Projekto lyginamasis variantas Projekto
ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ kodekso NR. XII-1869 papildymo 519¹ straipsniu
papildymas 519¹ straipsniu Papildyti Kodeksą 519¹ straipsniu: „519¹ straipsnis. Šeimos niekinimas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos vertybės
589 straipsnio („Administracinius nusižengimus tiriantys ir protokolus surašantys pareigūnai“) pakeitimas Pakeisti 589 straipsnio 1 dalies 49 punktą ir jį išdėstyti taip: „49) policijos – dėl šio kodekso 45 straipsnio 4 dalyje, 46 straipsnio 3 dalyje, 48, 62, 63, 65, 69, 71, 72, 73, 74 straipsniuose, 75 straipsnio 1 dalyje, 76, 77, 78, 80, 88, 89, 95 straipsniuose, 98 straipsnio 1 dalyje, 108, 109, 115, 122, 125, 127, 130, 131, 1311, 133, 134, 137, 142, 143, 150, 151, 152, 153, 154, 155, 159, 160, 161, 162, 163, 164, 166, 167, 168, 169, 170, 171 straipsniuose, 172 straipsnio 1, 2 dalyse, 173, 174, 176, 182, 183, 192, 206, 207, 208, 209, 2091, 214, 219, 220, 224, 225, 226, 227, 228, 229, 230, 231, 232, 233, 234, 2341, 2342 straipsniuose, 281 straipsnio 1, 2 dalyse, 282, 290, 307, 321, 336, 339, 340, 342, 346, 366, 367, 368 straipsniuose, 369 straipsnio 5, 6, 11, 12, 15, 16 dalyse, 414, 415, 416, 417, 420, 421, 422, 423, 424 straipsniuose, 426 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalyse, 427, 428, 429, 430, 431, 432, 433 straipsniuose, 434 straipsnio 1, 3 dalyse, 436, 438 straipsniuose, 439 straipsnio 2 dalyje, 450 straipsnio 1, 2, 17, 18 dalyse, 451, 452, 454, 455, 456, 458, 459, 460, 461, 462, 463, 473, 474 straipsniuose, 479 straipsnio 3, 4 dalyse, 480 straipsnio 1 dalyje, 481, 482, 483, 484, 4841, 485, 486, 487, 488, 489, 490, 491, 492, 493, 494, 4941, 495 straipsniuose, 496 straipsnio 1, 2 dalyse, 506 straipsnio 1, 2, 4, 41, 5, 6 dalyse, 508, 5101, 511, 512, 513, 518, 519, 519¹, 520, 521, 523, 524 straipsniuose, 526 straipsnio 3 dalyje, 527, 528, 530, 534, 535, 538, 540, 546, 553, 5551 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Petras Gražulis
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Projektu siekiama apsaugoti LR Konstitucijos 38 straipsnyje išdėstytus šeimos pagrindus. Šeima LR Konstitucijoje apibūdinama kaip visuomenės ir valstybės pagrindas, todėl už šios konstitucinės vertybės ir jos pagrindų niekinimą asmuo ar asmenų grupė turi susilaukti atsakomybės. Šeimos vertybės, įtvirtintos LR Konstitucijoje yra ypač svarbios, nes jos turi teigiamą reikšmę ne tik kažkuriam individui atskirai, tačiau ir visai visuomenei, todėl jas būtina ypatingai saugoti ir puoselėti, o už jų niekinimą taikyti administracinę atsakomybę. Įstatymo projekto rengimą tai pat paskatino esami Lietuvos Respublikos teisinės sistemos trūkumai, kai darnios, tradicinės šeimos vertybių propagavimas dažnai vertinamas kaip nepagrįstas ir neteisėtas seksualinių mažumų diskriminavimas dėl jų seksualinės orientacijos. Susiklosto ydinga praktika, kai prisidengiant kova prieš diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos, diskriminuojamos tradicinės šeimos vertybės, heteroseksualius seksualinius santykius vertinantys asmenys. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Seimo narys Petras Gražulis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančiame ATN kodekse nėra numatyta joki atsakomybė už šeimos institucijos niekinimą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Pagrindinis projekto tikslas apsaugoti šeimą kaip konstitucinę vertybę bei Konstitucijoje įtvirtintus šeimos pagrindus. Teikiamo Įstatymo projektu siekiama įtvirtinti, jog už Konstitucijoje įtvirtintų šeimos pagrindų viešą niekinimą, viešą raginimą jas niekinti būtų įtvirtinta administracinė atsakomybė. 5.
vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Nebus neigiamų pasekmių. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai, maisto pramonei ir šalies ūkio augimui. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Nereikia. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra gauta. 14.
projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„šeimos pagrindas“, „šeima“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys: Petras Gražulis
RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO NR. XII-1869 PAPILDYMO 519¹STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO 2022-11-07.Nr. XIVP-2194 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu siūloma Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK) papildyti 519¹ straipsniu „Šeimos niekinimas“, kuriame būtų nustatyta administracinė atsakomybė už administracinį nusižengimą – „viešą šeimos niekinimą kalbomis, demonstruojamais daiktais, plakatais, šūkiais, audiovizualinėmis priemonėmis ir kitokiais veiksmais“. Atsižvelgiant į tai, kad šio administracinio nusižengimo objektas būtų šeima, nėra aišku, kodėl šį nusižengimą siūloma numatyti ANK 519¹straipsnyje, kuris būtų šio kodekso XXV skyriuje „Administraciniai nusižengimai, susiję su valdymo tvarka“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiame kodekse yra IX skyrius „Administraciniai nusižengimai, susiję su vaikais ir šeima“. 2. Pažymėtina, kad iš projekto 1 straipsnyje siūlomos administracinio nusižengimo sudėties formuluotės nėra aišku, kas sudarytų viešo šeimos „niekinimo“ turinį, taigi policijos pareigūnams, kuriems projekto 2 straipsniu siūloma priskirti įgaliojimus tirti šiuos administracinius nusižengimus ir surašyti jų protokolus, būtų palikta visiška vertinimo laisvė.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į neaiškų siūlomo teisinio reguliavimo santykį su Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pagal kurį visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kurioje „skleidžiama ar kurstoma neapykanta, tyčiojimasis, niekinimas, kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, negalios, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu“, ir Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas „viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų“. 3. Už projekto 1 straipsnyje išdėstyto ANK 519¹ straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus (viešą šeimos niekinimą ir tokius pat pakartotinai padarytus veiksmus) siūlomų nustatyti administracinių nuobaudų – baudų atitinkamai nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių eurų ir nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų – atitiktis konstituciniams reikalavimams, kurių turi būti laikomasi įstatymuose nustatant teisinę atsakomybę, diskutuotina.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą (2001 m. spalio
teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (2000 m. gruodžio 6 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2017 m. kovo 15 d. nutarimai); taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau, negu yra būtina (2001 m. spalio 2 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2011 m. sausio 31 d., 2017 m. kovo 15 d. nutarimai).
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą (2001 m. spalio
teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (2000 m. gruodžio 6 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2017 m. kovo 15 d. nutarimai); taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau, negu yra būtina (2001 m. spalio 2 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2011 m. sausio 31 d., 2017 m. kovo 15 d. nutarimai). Mūsų nuomone, projektu siūlomos administracinės nuobaudos neatitiktų teisinės atsakomybės proporcingumo reikalavimo, nes būtų per griežtos, neadekvačios projekte numatyto administracinio nusižengimo pavojingumui ir galiojančiame ANK nustatytoms nuobaudoms už administracinius nusižengimus, susijusius su vaikais ir šeima (pavyzdžiui, pagal ANK 73 straipsnį tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams užtraukia įspėjimą tėvams, o šis nusižengimas, padarytas pakartotinai, – baudą nuo dešimt iki vieno šimto eurų; didžiausios baudos pagal ANK 79 straipsnį taikomos už neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos žymėjimo ir
(ar) skleidimo reikalavimų pažeidimus – pati didžiausia iš jų, siekianti iki keturių tūkstančių trijų šimtų eurų, numatyta šio straipsnio 6 dalyje už pakartotinį šių reikalavimų pažeidimą radijo ir (ar) televizijos programose, atskirose programose, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų kataloguose).
formuluotė „Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta vertybė“ yra perteklinė, nes šeima nėra vienintelė Konstitucijoje įtvirtinta ir ANK (ir kitų įstatymų) ginama vertybė (pvz., ANK 497–503 straipsniuose nustatyta administracinė atsakomybė už lietuvių kalbos, pagal Konstitucijos
gyvenime pažeidimus; ANK 519 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už Konstitucijos 15 straipsnyje įtvirtinto Lietuvos valstybės simbolio – valstybės vėliavos – iškėlimo tvarkos pažeidimą, ir kt.). 5. Atsižvelgiant į teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) patvirtintas Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas:
1) projekto pavadinime išbrauktinas įstatymo numeris „NR.
XII-1869“ (174.1. papunktis);
2) projekto
pavadinimas „(„Administracinius nusižengimus tiriantys ir protokolus surašantys pareigūnai“)“ (175.2. papunktis). 6. Projekto 2 straipsniu siūlomame pakeisti ANK 589 straipsnio 1 dalies 49 punkte taisytini klaidingai nurodyti šio kodekso 131¹, 209¹, 234¹, 234², 484¹, 494¹, 510¹, 555¹ straipsnių numeriai. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]