6ee38b20-ed1c-4060-9aba-44a2a89865f4 Projekto lyginamasis variantas
PROFESINIO MOKYMO ĮSTATYMO NR. VIII-450 2, 6, 11, 13, 14, 17, 18, 20, 23, 26, 28, 29, 32, 33, 35, 36, 38, 39 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 2 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „
8. Pirminis profesinis mokymas
2. Pakeisti 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „
9. Praktinis profesinis mokymas – profesinio mokymo teikėjo teikiamas mokymas, kai profesiniai įgūdžiai ugdomi ir formuojami jo paties mokymui pritaikytose patalpose, aprūpintose būtinais profesinio mokymo kokybei užtikrinti materialiaisiais ištekliais, ir profesiniai įgūdžiai formuojami ir įtvirtinami realioje darbo vietoje.“2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Pirminis profesinis mokymas
1. Pirminis profesinis mokymas įprastai yra skirtas pirmajai kvalifikacijai įgyti ir teikiamas ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims:1 ) įgijusiems pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą;2 ) neįgijusiems pagrindinio išsilavinimo;3 ) kurie yra mokęsi pagal specialiojo ugdymo programas turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių ir neįgijusiems reikiamo išsilavinimo švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamame priėmimo mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programas į valstybines ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigas ir kitas valstybinių ar savivaldybių švietimo įstaigas kriterijų sąraše nustatytais atvejais. 2 . Profesinio mokymo teikėjas mokiniui, neįgijusiam pagrindinio išsilavinimo, sudaro sąlygas tęsti mokymąsi pagal pagrindinio ugdymo programą. 3 .
3. Asmuo, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, gali rinktis mokymąsi pagal profesinio mokymo programą arba kartu mokytis ir pagal vidurinio ugdymo programą. 4 . Mokiniui mokantis pagal formaliojo profesinio mokymo programą, bendrojo ugdymo technologijų dalykų ar anksčiau baigti profesinio mokymo programų moduliai įskaitomi švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. 5 . Mokiniui, baigusiam pirminio formaliojo profesinio mokymo programą ir (arba) nustatyta tvarka gavusiam jo įgytų kompetencijų įvertinimą, suteikiama atitinkamo lygio kvalifikacija. 6 . Mokinys, kuris lygiagrečiai su profesinio mokymo programa mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą arba pagal vidurinio ugdymo programą, pagrindinį išsilavinimą arba vidurinį išsilavinimą įgyja Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nustatyta tvarka. 7 . Tuo atveju, kai profesinis mokymas vykdomas pameistrystės profesinio mokymo organizavimo forma, darbdavys, sudaręs pameistrystės darbo sutartį su mokiniu, kuris mokosi ir pagal vidurinio ugdymo programą, privalo sudaryti sąlygas baigti vidurinio ugdymo programas pameistriui patogiu laiku švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Pameistrystės darbo sutartis gali būti sudaroma tik mokiniui įgijus pagrindinį išsilavinimą. 8 . Pirminis profesinis mokymas gali būti teikiamas asmenims, įgijusiems kvalifikaciją bei pagrindinį išsilavinimą ir siekiantiems įgyti kitą kvalifikaciją kartu su viduriniu išsilavinimu, bei asmenims, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, kurie kvalifikaciją įgijo neturėdami reikiamo išsilavinimo, ir siekiantiems antrosios kvalifikacijos kartu nuosekliai besimokant pagal bendrojo ugdymo programas. 9 .
9. Pirminis profesinis mokymas taip pat gali būti teikiamas asmenims, kurie įgijo kvalifikacijas pagal mažesnės negu 20 mokymosi kreditų apimties formaliojo profesinio mokymo programas, o jeigu formaliojo profesinio mokymo programų trukmė nustatyta valandomis, jų atitiktis mokymosi kreditams nustatoma švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. “3 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Pirmoji kvalifikacija Laikoma, kad asmuo įgijo pirmąją kvalifikaciją, jeigu jis įgijo kvalifikaciją:1 ) turėdamas tik pradinį ar pagrindinį išsilavinimą;2 ) kartu su pagrindiniu išsilavinimu neturėdamas išsilavinimo ;3 ) kartu su pagrindiniu išsilavinimu ir nuosekliai mokydamasis (arba nenutraukęs mokymosi) įgijo kitą kvalifikaciją kartu su viduriniu išsilavinimu kartu su pagrindiniu išsilavinimu ;4 ) kartu su viduriniu išsilavinimu;5 ) turėdamas tik vidurinį išsilavinimą . ;6 ) turėdamas kvalifikaciją, kurią įgijo šio įstatymo 6 straipsnio 8 ir 9 dalyse nustatytais atvejais. “4 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Profesinio mokymo teikėjas priimti asmenis mokytis, pradėti vykdyti formaliojo profesinio mokymo programas ir su profesiniu mokymu susijusią veiklą gali tik gavęs Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos įstaigos išduotą licenciją vykdyti formalųjį profesinį mokymą.“
2. Pripažinti netekusia galios 13 straipsnio 7 dalį. 7 .
7. Asmuo , kurio formalųjį profesinį mokymą finansuoja valstybė, Švietimo , mokslo ir sporto ministerijos nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę keisti profesinio mokymo programą ir formą toje pačioje švietimo srityje pagal Lietuvos švietimo klasifikatorių, neprarasdamas likusios valstybinio profesinio mokymo finansavimo dalies, ne didesnės negu tos profesinės mokymo programos, pagal kurią asmuo mokėsi iki pakeisdamas profesinio mokymo programą, kaina. 5 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „14 straipsnis. Licencija vykdyti formalųjį profesinį mokymą
1. Formalųjį profesinį mokymą ir su profesiniu mokymu susijusią veiklą gali vykdyti juridiniai asmenys, kitos juridinio asmens statuso neturinčios kitos valstybės narės organizacijos ir jų padaliniai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, arba fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, turintys formaliojo profesinio mokymo licenciją (toliau – licencija), kuri suteikia teisę vykdyti Licencijų registre juridiniam ar fiziniam asmeniui įrašytas formaliojo profesinio mokymo programas ar jų modulius. 2 . Licencijas išduoda, papildo, atsisako jas išduoti, licencijų duomenis patikslina, licencijų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina ir galiojimą panaikina Švietimo, mokslo ir sporto ministerija švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota įstaiga, vadovaudamasi šiuo įstatymu ir švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamomis formaliojo profesinio mokymo licencijavimo taisyklėmis. Duomenys apie licencijų išdavimą, papildymą, patikslinimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ir galiojimo panaikinimą perduodami Licencijų registrui šio registro nuostatuose nustatyta tvarka. Formaliojo profesinio mokymo licencijavimo taisykles tvirtina Vyriausybė . 3 .
3. Fiziniams ir juridiniams asmenims, kitoms juridinio asmens statuso neturinčioms kitos valstybės narės organizacijoms bei jų padaliniams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje , norintiems gauti licenciją vykdyti formalųjį profesinį mokymą ir su profesiniu mokymu susijusią veiklą , keliami šie reikalavimai:1 ) profesijos mokytojai arba kandidatai į profesijos mokytojus turi atitikti profesinio mokymo programose ir Švietimo įstatyme nustatytus kvalifikacinius ir kompetencijų reikalavimus, kvalifikuotas personalas turi būti tinkamas planuojamam profesiniam mokymui vykdyti ir profesinio mokymo kokybei užtikrinti;2 ) teorinio ir praktinio mokymo vietos, mokymui skirti materialieji ir metodiniai ištekliai turi atitikti numatomą mokyti mokinių skaičių ir profesinio mokymo programoje nustatytus reikalavimus;3 ) turėti mokymo patalpas, aprūpintas materialiaisiais ištekliais, būtinais profesinio mokymo kokybei užtikrinti. Asmenims su negalia arba asmenims, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl negalios, patalpos, kuriose vykdomas profesinis mokymas, turi būti pritaikytos pagal jų negalios pobūdį . 4 . Atitikties nustatytiems reikalavimams vertinimą organizuoja ir atlieka, ekspertizės aktą dėl pasirengimo vykdyti formalųjį profesinį mokymą išduoda kvalifikacijų tvarkymo institucija. 5 . Atitikties vertinimas neorganizuojamas ir neatliekamas, jeigu licencija papildoma naujomis formaliojo profesinio mokymo programomis ar jų moduliais, įrašytais į švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamą formaliojo profesinio mokymo programų atitikties sąrašą. 5. 6 . Sprendimas dėl licencijos išdavimo ar motyvuotas atsisakymas ją išduoti turi būti pateikiamas fiziniam ar juridiniam asmeniui, kitoms juridinio asmens statuso neturinčioms kitos valstybės narės organizacijoms ir jų padaliniams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo paraiškos (prašymo) gavimo dienos.
Nustačiusi, kad pateikti ne visi reikiami dokumentai, pateikti dokumentai netinkamai įforminti, dokumentuose yra klaidingų ir (ar) netikslių duomenų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija per 5 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos apie tai informuoja siekiantį gauti (papildyti, patikslinti) licenciją fizinį ar juridinį asmenį, juridinio asmens statuso neturinčias valstybės narės organizacijas bei jų padalinius ir nustato 20 darbo dienų terminą trūkumams pašalinti. Jeigu per šį terminą trūkumai nepašalinami, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atsisako išduoti licenciją. Terminas licencijai išduoti skaičiuojamas nuo visų tinkamai įformintų dokumentų ir informacijos pateikimo dienos. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota įstaiga švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamose formaliojo profesinio mokymo licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba kreipdamasis tiesiogiai per 5 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos informuoja fizinį ar juridinį asmenį, siekiantį gauti (papildyti, patikslinti) licenciją, apie švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotoje įstaigoje gautus dokumentus ir, jeigu reikia, apie reikalingumą patikslinti ar pateikti trūkstamus dokumentus. Patikslintų ar trūkstamų dokumentų pateikimo terminas negali būti ilgesnis kaip 20 darbo dienų nuo informavimo apie nustatytus trūkumus dienos. 6. 7 . Už licencijos išdavimą, papildymą ar patikslinimą turi būti sumokėta Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliava.
Valstybės rinkliava sumokama iki švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos įstaigos sprendimo dėl licencijos išdavimo, papildymo ar patikslinimo priėmimo. 7. 8 . Licencija neišduodama, jeigu:1 ) fizinis ar juridinis asmuo, kita juridinio asmens statuso neturinti kitos valstybės narės organizacija ir jos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, arba fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, neatitinka bent vieno reikalavimo, nurodyto šio straipsnio 3 dalyje;2 ) pateikti dokumentai ir paraiška neatitinka Vyriausybės patvirtintose švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamose Formaliojo formaliojo profesinio mokymo licencijavimo taisyklėse nustatytų reikalavimų arba buvo pateikti suklastoti;3 ) fiziniam ar juridiniam asmeniui, juridinio asmens statuso neturinčioms kitos valstybės narės organizacijoms bei jų padaliniams , įsteigtiems Lietuvos Respublikoje, licencijos galiojimas buvo panaikintas dėl nustatytų pažeidimų, kurie per nustatytą laikotarpį nebuvo pašalinti, ir nuo licencijos galiojimo panaikinimo dienos nepraėjo 6 mėnesiai;4 ) fizinis ar juridinis asmuo, kita juridinio asmens statuso neturinti kitos valstybės narės organizacija ir jos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, arba fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, verčiasi įstatymų draudžiama veikla;5 ) nesumokėta vals tybės rinkliava. 8. 9 .
9. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota įstaiga raštu įspėja licencijos turėtoją ir nustato ne ilgesnį kaip 20 darbo dienų terminą trūkumams pašalinti šiais atvejais:1 ) nustatoma, kad profesijos mokytojai neatitinka profesinio mokymo programoje (programose) ir Švietimo įstatyme nustatytų reikalavimų;2 ) teorinio ir praktinio mokymo vietos, mokymui skirti materialieji ir metodiniai ištekliai neatitinka numatomo mokyti mokinių skaičiaus ir mokymo programoje nustatytų reikalavimų;3 ) mokymo proceso organizavimas, mokinių priėmimas ir jų apskaita, mokymosi pasiekimus įteisinančių dokumentų išdavimas ir jų apskaita vykdomi nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų;4 ) nustatoma, kad juridinis asmuo, kita juridinio asmens statuso neturinti kitos valstybės narės organizacija ir jos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, arba fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, nesilaiko Vyriausybės patvirtintose Formaliojo profesinio mokymo licencijavimo taisyklėse nustatytų licencijuo jamos veiklos sąlygų neužtikrina profesinio mokymo ir su profesiniu mokymu susijusios veiklos kokybės. 9. 10
89 dalyje išvardyti trūkumai nėra pašalinami per nustatytą terminą, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija švietimo , mokslo ir sporto ministro įgaliota įstaiga priima sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą iki 20 darbo dienų ; . kai yra objektyvių priežasčių, šis Šis terminas gali būti pratęsiamas dar iki 20 darbo dienų nustatytiems pažeidimams ištaisyti. 10. 11 . Licencijos galiojimo sustabdymas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos įstaigos sprendimu panaikinamas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, jeigu nustatyti pažeidimai pašalinami. 11. 12 .
12. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota įstaiga priima sprendimą licencijos galiojimą panaikinti šiais atvejais:1 ) juridinio asmens, kitos juridinio asmens statuso neturinčios kitos valstybės narės organizacijos ir jos padalinio, įsteigto Lietuvos Respublikoje, arba fizinio asmens, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, prašymu;2 ) juridinis asmuo, kita juridinio asmens statuso neturinti kitos valstybės narės organizacija ir jos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, pasibaigia;3 ) paaiškėja, kad juridinis asmuo, kita juridinio asmens statuso neturinti kitos valstybės narės organizacija ir jos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, arba fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, licencijai gauti pateiktuose dokumentuose nurodė klaidingus duomenis arba licencija buvo gauta pateikus suklastotus dokumentus;4 ) juridinis asmuo, kita juridinio asmens statuso neturinti kitos valstybės narės organizacija ir jos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, arba fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, kuriems licencijos galiojimas buvo sustabdytas, per nustatytą terminą nepašalina pažeidimų, dėl kurių licencijos galiojimas buvo sustabdytas;5 ) fizinis ar juridinis asmuo, kita juridinio asmens statuso neturinti kitos valstybės narės organizacija ir jos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, arba fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, nepradėjo vykdyti formaliojo profesinio mokymo ir
sprendimo dėl licencijos vykdyti formalųjį profesinį mokymą ir (ar) su profesiniu mokymu susijusią veiklą išdavimo priėmimo dienos arba nevykdo formaliojo profesinio mokymo ir
nuo sprendimo dėl licencijos vykdyti formalųjį profesinį mokymą išdavimo priėmimo dienos ;6 ) pakartotinio išorinio institucijos vertinimo metu profesinio mokymo įstaigos ar kito profesinio mokymo teikėjo veikla įvertinama neigiamai, kai po išorinio institucijos įvertinimo profesinio mokymo įstaiga ar kitas profesinio mokymo teikėjas, bendradarbiaudamas su kvalifikacijos tvarkymo institucija ar kita švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija, neįgyvendino išorinio vertinimo metu pateiktų rekomendacijų;7 ) nelikus licencijoje nė vienos formaliojo profesinio mokymo programos ar jos modulio, kai formaliojo profesinio mokymo programa išregistruota iš Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registro kaip neatitinkanti reikalavimų;7 )
licencijos turėtojui – fiziniam asmeniui.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota įstaiga priima sprendimą licencijos galiojimą panaikinti šiais atvejais:1 ) juridinio asmens, kitos juridinio asmens statuso neturinčios kitos valstybės narės organizacijos ir jos padalinio, įsteigto Lietuvos Respublikoje, arba fizinio asmens, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, prašymu;2 ) juridinis asmuo, kita juridinio asmens statuso neturinti kitos valstybės narės organizacija ir jos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, pasibaigia;3 ) paaiškėja, kad juridinis asmuo, kita juridinio asmens statuso neturinti kitos valstybės narės organizacija ir jos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, arba fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, licencijai gauti pateiktuose dokumentuose nurodė klaidingus duomenis arba licencija buvo gauta pateikus suklastotus dokumentus;4 ) juridinis asmuo, kita juridinio asmens statuso neturinti kitos valstybės narės organizacija ir jos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, arba fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, kuriems licencijos galiojimas buvo sustabdytas, per nustatytą terminą nepašalina pažeidimų, dėl kurių licencijos galiojimas buvo sustabdytas;5 ) fizinis ar juridinis asmuo, kita juridinio asmens statuso neturinti kitos valstybės narės organizacija ir jos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, arba fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, nepradėjo vykdyti formaliojo profesinio mokymo ir
sprendimo dėl licencijos vykdyti formalųjį profesinį mokymą ir (ar) su profesiniu mokymu susijusią veiklą išdavimo priėmimo dienos arba nevykdo formaliojo profesinio mokymo ir
nuo sprendimo dėl licencijos vykdyti formalųjį profesinį mokymą išdavimo priėmimo dienos ;6 ) pakartotinio išorinio institucijos vertinimo metu profesinio mokymo įstaigos ar kito profesinio mokymo teikėjo veikla įvertinama neigiamai, kai po išorinio institucijos įvertinimo profesinio mokymo įstaiga ar kitas profesinio mokymo teikėjas, bendradarbiaudamas su kvalifikacijos tvarkymo institucija ar kita švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija, neįgyvendino išorinio vertinimo metu pateiktų rekomendacijų;7 ) nelikus licencijoje nė vienos formaliojo profesinio mokymo programos ar jos modulio, kai formaliojo profesinio mokymo programa išregistruota iš Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registro kaip neatitinkanti reikalavimų;7 )
licencijos turėtojui – fiziniam asmeniui. 12.
1213 . Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota įstaiga per 20 darbo dienų nuo bent vienos iš šio straipsnio
11 12 dalyje nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos priimamas priima sprendimas sprendimą panaikinti licenciją licencijos vykdyti formalųjį profesinį mokymą galiojimą. ir apie tai pranešama Licencijų registrui, profesinio mokymo įstaigai, kitam profesinio mokymo teikėjui arba kitos valstybės narės organizacijai ar jos padaliniui, įsteigtam Lietuvos Respublikoje . 13. 14 . Gavęs licenciją vykdyti formalųjį profesinį mokymą ir su profesiniu mokymu susijusią veiklą , profesinio mokymo teikėjas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotoms institucijoms šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo teikti ir leisti tikrinti informaciją, susijusią su išduota licencija vykdyti profesinį mokymą ir su profesiniu mokymu susijusią veiklą. Licencijos turėtojų licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą organizuoja ir vykdo švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota įstaiga Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo IV skirsnio nustatyta tvarka. 14. 15 . Pasikeitus licencijoje vykdyti formalųjį profesinį mokymą ir (ar) su profesiniu mokymu susijusią veiklą nurodytiems duomenims, profesinio mokymo teikėjas per 5 darbo dienas nuo duomenų pasikeitimo informuoja Švietimo , mokslo ir sporto ministeriją švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą įstaiga , kuri per 5 darbo dienas nuo kreipimosi gavimo dienos išduoda patikslintą patikslina licenciją. 15. 16 . Licenciją gavęs profesinio mokymo teikėjas Lietuvos Respublikoje įgyja teisę vykdyti formalųjį profesinį mokymą ir su profesiniu mokymu susijusią veiklą nuo sprendimo dėl licencijos vykdyti formalųjį profesinį mokymą ir (ar) su profesiniu mokymu susijusią veiklą išdavimo priėmimo dienos. 16. 17 .
17. Informacija ir dokumentai, susiję su licencijos vykdyti profesinį mokymą ir (ar) su profesiniu mokymu susijusią veiklą išdavimu, patikslinimu, atsisakymu ją išduoti ar jos panaikinimu (išskyrus konfidencialią informaciją, dokumentus ar jų dalį), skelbiami Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre. Profesinio mokymo teikėjams, turintiems licenciją vykdyti formalųjį profesinį mokymą, draudžiama įgalioti kitus asmenis ar pagal sutartį perduoti kitiems asmenims teisę verstis licencijoje nurodyta veikla. 18 . Informacija ir dokumentai, susiję su licencijos vykdyti formalųjį profesinį mokymą ir (ar) su profesiniu mokymu susijusią veiklą išdavimu, papildymu, patikslinimu, atsisakymu ją išduoti ar jos panaikinimu (išskyrus konfidencialią informaciją, dokumentus ar jų dalį), skelbiami Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre skelbiami viešai Atviroje informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemoje ir Licencijų informacinėje sistemoje . 19 . Licencijos turėtojas turi teisę:1 ) vykdyti Licencijų registre įrašytas formaliojo profesinio mokymo programas ar jų modulius;2 ) vykdyti su profesiniu mokymu susijusią veiklą;3 ) apskųsti sprendimus dėl licencijos galiojimo sustabdymo, licencijos galiojimo panaikinimo, atsisakymo išduoti licenciją. 20 . Licencijos turėtojas privalo:1 ) teikti ir leisti švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai įstaigai tikrinti informaciją, susijusią su išduota licencija vykdyti formalųjį profesinį mokymą ir su profesiniu mokymo susijusią veiklą;2 ) užtikrinti profesinio mokymo ir su profesiniu mokymu susijusios veiklos kokybę;3 ) tobulinti veiklą, atsižvelgiant į išorinio vertinimo rezultatus. “6 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas1 .
1. Pakeisti 17 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5 ) nustato bendrą mokymosi vietų skaičių, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti profesinio mokymo kokybę, kasmet iki spalio 30 dienos , vadovaudamasi švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamais valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų profesinio mokymo vietų skaičiaus nustatymo kriterijais ir atsižvelgdama į galimybes užtikrinti profesinio mokymo kokybę, nustato valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų mokymosi vietų , į kurias planuoja vykdyti ateinančių metų priėmimą, skaičių pagal Lietuvos švietimo klasifikatoriuje nustatytas sritis ir profesinio mokymo programas ir apie tai informuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją;“. 2 . Pakeisti 17 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Profesinio mokymo įstaigos savininkas (dalininkų susirinkimas) tvirtina tarybos sudėtį iš 9 deleguotų narių. Tarybą sudaro vienas1 mokinių atstovas, vienas1 profesinio mokymo įstaigos mokytojų atstovas, vienas1 profesinio mokymo įstaigos kitų darbuotojų atstovas, vienas1 Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovas, 4 socialinių partnerių atstovai, vienas1 regionų regiono plėtros tarybos atstovas.“
3. Pakeisti 17 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „
6. Vieną1 tarybos narį deleguoja visuotinis mokinių susirinkimas (konferencija), vieną1
tarybos kolegija
65 tarybos nariai atrenkami švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Tarybos sudėtį viešai skelbia savininkas (dalyvių susirinkimas).“
4. Pakeisti 17 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „
14. Profesinio mokymo įstaigos direktorius skiriamas, vertinamas , nuo pareigų nušalinamas ir atleidžiamas Švietimo įstatyme nustatyta tvarka.“
5. Pakeisti 17 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip: „17 .
Jeigu tarybos nario įgaliojimai nutrūksta iki kadencijos pabaigos, naują tarybos narį šio straipsnio36 dalyje nustatyta tvarka deleguoja asmuo (asmenys) delegavęs (delegavę) tarybos narį, kurio įgaliojimai nutrūko. Naujas tarybos narys pareigas pradeda eiti po to, kai profesinio mokymo įstaigos savininkas (dalininkų susirinkimas) patvirtina pakeistą tarybos sudėtį, apie jo paskyrimą paskelbia tarybos pirmininkas ir tarybos narys pasirašo šio straipsnio 12 dalyje nurodytą įsipareigojimą.“7 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „18 straipsnis. Profesinio mokymo planavimas ir priėmimas mokytis
1. Atitinkamais metais priimamų į profesinio mokymo įstaigas mokinių preliminarų skaičių pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių iki kiekvienų metų vasario 2 dienos nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ir savivaldybių ūkinės ir socialinės plėtros poreikius, įvertinusi nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos informaciją, regionų plėtros tarybų siūlymus ir valstybės finansines galimybes. Preliminarų valstybės finansuojamų formaliojo profesinio mokymo vietų, skirtų asmenims priimti mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programas profesinio mokymo įstaigose ir kitose valstybinėse ar savivaldybių švietimo įstaigose, skaičių dvejiems metams nustato Vyriausybė pagal Lietuvos švietimo klasifikatoriuje nustatytas švietimo sritis iki atitinkamų metų sausio 20 dienos. Šis skaičius nustatomas atsižvelgus į valstybės ir savivaldybės ūkinės ir socialinės plėtros poreikius, įvertinus nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos informaciją, ir profesinio mokymo kvalifikacijų poreikio prognozes , regionų plėtros tarybų siūlymus ir valstybės finansines galimybes.
Į preliminarų valstybės finansuojamų formaliojo profesinio mokymo vietų skaičių neįskaičiuojamos bausmių vykdymo sistemos profesinio mokymo ir vidaus reikalų profesinio mokymo vietos bei profesinio mokymo, vykdomo Užimtumo įstatymo ir Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka, profesinio mokymo vietos. 2 . Valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų profesinio mokymo vietų skaičius nustatomas vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka pagal savivaldybes, Lietuvos švietimo klasifikatoriuje apibrėžiamas švietimo sritis ir profesinio mokymo formas, profesinio mokymo įstaigas ir kvalifikacijas, įvertinus nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos informaciją ir sektorinių profesinių komitetų siūlymus dėl galimybių vykdyti profesinį mokymą pameistrystės būdu. Valstybės finansuojamų formaliojo profesinio mokymo vietų skaičių pagal Lietuvos švietimo klasifikatoriuje apibrėžiamas švietimo sritis ir pagal regionus kasmet nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. Valstybės finansuojamų formaliojo profesinio mokymo vietų skaičiaus pagal Lietuvos švietimo klasifikatoriuje apibrėžiamas švietimo sritis ir pagal regionus projektas teikiamas susipažinti ir pateikti siūlymus ministerijoms bei regionų plėtros taryboms ir tvirtinamas įvertinus ministerijų ir regionų plėtros tarybų siūlymus bei atsižvelgus į kvalifikacijų poreikio regionuose prognozės duomenis, neviršijant Vyriausybės nustatyto preliminaraus valstybės finansuojamų formaliojo profesinio mokymo vietų skaičiaus.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras, neviršydamas Vyriausybės nustatyto vietų skaičiaus, nustato vietų skaičių jo tvirtinamoms prioritetinėms formaliojo profesinio mokymo programoms. Atsižvelgusi į valstybės finansuojamas formaliojo profesinio mokymo vietas pasirinkusių mokinių skaičių ir neužpildytų vietų skaičių, švietimo, mokslo ir sporto ministras gali perskirstyti ne daugiau kaip 10 procentų nustatyto valstybės finansuojamų formaliojo profesinio mokymo vietų skaičiaus pagal Lietuvos švietimo klasifikatoriuje apibrėžiamas švietimo sritis ir regionus. 3 . P riėmimas į profesinio mokymo įstaigas , išskyrus pataisos pareigūnų profesinio mokymo ir vidaus reikalų profesinio mokymo teikėjus, profesinio mokymo teikėjus, vykdančius asmenų, kuriems taikomas Užimtumo įstatymas ir Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, vykdomas centralizuotai. Priėmimą mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programas į profesinio mokymo įstaigų ir kitų valstybinių ar savivaldybių švietimo įstaigų valstybės finansuojamas formaliojo profesinio mokymo vietas centralizuotai vykdo švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija. Ši nuostata netaikoma bausmių vykdymo sistemos profesinio mokymo ir vidaus reikalų profesinio mokymo teikėjams, profesinio mokymo teikėjams, vykdantiems asmenų, kuriems taikomas Užimtumo įstatymas ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, profesinį mokymą. 4 .
4. Stojančiųjų į profesinio mokymo valstybės finansuojamas vietas eilė sudaroma švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, kuri paskelbiama kiekvienais metais likus ne likus mažiau kaip 2 mėnesiams iki priėmimo į profesinio mokymo įstaigas pradžios. Priėmimo į profesinio mokymo įstaigas kriterijus nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. Priėmimo mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programas į profesinio mokymo įstaigas ir kitas valstybines ar savivaldybių švietimo įstaigas tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. Šios tvarkos nuostatos, reglamentuojančios konkursinės eilės sudarymą, negali būti keičiamos likus mažiau kaip 2 mėnesiams iki atitinkamo priėmimo etapo pradžios. 5 . Priėmimas mokytis į valstybės nefinansuojamas formaliojo profesinio mokymo vietas valstybinėse profesinio mokymo įstaigose vykdomas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, įvertinus profesinio mokymo įstaigos galimybes kokybiškai suteikti kvalifikaciją. Priėmimo mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programas į valstybines ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigas ir kitas valstybinių ar savivaldybių švietimo įstaigas bendruosius kriterijus nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. 6 . Valstybės finansuojamos vietos profesinio mokymo įstaigoms tenka pagal stojančiųjų pasirinkimą, neviršijant švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyto valstybinėms profesinio mokymo įstaigoms bendro vietų skaičiaus . Tvirtinant galutinį valstybės finansuojamų vietų skaičių, atsižvelgiama į profesinio mokymo įstaigos galimybes kokybiškai suteikti kvalifikaciją. Priėmimas mokytis į valstybės nefinansuojamas formaliojo profesinio mokymo vietas valstybinėse ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigose vykdomas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. 7 .
7. Galutinį valstybės finansuojamų formaliojo profesinio mokymo vietų skaičių ir jų pasiskirstymą pagal profesinio mokymo įstaigas ir kvalifikacijas tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras. 8. 7 . Priėmimą mokytis į valstybės finansuojamas neformaliojo profesinio mokymo vietas, atsižvelgiant į profesinio mokymo teikėjo galimybes kokybiškai suteikti kvalifikaciją, profesinio mokymo teikėjas vykdo Vyriausybės švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. 9. 8 . Priėmimo į bausmių vykdymo sistemos profesinio mokymo įstaigų vykdomas programas planą tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, o priėmimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų vykdomas programas planą – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. 10 . Asmenų, pageidaujančių mokytis pagal formaliojo pirminio arba tęstinio profesinio mokymo programas, bendrojo priėmimo į valstybines ar savivaldybių arba nevalstybines profesinio mokymo įstaigas tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. 11. 9 . Asmenų priėmimą į bausmių vykdymo sistemos profesinio mokymo įstaigas ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas. 12. 10 . Asmenys, įgiję kvalifikaciją pagal pirminio profesinio mokymo programą, išskyrus tuos, kurie įgijo kvalifikaciją kartu su pagrindiniu išsilavinimu ir nuosekliai mokydamiesi (arba nenutraukę mokymosi) įgijo kitą kvalifikaciją kartu su viduriniu išsilavinimu, taip pat asmenys, turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją ir siekiantys mokytis valstybės finansuojamoje profesinio mokymo vietoje, priimami tik į tęstinį profesinį mokymą švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Asmenys, kurie pirmąją kvalifikaciją įgijo mokydamiesi pagal mažesnės nei 20 mokymosi kreditų apimties formaliojo profesinio mokymo programą , gali būti priimami į pirminį arba tęstinį profesinį mokymą.
Nustatant asmens įgytų kvalifikacijų skaičių, neįskaitomos kvalifikacijos, įgytos pagal formaliojo profesinio mokymo programas, kurių apimtis mažesnė negu 20 mokymosi kreditų, o jeigu formaliojo profesinio mokymo programų trukmė nustatyta valandomis, jų atitiktis mokymosi kreditams nustatoma švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, o pagal vieną formaliąją profesinio mokymo programą įgytos ne daugiau kaip trys kvalifikacijos prilyginamos vienai kvalifikacijai . 13. 11 . Asmens priėmimas mokytis pagal profesinio mokymo programą įforminamas profesinio mokymo sutartimi. Bausmių vykdymo sistemos profesinio mokymo įstaigose ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose besimokančių asmenų profesinio mokymo sutartims taikomus reikalavimus ir šių sutarčių registravimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su teisingumo ministru, kitoms profesinio mokymo sutartims taikomus reikalavimus ir šių sutarčių registravimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras kartu su ekonomikos ir inovacijų ministru. 12 . Asmuo , kurio formalųjį profesinį mokymą finansuoja valstybė, švietimo , mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka turi teisę vieną kartą keisti pasirinktą profesinio mokymo programą, neprarasdamas valstybės finansuojamos profesinio mokymo vietos. “8 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „20 straipsnis. Asmenų, turinčių Specialiųjų specialiųjų ugdymosi poreikių , atsirandančių dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų, asmenų profesinis mokymas1 .
Asmenims, turintiems specialiųjų ugdymosi Specialiųjų poreikių, asmenims teisės aktų švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta formaliojo profesinio mokymo tvarka sudaromos sąlygos mokytis pagal profesinio mokymo programas ar jų modulius ir įgyti kvalifikaciją ar kompetenciją. 2 . Asmenys, baigę specialiojo ugdymo programas, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, mokomi kartu su kitais mokiniais . pagal jiems pritaikytas profesinio mokymo programas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, suderinus su socialinės apsaugos ir darbo ministru. Asmenims, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, profesinio mokymo programos ar moduliai prireikus pritaikomi švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, suderinus su socialinės apsaugos ir darbo ministru. 3 . Vyriausybės įgaliotos institucijos profesinio mokymo įstaigose gali užsakyti valstybės finansuojamų vietų profesinio mokymo programas specialiųjų poreikių asmenims, asmenims, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, mokyti pagal profesinio mokymo programas ar jų modulius. “9 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2 ) pažymėjimas – asmeniui, baigusiam profesinio mokymo programos modulį, neformaliojo profesinio mokymo programą ar ir įvertinus dalies atitinkamos kvalifikacijos neformaliuoju būdu įgytas kompetencijas.“10 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 26 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3 ) skelbia informaciją apie profesinio mokymo įstaigų vykdomą profesinį mokymą, profesinį mokymą vykdančius ir (arba) turinčius licencijas jį vykdyti profesinio mokymo teikėjus, apie institucijas, kurioms suteikta teisė vertinti asmens įgytas kompetencijas;“. 2 . Pripažinti netekusiu galios 26 straipsnio 1 dalies 5 punktą.
5 ) rengia Kompetencijų vertinimo lėšų skaičiavimo vienam asmeniui metodiką;
3. Pripažinti netekusiais galios 26 straipsnio 1 dalies 11–12 punktus. 11 ) rengia profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui, kuris mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą (išskyrus pataisos pareigūnų profesinio mokymo ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų vykdomas programas), metodiką (toliau – profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodika);12 ) kartu su Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija vykdo profesinio rengimo, išskyrus pataisos pareigūnų profesinio mokymo ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų vykdomas programas, finansavimą iš valstybės biudžeto, taikydama profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodiką;
4. Pripažinti netekusiu galios 26 straipsnio 1 dalies 15 punktą. 15 ) atlieka formaliojo profesinio mokymo ir su juo susijusios veiklos licencijavimo funkcijas;
5. Pakeisti 26 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2 .
Švietimo, mokslo ir sporto ministras:1 ) tvirtina bendruosius formaliojo profesinio mokymo planus;2 ) tvirtina asmenų, išskyrus asmenis, kuriems taikomas Užimtumo įstatymas, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas ar Vidaus tarnybos statutas, pageidaujančių įgyti kvalifikaciją, priėmimo į valstybės finansuojamas profesinio mokymo vietas planą nustato formaliojo profesinio mokymo tvarką ;3 ) tvirtina asmenų priėmimo į valstybines ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigas bendruosius kriterijus;4 ) nustato kvalifikacijos ir mokymosi pasiekimų dokumentų, nurodytų šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje, turinį, formą ir išdavimo tvarką;5 )
bendrojo ugdymo technologijų dalykų ir profesinio mokymo programos, profesinių standartų, modulių užskaitos tvarkos aprašą; a nkstesnio mokymosi pasiekimų įskaitymo tvarką keičiant arba tęsiant mokymąsi pagal formaliojo profesinio mokymo programas, skirtas pirminiam ar tęstiniam profesiniam mokymui ;6 )
7 ) s uderinęs su ekonomikos ir inovacijų ministru, tvirtina kompetencijų vertinimo lėšų paskirstymo tvarkos aprašą
) nustato profesinio mokymo programų ir jų modulių rengimo ir įregistravimo tvarką;10 ) nustato sektorinių profesinių komitetų uždavinius, funkcijas, komitetų sudarymo ir finansavimo tvarką;11 )
skiria profesinio mokymo įstaigas IV–V lygio kvalifikacijų kompetencijų praktinės dalies (gebėjimų) vertinimui;12 ) teikia Vyriausybei tvirtinti Formaliojo profesinio mokymo licencijavimo taisykles;13 ) teikia Vyriausybei tvirtinti Kompetencijų vertinimo lėšų skaičiavimo vienam asmeniui metodiką;7 ) priima sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio (išskyrus nekilnojamąjį turtą) ir trumpalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto perdavimo valstybinėms profesinio mokymo įstaigoms;14 )
Švietimo, mokslo ir sporto ministras:1 ) tvirtina bendruosius formaliojo profesinio mokymo planus;2 ) tvirtina asmenų, išskyrus asmenis, kuriems taikomas Užimtumo įstatymas, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas ar Vidaus tarnybos statutas, pageidaujančių įgyti kvalifikaciją, priėmimo į valstybės finansuojamas profesinio mokymo vietas planą nustato formaliojo profesinio mokymo tvarką ;3 ) tvirtina asmenų priėmimo į valstybines ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigas bendruosius kriterijus;4 ) nustato kvalifikacijos ir mokymosi pasiekimų dokumentų, nurodytų šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje, turinį, formą ir išdavimo tvarką;5 )
bendrojo ugdymo technologijų dalykų ir profesinio mokymo programos, profesinių standartų, modulių užskaitos tvarkos aprašą; a nkstesnio mokymosi pasiekimų įskaitymo tvarką keičiant arba tęsiant mokymąsi pagal formaliojo profesinio mokymo programas, skirtas pirminiam ar tęstiniam profesiniam mokymui ;6 )
7 ) s uderinęs su ekonomikos ir inovacijų ministru, tvirtina kompetencijų vertinimo lėšų paskirstymo tvarkos aprašą
) nustato profesinio mokymo programų ir jų modulių rengimo ir įregistravimo tvarką;10 ) nustato sektorinių profesinių komitetų uždavinius, funkcijas, komitetų sudarymo ir finansavimo tvarką;11 )
skiria profesinio mokymo įstaigas IV–V lygio kvalifikacijų kompetencijų praktinės dalies (gebėjimų) vertinimui;12 ) teikia Vyriausybei tvirtinti Formaliojo profesinio mokymo licencijavimo taisykles;13 ) teikia Vyriausybei tvirtinti Kompetencijų vertinimo lėšų skaičiavimo vienam asmeniui metodiką;7 ) priima sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio (išskyrus nekilnojamąjį turtą) ir trumpalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto perdavimo valstybinėms profesinio mokymo įstaigoms;14 )
11 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Vidaus reikalų ministerijos ir vidaus reikalų ministro įgaliojimai
1. Vidaus reikalų ministerija:1 ) kartu su Teisingumo ministerija rengia vidaus reikalų ir pataisos pareigūnų profesinio mokymo įstaigų profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodiką;2 ) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. 2 . Vidaus reikalų ministras:1 ) tvirtina asmenų, kuriems taikomas Vidaus tarnybos statutas, pageidaujančių įgyti kvalifikaciją, priėmimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų vykdomas programas planą;2 ) suderinęs su teisingumo ministru , nustato reikalavimus, taikomus bausmių vykdymo sistemos profesinio mokymo įstaigose ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose besimokančių asmenų, kuriems taikomas Vidaus tarnybos statutas, profesinio mokymo sutartims, ir šių sutarčių registravimo tvarką;3 ) teikia Vyriausybei tvirtinti vidaus reikalų ir pataisos pareigūnų profesinio mokymo įstaigų profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodiką;4 )
12 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
kartu su Vidaus reikalų ministerija rengia vidaus reikalų ir pataisos pareigūnų profesinio mokymo įstaigų profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodiką;2 ) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. 2 . Teisingumo ministras :1 ) tvirtina asmenų, kuriems taikomas Vidaus tarnybos statutas, pageidaujančių įgyti kvalifikaciją, priėmimo į bausmių vykdymo sistemos profesinio mokymo įstaigų vykdomas programas planą;2 ) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.“13 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas1 .
1Pakeisti 32 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„ 32 straipsnis. Vyriausybės strateginės analizės centras Vyriausybės įgaliotos įstaigos įgaliojimai“. 2 . Pakeisti 32 straipsnio nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„Šio įstatymo reguliavimo srityje Vyriausybės strateginės analizės centras Vyriausybės įgaliotos įstaigos įgaliojimai :“. 14 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„ 2 ) vykdo organizuoja profesinio mokymo įstaigų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina savivaldybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, vadovų kvalifikacijos tobulinimą;“. 15 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas Pakeisti 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 35 straipsnis. Profesinio mokymo įstaigų finansavimo lėšos Profesinio mokymo įstaigų finansavimo lėšas sudaro: 1 ) valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansavimo lėšos; 2 ) valstybės ir savivaldybių investicijų programų ir valstybės investicijų projektų lėšos valstybinėms profesinio mokymo įstaigoms pajamos, gautos kaip užmokestis už profesinį mokymą ir kitas paslaugas, taip pat pajamos iš ūkinės veiklos ; 3 ) tarptautinių ir užsienio fondų ir organizacijų skiriamos lėšos; 4 ) lėšos, gautos kaip parama pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą; 5 ) darbdavių ir kitų socialinių partnerių lėšos;
16 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 36 straipsnis. Profesinio mokymo finansavimas valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto biudžetų lėšomis 1 .
Valstybės biudžeto finansavimo lėšos skiriamos:1 ) profesiniam mokymui vykdyti ir profesinio mokymo kainai valstybės finansuojamose vietose apmokėti ;2 ) ūkiui, susijusiam su profesinio mokymo veikla;3 ) kompetencijų ir (ar) kvalifikacijų vertinimui ir pripažinimui;4 ) profesiniam orientavimui;5 ) valstybės paskoloms arba valstybės remiamoms paskoloms;6 )
) kitoms reikmėms, susijusioms su profesinio mokymo veikla. 2 . Savivaldybės biudžeto Savivaldybių biudžetų lėšos profesinio mokymo įstaigoms skiriamos Švietimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatyta tvarka. 3 . Valstybės finansuojamose profesinio mokymo vietose mokęsi asmenys švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka privalo į valstybės biudžetą grąžinti profesinio mokymo kainai profesiniam mokymui valstybės finansuojamose profesinio mokymo vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį, jeigu šie asmenys nutraukia profesinį mokymą savo noru (išskyrus atvejus, kai pirminis profesinis mokymas profesinei kvalifikacijai įgyti nutraukiamas per pirmuosius 6 mokymo mėnesius arba pirminio profesinio mokymo metu suteikiama pirmoji kvalifikacija kai asmuo kvalifikacijos siekia šio įstatymo1011 straipsnio 1–4 punktuose nurodytais atvejais), taip pat kai asmenys pašalinami iš profesinio mokymo įstaigos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. 4 .
4. Asmuo atleidžiamas nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodytų lėšų grąžinimo, jeigu:1 ) mokslo metus baigė profesinio mokymo teikėjo nustatytu laiku, neturi skolų ir ne vėliau kaip iki naujų mokslo metų pradžios raštu pranešė profesinio mokymo teikėjui apie mokymosi nutraukimą arba asmuo įvykdė mokymo programos reikalavimus, tačiau nelaikė baigiamojo egzamino;2 ) teisės aktų nustatyta tvarka jam buvo nustatytas neįgalumas;3 ) buvo išleistas akademinių atostogų dėl ligos gydytojui ar gydytojų konsultacinei komisijai rekomendavus arba nėštumo ir gimdymo atostogų ar vaiko priežiūros atostogų vaikui prižiūrėti ir nepasibaigus akademinių atostogų terminui raštu pranešė profesinio mokymo įstaigai apie mokymosi nutraukimą;4 ) jis miršta. 5 . Mokymo lėšos formaliajam profesiniam mokymui pagal formaliojo profesinio mokymo programas ar jų modulius valstybės finansuojamose profesinio mokymo vietose, kurių skaičius nustatomas šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, valstybiniams, savivaldybių ir nevalstybiniams profesinio mokymo teikėjams apskaičiuojamos ir skiriamos iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų, valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, darbdavių lėšų ir (ar) kitų lėšų, taikant Vyriausybės patvirtintą profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodiką. Mokymo lėšos bausmių vykdymo sistemos profesinio mokymo įstaigų ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų vykdomam profesiniam mokymui skiriamos taikant Vyriausybės patvirtintą vidaus reikalų ir bausmių vykdymo sistemos profesinio mokymo įstaigų profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodiką. 6 . Neformalųjį profesinį mokymą finansuoja mokymą užsakantis fizinis ar juridinis asmuo, jis gali būti remiamas iš valstybės biudžeto , savivaldybių biudžetų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitos tarptautinės finansinės paramos , darbdavių lėšų ir (ar) kitų lėšų.
Valstybės biudžeto lėšos neformaliajam profesiniam mokymui finansuoti skiriamos atitinkamos valdymo srities ministro nustatyta tvarka. Savivaldybės biudžeto lėšos neformaliajam profesiniam mokymui finansuoti skiriamos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. 7 . Profesinio mokymo įstaigoms bei profesinio mokymo teikėjams, vykdantiems valstybės finansuojamą profesinį mokymą, mokymo lėšų skiriama iš valstybės biudžeto, valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, savivaldybių biudžetų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, darbdavių lėšų ir (ar) kitų lėšų. 8. 7 . Įmonės, įstaigos, organizacijos, ūkininko ūkio darbuotojų tęstinis profesinis mokymas vykdomas įmonės, įstaigos, organizacijos, ūkininko ūkio arba besimokančiųjų lėšomis. Teisės aktų nustatyta tvarka įmonės Įmonės , įstaigos, organizacijos ar ūkininko ūkio darbuotojų tęstiniam profesiniam mokymui skiriama ir valstybės biudžeto lėšų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitos tarptautinės finansinės paramos , darbdavių lėšų ir (ar) kitų lėšų , šių lėšų skyrimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka socialinės apsaugos ir darbo ministro ir ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka, kai mokymas vykdomas pagal Užimtumo įstatymą . 9 . 8. Bedarbių ir užimtų asmenų profesinis mokymas finansuojamas Užimtumo įstatymo nustatyta tvarka. 10. 9 .
9. Tais atvejais, kai asmenys mokosi valstybės finansuojamose profesinio mokymo vietose, kurių skaičius nustatomas šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, valstybės biudžeto lėšos Asmens asmens kompetencijoms vertinti lėšų skiriama apskaičiuojamos, taikant Vyriausybės patvirtintą Kompetencijų kompetencijų vertinimo lėšų skaičiavimo vienam asmeniui metodiką , išskyrus bausmių vykdymo sistemos pareigūnų ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų mokinių kompetencijų vertinimą . Lėšos skirstomos vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintu kompetencijų vertinimo lėšų paskirstymo tvarkos aprašu. Bausmių vykdymo sistemos profesinio mokymo įstaigų mokinių kompetencijų vertinimas finansuojamas teisingumo ministro nustatyta tvarka. Vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų mokinių kompetencijų vertinimas finansuojamas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. 11 . 10 . Lėšos Valstybės biudžeto lėšos mokinių profesiniam orientavimui bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose skiriamos , taikant lėšų skyrimo vienam mokiniui principą. 12 . Asmenų profesiniam orientavimui Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšos skiriamos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. 13. 11 . Valstybės ir savivaldybės profesinio mokymo įstaigai ūkio lėšas skiria savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) , nevalstybinei profesinio mokymo įstaigai – savininkas (dalyvių susirinkimas). Viešosioms profesinio mokymo įstaigoms gali būti skiriama ūkio lėšų iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų arba kitų lėšų. Savivaldybių profesinio mokymo įstaigoms gali būti skiriama ūkio lėšų iš atitinkamų metų valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką.
Valstybės biudžeto lėšos ūkiui valstybinei profesinio mokymo įstaigai skiriamos institucijos, įgyvendinančios valstybės, kaip savininkės (dalininkės), teises ir pareigas, nustatyta tvarka, kitos lėšos ūkiui gali būti skiriamos dalyvių susirinkimo nustatyta tvarka. Savivaldybės biudžeto lėšos ūkiui savivaldybės profesinio mokymo įstaigai skiriamos institucijos, įgyvendinančios savivaldybės, kaip savininkės (dalininkės), teises ir pareigas, nustatyta tvarka, kitos lėšos gali būti skiriamos dalyvių susirinkimo nustatyta tvarka. Nevalstybinei profesinio mokymo įstaigai ūkio lėšas skiria savininkas (dalyvių susirinkimas). 14. 12 . Investicinių lėšų iš valstybės biudžeto profesinio mokymo ir kvalifikacijų sistemų plėtrai (statyboms, renovacijai, materialinei mokymo bazei atnaujinti, standartams rengti ir kt.) skiriama pagal investicines programas, patvirtintas projektus ar programas, patvirtintus atitinkamų metų Valstybės investicijų programoje , švietimo politikos pažangos uždavinius įgyvendinančiose nacionalinėse plėtros programose ar kituose strateginio valdymo dokumentuose . Investicinių lėšų profesinio mokymo įstaigoms gali skirti ir profesinio mokymo įstaigos savininkas (dalyvių susirinkimas) savo nustatyta tvarka. 15. 13 . Socialiniams partneriams šio įstatymo 34 straipsnio 3, 5, 6, 7 ir 8 punktuose nustatytoms funkcijoms atlikti lėšos skiriamos pagal patvirtintas pajamų ir išlaidų sąmatas iš ministerijų, kurių reguliavimo sričiai yra numatytos šios funkcijos, tam tikslui skirtų valstybės biudžeto asignavimų. 16 . Valstybinis studijų fondas Vyriausybės nustatyta tvarka administruoja valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas, taip pat kitą paramą profesiniam mokymui vykdyti. 15 . 14 .
14. Tais atvejais, kai asmenys nesimoko valstybės finansuojamose profesinio mokymo vietose, kurių skaičius nustatomas šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, bet jų profesinis mokymas pagal formaliojo profesinio mokymo programas arba jų modulius finansuojamas iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ar kitų valstybės ar savivaldybių lėšų, lėšos, valstybės institucijų ir įstaigų ar savivaldybių skiriamos apmokėti už profesinio mokymo paslaugas, apima:1 ) mokymo lėšas, kurios apskaičiuojamos, taikant šio įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje nurodytą metodiką;2 ) ūkio lėšas, kurios apskaičiuojamos, taikant švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamą ūkio lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodiką;3 ) lėšas asmens kompetencijoms vertinti, kurios apskaičiuojamos taikant šio įstatymo 36 straipsnio 9 dalyje nurodytą metodiką (šio punkto nuostata taikoma tik tais atvejais, kai atliekamas asmens kompetencijų vertinimas). “17 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „38 straipsnis. Materialinė parama
1. Mokiniams, kurie mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas ar jų modulius, siekdami įgyti pirmąją kvalifikaciją, bausmių vykdymo sistemos profesinio mokymo įstaigų ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų mokiniams Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti mokamos stipendijos mokama mokymosi stipendija, socialinė stipendija ir teikiama kita materialinė parama. Mokymosi stipendija nemokama mokiniams, neturintiems teisės į valstybės finansuojamą vietą, o mokiniams, kuriems laikinai atimta ar apribota laisvė, nemokama socialinė stipendija ir neteikiama kita materialinė parama. 11 . Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto lėšų tikslinės stipendijos gali būti mokamos mokiniams, įstojusiems į Vyriausybės patvirtintų prioritetinių formaliųjų profesinio mokymo programų valstybės finansuojamas vietas.
Tikslinė stipendija mokama neturintiems skolų mokiniams ne rečiau kaip kartą per pusę metų visą mokymosi laikotarpį, bet ne ilgiau kaip mokymo programos nustatyta trukmė. Atitinkamų metų prioritetines formaliojo profesinio mokymo programas nustato Vyriausybė iki kiekvienų metų vasario
, atsižvelgdama į ministerijų pasiūlymus, valstybės ūkinės, socialinės, kultūrinės ir regioninės plėtros poreikius, nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos, užimtumo ir darbo rinkos stebėsenos informaciją bei valstybės finansines galimybes. Tikslines stipendijas administruoja Valstybinis studijų fondas. 2 . Specialiųjų poreikių mokiniams, siekiantiems įgyti kvalifikaciją ir negaunantiems stipendijos arba siekiantiems keisti kvalifikaciją, teisės aktų nustatyta tvarka skiriamas maitinimas ir teikiama kita materialinė parama. Mokiniams, kurie mokosi pagal prioritetines formaliojo profesinio mokymo programas valstybės finansuojamose vietos e , gali būti mokamos tikslinės stipendijos. Tikslinė stipendija mokama mokiniams, neturintiems nepatenkinamų mokymosi pasiekimų įvertinimų, ne rečiau kaip kartą per pusę metų visą mokymosi laikotarpį, neatsižvelgiant į kitas gaunamas stipendijas ar materialinę paramą, bet ne ilgiau kaip profesinio mokymo programos nustatyta trukmė. Tikslinių stipendijų skyrimo ir administravimo tvarką nustato Vyriausybė. Prioritetines formaliojo profesinio mokymo programas nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs Vyriausybės komisijos nacionalinių žmogiškųjų išteklių stebėsenai koordinuoti pateiktus siūlymus dėl atitinkamų specialistų poreikio. Prioritetinių formaliojo profesinio mokymo programų sąrašas peržiūrimas kasmet ir prireikus keičiamas.
Tikslines stipendijas administruoja švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota įstaiga, pagal jai pavestas funkcijas administruojanti tikslines stipendijas mokiniams, įstojusiems mokytis pagal prioritetines formaliojo profesinio mokymo programas. 3 . Mokiniams, kurių mokymas vykdomas pagal Užimtumo įstatymą ar Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą, materialinė parama skiriama šių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.“18 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „39 straipsnis. Užmokestis už profesinį mokymą
1. Nevalstybinėje profesinio mokymo įstaigoje užmokestį už profesinį mokymą nustato įstaigos savininkas (dalyvių susirinkimas) , išskyrus profesinį mokymą pagal formaliojo profesinio mokymo programas ar jų modulius valstybės finansuojamose profesinio mokymo vietose, kurių skaičius nustatomas šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka . 2 . Užmokesčio už neformalųjį profesinį mokymą dydį valstybinėse ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigose nustato įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas). Valstybinėje ir savivaldybės profesinio mokymo įstaigoje ir kitoje valstybinėje ar savivaldybės švietimo įstaigoje, vykdančioje valstybės finansuojamas formaliojo profesinio mokymo programas, užmokestis už profesinį mokymą taikomas tais atvejais, kai asmenys nesimoko valstybės finansuojamose profesinio mokymo vietose, kurių skaičius nustatomas šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. 3 .
3. Valstybinėje ir savivaldybės profesinio mokymo įstaigoje ir kitoje valstybinėje ar savivaldybės švietimo įstaigoje, vykdančioje valstybės finansuojamas formaliojo profesinio mokymo programas, užmokestis už profesinį mokymą pagal formaliojo profesinio mokymo programas arba jų modulius apima:1 ) mokymo lėšas, kurios apskaičiuojamos, taikant šio įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje nurodytą metodiką;2 ) ūkio lėšas, kurios apskaičiuojamos, taikant šio įstatymo 36 straipsnio 14 dalies 2 punkte nurodytą metodiką;3 ) lėšas asmens kompetencijoms vertinti, kurios apskaičiuojamos laikantis šio straipsnio 4 dalies nuostatų (šio punkto nuostata taikoma tik tais atvejais, kai atliekamas asmens kompetencijų vertinimas). 4 . Valstybinėje ir savivaldybės profesinio mokymo įstaigoje užmokestis už asmens kompetencijų vertinimą nustatomas, taikant šio įstatymo 36 straipsnio 9 dalyje nurodytą metodiką. 3. 5 . Profesinės mokymo įstaigos teikiamos nenumatytos profesinio mokymo programose papildomos praktinio mokymo priemonės ir mokymo paslaugos (konsultacijos, kursai ir kt.) yra mokamos. Užmokesčio už teikiamas paslaugas dydį nustato profesinio mokymo įstaigos vadovas, suderinęs su mokymo įstaigos taryba. Valstybinėje ir savivaldybės profesinio mokymo įstaigoje profesinio mokymo įstaigos vadovas, suderinęs su profesinio mokymo įstaigos taryba, nustato užmokestį už:1 ) neformalųjį profesinį mokymą;2 ) nenumatytas profesinio mokymo programose papildomas praktinio mokymo paslaugas (konsultacijas, kursus ir kitas);3 ) kitas profesinio mokymo įstaigos teikiamas paslaugas (išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą užmokestį). 4 . Profesiniam mokymui, apmokamam valstybės biudžeto lėšomis ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, neatsižvelgus į asignavimų valdytoją, nustatomas vienodas fiksuoto įkainio dydis. 5. 6 .
6. Profesinio mokymo paslaugų, apmokamų iš ne kitų negu šio straipsnio 4 dalyje nurodytų lėšų šaltinių, nustatomų įkainių dydis negali būti mažesnis negu teikiamų tų pačių paslaugų, apmokamų iš šio straipsnio 4 dalyje nurodytų lėšų šaltinių įkainių dydis. Už to paties pobūdžio ir apimties profesinio mokymo paslaugas, nurodytas šio straipsnio 5 dalyje, profesinio mokymo įstaigoje negali būti nustatomas skirtingas užmokesčio dydis, priklausomai nuo lėšų šaltinio ar išlaidas apmokančio subjekto. “19 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 14,
, įsigalioja 2023 m. rugsėjo 1 d. 2 . Šio įstatymo 14 straipsnis įsigalioja 2023 m. balandžio 1 d. 3 . Šio įstatymo 16 ir 17 straipsniai įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 4 . Licencijų vykdyti formalųjį profesinį mokymą išdavimo, papildymo, patikslinimo, licencijų galiojimo sustabdymo, panaikinimo, licencijų galiojimo sustabdymo panaikinimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, vykdomos ir sprendimai priimami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nuostatas. Licencijų, kurios buvo išduotos iki šio įstatymo įsigaliojimo, galiojimo sąlygos išlieka tokios, kokios buvo nustatytos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nuostatas. 5 . Asmenims, priimtiems į valstybines ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigas ir kitas valstybines ar savivaldybių švietimo įstaigas, vykdančias valstybės finansuojamas formaliojo profesinio mokymo programas, iki 2023 m. rugpjūčio 31 d., taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 39 straipsnio 2 dalies nuostatos. 6 .
6. Iki šio įstatymo 17 straipsnio įsigaliojimo priimtiems mokytis mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, maitinimas ir kita materialinė parama, skirta Profesinio mokymo įstatymo 38 straipsnio 2 dalies pagrindu, teikiama pagal iki šio įstatymo 17 straipsnio įsigaliojimo galiojusią Profesinio mokymo įstatymo 38 straipsnio 2 dalį, iki kol jie baigs mokytis pagal pradėtą formaliojo profesinio mokymo programą. 7 . Lietuvos Respublikos Vyriausybė, švietimo, mokslo ir sporto ministras, vidaus reikalų ministras, teisingumo ministras iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
6ee38b20-ed1c-4060-9aba-44a2a89865f4 Projekto Nr. XIVP-2246(2) lyginamasis variantas
PROFESINIO MOKYMO ĮSTATYMO NR. VIII-450 2, 6, 7, 13, 14, 17, 18, 20, 23, 26, 28, 29, 32, 33, 35, 36, 38, 39 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 11 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS
1Pakeisti 2 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
2Pakeisti 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Praktinis profesinis mokymas – profesinio mokymo teikėjo teikiamas mokymas, kai profesiniai įgūdžiai ugdomi ir formuojami
jo paties mokymui pritaikytose patalpose, aprūpintose būtinais profesinio mokymo kokybei užtikrinti materialiaisiais ištekliais, ir profesiniai įgūdžiai formuojami ir įtvirtinami realioje darbo vietoje.“
Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Pirminis profesinis mokymas
1Pirminis profesinis mokymas yra skirtas pirmajai kvalifikacijai įgyti,
išskyrus šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytus atvejus, ir teikiamas ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims:
1) įgijusiems pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą;
2) neįgijusiems pagrindinio išsilavinimo;
turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių ir neįgijusiems reikiamo išsilavinimo švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamame priėmimo mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programas į valstybines ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigas ir kitas valstybinių ar savivaldybių švietimo įstaigas kriterijų sąraše nustatytais atvejais. 2. Profesinio mokymo teikėjas mokiniui, neįgijusiam pagrindinio išsilavinimo, sudaro sąlygas užtikrina galimybę tęsti mokymąsi pagal pagrindinio ugdymo programą. 3.
3Asmuo, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, gali rinktis mokymąsi pagal profesinio mokymo programą arba kartu mokytis ir pagal vidurinio ugdymo programą. 4. Mokiniui, kuris mokosi pagal
formaliojo profesinio mokymo programą, bendrojo ugdymo technologijų dalykų ar anksčiau baigti profesinio mokymo programų moduliai įskaitomi švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. 5. Mokiniui, baigusiam pirminio formaliojo profesinio mokymo programą ir (arba) nustatyta tvarka gavusiam jo įgytų kompetencijų įvertinimą, suteikiama atitinkamo lygio kvalifikacija. 6. Mokinys, kuris lygiagrečiai su profesinio mokymo programa mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą arba pagal vidurinio ugdymo programą, pagrindinį išsilavinimą arba vidurinį išsilavinimą įgyja Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nustatyta tvarka. 7. Kai profesinis mokymas vykdomas pameistrystės profesinio mokymo organizavimo forma, darbdavys, sudaręs pameistrystės darbo sutartį su mokiniu, kuris mokosi ir pagal vidurinio ugdymo programą, privalo sudaryti sąlygas baigti vidurinio ugdymo programas pameistriui patogiu laiku švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Pameistrystės darbo sutartis gali būti sudaroma tik mokiniui įgijus pagrindinį išsilavinimą. 8. Pirminis profesinis mokymas gali būti teikiamas asmenims, įgijusiems kvalifikaciją kartu su pagrindiniu išsilavinimu arba turintiems tik pagrindinį išsilavinimą ir siekiantiems įgyti kvalifikaciją kartu su viduriniu išsilavinimu, bei asmenims, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, kurie kvalifikaciją įgijo neturėdami reikiamo išsilavinimo, ir siekiantiems kvalifikacijos kartu nuosekliai besimokant pagal bendrojo ugdymo programas. 9.
taip pat gali būti teikiamas asmenims, kurie įgijo kvalifikacijas pagal mažesnės negu 20 mokymosi kreditų apimties formaliojo profesinio mokymo programas, o jeigu formaliojo profesinio mokymo programų trukmė nustatyta valandomis, jų atitiktis mokymosi kreditams nustatoma švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. “
Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tęstinis profesinis mokymas yra skirtas ne pirmajai kvalifikacijai įgyti
, išskyrus atvejus, kai nebe pirmoji kvalifikacija teikiama šio įstatymo 6 straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytomis sąlygomis pagal pirminio profesinio mokymo programas .“4 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 11 straipsnį. „11 straipsnis. Pirmoji kvalifikacija Laikoma, kad asmuo įgijo pirmąją kvalifikaciją, jeigu jis įgijo kvalifikaciją:
1) turėdamas tik pradinį ar pagrindinį išsilavinimą;
5) turėdamas tik vidurinį išsilavinimą. 5 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Profesinio mokymo teikėjas priimti asmenis mokytis, pradėti vykdyti formaliojo profesinio mokymo programas ir su profesiniu mokymu susijusią veiklą gali tik gavęs
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos įstaigos išduotą licenciją vykdyti formalųjį profesinį mokymą.“
2Pripažinti netekusia galios 13 straipsnio 7 dalį. 7.
, kurio formalųjį profesinį mokymą finansuoja valstybė, Švietimo , mokslo ir sporto ministerijos nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę keisti profesinio mokymo programą ir formą toje pačioje švietimo srityje pagal Lietuvos švietimo klasifikatorių, neprarasdamas likusios valstybinio profesinio mokymo finansavimo dalies, ne didesnės negu tos profesinės mokymo programos, pagal kurią asmuo mokėsi iki pakeisdamas profesinio mokymo programą, kaina. 6 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1Formalųjį profesinį mokymą ir su profesiniu mokymu susijusią veiklą gali vykdyti juridiniai asmenys,
kitos juridinio asmens statuso neturinčios kitos valstybės narės organizacijos ir jų padaliniai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, arba fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, turintys formaliojo profesinio mokymo licenciją (toliau – licencija), kuri suteikia teisę vykdyti Licencijų registre juridiniam ar fiziniam asmeniui įrašytas formaliojo profesinio mokymo programas ar jų modulius. 2. Licencijas išduoda, papildo, atsisako jas išduoti, licencijų duomenis patikslina, licencijų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina ir galiojimą panaikina Švietimo, mokslo ir sporto ministerija švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota įstaiga, vadovaudamasi šiuo įstatymu ir švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamomis formaliojo profesinio mokymo licencijavimo taisyklėmis. Duomenys apie licencijų išdavimą, papildymą, patikslinimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ir galiojimo panaikinimą perduodami Licencijų registrui šio registro nuostatuose nustatyta tvarka. Formaliojo profesinio mokymo licencijavimo taisykles tvirtina Vyriausybė . 3.
3Fiziniams ir juridiniams asmenims, kitoms juridinio asmens statuso neturinčioms kitos valstybės narės organizacijoms ir jų padaliniams,
įsteigtiems Lietuvos Respublikoje , norintiems gauti licenciją vykdyti formalųjį profesinį mokymą, ir su profesiniu mokymu susijusią veiklą , keliami šie reikalavimai:
1) profesijos mokytojai arba kandidatai į profesijos mokytojus turi atitikti profesinio mokymo programose ir Švietimo įstatyme nustatytus kvalifikacinius ir kompetencijų reikalavimus; kvalifikuotas personalas turi būti tinkamas planuojamam profesiniam mokymui vykdyti ir profesinio mokymo kokybei užtikrinti;
2) teorinio ir praktinio mokymo vietos, mokymui skirti materialieji ir metodiniai ištekliai turi atitikti numatomą mokyti mokinių skaičių ir profesinio mokymo programoje nustatytus reikalavimus;
3) turėti mokymo patalpas, aprūpintas materialiaisiais ištekliais, būtinais profesinio mokymo kokybei užtikrinti. Asmenims su negalia arba asmenims, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl negalios, patalpos, kuriose vykdomas profesinis mokymas, turi būti pritaikytos pagal jų negalios pobūdį . 4. Atitikties nustatytiems reikalavimams vertinimą organizuoja ir atlieka, ekspertizės aktą dėl pasirengimo vykdyti formalųjį profesinį mokymą išduoda kvalifikacijų tvarkymo institucija. 5. Atitikties vertinimas neorganizuojamas ir neatliekamas, jeigu licencija papildoma naujomis formaliojo profesinio mokymo programomis ar jų moduliais, įrašytais į švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamą formaliojo profesinio mokymo programų, pagal kurias gali būti suteikiama teisė vykdyti profesinį mokymą tuo pačiu mokymo vietos adresu neatliekant ekspertizės, sąrašą. 5. 6.
6Sprendimas dėl licencijos išdavimo ar motyvuotas atsisakymas ją išduoti turi būti pateikiamas fiziniam ar juridiniam asmeniui, kitoms juridinio asmens statuso neturinčioms kitos valstybės narės organizacijoms ir jų padaliniams,
įsteigtiems Lietuvos Respublikoje, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo paraiškos (prašymo) gavimo dienos. Nustačiusi, kad pateikti ne visi reikiami dokumentai, pateikti dokumentai netinkamai įforminti, dokumentuose yra klaidingų ir (ar) netikslių duomenų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija per 5 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos apie tai informuoja siekiantį gauti (papildyti, patikslinti) licenciją fizinį ar juridinį asmenį, juridinio asmens statuso neturinčias valstybės narės organizacijas bei jų padalinius ir nustato 20 darbo dienų terminą trūkumams pašalinti. Jeigu per šį terminą trūkumai nepašalinami, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atsisako išduoti licenciją. Terminas licencijai išduoti skaičiuojamas nuo visų tinkamai įformintų dokumentų ir informacijos pateikimo dienos. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota įstaiga švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamose formaliojo profesinio mokymo licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba kreipdamasi tiesiogiai per 5 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos informuoja fizinį ar juridinį asmenį, siekiantį gauti (papildyti, patikslinti) licenciją, apie švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotoje įstaigoje gautus dokumentus ir, jeigu reikia, apie reikalingumą patikslinti ar pateikti trūkstamus dokumentus. Patikslintų ar trūkstamų dokumentų pateikimo terminas negali būti ilgesnis kaip 20 darbo dienų nuo informavimo apie nustatytus trūkumus dienos. 6. 7. Už licencijos išdavimą, papildymą ar patikslinimą turi būti sumokėta Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliava.
Valstybės rinkliava sumokama iki švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos įstaigos sprendimo dėl licencijos išdavimo, papildymo ar patikslinimo priėmimo. 7. 8. Licencija neišduodama, jeigu:
1) fizinis ar juridinis asmuo, kita juridinio asmens statuso neturinti kitos valstybės narės organizacija ir jos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, arba fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, neatitinka bent vieno reikalavimo, nurodyto šio straipsnio 3 dalyje;
2) pateikti dokumentai ir paraiška neatitinka Vyriausybės patvirtintose švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamose Formaliojo formaliojo profesinio mokymo licencijavimo taisyklėse nustatytų reikalavimų; arba buvo pateikti suklastoti;
3) fiziniam ar juridiniam asmeniui, juridinio asmens statuso neturinčioms kitos valstybės narės organizacijoms ir jų padaliniams , įsteigtiems Lietuvos Respublikoje, licencijos galiojimas buvo panaikintas dėl nustatytų pažeidimų, kurie per nustatytą laikotarpį nebuvo pašalinti, ir nuo licencijos galiojimo panaikinimo dienos nepraėjo 6 mėnesiai;
4) fizinis ar juridinis asmuo, kita juridinio asmens statuso neturinti kitos valstybės narės organizacija ir jos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, arba fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, verčiasi įstatymų draudžiama veikla;
5) nesumokėta vals tybės rinkliava. 8. 9.
Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota įstaiga raštu įspėja licencijos turėtoją ir nustato ne ilgesnį kaip 20 darbo dienų terminą trūkumams pašalinti šiais atvejais:
2) teorinio ir praktinio mokymo vietos, mokymui skirti materialieji ir metodiniai ištekliai neatitinka numatomo mokyti mokinių skaičiaus ir mokymo programoje nustatytų reikalavimų;
3) mokymo proceso organizavimas, mokinių priėmimas ir jų apskaita, mokymosi pasiekimus įteisinančių dokumentų išdavimas ir jų apskaita vykdomi nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų;
4) nustatoma, kad juridinis asmuo, kita juridinio asmens statuso neturinti kitos valstybės narės organizacija ir jos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, arba fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, nesilaiko Vyriausybės patvirtintose Formaliojo profesinio mokymo licencijavimo taisyklėse nustatytų licencijuo jamos veiklos sąlygų neužtikrina profesinio mokymo ir su profesiniu mokymu susijusios veiklos kokybės. 9. 10. Jeigu šio straipsnio89 dalyje išvardyti trūkumai nėra pašalinami per nustatytą terminą, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija švietimo , mokslo ir sporto ministro įgaliota įstaiga priima sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą iki 20 darbo dienų ; . kai yra objektyvių priežasčių, šis Šis terminas gali būti pratęsiamas dar iki 20 darbo dienų nustatytiems pažeidimams ištaisyti. 10. 11. Licencijos galiojimo sustabdymas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos įstaigos sprendimu panaikinamas nedelsiant, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, jeigu nustatyti pažeidimai pašalinami. 11. 12.
Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota įstaiga priima sprendimą licencijos galiojimą panaikinti šiais atvejais:
1) juridinio asmens, kitos juridinio asmens statuso neturinčios kitos valstybės narės organizacijos ir jos padalinio, įsteigto Lietuvos Respublikoje, arba fizinio asmens, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, prašymu;
2) juridinis asmuo, kita juridinio asmens statuso neturinti kitos valstybės narės organizacija ir jos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, pasibaigia;
3) paaiškėja, kad juridinis asmuo, kita juridinio asmens statuso neturinti kitos valstybės narės organizacija ir jos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, arba fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, licencijai gauti pateiktuose dokumentuose nurodė klaidingus duomenis arba licencija buvo gauta pateikus suklastotus dokumentus ;
4) juridinis asmuo, kita juridinio asmens statuso neturinti kitos valstybės narės organizacija ir jos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, arba fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, kuriems licencijos galiojimas buvo sustabdytas, per nustatytą terminą nepašalina pažeidimų, dėl kurių licencijos galiojimas buvo sustabdytas;
5) fizinis ar juridinis asmuo, kita juridinio asmens statuso neturinti kitos valstybės narės organizacija ir jos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, arba fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, nepradėjo vykdyti formaliojo profesinio mokymo ir
sprendimo dėl licencijos vykdyti formalųjį profesinį mokymą ir (ar) su profesiniu mokymu susijusią veiklą išdavimo priėmimo dienos arba nevykdo formaliojo profesinio mokymo ir
nuo sprendimo dėl licencijos vykdyti formalųjį profesinį mokymą išdavimo priėmimo dienos ;
6) pakartotinio išorinio institucijos vertinimo metu profesinio mokymo įstaigos ar kito profesinio mokymo teikėjo veikla įvertinama neigiamai, kai po išorinio institucijos įvertinimo profesinio mokymo įstaiga ar kitas profesinio mokymo teikėjas, bendradarbiaudami su kvalifikacijos tvarkymo institucija ar kita švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija, neįgyvendino išorinio vertinimo metu pateiktų rekomendacijų;
7) nelikus licencijoje nė vienos formaliojo profesinio mokymo programos ar jos modulio, kai formaliojo profesinio mokymo programa išregistruota iš Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registro kaip neatitinkanti reikalavimų;
mirus licencijos turėtojui – fiziniam asmeniui.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota įstaiga priima sprendimą licencijos galiojimą panaikinti šiais atvejais:
1) juridinio asmens, kitos juridinio asmens statuso neturinčios kitos valstybės narės organizacijos ir jos padalinio, įsteigto Lietuvos Respublikoje, arba fizinio asmens, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, prašymu;
2) juridinis asmuo, kita juridinio asmens statuso neturinti kitos valstybės narės organizacija ir jos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, pasibaigia;
3) paaiškėja, kad juridinis asmuo, kita juridinio asmens statuso neturinti kitos valstybės narės organizacija ir jos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, arba fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, licencijai gauti pateiktuose dokumentuose nurodė klaidingus duomenis arba licencija buvo gauta pateikus suklastotus dokumentus ;
4) juridinis asmuo, kita juridinio asmens statuso neturinti kitos valstybės narės organizacija ir jos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, arba fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, kuriems licencijos galiojimas buvo sustabdytas, per nustatytą terminą nepašalina pažeidimų, dėl kurių licencijos galiojimas buvo sustabdytas;
5) fizinis ar juridinis asmuo, kita juridinio asmens statuso neturinti kitos valstybės narės organizacija ir jos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, arba fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, nepradėjo vykdyti formaliojo profesinio mokymo ir
sprendimo dėl licencijos vykdyti formalųjį profesinį mokymą ir (ar) su profesiniu mokymu susijusią veiklą išdavimo priėmimo dienos arba nevykdo formaliojo profesinio mokymo ir
nuo sprendimo dėl licencijos vykdyti formalųjį profesinį mokymą išdavimo priėmimo dienos ;
6) pakartotinio išorinio institucijos vertinimo metu profesinio mokymo įstaigos ar kito profesinio mokymo teikėjo veikla įvertinama neigiamai, kai po išorinio institucijos įvertinimo profesinio mokymo įstaiga ar kitas profesinio mokymo teikėjas, bendradarbiaudami su kvalifikacijos tvarkymo institucija ar kita švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija, neįgyvendino išorinio vertinimo metu pateiktų rekomendacijų;
7) nelikus licencijoje nė vienos formaliojo profesinio mokymo programos ar jos modulio, kai formaliojo profesinio mokymo programa išregistruota iš Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registro kaip neatitinkanti reikalavimų;
mirus licencijos turėtojui – fiziniam asmeniui. 12.
1213. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota įstaiga per 20 darbo dienų nuo bent vienos iš šio straipsnio
11 12 dalyje nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos priimamas priima sprendimas sprendimą panaikinti licenciją licencijos vykdyti formalųjį profesinį mokymą galiojimą. ir apie tai pranešama Licencijų registrui, profesinio mokymo įstaigai, kitam profesinio mokymo teikėjui arba kitos valstybės narės organizacijai ar jos padaliniui, įsteigtam Lietuvos Respublikoje . 13. 14. Gavęs licenciją vykdyti formalųjį profesinį mokymą ir su profesiniu mokymu susijusią veiklą , profesinio mokymo teikėjas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotoms institucijoms šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo teikti ir leisti tikrinti informaciją, susijusią su išduota licencija vykdyti profesinį mokymą ir su profesiniu mokymu susijusią veiklą. Licencijos turėtojų licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą organizuoja ir vykdo švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota įstaiga Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo IV skirsnyje nustatyta tvarka. 14. 15. Pasikeitus licencijoje vykdyti formalųjį profesinį mokymą ir (ar) su profesiniu mokymu susijusią veiklą nurodytiems duomenims, profesinio mokymo teikėjas per 5 darbo dienas nuo duomenų pasikeitimo informuoja Švietimo , mokslo ir sporto ministeriją švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą įstaiga , kuri per 5 darbo dienas nuo kreipimosi gavimo dienos išduoda patikslintą patikslina licenciją. 15. 16. Licenciją gavęs profesinio mokymo teikėjas Lietuvos Respublikoje įgyja teisę vykdyti formalųjį profesinį mokymą ir su profesiniu mokymu susijusią veiklą nuo sprendimo dėl licencijos vykdyti formalųjį profesinį mokymą ir (ar) su profesiniu mokymu susijusią veiklą išdavimo priėmimo dienos. 16. 17.
17Informacija ir dokumentai, susiję su licencijos vykdyti profesinį mokymą ir (ar) su profesiniu mokymu susijusią veiklą išdavimu, patikslinimu, atsisakymu ją išduoti ar jos panaikinimu (išskyrus konfidencialią informaciją, dokumentus ar jų dalį), skelbiami Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre. Profesinio mokymo teikėjams, turintiems licenciją vykdyti formalųjį profesinį mokymą, draudžiama įgalioti kitus asmenis ar pagal sutartį perduoti kitiems asmenims teisę verstis licencijoje nurodyta veikla. 18. Informacija
ir dokumentai, susiję su licencijos vykdyti formalųjį profesinį mokymą ir (ar) su profesiniu mokymu susijusią veiklą išdavimu, papildymu, patikslinimu, atsisakymu ją išduoti ar jos panaikinimu (išskyrus konfidencialią informaciją, dokumentus ar jų dalį), skelbiami Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre sprendimai, susiję ir su licencijos galiojimo sustabdymu, skelbiami viešai Atviroje informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemoje ir Licencijų informacinėje sistemoje . 19. Licencijos turėtojas turi teisę:
1) vykdyti Licencijų registre įrašytas formaliojo profesinio mokymo programas ar jų modulius;
2) vykdyti su profesiniu mokymu susijusią veiklą;
3) apskųsti sprendimus dėl licencijos galiojimo sustabdymo, licencijos galiojimo panaikinimo, atsisakymo išduoti licenciją. 20. Licencijos turėtojas privalo:
1) teikti ir leisti švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai įstaigai tikrinti informaciją, susijusią su išduota licencija vykdyti formalųjį profesinį mokymą ir su profesiniu mokymo susijusią veiklą;
2) užtikrinti profesinio mokymo ir su profesiniu mokymu susijusios veiklos kokybę;
3) tobulinti veiklą, atsižvelgiant į išorinio vertinimo rezultatus. “7 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas 1.
4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4 ) nustato bendrą mokymosi vietų skaičių, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti profesinio mokymo kokybę, kiekvienais metais iki spalio 30 dienos , vadovaudamasi švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamais valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų profesinio mokymo vietų skaičiaus nustatymo kriterijais , pagrindinio ir vidurinio ugdymo kokybę laiduojančiais kriterijais ir atsižvelgdama į galimybes užtikrinti profesinio mokymo bei pagrindinio ir vidurinio ugdymo kokybę, nustato valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų mokymosi vietų , į kurias planuoja vykdyti ateinančių metų priėmimą, skaičių pagal Lietuvos švietimo klasifikatoriuje nustatytas sritis ir profesinio mokymo programas ir apie tai informuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją;“. 2. Pakeisti 17 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Profesinio mokymo įstaigos savininkas (dalininkų susirinkimas) tvirtina tarybos sudėtį iš 9 deleguotų narių. Tarybą sudaro vienas mokinių atstovas, vienas
profesinio mokymo įstaigos mokytojų atstovas, vienas profesinio mokymo įstaigos kitų darbuotojų atstovas, vienas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovas, 4 socialinių partnerių atstovai, vienas regionų regiono plėtros tarybos atstovas.“
3Pakeisti 17 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Vieną tarybos narį deleguoja visuotinis mokinių susirinkimas (konferencija), vieną – profesinio mokymo įstaigos
darbuotojai mokytojai, vieną
tarybos nariai atrenkami švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Tarybos sudėtį viešai skelbia savininkas (dalyvių susirinkimas).“
4Pakeisti 17 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
, nuo pareigų nušalinamas ir atleidžiamas Švietimo įstatymo nustatyta tvarka.“ 5.
Pakeisti 17 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:
„17. Jeigu tarybos nario įgaliojimai nutrūksta iki kadencijos pabaigos, naują tarybos narį šio straipsnio
36 dalyje nustatyta tvarka deleguoja asmuo (asmenys), delegavęs (delegavę) tarybos narį, kurio įgaliojimai nutrūko. Naujas tarybos narys pareigas pradeda eiti po to, kai profesinio mokymo įstaigos savininkas (dalininkų susirinkimas) patvirtina pakeistą tarybos sudėtį , apie jo . Apie naujo tarybos nario paskyrimą paskelbia tarybos pirmininkas . Paskirtas ir tarybos narys pasirašo šio straipsnio 12 dalyje nurodytą įsipareigojimą.“8 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„18 straipsnis. Profesinio mokymo planavimas ir priėmimas mokytis
1Atitinkamais metais priimamų į profesinio mokymo įstaigas mokinių preliminarų skaičių pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių iki kiekvienų metų vasario 2 dienos nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ir savivaldybių ūkinės ir socialinės plėtros poreikius, įvertinusi nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos informaciją, regionų plėtros tarybų siūlymus ir valstybės finansines galimybes. Preliminarų valstybės finansuojamų formaliojo profesinio mokymo vietų, skirtų asmenims priimti mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programas profesinio mokymo įstaigose ir kitose valstybinėse ar savivaldybių švietimo įstaigose, skaičių 2 metams nustato Vyriausybė pagal Lietuvos švietimo klasifikatoriuje nustatytas švietimo sritis iki atitinkamų metų sausio 20 dienos.
Šis skaičius nustatomas atsižvelgus į valstybės ir savivaldybės ūkinės ir socialinės plėtros poreikius, įvertinus nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos informaciją, profesinio mokymo kvalifikacijų poreikio prognozes , pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų rezultatų informaciją, regionų plėtros tarybų siūlymus ir valstybės finansines galimybes. Į preliminarų valstybės finansuojamų formaliojo profesinio mokymo vietų skaičių neįskaičiuojamos bausmių vykdymo sistemos profesinio mokymo ir vidaus reikalų profesinio mokymo vietos bei profesinio mokymo, vykdomo Užimtumo įstatymo ir Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka, profesinio mokymo vietos. 2. Valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų profesinio mokymo vietų skaičius nustatomas vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka pagal savivaldybes, Lietuvos švietimo klasifikatoriuje apibrėžiamas švietimo sritis ir profesinio mokymo formas, profesinio mokymo įstaigas ir kvalifikacijas, įvertinus nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos informaciją ir sektorinių profesinių komitetų siūlymus dėl galimybių vykdyti profesinį mokymą pameistrystės būdu. Valstybės finansuojamų formaliojo profesinio mokymo vietų skaičių pagal Lietuvos švietimo klasifikatoriuje apibrėžiamas švietimo sritis ir pagal regionus kiekvienais metais iki vasario 1 dienos nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.
Valstybės finansuojamų formaliojo profesinio mokymo vietų skaičiaus pagal Lietuvos švietimo klasifikatoriuje apibrėžiamas švietimo sritis ir pagal regionus projektas teikiamas susipažinti ir pateikti siūlymus ministerijoms bei regionų plėtros taryboms ir tvirtinamas įvertinus ministerijų ir regionų plėtros tarybų siūlymus bei atsižvelgus į kvalifikacijų poreikio regionuose prognozės duomenis, neviršijant Vyriausybės nustatyto preliminaraus valstybės finansuojamų formaliojo profesinio mokymo vietų skaičiaus. Švietimo, mokslo ir sporto ministras, neviršydamas Vyriausybės nustatyto vietų skaičiaus, nustato vietų skaičių jo tvirtinamoms prioritetinėms formaliojo profesinio mokymo programoms. Atsižvelgęs į mokinių, pasirinkusių valstybės finansuojamas formaliojo profesinio mokymo vietas, skaičių ir neužpildytų vietų skaičių, švietimo, mokslo ir sporto ministras gali perskirstyti ne daugiau kaip 10 procentų nustatyto valstybės finansuojamų formaliojo profesinio mokymo vietų skaičiaus pagal Lietuvos švietimo klasifikatoriuje apibrėžiamas švietimo sritis ir regionus. 3. P riėmimas į profesinio mokymo įstaigas , išskyrus pataisos pareigūnų profesinio mokymo ir vidaus reikalų profesinio mokymo teikėjus, profesinio mokymo teikėjus, vykdančius asmenų, kuriems taikomas Užimtumo įstatymas ir Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, vykdomas centralizuotai. Priėmimą mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programas į profesinio mokymo įstaigų ir kitų valstybinių ar savivaldybių švietimo įstaigų valstybės finansuojamas formaliojo profesinio mokymo vietas centralizuotai vykdo švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija.
Ši nuostata netaikoma bausmių vykdymo sistemos profesinio mokymo ir vidaus reikalų profesinio mokymo teikėjams, profesinio mokymo teikėjams, vykdantiems asmenų, kuriems taikomas Užimtumo įstatymas ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, profesinį mokymą. 4. Stojančiųjų į profesinio mokymo valstybės finansuojamas vietas eilė sudaroma švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, kuri paskelbiama kiekvienais metais likus ne likus mažiau kaip 2 mėnesiams iki priėmimo į profesinio mokymo įstaigas pradžios. Priėmimo į profesinio mokymo įstaigas kriterijus nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. Priėmimo mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programas į profesinio mokymo įstaigas ir kitas valstybines ar savivaldybių švietimo įstaigas tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. Nuostatos, reglamentuojančios konkursinės eilės sudarymą, negali būti keičiamos likus mažiau kaip 2 mėnesiams iki atitinkamo priėmimo etapo pradžios. 5. Priėmimas mokytis į valstybės nefinansuojamas formaliojo profesinio mokymo vietas valstybinėse profesinio mokymo įstaigose vykdomas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, įvertinus profesinio mokymo įstaigos galimybes kokybiškai suteikti kvalifikaciją. Priėmimo mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programas į valstybines ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigas ir kitas valstybinių ar savivaldybių švietimo įstaigas kriterijus nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. 6. Valstybės finansuojamos vietos profesinio mokymo įstaigoms tenka pagal stojančiųjų pasirinkimą, neviršijant švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyto valstybinėms profesinio mokymo įstaigoms bendro vietų skaičiaus .
Tvirtinant galutinį valstybės finansuojamų vietų skaičių, atsižvelgiama į profesinio mokymo įstaigos galimybes kokybiškai suteikti kvalifikaciją. Priėmimas mokytis į valstybės nefinansuojamas formaliojo profesinio mokymo vietas valstybinėse ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigose vykdomas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. 7. Galutinį valstybės finansuojamų formaliojo profesinio mokymo vietų skaičių ir jų pasiskirstymą pagal profesinio mokymo įstaigas ir kvalifikacijas tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras. 8. 7 . Priėmimą mokytis į valstybės finansuojamas neformaliojo profesinio mokymo vietas, atsižvelgiant į profesinio mokymo teikėjo galimybes kokybiškai suteikti kvalifikaciją, profesinio mokymo teikėjas vykdo Vyriausybės švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. 9. 8. Priėmimo į bausmių vykdymo sistemos profesinio mokymo įstaigų vykdomas programas planą tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, o priėmimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų vykdomas programas planą – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. 10. Asmenų, pageidaujančių mokytis pagal formaliojo pirminio arba tęstinio profesinio mokymo programas, bendrojo priėmimo į valstybines ar savivaldybių arba nevalstybines profesinio mokymo įstaigas tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. 11. 9. Asmenų priėmimą į bausmių vykdymo sistemos profesinio mokymo įstaigas ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas. 12. 10.
10Asmenys, įgiję kvalifikaciją pagal pirminio profesinio mokymo programą, išskyrus tuos, kurie įgijo kvalifikaciją kartu su pagrindiniu išsilavinimu ir nuosekliai mokydamiesi (arba nenutraukę mokymosi) įgijo kitą kvalifikaciją kartu su viduriniu išsilavinimu, taip pat asmenys, turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją ir siekiantys mokytis valstybės finansuojamoje profesinio mokymo vietoje, priimami tik į tęstinį profesinį mokymą švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Asmenys, kurie pirmąją
kvalifikaciją įgijo mokydamiesi pagal mažesnės negu 20 mokymosi kreditų apimties formaliojo profesinio mokymo programą , gali būti priimami į pirminį arba tęstinį profesinį mokymą. Nustatant asmens įgytų kvalifikacijų skaičių, neįskaitomos kvalifikacijos, įgytos pagal formaliojo profesinio mokymo programas, kurių apimtis mažesnė negu 20 mokymosi kreditų, o jeigu formaliojo profesinio mokymo programų trukmė nustatyta valandomis, jų atitiktis mokymosi kreditams nustatoma švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, o pagal vieną formaliąją profesinio mokymo programą įgytos ne daugiau kaip trys kvalifikacijos prilyginamos vienai kvalifikacijai . 13. 11. Asmens priėmimas mokytis pagal profesinio mokymo programą įforminamas profesinio mokymo sutartimi. Bausmių vykdymo sistemos profesinio mokymo įstaigose ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose besimokančių asmenų profesinio mokymo sutartims taikomus reikalavimus ir šių sutarčių registravimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su teisingumo ministru, kitoms profesinio mokymo sutartims taikomus reikalavimus ir šių sutarčių registravimo tvarką nustato
12Asmuo , kurio formalųjį profesinį mokymą finansuoja valstybė, švietimo , mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka turi teisę vieną kartą keisti pasirinktą profesinio mokymo programą, neprarasdamas valstybės finansuojamos profesinio mokymo vietos.
“ 9 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„20 straipsnis. Asmenų, turinčių Specialiųjų specialiųjų ugdymosi poreikių , asmenų profesinis mokymas
1Asmenims, turintiems specialiųjų ugdymosi Specialiųjų poreikių, asmenims teisės aktų švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta formaliojo profesinio mokymo tvarka sudaromos sąlygos mokytis pagal profesinio mokymo programas ar jų modulius ir įgyti kvalifikaciją ar kompetenciją. 2. Asmenys, baigę specialiojo ugdymo programas, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, mokomi kartu su kitais mokiniais .
pagal jiems pritaikytas profesinio mokymo programas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, suderinus su socialinės apsaugos ir darbo ministru. Asmenims, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, profesinio mokymo programos jų ar moduliai prireikus pritaikomi švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, suderinus su socialinės apsaugos ir darbo ministru. 3. Vyriausybės įgaliotos institucijos profesinio mokymo įstaigose gali užsakyti valstybės finansuojamų vietų profesinio mokymo programas specialiųjų poreikių asmenims, asmenims, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, mokyti pagal profesinio mokymo programas ar jų modulius. “ 10 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) pažymėjimas – asmeniui, baigusiam profesinio mokymo programos modulį, neformaliojo profesinio mokymo programą ar ir įvertinus dalies atitinkamos kvalifikacijos neformaliuoju būdu įgytas kompetencijas.“
11 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas 1.
1Pakeisti 26 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) skelbia informaciją apie profesinio mokymo įstaigų vykdomą profesinį mokymą, profesinį mokymą vykdančius ir (arba) turinčius licencijas jį vykdyti profesinio mokymo teikėjus, apie institucijas, kurioms suteikta teisė vertinti asmens įgytas kompetencijas;“. 2. Pripažinti netekusiu galios 26 straipsnio 1 dalies 5 punktą. 5) rengia Kompetencijų vertinimo lėšų skaičiavimo vienam asmeniui metodiką;
3Pripažinti netekusiais galios 26 straipsnio 1 dalies 11 ir 12 punktus. 11) rengia profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui, kuris mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą (išskyrus pataisos pareigūnų profesinio mokymo ir vidaus reikalų profesinio
mokymo įstaigų vykdomas programas), metodiką (toliau – profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodika);
12) kartu su Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija vykdo profesinio rengimo, išskyrus pataisos pareigūnų profesinio mokymo ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų vykdomas programas, finansavimą iš valstybės biudžeto, taikydama profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodiką;
4Pripažinti netekusiu galios 26 straipsnio 1 dalies 15 punktą. 15) atlieka formaliojo profesinio mokymo ir su juo susijusios veiklos licencijavimo funkcijas;
5Pakeisti 26 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras:
1) tvirtina bendruosius formaliojo profesinio mokymo planus;
asmenų, išskyrus asmenis, kuriems taikomas Užimtumo įstatymas, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas ar Vidaus tarnybos statutas, pageidaujančių įgyti kvalifikaciją, priėmimo į valstybės finansuojamas profesinio mokymo vietas planą nustato formaliojo profesinio mokymo tvarką ;
3) tvirtina asmenų priėmimo į valstybines ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigas bendruosius kriterijus;
tvirtina bendrojo ugdymo technologijų dalykų ir profesinio mokymo programos, profesinių standartų, modulių užskaitos tvarkos aprašą; a nkstesnio mokymosi pasiekimų įskaitymo tvarką keičiant arba tęsiant mokymąsi pagal formaliojo profesinio mokymo programas, skirtas pirminiam ar tęstiniam profesiniam mokymui ;
suderinęs su ekonomikos ir inovacijų ministru, tvirtina asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarkos aprašą;
uderinęs su ekonomikos ir inovacijų ministru, tvirtina kompetencijų vertinimo lėšų paskirstymo tvarkos aprašą ;
nustato neformaliojo profesinio mokymo tvarką ;
9) nustato profesinio mokymo programų ir jų modulių rengimo ir įregistravimo tvarką;
10) nustato sektorinių profesinių komitetų uždavinius, funkcijas, komitetų sudarymo ir finansavimo tvarką;
teikia Vyriausybei tvirtinti profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodiką; skiria profesinio mokymo įstaigas IV ir V lygio kvalifikacijų kompetencijų praktinės dalies (gebėjimų) vertinimui;
12) teikia Vyriausybei tvirtinti Formaliojo profesinio mokymo licencijavimo taisykles;
13) teikia Vyriausybei tvirtinti Kompetencijų vertinimo lėšų skaičiavimo vienam asmeniui metodiką;7 ) priima sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio (išskyrus nekilnojamąjį turtą) ir trumpalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto perdavimo patikėjimo teise pagal valstybės turto patikėjimo sutartį 20 metų valstybinėms profesinio mokymo įstaigoms;
atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.“
Švietimo, mokslo ir sporto ministras:
1) tvirtina bendruosius formaliojo profesinio mokymo planus;
asmenų, išskyrus asmenis, kuriems taikomas Užimtumo įstatymas, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas ar Vidaus tarnybos statutas, pageidaujančių įgyti kvalifikaciją, priėmimo į valstybės finansuojamas profesinio mokymo vietas planą nustato formaliojo profesinio mokymo tvarką ;
3) tvirtina asmenų priėmimo į valstybines ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigas bendruosius kriterijus;
tvirtina bendrojo ugdymo technologijų dalykų ir profesinio mokymo programos, profesinių standartų, modulių užskaitos tvarkos aprašą; a nkstesnio mokymosi pasiekimų įskaitymo tvarką keičiant arba tęsiant mokymąsi pagal formaliojo profesinio mokymo programas, skirtas pirminiam ar tęstiniam profesiniam mokymui ;
suderinęs su ekonomikos ir inovacijų ministru, tvirtina asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarkos aprašą;
uderinęs su ekonomikos ir inovacijų ministru, tvirtina kompetencijų vertinimo lėšų paskirstymo tvarkos aprašą ;
nustato neformaliojo profesinio mokymo tvarką ;
9) nustato profesinio mokymo programų ir jų modulių rengimo ir įregistravimo tvarką;
10) nustato sektorinių profesinių komitetų uždavinius, funkcijas, komitetų sudarymo ir finansavimo tvarką;
teikia Vyriausybei tvirtinti profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodiką; skiria profesinio mokymo įstaigas IV ir V lygio kvalifikacijų kompetencijų praktinės dalies (gebėjimų) vertinimui;
12) teikia Vyriausybei tvirtinti Formaliojo profesinio mokymo licencijavimo taisykles;
13) teikia Vyriausybei tvirtinti Kompetencijų vertinimo lėšų skaičiavimo vienam asmeniui metodiką;7 ) priima sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio (išskyrus nekilnojamąjį turtą) ir trumpalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto perdavimo patikėjimo teise pagal valstybės turto patikėjimo sutartį 20 metų valstybinėms profesinio mokymo įstaigoms;
atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.“12 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „28 straipsnis.
Vidaus reikalų ministerijos ir vidaus reikalų ministro įgaliojimai
1Vidaus reikalų ministerija:
1) kartu su Teisingumo ministerija rengia vidaus reikalų ir pataisos pareigūnų profesinio mokymo įstaigų profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodiką;
2) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. 2. Vidaus reikalų ministras:
1) tvirtina asmenų, kuriems taikomas Vidaus tarnybos statutas kurie pageidauja įgyti kvalifikaciją, priėmimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų vykdomas programas planą;
2) suderinęs su teisingumo ministru , nustato reikalavimus, taikomus bausmių vykdymo sistemos profesinio mokymo įstaigose ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose besimokančių asmenų, kuriems taikomas Vidaus tarnybos statutas, profesinio mokymo sutartims, ir šių sutarčių registravimo tvarką;
3) teikia Vyriausybei tvirtinti vidaus reikalų ir pataisos pareigūnų profesinio mokymo įstaigų profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodiką;
atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.“13 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „29 straipsnis. Teisingumo ministerijos ir teisingumo ministro įgaliojimai
1Teisingumo ministerija:
rengia vidaus reikalų ir pataisos pareigūnų profesinio mokymo įstaigų profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodiką;
2) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. 2. Teisingumo ministras :
1) tvirtina asmenų, kuriems taikomas Vidaus tarnybos statutas ir kurie pageidaujan įgyti kvalifikaciją, priėmimo į bausmių vykdymo sistemos profesinio mokymo įstaigų vykdomas programas planą;
2) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.“14 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 32 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„
Vyriausybės strateginės analizės centras Vyriausybės įgaliotos įstaigos įgaliojimai“. 2. Pakeisti 32 straipsnio nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„Šio įstatymo reguliavimo srityje Vyriausybės strateginės analizės centras Vyriausybės įgaliota įstaiga :“. 15 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) vykdo organizuoja profesinio mokymo įstaigų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina, kaip savivaldybės kaip savininkės ar dalininkės, teises ir pareigas, vadovų kvalifikacijos tobulinimą;“. 16 straipsnis . 35 straipsnio pakeitimas Pakeisti 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„35 straipsnis. Profesinio mokymo įstaigų finansavimo lėšos Profesinio mokymo įstaigų finansavimo lėšas sudaro:
1) valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansavimo lėšos;
2) valstybės ir savivaldybių investicijų programų ir valstybės investicijų projektų lėšos valstybinėms profesinio mokymo įstaigoms pajamos, gautos kaip užmokestis už profesinį mokymą ir kitas paslaugas, taip pat pajamos iš ūkinės veiklos ;
3) tarptautinių ir užsienio fondų ir organizacijų skiriamos lėšos;
4) lėšos, gautos kaip parama pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą;
5) darbdavių ir kitų socialinių partnerių lėšos;
6) kitos teisėtai gautos lėšos.“ 17 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„36 straipsnis. Profesinio mokymo finansavimas valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto biudžetų lėšomis 1.
Valstybės biudžeto finansavimo lėšos skiriamos:
1) profesiniam mokymui vykdyti; ir profesinio mokymo kainai valstybės finansuojamose vietose apmokėti ;
2) ūkiui, susijusiam su profesinio mokymo veikla;
3) kompetencijų ir (ar) kvalifikacijų vertinimui ir pripažinimui;
4) profesiniam orientavimui;
5) valstybės paskoloms arba valstybės remiamoms paskoloms;
socialinėms stipendijoms, mokymosi stipendijoms, tikslinėms stipendijoms ir kitai materialinei paramai;
profesinio mokymo plėtrai ir infrastruktūrai atnaujinti ;
7) kitoms reikmėms, susijusioms su profesinio mokymo veikla. 2. Savivaldybės biudžeto Savivaldybių biudžetų lėšos profesinio mokymo įstaigoms skiriamos Švietimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka. 3. Valstybės finansuojamose profesinio mokymo vietose mokęsi asmenys švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka privalo į valstybės biudžetą grąžinti profesinio mokymo kainai profesiniam mokymui valstybės finansuojamose profesinio mokymo vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį, jeigu šie asmenys nutraukia profesinį mokymą savo noru (išskyrus atvejus, kai pirminis profesinis mokymas profesinei kvalifikacijai įgyti nutraukiamas per pirmuosius 6 mokymo mėnesius arba pirminio profesinio mokymo metu suteikiama pirmoji kvalifikacija kai asmuo kvalifikacijos siekia šio įstatymo1011 straipsnio 1–4 punktuose nurodytais atvejais), taip pat kai asmenys pašalinami iš profesinio mokymo įstaigos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. 4.
4Asmuo atleidžiamas nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodytų lėšų grąžinimo, jeigu:
1) mokslo metus baigė profesinio mokymo teikėjo nustatytu laiku, neturi skolų ir ne vėliau kaip iki naujų mokslo metų pradžios raštu pranešė profesinio mokymo teikėjui apie mokymosi nutraukimą arba asmuo įvykdė mokymo programos reikalavimus, tačiau nelaikė baigiamojo egzamino;
2) teisės aktų nustatyta tvarka jam buvo nustatytas neįgalumas jis pripažintas asmeniu su negalia ;
3) buvo išleistas akademinių atostogų dėl ligos gydytojui ar gydytojų konsultacinei komisijai rekomendavus arba nėštumo ir gimdymo atostogų ar vaiko priežiūros atostogų vaikui prižiūrėti ir nepasibaigus akademinių atostogų terminui raštu pranešė profesinio mokymo įstaigai apie mokymosi nutraukimą;
4) jis miršta. 5. Mokymo lėšos formaliajam profesiniam mokymui pagal formaliojo profesinio mokymo programas ar jų modulius valstybės finansuojamose profesinio mokymo vietose, kurių skaičius nustatomas šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, valstybiniams, savivaldybių ir nevalstybiniams profesinio mokymo teikėjams apskaičiuojamos ir skiriamos iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų, valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, darbdavių lėšų ir (ar) kitų lėšų, taikant Mokymo lėšos bausmių vykdymo sistemos profesinio mokymo įstaigų ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų vykdomam profesiniam mokymui skiriamos taikant Vyriausybės patvirtintą bausmių vykdymo sistemos profesinio mokymo įstaigų ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodiką. 6. Neformalųjį profesinį mokymą finansuoja mokymą užsakantis fizinis ar juridinis asmuo , jis Neformalusis profesinis mokymas gali būti remiamas iš valstybės biudžeto , savivaldybių biudžetų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitos tarptautinės finansinės paramos , darbdavių lėšų ir (ar) kitų lėšų.
Valstybės biudžeto lėšos neformaliajam profesiniam mokymui finansuoti skiriamos atitinkamos valdymo srities ministro nustatyta tvarka iš jo vadovaujamai ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų . Savivaldybės biudžeto lėšos neformaliajam profesiniam mokymui finansuoti skiriamos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. 7. Profesinio mokymo įstaigoms bei profesinio mokymo teikėjams, vykdantiems valstybės finansuojamą profesinį mokymą, mokymo lėšų skiriama iš valstybės biudžeto, valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, savivaldybių biudžetų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, darbdavių lėšų ir (ar) kitų lėšų. 8. 7. Įmonės, įstaigos, organizacijos, ūkininko ūkio darbuotojų tęstinis profesinis mokymas vykdomas įmonės, įstaigos, organizacijos, ūkininko ūkio arba besimokančiųjų lėšomis. Teisės aktų nustatyta tvarka įmonės Įmonės , įstaigos, organizacijos ar ūkininko ūkio darbuotojų tęstiniam profesiniam mokymui skiriama ir valstybės biudžeto lėšų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitos tarptautinės finansinės paramos , darbdavių lėšų ir (ar) kitų lėšų šių lėšų skyrimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka socialinės apsaugos ir darbo ministro ir ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka, kai mokymas vykdomas pagal Užimtumo įstatymą . 9. 8. Bedarbių ir užimtų asmenų profesinis mokymas finansuojamas Užimtumo įstatymo nustatyta tvarka. 10. 9 .
9. Kai asmenys mokosi valstybės finansuojamose profesinio mokymo vietose, kurių skaičius nustatomas šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, valstybės biudžeto lėšos Asmens asmens kompetencijoms vertinti lėšų skiriama apskaičiuojamos taikant Vyriausybės patvirtintą Kompetencijų kompetencijų vertinimo lėšų skaičiavimo vienam asmeniui metodiką , išskyrus bausmių vykdymo sistemos pareigūnų ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų mokinių kompetencijų vertinimą . Lėšos asmens kompetencijoms vertinti skirstomos vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamu kompetencijų vertinimo lėšų kompetencijos vertinti paskirstymo tvarkos aprašu. Bausmių vykdymo sistemos profesinio mokymo įstaigų mokinių kompetencijų vertinimas finansuojamas teisingumo ministro nustatyta tvarka. Vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų mokinių kompetencijų vertinimas finansuojamas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. 11 . 10. Lėšos Valstybės biudžeto lėšos mokinių profesiniam orientavimui bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose skiriamos taikant lėšų skyrimo vienam mokiniui principą. 12. Asmenų profesiniam orientavimui Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšos skiriamos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. 13. 11. Valstybės ir savivaldybės profesinio mokymo įstaigai ūkio lėšas skiria savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) , nevalstybinei profesinio mokymo įstaigai – savininkas (dalyvių susirinkimas). Viešosioms profesinio mokymo įstaigoms gali būti skiriama ūkio lėšų iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų arba kitų lėšų. Savivaldybių profesinio mokymo įstaigoms gali būti skiriama ūkio lėšų iš atitinkamų metų valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką.
Valstybės biudžeto lėšos ūkiui valstybinei profesinio mokymo įstaigai skiriamos institucijos, įgyvendinančios valstybės, kaip savininkės ar dalininkės, teises ir pareigas, nustatyta tvarka, kitos lėšos ūkiui gali būti skiriamos savininko (dalyvių susirinkimo) nustatyta tvarka. Savivaldybės biudžeto lėšos ūkiui savivaldybės profesinio mokymo įstaigai skiriamos institucijos, įgyvendinančios savivaldybės, kaip savininkės ar dalininkės, teises ir pareigas, nustatyta tvarka, kitos lėšos gali būti skiriamos savininko (dalyvių susirinkimo) nustatyta tvarka. Nevalstybinei profesinio mokymo įstaigai ūkio lėšas skiria savininkas (dalyvių susirinkimas). 14. 12. Investicinių lėšų iš valstybės biudžeto profesinio mokymo ir kvalifikacijų sistemų plėtrai (statyboms, renovacijai, materialinei mokymo bazei atnaujinti, standartams rengti ir kt.) skiriama pagal investicines programas, patvirtintas projektus ar programas, patvirtintus atitinkamų metų Valstybės investicijų programoje , švietimo politikos pažangos uždavinius įgyvendinančiose nacionalinėse plėtros programose ar kituose strateginio valdymo dokumentuose . Investicinių lėšų profesinio mokymo įstaigoms gali skirti ir profesinio mokymo įstaigos savininkas (dalyvių susirinkimas) savo nustatyta tvarka. 15. 13. Socialiniams partneriams šio įstatymo 34 straipsnio 3, 5, 6, 7 ir 8 punktuose nustatytoms funkcijoms atlikti lėšos skiriamos pagal patvirtintas pajamų ir išlaidų sąmatas iš ministerijų, kurių reguliavimo sričiai yra numatytos šios funkcijos, tam tikslui skirtų valstybės biudžeto asignavimų. 16. Valstybinis studijų fondas Vyriausybės nustatyta tvarka administruoja valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas, taip pat kitą paramą profesiniam mokymui vykdyti. 15 . 14.
14Kai asmenys nesimoko valstybės finansuojamose profesinio mokymo vietose, kurių skaičius nustatomas šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, bet jų profesinis mokymas pagal formaliojo profesinio mokymo programas arba jų modulius finansuojamas iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ar kitų valstybės ar savivaldybių lėšų, lėšos, valstybės institucijų ir įstaigų ar savivaldybių skiriamos apmokėti už profesinio mokymo paslaugas, apima:
1) mokymo lėšas, kurios apskaičiuojamos taikant šio straipsnio 5 dalyje nurodytą metodiką;
2) ūkio lėšas, kurios apskaičiuojamos, taikant švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamą ūkio lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodiką;
3) lėšas asmens kompetencijoms vertinti, kurios apskaičiuojamos taikant šio straipsnio 9 dalyje nurodytą metodiką (šio punkto nuostata taikoma tik tais atvejais, kai atliekamas asmens kompetencijų vertinimas). “18 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „38 straipsnis. Materialinė parama
1Mokiniams, kurie mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas ar jų modulius, siekdami įgyti pirmąją kvalifikaciją, bausmių vykdymo sistemos profesinio mokymo įstaigų ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų mokiniams Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti
mokamos stipendijos mokama mokymosi stipendija, socialinė stipendija ir teikiama kita materialinė parama. Mokymosi stipendija nemokama mokiniams, neturintiems teisės į valstybės finansuojamą vietą, o mokiniams, kuriems laikinai atimta ar apribota laisvė, nemokama socialinė stipendija ir neteikiama kita materialinė parama. 11 . Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto lėšų tikslinės stipendijos gali būti mokamos mokiniams, įstojusiems į Vyriausybės patvirtintų prioritetinių formaliųjų profesinio mokymo programų valstybės finansuojamas vietas.
Tikslinė stipendija mokama neturintiems skolų mokiniams ne rečiau kaip kartą per pusę metų visą mokymosi laikotarpį, bet ne ilgiau kaip mokymo programos nustatyta trukmė. Atitinkamų metų prioritetines formaliojo profesinio mokymo programas nustato Vyriausybė iki kiekvienų metų vasario
, atsižvelgdama į ministerijų pasiūlymus, valstybės ūkinės, socialinės, kultūrinės ir regioninės plėtros poreikius, nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos, užimtumo ir darbo rinkos stebėsenos informaciją bei valstybės finansines galimybes. Tikslines stipendijas administruoja Valstybinis studijų fondas. 2. Specialiųjų poreikių mokiniams, siekiantiems įgyti kvalifikaciją ir negaunantiems stipendijos arba siekiantiems keisti kvalifikaciją, teisės aktų nustatyta tvarka skiriamas maitinimas ir teikiama kita materialinė parama. Mokiniams, kurie mokosi pagal prioritetines formaliojo profesinio mokymo programas valstybės finansuojamose vietos e , gali būti mokamos tikslinės stipendijos. Tikslinė stipendija mokama mokiniams, neturintiems nepatenkinamų mokymosi pasiekimų įvertinimų, ne rečiau kaip kartą per pusę metų visą mokymosi laikotarpį, neatsižvelgiant į kitas gaunamas stipendijas ar materialinę paramą, bet ne ilgiau kaip profesinio mokymo programos nustatyta trukmė. Tikslinių stipendijų skyrimo ir administravimo tvarką nustato Vyriausybė. Prioritetines formaliojo profesinio mokymo programas nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs Vyriausybės komisijos nacionalinių žmogiškųjų išteklių stebėsenai koordinuoti pateiktus siūlymus dėl atitinkamų specialistų poreikio. Prioritetinių formaliojo profesinio mokymo programų sąrašas peržiūrimas kiekvienais metais ir prireikus keičiamas.
Tikslines stipendijas administruoja švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota įstaiga, pagal jai pavestas funkcijas administruojanti tikslines stipendijas mokiniams, įstojusiems mokytis pagal prioritetines formaliojo profesinio mokymo programas.“
3. Mokiniams, kurių mokymas vykdomas pagal Užimtumo įstatymą ar Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą, materialinė parama skiriama šių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.“19 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„39 straipsnis. Užmokestis už profesinį mokymą
1Nevalstybinėje profesinio mokymo įstaigoje užmokestį už profesinį mokymą nustato įstaigos savininkas (dalyvių susirinkimas)
, išskyrus profesinį mokymą pagal formaliojo profesinio mokymo programas ar jų modulius valstybės finansuojamose profesinio mokymo vietose, kurių skaičius nustatomas šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka . 2. Užmokesčio už neformalųjį profesinį mokymą dydį valstybinėse ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigose nustato įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas). Valstybinėje ir savivaldybės profesinio mokymo įstaigoje ir kitoje valstybinėje ar savivaldybės švietimo įstaigoje, vykdančioje valstybės finansuojamas formaliojo profesinio mokymo programas, užmokestis už profesinį mokymą taikomas tais atvejais, kai asmenys nesimoko valstybės finansuojamose profesinio mokymo vietose, kurių skaičius nustatomas šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. 3.
ir kitoje valstybinėje ar savivaldybės švietimo įstaigoje, vykdančioje valstybės finansuojamas formaliojo profesinio mokymo programas, užmokestis už profesinį mokymą pagal formaliojo profesinio mokymo programas arba jų modulius apima:
1) mokymo lėšas, kurios apskaičiuojamos taikant šio įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje nurodytą metodiką;
2) ūkio lėšas, kurios apskaičiuojamos taikant šio įstatymo 36 straipsnio 14 dalies 2 punkte nurodytą metodiką;
3) lėšas asmens kompetencijoms vertinti, kurios apskaičiuojamos vadovaujantis šio įstatymo 36 straipsnio 9 dalies nuostatomis (šio punkto nuostata taikoma tik tais atvejais, kai atliekamas asmens kompetencijų vertinimas). 4. Valstybinėje ir savivaldybės profesinio mokymo įstaigoje užmokestis už asmens kompetencijų vertinimą nustatomas taikant šio įstatymo 36 straipsnio 9 dalyje nurodytą metodiką. 3. 5. Profesinės mokymo įstaigos teikiamos nenumatytos profesinio mokymo programose papildomos praktinio mokymo priemonės ir mokymo paslaugos (konsultacijos, kursai ir kt.) yra mokamos. Užmokesčio už teikiamas paslaugas dydį nustato profesinio mokymo įstaigos vadovas, suderinęs su mokymo įstaigos taryba. Valstybinėje ir savivaldybės profesinio mokymo įstaigoje profesinio mokymo įstaigos vadovas, suderinęs su profesinio mokymo įstaigos taryba, nustato užmokestį už:
1) neformalųjį profesinį mokymą;
2) nenumatytas profesinio mokymo programose papildomas praktinio mokymo paslaugas (konsultacijas, kursus ir kita);
3) kitas profesinio mokymo įstaigos teikiamas paslaugas (išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą užmokestį). 4. Profesiniam mokymui, apmokamam valstybės biudžeto lėšomis ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, neatsižvelgus į asignavimų valdytoją, nustatomas vienodas fiksuoto įkainio dydis. 5. 6.
6Profesinio mokymo paslaugų, apmokamų iš ne kitų negu šio straipsnio 4 dalyje nurodytų lėšų šaltinių, nustatomų įkainių dydis negali būti mažesnis negu teikiamų tų pačių paslaugų, apmokamų iš šio straipsnio 4 dalyje nurodytų lėšų šaltinių įkainių dydis. Už to paties pobūdžio ir apimties profesinio mokymo paslaugas, nurodytas šio straipsnio 5 dalyje, profesinio mokymo įstaigoje negali būti nustatomas skirtingas užmokesčio dydis, priklausomai nuo lėšų šaltinio ar išlaidas apmokančio subjekto.
“20 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
15, 17 , 18 ir 19 straipsnius, ir šio straipsnio 7 dalį
19 straipsniai įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 4. Licencijų vykdyti formalųjį profesinį mokymą išdavimo, papildymo, patikslinimo, licencijų galiojimo sustabdymo, panaikinimo, licencijų galiojimo sustabdymo panaikinimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, vykdomos ir sprendimai priimami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusių teisės aktų nuostatas. Licencijų, kurios buvo išduotos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, galiojimo sąlygos išlieka tokios, kokios buvo nustatytos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusių teisės aktų nuostatas. 5. Asmenims, priimtiems į valstybines ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigas ir kitas valstybines ar savivaldybių švietimo įstaigas, vykdančias valstybės finansuojamas formaliojo profesinio mokymo programas, iki 2023 m. gruodžio 31 d., taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusios Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 39 straipsnio 2 dalies nuostatos. 6.
18 straipsnio įsigaliojimo dienos priimtiems mokytis mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, maitinimas ir kita materialinė parama, skirta Profesinio mokymo įstatymo 38 straipsnio 2 dalies pagrindu, teikiama pagal iki šio įstatymo18 straipsnio įsigaliojimo dienos galiojusią Profesinio mokymo įstatymo 38 straipsnio 2 dalį, iki jie baigs mokytis pagal pradėtą formaliojo profesinio mokymo programą. 7. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, švietimo, mokslo ir sporto ministras, vidaus reikalų ministras, teisingumo ministras iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas
47b27d96-23d5-46b8-9d9a-70015160dc3c
PROFESINIO MOKYMO ĮSTATYMO NR. VIII-450 2, 6, 11, 13, 14, 17, 18, 20, 23, 26, 28, 29, 32, 33, 35, 36, 38, 39 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 12 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 2, 6, 11, 13, 14, 17, 18, 20, 23, 26, 28, 29, 32, 33, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1) ir Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2 ) parengti įgyvendinant Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“ darbus:
1. 1.8.2 veiksmą „Pakeisti Profesinio mokymo įstatymą ir kitus poįstatyminius teisės aktus, siekiant atnaujinti priėmimo į valstybės finansuojamas vietas profesiniame mokyme planavimo metodiką, kuri remtųsi regionų bei nacionalinio poreikio ateities prognozėmis“;
2. 1.8.5 veiksmą „Įveiklinti kompetencijų centrų sistemą, įgyvendinant nacionalinio mobilumo programą, užtikrinančią praktinio mokymo įgūdžių įgijimą sektoriniuose centruose ir PMĮ tinklaveiką“;
3. 1.2.18 veiksmą „Atlikti švietimo politiką formuojančių ir įgyvendinančių institucijų, funkcijų, atsakomybių ir vadybos modelių peržiūrą, modernizuoti valstybines informacines sistemas, teikiančias analitinius duomenis“. Įstatymo projekto Nr. 1 dalys taip pat sukuria prielaidas įgyvendinti 2020 m. sausio 31 d. Valstybinio audito ataskaitos „Ar profesinis mokymas organizuojamas efektyviai“ Nr. VAE-2 rekomendacijas:1 .
VAE-2 rekomendacijas:
1. 3 rekomendaciją „Siekiant efektyvesnio valstybės išteklių naudojimo, tvarkyti valstybinių profesinio mokymo įstaigų tinklą taip, kad mažėtų nenaudojamas plotas, sektorinių praktinio mokymo centrų įranga būtų panaudojama intensyviau“;
2. 7 rekomendaciją Tobulinant kompetencijų vertinimą ir pripažinimą, kad jis būtų tolygus ir skatintų mokytis visą gyvenimą, įdiegti vadinamąjį vieno langelio principą įvairiais būdais (formaliuoju, neformaliuoju, savišvietos ir darbo patirties) įgytų kompetencijų vertinimui ir pripažinimui“. Rengti Įstatymų projektus paskatino Ekonominės bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijos Lietuvai (OECD (2021), OECD Skills Strategy Lithuania: Assessment and Recommendations, OECD Skills Studies, OECD Publishing, Paris, https://doi.org/10.1787/14deb088-en), kurios parodė, kad dabartinio teisinio reguliavimo priemonėmis profesinio mokymo pasiūlos bei darbo rinkos poreikių neatitikties išspręsti nepavyksta. Profesinio mokymo įstatymo (toliau – Įstatymas) įgyvendinimo patirtis rodo, kad dabartinis priėmimo į profesinį mokymą planavimo ir priėmimo modelis pernelyg centralizuotas ir detalus (iki mokyklos lygmens), nepakankamai atliepia regioninių darbo rinkos poreikių ir profesinio mokymo plėtros (profesinio mokymo teikėjų tinklas, profesinio mokymo kokybė ir pan.) tendencijų. Praktika parodė, kad planavimas įgyvendinamas nepilna aprėptimi, t. y. atsisakyta planavimo pagal profesinio mokymo formas ir kvalifikacijas. Net ir eliminavus keletą elementų, planavimo procesas išliko sudėtingas ir nelankstus. Praktika parodė, kad nuo Įstatymo naujos redakcijos įsigaliojimo 2018 metais, įgyvendinti centralizuotai parengtą priėmimo planą be jo pakeitimų nepavyko nė vienais metais. Atskiriems regionams (apskritims) dažniausiai pakanka pagal konkrečias švietimo sritis suplanuotų vietų, tačiau plano keitimo poreikis atsiranda mokymo įstaigų lygmenyje.
Tokių neatitikimų nėra galimybės išspręsti gerinant planavimo procesą, nes būsimi mokiniai turi teisę patys pasirinkti norimą švietimo sritį (programą) ir konkrečią profesinio mokymo įstaigą pagal savo poreikius. Tikimasi, kad aktyviau rinktis darbo rinkos poreikius atitinkančias profesinio mokymo programas paskatinti gali steigiamos tikslinės stipendijos. Priėmimo plano keitimas ar vietų perkėlinėjimas tarp profesinio mokymo įstaigų yra imlus laikui ir žmogiškiesiems ištekliams darbas, todėl reikėtų mažinti planavimo proceso sąnaudas, nepakenkiant šio proceso efektyvumui ir nesukeliant neigiamo poveikio šalies ir regionų poreikių tenkinimui. Vyriausybės nutarimas atspindi visos Lietuvos (nedalinant skaičių pagal regionus) darbo rinkos poreikius (darbo jėgos paklausą) pagal ūkio sektorius, remiasi Nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos (NŽIS) sistemos, kuri pagrįsta ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (EVRK) rezultatais. Švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamas įsakymas parodo, kaip planuojama atliepti paklausą laikantis Vyriausybės patvirtinto preliminaraus priėmimo skaičiaus pasitelkiant profesinio mokymo sistemą. Lyginant Vyriausybės nutarimą ir švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymą, ekonominės veiklos rūšių transformacija į švietimo sritis nėra lengvai suprantama dėl skirtingų klasifikatorių. Svarbu pažymėti, kad nėra galimybės atsekti planavimo veiksmingumą, t. y. kiek priimtų asmenų įsidarbina pagal Vyriausybės nustatytus skaičius pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus sektorius. Įstatymo projekto Nr.
Įstatymo projekto Nr. 1 tikslai:1 ) spręsti pasiūlos ir paklausos derinimo problemas, kylančias planuojant bei įgyvendinant priėmimą į profesinį mokymą;2 ) užtikrinti į regionų poreikį orientuotą kvalifikacijų pasiūlą, suteikiant daugiau galių ją formuoti profesinio mokymo įstaigos tarybai (kolegialiai valdymo institucijai);3 ) didinti profesinio mokymo prieinamumą ir priėmimo lankstumą;4 ) įtvirtinti aiškią profesinio mokymo finansavimo sistemą;5 ) patikslinti materialinės paramos ir stipendijų skyrimą, neformaliojo profesinio mokymo reglamentavimą ir kitas nepakankamai aiškias galiojančio Įstatymo nuostatas. Įstatymo projekto Nr. 1 uždaviniai:1 ) siekiant planavimo skaidrumo ir aiškumo, įteisinti vieną – Lietuvos švietimo klasifikatorių – priėmimui į valstybės finansuojamas profesinio mokymo vietas planuoti;2 ) siekiant planuoti geriau regionų poreikį atliepiančių kvalifikacijų pasiūlą, patikėti ją planuoti profesinio mokymo įstaigų taryboms;3 ) siekiant priėmimo į profesinį mokymą lankstumo preliminarų skaičių nustatyti dvejiems metams ir įteisinti galimybę perkelti dalį planuotų vietų, kurių nepasirinko stojantieji, į kitas švietimo sritis;4 ) aiškiau reglamentuoti profesinio mokymo priėmimą į profesinį mokymą, finansavimą iš valstybės biudžeto ar savivaldybių biudžetų, neformalųjį profesinį mokymą, atsisakyti neaktualių nuostatų;5 ) atsisakyti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai nebūdingų politikos įgyvendinimo funkcijų. Kartu yra teikiamas Įstatymo projektas Nr. 2, kurio tikslas suderinti abiejų teikiamų įstatymų nuostatas, reglamentuojančias pirminį profesinį mokymą. 2 . Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorė – Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Įstatymų projektus parengė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 3 .
3. Kaip šiuo metu reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Įstatymo 2 straipsnio 8 dalis nustato, kad pirminis profesinis mokymas yra skirtas tik pirmai kvalifikacijai įgyti. Pirminis profesinis mokymas apibrėžiamas per siaurai, t. y. vien tik įskaičiuojant pirmąją kvalifikaciją. Pirminio profesinio mokymo esmė – suteikti asmeniui žinių, ugdyti gebėjimus, įgūdžius, formuoti nuostatas taip, kad parengtas asmuo būtų konkurencingas darbo rinkoje ilgą laiką. Pirminio profesinio mokymo programos skiriasi nuo tęstinio profesinio mokymo programų platesniu turiniu, didesniu dėmesiu bendrųjų kompetencijų ugdymui ir ilgesniu įgyvendinimo laiku, todėl jos atitinka jaunų asmenų poreikius, taip pat mažiau konkurencingų asmenų poreikius. Europos šalių praktika rodo, kad ugdant jaunus asmenis ypač daug dėmesio skiriama bendrųjų kompetencijų ugdymui. Pažymėtina, kad pirminis mokymas dabar neapima ir nepilnamečių asmenų, kurie, baigę profesinio mokymo programą kartu su pagrindiniu išsilavinimu, pageidauja įgyti dar vieną kvalifikaciją kartu mokydamiesi pagal vidurinio ugdymo programas ir asmenų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, kurie įgiję kvalifikaciją siekia įgyti dar vieną kartu mokydamiesi pagal bendrojo ugdymo programas. Į mažiau konkurencingų asmenų, kuriems dabartinė pirminio mokymo sąvoka riboja pirminio profesinio mokymo prieinamumą, grupę patenka asmenys, kurie kvalifikaciją įgijo baigę itin trumpas formaliojo profesinio mokymo programas. Svarbu pažymėti, kad ilgainiui labai pasikeitė profesinio mokymo programų turinys ir apimtis, dalis anksčiau rengtų kvalifikaciją suteikiančių profesinio mokymo programų, kurių trukmė matuojama savaitėmis, mėnesiu ar pan., pastaraisiais metais tapo moduliais, dabar suteikiančiais kompetenciją, t. y. tik dalį kvalifikacijos. Tai reiškia, kad tokias programas baigusiems asmenims sunkiau konkuruoti darbo rinkoje, o valstybė į jų ženkliai trumpesnį mokymąsi finansavo atitinkamai mažiau.
Nacionalinės švietimo agentūros duomenis 2021–2022 m. kartu su kvalifikacija įgyti vidurinį išsilavinimą siekė 15 637 asmenys, iš jų 2 242 buvo asmenys nuo 20 iki 60 metų. Tęstinio profesinio mokymo programų tikslas – sudaryti galimybę mokytis visą gyvenimą, taip pat siekiama, kad asmuo galėtų greičiau patekti į darbo rinką, todėl šių programų turinys yra siauresnis, mažiau laiko skiriama bendrosioms kompetencijoms ugdyti, o programoms įgyvendinti skiriama mažiau valandų (1 kreditui – 18 valandų, kai pirminiame mokyme – 22 val.) ir šios programos yra skirtos suaugusiems asmenims ir tik iš dalies atliepia anksčiau minėtų asmenų poreikius. Per siaurai apibrėžiamas pirminis mokymas apriboja jautrių, mažiau konkurencingų asmenų grupių prieinamumą prie pirminio profesinio mokymo. Įstatymo 2 straipsnio 9 dalies nuostatos, kad mokymo organizavimas gali vykti tik paties profesinio mokymo teikėjo patalpose, riboja galimybes profesinio mokymo teikėjui sudaryti sąlygas mokyti kitose aplinkose, pvz., sektoriniuose praktiniuose mokymo centruose, kad būtų užtikrintas kokybiškas profesinis mokymas ir asmenys kvalifikacijai reikalingas kompetencijas galėtų įgyti modernia praktinio mokymo įranga aprūpintuose sektoriniuose praktinio mokymo centruose. Be to, vienas iš modulinių profesinio mokymo programų reikalavimų yra tas, kad baigiamasis formaliojo profesinio mokymo programos modulis būtų įgyvendinamas realioje darbo vietoje, Šis reikalavimas liktų neįgyvendintas, nepakeitus nuostatos, jog mokymo organizavimas gali vykti tik paties profesinio mokymo teikėjo patalpose. Viena iš Valstybės kontrolės 2020 m. rekomendacijų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai – siekti efektyvesnio valstybės išteklių naudojimo.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavedus, profesinio mokymo įstaigos parengė priemonių planus dėl sektorinių praktinio mokymo centrų (toliau – SPMC) įveiklinimo. Sektoriniai praktinio mokymo centrai pastatyti iš ES struktūrinių fondų lėšų. Visi SPMC taip pat gauna pajamas, kurias panaudoja įrangai atnaujinti, jai įsigyti ir kitiems tikslams. Siekiama, kad sektorinių praktinio mokymo centrų infrastruktūra naudotųsi išorės vartotojai: aukštųjų mokyklų studentai, įmonių atstovai. Profesinio mokymo įstaigos, dalindamosi gerąja patirtimi, sprendžia, atranda būdus, kad įranga būtų panaudojama kuo intensyviau. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte įrašytos specialiojo ugdymo programos, nors tokios programos nėra vykdomos jau daug metų, todėl formuluotė yra tikslintina. Be to, Įstatymo 6 straipsnio 1 dalis neapima asmenų, kurie, įgiję pirmąją kvalifikaciją kartu su pagrindiniu išsilavinimu, pageidauja siekti kitos kvalifikacijos kartu su viduriniu išsilavinimu, nors tokią galimybę įteisina galiojančio Įstatymo 18 straipsnio 12 dalis, 37 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Atkreiptinas dėmesys, kad šiems jauniems asmenims tinkamesnis pirminis, o ne tęstinis profesinis mokymas, nes jiems reikia daugiau bendrųjų kompetencijų, kurioms ugdyti, mokantis pagal pirminio profesinio mokymo programas, skiriama daugiau mokymosi laiko ir dėmesio, o tęstinio profesinio mokymo programos kartu su vidurinio ugdymo programomis nėra tinkamos nes jos neatitinka jauno amžiaus asmens brandumo, yra trumpesnės nei pirminio profesinio mokymo programos, taip pat akcentuotina, kad nebūtų galimybės suformuoti tokių asmenų grupių, nes šiuo metu tokie atvejai būna tik pavieniai, o tai išbrangina mokymą.
6 straipsnyje nedaroma išlygų asmenims, kurie kvalifikaciją įgijo besimokydami pagal anksčiau vykdytas trumpesnes nei 20 mokymosi kreditų ar joms prilyginamas profesinio mokymo programas, nors suprantama, kad tokių kvalifikacijų vertė neatitinka vertės kvalifikacijos, kuri įgyjama baigus pirminio profesinio mokymo programą. Praktika parodė, kad į profesinį mokymą mokytis ateina asmenų, kurie prieš keletą metų yra baigę profesinio mokymo programą, kuri suteikė dvi arba tris kvalifikacijas (arba, pavyzdžiui, baigė tik traktorininko programą, kuri dabar prilyginama kompetencijai, o anksčiau – kvalifikacijai, arba profesinio mokymo programą kartu su traktorininko programa). Manytina, kad esant anksčiau paminėtų atvejų tikslinga nustatyti, kad būtent tokiems asmenims suteikiama teisė mokytis pagal pirminio profesinio mokymo programą. Mokinių registro duomenimis, 161 mokytis pagal profesinio mokymo programas pageidaujantis asmuo nurodė anksčiau baigtas profesinio mokymo programas, kurių trukmė iki 3 mėnesių, iš jų 91 pasirašė mokymo sutartį. Prašymus priimti mokytis pagal profesinio mokymo programas pateikė 178 asmuo, baigęs 26 profesinio mokymo programas, suteikiančias daugiau nei vieną kvalifikaciją, iš jų mokymo sutartį sudarė 99 asmenys.
Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad mokiniui mokantis pagal profesinio mokymo programą, bendrojo ugdymo technologijų dalykų ar profesinio mokymo programų moduliai įskaitomi švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, poreikis atsisakyti nuostatos dėl bendrojo ugdymo technologijų dalykų užskaitymo tęsiant mokymąsi pagal profesinio mokymo programą, atsirado dėl to, kad realiai įgyvendinti nėra galimybės, nes technologijų bendrųjų programų turinys nebuvo ir nėra suderintas su profesinio mokymo programų turiniu, kadangi profesinio mokymo programos rengiamos vadovaujantis atitinkamo sektoriaus profesiniais standartais (iki jų – profesinio rengimo standartais), t. y. profesinio mokymo programoje numatomos tos kompetencijos, kurių reikia atitinkamai kvalifikacijai įgyti, technologijų bendrosiose programose siekiama kitų tikslų – ugdomas technologinis raštingumas, verslumas, bendrosios kompetencijos. Šios Įstatymo nuostatos reikia atsisakyti dar ir dėl to, kad atnaujinus bendrąsias programas, kurias mokyklos pradės diegti nuo 2023 m. rugsėjo 1 d., keičiasi vidurinio ugdymo programos dalykų sąranga, todėl Įstatyme toliau būtų vartojamas nekorektiškas bendrųjų programų pavadinimas. Įstatymo 11 straipsnis neapima visų atvejų, kuriais asmuo laikomas įgijęs pirmąją kvalifikaciją, todėl riboja tam tikrų asmenų grupių galimybę įgyti pirmąją kvalifikaciją. Įrašyta sąlyga, kad asmuo pirmą kvalifikaciją įgijo kartu su pagrindiniu išsilavinimu ir kitą – kartu su viduriniu išsilavinimu mokantis nuosekliai (arba nenutraukęs mokymosi), yra perteklinė ir ribojanti prieinamumą, nes mokymosi nuoseklumą reguliuoja kiti teisės aktai.
Jauni asmenys kartais priversti dėl ekonominių priežasčių ir kartais metus padirbėję, nori grįžti, tačiau trukdo įstatymu nustatytas ribojimas. Įstatymo 13 straipsnio 7 dalis, reglamentuojanti valstybės finansuojamos vietos išlaikymą asmeniui profesinio mokymo programos keitimo atveju, įrašyta ne vietoje, nes ji neatitinka straipsnio pavadinimo („Profesinių standartų ir profesinio mokymo programų rengimas ir tvirtinimas“). Manytina, kad 7 dalyje įteisinta nuostata, leidžianti keisti programą tik toje pačioje švietimo srityje, riboja pasirinkimo galimybę arba net paskatina asmenis nutraukti mokymąsi. Pagal Švietimo valdymo informacinėje sistemoje (toliau – ŠVIS) pateiktus duomenis, 2021–2022 m. m. pagal pirminio profesinio mokymo programas mokėsi 35 993 mokiniai, profesinio mokymo įstaigas paliko 7 980 mokinių, iš jų 96 perėjo į kitas profesinio mokymo įstaigas, 104 perėjo į bendrojo ugdymo mokyklas, mokslą nutraukė dėl nepažangumo 633, dėl kitų priežasčių 7 162 asmenys. Kasmet Švietimo, mokslo ir sporto ministerija gauna prašymų leisti keisti pasirinktą profesinio mokymo programą vos tik pradėjus mokytis, nes mokiniai supranta klydę pasirinkdami, kartais programa neatitinka gebėjimų ar pomėgių ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad dalis tokių asmenų yra nepilnamečiai, stokojantys brandumo ir gyvenimiškos patirties. Jų pageidaujama kita programa ne visada priskiriama tai pačiai švietimo sričiai, kurioje mokėsi mokinys, todėl Įstatymu nustatytas ribojimas rinktis tos pačios srities programas neatitinka asmens interesų.
Netiksli ir praktikoje sunkiai įgyvendinama šio straipsnio dalies nuostata, kad asmuo, keisdamas pasirinktą profesinio mokymo programą, nepraranda valstybės finansavimo likusios dalies (užuot nustačius, kad jam paliekama teisė į valstybės finansuojamą vietą). Detaliam likusios dalies skaičiavimui reikalingos papildomos laiko ir darbo sąnaudos. Toks reikalavimas atrodytų neproporcingas ir neskatina asmenų išlikti profesiniame mokyme. Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje, 14 straipsnyje, 26 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 26 straipsnio 1 dalies 13 bei 15 punktuose Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavestos formaliojo profesinio mokymo licencijavimo funkcijos, kurios yra nebūdingos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai funkcijos, sukeliančios papildomą administracinę naštą, ir jos pavestos nenustatytam terminui. Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybės politikos įgyvendinimo funkcijos ministerijoms gali būti pavestos tik įstatymų nustatytais atvejais ir nustatytam terminui. Šiuo atveju būtų tikslinga Profesinio mokymo įstatymu Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai nustatytos funkcijos atsisakyti, pavedant jas vykdyti švietimo mokslo ir sporto ministro įgaliotai įstaigai – Studijų kokybės vertinimo centrui (toliau – SKVC). SKVC, būdama viešojo administravimo institucija, vykdo viešojo administravimo veiklą, t. y. dalyvauja švietimo valdyme ir teikia administracines paslaugas. Šiuo metu SKVC viena iš daugelio atliekamų funkcijų yra susijusi su aukštųjų mokyklų, siekiančių gauti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, vertinimu, pateiktų dokumentų nagrinėjimu, vertinimo išvadų parengimu. Licencijavimas taip pat yra administracinė paslauga.
Ši funkcija susijusi su dokumentų nagrinėjimu, sprendimo dėl licencijos, suteikiančios teisę vykdyti formaliojo profesinio mokymo veiklą, priėmimu, informacijos teikimu. Tiek leidimas, tiek licencija yra dokumentas, kuriuo suteikiama teisė vykdyti veiklą, atlikus išankstinį pasirengimo vykdyti veiklą, vertinimą. Įvertinus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos žmogiškuosius resursus ir SKVC funkcijas, svarstoma pareigybę, susijusią su licencijų išdavimu ir kita su licencijavimu susijusia veikla, iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos perkelti į SKVC. Reaguojant į Vyriausybės Teisės grupės pastabą, pabrėžtina, kad šiame ir kituose Įstatymo straipsniuose nuosekliai vartojama „fizinis asmuo/juridinis asmuo“ įvardinant profesinio mokymo teikėjus, o kai kalbama apie mokinį, vartojama sąvoka „asmuo“. Įstatymo 14 straipsnyje įrašyta nuostata „vykdyti profesinį mokymą ir (ar) su profesiniu mokymu susijusią veiklą“ yra klaidinanti ir neįgyvendinama, nes su profesiniu mokymo susijusi veikla negali būti vykdoma nevykdant profesinio mokymo. Įstatymo 14 straipsnyje nenustatytos licencijų turėtojų teisės ir pareigos, nors tai turėtų būti įstatymo, o ne įstatymą įgyvendinančių teisės aktų nuostata, kaip yra šiuo metu. Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 4 punktas apibrėžia tarybos (valstybinės ar savivaldybės profesinio mokymo įstaigos kolegialus valdymo organo) funkciją nustatyti bendrą mokymosi vietų skaičių, tačiau tokia funkcija nepakankama decentralizuojant priėmimo planavimą, siekiant jį priartinti prie regionų poreikių, siekiant stiprinti profesinio mokymo įstaigų savarankiškumą. Profesinio mokymo tarybos veikia visose 44 profesinio mokymo įstaigose, kuriose Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įgyvendina valstybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas. Šių tarybų sudėtyje yra 4 socialinių partnerių atstovai, 1 regiono plėtros tarybos atstovas, 3 profesinio mokymo įstaigos atstovai.
Šioms taryboms galėtų būti suteikta daugiau galių derinant regiono darbo rinkos poreikius atliepiantį priėmimo planavimą nustatant valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų mokymosi vietų, į kurias planuoja vykdyti ateinančių metų priėmimą, skaičių pagal Lietuvos švietimo klasifikatoriuje nustatytas sritis ir profesinio mokymo programas, ką padaryti centralizuotai sudėtinga ir mažiau tikslu. Atliktame didesnio poveikio teisės aktų projektų poveikio vertinime daroma prielaida, jog „decentralizavus ir supaprastinus priėmimo planavimo procedūras, pagerėtų planavimo lankstumas ir galimybės geriau atliepti regioninius poreikius, padidėtų vietos valdžios regionuose ir pačių profesinio mokymo įstaigų atsakomybė už planavimo kokybę“. Įstatymo 17 straipsnio 14 dalis numato profesinio mokymo įstaigos vadovo nušalinimo galimybę nukreipiant į Švietimo įstatymą. Derinant su Švietimo įstatymo pakeitimo projektu, ši dalis turi būti keičiama. Įstatymo 17 straipsnio 4, 6 ir 17 dalys turi būti taisomos redakciniu aspektu dėl netinkamų nuorodų į kitas straipsnio dalis, netinkamo skaičių įvardijimo ir regionų plėtros tarybų sąvokos. Įstatymo 18 straipsnio 1 dalis reglamentuoja preliminaraus atitinkamais metais priimamų į profesinio mokymo įstaigas mokinių skaičiaus nustatymą. 1 dalyje įrašyta, kad priimamųjų skaičius nustatomas pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (toliau – EVRK). Pasirinktas klasifikatorius vietoms nustatyti labai apsunkina planavimo eigą ir negali būti pritaikomas be priėmimui nustatytų vietų konvertavimo į Lietuvos profesijų klasifikatorių, o iš jo – į Lietuvos švietimo klasifikatorių, kuriame klasifikuojamos profesinio mokymo programos, į kurias vykdomas priėmimas.
EVRK skirtas kitiems – statistiniams – tikslams ir nėra suderintas su Lietuvos švietimo klasifikatoriumi, nėra patikimos ir veiksmingos metodologijos duomenims perkelti iš vieno klasifikatoriaus į kitą. (Pavyzdžiui, Vyriausybė preliminarų skaičių Ekonominių veiklos rūšių klasifikatoriaus srityje „Švietimas“ patvirtina 1 tūkst. vietų, o šios vietos pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių reiškia mokyklose, darželiuose ir kitose švietimo veiklas vykdančiose įstaigose vairuotojų, stalių, virėjų darbo vietas ir t. t. Pagal Lietuvos švietimo klasifikatorių šias vietas reikia perkelti atitinkamai į transporto, architektūros ir statybos bei paslaugų sritis.) Nėra visiškai aišku, kokių vietų skaičių tvirtina Vyriausybė naudojant įstatymu įteisintą klasifikatorių, be to, nustatytų skaičių mokslo metų pusmečių balansas konvertavimas yra neveiksmingas ir labai apsunkina priėmimo planavimą. Pastebėtina, kad nėra galimybės atsekti, kiek priimtų pagal šį nutarimą asmenų įgijo kvalifikaciją, baigdami profesinio mokymo programas (klasifikuojamas pagal Lietuvos švietimo klasifikatorių), ir įsidarbino įmonėse, įstaigose, kurios klasifikuojamos pagal EVRK sritį. Perėjimas prie ilgesnio - dviejų metų priėmimo planavimo laikotarpio – neturėtų neigiamo poveikio galutiniams profesinio mokymo rezultatams, tačiau sumažintų planavimo proceso dalyvių sąnaudas. Išsamiau ši situacija išnagrinėta ir pateikta atliktame didesnio poveikio teisės aktų projektų vertinime. Atkreiptinas dėmesys, kad praktikoje pasiteisino priėmimas į profesinio mokymo įstaigas, vykdomas vasario mėnesį.
2022 metų priėmimo į profesinio mokymo įstaigas žiemos etape su 21 profesinio mokymo įstaiga sudarytos 1 007 mokymo sutartys (2021 m. – 1 040 sutarčių) dėl 96 profesinio mokymo programų. Žiemos etapo priėmimas turi prasidėti vasario mėnesio pirmosiomis dienomis tam, kad būtų išlaikomas, šis laikas tinkamas ir po pirmojo pusmečio iškrintantiems iš studijų programų asmenims pakviesti į profesinį mokymą. Dėl to Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta preliminaraus skaičiaus tvirtinimo data – vasario 2 d. – yra pernelyg vėlyva, tačiau jos daug ankstinti taip pat negalima dėl pakankamai ilgo derinimo su kitomis institucijomis proceso. (Spalio 1 d. užfiksavus einamųjų metų priimtųjų mokytis skaičius, profesinio mokymo įstaigos pradeda planuoti, kokias profesinio mokymo programas ketina siūlyti kitų metų stojantiesiems. Iki lapkričio mėn. profesinio mokymo įstaigų tarybos (kolegialaus valdymo organas) patvirtina įstaigos planuojama bendrą priimamų mokinių skaičių, gruodžio mėnesį siūlymus dėl priėmimo teikia regionų plėtros tarybos. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, įvertinusi nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos informaciją, regionų plėtros tarybų siūlymus ir valstybės finansines galimybes, rengia, derina su kitomis ministerijomis ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti priimamų į profesinio mokymo įstaigas mokinių preliminarų skaičių. Iki sausio 20 d. turėtų būti priimamas Vyriausybės nutarimas.) Įstatymo 18 straipsnio 2 dalis nepakankamai tiksliai reglamentuoja valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų profesinio mokymo vietų nustatymą, nes priėmimas vykdomas pagal profesinio mokymo programas, o ne kvalifikacijas. Tą pačią kvalifikaciją įgyti galima mokantis pagal kelias profesinio mokymo programas, kuriose yra apibrėžti reikalavimai asmenų išsilavinimui, įrašyta, jei ji įgyvendinama kartu su bendrojo ugdymo programa.
Įstatyme nereglamentuojamas priėmimas į kitas švietimo įstaigas (kolegijas, gimnazijas, daugiafunkcį centrą), jau ne vienus metus vykdančias formalųjį pirminį ir tęstinį profesinį mokymą. Praktikoje nebuvo įgyvendinta nuostata dėl profesinio mokymo vietų nustatymo pagal profesinio mokymo formas, o sektoriniai profesiniai komitetai neįgyvendino Įstatymu pavestos funkcijos ir per 5 metus nepateikė nė vieno siūlymo dėl galimybių vykdyti profesinį mokymą pameistrystės būdu. Manytina, kad dauguma sektorinių komitetų negali disponuoti visa reikiama informacija apie sektorių, nėra pajėgūs atstovauti visam sektoriui bei įgyvendinti Įstatymu pavestą funkciją ir pateikti siūlymų. Pažymėtina, kad ne visos atitinkamo sektoriaus įmonės, ypač smulkios ir vidutinės įmonės, priklauso asocijuotoms tų sektorių organizacijoms. Įstatymo įgyvendinimo patirtis rodo, kad dabartinis planavimo procesas yra sudėtingas, pernelyg detalus, neleidžia lanksčiai reaguoti į regioninius darbo rinkos poreikius. Priėmimo plano keitimas ar vietų perkėlimas tarp profesinio mokymo įstaigų yra imlus laikui ir žmogiškiesiems ištekliams darbas. Įstatymo 18 straipsnio 4 dalis nustato prievolę kiekvienais metais skelbti stojančiųjų į profesinio mokymo valstybės finansuojamas vietas konkursinės eilės sudarymo tvarką. Ši tvarka, kaip ir kiti teisės aktai, yra paviešinta ir, skirtingai nei stojančiųjų į studijų vietas, konkursinės eilės sudarymo tvarka, kasmet nesikeičia, todėl tikslingiau būtų nustatyti terminą iki priėmimo, kuomet tvarka negali būti keičiama.
Įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nepaminėtos savivaldybių profesinio mokymo įstaigos, nors kituose įstatymo straipsniuose jos įrašytos, taip pat neįrašytos kitos valstybinės ar savivaldybių švietimo įstaigos, vykdančios valstybės finansuojamas formaliojo profesinio mokymo programas. Šiuo metu valstybės finansuojamas formaliojo profesinio mokymo programas vykdo Trakų r. Aukštadvario gimnazija, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija, Vilniaus Verkių mokykla-daugiafunkcis centras. Įstatymo 18 straipsnio 6 dalis nustato, kad valstybės finansuojamos vietos profesinio mokymo įstaigoms tenka pagal stojančiųjų pasirinkimą, neviršijant švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyto valstybinėms profesinio mokymo įstaigoms bendro vietų skaičiaus, tačiau pagal bendrą mokymosi vietų skaičių pagal 17 straipsnio 2 dalies 4 punktą nustato profesinio mokymo įstaigos taryba, todėl profesinio mokymo tarybai dėl vietų nustatymo reikia aiškesnių ir neprieštaringų Įstatymo nuostatų. Įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje nustatytas reikalavimas tvirtinti galutinį vietų skaičių vertintinas kaip perteklinis, nes bet kurios dienos statistiniai duomenys pasiekiami iš Nacionalinės švietimo agentūros registrų, o Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) fiksuoja ir teikia stojančiųjų skaičius etapais /programomis /švietimo sritimis /profesinio mokymo įstaigomis.
Įstatymo 18 straipsnio 8 dalis nustato, kad priėmimas mokytis į valstybės finansuojamas neformaliojo profesinio mokymo vietas vykdomas Vyriausybės nustatyta tvarka, tačiau manytina, kad perdėm smulkmeniškų tvarkų tvirtinimas apkrauna Vyriausybės darbą, be to, norima mažinti Vyriausybės lygiu tvirtinamų teisės aktų skaičių ir efektyvinti teisėkūrą. Atsižvelgiant į tai, tokią tvarką galėtų nustatyti švietimo, mokslo ir sporto ministras. Pabrėžtina ir tai, kad ši nuostata nebuvo įgyvendinta. Įstatymo 18 straipsnio 12 dalyje, nustatančioje priėmimą į tęstinį mokymą, nustatytas, manytina, perteklinis reikalavimas dėl mokymosi nuoseklumo, nes praktikoje yra atvejų, kai asmenys kvalifikacijos siekia mokydamiesi su pertraukomis arba moduliais, kas yra patogu ir atitinka asmenų pageidavimą greitai besikeičiančioje darbo rinkoje. Be to, Įstatymas nenumato galimybės įgyti kvalifikaciją mokantis pagal pirminio profesinio mokymo programas asmenis, kurie įgijo kvalifikaciją besimokydami pagal labai trumpas profesinio mokymo programas, kurios buvo įteisintos iki modulinių programų. Tai neproporcingai riboja valstybės finansuojamų formaliojo profesinio mokymo vietų prieinamumą asmenims, kurie yra įgiję kvalifikaciją baigdami itin trumpas formaliojo profesinio mokymo programas, kurių apimtis kreditais gali būti prilyginama kompetenciją suteikiantiems profesinio mokymo programų moduliais, todėl yra nepakankamai konkurencingi darbo rinkoje.
Įstatymo 20 straipsnis nedera su Švietimo įstatymu dėl netiksliai vartojamos sąvokos, apibrėžiančios asmenis, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių. Įstatymas turi reglamentuoti asmenų, turinčių ne specialiųjų, o specialiųjų ugdymosi poreikių, atsirandančių dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų profesinį mokymą. (Specialiųjų poreikių asmenys yra platesnė sąvoka, išeinanti už ugdymo ir mokymo ribų ir tai, manytina, kad rūpintis kitais poreikiais yra kitos – Socialinės apsaugos ir darbo – ministerijos kompetencija.) 20 straipsnio 2 punkte nenumatyta galimybė asmenims, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, atsirandančių dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų. Pritaikyti profesinio mokymo programų modulius pagal mokinio galias reikia tais atvejais, kai mokinys turi dėl intelekto sutrikimų (dėl kitų sutrikimų mokymo turinys nėra pritaikomas). Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis 2021 m. spalio 1 d. pagal pritaikytas profesinio mokymo programas mokėsi 1248 mokiniai iš 1782 mokiniai, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų. Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nustatančiame pažymėjimo išdavimą, numatyta, kad pažymėjimas išduodamas asmeniui, baigusiam profesinio mokymo programos modulį, ir nenumatyta, kad pažymėjimas gali būti išduodamas ir neformaliąją profesinio mokymo programą baigusiam asmeniui, nes neformaliuoju būdu įgytos kompetencijos gali būti pripažįstamos kaip kvalifikacija ar jos dalis. 26 straipsnio 2 dalyje dalis įrašytų nuostatų kartoja kitų Įstatymo straipsnių nuostatas (plačiau šio aiškinamojo rašto 4 dalyje), todėl tikslinga tokių nuostatų atsisakyti.
Įstatymo 26 straipsnio 2 dalies, nustatančios švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliojimus, 5 punkte įrašytos nuostatos dėl galimybės užskaityti bendrojo ugdymo technologijų dalykų, profesinio mokymo programą, profesinius standartų ir profesinio mokymo modulius, keistinos, nes bendrojo ugdymo technologijų dalykų užskaitymas, perėjus nuo dalykinių prie modulinių profesinio mokymo programų vykdymo nebeaktualus ir praktikoje neįgyvendinamas ir, be kita ko, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programų turinys nesuderintas, kad būtų galimas užskaitymas, mokantis toliau pagal profesinio mokymo programą, taip pat perteklinė ir praktikoje neįgyvendinama nuostata dėl profesinių standartų užskaitymo. Baigta profesinio mokymo programa ar jos modulis vertinami kaip ankstesni mokymosi pasiekimai, todėl gali būti užskaitomi keičiant arba tęsiant mokymąsi pagal formaliojo profesinio mokymo programas, skirtas pirminiam ar tęstiniam profesiniam mokymui. Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 5, 11, 12 punktų, 2 dalies 7, 11, 13 punktų, 28 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 dalies 3 punkto, 29 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, reglamentuojančios tam tikrų subjektų įgaliojimus, susijusius su profesinio mokymo finansavimu, pakartoja Įstatymo 36 straipsnio nuostatas, todėl jų tikslinga atsisakyti. Įstatymo 28 ir 29 straipsniuose nustatyti įgaliojimai ne tik atitinkamiems ministrams, bet ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai. Įstatymo 32 straipsnyje nustatyti viešosios įstaigos Vyriausybės strateginės analizės centro įgaliojimai. Siūlome keisti straipsnio pavadinimą, nenurodant konkretaus įstaigos pavadinimo.
Įstatymo 33 straipsnio 2 dalis nustato savivaldybės vykdomosios institucijos įgaliojimus, kuri pagal dabar veikiančio Lietuvos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punktą yra savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (kai ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos) ir kai šiai (šioms) pareigybei (pareigybėms) suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys viešojo administravimo įgaliojimus, todėl siūloma tikslinti Įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą, siekiant suderinti su Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatyme Nr. XIV-1268, kuris įsigalioja 2023 m. balandžio 1 d., numatytomis savivaldybės vykdomosios valdžios – mero – funkcijomis. Įstatymo 35 straipsnis nustato lėšas, iš kurių finansuojamos profesinio mokymo įstaigos, tačiau šio straipsnio nuostatos nepakankamai nuoseklios (iš esmės vardijami lėšų šaltiniai, tačiau yra ir lėšų paskirtį nurodančių nuostatų) ir nepakankamai išsamios (išvardijami ne visi svarbūs lėšų šaltiniai). Įstatymo 36 straipsnyje reglamentuojamas profesinio mokymo finansavimas valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšomis, tačiau jame yra prieštaringų ar nepakankamai apibrėžtų nuostatų. Įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje, 36 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra minima sąvoka „profesinio mokymo kaina“, tačiau ji nėra apibrėžta, dubliuojasi su kitomis įstatyme vartojamomis sąvokomis („užmokestis už profesinį mokymą“) ir nepakankamai dera su nuostatomis, reglamentuojančiomis valstybės biudžeto lėšų skyrimą profesiniam mokymui. Įstatymo 36 straipsnio 1 ir 16 dalyse nustatyta, kad valstybės biudžeto lėšos skiriamos valstybės paskoloms arba valstybės remiamoms paskoloms, kurias Vyriausybės nustatyta tvarka administruoja Valstybinis studijų fondas, tačiau neapibrėžta tokių paskolų paskirtis, rūšys, gavėjai.
Šių nuostatų įgyvendinimas pareikalautų ženklių valstybės biudžeto lėšų (apie 1 mln. Eur – sistemos sukūrimui ir dar apie 200 tūkst. Eur kasmet – administravimui), nors valstybė ir be paskolų besimokantiesiems užtikrina pakankamai plačias profesinio mokymo prieinamumo galimybes, pvz., Nacionalinės švietimo agentūros pateiktais duomenimis 2022 m. spalio 1 d. valstybės finansuojamose vietose pagal formaliojo profesinio mokymo programas mokėsi 33 136 mokiniai (nuo 2022 m. rugsėjo 2 d. valstybės finansuojamose vietose pradėjo mokytis 19 290 mokinių, kai priėmimo planas buvo 20 610), 26 mokiniai mokėsi Europos sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamose profesinio mokymo vietose, 1685 mokiniai mokosi valstybės finansuojamose, bet ne iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimų, finansuojamose profesinio mokymo vietose, kitomis, organizacijų ir rėmėjų lėšomis mokosi 170 mokiniai ir tik 92 mokinai asmeninėmis lėšomis, todėl paskolų ar valstybės remiamų paskolų steigimas nėra tikslingas. Įstatymo 36 straipsnio 6 dalyje numatoma neformaliojo profesinio mokymo finansavimo iš valstybės ir savivaldybių lėšų galimybė, tačiau nenustatoma, kokia tvarka šiuo atveju vadovaujamasi. Įstatymo 36 straipsnio 7 dalies nuostatos pakartoja kitas šio straipsnio nuostatas, detaliai reglamentuojančias profesinio mokymo finansavimą, todėl jų tikslinga atsisakyti.
Įstatymo 36 straipsnio 5 dalis nustato, kad mokymo lėšos formaliajam profesiniam mokymui skiriamos taikant Vyriausybės patvirtintą profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodiką, tačiau dabartinė formuluotė netiksliai apibrėžia šios nuostatos taikymo atvejus (pvz., minėta metodika neturėtų būti taikoma, kai lėšų profesiniam mokymui skiria privatūs asmenys privačioms profesinio mokymo įstaigoms, nes tai būtų nepagrįstas valstybės kišimasis į privačių subjektų ekonominę veiklą ir šių subjektų veiklos ribojimas). Įstatyme reikėtų tiksliau apibrėžti, kokiais atvejais yra taikoma Vyriausybės patvirtinta metodika. Įstatymo 36 straipsnio 10 dalis reglamentuoja lėšų skyrimą asmens kompetencijoms vertinti, tačiau neapibrėžta, kokiais atvejais šiam tikslui skiriamos valstybės biudžeto lėšos, praktikoje kyla neaiškumų dėl Vyriausybės patvirtintos kompetencijų vertinimo lėšų skaičiavimo vienam asmeniui metodikos taikymo srities. Įstatymo 36 straipsnio 12 dalis reglamentuoja lėšų skyrimą asmenų profesiniam orientavimui Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tačiau šios nuostatos tikslinga atsisakyti, nes visų Užimtumo tarnybos teikiamų darbo rinkos paslaugų organizavimo ir finansavimo teisinis reglamentavimas nustatytas Užimtumo įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Įstatymo 36 straipsnio 13 dalyje reglamentuojamas ūkio lėšų skyrimas profesinio mokymo įstaigoms, tačiau nuostata, kad savivaldybių profesinio mokymo įstaigoms gali būti skiriama ūkio lėšų iš atitinkamų metų valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, neatitinka bendrų ūkio lėšų skyrimo principų (kurie taikomi ir bendrojo ugdymo sektoriuje), todėl šios nuostatos tikslinga atsisakyti.
Įstatymo 36 straipsnio 14 dalyje reglamentuojamas investicinių lėšų skyrimas profesinio mokymo ir kvalifikacijų sistemų plėtrai. Šią dalį reikėtų tikslinti, atsižvelgiant į tai, kad Valstybės investicijų programa bus vykdoma tik iki 2025 m. ir lėšos šiems tikslams bus skiriamos vadovaujantis kitais strateginio valdymo sistemos dokumentais (Nacionaliniu pažangos planu, nacionalinėmis plėtros programomis, pažangos priemonių aprašais ir juos įgyvendinančiais dokumentais). Įstatymo 36 straipsnio 15 dalies nuostata, pagal kurią socialiniams partneriams Įstatymo nustatytoms funkcijoms atlikti lėšos skiriamos pagal patvirtintas pajamų ir išlaidų sąmatas, neatitinka valstybės lėšų naudojimo principų ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, nes atitinkamos socialinių partnerių paslaugos turi būti perkamos Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo metu, pagal Užimtumo įstatymą teikiant profesinio mokymo paslaugas bedarbiams ar užimtiems asmenims, yra apmokamos tiesiogiai su švietimo procesu susijusios išlaidos (mokytojų darbo užmokesčio, socialinio draudimo, įmokų į Ilgalaikio darbo išmokų fondą ir Garantinį fondą, ugdymo proceso organizavimo ir valdymo, švietimo pagalbos, mokytojų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų kvalifikacijos tobulinimo, mokymo priemonių įsigijimo išlaidos), tačiau neapmokamos netiesiogiai su švietimo procesu susijusios ūkio išlaidos: ūkinio personalo išlaikymo, komunalinių paslaugų, prekių ir paslaugų įsigijimo, turto priežiūros, kitos ūkio išlaidos.
Preliminariais vertinimais, per metus šios išlaidos gali sudaryti virš 3 mln. eurų, dabar jos dengiamos kitų reikmių sąskaita. Siekiant apmokėti visus profesinio mokymo paslaugų kaštus, Įstatymo 36 straipsnyje reikėtų aiškiau reglamentuoti, kokias lėšas apima lėšos, valstybės institucijų ir įstaigų ar savivaldybių skiriamos apmokėti už profesinio mokymo paslaugas. Įstatymo 38 straipsnio 11 dalis nustato, kad tikslinės stipendijos skiriamos įstojusiesiems į Vyriausybės patvirtintų prioritetinių formaliojo profesinio mokymo programų valstybės finansuojamas vietas, nepriklausomai nuo to, kelintos kvalifikacijos mokinys siekia, taip pat numatytos tikslinės stipendijos mokėjimo sąlygos. Prioritetines formaliojo profesinio mokymo programas Vyriausybė turi nustatyti iki kiekvienų metų vasario 2 d., siūloma keisti šią nuostatą siekiant dermės su siūlomu Įstatymo projekte Nr. 1 mokinių priėmimo planavimu .
Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad priėmimui skirtą preliminarų valstybės finansuojamų profesinio mokymo vietų skaičių Vyriausybė nustatytų pagal Lietuvos švietimo klasifikatoriaus sritis dvejiems metams iki atitinkamų metų sausio 20 dienos ir numatyti, kad prioritetines formaliojo profesinio mokymo programas nustatytų švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs Vyriausybės komisijos nacionalinių žmogiškųjų išteklių stebėsenai koordinuoti pateiktus siūlymus dėl atitinkamų specialistų poreikio. Taip pat siūloma numatyti galimybę kasmet peržiūrėti prioritetinių profesinio mokymo programų sąrašą ir prireikus keičiamas. Įvertinus tai, kad tikslinės stipendijos skatins asmenis rinktis Valstybei aktualias kvalifikacijas, siūloma numatyti galimybę gauti tikslinę stipendiją, neatsižvelgiant į kitas gaunamas (mokymosi ar socialinę) stipendijas ar materialinę paramą. Įstatymo 38 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad tikslines stipendijas administruoja Valstybinis studijų fondas. Siūlome keisti šią nuostatą, nenurodant konkretaus įstaigos pavadinimo. Įstatymo 38 straipsnio 2 dalis nustato, kad specialiųjų poreikių mokiniams, siekiantiems įgyti kvalifikaciją ir negaunantiems stipendijos arba siekiantiems keisti kvalifikaciją, teisės aktų nustatyta tvarka skiriamas maitinimas ir teikiama kita materialinė parama, o pagal Įstatymo 38 straipsnio 1 dalį stipendiją ar kitą materialinę paramą gali gauti mokiniai, kurie mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas ar jų modulius, siekdami įgyti pirmąją kvalifikaciją.
Vyriausybės nustatyta tvarka mokiniai gali gauti mokymosi stipendiją už mokymosi pasiekimus ir pažangą, taip pat gauti socialinę stipendiją, jeigu atitinka Vyriausybės nustatytus kriterijus, tačiau dalis mokinių (652 mokiniai 2021 m. rugsėjo 1 d. duomenimis ir 664 mokiniai 2022 m. rugsėjo 1 d. duomenimis), turinčių ugdymosi poreikių dėl intelekto negalios, negauna stipendijos, o vietoje jos pagal Įstatymo 38 straipsnio 2 dalį skiriamas maitinimas. Šita įstatyminė nuostata yra ne tik diskriminacinio pobūdžio, bet ir toliau kuria segregaciją ir gilina atskirtį tarp mokinių, turinčių intelekto negalią. Siekiant užtikrinti socialinį teisingumą ir sudaryti vienodas mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, atsirandančių dėl įgimtų ir įgytų sutrikimų, teises gauti stipendiją, šią nuostatą būtina peržiūrėti. Mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų, turėtų gauti mokymosi ar socialinę stipendijas bendrais pagrindais, taip kaip nustato Įstatymo 38 straipsnio 1 dalis. Taip pat siūloma tikslinti Įstatymo 38 straipsnio 1 dalį, konkrečiai nurodant Įstatyme nustatytas mokymosi ir socialinę stipendijas. Įstatymo 39 straipsnis reglamentuoja užmokestį už profesinį mokymą.
Užmokestį už skirtingas profesinio mokymo paslaugas valstybinėse ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigose nustato skirtingi subjektai: už neformalųjį profesinį mokymą – įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), už profesinio mokymo programose nenumatytas papildomos mokymo paslaugas – profesinio mokymo įstaigos vadovas, suderinęs su mokymo įstaigos taryba. Įstatyme nereglamentuojama, kaip valstybinėje ir savivaldybės profesinio mokymo įstaigoje nustatomas užmokestis už mokymą pagal formaliojo profesinio mokymo programas ar jų modulius, kas nustato užmokestį už kitas valstybinių ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigų teikiamas paslaugas. Įstatymo 39 straipsnio 4 ir 5 dalyse minimas fiksuoto įkainio dydis, tačiau nepateiktas jo apibrėžimas, aiškiai neatskleista jo paskirtis ir nenurodyta, kaip jis nustatomas. Toks reglamentavimas nenuoseklus, ir stokojantis aiškumo, todėl Įstatyme būtina aiškiai apibrėžti užmokesčio už profesinį mokymą nustatymą valstybinėje ir savivaldybės profesinio mokymo įstaigoje: įvardyti, kas ir kokiais atvejais nustato minėtą užmokestį, vietoje neaiškios „fiksuoto įkainio“ sąvokos nustatyti pagrindinius užmokesčio nustatymo principus ir daugiau įgaliojimų suteikti profesinio mokymo įstaigų vadovams, kuriems ir tenka pagrindinė atsakomybė už įstaigos finansus. Galiojančiame Švietimo įstatymo12 str. 3
mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, profesinis mokymas gali būti teikiamas neturint reikiamo išsilavinimo ir nurodytas konkretus teisės aktas, kuriame nustatyti atvejai - Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo, profesinę mokyklą bendrųjų kriterijų sąrašas. Įstatyme įrašyta, kad šį teisės aktą tvirtina švietimo ir mokslo ministras , nors turėtų būti švietimo, mokslo ir sporto ministras. 4 .
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte Nr. 1 siūloma 2 straipsnio 8 dalyje patikslinti sąvoką „pirminis profesinis mokymas“, nustatant, kad tam tikrais šiame įstatyme nustatytais atvejais, atsižvelgus į kvalifikaciją suteikiančių profesinio mokymo programų specifiką, pirminis profesinis mokymas galėtų būti teikiamas nustatytų asmenų grupėms, siekiantiems įgyti kitą kvalifikaciją, kurių anksčiau įgyta kvalifikacija nėra tolygi dabar suteikiamoms kvalifikacijoms ir nėra konkurencinga. Tikimasi, kad praplėtus pirminio mokymo sampratą ir atsisakius neproporcingo ribojimo asmenims, kurie kvalifikaciją įgijo baigę itin trumpas formaliojo profesinio mokymo programas, kurios šiuo metu yra tapę kompetenciją suteikiančiais profesinio mokymo programų moduliais; asmenims, kurie įgijo kelias kvalifikacijas baigdami vieną formaliojo profesinio mokymo programą, taip pat asmenims, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, kurie dvi kvalifikacijas įgyja kartu baigdami bendrojo ugdymo programas, šioms paminėtoms asmenų grupėms padidės profesinio mokymo prieinamumas ir padidės šių asmenų konkurencingumas darbo rinkoje. Taip siekiama sudarant sąlygas ir tolygias galimybes į valstybės finansuojamą vietą, padidinant konkurencingumą asmenų, kuriems Įstatymu neproporcingai buvo ribojimas pirminio profesinio mokymo prieinamumas. Įstatymo projekte Nr. 1 siūloma 2 straipsnio 9 dalyje patikslinti sąvoką „praktinis profesinis mokymas“, nustatant kad jis gali būti vykdomas mokymui pritaikytose patalpose. Atsisakius nuostatos praktinį mokymą vykdyti tik paties profesinio mokymo teikėjo bazėje būtų sudaryta galimybė naudotis ir kitų profesinio mokymo įstaigų sektoriniais praktinio mokymo centrais ar kita moderniai įrengta mokymui pritaikyta baze.
Profesinio mokymo įstaigos, turinčios už ES lėšas įsteigtus sektorinius praktinio mokymo centrus ir įsigytą modernią praktinio mokymo įrangą, sudariusios bendradarbiavimo sutartis su kitomis profesinio mokymo įstaigomis, turės galimybę kviesti mokinius į sektorinius praktinio mokymo centrus susipažinti su specialybėmis ir įgyti praktinių gebėjimų, bus įteisinta profesinio mokymo įstaigų mokinių mobilumo šalies viduje galimybė siekiant, kad kuo daugiau mokinių galėtų naudotis geriausia šalyje turima mokymo baze. Tokiu būdu gerės mokymo kokybė, taip pat bus skatinamas sektorinių praktinio mokymo centrų įveiklinimas, kad kuo daugiau asmenų galėtų naudotis modernia įranga. Siūloma 6 straipsnyje, praplečiant pirminio profesinio mokymo sampratą, padidinti pirminio profesinio mokymo prieinamumą asmenims, kurie kvalifikaciją įgijo, baigę itin trumpas formaliojo profesinio mokymo programas, šiuo metu tapusias kompetenciją suteikiančiais profesinio mokymo programų moduliais; asmenims, baigusiems kelias kvalifikacijas suteikiančias profesinio mokymo programas ir asmenims, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl įgytų ir įgimtų sutrikimų, kurie mokydamiesi pagal profesinio mokymo programas kartu mokosi ir pagal bendrojo ugdymo programas. 6 straipsnį siūloma papildyti nuostatomis, kad nustatant asmens įgytų kvalifikacijų skaičių neįskaitomos kvalifikacijos, įgytos mokantis pagal mažesnės nei 20 mokymosi kreditų apimties programas ir vienai kvalifikacijai prilyginamos ne daugiau kaip trys kvalifikacijos, įgytos mokantis pagal vieną formaliąją profesinio mokymo programą.
Siūloma 6 straipsnio 1 dalies 3 punktu nustatyti, kad pirminis mokymas būtų teikiamas ir asmenims, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių ir neįgijusiems reikiamo išsilavinimo švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytais atvejais, tai būtų reglamentuota Priėmimo mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programas į valstybines ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigas ir kitas valstybinių ar savivaldybių švietimo įstaigas kriterijų sąraše. Siūloma 6 straipsnio 4 dalyje atsisakyti nuostatos dėl bendrojo ugdymo technologijų dalykų užskaitymo, mokiniui toliau mokantis pagal profesinio mokymo programą, kadangi bendrojo ugdymo technologijų dalykų programose nėra numatytų kompetencijų, reikalingų kvalifikacijai įgyti, programų turinys nesuderintas, nes skiriasi jų paskirtis ir rengimo pagrindas. Įstatymo projekte Nr. 1 siūloma tikslinti 11 straipsnį, jį papildant 2 punktu. Siūloma įrašyti nuostatą, suteikiančią galimybę asmeniui įgyti pirmąją kvalifikaciją nepriklausomai nuo įgyto išsilavinimo, jei profesinio mokymo programoje nenustatyti reikalavimai išsilavinimui. Ši nuostata atvertų kelią specialiųjų ugdymosi poreikių (dėl intelekto sutrikimo) turintiems asmenims, kurių galios nepakankamos įgyti išsilavinimą (jie pateikia mokymosi pasiekimų pažymėjimus baigus atitinkamas programas, o išsilavinimas jiems nesuteikiamas) ir siūloma atsisakyti perteklinės sąlygos dėl mokymosi nuoseklumo ir nepertraukiamumo. Taip būtų didinamos galimybės įgyti kvalifikaciją ir sumažinti barjerai įgyti konkurencingą kvalifikaciją.
Siūloma kvalifikacijos įgijimą taip pat sieti su Įstatymo 6 straipsnio 8 dalyje numatytais atvejais, nustatančiais išimtis, kai į asmens įgytų kvalifikacijų skaičių neįskaitomos kvalifikacijos, įgytos pagal formaliojo profesinio mokymo programas, kurių apimtis mažesnė negu 20 mokymosi kreditų, ar atitinkamas profesinio mokymo programas, ar profesinio mokymo programas, kuriose vienai kvalifikacijai prilyginamos ne daugiau kaip trys kvalifikacijos, įgytos mokantis pagal vieną formaliąją profesinio mokymo programą (tokios programos dar buvo įgyvendinamos prieš keletą metų). Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad licenciją vykdyti formalųjį profesinį mokymą išduoda ne Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kuriai nėra būdinga ši funkcija, o švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota viešojo administravimo įstaiga – Studijų kokybės vertinimo centras. Įstatymo projekte Nr. 1 siūloma perkelti 13 straipsnio 7 dalį į 18 straipsnį papildant jį 14 dalimi, kurioje nustatoma, kad asmuo turi teisę vieną kartą keisti pasirinktą profesinio mokymo programą švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytais atvejais ir tvarka, neprarasdamas valstybinio profesinio mokymo finansavimo. Siūloma atsisakyti ribojimų keisti programą tik toje pačioje švietimo srityje ir atsisakyti likusios dalies išskaičiavimo, kurią atlikti reikalingos darbo sąnaudos neproporcingos realiam poveikiui. Tikėtina, kad ribojimų keisti programą atsisakymas padėtų sumažinti iškritimą iš profesinio mokymo. Asmenys, ypač jaunesnio amžiaus, kartais klysta pasirinkdami programą, kartais neįvertina savo gebėjimų ir supranta, kad pasirinko lūkesčius ar galias neatitikusios programos. Įstatymu verčiant asmenį rinktis tos pačios srities programą ribojamos asmens pasirinkimo teisės. Mažai tikėtina, kad ne savu noru pasirinkęs tik tos pačios srities programą, asmuo ilgai išsilaikys ir darbo rinkoje.
Siūloma 14 straipsnyje keisti įstaigą, kuri išduoda licencijas vykdyti formalųjį profesinį mokymą. Šiuo metu tai daro pati Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Įstatymo pakeitimu nustačius, kad licencijas išduoda švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota įstaiga, kuri būtų Studijų kokybės vertinimo centras, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai būtų sudaryta galimybė atsisakyti formaliojo profesinio mokymo licencijavimo funkcijos ir šią funkciją perduoti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos reguliavimo sričiai priskirtai įstaigai Studijų kokybės vertinimo centrui. Atsisakius licencijavimo reguliavimo Vyriausybės nutarimu Formaliojo profesinio mokymo licencijavimo taisykles tvirtintų švietimo, mokslo ir sporto ministras. Kartu pažymėtina, kad nekeičiant Įstatymo 14 straipsnio ir 26 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktų, 2 dalies 12 punkto, lieka iki galo neįgyvendintas tikslas atsisakyti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai nebūdingų politikos įgyvendinimo funkcijų, kartu būtų netinkamai įgyvendinamas Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ (toliau – Vyriausybės programa), 46.7 papunktis. Įstatymo 14 straipsnyje nustatyta, kad licencija išduodama vykdyti profesinį mokymą, ją turintys profesinio mokymo teikėjai vykdo formalųjį profesinį mokymą ir su juo susijusią veiklą, išbraukus nuostatoje „vykdyti profesinį mokymą ir (ar) su profesiniu mokymu susijusią veiklą“ žodelį „ar“, atsisakyta iki šiol galiojusiame 14 straipsnyje nustatytos neįgyvendinamos nuostatos vykdyti vien tik su profesiniu mokymo susijusią veiklą.
Siūloma papildyti reikalavimą licencijai gauti, kad asmenims su negalia arba asmenims, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl negalios, patalpos, kuriose teikiamas profesinis mokymas, turi būti pritaikytos pagal jų negalios pobūdį. Įstatymo 14 straipsnyje taip pat siūloma reglamentuoti licencijos turėtojų teises ir pareigas, kurios iki šiol buvo reglamentuojamos tik licencijavimo taisyklėse, nors savo esme turėtų būti įstatyminio lygmens nuostatos. Siūloma patikslinti 17 straipsnio 2 dalies 4 punktą, suteikiant daugiau galių profesinio mokymo įstaigos tarybai aiškiau apibrėžiant jos funkciją, kad taryba nustato bendrą valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų mokymosi vietų, į kurias planuoja vykdyti ateinančių metų priėmimą, pagal Lietuvos švietimo klasifikatoriaus sritis ir programas bei regionus skaičių, įvertinusi profesinio mokymo kvalifikacijų poreikį atsisakant detalaus centralizuoto planavimo mechanizmo, kuris, anot Ekonominės bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), gali iškraipyti programų pasiūlos ir paklausos derinimą, gali sutrukdyti tinkamai pasinaudoti darbo rinkos, darbdavių, regionų identifikuojama paklausa. Įstatymo projekte Nr. 1 pakeistas žodžių junginys „regionų tarybos“ į „regiono plėtros taryba“.
Regionų plėtros tarybų siūlymų dėl valstybės finansuojamų formaliojo profesinio mokymo vietų skaičiaus teikimo tvarką reglamentuojančios nuostatos bus įrašomos papildant švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamą Priėmimo mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programas į profesinio mokymo įstaigas ir kitas valstybines ar savivaldybių švietimo įstaigas tvarką, kuri įvardijama Įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje. Įstatymo projekte Nr. 1 siūloma 18 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad priėmimui skirtą preliminarų valstybės finansuojamų profesinio mokymo vietų skaičių Vyriausybė nustatytų pagal Lietuvos švietimo klasifikatoriaus sritis dvejiems metams iki atitinkamų metų sausio 20 dienos. Siektina atsisakyti centralizuoto švietimo pasiūlos planavimo ir siekiant išlaikyti stabilesnį finansavimo paskirstymą, kad švietimo įstaigos būtų suinteresuotos investuoti į naujas ir novatoriškas programas, atitinkančias darbo rinkos poreikius, vietų skaičius nustatomas dvejiems metams, atsižvelgiant į EBPO rekomendacijas (OECD (2021), OECD Skills Strategy Lithuania: Assessment and Recommendations, OECD Skills Studies, OECD Publishing, Paris, https://doi.org/10.1787/14deb088-en), teigiančias, kad toks Lietuvoje įgyvendinamas centralizuotas mechanizmas gali iškraipyti programų pasiūlos ir paklausos derinimą, gali sutrukdyti tinkamai reaguoti į regionuose identifikuojamą paklausą. Priėmimo planavimui ir įgyvendinimui vykdyti nustatytas vienas – Lietuvos švietimo klasifikatorius – leistų skaidriai paskirstyti vietas vėlesniuose etapuose planuojant priėmimą iki profesinio mokymo įstaigos ir profesinio mokymo programos lygio, būtų eliminuotos vietų perkėlimo procedūros planavimo etape, taip išvengiant subjektyvumo ir interpretavimo.
Siekiant atsisakyti pernelyg detalaus centralizuoto švietimo pasiūlos planavimo, siūloma 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad valstybės finansuojamų profesinio mokymo vietų skaičių pagal švietimo klasifikatoriuje apibrėžiamas švietimo sritis ir regionus kasmet nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. Atsižvelgus į valstybės finansuojamas formaliojo profesinio mokymo vietas pasirinkusių mokinių skaičių ir neužpildytų vietų skaičių, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai siūloma suteikti leidimą perskirstyti iki 10 procentų valstybės finansuojamų vietų skaičiaus pagal Lietuvos švietimo klasifikatoriuje apibrėžiamas švietimo sritis ir regionus. Dalis asmenų gali nepatekti į profesinį mokymą, dalis planuotų vietų gali likti neužpildytos, jei nebus sudarytos sąlygos lankstesniam priėmimui organizuoti. Siūlytinas 10 procentų vietų (dvejiems metams) perskirstymas vykdomas Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos informacinėje sistemoje, visi veiksmai yra matomi. Tai reiškia, kad neužpildytos vietos perkeliamos darbo rinkai paklausiausioms kvalifikacijoms, kurias pasirinko stojantieji, bet nepateko dėl konkurso, o taip pat neužpildytos vietos perkeliamos ir kitoms kvalifikacijoms atsižvelgiant į stojančiųjų pasirinkimą. Esant kvalifikuotų darbuotojų poreikiui riboti profesinio mokymo prieinamumo, manytina, netinkamas laikas. Taip pat siūloma atsisakyti 18 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl profesinio mokymo vietų planavimo pagal profesinio mokymo formas ir 1 dalyje įrašytos nuostatos pakartojimo (kad nustatant profesinio mokymo vietas atsižvelgiama į nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos informaciją).
Įstatymo 18 straipsnyje siūloma nustatyti skirtingą planavimo periodiškumą – Vyriausybė tvirtina Preliminarų valstybės finansuojamų formaliojo profesinio mokymo vietų, skirtų asmenims priimti mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programas profesinio mokymo įstaigose ir kitose valstybinėse ar savivaldybių švietimo įstaigose, skaičių dvejiems metams, o valstybės finansuojamų formaliojo profesinio mokymo vietų skaičių pagal Lietuvos švietimo klasifikatoriuje apibrėžiamas švietimo sritis ir pagal regionus švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato kasmet. Taip tikimasi pasiekti didesnio priėmimo lankstumo, sudaroma galimybė lanksčiau reaguoti į rinkos poreikius ir juos atliepti. Atliktame Didesnio poveikio teisės aktų projektų poveikio vertinime pažymima, kad „atsižvelgiant į tai, kad bendras valstybės finansuojamų vietų skaičius ir jų paskirstymas kasmet keičiasi labai nežymiai, perėjimas prie ilgesnio laikotarpio neturėtų neigiamo poveikio galutiniams profesinio mokymo rezultatams, tačiau sumažintų planavimo proceso dalyvių sąnaudas. Kasmet būtų atliekami tik kai kurie baigiamieji proceso planavimo veiksmai, susiję su papildomu priėmimu į atsilaisvinusias vietas. Toks pokytis leistų iš dalies pereiti prie decentralizuoto modelio, kai valstybė skiria finansavimą profesinio mokymo sistemai, bet atsisako detalaus planavimo ir valstybės finansuojamų vietų paskirstymo profesinio mokymo įstaigoms. Nustatant tik bendrą valstybės finansuojamų vietų skaičių, detalus planavimas perkeliamas iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos į regionų (apskričių ir savivaldybių) lygmenį“. Įstatymo projekte Nr.
Įstatymo projekte Nr. 1 siūloma tikslinti 18 straipsnio 4 dalį ir nustatyti, kad konkursinės eilės sudarymo tvarka negali būti keičiama likus mažiau kaip 2 mėnesiams iki atitinkamo priėmimo į profesinio mokymo įstaigas etapo pradžios, nes konkursinės eilės iki prasidedant priėmimui negali būti. Siūloma 18 straipsnio 5 dalyje išbraukus žodį „bendruosius“ (kriterijus) patikslinama, kad priėmimo mokytis į valstybės nefinansuojamas formaliojo profesinio mokymo vietas kriterijus nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras, nes kitų priėmimo kriterijų nėra. Įstatymo projekte Nr. 1 siūloma tikslinti 18 straipsnio 6 dalį (suderinant su 17 straipsnio 2 dalies 4 punktu) ir atsisakyti centralizuotą planavimą įtvirtinančios perteklinio reglamentavimo nuostatos, kad valstybinėms profesinio mokymo įstaigoms bendrą valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų vietų skaičių nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. Priėmimas mokytis į valstybės nefinansuojamas formaliojo profesinio mokymo vietas valstybinėse ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigose bus vykdomas ministro nustatyta tvarka. Siekiant mažinti centralizuotą valdymą bei ugdyti profesinio mokymo įstaigų tarybų savarankiškumą ir atsakomybę, jos, o ne ministras, įgaliojamos Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 5 punktu nustatyti valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų mokymosi vietų, į kurias profesinio mokymo įstaiga planuoja vykdyti ateinančių metų priėmimą, skaičių. Siūloma atsisakyti 18 straipsnio 7 dalies, įteisinančios perteklinį reikalavimą tvirtinti galutinį vietų skaičių, kadangi Mokinių registre yra fiksuojami duomenys apie priimtus (ar mokymą nutraukusius) mokinius, todėl papildomas šio skaičiaus tvirtinimas yra perteklinis.
Siūloma 18 straipsnį papildyti 12 dalimi, kuri reglamentuotų asmens teisę vieną kartą keisti pasirinktą profesinio mokymo programą švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinama tvarka (Priėmimo mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programas į profesinio mokymo įstaigas ir kitas valstybines ar savivaldybių švietimo įstaigas tvarka) neprarandant valstybės finansuojamos vietos (perkeliant patikslintą Įstatymo 13 straipsnio „Profesinių standartų ir profesinio mokymo programų rengimas ir tvirtinimas“ 7 dalies nuostatą, kuri buvo įrašyta netinkamoje vietoje). Taip būtų sudaromos papildomos sąlygos asmeniui įgyti kvalifikaciją užuot iškritus iš profesinio mokymo, kai asmuo supranta, kad pasirinkta pirminio ar tęstinio profesinio mokymo programa neatitiko jo gebėjimų, galių ar pomėgių. 20 straipsnyje siūloma patikslinti sąvoką ją derinant su Švietimo įstatymu ir vietoj „specialiųjų poreikių asmenys“ nustatyti „asmenys, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, atsirandančių dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų“. Šiame straipsnyje praplečiama galimybė asmenims, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, atsirandančių dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų, mokytis ne tik pagal pritaikytas profesinio mokymo programas, bet ir pagal jų modulius. Pažymėtina, kad profesinio mokymo programas ir modulius pagal asmens galias reikia pritaikyti ne visiems specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, o tik mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių dėl intelekto sutrikimo. Kitiems pritaikyti nėra poreikio – jiems pritaikoma aplinka, mokymo priemonės.
Taip didinant profesinio mokymo organizavimo lankstumą didėtų jo prieinamumas sveikatos problemų turintiems asmenims, jie galėtų mokytis nebūtinai pagal visą programą, o pagal jų galias atitinkančius modulius įgydami kompetencijas arba galėtų siekti kvalifikacijos ilgesnį laiką darydami mokymosi pertraukas. 3 dalyje siūloma sudaryti galimybę Vyriausybės įgaliotos institucijos gali užsakyti valstybės finansuojamų vietų asmenų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymui pagal profesinio mokymo programas ar jų modulius, siekiant paskatinti įtraukiojo profesinio mokymo spartesnę plėtrą. Siūloma papildyti Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nustatant, kad pažymėjimas gali būti išduodamas ir neformaliąją profesinio mokymo programą baigusiam asmeniui, taip būtų įteisinta, kad neformaliuoju būdu įgytos kompetencijos gali būti pripažįstamos kaip kvalifikacija ar jos dalis. Šiuo metu Įstatymas nereglamentuoja, koks dokumentas išduodamas baigus neformaliąją profesinio mokymo programą, kas neatitinka praktikos ir laikytina teisinio reguliavimo spraga. Siūloma aiškiau apibrėžti neformaliojo profesinio mokymo reglamentavimą, įgaliojant švietimo, mokslo ir sporto ministrą nustatyti neformaliojo profesinio mokymo tvarką. Ši tvarka reikalinga siekiant sudaryti sąlygas profesinio mokymo lankstumui didinti. Įstatymo projekte Nr. 1 siūloma papildyti 26 straipsnio 2 dalį nauja nuostata, suteikiančia įgaliojimą švietimo, mokslo ir sporto ministrui skirti profesinio mokymo teikėjus, turinčius sektorinius praktinio mokymo centrus, vykdyti 4 lygmens kvalifikacijų pagal Europos kvalifikacijų sąrangą asmenų formaliuoju ir neformaliuoju būdu įgytų kompetencijų vertinimą ir pripažinimą atitinkamose švietimo srityse.
Šiuo metu įgyvendinamos permainos, skirtos tobulinti įvairiais būdais asmens įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo sistemą - kompetencijų teorinį vertinimą centralizuotai atlieka Nacionalinė švietimo agentūra, o praktinės dalies vertinimą, atsižvelgus į Lietuvos kvalifikacijų sandaros lygį: I–III lygio kompetencijas numatoma, kad vertins akredituotos kompetencijų vertinimo institucijos pas mokymo teikėją, IV–V lygio kompetencijas vertins atrinktos 18 įgaliotų profesinio mokymo įstaigų, turinčių sektorinius praktinio mokymo centrus. Pakeitimas užtikrins efektyvesnį modernios praktinio mokymo infrastruktūros panaudojimą, gerinant sąlygas formaliuoju, neformaliuoju ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimą ir pripažinimo apimčių didinimą. 26 straipsnio 2 dalyje siūloma įgalioti švietimo, mokslo ir sporto ministrą priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio (išskyrus nekilnojamąjį turtą) ir trumpalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto perdavimo valstybinėms profesinio mokymo įstaigoms. LRV kanceliarijos Teisės grupė 2022 m. kovo 8 d. išvadoje Nr. NV-594, pakartotinai pateiktoje 2022 m. balandžio 11 d. išvadoje Nr. NV- 924, pateikė išvadą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teiktam Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl ilgalaikio materialiojo turto perdavimo profesinio mokymo įstaigoms“ projektui.
Viena iš pastabų buvo: „Atsižvelgiant į Projekto nuostatas bei siekiant mažinti Vyriausybės priimamų sprendimų skaičių, aktualus išlieka Išvados 4 punkte pateiktas siūlymas dėl galimybės ne Vyriausybei, bet švietimo, mokslo ir sporto ministrui priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio (išskyrus nekilnojamąjį turtą) ir trumpalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto perdavimo valstybinėms profesinio mokymo įstaigoms. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. XIV-968, numatytas Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 pakeitimo įstatymo projekto svarstymas, todėl atitinkamos Profesinio mokymo įstatymo pataisos galėtų būti inicijuotos jau artimiausiu metu.“ Siūloma atsisakyti Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 5, 11, 12 punktų, 2 dalies 2, 3, 4, 7, 11, 12, 13 punktų, 28 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 dalies 3 punkto, 29 straipsnio 1 dalies 1 punktų, reglamentuojančių tam tikrų subjektų įgaliojimus, susijusius su profesinio mokymo finansavimu, nes jų nuostatos pakartoja Įstatymo 36 straipsnio bei kitas Įstatymo nuostatas. Į 33 straipsnio 2 dalies 2 punktas patikslintas atsižvelgiant į Vietos savivaldos įstatyme numatytas vykdomosios valdžios – mero – funkcijas. Įstatymo projekte Nr. 1 siūloma tikslinti Įstatymo 35 straipsnį ir nuosekliai išvardyti profesinio mokymo įstaigų lėšų šaltinius, išbraukiant nuostatas, nusakančias lėšų paskirtį. Įstatymo projekte Nr. 1 siūloma atsisakyti šiuo metu neįgyvendinamų nuostatų dėl valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų (Įstatymo 36 straipsnio 1 ir 18 dalyse).
Paskolų profesiniam mokymui sistemos sukūrimas ir administravimas pareikalautų ženklių papildomų išteklių (preliminariais vertinimais, apie 1 mln. Eur – sistemai sukurti ir dar apie 200 tūkst. Eur kasmet – administravimui vykdyti), tačiau realus tokių paskolų poreikis nedidelis, nes valstybė suteikia plačias galimybes mokytis profesijos valstybės lėšomis arba mokymosi išlaidas padengia darbdaviai, todėl atvejų, kuomet asmenys mokosi savo lėšomis, yra mažai ir jie nesudaro reikšmingos dalies profesinio mokymo prieinamumo kontekste (pvz., aukštajame moksle valstybinė paskolų sistema sprendžia studijų prieinamumo klausimą, nes valstybės nefinansuojamų studentų dalis sudaro daugiau nei 40 procentų, profesiniame mokyme – tai tik pavieniai atvejai). Siūloma atsisakyti neapibrėžtos sąvokos „profesinio mokymo kaina“ (Įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje, 36 straipsnio 1 ir 3 dalyse) ir vartoti Įstatymo 39 straipsnyje nurodytą sąvoką „užmokestis už profesinį mokymą“. Įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai asmenys mokosi valstybės finansuojamose profesinio mokymo vietose, kurių skaičius nustatomas Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (t. y., kai valstybės finansuojamų vietų skaičių nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras), mokymo lėšos jų profesiniam mokymui skiriamos iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų. Kitais atvejais profesinį mokymą finansuoja pats asmuo arba asmenį mokytis siunčiantis subjektas (pažymėtina, kad, jei tam skiriamos valstybės ar savivaldybių lėšos, jos skiriamos Įstatymo 36 straipsnio 14 dalyje nustatyta tvarka). Įstatymo projekte Nr.
Įstatymo projekte Nr. 1 siūloma papildyti Įstatymo 36 straipsnio 6 dalies nuostatas, reglamentuojančias neformaliojo profesinio mokymo finansavimą, ir nustatyti, kad valstybės biudžeto lėšos neformaliajam profesiniam mokymui finansuoti skiriamos atitinkamos valdymo srities ministro nustatyta tvarka, savivaldybės biudžeto lėšos – savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Taip nustatomas aiškesnis reglamentavimas dėl neformaliojo profesinio mokymo finansavimo, kuris iki šiol nebuvo pakankamas. Įstatymo projekte Nr. 1 siūloma atsisakyti dabartinės Įstatymo 36 straipsnio 7 dalies nuostatos kaip perteklinės, nes ji iš esmės pakartoja 35 straipsnio nuostatas. Įstatymo 36 straipsnyje siūloma nustatyti, kad valstybės biudžeto lėšos asmens kompetencijoms vertinti skiriamos tuo atveju, kai asmenys mokosi valstybės finansuojamose profesinio mokymo vietose, kurių skaičius nustatomas šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Šis reguliavimas atitinka dabartinę praktiką, tačiau dėl aiškumo jis tikslinamas. Taip pat nustatoma, kad bausmių vykdymo sistemos profesinio mokymo įstaigų mokinių kompetencijų vertinimas finansuojamas teisingumo ministro nustatyta tvarka, vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų mokinių – vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. Įstatymo 36 straipsnyje siūloma aiškiai reglamentuoti ūkio lėšų skyrimą profesinio mokymo įstaigoms, nustatant, kad valstybės biudžeto lėšos ūkiui valstybinei profesinio mokymo įstaigai skiriamos institucijos, įgyvendinančios valstybės, kaip savininkės (dalininkės), teises ir pareigas, nustatyta tvarka, kitos lėšos ūkiui gali būti skiriamos dalyvių susirinkimo nustatyta tvarka. Savivaldybės biudžeto lėšos ūkiui savivaldybės profesinio mokymo įstaigai skiriamos institucijos, įgyvendinančios savivaldybės, kaip savininkės (dalininkės), teises ir pareigas, nustatyta tvarka, kitos lėšos gali būti skiriamos dalyvių susirinkimo nustatyta tvarka.
Nevalstybinei profesinio mokymo įstaigai ūkio lėšas skiria savininkas (dalyvių susirinkimas). Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės investicijų programa bus vykdoma tik iki 2025 m., Įstatymo 36 straipsnio 12 dalį, reglamentuojančią investicinių lėšų skyrimą profesinio mokymo ir kvalifikacijų sistemų plėtrai, siūloma papildyti nuoroda į strateginio valdymo sistemos dokumentus, kuriais vadovaujantis bus skiriamos lėšos investicijoms. Įstatymo 36 straipsnyje siūloma atsisakyti nuostatos, pagal kurią socialiniams partneriams Įstatymo nustatytoms funkcijoms atlikti lėšos skiriamos pagal patvirtintas pajamų ir išlaidų sąmatas. Ši nuostata praktikoje buvo neveikianti, be to, neatitinkanti valstybės biudžeto valdymo principų ir Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, nes atitinkamos socialinių partnerių paslaugos turėtų būti įsigyjamos Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta tvarka. Vien per 2021 metus užimtumo rėmimo priemonėmis kvalifikaciją įgijo 5 987 darbo ieškantys asmenys. Iš 122 profesinio mokymo paslaugas teikusių įstaigų – 79 privatūs profesinio mokymo teikėjai ir 43 valstybinės profesinio mokymo įstaigos.
Siekiant apmokėti visas profesinio mokymo teikėjų patiriamas išlaidas, kuomet asmenys siunčiami mokytis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nustatyta tvarka ar kitais atvejais, kai asmenų profesinis mokymas pagal formaliojo profesinio mokymo programas arba jų modulius finansuojamas iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ar kitų valstybės ar savivaldybių lėšų (bet asmenys nesimoko valstybės finansuojamose profesinio mokymo vietose, kurių skaičius nustatomas šio Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka), Įstatymo 36 straipsnyje siūloma nustatyti, kad lėšos, valstybės institucijų ir įstaigų ar savivaldybių skiriamos apmokėti už profesinio mokymo paslaugas, apima ne tik mokymo lėšas, bet ir ūkio lėšas, taip pat lėšas asmens kompetencijoms vertinti (jei atliekamas asmens kompetencijų vertinimas). Įgyvendinus pakeitimus tikimasi teigiamo pokyčio teikiamų profesinio mokymo paslaugų pasiūloje bei aktyvesnio profesinio mokymo įstaigų įsitraukimo įgyvendinant užimtumo rėmimo profesinio mokymo priemones. Siūloma atsisakyti Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 16 dalies nuostatų (valstybės paskolos, valstybės remiamos paskolos suteikimas, parama profesiniam mokymui vykdyti), kadangi jų įgyvendinimas netikslingas ir neaktualus (išsamiau žr. prie aiškinamojo rašto 3 punkto). Įstatymo projekte Nr. 1 keičiamo 38 straipsnio 2 dalyje, siekiant dermės su Įstatymo 18 straipsnio nuostatomis, siūloma, kad prioritetines formaliojo profesinio mokymo programas nustatytų švietimo, mokslo ir sporto ministras, prioritetinių formaliojo profesinio mokymo programų sąrašas būtų peržiūrimas kasmet ir pagal poreikį keičiamas, nes pagal siūlomą Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, Vyriausybė dvejiems metams nustatys valstybės finansuojamų vietų skaičių pagal Lietuvos švietimo klasifikatoriuje nustatytas švietimo sritis.
Numatoma, kad tikslinė stipendija bus mokama mokiniams, neturintiems nepatenkinamų mokymosi pasiekimų įvertinimų, ne rečiau kaip kartą per pusę metų visą mokymosi laikotarpį, bet ne ilgiau kaip profesinio mokymo programos nustatyta trukmė. Taip pat siūloma įteisinti sąlygą, kad tikslinė stipendija gali būti mokama, neatsižvelgiant į kitas stipendijas (socialinę, mokymosi) ar materialinę paramą. Tikslines stipendijas administruos švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija. Tikslinė stipendija motyvuos rinktis didesnį asmenų skaičių valstybei aktualias kvalifikacijas, taip pat tuos asmenis, kurie abejoja profesinio mokymo perspektyva. Profesinis mokymas užtikrina švietimo sistemos įtraukties principą – sudaro sąlygas asmeniui mokytis pagal jo galias ir gebėjimus pritaikytą profesinio mokymo programų turinį, pritaikytas mokymo priemones ir aplinkas, tačiau mokinių, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų, atžvilgiu išlieka diskriminacijos aspektas dėl teisės gauti mokymosi ar /ir socialinę stipendijas. Pastebėtina, kad ši nuostata taikoma tik mokiniams, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių dėl intelekto negalios.
Siekiant užtikrinti mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, atsirandančių dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų, lygias teises mokantis pagal formaliojo profesinio mokymo programas ar jų modulius, siekiant įgyti pirmąją kvalifikaciją, ir atsisakyti segregacijos, kai dalis mokinių dėl savo negalios negali gauti stipendijos, siūloma atsisakyti galiojančios Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies nuostatos. Numatoma, kad šie mokiniai stipendijas (mokymosi ir /ar socialinę) galės gauti bendrais pagrindais, taip, kaip numatyta Įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje. Mokiniams, kuriems skiriamas maitinimas iki siūlomų pataisų įsigaliojimo, jis būtų skiriamas, iki jie pabaigs profesinio mokymo programą. Taip pat vengiant tikslios nuorodos į įstaigų pavadinimą, numatoma, kad stipendijas administruos švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota įstaiga. Įstatymo projekte Nr. 1 siūloma patikslinti Įstatymo 39 straipsnį ir aiškiau reglamentuoti užmokestį už profesinį mokymą profesinio mokymo įstaigose. Pagal Įstatymo 39 straipsnio 1 dalį dabartinė nuostata, kad nevalstybinėje profesinio mokymo įstaigoje užmokestį už profesinį mokymą nustato įstaigos savininkas (dalyvių susirinkimas), nekeičiama, tačiau pagal patikslintą formuluotę tais atvejais, kai nevalstybinei profesinio mokymo įstaigai skiriamos valstybės finansuojamos profesinio mokymo vietos, kurių skaičius nustatomas šio Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, valstybės lėšos būtų skiriamos pagal Vyriausybės patvirtintą profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodiką.
Siūloma nustatyti, kad valstybinėje ir savivaldybės profesinio mokymo įstaigoje ir kitoje valstybinėje ar savivaldybės švietimo įstaigoje, vykdančioje valstybės finansuojamas formaliojo profesinio mokymo programas, užmokestis už profesinį mokymą taikomas tais atvejais, kai asmenys nesimoko valstybės finansuojamose profesinio mokymo vietose, kurių skaičius nustatomas šio Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Kitaip tariant, užmokestis būtų taikomas, jei asmenys mokytųsi valstybės nefinansuojamose vietose iš privačių lėšų, būtų siunčiami mokytis darbdavių ar sudarius sutartis su Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Įstatymo projekte Nr. 1 keičiamame 39 straipsnio 3 dalyje siūloma valstybinėse ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigose reglamentuoti užmokestį už profesinį mokymą pagal formaliojo švietimo programas arba jų modulius, nustatant, kad jis apima mokymosi, ūkio lėšas ir lėšas asmens kompetencijoms vertinti (jei atliekamas asmens kompetencijų vertinimas), apskaičiuojamas pagal teisės aktų nustatytas metodikas. Taigi užmokestis už profesinį mokymą pagal formaliojo švietimo programas arba jų modulius valstybinėse ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigose būtų apskaičiuojamas, taikant tas pačias taisykles ir nesiskirtų priklausomai nuo mokymą finansuojančio subjekto ar finansavimo šaltinio.
Siūloma nustatyti, kad valstybinėse ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigose užmokestį už neformalųjį profesinį mokymą, papildomas praktinio mokymo paslaugas (nenumatytas profesinio mokymo programose), kitas profesinio mokymo įstaigos teikiamas paslaugas nustato profesinio mokymo įstaigos vadovas, suderinęs su profesinio mokymo įstaigos taryba. Manytina, kad toks reglamentavimas sudarytų galimybę profesinio mokymo įstaigoms lanksčiau ir operatyviau priimti sprendimus dėl užmokesčio už teikiamas paslaugas. Šiais atvejais taip pat turėtų būti laikomasi principo, kad už to paties pobūdžio ir apimties profesinio mokymo paslaugas profesinio mokymo įstaigoje negali būti nustatomas skirtingas užmokesčio dydis, priklausomai nuo lėšų šaltinio ar išlaidas apmokančio subjekto (įrašius pastarąją nuostatą, atsisakoma Įstatymo 39 straipsnio 4 ir 5 dalių, kuriose minimi (bet neapibrėžiami) fiksuoti įkainiai). Įstatymo projektas Nr. 1 patikslintas pagal Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 15, 18, 21, 26, 28, 29, 36, 37 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIV-1224 (įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.) atliktus pakeitimus – formuluotė „pataisos pareigūnų profesinio mokymo įstaigos“ pakeista formuluote „bausmių vykdymo sistemos profesinio mokymo įstaigos“. Įstatymo projektu Nr. 2, derinant su Įstatymo projektu Nr.
1, nustatoma, kad pirminis profesinis mokymas gali būti teikiamas ir kitai kvalifikacijai įgyti, taip pat tikslinamas teisės akto pavadinimas įrašant bendriniu pavadinimu – priėmimo mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programas į valstybines ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigas ir kitas valstybinių ar savivaldybių švietimo įstaigas kriterijų sąrašas, ir patikslinamas ministro pareigų pavadinimas - švietimo, mokslo ir sporto ministras. 5 . Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų Įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Sprendžiamoms problemoms ir siūlomoms jų sprendimo priemonėms pagrįsti, konsultuojantis su Vyriausybės strateginės analizės centru, buvo atliktas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas. Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6 . Kokią įtaką Įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7 . Kaip Įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Atsirastų galimybė darbdavių atstovams prisidėti prie profesinio mokymo pasiūlos planavimo, tiesiogiai dalyvaujant planavimo procese. Kvalifikuoto personalo pasiūla prisidėtų prie atskirų regionų gyvybingumo didėjimo plėtojant ir gerinant verslo sąlygas; darbdaviai, tikėdamiesi konkrečiame regione turėti kvalifikuotos darbo jėgos, vykdytų verslo plėtros darbus, verslui atsirastų intencija kurtis regionuose. Praplėtus bendradarbiavimo su profesinio mokymo įstaigomis įpročius – daugėtų atliekančių praktiką ar besimokančių pameistrystės mokymo forma dalis dalyvaujančiose įmonėse. 8 . Ar Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
Įstatymų projektai įgyvendina Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“ darbus:
1. 1.8.2 veiksmą „Pakeisti Profesinio mokymo įstatymą ir kitus poįstatyminius teisės aktus, siekiant atnaujinti priėmimo į valstybės finansuojamas vietas profesiniame mokyme planavimo metodiką, kuri remtųsi regionų bei nacionalinio poreikio ateities prognozėmis“;
2. 1.8.5 veiksmą „Įveiklinti kompetencijų centrų sistemą, įgyvendinant nacionalinio mobilumo programą, užtikrinančią praktinio mokymo įgūdžių įgijimą sektoriniuose centruose ir PMĮ tinklaveiką“;
3. 1.2.18 veiksmą „Atlikti švietimo politiką formuojančių ir įgyvendinančių institucijų, funkcijų, atsakomybių ir vadybos modelių peržiūrą, modernizuoti valstybines informacines sistemas, teikiančias analitinius duomenis“. 9 . Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymus, kitų įstatymų keisti, panaikinti ar priimti nereikės. 10 . Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, Įstatymo projekte Nr.
Pirminis profesinis mokymas – (Pirminis profesinis mokymas – profesinis mokymas, skirtas pirmajai kvalifikacijai įgyti. Šiame įstatyme nustatytais atvejais pirminis profesinis mokymas gali būti teikiamas asmeniui, siekiančiam įgyti kitą kvalifikaciją) ir Praktinis profesinis (Praktinis profesinis mokymas – profesinio mokymo teikėjo teikiamas mokymas, kai profesiniai įgūdžiai ugdomi ir formuojami mokymui pritaikytose patalpose, aprūpintose būtinais profesinio mokymo kokybei užtikrinti materialiaisiais ištekliais, ir profesiniai įgūdžiai formuojami ir įtvirtinami realioje darbo vietoje). 11 . Įstatymų projektų atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 12 . Jeigu Įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymų projektus, švietimo, mokslo ir sporto ministras turės patvirtinti:1 ) valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų profesinio mokymo vietų skaičiaus nustatymo kriterijus;2 ) priėmimo mokytis pagal valstybės finansuojamas neformaliojo profesinio mokymo programas tvarką;3 ) neformaliojo profesinio mokymo tvarką;4 ) ūkio lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodiką;5 ) Formaliojo profesinio mokymo licencijavimo taisykles. 2 .
2. Priėmus Įstatymų projektus, Vyriausybė turės patvirtinti:1 ) Tikslinių stipendijų skyrimo ir administravimo tvarką;2 ) Mokinių, kurie mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas ar jų modulius, siekdami įgyti pirmąją kvalifikaciją, stipendijų mokėjimo ir kitos materialinės paramos teikimo tvarkos aprašo naują redakciją. 3 . Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 29 d. nutarimą Nr. 822 „Dėl Formaliojo profesinio mokymo licencijavimo taisyklių patvirtinimo“. 13 . Kiek valstybės ir savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks Įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų neprireiks. Tais atvejais, kai asmenų profesinis mokymas bus vykdomas, sudarius sutartis su Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, išlaidos vienam asmeniui, apmokamos iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų, padidės, nes turės būti dengiamos ne tik mokymo, bet ir ūkio išlaidos, todėl turės būti peržiūrėtas siunčiamų mokytis asmenų skaičius. 14
1. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sudaryta darbo grupė, kurios pagrindinis tikslas – parengti siūlymus Profesinio mokymo įstatymo pakeitimo įstatymui. Darbo grupę sudarė įvairių institucijų (Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacijos, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnybos), PPMI Group, Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro) atstovai. 2 .
2. 2021 m. rugpjūčio 27 d. organizuota apskrito stalo diskusija su atsitiktinai pasirinkto Klaipėdos regiono darbdaviais, savivaldos atstovais, Užimtumo tarnybos atstovais, profesinio mokymo įstaigų atstovais, kurios tikslas buvo aptarti Klaipėdos regiono įgūdžių poreikius, profesinio mokymo pasiūlos planavimą, švietimo sistemos pasiūlos ir darbo rinkos poreikių atitikties stiprinimą. Įvardintas neatliepiamas darbdavių poreikis dėl reikalingų kvalifikuotų darbuotojų parengimo, darbdaviai akcentavo poreikį įsitraukti į priėmimo proceso planavimą. 3 . 2021 m. rugpjūčio 31 d. ir rugsėjo 10 d. fokus grupės diskusijos su Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti, šios konsultacijos tikslas identifikuoti problemas, dėl kurių kyla problemos planuojant ir vykdant priėmimą į profesinį mokymą: priėmimo planavimas pagal EVRK, centralizuotas priėmimas, planavimo lygmenys. Fiksuoti esamo reglamentavimo probleminiai taškai dėl planavimo pagal kvalifikacijas ir programų suteikiančių kelias kvalifikacijas, aptartos galimybės organizuoti priėmimą, vietas paskirsčius pagal švietimo sritis ir regionus. Įvardintos galimos siūlomo modelio rizikos dėl priėmimo fakto kuris tenkina tik asmenų poreikius, bet ne darbo rinkos. 4 . 2021 m. rugsėjo 10 d. organizuotas viešasis klausymas profesinio mokymo įstaigų vadovams, skirtas sudaryti galimybę profesinio mokymo įstaigų vadovams ar kitiems atstovams į klausimų svarstymą įsitraukti „tiesiogiai“, dalyvauti procese kartu su Profesinio mokymo įstatymo projekto rengėjais. Įvardintos rizikos dėl mažesnių mokyklų galimybių konkuruoti. Įvardinta dabartinio reglamentavimo problematika dėl detalaus planavimo iki savivaldybių ir mokymo įstaigų, bet aiškių kriterijų stokos bei esamo modelio nelankstumo pasikeitus situacijai regione, atėjus naujam investuotojui ar kt. 5 .
5. 2021 m. rugsėjo 10 d. paskelbtas kvietimas e-pilietis suinteresuotoms grupėms ir visuomenei teikti siūlymus dėl priėmimo į profesinį mokymą reglamentavimo pakeitimo keičiant Profesinio mokymo įstatymo 18 straipsnį (iki spalio 1 d.). Siūlymų negauta. 15 . Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinės paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai yra „profesinis mokymas“, „mokymo lėšos“, „ūkio lėšos“, „priėmimas“. 16 . Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PROFESINIO MOKYMO ĮSTATYMO NR. VIII-450 2, 6, 11, 13, 14, 17, 18, 20, 23, 26, 28, 29, 32, 33, 35,
2022-11-16 Nr. XIVP-2246 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 8 dalyje antrojo sakinio siūlome atsisakyti kaip ne sąvokos turinį apibrėžiančios, o savarankiškos reguliacinio pobūdžio nuostatos, kuri turi būti dėstoma keičiamo įstatymo 6 straipsnyje. Atsižvelgiant į šią pastabą, siūlome keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje prieš žodį „skirtas“ įrašyti žodį
„įprastai“, o keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatą ik dvitaškio
dėstyti taip: „Pirminis profesinis mokymas yra skirtas pirmajai kvalifikacijai įgyti, išskyrus šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytus atvejus, ir teikiamas ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims:“. 2. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalį reikėtų patikslinti ir vietoj žodžių „įgijusiems kvalifikaciją bei pagrindinį išsilavinimą“ įrašyti žodžius „pirmąją kvalifikaciją įgijusiems kartu su pagrindiniu išsilavinimu“ (pagal keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 punktą). Jeigu šia nuostata siekiama apimti ir keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 punkte nurodytą atvejį, turėtų būti vartojama tokia formuluotė „pirmąją kvalifikaciją įgijusiems kartu su pagrindiniu išsilavinimu arba turint tik pagrindinį išsilavinimą“. 3. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje bei siekiant normų nuoseklumo, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio
vietoj žodžio „kitą“ – žodį „antrąją“. 4.
keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis taip pat neturėtų būti tikslintina, po žodžio „įgyti“ įrašant žodžius „išskyrus atvejus, kai nebe pirmoji kvalifikacija teikiama šio įstatymo 6 straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytomis sąlygomis pagal pirminio profesinio mokymo programas“. 5. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio
ją įgijo šio įstatymo 6 straipsnio 8 ir 9 dalyse nustatytais atvejais, yra klaidinanti ir nederanti su pačiomis 6 straipsnio 8 ir 9 dalimis, kuriose aiškiai nurodyta, kad pagal šias dalis asmenys tam tikromis sąlygomis įgyja būtent antrąsias kvalifikacijas . Pažymėtina, kad šiose nuostatose painiojami du dalykai – pirmoji kvalifikacija bei pirminis profesinis mokymas. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 ir 9 dalyse būtent ir reguliuojami atvejai, kada pirminis profesinis mokymas teikiamas asmenims, siekiantiems įgyti nebe pirmąją, o antrąją kvalifikaciją. Kartu nurodyti kad pagal pirminio profesinio mokymo programas įgiję antrąją kvalifikaciją asmenys laikomi įgiję pirmąją kvalifikaciją nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 6 punktas brauktinas, kaip nederantis su projekte ir keičiamame įstatyme nustatytu reguliavimu. 6. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje reikėtų patikslinti nurodytą švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamo formaliojo profesinio mokymo programų atitikties sąrašo pavadinimą, nes iš jo nėra aišku, ar bus tvirtinamas programų, kurios atitinka kažkokius kriterijus, sąrašas, ar atitikties sąrašas (nors neaišku kaip gali būti tvirtinamas „atitikties“ sąrašas, ar atitikties kriterijų, kuriuos turi atitikti programos, sąrašas). 7.
straipsnio 8 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad licencija neišduodama, jeigu pateikti dokumentai ir paraiška buvo pateikti suklastoti. Atkreiptinas dėmesys, jog dokumentų klastojimas yra kriminalizuota veika, įtvirtinta Baudžiamajame kodekse, todėl manytina, jog nuostatos taikymas keltų keblumų. Viena vertus, neaišku kokiu teisiniu pagrindu švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota įstaiga galėtų pripažinti, kad tam tikra informacija yra suklastota, nes šį teisės pažeidimą gali konstatuoti tik teismas, vykdydamas teisingumą. Kita vertus, licencijos neišdavimui užtenka fakto, kad dokumentuose dėl vienokių ar kitokių priežasčių nurodyti klaidingi ar tikrovės neatitinkantys duomenys, nors pati nusikalstama veika ir nėra konstatuota. Atsižvelgiant į tai, nuostata tikslintina. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 12 dalies 3 punktui. 8. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 18 dalis pildytina, nurodant, kad Atviroje informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemoje ir Licencijų informacinėje sistemoje skelbiami sprendimai, susiję ir su licencijos galiojimo sustabdymu. 9. Derinant projekto 6 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas tarpusavyje, siūlytume keičiamo įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių ,,profesinio mokymo įstaigos darbuotojai mokytojai“ įrašyti žodžius ,,profesinio mokymo įstaigos mokytojai“. 10. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo bei aiškaus ir nuoseklaus priėmimo į valstybės finansuojamas vietas proceso užtikrinimo, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nereikėtų nurodyti terminų, iki kada švietimo, mokslo ir sporto ministras turėtų patvirtinti valstybės finansuojamų formaliojo profesinio mokymo vietų skaičių pagal Lietuvos švietimo klasifikatoriuje apibrėžiamas švietimo sritis ir pagal regionus. 11.
įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje apibrėžtą sąvoką ,,specialiųjų ugdymosi poreikių asmuo“, siūlytume projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio pavadinime braukti žodžius ,,atsirandančių dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų“ kaip perteklinius, juolab, kad ir pačiame straipsnyje jie nėra vartojami. 12. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 7 punkte po žodžių „turto perdavimo“ įrašytini žodžiai
„panaudos pagrindais“. 13. Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 36
straipsnio 4 dalies 2 punkte, be kita ko, siūloma nustatyti, kad asmuo atleidžiamas nuo lėšų grąžinimo, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jam buvo nustatytas neįgalumas . Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus neįgalumas nėra nustatomas – pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį asmenims iki 18 metų nustatomas neįgalumo lygis, o pagal 20 straipsnio 2 dalį, asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiau nustatomas d arbingumo lygis. Atsižvelgiant į tai, siūloma nuostata tobulintina. 14. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 6 dalyje po žodžių „Valstybės biudžeto lėšos neformaliajam profesiniam mokymui finansuoti skiriamos atitinkamos valdymo srities ministro nustatyta tvarka“ įrašytini žodžiai „iš jo vadovaujamai ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų“. 15. Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 14 dalies 1 ir 3 punktuose vietoj skaičiaus ir žodžių „šio įstatymo 36 straipsnio“ įrašytini žodžiai „šio straipsnio“. 16. Įstatymo projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo
pagal Užimtumo įstatymą ar Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą, materialinė parama skiriama šių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojantis Užimtumo įstatymas bei Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas tokios materialinės paramos skyrimo nenustato (bedarbiams yra mokamos mokymo stipendijos, o asmenims, dalyvaujantiems profesinės reabilitacijos programoje, skiriama profesinės reabilitacijos išmoka). Atsižvelgiant į tai, siūlytume šios nuostatos atsisakyti arba ją tikslinti. 17. Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 39 straipsnio
straipsnio 4 dalį (kurioje, savo ruožtu, įtvirtinta tik dar viena nuoroda), o į šio įstatymo 36 straipsnio 9 dalį. 18. Pažymėtina, kad projekto 18 straipsniu, kurio įsigaliojimas numatytas 2023 m. rugsėjo 1 d., keičiamo įstatymo 39 straipsnio nuostatų turinys bei jų taikymas betarpiškai susijęs su projekto 16 straipsniu, kurio įsigaliojimas numatytas tik 2024 m. sausio 1 d., keičiamu įstatymo 36 straipsniu. Atsižvelgiant į tai, 2023 m. rugsėjo 1 d. įsigaliosiantys keičiamo įstatymo 39 straipsnio pakeitimai negalės būti tinkamai taikomi iki pat 2024 m. sausio 1 d., kada įsigalios projekto 16 straipsnis. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected] I. Šambaraitė,
[email protected]
2022-12-19 Nr. XIVP-2246(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 14 dalyje vietoj žodžio ,,skirsnyje“ įrašytinas žodis ,,skyriuje“, kadangi licencijavimas ir ūkio subjektų priežiūra numatyta Viešojo administravimo įstatymo IV skyriuje. 2. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 17 straipsnis įsigalios
socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2014(2), kurio įsigaliojimas taip pat numatomas 2024 m. sausio 1 d., siūlytume patikslinti projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir vietoj žodžių ,,jis pripažintas asmeniu su negalia“ įrašyti žodžius ,,jam nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ar mažesnis dalyvumo lygis“, kadangi pagal minėto įstatymo nuostatas asmuo nėra pripažįstamas asmeniu su negalia, o jam yra nustatomas arba neįgalumo lygis arba dalyvumo lygis. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Ekonomikos komitetas Papildomo komiteto IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PROFESINIO MOKYMO ĮSTATYMO NR. VIII-450 2, 6, 11, 13, 14, 17, 18, 20, 23, 26, 28, 29, 32, 33, 35, 36, 38, 39
1Komiteto posėdyje dalyvavo (nuotoliniu būdu):
Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto nariai Andrius Bagdonas, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Laima Mogenienė, Arvydas Nekrošius, Ieva Pakarklytė, Paulius Saudargas, Lukas Savickas, Mindaugas Skritulskas. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys (pasisakę posėdyje):
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministrai Ramūnas Skaudžius ir Agnė Kudarauskienė, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-162 6 8, 1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje antrojo sakinio siūlome atsisakyti kaip ne sąvokos turinį apibrėžiančios, o savarankiškos reguliacinio pobūdžio nuostatos, kuri turi būti dėstoma keičiamo įstatymo 6 straipsnyje.
Atsižvelgiant į šią pastabą, siūlome keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje prieš žodį „skirtas“ įrašyti žodį
„įprastai“, o keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatą ik dvitaškio
dėstyti taip: „Pirminis profesinis mokymas yra skirtas pirmajai kvalifikacijai įgyti, išskyrus šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytus atvejus, ir teikiamas ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims:“. Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-1668 Siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo
kvalifikaciją bei pagrindinį išsilavinimą“ įrašyti žodžius „pirmąją kvalifikaciją įgijusiems kartu su pagrindiniu išsilavinimu“ (pagal keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 punktą). Jeigu šia nuostata siekiama apimti ir keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 punkte nurodytą atvejį, turėtų būti vartojama tokia formuluotė „pirmąją kvalifikaciją įgijusiems kartu su pagrindiniu išsilavinimu arba turint tik pagrindinį išsilavinimą“. Nepritarti Paprastai 15 metų amžiaus mokiniai, besimokydami kartu su pagrindinio ugdymo programa pagal tam tikras profesinio mokymo programas, įgydavo ir traktorininko kvalifikaciją (dabar ji kompetencija), todėl baigdami profesinio mokymo programą įgydavo jau nebe pirmą, o antrą kvalifikaciją. Tokias programas baigusiems asmenims, kurie siekia toliau mokytis pagal vidurinio ugdymo programą kartu siekiant kvalifikacijos, ši kvalifikacija jau būtų trečia. 3.
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-1668 Derinant projekto nuostatas tarpusavyje bei siekiant normų nuoseklumo, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalyje prieš žodžius „kvalifikaciją įgijo“ įrašytinas žodis „pirmąją“, o vietoj žodžio „kitą“ – žodį „antrąją“. Nepritarti Siūlomas pakeitimas neproporcingai apribotų pirminio profesinio mokymo prieinamumą asmenims, kurie:
1) įgydami pirmąją kvalifikaciją kartu su pagrindiniu išsilavinimu, baigė profesinio mokymo programą, suteikiančią ne vieną, o dvi ar tris kvalifikacijas; arba
2) įgydami pirmąją kvalifikaciją kartu su pagrindiniu išsilavinimu, baigė ankstesniais metais teikiamą itin trumpą profesinio mokymo programą, kurios kvalifikacija dabar prilyginama kompetencijai. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-1671 Svarstytina, ar siekiant suderinti projekto ir keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis taip pat neturėtų būti tikslintina, po žodžio „įgyti“ įrašant žodžius
„išskyrus atvejus, kai nebe pirmoji kvalifikacija teikiama šio įstatymo 6
straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytomis sąlygomis pagal pirminio profesinio mokymo programas“. Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-16116 Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 6 punktas, nustatantis, kad asmuo laikomas įgijęs pirmąją kvalifikaciją, jeigu ją įgijo šio įstatymo 6 straipsnio 8 ir 9 dalyse nustatytais atvejais, yra klaidinanti ir nederanti su pačiomis 6 straipsnio 8 ir 9 dalimis, kuriose aiškiai nurodyta, kad pagal šias dalis asmenys tam tikromis sąlygomis įgyja būtent antrąsias kvalifikacijas. Pažymėtina, kad šiose nuostatose painiojami du dalykai – pirmoji kvalifikacija bei pirminis profesinis mokymas. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 ir 9 dalyse būtent ir reguliuojami atvejai, kada pirminis profesinis mokymas teikiamas asmenims, siekiantiems įgyti nebe pirmąją, o antrąją kvalifikaciją.
Kartu nurodyti kad pagal pirminio profesinio mokymo programas įgiję antrąją kvalifikaciją asmenys laikomi įgiję pirmąją kvalifikaciją nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 6 punktas brauktinas, kaip nederantis su projekte ir keičiamame įstatyme nustatytu reguliavimu. Pritarti Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 11 straipsnio 6 punktą išbraukti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-16145 Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje reikėtų patikslinti nurodytą švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamo formaliojo profesinio mokymo programų atitikties sąrašo pavadinimą, nes iš jo nėra aišku, ar bus tvirtinamas programų, kurios atitinka kažkokius kriterijus, sąrašas, ar atitikties sąrašas (nors neaišku kaip gali būti tvirtinamas „atitikties“ sąrašas, ar atitikties kriterijų, kuriuos turi atitikti programos, sąrašas). Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-1614812 2,3 Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 8 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad licencija neišduodama, jeigu pateikti dokumentai ir paraiška buvo pateikti suklastoti. Atkreiptinas dėmesys, jog dokumentų klastojimas yra kriminalizuota veika, įtvirtinta Baudžiamajame kodekse, todėl manytina, jog nuostatos taikymas keltų keblumų. Viena vertus, neaišku kokiu teisiniu pagrindu švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota įstaiga galėtų pripažinti, kad tam tikra informacija yra suklastota, nes šį teisės pažeidimą gali konstatuoti tik teismas, vykdydamas teisingumą.
Kita vertus, licencijos neišdavimui užtenka fakto, kad dokumentuose dėl vienokių ar kitokių priežasčių nurodyti klaidingi ar tikrovės neatitinkantys duomenys, nors pati nusikalstama veika ir nėra konstatuota. Atsižvelgiant į tai, nuostata tikslintina. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 12 dalies 3 punktui. Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-161418 Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio
orientavimo sistemoje ir Licencijų informacinėje sistemoje skelbiami sprendimai, susiję ir su licencijos galiojimo sustabdymu. Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-16176 Derinant projekto 6 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas tarpusavyje, siūlytume keičiamo įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių ,,profesinio mokymo įstaigos darbuotojai mokytojai“ įrašyti žodžius ,,profesinio mokymo įstaigos mokytojai“. Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-16182 Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo bei aiškaus ir nuoseklaus priėmimo į valstybės finansuojamas vietas proceso užtikrinimo, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo
ir sporto ministras turėtų patvirtinti valstybės finansuojamų formaliojo profesinio mokymo vietų skaičių pagal Lietuvos švietimo klasifikatoriuje apibrėžiamas švietimo sritis ir pagal regionus.
Pritarti Siūloma data – vasario
prasidedančiam iki vasario mėnesio vidurio. Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-1620 Atsižvelgiant į Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje apibrėžtą sąvoką ,,specialiųjų ugdymosi poreikių asmuo“, siūlytume projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio pavadinime braukti žodžius ,,atsirandančių dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų“ kaip perteklinius, juolab, kad ir pačiame straipsnyje jie nėra vartojami. Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-162627 Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio
pagrindais“. Pritarti iš dalies Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo
nuosavybės teise priklausantis ilgalaikis (išskyrus nekilnojamąjį turtą) ir trumpalaikis materialusis ir nematerialusis turtas jų įstatuose šiuo metu numatytai veiklai (išskyrus ūkinę komercinę veiklą) vykdyti, būtų perduodamas valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise pagal valstybės turto patikėjimo sutartį
nebūtų apskaitomas perduodamas turtas. Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes.
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-163642 Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio
lėšų grąžinimo, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jam buvo nustatytas neįgalumas. Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus neįgalumas nėra nustatomas – pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį asmenims iki 18 metų nustatomas neįgalumo lygis, o pagal 20 straipsnio 2 dalį, asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiau nustatomas darbingumo lygis. Atsižvelgiant į tai, siūloma nuostata tobulintina. Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-16366 Siekiant teisinio aiškumo, projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 6 dalyje po žodžių „Valstybės biudžeto lėšos neformaliajam profesiniam mokymui finansuoti skiriamos atitinkamos valdymo srities ministro nustatyta tvarka“ įrašytini žodžiai „iš jo vadovaujamai ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų“. Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-163614 1, 3 Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio
straipsnio“ įrašytini žodžiai „šio straipsnio“. Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-16383 Įstatymo projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo
vykdomas pagal Užimtumo įstatymą ar Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą, materialinė parama skiriama šių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojantis Užimtumo įstatymas bei Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas tokios materialinės paramos skyrimo nenustato (bedarbiams yra mokamos mokymo stipendijos, o asmenims, dalyvaujantiems profesinės reabilitacijos programoje, skiriama profesinės reabilitacijos išmoka). Atsižvelgiant į tai, siūlytume šios nuostatos atsisakyti arba ją tikslinti. Pritarti Projekto 17 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 38 straipsnio 3 dalį išbraukti. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-163933 Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 39 straipsnio
straipsnio 4 dalį (kurioje, savo ruožtu, įtvirtinta tik dar viena nuoroda), o į šio įstatymo 36 straipsnio 9 dalį. Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-16 Pažymėtina, kad projekto 18 straipsniu, kurio įsigaliojimas numatytas 2023 m. rugsėjo 1 d., keičiamo įstatymo
projekto 16 straipsniu, kurio įsigaliojimas numatytas tik 2024 m. sausio 1 d., keičiamu įstatymo 36 straipsniu. Atsižvelgiant į tai, 2023 m. rugsėjo 1 d. įsigaliosiantys keičiamo įstatymo 39 straipsnio pakeitimai negalės būti tinkamai taikomi iki pat 2024 m. sausio 1 d., kada įsigalios projekto 16 straipsnis. Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų patikslinti įsigaliojimo datą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
pramonininkų konfederacija 2022-11-29 Nr. G-2022-9980 Lietuvos pramonininkų konfederacija (toliau - LPK) ne kartą įvairiuose susitikimuose yra dalijusis verslo bendruomenės patirtimi, kad šiuo metu galiojantis centralizuotas ir detalus (iki mokyklos lygmens) priėmimo į profesinį mokymą (toliau – PM) planavimo ir priėmimo modelis nelankstus ir neatliepiantis darbo rinkos poreikių. Todėl palaikome lankstumo principu grindžiamą siekį užtikrinti į regionų poreikį orientuotą priėmimo procesą ir palaikome siūlymą įteisinti sprendimą, kai valstybė skiria finansavimą profesinio mokymo sistemai, bet atsisako detalaus planavimo ir valstybės finansuojamų vietų paskirstymo PM įstaigoms. LPK teigiamai vertina Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 2, 6, 11, 13, 14,17, 18, 20, 23, 26, 28, 29, 32, 33, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektuose siekiamą įteisinti decentralizuotą modelį, norint išspręsti reikalingų darbo rinkai (regionams) specialistų poreikio ir pasiūlos suderinamumą, priėmimo į profesines mokyklas proceso lankstumą bei suteikiant daugiau svertų kolegialiam profesinės mokyklos Tarybos bei pačios profesinės mokyklos sprendimui. Pritarti
pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Komiteto išvados rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-2246 ir Komiteto išvadoms. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Lukas Savickas, Andrius Kupčinskas.
Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėja Laura Jasiukėnienė
NR. xivp-2246 2022-11-30
posėdyje dalyvavo: Mindaugas Lingė – komiteto pirmininkas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Angelė Jakavonytė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Algirdas Sysas, Gintarė Skaistė, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Vilma Bačkiūtė – Respublikos Prezidento patarėja, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Milda Kojelienė – Darbo rinkos grupės patarėja, Agnė Nakčerienė – Darbo teisės grupės patarėja, Vytautas Šilinskas – viceministras; Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai:
Agnė Kudarauskienė – viceministrė, Jolanta Navickaitė – Bendrojo ugdymo departamento direktorė, Eglė Radėnienė – Ekonomikos departamento direktorė, Ramūnas Skaudžius – viceministras; Inga Balnanosienė – Užimtumo tarnybos direktorė, Vaiva Juškienė – Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto dekanė, Raimundas Vaišvilas
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-161
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje antrojo sakinio siūlome atsisakyti kaip ne sąvokos turinį apibrėžiančios, o savarankiškos reguliacinio pobūdžio nuostatos, kuri turi būti dėstoma keičiamo įstatymo 6 straipsnyje. Atsižvelgiant į šią pastabą, siūlome keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje prieš žodį „skirtas“ įrašyti žodį „įprastai“, o keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatą ik dvitaškio dėstyti taip: „Pirminis profesinis mokymas yra skirtas pirmajai kvalifikacijai įgyti, išskyrus šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytus atvejus, ir teikiamas ne jaunesniems kaip
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-162
teisinio aiškumo, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalį reikėtų patikslinti ir vietoj žodžių „įgijusiems kvalifikaciją bei pagrindinį išsilavinimą“ įrašyti žodžius „pirmąją kvalifikaciją įgijusiems kartu su pagrindiniu išsilavinimu“ (pagal keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 punktą). Jeigu šia nuostata siekiama apimti ir keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 punkte nurodytą atvejį, turėtų būti vartojama tokia formuluotė „pirmąją kvalifikaciją įgijusiems kartu su pagrindiniu išsilavinimu arba turint tik pagrindinį išsilavinimą“. Atsižvelgti. Siūloma dėl nuostatų patikslinimo apsispręsti pagrindiniame komitete. 1.3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-162
projekto nuostatas tarpusavyje bei siekiant normų nuoseklumo, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalyje prieš žodžius
„kvalifikaciją įgijo“ įrašytinas žodis „pirmąją“, o vietoj žodžio „kitą“ –
žodį „antrąją“. Atsižvelgti. Siūloma dėl nuostatų patikslinimo apsispręsti pagrindiniame komitete. 1.4.
kanceliarijos Teisės departamentas,
4Svarstytina,
ar siekiant suderinti projekto ir keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis taip pat neturėtų būti tikslintina, po žodžio „įgyti“ įrašant žodžius „išskyrus atvejus, kai nebe pirmoji kvalifikacija teikiama šio įstatymo 6 straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytomis sąlygomis pagal pirminio profesinio mokymo programas“. Atsižvelgti. Siūloma dėl nuostatų patikslinimo apsispręsti pagrindiniame komitete. 1.5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-163
straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 6 punktas, nustatantis, kad asmuo laikomas įgijęs pirmąją kvalifikaciją, jeigu ją įgijo šio įstatymo 6 straipsnio 8 ir 9 dalyse nustatytais atvejais, yra klaidinanti ir nederanti su pačiomis 6 straipsnio 8 ir 9 dalimis, kuriose aiškiai nurodyta, kad pagal šias dalis asmenys tam tikromis sąlygomis įgyja būtent antrąsias kvalifikacijas . Pažymėtina, kad šiose nuostatose painiojami du dalykai – pirmoji kvalifikacija bei pirminis profesinis mokymas. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 ir 9 dalyse būtent ir reguliuojami atvejai, kada pirminis profesinis mokymas teikiamas asmenims, siekiantiems įgyti nebe pirmąją, o antrąją kvalifikaciją. Kartu nurodyti kad pagal pirminio profesinio mokymo programas įgiję antrąją kvalifikaciją asmenys laikomi įgiję pirmąją kvalifikaciją nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 6 punktas brauktinas, kaip nederantis su projekte ir keičiamame įstatyme nustatytu reguliavimu. Atsižvelgti. Siūloma dėl nuostatų patikslinimo apsispręsti pagrindiniame komitete. 1.6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-165
6.
Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje reikėtų patikslinti nurodytą švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamo formaliojo profesinio mokymo programų atitikties sąrašo pavadinimą, nes iš jo nėra aišku, ar bus tvirtinamas programų, kurios atitinka kažkokius kriterijus, sąrašas, ar atitikties sąrašas (nors neaišku kaip gali būti tvirtinamas „atitikties“ sąrašas, ar atitikties kriterijų, kuriuos turi atitikti programos, sąrašas). Pritarti. 1.7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-165
straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 8 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad licencija neišduodama, jeigu pateikti dokumentai ir paraiška buvo pateikti suklastoti. Atkreiptinas dėmesys, jog dokumentų klastojimas yra kriminalizuota veika, įtvirtinta Baudžiamajame kodekse, todėl manytina, jog nuostatos taikymas keltų keblumų. Viena vertus, neaišku kokiu teisiniu pagrindu švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota įstaiga galėtų pripažinti, kad tam tikra informacija yra suklastota, nes šį teisės pažeidimą gali konstatuoti tik teismas, vykdydamas teisingumą. Kita vertus, licencijos neišdavimui užtenka fakto, kad dokumentuose dėl vienokių ar kitokių priežasčių nurodyti klaidingi ar tikrovės neatitinkantys duomenys, nors pati nusikalstama veika ir nėra konstatuota. Atsižvelgiant į tai, nuostata tikslintina. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-165
straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 18 dalis pildytina, nurodant, kad Atviroje informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemoje ir Licencijų informacinėje sistemoje skelbiami sprendimai, susiję ir su licencijos galiojimo sustabdymu. Pritarti. 1.9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-166
9.
Derinant projekto 6 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas tarpusavyje, siūlytume keičiamo įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių ,,profesinio mokymo įstaigos darbuotojai mokytojai“ įrašyti žodžius ,,profesinio mokymo įstaigos mokytojai“. Pritarti. 1.10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-167
10Svarstytina,
ar siekiant teisinio aiškumo bei aiškaus ir nuoseklaus priėmimo į valstybės finansuojamas vietas proceso užtikrinimo, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nereikėtų nurodyti terminų, iki kada švietimo, mokslo ir sporto ministras turėtų patvirtinti valstybės finansuojamų formaliojo profesinio mokymo vietų skaičių pagal Lietuvos švietimo klasifikatoriuje apibrėžiamas švietimo sritis ir pagal regionus. Atsižvelgti. Siūloma dėl nuostatų patikslinimo apsispręsti pagrindiniame komitete. 1.11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-168
į Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje apibrėžtą sąvoką ,,specialiųjų ugdymosi poreikių asmuo“, siūlytume projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio pavadinime braukti žodžius ,,atsirandančių dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų“ kaip perteklinius, juolab, kad ir pačiame straipsnyje jie nėra vartojami. Pastaba įvertinta. Siūloma dėl nuostatų patikslinimo apsispręsti pagrindiniame komitete. Specialiųjų ugdymosi poreikių sąvoka reglamentuota ir Švietimo įstatyme. Seime taip pat yra svarstomas Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo projektas (nauja redakcija) Nr. XIVP-2014(2). Priėmus šį įstatymą ir jam įsigaliojus, keistųsi jo pavadinimas, sąvokos. 1.12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-1610
„turto perdavimo“ įrašytini žodžiai „panaudos pagrindais“. Pritarti.
Pritarti. 1.13 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
16 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 4 dalies 2 punkte, be kita ko, siūloma nustatyti, kad asmuo atleidžiamas nuo lėšų grąžinimo, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jam buvo nustatytas neįgalumas. Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus neįgalumas nėra nustatomas – pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį asmenims iki 18 metų nustatomas neįgalumo lygis, o pagal 20 straipsnio 2 dalį, asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiau nustatomas darbingumo lygis. Atsižvelgiant į tai, siūloma nuostata tobulintina. Pritarti. 1.14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-1616
teisinio aiškumo, projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 6 dalyje po žodžių „Valstybės biudžeto lėšos neformaliajam profesiniam mokymui finansuoti skiriamos atitinkamos valdymo srities ministro nustatyta tvarka“ įrašytini žodžiai „iš jo vadovaujamai ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų“. Pritarti. 1.15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-1616
punktuose vietoj skaičiaus ir žodžių „šio įstatymo 36 straipsnio“ įrašytini žodžiai „šio straipsnio“. Pritarti. 1.16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-1617
projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad mokiniams, kurių mokymas vykdomas pagal Užimtumo įstatymą ar Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą, materialinė parama skiriama šių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojantis Užimtumo įstatymas bei Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas tokios materialinės paramos skyrimo nenustato (bedarbiams yra mokamos mokymo stipendijos, o asmenims, dalyvaujantiems profesinės reabilitacijos programoje, skiriama profesinės reabilitacijos išmoka). Atsižvelgiant į tai, siūlytume šios nuostatos atsisakyti arba ją tikslinti. Pritarti. 1.17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-1618
įtvirtinta dispozicinė nuoroda ne į šio straipsnio 4 dalį (kurioje, savo ruožtu, įtvirtinta tik dar viena nuoroda), o į šio įstatymo 36 straipsnio 9 dalį. Pritarti. 1.18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
18Pažymėtina, kad projekto 18 straipsniu, kurio įsigaliojimas numatytas 2023 m.
rugsėjo 1 d., keičiamo įstatymo 39 straipsnio nuostatų turinys bei jų taikymas betarpiškai susijęs su projekto 16 straipsniu, kurio įsigaliojimas numatytas tik 2024 m. sausio 1 d., keičiamu įstatymo 36 straipsniu. Atsižvelgiant į tai, 2023 m. rugsėjo 1 d. įsigaliosiantys keičiamo įstatymo
1 d., kada įsigalios projekto 16 straipsnis. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
pramonininkų konfederacija, 2022-11-29 Lietuvos pramonininkų konfederacija (toliau – LPK) ne kartą įvairiuose susitikimuose yra dalijusis verslo bendruomenės patirtimi, kad šiuo metu galiojantis centralizuotas ir detalus (iki mokyklos lygmens) priėmimo į profesinį mokymą (toliau-PM) planavimo ir priėmimo modelis nelankstus ir neatliepiantis darbo rinkos poreikių. Todėl palaikome lankstumo principu grindžiamą siekį užtikrinti į regionų poreikį orientuotą priėmimo procesą ir palaikome siūlomą įteisinti sprendimą, kai valstybė skiria finansavimą profesinio mokymo sistemai, bet atsisako detalaus planavimo ir valstybės finansuojamų vietų paskirstymo PM įstaigoms. LPK teigiamai vertina Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 2, 6, 11, 13, 14, 17, 18, 20, 23, 26, 28, 29, 32, 33, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektuose siekiamą įteisinti decentralizuotą modelį norint išspręsti reikalingų darbo rinkai (regionams) specialistų poreikio ir pasiūlos suderinamumą, priėmimo į profesines mokyklas proceso lankstumą bei suteikiant daugiau svertų kolegialiam profesinės mokyklos Tarybos bei pačios profesinės mokyklos sprendimui. Atsižvelgti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į papildomo Socialinių reikalų ir darbo komiteto bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. Atsižvelgiant į tai, jog įgyvendinant pokyčius švietimo sistemoje, profesinio mokymo sektoriuje gali ženkliai didėti mokinių skaičius, darbo rinkoje augant IV profesinės kvalifikacijos paklausai, kuriai būtinas vidurinis išsilavinimas, siūlytina įstatymo pakeitimo projekte aiškiau reglamentuoti nuostatas, garantuojančias asmenims vidurinį ugdymą kartu su profesinio mokymo programa.
Taip pat būtina užtikrinti ne tik profesinio mokymo, bet ir vidurinio ugdymo kokybę profesinio mokymo įstaigose, kad asmenys galėtų įgyti kuo aukštesnę profesinę kvalifikaciją ir vėliau siektų aukštesnio išsilavinimo. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2022-11-3016
atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 13 pastabą, taip pat šio straipsnio įsigaliojimo datą, siūloma projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 4 dalies 2 punktą patikslinti atsižvelgiant į šiuo metu Seime svarstomą Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo projektą (nauja redakcija) Nr. XIVP-2014(2). Pasiūlymas: projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 4 dalies 2 punktą siūloma išdėstyti taip: „2) teisės aktų nustatyta tvarka jam buvo nustatytas neįgalumas jis pripažintas asmeniu su negalia ;“ Pritarti. 2. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2022-11-3017
Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 16 pastabą, siūloma patikslinti projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 38 straipsnio 3 dalį. Pasiūlymas taip pat suderintas su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistais. Pasiūlymas: projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 38 straipsnio 3 dalį siūloma išdėstyti taip: ,,3.
Mokiniams, kurių mokymas vykdomas pagal Užimtumo įstatymą, stipendija skiriama Užimtumo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Mokiniams, dalyvaujantiems profesinės reabilitacijos programoje pagal ar Neįgaliųjų socialinės integracijos Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymą, materialinė parama profesinės reabilitacijos išmoka skiriama šių įstatymų Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo ir Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir jų šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta nustatytomis sąlygomis ir tvarka.“ Pastaba:
Seime yra svarstomas Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo projektas (nauja redakcija) Nr. XIVP-2014(2). Priėmus šį įstatymą ir jam įsigaliojus (siūloma data 2024 m. sausio 1 d.), keistųsi jo pavadinimas (taip pat žr. projekto 3 straipsnį). Atitinkamai reiktų patikslinti Profesinio mokymo įstatymo projekto Nr. XIVP-2246 7 straipsnį, kuriuo keičiamas įstatymo 18 straipsnis (numatomas šio straipsnio įsigaliojimas 2024 m. sausio 1 d.). Pritarti. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Mindaugas Lingė. Komiteto pirmininkas (Parašas) Mindaugas Lingė Biuro vedėja E. Bulotaitė
Švietimo ir mokslo komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PROFESINIO MOKYMO ĮSTATYMO NR. VIII-450 2, 6, 11, 13, 14, 17, 18, 20, 23, 26, 28, 29, 32, 33, 35, 36, 38, 39
51
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, Komiteto pirmininko pavaduotoja Vilija Targamadzė, Komiteto nariai Dalia Asanavičiūtė, Eugenijus Jovaiša, I. Kačinskaitė-Urbonienė, Silva Lengvinienė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laima Nagienė, Aušrinė Norkienė, Beata Pietkiewicz, Edmundas Pupinis, Edita Rudelienė, Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, patarėjos Justina Paukštė, Rūta Steponėnienė, Deimantė Žegunė, padėjėja Girmantė Petrauskaitė. Kviestieji asmenys: Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovas Julius Jakučinskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-161
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūlome atsisakyti kaip ne sąvokos turinį apibrėžiančios, o savarankiškos reguliacinio pobūdžio nuostatos, kuri turi būti dėstoma keičiamo įstatymo 6 straipsnyje. Atsižvelgiant į šią pastabą, siūlome keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje prieš žodį „skirtas“ įrašyti žodį „įprastai“, o keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio dėstyti taip: „Pirminis profesinis mokymas yra skirtas pirmajai kvalifikacijai įgyti, išskyrus šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytus atvejus, ir teikiamas ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims:“.
Pritarti Projektas patobulintas 1.2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-162
straipsnio 8 dalį reikėtų patikslinti ir vietoj žodžių „įgijusiems kvalifikaciją bei pagrindinį išsilavinimą“ įrašyti žodžius „pirmąją kvalifikaciją įgijusiems kartu su pagrindiniu išsilavinimu“ (pagal keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 punktą). Jeigu šia nuostata siekiama apimti ir keičiamo įstatymo
formuluotė „pirmąją kvalifikaciją įgijusiems kartu su pagrindiniu išsilavinimu arba turint tik pagrindinį išsilavinimą“. Iš dalies pritarti Iš dalies pritarti, nes prieš kelis metus paprastai 15 metų amžiaus mokiniai, besimokydami kartu su pagrindinio ugdymo programa pagal tam tikras profesinio mokymo programas įgydavo ir traktorininko kvalifikaciją (dabar ji kompetencija), todėl baigdami profesinio mokymo programą įgydavo jau nebe pirmą, o antrą kvalifikaciją. Tokias programas baigusiems asmenims, kurie siekia toliau mokytis pagal vidurinio ugdymo programą kartu siekiant kvalifikacijos, ši kvalifikacija jau būtų trečia. Siekiant nepažeisti asmenų lūkesčių ir užtikrinti lygias galimybes, siūloma 6 str. 8 d. formuluotė: „8.
8 d. formuluotė: „8. Pirminis profesinis mokymas gali būti teikiamas asmenims, įgijusiems kvalifikaciją kartu su pagrindiniu išsilavinimu arba turintiems tik pagrindinį išsilavinimą ir siekiantiems įgyti kvalifikaciją kartu su viduriniu išsilavinimu, bei asmenims, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, kurie kvalifikaciją įgijo neturėdami reikiamo išsilavinimo, ir siekiantiems kvalifikacijos kartu nuosekliai besimokant pagal bendrojo ugdymo programas.“ 1.3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-162
3Derinant projekto nuostatas tarpusavyje bei siekiant normų nuoseklumo,
projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalyje prieš žodžius
„kvalifikaciją įgijo“ įrašytinas žodis „pirmąją“, o vietoj žodžio „kitą“ –
žodį „antrąją“. Nepritarti Pritarti negalima, nes reguliavimas neproporcingai apribotų pirminio profesinio mokymo prieinamumą asmenims, (1) kurie, įgydami pirmąją kvalifikaciją kartu su pagrindiniu išsilavinimu, baigė profesinio mokymo programą, suteikiančią ne vieną, o dvi ar tris kvalifikacijas arba (2), įgydami pirmąją kvalifikaciją kartu su pagrindiniu išsilavinimu, baigė ankstesniais metais teikiamą itin trumpą profesinio mokymo programą, kurios kvalifikacija dabar prilyginama kompetencijai. 1.4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-16
tarpusavyje, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis taip pat neturėtų būti tikslintina, po žodžio „įgyti“ įrašant žodžius „išskyrus atvejus, kai nebe pirmoji kvalifikacija teikiama šio įstatymo 6 straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytomis sąlygomis pagal pirminio profesinio mokymo programas“. Pritarti Siūloma papildyti projektą Įstatymo 7 str. 1 d. pakeitimu ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Tęstinis profesinis mokymas yra skirtas ne pirmajai kvalifikacijai įgyti , išskyrus atvejus, kai nebe pirmoji kvalifikacija teikiama šio įstatymo 6 straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytomis sąlygomis pagal pirminio profesinio mokymo programas .“ 1.5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-164
5Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 6 punktas, nustatantis,
kad asmuo laikomas įgijęs pirmąją kvalifikaciją, jeigu ją įgijo šio įstatymo
su pačiomis 6 straipsnio 8 ir 9 dalimis, kuriose aiškiai nurodyta, kad pagal šias dalis asmenys tam tikromis sąlygomis įgyja būtent antrąsias kvalifikacijas . Pažymėtina, kad šiose nuostatose painiojami du dalykai – pirmoji kvalifikacija bei pirminis profesinis mokymas. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 ir 9 dalyse būtent ir reguliuojami atvejai, kada pirminis profesinis mokymas teikiamas asmenims, siekiantiems įgyti nebe pirmąją, o antrąją kvalifikaciją. Kartu nurodyti kad pagal pirminio profesinio mokymo programas įgiję antrąją kvalifikaciją asmenys laikomi įgiję pirmąją kvalifikaciją nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 6 punktas brauktinas, kaip nederantis su projekte ir keičiamame įstatyme nustatytu reguliavimu. Pritarti Projekte Nr. XIVP-2246 11 str. 6 p. išbraukiamas. 1.6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-165
patikslinti nurodytą švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamo formaliojo profesinio mokymo programų atitikties sąrašo pavadinimą, nes iš jo nėra aišku, ar bus tvirtinamas programų, kurios atitinka kažkokius kriterijus, sąrašas, ar atitikties sąrašas (nors neaišku kaip gali būti tvirtinamas „atitikties“ sąrašas, ar atitikties kriterijų, kuriuos turi atitikti programos, sąrašas).
Pritarti Siūloma 14 str. 5 d. formuluotė:
„5. Atitikties vertinimas neorganizuojamas ir neatliekamas, jeigu
licencija papildoma naujomis formaliojo profesinio mokymo programomis ar jų moduliais, įrašytais į švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamą formaliojo profesinio mokymo programų, pagal kurias gali būti suteikta teisė vykdyti profesinį mokymą tuo pačiu mokymo vietos adresu neatliekant ekspertizės, sąrašą.“ 1.7 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-165
siūloma nustatyti, kad licencija neišduodama, jeigu pateikti dokumentai ir paraiška buvo pateikti suklastoti. Atkreiptinas dėmesys, jog dokumentų klastojimas yra kriminalizuota veika, įtvirtinta Baudžiamajame kodekse, todėl manytina, jog nuostatos taikymas keltų keblumų. Viena vertus, neaišku kokiu teisiniu pagrindu švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota įstaiga galėtų pripažinti, kad tam tikra informacija yra suklastota, nes šį teisės pažeidimą gali konstatuoti tik teismas, vykdydamas teisingumą. Kita vertus, licencijos neišdavimui užtenka fakto, kad dokumentuose dėl vienokių ar kitokių priežasčių nurodyti klaidingi ar tikrovės neatitinkantys duomenys, nors pati nusikalstama veika ir nėra konstatuota. Atsižvelgiant į tai, nuostata tikslintina. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 12 dalies
Siūloma 14 str. 8 d.
8 d. 2 p. formuluotė:
„2) pateikti dokumentai ir paraiška neatitinka
Vyriausybės patvirtintose švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamose Formaliojo formaliojo profesinio mokymo licencijavimo taisyklėse nustatytų reikalavimų; arba buvo pateikti suklastoti; “ Siūloma 14 str. 12 d. 3 p. formuluotė:
„3) paaiškėja, kad juridinis asmuo, kita juridinio asmens statuso
neturinti kitos valstybės narės organizacija ir jos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, arba fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, licencijai gauti pateiktuose dokumentuose nurodė klaidingus duomenis arba licencija buvo gauta pateikus suklastotus dokumentus ;“ 1.8 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-165
8Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 18 dalis pildytina,
nurodant, kad Atviroje informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemoje ir Licencijų informacinėje sistemoje skelbiami sprendimai, susiję ir su licencijos galiojimo sustabdymu. Pritarti Siūloma 14 str. 18 d. formuluotė: „18. Informacija ir dokumentai, susiję su licencijos vykdyti formalųjį profesinį mokymą ir (ar) su profesiniu mokymu susijusią veiklą išdavimu, papildymu, patikslinimu, atsisakymu ją išduoti ar jos panaikinimu (išskyrus konfidencialią informaciją, dokumentus ar jų dalį), skelbiami Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre sprendimai, susiję ir su licencijos galiojimo sustabdymu, skelbiami viešai Atviroje informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemoje ir Licencijų informacinėje sistemoje .“ 1.9 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-166
keičiamo įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių ,,profesinio mokymo įstaigos darbuotojai mokytojai“ įrašyti žodžius ,,profesinio mokymo įstaigos mokytojai“. Pritarti Siūloma 17 str. 6 d. formuluotė: „6. 6.
(konferencija), vieną – profesinio mokymo įstaigos darbuotojai mokytojai, vieną
tarybos kolegija
5 tarybos nariai atrenkami švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Tarybos sudėtį viešai skelbia savininkas (dalyvių susirinkimas).“ 1.10 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-167
į valstybės finansuojamas vietas proceso užtikrinimo, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nereikėtų nurodyti terminų, iki kada švietimo, mokslo ir sporto ministras turėtų patvirtinti valstybės finansuojamų formaliojo profesinio mokymo vietų skaičių pagal Lietuvos švietimo klasifikatoriuje apibrėžiamas švietimo sritis ir pagal regionus. Pritarti Siūloma numatyti terminą vasario 1 d. Tai padėtų laiku pasirengti žiemos priėmimo etapui, kuris paprastai prasideda iki vasario vidurio. Siūloma 18 str. 2 d. formuluotė: „2. Valstybės finansuojamų formaliojo profesinio mokymo vietų skaičių pagal Lietuvos švietimo klasifikatoriuje apibrėžiamas švietimo sritis ir pagal regionus kiekvienais metais iki vasario 1 dienos nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras......<...>“ 1.11 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-1611
dalyje apibrėžtą sąvoką ,,specialiųjų ugdymosi poreikių asmuo“, siūlytume projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio pavadinime braukti žodžius ,,atsirandančių dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų“ kaip perteklinius, juolab, kad ir pačiame straipsnyje jie nėra vartojami. Pritarti Siūloma 20 str. pavadinimo formuluotė: „20 straipsnis. Asmenų, turinčių Specialiųjų specialiųjų ugdymosi poreikių , asmenų profesinis mokymas “. 1.12 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-1610
Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 7 punkte po žodžių „turto perdavimo“ įrašytini žodžiai „panaudos pagrindais“. Iš dalies pritarti Iš dalies pritarti, nes:
1) valstybei nuosavybės teise priklausantis ilgalaikis (išskyrus nekilnojamąjį turtą) ir trumpalaikis materialusis ir nematerialusis turtas panaudos pagrindais valstybinėms profesinio mokymo įstaigoms perduodamas vis tiek lieka apskaitytas perduodančios įstaigos balanse . Tokiu atveju turtą perduodančios įstaigos balansas neatspindi realios situacijos, nes panaudos pagrindais perduodamas turtas 20 metų bus apskaitytas turtą perduodančios įstaigos balanse, iškreipiant jos realiai naudojamo turto apimtis;
2) siūloma, kad profesinio mokymo įstaigoms valstybei nuosavybės teise priklausantis ilgalaikis (išskyrus nekilnojamąjį turtą) ir trumpalaikis materialusis ir nematerialusis turtas jų įstatuose šiuo metu numatytai veiklai (išskyrus ūkinę komercinę veiklą) vykdyti būtų perduodamas valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise pagal valstybės turto patikėjimo sutartį 20 metų. Taip turtą perduodančios įstaigos balanse nebus apskaitomas perduodamas turtas . Siūloma 26 str. 2 d. 7 p. formuluotė: „7 ) priima sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio (išskyrus nekilnojamąjį turtą) ir trumpalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto perdavimo patikėjimo teise pagal valstybės turto patikėjimo sutartį 20 metų valstybinėms profesinio mokymo įstaigoms;“ 1.13 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-1616
kita ko, siūloma nustatyti, kad asmuo atleidžiamas nuo lėšų grąžinimo, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jam buvo nustatytas neįgalumas .
Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus neįgalumas nėra nustatomas – pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 19 straipsnio
straipsnio 2 dalį, asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiau nustatomas darbingumo lygis. Atsižvelgiant į tai, siūloma nuostata tobulintina. Iš dalies pritarti Iš dalies pritarti, nes pritariant Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymu, ši nuostata tikslintina ir pagal šiuo metu Seime svarstomo Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo projektu (nauja redakcija) Nr. XIVP-2014(2). Siūloma 36 str. 4 d. 2 p. formuluotė: „2) teisės aktų nustatyta tvarka jam buvo nustatytas neįgalumas jis pripažintas asmeniu su negalia ;“ 1.14 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-1616
straipsnio 6 dalyje po žodžių „Valstybės biudžeto lėšos neformaliajam profesiniam mokymui finansuoti skiriamos atitinkamos valdymo srities ministro nustatyta tvarka“ įrašytini žodžiai „iš jo vadovaujamai ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų“. Pritarti Siūloma 36 str. 6 d. formuluotė: „6. Neformalųjį profesinį mokymą finansuoja mokymą užsakantis fizinis ar juridinis asmuo, jis gali būti remiamas iš valstybės biudžeto , savivaldybių biudžetų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitos tarptautinės finansinės paramos , darbdavių lėšų ir (ar) kitų lėšų. Valstybės biudžeto lėšos neformaliajam profesiniam mokymui finansuoti skiriamos atitinkamos valdymo srities ministro nustatyta tvarka iš jo vadovaujamai ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų .
Savivaldybės biudžeto lėšos neformaliajam profesiniam mokymui finansuoti skiriamos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.“ 1.15 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-1616
(1) (3)
punktuose vietoj skaičiaus ir žodžių „šio įstatymo 36 straipsnio“ įrašytini žodžiai „šio straipsnio“. Pritarti 1.16 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-1617
projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad mokiniams, kurių mokymas vykdomas pagal Užimtumo įstatymą ar Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą, materialinė parama skiriama šių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojantis Užimtumo įstatymas bei Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas tokios materialinės paramos skyrimo nenustato (bedarbiams yra mokamos mokymo stipendijos, o asmenims, dalyvaujantiems profesinės reabilitacijos programoje, skiriama profesinės reabilitacijos išmoka). Atsižvelgiant į tai, siūlytume šios nuostatos atsisakyti arba ją tikslinti. Pritarti
. Mokiniams, kurių mokymas vykdomas pagal Užimtumo įstatymą ar Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą, materialinė parama skiriama šių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.“ 1.17 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-1618
straipsniu keičiamo įstatymo 39 straipsnio 3 dalies 3 punkte turėtų būti įtvirtinta dispozicinė nuoroda ne į šio straipsnio 4 dalį (kurioje, savo ruožtu, įtvirtinta tik dar viena nuoroda), o į šio įstatymo 36 straipsnio 9 dalį. Pritarti 1.18 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-1620 18.
Pažymėtina, kad projekto 18 straipsniu, kurio įsigaliojimas numatytas 2023 m. rugsėjo 1 d., keičiamo įstatymo 39 straipsnio nuostatų turinys bei jų taikymas betarpiškai susijęs su projekto 16 straipsniu, kurio įsigaliojimas numatytas tik 2024 m. sausio 1 d., keičiamu įstatymo 36 straipsniu. Atsižvelgiant į tai, 2023 m. rugsėjo 1 d. įsigaliosiantys keičiamo įstatymo 39 straipsnio pakeitimai negalės būti tinkamai taikomi iki pat 2024 m. sausio 1 d., kada įsigalios projekto 16 straipsnis. Pritarti Siūloma numatyti, kad Įstatymo 36 str. ir 39 str. pakeitimai įsigaliotų nuo 2024 m. sausio 1 d. Siūloma Projekto 20 str. 5 d. formuluotė: „
valstybines ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigas ir kitas valstybines ar savivaldybių švietimo įstaigas, vykdančias valstybės finansuojamas formaliojo profesinio mokymo programas, iki 2023 m. gruodžio 31 d., taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 39 straipsnio 2 dalies nuostatos.“
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Lietuvos pramonininkų konfederacija 2022-11-29 Lietuvos pramonininkų konfederacija (toliau – LPK) ne kartą įvairiuose susitikimuose yra dalijusis verslo bendruomenės patirtimi, kad šiuo metu galiojantis centralizuotas ir detalus (iki mokyklos lygmens) priėmimo į profesinį mokymą (toliau-PM) planavimo ir priėmimo modelis nelankstus ir neatliepiantis darbo rinkos poreikių.
Todėl palaikome lankstumo principu grindžiamą siekį užtikrinti į regionų poreikį orientuotą priėmimo procesą ir palaikome siūlomą įteisinti sprendimą, kai valstybė skiria finansavimą profesinio mokymo sistemai, bet atsisako detalaus planavimo ir valstybės finansuojamų vietų paskirstymo PM įstaigoms. LPK teigiamai vertina Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 2, 6, 11, 13, 14, 17, 18, 20, 23, 26, 28, 29, 32, 33, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektuose siekiamą įteisinti decentralizuotą modelį norint išspręsti reikalingų darbo rinkai (regionams) specialistų poreikio ir pasiūlos suderinamumą, priėmimo į profesines mokyklas proceso lankstumą bei suteikiant daugiau svertų kolegialiam profesinės mokyklos Tarybos bei pačios profesinės mokyklos sprendimui. Atsižvelgti
forumas 2022-11-29
orientavimas kaip skėtinis ugdymo karjerai, profesinio informavimo, veiklinimo ir konsultavimo terminas yra pasenęs ir savyje neša prasmę iš kadaise buvusios visai kitos sovietinės sistemos. Ugdymas karjerai yra prigijęs šiuolaikinis terminas ir puikiai tiktų skėtiniai profesijų paslaugų grupei apibūdinti viduriniame ir aukštajame moksle. Suaugusiems teikiama paslauga gali būti vadinama ir kitaip, pvz. konsultavimu karjerai. Atsižvelgti
diskusijas su suinteresuotomis pusėmis dėl Profesinio orientavimo sąvokos keitimo, siekiant įtvirtinti Ugdymo karjerai sąvoką, kaip taikliau atspindinčią realius proceso siekius.
Suderinus sąvoką su suinteresuotomis šalimis, numatoma parengti ŠĮ ir PMĮ pakeitimo projektus ir pateikti juos svarstymui LRS. 3. Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija LINPRA 2022-11-302
Sporto ministerija (toliau - Ministerija) Lietuvos Respublikos Seimui pateikė Profesinio mokymo įstatymo projektą (toliau - Projektas), kurio pagrindinis tikslas – spręsti profesinio mokymo pasiūlos ir paklausos derinimo problemas, užtikrinti į regionų poreikį orientuotą kvalifikacijų pasiūlą ir suteikti daugiau galių pasiūlą formuoti profesinio mokymo įstaigos taryboms, kurių atstovų daugumą sudaro socialiniai partneriai (atstovaujantys darbdavius, Regionų plėtros tarybas). Minimu projektu siūlomas reguliavimo pokytis leis iš dalies pereiti prie mažesnio reguliavimo iš centrinės valdžios modelio, kuomet Valstybė skiria finansavimą profesinio mokymo sistemai, bet nedalyvauja detalaus planavimo ir valstybės finansuojamų vietų paskirstymo Profesinio mokymo įstaigoms. Šiuo metu valstybės finansuojamų vietų planavimo sistema yra centralizuota, Ministerijos nustatytos kvotos planuojamos mikro lygmeniu. Pažymima, kad įstatymo projektu įteisinami pokyčiai sudarytų prielaidas didėti profesinio mokymo savarankiškumui, kryptingai planuoti valstybės finansuojamas vietas, pasitelkiant profesinių mokyklų tarybas, priimamų moksleivių skaičių lemtų mokymo įstaigų tarpusavio konkurencija, padidėtų tiesioginis potencialių darbdavių tiesioginis įsitraukimas.
Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija LINPRA, su asociacijos prezidiumo pritarimu palaiko Ministerijos iniciatyvą atsisakyti nebūdingų jai funkcijų ir spręsti pasiūlos bei paklausos derinimo problemas, užtikrinant į regionų poreikį orientuotą kvalifikacijų pasiūlą ir suteikiant daugiau galių ją formuoti profesinio mokymo įstaigų taryboms. Atsižvelgti 4.1
prezidentas Prof. dr. Pranas Žiliukas 2022-12-052
Dėl Profesinio mokymo įstatymo (PMĮ) pataisų. Dėl aiškumo keičiamo 6 str. 8 dalyje kalbant apie kvalifikacijų skaičių reiktų atsisakyti tą patį turinį nusakančių žodžių „kitą“ ir
„antrosios“, siūlytina rašyti „dar vieną“. Iš dalies pritarti
Iš dalies pritarti, nes:
1) išbraukiamas žodžiai „kita”, „antrą“;
2) Negalima įrašyti žodžio „dar vieną“, nes būtų apribota galimybė mokytis pagal programą, kuri suteikia daugiau nei vieną kvalifikaciją ir dalis asmenų vėl liktų užribyje. 4.2
prezidentas Prof. dr. Pranas Žiliukas 2022-12-052
negu 20 mokymosi kreditų apimties“ keistini į „ne didesnės kaip 20 kreditų apimties“, nes programos apimtis kreditais paprastai turi žingsnį 5 (15 kreditų, 20, 25 ir t.t.), todėl reikalavimas „mažesnės negu 20“ realiai reiškia 15 kreditų ir mažiau. Ši pastaba taikytina ir 18 str. 10 daliai ir galiojančio įstatymo 37 str. 2 dalies 1 papunkčiui. Nepritarti
1) LRV pateikta formuluote siekiama apimti ne tik modulines, o anksčiau vykdytas „dalykines“ programas, kurių atitiktis kreditams galėtų būti 19 ir mažiau kreditų, todėl formuluotė „mažesnės negu 20 mokymosi kreditų apimties“ tinkamiausia.
2) Pabrėžtina, kad tais atvejais, kai formaliojo profesinio mokymo programų trukmė buvo nustatyta valandomis, jų atitiktis mokymosi kreditams nustatoma švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, todėl ankstesnių programų apimties įvairovė (valandomis) daug didesnė, nei rašoma siūlyme. 4.3
prezidentas
4
perteklinio, nes pirminį mokymą pakankamai apibrėžia 6 str., o pirmoji kvalifikacija visada yra ta, kuri įgyta anksčiau negu kitos. Be to, čia tikriausiai painiojamos sąvokos „pirminis mokymas“ ir „pirmoji kvalifikacija“. Kiek kvalifikacijų asmuo gali įgyti valstybės lėšomis, nustato kiti straipsniai. Pritarti Projektu siūloma išbraukti Įstatymo 11 str. Siekiant suderinti šį keitimą su kitomis galiojančiomis nuostatomis, lydinčiojo projekto Nr. XIVP-2247 išvadoje suformuluotas Komiteto pasiūlymas. 4.4
prezidentas Prof. dr. Pranas Žiliukas
Abejotina ir galiojančio įstatymo 37 str. 2 dalies nuostata „2) vienai kvalifikacijai prilyginamos ne daugiau kaip trys kvalifikacijos, įgytos mokantis pagal vieną formaliąją profesinio mokymo programą.“, nes realiose programose kelios kvalifikacijos savo aprėptimi tereiškia specializacijas. Pavyzdžiui, šiuo metu 50 kreditų apimties Apdailininko programoje T43073212 galima įgyti
skiriant po trečdalį programos. Tuo tarpu atskiros Dažytojo programos T43073210 apimtis jau yra 25 kreditai, o ne 50/3. Tokios kvalifikacijos dėl mažos apimties patektų į keičiamo PMĮ 6 str. 9 dalies išimtį. Sąvoka specializacija turėtų sugrįžti į profesinio mokymo reglamentavimą. Nepritarti Ne šio projekto pakeitimas.
Nepritarti, nes yra įregistruotos kelios programos, suteikiančios 3 kvalifikacijas. Tai turi likti įteisinta, kad būtų apsaugoti interesai asmenų, kurie baigė tokias programas. Terminas „Specializacija“ nėra įteisintas. Norint jį įteisinti reiktų keisti programų įteisinimo nuostatas. 5.1 Lietuvos švietimo taryba 2022-12-05 Lietuvos švietimo taryba (toliau - Taryba) pritaria Švietimo įstatymo pakeitimo projektu ir jo lydinčiųjų teisės aktų projektų pakeitimais (Projektai Nr. XIVP-2240 – XIVP-2245) siūlomiems pokyčiams, susijusiems su pagalbos mokiniui bei švietimo įstaigų vadovų atsakomybe, įtvirtinama mokytojų ir mokinių skatinimo įvairove, pastovios dalies koeficiento didinimu. Taryba taip pat pažymi, kad dalis teikiamų pakeitimų yra susiję su švietimo sistemoje vykstančių procesų tikslinimu, pavyzdžiui ikimokyklinio ugdymo srityje, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (toliau
Nr. XIVP-2246, Nr. XIVP‑2247) , susijusiems su pirminio profesinio mokymo kvalifikacijos įgijimo galimybėmis mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, Ministerijos bei jai pavaldžios įstaigos funkcijų dubliavimo pakeitimais. Taryba, įvertinusi abiem įstatymų projektų paketais teikiamus pakeitimus, pažymi, kad pakeitimų tikslas visų pirma turi būti susijęs su pažanga. Taryba savo ruožtu yra ne kartą išsakiusi nuomonę, kad Lietuvoje gyvenantiems asmenims turi būti sudaromos visos galimybės siekti kuo aukštesnio išsilavinimo bendrojo ugdymo srityje, užtikrinant visų pirma ugdymo ir ugdymosi kokybę.
Tarybos nuomone svarstomi Švietimo įstatymo pokyčiai ir Profesinio mokymo įstatymo pokyčiai turi būti suderinti tarpusavyje , atsižvelgiant į tai, kad planuojami pokyčiai Švietimo įstatyme turės poveikį profesinio mokymo sektoriui dėl galimo ženklaus mokinių skaičiaus didėjimo profesinio mokymo sektoriuje ir būtinybės užtikrinti profesinio mokymo įstaigose kokybišką pagrindinį ir vidurinį ugdymą. Pritarti Siūloma Švietimo įstatymo ir Profesinio mokymo įstatymo pakeitimų paketus Seime svarstyti ir priimti vienu metu, kaip vienas kitą papildančius. 5.2 Lietuvos švietimo taryba
stebimas reikšmingas gyventojų senėjimas
trūkumas [1] , o pagal bazinį scenarijų prognozuojamas stabilus švietimo pasiūlos mažėjimas iki pat 2025 m. 2021 m. iš viso buvo priimta 20,5 tūkst. mokinių į profesines mokyklas. Daugiausia mokiniai renkasi mokytis inžinerijos, paslaugų asmenims, architektūros ir statybos, sveikatos priežiūros, verslo ir administravimo sričių programas. Pagal numatomus Vyriausybės siūlomus Profesinio mokymo įstatymo pakeitimus i ki 2025 metų siekiama užtikrinti, kad 80 proc. 20–34 metų asmenų, prieš vienerius-trejus metus gavusių profesinio mokymo diplomą kartu su viduriniu išsilavinimu arba po to, kai įgijo vidurinį išsilavinimą, įsidarbintų.
Įvertinus planuojamų Švietimo įstatymo pakeitimų poveikį profesinio mokymo sektoriui, Tarybos nuomone Profesinio mokymo įstatymo pakeitimuose turi būti apibrėžtos įstatyminės nuostatos, kurios padėtų užtikrinti ne tik profesinio mokymo, bet ir pagrindinio bei vidurinio ugdymo kokybę profesinio mokymo įstaigose , siekiant, kad asmenys profesinėse mokyklose galėtų įgyti kuo aukštesnę profesinę kvalifikaciją, o vėliau galėtų siekti aukštesnio kvalifikacinio laipsnio. Taryba siūlo tikslinti šias Profesinio mokymo įstatymo dalis:
Profesinio mokymo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 4 punktą išdėstyti taip: „4) nustato bendrą mokymosi vietų skaičių, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti profesinio mokymo kokybę, kasmet iki spalio 30 dienos, vadovaudamasi švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamais valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų profesinio mokymo vietų skaičiaus nustatymo kriterijais, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kokybę laiduojančiais kriterijais ir atsižvelgdama į galimybes užtikrinti profesinio mokymo bei pagrindinio ir vidurinio ugdymo kokybę , nustato valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų mokymosi vietų, į kurias planuoja vykdyti ateinančių metų priėmimą, skaičių pagal Lietuvos švietimo klasifikatoriuje nustatytas sritis ir profesinio mokymo programas ir apie tai informuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją.“ Pritarti 5.3 Lietuvos švietimo taryba 2022-12-058
Profesinio mokymo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „ 1.
Atitinkamais metais priimamų į profesinio mokymo įstaigas mokinių preliminarų skaičių pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių iki kiekvienų metų vasario 2 dienos nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ir savivaldybių ūkinės ir socialinės plėtros poreikius, įvertinusi nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos informaciją, regionų plėtros tarybų siūlymus ir valstybės finansines galimybes. Preliminarų valstybės finansuojamų formaliojo profesinio mokymo vietų, skirtų asmenims priimti mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programas profesinio mokymo įstaigose ir kitose valstybinėse ar savivaldybių švietimo įstaigose , skaičių dvejiems metams nustato Vyriausybė pagal Lietuvos švietimo klasifikatoriuje nustatytas švietimo sritis iki atitinkamų metų sausio 20 dienos.
Šis skaičius nustatomas atsižvelgus į valstybės ir savivaldybės ūkinės ir socialinės plėtros poreikius , įvertinus nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos , informaciją ir profesinio mokymo kvalifikacijų poreikio prognozes , pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų rezultatų informaciją, ir regionų plėtros tarybų siūlymus ir valstybės finansines galimybes. Į preliminarų valstybės finansuojamų formaliojo profesinio mokymo vietų skaičių neįskaičiuojamos bausmių vykdymo sistemos profesinio mokymo ir vidaus reikalų profesinio mokymo vietos bei profesinio mokymo, vykdomo Užimtumo įstatymo ir Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka, profesinio mokymo vietos.“ Pritarti 6.1 Nacionalinis švietimo NVO tinklas 2022-12-062
pritariame Švietimo įstatyme ir Profesinio mokymo įstatyme numatomiems pokyčiams, tačiau baiminamės, kad kai kurios siūlomos nuostatos gali suvaržyti tam tikrų visuomenės grupių teisę į prieinamą, įtraukų ir kokybišką švietimą, ateityje dar labiau didindama atskirtį. Todėl teikiame siūlymus žemiau nurodytiems įstatymų nuostatų pakeitimams:
Profesinio mokymo įstatymo 2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas taip pat numato galimybę pirminį profesinį mokymą pirmajai kvalifikacijai įgyti specialiųjų poreikių turintiems asmenims, tačiau profesijų pasirinkimas šiems asmenims yra labai menkas, siūlomos profesijos neatliepia dabartinės rinkos poreikių, yra nepaklausios.
Todėl būtina užtikrinti, jog nukreipiant šiuos asmenis į profesinio mokymo įstaigas, visos profesinės programos būtų tinkamai pritaikytos pagal indvidualius poreikius ir turėtų reikiamus (pagalbos) specialistus. Prieš priimdami aukščiau nurodytų Švietimo įstatymo ir Profesinio mokymo įstatymo nuostatų pakeitimus, prašome įvertinti šių pakeitimų galimą neigiamą poveikį, tinkamą profesinio mokymo įstaigų pasirengimą šiems pokyčiams. Kadangi šie pakeitimai didžiausią įtaką darys socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms, siūlome sudaryti šių nuostatų įgyvendinimo tarpinstitucinę priežiūros grupę. Atsižvelgti Švietimo ir mokslo komitetas nuolat vykdo parlamentinę kontrolę. Profesinio mokymo ir bendrojo ugdymo pasirengimo pokyčiams stebėsena yra vykdoma nuolatos, švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu suburtoje Nacionalinėje profesinio mokymo pažangos platformoje reprezentuojamas plačiausias ratas socialinių partnerių, susitikimuose sprendžiami profesinio mokymo kokybės, atitikties darbo rinkos ir asmenų poreikiams bei kiti klausimai. Bendrojo ugdymo klausimai svarstomi ir sprendžiami Švietimo įstatyme numatytoje Bendrojo ugdymo taryboje (sudarytoje iš 17 narių), kuri ne tik inicijuoja, bet ir svarsto bei teikia išvadas aktualiais klausimais. Siūlymas neburti naujos darbo grupės, o pasitelkti jau veikiančius tarpinstitucinius formatus ir juose aptarti keliamus klausimus. 7. Bendrojo ugdymo taryba
orientavimas“ į „ugdymas karjerai“. Pastarasis yra šiuolaikiškas, dera su mokyklos paskirtimi ir geriau atspindi karjeros ugdymo grupės turinį: karjeros kompetencijų ugdymo, profesinio informavimo, veiklinimo ir konsultavimo karjerai.
„Ugdymas karjerai“ kaip sinonimas sąvokai „profesinis orientavimas“
buvo įtvirtintas ugdymo karjerai programoje (V-72 2014-01-15), tačiau teisės aktuose vis dar vartojami abu terminai. Atsižvelgti
diskusijas su suinteresuotomis pusėmis dėl Profesinio orientavimo sąvokos keitimo, siekiant įtvirtinti Ugdymo karjerai sąvoką, kaip taikliau atspindinčią realius proceso siekius. Suderinus sąvoką su suinteresuotomis šalimis, numatoma parengti ŠĮ ir PMĮ pakeitimo projektus ir pateikti juos svarstymui LRS. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija 2022-12-06 Teikiame siūlymus Lietuvos Respublikos Seime 2022 m. lapkričio 11 d. įregistruoto Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo įstatymo pakeitimų Nr. I-1489 ir Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 projektams . 1. Siūlome Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo Nr. I-1489 7, 8, 9, 10, 11, 14, 16, 19, 20, 21, 23, 29, 36, 38, 39, 41, 43, 44, 46, 49, 52, 53, 56, 57, 58, 59, 62, 63, 64, 67, 69 ir 70 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 56(4) straipsniu įstatymo projektą sujungti ir svarstyti kartu su Lietuvos Respublikos Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 2, 6, 11, 13, 14, 17, 18, 20, 23, 26, 28, 29, 32, 33, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto ir Švietimo įstatymo Nr. I-1489 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu. Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 pakeitimai įtvirtina konkurencinio regioninio mokinių krepšelio finansavimo principą profesinio mokymo įstaigose, o Švietimo įstatymo Nr.
I-1489 pakeitimai numato pagrindinio ugdymo programos pabaigoje nepasiekusių pagrindinio lygio mokinių nukreipimą į profesinio mokymo programas, taip pat nustato pagrindinio išsilavinimo įgijimo kartelę. Taigi, pagal Švietimo įstatymo Nr. I-1489 pakeitimus, nukreipiami į profesinio mokymo įstaigas mokiniai ne visada galės patekti į jų vykdomas programas dėl Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 pakeitimų. Pagrindinio išsilavinimo (ne)įgijimas ir priėmimas į profesinio mokymo įstaigas yra neatsiejami procesai, kurie turi būti suderinti. Abiejų įstatymų nuostatos negali prieštarauti viena kitai. Pritarti Paketai (Projektai Nr. XIVP-2240-2245 ir Projektai Nr. XIVP-2246-2247) Seimui svarstyti ir priimti bus teikiami vienu kartu kaip vienas kitą papildantys. 1.2 Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija 2022-12-061
straipsnių pakeitimo įstatymo projektui: Argumentai Nuostata “kitą” suponuoja, jog asmuo turėtų siekti įgyti kitą kvalifikaciją (profesiją), nei įgyta prieš tai. Siūlome atsisakyti šios nuostatos, nes asmuo gali siekti tobulinti turimą kvalifikaciją. Iš esmės įstatymo projektu siūloma sureguliuoti neapibrėžtas nuostatas, kuomet asmuo jau turėdamas mažos kreditų apimties formalią kvalifikaciją siekia įgyti kvalifikaciją pirminio mokymo būdu. Pvz. besimokydamas 10 kl. įgijo 10 kreditų apimties kvalifikaciją ir po to siekia stoti į pirminio mokymo formaliojo profesinio mokymo programą. Pasiūlymas: „8. Pirminis profesinis mokymas
Šiame įstatyme nustatytais atvejais pirminis profesinis mokymas gali būti teikiamas asmeniui, siekiančiam įgyti kitą antrąją kvalifikaciją .“ Nepritarti Pritarti negalima, nes reguliavimas neproporcingai apribotų pirminio profesinio mokymo prieinamumą asmenims, (1) kurie, įgydami pirmąją kvalifikaciją kartu su pagrindiniu išsilavinimu, baigė profesinio mokymo programą, suteikiančią ne vieną, o dvi ar tris kvalifikacijas arba (2), įgydami pirmąją kvalifikaciją kartu su pagrindiniu išsilavinimu, baigė ankstesniais metais teikiamą itin trumpą profesinio mokymo programą, kurios kvalifikacija dabar prilyginama kompetencijai. 1.3 Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija 2022-12-062
Straipsnis išdėsto visas galimas kombinacijas pirminiam profesiniam mokymui teikti. Nuostata „įprastai“ yra perteklinė. Pasiūlymas:
įprastai yra skirtas pirmajai kvalifikacijai įgyti ir teikiamas ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims, šio straipsnio nustatytais atvejais : Iš dalies pritarti Iš dalies pritarti, nes nuostata tikslinama ir pagal TD pastabą. Siūloma 6 str. 1 d. formuluotė:
„1. Pirminis profesinis mokymas yra skirtas pirmajai kvalifikacijai
įgyti, išskyrus šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytus atvejus, ir teikiamas ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims: “ 1.4 Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija 2022-12-062
Argumentai: Nuostata “kitą” suponuoja, jog asmuo turėtų siekti įgyti kitą kvalifikaciją (profesiją), nei įgyta prieš tai. Siūlome atsisakyti šios nuostatos, nes asmuo gali siekti tobulinti turimą kvalifikaciją. Pasiūlymas: 8.
Pasiūlymas:
profesinis mokymas gali būti teikiamas asmenims, įgijusiems kvalifikaciją bei pagrindinį išsilavinimą ir siekiantiems įgyti kitą kvalifikaciją kartu su viduriniu išsilavinimu, bei asmenims, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, kurie kvalifikaciją įgijo neturėdami reikiamo išsilavinimo, ir siekiantiems antrosios kvalifikacijos kartu nuosekliai besimokant pagal bendrojo ugdymo programas. Iš dalies pritarti Iš dalies pritarti, nes formuoluotė tikslinama ir pagal TD pastabą ir prof. dr. P. Žiliuko pastabą. Siūloma 6 str. 8 d. formuluotė: „8. Pirminis profesinis mokymas gali būti teikiamas asmenims, įgijusiems kvalifikaciją kartu su pagrindiniu išsilavinimu arba turintiems tik pagrindinį išsilavinimą ir siekiantiems įgyti kvalifikaciją kartu su viduriniu išsilavinimu, bei asmenims, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, kurie kvalifikaciją įgijo neturėdami reikiamo išsilavinimo, ir siekiantiems kvalifikacijos kartu nuosekliai besimokant pagal bendrojo ugdymo programas.“ 1.5 Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija 2022-12-064
Reikėtų vengti galimo įstatymo normų tarpusavio nesuderinamumo, kuomet asmuo galės N kartų įgyti pirmąją kvalifikaciją. Siūlome nustatyti, kad asmuo nustatytais pagrindais įgyja pirmąją kvalifikaciją tik tuomet, jei jos apimtis viršija 20 kreditų. Taip pat siūlome koreguoti naują straipsnio 6 dalį, įvedant aiškumo, kad pirmąją kvalifikaciją yra laikoma 6 straipsnio 8 ar 9 dalies pagrindais įgytų kvalifikacijų visuma. Pasiūlymas:
Pasiūlymas:
kvalifikacija Laikoma, kad asmuo įgijo pirmąją kvalifikaciją, jeigu jis įgijo kvalifikaciją pagal daugiau nei 20 mokymosi kreditų apimties formaliojo profesinio mokymo programą , kvalifikaciją :
1) turėdamas tik pradinį ar pagrindinį išsilavinimą;
neturėdamas išsilavinimo;
(arba nenutraukęs mokymosi) įgijo kitą kvalifikaciją kartu su viduriniu išsilavinimu kartu su pagrindiniu išsilavinimu;
4) kartu su viduriniu išsilavinimu;
5) turėdamas tik vidurinį išsilavinimą . ;
6) turėdamas kvalifikaciją, kurią įgijo ir įgijęs antrąją kvalifikaciją šio įstatymo 6 straipsnio 8 ir 9 dalyse nustatytais atvejais.“ Nepritarti Nepritarti, nes Komitetas siūlo Įstatymo 11 str. atsisakyti (laikyti netekusiu galios), kaip perteklinio, nes pirminį mokymą pakankamai apibrėžia Įstatymo 6 str., o pirmoji kvalifikacija visada yra ta, kuri įgyta anksčiau kitų. Be to, kiek kvalifikacijų asmuo gali įgyti valstybės lėšomis, nustato kiti straipsniai. 1.6 Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija 2022-12-067
Argumentai: Svarbu, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytoje tvarkoje ir mokyklų siūlomų programų sąraše būtų skiriamas tinkamas dėmesys ne tik profesinio mokymo kokybei, tačiau ir bendrojo ugdymo profesinėse mokyklose kokybei.
Pasiūlymas:
dalies 5 punktas
atsižvelgdama į galimybes užtikrinti profesinio mokymo kokybę, kasmet iki spalio 30 dienos, vadovaudamasi švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamais valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų profesinio mokymo vietų skaičiaus nustatymo kriterijais ir atsižvelgdama į galimybes užtikrinti bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo kokybę, nustato valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų mokymosi vietų, į kurias planuoja vykdyti ateinančių metų priėmimą, skaičių pagal Lietuvos švietimo klasifikatoriuje nustatytas sritis ir profesinio mokymo programas ir apie tai informuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją. Iš dalies pritarti
švietimo tarybos pasiūlymą patobulintas įstatymo 17 str. 2 d. 4 punktas. „4 ) nustato bendrą mokymosi vietų skaičių, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti profesinio mokymo kokybę, kiekvienais metais iki spalio 30 dienos , vadovaudamasi švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamais valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų profesinio mokymo vietų skaičiaus nustatymo kriterijais , pagrindinio ir vidurinio ugdymo kokybę laiduojančiais kriterijais ir atsižvelgdama į galimybes užtikrinti profesinio mokymo bei pagrindinio ir vidurinio ugdymo kokybę, nustato valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų mokymosi vietų , į kurias planuoja vykdyti ateinančių metų priėmimą, skaičių pagal Lietuvos švietimo klasifikatoriuje nustatytas sritis ir profesinio mokymo programas ir apie tai informuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją;“.
1.7 Lietuvos
1 Argumentai: Svarbu užtikrinti asmenų, kurie nepasiekė numatytų PUPP reikalavimų ir neįgijo pagrindinio išsilavinimo, galimybes mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programą ir įgyti kvalifikaciją ar kvalifikaciją ir pagrindinį išsilavinimą, būtina užtikrinti jų teisę tai padaryti įstatymo nuostata. Ministro tvirtinami konkursinės eilės kriterijai gali suteikti prioritetą tokiems asmenims, tačiau nesant atitinkamų programų pasiūlos prioritetas konkursinės eilės kriterijų tvarkoje yra beprasmis. Pasiūlymas:
nustatyto reikalavimo įgyti pagrindinį išsilavinimą, užtikrinama galimybė mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programą Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Iš dalies pritarti Iš dalies pritarti, nes pasiūlymo esmė inkorporuota į Įstatymo 6 str. 2 d. Siūloma 6 str. 2 d. formuluotė:
„2. Profesinio mokymo teikėjas mokiniui, neįgijusiam
pagrindinio išsilavinimo, sudaro sąlygas užtikrina galimybę tęsti mokymąsi pagal pagrindinio ugdymo programą.“
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
nepateikta. 6.
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas 2022-11-30 Pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-2246 ir Komiteto išvadoms. Pritarti 2.1 Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2022-11-30 Pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į papildomo Socialinių reikalų ir darbo komiteto bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. Atsižvelgiant į tai, jog įgyvendinant pokyčius švietimo sistemoje, profesinio mokymo sektoriuje gali ženkliai didėti mokinių skaičius, darbo rinkoje augant IV profesinės kvalifikacijos paklausai, kuriai būtinas vidurinis išsilavinimas, siūlytina įstatymo pakeitimo projekte aiškiau reglamentuoti nuostatas, garantuojančias asmenims vidurinį ugdymą kartu su profesinio mokymo programa . Taip pat būtina užtikrinti ne tik profesinio mokymo, bet ir vidurinio ugdymo kokybę profesinio mokymo įstaigose, kad asmenys galėtų įgyti kuo aukštesnę profesinę kvalifikaciją ir vėliau siektų aukštesnio išsilavinimo. Pritarti Atsispindi patobulinto projekto Nr. XIVP-2246(2) keičiamuose
str. 2 d.
2 d. 4 p. formuluotė: „4 ) nustato bendrą mokymosi vietų skaičių, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti profesinio mokymo kokybę, kiekvienais metais iki spalio 30 dienos , vadovaudamasi švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamais valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų profesinio mokymo vietų skaičiaus nustatymo kriterijais , pagrindinio ir vidurinio ugdymo kokybę laiduojančiais kriterijais ir atsižvelgdama į galimybes užtikrinti profesinio mokymo bei pagrindinio ir vidurinio ugdymo kokybę, nustato valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų mokymosi vietų , į kurias planuoja vykdyti ateinančių metų priėmimą, skaičių pagal Lietuvos švietimo klasifikatoriuje nustatytas sritis ir profesinio mokymo programas ir apie tai informuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją;“. 2.2 Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2022-11-30 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 13 pastabą, taip pat šio straipsnio įsigaliojimo datą, siūloma projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio
Seime svarstomą Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo projektą (nauja redakcija) Nr. XIVP-2014(2). Pasiūlymas: projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 4 dalies 2 punktą siūloma išdėstyti taip: „2) teisės aktų nustatyta tvarka jam buvo nustatytas neįgalumas jis pripažintas asmeniu su negalia ;“
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
as: pritarti Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 2, 6, 7, 13, 14, 17, 18, 20, 23, 26, 28, 29, 32, 33, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo ir 11 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas projektui Nr. XIVP-2246(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. siūlyti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, rengiant šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, prieš įsigaliojant juos derinti su Švietimo ir mokslo komitetu. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9.
paskirti pranešėjai: E. Jovaiša. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Artūras Žukauskas Švietimo ir mokslo komiteto biuro patarėja Deimantė Žegunė [1] https://strata.gov.lt/images/tyrimai/2021-metai/20220329-zmogiskuju-istekliu-stebesena-ir-prognozavimas.pdf