LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO DĖL REGLAMENTO (ES) 2022/1854 ĮGYVENDINIMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS Pelno mokesčio ĮSTATYMO NR. IX-675 31 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMo PROJEKTŲ
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Reglamento (ES) 2022/1854 įgyvendinimo“ projekto (toliau – Įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – PMĮ pakeitimo projektas) (toliau visi kartu – Įstatymų projektai) parengimą paskatinusi priežastis – įtvirtinti nacionalinėje teisėje reguliavimą, kuris užtikrintų 2022 m. spalio 6 d. Tarybos reglamento (ES) 2022/1854 dėl skubios intervencijos, skirtos didelėms energijos kainoms mažinti (toliau – Reglamentas (ES) 2022/1854), nuostatų įgyvendintą. Įstatymo projektu siekiama detalizuoti Reglamento (ES) 2022/1854 nuostatas ir įtvirtinti šio reglamento konkretų įgyvendinimo ir taikymo modelį. Reglamentas (ES) 2022/1854 nustato reguliavimą dėl šių keturių pagrindinių skubios intervencijos, skirtos didelėms energijos kainoms mažinti, priemonių taikymo valstybėse narėse:
1) elektros energijos suvartojimo mažinimo;
2) rinkos pajamų ribos taikymo;
3) solidarumo įnašo taikymo;
4) įgyvendinant Reglamento (ES) 2022/1854 nuostatas surinktų lėšų panaudojimo, mažinant aukštų energijos kainų poveikį.
Atsižvelgiant į šį Reglamento (ES) 2022/1854 reguliavimą Įstatymo projektu siekiama:
Įstatymų projektų iniciatorė – Energetikos ministerija. Įstatymų projektus parengė Energetikos ministerijos Energetikos konkurencingumo grupė (vadovas Karolis Švaikauskas, tel. 8 670 39 352 el. p. [email protected], vyresnioji patarėja Elena Mačiulaitytė, tel. (8 602 46 369, el. p. [email protected]) ir Energetinio saugumo grupė (vadovas Dainius Bražiūnas, tel. 8 699 07 102, el. p. [email protected]). Rengiant Įstatymų projektus taip pat konsultuotasi su Tarybos ekspertais, perdavimo sistemos operatoriaus specialistais. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Reaguodama į poreikį skubiai imtis priemonių dėl aukštų energijos kainų poveikio mažinimo, 2022 m. spalio 6 d. Europos Taryba priėmė Reglamentą (ES) 2022/1854, kuris yra tiesioginio taikymo teisės aktas. Šiame reglamente įtvirtintu reguliavimu ne vien siekiama nustatyti visoje Europos Sąjungoje (toliau –ES) naujas bendras priemones, bet ir įtvirtinti bendrus principus jau valstybių narių nacionaliniu lygiu taikomoms priemonėms ir jas suvienodinti ES mastu, kad būtų kuo mažiau iškraipoma vidaus rinka. Reglamentas (ES) 2022/1854, be kita ko, nustato bendrus reikalavimus valstybių narių pasirenkamoms taikyti priemonėms, kurioms bus naudojamos pagal šio reglamento nuostatas surinktos lėšos, taip pat numato priemonių alternatyvas ir (ar) pavyzdžius. Viena iš numatytų priemonių – tiesioginiai pervedimai galutiniams elektros energijos vartotojams, be kita ko, proporcingai mažinant tinklo tarifus. Lietuvoje jau buvo nustatytos priemonės, skirtos aukštoms energijos kainoms mažinti, priėmus 2022 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 papildymo 19² ir 19³ straipsniais įstatymą Nr. XIV-1094 ir šį įstatymą įgyvendinančius Vyriausybės nutarimus[¹].
Kadangi Energetikos įstatymo 19³ straipsnyje įtvirtinta galimybė iš valstybės biudžeto teikti paramą, skirtą daliai nebuitinių vartotojų išlaidų už suvartotą elektros energiją padengti, kuri nustatyta Vyriausybės 2022 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. 1062 „Dėl paramos, skirtos elektros energijos nebuitinių vartotojų išlaidoms už suvartotą elektros energiją sumažinti, skyrimo ir administravimo tvarkos“, nėra poreikio nustatyti reguliavimą, įgyvendinantį Reglamento (ES) 2022/1854 12 straipsnio nuostatas. Reglamento (ES) 2022/1854 13 straipsnyje valstybėms narėms numatyta galimybė laikinai nustatyti elektros energijos tiekimo kainą, kuri būtų mažesnė už sąnaudas. Pastebėtina, kad Lietuvoje yra reguliuojama visuomeninio tiekimo kaina ir tik šiai kainai galima būtų taikyti nurodytą priemonę. Energetikos įstatymo 19² straipsnyje jau įtvirtintas reguliavimas, kai gali būti nustatytas papildomos dedamosios prie elektros energijos persiuntimo paslaugos (ši dedamoji padengia nuostolius dėl nustatytos mažesnės visuomeninio tikimo elektros energijos kainos) kainos kompensavimas. Reglamente (ES) 2022/1854 numatyta valstybėms narėms prievolė taikyti tam tikrų pajamų, kurias gauna kai kurias veiklas vykdantys asmenys dėl išskirtinai padidėjusių elektros energijos kainų ar kitų energijos išteklių (naftos, dujų ir pan.) kainų rinkose, ribas ir surinkimo mechanizmus, kurių konkretus taikymas turi būti nustatytas nacionaliniuose teisės aktuose. Pagal Reglamento (ES) 2022/1854 nuostatas solidarumo įnašo dydis turi būti „apskaičiuojamas nuo apmokestinamojo pelno, nustatyto pagal nacionalines mokesčių taisykles“. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte reikalingos nuostatos dėl solidarumo įnašo skaičiavimo vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymu.
Pastebėtina, kad Reglamente (ES) 2022/1854 nustatytos skirtingos priemonės yra laikino pobūdžio ir taikomos tam tikrą nurodytą laikotarpį, o nustatytas bendras Reglamento (ES) 2022/1854 taikymas (su tam tikromis išimtimis) – iki 2023 m. gruodžio 31 d. Siekiant įgyvendinti ir taikyti Reglamento (ES) 2022/1854 nuostatas reikalingas nacionalinis specialiai tam skirtas laikinas teisinis reguliavimas. Tuo tikslu parengtas ir teikiamas atskiras Reglamento (ES) 2022/1854 įgyvendinimą nustatantis Įstatymo projektas, taip pat PMĮ pakeitimo projektas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Reglamentas (ES) 2022/1854 yra tiesiogiai taikomas teisės aktas, tačiau jo nuostatoms įgyvendinti ir taikyti reikalingas detalus nacionalinis reguliavimas, kurį siūloma naujai įtvirtinti Įstatymo projekte. Reglamente (ES) 2022/1854 valstybėms narėms nustatyta siekti bendro elektros energijos suvartojimo 10 proc. sumažinimo tikslo. Tuo tikslu Įstatymo projekte siūloma nustatyti institucijų – Vyriausybės, Energetikos ministerijos, Tarybos, taip pat elektros energetikos įmonių ir elektros energijos vartotojų atsakomybę įgyvendinant šį tikslą. Be to, Vyriausybei siūloma nustatyti pareigą numatyti privalomas ir (ar) rekomendacines priemones, skirtas bendram suvartojamos elektros energijos kiekiui sumažinti. Kartu siūloma nustatyti pareigą perdavimo sistemos operatoriui kiekvieną mėnesį skelbti informaciją apie bendrą elektros energijos suvartojimą ir jo pokytį, palyginti su vidutiniu suvartojimu Reglamente (ES) 2022/1854 nustatytu baziniu laikotarpiu, kuris apima ankstesnius 5 metus.
Reglamente (ES) 2022/1854 valstybėms narėms nustatyta pareiga piko valandomis, kuriomis formuojasi aukščiausios elektros energijos kainos (paprastai didelė paklausa lemia tai, kad brangias dujas ar kitą iškastinį kurą naudojantys elektros energijos generatoriai turi gaminti ir užtikrinti elektros energijos poreikį, o tai savo ruožtu ir lemia aukštas elektros energijos kainas tokiu metu), sumažinti elektros energijos suvartojimą vidutiniškai 5 proc. Valstybės narės įpareigotos nustatyti bent 10 proc. laikotarpio 2022 m. gruodžio 1 d. – 2023 m. kovo 31 d. laiko kaip piko valandas. Tuo tikslu Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti pareigą perdavimo sistemos operatoriui nustatyti piko valandas ir prognozuojamą bendrą suvartojamos elektros energijos kiekį šiomis valandomis bei suderinti juos su Taryba. Taip pat, siekiant stebėti Reglamente 2022/1854 nustatyto tikslo įgyvendinimą, perdavimo sistemos operatorius būtų įpareigotas kas mėnesį skelbti 5 proc. paklausos sumažinimo tikslo ir jo pasiekimo rodiklius. Be to, siūloma numatyti Vyriausybei galimybę, atsižvelgiant į 5 proc. tikslo pasiekimą, priimti spendimą dėl įvairių reikalingų priemonių įgyvendinimo, įskaitant paklausos piko valandomis sumažinimo aukciono organizavimą. Įstatymo projektu siūloma pavesti Reglamento (ES) 2022/1854 įgyvendinimo priemonių lėšų administratoriui (toliau – lėšų administratorius), kuriuo būtų Elektros energetikos įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka Vyriausybės paskirtas viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratorius, organizuoti paklausos piko valandomis sumažinimo aukcioną.
Be to, siekiant elektros energijos suvartojimo mažinimo tikslų Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti pareigą Energetikos ministerijai – vykdyti informavimo priemonių, skirtų siekti įgyvendinti Reglamente (ES) 2022/1854 nustatytų elektros energijos suvartojimo mažinimo tikslų, organizavimą ir (ar) koordinavimą, o Tarybai, lėšų administratoriui, perdavimo sistemos operatoriui ir skirstomųjų tinkų operatoriui – kartu vykdyti šias priemones. Reglamento (ES) 2022/1854 6 straipsnio 1 dalyje nuo 2022 m. gruodžio 1 d. nustatoma privaloma rinkos pajamų, kurios gaunamos gaminant elektros energiją iš Reglamento (ES) 2022/1854 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų išteklių, viršutinė riba. Įgyvendinant šią Reglamento (ES) 2022/1854 nuostatą Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad pajamų perviršis surenkamas iš atitinkamų pajamų perviršio mokėjimo subjektų, o Taryba nustato rinkos pajamų nustatymo ir pajamų perviršio skaičiavimo metodiką bei pajamų perviršio deklaracijos formą ir deklaravimo periodiškumą. Įstatymo projektu siūloma jame įtvirtinti pagrindinius pajamų perviršio nustatymo ir skaičiavimo principus, kuriais būtų grindžiama minėta Tarybos metodika: pajamos, kurios neįskaičiuojamos į rinkos pajamas, asmenys, kurie nėra pajamų perviršio mokėjimo subjektai arba, iš kurių perviršis nėra renkamas. Įstatymo projektu įtvirtinamas principas, kad pajamų perviršio skaičiavimo pagrindą sudaro elektros energijos kaina kiekvieną atsiskaitymo už disbalansą laikotarpį.
Reglamento (ES) 2022/1854 preambulės 30 dalyje teigiama, kad „rinkos pajamų viršutinė riba turėtų būti taikoma tik realizuotosioms rinkos pajamoms“, tai „būtina siekiant išvengti žalos gamintojams, kurie faktiškai negauna naudos iš dabartinių didelių elektros energijos kainų, nes apdraudė savo pajamas nuo svyravimų didmeninėje elektros energijos rinkoje“. Tokios sutartys nurodomos Reglamento (ES) 2022/1854 preambulės 30 dalyje: atsinaujinančiųjų išteklių energijos pirkimo sutartys ir kitų rūšių elektros energijos pirkimo sutartys arba išankstiniai draudimo sandoriai. Dėl šių sutarčių Reglamente (ES) 2022/1854 nustatyta, kad „jei pagal esamas arba būsimas sutartines prievoles, gaminant elektros energiją, gaunamos rinkos pajamos nesiekia rinkos pajamų viršutinės ribos, šis reglamentas turėtų nedaryti poveikio tokioms pajamoms“. Atsižvelgiant į šias nuostatas Įstatymo projekto 11 straipsnio 4 dalyje taip pat siekiama nustatyti pajamų perviršio skaičiavimo principus tokių sutarčių atveju. Pirmiausia siekiama nustatyti, kad tokių sutarčių atveju įvertinamos ir su šiomis sutartimis (t. y. įsipareigojimais pagal šias sutartis) susijusios sąnaudos. Kadangi minėtos sutartys gali apimti ilgesnį nei pajamų perviršio taikymo laikotarpį, tai siūloma nustatyti, kad sudarius tokias sutartis pajamų perviršis skaičiuojamas (kartu ir įvertinamos sąnaudos) pajamų perviršio taikymo laikotarpiu. Be to, siūloma įtvirtinti Tarybos diskreciją metodikoje nustatyti, kaip būtų įvertinamos, traktuojamos su minėtomis skirtingomis elektros energijos įsigijimo sutartimis, sandoriais susijusios sąnaudos.
Be to, Įstatymo projektu siūloma nustatyti pareigą pajamų perviršio mokėjimo subjektams, taip pat perdavimo sistemos operatoriui, skirstomųjų tinklų operatoriui paskirtajam elektros energijos rinkos operatoriui, taip pat reguliuojamos rinkos, organizuotos prekybos sistemos, daugiašalės prekybos sistemos finansų maklerio įmonėms arba operatoriams teikti reikiamus duomenis ir (ar) dokumentus lėšų administratoriui, kuris būtų atsakingas už lėšų surinkimą, o Tarybai – pareigą kontroliuoti perviršio skaičiavimą ir sumokėjimą. Pajamų perviršio mokėjimo subjektams nustatoma pareiga sumokėti 90 proc. deklaruojamos pajamų perviršio sumos. Tuo atveju, jeigu būtų atliktas deklaracijoje nurodytos pajamų perviršio sumos vertinimas ir nustatytas neatitikimas, pajamų perviršio mokėjimo subjektas privalėtų sumokėti 100 proc. pajamų perviršio sumos su delspinigiais. Reglamento (ES) 2022/1854 11 straipsnyje nuo elektros energijos importo priklausančioms valstybėms, t. y. Lietuvai, su pagrindine eksportuojančia valstybe nare nustatoma pareiga sudaryti susitarimą dėl tinkamo pajamų perviršio pasidalijimo. Siekiant įgyvendinti šią Reglamento (ES) 2022/1854 nuostatą Įstatymo projektu siūloma pavesti energetikos ministrui su pagrindine eksportuojančia valstybe nare sudaryti susitarimą dėl tinkamo pajamų perviršio pasidalijimo, taip pat nustatyti Tarybai pareigą sudaryto susitarimo pagrindu bendradarbiausi su eksportuojančios valstybės narės kompetentingomis institucijomis, siekiant tinkamo pajamų perviršio pasidalijimo. Reglamento (ES) 2022/1854 III skyrius nustato priemones, susijusias su žalios naftos, gamtinių dujų, anglių ir naftos perdirbimo sektoriais.
Kadangi Lietuvoje nėra nustatytų panašių nacionalinių priemonių, kaip nurodoma Reglamento (ES) 2022/1854 14 straipsnyje, tai, siekiant taikyti šio skyriaus nuostatas (14 straipsnio 1 dalį ir 15 straipsnį), Įstatymo projektu siūloma nustatyti solidarumo įnašo suskaičiavimo principus, jo taikymo laikotarpį ir solidarumo įnašo sumokėjimo lėšų administratoriui tvarką. Reglamento (ES) 2022/1854 15 straipsnio įgyvendinimo tikslais, siūloma nustatyti, kad solidarumo įnašas skaičiuojamas vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo nuostatomis. Mokėtinas apmokestinamojo pelno dydis apskaičiuojamas vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo III skyriaus nuostatomis ir taikant IX¹ skyriaus nuostatas, siekiant Reglamente nustatytų tikslų, įskaitant tikslą skatinti „investuoti į atsinaujinančiuosius energijos išteklius, struktūriškai investuoti į energijos vartojimo efektyvumą ar kitas priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo technologijas“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Reglamento (ES) 2022/1854 preambulėje (53 ir 54 dalyse) pasisakoma dėl solidarumo įnašo nuostatų taikymo: „solidarumo įnašas turėtų būti mokamas tik nuo 2022 m. ir (arba) 2023 m. gauto pelno, daugiau kaip 20 proc. viršijančio vidutinį ketverių finansinių metų, prasidedančių 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau, apmokestinamąjį pelną; tokiu požiūriu būtų užtikrinama, kad dalį pelno maržos <...> atitinkamos Sąjungos įmonės ir nuolatinės buveinės galėtų panaudoti būsimoms investicijoms ar jų finansiniam stabilumui dabartinės energetikos krizės metu užtikrinti, be kita ko, energijai imlioje pramonėje“, o Reglamento (ES) 2022/1854 preambulės 55 dalyje pasisakoma dėl valstybių narių plačios kompetencijos nacionalinėje teisėje turėti su solidarumo įnašo dydžio skaičiavimu susijusių aspektų reguliavimą.
Atsižvelgiant į šias Reglamento (ES) 2022/1854 preambulės nuostatas, skaičiuojant mokėtiną solidarumo įnašo dydį turėtų būti vadovaujamasi anksčiau nurodytų PMĮ skyrių nuostatomis. Įstatymo projektu siūloma solidarumo įnašą taikyti 2023 metais prasidėjusiais mokestiniais metais. Atsižvelgiant į tai, kad solidarumo įnašo skaičiavimo bazė yra apmokestinamasis pelnas, kuris deklaruojamas pelno mokesčio deklaracijoje, siūloma nustatyti pareigą mokesčių administratoriui bendradarbiauti su lėšų administratoriumi dėl duomenų ir (ar) dokumentų, reikalingų solidarumo įnašui apskaičiuoti, teikimo ir solidarumo įnašo apskaičiavimo. Be to, kadangi solidarumo įnašo skaičiavimo bazė yra apmokestinamasis pelnas, iš kurio yra išskaičiuojamas solidarumo įnašas, tai PMĮ pakeitimo projektu siūloma papildyti PMĮ 31 straipsnio 1 dalį, kad solidarumo įnašas būtų pripažįstamas neleidžiamu atskaitymu. Reglamento (ES) 2022/1854 ir jo taikymas sudaro teisines prielaidas valstybėms narėms surinkti papildomų lėšų. Tačiau Reglamentas (ES) 2022/1854 taip pat nustato ir šių lėšų panaudojimo sąlygas ir reikalavimus.
Atsižvelgiant į tai Įstatymo projektu siūloma pavesti Vyriausybei detalizuoti lėšų surinkimo, administravimo tvarką, taip pat nustatyti jų panaudojimą. Kadangi Reglamento (ES) 2022/1854 19 straipsnyje yra nustatyta pareiga valstybėms narėms teikti informaciją apie šio reglamento ir jame numatytų priemonių įgyvendinimą, tai Įstatymo projektu siūloma nustatyti Energetikos ministerijai pareigą teikti Komisijai informaciją dėl Reglamento (ES) 2022/1854 įgyvendinimo. Įsigaliojus priimtam Įstatymo projektui, taip pat priėmus jį įgyvendinančius teisės aktus bus užtikrintas aiškumas dėl Reglamento (ES) 2022/1854 nuostatų taikymo ir bus sudarytos teisinės prielaidos įgyvendinti šias nuostatas. Įsigaliojus priimtam Įstatymo projektui bus užtikrintos teisinės prielaidos surinkti papildomų lėšų, kurios bus panaudojamos aukštų elektros energijos kainų poveikiui mažinti. Taip pat priimtas Įstatymo projektas užtikrins priemones ir sąlygas siekti sumažinti bendrą elektros energijos vartojimą ir vartojimą piko valandomis, o tai prisidės prie visų ES valstybių narių pastangų mažinti elektros energijos paklausą ir kainas bendroje elektros energijos rinkoje. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų įgyvendinimas turės teigiamą įtaką elektros energijos vartotojams – namų ūkiams ir verslui mažinant aukštų energijos kainų poveikį. 8.
8Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymų projektais pateikiami visi reikalingi teisės aktų nuostatų pakeitimai, todėl, siekiant siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Projekte pateikiami nauji sąvokas įvardijantys terminai (jų straipsnių rinkiniai) bus aprobuoti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Įstatymų projektų atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą, priimtą įstatymą įgyvendinti atitinkamos institucijos turės priimti jų kompetencijai priskirtus įgyvendinamuosius teisės aktus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė:
13Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti
Įstatymų projektų nuostatos sudarys prielaidas surinkti lėšas, kurios bus panaudotos Įstatymo projekte nustatytų priemonių įgyvendinimui. Įstatymo projekte taip pat nustatyta galimybė gautomis lėšomis padengti jau biudžeto lėšomis įgyvendinamą dalinį elektros energijos kainų kompensavimą. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projektų rengimo metu konsultuotasi su Tarybos ekspertais ir perdavimo sistemos operatoriaus specialistais. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Nėra. [¹] https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/53e952c055f211edbc04912defe897d1. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/a0e1c080e0b311ec8d9390588bf2de65/asr.
2022-12-07 Nr. XIVP-2314 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 2 straipsnio 3 dalies 1 punktas po žodžių
„visų balsų“ pildytinas žodžiais „visuotiniame akcininkų susirinkime“. Taip pat
atkreiptinas dėmesys, kad ūkio subjektai gali turėti ir kitą nei akcinė bendrovė teisinę formą. Pastebėtina, kad kituose tos pačios straipsnio dalies punktuose dar yra nustatomas dalių ir pajų kiekio kriterijus. Jeigu punktas būtų papildytas nuostata dėl dalių ir pajų, tai po žodžių „visų balsų“ įrašytini žodžiai „ūkio subjekto dalyvių susirinkime“. 2. Projekto 2 straipsnio 3 dalies 2 punkte vartojamos sąvokos „bendrai valdomi“ ir „bendras administracinis padalinys“ nėra savaime aiškios, todėl projektas tikslintinas. Pavyzdžiui, nustatant (kaip tai nustatyta Septintosios Tarybos direktyvos 83/349/EEB, į kurią pateikiama nuoroda projekto
Nr. 1227/2011 12 straipsnio 1 dalyje), jog tai tokie „ūkio subjektai, kurie kartu valdomi su nagrinėjamu ūkio subjektu sudarytos sutarties arba šių ūkio subjektų steigimo sutarties ar įstatų pagrindu arba kurių stebėtojų taryboje <...>“. 3. Projekto 2 straipsnio 3 dalies 3, 4, 5 punktuose vartojamų formuluočių „išimtinės teisės į 1/3 ar daugiau balsų“, „išimtinės teisės, suteikiančios teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime“ turinys neaiškus, kiek tai susiję su teisių balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime kvalifikaciniu požymiu „išimtinės“. Pastebėtina, kad juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose teisė balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime nėra vadinama išimtine teise. 4.
žodžių „visų balsų“ įrašytini žodžiai „ūkio subjekto dalyvių susirinkime“. 5. Projekto 2 straipsnio 3 dalies 5 punkte nuorodos
„1-4 punktuose“ tikslintinos į nuorodas „šios dalies 1-4 punktuose“. 6. Projekto 3 straipsnyje, atsižvelgiant į teisės
technikos taisykles, vietoje žodžių „Vyriausybės kompetencija:“ siūlytina rašyti žodį „Vyriausybė:“, o šio straipsnio punktuose atitinkamai vietoje veiksmažodžių „tvirtinti‘, „vykdyti“ rašyti veiksmažodžius „tvirtina“, „vykdo“. Atitinkamai taisytini ir projekto 4, 6 ir 7 straipsniai. 7. Projekto 5 straipsnyje siūloma nustatyti, kad Valstybinė mokesčių inspekcija bendradarbiauja su lėšų administratoriumi dėl apmokestinamųjų vienetų pateiktų metinių pelno mokesčio deklaracijų duomenų, reikalingų solidarumo įnašui apskaičiuoti, teikimo ir vykdo kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas. Tuo atveju, jei Valstybinės mokesčių inspekcijos bendradarbiavimas su lėšų administratoriumi iš esmės reikš tik atitinkamų duomenų teikimą, siūlytina projekto nuostatas atitinkamai ir suformuluoti, pavyzdžiui, „Valstybinė mokesčių inspekcija teikia lėšų administratoriui <...>“. Tuo atveju, jeigu aptariamas bendradarbiavimas reikš ne tik atitinkamų duomenų teikimą, projekte turėtų būti nustatyti konkretūs Valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliojimai. 8. Projekto 7 straipsnio 1 punktas skaidytinas į du punktus: 1) rengia paklausos piko valandomis sumažinimo aukciono organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašą ir teikia jį Tarybai tvirtinti; 2) Vyriausybės sprendimu organizuoja ir vykdo paklausos piko valandomis sumažinimo aukcioną. 9. Projekto 8 straipsnio 2 dalies formuluotė „skelbdamas šio straipsnio 1 dalyje nustatytą informaciją, teikia paaiškinimą dėl elektrifikavimo įtakos bendram suvartojamos elektros energijos kiekiui“ neaiški.
Jeigu turima omenyje, kad paaiškinimas teikiamas kartu su šio straipsnio 1 dalyje nustatyta informacija, tai vietoje žodžio
„teikia“ įrašytini žodžiai „kartu paskelbia“. Jeigu turima omenyje, kad
paaiškinimas teikiamas konkrečiam subjektui, tai tas subjektas turi būti įvardintas įstatyme. 10. Projekto 8 straipsnio 3 dalis tobulintina, atsižvelgus į tai, kad paprastai pareigos yra vykdomos, o ne įgyvendinamos. 11. Projekto 10 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad už suvartojamos elektros energijos kiekio sumažinimo įgyvendinimą pagal savo kompetenciją kartu atsako Vyriausybė, Energetikos ministerija, Taryba, elektros energetikos įmonės ir elektros energijos vartotojai. Atsižvelgus į projekto 10 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatas, svarstytina, ar projekto 10 straipsnio 1 dalies sąraše taip pat neturėtų būti įrašytas ir lėšų administratorius. 12. Projekto 10 straipsnio 3 dalies formuluotė „įskaitant paklausos piko valandomis sumažinimo aukcioną ir jo organizavimo sąlygas“ derintina su projekto 7 straipsnio nuostatomis. Siūlytina vietoje nurodytos formuluotės įrašyti „įskaitant sprendimą dėl paklausos piko valandomis sumažinimo aukciono organizavimo ir vykdymo“. Tačiau jeigu norima nustatyti, kad Vyriausybė nustato aukciono organizavimo sąlygas, reikėtų atitinkamai taisyti projekto 7 straipsnio nuostatas. 13. Projekto 10 straipsnio 3 dalies formuluotė „Reglamento (ES) 2022/1854 5 straipsnyje ir (ar) Reglamento (ES) 2022/1854 17 straipsnyje“ tikslintina ją išdėstant taip: „Reglamento (ES) 2022/1854 5 ir (ar) 17 straipsnyje“. Atitinkamai ši pastaba taikytina ir projekto 10 straipsnio 4 daliai. 14.
tobulintinos:
sprendimą“ išbrauktini, nes tai jau nustatyta projekto 7 straipsnyje, o kita analizuojamo straipsnio pirmojo sakinio dalis, atsižvelgus į tai, kad įstatyme turi būti tik norminio pobūdžio nuostatos, dėstytina taip: „Lėšų administratorius, organizuodamas ir vykdydamas paklausos piko valandomis sumažinimo aukcioną, turi užtikrinti prie perdavimo tinklų ir skirstomųjų tinklų prijungtų elektros energijos vartotojų, kai yra galimybė nustatyti šių vartotojų elektros energijos paklausą ir jos sumažėjimą atskiromis piko valandomis ir kai šie vartotojai gali pasiūlyti mažiausiai 100 kW paklausos sumažėjimą per valandą, galimybę dalyvauti šiame aukcione.“
nuostata „Paklausos piko valandomis sumažinimo aukcionas organizuojamas ir vykdomas lėšų administratoriaus parengta tvarka, kurią tvirtina Taryba“ išbrauktina, kaip perteklinė (ji dėstoma projekto 7 straipsnyje). 15. Projekto 10 straipsnio 5 dalies nuostatos tobulintinos, patikslinant, kokios informavimo priemonės, kurias kartu vykdo lėšų administratorius, perdavimo sistemos operatorius ir skirstomųjų tinkų operatorius turimos omenyje: ar bendro suvartojamos elektros energijos kiekio mažinimo priemonės, nurodytos Reglamento (ES) 2022/1854 preambulės 19 punkte – nacionalinės informuotumo didinimo kampanijos, tikslinės informacijos apie prognozuojamą padėtį elektros energijos sistemoje skelbimas ar kokios kitos. Be to, jeigu Energetikos ministerija atsako už informavimo priemonių organizavimą ir (ar) koordinavimą, lieka neaišku, kas tas priemones organizuoja ir (ar) koordinuoja. 16. Projekto 11 straipsnio 1 dalyje, siekiant aiškumo, siūlytina atsisakyti nuostatos, prasidedančios žodžiu
„skaičiuojamą“. Pastebėtina, kad perviršio skaičiavimo tvarka nustatoma kitose
analizuojamo straipsnio dalyse, o pajamų perviršio sąvoka yra apibrėžta Reglamento 2 straipsnio 9 punkte. 17.
dalies nuostata iki dvitaškio (Taryba, nustatydama <...> skaičiavimą) derintina su 11 straipsnio 2 dalies nuostata (Taryba nustato pajamų perviršio nustatymo ir skaičiavimo metodiką). 18. Projekto 11 straipsnio 6 dalies 3 punkto nuostata būtų aiškesnė, jeigu joje vietoje formuluotės „pagamintą elektros energijos gamybos įrenginiuose, kuriuose naudojami“ būtų įrašyta formuluotė „pagamintą hibridinėse elektrinėse, kuriose elektros energijai gaminti naudojami“. 19. Neaišku, kodėl projekto 12 straipsnio 3 dalyje nustatoma Tarybos teisė, o ne pareiga teikti lėšų administratoriui informaciją, reikalingą jo projektu teikiamame įstatyme numatytoms pareigoms vykdyti. 20. Siekiant aiškumo ir teisinio reguliavimo nuoseklumo siūlytina į projekto 12 straipsnio 5 dalies pradžią perkelti šio straipsnio 8 dalies pirmąjį sakinį „Taryba kontroliuoja perviršio mokėjimo subjektų apskaičiuoto pajamų perviršio dydžio teisingumą ir pagrįstumą.“ (įrašant jį prieš pirmąjį 12 straipsnio 5 dalies sakinį). 21. Projekto 13 straipsnio 2 dalyje vietoje žodžio
„sudaro“ įrašytini žodžiai „turi sudaryti“. 22. Projekto 15 straipsnio 4 dalyje ir 16 straipsnio 2
ir 3 dalyse išbrauktini pertekliniai žodžiai „Vyriausybės tvirtinamo“, nes projekto 3 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad Vyriausybė tvirtina Lėšų, surinktų įgyvendinant Reglamentą (ES) 2022/1854, administravimo, taip pat šio reglamento įgyvendinimo priemonių ir jų finansavimo tvarkos aprašą. 23.
dalies aprašomojo pobūdžio nuostata „t. y. būtų tikslingai naudojamos galutiniams elektros energijos vartotojams remti skirtoms priemonėms, kuriomis švelninamas didelių elektros energijos kainų poveikis tiems vartotojams, finansuoti, įskaitant finansuojamas iš biudžeto lėšų, pagal Energetikos įstatymo 19²ir (ar) 19³ straipsnį vykdomoms priemonėms padengti ar biudžeto skolai, atsiradusiai dėl šių priemonių, sumažinti“ taisytina, atsižvelgus į tai, kad pagal teisės technikos reikalavimus įstatyme turi būti ne aprašomojo, bet norminio pobūdžio nuostatos. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
2022-12-14 Nr. XIVP-2314(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
Ekonomikos komitetas
2022-12-09
1Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko
pavaduotojas Gintautas Paluckas, Komiteto nariai: Andrius Bagdonas, Viktoras Fiodorovas, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Laima Mogenienė, Arvydas Nekrošius, Ieva Pakarklytė, Jonas Pinskus, Paulius Saudargas, Lukas Savickas, Mindaugas Skritulskas. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Energetikos viceministė Inga Žilienė, Energetikos ministerijos Energetikos konkurencingumo grupės vyresnioji patarėja Elena Mačiulaitytė, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas Renatas Pocius, Finansų ministerijos Mokesčių departamento vyresnioji patarėja Audronė Misiūnaitė, UAB „Baltpool“ atstovė Eglė Jučienė, Lobistų kontoros Vento Nuovo atstovas Šarūnas Frolenko, Akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva" Teisės departamento vyriausiasis teisininkas veiklos reglamentavimo priežiūrai Kęstutis Starkus, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
31 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 2 straipsnio 3 dalies 1 punktas po žodžių „visų balsų“ pildytinas žodžiais „visuotiniame akcininkų susirinkime“.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ūkio subjektai gali turėti ir kitą nei akcinė bendrovė teisinę formą. Pastebėtina, kad kituose tos pačios straipsnio dalies punktuose dar yra nustatomas dalių ir pajų kiekio kriterijus. Jeigu punktas būtų papildytas nuostata dėl dalių ir pajų, tai po žodžių „visų balsų“ įrašytini žodžiai „ūkio subjekto dalyvių susirinkime“. Pritarti
departamento pastabos Nr. 5
kanceliarijos Teisės departamentas,
32
straipsnio 3 dalies 2 punkte vartojamos sąvokos „bendrai valdomi“ ir „bendras administracinis padalinys“ nėra savaime aiškios, todėl projektas tikslintinas. Pavyzdžiui, nustatant (kaip tai nustatyta Septintosios Tarybos direktyvos 83/349/EEB, į kurią pateikiama nuoroda projekto 2 straipsnio 4 dalyje nurodyto Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1227/2011
su nagrinėjamu ūkio subjektu sudarytos sutarties arba šių ūkio subjektų steigimo sutarties ar įstatų pagrindu arba kurių stebėtojų taryboje <...>“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
3
punktuose vartojamų formuluočių „išimtinės teisės į 1/3 ar daugiau balsų“,
„išimtinės teisės, suteikiančios teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių
susirinkime“ turinys neaiškus, kiek tai susiję su teisių balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime kvalifikaciniu požymiu „išimtinės“. Pastebėtina, kad juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose teisė balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime nėra vadinama išimtine teise. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
3 4.
Projekto 2 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose po žodžių „visų balsų“ įrašytini žodžiai „ūkio subjekto dalyvių susirinkime“. Pritarti
departamento pastabos Nr. 5
kanceliarijos Teisės departamentas,
35
nuorodos „1-4 punktuose“ tikslintinos į nuorodas „šios dalies 1-4 punktuose“. Pritarti Atsižvelgiant į pastabas Nr. 1-5 siūloma 2 straipsnio 3 dalį dėstyti taip:
daugiau ūkio subjektų, kurie dėl savitarpio kontrolės ar priklausomybės ir galimų suderintų veiksmų laikomi vienu ūkio subjektu, apskaičiuojant bendrąsias pajamas ir rinkos dalį.
Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad susiję asmenys yra kiekvienas nagrinėjamas ūkio subjektas ir:
1) ūkio subjektai, kuriuose kaip ir nagrinėjamame ūkio subjekte tas pats fizinis asmuo arba tie patys fiziniai asmenys turi akcijų dalį, kuri sudaro 1/3 ar daugiau įstatinio kapitalo, arba turi teises į 1/3 ar daugiau visų balsų kurių, kaip ir nagrinėjamo ūkio subjekto, 1/3 ar daugiau įstatinio kapitalo sudarančią akcijų dalį arba teises į 1/3 ar daugiau visų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime turi tas fizinis asmuo arba tie patys fiziniai asmenys;
2) ūkio subjektai, kurie su nagrinėjamu ūkio subjektu bendrai valdomi ar turi bendrą administracinį padalinį valdomi sudarytos sutarties arba šių ūkio subjektų steigimo sutarties ar įstatų pagrindu arba kurių stebėtojų taryboje, valdyboje ar kitame valdymo ar priežiūros organe yra pusė ar daugiau tų pačių narių kaip ir nagrinėjamo ūkio subjekto valdymo ar priežiūros organuose;
3) ūkio subjektai, kuriuose kurių 1/3 ar daugiau įstatinio kapitalo sudarančią akcijų dalį nagrinėjamas ūkio subjektas turi akcijų dalį, sudarančią 1/3 ar daugiau įstatinio kapitalo, arba dalių dalis, pajų pajus ar išimtinių teisių teises į 1/3 ar daugiau visų balsų ūkio subjekto dalyvių susirinkime turi nagrinėjamas ūkio subjektas arba kurie yra įsipareigoję derinti savo ūkinės veiklos sprendimus su nagrinėjamu ūkio subjektu, arba už kurių prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą įsipareigojęs atsakyti nagrinėjamas ūkio subjektas, arba kurie yra įsipareigoję perduoti visą pelną arba jo dalį ar suteikę teisę naudoti 1/3 ar daugiau savo turto nagrinėjamam ūkio subjektui;
4) ūkio subjektai, kurių 1/3 ar daugiau įstatinio kapitalo sudarančią akcijų dalį arba dalis, pajus ar teises į 1/3 ar daugiau visų balsų ūkio subjekto dalyvių susirinkime turi nagrinėjamas ūkio subjektas kurie nagrinėjamame ūkio subjekte turi akcijų dalį, sudarančią 1/3 ar daugiau įstatinio kapitalo, arba turi dalių, pajų ar išimtinių teisių į 1/3 ar daugiau visų balsų arba su kuriais nagrinėjamas ūkio subjektas įsipareigojęs derinti savo ūkinės veiklos sprendimus, arba kurie įsipareigoję atsakyti už nagrinėjamo ūkio subjekto prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą, arba kuriems nagrinėjamas ūkio subjektas įsipareigojęs perduoti visą pelną arba jo dalį ar suteikęs teisę naudoti 1/3 ar daugiau savo turto; ūkio subjektai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai (per ūkio subjektą, kuriame valdo ne mažiau kaip 1/3 akcijų, dalių, pajų ar išimtinių teisių, suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime) valdo daugiau kaip 1/3 ūkio subjekto akcijų, dalių, pajų ar išimtinių teisių, suteikiančių teisę balsuoti šio ūkio subjekto dalyvių susirinkime, per kitus ūkio subjektus, susiję su 1–4 punktuose nurodytais ūkio subjektais kuriuo nors iš šios dalies 1–4 punktuose nurodytų būdų.
Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad susiję asmenys yra kiekvienas nagrinėjamas ūkio subjektas ir:
1) ūkio subjektai, kuriuose kaip ir nagrinėjamame ūkio subjekte tas pats fizinis asmuo arba tie patys fiziniai asmenys turi akcijų dalį, kuri sudaro 1/3 ar daugiau įstatinio kapitalo, arba turi teises į 1/3 ar daugiau visų balsų kurių, kaip ir nagrinėjamo ūkio subjekto, 1/3 ar daugiau įstatinio kapitalo sudarančią akcijų dalį arba teises į 1/3 ar daugiau visų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime turi tas fizinis asmuo arba tie patys fiziniai asmenys;
2) ūkio subjektai, kurie su nagrinėjamu ūkio subjektu bendrai valdomi ar turi bendrą administracinį padalinį valdomi sudarytos sutarties arba šių ūkio subjektų steigimo sutarties ar įstatų pagrindu arba kurių stebėtojų taryboje, valdyboje ar kitame valdymo ar priežiūros organe yra pusė ar daugiau tų pačių narių kaip ir nagrinėjamo ūkio subjekto valdymo ar priežiūros organuose;
3) ūkio subjektai, kuriuose kurių 1/3 ar daugiau įstatinio kapitalo sudarančią akcijų dalį nagrinėjamas ūkio subjektas turi akcijų dalį, sudarančią 1/3 ar daugiau įstatinio kapitalo, arba dalių dalis, pajų pajus ar išimtinių teisių teises į 1/3 ar daugiau visų balsų ūkio subjekto dalyvių susirinkime turi nagrinėjamas ūkio subjektas arba kurie yra įsipareigoję derinti savo ūkinės veiklos sprendimus su nagrinėjamu ūkio subjektu, arba už kurių prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą įsipareigojęs atsakyti nagrinėjamas ūkio subjektas, arba kurie yra įsipareigoję perduoti visą pelną arba jo dalį ar suteikę teisę naudoti 1/3 ar daugiau savo turto nagrinėjamam ūkio subjektui;
4) ūkio subjektai, kurių 1/3 ar daugiau įstatinio kapitalo sudarančią akcijų dalį arba dalis, pajus ar teises į 1/3 ar daugiau visų balsų ūkio subjekto dalyvių susirinkime turi nagrinėjamas ūkio subjektas kurie nagrinėjamame ūkio subjekte turi akcijų dalį, sudarančią 1/3 ar daugiau įstatinio kapitalo, arba turi dalių, pajų ar išimtinių teisių į 1/3 ar daugiau visų balsų arba su kuriais nagrinėjamas ūkio subjektas įsipareigojęs derinti savo ūkinės veiklos sprendimus, arba kurie įsipareigoję atsakyti už nagrinėjamo ūkio subjekto prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą, arba kuriems nagrinėjamas ūkio subjektas įsipareigojęs perduoti visą pelną arba jo dalį ar suteikęs teisę naudoti 1/3 ar daugiau savo turto; ūkio subjektai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai (per ūkio subjektą, kuriame valdo ne mažiau kaip 1/3 akcijų, dalių, pajų ar išimtinių teisių, suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime) valdo daugiau kaip 1/3 ūkio subjekto akcijų, dalių, pajų ar išimtinių teisių, suteikiančių teisę balsuoti šio ūkio subjekto dalyvių susirinkime, per kitus ūkio subjektus, susiję su 1–4 punktuose nurodytais ūkio subjektais kuriuo nors iš šios dalies 1–4 punktuose nurodytų būdų. 6.
kanceliarijos Teisės departamentas,
technikos taisykles, vietoje žodžių „Vyriausybės kompetencija:“ siūlytina rašyti žodį „Vyriausybė:“, o šio straipsnio punktuose atitinkamai vietoje veiksmažodžių „tvirtinti‘, „vykdyti“ rašyti veiksmažodžius „tvirtina“,
„vykdo“. Atitinkamai taisytini ir projekto 4, 6 ir 7 straipsniai. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
7Projekto 5 straipsnyje siūloma nustatyti,
kad Valstybinė mokesčių inspekcija bendradarbiauja su lėšų administratoriumi dėl apmokestinamųjų vienetų pateiktų metinių pelno mokesčio deklaracijų duomenų, reikalingų solidarumo įnašui apskaičiuoti, teikimo ir vykdo kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas. Tuo atveju, jei Valstybinės mokesčių inspekcijos bendradarbiavimas su lėšų administratoriumi iš esmės reikš tik atitinkamų duomenų teikimą, siūlytina projekto nuostatas atitinkamai ir suformuluoti, pavyzdžiui, „Valstybinė mokesčių inspekcija teikia lėšų administratoriui <...>“. Tuo atveju, jeigu aptariamas bendradarbiavimas reikš ne tik atitinkamų duomenų teikimą, projekte turėtų būti nustatyti konkretūs
kanceliarijos Teisės departamentas,
į du punktus: 1) rengia paklausos piko valandomis sumažinimo aukciono organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašą ir teikia jį Tarybai tvirtinti; 2) Vyriausybės sprendimu organizuoja ir vykdo paklausos piko valandomis sumažinimo aukcioną. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
2
„skelbdamas šio straipsnio 1 dalyje nustatytą informaciją, teikia paaiškinimą
dėl elektrifikavimo įtakos bendram suvartojamos elektros energijos kiekiui“ neaiški.
Jeigu turima omenyje, kad paaiškinimas teikiamas kartu su šio straipsnio 1 dalyje nustatyta informacija, tai vietoje žodžio „teikia“ įrašytini žodžiai „kartu paskelbia“. Jeigu turima omenyje, kad paaiškinimas teikiamas konkrečiam subjektui, tai tas subjektas turi būti įvardintas įstatyme. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
10Projekto 8 straipsnio 3 dalis tobulintina,
atsižvelgus į tai, kad paprastai pareigos yra vykdomos, o ne įgyvendinamos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
1
nustatyti, kad už suvartojamos elektros energijos kiekio sumažinimo įgyvendinimą pagal savo kompetenciją kartu atsako Vyriausybė, Energetikos ministerija, Taryba, elektros energetikos įmonės ir elektros energijos vartotojai. Atsižvelgus į projekto 10 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatas, svarstytina, ar projekto 10 straipsnio 1 dalies sąraše taip pat neturėtų būti įrašytas ir lėšų administratorius. Pritarti . 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
„įskaitant paklausos piko valandomis sumažinimo aukcioną ir jo organizavimo
sąlygas“ derintina su projekto 7 straipsnio nuostatomis. Siūlytina vietoje nurodytos formuluotės įrašyti „įskaitant sprendimą dėl paklausos piko valandomis sumažinimo aukciono organizavimo ir vykdymo“. Tačiau jeigu norima nustatyti, kad Vyriausybė nustato aukciono organizavimo sąlygas, reikėtų atitinkamai taisyti projekto 7 straipsnio nuostatas.
Pritarti iš dalies Pažymėtina, kad Įstatymo projektu siekiama nustatyti pareigą Vyriausybei nustatyti paklausos piko valandomis sumažinimo aukciono organizavimo sąlygas, pagal kurias lėšų administratorius rengtų šio aukciono organizavimo ir vykdymo tvarką. Komiteto pasiūlymas: Atsižvelgiant į TD pastabą Nr. 12 siūloma 10 straipsnio 3 ir 4 dalį siūloma dėstyti taip:
„3. Vyriausybė, atsižvelgdama į faktiškai
pasiekiamą sumažėjusį elektros energijos suvartojimo piko valandomis vidutinį kiekį, gali priimti sprendimą ir (ar) nustatyti priemones, skirtas Reglamento (ES) 2022/1854 4 straipsnio 2 dalyje nustatytam tikslui pasiekti, įskaitant sprendimą dėl paklausos piko valandomis sumažinimo aukcioną aukciono ir jo organizavimo sąlygas sąlygų, taip pat pavesti lėšų administratoriui finansuoti šias priemones iš lėšų administratoriaus pagal šio įstatymo 13, 14 ir (ar) 15 straipsnių nuostatas surinktų lėšų. Šios priemonės turi atitikti Reglamento (ES) 2022/1854 5 straipsnyje ir (ar) Reglamento (ES) 2022/1854
administratorius organizuoja organizuodamas paklausos piko valandomis sumažinimo aukcioną, užtikrina turi užtikrinti prie perdavimo tinklų ir skirstomųjų tinklų prijungtų elektros energijos vartotojų, kai yra galimybė nustatyti šių vartotojų elektros energijos paklausą ir jos sumažėjimą atskiromis piko valandomis ir kai šie vartotojai gali pasiūlyti mažiausiai 100 kW paklausos sumažėjimą per valandą, galimybę dalyvauti šiame aukcione.
Perdavimo sistemos operatorius ir skirstomųjų tinklų operatorius bendradarbiauja su lėšų administratoriumi nustatant elektros energijos vartotojams, siekiantiems dalyvauti paklausos piko valandomis sumažinimo aukcione, techninius reikalavimus ir jų pradinę elektros energijos paklausą, į kurią atsižvelgus vertinamas paklausos sumažinimas. Paklausos piko valandomis sumažinimo aukcionas organizuojamas ir vykdomas lėšų administratoriaus parengta tvarka, kurią tvirtina Taryba. Aukciono organizavimo sąlygos ir vykdymo tvarka turi atitikti Reglamento (ES) 2022/1854 5 straipsnyje ir (ar) Reglamento (ES) 2022/1854 17 straipsnyje nustatytus reikalavimus. “
kanceliarijos Teisės departamentas,
3
„Reglamento (ES) 2022/1854 5 straipsnyje ir (ar) Reglamento (ES) 2022/1854 17
straipsnyje“ tikslintina ją išdėstant taip: „Reglamento (ES) 2022/1854 5 ir
(ar) 17 straipsnyje“. Atitinkamai ši pastaba taikytina ir projekto 10 straipsnio 4 daliai. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 12. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4 14.
Projekto 10 straipsnio 4 dalies nuostatos tobulintinos:
išbrauktini, nes tai jau nustatyta projekto 7 straipsnyje, o kita analizuojamo straipsnio pirmojo sakinio dalis, atsižvelgus į tai, kad įstatyme turi būti tik norminio pobūdžio nuostatos, dėstytina taip: „Lėšų administratorius, organizuodamas ir vykdydamas paklausos piko valandomis sumažinimo aukcioną, turi užtikrinti prie perdavimo tinklų ir skirstomųjų tinklų prijungtų elektros energijos vartotojų, kai yra galimybė nustatyti šių vartotojų elektros energijos paklausą ir jos sumažėjimą atskiromis piko valandomis ir kai šie vartotojai gali pasiūlyti mažiausiai 100 kW paklausos sumažėjimą per valandą, galimybę dalyvauti šiame aukcione.“
piko valandomis sumažinimo aukcionas organizuojamas ir vykdomas lėšų administratoriaus parengta tvarka, kurią tvirtina Taryba“ išbrauktina, kaip perteklinė (ji dėstoma projekto 7 straipsnyje). Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 12. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
tobulintinos, patikslinant, kokios informavimo priemonės, kurias kartu vykdo lėšų administratorius, perdavimo sistemos operatorius ir skirstomųjų tinkų operatorius turimos omenyje: ar bendro suvartojamos elektros energijos kiekio mažinimo priemonės, nurodytos Reglamento (ES) 2022/1854 preambulės 19 punkte
prognozuojamą padėtį elektros energijos sistemoje skelbimas ar kokios kitos. Be to, jeigu Energetikos ministerija atsako už informavimo priemonių organizavimą ir (ar) koordinavimą, lieka neaišku, kas tas priemones organizuoja ir (ar) koordinuoja. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į TD pastabą Nr.15 10 straipsnio 5 dalies nuostatų atsisakyta.
Reglamento (ES) 2022/1854 nuostatos neįpareigoja daryti viešinimo kampanijų (tik preambulėje pasisakoma kad "galėtų apimti nacionalines informuotumo didinimo kampanijas"). 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
aiškumo, siūlytina atsisakyti nuostatos, prasidedančios žodžiu
„skaičiuojamą“. Pastebėtina, kad perviršio skaičiavimo tvarka nustatoma
kitose analizuojamo straipsnio dalyse, o pajamų perviršio sąvoka yra apibrėžta Reglamento 2 straipsnio 9 punkte. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į TD pastabą Nr.15 žodžio „skaičiuojamą“. Jis pakeistas į „surenkamą“. Visos formuluotė neatsisakoma, kadangi svarbu nustatyti, kurį laikotarpį su skaičiuojamas ir surenkamas pajamų perviršis, taip pat nustatyti išimti, kad surenkant pajamų perviršį į rinkos pajamas neįskaičiuojamos tam tikros pajamos. Komiteto pasiūlymas: 11 straipsnio 1 dalį siūloma dėstyti taip:
„1. Reglamento (ES) 2022/1854 6 straipsnio 1 dalies
nuostatos taikymas užtikrinamas iš elektros energijos gamintojų, gaminant elektros energiją iš Reglamento (ES) 2022/1854 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų išteklių (toliau – pajamų perviršio mokėjimo subjektai), gaunamų rinkos pajamų surenkant pajamų perviršį, skaičiuojamą surenkamą nuo rinkos pajamų, gaunamų už elektros energiją, pagamintą ir faktiškai patiektą Reglamento (ES) 2022/1854 22 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytą laikotarpį (toliau – pajamų perviršio taikymo laikotarpis), kai į rinkos pajamas nėra įtraukiamos šio straipsnio 6 dalyje nurodytos pajamos.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
5
dvitaškio (Taryba, nustatydama <...> skaičiavimą) derintina su 11 straipsnio 2 dalies nuostata (Taryba nustato pajamų perviršio nustatymo ir skaičiavimo metodiką).
Pritarti Komiteto pasiūlymas:
dvitaškio) siūloma dėstyti taip:
„5. Taryba, nustatydama pajamų perviršio mokėjimo subjekto pajamų
perviršio skaičiavimą rinkos pajamų ir pajamų perviršio nustatymo ir skaičiavimo metodiką, atsižvelgia į:
kanceliarijos Teisės departamentas,
63
nuostata būtų aiškesnė, jeigu joje vietoje formuluotės „pagamintą elektros energijos gamybos įrenginiuose, kuriuose naudojami“ būtų įrašyta formuluotė
„pagamintą hibridinėse elektrinėse, kuriose elektros energijai gaminti
naudojami“. Pritarti iš dalies Reglamente nėra apibrėžta hibridinių įrenginių sąvoka. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme yra pateikta hibridinės elektrinės sąvoka, kuri nėra susijusi su tuo, kas nustatyta Reglamente (ES) 2022/1854 dėl hibridinių įrenginių, todėl hibridinių įrenginių sąvokos naudojimas klaidina rinkos dalyvius (dėl Įstatymo projektui rinkos dalyvių pateiktų pastabų dėl formuluotės „hibridiniai įrenginiai“ Įstatymo projekto rengėja Energetikos ministerija šios formuluotės atsisakė). Komiteto pasiūlymas:
Siūloma 11 straipsnio 6 dalies 3 punktą išdėstyti taip:
3) pajamos, gautos pardavus elektros energiją, pagamintą elektros energijos gamybos įrenginiuose, kuriuose naudojami Reglamento (ES) 2022/1854 7 straipsnio 1 dalyje nurodyti atsinaujinantys energijos ištekliai ir kiti tradiciniai energijos šaltiniai, tokie naudojami kartu su kitais tradiciniai energijos ištekliais, tokiais kaip anglis, nafta ir gamtinės dujos.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
3 19.
Neaišku, kodėl projekto 12 straipsnio 3 dalyje nustatoma Tarybos teisė, o ne pareiga teikti lėšų administratoriui informaciją, reikalingą jo projektu teikiamame įstatyme numatytoms pareigoms vykdyti. Nepritarti Įstatymo projekto rengėja Energetikos ministerija Įstatymo projektą papildė 12 straipsnio 3 dalies nuostata atsižvelgdama į Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pastabą: „Atsižvelgus į tai, kad lėšų administratoriui atliekant teisės akte nustatytas pareigas gali reikėti konfidencialios informacijos iš Tarybos (pvz., informacija apie didmeninius energijos sandorius, susijusius asmenis ir kt.), siūloma papildyti 12 straipsnį nauja nuostata: <...>“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad lėšų administratorius gaus jo funkcijoms vykdyti reikalingą informaciją iš pajamų perviršio mokėjimo subjektų, o ne iš Tarybos. Tarybos turimos informacijos galimai gali reikėti lėšų administratoriui tik atskirais atvejais, vykdant administravimo, t. y. pajamų perviršio skaičiavimų tikrinimo veiksmus. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
nuoseklumo siūlytina į projekto 12 straipsnio 5 dalies pradžią perkelti šio straipsnio 8 dalies pirmąjį sakinį „Taryba kontroliuoja perviršio mokėjimo subjektų apskaičiuoto pajamų perviršio dydžio teisingumą ir pagrįstumą.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
2
žodžio „sudaro“ įrašytini žodžiai „turi sudaryti“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-07 15,16 4, 2,3 22.
Projekto 15 straipsnio 4 dalyje ir 16 straipsnio 2 ir 3 dalyse išbrauktini pertekliniai žodžiai „Vyriausybės tvirtinamo“, nes projekto 3 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad Vyriausybė tvirtina Lėšų, surinktų įgyvendinant Reglamentą (ES) 2022/1854, administravimo, taip pat šio reglamento įgyvendinimo priemonių ir jų finansavimo tvarkos aprašą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
1
pobūdžio nuostata „t. y. būtų tikslingai naudojamos galutiniams elektros energijos vartotojams remti skirtoms priemonėms, kuriomis švelninamas didelių elektros energijos kainų poveikis tiems vartotojams, finansuoti, įskaitant finansuojamas iš biudžeto lėšų, pagal Energetikos įstatymo 192 ir (ar) 193 straipsnį vykdomoms priemonėms padengti ar biudžeto skolai, atsiradusiai dėl šių priemonių, sumažinti“ taisytina, atsižvelgus į tai, kad pagal teisės technikos reikalavimus įstatyme turi būti ne aprašomojo, bet norminio pobūdžio nuostatos. Pritarti Atsisakyta aprašomojo pobūdžio nuostatos („t. y. būtų tikslingai naudojamos galutiniams elektros energijos vartotojams remti skirtoms priemonėms, kuriomis švelninamas didelių elektros energijos kainų poveikis tiems vartotojams, finansuoti“). 2. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. AB Achema, 2022-12-09 AB „Achema“ (toliau - Bendrovė) susipažinusi su įstatymo „Dėl Reglamento (ES) 2022/1854 įgyvendinimo“ projektu Nr. XIVP-2314 (toliau - Projektas) teikia pasiūlymą ir jo pagrindimą. Siūlome papildyti Projekto 11 straipsnio 6 dalį nauju 4 punktu ir šią dalį išdėstyti taip: „6.
Į rinkos pajamas neįskaičiuojamos:
1) pajamos, nurodytos Reglamento (ES) 2022/1854 7 straipsnio 2 dalyje;
2) pajamos, gautos pardavus elektros energiją balansavimo energijos rinkoje;
3) pajamos, gautos pardavus elektros energiją, pagamintą elektros energijos gamybos įrenginiuose, kuriuose naudojami Reglamento (ES) 2022/1854 7 straipsnio 1 dalyje nurodyti atsinaujinantys energijos ištekliai ir kiti tradiciniai energijos šaltiniai, tokie kaip anglis, nafta ir gamtinės dujos;
4) pajamos, gautos pardavus elektros energiją kitiems susijusiems asmenims vartojimui savo reikmėms.“. Pasiūlymo argumentai ir pagrindimas Analizuojant šiuo metu siūlomą įstatymo Projektą, nėra aišku, ar elektros energijos gamintojui parduodant elektrą susijusiam asmeniui (dėl juos siejamos savitarpio kontrolė ar priklausomybės), tokios pajamos visais atvejais būtų vertinamos kaip rinkos pajamos, kurių perviršiui būtų taikomos Projekto nuostatos. Esame tikri, kad siekiant sąžiningos konkurencijos ir vienodų rinkos sąlygų elektros gamintojams, įstatymo Projektas neturėtų būti taikomas toms gamintojo pajamoms, kurios gautos pardavus pagamintą elektros energiją susijusiems asmenims jų pačių poreikiams (prekių/paslaugų gamybai/teikimui). T.y. savo pačių pasigaminta ir sunaudota elektros energija neturėtų būti papildomai apmokestinta. Grupės įmonių vidaus vartojimui skirtos elektros rinkos pajamų papildomas apmokestinimas gali turėti neigiamos įtakos: siekiant sumažinti taikomo pajamų perviršio nuostolius tokios bendrovės bus priverstos branginti savo žaliavų, prekių ar paslaugų kainas, kas atitinkamai keltų kitų žaliavų, prekių, paslaugų kainas. Pavyzdžiui, pabrangtų trąšų kainos, o tai sąlygos ūkininkų ir gamintojų jų žemės ūkio produkcijos kainų didinimą, kas atitinkamai pabrangintų galutinių prekių kainas.
Analizuojant Projekto 8 straipsnį, elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminantys vartotojai nėra pajamų perviršio mokėjimo subjektai. Visgi ši nuostata turėtų būti taikoma ir susijusiai asmenų grupei. Tai pačiai įmonių grupei priklausančios bendrovės neturėtų būti diskriminuojamos vien dėl to, kad elektros gamybos iš atsinaujinančių išteklių veiklą vykdo tam atskirai įsteigta bendrovė. Nepatikslinus esamų Projekto sąlygų netaikyti susijusiems asmenims parduotos elektros energijos skirtos vidaus vartojimui (ne pardavimui tretiesiems asmenims) bus sudaromos nevienodos sąlygos rinkoje lyginant susijusių asmenų grupę ir elektros energijos tiekėją, kuris elektrą tretiesiems asmenims perparduoda tiesiogiai. Toks nevienodas rinkos dalyvių apmokestinimas iš esmės nepriklausomiems tiekėjams galimai suteiktų pranašumą tiekėjų, susijusių su elektros energijos gamintoju, atžvilgiu. Taip pat būtina vertinti tokio reguliavimo įtaką ne tik vidaus rinkos mastu, bet ir Europos mastu, kadangi kitos Europos valstybių aktyviai subsidijuoja savo verslą (Vokietija, Prancūzija, Lenkija, Italija, Graikija, Belgija, Bulgarija, Kroatija, Čekija, Austrija). Todėl Lietuvos verslas jau dabar patiria konkurencinius iššūkius tarptautiniu mastu. Neatsižvelgus į siūlomus pakeitimus, konkuruoti su tarptautinėmis subsidijuojamomis kompanijomis grupės įmonėms (elektros gamintojui ir su ja susijusiems asmenims) bus dar sunkiau.
Papildomai pažymėtina, kad pagal sandorių kainodarą reguliuojančius mokesčių įstatymus mokesčių mokėtojai, sudarydami sandorius su susijusiais asmenimis, turi vadovautis „ištiestosios rankos“ principu, pagal kurį mokesčių mokėtojas pajamomis iš bet kokio sandorio ar ūkinės operacijos turi pripažinti sumą, atitinkančią šio sandorio ar ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą, o leidžiamais atskaitymais ar ribojamųjų dydžių leidžiamais atskaitymais (išlaidomis) turi pripažinti sąnaudas iš bet kokio sandorio ar ūkinės operacijos, atitinkančias tokio sandorio ar ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą. Jei asocijuotų asmenų tarpusavio sandoriuose sudaromos arba nustatomos kitokios sąlygos, negu būtų sudaromos ar nustatomos neasocijuotų asmenų tarpusavio sandoriu, tada bet koks pelnas (pajamos), kuris, jei tokių sąlygų nebūtų, būtų priskiriamas vienam iš tų asmenų, bet dėl tokių sąlygų jam nepriskiriamas, gali būti įtraukiamas į to asmens pajamas ir atitinkamai apmokestinamas. Vykdant „ištiestos rankos“ taisyklę susiję asmenys privalo visus savo sandorius, tame tarpe ir elektros pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryti rinkos sąlygomis (kainomis). Tuo atveju, jeigu susiję asmenys tarpusavio elektros energijos tiekimo sandorius vykdys ne rinkos sąlygomis pažeisdami sandorių kainodaros reikalavimus, jie rizikuotų atitinkamomis sankcijomis, t. y. papildomai priskaičiuotais mokesčiais, baudomis, delspinigiais ir potencialiai priskyrimu nepatikimiems mokesčių mokėtojams.
Nepritarti Įstatymo projekto 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad “tais atvejais, kai pajamų perviršio mokėjimo subjektai pagamintą elektros energiją parduoda susijusiems asmenims, vertinant pajamų perviršio mokėjimo subjektų gaunamas rinkos pajamas už parduotą elektros energiją, susijusių asmenų gautos pajamos už tretiesiems asmenims parduotą elektros energiją laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų įvertinamos Tarybos nustatyta tvarka.“ Taigi Tarybos metodikoje bus nustatytas rinkos pajamų vertinimas susijusių asmenų grupėje. Taip pat pažymėtina, kad Reglamento (ES) 2022/1854 6 str. 2 dalyje, be kita ko, pasisakoma, kad „Valstybės narės užtikrina, kad rinkos pajamų viršutinė riba būtų taikoma visoms gamintojų ir, kai aktualu, gamintojų vardu didmeninėse elektros energijos rinkose veikiančių tarpininkų rinkos pajamoms <...>“, taip pat 3 dalyje nustatyta: „Valstybės narės įdiegia veiksmingas priemones, kad būtų užkirstas kelias gamintojų pareigų pagal 2 dalį apėjimui. Jos visų pirma užtikrina, kad rinkos pajamų viršutinė riba būtų veiksmingai taikoma tais atvejais, kai gamintojus kontroliuoja kitos įmonės arba kai jie iš dalies priklauso kitoms įmonėms, ypač kai jie yra vertikaliai integruotos įmonės dalis.“ Taigi, manytina, kad įmonių grupėje, jeigu galutinis vartotojas galiausiai patiria jam tiekiamos elektros energijos kainas (neįskaitant tiekimo sąnaudų), aukštesnes nei nustatyta rinkos riba (180 Eur/MWh), tai įmonių grupė, kurioje veikia gamintojas, turėtų atiduoti valstybei tą dalį pajamų, kuri viršija minėtą ribą, o ne didinti grupės pelną.
Manytina, kad toks pasiūlymas teikiamas tik siekiant išsaugoti didesnį įmonių grupės pelną ir neatspindi Reglamente (ES) 2022/1854 nustatyto tikslo, kad gamintojai pasidalintų pajamomis, kurių net neplanavo investuodami į elektros energijos gamybos pajėgumų vystymą. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: -
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai):
išvadoms. 2. Siūlyti įstatymo projektą Nr.XIVP-2314(2) svarstyti skubos tvarka. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Ekonomikos komitetas
1 Argumentai: Atsižvelgiant į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendaciją dėl 2 straipsnio 1 dalyje dėstomos sąvokos „Reglamento (ES) 2022/1854 įgyvendinimo priemonių lėšų administratorius“, šios sąvokos siūloma atsisakyti, o joje esantį reguliavimą perkelti į Įstatymo projekto straipsnį, kuriame dėstoma lėšų administratoriaus kompetencija.
Siekiant sklandesnio Įstatymo projekto dėstymo, taip pat atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas Nr. 6 ir 8, straipsnį, kuriame dėstoma lėšų administratoriaus kompetencija (buvusį 7 straipsnį) siūloma laikyti 5 straipsniu, ir jį išdėstyti pagal pasiūlymą. Siūloma 5 straipsnio 3 punkte patikslinti nuorodas į Projekto Atitinkamai buvusius 5–6 straipsnius laikyti 6–7 straipsniu. Siūlymas:
įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį. 1. Reglamento (ES) 2022/1854 įgyvendinimo priemonių lėšų administratorius (toliau – lėšų administratorius) – Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 74 straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka Vyriausybės paskirtas viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratorius, įpareigotas vykdyti Reglamente (ES) 2022/1854, šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas. 2 straipsnio buvusias įstatymo projekto 2-4 dalis laikyti 1-3 dalimis. 75 straipsnis.
administratoriaus kompetencija Lėšų administratoriaus kompetencija Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 74 straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka Vyriausybės paskirtas viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratorius (toliau – lėšų administratorius):
1) Vyriausybės sprendimu organizuoti ir vykdyti paklausos piko valandomis sumažinimo aukcioną, rengti rengia paklausos piko valandomis sumažinimo aukciono organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašą ir teikti teikia jį Tarybai tvirtinti;
2) Vyriausybės sprendimu organizuoja ir vykdo paklausos piko valandomis sumažinimo aukcioną;
23) vykdyti vykdo šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytas pagal šio įstatymo 11, 13, 14 ir 15 straipsnių nuostatas mokamų lėšų surinkimo, išmokėjimo ir kitas lėšų administratoriaus funkcijas. Pritarti
komitetas 2022-12-096 Argumentai: Atsižvelgiant į Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 1 ir Teisės departamento pastabas Nr. 6,
išdėstyti taip: Siūlymas:
inspekcijos kompetencija Valstybinė mokesčių inspekcija bendradarbiauja su teikia lėšų administratoriumi dėl administratoriui apmokestinamųjų vienetų pateiktų metinių pelno mokesčio deklaracijų duomenų duomenis, reikalingų reikalingus solidarumo įnašui apskaičiuoti, teikimo ir vykdo kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas. 67 straipsnis. Perdavimo sistemos operatoriaus kompetencija Perdavimo sistemos operatoriaus kompetencija operatorius:
1) nustatyti nustato piko valandas ir prognozuojamą bendrą suvartojamos elektros energijos kiekį šiomis valandomis, kuriuos suderina su Taryba;
2) vykdyti vykdo kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas. Pritarti
komitetas 2022-12-09 Argumentai: Įstatymo projekto 15 straipsnio 1 dalyje yra nuostatos dėl solidarumo įnašo skaičiavimo, tačiau jos yra nekonkrečios.
Pelno mokesčio įstatymas leidžia įmonėms pelno mokesčio skaičiavimo tikslais sumažinti apmokestinamąjį pelną, kuris nustatytas Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnyje, investiciniam projektui skirta išlaidų suma, vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo 46¹ straipsnio nuostatomis. Reglamentas (ES) 2022/1854 numato galimybę valstybėms narėms atsižvelgti į įmonių vykdomas investicijas ir atitinkamai nustatyti nacionalinį reguliavimą dėl solidarumo įnašo skaičiavimo. Atsižvelgiant į tai, siūloma įtvirtinti solidarumo įnašo skaičiavimo atvejį, kai įmonės naudojasi apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio sumažinimo galimybe nustatyta Pelno mokesčio įstatymo 46¹ straipsnio 2 dalyje. Siūlymas:
Papildyti Projekto 15 straipsnį nauja 3 dalimi:
solidarumo įnašo subjektas už 2023 metais prasidėjusius mokestinius metus vadovaudamasis Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuoja apmokestinamąjį pelną ir šį pelną mažina taikydamas Pelno mokesčio įstatymo 46¹ straipsnio 2 dalies nuostatas, tai solidarumo įnašas skaičiuojamas nuo Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuoto apmokestinamojo pelno, sumažinto pagal Pelno mokesčio įstatymo 46¹ straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas apskaičiuota išlaidų suma. 15 straipsnio buvusias 3-5 dalis laikyti 4-6 dalimis. Pritarti
komitetas 2022-12-09 Argumentai: Kadangi pagal Reglamento nuostatas surenkamų lėšų administravimas yra trumpalaikė, vienkartinė lėšų administratoriui numatyta funkcija, tai 16 straipsnio 2 dalyje numatytas reikalavimas dėl auditorių vykdomų sąnaudų patikrų pagal Tarybos parengtą reguliuojamosios veiklos ataskaitą yra perteklinis, didinantis administratoriaus sąnaudas. Siūloma šio reikalavimo atsisakyti.
Taip pat siūloma papildyti 16 straipsnio 1 dalį formuluote, kad pagal šio įstatymo 11, 13 ir 15 straipsnių nuostatas surinktos lėšos galėtų būti naudojamos lėšų administravimo sąnaudoms padengti. Dėstant šią dalį atsižvelgiama į Teisės departamento pastabą Nr. 23 Siūlymas:16 straipsnio 1 ir 2 dalis dėstyti taip:
surinktų lėšų panaudojimas turi atitikti Reglamento (ES) 2022/1854 10 ir 17 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Vyriausybė priima sprendimą dėl šioje dalyje nurodytų lėšų panaudojimo Reglamento (ES) 2022/1854 10 straipsnio 4 dalyje išvardytoms priemonėms arba kitoms priemonėms, kurios atitinka Reglamento (ES) 2022/1854 10 straipsnio 1 dalyje nurodytą paskirtį ir tikslus, t. y. būtų tikslingai naudojamos galutiniams elektros energijos vartotojams remti skirtoms priemonėms, kuriomis švelninamas didelių elektros energijos kainų poveikis tiems vartotojams, finansuoti, įskaitant priemones, finansuojamas iš biudžeto lėšų, pagal Energetikos įstatymo 19²ir (ar) 19³ straipsnį vykdomoms priemonėms padengti ar biudžeto skolai, atsiradusiai dėl šių priemonių, sumažinti, taip pat lėšų administravimo sąnaudoms padengti. 2. Lėšų administratoriaus sąnaudos, patirtos vykdant šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas, kompensuojamos lėšų, surinktų įgyvendinant Reglamentą (ES) 2022/1854, administravimo, taip pat šio reglamento įgyvendinimo priemonių ir jų finansavimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka, iš pagal šio įstatymo 11, 13 ir 15 straipsnių nuostatas surinktų lėšų. Pagrįstomis lėšų administratoriaus sąnaudomis laikomos auditoriaus pagal Tarybos parengtą reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą patikrintos sąnaudos. Pritarti
komitetas 2022-12-09 Argumentai Iš naftos produktų elektros energiją gaminančių gamintojų kaštai ir įprastinėmis rinkos sąlygomis yra itin aukšti.
Numatomos 180 € lubos aukštų žaliavų kainų laikotarpiu yra ne pelną normalizuojančios, o tam tikrais laikotarpiais sąnaudų nedengiančios. Konkretus pavyzdys - dabartinėmis kuro kainomis deginant tokį kuro rūšių mišinį, kuris atitinka aplinkosaugos reikalavimus ir yra suderintas balansavimo energijos tiekimui, „ORLEN Lietuva“ elektrinėje pagamintos elektros kaštai ženkliai viršytų 180 € lubas. Atitinkamai, šiuo atveju kalbame ne apie didesnio pelno gavimą, bet bent jau galimybę atgauti kaštus, nes neturint tokios galimybės, gamyba būtų minimali. Dėl šios priežasties siūlome išnaudoti Reglamente numatytas galimybės sukurti maksimalias paskatas vietinei gamybai ir padidinti tiekimo saugumą, kaip tai numatyta ir reglamento preambulės 42 p: „(42) siekiant užtikrinti tiekimo saugumą, valstybės narės turėtų turėti galimybę nustatyti didesnę rinkos pajamų viršutinę ribą gamintojams, kuriems kitu atveju būtų taikoma Sąjungos masto rinkos pajamų viršutinė riba, kai jų investicijų ir veiklos sąnaudos yra didesnės už Sąjungos masto rinkos pajamų viršutinę ribą;“. Tam skirtas ir Reglamento 8 str. 1 d. (b) punktas, numatantis tokią teisę valstybėms narėms: “b) nustatyti didesnę rinkos pajamų viršutinę ribą gamintojams, gaminantiems elektros energiją iš 7 straipsnio 1 dalyje išvardytų išteklių, jei jų investicijos ir veiklos sąnaudos viršija 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą didžiausią ribą”. Siūloma nustatyti, kad perviršio mokėjimo subjektams, kurie iš dalies elektros energijos gamybai naudoja kitą iškastinį kurą nei gamtinės dujos, (išskyrus kogeneracinę gamybą) nustatyti, kad jų pajamų perviršis yra lygus skirtumui tarp biržos kainos ir patiriamų kintamųjų kaštų. Siūlymas:
Papildyti Įstatymo projekto 11 straipsnį nauja 10 dalimi: 10.
Pajamų perviršio mokėjimo subjektams, išskyrus subjektus, vykdančius elektros energijos gamybą bendruose šilumos ir elektros energijos gamybos įrenginiuose (kogeneracija), kurie iš dalies elektros energijos gamybai naudoja kitą iškastinį kurą nei gamtinės dujos, pajamų perviršis lygus pajamų skirtumui tarp faktinės valandinės elektros energijos biržos kainos, susiformavusios Lietuvos kainų zonoje ir patirtų faktinių elektros energijos gamybos kintamųjų kaštų. Pajamų perviršis šioje dalyje nustatytiems ūkio subjektams yra vertinamas tik tais atvejais, kai valandinė elektros energijos biržos kaina, susiformavusi Lietuvos kainų zonoje yra didesnė negu šio ūkio subjekto patirti faktiniai elektros energijos gamybos kintamieji kaštai. Pritarti
sutarimu (balsavime dalyvavo 7 komiteto nariai). 9. Komiteto paskirtas pranešėjai: Kazys Starkevičius,
10Komiteto narių atskiroji nuomonė: . PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas
Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Ona Duburaitė