922 Įstatymo projektas Finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 2, 22, 23, 25, 25(4), 26(5), 28, 44, 46, 49(1), 96, 98, 99, 107 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo nauju VIII skyriumi įstatymo projektas Parengė: Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybė XIVP-2263

Lyginamasis variantas

2022-11-16 · oficialus registras ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

FINANSINIO TVARUMO ĮSTATYMO NR. XI-393 2, 22, 23, 25, 25⁴, 26⁵, 28, 44, 46, 49¹, 96, 98, 99, 107 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO NAUJU VIII SKYRIUMI

ĮSTATYMAS

2022 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 2 straipsnio 21 dalį ir ją išdėstyti taip:

„21. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Finansų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme, Reglamente (ES) Nr. 575/2013, Reglamente (ES) Nr. 806/2014 ir 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų.“

2 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 22 straipsnio 6 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:

„11) kai tokia įstaiga ar toks subjektas yra mišrios veiklos kontroliuojančiosios bendrovės patronuojamoji įmonė, reikalauja, kad pastaroji įstaigai ar subjektui kontroliuoti įsteigtų atskirą finansų kontroliuojančiąją bendrovę, kai tai būtina siekiant palengvinti įstaigos ar subjekto pertvarkymą ir išvengti šiame įstatyme nurodytų pertvarkymo priemonių ir įgaliojimų, turinčių neigiamą poveikį nefinansinei įmonių grupės daliai, taikymo įstaigai ar subjektui;“. 3 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 23 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Grupės pertvarkymo institucija apie Lietuvos Respublikoje licencijuotos ES patronuojančiosios įmonės pasiūlytas priemones praneša priežiūros institucijai, atliekančiai jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, Europos bankininkystės institucijai, patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijoms ir valstybių narių, kuriose yra svarbių filialų, pertvarkymo institucijoms, kiek tai susiję su atitinkamu svarbiu filialu.

Grupės pertvarkymo institucija kartu su patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijomis, pasikonsultavusi su priežiūros institucijomis ir valstybių narių, kuriose yra svarbių filialų, pertvarkymo institucijomis, deda visas pastangas, kad pertvarkymo kolegijoje būtų pasiektas bendras sprendimas dėl esminių sėkmingo pertvarkymo kliūčių nustatymo ir prireikus dėl Lietuvos Respublikoje licencijuotos ES patronuojančiosios įmonės pasiūlytų ir institucijų reikalaujamų, šio įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nurodytų sėkmingo pertvarkymo kliūčių šalinimo priemonių taikymo visiems finansinės grupės subjektams vertinimo, atsižvelgiant į galimą priemonių poveikį visose valstybėse narėse, kuriose veikia finansinė grupė.“

4 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 25 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) subjekto dydį, verslo, finansavimo ir rizikos modelius;“. 5 straipsnis. 25⁴straipsnio pakeitimas

Pakeisti 25⁴ straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Jeigu buvo atlikti pertvarkymo veiksmai arba kapitalo priemonių ir tinkamų įsipareigojimų nurašymas ar konvertavimas pagal šio įstatymo 58 straipsnį, šio straipsnio 5 dalyje nurodyti viešo informacijos atskleidimo reikalavimai taikomi nuo šio įstatymo 26⁶ straipsnyje nurodytos datos, iki kurios turi būti užtikrintas šio įstatymo 26 straipsnyje ar 26² ir 28 straipsniuose nustatytų reikalavimų tenkinimas.“

6 straipsnis.

26⁵ straipsnio pakeitimas Pakeisti 26⁵ straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) atitinkamas pertvarkytinas subjektas atitinkama pertvarkytina grupė tenkina šio įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą;“. 7 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 28 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) pertvarkymo institucijos nuomone, nėra ir nenumatoma, kad patronuojančiajai įmonei gali kilti reikšmingų praktinių ar teisinių kliūčių nedelsiant pervesti nuosavas lėšas ar padengti įsipareigojimus tai patronuojamajai įmonei, dėl kurios padaryta išvada pagal šio įstatymo 58 straipsnio 2 dalį, visų pirma tais atvejais, kai imamasi patronuojančiosios įmonės pertvarkymo veiksmų arba naudojamasi šio įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytais įgaliojimais;“. 8 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 44 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Rengiant, planuojant ir taikant pertvarkymo veiksmus, pertvarkymo ir priežiūros institucijos glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje, o kai pertvarkymo veiksmai gali turėti poveikio vienoje ar daugiau kitų valstybių narių, – ir su atitinkamų valstybių narių pertvarkymo ir priežiūros institucijomis, siekdamos užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami ir veiksmų būtų imamasi koordinuotai ir veiksmingai. Kai dėl pertvarkymo veiksmų sudaromi sandoriai gali daryti įtaką sisteminei rizikai Lietuvos Respublikoje, pertvarkymo institucija taip pat bendradarbiauja su už makroprudencinės politikos įgyvendinimą atsakinga institucija.“

9 straipsnis.

46 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 46 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) gauti kitų institucijų ar asmenų, įskaitant pertvarkomo subjekto akcininkus arba kreditorius, leidimą arba sutikimą, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą reikalavimą gauti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Finansų ministerija) pritarimą ir Bankų įstatymo 77¹ straipsnyje nurodytą priežiūros institucijos sutikimą.“

10 straipsnis. 49¹ straipsnio pakeitimas

Pakeisti 49¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) vadovaudamasi vadovaujantis šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 1 punktu nustatė nustatyta, kad įstaiga arba subjektas žlunga arba galėtų žlugti;“. 11 straipsnis. 96 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 96 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ Vyriausybės paskirtai įstaigai, įgyvendinančiai valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje, kai gali prireikti panaudoti Indėlių draudimo fondo arba Pertvarkymo fondo lėšas;“. 12 straipsnis. 98 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 98 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) valstybės įmonę „Indėlių ir investicijų draudimas“ Vyriausybės paskirtą įstaigą, įgyvendinančią valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje;“. 13 straipsnis. 99 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 99 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

„7) valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ Vyriausybės paskirta įstaiga, įgyvendinanti valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje;“. 14 straipsnis. 107 straipsnio pakeitimas

1.

107 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 107 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

„7) valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ Vyriausybės paskirtos įstaigos, įgyvendinančios valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje, ir šios dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų valstybių narių institucijų, atsakingų už tų valstybių narių indėlių draudimo sistemas;“. 2. Pakeisti 107 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Dalyvaudamos kitų valstybių narių įsteigtų pertvarkymo kolegijų veikloje, pertvarkymo institucija, priežiūros institucija, Finansų ministerija ir valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ Vyriausybės paskirta įstaiga, įgyvendinanti valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje, glaudžiai bendradarbiauja su kitais tų kolegijų nariais.“

15 straipsnis. Įstatymo papildymas nauju VIII skyriumi

Papildyti Įstatymą nauju VIII skyriumi:

„VIII SKYRIUS

TURTO, TEISIŲ IR ĮSIPAREIGOJIMŲ PERLEIDIMAS NETAIKANT PERTVARKYMO PRIEMONIŲ

128 straipsnis. Turto, teisių ir įsipareigojimų perleidimas

1Kredito įstaigos turto, teisių ir įsipareigojimų perleidimo šio skyriaus nustatyta tvarka (toliau šiame skyriuje – turto ir teisių perleidimas) kredito įstaigos licenciją turinčiam įsigyjančiam asmeniui (toliau – įsigyjantis asmuo) taikymo galutinis tikslas yra likviduoti kredito įstaigą. 2. Turto ir teisių perleidimą pertvarkymo institucija taiko, kai tenkinamos visos šios sąlygos:

1) kredito įstaiga tenkina šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas sąlygas, o pertvarkymo veiksmų kredito įstaigai taikymas nėra būtinas vienam ar daugiau šio įstatymo 40 straipsnyje nurodytų pertvarkymo tikslų pasiekti šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu mastu.

Centrinės kredito unijos turto ir teisių perleidimo atveju taip pat turi būti priežiūros institucijos išvada, kad visos tos pačios centrinės kredito unijos narės kredito unijos tenkina bent vieną iš Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 74 straipsnio 1 dalies sąlygų ir nėra pagrindo tikėtis, kad kitomis kredito unijoms taikomomis privataus sektoriaus priemonėmis, įskaitant pagal Centrinių kredito unijų įstatymo 27 straipsnio 1 dalį priimamą sprendimą, arba priežiūros veiksmais per pagrįstą laikotarpį būtų išvengta kredito unijų nemokumo;

2) turto ir teisių perleidimas yra būtinas siekiant išvengti didelių ekonomikos sutrikimų ar sumažinti kredito įstaigos turto vertės sumažėjimą, o kredito įstaigos likvidavimas dėl bankroto netaikant turto ir teisių perleidimo neleistų pasiekti vieno ar visų šių tikslų tokiu pačiu mastu;

3) užtikrinama, kad nuostoliai tenka kredito įstaigos akcininkams ir kreditoriams, kurių reikalavimai tenkinami šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytomis eilėmis;

4) atrinktas įsigyjantis asmuo. 3. Nepažeidžiant šio straipsnio 5 dalies nuostatų, gali būti perleidžiamas visas turtas ar jo dalis, visos teisės (turtinės ir neturtinės) ar jų dalis, visi įsipareigojimai ar jų dalis, tačiau visais atvejais:

1) perleidžiami kredito įstaigos apdraustieji indėliai;

2) neperleidžiami kredito įstaigos įsipareigojimai kreditoriams, kurių reikalavimai tenkinami Bankų įstatymo 87 straipsnyje ir Centrinių kredito unijų įstatymo 70 straipsnyje nurodytomis septintąja, aštuntąja ir devintąja eilėmis. 4.

4Turto ir teisių perleidimo finansavimas iš Indėlių draudimo fondo turi būti finansiškai naudingas Indėlių draudimo fondui, kaip tai nustatyta šio įstatymo 134 straipsnyje. 5. Taikant turto ir teisių perleidimą turi būti užtikrinta, kad kredito įstaiga turės pakankamai turto kredito įstaigos bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti. 6. Taikant turto ir teisių perleidimą, kredito įstaigos akcininkai ir kreditoriai neturi patirti didesnių nuostolių negu nuostoliai, kurie būtų patirti, jeigu kredito įstaiga būtų likviduojama dėl bankroto. 7. Jeigu pertvarkymo institucija siūlo perleisti ne tik apdraustuosius indėlius, bet ir kitus kredito įstaigos įsipareigojimus ir tam reikalinga valstybės pagalba, pertvarkymo institucija gali priimti sprendimą taikyti turto ir teisių perleidimą tik gavusi Vyriausybės sprendimą suteikti valstybės pagalbą kredito įstaigos turto ir teisių perleidimui finansuoti. 8. Pertvarkymo institucijos pagrįstų išlaidų, faktiškai patirtų vykdant turto ir teisių perleidimą, susigrąžinimui, kredito įstaigos kontrolei, įsigyjančiam asmeniui taikomam reikalavimui teikti paslaugas ir leisti naudotis infrastruktūra, turto ir teisių perleidimo procedūrai, įsigyjančio asmens interesų apsaugai mutatis mutandis taikomos atitinkamai šio įstatymo 42 straipsnio 12 dalies 1–2 punktų, 45, 47 straipsnių, 61 straipsnio 2, 4, 5, 6 dalių ir 64 straipsnio nuostatos tiek, kiek šio skyriaus nuostatos nenustato kitaip. 9. Įsigyjančio asmens atrankai mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 63 straipsnio nuostatos. Mutatis mutandis taikant šio įstatymo 63 straipsnio 6 dalį, vadovaujamasi turto ir teisių perleidimo tikslais, nurodytais šio straipsnio 2 dalies 2 punkte. 10.

10Taikant turto ir teisių perleidimą, pertvarkymo institucija turi teisę mutatis mutandis naudotis šio įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 12, 14, 17, 18, 19, 20 ir 21 punktuose, 3 dalyje ir šio įstatymo 51, 52 straipsniuose nurodytomis teisėmis ir turi šio įstatymo 53 straipsnyje nustatytas garantijas, o kredito įstaigos darbuotojams ir sutarties šalims mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 46 straipsnio 4 dalies nuostatos. 11. Taikant turto ir teisių perleidimą, pertvarkymo institucijai netaikomi šie reikalavimai:

1) gauti kitų institucijų ar asmenų, įskaitant kredito įstaigos akcininkus arba kreditorius, leidimą arba sutikimą, išskyrus Bankų įstatymo 77¹ straipsnyje nurodytą sutikimą;

2) pranešti kitiems asmenims, paskelbti pranešimą arba kitai institucijai pateikti dokumentą arba jį užregistruoti prieš atliekant turto ir teisių perleidimą, išskyrus šio įstatymo 132 straipsnyje nurodytą atvejį ir valstybės pagalbą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus pranešimo reikalavimus;

3) jokie kiti teisės aktuose ar sutartyse nustatyti apribojimai arba reikalavimai gauti sutikimą, susiję su konkrečių finansinių priemonių, teisių, turto ar įsipareigojimų perdavimu. 12. Pertvarkymo institucijos sprendimo dėl turto ir teisių perleidimo apskundimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 101 straipsnio 1–7 dalių nuostatos. Šio skyriaus nustatyta tvarka priimti tarpiniai sprendimai ar atlikti veiksmai (neveikimas) neskundžiami. 13.

13Rengiant, planuojant ir taikant turto ir teisių perleidimą pertvarkymo, priežiūros institucijos ir už makroprudencinės politikos įgyvendinimą atsakinga institucija, Finansų ministerija, Vyriausybės paskirta įstaiga, įgyvendinanti valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje, specialusis valdytojas ir laikinasis administratorius, jei jie buvo paskirti, bei kredito įstaiga bendradarbiauja tarpusavyje, o kredito įstaigos valdymo organai ir vyresnioji vadovybė teikia visą reikalingą pagalbą, kad būtų pasiekti šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyti turto ir teisių perleidimo tikslai. 129 straipsnis. Pertvarkymo institucijos sprendimas dėl turto ir teisių perleidimo

1Pertvarkymo institucija, informuota pagal šio įstatymo 96 straipsnio 2 dalį arba turėdama atitinkamos informacijos savo iniciatyva ir esant šio įstatymo 128 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytoms sąlygoms, turi įvertinti, ar konkreti kredito įstaiga atitinka šio įstatymo 128 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, ir priimti sprendimą dėl turto ir teisių perleidimo. 2. Sprendime dėl turto ir teisių perleidimo turi būti nurodyta:

1) sprendimo taikyti turto ir teisių perleidimą arba jo netaikyti priėmimo priežastys, įskaitant atitikties turto ir teisių perleidimo sąlygoms įvertinimą;

2) veiksmai, kurių pertvarkymo institucija ketina imtis, įskaitant kredito įstaigos bankroto proceso inicijavimą. 3. Sprendimas dėl turto ir teisių perleidimo priimamas ir veiksmų imamasi skubiai, laikantis skaidrumo principo ir mutantis mutandis taikant šio įstatymo III skyriaus šeštajame skirsnyje, išskyrus 89 ir 90 straipsnius, nurodytas apsaugos priemones tiek, kiek šio skyriaus nuostatos nenustato kitaip. 4. Pertvarkymo institucijos sprendimas dėl turto ir teisių perleidimo turi būti vykdomas nedelsiant. 130 straipsnis. Turto, teisių ir įsipareigojimų, esančių kitoje valstybėje narėje, perleidimas 1.

Kai perleidžiamas turtas, teisės ar įsipareigojimai apima turtą, esantį kitoje valstybėje narėje, arba teises ar įsipareigojimus, reglamentuojamus pagal kitos valstybės narės teisės aktus, šio turto, teisių ar įsipareigojimų perleidimas vykdomas toje kitoje valstybėje narėje arba pagal tos kitos valstybės narės teisės aktus. 2. Akcininkai, kreditoriai ir tretieji asmenys gali teismui skųsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą turto, teisių ar įsipareigojimų perleidimą vadovaudamiesi šio įstatymo 101 straipsnio 1–7 dalių nuostatomis. 131 straipsnis. Turto, teisių ir įsipareigojimų, esančių trečiojoje valstybėje, perleidimas

1Kai turto ir teisių perleidimas taikomas turtui, esančiam trečiojoje valstybėje, arba teisėms ar įsipareigojimams, kuriuos reglamentuoja trečiosios valstybės teisė, pertvarkymo institucija gali reikalauti, kad:

1) bankroto administratorius, specialusis valdytojas arba kitas asmuo, kontroliuojantis kredito įstaigą, ir įsigyjantis asmuo imtųsi visų priemonių, būtinų turto, teisių ar įsipareigojimų perleidimui ar kitiems turtui, teisėms arba įsipareigojimams taikytiniems veiksmams įvykdyti;

2) bankroto administratorius, specialusis valdytojas arba kitas asmuo, kontroliuojantis kredito įstaigą, turėtų turtą ar teises arba vykdytų įsipareigojimus įsigyjančio asmens vardu tol, kol įvykdomas perleidimas ar kiti taikytini veiksmai;

3) pagrįstos įsigyjančio asmens išlaidos, faktiškai patirtos vykdant veiksmus, privalomus pagal šios dalies 1 ir 2 punktus, būtų apmokamos bet kuriuo iš šio įstatymo 42 straipsnio 12 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų būdų. 2. Jeigu pertvarkymo institucija davė nurodymą vykdyti turto, teisių ar įsipareigojimų perleidimą ar kitą taikytiną veiksmą, tas nurodymas negalioja susijusiam turtui, teisėms ar įsipareigojimams. 3.

3Kai pertvarkymo institucija nustato, kad, nepaisant visų būtinų veiksmų, kurių pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą ėmėsi bankroto administratorius, specialusis valdytojas ar kitas asmuo, yra labai maža tikimybė, kad tam tikro turto, esančio trečiojoje valstybėje, arba tam tikrų teisių ar įsipareigojimų, reglamentuojamų pagal trečiosios valstybės teisę, perleidimas ar kitas jiems taikytinas veiksmas bus įvykdytas, pertvarkymo institucija turi nevykdyti to perleidimo ar kito taikytino veiksmo. 132 straipsnis. Informavimas apie sprendimą dėl turto ir teisių perleidimo

1Pertvarkymo institucija, priėmusi sprendimą dėl turto ir teisių perleidimo, kuriuo nusprendžiama kredito įstaigai taikyti turto ir teisių perleidimą, nedelsdama apie jį informuoja kredito įstaigą ir šiuos subjektus:

1) kredito įstaigos priežiūros instituciją;

2) kredito įstaigos visų filialų, įsteigtų ne Lietuvos Respublikoje, priežiūros institucijas;

3) centrinį banką;

4) Vyriausybės paskirtą įstaigą, įgyvendinančią valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje;

5) Finansų ministeriją;

6) prireikus grupės pertvarkymo instituciją;

7) priežiūros instituciją, atliekančią finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą;

8) už makroprudencinės politikos įgyvendinimą atsakingą instituciją;

9) jeigu kredito įstaiga dalyvauja mokėjimų ar vertybinių popierių atsiskaitymo sistemoje, – šios sistemos operatorių. 2. Pertvarkymo institucija kartu su informacija apie priimtą sprendimą turi pateikti sprendimo dėl turto ir teisių perleidimo kopiją ir nurodyti, kada bus vykdomas turto ir teisių perleidimas. 3. Pertvarkymo institucija sprendimą dėl turto ir teisių perleidimo arba pranešimą, kuriame nurodomas turto ir teisių perleidimo poveikis, įskaitant poveikį vartotojams, paskelbia savo interneto svetainėje. 4. Pagal šį straipsnį atliekamam informavimui apie sprendimą dėl turto ir teisių perleidimo taip pat mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 98 straipsnio 4–6 dalys.

133 straipsnis. Valstybės pagalba kredito įstaigos turto ir teisių perleidimui finansuoti

1Jeigu pertvarkymo institucija nustato, kad šio įstatymo 128 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas vienas ar keli tikslai bus pasiekti tik jeigu taikant turto ir teisių perleidimą bus perleidžiami ne tik apdraustieji indėliai, bet ir kiti kredito įstaigos įsipareigojimai, ir tam tikslui reikalinga valstybės pagalba, pertvarkymo institucija parengia išvadą, kurioje pagrindžia valstybės pagalbos poreikį, nurodo jos dydį, taip pat pateikia pagrindimą, kad tenkinamos visos šio įstatymo 128 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos. 2. Vyriausybės sprendimu valstybės pagalba kredito įstaigos turto ir teisių perleidimui finansuoti teikiama:

1) atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes ir siekiant valstybės piniginius išteklius ir turtą naudoti efektyviai ir racionaliai;

2) vadovaujantis valstybės pagalbą reglamentuojančiais teisės aktais;

3) vieną kartą;

4) laiku;

5) laikinai ir yra proporcinga siekiamų tikslų mastui. 3. Šiame straipsnyje nurodyta valstybės pagalba kredito įstaigos turto ir teisių perleidimui finansuoti neturi viršyti dydžio, kuris lygus perduodamų kredito įstaigos įsipareigojimų vertės ir kartu perduodamo turto ir teisių vertės skirtumui, atėmus Indėlių draudimo fondo lėšų sumą, Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 48 straipsnio nustatyta tvarka skirtą turto ir teisių perleidimui finansuoti. 4. Valstybė, suteikusi valstybės pagalbą kredito įstaigos turto ir teisių perleidimui finansuoti, įgyja reikalavimo teisę į sumą, lygią suteiktos valstybės pagalbos turto ir teisių perleidimui finansuoti sumai. 134 straipsnis. Mažiausių išlaidų vertinimas 1.

Atliekant mažiausių išlaidų vertinimą siekiama išsiaiškinti, ar kredito įstaigos turto ir teisių perleidimo finansavimas iš Indėlių draudimo fondo lėšų būtų finansiškai naudingas Indėlių draudimo fondui. 2. Laikoma, kad kredito įstaigos turto ir teisių perleidimo finansavimas iš Indėlių draudimo fondo lėšų yra finansiškai naudingas, kai atlikto mažiausių išlaidų vertinimo rezultatai parodo, kad Indėlių draudimo fondo išlaidos, susijusios su dalyvavimu finansuojant kredito įstaigos turto ir teisių perleidimą, yra mažesnės už grynąją indėlių draudimo išmokų kompensacijos sumą. 3. Atlikdama vertinimą pertvarkymo institucija bendradarbiauja su Vyriausybės paskirta įstaiga, įgyvendinančia valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje, ir priežiūros institucija, konsultuojasi ir bendradarbiauja su Finansų ministerija. Vyriausybės paskirta įstaiga, įgyvendinanti valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje, priežiūros institucija ir kredito įstaiga teikia pertvarkymo institucijai turimą informaciją, būtiną mažiausių išlaidų vertinimui atlikti. 4. Indėlių draudimo fondo išlaidas, susijusias su dalyvavimu finansuojant kredito įstaigos turto ir teisių perleidimą, sudaro kredito įstaigos perleidžiamų apdraustųjų indėlių vertės ir perleidžiamo turto vertės skirtumas. 5. Pertvarkymo institucija Vyriausybės paskirtą įstaigą, įgyvendinančią valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje, informuoja apie mažiausių išlaidų vertinimo rezultatus. 135 straipsnis. Turto ir teisių perleidimo organizavimas ir vykdymas

1Turto ir teisių perleidimą organizuoja ir vykdo pertvarkymo institucija arba pertvarkymo institucijos paskirtas specialusis valdytojas. Specialiajam valdytojui, skiriamam turto ir teisių perleidimui organizuoti ir vykdyti, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 43 straipsnio nuostatos. 2.

2Specialiuoju valdytoju pertvarkymo institucijos sprendimu gali būti paskirtas kredito įstaigos laikinasis administratorius. Tokiu atveju specialiojo valdytojo atitiktis šio įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje nustatytiems nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos, patirties ir interesų konflikto nebuvimo reikalavimams papildomai nevertinama. 3. Specialiojo valdytojo įgaliojimai baigiasi, kai teismas priima nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo kredito įstaigai ir paskiria kredito įstaigos nemokumo administratorių. 4. Kai taikomas turto ir teisių perleidimas ir perleidžiama tik dalis kredito įstaigos turto, teisių ar įsipareigojimų, pertvarkymo institucija kreipiasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kredito įstaigai, kurios turtas, teisės ir įsipareigojimai vadovaujantis šio skyriaus nuostatomis buvo perleisti, jeigu kredito įstaiga atitinka nemokumo sąlygas. Toks likvidavimas įvykdomas per pagrįstą laikotarpį, atsižvelgiant į tai, ar kredito įstaiga turi teikti paslaugas arba leisti naudotis savo infrastruktūra pagal šio įstatymo 47 straipsnį tam, kad įsigyjantis asmuo galėtų vykdyti jam perduotą veiklą ar teikti jam perduotas paslaugas, ir į kitas priežastis, dėl kurių būtina tęsti kredito įstaigos, kuriai pritaikytas turto ir teisių perleidimas, veiklą, kad būtų pasiekti šio įstatymo 128 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyti turto ir teisių perleidimo tikslai.

Likviduojant centrinę kredito uniją taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, kad centrinė kredito unija priežiūros institucijos reikalavimu turi teikti paslaugas arba leisti naudotis savo infrastruktūra pagal šio įstatymo 47 straipsnį tam, kad jos narių kredito unijų turtą, teises ir įsipareigojimus įsigyjantis asmuo galėtų vykdyti jam perduotą veiklą ar teikti jam perduotas paslaugas, ir į kitas priežastis, dėl kurių būtina tęsti kredito unijos, kuriai pritaikytas turto ir teisių perleidimas, veiklą, kad būtų pasiekti Kredito unijų įstatymo 78 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyti turto ir teisių perleidimo tikslai. 136 straipsnis. Kredito įstaigų bankroto bylos iškėlimas ir bankroto proceso ypatumai, priėmus sprendimą dėl kredito įstaigų turto ir teisių perleidimo

1Kredito įstaigai, dėl kurios buvo priimtas pertvarkymo institucijos sprendimas dėl turto ir teisių perleidimo, bankroto byla gali būti iškelta tik pertvarkymo institucijos iniciatyva. 2. Teismas atsisako iškelti kredito įstaigos bankroto bylą, jeigu pertvarkymo institucija informuoja teismą, kad ji ketina kredito įstaigai taikyti šiame skyriuje nurodytą turto ir teisių perleidimą. 3.

3Iškėlus bankroto bylą kredito įstaigai, dėl kurios buvo priimtas pertvarkymo institucijos sprendimas dėl turto ir teisių perleidimo, nemokumo administratorius neturi teisės tikrinti sandorių, sudarytų dėl turto ir teisių perleidimo pagal šio skyriaus nuostatas, ir reikšti ieškinių teisme dėl tokių sandorių pripažinimo negaliojančiais. Centrinės kredito unijos turto ir teisių perleidimo atveju nemokumo administratorius taip pat neturi teisės tikrinti sandorių, sudarytų dėl jos narių kredito unijų turto ir teisių perleidimo pagal Kredito unijų įstatymo vienuoliktojo skirsnio nuostatas, ir reikšti ieškinių teisme dėl tokių sandorių pripažinimo negaliojančiais. 137 straipsnis. Vertinimas turto ir teisių perleidimo tikslais

1Turto ir teisių perleidimo tikslais atliekamo vertinimo (toliau šiame straipsnyje – vertinimas) tikslas – suteikti informaciją, reikalingą nustatyti, ar tenkinamos šio įstatymo 128 straipsnio 2 dalyje ir 4 dalyje nurodytos sąlygos, ir, jeigu šios sąlygos yra tenkinamos:

1) suteikti informaciją, reikalingą sprendimui dėl turto ir teisių perleidimo priimti ir padėti pertvarkymo institucijai nustatyti, kas laikytina rinkos sąlygomis, nurodytomis šio įstatymo 61 straipsnyje;

2) suteikti informaciją, reikalingą sprendimui dėl turto ir teisių perleidimo apimties priimti;

3) suteikti informaciją, reikalingą galimam Indėlių draudimo fondo lėšų poreikiui nustatyti;

4) suteikti informaciją, reikalingą galimai valstybės pagalbai nustatyti, jeigu taikant turto ir teisių perleidimą būtų perleidžiami ne tik apdraustieji indėliai, bet ir kiti kredito įstaigos įsipareigojimai;

5) visais atvejais užtikrinti, kad bet koks turto vertės sumažėjimas būtų tinkamai įvertintas pritaikius turto ir teisių perleidimą. 2. Vertinimui, atliekamam turto ir teisių perleidimo tikslais, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 54, 56 straipsnių ir 2017 m. lapkričio 14 d.

Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2018/345, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais patikslinami kriterijai, susiję su įstaigų ar subjektų turto ir įsipareigojimų vertės nustatymo metodika, nuostatos ir tiek, kiek leidžiama taikyti pagal Reglamento (ES) 2018/345, 2017 m. lapkričio 14 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2018/344, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais patikslinami kriterijai, susiję su pertvarkymo atveju taikomų skirtingų sąlygų vertinimo metodika, nuostatas tiek, kiek šio skyriaus nuostatos nenustato kitaip. 3. Vertinimas turi būti paremtas pagrįstomis prielaidomis, įskaitant prielaidas dėl įsipareigojimų nevykdymo ir nuostolių apimties, vadovaujantis valstybės pagalbą reglamentuojančiais teisės aktais. Vertinimo metu negali būti atsižvelgiama į kredito įstaigai pagal šio įstatymo 39 straipsnį jau taikomą ar galimą taikyti prevencinę viešąją finansinę paramą. 4. Atliekant vertinimą turi būti įvertinama, ar:

1) pertvarkymo institucija turi teisę pagal šio įstatymo 42 straipsnio 12 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas atgauti iš kredito įstaigos visas pagrįstas ir, vykdant turto ir teisių perleidimą, faktiškai patirtas išlaidas;

2) dėl suteiktos valstybės pagalbos gali būti nustatytos palūkanos ir (arba) kiti mokėjimai. 5. Vertinimo išlaidas padengia kredito įstaiga. 6. Kredito įstaigos perleidžiamo turto ir įsipareigojimų vertė turi būti nustatyta atsižvelgiant į vertinimo rezultatus. 138 straipsnis. Galutinio vertinimo turto ir teisių perleidimo tikslais atlikimo ypatumai 1.

Galutinio vertinimo tikslai:

1) užtikrinti, kad bet koks perleidžiamo turto vertės sumažėjimas būtų nurodytas kredito įstaigos apskaitos dokumentuose;

2) suteikti informaciją, reikalingą sprendimui sumokėti papildomą atlygį pagal šio straipsnio 2 dalį priimti. 2. Jeigu atlikus galutinį vertinimą nustatoma didesnė kredito įstaigos grynoji turto vertė, negu buvo nustatyta preliminaraus vertinimo, atikto mutatis mutandis taikant šio įstatymo 54 straipsnį, metu, pertvarkymo institucija gali nurodyti įsigyjančiam asmeniui sumokėti atitinkamą papildomą atlygį už perduotą turtą kredito įstaigai, kurios turtas ir teisės perleidžiamos.“

16 straipsnis. Įstatymo VIII skyriaus pernumeravimas

1Buvusį VIII skyrių laikyti atitinkamai IX skyriumi. 2. Buvusį 128 straipsnį laikyti atitinkamai 139 straipsniu. 17 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 2–7 ir 10 straipsnius, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 2–7 ir 10 straipsniai įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Lyginamasis variantas

2022-12-08 · oficialus registras ↗

Projekto Nr. XIVP-2263(2) lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

FINANSINIO TVARUMO ĮSTATYMO NR. XI-393 2, 22, 23, 25, 25⁴, 26⁵, 28, 44, 46, 49¹, 96, 98, 99, 107 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO NAUJU VIII SKYRIUMI

ĮSTATYMAS

2022 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 2 straipsnio 21 dalį ir ją išdėstyti taip:

„21. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Bankų įstatyme, Finansų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme, Reglamente (ES) Nr. 575/2013, Reglamente (ES) Nr. 806/2014 ir Reglamente (ES) Nr. 648/2012.“

2 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 22 straipsnio 6 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:

„11) kai tokia įstaiga ar toks subjektas yra mišrios veiklos kontroliuojančiosios bendrovės patronuojamoji įmonė, reikalauja, kad pastaroji įstaigai ar subjektui kontroliuoti įsteigtų atskirą finansų kontroliuojančiąją bendrovę, kai tai būtina siekiant palengvinti įstaigos ar subjekto pertvarkymą ir išvengti šiame įstatyme nurodytų pertvarkymo priemonių ir įgaliojimų, turinčių neigiamą poveikį nefinansinei įmonių grupės daliai, taikymo įstaigai ar subjektui;“. 3 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 23 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Grupės pertvarkymo institucija apie Lietuvos Respublikoje licencijuotos ES patronuojančiosios įmonės pasiūlytas priemones praneša priežiūros institucijai, atliekančiai jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, Europos bankininkystės institucijai, patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijoms ir valstybių narių, kuriose yra svarbių filialų, pertvarkymo institucijoms, kiek tai susiję su atitinkamu svarbiu filialu.

Grupės pertvarkymo institucija kartu su patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijomis, pasikonsultavusi su priežiūros institucijomis ir valstybių narių, kuriose yra svarbių filialų, pertvarkymo institucijomis, deda visas pastangas, kad pertvarkymo kolegijoje būtų pasiektas bendras sprendimas dėl esminių sėkmingo pertvarkymo kliūčių nustatymo ir prireikus dėl Lietuvos Respublikoje licencijuotos ES patronuojančiosios įmonės pasiūlytų ir dėl institucijų reikalaujamų šio įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nurodytų sėkmingo pertvarkymo kliūčių šalinimo priemonių taikymo visiems finansinės grupės subjektams vertinimo, atsižvelgiant į galimą priemonių poveikį visose valstybėse narėse, kuriose veikia finansinė grupė.“

4 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 25 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) subjekto dydį, verslo, finansavimo ir rizikos modelius;“. 5 straipsnis. 25⁴straipsnio pakeitimas

Pakeisti 25⁴ straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Jeigu buvo atlikti pertvarkymo veiksmai arba kapitalo priemonių ir tinkamų įsipareigojimų nurašymas ar konvertavimas pagal šio įstatymo 58 straipsnį, šio straipsnio 5 dalyje nurodyti viešo informacijos atskleidimo reikalavimai taikomi nuo šio įstatymo 26⁶ straipsnyje nurodytos datos, iki kurios turi būti užtikrintas šio įstatymo 26 straipsnyje ar 26² ir 28 straipsniuose nustatytų reikalavimų tenkinimas.“

6 straipsnis.

26⁵ straipsnio pakeitimas Pakeisti 26⁵ straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) atitinkamas pertvarkytinas subjektas atitinkama pertvarkytina grupė tenkina šio įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą;“. 7 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 28 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) pertvarkymo institucijos nuomone, nėra ir nenumatoma, kad patronuojančiajai įmonei gali kilti reikšmingų praktinių ar teisinių kliūčių nedelsiant pervesti nuosavas lėšas ar padengti įsipareigojimus tai patronuojamajai įmonei, dėl kurios padaryta išvada pagal šio įstatymo 58 straipsnio 2 dalį, visų pirma tais atvejais, kai imamasi patronuojančiosios įmonės pertvarkymo veiksmų arba naudojamasi šio įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytais įgaliojimais;“. 8 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 44 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Rengiant, planuojant ir taikant pertvarkymo veiksmus, pertvarkymo ir priežiūros institucijos glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje, o kai pertvarkymo veiksmai gali turėti poveikio vienoje ar daugiau kitų valstybių narių, – ir su atitinkamų valstybių narių pertvarkymo ir priežiūros institucijomis, siekdamos užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami ir veiksmų būtų imamasi koordinuotai ir veiksmingai. Kai dėl pertvarkymo veiksmų sudaromi sandoriai gali daryti įtaką sisteminei rizikai Lietuvos Respublikoje, pertvarkymo institucija taip pat bendradarbiauja su už makroprudencinės politikos įgyvendinimą atsakinga institucija.“

9 straipsnis.

46 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 46 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) gauti kitų institucijų ar asmenų, įskaitant pertvarkomo subjekto akcininkus arba kreditorius, leidimą arba sutikimą, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą reikalavimą gauti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Finansų ministerija) pritarimą ir Bankų įstatymo 77¹ straipsnyje nurodytą priežiūros institucijos sutikimą.“

10 straipsnis. 49¹ straipsnio pakeitimas

Pakeisti 49¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) vadovaudamasi vadovaujantis šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 1 punktu nustatė nustatyta, kad įstaiga arba subjektas žlunga arba galėtų žlugti;“. 11 straipsnis. 96 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 96 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ Vyriausybės paskirtam juridiniam asmeniui, įgyvendinančiam valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje, kai gali prireikti panaudoti Indėlių draudimo fondo arba Pertvarkymo fondo lėšas;“. 12 straipsnis. 98 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 98 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) valstybės įmonę „Indėlių ir investicijų draudimas“ Vyriausybės paskirtą juridinį asmenį, įgyvendinantį valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje;“. 13 straipsnis. 99 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 99 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

„7) valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ Vyriausybės paskirtas juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje;“. 14 straipsnis. 107 straipsnio pakeitimas

1.

107 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 107 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

„7) valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ Vyriausybės paskirto juridinio asmens, įgyvendinančio valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje, ir šios dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų valstybių narių institucijų, atsakingų už tų valstybių narių indėlių draudimo sistemas;“. 2. Pakeisti 107 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Dalyvaudamos kitų valstybių narių įsteigtų pertvarkymo kolegijų veikloje, pertvarkymo institucija, priežiūros institucija, Finansų ministerija ir valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ Vyriausybės paskirtas juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje, glaudžiai bendradarbiauja su kitais tų kolegijų nariais.“

15 straipsnis. Įstatymo papildymas nauju VIII skyriumi

Papildyti Įstatymą nauju VIII skyriumi:

„VIII SKYRIUS

TURTO, TEISIŲ IR ĮSIPAREIGOJIMŲ PERLEIDIMAS NETAIKANT PERTVARKYMO PRIEMONIŲ

128 straipsnis. Turto, teisių ir įsipareigojimų perleidimas

1Kredito įstaigos turto, teisių ir įsipareigojimų perleidimo šiame skyriuje nustatyta tvarka (toliau šiame skyriuje – turto ir teisių perleidimas) kredito įstaigos licenciją turinčiam įsigyjančiam asmeniui (toliau – įsigyjantis asmuo) taikymo galutinis tikslas yra likviduoti kredito įstaigą. 2. Turto ir teisių perleidimą pertvarkymo institucija taiko, kai tenkinamos visos šios sąlygos:

1) kredito įstaiga atitinka šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas sąlygas, o pertvarkymo veiksmų kredito įstaigai taikymas nėra būtinas vienam ar daugiau šio įstatymo 40 straipsnyje nurodytų pertvarkymo tikslų pasiekti šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu mastu.

Centrinės kredito unijos turto ir teisių perleidimo atveju taip pat turi būti priežiūros institucijos išvada, kad visos tos pačios centrinės kredito unijos narės kredito unijos tenkina bent vieną iš Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 74 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų ir nėra pagrindo tikėtis, kad kitomis kredito unijoms taikomomis privataus sektoriaus priemonėmis, įskaitant pagal Centrinių kredito unijų įstatymo 27 straipsnio 1 dalį priimamą sprendimą, arba priežiūros veiksmais per pagrįstą laikotarpį būtų išvengta kredito unijų nemokumo;

2) turto ir teisių perleidimas yra būtinas siekiant išvengti didelių ekonomikos sutrikimų ar sumažinti kredito įstaigos turto vertės sumažėjimą, o kredito įstaigos likvidavimas dėl bankroto netaikant turto ir teisių perleidimo neleistų pasiekti vieno ar visų šių tikslų tokiu pačiu mastu;

3) užtikrinama, kad nuostoliai tenka kredito įstaigos akcininkams ir kreditoriams, kurių reikalavimai tenkinami šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytomis eilėmis;

4) atrinktas įsigyjantis asmuo;

5) kai kredito įstaigos turto ir teisių perleidimas finansuojamas iš Indėlių draudimo fondo lėšų, toks finansavimas yra finansiškai naudingas Indėlių draudimo fondui, kaip tai nustatyta šio įstatymo 134 straipsnyje. 3.

3Nepažeidžiant šio straipsnio 4 dalies nuostatų, gali būti perleidžiamas visas turtas ar jo dalis, visos teisės (turtinės ir neturtinės) ar jų dalis, visi įsipareigojimai ar jų dalis, tačiau visais atvejais:

1) perleidžiami kredito įstaigos apdraustieji indėliai;

2) neperleidžiami kredito įstaigos įsipareigojimai kreditoriams, kurių reikalavimai tenkinami Bankų įstatymo 87 straipsnyje ir Centrinių kredito unijų įstatymo 70 straipsnyje nurodytomis septintąja, aštuntąja ir devintąja eilėmis. 4. Taikant turto ir teisių perleidimą turi būti užtikrinta, kad kredito įstaiga turės pakankamai turto kredito įstaigos bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti. 5. Taikant turto ir teisių perleidimą, kredito įstaigos akcininkai ir kreditoriai neturi patirti didesnių nuostolių negu nuostoliai, kurių būtų patirta, jeigu kredito įstaiga būtų likviduojama dėl bankroto netaikant turto ir teisių perleidimo. 6. Jeigu pertvarkymo institucija siūlo perleisti ne tik apdraustuosius indėlius, bet ir kitus kredito įstaigos įsipareigojimus ir tam reikalinga valstybės pagalba, pertvarkymo institucija gali priimti sprendimą taikyti turto ir teisių perleidimą tik gavusi Vyriausybės sprendimą suteikti valstybės pagalbą kredito įstaigos turto ir teisių perleidimui finansuoti. 7. Pertvarkymo institucijos pagrįstų išlaidų, faktiškai patirtų vykdant turto ir teisių perleidimą, susigrąžinimui, kredito įstaigos kontrolei, įsigyjančiam asmeniui taikomam reikalavimui teikti paslaugas ir leisti naudotis infrastruktūra, turto ir teisių perleidimo procedūrai, įsigyjančio asmens interesų apsaugai mutatis mutandis taikomos atitinkamai šio įstatymo 42 straipsnio 12 dalies 1, 2 punktų, 45, 47 straipsnių, 61 straipsnio 2, 4, 5, 6 dalių ir 64 straipsnio nuostatos tiek, kiek šiame skyriuje nenustatyta kitaip. 8. Įsigyjančio asmens atrankai mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 63 straipsnio nuostatos.

Mutatis mutandis taikant šio įstatymo 63 straipsnio 6 dalį, vadovaujamasi turto ir teisių perleidimo tikslais, nurodytais šio straipsnio 2 dalies 2 punkte. 9. Taikant turto ir teisių perleidimą, pertvarkymo institucija turi teisę mutatis mutandis naudotis šio įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 12, 14, 17, 18, 19, 20 ir 21 punktuose, 3 dalyje ir šio įstatymo 51, 52 straipsniuose nurodytomis teisėmis ir turi šio įstatymo 53 straipsnyje nustatytas garantijas, o kredito įstaigos darbuotojams ir sutarties šalims mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 46 straipsnio 4 dalies nuostatos. 10. Taikant turto ir teisių perleidimą, pertvarkymo institucijai netaikomi šie reikalavimai:

1) gauti kitų institucijų ar asmenų, įskaitant kredito įstaigos akcininkus arba kreditorius, leidimą arba sutikimą, išskyrus Bankų įstatymo 77¹ straipsnyje nurodytą sutikimą;

2) pranešti kitiems asmenims, paskelbti pranešimą arba kitai institucijai pateikti dokumentą arba jį užregistruoti prieš atliekant turto ir teisių perleidimą, išskyrus šio įstatymo 132 straipsnyje nurodytą atvejį ir valstybės pagalbą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus pranešimo reikalavimus;

3) jokie kiti teisės aktuose ar sutartyse nustatyti apribojimai arba reikalavimai gauti sutikimą, susiję su konkrečių finansinių priemonių, teisių, turto ar įsipareigojimų perdavimu. 11. Pertvarkymo institucijos sprendimo dėl turto ir teisių perleidimo apskundimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 101 straipsnio 1–7 dalių nuostatos. Šiame skyriuje nustatyta tvarka priimti tarpiniai sprendimai ar atlikti veiksmai (neveikimas) neskundžiami. 12.

12Rengiant, planuojant ir taikant turto ir teisių perleidimą pertvarkymo, priežiūros institucijos ir už makroprudencinės politikos įgyvendinimą atsakinga institucija, Finansų ministerija, Vyriausybės paskirtas juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje, specialusis valdytojas ir laikinasis administratorius, jei jie buvo paskirti, bei kredito įstaiga bendradarbiauja tarpusavyje, o kredito įstaigos valdymo organai ir vyresnioji vadovybė teikia visą reikalingą pagalbą, kad būtų pasiekti šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyti turto ir teisių perleidimo tikslai. 129 straipsnis. Pertvarkymo institucijos sprendimas dėl turto ir teisių perleidimo

1Pertvarkymo institucija, informuota pagal šio įstatymo 96 straipsnio 2 dalį arba turėdama atitinkamos informacijos savo iniciatyva ir kai yra šio įstatymo 128 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytos sąlygos, turi įvertinti, ar konkreti kredito įstaiga atitinka šio įstatymo 128 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas, ir priimti sprendimą dėl turto ir teisių perleidimo. 2. Sprendime dėl turto ir teisių perleidimo turi būti nurodyta:

1) sprendimo taikyti turto ir teisių perleidimą arba turto ir teisių perleidimo netaikyti priėmimo priežastys, įskaitant atitikties turto ir teisių perleidimo sąlygoms, nurodytoms šio įstatymo 128 straipsnio 2 dalyje, įvertinimą;

2) veiksmai, kurių pertvarkymo institucija ketina imtis, įskaitant kredito įstaigos bankroto proceso inicijavimą. 3. Sprendimas dėl turto ir teisių perleidimo priimamas šiame skyriuje nurodytų veiksmų ir sprendime nurodytų veiksmų imamasi skubiai, laikantis skaidrumo principo ir mutantis mutandis taikant šio įstatymo III skyriaus šeštajame skirsnyje, išskyrus 89 ir 90 straipsnius, nurodytas apsaugos priemones tiek, kiek šiame skyriuje nenustatyta kitaip. 4. Pertvarkymo institucijos sprendimas dėl turto ir teisių perleidimo turi būti vykdomas nedelsiant. 130 straipsnis.

130 straipsnis. Turto, teisių ir įsipareigojimų, esančių kitoje valstybėje narėje, perleidimas

1Kai perleidžiamas turtas, teisės ar įsipareigojimai apima turtą, esantį kitoje valstybėje narėje, arba teises ar įsipareigojimus, reglamentuojamus pagal kitos valstybės narės teisės aktus, šio turto, teisių ar įsipareigojimų perleidimas vykdomas toje kitoje valstybėje narėje arba pagal tos kitos valstybės narės teisės aktus. 2. Akcininkai, kreditoriai ir tretieji asmenys gali teismui skųsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą turto, teisių ar įsipareigojimų perleidimą vadovaudamiesi šio įstatymo 101 straipsnio 1–7 dalių nuostatomis. 131 straipsnis. Turto, teisių ir įsipareigojimų, esančių trečiojoje valstybėje, perleidimas

1Kai turto ir teisių perleidimas taikomas turtui, esančiam trečiojoje valstybėje, arba teisėms ar įsipareigojimams, kuriuos reglamentuoja trečiosios valstybės teisė, pertvarkymo institucija gali reikalauti, kad:

1) bankroto administratorius, specialusis valdytojas arba kitas asmuo, kontroliuojantis kredito įstaigą, ir įsigyjantis asmuo imtųsi visų priemonių, būtinų turto, teisių ar įsipareigojimų perleidimui ar kitiems turtui, teisėms arba įsipareigojimams taikytiniems veiksmams įvykdyti;

2) bankroto administratorius, specialusis valdytojas arba kitas asmuo, kontroliuojantis kredito įstaigą, turėtų turtą ar teises arba vykdytų įsipareigojimus įsigyjančio asmens vardu tol, kol įvykdomas perleidimas ar kiti taikytini veiksmai;

3) pagrįstos įsigyjančio asmens išlaidos, faktiškai patirtos vykdant veiksmus, privalomus pagal šios dalies 1 ir 2 punktus, būtų apmokamos bet kuriuo iš šio įstatymo 42 straipsnio 12 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų būdų. 2. Jeigu pertvarkymo institucija davė nurodymą vykdyti turto, teisių ar įsipareigojimų perleidimą ar kitą taikytiną veiksmą, tas nurodymas negalioja susijusiam turtui, teisėms ar įsipareigojimams. 3.

3Kai pertvarkymo institucija nustato, kad, nepaisant visų būtinų veiksmų, kurių pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą ėmėsi bankroto administratorius, specialusis valdytojas ar kitas asmuo, yra labai maža tikimybė, kad tam tikro turto, esančio trečiojoje valstybėje, arba tam tikrų teisių ar įsipareigojimų, reglamentuojamų pagal trečiosios valstybės teisę, perleidimas ar kitas jiems taikytinas veiksmas bus įvykdytas, pertvarkymo institucija turi nevykdyti to perleidimo ar kito taikytino veiksmo. 132 straipsnis. Informavimas apie sprendimą dėl turto ir teisių perleidimo

1Pertvarkymo institucija, priėmusi sprendimą dėl turto ir teisių perleidimo, kuriuo nusprendžiama kredito įstaigai taikyti turto ir teisių perleidimą, nedelsdama apie jį informuoja kredito įstaigą ir šiuos subjektus:

1) kredito įstaigos priežiūros instituciją;

2) visų kredito įstaigos filialų, įsteigtų ne Lietuvos Respublikoje, priežiūros institucijas;

3) centrinį banką;

4) Vyriausybės paskirtą juridinį asmenį, įgyvendinantį valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje;

5) Finansų ministeriją;

6) prireikus grupės pertvarkymo instituciją;

7) priežiūros instituciją, atliekančią finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą;

8) už makroprudencinės politikos įgyvendinimą atsakingą instituciją;

9) jeigu kredito įstaiga dalyvauja mokėjimų ar vertybinių popierių atsiskaitymo sistemoje, – šios sistemos operatorių. 2. Pertvarkymo institucija kartu su informacija apie priimtą sprendimą turi pateikti sprendimo dėl turto ir teisių perleidimo kopiją ir nurodyti, kada bus vykdomas turto ir teisių perleidimas. 3. Pertvarkymo institucija sprendimą dėl turto ir teisių perleidimo arba pranešimą, kuriame nurodomas turto ir teisių perleidimo poveikis, įskaitant poveikį vartotojams, paskelbia savo interneto svetainėje. 4.

4Pagal šį straipsnį atliekamam informavimui apie sprendimą dėl turto ir teisių perleidimo taip pat mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 98 straipsnio 4–6 dalių nuostatos. 133 straipsnis. Valstybės pagalba kredito įstaigos turto ir teisių perleidimui finansuoti

1Jeigu pertvarkymo institucija nustato, kad šio įstatymo 128 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas vienas ar keli tikslai bus pasiekti tik tuo atveju kai taikant turto ir teisių perleidimą bus perleidžiami ne tik apdraustieji indėliai, bet ir kiti kredito įstaigos įsipareigojimai, ir tam tikslui reikalinga valstybės pagalba, pertvarkymo institucija parengia išvadą, kurioje pagrindžia valstybės pagalbos poreikį, nurodo jos dydį, taip pat pateikia pagrindimą, kad tenkinamos visos šio įstatymo 128 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos. 2. Vyriausybės sprendimu valstybės pagalba kredito įstaigos turto ir teisių perleidimui finansuoti teikiama:

1) atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes ir siekiant valstybės piniginius išteklius ir turtą naudoti efektyviai ir racionaliai;

2) vadovaujantis valstybės pagalbą reglamentuojančiais teisės aktais;

3) vieną kartą;

4) laiku;

5) laikinai ir yra proporcinga siekiamų tikslų mastui. 3. Šiame straipsnyje nurodyta valstybės pagalba kredito įstaigos turto ir teisių perleidimui finansuoti neturi viršyti dydžio, kuris lygus perduodamų kredito įstaigos įsipareigojimų vertės ir kartu perduodamo turto ir teisių vertės skirtumui, atėmus Indėlių draudimo fondo lėšų sumą, Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 48 straipsnio nustatyta tvarka skirtą turto ir teisių perleidimui finansuoti. 4. Suteikusi valstybės pagalbą kredito įstaigos turto ir teisių perleidimui finansuoti, valstybė įgyja reikalavimo teisę į sumą, lygią suteiktos valstybės pagalbos turto ir teisių perleidimui finansuoti sumai. 134 straipsnis. Mažiausių išlaidų vertinimas 1.

Atliekant mažiausių išlaidų vertinimą siekiama išsiaiškinti, ar kredito įstaigos turto ir teisių perleidimo finansavimas iš Indėlių draudimo fondo lėšų būtų finansiškai naudingas Indėlių draudimo fondui. 2. Laikoma, kad kredito įstaigos turto ir teisių perleidimo finansavimas iš Indėlių draudimo fondo lėšų yra finansiškai naudingas, kai atlikto mažiausių išlaidų vertinimo rezultatai rodo, kad Indėlių draudimo fondo išlaidos, susijusios su dalyvavimu finansuojant kredito įstaigos turto ir teisių perleidimą, yra mažesnės už grynąją indėlių draudimo išmokų kompensacijos sumą. 3. Atlikdama mažiausių išlaidų vertinimą pertvarkymo institucija bendradarbiauja su Vyriausybės paskirtu juridiniu asmeniu, įgyvendinančiu valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje, ir priežiūros institucija, konsultuojasi ir bendradarbiauja su Finansų ministerija. Vyriausybės paskirtas juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje, priežiūros institucija ir kredito įstaiga teikia pertvarkymo institucijai turimą informaciją, būtiną mažiausių išlaidų vertinimui atlikti. 4. Indėlių draudimo fondo išlaidas, susijusias su dalyvavimu finansuojant kredito įstaigos turto ir teisių perleidimą, sudaro kredito įstaigos perleidžiamų apdraustųjų indėlių vertės ir perleidžiamo turto vertės skirtumas. 5. Pertvarkymo institucija Vyriausybės paskirtą juridinį asmenį, įgyvendinantį valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje, informuoja apie mažiausių išlaidų vertinimo rezultatus. 135 straipsnis. Turto ir teisių perleidimo organizavimas ir vykdymas

1Turto ir teisių perleidimą organizuoja ir vykdo pertvarkymo institucija arba pertvarkymo institucijos paskirtas specialusis valdytojas. Specialiajam valdytojui, skiriamam turto ir teisių perleidimui organizuoti ir vykdyti, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 43 straipsnio nuostatos. 2.

2Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu specialiuoju valdytoju pertvarkymo institucijos sprendimu gali būti paskirtas kredito įstaigos laikinasis administratorius. Tokiu atveju specialiojo valdytojo atitiktis šio įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje nustatytiems nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos, patirties ir interesų konflikto nebuvimo reikalavimams papildomai nevertinama. 3. Specialiojo valdytojo įgaliojimai baigiasi, kai teismas priima nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo kredito įstaigai ir paskiria kredito įstaigos bankroto administratorių. 4. Kai taikomas turto ir teisių perleidimas ir perleidžiama tik dalis kredito įstaigos turto, teisių ar įsipareigojimų, pertvarkymo institucija kreipiasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kredito įstaigai, kurios turtas, teisės ir įsipareigojimai vadovaujantis šio skyriaus nuostatomis buvo perleisti. Teismui priėmus nutartį likviduoti kredito įstaigą dėl bankroto, kredito įstaigos likvidavimas įvykdomas per pagrįstą laikotarpį, atsižvelgiant į tai, ar kredito įstaiga turi teikti paslaugas arba leisti naudotis savo infrastruktūra pagal šio įstatymo 47 straipsnį tam, kad įsigyjantis asmuo galėtų vykdyti jam perduotą veiklą ar teikti jam perduotas paslaugas, ir į kitas priežastis, dėl kurių būtina tęsti kredito įstaigos, kuriai pritaikytas turto ir teisių perleidimas, veiklą, kad būtų pasiekti šio įstatymo 128 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyti turto ir teisių perleidimo tikslai.

Likviduojant centrinę kredito uniją taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, kad centrinė kredito unija priežiūros institucijos reikalavimu turi teikti paslaugas arba leisti naudotis savo infrastruktūra pagal šio įstatymo 47 straipsnį tam, kad jos narių kredito unijų turtą, teises ir įsipareigojimus įsigyjantis asmuo galėtų vykdyti jam perduotą veiklą ar teikti jam perduotas paslaugas, ir į kitas priežastis, dėl kurių būtina tęsti kredito unijos, kuriai pritaikytas turto ir teisių perleidimas, veiklą, kad būtų pasiekti Kredito unijų įstatymo 78 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyti turto ir teisių perleidimo tikslai. 136 straipsnis. Kredito įstaigų bankroto bylų iškėlimas ir bankroto proceso ypatumai, priėmus sprendimą dėl kredito įstaigų turto ir teisių perleidimo

1Kredito įstaigai, dėl kurios buvo priimtas pertvarkymo institucijos sprendimas dėl turto ir teisių perleidimo, bankroto byla gali būti iškelta tik pertvarkymo institucijos iniciatyva. 2. Kai į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipiasi kiti įstatymuose nurodyti asmenys, teismas atsisako iškelti kredito įstaigos bankroto bylą, jeigu pertvarkymo institucija informuoja teismą, kad ji ketina kredito įstaigai taikyti šiame skyriuje nurodytą turto ir teisių perleidimą. 3.

3Iškėlus bankroto bylą kredito įstaigai, dėl kurios buvo priimtas pertvarkymo institucijos sprendimas dėl turto ir teisių perleidimo, bankroto administratorius neturi teisės tikrinti sandorių, sudarytų dėl turto ir teisių perleidimo pagal šio skyriaus nuostatas, ir reikšti ieškinių teisme dėl tokių sandorių pripažinimo negaliojančiais. Centrinės kredito unijos turto ir teisių perleidimo atveju bankroto administratorius taip pat neturi teisės tikrinti sandorių, sudarytų dėl jos narių kredito unijų turto ir teisių perleidimo pagal Kredito unijų įstatymo vienuoliktojo skirsnio nuostatas, ir reikšti ieškinių teisme dėl tokių sandorių pripažinimo negaliojančiais. 137 straipsnis. Vertinimas turto ir teisių perleidimo tikslais

1Turto ir teisių perleidimo tikslais atliekamo vertinimo (toliau šiame straipsnyje – vertinimas) tikslas – suteikti informaciją, reikalingą nustatyti, ar tenkinamos šio įstatymo 128 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, ir, jeigu šios sąlygos yra tenkinamos:

1) suteikti informaciją, reikalingą sprendimui dėl turto ir teisių perleidimo priimti ir padėti pertvarkymo institucijai nustatyti, kas laikytina rinkos sąlygomis, nurodytomis šio įstatymo 61 straipsnyje;

2) suteikti informaciją, reikalingą sprendimui dėl turto ir teisių perleidimo apimties priimti;

3) suteikti informaciją, reikalingą galimam Indėlių draudimo fondo lėšų poreikiui nustatyti;

4) suteikti informaciją, reikalingą galimai valstybės pagalbai nustatyti, jeigu taikant turto ir teisių perleidimą būtų perleidžiami ne tik apdraustieji indėliai, bet ir kiti kredito įstaigos įsipareigojimai;

5) visais atvejais užtikrinti, kad bet koks turto vertės sumažėjimas būtų tinkamai įvertintas pritaikius turto ir teisių perleidimą. 2. Vertinimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 54, 56 straipsnių ir 2017 m. lapkričio 14 d.

Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2018/345, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais patikslinami kriterijai, susiję su įstaigų ar subjektų turto ir įsipareigojimų vertės nustatymo metodika, nuostatos ir tiek, kiek leidžiama taikyti pagal Reglamento (ES) 2018/345, 2017 m. lapkričio 14 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2018/344, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais patikslinami kriterijai, susiję su pertvarkymo atveju taikomų skirtingų sąlygų vertinimo metodika, nuostatas tiek, kiek šiame skyriuje nenustatyta kitaip. 3. Vertinimas turi būti paremtas pagrįstomis prielaidomis, įskaitant prielaidas dėl įsipareigojimų nevykdymo ir nuostolių apimties, vadovaujantis valstybės pagalbą reglamentuojančiais teisės aktais. Vertinimo metu negali būti atsižvelgiama į kredito įstaigai pagal šio įstatymo 39 straipsnį jau taikomą ar galimą taikyti prevencinę viešąją finansinę paramą. 4. Atliekant vertinimą, turi būti įvertinama, ar:

1) pertvarkymo institucija turi teisę pagal šio įstatymo 42 straipsnio 12 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas atgauti iš kredito įstaigos visas pagrįstas ir, vykdant turto ir teisių perleidimą, faktiškai patirtas išlaidas;

2) dėl suteiktos valstybės pagalbos gali būti nustatytos palūkanos ir (arba) kiti mokėjimai. 5. Vertinimo išlaidas padengia kredito įstaiga. 6. Kredito įstaigos perleidžiamo turto, teisių ir įsipareigojimų vertė turi būti nustatyta atsižvelgiant į vertinimo rezultatus. 138 straipsnis. Galutinio vertinimo turto ir teisių perleidimo tikslais atlikimo ypatumai 1.

Galutinio vertinimo tikslai:

1) užtikrinti, kad bet koks perleidžiamo turto vertės sumažėjimas būtų nurodytas kredito įstaigos apskaitos dokumentuose;

2) suteikti informaciją, reikalingą sprendimui sumokėti papildomą atlygį pagal šio straipsnio 2 dalį priimti. 2. Jeigu atlikus galutinį vertinimą nustatoma didesnė kredito įstaigos grynoji turto vertė, negu buvo nustatyta preliminaraus vertinimo, atikto mutatis mutandis taikant šio įstatymo 54 straipsnio nuostatas, metu, pertvarkymo institucija gali nurodyti įsigyjančiam asmeniui sumokėti atitinkamą papildomą atlygį už perduotą turtą kredito įstaigai, kurios turtas ir teisės perleidžiamos.“

16 straipsnis. Įstatymo VIII skyriaus pernumeravimas

1Buvusį VIII skyrių laikyti IX skyriumi. 2. Buvusį 128 straipsnį laikyti 139 straipsniu. 17 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 2–7 ir 10 straipsnius, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 2–7 ir 10 straipsniai įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Aiškinamasis raštas

2022-11-16 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS INDĖLIŲ IR ĮSIPAREIGOJIMŲ INVESTUOTOJAMS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-975 2, 6, 7, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 22, 23, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 38, 39, 40, 42, 43, 45 STRAIPSNIŲ, PENKTOJO, ŠEŠTOJO SKIRSNIŲ PAVADINIMŲ IR 1 PRIEDO PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 16¹, 48 STRAIPSNIAIS IR 36, 37, 41 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSINIO TVARUMO ĮSTATYMO NR. XI-393 2, 22, 23, 25, 25⁴, 26⁵, 28, 44, 46, 49¹, 96, 98, 99, 107 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO NAUJU VIII SKYRIUMI ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMo Nr. I-796 2, 5, 8, 10, 22, 23, 25, 27, 30, 45, 68, 74, 75 ir 77 straipsniŲ pakeitimo, 69 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 75¹straipsniu ir VIENUOLIKTUOJU SKIRSNIU ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS CENTRINIŲ KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMo NR. VIII-1682 4, 9, 22, 63, 67, 68 ir 70 straipsniŲ pakeitimo ĮstatymO, LIETUVOS RESPUBLIKOS BANKŲ ĮSTATYMo Nr. IX-2085 10, 34, 77¹ , 84 ir 87 straipsniŲ pakeitimo įstatymO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS SKOLOS ĮSTATYMO NR. I-1508 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO

PROJEKTŲ

aiškinamasis raštas

1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai

Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr. IX-975 2, 6, 7, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 22, 23, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 38, 39, 40, 42, 43, 45 straipsnių, penktojo, šeštojo skirsnių pavadinimų ir 1 priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 16¹, 48 straipsniais ir 36, 37, 41 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas (toliau – IĮIDĮ projektas), Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 2, 22, 23, 25, 25⁴, 26⁵, 28, 44, 46, 49¹, 96, 98, 99, 107 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo nauju VIII skyriumi įstatymo projektas (toliau – FTĮ projektas), Lietuvos Respublikos bankų įstatymo Nr.

IX-2085 10, 34, 77¹ , 84 ir 87 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – BĮ projektas), Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 4, 9, 22, 63, 67, 68 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – CKUĮ projektas), Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 2, 5, 8, 10, 22, 23, 25, 27, 30, 45, 68, 74, 75 ir 77 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 75¹ straipsniu ir vienuoliktuoju skirsniu įstatymo projektas (toliau – KUĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – VSĮ projektas) (toliau kartu – įstatymų projektai) parengti atsižvelgiant į pagal Europos Komisijos struktūrinių reformų rėmimo programą įgyvendinto projekto „Lietuvos indėlių garantijų sistemos peržiūra“ metu pateiktas rekomendacijas ir pasiūlytas priemones, skirtas Lietuvos indėlių draudimo sistemai patobulinti ir sustiprinti. Įstatymų projektų tikslai – sumažinti kredito įstaigų žlugimų keliamą finansinę naštą indėlių draudimo sistemai ir viešųjų lėšų poreikiui, taip pat sumažinant kreditorių nuostolius, ir kartu užtikrinti indėlininkų pasitikėjimą kredito įstaigų stabilumu ir patikimumu bei apsaugoti finansų sistemos finansinį stabilumą, išvengti didelių ekonomikos sutrikimų, sumažinant tokių žlugimų neigiamą poveikį rinkoms.

Tuo tikslu įstatymų projektais siūloma nacionalinėje teisėje nustatyti priemones, kurios leistų kredito įstaigos, kuri netenkina pertvarkymo pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymą (toliau – FTĮ) taikymo sąlygų, nemokumo atveju perleisti jos turtą, teises ir įsipareigojimus kitai kredito įstaigai, jei tai būtų finansiškai naudingiau Indėlių draudimo fondui, nei išmokėti indėlių draudimo išmokas įstaigą likviduojant dėl bankroto, taip pat nustatyti galimybę indėlių draudimo išmokas išmokėti tiesiogiai per indėlių draudimo sistemos dalyvį, kuriam įvyko indėlių draudžiamasis įvykis, naudojantis jo likvidžiu turtu. Siekiant patobulinti sąlygas bankams, kad jie atitiktų bankų veiklai ir rizikų valdymui keliamus reikalavimus, įstatymų projektais siūloma patobulinti nepriekaištingos reputacijos reikalavimo taikymą banko darbuotojams. Įgyvendinant valstybės valdomų įmonių pertvarką, skirtą įmonių veiklos efektyvumui didinti, įstatymų projektais taip pat siekiama sudaryti sąlygas valstybės įmonę „Indėlių ir investicijų draudimas“ pertvarkyti į viešąją įstaigą „Indėlių ir investicijų draudimas“, kuri būtų atsakinga už indėlių draudimą ir Indėlių draudimo fondo administravimą.

Atsižvelgiant į kintančias sąlygas finansų rinkoje, praktikoje pastebėtas problemas ir dėl to kylantį poreikį tobulinti dabartinį kredito unijų sektoriaus veiklos teisinį reguliavimą, įstatymų projektais siekiama sukurti teisinę aplinką, kuri leistų kredito unijų sektoriui siekti efektyvesnės ir pelningesnės veiklos su kitomis finansų įstaigomis lygiomis konkurencinėmis sąlygomis. Be to, įstatymų projektais siekiama patikslinti tam tikras FTĮ nuostatas, perkeliamas iš 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/879, kuria dėl kredito įstaigų ir investicinių įmonių nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumo iš dalies keičiama Direktyva 2014/59/ES ir iš dalies keičiama Direktyva 98/26/EB, bei pašalinti praktikoje pastebėtus teisinio reglamentavimo trūkumus. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento (direktorė Vilma Mačerauskienė, tel. (8 5) 239 0174, el. p. [email protected]) vyresnioji patarėja Vilija Petronienė, tel. (8 5) 239 0184, el. p. [email protected], Kredito ir mokėjimų rinkų skyriaus vedėja Akvilė Kalantaitė, tel. (8 5) 239 0233, el. p. [email protected], šio skyriaus vyriausioji specialistė Egidija Adlienė, tel. (8 5) 239 0134, el. p. [email protected], ir valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ direktorė Aurelija Mažintienė, tel. (8 5) 213 5657, el. p. [email protected]. 3.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai

IĮIDĮ projektas Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme (toliau – IĮIDĮ) valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ apibrėžiama kaip įmonė, turinti valstybės įmonės teisinę formą. Draudimo įmonė savo veikloje vadovaujasi IĮIDĮ ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymu, kitais teisės aktais, jeigu IĮIDĮ nenustato kitaip, taip pat savo įstatais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 4 straipsniu, valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ yra viešojo administravimo subjektas ir jam suteikti įgaliojimai administracinių sprendimų priėmimo bei administracinių paslaugų teikimo srityje. FTĮ, KUĮ, CKUĮ projektai Šiuo metu Lietuvos nacionalinėje teisėje nėra įtvirtintos turto, teisių ir įsipareigojimų perleidimo (toliau – turto ir teisių perleidimas) priemonės, kuri būtų taikoma kredito įstaigoms, kurios yra pripažintos žlungančiomis arba galinčiomis žlugti, tačiau netenkina FTĮ 42 straipsnio 2 dalyje nustatytų pertvarkymo priemonių taikymo sąlygų. Tokios įstaigos likviduojamos, iškėlus įprastą bankroto bylą, o su apdraustaisiais indėliais susiję reikalavimai padengiami išmokant indėlių draudimo išmokas iš Indėlių draudimo fondo. Draudimo įmonės valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ reikalavimai dėl išlaidų, susijusių su Indėlių draudimo fondo lėšų panaudojimu pagal IĮIDĮ, tenkinami antrąja eile kredito įstaigos bankroto byloje. Indėlių draudimo išmokos turi būti išmokamos per trumpą laiką, t. y. per 10 darbo dienų nuo indėlių draudžiamojo įvykio dienos (nuo 2024 m. sausio 1 d. – per 7 darbo dienas).

Indėlių draudžiamuoju įvykiu laikoma indėlių draudimo sistemos dalyviui iškelta bankroto byla arba priežiūros institucijos raštu pareikšta nuomonė, kad indėlių draudimo sistemos dalyvis dėl su savo finansine padėtimi tiesiogiai susijusių priežasčių negali įvykdyti pagrįsto reikalavimo grąžinti indėlį ir to negalės padaryti artimiausiu metu. Jeigu Indėlių draudimo fonde nepakanka lėšų, fondo įsipareigojimams indėlininkams įvykdyti gali būti skolinamasi, praktikoje dažnu atveju skolinamasi iš valstybės. Pažymėtina, kad kredito unijoms, skirtingai nei bankams ir centrinėms kredito unijoms, netaikomas pertvarkymo režimas, įtvirtintas FTĮ. Joms taip pat netaikomas turto ir teisių perleidimo mechanizmas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas baigtinis finansinių paslaugų sąrašas. Pagal šios dalies 3 punktą viena iš finansinių paslaugų yra finansinė nuoma (lizingas). Finansinė nuoma (lizingas) iš esmės yra viena iš kreditavimo formų, šią paslaugą turi teisę teikti ne tik finansų įstaigos, bet ir visi kiti pelno siekiantys juridiniai asmenys, tačiau ji nepatenka į Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo (toliau – KUĮ) 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytą baigtinį sąrašą licencinių ir nelicencinių finansinių paslaugų, kurias kredito unija turi teisę teikti savo nariams ir (ar) visiems asmenims. Nesuteikiant teisės kredito unijoms teikti šios paslaugos savo nariams, nepagrįstai ribojamas kredito unijų konkurencingumas, nors kredito unijos yra pasirengusios ir turi visas galimybes teikti šią paslaugą kaip ir jų konkurentai (finansinės nuomos (lizingo) bendrovės ir bankai).

KUĮ 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kredito unija turi teisę teikti finansines paslaugas:

• savo nariams;
• kredito unijų asociacijoms;
• kredito unijoms;
• centrinei kredito unijai, kurios narė yra kredito unija, kt. Tačiau KUĮ 5 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad dalį finansinių paslaugų kredito unijos gali teikti visiems asmenims, t. y. šias paslaugas:
• Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 5 straipsnyje nustatytas mokėjimo;
• kelionių čekių, vekselių ir kitų mokėjimo priemonių administravimo;
• pinigų tvarkymo;
• kreditingumo vertinimo;
• seifo kamerų nuomos;
• valiutos keitimo (grynaisiais pinigais). Nors ne kredito unijos nariai turi teisę kredito unijoje atsidaryti mokėjimo sąskaitą, į kurią lėšos gali būti įmokamos konkretiems mokėjimams atlikti, tačiau šioje sąskaitoje klientas, kuris nėra kredito unijos narys, neturi teisės laikyti savo lėšų, nes sąskaitoje laikomos lėšos laikomos indėliu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi elektroninių pinigų įstaigos iš elektroninių pinigų turėtojų gautos lėšos nedelsiant, kai tik tai techniškai įmanoma, turi būti iškeičiamos į elektroninius pinigus, šios lėšos ir lėšos, gautos iš mokėjimo paslaugų vartotojų mokėjimo paslaugoms teikti, nelaikomos indėliu ar kitomis grąžintinomis lėšomis. Tačiau elektroninių pinigų leidimas ne kredito unijos nariams yra ribojamas, nes KUĮ 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta elektroninių pinigų leidimo paslauga gali būti teikiama tik kredito unijos nariams.

Dėl šios priežasties elektroninių pinigų leidimo paslaugų teikimas ne kredito unijų nariams mažina kredito unijų konkurencinį pranašumą prieš elektroninių pinigų įstaigas. Be to, pagal KUĮ 5 straipsnio 3 dalies 5 punktą kredito unijoms suteikiama teisė teikti finansinio tarpininkavimo paslaugas (agento veikla), kaip tai nustatyta Finansų įstaigų įstatyme. Finansinis tarpininkavimas taip pat nepatenka į sąrašą finansinių paslaugų, kurias kredito unija galėtų teikti visiems asmenims. Finansiniu tarpininkavimu turėtų būti laikomas kredito unijų dalyvavimas UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondui, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ ir galimai kitiems juridiniams asmenims įgyvendinant skatinamąsias finansines priemones, kai kredito unijos skolina ne joms priklausančias lėšas ir ne savo rizika. Įgyvendinant tokias priemones lėšos skirstomos pagal tikslinę paskirtį, pavyzdžiui, nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusiems subjektams ir pan. Kredito unijos, teikdamos tokias lengvatines paskolas, yra apribotos jas teikti tik savo nariams, todėl subjektų, kurie kreipiasi į kredito unijas dėl tokių priemonių, prašoma tapti kredito unijų nariais, o tai riboja ir kredito unijų konkurencingumą. KUĮ nustatytos kredito unijų narių (fizinių asmenų) ir kredito unijų asocijuotų narių (juridinių asmenų) teisės ir pareigos. Pagal KUĮ 10 straipsnio 7 dalį kredito unijos asocijuotas narys privalo vykdyti visas kredito unijos nario pareigas ir gali naudotis visomis kredito unijos teikiamomis paslaugomis ir nario teisėmis, išskyrus teisę balsuoti, būti išrinktas į kredito unijos valdymo ir priežiūros organus, komisijas, komitetus ir tarnybas. Tačiau KUĮ 10 straipsnio 4 dalyje nustatytas labai siauras kredito unijų asocijuotų narių, kuriems kredito unijos gali teikti paslaugas, sąrašas.

Pastaraisiais metais kreditų teikimo rinkoje atsiranda naujų dalyvių, vis didėja konkurencija. Pastebėtina, kad bankams traukiantis iš regionų vis dažniau kredito unijos sulaukia paklausimų dėl skolinimosi tiek iš savivaldybės įmonių, tiek iš pačių savivaldybių, taip pat dėl skolinimosi iš akcinių bendrovių verslui patiriant neigiamus COVID-19 pandemijos padarinius. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pagal KUĮ 35 straipsnio 2 dalį visiems kredito unijos nariams, t. y. ir fiziniams, ir juridiniams asmenims, nustatytas vienodas mažiausio pajinio įnašo už pagrindinį pajų dydis, kuris negali būti mažesnis kaip 30 eurų, neatsižvelgiant į kredito unijos asocijuotų narių teisinę formą ir su tuo susijusią jų veiklos ir finansinių paslaugų poreikio apimtį. Kai kredito unijos narys pageidauja visuotiniame narių susirinkime balsuoti raštu, jam turi būti nustatytais būdais pateiktas bendrasis balsavimo biuletenis. Pagal KUĮ 22 straipsnio 4 dalį užpildytą bendrąjį balsavimo biuletenį turi pasirašyti kredito unijos narys arba nario įgaliotas fizinis asmuo. Jeigu užpildytą bendrąjį balsavimo biuletenį pasirašo asmuo, kuris nėra kredito unijos narys, prie užpildyto bendrojo balsavimo biuletenio turi būti pridėtas teisę balsuoti patvirtinantis dokumentas. Taigi pagal KUĮ kredito unijų nariai, balsuodami visuotiniame narių susirinkime, privalo pateikti kredito unijoms popierinį fiziškai pasirašytą balsavimo biuletenį arba elektroninę balsavimo biuletenio versiją, pasirašytą saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu, kuris prilyginamas fiziniam parašui.

Nors šiuo metu elektroninis parašas yra pažangiausias pasirašymo būdas, dėl kredito unijoms taikomo teritorinio principo ir technologinio raštingumo stokos kredito unijų klientai, gyvenantys regionuose, elektroninį parašą naudoja vangiai, todėl vienintelis leidžiamas balsavimo visuotiniame narių susirinkime būdas – fizinis pasirašymas ir popierinio balsavimo biuletenio pristatymas ar siuntimas į kredito unijas. Dėl šios priežasties dalis kredito unijų narių apskritai nebalsuoja visuotiniame narių susirinkime. KUĮ 23 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kredito unijos stebėtojų tarybos narys gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai raštu įspėjęs stebėtojų tarybą ne vėliau kaip prieš 14 dienų. Analogiškai pagal KUĮ 25 straipsnio 2 dalį kredito unijos valdybos pirmininkas ar valdybos narys, o pagal KUI 30 straipsnio 1 dalį – paskolų komiteto pirmininkas ar narys gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nepasibaigus, apie tai raštu įspėjęs atitinkamai valdybą ar paskolų komitetą ne vėliau kaip prieš 14 dienų. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal KUĮ 18 straipsnio 2 dalies 3 punktą kredito unijos valdybos, stebėtojų tarybos, paskolų komiteto narius renka kredito unijos visuotinis narių susirinkimas. KUĮ 21 straipsnyje nustatyti kredito unijos visuotinio narių susirinkimo šaukimo terminai ir tvarka. Pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis neeilinis visuotinis narių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos gavimo dienos, tačiau ne anksčiau kaip praėjus 20 dienų nuo kredito unijos narių informavimo apie susirinkimo sušaukimą dienos šio straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais.

Pakartotinis kredito unijos visuotinis narių susirinkimas turi būti sušauktas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo neįvykusio susirinkimo dienos. Atsižvelgiant į aptariamų organų skyrimo tvarką ir terminus akivaizdu, kad esamas kredito unijos organų narių atsistatydinimo įspėjimo 14 dienų terminas yra per trumpas, nes jau vien neeilinio visuotinio narių susirinkimo ir pakartotinio visuotinio narių susirinkimo, kurie reikalingi asmeniui paskirti į atitinkamo organo narius, organizavimas gali užtrukti iki 40 dienų. Papildomai pažymėtina, kad mažųjų kredito unijų praktikoje atsiranda problemų dėl jų organų darbo organizavimo. Atsistatydinus vienam atitinkamo organo nariui kredito unijoje gali sustoti sprendimų priėmimas laiku, nes likus, pavyzdžiui, 2 iš 3 valdybos narių balsai gali pasiskirstyti po lygiai (atsistatydinus valdybos pirmininkui), taip pat valdybos posėdžiai gali neįvykti vienam valdybos nariui neatvykus į valdybos posėdį dėl ligos, komandiruotės ar pan. Ilgesnis įspėjimo dėl atsistatydinimo terminas suteiktų kredito unijai daugiau laiko pasirengti naujo kandidato į kredito unijos organo narius paieškai, skyrimui ir šis terminas prisidėtų prie kredito unijos veiksmingo vidaus valdymo užtikrinimo. KUĮ 45 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu kredito unijų skolinimo laikas viršija 5 metus, toks skolinimas turi būti užtikrintas bent viena iš šioje dalyje nurodytų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių. Pažymėtina, kad tiesioginiams konkurentams – bankams, vartojimo kredito davėjams – analogiški reikalavimai klientui išduodamai paskolai, kurios terminas viršija 5 metus, netaikomi. Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis 2013 m. birželio 26 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 575/2013) 4 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kredito unijos laikomos kredito įstaigomis, kurioms, kaip ir kitoms Lietuvos Respublikoje veikiančioms kredito įstaigoms, įskaitant bankus ar užsienio bankų filialus, taikomi Atsakingojo skolinimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 03-144 „Dėl Atsakingojo skolinimo nuostatų“, ir Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos banko valdybos 2013 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 03-62 „Dėl Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau kartu – Atsakingojo skolinimo nuostatai). Vadovaudamosi Atsakingojo skolinimo nuostatais, kredito įstaigos, įskaitant kredito unijas, teikdamos finansines paslaugas (vartojimo, būsto, verslo pradžios kreditus), atlieka potencialaus kliento kreditingumo vertinimą, kuris apima potencialaus kredito gavėjo gebėjimą grąžinti kreditą ir sumokėti visas su juo susijusias įmokas, teikiant būsto paskolas, – papildomai atliekamas ir įkeičiamo turto vertinimas. Kitaip tariant, kredito unijos, kaip ir kitos analogiškas paslaugas teikiančios finansų įstaigos, atlieka išsamias kliento kreditingumo vertinimo procedūras. Be to, kredito unijų veiklai taikomi Kredito unijų vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2014 m. vasario 6 d. nutarimu Nr.

03-25 „Dėl Kredito unijų vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų patvirtinimo“, III skyriaus antrajame skirsnyje „Paskolų išdavimas ir paskolų rizikos vertinimas“ nustatyti kredito rizikos vertinimo sistemai taikomi reikalavimai, pavyzdžiui, dėl kredito gavėjo veiklos vertinimo, prognozuojamų pajamų, juridinių asmenų atžvilgiu – dėl kredito gavėjo padėties rinkoje, ekonominės situacijos ir t. t. Kiekviena kredito unija papildomai yra įdiegusi ir vidaus kontrolės sistemas, kurios maksimaliai riboja kredito išdavimą aukštos rizikos klientams (turintiems žemą kredito reitingą). Taip pat stiprėja centrinių kredito unijų vykdoma kredito unijų priežiūra, kuria užtikrinama kredito unijų narių ir pačių kredito unijų finansinė atsakomybė ir vidinė kontrolė. Be to, paskolos privalo būti patvirtintos kredito unijos valdybos arba paskolų komiteto posėdžiuose. Tokiu būdu kredito unijos ne tik užtikrina rinkoje privalomus Atsakingojo skolinimo nuostatų reikalavimus, bet ir taiko papildomas apsaugos priemones, taip mažindamos turimo paskolų portfelio rizikingumą. Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymo (toliau – CKUĮ) 4 straipsnio 2 dalyje nustatytas baigtinis sąrašas subjektų, kuriems centrinė kredito unija gali teikti finansines paslaugas: savo nariams, kredito unijų centrinės kredito unijos narių nariams, Lietuvos Respublikoje įsteigtoms kredito unijų asociacijoms, kitoms Lietuvos Respublikoje įsteigtoms finansų įstaigoms. CKUĮ 4 straipsnio 4 dalyje papildomai leidžiama indėlius ir kitas grąžintinas lėšas priimti ir iš kitų minėtoje dalyje nustatytų subjektų, tačiau tų subjektų ratas yra labai nedidelis. Nors centrinėms unijoms, vadovaujantis CKUĮ, Lietuvos Respublikos bankų įstatymu ir Reglamentu (ES) Nr.

575/2013, taikoma dauguma analogiškų reikalavimų kaip ir bankams, finansinių paslaugų teikimo galimybė joms neproporcingai apribojama, o nepagrįstas konkurencinis pranašumas suteikiamas bankams ir kitoms finansų įstaigoms. BĮ projektas Lietuvos Respublikos bankų įstatyme nustatoma, kad bankams leidžiama tvarkyti duomenis tik apie vadovų ir pagrindines funkcijas atliekančių asmenų teistumą. Ši teisė, įtvirtinta bankų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, tiesiogiai susijusi su teisinės pareigos įvertinti tam tikrų asmenų reputaciją įgyvendinimu, o šis vertinimas negalimas be duomenų apie teistumą tvarkymo. Bankų įstatyme nenustatytas nepriekaištingos reputacijos reikalavimo taikymas kitiems banko darbuotojams negu banko vadovai ir pagrindines funkcijas atliekantys asmenys. Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas, kai leidžiama tvarkyti duomenis tik apie vadovų ir pagrindines funkcijas atliekančių asmenų teistumą, nėra pakankamas, nes bankams yra svarbi ne tik vadovų, bet ir tinkama žemesnės grandies darbuotojų reputacija. Bankai yra tiesiogiai suinteresuoti užtikrinti visų darbuotojų sąžiningumą ir užkirsti kelią veikoms, kurios galimai sukeltų didelę žalą tiek klientams, tiek bankui. Analogiško turinio nuostatos dėl duomenų tvarkymo nustatytos ir KUĮ bei CKUĮ. VSĮ projektas Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad Vyriausybė turi teisę teikti perskolinamas paskolas, išskyrus atvejus, kai lėšos gaunamos pagal paskolų sutartis, kuriose nustatyta kitaip. Perskolinamų paskolų sutartis su valstybės skolininkais pasirašo finansų ministras arba jo įgaliotas asmuo. Perskolinamų paskolų ir valstybės garantijų teikimo, suteiktų perskolinamų paskolų grąžinimo ir valstybės garantijų administravimo tvarką nustato Vyriausybė. 4.

4Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Turto ir teisių perleidimas 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (toliau – Direktyva 2014/49/ES) 11 straipsnio 6 dalis suteikia teisę valstybėms narėms indėlių garantijų sistemų finansinius išteklius naudoti alternatyvioms nei indėlių draudimo išmokos priemonėms, kuriomis siekiama išsaugoti indėlininkų galimybes naudotis apdraustaisiais indėliais (įskaitant turto ir įsipareigojimų perleidimą ir indėlių portfelio vertės perkėlimą), finansuoti vykdant nacionalines nemokumo procedūras, su sąlyga, kad indėlių garantijų sistemos patiriamos išlaidos neviršytų kompensacijų apdraustiesiems indėlininkams grynosios sumos atitinkamoje kredito įstaigoje. Remiantis gerąja Italijos, Nyderlandų praktika, FTĮ projekte siūloma įtvirtini kredito įstaigos – banko ar centrinės kredito unijos (toliau – kredito įstaiga) turto ir teisių perleidimą kitai kredito įstaigai priemonę, įgaliojimus ją taikyti suteikiant nacionalinei pertvarkymo institucijai (Lietuvos bankui), priežiūros institucijai nustačius, kad kredito įstaiga žlunga arba gali žlugti, ji netenkina kitų pertvarkymo priemonių taikymo sąlygų, tačiau atitinka kitas FTĮ projekte nustatytas sąlygas, įskaitant sąlygas, kad turto ir teisių perleidimas yra būtinas siekiant išvengti didelių ekonomikos sutrikimų ar sumažinti kredito įstaigos turto vertės sumažėjimą, o kredito įstaigos likvidavimas dėl bankroto vieno ar kelių šių tikslų neapsaugotų tokiu pačiu mastu, taip pat kai užtikrinama, kad nuostoliai tenka kredito įstaigos akcininkams ir kreditoriams, kurių reikalavimai tenkinami septintąja, aštuntąja ir devintąja eilėmis, yra atrinktas kredito įstaigos turto ir teisių įsigyjantis asmuo, turintis kredito įstaigos licenciją (toliau – įsigyjantis asmuo).

Taip pat, remiantis mažiausių išlaidų vertinimo rezultatais, turto ir teisių perleidimas iš Indėlių draudimo fondo turi būti finansiškai naudingas Indėlių draudimo fondui. Atkreiptinas dėmesys, kad turto ir teisių perleidimo priemonę nacionalinėje teisėje siūloma įtvirtinti, nes kai kredito įstaiga netenkina nei vieno FTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nurodyto pertvarkymo tikslo (užtikrinti pertvarkomo subjekto ypač svarbių funkcijų tęstinumą, išvengti didelių neigiamų pasekmių finansų sistemai, apsaugoti viešąsias lėšas, apsaugoti indėlius ir įsipareigojimus investuotojams, apsaugoti klientų lėšas ir turtą) atitinkamu mastu, Bendroji pertvarkymo valdyba arba nacionalinė pertvarkymo institucija priima sprendimą netaikyti pertvarkymo veiksmų, vadovaujantis 2014 m. gegužės 15 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012, ar 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, nuostatomis, tačiau šiuo metu galiojančiuose įstatymuose numatyta alternatyva likviduoti tokią įstaigą, iškeliant jai bankroto bylą ir palaipsniui parduodant jos turtą, vis tiek gali tapti didelių ekonomikos sutrikimų priežastimi arba toks kredito įstaigos pasitraukimas iš rinkos gali lemti didesnį kredito įstaigos turto vertės sumažėjimą (nes palaipsniui parduodant bankrutavusios įstaigos turtą, administraciniai kaštai gali būti didesni, turtas paprastai parduodamas gerokai mažesne nei rinkos kaina) ir didesnę finansinę naštą Indėlių draudimo fondui nei taikant pasiūlytą turto ir teisių perleidimo priemonę.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į minėtų valstybių narių patirtį, siūlomos būtent tokios turto ir teisių perleidimo priemonės taikymo sąlygos ir principai, kartu atskiriant juos nuo pertvarkymo priemonių taikymo sąlygų, kuriomis remiantis, visų pirma, bus svarstoma, ar taikyti kredito įstaigai pertvarkymą. Tik nustačius, kad kredito įstaiga netenkina pertvarkymo sąlygų, toliau bus vertinama, ar kredito įstaigai taikyti turto ir teisių perleidimo priemonę, ar ją likviduoti įprasta tvarka, iškeliant bankroto bylą. Taikant turto ir teisių perleidimo priemonę, FTĮ projekte siūloma nustatyti, kad perleidžiamas gali būti visas turtas ar jo dalis, visos teisės (turtinės ir neturtinės) ar jų dalis, visi įsipareigojimai ar jų dalis, tačiau visais atvejais turi būti perleidžiami kredito įstaigos įsipareigojimai IĮIDĮ nurodytiems indėlininkams, kuriems, esant draudžiamajam įvykiui, būtų mokamos indėlių draudimo išmokos, neviršijančios sumos, kurią jiems privalėtų išmokėti draudimo įmonė. Atsižvelgiant į turto ir teisių perleidimo priemonės apimtį (perleidžiamas turtas, teisės ir įsipareigojimai, o ne akcijos), savaime suprantama, kad neperleidžiamos kredito įstaigos akcijos, nes kredito įstaiga savo akcininkams neturi įsipareigojimo išpirkti ar kitaip atsiskaityti su akcininkais, kol ji nėra likviduojama.

FTĮ projekte siūloma nustatyti, kad negali būti perleidžiami ir kredito įstaigos įsipareigojimai kreditoriams, kurių reikalavimai tenkinami septintąja, aštuntąja ir devintąja eilėmis, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 87 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymo 70 straipsnyje. Taip siekiama užtikrinti, kad kredito įstaigos žlugimo nuostoliai pirmiausia tektų įstaigos akcininkams ir kitų nuosavybės priemonių savininkams. Tai atitinka ir taikomus FTĮ nustatytus pertvarkymo principus, ir Europos Komisijos valstybės pagalbos bankams taisyklėse[¹] įtvirtintą akcininkų ir subordinuotojų kreditorių dalijimosi našta principą, pagal kurį pirmiausia nuosavu kapitalu padengiami nuostoliai, po to nuostoliai tenka mišrių kapitalo priemonių turėtojams ir subordinuotosios skolos priemonių turėtojams. Taikant turto ir teisių perleidimą turi būti užtikrinta, kad kredito įstaiga turės pakankamai turto kredito įstaigos bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti. Siekiant įvertinti, ar kredito įstaigos turto ir teisių perleidimo finansavimas iš Indėlių draudimo fondo lėšų būtų finansiškai naudingas Indėlių draudimo fondui, FTĮ projekto nuostatomis paaiškinami mažiausių išlaidų vertinimo aspektai. Laikoma, kad turto ir teisių perleidimo finansavimas iš Indėlių draudimo fondo lėšų yra finansiškai naudingas, kai atlikto mažiausių išlaidų vertinimo rezultatai parodo, kad Indėlių draudimo fondo išlaidos dėl kredito įstaigos turto ir teisių perleidimo finansavimo yra mažesnės už grynąją indėlių draudimo išmokų kompensacijos sumą.

Mažiausių išlaidų vertinimą atliktų pertvarkymo institucija, bendradarbiaudama su valstybės įmone „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir priežiūros institucija bei konsultuodamasi su Finansų ministerija. FTĮ projekte siūloma nustatyti, kad pertvarkymo institucijos sprendimo dėl turto ir teisių perleidimo apskundimui būtų taikomos analogiškos nuostatos, įtvirtintos galiojančiame FTĮ dėl pertvarkymo institucijos priimtų sprendimų ar veiksmų (neveikimo), susijusių su pertvarkymo veiksmų taikymu. Siekiant turto ir teisių perleidimo proceso sklandumo, FTĮ projekte taip pat įtvirtinama nuostata, numatanti draudimą skųsti pagal FTĮ VIII skyrių priimtus tarpinius sprendimus ir atliktus veiksmus (neveikimą) atskirai nuo galutinio sprendimo dėl turto ir teisių perleidimo. Siekiant suteikti reikalingą informaciją priimant sprendimą dėl kredito įstaigos turto ir teisių perleidimo taikymo, jo apimties, finansavimo poreikio, FTĮ projekte taip pat nustatomi reikalavimai dėl vertinimo kredito įstaigos turto ir teisių perleidimo tikslais, taip pat dėl galutinio vertinimo. Jeigu atliekant galutinį vertinimą būtų nustatyta didesnė kredito įstaigos grynoji turto vertė, negu buvo nustatyta atliekant preliminarų vertinimą, pertvarkymo institucija galėtų nurodyti įsigyjančiam asmeniui sumokėti atitinkamą papildomą atlygį už perduotą turtą kredito įstaigai, kurios turtas ir teisės perleidžiami, arba už nuosavybės priemones jų savininkams.

Atsižvelgiant į tai, kad kredito unijoms netaikomas FTĮ, iš esmės analogiškos nuostatos kaip FTĮ projekte dėl kredito unijų turto ir teisių perleidimo mechanizmo nustatomos KUĮ projekte, pritaikant jas kredito unijų reguliavimui, pvz., suteikiant įgaliojimus sprendimą dėl turto ir teisių perleidimo priimti priežiūros institucijai (ne pertvarkymo institucijai), taip pat nurodant, kad, prieš taikant turto ir teisių perleidimą, taip pat turi būti išnaudotos visos privataus sektoriaus priemonės arba priežiūros veiksmai, kurie per pagrįstą laikotarpį leistų išvengti kredito unijų nemokumo. BĮ ir CKUĮ projektuose siūloma papildyti antrąją kreditorių reikalavimų eilę valstybės reikalavimais dėl pagal FTĮ suteiktos valstybės pagalbos turto ir teisių perleidimui finansuoti, siekiant užtikrinti tokių lėšų atgavimą, jeigu valstybės pagalba būtų suteikta. Taip pat minėtuose įstatymuose siūloma papildyti nustatytas išimtis, kai, atšaukus banko ar centrinės kredito unijos licenciją, bankas ar centrinė kredito unija turi teisę teikti finansines paslaugas, t. y. ir tuo atveju, kai banko ar centrinės kredito unijos turtas, teisės ir įsipareigojimai perleidžiami pagal FTĮ, kiek tai būtina, kad banko ar centrinės kredito unijos turto ir teisių įsigyjantis asmuo, turintis kredito įstaigos licenciją, galėtų tinkamai teikti su perimtu turtu, teisėmis ir įsipareigojimais susijusias finansines paslaugas. Analogiškas nuostatas siūloma nustatyti ir KUĮ projekte.

BĮ projekte siūloma papildyti nuostatas, reglamentuojančias priežiūros institucijos sutikimą sudaryti sandorius, galinčius daryti įtaką sisteminei rizikai, nustatant galimybę, kai tokie sandoriai sudaromi FTĮ nustatytais pertvarkymo ar turto ir teisių perleidimo tikslais, nukrypti nuo tam tikrų reikalavimų sutikimui gauti, jei pateiktos informacijos pakanka priežiūros institucijos sprendimui dėl sutikimo priimti. Taip pat siūloma nustatyti, kad jeigu sandorį planuojama vykdyti, kai kredito įstaigos žlunga arba tampa nemokios, priežiūros institucija taip pat turi įvertinti sandorio nevykdymo galimas pasekmes Lietuvos Respublikos finansų sistemos stabilumui ir viešajam interesui. Alternatyvus draudimo išmokų mokėjimo šaltinis IĮIDĮ projekte siūloma nustatyti alternatyvų draudimo išmokų mokėjimo šaltinį, kurio pagrindu draudimo išmokos galėtų būti išmokamos ir per likviduojamą dėl bankroto kredito įstaigą bei pasitelkiant šios kredito įstaigos likvidų turtą. IĮIDĮ projektu siūloma IĮIDĮ įstatymą papildyti 16¹straipsniu, kuriame išdėstytos sąlygos ir reikalavimai, kaip, kokiu būdu ir kada gali būti naudojamas likviduojamos dėl bankroto kredito įstaigos likvidus turtas. Pažymėtina, kad galutinį sprendimą naudoti likvidų turtą ir turto dalies dydį, vadovaudamasi IĮIDĮ 16¹straipsnio 6 dalimi, priimtų viešosios įstaigos „Indėlių ir investicijų draudimas“ savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, t. y. Finansų ministerija. Pasitelkiant alternatyvų draudimo išmokų mokėjimo šaltinį, draudimo išmokos išmokėjimas taptų patrauklesnis ir priimtinesnis indėlininkams, nes jei būtų nuspręsta mokėti draudimo išmokas per likviduojamą dėl bankroto kredito įstaigos infrastruktūrą, indėlininkai galėtų naudotis likviduojamos dėl bankroto kredito įstaigos informacinėmis sistemomis ir klientų aptarnavimo padaliniais.

Taip pat labai svarbu pažymėti, kad toks draudimo išmokų mokėjimo modelis supaprastintų draudimo išmokų išmokėjimo procedūras, nes valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ nereiktų inicijuoti draudimo išmokų mokėjimo agento atrankos, o indėlininkai pasinaudotų ta pačia, jiems pažįstama likviduojamos dėl bankroto kredito įstaigos infrastruktūra. Paminėtina ir tai, kad mokant draudimo išmokas per likviduojamą dėl bankroto kredito įstaigą būtų išlaikomas regioninis principas, kas visiškai užtikrintų indėlininkų poreikius. IĮIDĮ projekte nustatytas alternatyvus draudimo išmokos mokėjimo šaltinis didintų indėlių garantijų sistemos veikimo efektyvumą, nes draudimo išmokos būtų dengiamos iš likviduojamos dėl bankroto kredito įstaigos likvidaus turto ir tik tuo atveju, jei jo nepakaktų, išmokos būtų mokamos iš Indėlių draudimo fondo. Nustačius alternatyvų draudimo išmokų mokėjimo šaltinį yra tikimybė, kad valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ galėtų nedalyvauti likviduojamos dėl bankroto kredito įstaigos bankroto procese, nes kredito įstaigos likvidaus turto visiškai pakaktų indėlių draudimo išmokoms padengti. Todėl pagrįstai galima teigti, kad viešoji įstaiga „Indėlių ir investicijų draudimas“ dalyvautų likviduojamų dėl bankroto kredito įstaigų bankroto procesuose kur kas trumpesnį laiką ir administruodama šiuos procesus patirtų mažiau išlaidų. Kai indėlių draudimo išmokoms išmokėti būtų naudojamas alternatyvus draudimo išmokų mokėjimo šaltinis, būtų mažinamas Indėlių draudimo fondo skolinimosi poreikis arba jo nebūtų.

IĮIDĮ papildančiame 16¹straipsnyje nustatomas alternatyvaus draudimo išmokos mokėjimo šaltinio panaudojimas suderintas ir su kitomis juridinių asmenų nemokumą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, t. y. draudimo išmokoms išmokėti būtų galima naudoti kredito įstaigos likvidų turtą tik atskaičius kreditorių, kurių reikalavimai būtų tenkinami pirmąja eile, sumą, bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui sumą ir kitas būtinas vykdyti prievoles, nurodytas Bankų įstatymo 76 straipsnio 5 dalyje, Centrinių kredito unijų įstatymo 59 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 75 straipsnio 13 dalyje. Pastebėtina, kad alternatyvus draudimo išmokų mokėjimo šaltinis naudojamas ir kitose valstybėse narėse, pavyzdžiui, Latvijos Respublikoje, todėl IĮIDĮ projekte siūloma nauja tvarka nustatyta būtent remiantis kitų šalių gerąja praktika. Taip pat paminėtina, kad alternatyvus draudimo išmokų mokėjimo šaltinis atitinka Direktyvos 2014/49/ES nuostatas ir keliamus tikslus. Teisinės formos keitimas Pažymėtina, kad, įvertinusi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendaciją – peržiūrėti valstybės valdomų įmonių teisinę formą ir valstybės įmones pertvarkyti, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė Valstybės valdomų įmonių pertvarkos ir valdymo centralizavimo priemonių planą, kuriam 2021 m. lapkričio 10 d. buvo pritarta Vyriausybės pasitarime. Pažymėtina, kad šiame plane numatyta, kad valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ turi būti pertvarkyta į viešąją įstaigą. Todėl keičiamame IĮIDĮ nustatoma, kad šiai draudimo įmonei bus taikomas Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas.

IĮIDĮ numatoma, kad valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ per 9 mėnesius bus pertvarkyta į viešąją įstaigą nestabdant jos veiklos, draudimo įmonė vykdys savo funkcijas iki įmonės pertvarkymo pabaigos ir nuo 2024 m. sausio 1 d. ji toliau veiks kaip viešoji įstaiga, atlikdama jai priskirtas funkcijas. Per nustatytą terminą bus atlikti visi pertvarkymo veiksmai, bus parengtas Vyriausybės nutarimo dėl sutikimo pertvarkyti įmonę ir įgaliojimų jai suteikimo projektas, priimti sprendimai dėl įmonei patikėjimo teise priklausančio turto perdavimo viešosios įstaigos nuosavybėn kaip įnašo formuojant viešosios įstaigos dalininkų kapitalą, parengti viešosios įstaigos įstatai, savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos patvirtinti ir įregistruoti Juridinių asmenų registre. Taip pat bus sudarytas reikiamų priimti teisės aktų sąrašas, atliktas vertinimas, ar valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ pertvarkymui nėra reikalavimo gauti kitų subjektų sutikimų ar atlikti kitas procedūras, bus parengta turto vertinimo ataskaita. Visi įmonės kreditoriai bus informuoti apie įmonės pertvarkymą, Juridinių asmenų registre registruotas pranešimas apie įmonės pertvarkymą ir atlikti pakeitimai kituose registruose. Valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ darbuotojai bus informuojami apie darbo sąlygų pasikeitimą, atliekami darbo sutarčių pakeitimai, nuosavybės teise valdomas registruotinas turtas bus įregistruotas viešosios įstaigos vardu bei sprendžiami kiti organizaciniai klausimai. Vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymu administracinį reglamentavimą vykdys Finansų ministerija, t. y. per nustatytą pertvarkymo terminą Finansų ministerija priims visus reikiamus su IĮIDĮ įgyvendinimu susijusius teisės aktus.

Draudimo įmonei pakeitus teisinę formą bus išlaikyti tie patys valdymo organai, įsigaliojus IĮIDĮ, draudimo įmonės įstatuose bus nustatytos vadovo ir kolegialaus valdymo organo skyrimo ir atšaukimo tvarkos, jų funkcijos ir atsakomybės, savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimų priėmimo tvarka ir kitos Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatos. Viešoji įstaiga „Indėlių ir investicijų draudimas“ toliau tęs priskirtų funkcijų vykdymą, turės atlikti Viešojo administravimo įstatymo suteiktas funkcijas ir įgyvendins valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje, tenkins visuomenės interesus, siekdama indėlininkų ir investuotojų apsaugos, finansų sistemos stabilumo, patikimumo ir saugumo. Kredito unijų sektoriaus veiklos teisinio reguliavimo tobulinimas Atsižvelgiant į tai, kad finansinės nuomos (lizingo) finansinę paslaugą turi teisę teikti ne tik finansų įstaigos, bet ir visi kiti pelno siekiantys juridiniai asmenys, ir siekiant užtikrinti, kad nepagrįstai nebūtų ribojamas kredito unijų konkurencingumas, nors kredito unijos yra pasirengusios ir turi visas galimybes teikti šią paslaugą kaip ir jų konkurentai, KUĮ projekto 1 straipsnio 1 dalimi siūloma KUĮ 5 straipsnio 3 dalį papildyti 10 punktu ir nustatyti, kad kredito unijos papildomai gali teikti ir finansinės nuomos (lizingo) nelicencinę finansinę paslaugą.

Kadangi pagal šiuo metu galiojančio KUĮ 5 straipsnio 5 dalį kredito unijos Mokėjimų įstatymo 5 straipsnyje nustatytas mokėjimo paslaugas gali teikti visiems asmenims, o elektroninių pinigų leidimo paslaugą – tik kredito unijų nariams, nors ir vienai, ir kitai paslaugai teikti klientų sumokėtos lėšos nelaikomos indėliu, KUĮ projekto 1 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad elektroninių pinigų leidimo paslaugą kredito unija turi teisę teikti visiems asmenims. Toks pakeitimas leistų sumažinti elektroninių pinigų įstaigų konkurencinį pranašumą prieš kredito unijas. Siekiant kredito unijoms sudaryti konkurencingą teisinę aplinką teikiant finansinio tarpininkavimo (agento), kaip tai numatoma Finansų įstaigų įstatyme, paslaugas, įgyvendinant skatinamąsias finansines priemones, kai kredito unijos skolina ne joms priklausančias lėšas ir ne savo rizika, lėšos skirstomos pagal tikslinę paskirtį, pavyzdžiui, nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusiems subjektams ir kt., KUĮ projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūloma KUĮ 5 straipsnio 5 dalį papildyti nuostata, kad kredito unijos finansinio tarpininkavimo (agento), kaip tai numatoma Finansų įstaigų įstatyme, paslaugas turi teisę teikti ne tik savo nariams, bet visiems asmenims.

Atsižvelgiant į tai, kad, pastaraisiais metais bankams traukiantis iš regionų, kredito unijos sulaukia prašymų skolintis tiek iš savivaldybės įmonių, tiek iš pačių savivaldybių, tiek iš akcinių bendrovių dėl neigiamo COVID-19 pandemijos poveikio veiklai, Įstatymo projekto 2 straipsnyje siūloma išplėsti kredito unijų asocijuotų narių ratą, panaikinant KUĮ 10 straipsnio 4 dalyje nustatytus narystės ribojimus, priklausančius nuo juridinio asmens teisinės formos, taip pat ribojimus, susijusius su įmonės dydžiu. Toks pakeitimas leistų kredito unijų paslaugomis naudotis visų tipų įmonėms, įskaitant akcines bendroves, taip pat miestų ir rajonų savivaldybėms, valstybės ir savivaldybės įmonėms ir kt. Pagal KUĮ 22 straipsnio 4 dalį kredito unijos nariai, balsuodami visuotiniame narių susirinkime, privalo kredito unijoms pateikti popierinį fiziškai pasirašytą balsavimo biuletenį arba elektroninį balsavimo biuletenį, pasirašytą saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu.

Pažymėtina, kad šiuo metu tiek kredito unijų nariai, tiek kitų finansų įstaigų, įskaitant bankus, klientai, jungdamiesi prie finansų įstaigos naudojamos elektroninės bankininkystės, gali naudotis ir kitomis elektroninėmis kliento atpažinimo priemonėmis, pavyzdžiui, prisijungimo kodais, pagal kurias klientas identifikuojamas, bei naudodamiesi elektronine bankininkyste gali atlikti įvairias operacijas. Atsižvelgiant į tai, kad kredito unijų nariai vangiai naudojasi šiuo metu nustatytais bendrojo balsavimo biuletenio pasirašymo būdais ir dėl to dalis jų apskritai nebalsuoja visuotiniame narių susirinkime, siūloma KUĮ 22 straipsnio 4 dalį papildyti nuostata, suteikiančia teisę kredito unijų nariui, balsuojančiam visuotiniame narių susirinkime per kredito unijų naudojamą elektroninės bankininkystės sistemą, nereikalauti teikiamo balsavimo biuletenio papildomai pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu. Tai leistų efektyviai padidinti kredito unijų narių aktyvumą ir paskatintų labiau įsitraukti į visuotiniame narių susirinkime nagrinėjamus darbotvarkės klausimus. Atsižvelgiant į kredito unijų stebėtojų tarybos, valdybos, paskolų komiteto narių ir jų pirmininkų skyrimo tvarką, kuri aprašyta šio aiškinamojo rašto 3 punkte, akivaizdu, kad esamas 14 dienų kredito unijos minėtų organų narių atsistatydinimo įspėjimo terminas yra per trumpas. Ypač mažųjų kredito unijų, kurių valdyba ir (arba) paskolų komitetas yra sudaryti iš 3 narių, praktikoje atsiranda problemų dėl jų darbo organizavimo. Atsistatydinus vienam nariui kredito unijoje gali sustoti sprendimų priėmimas laiku.

Todėl KUĮ projekto 4, 5 ir 6 straipsniais siūloma stebėtojų tarybos pirmininko ar jos nario, valdybos pirmininko ar valdybos nario, taip pat paskolų komiteto pirmininko ar nario atsistatydinimo įspėjimo terminą prailginti iki 30 dienų. Atsižvelgiant į tai, kad kredito unijoms, kaip ir kitoms kredito įstaigoms, įskaitant bankus ar užsienio bankų filialus, taikomi Atsakingojo skolinimo nuostatai, be to, jos taiko papildomas apsaugos priemones, taip mažindamos turimo paskolų portfelio rizikingumą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ribojimai, kai skolinimo laikas viršija 5 metus, KUĮ projekto 8 straipsniu siūloma panaikinti papildomus kredito unijų skolinimo apribojimus kaip perteklinius, pripažįstant KUĮ 45 straipsnio 2 dalį netekusia galios. Tokiu pakeitimu bus panaikinti konkurencijos iškraipymai rinkoje. KUĮ projektu taip pat siūloma atsisakyti reikalavimo priežiūros institucijai vertinti kredito unijų jungimosi sisteminę riziką ir išduoti sutikimą, nes praktikoje vykusių jungimosi sandorių vertinimai nė karto neparodė galimos sisteminės rizikos ir, atsižvelgiant į kredito unijų sektoriaus dydį ir tolesnes raidos tendencijas, nėra tikėtina, kad tokia galimybė atsirastų ateityje. Be to, įgyvendinant kredito unijų reformą, nuo 2023 metų nebeliks savarankiškų kredito unijų, jos turės arba tapti bankais, arba prisijungti prie centrinių kredito unijų grupių. Pavienių kredito unijų jungimasis grupės viduje nedarytų įtakos visos grupės vaidmeniui Lietuvos kredito įstaigų sistemoje. Siekiant užtikrinti galimybes kredito unijų sektoriui siekti efektyvesnės ir pelningesnės veiklos su kitomis finansų įstaigomis lygiomis konkurencinėmis sąlygomis, siūloma pakeisti CKUĮ 4 straipsnio 4 dalį ir joje praplėsti asmenų, iš kurių centrinės kredito unijos galėtų pritraukti daugiau kapitalo indėlių ir kitų grąžintinų lėšų forma, ratą.

Tai leistų kredito unijoms centrinių kredito unijų narėms labiau konkuruoti rinkoje, nes pritraukus daugiau lėšų būtų galima pigiau skolinti, taip sudarant sąlygas kredito unijų sektoriui labiau konkuruoti su kitais finansų rinkos dalyviais. Be to, tai leistų centrinių kredito unijų grupėms užtikrinti geresnį likvidumo valdymą. Šis pakeitimas leistų sustiprinti kooperatinę bankininkystę Lietuvoje ir sudarytų sąlygas didesnei konkurencijai kredituojant smulkųjį ir vidutinį verslą ar kitas įmones, kurias kredituoja kredito unijos. Duomenų apie bankų darbuotojų ir kandidatų atlikti darbo funkcijas atitiktį nepriekaištingos reputacijos reikalavimams tvarkymas BĮ projekte siūloma nustatyti, kad bankai, užsienio bankų filialai ir atstovybės turi užtikrinti, kad banko darbuotojai yra nepriekaištingos reputacijos. BĮ projektu taip pat aiškiai apibrėžiamas ratas asmenų, kuriems turėtų būti taikomas šis reikalavimas, t. y. darbuotojams, kurių funkcijos banke susijusios su finansinių paslaugų teikimu, iš sandorių kylančios rizikos vertinimu ir (ar) valdymu, banko prievolių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje vykdymu ir (ar) kurioms atlikti būtina prieiga prie banko klientų finansinės informacijos ir (ar) banko paslaptį sudarančios informacijos. Atsižvelgiant į tai, kad duomenys, susiję su informacija apie nepriekaištingą reputaciją, apima ir informaciją apie teistumą, BĮ projekte numatoma, kad bankas, siekdamas patikrinti banko darbuotojų nepriekaištingą reputaciją, turi teisę tvarkyti šių asmenų asmens duomenis, įskaitant duomenis apie asmens teistumą.

Analogiško turinio nuostatas dėl duomenų tvarkymo siūloma nustatyti ir KUĮ bei CKUĮ projektuose. Dėl valstybės perskolinamų paskolų VSĮ projekte siūloma nustatyti, kad valstybės perskolinamas paskolas galėtų teikti ne tik Vyriausybė, bet ir jos įgaliota institucija. Perskolinamos paskolos ir toliau būtų teikiamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad IĮIDĮ numatytų indėlių ir (ar) įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokos turi būti išmokamos per trumpą laiką, t. y. per 10 darbo dienų nuo indėlių draudžiamojo įvykio dienos (nuo 2024 m. sausio 1 d. – per 7 darbo dienas), minėtu pakeitimu siekiama užtikrinti, kad draudimo išmokos gavėjams būtų išmokamos laiku. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus įstatymų projektus, kredito įstaigoms susidūrus su problemomis, jos bus efektyviau sprendžiamos, mažinant finansinę naštą Indėlių draudimo fondui ir valstybės lėšų naudojimą, išlaikomas indėlininkų pasitikėjimas, išvengiant panikos, destabilizavimo ir sisteminio užkrato efekto finansų sektoriuje bei išsaugant finansinį stabilumą.

Tai sumažins sisteminės krizės grėsmę ir užtikrins vartotojų, investuotojų ir verslo pasitikėjimą Lietuvos finansų sektoriumi. Priėmus KUĮ, CKUĮ projektus būtų sukurta teisinė aplinka, kuri leistų kredito unijų sektoriui siekti efektyvesnės ir pelningesnės veiklos lygiomis konkurencinėmis sąlygomis su kitomis kredito įstaigomis, būtų išspręstos praktikoje pastebėtos problemos taikant galiojantį reglamentavimą. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, kitų įstatymų keisti nereikės. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11.

11Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus

Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Teikiamiems įstatymų projektams įgyvendinti bus priimtas Vyriausybės nutarimas dėl sutikimo pertvarkyti valstybės įmonę į viešąją įstaigą, taip pat Finansų ministerija parengs ir priims reikiamus įgyvendinamuosius teisės aktus, reglamentuojančius indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos veiklą Lietuvos Respublikoje. VSĮ projektui įgyvendinti Vyriausybė turės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 4 d. nutarimą Nr. 667 „Dėl Valstybės perskolinamų paskolų ir valstybės garantijų teikimo, suteiktų perskolinamų paskolų grąžinimo ir valstybės garantijų administravimo taisyklių patvirtinimo“. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Vienas iš įstatymų projektų tikslų – siekti, kad žlugus kredito įstaigoms būtų kuo mažiau naudojamos valstybės biudžeto lėšos ir Indėlių draudimo fondo lėšos, kurių trūkumui padengti trumpuoju laikotarpiu būtų skolinama iš valstybės lėšų, tačiau galimų sutaupyti lėšų dydžiai priklausytų nuo kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybių. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų dėl įstatymų projektų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“

„Turto ir teisių perleidimas“, „indėliai“, „kredito įstaiga“, „kredito unija“, „centrinė kredito unija“. 15.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra. [¹] 2013 m. liepos 30 d. Komisijos komunikatas Nr. 2013/C216/01 dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. bankams skirtoms priemonėms finansų krizės sąlygomis paremti (Bankų komunikatas).

Teisės departamento išvada

2022-11-16 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSINIO TVARUMO ĮSTATYMO NR. XI-393 2, 22,

23, 25, 25⁴, 26⁵, 28, 44, 46, 49¹, 96,98, 99,

107 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO NAUJU VIII SKYRIUMI

ĮSTATYMO PROJEKTO

2022-11-23 Nr. XIVP-2263 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 1 straipsniu siūlytina pakeisti keičiamo

įstatymo 2 straipsnio 21 dalį. Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. spalio 26 d. Seime buvo priimtas Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 1, 2, 101 straipsnių, VI skyriaus ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo V-1 skyriumi įstatymas (reg. Nr. XIV-1453), kurio nuostatos, keičiančios įstatymo 2 straipsnio 21 dalį, įsigalios 2022 m. gruodžio 1 d. Siūlytina tobulinant projektą į tai atsižvelgti. 2. Projekto 15 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo VIII skyriaus 128 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti: „ Taikant turto ir teisių perleidimą, kredito įstaigos akcininkai ir kreditoriai neturi patirti didesnių nuostolių negu nuostoliai, kurie būtų patirti, jeigu kredito įstaiga būtų likviduojama dėl bankroto.“ Pastebėtina, kad pagal kitus projekto straipsnius kredito įstaiga gali būti likviduojama dėl bankroto ir pritaikius turto ir teisių perleidimą (135, 136 straipsniai). Analizuojama projekto nuostata tikslintina, nurodant koks likvidavimas dėl bankroto turimas omenyje - kai likviduojama dėl bankroto netaikant turto ir teisių perleidimo ar kitu atveju. 3. Projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 129 straipsnio 2 dalies 1 punkte, siekiant išvengti galimų normos taikymo problemų, siūlytina formuluotę „įskaitant atitikties turto ir teisių perleidimo sąlygoms“ papildyti formuluote „nurodytoms šio įstatymo 128 straipsnio 2 dalyje“.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 1 dalyje, projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo

133 straipsnio 1 dalyje, 137 straipsnio 1 dalyje vartojamos formuluotės „šio

įstatymo 128 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos“ arba „šio įstatymo 128 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos“. Svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, nevertėtų suvienodinti šių formuluočių. 4. Projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 129 straipsnio 3 dalį, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti, nurodant kokie veiksmai turimi omenyje (pavyzdžiui, šiame sprendime nurodytų veiksmų). Be to, atsižvelgiant į tai, kad analizuojamoje dalyje nurodytų principų turi būti laikomasi vykdant visus veiksmus (ne tik skubius), į 129 straipsnio 4 dalies nuostatą „Pertvarkymo institucijos sprendimas dėl turto ir teisių perleidimo turi būti vykdomas nedelsiant“ bei į tai, kad skubus veiksmų, nurodytų sprendime dėl turto ir teisių perleidimo, ėmimasis ir reiškia faktinį sprendimo vykdymą, siūlytina išbraukti žodį „skubiai“. 5. Projekto 15 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo VIII skyriaus 129 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad pertvarkymo institucijos sprendimas dėl turto ir teisių perleidimo turi būti vykdomas nedelsiant. Atsižvelgiant į turto ir teisių perleidimo instituto paskirtį, svarstytina, ar projekto nereikėtų papildyti nuostata, nustatančia, kokią įtaką pertvarkymo institucijos sprendimo dėl turto ir teisių perleidimo vykdymui turėtų šio sprendimo apskundimas teismui (sustabdo ar nesustabdo šio sprendimo vykdymą). Jeigu sustabdo, svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti specialius tokio skundo nagrinėjimo terminus. 6.

6. Siekiant

teisinio aiškumo, siūlytina apibrėžti projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo

134 straipsnio 2 dalyje vartojamą sąvoką „grynoji indėlių

draudimo išmokų kompensacijos suma“ turinį, nes nuo jos priklausys mažiausių išlaidų vertinimo rezultatai. 7. Projekto 15 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo VIII skyriaus 135 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad turto ir teisių perleidimą organizuoja ir vykdo pertvarkymo institucija arba jos paskirtas specialusis valdytojas. Pastebėtina, kad projekto 15 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo VIII skyriaus 128 straipsnyje nustatytos pertvarkymo institucijos teisės ir pareigos vykdant turto ir teisių perleidimą, tačiau iš projekto nuostatų lieka neaišku, ar tokias pačias teises turi ir jos paskirtas specialusis valdytojas. Projektas tobulintinas, pašalinant šį neaiškumą. 8. Projekto 15 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo VIII skyriaus 135 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad specialiojo valdytojo įgaliojimai baigiasi, kai teismas priima nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo kredito įstaigai ir paskiria kredito įstaigos nemokumo administratorių. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 15 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo VIII skyriaus 131 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose ir 3 dalyje, įvardinant tuos pačius asmenis, vartojama kiek kitokia sąvoka - ,,bankroto administratorius”. Galiojančio keičiamo įstatymo straipsniuose, kurių teikiamu įstatymo projektu nėra siūloma keisti, vartojama sąvoka ,,bankroto administratorius”. Pažymėtina, kad Juridinių asmenų nemokumo įstatyme vartojama sąvoka ,,nemokumo administratorius”.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta bei siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, reikėtų peržiūrėti visus keičiamo įstatymo straipsnius ir sąvoką ,,bankroto administratorius” pakeisi sąvoka ,,nemokumo administratorius” arba projekto 15 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo VIII skyriaus 131 straipsnio 3 dalyje sąvoką ,,nemokumo administratorius” keisti sąvoka ,,bankroto administratorius”, nes Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 154 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad kituose teisės aktuose vartojamos sąvokos „bankroto administratorius“ atitinka šiame įstatyme vartojamą sąvoką „nemokumo administratorius“. Ši pastaba taikytina ir projekto 15 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo VIII skyriaus 136 straipsnio 3 daliai. 9. Projekto 15 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo VIII skyriaus 135 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti: „Kai taikomas turto ir teisių perleidimas ir perleidžiama tik dalis kredito įstaigos turto, teisių ar įsipareigojimų, pertvarkymo institucija kreipiasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kredito įstaigai, kurios turtas, teisės ir įsipareigojimai vadovaujantis šio skyriaus nuostatomis buvo perleisti, jeigu kredito įstaiga atitinka nemokumo sąlygas. Toks likvidavimas įvykdomas per pagrįstą laikotarpį, <…>”. Projekto nuostata dviprasmiška, nes neaišku, ką reiškia terminas “Toks likvidavimas”. Siūlytina jį patikslinti, pvz., vietoje „Toks likvidavimas“ įrašant formuluotę „Teismui priėmus nutartį likviduoti kredito įstaigą dėl bankroto, likvidavimas“. Pastebėtina ir tai, kad iš projekto nuostatų neaišku, ar tuo atveju, kai perleidžiama tik dalis kredito įstaigos turto, teisių ar įsipareigojimų ir kredito įstaiga neatitinka nemokumo sąlygų, kredito įstaiga gali toliau tęsti savo veiklą.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projektu teikiamo 128 straipsnio 1 dalį, „Kredito įstaigos turto, teisių ir įsipareigojimų perleidimo šio skyriaus nustatyta tvarka (toliau šiame skyriuje – turto ir teisių perleidimas) kredito įstaigos licenciją turinčiam įsigyjančiam asmeniui (toliau – įsigyjantis asmuo) taikymo galutinis tikslas yra likviduoti kredito įstaigą.“ Projektas tobulintinas, pašalinant šį neaiškumą. 10. Projekto 15 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo VIII skyriaus 136 straipsnio 2 dalį, siekiant teisinio reguliavimo tikslumo, siūlytina pradėti nuostata „Kai į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipiasi kiti įstatymuose nurodyti asmenys“. 11. Projekto 15 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo VIII skyriaus 137 straipsnio 6 dalyje formuluotė „turto ir įsipareigojimų“ taisytina. Atsižvelgiant į kitas projekto nuostatas, turi būti vartojama arba formuluotė „turto, teisių ir įsipareigojimų“, arba jos trumpinys „turto ir teisių“. 12. Projekto 15 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo VIII skyriaus 138 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti: „Jeigu atlikus galutinį vertinimą nustatoma didesnė kredito įstaigos grynoji turto vertė, negu buvo nustatyta preliminaraus vertinimo, atikto mutatis mutandis taikant šio įstatymo 54 straipsnį, metu, pertvarkymo institucija gali nurodyti įsigyjančiam asmeniui sumokėti atitinkamą papildomą atlygį už perduotą turtą kredito įstaigai, kurios turtas ir teisės perleidžiamos.” (pabraukta mūsų). Taigi projektu siūloma suteikti pertvarkymo institucijai teisę savo nuožiūra spręsti dėl nurodymo pateikimo įsigyjančiam asmeniui sumokėti atitinkamą papildomą atlygį už perduotą turtą kredito įstaigai, kurios turtas ir teisės perleidžiamos.

Svarstytina, ar įstatyme neturėtų būti nustatyti bent pagrindiniai kriterijai, kada toks nurodymas turi būti pateikiamas. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]

Teisės departamento išvada

2022-12-08 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSINIO TVARUMO ĮSTATYMO NR. XI-393 2, 22,

23, 25, 25⁴, 26⁵, 28, 44, 46, 49¹, 96,98, 99,

107 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO NAUJU VIII SKYRIUMI

ĮSTATYMO PROJEKTO

2022-12-15 Nr. XIVP-2263(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]

Komiteto išvada

2022-12-08 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSINIO TVARUMO ĮSTATYMO

NR. XI-393 2, 22, 23, 25, 25⁴, 26⁵, 28, 44, 46, 49¹,

96,98, 99, 107 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO NAUJU VIII SKYRIUMI

ĮSTATYMO PROJEKTO XIVP-2263

2022-12-07 Nr. 109-P-59

Vilnius

1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Valius Ąžuolas, Algirdas

Butkevičius, Antanas Čepononis, Justas Džiugelis, Vytautas Gapšys, Simonas Gentvilas, Mykolas Majauskas, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Dalia Mudėnienė, Mindaugas Pečiulis, Audronė Čekanavičienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau

• pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-23¹ Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 1 straipsniu siūlytina pakeisti

keičiamo įstatymo 2 straipsnio 21 dalį. Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. spalio 26 d. Seime buvo priimtas Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 1, 2, 101 straipsnių, VI skyriaus ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo V-1 skyriumi įstatymas (reg. Nr. XIV-1453), kurio nuostatos, keičiančios įstatymo 2 straipsnio 21 dalį, įsigalios 2022 m. gruodžio 1 d. Siūlytina tobulinant projektą į tai atsižvelgti. Pritarti Atsižvelgiant į pasiūlymą, projekto 1 straipsnį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 21 dalį ir ją išdėstyti taip: „21.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Bankų įstatyme, Finansų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme, Reglamente (ES) Nr. 575/2013, Reglamente (ES) Nr. 806/2014 ir

2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente Reglamente

(ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų.“

2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-11-23¹⁵

2. Projekto

15 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo VIII skyriaus 128 straipsnio 6

dalyje siūloma nustatyti: „Taikant turto ir teisių perleidimą, kredito įstaigos akcininkai ir kreditoriai neturi patirti didesnių nuostolių negu nuostoliai, kurie būtų patirti, jeigu kredito įstaiga būtų likviduojama dėl bankroto.“ Pastebėtina, kad pagal kitus projekto straipsnius kredito įstaiga gali būti likviduojama dėl bankroto ir pritaikius turto ir teisių perleidimą (135, 136 straipsniai). Analizuojama projekto nuostata tikslintina, nurodant koks likvidavimas dėl bankroto turimas omenyje - kai likviduojama dėl bankroto netaikant turto ir teisių perleidimo ar kitu atveju. Pritarti Atsižvelgiant į pasiūlymą, projekto 15 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo VIII skyriaus 128 straipsnio 6 dalį patikslinti taip: „6. Taikant turto ir teisių perleidimą, kredito įstaigos akcininkai ir kreditoriai neturi patirti didesnių nuostolių negu nuostoliai, kurie būtų patirti, jeigu kredito įstaiga būtų likviduojama dėl bankroto netaikant turto ir teisių perleidimo.“

3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-11-23¹⁵ 3.

Projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 129 straipsnio 2 dalies 1 punkte, siekiant išvengti galimų normos taikymo problemų, siūlytina formuluotę

„įskaitant atitikties turto ir teisių perleidimo sąlygoms“ papildyti formuluote „nurodytoms šio

įstatymo 128 straipsnio 2 dalyje“. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 1 dalyje, projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje, 137 straipsnio 1 dalyje vartojamos formuluotės „šio įstatymo 128 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos“ arba „šio įstatymo 128 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos“. Svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, nevertėtų suvienodinti šių formuluočių. Pritarti Atsižvelgiant į pasiūlymą, patikslinti projekto 15 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 129 straipsnio 2 dalies 1 punktą taip: „1) sprendimo taikyti turto ir teisių perleidimą arba jo netaikyti priėmimo priežastys, įskaitant atitikties turto ir teisių perleidimo sąlygoms, nurodytoms šio įstatymo 128 straipsnio 2 dalyje, įvertinimą;“ Atsižvelgiant į tai, kad priimant sprendimą taip pat turėtų būti įvertinta atitiktis keičiamo įstatymo 128 straipsnio 4 daliai, kurioje nustatyta, kad turto ir teisių perleidimo finansavimas iš Indėlių draudimo fondo turėtų būti finansiškai naudingas Indėlių draudimo fondui, ir tai yra viena iš turto ir teisių perleidimo priemonės taikymo sąlygų, teisės technikos ir teisinio aiškumo tikslais siūlytina keičiamo įstatymo 128 straipsnio 4 dalies nuostatą perkelti į 128 straipsnio 2 dalį, reglamentuojančią turto ir teisių perleidimo taikymo sąlygas, įrašant 2 dalyje naują 5 punktą, o 4 dalį ištrinti bei pernumeruoti keičiamo įstatymo 128 straipsnio dalis, patikslinant projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 128 straipsnį taip:

„128 straipsnis. Turto, teisių ir įsipareigojimų perleidimas

1.

Kredito įstaigos turto, teisių ir įsipareigojimų perleidimo šio skyriaus nustatyta tvarka (toliau šiame skyriuje – turto ir teisių perleidimas) kredito įstaigos licenciją turinčiam įsigyjančiam asmeniui (toliau – įsigyjantis asmuo) taikymo galutinis tikslas yra likviduoti kredito įstaigą. 2. Turto ir teisių perleidimą pertvarkymo institucija taiko, kai tenkinamos visos šios sąlygos:

1) kredito įstaiga tenkina šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas sąlygas, o pertvarkymo veiksmų kredito įstaigai taikymas nėra būtinas vienam ar daugiau šio įstatymo 40 straipsnyje nurodytų pertvarkymo tikslų pasiekti šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu mastu. Centrinės kredito unijos turto ir teisių perleidimo atveju taip pat turi būti priežiūros institucijos išvada, kad visos tos pačios centrinės kredito unijos narės kredito unijos tenkina bent vieną iš Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 74 straipsnio 1 dalies sąlygų ir nėra pagrindo tikėtis, kad kitomis kredito unijoms taikomomis privataus sektoriaus priemonėmis, įskaitant pagal Centrinių kredito unijų įstatymo 27 straipsnio 1 dalį priimamą sprendimą, arba priežiūros veiksmais per pagrįstą laikotarpį būtų išvengta kredito unijų nemokumo;

2) turto ir teisių perleidimas yra būtinas siekiant išvengti didelių ekonomikos sutrikimų ar sumažinti kredito įstaigos turto vertės sumažėjimą, o kredito įstaigos likvidavimas dėl bankroto netaikant turto ir teisių perleidimo neleistų pasiekti vieno ar visų šių tikslų tokiu pačiu mastu;

3) užtikrinama, kad nuostoliai tenka kredito įstaigos akcininkams ir kreditoriams, kurių reikalavimai tenkinami šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytomis eilėmis;

4) atrinktas įsigyjantis asmuo;

5) kai kredito įstaigos turto ir teisių perleidimas finansuojamas iš Indėlių draudimo fondo lėšų, toks finansavimas yra finansiškai naudingas Indėlių draudimo fondui, kaip tai nustatyta šio įstatymo 134 straipsnyje. 3.

3. Nepažeidžiant šio straipsnio 54 dalies nuostatų, gali būti

perleidžiamas visas turtas ar jo dalis, visos teisės (turtinės ir neturtinės) ar jų dalis, visi įsipareigojimai ar jų dalis, tačiau visais atvejais:

1) perleidžiami kredito įstaigos apdraustieji indėliai;

• 2) neperleidžiami kredito įstaigos įsipareigojimai kreditoriams, kurių

reikalavimai tenkinami Bankų įstatymo 87 straipsnyje ir Centrinių kredito unijų įstatymo 70 straipsnyje nurodytomis septintąja, aštuntąja ir devintąja eilėmis. 4. Turto ir teisių perleidimo finansavimas iš Indėlių draudimo fondo turi būti finansiškai naudingas Indėlių draudimo fondui, kaip tai nustatyta šio įstatymo 134 straipsnyje. 54. Taikant turto ir teisių perleidimą turi būti užtikrinta, kad kredito įstaiga turės pakankamai turto kredito įstaigos bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti. 65. Taikant turto ir teisių perleidimą, kredito įstaigos akcininkai ir kreditoriai neturi patirti didesnių nuostolių negu nuostoliai, kurie būtų patirti, jeigu kredito įstaiga būtų likviduojama dėl bankroto netaikant turto ir teisių perleidimo. 76. Jeigu pertvarkymo institucija siūlo perleisti ne tik apdraustuosius indėlius, bet ir kitus kredito įstaigos įsipareigojimus ir tam tikslui reikalinga valstybės pagalba, pertvarkymo institucija gali priimti sprendimą taikyti turto ir teisių perleidimą tik gavusi Vyriausybės sprendimą suteikti valstybės pagalbą kredito įstaigos turto ir teisių perleidimui finansuoti. 87.

87. Pertvarkymo institucijos pagrįstų

išlaidų, faktiškai patirtų vykdant turto ir teisių perleidimą, susigrąžinimui, kredito įstaigos kontrolei, įsigyjančiam asmeniui taikomam reikalavimui teikti paslaugas ir leisti naudotis infrastruktūra, turto ir teisių perleidimo procedūrai, įsigyjančio asmens interesų apsaugai, kredito įstaigos kontrolės perėmimui mutatis mutandis taikomos atitinkamai šio įstatymo 42 straipsnio 12 dalies 1–2 punktų, 45, 47 straipsnių, 61 straipsnio 2, 4, 5, 6 dalių ir 64 straipsnio nuostatos tiek, kiek šio skyriaus nuostatos nenustato kitaip. 98. Įsigyjančio asmens atrankai mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 63 straipsnio nuostatos. Mutatis mutandis taikant šio įstatymo 63 straipsnio 6 dalį, vadovaujamasi turto ir teisių perleidimo tikslais, nurodytais šio straipsnio 2 dalies 2 punkte. 109. Taikant turto ir teisių perleidimą, pertvarkymo institucija turi teisę mutatis mutandis naudotis šio įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 12, 14, 17, 18, 19, 20 ir 21 punktuose, 3 dalyje ir šio įstatymo 51, 52 straipsniuose nurodytomis teisėmis ir turi šio įstatymo 53 straipsnyje nustatytas garantijas, o kredito įstaigos darbuotojams ir sutarties šalims mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 46 straipsnio 4 dalies nuostatos. 1110.

1110. Taikant turto ir

teisių perleidimą, pertvarkymo institucijai netaikomi šie reikalavimai:

1) gauti kitų institucijų ar asmenų, įskaitant kredito įstaigos akcininkus arba kreditorius, leidimą arba sutikimą, išskyrus Bankų įstatymo 77¹ straipsnyje nurodytą sutikimą;

2) pranešti kitiems asmenims, paskelbti pranešimą arba kitai institucijai pateikti dokumentą arba jį užregistruoti prieš atliekant turto ir teisių perleidimą, išskyrus šio įstatymo 132 straipsnyje nurodytą atvejį ir valstybės pagalbą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus pranešimo reikalavimus;

3) jokie kiti teisės aktuose ar sutartyse nustatyti apribojimai arba reikalavimai gauti sutikimą, susiję su konkrečių finansinių priemonių, teisių, turto ar įsipareigojimų perdavimu. 1211. Pertvarkymo institucijos sprendimo dėl turto ir teisių perleidimo apskundimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 101 straipsnio 1–7 dalių nuostatos. Šio skyriaus nustatyta tvarka priimti tarpiniai sprendimai ar atlikti veiksmai (neveikimas) neskundžiami. 1312. Rengiant, planuojant ir taikant turto ir teisių perleidimą pertvarkymo, priežiūros institucijos ir už makroprudencinės politikos įgyvendinimą atsakinga institucija, Finansų ministerija, Vyriausybės paskirta įstaiga, įgyvendinanti valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje, specialusis valdytojas ir laikinasis administratorius, jei jie buvo paskirti, bei kredito įstaiga bendradarbiauja tarpusavyje, o kredito įstaigos valdymo organai ir vyresnioji vadovybė teikia visą reikalingą pagalbą, kad būtų pasiekti šio įstatymo 128 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyti turto ir teisių perleidimo tikslai.“ Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 128 straipsnio 2 dalies sąlygos apima ir sąlygą dėl turto ir teisių perleidimo priemonės naudingumo Indėlių draudimo fondui, projekto 15 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 137 straipsnio 1 dalis tikslintina taip: „1.

Turto ir teisių perleidimo tikslais atliekamo vertinimo (toliau šiame straipsnyje – vertinimas) tikslas – suteikti informaciją, reikalingą nustatyti, ar tenkinamos šio įstatymo 128 straipsnio 2 dalyje ir 4 dalyje nurodytos sąlygos, ir, jeigu šios sąlygos yra tenkinamos:“ Taip pat, atsižvelgiant į Teisės departamento siūlymą, projekto 15 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 129 straipsnio 1 dalis tikslintina taip:

„1. Pertvarkymo institucija, informuota pagal šio įstatymo 96 straipsnio 2 dalį

arba turėdama atitinkamos informacijos savo iniciatyva ir esant šio įstatymo

128 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytoms sąlygoms, turi įvertinti, ar

konkreti kredito įstaiga atitinka šio įstatymo 128 straipsnio 2 dalyje nustatytas nurodytas sąlygas, ir priimti sprendimą dėl turto ir teisių perleidimo.“

4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-11-23¹⁵

4. Projekto 15

straipsniu keičiamo įstatymo 129 straipsnio 3 dalį, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti, nurodant kokie veiksmai turimi omenyje (pavyzdžiui, šiame sprendime nurodytų veiksmų).

Be to, atsižvelgiant į tai, kad analizuojamoje dalyje nurodytų principų turi būti laikomasi vykdant visus veiksmus (ne tik skubius), į 129 straipsnio 4 dalies nuostatą „Pertvarkymo institucijos sprendimas dėl turto ir teisių perleidimo turi būti vykdomas nedelsiant“ bei į tai, kad skubus veiksmų, nurodytų sprendime dėl turto ir teisių perleidimo, ėmimasis ir reiškia faktinį sprendimo vykdymą, siūlytina išbraukti žodį „skubiai“. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į pasiūlymą, projekto 15 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 129 straipsnio 3 dalį patikslinti taip: „3. Sprendimas dėl turto ir teisių perleidimo priimamas ir šio įstatymo VIII skyriuje nurodytų veiksmų ir sprendime nurodytų veiksmų imamasi skubiai, laikantis skaidrumo principo ir mutantis mutandis taikant šio įstatymo III skyriaus šeštajame skirsnyje, išskyrus 89 ir 90 straipsnius, nurodytas apsaugos priemones tiek, kiek šio skyriaus nuostatos nenustato kitaip.“ Į siūlymą išbraukti „skubiai“ neatsižvelgti, kadangi nuostatoje nepasakyta, kad joje nurodyti principai yra taikomi skubiems veiksmams. Be to, nuostatoje nurodyta, kad sprendimo priėmimo turi būti imamasi taip pat skubiai. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-11-23¹⁵

5. Projekto

15 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo VIII skyriaus 129 straipsnio 4

dalyje siūloma nustatyti, kad pertvarkymo institucijos sprendimas dėl turto ir teisių perleidimo turi būti vykdomas nedelsiant. Atsižvelgiant į turto ir teisių perleidimo instituto paskirtį, svarstytina, ar projekto nereikėtų papildyti nuostata, nustatančia, kokią įtaką pertvarkymo institucijos sprendimo dėl turto ir teisių perleidimo vykdymui turėtų šio sprendimo apskundimas teismui (sustabdo ar nesustabdo šio sprendimo vykdymą).

Jeigu sustabdo, svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti specialius tokio skundo nagrinėjimo terminus. Nepritarti Projekto 15 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 128 straipsnio 12 dalyje jau yra nustatyta, kad pertvarkymo institucijos sprendimo dėl turto ir teisių perleidimo apskundimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 101 straipsnio 1–7 dalių nuostatos. Remiantis šiomis nuostatomis, sprendimo apskundimas teismui jo vykdymo nestabdo, tai pat nustatyti specialūs tokio skundo nagrinėjimo terminai (skundas turi būti išnagrinėtas ir teismo sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per du mėnesius nuo nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo dienos; prireikus motyvuota teismo nutartimi minėtas bendras bylos nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip dar vienam mėnesiui). 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-11-23¹⁵

6Siekiant teisinio aiškumo,

siūlytina apibrėžti projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 134 straipsnio 2 dalyje vartojamą sąvoką „grynoji indėlių draudimo išmokų kompensacijos suma“ turinį, nes nuo jos priklausys mažiausių išlaidų vertinimo rezultatai. Nepritarti Sąvoka „grynoji indėlių draudimo išmokų kompensacijos suma“ kyla iš 2014 m. balandžio 16 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (toliau – Direktyva) 11 straipsnio 6 dalies, kuri suteikia teisę valstybėms narėms leisti naudoti Indėlių draudimo fondo lėšas ir alternatyvioms priemonėms (tokioms kaip įtvirtinamai šiame projekte) finansuoti, su sąlyga, kad indėlių garantijų sistemų (Lietuvos atveju – Indėlių draudimo fondo) patiriamos išlaidos neviršytų kompensacijų apdraustiems indėlininkams grynosios sumos. Direktyvoje sąvoka nėra atskirai apibrėžiama, ją apibrėžus kyla rizika iškreipti minėtos Direktyvos nuostatos esmę. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-11-23¹⁵

7. Projekto 15 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo

VIII skyriaus 135 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad turto ir teisių perleidimą organizuoja ir vykdo pertvarkymo institucija arba jos paskirtas specialusis valdytojas. Pastebėtina, kad projekto 15 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo VIII skyriaus 128 straipsnyje nustatytos pertvarkymo institucijos teisės ir pareigos vykdant turto ir teisių perleidimą, tačiau iš projekto nuostatų lieka neaišku, ar tokias pačias teises turi ir jos paskirtas specialusis valdytojas. Projektas tobulintinas, pašalinant šį neaiškumą. Nepritarti Projekte yra numatyta, kad specialusis valdytojas organizuoja ir vykdo turto ir teisių perleidimą. Be to, pagal galiojančio Finansinio tvarumo įstatymo 43 straipsnio 3 dalį, kuri taikoma mutandis mutandis ir turto ir teisių perleidimo priemonės atveju, specialiojo valdytojo įgaliojimai, funkcijos, veiksmai, kuriuos specialusis valdytojas gali atlikti tik pertvarkymo institucijai iš anksto pritarus, ir kitos išsamios specialiojo valdytojo veiklos sąlygos nustatomi specialiojo valdymo veiklos sutartyje, sudarytoje tarp pertvarkymo institucijos ir specialiojo valdytojo.

Pagal Finansinio tvarumo įstatymo 43 straipsnio 7 dalį, kuri taip pat taikoma mutandis mutandis, specialusis valdytojas privalo imtis visų būtinų priemonių turto ir teisių perleidimo priemonės tikslams pasiekti ir įgyvendinti pertvarkymo institucijos nurodytus turto ir teisių perleidimo priemonės taikymo veiksmus. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-11-23¹⁵

8. Projekto

15 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo VIII skyriaus 135 straipsnio 3

dalyje siūloma nustatyti, kad specialiojo valdytojo įgaliojimai baigiasi, kai teismas priima nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo kredito įstaigai ir paskiria kredito įstaigos nemokumo administratorių. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 15 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo VIII skyriaus

131 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose ir 3 dalyje, įvardinant tuos pačius

asmenis, vartojama kiek kitokia sąvoka - ,,bankroto administratorius”. Galiojančio keičiamo įstatymo straipsniuose, kurių teikiamu įstatymo projektu nėra siūloma keisti, vartojama sąvoka ,,bankroto administratorius”. Pažymėtina, kad Juridinių asmenų nemokumo įstatyme vartojama sąvoka ,,nemokumo administratorius”.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta bei siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, reikėtų peržiūrėti visus keičiamo įstatymo straipsnius ir sąvoką ,,bankroto administratorius” pakeisi sąvoka ,,nemokumo administratorius” arba projekto 15 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo VIII skyriaus 131 straipsnio 3 dalyje sąvoką ,,nemokumo administratorius” keisti sąvoka ,,bankroto administratorius”, nes Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 154 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad kituose teisės aktuose vartojamos sąvokos

„bankroto administratorius“ atitinka šiame įstatyme vartojamą sąvoką

„nemokumo administratorius“. Ši pastaba taikytina ir projekto 15 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo

VIII skyriaus 136 straipsnio 3 daliai. Pritarti Atsižvelgiant į pasiūlymą, projekto 15 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 135 straipsnio 3 dalį patikslinti taip: „3. Specialiojo valdytojo įgaliojimai baigiasi, kai teismas priima nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo kredito įstaigai ir paskiria kredito įstaigos nemokumo bankroto administratorių.“ Pagal pasiūlymą taip pat patikslinti projekto 15 straipsnyje dėstomo 136 straipsnio 3 dalį: „3. Iškėlus bankroto bylą kredito įstaigai, dėl kurios buvo priimtas pertvarkymo institucijos sprendimas dėl turto ir teisių perleidimo, nemokumo bankroto administratorius neturi teisės tikrinti sandorių, sudarytų dėl turto ir teisių perleidimo pagal šio skyriaus nuostatas, ir reikšti ieškinių teisme dėl tokių sandorių pripažinimo negaliojančiais. Centrinės kredito unijos turto ir teisių perleidimo atveju nemokumo bankroto administratorius taip pat neturi teisės tikrinti sandorių, sudarytų dėl jos narių kredito unijų turto ir teisių perleidimo pagal Kredito unijų įstatymo vienuoliktojo skirsnio nuostatas, ir reikšti ieškinių teisme dėl tokių sandorių pripažinimo negaliojančiais.“

9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-11-23¹⁵ 9.

Projekto

15 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo VIII skyriaus 135 straipsnio 4

dalyje siūloma nustatyti: „Kai taikomas turto ir teisių perleidimas ir perleidžiama tik dalis kredito įstaigos turto, teisių ar įsipareigojimų, pertvarkymo institucija kreipiasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kredito įstaigai, kurios turtas, teisės ir įsipareigojimai vadovaujantis šio skyriaus nuostatomis buvo perleisti, jeigu kredito įstaiga atitinka nemokumo sąlygas. Toks likvidavimas įvykdomas per pagrįstą laikotarpį, <…>”. Projekto nuostata dviprasmiška, nes neaišku, ką reiškia terminas “Toks likvidavimas”. Siūlytina jį patikslinti, pvz., vietoje „Toks likvidavimas“ įrašant formuluotę „Teismui priėmus nutartį likviduoti kredito įstaigą dėl bankroto, likvidavimas“. Pastebėtina ir tai, kad iš projekto nuostatų neaišku, ar tuo atveju, kai perleidžiama tik dalis kredito įstaigos turto, teisių ar įsipareigojimų ir kredito įstaiga neatitinka nemokumo sąlygų, kredito įstaiga gali toliau tęsti savo veiklą. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projektu teikiamo 128 straipsnio 1 dalį, „Kredito įstaigos turto, teisių ir įsipareigojimų perleidimo šio skyriaus nustatyta tvarka (toliau šiame skyriuje – turto ir teisių perleidimas) kredito įstaigos licenciją turinčiam įsigyjančiam asmeniui (toliau – įsigyjantis asmuo) taikymo galutinis tikslas yra likviduoti kredito įstaigą.“ Projektas tobulintinas, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti Atsižvelgiant į pasiūlymą, projekto 15 straipsnyje dėstomo 135 straipsnio 4 dalį patikslinti taip: „4. Kai taikomas turto ir teisių perleidimas ir perleidžiama tik dalis kredito įstaigos turto, teisių ar įsipareigojimų, pertvarkymo institucija kreipiasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kredito įstaigai, kurios turtas, teisės ir įsipareigojimai vadovaujantis šio skyriaus nuostatomis buvo perleisti, jeigu kredito įstaiga atitinka nemokumo sąlygas.

Toks Teismui priėmus nutartį likviduoti kredito įstaigą dėl bankroto, likvidavimas įvykdomas per pagrįstą laikotarpį, atsižvelgiant į tai, ar kredito įstaiga turi teikti paslaugas arba leisti naudotis savo infrastruktūra pagal šio įstatymo 47 straipsnį tam, kad įsigyjantis asmuo galėtų vykdyti jam perduotą veiklą ar teikti jam perduotas paslaugas, ir į kitas priežastis, dėl kurių būtina tęsti kredito įstaigos, kuriai pritaikytas turto ir teisių perleidimas, veiklą, kad būtų pasiekti šio įstatymo 128 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyti turto ir teisių perleidimo tikslai. Likviduojant centrinę kredito uniją taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, kad centrinė kredito unija priežiūros institucijos reikalavimu turi teikti paslaugas arba leisti naudotis savo infrastruktūra pagal šio įstatymo 47 straipsnį tam, kad jos narių kredito unijų turtą, teises ir įsipareigojimus įsigyjantis asmuo galėtų vykdyti jam perduotą veiklą ar teikti jam perduotas paslaugas, ir į kitas priežastis, dėl kurių būtina tęsti kredito unijos, kuriai pritaikytas turto ir teisių perleidimas, veiklą, kad būtų pasiekti Kredito unijų įstatymo 78 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyti turto ir teisių perleidimo tikslai.“ Kadangi sąlygos, pagal kurias pripažįstama, kad įstaiga žlunga arba gali žlugti (viena iš būtinų turto ir teisių perleidimo priemonės taikymo sąlygų) iš esmės suderintos su kredito įstaigų nemokumo sąlygomis, nurodytoje nuostatoje žodžiai „jeigu kredito įstaiga atitinka nemokumo sąlygas“ išbraukti kaip pertekliniai. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-23¹⁵ 10.

Projekto 15 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo VIII skyriaus 136 straipsnio 2 dalį, siekiant teisinio reguliavimo tikslumo, siūlytina pradėti nuostata „Kai į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipiasi kiti įstatymuose nurodyti asmenys“. Pritarti Atsižvelgiant į pasiūlymą, projekto 15 straipsnyje dėstomo 136 straipsnio 2 dalį patikslinti taip:

„2. Kai į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipiasi kiti įstatymuose

nurodyti asmenys, Teismas teismas atsisako iškelti kredito įstaigos bankroto bylą, jeigu pertvarkymo institucija informuoja teismą, kad ji ketina kredito įstaigai taikyti šiame skyriuje nurodytą turto ir teisių perleidimą.“

11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-11-23¹⁵

11. Projekto 15 straipsnyje dėstomo keičiamo

įstatymo VIII skyriaus 137 straipsnio 6 dalyje formuluotė „turto ir įsipareigojimų“ taisytina. Atsižvelgiant į kitas projekto nuostatas, turi būti vartojama arba formuluotė „turto, teisių ir įsipareigojimų“, arba jos trumpinys „turto ir teisių“. Pritarti Atsižvelgiant į pasiūlymą, projekto 15 straipsnyje dėstomo 137 straipsnio 6 dalį patikslinti taip: „6. Kredito įstaigos perleidžiamo turto, teisių ir įsipareigojimų vertė turi būti nustatyta atsižvelgiant į vertinimo rezultatus.“

12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-11-23¹⁵

12. Projekto 15 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo VIII skyriaus 138

straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti: „Jeigu atlikus galutinį vertinimą nustatoma didesnė kredito įstaigos grynoji turto vertė, negu buvo nustatyta preliminaraus vertinimo, atikto mutatis mutandis taikant šio įstatymo 54 straipsnį, metu, pertvarkymo institucija gali nurodyti įsigyjančiam asmeniui sumokėti atitinkamą papildomą atlygį už perduotą turtą kredito įstaigai, kurios turtas ir teisės perleidžiamos.” (pabraukta mūsų).

Taigi projektu siūloma suteikti pertvarkymo institucijai teisę savo nuožiūra spręsti dėl nurodymo pateikimo įsigyjančiam asmeniui sumokėti atitinkamą papildomą atlygį už perduotą turtą kredito įstaigai, kurios turtas ir teisės perleidžiamos. Svarstytina, ar įstatyme neturėtų būti nustatyti bent pagrindiniai kriterijai, kada toks nurodymas turi būti pateikiamas. Nepritarti Panašus reguliavimas jau yra nustatytas galiojančio Finansinio tvarumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalies 2 punkte dėl savo esme į turto ir teisių perleidimo priemonę panašios verslo perleidimo priemonės pertvarkymo režime. Be to, turto ir teisių perleidimo tikslais atliekamo nepriklausomo galutinio vertinimo, numatyto projekto 15 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 138 straipsnio 1 dalies 2 punkte, vienas iš tikslų yra suteikti pertvarkymo institucijai informaciją, reikalingą sprendimui, ar nurodyti įsigyjančiam asmeniui sumokėti atitinkamą papildomą atlygį už perduotą turtą kredito įstaigai, kurios turtas ir teisės perleidžiamos, priimti. Taigi pertvarkymo institucija sprendimą priims remdamasi nepriklausomo vertintojo išvada ir sprendimas bet kuriuo atveju turi būti motyvuotas. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta. 7.

7. Komiteto sprendimas ir

pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p. Biudžeto ir finansų komitetas, 2022-12-07 11, 12, 13, 14, 15 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įvertinus Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2022-11-23 išvados dėl Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr. IX-975 2, 6, 7, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 22, 23, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 38, 39, 40, 42, 43, 45 straipsnių, penktojo, šeštojo skirsnių pavadinimų ir 1 priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 16(1), 48 straipsniais ir 36, 37, 41 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto Nr. XIVP-2262 pastabą, minėtame projekte buvo pakeista sąvoka „draudimo įmonė“, atitinkamai, siekiant nuoseklumo, draudimo įmonės sąvoka keistina ir šiame projekte. Pasiūlymas:

1) Patikslinti projekto 11 straipsnį taip: „11 straipsnis. 96 straipsnio pakeitimas Pakeisti 96 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) Vyriausybės paskirtai įstaigai paskirtam juridiniam asmeniui, įgyvendinančiai įgyvendinančiam valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje, kai gali prireikti panaudoti Indėlių draudimo fondo arba Pertvarkymo fondo lėšas;“.“

2) Patikslinti projekto 12 straipsnį taip: „12 straipsnis. 98 straipsnio pakeitimas Pakeisti 98 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) Vyriausybės paskirtą įstaigą juridinį asmenį, įgyvendinančią įgyvendinantį valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje;“.“

3) Patikslinti projekto 13 straipsnį taip: „13 straipsnis.

99 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 99 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) Vyriausybės paskirta įstaiga, įgyvendinanti paskirtas juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje;“.“

4) Patikslinti projekto 14 straipsnį taip: „14 straipsnis. 107 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 107

straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) Vyriausybės paskirtos įstaigos, įgyvendinančios paskirto juridinio asmens, įgyvendinančio valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje, ir šios dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų valstybių narių institucijų, atsakingų už tų valstybių narių indėlių draudimo sistemas;“. 2. Pakeisti 107 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Dalyvaudamos kitų valstybių narių įsteigtų pertvarkymo kolegijų veikloje,

pertvarkymo institucija, priežiūros institucija, Finansų ministerija ir Vyriausybės paskirta įstaiga, įgyvendinanti paskirtas juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje, glaudžiai bendradarbiauja su kitais tų kolegijų nariais.“

5) Patikslinti projekto 15 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 128 straipsnio 13 dalį taip: „13.

Rengiant, planuojant ir taikant turto ir teisių perleidimą pertvarkymo, priežiūros institucijos ir už makroprudencinės politikos įgyvendinimą atsakinga institucija, Finansų ministerija, Vyriausybės paskirta įstaiga, įgyvendinanti paskirtas juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje, specialusis valdytojas ir laikinasis administratorius, jei jie buvo paskirti, bei kredito įstaiga bendradarbiauja tarpusavyje, o kredito įstaigos valdymo organai ir vyresnioji vadovybė teikia visą reikalingą pagalbą, kad būtų pasiekti šio įstatymo 128 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyti turto ir teisių perleidimo tikslai.“

6) Patikslinti projekto 15 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 132 straipsnio 1 dalies 4 punktą taip: „4) Vyriausybės paskirtą įstaigą, įgyvendinančią juridinį asmenį, įgyvendinantį valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje;“

7) Patikslinti projekto 15 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 134 straipsnio 3 ir 5 dalis taip: „3. Atlikdama vertinimą pertvarkymo institucija bendradarbiauja su Vyriausybės paskirta įstaiga, įgyvendinančia paskirtu juridiniu asmeniu, įgyvendinančiu valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje, ir priežiūros institucija, konsultuojasi ir bendradarbiauja su Finansų ministerija.

Vyriausybės paskirta įstaiga, įgyvendinanti paskirtas juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje, priežiūros institucija ir kredito įstaiga teikia pertvarkymo institucijai turimą informaciją, būtiną mažiausių išlaidų vertinimui atlikti. 5. Pertvarkymo institucija Vyriausybės paskirtą įstaigą, įgyvendinančią juridinį asmenį, įgyvendinantį valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje, informuoja apie mažiausių išlaidų vertinimo rezultatus.“

Pritarti

8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Mykolas Majauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė:

nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė