Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos
m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Papildyti 3 straipsnį, 4 punktu:
„ 4) Kiti kartu su nukentėjusiaisiais ar pacientais nelaimingų atsitikimų ar ūmaus gyvybei pavojingo susirgimo vietose buvę asmenys, gebantys suteikti pirmąją medicininę pagalbą arba gaunantys tikslius nurodymus iš greitosios medicinos pagalbos stoties dispečerinės;“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys (Parašas) Andrius Kupčinskas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Užregistravus projektą XIVP-2227 dėl būtinybės turėti defibriliatorių sporto varžybų vietose, jei jose nebudi greitosios medicinos pagalbos brigada, atsiranda poreikis registruoti lydintyjį LR Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių Nr. VIII-157 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Projekto tikslas - numatyti, kad kritinę būklę (kuri reikalauja imtis pirmosios medicinos pagalbos priemonių) gali nustatyi kiti įvykio vietoje buvę žmonės, kurie geba atlikti pirmąją medicininę pagalbą (iš apmokymų darbovietėje, nuolatinėje privalomojoje pradinėje karo tarnyboje ir t.t.) arba gauna tiesioginius nurodymus iš greitosios medicinos pagalbos dispečerinės, kaip nustatyti kritinę būklę ir teikti pirmąją pagalbą. Šis lydintis įstatymo projektas tik reglamentuotų dabar vykstančias praktikas, kuomet iškvietus greitąją medicinos pagalbą, stoties dispečeriai informuoja, kaip išsiaiškinti ar reikia ir kaip teikti pirmąją medicinos pagalbą. Defibriliatorių atsiradimas sporto varžybose gali sukurti prielaidas situacijoms kuomet sutrikus sveikatai, defibriliatoriais naudotis žmonės nebus įpareigoti argumentuodami negebėjimu teikti pirmąją medicininę pagalbą. Tačiau po šio įstatymo pakeitimo, žmonės, gebantys teikti pirmąją medicininę pagalbą (iš mokymo kariuomenėje, darbovietėje, papildomuose kursuose ir t.t.), turės teikti pirmąją pagalbą, o žmonės, tokių žinių neturintys - laikytis dispečerinės (į kurią kreipėsi dėl GMP atvykimo) nurodymų, pavyzdžiui - kaip naudotis esančiu defibriliatoriumi. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
LR Seimo narys Andrius Kupčinskas ir kolegos. 3.
yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Lietuvos Respublikos žmogaus mirties ir kritinių būklių įstatymo 3 straipsnis reglamentuoja, jog kritinę būklę nustato sveikatos priežiūros specialistai, farmacijos specialistai ir Vyriausybės nustatyto sąrašo profesijų, darbų ir veiklos sričių darbuotojai, transporto priemonių vairuotojai mėgėjai, buvę kartu su nukentėjusiaisiais ar pacientais nelaimingų atsitikimų ar ūmaus gyvybei pavojingo susirgimo vietose ir privalantys suteikti jiems pirmąją pagalbą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma papildyti Lietuvos Respublikos žmogaus mirties ir kritinių būklių įstatymo 3 straipsnį sąvoka, jog kritinę būklę nustatyti gali ir kiti kartu su nukentėjusiaisiais ar pacientais nelaimingų atsitikimų ar ūmaus gyvybei pavojingo susirgimo vietose buvę asmenys, gebantys suteikti pirmąją medicininę pagalbą arba gaunantys tikslius nurodymus iš greitosios medicinos pagalbos stoties dispečerinės. Šis pakeitimas reglamentuos ne tik nurodytų profesijų ir Vyriausybės sąraše esančių žmonių galimybę nustatyti kritinę būklę, tačiau visų, kurie turi pirmosios medicinos pagalbos teikimo žinias iš kitų vietų, arba jų neturinčių, kurie kreipiasi pagalbos telefonu į bendrąjį pagalbos centrą ir ten gauna nurodymus dėl kritinės būklės nustatymo ir pirmos medicinos pagalbos suteikimo. Iš esmės šis įstatymo pakeitimas tik reglamentuotų dabar vykstančias praktikas, kuomet telefonu dispečerinė suteikia žinias, kaip nustatyti kritinę būklę ir suteikti primąją medicininę pagalbą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įtakos kriminogeninei situacijai ar korupcijai įstatymas neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai pasekmių neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Papildomų teisės aktų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios - nereikia. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Atitinka. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Papildomų lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų gauta nebuvo. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Kritinė būklė, pirmoji medicinos pagalba, greitosios medicinos pagalbos stoties dispečerinė. 16.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Parašas Andrius Kupčinskas
2022-11-17 Nr. XIVP-2269 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
kartu su nukentėjusiaisiais ar pacientais nelaimingų atsitikimų ar ūmaus gyvybei pavojingo susirgimo vietose buvę asmenys, gebantys suteikti pirmąją medicininę pagalbą arba gaunantys tikslius nurodymus iš greitosios medicinos pagalbos stoties dispečerinės“ (pabraukta mūsų). Siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas. Pastebėtina, kad vadovaujantis keičiamo Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo 9 straipsniu, asmenys, nustatantys kritinę būklę, kartu turi ir pareigą nedelsdami suteikti žmogui pirmąją medicinos pagalbą ir imtis kitų galimų priemonių žmogaus gyvybei išsaugoti. Atsižvelgiant į tai, kad žmogaus gyvybei pavojingos situacijos metu, tiek nustatant kritinę būklę, tiek ir teikiant pagalbą, reikalingas objektyvus ir racionalus situacijos vertinimas, abejotina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas, kuriuo kartu su nukentėjusiaisiais ar pacientais nelaimingų atsitikimų ar ūmaus gyvybei pavojingo susirgimo vietose esantiems asmenims yra nustatoma pareiga teikti pirmąją medicininę pagalbą klausantis nurodymų iš greitosios medicinos pagalbos stoties dispečerinės, visiškai nevertinant pagalbą turinčio suteikti asmens psichologinės būklės, gebėjimo minėtus nurodymus išgirsti ir juos teisingai įvykdyti (t. y. nepakenkti nukentėjusiajam), yra proporcingas.
Svarstytina, ar projekto aiškinamajame rašte nurodyto projekto tikslo – plėsti galimybę suteikti žmogui pirmąją medicinos pagalbą ir imtis kitų galimų priemonių žmogaus gyvybei išsaugoti – nebūtų galima pasiekti suteikiant nelaimės vietoje esantiems asmenims ne pareigą, o teisę, įsivertinus savo kompetenciją, objektyvias galimybes ir įgūdžius nustatyti nukentėjusiojo kritinę būklę ir suteikti pirmąją medicininę pagalbą savarankiškai ar klausantis nurodymų iš greitosios medicinos pagalbos stoties dispečerinės. 2. Taip pat pažymėtina, kad įstatyme pareigą nustačius tokios neapibrėžtos kategorijos kaip „gebantys suteikti pirmąją medicininę pagalbą“ asmenų grupei, šios nuostatos praktinis taikymas būtų sunkiai įsivaizduojamas. Mūsų manymu, įrodyti žmogaus gebėjimą suteikti pirmąją medicininę pagalbą (tuo pačiu konstatuojant, kad jis turėjo pareigą ją suteikti), neįtvirtinus jokių objektyvių tokius gebėjimus pagrindžiančių ir įrodančių kriterijų, praktiškai būtų neįmanoma. 3. Nėra aiškus nuostatos, kad kritinę būklę nustatyti gali ir kiti kartu su nukentėjusiaisiais ar pacientais buvę asmenys, turinys bei galimas jos taikymas.
Pažymėtina, kad pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą pacientu laikomas asmuo, kuris naudojasi sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis, nepaisant to, ar jis sveikas, ar ligonis. Tai implikuoja, kad pacientu būtų laikomas asmuo, kuris asmens sveikatos priežiūros įstaigoje naudojasi joje teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Akivaizdu, kad tokių asmenų kritinę būklę nustatytų bei pirmąją pagalbą teiktų sveikatos priežiūros specialistai, o ne bet kokie šalia buvę asmenys. Ir net tuo atveju, jeigu šalia paciento nebūtų sveikatos priežiūros specialisto, o pirmąją pagalbą pradėtų teikti šalia esantis žmogus, nėra jokio pagrindo ir tikslo šios įstatymo nuostatos taikymo požiūriu šiam nukentėjusiajam suteikti „paciento“ statusą. Paciento (o ne nukentėjusiojo) statusą turinčio asmens išskyrimas yra aktualus tik tada ir atitinkami jo gaivinimui taikomos kitokios sąlygos tik tada, kai lemiamą reikšmę turi tą pacientą gydančioje sveikatos priežiūros įstaigoje sudaryto gydytojų konsiliumo sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlomoje nuostatoje brauktini žodžiai „ar pacientais“. 4. Siekiant įstatyme naudojamos terminijos nuoseklumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte vietoje žodžių
„pirmąją medicininę pagalbą“ įrašytini žodžiai „pirmąją medicinos pagalbą“. 5. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3
straipsnio 4 punkte po žodžio „dispečerinės“ įrašytinas žodis „tarnybos“. 6. Vadovaujantis juridinės technikos taisyklėmis:
projektu teikiamo įstatymo pavadinimas, po žodžių „ŽMOGAUS MIRTIES NUSTATYMO IR KRITINIŲ BŪKLIŲ” įrašant žodį „ĮSTATYMO“. 6.2. projekto 1 straipsnio pakeitimo esmėje brauktinas kablelis.
Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]