Projekto lyginamasis variantas
1Pakeisti 8 straipsnį ir išdėstyti jį taip:
„1. Miestų, miestelių ir kurortų teritorijose minimalų minimalus privalomą
privalomas viešųjų atskirųjų želdynų plotą plotas vienam gyventojui ir didžiausius didžiausias jų pasiekiamumo atstumus atstumas (toliau – atskirųjų želdynų norma), privalomus privalomas rengiant teritorijų planavimo dokumentus, reguliuojamas vadovaujantis šiuo įstatymu. 2. Mieste želdynai, atsižvelgiant į svarbą miesto erdvinėje struktūroje ir rekreacinius poreikius, skirstomi į centrinius, rajoninius ir vietinius. Miesteliuose visi želdynai priskiriami centriniams. Vietiniai želdynai išdėstomi kvartalų grupėje, kurią formuoja aptarnaujančios gatvės. Rajoniniai želdynai išdėstomi miesto gyvenamuosiuose rajonuose, kuriuos riboja pagrindinės ar greito eismo gatvės. Centriniai želdynai išdėstomi mieste gerai pasiekiamose vietose. Atskirųjų želdynų mažiausi plotai, m², tenkantys vienam gyventojui įrengiami vadovaujantis šio įstatymo 1 priedu.“
atitinkamai 3 ir 6 dalimis. 2 straipsnis. Įstatymo papildymas 1 priedu Papildyti Įstatymą 1 priedu: „Lietuvos Respublikos Želdynų įstatymo“
1Miestai, priklausomai nuo gyventojų skaičiaus,
skirstomi taip: 1.1. dideli miestai – daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų; 1.2. vidutiniai miestai – nuo 10 iki 100 tūkst. gyventojų;
Bendras rekreacinės paskirties želdynų, įskaitant vejas ir gėlynus, plotas, m²,
Atskirųjų želdynų didžiausias pasiekiamumo spindulys, metrais:
(atstumas nuo kvartalo grupės gyventojo iki želdyno) 300 m;
spindulys (atstumas nuo miesto gyvenamojo rajono gyventojo iki želdyno) 800 m;
spindulys (atstumas nuo miesto, miestelio gyventojo iki želdyno) 3000 m. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą
įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projekto rengimą paskatino noras spręsti sisteminę Aplinkosaugos politikos problemą: neproporcingai didelę ministro įsakymų įtaką esminėms teisės normoms, kurios yra ginamos ir reglamentuojamos įstatymu lygmeniu. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pastaruoju metu atliko itin daug Aplinkosaugos teisės aktų projektų ir institucijų veiklos analizių. Tarnybos atstovai sako, kad kai kurie ministro įsakymai ir įstatymų projektai sudaro prielaidas korupcijai ir gina siaurų grupių interesus, būtent šie, vienasmeniškai priimami, žemesnieji teisės aktai gali tapti landa neskaidrioms įtakoms. Ministro įsakymu leidžiančiu sumažinti želdynų plotus mieste pirmą kartą STT susidomėjo dar 2022 m. rugpjūčio mėnesį. Tą kartą antikorupciniame vertinime tarnyba teigė, kad įsakymo pokyčiai naudingi ne miestų gyventojams, bet siauroms interesų grupėms. Generalinė prokuratūra netgi pradėjo viešojo intereso gynimo procedūrą įtardama, kad pakeitimai gali pažeisti Lietuvos teisės aktuose įtvirtintų želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo principų. Ministras buvo įpareigotas pakeisti įsakymą. Antrą kartą, jau pataisytą ministro įsakymą STT įvertino lapkričio pabaigoje. Deja konstatuota, kad jis ir vėl naudingas siauroms interesų grupėms.
STT Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vadovas Mindaugas Guščius išdėstė tokią poziciją: „Nors Projektu koreguojami viešųjų atskirųjų želdynų plotų normų dydžiai, Specialiųjų tyrimų tarnyba konstatuoja, kad siūlomu teisiniu reglamentavimu iš esmės neatsižvelgta į STT 2022 m. liepos 28 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje „Dėl viešųjų atskirųjų želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarkos aprašo“ pateiktas kritines ir kitas antikorupcines pastabas ir pasiūlymus. Dėl minėtos priežasties antikorupciniame vertinime patektos pastabos ir pasiūlymai išlieka aktualūs, kadangi Projektu siūlomu teisiniu reglamentavimu STT identifikuotos antikorupciniu požiūriu aktuali problematika neišsprendžiama.“ Esant tokioms nevaldomoms korupcijos ir viešojo intereso pažeidimo rizikoms aplinkosaugos politikoje, įstatymo leidėjas privalo pradėti dalies ministro įsakymais priimamų sprendimų perkėlimą į įstatymą. Tokiu atveju neužtektų vieno ministro nuomonės, o dėl pakeitimų būtų diskutuojama Seime. Tai įneštų į sistemą daugiau skaidrumo, sumažintų korupcijos rizikas, įtrauktų kur kas daugiau visuomenės atstovų, ekspertų į sprendimų priėmimą. Rengdami šį teisės aktą, norime grąžinti teisinį reguliavimą į prieš tai buvusi, kuriam pritaria ekspertais, savivaldybės, iki ministrui pradėjus kurti naujas taisykles. Nuo to turėtų prasidėti diskusija dėl želdynų reguliavimo, kurioje ministras būtų tik vienas iš dalyvių, kadangi šis teisinis reguliavimas yra didelės svarbos (užtikrinantis žmogaus teises į švarią ir sveiką aplinką). 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Lietuvos Respublikos Seimo nariai Tomas Tomilinas, Lukas Savickas, Kęstutis Mažeika. 3.
reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu teisinės normos yra numatytos ministro įsakyme, kuris STT vertinimu gali neatitikti visuomenės interesų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Tikimasi atkurti teisinį reguliavimą, kuris buvo iki dabartinio ministro atliktų pakeitimų. Taip pat, garantuoti šioms teisinėms normoms didesnę apsaugą nuo galimo interesų grupių poveikio. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas sumažins korupcijos rizikas. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priimtam įstatymui inkorporuoti į teisinę sistemą priimti naujų, pakeisti galiojančių ar pripažinti netekusiais galios įstatymų nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.
Įstatymo projekte naujos sąvokos nėra teikiamos, taip pat nekeičiamos galiojančios sąvokos. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti:
Priimtam įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų parengti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc" terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“, yra „vietiniai želdynai“, „kurortas“, „rajoniniai želdynai“ ir „centriniai želdynai“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo nariai
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽELDYNŲ ĮSTATYMO NR. X-2141 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 1 PRIEDU
2022-12-12 Nr. XIVP-2306 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnio 1 dalyje dėstomo Želdynų įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio ,,reguliuojamas“ įrašytinas žodis ,,nustatomas“. 2. Projekto 1 straipsnio 1 dalyje dėstomo keičiamo 8 straipsnio 2 dalies nuostatos svarstytinos šiais aspektais. Pirma, iš šių projekto nuostatų nėra aišku, kokios rūšies želdynai, esantys miestuose ir miesteliuose, būtų skirstomi į centrinius, rajoninius ir vietinius, t. y. neaišku, ar pagal projekto nuostatas būtų klasifikuojami visi miestuose ir miesteliuose esantys atskirieji ir priklausomieji želdynai, ar tik atskirieji želdynai, ar, vis dėlto, tik viešieji atskirieji želdynai. Antra, atkreipiame dėmesį, kad vertinamojoje projekto nuostatoje vartojamos tokios sąvokos kaip ,,aptarnaujanti gatvė”, „pagrindinė gatvė“, „greito eismo gatvė“, „kvartalų grupė“, „miesto gyvenamieji rajonai“, kurių turinys keičiamame įstatyme nėra apibrėžtas. Be to, nėra aišku, ar pagal šias projekto nuostatas sąvokos „miestas“ ir „miestelis“ būtų suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme, ar kaip kitaip. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, projekte neturėtų būti atskleistas šių sąvokų turinys arba keičiamo įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje pateikta nuoroda į įstatymą (įstatymus), kuriame (kuriuose) šių sąvokų turinys būtų apibrėžtas. Trečia, nuostata ,,centriniai želdynai išdėstomi mieste gerai pasiekiamose vietose” nėra pakankamai konkreti. Neaišku, kokios miesto vietos būtų laikomos gerai pasiekiamomis vietomis, bei į kokius kriterijus turėtų būti atsižvelgiama nustatant tokias vietas.
Svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti arba nustatyti kriterijus, kuriais remiantis būtų galima vertinti, ar atitinkama miesto vieta būtų laikoma gerai pasiekiama. Ketvirta, projekto nuostata „Atskirųjų želdynų mažiausi plotai, m², tenkantys vienam gyventojui įrengiami vadovaujantis šio įstatymo 1 priedu“ nėra aiški santykyje su projekto 1 priedo nuostatomis, nes vertinamojoje projekto nuostatoje minimi „atskirųjų želdynų“ plotai, o 1 priedo nuostatose minimi „rekreacinės paskirties želdynų“ plotai. Be to, nėra aiškus ir šios projekto nuostatos santykis su projekto 1 straipsnio
atskirųjų želdynų plotai būtų privalomi rengiant teritorijų planavimo dokumentus ir tik tada, vadovaujantis šiais dokumentais, būtų įrengiami miestuose ir miesteliuose, ar šios projekto nuostatos būtų suprantamos kažkaip kitaip. 3. Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 1 priedo 1 punkte siūloma reglamentuoti miestų skirstymą į grupes pagal gyventojų skaičių. Kyla abejonių, ar siūloma nuostata yra būtent keičiamo įstatymo reguliavimo dalykas. Manytina, kad projekte turėtų būti nustatytas ne miestų suskirstymas į grupes pagal gyventojų skaičių, bet nustatyti želdynų ploto normatyvai miestams, atsižvelgiant į juose gyvenančių gyventojų skaičių. Kartu atkreipiame dėmesį, kad pagal Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 3 straipsnio antrosios ir trečiosios dalies nuostatas miestai yra kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios daugiau kaip 3 tūkst. gyventojų, kurių daugiau kaip 2/3 dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse, išskyrus trečioje dalyje nustatytas išimtis.
Pažymėtina, kad pagal projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 1 priedo 1 punkto 1.3. papunktyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą miestais būtų laikomos gyvenamosios vietovės, turinčios iki 3 tūkstančių gyventojų. Taigi, projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 1 priedo 1 punkto 1.3. papunktyje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas nedera su Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 3 straipsnio antros ir trečiosios dalies nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, minėtą projekto nuostatą reikėtų suderinti su Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 3 straipsnio antros ir trečiosios dalies nuostatomis. 4. Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 1 priedo 2 punkto nuostatos nėra aiškios toje apimtyje, kuri nustato
„atskirųjų želdynų“ didžiausius pasiekiamumo spindulius, t. y. neaišku, kokie
atskirieji želdynai - visi atskirieji želdynai ar tik viešieji atskirieji želdynai, turimi omenyje. 5. Projekto 3 straipsnio pavadinime išbrauktinas žodis ,,įgyvendinimas“ arba šis straipsnis turėtų būti papildytas nuostatomis, reglamentuojančiomis įstatymo įgyvendinimą, nes iš projekto aiškinamojo rašto matyti, kad tinkamam įstatymo įgyvendinimui reikės pakeisti aplinkos ministro įsakymą, nustatantį želdynų normas. Be to, tuo atveju, jeigu projekto 3 straipsnyje būtų tik viena struktūrinė dalis, jos numeriu žymėti nereikia. 6.
projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatas bei projekto 2 straipsnyje siūlomas nustatyti naujas atskirųjų želdynų normas, šios normos turėtų būti privalomos rengiant teritorijų planavimo dokumentus. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar šios naujos atskirųjų želdynų normos turėtų būti taikomos iki įstatymo įsigaliojimo pradėtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams, kurių rengimas, įsigaliojus įstatymui, dar nebūtų baigtas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 3 straipsnį nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, kurios pašalintų šį neaiškumą. 7. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros, tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo valstybinį valdymą pagal kompetenciją vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, jų įgaliotos institucijos ir savivaldybių institucijos. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. 8. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma nustatyti atskirųjų želdynų normas, kurios privalomos rengiant teritorijų planavimo dokumentus, bei į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 12 punkto ir 5 dalies nuostatas, turėtų būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. 9. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija): 9.1. projekto 1 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmėje nurodoma, kad šioje dalyje dėstoma nauja keičiamas įstatymo 8 straipsnio redakcija.
Įvertinus projekto 1 straipsnio 1 dalyje dėstomus keičiamo įstatymo pakeitimus, darytina išvada, kad projekto 1 straipsnio 1 dalyje nėra siūloma keičiamo įstatymo 8 straipsnį išdėstyti nauja redakcija, tačiau siekiama pakeisti šio straipsnio 1 dalį bei straipsnį papildyti nauja 2 dalimi. Atsižvelgiant į tai bei siekiant, kad projekto 1 straipsnio turinys atitiktų šios dalies pakeitimų esmę, projekto 1 straipsnyje nauja redakcija reikėtų išdėstyti visą keičiamo įstatymo 8 straipsnį. Tuo atveju, jeigu būtų nutarta projekto 1 straipsnio 1 dalyje keičiamo įstatymo 8 straipsnio nedėstyti nauja redakcija, tobulinant projekto teisinę techniką, projekto 1 straipsnį turėtų sudaryti trys struktūrinės dalys, kuriose būtų atskirai dėstomi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pakeitimas, šio straipsnio papildymas nauja 2 dalimi bei atliekamas buvusių keičiamo įstatymo 8 straipsnio struktūrinių dalių pernumeravimas. 9.2. atkreipiame dėmesį į tai, kad įstatymo projekto lyginamojo varianto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis neatitinka Seimo statuto 135 straipsnio
lyginamajame variante atspindėti netiksliai. 9.3. projekto 1 straipsnio 2 dalyje vietoj skaičių ir žodžio „3 ir 6“ įrašytini skaičiai „3 – 6“, nes kitu atveju nėra aišku kaip yra pernumeruojamos keičiamo įstatymo 2 – 5 dalys. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]