Projekto lyginamasis variantas
FISKALINĖS SUTARTIES ĮGYVENDINIMO KONSTITUCINIO ĮSTATYMO Nr. XII-1289 1, 4 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ir ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Papildyti 1 straipsnį 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šio įstatymo paskirtis – užtikrinti valdžios sektoriaus finansų tvarumą, stabilią ūkio plėtrą ir įgyvendinti 2012 m. kovo 2 d. Belgijos Karalystės, Bulgarijos Respublikos, Danijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Estijos Respublikos, Airijos, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Italijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Vengrijos, Maltos, Nyderlandų Karalystės, Austrijos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Portugalijos Respublikos, Rumunijos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje (toliau – Fiskalinė sutartis). 2 . Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede. “2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Kiekvienas valdžios sektoriui priskiriamas biudžetas, kurio planuojami asignavimai neviršija 0,3 procento praėjusių metų BVP to meto kainomis, turi būti planuojamas, tvirtinamas, keičiamas ir vykdomas taip, kad to biudžeto asignavimai neviršytų jo pajamų (asignavimus ir pajamas vertinant kaupiamuoju principu) , išskyrus metus, kuriais pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos viešai paskelbtą ekonominės raidos scenarijų, dėl kurio tvirtinimo kontrolės institucija paskelbė savo išvadą, numatomas neigiamas produkcijos atotrūkis nuo potencialo.
Pastaruoju atveju asignavimai negali viršyti pajamų daugiau kaip 1,5 procento.“
2. Papildyti 4 straipsnį 5
„
5. Nustatoma tokia savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklė – savivaldybė, tikrindama savo biudžeto atitiktį atitinkamai šio straipsnio 2 arba 4 dalyje nustatytai biudžeto sudarymo taisyklei, gali:1 ) iš asignavimų atimti asignavimus, skirtus Europos Sąjungos ir kitai tarptautinei finansinei paramai bendrai finansuoti, įskaitant tinkamų finansuoti išlaidų daliai tenkantį pridėtinės vertės mokestį, išskyrus iš valstybės biudžeto gautus asignavimus, skirtus Europos Sąjungos ir kitai tarptautinei finansinei paramai bendrai finansuoti;2 ) prie einamųjų metų pajamų pridėti tokią dalį praėjusių metų gruodžio 31 dieną buvusių sukauptų savivaldybės biudžeto nepanaudotų pajamų – gautų, tačiau nepanaudotų pajamų, išskyrus nepanaudotas Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, – kuri einamaisiais metais panaudojama asignavimams. 6 .
6. Savivaldybės skola pagal įsipareigojamuosius skolos dokumentus, įskaitant paskolos, finansinės nuomos (lizingo) sutartis, bet neapsiribojant jomis, negali viršyti 60 procentų (Vilniaus miesto savivaldybės – 75 procentų) valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nurodytų tiems metams prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir paskutinių pasibaigusių metų savivaldybės biudžeto gautų pajamų, išskyrus pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio, valstybės biudžeto dotacijas ir Europos Sąjungos ir kitą tarptautinę finansinę paramą, sumos. 7 . Savivaldybės prisiimti įsipareigojimai pagal garantijas dėl savivaldybės valdomų įmonių prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti kreditoriams lėšas pagal paskolų sutartis, finansinės nuomos (lizingo) sutartis ar kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus negali viršyti 10 procentų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nurodytų tiems metams prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir paskutinių pasibaigusių metų savivaldybės biudžeto gautų pajamų, išskyrus pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio ir valstybės biudžeto dotacijas, sumos. 8 . Vyriausybė, įvertinusi valstybės finansines galimybes, gali siūlyti Seimui valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatyti savivaldybėms metinį grynojo skolinimosi limitą. 9 . Jeigu, remiantis paskutinių pasibaigusių metų gruodžio 31 dienos duomenimis, savivaldybės skola viršija šio straipsnio 6 dalyje nustatytą limitą, savivaldybei netaikoma savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklė, kol savivaldybė viršija limitą. 10 .
10. Jeigu paskutiniais pasibaigusiais metais savivaldybės biudžeto balanso rodiklis faktiškai nukrypsta nuo savivaldybės biudžeto balanso rodiklio, tenkinančio atitinkamai šio straipsnio 2 arba 4 dalyje nustatytą biudžeto sudarymo taisyklę (pritaikius savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklę), savivaldybės einamųjų ir vėlesnių metų biudžetų balanso rodiklio reikšmė kasmet turi būti ne mažiau negu 25 procentais nukrypimo dydžio geresnė negu tais metais ji būtų laikantis atitinkamai šio straipsnio 2 arba 4 dalyje nustatytos biudžeto sudarymo taisyklės, netaikant lankstumo taisyklės tol, kol nukrypimas kompensuojamas . Savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklė pradedama taikyti po metų, kuriais savivaldybė kompensuoja biudžeto balanso rodiklio nukrypimą . “3 straipsnis. Įstatymo papildymas priedu Papildyti Įstatymą priedu: „ Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo priedas
2011/85/ES dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms. “4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
4 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO PRIEDU KONSTITUCINIO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO NR. I-430 10, 17, 18, 21 ir 26 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO,
NR. I-533 16 straipsniO pakeitimo ĮSTATYMO,
NR. I-533 pakeitimo ĮSTATYMO NR. XIV-1268 1 straipsniO pakeitimo ĮSTATYMO, Lietuvos respublikos biudžeto sandaros įstatymo
Nr. XIv-1271 3 straipsnio pakeitimo įstatymo IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. I-907 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XII-1289 1, 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo priedu konstitucinio įstatymo projektas (toliau – Konstitucinio įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 10, 17, 18, 21 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Biudžeto sandaros įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1268 1 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 11, 25, 26, 27, 31 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1271 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti atsižvelgiant į:
XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ (toliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa), 180 ir 181.2 punktus, susijusius su savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimu – suteikiant daugiau lankstumo skolintis projektų, įgyvendinamų Europos Sąjungos (toliau – ES) ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis, bendrajam finansavimui;
Kokybės užtikrinimas išlaikant finansų tvarumą“ [1] pateikiamas rekomendacijas stiprinti savivaldybių finansinį nepriklausomumą, praplėsti investavimo galimybes, kartu siekiant išlaikyti savivaldybių finansus tvariais, nustatyti finansines ir administracines kontrolės priemones savivaldybėms, pažeidusioms fiskalinės drausmės taisykles;
Įstatymų projektų iniciatorė – Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Įstatymų projektus parengė Finansų ministerijos Finansų politikos departamento (direktorius Irmantas Mikulėnas, tel.
219 9342) Fiskalinės priežiūros skyriaus vedėja Eglė Radzevičienė (tel. 219 9361, el. p. [email protected] ). 3 . Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Konstituciniame įstatyme nustatytos valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų taisyklės, t. y. fiskalinės drausmės – biudžetų sudarymo – taisyklės, taikomos savivaldybėms:
Konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kiekvienos savivaldybės, kurios asignavimai neviršija 0,3 procento praėjusių metų BVP, biudžetas turi būti nominaliai subalansuotas, tai yra asignavimai turi neviršyti pajamų. Savivaldybės biudžeto balansas (pajamų ir asignavimų skirtumas) vertinamas pinigų srautų principu. Tais metais, kai produkcijos atotrūkis nuo potencialo yra neigiamas, šių savivaldybių biudžetai gali būti deficitiniai – asignavimai gali viršyti pajamas. Tokiu atveju savivaldybės asignavimai gali viršyti pajamas ne daugiau kaip 1,5 procento, o tokį susidariusį biudžeto deficitą savivaldybė gali finansuoti skolintomis lėšomis. Ši taisyklė 2022 metais taikoma 56 mažosioms savivaldybėms (visoms savivaldybėms, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių miestų savivaldybes). Konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienos savivaldybės, kurios asignavimai viršija 0,3 procento praėjusių metų BVP, biudžetas, sprendžiant pagal jo struktūrinį balanso rodiklį, apskaičiuotą kaupiamuoju principu, turi būti perteklinis arba subalansuotas. Tais metais, kai produkcijos atotrūkis nuo potencialo yra teigiamas, savivaldybės asignavimai turi būti mažesni negu pajamos tos savivaldybės biudžeto ciklinės dalies dydžiu. Ir atvirkščiai, tais metais, kai produkcijos atotrūkis nuo potencialo yra neigiamas, savivaldybės asignavimai gali būti didesni negu pajamos tos savivaldybės biudžeto ciklinės dalies dydžiu.
Tokiu atveju susidariusį biudžeto deficitą savivaldybė gali finansuoti skolintomis lėšomis. Ši taisyklė 2022 metais taikoma 4 didžiosioms savivaldybėms – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių miestų. Konstituciniame įstatyme nėra numatyta savivaldybėms taikomų fiskalinės drausmės – biudžetų sudarymo – taisyklių lankstumo sąlygų, pagal kurias savivaldybės turėtų galimybę planuoti didesnius biudžetų asignavimus, negu planuoja gauti pajamų (išskyrus metus, kai produkcijos atotrūkis nuo potencialo yra neigiamas), ir vykdyti tokius suplanuotus biudžetus. Savivaldybių skolos, skolinimosi ir garantijų dydį ribojantys limitai kasmet iš naujo nustatomi tų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme. Konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad mažųjų savivaldybių asignavimai ir pajamos vertinami pinigų srautų principu. Tai reiškia, kad trumpalaikiai savivaldybių įsiskolinimai (jų pokytis per metus) nėra įvertinami pagal Konstituciniame įstatyme nustatytas fiskalinės drausmės – biudžetų sudarymo – taisykles. Siekiant sumažinti trumpalaikių įsiskolinimų galimo neigiamo poveikio savivaldybių finansų tvarumui riziką, tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme numatoma atskira nuostata, įpareigojanti savivaldybes per biudžetinius metus nepadidinti trumpalaikio įsiskolinimo. Tačiau Konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad didžiųjų savivaldybių asignavimai ir pajamos (atitinkamai ir balansas) vertinami kaupiamuoju principu.
Šiuo principu vertinant savivaldybės biudžeto balansą ir jo atitiktį Konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytai biudžeto sudarymo taisyklei, į vertinimą patenka ir trumpalaikių įsipareigojimų pokytis per metus. Konstituciniame įstatyme nėra numatytos prievolės savivaldybei pašalinti skolos limito pažeidimą ar fiskalinės drausmės – biudžeto sudarymo – taisyklės nesilaikymą, jeigu toks pažeidimas ar nesilaikymas įvyktų. Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė savivaldybėms, tikrinant savo biudžeto atitiktį Konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2 arba 4 dalyje nustatytai fiskalinės drausmės
numatyta, kad biudžeto politikos kontrolės institucija teiktų Seimui ataskaitą dėl to, kaip savivaldybės laikosi Konstituciniame įstatyme nustatytų savivaldybių biudžetams taikomų fiskalinės drausmės taisyklių. De facto biudžeto politikos kontrolės institucija tokią ataskaitą rengia ir ją viešai skelbia. 4 .
4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Konstitucinio įstatymo projekte siūloma nustatyti savivaldybėms taikomų fiskalinės drausmės – biudžeto sudarymo – taisyklių lankstumo sąlygą (taisyklę), susijusią su:
. Tokios lankstumo sąlygos nesukeltų papildomos administracinės naštos nei centrinės, nei vietos valdžios institucijoms, nes: taikant lankstumo sąlygą, susijusią su bendrojo finansavimo išlaidomis, būtų galima naudotis jau egzistuojančia ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos administravimo sistema; lankstumo sąlyga, susijusi su nepanaudota pajamų dalimi, taikoma ir šiuo metu.
Konstitucinio įstatymo ir Biudžeto sandaros įstatymo projektais siūloma lankstumo sąlygą perkelti iš Biudžeto sandaros įstatymo į Konstitucinį įstatymą, panaikinant reglamentavimą, kokiam tikslui nepanaudota pajamų dalis turi būti naudojama. Tokiam fiskalinės drausmės – biudžeto sudarymo – taisyklių, nustatytų Konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2 ir 4 dalyse, lankstumui sudaryti Konstitucinio įstatymo projekte siūloma papildyti 4 straipsnį 5 dalimi. Papildant Konstitucinio įstatymo 4 straipsnį 6 ir 7 dalimis, Konstitucinio įstatymo projekte siūloma nustatyti savivaldybių skolos ir garantijų limitus , nekeičiant limitų skaitinių verčių, šiuo metu nustatytų Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme . Taip pat siūloma savivaldybių skolos ir garantijų limitus skaičiuoti ne nuo valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nurodytų tiems metams prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio, bet nuo didesnės savivaldybių pajamų apimties, tai yra nuo prognozuojamų einamųjų metų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir paskutinių pasibaigusių metų savivaldybės biudžeto gautų pajamų, išskyrus pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio ir valstybės biudžeto dotacijas. Nustačius limitus Konstituciniame įstatyme, būtų atsižvelgta į EBPO rekomendaciją sudaryti mažiau kintančią reguliacinę aplinką savivaldybėms, kad jos, žinodamos jų finansus ribojančias sąlygas ir rodiklius, galėtų ilgesniam laikotarpiui planuoti savo finansus.
Konstitucinio įstatymo projekto 4 straipsnio 8 dalyje siūloma numatyti principinę nuostatą, kad Seimas, esant reikalui, gali nustatyti metinio grynojo skolinimosi limitą. Atitinkamai Biudžeto sandaros įstatymo projekte siūloma pakeisti Biudžeto sandaros įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 7 punktą, kuriame būtų nustatyta, kad tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte gali būti nustatytas savivaldybių metinis grynojo skolinimosi limitas. Papildant Konstitucinio įstatymo 4 straipsnį 9 ir 10 dalimis, Konstitucinio įstatymo projekte siūloma numatyti įpareigojimą savivaldybėms pašalinti skolos limito pažeidimą ar fiskalinės drausmės – biudžeto sudarymo – taisyklės, susijusios su savivaldybės biudžeto balansu, nesilaikymą, jeigu toks pažeidimas ar nesilaikymas įvyktų. Taip pat siūloma numatyti lankstumo sąlygos taikymo apribojimą, pagal kurį savivaldybei tol nebūtų taikoma biudžeto sudarymo taisyklės lankstumo sąlyga, nustatyta Konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje, kol savivaldybė viršija skolos limitą ir (arba) nepašalina fiskalinės drausmės – biudžeto sudarymo – taisyklės, susijusios su savivaldybės biudžeto balansu, nesilaikymo . Siekiant suvienodinti didžiųjų ir mažųjų savivaldybių pajamų ir asignavimų vertinimo principą, nustatoma, kad, tikrinant bet kurios savivaldybės biudžeto rodiklių atitiktį Konstitucinio įstatymo 4 straipsnyje nustatytoms fiskalinės drausmės – biudžeto sudarymo – taisyklėms, savivaldybės (nepriklausomai nuo jos dydžio) pajamos ir asignavimai vertinami kaupiamuoju principu.
Toks suvienodinimas sudarytų galimybes į fiskalinės drausmės vertinimą įtraukti trumpalaikių įsipareigojimų pokyčio poveikį mažųjų savivaldybių biudžetams. Pakeičiant Konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, Konstitucinio įstatymo projekte siūloma numatyti, kad mažųjų savivaldybių pajamos ir asignavimai būtų vertinami kaupiamuoju principu, t. y. trumpalaikių įsipareigojimų pokytis per metus yra pagrindinis savivaldybės balanso, apskaičiuoto pinigų srautų principu ir kaupiamuoju (įsipareigojimų) principu, skirtumo veiksnys. Vertinant kaupiamuoju principu, trumpalaikių įsipareigojimų padidėjimas per metus blogina savivaldybės balansą, o sumažėjimas jį gerina. Tokiu atveju būtų galima atsisakyti trumpalaikių įsipareigojimų pokyčio per metus reglamentavimo tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme. Tam, kad pačios savivaldybės galėtų įvertinti savo planuojamus ir tvirtinamus biudžetus kaupiamuoju principu, būtina savivaldybėms numatyti, kaip keisis trumpalaikių įsiskolinimų suma tais biudžetiniais metais. Duomenų apie savivaldybių trumpalaikių įsiskolinimų planuojamą pokytį reikės ir Biudžeto kontrolės institucijai, kuri atliks savivaldybių biudžetų atitikimo Konstituciniame įstatyme nustatytų taisyklių ex-ante vertinimą. Todėl siūloma papildyti Biudžeto sandaros įstatymo 26 straipsnio 4 dalį 3 punktu, numatant kad tvirtinant savivaldybės biudžetą, būtų patvirtinta ir planuojama trumpalaikių įsiskolinimų pokyčio tais biudžetiniai metais įsiskolinimo suma.
Siūloma atsisakyti Biudžeto sandaros įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatų, jas iš esmės perkeliant į Konstitucinį įstatymą. Taip pat siekiama atsižvelgti į b iudžeto politikos kontrolės institucijos pastebėjimus dėl galimai Konstitucinio įstatymo nuostatų, neatitinkančių savivaldybių biudžetams taikomų fiskalinės drausmės taisyklių išimčių, nustatytų žemesnio lygio teisės aktuose. Taip pat siūloma papildyti Valstybės kontrolės įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje numatytą biudžeto politikos kontrolės institucijos Seimui teikiamų ataskaitų sąrašą nauja ataskaita. Naujojoje ataskaitoje būtų pateikiamas savivaldybių biudžetų atitikties Konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2 ir 4–7 dalyse nustatytoms biudžetų taisyklėms ir neatitikties šioms taisyklėms ištaisymo vertinimas (toliau – atitikties taisyklėms vertinimas). Atitikties taisyklėms vertinimas būtinas savivaldybių fiskalinės sistemos, numatomos Konstitucinio įstatymo projekte, elementas, sudarysiantis Seimui galimybę gauti nepriklausomo vertintojo
. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6 . Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7 .
7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir plėtrai Priėmus Įstatymų projektus, savivaldybės turės didesnes galimybes įgyvendinti investicijų projektus, kurie, tikėtina, gerintų verslo sąlygas ir skatintų verslo plėtrą savivaldybių teritorijose. 8 . Įstatymų projektų atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9 . Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti ir kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, kitų įstatymų keisti nereikės. 10 . Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir Įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 11 . Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir ES teisei Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, ES teisei neprieštarauja. 12 . Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Priėmus Įstatymų projektus, iki 2022 m. gruodžio 31 d. turės būti pakeisti šie teisės aktai:1 ) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 26 d. nutarimas Nr. 345 „Dėl Savivaldybių skolinimosi taisyklių patvirtinimo“, papildant nutarimą nuoroda į Konstitucinį įstatymą;2 ) Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymas Nr.
1K-361 „ Dėl Savivaldybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio teikimo Finansų ministerijai taisyklių ir ataskaitų formų patvirtinimo
“, patikslinant įsakymą taip, kad iš savivaldybės teikiamų duomenų būtų galima išskirti ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų bendrojo finansavimo
faktines sumas;3 ) Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. sausio 9 d. įsakymas Nr. 1K-006 „Dėl savivaldybių biudžetų formų patvirtinimo“, patikslinant įsakymą taip, kad iš savivaldybės teikiamų duomenų būtų galima išskirti ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų bendrojo finansavimo planines sumas ir sudaryti savivaldybėms galimybę savivaldybių biudžetų planinius duomenis atspindinčioje formoje pateikti informaciją apie tais metais suplanuotą įsiskolinimų (mokėtinų sumų, išskyrus sumas paskoloms grąžinti) pokytį. 13 . Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų įgyvendinimo poveikis atskiriems savivaldybių biudžetams bus skirtingas ir priklausys nuo to, kiek ir kokios apimties projektų, finansuojamų savivaldybės ir ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis, konkreti savivaldybė įgyvendins, taip pat nuo to, kokia apimtimi naudosis su nepanaudota pajamų dalimi susijusia lankstumo sąlyga.
Įstatymų projektų rengimo metu turimais duomenimis, numatoma didžiausia suma, kurią visos savivaldybės ( in corpore ) galėtų skirti ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis įgyvendinamiems projektams bendrai finansuoti (neįskaitant bendrojo finansavimo lėšų, savivaldybių gaunamų iš valstybės biudžeto), sudarytų 47,1 mln. eurų, arba apie 0,1 procento BVP to meto kainomis (kiekvienais 2022–2029 metų laikotarpio metais, visą 377 mln. eurų bendrajam finansavimui reikalingų lėšų sumą išdėstant pamečiui lygiomis dalimis ir laikant, kad 2021–2027 metų ES fondų lėšos gali būti naudojamos dar 2 metus finansavimo laikotarpiui pasibaigus). 2022 m. sausio 1 d. duomenimis, savivaldybės turėjo 333,2 mln. eurų sukauptų nepanaudotų pajamų. 14 . Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados 2021 metais Vyriausybės kanclerio sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė atliko EBPO rekomendacijų ir jų įgyvendinimo galimybių analizę, kurią atliekant dalyvavo ir Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai. Savivaldybių skolinimosi galimybių išplėtimo klausimas nagrinėtas kompleksiškai, atsižvelgiant ir į kitas EBPO rekomendacijas, susijusias su savivaldybių fiskaline sistema.
Ši darbo grupė sutarė, kad reikia ne tik išplėsti savivaldybių skolinimosi galimybes, bet ir nustatyti priemones, kurios padėtų užtikrinti savivaldybių finansų tvarumą, būtų sudaryta galimybė vertinti ir valdyti savivaldybių, kartu ir viso valdžios sektoriaus finansų rizikas. 15 . Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis
„Konstitucinis įstatymas“, „biudžeto sudarymo taisyklės“, Biudžeto sandaros įstatymas“, „fiskalinė drausmė“. 16
. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1] EBPO ataskaita: https://lrv.lt/lt/naujienos/ebpo-lietuvos-vyriausybei-regionine-pletra-yra-vienas-is-svarbiausiu-politikos-prioritetu.
2022-10-27 Nr. XIVP-2198 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
(toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnis papildomas 5 dalimi, kurioje numatoma, kad „<...> savivaldybė, tikrindama savo biudžeto atitiktį atitinkamai šio straipsnio 2 arba 4 dalyje nustatytai biudžeto sudarymo taisyklei, gali <...>“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti šią formuluotę, nurodant, kada savivaldybė tikrina savo biudžeto atitiktį biudžeto sudarymo taisyklėms (pavyzdžiui, rengdama biudžeto projektą ar pan.). Be to, atsižvelgus į šios nuostatos turinį vartotina tinkamesnė formuluotė – ne „tikrindama“, o „vertindama savo biudžeto atitiktį“. 2. Projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnis pildomas 8 dalimi, kurioje vartojama formuluotė „nustatyti savivaldybėms metinį grynojo skolinimosi limitą“. Atkreiptinas dėmesys, jog nei keičiamame įstatyme, nei kartu su projektu teikiamame Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 10, 17, 18,
apibrėžtas formuluotės „metinis grynojo skolinimosi limitas“ turinys. Siekiant teisinio aiškumo, projektas tobulintinas. 3. Projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnis pildomas 9 dalimi, kurioje numatoma, kad „ Jeigu, remiantis paskutinių pasibaigusių metų gruodžio 31 dienos duomenimis, savivaldybės skola viršija šio straipsnio 6 dalyje nustatytą limitą, savivaldybei netaikoma savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklė, kol savivaldybė viršija limitą“.
Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti šią formuluotę, nurodant, kada savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklė negali būti taikoma (pavyzdžiui, formuojant ateinančių metų savivaldybės biudžetą ar pan.). Be to, atkreiptinas dėmesys, jog savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklė gali būti taikoma ar netaikoma ne savivaldybei, o savivaldybės biudžetui jį sudarant. 4. Siekiant teisinio aiškumo, p rojekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 10 dalyje vietoje formuluotės „lankstumo taisyklės“ vartotina formuluotė „ savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklės“. 5. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 4 straipsnis pildytinas nuostatomis dėl šio įstatymo nuostatų taikymo rengiant ir tvirtinant tam tikrų metų biudžetus. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS FISKALINĖS SUTARTIES ĮGYVENDINIMO KONSTITUCINIO ĮSTATYMO NR. XII-1289 1, 4 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU KONSTITUCINIo įstatymo
198 (3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL
4
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Algirdas Butkevičius, Antanas Čepononis, Vytautas Gapšys, Simonas Gentvilas, Liudas Jonaitis, Mykolas Majauskas, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Dalia Mudėnienė, vyriausioji specialistė Audronė Čekanavičienė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įgyvendinimo konstitucinio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnis papildomas 5 dalimi, kurioje numatoma, kad „<...> savivaldybė, tikrindama savo biudžeto atitiktį atitinkamai šio straipsnio 2 arba 4 dalyje nustatytai biudžeto sudarymo taisyklei, gali <...>“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti šią formuluotę, nurodant, kada savivaldybė tikrina savo biudžeto atitiktį biudžeto sudarymo taisyklėms (pavyzdžiui, rengdama biudžeto projektą ar pan.). Be to, atsižvelgus į šios nuostatos turinį vartotina tinkamesnė formuluotė – ne „tikrindama“, o „vertindama savo biudžeto atitiktį“. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 2.
Projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnis pildomas 8 dalimi, kurioje vartojama formuluotė „nustatyti savivaldybėms metinį grynojo skolinimosi limitą“. Atkreiptinas dėmesys, jog nei keičiamame įstatyme, nei kartu su projektu teikiamame Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 10, 17, 18, 21 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIVP-2199) nėra apibrėžtas formuluotės „metinis grynojo skolinimosi limitas“ turinys. Siekiant teisinio aiškumo, projektas tobulintinas. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
pildomas 9 dalimi, kurioje numatoma, kad „ Jeigu, remiantis paskutinių pasibaigusių metų gruodžio 31 dienos duomenimis, savivaldybės skola viršija šio straipsnio 6 dalyje nustatytą limitą, savivaldybei netaikoma savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklė, kol savivaldybė viršija limitą“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti šią formuluotę, nurodant, kada savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklė negali būti taikoma (pavyzdžiui, formuojant ateinančių metų savivaldybės biudžetą ar pan.). Be to, atkreiptinas dėmesys, jog savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklė gali būti taikoma ar netaikoma ne savivaldybei, o savivaldybės biudžetui jį sudarant. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
įstatymo 4 straipsnio 10 dalyje vietoje formuluotės „lankstumo taisyklės“ vartotina formuluotė „savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklės“. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnis pildytinas nuostatomis dėl šio įstatymo nuostatų taikymo rengiant ir tvirtinant tam tikrų metų biudžetus. Nepritarti Pagal Biudžeto sandaros įstatymo 26 str.
patvirtina per du mėnesius nuo tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo. Todėl Konstitucinio įstatymo nuostatoms įsigaliojus nuo 2023 m. sausio 1 d. savivaldybės privalės jomis vadovautis jau rengdamos ir tvirtindamos 2023 metų biudžetus. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2022-10-26 Lietuvos savivaldybių asociacija (toliau – LSA) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktą Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XI-1289 1, 4 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu konstitucinio įstatymo projektą (toliau – Konstitucinio įstatymo projektas) bei susijusių įstatymų projektus ir iš esmės pritaria šių projektų nuostatoms. Tačiau Konstitucinio įstatymo projekte dar įžvelgiame kai kuriuos trūkumus ir taisytinus aspektus, į kuriuos derinimo procese nebuvo atsižvelgta, todėl teikiame pastabas ir pasiūlymus. 1. Konstitucinio įstatymo projekte numatyta savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklę taikyti tik ES ir kitos tarptautinės paramos bendram finansavimui. Manytume, kad tai būtų pernelyg siauras sprendimas ir tik iš dalies sprendžiantis investicijų finansavimo problemą. Tikėtina, kad Lietuvos BVP ateityje viršys ES vidurkį ir ES paramos lėšų gausime mažai. Lietuvos greičiausiai laukia Airijos situacija (tai buvo pažymėta 2021 m. EBPO ataskaitoje), nes Airijai teko pereiti nuo viešųjų investicijų finansavimo ES lėšomis prie finansavimo nacionalinėmis lėšomis – buvo įkurti 2 savivaldybėms skirti viešųjų investicijų fondai.
Išties nėra esminio skirtumo ar projektai finansuojami ES paramos, ar valstybės biudžeto lėšomis – abu atvejai atspindi valstybės investicinę politiką ir prioritetus. Be kita ko, Lietuvos Respublikos Prezidento pateiktas Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XII-1289 4 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr.XIVP-1242 numato vertinant savivaldybės balansą leisti neįskaičiuoti į išlaidas savivaldybių indėlio prisidedant prie valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų projektų. Vyriausybės ir LSA Dvišalės komisijos posėdyje Ministrė Pirmininkė taip pat pažymėjo esminį principą, kad jeigu projektas jau yra praėjęs tam tikrą valstybės institucijų atranką ir atitinka valstybės nubrėžtus prioritetus, yra aiškios jo apimtys ir ribos, tai ten gali būti suteikiamas lankstumas skolintis. Atsižvelgiant į visa tai, siūlome savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklę taikyti ir valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų projektų bendram finansavimui, kad savivaldybės turėtų galimybę skolintis prisidėjimui prie tokių projektų. Nepritarti Projekte numatytas fiskalinės drausmės lankstumas (susijęs ne tik su ES ir kitos tarptautinės finansinė paramos bendruoju finansavimu, bet ir su galimybe prie einamųjų metų pajamų pridėti praėjusių metų sukauptas nepanaudotas pajamas ir jas panaudoti) suteikia galimybę savivaldybėms neribotai įgyvendinti bendrai su Europos Sąjunga (toliau – ES) finansuojamus projektus. Visiems kitiems projektams įgyvendinti (tame tarpe ir prisidėti prie Valstybės finansuojamų projektų) savivaldybės gali kaupti pajamas ir jas panaudoti projektams finansuoti.
Atkreiptinas dėmesys , kad pagal Projekte pasiūlytas nuostatas, savivaldybės turės galimybę neskirti gautų pajamų bendrajam finansavimui ir ES nefinansuojamam PVM sumokėti, o galės šiems tikslams pasiskolinti. Tai reiškia, kad tas gautas pajamas, kurias savivaldybė būtų skyrusi bendrai su ES įgyvendinamiems projektams bendrai finansuoti ar projektų PVM sumokėti, galės skirti, savo nuožiūra, kitoms savivaldybės reikmėms (tame tarpe ir tiems projektams, kurie bendrai finansuojami valstybės biudžeto lėšomis). Pažymėtina, kad didesnis, negu Projekte numatytas, skolinimosi galimybių išplėtimas ilguoju laikotarpiu gali kelti riziką savivaldybių, tuo pačiu ir viso valdžios sektoriaus, finansų tvarumui. Be to, didesnis, negu Projekte numatytas, skolinimosi galimybių išplėtimas dar labiau (negu tuo atveju, jeigu savivaldybės maksimaliai pasinaudotų Projekte numatytu lankstumu) blogintų savivaldybių biudžetų balansus (formuotųsi didesni deficitai). Atitinkamai mažėtų galimybės finansuoti kitas valstybės valdymo sritis. 2. Lietuvos savivaldybių asociacija,
lankstumo taisyklė nėra taikoma savarankiškiems (vien tik iš savivaldybių biudžetų lėšų finansuojamiems) projektams, todėl skolintis tokiems projektams savivaldybės ir toliau negalėtų. Visgi, jeigu šiuo metu dar nebūtų pritarimo įteisinti lankstumo taisyklę visiems savarankiškiems savivaldybių projektams, siūlytume svarstyti bent jau kompromisinį sprendimą.
Galima būtų suteikti savivaldybėms galimybę ribotai skolintis savarankiškų projektų įgyvendinimui tik apibrėžtose prioritetinėse investavimo srityse, pavyzdžiui, susijusiose su energinio efektyvumo didinimu, klimato kaita ar skaitmeninimu, o taip pat skolintis ir savivaldybių atsiperkantiems projektams be tematinių apribojimų. Pažymėtina, kad jau ir dabar (faktiškai nuo 2019 metų) yra įteisintos tam tikros išimtys savivaldybių atsiperkantiems projektams. 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 13 str. 1 dalies
suma finansų ministro nustatyta tvarka 2019 ir 2020 metais atrinktiems projektams, kuriais prisidedama prie regiono ir (arba) savivaldybės socialinės ir ekonominės plėtros tikslų, nustatytų strateginio planavimo dokumentuose, pasiekimo ir mažinamos savivaldybės biudžeto išlaidos ir (arba) didinamos savivaldybės biudžeto pajamos, atitinka lėšų sumą, kurios reikia šiems projektams įgyvendinti. Savivaldybės biudžeto atitiktis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nuostatoms turi būti pasiekta per ketverių metų laikotarpį, skaičiuojant nuo pirmų metų, kai pradėta skolintis projektams įgyvendinti.“ Analogiška nuostata įrašyta ir 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte. Atsižvelgiant į visa tai, siūlome tokią Konstitucinio įstatymo 4 straipsnio naujos 5 dalies formuluotę: „5.
Nustatoma tokia savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklė
1) iš savivaldybės biudžeto asignavimų atimti asignavimus, skirtus:
a) bendrai finansuoti projektus, finansuojamus Europos Sąjungos, kitos tarptautinės finansinės paramos ar valstybės biudžeto lėšomis, įskaitant tinkamų finansuoti išlaidų daliai tenkantį pridėtinės vertės mokestį, išskyrus iš valstybės biudžeto gautus asignavimus šiems projektams bendrai finansuoti.
b) investuoti į projektus, kurie skirti prisitaikyti prie klimato kaitos, ją švelninti, taip pat skaitmeninti viešąjį sektorių ar ekonomiką.
c) investuoti į projektus, kuriais mažinamos savivaldybės biudžeto išlaidos ir (arba) didinamos savivaldybės biudžeto pajamos. 2) prie einamųjų metų pajamų pridėti tokią dalį praėjusių metų gruodžio 31 dieną buvusių sukauptų savivaldybės biudžeto nepanaudotų pajamų – gautų, tačiau nepanaudotų pajamų, išskyrus nepanaudotas Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, – kuri einamaisiais metais panaudojama asignavimams.“ Nepritarti Pasiūlymas susijęs su savivaldybių ir viso valdžios sektoriaus finansų tvarumo rizika. LSA siūlomos investicijų tematinės sritys („<...>prisitaikyti prie klimato kaitos, ją švelninti, taip pat skaitmeninti viešąjį sektorių ar ekonomiką<...>“) yra finansuojamos ES lėšomis. Šios sritys
visos ES prioritetai, todėl 2021-2027 metų finansavimo perspektyvoje didelė dalis lėšų skiriama būtent šioms sritims. Pagal Projektą, savivaldybės galės neribotai skolintis tokiems kartu su ES finansuojamiems projektams.
Be to, prie Ekonomikos Gaivinimo ir Atsparumo didinimo priemonės (toliau – EGADP; angl. trumpinys RRF) lėšomis finansuojamų projektų nacionalinėmis lėšomis apskritai nereikia prisidėti - ES lėšomis dengiamos visos EGADP plano priemonių įgyvendino išlaidos. 3. Lietuvos savivaldybių asociacija,
straipsnio naujoje 10 dalyje išdėstytas biudžeto balanso taisyklės pažeidimo korekcijos mechanizmas yra taisytinas. Manytume, kad vos tik atsiradus mažiausiam nukrypimui nuo savivaldybės biudžeto balanso rodiklio, iškart pritaikyti sankciją – suspenduoti lankstumo taisyklės galiojimą – būtų neteisinga. Savivaldybės biudžeto einamosios išlaidos metai iš metų yra gana pastovios toms pačioms funkcijoms vykdyti. Tačiau išlaidos investicijoms būna labai netolygios. Atskirais metais savivaldybė gali vykdyti stambius investicinius projektus, o kitais metais gali investuoti ženkliai mažiau. Tokie išlaidų investicijoms svyravimai yra natūralus procesas, todėl vienais metais susidaro savivaldybės biudžeto balanso perteklius, o kitais metais atsiranda deficitas. Per eilę metų visa tai natūraliai susibalansuoja, todėl visiškai pagrįstai galima nustatyti, kad balansas būtų pasiektas per tam tikrą laikotarpį, bet yra nelogiška reikalauti visiško balanso kiekvienais atskirais metais. Be to, nukrypimai nuo balanso gali atsirasti ir dėl įvairių atsitiktinių veiksnių, pavyzdžiui, dėl negautų pajamų. Atsižvelgiant į tai, laikini nukrypimai nuo balanso rodiklio turėtų būti toleruotini. Tikrai nėra proporcinga ir logiška iškart taikyti sankciją jau sekančiais metais, kai praėjusiais metais buvo nustatytas nukrypimas, nes sekančiais metais savivaldybė jau gali ištaisyti šį nukrypimą, tačiau ištaisymo faktas bus konstatuotas tiktai pasibaigus metams, t. y. tik dar kitais metais.
Taigi, visus metus savivaldybė bus baudžiama, nors per tuos metus savivaldybė pilnai kompensuoja nukrypimą. Kai kurios kitos valstybės taip pat naudoja korekcijos mechanizmą, tačiau netaiko sankcijų iškart vos tik atsiradus nukrypimui nuo balanso. Savivaldybei duodamas tam tikras terminas ištaisyti nukrypimą. Pavyzdžiui, Suomijoje, savivaldybei pažeidus biudžeto balanso taisyklę, duodamas 4 metų laikotarpis ištaisyti pažeidimą, ir tik po 4 metų, jei savivaldybė neištaiso pažeidimo, tuomet pritaikomas sankcijų mechanizmas. Be to, toks detalus nukrypimo ištaisymo reglamentavimas Konstitucinio įstatymo projekte yra ydingas, kai reikalaujama kasmet ištaisyti ne mažiau kaip 25 proc. nukrypimo. Galbūt savivaldybė, vykdydama stambų investicinį projektą, negalėjo išvengti deficito ir buvo užfiksuotas nukrypimas, o sekančiais metais savivaldybė taip pat turi skirti didelius asignavimus šiam projektui toliau įgyvendinti ir negali pradėti ištaisyti nukrypimo, nepakenkdama kitų būtinų funkcijų finansavimui. Tuomet, pavyzdžiui, dar 2 metus po nukrypimo savivaldybė negerins savo balanso, bet per likusius 2 metus savivaldybė gali pilnai ištaisyti nukrypimą. Reikalinga leisti pačiai savivaldybei spręsti, kada ir kokiu dydžiu koreguoti nukrypimą per nustatytą laikotarpį, t. y. suteikti savivaldybei tam tikro lankstumo galimybę, o ne iškart taikyti sankcijas. Todėl siūlome nukrypimo nuo balanso rodiklio ištaisymo nuostatą, išdėstytą 4 straipsnio 10 dalyje, formuluoti taip: „10.
Jeigu paskutiniais pasibaigusiais metais savivaldybės biudžeto balanso rodiklis faktiškai nukrypsta nuo savivaldybės biudžeto balanso rodiklio, tenkinančio atitinkamai šio straipsnio 2 arba 4 dalyje nustatytą biudžeto sudarymo taisyklę (pritaikius savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklę), savivaldybė ne daugiau kaip per keturis metus turi pilnai kompensuoti šį nukrypimą. Jeigu šis nukrypimas nekompensuojamas per keturis metus, sekančiais ir vėlesniais metais savivaldybei netaikoma savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklė, iki kol nukrypimas nebus kompensuotas. Savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklė pradedama taikyti po metų, kuriais savivaldybė kompensuoja biudžeto balanso rodiklio nukrypimą.“ Nepritarti Siūlomas įstatyminis reglamentavimas sudarytų savivaldybėms paskatą nuolatos (kasmet) pažeisti fiskalinę drausmę, o pažeidimo poveikį vis labiau nukelti. Tai yra, savivaldybei kelis metus iš eilės vis nukrypstant nuo balanso taisyklės (ir vis daugiau skolinantis) pažeidimo ištaisymas kas kartą persikeltų į tolimesnius metus, tad galėtų susidaryti situacija, kad per keturis vienos savivaldybės kadencijos metus galėtų reikšmingai pablogėti savivaldybės biudžeto padėtis. Ko pasėkoje kiltų didelė rizika savivaldybės ir viso valdžios sektoriaus finansų tvarumui. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-2198 siūlyti pagrindiniam Komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 137 straipsniu, Projektą Nr. XIVP-2198 sujungti su Projektu Nr.
XIVP-1242 ir Seimui pateikti svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XIVP-2198(2). 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: 7.1. Pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-2198. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 7.2. Pritarti Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymams. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 6, susilaikė – 0. Nepritarta pasiūlymams. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Biudžeto ir finansų komiteto biuro vyriausioji specialistė Audronė Čekanavičienė
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XI-1289 1, 4 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu konstitucinio įstatymo projektO nr. XIVP-2198 2022-10-31 Nr. 141-P-27 Vilnius
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis , komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė, komiteto nariai: Sergejus Jovaiša, Jurgis Razma, Artūras Skardžius . Komiteto biuras: vedėja Laura Pranaitytė, patarėjos: Diana Andriūnaitė, Aurita Buragienė, Rūta Petrukaitė . Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Ekonomikos politikos grupės vadovė Lina Liubauskaitė, Finansų ministrės patarėjas Darius Sadeckas, Lietuvos savivaldybių asociacijos administracijos direktorė Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas finansų ir ekonomikos klausimais Giedrius Lingis, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja ekonomikos ir susisiekimo klausimais Dovilė Sujetaitė, Valstybės kontrolės Biudžeto stebėsenos departamento vyriausioji ekonomistė Rasa Ibelhauptaitė, Valstybės kontrolės Biudžeto stebėsenos departamento vyriausiasis ekonomistas Jaroslav Mečkovski. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,202
27
2 (5)N Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 2 straipsnio 2 dalimi Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnis papildomas 5 dalimi, kurioje numatoma, kad „<...> savivaldybė, tikrindama savo biudžeto atitiktį atitinkamai šio straipsnio 2 arba 4 dalyje nustatytai biudžeto sudarymo taisyklei, gali <...>“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti šią formuluotę, nurodant, kada savivaldybė tikrina savo biudžeto atitiktį biudžeto sudarymo taisyklėms (pavyzdžiui, rengdama biudžeto projektą ar pan.). Be to, atsižvelgus į šios nuostatos turinį vartotina tinkamesnė formuluotė – ne „tikrindama“, o „vertindama savo biudžeto atitiktį“. Pritarti iš dalies Argumentai:
naujoje keičiamo įstatymo 4 str. 5 d. papildomai nurodyti , kada savivaldybė tikrina savo biudžeto atitiktį biudžeto sudarymo taisyklėms (pvz., rengdama biudžeto projektą ar pan.) , akcentuojant tai, jog keičiamo įstatymo 4 str. papildymas 5 d. turi būti skaitomas in corpore su šio įstatymo 4 str. 2 arba 4 d., kuriose konkretizuota, kada savivaldybės turi tikrinti ir tenkinti 4 str. nustatytas taisykles: „ Kiekvienas valdžios sektoriui priskiriamas biudžetas, <...>, turi būti planuojamas, tvirtinamas, keičiamas ir vykdomas taip, kad
<...>“
. 2. Pritariant pastabai, jog savivaldybės biudžeto atitikties „vertinimas“ būtų tikslesnė formuluotė nei šios atitikties „tikrinimas“, siūlytina atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 4 str. 5 d. Pasiūlymas:
2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Nustatoma tokia savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklė – savivaldybė, tikrindama vertindama savo biudžeto atitiktį atitinkamai šio straipsnio 2 arba 4 dalyje nustatytai biudžeto sudarymo taisyklei, gali:
asignavimus, skirtus Europos Sąjungos ir kitai tarptautinei finansinei paramai bendrai finansuoti, įskaitant tinkamų finansuoti išlaidų daliai tenkantį pridėtinės vertės mokestį, išskyrus iš valstybės biudžeto gautus asignavimus, skirtus Europos Sąjungos ir kitai tarptautinei finansinei paramai bendrai finansuoti;
pajamų pridėti tokią dalį praėjusių metų gruodžio 31 dieną buvusių sukauptų savivaldybės biudžeto nepanaudotų pajamų – gautų, tačiau nepanaudotų pajamų, išskyrus nepanaudotas Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, – kuri einamaisiais metais panaudojama asignavimams.“
kanceliarijos Teisės departamentas,2022
272
straipsnis pildomas 8 dalimi, kurioje vartojama formuluotė „nustatyti savivaldybėms metinį grynojo skolinimosi limitą“. Atkreiptinas dėmesys, jog nei keičiamame įstatyme, nei kartu su projektu teikiamame Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 10, 17, 18, 21 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIVP-2199) nėra apibrėžtas formuluotės „metinis grynojo skolinimosi limitas“ turinys. Siekiant teisinio aiškumo, projektas tobulintinas. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad analogiška formuluotė „metinio grynojo skolinimosi limitas“ yra de facto naudojamas ir tam tikrų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme, ir Biudžeto sandaros įstatyme, manytina, jog keičiamo įstatymo 4 str. 8 d. pildyti šiuo atžvilgiu nėra tikslinga. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,2022
272
(9)N 3.
Projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo
paskutinių pasibaigusių metų gruodžio 31 dienos duomenimis, savivaldybės skola viršija šio straipsnio 6 dalyje nustatytą limitą, savivaldybei netaikoma savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklė, kol savivaldybė viršija limitą“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti šią formuluotę, nurodant, kada savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklė negali būti taikoma (pavyzdžiui, formuojant ateinančių metų savivaldybės biudžetą ar pan.). Be to, atkreiptinas dėmesys, jog savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklė gali būti taikoma ar netaikoma ne savivaldybei, o savivaldybės biudžetui jį sudarant. Pritarti iš dalies Argumentai:
pastabai naujoje keičiamo įstatymo 4 str. 9 d. papildomai nurodyti , kada savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklė negali būti taikoma (pvz., formuojant ateinančių metų savivaldybės biudžetą ar pan.) , akcentuojant tai, jog keičiamo įstatymo
in corpore su 4 str. 2 arba 4 d., kuriose konkretizuota, kada savivaldybės turi tikrinti ir tenkinti 4 str. nustatytas taisykles: „ Kiekvienas valdžios sektoriui priskiriamas biudžetas, <...>, turi būti planuojamas, tvirtinamas, keičiamas ir vykdomas taip, kad
<...>“
. 2. Pritariant pastabai, jog savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklė gali būti taikoma ar netaikoma ne savivaldybei, o savivaldybės biudžetui, jį sudarant, siūlytina atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 4 str. 9 d. Pasiūlymas:
2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9.
Jeigu, remiantis paskutinių pasibaigusių metų gruodžio 31 dienos duomenimis, savivaldybės skola viršija šio straipsnio 6 dalyje nustatytą limitą, savivaldybei savivaldybės biudžetui netaikoma savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklė, kol savivaldybė viršija limitą.“
kanceliarijos Teisės departamentas,2022
272
teisinio aiškumo, projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 10 dalyje vietoje formuluotės „lankstumo taisyklės“ vartotina formuluotė „savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklės“ . Pritarti Argumentai: Pritariant pastabai, jog vietoje formuluotės „lankstumo taisyklė“ vartotina formuluotė „savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklė“, siūlytina atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 4 str. 10 d. Pasiūlymas:
2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Jeigu paskutiniais pasibaigusiais metais savivaldybės biudžeto
balanso rodiklis faktiškai nukrypsta nuo savivaldybės biudžeto balanso rodiklio, tenkinančio atitinkamai šio straipsnio 2 arba 4 dalyje nustatytą biudžeto sudarymo taisyklę (pritaikius savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklę), savivaldybės einamųjų ir vėlesnių metų biudžetų balanso rodiklio reikšmė kasmet turi būti ne mažiau negu 25 procentais nukrypimo dydžio geresnė negu tais metais ji būtų laikantis atitinkamai šio straipsnio
savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklės tol, kol nukrypimas kompensuojamas. Savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklė pradedama taikyti po metų, kuriais savivaldybė kompensuoja biudžeto balanso rodiklio nukrypimą.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-12-20 * 5.
Siekiant teisinio aiškumo, projekto 4 straipsnis pildytinas nuostatomis dėl šio įstatymo nuostatų taikymo rengiant ir tvirtinant tam tikrų metų biudžetus. Nepritarti Keičiamo įstatymo 4 str. papildymas tokiomis nuostatomis būtų perteklinis. Keičiamame įstatyme numatyta, kad priėmus įstatymą, jis įsigalios nuo 2023 m. sausio 1 d. Savivaldybės savo 2023 m. biudžetus tvirtins 2023 m. pradžioje, t. y. jau įsigaliojus įstatymo pakeitimui. Galiojant įstatymui, jį savivaldybėms bus privalu taikyti, tvirtinant ir vykdant savo 2023 m. biudžetus. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija,
10
savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklę taikyti tik ES ir kitos tarptautinės paramos bendram finansavimui. Manytume, kad tai būtų pernelyg siauras ir tik iš dalies sprendžiantis investicijų finansavimo problemą. Tikėtina, kad Lietuvos BVP ateityje viršys ES vidurkį ir ES paramos lėšų gausime mažai. Lietuvos greičiausiai laukia Airijos situacija (tai buvo pažymėta 2021 m. EBPO ataskaitoje), nes Airijai teko pereiti nuo viešųjų investicijų finansavimo ES lėšomis prie finansavimo nacionalinėmis lėšomis – buvo įkurti 2 savivaldybėms skirti viešųjų investicijų fondai. Išties nėra esminio skirtumo ar projektai finansuojami ES paramos, ar valstybės biudžeto lėšomis – abu atvejai atspindi valstybės investicinę politiką ir prioritetus. Be kita ko, Lietuvos Respublikos Prezidento pateiktas Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr.
XII-1289 4 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr.XIVP-1242 numato vertinant savivaldybės balansą leisti neįskaičiuoti į išlaidas savivaldybių indėlio prisidedant prie valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų projektų. Vyriausybės ir LSA Dvišalės komisijos posėdyje Ministrė Pirmininkė taip pat pažymėjo esminį principą, kad jeigu projektas jau yra praėjęs tam tikrą valstybės institucijų atranką ir atitinka valstybės nubrėžtus prioritetus, yra aiškios jo apimtys ir ribos, tai ten gali būti suteikiamas lankstumas skolintis. Atsižvelgiant į visa tai, siūlome savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklę taikyti ir valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų projektų bendram finansavimui, kad savivaldybės turėtų galimybę skolintis prisidėjimui prie tokių projektų . Pritarti Balsavimo rezultatai: už – 3, prieš
Pritarti Lietuvos savivaldybių asociacijos (toliau – LSA) pasiūlymo esmei. Pagrindiniam komitetui pritarus pateikto pasiūlymo esmei, atitinkamos formuluotės turi būti papildomai įvertintos Finansų ministerijos, kaip institucijos, atsakingos už fiskalinės politikos formavimą. 2 . Lietuvos savivaldybių asociacija,
10 -262
savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklė nėra taikoma savarankiškiems (vien tik iš savivaldybių biudžetų lėšų finansuojamiems) projektams, todėl skolintis tokiems projektams savivaldybės ir toliau negalėtų. Visgi, jeigu šiuo metu dar nebūtų pritarimo įteisinti lankstumo taisyklę visiems savarankiškiems savivaldybių projektams, siūlytume svarstyti bent jau kompromisinį sprendimą.
Galima būtų suteikti savivaldybėms galimybę ribotai skolintis savarankiškų projektų įgyvendinimui tik apibrėžtose prioritetinėse investavimo srityse, pavyzdžiui, susijusiose su energinio efektyvumo didinimu, klimato kaita ar skaitmeninimu, o taip pat skolintis ir savivaldybių atsiperkantiems projektams be tematinių apribojimų. Pažymėtina, kad jau ir dabar (faktiškai nuo
projektams. 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 13 str. 1 dalies 4 punkte įtvirtinta nuostata, kad „savivaldybės metinio grynojo skolinimosi suma finansų ministro nustatyta tvarka 2019 ir 2020 metais atrinktiems projektams, kuriais prisidedama prie regiono ir (arba) savivaldybės socialinės ir ekonominės plėtros tikslų, nustatytų strateginio planavimo dokumentuose, pasiekimo ir mažinamos savivaldybės biudžeto išlaidos ir (arba) didinamos savivaldybės biudžeto pajamos, atitinka lėšų sumą, kurios reikia šiems projektams įgyvendinti. Savivaldybės biudžeto atitiktis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nuostatoms turi būti pasiekta per ketverių metų laikotarpį, skaičiuojant nuo pirmų metų, kai pradėta skolintis projektams įgyvendinti.“ Analogiška nuostata įrašyta ir 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte. Atsižvelgiant į visa tai, siūlome tokią Konstitucinio įstatymo 4 straipsnio naujos 5 dalies formuluotę: „5.
Nustatoma tokia savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklė – savivaldybė, tikrindama savo biudžeto atitiktį atitinkamai šio straipsnio 2 arba 4 dalyje nustatytai biudžeto sudarymo taisyklei, gali:
1) iš savivaldybės biudžeto asignavimų atimti asignavimus, skirtus:
a) bendrai finansuoti projektus, finansuojamus Europos Sąjungos, kitos tarptautinės finansinės paramos ar valstybės biudžeto lėšomis, įskaitant tinkamų finansuoti išlaidų daliai tenkantį pridėtinės vertės mokestį, išskyrus iš valstybės biudžeto gautus asignavimus šiems projektams bendrai finansuoti.
b) investuoti į projektus, kurie skirti prisitaikyti prie klimato kaitos, ją švelninti, taip pat skaitmeninti viešąjį sektorių ar ekonomiką.
c) investuoti į projektus, kuriais mažinamos savivaldybės biudžeto išlaidos ir (arba) didinamos savivaldybės biudžeto pajamos. 2) prie einamųjų metų pajamų pridėti tokią dalį praėjusių metų gruodžio 31 dieną buvusių sukauptų savivaldybės biudžeto nepanaudotų pajamų – gautų, tačiau nepanaudotų pajamų, išskyrus nepanaudotas Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, – kuri einamaisiais metais panaudojama asignavimams.“ Pritarti Balsavimo rezultatai: už – 3, prieš
Pritarti LSA pasiūlymo esmei. Pagrindiniam komitetui pritarus pateikto pasiūlymo esmei, atitinkamos formuluotės turi būti papildomai įvertintos Finansų ministerijos, kaip institucijos, atsakingos už fiskalinės politikos formavimą. 3
Konstitucinio įstatymo 4 straipsnio naujoje 10 dalyje išdėstytas biudžeto balanso taisyklės pažeidimo korekcijos mechanizmas yra taisytinas.
Manytume, kad vos tik atsiradus mažiausiam nukrypimui nuo savivaldybės biudžeto balanso rodiklio, iškart pritaikyti sankciją – suspenduoti lankstumo taisyklės galiojimą – būtų neteisinga. Savivaldybės biudžeto einamosios išlaidos metai iš metų yra gana pastovios toms pačioms funkcijoms vykdyti. Tačiau išlaidos investicijoms būna labai netolygios. Atskirais metais savivaldybė gali vykdyti stambius investicinius projektus, o kitais metais gali investuoti ženkliai mažiau. Tokie išlaidų investicijoms svyravimai yra natūralus procesas, todėl vienais metais susidaro savivaldybės biudžeto balanso perteklius, o kitais metais atsiranda deficitas. Per eilę metų visa tai natūraliai susibalansuoja, todėl visiškai pagrįstai galima nustatyti, kad balansas būtų pasiektas per tam tikrą laikotarpį, bet yra nelogiška reikalauti visiško balanso kiekvienais atskirais metais. Be to, nukrypimai nuo balanso gali atsirasti ir dėl įvairių atsitiktinių veiksnių, pavyzdžiui, dėl negautų pajamų. Atsižvelgiant į tai, laikini nukrypimai nuo balanso rodiklio turėtų būti toleruotini. Tikrai nėra proporcinga ir logiška iškart taikyti sankciją jau sekančiais metais, kai praėjusiais metais buvo nustatytas nukrypimas, nes sekančiais metais savivaldybė jau gali ištaisyti šį nukrypimą, tačiau ištaisymo faktas bus konstatuotas tiktai pasibaigus metams, t. y. tik dar kitais metais. Taigi, visus metus savivaldybė bus baudžiama, nors per tuos metus savivaldybė pilnai kompensuoja nukrypimą. Kai kurios kitos valstybės taip pat naudoja korekcijos mechanizmą, tačiau netaiko sankcijų iškart vos tik atsiradus nukrypimui nuo balanso. Savivaldybei duodamas tam tikras terminas ištaisyti nukrypimą.
Pavyzdžiui, Suomijoje, savivaldybei pažeidus biudžeto balanso taisyklę, duodamas 4 metų laikotarpis ištaisyti pažeidimą, ir tik po 4 metų, jei savivaldybė neištaiso pažeidimo, tuomet pritaikomas sankcijų mechanizmas. Be to, toks detalus nukrypimo ištaisymo reglamentavimas Konstitucinio įstatymo projekte yra ydingas, kai reikalaujama kasmet ištaisyti ne mažiau kaip 25 proc. nukrypimo. Galbūt savivaldybė, vykdydama stambų investicinį projektą, negalėjo išvengti deficito ir buvo užfiksuotas nukrypimas, o sekančiais metais savivaldybė taip pat turi skirti didelius asignavimus šiam projektui toliau įgyvendinti ir negali pradėti ištaisyti nukrypimo, nepakenkdama kitų būtinų funkcijų finansavimui. Tuomet, pavyzdžiui, dar 2 metus po nukrypimo savivaldybė negerins savo balanso, bet per likusius 2 metus savivaldybė gali pilnai ištaisyti nukrypimą. Reikalinga leisti pačiai savivaldybei spręsti, kada ir kokiu dydžiu koreguoti nukrypimą per nustatytą laikotarpį, t. y. suteikti savivaldybei tam tikro lankstumo galimybę, o ne iškart taikyti sankcijas. Todėl siūlome nukrypimo nuo balanso rodiklio ištaisymo nuostatą, išdėstytą 4 straipsnio 10 dalyje, formuluoti taip:
„10. Jeigu paskutiniais pasibaigusiais metais
savivaldybės biudžeto balanso rodiklis faktiškai nukrypsta nuo savivaldybės biudžeto balanso rodiklio, tenkinančio atitinkamai šio straipsnio 2 arba 4 dalyje nustatytą biudžeto sudarymo taisyklę (pritaikius savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklę), savivaldybė ne daugiau kaip per keturis metus turi pilnai kompensuoti šį nukrypimą. Jeigu šis nukrypimas nekompensuojamas per keturis metus, sekančiais ir vėlesniais metais savivaldybei netaikoma savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklė, iki kol nukrypimas nebus kompensuotas.
Savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklė pradedama taikyti po metų, kuriais savivaldybė kompensuoja biudžeto balanso rodiklio nukrypimą.“ Pritarti Balsavimo rezultatai: už – 3, prieš – 0, susilaikė –
2Argumentai:
Pritarti LSA pasiūlymo esmei. Pagrindiniam komitetui pritarus pateikto pasiūlymo esmei, atitinkamos formuluotės turi būti papildomai įvertintos Finansų ministerijos, kaip institucijos, atsakingos už fiskalinės politikos formavimą. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas : pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XI-1289 1, 4 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu konstitucinio įstatymo projektui Nr. XIVP-2198 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į įstatymo projektui pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems Audito komitetas pritarė, ir Audito komiteto pateiktus pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1 . Audito komitetas,202
2 (6)N Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo, kokios pajamos įtraukiamos, vertinant savivaldybių skolos lygį, siūlytina atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 4 str. 6 d. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Savivaldybės skola pagal įsipareigojamuosius skolos dokumentus, įskaitant paskolos, finansinės nuomos (lizingo) sutartis, bet neapsiribojant jomis, negali viršyti 60 procentų (Vilniaus miesto savivaldybės – 75 procentų) valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nurodytų tiems metams prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir paskutinių pasibaigusių metų savivaldybės biudžeto gautų pajamų, išskyrus gautas pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio, valstybės biudžeto dotacijas ir Europos Sąjungos ir kitą tarptautinę finansinę paramą, sumos.“
2Audito komitetas,
2022 -10-312
(7)N Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo, kokios pajamos įtraukiamos, vertinant savivaldybių prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas dėl savivaldybių valdomų įmonių prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti kreditoriams lėšas, lygį, siūlytina atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 4 str. 7 d. Pasiūlymas:
2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Savivaldybės prisiimti įsipareigojimai pagal garantijas dėl
savivaldybės valdomų įmonių prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti kreditoriams lėšas pagal paskolų sutartis, finansinės nuomos (lizingo) sutartis ar kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus negali viršyti 10 procentų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nurodytų tiems metams prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir paskutinių pasibaigusių metų savivaldybės biudžeto gautų pajamų, išskyrus gautas pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio ir valstybės biudžeto dotacijas, sumos.“
7Balsavimo rezultatai:
už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Rasa Budbergytė.
Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis Audito komiteto biuro patarėja Diana Andriūnaitė
DĖL
nr. XIVP-2198 2022-10-31
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Bronislovas Matelis, Audrius Petrošius, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Rasa Mačiulytė, Skaistė Meškelė, Rasa Šidlauskaitė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys:
Finansų ministro patarėjas Darius Sadeckas, Respublikos Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja teisės klausimais Dovilė Sujetaitė, patarėjas savivaldybių finansų ir ekonomikos klausimais Giedrius Lingis, patarėja savivaldybių administravimo klausimais Linda Kreimerytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 2 dalimi Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnis papildomas 5 dalimi, kurioje numatoma, kad „<...> savivaldybė, tikrindama savo biudžeto atitiktį atitinkamai šio straipsnio 2 arba 4 dalyje nustatytai biudžeto sudarymo taisyklei, gali <...>“.
Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti šią formuluotę, nurodant, kada savivaldybė tikrina savo biudžeto atitiktį biudžeto sudarymo taisyklėms (pavyzdžiui, rengdama biudžeto projektą ar pan.). Be to, atsižvelgus į šios nuostatos turinį vartotina tinkamesnė formuluotė – ne „tikrindama“, o „vertindama savo biudžeto atitiktį“. Pritarti iš dalies Argumentai:
Nepritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pirmajai pastabos daliai, pažymėtina, kad aktualios įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatytas k iekvienam valdžios sektoriui priskiriamo biudžeto planavimas, tvirtinimas, keitimas ir vykdymas. Taigi, Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlomas įstatymo projekte nustatyti patikslintas reguliavimas būtų perteklinis. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
straipsnis pildomas 8 dalimi, kurioje vartojama formuluotė „nustatyti savivaldybėms metinį grynojo skolinimosi limitą“. Atkreiptinas dėmesys, jog nei keičiamame įstatyme, nei kartu su projektu teikiamame Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 10, 17, 18, 21 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIVP-2199) nėra apibrėžtas formuluotės „metinis grynojo skolinimosi limitas“ turinys. Siekiant teisinio aiškumo, projektas tobulintinas. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 3.
Projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnis pildomas 9 dalimi, kurioje numatoma, kad „Jeigu, remiantis paskutinių pasibaigusių metų gruodžio 31 dienos duomenimis, savivaldybės skola viršija šio straipsnio 6 dalyje nustatytą limitą, savivaldybei netaikoma savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklė, kol savivaldybė viršija limitą“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti šią formuluotę, nurodant, kada savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklė negali būti taikoma (pavyzdžiui, formuojant ateinančių metų savivaldybės biudžetą ar pan.). Be to, atkreiptinas dėmesys, jog savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklė gali būti taikoma ar netaikoma ne savivaldybei, o savivaldybės biudžetui jį sudarant. Pritarti iš dalies Argumentai:
Nepritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pirmajai pastabos daliai, pažymėtina, kad aktualios įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatytas k iekvienam valdžios sektoriui priskiriamo biudžeto planavimas, tvirtinimas, keitimas ir vykdymas. Taigi, Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlomas įstatymo projekte nustatyti patikslintas reguliavimas būtų perteklinis. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 10 dalyje vietoje formuluotės
„lankstumo taisyklės“ vartotina formuluotė „savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo
taisyklės“. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
pildytinas nuostatomis dėl šio įstatymo nuostatų taikymo rengiant ir tvirtinant tam tikrų metų biudžetus.
Pritarti Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, papildomai pažymėtina, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo normas, teisėkūroje vadovaujamasi aiškumo principu, kuris reiškia, kad nustatomas teisinis reguliavimas, be kita ko, turi būti suprantamas ir aiškus. Be to, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad šiam įstatymo projektui taikomi iš Konstitucijos kylantys teisinio aiškumo reikalavimai, kurie nustato, jog įtvirtinamas teisinis reguliavimas turi būti toks, kad būtų aišku, nuo kada ir kokia apimtimi šio įstatymo normos taikomos savivaldybėms. Taigi, įstatymo projekto 4 straipsnyje turi būti aiškiai nustatyta, kad įstatymas taikomas savivaldybėms rengiant, tvirtinant, keičiant ir vykdant savo 2023 m. biudžetus. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
taikomos rengiant, tvirtinant, keičiant ir vykdant 2023 m. ir vėlesnių metų savivaldybių biudžetus. “
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija,
2 Lietuvos savivaldybių asociacija (toliau – LSA) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktą Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XI-1289 1, 4 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu konstitucinio įstatymo projektą (toliau – Konstitucinio įstatymo projektas) bei susijusių įstatymų projektus ir iš esmės pritaria šių projektų nuostatoms.
Tačiau Konstitucinio įstatymo projekte dar įžvelgiame kai kuriuos trūkumus ir taisytinus aspektus, į kuriuos derinimo procese nebuvo atsižvelgta, todėl teikiame pastabas ir pasiūlymus. 1. Konstitucinio įstatymo projekte numatyta savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklę taikyti tik ES ir kitos tarptautinės paramos bendram finansavimui. Manytume, kad tai būtų pernelyg siauras sprendimas ir tik iš dalies sprendžiantis investicijų finansavimo problemą. Tikėtina, kad Lietuvos BVP ateityje viršys ES vidurkį ir ES paramos lėšų gausime mažai. Lietuvos greičiausiai laukia Airijos situacija (tai buvo pažymėta 2021 m. EBPO ataskaitoje), nes Airijai teko pereiti nuo viešųjų investicijų finansavimo ES lėšomis prie finansavimo nacionalinėmis lėšomis – buvo įkurti 2 savivaldybėms skirti viešųjų investicijų fondai. Išties nėra esminio skirtumo ar projektai finansuojami ES paramos, ar valstybės biudžeto lėšomis – abu atvejai atspindi valstybės investicinę politiką ir prioritetus. Be kita ko, Lietuvos Respublikos Prezidento pateiktas Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XII-1289 4 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr.XIVP-1242 numato vertinant savivaldybės balansą leisti neįskaičiuoti į išlaidas savivaldybių indėlio prisidedant prie valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų projektų. Vyriausybės ir LSA Dvišalės komisijos posėdyje Ministrė Pirmininkė taip pat pažymėjo esminį principą, kad jeigu projektas jau yra praėjęs tam tikrą valstybės institucijų atranką ir atitinka valstybės nubrėžtus prioritetus, yra aiškios jo apimtys ir ribos, tai ten gali būti suteikiamas lankstumas skolintis.
Atsižvelgiant į visa tai, siūlome savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklę taikyti ir valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų projektų bendram finansavimui, kad savivaldybės turėtų galimybę skolintis prisidėjimui prie tokių projektų. Pritarti
2Lietuvos savivaldybių asociacija,
2
savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklė nėra taikoma savarankiškiems (vien tik iš savivaldybių biudžetų lėšų finansuojamiems) projektams, todėl skolintis tokiems projektams savivaldybės ir toliau negalėtų. Visgi, jeigu šiuo metu dar nebūtų pritarimo įteisinti lankstumo taisyklę visiems savarankiškiems savivaldybių projektams, siūlytume svarstyti bent jau kompromisinį sprendimą. Galima būtų suteikti savivaldybėms galimybę ribotai skolintis savarankiškų projektų įgyvendinimui tik apibrėžtose prioritetinėse investavimo srityse, pavyzdžiui, susijusiose su energinio efektyvumo didinimu, klimato kaita ar skaitmeninimu, o taip pat skolintis ir savivaldybių atsiperkantiems projektams be tematinių apribojimų. Pažymėtina, kad jau ir dabar (faktiškai nuo
projektams. 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 13 str.
1 dalies 4 punkte įtvirtinta nuostata, kad „savivaldybės metinio grynojo skolinimosi suma finansų ministro nustatyta tvarka 2019 ir 2020 metais atrinktiems projektams, kuriais prisidedama prie regiono ir (arba) savivaldybės socialinės ir ekonominės plėtros tikslų, nustatytų strateginio planavimo dokumentuose, pasiekimo ir mažinamos savivaldybės biudžeto išlaidos ir (arba) didinamos savivaldybės biudžeto pajamos, atitinka lėšų sumą, kurios reikia šiems projektams įgyvendinti. Savivaldybės biudžeto atitiktis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nuostatoms turi būti pasiekta per ketverių metų laikotarpį, skaičiuojant nuo pirmų metų, kai pradėta skolintis projektams įgyvendinti.“ Analogiška nuostata įrašyta ir 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte. Atsižvelgiant į visa tai, siūlome tokią Konstitucinio įstatymo 4 straipsnio naujos 5 dalies formuluotę:
„5. Nustatoma tokia savivaldybės biudžeto
sudarymo lankstumo taisyklė – savivaldybė, tikrindama savo biudžeto atitiktį atitinkamai šio straipsnio 2 arba 4 dalyje nustatytai biudžeto sudarymo taisyklei, gali:
1) iš savivaldybės biudžeto asignavimų atimti asignavimus, skirtus:
a) bendrai finansuoti projektus, finansuojamus Europos Sąjungos, kitos tarptautinės finansinės paramos ar valstybės biudžeto lėšomis, įskaitant tinkamų finansuoti išlaidų daliai tenkantį pridėtinės vertės mokestį, išskyrus iš valstybės biudžeto gautus asignavimus šiems projektams bendrai finansuoti.
b) investuoti į projektus, kurie skirti prisitaikyti prie klimato kaitos, ją švelninti, taip pat skaitmeninti viešąjį sektorių ar ekonomiką.
c) investuoti į projektus, kuriais mažinamos savivaldybės biudžeto išlaidos ir (arba) didinamos savivaldybės biudžeto pajamos.
2) prie einamųjų metų pajamų pridėti tokią dalį praėjusių metų gruodžio 31 dieną buvusių sukauptų savivaldybės biudžeto nepanaudotų pajamų – gautų, tačiau nepanaudotų pajamų, išskyrus nepanaudotas Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, – kuri einamaisiais metais panaudojama asignavimams.“
3Lietuvos savivaldybių asociacija,
2
Konstitucinio įstatymo 4 straipsnio naujoje 10 dalyje išdėstytas biudžeto balanso taisyklės pažeidimo korekcijos mechanizmas yra taisytinas. Manytume, kad vos tik atsiradus mažiausiam nukrypimui nuo savivaldybės biudžeto balanso rodiklio, iškart pritaikyti sankciją – suspenduoti lankstumo taisyklės galiojimą – būtų neteisinga. Savivaldybės biudžeto einamosios išlaidos metai iš metų yra gana pastovios toms pačioms funkcijoms vykdyti. Tačiau išlaidos investicijoms būna labai netolygios. Atskirais metais savivaldybė gali vykdyti stambius investicinius projektus, o kitais metais gali investuoti ženkliai mažiau.
Tokie išlaidų investicijoms svyravimai yra natūralus procesas, todėl vienais metais susidaro savivaldybės biudžeto balanso perteklius, o kitais metais atsiranda deficitas. Per eilę metų visa tai natūraliai susibalansuoja, todėl visiškai pagrįstai galima nustatyti, kad balansas būtų pasiektas per tam tikrą laikotarpį, bet yra nelogiška reikalauti visiško balanso kiekvienais atskirais metais. Be to, nukrypimai nuo balanso gali atsirasti ir dėl įvairių atsitiktinių veiksnių, pavyzdžiui, dėl negautų pajamų. Atsižvelgiant į tai, laikini nukrypimai nuo balanso rodiklio turėtų būti toleruotini. Tikrai nėra proporcinga ir logiška iškart taikyti sankciją jau sekančiais metais, kai praėjusiais metais buvo nustatytas nukrypimas, nes sekančiais metais savivaldybė jau gali ištaisyti šį nukrypimą, tačiau ištaisymo faktas bus konstatuotas tiktai pasibaigus metams, t. y. tik dar kitais metais. Taigi, visus metus savivaldybė bus baudžiama, nors per tuos metus savivaldybė pilnai kompensuoja nukrypimą. Kai kurios kitos valstybės taip pat naudoja korekcijos mechanizmą, tačiau netaiko sankcijų iškart vos tik atsiradus nukrypimui nuo balanso. Savivaldybei duodamas tam tikras terminas ištaisyti nukrypimą. Pavyzdžiui, Suomijoje, savivaldybei pažeidus biudžeto balanso taisyklę, duodamas 4 metų laikotarpis ištaisyti pažeidimą, ir tik po 4 metų, jei savivaldybė neištaiso pažeidimo, tuomet pritaikomas sankcijų mechanizmas. Be to, toks detalus nukrypimo ištaisymo reglamentavimas Konstitucinio įstatymo projekte yra ydingas, kai reikalaujama kasmet ištaisyti ne mažiau kaip 25 proc. nukrypimo.
Galbūt savivaldybė, vykdydama stambų investicinį projektą, negalėjo išvengti deficito ir buvo užfiksuotas nukrypimas, o sekančiais metais savivaldybė taip pat turi skirti didelius asignavimus šiam projektui toliau įgyvendinti ir negali pradėti ištaisyti nukrypimo, nepakenkdama kitų būtinų funkcijų finansavimui. Tuomet, pavyzdžiui, dar 2 metus po nukrypimo savivaldybė negerins savo balanso, bet per likusius 2 metus savivaldybė gali pilnai ištaisyti nukrypimą. Reikalinga leisti pačiai savivaldybei spręsti, kada ir kokiu dydžiu koreguoti nukrypimą per nustatytą laikotarpį, t. y. suteikti savivaldybei tam tikro lankstumo galimybę, o ne iškart taikyti sankcijas. Todėl siūlome nukrypimo nuo balanso rodiklio ištaisymo nuostatą, išdėstytą 4 straipsnio 10 dalyje, formuluoti taip:
„10. Jeigu paskutiniais pasibaigusiais metais
savivaldybės biudžeto balanso rodiklis faktiškai nukrypsta nuo savivaldybės biudžeto balanso rodiklio, tenkinančio atitinkamai šio straipsnio 2 arba 4 dalyje nustatytą biudžeto sudarymo taisyklę (pritaikius savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklę), savivaldybė ne daugiau kaip per keturis metus turi pilnai kompensuoti šį nukrypimą. Jeigu šis nukrypimas nekompensuojamas per keturis metus, sekančiais ir vėlesniais metais savivaldybei netaikoma savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklė, iki kol nukrypimas nebus kompensuotas.
Savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklė pradedama taikyti po metų, kuriais savivaldybė kompensuoja biudžeto balanso rodiklio nukrypimą.“ Pritarti iš dalies Argumentai: Lietuvos savivaldybių asociacijai komiteto posėdyje pristatant pasiūlymo turinį ir pateikus alternatyvią nuomonę, kad savivaldybė ne per keturis metus , o per dvejus metus galėtų pilnai kompensuoti savivaldybės biudžeto balanso faktinį nukrypimą, komitetas nusprendė pritarti alternatyviam Lietuvos savivaldybių asociacijos pateiktam pasiūlymui. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-2198 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti sujungiant su įstatymo projektu Nr. XIVP-1242 bei atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Ričardas Juška. Komiteto pirmininkas (Parašas) Ričardas Juška Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Juras Taminskas
DĖL
4
2022-11-30
posėdyje dalyvavo : komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Irena Haase, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Vyšniauskas, Dainių Kreivį pavaduojantis Linas Slušnys, Česlav Olševski. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Seimo narė Edita Rudelienė, Finansų ministerijos atstovai: finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas , Finansų ministrės patarėjas Darius Sadeckas, Finansų politikos departamento direktorius Irmantas Mikulėnas, Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė, Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai: administracijos direktorė Roma Žakaitienė, patarėjas finansų ir ekonomikos klausimais Giedrius Lingis, patarėja ekonomikos ir susisiekimo klausimais Dovilė Sujetaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2022-10-272
principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projekto 2 straipsnio 2 dalimi Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnis papildomas
savivaldybė, tikrindama savo biudžeto atitiktį atitinkamai šio straipsnio 2 arba 4 dalyje nustatytai biudžeto sudarymo taisyklei, gali <...>“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti šią formuluotę, nurodant, kada savivaldybė tikrina savo biudžeto atitiktį biudžeto sudarymo taisyklėms (pavyzdžiui, rengdama biudžeto projektą ar pan.). Be to, atsižvelgus į šios nuostatos turinį vartotina tinkamesnė formuluotė – ne „tikrindama“, o
„vertindama savo biudžeto atitiktį“. Pritarti iš dalies
Argumentai:
Teisės departamento pastabai, jog savivaldybės biudžeto atitikties
„vertinimas“ būtų tikslesnė formuluotė nei šios atitikties „tikrinimas“,
atitinkamai patikslinama keičiamo įstatymo 4 str. 5 d. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto
įstatymo 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Nustatoma tokia savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklė: savivaldybė, tikrindama vertindama savo biudžeto atitiktį atitinkamai šio straipsnio 2 arba 4 dalyje nustatytai biudžeto sudarymo taisyklei, gali:
Sąjungos ir kitai tarptautinei finansinei paramai bendrai finansuoti, įskaitant tinkamų finansuoti išlaidų daliai tenkantį pridėtinės vertės mokestį, išskyrus iš valstybės biudžeto gautus asignavimus, skirtus Europos Sąjungos ir kitai tarptautinei finansinei paramai bendrai finansuoti;
pajamų pridėti tokią dalį praėjusių metų gruodžio 31 dieną buvusių sukauptų savivaldybės biudžeto nepanaudotų pajamų – gautų, tačiau nepanaudotų pajamų, išskyrus nepanaudotas Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, – kuri einamaisiais metais panaudojama asignavimams.“
2Nepritariama pastabos daliai naujoje keičiamo įstatymo 4 str. 5 d.
papildomai nurodyti , kada savivaldybė tikrina savo biudžeto atitiktį biudžeto sudarymo taisyklėms (pvz., rengdama biudžeto projektą ar pan.) , akcentuojant tai, jog keičiamo įstatymo
in corpore su šio įstatymo 4 str. 2 arba 4 d., kuriose konkretizuota, kada savivaldybės turi tikrinti ir tenkinti 4 str. nustatytas taisykles: „ Kiekvienas valdžios sektoriui priskiriamas biudžetas, <...>, turi būti planuojamas, tvirtinamas, keičiamas ir vykdomas taip, kad
<...>“
. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-272
pildomas 8 dalimi, kurioje vartojama formuluotė „nustatyti savivaldybėms metinį grynojo skolinimosi limitą“. Atkreiptinas dėmesys, jog nei keičiamame įstatyme, nei kartu su projektu teikiamame Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 10, 17, 18, 21 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr.
Nr. XIVP-2199) nėra apibrėžtas formuluotės „metinis grynojo skolinimosi limitas“ turinys. Siekiant teisinio aiškumo, projektas tobulintinas. Pritarti Argumentai: Pritariant Teisės departamento pastabai joje paminėta formuluotė suvienodintina su Valstybės skolos įstatyme apibrėžta sąvoka „grynasis skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas“ (šio įstatymo2 straipsnio 3 d., kurioje yra nustatyta, kad grynasis skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas – didžiausias galimas grynasis skolinių įsipareigojimų pokytis per biudžetinius metus). Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto
įstatymo 4 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „
galimybes, gali siūlyti Seimui valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatyti savivaldybėms metinį g rynojo skolinimosi skolinių įsipareigojimų pokyčio limitą. “
2022-10-272
straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnis pildomas 9 dalimi, kurioje numatoma, kad „Jeigu, remiantis paskutinių pasibaigusių metų gruodžio 31 dienos duomenimis, savivaldybės skola viršija šio straipsnio 6 dalyje nustatytą limitą, savivaldybei netaikoma savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklė, kol savivaldybė viršija limitą“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti šią formuluotę, nurodant, kada savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklė negali būti taikoma (pavyzdžiui, formuojant ateinančių metų savivaldybės biudžetą ar pan.). Be to, atkreiptinas dėmesys, jog savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklė gali būti taikoma ar netaikoma ne savivaldybei, o savivaldybės biudžetui jį sudarant. Pritarti iš dalies Argumentai:
Teisės departamento pastabai, jog savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklė gali būti taikoma ar netaikoma ne savivaldybei, o savivaldybės biudžetui, jį sudarant, atitinkamai patikslinama keičiamo įstatymo 4 str. 9 d.
9 d. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Jeigu, remiantis paskutinių pasibaigusių metų gruodžio 31 dienos duomenimis, savivaldybės skola viršija šio straipsnio 6 dalyje nustatytą limitą, savivaldybei savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklė savivaldybės biudžetui netaikoma tol, kol savivaldybė viršija limitą.“
2Nepritariama Teisės departamento pastabos daliai naujoje keičiamo įstatymo 4 str. 9 d. papildomai nurodyti , kada savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklė negali būti taikoma (pvz., formuojant ateinančių metų savivaldybės biudžetą ar pan.) , akcentuojant tai, jog keičiamo įstatymo 4 str.
papildymas 5 d. turi būti skaitomas in corpore su 4 str. 2 arba 4 d., kuriose konkretizuota, kada savivaldybės turi tikrinti ir tenkinti 4 str. nustatytas taisykles:
„ Kiekvienas valdžios sektoriui priskiriamas biudžetas, <...>, turi būti planuojamas, tvirtinamas, keičiamas ir vykdomas taip, kad
<...>“ . 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-272 (10) Siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 10 dalyje vietoje formuluotės „lankstumo taisyklės“ vartotina formuluotė „savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklės“. Pritarti Argumentai:
Pritariant Teisės departamento pastabai, kad vietoje formuluotės „lankstumo taisyklė“ vartotina formuluotė „savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklė“, atitinkamai patikslinama keičiamo įstatymo 4 str. 10 d. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10.
Jeigu paskutiniais pasibaigusiais metais savivaldybės biudžeto balanso rodiklis faktiškai nukrypsta nuo savivaldybės biudžeto balanso rodiklio, atitinkančio atitinkamai šio straipsnio 2 arba 4 dalyje nustatytą biudžeto sudarymo taisyklę (pritaikius savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklę), savivaldybės einamųjų ir vėlesnių metų biudžetų balanso rodiklio reikšmė kasmet turi būti ne mažiau negu 25 procentais nukrypimo dydžio geresnė negu tais metais ji būtų laikantis atitinkamai šio straipsnio 2 arba 4 dalyje nustatytos biudžeto sudarymo taisyklės, netaikant savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklės tol, kol nukrypimas kompensuojamas. Savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklė pradedama taikyti po metų, kuriais savivaldybė kompensuoja biudžeto balanso rodiklio nukrypimą.“
2022-10-274 Siekiant teisinio aiškumo, projekto 4 straipsnis pildytinas nuostatomis dėl šio įstatymo nuostatų taikymo rengiant ir tvirtinant tam tikrų metų biudžetus. Nepritarti Argumentai: Projekto 4 straipsnio papildymas tokiomis nuostatomis būtų perteklinis. Projekte numatyta, kad priėmus įstatymą, jis įsigalios nuo 2023 m. sausio 1 d. Savivaldybės savo 2023 m. biudžetus tvirtins 2023 m. pradžioje. Taigi, jau įsigaliojus Konstitucinio įstatymo pakeitimui. Galiojant įstatymui, jį savivaldybėms bus privalu taikyti tvirtinant ir vykdant 2023 m. savo biudžetus. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
savivaldybių asociacija,
10 -26 Lietuvos savivaldybių asociacija (toliau – LSA) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktą Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr.
XI-1289 1, 4 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu konstitucinio įstatymo projektą (toliau – Konstitucinio įstatymo projektas) bei susijusių įstatymų projektus ir iš esmės pritaria šių projektų nuostatoms. Tačiau Konstitucinio įstatymo projekte dar įžvelgiame kai kuriuos trūkumus ir taisytinus aspektus, į kuriuos derinimo procese nebuvo atsižvelgta, todėl teikiame pastabas ir pasiūlymus. 1. Konstitucinio įstatymo projekte numatyta savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklę taikyti tik ES ir kitos tarptautinės paramos bendram finansavimui. Manytume, kad tai būtų pernelyg siauras sprendimas ir tik iš dalies sprendžiantis investicijų finansavimo problemą. Tikėtina, kad Lietuvos BVP ateityje viršys ES vidurkį ir ES paramos lėšų gausime mažai. Lietuvos greičiausiai laukia Airijos situacija (tai buvo pažymėta 2021 m. EBPO ataskaitoje), nes Airijai teko pereiti nuo viešųjų investicijų finansavimo ES lėšomis prie finansavimo nacionalinėmis lėšomis – buvo įkurti 2 savivaldybėms skirti viešųjų investicijų fondai. Išties nėra esminio skirtumo ar projektai finansuojami ES paramos, ar valstybės biudžeto lėšomis – abu atvejai atspindi valstybės investicinę politiką ir prioritetus. Be kita ko, Lietuvos Respublikos Prezidento pateiktas Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XII-1289 4 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr.XIVP-1242 numato vertinant savivaldybės balansą leisti neįskaičiuoti į išlaidas savivaldybių indėlio prisidedant prie valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų projektų.
Vyriausybės ir LSA Dvišalės komisijos posėdyje Ministrė Pirmininkė taip pat pažymėjo esminį principą, kad jeigu projektas jau yra praėjęs tam tikrą valstybės institucijų atranką ir atitinka valstybės nubrėžtus prioritetus, yra aiškios jo apimtys ir ribos, tai ten gali būti suteikiamas lankstumas skolintis. Atsižvelgiant į visa tai, siūlome savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklę taikyti ir valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų projektų bendram finansavimui, kad savivaldybės turėtų galimybę skolintis prisidėjimui prie tokių projektų. Nepritarti Pasiūlymui nepritartina todėl, kad:
fiskalinės drausmės lankstumas (susijęs ne tik su ES ir kitos tarptautinės finansinė paramos bendrafinansavimu, bet ir su galimybe prie einamųjų metų pajamų pridėti praėjusių metų sukauptas nepanaudotas pajamas ir jas panaudoti) suteikia galimybę savivaldybėms neribotai įgyvendinti bendrai su Europos Sąjunga (toliau – ES) finansuojamus projektus. Visiems kitiems projektams įgyvendinti (tame tarpe ir prisidėti prie Valstybės finansuojamų projektų) savivaldybės gali kaupti pajamas ir jas panaudoti projektams finansuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Projekte pasiūlytas nuostatas, savivaldybės turės galimybę neskirti gautų pajamų bendrafinansavimui ir ES nefinansuojamam PVM sumokėti, o galės šiems tikslams pasiskolinti.
Tai reiškia, kad tas gautas pajamas, kurias savivaldybė būtų skyrusi bendrai su ES įgyvendinamiems projektams bendrai finansuoti ar projektų PVM sumokėti, galės skirti, savo nuožiūra, kitoms savivaldybės reikmėms (tame tarpe ir tiems projektams, kurie bendrai finansuojami valstybės biudžeto lėšomis)
Projekte numatytas, skolinimosi galimybių išplėtimas ilguoju laikotarpiu gali kelti riziką savivaldybių, tuo pačiu ir viso valdžios sektoriaus, finansų tvarumui ;
Projekte numatytas, skolinimosi galimybių išplėtimas dar labiau (negu tuo atveju, jeigu savivaldybės maksimaliai pasinaudotų Projekte numatytu lankstumu) blogintų savivaldybių biudžetų balansus (formuotųsi didesni deficitai). Atitinkamai mažėtų galimybės finansuoti kitas valstybės valdymo sritis . Tokia savivaldybių ir valstybės biudžeto sąsaja yra nulemta siekio išlaikyti viso valdžios sektoriaus finansus tvariais ir atitikti Lietuvos ir ES teisės aktais nustatytas fiskalinės drausmės taisykles, taikomas visam valdžios sektoriui in corpore
dėmesys, kad ilgalaikius įsipareigojimus finansuoti turėtų būti naudojami pajamų šaltiniai, kurie nekeltų rizikos biudžetų tvarumui (taip pat ir Valstybės kontrolės nuosekliai teikiama nuomonė);
savivaldybių asociacija,
10 -262
taisyklė nėra taikoma savarankiškiems (vien tik iš savivaldybių biudžetų lėšų finansuojamiems) projektams, todėl skolintis tokiems projektams savivaldybės ir toliau negalėtų. Visgi, jeigu šiuo metu dar nebūtų pritarimo įteisinti lankstumo taisyklę visiems savarankiškiems savivaldybių projektams, siūlytume svarstyti bent jau kompromisinį sprendimą.
Galima būtų suteikti savivaldybėms galimybę ribotai skolintis savarankiškų projektų įgyvendinimui tik apibrėžtose prioritetinėse investavimo srityse, pavyzdžiui, susijusiose su energinio efektyvumo didinimu, klimato kaita ar skaitmeninimu, o taip pat skolintis ir savivaldybių atsiperkantiems projektams be tematinių apribojimų. Pažymėtina, kad jau ir dabar (faktiškai nuo 2019 metų) yra įteisintos tam tikros išimtys savivaldybių atsiperkantiems projektams. 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 13 str. 1 dalies 4 punkte įtvirtinta nuostata, kad „savivaldybės metinio grynojo skolinimosi suma finansų ministro nustatyta tvarka 2019 ir 2020 metais atrinktiems projektams, kuriais prisidedama prie regiono ir (arba) savivaldybės socialinės ir ekonominės plėtros tikslų, nustatytų strateginio planavimo dokumentuose, pasiekimo ir mažinamos savivaldybės biudžeto išlaidos ir (arba) didinamos savivaldybės biudžeto pajamos, atitinka lėšų sumą, kurios reikia šiems projektams įgyvendinti. Savivaldybės biudžeto atitiktis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nuostatoms turi būti pasiekta per ketverių metų laikotarpį, skaičiuojant nuo pirmų metų, kai pradėta skolintis projektams įgyvendinti.“ Analogiška nuostata įrašyta ir 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte. Atsižvelgiant į visa tai, siūlome tokią Konstitucinio įstatymo 4 straipsnio naujos 5 dalies formuluotę: „5.
Nustatoma tokia savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklė
1) iš savivaldybės biudžeto asignavimų atimti asignavimus, skirtus:
a) bendrai finansuoti projektus, finansuojamus Europos Sąjungos, kitos tarptautinės finansinės paramos ar valstybės biudžeto lėšomis, įskaitant tinkamų finansuoti išlaidų daliai tenkantį pridėtinės vertės mokestį, išskyrus iš valstybės biudžeto gautus asignavimus šiems projektams bendrai finansuoti.
b) investuoti į projektus, kurie skirti prisitaikyti prie klimato kaitos, ją švelninti, taip pat skaitmeninti viešąjį sektorių ar ekonomiką.
c) investuoti į projektus, kuriais mažinamos savivaldybės biudžeto išlaidos ir (arba) didinamos savivaldybės biudžeto pajamos. 2) prie einamųjų metų pajamų pridėti tokią dalį praėjusių metų gruodžio 31 dieną buvusių sukauptų savivaldybės biudžeto nepanaudotų pajamų – gautų, tačiau nepanaudotų pajamų, išskyrus nepanaudotas Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, – kuri einamaisiais metais panaudojama asignavimams.“ Nepritarti Pasiūlymui nepritartina todėl, kad:
finansuoti investicijų projektus pateikti komentare prie LSA pastabos Nr.1
valdžios sektoriaus finansų tvarumo rizika.
Platesnis komentaras dėl rizikos pateiktas komentare prie LSA pastabos Nr.1
tiek centrinės valdžios institucijoms, nes tektų kurti ir dieg ti projektų, nesusijusių su ES ir kita tarptautine parama, atrankos, vykdymo stebėsenos, atskaitomybės sistemas, ypač dėl jų tematinio priskyrimo vertinimo LSA siūlomos investicijų tematinės sritys („<...>prisitaikyti prie klimato kaitos, ją švelninti, taip pat skaitmeninti viešąjį sektorių ar ekonomiką<...>“) yra dosniai finansuojamos ES. Šios sritys yra visos ES prioritetai, todėl 2021-2027 metų finansavimo perspektyvoje didelė dalis lėšų skiriama būtent šioms sritims. Pažymėtina, kad pagal Projektą, savivaldybės galės neribotai skolintis tokiems kartu su ES finansuojamiems projektams. Be to, prie Ekonomikos Gaivinimo ir Atsparumo didinimo priemonės (toliau – EGADP; angl. trumpinys RRF) lėšomis finansuojamų projektų nacionalinėmis lėšomis apskritai nereikia prisidėti - ES lėšomis dengiamos visos EGADP plano priemonių įgyvendino išlaidos. 3. Lietuvos savivaldybių asociacija,
10 -262
naujoje 10 dalyje išdėstytas biudžeto balanso taisyklės pažeidimo korekcijos mechanizmas yra taisytinas.
Manytume, kad vos tik atsiradus mažiausiam nukrypimui nuo savivaldybės biudžeto balanso rodiklio, iškart pritaikyti sankciją – suspenduoti lankstumo taisyklės galiojimą – būtų neteisinga. Savivaldybės biudžeto einamosios išlaidos metai iš metų yra gana pastovios toms pačioms funkcijoms vykdyti. Tačiau išlaidos investicijoms būna labai netolygios. Atskirais metais savivaldybė gali vykdyti stambius investicinius projektus, o kitais metais gali investuoti ženkliai mažiau. Tokie išlaidų investicijoms svyravimai yra natūralus procesas, todėl vienais metais susidaro savivaldybės biudžeto balanso perteklius, o kitais metais atsiranda deficitas. Per eilę metų visa tai natūraliai susibalansuoja, todėl visiškai pagrįstai galima nustatyti, kad balansas būtų pasiektas per tam tikrą laikotarpį, bet yra nelogiška reikalauti visiško balanso kiekvienais atskirais metais. Be to, nukrypimai nuo balanso gali atsirasti ir dėl įvairių atsitiktinių veiksnių, pavyzdžiui, dėl negautų pajamų. Atsižvelgiant į tai, laikini nukrypimai nuo balanso rodiklio turėtų būti toleruotini. Tikrai nėra proporcinga ir logiška iškart taikyti sankciją jau sekančiais metais, kai praėjusiais metais buvo nustatytas nukrypimas, nes sekančiais metais savivaldybė jau gali ištaisyti šį nukrypimą, tačiau ištaisymo faktas bus konstatuotas tiktai pasibaigus metams, t. y. tik dar kitais metais. Taigi, visus metus savivaldybė bus baudžiama, nors per tuos metus savivaldybė pilnai kompensuoja nukrypimą. Kai kurios kitos valstybės taip pat naudoja korekcijos mechanizmą, tačiau netaiko sankcijų iškart vos tik atsiradus nukrypimui nuo balanso. Savivaldybei duodamas tam tikras terminas ištaisyti nukrypimą.
Pavyzdžiui, Suomijoje, savivaldybei pažeidus biudžeto balanso taisyklę, duodamas 4 metų laikotarpis ištaisyti pažeidimą, ir tik po 4 metų, jei savivaldybė neištaiso pažeidimo, tuomet pritaikomas sankcijų mechanizmas. Be to, toks detalus nukrypimo ištaisymo reglamentavimas Konstitucinio įstatymo projekte yra ydingas, kai reikalaujama kasmet ištaisyti ne mažiau kaip 25 proc. nukrypimo. Galbūt savivaldybė, vykdydama stambų investicinį projektą, negalėjo išvengti deficito ir buvo užfiksuotas nukrypimas, o sekančiais metais savivaldybė taip pat turi skirti didelius asignavimus šiam projektui toliau įgyvendinti ir negali pradėti ištaisyti nukrypimo, nepakenkdama kitų būtinų funkcijų finansavimui. Tuomet, pavyzdžiui, dar 2 metus po nukrypimo savivaldybė negerins savo balanso, bet per likusius 2 metus savivaldybė gali pilnai ištaisyti nukrypimą. Reikalinga leisti pačiai savivaldybei spręsti, kada ir kokiu dydžiu koreguoti nukrypimą per nustatytą laikotarpį, t. y. suteikti savivaldybei tam tikro lankstumo galimybę, o ne iškart taikyti sankcijas. Todėl siūlome nukrypimo nuo balanso rodiklio ištaisymo nuostatą, išdėstytą 4 straipsnio 10 dalyje, formuluoti taip:
„10. Jeigu paskutiniais pasibaigusiais metais savivaldybės biudžeto
balanso rodiklis faktiškai nukrypsta nuo savivaldybės biudžeto balanso rodiklio, tenkinančio atitinkamai šio straipsnio 2 arba 4 dalyje nustatytą biudžeto sudarymo taisyklę (pritaikius savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklę), savivaldybė ne daugiau kaip per keturis metus turi pilnai kompensuoti šį nukrypimą. Jeigu šis nukrypimas nekompensuojamas per keturis metus, sekančiais ir vėlesniais metais savivaldybei netaikoma savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklė, iki kol nukrypimas nebus kompensuotas.
Savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklė pradedama taikyti po metų, kuriais savivaldybė kompensuoja biudžeto balanso rodiklio nukrypimą.“ Nepritarti Šiuo metu Projekte numatoma, kad nustačius faktinį fiskalinės drausmės taisyklių (įskaitant lankstumą) nesilaikymą konkrečioje savivaldybėje, savivaldybė negalės naudotis lankstumu naujiems projektams tol, kol baigsis nukrypimo nuo taisyklių ištaisymo laikotarpis. LSA siūlo, kad ir toliau turėtų būti taikomas lankstumas, nepaisant fiskalinės drausmės pažeidimo. Jeigu būtų pritarta LSA pasiūlymui, įstatyminis reglamentavimas sudarytų savivaldybėms paskatą nuolatos (kasmet) pažeisti fiskalinę drausmę, o pažeidimo poveikį vis labiau nukelti. Tai yra, savivaldybei kelis metus iš eilės vis nukrypstant nuo balanso taisyklės (ir vis daugiau skolinantis) pažeidimo ištaisymas kas kartą persikeltų į tolimesnius metus, tad galėtų susidaryti situacija, kad per keturis vienos savivaldybės kadencijos metus galėtų reikšmingai pablogėti savivaldybės biudžeto padėtis. Dėl to galėtų kilti didelė rizika savivaldybės ir viso valdžios sektoriaus finansų tvarumui. Dėl LSA pasiūlyto papildomo lankstumo apimčių neprognozuojamumo, būtų apsunkintas viso valdžios sektoriaus finansų tikslinių rodiklių projektavimas ir, galiausiai, didėtų rizika nepasiekti užsibrėžtų ir LT bei ES teisės aktais reikalaujamų fiskalinių tikslų. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1Seimo nariai:
Valius Ąžuolas, Guoda Burokienė, Aušrinė Norkienė 2022-11-032
Įstatymo projekte numatyta savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklę taikyti tik ES ir kitos tarptautinės paramos bendram finansavimui. Tai būtų pernelyg siauras sprendimas ir tik iš dalies sprendžiantis investicijų finansavimo problemą. Išties nėra esminio skirtumo ar projektai finansuojami ES paramos, ar valstybės biudžeto lėšomis – abu atvejai atspindi valstybės investicinę politiką ir prioritetus. Atkreiptinas dėmesys, kad numatyta savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklė nėra taikoma savarankiškiems (vien tik iš savivaldybių biudžetų lėšų finansuojamiems) projektams, todėl skolintis tokiems projektams savivaldybės ir toliau negalėtų. Tikslinga suteikti savivaldybėms galimybę ribotai skolintis savarankiškų projektų įgyvendinimui bent jau apibrėžtose prioritetinėse investavimo srityse, susijusiose su energinio efektyvumo didinimu, klimato kaita ar skaitmeninimu, o taip pat atsiperkantiems projektams be tematinių apribojimų. Pasiūlymas:
Siūlau pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip :
„5. Nustatoma tokia savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo
taisyklė – savivaldybė, tikrindama savo biudžeto atitiktį atitinkamai šio straipsnio 2 arba 4 dalyje nustatytai biudžeto sudarymo taisyklei, gali:
:
a) bendrai finansuoti projektus, finansuojamus Europos Sąjungos, kitos tarptautinės finansinės paramos ar valstybės biudžeto lėšomis, įskaitant tinkamų finansuoti išlaidų daliai tenkantį pridėtinės vertės mokestį, išskyrus iš valstybės biudžeto gautus asignavimus šiems projektams bendrai finansuoti;
b) investuoti į projektus, kurie skirti prisitaikyti prie klimato kaitos, ją švelninti, taip pat skaitmeninti viešąjį sektorių ar ekonomiką;
c) investuoti į projektus, kuriais mažinamos savivaldybės biudžeto išlaidos ir (arba) didinamos savivaldybės biudžeto pajamos.
2) Prie einamųjų metų pajamų pridėti tokią dalį praėjusių metų gruodžio 31 dieną buvusių sukauptų savivaldybės biudžeto nepanaudotų pajamų – gautų, tačiau nepanaudotų pajamų, išskyrus nepanaudotas Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, – kuri einamaisiais metais panaudojama asignavimams.“ Nepritarti Priėmus šį pasiūlymą, didesnis, negu Projekte numatytas, skolinimosi galimybių išplėtimas ilguoju laikotarpiu:
tuo pačiu ir viso valdžios sektoriaus, finansų tvarumui ;
savivaldybės maksimaliai pasinaudotų projekte numatytu lankstumu) blogintų savivaldybių biudžetų balansus (formuotųsi didesni deficitai), todėl atitinkamai mažėtų galimybės finansuoti kitas valstybės valdymo sritis . Tokia savivaldybių ir valstybės biudžeto sąsaja yra nulemta siekio išlaikyti viso valdžios sektoriaus finansus tvariais ir atitikti Lietuvos ir ES teisės aktais nustatytas fiskalinės drausmės taisykles, taikomas visam valdžios sektoriui in corpore.
savivaldybėms, tiek centrinės valdžios institucijoms , nes tektų kurti ir diegti projektų, nesusijusių su ES ir kita tarptautine parama, atrankos, vykdymo stebėsenos, atskaitomybės sistemas, ypač dėl jų tematinio priskyrimo vertinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Projekte pasiūlytas nuostatas, savivaldybės turės galimybę neskirti gautų pajamų bendrafinansavimui ir Europos Sąjungos nefinansuojamam PVM sumokėti, o galės šiems tikslams pasiskolinti. Tai reiškia, kad tas gautas pajamas, kurias savivaldybė būtų skyrusi bendrai su ES įgyvendinamiems projektams bendrai finansuoti ar projektų PVM sumokėti, galės skirti, savo nuožiūra, kitoms savivaldybės reikmėms (tame tarpe ir tiems projektams, kurie bendrai finansuojami valstybės biudžeto lėšomis ar kitiems projektams). Taip pat sudaroma galimybė savivaldybėms einamaisiais metais naudoti visą sukauptą nepanaudotą pajamų dalį ir savarankiškai spręsti, kaip ir kam sukauptas nepanaudotas pajamas naudoti. Taigi projektu teikiami pasiūlymai sudarytų savivaldybėms fiskalinės erdvės ne tik įgyvendinti visus joms svarbius kartu su ES finansuojamus projektus (įskaitant ekonomikos žalinimo, viešojo sektoriaus skaitmeninimo paskirties), bet ir tuos projektus, kuriuos valstybė ir savivaldybės įgyvendina kartu bei savivaldybės savarankiškus projektus, kurie didina savivaldybės biudžeto pajams ar mažina išlaidas. 2.
2Seimo nariai:
Edita Rudelienė Andrius Bagdonas Romualdas Vaitkus Ričardas Juška Jonas Jarutis Lukas Savickas Eugenijus Sabutis Vidmantas Kanopa Antanas Vinkus Audrius Palionis Laima Nagienė Audrius Mazuronis Viktoras Fiodorovas Silva Lengvinienė Antanas Čepononis 2022-11-172
Įstatymo projekte numatyta savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklę taikyti tik ES ir kitos tarptautinės paramos bendram finansavimui, t. y. savivaldybės galės skolintis prisidėjimui prie ES ir tarptautinės paramos lėšomis remiamų projektų . Tai būtų pernelyg siauras sprendimas ir tik iš dalies sprendžiantis investicijų finansavimo problemą. Lietuva ateityje gaus gerokai mažiau ES ir tarptautinės paramos lėšų, be to, šios lėšos neproporcingai pasiskirsto atskiroms savivaldybėms, todėl įstatymo pakeitimo teigiamas poveikis savivaldybių plėtrai ateityje ženkliai sumažės. Todėl nereikėtų apsiriboti vien tik galimybe skolintis prisidėjimui prie ES ir tarptautinės paramos lėšomis finansuojamų projektų. Reikalinga sudaryti galimybę savivaldybėms skolintis prisidėjimui prie valstybės biudžeto lėšomis remiamų projektų bei ribotai skolintis savarankiškiems (vien tik iš savivaldybių biudžetų lėšų finansuojamiems) savivaldybių projektams apibrėžtose prioritetinėse investavimo srityse, susijusiose su energinio efektyvumo didinimu, klimato kaita ar skaitmeninimu, o taip pat atsiperkantiems projektams be tematinių apribojimų. Nėra esminio skirtumo ar projektai finansuojami ES paramos, ar valstybės biudžeto lėšomis – abu atvejai atspindi valstybės investicinę politiką ir prioritetus. Savivaldybių savarankiškų projektų atsiperkamumo sąlyga užtikrintų savivaldybių gebėjimą grąžinti skolas. Produktyvios (greitai atsiperkančios) investicijos ateityje sumažintų savivaldybių einamąsias išlaidas - tai pagerintų savivaldybių biudžetų balansus bei didintų savivaldybių ir viso valdžios sektoriaus finansų tvarumą.
Todėl sudaryta galimybė skolintis ir greičiau įgyvendinti savivaldybių savarankiškus projektus ypatingai svarbiose srityse (pvz, investuoti į saulės ir vėjo elektrines ar energiją taupančias priemones ir pan.) ilgesniu laikotarpiu nepadidintų savivaldybių įsiskolinimo, o atvirkščiai, galėtų net dar labiau sumažinti savivaldos sektoriaus bendrą skolos lygį, kuris šiuo metu ir taip jau yra labai mažas (sudaro tik apie 1 proc. šalies BVP). Pasiūlymas:
Siūloma pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalį, kuri papildo galiojančio įstatymo 4 straipsnį nauja 5 dalimi, išdėstant šią naują dalį taip:
„5. Nustatoma tokia savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo
taisyklė – savivaldybė, tikrindama savo biudžeto atitiktį atitinkamai šio straipsnio 2 arba 4 dalyje nustatytai biudžeto sudarymo taisyklei, gali:
1) iš asignavimų atimti asignavimus, skirtus:
a) bendrai finansuoti projektus, finansuojamus Europos Sąjungos, kitos tarptautinės finansinės paramos ar valstybės biudžeto lėšomis , įskaitant tinkamų finansuoti išlaidų daliai tenkantį pridėtinės vertės mokestį, išskyrus iš valstybės biudžeto gautus asignavimus šiems projektams bendrai finansuoti;
b) investuoti į projektus, kurie skirti prisitaikyti prie klimato kaitos, ją švelninti, taip pat skaitmeninti viešąjį sektorių ar ekonomiką;
c) investuoti į projektus, kuriais mažinamos savivaldybės biudžeto išlaidos ir (arba) didinamos savivaldybės biudžeto pajamos.
2) prie einamųjų metų pajamų pridėti tokią dalį praėjusių metų gruodžio 31 dieną buvusių sukauptų savivaldybės biudžeto nepanaudotų pajamų – gautų, tačiau nepanaudotų pajamų, išskyrus nepanaudotas Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, – kuri einamaisiais metais panaudojama asignavimams.“ Nepritarti Priėmus šį pasiūlymą, didesnis, negu Projekte numatytas, skolinimosi galimybių išplėtimas ilguoju laikotarpiu:
1) gali kelti riziką savivaldybių biudžetų, tuo pačiu ir viso valdžios sektoriaus, finansų tvarumui ;
2) dar labiau (negu tuo atveju, jeigu savivaldybės maksimaliai pasinaudotų projekte numatytu lankstumu) blogintų savivaldybių biudžetų balansus (formuotųsi didesni deficitai), todėl atitinkamai mažėtų galimybės finansuoti kitas valstybės valdymo sritis . Tokia savivaldybių ir valstybės biudžeto sąsaja yra nulemta siekio išlaikyti viso valdžios sektoriaus finansus tvariais ir atitikti Lietuvos ir ES teisės aktais nustatytas fiskalinės drausmės taisykles, taikomas visam valdžios sektoriui in corpore.
3) didintų administracinę naštą tiek savivaldybėms, tiek centrinės valdžios institucijoms , nes tektų kurti ir diegti projektų, nesusijusių su ES ir kita tarptautine parama, atrankos, vykdymo stebėsenos, atskaitomybės sistemas, ypač dėl jų tematinio priskyrimo vertinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Projekte pasiūlytas nuostatas, savivaldybės turės galimybę neskirti gautų pajamų bendrafinansavimui ir Europos Sąjungos nefinansuojamam PVM sumokėti, o galės šiems tikslams pasiskolinti. Tai reiškia, kad tas gautas pajamas, kurias savivaldybė būtų skyrusi bendrai su ES įgyvendinamiems projektams bendrai finansuoti ar projektų PVM sumokėti, galės skirti, savo nuožiūra, kitoms savivaldybės reikmėms (tame tarpe ir tiems projektams, kurie bendrai finansuojami valstybės biudžeto lėšomis). Taip pat sudaroma galimybė savivaldybėms einamaisiais metais naudoti visą sukauptą nepanaudotą pajamų dalį ir savarankiškai spręsti, kaip ir kam sukauptas nepanaudotas pajamas naudoti. Taigi projektu teikiami pasiūlymai sudarytų savivaldybėms fiskalinės erdvės ne tik įgyvendinti visus joms svarbius kartu su ES finansuojamus projektus (įskaitant ekonomikos žalinimo, viešojo sektoriaus skaitmeninimo paskirties), bet ir tuos projektus, kuriuos valstybė ir savivaldybės įgyvendina kartu bei savivaldybės savarankiškus projektus, kurie didina savivaldybės biudžeto pajams ar mažina išlaidas. 3.
3Seimo nariai:
Edita Rudelienė Andrius Bagdonas Romualdas Vaitkus Ričardas Juška Jonas Jarutis Lukas Savickas Eugenijus Sabutis Vidmantas Kanopa Antanas Vinkus Audrius Palionis Laima Nagienė Audrius Mazuronis Viktoras Fiodorovas Silva Lengvinienė Antanas Čepononis 2022-11-172
Įstatymo projekte numatyta taikyti sankciją savivaldybei dėl nukrypimo nuo savivaldybės biudžeto balanso rodiklio – kitais metais negaliotų biudžeto sudarymo lankstumo taisyklė, t. y. savivaldybei nebūtų leidžiama skolintis net prisidėjimui prie ES lėšomis remiamų projektų. Šiuo metu nėra įteisinta jokių sankcijų savivaldybei pažeidus balanso taisyklę ir nėra reikalavimo ištaisyti nukrypimą, tačiau pažeidimo atvejai yra reti, savivaldybės iš esmės laikosi fiskalinės drausmės taisyklių. Todėl nėra jokios būtinybės įvedinėti žymiai griežtesnį nei kitose šalyse sankcijų mechanizmą. Pavyzdžiui, Suomijoje, savivaldybei pažeidus biudžeto balanso taisyklę, duodamas 4 metų laikotarpis ištaisyti nukrypimą, ir tik po 4 metų, jei savivaldybė neištaiso pažeidimo, tik tuomet galimos sankcijos. Nelogiška ir neproporcinga iškart taikyti sankciją savivaldybei labai nežymiai ar atsitiktinai nukrypus nuo balanso (pvz, galimi nukrypimai dėl negautų pajamų ar netikėtai pabrangusių investicinių projektų). Savivaldybei netgi vykdant įstatymo projekte numatytą reikalavimą per metus ištaisyti ne mažiau kaip 25 procentus nukrypimo, numatoma vis tiek bausti savivaldybę neleidžiant skolintis prisidėjimui prie ES finansuojamų projektų. Reikėtų suteikti savivaldybei šiek tiek laiko ištaisyti nukrypimą nuo balanso ir bausti tik tada, jei savivaldybė nesusitvarko per nustatytą laikotarpį. Pasiūlymas:
Siūloma pakeisti įstatymo projekto
10 dalimi, išdėstant šią naują dalį taip: „10.
Jeigu paskutiniais pasibaigusiais metais savivaldybės biudžeto balanso rodiklis faktiškai nukrypsta nuo savivaldybės biudžeto balanso rodiklio, tenkinančio atitinkamai šio straipsnio 2 arba 4 dalyje nustatytą biudžeto sudarymo taisyklę (pritaikius savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklę), savivaldybė ne daugiau kaip per dvejus metus turi pilnai kompensuoti šį nukrypimą. Jeigu šis nukrypimas nekompensuojamas per dvejus metus, sekančiais ir vėlesniais metais savivaldybei netaikoma savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklė, iki kol nukrypimas nebus kompensuotas. Savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklė pradedama taikyti po metų, kuriais savivaldybė kompensuoja biudžeto balanso rodiklio nukrypimą.“ Nepritarti Projekte numatomos (4 straipsnio papildymas 10 dalimi) nuostatos, sudarančios atsvarą numatomam papildomam fiskalinės drausmės lankstumui. Tai yra, savivaldybės papildomai (palyginti su status quo) gali turėti didesnius biudžetų deficitus (ir, atitinkamai, skolintis deficitams padengti), tačiau tuo pačiu, jeigu faktiškai nesilaikytų lankstesnių fiskalinės drausmės taisyklių, privalėtų nesilaikymą ištaisyti. Toks fiskalinės drausmės taisyklių atlaisvinimas ir kartu numatymas atsakomybių už laisvesnės fiskalinės drausmės nesilaikymą yra suderintas su gerąją pasaulio praktiką taikančių šalių fiskalinės sistemos sąranga ir atitinka tarptautinių institucijų (pvz., EBPO, Europos Komisija) rekomendacijas.
Jeigu būtų pritarta Seimo narių pasiūlymui dėl korekcijos mechanizmo, tai yra, dar du metus pratęsiamas fiskalinės drausmės lankstumo (papildomo skolinimosi) taikymas savivaldybėms, nesilaikiusioms net lankstesnių fiskalinės drausmės taisyklių, būtų sukurtas žalingas ir savivaldybių ir valdžios sektoriaus finansų tvarumui keliantis riziką precedentas :
1) sudarytos sąlygos savivaldybėms ne tik kad nesistengti ištaisyti nukrypimą nuo lankstesnių taisyklių, bet ir kitais bei dar kitais metais nukrypti nuo fiskalinės drausmės. Tai lemtų, kad „apsimokės“ drausmės nesilaikyti , nes pažeidimo ištaisymas kas kartą persikeltų į kitus ateities metus. 2) toks pasiūlymas sukeltų riziką savivaldybių biudžetų tvarumui dėl galimai greitai augsiančios savivaldybių skolos, ypač tuo atveju, jeigu skolos augimas viršytų pajamų augimą, iš kurių savivaldybė galėtų skolas grąžinti;
Dėl tikėtinos savivaldybių finansų valdymo tendencijos atidėti vis vėlesniems metams nukrypimo nuo fiskalinės drausmės taisyklių ištaisymą, būtų itin sudėtinga valdyti viso valdžios sektoriaus balanso rodiklį, kuris turės kasmet atitikti visoms ES valstybėms taikomas ir Konstituciniame įstatyme nustatytas fiskalinės drausmės taisykles. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė * Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada projektui XIVP-1242 (Komitetas projektus XIVP-1242 ir XIVP-2198 sujungė). Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimas DĖL Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XII-1289 4 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-1242 2022 m. rugsėjo 7 d. Nr.
Nr. 900 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. SV-S-348 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 7 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Pritarti Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XII-1289 4 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-1242 (toliau – Įstatymo projektas) tikslui patobulinti Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme (toliau – Įstatymas) nustatytas savivaldybių biudžetų planavimo taisykles, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybėje šiuo metu baigiamas derinti alternatyvus Įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriame numatytas didesnis tematinis savivaldybių investicijų lankstumas, pasiūlyti Seimui svarstyti Įstatymo projektą tada, kai Vyriausybė pateiks Seimui siūlymą dėl Įstatymo pakeitimo, svarstymo metu sujungiant abu Įstatymo pakeitimo įstatymo projektus. Pabrėžtina, kad paga l Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72
„Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“,
stiprinimu ir lankstesnių skolinimosi galimybių sudarymu, 2021 metais Vyriausybės kanclerio sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė atliko Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos (toliau – EBPO) rekomendacijų ir jų įgyvendinimo galimybių analizę, kurią atliekant dalyvavo ir Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai. Savivaldybių skolinimosi galimybių išplėtimo klausimas nagrinėtas kompleksiškai, atsižvelgiant ir į kitas EBPO rekomendacijas, susijusias su savivaldybių fiskaline sistema.
Ši darbo grupė sutarė, kad reikia ne tik išplėsti savivaldybių skolinimosi galimybes, bet ir nustatyti priemones, kurios padėtų užtikrinti savivaldybių finansų tvarumą, būtų sudaryta galimybė vertinti ir valdyti savivaldybių, kartu ir viso valdžios sektoriaus finansų rizikas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos finansų ministerija parengė, pateikė ir su visuomene derino Įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kurį patobulinus pagal pateiktas pastabas Vyriausybė 2022 metų rudens sesijoje pateiks Seimui. Įstatymo pakeitimo įstatymo projektu bus siūlomos nuostatos, sudarančios daugiau galimybių savivaldybėms skolintis, ir šių nuostatų taikymą ribojančios aplinkybės, taip pat nuostatos, įpareigojančios savivaldybes ištaisyti savivaldybės biudžeto finansinių rodiklių nukrypimą nuo skolos limito arba fiskalinės drausmės taisyklių nesilaikymą, esant nukrypimui. Siekiant stabilesnės, paprastesnės ir aiškesnės savivaldybių fiskalinės sistemos, numatoma pasiūlyti ir kitų Įstatymo, taip pat Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymų pakeitimų. Pritarti Komitetas nusprendė pritarti patobulintam jungtiniam Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XI-1289 1, 4 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu konstitucinio įstatymo projektui Nr. XIVP-2198(2) (sujungti projektai XIVP-1242 ir XIVP-2198) ir komiteto išvadoms. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2022-10-31 * Pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr.
XI-1289 1, 4 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu konstitucinio įstatymo projektui Nr. XIVP-2198 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į įstatymo projektui pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems Audito komitetas pritarė, ir Audito komiteto pateiktus pasiūlymus. Pritarti Komitetas nusprendė pritarti komiteto patobulintam jungtiniam Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XI-1289 1, 4 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu konstitucinio įstatymo projektui Nr. XIVP-2198(2) (sujungti projektai XIVP-1242 ir XIVP-2198) ir komiteto išvadoms. 2. Audito komitetas 2022-10-312
Siekiant teisinio aiškumo, kokios pajamos įtraukiamos, vertinant savivaldybių skolos lygį, siūlytina atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 4 str. 6 d. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto
keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Savivaldybės skola pagal įsipareigojamuosius skolos dokumentus, įskaitant paskolos, finansinės nuomos (lizingo) sutartis, bet neapsiribojant jomis, negali viršyti 60 procentų (Vilniaus miesto savivaldybės – 75 procentų) valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nurodytų tiems metams prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir paskutinių pasibaigusių metų savivaldybės biudžeto gautų pajamų, išskyrus gautas pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio, valstybės biudžeto dotacijas ir Europos Sąjungos ir kitą tarptautinę finansinę paramą, sumos.“ Pritarti 3.
Audito komitetas 2022-10-312
Siekiant teisinio aiškumo, kokios pajamos įtraukiamos, vertinant savivaldybių prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas dėl savivaldybių valdomų įmonių prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti kreditoriams lėšas, lygį, siūlytina atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 4 str. 7 d. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto
keičiamo įstatymo 4 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Savivaldybės prisiimti įsipareigojimai pagal garantijas dėl savivaldybės valdomų įmonių prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti kreditoriams lėšas pagal paskolų sutartis, finansinės nuomos (lizingo) sutartis ar kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus negali viršyti 10 procentų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nurodytų tiems metams prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir paskutinių pasibaigusių metų savivaldybės biudžeto gautų pajamų, išskyrus gautas pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio ir valstybės biudžeto dotacijas, sumos.“
finansų komitetas 2022-10-31 * Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr.
XIVP-2198 siūlyti pagrindiniam Komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 137 straipsniu, Projektą Nr. XIVP-2198 sujungti su Projektu Nr. XIVP-1242 ir Seimui pateikti svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XIVP-2198(2). Pritarti Komitetas nusprendė pritarti komiteto patobulintam jungtiniam Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XI-1289 1, 4 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu konstitucinio įstatymo projektui Nr. XIVP-2198(2) (sujungti projektai XIVP-1242 ir XIVP-2198) ir komiteto išvadoms. 5. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2022-10-31 * Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-2198 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti sujungiant su įstatymo projektu Nr. XIVP-1242 bei atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Pritarti Komitetas nusprendė pritarti komiteto patobulintam jungtiniam Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XI-1289 1, 4 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu konstitucinio įstatymo projektui Nr. XIVP-2198(2) (sujungti projektai XIVP-1242 ir XIVP-2198) ir komiteto išvadoms (Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabos ir pasiūlymai įvertinti Komiteto išvadoje). 6. Audito komitetas 2022-10-31 * Audito komiteto išvada projektui XIVP-1242 (Komitetas projektus XIVP-1242 ir XIVP-2198 sujungė). Iš esmės esmės pritarti Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XII-1289 4 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projektui Nr.
ir siūlyti pagrindiniam komitetui, vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalimi, sujungti Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XII-1289 4 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projektą Nr. XIVP-1242 su Lietuvos Respublikos f iskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XI-1289 1, 4 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu konstitucinio įstatymo projektu Nr. XIVP-2198. Pritarti Komitetas nusprendė pritarti komiteto patobulintam jungtiniam Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XI-1289 1, 4 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu konstitucinio įstatymo projektui Nr. XIVP-2198(2) (sujungti projektai XIVP-1242 ir XIVP-2198) ir komiteto išvadoms. 7. Biudžeto ir finansų komitetas 2022-10-31 * Biudžeto ir finansų komiteto išvada projektui XIVP-1242 (Komitetas projektus XIVP-1242 ir XIVP-2198 sujungė). Pritarti Iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui Nr. XIVP-1242 ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 137 straipsniu, siūlyti pagrindiniam Komitetui projektą Nr. XIVP-1242 sujungti su projektu Nr. XIVP-2198 ir Seimui pateikti svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XIVP
(2). Pritarti Komitetas nusprendė pritarti komiteto patobulintam jungtiniam Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XI-1289 1, 4 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu konstitucinio įstatymo projektui Nr. XIVP-2198(2) (sujungti projektai XIVP-1242 ir XIVP-2198) ir komiteto išvadoms. 8. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2022-09-21 * Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvada projektui XIVP-1242 (Komitetas projektus XIVP-1242 ir XIVP-2198 sujungė). Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr.
XIVP-1242 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Vyriausybės ir suinteresuotų subjektų pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Pritarti Komitetas nusprendė pritarti komiteto patobulintam jungtiniam Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XI-1289 1, 4 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu konstitucinio įstatymo projektui Nr. XIVP-2198(2) (sujungti projektai XIVP-1242 ir XIVP-2198) ir komiteto išvadoms. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Pritarti komiteto patobulintam jungtiniam Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XI-1289 1, 4 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu konstitucinio įstatymo projektui Nr. XIVP-2198(2) (sujungti projektai XIVP-1242 ir XIVP-2198) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XI-1289 1, 4 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-2198(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja Rita Varanauskienė