LIETUVOS RESPUBLIKOS VIENOS VALSTYBĖS RIBAS PERŽENGIANČIO RIBOTOS ATSAKOMYBĖS BENDROVIŲ JUNGIMOSI ĮSTATYMO NR. X-1367 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ REGISTRO ĮSTATYMO NR. IX-368 2, 4¹ STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi įstatymo Nr. X-1367 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant perkelti 2019 m. lapkričio 27 d. priimtos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/2121, kuria iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/1132 nuostatos, kiek tai susiję su vienos valstybės ribas peržengiančiu pertvarkymu, jungimu ir skaidymu (toliau – Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2121), nuostatas į nacionalinę teisę. Įstatymo projekto tikslas – nustatyti aiškų teisinį reguliavimą, kuris leistų bendrovėms atlikti vienos valstybės ribas peržengiantį bendrovių pertvarkymą, jungimą ar skaidymą Europos Sąjungoje (toliau – ES), suderintą su darbuotojų, kreditorių ir dalyvių teisėtais interesais. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2121 ir Įstatymo projektu siekiama sudaryti didesnes galimybes bei paskatinti vienos valstybės ribas peržengiantį bendrovių judumą ES. Šiuo metu ES yra apie 24 mln. bendrovių, iš kurių apie 80 proc. yra ribotos atsakomybės bendrovės (apie 98 proc. ribotos atsakomybės bendrovių yra mažos ir vidutinės įmonės). Tačiau iki Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/2121 priėmimo nebuvo aiškios teisinės sistemos, kuri būtų leidusi tinkamai atlikti vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo, jungimosi ar skaidymo procedūras.
Naujas reguliavimas sudaro sąlygas bendrovių (ypatingai mažų ir vidutinių įmonių) platesnei veiklai vidaus rinkoje: galimybes augti, prisitaikyti prie besikeičiančių verslo sąlygų bei ieškoti galimybių naujose rinkose. Naujas reguliavimas svarbus taip pat tuo, jog vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo, jungimosi ar skaidymo procedūros turi esminį poveikį darbuotojams, kreditoriams, dalininkams bei kitiems asmenims, todėl gerinant verslo sąlygas ir užkertant kelią galimiems piktnaudžiavimo procedūromis atvejams, labai svarbu tinkamai apsaugoti minėtų asmenų interesus ir teisėtus lūkesčius. Kartu su Įstatymo projektu parengtas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo Nr. IX-368 2, 4¹ straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo šis įstatymas papildomas nuostatomis, susijusiomis su duomenų ir informacijos keitimusi per Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominei erdvei priklausančių valstybių centrinių, komercinių ir bendrovių registrų sąveikos sistemą (toliau – Registrų sąveikos sistema). 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Įmonių politikos departamento (direktorius Vaidotas Rudokas, [email protected], tel. +370 640 92443) Įmonių teisės skyriaus (vedėjas Jaunius Petrauskas, [email protected], tel. +370 658 89 106) darbuotojai. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikoje, kaip ir daugiau nei pusėje ES valstybių narių, nėra specialių teisės normų, reglamentuojančių vienos valstybės ribas peržengiantį pertvarkymą.
Dėl to neigiamą poveikį patiria mažos ir vidutinės bendrovės, kadangi neturi pakankamai išteklių, kad galėtų atlikti vienos valstybės ribas peržengiančias procedūras brangiais ir sudėtingais alternatyviais būdais. Dėl tokio teisinio reguliavimo nepakankamumo, dubliavimosi ar prieštaravimų skirtingose ES valstybėse narėse, suinteresuotų asmenų – darbuotojų, kreditorių ar smulkiųjų akcininkų, apsauga dažnu atveju tampa neveiksminga ir nepakankama. Dabartinėje ES teisinėje sistemoje reglamentuojamos tik vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi taisyklės, kurios yra perkeltos į šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi įstatymą, o nuostatos dėl konsultavimosi su darbuotojais įgyvendintos Lietuvos Respublikos įstatymu dėl darbuotojų dalyvavimo bendrovėje po vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi. Kaip ir vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo atveju, daugiau nei pusėje ES valstybių narių, įskaitant Lietuvą, nėra specialių teisės normų, reglamentuojančių vienos valstybės ribas peržengiantį bendrovių skaidymą. Nesant patikimos vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo teisinės sistemos, bendrovėms sunku patekti į kitų valstybių narių rinką, skirtingi nacionaliniai reikalavimai apsunkina vienos valstybės ribas peržengiančių veiksmų organizavimą, tai tampa sudėtingu ir brangiu procesu. Net jei ES valstybės narės leidžia vykdyti vienos valstybės ribas peržengiantį bendrovių skaidymą, susijusios nacionalinės nuostatos dažnai skiriasi ir net prieštarauja viena kitai, o kai kuriose valstybėse narėse tiesioginis vienos valstybės ribas peržengiantis skaidymas apskritai nėra galimas. 4.
4Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1132 dėl tam tikrų bendrovių teisės aspektų reglamentuoja ribotos atsakomybės bendrovių vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi taisykles, tačiau jų vertinimas parodė, kad jas būtina keisti, kartu įtvirtinant vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo ir skaidymo taisykles, kurių nebuvimas lemia teisinį nenuoseklumą ir teisinį netikrumą, o kartu ir naudojimosi įsisteigimo laisve apribojimus. Įstatymo projektas, įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/2121, parengtas jame numatant galimybę vykdyti tris vienos valstybės ribas peržengiančias procedūras – pertvarkymą, jungimąsi ir skaidymą. Nepaisant to, kad procedūriniai žingsniai, siekiant atlikti vienos valstybės ribas peržengiantį pertvarkymą, jungimąsi ar skaidymą yra tokie patys, tačiau nustatant šių procedūrų teisinį reguliavimą neretai vartojamos skirtingos sąvokos, o minėtų procedūrų skirtumai ir ypatumai lemia tam tikrus reguliavimo skirtumus. Dėl to, Įstatymo projektu siūloma kiekvieną vienos valstybės ribas peržengiančią procedūrą reglamentuoti atskiru skyriumi. Manytina, kad toks Įstatymo projektu siūlomas procedūrų dėstymas lems lengvesnį teisės akto supratimą ir taikymą, leis orientuotis tik į konkrečiai pasirinktai procedūrai aktualias teisės akto nuostatas. Dėl vienos valstybės ribas peržengiančių procedūrų – pertvarkymo, jungimosi ar skaidymo Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti naują vienos valstybės ribas peržengiančią procedūrą – pertvarkymą – tai ES valstybėje narėje įsteigtos bendrovės teisė perkelti savo buveinę į kitą valstybę narę išsaugant juridinio asmens statusą viso proceso metu. Bendrovei nereikėtų nutraukti veiklos, vykdyti likvidavimo procedūros ir steigti naujo subjekto atvykimo valstybėje narėje, kartu išvengiant būtinybės iš naujo derėtis dėl verslo sutarčių ir patirti kitų sunkumų.
Pertvarkymas būtų ypač patrauklus mažoms bendrovėms, neturinčioms didelių finansinių išteklių, kad galėtų gauti brangią teisinę pagalbą arba įgyvendinti vienos valstybės ribas peržengiantį jungimąsi, todėl vienos valstybės ribas peržengiantis pertvarkymas būtų efektyvus sprendimas bendrovėms, norinčioms persikelti iš vienos valstybės narės į kitą. Siūloma nustatyti aiškią vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo procedūrą, užtikrinant, kad būtų tinkamai parengti tokio pertvarkymo dokumentai, apsaugoti tokios bendrovės dalyviai, darbuotojai ir kreditoriai, taip pat užtikrinant, kad vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo teisėtumą patikrintų, visų pirma, išvykimo valstybės kompetentingos institucijos ir, antra, atvykimo valstybės narės kompetentinga institucija, atsižvelgdama į gautą informaciją ir dokumentus. Itin svarbus šios procedūros elementas būtų tai, kad ji užkirstų kelią vienos valstybės ribas peržengiančiam pertvarkymui tuo atveju, kai nustatomas piktnaudžiavimas – kai pertvarkymas (taip pat jungimosi bei skaidymo atvejais), būtų priemonė, kuria būtų siekiama gauti neteisėtų mokestinių lengvatų ar nepagrįstai apriboti įstatymuose ar sutartyse įtvirtintas darbuotojų, kreditorių ar mažumos dalyvių teises. Vienos valstybės ribas peržengiantis pertvarkymas neturėtų sudaryti galimybių apeiti valstybėje narėje, kurioje po vienos valstybės ribas peržengiančios procedūros turėtų būti įregistruota bendrovė, galiojančių įsisteigimo reikalavimų. Pavyzdžiui, bendrovė turėtų įgyvendinti reikalavimą turėti buveinę atvykimo valstybėje narėje, tačiau vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo atveju tokių sąlygų taikymas atvykimo valstybėje narėje neturėtų daryti poveikio pertvarkytos bendrovės kaip juridinio asmens tęstinumui.
Nors ES lygiu priimtos ir suderintos vienos valstybės ribas peržengiančio bendrovių jungimosi taisyklės vertintinos teigiamai, tačiau 2007 metais Europos Sąjungos valstybėms narėms perkėlus nuostatas į nacionalinę teisę, buvo atliktas vertinimas[¹], kurio metu nustatyta, jog kreditorių ir dalyvių apsaugos taisyklės yra tik minimalios ir daugiausia procesinės, o iš esmės apsaugos klausimą palikta sureguliuoti nacionaliniais teisės aktais, kas nulėmė didelius skirtumus tarp ES valstybių narių, taip pat buvo ribota galimybė pasinaudoti supaprastinta tvarka. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2121, taip pat ją įgyvendinančiu Įstatymo projektu siekiama ištaisyti minėtus trūkumus ir nustatyti, kad bendrovė turėtų užtikrinti vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi sąlygose numatytą kreditorių ir dalyvių apsaugą, taip pat dalyviai turėtų teisę pasitraukti iš bendrovės ir gauti tinkamą kompensaciją. Be to, siūloma įtvirtinti, kad darbuotojai būtų tinkamai informuoti apie vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi poveikį, taip pat numatytas elektroninių priemonių ir procedūrų naudojimas visos vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi procedūros metu, įskaitant ir vienos valstybės ribas peržengiantį pertvarkymą bei skaidymą. Siūlomos ir naujos supaprastintų procedūrų galimybės. Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti dar vieną naują vienos valstybės ribas peržengiančią procedūrą – skaidymą.
Kaip ir vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo bei jungimosi atveju, vienos valstybės ribas peržengiantis skaidymas suteiktų bendrovėms galimybę pakeisti ar supaprastinti savo organizacinę struktūrą, prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų ir pasinaudoti naujomis verslo galimybėmis kitoje ES valstybėje narėje. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl procedūros sudėtingumo Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/2121 nebuvo įtvirtinta vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo sistema, pagal kurią bendrovė perduotų turtą ir įsipareigojimus vienai ar daugiau veikiančių bendrovių, todėl Įstatymo projekte siūloma reglamentuoti tiek dalinį, tiek visišką vienos valstybės ribas peržengiantį skaidymą, taip pat skaidymą atskiriant, kurio metu būtų steigiamos tik naujos bendrovės. Dėl vienos valstybės ribas peržengiančios procedūros (pertvarkymo, jungimosi ar skaidymo) sąlygų, jų vertinimo Įstatymo projekte (3, 15, 28 straipsniai) siūloma nustatyti, kad visuotiniam akcininkų susirinkimui priėmus sprendimą pradėti vienos valstybės ribas peržengiančią procedūrą, bendrovės valdyba (jeigu valdyba nesudaroma – vadovas) turėtų parengti siūlomos procedūros sąlygas, kuriose turėtų būti pateikta svarbiausia, su procedūra susijusi ir įstatyme įtvirtinta, informacija tam, kad vykdant vienos valstybės ribas peržengiančią procedūrą būtų atsižvelgta į visų suinteresuotųjų subjektų teisėtus interesus. Įstatymo projektu (4, 16 ir 29 straipsniai) siūloma įtvirtinti, kad vienos valstybės ribas peržengiančios procedūros sąlygas vertintų nepriklausomas ekspertas – audito įmonė. Procedūros sąlygų vertinimas galėtų būti neatliekamas, jeigu vienos valstybės ribas peržengiančioje procedūroje dalyvaujančios bendrovės visų akcijų savininkas būtų vienas asmuo arba kai su tuo sutiktų visi dalyviai.
Nepriklausomo eksperto vienos valstybės ribas peržengiančios procedūros sąlygų vertinimo ataskaitoje turėtų būti: 1) nurodyti metodai, panaudoti siūlomai piniginei kompensacijai apskaičiuoti; 2) pateikiamos išvados dėl metodų tinkamumo vertinant piniginę kompensaciją, nurodant jos vertę taikant konkrečius metodus, taip pat nuomonė dėl panaudotų metodų poveikio nustatytai vertei; 3) apibūdinami kilę vertinimo sunkumai; ir 4) pateikiama nuomonė dėl piniginės kompensacijos pagrįstumo, kuri vertinama atsižvelgiant į bendrovės akcijų rinkos kainą arba bendrovės, įvertintos nepriklausomo turto vertintojo teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, nustatyta tvarka, vertę iki sprendimo dėl vienos valstybės ribas peržengiančios procedūros. Visą laikotarpį, prasidedantį ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki visuotinio akcininkų susirinkimo, kurio darbotvarkėje numatyta priimti sprendimą dėl vienos valstybės ribas peržengiančios procedūros, bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma – vadovas) turėtų sudaryti galimybę bendrovės dalyviams susipažinti su vienos valstybės ribas peržengiančios procedūros sąlygų vertinimo ataskaita. Pažymėtina, kad bendrovės atskleidžiama informacija turėtų būti išsami ir ja remiantis nepriklausomam ekspertui turėtų būti įmanoma įvertinti numatomos vienos valstybės ribas peržengiančios procedūros poveikį, tačiau bendrovė atskleisdama vienos valstybės ribas peržengiančios procedūros sąlygų vertinimo ataskaitą turėtų teisę neatskleisti joje esančios konfidencialios informacijos.
Dėl bendrovių valdymo organų narių ir nepriklausomo eksperto atsakomybės Kaip ir reorganizavimo, vykdomo pagal nacionalinę teisę, atveju, Įstatymo projektu (14 straipsnio 3 dalis, 26 straipsnio 6 dalis, 39 straipsnio 9 dalis) siūloma nustatyti, kad bendrovės valdymo organų nariai, rengiantys ir įgyvendinę atitinkamos procedūros sąlygas, taip pat pagal sutartį su auditoriumi ir audito įmone sąlygas vertinę nepriklausomi ekspertai įstatymų nustatyta tvarka turėtų atlyginti dėl jų kaltės padarytą žalą bendrovės dalyviams. Dėl darbuotojų, dalyvių ir kreditorių apsaugos Vienos valstybės ribas peržengiančių procedūrų tikslas yra ne tik sudaryti galimybę bendrovėms įgyvendinti vienos valstybės ribas peržengiančią procedūrą veiksmingai ir efektyviai, bet ir tinkamu bei proporcingu būdu apsaugoti labiausiai paveiktus suinteresuotus asmenis – darbuotojus, kreditorius ir dalyvius. Įstatymo projektu (5, 17, ir 30 straipsniai) siūloma nustatyti, kad bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma – vadovas) turėtų pareigą parengti dalyviams ir darbuotojams skirtą bendrą ataskaitą, arba atskiras ataskaitas dalyviams ir darbuotojams.
Bendrovės valdybos (jei valdyba nesudaroma – vadovo) parengtame bendros ataskaitos skyriuje, skirtame darbuotojams ar atskiroje ataskaitoje, skirtoje darbuotojams, jei ji būtų rengiama, turėtų būti paaiškintas vienos valstybės ribas peržengiančios procedūros poveikis darbo santykiams, bet kokie reikšmingi darbo sąlygų ar bendrovės veiklos pasikeitimai, poveikis dukterinių bendrovių darbuotojams bei kita darbuotojams svarbi informacija, kaip pavyzdžiui pokyčiai susitarimams kolektyvinėmis sutartimis, ar bus pakeistos bendrovės veiklos vietos, pavyzdžiui, buveinės vieta. Be to, turėtų būti pateikta informacija apie valdymo organus, darbuotojus, įrangą, patalpas ir turtą prieš vykdant vienos valstybės ribas peržengiančią procedūrą ir ją įvykdžius, apie tikėtinus darbo organizavimo, darbo užmokesčio, konkrečių darbo vietų pokyčius ir tikėtinas pasekmes jas užimantiems darbuotojams. Įvykdžius vienos valstybės ribas peržengiančią procedūrą, dalyviai dažnai atsiduria padėtyje, kai keičiasi jų teisėms taikytina teisė, nes jie tampa bendrovės, kuriai taikoma kitos valstybės narės teisė nei ta, kuri buvo taikoma prieš procedūrą, dalyviais. Todėl Įstatymo projektu visų pirma siūloma, kad bendroje ar atskiroje ataskaitoje, skirtoje dalyviams, turėtų būti paaiškintas vienos valstybės ribas peržengiančios procedūros poveikis dalyviams, dalyviams siūlomos piniginės kompensacijos ir jų apskaičiavimo metodai, paaiškintos dalyvių teisės ir jų gynimo priemonės, įtvirtintos Įstatymo projekte bei procedūros sąlygose, taip pat kita dalyviams svarbi informacija, atsižvelgiant į būsimą bendrovės ir jos dukterinių bendrovių veiklą, kaip pavyzdžiui informacija apie jų teisę pasitraukti iš bendrovės.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad bendrovės darbuotojai turėtų galimybę pareikšti nuomonę dėl ataskaitos, su kuria bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma – vadovas) turi sudaryti galimybę susipažinti elektroninių ryšių priemonėmis ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki visuotinio akcininkų susirinkimo, kurio darbotvarkėje būtų numatyta priimti sprendimą dėl vienos valstybės ribas peržengiančios procedūros. Darbuotojų ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki visuotinio akcininkų susirinkimo gauta nuomonė turėtų būti pridedama prie ataskaitos, ir apie tai atitinkamai turėtų būti informuoti dalyviai. Reikalavimas parengti dalyviams ir darbuotojams skirtas ataskaitas nebūtų taikomas tuo atveju, kai bendrovės visų akcijų savininkas būtų vienas asmuo arba jei su tuo sutiktų visi bendrovės dalyviai, taip pat, kai bendrovė ar jos dukterinė bendrovė neturi jokių kitų darbuotojų, išskyrus savo valdymo organo narius. Siekiant apsaugoti bendrovės dalyvių teises, Įstatymo projektu (7, 19 ir 32 straipsniai) siūloma nustatyti, kad dalyviai turėtų teisę perleisti savo akcijas už tinkamą piniginę kompensaciją, kuri būtų išmokama ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo vienos valstybės ribas peržengiančios procedūros užbaigimo.
Dalyvių išreikštas prieštaravimas dėl vienos valstybės ribas peržengiančios procedūros sąlygų ir (ar) ketinimas pasinaudoti savo teise perleisti akcijas turėtų būti išreiškiamas bet kokia forma, kuria gali būti įgyvendinama dalyvių teisė balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime. Dalyviai, kurie neinformuotų bendrovės apie sprendimą pasinaudoti savo teise perleisti akcijas visuotinio akcininkų susirinkimo, kurio darbotvarkėje numatyta priimti sprendimą dėl procedūros, metu, apie tokį savo sprendimą turėtų teisę pranešti bendrovei jos nurodytu elektroniniu paštu ne vėliau kaip per 20 dienų nuo visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. Kartu siūloma numatyti, kad tuo atveju, jei dalyvis nebegalėtų (praleidus 20 dienų po visuotinio akcininkų susirinkimo terminą pranešimui apie sprendimą pasinaudoti teise perleisti savo akcijas) pasinaudoti savo teise perleisti akcijas už tinkamą piniginę kompensaciją, bet dėl vienos iš valstybės ribas peržengiančios procedūros sąlygų ar bet kokio bendrovės steigimo dokumento ir (ar) įstatų sąlygų pakeitimo padidėtų jo ekonominiai įsipareigojimai bendrovei arba tretiesiems asmenims, tokiems pakeitimams balsuodami atskirai turėtų pritarti visi dalyviai, su kurių teisėmis šie pakeitimai būtų susiję. Įstatymo projekte taip pat numatoma dalyvių teisė ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame priimtas sprendimas dėl procedūros, kreiptis į teismą dėl papildomos piniginės kompensacijos skyrimo, jeigu būtų pagrindas manyti, kad bendrovės siūlomas piniginės kompensacijos dydis buvo nustatytas netinkamai.
Tokiu atveju, priimtas teismo sprendimas būtų taikomas visų dalyvių, pranešusių bendrovei apie sprendimą pasinaudoti teise perleisti savo akcijas, atžvilgiu. Tačiau dalyviams laiku nepasinaudojus minėtomis teisėmis ir visuotiniam akcininkų susirinkimui priėmus sprendimą patvirtinti vienos valstybės ribas peržengiančią procedūrą, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas negalėtų būti skundžiamas vadovaujantis vien tuo, kad buvo netinkamai nustatyta piniginė kompensacija, arba kad informacija dėl piniginės kompensacijos neatitiko teisės aktų reikalavimų. Vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi ar skaidymo atveju, Įstatymo projekte siūloma numatyti, kad dalyviai, kurie nepasinaudotų teise perleisti savo akcijas ir kurie nesutiktų su jungimosi ar skaidymo sąlygose nustatytu akcijų keitimo santykiu, ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame būtų priimtas sprendimas dėl bendrovės jungimosi ar skaidymo, dienos turėtų teisę kreiptis į teismą dėl piniginės išmokos skyrimo. Tačiau pažymėtina, kad ginčo dėl piniginės išmokos skyrimo nagrinėjimas teisme nebūtų pagrindas stabdyti jungimosi ar skaidymo registravimą, teismo priimtas sprendimas būtų privalomas po jungimosi veiksiančiai bendrovei, įgyjančioms bendrovėms, o dalinio skaidymo atveju – ir skaidomai bendrovei, ir būtų taikomas visų dalyvių, nepasinaudojusių teise perleisti savo akcijas, atžvilgiu.
Dėl kreditorių padėties vienos valstybės ribas peržengiančių procedūrų metu, pažymėtina, kad siekiant išvengti neapibrėžtumo tiek bendrovėms, tiek jų kreditoriams dėl jų reikalavimo vykdymo, Įstatymo projekte (8, 20 ir 33 straipsniai) siūloma nustatyti, kad bendrovė privalėtų papildomai savo prievolių įvykdymą užtikrinti kiekvienam to pareikalavusiam kreditoriui, kurio teisės atsirado ir nepasibaigė iki vienos valstybės ribas peržengiančios procedūros sąlygų atskleidimo dienos esant šiam sąlygų visetui: 1) jeigu būtų pagrindas manyti, kad dėl vienos valstybės ribas peržengiančios procedūros prievolių įvykdymas pasunkės; ir 2) jeigu vienos valstybės ribas peržengiančios procedūros sąlygose siūlomos apsaugos priemonės kreditoriui nebūtų tinkamos ir bendrovė papildomai neužtikrintų prievolių įvykdymo to reikalaujančiam kreditoriui, išskyrus atvejus, kai įsipareigojimų kreditoriui įvykdymas būtų užtikrintas įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija. Jei dėl papildomo prievolių įvykdymo užtikrinimo ginčas būtų nagrinėjamas teisme, valstybės ribas peržengianti procedūra negalėtų būti užbaigiama iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Šios kreditorių apsaugos nuostatos nebūtų taikomos piniginių ar nepiniginių įsipareigojimų viešiesiems subjektams vykdymo užtikrinimui.
Taip pat, vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo atveju, kreditoriai, kurių reikalavimai atsirado iki viešo paskelbimo apie parengtas pertvarkymo sąlygas dienos, turėtų turėti galimybę atsižvelgti į galimą jurisdikcijos ir taikytinos teisės pasikeitimo poveikį dėl vienos valstybės ribas peržengiančios pertvarkymo, todėl Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad kreditoriai turėtų teisę pareikšti ieškinį išvykimo valstybėje narėje per dvejų metų laikotarpį po to, kai įsigaliotų vienos valstybės ribas peržengiantis pertvarkymas. Dėl informavimo apie parengtas vienos valstybės ribas peržengiančios procedūros sąlygas pareigos Įstatymo projektu (6, 18 ir 31 straipsniai) siūloma nustatyti, kad bendrovė apie parengtas pasirinktos procedūros sąlygas turėtų viešai paskelbti įstatuose nurodytame šaltinyje tris kartus ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais arba ne vėliau kaip likus 40 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo, kurio darbotvarkėje numatyta priimti sprendimą dėl procedūros, viešai paskelbti įstatuose nurodytame šaltinyje vieną kartą ir pranešti visiems bendrovės kreditoriams raštu. Nuo tokio pirmojo viešo paskelbimo dienos bendrovė įgytų atitinkamai pertvarkomos, peržengiant vienos valstybės ribas, jungiamos, peržengiant vienos valstybės ribas ar dalyvaujančios vienos valstybės ribas peržengiančiame jungime arba skaidomos, peržengiant vienos valstybės ribas, bendrovės statusą. Įstatymo projektu siūloma sudaryti galimybę bendrovėms pasirinkti iš dviejų alternatyvių dokumentų skelbimo apie parengtas sąlygas būdų.
Bendrovės turėtų galimybę ne vėliau kaip pirmąją viešo paskelbimo apie parengtas sąlygas įstatuose nurodytame šaltinyje dieną juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti vienos valstybės ribas peržengiančios procedūros sąlygas, jų vertinimo ataskaitą, jeigu ji būtų rengiama, ir pranešimą dalyviams, kreditoriams, darbuotojų atstovams, arba jei tokių atstovų nėra, patiems darbuotojams apie jų teisę pateikti pastabas dėl vienos valstybės ribas peržengiančios procedūros sąlygų ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki visuotinio akcininkų susirinkimo. Antruoju variantu – jei bendrovė visą laikotarpį, prasidedantį ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo apie parengtas vienos valstybės ribas peržengiančios procedūros sąlygas įstatuose nurodytame šaltinyje dieną, ir pasibaigiantį ne anksčiau kaip visuotinio akcininkų susirinkimo dieną skelbtų anksčiau nurodytus dokumentus viešai ir neatlygintinai savo interneto svetainėje bei nurodytų jų paskelbimo šioje interneto svetainėje datą, reikalavimas bendrovei pateikti dokumentus juridinių asmenų registro tvarkytojui nebūtų taikomas, išskyrus reikalavimą pateikti juridinių asmenų registrui reikalingą informaciją, susijusią su šiuo paskelbimu interneto svetainėje. Abiem atvejais juridinių asmenų registro tvarkytojas privalėtų paskelbti apie gautas atitinkamos vienos valstybės ribas peržengiančios procedūros sąlygas ar interneto svetainės nuorodą ir sudaryti galimybe su šia informacija susipažinti nemokamai iki atitinkamos procedūros užbaigimo.
Dėl vienos valstybės ribas peržengiančios procedūros patvirtinimo visuotiniame akcininkų susirinkime Įstatymo projektu (9, 21 ir 34 straipsniai) siūloma nustatyti, kad visuotinis akcininkų susirinkimas, vadovaudamasis vienos valstybės ribas peržengiančios procedūros sąlygomis ir dalyviams bei darbuotojams skirtomis ataskaitomis ir gautomis pastabomis, jei buvo pateiktos, kvalifikuota balsų dauguma, kuri negalėtų būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų, turėtų nuspręsti, ar patvirtinti vienos valstybės ribas peržengiančios procedūros sąlygas ir steigimo dokumentus ir (ar) įstatus, jeigu jie būtų rengiami kaip atskiras dokumentas, parengtus pagal tos valstybės narės teisę, kurioje po vienos valstybės ribas peržengiančios procedūros veiktų bendrovė ar bendrovės. Taip pat, bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas turėtų teisę nuspręsti, kad vienos valstybės ribas peržengianti procedūra galėtų būti užbaigta tik visuotiniam akcininkų susirinkimui pritarus taisyklėms, nustatančioms darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus po vienos valstybės ribas peržengiančios procedūros veiksiančioje bendrovėje tvarką.
Dėl vienos valstybės ribas peržengiančių procedūrų teisėtumo patikrinimo ir pasirengimo procedūrai pažymėjimo išdavimo Siekiant sudaryti bendrovėms optimalias sąlygas, aiškią, nuspėjamą ir tinkamą teisinę sistemą, o kartu efektyvią bei veiksmingą ex-ante vienos valstybės ribas peržengiančių procedūrų kontrolę, vienos valstybės ribas peržengiančią procedūrą vykdančios bendrovės ar bendrovių valstybių narių kompetentingoms institucijoms turi būti suteikti įgaliojimai išduoti pasirengimo pertvarkymui, jungimuisi arba skaidymui pažymėjimą (toliau – pasirengimo procedūrai pažymėjimas). Valstybių narių, kurioje atlikus vienos valstybės ribas peržengiančią procedūrą ketina veikti bendrovė ar bendrovės, kompetentingos institucijos be tokio pažymėjimo negalėtų patvirtinti vienos valstybės ribas peržengiančios procedūros. Siekiant vienos valstybės ribas peržengiančios procedūros procesą išlaikyti kuo paprastesnį ir operatyvesnį, Įstatymo projektu (10, 22 ir 35 straipsniai) siūloma nustatyti, kad vienos valstybės ribas peržengiančių procedūrų teisėtumą tikrintų, teisėtumo patikrinimą koordinuotų ir pasirengimo procedūrai pažymėjimą išduotų juridinių asmenų registro tvarkytojas. Sprendimas išduoti pasirengimo procedūrai pažymėjimą būtų priimamas atsižvelgiant į kitų teisėtumą tikrinančių institucijų pateiktas išvadas dėl bendrovės vykdomos procedūros teisėtumo. Pasirengimo procedūrai pažymėjimo išdavimas patvirtintų, kad įvykdytos visos prieš vienos valstybės ribas peržengiančią procedūrą būtinos sąlygos ir reikalavimai bei tinkamai atliktos procedūros Lietuvos Respublikoje.
Bendrovė, kreipdamasi į juridinių asmenų registrų tvarkytoją dėl pasirengimo procedūrai pažymėjimo išdavimo, turėtų pateikti visus su pasirinkta procedūra susijusius Įstatymo projekte siūlomus nustatyti dokumentus, taip pat bendrovė turėtų nurodyti pasirinktą notarą, kuris teiks išvadą dėl procedūros teisėtumo. Visus šiuos dokumentus juridinių asmenų registro tvarkytojas ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis privalėtų perduoti kitoms teisėtumą tikrinančioms institucijoms. Siekiant tinkamai ir išsamiai įvertinti vykdomos procedūros teisėtumą bei galimą poveikį suinteresuotiems asmenims (darbuotojams, kreditoriams), Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad juridinių asmenų registro tvarkytojas sprendimą išduoti pasirengimo procedūrai pažymėjimą priimtų įvertinęs juridinių asmenų registre ir juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje tvarkomus duomenis ir informaciją apie bendrovę, taip pat gavęs bendrovės prašyme išduoti pasirengimo procedūrai pažymėjimą nurodyto notaro, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigiamas išvadas dėl procedūrų teisėtumo.
Visos teisėtumą tikrinančios institucijos savo kompetencijos ribose nagrinėtų juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrovės pateiktus dokumentus ir informaciją, taip pat jei taikoma, bendrovės patvirtinimą, kad pradėta darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus procedūra, patikrintų piniginių ar nepiniginių įsipareigojimų viešojo sektoriaus subjektams vykdymą, ar jų užtikrinimą arba specialių sektoriams taikomų reikalavimų, įskaitant įsipareigojimų, susijusių su vykdomomis procedūromis, užtikrinimą ir patikrintų, ar vienos valstybės ribas peržengiančios procedūros sąlygose pateikiama informacija apie procedūras, pagal kurias nustatomi atitinkami susitarimai ir apie tokių susitarimų galimybes, kiek tai susiję su darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus laikymusi. Teisėtumą tikrinančios institucijos, be kita ko, turėtų įvertinti ir tokius aspektus, kaip teisminių procesų (darbo ar kt. teisės aktų pažeidimų) ar pradėtų tyrimų bendrovės atžvilgiu atitinkamose srityse faktą, bei galimą šiuose procesuose priimtų sprendimų poveikį bendrovei, jos veiklai, kaip pavyzdžiui, papildomų įsipareigojimų atsiradimas.
Šiame procese teisėtumą tikrinančios institucijos turėtų teisę konsultuotis su kitomis institucijomis, turinčiomis kompetenciją atitinkamose su konkrečiu tikrinimu susijusiose aktualiose srityse, įskaitant ir kitos valstybės narės, kurioje po vienos valstybės ribas peržengiančios procedūros veiks bendrovė institucijas, taip pat turi teisę iš šių institucijų, taip pat iš pačios bendrovės gauti informaciją ir dokumentus, reikalingus procedūros teisėtumo patikrinimui. Siekiant užtikrinti „vieno langelio“ principą, bendrovė visus teisėtumą tikrinančių institucijų prašomus papildomus dokumentus ir informaciją, teisėtumą tikrinančioms institucijoms, turėtų teikti per juridinių asmenų registro tvarkytoją. Kitos teisėtumą tikrinančios institucijos savo išvadas dėl vienos valstybės ribas peržengiančios procedūros juridinių asmenų registro tvarkytojui elektroninių ryšių priemonėmis turėtų pateikti ne vėliau kaip per 10 savaičių nuo dokumentų ir informacijos gavimo toje institucijoje dienos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad juridinių asmenų registro tvarkytojas, gavęs kitų teisėtumą tikrinančių institucijų išvadas, nebeturėtų tikrinti bendrovės vykdomos procedūros teisėtumo tų institucijų kompetencijai priskirtais aspektais.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad juridinių asmenų registro tvarkytojas, įvertinęs juridinių asmenų registre ir juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje tvarkomus duomenis ir informaciją apie prašymą išduoti pasirengimo procedūrai pažymėjimą pateikusią bendrovę, taip pat gavęs teigiamas kitų teisėtumą tikrinančių institucijų išvadas, išduotų pasirengimo procedūrai pažymėjimą arba atsisakytų jį išduoti ir nurodytų tokio atsisakymo priežastis bei suteiktų bendrovei galimybę ištaisyti trūkumus per juridinių asmenų registro ar kitos teisėtumą tikrinančios institucijos registrui siūlomą laikotarpį ir įvykdyti sąlygas arba atlikti procedūras, jei būtų nustatoma, kad vienos valstybės ribas peržengianti procedūra neatitinka visų sąlygų ir nebuvo atliktos visos reikiamos procedūros. Tuo atveju, kai juridinių asmenų registro tvarkytojui, atsižvelgiant į juridinių asmenų registre ir juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje tvarkomus duomenis ir informaciją apie bendrovę, kiltų abejonių dėl to, kad vienos valstybės ribas peržengianti procedūra gali būti vykdoma piktnaudžiavimo arba sukčiavimo tikslais, kad būtų išvengta Europos Sąjungos ar nacionalinės teisės taikymo, arba siekiama tai padaryti, arba siekiama nusikalstamų tikslų, jis turėtų kreiptis išvados į kitas institucijas, turinčias kompetenciją įvairiose srityse (pvz. teisėsaugos institucijas), kurios išvadą privalėtų pateikti per nustatytą terminą. Todėl sprendimui dėl pasirengimo procedūrai pažymėjimo išdavimo priimti, juridinių asmenų registro tvarkytojas turėtų atsižvelgti ir į šių kompetentingų institucijų išvadas.
Pažymėtina, kad pasirengimo procedūrai pažymėjimas galėtų būti išduodamas, tik kai visų teisėtumą tikrinančių ir kitų kompetentingų institucijų išvados būtų teigiamos. Kitų institucijų pateiktų išvadų pagrįstumo juridinių asmenų registro tvarkytojas neturėtų tikrinti. Tuo atveju, kai teisėtumo patikrinimo metu būtų nustatomi tam tikri trūkumai, juridinių asmenų registro tvarkytojas turėtų suteikti terminą trūkumams pašalinti, o procedūros teisėtumo tikrinimo terminas būtų stabdomas iki ištaisomi minėti trūkumai. Trūkumų taisymas bei poreikis siųsti papildomus dokumentus ar informaciją apie ištaisytus trūkumus kitoms teisėtumą tikrinančioms institucijoms kiekvieną kartą turėtų būti vertinami individualiai, priklausomai nuo tokių trūkumų pobūdžio. Jeigu savo išvadą dėl procedūros teisėtumo konkreti kompetentinga institucija pateiktų, reiškia jai duomenų tokiam sprendimui priimti pakanka. Tuo atveju, kai teigiamos išvados kompetentinga institucija pateikti negali dėl konkrečių trūkumų, tuomet per jos siūlomą terminą ištaisius trūkumus, dokumentai per juridinių asmenų registrą turėtų būti pateikiami tai institucijai pakartotinai. Gali būti ir taip, kad savo išvadas kitos teisėtumą tikrinančios institucijos jau būtų pateikusios, tačiau bendrovė, pateikusi prašymą išduoti pasirengimo atitinkamai vykdomai procedūrai pažymėjimą, juridinių asmenų registrui nėra pateikusi savo finansinių ataskaitų rinkinio laiku arba juridinių asmenų registre ar juridinių asmenų registro dalyvių informacinėje sistemoje neįregistravusi atitinkamų bendrovės duomenų pakeitimų, kurie turėjo būti įregistruoti.
Tokiu atveju sprendimas išduoti pasirengimo procedūrai pažymėjimą galėtų būti priimamas tik juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikus įstatyme įtvirtintus reikalaujamus dokumentus ar juridinių asmenų registre, o taip pat juridinių asmenų registro dalyvių informacinėje sistemoje pakeitus konkrečius keistinus duomenis per juridinių asmenų registro nustatytą terminą trūkumams pašalinti. Pažymėtina ir tai, kad atskiros išvados juridinių asmenų registro tvarkytojas nerengtų, o jo išduodamas pasirengimo procedūrai pažymėjimas patvirtintų, kad jo, o taip pat kitų teisėtumą tikrinančių institucijų išvados yra teigiamos. Siūlomas maksimalus terminas trūkumams pašalinti Įstatymo projekte nėra numatytas, tačiau tai turėtų būti protingas terminas, o nustatyti trūkumai tokie, kuriuos galima būtų ištaisyti per protingą terminą (pavyzdžiui 7-10 darbo dienų). Tokiu atveju, kai trūkumams pašalinti reikalingas ypač ilgas terminas (pavyzdžiui vienas ar du mėnesiai), juridinių asmenų registro tvarkytojas turėtų atsisakyti išduoti pasirengimo procedūrai pažymėjimą nurodydamas tokio atsisakymo priežastis. Išnykus aplinkybėms, dėl kurių buvo atsisakyta išduoti pasirengimo procedūrai pažymėjimą, bendrovė turėtų pakartotinai kreiptis dėl pasirengimo atitinkamai procedūrai pažymėjimo išdavimo. Juridinių asmenų registro tvarkytojo bendrovei išduotas pasirengimo procedūrai pažymėjimas turėtų būti prieinamas per Registrų sąveikos sistemą.
Juridinių asmenų registro tvarkytojas sprendimą išduoti arba neišduoti pasirengimo procedūrai pažymėjimą turėtų priimti per 12 savaičių nuo bendrovės dokumentų ir informacijos pateikimo juridinių asmenų registro tvarkytojui dienos. Tam tikrais atvejais, bendrovėms suteikiamomis galimybėmis vykdyti vienos valstybės ribas peržengiančią procedūrą gali būti naudojamasi piktnaudžiavimo arba sukčiavimo tikslais, pavyzdžiui, siekiant išvengti pareigos užtikrinti darbuotojų teises, mokėti socialinio draudimo įmokas ar vykdyti mokestines prievoles, arba siekiant nusikalstamų tikslų. Todėl Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad jeigu juridinių asmenų registro tvarkytojui ar kitoms teisėtumą tikrinančioms institucijoms vienos valstybės ribas peržengiančios procedūros teisėtumo tikrinimo metu kiltų abejonių, dėl to, kad vienos valstybės ribas peržengianti procedūra vykdoma piktnaudžiavimo arba sukčiavimo tikslais, kad būtų išvengta ES ar nacionalinės teisės taikymo arba siekiama tai padaryti, arba siekiama nusikalstamų tikslų, jos atsižvelgtų į konkretaus atvejo visus svarbius faktus ir aplinkybes, apie kuriuos sužino atlikdamos teisėtumo tikrinimą, įskaitant konsultacijas su kompetentingomis institucijomis, terminas dėl pasirengimo procedūrai pažymėjimo išdavimo galėtų būti pratęstas, tačiau ne daugiau kaip 12 savaičių. Sprendimą dėl termino pratęsimo juridinių asmenų registro tvarkytojas galėtų priimti savo iniciatyva arba atsižvelgdamas į kitų teisėtumą tikrinančių institucijų pateiktą informaciją ir siūlomą pratęsimo terminą.
Tuo atveju, jei ir pratęsus terminą dėl pasirengimo procedūrai pažymėjimo išdavimo dėl vienos valstybės ribas peržengiančios procedūros sudėtingumo nebūtų įmanoma laiku atlikti teisėtumo tikrinimo, kitos teisėtumą tikrinančios institucijos nedelsdamos turėtų informuoti juridinių asmenų registro tvarkytoją apie vėlavimo priežastis, o juridinių asmenų registro tvarkytojas apie tai iki nurodytų terminų pabaigos raštu informuotų prašymą išduoti pasirengimo procedūrai pažymėjimą pateikusią bendrovę. Svarbu pažymėti, kad teisėtumą tikrinančios institucijos teisėtumo tikrinimo tikslais galėtų priimti sprendimą kreiptis ir į nepriklausomą ekspertą. Apie kreipimąsi į nepriklausomą ekspertą, kitos teisėtumą tikrinančios institucijos turėtų pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Nepriklausomo eksperto paslaugas turėtų apmokėti šių paslaugų užsakymą inicijuojanti teisėtumą tikrinanti institucija. Tokiu būdu būtų užtikrinama, kad į tokį ekspertą būtų kreipiamasi tik išskirtiniais atvejais, kai teisėtumą tikrinanti institucija savo išvados dėl procedūros teisėtumo parengimui, tokią nuomonę gauti turi. Dėl pasirengimo procedūrai pažymėjimo perdavimo ir po vienos valstybės ribas peržengiančios procedūros Lietuvos Respublikoje veiksiančių bendrovės teisėtumo patikrinimo Atsižvelgiant į tai, kad vienos valstybės ribas peržengianti procedūra patikrinus jos teisėtumą yra tęsiama kitoje valstybėje narėje, Įstatymo projektu (11, 23 ir 36 straipsniai) siūloma nustatyti, kad juridinių asmenų registro tvarkytojo Lietuvos Respublikoje išduotas pasirengimo procedūrai pažymėjimas turėtų būti prieinamas per Registrų sąveikos sistemą.
Atsižvelgiant į tai, kad siūlomas priimti Įstatymo projektas reglamentuotų procedūras ta apimtimi, kiek tai susiję su atliekamomis procedūromis Lietuvos Respublikoje, Įstatymo projekte (12, 24 ir 37 straipsniai) siūloma nustatyti, kad juridinių asmenų registro tvarkytojas, gavęs iš bendrovės po procedūros atlikimo veiksiančios bendrovės įregistravimui reikalingus dokumentus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis šiuos dokumentus ir kitos valstybės narės išduotą pasirengimo procedūrai pažymėjimą perduotų juridinių asmenų registro tvarkytojui teiktame prašyme nurodytam notarui, kuris patikrintų, kad įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės ir juridinį asmenį registruoti galima. Juridinių asmenų registro tvarkytojas, gavęs notaro patvirtinimą, kad įvykdytos visos sąlygos ir reikalavimai bei tinkamai atliktos visos prieš procedūros užbaigimą būtinos atlikti procedūros Lietuvos Respublikoje, turėtų įregistruoti bendrovę ar bendroves juridinių asmenų registre ir nuo šio momento vienos valstybės ribas peržengianti procedūra būtų laikoma baigta bei negalėtų būti pripažinta negaliojančia.
Dėl vienos valstybės ribas peržengiančių procedūrų pasekmių Įvykdytos vienos valstybės ribas peržengiančios procedūros turėtų pasekmių šiame procese dalyvaujančiai bendrovei ar bendrovėms, todėl Įstatymo projekte (14, 26 ir 39 straipsniai) siūloma įtvirtinti nuostatas dėl su konkrečia procedūra susijusių pasekmių. Įvykdžius vienos valstybės ribas peržengiantį pertvarkymą, visas iki pertvarkymo veikusios bendrovės turtas, teisės ir pareigos, įskaitant iš darbo santykių kylančias teises ir pareigas, pereitų pertvarkytai bendrovei nuo jos įregistravimo momento, kartu pertvarkomos bendrovės dalyviams tampant pertvarkytos bendrovės dalyviais, išskyrus atvejus, kai jie pasinaudojo teise perleisti savo akcijas už tinkamą piniginę kompensaciją. Įvykdžius vienos valstybės ribas peržengiantį jungimąsi turtas ir įsipareigojimai, taip pat visos teisės ir pareigos, įskaitant iš darbo santykių kylančias teises ir pareigas, pereitų po jungimosi veiksiančiai bendrovei nuo šios bendrovės įregistravimo juridinių asmenų registre arba nuo atitinkamos valstybės narės, kurios teisė bus taikoma po jungimosi veiksiančiai bendrovei, teisės aktuose nustatyto jungimosi užbaigimo momento, o jungiamų bendrovių dalyviai, kurie nebūtų pasinaudoję savo teise pasitraukti, taptų įsigyjančios bendrovės arba naujos po jungimosi veiksiančios bendrovės dalyviais.
Vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo, priklausomai nuo atliekamo skaidymo būdo (visiško, dalinio ar skaidymo atskiriant), atveju turtas ir įsipareigojimai, taip pat visos teisės ir pareigos, įskaitant iš darbo santykių kylančias teises ir pareigas, būtų perduodamos įgyjančioms bendrovėms pagal vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo sąlygose numatytą paskirstymą, o skaidomos bendrovės dalyviai, kurie nebūtų pasinaudoję savo teise pasitraukti, taptų įgyjančių bendrovių dalyviais arba liktų skaidomos bendrovės dalyviais, arba taptų tiek skaidomos bendrovės, tiek įgyjančių bendrovių dalyviais. Dėl priimto įstatymo įsigaliojimo ir taikymo Siekiant sudaryti galimybę vykdyti visas Įstatymo projektu siūlomas įtvirtinti vienos valstybės ribas peržengiančias procedūras, numatoma, kad priimtas įstatymas įsigaliotų 2023 m. rugpjūčio 31 d. tokiu būdu užtikrinant, kad juridinių asmenų registro tvarkytojas turėtų pakankamai laiko juridinių asmenų registro (JAR) tvarkytojo ir juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tobulinimo darbams atlikti.
Atsižvelgiant į tai, kad galimybė vykdyti vienos valstybės ribas peržengiantį jungimąsi įtvirtinta jau dabar, siekiant aiškumo, Įstatymo projekto nuostatomis dėl Įstatymo taikymo siūloma nustatyti, kad vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiamos vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrų įstatymo Nr. IX-368 2, 4¹ straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektu, Juridinių asmenų registro įstatymas papildomas nuostatomis, susijusiomis su duomenų ir informacijos keitimusi per Registrų sąveikos sistemą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektuose siūlomi pakeitimai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturėtų turėti. 7.
Priėmus Įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus būtų paskatintas bendrovių judumas Europos Sąjungoje ir sudaroma galimybė bendrovėms pakeisti ar supaprastinti savo organizacinę struktūrą, prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų ir pasinaudoti naujomis verslo galimybėmis kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. 8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymų inkorporavimui į teisinę sistemą, reikės priimti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl darbuotojų dalyvavimo bendrovėje po vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi“ Nr. X-1607, taip pat Lietuvos Respublikos darbo kodekso pakeitimus. 10. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekto sąvokos bus suderintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 12.
12Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti
Iki Įstatymo projekte nustatyto termino reikės priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“, taip pat Teisingumo ministro 2013 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. 1R-231 „Dėl Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti reikės apytiksliai 1 060 000 eurų Juridinių asmenų registro tvarkytojo (JAR), taip pat Juridinių asmenų dalyvių (JADIS) informacinėms sistemoms tobulinti. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai: „bendrovė“, „pertvarkymas“, „jungimasis“, „skaidymas“, „teisėtumo tikrinimas“, „vienos valstybės ribas peržengiantis“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [¹] COM(2015) 550 final. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Bendrosios rinkos tobulinimas: daugiau galimybių piliečiams ir įmonėms“.
2022-12-13 Nr. XIVP-2326 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Svarstytina, ar neturėtų būti tikslinama projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo įstatymo (toliau
priemonėmis susipažinti su pertvarkymo sąlygomis (pabraukta mūsų). Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų derinti tarpusavyje, visiems suinteresuotiems subjektams suteikiant galimybę susipažinti su pertvarkomos bendrovės dokumentais vienodu būdu. Ta pati pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 16 straipsnio 6 daliai bei 29 straipsnio 4 daliai. 4. Siekiant aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte, prieš žodžius
„teisės ir teisių gynimo priemonės“ įrašyti žodžius „dalyvių“. Ši pastaba
taikytina ir keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 4 punktui, 30 straipsnio 3 dalies 4 punktui. 5.
straipsnio 7 dalyje yra numatoma, kad jeigu pertvarkomos bendrovės valdyba (jos vadovas) gauna bendrovės darbuotojų nuomonę, apie tai yra informuojami dalyviai ir gauta nuomonė yra pridedama prie pertvarkymo ataskaitos. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi pertvarkomos bendrovės valdyba gali priimti sprendimą rengti atskiras ataskaitas tiek dalyviams, tiek darbuotojams, atsižvelgiant į tai nėra aišku prie kurios pertvarkymo ataskaitos turėtų būti pridedama darbuotojų nuomonė pateikta vadovaujantis keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalimi. Siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalis, tikslintina. Ši pastaba taikytina ir projekto 17 straipsnio 7 daliai, 30 straipsnio 7 daliai. 6. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 9 dalies siūlytina atsisakyti, kaip perteklinės – joje nėra kitų nuostatų, nei nustatyta
įstatymo 6 straipsnio 6 dalis nurodant terminą, per kurį juridinių asmenų registro tvarkytojas turi paskelbti atitinkamus dokumentus. Ta pati pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 18 straipsnio 6 daliai bei 31 straipsnio 6 daliai. 8. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje yra reglamentuojama juridinių asmenų registro tvarkytojo pareiga skelbti informaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad iš teikiamo reguliavimo nėra aišku kur juridinių asmenų registro tvarkytojas privalo skelbti informaciją nurodytą keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 ir 5 dalyse. Siekiant aiškumo tikslintina keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalis. Ši pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo18 straipsnio 6 daliai, 31 straipsnio 6 daliai. 9. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo, siūlytina vietoje formuluotės „kreiptis į teismą dėl papildomos piniginės kompensacijos skyrimo“ siūlytina įrašyti formuluotę „ginčyti teisme piniginės kompensacijos dydį ir prašyti skirti papildomą piniginę kompensaciją“.
Ši pastaba taikytina keičiamo įstatymo 15 straipsnio 5 daliai ir 32 straipsnio 5 daliai. 10. Iš keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies nuostatų nėra aišku, ar 1 mėnesio nuo visuotinio dalyvių susirinkimo terminas kreipimuisi į teismą dėl papildomos kompensacijos skyrimo būtų taikomas ir tiems dalyviams, kurie savo sprendimą perleisti akcijas pranešė bendrovei jos nurodytu elektroniniu paštu ne vėliau kaip per 20 dienų nuo visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiu atveju minėti dalyviai turėtų ne 1 mėnesio, o galimai tik 10 dienų terminą kreiptis į teismą dėl papildomos piniginės kompensacijos skyrimo. Ta pati pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 19 straipsnio 8 daliai bei 32 straipsnio 5 daliai. 11. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje, nuostatoje iki dvitaškio, siūlytina vietoje formuluotės „esant šioms sąlygoms“ įrašyti formuluotę „kai yra visos šios sąlygos kartu“ ir išbraukti jungtuką
„ir“ tarp analizuojamos dalies punktų. Ši pastaba taikytina ir keičiamo
įstatymo 20 straipsnio 2 daliai, 33 straipsnio 2 daliai. 12. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje vietoje formuluotės „bendrovės pertvarkymas negali būti užbaigiamas“ siūlytina įrašyti imperatyvią nuostatą „bendrovės pertvarkymą užbaigti draudžiama“. 13. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalis tikslintina, nustatant kokia balsų dauguma turi pritarti joje nurodytoms pertvarkymo sąlygoms pertvarkomos bendrovės dalyviai. Ši pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 daliai. 14. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies nuostatoje iki dvitaškio po žodžio „skundžiamas“ įrašytinas žodis „teismui“.
Ši pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 daliai, 34 straipsnio 4 daliai. 15. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti: „Pertvarkymo procedūrų teisėtumą tikrina, teisėtumo patikrinimą koordinuoja ir pasirengimo pertvarkymui pažymėjimą išduoda juridinių asmenų registro tvarkytojas.“ Šio straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti tris institucijas, kurios teiktų juridinių asmenų registro tvarkytojui išvadas dėl bendrovės pertvarkymo teisėtumo ir jos toliau projekte kartu ar atskirai su juridinių asmenų registro tvarkytoju vadinamos teisėtumą tikrinančiomis institucijomis. Pastebėtina, kad Direktyva (ES) 2019/2121 nustato, jog gali būti paskirtos kelios kompetentingos institucijos, atliekančios pertvarkymo teisėtumo patikrą. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir aiškumo, siūlytume atsisakyti keičiamo įstatymo10 straipsnio 4 dalies ir 10 straipsnio 1 dalyje nustatyti, jog pertvarkymo procedūrų teisėtumą tikrina juridinių asmenų registro tvarkytojas, notarai, Valstybinė darbo inspekcija ir Valstybinė mokesčių inspekcija, o pertvarkymo procedūrų teisėtumo tikrinimą koordinuoja ir pasirengimo pertvarkymui pažymėjimą išduoda juridinių asmenų registro tvarkytojas. Ši pastaba taikytina ir projekto 22 straipsnio 1 ir 4 dalims, 35 straipsnio 1 ir 4 dalims. 16. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 10 straipsnio 8 dalyje neturėtų būti įvardintas bent konkretus minimalus laikotarpis per kurį bendrovei yra suteikiama galimybė ištaisyti nurodytus trūkumus. Ši pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 22 straipsnio 8 daliai, 35 straipsnio 8 daliai. 17. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad juridinių asmenų registro tvarkytojas, atsižvelgdamas į institucijų neigiamą išvadą, atsisako išduoti pasirengimo pertvarkymui pažymėjimą.
Atsižvelgiant į tai, kad minimo pažymėjimo išdavimas yra susijęs su pertvarkomos bendrovės teisių apribojimais, svarstytina ar juridinių asmenų registro tvarkytojui nereikėtų nustatyti pareigos pranešti pertvarkomai bendrovei apie atsisakymą išduoti pasirengimo pertvarkymui pažymėjimą ir apibrėžti terminą per kurį šis pranešimas turėtų būti pateiktas. Ši pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 22 straipsnio 9 daliai, 35 straipsnio 9 daliai. 18. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje siūloma suteikti teisę juridinių asmenų registro tvarkytojui šioje dalyje nurodytu atveju (kilus abejonių, atsižvelgiant į juridinių asmenų registre ir juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje tvarkomus duomenis ir informaciją apie bendrovę) kreiptis išvados į kitas kompetentingas institucijas, nenurodytas projekte, o šios privalo savo išvadą pateikti per 4 savaites nuo prašymo gavimo dienos. Tokiomis kompetentingomis institucijomis turbūt būtų teisėsaugos institucijos. Todėl neaišku, kodėl tokia teisė nesuteikiama kitoms teisėtumo tikrinimą atliekančioms institucijoms, jeigu joms kyla abejonių dėl bendrovės pertvarkymo tikslų. Siūlytina ir joms suteikti tokią teisę arba nustatyti, kad juridinių asmenų registro tvarkytojas, kaip koordinatorius, gali kreiptis išvados į kitas kompetentingas institucijas ir tais atvejais, kai kitoms teisėtumą tikrinančioms institucijoms kyla abejonių dėl neteisėtų pertvarkymo tikslų. Ši pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 22 straipsnio 9 daliai, 35 straipsnio 9 daliai. 19.
nustatyti: „Jei juridinių asmenų registro tvarkytojui ar kitoms teisėtumą tikrinančioms institucijoms šio straipsnio 1 dalyje nurodyto tikrinimo metu kyla abejonių dėl to, kad vienos valstybės ribas peržengiantis pertvarkymas vykdomas piktnaudžiavimo arba sukčiavimo tikslais, kad būtų išvengta Europos Sąjungos ar nacionalinės teisės taikymo, arba siekiama tai padaryti, arba siekiama nusikalstamų tikslų, jos atsižvelgia į visus konkretaus atvejo svarbius faktus ir aplinkybes, apie kuriuos sužinojo atlikdamos 1 dalyje nurodytą teisėtumo tikrinimą, įskaitant konsultacijas su kompetentingomis institucijomis.“ Nuostata neaiški, todėl tobulintina. Atsižvelgdami į Direktyvos (ES) 2019/2121 86m straipsnio 9 dalies nuostatas bei konstatuojamosios dalies 36 punktą, siūlytume analizuojamoje straipsnio dalyje nustatyti, jog tais atvejais, kai teisėtumą tikrinančioms institucijoms, be kita ko, pasikonsultavus su kitomis kompetentingomis institucijomis, šio įstatymo10 straipsnio 1 dalyje nurodyto teisėtumo tikrinimo metu kyla pagrįstų abejonių dėl to, kad vienos valstybės ribas peržengiantis pertvarkymas vykdomas piktnaudžiavimo arba sukčiavimo tikslais, kad būtų išvengta Europos Sąjungos ar nacionalinės teisės taikymo, arba siekiama tai padaryti, arba siekiama nusikalstamų tikslų, jos turi atsižvelgti į visus konkretaus atvejo svarbius faktus ir aplinkybes, apie kuriuos sužinota atliekant teisėtumo tikrinimą, o kai tai tinkama, - bent į orientacinius veiksnius. Atkreiptinas dėmesys, kad tokie orientaciniai veiksniai yra išvardinti Direktyvos (ES) 2019/2121 konstatuojamosios dalies 36 punkte ir minimi Direktyvos 86m straipsnio 9 (ES) 2019/2121 dalyje. Kita vertus, svarstytina, ar orientaciniai veiksniai neturėtų būti nurodyti ir projekte. Ši pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 22 straipsnio 10 daliai, 35 straipsnio 10 daliai. 20.
straipsnio 11 dalyje, 22 straipsnio 11 dalyje, 35 straipsnio 11 dalyje įrašytinas pilnas pažymėjimo pavadinimas. 21. Iš keičiamo įstatymo 10 straipsnio 13 dalies nuostatų nėra aišku, koks sprendimas būtų priimamas tuo atveju, kai kitos teisėtumą tikrinančios institucijos informuotų juridinių asmenų registro tvarkytoją, kad dėl pertvarkymo procedūros sudėtingumo teisėtumo patikrinimo neįmanoma atlikti per keičiamo įstatymo 10 straipsnio 11 ir 12 dalyse nustatytus maksimalius terminus. Projekto nuostatos tikslintinos pašalinant šį neaiškumą. Ta pati pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 22 straipsnio 13 daliai bei 35 straipsnio
tikrinančioms institucijoms, yra numatoma pareiga pranešti juridinių asmenų tvarkytojui apie kreipimąsi į nepriklausomą ekspertą. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, šis pranešimo terminas neturėtų būti apibrėžtas. Ši pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 22 straipsnio 14 daliai, 35 straipsnio 14 daliai. 23. Svarstytina ar atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 11 straipsnio pavadinimą, šio straipsnio 1 dalyje žodis prieinamas neturėtų būti keičiamas žodžiu „perduodamas“. Ši pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 23 straipsniui, 36 straipsniui. 24. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje, siekiant aiškumo, siūlytina vietoje formuluotės „išskyrus šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytą išimtį“ įrašyti formuluotę „išskyrus atvejus, kai, vadovaujantis šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, dalyviai pasinaudojo teise perleisti savo akcijas.“ 25.
Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti: „Jeigu bendru besijungiančių bendrovių prašymu jungimosi sąlygoms įvertinti ir bendrai jungimosi sąlygų vertinimo ataskaitai parengti pagal šio straipsnio 2 dalį norima paskirti bendrą nepriklausomą ekspertą (ekspertus) – auditorių ar audito įmonę, veikiančią pagal Lietuvos Respublikos teisę, tokiam auditoriui ar audito įmonei turi pritarti juridinių asmenų registro tvarkytojas.“ Neaišku, kokiais pagrindais juridinių asmenų registro tvarkytojas galėtų atsisakyti pritarti auditoriui ar audito įmonei. Projektas tikslintinas, pašalinant šį neaiškumą. 26. Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 9 dalies siūlytina atsisakyti, kaip perteklinės – joje nėra kitų nuostatų, nei nustatyta 4 ir 8 dalyse, atitinkamai patikslinant nuorodą 10 dalyje. 27. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje, atsižvelgiant į kitose šio straipsnio dalyse vartojamus terminus ir siekiant aiškumo, siūlytina vietoje formuluotės „Dalyviai, kurie nepasinaudojo teise perleisti savo akcijas ir kurie nesutinka su jungimosi sąlygose nustatytu akcijų keitimo santykiu“ įrašyti formuluotę
„Dalyviai, kurie nepranešė besijungiančiai bendrovei apie sprendimą pasinaudoti
teise perleisti savo akcijas ir nesutinka su jungimosi sąlygose nustatytu akcijų keitimo santykiu“. Be to, siekiant aiškumo ir teisinio reguliavimo išsamumo, siūlytina vietoje formuluotės „turi teisę kreiptis į teismą dėl piniginės išmokos skyrimo“ įrašyti formuluotę „turi teisę teisme ginčyti akcijų keitimo santykį ir reikalauti piniginės išmokos skyrimo“, kaip tai nustatyta Direktyvos (ES) 2019/2121 126a 6 dalyje.
Pritarus šiai pastabia, 19 straipsnio
taikytinos ir keičiamo įstatymo 32 straipsnio 8 daliai. 28. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje vietoje formuluotės „sprendimą dėl piniginės išmokos besijungiančios bendrovės dalyviui skyrimo“ įrašytina formuluotė „sprendimą skirti piniginę išmoką besijungiančios bendrovės dalyviui“. Ši pastaba su atitinkamais pakeitimais taikytina ir keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 daliai bei 32 straipsnio 10 daliai. 29. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 11 dalies nuostata, kad vietoje piniginės išmokos gali būti atlyginama kitu turtu ir tais atvejais, kai piniginė išmoka priteista teismo sprendimu, kelia abejonių, nes teismo sprendimas turi būti vykdomas, o jį pakeisti gali tik teismas. Tokia nuostata galimai nedera su konstituciniu teisinės valstybės principu, todėl taisytina. Ši pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 32 straipsnio 11 daliai. 30. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje vietoje formuluotės „bendrovės jungimasis negali būti užbaigiamas“ siūlytina įrašyti imperatyvią nuostatą „bendrovės jungimąsi užbaigti draudžiama“. 31. Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 9 dalies siūlytina atsisakyti, kaip perteklinės – joje nėra kitų nuostatų, nei nustatyta 4 ir 8 dalyse, atitinkamai patikslinant nuorodą 10 dalyje. 32. Keičiamo įstatymo 31 straipsnio 5 dalies 4 punkte yra teikiama nuoroda į projekto 31 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 31 straipsnio 1 dalies neturi punktų. Atsižvelgiant į tai, teikiama nuoroda tikslintina. 33.
straipsnio 3 dalyje vietoje formuluotės „bendrovės skaidymas negali būti užbaigiamas“ siūlytina įrašyti imperatyvią nuostatą „bendrovės skaidymą užbaigti draudžiama“. 34. Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 2 punkte yra teikiama nuoroda į projekto 28 straipsnio 1 dalies 18 punktą. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 18 punktas reglamentuoja siūlomas kreditorių apsaugos priemones, o ne pinigines kompensacijas. Atsižvelgiant į tai, teikiama nuoroda tikslintina. 35. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūlytina nustatyti ankstesnę pavedimo Vyriausybei atlikimo datą, kad institucijos galėtų iš anksto, iki įsigaliojant įstatymui, susipažinti su įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais ir pasirengti įstatymo įgyvendinimui. 36. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatoma, kad „<...> neatitiko teisės aktų reikalavimų“. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos), 76 punktu vengiama pateikti nekonkrečių nuorodų, pavyzdžiui: „teisės aktų nustatyta tvarka“,
„kituose teisės aktuose“, „įstatymų nustatyta tvarka“ ir panašiai. Prireikus
pateikti nuorodą į nekonkrečius teisės aktus, reikia paminėti bent sritį, pavyzdžiui, „teisės aktų, reguliuojančių valstybės registrų ir informacinių sistemų saugą, nustatyta tvarka“. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 2 punktas tikslintina pagal Rekomendacijų 76 punkto reikalavimus. Ši pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 3 punktui, 34 straipsnio 4 dalies 3 punktui. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis M. Griščenko, tel. (8 5)
M.
Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIENOS VALSTYBĖS RIBAS PERŽENGIANČIO RIBOTOS ATSAKOMYBĖS BENDROVIŲ JUNGIMOSI ĮSTATYMO NR. X-1367 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2023-03-29 Nr. XIVP-2326(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: komiteto pirmininkas K.Starkevičius; komiteto pirmininko pavaduotojas G.Paluckas; komiteto nariai: A.Bagdonas, V.Fiodorovas, A.Kupčinskas, D.Labanavičius, L.Mogenienė, A.Nekrošius, I.Pakarklytė, J.Pinskus, P.Saudargas, L.Savickas, M.Skritulskas. Komiteto biuro: vedėja R.Petkūnienė; patarėjai: D. Šaltmeris, R. Duburaitė, R.Danė, L. Jasiukėnienė, I. Jurkšuvienė, Ž. Klimka; padėjėja Z. Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Ekonomikos ir inovacijų viceministrė I.Valeškaitė, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai V.Rudokas ir J.Petrauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę1
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-1331
1Svarstytina,
ar neturėtų būti tikslinama projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 1 dalis įtvirtinant, kad pertvarkymo sąlygose turėtų būti nurodomos ne tik siūlomos kreditorių apsaugos priemonės, bet ir bendrovės turimi kreditoriniai įsipareigojimai. Pastebėtina, kad projektu įgyvendinamos Direktyvos (ES) 2019/2121 86d straipsnyje nurodyti minimalūs pertvarkymo sąlygų duomenys. Nepritarti Nurodyti kreditorinius įsipareigojimus procedūros sąlygose nėra tikslinga, kadangi tokie duomenys nuolat kinta, o procedūros užtrunka. Taip pat abejotina ar tokios informacijos atskleidimas, turės teigiamą poveikį procedūros skaidrumui. 2
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-13317 2.
Tikslintinas keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas, detalizuojant nuo kurio momento būtų skaičiuojamas 5 metų gautų paskatų ir subsidijų laikotarpis. Nepritarti Iš 3 straipsnio 1 dalies formuluotės yra aišku, kad duomenys apie bendrovės gautas paskatas ir subsidijas per pastaruosius 5 metus imami už 5 metų laikotarpį iki procedūros sąlygų parengimo dienos. Būtų tikslinga detalizuoti, jei būtų nustatoma kita, nei sąlygų parengimo diena. 3
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-1343
dėmesys, kad keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje dalyvių teisės susipažinti su pertvarkymo sąlygų vertinimo ataskaita būdas nėra detalizuojamas, tuo tarpu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad pertvarkomos bendrovės dalyviai, darbuotojų atstovai arba, jei tokių atstovų nėra, patys darbuotojai galėtų elektroninių ryšių priemonėmis susipažinti su pertvarkymo sąlygomis (pabraukta mūsų). Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų derinti tarpusavyje, visiems suinteresuotiems subjektams suteikiant galimybę susipažinti su pertvarkomos bendrovės dokumentais vienodu būdu. Ta pati pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 16 straipsnio 6 daliai bei 29 straipsnio 4 daliai. Nepritarti Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje numatyta dalyvių teisė susipažinti su jiems skirta sąlygų vertinimo ataskaita. Įstatymo projektu siūloma, kad dėl susipažinimo būdo spręstų pati bendrovė (akcininkai). Tarp tų galimų būdų yra ir galimybė susipažinti su ataskaita elektroninių ryšių priemonėmis. Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje įvardintas konkretus susipažinimo būdas (elektroninių ryšių priemonėmis), kadangi ataskaita skirta ne tik dalyviams, bet ir darbuotojams, todėl konkretus būdas įvardintas pirmiausia siekiant apsaugoti darbuotojų interesus. 4
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-13533 4.
Siekiant aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte, prieš žodžius „teisės ir teisių gynimo priemonės“ įrašyti žodžius „dalyvių“. Ši pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 4 punktui, 30 straipsnio 3 dalies 4 punktui. Nepritarti Siūlymas papildyti nuostatą, žodžiu ,,dalyvių“ būtų perteklinis, kadangi 3 punkto pabaigoje nurodoma kieno teisės minimos: ,,3) teisės ir teisių gynimo priemonės, nurodytos šio įstatymo 7 straipsnyje, kuriomis turi teisę pasinaudoti dalyviai;“5
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-1357
įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje yra numatoma, kad jeigu pertvarkomos bendrovės valdyba (jos vadovas) gauna bendrovės darbuotojų nuomonę, apie tai yra informuojami dalyviai ir gauta nuomonė yra pridedama prie pertvarkymo ataskaitos. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi pertvarkomos bendrovės valdyba gali priimti sprendimą rengti atskiras ataskaitas tiek dalyviams, tiek darbuotojams, atsižvelgiant į tai nėra aišku prie kurios pertvarkymo ataskaitos turėtų būti pridedama darbuotojų nuomonė pateikta vadovaujantis keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalimi. Siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalis, tikslintina. Ši pastaba taikytina ir projekto 17 straipsnio 7 daliai, 30 straipsnio 7 daliai. Nepritarti Atsižvelgiant į įstatymo projekto 5 straipsnio 7 dalį, gali būti rengiama arba viena procedūros ataskaita arba atskira ataskaita darbuotojams ir atskira ataskaita dalyviams. Antruoju atveju, darbuotojų nuomonė turės būti pridėta prie darbuotojams skirtos ataskaitos. Bet kuriuo atveju, ataskaitos, nepaisant to ar rengiama viena ar atskiros kartu su darbuotojų nuomonėmis, pateikiamos kaip dokumentų dalis visuotinio akcininkų susirinkimo klausimams nagrinėti. 6
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-1359 6.
Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 9 dalies siūlytina atsisakyti, kaip perteklinės – joje nėra kitų nuostatų, nei nustatyta 4 ir 8 dalyse, atitinkamai patikslinant nuorodą 10 dalyje. Nepritarti Įstatymo projekto 5 straipsnio 9 dalis apibendrina 4 ir 8 dalis ir nurodo kada valdyba ar vadovas neprivalo rengti dalyviams ir darbuotojams skirtos ataskaitos. Atsisakius šios dalies, gali būti neaišku ar neturėtų būti parengta ataskaita, net ir esant 4 ir 8 dalyse nurodytom aplinkybėm. 7
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-1366
keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalis nurodant terminą, per kurį juridinių asmenų registro tvarkytojas turi paskelbti atitinkamus dokumentus. Ta pati pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 18 straipsnio 6 daliai bei 31 straipsnio 6 daliai. Nepritarti Terminas per kurį turės būti paskelbti atitinkami dokumentai, bus numatytas poįstatyminiuose teisės aktuose. Juridinių asmenų registro tvarkytojas taikys tokį patį paskelbimo terminą, kaip ir dėl kitų dokumentų paskelbimo. CK
įregistravimą, registro duomenų pakeitimą turi paskelbti juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka ir šių nuostatų nustatytame šaltinyje. Šiuo metu JAR nuostatuose nurodyta, kad juridinių asmenų registro tvarkytojas įregistravęs duomenis, informaciją ir dokumentus juos paskelbia ne vėliau kaip kitą darbo dieną. 8
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-1366
įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje yra reglamentuojama juridinių asmenų registro tvarkytojo pareiga skelbti informaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad iš teikiamo reguliavimo nėra aišku kur juridinių asmenų registro tvarkytojas privalo skelbti informaciją nurodytą keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 ir 5 dalyse. Siekiant aiškumo tikslintina keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalis.
Ši pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo18 straipsnio 6 daliai, 31 straipsnio 6 daliai. Nepritarti Informacijos paskelbimo vieta bus numatyta poįstatyminiuose teisės aktuose. CK 2.72 straipsnyje nurodyta, kad registro tvarkytojas apie juridinio asmens įregistravimą, registro duomenų pakeitimą turi paskelbti juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka ir šių nuostatų nustatytame šaltinyje. Šiuo metu JAR nuostatuose nurodyta, kad duomenys ir informacija Registro tvarkytojo leidžiamame elektroniniame informaciniame leidinyje skelbiami neatlygintinai. 9
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-1374
įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo, siūlytina vietoje formuluotės „kreiptis į teismą dėl papildomos piniginės kompensacijos skyrimo“ siūlytina įrašyti formuluotę „ginčyti teisme piniginės kompensacijos dydį ir prašyti skirti papildomą piniginę kompensaciją“. Ši pastaba taikytina keičiamo įstatymo 15 straipsnio 5 daliai ir 32 straipsnio 5 daliai. Nepritarti Siekiant įstatymo projekte įvardinti ieškinio dalyko esmę pakanka nurodyti teisę kreiptis į teismą dėl papildomos piniginės kompensacijos skyrimo. Atskirais atvejais, kreipiantis į teismą, ieškinio dalykas bus įvardinamas atsižvelgiant į aplinkybes ir reikalavimų pobūdį. 10
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-1374
dalies nuostatų nėra aišku, ar 1 mėnesio nuo visuotinio dalyvių susirinkimo terminas kreipimuisi į teismą dėl papildomos kompensacijos skyrimo būtų taikomas ir tiems dalyviams, kurie savo sprendimą perleisti akcijas pranešė bendrovei jos nurodytu elektroniniu paštu ne vėliau kaip per 20 dienų nuo visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiu atveju minėti dalyviai turėtų ne 1 mėnesio, o galimai tik 10 dienų terminą kreiptis į teismą dėl papildomos piniginės kompensacijos skyrimo.
Ta pati pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 19 straipsnio 8 daliai bei 32 straipsnio 5 daliai. Pritarti Siūloma įstatymo projekte pailginti kreipimosi į teismą terminą:
straipsnis. Pertvarkomos bendrovės dalyvių teisių apsauga 4. Dalyviai, kurie pranešė pertvarkomai bendrovei apie sprendimą pasinaudoti teise perleisti savo akcijas, ne vėliau kaip per 1 mėnesį 2 mėnesius nuo visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame priimtas sprendimas dėl bendrovės pertvarkymo, dienos turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomos piniginės kompensacijos skyrimo, jeigu yra pagrindas manyti, kad pertvarkomos bendrovės siūlomas piniginės kompensacijos dydis buvo nustatytas netinkamai.“ Atitinkamai tikslintina keičiamo įstatymo 19 straipsnio 5 dalis bei 32 straipsnio 5 dalis. 11
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-1382
įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje, nuostatoje iki dvitaškio, siūlytina vietoje formuluotės „esant šioms sąlygoms“ įrašyti formuluotę „kai yra visos šios sąlygos kartu“ ir išbraukti jungtuką „ir“ tarp analizuojamos dalies punktų. Ši pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 daliai, 33 straipsnio 2 daliai. Pritarti ,,2. Kreditorius ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio įstatymo 6 straipsnyje nurodyto viešo paskelbimo apie parengtas pertvarkymo sąlygas dienos turi teisę kreiptis į teismą dėl tinkamų kreditoriaus apsaugos priemonių nustatymo esant šioms sąlygoms kai yra abi šios sąlygos:
1) jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl bendrovės pertvarkymo prievolių įvykdymas pasunkės; ir 2) jeigu pertvarkomos bendrovės pertvarkymo sąlygose siūlomos apsaugos priemonės kreditoriui nėra tinkamos ir bendrovė papildomai neužtikrino prievolių įvykdymo to reikalaujančiam kreditoriui.“ Atitinkamai tikslintinos keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalis ir 33 straipsnio 2 dalis.
12
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-1383
įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje vietoje formuluotės „bendrovės pertvarkymas negali būti užbaigiamas“ siūlytina įrašyti imperatyvią nuostatą „bendrovės pertvarkymą užbaigti draudžiama“. Nepritarti Dabartinė formuluotė ,,bendrovės pertvarkymas negali būti užbaigiamas“ taip pat yra imperatyvi. 13
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-1394
įstatymo 9 straipsnio 4 dalis tikslintina, nustatant kokia balsų dauguma turi pritarti joje nurodytoms pertvarkymo sąlygoms pertvarkomos bendrovės dalyviai. Ši pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 daliai. Nepritarti Keičiamo įstatymo
dokumentai turi būti tvirtinami kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų. Bet kokiam šių dokumentų pakeitimui, taip pat ir 9 straipsnio 4 dalyje nurodytam atskiram dalyvių, su kurių teisėmis pakeitimai susiję, pritarimui taikomi tokie patys balsavimo daugumos reikalavimai. 14
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-1395
įstatymo 9 straipsnio 5 dalies nuostatoje iki dvitaškio po žodžio
„skundžiamas“ įrašytinas žodis „teismui“.
Ši pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 daliai, 34 straipsnio 4 daliai. Pritarti ,,5. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas dėl vienos valstybės ribas peržengiančio bendrovės pertvarkymo negali būti skundžiamas teismui vadovaujantis vien šiais pagrindais:“ Atitinkamai tikslintina keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalis ir 34 straipsnio 4 dalis. 15
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-13101
įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti: „Pertvarkymo procedūrų teisėtumą tikrina, teisėtumo patikrinimą koordinuoja ir pasirengimo pertvarkymui pažymėjimą išduoda juridinių asmenų registro tvarkytojas.“ Šio straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti tris institucijas, kurios teiktų juridinių asmenų registro tvarkytojui išvadas dėl bendrovės pertvarkymo teisėtumo ir jos toliau projekte kartu ar atskirai su juridinių asmenų registro tvarkytoju vadinamos teisėtumą tikrinančiomis institucijomis. Pastebėtina, kad Direktyva (ES) 2019/2121 nustato, jog gali būti paskirtos kelios kompetentingos institucijos, atliekančios pertvarkymo teisėtumo patikrą. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir aiškumo, siūlytume atsisakyti keičiamo įstatymo10 straipsnio 4 dalies ir 10 straipsnio 1 dalyje nustatyti, jog pertvarkymo procedūrų teisėtumą tikrina juridinių asmenų registro tvarkytojas, notarai, Valstybinė darbo inspekcija ir Valstybinė mokesčių inspekcija, o pertvarkymo procedūrų teisėtumo tikrinimą koordinuoja ir pasirengimo pertvarkymui pažymėjimą išduoda juridinių asmenų registro tvarkytojas. Ši pastaba taikytina ir projekto 22 straipsnio 1 ir 4 dalims, 35 straipsnio 1 ir 4 dalims. Nepritarti Projektu keičiamo įstatymo 10 straipsnio dėstymas yra nuoseklus. Straipsnio 1 dalyje nurodyta kas apima teisėtumo patikrinimo procedūrą. Taip pat pabrėžiamas ,,vieno langelio“ principas.
Kitose dalyse reglamentuojamas šios procedūros vykdymas, tame tarpe 4 dalyje išvardintos išvadas teikiančios institucijos. 16
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-13108
16Svarstytina,
ar siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 10 straipsnio 8 dalyje neturėtų būti įvardintas bent konkretus minimalus laikotarpis per kurį bendrovei yra suteikiama galimybė ištaisyti nurodytus trūkumus. Ši pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 22 straipsnio 8 daliai, 35 straipsnio 8 daliai. Nepritarti Manytina, kad įstatyme tikslinga palikti galimybę kiekvienu atveju institucijoms nuspręsti dėl termino trūkumams pašalinti pakankamumo. 17
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-13109
įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad juridinių asmenų registro tvarkytojas, atsižvelgdamas į institucijų neigiamą išvadą, atsisako išduoti pasirengimo pertvarkymui pažymėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad minimo pažymėjimo išdavimas yra susijęs su pertvarkomos bendrovės teisių apribojimais, svarstytina ar juridinių asmenų registro tvarkytojui nereikėtų nustatyti pareigos pranešti pertvarkomai bendrovei apie atsisakymą išduoti pasirengimo pertvarkymui pažymėjimą ir apibrėžti terminą per kurį šis pranešimas turėtų būti pateiktas. Ši pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 22 straipsnio 9 daliai,
Juridinių asmenų registro tvarkytojo pareiga pranešti bendrovei apie atsisakymą išduoti pažymėjimą bei atsisakymo priežastis nurodyta 10 straipsnio 8 dalyje. To paties straipsnio 11 dalyje taip pat yra numatytas 12 savaičių terminas per kurį turi būti išduotas pažymėjimas arba atsisakyta jį išduoti (kartu nurodant atsisakymo priežastis). 18
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-13109 18.
Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje siūloma suteikti teisę juridinių asmenų registro tvarkytojui šioje dalyje nurodytu atveju (kilus abejonių, atsižvelgiant į juridinių asmenų registre ir juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje tvarkomus duomenis ir informaciją apie bendrovę) kreiptis išvados į kitas kompetentingas institucijas, nenurodytas projekte, o šios privalo savo išvadą pateikti per 4 savaites nuo prašymo gavimo dienos. Tokiomis kompetentingomis institucijomis turbūt būtų teisėsaugos institucijos. Todėl neaišku, kodėl tokia teisė nesuteikiama kitoms teisėtumo tikrinimą atliekančioms institucijoms, jeigu joms kyla abejonių dėl bendrovės pertvarkymo tikslų. Siūlytina ir joms suteikti tokią teisę arba nustatyti, kad juridinių asmenų registro tvarkytojas, kaip koordinatorius, gali kreiptis išvados į kitas kompetentingas institucijas ir tais atvejais, kai kitoms teisėtumą tikrinančioms institucijoms kyla abejonių dėl neteisėtų pertvarkymo tikslų. Ši pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 22 straipsnio 9 daliai, 35 straipsnio 9 daliai. Nepritarti Procedūros teisėtumo tikrinimą atlieka 10 straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, kurios teikia išvadas JAR tvarkytojui. JAR tvarkytojas laikomas teisėtumą tikrinančia institucija, tačiau pagal kompetenciją tikrina tik savo registruose turimus duomenis ir informaciją. Iš šių duomenų ir informacijos tam tikrais atvejais gali kilti abejonių dėl tikrinamo juridinio asmens. Pagrindinė JAR tvarkytojo funkcija yra duomenų ir informacijos registravimas. Todėl įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad JAR tvarkytojas galėtų paprašyti kitų institucijų išvadų dėl to ar tie keliantys abejonių duomenys ar informacija sietini su procedūros vykdymu piktnaudžiavimo ar sukčiavimo tikslais. 19
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-131010 19.
Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti: „Jei juridinių asmenų registro tvarkytojui ar kitoms teisėtumą tikrinančioms institucijoms šio straipsnio 1 dalyje nurodyto tikrinimo metu kyla abejonių dėl to, kad vienos valstybės ribas peržengiantis pertvarkymas vykdomas piktnaudžiavimo arba sukčiavimo tikslais, kad būtų išvengta Europos Sąjungos ar nacionalinės teisės taikymo, arba siekiama tai padaryti, arba siekiama nusikalstamų tikslų, jos atsižvelgia į visus konkretaus atvejo svarbius faktus ir aplinkybes, apie kuriuos sužinojo atlikdamos 1 dalyje nurodytą teisėtumo tikrinimą, įskaitant konsultacijas su kompetentingomis institucijomis.“ Nuostata neaiški, todėl tobulintina. Atsižvelgdami į Direktyvos (ES) 2019/2121 86m straipsnio 9 dalies nuostatas bei konstatuojamosios dalies 36 punktą, siūlytume analizuojamoje straipsnio dalyje nustatyti, jog tais atvejais, kai teisėtumą tikrinančioms institucijoms, be kita ko, pasikonsultavus su kitomis kompetentingomis institucijomis, šio įstatymo10 straipsnio 1 dalyje nurodyto teisėtumo tikrinimo metu kyla pagrįstų abejonių dėl to, kad vienos valstybės ribas peržengiantis pertvarkymas vykdomas piktnaudžiavimo arba sukčiavimo tikslais, kad būtų išvengta Europos Sąjungos ar nacionalinės teisės taikymo, arba siekiama tai padaryti, arba siekiama nusikalstamų tikslų, jos turi atsižvelgti į visus konkretaus atvejo svarbius faktus ir aplinkybes, apie kuriuos sužinota atliekant teisėtumo tikrinimą, o kai tai tinkama, - bent į orientacinius veiksnius. Atkreiptinas dėmesys, kad tokie orientaciniai veiksniai yra išvardinti Direktyvos (ES) 2019/2121 konstatuojamosios dalies
vertus, svarstytina, ar orientaciniai veiksniai neturėtų būti nurodyti ir projekte. Ši pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 22 straipsnio 10 daliai, 35 straipsnio 10 daliai.
Nepritarti Direktyvos konstatuojamoje dalyje paminėti orientaciniai veiksniai į kuriuos turėtų būti atsižvelgta vertinant procedūros teisėtumą. Atsižvelgiant į šiuos veiksnius ir į kitas direktyvos nuostatas, Įstatymo projekte pasirinktas toks teisėtumo tikrinimo modelis, kad jį vykdytu ne viena, o keturios institucijos, kurios pagal kompetencija ir privalės tinkamai įvertinti svarbiausius su procedūra susijusius veiksnius. Vertinant pasirinktą modelį, poreikio numatyti rekomenduojamų tikrinti veiksnių sąrašą įstatyme nėra. 20
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-131011
straipsnio 11 dalyje, 35 straipsnio 11 dalyje įrašytinas pilnas pažymėjimo pavadinimas. Pritarti Patikslinta 10 straipsnio 11 dalis, 22 straipsnio 11 ir 13 dalys ir 35 straipsnio 11 dalis. 21
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-131013
nuostatų nėra aišku, koks sprendimas būtų priimamas tuo atveju, kai kitos teisėtumą tikrinančios institucijos informuotų juridinių asmenų registro tvarkytoją, kad dėl pertvarkymo procedūros sudėtingumo teisėtumo patikrinimo neįmanoma atlikti per keičiamo įstatymo 10 straipsnio 11 ir 12 dalyse nustatytus maksimalius terminus. Projekto nuostatos tikslintinos pašalinant šį neaiškumą. Ta pati pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 22 straipsnio 13 daliai bei 35 straipsnio 13 daliai. Nepritarti Projektu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 12 dalis numato sprendimo dėl termino pratęsimo priėmimą. Tačiau tam tikrais išimtiniais atvejais gali būti, kad yra viršijamas ir šis papildomas 12 savaičių terminas. Todėl minėto straipsnio 13 dalyje numatyta pareiga informuoti apie tai bendrovę, tačiau papildomas sprendimas dėl pakartotinio sprendimo pratęsti terminą ar išduoti (neišduoti) pažymėjimą nepriimamas.
22
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-131014
įstatymo 10 straipsnio 14 dalyje, teisėtumą tikrinančioms institucijoms, yra numatoma pareiga pranešti juridinių asmenų tvarkytojui apie kreipimąsi į nepriklausomą ekspertą. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, šis pranešimo terminas neturėtų būti apibrėžtas. Ši pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 22 straipsnio 14 daliai, 35 straipsnio 14 daliai. Nepritarti Projektu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 14 dalyje numatyta, kad tik tam tikrais atvejais kreipiantis į ekspertą, teisėtumą tikrinanti institucija turėtų pareigą pranešti juridinių asmenų tvarkytojui apie kreipimąsį į nepriklausomą ekspertą. Vertinant tai, kad tai nėra įprasta teisėtumo tikrinimo procedūros dalis, manytina, kad detalus tarpinstitucinio bendradarbiavimo reglamentavimas, šiuo atveju, nėra reikalingas. 23
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-1311
straipsnio pavadinimą, šio straipsnio 1 dalyje žodis prieinamas neturėtų būti keičiamas žodžiu „perduodamas“. Ši pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 23 straipsniui, 36 straipsniui. Pritarti ,,11 straipsnis. Pasirengimo pertvarkymui pažymėjimo perdavimas prieinamumas“ Taip pat patikslinti 23 ir 36 straipsnių pavadinimai. 24
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-13142
įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje, siekiant aiškumo, siūlytina vietoje formuluotės „išskyrus šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytą išimtį“ įrašyti formuluotę „išskyrus atvejus, kai, vadovaujantis šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, dalyviai pasinaudojo teise perleisti savo akcijas.“ Pritarti ,,2.
Iki pertvarkymo veikusios bendrovės dalyviai tampa pertvarkytos bendrovės dalyviais, išskyrus šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytą išimtįatvejus, kai, vadovaujantis šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, dalyviai pasinaudoja teise perleisti savo akcijas.“25
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-13163
įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti: „Jeigu bendru besijungiančių bendrovių prašymu jungimosi sąlygoms įvertinti ir bendrai jungimosi sąlygų vertinimo ataskaitai parengti pagal šio straipsnio 2 dalį norima paskirti bendrą nepriklausomą ekspertą (ekspertus) – auditorių ar audito įmonę, veikiančią pagal Lietuvos Respublikos teisę, tokiam auditoriui ar audito įmonei turi pritarti juridinių asmenų registro tvarkytojas.“ Neaišku, kokiais pagrindais juridinių asmenų registro tvarkytojas galėtų atsisakyti pritarti auditoriui ar audito įmonei. Projektas tikslintinas, pašalinant šį neaiškumą. Nepritarti Keičiamo įstatymo
analogiškoms nacionalinėms procedūroms, kuris yra numatytas Akcinių bendrovių įstatymo 63 straipsnio 2 dalyje. Nėra duomenų, kad atsižvelgiant į taikymo praktiką, būtų poreikis numatyti atsisakymo pagrindus įstatyme. Todėl poreikio tikslinti keičiamo įstatymo projektą nėra. 26
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-13179
įstatymo 17 straipsnio 9 dalies siūlytina atsisakyti, kaip perteklinės – joje nėra kitų nuostatų, nei nustatyta 4 ir 8 dalyse, atitinkamai patikslinant nuorodą 10 dalyje.
Nepritarti Įstatymo projekto 17 straipsnio 9 dalis apibendrina 4 ir 8 dalis ir nurodo kada valdyba ar vadovas neprivalo rengti dalyviams ir darbuotojams skirtos ataskaitos. Atsisakius šios dalies, gali būti neaišku ar neturėtų būti parengta ataskaita, net ir esant 4 ir 8 dalyse nurodytom aplinkybėm. 27
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-13198
į kitose šio straipsnio dalyse vartojamus terminus ir siekiant aiškumo, siūlytina vietoje formuluotės „Dalyviai, kurie nepasinaudojo teise perleisti savo akcijas ir kurie nesutinka su jungimosi sąlygose nustatytu akcijų keitimo santykiu“ įrašyti formuluotę „Dalyviai, kurie nepranešė besijungiančiai bendrovei apie sprendimą pasinaudoti teise perleisti savo akcijas ir nesutinka su jungimosi sąlygose nustatytu akcijų keitimo santykiu“. Be to, siekiant aiškumo ir teisinio reguliavimo išsamumo, siūlytina vietoje formuluotės „turi teisę kreiptis į teismą dėl piniginės išmokos skyrimo“ įrašyti formuluotę „turi teisę teisme ginčyti akcijų keitimo santykį ir reikalauti piniginės išmokos skyrimo“, kaip tai nustatyta Direktyvos (ES) 2019/2121 126a 6 dalyje. Pritarus šiai pastabia, 19 straipsnio 9 dalyje išbrauktini žodžiai „dėl piniginės išmokos skyrimo“. Šios pastabos taikytinos ir keičiamo įstatymo 32 straipsnio 8 daliai. Pritarti ,,8.
Pritarti ,,8. Dalyviai, kurie nepasinaudojo teise perleisti nepranešė besijungiančiai bendrovei apie sprendimą pasinaudoti teise perleisti savo akcijas ir kurie nesutinka su jungimosi sąlygose nustatytu akcijų keitimo santykiu, ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame priimtas sprendimas dėl bendrovės jungimosi, dienos turi teisę kreiptis į teismą dėl piniginės išmokos skyrimo.“ Siekiant įstatyme įvardinti ieškinio dalyko esmę pakanka nurodyti teisę kreiptis į teismą dėl papildomos piniginės išmokos skyrimo. Atskirais atvejais, kreipiantis į teismą, ieškinio dalykas bus įvardinamas atsižvelgiant į aplinkybes ir reikalavimų pobūdį. 28
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-131910
įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje vietoje formuluotės „sprendimą dėl piniginės išmokos besijungiančios bendrovės dalyviui skyrimo“ įrašytina formuluotė
„sprendimą skirti piniginę išmoką besijungiančios bendrovės dalyviui“. Ši
pastaba su atitinkamais pakeitimais taikytina ir keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 daliai bei 32 straipsnio 10 daliai. Nepritarti Įstatymo projekte nuosekliai vartojama sąvoka, kad teismas priima sprendimą ,,dėl....“. 29
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-131911
įstatymo 19 straipsnio 11 dalies nuostata, kad vietoje piniginės išmokos gali būti atlyginama kitu turtu ir tais atvejais, kai piniginė išmoka priteista teismo sprendimu, kelia abejonių, nes teismo sprendimas turi būti vykdomas, o jį pakeisti gali tik teismas. Tokia nuostata galimai nedera su konstituciniu teisinės valstybės principu, todėl taisytina. Ši pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 32 straipsnio 11 daliai. Pritarti ,,11.
Pritarti ,,11. Besijungiančios bendrovės jungimosi sąlygose gali būti nustatyta, kad dalyviams, kurie pasinaudojo teise perleisti savo akcijas, taip pat dalyviams, kuriems turės būti skiriama piniginė išmoka atlyginama, ne pinigine kompensacija, o kitu jungimosi sąlygose nurodytu turtu.“ Taip pat patikslinta 32 straipsnio 11 dalis. 30
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-13203
įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje vietoje formuluotės „bendrovės jungimasis negali būti užbaigiamas“ siūlytina įrašyti imperatyvią nuostatą „bendrovės jungimąsi užbaigti draudžiama“. Nepritarti Keičiamo įstatymo
užbaigiamas“ laikytina imperatyvia. 31
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-13309
įstatymo 30 straipsnio 9 dalies siūlytina atsisakyti, kaip perteklinės – joje nėra kitų nuostatų, nei nustatyta 4 ir 8 dalyse, atitinkamai patikslinant nuorodą 10 dalyje. Nepritarti Įstatymo projekto 30 straipsnio 9 dalis apibendrina 4 ir 8 dalis ir nurodo kada valdyba ar vadovas neprivalo rengti dalyviams ir darbuotojams skirtos ataskaitos. Atsisakius šios dalies, gali būti neaišku ar neturėtų būti parengta ataskaita, net ir esant 4 ir 8 dalyse nurodytom aplinkybėm. 32
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-133154
įstatymo 31 straipsnio 5 dalies 4 punkte yra teikiama nuoroda į projekto 31 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 31 straipsnio 1 dalies neturi punktų. Atsižvelgiant į tai, teikiama nuoroda tikslintina. Pritarti ,,4) interneto svetainės adresą, kuriuo galima nemokamai susipažinti su skaidymo sąlygomis, skaidymo sąlygų vertinimo ataskaita, jeigu ji yra rengiama, šio straipsnio 1
dalies 3 punkte nurodytomis priemonėmis.“33
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-13333 33.
Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje vietoje formuluotės „bendrovės skaidymas negali būti užbaigiamas“ siūlytina įrašyti imperatyvią nuostatą „bendrovės skaidymą užbaigti draudžiama“. Nepritarti Keičiamo įstatymo
užbaigiamas“ laikytina imperatyvia. 34
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-133442
yra teikiama nuoroda į projekto 28 straipsnio 1 dalies 18 punktą. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 18 punktas reglamentuoja siūlomas kreditorių apsaugos priemones, o ne pinigines kompensacijas. Atsižvelgiant į tai, teikiama nuoroda tikslintina. Pritarti ,,2) kad netinkamai nustatyta 28 straipsnio 1 dalies 18 17 punkte nurodyta piniginė kompensacija, arba“35
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-1322
ankstesnę pavedimo Vyriausybei atlikimo datą, kad institucijos galėtų iš anksto, iki įsigaliojant įstatymui, susipažinti su įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais ir pasirengti įstatymo įgyvendinimui. Pritarti iš dalies Įstatymo projekto įsigaliojimo data sietina su visu įstatymų projektų paketu, kuriuose įsigaliojimo data nustatoma 2023 m. rugpjūčio 31 d. Pavedimas Vyriausybei priimti įgyvendinamuosius teisės aktus įsigalioja nuo įstatymo projekto priėmimo dienos. ,,1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. rugpjūčio 31 d. 2.
36
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-13952
įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatoma, kad „<...> neatitiko teisės aktų reikalavimų“. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos), 76 punktu vengiama pateikti nekonkrečių nuorodų, pavyzdžiui: „teisės aktų nustatyta tvarka“,
„kituose teisės aktuose“, „įstatymų nustatyta tvarka“ ir panašiai. Prireikus
pateikti nuorodą į nekonkrečius teisės aktus, reikia paminėti bent sritį, pavyzdžiui, „teisės aktų, reguliuojančių valstybės registrų ir informacinių sistemų saugą, nustatyta tvarka“. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 2 punktas tikslintina pagal Rekomendacijų 76 punkto reikalavimus. Ši pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 3 punktui, 34 straipsnio 4 dalies 3 punktui. Pritarti ,,2) kad informacija, pateikta dėl šios dalies 1 punkte nurodytos piniginės kompensacijos, neatitiko teisės aktų šiame įstatyme nustatytų reikalavimų.“ Taip patikslintas 21 straipsnio 3 dalies 3 punktas ir 34 straipsnio 4 dalies 3 punktas. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: M.Skritulskas, G.Paluckas, A.Bagdonas. 10.
10Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto
pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris