f716ef67-5eed-4593-b5fd-4da2a92e9023 Projekto lyginamasis variantas
ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 7, 8, 9, 10, 11, 14, 16, 19, 20, 21, 23, 29, 36, 38, 39, 41, 43, 44, 46, 49, 52, 53, 56, 57, 58, 59, 62, 63, 64, 67, 69 IR 70 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ir įstatymo papildymo 564
1 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Ikimokyklinio ugdymas programą, parengtą pagal švietimo , ir mokslo ir sporto ministro patvirtintus patvirtintas ikimokyklinio ugdymo programų programos kriterijus gaires , vykdo ikimokyklinio, bendrojo ugdymo mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas.“
2. Pakeisti 7 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
5. Pagal ikimokyklinio ugdymo programą ugdomam ikimokyklinio amžiaus vaikui ir jo tėvams (globėjams , rūpintojams ) koordinuotai teikiamos švietimo pagalba, socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos švietimo , ir mokslo ir sporto ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.“2 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Priešmokyklinis ugdymas vykdomas pagal vienų metų švietimo , ir mokslo ir sporto ministro patvirtintą priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą. Priešmokyklinį ugdymą vykdo ikimokyklinio, bendrojo ugdymo mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas, vadovaudamiesi švietimo , ir mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“
2. Pakeisti 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos jam sueina 5 metai. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, vaikui priešmokyklinis ugdymas gali būti pradedamas teikti, kai jam tais kalendoriniais metais 5 metai sueina iki rugsėjo 1 dienos.
Priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas vėliau tėvų (globėjų) sprendimu, bet ne vėliau, negu vaikui tais kalendoriniais metais sueina 6 metai. Socialinę riziką patiriančiam vaikui priešmokyklinis ugdymas užtikrinamas švietimo, mokslo ir sporto ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. Jei vaikui priešmokyklinis ugdymas buvo pradėtas teikti kai jam tais kalendoriniais metais suėjo 5 metai, Švietimo švietimo , mokslo ir sporto ministro nustatytais atvejais ir nustatyta tvarka įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, priešmokyklinis ugdymas gali trukti dvejus metus. “
3. Pakeisti 8 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Pagal priešmokyklinio ugdymo programą ugdomam priešmokyklinio amžiaus vaikui ir jo tėvams (globėjams , rūpintojams ) koordinuotai teikiamos švietimo pagalba, socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos švietimo , ir mokslo ir sporto ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.“3 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Pradinis ugdymas vykdomas pagal ketverių metų pradinio ugdymo programas. Jos įgyvendinamos vadovaujantis Pradinio ugdymo programos aprašu, Pradinio ugdymo bendrosiomis programomis, bendraisiais ugdymo planais, kuriuos tvirtina švietimo , ir mokslo ir sporto ministras. Pradinis ugdymas gali būti vykdomas kartu su dailės, muzikiniu, meniniu, sportiniu ar kitu ugdymu.“
2. Pakeisti 9 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
5. Pradinio ugdymo programas vykdo bendrojo ugdymo ir kitos mokyklos ar kitas švietimo teikėjas .“
3. Pakeisti 9 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6 .
Pradinis išsilavinimas įgyjamas baigus pradinio ugdymo programą ir nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų metu patikrinus mokymosi pasiekimus, išskyrus atvejus, kai asmuo švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytais atvejais yra atleidžiamas nuo mokymosi pasiekimų patikrinimo .“
4. Pakeisti 9 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „
7. Pagal pradinio ugdymo programą ugdomam mokiniui ir jo tėvams (globėjams, rūpintojams) koordinuotai teikiamos švietimo pagalba, socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos švietimo , ir mokslo ir sporto ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.“4 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Pagrindinis ugdymas
1. Pagrindinio ugdymo paskirtis – suteikti asmeniui dorinės, sociokultūrinės ir pilietinės brandos pagrindus, bendrąjį raštingumą, technologinio raštingumo pradmenis, ugdyti tautinį sąmoningumą, išugdyti siekimą ir gebėjimą apsispręsti, pasirinkti ir mokytis toliau. 2 . Pagrindinis ugdymas teikiamas mokiniui, įgijusiam pradinį išsilavinimą. 3 . Pagrindinis ugdymas vykdomas pagal šešerių metų pagrindinio ugdymo programas programą . Pagrindinio ugdymo programų programos pirmoji dalis apima ketverių metų pagrindinio ugdymo tarpsnį, antroji dalis – dvejų metų pagrindinio ugdymo tarpsnį. Pagrindinio ugdymo programos programa įgyvendinamos įgyvendinama vadovaujantis Pagrindinio ugdymo programos aprašu, Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, bendraisiais ugdymo planais, kuriuos tvirtina švietimo , ir mokslo ir sporto ministras. Visiems mokiniams, baigiantiems pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, vykdomas nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas, išskyrus atvejus, kai asmuo švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytais atvejais yra atleidžiamas nuo mokymosi pasiekimų patikrinimo .
Į pagrindinio ugdymo programų programos antrąją dalį gali būti įtraukiami profesinio mokymo programų moduliai ir įskaitomi tęsiant mokymąsi pagal profesinio mokymo programas švietimo, ir mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Pagrindinis ugdymas gali būti vykdomas kartu su dailės, muzikiniu, meniniu, sportiniu ar kitu ugdymu. 4 . Pagrindinis išsilavinimas įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir patikrinus mokymosi pasiekimus pasiekus švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytų dalykų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų slenkstinį lygį , išskyrus atvejus, kai asmuo švietimo , ir mokslo ir sporto ministro nustatytais atvejais yra atleidžiamas nuo pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo. Pagrindinio ugdymo įvertinimai atitinka slenkstinį, patenkinamą, pagrindinį ar aukštesnįjį pasiekimų lygius ir jų ribas, nustatytus švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamose bendrosiose programose. 5 . Pagal pagrindinio ugdymo programą ugdomam mokiniui ir jo tėvams (globėjams, rūpintojams) koordinuotai teikiamos švietimo pagalba, socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos švietimo , ir mokslo ir sporto ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.“5 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Vidurinis ugdymas
1. Vidurinio ugdymo paskirtis – padėti asmeniui įgyti bendrąjį dalykinį, sociokultūrinį, technologinį raštingumą, dorinę, tautinę ir pilietinė brandą, profesinės kompetencijos pradmenis. 2 .
2. Valstybės garantuojamas visuotinis vidurinis ugdymas teikiamas mokiniui, įgijusiam pagrindinį išsilavinimą ir pasiekusiam švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytų dalykų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ne žemesnį kaip patenkinamą lygį. Asmeniui, įgijusiam pagrindinį išsilavinimą ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytų dalykų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų metu pasiekusiam slenkstinį lygį, yra garantuojamas vidurinis ugdymas kartu su profesinio mokymo programa . 3 . Vidurinis ugdymas vykdomas pagal dvejų metų vidurinio ugdymo programas. Jas sudaro privalomieji ir pasirenkamieji bendrojo ugdymo dalykai bei galimi profesinio mokymo programų moduliai. Jos įgyvendinamos vadovaujantis Vidurinio ugdymo programos aprašu, Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, bendraisiais ugdymo planais, kuriuos tvirtina švietimo , ir mokslo ir sporto ministras. Vidurinis ugdymas gali būti vykdomas kartu su dailės, muzikiniu, meniniu, sportiniu ar kitu ugdymu. Jeigu vidurinio ugdymo programa vykdoma kartu su profesinio mokymo programa, jos gali būti vykdomos ilgiau negu dvejus metus. 4 . Į vidurinio ugdymo programą profesinio mokymo programų moduliai gali būti įskaitomi tęsiant mokymąsi pagal profesinio mokymo programas švietimo , ir mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. 5 . Vidurinis išsilavinimas įgyjamas baigus vidurinio ugdymo programą ir išlaikius tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros ir du kitus mokinio pasirinktus brandos egzaminus, išskyrus atvejus, kai asmuo švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytais atvejais yra atleidžiamas nuo brandos egzaminų. Vidurinį išsilavinimą įgijusių asmenų mokymosi rezultatai apibendrinami ir fiksuojami dalykų metiniais ir išlaikytų brandos egzaminų įvertinimais. Asmens brandos egzaminų įvertinimai atitinka slenkstinį, patenkinamą, pagrindinį ar aukštesnįjį pasiekimų lygius ir jų ribas, nustatytas švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamose bendrosiose programose.
6. Pagal vidurinio ugdymo programą ugdomam mokiniui ir jo tėvams (globėjams, rūpintojams) koordinuotai teikiamos švietimo pagalba, socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos švietimo , ir mokslo ir sporto ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.“6 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 14 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „14 straipsnis. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymo poreikių, ugdymas , švietimo pagalbos skyrimas ir teikimas “
2. Pakeisti 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo paskirtis – padėti mokiniui lavintis, mokytis pagal gebėjimus, įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją, pripažįstant ir plėtojant jų gebėjimus ir galias. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymas ir švietimo pagalbos teikimas organizuojamas švietimo , ir mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“
3. Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupės nustatomos ir jų specialieji ugdymosi poreikiai skirstomi į nedidelius, vidutinius, didelius ir labai didelius švietimo , ir mokslo ir sporto ministro, sveikatos apsaugos ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.“
4. Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių pirminį į vertinimą atlieka mokyklos Vaiko gerovės komisija ir esant poreikiui mokyklos vadovas skiria švietimo pagalbą.
Mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų) pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais į vertina Pedagoginė pedagoginė psichologinė tarnyba . ir specialųjį ugdymąsi skiria Pedagoginės psichologinės tarnybos vadovas , atskirais atvejais mokyklos vadovas su tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimu skiria švietimo pagalbą ir ugdymo pritaikymą. Specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimas, ugdymo pritaikymas ir /ar reikalingos švietimo pagalbos skyrimas vykdomas švietimo , ir mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“
5. Pakeisti 14 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Pedagoginių psichologinių tarnybų Reikalavimus pedagoginėms psichologinėms tarnyboms ir jų darbo organizavimo tvarką nustato švietimo , ir mokslo ir sporto ministras, suderinęs su sveikatos apsaugos ministru.“7 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „16 straipsnis. Neformalusis suaugusiųjų švietimas
1. Neformaliojo suaugusiųjų švietimo paskirtis – sudaryti sąlygas asmeniui mokytis visą gyvenimą, tenkinti pažinimo poreikius, tobulinti įgytą kvalifikaciją, įgyti papildomų kompetencijų. 2 . Neformalusis suaugusiųjų švietimas teikiamas kiekvienam jį pasirinkusiam asmeniui, ne jaunesniam kaip 18 metų. 3 . Neformalųjį suaugusiųjų švietimą teisės aktų nustatyta tvarka gali teikti visi švietimo teikėjai. Bendruosius iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijus nustato švietimo , ir mokslo ir sporto ministras. 4 .
4. Neformaliojo švietimo būdu asmens įgyta kompetencija gali būti pripažįstama kaip baigta formaliojo švietimo programos (išskyrus studijų programas) dalis švietimo , ir mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka arba kaip studijų programos dalis – aukštosios mokyklos nustatyta tvarka. 5 . Neformalųjį suaugusiųjų švietimą nustato Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymas (toliau – Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas) .“8 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Psichologinę pagalbą teikia, psichologinių problemų prevenciją vykdo pedagoginių psichologinių tarnybų, mokyklų psichologai, turintys psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro kvalifikacinius laipsnius arba psichologijos magistro kvalifikacinį laipsnį baigus vientisąsias studijas arba švietimo , ir mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, arba teisės aktų nustatyta tvarka pripažintą kaip lygiavertę užsienyje įgytą kvalifikaciją , kurie pagal šio įstatymo 51 straipsnį yra nepriekaištingos reputacijos . Psichologinės pagalbos teikimo tvarką nustato švietimo , ir mokslo ir sporto ministras.“9 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „20 straipsnis. Socialinė pedagoginė pagalba
1. Socialinės pedagoginės pagalbos paskirtis padėti tėvams (globėjams, rūpintojams), kad būtų įgyvendinta vaiko teisė į mokslą, užtikrinti jo saugumą mokykloje: šalinti priežastis, dėl kurių vaikas negali lankyti mokyklos ar vengia tai daryti, sugrąžinti į mokyklą ją palikusius vaikus, kartu su tėvais (globėjais, rūpintojais) padėti vaikui pasirinkti mokyklą pagal protines ir fizines galias ir joje adaptuotis. 2 .
2. Mokykla, teikdama mokiniui socialinę pedagoginę pagalbą, bendradarbiauja su socialinę pagalbą teikiančiomis tarnybomis, sveikatos priežiūros ir teisėtvarkos institucijomis ir konsultuoja mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus) ir mokytojus. 3 . Socialinę pedagoginę pagalbą teikia švietimo įstaigose, vaikų globos įstaigose ir kitose įstaigose ar organizacijose dirbantys socialiniai pedagogai, kurių išsilavinimas ir kvalifikacija atitinka švietimo ir mokslo ministro nustatytus reikalavimus. Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo vaikams ir mokiniams tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. 1 . Socialinės pedagoginės pagalbos paskirtis – padėti vaikui įgyvendinti jo teisę mokytis, stiprinti vaiko ir mokinio socialines ir emocines kompetencijas, skatinti saugios vaiko ir mokinio mokymosi galias ir poreikius atliepiančios ugdymo aplinkos kūrimą. 2 . Socialinę pedagoginę pagalbą teikia mokyklose, pedagoginėse psichologinėse tarnybose ir kitose įstaigose ar organizacijose dirbantys socialiniai pedagogai, kurių išsilavinimas ir kvalifikacija atitinka švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus reikalavimus ir kurie pagal šio įstatymo 51 straipsnį yra nepriekaištingos reputacijos. 3 . Teikiant socialinę pedagoginę pagalbą bendradarbiaujama su vaiko tėvais (globėjais, rūpintojais), mokytojais, kitais švietimo pagalbą teikiančiais specialistais, socialinę pagalbą teikiančiomis tarnybomis, sveikatos priežiūros, teisėtvarkos institucijomis ir kitomis įstaigomis bei organizacijomis. 4 . Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo vaikams ir mokiniams tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. “10 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 21 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2 .
Specialiąją pedagoginę pagalbą asmenims iki mokslo metų, kuriais jiems sueina 21 metai, pabaigos, o tiems, kurie dėl ligos mokėsi su pertraukomis ir pateikė tokių pertraukų priežastį pagrindžiančius dokumentus, – iki mokslo metų, kuriais jiems sueina 23 metai, pabaigos teikia specialieji pedagogai, logopedai, tiflopedagogai, surdopedagogai ir kiti specialistai, kurių išsilavinimas ir kvalifikacija atitinka švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus reikalavimus ir kurie pagal šio įstatymo 51 straipsnį yra nepriekaištingos reputacijos . Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo asmenims iki 21 metų tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.“
2. Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Specialioji pagalba mokiniui, kuriam jos reikia, teikiama mokykloje. Jam teikiamos žodinės kalbos vertimo į gestų kalbą, teksto skaitymo ir konspektavimo bei kitos paslaugos, didinančios ugdymosi prieinamumą. Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarką nustato švietimo , ir mokslo ir sporto ministras. Aukštojoje mokykloje specialioji pagalba teikiama aukštosios mokyklos nustatyta tvarka.“11 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 23 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „
6. Kvalifikacijos Pedagoginių darbuotojų (išskyrus aukštųjų mokyklų darbuotojus) kvalifikacijos tobulinimo programas įgyvendina švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka patvirtinti pedagogų rengimo centrai ir akredituotos kvalifikacijos tobulinimo įstaigos. Reikalavimus pedagoginių darbuotojų (išskyrus aukštųjų mokyklų darbuotojus) kvalifikacijos tobulinimo programoms nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.“
2. Pakeisti 23 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7 .
Nacionalines pedagogų pedagoginių darbuotojų (išskyrus aukštųjų mokyklų darbuotojus) kvalifikacijos tobulinimo programas prioritetinėse kvalifikacijos tobulinimo srityse, kurias trejų metų laikotarpiui tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, įgyvendina švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka patvirtinti pedagogų rengimo centrai kartu su kitomis aukštosiomis mokyklomis ir (ar) akredituotomis kvalifikacijos tobulinimo įstaigomis. Reikalavimus nacionalinėms pedagogų pedagoginių darbuotojų (išskyrus aukštųjų mokyklų darbuotojus) kvalifikacijos tobulinimo programoms, jų vertinimo, akreditavimo ir registravimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.“12 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 29 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą tvarką nustato savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), vadovaudamasi švietimo , ir mokslo ir sporto ministro patvirtintais bendraisiais priėmimo kriterijais.“
2. Pakeisti 29 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „
8. Asmenų priėmimą į profesinio mokymo įstaigas ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas vykdančias mokyklas nustato Profesinio mokymo įstatymas ir Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymas. “
3. Pakeisti 29 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „
11. Mokinys Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo (toliau – Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas) nustatytais pagrindais ir tvarka gali būti perkeltas į kitą mokyklą arba jam gali būti skirta kita minimalios ar vidutinės priežiūros priemonė.“13 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 36 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1 .
Mokiniai į atitinkamą ugdymo programą vykdančią mokyklą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymu (toliau – Transporto lengvatų įstatymas) , vežami visuomeniniu transportu mokinio pažymėjime nurodytu maršrutu, mokykliniu autobusu arba kitu transportu. Į mokyklą ir atgal privalo būti vežami kaimuose, miesteliuose toliau kaip 3 kilometrai nuo mokyklos gyvenantys mokiniai, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, ir vaikai, kuriems paskirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas. Mokinių vežimo mokykliniu autobusu tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. “
2. Pakeisti 36 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „
6. Mokinių gyvenimo valstybinės ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklos bendrabutyje išlaidos apmokamos iš mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) skirtų ūkio lėšų. Tėvai (globėjai, rūpintojai) už mokinių maitinimą moka švietimo , ir mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“14 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 38 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Mokymosi pasiekimus įsivertina mokinys, vertina mokytojas, švietimo teikėjas, mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų), Švietimo ir mokslo ministerija ir jos įgaliotos institucijos švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija .“
2. Pakeisti 38 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4 .
Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos įgaliota institucija ir savivaldybių vykdomosios institucijos savivaldybės vykdomoji institucija organizuoja mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas pasiekimų patikrinimus (brandos egzaminus, pasiekimų patikrinimus baigus pagrindinio ugdymo programą, nacionalinius mokinių pasiekimų patikrinimus ir kitus mokymosi pasiekimų patikrinimo būdus) pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintas mokymosi pasiekimų patikrinimų programas ir mokymosi pasiekimų patikrinimų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašus, mokinių pasiekimų tyrimus. Šie mokymosi pasiekimų patikrinimai organizuojami vienodi visų mokomųjų kalbų mokyklų mokiniams, nepažeidžiant lygių galimybių principo, apibrėžto šio įstatymo 5 straipsnyje, o mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių asmens gabumų), pritaikomi švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai organizuojami švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Visos bendrojo ugdymo mokyklos užtikrina lietuvių kalbos mokėjimą pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą lietuvių kalbos ir literatūros bendrąją programą (nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų).“
1Pakeisti 39 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
1Mokymosi pasiekimus įteisinančių dokumentų, patvirtinančių bendrojo ugdymo programų baigimą ir išsilavinimo įgijimą, turinį, formą ir išdavimo tvarką nustato švietimo , ir mokslo ir sporto ministras.“
2 .
Pakeisti 39 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5 ) mokymosi pasiekimų pažymėjimas – neįgijusiam pradinio, pagrindinio ar vidurinio išsilavinimo arba įgijusiam vidurinį ar jam prilygintą išsilavinimą ir papildomai ir (ar) pakartotinai besimokiusiam pagal vidurinio ugdymo dalykų programas ir jas baigusiam ir (ar) išlaikiusiam brandos egzaminus .“16 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 41 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „
7. Gimnazijos tipui priskiriamos mokyklos, vykdančios švietimo , ir mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį.
Atskiru atveju (mokykla gyvenamosiose vietovėse, kuriose nėra kitų vidurinio ugdymo programą lietuvių ar (ir) tautinės mažumos kalba vykdančių bendrojo ugdymo mokyklų, arba bendrojo ugdymo mokykla, pagal Vyriausybės patvirtintus patvirtintose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse nustatytus kriterijus priskirta prie miesto pakraščio mokyklų; pasienio ruože esanti bendrojo ugdymo mokykla; nevalstybinė mokykla; mokykla, skirta šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių; mokykla, vykdanti specializuoto ugdymo krypties programą, kuriai reikalingas ugdymo nuoseklumas, ir atitinkanti Vyriausybės patvirtintose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse nustatytus kriterijus; mokykla, kurioje ne mažiau kaip 15 procentų visų mokinių yra didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių ir (ar) vidutinį ir sunkų neįgalumą turintys mokiniai , ir kuri atitinka Vyriausybės patvirtintus kriterijus, ; savivaldybės kadetų ugdymo mokykla, skirta šalies (regiono) mokiniams ), gimnazija gali vykdyti akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programą ar akredituotą vidurinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo programą ir pradinio ugdymo programą, vadovaudamasi šio įstatymo 28 straipsnio nuostatomis ir Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis.“
2. Pakeisti 41 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: „
15. Mokyklų pavadinimų (išskyrus aukštųjų mokyklų pavadinimus) sudarymo ir rašymo tvarką, suderinus su Valstybine lietuvių kalbos komisija, tvirtina švietimo , ir mokslo ir sporto ministras. Mokyklos pavadinime grupę ar tipą nusakantis žodis gali būti nevartojamas.“17 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas1 .
1. Pakeisti 43 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Mokykla savo veiklą pradeda įregistravus mokyklą Juridinių asmenų registre Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) ir Juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.“
2. Pakeisti 43 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Valstybinės ir savivaldybės mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) įstatai rengiami vadovaujantis švietimo , ir mokslo ir sporto ministro patvirtintais Nuostatų, įstatų ar statutų įforminimo reikalavimais.“
3. Pakeisti 43 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „
6. Mokslo metų pradžią ir trukmę pagal priešmokyklinio ugdymo programas programą , bendrojo ugdymo programas, pirminio ir tęstinio profesinio mokymo programas nustato švietimo , ir mokslo ir sporto ministras, pagal neformaliojo švietimo programas (išskyrus priešmokyklinio ugdymo ir tęstinio profesinio mokymo programas) – savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), savininkas.“
4. Pakeisti 43 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „
7. Mokykloje gali būti vykdomos tik Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre įregistruotos formaliojo švietimo programos. Mokykla bendrojo ugdymo programas gali vykdyti, jei atitinka Vyriausybės patvirtintose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse nustatytus bendruosius ir specialiuosius kriterijus. Mokykla formaliojo profesinio mokymo programas gali vykdyti tik turėdama švietimo ir mokslo ministro Profesinio mokymo įstatyme nustatyta tvarka išduotą licenciją, už kurios išdavimą, papildymą ar patikslinimą mokama valstybės rinkliava. Formaliojo profesinio mokymo licencijavimo taisykles tvirtina Vyriausybė . “
5. Pakeisti 43 straipsnio 10 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5 ) švietimo , ir mokslo ir sporto ministerijos ministro nustatyta tvarka vykdyti šalies ir tarptautinius švietimo projektus;“6 .
Pakeisti 43 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „
11. Mokykla privalo užtikrinti sveiką, saugią, užkertančią kelią smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką, ugdymo, mokymo, studijų, švietimo programų vykdymą, atvirumą vietos bendruomenei, mokymo sutarties sudarymą ir sutartų įsipareigojimų vykdymą, geros kokybės švietimą. Švietimo įstaiga privalo sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui nuolat dalyvauti bent vienoje nuoseklioje, ilgalaikėje socialines ir emocines kompetencijas ugdančioje prevencinėje programoje, apimančioje smurto, alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją, sveikos gyvensenos skatinimą, įgyvendinant pateiktas švietimo ir mokslo ministro patvirtintas rekomendacijas dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose. 11 . Mokykla privalo:1 ) užtikrinti kokybišką švietimo programų vykdymą;2 ) sukurti ir palaikyti sveiką ir saugią aplinką, sudarančią palankias galimybes ugdyti ir mokytis;3 ) sudaryti mokymo sutartis ir vykdyti jose numatytus įsipareigojimus;4 ) tobulinti veiklą, stiprinant veiklos įsivertinimą;5 ) sudaryti galimybes mokiniams dalyvauti švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus kokybės kriterijus atitinkančiose, socialines ir emocines kompetencijas ugdančiose, smurto, patyčių, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo ar kitose prevencinėse programose;6 ) dalyvauti nacionaliniuose ir tarptautiniuose mokinių pasiekimų tyrimuose ir patikrinimuose, kurie organizuojami švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“
7. Pakeisti 43 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „
12. Švietimo įstaigose saugios ir palankios mokiniams aplinkos kūrimu rūpinasi Vaiko gerovės komisija.
Ji organizuoja ir koordinuoja švietimo programų pritaikymą mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, švietimo pagalbos teikimą, atsižvelgdama į švietimo įstaigos poreikius, teikia švietimo įstaigos vadovui siūlymus dėl švietimo ir mokslo ministro patvirtintų rekomendacijų dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose ir atlieka kitas su vaiko gerove susijusias funkcijas. Mokyklos Vaiko gerovės komisijos paskirtis – rūpintis mokiniui saugia ir palankia ugdymo aplinka. Mokyklos Vaiko gerovės komisijos funkcijas, sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarką nustato švietimo, ir mokslo ir sporto ministras.“18 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 44 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Savivaldybės taryba neformaliojo švietimo mokyklas (biudžetines įstaigas) reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko savarankiškai, bendrojo ugdymo mokyklas (biudžetines įstaigas) – vadovaudamasi Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, pagalbos įstaigas (biudžetines įstaigas) – Vyriausybės nustatytais pagalbos įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijais.
Savivaldybės neformaliojo švietimo mokyklos (viešosios įstaigos) reorganizuojamos, likviduojamos ar pertvarkomos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) sprendimu, bendrojo ugdymo mokyklos (viešosios įstaigos), profesinio mokymo įstaigos (viešosios įstaigos) – savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) sprendimu, vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, pagalbos įstaigos (viešosios įstaigos) – savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) sprendimu, vadovaujantis Vyriausybės nustatytais pagalbos įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijais. Tais atvejais, kai savivaldybės tarybos ar dalyvių susirinkimo sprendimų projektai dėl bendrojo ugdymo mokyklų reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo prieštarauja mokyklos bendruomenės sprendimams, siūlymus dėl tokios mokyklos reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo pateikia Švietimo ir mokslo ministerija švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija . Mokyklos bendruomenės sprendimų priėmimo tvarką nustato švietimo , ir mokslo ir sporto ministras.“
2. Pakeisti 44 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4 .
Mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) struktūros pertvarka – mokyklos grupės ar tipo pakeitimas arba vykdomos organizacinės veiklos pakeitimai (klasių, grupių, skyrių, filialų steigimas ar likvidavimas, mokymo valstybine kalba ar tautinės mažumos kalba įvedimas ar pabaiga mokykloje, paskirties keitimas) – vykdoma valstybinės ir savivaldybės mokyklos – savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo), kitų mokyklų – savininko (dalyvių susirinkimo) sprendimu, jeigu įstatymai, nustatantys konkrečias juridinių asmenų teisines formas, nenustato kitaip. Mokyklų (išskyrus aukštąsias mokyklas), vykdančių formaliojo švietimo programas, struktūros pertvarka vykdoma vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis. Valstybinės mokyklos (išskyrus profesinio mokymo įstaigą) grupės ar tipo pakeitimas atliekamas gavus švietimo , ir mokslo ir sporto ministro rašytinį sutikimą.“19 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 46 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11 ) naudotis kitomis Profesinio mokymo įstatymo ar Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo ir kitų įstatymų nustatytomis teisėmis;“
2. Papildyti 46 straipsnio 1 dalį 13 punktu: „13 ) į akademines atostogas dėl ligos, gydytojų konsultacinei komisijai rekomendavus, arba nėštumo ir gimdymo ar atostogų vaikui prižiūrėti metu, neprarandant mokinio statuso ir teisės po akademinių atostogų tęsti mokymąsi toje mokykloje, kurioje mokėsi prieš akademines atostogas. “20 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 49 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3 ) būti atestuotas ir įgyti kvalifikacinę kategoriją švietimo , ir mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;“2 .
Pakeisti 49 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6 ) siūlyti mokyklos vadovui Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių dėl minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės vaikui skyrimo, taip pat siūlyti mokyklos vadovui skirti vaikui už švietimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir mokinio elgesio normų pažeidimus drausmines auklėjamojo poveikio priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (toliau – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas) švietimo įstaigos vidaus tvarką nustatančiuose dokumentuose ;“
3. Pakeisti 49 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7 ) naudotis kitomis Profesinio mokymo, Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi ir kitų įstatymų nustatytomis teisėmis.“
4. Pakeisti 49 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10 ) vykdyti kitas Profesinio mokymo, Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymų nustatytas pareigas.“21 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas Pakeisti 52 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Švietimo valdymo subjektai yra:1 ) Seimas;2 ) Vyriausybė, Švietimo , ir mokslo ir sporto ministerija, kitos ministerijos, Vyriausybės įstaigos;3 ) švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija;3 )
4 )
5 )
22 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas Pakeisti 53 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „53 straipsnis. Švietimo stebėsena
1. Švietimo stebėsenos paskirtis – sudaryti sąlygas visiems švietimo valdymo subjektams priimti pagrįstus sprendimus ir vykdyti švietimo kokybę laiduojantį valdymą. 2 .
2. Valstybės švietimo stebėseną, vadovaudamosi švietimo , ir mokslo ir sporto ministro patvirtintais švietimo stebėsenos rodikliais ir jo nustatyta tvarka, vykdo Švietimo , ir mokslo ir sporto ministerija , švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija bei kitos švietimo , ir mokslo ir sporto ministro įgaliotos įstaigos, savivaldybių administracijos, mokyklos. 3 . Švietimo ir mokslo ministerija Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija kiekvienais metais paskelbia pranešimą apie švietimo sistemos ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo būklę šalyje ir regionuose. 4 . Asmens duomenys Švietimo valdymo informacinėje sistemoje tvarkomi Vyriausybės tvirtinamuose Švietimo valdymo informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka. 5 . Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai įstaigai institucijai nustačius, kad mokykloje nėra sudarytos sąlygos užtikrinti švietimo kokybę laiduojantį valdymą, švietimo, mokslo ir sporto ministras švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija gali kreiptis į savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją (dalyvių susirinkimą) dėl kokybiško valdymo užtikrinimo.“23 straipsnis. 56 straipsnio pakeitimas Pakeisti 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
ir švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliojimai1 .
Švietimo
formuojant, vykdyti ir užtikrinti formuoja valstybinę švietimo politiką , taip pat organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą ;11 )
kai rengiamas Nacionalinis pažangos planas, teikia pasiūlymus dėl švietimo politikos strateginių tikslų ir pažangos uždavinių nustatymo;12 )
rengia švietimo politikos pažangos uždavinius įgyvendinančias nacionalines plėtros programas, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja
Vyriausybei siūlymus ir nutarimų projektus: dėl įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo bei tobulinimo; dėl švietimo finansavimo, mokyklų materialinės bazės, disponavimo mokyklų turtu;4 )
valdo Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registrą, steigti steigia ir valdyti valdo žinybinius registrus ir valstybės informacines sistemas ir valdyti valdo valstybės informacinėse sistemose tvarkomus asmens duomenis;5 )
bendradarbiauja su savivaldybių administracijų švietimo padaliniais dėl valstybės švietimo politikos formavimo ir įgyvendinimo , teikti teikia Vyriausybei tvirtinti bendruosius jų nuostatus; nustatyti nustato kvalifikacinius reikalavimus savivaldybių administracijų švietimo padalinių vadovams ir specialistams;8 ) koordinuoti koordinuoja profesinio mokymo įstaigų ir bendrojo ugdymo mokyklų, skirtų šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, tinklo kūrimą;7 ) organizuoti ir koordinuoti vidurinio ugdymo programų akreditavimą;8 ) Vyriausybės nustatyta tvarka išduoti licencijas formaliojo profesinio mokymo programoms vykdyti);9 ) organizuoti organizu
oja ir koordinuoja informacijos apie profesinio mokymo įstaigas ir jų vykdomas profesinio mokymo programas sklaidą, siekiant didinti profesinio rengimo ir mokymo patrauklumą;10 ) palaikyti ryšius bendradarbiauja su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, skatinti savarankišką šalies mokyklų ir organizacijų bendradarbiavimą su atitinkamomis kitų užsienio valstybių mokyklomis ir organizacijomis, finansuoti finansuoja ar kitaip skatinti skatina užsienyje gyvenančių lietuvių veiklą švietimo ir studijų srityse, atstovauti atstovauja Lietuvos Respublikai užsienio valstybėse ar tarptautinėse organizacijose;11 ) organizuoti organizuoja mokyklų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės, kaip savininkės ar dalininkės, teises ir pareigas, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų atestaciją;12 ) tvirtinti ikimokyklinio ugdymo programų kriterijus, Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą, formaliojo švietimo bendrąjį ugdymo, mokymo turinį (pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų aprašus, bendrąsias programas, ugdymo, mokymo planus), kurį tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras; Vidurinio ugdymo programų akreditacijos kriterijus ir jos vykdymo tvarkos aprašą; bendruosius iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų formalųjį švietimą papildančio švietimo (ugdymo) neformaliojo švietimo programų kriterijus, kuriuos tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras; kas dveji metai atnaujinti ir iki einamųjų metų kovo 1 dienos tvirtinti bendruosius ugdymo planus;13 ) tvirtinti Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašą, Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašą;14 ) tvirtinti valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų kvalifikacijos tobulinimo ir veiklos vertinimo nuostatus, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos nuostatus, pedagogų rengimo
reglamentą, vadovų rezervo reglamentą;15 )
organizuoja ir koordinuoja valstybės paramos ir pagalbos teikimą lituanistiniam švietimui užsienyje, užsieniečių lietuvių kalbos mokymuisi; analizuoti analizuoja , ar tinkamai naudojamos švietimui skirtos valstybės biudžeto lėšos, atsiskaityti informuoja visuomenę apie bendrąją švietimo būklę šalyje kitas įstatymų ir Vyriausybės nustatytas funkcijas ;16 ) konkurso tvarka skirti biudžeto lėšas įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, vykdančioms švietimo, mokslo, kultūros ir sporto programas, projektus;17 ) parengti rekomendacijas dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose.
Švietimo
formuojant, vykdyti ir užtikrinti formuoja valstybinę švietimo politiką , taip pat organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą ;11 )
kai rengiamas Nacionalinis pažangos planas, teikia pasiūlymus dėl švietimo politikos strateginių tikslų ir pažangos uždavinių nustatymo;12 )
rengia švietimo politikos pažangos uždavinius įgyvendinančias nacionalines plėtros programas, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja
Vyriausybei siūlymus ir nutarimų projektus: dėl įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo bei tobulinimo; dėl švietimo finansavimo, mokyklų materialinės bazės, disponavimo mokyklų turtu;4 )
valdo Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registrą, steigti steigia ir valdyti valdo žinybinius registrus ir valstybės informacines sistemas ir valdyti valdo valstybės informacinėse sistemose tvarkomus asmens duomenis;5 )
bendradarbiauja su savivaldybių administracijų švietimo padaliniais dėl valstybės švietimo politikos formavimo ir įgyvendinimo , teikti teikia Vyriausybei tvirtinti bendruosius jų nuostatus; nustatyti nustato kvalifikacinius reikalavimus savivaldybių administracijų švietimo padalinių vadovams ir specialistams;8 ) koordinuoti koordinuoja profesinio mokymo įstaigų ir bendrojo ugdymo mokyklų, skirtų šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, tinklo kūrimą;7 ) organizuoti ir koordinuoti vidurinio ugdymo programų akreditavimą;8 ) Vyriausybės nustatyta tvarka išduoti licencijas formaliojo profesinio mokymo programoms vykdyti);9 ) organizuoti organizuoja ir koordinuoja informacijos apie profesinio mokymo įstaigas ir jų vykdomas profesinio mokymo pr
ogramas sklaidą, siekiant didinti profesinio rengimo ir mokymo patrauklumą;10 ) palaikyti ryšius bendradarbiauja su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, skatinti savarankišką šalies mokyklų ir organizacijų bendradarbiavimą su atitinkamomis kitų užsienio valstybių mokyklomis ir organizacijomis, finansuoti finansuoja ar kitaip skatinti skatina užsienyje gyvenančių lietuvių veiklą švietimo ir studijų srityse, atstovauti atstovauja Lietuvos Respublikai užsienio valstybėse ar tarptautinėse organizacijose;11 ) organizuoti organizuoja mokyklų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės, kaip savininkės ar dalininkės, teises ir pareigas, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų atestaciją;12 ) tvirtinti ikimokyklinio ugdymo programų kriterijus, Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą, formaliojo švietimo bendrąjį ugdymo, mokymo turinį (pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų aprašus, bendrąsias programas, ugdymo, mokymo planus), kurį tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras; Vidurinio ugdymo programų akreditacijos kriterijus ir jos vykdymo tvarkos aprašą; bendruosius iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų formalųjį švietimą papildančio švietimo (ugdymo) neformaliojo švietimo programų kriterijus, kuriuos tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras; kas dveji metai atnaujinti ir iki einamųjų metų kovo 1 dienos tvirtinti bendruosius ugdymo planus;13 ) tvirtinti Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašą, Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašą;14 ) tvirtinti valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų kvalifikacijos tobulinimo ir veiklos vertinimo nuostatus, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos nuostatus, pedagogų rengimo reglamentą, vadovų rezervo reglamentą;15 )
kalba užsienio valstybėse organizuoja ir koordinuoja valstybės paramos ir pagalbos teikimą lituanistiniam švietimui užsienyje, užsieniečių lietuvių kalbos mokymuisi; analizuoti analizuoja , ar tinkamai naudojamos švietimui skirtos valstybės biudžeto lėšos, atsiskaityti informuoja visuomenę apie bendrąją švietimo būklę šalyje kitas įstatymų ir Vyriausybės nustatytas funkcijas ;16 ) konkurso tvarka skirti biudžeto lėšas įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, vykdančioms švietimo, mokslo, kultūros ir sporto programas, projektus;17 ) parengti rekomendacijas dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose. 13 ) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
2. Švietimo, mokslo ir sporto ministras:1 ) tvirtina vidurinio ugdymo programų akreditacijos kriterijus ir jos vykdymo tvarkos aprašą; prevencinių programų kriterijus ir atitikties jiems vertinimo tvarką; kas dveji metai atnaujina ir iki einamųjų metų kovo 1 dienos tvirtina bendruosius ugdymo planus;2 ) tvirtina Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašą;3 ) tvirtina valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų veiklos vertinimo nuostatus, mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų atestacijos nuostatus ir kompetencijų aprašą, pedagogų rengimo reglamentą, švietimo įstaigų vadovų rezervo reglamentą, valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų, mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų mentorystės ir palydėjimo į profesinę veiklą tvarką ;4 ) nustato valstybės biudžeto lėšų skyrimo konkurso būdu įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, vykdančioms švietimo, mokslo, kultūros ir sporto programas, projektus, tvarką;5 ) tvirtina rekomendacijas dėl prevencinių programų įgyvendinimo mokyklose;6 ) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. “24 straipsnis. Įstatymo papildymas 564 straipsniu Papildyti Įstatymą 564 straipsniu: „56
Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos įgaliojimai Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija:1 ) vykdo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas pasiekimų patikrinimus (brandos egzaminus, kitus egzaminus, įskaitas ir kitus mokymosi pasiekimų patikrinimus), nacionalinius ir tarptautinius mokinių pasiekimų tyrimus;2 ) organizuoja užsienio lietuvių ir užsieniečių lietuvių kalbos pasiekimų vertinimą;3 ) užtikrina ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo kokybę;4 ) atlieka valstybinę švietimo teikėjų (išskyrus aukštąsias mokyklas) veiklos priežiūrą;5 ) vykdo vidurinio ugdymo programų akreditavimą;6 ) vykdo bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių ir mokymo priemonių kokybės priežiūrą;7 ) atlieka vadovavimo valstybinei ar savivaldybės švietimo įstaigai (išskyrus aukštąją mokyklą) kompetencijų vertinimą;8 ) administruoja ir (arba) įgyvendina, ir (arba) finansuoja priemones, projektus, skirtus ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo politikos tęstinės veiklos ir (ar) pažangos uždaviniams įgyvendinti, priima sprendimus dėl finansavimo skyrimo šias priemones įgyvendinantiems projektams;9 ) konsultuoja savivaldybių administracijų švietimo padalinius dėl valstybės ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo politikos įgyvendinimo;10 ) vykdo mokyklų, vykdančių ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybės išorinį vertinimą;11 ) kiekvienais metais iki rugpjūčio 31 d. parengia pranešimą apie ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo būklę šalyje ir regionuose ir teikia išvadas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai dėl reikalingo ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo sistemos tobulinimo;12 ) teikia siūlymus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai dėl rengiamų teisės aktų projektų;13 ) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.“
Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos įgaliojimai Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija:1 ) vykdo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas pasiekimų patikrinimus (brandos egzaminus, kitus egzaminus, įskaitas ir kitus mokymosi pasiekimų patikrinimus), nacionalinius ir tarptautinius mokinių pasiekimų tyrimus;2 ) organizuoja užsienio lietuvių ir užsieniečių lietuvių kalbos pasiekimų vertinimą;3 ) užtikrina ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo kokybę;4 ) atlieka valstybinę švietimo teikėjų (išskyrus aukštąsias mokyklas) veiklos priežiūrą;5 ) vykdo vidurinio ugdymo programų akreditavimą;6 ) vykdo bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių ir mokymo priemonių kokybės priežiūrą;7 ) atlieka vadovavimo valstybinei ar savivaldybės švietimo įstaigai (išskyrus aukštąją mokyklą) kompetencijų vertinimą;8 ) administruoja ir (arba) įgyvendina, ir (arba) finansuoja priemones, projektus, skirtus ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo politikos tęstinės veiklos ir (ar) pažangos uždaviniams įgyvendinti, priima sprendimus dėl finansavimo skyrimo šias priemones įgyvendinantiems projektams;9 ) konsultuoja savivaldybių administracijų švietimo padalinius dėl valstybės ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo politikos įgyvendinimo;10 ) vykdo mokyklų, vykdančių ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybės išorinį vertinimą;11 ) kiekvienais metais iki rugpjūčio 31 d. parengia pranešimą apie ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo būklę šalyje ir regionuose ir teikia išvadas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai dėl reikalingo ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo sistemos tobulinimo;12 ) teikia siūlymus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai dėl rengiamų teisės aktų projektų;13 ) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.“25 straipsnis. 57 straipsnio pakeitimas Pakeisti 57 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1 .
Ministerijos ir Vyriausybės įstaigos:1 ) dalyvauja švietimo politiką ir mokyklų veiklą reglamentuojančių dokumentų rengimo darbo grupėse, teikia siūlymus Švietimo , ir mokslo ir sporto ministerijai dėl rengiamų teisės aktų projektų;2 ) kartu su švietimo , ir mokslo ir sporto ministru leidžia su švietimu susijusius teisės aktus;3 ) atlieka švietimo įstaigų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, vadovų metų veiklos ataskaitų vertinimą švietimo , ir mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;4 ) organizuoja mokyklų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų atestaciją švietimo , ir mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“26 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 58 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3 ) organizuoja ir koordinuoja švietimo pagalbos teikimą mokiniui, mokytojui, šeimai, mokyklai, vaiko minimalios priežiūros priemonių vykdymą, tvirtina prevencinių programų kriterijus, užtikrina prevencinių programų įgyvendinimą , sudaro sutartis su psichologinės pagalbos teikėjais, teikiančiais švietimo pagalbą šio įstatymo 231 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytais atvejais;“
2. Pripažinti netekusiu galios 58 straipsnio 2 dalies 4 punktą. „4 ) teisės aktų nustatyta tvarka skiria savivaldybės administracijos švietimo padalinių vadovus ir specialistus; “
3. Pakeisti 58 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6 ) organizuoja savivaldybės mokyklų mokytojų, švietimo pagalbos specialistų atestaciją švietimo , ir mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;“
4. Pakeisti 58 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10 ) teikia informaciją Švietimo , ir mokslo ir sporto ministerijai ir visuomenei apie švietimo būklę savivaldybėje.“
Pakeisti 59 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „59 straipsnis. Švietimo įstaigos vadovo skyrimas, įgaliojimai, funkcijos, vertinimas
ir atleidimas
1. Valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą , parengtą pagal šiame straipsnyje nustatytas švietimo įstaigos vadovo funkcijas ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, tvirtina, švietimo įstaigos vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia, viešą konkursą švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti organizuoja valstybinių švietimo įstaigų atveju
2. Valstybinės ar savivaldybės Švietimo švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovu gali būti tik asmuo, kuris pagal šio įstatymo 51 straipsnį yra nepriekaištingos reputacijos asmuo , kuriam ir jam atliktas vadovavimo valstybinei ar savivaldybės švietimo įstaigai (išskyrus aukštąją mokyklą) kompetencijų vertinimas , atitinkantis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus reikalavimus, arba, jeigu asmuo vienoje švietimo įstaigoje vadovo pareigas ėjo ne mažiau kaip 10 metų, jam prilygintas vertinimas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka arba, jeigu jis vienoje švietimo įstaigoje vadovo pareigas ėjo ne mažiau kaip 10 metų ir jam atliktas vadovavimo valstybinei ar savivaldybės švietimo įstaigai (išskyrus aukštąją mokyklą) kompetencijų vertinimui prilygintas vertinimas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka . Asmuo priimamas skiriamas į švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovo pareigas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, patikrinus jo kompetencijas atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas įvertinus jo gebėjimus įgyvendinti viešam konkursui pateiktas vadovavimo švietimo įstaigai gaires ir pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. 3 . Vadovavimo valstybinei ar savivaldybės švietimo įstaigai (išskyrus aukštąją mokyklą) kompetencijų vertinimą atlieka švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota įstaiga, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Švietimo, mokslo ir sporto ministerija Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija . Vadovavimo valstybinei ir savivaldybės švietimo įstaigai kompetencijų vertinimas apima asmens kompetencijų, reikalingų vadovavimo valstybinei ir savivaldybės švietimo įstaigai (išskyrus aukštąją mokyklą) funkcijoms atlikti, vertinimą. Vadovavimo valstybinei ar savivaldybės švietimo įstaigai (išskyrus aukštąją mokyklą) kompetencijų vertinimo užduotys yra konfidenciali informacija. 4 .
4. Pasibaigus valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias aukštą ją mokyklas mokyklą ) vadovo pirmajai penkerių metų kadencijai, jis gali būti skiriamas be konkurso antrajai penkerių metų kadencijai, jeigu jo metų veikla kiekvienais metais buvo vertinama labai gerai arba gerai ir jis sutinka eiti pareigas . Pasibaigus valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias aukštąją mokyklas mokyklą ) vadovo kadencijai, jam sutikus, jo įgaliojimai pratęsiami , iki įvyks viešas konkursas švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti ir bus paskirtas švietimo įstaigos vadovas. Valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias aukštąją mokyklas mokyklą ) vadovas, baigęs penkerių metų kadenciją, turi teisę dalyvauti tos pačios švietimo įstaigos viešame konkurse vadovo pareigoms eiti. 5 . Likus ne mažiau kaip 4 mėnesiams iki valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias aukštąją mokyklas mokyklą ) vadovo kadencijos pabaigos, valstybinės švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, savivaldybių biudžetinių švietimo įstaigų atveju – savivaldybės meras , savivaldybių viešųjų švietimo įstaigų atveju – dalyvių susirinkimas ar jo įgaliotas asmuo skelbia viešą konkursą šios švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti, išskyrus atvejus, kai vadovas paskiriamas be konkurso antrajai penkerių metų kadencijai šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka arba paskiriamas buvęs kitos švietimo įstaigos vadovas penkerių metų kadencijai šio straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka . 6 . Švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų kvalifikacinius reikalavimus ir viešo konkurso švietimo įstaigų vadovų pareigoms eiti tvarką. 7 .
7. Į nevalstybinių švietimo įstaigų vadovų pareigas asmenys skiriami asmenys , kurie pagal šio įstatymo 51 straipsnį yra nepriekaištingos reputacijos, ir iš jų atleidžiami įstatymų nustatyta tvarka. 8 .
8. Švietimo įstaigos vadovas:1 ) vadovauja švietimo įstaigos strateginio plano ir metinių veiklos planų, švietimo programų rengimui, rekomendacijų dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokykloje priemonių įgyvendinimui, juos tvirtina, vadovauja jų vykdymui;2 ) nustatyta tvarka skiria ir atleidžia mokytojus, kitus ugdymo procese dalyvaujančius asmenis ir aptarnaujantį personalą, tvirtina jų pareigybių aprašymus;3 ) atsako už šio įstatymo 26 straipsnyje nurodytos informacijos skelbimą, demokratinį švietimo įstaigos valdymą, užtikrina bendradarbiavimu grįstus santykius, Pedagogų etikos kodekso reikalavimų laikymąsi, skaidriai priimamus sprendimus, švietimo įstaigos bendruomenės narių informavimą, pedagoginio ir nepedagoginio personalo profesinį tobulėjimą, sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką;4 ) rūpinasi mokytojų ir kitų darbuotojų darbo sąlygomis, organizuoja trūkstamų mokytojų paiešką;5 ) analizuoja švietimo įstaigos veiklos ir valdymo išteklių būklę ir atsako už švietimo įstaigos veiklos rezultatus;6 ) atlieka kitas funkcijas, nustatytas švietimo įstaigos įstatuose ir švietimo įstaigos vadovo pareigybės aprašyme;7 ) kartu su mokyklos taryba sprendžia mokyklai svarbius palankios ugdymui aplinkos kūrimo klausimus;8 ) už mokinio elgesio normų pažeidimą gali skirti mokiniui drausmines auklėjamojo poveikio priemones, numatytas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme;9 ) Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių dėl minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių vaikui skyrimo;10 ) kiekvienais metais valstybinės ar savivaldybės mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovas teikia švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) bendruomenei ir mokyklos tarybai, valstybinės ar savivaldybės švietimo pagalbos įstaigos vadovas – švietimo pagalbos įstaigos savivaldos institucijai, jeigu ji yra, jei švietimo pagalbos įstaigoje savivaldos institucijos nėra, – darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiai institucijai svarstyti bei viešai paskelbia savo metų veiklos ataskaitą.
Švietimo įstaigos vadovas:1 ) vadovauja švietimo įstaigos strateginio plano ir metinių veiklos planų, švietimo programų rengimui, rekomendacijų dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokykloje priemonių įgyvendinimui, juos tvirtina, vadovauja jų vykdymui;2 ) nustatyta tvarka skiria ir atleidžia mokytojus, kitus ugdymo procese dalyvaujančius asmenis ir aptarnaujantį personalą, tvirtina jų pareigybių aprašymus;3 ) atsako už šio įstatymo 26 straipsnyje nurodytos informacijos skelbimą, demokratinį švietimo įstaigos valdymą, užtikrina bendradarbiavimu grįstus santykius, Pedagogų etikos kodekso reikalavimų laikymąsi, skaidriai priimamus sprendimus, švietimo įstaigos bendruomenės narių informavimą, pedagoginio ir nepedagoginio personalo profesinį tobulėjimą, sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką;4 ) rūpinasi mokytojų ir kitų darbuotojų darbo sąlygomis, organizuoja trūkstamų mokytojų paiešką;5 ) analizuoja švietimo įstaigos veiklos ir valdymo išteklių būklę ir atsako už švietimo įstaigos veiklos rezultatus;6 ) atlieka kitas funkcijas, nustatytas švietimo įstaigos įstatuose ir švietimo įstaigos vadovo pareigybės aprašyme;7 ) kartu su mokyklos taryba sprendžia mokyklai svarbius palankios ugdymui aplinkos kūrimo klausimus;8 ) už mokinio elgesio normų pažeidimą gali skirti mokiniui drausmines auklėjamojo poveikio priemones, numatytas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme;9 ) Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių dėl minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių vaikui skyrimo;10 ) kiekvienais metais valstybinės ar savivaldybės mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovas teikia švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) bendruomenei ir mokyklos tarybai, valstybinės ar savivaldybės švietimo pagalbos įstaigos vadovas – švietimo pagalbos įstaigos savivaldos institucijai, jeigu ji yra, jei švietimo pagalbos įstaigoje savivaldos institucijos nėra, – darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiai institucijai svarstyti bei viešai paskelbia savo metų veiklos ataskaitą. Valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų metų veiklos ataskaitos struktūrą ir reikalavimus nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras;11 ) atsako už švietimo įstaigos finansinę veiklą, svarsto ir priima sprendimus, susijusius su švietimo įstaigos lėšų (įskaitant lėšas, skirtas švietimo įstaigos darbuotojų darbo užmokesčiui), turto naudojimą ir disponavimą juo.
1 ) organizuoja švietimo įstaigos veiklą, įgyvendindamas strateginį švietimo įstaigos valdymą; vadovauja rengiant švietimo įstaigos strateginį ir metinį planus, užtikrina jų įgyvendinimą; organizuoja švietimo įstaigos veiklos įsivertinimą ir stebėseną, analizuoja išteklių būklę ir atsako už švietimo įstaigos veiklos rezultatus;2 ) vadovauja kuriant lyderystės ugdymui kultūrą, išlaikant ir stiprinant kiekvienam mokiniui mokytis ir savo galimybėms atskleisti palankią aplinką;3 ) įgyvendina personalo valdymo priemones, įgalina ir skatina darbuotojus, užtikrina jų profesinį tobulėjimą ir Pedagog ų etikos kodekso norm ų laikymąsi;4 ) bendradarbiauja su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais), vietos bendruomene ir partneriais, siekdamas švietimo įstaigos tikslų, kartu su švietimo įstaigos savivaldos institucijomis sprendžia svarbiausius įstaigos veiklos klausimus; bendradarbiauja su institucijomis, įstaigomis, įmonėmis ir organizacijomis siekdamas efektyvaus įstaigos valdymo , ugdymo kokybės ir mokini ų saugumo;5 ) kiekvienais metais iki sausio 20 d. valstybinės ar savivaldybės mokyklos (išskyrus aukštą ją mokykl ą ) vadovas teikia švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) bendruomenei ir mokyklos tarybai, valstybinės ar savivaldybės švietimo pagalbos įstaigos vadovas – švietimo pagalbos įstaigos savivaldos institucijai, jeigu ji yra, jei švietimo pagalbos įstaigoje savivaldos institucijos nėra, – darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiai institucijai svarstyti bei viešai paskelbia savo metų veiklos ataskaitą.
1 ) organizuoja švietimo įstaigos veiklą, įgyvendindamas strateginį švietimo įstaigos valdymą; vadovauja rengiant švietimo įstaigos strateginį ir metinį planus, užtikrina jų įgyvendinimą; organizuoja švietimo įstaigos veiklos įsivertinimą ir stebėseną, analizuoja išteklių būklę ir atsako už švietimo įstaigos veiklos rezultatus;2 ) vadovauja kuriant lyderystės ugdymui kultūrą, išlaikant ir stiprinant kiekvienam mokiniui mokytis ir savo galimybėms atskleisti palankią aplinką;3 ) įgyvendina personalo valdymo priemones, įgalina ir skatina darbuotojus, užtikrina jų profesinį tobulėjimą ir Pedagog ų etikos kodekso norm ų laikymąsi;4 ) bendradarbiauja su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais), vietos bendruomene ir partneriais, siekdamas švietimo įstaigos tikslų, kartu su švietimo įstaigos savivaldos institucijomis sprendžia svarbiausius įstaigos veiklos klausimus; bendradarbiauja su institucijomis, įstaigomis, įmonėmis ir organizacijomis siekdamas efektyvaus įstaigos valdymo , ugdymo kokybės ir mokini ų saugumo;5 ) kiekvienais metais iki sausio 20 d. valstybinės ar savivaldybės mokyklos (išskyrus aukštą ją mokykl ą ) vadovas teikia švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) bendruomenei ir mokyklos tarybai, valstybinės ar savivaldybės švietimo pagalbos įstaigos vadovas – švietimo pagalbos įstaigos savivaldos institucijai, jeigu ji yra, jei švietimo pagalbos įstaigoje savivaldos institucijos nėra, – darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiai institucijai svarstyti bei viešai paskelbia savo metų veiklos ataskaitą. Valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovo metų veiklos ataskaitos struktūrą ir reikalavimus nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras;6 ) atlieka kitas funkcijas, nustatytas švietimo įstaigos įstatuose ir kituose teisės aktuose. 9 .
9. Buvusiam švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovui (išskyrus švietimo įstaigos vadovus, kurie turi teisę gauti visą socialinio draudimo senatvės pensiją) gali būti pasiūlyta valstybinių švietimo įstaigų atveju – savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens, savivaldybių biudžetinių švietimo įstaigų atveju – savivaldybės mero, savivaldybių viešųjų švietimo įstaigų atveju – dalyvių susirinkimo ar jo įgalioto asmens per 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka pretenduoti į kitos švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovo pareigas penkerių metų kadencijai, jeigu jis atitinka vieną iš šių sąlygų:1 ) yra atleistas iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, į kurią jis jau yra laimėjęs viešą konkursą švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti po 2018 m. sausio 1 d., ir jo visų metų veikla kadencijos, kurios metu jis atleistas iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, laikotarpiu buvo įvertinta gerai ir labai gerai;2 ) yra pabaigęs penkerių metų kadenciją, kurios metu visais metais jo veikla buvo įvertinta gerai ir labai gerai, ir yra atsisakęs būti paskirtas be konkurso antrajai penkerių metų kadencijai šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka arba dalyvauti viešame konkurse tos pačios švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti. 9 . Švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija atsako už informacijos apie švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitos vertinimą pateikimą viešai. 10 .
10. Jeigu pasibaigus penkerių metų kadencijai švietimo įstaigos vadovas, kurio visos metų veiklos ataskaitos buvo įvertintos gerai ir labai gerai, atsisako būti paskirtas be konkurso antrajai penkerių metų kadencijai šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka arba dalyvauti viešame konkurse tos švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti arba jo nelaimi, esant galimybei, jam turi būti pasiūlytos iki paskyrimo švietimo įstaigos vadovu eitos arba kitos pareigos atitinkamai valstybės ar savivaldybės įsteigto juridinio asmens, savininko teises ir pareigas įgyvendinančios Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos arba savivaldybės tarybos ar savivaldybės vykdomosios institucijos įsteigtoje įstaigoje. 11. 10 . Jeigu su valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias aukštąją mokyklas mokyklą ) vadovu darbo sutartis nutraukiama, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo darbo sutarties nutraukimo dienos skelbiamas viešas konkursas švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti. Valstybinių švietimo įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo, savivaldybių biudžetinių švietimo įstaigų atveju
meras, savivaldybių viešųjų švietimo įstaigų atveju – dalyvių susirinkimas ar jo įgaliotas asmuo priėmusi (priėmęs) sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo, paskiria nepriekaištingos reputacijos asmenį , kuris pagal šio įstatymo 51 straipsnį yra nepriekaištingos reputacijos, laikinai eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas. 12. 11 . Valstybinių švietimo įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo, savivaldybių biudžetinių švietimo įstaigų atveju – savivaldybės meras, savivaldybių viešųjų švietimo įstaigų atveju – dalyvių susirinkimas ar jo įgaliotas asmuo viešam konkursui švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti sudaro komisiją iš 7 narių .
Į viešo konkurso bendrojo ugdymo mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovo pareigoms eiti komisiją po vieną narį du narius siūlo skirti valstybinių mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo, savivaldybių biudžetinių švietimo įstaigų atveju – savivaldybės meras, savivaldybių viešųjų švietimo įstaigų atveju – dalyvių susirinkimas ar jo įgaliotas asmuo, po vieną narį siūlo skirti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, atitinkamo tipo švietimo įstaigų ar vadovų asociacija, švietimo įstaigų vadovų ar atitinkamo tipo švietimo įstaigų asociacija, taip pat valstybinių mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo, savivaldybių biudžetinių švietimo įstaigų atveju – savivaldybės meras, savivaldybių viešųjų švietimo įstaigų atveju – dalyvių susirinkimas ar jo įgaliotas asmuo kviečia vieną mokyklos socialinių partnerių atstovą,3 2 narius siūlo skirti mokyklos bendruomenė taryba savo sprendimu iš (po vieną atstovą siūlo skirti tėvai, pedagogai, mokiniai – jeigu jie nėra sukakę 16 metų, jiems atstovauja tėvai) tėvų ir mokytojų atstovų . Viešo konkurso švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti komisijos nariu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo , kuris pagal šio įstatymo 51 straipsnį yra nepriekaištingos reputacijos . Šios komisijos nariais negali būti valstybės politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Komisijos sudėtis skelbiama viešai švietimo įstaigos interneto svetainėje. 13. 12 .
12. Viešo konkurso švietimo pagalbos ir kitos švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti komisijos sudarymo tvarkos aprašą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras. 14. 13 . Viešo konkurso naujai įsteigtos mokyklos vadovo pareigoms eiti komisija sudaroma be mokyklos tarybos ir socialinio partnerio bendruomenės teikiamų asmenų. Tokiu atveju komisiją sudaro 4 nariai. 14 . Aukštosios mokyklos vadovo skyrimą į pareigas, jo įgaliojimus ir atsakomybę nustato Mokslo ir studijų įstatymas. 15 . Valstybinės ar savivaldybės mokyklos (išskyrus aukštąsias aukštąją mokyklas mokyklą ) taryba, valstybinės ar savivaldybės švietimo pagalbos įstaigoje – švietimo pagalbos įstaigos savivaldos institucija, jeigu ji yra, jei švietimo pagalbos įstaigoje savivaldos institucijos nėra, – darbuotojų atstovavimą įgyvendinanti institucija švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitą veiklą įvertinusi nepatenkinamai, kreipiasi į valstybinės švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją (dalyvių susirinkimą) ar jos (jo) įgaliotą asmenį, savivaldybių biudžetinių švietimo įstaigų atveju – į savivaldybės merą, savivaldybių viešųjų švietimo įstaigų atveju – į dalyvių susirinkimą ar jo įgaliotą asmenį, ir prašo jos (jo) įvertinti švietimo įstaigos vadovo darbą. Jeigu švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaita veikla įvertinama nepatenkinamai dvejus metus iš eilės, valstybinės švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo, savivaldybių biudžetinių švietimo įstaigų atveju – savivaldybės meras, savivaldybių viešųjų švietimo įstaigų atveju – dalyvių susirinkimas ar jo įgaliotas asmuo priima sprendimą atleisti švietimo įstaigos vadovą iš pareigų ir nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį per 10 darbo dienų nuo švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitos įvertinimo, neišmokant jam išeitinės išmokos. 16 .
16. Aukštosios mokyklos vadovo skyrimą į pareigas, jo įgaliojimus ir atsakomybę nustato Mokslo ir studijų įstatymas. 17 . Buvusiam švietimo įstaigos vadovui (išskyrus švietimo įstaigos vadovus, kurie turi teisę gauti visą senatvės pensiją), atleistam iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, per 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka siūloma pretenduoti į kitos švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovo pareigas, jeigu jis jau yra laimėjęs viešą konkursą švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti po 2018 m. sausio 1 d. “28 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas Pakeisti 59 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovu gali būti ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį arba prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, arba teisės aktų nustatyta tvarka pripažintą kaip lygiavertę užsienyje įgytą kvalifikaciją turintis asmuo, kuris pagal šio įstatymo 51 straipsnį yra nepriekaištingos reputacijos ir jam atliktas vadovavimo valstybinei ar savivaldybės švietimo įstaigai (išskyrus aukštąją mokyklą) kompetencijų vertinimas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka arba, jeigu jis vienoje švietimo įstaigoje vadovo pareigas ėjo ne mažiau kaip 10 metų ir jam atliktas vadovavimo valstybinei ar savivaldybės švietimo įstaigai (išskyrus aukštąją mokyklą) kompetencijų vertinimui prilygintas vertinimas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Asmuo skiriamas į švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovo pareigas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka įvertinus jo gebėjimus įgyvendinti viešam konkursui pateiktas vadovavimo švietimo įstaigai gaires ir pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.“29 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas Pakeisti 59 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11 .
Valstybinių švietimo įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo, savivaldybių biudžetinių švietimo įstaigų atveju – savivaldybės meras, savivaldybių viešųjų švietimo įstaigų atveju – dalyvių susirinkimas ar jo įgaliotas asmuo viešam konkursui švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti sudaro komisiją . Į viešo konkurso mokyklų vadovo pareigoms eiti komisiją du narius siūlo skirti valstybinių mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo, savivaldybių biudžetinių švietimo įstaigų atveju – savivaldybės meras, savivaldybių viešųjų švietimo įstaigų atveju – dalyvių susirinkimas ar jo įgaliotas asmuo, po vieną narį siūlo skirti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija , švietimo įstaigų vadovų ar atitinkamo tipo švietimo įstaigų asociacija, taip pat valstybinių mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo, savivaldybių biudžetinių švietimo įstaigų atveju – savivaldybės meras, savivaldybių viešųjų švietimo įstaigų atveju – dalyvių susirinkimas ar jo įgaliotas asmuo kviečia vieną mokyklos socialinių partnerių atstovą, 2 narius siūlo skirti mokyklos taryba savo sprendimu iš tėvų ir mokytojų atstovų. Viešo konkurso švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti komisijos nariu gali būti tik asmuo, kuris pagal šio įstatymo 51 straipsnį yra nepriekaištingos reputacijos. Šios komisijos nariais negali būti valstybės politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Komisijos sudėtis skelbiama viešai švietimo įstaigos interneto svetainėje.“30 straipsnis. 62 straipsnio pakeitimas1 .
1. Pakeisti 62 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2 ) Bendrojo ugdymo taryba inicijuoja ir pritaria svarsto ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų turinio kaitos perspektyvas , mokytojų kvalifikacijos ir profesinės raidos tobulinimo kryptis , teikia siūlymus dėl mokyklų aprūpinimo projektams . Bendrojo ugdymo tarybos nuostatus tvirtina švietimo , ir mokslo ir sporto ministras;“
2. Pakeisti 62 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4 ) Aukštojo mokslo taryba yra Švietimo , ir mokslo ir sporto ministerijos patariamoji institucija strateginiais aukštojo mokslo plėtros klausimais. Aukštojo mokslo tarybos nuostatus tvirtina Vyriausybė.“31 straipsnis. 63 straipsnio pakeitimas Pakeisti 63 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „63 straipsnis. Mokyklos bendruomenės narių dalyvavimas švietimo valdyme
1. Mokyklos bendruomenės nariai gali dalyvauti švietimo valdyme, burtis į įvairių grupių (mokinių, studentų, mokytojų, tėvų (globėjų, rūpintojų), mokyklų, švietimo valdymo lygių vadovų) interesų asociacijas, organizacijas, sąjungas, vykdančias jų narių nustatytus švietimo, kultūros, mokslinio tyrimo plėtotės uždavinius ir funkcijas, numatytas jų veiklos įstatuose. 2 . Mokytojų asociacijos , draugijos, sąjungos dalyvauja kuriant mokomojo dalyko turinį, sprendžiant su mokytojų kvalifikacijos tobulinimu susijusius klausimus, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu. 3 . Švietimo įstaigų vadovų asociacijos dalyvauja viešų konkursų švietimo įstaigų vadovų pareigoms eiti atrankos komisijose, teikia siūlymus mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinančioms institucijoms (dalyvių susirinkimams), Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai dėl ugdymo organizavimo, švietimo įstaigų vadovų kvalifikacijos tobulinimo, švietimo įstaigų vadovų mentorių kompetencijų tobulinimo, siūlo atstovus į švietimo įstaigų vadovų mentorius, dalyvauja darbo grupėse ir komisijose, vadovaudamosi Asociacijų įstatymu.
4. Švietimo valdymo subjektai šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms organizacijoms ir asociacijoms jų funkcijoms atlikti nustatyta tvarka teikia informacinę, konsultacinę ir metodinę pagalbą, gali jas kviestis konsultuoti, būti ekspertais. 5 . Profesinių sąjungų veiklą nustato Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas.“32 straipsnis. 64 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 64 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Valstybinę švietimo teikėjų (išskyrus aukštąsias mokyklas) veiklos priežiūrą atlieka Švietimo ir mokslo ministerija švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija .“
2. Pakeisti 64 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „
6. Švietimo , ir mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) vykdo švietimo įstaigos veiklos kokybės gerinimo priežiūrą, atsižvelgdama (atsižvelgdamas) į švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos pateiktas rekomendacijas , vadovo metų veiklos ataskaitos vertinimo rezultatus.“33 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas1 .
1. Pakeisti 67 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1 ) savivaldybių mokykloms (klasėms arba grupėms), skirtoms šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, savivaldybių kadetų ugdymo mokykloms, skirtoms šalies (regiono) mokiniams, atitinkančioms Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse nustatytą paskirtį ir kriterijus, taip pat savivaldybių mokykloms (klasėms arba grupėms), skirtoms šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ir vykdančioms ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, skiriamos iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką ir iš savivaldybių biudžetų asignavimų;“
2. Pakeisti 67 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „
13. Ugdymo, maitinimo ir pavėžėjimo lėšos socialinę riziką patiriančių vaikų ikimokykliniam ugdymui užtikrinti skiriamos iš valstybės biudžeto lėšų, apskaičiuojant, paskirstant ir naudojant jas pagal Vyriausybės patvirtintus tvarkos aprašus. V aikų, kuriems šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka yra skirtas privalomas ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo programą, ugdymui, maitinimui ir vežiojimui iš valstybės biudžeto skiriama papildomų lėšų, kurios apskaičiuojamos, paskirstomos ir naudojamos pagal Vyriausybės patvirtintą tvarkos aprašą . “34 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas Pakeisti 69 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „69 straipsnis. Skatinimas ir Materialinė materialinė parama
1. Mokinių mokymosi pasiekimams skatinti švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka gali būti skiriamos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyto dydžio stipendijos, premijos ar taikomos kitos skatinimo priemonės. 2 .
2. Už indėlį į Lietuvos švietimo plėtotę, reikšmingus profesinės veiklos rezultatus ir kūrybines iniciatyvas mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo, neformaliojo vaikų švietimo ir profesinio mokymo programas, ir pagalbos mokiniui specialistams švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka skiriama švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyto dydžio Metų mokytojo premija. Didinant pedagogo profesijos patrauklumą ir skatinant jaunus pedagogus aktyviai įsitraukti į švietimo plėtotės darbus, už sėkmingą pedagoginės veiklos startą, demokratiškumo, humaniškumo, kūrybiškumo idėjų įgyvendinimą ir sklaidą mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo, neformaliojo vaikų švietimo ir profesinio mokymo programas, ir pagalbos mokiniui specialistams iki 35 metų amžiaus švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka skiriama švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyto dydžio Meilės Lukšienės premija. Už svarius darbus kuriant, populiarinant vaikų literatūrą ir skatinant mokinių skaitymą, ugdant estetinės kultūros, bendražmogiškąsias ir pilietines vertybes švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka skiriama švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyto dydžio Vaikų literatūros premija. Švietimo mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka gali būti teikiamos ir kitos skatinimo priemonės (premijos, apdovanojimai ir kita). 1 . 3. Mokiniams, kurie mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas ar jų modulius, stipendijų ar kitos materialinės paramos mokėjimą nustato Profesinio mokymo įstatymas. 2 . 4. Paramą aukštosios mokyklos studentui nustato Mokslo ir studijų įstatymas. 3 . 5. Mokiniui, kuris mokosi pagal neformaliojo švietimo programas, įstatymų nustatyta tvarka gali būti suteikta parama. 4 . 6.
6Mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų) savo nustatyta tvarka užtikrina, kad mokytojams ir kitiems ugdymo procese dalyvaujantiems asmenims būtų apmokėtos ne mažiau kaip 5 dienų per metus kvalifikacijos tobulinimo išlaidos. 5
. 7. Valstybinės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) iš jai skiriamų valstybės biudžeto bendrųjų asignavimų ar kitų lėšų savo nustatyta tvarka, savivaldybės švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) iš savivaldybės biudžeto ar kitų lėšų savo nustatyta tvarka, kitų švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) savininkas (dalyvių susirinkimas) savo nustatyta tvarka gali teikti ir kitą materialinę paramą ar kompensuoti tam tikras išlaidas (važiavimo į darbą ir atgal nuosava, išsinuomota ar pagal panaudos sutartį perduota transporto priemone, gyvenamojo ploto nuomos ir kitas) švietimo įstaigų vadovams, jų pavaduotojams ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjams, mokytojams, pagalbos mokiniui specialistams ir kitiems ugdymo procese dalyvaujantiems asmenims. “35 straipsnis. 70 straipsnio pakeitimas Pakeisti 70 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „
8. Atlyginimo dydį už išsilavinimo pažymėjimų blankus, už asmenų, įgijusių vidurinį išsilavinimą ir pageidaujančių geriau pasirengti tolesniam mokymuisi, papildomą ir (ar) pakartotinį pageidaujamų vidurinio ugdymo programos dalykų mokymąsi ir šių asmenų brandos egzaminus nustato švietimo , ir mokslo ir sporto ministras.“36 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas1 .
Šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnio 3 dalį, 4 ir 5 straipsnius, 6 straipsnio 4 dalį, 11 straipsnį, 12 straipsnio 1 dalį, 13 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnį, 15 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 1 dalį, 17 straipsnio 4 dalį, 18 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 2 dalį, 21, 22, 23, 24, 25 straipsnius, 26 straipsnio 2 dalį, 27, 28, 29 ir 32 straipsnius, 33 straipsnio 1 dalį ir šio straipsnio 8 ir 9 dalis, įsigalioja 2023 m. rugsėjo 1 d. 2
27 straipsniai įsigalioja 2023 m. kovo 1 d. 4 . Šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalis ir 26 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2023 m. balandžio 1 d. 5 . Šio įstatymo 14 straipsnis, 16 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 4 dalis, 18 straipsnio 1 dalis, 21, 22, 23, 24, 29, 32 straipsniai ir 33 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2023 m. liepos 1 d. 6 . Šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalis, 4 straipsnis, 6 straipsnio 4 dalis ir 28 straipsnis įsigalioja 2024 m. rugsėjo 1 d. 7 . Šio įstatymo 5 straipsnis įsigalioja 2029 m. rugsėjo 1 d. 8 .
8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė , Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo, išskyrus 3 straipsnio 3 dalį, 4 ir 5 straipsnius, 6 straipsnio 4 dalį, 11 straipsnį, 12 straipsnio 1 dalį, 13 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnį, 15 straipsnio 2 dalį ir 16 straipsnio 1 dalį, 17 straipsnio 4 dalį, 18 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 2 dalį, 21, 22, 23, 24, 25 straipsnius, 26 straipsnio 2 dalį, 27, 28, 29 ir 32 straipsnius, 33 straipsnio 1 dalį , nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus, iki 2023 m. sausio 31 d. – šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus, iki 2023 m. vasario 28 d. – šio įstatymo
straipsnių nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus , iki 2023 m. kovo 31 d.
. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, švietimo, mokslo ir sporto ministras, švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija iki 2023 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo 14 straipsnio, 17 straipsnio 4 dalies,18 straipsnio 1 dalies, 21, 22, 23, 24, 29 ir 32 straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus. 10 . Valstybinė švietimo teikėjų veiklos priežiūra, vidurinio ugdymo programų akreditavimas pradėti vykdyti iki
30
30
.
11Prašymai pateikti siūlymus dėl atvejų, kai savivaldybės tarybos sprendimų projektai dėl bendrojo ugdymo mokyklų reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo prieštarauja mokyklos bendruomenės sprendimams, gauti iki 2023 m. birželio
30 d. , baigiami nagrinėti pagal iki 2023 m. birželio 30 d. galiojusį teisinį reguliavimą. 12 . Iki 2024 m. rugpjūčio 3 1 d. į pareigas priimti valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai, kurie neturi jų pareigoms eiti būtino išsilavinimo, toliau eina pareigas, bet ne ilgiau kaip iki 2027 m. rugpjūčio 31 d. Per šį laikotarpį reikalaujamo išsilavinimo neįgiję švietimo įstaigų vadovai atleidžiami iš einamų pareigų. 13 . Iki202 3 m. vasario 28 d. paskelbti konkursai į valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigas vykdomi, konkursų komisijos sudaromos pagal iki202 3 m. vasario 28 d. galiojusį teisinį reguliavimą. 14 . Iki 2023 m. birželio 30 d. paskelbti konkursai į valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigas vykdomi, konkursų komisijos sudaromos pagal iki 2023 m. birželio 30 d . galiojusį teisinį reguliavimą. 15 . Asmenims, įgijusiems pagrindinį išsilavinimą iki 2029 m. rugpjūčio 3 1 d. ir siekiantiems įgyti vidurinį išsilavinimą, netaikomas reikalavimas pasiekti švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytų dalykų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ne žemesnį kaip patenkinamą lygį. 16 .
1
6. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 59 straipsnio 9 dalies 1 punkte nurodytiems buvusiems švietimo įstaigų (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovams reikalavimas, kad visų metų veikla kadencijos, kurios metu jis atleistas iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, laikotarpiu būtų įvertinta gerai ir labai gerai netaikomas, jei švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovo pareigybė panaikinta iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. arba jis švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovo pareigas ėjo mažiau nei vienerius kalendorinius metus, arba buvusio švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovo veikla nebuvo vertinta dėl Švietimą įstatymą įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatytų priežasčių. 17 . Pedagoginių psichologinių tarnybų ir mokyklų psichologams, socialiniams pedagogams, specialiesiems pedagogams, logopedams, tiflopedagogams, surdopedagogams ir kitiems specialistams, teikiantiems specialiąją pedagoginę pagalbą Š vietimo įstatymo 51 straipsnio 1 punkte įtvirtinta nuostata taikoma tais atvejais, kai apkaltinamasis teismo nuosprendis buvo priimtas įsigaliojus šiam įstatymui, o Švietimo įstatymo 51 straipsnio 2 punkte įtvirtinta nuostata taikoma tais atvejais, kai asmuo buvo atleistas iš tarnybos už tarnybinį nusižengimą ar iš darbo už darbo pareigų pažeidimu s įs igaliojus šiam įstatymui. 18 . Nevalstybinių švietimo įstaigų vadovams Švietimo įstatymo 51 straipsnio 1 punkte įtvirtinta nuostata taikoma tais atvejais, kai apkaltinamasis teismo nuosprendis buvo priimtas po 2023 m. kovo 1 d., o Švietimo įstatymo 51 straipsnio 2 punkte įtvirtinta nuostata taikoma tais atvejais, kai asmuo buvo atleistas iš tarnybos už tarnybinį nusižengimą ar iš darbo už darbo pareigų pažeidimu s po 2023 m. kovo 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
f716ef67-5eed-4593-b5fd-4da2a92e9023 Projekto XIVP-2240
variantas
14, 16, 19, 20, 21, 23, 29, 36, 38, 39, 41, 43, 44, 46, 49, 52, 53, 56, 57, 58, 59, 62, 63, 64, 67, 69 IR 70 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ir įstatymo papildymo 564
2022 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Ikimokyklinio ugdymas programą, parengtą pagal švietimo
, ir mokslo ir sporto ministro patvirtintus patvirtintas ikimokyklinio ugdymo programų programos kriterijus gaires , vykdo ikimokyklinio, bendrojo ugdymo mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas.“
2Pakeisti 7 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Pagal ikimokyklinio ugdymo programą ugdomam ikimokyklinio amžiaus
vaikui ir jo tėvams (globėjams , rūpintojams ) koordinuotai teikiamos švietimo pagalba, socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos švietimo , ir mokslo ir sporto ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.“
1Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Priešmokyklinis ugdymas vykdomas pagal vienų metų švietimo
, ir mokslo ir sporto ministro patvirtintą priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą. Priešmokyklinį ugdymą vykdo ikimokyklinio, bendrojo ugdymo mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas, vadovaudamiesi švietimo , ir mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“
taip: „
3Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui,
kai tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos jam sueina 5 metai. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, vaikui priešmokyklinis ugdymas gali būti pradedamas teikti, kai jam tais kalendoriniais metais 5 metai sueina iki rugsėjo 1 dienos.
Priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas vėliau tėvų (globėjų) sprendimu, bet ne vėliau, negu vaikui tais kalendoriniais metais sueina 6 metai. Socialinę riziką patiriančiam vaikui priešmokyklinis ugdymas užtikrinamas švietimo, mokslo ir sporto ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. Jei vaikui priešmokyklinis ugdymas buvo pradėtas teikti kai jam tais kalendoriniais metais suėjo 5 metai, Švietimo švietimo , mokslo ir sporto ministro nustatytais atvejais ir nustatyta tvarka įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, priešmokyklinis ugdymas gali trukti dvejus metus. “
3Pakeisti 8 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Pagal priešmokyklinio ugdymo programą ugdomam priešmokyklinio
amžiaus vaikui ir jo tėvams (globėjams , rūpintojams ) koordinuotai teikiamos švietimo pagalba, socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos švietimo , ir mokslo ir sporto ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.“
1Pakeisti 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pradinis ugdymas vykdomas pagal ketverių metų pradinio ugdymo
programas. Jos įgyvendinamos vadovaujantis Pradinio ugdymo programos aprašu, Pradinio ugdymo bendrosiomis programomis, bendraisiais ugdymo planais, kuriuos tvirtina švietimo , ir mokslo ir sporto ministras. Pradinis ugdymas gali būti vykdomas kartu su dailės, muzikiniu, meniniu, sportiniu ar kitu ugdymu.“
2Pakeisti 9 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Pradinio ugdymo programas vykdo bendrojo ugdymo ir kitos mokyklos
ar kitas švietimo teikėjas .“
3Pakeisti 9 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Pradinis išsilavinimas įgyjamas baigus pradinio ugdymo programą ir nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų metu patikrinus mokymosi pasiekimus, išskyrus atvejus, kai asmuo švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytais atvejais yra atleidžiamas nuo mokymosi pasiekimų patikrinimo .“
4Pakeisti 9 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Pagal pradinio ugdymo programą ugdomam mokiniui ir jo tėvams
(globėjams, rūpintojams) koordinuotai teikiamos švietimo pagalba, socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos švietimo , ir mokslo ir sporto ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.“
Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1Pagrindinio ugdymo paskirtis – suteikti asmeniui dorinės,
sociokultūrinės ir pilietinės brandos pagrindus, bendrąjį raštingumą, technologinio raštingumo pradmenis, ugdyti tautinį sąmoningumą, išugdyti siekimą ir gebėjimą apsispręsti, pasirinkti ir mokytis toliau. 2. Pagrindinis ugdymas teikiamas mokiniui, įgijusiam pradinį išsilavinimą. 3. Pagrindinis ugdymas vykdomas pagal šešerių metų pagrindinio ugdymo programas programą . Pagrindinio ugdymo programų programos pirmoji dalis apima ketverių metų pagrindinio ugdymo tarpsnį, antroji dalis – dvejų metų pagrindinio ugdymo tarpsnį. Pagrindinio ugdymo programos programa įgyvendinamos įgyvendinama vadovaujantis Pagrindinio ugdymo programos aprašu, Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, bendraisiais ugdymo planais, kuriuos tvirtina švietimo , ir mokslo ir sporto ministras. Visiems mokiniams, baigiantiems pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, vykdomas nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas, išskyrus atvejus, kai asmuo švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytais atvejais yra atleidžiamas nuo mokymosi pasiekimų patikrinimo .
Į pagrindinio ugdymo programų programos antrąją dalį gali būti įtraukiami profesinio mokymo programų moduliai ir įskaitomi tęsiant mokymąsi pagal profesinio mokymo programas švietimo, ir mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Pagrindinis ugdymas gali būti vykdomas kartu su dailės, muzikiniu, meniniu, sportiniu ar kitu ugdymu. 4. Pagrindinis išsilavinimas įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir patikrinus mokymosi pasiekimus pasiekus švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytų dalykų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų slenkstinį lygį , išskyrus atvejus, kai asmuo švietimo , ir mokslo ir sporto ministro nustatytais atvejais yra atleidžiamas nuo pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo. Pagrindinio ugdymo įvertinimai atitinka slenkstinį, patenkinamą, pagrindinį ar aukštesnįjį pasiekimų lygius ir jų ribas, nustatytus švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamose bendrosiose programose. Jeigu asmuo švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytų dalykų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų metu nepasiekė kurio nors dalyko slenkstinio pasiekimų lygio, jis gali tais pačiais mokslo metais pakartotinai dalyvauti atitinkamo dalyko pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime. Jeigu ir po pakartotinio dalyvavimo atitinkamo dalyko pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime asmuo nepasiekė slenkstinio pasiekimų lygio, jis gali tęsti mokymąsi pagal pagrindinio ugdymo programą švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. 5.
(globėjams, rūpintojams) koordinuotai teikiamos švietimo pagalba, socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos švietimo , ir mokslo ir sporto ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.“
Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
dalykinį, sociokultūrinį, technologinį raštingumą, dorinę, tautinę ir pilietinė brandą, profesinės kompetencijos pradmenis. 2. Valstybės garantuojamas visuotinis vidurinis ugdymas teikiamas mokiniui, įgijusiam pagrindinį išsilavinimą. 3. Vidurinis ugdymas vykdomas pagal dvejų metų vidurinio ugdymo programas. Jas sudaro privalomieji ir pasirenkamieji bendrojo ugdymo dalykai bei galimi profesinio mokymo programų moduliai. Jos įgyvendinamos vadovaujantis Vidurinio ugdymo programos aprašu, Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, bendraisiais ugdymo planais, kuriuos tvirtina švietimo , ir mokslo ir sporto ministras. Vidurinis ugdymas gali būti vykdomas kartu su dailės, muzikiniu, meniniu, sportiniu ar kitu ugdymu. Jeigu vidurinio ugdymo programa vykdoma kartu su profesinio mokymo programa, jos gali būti vykdomos ilgiau negu dvejus metus. 4. Į vidurinio ugdymo programą profesinio mokymo programų moduliai gali būti įskaitomi tęsiant mokymąsi pagal profesinio mokymo programas švietimo , ir mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. 5. Vidurinis išsilavinimas įgyjamas baigus vidurinio ugdymo programą ir išlaikius tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros ir du kitus mokinio pasirinktus brandos egzaminus, išskyrus atvejus, kai asmuo švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytais atvejais yra atleidžiamas nuo brandos egzaminų.
Vidurinį išsilavinimą įgijusių asmenų mokymosi rezultatai apibendrinami ir fiksuojami dalykų metiniais ir išlaikytų brandos egzaminų įvertinimais. Asmens brandos egzaminų įvertinimai atitinka slenkstinį, patenkinamą, pagrindinį ar aukštesnįjį pasiekimų lygius ir jų ribas, nustatytas švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamose bendrosiose programose. 5. Vidurinis išsilavinimas įgyjamas baigus vidurinio ugdymo programą ir išlaikius brandos egzaminus, išskyrus atvejus, kai asmuo švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytais atvejais yra atleidžiamas nuo brandos egzaminų. Vidurinį išsilavinimą įgijusių asmenų mokymosi rezultatai apibendrinami ir fiksuojami dalykų metiniais ir išlaikytų brandos egzaminų įvertinimais. Asmens brandos egzaminų įvertinimai atitinka aukštesnįjį, pagrindinį ar patenkinamą pasiekimų lygius ir jų ribas, nustatytas švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamose brandos egzaminų programose. 6. Pagal vidurinio ugdymo programą ugdomam mokiniui ir jo tėvams (globėjams, rūpintojams) koordinuotai teikiamos švietimo pagalba, socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos švietimo , ir mokslo ir sporto ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.“
1Pakeisti 14 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„14 straipsnis. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymo poreikių, ugdymas
, švietimo pagalbos skyrimas ir teikimas
“. 2. Pakeisti 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo paskirtis – padėti mokiniui lavintis, mokytis pagal gebėjimus, įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją, pripažįstant ir plėtojant jų gebėjimus ir galias. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymas ir švietimo pagalbos teikimas organizuojamas švietimo , ir mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“
3Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupės nustatomos ir jų specialieji ugdymosi poreikiai skirstomi į nedidelius, vidutinius, didelius ir labai didelius švietimo , ir mokslo ir sporto ministro, sveikatos apsaugos ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.“
4Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių pirminį į vertinimą atlieka mokyklos Vaiko gerovės komisija ir esant poreikiui mokyklos vadovas skiria švietimo pagalbą. Mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų) pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais į vertina Pedagoginė pedagoginė psichologinė tarnyba .
ir specialųjį ugdymąsi skiria Pedagoginės psichologinės tarnybos vadovas , atskirais atvejais mokyklos vadovas su tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimu skiria švietimo pagalbą ir ugdymo pritaikymą. Specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimas, ugdymo pritaikymas ir (ar) reikalingos švietimo pagalbos skyrimas vykdomas švietimo , ir mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“
5Pakeisti 14 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Pedagoginių psichologinių tarnybų Reikalavimus pedagoginių psichologinių tarnybų paslaugoms ir jų teikimo sąlygoms ir jų darbo organizavimo tvarką nustato švietimo , ir mokslo ir sporto ministras, suderinęs su sveikatos apsaugos ministru.“ 7 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„
paskirtis – sudaryti sąlygas asmeniui mokytis visą gyvenimą, tenkinti pažinimo poreikius, tobulinti įgytą kvalifikaciją, įgyti papildomų kompetencijų. 2. Neformalusis suaugusiųjų švietimas teikiamas kiekvienam jį pasirinkusiam asmeniui, ne jaunesniam kaip 18 metų. 3. Neformalųjį suaugusiųjų švietimą teisės aktų nustatyta tvarka gali teikti visi švietimo teikėjai. Bendruosius iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijus nustato švietimo , ir mokslo ir sporto ministras. 4. Neformaliojo švietimo būdu asmens įgyta kompetencija gali būti pripažįstama kaip baigta formaliojo švietimo programos (išskyrus studijų programas) dalis švietimo , ir mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka arba kaip studijų programos dalis – aukštosios mokyklos nustatyta tvarka. 5. Neformalųjį suaugusiųjų švietimą nustato Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymas (toliau – Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas) .“
Pakeisti 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Psichologinę pagalbą teikia, psichologinių problemų prevenciją
vykdo pedagoginių psichologinių tarnybų, mokyklų psichologai, turintys psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro kvalifikacinius laipsnius arba psichologijos magistro kvalifikacinį laipsnį baigus vientisąsias studijas arba švietimo , ir mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, arba teisės aktų nustatyta tvarka pripažintą kaip lygiavertę užsienyje įgytą kvalifikaciją , kurie pagal šio įstatymo 51 straipsnį yra nepriekaištingos reputacijos . Psichologinės pagalbos teikimo tvarką nustato švietimo , ir mokslo ir sporto ministras.“
Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1Socialinės pedagoginės pagalbos paskirtis padėti tėvams (globėjams,
rūpintojams), kad būtų įgyvendinta vaiko teisė į mokslą, užtikrinti jo saugumą mokykloje: šalinti priežastis, dėl kurių vaikas negali lankyti mokyklos ar vengia tai daryti, sugrąžinti į mokyklą ją palikusius vaikus, kartu su tėvais (globėjais, rūpintojais) padėti vaikui pasirinkti mokyklą pagal protines ir fizines galias ir joje adaptuotis. 2. Mokykla, teikdama mokiniui socialinę pedagoginę pagalbą, bendradarbiauja su socialinę pagalbą teikiančiomis tarnybomis, sveikatos priežiūros ir teisėtvarkos institucijomis ir konsultuoja mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus) ir mokytojus. 3. Socialinę pedagoginę pagalbą teikia švietimo įstaigose, vaikų globos įstaigose ir kitose įstaigose ar organizacijose dirbantys socialiniai pedagogai, kurių išsilavinimas ir kvalifikacija atitinka švietimo ir mokslo ministro nustatytus reikalavimus. Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo vaikams ir mokiniams tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. 1. Socialinės pedagoginės pagalbos paskirtis – padėti vaikui įgyvendinti jo teisę mokytis, stiprinti vaiko ir mokinio socialines ir emocines kompetencijas, skatinti saugios vaiko ir mokinio mokymosi galias ir poreikius atliepiančios ugdymo aplinkos kūrimą. 2. Socialinę pedagoginę pagalbą teikia mokyklose, pedagoginėse psichologinėse tarnybose ir kitose įstaigose ar organizacijose dirbantys socialiniai pedagogai, kurie turi aukštąjį ar jam lygiavertį išsilavinimą arba švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją ir atitinka švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir kurie pagal šio įstatymo 51 straipsnį yra nepriekaištingos reputacijos. 3.
tėvais (globėjais, rūpintojais), mokytojais, kitais švietimo pagalbą teikiančiais specialistais, socialinę pagalbą teikiančiomis tarnybomis, sveikatos priežiūros, teisėtvarkos institucijomis ir kitomis įstaigomis bei organizacijomis. 4. Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo vaikams ir mokiniams tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. “
1Pakeisti 21 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Specialiąją pedagoginę pagalbą asmenims iki mokslo metų, kuriais
jiems sueina 21 metai, pabaigos, o tiems, kurie dėl ligos mokėsi su pertraukomis ir pateikė tokių pertraukų priežastį pagrindžiančius dokumentus, – iki mokslo metų, kuriais jiems sueina 23 metai, pabaigos teikia specialieji pedagogai, logopedai, tiflopedagogai, surdopedagogai ir kiti specialistai, kurie turi aukštąjį ar jam lygiavertį išsilavinimą arba švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją ir atitinka švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir kurie pagal šio įstatymo 51 straipsnį yra nepriekaištingos reputacijos . Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo asmenims iki 21 metų tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.“
2Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Specialioji pagalba mokiniui, kuriam jos reikia, teikiama
mokykloje. Jam teikiamos žodinės kalbos vertimo į gestų kalbą, teksto skaitymo ir konspektavimo bei kitos paslaugos, didinančios ugdymosi prieinamumą. Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarką nustato švietimo , ir mokslo ir sporto ministras. Aukštojoje mokykloje specialioji pagalba teikiama aukštosios mokyklos nustatyta tvarka.“
1Pakeisti 23 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Kvalifikacijos Pedagoginių darbuotojų (išskyrus aukštųjų mokyklų darbuotojus) kvalifikacijos tobulinimo programas įgyvendina švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka patvirtinti pedagogų rengimo centrai ir akredituotos kvalifikacijos tobulinimo įstaigos. Reikalavimus pedagoginių darbuotojų (išskyrus aukštųjų mokyklų darbuotojus) kvalifikacijos tobulinimo programoms nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.“
2Pakeisti 23 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Nacionalines pedagogų pedagoginių darbuotojų (išskyrus aukštųjų mokyklų darbuotojus) kvalifikacijos tobulinimo programas prioritetinėse kvalifikacijos tobulinimo srityse, kurias trejų metų laikotarpiui tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, įgyvendina švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka patvirtinti pedagogų rengimo centrai kartu su kitomis aukštosiomis mokyklomis ir (ar) akredituotomis kvalifikacijos tobulinimo įstaigomis. Reikalavimus nacionalinėms pedagogų pedagoginių darbuotojų (išskyrus aukštųjų mokyklų darbuotojus) kvalifikacijos tobulinimo programoms, jų vertinimo, akreditavimo ir registravimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.“
1Pakeisti 29 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą
mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo programas, ikimokyklinio ugdymo mokyklą mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą tvarką nustato savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), vadovaudamasi švietimo , ir mokslo ir sporto ministro patvirtintais bendraisiais priėmimo kriterijais.“
2Pakeisti 29 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą mokytis pagal priešmokyklinio, bendrojo ugdymo programas, ikimokyklinio ugdymo mokyklą mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą pirmumo teise privalo būti priimamas asmuo, gyvenantis mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) tai mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje. Tėvų (globėjų, rūpintojų) ir vaiko pageidavimu vaikas gali būti priimtas į kitą bendrojo ugdymo mokyklą tuo atveju, jeigu joje yra laisvų vietų.“
3Pakeisti 29 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės ikimokyklinio ugdymo
mokyklą mokytis pagal ikimokyklinio ugdymo programą, formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklą ir neformaliojo vaikų švietimo mokyklą kriterijus ir tvarką nustato savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas).“2
4. Pakeisti 29 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Asmenų priėmimą į profesinio mokymo įstaigas ir
neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas vykdančias mokyklas nustato Profesinio mokymo įstatymas ir Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymas. “3
5. Pakeisti 29 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Mokinys Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir
vidutinės priežiūros įstatymo (toliau – Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas) nustatytais pagrindais ir tvarka gali būti perkeltas į kitą mokyklą arba jam gali būti skirta kita minimalios ar vidutinės priežiūros priemonė.“
1Pakeisti 36 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Mokiniai į atitinkamą ugdymo programą vykdančią
mokyklą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymu (toliau – Transporto lengvatų įstatymas) , vežami visuomeniniu keleiviniu transportu mokinio pažymėjime nurodytu maršrutu, mokykliniu autobusu arba kitu transportu.
Į mokyklą ir atgal privalo būti vežami kaimuose, miesteliuose toliau kaip 3 kilometrai nuo mokyklos gyvenantys mokiniai, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, ir vaikai, kuriems paskirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas. Mokinių vežimo mokykliniu autobusu tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. “
2Pakeisti 36 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Mokinių gyvenimo valstybinės ir savivaldybės
bendrojo ugdymo mokyklos bendrabutyje išlaidos apmokamos iš mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) skirtų ūkio lėšų. Tėvai (globėjai, rūpintojai) už mokinių maitinimą moka švietimo , ir mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“
1Pakeisti 38 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Mokymosi pasiekimų vertinimo ugdymo (ugdymosi) procese paskirtis
2. Pakeisti 38 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Mokymosi pasiekimus įsivertina mokinys, vertina mokytojas, švietimo teikėjas, mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų), Švietimo ir mokslo ministerija ir jos įgaliotos institucijos švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija .“2
3. Pakeisti 38 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos įgaliota institucija ir savivaldybių vykdomosios institucijos savivaldybės vykdomoji institucija organizuoja mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas pasiekimų patikrinimus (brandos egzaminus, pasiekimų patikrinimus baigus pagrindinio ugdymo programą, nacionalinius mokinių pasiekimų patikrinimus ir kitus mokymosi pasiekimų patikrinimo būdus) pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintas mokymosi pasiekimų patikrinimų programas ir mokymosi pasiekimų patikrinimų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašus, mokinių pasiekimų tyrimus. Šie mokymosi pasiekimų patikrinimai organizuojami vienodi visų mokomųjų kalbų mokyklų mokiniams, nepažeidžiant lygių galimybių principo, apibrėžto šio įstatymo 5 straipsnyje, o mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių asmens gabumų), pritaikomi švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai organizuojami švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.
Visos bendrojo ugdymo mokyklos užtikrina lietuvių kalbos mokėjimą pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą lietuvių kalbos ir literatūros bendrąją programą (nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų).“
1Pakeisti 39 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Mokymosi pasiekimus įteisinančių dokumentų, patvirtinančių bendrojo
ugdymo programų baigimą ir išsilavinimo įgijimą, turinį, formą ir išdavimo tvarką nustato švietimo , ir mokslo ir sporto ministras.“
2Pakeisti 39 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) mokymosi pasiekimų pažymėjimas – neįgijusiam pradinio, pagrindinio ar vidurinio išsilavinimo arba įgijusiam vidurinį ar jam prilygintą išsilavinimą, patvirtintą išduotu brandos atestatu ar kitu vidurinį ar jam prilygintą išsilavinimą patvirtinančiu dokumentu, ir papildomai ir (ar) pakartotinai besimokiusiam pagal vidurinio ugdymo dalykų programas ir jas baigusiam , ir
(ar) papildomai, ir (ar) pakartotinai išlaikiusiam brandos egzaminus. “
1Pakeisti 41 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Gimnazijos tipui priskiriamos mokyklos, vykdančios švietimo
, ir mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį.
Atskiru atveju (mokykla gyvenamosiose vietovėse, kuriose nėra kitų vidurinio ugdymo programą lietuvių ar (ir) tautinės mažumos kalba vykdančių bendrojo ugdymo mokyklų, arba bendrojo ugdymo mokykla, pagal Vyriausybės patvirtintus patvirtintose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse nustatytus kriterijus priskirta prie miesto pakraščio mokyklų; pasienio ruože esanti bendrojo ugdymo mokykla; nevalstybinė mokykla; mokykla, skirta šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių; mokykla, vykdanti specializuoto ugdymo krypties programą, kuriai reikalingas ugdymo nuoseklumas, ir atitinkanti Vyriausybės patvirtintose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse nustatytus kriterijus; mokykla, kurioje ne mažiau kaip 15 procentų visų mokinių yra didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių ir (ar) vidutinį ir sunkų neįgalumą turintys mokiniai , ir kuri atitinka Vyriausybės patvirtintus kriterijus, ; savivaldybės kadetų ugdymo mokykla, skirta šalies (regiono) mokiniams ), gimnazija gali vykdyti akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programą ar akredituotą vidurinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo programą ir pradinio ugdymo programą, vadovaudamasi šio įstatymo 28 straipsnio nuostatomis ir Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis.“
2Pakeisti 41 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15. Mokyklų pavadinimų (išskyrus aukštųjų mokyklų pavadinimus) sudarymo ir rašymo
tvarką, suderinus su Valstybine lietuvių kalbos komisija, tvirtina švietimo , ir mokslo ir sporto ministras. Mokyklos pavadinime grupę ar tipą nusakantis žodis gali būti nevartojamas.“
1.
1Pakeisti 43 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Mokykla savo veiklą pradeda įregistravus mokyklą
Juridinių asmenų registre Lietuvos Respublikos civilinio kodeks o e (toliau – Civilinis kodeksas) ir Juridinių asmenų registro nuostat ų uose nustatyta tvarka.“
2Pakeisti 43 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Valstybinės ir savivaldybės mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) įstatai rengiami
vadovaujantis švietimo , ir mokslo ir sporto ministro patvirtintais Nuostatų, įstatų ar statutų įforminimo reikalavimais.“
3Pakeisti 43 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Mokslo metų pradžią ir trukmę pagal priešmokyklinio ugdymo
programas programą , bendrojo ugdymo programas, pirminio ir tęstinio profesinio mokymo programas nustato švietimo , ir mokslo ir sporto ministras, pagal neformaliojo švietimo programas (išskyrus priešmokyklinio ugdymo ir tęstinio profesinio mokymo programas) – savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), savininkas.“
4Pakeisti 43 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Mokykloje gali būti vykdomos tik Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų
registre įregistruotos formaliojo švietimo programos. Mokykla bendrojo ugdymo programas gali vykdyti, jeigu atitinka Vyriausybės patvirtintose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse nustatytus bendruosius ir specialiuosius kriterijus. Mokykla formaliojo profesinio mokymo programas gali vykdyti tik turėdama švietimo ir mokslo ministro Profesinio mokymo įstatyme nustatyta tvarka išduotą licenciją, už kurios išdavimą, papildymą ar patikslinimą mokama valstybės rinkliava. Formaliojo profesinio mokymo licencijavimo taisykles tvirtina Vyriausybė . “
5Pakeisti 43 straipsnio 10 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) švietimo , ir mokslo ir sporto ministerijos ministro nustatyta tvarka vykdyti šalies ir tarptautinius švietimo projektus;“ 6.
Pakeisti 43 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „
apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką, ugdymo, mokymo, studijų, švietimo programų vykdymą, atvirumą vietos bendruomenei, mokymo sutarties sudarymą ir sutartų įsipareigojimų vykdymą, geros kokybės švietimą. Švietimo įstaiga privalo sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui nuolat dalyvauti bent vienoje nuoseklioje, ilgalaikėje socialines ir emocines kompetencijas ugdančioje prevencinėje programoje, apimančioje smurto, alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją, sveikos gyvensenos skatinimą, įgyvendinant pateiktas švietimo ir mokslo ministro patvirtintas rekomendacijas dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose. „11. Mokykla privalo:
1) užtikrinti kokybišką švietimo programų vykdymą;
2) sukurti ir palaikyti sveiką ir saugią aplinką, sudarančią palankias galimybes ugdyti ir mokytis;
3) sudaryti mokymo sutartis ir vykdyti jose numatytus įsipareigojimus;
4) tobulinti veiklą, stiprinant veiklos įsivertinimą;
5) sudaryti galimybes mokiniams dalyvauti švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus kokybės kriterijus atitinkančiose, socialines ir emocines kompetencijas ugdančiose, smurto, patyčių, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo ar kitose prevencinėse programose;
6) dalyvauti nacionaliniuose ir tarptautiniuose mokinių pasiekimų tyrimuose ir patikrinimuose, kurie organizuojami švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“
7Pakeisti 43 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Švietimo įstaigose saugios ir palankios mokiniams aplinkos kūrimu rūpinasi
Vaiko gerovės komisija.
Ji organizuoja ir koordinuoja švietimo programų pritaikymą mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, švietimo pagalbos teikimą, atsižvelgdama į švietimo įstaigos poreikius, teikia švietimo įstaigos vadovui siūlymus dėl švietimo ir mokslo ministro patvirtintų rekomendacijų dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose ir atlieka kitas su vaiko gerove susijusias funkcijas. Mokyklos Vaiko gerovės komisijos paskirtis – rūpintis mokiniui saugia ir palankia ugdymo aplinka. Mokyklos Vaiko gerovės komisijos funkcijas, sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarką nustato švietimo, ir mokslo ir sporto ministras.“
1Pakeisti 44 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Savivaldybės taryba neformaliojo švietimo mokyklas (biudžetines įstaigas)
reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko savarankiškai, bendrojo ugdymo mokyklas (biudžetines įstaigas) – vadovaudamasi Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, pagalbos įstaigas (biudžetines įstaigas) – Vyriausybės nustatytais pagalbos įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijais.
Savivaldybės neformaliojo švietimo mokyklos (viešosios įstaigos) reorganizuojamos, likviduojamos ar pertvarkomos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) sprendimu, bendrojo ugdymo mokyklos (viešosios įstaigos), profesinio mokymo įstaigos (viešosios įstaigos) – savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) sprendimu, vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, pagalbos įstaigos (viešosios įstaigos) – savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) sprendimu, vadovaujantis Vyriausybės nustatytais pagalbos įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijais. Tais atvejais, kai savivaldybės tarybos ar dalyvių susirinkimo sprendimų projektai dėl bendrojo ugdymo mokyklų reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo prieštarauja mokyklos bendruomenės sprendimams, siūlymus dėl tokios mokyklos reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo pateikia Švietimo ir mokslo ministerija švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija . Mokyklos bendruomenės sprendimų priėmimo tvarką nustato švietimo , ir mokslo ir sporto ministras.“
2Pakeisti 44 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) struktūros pertvarka – mokyklos grupės ar tipo pakeitimas arba vykdomos organizacinės veiklos pakeitimai (klasių, grupių, skyrių, filialų steigimas ar likvidavimas, mokymo valstybine kalba ar tautinės mažumos kalba įvedimas ar pabaiga mokykloje, paskirties keitimas) – vykdoma valstybinės ir savivaldybės mokyklos
Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis. Valstybinės mokyklos (išskyrus profesinio mokymo įstaigą) grupės ar tipo pakeitimas atliekamas gavus švietimo , ir mokslo ir sporto ministro rašytinį sutikimą.“
1Pakeisti 46 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
„11) naudotis kitomis Profesinio mokymo įstatymo ar Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo ir kitų įstatymų nustatytomis teisėmis;“
2Papildyti 46 straipsnio 1 dalį 13 punktu:
„
rekomendavus, arba nėštumo ir gimdymo ar atostogų vaikui prižiūrėti metu, neprarandant mokinio statuso ir teisės po akademinių atostogų tęsti mokymąsi toje mokykloje, kurioje mokėsi prieš akademines atostogas.
“. 20 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 49 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) būti atestuotas ir įgyti kvalifikacinę kategoriją švietimo , ir mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;“. 2.
2Pakeisti 49 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) siūlyti mokyklos vadovui Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių dėl minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės vaikui skyrimo, taip pat siūlyti mokyklos vadovui skirti vaikui už švietimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir mokinio elgesio normų pažeidimus drausmines auklėjamojo poveikio priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (toliau – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas) švietimo įstaigos vidaus tvarką nustatančiuose dokumentuose ;“. 3. Pakeisti 49 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) naudotis kitomis Profesinio mokymo, Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi ir kitų įstatymų nustatytomis teisėmis.“
išdėstyti taip:
„10) vykdyti kitas Profesinio mokymo, Neformaliojo
suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymų nustatytas pareigas.“
Pakeisti 52 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Švietimo valdymo subjektai yra:
, ir mokslo ir sporto ministerija, kitos ministerijos, Vyriausybės įstaigos;
3) švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija;
savivaldybės institucijos;
nevalstybinės mokyklos savininkas (dalyvių susirinkimas);
švietimo įstaigos vadovas.“
Pakeisti 53 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „53 straipsnis. Švietimo stebėsena
subjektams priimti pagrįstus sprendimus ir vykdyti švietimo kokybę laiduojantį valdymą. 2.
2Valstybės švietimo stebėseną, vadovaudamosi švietimo , ir mokslo ir sporto ministro patvirtintais švietimo stebėsenos rodikliais ir jo nustatyta tvarka, vykdo Švietimo , ir mokslo ir sporto ministerija , švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija bei kitos švietimo , ir mokslo ir sporto ministro įgaliotos įstaigos, savivaldybių administracijos, mokyklos. 3. Švietimo ir mokslo ministerija Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija kiekvienais metais paskelbia pranešimą apie švietimo sistemos ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo būklę šalyje ir regionuose. 4. Asmens duomenys Švietimo valdymo informacinėje sistemoje tvarkomi Vyriausybės tvirtinamuose Švietimo valdymo informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka. 5. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai įstaigai institucijai nustačius, kad mokykloje nėra ne sudarytos sąlygos užtikrinti švietimo kokybę laiduojantį valdymą, švietimo, mokslo ir sporto ministras švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija gali kreiptis į savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją (dalyvių susirinkimą) dėl kokybiško valdymo užtikrinimo.“ 23 straipsnis. 56 straipsnio pakeitimas Pakeisti 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„56 straipsnis. Švietimo , ir mokslo ir sporto ministerijos ir švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliojimai 1.
Švietimo , ir mokslo ir sporto ministerija yra įgaliota :
1) dalyvauti formuojant, vykdyti ir užtikrinti formuoja valstybinę švietimo politiką , taip pat organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą ;1 1 ) 2) dalyvauti rengiant Nacionalinį pažangos planą kai rengiamas Nacionalinis pažangos planas, teikia pasiūlymus dėl švietimo politikos strateginių tikslų ir pažangos uždavinių nustatymo;1 2 ) 3) rengti rengia švietimo politikos pažangos uždavinius įgyvendinančias nacionalines plėtros programas, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą;
2) 4) atsakyti atsako už švietimo kokybę;
4) 6) valdyti valdo Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registrą, steigti steigia ir valdyti valdo žinybinius registrus ir valstybės informacines sistemas ir valdyti valdo valstybės informacinėse sistemose tvarkomus asmens duomenis;
5) 7) koordinuoti savivaldybių administracijų švietimo padalinių veiklą įgyvendinant valstybės švietimo politiką, bendradarbiauja su savivaldybių administracijų švietimo padaliniais dėl valstybės švietimo politikos formavimo ir įgyvendinimo , teikti teikia Vyriausybei tvirtinti bendruosius jų nuostatus; nustatyti nustato kvalifikacinius reikalavimus savivaldybių administracijų švietimo padalinių vadovams ir specialistam s;
8) koordinuoti koordinuoja profesinio mokymo įstaigų ir bendrojo ugdymo mokyklų, skirtų šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, tinklo kūrimą;
7) organizuoti ir koordinuoti vidurinio ugdymo programų akreditavimą;
8) Vyriausybės nustatyta tvarka išduoti licencijas formaliojo profesinio mokymo programoms vykdyti);
9) organizuoti organizuoja ir ko
ordinuoja informacijos apie profesinio mokymo įstaigas ir jų vykdomas profesinio mokymo programas sklaidą, siekiant didinti profesinio rengimo ir mokymo patrauklumą;
bendradarbiauja su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, skatinti savarankišką šalies mokyklų ir organizacijų bendradarbiavimą su atitinkamomis kitų užsienio valstybių mokyklomis ir organizacijomis, finansuoti finansuoja ar kitaip skatinti skatina užsienyje gyvenančių lietuvių veiklą švietimo ir studijų srityse, atstovauti atstovauja Lietuvos Respublikai užsienio valstybėse ar tarptautinėse organizacijose;
organizuoja mokyklų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės, kaip savininkės ar dalininkės, teises ir pareigas, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų atestaciją;
12) tvirtinti ikimokyklinio ugdymo programų kriterijus, Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą, formaliojo švietimo bendrąjį ugdymo, mokymo turinį (pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų aprašus, bendrąsias programas, ugdymo, mokymo planus), kurį tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras; Vidurinio ugdymo programų akreditacijos kriterijus ir jos vykdymo tvarkos aprašą; bendruosius iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų formalųjį švietimą papildančio švietimo (ugdymo) neformaliojo švietimo programų kriterijus, kuriuos tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras; kas dveji metai atnaujinti ir iki einamųjų metų kovo 1 dienos tvirtinti bendruosius ugdymo planus;
13) tvirtinti Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašą, Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašą;
14) tvirtinti valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų kvalifikacijos tobulinimo ir veiklos vertinimo nuostatus, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos nuostatus, pedagogų rengimo reglamentą, va
dovų rezervo reglamentą;
rūpintis lietuvių kalbos mokymu ir mokymu lietuvių kalba užsienio valstybėse organizuoja ir koordinuoja valstybės paramos ir pagalbos teikimą lituanistiniam švietimui užsienyje, užsieniečių lietuvių kalbos mokymuisi; analizuoti analizuoja , ar tinkamai naudojamos švietimui skirtos valstybės biudžeto lėšos, atsiskaityti informuoja visuomenę apie bendrąją švietimo būklę šalyje kitas įstatymų ir Vyriausybės nustatytas funkcijas ;
16) konkurso tvarka skirti biudžeto lėšas įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, vykdančioms švietimo, mokslo, kultūros ir sporto programas, projektus;
17) parengti rekomendacijas dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose.
Švietimo , ir mokslo ir sporto ministerija yra įgaliota :
1) dalyvauti formuojant, vykdyti ir užtikrinti formuoja valstybinę švietimo politiką , taip pat organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą ;1 1 ) 2) dalyvauti rengiant Nacionalinį pažangos planą kai rengiamas Nacionalinis pažangos planas, teikia pasiūlymus dėl švietimo politikos strateginių tikslų ir pažangos uždavinių nustatymo;1 2 ) 3) rengti rengia švietimo politikos pažangos uždavinius įgyvendinančias nacionalines plėtros programas, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą;
2) 4) atsakyti atsako už švietimo kokybę;
4) 6) valdyti valdo Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registrą, steigti steigia ir valdyti valdo žinybinius registrus ir valstybės informacines sistemas ir valdyti valdo valstybės informacinėse sistemose tvarkomus asmens duomenis;
5) 7) koordinuoti savivaldybių administracijų švietimo padalinių veiklą įgyvendinant valstybės švietimo politiką, bendradarbiauja su savivaldybių administracijų švietimo padaliniais dėl valstybės švietimo politikos formavimo ir įgyvendinimo , teikti teikia Vyriausybei tvirtinti bendruosius jų nuostatus; nustatyti nustato kvalifikacinius reikalavimus savivaldybių administracijų švietimo padalinių vadovams ir specialistam s;
8) koordinuoti koordinuoja profesinio mokymo įstaigų ir bendrojo ugdymo mokyklų, skirtų šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, tinklo kūrimą;
7) organizuoti ir koordinuoti vidurinio ugdymo programų akreditavimą;
8) Vyriausybės nustatyta tvarka išduoti licencijas formaliojo profesinio mokymo programoms vykdyti);
9) organizuoti organizuoja ir koordinuoja informacijos apie profesinio mokymo įstaigas ir jų vykdomas profesinio mokymo programas
sklaidą, siekiant didinti profesinio rengimo ir mokymo patrauklumą;
bendradarbiauja su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, skatinti savarankišką šalies mokyklų ir organizacijų bendradarbiavimą su atitinkamomis kitų užsienio valstybių mokyklomis ir organizacijomis, finansuoti finansuoja ar kitaip skatinti skatina užsienyje gyvenančių lietuvių veiklą švietimo ir studijų srityse, atstovauti atstovauja Lietuvos Respublikai užsienio valstybėse ar tarptautinėse organizacijose;
organizuoja mokyklų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės, kaip savininkės ar dalininkės, teises ir pareigas, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų atestaciją;
12) tvirtinti ikimokyklinio ugdymo programų kriterijus, Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą, formaliojo švietimo bendrąjį ugdymo, mokymo turinį (pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų aprašus, bendrąsias programas, ugdymo, mokymo planus), kurį tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras; Vidurinio ugdymo programų akreditacijos kriterijus ir jos vykdymo tvarkos aprašą; bendruosius iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų formalųjį švietimą papildančio švietimo (ugdymo) neformaliojo švietimo programų kriterijus, kuriuos tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras; kas dveji metai atnaujinti ir iki einamųjų metų kovo 1 dienos tvirtinti bendruosius ugdymo planus;
13) tvirtinti Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašą, Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašą;
14) tvirtinti valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų kvalifikacijos tobulinimo ir veiklos vertinimo nuostatus, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos nuostatus, pedagogų rengimo reglamentą, vadovų rezervo reglamentą;
rūpintis lietuvių kalbos mokymu ir mokymu lietuvių kalba užsienio
valstybėse organizuoja ir koordinuoja valstybės paramos ir pagalbos teikimą lituanistiniam švietimui užsienyje, užsieniečių lietuvių kalbos mokymuisi; analizuoti analizuoja , ar tinkamai naudojamos švietimui skirtos valstybės biudžeto lėšos, atsiskaityti informuoja visuomenę apie bendrąją švietimo būklę šalyje kitas įstatymų ir Vyriausybės nustatytas funkcijas ;
16) konkurso tvarka skirti biudžeto lėšas įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, vykdančioms švietimo, mokslo, kultūros ir sporto programas, projektus;
17) parengti rekomendacijas dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose. 13) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
2Švietimo, mokslo ir sporto ministras:
1) tvirtina vidurinio ugdymo programų akreditacijos kriterijus ir jos vykdymo tvarkos aprašą; prevencinių programų kriterijus ir atitikties jiems vertinimo tvarką; kas dveji metai atnaujina ir iki einamųjų metų kovo 1 dienos tvirtina bendruosius ugdymo planus;
2) tvirtina Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašą;
3) tvirtina valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų veiklos vertinimo nuostatus, mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų atestacijos nuostatus ir kompetencijų aprašą, pedagogų rengimo reglamentą, švietimo įstaigų vadovų rezervo reglamentą, valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų, mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų mentorystės ir palydėjimo į profesinę veiklą tvarkos aprašą ;
4) nustato valstybės biudžeto lėšų skyrimo konkurso būdu įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, valstybės narės juridinių asmenų ar kitų organizacijų padaliniams, įsteigtiems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, vykdantiems švietimo, mokslo, kultūros ir sporto programas, projektus, tvarką;
5) tvirtina rekomendacijas dėl prevencinių programų įgyvendinimo mokyklose;
6) nustato kvalifikacinius reikalavimus savivaldybių administracijų švietimo padalinių vadovams ir specialistams;
7) tvirtina mokinių, išskyrus besimokančių pagal aukštojo mokslo programas, nelaimingų atsitikimų tyrimo tvarkos aprašą;
kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 564 straipsniu: „564 straipsnis.
Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos įgaliojimai Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija:
1) vykdo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas pasiekimų patikrinimus (brandos egzaminus, kitus egzaminus, įskaitas ir kitus mokymosi pasiekimų patikrinimus), nacionalinius ir tarptautinius mokinių pasiekimų tyrimus;
2) organizuoja užsienio lietuvių ir užsieniečių lietuvių kalbos pasiekimų vertinimą;
3) užtikrina ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo kokybę;
4) atlieka valstybinę švietimo teikėjų (išskyrus aukštąsias mokyklas) veiklos priežiūrą;
5) vykdo vidurinio ugdymo programų akreditavimą;
6) vykdo bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių ir mokymo priemonių kokybės priežiūrą;
7) atlieka vadovavimo valstybinei ar savivaldybės švietimo įstaigai (išskyrus aukštąją mokyklą) kompetencijų vertinimą;
8) administruoja ir (ar) įgyvendina, ir (ar) finansuoja priemones, projektus, skirtus ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo politikos tęstinės veiklos ir (ar) pažangos uždaviniams įgyvendinti, priima sprendimus dėl finansavimo skyrimo šias priemones įgyvendinantiems projektams;
9) konsultuoja savivaldybių administracijų švietimo padalinius dėl valstybės ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo politikos įgyvendinimo;
10) vykdo mokyklų, vykdančių ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybės išorinį vertinimą;
11) kiekvienais metais iki rugpjūčio 31 dienos parengia pranešimą apie ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo būklę šalyje ir regionuose ir teikia išvadas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai dėl reikalingo ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo sistemos tobulinimo;
12) teikia siūlymus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai dėl rengiamų teisės aktų projektų;
13) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.“
Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos įgaliojimai Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija:
1) vykdo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas pasiekimų patikrinimus (brandos egzaminus, kitus egzaminus, įskaitas ir kitus mokymosi pasiekimų patikrinimus), nacionalinius ir tarptautinius mokinių pasiekimų tyrimus;
2) organizuoja užsienio lietuvių ir užsieniečių lietuvių kalbos pasiekimų vertinimą;
3) užtikrina ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo kokybę;
4) atlieka valstybinę švietimo teikėjų (išskyrus aukštąsias mokyklas) veiklos priežiūrą;
5) vykdo vidurinio ugdymo programų akreditavimą;
6) vykdo bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių ir mokymo priemonių kokybės priežiūrą;
7) atlieka vadovavimo valstybinei ar savivaldybės švietimo įstaigai (išskyrus aukštąją mokyklą) kompetencijų vertinimą;
8) administruoja ir (ar) įgyvendina, ir (ar) finansuoja priemones, projektus, skirtus ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo politikos tęstinės veiklos ir (ar) pažangos uždaviniams įgyvendinti, priima sprendimus dėl finansavimo skyrimo šias priemones įgyvendinantiems projektams;
9) konsultuoja savivaldybių administracijų švietimo padalinius dėl valstybės ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo politikos įgyvendinimo;
10) vykdo mokyklų, vykdančių ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybės išorinį vertinimą;
11) kiekvienais metais iki rugpjūčio 31 dienos parengia pranešimą apie ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo būklę šalyje ir regionuose ir teikia išvadas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai dėl reikalingo ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo sistemos tobulinimo;
12) teikia siūlymus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai dėl rengiamų teisės aktų projektų;
13) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.“
Pakeisti 57 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 1.
Ministerijos ir Vyriausybės įstaigos:
1) dalyvauja švietimo politiką ir mokyklų veiklą reglamentuojančių dokumentų rengimo darbo grupėse, teikia siūlymus Švietimo , ir mokslo ir sporto ministerijai dėl rengiamų teisės aktų projektų;
2) kartu su švietimo , ir mokslo ir sporto ministru leidžia su švietimu susijusius teisės aktus;
3) atlieka švietimo įstaigų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės, kaip savininkės ar dalininkės, teises ir pareigas, vadovų metų veiklos ataskaitų vertinimą švietimo , ir mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;
4) organizuoja mokyklų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės, kaip savininkės ar dalininkės, teises ir pareigas, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų atestaciją švietimo , ir mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“ 26 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 58 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„
3) organizuoja ir koordinuoja švietimo pagalbos teikimą mokiniui, mokytojui, šeimai, mokyklai, vaiko minimalios priežiūros priemonių vykdymą, tvirtina prevencinių programų kriterijus, užtikrina prevencinių programų mokyklose įgyvendinimą , sudaro sutartis su psichologinės pagalbos teikėjais, teikiančiais švietimo pagalbą šio įstatymo 231 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytais atvejais;“. 2. Pripažinti netekusiu galios 58 straipsnio 2 dalies 4 punktą. „
4) teisės aktų nustatyta tvarka skiria savivaldybės administracijos švietimo padalinių vadovus ir specialistus; “
3Pakeisti 58 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) organizuoja savivaldybės mokyklų mokytojų, švietimo pagalbos specialistų atestaciją švietimo , ir mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;“. 4. Pakeisti 58 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) teikia informaciją Švietimo , ir mokslo ir sporto ministerijai ir visuomenei apie švietimo būklę savivaldybėje.“
Pakeisti 59 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „59 straipsnis. Švietimo įstaigos vadovo skyrimas, įgaliojimai, funkcijos, vertinimas
ir atleidimas
vadovo pareigybės aprašymą , parengtą pagal šiame straipsnyje nustatytas švietimo įstaigos vadovo funkcijas ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, tvirtina, švietimo įstaigos vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia, viešą konkursą švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti organizuoja valstybinių švietimo įstaigų atveju
Švietimo švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovu gali būti tik asmuo, kuris pagal šio įstatymo 51 straipsnį yra nepriekaištingos reputacijos asmuo , kuriam ir jam atliktas vadovavimo valstybinei ar savivaldybės švietimo įstaigai (išskyrus aukštąją mokyklą) kompetencijų vertinimas , atitinkantis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus reikalavimus, arba, jeigu asmuo vienoje švietimo įstaigoje vadovo pareigas ėjo ne mažiau kaip 10 metų, jam prilygintas vertinimas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka arba, jeigu jis vienoje švietimo įstaigoje vadovo pareigas ėjo ne mažiau kaip
įstaigai (išskyrus aukštąją mokyklą) kompetencijų vertinimui prilygintas vertinimas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka . Valstybinės ar savivaldybės švietimo pagalbos įstaigos, bendrojo ugdymo mokyklos ir profesinio mokymo įstaigos vadovas turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ar jam lygiavertį išsilavinimą arba švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, valstybinės ar savivaldybės neformaliojo švietimo mokyklos vadovas - aukštąjį koleginį išsilavinimą ar jam lygiavertį išsilavinimą, arba švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Asmuo priimamas skiriamas į švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovo pareigas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, patikrinus jo kompetencijas atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas įvertinus jo gebėjimus įgyvendinti viešam konkursui pateiktas vadovavimo švietimo įstaigai gaires ir pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. 3.
mokyklą) kompetencijų vertinimą atlieka švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota įstaiga, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Švietimo, mokslo ir sporto ministerija švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija . Vadovavimo valstybinei ir savivaldybės švietimo įstaigai kompetencijų vertinimas apima asmens kompetencijų, reikalingų vadovavimo valstybinei ir savivaldybės švietimo įstaigai (išskyrus aukštąją mokyklą) funkcijoms atlikti, vertinimą. Vadovavimo valstybinei ar savivaldybės švietimo įstaigai (išskyrus aukštąją mokyklą) kompetencijų vertinimo užduotys yra konfidenciali informacija. 4. Pasibaigus valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias aukštą ją mokyklas mokyklą ) vadovo pirmajai penkerių metų kadencijai, jis gali būti skiriamas be konkurso antrajai penkerių metų kadencijai, jeigu jo metų veikla kiekvienais metais buvo vertinama labai gerai arba gerai ir jis sutinka eiti pareigas . Pasibaigus valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias aukštąją mokyklas mokyklą ) vadovo kadencijai, jam sutikus, jo įgaliojimai pratęsiami iki įvyks viešas konkursas švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti ir bus paskirtas švietimo įstaigos vadovas. Valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias aukštąją mokyklas mokyklą ) vadovas, baigęs penkerių metų kadenciją, turi teisę dalyvauti tos pačios švietimo įstaigos viešame konkurse vadovo pareigoms eiti. 5.
įstaigos (išskyrus aukštąsias aukštąją mokyklas mokyklą ) vadovo kadencijos pabaigos, valstybinės švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, savivaldybių biudžetinių švietimo įstaigų atveju – savivaldybės meras , savivaldybių viešųjų švietimo įstaigų atveju – dalyvių susirinkimas ar jo įgaliotas asmuo skelbia viešą konkursą šios švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti, išskyrus atvejus, kai vadovas paskiriamas be konkurso antrajai penkerių metų kadencijai šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka arba paskiriamas buvęs kitos švietimo įstaigos vadovas penkerių metų kadencijai šio straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka . 6. Švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų kvalifikacinius reikalavimus ir viešo konkurso švietimo įstaigų vadovų pareigoms eiti tvarką. 7. Į nevalstybinių švietimo įstaigų vadovų pareigas asmenys skiriami asmenys , kurie pagal šio įstatymo 51 straipsnį yra nepriekaištingos reputacijos, ir iš jų atleidžiami įstatymų nustatyta tvarka. 8.
8Švietimo įstaigos vadovas:
1) vadovauja švietimo įstaigos strateginio plano ir metinių veiklos planų, švietimo programų rengimui, rekomendacijų dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokykloje priemonių įgyvendinimui, juos tvirtina, vadovauja jų vykdymui;
2) nustatyta tvarka skiria ir atleidžia mokytojus, kitus ugdymo procese dalyvaujančius asmenis ir aptarnaujantį personalą, tvirtina jų pareigybių aprašymus;
3) atsako už šio įstatymo 26 straipsnyje nurodytos informacijos skelbimą, demokratinį švietimo įstaigos valdymą, užtikrina bendradarbiavimu grįstus santykius, Pedagogų etikos kodekso reikalavimų laikymąsi, skaidriai priimamus sprendimus, švietimo įstaigos bendruomenės narių informavimą, pedagoginio ir nepedagoginio personalo profesinį tobulėjimą, sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką;
4) rūpinasi mokytojų ir kitų darbuotojų darbo sąlygomis, organizuoja trūkstamų mokytojų paiešką;
5) analizuoja švietimo įstaigos veiklos ir valdymo išteklių būklę ir atsako už švietimo įstaigos veiklos rezultatus;
6) atlieka kitas funkcijas, nustatytas švietimo įstaigos įstatuose ir švietimo įstaigos vadovo pareigybės aprašyme;
7) kartu su mokyklos taryba sprendžia mokyklai svarbius palankios ugdymui aplinkos kūrimo klausimus;
8) už mokinio elgesio normų pažeidimą gali skirti mokiniui drausmines auklėjamojo poveikio priemones, numatytas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme;
9) Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių dėl minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių vaikui skyrimo;
10) kiekvienais metais valstybinės ar savivaldybės mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovas teikia švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) bendruomenei ir mokyklos tarybai, valstybinės ar savivaldybės švietimo pagalbos įstaigos vadovas – švietimo pagalbos įstaigos savivaldos institucijai, jeigu ji yra, jei švietimo pagalbos įstaigoje savivaldos institucijos nėra, – darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiai institucijai svarstyti bei viešai paskelbia savo metų veiklos ataskaitą.
Švietimo įstaigos vadovas:
1) vadovauja švietimo įstaigos strateginio plano ir metinių veiklos planų, švietimo programų rengimui, rekomendacijų dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokykloje priemonių įgyvendinimui, juos tvirtina, vadovauja jų vykdymui;
2) nustatyta tvarka skiria ir atleidžia mokytojus, kitus ugdymo procese dalyvaujančius asmenis ir aptarnaujantį personalą, tvirtina jų pareigybių aprašymus;
3) atsako už šio įstatymo 26 straipsnyje nurodytos informacijos skelbimą, demokratinį švietimo įstaigos valdymą, užtikrina bendradarbiavimu grįstus santykius, Pedagogų etikos kodekso reikalavimų laikymąsi, skaidriai priimamus sprendimus, švietimo įstaigos bendruomenės narių informavimą, pedagoginio ir nepedagoginio personalo profesinį tobulėjimą, sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką;
4) rūpinasi mokytojų ir kitų darbuotojų darbo sąlygomis, organizuoja trūkstamų mokytojų paiešką;
5) analizuoja švietimo įstaigos veiklos ir valdymo išteklių būklę ir atsako už švietimo įstaigos veiklos rezultatus;
6) atlieka kitas funkcijas, nustatytas švietimo įstaigos įstatuose ir švietimo įstaigos vadovo pareigybės aprašyme;
7) kartu su mokyklos taryba sprendžia mokyklai svarbius palankios ugdymui aplinkos kūrimo klausimus;
8) už mokinio elgesio normų pažeidimą gali skirti mokiniui drausmines auklėjamojo poveikio priemones, numatytas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme;
9) Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių dėl minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių vaikui skyrimo;
10) kiekvienais metais valstybinės ar savivaldybės mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovas teikia švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) bendruomenei ir mokyklos tarybai, valstybinės ar savivaldybės švietimo pagalbos įstaigos vadovas – švietimo pagalbos įstaigos savivaldos institucijai, jeigu ji yra, jei švietimo pagalbos įstaigoje savivaldos institucijos nėra, – darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiai institucijai svarstyti bei viešai paskelbia savo metų veiklos ataskaitą. Valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų metų veiklos ataskaitos struktūrą ir reikalavimus nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras;
11) atsako už švietimo įstaigos finansinę veiklą, svarsto ir priima sprendimus, susijusius su švietimo įstaigos lėšų (įskaitant lėšas, skirtas švietimo įstaigos darbuotojų darbo užmokesčiui), turto naudojimą ir disponavimą juo.
1) organizuoja švietimo įstaigos veiklą, įgyvendindamas strateginį švietimo įstaigos valdymą; vadovauja rengiant švietimo įstaigos strateginį ir metinį planus, užtikrina jų įgyvendinimą; organizuoja švietimo įstaigos veiklos įsivertinimą ir stebėseną, analizuoja išteklių būklę ir atsako už švietimo įstaigos veiklos rezultatus;
2) vadovauja kuriant lyderystės ugdymui kultūrą, išlaikant ir stiprinant kiekvienam mokiniui mokytis ir savo galimybėms atskleisti palankią aplinką;
3) įgyvendina personalo valdymo priemones, sudaro galimybes ir skatina darbuotojus, užtikrina jų profesinį tobulėjimą ir Pedagog ų etikos kodekso norm ų laikymąsi;
4) bendradarbiauja su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais), vietos bendruomene ir partneriais, siekdamas švietimo įstaigos tikslų, kartu su švietimo įstaigos savivaldos institucijomis sprendžia svarbiausius įstaigos veiklos klausimus; bendradarbiauja su institucijomis, įstaigomis, įmonėmis ir organizacijomis siekdamas efektyvaus įstaigos valdymo , ugdymo kokybės ir mokini ų saugumo;
5) kiekvienais metais iki sausio 20 dienos valstybinės ar savivaldybės mokyklos (išskyrus aukštą ją mokykl ą ) vadovas teikia švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) bendruomenei ir mokyklos tarybai, valstybinės ar savivaldybės švietimo pagalbos įstaigos vadovas – švietimo pagalbos įstaigos savivaldos institucijai, jeigu ji yra, o jeigu švietimo pagalbos įstaigoje savivaldos institucijos nėra, – darbuotojų atstovavimą įgyvendinantiems asmenims svarstyti bei viešai paskelbia savo metų veiklos ataskaitą.
1) organizuoja švietimo įstaigos veiklą, įgyvendindamas strateginį švietimo įstaigos valdymą; vadovauja rengiant švietimo įstaigos strateginį ir metinį planus, užtikrina jų įgyvendinimą; organizuoja švietimo įstaigos veiklos įsivertinimą ir stebėseną, analizuoja išteklių būklę ir atsako už švietimo įstaigos veiklos rezultatus;
2) vadovauja kuriant lyderystės ugdymui kultūrą, išlaikant ir stiprinant kiekvienam mokiniui mokytis ir savo galimybėms atskleisti palankią aplinką;
3) įgyvendina personalo valdymo priemones, sudaro galimybes ir skatina darbuotojus, užtikrina jų profesinį tobulėjimą ir Pedagog ų etikos kodekso norm ų laikymąsi;
4) bendradarbiauja su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais), vietos bendruomene ir partneriais, siekdamas švietimo įstaigos tikslų, kartu su švietimo įstaigos savivaldos institucijomis sprendžia svarbiausius įstaigos veiklos klausimus; bendradarbiauja su institucijomis, įstaigomis, įmonėmis ir organizacijomis siekdamas efektyvaus įstaigos valdymo , ugdymo kokybės ir mokini ų saugumo;
5) kiekvienais metais iki sausio 20 dienos valstybinės ar savivaldybės mokyklos (išskyrus aukštą ją mokykl ą ) vadovas teikia švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) bendruomenei ir mokyklos tarybai, valstybinės ar savivaldybės švietimo pagalbos įstaigos vadovas – švietimo pagalbos įstaigos savivaldos institucijai, jeigu ji yra, o jeigu švietimo pagalbos įstaigoje savivaldos institucijos nėra, – darbuotojų atstovavimą įgyvendinantiems asmenims svarstyti bei viešai paskelbia savo metų veiklos ataskaitą. Valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovo metų veiklos ataskaitos struktūrą ir reikalavimus nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras;
6) atlieka kitas funkcijas, nustatytas švietimo įstaigos įstatuose ir kituose teisės aktuose. 9.
(išskyrus švietimo įstaigos vadovus, kurie turi teisę gauti visą socialinio draudimo senatvės pensiją) gali būti pasiūlyta valstybinių švietimo įstaigų atveju – savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens, savivaldybių biudžetinių švietimo įstaigų atveju – savivaldybės mero, savivaldybių viešųjų švietimo įstaigų atveju – dalyvių susirinkimo ar jo įgalioto asmens per
pretenduoti į kitos švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovo pareigas penkerių metų kadencijai, jeigu jis atitinka vieną iš šių sąlygų:
1) yra atleistas iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, į kurią jis jau yra laimėjęs viešą konkursą švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti po 2018 m. sausio 1 d., ir jo visų metų veikla kadencijos, kurios metu jis atleistas iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, laikotarpiu buvo įvertinta gerai ir labai gerai;
2) yra pabaigęs penkerių metų kadenciją, kurios metu visais metais jo veikla buvo įvertinta gerai ir labai gerai, ir yra atsisakęs būti paskirtas be konkurso antrajai penkerių metų kadencijai šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka arba dalyvauti viešame konkurse tos pačios švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti. 9. Švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija atsako už informacijos apie švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitos vertinimą pateikimą viešai. 10.
vadovas, kurio visos metų veiklos ataskaitos buvo įvertintos gerai ir labai gerai, atsisako būti paskirtas be konkurso antrajai penkerių metų kadencijai šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka arba dalyvauti viešame konkurse tos švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti arba jo nelaimi, esant galimybei, jam turi būti pasiūlytos iki paskyrimo švietimo įstaigos vadovu eitos arba kitos pareigos atitinkamai valstybės ar savivaldybės įsteigto juridinio asmens, savininko teises ir pareigas įgyvendinančios Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos arba savivaldybės tarybos ar savivaldybės vykdomosios institucijos įsteigtoje įstaigoje. 11. 10. Jeigu su valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias aukštąją mokyklas mokyklą ) vadovu darbo sutartis nutraukiama, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo darbo sutarties nutraukimo dienos skelbiamas viešas konkursas švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti. Valstybinių švietimo įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo, savivaldybių biudžetinių švietimo įstaigų atveju
meras, savivaldybių viešųjų švietimo įstaigų atveju – dalyvių susirinkimas ar jo įgaliotas asmuo priėmusi (priėmęs) sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo, paskiria nepriekaištingos reputacijos asmenį , kuris pagal šio įstatymo 51 straipsnį yra nepriekaištingos reputacijos, laikinai eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas. 12. 11. Valstybinių švietimo įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo, savivaldybių biudžetinių švietimo įstaigų atveju – savivaldybės meras, savivaldybių viešųjų švietimo įstaigų atveju – dalyvių susirinkimas ar jo įgaliotas asmuo viešam konkursui švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti sudaro komisiją iš 7 narių .
Į viešo konkurso bendrojo ugdymo mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovo pareigoms eiti komisiją po vieną narį 2 narius siūlo skirti valstybinių mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo, savivaldybių biudžetinių švietimo įstaigų atveju – savivaldybės meras, savivaldybių viešųjų švietimo įstaigų atveju – dalyvių susirinkimas ar jo įgaliotas asmuo, po vieną narį siūlo skirti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, atitinkamo tipo švietimo įstaigų ar vadovų asociacija, švietimo įstaigų vadovų ar atitinkamo tipo švietimo įstaigų asociacija, taip pat valstybinių mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo, savivaldybių biudžetinių švietimo įstaigų atveju – savivaldybės meras, savivaldybių viešųjų švietimo įstaigų atveju – dalyvių susirinkimas ar jo įgaliotas asmuo kviečia vieną mokyklos socialinių partnerių atstovą,3 2 narius siūlo skirti mokyklos bendruomenė taryba savo sprendimu (mokinys gali būti siūlomas, jei jam yra sukakę 16 metų) . iš (po vieną atstovą siūlo skirti tėvai, pedagogai, mokiniai – jeigu jie nėra sukakę 16 metų, jiems atstovauja tėvai) tėvų ir mokytojų atstovų . Viešo konkurso švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti komisijos nariu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo , kuris pagal šio įstatymo 51 straipsnį yra nepriekaištingos reputacijos . Šios komisijos nariais negali būti valstybės politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.
Komisijos sudėtis skelbiama viešai švietimo įstaigos interneto svetainėje. 13. 12. Viešo konkurso švietimo pagalbos ir kitos švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti komisijos sudarymo tvarkos aprašą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras. 14. 13. Viešo konkurso naujai įsteigtos mokyklos vadovo pareigoms eiti komisija sudaroma be mokyklos tarybos ir socialinio partnerio bendruomenės teikiamų asmenų. Tokiu atveju komisiją sudaro 4 nariai. 14. Aukštosios mokyklos vadovo skyrimą į pareigas, atleidimą iš jų, jo įgaliojimus ir atsakomybę nustato Mokslo ir studijų įstatymas. 15. Valstybinės ar savivaldybės mokyklos (išskyrus aukštąsias aukštąją mokyklas mokyklą ) taryba, valstybinės ar savivaldybės švietimo pagalbos įstaigoje – švietimo pagalbos įstaigos savivaldos institucija, jeigu ji yra, jei švietimo pagalbos įstaigoje savivaldos institucijos nėra, – darbuotojų atstovavimą įgyvendinanti institucija švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitą veiklą įvertinusi nepatenkinamai, kreipiasi į valstybinės švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją (dalyvių susirinkimą) ar jos (jo) įgaliotą asmenį, savivaldybių biudžetinių švietimo įstaigų atveju – į savivaldybės merą, savivaldybių viešųjų švietimo įstaigų atveju – į dalyvių susirinkimą ar jo įgaliotą asmenį, ir prašo jos (jo) įvertinti švietimo įstaigos vadovo darbą.
Kiekvienais metais į pareigas priimantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, dalyvaujant mokyklos tarybai, įvertina valstybinės ar savivaldybės mokyklos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovo praėjusių kalendorinių metų veiklą, o dalyvaujant švietimo pagalbos įstaigos savivaldos institucijoms, jeigu jos yra (jeigu švietimo pagalbos įstaigoje savivaldos institucijų nėra, – darbuotojų atstovavimą įgyvendinantiems asmenims), - valstybinės ar savivaldybės švietimo pagalbos įstaigos vadovo praėjusių kalendorinių metų veiklą.
Jeigu valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovo metų veiklos ataskaita veikla įvertinama nepatenkinamai dvejus metus iš eilės, valstybinės švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo, savivaldybių biudžetinių švietimo įstaigų atveju – savivaldybės meras, savivaldybių viešųjų švietimo įstaigų atveju – dalyvių susirinkimas ar jo įgaliotas į pareigas priimantis asmuo priima sprendimą atleisti valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovą iš pareigų ir nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį per 10 darbo dienų nuo švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitos įvertinimo, neišmokant jam išeitinės išmokos.“
16Aukštosios mokyklos vadovo skyrimą į pareigas, jo įgaliojimus ir atsakomybę nustato Mokslo ir studijų įstatymas. 17. Buvusiam švietimo įstaigos vadovui (išskyrus švietimo įstaigos vadovus, kurie turi teisę gauti visą senatvės pensiją), atleistam iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, per 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka siūloma pretenduoti į kitos švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovo pareigas, jeigu jis jau yra laimėjęs viešą konkursą švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti po 2018 m. sausio 1 d.
“ 28 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas Pakeisti 59 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovu gali būti ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį arba prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, arba teisės aktų nustatyta tvarka pripažintą kaip lygiavertę užsienyje įgytą kvalifikaciją turintis asmuo, kuris pagal šio įstatymo 51 straipsnį yra nepriekaištingos reputacijos ir jam atliktas vadovavimo valstybinei ar savivaldybės švietimo įstaigai (išskyrus aukštąją mokyklą) kompetencijų vertinimas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka arba, jeigu jis vienoje švietimo įstaigoje vadovo pareigas ėjo ne mažiau kaip 10 metų ir jam atliktas vadovavimo valstybinei ar savivaldybės švietimo įstaigai (išskyrus aukštąją mokyklą) kompetencijų vertinimui prilygintas vertinimas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Asmuo skiriamas į švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovo pareigas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka įvertinus jo gebėjimus įgyvendinti viešam konkursui pateiktas vadovavimo švietimo įstaigai gaires ir pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.“
Pakeisti 59 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „
įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo, savivaldybių biudžetinių švietimo įstaigų atveju – savivaldybės meras, savivaldybių viešųjų švietimo įstaigų atveju – dalyvių susirinkimas ar jo įgaliotas asmuo viešam konkursui švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti sudaro komisiją .
Į viešo konkurso mokyklų vadovo pareigoms eiti komisiją du2 narius siūlo skirti valstybinių mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo, savivaldybių biudžetinių švietimo įstaigų atveju – savivaldybės meras, savivaldybių viešųjų švietimo įstaigų atveju – dalyvių susirinkimas ar jo įgaliotas asmuo, po vieną narį siūlo skirti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija , švietimo įstaigų vadovų ar atitinkamo tipo švietimo įstaigų asociacija, taip pat valstybinių mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo, savivaldybių biudžetinių švietimo įstaigų atveju – savivaldybės meras, savivaldybių viešųjų švietimo įstaigų atveju – dalyvių susirinkimas ar jo įgaliotas asmuo kviečia vieną mokyklos socialinių partnerių atstovą, 2 narius siūlo skirti mokyklos taryba savo sprendimu (mokinys gali būti siūlomas, jei jam yra sukakę 16 metų) iš tėvų ir mokytojų atstovų . Viešo konkurso švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti komisijos nariu gali būti tik asmuo, kuris pagal šio įstatymo 51 straipsnį yra nepriekaištingos reputacijos. Šios komisijos nariais negali būti valstybės politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Komisijos sudėtis skelbiama viešai švietimo įstaigos interneto svetainėje.“
1.
taip: „2) Bendrojo ugdymo taryba inicijuoja ir pritaria svarsto ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų turinio kaitos perspektyvas , mokytojų kvalifikacijos ir profesinės raidos tobulinimo kryptis , teikia siūlymus dėl mokyklų aprūpinimo projektams . Bendrojo ugdymo tarybos nuostatus tvirtina švietimo , ir mokslo ir sporto ministras;“
2Pakeisti 62 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) Aukštojo mokslo taryba yra Švietimo , ir mokslo ir sporto ministerijos patariamoji institucija strateginiais aukštojo mokslo plėtros klausimais. Aukštojo mokslo tarybos nuostatus tvirtina Vyriausybė.“31 straipsnis. 63 straipsnio pakeitimas Pakeisti 63 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
švietimo valdyme
valdyme, burtis į įvairių grupių (mokinių, studentų, mokytojų, tėvų (globėjų, rūpintojų), mokyklų, švietimo valdymo lygių vadovų) interesų asociacijas, organizacijas, sąjungas, vykdančias jų narių nustatytus švietimo, kultūros, mokslinio tyrimo plėtotės uždavinius ir funkcijas, numatytas jų veiklos įstatuose. 2. Mokytojų asociacijos , draugijos, sąjungos dalyvauja kuriant mokomojo dalyko turinį, sprendžiant su mokytojų kvalifikacijos tobulinimu susijusius klausimus, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu. 3. Švietimo įstaigų vadovų asociacijos dalyvauja viešų konkursų švietimo įstaigų vadovų pareigoms eiti atrankos komisijose, teikia siūlymus mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinančioms institucijoms (dalyvių susirinkimams), Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai dėl ugdymo organizavimo, švietimo įstaigų vadovų kvalifikacijos tobulinimo, švietimo įstaigų vadovų mentorių kompetencijų tobulinimo, siūlo atstovus į švietimo įstaigų vadovų mentorius, dalyvauja darbo grupėse ir komisijose, vadovaudamosi Asociacijų įstatymu. 4.
nurodytoms organizacijoms ir asociacijoms jų funkcijoms atlikti nustatyta tvarka teikia informacinę, konsultacinę ir metodinę pagalbą, gali jas kviestis konsultuoti, būti ekspertais. 5. Profesinių sąjungų veiklą nustato Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas.“
1Pakeisti 64 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Valstybinę švietimo teikėjų (išskyrus aukštąsias mokyklas) veiklos priežiūrą atlieka Švietimo ir mokslo ministerija švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija .“
2Pakeisti 64 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Švietimo , ir mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) vykdo švietimo įstaigos veiklos kokybės gerinimo priežiūrą, atsižvelgdama (atsižvelgdamas) į švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos pateiktas rekomendacijas , vadovo metų veiklos ataskaitos vertinimo rezultatus.“
1Pakeisti 67 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„
1) savivaldybių mokykloms (klasėms arba grupėms), skirtoms šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, savivaldybių kadetų ugdymo mokykloms, skirtoms šalies (regiono) mokiniams, atitinkančioms Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse nustatytą paskirtį ir kriterijus, taip pat savivaldybių mokykloms (klasėms arba grupėms), skirtoms šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ir vykdančioms ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, skiriamos iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką ir iš savivaldybių biudžetų asignavimų;“
2Pakeisti 67 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13.
Ugdymo, maitinimo ir pavėžėjimo lėšos socialinę riziką patiriančių vaikų ikimokykliniam ugdymui užtikrinti skiriamos iš valstybės biudžeto lėšų, apskaičiuojant, paskirstant ir naudojant jas pagal Vyriausybės patvirtintus tvarkos aprašus. V aikų, kuriems šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka yra skirtas privalomas ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo programą, ugdymui, maitinimui ir vežiojimui iš valstybės biudžeto skiriama papildomų lėšų, kurios apskaičiuojamos, paskirstomos ir naudojamos pagal Vyriausybės patvirtintą tvarkos aprašą . “
Pakeisti 69 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „69 straipsnis. Skatinimas ir Materialinė materialinė parama
pasiekimams skatinti švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ar kitų lėšų gali būti skiriamos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyto dydžio stipendijos, premijos ar taikomos kitos skatinimo priemonės. 2. Už indėlį į Lietuvos švietimo plėtotę, reikšmingus profesinės veiklos rezultatus ir kūrybines iniciatyvas mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo, neformaliojo vaikų švietimo ir profesinio mokymo programas, ir pagalbos mokiniui specialistams švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ar kitų lėšų skiriama švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyto dydžio Metų mokytojo premija.
Didinant pedagogo profesijos patrauklumą ir skatinant jaunus pedagogus aktyviai įsitraukti į švietimo plėtotės darbus, už sėkmingą pedagoginės veiklos startą, demokratiškumo, humaniškumo, kūrybiškumo idėjų įgyvendinimą ir sklaidą mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo, neformaliojo vaikų švietimo ir profesinio mokymo programas, ir pagalbos mokiniui specialistams iki 35 metų švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ar kitų lėšų skiriama švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyto dydžio Meilės Lukšienės premija. Už svarius darbus kuriant, populiarinant vaikų literatūrą ir skatinant mokinių skaitymą, ugdant estetinės kultūros, bendražmogiškąsias ir pilietines vertybes švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ar kitų lėšų skiriama švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyto dydžio Vaikų literatūros premija. Švietimo mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka gali būti teikiamos ir kitos skatinimo priemonės (premijos, apdovanojimai ir kita). 1. 3. Mokiniams, kurie mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas ar jų modulius, stipendijų ar kitos materialinės paramos mokėjimą nustato Profesinio mokymo įstatymas. 2. 4. Paramą aukštosios mokyklos studentui nustato Mokslo ir studijų įstatymas. 3. 5.
5Mokiniui, kuris mokosi pagal neformaliojo švietimo programas,
įstatymų nustatyta tvarka gali būti suteikta parama. 4. 6. Mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų) savo nustatyta tvarka užtikrina, kad mokytojams ir kitiems ugdymo procese dalyvaujantiems asmenims būtų apmokėtos ne mažiau kaip 5 dienų per metus kvalifikacijos tobulinimo išlaidos. 5. 7. Valstybinės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) iš jai skiriamų valstybės biudžeto bendrųjų asignavimų ar kitų lėšų savo nustatyta tvarka, savivaldybės švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) iš savivaldybės biudžeto ar kitų lėšų savo nustatyta tvarka, kitų švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) savininkas (dalyvių susirinkimas) savo nustatyta tvarka gali teikti ir kitą materialinę paramą ar kompensuoti tam tikras išlaidas (važiavimo į darbą ir atgal nuosava, išsinuomota ar pagal panaudos sutartį perduota transporto priemone, gyvenamojo ploto nuomos ir kitas) švietimo įstaigų vadovams, jų pavaduotojams ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjams, mokytojams, pagalbos mokiniui specialistams ir kitiems ugdymo procese dalyvaujantiems asmenims. “
Pakeisti 70 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Atlyginimo dydį už išsilavinimo pažymėjimų blankus, už asmenų,
įgijusių vidurinį išsilavinimą ir pageidaujančių geriau pasirengti tolesniam mokymuisi, papildomą ir (ar) pakartotinį pageidaujamų vidurinio ugdymo programos dalykų mokymąsi ir šių asmenų brandos egzaminus nustato švietimo , ir mokslo ir sporto ministras.“
ir taikymas 1.
Šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnio 3 dalį, 4 ir 5 straipsn ius į , 6 straipsnio 4 dalį, 11 straipsnį, 12 straipsnio 1,2 ir 3 dalį dalis , 13 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnį, 15 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 1 dalį, 17 straipsnio 4 dalį, 18 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 2 dalį, 21, 22, 23, 24, 25 straipsnius, 26 straipsnio 2 dalį, 27, 28, 29 ir 32 straipsnius, 33 straipsnio 1 dalį ir šio straipsnio 8 ir 9 dalis, įsigalioja 2023 m. rugsėjo 1 d. 2. Šio įstatymo 12 straipsnio 1,
dalis dalys įsigalioja 2023 m. vasario 1 d. 3. Šio įstatymo 11 straipsnis, 13 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnio 2 dalis, 25 ir 27 straipsniai įsigalioja 2023 m. kovo 1 d. 4. Šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalis ir 26 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2023 m. balandžio 1 d. 5. Šio įstatymo 14 straipsnis, 16 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 4 dalis, 18 straipsnio 1 dalis, 21, 22, 23, 24, 29 , ir
straipsnio 1 dalis įsigalioja 2023 m. liepos 1 d. 6. Šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalis, 4 straipsnis, 6 straipsnio 4 dalis ir 28 straipsnis įsigalioja 2024 m. rugsėjo 1 d. 7. Šio įstatymo 5 straipsnis įsigalioja 2029 m. rugsėjo 1 d. 87 .
8
7. Lietuvos Respublikos Vyriausybė , Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras priima:
priima šio įstatymo, išskyrus
straipsnio 1 dalį, 13 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnį, 15 straipsnio 2 dalį ir
straipsnius, 33 straipsnio 1 dalį , nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus;
d. – šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus;
straipsnių nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus ;
straipsnio 2 dalies nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus;
reikalingus teisės aktus;
nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus;
straipsnio nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 98 . Lietuvos Respublikos Vyriausybė, švietimo, mokslo ir sporto ministras, švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija iki 2023 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo 14 straipsnio, 17 straipsnio 4 dalies,18 straipsnio 1 dalies, 21, 22, 23, 24, 29 ir 32 straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus. 109 . Valstybinė švietimo teikėjų veiklos priežiūra, vidurinio ugdymo programų akreditavimas pradėti vykdyti iki 2023 m. birželio 30 d. , baigiami vykdyti pagal iki 2023 m. birželio 30 d. galiojusį teisinį reguliavimą. 1110 .
11
10Prašymai pateikti siūlymus dėl atvejų, kai savivaldybės tarybos sprendimų projektai dėl bendrojo ugdymo mokyklų reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo projektai prieštarauja mokyklos bendruomenės sprendimams, gauti iki 2023 m. birželio 30 d.
, baigiami nagrinėti pagal iki 2023 m. birželio 30 d. galiojusį teisinį reguliavimą. 1211 . Iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. į pareigas priimti valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai, kurie neturi jų pareigoms eiti būtino išsilavinimo, toliau eina pareigas, bet ne ilgiau kaip iki 2027 m. rugpjūčio 31 d. Per šį laikotarpį reikalaujamo išsilavinimo neįgiję švietimo įstaigų vadovai atleidžiami iš einamų pareigų. 1312 . Iki 2023 m. vasario 28 d. paskelbti konkursai į valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigas vykdomi, konkursų komisijos sudaromos pagal iki 2023 m. vasario 28 d. galiojusį teisinį reguliavimą. 1413 . Iki 2023 m. birželio 30 d. paskelbti konkursai į valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigas vykdomi, konkursų komisijos sudaromos pagal iki 2023 m. birželio 30 d . galiojusį teisinį reguliavimą. 1514 . Asmenims, įgijusiems pagrindinį išsilavinimą iki 2029 m. rugpjūčio 31 d. ir siekiantiems įgyti vidurinį išsilavinimą, netaikomas reikalavimas pasiekti švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytų dalykų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ne žemesnį kaip patenkinamą lygį. 1615 .
16
15. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 59 straipsnio 9 dalies 1 punkte nurodytiems buvusiems švietimo įstaigų (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovams reikalavimas, kad visų metų veikla kadencijos, kurios metu jis atleistas iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, laikotarpiu būtų įvertinta gerai ir labai gerai netaikomas, jei gu švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovo pareigybė panaikinta iki
mokyklą) vadovo pareigas ėjo mažiau nei negu vien er ius kalendorinius metus, arba buvusio švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovo veikla nebuvo vertinta dėl Švietim ą o įstatymą įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatytų priežasčių. 1716 . Pedagoginių psichologinių tarnybų ir mokyklų psichologams, socialiniams pedagogams, specialiesiems pedagogams, logopedams, tiflopedagogams, surdopedagogams ir kitiems specialistams, teikiantiems specialiąją pedagoginę pagalbą, Švietimo įstatymo51 straipsnio 1 punkte įtvirtinta nuostata taikoma tais atvejais, kai apkaltinamasis teismo nuosprendis buvo po 2023 m. rugsėjo 1 d. , o Švietimo įstatymo 51 straipsnio 2 punkte įtvirtinta nuostata – kai asmuo buvo atleistas iš tarnybos už tarnybinį nusižengimą ar iš darbo už darbo pareigų pažeidimu s po 2023 m. rugsėjo 1 d., Švietimo įstatymo 51 straipsnio 4 punkte įtvirtinta nuostata – kai asmuo Pedagogų etikos kodekso reikalavimus pažeidė po 2023 m. rugsėjo 1 d.
17 .
18
17. Nevalstybinių švietimo įstaigų vadovams Švietimo įstatymo 51 straipsnio 1 punkte įtvirtinta nuostata taikoma tais atvejais, kai apkaltinamasis teismo nuosprendis buvo priimtas po 2023 m. kovo 1 d., o Švietimo įstatymo 51 straipsnio 2 punkte įtvirtinta nuostata – kai asmuo buvo atleistas iš tarnybos už tarnybinį nusižengimą ar iš darbo už darbo pareigų pažeidimu s po
d., o Švietimo įstatymo 51 straipsnio 4 punkte įtvirtinta nuostata – kai asmuo Pedagogų etikos kodekso reikalavimus pažeidė po 2023 m. rugsėjo 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
e905fac2-c746-4ade-9375-3c4a4a4f5965
ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 7, 8, 9, 10, 11, 14, 16, 19, 20, 21, 23, 29, 36, 38, 39, 41, 43, 44, 46, 49, 52, 53, 56, 57, 58, 59, 62, 63, 64, 67, 69 IR 70 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 564
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 7, 8, 9, 10, 11, 14, 16, 19, 20, 21, 23, 29, 36, 38, 39, 41, 43, 44, 46, 49, 52, 53, 56, 57, 58, 59, 62, 63, 64, 67, 69 ir70 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 564 straipsniu įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1), Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 5, 14, 21, 29, 30, 34 ir 36 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 451 straipsniu įstatymo Nr. XIII-3268 3 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2), Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 24, 38 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1261 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 3), Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 11 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-655 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 5), Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 6) (toliau kartu – Įstatymų projektai) sukuria prielaidas įgyvendinti dalį Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr.
XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ (toliau – Programa), ir Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“ (toliau – Planas) darbus:1 ) Programos 42.2 papunkčio nuostatos numato susieti ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas, bei jas pritaikyti jaunesnio amžiaus vaikams, o Plano 1.1.4 papunktis numato konkrečius darbus dėl ikimokyklinio ugdymo turinio atnaujinimo;2 ) Programos 46.1 papunktis numato stiprinti susitarimus dėl mokyklų veiklos tobulinimo, ugdymo standarto, nubrėžti pagrindinius mokyklų tinklo stiprinimo parametrus, o 46.3, 46.4 ir 46.5 papunkčių nuostatos akcentuoja šiuolaikiško ugdymo būtinybę, mokinių pasiekimų gerinimą ir įtraukios mokyklos kūrimą, aiškesnį mokyklų ir vadovų atsakomybių apibrėžimą ir paramos jiems numatymą, šios nuostatos atspindi Plano 1.2.4, 1.2.5, 1.2.10, 1.3.8 papunkčių nuostatas ir suplanuotus darbus;3 ) Programos 46.7 papunkčio nuostatos numato išgryninti ir stiprinti švietimo politiką formuojančių ir įgyvendinančių institucijų veiklą, aiškiai apibrėžti visų švietimo politikos formavimo ir įgyvendinimo procesuose dalyvaujančių valstybės institucijų funkcijas ir atsakomybę, o Programos 46.7 papunktyje taip pat numatyta Nacionalinę švietimo agentūrą (toliau – NŠA) vystyti kaip kompetencijų centrą, atitinkami darbai suplanuoti Plano 1.2.19 papunkčio nuostatose. Viena iš pagrindinių problemų, su kuria susiduria šiuo metu bendrojo ugdymo sistema – nuoseklus mokinių pasiekimų žemėjimas, ypač matematikos.
Lietuvos mokinių pasiekimai tarptautiniu mastu nėra labai aukšti, tai patvirtina Tarptautinio penkiolikmečių tyrimo (PISA) rezultatai. Šio tyrimo rezultatai parodė, kad mokinių skaitymo, matematinio ir gamtamokslinio raštingumo rezultatai yra žemesni už EBPO šalių vidurkį ir išryškino pasiekimų atotrūkius atsirandančius dėl nepalankios mokinio socialinės, ekonominės, kultūrinės aplinkos, ugdymo netolygumų, priklausančių nuo vietovės, kurioje yra mokykla (didmiestis, miestas, kaimas), nuo mokyklos steigėjo (privati ar valstybinė) ir kt. Prastėjančius mokinių rezultatus atskleidžia ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (toliau – PUPP) rezultatai: 2022 m. matematikos PUPP įvertinimo balais vidurkis yra 4,3 iš 10 balų, patenkinamo pasiekimo lygio nepasiekė 39,6 proc. mokinių, o aukštesnį pasiekimų lygmenį pasiekė tik 4,0 proc. mokinių. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies, 10 straipsnio 3 ir 4 dalies bei 11 straipsnio 2 dalies nuostatos nėra pakankamos, kad užtikrinti nuoseklų mokinio mokymosi rezultatų stebėjimą ir jų panaudojimą tolesnio mokymo planavimui bei tik pasirengusių mokytis pagal vidurinio ugdymo programą mokinių tolimesniam sėkmingam mokymuisi . Sėkmingam mokyklinio ugdymo startui ypatingą svarbą turi kokybiškas ikimokyklinis vaikų ugdymas. Šiuo metu ikimokyklinio ugdymo įstaigos pačios rengia ikimokyklinio ugdymo programą, pagal kurią yra jose ugdomi atitinkamo amžiaus vaikai, vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytais kriterijais.
Tačiau siekiant, kad visos ikimokyklinio ugdymo programas vykdančios ugdymo įstaigos, galėtų maksimaliai pagerinti ikimokyklinio ugdymo kokybę, šalia investicijų į infrastruktūrą labiausiai reikalingos investicijos į naujų ugdymo formų plėtrą, ugdymo turinio atnaujinimą, todėl Švietimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato tik ikimokyklinio ugdymo programų kriterijus yra nepakankamas siekiant užtikrinti dermę tarp ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo bei ikimokyklinio ugdymo turinio šiuolaikiškumo ir kokybės. Socialinę riziką patiriančiose šeimose gyvenančių vaikų ugdymas yra svarbus jų tolimesnio sėkmingo mokymosi užtikrinimui, tačiau vadovaujantis Švietimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, priešmokyklinis ugdymas yra teikiamas visiems vaikams sulaukusiems atitinkamo amžiaus, todėl Švietimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostata, jos socialinę riziką patiriančiam vaikui priešmokyklinis ugdymas užtikrinamas švietimo, mokslo ir sporto ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka, yra perteklinė. Kadangi valstybė skiria tikslinį finansavimą vaikų, kurie gyvena socialinė riziką patiriančiose šeimose ir jiems yra skirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas, ikimokykliniam ugdymui siekiant teisinio aiškumo kyla poreikis patikslinti Švietimo įstatymo 67 straipsnio 13 dalies nuostatą dėl socialinę riziką patiriančių vaikų, kuriems skirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas, finansavimo susiejant finansavimą su Švietimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatytu privalomo ikimokyklinio ugdymo skyrimu.
Švietimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalis ir 8 straipsnio 4 dalis numato, kad pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programą ugdomam vaikui ir jo tėvams (globėjams, rūpintojams) yra koordinuotai teikiamos švietimo pagalba, socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos. Tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis rūpyba yra skiriama nepilnamečiams asmenims, sulaukusiems 14 metų amžiaus, todėl nuostata dėl koordinuotai teikiamų paslaugų rūpintojams yra perteklinė. Švietimo įstatymo 20 straipsnio formuluotė dėl socialinės pedagoginės pagalbos paskirties ir jos gavėjų neatitinka šiandieninių lūkesčių įtraukiai mokyklai. Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo paskirtyje nurodyta, jog ji skirta tėvams padėti įgyvendinti vaiko teisę į mokslą, tačiau pagrindinis socialinės pedagoginės pagalbos gavėjas yra vaikas, o ne jo tėvai, todėl keistina Švietimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje apibrėžta socialinės pedagoginės pagalbos paskirtis. Įgyvendinant įtraukaus švietimo principą, įtvirtintą Švietimo įstatymo 5 straipsnio 5 punktu, būtina Švietimo įstatymo 20 straipsnio nuostatomis įtvirtinti, kad socialinės pedagoginės pagalbos tikslų specialistai turi siekti kartu dirbdami komandoje, bendradarbiaudami su mokytojais ir kitais švietimo pagalbą teikiančiais specialistais, socialinę pagalbą teikiančiomis tarnybomis, sveikatos priežiūros, teisėtvarkos institucijomis ir kitomis įstaigomis ir organizacijomis.
Atskleidžiant vaiko galias neaktualus tapo ir mokinių nukreipimas į specialiąsias mokyklas, todėl neaktualia tampa ir Švietimo įstatymo 20 straipsnio nuostata padėti mokiniui pasirinkti mokyklą pagal protines ir fizines galias ir joje adaptuotis. Siekiant užtikrinti mokinio, besimokančio pagal bendrojo ugdymo programą, teisę ir pareigą mokytis bei sudaryti lankstesnes ugdymo organizavimo galimybes dėl jo ligos (pvz., gydantis onkologinę ligą) ar kitų objektyvių priežasčių (pvz., nėštumo, gimdymo ar vaiko priežiūros), siūloma tobulinti galiojantį reglamentavimą ir keičiant Švietimo įstatymo 46 straipsnio 1 dalį įstatymo lygmeniu sudaryti teisines prielaidas įgyvendinti kiekvieno mokinio teisę tinkamai naudotis gyvybiškai svarbiomis sveikatos sistemos paslaugomis, sudaryti sąlygas mokiniams dėl nėštumo, gimdymo ar vaiko priežiūros atostogų lankstesnes ugdymo galimybes, užtikrinti jų mokymosi tęstinumą, nuoseklumą, skatinti neiškristi iš švietimo sistemos ir įgyti išsilavinimą. Lietuvos Respublikos statistikos departamentas nurodo, kad Lietuvoje kasmet piktybiniais navikai suserga apie 70 vaikų, pasitaiko labai sunkių depresijos atvejų ir kitų ligų, kurių gydymas yra sudėtingas ir užtrunka. Pasitaiko atvejų, kai gydytojų konsultacinės tarnybos rekomenduoja stabdyti mokymąsi net iki vienerių metų.
Teisinio pagrindo į vienerių metų trukmės akademines atostogas Švietimo įstatymo lygmeniu šiuo metu nėra, kai tuo tarpu t eisę iki metų sustabdyti mokymąsi, dėl svarbių priežasčių pasiimti akademines atostogas, nustatytas Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymu ir Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu, turi tiek profesinio mokymo įstaigų, tiek aukštųjų mokyklų mokiniai ir studentai. Taip pat tikslintinos ir Švietimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies, 3 dalies ir 4 dalies nuostatos, siekiant specialiųjų ugdymosi poreikių, kurie gali kilti dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų, nepalankios aplinkos veiksnių ar dėl išskirtinių asmens gabumų, atpažinimo ir savalaikės pagalbos teikimo, įtvirtinant galimybę mokykloms greičiau ir tikslingiau organizuoti pagalbą mokiniui, mokyklos Vaiko gerovės komisijai atlikus priminį ugdymosi poreikių vertinimą ir nustačius, kad mokiniui reikalinga švietimo pagalba, ją galėtų skirti mokyklos vadovas. Tai sudarytų prielaidas švietimo pagalbą gauti greičiau, kai kuriais atvejais ši savalaikė pagalba suveiktų kaip prevencija tolesnėms mokymosi kliūtims ar net specialiesiems ugdymosi poreikiams rastis. Esamas teisinis reglamentavimas sudaro prielaidas, kad specialistų rekomendacijos gali būti neperduodamos mokyklai, jei dėl to prieštarauja tėvai (globėjai, rūpintojai), kas neleidžia mokyklai užtikrinti kokybiško ugdymo šiems vaikams, teikti jiems reikalingą švietimo pagalbą. Taip pat trūksta nustatytų reikalavimų pedagoginėms psichologinėms tarnyboms, atsakingoms už mokinių specialiųjų ugdymosi poreikių nustatymą, kurie leistų didinti jų veiklos kokybę. Taip pat tikslintinos ir nuostatos dėl įgaliojimų švietimo, mokslo ir sporto ministrui tvirtinti ne tik mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo bet ir švietimo pagalbos teikimo organizavimo tvarką.
Švietimo įstatymo 48 straipsnio 8 dalies 2 punktas numato, kad mokytoju gali dirbti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo, ta pati nuostata turėtų būti taikoma ir švietimo pagalbos specialistams, todėl reikalingas Švietimo įstatymo 19, 20 ir 21 straipsnių papildymas atitinkamomis nuostatomis. Atsižvelgiant į Lietuvos vaikų emocinei gerovei tenkančius iššūkius ir į modeliuojamus pokyčius bendrajame ugdyme (nuo 2023–2024 m. m. mokyklose bus įgyvendinama naujai parengta Gyvenimo įgūdžių bendroji programa, užtikrinsianti bazinį ir nuoseklų socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymą nuo 1 iki 10 / II gimnazijos klasės), būtina peržiūrėti teisinius ir praktinius prevencinių programų įgyvendinimo mokyklose aspektus. Šiuo metu mokyklose įgyvendinamos prevencinės programos neturi jų kokybės vertinimo kriterijų ir procedūrų, mokyklos užtikrina kiekvieno mokinio dalyvavimą bent vienoje prevencinėje programoje, tačiau parinkta prevencinė programa nebūtinai labiausiai atitinka konkrečių mokinių poreikius, todėl tikslintinos Švietimo įstatymo 43 straipsnio 11 dalies, 56 straipsnio 2 dalies ir 58 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos. Švietimo įstatymo 43 straipsnio 11 dalyje taip pat atsisakoma ir žodžio „privalo“, keičiant į „sudaro galimybes“, kadangi ši Švietimo įstatymo nuostata yra nesuderinama su Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308 „Dėl Geros mokyklos koncepcijos patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Seime atstovaujančių politinių partijų susitarimu dėl švietimo politikos (2021–2030) nuostatomis, kuriomis skatinama lyderystė, o mokyklos vadyba yra įgalinanti, kai didelę dalį sprendimų priima pati bendruomenė atsižvelgusi į savo mokyklos poreikius.
Švietimo įstatymo 43 straipsnio 11 dalis taip pat koreguotina ir dėl to, kad jame apibrėžiamos funkcijos tiesiogiai susijusios su Švietimo įstatymo 59 straipsnyje numatytomis švietimo įstaigos vadovo funkcijomis. Šie du Švietimo įstatymo straipsniai turi derėti tarpusavyje ir nedubliuoti vienas kito. Siekiant švietimo įstaigoms ir jų vadovams suteikti daugiau savarankiškumo, siektina daugiau funkcijų numatyti būtent švietimo įstaigai, kad įstaiga pagal savo turimus išteklius (tiek materialiuosius, tiek žmogiškuosius) galėtų pasirinkti optimaliausią funkcijų įgyvendinimo būdą. Kai visos funkcijos, kurias turėtų įgyvendinti įstaiga, numatomos vadovui – šis funkcijų deleguoti neturi teisės, nes tai jam nustatyta įstatymu, tokiu atveju susiduriama su situacijomis, kai mokyklos vadovas neaprėpia gausos darbų, atlieka juos paviršutiniškai arba neturi laiko rūpintis ugdymo kokybe (mokinių pasiekimais, mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų veiklos kokybe, bendruomenės telkimu ar pan.), taigi nukenčia svarbiausia švietimo įstaigos veikla – ugdymas. Koreguojant Švietimo įstatymo 43 straipsnio 11 dalį, mokyklos funkcijos pildytinos mokyklos veiklos tobulinimo veikla ir įsivertinimo kultūros stiprinimo funkcijomis, taip pat tikslintinos ir kitos funkcijos aiškiau išskiriant mokyklos pareigų grupes. Poreikis koreguoti kai kurias Švietimo įstatymo 59 straipsnio nuostatas kilo įvertinus 5 metų patirtį nuo to laiko, kai įsigaliojo atnaujinta šio straipsnio redakcija.
Šis straipsnis sistemiškai pildytinas skirtingų švietimo įstaigų priklausymo ir valdymo formoms būdingais savininkų vaidmenimis ( savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, savivaldybių biudžetinių švietimo įstaigų atveju – savivaldybės meras, savivaldybių viešųjų švietimo įstaigų atveju – dalyvių susirinkimas ar jo įgaliotas asmuo). Švietimo įstatymo 59 straipsnio 2 ir 3 dalyje atsisakyta nuostatos prieš priimant švietimo įstaigos vadovą patikrinti „jo kompetencijas atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas“, nes to padaryti asmenims, kurie tik pretenduoja tapti vadovais neįmanoma, o ir nustatytos sudėties komisija nėra kompetentinga vertinti aukštesnio lygmens vadovo išsilavinimo ir kompetencijų. Dėl šios priežasties Švietimo įstatymo 59 straipsnio 2 dalyje vertinimui pasiūlytos pretendento į švietimo įstaigos vadovus rengiamos vadovavimo švietimo įstaigai gairės, kurias pretendentui pristačius komisijoje galima diskutuoti, aptari ir nagrinėti skirtingų interesų komisijos nariams. Švietimo įstatymo 59 straipsnio 4 dalyje patikslinta šiuo metu kylanti dviprasmybė, kokiu atveju švietimo įstaigos vadovas „gali būti“ skiriamas antrajai kadencijai be konkurso. Dabartinėje Švietimo įstatymo 59 straipsnio redakcijoje numatyta vienintelė sąlyga – jeigu jo metų veikla kiekvienais metais buvo vertinama labai gerai arba gerai. Tačiau net ir vykdantiems šią sąlygą vadovams ne visada teikiamas siūlymas eiti pareigas antrąją kadenciją motyvuojant tuo, kad jei „gali būti“, tai „gali ir nebūti“ teikiamas toks siūlymas ignoruojant vienintelę sąlygą.
Švietimo įstatymo 59 straipsnio 11 ir 13 dalyse diferencijuojamas mokyklų (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir švietimo pagalbos įstaigų vadovų konkursų komisijų sudarymas, mokyklų komisijos sudėtį paliekant įstatymine nuostata, o švietimo pagalbos įstaigų – pavedant nustatyti švietimo, mokslo ir sporto ministrui, nes dėl švietimo pagalbos įstaigų įvairovės, dydžio skirtumų, atliekamų funkcijų įvairovės taikliai ir tiksliai apibrėžti komisijos sudėtį neįmanoma, arba tai būtų neproporcingai detali nuostata. Be to, siūloma komisijose atsisakyti mokinių atstovų, nes jie dalyvaudavo realiai tik skiriant gimnazijų vadovus (o tai sudaro apie penktadalį švietimo įstaigų), o ir neprofesionalių švietimo srities (jau net ne vadybos ekspertų) atstovų dalyvavimas komisijose labai dažnai tampa pagrindas skųsti konkurso rezultatus (skirtingais laikotarpiais dėl komisijos narių subjektyvumo ir neprofesionalumo buvo apskųsta ir skundai tenkinti (konkursų rezultatai anuliuoti) net iki 60 proc.). Be to, švietimo įstaigos savininkas, turėdamas tik vieną atstovą komisijoje, atrankos metu neturi jokių svertų atidžiau susipažinti su pretendentais, nors po atrankos būtent jam tenka su atrinktu pretendentu dirbti. Be to, kadangi švietimo priežiūros funkcija šiais Švietimo įstatymo pakeitimais pereina Nacionalinei švietimo agentūrai, siūloma, kad atstovą į švietimo įstaigų vadovų atrankos komisiją deleguotų ne Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (toliau – Ministerija), bet Nacionalinė švietimo agentūra (toliau – NŠA), todėl tikslintinos Švietimo įstatymo 59 straipsnio 11 dalies nuostatos.
Švietimo įstatymo 59 straipsnio 2 dalis keičiama siekiant įvesti privalomą magistro kvalifikacinį laipsnį švietimo įstaigų vadovams, nes jų atliekamos funkcijos ir atsakomybė bei darbo sudėtingumas reikalauja aukštesnių kompetencijų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad privalomas reikalavimas magistro kvalifikaciniam laipsniui švietimo įstaigų vadovams yra taikomas beveik visose Europos Sąjungos šalyse. Reikalavimas būti įgijus ne žemesnį į kaip magistro kvalifikacinį laipsnį būtų įvedamas nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. Įgyvendinant Vyriausybės programą, 2024 m. numatyta pasiekti, kad mažiausias mokyklos vadovo pareiginės algos koeficientas būtų 40 proc. didesnis už didžiausią mokytojo koeficientą, todėl 2022 –2024 m. mokyklų ir kitų švietimo įstaigų vadovų darbo užmokestis kasmet sparčiai didinamas ir tam skiriamos papildomos lėšos. Siekiant šio mokyklų vadovų ir mokytojų pareiginės algos santykio ir nuosekliai derinant šį siekį su minėtu Švietimo įstatymo 59 straipsnio 2 dalies pakeitimu (iš kurio išplauktų, kad šveitimo įstaigų vadovų pareigybės yra priskiriamos A1 lygiui), būtina patikslinti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 7 straipsnio 6 dalį. Jaunų mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų ir švietimo įstaigų vadovų pritraukimas dirbti į švietimo įstaigas yra vienas svarbiausių šių dienų uždavinių, o to padaryti nepavyks be esminės funkcijos – pagalbos darbo vietoje suteikimo sistemos sukūrimo, t. y. mentorystės sistemos įtvirtinimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio EBPO ir ES šalių, kol kas neturinčių privalomos pagalbos pradedantiesiems ar pagalbos naujai atvykusiems į švietimo sistemą ar įstaigą mokytojams, pagalbos mokiniui specialistams ar švietimo įstaigos vadovams algoritmų. Todėl Švietimo įstatymo 56 straipsnio 2 dalies 3 punktas papildytas nuostata, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras tvirtina švietimo įstaigų vadovų, mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų mentorystės ir palydėjimo į profesinę veiklą tvarką. Priimant sprendimus dėl mokyklų veiklos yra svarbus įvairių suinteresuotų šalių aktyvus dalyvavimas ir įsitraukimas. Šiuo metu Švietimo įstatymo nuostatos nenumato švietimo įstaigų vadovų asociacijų aktyvesnio vaidmens formuojant švietimo politiką, nors praktikoje jie yra aktyvūs Ministerijos partneriai. Todėl Švietimo įstatymo 63 straipsnis papildytinas nauja 21 dalimi numatant didesnį vaidmenį švietimo įstaigų vadovų asociacijoms svarstant ar priimant sprendimus, susijusius su vadovų atranka, pedagogų kvalifikacijos tobulinimo prioritetų nustatymu, vadovų mentorystės sistemos plėtojimu. Švietimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies nuostatos nustato pareigą tobulinti kvalifikaciją visiems pedagoginiams darbuotojams, tuo tarpu nuostatų dėl valstybinių (išskyrus aukštąsias) ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui kvalifikacijos tobulinimas nėra reglamentuotas.
Siūloma keisti Švietimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalį suteikiant įgaliojimus švietimo, mokslo ir sporto ministrui tvirtinti tiek valstybinių (išskyrus aukštąsias) ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, tiek ir mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo nuostatus. Poreikis tikslinti Švietimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalį kilo dėl to, kad nebūtų galimybės interpretuoti, jog galima nustatyti specialiuosius priėmimo į valstybinės ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas kriterijus, nes pagal galiojančią nuostatą švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato bendruosius priėmimo į valstybinės ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas kriterijus. Savivaldybės, remdamosi įstatymine nuostata, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato bendruosius priėmimo į valstybinės ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas kriterijus, nustato papildomas priėmimo sąlygas, t. y. specialiuosius priėmimo kriterijus, nenumatytus teisės aktuose, pvz., į mokyklą priimamas vaikas, gyvenantis mokyklos aptarnavimo teritorijoje, o vaiku, gyvenančiu mokyklos aptarnavimo teritorijoje, laikomas vaikas, kurio vieno iš tėvų (globėjų, rūpintojų) ir paties vaiko deklaruotos gyvenamosios vietos laikas mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje yra dveji ir daugiau metų (einamųjų metų kovo 1 dieną).
Specialiųjų priėmimo kriterijų nustatymas prieštarauja viešojo administravimo principams – įstatymo viršenybės ir nepiknaudžiavimo valdžia (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 ir 8 punktai), vietos savivaldos principui – savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo, t. y. savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktas). Atsisakius nuostatos, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato bendruosius priėmimo į valstybinės ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas kriterijus mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimas) negalės nustatyti specialiųjų priėmimo kriterijų. Visus galimus priėmimo į valstybinės ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas kriterijus nustatys švietimo, mokslo ir sporto ministras. Švietimo įstatymo 41 straipsnio 7 dalies ir 67 straipsnių keitimo poreikis kilo dėl šių priežasčių:1 ) siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. gegužės 17 d. nutarimo Nr. XIV-1102 „Dėl Nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ 17.5 papunkčio nuostatas.
Minėtas papunktis numato kadetų ugdymo visapusišką stiprinimą ir plėtojimą Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai bendradarbiaujant su savivaldybėmis;2 ) esant sudėtingai geopolitiniai situacijai tam tikros paskirties bendrojo ugdymo mokyklose būtina skirti nuoseklų išskirtinį dėmesį mokinių vertybinių nuostatų , tokių kaip tapatinimosi su valstybe, pilietinių ir patriotinių nuostatų ugdymui, fizinės ištvermės ir pajėgumo stiprinimui, taip pat specifinių kompetencijų (pavyzdžiui, lyderystės, darbo komandoje įgūdžių, orientavimosi, pirmosios pagalbos suteikimo, stovyklavimo, viešajam saugumui ir krašto gynybai reikalingų kompetencijų pradmenų) ugdymui;3 ) šiuo metu nėra teisinio pagrindo įteisinti savivaldybės kadetus ugdančios gimnazijos, skirtos šalies (regiono) mokiniams, paskirtį ir teisinio reglamentavimo, pagal kurį savivaldybių gimnazijos galėtų ugdyti kadetus, vykdydamos akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programą ar akredituotą vidurinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo programą ir pradinio ugdymo programą;4 ) šiuo metu nėra teisinio reglamentavimo, pagal kurį savivaldybių kadetų ugdymo mokykloms, skirtoms šalies (regiono) mokiniams, atitinkančioms Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse nustatytą paskirtį ir kriterijus , būtų galima skirti ūkio lėšas iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams. Ūkio lėšų skyrimas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto sudarytų prielaidas savivaldybėms į kadetų ugdymo mokyklas priimti mokinius, gyvenančius kitų savivaldybių teritorijose ir jose įgyvendinti visos dienos mokyklos modelį.
Šiuo metu Švietimo įstatymo 43 straipsnio 12 dalis per siaurai nusako praktikoje mokyklos vaiko gerovės komisijos aprėpiamas veiklos sritis. Būtent mokyklos vaiko gerovės komisijai tenka ypatingas vaidmuo visapusiškai dalyvauti su vaiko gerove susijusių klausimų pažinime, situacijos vertinime ir siūlymų mokyklos vadovui pateikime. Vertinant atsirandančias inovacijas, nuolatinius pokyčius mokyklose, plečiantis švietimo pagalbos galimybėms, augant mokyklų vadovų ir pedagogų kompetencijoms bei mokyklos vaiko gerovės komisijoms jau turint bendrą praktiką, netenka prasmės įstatymu išskirti atitinkamų funkcijų, t. y. pakanka Švietimo įstatyme reglamentuoti, kad mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. Toks teisinis reglamentavimas sudarytų sąlygas plačiau ir išsamiau aptarti vaiko gerovės komisijos funkcijas ir leistų pagal besikeičiančias situacijas aktualizuoti poįstatyminiame teisės akte numatytus reikalavimus jai. Švietimo įstatymo 43 straipsnio 7 dalis nustato, kad mokykla formaliojo profesinio mokymo programas gali vykdyti tik turėdama švietimo, mokslo ir sporto ministro išduotą licenciją, tačiau visus su formaliojo profesinio mokymo programų rengimu ir įgyvendinimu susijusias nuostatas reglamentuoja Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas, todėl siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo yra tikslintina ši Švietimo įstatymo nuostata.
Keisti Švietimo įstatymo 36 straipsnį poreikis kilo dėl šių priežasčių:1 ) analizuojant šalies demografinius ir mokyklų tinklo pokyčius ir siekiant garantuoti švietimo prieinamumą labai svarbia dalimi tampa bendruomenių lūkesčius tenkinantis susisiekimas, ypač ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo mokinių pavėžėjimas. Ministerija, d u dešimtmečius vykdydama Mokyklinių autobusų programą, savivaldybėms perdavė daugiau nei 1 200 autobusų. Ministerija yra nustačiusi mokyklinių autobusų naudojimo tvarką, kuri įpareigoja savivaldybes atsižvelgiant į vietos infrastruktūrą ir demografiją parengti savo mokinių pavėžėjimo tvarkas. Tačiau kai kuriais atvejais teisės aktų nėra laikomasi: mokykliniais autobusais mokiniai į mokyklas vežami iš gretimų savivaldybių mokyklų aptarnaujamų teritorijų, pasitaiko atvejų, kai į vieną gyvenvietę suvažiuoja kelių mokyklų iš skirtingų savivaldybių mokykliniai autobusai. Kai kur tais pačiais maršrutais važiuoja tiek tarpmiestinio, tiek ir priemiestinio reguliaraus susisiekimo keleivinio transporto autobusai , kuriais taip pat mokiniai gali pasiekti švietimo įstaigas. Todėl savivaldybėms būtina priimti kitus sprendimus optimizuojant mokinių ir keleivių vežimo paslaugas. Mokinių ir keleivių vežimo paslauga galėtų būti koordinuojama vieno savivaldybės ar regiono operatoriaus;2 ) Ministerija nuo šių metų nevykdo mokyklinių autobusų programos, aprūpinant savivaldybes mokykliniais geltonaisiais autobusais, todėl Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras 2022 m. kovo 2 d. įsakymu Nr.
V-342 „Dėl Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto lėšų, skirtų savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklų tinklo stiprinimo iniciatyvoms skatinti, paskirstymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto lėšas, kuriomis pačios savivaldybės savo sprendimu sieks optimaliausio sprendimo mokinių pavėžėjimui užtikrinti. Todėl Švietimo įstatymo nuostata, kad mokinių vežimo mokykliniu autobusu tvarką yra perteklinė. Kadangi nuo 2023 metų sausio 1 d. numatoma pereiti nuo spausdintų blanke mokymosi pasiekimus įteisinančių dokumentų, patvirtinančių bendrojo ugdymo programų baigimą ir išsilavinimo įgijimą, išdavimo, prie skaitmeninių, atsisakyti brandos atestato priedo ir brandos atestato (diplomo) priedo, todėl kilo poreikis keisti Švietimo įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Švietimo įstatymo 70 straipsni o 8 dalis koreguotina dėl to, kad joje nėra aiškumo dėl apmokėjimo už mokymąsi, kai asmuo jau yra įgijęs vidurinį išsilavinimą ir pageidauja mokytis pagal vidurinio ugdymo dalykų programas papildomai. Siekiant tikslumo ir lygių galimybių, tikslinama nuostata dėl apmokėjimo už švietimą, kai vidurinį išsilavinimą įgijęs asmuo pageidauja mokytis pageidaujamų vidurinio ugdymo programos dalykų ne tik pakartotinai, bet ir papildomai. Siūloma 70 straipsni o 8 dalį papildyti apmokėjimo už papildomą dalykų mokymąsi aspektu.
Laikytina, kad vidurinį išsilavinimą įgijęs asmuo mokosi papildomai pagal vidurinio ugdymo dalykų programas, kai to dalyko įgyjant vidurinį išsilavinimą jis nesimokė (nėra įrašo apie to dalyko mokymąsi ir įvertinimą brandos atestate), pakartotinai – kai to dalyko asmuo jau mokėsi (dalyko pavadinimas, įvertinimas yra įrašytas brandos atestate ar kitame vidurinį išsilavinimą patvirtinančiame dokumente). Švietimo įstatymo 70 straipsni o 8 dalis koreguotina ir dėl to, kad ji tiesiogiai siejasi su keičiamu 39 straipsnio 2 dalies 5 punktu, kur nustatyta, kad vidurinį išsilavinimą ar jam prilygintą išsilavinimą įgijusiam asmeniui, papildomai ir pakartotinai mokiusius pagal vidurinio ugdymo dalykų programas, yra išduodamas mokymosi pasiekimų pažymėjimas. Bendrojo ugdymo taryba yra valstybės švietimo savivaldos institucija, užtikrinanti įvairias suinteresuotas institucijas atstovaujančių ekspertų dalyvavimą formuojant švietimo politiką. Atsižvelgiant į Bendrojo ugdymo tarybos darbo pobūdį ir pokyčius kituose Švietimo įstatymo straipsnių nuostatuose bei poįstatyminiuose teisės aktuose, kyla poreikis patikslinti Bendrojo ugdymo tarybos įgaliojimus, nustatytus Švietimo įstatymo 62 straipsnio 2 punkte. Švietimo įstatymo 51 straipsnis detaliai nustato kito švietimo teikėjo teises. 51 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad kitas švietimo teikėjas turi teisę vykdyti tik ikimokyklinio, priešmokyklinio ir neformaliojo švietimo programas, todėl tikslintina Švietimo įstatymo 9 straipsnio 5 dalis, nustatanti, kad kitas švietimo teikėjas gali vykdyti ir pradinio ugdymo programas.
Šiuo metu Ministerija ne tik formuoja švietimo politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, bet kartu ją ir įgyvendina, nes vykdo valstybinę švietimo tiekėjų veiklos priežiūrą, organizuoja ir koordinuoja vidurinio ugdymo programų akreditavimą, koordinuoja savivaldybių administracijų švietimo padalinių veiklą įgyvendinant valstybės švietimo politiką ir kt. Tai yra politikos įgyvendinimo funkcijos, kurios yra nebūdingos Ministerijai ir Ministerijai įstatymu pavestos vykdyti neribotam laikui. Toks reglamentavimas iš dalies prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoms nuostatoms, nes valstybės politikos įgyvendinimo funkcijos ministerijoms gali būti pavestos tik įstatymų nustatytais atvejais ir nustatytam terminui. Teisiniame reglamentavime įtvirtintas politikos formavimo ir jos įgyvendinimo funkcijų atskyrimas. Į tai, kad Ministerija vykdo jai nebūdingas politikos įgyvendinimo funkcijas, dėmesį yra atkreipusi ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė [1] . Taip pat Valstybės kontrolė yra atkreipusi dėmesį, kad tais atvejais, kai tai įmanoma, politikos formavimas turi būti atskirtas nuo įgyvendinimo [2] , taip pat, pagal galimybes, turi būti įvertintos ir atskirtos projektinio (atrankos) finansavimo tvarkų teisinio reglamentavimo, konkursų organizavimo ir administravimo funkcijos, kad būtų užtikrinamas konkursų skaidrumas [3] . NŠA yra vienintelė nacionalinio lygmens institucija, padedanti Ministerijai įgyvendinti švietimo politiką ankstyvojo ir bendrojo ugdymo srityse.
Jai keliamas tikslas – padėti Ministerijai priimti įrodymais pagrįstus, novatoriškus švietimo politikos sprendimus, nukreiptus į kiekvieno mokinio ugdymo sėkmę ir ankstyvojo bei bendrojo ugdymo kokybės užtikrinimą. NŠA turi telkti novatoriškiausius švietimo praktikus ir mokslininkus ugdymo turinio kūrimui ir įgyvendinimui, pati kaupdama, analizuodama ir multiplikuodama gerąsias tiek Lietuvos mokyklų, tiek ir užsienio šalių švietimo praktikas. Diegiant įrodymais grįstą valdymą, siekiama, kad NŠA taptų ekspertine institucija, atliekančia nacionalinius ir tarptautinius švietimo tyrimus ir analizes, vykdančia nepriklausomą ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir bendrojo ugdymo mokyklų išorinį veiklos vertinimą ir valstybinę švietimo teikėjų (išskyrus aukštąsias mokyklas) veiklos priežiūrą, telkiančia geriausius analitikus ir tyrėjus, vykdančia aukšto lygio švietimo sistemos stebėseną (duomenų kaupimą, analizę, prognozavimą, poveikio vertinimą), kurios pagrindu būtų kuriami, modeliuojami ir diegiami novatoriški sprendimai, laiku gaunama patikima informacija apie ankstyvojo ir bendrojo ugdymo sistemos būklę. Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus, būtina NŠA suteikti viešojo administravimo įgaliojimus ir priskirti prie švietimo valdymo subjektų, Ministerijos atliekamas švietimo politikos įgyvendinimo funkcijas pavedant vykdyti NŠA. Atkreiptinas dėmesys, kad NŠA de facto jau vykdo viešojo administravimo funkcijas, tik iki šiol nebuvo sprendžiamas priskyrimas prie viešojo administravimo institucijų. Tai iš dalies patvirtina teismų praktika [4] , nes Nacionalinio egzaminų centro, kurio savininko teises ir pareigas po reorganizavimo perėmė NŠA, sprendimai traktuojami kaip viešojo administravimo institucijos sprendimai.
Todėl yra keistinos Švietimo įstatymo 25 straipsnio 4 dalies, 38 straipsnio 2 ir 4 dalies, 44 straipsnio 2 dalies, 52 straipsnio 2 dalies, 53 straipsnio 2 ir 5 dalies, 56 straipsnio 1 ir 2 dalies, 59 straipsnio 11 dalies bei 64 straipsnio 3 ir 6 dalies nuostatos bei reikalinga papildyti Švietimo įstatymą nauju 564 straipsniu. [1] Valstybės kontrolės 2018-03-20 valstybinio audito ataskaita Nr. VA-2018-P-50-2-3 „Ar Lietuvos verslo priežiūros sistema efektyvi“, 13 psl. Prieiga internetu:
Produktas | Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė (valstybeskontrole.lt) ; Valstybės kontrolės 2020-05-12 valstybinio audito ataskaita Nr. VAE-4 „Ūkio subjektų priežiūrą atliekančių institucijų konsolidavimas“, 18 psl. Prieiga internetu: Produktas | Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė (valstybeskontrole.lt) . [2] Valstybės kontrolės 2020-01-23 valstybinio audito ataskaita Nr. YE-1 „Viešojo sektoriaus institucinės sandaros apžvalga“, 4 priedas. Prieiga internetu: https://www.valstybeskontrole.lt/LT/Product/23899/viesojo-sektoriaus-institucines-sandaros-apzvalga . [3] Valstybės kontrolės 2019-10-01 valstybinio audito Nr. FA-8 „2018 metų valstybės konsoliduotųjų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių teisingumo bei valstybės biudžeto lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo vertinimas“, 19 psl. Prieiga internetu:
Produktas | Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė (valstybeskontrole.lt) . [4] Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 12 d. nutartis byloje K. P. prieš Nacionalinį egzaminų centrą ir Vilniaus Žirmūnų gimnaziją, teismingumo bylos Nr.
T-58/2018 ); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-870-629/2018; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2269-281/2019 ir kt. Nors Lietuva sėkmingai dalyvauja praktiškai visų mokslo sričių mokinių olimpiadose, konkursuose ir kituose renginiuose, tačiau prizinių vietų pagerbimu žymiai skiriasi nuo kitų šalių. Pavyzdžiui, iš Baltijos valstybių Lietuva yra vienintelė, neskirianti finansinių premijų šių renginių prizininkams. Taip pat egzistuoja ir tarpsritiniai netolygumai – pavyzdžiui, nors sporto srityje tarptautiniu mastu pasiekti laimėjimai yra apdovanojami premijomis, ugdymo srityje to stinga. Gabūs vaikai, kurie tarptautinėse olimpiadose, konkursuose ir kituose renginiuose pelno apdovanojimus, prieš tai papildomai labai ilgai ir tikslingai dirbo. Ir šis darbas turi būti įvertintas ne tik pagiriamuoju žodžiu ar diplomu, bet ir pinigine premija. Šalies mokytojai, pagalbos mokiniui specialistai ir kiti ugdymo procese dalyvaujantys asmenys aktyviai dalyvauja diegiant mokiniams pilietiškumo, tautinio sąmoningumo, bendražmogiškųjų vertybių nuostatas, kuriant atvirą, įtraukią mokyklą, demonstruoja meistriškumą ugdomojoje veikloje, aktyviai, veiksmingai ir kūrybiškai dalyvauja mokyklos bendruomenės veikloje, dalyvauja formuojant ir įgyvendinant švietimo strategijas, tęsia ir plėtoja pedagoginėje veikloje Meilės Lukšienės idėjas. Atsižvelgiant į tai tikslintinas Švietimo įstatymo 69 straipsnis, kuriuo būtų įtvirtinta nuostata įstatymo lygmeniu suteikti švietimo, mokslo ir sporto ministrui įgaliojimus asmenims už nuopelnus švietimo sistemai steigti ir teikti apdovanojimus ir premijas.
Įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 6 punkto pakeitimai ir 58 straipsnio 2 dalies 4 punkto pripažinimas netekusiu galios parengti, derinant Švietimo įstatymą su Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymu Nr. XIV-1268, įsigaliosiančiu 2023 m. balandžio 1 d., kuriame nustatoma, kad meras, o ne administracijos direktorius, vykdys savivaldybės vykdomosios valdžios funkcijas. Teikiamų Įstatymų projektų tikslas
Uždaviniai: 1 uždavinys. Siekti kokybiško ankstyvojo ugdymo, sudarant tinkamas sąlygas sėkmingam vaiko tolimesniam mokymuisi : 1.1 . siekiant ikimokyklinio ugdymo kokybės ir dermės su atnaujintu priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo turiniu, sukurti teisines prielaidas šiuolaikiškam ikimokyklinio ugdymo turiniui rengti, tvirtinant ne ikimokyklinio ugdymo programų kriterijus, o ikimokyklinio ugdymo programos gaires; 1.2 . patikslinti kam turi būti koordinuotai teikiamos švietimo pagalbos ir socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos, kai vaikas ugdomas pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programą; 1.3 . siekiant teisinio aiškumo patikslinti, kada vaikas gali būti ugdomas pagal priešmokyklinio ugdymo programą dvejus metus bei atsisakyti perteklinės nuostatos dėl socialinę riziką patiriančių vaikų priešmokyklinio ugdymo reglamentavimo; 1.4 . siekiant teisinio aiškumo patikslinti nuostatą dėl socialinę riziką patiriančių vaikų, kuriems skirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas, finansavimo. 2 uždavinys.
2 uždavinys. Sukurti prielaidas nuosekliam mokinių mokymosi pasiekimų vertinimui, susiejant tolimesnį jo mokymąsi su pasiektais mokymosi rezultatais: 2.1 . siekiant mokiniams ir jų tėvams, mokyklai ir jos steigėjui suteikti savalaikę informaciją apie mokinio mokymąsi, numatyti, kad baigiant pradinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį visi mokiniai dalyvautų mokymosi pasiekimų patikrinimuose; 2.2 . siekiant užtikrinti nuoseklų mokinių mokymąsi ir tai, kad pagrindinio ugdymo programą baigę mokiniai būtų įgiję bazines kompetencijas, būtinas tiek tolimesniam mokymuisi, tiek siekiant profesijos, numatyti aukštesnius reikalavimus pagrindinio išsilavinimo įgijimui; 2.3 . siekiant, kad mokiniai, įgiję pagrindinį išsilavinimą, būtų tinkamai pasirengę mokytis pagal vidurinio ugdymo programą, nustatyti reikalavimus asmenims, siekiantiems įgyti vidurinį išsilavinimą; 2.4 . siekiant užtikrinti mokinio, besimokančio pagal bendrojo ugdymo programą, teisę ir pareigą mokytis bei sudaryti lankstesnes ugdymo organizavimo galimybes dėl jo ligos (pvz., gydantis onkologinę ligą) ar kitų objektyvių priežasčių (pvz., nėštumo, gimdymo ar vaiko priežiūros), numatyti mokinio teisę į akademines atostogas; 2.5 . numatyti , kad asmeniui papildomai ar pakartotinai mokiusius pagal vidurinio ugdymo dalykų programas ir jas baigus arba /ir išlaikius brandos egzaminus, bus išduodamas mokymosi pasiekimų pažymėjimas; 2.6 . siekiant teisinio aiškumo nustatyti, kad valstybė garantuoja nemokamą vidurinį išsilavinimą, o jį įgijęs asmuo, už mokymąsi moka pats ir švietimo, mokslo ir sporto ministras nustatyto atlyginimo dydį (nepriklausomai ar asmuo mokosi to dalyko papildomai, ar pakartotinai). 2.7 . siekiant teisinio aiškumo patikslinti Bendrojo ugdymo tarybos įgaliojimus. 3 uždavinys.
udaryti teisines prielaidas kokybiškam ir racionaliam socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymui švietime: 3.1 . siekiant skatinti mokyklos vadovo lyderystę ir suteikti mokyklos bendruomenei daugiau savarankiškumo, bei atsižvelgiant į tai, kad nuo 2023–2024 m. m. įgyvendinant Gyvenimo įgūdžių bendrąją programą bus užtikrinamas nuoseklus mokinių socialinių emocinių kompetencijų ugdymas, atsisakyti įstatymo nuostatų, kuriomis mokyklos vadovas įpareigojamas kiekvienam mokiniui užtikrinti dalyvavimą bent vienoje prevencinėje programoje; 3.2 . siekiant užtikrinti kokybiškų prevencinių programų patekimą į mokyklas, suteikti švietimo, mokslo ir sporto ministrui įgaliojimus nustatyti prevencinių programų kriterijus ir apibrėžti vykdomų programų įgyvendinimo galimybes. 4 uždavinys.
4 uždavinys. Sudaryti teisines prielaidas ankstyvesniam specialiųjų ugdymosi poreikių nustatymui ir reikalingos pagalbos teikimui: 4.1 . sukurti teisines prielaidas mokyklose veikiančioms vaiko gerovės komisijoms atlikti pirminį mokinio ugdymosi poreikių vertinimą ir mokyklos lygmeniu skirti reikalingą švietimo pagalbą; 4.2 . sukurti teisines prielaidas švietimo, mokslo ir sporto ministrui tvirtinti ne tik mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo bet ir švietimo pagalbos teikimo organizavimo tvarką; 4.3 . sukurti teisines prielaidas, kad pedagoginės psichologinės tarnybos vykdytų visų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių vertinimą ir pedagoginių psichologinių tarnybų atlikto mokinio specialiųjų poreikių vertinimo rekomendacijos pasiektų mokyklas ir šios galėtų užtikrinti reikalingas ugdymo sąlygas; 4.4 . atsižvelgiant į tai, kad socialinė pagalba pirmiausia yra teikiama vaikui, patikslinti socialinės pagalbos teikimo paskirtį ir jos teikimą; 4.5 . sukurti teisines prielaidas pedagoginių psichologinių tarnybų veiklos kokybei didinti; 4.6 . sukurti teisines prielaidas įstatymo lygmeniu nustatyti, kad švietimo pagalbą teikiančiais specialistais galėtų dirbti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. 5 uždavinys. Aiškiai, šiuolaikiškai apibrėžti švietimo įstaigos funkcijas, jas suderinti su švietimo įstaigos vadovo funkcijomis, numatant švietimo įstaigų vadovams privalomą magistro laipsnio išsilavinimą, atitinkantį jiems pavestas funkcijas, pareigas ir atsakomybes. 6 uždavinys.
udaryti prielaidas savivaldybėms steigti kadetų ugdymo mokyklas, skirtas šalies (regiono) mokiniams: 6.1 . įteisinti galimybę savivaldybės kadetų ugdymo gimnazijai, skirtai šalies (regiono) mokiniams, vykdyti akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programą ar akredituotą vidurinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo programą ir pradinio ugdymo programą; 6.2 . įteisinti galimybę skirti ūkio lėšas savivaldybių kadetų ugdymo mokykloms, skirtoms šalies (regiono) mokiniams, atitinkančioms Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse nustatytą paskirtį ir kriterijus , iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto; 6.3 . patikslinti teisinį reglamentavimą dėl mokyklų, kurios turi atitikti Vyriausybės patvirtintus kriterijus. 7 uždavinys. S udaryti prielaidas savivaldybėms, pačioms įvertinus esamą kontekstą, priimti sprendimus dėl mokinių pavėžėjimo galimybių ir įvairovės, siekiant kuo racionaliau išnaudoti esamas transporto ir vežiojimo paslaugų galimybes, pasitelkiant privačius teikėjus bei vietines autotransporto įmones, jų techninius ir žmogiškuosius resursus, garantuojant visapusiškai saugų mokinių pavėžėjimą, tuo pačiu tenkinant ir kitus vietos bendruomenės poreikius. 8 uždavinys. A tsisakyti Ministerijai nebūdingų politikos įgyvendinimo funkcijų ir Švietimo įstatymu pavesti jas vykdyti švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai: 8.1 . atskirti švietimo politikos formavimą nuo įgyvendinimo ankstyvojo ir bendrojo ugdymo srityse, aiškiai apibrėžiant Ministerijos ir NŠA, kuri būtų įgaliota vykdyti švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įgaliotai institucijai Švietimo įstatyme pavestas funkcijas ir veiktų kaip įstaiga prie ministerijos, funkcijas ir atsakomybę; 8.2 .
NŠA, kaip švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai, suteikti viešojo administravimo įgaliojimus ir priskirti prie švietimo valdymo subjektų bei vystyti ją kaip kompetencijų centrą, kurio viena iš funkcijų būtų valstybinė švietimo teikėjų (išskyrus aukštąsias mokyklas) veiklos priežiūra, vykdoma Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, ir galintį sistemiškai užtikrinti švietimo kokybę ikimokykliniame, priešmokykliniame ir bendrajame ugdyme, kuriantį ir diegiantį įrodymais pagrįstus novatoriškus švietimo politikos įgyvendinimo sprendimus, nukreiptus į kiekvieno vaiko ugdymo sėkmę. 9 uždavinys. Įstatymo lygmeniu suteikti švietimo, mokslo ir sporto ministrui asmenims už nuopelnus švietimo sistemai steigti ir teikti apdovanojimus ir premijas susijusių teisinių santykių reglamentavimas 9.1 . sudaryti įstatymines teisines prielaidas valstybės asignavimais ir kitomis priemonėmis skatinti mokinių mokymosi pasiekimus tarptautinėse olimpiadose, konkursuose ir kituose renginiuose, taip suteikiant didesnę reikšmę tarptautinių mokslo olimpiadų, konkursų ir kitų renginių laimėtojų, kaip jaunųjų Lietuvos ambasadorių, svarbą garsinant šalies vardą. 9.2 . sudaryti teisines prielaidas skatinti šalies mokytojus, pagalbos mokiniui specialistus ir kitus ugdymo procese dalyvaujančius asmenis už jų nuopelnus profesinėje veikloje, mokinių pasiekimus ir pažangą, darbus švietimo srityje. Įstatymo projektas Nr. 2, Įstatymo projektas Nr.
2, Įstatymo projektas Nr. 3, Įstatymo projektas Nr. 4. teikiami atsižvelgus į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nuostatą, kad jeigu teisės aktas buvo pakeistas ir pakeitimai dar neįsigalioję, tačiau reikia keisti kai kuriuos neįsigaliojusio teisės akto straipsnius, jų dalis ar punktus, tokiu atveju keičiamas dar neįsigaliojęs teisės aktas (139 punktas). Įstatymo projektu Nr. 2 keičiama Švietimo įstatymo 21 straipsnio 1, 2 ir 3 dalies nuostatos ir 36 straipsnio 1 dalies nuostata, įsigaliosianti 2024 m. rugsėjo 1 d., aktualizuojant specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos teikimo paskirtį, atsisakant nuostatos, kad mokinių vežimo mokykliniu autobusu tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. Įstatymo projektu Nr. 3 keičiama Švietimo įstatymo 38 straipsnio 4 dalis, įsigaliosianti 2024 m. rugsėjo 1 d., kurioje turėtų būti suteikiami įgaliojimai NŠA mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas pasiekimų patikrinimų srityje. Įstatymo projektu Nr. 4 keičiama Švietimo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostatos, siekiant užtikrinti dermę su Įstatymo projekte Nr. 1 Švietimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostatų pakeitimais nuo 2029 m. rugsėjo 1 d. Įstatymo projektu Nr. 5 keičiamos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 ir 7 straipsnių nuostatos, siekiant užtikrinti su Įstatymo projekto Nr. 1 keičiamomis nuostatomis dėl prevencinių programų įgyvendinimo užtikrinimo ir specializuotų mokyklų kūrimo šalies (regiono) mokiniams. Įstatymo projektu Nr. 6 keičiamos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 7 straipsnio nuostatos, numatant, kad mokyklų vadovų pareigybė nėra priskiriama A1 lygio pareigybėms. 2 .
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė ir rengėja – Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija . 3 . Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai? Su 1 uždaviniu ( Siekti kokybiško ankstyvojo ugdymo, sudarant tinkamas sąlygas sėkmingam vaiko tolimesniam mokymuisi ) susijusių teisinių santykių reglamentavimas:
Šiuo metu galiojančio Švietimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi yra reglamentuota, kad ikimokyklinio ugdymo programą ikimokyklinio, bendrojo ugdymo mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas rengia pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintus ikimokyklinio ugdymo programų kriterijus. Atitinkamas įgaliojimas švietimo, mokslo ir sporto ministrui tvirtinti šiuos kriterijus yra numatytas Švietimo įstatymo 56 straipsnio 12 punkte. Švietimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje ir 8 straipsnio 4 dalyje yra reglamentuota, kad pagal ikimokyklinio arba priešmokyklinio ugdymo programą ugdomam vaikui ir jo tėvams (globėjams, rūpintojams) yra koordinuotai teikiamos švietimo pagalba ir socialinės bei sveikatos priežiūros paslaugos. Švietimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras tvirtina atvejus, kada įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, priešmokyklinis ugdymas gali trukti dvejus metus. Šioje dalyje taip pat numatyta, kad priešmokyklinis ugdymas yra pradedamas teikti jaunesnio amžiaus vaikams, t. y. visiems vaikams, kai jiems tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 d. sueina 5 metai, ir įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą gali būti pradedamas jei vaikams tais kalendoriniais metais 5 metai sueina iki rugsėjo 1 d. Tačiau Švietimo įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 6 punktu tėvams suteikiama teisė leisti vaiką į priešmokyklinio ugdymo programą ir vėliau, tačiau ne vėliau kaip vaikui tais kalendoriniais metais sueina 6 metai.
Taip pat Švietimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad pradinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai jam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai. Todėl siekiant įgyvendinti Švietimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies, 47 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 8 straipsnio 3 dalies nuostatas, vienintelis atvejis, kada vaikui priešmokyklinis ugdymas gali trukti dvejus metus yra tai, kad priešmokyklinis ugdymas vaikui buvo pradėtas teikti jai jam tais kalendoriniams metais suėjo 5 metai. Švietimo įstatymo 24 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad valstybė imasi priemonių, kad kiekvienas vaikas Lietuvoje mokytųsi pagal priešmokyklinio ugdymo programą, 47 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato prievolę tėvams leisti vaiką mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą, todėl visiems vaikams, įskaitant ir socialinę riziką patiriantiems, priešmokyklinis ugdymas yra privalomas ir teikiamas vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, kurią reglamentuoja Švietimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis. Todėl Švietimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostata, jog socialinę riziką patiriančiam vaikui priešmokyklinis ugdymas užtikrinamas švietimo, mokslo ir sporto ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka, yra perteklinis reguliavimas. Socialinę riziką patiriantys vaikai, kuriems yra skiriamas privalomas ikimokyklinis ugdymas, yra finansuojami įprastine tvarka (kaip ir kiti ikimokyklinio amžiaus ugdomi vaikai), tačiau iš valstybės biudžeto jiems skiriama papildomų lėšų ugdymui, maitinimui ir vežiojimui, tačiau Švietimo įstatymo 67 straipsnio 13 dalies formuluotė, leidžia manyti, kad ja apibrėžiamas ne papildomas, o visas finansavimas socialinę riziką patiriančių vaikų privaloma ikimokykliniam ugdymui.
Su 2 uždaviniu ( Sukurti prielaidas nuosekliam mokinių mokymosi pasiekimų vertinimui, susiejant tolimesnį jo mokymąsi su pasiektais mokymosi rezultatais ) susijusių teisinių santykių reglamentavimas: Šiuo metu Švietimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalis reglamentuoja, kad pradinis išsilavinimas yra įgyjamas baigus pradinio ugdymo programą, o 10 straipsnio 3 dalis nustato tik pagrindinio ugdymo pirmosios dalies trukmę. Dalyvavimas šiuo metu vykdomuose nacionaliniuose mokinių pasiekimų patikrinimuose, kurie yra organizuojami mokiniams baigiant 4 klasę ir 8 klasę šiuo metu nėra privalomas, dėl dalyvavimo sprendžia mokykla ir tai nesukuria prielaidų sistemingam kiekvieno mokinio mokymosi pasiekimų stebėjimui, savalaikei mokymosi pagalbai suteikti. Švietimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad pagrindinis išsilavinimas yra įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir patikrinus mokymosi pasiekimus, t. y. asmeniui nėra keliamas reikalavimas pasiekti kokį nors pasiekimų lygį mokymosi pasiekimų patikrinimo metu, kas nedidina motyvacijos pademonstruoti šių patikrinimų metu turimas žinias ir leidžia įgyti pagrindinį išsilavinimą neturint bazinių tiek tolimesniam mokymuisi, tiek profesinei veiklai reikalingų kompetencijų.
Švietimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad valstybė garantuoja visuotinį vidurinį ugdymą kiekvienam mokiniui, įgijusiam pagrindinį išsilavinimą, nėra keliamas reikalavimas pagrindinį išsilavinimą įgyti kokiu nors lygmeniu, todėl vidurinio išsilavinimo siekia ir tam nepasiruošę mokiniai, t. y. pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo metu gavę nepatenkinamą įvertinimą. Šiuo metu Švietimo įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje mokiniams, besimokantiems pagal bendrojo ugdymo programas, nėra numatyta teisė į akademines atostogas. Švietimo įstatymo 39 straipsnio 2 dalis nustato, kad visais atvejais, asmeniui įgijusiam vidurinį išsilavinimą, net ir pakartotinai perlaikius brandos egzaminus, papildomai ar pakartotinai mokiusius pagal dalykų programas, yra išduodamas brandos atestatas, o mokymosi pasiekimų pažymėjimas yra išduodamas tik neįgijusiam pradinio, pagrindinio ar vidurinio išsilavinimo. Švietimo įstatymo 70 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato atlyginimo dydį tik už asmenų, įgijusių vidurinį išsilavinimą ir pageidaujančių geriau pasirengti tolesniam mokymuisi, pakartotinį pageidaujamų vidurinio ugdymo programos dalykų mokymąsi. Neaiškus apmokėjimas, kai vidurinį išsilavinimą įgijęs asmuo nori mokytis dalyko, kurio prieš įgyjant vidurinį išsilavinimą nėra mokęsis.
Švietimo įstatymo 62 straipsnio 2 punktas reglamentuoja, kad Bendrojo ugdymo taryba inicijuoja ir pritaria ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų kaitos projektams, kai jos nariams nėra keliamas reikalavimas būti konkretaus mokomojo dalyko ekspertu, inicijuoja ir pritaria mokytojų kvalifikacijos ir profesinės raidos projektams, kai jų ekspertinė nuomonė yra svarbi dėl visų pedagogų kvalifikacijos tobulinimo krypčių. Su 3 uždaviniu ( S udaryti teisines prielaidas kokybiškam ir racionaliam socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymui švietime ) susijusių teisinių santykių reglamentavimas. Šiuo metu galiojančio Švietimo įstatymo 43 straipsnio 11 dalimi yra reglamentuota, kad švietimo įstaiga privalo sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui nuolat dalyvauti bent vienoje nuoseklioje, ilgalaikėje socialines ir emocines kompetencijas ugdančioje prevencinėje programoje, apimančioje smurto, alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją, sveikos gyvensenos skatinimą, įgyvendinant pateiktas švietimo ir mokslo ministro patvirtintas rekomendacijas dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose. O Švietimo Įstatymo 56 straipsnio 17 dalimi švietimo, mokslo ir sporto ministras įgaliotas parengti rekomendacijas tik dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose. Atitinkamai Švietimo įstatymo 59 straipsnio 8 dalies 1 punkte švietimo įstaigos vadovas įgaliotas vadovauti rekomendacijų dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokykloje priemonių įgyvendinimui. Šiuo atveju Švietimo į statymas numato smurto prevencijos įgyvendinimą, tačiau mokyklos vadovas atsižvelgdamas į mokyklos poreikius pats inicijuoja kitų prevencinių programų įgyvendinimą be teisinio pagrindimo.
Tuo tarpu Švietimo įstatymo 46 straipsnio 2 dalies 4 punkte reglamentuojama, kad mokinys privalo dalyvauti nuosekliose ir ilgalaikėse prevencinėse programose, t. y. neišskiriant smurto ar kitos prevencinės programos. Pastebėtina ir tai, kad Švietimo įstatymo 2 straipsnio221 dalis reglamentuoja prevencinės programos sąvoką, kaip planingų ir sistemingų priemonių, padedančių stiprinti mokinio asmenybės ir aplinkos apsauginius veiksnius ir mažinti rizikos veiksnių įtaką, visumą. Taigi toks teisinis reguliavimas – nenuoseklus, apribojantis mokyklos vadovo galimybes priimti sprendimus ir keliantis neaiškumų. Taip pat prevencinių programų išvardinimas susiaurina prevencinių programų pasirinkimo galimybes, kuomet prevencinės programos vardinamos neapimančios visų grupių (pvz. lytiškumo). Švietimo įstatymo 56 straipsnio 12 dalyje reglamentuojama, kad Ministerija įgaliota tvirtinti ikimokyklinio ugdymo programų kriterijus <...>; Vidurinio ugdymo programų akreditacijos kriterijus <...> neformaliojo švietimo programų kriterijus, kuriuos tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras<...>. Tačiau prevencinių programų tvarka ir kriterijai švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įgaliojimuose nėra reglamentuoti, nors tai sudedamoji ugdymo dalis. Švietimo įstatymo 58 straipsnio 2 dalies 3 punktas reglamentuoja, kad švietimo valdymo srityje savivaldybės institucijos įgaliotos tvirtinti prevencinių programų kriterijus <...>. Nors nėra teisinio pagrindimo aiškiems kriterijams, kokios programos gali būti diegiamos, o esant ribotiems ekspertiniams pajėgumams savivaldybėse šis procesas gali neužtikrinti kad mokyklose būtų diegiamos didelį veiksmingumą turinčios programos.
Tuo pačiu, tokia formuluotė, leidžia manyti, kad savivaldybė nėra atsakinga už nuoseklių, ilgalaikių prevencinių programų įgyvendinimą. Su 4 uždaviniu ( Sudaryti teisines prielaidas ankstyvesniam specialiųjų ugdymosi poreikių nustatymui ir reikalingos pagalbos teikimui ) susijusių teisinių santykių reglamentavimas. Švietimo įstatymo 43 straipsnio 12 dalyje reglamentuojama, kad Vaiko gerovės komisija organizuoja ir koordinuoja švietimo programų pritaikymą mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, švietimo pagalbos teikimą, atsižvelgdama į švietimo įstaigos poreikius, teikia švietimo įstaigos vadovui siūlymus dėl švietimo ir mokslo ministro patvirtintų rekomendacijų dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose ir atlieka kitas su vaiko gerove susijusias funkcijas <...>. Tačiau šiuo reglamentavimu yra aptariama tik keletas mokyklos vaiko gerovės funkcijų todėl atsiradus naujiems iššūkiams sistema negali lengvai prisitaikyti prie praktikoje nuolat vykstančių pokyčių. Švietimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje švietimo, mokslo ir sporto ministrui yra suteikti įgaliojimai tvirtinti tik mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarką, tačiau šiems mokiniams, reikalinga ir švietimo pagalba, todėl siekiant teisinio aiškumo ir kokybiško mokinių poreikius atitinkančio ugdymo švietimo, mokslo ir sporto ministrui turi būti suteikti įgaliojimai tvirtinti mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo ir švietimo pagalbos teikimo tvarkos aprašą. Švietimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalis nustato, kad mokinių specialiųjų ugdymosi poreikių pirminį įvertinimą atlieka Vaiko gerovės komisija.
Kadangi vaiko gerovės komisijos yra dvi – mokyklos ir savivaldybės administracijos, trūksta teisinio aiškumo, kuriai komisijai šie įgaliojimai yra suteikti ar abi jos turi atlikti mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių pirminį įvertinimą. Taip pat nustatyta, kad mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius, išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų, vertina ir Pedagoginė psichologinė taryba. Esant šiai išskirčiai susiklosto situacija, kai vaikų, turinčių specialiuosius ugdymosi poreikiai, atsirandantys dėl išskirtinių gabumų, nėra vertinami, jie nėra atpažįstami ir taip neišnaudojamas šių vaikų mokymosi potencialas. Taip pat Švietimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad Pedagoginės psichologinės tarnybos vadovas tik su tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimu skiria specialųjį ugdymą, kas sukuria situacijas, kai mokykla neturi informacijos apie mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius ir jos nepasiekia rekomendacijos kaip turėtų būti pritaikytas ugdymas, kokios švietimo pagalbos konkrečiam mokiniui reikia. Ilgainiui tai sukuria situacijas, kai nėra užtikrinamas tinkamas ir kokybiškas, mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymas. Švietimo įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras tvirtina tik pedagoginių psichologinių tarnybų darbo organizavimo tvarką, tačiau siekiant šių įstaigų veiklos kokybės visoje šalyje taip pat būtų svarbu nustatyti ir patvirtinti reikalavimus pedagoginėms psichologinėms tarnyboms, t. y. jų žmogiškiesiems ir materialiesiems ištekliams. Švietimo įstatymo 20 straipsnyje nustatyta, kad socialinės pedagoginės pagalbos paskirtis yra orientuota į pagalbą tėvams (globėjams, rūpintojams).
Tokia paskirtis palieka vaiką antrajame plane ir suponuoja nuomonę, kad pagalba dėl mokymosi sunkumų, negalėjimo lankyti mokyklos ar kitų vaiko socialinių problemų yra sprendžiama pirmiausia su tėvais, o vaikas paliekamas nuošalį. Šią situaciją spręstų labai aiškus socialinės pedagoginės paskirties keitimas, kuris būtų tiesiogiai nukreiptas į pagalbą vaikui, jo socialinių emocinių kompetencijų stiprinimui ir poreikių užtikrinimui. Keičiant paskirtį nesiekiama nutolinti vaiko tėvus nuo mokyklos, atvirkščiai, vertinant tai, kad pagalba vaikams būtų teikiama tiesiogiai, laiku ir kokybiška, siekiama vaiko tėvus turėti kaip stiprų bendradarbiavimo partnerį, su kuriais būtų tariamasi ir dirbama kartu vaiko gerovės naudai. Išanalizavus socialinę pedagoginę pagalbą teikiančių specialistų išsakytus prioritetus ir praktikoje iškylančias problemas Švietimo įstatymo 20 straipsnio formuluotė turėtų būti tikslinama. Švietimo įstatymo 48 straipsnio 8 dalies 2 punktas numato, kad mokytoju gali dirbti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. Toks reikalavimas švietimo pagalbos specialistams nėra taikomas. Su 5 uždaviniu ( Aiškiai, šiuolaikiškai apibrėžti švietimo įstaigos funkcijas, jas suderinti su švietimo įstaigos vadovo funkcijomis, numatant švietimo įstaigų vadovams privalomą magistro laipsnio išsilavinimą, atitinkantį jiems pavestas funkcijas, pareigas ir atsakomybes ) susijusių teisinių santykių reglamentavimas. Švietimo įstatymo 43 straipsnyje apibrėžtos mokyklos funkcijos, nedera su Švietimo įstatymo 59 straipsnyje apibrėžiamomis vadovo funkcijomis, jos dubliuojasi. Švietimo įstatymo 43 straipsnio 11 dalis nenumato mokyklos funkcijos, susijusios su mokyklos veiklos tobulinimui ir įsivertinimo kultūros stiprinimu, taip pat tikslintinos ir kitos funkcijos aiškiau išskiriant mokyklos pareigų grupes.
Švietimo įstatymo 59 straipsnis sistemiškai pildytinas skirtingų švietimo įstaigų priklausymo ir valdymo formoms būdingais savininkų vaidmenimis ( savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, savivaldybių biudžetinių švietimo įstaigų atveju – savivaldybės meras, savivaldybių viešųjų švietimo įstaigų atveju – dalyvių susirinkimas ar jo įgaliotas asmuo). Švietimo įstatymo 59 straipsnio 2 ir 3 dalyje perteklinė yra nuostata prieš priimant švietimo įstaigos vadovą patikrinti „jo kompetencijas atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas“, nes to padaryti asmenims, kurie tik pretenduoja tapti vadovais neįmanoma, o ir nustatytos sudėties komisija nėra kompetentinga vertinti aukštesnio lygmens vadovo išsilavinimo ir kompetencijų. Švietimo įstatymo 59 straipsnio 4 dalyje yra šiuo metu kylanti dviprasmybė, kokiu atveju švietimo įstaigos vadovas „gali būti“ skiriamas antrajai kadencijai be konkurso. Švietimo įstatymo 59 straipsnio 11 ir 13 dalyse nėra diferencijuotas mokyklų (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir švietimo pagalbos įstaigų vadovų konkursų komisijų sudarymas, kas apsunkina šių nuostatų įgyvendinimą, nes dėl švietimo pagalbos įstaigų įvairovės, dydžio skirtumų, atliekamų funkcijų įvairovės vienoda komisijos sudėtis yra netikslinga. Komisijose šiuo metu yra mokiniai atstovai, tačiau jiems įvertinti asmens pasirengimą vadovauti mokykloje nėra įmanoma. Komisijoje švietimo įstaigos savininkas turi tik vieną atstovą. Atstovą į švietimo įstaigų vadovų atrankos komisiją taip pat deleguoja Ministerija. Švietimo įstatymo 59 straipsnio 2 dalyje nėra keliamas reikalavimas dėl magistro kvalifikacinio laipsnio turėjimo.
Įvedus tokį reikalavimą, pagal Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymą, švietimo įstaigų vadovų pareigybės būtų priskirtos A1 lygiui, o pagal šio įstatymo 7 straipsnio 6 dalį A1 lygio pareigybių pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai turėtų būti didinami 20 procentų. Šis didinimas dubliuotų Vyriausybės programos įgyvendinimo nuostatą, pagal kurią 2024 m. numatyta pasiekti, kad mažiausias mokyklos vadovo pareiginės algos koeficientas būtų 40 proc. didesnis už didžiausią mokytojo koeficientą. Tam, kad minėtos nuostatos dėl darbo užmokesčio didinimo nesidubliuotų, būtina patikslinti Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 7 straipsnio 6 dalį. Švietimo įstatymo 56 straipsnio 2 dalies 3 punktas nėra įtvirtinta švietimo įstaigų vadovų, mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų mentorystės ir palydėjimo į profesinę veiklą tvarką, t. y. nėra teisinio pagrindo mentorystės sistemos plėtrai mokyklose. Šiuo metu Švietimo įstatymo nuostatos nenumato švietimo įstaigų vadovų asociacijų aktyvesnio vaidmens formuojant švietimo politiką, nors praktikoje jie yra aktyvūs Ministerijos partneriai. Švietimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies nuostatos nustato pareigą tobulinti kvalifikaciją visiems pedagoginiams darbuotojams, tuo tarpu nuostatų dėl valstybinių (išskyrus aukštąsias) ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui kvalifikacijos tobulinimas nėra reglamentuotas. Su 6 uždaviniu ( S udaryti prielaidas savivaldybėms steigti kadetų ugdymo mokyklas, skirtas šalies (regiono) mokiniams ) susijusių teisinių santykių reglamentavimas. Švietimo įstatymo 9 straipsnio 5 dalis nustato, kad kitas švietimo teikėjas gali vykdyti pradinio ugdymo programas.
Tuo tarpu Švietimo įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad kitas švietimo teikėjas turi teisę vykdyti tik ikimokyklinio, priešmokyklinio ir neformaliojo švietimo programas. Šiuo metu yra teisinių normų kolizija. Švietimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalis suteikia įgaliojimus švietimo, mokslo ir sporto ministrui tvirtinti tik bendruosius priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą kriterijus. Švietimo įstatymo 41 straipsnio 7 dalies nuostatos nurodo, kad mokyklų tinklas yra plėtojamas pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus, tačiau dėl teisinio aiškumo tikslintina, kad tai nustatoma Vyriausybės tvirtinamose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse nustatytus kriterijus. Taip pat įstatymo lygmeniu nėra nustatyta, kad savivaldybės kadetų ugdymo mokykla gali veikti kaip nuoseklų ugdymą užtikrinanti mokykla. Šiuo metu nėra teisinio pagrindo įteisinti savivaldybės kadetus ugdančios gimnazijos, skirtos šalies (regiono) mokiniams, paskirtį ir teisinio reglamentavimo, pagal kurį savivaldybių gimnazijos galėtų ugdyti kadetus, vykdydamos akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programą ar akredituotą vidurinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo programą ir pradinio ugdymo programą.
Su 7 uždaviniu ( S udaryti prielaidas savivaldybėms, pačioms įvertinus esamą kontekstą, priimti sprendimus dėl mokinių pavėžėjimo galimybių ir įvairovės, siekiant kuo racionaliau išnaudoti esamas transporto ir vežiojimo paslaugų galimybes, pasitelkiant privačius teikėjus bei vietines autotransporto įmones, jų techninius ir žmogiškuosius resursus, garantuojant visapusiškai saugų mokinių pavėžėjimą, tuo pačiu tenkinant ir kitus vietos bendruomenės poreikius) susijusių teisinių santykių reglamentavimas:
Šiuo metu vadovaujantis Švietimo įstatymo 36 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. ISAK-1778 „Dėl Mokinių vežiojimo organizavimo metodinių rekomendacijų“ ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2016 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-620 „Dėl Mokinių vežimo mokykliniu autobusu tvarkos aprašo patvirtinimo“ savivaldybės organizuoja mokinių pavėžėjimą. Su 8 uždaviniu ( A tsisakyti Ministerijai nebūdingų politikos įgyvendinimo funkcijų ir Švietimo įstatymu pavesti jas vykdyti NŠA) susijusių teisinių santykių reglamentavimas. Šiuo metu Švietimo įstatymu ministerijai yra pavesta vykdyti politikos įgyvendinimo funkcijas. NŠA neturi viešojo administravimo įgaliojimų ir Švietimo įstatymu nėra priskirta prie švietimo valdyme dalyvaujančių subjektų.
Švietimo įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija organizuoja užsienio lietuvių ir užsieniečių lietuvių kalbos pasiekimų vertinimą (nustatant lietuvių kalbos mokėjimo lygį) pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą Lietuvių kalbos pasiekimų vertinimo organizavimo, vykdymo ir apmokėjimo tvarkos aprašą, o 38 straipsnio 4 dalyje – švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos ir savivaldybių vykdomosios institucijos organizuoja mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas pasiekimų patikrinimus (brandos egzaminus, pasiekimų patikrinimus baigus pagrindinio ugdymo programą, nacionalinius mokinių pasiekimų patikrinimus ir kitus mokymosi pasiekimų patikrinimo būdus) pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintas mokymosi pasiekimų patikrinimų programas ir mokymosi pasiekimų patikrinimų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašus, mokinių pasiekimų tyrimus. Švietimo, mokslo ir sporto ministras šiuos įgaliojimus yra suteikęs NŠA, todėl Švietimo įstatymo 25 straipsnio 4 dalies ir 38 straipsnio 4 dalies pakeitimuose siūloma konkrečiai įvardinti šias nuostatas įgyvendinančią įstaigą. Švietimo įstatymo 38 straipsnio 2, 44 straipsnio 2 dalyje, 53 straipsnio 2 ir 5 dalyse, 56 straipsnio 5 ir 7 punktuose ir 64 straipsnio 3 dalyje Ministerijai pavestos valstybinės ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo švietimo politikos įgyvendinimo funkcijos, kurios yra nebūdingos Ministerijai, ir Švietimo įstatymu jai pavestos vykdyti neribotam laikui. Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybės politikos įgyvendinimo funkcijos ministerijoms gali būti pavestos tik įstatymų nustatytais atvejais ir nustatytam terminui.
Šiais atvejais būtų tikslinga Švietimo įstatymu Ministerijai nustatytų politikos įgyvendinimo funkcijų atsisakyti, pavedant jas vykdyti NŠA. Švietimo įstatymo 44 straipsnio 2 dalis nustato, kad tais atvejais, kai savivaldybės tarybos sprendimų projektai dėl bendrojo ugdymo mokyklų reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo prieštarauja mokyklos bendruomenės sprendimams, siūlymus dėl tokios mokyklos reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo pateikia Ministerija. Šio straipsnio nuostatos yra tikslintinos, nes neapima bendrojo ugdymo mokyklų, kurios yra viešosios įstaigos. Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnį, viešosios įstaigos dalininkų susirinkimas gali priimti sprendimą dėl viešosios įstaigos reorganizavimo ir reorganizavimo sąlygų tvirtinimo, pertvarkymo, likvidavimo ar jos likvidavimo atšaukimo, todėl siekiant sudaryti lygias galimybes tiek biudžetinių, tiek viešųjų įstaigų bendruomenėms ginti savo sprendimus dėl mokyklos reorganizavimo, likvidavimo ar pertvarkymo tikslintinos Švietimo įstatymo 44 straipsnio dalies nuostatos. Švietimo įstatymo 64 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad „švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) vykdo švietimo įstaigos veiklos kokybės gerinimo priežiūrą, atsižvelgdama (atsižvelgdamas) į vadovo metų veiklos ataskaitos vertinimo rezultatus“. Valstybinę švietimo teikėjų (išskyrus aukštąsias mokyklas) veiklos priežiūrą pavedus vykdyti NŠA, tikslinga papildyti minėtą Švietimo įstatymo nuostatą.
Švietimo įstatymo 43 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad mokykla formaliojo profesinio mokymo programas gali vykdyti tik turėdama švietimo, mokslo ir sporto ministro išduotą licenciją, o formaliojo profesinio mokymo licencijavimo taisykles tvirtina Vyriausybė. Įvertinus tai, kad licencijų vykdyti formalųjį profesinį mokymą išdavimą reglamentuoja specialusis Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas, ir siekiant ateityje palaipsniui atsisakyti Ministerijai nebūdingų politikos įgyvendinimo funkcijų, siūloma tikslinti Švietimo įstatymo 43 straipsnio 7 dalį. Atitinkamai turi būti tikslinamas ir Švietimo įstatymo 56 straipsnio 8 dalyje nustatytas įgaliojimas ministerijai Vyriausybės nustatyta tvarka išduoti licencijas formaliojo profesinio mokymo programoms vykdyti atsisakant šios nuostatos Švietimo įstatyme Siūlomas Švietimo įstatymo papildymas 564 straipsniu, kuriame būtų nustatyti NŠA įgaliojimai. Šių įgaliojimų nustatymo poreikis atsirado siekiant aiškiai nustatyti NŠA įgaliojimus ir atsakomybę įgyvendinant valstybinę ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo politiką ir užtikrinant jos kokybę. Švietimo įstatymo 52 straipsnio 2 dalyje išdėstyti ne visi švietimo valdymo subjektai. Tarp jų nėra NŠA, nors ji, remiantis teismų praktika [1] , de facto jau vykdo viešojo administravimo funkcijas, t. y. dalyvauja švietimo valdyme, nes koordinuoja ir administruoja brandos egzaminų, pagrindinio ugdymo, nacionalinių ir kitų mokinių pasiekimų patikrinimų vykdymą ir vertinimą, rengia jų vykdymo ir vertinimo reglamentavimo dokumentus, konsultuoja mokyklas bei jų savininkus, savininko teises ir pareigas įgyvendinančias institucijas, dalyvių susirinkimus. NŠA priskyrimo prie viešojo administravimo institucijų klausimas iki šiol nebuvo sprendžiamas.
Švietimo įstatymo 56 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad Ministerija įgaliota dalyvauti formuojant, vykdyti ir užtikrinti valstybinę švietimo politiką. Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad Ministerija yra steigiama formuoti valstybės politiką, taip pat organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą švietimo, sporto ir mokslo ministrui pavestose valdymo srityse (o ne dalyvauti formuojant, vykdyti ir užtikrinti), todėl siūloma tikslinti Švietimo įstatymo 56 straipsnio 1 punktą. Siekiant aiškiau ir konkrečiau suformuluoti Ministerijos funkcijų turinį ir rezultatą, yra patikslinti Švietimo įstatymo 56 straipsnio 2, 10 ir 15 punktai. Be to, Švietimo įstatymo 56 straipsnyje nurodytos visos funkcijos yra priskirtos Ministerijos kompetencijai, nors pagal Vyriausybės įstatymą (26 straipsnio 3 dalies 3, 5 punktai, 38 straipsnis) įstatymų ir kitų teisės aktų projektų teikimas Vyriausybei yra švietimo, mokslo ir sporto ministro, bet ne Ministerijos kompetencija, taip pat švietimo, mokslo ir sporto ministro, bet ne Ministerijos kompetencija yra įsakymų priėmimas. [1] Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 12 d. nutartis byloje K. P. prieš Nacionalinį egzaminų centrą ir Vilniaus Žirmūnų gimnaziją, teismingumo bylos Nr. T-58/2018 ); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-870-629/2018; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2269-281/2019 ir kt. Su 9 uždaviniu ( Įstatymo lygmeniu suteikti švietimo, mokslo ir sporto ministrui asmenims už nuopelnus švietimo sistemai steigti ir teikti apdovanojimus ir premijas ) susijusių teisinių santykių reglamentavimas. Šiuo metu Švietimo įstatymo nuostatos nenumato, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras gali skirti premijas ar steigti apdovanojimus.
Tačiau jau eilę metų švietimo, mokslo ir sporto ministras skiria Metų mokytojo premiją už profesinės veiklos rezultatus, Meilės Lukšienės premiją – jauniems mokytojams už pasiekimus ir indėlį į Lietuvos švietimo plėtotę, Vaikų literatūros premiją. 4 . Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Su 1 uždaviniu ( Siekti kokybiško ankstyvojo ugdymo, sudarant tinkamas sąlygas sėkmingam vaiko tolimesniam mokymuisi ) susijusios naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: 1.1 . Įstatymo projekte Nr. 1 1 straipsnio 1 dalyje Švietimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies pakeitimu siūloma nustatyti, kad ikimokyklinio ugdymo programas ikimokyklinio, bendrojo ugdymo mokyklos, laisvieji mokytojai ar kiti švietimo teikėjai rengtų pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintas ikimokyklinio ugdymo programos gaires, kuriose bus pateiktos detalesnės gairės ikimokyklinio ugdymo programų rengėjams ir teikėjams dėl lūkesčių šiuolaikiškam ikimokykliniam ugdymui, atsižvelgiant į naujausias mokslines žinias ir tyrimus, ypatingą dėmesį skiriant bendrųjų kompetencijų ugdymui, taikant amžiaus tarpsnį atitinkančius metodus, ir knygų skaitymo kultūros formavimui. Tai leis užtikrinti kokybiško, šiuolaikiško ugdymo turinio rengimui ikimokykliniame ugdyme ir ilgainiui leis siekti sėkmingesnio vaikų mokyklinio ugdymo pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, kurios rengiamos centralizuotai ir tvirtinamos švietimo, mokslo ir sporto ministro, starto; 1.2 . Įstatymo projekte Nr.
Įstatymo projekte Nr. 1 1 straipsnio 2 dalyje Švietimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies pakeitimu ir 2 straipsniu Švietimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies pakeitimu siekiama nustatyti, kad pagal ikimokyklinio arba priešmokyklinio ugdymo programą ugdomam vaikui ir jo tėvams (globėjams) yra koordinuotai teikiamos švietimo pagalba ir socialinės bei sveikatos priežiūros paslaugos. Siekiant teisinio aiškumo atsisakoma rūpintojų, nes Vadovaujantis Civiliniu kodeksu šio amžiaus vaikams rūpintojai nėra skiriami; 1.3 . Įstatymo projekte Nr. 4 Švietimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies pakeitimu siekiama dėl teisinio aiškumo įstatymo lygmeniui apibrėžti ir nustatyti vienintelį atvejį, kada vaikui gali būti teikiamas priešmokyklinis ugdymas dvejus metus, t. y. tik tada jei vaikui priešmokyklinis ugdymas buvo pradėtas teikti kai jam tais kalendoriniais metais suėjo 5 metai. Šis pakeitimas įneš teisinį aiškumą įstatymo lygmeniu, leis tėvams ir priešmokyklinio ugdymo programą įgyvendinančioms įstaigoms planuoti ugdomų vaikų skaičius, užtikrinti tinkamas jų ugdymo sąlygas, leis išvengti piktnaudžiavimo situacijų kai mokymasis dvejus metus būtų skiriamas nepaisant geriausių vaiko interesų, pvz. siekiant išlaikyti ilgiau pilną klasės komplektą ar pan. O atsisakius nuostatos, kad socialinę riziką patiriančiam vaikui priešmokyklinis ugdymas užtikrinamas švietimo, mokslo ir sporto ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka, bus atsisakyta perteklinio reguliavimo; 1.4 . Įstatymo projekte Nr.
Įstatymo projekte Nr. 1 31 straipsniu Švietimo įstatymo 67 straipsnio 13 dalies pakeitimu siekiama patikslinti nuostatą dėl socialinę riziką patiriančių vaikų privalomo ikimokyklinio ugdymo finansavimo, nes valstybė neperima visa apimtimi atsakomybės už socialinę riziką patiriančių vaikų ikimokyklinį ugdymą (savivaldybių atveju tai buvo ir lieka savivaldybių savarankiškoji funkcija), tačiau skiria papildomą finansavimą, padedantį užtikrinti specifines šių vaikų ikimokyklinio ugdymo sąlygas (papildomas ugdymo valandas, maitinimą ir vežiojimą). Su 2 uždaviniu ( Sukurti prielaidas nuosekliam mokinių mokymosi pasiekimų vertinimui, susiejant tolimesnį jo mokymąsi su pasiektais mokymosi rezultatais ) susijusios naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: 2.1 . Įstatymo projekte Nr. 1 3 straipsnio 2 dalyje Švietimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies pakeitimu siekiama nustatyti, kad pradinis išsilavinimas būtų įgyjamas ne tik baigus pradinio ugdymo programą, bet ir patikrinus mokymosi pasiekimus. Taip pat Įstatymo projekte Nr. 1 4 straipsnio 1 dalyje Švietimo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies pakeitimais numatoma nustatyti pasiekimų patikrinimo privalomumą mokiniams, baigiantiems pagrindinio ugdymo pirmąją dalį. Šiais pakeitimais numatoma įtvirtinti privalomą pasiekimų patikrinimą baigiant 4 ir 8 klases. Patikrinimų privalomumas įpareigos kiekvieną mokyklą sudaryti sąlygas mokiniams pasitikrinti savo pasiekimus.
Tai reikalinga, siekiant įgalinti už ugdymo kokybę atsakingas institucijas nuosekliai kaupti duomenis apie visų mokinių pasiekimus ir priimti duomenimis grįstus sprendimus: mokykloms pasitikrinus, kaip mokinių kompetencijos atitinka valstybės nustatytus pasiekimų reikalavimus, organizuoti reikiamą pagalbą spragų turintiems mokiniams ir planuoti pedagogų kvalifikacijos tobulinimą, savivaldybėms nustačius pasikartojančias problemas tam tikrose mokyklose, numatyti jų veiklos tobulinimo priemones, nacionaliniu lygiu priimti pagrįstus sprendimus dėl nacionalinių kvalifikacijos tobulinimo programų, mokymosi priemonių kokybės gerinimo ir ugdymo turinio kaitos reikalingumo. 2.2 . Įstatymo projekte Nr. 1 4 straipsnio 2 dalyje Švietimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies pakeitimu siekiama nustatyti reikalavimą, kad nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. pagrindinis išsilavinimas būtų įgyjamas ne tik baigus pagrindinio ugdymo programą, bet ir pasiekus vertintų dalykų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų slenkstinį pasiekimų lygį, t. y. gavus ne mažiau kaip 4 balus. Nepasiekus žemiausio slenkstinio lygio, t. y. gavus nuo 1 iki 3 balų, asmenims siūloma tais pačiais metais perlaikyti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą. Jei ir po pakartotinio pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo mokiniui nepavyks pasiekti slenkstinio lygio, t. y. gauti 4 balus, jis galės likviduoti spragas kartojant 10 / II gimnazijos klasės visą kursą arba mokantis konkretaus dalyko ir pasirengti pasiekimų patikrinimui kitais metais arba kartojant 10 / II gimnazijos klasės kursą profesinio mokymo įstaigose mokantis kartu ir pasirinktos profesijos. Tam, kad mokiniai galėtų sėkmingai mokytis pagal vidurinio ugdymo programą, jie turi būti pasiruošę.
Ir nors 2022 metų matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų rezultatai buvo neįprastai žemi (1-3 balus gavo beveik 40 proc. mokinių, nors įprastai ši dalis svyruodavo apie 20 proc.), jau nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. mokiniams, kurie nacionalinių pasiekimų patikrinimų metu nepasieks patenkinamo pasiekimų lygio bus skiriamos papildomos konsultacijos spragoms likviduoti. Nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. mokyklose pradėtos teikti profesinio orientavimo paslaugos kiekvienam mokiniui nuo 1 klasės. Bus siekiama, kad kvalifikuoti karjeros specialistai padėtų kuo anksčiau identifikuoti mokinio polinkius – ar jis labiau linkęs į technologinę ar akademinę pakraipą – ir teikti rekomendacijas mokiniui, jo tėvams dėl tolesnių mokymosi galimybių. 2.3 . Įstatymo projekto Nr. 1 5 straipsnyje Švietimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies pakeitimu siekiama įtvirtinti nuostatą dėl privalomo reikalavimo planuojantiems mokytis pagal vidurinio ugdymo programą. Šis reikalavimas, įsigaliosiantis nuo 2029 m. rugsėjo 1 d., numato, kad mokiniai siekiantys mokytis pagal vidurinio ugdymo programą gimnazijoje, privalo pademonstruoti nežemesnį nei patenkinamas pasiekimų lygis, nustatytas pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo metu, t. y. gauti ne mažiau kaip 5 balus. Mokiniams, kurie pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime pademonstravo ne aukštesnį nei slenkstinis mokinių pasiekimų lygis, t. y. gavo 4 balus, būtų siūloma toliau mokytis pagal vidurinio ugdymo programą, įgyvendinamą kartu su profesinio mokymo programa. Tikėtina, kad mokiniai, kurių startinės pozicijos akademinei mokymosi krypčiai yra geresnės ir jų kompetencijos turi augimo potencialą, galės be didesnių sunkumų mokytis pagal pakankamai reiklią vidurinio ugdymo programą ir siekti aukštų mokymosi rezultatų.
Tuo tarpu profesinei mokymosi krypčiai labiau linkę mokiniai, pasirinkę vidurinio ugdymo programą, kuri įgyvendinama kartu su profesinio mokymo programa, atrastų didesnę mokymosi prasmę viduriniame ugdyme ir greitesnį įgyjamų kompetencijų praktinį pritaikymą įgijus pasirinktą kvalifikaciją. Reikalavimai viduriniam išsilavinimui įgyti visiems mokiniams ir toliau lieka vienodi, vidurinio išsilavinimo įgijimas gimnazijoje ar profesinio mokymo įstaigoje neužkirs galimybės siekti įgyti ir aukštąjį išsilavinimą – renkantis trumpąsias studijas, profesinį ar universitetinį bakalaurą. Lygiagrečiai stiprėja profesinio mokymo įstaigos, įgyvendinant tinklo pertvarką, didinant mokymosi darbo vietoje galimybes, vykdant išorinį institucijų veiklos kokybės vertinimą, bei siekiama padaryti profesinį mokymą patrauklesnį pagrindiniame ir viduriniame ugdyme besimokantiems mokiniams – plečiama profesinio mokymo programų pasiūla, atveriamos galimybės mokytis profesijos modulių mokantis gimnazijose. 2.4 . Įstatymo projekto Nr. 1 19 straipsnyje Švietimo įstatymo 46 straipsnio 1 dalis papildoma nauju 13 punktu numatant, kad mokiniai turi teisę į akademines atostogas, po kurių jie galėtų tęsti mokymąsi. 2.5 . Įstatymo projekto Nr. 1 15 straipsnyje Švietimo įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 5 punktas pakeičiamas nustatant, kad mokymosi pasiekimų pažymėjimas yra išduodamas ir įgijusiam vidurinį ar jam prilygintą vidurinį išsilavinimą ir papildomai ar pakartotinai besimokiusiam pagal vidurinio ugdymo dalykų programas ir jas baigus ir (ar) išlaikius brandos egzaminus; 2.6 . Įstatymo projekto Nr.
Įstatymo projekto Nr. 1 33 straipsnyje Švietimo įstatymo 70 straipsnio 8 dalyje bus nustatyta, kad kai asmuo jau yra įgijęs vidurinį išsilavinimą ir pageidauja mokytis pagal vidurinio ugdymo dalykų programas papildomai, jis moka nustatytą atlyginimo dydį. 2.7 . Įstatymo projekto Nr. 1 28 straipsnyje Švietimo įstatymo 62 straipsnio pakeitimu siekiama patikslinti Bendrojo ugdymo tarybos įgaliojimus, siekiant užtikrinti, kad taryba veiktų, kaip švietimo, mokslo ir sporto ministro patariamoji institucija svarstant ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo bendrųjų programų kaitos perspektyvas, teikiant rekomendacijas dėl pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir mokyklų aprūpinimo. Su 3 uždaviniu ( S udaryti teisines prielaidas kokybiškam ir racionaliam socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymui švietime ) susijusios naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: 3.1 . Įstatymo projekte Nr. 1 17 straipsnio 2 dalyje Švietimo įstatymo 43 straipsnio 11 dalies pakeitimu siekiama sudaryti teisines prielaidas tikslinių prevencinių programų įgyvendinimui atsižvelgiant į objektyvią situaciją mokykloje ir/ar savivaldybėje. Prevencinės programos gali sustiprinti mokinių socialines emocines kompetencijas, atsparumą negatyviems veiksniams, tačiau prevencinės programos veiksmingiausios yra tada, kai jos parenkamos atsižvelgiant į konkrečios mokyklos poreikius, kai jose dalyvauja ne tik mokiniai, bet ir mokytojai, švietimo pagalbos specialistai, tėvai, mokyklos administracija, aptarnaujantis personalas. Atnaujinamas ugdymo turinys kartu su Gyvenimo įgūdžių bendrosios programos projektu ir toliau tęs socialinių ir emocinių kompetencijų tematiką, todėl atsisakant prevencinių programų privalomumo taip pat išvengiama dubliavimosi Tikimasi, kad šiuo pakeitimu bus pasiekta nuosekli, mokytojų kompetencijas įgalinanti dermė tarp atnaujinamo ugdymo turinio ir prevencinių programų reglamentavimo. 3.3 Įstatymo projekte Nr.
3.3 Įstatymo projekte Nr. 1 22 straipsnyje Švietimo įstatymo 56 straipsnio pakeitimu numatoma suteikti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai įgaliojimus nustatyti prevencinių programų kriterijus ir atitikties jiems vykdymo tvarką. Tokiu būdu nustatyti galimybę, kad mokyklose būtų teikiamos tik mokslu grįstos, didelį veiksmingumą turinčios programos. Tikimasi, kad šiuo pakeitimu bus užtikrinami, į mokyklas patenkančių tikslinių prevencinių programų kriterijai. Aiškus reglamentavimas suteiktų galimybę ir švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai vertinti prevencinių programų efektyvumą. 3.4 . Įstatymo projekte Nr. 1 24 straipsnyje Švietimo įstatymo 58 straipsnio 2 dalies 3 punkto pakeitimu siekiama užtikrinti, kad prevencinės programos būtų įgyvendinamos nuosekliai prižiūrint steigėjo. Savivalda yra arčiausiai gyventojų esantis valdymo lygmuo, kuriame priimti sprendimai turi didžiausią tiesioginį poveikį žmonių kasdieniam gyvenimui. Pakeitimu apibrėžiamos nacionalinio ir savivaldos institucijų atsakomybės. Tikimasi, kad šiuo pakeitimu bus užtikrinamas prevencinių programų nuoseklus ir ilgalaikis įgyvendinimas, atsižvelgiant į tai kas reikalinga savivaldybių mokyklose gerinant jų mikroklimatą. Atitinkamai teikiamas Įstatymo projektas Nr. 5, kuriame tikslinama su tuo susijusi savivaldybių savarankiškoji funkcija. Su 4 uždaviniu ( Sudaryti teisines prielaidas ankstyvesniam specialiųjų ugdymosi poreikių nustatymui ir reikalingos pagalbos teikimui ) susijusios naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: 4.1 . Įstatymo projekte Nr. 1 17 straipsnio 3 dalimis Švietimo įstatymo 43 straipsnio 12 dalies pakeitimu siekiama, kad Švietimo įstatyme būtų tik nustatyta, kad mokykloje veikia Vaiko gerovės komisija, o jos sudarymo ir darbo organizavimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. 4.2 . Įstatymo projekte Nr.
Įstatymo projekte Nr. 1 6 straipsnio 1 dalimi Švietimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies keitimu suteikiami švietimo, mokslo ir sporto ministrui įgaliojimai tvirtinti ne tik mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo, bet ir švietimo pagalbos teikimo tvarką. 4.3 . Įstatymo projekto Nr. 1 6 straipsnio 2 dalimi Švietimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies pakeitimu siekiama įvirtinti, kad mokinio ugdymosi poreikių pirminį vertinimą atlieka mokyklos vaiko gerovės komisija, kad pedagoginės psichologinės tarnybos atlieka visų mokinių specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimą ir skiria švietimo pagalbą ir ugdymo pritaikymą. 4.4 . Įstatymo projekto Nr. 1 6 straipsnio 3 dalyje Švietimo įstatymo 14 straipsnio 4 dalies keitimu suteikiami švietimo, mokslo ir sporto ministrui įgaliojimai tvirtinti ne tik pedagoginių psichologinių tarnybų veiklos organizavimo tvarką, bet ir reikalavimus pedagoginėms psichologinėms tarnyboms. 4.5 . Įstatymo projekto Nr. 1 8 straipsnyje Švietimo įstatymo 20 straipsnio pakeitimu aktualizuojama socialinės pedagoginės pagalbos paskirtis, sustiprinamas komandinis švietimo pagalbos specialistų ir mokytojų darbas mokykloje. Aiškus reglamentavimas įtakos tinkamą socialinės pedagoginės pagalbos prioritetų nusistatymą ir funkcijų vykdymą. 4.6 . Įstatymo projekto Nr. 1 7, 8 ir 9 straipsniais įtvirtinama, kad švietimo pagalbos specialistu gali dirbti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. Su 5 uždaviniu ( Aiškiai, šiuolaikiškai apibrėžti švietimo įstaigos funkcijas, jas suderinti su švietimo įstaigos vadovo funkcijomis, numatant švietimo įstaigų vadovams privalomą magistro laipsnio išsilavinimą, atitinkantį jiems pavestas funkcijas, pareigas ir atsakomybes. ) susijusios naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: 5.1 . Įstatymo projekte Nr.
Įstatymo projekte Nr. 1 17 straipsnio 2 dalyje Švietimo įstatymo 43 straipsnio 11 dalyje numatomos mokyklos funkcijos, suderinamos su kituose straipsniuose numatytomis funkcijomis, atsisakoma dubliavimo. 5.2 . Įstatymo projekte Nr. 1 25 straipsnyje aiškiai, pagal šių dienų reikalavimus apibrėžiamos švietimo įstaigos vadovo funkcijos, atitinkamai pagal funkcijų sudėtingumą ir kompleksiškumą numatomas privalomas magistro laipsnio išsilavinimas švietimo įstaigų vadovams, dėl reikalavimo magistro laipsnio įgijimui numatomos pereinamasis laikotarpis (Įstatymo projekto Nr. 1 27 straipsnis). 5.3 . Įstatymo projekte Nr. 1 10 straipsnyje Švietimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies keitimu suteikiami įgaliojimai švietimo, mokslo ir sporto ministrui tvirtinti ne tik mokytojų, bet ir vadovų ir pavaduotojų ugdymui kvalifikacijos tobulinimo nuostatus. 5.4 . Švietimo įstatymo 59 straipsnio 2 dalyje švietimo įstaigų vadovams siūloma nustatyti reikalavimą dėl magistro kvalifikacinio laipsnio turėjimo, todėl pagal Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymą, šios pareigybės būtų priskirtos A1 lygiui, o pagal šio įstatymo 7 straipsnio 6 dalį A1 lygio pareigybių pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai būtų didinami 20 procentų. Siekiant, kad šis didinimas nedubliuotų Vyriausybės programos įgyvendinimo nuostatos, pagal kurią 2024 m. numatyta pasiekti, kad mažiausias mokyklos vadovo pareiginės algos koeficientas būtų 40 proc. didesnis už didžiausią mokytojo koeficientą, siūloma nustatyti, kad Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 7 straipsnio 6 dalis netaikoma švietimo įstaigų vadovams.
Jų darbo užmokesčio padidinimas dėl papildomų kvalifikacinių reikalavimų būtų įskaičiuotas į jų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus, nustatytus šio įstatymo 5 priedo VIII ir X skyriuose (t. y., 2024 m. mokyklos vadovo pareiginės algos koeficientas būtų 40 proc. didesnis už didžiausią mokytojo koeficientą, atitinkamai būtų padidinti kiti mokyklų vadovų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai bei švietimo pagalbos įstaigų vadovų koeficientai ir papildomai dėl pareigybės priskyrimo A1 lygiui jie nebūtų didinami). Su 6 uždaviniu ( S udaryti prielaidas savivaldybėms steigti kadetų ugdymo mokyklas, skirtas šalies (regiono) mokiniams ) susijusios naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma sudaryti teisines prielaidas savivaldybių kadetų ugdymo gimnazijoms, skirtoms šalies (regiono) mokiniams, vykdyti akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programą ar akredituotą vidurinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo programą ir pradinio ugdymo programą. Tai leistų, vadovaujantis Švietimo įstatymo 41 straipsnio 9 dalimi, Vyriausybės tvirtinamose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse, įteisinti dar vieną gimnazijos paskirtį, t. y. savivaldybės kadetus ugdanti gimnazija, skirta šalies (regiono) mokiniams, ir leisti tokios paskirties gimnazijai mokinius ugdyti nuo 5 klasės. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma sudaryti teisines prielaidas savivaldybių kadetų ugdymo mokykloms, skirtoms šalies (regiono) mokiniams, atitinkančioms Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse nustatytą paskirtį ir kriterijus, skirti ūkio lėšų iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką. Ūkio lėšų skyrimas iš valstybės biudžeto sudarytų prielaidas plėtoti kadetų ugdymą, įgyvendinti visos dienos mokyklos modelį, kuris sudarytų geresnes sąlygas įgyvendinti veiklas kadetų vertybinėms nuostatoms ir specifinėms kompetencijoms ugdyti, priimti mokinius iš regiono ar šalies ir juos apgyvendinti mokyklų bendrabučiuose. Tai padidintų ugdymosi prieinamumą ir pasirinkimo galimybes mokiniams, gyvenantiems kitose gyvenamosiose vietovėse, nei yra mokyklos, ugdančios kadetus. Šiuo metu kadetus šalyje ugdo tik dvi mokyklos: Sausumos kadetų ugdymo sampratos elementus įgyvendina Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjus (mokyklos steigėjai – Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Kauno miesto savivaldybė (valstybinė mokykla)), Jūrų kadetų ugdymo sampratos elementus įgyvendina Klaipėdos jūrų kadetų mokykla (mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Klaipėdos miesto savivaldybės taryba). Priėmus Įstatymo projektą Nr. 1 Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atsisakys Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus dalininko teisių, nes ūkio lėšos šiai mokyklai ir kitoms kadetus ugdančioms savivaldybių mokykloms bus skiriamos iš valstybės biudžeto. Ateityje, pagal poreikį, bus steigiamos kadetus ugdančios tik savivaldybių mokyklos. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma atsisakyti nuostatos, kad Vyriausybės nustatytus kriterijus turi atitikti mokykla, kurioje ne mažiau kaip 15 procentų visų mokinių yra didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių ir (ar) vidutinį ir sunkų neįgalumą turintys mokiniai, nes jau įstatyme nustatyti šios paskirties mokykloms kriterijai (ne mažiau kaip 15 procentų) ir reglamentuoti, kad Vyriausybės nustatytus reikalavimus turi atitikti mokykla, vykdanti specializuoto ugdymo krypties programą, kuriai reikalingas ugdymo nuoseklumas. Taip pat Įstatymo projektu siūloma, kad kriterijai, kuriuos turi atitikti mokykla, vykdanti specializuoto ugdymo krypties programą, kuriai reikalingas ugdymo nuoseklumas, turi būti nustatyti Vyriausybės tvirtinamose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse. Šiuo metu kriterijai nustatyti Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse. Su 7 uždaviniu ( S udaryti prielaidas savivaldybėms, pačioms įvertinus esamą kontekstą, priimti sprendimus dėl mokinių pavėžėjimo galimybių ir įvairovės, siekiant kuo racionaliau išnaudoti esamas transporto ir vežiojimo paslaugų galimybes, pasitelkiant privačius teikėjus bei vietines autotransporto įmones, jų techninius ir žmogiškuosius resursus, garantuojant visapusiškai saugų mokinių pavėžėjimą, tuo pačiu tenkinant ir kitus vietos bendruomenės poreikius) susijusios naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projekte Nr. 1 Švietimo įstatymo 36 straipsnio 1 dalies pakeitimu siūloma Ministerijai atsisakyti mokyklinių autobusų veiklos reglamentavimo ir ją perduoti savivaldybėms reguliuoti. Savivaldybės, pačios žinodamos savo techninius ir materialinius išteklius bei galimybes, vietos bendruomenių poreikius, mokyklų tinklą, racionaliau ir efektyviau panaudos turimus išteklius mokinių ir keleivių pavėžėjimo paslaugai organizuoti.
Su 8 uždaviniu ( A tsisakyti Ministerijai nebūdingų politikos įgyvendinimo funkcijų ir Švietimo įstatymu pavesti jas vykdyti NŠA) susijusios naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymų projektų Nr. 1 ir Nr. 3 pakeitimais siūloma atskirti švietimo politikos formavimą nuo jos įgyvendinimo, aiškiai apibrėžiant Ministerijos ir NŠA, kuriai būtų pavesta vykdyti švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai Švietimo įstatyme numatytas funkcijas, funkcijas ir atsakomybę. Tai leistų Ministerijai atsisakyti jai nebūdingų švietimo politikos įgyvendinimo funkcijų, o viešojo administravimo įgaliojimų suteikimas NŠA leistų vystyti NŠA kaip kompetencijų centrą, vykdantį valstybinę švietimo teikėjų (išskyrus aukštąsias mokyklas) veiklos priežiūrą, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, ir galintį sistemiškai užtikrinti švietimo kokybę ikimokykliniame, priešmokykliniame ir bendrajame ugdyme, kuriantį ir diegiantį įrodymais pagrįstus novatoriškus švietimo politikos įgyvendinimo sprendimus, nukreiptus į kiekvieno vaiko ugdymo sėkmę. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo gairių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. 495 „Dėl Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo gairių ir Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo gairių įgyvendinimo veiksmų plano patvirtinimo“, 23 punktu numatoma, kad NŠA suteikus viešojo administravimo įgaliojimus, jos organizacinė forma bus įstaiga prie Ministerijos, t. y. Nacionalinė švietimo agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. Siūlomi Įstatymų projektų Nr. 1 ir Nr.
1 ir Nr. 3 pakeitimai, kuriais valstybinės ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo švietimo politikos įgyvendinimo funkcijos įstatymu būtų pavestos vykdyti NŠA. Tai leistų atskirti politikos formavimą nuo jos įgyvendinimo, įgalintų NŠA, kaip kompetencijų centrą, būti atsakingu už švietimo kokybę ir jo prieinamumą ikimokykliniame, priešmokykliniame ir bendrajame ugdyme. Kaip suprantama, švietimo kokybė ir (ar) kokybiškas ugdymas apibrėžiama Formaliojo švietimo kokybės užtikrinimo sistemos koncepcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. ISAK-3219 „Dėl Formaliojo švietimo kokybės užtikrinimo sistemos koncepcijos patvirtinimo“, ir Geros mokyklos koncepcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2015 m. gruodžio 21 d. Nr. įsakymu Nr. V-1308 „Dėl Geros mokyklos koncepcijos patvirtinimo“. NŠA dalyvautų užtikrinant švietimo kokybę valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigose. NŠA, įgyvendindama valstybinę ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo švietimo politiką, atlikdama valstybinę švietimo teikėjų (išskyrus aukštąsias mokyklas) veiklos priežiūrą ir vykdydama aukšto lygio švietimo sistemos stebėseną, užtikrintų vienodų aukštos kokybės ugdymo sąlygų sudarymą ir prieinamumą ugdymo proceso dalyviams, šiuolaikišką ugdymo turinį ir jo kokybišką įgyvendinimą ugdymo įstaigose, ugdymo įstaigų tinklo efektyvumą, informacijos valstybinėse švietimo sistemose ir registruose teisingumą, duomenų apie ankstyvojo ir bendrojo ugdymo sistemos būklę savalaikiškumą. Be to, būtų įgyvendintas Vyriausybės įstatyme įtvirtintas politikos formavimo ir jos įgyvendinimo funkcijų atskyrimas.
Siekiant sudaryti lygias galimybes tiek biudžetinių, tiek viešųjų įstaigų bendruomenėms ginti savo sprendimus dėl mokyklos reorganizavimo, likvidavimo ar pertvarkymo patikslintos Švietimo įstatymo 44 straipsnio dalies nuostatos, įtraukiant ir dalyvių susirinkimą. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad Ministerija atsisako jai nebūdingų švietimo politikos įgyvendinimo funkcijų, siūlymus tais atvejais, kai savivaldybės tarybos ar dalyvių susirinkimo sprendimai dėl bendrojo ugdymo mokyklų reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo prieštaraus mokyklos bendruomenės sprendimams, teiks NŠA. Valstybinę švietimo teikėjų (išskyrus aukštąsias mokyklas) veiklos priežiūrą pavedus vykdyti NŠA, tikslinga papildyti Švietimo įstatymo 64 straipsnio 6 dalį, numatant, kad savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) vykdo švietimo įstaigos veiklos kokybės gerinimo priežiūrą, atsižvelgdama (atsižvelgdamas) į ne tik į vadovo metų veiklos ataskaitos vertinimo rezultatus, bet ir į NŠA pateiktas rekomendacijas. Siekiant atsisakyti Ministerijai nebūdingų funkcijų taip pat tikslinama Švietimo įstatymo 43 straipsnio 7 dalis. Numatoma, kad licencijos formaliojo profesinio mokymo programoms vykdyti bus išduodamos Profesinio mokymo įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo metu Profesinio mokymo įstatymo 13 straipsnio 2 d. numato, kad profesinio mokymo teikėjas priimti asmenis mokytis, pradėti vykdyti formaliojo profesinio mokymo programas ir su profesiniu mokymu susijusią veiklą gali tik gavęs Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos išduotą licenciją.
Minėta įstatymo nuostata bus keičiama 2022 m. rudenį, nes pagal Ministerijos teisėkūros planą LR Seimo rudens sesijai numatyta teikti Profesinio mokymo įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo būtų keičiami Profesinio mokymo įstatymo 13 straipsnio 2 dalis, 14 straipsnis, 26 straipsnio 3, 13 ir 15 dalys. Priėmus šiuos pakeitimus, Ministerija atsisakytų jai nebūdingų politikos įgyvendinimo funkcijų (licencijavimo, ekspertizių atlikimo ir pan.) ir perduotų jas Ministerijos reguliavimo sričiai priskirtai įstaigai. Taip pat tikslinamas ir Švietimo įstatymo 56 straipsnio 8 dalyje nustatytas įgaliojimas ministerijai Vyriausybės nustatyta tvarka išduoti licencijas formaliojo profesinio mokymo programoms vykdyti, atsisakant šios nuostatos kaip perteklinės. Priėmus siūlomus Švietimo įstatymo pakeitimus vėliau, keičiant Profesinio mokymo įstatymo nuostatas, nereikėtų dar kartą keistą keisti atitinkamų Švietimo įstatymo nuostatų. Švietimo įstatymas taip pat yra papildomas 564 straipsniu, kuriame nustatomi NŠA įgaliojimai. Šių įgaliojimų nustatymo poreikis atsirado siekiant aiškiai apibrėžti NŠA įgaliojimus ir atsakomybę įgyvendinant valstybinę ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo politiką ir užtikrinant jos kokybę. Apibrėžiant NŠA įgaliojimus keičiasi ir Ministerijai Švietimo įstatymo 56 straipsnio 5 ir 7 punktuose nustatyti įgaliojimai – jie perduodami vykdyti NŠA. Švietimo įstatymo 52 straipsnio 2 dalis papildoma, nurodant NŠA kaip švietimo valdymo subjektą ir nustatant, kad tai biudžetinė įstaiga, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Ministerija (NŠA organizacinė forma būtų įstaiga prie Ministerijos).
Taip pat yra patikslinti Švietimo įstatymo 56 straipsnio 2, 10 ir 15 punktai. Švietimo įstatymo 56 straipsnio 10 („palaikyti ryšius su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis <...>“) ir 15 („rūpintis lietuvių kalbos mokymu ir mokymu lietuvių kalba užsienio valstybėse; <...>“) punktai yra tikslinami, nurodant, kad Ministerija ne palaiko ryšius su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, o bendradarbiauja; ne rūpinasi lietuvių kalbos mokymu ir mokymu lietuvių kalba užsienio valstybėse, o organizuoja ir koordinuoja valstybės paramos ir pagalbos teikimą lituanistiniam švietimui užsienyje, užsieniečių lietuvių kalbos mokymuisi. Švietimo įstatymo 56 straipsnyje taip pat atskiriama Ministerijos ir švietimo, mokslo ir sporto ministro kompetencija. Siekiant įvertinti ir atskirti projektinio (atrankos) finansavimo tvarkų teisinio reglamentavimo, konkursų organizavimo ir administravimo funkcijas, ir užtikrinti konkursų skaidrumą, 56 straipsnio 2 dalies 4 punkte, yra numatyta, kad viena iš ministro kompetencijų yra nustatyti valstybės biudžeto lėšų skyrimo konkurso būdu įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, vykdančioms švietimo, mokslo, kultūros ir sporto programas, projektus, tvarką, tuo tarpu Švietimo įstatymo 564 straipsnio 8 punktas numato, kad NŠA, kaip švietimo politikos įgyvendintoja, administruoja ir (arba) įgyvendina, ir (arba) finansuoja priemones, projektus, skirtus ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo politikos tęstinės veiklos ir (ar) pažangos uždaviniams įgyvendinti.
Ministerijai nebevykdant jai nebūdingų valstybinės ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo švietimo politikos įgyvendinimo funkcijų, pavyzdžiui, nevykdant vidurinio ugdymo programų akreditavimo, neatliekant valstybinės švietimo teikėjų (išskyrus aukštąsias mokyklas) veiklos priežiūros, nebekoordinuojant savivaldybių administracijų švietimo padalinių veiklos ir neteikiant jiems konsultacijų įgyvendinant švietimo politiką, mažėtų administracinė našta, tenkanti Ministerijai. Administracinės naštos krūvius, kurie kyla Ministerijai įgyvendinant jai nebūdingas švietimo politikos įgyvendinimo funkcijas, iliustruoja šie pavyzdžiai: vidutiniškai per metus ministerijos Regioninės politikos analizės skyriuje (toliau – RPAS) dirbantys specialistai atlieka 200 neplaninių patikrinimų, įvykdo planines brandos egzaminų patikras 54 mokyklose, parengia informaciją apie 20 savivaldybių švietimo būklę ir atlieka 60 savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklų tinklo analizę. Vidutiniškai du mėnesius vyksta metinio švietimo būklės savivaldybėse leidinio rengimas, kuriame dalyvauja 20 RPAS specialistų.
Atsisakius švietimo politikos įgyvendinimo funkcijų ikimokykliniame, priešmokykliniame ir bendrajame ugdyme, Ministerijos turimi riboti žmogiškieji ir finansiniai resursai galėtų būti efektyviau panaudojami skiriant juos švietimo politikai formuoti. Įvertinus Ministerijos žmogiškuosius resursus ir NŠA funkcijas, bus svarstomas dalies pareigybių iš Ministerijos perkėlimas į NŠA. Įstatymų projektais siūlomi pakeitimai, kai NŠA nurodoma kaip dar vienas švietimo valdymo subjektas, apibrėžtų visus švietimo valdyme dalyvaujančius subjektus ir įneštų teisinio tikrumo. Su 9 uždaviniu ( Įstatymo lygmeniu suteikti švietimo, mokslo ir sporto ministrui asmenims už nuopelnus švietimo sistemai steigti ir teikti apdovanojimus ir premijas ) susijusios naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Ministro nustatyta tvarka bus skatinami finansinėmis ir kitomis priemonėmis mokiniai, pasiekę aukštų ugdymo(si) rezultatų. Ministro nustatyta tvarka bus skatinami finansinėmis ir kitomis priemonėmis šalies mokytojai, pagalbos mokiniui specialistai ir kiti ugdymo procese dalyvaujantys asmenys už nuopelnus profesinėje veikloje. 5 . Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų priimto įstatymo projekto pasekmių nenumatoma.
Įstatymo projektuose numatytas naujas teisinis reguliavimas sudarys prielaidas įgyvendinti Vyriausybės Programos nuostatas dėl kokybiško ankstyvojo ugdymo prieinamumo užtikrinimo visiems vaikams, stiprinti susitarimus dėl mokyklų veiklos tobulinimo, ugdymo standarto, nubrėžti pagrindinius mokyklų tinklo stiprinimo parametrus, sukurs reikalingas teisines prielaidas mokinių pasiekimų gerinimui ir įtraukios mokyklos kūrimui, aiškiau apibrėš mokyklų ir vadovų atsakomybes bei paramą jiems, leis išgryninti ir stiprinti švietimo politiką formuojančių ir įgyvendinančių institucijų veiklą, aiškiai apibrėžti visų švietimo politikos formavimo ir įgyvendinimo procesuose dalyvaujančių valstybės institucijų funkcijas ir atsakomybę, vystyti NŠA, kuri yra vienintelė Ministerijai pavaldi nacionalinio lygmens institucija ankstyvojo ir bendrojo ugdymo srityse, kaip kompetencijų centrą. 6 . Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7 . Kaip įstatymo įgyvendinimas paveiks verslo sąlygas ir jo plėtrą? Priimtas įstatymas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8 . Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Teikiamas įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Įstatymo projektai prisideda įgyvendinant Vyriausybės Plano darbus, susijusius su I prioritetu – Vienodos starto pozicijos visiems Lietuvos žmonėms pagal 2022–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo plėtros programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1016 „2022–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo plėtros programos patvirtinimo“. 9 .
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymus, kitų įstatymų keisti, panaikinti ar priimti nereikės. 10 . Ar įstatymo projektas parengtas, laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektas parengtas, laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nevartojamos naujos sąvokos. 11 . Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 12 . Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Reikalingus teisės aktus institucijos turėtų parengti iki įstatymų įsigaliojimo: 12.1 . Lietuvos Respublikos Vyriausybei pakeisti Siūlymo pretenduoti į kitos švietimo įstaigos (išskyrus aukštosios mokyklos) vadovo pareigas teikimo buvusiam švietimo įstaigos vadovui tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr.
360 „Dėl Siūlymo pretenduoti į kitos švietimo įstaigos (išskyrus aukštosios mokyklos) vadovo pareigas teikimo buvusiam švietimo įstaigos vadovui tvarkos aprašo patvirtinimo“; 12.2 . švietimo, mokslo ir sporto ministrui patvirtinti Ikimokyklinio ugdymo programų gaires; 12.3 švietimo, mokslo ir sporto ministrui, socialinės apsaugos ir darbo ministrui ir sveikatos apsaugos ministrui patvirtinti Koordinuotai teikiamos švietimo pagalbos, socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimo aprašą; 12.4 . švietimo, mokslo ir sporto ministrui pakeisti Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2011 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. V-579 „Dėl Mokyklos gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; 12.5 . švietimo, mokslo ir sporto ministrui pakeisti Konkurso valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigoms eiti tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-1193 „Dėl Konkurso valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigoms eiti tvarkos aprašo patvirtinimo“; 12.6 . švietimo, mokslo ir sporto ministrui pakeisti Kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr.
V-1194 „Dėl Kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams aprašo patvirtinimo“ 12.7 . švietimo, mokslo ir sporto ministrui pakeisti Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo vaikui ir mokiniui tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2016 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. V-950 „Dėl Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo vaikui ir mokiniui tvarkos aprašo patvirtinimo“; 12.8 . švietimo, mokslo ir sporto ministrui pakeisti Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. V-190 “Dėl Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijų patvirtinimo“; 12.9 . švietimo, mokslo ir sporto ministrui pakeisti Švietimo įstaigų vadovų rezervo reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2018 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-393 „Dėl Švietimo įstaigų vadovų rezervo reglamento patvirtinimo“; 12.10 . Siekiant NŠA suteikti viešojo administravimo įgaliojimus, įstatymų projektams įgyvendinti naujų įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Ministerija iki 2023 m. birželio 30 d. turės peržiūrėti ir atnaujinti Įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti reikalingus Vyriausybės ir švietimo, mokslo ir sporto ministro priimtus teisės aktus: 12.10.1 . Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimą Nr.
768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“; 12.10.2 . Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. 914 „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nuostatų patvirtinimo“; 12.10.3 . Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimas Nr. 1298 „Dėl Valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių poreikio nustatymo kriterijų aprašo ir Didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus sąrašo patvirtinimo“; 12.10.4 . Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 24 d. nutarimą Nr. 358 „Dėl ministerijų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“; 12.10.5 . Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimą Nr. 1517 „Dėl įstaigų prie ministerijų“; 12.10.6 . Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 5 d. įsakymą Nr. ISAK-171 „Dėl Vidurinio ugdymo programų akreditacijos kriterijų ir jos vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“; 12.10.7 . Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. gegužės 24 d. įsakymą Nr. V-465 „Dėl Švietimo teikėjų (išskyrus aukštąsias mokyklas) veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų taisyklių patvirtinimo“; 12.10.8 . Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. birželio 27 d. įsakymą Nr. V-757 „Dėl Valstybės švietimo ir mokslo stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo“; 12.10.9 . Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. V-1165 „Dėl įgaliojimų suteikimo; “. 13 .
13. Kiek valstybės ir savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti? Įstatymo projektui Nr. 1 įgyvendinti reikės 515,00 tūkst. Eur papildomų valstybės biudžeto lėšų dėl pasikeitusių darbuotojų darbo santykių valstybės tarnyboje. Lėšų poreikis (515,00 tūkst. Eur), vertinant planuojamas išmokas darbuotojams, jei jie nesutiktų su siūlomais darbo sąlygų pakeitimais, apskaičiuotas taip: 245,00 tūkst. Eur reikės Ministerijai (180,00 tūkst. Eur – išmokėti valstybės tarnautojams išeitines išmokas, skaičiuojant pagal vidutinį vyr. specialisto darbo užmokestį, tai sudaro 2,9 proc. nuo Ministerijos asignavimų darbo užmokesčiui, skirtų priemonei 12.005.11.01.01 „Vykdyti reguliarias ŠMSM funkcijas“, ir 65,00 tūkst. Eur – valstybės tarnautojams išmokėti kompensacijas už nepanaudotas atostogas pagal faktiškai sukauptą atostogų rezervą), 270,00 tūkst. Eur reikės NŠA (154,00 tūkst. Eur – darbuotojams išmokėti išeitines išmokas, skaičiuojant pagal vidutinį specialisto darbo užmokestį, tai sudaro 3,4 proc. nuo NŠA asignavimų darbo užmokesčiui, ir 116,00 tūkst. Eur – darbuotojams išmokėti kompensacijas už nepanaudotas atostogas). Lėšų poreikis numatytas 2023 m. valstybės biudžete. Įstatymo projektui Nr. 1 įgyvendinti, taikant tokį pat ūkio lėšų iš valstybės biudžeto skyrimo principą kaip Sporto gimnazijoms (mokyklos bendrabutyje negyvenančiam mokiniui skirti 883 Eur metams, gyvenančiam mokyklos bendrabutyje – 5 126 Eur metams), šiuo metu veikiančioms kadetų ugdymo mokykloms, kuriose mokytųsi 500 mokinių ir iš jų 100 (20 proc.) gyventų mokyklų bendrabučiuose, reikės 866,00 tūkst. Eur papildomų valstybės biudžeto lėšų metams.
Šiuo metu veikiančioms kadetų ugdymo mokykloms ūkio lėšas skiria jas įsteigusios savivaldybės iš savo biudžetų, todėl formuojant 2024 metų biudžetą reikėtų perskirstyti asignavimus tarp atitinkamų savivaldybių ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos: 2024 metams Klaipėdos miesto savivaldybei asignavimus reikėtų sumažinti 337,5 tūkst. Eur, Kauno miesto savivaldybei asignavimus reikėtų sumažinti 528,5 tūkst. Eur, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai asignavimus reikėtų padidinti 866,00 tūkst. Eur. 14 . Rengiant įstatymo projektą, gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 15 . Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinės paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „socialinė pedagoginė pagalba“, „pagalbos mokiniui specialistas“, „prevencinė programa“, „kriterijai“, „ministro įgaliota institucija“. 16 . Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
14, 16, 19, 20, 21, 23, 29, 36, 38, 39, 41, 43, 44, 46, 49, 52, 53, 56, 57, 58,
564
2022-11-16 Nr. XIVP-2240 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagrindinis išsilavinimas įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir pasiekus švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytų dalykų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų slenkstinį lygį, tačiau neatskleistos jokios tokio pasiekimų lygio nepasiekimo pasekmės ir tolimesnio mokinių mokymosi sąlygos. Taip pat nėra aišku, ar mokinys galėtų, ir jeigu taip – kokiomis sąlygomis, pakartoti pasiekimų patikrinimą, jeigu pirminis pasiekimų lygis jo netenkintų. Pažymėtina, kad nors projekto aiškinamajame rašte ir nurodoma, kad mokiniai galės perlaikyti neišlaikytus patikrinimus ar net dar vienus metus kartoti tos pačios programos kursą mokykloje, tačiau pačiame projekte tokių nuostatų nėra. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas reglamentavimas betarpiškai susijęs su asmenų teisės į valstybės garantuojamą mokslą bei teisės įgyti atitinkamą išsilavinimą įgyvendinimu, manytina, kad tai turėtų būti įtvirtinta pačiame įstatyme. 2. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad reikalavimus pedagoginėms psichologinėms tarnyboms nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras, suderinęs su sveikatos apsaugos ministru. Pastebėtina, kad savivaldybių biudžetinės įstaigos steigiamos vadovaujantis Civiliniu kodeksu bei Biudžetinių įstaigų įstatymu. Jų, kaip juridinių asmenų veiklą, taip pat reglamentuoja minėtieji įstatymai.
Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad savivaldybės taryba pagalbos įstaigas (biudžetines įstaigas) reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko vadovaudamasi Vyriausybės nustatytais pagalbos įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra aišku, kokius dar papildomus reikalavimus savivaldybių tarybų įsteigtoms pedagoginėms psichologinėms tarnyboms gali nustatyti ministras. Jeigu, vis dėlto, turima omenyje, kad ministras nustato reikalavimus pedagoginių psichologinių tarnybų teikiamų paslaugų (pvz., šio straipsnio 3 dalyje minimų mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais vertinimo) turiniui ir (ar) šių paslaugų teikimo sąlygoms, taip aiškiai ir reikėtų nurodyti. 3. Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad socialinę pedagoginę pagalbą mokyklose, pedagoginėse psichologinėse tarnybose ir kitose įstaigose ar organizacijose gali teikti socialiniai pedagogai, kurių išsilavinimas ir kvalifikacija atitinka švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad teisinis reguliavimas, susijęs su asmenų teisių ir laisvių turiniu bei šių teisių įgyvendinimu, turėtų būti įtvirtinamas įstatymu. O atsižvelgiant į tai, kad išsilavinimo ir kvalifikacijos reikalavimai betarpiškai susiję su asmenų teisės užimti ir dirbti socialinio pedagogo pareigose įgyvendinimu, manytina, kad bendrieji išsilavinimo bei kvalifikaciniai reikalavimai turėtų būti nustatyti pačiame įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte (poįstatyminiame teisės akte šie reikalavimai galėtų būti detalizuojami, atsižvelgiant į socialinių pedagogų veiklos specifiką).
Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokio turinio kvalifikaciniai reikalavimai turimi omenyje apskritai, ar tai būtų su darbo patirtimi, kvalifikacijos kėlimu, užsienio kalbų mokėjimu susiję ar kitokias asmens kompetencijas pagrindžiantys reikalavimai. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 daliai, projekto 23 straipsniu keičiamo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 7 punktui ir projekto 27 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 6 daliai. 4. Siūlytume projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo
žodžius „vežami keleiviniu transportu“, kadangi šioje dalyje nurodytas Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas nustato važiavimo keleiviniu transportu lengvatas. 5. Pažymėtina, kad projekto nuostatos turėtų būti peržiūrėtos, atsižvelgiant į tai, kad jų turinys nesutampa su projekto aiškinamajame rašte pateiktais keičiamų nuostatų aprašymais bei straipsnių, kuriose tos nuostatos turėtų būti keičiamos, numeracija.
Pvz., nors aiškinamajame rašte nurodyta, kad projekto 8 straipsnyje Švietimo įstatymo 20 straipsnio pakeitimu aktualizuojama socialinės pedagoginės pagalbos paskirtis, sustiprinamas komandinis švietimo pagalbos specialistų ir mokytojų darbas mokykloje, bet Švietimo įstatymo 20 straipsnis keičiamas projekto 9 straipsniu; nors aiškinamajame rašte nurodyta, kad projekte 10 straipsnyje Švietimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies keitimu suteikiami įgaliojimai švietimo, mokslo ir sporto ministrui tvirtinti ne tik mokytojų, bet ir vadovų ir pavaduotojų ugdymui kvalifikacijos tobulinimo nuostatus, tačiau Švietimo įstatymo 23 straipsnis ne tik kad yra keičiamas 11 straipsniu, bet šio straipsnio 5 dalis apskritai nėra keičiama. Atitinkamai reikėtų peržiūrėti ir tikslinti projekto 36 straipsnyje nurodytas tam tikrų straipsnių ir jų dalių įsigaliojimo datas, nes, pvz., neaišku, kodėl vienintelės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, kurioje tik tikslinama ministro pareigybė ir atliekamas kitas redakcinis pataisymas (t.y. kurios pataisymų pobūdis panašus į didžiąją dalį kitų pakeitimų), numatytas žymiai ankstesnis įsigaliojimas – 2023 m. vasario 1 d. 6. Nėra aiškus projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 39 straipsnio 2 dalies nuostatos, nustatančios, kad mokymosi pasiekimų pažymėjimas gali būti išduodamas įgijusiam vidurinį ar jam prilygintą išsilavinimą ir papildomai ir (ar) pakartotinai besimokiusiam pagal vidurinio ugdymo dalykų programas ir jas baigusiam ir (ar) išlaikiusiam brandos egzaminus, santykis su keičiamo 39 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nustatančiu, kad asmeniui, įgijusiam vidurinį išsilavinimą, išduodamas brandos atestatas.
Taigi, vienoje nuostatoje nustatoma, kad vidurinį išsilavinimą įgijusiam, t.y. vidurinio ugdymo programą baigusiam ir brandos egzaminus išlaikiusiam, asmeniui išduodamas brandos atestatas, o kitoje, kad tokiam asmeniui, be kita ko, dar papildomai besimokiusiam pagal vidurinio ugdymo dalykų programas – išduodamas mokymosi pasiekimų pažymėjimas. Įvertinus tai, nuostatą reikėtų tikslinti, aiškiai atskiriant, kokiais atvejais įgijusiam vidurinį išsilavinimą asmeniui išduodamas ne brandos atestatas, o tik mokymosi pasiekimų pažymėjimas. Tačiau svarstytina, ar toks reguliavimas, pagal kurį vidurinį išsilavinimą įgijusiam asmeniui brandos atestatas neišduodamas, būtų pagrįstas. Jeigu šios projekto nuostatos paskirtis yra numatyti, kad tuo atveju, kai po brandos atestato išdavimo, asmuo vis tiek papildomai ar pakartotinai mokosi pagal vidurinio ugdymo dalykų programas, jam papildomai išduodamas ir mokymosi pasiekimų pažymėjimas, tai reikėtų aiškiai ir nurodyti. 7. Projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 53 straipsnio pavadinimas rašytinas paryškintomis raidėmis. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 63 ir 69 straipsniams. 8.
straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta kvalifikacinių reikalavimų savivaldybių administracijų švietimo padalinių vadovams ir specialistams nustatymo funkcija turėtų būti priskirta ministro, o ne ministerijos kompetencijai, nes privalomos galios administracinius sprendimus ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais priima ministras, o ne ministerija. 9. Projekto 23 straipsniu keičiamo įstatymo 56 straipsnio 2 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato valstybės biudžeto lėšų skyrimo konkurso būdu įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms , vykdančioms švietimo, mokslo, kultūros ir sporto programas, projektus, tvarką. Pažymime, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.33 straipsnio 1 dalį juridiniai asmenys apibrėžiami kaip įmonės, įstaigos ar organizacijos, o Lietuvos Respublikoje ūkinę veiklą gali vykdyti kitų Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybių subjektai, kurie gali ir neturėti juridinio asmens statuso, kaip tai nurodyta Civilinio kodekso
organizacijos. Tokie užsienio juridiniai asmenys ir kitos organizacijos Lietuvoje gali įsteigti savo padalinius ir vykdyti veiklą, nesteigdami atskiro juridinio asmens. Atsižvelgiant į tai, siūlytume projekto nuostatą patikslinti, nurodant ir šių organizacijų padalinius. 10. Projekto 26 straipsniu keičiamo įstatymo 58 straipsnio 2 dalies 3 punkte po žodžių „prevencinių programų“ įrašytinas žodis „mokyklose“. 11. Atsižvelgiant į Darbo kodekso 165 straipsnyje apibrėžtą darbuotojų atstovavimo sistemą (darbuotojų atstovais laikomi profesinė sąjunga, darbo taryba ar darbuotojų patikėtinis), siūlytume patikslinti projekto 27 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 8 dalies 5 punktą ir vietoj žodžių „darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiai institucijai“ įrašyti žodžius „ darbuotojų atstovavimą įgyvendinantiems asmenims“.
Analogiškai tikslintina keičiamo įstatymo 59 straipsnio 15 dalis. 12. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas nustato ne tik aukštosios mokyklos vadovo skyrimą į pareigas, bet ir atleidimą iš jų, siūlytume atitinkamai patikslinti projekto 27 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 14 dalį. 13. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 27 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 15 dalyje (arba kitose šio straipsnio dalyse) reikėtų aiškiai atskleisti švietimo įstaigų vadovų kasmetinės veiklos vertinimo sąlygas, nes iš šio straipsnio nuostatų nėra aiškus nei vertinimą atliekantis subjektas, nei tokio kasmetinio vertinimo atlikimo tvarka. Nėra aišku, ar įstaigos vadovo veikla visada būtų vertinama dviem etapais taip, kaip tai nurodyta 59 straipsnio 15 dalyje – pirmame etape vertina valstybinės ar savivaldybės mokyklos taryba arba švietimo pagalbos įstaigos savivaldos institucija, o antrame - švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, arba meras, arba dalyvių susirinkimas, ar, vis dėlto, šie du etapai taikomi tik neigiamo įvertinimo pirmajame etape atveju. Taip pat nėra aišku, ar labai geras bei geras įstaigos vadovo įvertinimas, kuris yra būtina sąlyga užimti pareigas antrajai kadencijai be konkurso, būtų konstatuojamas mokyklos tarybos ar kitos savivaldos institucijos sprendimu, ar, vis dėlto, tokį sprendimą gali priimti tik vadovą į pareigas skiriantis subjektas. 14.
straipsnio 1 ir 2 dalyse reikėtų nurodyti, ar šiose dalyse nurodytos premijos ir kitos finansinio skatinimo priemonės skiriamos iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, ar, vis dėlto, iš kitų šaltinių. 15. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 36 straipsnio
straipsnio
įstatymo 51 straipsnio 4 punkte įtvirtinta nuostata taikoma tais atvejais, kai asmuo Pedagogų etikos kodekso reikalavimus pažeidė po 2023 m. rugsėjo 1 d. Taip pat pažymime, kad atsižvelgiant į skirtingą įstatymo nuostatų įsigaliojimo laiką, šioje dalyje vietoj žodžių „įsigaliojus šiam įstatymui” įrašytina formuluotė „po 2023 m. rugsėjo 1 d.“. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected] I. Šambaraitė,
[email protected]
14, 16, 19, 20, 21, 23, 29, 36, 38, 39, 41, 43, 44, 46, 49, 52, 53, 56, 57, 58,
2022-12-19 Nr. XIVP-2240(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad socialinę pedagoginę pagalbą mokyklose, pedagoginėse psichologinėse tarnybose ir kitose įstaigose ar organizacijose gali teikti socialiniai pedagogai, kurie turi aukštąjį ar jam lygiavertį išsilavinimą arba švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją . Vertinant šią nuostatą, pažymime, kad Mokslo ir studijų įstatyme yra išskiriami dviejų rūšių aukštieji išsilavinimai – universitetinis arba koleginis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad aukštuoju universitetiniu išsilavinimu laikomas išsilavinimas, įgytas Lietuvos aukštosiose mokyklose baigus universitetinių studijų programas, pagal kurias suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija, arba kompetentingos institucijos pripažintas kaip jam lygiavertis išsilavinimas (analogiško turinio nuostata įtvirtinta ir aukštojo koleginio išsilavinimo apibrėžtyje). Taigi keičiamame įstatyme nebereikia nurodyti perteklinės sąlygos dėl „aukštajam išsilavinimui lygiaverčio išsilavinimo“. O štai nuostata, kad aukštajam išsilavinimui gali būti prilyginama aukštojo mokslo kvalifikacija, iš viso neturi prasmės, nes aukštojo mokslo kvalifikacija būtent ir įrodo įgytą aukštąjį išsilavinimą.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „aukštąjį ar jam lygiavertį išsilavinimą arba švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją“ siūlome įrašyti žodžius „aukštąjį universitetinį arba aukštąjį koleginį išsilavinimą“ (analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 daliai bei projekto 27 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 2 daliai). 2. Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad socialinę pedagoginę pagalbą gali teikti socialiniai pedagogai, kurie atitinka švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Siekiant teisinio aiškumo, siūlome atskleisti kokio turinio ar kokias asmens kompetencijas pagrindžiantys reikalavimai kvalifikaciniai reikalavimai turimi omenyje – ar tai darbo patirtį tam tikroje srityje, kvalifikacijos kėlimą, užsienio kalbų mokėjimą pagrindžiantys reikalavimai (analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 daliai, projekto 23 straipsniu keičiamo įstatymo 56 straipsnio 2 dalies 6 punktui ir projekto 27 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 6 daliai). 3. Projekto 27 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 11 dalies antrajame sakinyje po žodžių „į viešo“ įrašytinas praleistas žodis „konkurso“ . 4.
nuorodos į kai kurių nuostatų įsigaliojimą ir įgyvendinimą - 1 dalies nuostatos derintinos su 7 dalies 1 ir 7 punktais (dėl šio įstatymo 5 straipsnio vėlesnio įsigaliojimo ir įgyvendinimo); 1 dalyje vietoj nuorodos į ,,šio straipsnio 8 ir 9 dalis“ įrašyti nuorodą į ,,šio straipsnio 7 ir 8 dalis“; 7 dalies 1 ir 2 punktų nuostatos derintinos su 2 dalies nuostatomis (dėl nuorodos į 12 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis). Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis
356 , el.
I. Šambaraitė,
[email protected]
38, 39, 41, 43, 44, 46, 49, 52, 53, 56, 57, 58, 59, 62, 63, 64, 67, 69 IR
ĮSTATYMO PROJEKTO NR. xivp-2240 2022-11-30
posėdyje dalyvavo: Mindaugas Lingė – komiteto pirmininkas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Angelė Jakavonytė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Algirdas Sysas, Gintarė Skaistė, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Vilma Bačkiūtė – Respublikos Prezidento patarėja, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Milda Kojelienė – Darbo rinkos grupės patarėja, Agnė Nakčerienė – Darbo teisės grupės patarėja, Vytautas Šilinskas – viceministras; Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai: Agnė Kudarauskienė – viceministrė, Jolanta Navickaitė – Bendrojo ugdymo departamento direktorė, Eglė Radėnienė – Ekonomikos departamento direktorė, Ramūnas Skaudžius – viceministras; Inga Balnanosienė – Užimtumo tarnybos direktorė, Vaiva Juškienė – Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto dekanė, Raimundas Vaišvilas – Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos viceprezidentas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-164
Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1.
Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagrindinis išsilavinimas įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir pasiekus švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytų dalykų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų slenkstinį lygį, tačiau neatskleistos jokios tokio pasiekimų lygio nepasiekimo pasekmės ir tolimesnio mokinių mokymosi sąlygos. Taip pat nėra aišku, ar mokinys galėtų, ir jeigu taip – kokiomis sąlygomis, pakartoti pasiekimų patikrinimą, jeigu pirminis pasiekimų lygis jo netenkintų. Pažymėtina, kad nors projekto aiškinamajame rašte ir nurodoma, kad mokiniai galės perlaikyti neišlaikytus patikrinimus ar net dar vienus metus kartoti tos pačios programos kursą mokykloje, tačiau pačiame projekte tokių nuostatų nėra. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas reglamentavimas betarpiškai susijęs su asmenų teisės į valstybės garantuojamą mokslą bei teisės įgyti atitinkamą išsilavinimą įgyvendinimu, manytina, kad tai turėtų būti įtvirtinta pačiame įstatyme. Pritarti. 1.2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-166
straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad reikalavimus pedagoginėms psichologinėms tarnyboms nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras, suderinęs su sveikatos apsaugos ministru. Pastebėtina, kad savivaldybių biudžetinės įstaigos steigiamos vadovaujantis Civiliniu kodeksu bei Biudžetinių įstaigų įstatymu. Jų, kaip juridinių asmenų veiklą, taip pat reglamentuoja minėtieji įstatymai.
Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo
(biudžetines įstaigas) reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko vadovaudamasi Vyriausybės nustatytais pagalbos įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra aišku, kokius dar papildomus reikalavimus savivaldybių tarybų įsteigtoms pedagoginėms psichologinėms tarnyboms gali nustatyti ministras. Jeigu, vis dėlto, turima omenyje, kad ministras nustato reikalavimus pedagoginių psichologinių tarnybų teikiamų paslaugų (pvz., šio straipsnio 3 dalyje minimų mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais vertinimo) turiniui ir (ar) šių paslaugų teikimo sąlygoms, taip aiškiai ir reikėtų nurodyti. Pritarti. 1.3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-169
straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad socialinę pedagoginę pagalbą mokyklose, pedagoginėse psichologinėse tarnybose ir kitose įstaigose ar organizacijose gali teikti socialiniai pedagogai, kurių išsilavinimas ir kvalifikacija atitinka švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad teisinis reguliavimas, susijęs su asmenų teisių ir laisvių turiniu bei šių teisių įgyvendinimu, turėtų būti įtvirtinamas įstatymu. O atsižvelgiant į tai, kad išsilavinimo ir kvalifikacijos reikalavimai betarpiškai susiję su asmenų teisės užimti ir dirbti socialinio pedagogo pareigose įgyvendinimu, manytina, kad bendrieji išsilavinimo bei kvalifikaciniai reikalavimai turėtų būti nustatyti pačiame įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte (poįstatyminiame teisės akte šie reikalavimai galėtų būti detalizuojami, atsižvelgiant į socialinių pedagogų veiklos specifiką).
Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokio turinio kvalifikaciniai reikalavimai turimi omenyje apskritai, ar tai būtų su darbo patirtimi, kvalifikacijos kėlimu, užsienio kalbų mokėjimu susiję ar kitokias asmens kompetencijas pagrindžiantys reikalavimai. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 daliai, projekto 23 straipsniu keičiamo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 7 punktui ir projekto 27 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 6 daliai. Pritarti. 1.4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-1613
projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių
„vežami visuomeniniu transportu“ įrašyti žodžius „vežami keleiviniu
transportu“, kadangi šioje dalyje nurodytas Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas nustato važiavimo keleiviniu transportu lengvatas. Pritarti. 1.5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5Pažymėtina,
kad projekto nuostatos turėtų būti peržiūrėtos, atsižvelgiant į tai, kad jų turinys nesutampa su projekto aiškinamajame rašte pateiktais keičiamų nuostatų aprašymais bei straipsnių, kuriose tos nuostatos turėtų būti keičiamos, numeracija.
Pvz., nors aiškinamajame rašte nurodyta, kad projekto
socialinės pedagoginės pagalbos paskirtis, sustiprinamas komandinis švietimo pagalbos specialistų ir mokytojų darbas mokykloje, bet Švietimo įstatymo 20 straipsnis keičiamas projekto 9 straipsniu; nors aiškinamajame rašte nurodyta, kad projekte 10 straipsnyje Švietimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies keitimu suteikiami įgaliojimai švietimo, mokslo ir sporto ministrui tvirtinti ne tik mokytojų, bet ir vadovų ir pavaduotojų ugdymui kvalifikacijos tobulinimo nuostatus, tačiau Švietimo įstatymo 23 straipsnis ne tik kad yra keičiamas 11 straipsniu, bet šio straipsnio 5 dalis apskritai nėra keičiama. Atitinkamai reikėtų peržiūrėti ir tikslinti projekto 36 straipsnyje nurodytas tam tikrų straipsnių ir jų dalių įsigaliojimo datas, nes, pvz., neaišku, kodėl vienintelės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, kurioje tik tikslinama ministro pareigybė ir atliekamas kitas redakcinis pataisymas (t.y. kurios pataisymų pobūdis panašus į didžiąją dalį kitų pakeitimų), numatytas žymiai ankstesnis įsigaliojimas – 2023 m. vasario 1 d. Atsižvelgti. 1.6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-1615
projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 39 straipsnio 2 dalies nuostatos, nustatančios, kad mokymosi pasiekimų pažymėjimas gali būti išduodamas įgijusiam vidurinį ar jam prilygintą išsilavinimą ir papildomai ir (ar) pakartotinai besimokiusiam pagal vidurinio ugdymo dalykų programas ir jas baigusiam ir (ar) išlaikiusiam brandos egzaminus, santykis su keičiamo 39 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nustatančiu, kad asmeniui, įgijusiam vidurinį išsilavinimą, išduodamas brandos atestatas.
Taigi, vienoje nuostatoje nustatoma, kad vidurinį išsilavinimą įgijusiam, t.y. vidurinio ugdymo programą baigusiam ir brandos egzaminus išlaikiusiam, asmeniui išduodamas brandos atestatas, o kitoje, kad tokiam asmeniui, be kita ko, dar papildomai besimokiusiam pagal vidurinio ugdymo dalykų programas – išduodamas mokymosi pasiekimų pažymėjimas. Įvertinus tai, nuostatą reikėtų tikslinti, aiškiai atskiriant, kokiais atvejais įgijusiam vidurinį išsilavinimą asmeniui išduodamas ne brandos atestatas, o tik mokymosi pasiekimų pažymėjimas. Tačiau svarstytina, ar toks reguliavimas, pagal kurį vidurinį išsilavinimą įgijusiam asmeniui brandos atestatas neišduodamas, būtų pagrįstas. Jeigu šios projekto nuostatos paskirtis yra numatyti, kad tuo atveju, kai po brandos atestato išdavimo, asmuo vis tiek papildomai ar pakartotinai mokosi pagal vidurinio ugdymo dalykų programas, jam papildomai išduodamas ir mokymosi pasiekimų pažymėjimas, tai reikėtų aiškiai ir nurodyti. Pritarti. 1.7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-1622
straipsniu keičiamo įstatymo 53 straipsnio pavadinimas rašytinas paryškintomis raidėmis. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 63 ir 69 straipsniams. Pritarti. 1.8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-1623
Projekto 23 straipsniu keičiamo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta kvalifikacinių reikalavimų savivaldybių administracijų švietimo padalinių vadovams ir specialistams nustatymo funkcija turėtų būti priskirta ministro, o ne ministerijos kompetencijai, nes privalomos galios administracinius sprendimus ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais priima ministras, o ne ministerija. Pritarti. 1.9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-1623
straipsniu keičiamo įstatymo 56 straipsnio 2 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato valstybės biudžeto lėšų skyrimo konkurso būdu įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms , vykdančioms švietimo, mokslo, kultūros ir sporto programas, projektus, tvarką. Pažymime, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.33 straipsnio 1 dalį juridiniai asmenys apibrėžiami kaip įmonės, įstaigos ar organizacijos, o Lietuvos Respublikoje ūkinę veiklą gali vykdyti kitų Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybių subjektai, kurie gali ir neturėti juridinio asmens statuso, kaip tai nurodyta Civilinio kodekso 1.19 straipsnyje, kuriame minimi užsienio juridiniai asmenys ir kitos organizacijos. Tokie užsienio juridiniai asmenys ir kitos organizacijos Lietuvoje gali įsteigti savo padalinius ir vykdyti veiklą, nesteigdami atskiro juridinio asmens. Atsižvelgiant į tai, siūlytume projekto nuostatą patikslinti, nurodant ir šių organizacijų padalinius. Pastaba įvertinta. Siūloma apsispręsti pagrindiniame komitete. 1.10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-1626
„prevencinių programų“ įrašytinas žodis „mokyklose“. Pastaba įvertinta. Siūloma apsispręsti pagrindiniame
komitete. 1.11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-1627
Atsižvelgiant į Darbo kodekso 165 straipsnyje apibrėžtą darbuotojų atstovavimo sistemą (darbuotojų atstovais laikomi profesinė sąjunga, darbo taryba ar darbuotojų patikėtinis), siūlytume patikslinti projekto 27 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 8 dalies 5 punktą ir vietoj žodžių „darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiai institucijai“ įrašyti žodžius „ darbuotojų atstovavimą įgyvendinantiems asmenims“. Analogiškai tikslintina keičiamo įstatymo 59 straipsnio 15 dalis. Pritarti. 1.12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-1627
į tai, kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas nustato ne tik aukštosios mokyklos vadovo skyrimą į pareigas, bet ir atleidimą iš jų, siūlytume atitinkamai patikslinti projekto 27 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 14 dalį. Pritarti. 1.13 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-1627
teisinio aiškumo, projekto 27 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 15 dalyje (arba kitose šio straipsnio dalyse) reikėtų aiškiai atskleisti švietimo įstaigų vadovų kasmetinės veiklos vertinimo sąlygas, nes iš šio straipsnio nuostatų nėra aiškus nei vertinimą atliekantis subjektas, nei tokio kasmetinio vertinimo atlikimo tvarka. Nėra aišku, ar įstaigos vadovo veikla visada būtų vertinama dviem etapais taip, kaip tai nurodyta 59 straipsnio 15 dalyje – pirmame etape vertina valstybinės ar savivaldybės mokyklos taryba arba švietimo pagalbos įstaigos savivaldos institucija, o antrame - švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, arba meras, arba dalyvių susirinkimas, ar, vis dėlto, šie du etapai taikomi tik neigiamo įvertinimo pirmajame etape atveju.
Taip pat nėra aišku, ar labai geras bei geras įstaigos vadovo įvertinimas, kuris yra būtina sąlyga užimti pareigas antrajai kadencijai be konkurso, būtų konstatuojamas mokyklos tarybos ar kitos savivaldos institucijos sprendimu, ar, vis dėlto, tokį sprendimą gali priimti tik vadovą į pareigas skiriantis subjektas. Pritarti. 1.14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-1634
34 straipsniu keičiamo įstatymo 69 straipsnio 1 ir 2 dalyse reikėtų nurodyti, ar šiose dalyse nurodytos premijos ir kitos finansinio skatinimo priemonės skiriamos iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, ar, vis dėlto, iš kitų šaltinių. Pritarti. 1.15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
17
teisinio aiškumo, projekto 36 straipsnio 17 dalį siūlome papildyti, nurodant Švietimo įstatymo 51 straipsnio 4 punkte įtvirtintos nuostatos taikymo atvejus, t.y. nurodyti, kad Švietimo įstatymo 51 straipsnio
kodekso reikalavimus pažeidė po 2023 m. rugsėjo 1 d. Taip pat pažymime, kad atsižvelgiant į skirtingą įstatymo nuostatų įsigaliojimo laiką, šioje dalyje vietoj žodžių „įsigaliojus šiam įstatymui” įrašytina formuluotė „po
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2022-11-24 Lietuvos savivaldybių asociacija, susipažinusi su Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 7, 8, 9, 10, 11, 14, 19, 20, 21, 23, 25, 29, 36, 38, 39, 41, 43, 44, 46, 52, 53, 56, 58, 59, 62, 63, 64, 67, 69 ir 70 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 564 straipsniu įstatymo projekto projektu ir su juo susijusių įstatymų projektais, teikia šias pastabas bei siūlymus:
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Pagrindinis išsilavinimas įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir patikrinus mokymosi pasiekimus pasiekus visų vertintų dalykų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų slenkstinį lygį , išskyrus atvejus, kai asmuo švietimo , ir mokslo ir sporto ministro nustatytais atvejais yra atleidžiamas nuo mokymosi pasiekimų patikrinimo. Pagrindinio ugdymo įvertinimai atitinka slenkstinį, patenkinamą, pagrindinį ar aukštesnįjį pasiekimų lygius, nustatytus švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamose bendrosiose programose . “ Manome, kad nereikėtų mokinių pasiekimus suskirstyti pagal lygius. Gal būtų tikslinga Švietimo, mokslo ir sporto ministrui patvirtinti tvarką, kurioje būtų numatytos galimybės, mokiniams nepasiekusiems atskirų dalykų pasiekimo lygio, tai padaryti per tam tikrą laikotarpį. 2. Siūlome pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybės garantuojamas visuotinis vidurinis
ugdymas teikiamas mokiniui, įgijusiam pagrindinį išsilavinimą.“ ir pasiekusiam visų vykdytų dalykų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ne žemesnį kaip patenkinamą pasiekimų lygį.
Asmeniui, įgijusiam pagrindinį išsilavinimą ir vykdytų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų metu pasiekusiam slenkstinį pasiekimų lygį, yra garantuojamas vidurinis ugdymas kartu su profesinio mokymo programa.“ Manome, kad jau šis pakeitimas, sudarys prielaidas didesniam skaičiui mokinių siekti vidurinio ugdymo, kartu su profesinio mokymo programomis. Pasiteisinus šiems pakeitimams, ateityje pasiekimų lygmens kartelę būtų galima kelti ir aukščiau. 3. Atkreipiame dėmesį, kad Vietos savivaldos įstatymo Nr. XIV-1268 1 pakeitimo įstatymu keičiamo
nuostata „... prevencinių programų įgyvendinimo užtikrinimas“ iš savivaldybių pareikalaus papildomų lėšų, kurios nėra numatytos. Atsižvelgti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti įstatymo projektui, tačiau siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į papildomo Socialinių reikalų ir darbo komiteto, Seimo kanceliarijos Teisės departamento bei suinteresuotų asmenų pastabas ir pasiūlymus. Komiteto nuomone (pastabos, pasiūlymai):
projekte siūlomi švietimo sistemoje teisinio reguliavimo pokyčiai gali būti suderinami su projekto Aiškinamajame rašte įvardintais siektinais tikslais bei uždaviniais.
Atsižvelgiant į situaciją Lietuvos darbo rinkoje, kuomet iš esmės trūksta darbo jėgos, o mokinių bei gyventojų skaičius nuolat mažėja, taip pat įvertinus situaciją švietimo sistemoje, kai yra didelis pedagogų ar pagalbos mokiniui specialistų trūkumas (ir jis dar augs), o daliai mokinių pagalbos mokiniui paslaugos yra tiesiog neprieinamos, [1] vien tik aukštesnių reikalavimų moksleiviams nustatymas pagrindiniam išsilavinimui įgyti, prieš tai neišsprendus ar nesumažinus problemų, perspektyvoje gali turėti neigiamą poveikį užimtumo ar socialinei sistemai. 2. Siekiant atliepti darbo rinkos poreikius, pritartina švietimo sistemos siekiui paskatinti daugiau bendrojo ugdymo mokyklų mokinių rinktis mokymąsi profesinėse mokyklose. Vis tik įvertinus prognozes darbo rinkai, pirmiausiai yra reikalingi asmenys su IV lygio profesine kvalifikacija, kuri siejama su vidurinio ugdymo programomis. Todėl profesinio mokymo prestižą užtikrinti gali garantuojamas kokybiškas vidurinis ugdymas profesinėse mokyklose. 3. Būtina padėti specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams įgyti profesiją. Valstybės kontrolės atliktas auditas dėl profesinio mokymo organizavimo parodė, kad absoliuti dauguma profesinių mokyklų neturėjo specialiųjų pedagogų [2] ; ir tai tebelieka iššūkiu visai švietimo sistemai [3] . Svarbu, užtikrinti, kad vykdant mokinių pasiekimų patikrinimus, būtų atsižvelgiama į specialiuosius ugdymosi poreikius turinčius mokinius ir pasiekimų patikrinimo metu toks poreikis būtų aiškiai identifikuotas, pritaikant vertinimo sistemą. 4. 2022 m. spalio 1 d. Užimtumo tarnyboje buvo registruoti 6367 asmenys, turintys tik pradinį išsilavinimą, kas sudarė 4,5 proc. visų registruotų bedarbių.
Pastebėtina, kad profesinio mokymo programų pasirinkimas asmenimis be pagrindinio išsilavinimo yra ženkliai mažesnis [4] . Užimtumo tarnybos galimybės taip pat ribotos tokius asmenis greitai ir sėkmingai integruoti į darbo rinką, o ir lūkesčiai asmeniui be atitinkamo išsilavinimo objektyviai negali būti dideli (jau dabar stebimas asmenų, kuriems suteikiamas ne bedarbio, o tik darbo rinkai besirengiančio asmens statusas, augimas; jiems trūksta motyvacijos, jie neturi profesinio pasirengimo). Todėl svarbu, jog būtų numatyta daugiau saugiklių ir alternatyvų mokiniams, nepasiekusiems pagrindinio ugdymo įvertinimo slenkstinio pasiekimų lygio, kad jie anksčiau laiko neiškristų iš švietimo sistemos ir taip nedidėtų socialinė bei regioninė atskirtis. 7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 5. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Mindaugas Lingė. Komiteto pirmininkas (Parašas) Mindaugas Lingė Biuro vedėja E. Bulotaitė [1] Vyriausybės strateginės analizės centras (Strata), Pedagogų poreikio prognozavimas 2021 , https://strata.gov.lt/images/tyrimai/2021-metai/20210318-pedagogu-poreikio-prognozavimas-rezultatu-apzvalga.pdf , 19 psl. [2] Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaita „ Ar profesinis mokymas organizuojamas efektyviai“ , 2020 m. sausio 31 d., https://www.valstybeskontrole.lt/LT/Post/15454/profesinio-mokymo-kokybe-uztikrinama-nepakankamai-mokiniu-mazeja-patalpos-ir-ir [3] https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1772366/issukis-svietimo-sistemai-stinga-pagalbos-specialiuju-ugdymo-poreikiu-vaikams .
Taip pat prognozuojama, kad įtraukiojo ugdymo diegimas ženkliai padidins pagalbos mokiniui specialistų poreikį, taip pat augs pedagogų, mokytojų padėjėjų poreikis https://strata.gov.lt/images/tyrimai/2021-metai/20210318-pedagogu-poreikio-prognozavimas-rezultatu-apzvalga.pdf [4] Strata, Profesinis mokymas Lietuvoje 2021 , https://strata.gov.lt/wp-content/uploads/2022/09/PMBA2021_LT_web.pdf
ekonomikos komitetas
41, 43, 44, 46, 49, 52, 53, 56, 57, 58, 59, 62, 63, 64, 67, 69 IR 70
nr. xivp-2240 2022-11-30
(nuotoliniu būdu): Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto nariai Andrius Bagdonas, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Laima Mogenienė, Arvydas Nekrošius, Ieva Pakarklytė, Paulius Saudargas, Lukas Savickas, Mindaugas Skritulskas. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys (pasisakę posėdyje):
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministrai Ramūnas Skaudžius ir Agnė Kudarauskienė, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
4 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo
baigus pagrindinio ugdymo programą ir pasiekus švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytų dalykų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų slenkstinį lygį, tačiau neatskleistos jokios tokio pasiekimų lygio nepasiekimo pasekmės ir tolimesnio mokinių mokymosi sąlygos.
Taip pat nėra aišku, ar mokinys galėtų, ir jeigu taip – kokiomis sąlygomis, pakartoti pasiekimų patikrinimą, jeigu pirminis pasiekimų lygis jo netenkintų. Pažymėtina, kad nors projekto aiškinamajame rašte ir nurodoma, kad mokiniai galės perlaikyti neišlaikytus patikrinimus ar net dar vienus metus kartoti tos pačios programos kursą mokykloje, tačiau pačiame projekte tokių nuostatų nėra. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas reglamentavimas betarpiškai susijęs su asmenų teisės į valstybės garantuojamą mokslą bei teisės įgyti atitinkamą išsilavinimą įgyvendinimu, manytina, kad tai turėtų būti įtvirtinta pačiame įstatyme. Pritarti iš dalies Atvejai ir tvarka, kada mokinys yra paliekamas kartoti ugdymo programą yra nustatomi švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamame Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos apraše ( https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.310753DF1036/asr ). Siekiant, kad įstatymo lygmeniu teisinis reguliavimas nebūtų perteklinis, siūloma įstatymo lygmeniu įtvirtinti, kad asmuo gali pakartotinai dalyvauti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime ir numatyti, kad kartoti ugdymo programą jis gali ministro nustatyta tvarka. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį siūloma papildyti taip: „4. <...>.
Jei asmuo švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytų dalykų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų metu nepasiekė kurio nors dalyko slenkstinio pasiekimų lygio, jis gali tais pačiais mokslo metais pakartotinai dalyvauti atitinkamo dalyko pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime. Jei ir po pakartotinio dalyvavimo atitinkamo dalyko pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime asmuo nepasiekė slenkstinio pasiekimų lygio, jis gali tęsti mokymąsi pagrindinio ugdymo programoje švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. “
4 Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo
tarnyboms nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras, suderinęs su sveikatos apsaugos ministru. Pastebėtina, kad savivaldybių biudžetinės įstaigos steigiamos vadovaujantis Civiliniu kodeksu bei Biudžetinių įstaigų įstatymu. Jų, kaip juridinių asmenų veiklą, taip pat reglamentuoja minėtieji įstatymai. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad savivaldybės taryba pagalbos įstaigas (biudžetines įstaigas) reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko vadovaudamasi Vyriausybės nustatytais pagalbos įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra aišku, kokius dar papildomus reikalavimus savivaldybių tarybų įsteigtoms pedagoginėms psichologinėms tarnyboms gali nustatyti ministras. Jeigu, vis dėlto, turima omenyje, kad ministras nustato reikalavimus pedagoginių psichologinių tarnybų teikiamų paslaugų (pvz., šio straipsnio 3 dalyje minimų mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais vertinimo) turiniui ir (ar) šių paslaugų teikimo sąlygoms, taip aiškiai ir reikėtų nurodyti.
Pritarti Projekto 6 straipsnio
14 straipsnio 4 dalį pakeisti ir išdėstyti taip: „4. Reikalavimus pedagoginės tarnyboms pedagoginių psichologinių tarnybų teikiamų paslaugų teikimo sąlygoms ir jų darbo organizavimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras, suderinęs su sveikatos apsaugos ministru.“
Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad socialinę pedagoginę pagalbą mokyklose, pedagoginėse psichologinėse tarnybose ir kitose įstaigose ar organizacijose gali teikti socialiniai pedagogai, kurių išsilavinimas ir kvalifikacija atitinka švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad teisinis reguliavimas, susijęs su asmenų teisių ir laisvių turiniu bei šių teisių įgyvendinimu, turėtų būti įtvirtinamas įstatymu. O atsižvelgiant į tai, kad išsilavinimo ir kvalifikacijos reikalavimai betarpiškai susiję su asmenų teisės užimti ir dirbti socialinio pedagogo pareigose įgyvendinimu, manytina, kad bendrieji išsilavinimo bei kvalifikaciniai reikalavimai turėtų būti nustatyti pačiame įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte (poįstatyminiame teisės akte šie reikalavimai galėtų būti detalizuojami, atsižvelgiant į socialinių pedagogų veiklos specifiką). Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokio turinio kvalifikaciniai reikalavimai turimi omenyje apskritai, ar tai būtų su darbo patirtimi, kvalifikacijos kėlimu, užsienio kalbų mokėjimu susiję ar kitokias asmens kompetencijas pagrindžiantys reikalavimai.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 daliai, projekto 23 straipsniu keičiamo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 7 punktui ir projekto 27 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 6 daliai. Pritarti iš dalies I. Projekto
taip:
„2. Socialinę pedagoginę pagalbą teikia mokyklose, pedagoginėse
psichologinėse tarnybose ir kitose įstaigose ar organizacijose dirbantys socialiniai pedagogai, turintys aukštąjį ar jam lygiavertį išsilavinimą, arba švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, arba teisės aktų nustatyta tvarka pripažintą kaip lygiavertę užsienyje įgytą kvalifikaciją, įgiję socialinio pedagogo kvalifikaciją arba išklausę ir atsiskaitę už ne mažiau kaip 90 studijų kreditų socialinės pedagogikos studijų modulį (modulius) aukštoje mokykloje, atitinkantys švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir kurie pagal šio įstatymo 51 straipsnį yra nepriekaištingos reputacijos.“ II. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2.
Specialiąją pedagoginę pagalbą asmenims iki mokslo metų, kuriais jiems sueina 21 metai, pabaigos, o tiems, kurie dėl ligos mokėsi su pertraukomis ir pateikė tokių pertraukų priežastį pagrindžiančius dokumentus,
Pažymėtina, kad Švietimo įstatymas ir dabar numato, kad kvalifikacinius reikalavimus mokytojams, mokyklų vadovams, socialiniams pedagogams, specialiesiems pedagogams, mokyklose dirbantiems psichologams nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. Todėl šiuo pakeitimu tik tikslinamos nuostatos dėl socialinės pedagoginės pagalbos paskirties, jos tikslo ir komandinio veikimo mokyklose. Jei švietimo, mokslo ir sporto ministrui yra suteikti įgaliojimai nustatyti kvalifikacinius reikalavimus mokytojams ir mokyklų vadovams, kitiems švietimo pagalbos specialistams, tai ir socialiniai pedagogai neturėtų būti reglamentuojami išimtinai kitaip. 4.
1 Siūlytume projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „vežami visuomeniniu transportu“ įrašyti žodžius „vežami keleiviniu transportu“, kadangi šioje dalyje nurodytas Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas nustato važiavimo keleiviniu transportu lengvatas. Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-16 Pažymėtina, kad projekto nuostatos turėtų būti peržiūrėtos, atsižvelgiant į tai, kad jų turinys nesutampa su projekto aiškinamajame rašte pateiktais keičiamų nuostatų aprašymais bei straipsnių, kuriose tos nuostatos turėtų būti keičiamos, numeracija. Pvz., nors aiškinamajame rašte nurodyta, kad projekto 8 straipsnyje Švietimo įstatymo 20 straipsnio pakeitimu aktualizuojama socialinės pedagoginės pagalbos paskirtis, sustiprinamas komandinis švietimo pagalbos specialistų ir mokytojų darbas mokykloje, bet Švietimo įstatymo 20 straipsnis keičiamas projekto 9 straipsniu; nors aiškinamajame rašte nurodyta, kad projekte 10 straipsnyje Švietimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies keitimu suteikiami įgaliojimai švietimo, mokslo ir sporto ministrui tvirtinti ne tik mokytojų, bet ir vadovų ir pavaduotojų ugdymui kvalifikacijos tobulinimo nuostatus, tačiau Švietimo įstatymo 23 straipsnis ne tik kad yra keičiamas 11 straipsniu, bet šio straipsnio 5 dalis apskritai nėra keičiama. Atitinkamai reikėtų peržiūrėti ir tikslinti projekto 36 straipsnyje nurodytas tam tikrų straipsnių ir jų dalių įsigaliojimo datas, nes, pvz., neaišku, kodėl vienintelės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, kurioje tik tikslinama ministro pareigybė ir atliekamas kitas redakcinis pataisymas (t.y. kurios pataisymų pobūdis panašus į didžiąją dalį kitų pakeitimų), numatytas žymiai ankstesnis įsigaliojimas – 2023 m. vasario 1 d. Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų patikslinti numeraciją. 6.
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-16392 Nėra aiškus projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 39 straipsnio 2 dalies nuostatos, nustatančios, kad mokymosi pasiekimų pažymėjimas gali būti išduodamas įgijusiam vidurinį ar jam prilygintą išsilavinimą ir papildomai ir (ar) pakartotinai besimokiusiam pagal vidurinio ugdymo dalykų programas ir jas baigusiam ir (ar) išlaikiusiam brandos egzaminus, santykis su keičiamo 39 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nustatančiu, kad asmeniui, įgijusiam vidurinį išsilavinimą, išduodamas brandos atestatas. Taigi, vienoje nuostatoje nustatoma, kad vidurinį išsilavinimą įgijusiam, t.y. vidurinio ugdymo programą baigusiam ir brandos egzaminus išlaikiusiam, asmeniui išduodamas brandos atestatas, o kitoje, kad tokiam asmeniui, be kita ko, dar papildomai besimokiusiam pagal vidurinio ugdymo dalykų programas – išduodamas mokymosi pasiekimų pažymėjimas. Įvertinus tai, nuostatą reikėtų tikslinti, aiškiai atskiriant, kokiais atvejais įgijusiam vidurinį išsilavinimą asmeniui išduodamas ne brandos atestatas, o tik mokymosi pasiekimų pažymėjimas. Tačiau svarstytina, ar toks reguliavimas, pagal kurį vidurinį išsilavinimą įgijusiam asmeniui brandos atestatas neišduodamas, būtų pagrįstas. Jeigu šios projekto nuostatos paskirtis yra numatyti, kad tuo atveju, kai po brandos atestato išdavimo, asmuo vis tiek papildomai ar pakartotinai mokosi pagal vidurinio ugdymo dalykų programas, jam papildomai išduodamas ir mokymosi pasiekimų pažymėjimas, tai reikėtų aiškiai ir nurodyti.
Pritarti Projekto
dalies 5 punktą išdėstyti taip: „5) mokymosi pasiekimų pažymėjimas – neįgijusiam pradinio, pagrindinio ar vidurinio išsilavinimo arba įgijusiam vidurinį ar jam prilygintą išsilavinimą, patvirtintą išduotu brandos atestatu ar kitu vidurinį ar jam prilygintą išsilavinimą patvirtinančiu dokumentu ir papildomai ir (ar) pakartotinai besimokiusiam pagal vidurinio ugdymo dalykų programas ir jas baigusiam ir (ar) papildomai ir (ar) pakartotinai išlaikiusiam brandos egzaminus.“
Teisės departamentas 2022-11-16 53, 63, 69 Projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo
turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 63 ir 69 straipsniams. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-165617 Projekto 23 straipsniu keičiamo įstatymo
savivaldybių administracijų švietimo padalinių vadovams ir specialistams nustatymo funkcija turėtų būti priskirta ministro, o ne ministerijos kompetencijai, nes privalomos galios administracinius sprendimus ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais priima ministras, o ne ministerija. Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 9. Seimo kanceliarijos
24 Projekto 23 straipsniu keičiamo įstatymo
sporto ministras nustato valstybės biudžeto lėšų skyrimo konkurso būdu įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms , vykdančioms švietimo, mokslo, kultūros ir sporto programas, projektus, tvarką.
Pažymime, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.33 straipsnio 1 dalį juridiniai asmenys apibrėžiami kaip įmonės, įstaigos ar organizacijos, o Lietuvos Respublikoje ūkinę veiklą gali vykdyti kitų Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybių subjektai, kurie gali ir neturėti juridinio asmens statuso, kaip tai nurodyta Civilinio kodekso 1.19 straipsnyje, kuriame minimi užsienio juridiniai asmenys ir kitos organizacijos. Tokie užsienio juridiniai asmenys ir kitos organizacijos Lietuvoje gali įsteigti savo padalinius ir vykdyti veiklą, nesteigdami atskiro juridinio asmens. Atsižvelgiant į tai, siūlytume projekto nuostatą patikslinti, nurodant ir šių organizacijų padalinius. Pritarti Projekto 23 straipsniu keičiamo įstatymo
4 punktą išdėstyti taip: „4) nustato valstybės biudžeto lėšų skyrimo konkurso būdu įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padaliniui, įsteigtam Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka, vykdančioms švietimo, mokslo, kultūros ir sporto programas, projektus, tvarką;“. 10. Seimo kanceliarijos
23 Projekto 26 straipsniu keičiamo įstatymo
žodis „mokyklose“. Pritarti 11.
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-1659815 5, Atsižvelgiant į Darbo kodekso 165 straipsnyje apibrėžtą darbuotojų atstovavimo sistemą (darbuotojų atstovais laikomi profesinė sąjunga, darbo taryba ar darbuotojų patikėtinis), siūlytume patikslinti projekto
institucijai“ įrašyti žodžius „ darbuotojų atstovavimą įgyvendinantiems asmenims“. Analogiškai tikslintina keičiamo įstatymo 59 straipsnio 15 dalis. Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 12. Seimo kanceliarijos
14 Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas nustato ne tik aukštosios mokyklos vadovo skyrimą į pareigas, bet ir atleidimą iš jų, siūlytume atitinkamai patikslinti projekto
Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 13. Seimo kanceliarijos
15 Siekiant teisinio aiškumo, projekto 27 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 15 dalyje (arba kitose šio straipsnio dalyse) reikėtų aiškiai atskleisti švietimo įstaigų vadovų kasmetinės veiklos vertinimo sąlygas, nes iš šio straipsnio nuostatų nėra aiškus nei vertinimą atliekantis subjektas, nei tokio kasmetinio vertinimo atlikimo tvarka. Nėra aišku, ar įstaigos vadovo veikla visada būtų vertinama dviem etapais taip, kaip tai nurodyta 59 straipsnio 15 dalyje – pirmame etape vertina valstybinės ar savivaldybės mokyklos taryba arba švietimo pagalbos įstaigos savivaldos institucija, o antrame - švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, arba meras, arba dalyvių susirinkimas, ar, vis dėlto, šie du etapai taikomi tik neigiamo įvertinimo pirmajame etape atveju.
Taip pat nėra aišku, ar labai geras bei geras įstaigos vadovo įvertinimas, kuris yra būtina sąlyga užimti pareigas antrajai kadencijai be konkurso, būtų konstatuojamas mokyklos tarybos ar kitos savivaldos institucijos sprendimu, ar, vis dėlto, tokį sprendimą gali priimti tik vadovą į pareigas skiriantis subjektas. Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-1669 1, 2 Projekto 34 straipsniu keičiamo įstatymo
premijos ir kitos finansinio skatinimo priemonės skiriamos iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, ar, vis dėlto, iš kitų šaltinių. Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-16 Siekiant teisinio aiškumo, projekto 36 straipsnio
straipsnio
Švietimo įstatymo 51 straipsnio 4 punkte įtvirtinta nuostata taikoma tais atvejais, kai asmuo Pedagogų etikos kodekso reikalavimus pažeidė po 2023 m. rugsėjo 1 d. Taip pat pažymime, kad atsižvelgiant į skirtingą įstatymo nuostatų įsigaliojimo laiką, šioje dalyje vietoj žodžių „įsigaliojus šiam įstatymui” įrašytina formuluotė „po 2023 m. rugsėjo 1 d.“. Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
asociacija
11 4,2 Lietuvos savivaldybių asociacija, susipažinusi su Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 7, 8, 9, 10, 11, 14, 19, 20, 21, 23, 25, 29, 36, 38, 39, 41, 43, 44, 46, 52, 53, 56, 58, 59, 62, 63, 64, 67, 69 ir
straipsniu įstatymo projekto projektu ir su juo susijusių įstatymų projektais, teikia šias pastabas bei siūlymus:
ją išdėstyti taip: „4. Pagrindinis išsilavinimas įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir patikrinus mokymosi pasiekimus pasiekus visų vertintų dalykų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų slenkstinį lygį , išskyrus atvejus, kai asmuo švietimo , ir mokslo ir sporto ministro nustatytais atvejais yra atleidžiamas nuo mokymosi pasiekimų patikrinimo. Pagrindinio ugdymo įvertinimai atitinka slenkstinį, patenkinamą, pagrindinį ar aukštesnįjį pasiekimų lygius, nustatytus švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamose bendrosiose programose . “ Manome, kad nereikėtų mokinių pasiekimus suskirstyti pagal lygius. Gal būtų tikslinga Švietimo, mokslo ir sporto ministrui patvirtinti tvarką, kurioje būtų numatytos galimybės, mokiniams nepasiekusiems atskirų dalykų pasiekimo lygio, tai padaryti per tam tikrą laikotarpį. 2. Siūlome pakeisti11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Valstybės garantuojamas visuotinis vidurinis ugdymas teikiamas mokiniui, įgijusiam pagrindinį išsilavinimą.“ ir pasiekusiam visų vykdytų dalykų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ne žemesnį kaip patenkinamą pasiekimų lygį.
Asmeniui, įgijusiam pagrindinį išsilavinimą ir vykdytų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų metu pasiekusiam slenkstinį pasiekimų lygį, yra garantuojamas vidurinis ugdymas kartu su profesinio mokymo programa.“ Manome, kad jau šis pakeitimas, sudarys prielaidas didesniam skaičiui mokinių siekti vidurinio ugdymo, kartu su profesinio mokymo programomis. Pasiteisinus šiems pakeitimams, ateityje pasiekimų lygmens kartelę būtų galima kelti ir aukščiau. <...>. Spręsti pagrindiniame komitete
„Lietuvos tėvų forumas“ 2022-11-29 Nr. G-2022-9951
Prašome nepritarti švietimo įstatymo nuostatoms dėl tokio mokinių patikrinimų organizavimo. Mokinių patikrinimai neturėtų virsti baubu, kad būtų privalomi ir organizuojami kaip egzaminai. Ypač neramina nuostata, nurodanti slenkstį į gimnaziją. „Išorientavimas“, nepažangių ir nepatogių atsikratymas sovietmečiu buvo švietimo gėda ir neturėtų būti prikeltas tokia forma, kaip siūloma įstatymo projekte. Siūlome rasti būdus, kaip harmonizuoti mokytojų kvalifikaciją vertinimo srityje, vykdyti nacionalinius patikrinimus arčiau vaiko, be didelės paslapties, be mokyklų uždarymų, su galimybe perlaikyti ir gauti grįžtamąjį ryšį. Slenksčiai nedera dabartinėje mokykloje. PUPP neturi savo vietos ir neturės, nes įsiterpia viduryje, paskutinėje struktūros pakopoje. Norint gražinti kadaise buvusią šlovę ir vietą, reikėtų drąsesnių struktūros pokyčių, pvz., kaip buvo pirminiame ugdymo turinio gairių variante (5+4+3). Skatinimas dalyvauti nacionaliniuose patikrinimuose turėtų eiti kartu su paramos mokytojams sistema, panašiai kaip dabar yra kokybės krepšelis. Klausimai , kurie neramina švietimo bendruomenę, tėvus: 1.
Kokių konkrečiai tikslų siekiama griežtinant ir darant privalomus patikrinimus, o PUPP su slenksčiu į gimnaziją? 2. Kaip konkrečiai patikrinimai prisidės prie siekiamų tikslų? Prie švietimo įstatymo tikslų? (išugdyti kiekvienam asmeniui vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru, siekiančiu žinių, savarankišku, atsakingu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi...)
skaičius yra niekinis, nes: a. Per vėlu teikti švietimo pagalbą ugdymo pakopai pasibaigus; b. Didžiausią teigiamą poveikį mokymuisi duoda betarpiškas mokytojo teikiamas formuojamasis vertinimas, kai išorinis diagnostinis neturi galimybės teikti grįžtamąjį ryšį, o apeliacijos galimybės ribotos; c. Jei iš tiesų vadybininkams rūpėtų, jau būtų paruoštos metodinės rekomendacijos mokytojams ir kvalifikacijos tobulinimo programos apie vertinimus, harmonizuotas teorinis vertinimo modelis. Iki šiol mokytojai gyvena nežinioje. 4. Kaip dera patikrinimai, standartizuoti testai su pasirenkamaisiais atsakymais, kurie matuos žinias su atnaujintu ugdymo turiniu, paremtu kompetencijomis? Su pasirenkamu 30% ugdymo turinio? 5. Kodėl numatomi privalomi patikrinimai visiems, tačiau baigiamasis brandos egzaminas nėra privalomas visiems mokomiesiems dalykams? 6. Kokia slenksčio prasmė, kai viduriniame kiekvienas vaikas mokosi pagal individualų planą? 7. Pridės ar atims prestižo prie švietimo apskritai ir mokytojo profesijos?
Galimi pavojai. · Vaikų su spec. poreikiais skaičius augs. · Profesinio mokymo prestižas sulyginamas su žeme. · Vaikų rūšiavimas kelia daug klausimų, įskaitant vaikų teisių konvencijos galimą pažeidimą. · Griaunamas lietuviškos mokyklos modelis, kur vienoje mokykloje mokosi visų socialinių sluoksnių mokiniai. · Homogeniška aplinka pristabdo bendruomenės augimą, kai tuo tarpu heterogeniška – stiprina. · Iš švietimo sistemos atkritę vaikai negalės įsidarbinti pilnavertiškai, o tai reiškia socialinių problemų lavinos pradžią. · Greičiausiai tokia reforma nepasiteisins ir bus grįžta atgal prie mokyklos visiems, tačiau bus prarastas laikas, mokytojai ir dar daug kitų praradimų. · Mokyklų reitingai, beprasmis tėvų įtraukimas į
„žiurkių lenktynes“, korepetitorių poreikio didinimas... Visa tai didins
socialinę nelygybę, priešins švietimo bendruomenių dalyvius, mažins viso švietimo prestižą. Kiti siūlymai. Į atnaujintą turinį įtraukta socialinė emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija, kuri ugdoma visais mokomaisiais dalykais, įskaitant naująja gyvenimo įgūdžių programa. Tačiau socialinis emocinis ugdymas minimas švietimo įstatyme išskirtinai (kartu su prevencinėmis programomis) tokiu būdu dubliuojamas ugdymo turinys, išskiriant tik vieną viso ugdymo turinio dalį. Projekte nebeliko sveikos gyvensenos, nebereikia ir socialinio-emocinio ugdymo išskirti. Atnaujinamo ugdymo turinio gairėse buvo pabrėžta, kad neliks integruojamų programų, o jos bus integruotos į ugdymo turinį. Siūlome panaikinti dubliavimą ir dvylipumą. Ugdymo programų ir turinio ar jo išskirtinės dalies neturėtų būti švietimo įstatyme. Ugdymo turinį tvirtina švietimo ministras. Profesinis orientavimas kaip skėtinis ugdymo karjerai, profesinio informavimo, veiklinimo ir konsultavimo terminas yra pasenęs ir savyje neša prasmę iš kadaise buvusios visai kitos sovietinės sistemos.
Ugdymas karjerai yra prigijęs šiuolaikinis terminas ir puikiai tiktų skėtiniai profesijų paslaugų grupei apibūdinti viduriniame ir aukštajame moksle. Suaugusiems teikiama paslauga gali būti vadinama ir kitaip, pvz. konsultavimu karjerai. Spręsti pagrindiniame komitete
švietimo agentūra 2022-11-29 Nr. G-2022-9948 Atsakant į užklausą apie numatomų keisti Švietimo įstatymo 9, 10, 11 straipsnių galimą poveikį šalies švietimo sistemos raidai, galima konstatuoti, kad:
1) pokyčiai turės tam tikrą poveikį išorinio vertinimo būdu matuojamiems mokinių pasiekimų rezultatams, sistemingesniam mokinių mokymosi pasiekimų stebėjimui, o tuo pačiu – savalaikei mokymosi pagalbai suteikti. Kadangi šiuo metu dalyvavimas nacionaliniuose mokinių pasiekimų patikrinimuose (toliau – NMPP) mokiniams baigiant 4 klasę ir 8 klasę nėra privalomas, tai nesukuria prielaidų sistemingam kiekvieno mokinio mokymosi pasiekimų stebėjimui, savalaikei mokymosi pagalbai suteikti. Ypač tai aktualu mokiniams keičiant ugdymo programą – pereinant iš pradinio ugdymo į pagrindinio ugdymo programą teikiančią mokyklą ar baigus pagrindinio ugdymo programos pirmąją pakopą pereinant į gimnazijas ar profesinio mokymo įstaigas. Įvedus privalomus pasiekimų patikrinimus baigiant 4 ir 8 klases, mokyklos ne tik nuosekliai kaups duomenis apie mokinių pasiekimų atitikimą valstybės nustatytiems reikalavimams ir priims su jais susijusius sprendimus dėl pagalbos teikimo, bet ir koreguos požiūrį į kiekvieno mokinio ugdymo pasiekimų lygį, kursis ir rasis palankiausios ir efektyviausios pagalbos mokiniui formos. Be to, mokyklos turės patikimesnę informaciją apie naujai atvykusių mokinių pasiekimus.
Savivaldybės ir nacionaliniu lygmenimis tai sudarys palankesnes sąlygas priimti duomenimis grįstus sprendimus apie švietimo įstaigų vadybą, pedagogų kvalifikacijos tobulinimą, ugdymo sąlygų ir mokymo(si) priemonių kokybės gerinimą, poreikius keisti ugdymo turinį. Šiuo metu tam tikrą nerimą kelia pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (toliau – PUPP) rezultatai – 2022 m. matematikos PUPP įvertinimo balais vidurkis yra 4,3 iš 10 balų, patenkinamo pasiekimų lygio nepasiekė 39,6 proc. mokinių. Kadangi baigiančiam pagrindinio ugdymo programą asmeniui nekeliamas reikalavimas pasiekti kokį nors pasiekimų lygį išorinio pasiekimų vertinimo metu, tai nedidina motyvacijos pademonstruoti visų įgytų žinių ir gebėjimų. Nustačius reikalavimą, kad pagrindinis išsilavinimas būtų įgyjamas ne tik baigus pagrindinio ugdymo programą, bet ir pasiekus vertintų dalykų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų slenkstinį pasiekimų lygį, tikėtinos papildomos mokinių ir juos mokančių pedagoginių darbuotojų motyvacijos, mokinių atsakomybės už mokymosi rezultatus išaugimas, bent jau žemiausiame lygmenyje. Ypač atsakomybės už mokymosi rezultatus augimas turėtų būti pastebimas dėl privalomo reikalavimo planuojantiems mokytis pagal vidurinio ugdymo programą įvedimo. Tiek slenkstinio lygio, tiek ne žemesnio nei patenkinamas pasiekimų lygis įvedimas siekiantiems mokytis pagal vidurinio ugdymo programą gimnazijoje turi analogų ir tarptautinėje praktikoje. Europos Sąjungoje yra bene 6 valstybės, kurios vykdo išorinius patikrinimus baigiant pagrindinio ugdymo programą. Bet tik Lietuvoje šie patikrinimai neturi jokios įtakos tolesniam mokinių išsilavinimo tęsimo pasirinkimui (pvz.
Estijoje apie 30 proc., o Latvijoje apie 20 proc. mokinių po pagrindinio ugdymo pasiekimų išorinio patikrinimo negali tęsti mokymosi pagal vidurinio ugdymo programas bendrojo ugdymo mokykloje).Taip pat nereikėtų baimintis dėl padidėsiančio atotrūkio tarp šalies mokyklų priklausomai nuo savivaldybės ar mokomosios kalbos. Remiantis 2022 metų PUPP matematikos rezultatų analize, šalyje yra savivaldybių, kurių mokinių PUPP išlaikymo (bent patenkinamo lygio pasiekimo) procentas nenusileidžia didžiausiųjų šalies miestų mokyklų rezultatams. Ankstesnis atsakomybės už mokymosi rezultatus įsisąmoninimas turėtų taip pat teigiamai veikti ir mokymosi pagal vidurinio ugdymo programą rezultatus, t.y. į vidurinio ugdymo programas patektų kiek geresnę startinę poziciją turintys mokiniai. 2) pokyčiai turės tam tikrą poveikį siekiant įgyvendinti tam tikrus strateginio lygmens planavimo dokumentuose įrašytus siekinius. Galvojant apie pakeitimais siekiamą įtvirtinti nuostatą, kad mokiniams, kurie PUPP pademonstravo ne aukštesnį nei slenkstinis pasiekimų lygis, būtų siūloma toliau mokytis pagal vidurinio ugdymo programą, įgyvendinamą kartu su profesinio mokymo programa, pavojaus apie labai esmingą mokinių persiskirstymą į akademinį ir profesinį kelius neturėtų būti. Nuogąstavimai, kad maždaug 40 proc. neišlaikiusiųjų PUPP matematikos prarastų teisę į vidurinį ugdymą bendrojo ugdymo mokyklose yra be priežastis. Tikėtina, kad dėl slenkstinės vertės įvedimo ir su tuo susijusios mokinių atsakomybės už mokymosi rezultatus išaugimo, dabartinis PUPP neišlaikiusiųjų procentas turėtų sumažėti. Jei numatomi pokyčiai ir padidintų profesinio mokymo sistemoje besimokančiųjų skaičių, tai tik prisidėtų prie strateginiuose švietimo dokumentuose keltų siekinių įgyvendinimo.
Dabar maždaug 26 proc. vidurinio ugdymo programą baigusių asmenų įgyja profesinio mokymo kvalifikaciją, o pavyzdžiui net35 procentų siekinys buvo numatytas Valstybinėje švietimo 2013-2022 metų strategijoje numatytas 2022 metams, ar yra fiksuotas politinių partijų susitarime dėl švietimo 2027 metams. Mokinių profesinio mokymo įstaigose pagausėjimas sustiprintų pačias profesinio mokymo įstaigas. Kadangi reikalavimai viduriniam išsilavinimui išlieka vienodi abiejuose keliuose, vidurinio išsilavinimo įgijimas gimnazijoje ar profesinio mokymo įstaigoje neužkirs galimybės siekti įgyti aukštąjį išsilavinimą. 3) Pokyčiai turėtų duoti ir tam tikrą papildomą efektą Sprendžiant apie šalies, savivaldybės ar net mokyklos ugdymo kokybę, duomenys apie mokinių NMPP, PUPP pasiekimus turėtų tapti patikimesni. O tai kartu reiškia jų geresnį naudojimą tobulinant bendrojo ugdymo turinį, pedagogų kvalifikaciją, švietimo įstaigų vadybą, rengiant strateginius švietimo dokumentus. Spręsti pagrindiniame komitete
darbuotojų profesinė sąjunga 2022-11-29 Nr. G-2022-9956 Susipažinus su LR Švietimo įstatymo Nr.I-1489 7, 8, 9, 10, 11, 14, 16, 19, 20, 21, 23, 29, 36, 38, 39, 41, 43, 44, 46, 49, 52, 53, 56, 57, 58, 59, 62, 63, 64, 67, 69 ir 70 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 564 straipsniu įstatymo projektu ir su juo susijusių įstatymų projektais, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga teikia poziciją dėl pakeitimais numatomų pakeitimų.
Aiškinamajame rašte nurodoma, kad teikiamų Įstatymų projektų tikslas – sukurti teisines prielaidas kokybiškam, šiuolaikiškam vaikų ankstyvajam ugdymui, mokinių nuosekliam mokinių mokymosi pasiekimų vertinimui, užtikrinant reikalingą švietimo pagalbą, socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymą bei stiprinant mokyklų vadovų lyderystę, mokyklų ir savivaldybių savarankiškumą, sudaryti prielaidas savivaldybėms steigti kadetų ugdymo mokyklas, skirtas šalies (regiono) mokiniams, atsisakyti Ministerijai nebūdingų politikos įgyvendinimo funkcijų ir Švietimo įstatymu pavesti jas vykdyti NŠA. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga sutinka, kad keliami tikslai yra svarbūs ir aktualūs, ir jų siekti būtina. Tačiau įvertinus siūlomus konkrečius sprendinius, kyla pagrįstų abejonių dėl pasirinktų šiems tikslams pasiekti priemonių pagrįstumo ir tinkamumo. Pirmiausia pagrįstų abejonių kelia siekis įtvirtinti, kad pagrindinis išsilavinimas būtų įgyjamas ne tik baigus pagrindinio ugdymo programą, bet ir pasiekus vertintų dalykų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų slenkstinį pasiekimų lygį. Pats mokymosi pasiekimų patikrinimas, savaime suprantama, yra priimtinas ir būtinas ugdymosi proceso aspektas, tačiau ar detaliai neišanalizavus ir neparuošus sistemos, neišsprendus gerokai gilesnių ir sudėtingesnių mokymosi problemų, pasekmės neperžengusiems slenkstinės ribos netaps nepriimtinomis ir neproporcingomis.
Kaip nurodoma aiškinamajame rašte, pvz., 2022 m. matematikos PUPP įvertinimo balais vidurkis yra 4,3 iš 10 balų, patenkinamo pasiekimo lygio nepasiekė 39,6 proc. mokinių, o aukštesnį pasiekimų lygmenį pasiekė tik 4,0 proc. mokinių. Esant tokiai realybei, darytina išvada, kad sąlyginai didelis skaičius asmenų neišlaikys PUPP. Pagal siūlomus sprendinius tokie asmenys bus nukreipiami į profesines mokyklas arba jiems bus siūloma kartoti 10 / II gimnazijos klasės kursą. Tačiau toks sprendimas siūlomas tinkamai neįvertintus šių aspektų:
nepilnamečiai, kurie dar tik ieško savo gyvenimo kelio, o PUPP vyksta būtent tuo metu, kai jaunuolių brandoje vyksta kardinaliausi pokyčiai. Todėl tokiu būdu užkertant kelią asmenims įgyti vidurinį išsilavinimą, atimama galimybė gabiems, tačiau dar savo kelio neradusiems jaunuoliams įgyti pilnavertį išsilavinimą. Praktikoje daug pavyzdžių, kai jaunuoliai aktyviai mokytis ir dirbti pradeda būtent 11/III, 12/IV klasėse ir pademonstruoja gerus rezultatus brandos egzaminuose. Todėl turėtų būti numatoma kokia nors galimybė jiems įrodyti savo pasirengimą mokytis gimnazijoje. 2. PUPP neišlaikę asmenys galimai bus eliminuojami iš vidurinio ugdymo sistemos, jiems užkertama galimybė tobulėti. Yra tikimybė, kad tokie asmenys nepasirinks nei kartoti kurso, nei tęsti ugdymo pagal profesinio ugdymo programas. Taip iškils naujų problemų, susijusių su niekur nesimokančiais jaunais žmonėmis. 3. Profesinio ugdymo sistema yra nepakankama ir nepatenkina visos sistemos keliamų poreikių.
Bendrojo ugdymo kokybė profesinėse mokyklose yra nepatenkinama, o pats profesinis ugdymas daugiausia orientuotas į profesijas, kurias labiau linkę rinktis vyrai, o ne moterys. Kol kas tokiems mokinių srautams nepritaikytos mokymosi bazės, stinga patrauklių profesijų pasiūlos. 4. Kaip rodo dabartiniai PUPP rezultatai, švietimo sistema negeba suteikti tinkamo išsilavinimo tam, kad neišlaikiusių skaičius būtų sąlyginai mažas. Matematikos mokymo edukologai akcentuoja išbalansuotą sistemą su neaiškiomis matematikos mokymo strategijomis. Visų pirma reikėtų sutvarkyti su turiniu ir dėstymo metodikomis susijusias problemas, realiai pakelti bendrą pasiekimų lygį, o tik tada įvesti slenkstinį. Nes esant dabartinei situacijai, siekdami išlaikyti PUPP mokiniai turės daug dirbti papildomai. Tai neišvengiamai bus susiję su korepetitorių ir papildomų finansinių išteklų vaikui ugdyti poreikiu. Todėl gali susidaryti situacija, kad tik finansines galimybes papildomai ugdytis turintys mokiniai turės galimybę siekti vidurinio išsilavinimo ne per profesines mokyklas. Tokiu būdu bus dirbtinai kuriamas barjeras, kai vidurinis ir aukštasis išsilavinimas taps ne gabių, o pasiturinčių asmenų privilegija. 5. Manome, kad Lietuvos aukštosios mokyklos nėra pasirengusios netekti tokio didelio kiekio stojančiųjų į aukštąsias mokyklas. Tai išbalansuotų aukštųjų mokyklų sistemą, o profesinio ugdymo sistema, kaip minėta, nėra tokio lygio, kuris pateisintų valstybės siekį tvirtinti profesinį mokymą, kaip vienintelį kelią toliau siekti mokslo, neišlaikius PUPP. 6. Mokiniams nepatenkant į 11/III gimnazijos klasę, jei neišlaiko PUPP, būtų dirbtinai atskiriami vaikai, kurie blogina bendrus valstybinių egzaminų rezultatus. Profesinėse mokyklose naikinant 11-12 klases, kad ten besimokantys neturėtų galimybės laikyti valstybinių egzaminų, bus dirbtinai kuriamas geresnis Lietuvos švietimo sistemos rezultatas.
Mokymosi kokybės problemos bus ne sprendžiamos, o tiesiog užglaistomos ir paslepiamos po reforma. 7. Siūloma sistema nesiderina su deklaruojamu siekiu suteikti daugiau savarankiškumo mokytojams, su noru daugiau pasitikėti tiesiogiai su mokiniu dirbančiu mokytoju. 8. Numatoma, kad NMPP ir PUPP užduotis bus rengiama centralizuotai, pateikiama ir atliekama elektroninėje užduoties atlikimo sistemoje, o užduotį sudaro pasirenkamojo atsakymo klausimai. Iš vienos pusės, tokie pasiūlymai palengvintų mokytojo darbą, nes dalis darbo taisymo rūpesčių būtų nuimama nuo mokytojų pečių. Tačiau pasirenkamojo atsakymo klausimai galimi tik tikrinant žinių lygį, o gebėjimai ir kompetencijos, kuriais ir turėtų būti grindžiamas ugdymas, liks patikrinimų užribyje. Tai, ko iš tiesų ir turėtume ugdymo proceso metu siekti, vis tiek nebus tikrinama. Taigi, slenkstiniai patikrinimai tikrins tik dalį viso proceso metu vykusių veiklų ir rezultatų, o ugdymosi procesas ir toliau bus orientuotas į mechaninį teisingo atsakymo pasirinkimą, o ne į žinių taikymą ir kompetencijas, kurių būtent ir trūksta mokiniams. Antra, siekiama įtvirtinti privalomą brandos darbą. Tačiau primintina, kad 1) brandos darbas praktikoje nepasitvirtino. Jis nėra patrauklus nei mokiniams, nei mokytojams dėl laiko sąnaudų, reikalavimų, didžiulių apimčių, tinkamos įrangos tyrinėjimams nebuvimo, netinkamos apmokėjimo sistemos ir neadekvačios vertės stojant į aukštąsias (renkasi tik
bendruomenei brandos darbo padarymas privalomu yra tiesiog nelogiškas; 2) tokiu būdu didinamas mokytojų darbo krūvis, adekvačiai nesprendžiant apmokėjimo už tai klausimo, aštrinama mokytojų trūkumo problema.
Tiek šis, tiek dauguma kitų siūlomų pakeitimų, susijusių su mokymosi pasiekimų vertinimu, didina finansavimo problemą, tačiau Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai yra nesubalansuoti, neatspindi ekonominių realijų ir neprisideda prie LR Vyriausybės prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Trečia, aiškinamajame rašte nurodoma, kad priimant sprendimus dėl mokyklų veiklos yra svarbus įvairių suinteresuotų šalių aktyvus dalyvavimas ir įsitraukimas. Šiuo metu Švietimo įstatymo nuostatos nenumato švietimo įstaigų vadovų asociacijų aktyvesnio vaidmens formuojant švietimo politiką, nors praktikoje jie yra aktyvūs Ministerijos partneriai. Todėl Švietimo įstatymo 63 straipsnis papildytinas nauja 21 dalimi numatant didesnį vaidmenį švietimo įstaigų vadovų asociacijoms svarstant ar priimant sprendimus, susijusius su vadovų atranka, pedagogų kvalifikacijos tobulinimo prioritetų nustatymu, vadovų mentorystės sistemos plėtojimu. Taigi, aiškinamajame rašte deklaruojama, kad priimant sprendimus dėl mokyklų veiklos yra svarbus įvairių suinteresuotų šalių aktyvus dalyvavimas ir įsitraukimas. Tačiau susipažinus su konkrečiais siūlomais LR Švietimo įstatymo 63 straipsnio pakeitimais matyti, kad einama visiškai priešingu keliu. LR Švietimo įstatymo 63 str. 3 d. siūloma numatyti švietimo įstaigų vadovų asociacijos dalyvavimą priimant sprendimus dėl mokyklų veiklos, detaliai ir gausiai numatomos sritys, kuriose švietimo įstaigų vadovų asociacija galėtų dalyvauti priėmus šiuos pakeitimus. Tačiau kartu matyti, kad tuo pačiu siūloma iš LR Švietimo įstatymo 63 str. 2 d. pašalinti mokytojų sąjungų dalyvavimą priimant sprendimus dėl mokyklų, paliekant šią teisę tik mokytojų asociacijoms, veikiančioms pagal LR Asociacijų įstatymą.
Taip pat matyti, kad švietimo įstaigų vadovų asociacijoms suteikiama teisė dalyvauti sprendžiant nepalyginamai didesnės apimties klausimus, nei numatyta mokytojų asociacijoms. Šie pakeitimai iš esmės eliminuoja mokytojų profesinių sąjungų galimybę dalyvauti priimant sprendimus dėl mokyklų veiklos, kaip tai buvo numatyta iki šiol. Manome, kad siekiant deklaruojamo tikslo – įvairių suinteresuotų šalių aktyvus dalyvavimas ir įsitraukimas priimant sprendimus dėl mokyklų veiklos – atitinkamai turėtų būti ne siaurinamas, o plečiamas LR Švietimo įstatymo 63 str. 2 d. numatytas mokytojų dalyvavimas priimant sprendimus dėl mokyklų veiklos, numatant daugiau dalyvaujančių subjektų (pvz., profesinės sąjungos) ir daugiau klausimų, kuriose mokytojai dalyvauja sprendimų priėmime (pvz., sulyginant mokytojų dalyvavimo apimtį su LR Švietimo įstatymo 63 str. 3 d. numatytomis sritimis švietimo įstaigų vadovams). Ketvirta, siūlomais pakeitimas iš esmės yra siekiama
"išimti" iš gimnazijų mokinius, kurių rezultatai yra ribiniai ir
blogina bendrą švietimo sistemos rezultatą. Tačiau pakeitimais visiškai nėra atsižvelgiama į tai, kad net ir atliekant šiuos pakeitimus, kokybiško ugdymosi bus neįmanoma pasiekti, jeigu nebus sudarytos tinkamos sąlygos mokytojams dirbti savo darbą. Dabartinė mokytojų darbo krūvio ir apmokėjimo už darbą sistema yra įsukusi mokytojus į nuolatinį didesnio darbo krūvio ieškojimą, siekį turėti kaip galima daugiau valandų, kaip galima didesnį etato dydį, kasmet įsiveliant į nuolatines diskusijas ir konfrontacijas su administracija ir kolegomis dėl kiekvienos klasės komplekto, dėl keleto papildomų bendruomenės ar profesinio tobulėjimo valandų, kad tik mokytojas galėtų kaip nors „susirinkti“ sau nežeminantį darbo užmokestį. Tačiau dėl tokių lenktynių, kiekybės siekimo, nukenčią mokytojų darbo kokybė.
Mokytojai pervargsta, negali pilnavertiškai pasiruošti pamokoms, dirba viršvalandžius, nes numatyti pasiruošimo pamokoms normatyvai visiškai neatitinka realybės, o administracijos neturi iš ko apmokėti akivaizdžiai matomo, tačiau neapskaitomo mokytojo darbo, viršijančio darbo laiko normą. Visa tai galiausiai atsiliepia ugdymo kokybei. Todėl šiais pakeitimais keičiant pačias ugdymosi taisykles ir kriterijus, pamirštama, kad šiuos pakeitimus turinčių taikyti mokytojų darbo sąlygos ne tik kad negerės, bet dėl numatomų papildomų užduočių ir neskiriamo adekvataus apmokėjimo už jas tik blogės. Atsižvelgiant į tai, prašome atkreipti dėmesį į šias pastabas. Manome, kad siūlomi pakeitimai nėra tinkamai parengti, esama daug neatsakytų klausimų ir neišspręstų problemų. Skubotos švietimo reformos lydi Lietuvos Respublikos švietimo sistemą daugiau nei vieną dešimtmetį, todėl matant šiuo metu svarstomus pakeitimus, kyla nerimas, kad ši reforma bus dar viena, dėl kurios netrukus vėl bus būtina imtis skubių ir didelės apimties pakeitimų šios reformos sukurtoms problemoms spręsti. Spręsti pagrindiniame komitete
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Komiteto išvados rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-2240 ir Komiteto išvadoms. Kartu pažymėti, kad šio įstatymo projekto nuostatos turėtų būti suderintos su Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 2, 6, 11, 13, 14, 17, 18, 20, 23, 26, 28, 29, 32, 33, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2246 nuostatomis, iki kurių įsigaliojimo turėtų būti atliktas darbo rinkos tyrimas valstybės ar regionų mastu. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8.
8Komiteto paskirti pranešėjai:
Lukas Savickas, Andrius Kupčinskas. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėja Laura Jasiukėnienė
švietimo ir mokslo komitetas
DĖL Švietimo įstatymo Nr. I-1489 7, 8, 9, 10, 11, 14, 16, 19, 20, 21, 23, 29, 36, 38, 39, 41, 43, 44, 46, 49, 52, 53, 56, 57, 58, 59, 62, 63, 64, 67, 69 ir 70 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo
12
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, Komiteto pirmininko pavaduotoja Vilija Targamadzė, Komiteto nariai Dalia Asanavičiūtė, Eugenijus Jovaiša, I. Kačinskaitė-Urbonienė, Silva Lengvinienė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laima Nagienė, Aušrinė Norkienė, Beata Pietkiewicz, Edmundas Pupinis, Edita Rudelienė, Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, patarėjos Justina Paukštė, Rūta Steponėnienė, Deimantė Žegunė, padėjėja Girmantė Petrauskaitė.
Kviestieji asmenys : (prisijungę elektroninių ryšių priemonėmis): Nacionalinio švietimo NVO tinklo vadovė Judita Akromienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento vadovas Aidas Aldakauskas, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Juozas Augutis, Prezidento patarėja Vilma Bačkiūtė, Prezidento atstovas Seime vidaus politikos grupėje Paulius Baltokas, Lietuvos mokslo akademijos prezidentas Juras Banys, Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas Romas Baronas, Utenos švietimo centro direktorė Vitalija Bujanauskienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento vadovas Julius Jakučinskas, Ministro Pirmininko patarėja švietimo, mokslo, inovacijų ir nevyriausybinių organizacijų klausimais Aistė Kairienė, Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Aldona Kindurienė, Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė, Savivaldybių asociacijos patarėjas švietimo klausimais Jonas Mickus, Tėvų forumo atstovas kęstutis Mikolajūnas, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjungos vadovas Eligijus Milešinas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento vadovė Jolanta Navickaitė, Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro vadovas Vytautas Petkūnas, Vytauto Didžiojo universiteto prorektorė Simona Pilkienė, Lietuvos Valdorfo Mokyklų asociacijos pirmininkė Aušra Puskunigienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Pedagogų skyriaus patarėja Audronė Razmantienė, Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius, Šiaulių profesinio rengimo centro Kvalifikacijų ir profesinio mokymo centro direktoriaus pavaduotoja Rasa Šavareikaitė, Seimo narys Stasys Tumėnas, Prezidento patarėja švietimo klausimais Jolanta Urbanovič, Studentų atstovybės prezidentas Paulius Vaitiekus, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Profesinio mokymo skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Zabitienė, LAMA BPO vadovas Pranas Žiliukas.
Kviestieji asmenys : (prisijungę elektroninių ryšių priemonėmis): Nacionalinio švietimo NVO tinklo vadovė Judita Akromienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento vadovas Aidas Aldakauskas, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Juozas Augutis, Prezidento patarėja Vilma Bačkiūtė, Prezidento atstovas Seime vidaus politikos grupėje Paulius Baltokas, Lietuvos mokslo akademijos prezidentas Juras Banys, Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas Romas Baronas, Utenos švietimo centro direktorė Vitalija Bujanauskienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento vadovas Julius Jakučinskas, Ministro Pirmininko patarėja švietimo, mokslo, inovacijų ir nevyriausybinių organizacijų klausimais Aistė Kairienė, Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Aldona Kindurienė, Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė, Savivaldybių asociacijos patarėjas švietimo klausimais Jonas Mickus, Tėvų forumo atstovas kęstutis Mikolajūnas, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjungos vadovas Eligijus Milešinas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento vadovė Jolanta Navickaitė, Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro vadovas Vytautas Petkūnas, Vytauto Didžiojo universiteto prorektorė Simona Pilkienė, Lietuvos Valdorfo Mokyklų asociacijos pirmininkė Aušra Puskunigienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Pedagogų skyriaus patarėja Audronė Razmantienė, Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius, Šiaulių profesinio rengimo centro Kvalifikacijų ir profesinio mokymo centro direktoriaus pavaduotoja Rasa Šavareikaitė, Seimo narys Stasys Tumėnas, Prezidento patarėja švietimo klausimais Jolanta Urbanovič, Studentų atstovybės prezidentas Paulius Vaitiekus, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Profesinio mokymo skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Zabitienė, LAMA BPO vadovas Pranas Žiliukas. 2.
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-164 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagrindinis išsilavinimas įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir pasiekus švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytų dalykų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų slenkstinį lygį, tačiau neatskleistos jokios tokio pasiekimų lygio nepasiekimo pasekmės ir tolimesnio mokinių mokymosi sąlygos. Taip pat nėra aišku, ar mokinys galėtų, ir jeigu taip – kokiomis sąlygomis, pakartoti pasiekimų patikrinimą, jeigu pirminis pasiekimų lygis jo netenkintų. Pažymėtina, kad nors projekto aiškinamajame rašte ir nurodoma, kad mokiniai galės perlaikyti neišlaikytus patikrinimus ar net dar vienus metus kartoti tos pačios programos kursą mokykloje, tačiau pačiame projekte tokių nuostatų nėra. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas reglamentavimas betarpiškai susijęs su asmenų teisės į valstybės garantuojamą mokslą bei teisės įgyti atitinkamą išsilavinimą įgyvendinimu, manytina, kad tai turėtų būti įtvirtinta pačiame įstatyme. Pritarti Įstatymo 10 straipsnio 4 dalį papildyti nuostatomis apie pasiekimų patikrinimo perlaikymą:
Jei asmuo švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytų dalykų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų metu nepasiekė kurio nors dalyko slenkstinio pasiekimų lygio, jis gali tais pačiais mokslo metais pakartotinai dalyvauti atitinkamo dalyko pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime.
Jei ir po pakartotinio dalyvavimo atitinkamo dalyko pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime asmuo nepasiekė slenkstinio pasiekimų lygio, jis gali tęsti mokymąsi pagal pagrindinio ugdymo programą švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad reikalavimus pedagoginėms psichologinėms tarnyboms nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras, suderinęs su sveikatos apsaugos ministru. Pastebėtina, kad savivaldybių biudžetinės įstaigos steigiamos vadovaujantis Civiliniu kodeksu bei Biudžetinių įstaigų įstatymu. Jų, kaip juridinių asmenų veiklą, taip pat reglamentuoja minėtieji įstatymai. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad savivaldybės taryba pagalbos įstaigas (biudžetines įstaigas) reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko vadovaudamasi Vyriausybės nustatytais pagalbos įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra aišku, kokius dar papildomus reikalavimus savivaldybių tarybų įsteigtoms pedagoginėms psichologinėms tarnyboms gali nustatyti ministras. Jeigu, vis dėlto, turima omenyje, kad ministras nustato reikalavimus pedagoginių psichologinių tarnybų teikiamų paslaugų (pvz., šio straipsnio 3 dalyje minimų mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais vertinimo) turiniui ir (ar) šių paslaugų teikimo sąlygoms, taip aiškiai ir reikėtų nurodyti.
Pritarti Patikslinti įstatymo 14 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti taip: „4. Pedagoginių psichologinių tarnybų Reikalavimus pedagoginių psichologinių tarnybų paslaugoms ir jų teikimo sąlygoms ir jų darbo organizavimo tvarką nustato švietimo , ir mokslo ir sporto ministras, suderinęs su sveikatos apsaugos ministru.“
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-11-16 9,
straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad socialinę pedagoginę pagalbą mokyklose, pedagoginėse psichologinėse tarnybose ir kitose įstaigose ar organizacijose gali teikti socialiniai pedagogai, kurių išsilavinimas ir kvalifikacija atitinka švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad teisinis reguliavimas, susijęs su asmenų teisių ir laisvių turiniu bei šių teisių įgyvendinimu, turėtų būti įtvirtinamas įstatymu. O atsižvelgiant į tai, kad išsilavinimo ir kvalifikacijos reikalavimai betarpiškai susiję su asmenų teisės užimti ir dirbti socialinio pedagogo pareigose įgyvendinimu, manytina, kad bendrieji išsilavinimo bei kvalifikaciniai reikalavimai turėtų būti nustatyti pačiame įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte (poįstatyminiame teisės akte šie reikalavimai galėtų būti detalizuojami, atsižvelgiant į socialinių pedagogų veiklos specifiką). Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokio turinio kvalifikaciniai reikalavimai turimi omenyje apskritai, ar tai būtų su darbo patirtimi, kvalifikacijos kėlimu, užsienio kalbų mokėjimu susiję ar kitokias asmens kompetencijas pagrindžiantys reikalavimai.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 daliai, projekto 23 straipsniu keičiamo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 7 punktui ir projekto 27 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 6 daliai. Pritarti Patikslinti įstatymo 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
pedagoginę pagalbą teikia mokyklose, pedagoginėse psichologinėse tarnybose ir kitose įstaigose ar organizacijose dirbantys socialiniai pedagogai, kurie turi aukštąjį ar jam lygiavertį išsilavinimą arba švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją ir atitinka švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir kurie pagal šio įstatymo 51 straipsnį yra nepriekaištingos reputacijos. Patikslinti įstatymo 21 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Specialiąją pedagoginę pagalbą asmenims iki mokslo metų, kuriais jiems sueina 21 metai, pabaigos, o tiems, kurie dėl ligos mokėsi su pertraukomis ir pateikė tokių pertraukų priežastį pagrindžiančius dokumentus, – iki mokslo metų, kuriais jiems sueina 23 metai, pabaigos teikia specialieji pedagogai, logopedai, tiflopedagogai, surdopedagogai ir kiti specialistai, kurie turi aukštąjį ar jam lygiavertį išsilavinimą arba švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją ir atitinka švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir kurie pagal šio įstatymo 51 straipsnį yra nepriekaištingos reputacijos . Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo asmenims iki 21 metų tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.“ Patikslinti 59 straipsnio 2, o ne siūlomą 6 dalį ir ją išdėstyti taip: 2.
Valstybinės ar savivaldybės Švietimo švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovu gali būti tik asmuo, kuris pagal šio įstatymo 51 straipsnį yra nepriekaištingos reputacijos asmuo , kuriam ir jam atliktas vadovavimo valstybinei ar savivaldybės švietimo įstaigai (išskyrus aukštąją mokyklą) kompetencijų vertinimas , atitinkantis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus reikalavimus, arba, jeigu asmuo vienoje švietimo įstaigoje vadovo pareigas ėjo ne mažiau kaip 10 metų, jam prilygintas vertinimas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka arba, jeigu jis vienoje švietimo įstaigoje vadovo pareigas ėjo ne mažiau kaip 10 metų ir jam atliktas vadovavimo valstybinei ar savivaldybės švietimo įstaigai (išskyrus aukštąją mokyklą) kompetencijų vertinimui prilygintas vertinimas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka . Valstybinės ar savivaldybės švietimo pagalbos įstaigos, bendrojo ugdymo mokyklos ir profesinio mokymo įstaigos vadovas turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ar jam lygiavertį išsilavinimą, arba švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, valstybinės ar savivaldybės neformaliojo švietimo mokyklos vadovas - aukštąjį koleginį išsilavinimą ar jam lygiavertį išsilavinimą, arba švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją.
Asmuo priimamas skiriamas į švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovo pareigas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, patikrinus jo kompetencijas atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas įvertinus jo gebėjimus įgyvendinti viešam konkursui pateiktas vadovavimo švietimo įstaigai gaires ir pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „vežami visuomeniniu transportu“ įrašyti žodžius „vežami keleiviniu transportu“, kadangi šioje dalyje nurodytas Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas nustato važiavimo keleiviniu transportu lengvatas. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
peržiūrėtos, atsižvelgiant į tai, kad jų turinys nesutampa su projekto aiškinamajame rašte pateiktais keičiamų nuostatų aprašymais bei straipsnių, kuriose tos nuostatos turėtų būti keičiamos, numeracija.
Pvz., nors aiškinamajame rašte nurodyta, kad projekto 8 straipsnyje Švietimo įstatymo 20 straipsnio pakeitimu aktualizuojama socialinės pedagoginės pagalbos paskirtis, sustiprinamas komandinis švietimo pagalbos specialistų ir mokytojų darbas mokykloje, bet Švietimo įstatymo 20 straipsnis keičiamas projekto 9 straipsniu; nors aiškinamajame rašte nurodyta, kad projekte 10 straipsnyje Švietimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies keitimu suteikiami įgaliojimai švietimo, mokslo ir sporto ministrui tvirtinti ne tik mokytojų, bet ir vadovų ir pavaduotojų ugdymui kvalifikacijos tobulinimo nuostatus, tačiau Švietimo įstatymo 23 straipsnis ne tik kad yra keičiamas 11 straipsniu, bet šio straipsnio 5 dalis apskritai nėra keičiama. Atitinkamai reikėtų peržiūrėti ir tikslinti projekto 36 straipsnyje nurodytas tam tikrų straipsnių ir jų dalių įsigaliojimo datas, nes, pvz., neaišku, kodėl vienintelės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, kurioje tik tikslinama ministro pareigybė ir atliekamas kitas redakcinis pataisymas (t.y. kurios pataisymų pobūdis panašus į didžiąją dalį kitų pakeitimų), numatytas žymiai ankstesnis įsigaliojimas – 2023 m. vasario 1 d. Pritarti Projekto 12 straipsnio 1 dalies - nuostatos susijusios su priėmimo į bendrojo ugdymo mokyklas kriterijų nustatymu - įsigaliojimas numatytas 2023 m. vasario 1 d., kadangi šiuos kriterijus būtina patvirtinti vėliausiai vasario mėn., nes nuo kovo 1 d. savivaldybės pradeda organizuoti priėmimą į bendrojo ugdymo mokyklas. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-1615 6.
Nėra aiškus projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 39 straipsnio 2 dalies nuostatos, nustatančios, kad mokymosi pasiekimų pažymėjimas gali būti išduodamas įgijusiam vidurinį ar jam prilygintą išsilavinimą ir papildomai ir (ar) pakartotinai besimokiusiam pagal vidurinio ugdymo dalykų programas ir jas baigusiam ir (ar) išlaikiusiam brandos egzaminus, santykis su keičiamo 39 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nustatančiu, kad asmeniui, įgijusiam vidurinį išsilavinimą, išduodamas brandos atestatas. Taigi, vienoje nuostatoje nustatoma, kad vidurinį išsilavinimą įgijusiam, t.y. vidurinio ugdymo programą baigusiam ir brandos egzaminus išlaikiusiam, asmeniui išduodamas brandos atestatas, o kitoje, kad tokiam asmeniui, be kita ko, dar papildomai besimokiusiam pagal vidurinio ugdymo dalykų programas – išduodamas mokymosi pasiekimų pažymėjimas. Įvertinus tai, nuostatą reikėtų tikslinti, aiškiai atskiriant, kokiais atvejais įgijusiam vidurinį išsilavinimą asmeniui išduodamas ne brandos atestatas, o tik mokymosi pasiekimų pažymėjimas. Tačiau svarstytina, ar toks reguliavimas, pagal kurį vidurinį išsilavinimą įgijusiam asmeniui brandos atestatas neišduodamas, būtų pagrįstas. Jeigu šios projekto nuostatos paskirtis yra numatyti, kad tuo atveju, kai po brandos atestato išdavimo, asmuo vis tiek papildomai ar pakartotinai mokosi pagal vidurinio ugdymo dalykų programas, jam papildomai išduodamas ir mokymosi pasiekimų pažymėjimas, tai reikėtų aiškiai ir nurodyti.
Pritarti Patikslinti įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) mokymosi pasiekimų pažymėjimas – neįgijusiam pradinio, pagrindinio ar vidurinio išsilavinimo arba įgijusiam vidurinį ar jam prilygintą išsilavinimą, patvirtintą išduotu brandos atestatu ar kitu vidurinį ar jam prilygintą išsilavinimą patvirtinančiu dokumentu, ir papildomai ir (ar) pakartotinai besimokiusiam pagal vidurinio ugdymo dalykų programas ir jas baigusiam , ir
(ar) papildomai, ir (ar) pakartotinai išlaikiusiam brandos egzaminus. “
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-11-16 22,
straipsnio pavadinimas rašytinas paryškintomis raidėmis. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 63 ir 69 straipsniams. Pritarti Redakcinė pastaba. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta kvalifikacinių reikalavimų savivaldybių administracijų švietimo padalinių vadovams ir specialistams nustatymo funkcija turėtų būti priskirta ministro, o ne ministerijos kompetencijai, nes privalomos galios administracinius sprendimus ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais priima ministras, o ne ministerija. Pritarti Nuostata „ nustato kvalifikacinius reikalavimus savivaldybių administracijų švietimo padalinių vadovams ir specialistams “ perkelta iš ministerijos kompetencijos (56 str. 1 d. 7 p.) į ministro kompetenciją (56 str. 2 d. 6 p.)
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-11-1623 9.
Projekto 23 straipsniu keičiamo įstatymo 56 straipsnio 2 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato valstybės biudžeto lėšų skyrimo konkurso būdu įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms , vykdančioms švietimo, mokslo, kultūros ir sporto programas, projektus, tvarką. Pažymime, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.33 straipsnio 1 dalį juridiniai asmenys apibrėžiami kaip įmonės, įstaigos ar organizacijos, o Lietuvos Respublikoje ūkinę veiklą gali vykdyti kitų Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybių subjektai, kurie gali ir neturėti juridinio asmens statuso, kaip tai nurodyta Civilinio kodekso 1.19 straipsnyje, kuriame minimi užsienio juridiniai asmenys ir kitos organizacijos. Tokie užsienio juridiniai asmenys ir kitos organizacijos Lietuvoje gali įsteigti savo padalinius ir vykdyti veiklą, nesteigdami atskiro juridinio asmens. Atsižvelgiant į tai, siūlytume projekto nuostatą patikslinti, nurodant ir šių organizacijų padalinius. Pritarti Patikslinti 56 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
4) nustato valstybės biudžeto lėšų skyrimo konkurso būdu įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, valstybės narės juridinių asmenų ar kitų organizacijų padaliniams, įsteigtiems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, vykdantiems švietimo, mokslo, kultūros ir sporto programas, projektus, tvarką;
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalies 3 punkte po žodžių „prevencinių programų“ įrašytinas žodis „mokyklose“. Pritarti
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-11-1627 11.
Atsižvelgiant į Darbo kodekso 165 straipsnyje apibrėžtą darbuotojų atstovavimo sistemą (darbuotojų atstovais laikomi profesinė sąjunga, darbo taryba ar darbuotojų patikėtinis), siūlytume patikslinti projekto 27 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 8 dalies 5 punktą ir vietoj žodžių „darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiai institucijai“ įrašyti žodžius „ darbuotojų atstovavimą įgyvendinantiems asmenims“. Analogiškai tikslintina keičiamo įstatymo 59 straipsnio 15 dalis. Pritarti
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas nustato ne tik aukštosios mokyklos vadovo skyrimą į pareigas, bet ir atleidimą iš jų, siūlytume atitinkamai patikslinti projekto 27 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 14 dalį. Pritarti Patikslinti įstatymo 59 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
įgaliojimus ir atsakomybę nustato Mokslo ir studijų įstatymas. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 59 straipsnio 15 dalyje (arba kitose šio straipsnio dalyse) reikėtų aiškiai atskleisti švietimo įstaigų vadovų kasmetinės veiklos vertinimo sąlygas, nes iš šio straipsnio nuostatų nėra aiškus nei vertinimą atliekantis subjektas, nei tokio kasmetinio vertinimo atlikimo tvarka. Nėra aišku, ar įstaigos vadovo veikla visada būtų vertinama dviem etapais taip, kaip tai nurodyta 59 straipsnio 15 dalyje – pirmame etape vertina valstybinės ar savivaldybės mokyklos taryba arba švietimo pagalbos įstaigos savivaldos institucija, o antrame - švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, arba meras, arba dalyvių susirinkimas, ar, vis dėlto, šie du etapai taikomi tik neigiamo įvertinimo pirmajame etape atveju.
Taip pat nėra aišku, ar labai geras bei geras įstaigos vadovo įvertinimas, kuris yra būtina sąlyga užimti pareigas antrajai kadencijai be konkurso, būtų konstatuojamas mokyklos tarybos ar kitos savivaldos institucijos sprendimu, ar, vis dėlto, tokį sprendimą gali priimti tik vadovą į pareigas skiriantis subjektas. Pritarti Siekiant teisinio aiškumo, patikslinti įstatymo 59 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
ar savivaldybės mokyklos (išskyrus aukštąsias aukštąją mokyklas mokyklą ) taryba, valstybinės ar savivaldybės švietimo pagalbos įstaigoje – švietimo pagalbos įstaigos savivaldos institucija, jeigu ji yra, jei švietimo pagalbos įstaigoje savivaldos institucijos nėra, – darbuotojų atstovavimą įgyvendinanti institucija švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitą veiklą įvertinusi nepatenkinamai, kreipiasi į valstybinės švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją (dalyvių susirinkimą) ar jos (jo) įgaliotą asmenį, savivaldybių biudžetinių švietimo įstaigų atveju – į savivaldybės merą, savivaldybių viešųjų švietimo įstaigų atveju – į dalyvių susirinkimą ar jo įgaliotą asmenį, ir prašo jos (jo) įvertinti švietimo įstaigos vadovo darbą.
Kiekvienais metais į pareigas priimantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, dalyvaujant mokyklos tarybai, įvertina valstybinės ar savivaldybės mokyklos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovo praėjusių kalendorinių metų veiklą, o dalyvaujant švietimo pagalbos įstaigos savivaldos institucijoms, jeigu jos yra (jeigu švietimo pagalbos įstaigoje savivaldos institucijų nėra, – darbuotojų atstovavimą įgyvendinantiems asmenims) - valstybinės ar savivaldybės švietimo pagalbos įstaigos vadovo praėjusių kalendorinių metų veiklą.
Jeigu valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovo metų veiklos ataskaita veikla įvertinama nepatenkinamai dvejus metus iš eilės, valstybinės švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo, savivaldybių biudžetinių švietimo įstaigų atveju – savivaldybės meras, savivaldybių viešųjų švietimo įstaigų atveju – dalyvių susirinkimas ar jo įgaliotas į pareigas priimantis asmuo priima sprendimą atleisti švietimo valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovą iš pareigų ir nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį per 10 darbo dienų nuo švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitos įvertinimo, neišmokant jam išeitinės išmokos. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
ir 2 dalyse reikėtų nurodyti, ar šiose dalyse nurodytos premijos ir kitos finansinio skatinimo priemonės skiriamos iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, ar, vis dėlto, iš kitų šaltinių. Pritarti Patikslinti įstatymo 69 straipsnio 1 ir 2 dalis, nurodant, kad nurodytos premijos ir kitos finansinio skatinimo priemonės skiriamos „ iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ar kitų lėšų“. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-1636 15.
Siekiant teisinio aiškumo, projekto 36 straipsnio 17 dalį siūlome papildyti, nurodant Švietimo įstatymo 51 straipsnio 4 punkte įtvirtintos nuostatos taikymo atvejus, t.y. nurodyti, kad Švietimo įstatymo 51 straipsnio 4 punkte įtvirtinta nuostata taikoma tais atvejais, kai asmuo Pedagogų etikos kodekso reikalavimus pažeidė po 2023 m. rugsėjo 1 d. Taip pat pažymime, kad atsižvelgiant į skirtingą įstatymo nuostatų įsigaliojimo laiką, šioje dalyje vietoj žodžių „įsigaliojus šiam įstatymui” įrašytina formuluotė „po 2023 m. rugsėjo 1 d.“. Pritarti
įstatymo36 straipsnio 16 ir 17 dalis. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2022-11-244 Lietuvos savivaldybių asociacija, susipažinusi su Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 7, 8, 9, 10, 11, 14, 19, 20, 21, 23, 25, 29, 36, 38, 39, 41, 43, 44, 46, 52, 53, 56, 58, 59, 62, 63, 64, 67, 69 ir 70 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 564 straipsniu įstatymo projekto projektu ir su juo susijusių įstatymų projektais, teikia šias pastabas bei siūlymus:
ją išdėstyti taip: „4. Pagrindinis išsilavinimas įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir patikrinus mokymosi pasiekimus pasiekus visų vertintų dalykų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų slenkstinį lygį , išskyrus atvejus, kai asmuo švietimo , ir mokslo ir sporto ministro nustatytais atvejais yra atleidžiamas nuo mokymosi pasiekimų patikrinimo. Pagrindinio ugdymo įvertinimai atitinka slenkstinį, patenkinamą, pagrindinį ar aukštesnįjį pasiekimų lygius, nustatytus švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamose bendrosiose programose . “ Manome, kad nereikėtų mokinių pasiekimus suskirstyti pagal lygius.
Gal būtų tikslinga Švietimo, mokslo ir sporto ministrui patvirtinti tvarką, kurioje būtų numatytos galimybės, mokiniams nepasiekusiems atskirų dalykų pasiekimo lygio, tai padaryti per tam tikrą laikotarpį. Pritarti iš dalies Žr. argumentus dėl Teisės departamento 1 pastabos. 2. Lietuvos savivaldybių asociacija,
11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybės garantuojamas visuotinis vidurinis ugdymas teikiamas mokiniui,
įgijusiam pagrindinį išsilavinimą.“ ir pasiekusiam visų vykdytų dalykų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ne žemesnį kaip patenkinamą pasiekimų lygį. Asmeniui, įgijusiam pagrindinį išsilavinimą ir vykdytų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų metu pasiekusiam slenkstinį pasiekimų lygį, yra garantuojamas vidurinis ugdymas kartu su profesinio mokymo programa.“ Manome, kad jau šis pakeitimas, sudarys prielaidas didesniam skaičiui mokinių siekti vidurinio ugdymo, kartu su profesinio mokymo programomis. Pasiteisinus šiems pakeitimams, ateityje pasiekimų lygmens kartelę būtų galima kelti ir aukščiau. Pritarti
3Lietuvos Valdorfo mokyklų asociacija,
2022-11-25 3,4 Švietimo įstatymo pataisoms nepritariame , nes: LR Švietimo ir mokslo ministro 2010-03-05 įsakymu Nr. V-299 patvirtintoje Netradicinio ugdymo koncepcijoje nurodyta, kad bendrojo lavinimo mokyklos, taikančios netradicinio ugdymo sistemas, ugdymą grindžia savo reikmėms pritaikytomis bendrosiomis ugdymo programomis arba rengia savo ugdymo programas ir jas įregistruoja švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.
Netradicinės bendrojo lavinimo mokyklos dirba pagal savo pačių parengtus ugdymo planus, kurie neprieštarauja bendriesiems ugdymo planams, yra suderinti su mokyklos steigėju, mokyklos dalininkais (fiziniais ar juridiniais asmenimis, jei taip numatyta pasirašytose bendradarbiavimo sutartyse) ir tvirtinami direktoriaus įsakymu. Bendras mokomųjų dalykų ir atskiram dalykui skiriamų valandų skaičius per visą mokyklos laikotarpį (1–12 klasėse) gali ne daugiau kaip 25 procentais skirtis nuo valstybiniuose bendruosiuose ugdymo planuose numatytų dalykų ir atskiram dalykui skiriamų valandų skaičiaus. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymą dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro 2017 m. sausio 4 d. įsakymo Nr. V-6 „Dėl nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimą Nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai vykdomi vadovaujantis priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, pažymime, kad Valdorfo mokyklų ugdymo programos skiriasi nuo Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrųjų programų ir bendras mokomųjų dalykų ir atskiram dalykui skiriamų valandų skaičius per visą mokyklos laikotarpį iki 25 procentų skiriasi nuo valstybiniuose bendruosiuose ugdymo planuose numatytų dalykų ir atskiram dalykui skiriamų valandų skaičiaus.
Todėl standartizuotas nacionalinis testavimas neatspindėtų mokinių mokymosi pasiekimų, nebūtų pagalba mokytojams ir mokiniams. <...>
Valdorfo mokyklų asociacijas vienijančios organizacijos The European Council for Steiner Waldorf Education (ECSWE) atstovai patvirtino, kad daugelyje Europos šalių nacionaliniai mokinių testavimai iki pagrindinio ugdymo pabaigos nėra privalomi. Kitų šalių praktika rodo, kad standartizuotų patikrinimų atsiradimas didina spaudimą mokytojams, jie pradeda mokymą orientuoti į mokinių rengimą testams, tai didina mokinių patiriamą stresą (daugėja depresija sergančių ankstyvame amžiuje), skatina korepetitorių verslą, neišgalinčių samdyti korepetitorius rezultatai prastėja ir t.t. Manome, kad Švietimo įstatymo straipsnių pakeitimai, nurodantys, kad mokiniai 4 ir 8 klases baigia tik dalyvavę nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimuose, yra pertekliniai. Siūlome, kad ir toliau mokyklos galėtų pačios spręsti dėl mokinių dalyvavimo nacionaliniuose mokinių patikrinimuose. Nepritarti Mokinių pasiekimų patikrinimais siekiama sunkumų patiriantiems mokiniams teikti papildomą mokymosi pagalbą ir konsultacijas, pasitelkiant ir analizuojant patikrinimų metu surinktus duomenis didinti mokinių motyvaciją mokytis ir siekti užsibrėžtų tikslų. Žr. argumentus dėl Teisės departamento 1 pastabos. 4.
4Lietuvos Valdorfo mokyklų asociacija,
2022-12-06 3,4 <...> Manome, kad deklaruojami tikslai: sukurti prielaidas nuosekliam mokinių mokymosi pasiekimų vertinimui, susiejant tolimesnį jo mokymąsi su pasiektais mokymosi rezultatais; suteikti savalaikę informaciją apie mokinio mokymąsi mokiniui ir jo tėvams, mokyklai ir jos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucija Valdorfo mokyklose yra nuolat įgyvendinami. Standartizuoti nacionaliniai testavimai neatspindėtų Valdorfo mokyklų mokinių mokymosi pasiekimų, galimai parodytų žemesnius rezultatus, nebūtų pagalba mokytojams ir mokiniams. Siūlome, kad mokytojai galėtų pasirinkti iš standartizuotų užduočių banko ir susidaryti savo klasei tinkamus mokymosi pasiekimų patikrinimų testus, kuriuos mokiniai, ypač 4 klasėje, galėtų atlikti jiems labiau įprastu būdu ant popieriaus. 27 Europos šalių Šteinerio / Valdorfo mokyklų asociacijas vienijančios organizacijos The European Council for Steiner Waldorf Education (ECSWE) atstovai patvirtino, kad daugelyje Europos šalių nacionaliniai mokinių testavimai iki pagrindinio ugdymo pabaigos nėra privalomi. Moksliniai tyrimai teigia, kad standartizuotų patikrinimų atsiradimas didina spaudimą mokytojams, jie pradeda mokymą orientuoti į mokinių rengimą testams, tai didina mokinių patiriamą stresą (daugėja depresija sergančių ankstyvame amžiuje), mažina lėtesnių mokinių savivertę, skatina korepetitorių ir rengimo testams verslą, neišgalinčių samdyti korepetitorius rezultatai prastėja ir t.t. Manome, kad Švietimo įstatymo straipsnių pakeitimai, nurodantys, kad mokiniai 4 ir 8 klases baigia nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų metu patikrinus mokymosi pasiekimus, yra pertekliniai. Todėl siūlome:
spręsti dėl mokinių dalyvavimo nacionaliniuose mokinių pasiekimų patikrinimuose .
visuotinius nacionalinius testavimus , siūlome 9 str. 6 dalį išdėstyti taip: „6.
taip:
„6. Pradinis išsilavinimas įgyjamas baigus
pradinio ugdymo programą ir nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų metu patikrinus mokymosi pasiekimus, išskyrus švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytais atvejais. “ Analogiškai 10 str. 3 dalyje:
„Visiems mokiniams, baigiantiems pagrindinio
ugdymo programos pirmąją dalį, vykdomas nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas, išskyrus švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytais atvejais.“ Tai leistų netradicinio, savito ugdymo mokykloms susitarti su ŠMSM dėl nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo turinio ir vykdymo formos. Nepritarti Mokinių pasiekimų patikrinimais siekiama sunkumų patiriantiems mokiniams teikti papildomą mokymosi pagalbą ir konsultacijas, pasitelkiant ir analizuojant patikrinimų metu surinktus duomenis didinti mokinių motyvaciją mokytis ir siekti užsibrėžtų tikslų. Žr. argumentus dėl Teisės departamento 1 pastabos. 5. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, 2022-11-284 Susipažinus su LR Švietimo įstatymo Nr.I-1489 7, 8, 9, 10, 11, 14, 16, 19, 20, 21, 23, 29, 36, 38, 39, 41, 43, 44, 46, 49, 52, 53, 56, 57, 58, 59, 62, 63, 64, 67, 69 ir 70 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 564 straipsniu įstatymo projektu ir su juo susijusių įstatymų projektais, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga teikia poziciją dėl pakeitimais numatomų pakeitimų. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad teikiamų Įstatymų projektų tikslas – sukurti teisines prielaidas kokybiškam, šiuolaikiškam vaikų ankstyvajam ugdymui, mokinių nuosekliam mokinių mokymosi pasiekimų vertinimui, užtikrinant reikalingą švietimo pagalbą, socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymą bei stiprinant mokyklų vadovų lyderystę, mokyklų ir savivaldybių savarankiškumą, sudaryti prielaidas savivaldybėms steigti kadetų ugdymo mokyklas, skirtas šalies (regiono) mokiniams, atsisakyti Ministerijai nebūdingų politikos įgyvendinimo funkcijų ir Švietimo įstatymu pavesti jas vykdyti NŠA.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga sutinka, kad keliami tikslai yra svarbūs ir aktualūs, ir jų siekti būtina. Tačiau įvertinus siūlomus konkrečius sprendinius, kyla pagrįstų abejonių dėl pasirinktų šiems tikslams pasiekti priemonių pagrįstumo ir tinkamumo. Pirmiausia pagrįstų abejonių kelia siekis įtvirtinti, kad pagrindinis išsilavinimas būtų įgyjamas ne tik baigus pagrindinio ugdymo programą, bet ir pasiekus vertintų dalykų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų slenkstinį pasiekimų lygį . Pats mokymosi pasiekimų patikrinimas, savaime suprantama, yra priimtinas ir būtinas ugdymosi proceso aspektas, tačiau ar detaliai neišanalizavus ir neparuošus sistemos, neišsprendus gerokai gilesnių ir sudėtingesnių mokymosi problemų, pasekmės neperžengusiems slenkstinės ribos netaps nepriimtinomis ir neproporcingomis. Kaip nurodoma aiškinamajame rašte, pvz., 2022 m. matematikos PUPP įvertinimo balais vidurkis yra 4,3 iš 10 balų, patenkinamo pasiekimo lygio nepasiekė 39,6 proc. mokinių, o aukštesnį pasiekimų lygmenį pasiekė tik 4,0 proc. mokinių. Esant tokiai realybei, darytina išvada, kad sąlyginai didelis skaičius asmenų neišlaikys PUPP. Pagal siūlomus sprendinius tokie asmenys bus nukreipiami į profesines mokyklas arba jiems bus siūloma kartoti 10 / II gimnazijos klasės kursą. Tačiau toks sprendimas siūlomas tinkamai neįvertintus šių aspektų: 1.
PUPP neišlaikę asmenys visgi dažniausiai yra nepilnamečiai, kurie dar tik ieško savo gyvenimo kelio, o PUPP vyksta būtent tuo metu, kai jaunuolių brandoje vyksta kardinaliausi pokyčiai. Todėl tokiu būdu užkertant kelią asmenims įgyti vidurinį išsilavinimą, atimama galimybė gabiems, tačiau dar savo kelio neradusiems jaunuoliams įgyti pilnavertį išsilavinimą. Praktikoje daug pavyzdžių, kai jaunuoliai aktyviai mokytis ir dirbti pradeda būtent 11/III, 12/IV klasėse ir pademonstruoja gerus rezultatus brandos egzaminuose. Todėl turėtų būti numatoma kokia nors galimybė jiems įrodyti savo pasirengimą mokytis gimnazijoje. 2. PUPP neišlaikę asmenys galimai bus eliminuojami iš vidurinio ugdymo sistemos, jiems užkertama galimybė tobulėti. Yra tikimybė, kad tokie asmenys nepasirinks nei kartoti kurso, nei tęsti ugdymo pagal profesinio ugdymo programas. Taip iškils naujų problemų, susijusių su niekur nesimokančiais jaunais žmonėmis. 3. Profesinio ugdymo sistema yra nepakankama ir nepatenkina visos sistemos keliamų poreikių. Bendrojo ugdymo kokybė profesinėse mokyklose yra nepatenkinama, o pats profesinis ugdymas daugiausia orientuotas į profesijas, kurias labiau linkę rinktis vyrai, o ne moterys. Kol kas tokiems mokinių srautams nepritaikytos mokymosi bazės, stinga patrauklių profesijų pasiūlos. 4. Kaip rodo dabartiniai PUPP rezultatai, švietimo sistema negeba suteikti tinkamo išsilavinimo tam, kad neišlaikiusių skaičius būtų sąlyginai mažas. Matematikos mokymo edukologai akcentuoja išbalansuotą sistemą su neaiškiomis matematikos mokymo strategijomis. Visų pirma reikėtų sutvarkyti su turiniu ir dėstymo metodikomis susijusias problemas, realiai pakelti bendrą pasiekimų lygį, o tik tada įvesti slenkstinį. Nes esant dabartinei situacijai, siekdami išlaikyti PUPP mokiniai turės daug dirbti papildomai. Tai neišvengiamai bus susiję su korepetitorių ir papildomų finansinių išteklų vaikui ugdyti poreikiu.
Todėl gali susidaryti situacija, kad tik finansines galimybes papildomai ugdytis turintys mokiniai turės galimybę siekti vidurinio išsilavinimo ne per profesines mokyklas. Tokiu būdu bus dirbtinai kuriamas barjeras, kai vidurinis ir aukštasis išsilavinimas taps ne gabių, o pasiturinčių asmenų privilegija. 5. Manome, kad Lietuvos aukštosios mokyklos nėra pasirengusios netekti tokio didelio kiekio stojančiųjų į aukštąsias mokyklas. Tai išbalansuotų aukštųjų mokyklų sistemą, o profesinio ugdymo sistema, kaip minėta, nėra tokio lygio, kuris pateisintų valstybės siekį tvirtinti profesinį mokymą, kaip vienintelį kelią toliau siekti mokslo, neišlaikius PUPP. 6. Mokiniams nepatenkant į 11/III gimnazijos klasę, jei neišlaiko PUPP, būtų dirbtinai atskiriami vaikai, kurie blogina bendrus valstybinių egzaminų rezultatus. Profesinėse mokyklose naikinant 11-12 klases, kad ten besimokantys neturėtų galimybės laikyti valstybinių egzaminų, bus dirbtinai kuriamas geresnis Lietuvos švietimo sistemos rezultatas. Mokymosi kokybės problemos bus ne sprendžiamos, o tiesiog užglaistomos ir paslepiamos po reforma. 7. Siūloma sistema nesiderina su deklaruojamu siekiu suteikti daugiau savarankiškumo mokytojams, su noru daugiau pasitikėti tiesiogiai su mokiniu dirbančiu mokytoju. 8. Numatoma, kad NMPP ir PUPP užduotis bus rengiama centralizuotai, pateikiama ir atliekama elektroninėje užduoties atlikimo sistemoje, o užduotį sudaro pasirenkamojo atsakymo klausimai. Iš vienos pusės, tokie pasiūlymai palengvintų mokytojo darbą, nes dalis darbo taisymo rūpesčių būtų nuimama nuo mokytojų pečių. Tačiau pasirenkamojo atsakymo klausimai galimi tik tikrinant žinių lygį, o gebėjimai ir kompetencijos, kuriais ir turėtų būti grindžiamas ugdymas, liks patikrinimų užribyje. Tai, ko iš tiesų ir turėtume ugdymo proceso metu siekti, vis tiek nebus tikrinama.
Taigi, slenkstiniai patikrinimai tikrins tik dalį viso proceso metu vykusių veiklų ir rezultatų, o ugdymosi procesas ir toliau bus orientuotas į mechaninį teisingo atsakymo pasirinkimą, o ne į žinių taikymą ir kompetencijas, kurių būtent ir trūksta mokiniams. Nepritarti Mokinių pasiekimų patikrinimais siekiama sunkumų patiriantiems mokiniams teikti papildomą mokymosi pagalbą ir konsultacijas, pasitelkiant ir analizuojant patikrinimų metu surinktus duomenis didinti mokinių motyvaciją mokytis ir siekti užsibrėžtų tikslų. Žr. argumentus dėl Teisės departamento 1 pastabos. 6. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, 2022-11-28 Antra, siekiama įtvirtinti privalomą brandos darbą . Tačiau primintina, kad 1) brandos darbas praktikoje nepasitvirtino. Jis nėra patrauklus nei mokiniams, nei mokytojams dėl laiko sąnaudų, reikalavimų, didžiulių apimčių, tinkamos įrangos tyrinėjimams nebuvimo, netinkamos apmokėjimo sistemos ir neadekvačios vertės stojant į aukštąsias (renkasi tik 1 procentas abiturientų). Todėl nepasiteisinusio ir nepatrauklaus bendruomenei brandos darbo padarymas privalomu yra tiesiog nelogiškas;
2) tokiu būdu didinamas mokytojų darbo krūvis, adekvačiai nesprendžiant apmokėjimo už tai klausimo, aštrinama mokytojų trūkumo problema. Tiek šis, tiek dauguma kitų siūlomų pakeitimų, susijusių su mokymosi pasiekimų vertinimu, didina finansavimo problemą, tačiau Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai yra nesubalansuoti, neatspindi ekonominių realijų ir neprisideda prie LR Vyriausybės prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Atsižvelgti Pasiūlymai nėra tiesiogiai susiję su svarstomu įstatymo projektu. 7. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, 2022-11-2831 Trečia, aiškinamajame rašte nurodoma, kad priimant sprendimus dėl mokyklų veiklos yra svarbus įvairių suinteresuotų šalių aktyvus dalyvavimas ir įsitraukimas .
Šiuo metu Švietimo įstatymo nuostatos nenumato švietimo įstaigų vadovų asociacijų aktyvesnio vaidmens formuojant švietimo politiką, nors praktikoje jie yra aktyvūs Ministerijos partneriai. Todėl Švietimo įstatymo 63 straipsnis papildytinas nauja 21 dalimi numatant didesnį vaidmenį švietimo įstaigų vadovų asociacijoms svarstant ar priimant sprendimus, susijusius su vadovų atranka, pedagogų kvalifikacijos tobulinimo prioritetų nustatymu, vadovų mentorystės sistemos plėtojimu. Taigi, aiškinamajame rašte deklaruojama, kad priimant sprendimus dėl mokyklų veiklos yra svarbus įvairių suinteresuotų šalių aktyvus dalyvavimas ir įsitraukimas. Tačiau susipažinus su konkrečiais siūlomais LR Švietimo įstatymo 63 straipsnio pakeitimais matyti, kad einama visiškai priešingu keliu. LR Švietimo įstatymo 63 str. 3 d. siūloma numatyti švietimo įstaigų vadovų asociacijos dalyvavimą priimant sprendimus dėl mokyklų veiklos, detaliai ir gausiai numatomos sritys, kuriose švietimo įstaigų vadovų asociacija galėtų dalyvauti priėmus šiuos pakeitimus. Tačiau kartu matyti, kad tuo pačiu siūloma iš LR Švietimo įstatymo 63 str. 2 d. pašalinti mokytojų sąjungų dalyvavimą priimant sprendimus dėl mokyklų, paliekant šią teisę tik mokytojų asociacijoms, veikiančioms pagal LR Asociacijų įstatymą. Taip pat matyti, kad švietimo įstaigų vadovų asociacijoms suteikiama teisė dalyvauti sprendžiant nepalyginamai didesnės apimties klausimus, nei numatyta mokytojų asociacijoms. Šie pakeitimai iš esmės eliminuoja mokytojų profesinių sąjungų galimybę dalyvauti priimant sprendimus dėl mokyklų veiklos, kaip tai buvo numatyta iki šiol.
Manome, kad siekiant deklaruojamo tikslo – įvairių suinteresuotų šalių aktyvus dalyvavimas ir įsitraukimas priimant sprendimus dėl mokyklų veiklos – atitinkamai turėtų būti ne siaurinamas, o plečiamas LR Švietimo įstatymo 63 str. 2 d. numatytas mokytojų dalyvavimas priimant sprendimus dėl mokyklų veiklos, numatant daugiau dalyvaujančių subjektų (pvz., profesinės sąjungos) ir daugiau klausimų, kuriose mokytojai dalyvauja sprendimų priėmime (pvz., sulyginant mokytojų dalyvavimo apimtį su LR Švietimo įstatymo 63 str. 3 d. numatytomis sritimis švietimo įstaigų vadovams). Pritarti Organizacijos, sąjungos, draugijos įeina į asociacijų sąvoką. 8. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, 2022-11-28 Ketvirta, siūlomais pakeitimas iš esmės yra siekiama "išimti" iš gimnazijų mokinius, kurių rezultatai yra ribiniai ir blogina bendrą švietimo sistemos rezultatą. Tačiau pakeitimais visiškai nėra atsižvelgiama į tai, kad net ir atliekant šiuos pakeitimus, kokybiško ugdymosi bus neįmanoma pasiekti, jeigu nebus sudarytos tinkamos sąlygos mokytojams dirbti savo darbą . Dabartinė mokytojų darbo krūvio ir apmokėjimo už darbą sistema yra įsukusi mokytojus į nuolatinį didesnio darbo krūvio ieškojimą, siekį turėti kaip galima daugiau valandų, kaip galima didesnį etato dydį, kasmet įsiveliant į nuolatines diskusijas ir konfrontacijas su administracija ir kolegomis dėl kiekvienos klasės komplekto, dėl keleto papildomų bendruomenės ar profesinio tobulėjimo valandų, kad tik mokytojas galėtų kaip nors "susirinkti" sau nežeminantį darbo užmokestį. Tačiau dėl tokių lenktynių, kiekybės siekimo, nukenčią mokytojų darbo kokybė.
Mokytojai pervargsta, negali pilnavertiškai pasiruošti pamokoms, dirba viršvalandžius, nes numatyti pasiruošimo pamokoms normatyvai visiškai neatitinka realybės, o administracijos neturi iš ko apmokėti akivaizdžiai matomo, tačiau neapskaitomo mokytojo darbo, viršijančio darbo laiko normą. Visa tai galiausiai atsiliepia ugdymo kokybei. Todėl šiais pakeitimais keičiant pačias ugdymosi taisykles ir kriterijus, pamirštama, kad šiuos pakeitimus turinčių taikyti mokytojų darbo sąlygos ne tik kad negerės, bet dėl numatomų papildomų užduočių ir neskiriamo adekvataus apmokėjimo už jas tik blogės. Atsižvelgti Pasiūlymai nėra tiesiogiai susiję su svarstomu įstatymo projektu. 9. Asociacija „Lietuvos tėvų forumas“, 2022-11-29 Prašome nepritarti švietimo įstatymo nuostatoms dėl tokio mokinių patikrinimų organizavimo. Mokinių patikrinimai neturėtų virsti baubu, kad būtų privalomi ir organizuojami kaip egzaminai. Ypač neramina nuostata, nurodanti slenkstį į gimnaziją. „Išorientavimas“, nepažangių ir nepatogių atsikratymas sovietmečiu buvo švietimo gėda ir neturėtų būti prikeltas tokia forma, kaip siūloma įstatymo projekte. Siūlome rasti būdus, kaip harmonizuoti mokytojų kvalifikaciją vertinimo srityje, vykdyti nacionalinius patikrinimus arčiau vaiko, be didelės paslapties, be mokyklų uždarymų, su galimybe perlaikyti ir gauti grįžtamąjį ryšį. Slenksčiai nedera dabartinėje mokykloje. PUPP neturi savo vietos ir neturės, nes įsiterpia viduryje, paskutinėje struktūros pakopoje. Norint gražinti kadaise buvusią šlovę ir vietą, reikėtų drąsesnių struktūros pokyčių, pvz kaip buvo pirminiame ugdymo turinio gairių variante (5+4+3). Skatinimas dalyvauti nacionaliniuose patikrinimuose turėtų eiti kartu su paramos mokytojams sistema, panašiai kaip dabar yra kokybės krepšelis. <...> Atsižvelgti Pasiūlymai nėra tiesiogiai susiję su svarstomu įstatymo projektu. 10.
10Asociacija „Lietuvos tėvų forumas“,
2022-11-2917 Į atnaujintą turinį įtraukta socialinė emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija, kuri ugdoma visais mokomaisiais dalykais, įskaitant naująja gyvenimo įgūdžių programa. Tačiau socialinis emocinis ugdymas minimas švietimo įstatyme išskirtinai (kartu su prevencinėmis programomis) tokiu būdu dubliuojamas ugdymo turinys, išskiriant tik vieną viso ugdymo turinio dalį. Projekte nebeliko sveikos gyvensenos, nebereikia ir socialinio-emocinio ugdymo išskirti. Atnaujinamo ugdymo turinio gairėse buvo pabrėžta, kad neliks integruojamų programų, o jos bus integruotos į ugdymo turinį. Siūlome panaikinti dubliavimą ir dvylipumą. Ugdymo programų ir turinio ar jo išskirtinės dalies neturėtų būti švietimo įstatyme. Ugdymo turinį tvirtina švietimo ministras. Nepritarti Siūloma palikti projekto iniciatorių formuluotę dėl prevencinių programų. 11. Asociacija „Lietuvos tėvų forumas“, 2022-11-29 Profesinis orientavimas kaip skėtinis ugdymo karjerai, profesinio informavimo, veiklinimo ir konsultavimo terminas yra pasenęs ir savyje neša prasmę iš kadaise buvusios visai kitos sovietinės sistemos. Ugdymas karjerai yra prigijęs šiuolaikinis terminas ir puikiai tiktų skėtiniai profesijų paslaugų grupei apibūdinti viduriniame ir aukštajame moksle. Suaugusiems teikiama paslauga gali būti vadinama ir kitaip, pvz. konsultavimu karjerai. Atsižvelgti 2023 m. I ketv. eigoje ŠMSM planuoja pradėti diskusijas su suinteresuotomis pusėmis dėl Profesinio orientavimo sąvokos keitimo, siekiant įtvirtinti Ugdymo karjerai sąvoką, kaip taikliau atspindinčią realius proceso siekius. Suderinus sąvoką su suinteresuotomis šalimis, numatoma parengti ŠĮ ir PMĮ pakeitimo projektus ir pateikti juos svarstymui LRS. 12. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti, 2022-12-054 LR Švietimo įstatymo (ŠĮ) projektui XIVP-2240 iš esmės pritariu, tačiau siūlau papildyti keičiamo 10 str. 4 dalį ir, panašiai kaip 11 str.
patikrinimų slenkstinio lygio. Manau, kad šiuo atveju galimas klasės kurso kartojimas (Beniliukso ir kitų šalių pavyzdžiu) ar pakartotinis žinių patikrinimas. Tai gali būti numatyta įstatymą įgyvendinančiame teisės akte, tačiau neapibrėžties šiuo klausimu neturi likti, turi būti aiškus kurso kartojimo finansavimo mechanizmas. Nemanau, kad klausimą išspręstų mokinio nukreipimas į profesinio mokymo įstaigą, nes pagrindinio ugdymo programų vykdymas profesinio mokymo tinkle nėra išplėtotas. Dėl asmenų, įgijusių pagrindinį išsilavinimą, griežtesnės atrankos siekiant įgyti vidurinį išsilavinimą sutinku, nes dabartinės mokinių motyvacijos siekti kokybiško vidurinio išsilavinimo nepakanka. Skandinavijos ir kitose šalyse atranka būna dar reiklesnė. Kita vertus, jau ir dabar nemaža dalis asmenų po dešimtos klasės, realiai vertindami savo galimybes, mokymąsi tęsia profesinio mokymo įstaigose. 2022 m. mokymo sutartis su profesinio mokymo įstaigomis, siekdamas vidurinį išsilavinimą įgyti kartu su profesine kvalifikacija, sudarė 3 851 asmuo. Pritarti Žr. argumentus dėl Teisės departamento 1 pastabos. 13. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti, 2022-12-0515 Dar dėl ŠĮ pakeitimo projekto – reikia daugiau aiškumo dėl keičiamo 39 str. 2 dalies 5 punkto, nustatančio mokymosi pasiekimų pažymėjimo gavimo sąlygas. Pažymėjimas gali būti išduotas tiek vidurinį išsilavinimą įgijusiam, tiek neįgijusiam asmeniui. Reikia paaiškinimo, kokias teises tokie pažymėjimai suteikia pažymėjimo turėtojui.
Pritarti Patikslinti įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) mokymosi pasiekimų pažymėjimas – neįgijusiam pradinio, pagrindinio ar vidurinio išsilavinimo arba įgijusiam vidurinį ar jam prilygintą išsilavinimą, patvirtintą išduotu brandos atestatu ar kitu vidurinį ar jam prilygintą išsilavinimą patvirtinančiu dokumentu, ir papildomai ir (ar) pakartotinai besimokiusiam pagal vidurinio ugdymo dalykų programas ir jas baigusiam , ir
(ar) papildomai, ir (ar) pakartotinai išlaikiusiam brandos egzaminus. “
Lietuvos švietimo taryba (toliau - Taryba) pritaria Švietimo įstatymo pakeitimo projektu ir jo lydinčiųjų teisės aktų projektų pakeitimais (Projektai Nr. XIVP-2240 – XIVP-2245) siūlomiems pokyčiams, susijusiems su pagalbos mokiniui bei švietimo įstaigų vadovų atsakomybe, įtvirtinama mokytojų ir mokinių skatinimo įvairove, pastovios dalies koeficiento didinimu. Taryba taip pat pažymi, kad dalis teikiamų pakeitimų yra susiję su švietimo sistemoje vykstančių procesų tikslinimu, pavyzdžiui ikimokyklinio ugdymo srityje, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (toliau - Ministerija) bei jai pavaldžios įstaigos funkcijų dubliavimo pakeitimu. Taryba pritaria pokyčiams, numatytiems Profesinio mokymo įstatymo pakeitimo projekte ir lydinčiajame projekte (Projektai Nr. XIVP-2246, Nr. XIVP‑2247) , susijusiems su pirminio profesinio mokymo kvalifikacijos įgijimo galimybėmis mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, Ministerijos bei jai pavaldžios įstaigos funkcijų dubliavimo pakeitimais. Taryba, įvertinusi abiem įstatymų projektų paketais teikiamus pakeitimus, pažymi, kad pakeitimų tikslas visų pirma turi būti susijęs su pažanga.
Taryba savo ruožtu yra ne kartą išsakiusi nuomonę, kad Lietuvoje gyvenantiems asmenims turi būti sudaromos visos galimybės siekti kuo aukštesnio išsilavinimo bendrojo ugdymo srityje, užtikrinant visų pirma ugdymo ir ugdymosi kokybę. Tarybos nuomone svarstomi Švietimo įstatymo pokyčiai ir Profesinio mokymo įstatymo pokyčiai turi būti suderinti tarpusavyje , atsižvelgiant į tai, kad planuojami pokyčiai Švietimo įstatyme turės poveikį profesinio mokymo sektoriui dėl galimo ženklaus mokinių skaičiaus didėjimo profesinio mokymo sektoriuje ir būtinybės užtikrinti profesinio mokymo įstaigose kokybišką pagrindinį ir vidurinį ugdymą. Pritarti Visi minimi įstatymų projektai svarstomi kartu ir pokyčiai derinami tarpusavyje. 15. Lietuvos švietimo taryba, 2022-12-055 Taryba, įvertinusi Švietimo įstatymo pakeitimo projekte siūlomus Vyriausybės sprendimus dėl pagalbos mokiniui bendrojo ugdymo srityje, taip pat atsižvelgdama į tai, kad tik 29-iose Lietuvos savivaldybėse yra viena profesinio mokymo įstaiga arba filialai, bei atkreipdama dėmesį, kad profesinis mokymas negali būti laikomas antraeiliu išsilavinimu, o mokiniai neturėtų būti privalomai nukreipiami į profesinio mokymo įstaigas, siūlo tikslinti šias Švietimo įstatymo pakeitimo projekto dalis:
Švietimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: Vyriausybė Taryba „2. Valstybės garantuojamas visuotinis vidurinis ugdymas teikiamas mokiniui, įgijusiam pagrindinį išsilavinimą ir pasiekusiam švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytų dalykų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ne žemesnį kaip patenkinamą lygį. Asmeniui, įgijusiam pagrindinį išsilavinimą ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytų dalykų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų metu pasiekusiam slenkstinį lygį, yra garantuojamas vidurinis ugdymas kartu su profesinio mokymo programa .“ „2.
Valstybės garantuojamas visuotinis vidurinis ugdymas teikiamas mokiniui, įgijusiam pagrindinį išsilavinimą ir pasiekusiam švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytų dalykų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ne žemesnį kaip patenkinamą lygį. Asmeniui, įgijusiam pagrindinį išsilavinimą ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytų dalykų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų metu pasiekusiam slenkstinį lygį, yra garantuojamas vidurinis ugdymas kartu su profesinio mokymo programa. “ Pritarti iš dalies Atsisakoma įstatymo 11 straipsnio 2 dalies keitimo. 16. Lietuvos švietimo taryba, 2022-12-054 Švietimo įstatymo 10 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti taip:
Vyriausybė Taryba
„3. Pagrindinis ugdymas vykdomas pagal šešerių
metų pagrindinio ugdymo programas programą. Pagrindinio ugdymo programų programos pirmoji dalis apima ketverių metų pagrindinio ugdymo tarpsnį, antroji dalis – dvejų metų pagrindinio ugdymo tarpsnį. Pagrindinio ugdymo programos programa įgyvendinamos įgyvendinama vadovaujantis Pagrindinio ugdymo programos aprašu, Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, bendraisiais ugdymo planais, kuriuos tvirtina švietimo, ir mokslo ir sporto ministras. Visiems mokiniams, baigiantiems pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, vykdomas nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas, išskyrus atvejus, kai asmuo švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytais atvejais yra atleidžiamas nuo mokymosi pasiekimų patikrinimo. Į pagrindinio ugdymo programų programos antrąją dalį gali būti įtraukiami profesinio mokymo programų moduliai ir įskaitomi tęsiant mokymąsi pagal profesinio mokymo programas švietimo, ir mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.
Pagrindinis ugdymas gali būti vykdomas kartu su dailės, muzikiniu, meniniu, sportiniu ar kitu ugdymu.“ „3. Pagrindinis ugdymas vykdomas pagal šešerių metų pagrindinio ugdymo programas programą. Pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis apima ketverių metų pagrindinio ugdymo tarpsnį, antroji dalis – dvejų metų pagrindinio ugdymo tarpsnį. Pagrindinio ugdymo programos programa įgyvendinamos įgyvendinama vadovaujantis Pagrindinio ugdymo programos aprašu, Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, bendraisiais ugdymo planais, kuriuos tvirtina švietimo, ir mokslo ir sporto ministras. Visiems mokiniams, baigiantiems pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį , vykdomas nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas, išskyrus atvejus, kai asmuo švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytais atvejais yra atleidžiamas nuo mokymosi pasiekimų patikrinimo . Į pagrindinio ugdymo antrąją dalį visiems mokiniams nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo metu įgijusiems žemesnį kaip patenkinamas lygmuo yra įtraukiama pagalba mokiniui. Į pagrindinio ugdymo programų programos antrąją dalį gali būti įtraukiami profesinio mokymo programų moduliai ir įskaitomi tęsiant mokymąsi pagal profesinio mokymo programas švietimo, ir mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Pagrindinis ugdymas gali būti vykdomas kartu su dailės, muzikiniu, meniniu, sportiniu ar kitu ugdymu.“ Nepritarti Pagal priimtą Švietimo įstatymo Nr. I-1489 24, 38 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr.
XIV-1261 1 straipsnio nuostatą, kuri įsigalios 2023 m. rugsėjo 1 d. jau nustatyta, kad a smeniui, įgijusiam pradinį ar pagrindinį išsilavinimą arba baigusiam pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ir nepasiekusiam patenkinamo pasiekimų lygmens, sudaromas individualių mokymosi pasiekimų gerinimo planas ir skiriama reikalinga mokymosi pagalba. 17. Lietuvos švietimo taryba, 2022-12-05 Taryba taip pat atkreipia dėmesį, kad Seimas yra įtvirtinęs įstatymo pakeitimus, susijusius su priešmokyklinio ugdymo ankstinimu, todėl yra tikimybė, kad įsigaliojus šiems įstatymo pakeitimams gali būti mokinių, kuriems tuo metu dar nebus sukakę 16 metų, tačiau jie nepasieks įtvirtinto pasiekimų lygio. Švietimo įstatyme turi būtų įtvirtintas sprendimas dėl šių vaikų, nes jiems pagal Konstituciją mokslas yra privalomas. Taip pat svarbu įvertinti ir priimti sprendimus artimiausiu metu dėl bendrojo ugdymo pedagogų galimo mobilumo tarp švietimo įstaigų dėl mokinių persiskirstymo tarp gimnazijų ir profesinio mokymo įstaigų bei peržiūrėti normas dėl mokinių skaičiaus klasėje , atsižvelgiant į tai, kad šiais įstatymų pakeitimais yra sudaromos galimybės mokiniui kartoti vienerių metų kursą. Atsižvelgti Atsisakoma įstatymo 11 straipsnio 2 dalies keitimo. Taip pat žr. argumentus dėl Teisės departamento 1 pastabos. 18. Lietuvos švietimo taryba, 2022-12-05 Tarybos nuomone, Vyriausybės siūlomi Švietimo įstatymo pokyčiai turės poveikį ir aukštojo mokslo sektoriui, todėl būtina artimiausiu metu peržiūrėti Mokslo ir studijų įstatymo straipsnius , susijusius su studijų norminėmis kainomis ir priėmimo į aukštąsias mokyklas vietų nustatymu ir atitinkamai juos tobulinti , įvertinus Vyriausybės planuojamus pakeitimus vidurinio ugdymo srityje. Atsižvelgti Atsisakoma įstatymo 11 straipsnio 2 dalies keitimo. 19.
Lietuvos moksleivių sąjunga (toliau – LMS) – vienintelė Lietuvos moksleivių interesams atstovaujanti bei mokinių savivaldas vienijanti organizacija – savo veiklą vykdanti 37 šalies savivaldybėse, kuriose veikiantys padaliniai vienija beveik 600 mokinių savivaldų, dalinai palaiko teikiamus švietimo įstatymo pakeitimus bei teikia siūlymus jų papildymui: ● Švietimo įstaigose kiekvienam moksleiviui, susiduriančiam su mokymosi sunkumais, turi būti sudarytos kokybiškos sąlygos gauti papildomą švietimo pagalbą, konsultacijas. Manome, jog įvedant papildomą slenkstį, yra privaloma užtikrinti ir papildomas pagalbos priemones moksleiviams, kuriems jų gali reikėti. Būtina pabrėžti, jog švietimo pagalbos specialistams tenkantis moksleivių skaičius taip pat turi neviršyti numatytų normatyvų. Pritarti Pagal priimtą Švietimo įstatymo Nr. I-1489 24, 38 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1261 1 straipsnio nuostatą, kuri įsigalios 2023 m. rugsėjo 1 d. jau nustatyta, kad a smeniui, įgijusiam pradinį ar pagrindinį išsilavinimą arba baigusiam pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ir nepasiekusiam patenkinamo pasiekimų lygmens, sudaromas individualių mokymosi pasiekimų gerinimo planas ir skiriama reikalinga mokymosi pagalba. 20. Lietuvos moksleivių sąjunga, 2022-12-064 · Remiantis teisės departamento išvada apie 4 dalies 10 straipsnį, nėra aiškios jokios nepasiekimų lygio pasiekimo pasekmės ir tolimesnio mokymosi sąlygos. Manome, jog moksleiviui privalo būti sudarytos sąlygos, patikrinimo neišlaikymo atveju, pakartotinai laikyti pasiekimų patikrinimą . Šitas saugiklis leistų moksleiviams pasitaisyti nesėkmingo patikrinimo atveju, o perlaikymo sesijų. Pritarti Žr. argumentus dėl Teisės departamento 1 pastabos. 21. Lietuvos moksleivių sąjunga, 2022-12-0627 ·
papildyti punktu apie bendradarbiavimą su švietimo įstaigos moksleivių atstovais, siekiant įgyvendinti švietimo įstaigos tikslus .
Viena iš pagrindinių priemonių, siekiant kurti sveiką psichosocialinę aplinką mokykloje yra atsižvelgimas į kitų nuomones ir visų mokyklos bendruomenės grupių interesų atstovavimas. Manome, jog papildomas punktas apie švietimo įstaigos vadovo įpareigojimą įtraukti moksleivių atstovus į mokyklos veiklų planavimą gali užtikrinti atsižvelgimą į moksleivių interesus mokyklos lygmeniu. Nepritarti Manytina, kad mokinių interesai ir nuomonė yra atstovaujami įgyvendinant mokyklos savivaldą. 22. Nacionalinis švietimo NVO tinklas, 2022-12-063 Iš esmės pritariame Švietimo įstatyme ir Profesinio mokymo įstatyme numatomiems pokyčiams, tačiau baiminamės, kad kai kurios siūlomos nuostatos gali suvaržyti tam tikrų visuomenės grupių teisę į prieinamą, įtraukų ir kokybišką švietimą, ateityje dar labiau didindama atskirtį [1] . Todėl teikiame siūlymus žemiau nurodytiems įstatymų nuostatų pakeitimams:
mokyklose pagal ugdymo paradigmą pradinių klasių ugdymo procese nenaudojamos IT priemonės, todėl, tikėtina, kad šių mokinių pasiekimų vertinimo rezultatai nacionaliniuose mokinių pasiekimų patikrinimuose, organizuojamuose elektroniniu būdu, bus prastesni nei kitų pradinių mokyklų mokinių. Netradicinio ugdymo koncepcija leidžia savito ugdymo mokykloms vykdyti veiklą pagal savo pasirengtas ugdymo programas, be to bendras mokomųjų dalykų ir atskiram dalykui skiriamų valandų skaičius per visą mokyklos laikotarpį (1–12 klasėse) gali iki 25 proc. skirtis nuo bendruosiuose ugdymo planuose numatytų dalykų ir atskiram dalykui skiriamų valandų skaičiaus. Todėl standartizuotas nacionalinis testavimas neatspindėtų mokinių mokymosi pasiekimų, galimai parodytų žemesnius pasiekimus, nesuteiktų pagalbos nei mokytojams, nei mokiniams.
Panašūs iššūkiai gali kilti taip pat ir socialiai pažeidžiamų šeimų, kuriose IT priemonės nenaudojamos kasdienėje namų aplinkoje, bei specialiųjų poreikių turintiems vaikams. Atsižvelgiant į tai, kad jau dabar nacionaliniuose pasiekimų patikrinimuose dalyvauja 96,4 proc. mokinių, siūlome atsisakyti pradiniame ir pagrindiniame ugdyme privalomų nacionalinių patikrinimų, sudarant patiems mokytojams galimybę pasirinkti iš standartizuotų užduočių banko ir susidaryti mokiniams tinkamus testus ir testavimo būdą . Nepritarti Mokinių pasiekimų patikrinimais siekiama sunkumų patiriantiems mokiniams teikti papildomą mokymosi pagalbą ir konsultacijas, pasitelkiant ir analizuojant patikrinimų metu surinktus duomenis didinti mokinių motyvaciją mokytis ir siekti užsibrėžtų tikslų. 23. Nacionalinis švietimo NVO tinklas,
. Siūloma nuostata neapibrėžia, kokios pasekmės bus mokiniams, kurie nepasieks slenkstinio pasiekimų lygio, net ir perlaikę neišlaikytus patikrinimus ar vienus metus pakartoję tos pačios programos kursą mokykloje. Kyla grėsmė, kad tai padidins socialiai pažeidžiamų šeimų jaunuolių iškritimą iš švietimo sistemos, dėl ko šiems jaunuoliams, taip pat ir visuomenei, gali iškilti didelių socialinių ir ekonominių problemų. Taip pat kyla grėsmė, kad specialių poreikių turintys mokiniai, kurie dažnai atleidžiami nuo egzaminų laikymo vietoj to, jog būtų užtikrintos jiems tinkamos sąlygos ir pritaikytos egzaminų užduotys, bus nukreipiami į profesinį mokymą, taip uždarant jiems galimybę įgyti aukštesnį išsilavinimą. Todėl siūlome aiškiai apibrėžti, kaip bus siekiama užtikrinti pagrindinio ugdymo baigimas visiems jaunuoliams. Pritarti Žr. argumentus dėl Teisės departamento 1 pastabos. Taip pat atsisakoma įstatymo 11 straipsnio 2 dalies keitimo. 24.
NVO tinklas,
teisę rinktis, segreguodama jaunuolius pagal pasiekimus, kokios švietimo paslaugos jiems bus prieinamos – bendrojo ugdymo (BU) mokykloje ar profesinio mokymo (PM) įstaigoje. Ši nuostata taip pat menkina profesinio mokymo įvaizdį, o ateityje, tikėtina, mažins ir jo kokybę, kadangi čia būtų nukreipiami jaunuoliai, turintys žemiausius pasiekimus. LR Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) profesinio mokymo stebėsenos 2021 m. duomenimis, iki šiol dalis profesinių mokyklų neužtikrina (kokybiško) vidurinio ugdymo ir aktualaus profesinio mokymo [2] . Priėmus šią nuostatą, tikėtina, kad į profesinio mokymo įstaigas daugiausia būtų nukreipiami socialiai pažeidžiamų šeimų jaunuoliai [3] , taip pat turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, kurie dėl žemiau nurodytų priežasčių arba įgys neaktualias profesijas, arba iškris iš švietimo sistemos:
Eur). Jaunuoliai iš šeimų, susiduriančių su skurdo rizika, negalės išsilaikyti, gyvendami bendrabutyje.
Todėl jie gali rinktis arba nebesimokyti, arba mokytis artimiausioje profesinėje mokykloje bet kokią profesiją, pagal kurią jie nedirbs, kadangi iš būtinybės pasirinkta profesija neatitiks jų gebėjimų ir polinkių.
Atsisakoma įstatymo 11 straipsnio 2 dalies keitimo. 25. Nacionalinis švietimo NVO tinklas,
savivaldybės mokinių vežimo tvarkaraščius dažnai derina tik su formaliojo ugdymo tvarkaraščiais, neužtikrindamos arba ženkliai susiaurindamos galimybes mokiniams pasirinkti neformaliojo švietimo veiklas.
Didžiausią poveikį ši nuostata darys socialiai pažeidžiamų šeimų vaikams ir jaunuoliams, kurie gyvena atokesnėse vietovėse ir kurių tėvai negali pasirūpinti savo vaikų vežimu. Todėl siūlome papildyti 36 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „Į mokyklą ir atgal privalo būti vežami kaimuose, miesteliuose toliau kaip 3 kilometrai nuo mokyklos gyvenantys mokiniai, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, ir vaikai, kuriems paskirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas. Vežimo tvarkaraščiai turi būti suderinti su mokinių formaliojo ir neformaliojo ugdymo tvarkaraščiais. “. Nepritarti Dėl neformaliojo ugdymo įvairovės, tokia nuostata reikalautų neproporcingai didelių išlaidų. Savivaldybės savarankiškai gali imtis iniciatyvų, kurios padėtų užtikrinti gyventojų poreikius atitinkančių kokybiškesnių paslaugų prieinamumą (pvz. Tauragė+). 26. Nacionalinis švietimo NVO tinklas, 2022-12-0634
Atsižvelgiant į įtraukiojo ugdymo koncepciją bei siekiant išvengti nesveikos konkurencijos tarp mokinių ir mokyklų, siūlome šioje nuostatoje numatyti ne tik mokinių pasiekimų, bet ir pažangos skatinimo priemones. Nepritarti Pakeitimu siekiama apdovanoti, įvertinti už ypatingus pasiekimus, reikšmingus rezultatus. 27. Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga, 2022-12-06 3,4 Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (toliau – LŠMPS) išnagrinėjo Švietimo įstatymo Nr. I-1489 7, 8, 9, 10, 11, 14, 16, 19, 20, 21, 23, 29, 36, 38, 39, 41, 43, 44, 46, 49, 52, 53, 56, 57, 58, 59, 62, 63, 64, 67, 69 ir 70 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 56(4) straipsniu įstatymo projektą Nr. XIVP-2240 (toliau – Projektas) ir teikia savo pastabas. 1.
įstatymo 9 str. ir 10 str. pakeitimams, kuriais numatoma, kad baigiant pradinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, visi mokiniai privalomai dalyvautų mokymosi pasiekimų patikrinimuose, kadangi tai ugdymo procesą pavers permanentiniu pasiruošimu egzaminams, į antrą planą nustumiant nuoseklų ir kūrybingą bendrojo ugdymo programų įgyvendinimą. LŠMPS nuomone, taip bus nuvertinamas mokytojo, ugdančio mokinį kiekvieną dieną, darbas. Atitinkamai, augs mokytojų darbo krūviai, mokytojai turės papildomai skirti laiko mokinių konsultacijoms, mokiniams likus kartoti kurso, bus sunku prognozuoti su kokio dydžio klasėmis mokytojai turės dirbti. Toks neapibrėžtumas ir nestabilumas mažins mokytojo profesijos patrauklumą. Projekto aiškinamajame rašte nėra aiškiai nurodyta, kiek planai plėsti nacionalinių mokinių pasiekimų kiekį bei apimtį prisidės prie ugdymo kokybės gerinimo. Atsižvelgiant į tai, LŠMPS siūlo dėmesį daugiau koncentruoti į bendrųjų ugdymo programų turinį, pedagogų stiprinimą per darbo užmokesčio ir valstybės užtikrinamą kokybišką jų kvalifikacijos kėlimą. Kartu LŠMPS siūlo papildomą laiką konsultacijoms numatyti visų klasių mokiniams, ne tik tiems, kurie dalyvauja nacionaliniuose pasiekimų patikrinimuose. Nepritarti Mokinių pasiekimų patikrinimais siekiama sunkumų patiriantiems mokiniams teikti papildomą mokymosi pagalbą ir konsultacijas, pasitelkiant ir analizuojant patikrinimų metu surinktus duomenis didinti mokinių motyvaciją mokytis ir siekti užsibrėžtų tikslų. Žr. argumentus dėl Teisės departamento 1 pastabos. 28. Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga, 2022-12-065 2.
LŠMPS nepritaria projekto 5 str. numatytiems įstatymo 11 str. pakeitimams, kuriuose numatyta, kad valstybės garantuojamas vidurinis ugdymas gimnazijose būtų teikiamas tik mokiniams, įgijusiems pagrindinį išsilavinimą ir pasiekusiems švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytų dalykų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ne žemesnį kaip patenkinamą lygį, kadangi tai:
1) pažeis tėvų (globėjų) teisę dalyvauti parenkant vaikui ugdymo programą, formą, mokyklą ar kitą švietimo teikėją (Švietimo įstatymo 47 str. 1 d. 2 p.);
2) sukels naują savivaldybės bendrojo ugdymo švietimo įstaigų tinklo pertvarkos bangą. Šiai dienai profesinių mokyklų tinklas nėra tinkamai organizuotas, kad profesinio mokymo paslaugos būtų lengvai prieinamos visų šalies savivaldybių moksleiviams. Atkreiptinas dėmesys, kad net 11 savivaldybių nėra nei profesinės mokyklos, nei jos filialo. Pabrėžtina, kad dalis savivaldybių liks be gimnazijų, kadangi nebeatitiks kriterijaus pagal mokinių skaičių.
Atitinkamai, visiškai neišnagrinėtas darbuotojų mobilumo klausimas: kaip bus užtikrinama, kad profesinės mokyklos turėtų pakankamai mokytojų vidurinio ugdymo programoms įgyvendinti, taip pat neaišku kas vyks su tais darbuotojais, kurių mokyklose sumažės mokinių skaičius;
3) šia iniciatyva pažeidžiamas mokinių teisėtų lūkesčių principas, kadangi jie pradėjo mokytis pagal aiškią ir stabilią sistemą, turėdami teisėtą lūkestį mokytis gimnazijoje, tačiau netikėta įstatymų leidėjo iniciatyva, gali visiškai pakeisti moksleivio planus ir jo likimą;
4) pareikalaus papildomų lėšų iš valstybės biudžeto, kurios nenumatytos įstatymo įgyvendinimui ir šiai dienai visiškai neaišku, kiek reikės lėšų iš biudžeto profesinių mokyklų tinklo plėtrai ir stiprinimui ar mokytojų mobilumui užtikrinti, išeitinėms išmokoms, jei reikės atleisti dalį darbuotojų dėl krūvio gimnazijose mažėjimo;
5) negarantuos ugdymo kokybės augimo, kadangi tokia priemonė siejama su mokinių nubaudimu uždraudžiant jiems mokytis gimnazijose, bet nesiekiant investuoti į kokybišką jų ugdymą. LŠMPS pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė eina paprasčiausiu keliu, mėgindama pašalinti iš ugdymo proceso dalį moksleivių, taip dirbtinai pildydama profesinių mokyklų ugdytinių bazę, tačiau tuo pačiu išbalansuodama esamą sistemą, nepateikdama prognozių, kiek moksleivių negalės tęsti mokymosi gimnazijose, nepateikdama plano, kas bus daroma, kad gerėtų moksleivių pasiekimai, nepateikdama prognozių, kaip profesinės mokyklos yra pasirengusios priimti tokį moksleivių skaičių ir pasiūlyti patrauklias specialybes bei neaptarus su darbdaviais dėl galimų profesijų poreikio darbo rinkoje. Taip pat, mechaniškas prastai besimokančių gimnazijos moksleivių nukreipimas į profesinio rengimo sistemą diskredituos šią šalies ūkiui svarbų švietimą segmentą, kurio svarbą jau ne vienerius metus deklaruoja valstybė.
LŠMPS siūlo, kad esant politinei valiai tokią sistemą įgyvendinti, reikia tai daryti ne staiga, o pradėti su pirmos klasės mokiniais dirbti pagal naują sistemą ir juos ruošti, tuo tarpu, jau esamiems moksleiviams leisti pabaigti mokyklą pagal tą sistemą, pagal kurią jie ir pradėjo mokytis. Taip pat, norint tokią sistemą įdiegti, reikia pradėti nuo aiškaus planavimo ir skaičiavimo, koks bus reikalingas lėšų poreikis sistemai tinkamai įdiegti, būtinas profesinių mokyklų tinklo stiprinimas ir plėtimas, apskaičiavimas, koks bus poveikis darbo santykiams ir kiek lėšų reikės mokytojų perkėlimui ar naujų pritraukimui. Pritarti Atsisakoma įstatymo 11 straipsnio 2 dalies keitimo. 29. Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga, 2022-12-0613
keičiamas įstatymo 36 str., pakeitimams, kuriais nustatoma, kad mokinių vežimo mokykliniu autobusu tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras išbraukimui, kadangi tai tiesiogiai susiję su mokinių saugumo užtikrinimu vežant juos į švietimo įstaigą ir iš jos. LŠMPS siūlo palikti esamą reguliavimą. Nepritarti Ministerija nuo šių metų nevykdo mokyklinių autobusų programos, aprūpinant savivaldybes mokykliniais geltonaisiais autobusais, todėl Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras 2022 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-342 „Dėl Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto lėšų, skirtų savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklų tinklo stiprinimo iniciatyvoms skatinti, paskirstymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto lėšas, kuriomis pačios savivaldybės savo sprendimu sieks optimaliausio sprendimo mokinių pavėžėjimui užtikrinti. Todėl Švietimo įstatymo nuostata, kad mokinių vežimo mokykliniu autobusu tvarką yra perteklinė. 30.
mokslo profesinė sąjunga, 2022-12-0627
keičiamas įstatymo 59 str., pakeitimams, kuriais siūloma iš švietimo įstaigų vadovų pareigų išbraukti nuostatą, kad jis atsako už demokratinį švietimo įstaigos valdymą, užtikrina bendradarbiavimu grįstus santykius, Pedagogų etikos kodekso reikalavimų laikymąsi, skaidriai priimamus sprendimus, (...) sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką, kadangi tai pablogins mikroklimatą mokyklose ir sudarys prielaidas vis plačiau plintančioms nedemokratinio valdymo ir psichologinio smurto apraiškoms. LŠMPS supranta, kad tokią pareigą įstaigos vadovas turi per kitus teisės aktus, tačiau aiški ir vienoje vietoje koncentruota pareiga yra lengviau suprantama, išaiškinama ir įvykdoma. Dėl šios priežasties, LŠMPS siūlo palikti esamą įstatymo 59 str. 8 d. 6 p. formuluotę. Nepritarti Įstatymo 59 straipsnio 8 dalyje reglamentuojančioje švietimo įstaigos vadovų pareigas iš esmės ir yra įvardijamos visos siūlomos palikti pareigos. 31. Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga, 2022-12-06 23,24
projekto pakeitimams, kuriais atsisakoma Švietimo, sporto ir mokslo ministerijai nebūdingų politikos įgyvendinimo funkcijų ir Švietimo įstatymu pavedama jas vykdyti Nacionalinei švietimo agentūrai. LŠMPS kyla klausimas, kaip šiuo atveju bus sprendžiamas mokyklų savininko klausimas, kurių steigėja yra ministerija. Atkreiptinas dėmesys, kad mokyklų steigimas taip pat nėra ministerijai būdinga funkcija. Nepritarti Siekiama atskirti švietimo politikos formavimą nuo jos įgyvendinimo, aiškiai apibrėžiant Ministerijos ir NŠA, kuriai būtų pavesta vykdyti švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai Švietimo įstatyme numatytas funkcijas ir atsakomybę.
Viešojo administravimo įgaliojimų suteikimas NŠA leistų vystyti NŠA kaip kompetencijų centrą, vykdantį valstybinę švietimo teikėjų (išskyrus aukštąsias mokyklas) veiklos priežiūrą, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, ir galintį sistemiškai užtikrinti švietimo kokybę ikimokykliniame, priešmokykliniame ir bendrajame ugdyme, kuriantį ir diegiantį įrodymais pagrįstus novatoriškus švietimo politikos įgyvendinimo sprendimus, nukreiptus į kiekvieno vaiko ugdymo sėkmę. 32. Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga, 2022-12-06 Apibendrinant, LŠMPS nuomone, projektas yra neišdiskutuotas, skubotas ir neparemtas konkrečiais skaičiavimais bei reikalingais finansais jam įgyvendinti. LŠMPS atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis 2017 m. lapkričio 22 d. Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties 2021 m. lapkričio 8 d. pakeitimo Nr. S-1038 (toliau – Kolektyvinė sutartis) 26 p., Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi pareigą keičiamų norminių teisės aktų pedagoginių ir mokslo darbuotojų darbo apmokėjimo srityje pakeitimus derinti su kolektyvinę sutartį pasirašiusiomis profesinėmis sąjungomis. LŠMPS pabrėžia, kad projektas yra tiesiogiai susijęs su pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčiu, kuris iškils pagrindinio ugdymo pasiekimų vertinimo ir moksleivių perkėlimo į profesines mokyklas atveju, ir iš anksto nebuvo derintas su profesinėmis sąjungomis, o LŠMPS turi galimybę pateikti savo nuomonę tik bendrąja tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybei nesilaikant kolektyvinėje sutartyje nustatytos pareigos, LŠMPS turi teisę inicijuoti kolektyvinį ginčą dėl teisės. Atsižvelgti ŠMSM nurodo, kad 2023 m. biudžete yra numatytos lėšos įstatymo projekto įgyvendinimui. 33.
33Bendrojo ugdymo taryba,
2022-12-06 3,4 Bendrojo ugdymo taryba (toliau BUT) aptarė Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo pakeitimus. 1. Pakeitimai, susiję su bendrojo ugdymo mokinių pasiekimų išoriniu vertinimu. Taryba pritaria siekiui gerinti mokinių pasiekimus, teikti daugiau pagalbos mokiniams, tačiau atkreipia dėmesį į siūlomų priemonių keliamą riziką mokinių ugdymosi galimybėms. Nuo 2023-ųjų metų bendrojo ugdymo mokyklose pradedama mokytis pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas. Atnaujinto turinio prioritetas - didesnis dėmesys kompetencijų ugdymui, iš esmės keičiasi kai kurių dalykų ugdymo turinys. Šiuo metu mokytojams reikia susitelkti į atnaujintų programų įgyvendinimą. Privalomi išoriniai mokinių pasiekimų patikrinimai numatyti baigiant 4-ą, 8-ą ir 10-ą klases. Pakeitimai, susiję su mokinių pasiekimų vertinimu, stokoja pagrindimo (koks tikslas, kokia paskirtis, kokia Lietuvos ugdymo ir vertinimo politika). Kitose šalyse šiuo metu vertinimas siejamas su ugdymo tikslu, poveikio analize, individualia pagalba mokymuisi, atsisakoma nuostatos didinti matavimų kiekį. BŪT nuomone, planuojant išorinius 4-os ir 8-os klasių privalomus nacionalinius mokinių pasiekimų patikrinimus (toliau NMPP) nenumatytas mokinių motyvacijos, ugdymo aplinkos sukūrimo ir diferencijuotos pagalbos teikimas, o tikėtina mokinių segregacija, ypač po 8-os klasės. Pagal šiuo metu esančius mokyklų tipus (pradinė mokykla, progimnazija, pagrindinė mokykla, gimnazija), didžioji dalis mokinių po 4-os ir 8-os klasių išeina į kitas mokyklas. Būsimai mokyklai mokiniai pateikia baigtos klasės metinių pažymių vertinimus. Privalomų NMPP vykdymas planuojamas einamųjų metų vasario mėnesį. Švietimo įstatymo pataisų rengėjai akcentuoja, kad įvedus privalomus NMPP atsiras teisinis ir finansinis pagrindas teikti mokymosi pagalbą mokiniams, kurių NMPP rezultatai bus žemi. Mokymosi pagalbai skirtos lėšos bus skiriamos mokiniams kitais mokslo metais, kai jie bus 5-oje ar 9-oje klasėje.
Vadinasi, mokiniai savo NMPP rezultatus turės pateikti naujai mokyklai kartu su metiniais įvertinimais. Taip bus sustiprinamos galimybės mokinių atrankai, o mokiniai, kuriems reikia pagalbos, atsineš į naują mokyklą „konsultacijų krepšelį“ ir „nevykėlio“ etiketę. Tačiau šioje dalyje Švietimo įstatymo pataisos įneša pavėluotą mokiniui skiriamos pagalbos dalį, nes laukti nuo vasario iki rugsėjo yra per didelis laiko tarpas. Taip pat pasirinkta priemonė šiai paskirčiai nėra adekvati ir ekonominiu požiūriu. Remiantis ataskaita „Mokinių pasiekimų vertinimo ir panaudojimo scenarijų analizė" (2021), kurios tikslas - išanalizuoti alternatyvius tarpinių mokinių pasiekimų patikrinimų organizavimo ir jų rezultatų (ne)panaudojimo baigiamųjų įvertinimų formavimui (sertifikavimui) modelius bei pateikti rekomendacijas dėl tinkamiausio modelio taikymo, galima prognozuoti ir būsimus NMPP kaštus. Pvz., vieno mokomojo dalyko vienas testavimas 10 tūkst. mokinių kainuotų 97 tūkst. Eur. (9,7 Eur vienam mokiniui). Mokinių skaičiui išaugus tris kartus, iki 30 tūkst., kaštai išaugtų iki 125,5 tūkst. Eur (4,18 Eur vienam mokiniui). Didinant mokomųjų dalykų skaičių iki 4 ir testavimų kiekį iki 3, kai testuojami 30 tūkst. mokinių, testavimo kaštai išauga beveik iki 1,1 mln. Eur (3,04 Eur už vieno mokinio vieną testavimą). Testuojant elektroniniu būdu yra dideli kaštai (teoriškai net testuojant 1 mokinį, kaštai siektų beveik 83 tūkst. Eur.), tad trūksta pagrindimo, kokia vertė mokinių ugdymo tobulinimui bus sukurta, didinant išlaidas NMPP. Be to, tikėtina, kad privalomo NMPP įvedimas didins įtampas švietime, dėl to ir toliau menkės mokytojo profesijos patrauklumas, o norinčiųjų dirbti mokytojais bus dar mažiau. BUT siūlymai: 1.
BUT siūlymai:
galimybę mokinių mokymosi pasiekimų gerinimui ir siūlo NMPP testavimą palikti neprivalomą , nes šiuo metu prioritetas turėtų būti skiriamas kokybiškam atnaujintų bendrojo ugdymo programų įgyvendinimui. Planuotas lėšas
mokymosi pagalbą mokyklose. Vadovaujantis teisingumo ir įtraukties principais, rekomenduoti lėšas skirti 5-ų bei 9-ų klasių mokinių adaptacijai, teikiant individualizuotą pagalbą pagal mokinių ugdymosi poreikius. Adaptacijai skirta pagalba neturėtų būti siejama tik su individualiais NMPP rezultatais, o realiais ir savalaikiais mokinių poreikiais. Be to, galimos įvairios mokinių mokymosi tobulinimo formos, ne tik konsultacijos, pvz., mokymasis mažesnėse grupėse, du mokytojai, dirbantys su viena klase, mokinių savitarpio pagalba ir kt. Nepritarti Mokinių pasiekimų patikrinimais siekiama sunkumų patiriantiems mokiniams teikti papildomą mokymosi pagalbą ir konsultacijas, pasitelkiant ir analizuojant patikrinimų metu surinktus duomenis didinti mokinių motyvaciją mokytis ir siekti užsibrėžtų tikslų. Žr. argumentus dėl Teisės departamento 1 pastabos. 34. Bendrojo ugdymo taryba, 2022-12-06 3,4
kl. mokslo metų pabaigoje arba 4 kl. ir 8 kl. pradžioje . Tuo atveju, testų rezultatų panaudojimas būtų prasmingesnis, nes mokinius mokantys mokytojai turėtų visus mokslo metus kryptingesnės mokymosi pagalbos teikimui. Jeigu testavimo laikas paliekamas toks, koks numatytas šiuo metu, po vasario mėnesio elektroninio formato testų, jau kovo-birželio mėnesį mokiniams, kurių rezultatai prastesni, teikti mokymosi pagalbą mažose grupėse ar individualiai, o birželio mėnesį sudaryti sąlygas tam tikro dalyko testą dar kartą perlaikyti. Tuomet galėtume pagerinti grįžtamojo ryšio teikimo ir savalaikės pagalbos besimokančiajam gerinimą visoje Lietuvoje.
Pritarti iš dalies Žr. argumentus dėl Teisės departamento 1 pastabos. 35. Bendrojo ugdymo taryba,
pažangą rodiklius. (Pvz.: mokinių skaičius padariusių pažangą nuo 5 iki 6), atsižvelgiant ir į mokyklos įdėtas pastangas ir jos socioekonominį kontekstą. Atsisakyti bet kokio mokyklų lyginimo bei reitingavimo. Aiškiai apibrėžti NMPP tikslus , priemones ir laukiamus rezultatus visiems švietimo bendruomenės nariams: NMPP sudaro sąlygas mokiniams:...; mokytojams:...; mokyklos vadovams...; švietimo politikos formuotojams... ir t.t. Pritarti iš dalies Papildyti įstatymo 38 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Mokymosi pasiekimų vertinimo ugdymo (ugdymosi) procese paskirtis – padėti mokiniui pasitikrinti individualią mokymosi pažangą, nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su bendrosiose programose nustatytais pasiekimų lygiais ar (ir) profesiniais standartais, padėti rekomenduoti priimti sprendimus dėl tolesnio mokymosi bendrojo ugdymo mokykloje, profesinio mokymo įstaigoje ar aukštojoje mokykloje ar veiklos .“
36Bendrojo ugdymo taryba,
mokykloms bei savivaldybėms kartu su rekomendacijomis, kaip gerinti mokinių mokymosi pasiekimus. Švietimo bendruomenes skatinti analizuoti duomenis ir juos panaudoti mokytojų kompetencijų plėtojimui bei ugdymo proceso tobulinimui, skiriant adekvačias tokiai veiklai būtinas finansines priemones, numatant darbams būtiną laiką. Atsižvelgti Pasiūlymai nėra tiesiogiai susiję su svarstomu įstatymo projektu. 37. Bendrojo ugdymo taryba, 2022-12-06 5.
Sukurti laisvai prieinamą testų ir kitokių apibendrinamojo ar formuojamojo vertinimo įrankių bazę , kad mokytojai galėtų naudotis patikimais, pagal atnaujintą ugdymo turinį sukurtais vertinimo įrankiais, ir reikiamu laiku teiktų mokiniams grįžtamąjį ryšį ir mokymosi pagalbą. Atsižvelgti Pasiūlymai nėra tiesiogiai susiję su svarstomu įstatymo projektu. 38. Bendrojo ugdymo taryba, 2022-12-06 Įvedus privalomą pagrindinio ugdymo patikrinimą (toliau-PUPP) ir „slenksčius“, susijusius su viduriniu ugdymu, siekiama, kad gimnazijos 3-ioje ir 4-oje klasėje mokytųsi mokiniai, PUPP-o metu pasiekę patenkinamą pagrindinį ar aukštesnįjį pasiekimų lygius (pagal atnaujintas programas), nustatytus LR Švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintose bendrosiose programose (2022). Slenkstinio lygio nepasiekusiems mokiniams siūloma kartoti kursą savo mokykloje ar tęsti mokymąsi profesinėje mokykloje, įgyjant profesiją kartu su viduriniu išsilavinimu. Analizuojant praėjusiųjų metų PUPP rezultatus, galima prognozuoti, kad apie 55 proc. mokinių po 10-os klasės turėtų palikti bendrojo ugdymo mokyklas.
Tai gali kelti tokius iššūkius: padaugės mokinių netęsiančių mokymosi po 10-os klasės, nes artimiausioje aplinkoje nebus profesinės mokyklos, kuri suteiktų patrauklią profesiją; kita dalis mokinių neturės galimybės įgyti vidurinio ugdymo programos artimiausioje bendrojo ugdymo mokykloje, nes dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus tokios mokyklos bus uždarytos; nebus kokybiškai užtikrinamas ugdymo procesas bendrojo ugdymo mokyklos 3-ioje gimnazijos klasėje, kurioje mokysis „slenkstį“ įveikę mokiniai ir specialiuosius ugdymosi poreikius turintys mokiniai (toliau- SUP) (nuo 2024 m. įsigalioja Švietimo įstatymo pataisa dėl įtraukiojo ugdymo); sumažės vidurinį išsilavinimą turinčių asmenų skaičius, nes profesinės mokyklos neužtikrins kokybiško ir lygiaverčio gimnazijoms vidurinio išsilavinimo; kils sumaištis ir įtampa dėl tinklo pertvarkos, nes šalyje bus per daug bendrojo ugdymo mokyklų teikiančių vidurinį išsilavinimą; sumažės pasirinkimo galimybės mokiniams po 10-os klasės; nukentės profesinių mokyklų prestižas, nes į profesines mokyklas bus nukreipiami žemesnius pasiekimus turintys mokiniai. Greitai besikeičiančiame pasaulyje sunku numatyti, kokie pokyčiai įvyks iki 2029-ųjų metų, todėl BŪT siūlo: 1. Aiškiai apibrėžti PUPP tikslus, priemones ir laukiamus rezultatus visiems švietimo bendruomenės nariams: sudaro sąlygas mokiniams:....; mokytojams: ....; mokyklos vadovams....; švietimo politikos formuotojams ir t.t. Pritarti Atsisakoma įstatymo 11 straipsnio 2 dalies keitimo. 39. Bendrojo ugdymo taryba,
priemonių mokinių adaptacijai. Pritarti Pagal priimtą Švietimo įstatymo Nr. I-1489 24, 38 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr.
XIV-1261 1 straipsnio nuostatą, kuri įsigalios 2023 m. rugsėjo 1 d. jau nustatyta, kad a smeniui, įgijusiam pradinį ar pagrindinį išsilavinimą arba baigusiam pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ir nepasiekusiam patenkinamo pasiekimų lygmens, sudaromas individualių mokymosi pasiekimų gerinimo planas ir skiriama reikalinga mokymosi pagalba. 40. Bendrojo ugdymo taryba,
ŠMSM ministro nustatyti reikalavimai, rekomenduoti pasirinkti tęsti mokymąsi profesinėje mokykloje. Pritarti iš dalies Atsisakoma įstatymo 11 straipsnio 2 dalies keitimo. 41. Bendrojo ugdymo taryba,
savivaldybėms, mokykloms bei mokytojams, rekomenduojant pagalbą, kaip gerinti mokinių pasiekimus. Atsižvelgti Pasiūlymai nėra tiesiogiai susiję su svarstomu įstatymo projektu. 42. Bendrojo ugdymo taryba,
analizes savivaldybėms pateikiant rekomendacijas, į ką jos turėtų atkreipti dėmesį. Tuo pačiu analizuoti ir nacionalinės švietimo politikos įgyvendinamas priemones, pvz. bendrojo ugdymo programas, atsisakyti to, kas neveiksminga, analizuoti ir skleisti veiksmingas mokyklų ir savivaldybių ugdymo tobulinimo patirtis. Atsižvelgti Pasiūlymai nėra tiesiogiai susiję su svarstomu įstatymo projektu. 43. Bendrojo ugdymo taryba, 2022-12-06 Šiuo metu daug dėmesio skiriama įtraukiojo ugdymo sampratos įgyvendinimui, kadangi nuo 2024 metų pagal Švietimo įstatymą kiekvienas mokinys turės teisę mokytis artimiausioje mokykloje ir gauti visą jam būtiną pagalbą. Planuojami privalomi pasiekimų patikrinimai kelia grėsmę įtraukties principo įgyvendinimui, nes tai skatins mokinių segregaciją. BUT siūlo netaikyti slenksčio tęsiant mokymąsi gimnazijoje , o ieškoti būdų ir finansavimo galimybių teikti mokymosi pagalbą mokiniams tuo metu, kai ji yra reikalinga, ne tik po išorinių patikrinimų.
Nacionalinio projekto „Kokybės krepšelis“ mokyklų patirtis rodo, kad savalaikė pagalba teikiant individualias konsultacijas duoda puikių rezultatų, tačiau šio projekto mokyklos turėjo papildomų lėšų ir pagalbą teikė ne po patikrinimų, o nuolat. BUT siūlymu, vertėtų atlikti išsamų „Kokybės krepšelio“ ir kituose nacionaliniuose projektuose taikytų priemonių tyrimą, kuris padėtų projektuoti pagalbos teikimą ir mokymosi sunkumų turintiems, ir gabiems mokiniams, remiantis veiksminga ir patikrinta mokyklų praktika. Atsižvelgti Pasiūlymai nėra tiesiogiai susiję su svarstomu įstatymo projektu. 44. Bendrojo ugdymo taryba,
vertinimo 2024-2026 m. iš laisvai pasirenkamų dalykų bloko, nedidelėse gimnazijose gali nesusidaryti mokinių grupė ir mokinių pasirinkimui nebus sudarytos sąlygos. Siūlome poįstatyminiuose aktuose numatyti nuotolinį tokių dalykų mokymąsi siekiant tenkinti kiekvieno mokinio pasirinkimą. Planuojami tarpiniai pasiekimų patikrinimai 3-oje gimnazijos klasėje nuo 2024 metų sukels daug įtampos mokytojų ir mokinių bendruomenėse. 3-os klasės mokiniai bus tik pradėję mokytis pagal atnaujintas programas, mokytojai neparengti vieningam tarpinio patikrinimo vertinimui. BUT siūlo tarpinį vertinimą nukelti į 2026 metus, kai gimnazijos 1-os klasės mokiniai jau mokysis trečius metus pagal atnaujintas programas . Siekiant įvertinti siūlomų pakeitimų naudą mokinių mokymosi pažangai, siūlome tęsti poveikio mokinių pasiekimams vertinimo ir suinteresuotų šalių nuomonės apie mokinių pasiekimų vertinimą tyrimus. Be to, prasminga būtų atlikti pilotinį tarpinių patikrinimų sistemos išbandymą, kviečiant savanores mokyklas. Tai padėtų įvertinti poveikį mokinių mokymosi motyvacijai ir valstybinių brandos egzaminų rezultatams.
Įvedant tarpinius patikrinimus, svarbu įsitikinti, kad tai paskatins mokinius siekti aukštesnių mokymosi rezultatų, nes iš jų formuojami baigiamieji įvertinimai turės svarbias pasekmes mokiniui. Mūsų šalies tradicijos lemia tai, kad patikrinimų poveikis priklauso nuo jų užduočių turinio, todėl svarbu skirti lėšų patikrinimų turinio tobulinimui, mokslinių bei taikomųjų tyrimų finansavimui. Patikrinimų poveikis priklauso nuo jų rezultatų panaudojimo tolesniame ugdymo procese, dėl to svarbu ugdyti tam reikalingas mokytojų kompetencijas. Derėtų į vertinimą žiūrėti plačiau, kad būtų apimtos mokinių kompetencijos, kurios šiuo metu pabrėžiamos atnaujintame ugdymo turinyje. Juk kaip bus mokiniai vertinami, taip ir ugdomi (tai vienas su kitu susiję sandai), todėl brandos darbui neskiriant atitinkamo dėmesio jau dabar, tikėtina, kad kompetencijomis grįstas ugdymas taip į ugdymo procesą ir „neateis". Atsižvelgti Pasiūlymai nėra tiesiogiai susiję su svarstomu įstatymo projektu. 45. Bendrojo ugdymo taryba,
Švietimo įstatyme siūloma pakeisti 62 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) Bendrojo ugdymo taryba inicijuoja ir pritaria svarsto ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų turinio kaitos perspektyvas , mokytojų kvalifikacijos ir profesinės raidos
mokyklų aprūpinimo projektams . Bendrojo ugdymo tarybos nuostatus tvirtina švietimo, ir mokslo ir sporto ministras;". Šiandien veikianti BUT mano, kad siūlomas pakeitimas iš šios kolegialios valstybės švietimo savivaldos institucijos atima inicijavimo, pritarimo teises ir palieka tik teisę diskutuoti apie pokyčius. Demokratinėje valstybėje siekiama skatinti savivaldą, įtraukiant piliečius į valstybės kūrimą, o ne apriboti jų dalyvavimą priimant svarbius valstybei sprendimus.
Siūlome formuluotę: „2) Bendrojo ugdymo taryba inicijuoja ir pritaria ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programoms, svarsto ir teikia siūlymus ugdymo turinio kaitos perspektyvai, mokytojų kvalifikacijos tobulinimo kryptims, teikia siūlymus dėl mokyklų aprūpinimo. Bendrojo ugdymo tarybos nuostatus tvirtina švietimo, ir mokslo ir sporto ministras;" Pritarti iš dalies Pakeisti įstatymo 62 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) Bendrojo ugdymo taryba inicijuoja ir pritaria svarsto ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų turinio kaitos perspektyvas , mokytojų kvalifikacijos ir profesinės raidos tobulinimo kryptis , teikia siūlymus dėl mokyklų aprūpinimo projektams . Bendrojo ugdymo tarybos nuostatus tvirtina švietimo , ir mokslo ir sporto ministras;“ Bendrojo ugdymo taryba,
į „ugdymas karjerai“. Pastarasis yra šiuolaikiškas, dera su mokyklos paskirtimi ir geriau atspindi karjeros ugdymo grupės turinį: karjeros kompetencijų ugdymo, profesinio informavimo, veiklinimo ir konsultavimo karjerai. „Ugdymas karjerai“ kaip sinonimas sąvokai „profesinis orientavimas“ buvo įtvirtintas ugdymo karjerai programoje (V-72 2014-01-15), tačiau teisės aktuose vis dar vartojami abu terminai. Atsižvelgti 2023 m. I ketv. eigoje ŠMSM planuoja pradėti diskusijas su suinteresuotomis pusėmis dėl Profesinio orientavimo sąvokos keitimo, siekiant įtvirtinti Ugdymo karjerai sąvoką, kaip taikliau atspindinčią realius proceso siekius. Suderinus sąvoką su suinteresuotomis šalimis, numatoma parengti ŠĮ ir PMĮ pakeitimo projektus ir pateikti juos svarstymui LRS. 46.
konfederacija, 2022-12-07 LPK bendruomenė (toliau - LPK) pabrėžia švietimo sistemos orientavimo j pasaulyje vykstančius pokyčius svarbą. Vykstantys globalūs pokyčiai, skaitmeninimas, žalioji transformacija, Pramonė 5.0, kompetencijų darbo vietose kaitos banga kelia iššūkius ir veikia šalies raidą. Nuolat pabrėžiame, kad be kokybiško švietimo, studijų ir mokslo valstybė neturi ateities. Akcentuojame, kad besimokantieji turi būti motyvuoti, pasiruošę dirbti ir gyventi iššūkių pilnoje ir sparčiai besikeičiančių technologijų aplinkoje. Atkreipiame dėmesį į vieną iš tendencijų, jau tampančia problema, su kuria susiduria darbo rinka - tai, kad dirbančiųjų pasiskirstymas švietimo lygiuose neatitinka darbo rinkos struktūros. Žemi bendrojo ugdymo programas baigiančiųjų mokinių pasiekimai įtakoja darbo rinką, mokiniai nestoja į tiksliųjų mokslų krypties specialybes, krizinį lygį pasiekė inžinierinių specialybių pasirinkimas, o ir baigusiųjų įgūdžiai dažnai neatitinka besikeičiančios rinkos poreikių. Visa tai yra bendrojo ugdymo užleistų būtinų sprendimų pasekmės. Nuoseklus besimokančiųjų bendrojo ugdymo mokyklose mokinių pasiekimų žemėjimas, ypač matematikos pasiekimų rezultatai, atveda prie ribos, kai katastrofiškai trūksta kompetencijų sprendžiant skaitmenininimo, žalinimo, transformacijos keliamus iššūkius. LPK bendruomenė iš esmės pritaria Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo Nr. 1-1489 teikiamų įstatymų straipsnių projektų tikslui - sukurti prielaidas mokinių nuosekliam mokinių mokymosi pasiekimų vertinimui, susiejant tolimesnį jo mokymąsi su pasiektais mokymosi rezultatais, neužkertant galimybės įgyti norimą išsilavinimą .
Tačiau akcentuojame, jog:
1) atsižvelgiant į mokymosi pasiekimus, būtina užtikrinti reikalingą švietimo pagalbą mokiniams viso mokymosi proceso metu;
2) ypatingą dėmesį skirti pedagogų kvalifikacijos kėlimui;
3) ypač svarbu, jog laiku būtų atpažįstami mokiniu polinkiai ir teikiamos kokybiškos karjeros specialistų rekomendacijos;
4) svarbus mokyklų vadovų lyderystės stiprinimas. Pritarti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, 2022-12-06 Teikiame siūlymus Lietuvos Respublikos Seime 2022 m. lapkričio 11 d. įregistruoto Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo įstatymo pakeitimų Nr. I-1489 ir Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 projektams. 1. Siūlome Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo Nr. I-1489 7, 8, 9, 10, 11, 14, 16, 19, 20, 21, 23, 29, 36, 38, 39, 41, 43, 44, 46, 49, 52, 53, 56, 57, 58, 59, 62, 63, 64, 67, 69 ir 70 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 56(4) straipsniu įstatymo projektą sujungti ir svarstyti kartu su Lietuvos Respublikos Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 2, 6, 11, 13, 14, 17, 18, 20, 23, 26, 28, 29, 32, 33, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto ir Švietimo įstatymo Nr. I-1489 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu. Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 pakeitimai įtvirtina konkurencinio regioninio mokinių krepšelio finansavimo principą profesinio mokymo įstaigose, o Švietimo įstatymo Nr.
I-1489 pakeitimai numato pagrindinio ugdymo programos pabaigoje nepasiekusių pagrindinio lygio mokinių nukreipimą į profesinio mokymo programas, taip pat nustato pagrindinio išsilavinimo įgijimo kartelę. Taigi, pagal Švietimo įstatymo Nr. I-1489 pakeitimus, nukreipiami į profesinio mokymo įstaigas mokiniai ne visada galės patekti į jų vykdomas programas dėl Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 pakeitimų. Pagrindinio išsilavinimo (ne)įgijimas ir priėmimas į profesinio mokymo įstaigas yra neatsiejami procesai, kurie turi būti suderinti. Abiejų įstatymų nuostatos negali prieštarauti viena kitai. Pritarti Visi minimi įstatymų projektai svarstomi kartu ir pokyčiai derinami tarpusavyje. 2. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, 2022-12-0614
dėmesį, kad Švietimo įstatymo Nr. I-1489 projekte siūlomi Švietimo įstatymo
vidurinio išsilavinimo įgijimo sąlygas. Kiekvieno ugdymo etapo pabaigoje numatomas privalomas nacionalinis pasiekimų patikrinimas, bet aiškiai neapibrėžta pasiekimų patikrinimo 4 ir 8 klasėse paskirtis. Taigi, siūlome papildyti Švietimo įstatymo 38 straipsnį, nurodant, kad nacionalinių mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis – įvertinti mokinių mokymosi rezultatus ir, nustačius pasiekimų lygį, suteikti būtiną mokymosi pagalbą pagrindiniam lygiui pasiekti. Taip pat svarbu užtikrinti tinkamą mokymosi pagalbos finansavimą, kad ji būtų prieinama mokiniams jų lankomoje mokykloje. Numatyti pagrindinio ugdymo pabaigoje (10 klasėje) privalomo nacionalinio pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (toliau – PUPP) rezultatai lems tolesnes mokymosi galimybes.
Mokiniai bus skirstomi į tris grupes pagal PUPP rezultatus: 1) mokiniai, nepasiekę slenkstinio lygio ir neįgiję pagrindinio išsilavinimo; 2) mokiniai, pasiekę slenkstinį lygį, įgiję pagrindinį išsilavinimą ir turintys teisę siekti vidurinio išsilavinimo kartu su profesinio mokymo programa; 3) mokiniai, pasiekę pagrindinį lygį, įgiję pagrindinį išsilavinimą ir turintys teisę siekti vidurinio išsilavinimo pasirinktoje mokykloje. Svarbu atkreipti dėmesį, kad iki šiol galiojančios bendrosios pradinio ir pagrindinio ugdymo programos numato tik tris mokymosi pasiekimų lygius (patenkinamą, pagrindinį ir aukštesnįjį). Siūlomi pakeitimai pagal naujas pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas numato keturis mokymosi pasiekimo lygius (slenkstinį, patenkinamą, pagrindinį ir aukštesnįjį). Keičiant vertinimo sistemą, svarbu įvertinti tinkamą terminą pereinamajam laikotarpiui, užtikrinti sklandų pasiruošimą pokyčių įgyvendinimui, numatyti pagalbą ir kurso kartojimo galimybes mokiniams nenutrūkstamame mokymosi procese. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad 2022 m. birželio 30 d. LR Prezidento dekretu (Nr. XIV-1261) priimto Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 24, 38 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo nuostatos nėra įsigaliojusios pilna apimtimi ir galimi neatitikimai dėl pasiekimo lygių. Pereinant nuo trijų pasiekimo lygių prie keturių, atsiranda neaiškumas dėl pasiekimų lygių apibrėžties. Dėl Švietimo įstatymo Nr. I-1489 projekte numatomo mokyklos pasirinkimo ribojimo viduriniam išsilavinimui įgyti po 10 klasės dalis mokinių gali iškristi iš švietimo sistemos dėl teisinės aplinkos sukurtų spragų, užtikrinant mokinių perėjimą tarp skirtingo tipo mokymosi įstaigų.
Tarp nepasiekusių slenkstinio pasiekimų lygio nemaža dalis mokinių bus iš pažeidžiamų socialinių grupių ar socialinę atskirtį patiriantys vaikai, t. y. gyvenantys nepalankioje socialinėje, ekonominėje, kultūrinėje aplinkoje, turintys negalią ir kiti. Dėl riboto profesinio mokymo įstaigų tinklo 15–16 metų amžiaus mokiniai turės išvykti mokytis toliau nuo namų. Nelankančių mokyklos ir nebaigusių vidurinio ugdymo jaunuolių dalis gali didėti dėl įvairių priežasčių, t. y. per didelis atstumas nuo namų, netenkinanti mokymo programų kokybė ar pasirinkimo įvairovė, nerealizuoti lūkesčiai ir pan. Dėl to turi būti užtikrintos šių asmenų galimybės kartoti 10 klasės kursą ir siekti įgyti pagrindinį išsilavinimą. Pritarti Papildyti įstatymo 38 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Mokymosi pasiekimų vertinimo ugdymo (ugdymosi) procese paskirtis – padėti mokiniui pasitikrinti individualią mokymosi pažangą, nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su bendrosiose programose nustatytais pasiekimų lygiais ar (ir) profesiniais standartais, padėti rekomenduoti priimti sprendimus dėl tolesnio mokymosi bendrojo ugdymo mokykloje, profesinio mokymo įstaigoje ar aukštojoje mokykloje ar veiklos .“
kanceliarija, 2022-12-062 Argumentai: Būtina užtikrinti tinkamą socialinę riziką patiriančių vaikų pasirengimą pradiniam ugdymui. Atsiejus galimybę priešmokykliniame ugdyme mokytis dvejus metus nuo tikslinės grupės, t. y. vaikų gyvenančių socialinės rizikos aplinkoje, galimai nebus užtikrintas „lygaus starto“ tikslas ir didės vaikų, pasiliekančių priešmokykliniame ugdyme antrus metus, skaičius. Tuo tarpu finansiniai ištekliai ir infrastruktūra bus nepakankami priešmokyklinio ugdymo kokybei užtikrinti.
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (dabar – STRATA) atliktas tyrimas
„Aukštojo mokslo prieinamumas: ar skirtingo SES
[5] vaikams sudarome lygias galimybes įgyti išsilavinimą“ patvirtina, kad žemas SEK turi įtakos ne tik mokymosi pasiekimų rezultatams PISA tyrimuose, bet ir laikant valstybinius brandos egzaminus (toliau – VBE) [6] . Nei vieno VBE nelaikė 48 proc. mokinių iš žemo SEK ir 26 proc. iš likusių šeimų. 4 ir daugiau VBE išlaikė 22 proc. mokinių žemo SEK ir 43 proc. iš likusių šeimų. Nustatyta, kad dėmesio skaitymui iki pirmos klasės iš palankių mokymuisi aplinkų vaikai sulaukė nuo 1000 iki 1700 valandų, o vaikų, kurių socialinė ir ekonominė padėtis buvo nepalanki, skaitymo namuose iki mokyklos laikas buvo tik 25 valandos per visą namuose praleistą laiką. Šeimos dėmesys vaikui, jo nuteikimui skaityti yra susijęs su jo būsimu skaitymo gebėjimu (Brodeur ir kt., 2011 [7] ;
Lafontaine, 2016 [8] ). Todėl svarbu atsižvelgus į rizikas, ypač vaikų iš socialiai nepalankios aplinkos, sudaryti jiems tinkamas mokymosi sąlygas, kurios padėtų įveikti sunkumus. Veiklos tyrimais pagrįstos ugdomosios situacijos (veiklos) naudingiausios rizikos grupės vaikams (Dion, Bro¬deur, Gosselin, Campeau et Fuchs, 2010 [9] ). Pasiūlymas:
3Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui,
kai tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos jam sueina 5 metai. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, vaikui priešmokyklinis ugdymas gali būti pradedamas teikti, kai jam tais kalendoriniais metais 5 metai sueina iki rugsėjo 1 dienos. Priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas vėliau tėvų (globėjų) sprendimu, bet ne vėliau, negu vaikui tais kalendoriniais metais sueina 6 metai.
Socialinę riziką patiriančiam vaikui priešmokyklinis ugdymas užtikrinamas švietimo, mokslo ir sporto ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. Jei vaikui priešmokyklinis ugdymas buvo pradėtas teikti kai jam tais kalendoriniais metais suėjo 5 metai, Švietimo švietimo , mokslo ir sporto ministro nustatytais atvejais ir nustatyta tvarka įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, priešmokyklinis ugdymas gali trukti dvejus metus. Nepritarti Priešmokyklinis ugdymas teikiamas visiems vaikams, neišskiriant socialinę riziką patiriančių vaikų. 4. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, 2022-12-064 Argumentai:
Įtvirtinant privalomą nacionalinį mokymosi pasiekimų vertinimą, svarbu užtikrinti mokymosi pagalbą, tinkamą finansavimą šiai pagalbai įgyvendinti ir mokiniams užtikrinti galimybes perlaikyti PUPP tais pačiais metais suteikiant asmeniui pakankamai laiko užpildyti žinių spragas. Pasiūlymas: Papildyti naujomis dalimis:
4(1). Nepasiekus pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo slenkstinio lygio, mokiniui sudaromos sąlygos ne anksčiau kaip po dviejų savaičių ir ne vėliau kaip po mėnesio pakartotinai laikyti atitinkamo dalyko pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą. Iki pakartotinio laiko asmeniui teikiamos dalyko konsultacijos Švietimo, sporto ir mokslo ministro nustatyta tvarka. 4(2) Neįgijusiam pagrindinio išsilavinimo asmeniui užtikrinama galimybė kartoti pagrindo ugdymo programos baigiamosios klasės kursą ir(ar) mokytis profesinio mokymo programoje. Pritarti iš dalies Žr. argumentus dėl Teisės departamento 1 pastabos. 5.
kanceliarija, 2022-12-065 Argumentai: Aiškinamajame rašte nėra deramai paaiškintas visuotinio vidurinio ugdymo atsisakymo tikslas, nenurodytos galimos pasekmės visuomenės išsilavinimui, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo įstaigų tinklams, socialinės apsaugos sistemai, aukštojo mokslo sistemai, darbo rinkai. Kyla pagrįstų abejonių, ar prasčiausius mokymosi rezultatus turinčių asmenų nukreipimas į profesinio mokymo įstaigas atitinka Nacionaliniame pažangos plane keliamą pirmąjį tikslą: „pereiti prie mokslo žiniomis, pažangiosiomis technologijomis, inovacijomis grįsto darnaus ekonomikos vystymosi ir didinti šalies tarptautinį konkurencingumą“ Remiantis 2022 m. PUPP rezultatais, apie 60 proc. kartos moksleivių nepasiekia pagrindinio pasiekimų lygmens, kuris pagal atnaujintas bendrąsias programas prilyginamas patenkinamam lygiui. Atkreiptinas dėmesys, kad profesinio mokymo įstaigų tinklas tolygiai nepadengia visos Lietuvos regionų. Taip pat negali užtikrinti vienodos pasiūlos: (i) 12-oje savivaldybių neegzistuoja profesinio mokymo įstaigos; (ii) Likusiose savivaldybėse skiriasi galimas pasirinkimas tarp teikiamų profesinių mokymo programų ir jų lygmenų; (iii) siūlomas krepšelio principo įvedimas į profesinio mokymo sistemą stiprins profesinių mokymo įstaigų koncentraciją didmiesčiuose ir toliau mažinant pasirinkimo galimybes regionuose; (iv) Tiesiogiai ŠMSM pavaldume esančių Profesinių mokymo įstaigų mokinių mokymosi rezultatai galimybes stoti į aukštąsias mokyklas teužtikrina iki 3 proc. absolventų . Taip pat pabrėžtina, kad asmenims įgijusiems pagrindinį išsilavinimą turime užtikrinti visuotinį vidurinį ugdymą. Pasiūlymas:11 straipsnio 2 dalis
visuotinis vidurinis ugdymas teikiamas mokiniui, įgijusiam pagrindinį išsilavinimą ir pasiekusiam švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytų dalykų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ne žemesnį kaip patenkinamą lygį.
Asmeniui, įgijusiam pagrindinį išsilavinimą ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytų dalykų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų metu pasiekusiam slenkstinį lygį, yra garantuojamas vidurinis ugdymas kartu su profesinio mokymo programa
kanceliarija, 2022-12-0627 Argumentai: Siekis apriboti konkursinių komisijų sudėtį ir narių skaičių kelia riziką proceso skaidrumui ir demokratiškumui. Panaikinus galimybę komisijose dalyvauti mokinių atstovams formuojama prieštaringa nuostata, kad jie nėra svarbūs ar lygiaverčiai švietimo procesų dalyviai. Švietimo vadyba neatlieps Geros mokyklos koncepcijos ir švietimo demokratiškumo principų. Pasiūlymas:
12. 11 . Valstybinių švietimo įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo, savivaldybių biudžetinių švietimo įstaigų atveju – savivaldybės meras, savivaldybių viešųjų švietimo įstaigų atveju – dalyvių susirinkimas ar jo įgaliotas asmuo viešam konkursui švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti sudaro komisiją iš 7 narių .
Į viešo konkurso bendrojo ugdymo mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovo pareigoms eiti komisiją po vieną narį du narius siūlo skirti valstybinių mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo, savivaldybių biudžetinių švietimo įstaigų atveju – savivaldybės meras, savivaldybių viešųjų švietimo įstaigų atveju – dalyvių susirinkimas ar jo įgaliotas asmuo, po vieną narį siūlo skirti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, atitinkamo tipo švietimo įstaigų ar vadovų asociacija, švietimo įstaigų vadovų ar atitinkamo tipo švietimo įstaigų asociacija, taip pat valstybinių mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo, savivaldybių biudžetinių švietimo įstaigų atveju – savivaldybės meras, savivaldybių viešųjų švietimo įstaigų atveju – dalyvių susirinkimas ar jo įgaliotas asmuo kviečia vieną mokyklos socialinių partnerių atstovą, 3 narius siūlo skirti mokyklos bendruomenė taryba savo sprendimu po vieną iš tėvų, pedagogų, mokinių (jeigu jie nėra sukakę 16 metų, jiems atstovauja tėvai) atstovų . Viešo konkurso švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti komisijos nariu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo , kuris pagal šio įstatymo 51 straipsnį yra nepriekaištingos reputacijos . Šios komisijos nariais negali būti valstybės politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Komisijos sudėtis skelbiama viešai švietimo įstaigos interneto svetainėje Pritarti iš dalies Pakeisti 59 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: 12. 11.
11Valstybinių švietimo įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo, savivaldybių biudžetinių švietimo įstaigų atveju – savivaldybės meras, savivaldybių viešųjų švietimo įstaigų atveju – dalyvių susirinkimas ar jo įgaliotas asmuo viešam konkursui švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti sudaro komisiją iš 7 narių . Į viešo konkurso bendrojo ugdymo mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovo pareigoms eiti komisiją po vieną narį du narius siūlo skirti valstybinių mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo, savivaldybių biudžetinių švietimo įstaigų atveju – savivaldybės meras, savivaldybių viešųjų švietimo įstaigų atveju – dalyvių susirinkimas ar jo įgaliotas asmuo, po vieną narį siūlo skirti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, atitinkamo tipo švietimo įstaigų ar vadovų asociacija, švietimo įstaigų vadovų ar atitinkamo tipo švietimo įstaigų asociacija, taip pat valstybinių mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo, savivaldybių biudžetinių švietimo įstaigų atveju – savivaldybės meras, savivaldybių viešųjų švietimo įstaigų atveju – dalyvių susirinkimas ar jo įgaliotas asmuo kviečia vieną mokyklos socialinių partnerių atstovą,
3 2 narius siūlo skirti mokyklos bendruomenė taryba savo sprendimu (mokinys gali būti siūlomas, jei jam yra sukakę 16 metų). iš (po vieną atstovą siūlo skirti tėvai, pedagogai, mokiniai – jeigu jie nėra sukakę 16 metų, jiems atstovauja tėvai) tėvų ir mokytojų atstovų . Viešo konkurso švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti komisijos nariu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo , kuris pagal šio įstatymo 51 straipsnį yra nepriekaištingos reputacijos . Šios komisijos nariais negali būti valstybės politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.
Komisijos sudėtis skelbiama viešai švietimo įstaigos interneto svetainėje. 7. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, 2022-12-0613 Argumentai: Siekiant plėsti neformaliojo ugdymo ir dalyvavimo Kultūros paso programose galimybes ir pasiekiamumą regiono vaikams, svarbu užtikrinti finansavimą mokinių pavėžėjimui. Ypač tiems vaikams, kurie gyvena atokiose vietovėse. Ministerija nuo 2022 m. nevykdo mokyklinių autobusų programos, tačiau panaikinus nuostatą, kad mokinių vežimo mokykliniu autobusu tvarką nustato ministras, atsiranda rizika dėl transporto priemonių pritaikymo mažamečiams ir turintiems negalią vaikams. Atkreipiame dėmesį, kad 2021 m. atlikto tyrimo duomenimis [10] virš 50 proc. už keliones moka pačios mokyklos ir tėvai. Pasiūlymas:
1. Mokiniai į atitinkamą formaliojo ugdymo programą vykdančią mokyklą, neformaliojo ugdymo programą ir (ar) Kultūros paso programą vykdančią instituciją , vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymu (toliau – Transporto lengvatų įstatymas) , vežami visuomeniniu transportu mokinio pažymėjime nurodytu maršrutu, mokykliniu autobusu arba kitu transportu. Į mokyklą ir atgal privalo būti vežami kaimuose, miesteliuose toliau kaip 3 kilometrai nuo mokyklos gyvenantys mokiniai, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, ir vaikai, kuriems paskirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas. Mokinių vežimo mokykliniu autobusu tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. Lėšos mokinių pavėžėjimui į neformaliojo ugdymo programą ir (ar) Kultūros paso programą vykdančią instituciją skiriamos iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką ir iš savivaldybių biudžetų asignavimų.
Nepritarti Ministerija nuo šių metų nevykdo mokyklinių autobusų programos, aprūpinant savivaldybes mokykliniais geltonaisiais autobusais, todėl Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras 2022 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-342 „Dėl Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto lėšų, skirtų savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklų tinklo stiprinimo iniciatyvoms skatinti, paskirstymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto lėšas, kuriomis pačios savivaldybės savo sprendimu sieks optimaliausio sprendimo mokinių pavėžėjimui užtikrinti. 8. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, 2022-12-0614 Argumentai:
Siūlome apibrėžti pasiekimų vertinimo paskirtį, atskiriant vertinimą ugdymo procese nuo nacionalinio pasiekimų vertinimo. Įstatymo nuostatos turi derėti su poįstatyminiais teisės aktais, tvirtinamais ministro įsakymu. Pasiekimų lygiai, išorinis vertinimas ir vertinimo tikslai yra apibrėžti ministro patvirtintose naujose Bendrojo ugdymo programose, kurios įsigalioja nuo 2024 m. Pasiūlymas:
ugdymo(si) procese paskirtis
Mokiniams, kurių pradinio ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo lygis yra žemesnis nei pagrindinis, suteikiama būtina mokymosi pagalba ir (ar) teikiamos konsultacijos dėl tolesnio mokymosi ar veiklos. Mokymosi pagalba teikiama ir finansuojama ministro nustatyta tvarka. Pritarti iš dalies Papildyti įstatymo 38 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Mokymosi pasiekimų vertinimo ugdymo (ugdymosi) procese paskirtis – padėti mokiniui pasitikrinti individualią mokymosi pažangą, nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su bendrosiose programose nustatytais pasiekimų lygiais ar (ir) profesiniais standartais, padėti rekomenduoti priimti sprendimus dėl tolesnio mokymosi bendrojo ugdymo mokykloje, profesinio mokymo įstaigoje ar aukštojoje mokykloje ar veiklos .“
kanceliarija, 2022-12-0627 Argumentai: Panaikinus galimybę spręsti dėl antros kadencijos, sukuriamas lūkestis, kad tik atskirais atvejais vadovas skiriamas vienai kadencijai. Šiuo metu
„gerai“ įvertintiems vadovams ne visada teikiamas siūlymas eiti pareigas
antrąją kadenciją. Ir gerai įvertintas vadovas, vykdantis savo tiesiogines pareigas, gali būti netinkamas konkrečiu atveju dėl mokyklos kultūros ypatumų /savitumo. Neliks lankstumo sprendžiant dėl vadovo tinkamumo konkrečiai mokyklai,
„nebaudžiant“ blogu vertinimu. Pasiūlymas:
59 straipsnio 4 dalis
valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias aukštą ją mokyklas mokyklą ) vadovo pirmajai penkerių metų kadencijai, jis gali būti skiriamas be konkurso antrajai penkerių metų kadencijai, jeigu jo metų veikla kiekvienais metais buvo vertinama labai gerai arba gerai ir jis sutinka eiti pareigas .
Pasibaigus valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias aukštąją mokyklas mokyklą ) vadovo kadencijai, jam sutikus, jo įgaliojimai pratęsiami , iki įvyks viešas konkursas švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti ir bus paskirtas švietimo įstaigos vadovas. Valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias aukštąją mokyklas mokyklą ) vadovas, baigęs penkerių metų kadenciją, turi teisę dalyvauti tos pačios švietimo įstaigos viešame konkurse vadovo pareigoms eiti. Nepritarti Įstatymo nuostata tikslinama dėl šiuo metu kylančios dviprasmybės, kokiu atveju švietimo įstaigos vadovas „gali būti“ skiriamas antrajai kadencijai be konkurso. Dabartinėje Švietimo įstatymo 59 straipsnio redakcijoje numatyta vienintelė sąlyga – jeigu jo metų veikla kiekvienais metais buvo vertinama labai gerai arba gerai. Tačiau net ir vykdantiems šią sąlygą vadovams ne visada teikiamas siūlymas eiti pareigas antrąją kadenciją motyvuojant tuo, kad jei „gali būti“, tai „gali ir nebūti“ teikiamas toks siūlymas ignoruojant vienintelę sąlygą. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Edmundas Pupinis, 2022-12-0612 1-5 Argumentai: Pagal galiojančio Švietimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalį (Projekto 12 straipsnio 2 dalį) turi būti parengtas ir švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintas Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą kriterijų sąrašas.
Nėra teisinio aiškumo pagal kokias programas mokomų mokinių priėmimo kriterijai turi būti nustatyti, nes bendrojo ugdymo mokyklos vykdo ne tik bendrojo ugdymo programas, bet ir priešmokyklinio ugdymo, bei ikimokyklinio ugdymo programas. Priešmokyklinio ugdymo programas taip pat vykdo ir ikimokyklinio ugdymo mokyklos. Galiojančio Švietimo įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą pirmumo teise privalo būti priimamas asmuo, gyvenantis mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) tai mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje. Nėra teisinio aiškumo į kokias programas mokinys privalo būti priimamas pirmumo teise gyvenantis mokyklos aptarnavimo teritorijoje. Siekiant teisinio aiškumo siūloma nustatyti pagal kokias programas mokytis švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato priėmimo kriterijus. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 7 punktą priešmokyklinis ugdymas ir bendrasis lavinimas yra valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcija. Todėl siūloma, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras turi nustatyti priėmimo kriterijus mokytis pagal bendrojo ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo programas bendrojo ugdymo mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo mokyklose. Taip pat siūloma galiojančio Švietimo įstatymo 3 dalyje nustatyti, kad pirmumo teise privalo būti priimama iš mokyklai priskirtos aptarnavimo teritorijos mokytis pagal bendrojo ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo programas.
Siekiant dermės tarp Švietimo įstatymo siūlomo 29 straipsnio 2 dalies pakeitimo ir 29 straipsnio 6 dalies siūloma nustatyti, kad savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) nustato priėmimo tvarką ne į visas ikimokyklinio ugdymo mokyklos vykdomas programas, bet tik į ikimokyklinio ugdymo programą. Pagal pateiktą pasiūlymą priėmimo kriterijus į priešmokyklinio ugdymo programą nustatys švietimo, mokslo ir sporto ministras. Taip pat siūloma, kad savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) nustatytų ne tik priėmimo į valstybinę ir savivaldybės ikimokyklinio ugdymo formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklą ir neformaliojo vaikų švietimo mokyklą tvarką, bet ir kriterijus. Savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai (dalyvių susirinkimui) nustačius į anksčiau minėtas mokyklas priėmimo kriterijus norintiems mokytis šiose mokyklos būtų aišku kokius priėmimo kriterijus jie turi atitikti. Priėmus teikiamus pasiūlymus rengiant įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus bus aišku į kokias programas priėmimo kriterijus nustatyti. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 12 straipsniu keičiamą Švietimo įstatymo 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 29 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo
mokyklą mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo programas, ikimokyklinio ugdymo mokyklą mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą tvarką nustato savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), vadovaudamasi švietimo , mokslo ir sporto ministro patvirtintais priėmimo kriterijais.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą mokytis pagal priešmokyklinio, bendrojo ugdymo programas, ikimokyklinio ugdymo mokyklą mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą pirmumo teise privalo būti priimamas asmuo, gyvenantis mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) tai mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje. Tėvų (globėjų, rūpintojų) ir vaiko pageidavimu vaikas gali būti priimtas į kitą bendrojo ugdymo mokyklą, tuo atveju, jeigu joje yra laisvų vietų.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės ikimokyklinio ugdymo mokyklą mokytis pagal ikimokyklinio ugdymo programą, formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklą ir neformaliojo vaikų švietimo mokyklą kriterijus ir tvarką nustato savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas).“
24. Pakeisti 29 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Asmenų priėmimą į profesinio mokymo įstaigas ir
neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas vykdančias mokyklas nustato Profesinio mokymo įstatymas ir Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymas.“
29 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Mokinys Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir
vidutinės priežiūros įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka gali būti perkeltas į kitą mokyklą arba jam gali būti skirta kita minimalios ar vidutinės priežiūros priemonė.“
2Seimo narys Edmundas Pupinis,
2022-12-0623 Mokyklose pasitaiko mokiniams nelaimingų atsitikimų. Jie tiriami, registruojami ir apskaitomi vadovaujantis Moksleivių nelaimingų atsitikimų tyrimo, registravimo ir apskaitos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2000 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 113 „Dėl Moksleivių nelaimingų atsitikimų tyrimo, registravimo ir apskaitos nuostatų“.
Juos reikėtų atnaujinti, bet jų rengimo teisinis pagrindas nebegalioja. Todėl siūloma Projekto 56 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras tvirtina mokinių, išskyrus besimokančių pagal aukštojo mokslo programas, nelaimingų atsitikimų tyrimo tvarkos aprašą. Priėmus teikiamą pasiūlymą švietimo, mokslo ir sporto ministrui bus teisinis pagrindas patvirtinti nūdienos reikalavimus atitinkančią mokinių nelaimingų atsitikimų tyrimo tvarką Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 23 straipsniu keičiamą Švietimo įstatymo
nauju 6 punktu ir jį išdėstyti taip:
straipsnio pakeitimas 2. Švietimo, mokslo ir sporto ministras: „6) tvirtina mokinių, išskyrus besimokančių pagal aukštojo mokslo programas, nelaimingų atsitikimų tyrimo tvarkos aprašą;“
atitinkamai 7 punktu. Pritarti
3Seimo narys Edmundas Pupinis,
2022-12-0636 Kadangi Projekto 36 straipsnyje nustatyta, kad 12 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2023 m. vasario 1 d. , todėl siūloma atitinkamai patikslinti Projekto 36 straipsnio 1 ir 2 dalis. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 36 straipsnio 1-2 dalis ir jas išdėstyti taip:
įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas „1. Šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnio
1, 2, 3 dalį dalis , 13 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnį, 15 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 1 dalį, 17 straipsnio 4 dalį, 18 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 2 dalį, 21, 22, 23, 24, 25 straipsnius,
šio straipsnio 8 ir 9 dalis, įsigalioja 2023 m. rugsėjo 1 d. 2. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 , 2, 3 dalis dalys įsigalioja
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Ekonomikos komitetas, 2022-12-01 Pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-2240 ir Komiteto išvadoms. Kartu pažymėti, kad šio įstatymo projekto nuostatos turėtų būti suderintos su Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 2, 6, 11, 13, 14, 17, 18, 20, 23, 26, 28, 29, 32, 33, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2246 nuostatomis, iki kurių įsigaliojimo turėtų būti atliktas darbo rinkos tyrimas valstybės ar regionų mastu. Pritarti
2Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
2022-12-02 Pritarti įstatymo projektui, tačiau siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į papildomo Socialinių reikalų ir darbo komiteto, Seimo kanceliarijos Teisės departamento bei suinteresuotų asmenų pastabas ir pasiūlymus. Komiteto nuomone (pastabos, pasiūlymai):
siūlomi švietimo sistemoje teisinio reguliavimo pokyčiai gali būti suderinami su projekto Aiškinamajame rašte įvardintais siektinais tikslais bei uždaviniais. Atsižvelgiant į situaciją Lietuvos darbo rinkoje, kuomet iš esmės trūksta darbo jėgos, o mokinių bei gyventojų skaičius nuolat mažėja, taip pat įvertinus situaciją švietimo sistemoje, kai yra didelis pedagogų ar pagalbos mokiniui specialistų trūkumas (ir jis dar augs), o daliai mokinių pagalbos mokiniui paslaugos yra tiesiog neprieinamos, [11] vien tik aukštesnių reikalavimų moksleiviams nustatymas pagrindiniam išsilavinimui įgyti, prieš tai neišsprendus ar nesumažinus problemų, perspektyvoje gali turėti neigiamą poveikį užimtumo ar socialinei sistemai. Pritarti
3Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
2Siekiant atliepti darbo rinkos poreikius,
pritartina švietimo sistemos siekiui paskatinti daugiau bendrojo ugdymo mokyklų mokinių rinktis mokymąsi profesinėse mokyklose.
Vis tik įvertinus prognozes darbo rinkai, pirmiausiai yra reikalingi asmenys su IV lygio profesine kvalifikacija, kuri siejama su vidurinio ugdymo programomis. Todėl profesinio mokymo prestižą užtikrinti gali garantuojamas kokybiškas vidurinis ugdymas profesinėse mokyklose. Pritarti
4Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
poreikių turintiems mokiniams įgyti profesiją. Valstybės kontrolės atliktas auditas dėl profesinio mokymo organizavimo parodė, kad absoliuti dauguma profesinių mokyklų neturėjo specialiųjų pedagogų [12] ; ir tai tebelieka iššūkiu visai švietimo sistemai [13] . Svarbu, užtikrinti, kad vykdant mokinių pasiekimų patikrinimus, būtų atsižvelgiama į specialiuosius ugdymosi poreikius turinčius mokinius ir pasiekimų patikrinimo metu toks poreikis būtų aiškiai identifikuotas, pritaikant vertinimo sistemą. Pritarti
5Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
buvo registruoti 6367 asmenys, turintys tik pradinį išsilavinimą, kas sudarė 4,5 proc. visų registruotų bedarbių. Pastebėtina, kad profesinio mokymo programų pasirinkimas asmenimis be pagrindinio išsilavinimo yra ženkliai mažesnis [14] . Užimtumo tarnybos galimybės taip pat ribotos tokius asmenis greitai ir sėkmingai integruoti į darbo rinką, o ir lūkesčiai asmeniui be atitinkamo išsilavinimo objektyviai negali būti dideli (jau dabar stebimas asmenų, kuriems suteikiamas ne bedarbio, o tik darbo rinkai besirengiančio asmens statusas, augimas; jiems trūksta motyvacijos, jie neturi profesinio pasirengimo).
Todėl svarbu, jog būtų numatyta daugiau saugiklių ir alternatyvų mokiniams, nepasiekusiems pagrindinio ugdymo įvertinimo slenkstinio pasiekimų lygio, kad jie anksčiau laiko neiškristų iš švietimo sistemos ir taip nedidėtų socialinė bei regioninė atskirtis. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
ir komiteto išvadoms;
įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, prieš įsigaliojant juos derinti su Švietimo ir mokslo komitetu. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: E. Jovaiša. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Artūras Žukauskas ŠMK biuro vedėja Lina Vingrytė [1] Kaip parodė EBPO 2015 m. tyrimas, Lietuvos vaikų, kurių šeimų pajamos priklausė ketvirčiui mažiausias pajamas gaunančių šeimų grupei, pasiekimai sudarė 85 proc. pasiekimų vaikų, kurie augo šeimose, pagal pajamas priklausančiose turtingiausiam ketvirčiui. [2] STRATA profesinio mokymo stebėsenos 2021 m. duomenimis: (1) iš pirminį profesinį mokymą 2021 m. baigusių beveik 10 000 mokinių, tik trečdalis įgijo vidurinį išsilavinimą ir tik apie 16 proc. laikė bent vieną valstybinį egzaminą (Remiantis ŠVIS duomenimis, 2021 m. pirminiame PM suaugusieji (29 metų amžiaus ir vyresni žmonės) sudarė 16,7 proc.), (2) VBE rezultatai pagal įvertinimo balus rodo egzistuojančius kokybės skirtumus BU ir PM sistemose, ir tarp skirtingų PM įstaigų (2021 m.
BU sistemoje rodiklio minimali ir maksimali reikšmės skyrėsi 13,4 procentinio punkto, o PM sistemoje – 65,6 procentiniais punktais.), (3) PM nepatrauklumas jaunesniems žmonėms susijęs su mažomis galimybėmis siekti aukštesnio kompetencijų lygmens.(4) BU ir PM kokybė PM įstaigose yra labai skirtinga. Vienas iš svarbių veiksnių – mokytojų ir jų kvalifikacijos tobulinimo (profesijos mokytojų daugumą sudaro 50 metų amžiaus ir vyresni asmenys (56 proc.
2021 m.)). https://strata.gov.lt/wp-content/uploads/2022/09/PMBA2021_LT_web.pdf [3] Remiantis Valstybės kontrolės audito 2020 01 31 ataskaita Ar profesinis mokymas organizuojamas efektyviai , profesinį mokymą renkasi prasčiau besimokantys asmenys, dažnai iš skurdžiai gyvenančių šeimų [4] STRATA profesinio mokymo stebėsenos 2021 m. duomenimis, profesinio orientavimo situacija 2017–2021 m. dar labiau pablogėjo – 2021 m. tik trylikoje iš šešiasdešimties savivaldybių PM įstaigose dirbo 41 karjeros specialistas. [5] SES – Socioekonominio moksleivių statuso (toliau – SEK) [6] https://strata.gov.lt/images/tyrimai/am-prieinamumas-2018.pdf [7] Brodeur, M., Dion, É., Laplante, L., Mercier, J., Desrochers, A. et Bournot-Trites, M. (2011). Prévenir les difficultés d’apprentissage en lecture : mobilisation des connaissances issues de la recherche par l’implantation du modèle à trois niveaux. Vivre le primaire, 23(1), 30-32. [8] Lafontaine, L. (2016). Recherche-action-formation au préscolaire et au 1er cycle du primaire: pistes méthodologiques. La recherche-action et la recherche-développement au service de la littératie. Les Éditions de l’université de Sherbrooke, pp. 41-67. Doi: http://dx.doi.org/10.17118/11143/8809 [9] Dion, É., Brodeur, M., Gosselin, C., Campeau, M.-È. et Fuchs, D. (2010). Implementing Research-Based Instruction to Prevent Reading Problems among Low-Income Students: Is Earlier Better?
Lear¬ning Disabilities Research & Practice, 25(2), 87-96. [10] https://www.lnb.lt/media/public/projektai/dokumentai/Apklausos_Neformalusis_ugdymas_ir_kult%C5%ABros_paso_veiklos_ataskaita.pdf. [11] Vyriausybės strateginės analizės centras (Strata), Pedagogų poreikio prognozavimas 2021 , https://strata.gov.lt/images/tyrimai/2021-metai/20210318-pedagogu-poreikio-prognozavimas-rezultatu-apzvalga.pdf , 19 psl. [12] Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaita „ Ar profesinis mokymas organizuojamas efektyviai“ , 2020 m. sausio 31 d., https://www.valstybeskontrole.lt/LT/Post/15454/profesinio-mokymo-kokybe-uztikrinama-nepakankamai-mokiniu-mazeja-patalpos-ir-ir [13] https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1772366/issukis-svietimo-sistemai-stinga-pagalbos-specialiuju-ugdymo-poreikiu-vaikams . Taip pat prognozuojama, kad įtraukiojo ugdymo diegimas ženkliai padidins pagalbos mokiniui specialistų poreikį, taip pat augs pedagogų, mokytojų padėjėjų poreikis https://strata.gov.lt/images/tyrimai/2021-metai/20210318-pedagogu-poreikio-prognozavimas-rezultatu-apzvalga.pdf [14] Strata, Profesinis mokymas Lietuvoje 2021 , https://strata.gov.lt/wp-content/uploads/2022/09/PMBA2021_LT_web.pdf