1461 Įstatymo projektas Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 1, 2, 3, 7, 8, 9, 10, 10(1), 12, 15, 17, 20, 22, 30, 32, 34, 35, 36, 37 straipsnių, aštuntojo ir vienuoliktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 8(2), 10(2), 29(1) straipsniais įstatymo projektas Parengė: Lietuvos Respubliko

Lyginamasis variantas

2022-12-07 · oficialus registras ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMO NR. IX-1565 1, 2, 3, 7, 8, 9, 10, 10¹

, 12, 15, 17, 20, 22, 30, 32, 34, 35, 36, 37 STRAIPSNIŲ, Aštuntojo ir VIENUOLIKTOJO skirsnių PavadinimŲ pakeitimo IR Įstatymo Papildymo 8² , 10² ,²⁹¹ Straipsniais

ĮSTATYMAS

2022 m.                                           d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „¹ ) mažiausiomis pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams;“. 2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „

2. Apsirūpinimo karštu vandeniu būdas – centralizuotai paruošto karšto vandens pirkimas iš karšto vandens tiekėjo arba šilumos karštam vandeniui ruošti pirkimas iš šilumos tiekėjo, o geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti pirkimas iš geriamojo vandens tiekėjo , arba individualus karšto vandens ruošimas jo vartojimo vietoje, naudojant kitus pasirinktus energijos šaltinius (dujas, elektrą, kietąjį ir skystąjį kurą , atsinaujinančius energijos išteklius ) geriamajam vandeniui pašildyti iki higienos normomis nustatytos temperatūros.“

2. Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „

4. Atliekinė šiluma – pramonės įmonių pramoninės gamybos technologinio proceso metu nepanaudota šilumos energija pramoniniuose ar energijos gamybos įrenginiuose arba paslaugų sektoriuje neišvengiamai sukuriama perteklinė šiluma, kuri be prieigos prie centralizuoto šilumos  tiekimo sistemos nenaudojama pasklistų ore arba vandenyje, kai buvo arba bus taikomas bendros šilumos ir elektros energijos gamybos ( kogeneracijos) procesas arba kai bendra šilumos ir elektros energijos gamyba (

Atliekinę šilumą generuojantis asmuo – asmuo, kuris gamybos, komercinės paskirties pastatų eksploatavimo arba kitų energijos rūšių generavimo, energijos perdavimo ar persiuntimo technologinių procesų metu generuoja ar išskiria atliekinę šilumą. “

4. Papildyti 2 straipsnį 4² dalimi: „⁴

2. Atliekinės šilumos tiekimo įrenginys – technologinis įrenginys ir jo techninių priemonių kompleksas, skirtas atliekinei šilumai surinkti ir patiekti į šilumos perdavimo tinklą. “

5. Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 15 dalį. 15 . Kintamoji šilumos bazinės kainos dedamoji – kintanti šilumos bazinės kainos dalis, išreiškiama formule, kuri koreguojama kasmet, atsižvelgus į kuro struktūros pasikeitimą ir veiklos efektyvumo užduotis, nustatytas Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba), vadovaujantis jos patvirtintu Lyginamosios analizės aprašu, ir taikoma ne dažniau kaip kas mėnesį, apskaičiuojant konkretų kintamosios dedamosios dydį, atsižvelgus į kuro ir iš nepriklausomų gamintojų perkamos šilumos kainų pokytį. 6 . Pakeisti 2 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip: „

17. Konkurencinis šilumos vartotojas – šilumos vartotojas, esantis šilumos tiekimo konkurencinėje zonoje, nustatytoje savivaldybės tarybos patvirtintame specialiajame šilumos ūkio plane, arba kitas Tarybos Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytas šilumos vartotojas, suvartojantys suvartojantis daugiau kaip 1 procentą šilumos tiekėjo per praėjusius kalendorinius metus realizuoto šilumos kiekio. Šiems vartotojams šilumos kaina nustatoma individualių sąnaudų principu.“

7. Papildyti 2 straipsnį 18¹ –18³ dalimis: „¹⁸

1. Šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinis lygis – 3–5 metų laikotarpiui nustatomas šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų lygis, apimantis pastoviąją ir kintamąją šio lygio dalis. 18² .

18

2. Šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinio lygio kintamoji dalis – kintanti šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinio lygio dalis, kasmet koreguojama šilumos tiekėjo ar reguliuojamo nepriklausomo šilumos gamintojo pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos tvirtinamos šilumos kainų nustatymo metodikos nuostatas. 18³ . Šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinio lygio pastovioji dalis – pastovi šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinio lygio dalis, kasmet koreguojama šilumos tiekėjo ar reguliuojamo nepriklausomo šilumos gamintojo pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos tvirtinamos šilumos kainų nustatymo metodikos nuostatas. “

8. Pakeisti 2 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip: „

19. Šilumos ūkio priemonės – Vyriausybės tvirtinamame 2021–2030 metų Nacionaliniame nacionaliniame pažangos plane nustatytus valstybės energetikos politikos pažangos uždavinius įgyvendinančios nacionalinių plėtros programų priemonės, apimančios ilgalaikės ir kompleksinės šilumos gamybos, bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (kogeneracijos) bei šilumos perdavimo plėtros ir modernizavimo krypčių įgyvendinimo priemones valstybės teritorijoje. “

9. Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 27 dalį. 27 . Pastovioji šilumos bazinės kainos dedamoji – pastovi šilumos bazinės kainos dalis, antraisiais ir kitais jos galiojimo metais taikoma perskaičiuojant pastoviosios dedamosios dydį metams. 10 . Pakeisti 2 straipsnio 29 dalį ir ją išdėstyti taip: „²⁹ .

Šildymo sezonas – laikotarpis, kurio pradžia ir pabaiga nustatoma savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu, pagal statybos techniniais reglamentais apibrėžtą lauko oro temperatūrą, kuriai esant privaloma pradėti ir galima baigti nustatytos paskirties savivaldybių pastatų šildymą. laikotarpis, kuriuo užtikrinama pagal higienos normas reglamentuota vidutinė vidaus patalpų temperatūra šildomuose pastatuose ir kurio pradžia ir pabaiga nustatoma savivaldybės institucijos sprendimu pagal statybos techniniais reglamentais apibrėžtą lauko oro temperatūrą, kuriai esant privaloma pradėti ir galima baigti nustatytos paskirties savivaldybių pastatų šildymą. “

11. Pakeisti 2 straipsnio 31 dalį ir ją išdėstyti taip: „

31. Šilumos aukcionas

• šilumos tiekėjo prognozuojamo šilumos kiekio, gaminamo turimuose šilumos gamybos įrenginiuose ir (ar) superkamo iš nepriklausomų šilumos gamintojų pagal aukciono dalyvių pasiūlytą kainą ir aprūpinimo šiluma sistemos technines galimybes,

ir (arba) šilumos gamybos pajėgumų , nustatymo aukciono būdu sistema.“

12. Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 35 dalį. 35 . Šilumos bazinė kaina – ilgalaikė šilumos kaina, sudaryta iš pastoviosios ir kintamosios šilumos bazinės kainos dedamųjų, apskaičiuotų pagal Tarybos patvirtintą Šilumos kainų nustatymo metodiką, parengtą pagal Tarybos parengtus ir Vyriausybės patvirtintus Šilumos kainų nustatymo metodikos principus, nustatyta ne trumpesniam kaip 3 metų ir ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Minėtą laikotarpį pasirenka savivaldybių tarybos ar šio įstatymo 32 straipsnio 11 ir 12 dalyse numatytais atvejais – įmonės. Abi kainos dedamosios taikomos šilumos kainoms apskaičiuoti. Šilumos bazinė kaina gali būti vienanarė arba dvinarė. 13 . Pakeisti 2 straipsnio 37 dalį ir ją išdėstyti taip: „³⁷ .

Šilumos dvinarė kaina – šilumos kaina, sudaryta iš pastoviosios dalies , mokamos už vidutinę šilumos vartojimo galią eurais už kilovatą per mėnesį, ir kintamosios dalies , mokamos euro centais už šilumos kilovatvalandę , dedamųjų .“

14Pakeisti 2 straipsnio 39 dalį ir ją išdėstyti taip:

„

39Šilumos įrenginys – techninių priemonių kompleksas, skirtas šilumai gaminti ir (ar) karštam vandeniui gaminti, ruošti, perduoti, vartoti transportuoti ar kaupti.“

15Pakeisti 2 straipsnio 50 dalį ir ją išdėstyti taip:

„

50Šilumos ūkio specialusis planas – savivaldybių specialiojo planavimo dokumentas, kuriame, įgyvendinant šilumos ūkio plėtros priemones, nustatomos esamos ir planuojamos naujos šilumos vartotojų teritorijos, nurodomi galimi ir alternatyvūs šildymo būdai, savivaldybės šilumos ūkio plėtros ilgalaikiai tikslai ir uždaviniai, šilumos gamybos įrenginiai ir kurio tikslas yra tenkinant tenkinti šilumos vartotojų poreikius mažiausiomis pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis, ir neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai.“

16Papildyti 2 straipsnį 50¹ dalimi:

„⁵⁰

1Šilumos ūkio valdymo perdavimas – šilumos ūkio ar jo dalies valdymo teisės perdavimas asmeniui pagal koncesijos, viešojo pirkimo – pardavimo ar pirkimo – pardavimo sutartį.

“

17Pakeisti 2 straipsnio 53 dalį ir ją išdėstyti taip:

„

53Šilumos vienanarė kaina – šilumos kaina, sudaryta iš apskaičiuojama kaip pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių suma , ir mokamų mokama euro centais už kilovatvalandę.“

18Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 55 dalį. 55 . Valdymo perdavimas – šilumos ūkio ar jo dalies valdymo teisės perdavimas asmeniui nuomos, koncesijos ar kitų valdymo perdavimo sutarčių pagrindu. 19 . Papildyti 2 straipsnį 57 dalimi:

„ 57 .

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatyme, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme.“³ straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „

2. Šilumos gamyba grindžiama šilumos gamintojų konkurencija. Siekiant užtikrinti konkurenciją tarp šilumos gamintojų, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba ) tvirtina Naudojimosi naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvadą (toliau – Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvadas) , privalomą visiems asmenims, kurie verčiasi energetikos veikla šilumos energijos sektoriuje, įskaitant asmenis, ketinančius plėtoti šilumos energijos gamybą ir prisijungti prie šilumos perdavimo tinklų.“

4 straipsnis.

7 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 7 straipsnio nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „ Energetikos ministerija, atlikusi didelio naudingumo kogeneracijos ir efektyvaus centralizuoto šilumos tiekimo plėtros galimybių vertinimą ir atsižvelgdama į Vyriausybės tvirtinamame 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane (toliau – Nacionalinis pažangos planas ) nustatytus valstybės energetikos politikos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius, rengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti nacionalines plėtros programas, kuriose suplanuojamos šilumos ūkio priemonės, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą. Šiose nacionalinėse plėtros programose suplanuojama:“. 5 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „⁸ straipsnis. Savivaldybių šilumos ūkio specialieji planai

1. Savivaldybės institucijos tvarko šilumos ūkį pagal savivaldybių tarybų patvirtintus šilumos ūkio specialiuosius planus. Specialiaisiais šilumos ūkio planais atitinkamoje savivaldybės teritorijoje yra įgyvendinami Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje, Nacionaliniame pažangos plane nustatyti valstybės energetikos politikos strateginiai tikslai ir (arba) pažangos uždaviniai ir nacionalinėse plėtros programose suplanuotos šilumos ūkio plėtros priemonės. 2 .

2. Šilumos ūkio specialieji planai rengiami pagal Teritorijų planavimo įstatymo, šio įstatymo ir aplinkos bei energetikos ministrų patvirtintas Šilumos tvirtinamas šilumos ūkio specialiųjų planų rengimo taisykles (toliau – Šilumos ūkio specialiųjų planų rengimo taisyklės) . 3 . Pagrindinis šilumos ūkio specialiojo plano tikslas yra tenkinti vartotojų šilumos poreikius vartotojams mažiausiomis pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis ir neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai. Rengiant šilumos ūkio specialiuosius planus, vadovaujamasi Aplinkos oro apsaugos įstatymo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatomis dėl oro užterštumo ir urbanistiniais kriterijais (užstatymo tankis, pastatų aukštingumas, užstatymo specifika), taip pat kitais kriterijais , kurie nepažeidžia technologinio neutralumo principo, ir Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatyme nurodytu energijos vartojimo efektyvumo didinimo pirmumo principu , . Šilumos ūkio specialiajame plane nustatomos esamos ir planuojamos naujos šilumos vartotojų teritorijos ir pateikiami principiniai techniniai sprendimai dėl kiekvienai teritorijai nustatytų alternatyvių energijos ar kuro rūšių naudojimo, kad būtų patenkinami šios teritorijos vartotojų šilumos poreikiai. Priimant galutinius sprendimus, būtina įvertinti techninių sprendinių ekonominį efektyvumą ir palyginti juos su energijos efektyvumo didinimo priemonėmis, mažinančiomis vartotojų šilumos poreikius, įvertinamas techninio sprendinio ekonominis efektyvumas, energijos vartojimo efektyvumas ir poveikis aplinkai, įskaitant patiriamas sąnaudas dėl techninio sprendinio sukeliamos taršos sveikatai ir ekosistemoms. 4 .

4. Šilumos ūkio specialiajame plane nustatoma:¹ ) savivaldybės šilumos ūkio plėtros ilgalaikiai tikslai, uždaviniai ir siektini rodikliai dešimties metų ar ilgesniam laikotarpiui;² ) priemonės, kuriomis savivaldybės institucija užtikrins, kad 2030 metais savivaldybės teritorijoje  tiekiamos šilumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių ir atliekinės šilumos dalis šilumos energijos balanse sudarys ne mažiau kaip 90 procentų, o namų ūkiuose atsinaujinančių energijos išteklių dalis šildymui sunaudojamų energijos išteklių balanse sudarys ne mažiau kaip 80 procentų, taip pat, kad 2040 metais savivaldybės teritorijoje namų ūkiuose atsinaujinančių energijos išteklių dalis šildymui sunaudojamų energijos išteklių balanse sudarys ne mažiau kaip 100 procentų ;³ ) centralizuotai tiekiamos šilumos gamybos įrenginių modernizavimo ar naujų šilumos gamybos įrenginių diegimo poreikis ir šių įrenginių diegimo teritorijos, įgyvendinimo terminai, lėšų poreikis ir lėšų šaltinis;⁴ ) esamos ir planuojamos naujos šilumos tiekimo vartotojams teritorijos ir pateikiami techniniai sprendimai dėl kiekvienai teritorijai nustatytų energijos ar kuro rūšių naudojimo, kad būtų patenkinami šios teritorijos vartotojų šilumos poreikiai ;⁵ ) poveikio rodikliais pagrįstos priemonės šilumos tiekimo patikimumui didinti, paslaugų kokybei gerinti ir šilumos tiekimo sistemai optimizuoti;⁶ ) poveikio rodikliais pagrįstos priemonės šilumos suvartojimo paklausai mažinti, diegiant energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones pagal Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatyme nurodytą energijos vartojimo efektyvumo didinimo pirmumo principą. 4. 5 . Rengiant savivaldybės šilumos ūkio specialųjį planą, dalyvauja jos teritorijoje esančios šilumos, elektros, dujų tiekimo įmonės ir kiti su šilumos ūkiu susiję subjektai bei šilumos vartotojų teises ginančios organizacijos.

Rengiant ir tvirtinant šilumos ūkio specialiuosius planus , negalima nepagrįstai trukdyti būtina užtikrinti galimybę vartotojui pasirinkti norimą alternatyvią energijos ar kuro rūšį. Elektros, geoterminės energijos ir kiti ekologiškai švarūs šilumos šaltiniai galimi tinkami naudoti visoje savivaldybės teritorijoje. 5. 6 . Šilumos ūkio specialieji planai atnaujinami ne rečiau kaip kas

7 metai

10 metų

, atsižvelgiant į šilumos ūkio plėtros priemones , ir šio įstatymo 1 ir 8 straipsniuose nurodytus tikslus ir uždavinius, taip pat šilumos gamybos ir perdavimo technologijų raidą, konkurencinę aplinką, šilumos gamybos kainų tendencijas, aplinkos užterštumo pokyčius ir kitus reikšmingus veiksnius. Šilumos ūkio specialieji planai privalo būti atnaujinti ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo šilumos ūkio plėtros priemonių patvirtinimo ar jų pakeitimų įsigaliojimo ir atitikti šio įstatymo 1 ir 8 straipsniuose nurodytus tikslus ir uždavinius . 6. 7 . Tais atvejais, kai savivaldybė savivaldybės institucija nesilaiko šiame įstatyme nustatytų įpareigojimų atnaujinti šilumos ūkio specialųjį planą arba kai tuo metu galiojantis šilumos ūkio specialusis planas ar teritorijų planavimo dokumentai neatitinka šilumos ūkio plėtros priemonių, specialieji planai ar teritorijų planavimo dokumentai taikomi tiek, kiek neprieštarauja šioms priemonėms. “⁶ straipsnis. Įstatymo papildymas 8² straipsniu Papildyti Įstatymo trečiąjį skirsnį 8² straipsniu: „⁸² straipsnis. Šilumos ūkio plėtros investicinis planas

1. Šilumos tiekėjas, siekdamas įgyvendinti šilumos ūkio specialiojo plano tikslus ir priemones, parengia dešimties metų  šilumos ūkio plėtros investicinį planą ir teikia jį tvirtinti atitinkamos savivaldybės institucijai.

Šilumos ūkio plėtros investicinis planas atnaujinamas ne rečiau kaip kas 3 metus ir iki einamųjų metų spalio 1 dienos teikiamas atitinkamos savivaldybės institucijai tvirtinti. 2 . Dešimties metų  šilumos ūkio plėtros investiciniame plane nurodoma:¹ )  šilumos tiekimo sistemos plėtros ir modernizavimo planas, šilumos tiekimo sistemos plėtros perspektyvinės zonos;² ) kaštų ir naudos analize pagrįstos šilumos tiekimo sistemos plėtros planuojamos investicijos, įgyvendinimo terminai ir finansavimo šaltiniai;³ ) energijos išteklių poreikio prognozės pagal kuro rūšis;⁴ ) naujų šilumos gamybos įrenginių poreikis (galingumas (MW), prijungimo prie centralizuotai tiekiamos šilumos sistemos vieta ir planuojama eksploatacijos pradžia), prioritetą teikiant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas mažinančioms technologijoms;⁵ ) energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir šilumos suvartojimo paklausos mažinimo planas;⁶ ) šilumos tiekimo įmonės teikiamų paslaugų plėtra ir šių paslaugų kokybės gerinimo planas;⁷ ) poveikio rodikliais pagrįstos priemonės energijos nepritekliaus mažinimui, energijos vartojimo efektyvumo didinimui, šilumos tiekimo patikimumo ir konkurencijos didinimui;⁸ ) galimi atsinaujinančių energijos išteklių, šilumos talpyklų, atliekinės šilumos panaudojimo šaltiniai ir jų integravimo būdai ir priemonės šilumos tiekimo sistemoje, jų vystymas, planuojamas ilgalaikėje perspektyvoje. 3 .

3. Šilumos tiekėjai, bendradarbiaudami su jų veiklos licencijoje nurodytoje teritorijoje veiklą vykdančiu skirstomųjų tinklų operatoriumi, ne rečiau kaip kartą kas trejus metus privalo įvertinti galimybę panaudoti efektyvaus centralizuoto šilumos tiekimo sistemą teikiant elektros energetikos sistemos lankstumo paslaugas, kai tam panaudojamas elektros energijos paklausos valdymas, perteklinės elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, kaupimas, taip pat įvertinti šių paslaugų teikimo ekonominę naudą. Šilumos tiekėjai, rengdami dešimties metų šilumos ūkio plėtros investicinį planą, atsižvelgia į elektros energetikos sistemos lankstumo paslaugų teikimo galimybių vertinimo rezultatus. 4 . Šilumos tiekėjas, rengdamas ir atnaujindamas dešimties metų šilumos ūkio plėtros investicinį planą,  remdamasis turimais duomenimis, prognozuoja šilumos gamybos, tiekimo ir vartojimo apimtį. 5 . Šilumos ūkio plėtros investicinis planas derinamas su šilumos tiekimo įmonės valdyba, jeigu jos nėra, – su kitu įmonės valdymo organu ir su savivaldybės institucija. 6 . Savivaldybės institucija išnagrinėja, ar dešimties metų šilumos ūkio plėtros investiciniame plane įvertinti investavimo poreikiai atitinka šilumos ūkio specialiojo plano tikslus ir priemones . Savivaldybės institucijos prašymu šilumos tiekėjas privalo per savivaldybės institucijos nustatytą protingą terminą koreguoti savo dešimties metų šilumos ūkio plėtros investicinį planą, jeigu jis nesuderintas su šilumos ūkio specialiuoju planu. 7 . Šilumos tiekėjas savivaldybės institucijos patvirtintą šilumos ūkio plėtros investicinį planą viešai skelbia savo interneto svetainėje. 8 . Savivaldybės institucija atlieka dešimties metų šilumos ūkio plėtros investicinio plano įgyvendinimo stebėseną, kas trejus metus vertina jo vykdymą ir viešai savivaldybės interneto svetainėje paskelbia gautus rezultatus. “⁷ straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „

9 straipsnis.

Šilumos tiekimo organizavimas

1. Savivaldybė Savivaldybės institucija , remdamasi šilumos ūkio specialiuoju planu, organizuoja šilumos tiekimą šilumos vartotojams pagal jų poreikius patalpoms šildyti , vėdinti ir karštam vandeniui ruošti. 2 . Jeigu šilumos tiekėjui dėl šio įstatymo 30 straipsnyje nurodytų priežasčių sustabdytas ar panaikintas šilumos tiekimo licencijos galiojimas ir šis šilumos tiekėjas negali vykdyti šilumos tiekimo veiklos, savivaldybės institucija, užtikrindama saugų, patikimą ir nepertraukiamą šilumos tiekimą vartotojams, nedelsiant Koncesijos įstatymo, Viešųjų pirkimų įstatymo ar Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo nustatyta tvarka parenka naują šilumos tiekimo įmonę ir šio įstatymo vienuoliktojo skirsnio nustatyta tvarka perduoda jai šilumos ūkio valdymą. “⁸ straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „¹⁰ straipsnis. Šilumos gamyba ir (ar) supirkimas

1. Šilumos tiekėjas šilumos vartotojų poreikiams patenkinti reikalingą šilumos kiekį gamina turimais šilumos gamybos įrenginiais. Jeigu aprūpinimo šiluma sistemoje veikia nors vienas nepriklausomas šilumos gamintojas, prognozuojamas šilumos kiekis ir (ar) šilumos gamybos pajėgumai , reikalingas reikalingi šilumos vartotojų poreikiams patenkinti, nustatomi gaminamas ir (ar) superkamas superkami šilumos aukciono būdu. Šilumos aukciono būdu gaminama ir (ar) superkama šiluma ir (ar) nustatomi šilumos gamybos pajėgumai, kurių Tarybos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į gamybos apimtį, dengiamos pagrįstos būtinosios, eksploatacinės pastoviosios, nusidėvėjimo sąnaudos ir protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža, ir kurie atitinkanti atitinka kokybės, tiekimo patikimumo ir aplinkosaugos reikalavimus.

Taryba Tarybos tvirtina tvirtinami Šilumos šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašą aprašas (toliau – Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašas) ir standartines standartinės šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygas, sąlygos privalomas yra privalomi šilumos tiekėjams ir nepriklausomiems šilumos gamintojams, įskaitant asmenis, ketinančius plėtoti šilumos energijos gamybą ir prisijungti prie šilumos perdavimo tinklų. Taryba, tvirtindama Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašą apraše gali būti nustatytos skirtingos šilumos gamybos ir (ar) supirkimo sąlygos atskirose šilumos tiekimo sistemose, tačiau privalo privaloma atsižvelgti į veiksmingos konkurencijos šilumos gamyboje užtikrinimo, atliekinių ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo šilumai gaminti skatinimo principus , šilumos gamybos pajėgumų užtikrinimą bei šilumos vartotojų teisę gauti šilumą mažiausiomis pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis. 2 . Jeigu šilumos tiekėjas atsisako supirkti nepriklausomo šilumos gamintojo šilumos aukcione pasiūlytą ir nustatytus reikalavimus atitinkančią šilumą, gamintojas turi teisę apskųsti šį šilumos tiekėjo sprendimą Tarybai. Jeigu nepriklausomas šilumos gamintojas pažeidžia Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašą ir (ar) šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygas, šilumos tiekėjas turi teisę apskųsti nepriklausomo šilumos gamintojo veiksmus Tarybai. Nepriklausomo šilumos gamintojo ar šilumos tiekėjo skundus ikiteismine tvarka nagrinėja Taryba. 3 .

3. Nepriklausomiems šilumos gamintojams yra privaloma šilumos gamybos kainodara šio įstatymo nustatyta tvarka kaip ir šilumos tiekėjams, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:¹ ) nepriklausomo šilumos gamintojo nuosavybės teise ar kitu pagrindu kitais teisėtais pagrindais valdomo šilumos gamybos arba bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (kogeneracijos) įrenginio statybai ar modernizavimui finansuoti yra pasinaudota ar naudojamasi Europos Sąjungos finansine parama, Nacionaliniame pažangos plane nustatytus atsinaujinančių energijos išteklių pažangos uždavinius įgyvendinančios nacionalinės plėtros programos finansavimo šaltiniais, valstybės ar savivaldybės dotacija ar subsidija , kuri yra didesnė negu 10 procentų nepriklausomo šilumos gamintojo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomo ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo kainos. Šiuo atveju nepriklausomiems šilumos gamintojams privaloma šilumos gamybos kainodara šio įstatymo nustatyta tvarka taikoma 5 metus po Tarybos sprendimo, kuriuo nustatytos šilumos gamybos reguliuojamos kainos, priėmimo.

Nepriklausomiems šilumos gamintojams pradėjus taikyti privalomą šilumos gamybos kainodarą šio įstatymo nustatyta tvarka, ji taikoma ir turto perėmimo atveju iki privalomos šilumos gamybos kainodaros taikymo pabaigos, tai yra 5 metus nuo privalomos šilumos gamybos kainodaros taikymo pradžios ;² ) nepriklausomo šilumos gamintojo nuosavybės teise ar kitu pagrindu kitais teisėtais pagrindais valdomoje kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėje termofikaciniu režimu pagaminta elektros energija yra remiama viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšomis ir (ar) atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui skatinti taikomomis fiksuoto tarifo priemonėmis;³ ) nepriklausomas šilumos gamintojas kartu su šilumos tiekėju veikia vienoje aprūpinimo šiluma sistemoje ir priklauso susijusių ūkio subjektų grupei pagal Konkurencijos įstatymą arba nepriklausomas šilumos gamintojas ar nepriklausomų šilumos gamintojų, priklausančių susijusių ūkio subjektų grupei pagal Konkurencijos įstatymą, grupė vienoje aprūpinimo šiluma sistemoje gamina daugiau kaip 1/3 metinio šilumos kiekio ir per praėjusius kalendorinius metus viršijo Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašo nustatyta tvarka apskaičiuotą ir viešai paskelbtą palyginamąjį šilumos pajamų lygį. Tokiu atveju privaloma šilumos gamybos kainodara taikoma 5 metus po Tarybos sprendimo, kuriuo nustatytos šilumos gamybos reguliuojamos kainos, priėmimo . “⁹ straipsnis. 10¹ straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 10¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „¹ .

Iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos ir (ar) šilumos tiekėjų turimais šilumos gamybos įrenginiais gaminamos šilumos kiekis ir (ar) šilumos gamybos pajėgumai nustatomas nustatomi šilumos aukciono, kurį organizuoja energijos išteklių biržos operatorius, būdu. Energijos išteklių biržos operatorius Šilumos aukciono reglamente nustatyta tvarka valdo, palaiko ir administruoja šilumos aukciono duomenų valdymo sistemą ir šilumos aukciono informacinę sistemą pagal Tarybos tvirtinamą šilumos aukciono reglamentą (toliau – Šilumos aukciono reglamentas) . Šilumos aukciono reglamentą, kuris nustato šilumos aukciono procedūrinius reikalavimus, energijos išteklių biržos operatoriaus teikimu tvirtina Taryba. “

2. Papildyti 10¹ straipsnį 6 dalimi: „

6. Šilumos aukcione šilumos tiekėjams ir nepriklausomiems šilumos gamintojams pateikus vienodas kainas ir (ar) esant kitiems vienodiems šilumos aukciono reikalavimams, nustatytiems Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų apraše, šilumos kiekiai ir (ar) galia dalijami proporcingai pasiūlytiems šilumos kiekiams . “¹⁰ straipsnis. Įstatymo papildymas 10² straipsniu Papildyti Įstatymą 10² straipsniu: „¹⁰² straipsnis. Atliekinės šilumos , išskyrus pagamintą bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (kogeneracijos) būdu ir (ar) deginant komunalines atliekas, supirkimo ir panaudojimo bendrieji principai

1. Atliekinę šilumą generuojantys asmenys turi teisę atliekinę šilumą tiekti į šilumos tiekimo sistemą. Šilumos tiekėjas jam priklausančioje aprūpinimo šiluma sistemoje atliekinę šilumą superka ne šilumos aukciono būdu Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų apraše nustatyta tvarka, ne didesne kaip vienų kalendorinių metų laikotarpiui Tarybos nustatyta didžiausia leistina atliekinės šilumos supirkimo kaina.

Jeigu aprūpinimo šiluma sistemoje šiluma gaminama ir (ar) superkama aukciono būdu, šilumos tiekėjui šio įstatymo 10¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka energijos išteklių biržos operatoriui teikiant prognozuojamą gaminti ir (ar) supirkti šilumos kiekį, prognozuojamas atliekinę šilumą generuojančių asmenų patiekti šilumos kiekis atimamas iš vartotojų poreikiams patenkinti reikalingo šilumos kiekio. 2 . Atliekinę šilumą tiekiantys įrenginiai prijungiami prie šilumos perdavimo tinklų Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvade nustatyta tvarka. Šilumos tiekėjas savo lėšomis organizuoja atliekinę šilumą tiekiančio įrenginio prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų darbus. Šilumos tiekėjo ekonomiškai pagrįstos atliekinę šilumą tiekiančių įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų sąnaudos įvertinamos Tarybos tvirtinamoje šilumos kainų nustatymo metodikoje (toliau – Šilumos kainų nustatymo metodika) nustatyta tvarka. Prie šilumos perdavimo tinklų prijungiami atliekinę šilumą generuojantys asmenys padengia ekonomiškai pagrįstas prijungimo sąnaudas viršijančias išlaidas. Atliekinę šilumą generuojančio asmens lėšomis įrengta šilumos tiekimo sistemos dalis yra šilumos tiekėjo nuosavybė. 3 . Šilumos tiekėjas gali atsisakyti prijungti atliekinę šilumą tiekiantį įrenginį prie šilumos perdavimo tinklų ir supirkti atliekinę šilumą, jeigu atliekinę šilumą tiekiančio įrenginio prijungimas yra ekonomiškai arba techniškai nepagrįstas. Atliekinę šilumą tiekiančių įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklo techniniai reikalavimai nustatomi prisijungimo prie šilumos perdavimo tinklo sąlygose. 4 .

4. Šilumos tiekėjas, sudaręs sąlygas savo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomais atliekinę šilumą tiekiančiais įrenginiais tiekti atliekinę šilumą į šilumos tiekimo sistemą, turi teisę šią šilumą tiekti šilumos vartotojų poreikiams patenkinti. “¹¹ straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „

1. Šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis , taikant vartotojo pasirinktą šilumos kainą, tai yra šilumos vienanarę arba šilumos dvinarę kainą . Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka šilumos tiekėjas privalo suteikti slaptažodį šilumos vartotojams, kad šie galėtų elektroninių ryšių priemonėmis susipažinti su šilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenimis.“¹² straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Papildyti 15 straipsnį 5 dalimi: „

5. Karšto vandens, naudojamo buityje, visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato sveikatos apsaugos ministras. “¹³ straipsnis. 1⁷ straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „¹⁷ straipsnis. Nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojai Nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojams turi būti užtikrintos techninės nenutrūkstamo šilumos tiekimo galimybės, kai laikinai neįmanoma naudotis pagrindine aprūpinimo šiluma sistema. Nenutrūkstamas aprūpinimas šiluma užtikrinamas šilumos vartotojo įrenginius prijungiant atskirais įvadais prie techninių sutrikimų atvejais nepriklausomų šilumos perdavimo tinklo dalių arba pastatant rezervinį šilumos įrenginį. Kai įrengiamas rezervinis šilumos įrenginys, nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojai laikomi naudojančiais aprūpinimo šiluma sistemą ir rezervinį šilumos įrenginį.

Jeigu nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojai naudojasi aprūpinimo šiluma sistema tik kaip rezervine, jie šilumos tiekėjui moka dvinarę kainą, kuri apskaičiuojama pagal Tarybos patvirtintą Šilumos kainų nustatymo metodiką ir kuri taikoma rezervinės šilumos galios užtikrinimo paslaugos teikimo sutartyje nustatytai rezervuojamai galiai. Sveikatos apsaugos ministras nustato sveikatos priežiūros įstaigų, kurioms būtinas rezervinis šilumos įrenginys, sąrašą.“¹⁴ straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „²⁰ straipsnis. Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra

1. Prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas). Teisę reguliuoti (nuotoliniu būdu ar kitaip daryti įtaką) namo šilumos punkto įrenginių darbą, laikydamasis nustatytų higienos normų, turi tik pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) arba atitinkamą kvalifikaciją turintys daugiabučio namo bendrijos atstovas ar daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų išrinktas jų įgaliotas atstovas.

Daugiabučio namo šilumos punktus, nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) prižiūri (eksploatuoja) ir prireikus informuoja šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjus ar trečiuosius asmenis apie jiems nuosavybės teise priklausančių šilumos punktų įrenginių techninę būklę ir jų atitiktį teisės aktuose nustatytiems daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų privalomiesiems reikalavimams šio įstatymo pagrindu, nesudarydamas atskirų sutarčių su šilumos punktų savininkais. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) savo prievoles vykdo apdairiai, sąžiningai ir atsižvelgdamas į šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojų interesais interesus . Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją) Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka pasirenka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba, jeigu šie nepriima sprendimo, bendrojo naudojimo objektų administratorius valdytojas . Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) sutartį su pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) sudaro daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius valdytojas .

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas privalo pateikti  p astato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojui (eksploatuotojui) daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos veikimo, priežiūros ir naudojimo dokumentus, numatytus energetikos ministro tvirtinamose šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklėse. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų veikimo, priežiūros ir naudojimo dokumentai yra neatskiriama daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutarties dalis. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) neturi teisės įgalioti kitų asmenų verstis atestatu reguliuojama veikla arba perduoti jiems šią teisę pagal sutartį, arba kitaip pavesti vykdyti šią veiklą. Kai pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) yra bendrija, ji gali pirkti atskirus darbus ar paslaugas iš subjektų, turinčių atitinkamą kompetenciją, technines priemones ir gebėjimus. Daugiabučio namo savininkų bendrija ir (ar) bendrojo naudojimo objektų administratorius valdytojas ir (ar) šilumos tiekėjas gali būti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas).

Šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjai ar tretieji asmenys turi organizuoti ir (ar) atlikti jiems nuosavybės teise priklausančių šilumos punktų įrenginių remonto darbus, už kuriuos nėra atsakingas p astato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) ir kurie nėra įtraukti į šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) tarifą , šio įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka . 2 . Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) pagal faktinį šilumos energijos suvartojimą pastate skaičiuoja santykinius šilumos šildymui, cirkuliacijai ir karštam vandeniui ruošti sunaudojimo rodiklius, vadovaudamasis Tarybos patvirtinta skaičiavimo metodika, analizuoja gautus duomenis, teikia juos ataskaitas pastato savininkui ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojui . , daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijai, butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui . Arba bendrojo naudojimo objektų administratoriui, pagal kompetenciją rengia Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) rengia pasiūlymus dėl šilumos energijos taupymo priemonių įgyvendinimo ir teikia juos pastato savininkui ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojui. Pastato savininkas ir (ar) daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas nustato būtinas priemones pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos vartojimo efektyvumo didinimui užtikrinti. Šioms priemonėms užtikrinti gali būti panaudojamos daugiabučio namo bendraturčių kaupiamosios lėšos. 3 .

3. Daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija arba pastato bendrojo naudojimo objektų administratorius valdytojas kontroliuoja pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo (eksploatuotojo) veiklą ir pasirengimą naujam šildymo sezonui pagal jiems priskirtą kompetenciją energetikos ministro tvirtinamose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) sudaro ir kartu su daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija arba pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriumi valdytoju pasirašo pastato parengties naujam šildymo sezonui aktą ir jo kopiją pateikia šilumos tiekėjui . Ginčus tarp šio proceso dalyvių sprendžia Taryba. 5. 4 . Jeigu butų savininkai nenusprendžia, kokį šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją pasirinkti, ir dėl to nesudaroma šios sistemos priežiūros sutartis, laikinai, kol toks prižiūrėtojas bus pasirinktas, šildymo ir karšto vandens sistemą prižiūri esamas prižiūrėtojas. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartys ir šilumos ir (ar) karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos atskirai. 6. 5 . Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra atliekama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų periodinius patikrinimus dėl jų atitikties teisės aktuose nustatytiems reikalavimams ne rečiau kaip kartą per ketverius metus atlieka Taryba. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų tikrinimų dėl jų atitikties teisės aktuose nustatytiems reikalavimams tvarką ir formą nustato Taryba. Taryba, gavusi skundą dėl daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų netinkamo eksploatavimo ir (ar) parengimo šildymo sezonui Tarybos nustatyta tvarka gali atlikti daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų patikrinimą dėl jų atitikties teisės aktuose nustatytiems reikalavimams.

Taryba, nustačiusi neatitikimus teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, įpareigoja p astato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją) pašalinti Tarybos nustatytų daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų reikalavimų neatitikimus. Už Tarybos įpareigojimų nevykdymą pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojui (eksploatuotojui) gali būti taikomos Tarybos nustatytos sankcijos, išskyrus atvejus, kai dėl įpareigojimų vykdymo nebuvo gautas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pritarimas dėl reikalingų veiksmų atlikimo ir finansavimo . 7. 6 . Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojų veiklą įgyvendinant organizacines ir technines priemones, taikomas siekiant užtikrinti daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų privalomuosius reikalavimus, kontroliuoja savivaldybių vykdomosios institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. 8. 7 . Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas su šilumos tiekėju sudaro šilumos pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutartį, su karšto vandens tiekėju – karšto vandens pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutartį.“¹⁵ straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „²² straipsnis. Vartotojų informavimas

1. Šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjai informuoja vartotojus apie teikiamas paslaugas, paslaugų teikimo sąlygas, paslaugų kainas, prijungimo prie sistemų kainas bei sąlygas ir numatomus sutarčių sąlygų pakeitimus. 2 .

2. Šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjai bei šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje numatyti nepriklausomi šilumos gamintojai kasmet viešai informuoja vartotojus apie nustatytas nustatytą šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinį lygį (toliau – šilumos pajamų bazinis lygis), šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinio lygio pastoviąją dalį (toliau – šilumos pajamų lygio pastovioji dalis) ir šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinio lygio kintamąją dalį (toliau – šilumos pajamų lygio kintamoji dalis) šilumos bei karšto vandens kainas kainos dedamąsias. Šilumos pajamų bazinis lygis, šilumos pajamų lygio pastovioji dalis ir šilumos pajamų lygio kintamoji dalis bei Kainų karšto vandens kainos dedamosios įsigalioja nuo kito mėnesio pirmos pirmosios dienos. 3 . Keičiantis šilumos ir (ar) karšto vandens kainoms, šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjai bei šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje numatyti nepriklausomi šilumos gamintojai iki mėnesio 25  dienos viešai informuoja vartotojus, savivaldybes savivaldybės institucijas bei Tarybą apie apskaičiuotas šilumos ir karšto vandens kainas. Šilumos ir karšto vandens kainos įsigalioja nuo kito mėnesio pirmos pirmosios dienos. 4 . Šilumos ir (ar) karšto vandens įmonių ir nepriklausomų šilumos gamintojų informacija apie metinius finansinius ir veiklos rodiklius, veiklos sąnaudas, sistemų eksploatavimą, modernizavimą, plėtrą, investicijas į sistemos plėtrą, yra vieša. Šilumos ir (ar) karšto vandens įmonių ir šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatytų nepriklausomų šilumos gamintojų informacija apie šilumos pajamų bazinį lygį , šilumos pajamų lygio  pastoviąją dalį ir šilumos pajamų lygio kintamąją dalį, kainų ir tarifų struktūrą, paslaugų teikimo sąlygas yra vieša. 5 .

5. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo (eksploatuotojo) informacija apie jo veiklos pajamas, sąnaudas, sistemų eksploatavimą, kainas ir tarifus, jų struktūrą, paslaugų teikimo sąlygas, taip pat pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo (eksploatuotojo) ketvirtiniai ir metiniai finansiniai-balansiniai rodikliai, investicijų dydžiai, duomenys apie investuotojus, darbuotojų skaičių yra vieši ir turi būti skelbiami energetikos ministro nustatyta tvarka. 6 . Informacija apie šilumos tiekimo sistemos energinį naudingumą ir atsinaujinančių išteklių energijos procentinę dalį šilumos tiekimo sistemose vieną kartą per metus (už praėjusius kalendorinius metus) turi būti iki gegužės 1 dienos viešai skelbiama šilumos tiekėjų interneto svetainėje, taip pat, jeigu šilumos vartotojai pageidauja, papildomai nurodoma vartotojams išrašomose teikiamose sąskaitose (mokėjimo pranešimuose). “¹⁶ straipsnis. Aštuntojo skirsnio pakeitimas Pakeisti aštuntojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „

AŠTUNTASIS

SKIRSNIS

ŠILUMOS VARTOTOJŲ ĮRENGINIŲ ATJUNGIMAS NUO ŠILUMOS TIEKIMO SISTEMOS. ŠILUMOS PERDAVIMO TINKLŲ REKONSTRAVIMAS AR PERKĖLIMAS “. 17 straipsnis. Įstatymo papildymas 29¹ straipsniu Papildyti Įstatymo aštuntąjį skirsnį 29¹ straipsniu: „²⁹¹ straipsnis. Šilumos perdavimo tinklų rekonstravimas ar perkėlimas asmenų pageidavimu Asmuo, pageidaujantis rekonstruoti ar perkelti šilumos tiekėjo valdomus šilumos perdavimo tinklus ir (ar) jų priklausinius, kliudančius statinių statybai ar dėl kitų priežasčių, turi teisę energetikos ministro nustatyta tvarka, suderinęs su šilumos tiekėju, rekonstruoti ar perkelti šiuos šilumos perdavimo tinklus ir (ar) jų priklausinius ir organizuoti jų rekonstravimo ar perkėlimo darbus. Šiuo atveju asmuo, kuris pageidauja rekonstruoti ar perkelti šilumos perdavimo tinklus ir (ar) jų priklausinius, apmoka 100 procentų šilumos perdavimo tinklų ir (ar) jų priklausinių rekonstravimo ar perkėlimo sąnaudų.

Rekonstruotų ar perkeltų šilumos perdavimo tinklų ir jų priklausinių nuosavybė nekeičiama. “¹⁸ straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 30 straipsnio 13 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „⁵ ) šilumos pajamų bazinio lygio laikotarpiui derinti su licenciją išdavusia institucija šilumos tiekimo įmonės valdyba, jeigu jos nėra, – su kitu įmonės valdymo organu valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo planus ir šilumos tiekimo įmonės nustatyta tvarka teikti licenciją išdavusiai šilumos tiekimo įmonės valdybai, jeigu jos nėra, – kitam įmonės valdymo organui ir savivaldybės institucijai informaciją apie jų valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo planų vykdymą;“. 2 . Pakeisti 30 straipsnio 13 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „⁹ ) šilumos tiekėjai, realizuojantys ne mažiau kaip 100 GWh šilumos per metus, turi užtikrinti, kad bendrame kuro kalendoriniais metais įsigyto biokuro balanse ne mažiau kaip 30 procentų sudarytų biokuras, kurio gamybai kaip žaliava naudojamos miško kirtimo liekanos.“¹⁹ straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „³² straipsnis. Šilumos kainodara

1. Šilumos kainos yra vienanarės arba dvinarės. Šilumos vartotojas moka už suvartotą šilumos energiją pagal šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse nurodyta tvarka nustatytą pasirinktinai vienanarę arba dvinarę kainą pasirinktinai . Jeigu pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistema yra mišri (kombinuota), naudojanti centralizuotai pagamintą šilumą ir alternatyvią energiją ar kuro rūšį, vartotojai už šilumos perdavimo tinklu jiems tiekiamą šilumos energiją privalo atsiskaityti pagal dvinarę šilumos kainą. 2 .

2. Šilumos ir (ar) karšto vandens kainos grindžiamos šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo pagrįstomis būtinomis būtinosiomis (valstybės normuojamomis) valstybės reguliuojamomis šilumos ar karšto vandens ruošimo (pirkimo), perdavimo, įvadinių atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros, sąskaitų (mokėjimo pranešimų) už šilumą ir (ar) karštą vandenį parengimo ir pateikimo vartotojams bei apskaitos sąnaudomis. Minėtoms sąnaudoms taikomos reguliacinio laikotarpio pagrįstos veiklos bendrojo efektyvumo užduotys nustatytos vadovaujantis Tarybos tvirtinamu lyginamosios analizės aprašu. Turto nuomos mokesčiai ir kitos sąnaudos, nesusiję su šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo veikla, negali būti įtraukiami į šilumos ar karšto vandens kainas. Su šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo veikla nesusijusios turto nuomos ir kitos sąnaudos, negali būti įtraukiamos į šilumos ir (ar) karšto vandens kainas. Į šilumos ir ( ar ) karšto vandens kainas negali būti įtraukiamos jokios sąnaudos, susijusios su pastatų vidaus šildymo (įskaitant ir šilumos punktus) ir karšto vandens sistemomis. Apyvartinių taršos leidimų prekybos pajamos ar sąnaudos įvertinamos skaičiuojant šilumos kainas Šilumos kainų nustatymo metodikoje nustatyta tvarka. Šilumos tiekėjui ir šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatytiems nepriklausomiems šilumos gamintojams, vykdantiems bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą,  taikomos Tarybos tvirtinamos k ogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodikos nuostatos. 3 . Į šilumos ir (ar) karšto vandens kainą įtraukiant pagrįstas sąnaudas už kurą, privalo būti įvertinama, ar energetikos įmonė laikėsi Energijos išteklių rinkos įstatyme numatytų įpareigojimų.

Šilumos tiekėjai, realizuojantys ne mažiau kaip 100 GWh šilumos per metus, įsigydami elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti reikalingą biokurą, privalo kalendoriniais metais įsigyti ne mažiau kaip 30 procentų biokuro, kurio gamybai kaip žaliava naudojamos miško kirtimo liekanos. Jeigu biokuras ir (ar) gamtinės dujos buvo įsigyti nepažeidžiant Energijos išteklių rinkos įstatyme numatytų reikalavimų ir

• (ar) reikalavimo įsigyti biokurą, kurio gamybai kaip žaliava naudojamos miško kirtimo liekanos, kuro sąnaudų įtraukimas į šilumos ir (ar) karšto vandens kainą neribojamas. Kitų biokuro rūšių, kuriomis neprekiaujama biržoje, arba, jeigu buvo nustatyta, kad kuras, naudojamas šilumos ir (ar) karšto vandens gamybai, buvo perkamas nesilaikant Energijos išteklių rinkos įstatyme numatytų reikalavimų ir reikalavimo įsigyti biokurą, kurio gamybai kaip žaliava naudojamos miško kirtimo liekanos, įsigijimo sąnaudų įtraukimas į šilumos ir (ar) karšto vandens kainą ribojamas pagal vidutinę metinę biokuro biržos kainą, vidutinę metinę biokuro kainą arba vidutinę metinę gamtinių dujų biržos kainą, arba vidutinę biokuro biržos produkto, kurio gamybai kaip žaliava naudojamos miško kirtimo liekanos, kainą, vadovaudamasi savo nustatyta tvarka nustato Taryba. Kito kuro, naudojamo šilumos ir (ar) karšto vandens gamybai, sąnaudų įtraukimas į šilumos ir (ar) karšto vandens kainą ribojamas pagal vidutinę metinę atitinkamo kuro rinkos kainą, kurią nustato Taryba. 4

.

4. Šio straipsnio 20 dalyje nurodytas kuro, naudojamo šilumos ir (ar) karšto vandens gamybai, sąnaudų įtraukimo į šilumos ir (ar) karšto vandens kainą ribojimas pagal vidutinę biokuro biržos kainą ir (ar) gamtinių dujų biržos kainą nėra taikomas tais atvejais, kai energijos išteklių biržoje dėl objektyvių priežasčių nebuvo galima įsigyti reikalingo atitinkamos biokuro rūšies kiekio ar jo dalies ir (ar) gamtinių dujų biržoje nebuvo galima įsigyti reikalingo gamtinių dujų kiekio. 5. 4 . Šilumos pajamų bazinis lygis ir šilumos kainos, atsižvelgiant į patiriamas sąnaudas, gali būti diferencijuojamos pagal šilumos tiekimo sistemas, vartotojų grupes, šilumos pirkimo–pardavimo vietą, tiekimo–vartojimo ribą, šilumos vartojimo mastą, šilumnešius ir jų kokybę, tiekimo patikimumą, vartojimo sezoniškumą, periodiškumą ir apskaitos būdus. Diferencijuojant kainas, kryžminis subsidijavimas tarp vartotojų grupių yra draudžiamas. Sprendimas dėl šilumos kainų diferencijavimo turi būti suderintas su savivaldybės taryba arba šio straipsnio 16 dalyje numatytu atveju įmonės įstatuose nustatyta tvarka. 5 . Šilumos tiekėjų, realizuojančių ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, šilumos pajamų bazinį lygį 3–5 metams nustato Taryba, šilumos tiekėjams , realizuojantiems mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus

• savivaldybės taryba. 6 . Šilumos tiekėjas, kuris realizuoja realizuojantis ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, vadovaudamasis šilumos

Šilumos kainų nustatymo metodikomis metodikos nuostatomis ir atsižvelgdamas į savivaldybės institucijos ir Tarybos pastabas, parengia ir likus

5 mėnesiams iki nustatyto šilumos pajamų bazinio lygio galiojimo pabaigos

teikia Tarybai bei savivaldybės institucijai šilumos pajamų bazinės kainos bazinio lygio projektą.

Savivaldybės institucija ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų teikia Tarybai bazinės kainos suderinimo dokumentus ir (ar) pagrįstas pastabas dėl šilumos pajamų bazinio lygio projekto Taryba, išnagrinėjusi savivaldybės institucijos pastabas arba per 30 dienų jų negavusi, ne vėliau kaip per 15 dienų nustato šilumos bazinę kainą. Dalyvauti nustatant šilumos bazines kainas kviečiamos šilumos vartotojų teises ginančios organizacijos. Kartu nustatomi tiekimo efektyvumo rodikliai. Taryba nustatytas šilumos bazines kainas skelbia savo interneto svetainėje. Šilumos tiekėjas, valdantis skirtingose savivaldybėse esančias šilumos tiekimo sistemas, gali teikti Tarybai nustatyti skirtingas šilumos bazines kainas šioms sistemoms. Šilumos tiekėjas, teikdamas pasiūlymą dėl skirtingų šilumos bazinių kainų šilumos tiekimo sistemoms, esančioms skirtingose savivaldybėse, nustatymo, privalo jį teikti dėl visų skirtingose savivaldybėse esančių šilumos tiekimo sistemų. Šilumos tiekėjas arba savivaldybė turi teisę teisme apskųsti Tarybą dėl nustatytų šilumos bazinių kainų . Taryba, per 30 kalendorinių dienų išnagrinėjusi pateiktą šilumos pajamų bazinio lygio projektą ir gautas savivaldybės institucijos pastabas arba per 30 kalendorinių dienų jų negavusi, per 20 kalendorinių dienų nustato šilumos pajamų bazinį lygį Šilumos kainų nustatymo metodikoje nustatyta tvarka. 7 .

7Taryba ir savivaldybių tarybos, nustatydamos šilumos pajamų bazinį lygį, užtikrina, kad šilumos tiekėjui būtų suteiktos tinkamos paskatos diegti energetikos inovacijas ir atlikti su pagrindine veikla susijusius mokslinius tyrimus, didinti šilumos gamybos, tiekimo ir vartojimo efektyvumą, mažinti šilumos suvartojimo paklausą, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, optimizuoti šilumos tiekimo sistemą, didinti šilumos tiekimo patikimumą, gerinti šilumos tiekėjo paslaugų kokybę, diversifikuoti šilumos gamyboje naudojamus atsinaujinančius energijos išteklius. Šių priemonių įgyvendinimo pagrįstos sąnaudos įtraukiamos į šilumos pajamų bazinį lygį. 7. 8 . Savivaldybių tarybos nustato Savivaldybės taryba :

1 ) vadovaudamasi Tarybos nustatytomis šilumos bazinėmis kainomis nustatytu šilumos pajamų baziniu lygiu ir Šilumos kainų nustatymo metodika , nustato šilumos kainų dedamąsias kasmet koreguojamą šilumos pajamų metinį lygį kiekvienam šilumos tiekėjui, realizuojančiam ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus. Pirmaisiais šilumos bazinių kainų pajamų bazinio lygio galiojimo metais , Tarybai nustačius šilumos pajamų bazinį lygį, savivaldybės taryba ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nustato šilumos kainų dedamąsias, atsižvelgdama į Tarybos nustatytas šilumos bazines kainas. pajamų metinį lygį pirmiesiems šilumos pajamų bazinio lygio galiojimo metams. Jeigu savivaldybės taryba per nurodytą terminą nenustato šilumos kainų dedamųjų pajamų metinio lygio pirmiesiems šilumos bazinių kainų pajamų bazinio lygio galiojimo metams, Taryba per 30 kalendorinių dienų vienašališkai nustato šilumos kainų dedamąsias, lygias šilumos bazinių kainų dedamosioms. Tarybos vienašališkai nustatytos šilumos kainų dedamosios skelbiamos viešai ir taikomos nuo kito mėnesio pirmos dienos.

Skundus dėl savivaldybės tarybos nustatytų šilumos kainų dedamųjų ikiteismine tvarka nagrinėja Taryba pajamų metinį lygį ;² ) vadovaudamasi Šilumos kainų nustatymo metodika , įmonių tiekiamos šilumos bazines ir kasmet perskaičiuojamas šilumos kainų dedamąsias kiekvienam nustato šilumos pajamų bazinį lygį ir kasmet koreguojamus šilumos pajamų metinius lygius šilumos tiekėjui, realizuojančiam mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus , ir apie tai informuoja Tarybą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų. Skundus dėl savivaldybės tarybos nustatytų šilumos kainų dedamųjų ikiteismine tvarka nagrinėja Taryba; . 3 ) savivaldybių tarybų nustatytos šilumos kainos dedamosios galioja ne ilgiau kaip 12 mėnesių nuo jų įsigaliojimo dienos;⁴ ) vadovaudamosi Tarybos patvirtinta daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalių tarifų nustatymo metodika – ne trumpesniam kaip 3 metų ir ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalius tarifus . 9 . Šilumos pajamų bazinį lygį kasmet koreguoja šilumos tiekėjas, vadovaudamasis Šilumos kainų nustatymo metodika. Pakoreguotą šilumos pajamų bazinį lygį (šilumos pajamų metinį lygį), vadovaudamasi Šilumos kainų nustatymo metodika, nustato savivaldybės taryba. 10 . Taryba peržiūri šilumos tiekėjo pakoreguotą šilumos pajamų bazinį lygį, kai planuojamas šilumos pajamų metinis lygis, nevertinant kuro ir perkamos šilumos kainų įtakos, viršija nustatytą šilumos pajamų metinį lygį 10 procentų ir daugiau arba Tarybos tvirtinamame ūkio subjektų technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumo įvertinimo tvarkos apraše nustatyta tvarka Tarybos atliekamo šilumos tiekėjų finansinio pajėgumo vertinimo metu nustatoma, kad šilumos tiekėjo finansinis pajėgumas yra nepakankamas arba nustatoma didesnė nei leistina investicijų grąža.

Taryba, siekdama įsitikinti, kad šilumos tiekėjo apskaičiuotas ir nustatytas šilumos pajamų metinis lygis atitinka šio įstatymo ir Šilumos kainų nustatymo metodikos nuostatas, turi teisę kasmet atlikti šilumos tiekėjų, pasirinktų p agal Šilumos kainų nustatymo metodikoje nustatytą tvarką ir kriterijus, šilumos pajamų metinio lygio patikrinimą. 8. 11 . Šilumos tiekėjas, vadovaudamasis Šilumos kainų nustatymo metodika, parengia ir, likus 3 mėnesiams iki nustatyto šilumos pajamų metinio lygio galiojimo pabaigos, teikia pakoreguotą šilumos pajamų bazinio lygio projektą. Šilumos tiekėjai, realizuojantys ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, teikia perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų projektus ir jų pagrindimą pakoreguotų šilumos pajamų bazinių lygių projektus ir jų pagrindimą savivaldybės institucijai, o šio straipsnio 10 dalyje numatytu atveju ir Tarybai , bei savivaldybei, kiti šilumos tiekėjai ,

• tik savivaldybei realizuojantys mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus
• savivaldybės institucijai . Savivaldybės taryba per 30 kalendorinių dienų nustato šilumos kainų dedamąsias.

šilumos pajamų metinį lygį. Šilumos tiekėjui pranešus Tarybai, kad savivaldybės taryba laiku nenustatė šilumos pajamų metinio lygio šilumos tiekėjui, realizuojančiam ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, Taryba įgyja teisę vienašališkai per 30 kalendorinių dienų nustatyti laikiną šilumos pajamų metinį lygį. 9. 12 .

12Savivaldybės tarybos nustatytas nustatytą šilumos kainų dedamąsias šilumos pajamų metinį lygį šilumos tiekėjai, realizuojantys ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus ir atitinkantys šio straipsnio 10 dalyje nurodytus kriterijus , pateikia Tarybai per 10 kalendorinių dienų nuo šilumos kainų dedamųjų pajamų metinio lygio nustatymo. Taryba nurodo savivaldybei savivaldybės tarybai esamus šilumos kainų dedamųjų pajamų metinio lygio nustatymo pažeidimus neatitikimus . Savivaldybė Savivaldybės taryba privalo juos pašalinti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų. Savivaldybei Savivaldybės tarybai nepašalinus nurodytų pažeidimų neatitikimų arba laiku nenustačius šilumos kainų dedamųjų pajamų metinio lygio , Taryba įgyja teisę vienašališkai per 30 kalendorinių dienų nustatyti laikinas šilumos kainų dedamąsias laikiną šilumos pajamų metinį lygį . Jos galioja, kol pašalinami Tarybos nurodyti pažeidimai, bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių nuo jų įsigaliojimo dienos. 10 . Naujiems šilumos vartotojams, prisijungusiems prie šilumos tiekimo sistemos, leidžiama ne ilgiau kaip 3 metams nustatyti šilumos kainų dedamąsias, grindžiamas tiekėjo būtinomis (valstybės normuojamomis) ribinėmis šilumos tiekimo šiems vartotojams sąnaudomis. 13 . Šilumos tiekėjas nustatytą šilumos pajamų bazinį lygį ir šilumos pajamų metinio lygio pastoviąją ir kintamąją dalis skelbia savo interneto svetainėje. 14 . Savivaldybės tarybos nustatytas šilumos pajamų metinis lygis galioja ne ilgiau kaip 12 mėnesių nuo jų įsigaliojimo dienos, išskyrus, kai naujas šilumos pajamų metinis lygis nenustatomas šiame straipsnyje numatytais terminais. Tarybos vienašališkai nustatyti laikini šilumos pajamų metiniai lygiai galioja, kol pašalinami Tarybos nurodyti neatitikimai, bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių nuo jų įsigaliojimo dienos, išskyrus, kai naujas šilumos pajamų metinis lygis nenustatomas šiame straipsnyje numatytais terminais.

Nenustačius naujo šilumos pajamų metinio lygio šiame straipsnyje numatytais terminais, galiojantis šilumos pajamų metinis lygis taikomas iki kito savivaldybės tarybos ar Tarybos sprendimo dėl šilumos pajamų metinio lygio nustatymo įsigaliojimo. 15 . Šilumos tiekėjo, realizuojančio mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, skundus dėl savivaldybės tarybos nustatyto šilumos pajamų bazinio lygio ir (ar) šilumos pajamų metinio lygio ne teismo tvarka nagrinėja Taryba. Skundas dėl savivaldybės tarybos sprendimo, nustatančio šilumos pajamų bazinį lygį ir (ar) šilumos pajamų metinį lygį šilumos tiekėjui, realizuojančiam mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, Tarybai teikiamas per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Šilumos tiekėjo, realizuojančio mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, kreipimasis į Tarybą nepanaikina jo teisės kreiptis į teismą. Šioje dalyje nurodyti skundai nagrinėjami pagal Tarybos patvirtintas skundų dėl savivaldybės tarybos nustatyto šilumos pajamų bazinio lygio ir (ar) šilumos pajamų metinio lygio nagrinėjimo taisykles. Tarybos sprendimai, priimti išnagrinėjus šioje dalyje nurodytus skundus dėl savivaldybės tarybos nustatyto šilumos pajamų bazinio lygio ir (ar) šilumos pajamų metinio lygio, įsigalioja nuo Tarybos sprendime nurodytos datos ir turi būti privalomai vykdomi. 13. 16 .

16Jeigu šilumos tiekėjas, kurio daugiau kaip 1/2 akcijų nuosavybės teise priklauso vienai ar kelioms savivaldybėms ir kuris valdo skirtingose savivaldybėse esančias šilumos tiekimo sistemas, teikia vienodas šilumos kainų dedamąsias bendrai vieną šilumos pajamų bazinį lygį visoms savivaldybėms, šilumos kainų dedamąsias pajamų metinį lygį nustato šilumos tiekėjas įmonės savo įstatuose nustatyta tvarka, apskaičiavęs jas jį pagal Šilumos kainų nustatymo metodiką. Šiuo atveju nustatant šilumos kainų dedamąsias pajamų metinį lygį mutatis mutandis taikoma šio straipsnio 4, 5, 6 , 8, 10, 11, 12, 14 ir

7 19 dalyse numatyta šilumos kainų dedamųjų pajamų metinio lygio nustatymo procedūra, o savivaldybių tarybos savivaldybės taryba šioje procedūroje nedalyvauja. 14 . 17 . Šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje numatytas nepriklausomas šilumos gamintojas nustato šilumos gamybos kainų dedamąsias pajamų metinį lygį nepriklausomo šilumos gamintojo įmonės įstatuose nustatyta tvarka, apskaičiavęs jas jį pagal Šilumos kainų nustatymo metodiką , ir, jeigu vykdoma bendra šilumos ir elektros energija gamyba, pagal Tarybos patvirtintą kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodiką . Šiuo atveju nustatant šilumos gamybos kainų dedamąsias pajamų metinį lygį mutatis mutandis taikoma šio straipsnio 4, 5,

6 , 8, 9, 10, 11, 12 ir

7 14 dalyse numatyta šilumos kainų dedamųjų pajamų lygio nustatymo procedūra, o savivaldybių tarybos savivaldybės taryba šioje procedūroje nedalyvauja. 11. 1⁸ . Karšto vandens tiekėjas, vadovaudamasis Tarybos patvirtinta Karšto karšto vandens kainų nustatymo metodika (toliau – Karšto vandens kainų nustatymo metodika) , parengia ir teikia Tarybai ir (arba) savivaldybės institucijai karšto vandens kainos dedamųjų projektą.

Jeigu karšto vandens tiekėjas yra ir šilumos tiekėjas, realizuojantis ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, arba tiekia karštą vandenį šio šilumos tiekėjo teritorijoje, savivaldybės institucija ne vėliau kaip per 30 dienų teikia Tarybai karšto vandens kainos dedamųjų suderinimo dokumentus ir (ar) pagrįstas pastabas. Taryba, išnagrinėjusi savivaldybės institucijos pastabas arba per 30 kalendorinių dienų jų negavusi, ne vėliau kaip per 15 dienų per 30 kalendorinių dienų nustato karšto vandens kainos dedamąsias Karšto vandens kainų nustatymo metodikoje nustatyta tvarka . Kitiems karšto vandens tiekėjams karšto vandens kainų dedamąsias nustato savivaldybių tarybos. Karšto vandens tiekėjas, kurio daugiau kaip 1/2 akcijų nuosavybės teise priklauso vienai ar kelioms savivaldybėms ir kuris tiekia karštą vandenį skirtingose savivaldybėse, nustato karšto vandens kainų dedamąsias karštą vandenį tiekiančios įmonės įstatuose nustatyta tvarka, apskaičiavęs jas pagal Karšto vandens kainų nustatymo metodiką ir suderinęs su Taryba. Ginčus ir skundus dėl karšto vandens kainos dedamųjų nustatymo teisėtumo nagrinėja Taryba. Karšto vandens tiekėjo, kuriam karšto vandens kainų dedamąsias nustato savivaldybių taryba, skundus dėl karšto vandens kainos dedamųjų nustatymo teisėtumo ne teismo tvarka nagrinėja Taryba. Karšto vandens tiekėjo, kuriam karšto vandens kainų dedamąsias nustato savivaldybių taryba, skundai nagrinėjami mutatis mutandis šio straipsnio 15 dalyje nustatyta tvarka. 12. 19 . Konkurenciniams šilumos vartotojams nustatoma nustatomas šilumos kaina pajamų bazinis lygis , kuri kuris turi padengti šilumos gamybos ir individualias perdavimo sąnaudas.

Šią Šį šilumos kainą pajamų bazinį lygį nustato šilumos tiekėjas, suderinęs su Taryba savivaldybės institucija . Jeigu nėra nustatyta nustatytas kita kitas šilumos kaina pajamų bazinis lygis , konkurenciniai šilumos vartotojai už suvartotą šilumą atsiskaito šilumos kainomis, nustatytomis ir kitiems šilumos vartotojams. 15 . Karšto vandens tiekėjas, kurio daugiau kaip 1/2 akcijų nuosavybės teise priklauso vienai ar kelioms savivaldybėms ir kuris tiekia karštą vandenį skirtingose savivaldybėse, nustato karšto vandens kainų dedamąsias įmonės įstatuose nustatyta tvarka, apskaičiavęs jas pagal Karšto vandens kainų nustatymo metodiką ir suderinęs su Taryba. Šiuo atveju netaikoma šio straipsnio 9 dalis. 16 . Keičiant šilumos ir (ar) karšto vandens kainas, įmonės: 1 ) atsižvelgdamos į Tarybos Šilumos kainų nustatymo metodikoje numatytą tvarką, iki mėnesio 25 dienos apskaičiuoja ir viešai praneša apie šilumos kainų kintamųjų dedamųjų dydžius ir galutines šilumos kainas; 2 ) atsižvelgdamos į nustatytas karšto vandens kainų dedamąsias ir pakitusias geriamojo vandens ir šilumos kainas, iki mėnesio 25 dienos apskaičiuoja ir viešai praneša apie karšto vandens galutines kainas. 20 . Savivaldybės taryba, vadovaudamasi Tarybos tvirtinama daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalių tarifų nustatymo metodika, ne trumpesniam kaip 3 metų ir ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui nustato daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalius tarifus . 21 . Šilumos tiekėjas, atsižvelgdamas į naudojamo kuro ir  įsigytos šilumos ir elektros energijos sąnaudų pokyčius, gali priimti sprendimą šilumos kainą perskaičiuoti rečiau negu kas mėnesį. 22 .

22. Savivaldybės institucija kontroliuoja, ar šilumos tiekimo įmonė teisingai skaičiuoja ir taiko šilumos ir karšto vandens kainas. Savivaldybės institucija, n ustačiusi šilumos tiekimo įmonės, realizuojančios ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, neatitikimus nustatytoms šilumos ir (ar) karšto vandens kainoms, kreipiasi į Tarybą dėl atsakomybės taikymo. 17. 23 . Duomenis apie įsigyto kuro kainas šilumos tiekėjai, realizuojantys daugiau ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, ir nepriklausomi šilumos gamintojai Tarybai ir (arba) savivaldybėms savivaldybės institucijai pateikia iki mėnesio 10 dienos. 18. 24 . Taryba iki sausio mėnesio 20 dienos apskaičiuoja ir viešai informuoja apie vidutinę metinę biokuro, vidutinę metinę biokuro biržos, vidutinę metinę biokuro biržos produkto, kurio gamybai kaip žaliava naudojamos miško kirtimo liekanos, ir vidutinę metinę gamtinių dujų biržos kainas. 19. 25 . Taryba ir savivaldybės institucija šilumos b azinės kainos ar perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų skaičiavimo pajamų bazinio lygio ar šilumos pajamų metinio lygio skaičiavimo metu patikrina, ar šilumos tiekimo įmonės teisingai skaičiavo šilumos ir karšto vandens kainų kintamosios dedamosios dydį ir kaip taikė šilumos ir karšto vandens kainas. 20 . Šilumos ar karšto vandens kainų dedamųjų galiojimo laikotarpiu patirtos, bet nepadengtos sąnaudos arba gautos papildomos pajamos, susidariusios dėl kuro, pirktos šilumos, geriamojo vandens faktinių kainų ir nustatant šilumos ar karšto vandens kainas įskaičiuotų kainų skirtumo, įvertinamos skaičiuojant būsimojo laikotarpio šilumos ar karšto vandens kainų dedamąsias.

Kai kuras, naudojamas šilumos ir (ar) karšto vandens gamybai, įsigyjamas ne per energijos išteklių biržą ir (ar) gamtinių dujų biržą, pagrįstomis sąnaudomis pripažįstamos metinės įmonės biokuro ir gamtinių dujų įsigijimo ne per energijos išteklių biržą ir (ar) gamtinių dujų biržą sąnaudos, neviršijančios vidutinės metinės biokuro kainos arba vidutinės metinės biokuro biržos kainos, arba vidutinės metinės gamtinių dujų biržos kainos. Vidutinę metinę biokuro kainą, vidutinę metinę biokuro biržos kainą ir vidutinę metinę gamtinių dujų biržos kainą, vadovaudamasi savo nustatyta tvarka, nustato Taryba . “ 20 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas Papildyti 34 straipsnį 2¹ dalimi: „²

1 . Jeigu šilumos tiekėjas ir (ar) šio įstatymo 10 straipsnio

3 dalyje nurodytas nepriklausomas šilumos gamintojas vykdo bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą  ir tuo metu vykdomos ir (ar) kitos ekonominės veiklos, jis privalo atskirai tvarkyti sąnaudų apskaitą pagal kiekvieną vykdomą ekonominę veiklą. “ 21 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas Pakeisti 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 35 straipsnis. Investicinių planų Investicijų derinimas Investiciniai planai derinami Šilumos tiekėjų investicijos derinamos su savivaldybės taryba jos institucija ir (ar) Taryba, šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodytų nepriklausomų šilumos gamintojų investicijos derinamos su Taryba jos nustatyta tvarka.

Savivaldybės institucijai atsisakius derinti šilumos tiekėjo, realizuojančio ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, investicijas ir nepateikus atsisakymo derinti pagrindimo, tokios investicijos šilumos tiekėjo prašymu derinamos su Taryba jos nustatyta tvarka. Šilumos tiekėjų skundus dėl savivaldybių tarybų sprendimų derinant investicinius planus ne teismo tvarka nagrinėja Taryba .“ 22 straipsnis. Vienuoliktojo skirsnio pakeitimas Pakeisti vienuoliktojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS ŠILUMOS ŪKIO AR JO DALIES VALDYMO PERDAVIMAS“. 23

straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „

36 straipsnis. Sutarčių rengimas Šilumos ūkio valdymo sutarties sudarymas

1Savivaldybės institucija, vadovaudamasi Koncesijų įstatymu , Viešųjų pirkimų įstatymu ar Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu užtikrina rengiamų sutarčių dėl šilumos ūkio ar jo dalies valdymo perdavimo viešą svarstymą sudaro šilumos ūkio valdymo perdavimo sutartį . 2 . Sudarydama valdymo perdavimo sutartis, savivaldybė Savivaldybės institucija, planuodama sudaryti šilumos ūkio valdymo sutartis  ir rengdama šilumos ūkio valdymo perdavimo dokumentus, atsižvelgia į energetikos ministro išvadas Nacionaliniame pažangos plane, Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje nustatytas strategines kryptis, tikslus, uždavinius ir įgyvendinimo priemones .“

24 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 37 straipsnis. Reikalavimai šilumos ūkio valdymą perėmusiam subjektui asmeniui, savivaldybės institucijai ir Tarybai 1 .

Valdymą perėmęs subjektas pirkimus vykdo pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą ir (arba) Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą. 2 . 1 . Taryba ir savivaldybių institucijos pagal savo kompetenciją privalo prižiūrėti ir kontroliuoti šilumos ūkio valdymą perėmusių subjektų asmenų kainodarą. 3. 2 . Pasibaigus šilumos ūkio valdymo perdavimo laikotarpiui, turto, kurio valdymas buvo perduotas, vertė negali būti mažesnė negu šilumos ūkio valdymo perdavimo sutarties sudarymo metu. 4. 3 . Pasibaigus šilumos ūkio valdymo perdavimo laikotarpiui, šilumos ūkio valdymą perėmusiam subjektui asmeniui draudžiama kartu su grąžinamu turto valdymu perduoti neįvykdytus finansinius įsipareigojimus ar kitas šio subjekto asmens neįvykdytas prievoles, susijusias su grąžinamu turto valdymu. 5. 4 . Valdymo Šilumos ūkio valdymo perdavimo sutartyje nurodomas šilumos ūkio valdymą perėmusio subjekto investicijų į turtą, kurio valdymas buvo perduotas, dydis per šilumos ūkio valdymo laikotarpį. Jis yra apskaičiuojamas kaip šio turto vertės padidėjimas per šilumos ūkio valdymo laikotarpį, pridedant sutartimi perduotus su šiuo turtu susijusius finansinius įsipareigojimus, kuriuos pagal šią sutartį turėjo apmokėti šilumos ūkio valdymą perėmęs subjektas, ir neatsižvelgiant į turto vertės padidėjimą dėl jo indeksavimo šilumos ūkio valdymo perdavimo laikotarpiu. 6 . 5 .

5. Reorganizuojant savivaldybių institucijų valdomus šilumos tiekėjus ar privatizuojant dalį savivaldybių institucijų valdomų šilumos tiekėjų akcijų, savivaldybės savivaldybių institucijos užtikrina, kad jų valdomoms įmonėms nuosavybės teise priklausytų šilumos perdavimo tinklai, kuriais realizuojama ne mažiau kaip 10 GWh per metus šilumos ir ne mažiau kaip 30 procentų šilumos vartotojų poreikiams patenkinti reikalingų šilumos gamybos pajėgumų kiekviename tinkle, įskaitant reikalingą šiluminės galios rezervą, ir išlaiko nuosavybės teisę į savivaldybių institucijų valdomų šilumos tiekėjų akcijas, suteikiančias daugiau kaip 2/3 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime.“²⁵ straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2023 m. liepos 1 d. 2 . Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jos įgaliotos institucijos ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki 2023 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3 . Šio įstatymo 6 straipsnyje, papildančiame Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą 8² straipsniu, nurodytas dešimties metų šilumos ūkio plėtros investicinis planas turi būti patvirtintas iki 2024 m. sausio 1 d. 4 . Iki šio įstatymo įsigaliojimo savivaldybių institucijų su asmenimis sudarytos nuomos, koncesijos ar kitos sutartys dėl šilumos ūkio valdymo perdavimo galioja iki šių sutarčių galiojimo termino pabaigos , išskyrus atvejus, kai tokios sutartys nutraukiamos, pripažįstamos negaliojančiomis ar pasibaigia anksčiau sutartyse nustatytų terminų teisės aktuose ir (ar) tokiose sutartyse nustatytais pagrindais ir sąlygomis. Po šio įstatymo įsigaliojimo iki tol galiojusios sutartys negali būti pratęsiamos . 5 .

5. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nutarimais, savivaldybių institucijų sprendimais ir (ar) ūkio subjektų įstatuose nustatyta tvarka nustatytos šilumos bazinės kainos (kainų dedamosios) galioja iki Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nutarimuose, savivaldybių institucijų sprendimuose ir (ar) ūkio subjektų sprendimuose nustatytų datų. Artimiausio šilumos bazinės kainos (kainų dedamųjų) perskaičiavimo metu šilumos kainų pastovioji ir kintamoji dedamosios konvertuojamos atitinkamai į šilumos pajamų lygio pastoviąją dalį ir šilumos pajamų lygio kintamąją dalį šio įstatymo 19 straipsnyje išdėstyto Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnyje nustatyta tvarka. 6 . Šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstyto Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintas reikalavimas nepriklausomam šilumos gamintojui pradėtą taikyti privalomą šilumos gamybos kainodarą taikyti ne ilgiau kaip 5 metus, galioja visiems nepriklausomiems šilumos gamintojams, kurie tapo reguliuojami pagal Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 punktą po jo įsigaliojimo (2013 m. liepos 20 d.), nepriklausomai nuo to, kada privaloma kainodara pradėta taikyti. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Lyginamasis variantas

2023-03-28 · oficialus registras ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMO NR. IX-1565 1, 2, 3, 7, 8,

9, 10, 10¹ , 12, 15, 17, 20, 22, 30, 32, 34, 35, 36, 37 STRAIPSNIŲ, Aštuntojo ir VIENUOLIKTOJO skirsnių PavadinimŲ pakeitimo IR Įstatymo Papildymo 8²

m.                                           d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 1 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) mažiausiomis pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams;“. 2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Apsirūpinimo karštu vandeniu būdas

• centralizuotai paruošto karšto vandens pirkimas iš karšto vandens tiekėjo arba

šilumos karštam vandeniui ruošti pirkimas iš šilumos tiekėjo, o geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti pirkimas iš geriamojo vandens tiekėjo , arba individualus karšto vandens ruošimas jo vartojimo vietoje, naudojant kitus pasirinktus energijos šaltinius (dujas, elektrą, kietąjį ir skystąjį kurą , atsinaujinančius energijos išteklius ) geriamajam vandeniui pašildyti iki higienos normomis nustatytos temperatūros.“

2. Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją

išdėstyti taip: „

4. Atliekinė šiluma –

pramonės įmonių pramoninės gamybos technologinio proceso metu nepanaudota šilumos energija pramoniniuose ar energijos gamybos įrenginiuose arba paslaugų sektoriuje, kuriuose yra arba bus taikoma bendra šilumos ir elektros energijos gamyba (kogeneracija) arba bendra šilumos ir elektros energijos gamyba (kogeneracija) yra negalima, neišvengiamai sukuriama perteklinė šiluma, kuri, nepatekusi į centralizuoto šilumos  tiekimo sistemą, nenaudojama pasklistų ore arba vandenyje. “

3. Papildyti 2 straipsnį 4¹

dalimi: „⁴¹ .

Atliekinę šilumą generuojantis asmuo – asmuo, kuris gamybos, komercinės paskirties pastatų eksploatavimo arba kitų energijos rūšių generavimo, energijos perdavimo ar persiuntimo technologinių procesų metu generuoja ar išskiria atliekinę šilumą. “

4. Papildyti 2 straipsnį 4²

dalimi: „⁴

2. Atliekinės šilumos tiekimo įrenginys – technologinis įrenginys ir jo techninių priemonių kompleksas, skirtas atliekinei šilumai surinkti ir patiekti į šilumos perdavimo tinklą. “

5Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 15 dalį. 15. Kintamoji šilumos bazinės kainos dedamoji – kintanti šilumos

bazinės kainos dalis, išreiškiama formule, kuri koreguojama kasmet, atsižvelgus į kuro struktūros pasikeitimą ir veiklos efektyvumo užduotis, nustatytas Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba), vadovaujantis jos patvirtintu Lyginamosios analizės aprašu, ir taikoma ne dažniau kaip kas mėnesį, apskaičiuojant konkretų kintamosios dedamosios dydį, atsižvelgus į kuro ir iš nepriklausomų gamintojų perkamos šilumos kainų pokytį. 6. Pakeisti 2 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:

„17. Konkurencinis šilumos vartotojas – šilumos vartotojas, esantis šilumos tiekimo

konkurencinėje zonoje, nustatytoje savivaldybės tarybos patvirtintame specialiajame šilumos ūkio plane, arba kitas Tarybos Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytas šilumos vartotojas, suvartojantys suvartojantis daugiau kaip

1 procentą šilumos tiekėjo per praėjusius kalendorinius metus realizuoto

šilumos kiekio. Šiems vartotojams šilumos kaina nustatoma individualių sąnaudų principu.“

7. Papildyti 2 straipsnį 18¹

–18³ dalimis: „¹⁸

1. Šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinis lygis – 3–5 metų laikotarpiui nustatomas šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų lygis, apimantis pastoviąją ir kintamąją šio lygio dalis. 18² .

18

2. Šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinio lygio kintamoji dalis – kintanti šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinio lygio dalis, kiekvienais metais koreguojama šilumos tiekėjo ar reguliuojamo nepriklausomo šilumos gamintojo pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos tvirtinamos šilumos kainų nustatymo metodikos nuostatas. 18³ . Šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinio lygio pastovioji dalis

• pastovi šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinio lygio dalis, kiekvienais metais koreguojama šilumos tiekėjo ar reguliuojamo nepriklausomo šilumos gamintojo pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos tvirtinamos šilumos kainų nustatymo metodikos nuostatas. “

8Pakeisti 2 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:

„19. Šilumos ūkio priemonės – Vyriausybės tvirtinamame 2021–2030 metų Nacionaliniame nacionaliniame pažangos plane nustatytus valstybės energetikos politikos pažangos uždavinius įgyvendinančios nacionalinių plėtros programų priemonės, apimančios ilgalaikės ir kompleksinės šilumos gamybos, bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (kogeneracijos) bei šilumos perdavimo plėtros ir modernizavimo krypčių įgyvendinimo priemones valstybės teritorijoje. “

9Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 27 dalį. 27. Pastovioji šilumos bazinės kainos dedamoji – pastovi šilumos

bazinės kainos dalis, antraisiais ir kitais jos galiojimo metais taikoma perskaičiuojant pastoviosios dedamosios dydį metams. 10. Pakeisti 2 straipsnio 29 dalį ir ją išdėstyti taip: „29.

Šildymo sezonas – laikotarpis, kurio pradžia ir pabaiga nustatoma savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu, pagal statybos techniniais reglamentais apibrėžtą lauko oro temperatūrą, kuriai esant privaloma pradėti ir galima baigti nustatytos paskirties savivaldybių pastatų šildymą. laikotarpis, kuriuo užtikrinama pagal higienos normas reglamentuota vidutinė vidaus patalpų temperatūra šildomuose pastatuose ir kurio pradžia ir pabaiga nustatoma savivaldybės institucijos sprendimu pagal statybos techniniais reglamentais apibrėžtą lauko oro temperatūrą, kuriai esant privaloma pradėti ir galima baigti nustatytos paskirties savivaldybių pastatų šildymą. “

11. Pakeisti 2 straipsnio 31 dalį ir ją išdėstyti

taip: „31. Šilumos aukcionas

• šilumos tiekėjo prognozuojamo

šilumos kiekio, gaminamo turimuose šilumos gamybos įrenginiuose ir (ar) superkamo iš nepriklausomų šilumos gamintojų pagal aukciono dalyvių pasiūlytą kainą ir aprūpinimo šiluma sistemos technines galimybes, ir (arba) šilumos gamybos pajėgumų , nustatymo aukciono būdu sistema.“

12. Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 35 dalį. 35. Šilumos bazinė kaina – ilgalaikė šilumos kaina, sudaryta iš pastoviosios ir kintamosios šilumos bazinės kainos dedamųjų, apskaičiuotų pagal Tarybos patvirtintą Šilumos kainų nustatymo metodiką, parengtą pagal Tarybos parengtus ir Vyriausybės patvirtintus Šilumos kainų nustatymo metodikos principus, nustatyta ne trumpesniam kaip 3 metų ir ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Minėtą laikotarpį pasirenka savivaldybių tarybos ar šio įstatymo

32 straipsnio 11 ir 12 dalyse numatytais atvejais – įmonės. Abi kainos

dedamosios taikomos šilumos kainoms apskaičiuoti. Šilumos bazinė kaina gali būti vienanarė arba dvinarė. 13. Pakeisti 2 straipsnio 37 dalį ir ją išdėstyti taip: „37.

Šilumos dvinarė kaina – šilumos kaina, sudaryta iš pastoviosios dalies , mokamos už vidutinę šilumos vartojimo galią eurais už kilovatą per mėnesį, ir kintamosios dalies , mokamos euro centais už šilumos kilovatvalandę , dedamųjų .“

14Pakeisti 2 straipsnio 39 dalį ir ją išdėstyti taip:

„39. Šilumos įrenginys – techninių priemonių kompleksas, skirtas šilumai gaminti ir (ar) karštam vandeniui gaminti, ruošti, perduoti, vartoti transportuoti ar kaupti.“

15Pakeisti 2 straipsnio 50 dalį ir ją išdėstyti taip:

„50. Šilumos ūkio specialusis planas – savivaldybių specialiojo planavimo dokumentas, kuriame, įgyvendinant šilumos ūkio plėtros priemones, nustatomos esamos ir planuojamos naujos šilumos vartotojų teritorijos, nurodomi galimi ir alternatyvūs šildymo būdai, savivaldybės šilumos ūkio plėtros ilgalaikiai tikslai ir uždaviniai, šilumos gamybos įrenginiai ir kurio tikslas yra tenkinant tenkinti šilumos vartotojų poreikius mažiausiomis pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis, ir neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai.“

16Papildyti 2 straipsnį 50¹ dalimi:

„⁵⁰

1Šilumos ūkio valdymo perdavimas – viso šilumos ūkio ar jo dalies valdymo teisės perdavimas asmeniui pagal koncesijos, viešojo pirkimo – pardavimo ar pirkimo – pardavimo sutartį.

“

17Pakeisti 2 straipsnio 53 dalį ir ją išdėstyti taip:

„53. Šilumos vienanarė kaina – šilumos kaina, sudaryta iš apskaičiuojama kaip pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių suma , ir mokamų mokama euro centais už kilovatvalandę.“

18Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 55 dalį. 55. Valdymo perdavimas – šilumos ūkio ar jo dalies valdymo teisės perdavimas asmeniui nuomos, koncesijos ar kitų valdymo perdavimo sutarčių pagrindu. 19. Papildyti 2 straipsnį 57 dalimi:

„57.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatyme, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme.“

3 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Šilumos gamyba grindžiama šilumos gamintojų konkurencija. Siekiant

Siekdama užtikrinti konkurenciją tarp šilumos gamintojų, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba ) tvirtina Naudojimosi naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvadą (toliau – Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvadas) , privalomą visiems asmenims, kurie verčiasi energetikos veikla šilumos energijos sektoriuje, įskaitant asmenis, ketinančius plėtoti šilumos energijos gamybą ir prisijungti prie šilumos perdavimo tinklų.“

4 straipsnis.

7 straipsnio pakeitimas

Pakeisti

7 straipsnio nuostatą

iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „ Energetikos ministerija, atlikusi didelio naudingumo kogeneracijos ir efektyvaus centralizuoto šilumos tiekimo plėtros galimybių vertinimą ir atsižvelgdama į Vyriausybės tvirtinamame 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane (toliau – Nacionalinis pažangos planas ) nustatytus valstybės energetikos politikos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius, rengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti nacionalines plėtros programas, kuriose suplanuojamos šilumos ūkio priemonės, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą. Šiose nacionalinėse plėtros programose suplanuojama:“. 5 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Savivaldybių šilumos ūkio specialieji planai

1. Savivaldybės

institucijos tvarko šilumos ūkį pagal savivaldybių tarybų patvirtintus šilumos ūkio specialiuosius planus. Specialiaisiais šilumos ūkio planais atitinkamoje kiekvienoje savivaldybės teritorijoje yra įgyvendinami Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje, Nacionaliniame pažangos plane nustatyti valstybės energetikos politikos strateginiai tikslai ir (arba) pažangos uždaviniai ir nacionalinėse plėtros programose suplanuotos šilumos ūkio plėtros priemonės. 2.

2. Šilumos ūkio

specialieji planai rengiami pagal Teritorijų planavimo įstatymo, šio įstatymo ir aplinkos ministro bei energetikos ministrų ministro patvirtintas Šilumos tvirtinamas šilumos ūkio specialiųjų planų rengimo taisykles (toliau – Šilumos ūkio specialiųjų planų rengimo taisyklės) . 3. Pagrindinis šilumos ūkio specialiojo plano tikslas yra tenkinti vartotojų šilumos poreikius vartotojams mažiausiomis pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis ir neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai . Rengiant šilumos ūkio specialiuosius planus, vadovaujamasi Aplinkos oro apsaugos įstatymo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatomis dėl oro užterštumo ir urbanistiniais kriterijais (užstatymo tankis, pastatų aukštingumas, užstatymo specifika), taip pat kitais kriterijais , kurie nepažeidžia technologinio neutralumo principo, ir Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatyme nurodytu energijos vartojimo efektyvumo didinimo pirmumo principu , . Šilumos ūkio specialiajame plane nustatomos esamos ir planuojamos naujos šilumos vartotojų teritorijos ir pateikiami principiniai techniniai sprendimai dėl kiekvienai teritorijai nustatytų alternatyvių energijos ar kuro rūšių naudojimo, kad būtų patenkinami šios teritorijos vartotojų šilumos poreikiai. Priimant galutinius sprendimus, būtina įvertinti techninių sprendinių ekonominį efektyvumą ir palyginti juos su energijos efektyvumo didinimo priemonėmis, mažinančiomis vartotojų šilumos poreikius, įvertinamas techninio sprendinio ekonominis efektyvumas, energijos vartojimo efektyvumas ir poveikis aplinkai, įskaitant sąnaudas, patiriamas dėl techninio sprendinio keliamos taršos sveikatai ir ekosistemoms. 4.

4Šilumos ūkio specialiajame plane nustatoma:

1) savivaldybės šilumos ūkio plėtros ilgalaikiai tikslai, uždaviniai ir siektini rodikliai dešimties metų ar ilgesniam laikotarpiui;

2) priemonės, kuriomis savivaldybės institucija užtikrins, kad 2030 metais savivaldybės teritorijoje tiekiamos šilumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių ir atliekinės šilumos, dalis šilumos energijos balanse sudarys ne mažiau kaip 90 procentų, o namų ūkiuose atsinaujinančių energijos išteklių dalis šildymui sunaudojamų energijos išteklių balanse sudarys ne mažiau kaip 80 procentų, taip pat kad 2040 metais savivaldybės teritorijoje namų ūkiuose atsinaujinančių energijos išteklių dalis šildymui sunaudojamų energijos išteklių balanse sudarys ne mažiau kaip 100 procentų ;

3) centralizuotai tiekiamos šilumos gamybos įrenginių modernizavimo ar naujų šilumos gamybos įrenginių diegimo poreikis ir šių įrenginių diegimo teritorijos, įgyvendinimo terminai, lėšų poreikis ir lėšų šaltinis;

• 4) esamos ir

planuojamos naujos šilumos tiekimo vartotojams teritorijos ir teikiami techniniai sprendimai dėl kiekvienai teritorijai nustatytų energijos ar kuro rūšių naudojimo, kad būtų tenkinami šios teritorijos vartotojų šilumos poreikiai ;

• 5) poveikio rodikliais

pagrįstos šilumos tiekimo patikimumo didinimo, paslaugų kokybės gerinimo ir šilumos tiekimo sistemos optimizavimo priemonės;

• 6) poveikio rodikliais

pagrįstos šilumos suvartojimo paklausos mažin imo priemonės, diegiant energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones pagal Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatyme nurodytą energijos vartojimo efektyvumo didinimo pirmumo principą. 4. 5. Rengiant savivaldybės šilumos ūkio specialųjį planą, dalyvauja jos teritorijoje esančios šilumos, elektros, dujų tiekimo įmonės ir kiti su šilumos ūkiu susiję subjektai bei šilumos vartotojų teises ginančios organizacijos.

Rengiant ir tvirtinant šilumos ūkio specialiuosius planus, negalima nepagrįstai trukdyti būtina užtikrinti galimybę vartotojui pasirinkti norimą alternatyvią energijos ar kuro rūšį. Elektros, geoterminės energijos ir kiti ekologiškai švarūs šilumos šaltiniai galimi tinkami naudoti visoje savivaldybės teritorijoje. 5. 6. Šilumos ūkio specialieji planai atnaujinami ne rečiau kaip kas

7 metai

10 metų

, atsižvelgiant į šilumos ūkio plėtros priemones , šiame ir šio įstatymo 1  straipsnyje nurodytus tikslus ir uždavinius, taip pat šilumos gamybos ir perdavimo technologijų raidą, konkurencinę aplinką, šilumos gamybos kainų tendencijas, aplinkos užterštumo pokyčius ir kitus reikšmingus veiksnius. Šilumos ūkio specialieji planai privalo būti atnaujinti ne vėliau kaip per¹²¹⁵ mėnesių nuo šilumos ūkio plėtros priemonių patvirtinimo ar jų pakeitimų įsigaliojimo ir atitikti šiame ir šio įstatymo 1  straipsnyje nurodytus tikslus ir uždavinius . 6. 7. Tais atvejais, kai savivaldybė Jeigu savivaldybės institucija nesilaiko šiame įstatyme nustatytų įpareigojimų atnaujinti šilumos ūkio specialųjį planą arba kai jeigu tuo metu galiojantis šilumos ūkio specialusis planas ar teritorijų planavimo dokumentai neatitinka šilumos ūkio plėtros priemonių, specialieji planai ar teritorijų planavimo dokumentai taikomi tiek, kiek neprieštarauja šioms priemonėms. “

6 straipsnis. Įstatymo

papildymas 8² straipsniu Papildyti Įstatymo trečiąjį skirsnį 8² straipsniu : „⁸² straipsnis. Šilumos ūkio plėtros investicijų planas

1. Šilumos tiekėjas, siekdamas įgyvendinti šilumos ūkio

specialiojo plano tikslus ir priemones, parengia dešimties metų  šilumos ūkio plėtros investicijų planą ir teikia jį tvirtinti savivaldybės institucijai.

Šilumos ūkio plėtros investicijų planas atnaujinamas ne rečiau kaip kas 3 metus ir iki einamųjų metų spalio 1 dienos teikiamas savivaldybės institucijai tvirtinti. 2. Dešimties metų  šilumos ūkio plėtros investicijų plane nurodoma:

1) šilumos tiekimo sistemos plėtros ir modernizavimo planas, šilumos tiekimo sistemos plėtros perspektyvinės zonos;

2) kaštų ir naudos analize pagrįstos šilumos tiekimo sistemos plėtros planuojamos investicijos, įgyvendinimo terminai ir finansavimo šaltiniai;

3) energijos išteklių poreikio prognozės pagal kuro rūšis;

4) naujų šilumos gamybos įrenginių poreikis (galingumas (MW), prijungimo prie centralizuotai tiekiamos šilumos sistemos vieta ir planuojama eksploatacijos pradžia), prioritetą teikiant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį mažinančioms technologijoms;

• 5) energijos vartojimo efektyvumo

didinimo ir šilumos suvartojimo paklausos mažinimo planas;

6) šilumos tiekėjo teikiamų paslaugų plėtra ir šių paslaugų kokybės gerinimo planas;

7) poveikio rodikliais pagrįstos energijos nepritekliaus mažinimo, energijos vartojimo efektyvumo didinimo, šilumos tiekimo patikimumo ir konkurencijos didinimo priemonės;⁸ ) galimi atsinaujinančių energijos išteklių, šilumos talpyklų, atliekinės šilumos panaudojimo šaltiniai ir jų integravimo būdai ir priemonės šilumos tiekimo sistemoje, jų vystymas, planuojamas ilguoju laikotarpiu. 3.

3. Šilumos

tiekėjai, bendradarbiaudami su jų veiklos licencijoje nurodytoje teritorijoje veiklą vykdančiu skirstomųjų tinklų operatoriumi, ne rečiau kaip kartą kas trejus metus privalo įvertinti galimybę panaudoti efektyvaus centralizuoto šilumos tiekimo sistemą teikiant elektros energetikos sistemos lankstumo paslaugas, kai tam panaudojamas elektros energijos paklausos valdymas, perteklinės elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, kaupimas, taip pat įvertinti šių paslaugų teikimo ekonominę naudą. Šilumos tiekėjai, rengdami dešimties metų šilumos ūkio plėtros investicijų planą, atsižvelgia į elektros energetikos sistemos lankstumo paslaugų teikimo galimybių vertinimo rezultatus. 4. Šilumos tiekėjas, rengdamas ir atnaujindamas dešimties metų šilumos ūkio plėtros investicijų planą,  remdamasis turimais duomenimis, prognozuoja šilumos gamybos, tiekimo ir vartojimo apimtį. 5. Šilumos ūkio plėtros investicijų planas derinamas su šilumos tiekėjo valdyba, jeigu jos nėra, – su savivaldybės institucija. 6. Savivaldybės institucija išnagrinėja, ar dešimties metų šilumos ūkio plėtros investicijų plane įvertinti investavimo poreikiai atitinka šilumos ūkio specialiojo plano tikslus ir priemones . Savivaldybės institucijos prašymu šilumos tiekėjas privalo per savivaldybės institucijos nustatytą protingą terminą koreguoti savo dešimties metų šilumos ūkio plėtros investicijų planą, jeigu jis nesuderintas su šilumos ūkio specialiuoju planu. 7. Šilumos tiekėjas savivaldybės institucijos patvirtintą šilumos ūkio plėtros investicijų planą viešai skelbia savo interneto svetainėje. 8. Savivaldybės institucija atlieka dešimties metų šilumos ūkio plėtros investicijų plano įgyvendinimo stebėseną, kas trejus metus vertina jo vykdymą ir viešai savivaldybės interneto svetainėje paskelbia gautus rezultatus. “

7 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„9 straipsnis. Šilumos tiekimo organizavimas

1.

Savivaldybė Savivaldybės institucija , remdamasi šilumos ūkio specialiuoju planu, organizuoja šilumos tiekimą šilumos vartotojams pagal jų poreikius patalpoms šildyti , vėdinti ir karštam vandeniui ruošti. 2. Jeigu šilumos tiekėjo šilumos tiekimo licencijos galiojimas dėl šio įstatymo 30 straipsnyje nurodytų priežasčių yra sustabdytas ar panaikintas ir šis šilumos tiekėjas negali vykdyti šilumos tiekimo veiklos, savivaldybės institucija, užtikrindama saugų, patikimą ir nepertraukiamą šilumos tiekimą vartotojams, nedelsdama Koncesijos įstatymo, Viešųjų pirkimų įstatymo ar Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo nustatyta tvarka parenka naują šilumos tiekėją ir šio įstatymo vienuoliktojo skirsnio nustatyta tvarka perduoda jam šilumos ūkio valdymą. “

8 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „

10 straipsnis. Šilumos gamyba ir (ar) supirkimas

1. Šilumos tiekėjas šilumos vartotojų poreikiams patenkinti reikalingą šilumos

kiekį gamina turimais šilumos gamybos įrenginiais. Jeigu aprūpinimo šiluma sistemoje veikia nors vienas nepriklausomas šilumos gamintojas, prognozuojamas šilumos kiekis ir (ar) šilumos gamybos pajėgumai , reikalingas reikalingi šilumos vartotojų poreikiams patenkinti, nustatomi gaminamas ir (ar) superkamas superkami šilumos aukciono būdu. Šilumos aukciono būdu gaminama ir (ar) superkama šiluma ir (ar) nustatomi šilumos gamybos pajėgumai, kurių pagrįstos būtinosios eksploatacinės pastoviosios, nusidėvėjimo sąnaudos ir protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža dengiamos Tarybos nustatyta tvarka ir sąlygomis ir kurie atitinkanti atitinka kokybės, tiekimo patikimumo ir aplinkosaugos reikalavimus.

Taryba Tarybos tvirtina tvirtinamas Šilumos šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašą aprašas (toliau – Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašas) ir nustatomos standartines standartinės šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygas, sąlygos privalomas yra privalomi šilumos tiekėjams ir nepriklausomiems šilumos gamintojams, įskaitant asmenis, ketinančius plėtoti šilumos energijos gamybą ir prisijungti prie šilumos perdavimo tinklų. Taryba, tvirtindama Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašą apraše gali būti nustatytos skirtingos šilumos gamybos ir (ar) supirkimo sąlygos atskirose šilumos tiekimo sistemose, tačiau privalo privaloma atsižvelgti į veiksmingos konkurencijos šilumos gamyboje užtikrinimo, atliekinių ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo šilumai gaminti skatinimo principus , šilumos gamybos pajėgumų užtikrinimą bei šilumos vartotojų teisę gauti šilumą mažiausiomis pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis. 2. Jeigu šilumos tiekėjas atsisako supirkti nepriklausomo šilumos gamintojo šilumos aukcione pasiūlytą ir nustatytus reikalavimus atitinkančią šilumą, gamintojas turi teisę apskųsti šį šilumos tiekėjo sprendimą Tarybai. Jeigu nepriklausomas šilumos gamintojas pažeidžia Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašą ir (ar) šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygas, šilumos tiekėjas turi teisę apskųsti nepriklausomo šilumos gamintojo veiksmus Tarybai. Nepriklausomo šilumos gamintojo ar šilumos tiekėjo skundus ikiteismine tvarka nagrinėja Taryba. 3.

3. Nepriklausomiems šilumos gamintojams

Nepriklausomų šilumos gamintojų ir (ar) šilumos tiekėjų šilumos gamybos pajėgumai, dalyvaujantys šilumos aukcionuose, ir su jais susijusios pagrįstos būtinosios sąnaudos ir protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža priskiriami

• konkurencinei šilumos gamybos veiklai (toliau – konkurencinė šilumos gamybos veikla) ir šiai veiklai yra taikoma privaloma šilumos gamybos kainodara šio įstatymo nustatyta tvarka kaip ir šilumos tiekėjams , jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

• 1) nepriklausomo šilumos gamintojo

šilumos aukciono dalyvio konkurencinei šilumos gamybos veiklai priskirto nuosavybės teise ar kitu pagrindu kitais teisėtais pagrindais valdomo šilumos gamybos arba bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (kogeneracijos) įrenginio statybai ar modernizavimui finansuoti yra pasinaudota ar naudojamasi Europos Sąjungos finansine parama, Nacionaliniame pažangos plane nustatytus atsinaujinančių energijos išteklių pažangos uždavinius įgyvendinančios nacionalinės plėtros programos finansavimo šaltiniais, valstybės ar savivaldybės dotacija ar subsidija , kuri yra didesnė negu 10 procentų šilumos aukciono dalyvio konkurencinei šilumos gamybos veiklai priskirto nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomo ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo kainos. Šiuo atveju šilumos aukciono dalyvio konkurencinei šilumos gamybos veiklai privaloma šilumos gamybos kainodara šio įstatymo nustatyta tvarka taikoma 5 metus nuo Tarybos sprendimo, kuriuo nustatytos šilumos gamybos reguliuojamos kainos, priėmimo dienos.

Š ilumos aukciono dalyviui pradėjus taikyti privalomą šilumos gamybos kainodarą šio įstatymo nustatyta tvarka, ji taikoma ir turto perėmimo atveju iki privalomos šilumos gamybos kainodaros taikymo pabaigos, tai yra 5 metus nuo privalomos šilumos gamybos kainodaros taikymo pradžios ;

• 2) nepriklausomo šilumos gamintojo

šilumos aukciono dalyvio konkurencinei šilumos gamybos veiklai priskirto nuosavybės teise ar kitu pagrindu kitais teisėtais pagrindais valdomoje kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėje termofikaciniu režimu pagaminta elektros energija yra remiama viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšomis ir (ar) atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui skatinti taikomomis fiksuoto tarifo priemonėmis;

• 3) nepriklausomas šilumos gamintojas kartu su šilumos tiekėju priklauso

susijusių ūkio subjektų grupei pagal Konkurencijos įstatymą arba nepriklausomas šilumos gamintojas ar nepriklausomų šilumos gamintojų šilumos aukciono dalyvio ir (ar) šilumos aukciono dalyvių , priklausančių susijusių ūkio subjektų grupei pagal Konkurencijos įstatymą, grupė vienoje aprūpinimo šiluma sistemoje gamina daugiau kaip 1/3 metinio šilumos kiekio ir per praėjusius kalendorinius metus viršijo Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašo nustatyta tvarka apskaičiuotą ir viešai paskelbtą palyginamąjį šilumos pajamų lygį. Tokiu atveju privaloma šilumos gamybos kainodara taikoma 5 metus po Tarybos sprendimo, kuriuo nustatytos šilumos gamybos reguliuojamos kainos, priėmimo dienos . 4.

4. Pasibaigus šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 3 punktuose

įtvirtintam šilumos aukciono dalyvio konkurencinės šilumos gamybos veiklos reguliavimo laikotarpiui ir šilumos aukciono dalyvio konkurencinei šilumos gamybos veiklai tapus nereguliuojama, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos Šilumos kainų nustatymo metodikos nustatyta tvarka apskaičiuotas teigiamas šilumą parduodant šilumos aukciono būdu susidaręs faktiškai gautų pajamų ir leistinos gauti pajamų apimties skirtumas, susidaręs iki konkurencinės šilumos gamybos veiklos reguliavimo laikotarpio pabaigos, kompensuojamas vartotojų naudai Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų apraše nustatyta tvarka. Š ilumos aukciono dalyvio konkurencinei šilumos gamybos veiklai tapus nereguliuojama, jis ir toliau privalo Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai teikti informaciją apie konkurencinės šilumos gamybos veiklos reguliavimo laikotarpiu gautas pajamas ir sąnaudas bei informaciją apie grąžintą teigiamą šilumą parduodant šilumos aukciono būdu susidariusį faktiškai gautų pajamų ir leistinos gauti pajamų apimties skirtumą. “

9 straipsnis. 10¹

straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 10¹

straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos ir (ar)

šilumos tiekėjų turimais šilumos gamybos įrenginiais gaminamos šilumos kiekis ir

(ar) šilumos gamybos pajėgumai nustatomas nustatomi šilumos aukciono, kurį organizuoja energijos išteklių biržos operatorius, būdu. Energijos išteklių biržos operatorius Šilumos aukciono reglamente nustatyta tvarka valdo, palaiko ir administruoja šilumos aukciono duomenų valdymo sistemą ir šilumos aukciono informacinę sistemą pagal Tarybos tvirtinamą šilumos aukciono reglamentą (toliau – Šilumos aukciono reglamentas) . Šilumos aukciono reglamentą, kuris nustato šilumos aukciono procedūrinius reikalavimus, energijos išteklių biržos operatoriaus teikimu tvirtina Taryba. “ 2.

Papildyti 10¹ straipsnį 6 dalimi: „

6. Kai šilumos aukcione šilumos tiekėjai ir nepriklausomi šilumos gamintojai

pateikia vienodas šilumos kainas ir (ar) jie atitinka kitus vienodus šilumos aukciono reikalavimus, nustatytus Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų apraše, iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamas ir (ar) šilumos tiekėjų turimais šilumos gamybos įrenginiais gaminamas šilumos kiekis ir (ar) šilumos gamybos pajėgumų galia dalijami proporcingai pasiūlytiems šilumos kiekiams ir

(ar) pasiūlytiems šilumos gamybos pajėgumams .“¹⁰ straipsnis. Įstatymo papildymas 10² straipsniu Papildyti Įstatymą 10² straipsniu: „¹⁰² straipsnis. Atliekinės šilumos , išskyrus šilumą, pagamintą bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (kogeneracijos) būdu ir

(ar) deginant komunalines atliekas, supirkimo ir panaudojimo bendrieji principai

1. Atliekinę šilumą generuojantys asmenys

turi teisę tiekti atliekinę šilumą į šilumos tiekimo sistemą. Šilumos tiekėjas jam priklausančioje aprūpinimo šiluma sistemoje atliekinę šilumą superka ne šilumos aukciono būdu Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų apraše nustatyta tvarka, ne didesne kaip Tarybos nustatyta didžiausia leistina atliekinės šilumos supirkimo kaina, kuri nustatoma ne trumpesniam kaip vienų metų laikotarpiui. Jeigu aprūpinimo šiluma sistemoje šiluma gaminama ir (ar) superkama aukciono būdu, šilumos tiekėjui šio įstatymo 10¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka energijos išteklių biržos operatoriui teikiant prognozuojamą gaminti ir (ar) supirkti šilumos kiekį, atliekinę šilumą generuojančių asmenų prognozuojamas patiekti šilumos kiekis atimamas iš vartotojų poreikiams patenkinti reikalingo šilumos kiekio. 2.

2. Atliekinę šilumą tiekiantys įrenginiai prijungiami prie šilumos

perdavimo tinklų Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvade nustatyta tvarka. Šilumos tiekėjas savo lėšomis organizuoja atliekinę šilumą tiekiančio įrenginio prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų darbus. Šilumos tiekėjo ekonomiškai pagrįstos atliekinę šilumą tiekiančių įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų sąnaudos įvertinamos Tarybos tvirtinamoje šilumos kainų nustatymo metodikoje (toliau – Šilumos kainų nustatymo metodika) nustatyta tvarka. Prie šilumos perdavimo tinklų prijungiami atliekinę šilumą generuojantys asmenys padengia ekonomiškai pagrįstas prijungimo sąnaudas viršijančias išlaidas. Atliekinę šilumą generuojančio asmens lėšomis įrengta šilumos tiekimo sistemos dalis yra šilumos tiekėjo nuosavybė. 3. Šilumos tiekėjas gali atsisakyti prijungti atliekinę šilumą tiekiantį įrenginį prie šilumos perdavimo tinklų ir supirkti atliekinę šilumą, jeigu atliekinę šilumą tiekiančio įrenginio prijungimas yra ekonomiškai arba techniškai nepagrįstas. Atliekinę šilumą tiekiančių įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklo techniniai reikalavimai nustatomi nurodant prisijungimo prie šilumos perdavimo tinklo sąlygas. 4. Šilumos tiekėjas, sudaręs sąlygas savo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomais atliekinę šilumą tiekiančiais įrenginiais tiekti atliekinę šilumą į šilumos tiekimo sistemą, turi teisę šią šilumą tiekti šilumos vartotojų poreikiams patenkinti. 5. Šiame straipsnyje nustatyti atliekinės šilumos supirkimo ir panaudojimo bendrieji principai mutatis mutandis taikomi ir atliekinę šilumą bendros šilumos ir elektros energijos  gamybos (kogeneracijos) būdu generuojantiems asmenims, kurių pagrindinė veikla nėra elektros energijos ir (ar) šilumos gamyba. “

11 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.

Šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis . Atsiskaitant už sunaudotą šilumą taikoma šilumos vartotojo pasirinkta šilumos vienanarė arba šilumos dvinarė kaina . Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka šilumos tiekėjas privalo suteikti slaptažodį šilumos vartotojams, kad šie galėtų elektroninių ryšių priemonėmis susipažinti su šilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenimis.“

12 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas

Papildyti 15 straipsnį 5 dalimi: „

5. Karšto

vandens, naudojamo buities reikmėms, visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato sveikatos apsaugos ministras. “

13 straipsnis. 1⁷

straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17 straipsnis. Nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojai Nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojams turi būti užtikrintos techninės nenutrūkstamo šilumos tiekimo galimybės, kai laikinai neįmanoma naudotis pagrindine aprūpinimo šiluma sistema. Nenutrūkstamas aprūpinimas šiluma užtikrinamas šilumos vartotojo įrenginius prijungiant atskirais įvadais prie techninių sutrikimų atvejais nepriklausomų šilumos perdavimo tinklo dalių arba pastatant rezervinį šilumos įrenginį. Kai įrengiamas rezervinis šilumos įrenginys, nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojai laikomi naudojančiais aprūpinimo šiluma sistemą ir rezervinį šilumos įrenginį. Jeigu nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojai naudojasi aprūpinimo šiluma sistema tik kaip rezervine, jie jiems atsiskaitant su šilumos tiekėjui tiekėju moka taikoma šilumos dvinarę kainą dvinarė kaina , kuri apskaičiuojama pagal Tarybos patvirtintą Šilumos kainų nustatymo metodiką ir kuri taikoma rezervinės šilumos galios užtikrinimo paslaugos teikimo sutartyje nustatytai rezervuojamai galiai.

Sveikatos apsaugos ministras nustato sveikatos priežiūros įstaigų, kurioms būtinas rezervinis šilumos įrenginys, sąrašą.“

14 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „

20 straipsnis. Pastatų šildymo ir

karšto vandens sistemų priežiūra

1. Prie šilumos tiekimo sistemos

prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas). Teisę reguliuoti (nuotoliniu būdu ar kitaip daryti įtaką) namo šilumos punkto įrenginių darbą, laikydamasis nustatytų higienos normų, turi tik pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) arba atitinkamą kvalifikaciją turintys daugiabučio namo bendrijos atstovas ar daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų išrinktas jų įgaliotas atstovas.

Daugiabučio namo šilumos punktus, nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) prižiūri (eksploatuoja) ir prireikus informuoja šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjus ar trečiuosius asmenis apie jiems nuosavybės teise priklausančių šilumos punktų įrenginių techninę būklę ir jų atitiktį teisės aktuose nustatytiems daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų privalomiesiems reikalavimams šio įstatymo pagrindu, nesudarydamas atskirų sutarčių su šilumos punktų savininkais. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) savo prievoles vykdo apdairiai, sąžiningai ir atsižvelgdamas į šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojų interesais interesus . Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją) Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka pasirenka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba, jeigu šie nepriima sprendimo, bendrojo naudojimo objektų administratorius valdytojas . Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) sutartį su pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) sudaro daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius valdytojas .

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas privalo pateikti  p astato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojui (eksploatuotojui) daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos veikimo, priežiūros ir naudojimo dokumentus, numatytus energetikos ministro tvirtinamose šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklėse. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų veikimo, priežiūros ir naudojimo dokumentai yra neatskiriama daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutarties dalis. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) neturi teisės įgalioti kitų asmenų verstis atestatu reguliuojama veikla arba perduoti jiems šią teisę pagal sutartį, arba kitaip pavesti vykdyti šią veiklą. Kai pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) yra bendrija, ji gali pirkti atskirus darbus ar paslaugas iš subjektų, turinčių atitinkamą reikiamą kompetenciją, technines priemones ir gebėjimus. Daugiabučio namo savininkų bendrija ir

• (ar) bendrojo naudojimo objektų

administratorius valdytojas ir (ar) šilumos tiekėjas gali būti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas).

Šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjai ar tretieji asmenys turi organizuoti ir (ar) atlikti jiems nuosavybės teise priklausančių šilumos punktų įrenginių remonto darbus, už kuriuos nėra atsakingas p astato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) ir kurie nėra įtraukti į šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) tarifą , šio įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka . 2. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) pagal faktinį šilumos energijos suvartojimą pastate skaičiuoja santykinius šilumos sunaudojimo pastato šildymui, cirkuliacijai ir karštam vandeniui ruošti rodiklius, vadovaudamasis Tarybos patvirtinta skaičiavimo metodika, analizuoja gautus duomenis, teikia juos ataskaitas pastato savininkui ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojui . , daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijai, butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui . Arba bendrojo naudojimo objektų administratoriui, pagal kompetenciją rengia Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) rengia pasiūlymus dėl šilumos energijos taupymo priemonių įgyvendinimo ir teikia juos pastato savininkui ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojui. Pastato savininkas ir (ar) daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas nustato būtinas pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos vartojimo efektyvumo didinimo priemones. Šioms priemonėms įgyvendinti gali būti panaudojamos daugiabučio namo bendraturčių kaupiamosios lėšos. 3.

3. Daugiabučių

gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija arba pastato bendrojo naudojimo objektų administratorius valdytojas kontroliuoja pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo (eksploatuotojo) veiklą ir pasirengimą naujam šildymo sezonui pagal jiems priskirtą kompetenciją energetikos ministro tvirtinamose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse jiems priskirtą kompetenciją . Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) sudaro ir kartu su daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija arba pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriumi valdytoju pasirašo pastato parengties naujam šildymo sezonui aktą ir jo kopiją pateikia šilumos tiekėjui . Ginčus tarp šio proceso dalyvių sprendžia Taryba. 5. 4. Jeigu butų savininkai nenusprendžia, kokį šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją pasirinkti, ir dėl to nesudaroma šios sistemos priežiūros sutartis, laikinai, kol toks prižiūrėtojas bus pasirinktas, šildymo ir karšto vandens sistemą prižiūri esamas prižiūrėtojas. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartys ir šilumos ir (ar) karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos atskirai. 6. 5. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra atliekama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų periodinius patikrinimus dėl jų atitikties teisės aktuose nustatytiems reikalavimams ne rečiau kaip kartą per ketverius metus atlieka Taryba. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų tikrinimų dėl jų atitikties teisės aktuose nustatytiems reikalavimams tvarką ir formą nustato Taryba.

G avusi skundą dėl daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų netinkamo eksploatavimo ir (ar) parengimo šildymo sezonui, Taryba savo nustatyta tvarka gali atlikti daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų patikrinimą dėl jų atitikties teisės aktuose nustatytiems reikalavimams. N u stačiusi teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitikčių, Taryba įpareigoja p astato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją) pašalinti jos nustatytų daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų reikalavimų neatitiktis. Už šių įpareigojimų nevykdymą Taryba pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojui (eksploatuotojui) gali taikyti sankcijas Energetikos įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai dėl įpareigojimų vykdymo nebuvo gautas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pritarimas dėl reikalingų veiksmų atlikimo ir finansavimo . 7. 6. Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojų veiklą įgyvendinant organizacines ir technines priemones, taikomas siekiant užtikrinti daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų privalomuosius reikalavimus, kontroliuoja savivaldybių vykdomosios institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. 8. 7. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas su šilumos tiekėju sudaro šilumos pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutartį, su karšto vandens tiekėju – karšto vandens pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutartį. Kol sutarties šalys sudaro individualias sutartis, šilumos tiekėjo ir (ar)  karšto vandens tiekėjo ir pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo tarpusavio santykius reglamentuoja šilumos pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutarties standartinės sąlygos ir karšto vandens pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutarties standartinės sąlygos, kurias nustato šilumos tiekėjas.

Kai šilumos tiekėjas ir

(ar) karšto vandens tiekėjas yra ir pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas, šilumos pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutartis ir

(ar) karšto vandens pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutartis nesudaroma. “¹ 5 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 22 straipsnis. Vartotojų informavimas

1Šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjai informuoja vartotojus apie teikiamas paslaugas, paslaugų teikimo sąlygas, paslaugų kainas, prijungimo prie sistemų kainas bei sąlygas ir numatomus sutarčių sąlygų pakeitimus. 2. Šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjai bei ir šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje numatyti nepriklausomi šilumos gamintojai kasmet kiekvienais metais viešai informuoja vartotojus apie nustatytas nustatytą šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinį lygį (toliau – šilumos pajamų bazinis lygis), šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinio lygio pastoviąją dalį (toliau – šilumos pajamų lygio pastovioji dalis) ir šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinio lygio kintamąją dalį (toliau – šilumos pajamų lygio kintamoji dalis) šilumos bei karšto vandens kainas kainos dedamąsias. Šilumos pajamų bazinis lygis, šilumos pajamų lygio pastovioji dalis, šilumos pajamų lygio kintamoji dalis ir Kainų karšto vandens kainos dedamosios įsigalioja nuo kito mėnesio pirmos pirmosios dienos. 3.

3. Keičiantis šilumos ir (ar) karšto vandens kainoms, šilumos ir (ar)

karšto vandens tiekėjai bei šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje numatyti nepriklausomi šilumos gamintojai iki einamojo mėnesio 25 dienos viešai informuoja vartotojus, savivaldybes savivaldybės institucijas bei ir Tarybą apie apskaičiuotas šilumos ir karšto vandens kainas. Šilumos ir karšto vandens kainos įsigalioja nuo kito mėnesio pirmos pirmosios dienos. 4. Šilumos ir (ar) karšto vandens įmonių tiekėjų ir nepriklausomų šilumos gamintojų informacija apie metinius finansinius ir veiklos rodiklius, veiklos sąnaudas, sistemų eksploatavimą, modernizavimą, plėtrą, investicijas į sistemos plėtrą, yra vieša. Šilumos ir

(ar) karšto vandens tiekėjų ir šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatytų nepriklausomų šilumos gamintojų informacija apie šilumos pajamų bazinį lygį , šilumos pajamų lygio  pastoviąją dalį ir šilumos pajamų lygio kintamąją dalį, kainų ir tarifų struktūrą, paslaugų teikimo sąlygas yra vieša. 5. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo (eksploatuotojo) informacija apie jo veiklos pajamas, sąnaudas, sistemų eksploatavimą, kainas ir tarifus, jų struktūrą, paslaugų teikimo sąlygas, taip pat pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo (eksploatuotojo) ketvirtiniai ir metiniai finansiniai-balansiniai rodikliai, investicijų dydžiai, duomenys apie investuotojus, darbuotojų skaičių yra vieši ir turi būti skelbiami energetikos ministro nustatyta tvarka. 6. Informacija apie šilumos tiekimo sistemos energinį naudingumą ir atsinaujinančių išteklių energijos procentinę dalį šilumos tiekimo sistemose turi būti vieną kartą per metus (už praėjusius kalendorinius metus) turi būti iki gegužės 1 dienos viešai skelbiama šilumos tiekėjų interneto svetainėje, taip pat, jeigu šilumos vartotojai pageidauja, papildomai nurodoma vartotojams išrašomose teikiamose sąskaitose (mokėjimo pranešimuose). “

16 straipsnis.

Aštuntojo skirsnio pakeitimas Pakeisti aštuntojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„AŠTUNTASIS

SKIRSNIS

ŠILUMOS VARTOTOJŲ ĮRENGINIŲ ATJUNGIMAS NUO ŠILUMOS TIEKIMO SISTEMOS. ŠILUMOS

PERDAVIMO TINKLŲ REKONSTRAVIMAS AR PERKĖLIMAS

“. 17  straipsnis. Įstatymo papildymas 29¹

straipsniu Papildyti Įstatymo aštuntąjį skirsnį 29¹ straipsniu: „²⁹¹ straipsnis. Šilumos perdavimo tinklų rekonstravimas ar perkėlimas asmenų pageidavimu Asmuo, pageidaujantis rekonstruoti ar perkelti šilumos tiekėjo valdomus šilumos perdavimo tinklus ir (ar) jų priklausinius, kliudančius statinių statybai ar dėl kitų priežasčių, turi teisę energetikos ministro nustatyta tvarka, suderinęs su šilumos tiekėju, rekonstruoti ar perkelti šiuos šilumos perdavimo tinklus ir (ar) jų priklausinius ir organizuoti jų rekonstravimo ar perkėlimo darbus. Šiuo atveju asmuo, kuris pageidauja rekonstruoti ar perkelti šilumos perdavimo tinklus ir (ar) jų priklausinius, apmoka 100 procentų šilumos perdavimo tinklų ir (ar) jų priklausinių rekonstravimo ar perkėlimo sąnaudų. Rekonstruotų ar perkeltų šilumos perdavimo tinklų ir jų priklausinių nuosavybė nekeičiama. “¹⁸ straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas 1.

30 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 30 straipsnio 13 dalies 5 punktą ir jį

išdėstyti taip: „5) šilumos pajamų bazinio lygio laikotarpiui derinti su licenciją išdavusia institucija šilumos tiekėjo valdyba, jeigu jos nėra, – su savivaldybės institucija valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo planus ir šilumos tiekėjo nustatyta tvarka teikti licenciją išdavusiai šilumos tiekėjo valdybai ir savivaldybės institucijai informaciją apie jų valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo planų vykdymą;“. 2. Pakeisti 30 straipsnio 13 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:

„9) šilumos tiekėjai, realizuojantys ne mažiau kaip

100 GWh šilumos per metus, turi užtikrinti, kad bendrame

kuro kalendoriniais metais įsigyto biokuro balanse ne mažiau kaip 30 procentų sudarytų biokuras, kurio gamybai kaip žaliava naudojamos miško kirtimo liekanos.“

19 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „32 straipsnis. Šilumos kainodara

1. Šilumos kainos yra vienanarės arba dvinarės. Šilumos vartotojas moka už

suvartotą šilumos energiją pagal šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse nurodyta tvarka nustatytą pasirinktinai šilumos vienanarę arba dvinarę kainą pasirinktinai . Jeigu pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistema yra mišri (kombinuota), naudojanti centralizuotai pagamintą šilumą ir alternatyvią energiją ar kuro rūšį, vartotojai už šilumos perdavimo tinklu jiems tiekiamą šilumos energiją privalo atsiskaityti pagal šilumos dvinarę šilumos kainą. 2. Šilumos ir (ar) karšto vandens kainos grindžiamos šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo pagrįstomis būtinomis būtinosiomis (valstybės normuojamomis) valstybės reguliuojamomis šilumos ar karšto vandens ruošimo (pirkimo), perdavimo, įvadinių atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros, sąskaitų (mokėjimo pranešimų) už šilumą ir (ar) karštą vandenį parengimo ir pateikimo vartotojams bei apskaitos sąnaudomis.

Šioms sąnaudoms taikomos šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo veiklos reguliavimo laikotarpio pagrįstos veiklos bendrojo efektyvumo užduotys nustatytos vadovaujantis Tarybos tvirtinamu Lyginamosios analizės aprašu. Turto nuomos mokesčiai ir kitos sąnaudos, nesusiję su šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo veikla, negali būti įtraukiami į šilumos ar karšto vandens kainas. Su šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo veikla nesusijusios turto nuomos ir kitos sąnaudos negali būti įtraukiamos į šilumos ir (ar) karšto vandens kainas. Į šilumos ir ( ar ) karšto vandens kainas negali būti įtraukiamos jokios sąnaudos, susijusios su pastatų vidaus šildymo (įskaitant ir šilumos punktus) ir karšto vandens sistemomis. Apyvartinių taršos leidimų prekybos pajamos ar sąnaudos įvertinamos skaičiuojant šilumos kainas Šilumos kainų nustatymo metodikoje nustatyta tvarka. Šilumos tiekėjui ir šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatytiems nepriklausomiems šilumos gamintojams, vykdantiems bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą, taikomos Tarybos tvirtinamos k ogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodikos nuostatos. 3. Į šilumos ir (ar) karšto vandens kainą įtraukiant pagrįstas sąnaudas už kurą, privalo turi būti įvertinama, ar energetikos įmonė laikėsi Energijos išteklių rinkos įstatyme numatytų įpareigojimų.

Šilumos tiekėjai, realizuojantys ne mažiau kaip 100 GWh šilumos per metus, įsigydami elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti reikalingą biokurą, privalo kalendoriniais metais įsigyti ne mažiau kaip 30 procentų biokuro, kurio gamybai kaip žaliava naudojamos miško kirtimo liekanos. Jeigu biokuras ir (ar) gamtinės dujos buvo įsigyti nepažeidžiant Energijos išteklių rinkos įstatyme numatytų reikalavimų ir

• (ar) reikalavimo įsigyti biokurą, kurio gamybai kaip žaliava naudojamos miško

kirtimo liekanos, taip pat jeigu tam tikros rūšies biokuras ar jo dalis arba gamtinės dujos ar jų dalis buvo įsigyti ekonomiškai naudingiau, kuro sąnaudų įtraukimas į šilumos ir (ar) karšto vandens kainą neribojamas. Jeigu naudojamas Kitų kitų rūšių biokuro biokuras rūšių , kuriomis kuriuo neprekiaujama biržoje, arba , jeigu buvo nustatyta, kad kuras, naudojamas šilumos ir (ar) karšto vandens gamybai, buvo perkamas nesilaikant Energijos išteklių rinkos įstatyme numatytų reikalavimų ir reikalavimo įsigyti biokurą, kurio gamybai kaip žaliava naudojamos miško kirtimo liekanos, kuro įsigijimo sąnaudų įtraukimas į šilumos ir (ar) karšto vandens kainą ribojamas pagal vidutinę metinę biokuro biržos kainą, vidutinę metinę biokuro kainą arba vidutinę metinę gamtinių dujų biržos kainą, arba vidutinę biokuro biržos produkto, kurio gamybai kaip žaliava naudojamos miško kirtimo liekanos, kainą, nustato Taryba vadovaudamasi savo nustatyta tvarka nustato Taryba . Kito kuro, naudojamo šilumos ir (ar) karšto vandens gamybai, sąnaudų įtraukimas į šilumos ir (ar) karšto vandens kainą ribojamas pagal vidutinę metinę tokios rūšies kuro rinkos kainą, kurią nustato Taryba. 4.

4. Šio straipsnio 20 dalyje nurodytas kuro, naudojamo šilumos ir (ar)

karšto vandens gamybai, sąnaudų įtraukimo į šilumos ir (ar) karšto vandens kainą ribojimas pagal vidutinę biokuro biržos kainą ir (ar) gamtinių dujų biržos kainą nėra taikomas tais atvejais, kai energijos išteklių biržoje dėl objektyvių priežasčių nebuvo galima įsigyti reikalingo atitinkamos biokuro rūšies kiekio ar jo dalies ir (ar) gamtinių dujų biržoje nebuvo galima įsigyti reikalingo gamtinių dujų kiekio. 5. 4. Šilumos pajamų bazinis lygis ir šilumos kainos, atsižvelgiant į patiriamas sąnaudas, gali būti diferencijuojamos pagal šilumos tiekimo sistemas, vartotojų grupes, šilumos pirkimo–pardavimo vietą, tiekimo–vartojimo ribą, šilumos vartojimo mastą, šilumnešius ir jų kokybę, tiekimo patikimumą, vartojimo sezoniškumą, periodiškumą ir apskaitos būdus. Diferencijuojant kainas, kryžminis subsidijavimas tarp vartotojų grupių yra draudžiamas. Sprendimas dėl šilumos kainų diferencijavimo turi būti suderintas su savivaldybės taryba arba šio straipsnio 16 dalyje numatytu atveju šilumos tiekėjo įstatuose nustatyta tvarka. 5. Šilumos tiekėjų, realizuojančių ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, šilumos pajamų bazinį lygį ne trumpesniam kaip 3 metų ir ne ilgesniam kaip

5 metų laikotarpiui nustato Taryba. Šilumos tiekėjų

, realizuojančių mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, šilumos pajamų bazinį lygį nustato savivaldybės taryba. 6. Šilumos tiekėjas, kuris realizuoja realizuojantis ne mažiau kaip

10 GWh šilumos per metus, vadovaudamasis

šilumos Šilumos kainų nustatymo metodikomis metodikos nuostatomis ir atsižvelgdamas į savivaldybės institucijos ir Tarybos pastabas, parengia ir likus

5 mėnesiams iki nustatyto šilumos pajamų bazinio lygio galiojimo

pabaigos teikia Tarybai bei ir savivaldybės institucijai šilumos pajamų bazinės kainos bazinio lygio projektą.

Savivaldybės institucija ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų teikia Tarybai bazinės kainos suderinimo dokumentus ir (ar) pagrįstas pastabas dėl šilumos pajamų bazinio lygio projekto Taryba, išnagrinėjusi savivaldybės institucijos pastabas arba per 30 dienų jų negavusi, ne vėliau kaip per 15 dienų nustato šilumos bazinę kainą. Dalyvauti nustatant šilumos bazines kainas kviečiamos šilumos vartotojų teises ginančios organizacijos. Kartu nustatomi tiekimo efektyvumo rodikliai. Taryba nustatytas šilumos bazines kainas skelbia savo interneto svetainėje. Šilumos tiekėjas, valdantis skirtingose savivaldybėse esančias šilumos tiekimo sistemas, gali teikti Tarybai nustatyti skirtingas šilumos bazines kainas šioms sistemoms. Šilumos tiekėjas, teikdamas pasiūlymą dėl skirtingų šilumos bazinių kainų šilumos tiekimo sistemoms, esančioms skirtingose savivaldybėse, nustatymo, privalo jį teikti dėl visų skirtingose savivaldybėse esančių šilumos tiekimo sistemų. Šilumos tiekėjas arba savivaldybė turi teisę teisme apskųsti Tarybą dėl nustatytų šilumos bazinių kainų . Taryba, per 30 kalendorinių dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų gavimo dienos išnagrinėjusi pateiktą šilumos pajamų bazinio lygio projektą ir gautas savivaldybės institucijos pastabas arba per 30 kalendorinių dienų jų negavusi, per 20 kalendorinių dienų nustato šilumos pajamų bazinį lygį Šilumos kainų nustatymo metodikoje nustatyta tvarka.

Jeigu šilumos tiekėjas laiku nepateikia Tarybai šilumos pajamų bazinio lygio projekto ir (ar) laiku ar tinkamai nepateikia visų šilumos pajamų baziniam lygiui nustatyti reikalingų dokumentų, galioti esamas šilumos pajamų bazinis lygis, kol Taryba patvirtina naują šilumos pajamų bazinį lygį. 7. Taryba ir savivaldybių tarybos, nustatydamos šilumos pajamų bazinį lygį, užtikrina, kad šilumos tiekėjui būtų suteiktos tinkamos paskatos diegti energetikos inovacijas ir atlikti su pagrindine veikla susijusius mokslinius tyrimus, didinti šilumos gamybos, tiekimo ir vartojimo efektyvumą, mažinti šilumos suvartojimo paklausą, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, optimizuoti šilumos tiekimo sistemą, didinti šilumos tiekimo patikimumą, gerinti šilumos tiekėjo paslaugų kokybę, diversifikuoti šilumos gamyboje naudojamus atsinaujinančius energijos išteklius. Šioms priemonėms įgyvendinti būtinos pagrįstos sąnaudos įtraukiamos į šilumos pajamų bazinį lygį. 7. 8. Savivaldybių tarybos nustato Savivaldybės taryba :

• 1) vadovaudamasi Tarybos

nustatytomis šilumos bazinėmis kainomis nustatytu šilumos pajamų baziniu lygiu ir Šilumos kainų nustatymo metodika , nustato šilumos kainų dedamąsias kiekvienais metais koreguojamą šilumos pajamų metinį lygį kiekvienam šilumos tiekėjui, realizuojančiam ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus.

Pirmaisiais šilumos bazinių kainų pajamų bazinio lygio galiojimo metais , Tarybai nustačius šilumos pajamų bazinį lygį, savivaldybės taryba ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nustato šilumos kainų dedamąsias, atsižvelgdama į Tarybos nustatytas šilumos bazines kainas. pajamų metinį lygį pirmiesiems šilumos pajamų bazinio lygio galiojimo metams. Jeigu savivaldybės taryba per nurodytą terminą nenustato šilumos kainų dedamųjų pajamų metinio lygio pirmiesiems šilumos bazinių kainų pajamų bazinio lygio galiojimo metams, Taryba per 30 kalendorinių dienų vienašališkai nustato šilumos kainų dedamąsias, lygias šilumos bazinių kainų dedamosioms. Tarybos vienašališkai nustatytos šilumos kainų dedamosios skelbiamos viešai ir taikomos nuo kito mėnesio pirmos dienos. Skundus dėl savivaldybės tarybos nustatytų šilumos kainų dedamųjų ikiteismine tvarka nagrinėja Taryba pajamų metinį lygį ;

2) vadovaudamasi Šilumos kainų nustatymo metodika , įmonių tiekiamos šilumos bazines ir kasmet perskaičiuojamas šilumos kainų dedamąsias kiekvienam nustato šilumos pajamų bazinį lygį ir kiekvienais metais koreguojamus šilumos pajamų metinius lygius šilumos tiekėjui, realizuojančiam mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus , ir apie tai informuoja Tarybą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų. Skundus dėl savivaldybės tarybos nustatytų šilumos kainų dedamųjų ikiteismine tvarka nagrinėja Taryba; .

3) savivaldybių tarybų nustatytos šilumos kainos dedamosios galioja ne ilgiau kaip 12 mėnesių nuo jų įsigaliojimo dienos;

• 4) vadovaudamosi

Tarybos patvirtinta daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalių tarifų nustatymo metodika – ne trumpesniam kaip 3 metų ir ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalius tarifus . 9. Šilumos pajamų bazinį lygį kiekvienais metais koreguoja šilumos tiekėjas, vadovaudamasis Šilumos kainų nustatymo metodika. Šilumos pajamų metinį lygį, vadovaudamasi Šilumos kainų nustatymo metodika, nustato savivaldybės taryba. 10. Taryba peržiūri šilumos tiekėjo pakoreguotą šilumos pajamų bazinį lygį ir priima šio straipsnio 12 dalyje nurodytus sprendimus, kai planuojamas šilumos tiekėjo šilumos pajamų metinis lygis, nevertinant kuro ir perkamos šilumos kainų įtakos, viršija nustatytą šilumos pajamų metinį lygį 10 procentų ar daugiau arba kai Taryba savo tvirtinamame ūkio subjektų technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumo įvertinimo tvarkos apraše nustatyta tvarka atlikusi šilumos tiekėjų finansinio pajėgumo vertinimą nustato, kad šilumos tiekėjo finansinis pajėgumas yra nepakankamas, arba nustato didesnę, negu leistina investicijų grąža. Taryba, siekdama įsitikinti, kad šilumos tiekėjo apskaičiuotas ir nustatytas šilumos pajamų metinis lygis atitinka šio įstatymo ir Šilumos kainų nustatymo metodikos nuostatas, turi teisę kiekvienais metais atlikti p agal Šilumos kainų nustatymo metodikoje nustatytą tvarką ir kriterijus pasirinktų šilumos tiekėjų šilumos pajamų metinio lygio patikrinimą. 8. 11.

11Šilumos tiekėjas, vadovaudamasis Šilumos kainų nustatymo metodika,

parengia ir likus 3 mėnesiams iki nustatyto šilumos pajamų metinio lygio galiojimo pabaigos, teikia šioje dalyje nurodytoms institucijoms pakoreguotą šilumos pajamų bazinio lygio projektą. Šilumos tiekėjai, realizuojantys ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, teikia perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų projektus ir jų pagrindimą pakoreguotų šilumos pajamų bazinių lygių projektus ir jų pagrindimą savivaldybės institucijai, o šio straipsnio 10 dalyje numatytu atveju

• savivaldybės institucijai ir

Tarybai

• tik savivaldybei realizuojantys mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus , teikia pakoreguotų šilumos pajamų bazinių lygių projektus ir jų pagrindimą – savivaldybės institucijai . Savivaldybės taryba per 30 kalendorinių dienų nustato šilumos kainų dedamąsias. šilumos pajamų metinį lygį. Šilumos tiekėjui, realizuojančiam ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, pranešus Tarybai, kad savivaldybės taryba jam laiku nenustatė šilumos pajamų metinio lygio, Taryba įgyja teisę vienašališkai per 30 kalendorinių dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų gavimo dienos nustatyti

šiam šilumos tiekėjui laikiną šilumos pajamų metinį lygį. Jeigu šilumos tiekėjas laiku nepateikia Tarybai pakoreguoto šilumos pajamų bazinio lygio projekto ir (ar) laiku ar tinkamai nepateikia visų pakoreguotam šilumos pajamų baziniam lygiui nustatyti reikalingų dokumentų, galioja esamas šilumos pajamų metinis lygis, kol Taryba patvirtina naują šilumos pajamų metinį lygį. 9. 12. Savivaldybės tarybos nustatytas nustatytą šilumos kainų dedamąsias šilumos pajamų metinį lygį šilumos tiekėjai, realizuojantys ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus ir atitinkantys šio straipsnio 10 dalyje nurodytus kriterijus , pateikia Tarybai per 10 kalendorinių dienų nuo šilumos kainų dedamųjų pajamų metinio lygio nustatymo dienos .

Taryba nurodo savivaldybei savivaldybės tarybai esamus šilumos kainų dedamųjų pajamų metinio lygio nustatymo pažeidimus neatitiktis . Savivaldybė Savivaldybės taryba privalo juos jas pašalinti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų. Savivaldybei Savivaldybės tarybai nepašalinus nurodytų pažeidimų neatitikčių arba laiku nenustačius šilumos kainų dedamųjų pajamų metinio lygio , Taryba įgyja teisę vienašališkai per 30 kalendorinių dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų gavimo dienos nustatyti laikinas šilumos kainų dedamąsias laikiną šilumos pajamų metinį lygį . Jos galioja, kol pašalinami Tarybos nurodyti pažeidimai, bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių nuo jų įsigaliojimo dienos. Jeigu š ilumos tiekėjas laiku nepateikia Tarybai pakoreguoto šilumos pajamų metinio lygio projekto ir (ar) laiku ar tinkamai nepateikia visų pakoreguotam šilumos pajamų metiniam lygiui nustatyti reikalingų dokumentų, galioja esamas šilumos pajamų metinis lygis, kol Taryba patvirtina naują šilumos pajamų metinį lygį. 10. Naujiems šilumos vartotojams, prisijungusiems prie šilumos tiekimo sistemos, leidžiama ne ilgiau kaip 3 metams nustatyti šilumos kainų dedamąsias, grindžiamas tiekėjo būtinomis (valstybės normuojamomis) ribinėmis šilumos tiekimo šiems vartotojams sąnaudomis. 13. Šilumos tiekėjas nustatytą šilumos pajamų bazinį lygį ir šilumos pajamų metinio lygio pastoviąją ir kintamąją dalis skelbia savo interneto svetainėje. 14.

14. Savivaldybės tarybos nustatytas šilumos pajamų metinis lygis

galioja ne ilgiau kaip 12 mėnesių nuo jų įsigaliojimo dienos, išskyrus atvejus, kai naujas šilumos pajamų metinis lygis nenustatomas per šiame straipsnyje numatytus terminus. Tarybos vienašališkai nustatyti laikini šilumos pajamų metiniai lygiai galioja, kol pašalinamos Tarybos nurodytos neatitiktys, bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių nuo jų įsigaliojimo dienos, išskyrus atvejus, kai naujas šilumos pajamų metinis lygis nenustatomas per šiame straipsnyje numatytus terminus. Nenustačius naujo šilumos pajamų metinio lygio šiame straipsnyje numatytais terminais, galiojantis šilumos pajamų metinis lygis taikomas iki kito savivaldybės tarybos ar Tarybos sprendimo dėl šilumos pajamų metinio lygio nustatymo įsigaliojimo dienos. 15. Šilumos tiekėjo, realizuojančio mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, skundus dėl savivaldybės tarybos nustatyto šilumos pajamų bazinio lygio ir (ar) šilumos pajamų metinio lygio ne teismo tvarka nagrinėja Taryba. Skundas dėl savivaldybės tarybos sprendimo, kuriuo nustatomas šilumos pajamų bazinis lygis ir (ar) šilumos pajamų metinis lygis šilumos tiekėjui, realizuojančiam mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, Tarybai teikiamas per vieną mėnesį nuo savivaldybės tarybos sprendimo priėmimo dienos. Šilumos tiekėjo, realizuojančio mažiau kaip

10 GWh šilumos per metus, kreipimasis į Tarybą nepanaikina jo teisės kreiptis į

teismą. Šioje dalyje nurodyti skundai nagrinėjami pagal Tarybos patvirtintas skundų dėl savivaldybės tarybos nustatyto šilumos pajamų bazinio lygio ir (ar) šilumos pajamų metinio lygio nagrinėjimo taisykles. Tarybos sprendimai, priimti išnagrinėjus šioje dalyje nurodytus skundus dėl savivaldybės tarybos nustatyto šilumos pajamų bazinio lygio ir (ar) šilumos pajamų metinio lygio, įsigalioja nuo Tarybos sprendime nurodytos datos ir turi būti vykdomi. 13. 16.

16Jeigu šilumos tiekėjas, kurio daugiau kaip 1/2 akcijų nuosavybės teise priklauso vienai ar kelioms savivaldybėms ir kuris valdo skirtingose savivaldybėse esančias šilumos tiekimo sistemas, teikia vienodas šilumos kainų dedamąsias nustato vienodą šilumos pajamų bazinį lygį visoms šioms savivaldybėms, šilumos kainų dedamąsias pajamų metinį lygį jis nustato šilumos tiekėjas įmonės savo įstatuose nustatyta tvarka, jį apskaičiavęs jas pagal Šilumos kainų nustatymo metodiką. Šiuo atveju nustatant šilumos kainų dedamąsias pajamų metinį lygį mutatis mutandis taikoma šio straipsnio 4, 5, 6 , 8, 10, 11, 12, 14 ir

7 19 dalyse numatyta šilumos kainų dedamųjų pajamų metinio lygio nustatymo procedūra, o savivaldybių tarybos savivaldybės taryba taikant šioje šią procedūroje procedūrą nedalyvauja. 14 . 17. Šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje numatytas nepriklausomas šilumos gamintojas nustato šilumos gamybos kainų dedamąsias pajamų metinį lygį savo įmonės įstatuose nustatyta tvarka, apskaičiavęs jas jį pagal Šilumos kainų nustatymo metodiką , ir, jeigu vykdoma bendra šilumos ir elektros energija gamyba, pagal Tarybos patvirtintą kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodiką . Šiuo atveju nustatant šilumos gamybos kainų dedamąsias pajamų metinį lygį mutatis mutandis taikoma šio straipsnio 4, 5,

6 , 8, 9, 10, 11, 12 ir

7 14 dalyse numatyta šilumos kainų dedamųjų pajamų lygio nustatymo procedūra, o savivaldybių tarybos savivaldybės taryba taikant šioje šią procedūroje procedūrą nedalyvauja. 11. 1⁸ . Karšto vandens tiekėjas, vadovaudamasis Tarybos patvirtinta Karšto karšto vandens kainų nustatymo metodika (toliau – Karšto vandens kainų nustatymo metodika) , parengia ir teikia Tarybai ir

(arba) savivaldybės institucijai karšto vandens kainos dedamųjų projektą.

Jeigu karšto vandens tiekėjas yra ir šilumos tiekėjas, realizuojantis ne mažiau kaip

10 GWh šilumos per metus, arba tiekia karštą vandenį šio šilumos tiekėjo

teritorijoje, savivaldybės institucija ne vėliau kaip per 30 dienų teikia Tarybai karšto vandens kainos dedamųjų suderinimo dokumentus ir (ar) pagrįstas pastabas. Taryba, išnagrinėjusi savivaldybės institucijos pastabas arba per 30 kalendorinių dienų jų negavusi, ne vėliau kaip per 15 dienų per 30 kalendorinių dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų gavimo dienos nustato karšto vandens kainos dedamąsias Karšto vandens kainų nustatymo metodikoje nustatyta tvarka . Kitiems karšto vandens tiekėjams karšto vandens kainų dedamąsias nustato savivaldybių tarybos. Karšto vandens tiekėjas, kurio daugiau kaip 1/2 akcijų nuosavybės teise priklauso vienai ar kelioms savivaldybėms ir kuris tiekia karštą vandenį skirtingose savivaldybėse, nustato karšto vandens kainų dedamąsias savo įstatuose nustatyta tvarka, apskaičiavęs jas pagal Karšto vandens kainų nustatymo metodiką ir suderinęs su Taryba. Ginčus ir skundus dėl karšto vandens kainos dedamųjų nustatymo teisėtumo nagrinėja Taryba. Karšto vandens tiekėjo, kuriam karšto vandens kainų dedamąsias nustato savivaldybių taryba, skundus dėl karšto vandens kainos dedamųjų nustatymo teisėtumo ne teismo tvarka nagrinėja Taryba. Karšto vandens tiekėjo, kuriam karšto vandens kainų dedamąsias nustato savivaldybių taryba, skundai nagrinėjami mutatis mutandis šio straipsnio 15 dalyje nustatyta tvarka.

Jeigu karšto vandens tiekėjas laiku nepateikia Tarybai karšto vandens kainos dedamųjų projekto ir (ar) laiku ar tinkamai nepateikia visų karšto vandens kainos dedamosioms nustatyti reikalingų dokumentų, galioja esamos karšto vandens kainos dedamosios, kol Taryba patvirtina ir (ar) suderina naujos karšto vandens kainos dedamąsias. 12. 19. Konkurenciniams šilumos vartotojams nustatoma nustatomas šilumos kaina pajamų bazinis lygis , kuri kuris turi padengti šilumos gamybos ir individualias šilumos perdavimo sąnaudas. Šią Šį šilumos kainą pajamų bazinį lygį nustato šilumos tiekėjas, suderinęs su Taryba savivaldybės institucija . Jeigu nėra nustatyta nustatytas kita kitas šilumos kaina pajamų bazinis lygis , konkurenciniai šilumos vartotojai už suvartotą šilumą atsiskaito kitiems šilumos vartotojams nustatytomis šilumos kainomis . , nustatytomis ir kitiems šilumos vartotojams. 15. Karšto vandens tiekėjas, kurio daugiau kaip 1/2 akcijų nuosavybės teise priklauso vienai ar kelioms savivaldybėms ir kuris tiekia karštą vandenį skirtingose savivaldybėse, nustato karšto vandens kainų dedamąsias įmonės įstatuose nustatyta tvarka, apskaičiavęs jas pagal Karšto vandens kainų nustatymo metodiką ir suderinęs su Taryba. Šiuo atveju netaikoma šio straipsnio 9 dalis. 16. Keičiant šilumos ir (ar) karšto vandens kainas, įmonės:

1) atsižvelgdamos į Tarybos Šilumos kainų nustatymo metodikoje numatytą tvarką, iki mėnesio 25 dienos apskaičiuoja ir viešai praneša apie šilumos kainų kintamųjų dedamųjų dydžius ir galutines šilumos kainas;

2) atsižvelgdamos į nustatytas karšto vandens kainų dedamąsias ir pakitusias geriamojo vandens ir šilumos kainas, iki mėnesio 25 dienos apskaičiuoja ir viešai praneša apie karšto vandens galutines kainas. 20.

20Savivaldybės taryba,

vadovaudamasi Tarybos tvirtinama daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalių tarifų nustatymo metodika, ne trumpesniam kaip 3 metų ir ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui nustato daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalius tarifus . 21. Šilumos tiekėjas, atsižvelgdamas į naudojamo kuro ir  įsigytos šilumos ir elektros energijos sąnaudų pokyčius, gali priimti sprendimą šilumos kainą perskaičiuoti rečiau negu kas mėnesį. 22. Savivaldybės institucija kontroliuoja, ar šilumos tiekėjas teisingai skaičiuoja ir taiko šilumos ir karšto vandens kainas. Savivaldybės institucija, n ustačiusi, kad šilumos tiekėjo, realizuojančio ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, skaičiuojamos ir taikomos šilumos ir (ar) karšto vandens kainos neatitinka nustatytų šilumos ir (ar) karšto vandens kainų, kreipiasi į Tarybą dėl atsakomybės taikymo. 17. 23. Duomenis apie įsigyto kuro kainas šilumos tiekėjai, realizuojantys daugiau ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, ir nepriklausomi šilumos gamintojai Tarybai ir (arba) savivaldybėms savivaldybės institucijai pateikia iki kiekvieno mėnesio 10 dienos. 18. 24. Taryba iki sausio mėnesio 20 dienos apskaičiuoja ir viešai informuoja apie vidutinę metinę biokuro, vidutinę metinę biokuro biržos, vidutinę metinę biokuro biržos produkto, kurio gamybai kaip žaliava naudojamos miško kirtimo liekanos, ir vidutinę metinę gamtinių dujų biržos kainas. 19. 25. Taryba ir savivaldybės institucija šilumos b azinės kainos ar perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų skaičiavimo pajamų bazinio lygio ar šilumos pajamų metinio lygio skaičiavimo metu patikrina, ar šilumos įmonės tiekėjas teisingai skaičiavo šilumos ir karšto vandens kainų kintamosios dedamosios dydį ir kaip taikė šilumos ir karšto vandens kainas. 20.

20. Šilumos ar karšto vandens kainų dedamųjų galiojimo laikotarpiu

patirtos, bet nepadengtos sąnaudos arba gautos papildomos pajamos, susidariusios dėl kuro, pirktos šilumos, geriamojo vandens faktinių kainų ir nustatant šilumos ar karšto vandens kainas įskaičiuotų kainų skirtumo, įvertinamos skaičiuojant būsimojo laikotarpio šilumos ar karšto vandens kainų dedamąsias. Kai kuras, naudojamas šilumos ir (ar) karšto vandens gamybai, įsigyjamas ne per energijos išteklių biržą ir (ar) gamtinių dujų biržą, pagrįstomis sąnaudomis pripažįstamos metinės įmonės biokuro ir gamtinių dujų įsigijimo ne per energijos išteklių biržą ir (ar) gamtinių dujų biržą sąnaudos, neviršijančios vidutinės metinės biokuro kainos arba vidutinės metinės biokuro biržos kainos, arba vidutinės metinės gamtinių dujų biržos kainos. Vidutinę metinę biokuro kainą, vidutinę metinę biokuro biržos kainą ir vidutinę metinę gamtinių dujų biržos kainą, vadovaudamasi savo nustatyta tvarka, nustato Taryba . “²⁰ straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas Papildyti

34 straipsnį 2¹

dalimi: „²

1. Jeigu šilumos tiekėjas ir (ar) šio įstatymo 10 straipsnio³ dalyje nurodytas nepriklausomas šilumos gamintojas vykdo bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą  ir tuo metu vykdomos ir (ar) kitos ekonominės veiklos, jis privalo atskirai tvarkyti sąnaudų apskaitą pagal kiekvieną vykdomą ekonominę veiklą. “²¹ straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas Pakeisti 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „35 straipsnis. Investicinių planų Investicijų derinimas Investiciniai planai derinami Šilumos tiekėjų investicijos derinamos su savivaldybės taryba jos institucija ir

(ar) Taryba Energetikos įstatymo 15 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio įstatymo

10 straipsnio 3 dalyje nurodytų nepriklausomų šilumos gamintojų investicijos

derinamos su Taryba jos nustatyta tvarka.

Savivaldybės institucijai atsisakius derinti šilumos tiekėjo, realizuojančio ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, investicijas ir nepateikus atsisakymo jas derinti pagrindimo, šios investicijos šilumos tiekėjo prašymu derinamos su Taryba jos nustatyta tvarka. Šilumos tiekėjų skundus dėl savivaldybių tarybų sprendimų derinant investicinius planus ne teismo tvarka nagrinėja Taryba .“

22 straipsnis. Vienuoliktojo skirsnio pakeitimas

Pakeisti vienuoliktojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„VIENUOLIKTASIS

SKIRSNIS

ŠILUMOS

ŪKIO

AR JO DALIES

VALDYMO PERDAVIMAS“. 23 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „36 straipsnis. Sutarčių rengimas

Šilumos

ūkio valdymo perdavimo sutarties sudarymas

1Savivaldybės institucija,

vadovaudamasi Koncesijų įstatymu , Viešųjų pirkimų įstatymu ar Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu užtikrina rengiamų sutarčių dėl šilumos ūkio ar jo dalies valdymo perdavimo viešą svarstymą sudaro šilumos ūkio valdymo perdavimo sutartį . 2. Sudarydama valdymo perdavimo sutartis, savivaldybė Savivaldybės institucija, planuodama sudaryti šilumos ūkio valdymo perdavimo sutartis  ir rengdama šilumos ūkio valdymo perdavimo dokumentus, atsižvelgia į energetikos ministro išvadas Nacionaliniame pažangos plane, Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje nustatytas strategines kryptis, tikslus, uždavinius ir įgyvendinimo priemones .“

24 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „

37 straipsnis. Reikalavimai

šilumos ūkio valdymą perėmusiam subjektui asmeniui, savivaldybės institucijai ir Tarybai 1.

Valdymą perėmęs subjektas pirkimus vykdo pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą ir (arba) Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą. 2 . 1. Taryba ir savivaldybių institucijos pagal savo kompetenciją privalo prižiūrėti ir kontroliuoti šilumos ūkio valdymą perėmusių subjektų asmenų kainodarą. 3. 2 . Pasibaigus šilumos ūkio valdymo perdavimo laikotarpiui, turto, kurio valdymas buvo perduotas, vertė negali būti mažesnė negu jo vertė šilumos ūkio valdymo perdavimo sutarties sudarymo metu. 4. 3. Pasibaigus šilumos ūkio valdymo perdavimo laikotarpiui, šilumos ūkio valdymą perėmusiam subjektui asmeniui draudžiama kartu su grąžinamu turto valdymu perduoti neįvykdytus finansinius įsipareigojimus ar kitas šio subjekto asmens neįvykdytas prievoles, susijusias su grąžinamu turto valdymu. 5. 4. Valdymo Šilumos ūkio valdymo perdavimo sutartyje nurodomas šilumos ūkio valdymą perėmusio subjekto investicijų į turtą, kurio valdymas buvo perduotas, dydis per šilumos ūkio valdymo laikotarpį. Jis yra apskaičiuojamas kaip šio turto vertės padidėjimas per šilumos ūkio valdymo laikotarpį, pridedant sutartimi perduotus su šiuo turtu susijusius finansinius įsipareigojimus, kuriuos pagal šią sutartį turėjo apmokėti šilumos ūkio valdymą perėmęs subjektas, ir neatsižvelgiant į turto vertės padidėjimą dėl jo indeksavimo šilumos ūkio valdymo perdavimo laikotarpiu. 6 . 5.

5. Reorganizuojant savivaldybių

institucijų valdomus šilumos tiekėjus ar privatizuojant dalį savivaldybių institucijų valdomų šilumos tiekėjų akcijų, savivaldybės savivaldybių institucijos užtikrina, kad jų valdomoms įmonėms nuosavybės teise priklausytų šilumos perdavimo tinklai, kuriais realizuojama ne mažiau kaip 10 GWh per metus šilumos ir ne mažiau kaip 30 procentų šilumos vartotojų poreikiams patenkinti reikalingų šilumos gamybos pajėgumų kiekviename tinkle, įskaitant reikalingą šiluminės galios rezervą, ir išlaiko nuosavybės teisę į savivaldybių institucijų valdomų šilumos tiekėjų akcijas, suteikiančias daugiau kaip 2/3 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime.“

25 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis

įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2023 m. spalio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jos įgaliotos institucijos ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki 2023 m. rugsėjo 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 6 straipsnyje išdėstytame Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 8² straipsnyje nurodytas dešimties metų šilumos ūkio plėtros investicijų planas turi būti patvirtintas iki 2024 m. gegužės 1 d. 4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos savivaldybių institucijų su asmenimis sudarytos nuomos, koncesijos ar kitos sutartys dėl šilumos ūkio valdymo perdavimo galioja iki šių sutarčių galiojimo termino pabaigos , išskyrus atvejus, kai tokios sutartys nutraukiamos, pripažįstamos negaliojančiomis ar pasibaigia anksčiau sutartyse nustatytų terminų teisės aktuose ir (ar) tokiose sutartyse nustatytais pagrindais ir sąlygomis. Įsigaliojus šiam įstatymui iki tol galiojusios sutartys negali būti pratęsiamos . 5.

5. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nutarimuose, savivaldybių institucijų

sprendimuose ir (ar) ūkio subjektų įstatuose nustatyta tvarka nustatytos šilumos bazinės kainos (kainų dedamosios) galioja iki Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nutarimuose, savivaldybių institucijų sprendimuose ir (ar) ūkio subjektų sprendimuose nustatytų datų. Artimiausio šilumos bazinės kainos (kainų dedamųjų) perskaičiavimo metu šilumos kainų pastovioji ir kintamoji dedamosios konvertuojamos atitinkamai į šilumos pajamų lygio pastoviąją dalį ir šilumos pajamų lygio kintamąją dalį šio įstatymo 19 straipsnyje išdėstyto Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnyje nustatyta tvarka. 6. Šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstyto Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 3 dalies

1 punkte įtvirtintas reikalavimas

šilumos aukciono dalyviui pradėtą taikyti privalomą šilumos gamybos kainodarą taikyti ne ilgiau kaip 5 metus ir Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio

4 dalyje įtvirtinta pareiga teikti informaciją Valstybinei energetikos

reguliavimo tarybai galioja visiems šilumos aukciono dalyviams , kurių šilumos gamybos kaina tapo reguliuojama pagal Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 punktą po jo įsigaliojimo dienos (2013 m. liepos 20 d.), nepriklausomai nuo to, kada privaloma kainodara pradėta taikyti. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Aiškinamasis raštas

2022-12-07 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMO NR. IX-1565 1, 2, 3, 7, 8, 9, 10, 10¹

, 12, 15, 17, 20, 22, 30, 32, 34, 35, 36, 37 STRAIPSNIŲ, Aštuntojo ir VIENUOLIKTOJO skirsnių pavadinimŲ pakeitimo IR Įstatymo Papildymo 8² , 10² , 29¹

Straipsniais ĮSTATYMO projekto

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Atlikta Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – Įstatymas) sisteminė peržiūra ir parengtas Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 1, 2, 3, 7, 8, 9, 10, 10¹ , 12, 15, 17, 20, 22, 30, 32, 34, 35, 36, 37 straipsnių, aštuntojo ir vienuoliktojo skirsnių

projektas (toliau – Įstatymo projektas) yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021–2024 metų teisėkūros planą – Įstatyme n umatyti pakeitimai, skatinantys ilgalaikį šilumos tiekimo sistemų planavimą ir motyvacines priemones investicijoms, susijusioms su šilumos tiekimo sistemų dekarbonizacija, šilumos vartojimo efektyvumo didinimu, šilumos vartojimo paklausos ir šilumos nuostolių sumažinimu. Įstatymo projekto rengimą palaikė Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija (2021 m. spalio 13 d. sprendimas Nr. 117-P-16), taip pat šis klausimas buvo akcentuotas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio 2021 m. spalio 19 d. rezoliucija Nr. S-3182 įformintame Ministro Pirmininko pavedime dėl teisės aktų, reglamentuojančių pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojų veiklą, peržiūros. Įstatymo projekto nuostatos įgyvendina Valstybinio audito 2017 m. kovo 10 d. ataskaitoje Nr.

VA-P-30-2-5 „Šilumos ūkio nuoma savivaldybėse“ pateiktą rekomendaciją Vyriausybei apsvarstyti galiojančio šilumos kainų reguliavimo modelio keitimo ar tobulinimo alternatyvas ir inicijuoti atitinkamų teisės aktų pakeitimus, kurių pagrindu būtų ne tik mažinama administracinė reguliavimo našta ir užtikrinamas kainos pagrįstumas, bet ir jos dalyviai būtų motyvuojami veikti efektyviau, diegti inovatyvius sprendimus, leidžiančius siekti mažiausios šilumos kainos vartotojams. Taip pat Įstatymo projektą paskatino parengti besikeičianti šilumos ūkio sektoriaus plėtra, naujų inovatyvių šilumos šaltinių įtraukimo į šilumos sistemos plėtrą galimybės, siekis sudaryti sąlygas tvariai, saugiai ir patikimai visiems šilumos ūkio rinkos dalyviams vykdyti šilumos ūkio veiklą, užtikrinančią kokybišką šilumos tiekimą pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis, siekiant mažiausių šilumos kainų vartotojams. Įstatymo projekto tikslas – užtikrinti šilumos ūkio sektoriaus tvarią plėtrą atitinkantį teisinį reguliavimą, skatinant šilumos tiekimo sistemų dekarbonizaciją, jų efektyvumo didinimą, taip pat įtvirtinti naujus šilumos kainodaros principus, skatinančius investicijas į inovacijas ir šilumos tiekimo sistemų modernizavimą, efektyvių, tvarių technologiškai pažangių šilumos tiekimo sistemų plėtrą bei sudarančius nediskriminacinę aplinką visiems šilumos ūkio rinkos dalyviams, įgyvendinti Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo priemonių plane nustatytą tikslą – užtikrinti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojų veiklos kokybę, sprendžiant pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) atsakomybės, kontrolės, įpareigojimų vykdymo, poveikio priemonių taikymo, sankcijų už veiklos pažeidimus skyrimą.

Siekiant aiškesnio teisinio reglamentavimo Įstatymo projektu siūloma:

• tikslinti Įstatyme įtvirtintas sąvokas: „Atliekinė šiluma“, „

Šilumos aukcionas“,

„Šildymo sezonas“, „Šilumos dvinarė kaina“, „Šilumos įrenginys“, „Šilumos ūkio specialusis planas“, „Šilumos vienanarė kaina“;

• pripažinti netekusiomis galios šias sąvokas: „Kintamoji šilumos bazinės kainos dedamoji“, „Pastovioji šilumos bazinės kainos dedamoji“, „Šilumos bazinė kaina“, „Valdymo perdavimas“;
• įtvirtinti naujas sąvokas – „

Atliekinę šilumą generuojantis asmuo“, „Atliekinę šilumą generuojantis įrenginys“, „ Šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinis lygis “, „ Šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinio lygio kintamoji dalis “, „ Šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinio lygio pastovioji dalis “, „Šilumos ūkio valdymo perdavimas“;

• vietos savivaldai nustatyti galimybę ilgesniam laikotarpiui savivaldybės specialiajame plane pagal nurodytus principus planuoti šilumos ūkio tvarią plėtrą; siūloma įtvirtinti planavimą dešimties metų laikotarpiui ir nustatyti dviejų lygių šilumos ūkio planavimo dokumentus, t. y. šilumos ūkio specialųjį planą ir šilumos tiekimo įmonės d ešimties metų laikotarpio šilumos ūkio plėtros investicinį planą;
• skatinant šilumos tiekimo sistemų dekarbonizaciją, spręsti atliekinės šilumos supirkimo klausimus, tobulinti šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų teisinį reglamentavimą;
• papildomai nustatyti konkrečius pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) veiklos kriterijus, užtikrinant pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojų veiklos kokybę, sprendžiant atsakomybės, kontrolės, įpareigojimų vykdymo, poveikio priemonių taikymo, sankcijų už veiklos pažeidimus skyrimą;
• įtvirtinti šilumos kainodaros principus, skatinančius investicijas į inovacijas ir šilumos tiekimo sistemų modernizavimą, šilumos tiekimo įmonių paslaugų plėtrą, bei sudarančius nediskriminacinę aplinką visiems tiekiamos šilumos rinkos dalyviams pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams;
• įvertinti

esamą faktinę situaciją savivaldybių institucijoms perimant išnuomotų šilumos ūkių valdymą, kuomet, nesant praktikos, nebuvo vykdoma nuomos sutarčių priežiūra ir kontrolė, kas lėmė savivaldybių institucijų ir privačių subjektų teisinius ginčus, ir užtikrinti šilumos ūkio valdymo perdavimą koncesijos sutarčių arba viešojo pirkimo–pardavimo ar pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindais.

Siekiant aiškesnio teisinio reglamentavimo Įstatymo projektu siūloma:

• tikslinti Įstatyme įtvirtintas sąvokas: „Atliekinė šiluma“, „

Šilumos aukcionas“,

„Šildymo sezonas“, „Šilumos dvinarė kaina“, „Šilumos įrenginys“, „Šilumos ūkio specialusis planas“, „Šilumos vienanarė kaina“;

• pripažinti netekusiomis galios šias sąvokas: „Kintamoji šilumos bazinės kainos dedamoji“, „Pastovioji šilumos bazinės kainos dedamoji“, „Šilumos bazinė kaina“, „Valdymo perdavimas“;
• įtvirtinti naujas sąvokas – „

Atliekinę šilumą generuojantis asmuo“, „Atliekinę šilumą generuojantis įrenginys“, „ Šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinis lygis “, „ Šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinio lygio kintamoji dalis “, „ Šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinio lygio pastovioji dalis “, „Šilumos ūkio valdymo perdavimas“;

• vietos savivaldai nustatyti galimybę ilgesniam laikotarpiui savivaldybės specialiajame plane pagal nurodytus principus planuoti šilumos ūkio tvarią plėtrą; siūloma įtvirtinti planavimą dešimties metų laikotarpiui ir nustatyti dviejų lygių šilumos ūkio planavimo dokumentus, t. y. šilumos ūkio specialųjį planą ir šilumos tiekimo įmonės d ešimties metų laikotarpio šilumos ūkio plėtros investicinį planą;
• skatinant šilumos tiekimo sistemų dekarbonizaciją, spręsti atliekinės šilumos supirkimo klausimus, tobulinti šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų teisinį reglamentavimą;
• papildomai nustatyti konkrečius pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) veiklos kriterijus, užtikrinant pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojų veiklos kokybę, sprendžiant atsakomybės, kontrolės, įpareigojimų vykdymo, poveikio priemonių taikymo, sankcijų už veiklos pažeidimus skyrimą;
• įtvirtinti šilumos kainodaros principus, skatinančius investicijas į inovacijas ir šilumos tiekimo sistemų modernizavimą, šilumos tiekimo įmonių paslaugų plėtrą, bei sudarančius nediskriminacinę aplinką visiems tiekiamos šilumos rinkos dalyviams pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams;
• įvertinti

esamą faktinę situaciją savivaldybių institucijoms perimant išnuomotų šilumos ūkių valdymą, kuomet, nesant praktikos, nebuvo vykdoma nuomos sutarčių priežiūra ir kontrolė, kas lėmė savivaldybių institucijų ir privačių subjektų teisinius ginčus, ir užtikrinti šilumos ūkio valdymo perdavimą koncesijos sutarčių arba viešojo pirkimo–pardavimo ar pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindais. 2 .

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto rengimo iniciatorė – Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. Įstatymo projektą parengė Energetikos ministerijos Energetikos konkurencingumo grupė. Įstatymo projektas parengtas vykdant:

1. Vyriausybės 2021–2024 metų teisėkūros plano priemonę – Įstatyme numatyti pakeitimus, skatinančius ilgalaikį šilumos tiekimo sistemų planavimą ir motyvacines priemones investicijoms, susijusioms su šilumos tiekimo sistemų dekarbonizacija, šilumos vartojimo efektyvumo didinimu, šilumos vartojimo paklausos ir šilumos nuostolių sumažinimu;

2. Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos 2021 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 117-P-16 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio 2021 m. spalio 19 d. rezoliucija Nr. S-3182 įformintą Ministro Pirmininko pavedimą, kuriuo Energetikos ministerijai pavedama peržiūrėti teisės aktus, reglamentuojančius pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojų veiklą, ir parengti atitinkamų teisės aktų pakeitimo projektus, užtikrinančius pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojų veiklos kokybę, sprendžiant pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) atsakomybės, kontrolės, įpareigojimų vykdymo, poveikio priemonių taikymo, sankcijų už veiklos pažeidimus skyrimo;

3. Valstybinio audito „Šilumos ūkio nuoma savivaldybėse“ 2017 m. kovo 10 d. ataskaitoje Nr. VA-P-30-2-5 Vyriausybei pateiktą rekomendaciją – apsvarstyti galiojančio šilumos kainų reguliavimo modelio keitimo ar tobulinimo alternatyvas ir inicijuoti atitinkamų teisės aktų pakeitimus, kurių pagrindu būtų ne tik mažinama administracinė reguliavimo našta ir užtikrinamas kainos pagrįstumas, bet ir jos dalyviai būtų motyvuojami veikti efektyviau, diegti inovatyvius sprendimus, leidžiančius siekti mažiausios šilumos kainos vartotojams;⁴ .

Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto 2022 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. 141-S-1 „Dėl Valstybės kontrolės atitinkamų rekomendacijų įgyvendinimo“ 4.2 papunktį ir Valstybės kontrolės 2022 m. kovo 8 d. ataskaitą Nr. RAE-1 „Rekomendacijų įgyvendinimo ataskaita“ dėl Valstybinio audito „Šilumos ūkio nuoma savivaldybėse“ 2017 m. kovo 10 d. ataskaitoje Nr. VA-P-30-2-5 Vyriausybei pateiktos rekomendacijos neįgyvendinimo, bei įvertinant tai, kad Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 2, 36, 37 straipsnių ir vienuoliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3445(2) Seime buvo apsvarstytas dar 2019 m., tačiau nebuvo priimtas, siekiant išspręsti audito ataskaitoje „Šilumos ūkio nuoma savivaldybėse“ konstatuotas problemas, – parengti ir pateikti Seimui svarstyti naują šio įstatymo projektą dėl šilumos ūkio valdymo perdavimo teisinio reglamentavimo tobulinimo. 3 . Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Sąvokų apibrėžtys nurodomos Įstatyme netiksliai atspindi esamą šilumos ūkio sektoriaus faktinę situaciją, todėl turėtų būti koreguojamos, keičiamos, apibrėžiamos naujos ir nevartojamos sąvokos pripažįstamos netekusiomis galios. Šilumos ūkio planavimas savivaldybėse šiuo metu vykdomas pagal savivaldybių tarybų patvirtintus šilumos ūkio specialiuosius planus.

Šilumos ūkio specialieji planai turėtų būti rengiami ir tvirtinami kas 7 metus, atsižvelgiant į šilumos ūkio priemones, taip pat šilumos gamybos ir perdavimo technologijų raidą, konkurencinę aplinką, šilumos gamybos kainų tendencijas, aplinkos užterštumo pokyčius ir kitus reikšmingus veiksnius. Tačiau šis dokumentas, rengiamas pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, visiškai neatspindi šilumos ūkio tvarios plėtros gairių, o ir Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kaip turėtų būti planuojama tvari ir konkurencinga šilumos ūkio plėtra. Todėl investicijos į šilumos ūkį dažniausiai vyksta chaotiškai, vienuose regionuose ženkliai perinvestuojant į šilumos gamybos įrenginius (pavyzdžiui, Kaune) neužtikrinamas tvarus įdiegtų šilumos gamybos įrenginių galių išnaudojimas, kituose nepakankamai investuojant į šilumos gamybos įrenginius, naudojančius atsinaujinančius energijos išteklius, naudojamas iškastinis kuras (pavyzdžiui, Vilniuje). Tai lemia aukštas šilumos kainas vartotojams, todėl manytina, kad būtų tikslinga Įstatymo projektu nustatyti dviejų lygių – tiek savivaldybės, tiek šilumos tiekimo įmonių –  planavimą dešimties metų laikotarpiui. Nepriklausomų šilumos gamintojų veiklos teisinis reglamentavimas nustato, jeigu aprūpinimo šiluma sistemoje veikia nors vienas nepriklausomas šilumos gamintojas, prognozuojamas šilumos kiekis, reikalingas šilumos vartotojų poreikiams patenkinti, gaminamas ir (ar) superkamas šilumos aukciono būdu. Visais atvejais šiluma gaminama ir (ar) superkama už ne didesnę kainą, negu šilumos tiekėjo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba) nustatyta tvarka apskaičiuotos palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos [1] ).

P alyginamosios šilumos gamybos sąnaudos yra tam tikro laikotarpio sąnaudos, taikomos siekiant nustatyti šilumos aukciono būdu superkamos šilumos kainų viršutinę ribą tam tikroje šilumos tiekimo sistemoje. Kitaip tariant, tai yra šilumos tiekėjo paskaičiuota kainos viršutinė riba (palyginamųjų sąnaudų suma), į kurią privalo sutilpti nepriklausomas šilumos gamintojas dalyvaudamas šilumos aukcione. Gaminant ir (ar) superkant šilumą, prioritetas teikiamas mažiausiai pasiūlytai kainai [2] . Atitinkamai toks teisinio reguliavimo mechanizmas nepakankamai įvertina skirtingą šilumos ūkio rinkos dalyvių specifiką ir jų patiriamų sąnaudų struktūrą. Taigi, šilumos gamintojai dėl kai kurių šilumos tiekimo sistemų specifikos yra priversti veikti nuostolingai. Toks teisinis reguliavimas neužtikrina ekonominių svertų tvariai nepriklausomų šilumos gamintojų plėtrai, o Kauno miesto atveju nesudaro sąlygų nepriklausomiems šilumos gamintojams išlikti rinkoje, todėl galimai ilgalaikėje perspektyvoje, pasitraukus nepriklausomiems šilumos gamintojams, gali kilti šilumos kainos vartotojams. Atliekinės šilumos panaudojimas pagal esamą teisinį reguliavimą neskatina investicijų į alternatyvios, tačiau nepastovios ar neatitinkančios nustatytų superkamos šilumos parametrų, perteklinės /atliekinės šilumos panaudojimą. Pagal esamą reguliavimą potencialiems atliekinės šilumos gamintojams (pvz., prekybos centrams, duomenų centrams, vandenvalos įmonėms ir pan.), siekiant panaudoti išmetamą į orą atliekinę šilumą reikėtų papildomų investicijų į įrenginius, paruošiančius atliekinę šilumą į tinkamos kokybės parametrų šilumą.

Nors atliekinės šilumos gamybos apimtis yra sunkiau prognozuojama, palyginti su biokuro katilinėse pagaminama šiluma, tačiau atliekinės šilumos gamintojai turėtų dalyvauti ir konkuruoti šilumos rinkoje kartu su kitais šilumos gamintojais. Todėl, skatinant šilumos tiekimo sistemų dekarbonizaciją, būtina tobulinti teisinę bazę nustatant atliekinės šilumos panaudojimo galimybes. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūra šiuo metu vykdoma nepakankamai efektyviai, todėl būtina Įstatymo nuostatomis sustiprinti šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros paslaugų kontrolę, praplėsti šilumos tiekėjo įgaliojimus kontroliuoti prižiūrėtojo veiklą pasirengiant naujam šildymo sezonui, sugriežtinti pastatų ir vidaus šildymo sistemų prižiūrėtojų atsakomybę, nustatyti reikalavimus pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojui teikti ataskaitas už savo veiklą. Dėl šilumos perdavimo tinklų rekonstravimo ar perkėlimo

• šiuo metu nėra teisinio reguliavimo, įtvirtinančio galimybę asmeniui, esant poreikiui ir pageidaujančiam rekonstruoti ar perkelti šilumos tiekėjo valdomus šilumos perdavimo tinklus ir (ar) jų priklausinius, kliudančius statinių statybai ar dėl kitų priežasčių, skubiai iškelti šilumos tiekėjo valdomus šilumos perdavimo tinklus ir (ar) jų priklausinius, todėl šiuos darbų ir atsakomybių santykius būtų tikslinga įtvirtinti Įstatymo lygmeniu.

Šilumos kainodaros principai šiuo metu nevisiškai atspindi besikeičiančias šilumos ūkio plėtros tendencijas, todėl šilumos kainodaroje būtina įtvirtinti kainodaros principus, skatinančius investicijas į inovacijas ir  šilumos tiekimo sistemų modernizavimą, šilumos ūkio plėtrą, bei sudaryti nediskriminacinę aplinką visiems šilumos ūkio rinkos dalyviams. Šiuo metu kintamoji šilumos bazinės kainos dedamoji apibrėžiama kaip kintanti šilumos bazinės kainos dalis, išreiškiama formule, kuri koreguojama kasmet, atsižvelgus į kuro struktūros pasikeitimą ir veiklos efektyvumo užduotis, nustatytas Tarybos, vadovaujantis jos patvirtintu lyginamosios analizės aprašu, ir taikoma ne dažniau kaip kas mėnesį, apskaičiuojant konkretų kintamosios dedamosios dydį, atsižvelgus į minėtą aprašą ir kuro ir iš nepriklausomų gamintojų perkamos šilumos kainų pokytį. Pastovioji šilumos bazinės kainos dedamoji apibrėžiama kaip pastovi šilumos bazinės kainos dalis, antraisiais ir kitais jos galiojimo metais taikoma perskaičiuojant pastoviosios dedamosios dydį metams, tačiau nėra nurodoma, kokia institucija ir kokia metodika vadovaudamasi nustato pastovią šilumos bazinės kainos dalį.

Šiuo metu šilumos bazinė kaina yra ilgalaikė ir sudaryta iš pastoviosios ir kintamosios šilumos bazinės kainos dedamųjų, apskaičiuotų pagal Tarybos patvirtintą šilumos kainų nustatymo metodiką (toliau – Šilumos kainų nustatymo metodika) , parengtą pagal Vyriausybės patvirtintus šilumos kainų nustatymo metodikos principus, nustatyta ne trumpesniam kaip 3 metų ir ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Minėtą laikotarpį pasirenka savivaldybių tarybos ar šilumos įmonės. Abi kainos dedamosios taikomos šilumos kainoms apskaičiuoti. Šilumos bazinė kaina gali būti vienanarė arba dvinarė. Investiciniai planai pagal esamą teisinį reguliavimą derinami su savivaldybės taryba jos nustatyta tvarka, o tai labai apsunkina šilumos tiekimo įmonių investavimą, kuris yra tiesiogiai priklausomas nuo savivaldybės tarybos sprendimo, todėl siūlytina suteikti daugiau savarankiškumo šilumos tiekėjams priimant sprendimus dėl būtinų investicijų. Šilumos ūkio valdymo perdavimas pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą vykdomas šilumos ūkio ar jo dalies valdymo teisę perduodant asmeniui nuomos, koncesijos ar kitų valdymo perdavimo sutarčių pagrindu. Taigi ši nuostata sudaro galimybes šilumos ūkio valdymo perdavimą organizuoti įvairių sutarčių pagrindu. Tai sukelia neaiškumų, kada ir kokį perdavimo būdą reikėtų taikyti ir kokią sutartį sudaryti.

Pagrindinis tokio teisinio reguliavimo trūkumas tas, kad įstatymu nėra aiškiai reglamentuotas tokių sutarčių turinys, jų sudarymo galimybės ir reikalavimai, sąlygos ir tvarka, taip pat valdymą perimsiančio asmens atrankos procedūros , privalomas investicinių projektų, valdymo perdavimo alternatyvų kaštų ir naudos analizės rengimas, nėra imperatyvių nuostatų dėl konkurencinių procedūrų ir kitų svarbių dalykų, kurie gali turėti įtakos pasirenkant sprendimus dėl šilumos ūkio valdymo ir (arba) jo perdavimo. Todėl, nesant aiškaus įstatymu nustatyto reguliavimo, abejonių kelia galimybės tinkamai įvertinti tokias sutartis ir šių sutarčių šilumos vartotojams teikiamą naudą. Todėl tikslinga tinkamai sureguliuoti šilumos ūkio valdymo perdavimo procesą, numatant, kad šilumos ūkio valdymo perdavimas turėtų būti atliekamas vykdant konkurencines procedūras ir sudarant koncesijos arba viešojo pirkimo–pardavimo ar pirkimo–pardavimo sutartis. 4 . Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įvertinant kintančią šilumos ūkio sektoriaus aplinką ir sprendžiant problemas, su kuriomis dažniausiai susiduria šilumos ūkio subjektai, bei siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo, Įstatymo projektu siūloma tikslinti esamą teisinį reguliavimą ir nustatyti šio laikmečio šilumos ūkio darnios plėtros gaires atitinkantį teisinį reguliavimą. Šilumos ūkio planavimas. Siekiant sustiprinti šilumos ūkio planavimą siūloma p ereiti prie planavimo dešimties metų laikotarpiui ir nustatyti dviejų lygių šilumos ūkio planavimo dokumentus, t. y. šilumos ūkio specialųjį planą ir šilumos tiekimo įmonės d ešimties metų šilumos ūkio plėtros investicinį planą.

Šilumos ūkio specialusis planas yra dešimčiai metų sudaromas savivaldybių specialiojo planavimo dokumentas, kuriame, įgyvendinant šilumos ūkio plėtros priemones, nustatomos esamos ir planuojamos naujos šilumos vartotojų teritorijos, nurodomi galimi ir alternatyvūs šildymo būdai, šilumos gamybos įrenginiai, tenkinant šilumos vartotojų poreikius pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis ir neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai. Šilumos ūkio specialieji planai grindžiami pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis tenkinant vartotojų šilumos poreikius, tiekiamos šilumos gamybos įrenginių modernizavimo ar naujų įrenginių diegimo poreikius nurodant jų diegimo teritorijas.

Šilumos ūkio specialiajame plane nustatoma: savivaldybės šilumos ūkio plėtros ilgalaikiai tikslai, uždaviniai ir siektini rodikliai dešimties metų ar ilgesniam laikotarpiui; priemonės, kuriomis savivaldybė užtikrins, kad 2030 metais savivaldybės teritorijoje  tiekiamos šilumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių ir atliekinės šilumos dalis šilumos energijos balanse sudarys ne mažiau kaip 90 procentų, o namų ūkiuose atsinaujinančių energijos išteklių dalis šildymui sunaudojamų energijos išteklių balanse sudarys ne mažiau kaip 80 procentų; tiekiamos šilumos gamybos įrenginių modernizavimo ar naujų šilumos gamybos įrenginių diegimo poreikis ir šių įrenginių diegimo teritorijos, įgyvendinimo terminai, lėšų poreikis ir lėšų šaltinis; esamos ir planuojamos naujo  šilumos tiekimo vartotojams teritorijos ir pateikiami techniniai sprendimai dėl kiekvienai teritorijai nustatytų energijos ar kuro rūšių naudojimo, kad būtų patenkinami šios teritorijos vartotojų šilumos poreikiai ; poveikio rodikliais (poveikio rodiklis, t. y. kiekybiškai ir (arba) kokybiškai išreiškiamas dydis matuoti esamos būklės pokyčiui, kurio siekiama įgyvendinant valstybės vystymosi kryptį, strateginį ir (arba) veiklos tikslą ir pažangos ir (arba) tęstinės veiklos uždavinį .) pagrįstos priemonės šilumos tiekimo patikimumui didinti, paslaugų kokybei gerinti ir sistemai optimizuoti; poveikio rodikliais pagrįstos priemonės šilumos suvartojimo paklausai mažinti, diegiant energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones pagal Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatyme nurodytą energijos vartojimo efektyvumo didinimo pirmumo principą. Šilumos tiekimo įmonės dešimties metų šilumos ūkio plėtros investicinis planas yra rengiamas šilumos tiekėjo.

Šį planą šilumos tiekimo įmonė atnaujina ne rečiau kaip kas trejus metus ir iki einamųjų metų spalio 1 dienos teikia tvirtinti atitinkamos savivaldybės institucija. Šilumos tiekimo įmonės dešimties metų šilumos ūkio plėtros investicinis planas grindžiamas esamu ir numatomu šilumos gamybos poreikiu bei šilumos gamybos pajėgumais bei jame nurodomos veiksmingos priemonės, skirtos šilumos tiekimo sistemų reikalingam pajėgumui, efektyvumui ir saugumui užtikrinti. Šilumos tiekimo įmonės d ešimties metų šilumos ūkio plėtros investiciniame plane nurodomas šilumos tiekimo sistemos plėtros ir modernizavimo planas, šilumos tiekimo sistemos plėtros perspektyvinės zonos; kaštų ir naudos analize pagrįstos šilumos tiekimo sistemos plėtros planuojamos investicijos, įgyvendinimo terminai ir finansavimo šaltiniai; energijos išteklių poreikio prognozės pagal kuro rūšis; naujų šilumos gamybos įrenginių poreikis (galingumas (MW), prijungimo prie centralizuotai tiekiamos šilumos sistemos vieta ir planuojama eksploatacijos pradžia), prioritetą teikiant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas mažinančioms technologijoms; energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir šilumos suvartojimo paklausos mažinimo planas; šilumos tiekimo įmonės teikiamų paslaugų plėtra ir šių paslaugų kokybės gerinimo planas; poveikio rodikliais pagrįstos priemonės energijos nepritekliaus mažinimui, energijos vartojimo efektyvumo didinimui, šilumos tiekimo patikimumo ir konkurencijos didinimui; galimi atsinaujinančių energijos išteklių, atliekinės šilumos panaudojimo šaltiniai ir jų integravimo būdai ir priemonės šilumos tiekimo sistemoje, jų vystymas, planuojamas ilgalaikėje perspektyvoje.

Šilumos tiekimo įmonės d ešimties metų šilumos ūkio plėtros investiciniame plane nurodomas šilumos tiekimo sistemos plėtros ir modernizavimo planas, šilumos tiekimo sistemos plėtros perspektyvinės zonos; kaštų ir naudos analize pagrįstos šilumos tiekimo sistemos plėtros planuojamos investicijos, įgyvendinimo terminai ir finansavimo šaltiniai; energijos išteklių poreikio prognozės pagal kuro rūšis; naujų šilumos gamybos įrenginių poreikis (galingumas (MW), prijungimo prie centralizuotai tiekiamos šilumos sistemos vieta ir planuojama eksploatacijos pradžia), prioritetą teikiant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas mažinančioms technologijoms; energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir šilumos suvartojimo paklausos mažinimo planas; šilumos tiekimo įmonės teikiamų paslaugų plėtra ir šių paslaugų kokybės gerinimo planas; poveikio rodikliais pagrįstos priemonės energijos nepritekliaus mažinimui, energijos vartojimo efektyvumo didinimui, šilumos tiekimo patikimumo ir konkurencijos didinimui; galimi atsinaujinančių energijos išteklių, atliekinės šilumos panaudojimo šaltiniai ir jų integravimo būdai ir priemonės šilumos tiekimo sistemoje, jų vystymas, planuojamas ilgalaikėje perspektyvoje. Taip pat nustatoma, kad šilumos tiekėjai, bendradarbiaudami su jų veiklos licencijoje nurodytoje teritorijoje veiklą vykdančiu skirstomųjų tinklų operatoriumi, ne rečiau nei kartą kas trejus metus privalo įvertinti galimybę panaudoti centralizuoto šilumos energijos tiekimo sistemą teikiant elektros energetikos sistemos lankstumo paslaugas, kai tam panaudojamas elektros energijos paklausos valdymas, perteklinės elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių, kaupimas, taip pat įvertinti šių paslaugų teikimo ekonominę naudą. Šilumos tiekėjai, rengdami dešimties metų laikotarpio šilumos ūkio plėtros investicinį planą, atsižvelgia į elektros energetikos sistemos lankstumo paslaugų teikimo galimybių vertinimo rezultatus.

Šilumos ūkio plėtros investicinis planas derinamas su šilumos tiekimo įmonės valdyba, jeigu jos nėra, – su kitu  įmonės valdymo organu ir su savivaldybės institucija. Atkreiptinas dėmesys, kad pasikeitus Vietos savivaldos įstatymo nuostatoms, įsigaliosiančioms nuo 2023 m. balandžio 1 d., kurios nustato savivaldybių institucijų sudarymo ir veiklos tvarką, apibrėžia vietos savivaldos principus, savivaldybių institucijas ir jų kompetenciją, funkcijas, savivaldybės mero, savivaldybės tarybos nario statusą, savivaldybių ūkinės ir finansinės veiklos pagrindus ir nurodo, kad savivaldybės institucijos yra už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais atsakingos institucijos: savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba ir savivaldybės vykdomoji institucija – savivaldybės meras. Įvertinant tai, Įstatymo projektu nustatoma, kad s avivaldybės institucija išnagrinėja, ar dešimties metų laikotarpio šilumos ūkio plėtros investiciniame plane įvertinti investavimo poreikiai atitinka šilumos ūkio specialiojo plano tikslus ir priemones . Savivaldybės institucijos prašymu šilumos tiekėjas privalo per savivaldybės institucijos nustatytą protingą terminą koreguoti savo dešimties metų laikotarpio šilumos ūkio plėtros investicinį planą, jeigu jis nesuderintas su šilumos ūkio specialiuoju planu. Šilumos tiekėjas savivaldybės institucijos patvirtintą šilumos ūkio plėtros investicinį planą viešai skelbia savo  interneto svetainėje. Savivaldybės institucija atlieka dešimties metų šilumos ūkio plėtros investicinio plano įgyvendinimo stebėseną, kas trejus metus vertina  jo vykdymą ir viešai paskelbia gautus rezultatus savivaldybės interneto svetainėje.

Manytina, kad Įstatymo projektu siūlomas dviejų lygių tvaraus šilumos ūkio planavimo ir investavimo modelis užtikrins e fektyvią, technologiškai pažangią ir tvarią šilumos sistemų plėtrą bei sudarys realias galimybes pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams. Nepriklausomiems šilumos gamintojams reguliuojamos kainodaros taikymas patikslinamas nustatant, kad, kai nepriklausomo šilumos gamintojo nuosavybės ar kitu pagrindu valdomo šilumos gamybos arba bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (kogeneracijos) tiesiogiai susijusio su šilumos gamyba ir tiekimu įrenginio statybai ar modernizavimui finansuoti yra pasinaudota ar naudojamasi Europos Sąjungos fondų finansine parama, 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“, nustatytus atsinaujinančių energijos išteklių pažangos uždavinius įgyvendinančios nacionalinės plėtros programos finansavimo šaltiniais, valstybės ar savivaldybės dotacija ar subsidija, kuri yra didesnė negu 10 procentų nepriklausomo šilumos gamintojo valdomo ilgalaikio materialaus turto įsigijimo kainos, nepriklausomiems šilumos gamintojams privaloma šilumos gamybos kainodara Įstatymo nustatyta tvarka būtų taikoma 5 metus po Tarybos sprendimo, kuriuo nustatytos šilumos gamybos reguliuojamos kainos, priėmimo. Nepriklausomiems šilumos gamintojams pradėjus taikyti privalomą šilumos kainodarą šio įstatymo nustatyta tvarka, ji turėtų būti taikoma ir turto perėmimo atveju iki privalomos šilumos gamybos kainodaros taikymo pabaigos, tai yra 5 metus nuo privalomos šilumos gamybos kainodaros taikymo pradžios.

Šis reikalavimas nepriklausomam šilumos gamintojui pradėtą taikyti privalomą šilumos gamybos kainodarą turi būti taikomas ne ilgiau nei 5 metus ir galioja visiems nepriklausomiems šilumos gamintojams, kurie tapo reguliuojamais nuo 2013 m. liepos 20 d., nepriklausomai nuo to, kada privaloma kainodara pradėta taikyti. Pažymėtina, kad Įstatymo projekte siūlomas nustatyti 5 metų laikotarpis, kurio metu nepriklausomiems šilumos gamintojams būtų taikoma privaloma šilumos gamybos kainodara, taip pat yra nustatytas paramos teikimo teisės aktuose ir atitinka 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 , kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 , nuostatas, kuriose įtvirtinta, kad galimų taikyti ribojimų terminas – 5 metai. Toks teisinis reguliavimas aiškiai apibrėžtų paramos objektą (tiesiogiai susijusiems su šilumos gamyba ir tiekimu įrenginio statybai ar modernizavimui finansuoti) ir nustatytų konkretų reguliuojamos kainodaros taikymo laikotarpį , t. y. n epriklausomiems šilumos gamintojams privaloma šilumos gamybos kainodara būtų taikoma ne ilgiau, kaip 5 metus po Tarybos sprendimo, kuriuo nustatytos šilumos gamybos reguliuojamos kainos, priėmimo.

Nepriklausomiems šilumos gamintojams pradėjus taikyti privalomą šilumos gamybos kainodarą šio įstatymo nustatyta tvarka, ji taikoma ir turto perėmimo atveju iki privalomos šilumos gamybos kainodaros taikymo pabaigos, tai yra 5 metus nuo privalomos šilumos gamybos kainodaros taikymo pradžios. Įvertinant tai, kad konkurencinėje šilumos gamybos rinkoje, veikiančioje lokalioje šilumos tiekimo sistemoje, šiuo metu labai nevienodai pasiskirstę šilumos gamybos pajėgumai, turėtų būti taikoma lankstesnė, įvertinanti atitinkamas šilumos tiekimo sistemas, šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarka ir sąlygos. Įvertinant tai, kad galiojančiu teisiniu reglamentavimu Tarybai suteikta diskrecijos teisė spręsti dėl aukcionų organizavimo taisyklių, pavedimų pateikimo būdų (pvz., šilumos kiekiais, galiomis), jų periodiškumo, organizuojamų aukcionų kiekio, jų diferencijavimo, tačiau, įvertinę šilumos ūkio sektoriuje veiklą vykdančių subjektų skaičių bei siekdami teisinio aiškumo, t. y. siekdami, kad tiek ūkio subjektai, tiek vartotojai, tiek viešojo administravimo institucijos vienodai suprastų ir aiškintų Įstatyme įtvirtintas su aukcionų organizavimu susijusias nuostatas, siūlome patikslinti šilumos aukciono sąvoką ir aiškiai numatyti, kad šilumos aukcioną gali sudaryti ir keli aukcionai t. y. ne tik šilumos kainos, bet ir šilumos gamybos pajėgumų aukcionai.

Nustatoma, kad šilumos aukciono būdu gaminama ir (ar) superkama šiluma ir (ar) nustatomi šilumos gamybos pajėgumai, kurių Tarybos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į gamybos apimtį, dengiamos pagrįstos būtinosios, eksploatacinės pastoviosios, nusidėvėjimo sąnaudos ir protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža, ir kurie atitinka kokybės, tiekimo patikimumo ir aplinkosaugos reikalavimus. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad šilumos aukcione šilumos tiekėjams ir nepriklausomiems šilumos gamintojams pateikus vienodas kainas ir (ar) esant kitiems vienodiems šilumos aukciono reikalavimams, nustatytiems Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų apraše, šilumos kiekiai ir (ar) galia dalijami proporcingai pasiūlytiems šilumos kiekiams.

Nustatoma, kad Taryba, tvirtindama Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašą, gali nustatyti skirtingas šilumos gamybos ir (ar) supirkimo sąlygas atskirose šilumos tiekimo sistemose, tačiau privalo atsižvelgti į veiksmingos konkurencijos šilumos gamyboje užtikrinimo, atliekinių ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo šilumai gaminti skatinimo principus, būtinų šilimos gamybos pajėgumų  ekonominį gyvybingumą bei šilumos vartotojų teisę gauti šilumą pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis. Tokia Įstatymo projektu siūloma nustatyti šilumos aukcionų organizavimo tvarka sudarytų galimybę nepriklausomiems šilumos gamintojams lanksčiau dalyvauti šilumos gamybos rinkoje ir užtikrintų tvarią ir ekonomiškai pagrįstą visų šilumos gamintojų veiklą. Atliekinė šiluma tai yra pramoniniuose ar energijos gamybos įrenginiuose , arba paslaugų sektoriuje sukuriama perteklinė šiluma, kuri, nepatekusi į šilumos tiekimo sistemą, nenaudojama pasklistų ore arba vandenyje, kai buvo arba bus taikomas bendros šilumos ir elektros energijos gamybos ( kogeneracijos) procesas arba kai bendra šilumos ir elektros energijos gamyba ( kogeneracija) yra negalima . Ši Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti atliekinės šilumos sąvokos apibrėžtis atitinka  2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją įtvirtintą sąvokos „atliekinė šiluma ir vėsuma “ apibrėžtį .

Įstatymo projektu siūloma detalizuoti atliekinės šilumos, išskyrus bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (kogeneracijos) būdu ir (ar) deginant komunalines atliekas šilumą gaminančius įrenginius (toliau

• atliekinė šiluma) panaudojimo ir

supirkimo principus. Siūloma nustatyti, kad atliekinę šilumą generuojantys asmenys turi teisę atliekinę šilumą tiekti į šilumos tiekimo sistemą. Šilumos tiekėjas jam priklausančioje aprūpinimo šiluma sistemoje atliekinę šilumą superka ne šilumos aukciono būdu Tarybos patvirtiname šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų apraše nustatyta tvarka, ne didesne kaip vienų kalendorinių metų laikotarpiui Tarybos nustatyta didžiausia leistina atliekinės šilumos supirkimo kaina. Jeigu aprūpinimo šiluma sistemoje šiluma gaminama ir (ar) superkama aukciono būdu, šilumos tiekėjui šio įstatymo 10¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka energijos išteklių biržos operatoriui teikiant prognozuojamą gaminti ir (ar) supirkti šilumos kiekį, prognozuojamas atliekinę šilumą generuojančių asmenų patiekti šilumos kiekis atimamas iš vartotojų poreikiams patenkinti reikalingo šilumos kiekio. Atliekinę šilumą tiekiantys įrenginiai prijungiami prie šilumos perdavimo tinklų Tarybos patvirtintame naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvade nustatyta tvarka, kuriame iki Įstatymo projekte siūlomų nustatyti nuostatų įsigaliojimo turėtų būti detalizuojami atliekinės šilumos kriterijai ir panaudojimo sąlygos Šilumos tiekėjas savo lėšomis organizuoja atliekinę šilumą tiekiančio įrenginio prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų darbus. Šilumos tiekėjas padengia ekonomiškai pagrįstas atliekinę šilumą tiekiančių įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų išlaidas.

Prie šilumos perdavimo tinklų prijungiami atliekinę šilumą generuojantys asmenys padengia ekonomiškai pagrįstas prijungimo išlaidas viršijančias išlaidas. Atliekinę šilumą generuojančio asmens lėšomis įrengta šilumos tiekimo sistemos dalis yra šilumos tiekėjo nuosavybė. Šilumos tiekėjas gali atsisakyti prijungti atliekinę šilumą tiekiantį įrenginį prie šilumos perdavimo tinklų ir supirkti atliekinę šilumą, jeigu atliekinę šilumą tiekiančio įrenginio prijungimas yra ekonomiškai arba techniškai nepagrįstas. Atliekinę šilumą tiekiančių įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklo techniniai reikalavimai nustatomi prisijungimo prie šilumos perdavimo tinklo sąlygose. Šilumos tiekėjas, sudaręs sąlygas savo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomais atliekinę šilumą tiekiančiais įrenginiais tiekti atliekinę šilumą į šilumos tiekimo sistemą, turi teisę šią šilumą tiekti šilumos vartotojų poreikiams patenkinti. Tokiu siūlomu teisiniu reglamentavimu būtų skatinamas atliekinės šilumos panaudojimas, prioritetą teikiant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas mažinančioms technologijoms. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūra turėtų būti vykdoma atsakingiau ir efektyviau, todėl siūloma Įstatymo nuostatomis sustiprinti šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros paslaugų kontrolę, grindžiamą dokumentais ir nustatyti, kad d augiabučio namo bendrojo naudojimo objektų  valdytojas privalo pateikti  p astato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojui (eksploatuotojui) daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų veikimo, priežiūros ir naudojimo dokumentus, numatytus energetikos ministro tvirtinamose Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklėse.

Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų veikimo, priežiūros ir naudojimo dokumentai yra neatskiriama daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutarties dalis. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius yra n amo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, siekiant nuoseklaus teisės aktuose įtvirtintų sąvokų vartojimo, siūlytina suvienodinti sąvokas ir Šilumos ūkio įstatyme vartoti n amo bendrojo naudojimo objektų valdytojo sąvoką. Taip pat siūloma sugriežtinti pastatų ir vidaus šildymo sistemų prižiūrėtojų atsakomybę ir  nustatyti jiems konkrečius reikalavimus. Siūloma nustatyti, kad p astato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) teikia ataskaitas pastato savininkui ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojui, rengia pasiūlymus dėl šilumos energijos taupymo priemonių įgyvendinimo ir teikia pastato savininkui ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojui.

Pastato savininkas ir (ar) daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas nustato būtinas priemones dėl privalomųjų reikalavimų pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros ir efektyvumo didinimui užtikrinti. Šioms priemonėms užtikrinti gali būti panaudojamos daugiabučio namo bendraturčių kaupiamosios lėšos. Taip pat siūloma praplėsti šilumos tiekėjo įgaliojimus kontroliuoti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) veiklą pasirengiant naujam šildymo sezonui ir nustatyti, kad p astato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) sudaro ir kartu su daugiabučių namų ar kitos paskirties pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytoju pasirašo pastato parengties naujam šildymo sezonui aktą ir pateikia jo kopiją šilumos tiekėjui. N ustatoma, kad p astato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra atliekama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų periodinius patikrinimus dėl jų atitikties teisės aktuose nustatytiems reikalavimams atlieka Taryba. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų tikrinimų dėl jų atitikties teisės aktuose nustatytiems reikalavimams tvarką ir formą nustato Taryba. Taryba, gavusi skundą dėl daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų netinkamo eksploatavimo ir (ar) parengimo šildymo sezonui Tarybos nustatyta tvarka gali atlikti daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų patikrinimą dėl jų atitikties teisės aktuose nustatytiems reikalavimams.

Taryba, nustačiusi neatitikimus teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, įpareigoja p astato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją) pašalinti Tarybos nustatytų daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų reikalavimų neatitikimus. Už Tarybos įpareigojimų nevykdymą p astato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojui (eksploatuotojui) gali būti taikomos Tarybos nustatytos sankcijos šiame įstatyme numatytais atvejais, išskyrus atvejus, kai dėl įpareigojimų vykdymo nebuvo gautas daugiabučio namo gyventojų pritarimas dėl reikalingų veiksmų atlikimo ir finansavimo . Kartu Įstatymo projekte nustatoma, kad k aršto vandens, naudojamo buityje, visuomenės sveikatos saugos reikalavimus (higienos normas) nustato sveikatos apsaugos ministras. Tikimasi, kad šie pakeitimai sugriežtins p astato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) atsakomybę ir užtikrins kokybišką paslaugos teikimą. Šilumos perdavimo tinklų rekonstravimo ar perkėlimo teisiniu reglamentavimu siūloma įtvirtinti galimybę prireikus, jeigu a smuo, pageidauja rekonstruoti ar perkelti šilumos tiekėjo valdomus šilumos perdavimo tinklus ir (ar) jų priklausinius, kliudančius statinių statybai ar dėl kitų priežasčių, suteikti teisę energetikos ministro nustatyta tvarka, suderinus su šilumos tiekėju, rekonstruoti ar perkelti šiuos šilumos perdavimo tinklus ir (ar) jų priklausinius, ir organizuoti jų rekonstravimo ar perkėlimo darbus. Šiuo atveju asmuo, kuris pageidauja rekonstruoti ar perkelti šilumos perdavimo tinklus ir (ar) jų priklausinius, apmoka 100 procentų šilumos perdavimo tinklų ir (ar) jų priklausinių rekonstravimo ar perkėlimo sąnaudų.

Rekonstruotų ar perkeltų šilumos perdavimo tinklų ir  jų priklausinių nuosavybė būtų nekeičiama. Įgyvendinant 29¹ straipsnio nuostatas, turės būti parengtas ir energetikos ministro patvirtintas šilumos perdavimo tinklų ir (ar) jų priklausinių rekonstravimo (perkėlimo) tvarkos aprašas, kuriuo bus nustatoma teisės būti statytoju, vykdyti ir užbaigti statybos darbus suteikimo asmenims, pageidaujantiems rekonstruoti ar perkelti šilumos tiekėjo valdomus šilumos perdavimo tinklus ir (ar) jų priklausinius, suteikimo tvarka. Šiame dokumente numatoma detalizuoti Statybos įstatyme ir statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ numatytas procedūras, nustatant šilumos tiekėjo ir asmenų, pageidaujančių rekonstruoti ar perkelti šilumos tiekėjo valdomus šilumos perdavimo tinklus, veiksmų seką ir jų terminus. Valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo planų ir investicijų derinimą siūloma palengvinti nustatant, kad šilumos tiekimo įmonės valdyba, jeigu jos nėra, kitas įmonės valdymo organas, derina valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo planus. Šilumos tiekimo įmonės savo nustatyta tvarka teikia šilumos tiekimo įmonės valdybai, jeigu jos nėra, kitam įmonės valdymo organui ir savivaldybės institucijai informaciją apie valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo planų vykdymą. Siūlomomis Įstatymo projekto nuostatomis šilumos tiekimo įmonėms suteikiamas didesnis savarankiškumas, priimant sprendimus dėl valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo planų vykdymo.

Šilumos tiekėjų investicijos derinamos su savivaldybės institucija ir (ar) Taryba, šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodytų nepriklausomų šilumos gamintojų investicijos derinamos su Taryba jos nustatyta tvarka. Savivaldybės institucijai atsisakius derinti šilumos tiekėjo, realizuojančio ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, investicijas ir nepateikus atsisakymo derinti pagrindimo, tokios investicijos šilumos tiekėjo prašymu derinamos su Taryba jos nustatyta tvarka. Siūlomas reglamentavimas suteiktų daugiau savarankiškumo šilumos tiekėjams priimant sprendimus dėl valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo planų vykdymo ir būtinų investicijų. Šilumos kainodaros principai turėtų atspindėti besikeičiančias šilumos ūkio plėtros tendencijas, todėl siūlomu šilumos kainodaros modeliu siekiama, įtvirtinti skatinančius kainodaros principus investicijas į inovacijas ir šilumos tiekimo sistemų modernizavimą ir šilumos ūkio plėtrą. Siūloma nustatyti š ilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinį lygį (toliau – šilumos pajamų bazinis lygis) , kuris apibrėžiamas, kaip 3–5 metų laikotarpiui nustatomas šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų lygis, apimantis pastoviąją ir kintamąją šio lygio dalis. Šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinio lygio kintamoji dalis (toliau – šilumos pajamų lygio kintamoji dalis), apibrėžiama, kaip kintanti šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinio lygio dalis, kasmet koreguojama šilumos tiekėjo ar reguliuojamo nepriklausomo šilumos gamintojo pagal Šilumos kainų nustatymo metodiką.

Šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinio lygio pastovioji dalis (toliau

• šilumos pajamų lygio pastovioji dalis), apibrėžiama, kaip

pastovi šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinio lygio dalis, kasmet koreguojama šilumos tiekėjo ar reguliuojamo nepriklausomo šilumos gamintojo pagal Šilumos kainų nustatymo metodiką. Nustatoma, kad šilumos kainos yra vienanarės arba dvinarės. Šilumos vartotojas moka už suvartotą šilumos energiją pasirinkdamas šilumos kainą, tai yra šilumos vienanarę arba šilumos dvinarę kainą. Jeigu pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistema yra mišri (kombinuota), naudojanti centralizuotai tiekiamą šilumą ir alternatyvią energiją ar kuro rūšį, vartotojai už šilumos perdavimo tinklu jiems tiekiamą šilumos energiją privalo atsiskaityti pagal dvinarę šilumos kainą. Šilumos ir (ar) karšto vandens kainos grindžiamos šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo pagrįstomis būtinosiomis, valstybės reguliuojamomis šilumos ar karšto vandens ruošimo (pirkimo), perdavimo, įvadinių atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros, sąskaitų (mokėjimo pranešimų) už šilumą ir (ar) karštą vandenį parengimo ir pateikimo vartotojams sąnaudomis. Minėtoms sąnaudoms taikomos pagrįstos veiklos bendrojo vartojimo efektyvumo užduotys reguliaciniam laikotarpiui, nustatytos vadovaujantis Tarybos patvirtinto Lyginamosios analizės aprašo nuostatomis. Turto nuomos mokesčiai ir kitos sąnaudos, nesusiję su šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo veikla, negali būti įtraukiami į šilumos ir (ar)  karšto vandens kainas.

Į šilumos ir (ar) karšto vandens kainas negali būti įtraukiamos jokios sąnaudos, susijusios su pastatų vidaus šildymo (įskaitant šilumos punktus) ir karšto vandens sistemomis. Apyvartinių taršos leidimų prekybos pajamos ar sąnaudos įvertinamos skaičiuojant šilumos kainas Šilumos kainų nustatymo metodikoje nustatyta tvarka. Šilumos tiekėjui vykdant bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą, taikomos Tarybos patvirtintos Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodikos nuostatos. Į šilumos ir (ar) karšto vandens kainą įtraukiant pagrįstas sąnaudas už kurą, privalo būti įvertinama, ar energetikos įmonė laikėsi Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatyme numatytų įpareigojimų. Jeigu biokuras buvo perkamas laikantis Energijos išteklių rinkos įstatyme nustatytų reikalavimų, patirtos pagrįstos sąnaudos neribojamos. Šilumos pajamų bazinis lygis ir šilumos kainos, atsižvelgiant į patiriamas sąnaudas, gali būti diferencijuojami pagal šilumos tiekimo sistemas, vartotojų grupes, šilumos pirkimo–pardavimo vietą, tiekimo–vartojimo ribą, šilumos vartojimo mastą, šilumnešius ir jų kokybę, tiekimo patikimumą, vartojimo sezoniškumą, periodiškumą ir šilumos apskaitos būdus. Diferencijuojant kainas, kryžminis subsidijavimas tarp vartotojų grupių yra draudžiamas. Šilumos tiekėjų, realizuojančių ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, šilumos pajamų bazinį lygį 3–5 metams nustato Taryba, kitiems šilumos tiekėjams – savivaldybės taryba. Šilumos tiekėjas, kuris realizuoja ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, vadovaudamasis Šilumos kainų nustatymo metodika, parengia ir likus 5 mėnesiams iki nustatyto šilumos pajamų bazinio lygio galiojimo pabaigos teikia Tarybai ir savivaldybės institucijai šilumos pajamų bazinio lygio projektą.

Taryba ir savivaldybių tarybos, nustatydamos šilumos pajamų bazinį lygį, skatina šilumos tiekėjus trumpalaikiu ir ilgalaikiu laikotarpiu didinti šilumos gamybos, tiekimo ir vartojimo efektyvumą, užtikrinti šilumos tiekimo saugumą, inovacijas ir atlikti su pagrindine veikla susijusius mokslinius tyrimus. Savivaldybių tarybos, vadovaudamosi Tarybos nustatytu šilumos pajamų baziniu lygiu ir Šilumos kainų nustatymo metodika, nustato kasmet koreguojamą šilumos pajamų metinį lygį kiekvienam šilumos tiekėjui, realizuojančiam ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus. Šilumos pajamų bazinį lygį kasmet koreguoja šilumos tiekėjas, vadovaudamasis Šilumos kainų nustatymo metodika. Pakoreguotą šilumos pajamų bazinį lygį (šilumos pajamų metinį lygį), vadovaudamasi Šilumos kainų nustatymo metodika, nustato savivaldybės taryba. Šilumos pajamų bazinio lygio koregavimas gali būti peržiūrimas Tarybos, kai planuojamas šilumos pajamų metinis lygis, nevertinant kuro ir perkamos šilumos kainų įtakos, viršija galiojantį šilumos pajamų metinį lygį 10 procentų ir daugiau kaip 10 procentų arba Tarybos tvirtinamame Ū kio subjektų technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumo įvertinimo tvarkos apraše nustatyta tvarka Tarybos atliekamo šilumos tiekėjų finansinio pajėgumo vertinimo metu nustatoma, kad šilumos tiekėjo finansinis pajėgumas yra nepakankamas arba nustatoma didesnė nei leistina investicijų grąža.

Taryba kasmet gali atlikti pasirinktų šilumos tiekėjų šilumos pajamų metinių lygių patikrinimą, pagal Šilumos kainų nustatymo metodikoje nustatytus kriterijus, siekdama įsitikinti, kad šilumos pajamų metiniai lygiai apskaičiuoti ir nustatyti pagal šio įstatymo ir Šilumos kainų nustatymo metodikos nuostatas. Šilumos tiekėjas nustatytą šilumos pajamų bazinį lygį ir šilumos pajamų metinio lygio pastoviąją ir kintamąją dalis skelbia savo interneto svetainėje. Šilumos tiekėjo, realizuojančio mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, skundus dėl savivaldybės tarybos nustatyto šilumos pajamų bazinio lygio ir (ar) šilumos pajamų metinio lygio ne teismo tvarka nagrinėja Taryba pagal Tarybos patvirtintas Skundų dėl savivaldybės tarybos nustatyto šilumos pajamų bazinio lygio ir (ar) šilumos pajamų metinio lygio nagrinėjimo taisykles. Karšto vandens tiekėjas, vadovaudamasis Tarybos patvirtinta Karšto vandens kainų nustatymo metodika (toliau – Karšto vandens kainų nustatymo metodika) , parengia ir teikia Tarybai ir (arba) savivaldybės institucijai karšto vandens kainos dedamųjų projektą.

Jeigu karšto vandens tiekėjas yra ir šilumos tiekėjas, realizuojantis ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, arba tiekia karštą vandenį šio šilumos tiekėjo teritorijoje, savivaldybės institucija ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų teikia Tarybai karšto vandens kainos dedamųjų suderinimo dokumentus ir (ar) pagrįstas pastabas. Kitiems karšto vandens tiekėjams karšto vandens kainų dedamąsias nustato savivaldybių tarybos. Karšto vandens tiekėjas, kurio daugiau kaip 1/2 akcijų nuosavybės teise priklauso vienai ar kelioms savivaldybėms ir kuris tiekia karštą vandenį skirtingose savivaldybėse, nustato karšto vandens kainų dedamąsias įmonės įstatuose nustatyta tvarka, apskaičiavęs jas pagal Karšto vandens kainų nustatymo metodiką ir suderinęs su Taryba. Ginčus ir skundus dėl karšto vandens kainos dedamųjų nustatymo teisėtumo nagrinėja Taryba. Konkurenciniams šilumos vartotojams nustatomas šilumos pajamų lygis, kuris turi padengti šilumos gamybos ir individualias perdavimo sąnaudas. Šį šilumos pajamų lygį nustato šilumos tiekėjas, suderinęs su savivaldybės institucija. Jeigu nėra nustatytas kitas šilumos pajamų lygis, konkurenciniai šilumos vartotojai už suvartotą šilumą atsiskaito šilumos kainomis, nustatytomis kitiems šilumos vartotojams. Savivaldybių tarybos, vadovaudamosi Tarybos patvirtinta daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalių tarifų nustatymo metodika, ne trumpesniam kaip 3 metų ir ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui nustato daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalius tarifus .

Savivaldybės institucijos kontroliuoja, ar šilumos tiekimo įmonės teisingai skaičiuoja ir taiko šilumos ir karšto vandens kainas, nustačiusios pažeidimus, kreipiasi į Tarybą dėl sankcijų taikymo. Tikėtina, kad šio kainų reguliavimo modelio įgyvendinimas, užtikrintų reguliuojamų šilumos ūkio rinkos dalyvių motyvaciją veikti savarankiškiau, našiau, efektyviau diegti inovatyvius sprendimus, pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams . Šilumos ūkio valdymo perdavimas. Įstatymo projektu naikinama galimybė šilumos ūkio valdymo perdavimą organizuoti įvairių sutarčių pagrindu, numatant, kad šilumos ūkio valdymo perdavimas turėtų būti atliekamas tik įvykdžius konkurencingą procedūrą Koncesijų įstatyme, Viešųjų pirkimų įstatyme ar Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme nustatyta tvarka, atsižvelgiant į sudaromos šilumos ūkio valdymo perdavimo sutarties dalyką, sąlygas ir šiuose įstatymuose apibrėžtą taikymo sritį. Koncesijų įstatymas detaliai nustato koncesininkui perduoto valstybės ar savivaldybių turto, koncesininko sukurto turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo, taip pat grąžinamo turto būklės aspektus. Š ilumos ūkio valdymą perduodant viešojo pirkimo–pardavimo ar pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu šilumos ūkis būtų išnuomotas atliekant pirkimą, vadovaujantis V iešųjų pirkimų įstatymu ar Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu .

Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta, kad viešojo pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – pirkimo sutartis) – šio įstatymo nustatyta tvarka dėl ekonominės naudos vieno ar daugiau ūkio subjektų ir vienos ar kelių perkančiųjų organizacijų raštu, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus, kai pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu, sudaroma sutartis, kurios dalykas yra prekės, paslaugos ar darbai. Ekonomine nauda laikomas piniginis atlygis arba kitoks atlygis tiekėjui, pavyzdžiui, teisė nemokėti mokesčių, pasinaudoti pirkimo sutarties vykdymo rezultatu, galimybė gauti pajamas iš trečiųjų asmenų ir panašiai. Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo nustatyta, kad pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – pirkimo sutartis) – šio įstatymo nustatyta tvarka dėl ekonominės naudos vieno ar daugiau ūkio subjektų ir vieno ar kelių perkančiųjų subjektų raštu, išskyrus šiame įstatyme nurodytus atvejus, kai pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu, sudaroma sutartis, kurios dalykas yra prekės, paslaugos ar darbai. Ekonomine nauda laikomas piniginis atlygis arba kitoks atlygis tiekėjui, pavyzdžiui, teisė nemokėti mokesčių, pasinaudoti pirkimo sutarties vykdymo rezultatu, galimybė gauti pajamas iš trečiųjų asmenų ir panašiai. Tokiu būdu, priėmus siūlomas Įstatymo projekto pataisas, bus tinkamai įstatymo pagrindais sureguliuotas šilumos ūkio valdymo perdavimo procesas, apimantis koncesijos ar pirkimo sutarčių sudarymą, projektų parengimą, sprendimų dėl jų įgyvendinimo priėmimą, sutarčių pasirašymą ir jų įgyvendinimą.

Įstatymo projektu taip pat naikinama nuostata, kad , s udarydama valdymo perdavimo sutartis, savivaldybė atsižvelgia į energetikos ministro išvadas. Įstatymo projekte nustatyta prievolė savivaldybės institucijai p lanuojant koncesijas ar pirkimus, rengiant koncesijos ar pirkimų dėl šilumos ūkio valdymo perdavimo dokumentus, atsižvelg t i į Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje nustatytas strategines kryptis, tikslus, uždavinius ir įgyvendinimo priemones . Už koncesijos ar pirkimo sutarties dėl šilumos ūkio valdymo perdavimo sudarymą ir jo sąlygų vykdymą būtų atsakinga savivaldybės institucija. Siekiant teisinio aiškumo ir kompleksiškai vertinant Įstatyme naudojamas apibrėžtis ir žodžių junginius, Įstatymo projekte tikslinama sąvoka „valdymo perdavimas“ į „šilumos ūkio valdymo perdavimas“ ir šios sąvokos apibrėžtis. Taip pat atlikti kiti redakcinio pobūdžio pakeitimai. Įstatymo projektu s iekiama efektyviai įgyvendinti ateityje numatomą šilumos ūkio valdymo perdavimo procesą, t. y. tinkamai įvertinti numatomus šilumos ūkio valdymą perimsiančius asmenis, numatomo projekto techninius, teisinius ir finansinius aspektus, skaidriai pasirinkti asmenį, o vėliau, sudarius su juo koncesijos ar pirkimo sutartį, atlikti jo vykdomą šilumos ūkio valdymo kontrolę ir priežiūrą. Tikimasi, kad šis pakeitimas išspręs problemas, su kuriomis jau susidūrė savivaldybių institucijos išnuomodamos, o paskui perimdamos turtą ir ateityje jų pavyks išvengti. Taip pat Įstatymo projektu atlikti kiti teisinio reguliavimo ir redakcinio pobūdžio pakeitimai.

Siūloma, kad šis įstatymas įsigaliotų 2023 m. liepos 1 d., o Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jos įgaliotos institucijos ir Taryba iki 2023 m. birželio 30 d. priimtų šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti, kad š ilumos tiekėjų šilumos ūkio plėtros investiciniai planai turėtų būti patvirtinti iki 2024 m. sausio 1 dienos. Siūloma nustatyti, kad iki Įstatymo projekte dėstomų nuostatų įsigaliojimo savivaldybių institucijų su asmenimis sudarytos nuomos, koncesijos ar kitos sutartys dėl šilumos ūkio valdymo perdavimo galioja iki šių sutarčių galiojimo termino pabaigos , išskyrus atvejus, kai tokios sutartys nutraukiamos, pripažįstamos negaliojančiomis ar pasibaigia anksčiau sutartyse nustatytų terminų teisės aktuose ir (ar) tokiose sutartyse nustatytais pagrindais ir sąlygomis. Po Įstatymo projekte dėstomų nuostatų įsigaliojimo iki tol galiojusios sutartys negali būti pratęsiamos . Siūloma įtvirtinti, kad Tarybos nutarimais, savivaldybių institucijų sprendimais ir (ar) ūkio subjektų įstatuose nustatyta tvarka nustatytos šilumos bazinės kainos (kainų dedamosios) galioja iki Tarybos nutarimuose, savivaldybių institucijų sprendimuose ir (ar) ūkio subjektų sprendimuose nustatytų datų. Artimiausio šilumos bazinės kainos (kainų dedamųjų) perskaičiavimo metu šilumos kainų pastovioji ir kintamoji dedamosios konvertuojamos atitinkamai į šilumos pajamų lygio pastoviąją dalį ir šilumos pajamų lygio kintamąją dalį Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnyje nustatyta tvarka.

Papildomai siūloma nustatyti, kad Įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintas reikalavimas nepriklausomam šilumos gamintojui pradėtą taikyti privalomą šilumos gamybos kainodarą taikyti ne ilgiau kaip 5 metus, galioja visiems nepriklausomiems šilumos gamintojams, kurie tapo reguliuojami pagal Įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 punktą po jo įsigaliojimo (2013 m. liepos 20 d.), nepriklausomai nuo to, kada privaloma kainodara pradėta taikyti. 5 . Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6 . Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7 . Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai tiksliau reglamentuos šiuo metu prieštaringai vertinamas galiojančio Įstatymo nuostatas, sudarys prielaidas išspręsti šilumos ūkio sistemoje esamas problemas, su kuriomis dažniausiai susiduria šilumos ūkio sektoriuje veikiantys ūkio subjektai, šilumos vartotojai bei šilumos ūkio veiklą reguliuojančios institucijos, ir užtikrins konkurencingą ir tvarią šilumos ūkio plėtrą, o šilumos vartotojams nenutrūkstamą šilumos tiekimą pagrįstomis kainomis. Poveikis administracinei naštai ūkio subjektams, t. y. šilumos tiekėjams, kurių šiuo metu yra 87, numatomas apie 642 000 Eurų. 8 .

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kitų įstatymų keisti ar priimti naujų nereikės. 9 . Ar į statymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektu keičiamos, tikslinamos ar naujos sąvokos ir jų apibrėžtys Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka suderintos su Valstybine lietuvių kalbos komisija. 10 . Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11 . Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą, atitinkamos institucijos pagal kompetenciją turės parengti Įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų pakeitimus:¹ ) Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės:

• pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimą

Nr. 889

„Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos principų aprašo patvirtinimo“

• priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr.

1480 „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės“ pakeitimo projektą;² ) Energetikos ministerija turės parengti:

• energetikos ministro įsakymu tvirtinamą šilumos perdavimo tinklų ir (ar) jų priklausinių rekonstravimo (perkėlimo) tvarkos aprašą;
• Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. 1-297 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimą;
• Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. 1-229 „Dėl Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimą; 3 ) Valstybinė energetikos reguliavimo taryba turės parengti:
• Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2010 m. spalio 4 d. nutarimo Nr. O3-202 „Dėl Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašo patvirtinimo“ pakeitimą;
• Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2018 m. gegužės 16 d. nutarimo Nr. O3E-154 „Dėl Šilumos aukciono reglamento tvirtinimo“ pakeitimą;
• Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2009 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. O3-96 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“ pakeitimą;
• Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2009 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. O3-106 „Dėl Karšto vandens kainų nustatymo metodikos“ pakeitimą;
• Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2003 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. O3-54 „Dėl Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimą;
• Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimo Nr.

O3E-857 „Dėl Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų patikrinimų atitikties deklaracijomis ir atliekant šių sistemų patikrinimus vietoje taisyklių patvirtinimo“ pakeitimą;

• ir patvirtinti Lyginamosios analizės aprašą; 4

) savivaldybių institucijos turės pakeisti Šilumos ūkio specialiuosius planus, papildant juos įstatymo nuostatų reikalavimais;⁵ ) šilumos tiekimo įmonės turės parengti šilumos ūkio plėtros investicinius planus;⁶ ) atitinkamos institucijos pagal kompetenciją turės peržiūrėti ir prireikus parengti kitus Įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 12 . Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13 . Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projektas du kartus buvo teiktas visuomenės konsultacijoms ir suinteresuotiems asmenims išvadoms gauti. Dėl Įstatymo projekto nuostatų ir gautų pastabų vertinimo buvo rengiami pasitarimai su suinteresuotais asmenimis. Suinteresuotų asmenų pastabos ir pasiūlymai įvertinti teikiame Įstatymo projekte, neįvertintoms pastaboms komentarai teikiami derinimo pažymoje. 14 .

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: šilumos ūkis, Taryba, atliekinė šiluma, š ilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinis lygis , š ilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinio lygio kintamoji dalis , š ilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinio lygio pastovioji dalis , šilumos dvinarė kaina, šilumos įrenginys, šilumos ūkio specialusis planas, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas), koncesija, koncesijos suteikimas, koncesijos sutartis, viešasis pirkimas, pirkimas, viešojo pirkimo–pardavimo sutartis, pirkimo–pardavimo sutartis, valdymo perdavimas ir kt. 15 . Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1] Lietuvos Respublikos šilumos ūkio į statymo 10¹ straipsnio 3 dalis. [2] Lietuvos Respublikos šilumos ūkio į statymo 10¹ straipsnio 4 dalis.

Teisės departamento išvada

2022-12-07 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŠILUMOS

ŪKIO ĮSTATYMO NR. IX-1565 1, 2, 3, 7, 8, 9, 10, 10¹

, 12, 15, 17, 20,

22, 30, 32, 34, 35, 36, 37 STRAIPSNIŲ, AŠTUNTOJO IR VIENUOLIKTOJO SKIRSNIŲ PAVADINIMŲ

PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 8²

, 10² ,²⁹¹

STRAIPSNIAIS

ĮSTATYMO

PROJEKTO

2022-12-13 Nr. XIVP-2331 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atsižvelgus į tai, kad projekte siūlomos vartoti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse apibrėžtos sąvokos, pavyzdžiui, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, siūlytina projekto 2 straipsnyje dėstomą Šilumos ūkio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 57 dalį papildyti, įrašant joje nurodytą kodeksą. 2. Atsižvelgus į tai, kad projektu formuluotė „mažiausios sąnaudos“ keičiama į formuluotę „pagrįstos būtinosios sąnaudos“, projektu turėtų būti keičiama ir keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis. 3. Projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje vietoje formuluotės „šio įstatymo 1 ir

8 straipsniuose nurodytus“ įrašytina formuluotė „šiame ir šio įstatymo 1

straipsnyje nurodytus“. 4. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8² straipsnio 1 dalies 6 punkte vartojama formuluotė

„šilumos tiekimo įmonės“. Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamame įstatyme

vartojama sąvoka „šilumos tiekėjas“, o ne „šilumos tiekimo įmonė“. Atsižvelgus į tai, projektas tobulintinas. Ši pastaba atitinkamai taikytina ir kitoms projekto nuostatoms, kur vartojama formuluotė „šilumos tiekimo įmonė“. 5. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8² straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti: „Šilumos ūkio plėtros investicinis planas derinamas su šilumos tiekimo įmonės valdyba, jeigu jos nėra, – su kitu įmonės valdymo organu ir su savivaldybės institucija.“ Projekto nuostata tobulintina.

Pastebėtina, kad šilumos ūkio plėtros planą rengia šilumos tiekimo įmonė, o pagal galiojančius įstatymus (Civilinį kodeksą, Akcinių bendrovių įstatymą) šios įmonės valdymo organai atsako už jos, kaip juridinio asmens, veiklos organizavimą. Šilumos ūkio plėtros investicinį planą turi pasirašyti šilumos tiekimo įmonės vadovas, kaip juridinio asmens vienasmenis valdymo organas, atstovaujantis įmonei civiliniuose santykiuose su kitais asmenimis, todėl projekte siūlomas nustatyti reikalavimas šilumos tiekimo įmonės vadovui derinti šilumos ūkio plėtros planą pačiam su savimi neturi teisinės logikos, todėl išbrauktinas. Jeigu norima nustatyti, kad tais atvejais, kai šilumos tiekimo įmonėje sudarytas kolegialus valdymo organas – valdyba, šilumos ūkio plėtros planas turi būti suderintas su šilumos tiekimo įmonės valdyba, projektas atitinkamai taisytinas. Ši pastaba atitinkamai taikytina ir projekto 18 straipsnyje dėstomam keičiamo įstatymo 30 straipsnio

13 dalies 5 punktui. 6. Projekto 11

straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje išbrauktini žodžiai „šilumos kainą, tai yra“, nes įstatyme turi būti tik norminio pobūdžio nuostatos. 7. Projekto 14 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo

20 straipsnio 5 dalyje vietoje formuluotės „gali būti taikomos Tarybos

nustatytos sankcijos“ įrašytina formuluotė „Taryba gali taikyti sankcijas Energetikos įstatymo nustatyta tvarka.“ Atkreiptinas dėmesys, kad sankcijų dydžiai yra nustatyti Energetikos įstatyme. 8. Projekto 19 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo

32 straipsnio 5 dalyje vietoje formuluotės „3-5 metams“ įrašytina formuluotė

„ne trumpesniam nei 3 metų ir ne ilgesniam nei 5 metų laikotarpiui“. 9.

9. Projekto 19 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo

32 straipsnio 8 ir 9 dalių nuostatų santykis neaiškus. Pagal dėstomas keičiamo

įstatymo 32 straipsnio 8 dalies nuostatas, savivaldybės taryba nustato kasmet koreguojamus šilumos pajamų metinius lygius, o kai šilumos tiekėjas realizuoja mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus – ir šilumos pajamų bazinį lygį. Pagal dėstomas keičiamo įstatymo 32 straipsnio 9 dalies nuostatas – šilumos pajamų bazinį lygį kasmet koreguoja šilumos teikėjas, o pakoreguotą šilumos pajamų bazinį lygį (šilumos pajamų metinį lygį) nustato savivaldybės taryba, nepriklausomai nuo šilumos tiekėjo realizuojamo per metus šilumos kiekio. Nurodytų dalių nuostatos derintinos tarpusavyje. 10. Neaišku, kodėl projekto 19 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 9 dalyje šilumos pajamų metinis lygis rašomas skliaustuose po šilumos pajamų bazinio lygio. Pastebėtina, kad šie lygiai nėra tapatūs ir nėra vienas kitam alternatyva. Projektas tobulintinas, pašalinant šį neaiškumą. 11. Projekto 19 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo

32 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, jog Taryba atitinkamais atvejais peržiūri

šilumos tiekėjo pakoreguotą šilumos pajamų bazinį lygį, tačiau iš projekto nuostatų nėra aiškios tokios „peržiūros“ teisinės pasekmės. Siūlytina projektą papildyti atitinkamomis nuostatomis. Be to, siūlytina analizuojamą dalį skaidyti į dvi dalis ir nuostatas dėl šilumos bazinio lygio peržiūrėjimo ir šilumos pajamų metinio lygio patikrinimo dėstyti atskirose straipsnio dalyse. 12. Projekto 19 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo

32 straipsnio 11 dalies pirmasis sakinys tikslintinas, nurodant, kam teikiamas

pakoreguotas šilumos pajamų bazinio lygio projektas, pavyzdžiui, „šioje dalyje nurodytoms institucijoms“.

Be to, iš analizuojamos dalies nuostatų neaišku, kodėl savivaldybė nustato šilumos pajamų metinį lygį pagal šilumos tiekėjo pakoreguotą šilumos pajamų bazinio lygio projektą, o ne pagal pakoreguotą šilumos pajamų bazinį lygį, ir koks analizuojamos projekto dalies santykis su keičiamo įstatymo 32 straipsnio 9 dalies nuostatomis. 13. Projekto 19 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 15 dalies pabaigoje išbrauktinas perteklinis žodis „privalomai“. 14. Projekto 19 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 18 dalyje vartojama formuluotė „karštą vandenį tiekianti įmonė“. Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamame įstatyme vartojama sąvoka „karšto vandens tiekėjas“, o ne „karštą vandenį tiekianti įmonė“. Atsižvelgus į tai, projektas tobulintinas. 15. Projekto 19 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo

32 straipsnio 22 dalies nuostata „

Savivaldybės institucija, nustačiusi šilumos tiekimo įmonės , realizuojančios ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus , neatitikimus nustatytoms šilumos ir

(ar) karšto vandens kainoms <...>“ (pabraukta mūsų) stokoja logikos, todėl taisytina. 16. Projekto 21 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 35 straipsnyje siūloma nustatyti, kad „Šilumos tiekėjų investicijos derinamos su savivaldybės institucija ir (ar) Taryba“. Pastebėtina, kad iš siūlomo reguliavimo neaišku, kokiais atvejais šilumos tiekėjai investicijas derina su savivaldybės institucija, o kada – su Taryba. Projektas tobulintinas pašalinant šį neaiškumą. 17.

17Atsižvelgus į tai, kad šilumos gamintojai,

šilumos tiekėjai ir savivaldybių institucijos iki 2023 m. liepos 1 d. turės pasirengti įstatymo įgyvendinimui, svarstytina, ar projekto 25 straipsnio 2 dalyje neturėtų būti nustatyta ankstesnė įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo data. 18. Siekiant teisinio nuoseklumo projekto 25 straipsnio 3 dalies formuluotė „šio įstatymo 6 straipsnyje, papildančiame Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą 8² straipsniu, nurodytas“ dėstytina taip: „šio įstatymo 6 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 8² straipsnyje nurodytas“. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas                                           Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite @lrs.lt

Teisės departamento išvada

2023-03-28 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŠILUMOS

ŪKIO ĮSTATYMO NR. IX-1565 1, 2, 3, 7, 8, 9, 10, 10¹

, 12, 15, 17, 20,

22, 30, 32, 34, 35, 36, 37 STRAIPSNIŲ, AŠTUNTOJO IR VIENUOLIKTOJO SKIRSNIŲ PAVADINIMŲ

PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 8²

, 10² ,²⁹¹

STRAIPSNIAIS

ĮSTATYMO

PROJEKTO

2023-04-03 Nr. XIVP-2331(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 8 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo

10 straipsnio 3 dalies nuostata iki dvitaškio „

Nepriklausomų šilumos gamintojų ir (ar) šilumos tiekėjų šilumos gamybos pajėgumai, dalyvaujantys šilumos aukcionuose, ir su jais susijusios pagrįstos būtinosios sąnaudos ir protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža <...>“ taisytina, atsižvelgiant į tai, kad nepriklausomi šilumos gamintojai ir (ar) šilumos tiekėjai yra šilumos aukcionų dalyviai, bet ne šilumos gamybos pajėgumai. 2. Projekto 8 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo

10 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostata „

Šilumos aukciono dalyviui pradėjus taikyti privalomą šilumos gamybos kainodarą šio įstatymo nustatyta tvarka, ji taikoma ir turto perėmimo atveju iki privalomos šilumos gamybos kainodaros taikymo pabaigos, tai yra 5 metus nuo privalomos šilumos gamybos kainodaros taikymo pradžios;“ taisytina. Pirma, privaloma šilumos gamybos kainodara taikoma šilumos aukciono dalyvio konkurencinei šilumos gamybos veiklai, bet ne šilumos aukciono dalyviui. Antra, neaiškus formuluotės

„turto perėmimo atveju“ turinys. Jeigu turima omenyje

šilumos aukciono dalyvio konkurencinei šilumos gamybos veiklai priskirto nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomo turto perdavimo kito asmens nuosavybėn ar valdymui atvejus, tai projekto nuostata atitinkamai taisytina.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, galima būtų pasiūlyti analizuojamą projekto nuostatą išdėstyti taip: „Š ilumos aukciono dalyvio konkurencinei šilumos gamybos veiklai pradėjus taikyti privalomą šilumos gamybos kainodarą šio įstatymo nustatyta tvarka, ji taikoma ir šilumos aukciono dalyvio konkurencinei šilumos gamybos veiklai priskirto nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomo turto perdavimo kitam asmeniui atveju iki privalomos šilumos gamybos kainodaros taikymo pabaigos, tai yra 5 metus nuo privalomos šilumos gamybos kainodaros taikymo pradžios; “. 3. Projekto

8 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 3 punkte vietoje

formuluotės „ priklausančių susijusių ūkio subjektų grupei pagal Konkurencijos įstatymą“ įrašytina formuluotė „priklausančių susijusių ūkio subjektų grupei kaip ji suprantama pagal Konkurencijos įstatymą“, vietoje formuluotės „po Tarybos sprendimo“ įrašytina formuluotė „nuo Tarybos sprendimo“. 4. Projekto 8 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje vietoje formuluotės „ Pasibaigus šio įstatymo

10 straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 3 punktuose įtvirtintam“ įrašytina formuluotė

„Pasibaigus šio straipsnio 3 dalyje įtvirtintam“. 5. Projekto 25 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti:

„6.

Šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstyto Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintas reikalavimas šilumos aukciono dalyviui pradėtą taikyti privalomą šilumos gamybos kainodarą taikyti ne ilgiau kaip 5 metus ir Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta pareiga teikti informaciją Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai galioja visiems šilumos aukciono dalyviams, kurių šilumos gamybos kaina tapo reguliuojama pagal Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 punktą po jo įsigaliojimo dienos (2013 m. liepos 20 d.), nepriklausomai nuo to, kada privaloma kainodara pradėta taikyti.

“ Analizuojamos dalies nuostatos taisytinos, atsižvelgiant į tai, kad: 1)

privaloma šilumos gamybos kainodara taikoma ne šilumos aukciono dalyviui, bet šilumos aukciono dalyvio konkurencinei šilumos gamybos veiklai; 2) viename sakinyje per jungtuką „ir“ išdėstytos skirtingą reguliavimo dalyką turinčios nuostatos, todėl dalies turinys nėra pakankamai aiškus; 3) 2013 m. liepos 20 d. įsigaliojusi Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 3 dalis neturėjo punktų, todėl siūloma nuostata yra klaidinanti. Siūlytina analizuojamą projekto nuostatą išdėstyti atskirose straipsnio dalyse. Galima būtų pasiūlyti 25 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip „6. Tuo atveju, kai Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos sprendimas, kuriuo nustatytos šilumos gamybos reguliuojamos kainos, buvo priimtas pagal atitinkamas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas, bendras šilumos gamybos reguliuojamos kainos taikymo laikotarpis iki ir po šio įstatymo įsigaliojimo negali trukti ilgiau nei 5 metus nuo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos sprendimo priėmimo dienos.“; o 7 dalį išdėstyti taip: „7.

Šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstyto Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą pareigą teikti informaciją Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai turi visi šilumos aukciono dalyviai, kurių šilumos gamybos kaina tapo reguliuojama pagal Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 punktą po

2013 m. liepos 20 d., nepriklausomai nuo to, kada privaloma kainodara pradėta

taikyti.“ Departamento direktorius Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite @lrs.lt

Komiteto išvada

2023-03-28 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Ekonomikos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMO NR. IX-1565 1, 2, 3, 7, 8, 9, 10, 10¹

,

12, 15, 17, 20, 22, 30, 32, 34, 35, 36, 37 STRAIPSNIŲ, AŠTUNTOJO IR

VIENUOLIKTOJO SKIRSNIŲ PAVADINIMŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 8²

,¹⁰²

, 29¹

STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2331

2023 -03-22

Nr. 108-P-5

Vilnius

1. Komiteto posėdyje

dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas,  Komiteto nariai: Andrius Bagdonas, Viktoras Fiodorovas, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Laima Mogenienė, Arvydas Nekrošius, Ieva Pakarklytė, Jonas Pinskus, Paulius Saudargas, Lukas Savickas, Mindaugas Skritulskas. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė,  Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė,  Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys:

Energetikos viceministrė Inga Žilienė, Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Justinas Urbanavičius, Valstybinės energetikos reguliavimo komisijos narys Donatas Jasas, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Dr. Valdas Lukoševičius, Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos prezidentas Vytautas Kisielius, Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA l.e.p. direktorius Virgilijus Dirma, Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Bronis Miežutavičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau

• pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-12-13²

57 1.

Atsižvelgus į tai, kad projekte siūlomos vartoti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse apibrėžtos sąvokos, pavyzdžiui, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, siūlytina projekto 2 straipsnyje dėstomą Šilumos ūkio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 57 dalį papildyti, įrašant joje nurodytą kodeksą. Pritarti Komiteto pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Įstatymo 2 straipsnį ir jį papildyti 57 dalimi. 19. Papildyti 2 straipsnį 57 dalimi:

57. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos

suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatyme, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-12-13³

1

2. Atsižvelgus į tai, kad projektu formuluotė „mažiausios sąnaudos“ keičiama į

formuluotę „pagrįstos būtinosios sąnaudos“, projektu turėtų būti keičiama ir keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis. Nepritarti Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje būtų tikslinga palikti mažiausias sąnaudas, nes šioje dalyje apibrėžiamos konkurencinės sąlygos.

Kadangi pvz. nustatant pigiausios technologijos kriterijų būtų labai aiškus konkurencinis kriterijus. Jeigu ištaisytumėme „pagrįstomis“ sąnaudomis, tai būtų sudėtinga nustatyti kokiu kriterijumi parenkama technologija iš visų alternatyvų. (Seimo TD pritaria argumentacijai)

3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-12-13⁵

6

3. Projekto

5 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje vietoje

formuluotės „šio įstatymo 1 ir 8 straipsniuose nurodytus“ įrašytina formuluotė „šiame ir šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytus“. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo Įstatymo 8 straipsnį ir jo 6 dalį išdėstyti taip:

5. 6. Šilumos ūkio specialieji planai

atnaujinami ne rečiau kaip kas

7 metai

10 metų

, atsižvelgiant į šilumos ūkio plėtros priemones , šiame ir šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytus tikslus ir uždavinius, taip pat šilumos gamybos ir perdavimo technologijų raidą, konkurencinę aplinką, šilumos gamybos kainų tendencijas, aplinkos užterštumo pokyčius ir kitus reikšmingus veiksnius. Šilumos ūkio specialieji planai privalo būti atnaujinti ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo šilumos ūkio plėtros priemonių patvirtinimo ar jų pakeitimų įsigaliojimo ir atitikti šiame ir šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytus tikslus ir uždavinius . 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-12-13⁶

4. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8²

straipsnio 1 dalies 6 punkte vartojama formuluotė „šilumos tiekimo įmonės“. Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamame įstatyme vartojama sąvoka „šilumos tiekėjas“, o ne

„šilumos tiekimo įmonė“. Atsižvelgus į tai, projektas tobulintinas. Ši

pastaba atitinkamai taikytina ir kitoms projekto nuostatoms, kur vartojama formuluotė „šilumos tiekimo įmonė“.

Pritarti Komiteto pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo Įstatymo 8² straipsnio 2 dalies 6 punktą išdėstyti taip:

6) šilumos tiekėjo teikiamų paslaugų plėtra ir šių paslaugų kokybės gerinimo planas; Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo Įstatymo 8² straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:

5. Šilumos ūkio plėtros

investicinis planas derinamas su šilumos tiekėjo valdyba, jeigu jos nėra, – su savivaldybės institucija. Pakeisti Įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo Įstatymo 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Jeigu šilumos tiekėjui dėl šio įstatymo

30 straipsnyje nurodytų priežasčių sustabdytas ar panaikintas šilumos tiekimo

licencijos galiojimas ir šis šilumos tiekėjas negali vykdyti šilumos tiekimo veiklos, savivaldybės institucija, užtikrindama saugų, patikimą ir nepertraukiamą šilumos tiekimą vartotojams, nedelsiant Koncesijos įstatymo, Viešųjų pirkimų įstatymo ar Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo nustatyta tvarka parenka naują šilumos tiekėją ir šio įstatymo vienuoliktojo skirsnio nustatyta tvarka perduoda jai šilumos ūkio valdymą. Pakeisti Įstatymo projekto 15 straipsniu keičiamo Įstatymo 22 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Šilumos ir (ar) karšto vandens

įmonių tiekėjų ir nepriklausomų šilumos gamintojų informacija apie metinius finansinius ir veiklos rodiklius, veiklos sąnaudas, sistemų eksploatavimą, modernizavimą, plėtrą, investicijas į sistemos plėtrą, yra vieša. Šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjų ir šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatytų nepriklausomų šilumos gamintojų informacija apie šilumos pajamų bazinį lygį , šilumos pajamų lygio  pastoviąją dalį ir šilumos pajamų lygio kintamąją dalį, kainų ir tarifų struktūrą, paslaugų teikimo sąlygas yra vieša.

Pakeisti Įstatymo projekto 18 straipsniu keičiamo Įstatymo 30 straipsnio 13 dalies 5 punktą  ir jį išdėstyti taip:

• 5) šilumos pajamų bazinio lygio

laikotarpiui derinti su licenciją išdavusia institucija šilumos tiekėjo valdyba, jeigu jos nėra, – su savivaldybės institucija valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo planus ir šilumos tiekėjo nustatyta tvarka teikti licenciją išdavusiai šilumos tiekėjo valdybai ir savivaldybės institucijai informaciją apie jų valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo planų vykdymą;

Pakeisti Įstatymo projekto 19 straipsniu keičiamo Įstatymo 32 straipsnio 4 dalį  ir ją išdėstyti taip:

4. Šilumos

pajamų bazinis lygis ir šilumos kainos, atsižvelgiant į patiriamas sąnaudas, gali būti diferencijuojamos pagal šilumos tiekimo sistemas, vartotojų grupes, šilumos pirkimo–pardavimo vietą, tiekimo–vartojimo ribą, šilumos vartojimo mastą, šilumnešius ir jų kokybę, tiekimo patikimumą, vartojimo sezoniškumą, periodiškumą ir apskaitos būdus. Diferencijuojant kainas, kryžminis subsidijavimas tarp vartotojų grupių yra draudžiamas. Sprendimas dėl šilumos kainų diferencijavimo turi būti suderintas su savivaldybės taryba arba šio straipsnio 16 dalyje numatytu atveju šilumos tiekėjo įstatuose nustatyta tvarka. Pakeisti Įstatymo projekto 19 straipsniu keičiamo Įstatymo 32 straipsnio 18 dalį  ir ją išdėstyti taip:

18. Karšto vandens tiekėjas, vadovaudamasis Tarybos

patvirtinta Karšto karšto vandens kainų nustatymo metodika (toliau

• Karšto vandens kainų nustatymo metodika) , parengia ir teikia Tarybai ir

(arba) savivaldybės institucijai karšto vandens kainos dedamųjų projektą.

Jeigu karšto vandens tiekėjas yra ir šilumos tiekėjas, realizuojantis ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, arba tiekia karštą vandenį šio šilumos tiekėjo teritorijoje, savivaldybės institucija ne vėliau kaip per 30 dienų teikia Tarybai karšto vandens kainos dedamųjų suderinimo dokumentus ir (ar) pagrįstas pastabas. Taryba, išnagrinėjusi savivaldybės institucijos pastabas arba per 30 kalendorinių dienų jų negavusi, ne vėliau kaip per 15 dienų per 30 kalendorinių dienų nustato karšto vandens kainos dedamąsias Karšto vandens kainų nustatymo metodikoje nustatyta tvarka . Kitiems karšto vandens tiekėjams karšto vandens kainų dedamąsias nustato savivaldybių tarybos. Karšto vandens tiekėjas, kurio daugiau kaip 1/2 akcijų nuosavybės teise priklauso vienai ar kelioms savivaldybėms ir kuris tiekia karštą vandenį skirtingose savivaldybėse, nustato karšto vandens kainų dedamąsias karšto vandens tiekėjo įstatuose nustatyta tvarka, apskaičiavęs jas pagal Karšto vandens kainų nustatymo metodiką ir suderinęs su Taryba. Ginčus ir skundus dėl karšto vandens kainos dedamųjų nustatymo teisėtumo nagrinėja Taryba. Karšto vandens tiekėjo, kuriam karšto vandens kainų dedamąsias nustato savivaldybių taryba, skundus dėl karšto vandens kainos dedamųjų nustatymo teisėtumo ne teismo tvarka nagrinėja Taryba. Karšto vandens tiekėjo, kuriam karšto vandens kainų dedamąsias nustato savivaldybių taryba, skundai nagrinėjami mutatis mutandis šio straipsnio 15 dalyje nustatyta tvarka. Pakeisti Įstatymo projekto 19 straipsniu keičiamo Įstatymo 32 straipsnio 22 dalį  ir ją išdėstyti taip:

22Savivaldybės institucija kontroliuoja,

ar šilumos tiekėjas teisingai skaičiuoja ir taiko šilumos ir karšto vandens kainas.

Savivaldybės institucija, n ustačiusi šilumos tiekėjo, realizuojančios ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, šilumos ir (ar) karšto vandens kainų skaičiavimo ir taikymo neatitikimus nustatytoms šilumos ir (ar) karšto vandens kainoms, kreipiasi į Tarybą dėl atsakomybės taikymo. Pakeisti Įstatymo projekto 19 straipsniu keičiamo Įstatymo 32 straipsnio 25 dalį  ir ją išdėstyti taip:

19. 25. Taryba

ir savivaldybės institucija šilumos b azinės kainos ar perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų skaičiavimo pajamų bazinio lygio ar šilumos pajamų metinio lygio skaičiavimo metu patikrina, ar šilumos įmonės tiekėjas teisingai skaičiavo šilumos ir karšto vandens kainų kintamosios dedamosios dydį ir kaip taikė šilumos ir karšto vandens kainas. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-12-13⁶

18⁵¹³⁵

5. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8²

straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti: „Šilumos ūkio plėtros investicinis planas derinamas su šilumos tiekimo įmonės valdyba, jeigu jos nėra, – su kitu įmonės valdymo organu ir su savivaldybės institucija.“ Projekto nuostata tobulintina. Pastebėtina, kad šilumos ūkio plėtros planą rengia šilumos tiekimo įmonė, o pagal galiojančius įstatymus (Civilinį kodeksą, Akcinių bendrovių įstatymą) šios įmonės valdymo organai atsako už jos, kaip juridinio asmens, veiklos organizavimą. Šilumos ūkio plėtros investicinį planą turi pasirašyti šilumos tiekimo įmonės vadovas, kaip juridinio asmens vienasmenis valdymo organas, atstovaujantis įmonei civiliniuose santykiuose su kitais asmenimis, todėl projekte siūlomas nustatyti reikalavimas šilumos tiekimo įmonės vadovui derinti šilumos ūkio plėtros planą pačiam su savimi neturi teisinės logikos, todėl išbrauktinas.

Jeigu norima nustatyti, kad tais atvejais, kai šilumos tiekimo įmonėje sudarytas kolegialus valdymo organas – valdyba, šilumos ūkio plėtros planas turi būti suderintas su šilumos tiekimo įmonės valdyba, projektas atitinkamai taisytinas. Ši pastaba atitinkamai taikytina ir projekto 18 straipsnyje dėstomam keičiamo įstatymo 30 straipsnio 13 dalies 5 punktui. Pritarti Komiteto pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo Įstatymo 8² straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:

5. Šilumos ūkio plėtros

investicinis planas derinamas su šilumos tiekėjo valdyba, jeigu jos nėra, – su savivaldybės institucija. Pakeisti Įstatymo projekto 18 straipsniu keičiamo Įstatymo 30 straipsnio 13 dalies 5 punktą  ir jį išdėstyti taip:

• 5) šilumos pajamų bazinio lygio

laikotarpiui derinti su licenciją išdavusia institucija šilumos tiekėjo valdyba, jeigu jos nėra, – su savivaldybės institucija valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo planus ir šilumos tiekėjo nustatyta tvarka teikti licenciją išdavusiai šilumos tiekėjo valdybai ir savivaldybės institucijai informaciją apie jų valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo planų vykdymą;

6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-12-13¹¹

1

6. Projekto 11 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje

išbrauktini žodžiai „šilumos kainą, tai yra“, nes įstatyme turi būti tik norminio pobūdžio nuostatos. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 11 straipsniu keičiamo Įstatymo 12 straipsnio 1 dalį  ir ją išdėstyti taip: 1.

Šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis , taikant vartotojo pasirinktą šilumos kainą, tai yra šilumos vienanarę arba šilumos dvinarę kainą . Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka šilumos tiekėjas privalo suteikti slaptažodį šilumos vartotojams, kad šie galėtų elektroninių ryšių priemonėmis susipažinti su šilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenimis. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-12-13¹⁴

5

7. Projekto 14 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje

vietoje formuluotės „gali būti taikomos Tarybos nustatytos sankcijos“ įrašytina formuluotė „Taryba gali taikyti sankcijas Energetikos įstatymo nustatyta tvarka.“ Atkreiptinas dėmesys, kad sankcijų dydžiai yra nustatyti Energetikos įstatyme. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 14 straipsniu keičiamo Įstatymo 20 straipsnio 5 dalį  ir ją išdėstyti taip:

5. Pastato šildymo ir

karšto vandens sistemų priežiūra atliekama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų periodinius patikrinimus dėl jų atitikties teisės aktuose nustatytiems reikalavimams ne rečiau kaip kartą per ketverius metus atlieka Taryba. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų tikrinimų dėl jų atitikties teisės aktuose nustatytiems reikalavimams tvarką ir formą nustato Taryba. Taryba, gavusi skundą dėl daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų netinkamo eksploatavimo ir (ar) parengimo šildymo sezonui Tarybos nustatyta tvarka gali atlikti daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų patikrinimą dėl jų atitikties teisės aktuose nustatytiems reikalavimams.

Taryba, nustačiusi neatitikimus teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, įpareigoja p astato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją) pašalinti Tarybos nustatytų daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų reikalavimų neatitikimus. Už Tarybos įpareigojimų nevykdymą pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojui (eksploatuotojui) Taryba gali taikyti sankcijas Energetikos įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai dėl įpareigojimų vykdymo nebuvo gautas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pritarimas dėl reikalingų veiksmų atlikimo ir finansavimo . 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-12-13¹⁹

5

8. Projekto 19 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje

vietoje formuluotės „3-5 metams“ įrašytina formuluotė „ne trumpesniam nei 3 metų ir ne ilgesniam nei 5 metų laikotarpiui“. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 19 straipsniu keičiamo Įstatymo 32 straipsnio 5 dalį  ir ją išdėstyti taip:

5. Šilumos tiekėjų, realizuojančių ne mažiau kaip 10

GWh šilumos per metus, šilumos pajamų bazinį lygį ne trumpesniam nei 3 metų ir ne ilgesniam nei 5 metų laikotarpiui nustato Taryba, šilumos tiekėjams , realizuojantiems mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus

• savivaldybės taryba. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-12-13¹⁹ 8,⁹

9. Projekto 19 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 8 ir 9 dalių

nuostatų santykis neaiškus.

Pagal dėstomas keičiamo įstatymo 32 straipsnio 8 dalies nuostatas, savivaldybės taryba nustato kasmet koreguojamus šilumos pajamų metinius lygius, o kai šilumos tiekėjas realizuoja mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus – ir šilumos pajamų bazinį lygį. Pagal dėstomas keičiamo įstatymo 32 straipsnio 9 dalies nuostatas – šilumos pajamų bazinį lygį kasmet koreguoja šilumos teikėjas, o pakoreguotą šilumos pajamų bazinį lygį (šilumos pajamų metinį lygį) nustato savivaldybės taryba, nepriklausomai nuo šilumos tiekėjo realizuojamo per metus šilumos kiekio. Nurodytų dalių nuostatos derintinos tarpusavyje. Pritarti Komiteto pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 19 straipsniu keičiamo Įstatymo 32 straipsnio 9 dalį  ir ją išdėstyti taip:

9Šilumos pajamų bazinį lygį kasmet koreguoja šilumos tiekėjas,

vadovaudamasis Šilumos kainų nustatymo metodika. Šilumos pajamų metinį lygį, vadovaudamasi Šilumos kainų nustatymo metodika, nustato savivaldybės taryba. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-12-13¹⁹

9

10. Neaišku, kodėl projekto 19 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 32

straipsnio 9 dalyje šilumos pajamų metinis lygis rašomas skliaustuose po šilumos pajamų bazinio lygio. Pastebėtina, kad šie lygiai nėra tapatūs ir nėra vienas kitam alternatyva. Projektas tobulintinas, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 19 straipsniu keičiamo Įstatymo 32 straipsnio 9 dalį  ir ją išdėstyti taip:

9Šilumos pajamų bazinį lygį kasmet koreguoja šilumos tiekėjas,

vadovaudamasis Šilumos kainų nustatymo metodika. Šilumos pajamų metinį lygį, vadovaudamasi Šilumos kainų nustatymo metodika, nustato savivaldybės taryba. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-12-13¹⁹

10 11.

Projekto 19 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, jog Taryba atitinkamais atvejais peržiūri šilumos tiekėjo pakoreguotą šilumos pajamų bazinį lygį, tačiau iš projekto nuostatų nėra aiškios tokios

„peržiūros“ teisinės pasekmės. Siūlytina projektą papildyti atitinkamomis

nuostatomis. Be to, siūlytina analizuojamą dalį skaidyti į dvi dalis ir nuostatas dėl šilumos bazinio lygio peržiūrėjimo ir šilumos pajamų metinio lygio patikrinimo dėstyti atskirose straipsnio dalyse. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 19 straipsniu keičiamo Įstatymo 32 straipsnio 10 dalį  ir ją išdėstyti taip:

10. Taryba peržiūri šilumos tiekėjo pakoreguotą

šilumos pajamų bazinį lygį, kai planuojamas šilumos pajamų metinis lygis, nevertinant kuro ir perkamos šilumos kainų įtakos, viršija nustatytą šilumos pajamų metinį lygį 10 procentų ir daugiau arba Tarybos tvirtinamame ūkio subjektų technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumo įvertinimo tvarkos apraše nustatyta tvarka Tarybos atliekamo šilumos tiekėjų finansinio pajėgumo vertinimo metu nustatoma, kad šilumos tiekėjo finansinis pajėgumas yra nepakankamas arba nustatoma didesnė nei leistina investicijų grąža ir priima šio straipsnio 12 dalyje nurodytus sprendimus. Taryba, siekdama įsitikinti, kad šilumos tiekėjo apskaičiuotas ir nustatytas šilumos pajamų metinis lygis atitinka šio įstatymo ir Šilumos kainų nustatymo metodikos nuostatas, turi teisę kasmet atlikti šilumos tiekėjų, pasirinktų p agal Šilumos kainų nustatymo metodikoje nustatytą tvarką ir kriterijus, šilumos pajamų metinio lygio patikrinimą. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-12-13¹⁹

11

12. Projekto 19 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 11 dalies

pirmasis sakinys tikslintinas, nurodant, kam teikiamas pakoreguotas šilumos pajamų bazinio lygio projektas, pavyzdžiui, „šioje dalyje nurodytoms institucijoms“.

Be to, iš analizuojamos dalies nuostatų neaišku, kodėl savivaldybė nustato šilumos pajamų metinį lygį pagal šilumos tiekėjo pakoreguotą šilumos pajamų bazinio lygio projektą, o ne pagal pakoreguotą šilumos pajamų bazinį lygį, ir koks analizuojamos projekto dalies santykis su keičiamo įstatymo 32 straipsnio 9 dalies nuostatomis. Pritarti Komiteto pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 19 straipsniu keičiamo Įstatymo 32 straipsnio 11 dalį  ir ją išdėstyti taip:

811. Šilumos tiekėjas, vadovaudamasis Šilumos kainų nustatymo metodika,

parengia ir, likus 3 mėnesiams iki nustatyto šilumos pajamų metinio lygio galiojimo pabaigos, teikia šioje dalyje nurodytoms institucijoms pakoreguotą šilumos pajamų bazinio lygio projektą. Šilumos tiekėjai, realizuojantys ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, teikia perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų projektus ir jų pagrindimą pakoreguotų šilumos pajamų bazinių lygių projektus ir jų pagrindimą savivaldybės institucijai, o šio straipsnio 10 dalyje numatytu atveju ir Tarybai , bei savivaldybei, kiti šilumos tiekėjai ,

• tik savivaldybei realizuojantys mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus
• savivaldybės institucijai . Savivaldybės taryba per 30 kalendorinių dienų nustato šilumos kainų dedamąsias. šilumos pajamų metinį lygį. Šilumos tiekėjui pranešus Tarybai, kad savivaldybės taryba laiku nenustatė šilumos pajamų metinio lygio šilumos tiekėjui, realizuojančiam ne mažiau kaip

10 GWh šilumos per metus, Taryba įgyja teisę vienašališkai per 30 kalendorinių

dienų nustatyti laikiną šilumos pajamų metinį lygį. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-12-13¹⁹

15

13. Projekto 19 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 15 dalies

pabaigoje išbrauktinas perteklinis žodis „privalomai“.

Pritarti Komiteto pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 19 straipsniu keičiamo Įstatymo 32 straipsnio 15 dalį  ir ją išdėstyti taip:

15. Šilumos tiekėjo, realizuojančio mažiau

kaip 10 GWh šilumos per metus, skundus dėl savivaldybės tarybos nustatyto šilumos pajamų bazinio lygio ir (ar) šilumos pajamų metinio lygio ne teismo tvarka nagrinėja Taryba. Skundas dėl savivaldybės tarybos sprendimo, nustatančio šilumos pajamų bazinį lygį ir (ar) šilumos pajamų metinį lygį šilumos tiekėjui, realizuojančiam mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, Tarybai teikiamas per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Šilumos tiekėjo, realizuojančio mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, kreipimasis į Tarybą nepanaikina jo teisės kreiptis į teismą. Šioje dalyje nurodyti skundai nagrinėjami pagal Tarybos patvirtintas skundų dėl savivaldybės tarybos nustatyto šilumos pajamų bazinio lygio ir (ar) šilumos pajamų metinio lygio nagrinėjimo taisykles. Tarybos sprendimai, priimti išnagrinėjus šioje dalyje nurodytus skundus dėl savivaldybės tarybos nustatyto šilumos pajamų bazinio lygio ir (ar) šilumos pajamų metinio lygio, įsigalioja nuo Tarybos sprendime nurodytos datos ir turi būti privalomai vykdomi. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-12-13¹⁹

18

14. Projekto 19 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 18 dalyje

vartojama formuluotė „karštą vandenį tiekianti įmonė“. Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamame įstatyme vartojama sąvoka „karšto vandens tiekėjas“, o ne

„karštą vandenį tiekianti įmonė“. Atsižvelgus į tai, projektas tobulintinas. Pritarti

Komiteto pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 19 straipsniu keičiamo Įstatymo 32 straipsnio 18 dalį  ir ją išdėstyti taip: 11. 18.

18. Karšto vandens tiekėjas, vadovaudamasis Tarybos patvirtinta

Karšto karšto vandens kainų nustatymo metodika (toliau – Karšto vandens kainų nustatymo metodika) , parengia ir teikia Tarybai ir (arba) savivaldybės institucijai karšto vandens kainos dedamųjų projektą. Jeigu karšto vandens tiekėjas yra ir šilumos tiekėjas, realizuojantis ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, arba tiekia karštą vandenį šio šilumos tiekėjo teritorijoje, savivaldybės institucija ne vėliau kaip per 30 dienų teikia Tarybai karšto vandens kainos dedamųjų suderinimo dokumentus ir (ar) pagrįstas pastabas. Taryba, išnagrinėjusi savivaldybės institucijos pastabas arba per 30 kalendorinių dienų jų negavusi, ne vėliau kaip per 15 dienų per 30 kalendorinių dienų nustato karšto vandens kainos dedamąsias Karšto vandens kainų nustatymo metodikoje nustatyta tvarka . Kitiems karšto vandens tiekėjams karšto vandens kainų dedamąsias nustato savivaldybių tarybos. Karšto vandens tiekėjas, kurio daugiau kaip 1/2 akcijų nuosavybės teise priklauso vienai ar kelioms savivaldybėms ir kuris tiekia karštą vandenį skirtingose savivaldybėse, nustato karšto vandens kainų dedamąsias karšto vandens tiekėjo įstatuose nustatyta tvarka, apskaičiavęs jas pagal Karšto vandens kainų nustatymo metodiką ir suderinęs su Taryba. Ginčus ir skundus dėl karšto vandens kainos dedamųjų nustatymo teisėtumo nagrinėja Taryba. Karšto vandens tiekėjo, kuriam karšto vandens kainų dedamąsias nustato savivaldybių taryba, skundus dėl karšto vandens kainos dedamųjų nustatymo teisėtumo ne teismo tvarka nagrinėja Taryba. Karšto vandens tiekėjo, kuriam karšto vandens kainų dedamąsias nustato savivaldybių taryba, skundai nagrinėjami mutatis mutandis šio straipsnio 15 dalyje nustatyta tvarka. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-12-13¹⁹

22 15.

Projekto 19 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 22 dalies nuostata „Savivaldybės institucija, nustačiusi šilumos tiekimo įmonės , realizuojančios ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus , neatitikimus nustatytoms šilumos ir (ar) karšto vandens kainoms

<...>“

(pabraukta mūsų) stokoja logikos, todėl taisytina. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 19 straipsniu keičiamo Įstatymo 32 straipsnio 22 dalį  ir ją išdėstyti taip:

22Savivaldybės institucija kontroliuoja,

ar šilumos tiekėjas teisingai skaičiuoja ir taiko šilumos ir karšto vandens kainas. Savivaldybės institucija, n ustačiusi šilumos tiekėjo, realizuojančios ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, šilumos ir (ar) karšto vandens kainų skaičiavimo ir taikymo neatitikimus nustatytoms šilumos ir (ar) karšto vandens kainoms, kreipiasi į Tarybą dėl atsakomybės taikymo. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-12-13²¹

16. Projekto 21 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 35 straipsnyje siūloma

nustatyti, kad „Šilumos tiekėjų investicijos derinamos su savivaldybės institucija ir (ar) Taryba“. Pastebėtina, kad iš siūlomo reguliavimo neaišku, kokiais atvejais šilumos tiekėjai investicijas derina su savivaldybės institucija, o kada – su Taryba. Projektas tobulintinas pašalinant šį neaiškumą. Pritarti Komiteto pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 21 straipsniu keičiamo Įstatymo 35 straipsnį  ir jį išdėstyti taip:

35 straipsnis. Investicinių planų

Investicijų derinimas Investiciniai planai derinami Šilumos tiekėjų investicijos derinamos su savivaldybės taryba jos institucija ir (ar) Taryba Energetikos įstatymo 15 straipsnyje nustatyta tvarka ir šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodytų nepriklausomų šilumos gamintojų investicijos derinamos su Taryba jos nustatyta tvarka.

Savivaldybės institucijai atsisakius derinti šilumos tiekėjo, realizuojančio ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, investicijas ir nepateikus atsisakymo derinti pagrindimo, tokios investicijos šilumos tiekėjo prašymu derinamos su Taryba jos nustatyta tvarka. Šilumos tiekėjų skundus dėl savivaldybių tarybų sprendimų derinant investicinius planus ne teismo tvarka nagrinėja Taryba . 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-12-13²⁵

2

17. Atsižvelgus

į tai, kad šilumos gamintojai, šilumos tiekėjai ir savivaldybių institucijos iki 2023 m. liepos 1 d. turės pasirengti įstatymo įgyvendinimui, svarstytina, ar projekto 25 straipsnio 2 dalyje neturėtų būti nustatyta ankstesnė įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo data. Pritarti Komiteto pasiūlymas:

Pakeiti Įstatymo projekto 25 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jos įgaliotos

institucijos ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki 2023 m. birželio³⁰ 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-12-13²⁵

3

18. Siekiant teisinio

nuoseklumo projekto 25 straipsnio 3 dalies formuluotė „šio įstatymo 6 straipsnyje, papildančiame Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą 8² straipsniu, nurodytas“ dėstytina taip: „šio įstatymo 6 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 8² straipsnyje nurodytas“. Pritarti Komiteto pasiūlymas:

Pakeiti Įstatymo projekto 25 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: 3.

Šio įstatymo 6 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 8² straipsnyje, nurodytas dešimties metų šilumos ūkio plėtros investicinis planas turi būti patvirtintas iki 2024 m. sausio 1 d. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p. 1. Lietuvos biomasės energetikos asociacija

LITBIOMA

2023-03-07³ Papildyti Įstatymo projekto 3 straipsnio nuostatas, kuriomis yra siūloma keisti dabar galiojančio Šilumos ūkio įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio nuostatas, nauju punktu, kuris numatytų, jog yra keičiama ir Įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numatant, jog „Šilumos vartotojai turi teisę pasirinkti alternatyvių energijos rūšių šilumos tiekėjus, įsirengti vietinę šildymo sistemą, jeigu tai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams ir, remiantis atliktu ekonominiu vertinimu, tai yra ekonomiškesnis sprendimas nei jungimasis prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos.“ Tokį siūlymą Asociacija teikia atsižvelgdama į aplinkybę, kad, kaip yra pažymėjusi Energetikos ministerija savo 2022 m. spalio mėn. rašte Nr. (21.2-25 Mr) 3, skirtame Lietuvos Respublikos Seimo Ateities komitetui „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Ateities komiteto sprendimo „Dėl Lietuvos žaliojo kurso – energetinės nepriklausomybės link“, - „Lietuva turi vieną plačiausiai Europos Sąjungoje išvystytą ir atnaujintą centralizuoto šilumos tiekimo (toliau – CŠT) infrastruktūrą, kurią būtų galima efektyviai panaudoti nepriklausomam šalies aprūpinimui žalia šiluma, vėsuma ir elektra“.

Lietuvos biomasės energetikos asociacija

LITBIOMA

2023-03-07³ Papildyti Įstatymo projekto 3 straipsnio nuostatas, kuriomis yra siūloma keisti dabar galiojančio Šilumos ūkio įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio nuostatas, nauju punktu, kuris numatytų, jog yra keičiama ir Įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numatant, jog „Šilumos vartotojai turi teisę pasirinkti alternatyvių energijos rūšių šilumos tiekėjus, įsirengti vietinę šildymo sistemą, jeigu tai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams ir, remiantis atliktu ekonominiu vertinimu, tai yra ekonomiškesnis sprendimas nei jungimasis prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos.“ Tokį siūlymą Asociacija teikia atsižvelgdama į aplinkybę, kad, kaip yra pažymėjusi Energetikos ministerija savo 2022 m. spalio mėn. rašte Nr. (21.2-25 Mr) 3, skirtame Lietuvos Respublikos Seimo Ateities komitetui „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Ateities komiteto sprendimo „Dėl Lietuvos žaliojo kurso – energetinės nepriklausomybės link“, - „Lietuva turi vieną plačiausiai Europos Sąjungoje išvystytą ir atnaujintą centralizuoto šilumos tiekimo (toliau – CŠT) infrastruktūrą, kurią būtų galima efektyviai panaudoti nepriklausomam šalies aprūpinimui žalia šiluma, vėsuma ir elektra“. Asociacijos nuomone, būtent CŠT sistemos plėtra, o ne decentralizuota, kartais jokia ekonomine ir aplinkosaugine logika nepagrįsta, šilumos gamyba turėtų būti prioritetas, kuris leistų Lietuvai pasiekti tikslus numatytų strateginiuose dokumentuose. Nepritarti Šilumos vartotojai turi turėti teisę savarankiškai apsispęsti dėl šildymo būdo pasirinkimo – tokią vartotojų teisę įtvirtina Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, taip pat ir galiojančios Šilumos ūkio įstatymo nuostatos. 2.

2. Lietuvos biomasės energetikos asociacija

LITBIOMA

2023-03-07⁸

4³

a) Energetikos ministerija Įstatymo projekto 8 straipsnio pakeitimu siekia sukonkretinti savivaldybių šilumos ūkio specialiųjų planų rengimo reikalavimus bei nurodyti, kas konkrečiai šilumos ūkio specialiajame plane turėtų būti nustatoma (žr. Įstatymo projekto 8 str. 4 d. pakeitimus). Įstatymo projekto 8 straipsnio 4 dalies 3 papunktyje nedviprasmiškai nurodoma, jog „šilumos ūkio specialiajame plane nustatoma 3) centralizuotai tiekiamos šilumos gamybos įrenginių modernizavimo ar naujų šilumos gamybos įrenginių diegimo poreikis ir šių įrenginių diegimo teritorijos, įgyvendinimo terminai, lėšų poreikis ir lėšų šaltinis; Asociacijos nuomone, tokia Energetikos ministerijos siūloma 8 straipsnio 4 dalies 3 papunkčio redakcija stabdys investicijas į naujų šilumos gamybos įrenginių atsiradimą, esamų šilumos gamybos įrenginių modernizavimą ir pan., nes, deja, tenka pripažinti, jog savivaldybės nėra labai suinteresuotos laiku parengti ir/ar atnaujinti savo specialiuosius šilumos ūkio planus. Kaip yra viešai žinoma, biokuro katilų, įrengtų 2009-2012 m. laikotarpiu, eksploatavimo laikotarpis pasibaigs 2025-2026 m., kadangi katilai efektyviai veikia apie 15-20 metų. Siekiant, jog tokie katilai ir toliau tarnautų vartotojų poreikių tenkinimui, yra būtina numatyti finansavimą tokių katilų modernizacijai, kapitaliniam remontui, bet ne savivaldybių tvirtinamuose šilumos ūkio specialiuosiuose planuose, kurie neaišku ar kada nors bus apskritai parengti (remiantis nusistovėjusia praktika), bet centralizuotai visos Lietuvos lygmeniu, t. y. Energetikos ministerijai imantis lyderystės šiuo klausimu, nes būtent ji, pavyzdžiui, gali skirstyti ES finansavimą tokių įrenginių atnaujinimui ir pan. Atsižvelgiant į tai, kas pateikiama, Asociacija siūlo Įstatymo projekto 8 straipsnio 4 dalies 3 papunkčio nuostatas perkelti į Įstatymo projekto 7 straipsnio nuostatas arba jų apskritai atsisakyti.

Be kita ko, Įstatymo projekto įgyvendinimo nuostatose (konkrečiai Įstatymo projekto 25 straipsnyje

„Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“) konkrečiai numatyti

Energetikos ministerijai įpareigojimą iki 2023 m. birželio 30 d. parengti biokuro katilų, kurių naudingo tarnavimo laikotarpis eina į pabaigą, modernizavimo planą, kuriuo remiantis šilumos tiekimo įmonės, savivaldybės ir/ar nepriklausomi šilumos gamintojai galėtų planuotis savo investicijas.

b) Įstatymo projekto 8 straipsnio 5 dalies pakeitime Energetikos ministerija siūlo nedviprasmiškai nurodyti, kad „Rengiant ir tvirtinant šilumos ūkio specialiuosius planus, būtina užtikrinti galimybę vartotojui pasirinkti norimą alternatyvią energijos ar kuro rūšį. Elektros, geoterminės energijos ir kiti ekologiškai švarūs šilumos šaltiniai tinkami naudoti visoje savivaldybės teritorijoje“. Asociacijos įsitikinimu, kaip jau yra nurodyta aukščiau šio rašto skyriuose, būtent CŠT sistemos plėtra, o ne decentralizuota, kartais jokia ekonomine ir aplinkosaugine logika nepagrįsta, šilumos gamyba turėtų būti prioritetas, kuris leistų Lietuvai pasiekti tikslus numatytų strateginiuose dokumentuose. Taigi, sutinkamai su tuo, Asociacija siūlo Įstatymo projekto 8 straipsnio 5 dalies nuostatas dėstyti sekančiai: Rengiant ir tvirtinant šilumos ūkio specialiuosius planus, būtina užtikrinti galimybę vartotojui pasirinkti norimą alternatyvią energijos ar kuro rūšį, jei tai ekonomiškai naudingesnis sprendimas nei jungimasis prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklo. Elektros, geoterminės energijos ir kiti ekologiškai švarūs šilumos šaltiniai tinkami naudoti visoje savivaldybės teritorijoje“.

Nepritarti LITBIOMA teiginys, jog aiškūs reikalavimai savivaldybių šilumos ūkio specialiųjų planų rengimo turiniui stabdys investicijas į naujų šilumos gamybos įrenginių atsiradimą, vertintinas kaip nepagrįstas. Savivaldybės yra atsakingos už šilumos tiekimo organizavimą savivaldybės teritorijoje ir vienas iš savivaldybių uždavinių yra užtikrinti, kad reikalingos investicijos į šilumos gamybos pajėgumus būtų atliekamos laiku tam, kad būtų užtikrintas centralizuotas šilumos tiekimo. Atkreiptinas dėmesys, kad pradiniame etape šilumos tiekėjai parengia dešimties metų  šilumos ūkio plėtros investicinį planą ir teikia jį tvirtinti atitinkamos savivaldybės institucijai , kad sistemiškai šilumos ūkio plėtra būtų suderinta su savivaldybės šilumos ūkio specialiojo plano nuostatomis. Pažymėtina, kad Įstatymo projekto 8 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostata konkretizuoja savivaldybių šilumos ūkio specialiojo plano turinį, todėl atsisakyti šių nuostatų būtų netikslinga. Dėl investicijų planavimo, pažymėtina, kad 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos, kuri buvo patvirtinta 2022 m. rugpjūčio 3 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2022) 5742,  2.2 uždavinio 4-ajai veiklai „Didinti AEI panaudojimą šilumos ir vėsumos gamybai CŠT sektoriuje“ numatomas 75 mln. eurų finansavimas. Dalis šių investicijų bus skiriama biomasės panaudojimo skatinimui, prioritetą teikiant kogeneracinių jėgainių bei didelio efektyvumo biokuro katilų (su šilumos siurbliais ar šilumos talpyklomis) diegimui, pritaikytų deginti miško kirtimo liekanas (SM3 kokybės biokurą). Veiklas numatoma vykdyti visoje Lietuvoje, galimi pareiškėjai – šilumos tiekimo įmonės ir nepriklausomi šilumos gamintojai. Atsižvelgdamos į patvirtintą 2021–2027 m. investicijų programą bei veikloms numatomas skirti lėšas, šilumos tiekimo įmonės planuojasi ir rengia investicinius projektus.

Pažymėtina, kad šilumos tiekimo įmonėms kasmet rengia šilumos tiekimo ir gamybos įrangos remonto planus, nusimato tam reikalingas sąnaudas ir investicijas bei derinasi jas su Valstybine energetikos reguliavimo taryba. Taip pat įmonės rengia ir teikia Tarybai derinti planuojamų laikotarpių investicijas bei per ataskaitinį laikotarpį atliktas investicijas. Atskiro biokuro katilų modernizavimo plano, kuri rengtų Energetikos ministerija, ruošimas būtų perteklinis, atskirų energetikos sektorių vystymo planai nėra rengiami (tai prieštarautų Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo nuostatoms).

b) Šilumos vartotojai turi turėti teisę savarankiškai apsispęsti dėl šildymo būdo pasirinkimo – tokią vartotojų teisę įtvirtina Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, taip pat ir galiojančios Šilumos ūkio įstatymo nuostatos. 3. Lietuvos biomasės energetikos asociacija

LITBIOMA

2023-03-07¹⁰

1 Įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalyje yra siūloma nustatyti, kad energijos išteklių biržos operatoriaus „Baltpool“ administruojamoje sistemoje yra organizuojami ne tik kasmėnesiniai šilumos gamybos aukcionai, tačiau ir šilumos gamybos pajėgumų aukcionai, kuriems Tarybos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į gamybos apimtis, yra dengiamos pagrįstos būtinosios, eksploatacinės pastoviosios, nusidėvėjimo sąnaudos ir protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža. Šis Energetikos ministerijos siūlomas pakeitimas yra grindžiamas Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateikiama informacija, kad „šilumos gamintojai dėl kai kurių šilumos tiekimo sistemų specifikos yra priversti veikti nuostolingai.

Toks teisinis reguliavimas neužtikrina ekonominių svertų tvariai nepriklausomų šilumos gamintojų plėtrai, o Kauno miesto atveju nesudaro sąlygų nepriklausomiems šilumos gamintojams išlikti rinkoje, todėl galimai ilgalaikėje perspektyvoje, pasitraukus nepriklausomiems šilumos gamintojams, gali kilti šilumos kainos vartotojams“. Asociacijos vertinimu, Energetikos ministerijos Įstatymo projekto aiškinamajame rašte atskleidžiama problematika yra esminė visam biokuro sektoriui ir turi būti nedelsiant sprendžiama. Tačiau Energetikos ministerijos siūlomos problemos sprendimo priemonės, t. y. šilumos gamybos pajėgumų aukcionų organizavimas, kurių laimėtojams yra dengiamos tam tikros sąnaudos tik atsižvelgiant į gamybos apimtys, yra nepriimtinos, nes jos neužtikrins įrenginių išliko rinkoje. Atsižvelgiant į tai, Asociacija siūlo Įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalies nuostatas dėstyti sekančiai: „1. Šilumos aukciono būdu gaminama ir (ar) superkama šiluma ir (ar) nustatomi šilumos gamybos pajėgumai, kuriems Tarybos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į gamybos apimtį, dengiamos pagrįstos būtinosios, eksploatacinės pastoviosios, nusidėvėjimo sąnaudos ir protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža, ir “. Asociacijos nuomone, tik toks siūlomas reguliavimas užtikrins įrenginių gyvybingumą ir šilumos vartotojų poreikių tenkinimą pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis. Priešingu atveju susidarys situacija panaši kaip Šiauliuose, kur šilumos tiekimo įmonė, ankstesniame periode neįsileidusi nepriklausomo šilumos gamintojo į rinką, dabar yra priversta pati investuoti į naujo biokuro katilo statybą, tik dvigubai ar net trigubai didesnę sumą.

Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamo Įstatymo projekto 8 straipsnis, keičiantis Įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, nustato, „...Šilumos aukciono būdu gaminama ir (ar) superkama šiluma ir (ar) nustatomi šilumos gamybos pajėgumai, kurių Tarybos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į gamybos apimtį, dengiamos pagrįstos būtinosios, eksploatacinės pastoviosios, nusidėvėjimo sąnaudos ir protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža, ir kurie atitinka kokybės, tiekimo patikimumo ir aplinkosaugos reikalavimus.“ Pažymėtina, kad Litbioma siūlymas vienpusiškai dengti nusidėvėjimo, investicijų grąžos ir kitas sąnaudas,  nepriklausomai nuo gamybos apimčių, neskatina ūkio subjektų gaminti šilumą, todėl siūlome atsižvelgti iš dalies ir nustatyti:

Pakeisti Įstatymo projekto 8 straipsniu, keičiančiu Įstatymo 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šilumos tiekėjas šilumos vartotojų poreikiams patenkinti reikalingą šilumos kiekį gamina turimais šilumos gamybos įrenginiais. Jeigu aprūpinimo šiluma sistemoje veikia nors vienas nepriklausomas šilumos gamintojas, prognozuojamas šilumos kiekis ir

(ar) šilumos gamybos pajėgumai , reikalingi šilumos vartotojų poreikiams patenkinti, nustatomi ir (ar) superkami šilumos aukciono būdu. Šilumos aukciono būdu gaminama ir (ar) superkama šiluma ir (ar) nustatomi šilumos gamybos pajėgumai, kurių Tarybos nustatyta tvarka ir sąlygomis , atsižvelgiant į gamybos apimtį, dengiamos pagrįstos būtinosios , eksploatacinės pastoviosios, nusidėvėjimo sąnaudos ir protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža, ir kurie atitinka kokybės, tiekimo patikimumo ir aplinkosaugos reikalavimus.

Tarybos tvirtinami šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašas (toliau – Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašas) ir standartinės šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygos yra privalomi šilumos tiekėjams ir nepriklausomiems šilumos gamintojams, įskaitant asmenis, ketinančius plėtoti šilumos energijos gamybą ir prisijungti prie šilumos perdavimo tinklų. Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų apraše gali būti nustatytos skirtingos šilumos gamybos ir (ar) supirkimo sąlygos atskirose šilumos tiekimo sistemose, tačiau privaloma atsižvelgti į veiksmingos konkurencijos šilumos gamyboje užtikrinimo, atliekinių ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo šilumai gaminti skatinimo principus, šilumos gamybos pajėgumų užtikrinimą bei šilumos vartotojų teisę gauti šilumą pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis.“

4. Lietuvos biomasės energetikos asociacija

LITBIOMA

2023-03-07¹⁰

2 Įstatymo projekto papildymas nauju 10² straipsniu. Asociacija kategoriškai nepritaria Energetikos ministerijos siūlomai atliekinės šilumos supirkimo tvarkai, kuri yra išdėstyta Įstatymo projekto 10² straipsnio nuostatose, kadangi ji (i) iškreipia lygias konkurencines sąlygas tarp šilumos gamintojų ir atliekinės šilumos gamintojų, (ii) proteguoja atliekinės šilumos gamintojus, kurių pagrindinis verslas net neturėtų būti šilumos gamyba, (iii) didina šilumos kainas galutiniams vartotojams, nes visi tokios atliekinės šilumos surinkimo kaštai, kuriuos yra siūloma finansuoti iš šilumos tiekėjo biudžeto, galiausiai bus perstatomi galutiniams šilumos vartotojams ir t. t.

Atsižvelgiant į visą tai, Asociacija siūlo koreguoti Įstatymo projekto 10² straipsnio nuostatas numatant tokius pagrindinius atliekinės šilumos supirkimo principus: - atliekinės šilumos supirkimo kainą turi nustatyti ne Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba), o konkurencija, kas reiškia, jog atliekinės šilumos supirkimas gali būti vykdomas ne šilumos aukciono būdu, tačiau visais atvejais kaina, už kurią šilumos tiekėjas yra pasiryžęs supirkti atliekinę šilumą iš atliekinės šilumos gamintojų, turi būti mažesnė nei pigiausio šilumos gamintojo pasiūlyta kaina šilumos gamybos aukcione; - kadangi atliekinės šilumos kiekis, kaip pripažįsta ir pati Energetikos ministerija Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, yra neprognozuojamas, atliekinės šilumos kiekiai negali mažinti pagrindinio šilumos tiekėjo prognozuojamo gaminti ir (ar) supirkti šilumos kiekio šilumos gamybos aukcione. Tokie atliekinės šilumos kiekiai gali būti skiriami pikinių ir (ar) rezervinių šilumos kiekių padengimui, tačiau ne būtinųjų šilumos vartotojų poreikių padengimui.

Sutinkamai su tuo, atliekinės šilumos kiekiai negali mažinti konkurencijos būdų superkamų šilumos kiekių; - atliekinės šilumos tiekiančių įrenginių prijungimo kaštus, kuriuos, remiantis Įstatymo projekto¹⁰² straipsnio 2 dalies nuostatomis, prisiima šilumos tiekėjas, visais atvejais turi patvirtinti Taryba, kuri savo sprendimais turi užtikrinti, jog šilumos kainos galutiniams vartotojams dėl ekonomiškai nepagrįstų investicijų nedidėtų. Nepritarti Vienas iš Įstatymo projekto tikslų – paskatinti atliekinės šilumos panaudojimą tam, kad duomenų centruose, prekybos centruose, vandenvalos įmonėse ir panašiuose objektuose generuojama atliekinė šiluma nebūtų išmetama į orą, o būtų surenkama ir panaudojama centralizuoto šildymo reikmėms. Ne aukciono būdu už ne didesnę  nei VERT nustatytą atliekinės šilumos supirkimo kainą galės būti parduodama atliekinė šiluma, kuri nėra pagaminta bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (kogeneracijos) būdu ir (ar) deginant komunalines atliekas,  arba tais atvejais kai atliekinę šilumą generuoja subjektas kurio pagrindinė veikla nėra elektros energijos ir (ar) šilumos gamyba. 5. Lietuvos biomasės energetikos asociacija

LITBIOMA

2023-03-07³⁰

13⁵ Įstatymo projekto 30 straipsnio 13 dalies 5 punkte yra įtvirtintas reikalavimas šilumos tiekėjams, realizuojantiems ne mažiau kaip 100 GWh šilumos per metus, užtikrinti, kad bendrame kalendoriniais metais įsigyto biokuro balanse ne mažiau kaip 30 procentų sudarytų biokuras, kurio gamybai kaip žaliava naudojamos miško kirtimo liekanos. Asociacijos nuomone, šią 30 procentų ribą jau būtų galima didinti iki 50 procentų, nes, kaip paaiškėjo, šilumos tiekimo įmonės vis dėlto sugeba deginti prasčiausios rūšies žaliavą ir tai nesukelia joms kažkokių esminių problemų.

Miško kirtimo liekanos – tai mūsų vietinė, tvari žaliava, susiformuojanti natūraliai, kuri yra mūsų energetinis garantas, esant nepalankiems išoriniams veiksniams. Ši žaliava nėra naudojama pramonėje, jos potencialas didžiausias, o kainos mažiausios, todėl būtent jos deginimas turėtų būti puoselėjamas. Nepritarti Siūlymas didinti reikalavimą iki  50 proc. nepraėjus nei metams nuo minėto 30 proc. reikalavimo atsiradimo 2022 metais yra pernelyg ankstyvas. Preliminariais BALTPOOL duomenimis, 2022-2023 m. šildymo sezono metu SM3/SM3D produkto dalis bendrame tiekiamo biokuro kiekyje augi ir sudarė 38 proc. Pažymėtina, kad 2023-2024 m. šildymo sezono metu pradės veikti Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro blokas, kurio du katilai naudos SM3 kokybės biokurą ir tai ženkliai padidins šios kokybės biokuro paklausą. Atsižvelgiant į biokuro pasiūlos ir paklausos santykį, apie siūlomo pakeitimo poreikį galėtų būti svarstoma ne anksčiau nei pasibaigs 2023-2024 m. šildymo sezonas. 6. Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacija

2023-03-10⁸

1 Asociacijos siūlymo esmė ir siekiama spręsti Įstatymo projekto problema Įstatymo projektu nustatoma nauja šilumos aukciono rūšis – šilumos gamybos pajėgumų aukcionas. Nurodyto aukciono tikslas – aukciono pagrindu atrinktiems šilumos gamybos pajėgumams kompensuoti jų pagrįstas sąnaudas bei protingą investicijų grąžą siekiant užtikrinti šių šilumos sistemai būtinų gamybos pajėgumų išlikimą.

Būtinybė nustatyti šilumos gamybos pajėgumų aukcioną bei jo pagrindu atrinktiems gamybos įrenginiams kompensuoti jų pagrįstas sąnaudas bei protingą investicijų grąžą Įstatymo projekto aiškinamajame rašte grindžiama esama šilumos ūkio problematika: „šilumos gamintojai dėl kai kurių šilumos tiekimo sistemų specifikos yra priversti veikti nuostolingai. Toks teisinis reguliavimas neužtikrina ekonominių svertų tvariai nepriklausomų šilumos gamintojų plėtrai, o Kauno miesto atveju nesudaro sąlygų nepriklausomiems šilumos gamintojams išlikti rinkoje, todėl galimai ilgalaikėje perspektyvoje, pasitraukus nepriklausomiems šilumos gamintojams, gali kilti šilumos kainos vartotojams.“ Visgi, Įstatymo projekte ydingai nustatoma, kad nurodytos pagrįstos sąnaudos ir protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grąža yra dengiama tik atsižvelgiant į šilumos įrenginių gamybos apimtį. Kitaip tariant, Įstatymo projekte esanti nuostata „atsižvelgiant į gamybos apimtį“ lemia, kad šilumos gamybos pajėgumų aukcionu atrinktiems gamybos įrenginiams būtų dengiama tik dalis pagrįstų sąnaudų ir protingumo kriterijus atitinkančios investicijų grąžos, kuri šilumos gamintojams, gaminantiems šilumą iš atsinaujinančių energijos išteklių, atsižvelgiant į faktinę šilumos gamybos apimtį, būtų nepagrįstai maža ir nepakankama išlikti rinkoje.

Kaip nurodyta ir Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, atskirose šilumos sistemose (miestuose) nepriklausomi šilumos gamintojai šiuo metu veikia nuostolingai ir yra itin apribotos jų gamybos apimtys dėl to, kad šilumos aukcionu superkant šilumą už mažiausią kainą, atsinaujinančiais ištekliais pagaminta šiluma negali lygiateisiškai konkuruoti su šiluma, pagaminta deginant atliekas (gaminant šilumą iš biokuro gamintojas patiria kuro įsigijimo sąnaudas, tuo tarpu už atliekų priėmimą patiriamos ne sąnaudos, o pajamos). Taip pat, bendrą metinį šilumos gamybos kiekį centralizuotame šilumos tiekime apriboja mažėjantis bendras šilumos poreikis dėl šiltėjančio klimato bei valstybės skatinama decentralizuota šilumos gamyba, kuri, vis dėlto, nėra stabili ir galinti garantuoti nenutrūkstamą šilumos tiekimą vartotojams.

Tai, kad šilumos gamintojai atskiruose miestuose veikia nuostolingai (iš esmės ribotomis gamybos apimtimis) patvirtina ir 2019 – 2021 m. biokuro katilų eksploataciniai duomenys Kauno mieste: Dengiant tik itin mažą pagrįstų sąnaudų ir protingumo kriterijų atitinkančių investicijų dalį, ši dalis būtų nepakankama bendrovių išlikimui, nes: • bendrovės ištisus metus patiria pastoviąsias, eksploatacines bei nusidėvėjimo sąnaudas, būtinas šilumos gamybos įrenginių išlaikymui bei tinkamam eksploatavimui (darbuotojų atlyginimai, remontas, paskolų aptarnavimas, mokesčiai, kt.); pagal gamybos apimtis nustatoma investicijų grąža ribotų galimybes šilumos gamintojams sukaupti ar pritraukti lėšų naujoms investicijoms, būtinoms atsinaujinančių išteklių tolimesniam panaudojimui; • bendrovės neturėtų galimybės išlaikyti reikiamos kvalifikacijos darbuotojų, atsižvelgus į dinamiškus pokyčius darbo rinkoje ir atsižvelgiant į tai, kad susiduriama su energetikos ir inžinerinės pakraipos darbuotojų stygiumi. (ii) Asociacijos siūlymo numatomas poveikis Atsižvelgus į Asociacijos pasiūlymą Įstatymo projekte atsisakyti nuostatos

„atsižvelgiant į gamybos apimtį“ būtų užtikrinta, kad šilumos gamybos

pajėgumų aukcionu atrinktiems šilumos gamintojams būtų dengiamos visos pagrįstos būtinosios, eksploatacinės pastoviosios, nusidėvėjimo sąnaudos ir protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža.

Tai, kad šilumos gamintojai atskiruose miestuose veikia nuostolingai (iš esmės ribotomis gamybos apimtimis) patvirtina ir 2019 – 2021 m. biokuro katilų eksploataciniai duomenys Kauno mieste: Dengiant tik itin mažą pagrįstų sąnaudų ir protingumo kriterijų atitinkančių investicijų dalį, ši dalis būtų nepakankama bendrovių išlikimui, nes: • bendrovės ištisus metus patiria pastoviąsias, eksploatacines bei nusidėvėjimo sąnaudas, būtinas šilumos gamybos įrenginių išlaikymui bei tinkamam eksploatavimui (darbuotojų atlyginimai, remontas, paskolų aptarnavimas, mokesčiai, kt.); pagal gamybos apimtis nustatoma investicijų grąža ribotų galimybes šilumos gamintojams sukaupti ar pritraukti lėšų naujoms investicijoms, būtinoms atsinaujinančių išteklių tolimesniam panaudojimui; • bendrovės neturėtų galimybės išlaikyti reikiamos kvalifikacijos darbuotojų, atsižvelgus į dinamiškus pokyčius darbo rinkoje ir atsižvelgiant į tai, kad susiduriama su energetikos ir inžinerinės pakraipos darbuotojų stygiumi. (ii) Asociacijos siūlymo numatomas poveikis Atsižvelgus į Asociacijos pasiūlymą Įstatymo projekte atsisakyti nuostatos

„atsižvelgiant į gamybos apimtį“ būtų užtikrinta, kad šilumos gamybos

pajėgumų aukcionu atrinktiems šilumos gamintojams būtų dengiamos visos pagrįstos būtinosios, eksploatacinės pastoviosios, nusidėvėjimo sąnaudos ir protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža. Taip būtų užtikrintos ne tik atsinaujinančių išteklių panaudojimo galimybės šilumos ūkyje, tvari šilumos gamintojų plėtra, bet ir apskritai šilumos gamintojų, šilumą gaminančių iš atsinaujinančių energijos išteklių, išlikimas rinkoje, kas, kaip nurodyta Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, yra būtina siekiant užtikrinti šilumos vartotojų apsaugą. Taigi, Asociacijos pasiūlymu yra siekiama: • užtikrinti Įstatymo projekto nuostatų tarpusavio suderinamumą ir jo tikslų pasiekimą.

Pastebėtina, kad Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo Įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad šilumos ūkio specialiuose planuose turi būti įtvirtintos priemonės atsinaujinančios energetikos plėtros tikslų įgyvendinimui, t.y. kad 2030 metais savivaldybės teritorijoje tiekiamos šilumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių ir atliekinės šilumos, dalis šilumos energijos balanse sudarytų ne mažiau kaip 90 procentų; • užtikrinti, kad būtų išsaugomi miesto poreikiams būtini šilumos gamybos pajėgumai bei konkurencija; • užtikrinti, kad nebūtų mažinamas atsinaujinančios energetikos panaudojimas šilumos sektoriuje; • užtikrinti, kad valstybės, savivaldybės ir privačių asmenų padarytomis investicijomis į šilumos gamybos įrenginius būtų toliau naudojamasi vartotojų labui. Akcentuotina, kad nurodytos nuostatos

„atsižvelgiant į gamybos apimtį“ atsisakymas neturėtų jokių neigiamų

padarinių, kadangi Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos gamintojams bet kokiu atveju būtų dengiamos tik pagrįstos, t.y. VERT nustatyta tvarka pripažintos, būtinosios pastoviosios sąnaudos ir protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, prašome tikslinti Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo Įstatymo 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti sekančiai: „1. Šilumos tiekėjas šilumos vartotojų poreikiams patenkinti reikalingą šilumos kiekį gamina turimais šilumos gamybos įrenginiais. Jeigu aprūpinimo šiluma sistemoje veikia nors vienas nepriklausomas šilumos gamintojas, prognozuojamas šilumos kiekis ir (ar) šilumos gamybos pajėgumai, reikalingi šilumos vartotojų poreikiams patenkinti, nustatomi ir (ar) superkami šilumos aukciono būdu.

Šilumos aukciono būdu gaminama ir (ar) superkama šiluma ir (ar) nustatomi šilumos gamybos pajėgumai, kuriems Tarybos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į gamybos apimtį , dengiamos pagrįstos būtinosios, eksploatacinės pastoviosios, nusidėvėjimo sąnaudos ir protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža, ir kurie atitinka kokybės, tiekimo patikimumo ir aplinkosaugos reikalavimus. Tarybos tvirtinami šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašas (toliau – Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašas) ir standartinės šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygos yra privalomi šilumos tiekėjams ir nepriklausomiems šilumos gamintojams, įskaitant asmenis, ketinančius plėtoti šilumos energijos gamybą ir prisijungti prie šilumos perdavimo tinklų.

Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų apraše gali būti nustatytos skirtingos šilumos gamybos ir (ar) supirkimo sąlygos atskirose šilumos tiekimo sistemose, tačiau privaloma atsižvelgti į veiksmingos konkurencijos šilumos gamyboje užtikrinimo, atliekinių ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo šilumai gaminti skatinimo principus, šilumos gamybos pajėgumų užtikrinimą bei šilumos vartotojų teisę gauti šilumą pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis.“ Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:

Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamo Įstatymo projekto 8 straipsnis, keičiantis Įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, nustato, „...Šilumos aukciono būdu gaminama ir (ar) superkama šiluma ir (ar) nustatomi šilumos gamybos pajėgumai, kurių Tarybos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į gamybos apimtį, dengiamos pagrįstos būtinosios, eksploatacinės pastoviosios, nusidėvėjimo sąnaudos ir protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža, ir kurie atitinka kokybės, tiekimo patikimumo ir aplinkosaugos reikalavimus.“ Pažymėtina, kad Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos siūlymas vienpusiškai dengti nusidėvėjimo, investicijų grąžos ir kitas sąnaudas,  nepriklausomai nuo gamybos apimčių, neskatina ūkio subjektų gaminti šilumą, todėl siūlome:

Pakeisti Įstatymo projekto 8 straipsniu, keičiančiu Įstatymo 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Šilumos tiekėjas šilumos vartotojų poreikiams

patenkinti reikalingą šilumos kiekį gamina turimais šilumos gamybos įrenginiais.

Jeigu aprūpinimo šiluma sistemoje veikia nors vienas nepriklausomas šilumos gamintojas, prognozuojamas šilumos kiekis ir (ar) šilumos gamybos pajėgumai , reikalingi šilumos vartotojų poreikiams patenkinti, nustatomi ir (ar) superkami šilumos aukciono būdu. Šilumos aukciono būdu gaminama ir (ar) superkama šiluma ir

(ar) nustatomi šilumos gamybos pajėgumai, kurių Tarybos nustatyta tvarka ir sąlygomis , atsižvelgiant į gamybos apimtį, dengiamos pagrįstos būtinosios , eksploatacinės pastoviosios, nusidėvėjimo sąnaudos ir protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža, ir kurie atitinka kokybės, tiekimo patikimumo ir aplinkosaugos reikalavimus. Tarybos tvirtinami šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašas (toliau – Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašas) ir standartinės šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygos yra privalomi šilumos tiekėjams ir nepriklausomiems šilumos gamintojams, įskaitant asmenis, ketinančius plėtoti šilumos energijos gamybą ir prisijungti prie šilumos perdavimo tinklų. Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų apraše gali būti nustatytos skirtingos šilumos gamybos ir (ar) supirkimo sąlygos atskirose šilumos tiekimo sistemose, tačiau privaloma atsižvelgti į veiksmingos konkurencijos šilumos gamyboje užtikrinimo, atliekinių ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo šilumai gaminti skatinimo principus, šilumos gamybos pajėgumų užtikrinimą bei šilumos vartotojų teisę gauti šilumą pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis.“

7. AB Kauno energija

2023-03-13²

2⁴² Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (toliau – LŠTA) 2022-04-12 raštu Nr.

42 kreipėsi į

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministeriją ir Lietuvos Respublikos Energetikos ministeriją su prašymu inicijuoti Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – SŽNSĮ) pakeitimą, kuriuo būtų numatoma įtvirtinti, jog magistralinių bei skirstomųjų šilumos tiekimo tinklų apsaugos zonų nustatymas yra susijęs su viešojo intereso tenkinimu ir būtinas nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimui. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija 2022-07-08 raštu Nr. D8(E)-3655 „Dėl asociacijos raštų“ pažymėjo, kad tuo atveju jeigu būtų nuspręsta rengti atitinkamą šio įstatymo (SŽNSĮ) pakeitimo projektą arba Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos pateiktu siūlymu papildyti rengiamą minėtą Vyriausybės nutarimo projektą, Aplinkos ministerija neprieštarautų šiai iniciatyvai. Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija 2022-06-13 raštu Nr. (22.2-24 Mr)3-957 „Dėl pagrindimo Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 7 straipsnio pakeitimui“, kuriuo atsakoma į Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos raštą pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme (toliau – Įstatymas) nėra apibrėžta kaip yra skirstomi šilumos perdavimo tinklai, todėl ministerijos vertinimu keičiant SŽNSĮ sąvokas, nepakeitus Įstatyme įtvirtintų sąvokų atsirastų šių abiejų teisės aktų nesuderinamumas ir siūloma esant poreikiui suskirstyti šilumos perdavimo tinklus pagal tam tikrus kriterijus, juos apsibrėžti ir įtvirtinti <...> Šilumos ūkio įstatyme, ir tik po to Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme ir pagal poreikį kituose teisės aktuose.

Atsižvelgiant į išdėstytą, AB „Kauno energija“ (toliau – Bendrovė) SIŪLĖ pakeisti Įstatymo 2 straipsnio 42 dalį bei papildyti šį straipsnį 43-45 dalimis ir pakeisti 8 straipsnio 3 dalį, juos išdėstant taip: Pakeisti 2 straipsnio 42 dalį ir papildyti 43-45 dalimis jas išdėstant taip: „42. Šilumos perdavimo tinklas – sujungtų vamzdynų ir įrenginių sistema, susidedanti iš magistralinių šilumos tiekimo tinklų, skirstomųjų šilumos tiekimo tinklų ir pastatų įvadinių šilumos tinklų, skirta pristatyti šilumnešiu šilumą iš gamintojo vartotojams. 43. Magistraliniai šilumos tiekimo tinklai – šilumos tiekimo tinklai nuvesti nuo šilumos šaltinio iki atšakų į kvartalus, taip pat iki atskirų vartotojų grupinių šilumos punktų, kurių projektinė šilumos galia yra 5 MW ir daugiau. 44. Skirstomieji šilumos tiekimo tinklai – šilumos tiekimo tinklai nuo magistralinių šilumos tiekimo tinklų iki atšakų į pastatus. 45. Pastatų įvadiniai tinklai – atšakos nuo skirstomųjų (arba magistralinių) tinklų iki vartotojų pastato sienos išorinio paviršiaus. 2 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.

Pagrindinis šilumos ūkio specialiojo plano tikslas yra tenkinti vartotojų šilumos poreikius vartotojams mažiausiomis sąnaudomis ir neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai. Rengiant šilumos ūkio specialiuosius planus, vadovaujamasi Aplinkos oro apsaugos įstatymo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatomis dėl oro užterštumo ir urbanistiniais kriterijais (užstatymo tankis, pastatų aukštingumas, užstatymo specifika), taip pat kitais kriterijais, kurie nepažeidžia technologinio neutralumo principo, ir Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatyme nurodytu energijos vartojimo efektyvumo didinimo pirmumo principu. Šilumos ūkio specialiajame plane nustatomos esamos ir planuojamos naujos šilumos vartotojų teritorijos ir pateikiami principiniai techniniai sprendimai dėl kiekvienai teritorijai nustatytų alternatyvių energijos ar kuro rūšių naudojimo, kad būtų patenkinami šios teritorijos vartotojų šilumos poreikiai. Priimant galutinius sprendimus, būtina įvertinti techninių sprendinių ekonominį efektyvumą ir palyginti juos su energijos efektyvumo didinimo priemonėmis, mažinančiomis vartotojų šilumos poreikius. Žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas, kai, tenkinant viešąjį interesą, įgyvendinant specialiojo plano tikslus, priemones ar sprendinius yra nustatomos magistralinių ir (ar) skirstomųjų šilumos tiekimo tinklų apsaugos zonos, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.“.

Pažymime, kad įtvirtintas siūlomas reglamentavimas dėl apsaugos zonų nustatymo ir šilumos tiekimo kaip viešąjį interesą tenkinančios paslaugos pripažinimas Įstatymo ir SŽNSĮ nuostatose, sudarys sąlygas tik apsaugos zonų nustatymui, o pareiga gauti žemės sklypo savininko sutikimą kai šilumos perdavimo tinklai bus tiesiami per sklypą išliks, todėl tai neturės jokios reikšmingos įtakos jų interesams, nes išimtis būtų taikoma tik tiems sklypams, į kurių teritoriją šilumos perdavimo tinklai nepatenka. Energetikos ministerija, vertindama šį Bendrovės siūlymą, derinimo pažymoje nurodė, kad

„nėra pakankamos argumentacijos dėl magistralinių bei skirstomųjų tinklų

pripažinimo viešuoju interesu, todėl reiktų detaliai įvertinti, ar tik magistralinių ir skirstomųjų tinklų pripažinimas viešuoju interesu, išspręstų įvardijamas problemas prijungiant visus be išimties šilumos vartotojus prie CŠT, nes net ir esant bent vienam žemės sklypo savininko nesutikimui, projekto įgyvendinamas būtų apsunkinamas.“ Pastebėtina, kad šilumos tiekimas kaip viešuosius interesus atitinkanti paslauga yra pripažįstamas įstatymu. Įstatymo 2 str. 56 p. numato, kad šilumos ūkio paslaugos, kurias nustato įstatymai, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija vadovaudamasi visuomenės interesais yra laikomos viešuosius interesus atitinkančiomis paslaugomis. Taip pat Įstatymo 4 str. 1 d. nustato, jog bendra šilumos ir elektros energijos gamyba yra viešuosius interesus atitinkanti paslauga.

Šilumos tiekimas ir gamyba viešuosius interesus atitinka ir remiantis CK 6.161 straipsniu, kurio 1 dalyje įvardinta, jog sutartys dėl šilumos tiekimo yra laikomos viešosiomis sutartimis – viešąja sutartimi laikoma sutartis, kurią sudaro juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis paslaugas ar parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi (transporto, ryšių, elektros, šilumos, dujų, vandentiekio ir kt. organizacijos). Magistraliniais ir skirstomaisiais šilumos tiekimo tinklais užtikrinamas šilumos tiekimas visiems vartotojams (ne pavieniams vartotojams), taip tenkinant viešąjį interesą. Kompensavimui už nustatytas apsaugos zonas būtų galima būtų nustatyti metodiką, remiantis Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 725 patvirtintoje Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės ir kito nekilnojamojo daikto servitutu, nustatymo metodikoje nustatytais principais (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/b5f6b10093bf11e8b93ad15b34c9248c/asr). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, SIŪLOME pritarti išdėstytam siūlymui pakeisti Įstatymo 2 straipsnio 42 dalį bei papildyti šį straipsnį 43-45 dalimis ir pakeisti 8 straipsnio 3 dalį pagal aukščiau nurodytą redakciją. Nepritarti Pažymėtina, kad teikiamas Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo projektas buvo rengiamas  laikantis Šilumos ūkio įstatymo koncepcijos turinio imties. Koncepcija buvo pristatyta tiek Vyriausybei, tiek Seimo komitetuose, tiek ir suinteresuotoms institucijoms ir organizacijoms viešųjų konsultacijų ir organizuotų svarstymų metu. Visi papildomi siūlymai  Šilumos ūkio įstatymo  projektui, kurie neatitinka koncepcijos turinio imties ir nebuvo teikiami viešosioms konsultacijoms neturėtų būti vertinami be Vyriausybės išvados.

Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad š ios AB Kauno energijos siūlomos nuostatos nebuvo išdiskutuotos ir teikiamos viešoms konsultacijoms, be to siūlomos sąvokų apibrėžtys nėra daugiau niekur vartojamos Šilumos ūkio įstatymo nuostatose. Pažymėtina, kad nėra pakankamos argumentacijos dėl magistralinių bei skirstomųjų tinklų pripažinimo viešuoju interesu, todėl reiktų detaliai įvertinti, ar tik magistralinių ir skirstomųjų tinklų pripažinimas viešuoju interesu, išspręstų įvardijamas problemas prijungiant visus be išimties šilumos vartotojus prie CŠT, nes net ir esant bent vienam žemės sklypo savininko nesutikimui, projekto įgyvendinamas būtų apsunkinamas. Atkreiptinas dėmesys, kad turėtų būti vertinamas ne vien projektų spartus vystymas ir prijungimas prie CŠT, bet ir žemės sklypų savininkų, patenkančių į šilumos perdavimo tinklų apsaugos zonas, pagrįstų kompensacijų dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo nuostolių atlyginimo klausimas, taip pat ir šių asmenų teisėtų interesų apsaugos ir gynimo klausimas, apie kurį pasisako ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, konstatuodamas, kad valstybės, kaip visos visuomenės politinės organizacijos, paskirtis – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą. 8. AB Kauno energija

2023-03-13¹⁰

1 Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šilumos tiekėjas šilumos vartotojų poreikiams patenkinti reikalingą šilumos kiekį gamina turimais šilumos gamybos įrenginiais. Jeigu aprūpinimo šiluma sistemoje veikia nors vienas nepriklausomas šilumos gamintojas, prognozuojamas šilumos kiekis ir

(ar) šilumos gamybos pajėgumai, reikalingas reikalingi šilumos vartotojų poreikiams patenkinti, nustatomi gaminamas ir

• (ar) superkamas

superkami šilumos aukciono būdu.

Šilumos aukciono būdu gaminama ir (ar) superkama šiluma ir (ar) nustatomi šilumos gamybos pajėgumai, kurių Tarybos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į gamybos apimtį, dengiamos pagrįstos būtinosios, eksploatacinės pastoviosios, nusidėvėjimo sąnaudos ir protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža, ir kurie atitinkanti atitinka kokybės, tiekimo patikimumo ir aplinkosaugos reikalavimus. Taryba Tarybos tvirtina tvirtinami Šilumos šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašą aprašas (toliau – Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašas) ir standartines standartinės šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygas, sąlygos privalomas yra privalomi šilumos tiekėjams ir nepriklausomiems šilumos gamintojams, įskaitant asmenis, ketinančius plėtoti šilumos energijos gamybą ir prisijungti prie šilumos perdavimo tinklų. Taryba, tvirtindama Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašą apraše gali būti nustatytos skirtingos šilumos gamybos ir (ar) supirkimo sąlygos atskirose šilumos tiekimo sistemose, tačiau privalo privaloma atsižvelgti į veiksmingos konkurencijos šilumos gamyboje užtikrinimo, atliekinių ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo šilumai gaminti skatinimo principus , šilumos gamybos pajėgumų užtikrinimą bei šilumos vartotojų teisę gauti šilumą mažiausiomis pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis.“

1. Dėl

šilumos gamybos pajėgumų nustatymo ir supirkimo šilumos aukciono būdu. Įstatymo projekte numatyta, kad šilumos aukciono būdu nustatomas ir superkamas ne tik prognozuojamas šilumos kiekis, tačiau ir šilumos gamybos pajėgumai. Tačiau tiek Įstatymo projekto 2 str. 31 d. pakeitimai (šilumos aukciono sąvoka), tiek Įstatymo projekto 10 str.

1 d. pakeitimai, susiję su naujai įtvirtinamu šilumos gamybos pajėgumų

nustatymu ir supirkimu šilumos aukciono būdu, palieka teisinį neapibrėžtumą, įvertinus tai, kad Įstatymo projekte daugiau nėra nuostatų, apibrėžiančių šio mechanizmo įgyvendinimą. Priešingai nei šilumos aukcionų dėl šilumos kiekio (Įstatymo 10¹ str.) ar atliekinės šilumos supirkimo aukcionų (Įstatymo projekto 10² str.) atveju, Projekte visiškai nėra apibrėžti šilumos aukcionų dėl šilumos gamybos pajėgumų bendrieji principai ir tokių aukcionų veikimo mechanizmas, todėl kelia esminių klausimų: 1) kokiu dažnumu bus organizuojami šilumos aukcionai šilumos gamybos pajėgumams nustatyti, 2) ar tokiu atveju bus organizuojami ir šilumos kiekio aukcionai, 3) jei taip, tuomet ar šilumos gamintojai konkuruos tik kintamomis sąnaudomis ir kokia paskata gamintojams konkuruoti kintamomis sąnaudomis, jei pastoviosios sąnaudos ir investicijų grąža bus dengiamos nepriklausomai nuo gamintino šilumos kiekio, 4) kaip siejasi reguliuojamiems šilumos gamintojams nustatomas šilumos gamybos pajamų lygis (Projekto 32 str.) su šilumos gamybos pajėgumų aukciono metu nustatytų pastoviųjų sąnaudų padengimu per šilumos kainą?

Atsižvelgus į tai, kad 1) nėra aiškiai ir argumentuotai išdėstytos šilumos gamybos pajėgumų nustatymo ir supirkimo šilumos aukciono būdu įtvirtinimo priežastys ir tikslai bei pasekmės; 2) minėti Įstatymo pakeitimai palieka daug neapibrėžtumo; 3) neaiškus šilumos aukcionų dėl šilumos gamybos pajėgumų tarpusavio rūšys su šilumos gamintojams taikoma privaloma šilumos gamybos kainodara, siūlome atsisakyti pakeitimų, susijusių su šilumos aukciono apibrėžties pakeitimais ir šilumos aukcionų dėl šilumos gamybos pajėgumų nustatymo įtvirtinimo. siūlome atsisakyti minėtos nuostatos, numatančios nepagrįstą eksploatacinių pastoviųjų, nusidėvėjimo sąnaudų ir protingumo kriterijus atitinkančios investicijų grąžos padengimą šilumos gamintojams. siūlome visiems šilumos gamybos rinkos dalyviams, kokio konkurencijos intensyvumo šilumos tiekimo sistemoje jie beveiktų, nustatyti vienodas veiklos sąlygas ir taisykles. siūlome atsisakyti nuostatos, numatančios, kad Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų apraše privaloma atsižvelgti į šilumos gamybos pajėgumų užtikrinimą.

Nepritarti Teikiamo Šilumos ūkio įstatymo projekto redakcija ne kartą  buvo išdiskutuota su suinteresuotomis šalimis, buvo du kartus pateikta viešosioms konsultacijoms ir Vyriausybės priimtas sprendimas taikyti siūlomą teisinį reguliavimą. 9.

9. AB Kauno energija

2023-03-13¹⁰

3¹ Pakeisti 10 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) nepriklausomo šilumos gamintojo nuosavybės ar kitu

pagrindu valdomo šilumos gamybos arba bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (kogeneracijos) įrenginio statybai ar modernizavimui finansuoti yra pasinaudota ar naudojamasi Europos Sąjungos finansine parama, Nacionaliniame pažangos plane nustatytus atsinaujinančių energijos išteklių pažangos uždavinius įgyvendinančios nacionalinės plėtros programos finansavimo šaltiniais, valstybės ar savivaldybės dotacija ar subsidija , kuri yra didesnė negu 10 procentų nepriklausomo šilumos gamintojo nuosavybės ar kitu pagrindu valdomo ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo kainos. Šiuo atveju nepriklausomiems šilumos gamintojams privaloma šilumos gamybos kainodara šio įstatymo nustatyta tvarka taikoma 5 metus po š ilumos bazinio pajamų lygio nustatymo . “ Nepritarti Siūlomu pakeitimu nepriklausomiems šilumos gamintojams privaloma kainodara būtų taikoma į ateitį dar papildomus 5 metus nuo šilumos bazinio pajamų lygio nustatymo, o tai prieštarauja

2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir

Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013, nuostatas, kuriomis nustatomas galimų taikyti ribojimų terminas - 5 metai. Įstatymo projektu teisinis reguliavimas yra teisiškai aiškesnis ir atitinka minėto Reglamento nuostatas. „...Privaloma šilumos gamybos kainodara šio įstatymo nustatyta tvarka taikoma 5 metus po Tarybos sprendimo, kuriuo nustatytos šilumos gamybos reguliuojamos kainos, priėmimo...“

10. AB Kauno energija

2023-03-13 Papildyti Įstatymą 10² straipsniu: „¹⁰² straipsnis. Atliekinės šilumos supirkimo bendrieji principai

<...>

2. Atliekinę šilumą tiekiantys įrenginiai prijungiami prie šilumos

perdavimo tinklų Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvade nustatyta tvarka. Šilumos tiekėjas savo lėšomis organizuoja atliekinę šilumą tiekiančio įrenginio prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų darbus .

Šilumos tiekėjo ekonomiškai pagrįstos atliekinę šilumą tiekiančių įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų sąnaudos įvertinamos Tarybos tvirtinamoje šilumos kainų nustatymo metodikoje (toliau – Šilumos kainų nustatymo metodika) nustatyta tvarka . Prie šilumos perdavimo tinklų prijungiami atliekinę šilumą generuojantys asmenys padengia ekonomiškai pagrįstas prijungimo sąnaudas viršijančias išlaidas . Atliekinę šilumą generuojančio asmens lėšomis įrengta šilumos tiekimo sistemos dalis yra šilumos tiekėjo nuosavybė. „ Minėtos Įstatymo projekto 10² str. 2 d. nuostatos neskatina atliekinę šilumą generuojančių asmenų užtikrinti ilgalaikio veiklos tęstinumo, nepagrįstai perkelia vieno ūkio subjekto (atliekinę šilumą generuojančio asmens) veiklos riziką kitam ūkio subjektui (šilumos tiekėjui), siūlome atsisakyti minėtos nuostatos: „2. Atliekinę šilumą tiekiantys įrenginiai prijungiami prie šilumos perdavimo tinklų Tarybos patvirtintame Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvade nustatyta tvarka. Šilumos tiekėjas Atliekinę šilumą generuojantis asmuo savo lėšomis organizuoja atliekinę šilumą tiekiančio įrenginio prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų darbus. Šilumos tiekėjo ekonomiškai pagrįstos atliekinę šilumą tiekiančių įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų sąnaudos įvertinamos Tarybos tvirtinamoje šilumos kainų nustatymo metodikoje (toliau – Šilumos kainų nustatymo metodika) nustatyta tvarka. Prie šilumos perdavimo tinklų prijungiami atliekinę šilumą generuojantys asmenys padengia ekonomiškai pagrįstas prijungimo sąnaudas viršijančias išlaidas.

Atliekinę šilumą generuojančio asmens lėšomis įrengta šilumos tiekimo sistemos dalis yra šilumos tiekėjo nuosavybė .“ Nepritarti Teikiama Šilumos ūkio įstatymo projekto redakcija ne kartą  buvo išdiskutuota su suinteresuotomis šalimis, buvo du kartus pateikta viešosioms konsultacijoms ir Vyriausybės priimtas sprendimas taikyti siūlomą teisinį reguliavimą. 11. AB Kauno energija

2023-03-13

Įstatymo 2 str. 44 d. nustatyta, jog „

44. Šilumos punktas –

<...> Daugiabučio namo šilumos punkto įrenginiai, būtini namo tinkamam eksploatavimui ir naudojimui, yra neatskiriama namo dalis ir šio namo butų/patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, kurią draudžiama perduoti tretiesiems asmenims (kurie nėra šio namo butų ir patalpų savininkai) .“ Be to, Šilumos ūkio įstatymo 24 str. 1 d. nustato, kad daugiabučio namo butų ir patalpų savininkai šilumos punkto įrenginius valdo, naudoja ir jais disponuoja bendrosios nuosavybės teise, o šio straipsnio 2 d. numato, kad jeigu daugiabučio namo butų ir patalpų savininkai šilumos punkto įrenginių bendrosios nuosavybės teise nevaldo, bendroji nuosavybės teisė gali būti įgyjama šioje straipsnio dalyje nurodytais bei kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Didžioji dalis daugiabučių namų gyventojų nuo 2011 m. pabaigos nėra priėmę sprendimo įsigyti šilumos punkto savo nuosavybe, kaip numato Įstatymo

24 str., todėl daugumoje daugiabučių yra susiklostę santykiai, kai šilumos

punktas nuosavybės teise priklauso šilumos tiekėjui, tačiau šilumos punktu naudojasi daugiabučio namo gyventojai. Tokia situacija yra susiklosčiusi išskirtinai tik dėl daugiabučio gyventojų neveikimo (sprendimo nepriėmimo). Esant tokiems santykiams šilumos teikėjui yra atlyginama tik šilumos punkto remonto sąnaudos bei su tuo susijusios administracinės išlaidos (Įstatymo 12 str. 5 d.).

5 d.). Atsižvelgtina į tai, jog šilumos punktas, kaip ir visas kitas

turtas, naudojant dėvisi, taigi jo vertė – mažėja. Šilumos tiekėjas patiria šilumos punkto nusidėvėjimo sąnaudas, kurios suteikus šilumos punktą naudotis neatlygintinai, nėra padengiamos. Bendrovės nuosavybės teise turimų šilumos punktų likutinė vertė 2021 m. pabaigoje sudarė 1,0 mln. Eur, o patirtos sąnaudos (nuostoliai) dėl šių šilumos punktų nusidėvėjimo 2021 m. sudarė 340 tūkst. Eur. Todėl šilumos tiekėjas, turintis šilumos punktą nuosavybės teise, ne tik, kad nepanaudoja turimo turto naudingai, bet ir patiria didelius nuostolius. Šilumos teikėjai yra suinteresuoti laikytis Įstatyme nurodyto reglamentavimo ir perduoti šilumos punktus daugiabučių savininkų nuosavybės teise. Kadangi daugiabučių namų savininkai nepriima sprendimo įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teisę į šilumos punktus tik dėl savo neveikimo (sprendimo nepriėmimo), daugiabučių namų gyventojai privalo mokėti už naudojimąsi svetima nuosavybe – šilumos punktais (toks mokėjimas padengtų šilumos tiekėjo patiriamas nusidėvėjimo sąnaudas, kurios patiriamas tik dėl daugiabučių gyventojų neveikimo). Todėl Bendrovė Įstatymo pakeitimo projekto viešųjų konsultacijų metu Energetikos ministerijai siūlė papildyti Įstatymo 12 str. 5 d. įtraukiant sąlygą, jog daugiabučių namų gyventojai, jei nėra įgiję bendrosios dalinės nuosavybės teisės į šilumos punktus, privalo kompensuoti ne tik šilumos punkto remonto išlaidas, bet ir šilumos punkto savininkui mokėti atlygį už naudojimąsi svetimu turtu, atlygio dydžio skaičiavimo principus pavedant nustatyti Tarybai: „5.

Šilumos vartotojai daugiabučiuose namuose privalo apmokėti proporcingai daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje šilumos tiekėjui už daugiabučio namo šilumos punkto, nuosavybės teise priklausančio šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui, remonto darbus (įskaitant medžiagas, atsargines dalis ir įrenginius) bei su tuo susijusias administracines sąnaudas, kurios nėra įskaičiuotos į šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) tarifą bei mokėti atlygį už naudojimąsi šilumos punktu .

Š ilumos vartotojui išrašomoje sąskaitoje (mokėjimo pranešime) turi būti atskirai nurodytos darbų, medžiagų, atsarginių dalių ir įrenginių kainos, pagrįstos administracinės sąnaudos, atlygis už naudojimąsi šilumos punktu pagal Tarybos nustatytą metodiką , šilumos vartotojui privalomos mokėti sumos, taip pat pateikta informacija apie galimybę daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teisę į šilumos punktą šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais.“ Energetikos ministerija nepritarė šiam Bendrovės siūlymui, derinimo pažymoje nurodydama, kad „ Šilumos tiekėjai turi galimybę ir privalo imtis iniciatyvos perduoti šilumos punktus gyventojų nuosavybei, o nereikalauti papildomo mokesčio iš gyventojų. “ Pažymėtina, kad Bendrovė ne kartą ėmėsi iniciatyvos: Bendrovė raštu (tiek 2011–2014 metais, tiek 2020 bei 2023 metais) kreipėsi į daugiabučių gyvenamųjų namų administratorius bei daugiabučių namų bendrijų pirmininkus, ragindama laikytis imperatyvių Įstatymo nuostatų ir inicijuoti pastato bendraturčių sprendimo priėmimą perimti/įsigyti pastato šilumos punkto įrenginius. Išsiuntus raštus tik kelių daugiabučių namų gyventojai perėmė šilumos punktus į savo nuosavybę. Likusieji, jokių sprendimų nepriėmė. Šiai dienai Bendrovė turi apie tūkstantį  šilumos punktų, kurie, pagal imperatyvias įstatymo normas turėtų priklausyti gyventojams, o ne Bendrovei.

Bendrovė pagal dabartinį teisinį reglamentavimą be raštiškų raginimų gyventojams siutimo, jokių kitų svertų paveikti gyventojus neturi. Energetikos ministerija, nepriimdama sprendimo įtraukti į Įstatymo projektą Bendrovės siūlomus pakeitimus, ir toliau toleruoja situaciją, kai nesilaikoma Įstatymo imperatyvių nuostatų, numatančių, kad šilumos punkto įrenginiai, būtini namo tinkamam eksploatavimui ir naudojimui, yra neatskiriama namo dalis ir šio namo butų/patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, bei draudžiančių šilumos punktų įrenginiams nuosavybės teise priklausyti tretiesiems asmenims – šilumos tiekėjams. Bendrovės siūlomas mechanizmas leistų sukurti ekonominę paskatą daugiabučių namų gyventojams tinkamai įgyvendinti Įstatyme nustatytą jų teisę – įgyti šilumos punktą nuosavybe Įstatyme numatytu būdu , o šilumos tiekėjai negeneruotų nuostolių, kurių susidarymą sąlygoja Įstatyme įtvirtinti teisiniai neapibrėžtumai. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta,

SIŪLOME

pritarti Įstatymo 12 str. 5 d. papildymui aukščiau nurodytomis nuostatomis. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad Seimas 2022 m. kovo 24 d. priėmė Šilumos ūkio įstatymo pakeitimą, kuriuo buvo nustatytas šilumos tiekėjui atlygis už vartotojams nepriklausančio šilumos punkto eksploatacines išlaidas:

„5. Šilumos vartotojai daugiabučiuose namuose privalo apmokėti

proporcingai daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje šilumos tiekėjui už daugiabučio namo šilumos punkto, nuosavybės teise priklausančio šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui, remonto darbus (įskaitant medžiagas, atsargines dalis ir įrenginius) bei su tuo susijusias administracines sąnaudas, kurios nėra įskaičiuotos į šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) tarifą.

Š ilumos vartotojui išrašomoje sąskaitoje (mokėjimo pranešime) turi būti atskirai nurodytos darbų, medžiagų, atsarginių dalių ir įrenginių kainos, pagrįstos administracinės sąnaudos, šilumos vartotojui privalomos mokėti sumos, taip pat pateikta informacija apie galimybę daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teisę į šilumos punktą šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais.“ Todėl manytina, kad keliamas reikalavimas vartotojams  mokėti dar ir papildomą atlygį šilumos tiekėjams už šilumos punkto įrenginių naudojimąsi yra neproporcingas vartotojų atžvilgiu. 12. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija,

2023-03-13²

37 Siūlome patikslinti Įstatymo projekto 2 str. 37 dalį, numatant, kad dvinarės šilumos kainos pastovioji dalis mokama ne už vidutinę, bet už įrengtąją šilumos vartojimo galią. Šilumos tiekėjo pareiga – užtikrinti šilumos tiekimą vartotojams pagal jų poreikius, kad ir maksimalią galią nors ir labai trumpą laikotarpį. Tam reikalinga infrastruktūra, o dėl jos išlaikymui reikalingos lėšos. Kitu atveju, kurį laiką nevartojant šilumos vidutinė galia tampa lygi

0 ir vartotojams mokėti pastovios dedamosios nebereikia, o tiekėjas privalo

būti pasirengęs tiekti šilumą ir negali savavališkai atjungti tokių vartotojų. Pakeisti Įstatymo 2 straipsnio 37 dalį ją papildant ir išdėstant taip: 37.

Šilumos dvinarė kaina – šilumos kaina, sudaryta iš pastoviosios dalies , mokamos už vidutinę įrengtąją šilumos vartojimo galią eurais už kilovatą per mėnesį, ir kintamosios dalies , mokamos euro centais už šilumos kilovatvalandę , dedamųjų .“ Nepritarti Pastatų, kuriems centralizuotai tiekiama šiluma, įrengtoji šildymo sistemos galia paprastai yra didesnė nei vidutinė šilumos vartojimo galia. Dėl šios priežasties, jei būtų pritarta LŠTA siūlomam dvinarės kainos skaičiavimo principui, šilumos vartotojų, pasirinkusių dvinarę šilumos kainą, sąskaitose nurodoma pastovioji mokėtinos sumos dalis padidėtų 2 - 3 kartus. Ypač didėtų šilumos sąskaitos vartotojams, kurių pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistema yra mišri (kombinuota), naudojanti centralizuotai pagamintą šilumą ir alternatyvią energiją ar kuro rūšį, nes šiems šilumos vartotojams privalomai taikoma dvinarė kaina, o kaip taisyklė šių pastatų įrengtoji šilumos sistemos galia yra didesnė už vidutinę šilumos vartojimo galią. Manytina, kad šilumos sąskaitų didėjimas iššauktų vartotojų, kuriems taikoma dvinarė šilumos kaina, nepasitenkinimą, o taip pat  diskredituotų siektiną tikslą šilumos vartotojams rinktis dvinarę kainą. Įvertinant tai, manytina, kad šis LŠTA pasiūlymas reikalauja gilesnės analizės ir viešųjų konsultacijų su šilumos vartotojų atstovais. 13. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija,

2023-03-13¹⁰

25³⁴⁶ Įstatymo projekte siūloma numatyti, kad paramą, dotaciją ar subsidiją gavusiems nepriklausomiems šilumos gamintojams reguliuojamo gamintojo statusas būtų suteiktas tik 5 metams. Pagal Tarybos nustatytus reguliavimo apskaitos reikalavimus, šilumos gamybos įrenginiams nustatytas 16 metų naudingo tarnavimo laikotarpis.

Vadinasi, po 5 metų bus praėjęs tik trečdalis šilumos gamybos įrenginių naudojimo laiko, po kurio toks nepriklausomas šilumos gamintojas šilumos aukcione galės dalyvauti su būtinosiomis sąnaudomis nepagrįsta šilumos kaina ir gauti nepagrįstai didelį pelną. Siūlome nepritarti Įstatymo projekte numatytam privalomos kainodaros taikymo laikotarpiui – 5 metams, ir siūlome nustatyti 16 metų privalomos šilumos gamybos kainodaros taikymo laikotarpį, kaip ir šilumos tiekėjams. Pakeisti ir papildyti Įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 punktą išdėstant taip:

• 3) nepriklausomas šilumos gamintojas kartu su šilumos tiekėju

veikia vienoje aprūpinimo šiluma sistemoje ir priklauso susijusių ūkio subjektų grupei pagal Konkurencijos įstatymą arba nepriklausomas šilumos gamintojas ar nepriklausomų šilumos gamintojų, priklausančių susijusių ūkio subjektų grupei pagal Konkurencijos įstatymą, grupė vienoje aprūpinimo šiluma sistemoje gamina daugiau kaip 1/3 metinio šilumos kiekio ir per praėjusius kalendorinius metus viršijo Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašo nustatyta tvarka apskaičiuotą ir viešai paskelbtą palyginamąjį šilumos pajamų lygį. Tokiu atveju privaloma šilumos gamybos kainodara taikoma

16 metų

po Tarybos sprendimo, kuriuo nustatytos šilumos gamybos reguliuojamos kainos, priėmimo . “ Pritarti iš dalies Siūlomu pakeitimu nepriklausomiems šilumos gamintojams privaloma kainodara būtų taikoma 16 metų, o tai prieštarauja

2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir

Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013, nuostatas, kuriomis nustatomas galimų taikyti ribojimų terminas - 5 metai. Todėl siūlome analogišką 5 metų reguliuojamos kainodaros principo taikymą nustatyti ir šilumos tiekėjams. Komiteto pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 8 straipsniu, keičiančiu Įstatymo 10 straipsnio 3 dalį ją išdėstyti taip: „3.

Nepriklausomiems šilumos gamintojams Nepriklausomų šilumos gamintojų ir (ar) šilumos tiekėjų šilumos gamybos pajėgumai, dalyvaujantys šilumos aukcionuose, ir su jais susijusios pagrįstos būtinosios sąnaudos ir protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža priskiriami – konkurencinei šilumos gamybos veiklai (toliau – konkurencinė šilumos gamybos veikla) ir šiai veiklai yra taikoma privaloma šilumos gamybos kainodara šio įstatymo nustatyta tvarka kaip ir šilumos tiekėjams , jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

• 1) nepriklausomo šilumos

gamintojo šilumos aukciono dalyvio konkurencinei šilumos gamybos veiklai priskirto nuosavybės teise ar kitu pagrindu kitais teisėtais pagrindais valdomo šilumos gamybos arba bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (kogeneracijos) įrenginio statybai ar modernizavimui finansuoti yra pasinaudota ar naudojamasi Europos Sąjungos finansine parama, Nacionaliniame pažangos plane nustatytus atsinaujinančių energijos išteklių pažangos uždavinius įgyvendinančios nacionalinės plėtros programos finansavimo šaltiniais, valstybės ar savivaldybės dotacija ar subsidija , kuri yra didesnė negu 10 procentų šilumos aukciono dalyvio konkurencinei šilumos gamybos veiklai priskirto nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomo ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo kainos. Šiuo atveju šilumos aukciono dalyvio konkurencinei šilumos gamybos veiklai privaloma šilumos gamybos kainodara šio įstatymo nustatyta tvarka taikoma 5 metus po Tarybos sprendimo, kuriuo nustatytos šilumos gamybos reguliuojamos kainos, priėmimo.

Š ilumos aukciono dalyviui pradėjus taikyti privalomą šilumos gamybos kainodarą šio įstatymo nustatyta tvarka, ji taikoma ir turto perėmimo atveju iki privalomos šilumos gamybos kainodaros taikymo pabaigos, tai yra 5 metus nuo privalomos šilumos gamybos kainodaros taikymo pradžios ;

• 2) nepriklausomo šilumos gamintojo

šilumos aukciono dalyvio konkurencinei šilumos gamybos veiklai priskirto nuosavybės teise ar kitu pagrindu kitais teisėtais pagrindais valdomoje kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėje termofikaciniu režimu pagaminta elektros energija yra remiama viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšomis ir

(ar) atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui skatinti taikomomis fiksuoto tarifo priemonėmis;

• 3) nepriklausomas šilumos gamintojas kartu su

šilumos tiekėju veikia vienoje aprūpinimo šiluma sistemoje ir priklauso susijusių ūkio subjektų grupei pagal Konkurencijos įstatymą arba nepriklausomas šilumos gamintojas ar nepriklausomų šilumos gamintojų šilumos aukciono dalyvio ir (ar) šilumos aukciono dalyvių , priklausančių susijusių ūkio subjektų grupei pagal Konkurencijos įstatymą, grupė vienoje aprūpinimo šiluma sistemoje gamina daugiau kaip 1/3 metinio šilumos kiekio ir per praėjusius kalendorinius metus viršijo Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašo nustatyta tvarka apskaičiuotą ir viešai paskelbtą palyginamąjį šilumos pajamų lygį. Tokiu atveju privaloma šilumos gamybos kainodara taikoma 5 metus po Tarybos sprendimo, kuriuo nustatytos šilumos gamybos reguliuojamos kainos, priėmimo .“ Papildyti Įstatymo projekto 8 straipsniu, keičiančiu Įstatymo 10 straipsnį 4 dalimi: „4.

Pasibaigus šio Įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 3 punktuose įtvirtintam šilumos aukciono dalyvio konkurencinei šilumos gamybos veiklos reguliavimo laikotarpiui bei šilumos aukciono dalyvio konkurencinei šilumos gamybos veiklai tapus nereguliuojama, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos Šilumos kainų nustatymo metodikos nustatyta tvarka apskaičiuotas teigiamas, šilumą parduodant šilumos aukciono būdu susidaręs faktiškai gautų pajamų ir leistinos gauti pajamų apimties, skirtumas, susidaręs iki reguliuojamo laikotarpio pabaigos, kompensuojamas vartotojų naudai Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų apraše nustatyta tvarka. Š ilumos aukciono dalyvio konkurencinei šilumos gamybos veiklai tapus nereguliuojama, jam išlieka pareiga Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai teikti informaciją apie reguliavimo laikotarpiu gautas pajamas ir sąnaudas, bei informaciją apie grąžintą teigiamą skirtumą susidariusį tarp faktiškai gautų pajamų ir leistinos gauti pajamų apimties, šilumą parduodant šilumos aukciono būdu. “ Pakeisti Įstatymo projekto 25 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.

Šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstyto Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintas reikalavimas šilumos aukciono dalyviui pradėtą taikyti privalomą šilumos gamybos kainodarą taikyti ne ilgiau kaip 5 metus ir Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta pareiga teikti informaciją Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai, galioja visiems nepriklausomiems šilumos gamintojams šilumos aukciono dalyviams, kurie tapo reguliuojami pagal Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 punktą po jo įsigaliojimo (2013 m. liepos 20 d.), nepriklausomai nuo to, kada privaloma kainodara pradėta taikyti.“

14Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija,

2023-03-13²⁰

7 Galiojančio Įstatymo 20 str. 8 dalis reglamentuoja, kad prižiūrėtojas su šilumos tiekėju sudaro šilumos pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutartį, tačiau praktikoje dažnu atveju prižiūrėtojai nesutinka sudaryti šių sutarčių ir šilumos tiekėjai neuri jokių teisinių priemonių priversti šias sutartis sudaryti ir vykdyti Įstatymo reikalavimą, todėl siūlome, kad nesudarius individualiai aptartų sutarčių, įsigaliotų sutartys pagal patvirtintas standartines šių sutarčių sąlygas. Papildyti Įstatymo projekto 20 straipsnio 7 dalį išdėstant taip:

8. 7. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos

prižiūrėtojas su šilumos tiekėju sudaro šilumos pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutartį, su karšto vandens tiekėju – karšto vandens pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutartį.

Kol šalys sudaro individualias sutartis, šilumos tiekėjo ir (ar)  karšto vandens tiekėjo ir pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo tarpusavio santykius reglamentuoja šilumos pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutarties standartinės sąlygos ir karšto vandens pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutarties standartinės sąlygos, kurias tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Kai šilumos tiekėjas ir (ar) karšto vandens tiekėjas yra ir pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas, šilumos pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutartis ir (ar) karšto vandens pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutartis nesudaroma. “ Pritarti Komiteto pasiūlymas:

Papildyti Įstatymo projekto 14 straipsnio keičiančio Įstatymo 20 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. 7. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas su šilumos tiekėju sudaro šilumos pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutartį, su karšto vandens tiekėju – karšto vandens pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutartį. Kol šalys sudaro individualias  sutartis, šilumos tiekėjo ir (ar)  karšto vandens tiekėjo ir pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo tarpusavio santykius reglamentuoja šilumos pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutarties standartinės sąlygos ir karšto vandens pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutarties standartinės sąlygos, kurias tvirtina šilumos tiekėjas. Kai šilumos tiekėjas ir (ar) karšto vandens tiekėjas yra ir pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas, šilumos pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutartis ir (ar) karšto vandens pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutartis nesudaroma. “ 15.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija,

2023-03-13³²

3 Siūlomas redakcinis patikslinimas, kad jei biokuras ar gamtinės dujos buvo įsigytos ekonomiškai naudingiau, tuomet kuro sąnaudų įtraukimas į šilumos ir (ar) karšto vandens kainas neribojamas. Taip pat siūlome  kuro sąnaudų įtraukimą į šilumos ir

(ar) karšto vandens kainas įstatymo nustatyta tvarka riboti pagal vidutinę mėnesio biržos kainą, o ne pagal metinę. Šilumos tiekėjai kurą ne biržoje įsigyja Vyriausybės nustatyta tvarka, tačiau visada išlieka riziką, kad nevisos sąnaudos bus Tarybos pripažintos, nors pirkimai įvykdyti teisės aktų nustatyta tvarka. Patikslinti ir papildyti Įstatymo projekto 32 str. 3 dalį:

„3. Į šilumos ir (ar) karšto vandens kainą įtraukiant

pagrįstas sąnaudas už kurą, privalo būti įvertinama, ar energetikos įmonė laikėsi Energijos išteklių rinkos įstatyme numatytų įpareigojimų. Šilumos tiekėjai, realizuojantys ne mažiau kaip 100 GWh šilumos per metus, įsigydami elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti reikalingą biokurą, privalo kalendoriniais metais įsigyti ne mažiau kaip 30 procentų biokuro, kurio gamybai kaip žaliava naudojamos miško kirtimo liekanos. Jeigu biokuras ir (ar) gamtinės dujos buvo įsigyti nepažeidžiant Energijos išteklių rinkos įstatyme numatytų reikalavimų ir

• (ar) reikalavimo įsigyti biokurą, kurio

gamybai kaip žaliava naudojamos miško kirtimo liekanos, taip pat jei atitinkamos biokuro rūšies kiekis ar jo dalis bei gamtinių dujų kiekis ar jo dalis buvo įsigyta ekonomiškai naudingiau, kuro sąnaudų įtraukimas į šilumos ir (ar) karšto vandens kainą neribojamas.

Kitų biokuro rūšių, kuriomis neprekiaujama biržoje, arba, jeigu buvo nustatyta, kad kuras, naudojamas šilumos ir (ar) karšto vandens gamybai, buvo perkamas nesilaikant Energijos išteklių rinkos įstatyme numatytų reikalavimų ir reikalavimo įsigyti biokurą, kurio gamybai kaip žaliava naudojamos miško kirtimo liekanos, įsigijimo sąnaudų įtraukimas į šilumos ir (ar) karšto vandens kainą ribojamas pagal vidutinę metinę mėnesio biokuro biržos kainą, vidutinę metinę mėnesio biokuro kainą arba vidutinę metinę mėnesio gamtinių dujų biržos kainą, arba vidutinę biokuro biržos produkto, kurio gamybai kaip žaliava naudojamos miško kirtimo liekanos, kainą, vadovaudamasi savo nustatyta tvarka nustato Taryba. Kito kuro, naudojamo šilumos ir (ar) karšto vandens gamybai, sąnaudų įtraukimas į šilumos ir (ar) karšto vandens kainą ribojamas pagal vidutinę metinę mėnesio atitinkamo kuro rinkos kainą, kurią nustato Taryba.“ Pritarti iš dalies Pažymėtina, kad jeigu kuras perkamas pagal EIRĮ (biržoje), sąnaudos neribojamos. Metinė vidutinė biržos kaina suteikia įmonėms didesnio lankstumo kuro pirkimui. Komiteto pasiūlymas:

Pakeisti ir papildyti Įstatymo 32 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Į šilumos ir (ar) karšto vandens kainą

įtraukiant pagrįstas sąnaudas už kurą, privalo būti įvertinama, ar energetikos įmonė laikėsi Energijos išteklių rinkos įstatyme numatytų įpareigojimų.

Šilumos tiekėjai, realizuojantys ne mažiau kaip 100 GWh šilumos per metus, įsigydami elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti reikalingą biokurą, privalo kalendoriniais metais įsigyti ne mažiau kaip 30 procentų biokuro, kurio gamybai kaip žaliava naudojamos miško kirtimo liekanos. Jeigu biokuras ir (ar) gamtinės dujos buvo įsigyti nepažeidžiant Energijos išteklių rinkos įstatyme numatytų reikalavimų ir (ar) reikalavimo įsigyti biokurą, kurio gamybai kaip žaliava naudojamos miško kirtimo liekanos, taip pat jei atitinkamos biokuro rūšies kiekis ar jo dalis bei gamtinių dujų kiekis ar jo dalis buvo įsigyta ekonomiškai naudingiau, kuro sąnaudų įtraukimas į šilumos ir (ar) karšto vandens kainą neribojamas. Kitų biokuro rūšių, kuriomis neprekiaujama biržoje, arba, jeigu buvo nustatyta, kad kuras, naudojamas šilumos ir (ar) karšto vandens gamybai, buvo perkamas nesilaikant Energijos išteklių rinkos įstatyme numatytų reikalavimų ir reikalavimo įsigyti biokurą, kurio gamybai kaip žaliava naudojamos miško kirtimo liekanos, įsigijimo sąnaudų įtraukimas į šilumos ir (ar) karšto vandens kainą ribojamas pagal vidutinę metinę biokuro biržos kainą, vidutinę metinę biokuro kainą arba vidutinę metinę gamtinių dujų biržos kainą, arba vidutinę biokuro biržos produkto, kurio gamybai kaip žaliava naudojamos miško kirtimo liekanos, kainą, vadovaudamasi savo nustatyta tvarka nustato Taryba. Kito kuro, naudojamo šilumos ir (ar) karšto vandens gamybai, sąnaudų įtraukimas į šilumos ir (ar) karšto vandens kainą ribojamas pagal vidutinę metinę atitinkamo kuro rinkos kainą, kurią nustato Taryba.“ 16.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija,

2023-03-13³²

22 Įstatymo projekte siūloma nuostata, kad savivaldybės institucija kontroliuoja, ar šilumos tiekimo įmonė teisingai skaičiuoja ir taiko šilumos ir karšto vandens kainas. Jei nustato neatitikimus, savivaldybės institucija gali kreiptis į Tarybą dėl atsakomybės. Manome, kad šis reglamentavimas yra perteklinis, nes šilumos tiekėjo skaičiavimus tikrina Taryba, o savivaldybės institucija dažnu atveju nėra kompetentinga tokiems patikrinimams atlikti. Atsisakyti Įstatymo projekto 32 straipsnio 22 dalies: „

22. Savivaldybės institucija kontroliuoja, ar

šilumos tiekimo įmonė teisingai skaičiuoja ir taiko šilumos ir karšto vandens kainas. Savivaldybės institucija, nustačiusi šilumos tiekimo įmonės, realizuojančios ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, neatitikimus nustatytoms šilumos ir (ar) karšto vandens kainoms, kreipiasi į Tarybą dėl atsakomybės taikymo. “ Nepritarti Nekorektiška vertinti savivaldybių institucijų kompetenciją. Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio nuostatomis šilumos tiekimo veiklos organizavimas priskirtinas savarankiškosioms savivaldybių funkcijoms, todėl, manytina, kad savivaldybių institucijos turėtų kontroliuoti ar šilumos tiekėjas teisingai skaičiuoja ir taiko šilumos ir (ar) karšto vandens kainas vartotojams. 17. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija,

2023-03-13³²

23 Siūlome patikslinti Įstatymo projekto 32 str. 23 dalį, atsisakant duomenų apie įsigyto kuro kainas teikimo savivaldybės institucijoms, o paliekant tik – Tarybai. Savivaldybės institucija šią informaciją gaus perskaičiuojant metinius pajamų lygius. Įsigyto kuro kainos gali būti visiems vieša informacija, kurią skelbtų Taryba savo tinklalapyje. „17. 23.

23. Duomenis apie įsigyto kuro kainas

šilumos tiekėjai, realizuojantys daugiau ne mažiau kaip

10 GWh šilumos per metus, ir nepriklausomi šilumos

gamintojai Tarybai ir (arba) savivaldybėms savivaldybės institucijai pateikia iki mėnesio 10 dienos, o Taryba jas paskelbia viešai savo interneto tinklalapyje . “ Nepritarti Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio nuostatomis šilumos tiekimo veiklos organizavimas priskirtinas savarankiškosioms savivaldybių funkcijoms, todėl, manytina, kad savivaldybių institucijos turėtų būti informuotos apie šilumos tiekėjų įsigyto kuro kainas, kadangi tai turi tiesioginę įtaką galutinei šilumos vartotojų kainai. 18. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, 2023-03-13³² 6, 11, 12,¹⁸ Siūlome Įstatymo projekto 32 str. papildyti nauja dalimi, kuri reglamentuotų, koks pajamų lygis įsigalioja ir taikytinas skaičiuojant šilumos kainas, jei Taryba 32 reglamentuotas terminas (per 30 darbo dienų) nenustato atitinkamų pajamų lygių. Toks reglamentavimas būtinas, kadangi esama praktika rodo, jog Taryba sistemiškai vėluoja nustatyti ar perskaičiuoti bazines šilumos kaina Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Laiku neįtrauktos sąnaudos į šilumos kainas generuoja įmonių nuostolingą veiklą, nepakankamą gyvybingumą, priverstinį apyvartinių lėšų skolinimąsi iš banku, kurių palūkanų taip pat Taryba nepripažįsta reguliuojamoje veikloje. „26. Tarybai per 30 kalendorinių dienų nenustačius šilumos pajamų bazinio lygio ir /ar šilumos pajamų metinio lygio, įsigalioja šilumos tiekėjo apskaičiuotas ir Tarybai pateiktas šilumos pajamų lygio ir /ar šilumos pajamų metinio lygio projektas. Taryba nustačiusi šilumos bazinio pajamų lygio ir /ar šilumos pajamų metinio lygio apskaičiavimo neatitikimus, juos įvertina kito šilumos metinio lygio nustatymo metu. 27. Tarybai p er 30 kalendorinių dienų nenustačius karšto vandens kainos dedamųjų, įsigalioja karšto vandens tiekėjo projekte apskaičiuotas karšto vandens kainos dedamosios.

Taryba nustačiusi karšto vandens kainos dedamųjų neatitikimus, juos įvertina kito karšto vandens kainos dedamųjų nustatymo metu. Pritarti iš dalies Siūlomas teisinis reglamentavimas galimai sukeltų didesnę žalą  šilumos vartotojui, bet ne VERT. Projektai teikiami VERT nustatyti bazinius pajamų lygius tam, kad VERT galėtų užtikrinti, kad šilumos kainos vartotojams būtų pagrįstos būtinosiomis sąnaudomis. Jei VERT nespėjus nustatyti bazinio pajamų lygio laiku įsigaliotų įmonės teiktas projektas vartotojams nebūtų užtikrintas pagrįstos kainos principas. VERT gali vėluoti dėl įvairių priežasčių, tame tarpe ir nekokybiško projekto, įmonės nebendradarbiavimo. Taip pat nėra numatyta kas vyksta po to, kai pagal siūlymą automatiškai įsigaliotų įmonės kainos? Ar VERT toliau skaičiuotų ir visgi, jei būtų neatitikimų, turėtų paskaičiuoti ir gražinti žalą vartotojams? Šiuo metu jau yra supaprastinta Šilumos kainų nustatymo metodiką, pagal kurią teikiami projektai peržiūrimi greičiau. Tad ir toliau tobulėjant reguliavimui bei mažėjant VERT vertinamų projektų apimčiai vėlavimų neturėtų likti. Komiteto pasiūlymas:

Pakeisti ir papildyti Įstatymo 32 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Šilumos tiekėjas, kuris realizuoja realizuojantis ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, vadovaudamasis šilumos Šilumos kainų nustatymo metodikomis metodikos nuostatomis ir atsižvelgdamas į savivaldybės institucijos ir Tarybos pastabas, parengia ir likus 5 mėnesiams iki nustatyto šilumos pajamų bazinio lygio galiojimo pabaigos teikia Tarybai bei savivaldybės institucijai šilumos pajamų bazinės kainos bazinio lygio projektą.

Savivaldybės institucija ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų teikia Tarybai bazinės kainos suderinimo dokumentus ir (ar) pagrįstas pastabas dėl šilumos pajamų bazinio lygio projekto Taryba, išnagrinėjusi savivaldybės institucijos pastabas arba per 30 dienų jų negavusi, ne vėliau kaip per 15 dienų nustato šilumos bazinę kainą. Dalyvauti nustatant šilumos bazines kainas kviečiamos šilumos vartotojų teises ginančios organizacijos. Kartu nustatomi tiekimo efektyvumo rodikliai. Taryba nustatytas šilumos bazines kainas skelbia savo interneto svetainėje. Šilumos tiekėjas, valdantis skirtingose savivaldybėse esančias šilumos tiekimo sistemas, gali teikti Tarybai nustatyti skirtingas šilumos bazines kainas šioms sistemoms. Šilumos tiekėjas, teikdamas pasiūlymą dėl skirtingų šilumos bazinių kainų šilumos tiekimo sistemoms, esančioms skirtingose savivaldybėse, nustatymo, privalo jį teikti dėl visų skirtingose savivaldybėse esančių šilumos tiekimo sistemų. Šilumos tiekėjas arba savivaldybė turi teisę teisme apskųsti Tarybą dėl nustatytų šilumos bazinių kainų . Taryba, per 30 kalendorinių dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų gavimo dienos, išnagrinėjusi pateiktą šilumos pajamų bazinio lygio projektą ir gautas savivaldybės institucijos pastabas arba per 30 kalendorinių dienų jų negavusi, per 20 kalendorinių dienų nustato šilumos pajamų bazinį lygį Šilumos kainų nustatymo metodikoje nustatyta tvarka.

Šilumos tiekėjui laiku nepateikus šilumos pajamų bazinio lygio projekto Tarybai ir (ar) laiku ar tinkamai nepateikus visų šilumos pajamų baziniam lygiui nustatyti reikalingų dokumentų, iki kol Tarybos bus patvirtintas naujas šilumos pajamų bazinis lygis, lieka galioti esamas šilumos pajamų bazinis lygis.“ Pakeisti ir papildyti Įstatymo 32 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

„11. Šilumos tiekėjas, vadovaudamasis Šilumos kainų

nustatymo metodika, parengia ir, likus 3 mėnesiams iki nustatyto šilumos pajamų metinio lygio galiojimo pabaigos, teikia šioje dalyje nurodytoms institucijoms pakoreguotą šilumos pajamų bazinio lygio projektą. Šilumos tiekėjai, realizuojantys ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, teikia perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų projektus ir jų pagrindimą pakoreguotų šilumos pajamų bazinių lygių projektus ir jų pagrindimą savivaldybės institucijai, o šio straipsnio 10 dalyje numatytu atveju ir Tarybai , bei savivaldybei, kiti šilumos tiekėjai ,

• tik savivaldybei realizuojantys mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus
• savivaldybės institucijai . Savivaldybės taryba per 30 kalendorinių dienų nustato šilumos kainų dedamąsias. šilumos pajamų metinį lygį. Šilumos tiekėjui pranešus Tarybai, kad savivaldybės taryba laiku nenustatė šilumos pajamų metinio lygio šilumos tiekėjui, realizuojančiam ne mažiau kaip

10 GWh šilumos per metus, Taryba įgyja teisę vienašališkai per 30

kalendorinių dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų gavimo dienos nustatyti laikiną šilumos pajamų metinį lygį.

Šilumos tiekėjui laiku nepateikus pakoreguoto šilumos pajamų bazinio lygio projekto Tarybai ir (ar) laiku ar tinkamai nepateikus visų pakoreguotam šilumos pajamų baziniam lygiui nustatyti reikalingų dokumentų, iki kol Tarybos bus patvirtintas naujas šilumos pajamų metinis lygis, lieka galioti esamas šilumos pajamų metinis lygis.“ Pakeisti ir papildyti Įstatymo 32 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:

„12. Savivaldybės tarybos nustatytas nustatytą šilumos kainų dedamąsias šilumos pajamų metinį lygį šilumos tiekėjai, realizuojantys ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus ir atitinkantys šio straipsnio 10 dalyje nurodytus kriterijus , pateikia Tarybai per 10 kalendorinių dienų nuo šilumos kainų dedamųjų pajamų metinio lygio nustatymo. Taryba nurodo savivaldybei savivaldybės tarybai esamus šilumos kainų dedamųjų pajamų metinio lygio nustatymo pažeidimus neatitikimus . Savivaldybė Savivaldybės taryba privalo juos pašalinti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų. Savivaldybei Savivaldybės tarybai nepašalinus nurodytų pažeidimų neatitikimų arba laiku nenustačius šilumos kainų dedamųjų pajamų metinio lygio , Taryba įgyja teisę vienašališkai per 30 kalendorinių dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų gavimo dienos nustatyti laikinas šilumos kainų dedamąsias laikiną šilumos pajamų metinį lygį . Jos galioja, kol pašalinami Tarybos nurodyti pažeidimai, bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių nuo jų įsigaliojimo dienos.

Šilumos tiekėjui laiku nepateikus pakoreguoto šilumos pajamų metinio lygio projekto Tarybai ir (ar) laiku ar tinkamai nepateikus visų pakoreguotam šilumos pajamų metiniam lygiui nustatyti reikalingų dokumentų, iki kol Tarybos bus patvirtintas naujas šilumos pajamų metinis lygis, lieka galioti esamas šilumos pajamų metinis lygis.“ Pakeisti ir papildyti Įstatymo 32 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip:

„18. Karšto vandens tiekėjas, vadovaudamasis Tarybos

patvirtinta Karšto karšto vandens kainų nustatymo metodika (toliau

• Karšto vandens kainų nustatymo metodika) , parengia ir teikia Tarybai ir

(arba) savivaldybės institucijai karšto vandens kainos dedamųjų projektą. Jeigu karšto vandens tiekėjas yra ir šilumos tiekėjas, realizuojantis ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, arba tiekia karštą vandenį šio šilumos tiekėjo teritorijoje, savivaldybės institucija ne vėliau kaip per 30 dienų teikia Tarybai karšto vandens kainos dedamųjų suderinimo dokumentus ir (ar) pagrįstas pastabas. Taryba, išnagrinėjusi savivaldybės institucijos pastabas arba per 30 kalendorinių dienų jų negavusi, ne vėliau kaip per 15 dienų per 30 kalendorinių dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų gavimo dienos nustato karšto vandens kainos dedamąsias Karšto vandens kainų nustatymo metodikoje nustatyta tvarka . Kitiems karšto vandens tiekėjams karšto vandens kainų dedamąsias nustato savivaldybių tarybos. Karšto vandens tiekėjas, kurio daugiau kaip 1/2 akcijų nuosavybės teise priklauso vienai ar kelioms savivaldybėms ir kuris tiekia karštą vandenį skirtingose savivaldybėse, nustato karšto vandens kainų dedamąsias karšto vandens tiekėjo įstatuose nustatyta tvarka, apskaičiavęs jas pagal Karšto vandens kainų nustatymo metodiką ir suderinęs su Taryba. Ginčus ir skundus dėl karšto vandens kainos dedamųjų nustatymo teisėtumo nagrinėja Taryba.

Karšto vandens tiekėjo, kuriam karšto vandens kainų dedamąsias nustato savivaldybių taryba, skundus dėl karšto vandens kainos dedamųjų nustatymo teisėtumo ne teismo tvarka nagrinėja Taryba. Karšto vandens tiekėjo, kuriam karšto vandens kainų dedamąsias nustato savivaldybių taryba, skundai nagrinėjami mutatis mutandis šio straipsnio 15 dalyje nustatyta tvarka. Karšto vandens tiekėjui laiku nepateikus karšto vandens kainos dedamųjų projekto Tarybai ir (ar) laiku ar tinkamai nepateikus visų karšto vandens kainos dedamosioms nustatyti reikalingų dokumentų, iki kol Tarybos bus patvirtintos ir (ar) suderintos naujos karšto vandens kainos dedamosios, lieka galioti esamos karšto vandens kainos dedamosios.“

4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra;

5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra;

6Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komisijos nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Energetikos ir darnios plėtros komisija 2023-02-15¹⁰ 1 Argumentai: Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 1, 2, 3, 7, 8, 9, 10, 10¹ , 12, 15, 17, 20, 22, 30, 32, 34, 35, 36, 37 straipsnių, aštuntojo ir vienuoliktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo ir Į statymo papildymo 8² ,¹⁰ 2 ,²⁹ 1 straipsniais įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) poreikis iškilo siekiant užtikrinti šilumos tiekimo sistemų dekarbonizaciją ir sudaryti skatinamąsias sąlygas atliekinės šilumos panaudojimui šilumos ūkio rinkoje. Teikiamu Įstatymo projektu s iūloma nustatyti, kad atliekinę šilumą generuojantys asmenys turi teisę atliekinę šilumą tiekti į šilumos tiekimo sistemą.

Šilumos tiekėjas jam priklausančioje aprūpinimo šiluma sistemoje atliekinę šilumą superka ne šilumos aukciono būdu Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau

• VERT) patvirtiname šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų apraše

nustatyta tvarka, ne didesne kaip vienų kalendorinių metų laikotarpiui VERT nustatyta didžiausia leistina atliekinės šilumos supirkimo kaina. Manytina, kad VERT nustatoma didžiausia leistina atliekinės šilumos supirkimo kaina vienų kalendorinių metų laikotarpiui, nėra pakankamas terminas siekiant planuoti investicijas į  atliekinės šilumos panaudojimo galimybes, todėl siūlytina, Įstatymo projekte nustatyti, kad didžiausia leistina atliekinės šilumos supirkimo kaina VERT būtų nustatoma ne trumpesniam kaip vienų metų laikotarpiui. Pasiūlymas:

Papildyti Įstatymo projektą:¹⁰ straipsnis. Įstatymo papildymas 10² straipsniu Papildyti Įstatymą 10² straipsniu: „¹⁰² straipsnis. Atliekinės šilumos , išskyrus pagamintą bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (kogeneracijos) būdu ir (ar) deginant komunalines atliekas, supirkimo ir panaudojimo bendrieji principai

1. Atliekinę šilumą generuojantys asmenys

turi teisę atliekinę šilumą tiekti į šilumos tiekimo sistemą. Šilumos tiekėjas jam priklausančioje aprūpinimo šiluma sistemoje atliekinę šilumą superka ne šilumos aukciono būdu Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų apraše nustatyta tvarka, ne didesne kaip vienų kalendorinių metų laikotarpiui Tarybos nustatyta didžiausia leistina atliekinės šilumos supirkimo kaina, kuri nustatoma ne trumpesniam kaip vienų metų laikotarpiui.

Jeigu aprūpinimo šiluma sistemoje šiluma gaminama ir (ar) superkama aukciono būdu, šilumos tiekėjui šio įstatymo 10¹ straipsnio

2 dalyje nustatyta tvarka energijos išteklių biržos operatoriui teikiant

prognozuojamą gaminti ir (ar) supirkti šilumos kiekį, prognozuojamas atliekinę šilumą generuojančių asmenų patiekti šilumos kiekis atimamas iš vartotojų poreikiams patenkinti reikalingo šilumos kiekio. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projektą:¹⁰ straipsnis. Įstatymo papildymas 10² straipsniu Papildyti Įstatymą 10² straipsniu: „¹⁰² straipsnis. Atliekinės šilumos , išskyrus pagamintą bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (kogeneracijos) būdu ir (ar) deginant komunalines atliekas, supirkimo ir panaudojimo bendrieji principai

1. Atliekinę

šilumą generuojantys asmenys turi teisę atliekinę šilumą tiekti į šilumos tiekimo sistemą. Šilumos tiekėjas jam priklausančioje aprūpinimo šiluma sistemoje atliekinę šilumą superka ne šilumos aukciono būdu Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų apraše nustatyta tvarka, ne didesne kaip vienų kalendorinių metų laikotarpiui Tarybos nustatyta didžiausia leistina atliekinės šilumos supirkimo kaina, kuri nustatoma ne trumpesniam kaip vienų metų laikotarpiui.

Jeigu aprūpinimo šiluma sistemoje šiluma gaminama ir (ar) superkama aukciono būdu, šilumos tiekėjui šio įstatymo 10¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka energijos išteklių biržos operatoriui teikiant prognozuojamą gaminti ir (ar) supirkti šilumos kiekį, prognozuojamas atliekinę šilumą generuojančių asmenų patiekti šilumos kiekis atimamas iš vartotojų poreikiams patenkinti reikalingo šilumos kiekio. 2. Energetikos ir darnios plėtros komisija

2023-02-15¹⁰

5 Argumentai: Pagal Įstatymo projektu siūlomą teisinį reguliavimą atliekinės šilumos panaudojimo skatinimas taikomas tik potencialiems atliekinės šilumos gamintojams (pvz., prekybos centrams, duomenų centrams, vandenvalos įmonėms ir pan.), tačiau nesudaromos sąlygos  panaudoti išmetamos į orą atliekinės šilumos, susidarančios a tliekinę šilumą bendros šilumos ir elektros energijos  gamybos (kogeneracijos) būdu generuojančių asmenų, kurių pagrindinė veikla nėra elektros energijos ir (ar) šilumos gamyba (pvz. naftos perdirbimo įmonė). Todėl, skatinant šilumos tiekimo sistemų dekarbonizaciją, prioritetą teikiant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas mažinančioms technologijoms, siūlome Įstatymo projektą papildyti nuostata, kad atliekinės šilumos supirkimo ir panaudojimo bendrieji principai mutatis mutandis  būtų taikomi ir atliekinę šilumą bendros šilumos ir elektros energijos  gamybos (kogeneracijos) būdu generuojantiems asmenims, kurių pagrindinė veikla nėra elektros energijos ir

(ar) šilumos gamyba. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 10 straipsnį 5 dalimi: „5.

Šiame straipsnyje nustatyti atliekinės šilumos supirkimo ir panaudojimo bendrieji principai mutatis mutandis taikomi ir atliekinę šilumą bendros šilumos ir elektros energijos  gamybos (kogeneracijos) būdu generuojantiems asmenims, kurių pagrindinė veikla nėra elektros energijos ir (ar) šilumos gamyba. “ Pritarti Komiteto pasiūlymas :

Papildyti Įstatymo projekto 10 straipsnį 5 dalimi: „5. Šiame straipsnyje nustatyti atliekinės šilumos supirkimo ir panaudojimo bendrieji principai mutatis mutandis taikomi ir atliekinę šilumą bendros šilumos ir elektros energijos  gamybos (kogeneracijos) būdu generuojantiems asmenims, kurių pagrindinė veikla nėra elektros energijos ir (ar) šilumos gamyba. “

3. Energetikos ir darnios plėtros komisija

2023-02-15 Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-2331 ir siūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui įstatymo projektą tobulinti, atsižvelgiant į pastabas ir pasiūlymus, kuriems

Komisija pritarė. Pritarti

7. Komiteto sprendimas ir

pasiūlymai: . 7.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p. 1. Ekonomikos komitetas

2023-03-

2⁴ Argumentai: Valstybinė kalbos komisija siūlo patobulinti atliekinės šilumos sąvokos apibrėžtį. Pasiūlymas:

2. Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti

taip: „4.

Atliekinė šiluma – pramonės įmonių pramoninės gamybos technologinio proceso metu nepanaudota šilumos energija pramoniniuose ar energijos gamybos įrenginiuose arba paslaugų sektoriuje, kuriuose yra arba bus taikoma bendra šilumos ir elektros energijos gamyba (kogeneracija) arba bendra šilumos ir elektros energijos gamyba (kogeneracija) yra negalima, neišvengiamai sukuriama perteklinė šiluma, kuri be prieigos prie nepatekusi į centralizuoto šilumos  tiekimo sistemą nenaudojama pasklistų ore arba vandenyje , kai buvo arba bus taikomas bendros šilumos ir elektros energijos gamybos ( kogeneracijos) procesas arba kai bendra šilumos ir elektros energijos gamyba ( kogeneracija) yra negalima . “ Pritarti Komiteto pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Atliekinė šiluma – pramonės įmonių pramoninės gamybos technologinio proceso metu nepanaudota šilumos energija pramoniniuose ar energijos gamybos įrenginiuose arba paslaugų sektoriuje, kuriuose yra arba bus taikoma bendra šilumos ir elektros energijos gamyba (kogeneracija) arba bendra šilumos ir elektros energijos gamyba (kogeneracija) yra negalima, neišvengiamai sukuriama perteklinė šiluma, kuri nepatekusi į centralizuoto šilumos  tiekimo sistemą nenaudojama pasklistų ore arba vandenyje. “

2. Ekonomikos komitetas

2023-03-

8⁶ Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad užtruko Šilumos ūkio įstatymo projekto svarstymas ir jo įsigaliojimas buvo atidėtas iki

2023 m. liepos 1 d. ir siekiant, kad būtų tinkamai pasiruošta šio įstatymo

nuostatų įgyvendinimui ir savivaldybės turėtų galimybę savo atnaujinamus šilumos ūkio specialiuosius planus suderinti su  šilumos tiekėjų dešimties metų šilumos ūkio plėtros investiciniais planais, siūlome Šilumos ūkio specialieji planai atnaujinami šių planų atnaujinimo laikotarpį prailginti

3 mėnesiais

.

Siūlome Įstatymo projekte nustatyti, kad šilumos ūkio specialieji planai privalo būti atnaujinti ne per 12 mėnesių laikotarpį, bet ne vėliau kaip per¹⁵ mėnesių, nuo įstatymo nuostatų įsigaliojimo, t.y. savivaldybių tvirtinami Šilumos ūkio specialieji planai turėtų būti atnaujinti iki 2024 m. spalio 1 d. Pritarti Komiteto pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo Įstatymo 8 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Šilumos ūkio specialieji planai atnaujinami ne rečiau kaip kas 10 metų, atsižvelgiant į šilumos ūkio plėtros priemones šiame ir šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytus tikslus ir uždavinius, taip pat šilumos gamybos ir perdavimo technologijų raidą, konkurencinę aplinką, šilumos gamybos kainų tendencijas, aplinkos užterštumo pokyčius ir kitus reikšmingus veiksnius. Šilumos ūkio specialieji planai privalo būti atnaujinti ne vėliau kaip per¹²¹⁵ mėnesių nuo šilumos ūkio plėtros priemonių patvirtinimo ar jų pakeitimų įsigaliojimo ir atitikti šiame ir šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytus tikslus ir uždavinius.“ 3.

Ekonomikos komitetas

2023-03-

25³ Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad užtruko Šilumos ūkio įstatymo projekto svarstymas ir jo įsigaliojimas buvo atidėtas iki

2023 m. liepos 1 d. ir siekiant, kad būtų tinkamai pasiruošta šio įstatymo

nuostatų įgyvendinimui ir šilumos tiekėjai turėtų pakankamai laiko pasirengti kokybiškus dešimties metų šilumos ūkio plėtros investicinius planus, bei juos suderinti su savivaldybių institucijos, siūlome šių planų atnaujinimo laikotarpį prailginti

4 mėnesiais

. Siūlome Įstatymo projektu nustatyti, kad šilumos tiekėjų dešimties metų šilumos ūkio plėtros investicinis planas turi būti patvirtintas iki 2024 m. sausio gegužės

1 d. Pritarti

Komiteto pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 25 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šio įstatymo 6 straipsnyje, išdėstyto Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo⁸² straipsnyje, nurodytas dešimties metų šilumos ūkio plėtros investicinis planas turi būti patvirtintas iki 2024 m. sausio gegužės

1 d. 4. Ekonomikos komitetas

2023-03-

kad dėl paramos, skatinimo ar užimantis daugiau nei 1/3 reguliuojamas nepriklausomas šilumos gamintojas gali tapti nereguliuojamu, jei atitiks Įstatyme numatytas sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, kad gali susidaryti tokių situacijų, jog už praėjusius laikotarpius reguliuojamas nepriklausomas gamintojas, šilumą pardavęs šilumos aukciono būdu, faktiškai gavo pajamų virš leistinos gauti pajamų apimties. Teigiamas skirtumas tarp faktinių pajamų ir leistino pajamų lygio turėtų būti grąžinamas vartotojams. Tačiau nepriklausomam šilumos gamintojui, tapus nereguliuojamu Įstatymo projekte nėra numatyta mechanizmo, kaip tai turėtų būti padaryta.

Įvertinant tai, siūlomas Įstatymo projekto nuostatų papildymas:

1Papildyti Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnį 4 dalimi:

„4. Pasibaigus šio Įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 3

punktuose įtvirtintam nepriklausomų šilumos gamintojų reguliavimo laikotarpiui bei nepriklausomam šilumos gamintojui tapus nereguliuojamu, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos Šilumos kainų nustatymo metodikos nustatyta tvarka apskaičiuotas teigiamas, šilumą parduodant šilumos aukciono būdu susidaręs faktiškai gautų pajamų ir leistinos gauti pajamų apimties, skirtumas, susidaręs iki reguliuojamo laikotarpio pabaigos, kompensuojamas vartotojų naudai Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų apraše nustatyta tvarka . Nepriklausomam šilumos gamintojui tapus nereguliuojamu, jam išlieka pareiga Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai teikti informaciją apie reguliavimo laikotarpiu gautas pajamas ir sąnaudas, bei informaciją apie grąžintą teigiamą skirtumą susidariusį tarp faktiškai gautų pajamų ir leistinos gauti pajamų apimties, šilumą parduodant šilumos aukciono būdu.“

2. Pakeisti Įstatymo projekto 25 straipsnio

6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.

Šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstyto Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintas reikalavimas nepriklausomam šilumos gamintojui pradėtą taikyti privalomą šilumos gamybos kainodarą taikyti ne ilgiau kaip 5 metus ir Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta pareiga teikti informaciją Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai, galioja visiems nepriklausomiems šilumos gamintojams, kurie tapo reguliuojami pagal Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 punktą po jo įsigaliojimo (2013 m. liepos 20 d.), nepriklausomai nuo to, kada privaloma kainodara pradėta taikyti.“ Pritarti Komiteto pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo Įstatymo 10 straipsnį papildyti 4 dalimi:

„4. Pasibaigus šio Įstatymo 10 straipsnio 3 dalies

1, 2 ir 3 punktuose įtvirtintam šilumos aukciono dalyvio konkurencinės šilumos gamybos veiklos reguliavimo laikotarpiui bei šilumos aukciono dalyvio konkurencinei šilumos gamybos veiklai tapus nereguliuojama, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos Šilumos kainų nustatymo metodikos nustatyta tvarka apskaičiuotas teigiamas, šilumą parduodant šilumos aukciono būdu susidaręs faktiškai gautų pajamų ir leistinos gauti pajamų apimties, skirtumas, susidaręs iki reguliuojamo laikotarpio pabaigos, kompensuojamas vartotojų naudai Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų apraše nustatyta tvarka. Š ilumos aukciono dalyvio konkurencinei šilumos gamybos veiklai tapus nereguliuojama, jam išlieka pareiga Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai teikti informaciją apie reguliavimo laikotarpiu gautas pajamas ir sąnaudas, bei informaciją apie grąžintą teigiamą skirtumą susidariusį tarp faktiškai gautų pajamų ir leistinos gauti pajamų apimties, šilumą parduodant šilumos aukciono būdu. “ Pakeisti Įstatymo projekto 25 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.

Šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstyto Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintas reikalavimas šilumos aukciono dalyviui pradėtą taikyti privalomą šilumos gamybos kainodarą taikyti ne ilgiau kaip 5 metus ir Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta pareiga teikti informaciją Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai, galioja visiems šilumos aukciono dalyviams , kurie tapo reguliuojami pagal Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 punktą po jo įsigaliojimo (2013 m. liepos

20 d.), nepriklausomai nuo to, kada privaloma kainodara pradėta taikyti.“

5. Ekonomikos komitetas

2023-03-

25¹² Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad užtruko Šilumos ūkio įstatymo projekto svarstymas, o šiuo įstatymo projektu numatomi esminiai šilumos kainodaros, šilumos gamybos rinkos modelio ir kiti pakeitimai, kuriems įgyvendinti reikės parengti didelės apimtis įgyvendinamuosius teisės aktų projektus, kurie galimai pareikalaus gilesnių, išsamių viešųjų konsultacijų ir tikėtina teisės aktų projektų derinimo su suinteresuotomis pusėmis procesas gali užtrukti ilgesnį laiką nei numatoma įstatymo projektu. Siekiant, kad laiku būtų įgyvendintos įstatymo nuostatos ir kokybiškai parengti šio įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, siūlome nustatyti ilgesnį laikotarpį Įstatymo nuostatų įsigaliojimui, numatant, kad Įstatymas įsigalioja 2023 m. spalio 1 d., o taip pat atitinkamai nustatyti poįstatyminių teisės aktų priėmimo terminą iki 2023 m. rugsėjo 1 d.

Pritarti Komiteto pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 25 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2023 m. liepos spalio 1 d.“ Pakeisti Įstatymo projekto 25 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jos įgaliotos institucijos ir

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki 2023 m. birželio rugsėjo

1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

8Balsavimo rezultatai:

pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Kupčinskas, Jonas Pinskus. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                             Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėjas Žilvinas Klimka