Projekto lyginamasis variantas
_ d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Valstybės parama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų
savininkams, įgyvendinantiems atnaujinimo projektus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančias savivaldybių programas, teikiama, jeigu pagal atnaujinimo projekte numatytas priemones pasiekiama ne mažesnė kaip C pastato energinio naudingumo klasė, nustatoma pagal Statybos įstatymą įgyvendinančius statybos techninius reglamentus, ir skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos įgyvendinus atnaujinimo projektą sumažinamos ne mažiau kaip 40 procentų, palyginti su skaičiuojamosiomis šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo projekto įgyvendinimo, ir daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) architektūriniai sprendiniai atitinka Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo 11 straipsnyje apibrėžtus architektūros kokybės kriterijus, kuriuos, atsižvelgiant į vietos bei statinio tipo specifiką, specialiomis taisyklėmis (reikalavimais), po aptarimo Regioninėje architektūros taryboje, tvirtina savivaldybės taryba. Jeigu atnaujinamas daugiabutis, kuriam pagal Statybos įstatymą minimalūs privalomi pastatų energinio naudingumo reikalavimai nenustatomi, valstybės parama pagal šį įstatymą teikiama, jeigu skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos sumažinamos ne mažiau kaip 25 procentais, palyginti su skaičiuojamosiomis šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo projekto įgyvendinimo.
Valstybės parama teikiama šiais būdais:
1) pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytas sąlygas suteikiant lengvatinį kreditą atnaujinimo projekto daliai (techniniam darbo projektui) parengti, įskaitant atnaujinimo projekto vykdymo priežiūrą ir atnaujinimo projekto ekspertizės, kai ji privaloma pagal Statybos įstatymą, atlikimą, ir (ar) įgyvendinti (rangos darbams atlikti) ir penkerius metus nuo pirmosios kredito dalies išmokėjimo už atnaujinimo projekto dalies (techninio darbo projekto) parengimą ir (ar) atliktus rangos darbus dienos apmokant šio kredito bendrų metinių palūkanų dalį, viršijančią 3 procentus, tuo atveju, jeigu kredito metinės palūkanos viršija 3 procentus, ir
2) pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytus dydžius subsidijuojant ar dotuojant iki 100 procentų arba pagal šiose taisyklėse nustatytą fiksuotą įkainį, išlaidų dalį atnaujinimo projektui ar jo daliai parengti, įskaitant atnaujinimo projekto vykdymo priežiūrą ir atnaujinimo projekto ekspertizės, kai ji privaloma pagal Statybos įstatymą, atlikimą, kai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengtą investicijų planą patvirtina butų ir kitų patalpų savininkai, ir
3) pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytus dydžius subsidijuojant ar dotuojant iki 100 procentų atnaujinimo projekto įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidų arba joms taikant šiose taisyklėse nustatytą fiksuotą įkainį, ir
4) pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytus dydžius subsidijuojant ar dotuojant iki 30 procentų investicijų, tenkančių Vyriausybės nustatytoms energinio efektyvumo didinimo priemonėms, arba joms taikant šiose taisyklėse nustatytą fiksuotą įkainį, ir
5) teikiant papildomą valstybės paramą, kai įgyvendinant atnaujinimo projektą daugiabučiame name įrengiamas atskiras ar modernizuojamas esamas neautomatizuotas šilumos punktas, įrengiami balansiniai ventiliai ant stovų ir (ar) pertvarkoma ar keičiama šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos, butuose ir kitose patalpose įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar daliklių sistemą ir (ar) termostatinius ventilius, papildomai pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytus dydžius subsidijuojant ar dotuojant iki 20 procentų šių priemonių įgyvendinimo kainos arba jai taikant šiose taisyklėse nustatytą fiksuotą įkainį;
6) apmokant nepasiturintiems gyventojams ir Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, tenkančias atnaujinimo projekto parengimo, įskaitant atnaujinimo projekto vykdymo priežiūrą ir atnaujinimo projekto ekspertizės, kai ji privaloma pagal Statybos įstatymą, atlikimą, jo įgyvendinimo administravimo, statybos techninės priežiūros išlaidas, kredito draudimo įmoką, kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokas.“
Valstybės parama teikiama šiais būdais:
1) pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytas sąlygas suteikiant lengvatinį kreditą atnaujinimo projekto daliai (techniniam darbo projektui) parengti, įskaitant atnaujinimo projekto vykdymo priežiūrą ir atnaujinimo projekto ekspertizės, kai ji privaloma pagal Statybos įstatymą, atlikimą, ir (ar) įgyvendinti (rangos darbams atlikti) ir penkerius metus nuo pirmosios kredito dalies išmokėjimo už atnaujinimo projekto dalies (techninio darbo projekto) parengimą ir (ar) atliktus rangos darbus dienos apmokant šio kredito bendrų metinių palūkanų dalį, viršijančią 3 procentus, tuo atveju, jeigu kredito metinės palūkanos viršija 3 procentus, ir
2) pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytus dydžius subsidijuojant ar dotuojant iki 100 procentų arba pagal šiose taisyklėse nustatytą fiksuotą įkainį, išlaidų dalį atnaujinimo projektui ar jo daliai parengti, įskaitant atnaujinimo projekto vykdymo priežiūrą ir atnaujinimo projekto ekspertizės, kai ji privaloma pagal Statybos įstatymą, atlikimą, kai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengtą investicijų planą patvirtina butų ir kitų patalpų savininkai, ir
3) pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytus dydžius subsidijuojant ar dotuojant iki 100 procentų atnaujinimo projekto įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidų arba joms taikant šiose taisyklėse nustatytą fiksuotą įkainį, ir
4) pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytus dydžius subsidijuojant ar dotuojant iki 30 procentų investicijų, tenkančių Vyriausybės nustatytoms energinio efektyvumo didinimo priemonėms, arba joms taikant šiose taisyklėse nustatytą fiksuotą įkainį, ir
5) teikiant papildomą valstybės paramą, kai įgyvendinant atnaujinimo projektą daugiabučiame name įrengiamas atskiras ar modernizuojamas esamas neautomatizuotas šilumos punktas, įrengiami balansiniai ventiliai ant stovų ir (ar) pertvarkoma ar keičiama šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos, butuose ir kitose patalpose įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar daliklių sistemą ir (ar) termostatinius ventilius, papildomai pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytus dydžius subsidijuojant ar dotuojant iki 20 procentų šių priemonių įgyvendinimo kainos arba jai taikant šiose taisyklėse nustatytą fiksuotą įkainį;
6) apmokant nepasiturintiems gyventojams ir Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, tenkančias atnaujinimo projekto parengimo, įskaitant atnaujinimo projekto vykdymo priežiūrą ir atnaujinimo projekto ekspertizės, kai ji privaloma pagal Statybos įstatymą, atlikimą, jo įgyvendinimo administravimo, statybos techninės priežiūros išlaidas, kredito draudimo įmoką, kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokas.“
įsigaliojimas 1.
įsigaliojimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Savivaldybių tarybos iki 2024 m. sausio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) pagrindinis tikslas – įtvirtinti nuostatą, numatančią, kad valstybės parama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, įgyvendinantiems projektus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančias savivaldybių programas, būtų teikiama, jeigu daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas atitiktų ne tik atitinkamus energetinio efektyvumo reikalavimus, bet ir Lietuvos Respublikos architektūros įstatyme Nr. XIII-425 (toliau – Architektūros įstatymas) nurodytus architektūros kokybės kriterijus. Taip pat, siekiama įpareigoti savivaldybes, vadovaujantis Architektūros įstatymu, nustatyti konkrečias daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektams taikytinas priemones ir reikalavimus, kurie būtų aptariami Regioninėje architektūros taryboje, atsižvelgiant į jų teritorijoje esančių daugiabučių namų, jų grupių, kvartalų specifiką, esamą būklę bei įtvirtinti privalomumą pagrįsti kiekvieno projekto atitiktį šiems reikalavimams ir priemonėms. Šiuo metu Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme Nr. I-2455 (toliau – Valstybės paramos daugiabučiams įstatymas) įtvirtinta, kad valstybės parama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams teikiama tuo atveju, kai atitinkamai padidinamas statinio energetinis efektyvumas.
Toks teisinis reguliavimas suponuoja prielaidą, kad atnaujinant (modernizuojant) daugiabutį namą, kiti aspektai, tokie kaip architektūros raiška, tvarumo sprendimai, vertinami kaip mažiau svarbūs, o dėl to renovacija suteikia mažiau pridėtinės vertės, pastatai netampa pakankamai patrauklūs siekiant pritraukti naujus gyventojus, investicijos į renovaciją gali nepasiteisinti bei neatsipirkti. Architektūros įstatymo 11 straipsnyje įtvirtinti tokie architektūros kokybės kriterijai: (1) urbanistinis integralumas; (2) atitiktis darnaus vystymosi principui; (3) statybos ir kuriamos aplinkos kokybė, ilgaamžiškumas; (4) inovatyvumas; (5) nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimas; (6) universalaus dizaino principų taikymas; (7) vientisa architektūrinė idėja; (8) funkcionalios pastato struktūros kūrimas; (9) estetika; (10) sprendimų racionalumas, įvertinus statinio projektavimo ir projekto realizavimo kainos santykio optimalumą. Tačiau susiduriama su problema, kad tokių įtvirtintų architektūros kokybės kriterijų įvardijimas yra gana abstraktus, todėl, dažnu atveju, atnaujinant (modernizuojant) pastatus, suprojektuotus sovietiniu laikotarpiu, architektūros kokybės kriterijai netaikomi ar taikomi tik iš dalies. Todėl po renovacijos proceso dažnai susiduriama su chaotišku urbanistiniu ir architektūriniu miesto veidu, kai šalia esantys pastatai architektūriškai nedera, dingsta kvartalų visumiškumo ir integralumo pojūtis. Savivaldybės, atsižvelgdamos į savo miesto statinių ir vietos specifiką, turėtų suformuluoti ir kelti bent minimalius, konkrečius reikalavimus atnaujinamų (modernizuojamų) pastatų vizualinei raiškai, universalaus dizaino, tvarumo sprendiniams.
Pavyzdžiui, atsižvelgiant į vietą mieste, mikrorajoną ir tai, pagal kokius pirminius projektus yra pastatyti pastatai, patvirtinti jiems taikytinas atnaujinimo (modernizavimo) priemones, tokias kaip tam tikrų originalių architektūros bruožų ar detalių išsaugojimas, reikalavimai medžiaginiams ir/ar spalviniams sprendiniams, angų ir detalių išorinių matmenų ar apdailos keitimo principai, pagal galimybes – pritaikymas neįgaliųjų judėjimui ar, esant poreikiui, komercinei veiklai. Pagal kompetencijas tokių Įstatymo projekte numatytų specialiųjų taisyklių (reikalavimų) parengimas turėtų būti deleguojamas savivaldybės vyriausiajam architektui. Tačiau kai kuriose mažesnėse savivaldybėse šios pareigybės funkcijas gali atlikti nepakankamai atitinkamos architekto patirties ar kitas kompetencijas turintis tarnautojas. Atsižvelgiant į tai, įstatyme numatomas specialiųjų taisyklių aptarimas Regioninėje architektūros taryboje užtikrintų visapusišką ir sklandų reikalavimų pastatų renovacijos kokybei diegimą bei padėtų išlaikyti sistemiškumą tarp skirtingų savivaldybių tvirtinamų taisyklių. Pabrėžtina, kad renovacijos kokybė yra itin svarbus dėmuo Europos Sąjungos renovacijos strategijoje. Pavyzdžiui, 2018 m. Europos kultūros ministrai ir suinteresuotieji subjektai priėmė Davoso deklaraciją „Siekis sukurti kokybišką statybos kultūrą („Baukultur“) Europoje“[¹] (toliau – Deklaracija). Deklaracijoje teigiama, kad užstatytos aplinkos projektavimas, ryšiai tarp objektų ir jų užstatytos ir natūralios aplinkos, erdvės darna, mastas, medžiagiškumas – visi šie veiksniai tiesiogiai veikia visų žmonių gyvenimo kokybę. Taip pat, 2021 m.
Taip pat, 2021 m. Europos Komisija patvirtino „Naujojo Europinio Bauhauso“ komunikatą[²], kuriuo kviečiama sukurti naujus tvarios, kokybiškos, estetiškos statybos ir renovacijos principus. Kol kvartalinė renovacija Lietuvoje yra sustojusi dėl sudėtingo sprendimų priėmimo proceso, šis Įstatymo projektu siūlomas reikalavimas savivaldybėms pasitvirtinti minimalius architektūros kokybės daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) principus būtų konkretus žingsnis įgyvendinant šiuos europinius tikslus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą inicijavo Seimo narys Kasparas Adomaitis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Valstybės paramos daugiabučiams įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „Valstybės parama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, įgyvendinantiems atnaujinimo projektus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančias savivaldybių programas, teikiama, jeigu pagal atnaujinimo projekte numatytas priemones pasiekiama ne mažesnė kaip C pastato energinio naudingumo klasė, nustatoma pagal Statybos įstatymą įgyvendinančius statybos techninius reglamentus, ir skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos įgyvendinus atnaujinimo projektą sumažinamos ne mažiau kaip 40 procentų, palyginti su skaičiuojamosiomis šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo projekto įgyvendinimo. Jeigu atnaujinamas daugiabutis, kuriam pagal Statybos įstatymą minimalūs privalomi pastatų energinio naudingumo reikalavimai nenustatomi, valstybės parama pagal šį įstatymą teikiama, jeigu skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos sumažinamos ne mažiau kaip 25 procentais, palyginti su skaičiuojamosiomis šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo projekto įgyvendinimo.[...]“.
Valstybės paramos daugiabučiams įstatyme nėra reglamentuojama, kad teikiant valstybės paramą daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, įgyvendinantiems atnaujinimo projektus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančias savivaldybių programas, viena iš būtinųjų sąlygų yra, kad daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas atitiktų Architektūros įstatymo 11 straipsnyje nustatytus architektūros kokybės kriterijus, kuriuos, atsižvelgiant į vietos bei statinio tipo specifiką, specialiomis taisyklėmis (reikalavimais), po aptarimo Regioninėje architektūros taryboje, tvirtina savivaldybės taryba. 4.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projektu siūloma pakeisti Valstybės paramos daugiabučiams įstatymo 3 straipsnio 1 dalį ir įtvirtinti nuostatą, kad valstybės parama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, įgyvendinantiems projektus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančias savivaldybių programas, būtų teikiama tuo atveju, jeigu kartu su kitomis būtinosiomis sąlygomis numatytomis minimame įstatyme, būtų atitinkama ir sąlyga, numatanti, kad daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) architektūriniai sprendiniai atitinka Architektūros įstatymo 11 straipsnyje apibrėžtus architektūros kokybės kriterijus, kuriuos, atsižvelgiant į vietos bei statinio tipo specifiką, specialiomis taisyklėmis (reikalavimais), po aptarimo Regioninėje architektūros taryboje, tvirtina savivaldybių tarybos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus Įstatymo projekte siūlomus pakeitimus numatomas teigiamas poveikis miesto kraštovaizdžiui, urbanistinei ir architektūrinei raiškai, gyventojams bei atnaujintų (modernizuotų) daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams. Priėmus Įstatymo projekte siūlomus pakeitimus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priėmus Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus, pasekmių korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturėtų būti. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projekte nustatyti reikalavimai neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8.
lygmens planavimo dokumentams: Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Įstatymo projektu siūlomomis nuostatomis būtų prisidedama prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 16 d. nutarimo Nr. 1247 redakcija) patvirtintos Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos ilgalaikių tikslų – užtikrinti tolygų šalies teritorinį vystymąsi, palankias socialinio ir ekonominio vystymosi sąlygas, gerą aplinkos kokybę visoje Lietuvos teritorijoje. Be to, būtų prisidedama prie Jungtinių Tautų 70-ojoje sesijoje 2015 m. rugsėjo 25 d. priimtoje Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje „Keiskime mūsų pasaulį: Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 metų“[³] nustatytų tikslų – pasiekti, kad miestai ir gyvenvietės taptų įtraukūs, saugūs, atsparūs ir darnūs, t. y. iki 2030 metų didinti įtraukią ir darnią urbanizaciją bei visų dalyvavimu pagrįsto, kompleksinio ir darnaus gyvenviečių planavimo ir valdymo gebėjimus visose šalyse, didinti pastangas apsaugoti ir išsaugoti pasaulio kultūros ir gamtos paveldą. . 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus Įstatymo projektą reikės priimti naujus teisės aktus. Kiekvienos savivaldybės taryba turės patvirtinti specialiąsias taisykles, įtvirtinančias architektūros kokybės kriterijus, atsižvelgiant į vietos bei statinio tipo specifiką, kurie bus suderinti su Regionine architektūros taryba. Priėmus Įstatymo projektą keisti ar pripažinti netekusiais galios kitų teisės aktų nereikės. 10.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir ES dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus Įstatymo projektą reikės priimti naujus teisės aktus. Kiekvienos savivaldybės taryba turės patvirtinti specialiąsias taisykles, įtvirtinančias architektūros kokybės kriterijus, atsižvelgiant į vietos bei statinio tipo specifiką, kurios bus suderintos su Regionine architektūros taryba. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projektui įgyvendinti nereikės papildomų lėšų iš valstybės biudžeto. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Nėra. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Atnaujinimas (modernizavimas)“, „daugiabutis namas“,
„renovacija“, „architektūra“, „valstybės parama“, „Baukultur“, „statybos
kultūra“ ir t.t. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai [¹] https://davosdeclaration2018.ch/en/dd;nav/index/davos-declaration [²] https://new-european-bauhaus.europa.eu/system/files/2021-09/COM(2021)_573_EN_ACT.pdf [³] https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/483818/darbotvarke_DVR.pdf
aplinkos apsaugos komitetas
DĖL
2024-04-10
pirmininkė Aistė Gedvilienė, Komiteto nariai: Aidas Gedvilas, Kasparas Adomaitis, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus. Komiteto biuro vedėja Birutė Pūtienė, biuro patarėja Aistrida Latvėnė, biuro padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: aplinkos viceministrė Daiva Matusevičė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-21 1(3)
teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto
(modernizuoti) įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti naują sąlygą valstybės paramai, kuri teikiama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, įgyvendinantiems atnaujinimo projektus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą programą. Projekte siūloma nustatyti, kad valstybės parama teikiama, jeigu „daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) architektūriniai sprendiniai atitinka Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo 11 straipsnyje apibrėžtus architektūros kokybės kriterijus, kuriuos, atsižvelgiant į vietos bei statinio tipo specifiką, specialiomis taisyklėmis (reikalavimais), po aptarimo Regioninėje architektūros taryboje, tvirtina savivaldybės taryba“. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais. 1.1.
Architektūros įstatymo 11 straipsnyje architektūros kokybės kriterijai jau yra nustatyti (jų tvirtinti jau nereikia), todėl projektu siūloma formuluotė gali būti dviprasmiškai suprantama. Iš projekte dėstomo siūlymo ir projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, ką vis dėlto turės atitikti architektūriniai sprendiniai – ar Architektūros įstatymo 11 straipsnyje apibrėžtus architektūros kokybės kriterijus ir specialias savivaldybės tarybos patvirtintas taisykles (reikalavimus), kurios būtų parengtos atsižvelgiant į vietos bei statinio tipo specifiką, ar specialias savivaldybės tarybos patvirtintas taisykles (reikalavimus), kurios būtų parengtos atsižvelgiant į Architektūros įstatymo 11 straipsnyje nustatytus architektūros kokybės kriterijus ir į vietos bei statinio tipo specifiką. Atsižvelgus į tai, siūlytina projekto nuostatas atitinkamai patobulinti pašalinant šį neaiškumą. 1.2. Antra, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar specialios savivaldybės tarybos patvirtintos taisyklės (reikalavimai) būtų taikomos tik teritorijoje tos savivaldybės, kurios taryba juos patvirtintų, taip pat nėra aišku, ar šie kriterijai būtų taikomi tik projekte siūlomu nustatyti atveju, ar ir kitose srityse, pavyzdžiui, ne tik atnaujinant (modernizuojant) daugiabučius namus, bet ir projektuojant naujus statinius savivaldybės teritorijoje. Svarstytina, ar projektas neturėtų būti papildytas nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. 1.3. Trečia, projekto nuostata, kad specialios savivaldybės tarybos tvirtinamos taisyklės (reikalavimai), prieš jas tvirtinant savivaldybės tarybai, turi būti aptarti Regioninėje architektūros taryboje, nėra pakankamai aiški.
Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar prieš savivaldybės tarybai tvirtinant taisykles (reikalavimus), joms turėtų pritarti Regioninė architektūros taryba, ar taisyklių (reikalavimų) aptarimas Regioninėje architektūros taryboje reikštų, kad minėtoji taryba teikia savivaldybės tarybai tik savo nuomonę dėl savivaldybės tarybos planuojamų tvirtinti taisyklių (reikalavimų), o ši nuomonė savivaldybės tarybos nesaisto, nes yra tik rekomendacinio pobūdžio. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra svarstomas Architektūros įstatymo Nr. XIII-425 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-2130(2), kuriuo Architektūros įstatymo 18 straipsnio 5 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad regioninių architektūros tarybų kompetencijai priskirta teikti valstybės ir savivaldybių institucijoms išvadas ir (ar) rekomendacijas dėl teritorijų planavimo dokumentų, architektūrinių, nekilnojamojo architektūrinio ir urbanistinio paveldo bei šiame įstatyme nurodytų objektų projektinių pasiūlymų, architektūrinių ir urbanistinių idėjų sprendinių, statinių projektų, statinių architektūros atitikties architektūros kokybės reikalavimams ir kitais architektūros kokybės klausimais. Atsižvelgus į tai, siekiant suderinti abiejų projektų nuostatas, svarstytina, ar vertinamosios teikiamo įstatymo projekto nuostatos nereikėtų patikslinti, konkrečiai nurodant, kad regioninės architektūros tarybos savivaldybių taryboms teiktų išvadą arba rekomendaciją dėl savivaldybės tarybos tvirtinamų atitinkamų taisyklių (reikalavimų). Nesvarstyti Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės (LRV) pateiktą išvadą, nepritarti įstatymo projektui ir siūlyti Seimui jį atmesti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-212 2.
Projekto 2 straipsnis pildytinas nuostatomis dėl jo taikymo. Atkreiptinas dėmesys, jog daugiabučio namo atnaujinimo projekto planavimas, vykdymas ir įgyvendinimas dėl jo kompleksiškumo užtrunka ilgą laiką, todėl siekiant išvengti praktinių teikiamo projekto nuostatų įgyvendinimo problemų, projekte turėtų būti aiškiai apibrėžta, kokią daugiabučio namo atnaujinimo projekto rengimo stadiją „pasiekusiems“ projektams užbaigti būtų taikomi iki projekto nuostatų galioję keičiamo įstatymo reikalavimai. Pritarus šiai pastabai, projekto 2 straipsnio pavadinimas atitinkamai tikslintinas. Nesvarstyti žr. Komiteto argumentus prie 1
2
savivaldybių tarybos turės nustatyti specialias taisykles (reikalavimus) daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) architektūriniams sprendiniams ir kad šių sprendinių rengimas priklausomai nuo planuojamo daugiabučio atnaujinimo projekto apimties gali pareikalauti didelių laiko ir finansinių sąnaudų, svarstytina, ar nebūtų tikslinga, jog savivaldybių tarybos atitinkamas taisykles (reikalavimus) nustatytų anksčiau negu įstatymo įsigaliojimo dieną, paliekant pakankamai laiko prisitaikyti prie naujų savivaldybių tarybų nustatytų taisyklių (reikalavimų) ir tuo pačiu pasirengti įstatymo nuostatų įsigaliojimui. Nepritarus šiai pastabai, projekto 2 straipsnio 2 dalyje vietoj „iki 2024 m. sausio 1 d.“ įrašytina „iki 2023 m. gruodžio 31 d.“. Nesvarstyti žr. Komiteto argumentus prie 1
kompetenciją, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto gautina Vyriausybės išvada. Pritarti Vyriausybės išvada gauta. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-21 * 5.
Atkreiptinas dėmesys, jog Seime yra registruotas Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-2366), kurio 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą siūloma išdėstyti kiek kitaip nei teikiamame įstatymo projekte. Abiejuose projektuose nustatyta, kad įstatymai įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Atsižvelgus į tai, projektų nuostatos derintinos tarpusavyje. Nepritarti žr. Komiteto argumentus prie 1
žodžio „įsigaliojimas“ įrašytini žodžiai „ir įgyvendinimas“. Nesvarstyti žr. Komiteto argumentus prie 1 TD pastabos. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2023-02-27 G-2023-1643 1(3)
į Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto 2023-01-20 raštą Nr. S-2023-272, teikia pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2332 (toliau - Projektas):
1Savivaldybių nuomone,
Projektu teikiamas siūlymas turės įtakos daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų derinimo terminams, todėl skelbiant kvietimus teikti paraiškas daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) būtina į tai atsižvelgti. Taip pat, svarstytina, ar tikslinga siūlomus reikalavimus įtvirtinti visiems savivaldybės teritorijoje esantiems renovuojamiems daugiabučiams namams. Siūlytina siūlomo reikalavimo netaikyti pavieniams kaimiškosiose vietovėse stovintiems daugiabučiams namams.
Nesvarstyti Atsižvelgiant į LRV išvadą, nepritarti įstatymo projektui ir siūlyti Seimui jį atmesti. 2. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2023-02-27 G-2023-1643 1(3)
pabrėžia, kad didelė dalis jau turi pasitvirtinusios papildomus reikalavimus ar taisykles atnaujinamų (modernizuojamų) daugiabučių namų fasadų architektūriniams ir spalviniams sprendiniams, jų medžiagiškumui, pastatų vizualinei raiškai, jų atitikimui universalaus dizaino ir tvarumo principams, miestovaizdžio visumos įvertinimui ir kt., todėl būtina atsižvelgti ir įvertinti šį savivaldybių įdirbį. Nesvarstyti žr. Komiteto argumentus prie 1 Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) pastabos. 3. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2023-02-27 G-2023-1643 1(3)
Projekte siūloma daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) architektūrinių sprendinių atitikimą Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo 11 straipsnyje apibrėžtiems architektūros kokybės kriterijams susieti su valstybės paramos teikimu atnaujinimo (modernizavimo) projektams, iš pateiktos Projekto formuluotės nėra aišku, kokia daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) procese dalyvaujanti institucija tikrins šį atitikimą ir kuriame etape bus atliekama minėta procedūra. Atkreiptinas dėmesys, kad už valstybės paramos administravimą ir teikimą yra atsakinga Aplinkos projektų valdymo agentūra. Nesvarstyti žr. Komiteto argumentus prie 1 LSA pastabos. 4. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2023-02-27 G-2023-1643 1(3)
Vyriausybės nutarimo Nr.
atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklių patvirtinimo ir daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti skirto kaupiamojo įnašo ir (ar) kitų įmokų didžiausios mėnesinės įmokos nustatymo“ pakeitimai, kuriais nustatyta, kad valstybės parama kompensuojant 30 procentų investicijų, tenkančių Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos (toliau – Programa) priede nurodytoms energinį efektyvumą didinančioms priemonėms įgyvendinti, teikiama tik tiems 2022-2023 metų kvietimo projektams, kuriais pasiekiama B ar aukštesnė pastato energinio naudingumo klasė. Tikėtina, kad artimiausių metų perspektyvoje pastato energinio naudingumo klasės reikalavimas bus dar labiau sugriežtintas. Todėl savivaldybės nuogąstauja, kad teisės aktų pakeitimais vis griežtinant ir papildomai nustatant reikalavimus daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimui bei mažinant valstybės paramą, norimo proveržio šioje srityje ir spartesnių renovacijos tempų nepavyks pasiekti. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu yra žymiai išaugusios rangos darbų kainos, susiduriama su medžiagų ir darbuotojų stygiumi, gyventojai susiduria su sunkumais apmokėdami už komunalines paslaugas dėl kelis kartus padidėjusių energijos išteklių kainų, ir siekiant ne mažinti, o bent jau išlaikyti namų atnaujinimo (modernizavimo) tempus, siūlytume užtikrinti stabilią daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) teisinę aplinką ir valstybės paramos intensyvumą bei supaprastinti projektų įgyvendinimo procedūras. Nesvarstyti žr. Komiteto argumentus prie 1 LSA pastabos. 5. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2023-02-27
įvertinti ir atsižvelgti į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2023-02-15 rašte Nr.
A51-29390/23(3.3.2.26E-MPA) pateiktas pastabas projektui (raštas pridedamas). Atsižvelgti Su raštu susipažinta (žr. žemiau). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius,
2 Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje įvertinome Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pakeitimo projektą Nr. XIVP-2332. Informuojame, kad teigiamai vertiname siekį kelti aukštesnius reikalavimus modernizuojamų pastatų architektūros kokybei, tačiau pažymime, kad įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas (2024 m. sausio 1 d.) priimti specialias taisykles (reikalavimus) pastatų modernizavimui, atsižvelgiant į vietos bei statinio tipo specifiką yra per trumpas siekiant kokybiškų, skirtingoms miesto teritorijoms pritaikytų taisyklių. Paaiškiname, kad tokių taisyklių parengimui reikalinga išsami, kompleksiška viso miesto teritorijos užstatymo analizė, skirtingų miesto dalių vertingų architektūrinių bruožų identifikavimas, reikalavimų skirtingose miestų dalyse modernizuojamiems pastatams, nustatymas. Esame tikri, kad didžiuosiuose miestuose tokios apimties analizės ir išvadų parengimui bus reikalinga pasitelkti papildomus specialistus vykdant viešųjų pirkimų procedūras, numatant lėšas savivaldybės biudžete. Atsižvelgiant į tai, siūlome įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje taisyklių parengimui ir patvirtinimui numatyti ne trumpesnį kaip 1 metų terminą nuo įstatymo įsigaliojimo datos. Nesvarstyti Atsižvelgiant į LRV išvadą, nepritarti įstatymo projektui ir siūlyti Seimui jį atmesti. 5.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-04-12 1(3)
statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. SV-S-790 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pritarti Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2332 (toliau – Įstatymo projektas) keliamam tikslui, kad daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas atitiktų Lietuvos Respublikos architektūros įstatyme (toliau – Architektūros įstatymas) nurodytus architektūros kokybės kriterijus, tačiau nepritarti Įstatymo projektu siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms dėl toliau nurodytų priežasčių:
nustatyti naują valstybės paramos daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams teikimo sąlygą, t. y. kad valstybės parama teikiama, jeigu „daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) architektūriniai sprendiniai atitinka Architektūros įstatymo 11 straipsnyje apibrėžtus architektūros kokybės kriterijus, kuriuos, atsižvelgiant į vietos bei statinio tipo specifiką, specialiomis taisyklėmis (reikalavimais), po aptarimo Regioninėje architektūros taryboje, tvirtina savivaldybės taryba“, prieštarauja Architektūros įstatymo 11 straipsniui, kuriame nustatyti architektūros kokybės kriterijai, taip pat šio įstatymo 16 straipsniui, kuriame apibrėžta savivaldybių institucijų kompetencija architektūros srityje, tačiau juose nesuteikti įgaliojimai savivaldybių taryboms nustatyti specialias architektūros kokybės kriterijų taikymo taisykles.
Jeigu Įstatymo projekte būtų nustatytas reikalavimas parengti specialias statinių architektūriniams sprendiniams taikomas taisykles, tai neatitiktų Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo tikslų ir reguliavimo dalyko, nes statinio projektavimo ir statybos procesus reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, Architektūros įstatymas, kiti statybos ir architektūros valdymo sritį reglamentuojantys teisės aktai. Privalomi reikalavimai architektūriniams sprendiniams gali būti nustatomi teritorijų planavimo dokumentuose. Pritarti Argumentai:
Pažymėtina, kad 2023-12-19 priimtas LR architektūros įstatymo Nr. XIII-425 7, 10, 11, 13, 15, 17 ir
įsigalios 2024 m. gegužės 1 d.
Šiame Įstatyme nustatyta, kad iki 2024 m. balandžio 30 d. aplinkos ministras patvirtina Architektūros kokybės vertinimo metodiką (toliau – metodika), kurioje nustatomi architektūros kokybės vertinimo būdai ir priemonės pagal architektūros kokybės kriterijus, atsižvelgus į kiekvieno kriterijaus vertinimo aspektus. Taip pat Įstatyme nustatyta, kad pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką kiekvienos savivaldybės įgaliota institucija ar įstaiga parengia metodikos taikymo gairių projektą (toliau – gairių projektas), atsižvelgdama į savivaldybės teritorijų ar jų dalių būdingus urbanistinių struktūrų ypatumus, architektūros objektų savitumus, laikydamasi teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir teisės aktų reikalavimų. Savivaldybių tarybos iki 2024 m. gruodžio 31 d. privalo patvirtinti gaires. Įgyvendinant šią įstatymo nuostatą, yra parengtas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl Architektūros kokybės vertinimo metodikos patvirtinimo“, kuris įsigalios gegužės 1 d., projektas. Metodikoje pateikta Gairių projekto rengimo tvarka, t. y. nustatyta, kad Gairėse savivaldybės gali įvardinti konkrečiai savivaldybės teritorijai ar jos dalims, miestams ar jų dalims būdingus urbanistinių struktūrų bruožus, ypatumus, formuojančio užstatymo (konteksto), architektūros objektų savitumo elementus, apibrėžiant vyraujančius ar specifinius urbanistinių struktūrų bruožus pateikti architektūrinės išraiškos (medžiagiškumo, spalvų, inžinerinių sistemų ir įrangos pastato išorėje išdėstymo, balkonų, lodžijų įstiklinimo, stoglangių įrengimo, reklamos išdėstymo, kt.) aspektų pavyzdinius rinkinius, taikytinus konkrečiai vietovei ir (ar) objektui (kompleksui, kvartalui, sklypui, statiniams, renovuojamiems pastatams).
Tai reiškia, kad savivaldybės, rengdamos Gaires, galės nustatyti kokybės kriterijus, taikytinus daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) sprendinių architektūrinei išraiškai (pavyzdinius rinkinius), į kuriuos būtų atsižvelgiama rengiant šiuos modernizavimo projektus. Visi šie Įstatymo nuostatų pakeitimai suteikia teisę savivaldybėms pasirengti papildomą įrankį, kuris padės užtikrinti kokybiškos aplinkos formavimą. Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į LRV išvadą, nepritarti įstatymo projektui ir siūlyti Seimui jį atmesti. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-04-12 1(3)
apibrėžtiems architektūros kokybės kriterijams turi būti tikrinama visais atvejais, kaip tai ir numatyta rengiant statinio projektą, kai reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą, todėl netikslinga išskirti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) atvejį, nes, vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsniu, turi būti išduodamas statybą leidžiantis dokumentas, t. y. leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą – pastato atnaujinimui (modernizavimui).
Pasiūlymas Įstatymo projekte numatyti papildomą paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo sąlygą, t. y. daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) architektūrinių sprendinių atitiktį Architektūros įstatymo 11 straipsnyje apibrėžtiems architektūros kokybės kriterijams, būtų perteklinis, nes įtvirtintų prievolę nustatyti naują procedūrą, kuri dubliuotų architektūrinių sprendinių tikrinimą. Atsižvelgiant į tai, architektūrinių sprendinių atitiktis Architektūros įstatymo 11 straipsnyje apibrėžtiems architektūros kokybės kriterijams yra statybą leidžiančio dokumento daugiabučiams namams atnaujinti
ministerija numato parengti ir pateikti Vyriausybei Architektūros įstatymo Nr. XIII-425 7, 11, 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, jį planuojama teikti Seimui svarstyti 2023 metų rudens sesijoje.
Projekte atitinkamai bus siūloma keisti šio įstatymo 11 straipsnį – t. y. patikslinti įstatyme nustatytus architektūros kokybės kriterijus ir suteikti įgaliojimus aplinkos ministrui pagal šiuos kriterijus tvirtinti architektūros kokybės vertinimo metodiką, numatant galimybę savivaldybėms rengti rekomendacijas dėl šios metodikos, kai ji bus patvirtinta, taikymo konkrečioje savivaldybės teritorijoje atsižvelgiant į savivaldybių teritorijoms ar jų atitinkamoms dalims būdingus urbanistinių struktūrų ypatumus, architektūros objektų savitumus. Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Respublikos Vyriausybės pateiktą išvadą ir į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, nepritarti pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti Seimui jį atmesti. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Romualdas Vaitkus. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta. Komiteto pirmininkė (Parašas) Aistė Gedvilienė Biuro patarėja Aistrida Latvėnė