Projekto Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, išskyrus tuos,
kurie nėra Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių valstybių piliečiai, ir Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys gali įsigyti ir turėti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis šiems tikslams:
1) medžioklei;
2) sportui;
3) savigynai;
4) profesinei veiklai;
5) kolekcijoms sudaryti;
6) mokymui;
7) moksliniam tyrimui;
8) šaulio tarnybai ar profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ir kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario individualiems praktiniams įgūdžiams tobulinti;
9) kitiems tikslams, jeigu tai neprieštarauja įstatymams, tarptautinėms sutartims ir susitarimams.“
taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, kurie nėra Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių valstybių piliečiai, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos įsigytus ir turimus ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis privalo ne ilgiau kaip per vienerius metus parduoti per subjektą, turintį teisę prekiauti ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis, arba perdaryti į visiškai netinkamus naudoti, arba perduoti teritorinei policijos įstaigai, o jiems išduoti leidimai laikyti ginklus ar leidimai nešiotis ginklus yra panaikinami. 4.
priedėlių, šaudmenų, jų dalių nepardavus per subjektą, turintį teisę prekiauti ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis, arba perdarius į visiškai netinkamus naudoti, arba neperdavus teritorinei policijos įstaigai per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą, jų įsigyti ir turimi ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys paimami Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 straipsnyje nustatyta tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys L. Kasčiūnas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. 2022 m. vasario 24 d. Rusijos pradėto atviro plataus masto karo prieš Ukrainą pradžioje aktyviai veikė diversinės grupės, kurios Ukrainos miestuose žymėjo taikinius ant pastatų, kuriuos agresorės Rusijos pajėgos turėtų bombarduoti, taip pat dalyvavo diversinėje veikloje, siekdamos sukelti suirutę, paralyžiuoti Ukrainos institucijų darbą. Tokias grupes sudarė Rusijai lojalūs žmonės, daugelis jų turėjo ginklus. Dalis jų buvo ir Rusijos veiksmus palaikantys Ukrainos piliečiai, dalis – Ukrainoje nuo seno gyvenantys ar ten turintys nuosavybę Rusijos piliečiai, savo kilmės šaliai ir jos vykdomai politikai jaučiantys ideologinį prielankumą. Rusijos karas Ukrainoje kelia tiesioginę grėsmę visos Europos saugumui. Verta atkreipti dėmesį, kad Seimas 2022 m. gegužės 10 d. pripažino Rusijos Federacijos vykdomą karą prieš Ukrainą ukrainiečių tautos genocidu, o Rusijos Federaciją, kurios karinės pajėgos sąmoningai ir sistemingai renkasi bombardavimo taikiniais civilinius objektus, – terorizmą remiančia ir vykdančia valstybe. Todėl toks scenarijus, kada galimų krizių ar karo metu gali susiformuoti ir veikti priešiškoms valstybėms palankios diversinės grupės, nors ir mažai tikėtinas Lietuvoje, turi būti įvertintas. Atsakomybė už Rusijos karą prieš Ukrainą tenka ir Baltarusijai. Rusija jau nuo karo pradžios naudoja Baltarusijos teritoriją atakoms prieš Ukrainą, o dabar Baltarusijoje dislokuoja savo karius. Ir tai nėra vien tik tų šalių režimų atsakomybė. Ji tenka ir tų šalių piliečiams. Tai yra visos Rusijos karas, nes didžioji dauguma Rusijos piliečių palaiko šalies agresorės karinius veiksmus. Jiems tai priimtina.
Jiems tai priimtina. Būtent jų balsai leido išaugti imperialistiniam Kremliaus režimui, kuris naudoja karinę jėgą prieš kaimyninę šalį, terorizuoja ir žudo jos nekaltus civilius gyventojus, okupuoja ir aneksuoja jos teritorijas, perrašinėja istoriją, energetiniu ir ekonominiu šantažu mėgina parklupdyti Europą. Lietuvoje šiuo metu 294 Rusijos Federacijos ir 46 Baltarusijos Respublikos piliečiai turi leidimus laikyti ar leidimus nešiotis ginklus. Tarp jų gali būti ir turinčiųjų dvigubą pilietybę – Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos ar Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos. Siekiat užkardyti bet kokias galimybes formuotis šių valstybių agresyvius veiksmus palaikančioms diversinėms grupėms, tikslinga uždrausti Lietuvoje nuolat gyvenantiems Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiams čia įsigyti ir turėti ginklus. Toks ribojimas neapimtų asmenų turinčiųjų dvigubą pilietybę. Panašiu keliu žengia ir Estija. Šios šalies vyriausybė yra pritarusi Vidaus reikalų ministerijos parengtoms Ginklų įstatymo pataisoms, uždraudžiančioms Estijoje nuolat gyvenantiems Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiams įsigyti ir turėti ginklus. Jas priėmus, Estijoje nuolat gyvenantys Rusijos ir Baltarusijos piliečiai privalės per metus laiko nuo šių metų pabaigos turimus ginklus parduoti per subjektą, prekiaujantį ginklais, perdaryti į visiškai netinkamus naudoti arba perduoti teritorinei policijos įstaigai, o jiems išduoti leidimai laikyti ginklus ar leidimai nešiotis ginklus bus panaikinami. Jei per šį terminą Estijoje nuolat gyvenantis Rusijos ar Baltarusijos pilietis neparduos turimo ginklo, jis vis tiek privalės jį perduoti teritorinei policijos įstaigai, ir tuomet jam bus išmokėta pinigų suma, lygi atitinkamos kategorijos ir modelio ginklo vidutinei rinkos kainai.
Draudimas įsigyti ir turėti ginklus būtų taikomas ir Estijoje įregistruotoms Rusijos ir Baltarusijos piliečių valdomoms įmonėms ir nevyriausybinėms organizacijoms.[1] Estijoje taip pat gyvena didelė dalis nepiliečių – žmonės, daugiausia rusakalbiai, turintys vadinamuosius pilkuosius pasus, kurie nėra nei Estijos, nei Rusijos, nei Baltarusijos, nei kt. šalies piliečiai. Įsigaliojus siūlomoms Estijos ginklų įstatymo pataisoms, šių asmenų turimi leidimai laikyti ginklus ar leidimai nešiotis ginklus galios iki jų galiojimo pabaigos, bet nebebus pratęsiami, o nauji – nebus išduodami.[2] Skaičiuojama, kad siūlomi pakeitimai paveiktų apie 1300 Estijos gyventojų.[3] Toks siūlomas įtvirtinti draudimas motyvuojamas siekiu užkardyti galimybes formuotis Estijai priešiškoms valstybėms palankioms diversinėms grupėms ir jų veiklai – t. y. kada Estijoje gyvenantys priešiškos užsienio valstybės piliečiai dėl ideologinio prielankumo ar pilietinio lojalumo kritiniais atvejais imtųsi ginklu ginti savo kilmės šalies interesus. Atsižvelgiant į visa tai ir siekiant užkardyti tokias galimas rizikas ir grėsmes nacionaliniam saugumui parengtas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 11 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Įstatymo projektas), kuriuo siekiama uždrausti nuolatiniams Lietuvos gyventojams, kurie nėra Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių valstybių piliečiai, Lietuvoje įsigyti ir turėti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis ir jų dalis. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Įstatymo projektą parengė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko patarėjas Simonas Klimanskis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai? Pagal šiuo metu galiojantį Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai ir Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys gali įsigyti ir turėti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis šiems tikslams:
1) medžioklei;
2) sportui;
3) savigynai;
4) profesinei veiklai;
5) kolekcijoms sudaryti;
6) mokymui;
7) moksliniam tyrimui;
8) šaulio tarnybai ar profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ir kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario individualiems praktiniams įgūdžiams tobulinti;
9) kitiems tikslams, jeigu tai neprieštarauja įstatymams, tarptautinėms sutartims ir susitarimams. Toks teisinis reguliavimas leidžia Lietuvoje įsigyti ir turėti ginklus čia nuolat gyvenantiems Lietuvai nedraugiškų ar priešiškų valstybių piliečiams, kurių tarpe gali būti tokių, kurie dėl pilietinio lojalumo ar ideologinių nuostatų krizių ar karo metu ginklu imtų ginti savo kilmės šalių interesus. Tai kelia galimos diversinės veiklos rizikas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama?
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, kurie nėra Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių valstybių piliečiai, negalėtų įsigyti ir turėti ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių šiems tikslams:
1) medžioklei;
2) sportui;
3) savigynai;
4) profesinei veiklai;
5) kolekcijoms sudaryti;
6) mokymui;
7) moksliniam tyrimui;
8) šaulio tarnybai ar profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ir kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario individualiems praktiniams įgūdžiams tobulinti;
9) kitiems tikslams, jeigu tai neprieštarauja įstatymams, tarptautinėms sutartims ir susitarimams. Taip pat numatoma, kad nuolatiniai šalies gyventojai, kurie nėra Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių valstybių piliečiai, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos įsigytus ir turimus ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis privalės ne ilgiau kaip per vienerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo parduoti per subjektą, turintį teisę prekiauti ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis, arba perdaryti į visiškai netinkamus naudoti, arba perduoti teritorinei policijos įstaigai, o jiems išduoti leidimai laikyti ginklus ar leidimai nešiotis ginklus bus panaikinami. Minėtiems asmenims to nepadarius per numarytą terminą, jų įsispigyti ir turimi ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalus bus paimami Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 straipsnyje nustatyta tvarka. Tikimasi, kad siūlomas teisinis reguliavimas padės labiau užtikrinti nacionalinio saugumo interesus ir užkardys galimas diversinės veiklos rizikas, kurios kritiniais atvejais gali kilti dėl galimai nelojalių šalies gyventojų.
Siūloma, kad teikiamas Įstatymo projektas įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d., kad valstybės institucijos ir įstaigos spėtų pasirengti jo įgyvendinimui ir parengtų reikiamas tvarkas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, uždraudus Lietuvoje nuolat gyvenantiems europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų neatitinkančių užsienio valstybių piliečiams, kurių tarpe gali būti galimai Lietuvai nelojalių asmenų, kurie krizių ar karo metu gali imtis ginklu ginti savo kilmės šalies interesus, bus apribotos diversinės veiklos galimybės. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Įstatymas teigiamą poveikį kriminogeninei situacijai. Kasmet fiksuojama po 3–4 incidentus, kai Lietuvoje legalūs ginklų turėtojai juos panaudoja neteisėtai, kartais nukreipdami prieš kitus asmenis. Todėl sumažėjus ginklų turėtojų skaičiui gali sumažėti ir tokio pobūdžio incidentų skaičius. Taip pat sumažės galimybės krizių ar karo metu formuotis įvairioms diversinėms grupėms. Įstatymas įtakos korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Priimtas įstatymas užkirs kelią nuolatiniams Lietuvos gyventojams, kurie nėra Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių valstybių piliečiai, Lietuvoje įsigyti ir turėti ginklus profesinei veiklai vykdyti. Tai reiškia, kad jie negalės vykdyti tokios veiklos.
Tačiau, kaip minėta, toks reguliavimas labiau užtikrins nacionalinio saugumo interesus ir užkardys galimas diversinės veiklos rizikas, kurios kritiniais atvejais gali kilti dėl galimai nelojalių šalies gyventojų. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Priėmus Įstatymo projektą, galiojančių teisės aktų keisti ar panaikinti nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Įstatymui įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2022 m. gruodžio 31 d. turės priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 13.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. „Ginklų įsigijimas ir turėjimas“, „nuolatiniai gyventojai“,
„užsienio valstybių piliečiai“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo narys Laurynas Kasčiūnas [1] ERR, „Russian residents in Estonia may be stripped of gun rights in a year's time“. 2022 m. spalio 5 d., <https://news.err.ee/1608739444/russian-residents-in-estonia-may-be-stripped-of-gun-rights-in-a-year-s-time> [Žiūrėta 2022-11-09]. [2] Ten pat. [3] Ten pat.
2022-11-16 Nr. XIVP-2249 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Respublikoje galėtų įsigyti ir turėti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis tik tie nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kurie yra Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių valstybių piliečiai. Vertinant šią nuostatą, pažymime, kad jos turinys neatitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytos projekto paskirties bei jame išdėstytų projektą pagrindžiančių argumentų. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Lietuvoje šiuo metu 294 Rusijos Federacijos ir 46 Baltarusijos Respublikos piliečiai turi leidimus laikyti ar leidimus nešiotis ginklus. Tarp jų gali būti ir turinčiųjų dvigubą pilietybę – Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos ar Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos. Siekiat užkardyti bet kokias galimybes formuotis šių valstybių agresyvius veiksmus palaikančioms diversinėms grupėms, tikslinga uždrausti Lietuvoje nuolat gyvenantiems Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiams čia įsigyti ir turėti ginklus. Toks ribojimas neapimtų asmenų turinčiųjų dvigubą pilietybę”. Taigi, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad siūlomu reglamentavimu siekiama uždrausti būtent Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiams čia įsigyti ir turėti ginklus, tačiau pačiame projekte tokių asmenų ratas yra žymiai platesnis. Pažymėtina, kad pagal siūlomą reguliavimą, ginklo Lietuvoje nebegalėtų įsigyti ir kitų pasaulio valstybių, jokia forma nedalyvavusių ar nedalyvaujančių kariniuose konfliktuose, piliečiai, kurių lojalumu Lietuvos valstybei abejoti nėra pagrindo. 2.
ilgiau kaip per vienerius metus” įrašytini žodžiai „ne vėliau kaip per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo“. 3. Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 straipsnis nustato įvairias ginklų paėmimo aplinkybes ir sąlygas (o kai kurios iš jų visiškai nesusijusios su projekte siūlomu reguliavimu), projekto 2 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių
„paimami Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41
straipsnyje nustatyta tvarka“ siūlome įrašyti žodžius „paimami ir realizuojami Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka“. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]