1822 Įstatymo projektas Kelių transporto kodekso 8(1), 11, 16, 17(1), 18, 18(2) straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 18(2) straipsniu įstatymo projektas Parengė: Lietuvos Respublikos Seimas, Ekonomikos komitetas XIVP-2183(2) 2023-03-16 Priimtas teisės aktas

Lietuva · XIVP-2183 · 2023-03-16 · Priimtas · LT_SEIMAS

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Dosjė dokumentai

  1. Lyginamasis variantas · 2022-10-24
  2. Lyginamasis variantas · 2023-03-16
  3. Aiškinamasis raštas · 2022-10-24
  4. Teisės departamento išvada · 2022-10-24
  5. Teisės departamento išvada · 2023-03-16
  6. Komiteto išvada · 2023-03-16

Lyginamasis variantas

2022-10-24 · oficialus registras ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 8¹, 11, 17¹, 18, 18² STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 18² STRAIPSNIU

ĮSTATYMAS

2022 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 8¹ straipsnio pakeitimas

„1. Šio kodekso 8 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytas licencijas siekiantis gauti vežėjas privalo atitikti Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus (kai vežėjas siekia gauti šio kodekso 8 straipsnio 4 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytas licencijas, Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyto reikalavimo atitikti nereikia). Šio kodekso 8 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytas licencijas ir jų kopijas išduoda, licencijos (licencijos kopijos) galiojimą sustabdo, licencijos (licencijos kopijos) galiojimo sustabdymą ar licencijos (licencijos kopijos) galiojimą panaikina, pripažįsta vežėją, vežėjo vadovą ir transporto vadybininką neatitinkančiu nepriekaištingos reputacijos reikalavimų Transporto saugos administracija, vadovaudamasi Reglamentu (EB) Nr. 1071/2009, Reglamentu (EB) Nr. 1072/2009 ir Reglamentu (EB) Nr. 1073/2009.“
„4. Lietuvos Respublikoje registruotas vežėjas, pageidaujantis gauti šio kodekso 8 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą licenciją ir ją gavęs, visą laikotarpį, kol turi šią licenciją, privalo atitikti Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnyje nurodytus reikalavimus (kai vežėjas siekia gauti šio kodekso 8 straipsnio 4 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytas licencijas, Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyto reikalavimo atitikti nereikia) ir tenkinti Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 5 straipsnyje, 6 straipsnio 1 dalyje, 7 straipsnio 1 dalyje (kai vežėjas turi šio kodekso 8 straipsnio 4 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytas licencijas, Reglamento (EB) Nr.

1071/2009 3 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyto reikalavimo atitikti nereikia) ir 8 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Vežėjas, pageidaujantis gauti licenciją, turi pateikti Transporto saugos administracijai Vyriausybės tvirtinamose kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklėse nurodytus dokumentus.“

„3) vežėjas neatitinka Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų (kai vežėjas turi šio kodekso 8 straipsnio 4 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytas licencijas, Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyto reikalavimo atitikti nereikia);“. 4. Pakeisti 8¹ straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Paaiškėjus, kad vežėjas nebeatitinka bent vieno iš Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnyje nustatytų reikalavimų (kai vežėjas turi šio kodekso 8 straipsnio 4 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytas licencijas, Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyto reikalavimo atitikti nereikia) ar netenkina bent vienos iš Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 5 straipsnyje, 6 straipsnio 1 dalyje, 7 straipsnio 1 dalyje (kai vežėjas turi šio kodekso 8 straipsnio 4 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytas licencijas, Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyto reikalavimo atitikti nereikia) ir 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų ar šio kodekso 8 straipsnio 6 dalyje nurodytos sąlygos, vežėjas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas įspėjamas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ir jam suteikiamas Vyriausybės tvirtinamose kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklėse nustatytas terminas trūkumams pašalinti. Paaiškėjus, kad vežėjas tik iš dalies netenkina Reglamento (EB) Nr.

1071/2009 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų (kai vežėjas turi šio kodekso 8 straipsnio 4 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytas licencijas, Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyto reikalavimo atitikti nereikia), jis ne vėliau kaip per 3 darbo dienas įspėjamas apie galimą dalies licencijos kopijų, kurių skaičius priklauso nuo to, kiek vežėjas neatitinka nurodytos sąlygos, galiojimo sustabdymą ir jam suteikiamas Vyriausybės tvirtinamose kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklėse nustatytas terminas trūkumams pašalinti.“

2 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas

„2. Autobusų stotis gali steigti savivaldybė, fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai. Autobusų stočių priežiūrą vykdo Transporto saugos administracija.“
„5. Autobusų stotys, taip pat geležinkelio stotys ir oro uostai, kuriuose prasideda arba baigiasi tolimojo susisiekimo maršrutai, privalo sudaryti vienodas nediskriminacines sąlygas visų nuosavybės formų vežėjams naudotis autobusų stočių, taip pat geležinkelio stočių ir oro uostų, kuriuose prasideda arba baigiasi tolimojo susisiekimo maršrutai, teikiamomis paslaugomis ir teikti Transporto saugos administracijai ir savivaldybių vykdomosioms institucijoms (jei dėl duomenų teikimo yra sutarta) pranešimus apie tolimojo susisiekimo maršrute vežėjų nutrauktus reisus bei nukrypimus nuo reisų tvarkaraščio. Šie duomenys teikiami per Transporto saugos administracijos informacinę sistemą nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip kitą darbo dieną, o savivaldybių vykdomosioms institucijoms (jei dėl šių duomenų teikimo yra sutarta) – jų nurodytu būdu per jų nustatytą terminą.“

„6.

Autobusų stoties savininkai (valdytojai) privalo patvirtinti autobusų stoties darbo reglamentą pagal susisiekimo ministro tvirtinamuose autobusų stočių nuostatuose nustatytus reikalavimus ir paskelbti jį viešai (autobusų stoties interneto svetainėje).“

„7. Autobusų stotys turi turėti interneto svetainę, atitinkančią Vyriausybės nustatytus bendruosius reikalavimus valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms ir mobiliosioms programoms, kurioje skelbiama keleiviams ir vežėjams aktuali informacija apie stoties veiklą, reisų tvarkaraščius ir jų pakeitimus.“
„8. Autobusų stoties darbo laiką nustato stoties administracija, atsižvelgdama į reisų tvarkaraščius. Autobusų stotyje viso stoties darbo metu turi būti prieinama naudoti:

1) keleivių laukiamoji salė ir patalpos stoties darbuotojams;

2) keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo peronai;

3) autobusų stovėjimo tarp reisų aikštelės;

4) autobusų ekipažų poilsiui skirtos patalpos;

5) bilietų kasos ir (ar) bilietų terminalai;

6) bagažo saugyklos.“

„9. Keleiviams aptarnauti, autobusų stoties personalo darbui ir reguliariam autobusų eismui užtikrinti autobusų stotyje autobusų stoties darbo metu būtina teikti šias paslaugas:

1) bilietų pardavimo;

2) autobusų eismo organizavimo (dispečerinės);

3) informacijos teikimo;

4) bagažo saugojimo;

5) Reglamento (ES) Nr. 181/2011 nuostatas atitinkančią pagalbą neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims.“

„13.

Geležinkelio stotys ir oro uostai, kuriuose prasideda arba baigiasi tolimojo susisiekimo maršrutai, turi užtikrinti informacijos, susijusios su paslaugomis keleiviams, vežamiems tolimojo susisiekimo maršrutais, teikimo ir bilietų į tolimojo susisiekimo reisus pardavimo keleiviams funkcijas.“

3 straipsnis. 17¹ straipsnio pakeitimas

Pakeisti 17¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„17¹ straipsnis. Viešųjų paslaugų teikimo organizavimas

1) konkurso būdu, vadovaudamosi Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 5 straipsnyje nurodytais reikalavimais nurodyta tvarka;

2) tiesiogiai sudarydamos viešųjų paslaugų teikimo sutartį su vežėju, atitinkančiu Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 5 straipsnyje nurodytus reikalavimus. 3.

1) praėjus 2 mėnesiams nuo tolimojo susisiekimo maršruto paskelbimo, nebuvo gauta prašymų iš vežėjų dėl šio kodekso 18² straipsnio 1 dalyje nurodyto leidimo gavimo;

2) tolimojo susisiekimo maršrutas, kuriame bus teikiama viešoji paslauga, užtikrins susisiekimą su miestais, turinčiais iki 10 000 gyventojų (maršruto pradžioje ir pabaigoje), ir kuriuose nėra organizuojamas vietinis susisiekimas;

3) tolimojo susisiekimo maršruto, kuriame bus teikiama viešoji paslauga, pradžia ir pabaiga nesutampa su geležinkelių transporto vietinio maršruto, kuriame teikiama viešoji keleivių, bagažo vežimo geležinkelių transportu paslauga ir (ar) viešoji kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslauga, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse, pradžia ir pabaiga. 6. Vežėjas privalo užtikrinti, kad valstybės lėšos, skirtos vežėjui viešosioms paslaugoms tolimojo susisiekimo maršrutais teikti, būtų apskaitomos atskirai nuo kitų vežėjo vykdomų veiklų ir negali būti naudojamos kitai veiklai. 7. Transporto saugos administracija privalo nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nutraukti viešųjų paslaugų tolimojo susisiekimo maršrutais teikimo sutartį, jeigu paaiškėja, kad vežėjas netenka šio kodekso 8 straipsnio 2 dalies 1 arba 4 punkte nurodytos licencijos. Transporto saugos administracija, nutraukusi viešųjų paslaugų tolimojo susisiekimo maršrutais teikimo sutartį, užtikrina šios paslaugos teikimo tęstinumą Reglamento Nr. 1370/2007 5 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. 8.

4 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„18 straipsnis. Keleivių vežimas už atlygį autobusais

Reisų tvarkaraštyje turi būti nurodyti stotelių, kuriose bus įlaipinami ir išlaipinami keleiviai, pavadinimai, išvykimo iš stotelių laikai. Reguliarūs reisai organizuojami, jeigu gatvių ir kelių būklė atitinka Susisiekimo ministerijos nustatytus reikalavimus. Keleiviai reguliariais reisais vežami tik autobusais, troleibusais ir maršrutiniais taksi. 45. Užsakomieji reisai – reisai, kai pagal išankstinį užsakymą vežamos iš anksto sudarytos, bendrą kelionės tikslą (vykstant turizmo, verslo reikalais, į parodas, simpoziumus, konferencijas, seminarus, pasitarimus, koncertus, spektaklius, vestuves ir panašiais atvejais) turinčios keleivių grupės. Vien tik vykimas į tą patį paskirties punktą nelaikomas bendru kelionės tikslu. Iš anksto sudarytos keleivių grupės vežamos turint keleivių vežimo sutartis ir keleivių vežimo lapus. Keleivių vežimo lapai nebūtini, jeigu keleivių grupės vežamos į tame pačiame mieste vykstančius renginius. Keleivių vežimo lapų formą, jų apskaitos, užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo tvarką nustato Susisiekimo ministerija. Draudžiama rinkti ir vežti užsakomaisiais reisais ne iš anksto sudarytas ir neturinčias bendro kelionės tikslo keleivių grupes, taip pat rinkti ir vežti šiais reisais keleivius iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis. Šių gatvių ir aikštelių teritorijų ribas nustato savivaldybių vykdomosios institucijos. Dėl užsakomojo reiso paslaugos užsakovas susitaria su vežėju. 6.

1) sutarties sudarymo data, vieta ir numeris;

2) keleivių grupės vežimo tikslas ir maršruto pradinio, svarbiausių tarpinių ir galinio punktų vietovių pavadinimai, taip pat autobuso važiavimo be keleivių maršruto dalis;

3) keleivių grupės paėmimo ir išleidimo vietų adresai ir laikas;

4) vežimui naudojamo autobuso markė, modelis;

5) mokestis už vežimo paslaugas ir atsiskaitymo tvarka;

6) vežėjo ir užsakovo susitarimu – kitos sutarties sąlygos. 57. Specialūs reisai – reisai, kai vežamos specialios keleivių grupės (darbininkų – į darbovietes ir iš jų, mokinių – į mokyklas ir iš jų, keleivių vykdant kombinuotąjį keleivių vežimą pagal Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo, Geležinkelių transporto kodekso nuostatas, kai viena iš transporto rūšių, sudarančių kombinuotąjį keleivių vežimą, yra kelių transportas). Dėl specialaus reiso paslaugos su vežėju susitaria ne keleiviai, kurie tokio reiso atveju laikomi specialia keleivių grupe, o užsakovas. 68. Vietinio (miesto) susisiekimo maršrutas – savivaldybių vykdomosios institucijos arba jos įgaliotos įstaigos nustatyta gatvių (kelių) trasa, kuria keleiviai vežami miesto teritorijoje. 79. Vietinio (priemiestinio) susisiekimo maršrutas – savivaldybių vykdomosios institucijos arba jos įgaliotos įstaigos nustatyta gatvių (kelių) trasa, kuria keleiviai vežami vienos savivaldybės (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijoje. Miesto savivaldybė šiame straipsnyje suprantama kaip didmiestis arba tankiai apgyvendinta vietovė, kaip jie apibrėžti 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo. Atskirais atvejais, suderinus su Transporto saugos administracija, maršrutas gali tęstis per dviejų ir daugiau gretimų savivaldybių (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijas.

Kai maršrutas tęsiasi per daugiau kaip dviejų savivaldybių (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijas, jo trasa negali būti ilgesnė kaip 50 km. 810. Keleivių vežimas maršrutiniais taksi – keleivių vežimas autobusais, turinčiais nuo 10 iki 17 sėdimųjų vietų, įskaitant vairuotojo vietą, ir atpažinimo ženklą – plafoną. Maršrutiniais taksi vežama tik sėdimosiose vietose pagal patvirtintus reisų tvarkaraščius savivaldybių vykdomosios institucijos arba jos įgaliotos įstaigos nustatytais vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais. Keleiviai paimami ir išleidžiami stotelėse arba kitose pagal pageidavimą vietose, kuriose nedraudžia sustoti Vyriausybės tvirtinamos Kelių kelių eismo taisyklės. 911. Tolimojo susisiekimo maršrutas – Transporto saugos administracijos nustatyta gatvių ir kelių trasa tarp dviejų ir daugiau Lietuvos Respublikos savivaldybių centrų, esančių bendros ribos neturinčiose savivaldybėse (neįskaitant miestų savivaldybių) Lietuvos Respublikos teritorijoje, ilgesnė kaip 50 km, kuria vežami keleiviai vežami daugiau kaip per dviejų savivaldybių (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijas. Vėžėjai turi teisę siūlyti Transporto saugos administracijai nustatyti tolimojo susisiekimo maršrutus. 1012. Tarptautinio susisiekimo maršrutas – Transporto saugos administracijos ir užsienio valstybės įgaliotos institucijos, kurios teritorijoje numatytas maršrutas, nustatyta gatvių ir kelių trasa, kertanti valstybės sieną. 1113. Keleiviams vežti reguliariais reisais nustatytu maršrutu išduodamas leidimas, išskyrus šio kodekso 17¹ straipsnyje numatytus atvejus.

Leidimus vežti keleiviams keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais vežti vietiniais maršrutais išduoda savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos, tolimojo susisiekimo maršrutais Transporto saugos administracija, vadovaudamasi šio kodekso 18² straipsniu ir susisiekimo ministro tvirtinamomis Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija. Leidimų leidimų išdavimo sąlygas taisyklėmis nustato Susisiekimo ministerija. Leidimus vežti keleivius tarptautinio susisiekimo maršrutais išduoda Transporto saugos administracija, vadovaudamasi Reglamentu (EB) Nr. 1073/2009, Lietuvos Respublikos ir užsienio šalies ar daugiašaliais susitarimais ir susisiekimo ministro nustatyta paraiškų gauti leidimą vežti keleivius tarptautinio susisiekimo maršrutais nagrinėjimo tvarka. 1214. Tolimojo susisiekimo maršrutus ir autobusų išvykimo dažnumą nustato ir Viešojo transporto kelionių duomenų informacinėje sistemoje „Vintra“ (toliau – IS „Vintra“) skelbia Transporto saugos administracija. Nustatant tolimojo susisiekimo maršrutą nurodomas išvykimo punktas, tarpiniai punktai, jeigu tokių yra (autobusų stotis, geležinkelio stotis, oro uostas, miestas ar gyvenamoji vietovė), ir galinis punktas. Jei šalia nustatomo tolimojo susisiekimo maršruto 100 m atstumu yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaiga, kaip ji suprantama Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, teikianti viešąsias Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų lygių sveikatos priežiūros paslaugas, ir jos lankytojams skirta stotelė, maršrute turi būti numatomas tarpinis punktas, kad šias įstaigas būtų lengviau pasiekti.

Tolimojo susisiekimo maršrutas ir su juo susietas autobusų išvykimo dažnumas nustatomi laikantis šių kriterijų:

1) maršrutas nustatomas tarp dviejų ir daugiau savivaldybių centrų, esančių bendros ribos neturinčiose savivaldybėse (neįskaitant miestų savivaldybių), tarp kurių yra ne mažesnis kaip 50 km atstumas automobilių keliais;

2) maršrutas prasideda ir baigiasi autobusų stotyse, o savivaldybių centruose, kur nėra minėtų infrastruktūros objektų, – savivaldybės vykdomosios institucijos nurodytoje stotelėje; maršrutas taip pat gali prasidėti ir (arba) baigtis geležinkelio stotyse, oro uostuose;

3) maršruto trasa sudaroma tik gatvėmis ir keliais su kieta danga (betono, asfalto danga, grindinys), išskyrus atvejus, kai maršruto trasos dalis keliais su kita kelio danga yra mažesnė kaip 10 procentų viso maršruto ilgio;

4) autobusų išvykimo dažnumas nustatomas pagal gyventojų skaičių, kuris vertinamas pagal Valstybinės duomenų agentūros skelbiamus duomenis, maršruto pradžios ir pabaigos miestuose, vertinant mažesnį gyventojų skaičių turinčio miesto, kuriame yra maršruto pradžios arba pabaigos punktas, gyventojų skaičių:

a) miestuose, turinčiuose iki 10 000 gyventojų, turi būti ne mažiau kaip po 2 reisus pirmyn ir atgal per dieną;

b) miestuose, turinčiuose nuo 10 001 iki 50 000 gyventojų, turi būti ne mažiau kaip po 3 reisus pirmyn ir atgal per dieną;

c) miestuose, turinčiuose nuo 50 001 iki 100 000 gyventojų, turi būti ne mažiau kaip po 5 reisus pirmyn ir atgal per dieną;

d) miestuose, turinčiuose daugiau kaip 100 000 gyventojų, turi būti ne mažiau kaip po 7 reisus pirmyn ir atgal per dieną.

Tolimojo susisiekimo maršrutas ir su juo susietas autobusų išvykimo dažnumas nustatomi laikantis šių kriterijų:

1) maršrutas nustatomas tarp dviejų ir daugiau savivaldybių centrų, esančių bendros ribos neturinčiose savivaldybėse (neįskaitant miestų savivaldybių), tarp kurių yra ne mažesnis kaip 50 km atstumas automobilių keliais;

2) maršrutas prasideda ir baigiasi autobusų stotyse, o savivaldybių centruose, kur nėra minėtų infrastruktūros objektų, – savivaldybės vykdomosios institucijos nurodytoje stotelėje; maršrutas taip pat gali prasidėti ir (arba) baigtis geležinkelio stotyse, oro uostuose;

3) maršruto trasa sudaroma tik gatvėmis ir keliais su kieta danga (betono, asfalto danga, grindinys), išskyrus atvejus, kai maršruto trasos dalis keliais su kita kelio danga yra mažesnė kaip 10 procentų viso maršruto ilgio;

4) autobusų išvykimo dažnumas nustatomas pagal gyventojų skaičių, kuris vertinamas pagal Valstybinės duomenų agentūros skelbiamus duomenis, maršruto pradžios ir pabaigos miestuose, vertinant mažesnį gyventojų skaičių turinčio miesto, kuriame yra maršruto pradžios arba pabaigos punktas, gyventojų skaičių:

a) miestuose, turinčiuose iki 10 000 gyventojų, turi būti ne mažiau kaip po 2 reisus pirmyn ir atgal per dieną;

b) miestuose, turinčiuose nuo 10 001 iki 50 000 gyventojų, turi būti ne mažiau kaip po 3 reisus pirmyn ir atgal per dieną;

c) miestuose, turinčiuose nuo 50 001 iki 100 000 gyventojų, turi būti ne mažiau kaip po 5 reisus pirmyn ir atgal per dieną;

d) miestuose, turinčiuose daugiau kaip 100 000 gyventojų, turi būti ne mažiau kaip po 7 reisus pirmyn ir atgal per dieną. 1315. Savivaldybių vykdomosios institucijos, gavusios iš Transporto saugos administracijos informaciją apie organizuojamus ir (ar) keičiamus tolimojo susisiekimo maršrutus, per 10 darbo dienų nuo informacijos gavimo nustato gatves, kuriomis vyks eismas tolimojo susisiekimo maršrutais, ir raštu apie tai praneša Transporto saugos administracijai. 1416.

5 straipsnis. Kodekso papildymas 18² straipsniu

Papildyti Kodeksą 18² straipsniu:

„18² straipsnis. Leidimo vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutu išdavimas ir leidimo galiojimo panaikinimas, sutarties dėl keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais sudarymas ir keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutu veiklos sąlygos

Transporto saugos administracija šiame straipsnyje ir susisiekimo ministro tvirtinamose leidimų išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka išduoda leidimą, atsisako jį išduoti ir panaikina leidimo galiojimą. Su vežėju, kuriam išduotas leidimas, Transporto saugos administracija šiame straipsnyje ir susisiekimo ministro nustatyta tvarka sudaro sutartį dėl keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais (toliau šiame straipsnyje – sutartis). Vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutu gali vežėjai, turintys leidimą ir sudarę sutartį su Transporto saugos administracija. Ši sutartis galioja tol, kol galioja leidimas. 2.

1) turėti galiojančią Lietuvos Respublikoje išduotą Bendrijos licenciją vežti keleivius, kuria suteikiama teisė vežti keleivius už atlygį autobusais tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje, arba galiojančią Lietuvos Respublikoje išduotą licenciją vežti keleivius, kuria suteikiama teisė vežti keleivius už atlygį autobusais Lietuvos Respublikos teritorijoje;

2) turėti įrangą realaus laiko geografinės padėties duomenims teikti į IS „Vintra“, kaip numatyta susisiekimo ministro tvirtinamame viešojo transporto kelionių duomenų kaupimo tvarkos apraše;

3) būti sudaręs sutartis dėl infrastruktūros naudojimo su autobusų, geležinkelio stotimis, oro uostais, gauti savivaldybių vykdomųjų institucijų rašytinius sutikimus dėl sustojimo vietų tolimojo susisiekimo maršrute ir suderinti reisų tvarkaraštį su šiame punkte nurodytos infrastruktūros valdytojais taip, kad tame pačiame mieste autobusų išvykimo laikas maršruto pradžios mieste nesutaptų su geležinkelių transporto, vežančio keleivius vietiniais maršrutais, išvykimo tomis pačiomis kryptimis laiku ne mažiau kaip 10 minučių;

4) turėti autobusų, atitinkančių šio straipsnio 10 dalyje nustatytus reikalavimus, kad būtų užtikrintas keleivių vežimas leidime ir reisų tvarkaraštyje nurodytomis sąlygomis, ir turinčių galiojančias autobusams išduotas šios dalies 1 punkte nurodytas licencijas atitinkančias licencijų kopijas;

5) įvykdyti Rinkliavų įstatyme nustatytus reikalavimus, susijusius su leidimo išdavimu;

6) turėti Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje registruoto banko ar draudimo bendrovės išduotą keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais užtikrinimo garantiją (toliau – garantija). Garantijos vertė (eurais) skaičiuojama tolimojo susisiekimo maršruto atstumą kilometrais padauginus iš pusės per metus atliekamų reisų skaičiaus. Garantija turi galioti visą leidimo galiojimo laikotarpį. 3.

1) vežėjas pažeidžia bent vieną iš keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutu reikalavimų, nurodytų šio straipsnio 9 ir 10 dalyse;

2) vežėjas keleiviams nesudaro galimybės įsigyti bilietus internetu iš anksto ir (arba) autobusuose ir (arba) autobusų, geležinkelio stotims, oro uostams, kuriuose prasideda ar baigiasi tolimojo susisiekimo maršrutai, nesudaro galimybių parduoti bilietus į vežėjo reisą (-us);

3) vežėjas dėl nuo jo priklausančių priežasčių neteikia realaus laiko geografinės padėties duomenų į IS „Vintra“ ilgiau kaip 48 val.;

4) vežėjas be pateisinamos priežasties daugiau kaip 2 kartus per metus nukrypsta nuo reisų tvarkaraščio daugiau kaip 15 minučių;

5) vežėjas daugiau kaip 2 kartus per metus pažeidžia vairuotojų darbo ir poilsio režimą;

6) vežėjas Transporto saugos administracijai jos nustatytu laiku ir tvarka nepateikia keleivių srautų, realaus laiko autobusų stebėjimo (arba prisijungimo prie realaus laiko autobusų stebėjimo sistemų) ataskaitų;

7) vežėjas daugiau kaip 2 kartus per metus pažeidžia nuolaidų, nurodytų Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatyme, taikymo tvarką. 7.

1) vežėjas, kuris yra fizinis asmuo, miršta ar vežėjas, kuris nėra fizinis asmuo, buvo likviduotas, baigė savo veiklą, bankrutavo arba pateikė prašymą panaikinti leidimą;

2) vežėjas neteko šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytos licencijos (licencija buvo panaikinta);

3) vežėjas pakartotinai per vienus metus padarė antrą tokį patį pažeidimą, dėl kurio Transporto saugos administracija yra priėmusi sprendimą, nurodytą šio straipsnio 6 dalyje;

4) vežėjas nepradėjo vykdyti leidime nurodytos veiklos per 7 darbo dienas nuo leidime nurodytos leidimo išdavimo dienos;

5) vežėjas nesilaiko šio straipsnio 11 dalyje numatyto bent vieno draudimo;

6) vežėjas neįvykdo įpareigojimo vežti keleivius ne trumpiau kaip 12 mėnesių nuo leidimo išdavimo dienos. 8. Jeigu leidimo galiojimas panaikinamas dėl nevykdomo šio straipsnio 9 dalies 10 punkte nurodyto įpareigojimo vežti keleivius ne trumpiau kaip 12 mėnesių nuo leidimo išdavimo dienos, vežėjas turi sumokėti Transporto saugos administracijai visą garantijos sumą viešųjų paslaugų teikimo tolimojo susisiekimo maršrutais organizavimui kompensuoti. 9.

1) gavęs leidimą, ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki veiklos pradžios atitinkamame tolimojo susisiekimo maršrute informuoti autobusų, geležinkelio stotis, oro uostus, kuriuose prasideda ar baigiasi tolimojo susisiekimo maršrutai, ir bilietų platinimo sistemų valdytojus arba kitus bilietų platintojus apie pradedamą vykdyti veiklą ir sudaryti keleiviams galimybę įsigyti bilietą internetu iš anksto ir autobuse, taip pat autobusų stotyse ar kitose bilietų platinimo vietose;

2) vežti keleivius nustatytu ir leidime nurodytu tolimojo susisiekimo maršrutu, laiku ir dažnumu, nurodytu reisų tvarkaraštyje;

3) tvarkyti autobusų eismo tolimojo susisiekimo maršrutuose apskaitą ir teikti Transporto saugos administracijai sutartyje nurodytas ataskaitas ar informaciją Transporto saugos administracijos nustatytais terminais ir tvarka;

4) įvykus reisų ir (ar) jų tvarkaraščių pakeitimams nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per vieną valandą, jeigu pakeitimai atliekami informacinėse sistemose, virtualiose švieslentėse ir pan., ir ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, jeigu reikia pakeisti transporto (fizinę) infrastruktūrą, atnaujinti tolimojo susisiekimo maršruto (-ų) duomenis ir reisų tvarkaraščius;

5) užtikrinti sutarties su Transporto saugos administracija vykdymo sąlygas;

6) teikti autobusų geografinės padėties duomenis į IS „Vintra“ susisiekimo ministro tvirtinamame viešojo transporto kelionių duomenų kaupimo tvarkos apraše nustatyta tvarka;

7) taikyti nuolaidas Transporto lengvatų įstatyme nurodytų kategorijų asmenims;

8) netaikyti papildomų tokio paties dydžio nuolaidų, kaip nustatyta Transporto lengvatų įstatyme;

9) užtikrinti neįgaliųjų ir riboto judumo asmenų vežimą tolimojo susisiekimo maršrutais, vadovaudamasis Reglamento (ES) Nr.

Vežėjas, vykdantis leidime nurodytą veiklą, privalo:

1) gavęs leidimą, ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki veiklos pradžios atitinkamame tolimojo susisiekimo maršrute informuoti autobusų, geležinkelio stotis, oro uostus, kuriuose prasideda ar baigiasi tolimojo susisiekimo maršrutai, ir bilietų platinimo sistemų valdytojus arba kitus bilietų platintojus apie pradedamą vykdyti veiklą ir sudaryti keleiviams galimybę įsigyti bilietą internetu iš anksto ir autobuse, taip pat autobusų stotyse ar kitose bilietų platinimo vietose;

2) vežti keleivius nustatytu ir leidime nurodytu tolimojo susisiekimo maršrutu, laiku ir dažnumu, nurodytu reisų tvarkaraštyje;

3) tvarkyti autobusų eismo tolimojo susisiekimo maršrutuose apskaitą ir teikti Transporto saugos administracijai sutartyje nurodytas ataskaitas ar informaciją Transporto saugos administracijos nustatytais terminais ir tvarka;

4) įvykus reisų ir (ar) jų tvarkaraščių pakeitimams nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per vieną valandą, jeigu pakeitimai atliekami informacinėse sistemose, virtualiose švieslentėse ir pan., ir ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, jeigu reikia pakeisti transporto (fizinę) infrastruktūrą, atnaujinti tolimojo susisiekimo maršruto (-ų) duomenis ir reisų tvarkaraščius;

5) užtikrinti sutarties su Transporto saugos administracija vykdymo sąlygas;

6) teikti autobusų geografinės padėties duomenis į IS „Vintra“ susisiekimo ministro tvirtinamame viešojo transporto kelionių duomenų kaupimo tvarkos apraše nustatyta tvarka;

7) taikyti nuolaidas Transporto lengvatų įstatyme nurodytų kategorijų asmenims;

8) netaikyti papildomų tokio paties dydžio nuolaidų, kaip nustatyta Transporto lengvatų įstatyme;

9) užtikrinti neįgaliųjų ir riboto judumo asmenų vežimą tolimojo susisiekimo maršrutais, vadovaudamasis Reglamento (ES) Nr. 181/2011 nuostatomis;

10) vežti keleivius leidime nurodytu tolimojo susisiekimo maršrutu ne trumpiau kaip 12 mėnesių nuo leidimo išdavimo dienos;

11) neperleisti suteiktos teisės vykdyti leidime nurodytą veiklą kitiems asmenims.

1) būti apipavidalintas pagal susisiekimo ministro tvirtinamų keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo nuostatų reikalavimus;

2) turėti įrengtą ir veikiančią šildymo ir šaldymo sistemą, kuri užtikrintų, kad šaltuoju metų laiku oro temperatūra autobuse būtų ne žemesnė kaip 14 °C, o šiltuoju metų laiku – ne aukštesnė kaip 25 °C, jeigu oro temperatūra išorėje ne aukštesnė kaip 30 °C, o jeigu išorės temperatūra aukštesnė kaip 30 °C, skirtumas tarp išorės temperatūros ir temperatūros autobuse turi būti ne mažesnis kaip 5 °C;

3) turėti įrengtą ir veikiančią realaus laiko geografinės padėties įrangą, susietą su IS „Vintra“;

4) turėti tik sėdimąsias vietas;

5) būti ne senesnis kaip 14 metų. 11. Draudžiama vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutu:

1) neturint galiojančio leidimo ir sutarties su Transporto saugos administracija;

2) neturint galiojančios šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytos licencijos;

3) autobusais, neatitinkančiais šio straipsnio 10 dalies reikalavimų;

4) neturint šio straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytos galiojančios garantijos. 12. Vežėjas, kuriam buvo panaikintas leidimas, teikti pranešimą dėl leidimo vežti keleivius tuo pačiu tolimojo susisiekimo maršrutu išdavimo turi teisę ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo leidimo panaikinimo dienos.“

6 straipsnis. 18² straipsnio pakeitimas

Pakeisti 18² straipsnio 10 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) būti ne senesnis kaip 14 10 metų.“

7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

Lyginamasis variantas

2023-03-16 · oficialus registras ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 8¹, 11, 16, 17¹, 18, 18² STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 18² STRAIPSNIU

ĮSTATYMAS

2023 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 8¹ straipsnio pakeitimas

„1. Šio kodekso 8 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytas licencijas siekiantis gauti vežėjas privalo atitikti Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus (kai vežėjas siekia gauti šio kodekso 8 straipsnio 4 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytas licencijas, Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyto reikalavimo atitikti nereikia). Šio kodekso 8 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytas licencijas ir jų kopijas išduoda, licencijos (licencijos kopijos) galiojimą sustabdo, licencijos (licencijos kopijos) galiojimo sustabdymą ar licencijos (licencijos kopijos) galiojimą panaikina, pripažįsta vežėją, vežėjo vadovą ir transporto vadybininką neatitinkančiu nepriekaištingos reputacijos reikalavimų Transporto saugos administracija, vadovaudamasi Reglamentu (EB) Nr. 1071/2009, Reglamentu (EB) Nr. 1072/2009 ir Reglamentu (EB) Nr. 1073/2009.“
„4. Lietuvos Respublikoje registruotas vežėjas, pageidaujantis gauti šio kodekso 8 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą licenciją ir ją gavęs, visą laikotarpį, kol turi šią licenciją, privalo atitikti Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnyje nurodytus reikalavimus (kai vežėjas siekia gauti šio kodekso 8 straipsnio 4 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytas licencijas, Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyto reikalavimo atitikti nereikia) ir tenkinti Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 5 straipsnyje, 6 straipsnio 1 dalyje, 7 straipsnio 1 dalyje (kai vežėjas turi šio kodekso 8 straipsnio 4 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytas licencijas, Reglamento (EB) Nr.

1071/2009 3 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyto reikalavimo atitikti nereikia) ir 8 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Vežėjas, pageidaujantis gauti licenciją, turi pateikti Transporto saugos administracijai Vyriausybės tvirtinamose kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklėse nurodytus dokumentus.“

„3) vežėjas neatitinka Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų (kai vežėjas turi šio kodekso 8 straipsnio 4 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytas licencijas, Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyto reikalavimo atitikti nereikia);“. 4. Pakeisti 8¹ straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Paaiškėjus, kad vežėjas nebeatitinka bent vieno iš Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnyje nustatytų reikalavimų (kai vežėjas turi šio kodekso 8 straipsnio 4 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytas licencijas, Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyto reikalavimo atitikti nereikia) ar netenkina bent vienos iš Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 5 straipsnyje, 6 straipsnio 1 dalyje, 7 straipsnio 1 dalyje (kai vežėjas turi šio kodekso 8 straipsnio 4 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytas licencijas, Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyto reikalavimo atitikti nereikia) ir 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų ar šio kodekso 8 straipsnio 6 dalyje nurodytos sąlygos, vežėjas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas įspėjamas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ir jam suteikiamas Vyriausybės tvirtinamose kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklėse nustatytas terminas trūkumams pašalinti. Paaiškėjus, kad vežėjas tik iš dalies netenkina Reglamento (EB) Nr.

1071/2009 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų (kai vežėjas turi šio kodekso 8 straipsnio 4 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytas licencijas, Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyto reikalavimo atitikti nereikia), jis ne vėliau kaip per 3 darbo dienas įspėjamas apie galimą dalies licencijos kopijų, kurių skaičius priklauso nuo to, kiek vežėjas neatitinka nurodytos sąlygos, galiojimo sustabdymą ir jam suteikiamas Vyriausybės tvirtinamose kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklėse nustatytas terminas trūkumams pašalinti.“

2 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas

„2. Autobusų stotis gali steigti savivaldybė, fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai. Autobusų stočių priežiūrą atlieka Transporto saugos administracija. Stočių valdytojai turi sudaryti visiems vežėjams vienodas sąlygas ir rinkodarą naudotis stočių infrastruktūra.“
„5. Autobusų stotys privalo sudaryti vienodas nediskriminacines sąlygas visų nuosavybės formų vežėjams naudotis autobusų stočių teikiamomis paslaugomis ir teikti Transporto saugos administracijai ir savivaldybės vykdomajai institucijai arba jos įgaliotam viešojo administravimo subjektui (jei dėl duomenų teikimo yra sutarta) pranešimus apie tolimojo susisiekimo maršrute vežėjų nutrauktus reisus bei nukrypimus nuo reisų tvarkaraščio. Šie duomenys teikiami per Transporto saugos administracijos informacinę sistemą nedelsiant, o savivaldybės vykdomajai institucijai arba jos įgaliotam viešojo administravimo subjektui (jei dėl šių duomenų teikimo yra sutarta) – jų nurodytu būdu per jų nustatytą terminą.“

„6.

Autobusų stotys steigiamos pagal savivaldybės tarybų atstovaujamosios institucijos nustatytus kriterijus ir tvarką bei patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų nustatytose vietose.“

„7. Autobusų stoties valdytojai privalo patvirtinti autobusų stoties darbo reglamentą pagal susisiekimo ministro tvirtinamuose autobusų stočių veiklos nuostatuose nustatytus reikalavimus ir paskelbti jį viešai (autobusų stoties interneto svetainėje). 8. Autobusų stotys turi turėti Vyriausybės nustatytus bendruosius reikalavimus valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms ir mobiliosioms programoms atitinkančią interneto svetainę, kurioje skelbiama keleiviams ir vežėjams aktuali informacija apie stoties veiklą, reisų tvarkaraščius ir jų pakeitimus.“
„9. Autobusų stoties darbo laiką nustato stoties administracija, atsižvelgdama į reisų tvarkaraščius. Autobusų stotyje viso stoties darbo metu turi būti prieinama naudoti:

1) keleivių laukiamoji salė ir patalpos stoties personalui;

2) keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo peronai;

3) autobusų stovėjimo tarp reisų aikštelės;

4) autobusų ekipažų poilsiui skirtos patalpos;

5) bilietų kasos ir (ar) bilietų terminalai;

6) bagažo saugyklos. 10. Keleiviams aptarnauti, autobusų stoties personalo darbui ir reguliariam autobusų eismui užtikrinti autobusų stotyje autobusų stoties darbo metu būtina teikti šias paslaugas:

1) bilietų pardavimo;

2) autobusų eismo organizavimo (dispečerinės);

3) informacijos teikimo;

4) bagažo saugojimo;

5) Reglamento (ES) Nr. 181/2011 nuostatas atitinkančią pagalbą neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims.“

„13.

Oro uostai, kuriuose prasideda arba baigiasi tolimojo susisiekimo maršrutai, turi užtikrinti informacijos, susijusios su paslaugomis keleiviams, vežamiems tolimojo susisiekimo maršrutais, teikimo ir bilietų į tolimojo susisiekimo reisus pardavimo keleiviams funkcijas.“

3 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 16 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais konkrečius tarifų dydžius nustato savivaldybės atstovaujamoji institucija tarybos. Šie tarifų dydžiai peržiūrimi ne rečiau kaip kartą per metus, atsižvelgiant į vežimo sąnaudų, gautų pajamų pokyčius ir viešųjų paslaugų sutartyse tarp savivaldybių ir vežėjų numatytus įsipareigojimus. Atskiriems maršrutams gali būti nustatomi skirtingi tarifų dydžiai.“

4 straipsnis. 17¹ straipsnio pakeitimas

Pakeisti 17¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„17¹ straipsnis. Viešųjų paslaugų teikimo organizavimas

1) konkurso būdu, vadovaudamosi Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 5 straipsnyje nurodytais reikalavimais;

2) tiesiogiai sudarydamos viešųjų paslaugų teikimo sutartį su vežėju, atitinkančiu Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 5 straipsnyje nurodytus reikalavimus. 3. Transporto saugos administracija nustato viešosios paslaugos tolimojo susisiekimo maršrutais poreikį, remdamasi šio straipsnio 5 dalyje nustatytais kriterijais, ir užtikrina jų teikimą, sudarydama viešųjų paslaugų teikimo sutartis su vežėjais. Transporto saugos administracija vežėjus teikti viešąsias paslaugas tolimojo susisiekimo maršrutais pagal viešųjų paslaugų įsipareigojimus parenka konkurso būdu, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 5 straipsnyje nurodytais reikalavimais. Teikti viešąsias paslaugas tolimojo susisiekimo maršrutais gali tik vežėjai, turintys šio kodekso 8 straipsnio 2 dalies 1 ar 4 punkte nurodytą licenciją. 34. Viešųjų paslaugų sutarčių turinį, trukmę, jų sudarymo sąlygas ir tvarką, vežėjų nuostolių, patirtų vykdant viešųjų paslaugų įsipareigojimus, kompensacijai apskaičiuoti taikomas taisykles nustato Reglamentas (EB) Nr. 1370/2007. Nuostolių, patirtų vykdant viešųjų paslaugų įsipareigojimus, kompensacijos apskaičiavimo, viešųjų paslaugų sutarčių sudarymo ir nutraukimo tvarka pagal Reglamente (EB) Nr.

1370/2007 išdėstytas taisykles tvarką nustato nustatoma Vyriausybė Vyriausybės tvirtiname vežėjų (operatorių) parinkimo viešųjų paslaugų įsipareigojimams vykdyti konkurso organizavimo ir viešųjų paslaugų sutarčių sudarymo ir nutraukimo tvarkos apraše arba jos įgaliota institucija pagal Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 priede išdėstytas taisykles. 5. Viešoji paslauga tolimojo susisiekimo maršrutais privalo būti teikiama, jeigu tenkinami visi šie kriterijai:

1) praėjus 2 mėnesiams nuo tolimojo susisiekimo maršruto paskelbimo, nebuvo gauta vežėjų prašymų dėl šio kodekso 18² straipsnio 1 dalyje nurodyto leidimo gavimo;

2) tolimojo susisiekimo maršrutas, kuriame bus teikiama viešoji paslauga, užtikrins susisiekimą su miestais, kuriuose yra iki 10 000 gyventojų (maršruto pradžioje ir pabaigoje) ir kuriuose nėra organizuojamas vietinis susisiekimas;

3) tolimojo susisiekimo maršruto, kuriame bus teikiama viešoji paslauga, pradžia ir pabaiga nesutampa su geležinkelių transporto vietinio maršruto, kuriame teikiama viešoji keleivių, bagažo vežimo geležinkelių transportu paslauga ir (ar) viešoji kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslauga, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse, pradžia ir pabaiga. 6. Vežėjas privalo užtikrinti, kad valstybės lėšos, skirtos vežėjui viešosioms paslaugoms tolimojo susisiekimo maršrutais teikti, būtų traukiamos į apskaitą atskirai nuo kitų vežėjo vykdomų veiklų ir negali būti naudojamos kitai veiklai. 7. Transporto saugos administracija privalo nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nutraukti viešųjų paslaugų tolimojo susisiekimo maršrutais teikimo sutartį, jeigu paaiškėja, kad šio kodekso 8 straipsnio 2 dalies 1 ar 4 punkte nurodytos vežėjo licencijos galiojimas panaikinamas arba pasibaigia jos galiojimo terminas.

Transporto saugos administracija, paaiškėjus, kad vežėjo, su kuriuo sudaryta viešųjų paslaugų tolimojo susisiekimo maršrutais teikimo sutartis, licencijos galiojimo terminas sustabdytas, užtikrina laikiną paslaugos teikimą paskirdama naują vežėją, kurį parenka apklausos būdu. Naujo vežėjo parinkimas atliekamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo licencijos galiojimo termino sustabdymo vežėjui, su kuriuo sudaryta viešųjų paslaugų tolimojo susisiekimo maršrutais teikimo sutartis. Transporto saugos administracija, nutraukusi viešųjų paslaugų tolimojo susisiekimo maršrutais teikimo sutartį, užtikrina šios paslaugos teikimo tęstinumą Reglamento Nr. 1370/2007 5 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. 8. Vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutu, dėl kurio sudaroma sutartis dėl viešosios paslaugos teikimo, šios sutarties galiojimo laikotarpiu šio kodekso 18² straipsnio 1 dalyje nurodytas leidimas neišduodamas tiek sudariusiam sutartį dėl viešosios paslaugos teikimo vežėjui, tiek kitiems šio kodekso 18² straipsnio 1 dalyje nurodytą leidimą norintiems gauti vežėjams.“

5 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„18 straipsnis. Keleivių vežimas už atlygį autobusais

Savivaldybės atstovaujamoji institucija, detalizuodama keleivių ir bagažo vežimo taisykles ir patvirtindama keleivių ir bagažo vežimo vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo maršrutais taisykles, keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo stotelėse tvarkos aprašus, privalo užtikrinti, kad stotelės būtų įrengiamos tose vietose, kuriose yra užtikrintas patogus sveikatos, švietimo, mokslo, socialinių, kultūros, oro uostų, geležinkelių stočių ir kitų viešųjų paslaugų teikimas. Keleivių ir bagažo vežimo taisyklėse nustatoma ir gyvūnų vežimo tvarka. 2. Reisas – keleivių vežimas nustatytu maršrutu į vieną pusę. 23. Keleiviai vežami reguliariais, specialiais bei ir užsakomaisiais reisais vietinio (miesto ir priemiestinio), tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais. Transporto saugos administracija, tvirtindama tolimojo susisiekimo maršrutus, ir savivaldybės vykdomoji institucija arba jos įgaliotas viešojo administravimo subjektas, tvirtindami vietinio susisiekimo maršrutus, atsižvelgia į visuomenės interesus, poreikius ir paslaugų patogumą. 34. Reguliarūs reisai – reisai, kuriais keleiviai vežami nustatytu dažnumu ir maršrutais, kelionės metu paimant ir išleidžiant keleivius tam tikslui nustatytose stotelėse, laikantis iš anksto nustatytų reisų tvarkaraščių ir tarifų. Reisų tvarkaraštyje turi būti nurodyti stotelių, kuriose bus įlaipinami ir išlaipinami keleiviai, pavadinimai, išvykimo iš stotelių laikai. Reguliarūs reisai organizuojami, jeigu gatvių ir kelių būklė atitinka Susisiekimo ministerijos susisiekimo ministro nustatytus reikalavimus. Keleiviai reguliariais reisais vežami tik autobusais, troleibusais ir maršrutiniais taksi. 45.

1) sutarties sudarymo data, vieta ir numeris;

2) keleivių grupės vežimo tikslas ir maršruto pradinio, svarbiausių tarpinių punktų ir galinio punkto vietovių pavadinimai, taip pat autobuso važiavimo be keleivių maršruto dalis;

3) keleivių grupės paėmimo ir išleidimo vietų adresai ir laikas;

4) vežimui naudojamo autobuso markė, modelis;

5) atlygis už vežimo paslaugas ir atsiskaitymo tvarka;

6) vežėjo ir užsakovo susitarimu – kitos sutarties sąlygos. 57.

Maršrutiniais taksi vežama tik sėdimosiose vietose pagal patvirtintus reisų tvarkaraščius savivaldybės vykdomosios institucijos arba jos įgalioto viešojo administravimo subjeko nustatytais vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais. Keleiviai paimami ir išleidžiami stotelėse arba kitose pagal pageidavimą vietose, kuriose nedraudžia sustoti Vyriausybės tvirtinamos Kelių kelių eismo taisyklės. 911. Tolimojo susisiekimo maršrutas – Transporto saugos administracijos nustatyta gatvių ir kelių trasa tarp dviejų ir daugiau Lietuvos Respublikos savivaldybių centrų, esančių bendros ribos neturinčiose savivaldybėse (neįskaitant miestų savivaldybių) Lietuvos Respublikos teritorijoje, ilgesnė kaip 50 km, kuria vežami keleiviai vežami daugiau kaip per dviejų savivaldybių (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijas. Vėžėjai turi teisę siūlyti Transporto saugos administracijai nustatyti tolimojo susisiekimo maršrutus ar keisti maršrutų reisų skaičių pagal šio straipsnio 14 dalyje nustatytus reikalavimus. 1012. Tarptautinio susisiekimo maršrutas – nustatyta gatvių ir kelių trasa, kertanti valstybės sieną Transporto saugos administracijos ir užsienio valstybės, kurios teritorijoje numatytas maršrutas, įgaliotos institucijos nustatyta gatvių ir kelių trasa, kertanti valstybės sieną. 1113. Keleiviams vežti reguliariais reisais nustatytu maršrutu išduodamas leidimas, išskyrus šio kodekso 17¹ straipsnyje numatytus atvejus. Leidimus vežti keleiviams keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais vežti vietiniais maršrutais išduoda savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos, tolimojo susisiekimo maršrutais Transporto saugos administracija, vadovaudamasi šio kodekso 18² straipsniu ir susisiekimo ministro tvirtinamomis Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija.

Leidimų leidimų išdavimo sąlygas taisyklėmis nustato Susisiekimo ministerija. Leidimus vežti keleivius tarptautinio susisiekimo maršrutais išduoda Transporto saugos administracija, vadovaudamasi Reglamentu (EB) Nr. 1073/2009, Lietuvos Respublikos ir užsienio šalies ar daugiašaliais susitarimais ir susisiekimo ministro nustatyta paraiškų gauti leidimą vežti keleivius tarptautinio susisiekimo maršrutais nagrinėjimo tvarka. 1214. Tolimojo susisiekimo maršrutus ir autobusų išvykimo dažnumą nustato ir Viešojo transporto kelionių duomenų informacinėje sistemoje „Vintra“ (toliau – IS „Vintra“) skelbia Transporto saugos administracija. Nustatant tolimojo susisiekimo maršrutą nurodomas išvykimo punktas, tarpiniai punktai, jeigu tokių yra (autobusų stotis, geležinkelio stotis, oro uostas, miestas ar gyvenamoji vietovė), ir galinis punktas. Jeigu šalia nustatomo tolimojo susisiekimo maršruto 100 m atstumu yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaiga, kaip ji suprantama Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, teikianti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų lygių viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas, ir jos lankytojams skirta stotelė, maršrute turi būti numatomas tarpinis punktas, kad šias įstaigas būtų lengviau pasiekti.

Tolimojo susisiekimo maršrutas ir su juo susietas autobusų išvykimo dažnumas nustatomi laikantis šių kriterijų:

1) maršrutas nustatomas tarp dviejų ir daugiau savivaldybių centrų, esančių bendros ribos neturinčiose savivaldybėse (neįskaitant miestų savivaldybių), tarp kurių yra ne mažesnis kaip 50 km atstumas automobilių keliais;

2) maršrutas prasideda ir baigiasi autobusų stotyse, o savivaldybių centruose, kuriuose nėra autobusų stoties – savivaldybės vykdomosios institucijos arba jos įgalioto viešojo administravimo subjekto nurodytoje stotelėje, maršrutas taip pat gali prasidėti ir (arba) baigtis oro uostuose;

3) maršruto trasa sudaroma tik gatvėmis ir keliais su kieta danga (betono, asfalto danga, grindinys), išskyrus atvejus, kai maršruto trasos dalis keliais su kita kelio danga yra mažesnė kaip 10 procentų viso maršruto ilgio;

4) sudaromo maršruto trasa nesutampa su kitų maršrutų trasomis daugiau kaip 50 procentų, palyginti su kiekvienu esamu maršrutu atskirai;

5) autobusų išvykimo dažnumas nustatomas pagal gyventojų skaičių, kuris vertinamas pagal Valstybinės duomenų agentūros skelbiamus duomenis, maršruto pradžios ir pabaigos miestuose, vertinant mažesnį gyventojų skaičių turinčio miesto, kuriame yra maršruto pradžios arba pabaigos punktas, gyventojų skaičių:

a) miestuose, turinčiuose iki 10 000 gyventojų, turi būti ne mažiau kaip po 1 reisus pirmyn ir atgal per dieną;

b) miestuose, turinčiuose nuo 10 001 iki 50 000 gyventojų, turi būti ne mažiau kaip po 2 reisus pirmyn ir atgal per dieną;

c) miestuose, turinčiuose nuo 50 001 iki 100 000 gyventojų, turi būti ne mažiau kaip po 3 reisus pirmyn ir atgal per dieną;

d) miestuose, turinčiuose daugiau kaip 100 000 gyventojų, turi būti ne mažiau kaip po 5 reisus pirmyn ir atgal per dieną.

Tolimojo susisiekimo maršrutas ir su juo susietas autobusų išvykimo dažnumas nustatomi laikantis šių kriterijų:

1) maršrutas nustatomas tarp dviejų ir daugiau savivaldybių centrų, esančių bendros ribos neturinčiose savivaldybėse (neįskaitant miestų savivaldybių), tarp kurių yra ne mažesnis kaip 50 km atstumas automobilių keliais;

2) maršrutas prasideda ir baigiasi autobusų stotyse, o savivaldybių centruose, kuriuose nėra autobusų stoties – savivaldybės vykdomosios institucijos arba jos įgalioto viešojo administravimo subjekto nurodytoje stotelėje, maršrutas taip pat gali prasidėti ir (arba) baigtis oro uostuose;

3) maršruto trasa sudaroma tik gatvėmis ir keliais su kieta danga (betono, asfalto danga, grindinys), išskyrus atvejus, kai maršruto trasos dalis keliais su kita kelio danga yra mažesnė kaip 10 procentų viso maršruto ilgio;

4) sudaromo maršruto trasa nesutampa su kitų maršrutų trasomis daugiau kaip 50 procentų, palyginti su kiekvienu esamu maršrutu atskirai;

5) autobusų išvykimo dažnumas nustatomas pagal gyventojų skaičių, kuris vertinamas pagal Valstybinės duomenų agentūros skelbiamus duomenis, maršruto pradžios ir pabaigos miestuose, vertinant mažesnį gyventojų skaičių turinčio miesto, kuriame yra maršruto pradžios arba pabaigos punktas, gyventojų skaičių:

a) miestuose, turinčiuose iki 10 000 gyventojų, turi būti ne mažiau kaip po 1 reisus pirmyn ir atgal per dieną;

b) miestuose, turinčiuose nuo 10 001 iki 50 000 gyventojų, turi būti ne mažiau kaip po 2 reisus pirmyn ir atgal per dieną;

c) miestuose, turinčiuose nuo 50 001 iki 100 000 gyventojų, turi būti ne mažiau kaip po 3 reisus pirmyn ir atgal per dieną;

d) miestuose, turinčiuose daugiau kaip 100 000 gyventojų, turi būti ne mažiau kaip po 5 reisus pirmyn ir atgal per dieną. 15.

6 straipsnis. Kodekso papildymas 18² straipsniu

Papildyti Kodeksą 18² straipsniu: „18² straipsnis.

Leidimo vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutu išdavimas, leidimo galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo pagrindai, sutarties dėl keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais sudarymas ir keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutu veiklos sąlygos

1) turėti galiojančią Lietuvos Respublikoje išduotą Bendrijos licenciją vežti keleivius, kuria suteikiama teisė vežti keleivius už atlygį autobusais tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje, arba galiojančią Lietuvos Respublikoje išduotą licenciją vežti keleivius, kuria suteikiama teisė vežti keleivius už atlygį autobusais Lietuvos Respublikos teritorijoje;

2) turėti įrangą realaus laiko geografinės padėties duomenims teikti į IS „Vintra“, kaip numatyta susisiekimo ministro tvirtinamame viešojo transporto kelionių duomenų kaupimo tvarkos apraše;

3) būti sudaręs sutartis dėl infrastruktūros naudojimo su autobusų stotimis ar oro uostais, o savivaldybių centruose, kuriuose nėra autobusų stoties, – savivaldybės vykdomosios institucijos arba jos įgalioto viešojo administravimo subjekto nurodytos stotelės infrastruktūros valdytoju, vadovaudamasis šio kodekso 18 straipsnio 14 dalies maršrutų sudarymo kriterijais ir susisiekimo ministro tvirtinamuose autobusų stočių veiklos nuostatuose nustatytais tvarkaraščių sudarymo principais ir kriterijais. Sutartys dėl infrastruktūros naudojimo su autobusų stotimis ir oro uostais sudaromos pagal Transporto saugos administracijos patvirtintas sąlygas; autobusų atvykimo arba išvykimo tvarkaraštį Transporto saugos administracija turi teisę derinti prie geležinkelio transporto atvykimo arba išvykimo tvarkaraščio tokiu būdu, jog keleivis, atvykęs autobusu, galėtų persėsti į traukinį arba, baigęs kelionę traukiniu, galėtų tęsti kelionę tolimojo susisiekimo autobusu.

4) turėti autobusų, atitinkančių šio straipsnio 14 dalyje nustatytus reikalavimus, kad būtų užtikrintas keleivių vežimas leidime ir reisų tvarkaraštyje nurodytomis sąlygomis, ir turinčių galiojančias autobusams išduotas šios dalies 1 punkte nurodytas licencijas atitinkančias licencijų kopijas;

5) įvykdyti Rinkliavų įstatyme nustatytus reikalavimus, susijusius su leidimo išdavimu;

6) turėti Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje registruoto banko ar draudimo bendrovės išduotą keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais užtikrinimo garantiją (toliau – garantija). 7) Vyriausybės nustatyta tvarka Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai pateikti atitikties nacionalinio saugumo interesams deklaraciją, jog vežėjas, jo steigėjai, kontroliuojantys asmenys, galutiniai naudos gavėjai ar kiti su jais susiję asmenys nėra susiję su Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtintomis valstybėmis ar teritorijomis, kurios kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. 3. Garantijos vertė (eurais) skaičiuojama tolimojo susisiekimo maršruto atstumą kilometrais padauginus iš pusės per metus atliekamų reisų skaičiaus. Garantija turi galioti ne trumpiau kaip 12 mėnesių nuo leidimo išdavimo dienos. Garantijos vertė nustatoma Transporto saugos administracijos ir vežėjo sutartyje. Jeigu vežėjas nesilaiko šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų, jis privalo Transporto saugos administracijai sumokėti 10 procentų garantijoje nurodytos sumos.

10 procentų garantijoje nurodytos sumos sumokama Transporto saugos administracijai jos nustatyta tvarka viešųjų paslaugų teikimo tolimojo susisiekimo maršrutais organizavimui kompensuoti kiekvieną kartą bet kuriuo iš nurodytų atvejų Transporto saugos administracijai priėmus sprendimą dėl to, kad:

1) vežėjas pažeidžia bent vieną iš keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutu reikalavimų, nurodytų šio straipsnio 9 ir 10 dalyse;

2) vežėjas keleiviams nesudaro galimybės įsigyti bilietus internetu iš anksto ir (arba) autobusuose ir (arba) autobusų stotims nesudaro galimybių parduoti bilietus į vežėjo reisą (-us);

3) vežėjas dėl nuo jo priklausančių priežasčių neteikia realaus laiko geografinės padėties duomenų į IS „Vintra“ ilgiau kaip 48 valandas. 4. Nustačius vežėjo atitiktį šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams, leidimas išduodamas arba atsisakoma leidimą išduoti, jeigu nustatoma vežėjo neatitiktis minėtiems reikalavimams, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pateikto pranešimo pateikimo dienos. Leidimas išduodamas neterminuotai. Vežėjas turi pasirašyti sutartį su Transporto saugos administracija ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo leidimo išdavimo dienos, bet ne anksčiau kaip tą dieną, kurią įsigalioja išduotas leidimas. 5. Jeigu pranešime pateikta netiksli ar neišsami ir (ar) ne visa informacija, klaidingi duomenys, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pranešimo pateikimo dienos Transporto saugos administracija išsiunčia prašymą vežėjui per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos patikslinti informaciją ir duomenis ar ištaisyti klaidas. Jeigu vežėjas nepatikslina prašomos informacijos ir duomenų ar neištaiso klaidų per nustatytą terminą, pranešimo nagrinėjimas nutraukiamas ir leidimas neišduodamas. 6.

1) nesilaiko šio straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatytų reikalavimų;

2) nesilaiko šio straipsnio 13 ir 14 dalyse nustatytų reikalavimų;

3) pateikė netikslią ar neišsamią ir (ar) ne visą informaciją, dokumentus ar klaidingus duomenis, netinkamai įformintus dokumentus dėl atitikties šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams;

4) daugiau kaip 2 kartus per metus pažeidžia nuolaidų, nurodytų Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatyme, taikymo tvarką;

5) Transporto saugos administracijai jos nustatytu laiku ir tvarka nepateikia keleivių srautų, realaus laiko autobusų stebėsenos (arba prisijungimo prie realaus laiko autobusų stebėsenos sistemų) ataskaitų. 8.

1) įspėtas raštu apie leidimo galiojimo sustabdymą, per ne ilgesnį kaip 30 darbo dienų terminą pažeidimams pašalinti, skaičiuojamą nuo Transporto saugos administracijos įspėjimo gavimo dienos, nepašalina nustatytų pažeidimų, dėl kurių buvo įspėtas raštu apie leidimo galiojimo sustabdymą;

2) pats raštu prašo Transporto saugos administracijos sustabdyti leidimo galiojimą prašomam laikotarpiui. 10. Transporto saugos administracija, priėmusi sprendimą sustabdyti leidimo galiojimą, per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos raštu praneša apie tai vežėjui ir motyvuotai nurodo leidimo galiojimo sustabdymo priežastis. Transporto saugos administracijos nustatyti pažeidimai, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas, turi būti pašalinti per ne ilgesnį kaip 30 darbo dienų terminą, skaičiuojamą nuo Transporto saugos administracijos pranešimo gavimo dienos. 11. Kai vežėjas pateikia Transporto saugos administracijai dokumentus, kuriais įrodoma, kad pažeidimai, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas, per šio straipsnio 7 dalyje nustatytą terminą yra pašalinti, išskyrus šio straipsnio 11 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, ir Transporto saugos administracija nustato, kad nurodyti pažeidimai yra pašalinti, leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šių dokumentų gavimo dienos ir per 3 darbo dienas nuo sprendimo panaikinti leidimo galiojimo sustabdymą priėmimo dienos apie tai pranešama vežėjui. 12.

1) vežėjas, kuris yra fizinis asmuo, miršta ar vežėjas, kuris nėra fizinis asmuo, buvo likviduotas, baigė savo veiklą, bankrutavo arba pateikė prašymą panaikinti leidimą;

2) vežėjas neteko šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytos licencijos (licencija buvo panaikinta);

3) nuo Transporto saugos administracijos pranešimo apie leidimo galiojimo sustabdymą gavimo dienos vežėjas tęsia veiklą pagal leidime nurodytą veiklą;

4) vežėjas, sustabdžius leidimo galiojimą, per ne ilgesnį kaip 30 darbo dienų terminą, skaičiuojamą nuo Transporto saugos administracijos pranešimo gavimo dienos, nepašalina nustatytų pažeidimų, dėl kurių leidimo galiojimas buvo sustabdytas. 13. Jeigu leidimo galiojimas panaikinamas dėl nevykdomo šio straipsnio 13 dalies 10 punkte nurodyto įpareigojimo vežti keleivius ne trumpiau kaip 12 mėnesių nuo leidimo išdavimo dienos, vežėjas turi sumokėti Transporto saugos administracijai visą garantijos sumą viešųjų paslaugų teikimo tolimojo susisiekimo maršrutais organizavimui kompensuoti. 14.

1) gavęs leidimą, ne vėliau kaip likus 2 darbo dienoms iki veiklos pradžios atitinkamame tolimojo susisiekimo maršrute, informuoti autobusų stotis, oro uostus, kuriuose prasideda ar baigiasi tolimojo susisiekimo maršrutai, ir bilietų platinimo sistemų valdytojus arba kitus bilietų platintojus apie pradedamą vykdyti veiklą ir sudaryti keleiviams galimybę įsigyti bilietų internetu iš anksto ir autobuse, taip pat autobusų stotyse, oro uostuose ar kitose bilietų platinimo vietose;

2) vežti keleivius nustatytu ir leidime nurodytu tolimojo susisiekimo maršrutu, laiku ir dažnumu, nurodytu reisų tvarkaraštyje;

3) tvarkyti autobusų eismo tolimojo susisiekimo maršrutuose apskaitą ir teikti Transporto saugos administracijai sutartyje nurodytas ataskaitas ar informaciją Transporto saugos administracijos nustatytais terminais ir tvarka;

4) įvykus reisų ir (ar) jų tvarkaraščių pakeitimams nedelsdamas, ne vėliau kaip per vieną valandą, jeigu pakeitimai atliekami informacinėse sistemose, virtualiose švieslentėse ir pan., ir ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, jeigu reikia pakeisti transporto (fizinę) infrastruktūrą, atnaujinti tolimojo susisiekimo maršruto (-ų) duomenis ir reisų tvarkaraščius;

5) užtikrinti sutarties su Transporto saugos administracija vykdymo sąlygas;

6) teikti realaus laiko autobusų geografinės padėties duomenis į IS „Vintra“ susisiekimo ministro tvirtinamame viešojo transporto kelionių duomenų kaupimo tvarkos apraše nustatyta tvarka;

7) taikyti nuolaidas Transporto lengvatų įstatyme nurodytų kategorijų asmenims;

8) netaikyti papildomų tokio paties dydžio nuolaidų, kaip nustatyta Transporto lengvatų įstatyme;

9) užtikrinti asmenų su negalia ir riboto judumo asmenų vežimą tolimojo susisiekimo maršrutais, vadovaudamasis Reglamento (ES) Nr.

Vežėjas, vykdantis leidime nurodytą veiklą, privalo:

1) gavęs leidimą, ne vėliau kaip likus 2 darbo dienoms iki veiklos pradžios atitinkamame tolimojo susisiekimo maršrute, informuoti autobusų stotis, oro uostus, kuriuose prasideda ar baigiasi tolimojo susisiekimo maršrutai, ir bilietų platinimo sistemų valdytojus arba kitus bilietų platintojus apie pradedamą vykdyti veiklą ir sudaryti keleiviams galimybę įsigyti bilietų internetu iš anksto ir autobuse, taip pat autobusų stotyse, oro uostuose ar kitose bilietų platinimo vietose;

2) vežti keleivius nustatytu ir leidime nurodytu tolimojo susisiekimo maršrutu, laiku ir dažnumu, nurodytu reisų tvarkaraštyje;

3) tvarkyti autobusų eismo tolimojo susisiekimo maršrutuose apskaitą ir teikti Transporto saugos administracijai sutartyje nurodytas ataskaitas ar informaciją Transporto saugos administracijos nustatytais terminais ir tvarka;

4) įvykus reisų ir (ar) jų tvarkaraščių pakeitimams nedelsdamas, ne vėliau kaip per vieną valandą, jeigu pakeitimai atliekami informacinėse sistemose, virtualiose švieslentėse ir pan., ir ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, jeigu reikia pakeisti transporto (fizinę) infrastruktūrą, atnaujinti tolimojo susisiekimo maršruto (-ų) duomenis ir reisų tvarkaraščius;

5) užtikrinti sutarties su Transporto saugos administracija vykdymo sąlygas;

6) teikti realaus laiko autobusų geografinės padėties duomenis į IS „Vintra“ susisiekimo ministro tvirtinamame viešojo transporto kelionių duomenų kaupimo tvarkos apraše nustatyta tvarka;

7) taikyti nuolaidas Transporto lengvatų įstatyme nurodytų kategorijų asmenims;

8) netaikyti papildomų tokio paties dydžio nuolaidų, kaip nustatyta Transporto lengvatų įstatyme;

9) užtikrinti asmenų su negalia ir riboto judumo asmenų vežimą tolimojo susisiekimo maršrutais, vadovaudamasis Reglamento (ES) Nr. 181/2011 nuostatomis;

10) vežti keleivius leidime nurodytu tolimojo susisiekimo maršrutu ne trumpiau kaip 12 mėnesių nuo leidimo išdavimo dienos;

11) neperleisti suteiktos teisės vykdyti leidime nurodytą veiklą kitiems asmenims.

1) būti apipavidalintas pagal susisiekimo ministro tvirtinamų keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo nuostatų reikalavimus;

2) turėti įrengtą ir veikiančią šildymo ir vėsinimo sistemą, kuri užtikrintų, kad šaltuoju metų laiku oro temperatūra autobuse būtų ne žemesnė kaip 14 °C, o šiltuoju metų laiku – ne aukštesnė kaip 25 °C, jeigu oro temperatūra išorėje ne aukštesnė kaip 30 °C, o jeigu išorės temperatūra aukštesnė kaip 30 °C, skirtumas tarp išorės temperatūros ir temperatūros autobuse turi būti ne mažesnis kaip 5 °C;

3) turėti įrengtą ir veikiančią realaus laiko geografinės padėties įrangą, susietą su IS „Vintra“;

4) vežti keleivius tik sėdimosiose vietose;

5) būti ne senesnis kaip 14 metų. 16. Draudžiama vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutu:

1) neturint galiojančio leidimo ir sutarties su Transporto saugos administracija;

2) neturint galiojančios šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytos licencijos;

3) autobusais, neatitinkančiais šio straipsnio 10 dalies reikalavimų;

4) neturint šio straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytos galiojančios garantijos. 17. Vežėjas, kuriam buvo panaikintas leidimas, teikti pranešimą dėl leidimo vežti keleivius tuo pačiu tolimojo susisiekimo maršrutu išdavimo turi teisę ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo leidimo panaikinimo dienos.“

7 straipsnis. 18² straipsnio pakeitimas

Pakeisti 18² straipsnio 14 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) būti ne senesnis kaip 14 10 metų.“

8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

Aiškinamasis raštas

2022-10-24 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 8¹, 11, 17¹, 18, 18² STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 18² STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8¹, 11, 17¹, 18, 18² straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 18² straipsniu įstatymo projektas (toliau – KTK projektas) parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2020 m. liepos 14 d. nutarimą Nr.

1S-77 (2020) „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu patvirtintų Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklių ir Lietuvos transporto saugos administracijos veiksmų jas įgyvendinant atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-12-502/2021, kuriame konstatuota, kad galiojanti tolimojo susisiekimo autobusais konkursų organizavimo tvarka yra patvirtinta ne įstatymo lygmeniu, o susisiekimo ministro įsakymu, todėl prieštarauja teisės aktų hierarchijos principams (nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, taip pat įvairias sankcijas už atitinkamus teisės pažeidimus pagal Konstituciją galima tik įstatymu (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d. nutarimus)), ir į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI4-782-816/2021, kuriuo Lietuvos transporto saugos administracija įpareigota ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 31 d. organizuoti tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutų, kuriais veža vežėjai UAB „Vlasava“, UAB „Kupiškio autobusų parkas“, UAB „Plungės autobusų parkas“, UAB „Ignalinos autobusų parkas“, UAB „Skuodo autobusai“, UAB „Biržų autobusų parkas“, UAB „Meteorit turas“, UAB „Joniškio autobusų parkas“, UAB „A.

1S-77 (2020) „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu patvirtintų Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklių ir Lietuvos transporto saugos administracijos veiksmų jas įgyvendinant atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-12-502/2021, kuriame konstatuota, kad galiojanti tolimojo susisiekimo autobusais konkursų organizavimo tvarka yra patvirtinta ne įstatymo lygmeniu, o susisiekimo ministro įsakymu, todėl prieštarauja teisės aktų hierarchijos principams (nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, taip pat įvairias sankcijas už atitinkamus teisės pažeidimus pagal Konstituciją galima tik įstatymu (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d. nutarimus)), ir į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI4-782-816/2021, kuriuo Lietuvos transporto saugos administracija įpareigota ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 31 d. organizuoti tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutų, kuriais veža vežėjai UAB „Vlasava“, UAB „Kupiškio autobusų parkas“, UAB „Plungės autobusų parkas“, UAB „Ignalinos autobusų parkas“, UAB „Skuodo autobusai“, UAB „Biržų autobusų parkas“, UAB „Meteorit turas“, UAB „Joniškio autobusų parkas“, UAB „A. A. transportas“, UAB „Lazdijų autobusų parkas“, UAB „VILKAMA“, UAB „Busotas“, UAB „Varėnos autobusų parkas“, UAB „Jurbarko mažieji autobusai“, UAB „Širvintų autobusų parkas“, UAB „Druskininkų autobusų parkas“, UAB „Raseinių autobusų parkas“, UAB „PANEVĖŽIO AUTOBUSŲ PARKAS“, UAB „JULTURAS“, UAB „Molėtų autobusų parkas“, UAB „Pasvalio autobusų parkas“, UAB „Rokiškio autobusų parkas“, UAB „Naujosios Akmenės autobusų parkas“, UAB „Mažeikių autobusų parkas“, UAB „Šilutės autobusų parkas“, UAB „AUTOVELDA“, UAB „Šilalės autobusų parkas“, UAB „Jurbarko autobusų parkas“, UAB „Jonavos autobusai“, UAB „TRANSREVIS“, UAB „Telšių autobusų parkas“, UAB „Marijampolės autobusų parkas“, individualioji įmonė „Seknija“, UAB „Šalčininkų autobusų parkas“, UAB „Utenos autobusų parkas“, UAB „BUSTURAS“, UAB „Tauragės autobusų parkas“, UAB „Zarasų autobusai“, UAB „Šakių autobusų parkas“, UAB Tolimojo keleivinio transporto kompanija, UAB „KLAIPĖDOS AUTOBUSŲ PARKAS“, UAB „Kautra“, konkurencingą procedūrą naujiems vežėjams parinkti.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-569-520/2021 buvo pratęstas pareiškėjui Lietuvos transporto saugos administracijai nustatyto įpareigojimo organizuoti konkurencingą procedūrą naujiems vežėjams parinkti vykdymą iki 2022 m. kovo 31 d. KTK projekto tikslas – reformuoti tolimojo susisiekimo autobusais sistemą, įstatyme nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas organizuojant tolimąjį susisiekimą, maršrutų nustatymo kriterijus, leidimų vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutu išdavimo ir leidimo galiojimo panaikinimo tvarką, įtvirtinti viešųjų paslaugų teikimo tolimojo susisiekimo maršrutuose galimybę. Įstatymo lygiu įtvirtinamas keleivių vežimo užsakomuoju reisu sutarties turinys, galimybė savivaldybėms nustatyti detalesnes keleivių ir bagažo vežimo taisykles, suvienodinami reikalavimai autobusų stotims.

Patikslinamas reguliarių reisų turinys, specialiojo reiso susitariančiosios šalys. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai KTK projektą inicijavo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – Susisiekimo ministerija). KTK projektą parengė Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės (grupės vadovas Vladislav Kondratovič, tel. 239 2893, el. p. [email protected]) patarėjas Marius Pakėnas (tel. 239 3928, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – Kodeksas) 18 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad „leidimų išdavimo sąlygas nustato Susisiekimo ministerija“. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 3-62 „Dėl Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklėse (toliau – Taisyklės) nustatytos vežėjų parinkimo nuostatos, leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo sąlygos, reikalavimai vežėjams, vežėjų pareigos, teisės ir atsakomybė už Taisyklių reikalavimų nevykdymą. Kodekso 11 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad „autobusų stočių naudojimo ir jų darbo tvarką reguliuoja Susisiekimo ministerijos patvirtinti Autobusų stočių nuostatai.“ Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr.

3-734 „Dėl Autobusų stočių veiklos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintuose Autobusų stočių veiklos nuostatuose (toliau – Nuostatai) nustatytos autobusų stočių kategorijos, reikalavimai autobusų stotims, jų tarnyboms, aprašytos stoties tarnybų funkcijos, paslaugų tarifai ir autobusų stočių veiklos kontrolė. Kodekso 17¹ straipsnyje šiuo metu aprašytas tik savivaldybių institucijų viešųjų paslaugų teikimo organizavimas, o viešųjų paslaugų teikimo tolimojo susisiekimo maršrutais organizavimas Kodekse nėra įtvirtintas. Taip pat nėra numatyti ir tolimojo susisiekimo maršrutų kriterijai. Keleivių vežimo užsakomuoju reisu sutarčių turinio reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 3-223 „Dėl Keleivių ir bagažo vežimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo taisyklių 17 punkte. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama KTK projektas papildytas 8¹ straipsnio pakeitimu. Šio straipsnio pakeitimo tikslas – ištaisyti klaidas, t. y. patikslinti š. m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojusiu Kelių transporto kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XIV-1167, kuris nustatė, kad vežėjams netaikomas reikalavimas pateikti įrodymą dėl tinkamo finansinio pajėgumo nacionalinėms licencijoms vežti keleivius ar krovinius vidaus maršrutais gauti, pakeisto Kodekso 8¹ straipsnio 1 ir 4 dalyse, 6 dalies 3 punkte ir 7 dalyje pateiktą netikslią nuorodą į Kodekso 8 straipsnio 4 dalies 4 ir 5 punktus. Turi būti nuoroda į Kodekso 8 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktus.

KTK projekto 2 straipsniu įstatyme iš Nuostatų į Kodeksą perkeliamos esminės nuostatos, susijusios su stočių veiklos reglamentavimu, atsisakoma autobusų stočių kategorijų ir nustatomi bendri reikalavimai stotims. Taip siekiama geresnės paslaugos kokybės ir prieinamumo kiekvienam keleiviui. KTK projekto 3 straipsniu nustatomas viešųjų paslaugų teikimo tolimojo susisiekimo maršrutais organizavimas ir patikslinamas viešųjų paslaugų teikimo vietinio susisiekimo maršrutais reglamentavimas. Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – Transporto saugos administracija) paskiriama viešosios paslaugos teikimo tolimojo susisiekimo maršrutais organizatore – Transporto saugos administracija nustatys viešosios paslaugos vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais poreikį ir užtikrins jų teikimą, sudarydama viešųjų paslaugų teikimo sutartis su vežėjais ir, esant aplinkybėms, dėl kurių viešoji paslauga nebeturėtų būti teikiama, nutrauks viešosios paslaugos teikimą. KTK projekto 4 straipsniu savivaldybėms įtvirtinama teisė nustatyti detalesnes keleivių ir bagažo vežimo taisykles. Taip pat įtvirtinamas keleivių vežimo užsakomuoju reisu sutarties turinys, dėl to susitariančiosioms šalims bus aiškus sutarties turinys, nekils problemų patikrinimų metu. KTK projektu tikslinamos specialaus reiso susitariančiosios šalys, tai leis išvengti bandymų perduoti kelionės užsakovo vaidmenį ne kelionės organizatoriui, o keleiviams. Šiuo straipsniu numatoma, kad keleiviams vežti reguliariais reisais nustatytu maršrutu išduodamas leidimas, išskyrus Kodekso 17¹ straipsnyje numatytus atvejus, nes šiuo atveju teikiamos viešosios paslaugos. Numatoma, kad leidimus vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais ir tarptautinio susisiekimo maršrutais išduos Transporto saugos administracija. Šiame straipsnyje taip pat numatyta, kad Transporto saugos administracija nustatys, keis ir panaikins tolimojo susisiekimo maršrutus.

Tai bus vykdoma pagal Kodekse įtvirtinamus tolimojo susisiekimo maršrutų kriterijus – minimalus maršruto ilgis, reisų skaičius, maršruto trasos danga, nustatomas autobusų išvykimo dažnumas įvertinant gyventojų skaičių maršruto pradžios ir pabaigos miestuose, vertinant mažesnį gyventojų skaičių turinčio miesto, kuriame yra maršruto pradžios arba pabaigos punktas, gyventojų skaičių. Siekiant tenkinti keleivių poreikius ir suvaldyti tikėtinai išaugsiantį autobusų stočių užimtumą, nustatoma galimybė nustatyti daugiau maršrutų pradžios ir pabaigos vietų – ne tik autobusų stotys, bet ir traukinių stotys, oro uostai, kitos savivaldybės nustatytos stotelės.

KTK projekto 5 straipsniu įstatyme, o ne įstatymo įgyvendinamajame teisės akte bus reglamentuotos esminės ūkinės veiklos sąlygos organizuojant keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais veiklą: · nustatoma konkurencinga procedūra naujiems vežėjams parinkti – vežėjai, atitinkantys nustatytus reikalavimus, gali vykdyti veiklą Transporto saugos administracijos nustatytuose tolimojo susisiekimo maršrutuose be konkurso; · įtvirtinama neterminuota leidimo vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais trukmė, numatant minimalią 12 mėnesių paslaugos teikimo trukmę susisiekimo stabilumui užtikrinti; · vienas iš esminių reikalavimų vežėjams – keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais užtikrinimo garantija, kuria vežėjas įsipareigoja tinkamai vykdyti keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais veiklą, t. y. vežėjui nutraukus veiklą, neužtikrinant vežimo reguliarumo ir pan. prarandama visa garantija arba dalis garantijos, kuri bus skirta viešosioms paslaugoms tolimojo susisiekimo maršrutais finansuoti; garantijos dydžio apskaičiavimas leidžia įvertinti maršruto kainą, jei keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutu paslaugos teikimą reikėtų perimti Transporto saugos administracijai – garantijos dydis priklauso nuo maršruto ilgio ir atliekamų reisų skaičiaus, vertinant pusę atliekamų reisų per metus; 10 proc. dalies garantijos praradimo rėžis numatytas siekiant proporcingos poveikio priemonės padarytiems pažeidimams; · vežėjai įpareigojami užtikrinti kokybišką paslaugą – tiek laikantis pačių vežėjų derintų tvarkaraščių, tiek tenkinant visų keleivių poreikius keliauti saugiai, komfortiškai ir darant kuo mažesnę žalą gamtai – nustatoma, kad vežėjas turi užtikrinti neįgaliųjų ir riboto judumo asmenų vežimą tolimojo susisiekimo maršrutais vadovaudamasis Reglamento (ES) Nr.

KTK projekto 5 straipsniu įstatyme, o ne įstatymo įgyvendinamajame teisės akte bus reglamentuotos esminės ūkinės veiklos sąlygos organizuojant keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais veiklą: · nustatoma konkurencinga procedūra naujiems vežėjams parinkti – vežėjai, atitinkantys nustatytus reikalavimus, gali vykdyti veiklą Transporto saugos administracijos nustatytuose tolimojo susisiekimo maršrutuose be konkurso; · įtvirtinama neterminuota leidimo vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais trukmė, numatant minimalią 12 mėnesių paslaugos teikimo trukmę susisiekimo stabilumui užtikrinti; · vienas iš esminių reikalavimų vežėjams – keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais užtikrinimo garantija, kuria vežėjas įsipareigoja tinkamai vykdyti keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais veiklą, t. y. vežėjui nutraukus veiklą, neužtikrinant vežimo reguliarumo ir pan. prarandama visa garantija arba dalis garantijos, kuri bus skirta viešosioms paslaugoms tolimojo susisiekimo maršrutais finansuoti; garantijos dydžio apskaičiavimas leidžia įvertinti maršruto kainą, jei keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutu paslaugos teikimą reikėtų perimti Transporto saugos administracijai – garantijos dydis priklauso nuo maršruto ilgio ir atliekamų reisų skaičiaus, vertinant pusę atliekamų reisų per metus; 10 proc. dalies garantijos praradimo rėžis numatytas siekiant proporcingos poveikio priemonės padarytiems pažeidimams; · vežėjai įpareigojami užtikrinti kokybišką paslaugą – tiek laikantis pačių vežėjų derintų tvarkaraščių, tiek tenkinant visų keleivių poreikius keliauti saugiai, komfortiškai ir darant kuo mažesnę žalą gamtai – nustatoma, kad vežėjas turi užtikrinti neįgaliųjų ir riboto judumo asmenų vežimą tolimojo susisiekimo maršrutais vadovaudamasis Reglamento (ES) Nr. 181/2011 nuostatomis, o autobusai būtų ne senesni kaip 14 metų, o nuo 2026 m. sausio 1 d. – 10 metų.

Tinkamam pasiruošimui ir prisitaikymui prie pokyčių numatomas pereinamasis laikotarpis, kuris nustatytas atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-569-520/2021, kuria buvo pratęstas pareiškėjui Lietuvos transporto saugos administracijai nustatyto įpareigojimo organizuoti konkurencingą procedūrą naujiems vežėjams parinkti vykdymas iki 2022 m. kovo 31 d., ir į tai, kad nustatant KTK projekto, kuriuo naujai reguliuojama autobusų stočių ir vežėjų veikla, įsigaliojimo datas, turėtų būti vadovaujamasi „dviejų datų“ taisykle, nustatyta Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje, kur nurodyta, kad teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos – KTK projekto įsigaliojimas numatytas 2023 m. vasario 1 d., o KTK projekto nuostatų apie autobusų stočių reglamentavimo pakeitimus ir autobusų, kuriais bus teikiamos keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais paslaugos, didžiausio amžiaus trumpinimą įsigaliojimas numatytas 2026 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad dabar galiojančios sutartys dėl keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais, išskyrus vieną, kuri galioja iki 2024 m. vasario 15 d., galioja iki 2023 m. balandžio 1 d., leidimų vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais įsigaliojimas numatytas ne anksčiau kaip 2023 m. balandžio 2 d.

Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos ir nebaigtos procedūros dėl leidimų vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais išdavimo, leidimų galiojimo sustabdymo, sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo baigiamos, o pradėta keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais veikla vykdoma pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias nuostatas, išskyrus nuostatas dėl leidimų vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais pratęsimo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus KTK projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai KTK projektas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai tolimojo susisiekimo autobusais rinkoje, kadangi priėmus KTK projektą bus užtikrinta sąžininga konkurencija šioje rinkoje. Taip pat bus įtvirtinta galimybė teikti viešąsias paslaugas, kurios leis keleiviams keliauti ten, kur verslas negalėtų išsilaikyti teikdamas tas pačias paslaugas. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams KTK projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9.

Priėmus teikiamą KTK projektą kitų Lietuvos Respublikos įstatymų keisti nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka KTK projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrines lietuvių kalbos normas. KTK projekte nėra naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus KTK projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti KTK projektui įgyvendinti reikės pakeisti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. vasario 14 d. įsakymą Nr. 3-62 „Dėl Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. balandžio 13 d. įsakymą Nr. 3-223 „Dėl Keleivių ir bagažo vežimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. 3‑734 „Dėl Autobusų stočių veiklos nuostatų patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 4 d. nutarimą Nr. 1132 „Dėl Vežėjų (operatorių) parinkimo viešųjų paslaugų įsipareigojimams vykdyti konkurso organizavimo ir viešųjų paslaugų sutarčių sudarymo ir nutraukimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Šie teisės aktai turės būti priimti iki 2022 m. spalio 31 d. 13.

KTK projektui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų 2022 metams nereikės, tačiau KTK projektu bus numatytas viešųjų paslaugų teikimo tolimojo susisiekimo maršrutais organizavimas, todėl tikslesnis kitiems metams reikalingas valstybės biudžeto lėšų kiekis bus aiškus nustačius šios paslaugos poreikį. 2022 m. balandžio 14 d. duomenimis, iš 306 tolimojo susisiekimo maršrutų 61 maršrutas buvo sustabdytas dėl COVID-19 pandemijos ir šių maršrutų sustabdymas vis dar nėra atšauktas pačių vežėjų. Manytina, kad šie maršrutai nėra finansiškai naudingi vežėjams, todėl įsigaliojus KTK projekto pakeitimams tokie maršrutai būtų organizuojami viešųjų paslaugų teikimo būdu ir finansuojami valstybės biudžeto lėšomis. Preliminariais skaičiavimais, reikės apie 1 mln. Eur papildomų biudžeto lėšų viešųjų paslaugų teikimui organizuoti 61 tolimojo susisiekimo maršrutui 2023 metais. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis

„Keleivių vežimas autobusais“, „keleivių vežimas tolimojo susisiekimo maršrutais“, „viešųjų paslaugų teikimo organizavimas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra.

Teisės departamento išvada

2022-10-24 · oficialus registras ↗

LIETUVOS

RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 8¹, 11, 17¹, 18,

18² STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 18² STRAIPSNIU

ĮSTATYMo

PROJEKTO

2022-10-28 Nr. XIVP-2183 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo Kelių transporto kodekso (toliau – keičiamas kodeksas) 11 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad autobusų stočių priežiūrą vykdo Transporto saugos administracija. Atkreiptinas dėmesys, kad projekte nėra jokių nuostatų, detalizuojančių minėtos „priežiūros“ turinį, t. y. priežiūros institucijos teises, pareigas, kompetenciją. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos atitinkamai tikslintinos. 2. Projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo kodekso 11 straipsnio 5 dalyje formuluotė „nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip kitą darbo dieną“, tikslintina – pakanka nurodyti „ne vėliau kaip kitą darbo dieną“. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 5 straipsniu keičiamo kodekso 18² straipsnio 7 dalyje vartojamos formuluotės „nedelsiant, bet ne vėliau kaip per

3 darbo dienas“. 3. Projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo kodekso 11 straipsnio 6

dalyje nustatoma, kad autobusų stoties savininkai (valdytojai) privalo patvirtinti autobusų stoties darbo reglamentą pagal susisiekimo ministro tvirtinamuose autobusų stočių nuostatuose nustatytus reikalavimus ir paskelbti jį viešai. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo kodekso 11 straipsnio 3 dalyje yra įvedama „autobusų stoties valdytojo“ sąvoka, kuri apima ir tuos atvejus, kai „autobusų stotį teisėtu pagrindu valdo savivaldybė, Lietuvos Respublikos ar užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai“.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad „autobusų stoties valdytojo“ sąvoka gali apimti ir jų savininkus, o keičiamo kodekso 11 straipsnio 3 ir 4 dalyse yra vartojama „autobusų stoties valdytojo“ sąvoka, vadovaujantis teisinio nuoseklumo ir aiškumo principais reikėtų tikslinti ir keičiamo kodekso 11 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai pagal Konstituciją galima tik įstatymu (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2008 m. kovo 15 d. nutarimai). Atkreipiame dėmesį, kad reikalavimai autobusų stotims yra nustatyti tiek galiojančio keičiamo kodekso 11 straipsnyje, tiek siūloma nustatyti projekto

2 straipsnyje dėstomuose keičiamo kodekso 11 straipsnio pakeitimuose. Iš

teikiamo projekto turinio nėra aišku, kokius kitus reikalavimus autobusų stotims ir (ar) tokių stočių savininkams (valdytojams) nustatytų susisiekimo ministras. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar tuo atveju, jeigu susisiekimo ministras savo tvirtinamuose nuostatuose detalizuotų tiek keičiamame kodekso, tiek teikiamu įstatymo projektu keičiamame kodekse siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti, aiškiai nustatant, kokius konkrečiai reikalavimus autobusų stočių veiklai susisiekimo ministras turėtų teisę nustatyti. 4. Siūlytina atsisakyti projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo kodekso 11 straipsnio 6 dalies nuostatų dėstymo skliaustuose, nes toks savarankiškų teisės normų ar jų sudėtinių elementų dėstymas skliaustuose neatitinka teisės technikos taisyklių. 5.

5. Projekto 2 straipsnio 5 dalyje dėstomo keičiamo kodekso 11 straipsnio

8 dalies 1 punkte vartojama sąvoka ,,autobusų stoties darbuotojai“. Tuo tarpu projekto

2 straipsnio 6 dalyje dėstomo keičiamo kodekso 11 straipsnio 9 dalies pirmojoje

pastraipoje vartojama sąvoka ,,autobusų stoties personalas“. Tuo atveju, jeigu abi šios sąvokos apimtų tuos pačius asmenis, svarstytina, ar, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, projekte nereikėtų vartoti vienos iš šių sąvokų. Kitu atveju, svarstytina, ar projekte nereikėtų atskleisti šių sąvokų turinio, kad būtų aišku, kuriuos asmenis kiekviena iš šių sąvokų apimtų. 6. Projekto 2 straipsnio 6 dalies pakeitimo esmėje žodis „nauja“ brauktinas kaip perteklinis. 7. Projekto

3 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 17¹ straipsnio 2 dalyje yra

vartojamos formuluotės „savivaldybių atstovaujamosios institucijos“,

„savivaldybių vykdomosios institucijos“. Atkreipiame dėmesį, kad galiojančio

keičiamo įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje, 16 straipsnio 2 dalyje, kurių teikiamu įstatymo projektu nėra siūloma keisti, yra vartojama kiek kitokia formuluotė ,,savivaldybių tarybos”. Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktu, savivaldybės atstovaujamoji institucija yra laikoma savivaldybės taryba, bei atsižvelgiant į tai, kad galiojančio kodekso nuostatose yra vartojama formuluotė ,,savivaldybių tarybos“, siekiant aiškumo, siūlytina šias vartojamas formuluotes suvienodinti. Pritarus šiai pastabai, analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 4 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 18 straipsnio 1 dalyje yra vartojamos formuluotės „savivaldybių atstovaujamos institucijos“.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad projektu teikiamo įstatymo įsigaliojimo data numatyta 2023 m. vasario 1 d., tuo tarpu 2023 m. balandžio 1 d. įsigalioja nauja Vietos savivaldos įstatymo redakcija, kurios 3 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad savivaldybės atstovaujamoji institucija yra savivaldybės taryba, o savivaldybės vykdomoji institucija – savivaldybės meras. Taigi, vadovaujantis nurodyta Vietos savivaldos įstatymo redakcija, pastarajame įstatyme bus vartojamas terminas

„savivaldybės vykdomoji institucija“, o ne „savivaldybės vykdomosios

institucijos“. Atsižvelgiant į tai, kad įsigaliojus naujai Vietos savivaldos įstatymo redakcijai, vos po 2 mėnesių būtų reikalingi projektu teikiamo teisinio reguliavimo pakeitimai bei siekiant teisinio reguliavimo efektyvumo principo užtikrinimo, projektas turėtų būti papildytas keičiamo įstatymo atskirų straipsnių pakeitimais, kuriuose terminas ,,savivaldybės vykdomosios institucijos“ būtų keičiamas terminu „savivaldybės vykdomoji institucija“. Šie straipsniai turėtų įsigalioti kartu su naująja Vietos savivaldos įstatymo redakcija. Pastebėtina ir tai, kad vadovaujantis tiek galiojančia, tiek ir nuo

2023 m. balandžio 1 d. įsigaliosiančia keičiamo įstatymo redakcija, terminas

„savivaldybės atstovaujamosios institucijos“ taip pat turėtų būti vartojamas

vienaskaita. 8. Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 17¹ straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Transporto saugos administracija privalo nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nutraukti viešųjų paslaugų tolimojo susisiekimo maršrutais teikimo sutartį, jeigu paaiškėja, kad vežėjas netenka šio kodekso 8 straipsnio 2 dalies 1 arba 4 punkte nurodytos licencijos“.

Atkreipiame dėmesį, kad nuostata ,,netenka <…> licencijos“ taikant įstatymą gali būti nevienodai aiškinama. Nėra aišku, ar viešųjų paslaugų tolimojo susisiekimo maršrutais teikimo sutartį Transporto saugos administracija turėtų nutraukti jau tuomet, kai, pavyzdžiui, sprendžiamas klausimas dėl atitinkamos vežėjo licencijos galiojimo panaikinimo, ar tik tuomet, kai pasibaigė vežėjo licencijos galiojimas, t.y. vežėjas neteko licencijos. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti. Kita vertus, svarstytina, ar nuostata ,,netenka licencijos“ nereikėtų keisti nuostata ,,licencijos galiojimas panaikinamas arba pasibaigia jos galiojimo terminas“. Pažymėtina, kad licencijų galiojimo panaikinimo pagrindai yra nustatyti keičiamo kodekso 8¹ straipsnio 9 dalyje. Kartu atkreipiame dėmesį, kad, atsižvelgiant į keičiamo kodekso 8¹ straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, licencijos galiojimas gali būti ne tik panaikinamas, bet ir sustabdomas. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas vykdytų viešosios paslaugos tolimojo susisiekimo maršrutu teikimą, jeigu tokią paslaugą vykdančio vežėjo licencijos galiojimas būtų sustabdytas. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti atitinkamomis nuostatomis, kurios pašalintų šį neaiškumą. 9. Siekiant aiškumo projekto 4 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 18 straipsnio 15 dalyje po žodžių „nuo informacijos gavimo“ įrašytinas žodis „dienos“. 10.

10. Projekto 5 straipsniu keičiamo kodekso 18²straipsnio 3

dalyje siūloma nustatyti, kad ,,nustačius vežėjo atitiktį šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams, leidimas išduodamas arba atsisakoma leidimą išduoti, jeigu nustatoma vežėjo neatitiktis minėtiems reikalavimams, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo tinkamai pateikto pranešimo pateikimo dienos“. Nuostata ,,tinkamai pateiktas pranešimas” taikant įstatymą gali būti nevienodai aiškinama, nes nėra aišku, ar netinkamu pranešimo pateikimu būtų laikomas jo pateikimas pažeidžiant pateikimo procedūras, ar netinkamu pranešimo pateikimu būtų laikomas ir pranešimo turiniui keliamų reikalavimų nesilaikymas. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. 11. Projekto 5 straipsniu keičiamo kodekso 18²straipsnio 7 dalies 1 punktas derintinas su Civilinio kodekso 2.95 straipsnyje vartojama terminija, todėl žodžių junginys „asmuo baigė veiklą“, keistinas žodžiu junginiu „asmuo pasibaigia“. Be to, nuostata ,,prašymą panaikinti leidimą” keistina nuostata ,,prašymą panaikinti leidimo galiojimą“. 12. Projekto 5 straipsniu keičiamo kodekso 18²straipsnio 7 dalies 2 punkte skliausteliuose dėstoma nuostata ,,(licencija buvo panaikinta)“ keistina nuostata ,,(licencijos galiojimas buvo panaikintas) “. 13. Projekto 7 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, susisiekimo ministras iki 2022 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgiant į teisės aktuose numatytų projekto svarstymo, priėmimo, pasirašymo bei promulgacijos procedūrų trukmę, projekto 7 straipsnio 3 dalyje reikėtų nustatyti vėlesnę įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo datą. 14. Projekto 7 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,pagal šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstytą Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18² straipsnį išduoto leidimo įsigaliojimo diena negali būti ankstesnė kaip 2023 m. balandžio 2 d.”.

Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto

5 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 18² straipsnio 3 dalyje

siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą neterminuotai galiojantis leidimas išduodamas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo tinkamai pateikto pranešimo pateikimo dienos, o vežėjas sutartį su Transporto saugos administracija turi pasirašyti ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo leidimo išdavimo dienos. Taigi, galimi atvejai, kai vežėjas turėtų pasirašyti sutartį, nors leidimas dar nebūtų įsigaliojęs. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar minėtas projekto nuostatas nereikėtų patikslinti taip, kad sutartis būtų pasirašoma tik po to, kai vežėjui išduotas leidimas jau įsigaliojo, arba pati sutartis su vežėju turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip tą dieną, kurią įsigalioja išduotas leidimas. 15. Projekto 7 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad leidimai vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais, išduoti iki šio įstatymo įsigaliojimo, galioja iki juose nurodytos jų galiojimo termino pabaigos”. Atkreipiame dėmesį, kad aukščiau nurodyti leidimai gali pasibaigti ir iki juose nurodytos galiojimo termino pabaigos, jeigu jų galiojimas prieš terminą būtų panaikintas esant įstatyme nustatytam pagrindui. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų atitinkamai patikslinti, nurodant aukščiau nurodytą sąlygą. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]

Teisės departamento išvada

2023-03-16 · oficialus registras ↗

LIETUVOS

RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 8¹, 11, 17¹,

18, 18² STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 18² STRAIPSNIU

ĮSTATYMo

PROJEKTO

2022-03-22 Nr. XIVP-2183(2) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo Kelių transporto kodekso (toliau – keičiamas kodeksas) 11 straipsnio 2 dalyje žodis „rinkodarą“ neturėtų būti braukiamas kaip perteklinis, nes vienodų sąlygų taikymas visiems vežėjams apima ir vienodos „rinkodaros“ užtikrinimą. 2. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 2 straipsnio 4 dalimi keičiamo kodekso 11 straipsnio 7 dalyje kai kurios norminio turinio nuostatos išdėstytos skliaustuose. Pažymime, kad norminio pobūdžio teisės aktų nuostatos turėtų būti dėstomos formuluojant jas kaip aiškias ir tikslias taisykles, o ne pateikiant skliaustuose pavyzdžius, paaiškinimus, sąlygas ar pan.; atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsnio 4 dalimi keičiamo kodekso 11 straipsnio 7 dalies nuostatų formuluotės taisytinos, atsisakant skliaustų. 3. Projekto

4 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 17¹ straipsnio 7 dalies antrojo

sakinio nuostata „licencijos galiojimo terminas sustabdytas“ keistina nuostata

„licencijos galiojimas sustabdytas“, o trečiojo sakinio nuostata ,,nuo

licencijos galiojimo termino sustabdymo“ keistina nuostata „nuo licencijos galiojimo sustabdymo“, nes pagal keičiamo kodekso 8¹ straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą sustabdomas licencijos galiojimas, bet ne licencijos galiojimo terminas. 4. Projekto

5 straipsniu keičiamo kodekso 18 straipsnio 17 dalyje žodis „karus“ keistinas

žodžiu „kartus“. 5.

5. Siekiant

teisinio reguliavimo nuoseklumo, bei atsižvelgiant į projekto 6 straipsniu keičiamo kodekso 18²straipsnio 7-10 dalyse nustatytą Transporto saugos administracijos kompetenciją vykdant leidimų galiojimo sustabdymą bei leidimų galiojimo sustabdymo panaikinimą, svarstytina, ar projekto 6 straipsniu keičiamo kodekso 18²straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje neturėtų būti nurodyta, kad Transporto saugos administracija šiame straipsnyje ir susisiekimo ministro tvirtinamose leidimų išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka ne tik išduoda leidimą, atsisako jį išduoti ir panaikina leidimo galiojimą, bet ir sustabdo leidimo galiojimą bei panaikina leidimo galiojimo sustabdymą. 6. Tikslintinas projekto 6 straipsniu keičiamo kodekso 18²straipsnio 2 dalies 3 punktas, vietoje žodžio „dalies“ įrašant žodžius „dalyje nurodytais“. 7. Tikslintina projekto 6 straipsniu keičiamo kodekso 18²straipsnio 2 dalies 4 punkte teikiama nuoroda į projekto 6 straipsniu keičiamo kodekso 18²straipsnio

14 dalį. Atkreiptinas dėmesys, kad minėta 18²straipsnio 14 dalis

nereglamentuoja reikalavimų autobusams, bet nustato vežėjų pareigas, todėl nuorodą reikėtų patikslinti. Analogiška pastaba taikytina ir dėl projekto 6 straipsniu keičiamo kodekso 18²straipsnio 16 dalies 3 punkto nuorodos į keičiamo kodekso 18²straipsnio 10 dalį. 8. Tikslintina projekto 6 straipsniu keičiamo kodekso 18²straipsnio 3 dalies 1 punkte teikiama nuoroda į projekto 6 straipsniu keičiamo kodekso 18²straipsnio

9 ir 10 dalis. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtos 18²straipsnio 9 ir

10 dalys nereglamentuoja reikalavimų, keleivių vežimu tolimojo susisiekimo maršrutais, todėl nuoroda tikslintina. 9. Tikslintina projekto 6 straipsniu keičiamo kodekso 18²straipsnio 7 dalies 2 punkte teikiama nuoroda į projekto 6 straipsniu keičiamo kodekso 18²straipsnio 13 dalį.

Atkreiptinas dėmesys, kad minėtos 18²straipsnio 13 dalis reglamentuoja tik vežėjo pareigą sumokėti Transporto saugos administracijai visą garantijos sumą viešųjų paslaugų teikimo tolimojo susisiekimo maršrutais organizavimui kompensuoti, jeigu leidimo galiojimas panaikinamas. 10. Vadovaujantis teisinio aiškumo ir nuoseklumo principais, siūlytina atsisakyti projekto 6 straipsniu keičiamo kodekso 18²straipsnio 8 dalies, kadangi projekto 6 straipsniu keičiamo kodekso 18²straipsnio 10 dalyje yra įtvirtintas analogiškas teisinis reguliavimas. 11. Projekto 6 straipsniu keičiamo kodekso 18²straipsnio 11 dalyje pateikta nuoroda į projekto 6 straipsniu keičiamo kodekso 18²straipsnio 7 dalyje nustatytą terminą. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 6 straipsniu keičiamo kodekso 18²straipsnio 7 dalyje 1-5 punktuose jokie konkretūs terminai nėra nurodyti. Tik projekto 6 straipsniu keičiamo kodekso 18²straipsnio 7 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad terminus atitinkamoms ataskaitoms pateikti nustato Transporto saugos administracija. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nuorodos nereikėtų patikslinti. Be to, tikslintina projekto 6 straipsniu keičiamo kodekso 18²straipsnio 11 dalyje teikiama nuoroda į projekto 6 straipsniu keičiamo kodekso 18²straipsnio

11 dalies 2 punktą. Atkreiptinas dėmesys, kad minėta 18²straipsnio

11 dalis punktų neturi. 12. Projekto 6

straipsniu keičiamo kodekso 18²straipsnio 12 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad leidimo galiojimas panaikinamas, jeigu „vežėjas, kuris nėra fizinis asmuo, buvo likviduotas, baigė savo veiklą, bankrutavo arba pateikė prašymą panaikinti leidimą“. Nuostata „baigė savo veiklą“ taikant įstatymą gali būti nevienodai aiškinama.

Ji galėtų būti suprantama taip, kad asmuo pasibaigė, arba asmuo nevykdo veiklos, kuriai buvo išduotas leidimas, ar iš viso nevykdo jokios veiklos. Siekiant aiškumo, šią projekto nuostatą reikėtų patikslinti, atsižvelgiant į tuos tikslus, kurių yra siekiama siūlomu nustatyti teisniu reguliavimu. Be to, nuostata ,,prašymą panaikinti leidimą” keistina nuostata ,,prašymą panaikinti leidimo galiojimą“. 13. Projekto 6 straipsniu keičiamo kodekso 18²straipsnio 12 dalies 2 punkte skliausteliuose dėstoma nuostata ,,(licencija buvo panaikinta)“ keistina nuostata ,,(licencijos galiojimas buvo panaikintas) “. 14. Tikslintina projekto 6 straipsniu keičiamo kodekso 18²straipsnio 13 dalyje teikiama nuoroda į projekto 6 straipsniu keičiamo kodekso 18²straipsnio

13 dalies 10 punktą. Atkreiptinas dėmesys, kad minėta 18²straipsnio

13 dalis punktų neturi. 15. Projekto 8

straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad „leidimai vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais, išduoti iki šio įstatymo įsigaliojimo ir kurių galiojimas baigėsi š. m. kovo 31 d., galioja iki š. m. birželio 30 d., jeigu jų galiojimas nebuvo sustabdytas arba panaikintas iki š. m. kovo 31 d. Šiems leidimams taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusios teisės aktų nuostatos“. Vertinamojoje projekto nuostatoje vietoj trumpinių

„š. m.“ reikėtų nurodyti konkrečius metus. Be to, projekto nuostata, kuriuo

siūloma pratęsti leidimų, kurių galiojimo terminas pasibaigęs, galiojimą tam tikram terminui, t. y. iki š. m. birželio 30 d., kelia abejonių. Pažymėtina, kad galėtų būti pratęsiami leidimų, kurių galiojimo terminas nėra pasibaigęs, galiojimo terminai. Leidimų galiojo terminui pasibaigus, asmuo netenka teisės vykdyti leidime nurodytą veiklą.

Kartu atkreipiame dėmesį, kad asmenys, kuriems išduotų leidimų galiojimo terminas būtų pasibaigęs kovo 31 d., po šios datos gali ir neatitikti įstatyme nustatytų reikalavimų atitinkamam leidimui gauti. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, pratęsiant tik tų leidimų, kurių galiojimo terminas nėra pasibaigęs, galiojimą. 16. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 8 straipsnyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, projekto 8 straipsnio 6 dalis įsigaliotų 2023 m. liepos 1 d. Taigi, projekto 8 straipsnio 6 dalyje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas jau būtų neaktualus, nes leidimų, kurių galiojimo terminas būtų pasibaigęs kovo 31 d., galiojimo pratęsimo terminas (iki birželio 30 d.) taip pat būtų pasibaigęs. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 8 straipsnio 1 dalį nereikėtų atitinkamai papildyti, nustatant išimtį dėl projekto 8 straipsnio 6 dalies įsigaliojimo anksčiau nei visas įstatymas. 17. Pastebėtina, kad vadovaujantis projekto 8 straipsnio 7 nuostatomis, vežėjai, norintys tęsti paslaugų teikimą tais pačiais maršrutais ir reisais, kurie yra nustatyti galiojančioje sutartyje su Transporto saugos administracija, Transporto saugos administracijai turi pateikti prašymą iki 2023 m. birželio 1 d., (t. y. iki įstatymo įsigaliojimo). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 8 straipsnio 1 dalį nereikėtų atitinkamai papildyti, nustatant išimtį dėl projekto 8 straipsnio 7 dalies įsigaliojimo anksčiau nei visas įstatymas. 18.

18. Projekto 8

straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad pasibaigus esamų vežėjų sutarčių galiojimo laikotarpiui ir minėtiems vežėjams Transporto saugos administracijai pateikus prašymą iki 2023 m. birželio 1 d., išduodami leidimai ir sudaroma sutartis dėl keleivių vežimo, jeigu vežėjas įsipareigoja ne trumpiau kaip 18 mėnesių laikotarpiu nuo prašymo pateikimo dienos tęsti paslaugų teikimą tais pačiais maršrutais ir reisais, kuriais paslaugos buvo teikiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo. Vadovaujantis projekto nuostatomis, minėtu atveju vežėjams 18 mėnesių nebūtų taikomi keičiamo kodekso 18² straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose nustatyti reikalavimai dėl infrastruktūros naudojimo sutarčių sudarymo bei reikalavimas turėti Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje registruoto banko ar draudimo bendrovės išduotą keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais užtikrinimo garantiją. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo kodekso 18² straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose nustatytų reikalavimų įgyvendinimas ūkio subjektams suponuoja finansines ir laiko išlaidas, svarstytina, ar projektu siūlomu teisiniu reguliavimu nėra sudaromos palankesnės konkurencijos sąlygos iki įstatymo įsigaliojimo veiklą vykdantiems vežėjams, tokiu būdu diskriminuojant naujai į rinką siekiančius patekti vežėjus. Siūlytina projekto nuostatas atitinkamai tikslinti, ūkio subjektams vienodai taikant projektu siūlomą teisinį reguliavimą. Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]

Komiteto išvada

2023-03-16 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS

EKONOMIKOS

KOMITETAS

PAGRINDINIO

KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS KELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 8¹, 11, 17¹, 18,

18² STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 18² STRAIPSNIU

ĮSTATYMO PROJEKTO XIVP-2183

2023-03-15 Nr. 108-P-03

Vilnius

1. Komiteto

posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: komiteto pirmininkas K.Starkevičius, komiteto pirmininko pavaduotojas G.Paluckas; komiteto nariai: A.Bagdonas, V.Fiodorovas, D.Labanavičius, A.Kupčinskas, L.Mogenienė, A.Nekrošius, I.Pakarklytė, J.Pinskus, P.Saudargas, M.Skritulskas. Komiteto biuro: vedėja R.Petkūnienė; patarėjai: D. Šaltmeris, R. Duburaitė, R.Danė, L. Jasiukėnienė, I. Jurkšuvienė, Ž. Klimka; padėjėja Z. Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Respublikos Prezidento patarėjas N.Kaučikas, Susisiekimo viceministras M.Tarnauskas, Susisiekimo ministerijos atstovai: A.Stupenko, M.Pakėnas, V.Kondratovič, Konkurencijos tarybos. Narė M.Augustavičienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas M.Sinkevičius, Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidentas G.Nakutis, Asociacijos LINAVA atstovai A.Burba ir Z.Buivydas, Respublikinė keleivių vežėjų autobusais asociacijos direktorius D.Marma. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę1

LR Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-2821

1. Projekto

2 straipsnio 1 dalimi keičiamo Kelių transporto kodekso (toliau – keičiamas

kodeksas) 11 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad autobusų stočių priežiūrą vykdo Transporto saugos administracija. Atkreiptinas dėmesys, kad projekte nėra jokių nuostatų, detalizuojančių minėtos „priežiūros“ turinį, t. y. priežiūros institucijos teises, pareigas, kompetenciją. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos atitinkamai tikslintinos.

Nepritarti Kelių transporto kodekso 13 straipsnyje nurodyta, kad „Valstybinės kelių transporto priežiūra apima ūkio subjektų veiklos priežiūrą ir patikrinimus.“ To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad viena iš valstybinę kelių transporto priežiūrą atliekančių institucijų yra Lietuvos Transporto saugos administracija. Kodekso 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai turi teisę atlikti ūkio subjektų veiklos priežiūrą ir patikrinimus,“ Atsižvelgdami į tai, kad autobusų stotys taip pat yra ūkio subjektai, papildomai reglamentuoti autobusų stočių priežiūrą nėra tikslinga. 2

LR Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-2822

2. Projekto

2 straipsnio 2 dalimi keičiamo kodekso 11 straipsnio 5 dalyje formuluotė

„nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip kitą darbo dieną“, tikslintina – pakanka

nurodyti „ne vėliau kaip kitą darbo dieną“. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 5 straipsniu keičiamo kodekso 18² straipsnio

7 dalyje vartojamos formuluotės „nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3

darbo dienas“. Pritarti Projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo kodekso 11 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:

„5. Autobusų stotys, taip pat geležinkelio stotys

ir oro uostai, kuriuose prasideda arba baigiasi tolimojo susisiekimo maršrutai, privalo sudaryti vienodas nediskriminacines sąlygas visų nuosavybės formų vežėjams naudotis autobusų stočių, taip pat geležinkelio stočių ir oro uostų, kuriuose prasideda arba baigiasi tolimojo susisiekimo maršrutai, teikiamomis paslaugomis ir teikti Transporto saugos administracijai ir savivaldybių vykdomosioms institucijoms (jei dėl duomenų teikimo yra sutarta) pranešimus apie tolimojo susisiekimo maršrute vežėjų nutrauktus reisus bei nukrypimus nuo reisų tvarkaraščio.

Šie duomenys teikiami per Transporto saugos administracijos informacinę sistemą nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip kitą darbo dieną, o savivaldybių vykdomosioms institucijoms (jei dėl šių duomenų teikimo yra sutarta) – jų nurodytu būdu per jų nustatytą terminą.“ Projekto 6 straipsniu keičiamo kodekso 18² straipsnio 7 dėstomąją dalį išdėstyti taip:

„7. Leidimo galiojimas panaikinamas ir vežėjas informuojamas apie leidimo galiojimo panaikinimą ne

vėliau kaip per 3 darbo dienas bet kuriuo iš nurodytų atvejų:“3

LR Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-2823

3. Projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo kodekso 11 straipsnio 6

dalyje nustatoma, kad autobusų stoties savininkai (valdytojai) privalo patvirtinti autobusų stoties darbo reglamentą pagal susisiekimo ministro tvirtinamuose autobusų stočių nuostatuose nustatytus reikalavimus ir paskelbti jį viešai. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo kodekso 11 straipsnio 3 dalyje yra įvedama „autobusų stoties valdytojo“ sąvoka, kuri apima ir tuos atvejus, kai „autobusų stotį teisėtu pagrindu valdo savivaldybė, Lietuvos Respublikos ar užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai“.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad „autobusų stoties valdytojo“ sąvoka gali apimti ir jų savininkus, o keičiamo kodekso 11 straipsnio 3 ir 4 dalyse yra vartojama „autobusų stoties valdytojo“ sąvoka, vadovaujantis teisinio nuoseklumo ir aiškumo principais reikėtų tikslinti ir keičiamo kodekso 11 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai pagal Konstituciją galima tik įstatymu (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2008 m. kovo 15 d. nutarimai). Atkreipiame dėmesį, kad reikalavimai autobusų stotims yra nustatyti tiek galiojančio keičiamo kodekso 11 straipsnyje, tiek siūloma nustatyti projekto 2 straipsnyje dėstomuose keičiamo kodekso 11 straipsnio pakeitimuose. Iš teikiamo projekto turinio nėra aišku, kokius kitus reikalavimus autobusų stotims ir (ar) tokių stočių savininkams (valdytojams) nustatytų susisiekimo ministras. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar tuo atveju, jeigu susisiekimo ministras savo tvirtinamuose nuostatuose detalizuotų tiek keičiamame kodekso, tiek teikiamu įstatymo projektu keičiamame kodekse siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti, aiškiai nustatant, kokius konkrečiai reikalavimus autobusų stočių veiklai susisiekimo ministras turėtų teisę nustatyti. Pritarti Pritarti Siūloma išdėstyti Projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo kodekso 11 straipsnio 6 dalį taip: „6.

Autobusų stoties savininkai (valdytojai) privalo patvirtinti autobusų stoties darbo reglamentą pagal susisiekimo ministro tvirtinamuose autobusų stočių nuostatuose nustatytus reikalavimus ir paskelbti jį viešai autobusų stoties interneto svetainėje.“ Šiuo įstatymo projektu 2 straipsnyje dėstomais keičiamo kodekso 11 straipsnio pakeitimais nesiūloma nustatyti naujų reikalavimų, o detalizuoti galiojančio kodekso 11 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Projekto 2 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatomi autobusų stočių reikalavimai. 4

LR Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-2823

4. Siūlytina atsisakyti projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo kodekso

11 straipsnio 6 dalies nuostatų dėstymo skliaustuose, nes toks savarankiškų teisės normų ar jų sudėtinių elementų dėstymas skliaustuose neatitinka teisės technikos taisyklių. Pritarti Siūloma išdėstyti Projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo kodekso 11 straipsnio 6 dalį taip:

„6. Autobusų stoties savininkai (valdytojai)

privalo patvirtinti autobusų stoties darbo reglamentą pagal susisiekimo ministro tvirtinamuose autobusų stočių nuostatuose nustatytus reikalavimus ir paskelbti jį viešai autobusų stoties interneto svetainėje.“5

LR Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-2825

5. Projekto 2 straipsnio 5 dalyje dėstomo keičiamo kodekso 11 straipsnio

8 dalies 1 punkte vartojama sąvoka ,,autobusų stoties darbuotojai“. Tuo tarpu

projekto 2 straipsnio 6 dalyje dėstomo keičiamo kodekso 11 straipsnio 9 dalies pirmojoje pastraipoje vartojama sąvoka ,,autobusų stoties personalas“. Tuo atveju, jeigu abi šios sąvokos apimtų tuos pačius asmenis, svarstytina, ar, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, projekte nereikėtų vartoti vienos iš šių sąvokų. Kitu atveju, svarstytina, ar projekte nereikėtų atskleisti šių sąvokų turinio, kad būtų aišku, kuriuos asmenis kiekviena iš šių sąvokų apimtų.

Pritarti Siūloma išdėstyti Projekto 2 straipsnio 5 dalimi keičiamo kodekso 11 straipsnio 8 dalies 1 punktą išdėstyti taip:

„1) keleivių laukiamoji salė ir patalpos stoties darbuotojams

personalui;“6

LR Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-2826

6. Projekto 2 straipsnio 6 dalies pakeitimo esmėje žodis „nauja“

brauktinas kaip perteklinis. Pritarti Projekto 2 straipsnio 6 dalies pakeitimo esmę išdėstyti taip:

„6. Papildyti 11 straipsnį nauja 9 dalimi:“

7

LR Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-282

7. Projekto

3 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 17¹ straipsnio 2

dalyje yra vartojamos formuluotės „savivaldybių atstovaujamosios institucijos“, „savivaldybių vykdomosios institucijos“. Atkreipiame dėmesį, kad galiojančio keičiamo įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje, 16 straipsnio 2 dalyje, kurių teikiamu įstatymo projektu nėra siūloma keisti, yra vartojama kiek kitokia formuluotė ,,savivaldybių tarybos”. Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktu, savivaldybės atstovaujamoji institucija yra laikoma savivaldybės taryba, bei atsižvelgiant į tai, kad galiojančio kodekso nuostatose yra vartojama formuluotė ,,savivaldybių tarybos“, siekiant aiškumo, siūlytina šias vartojamas formuluotes suvienodinti. Pritarus šiai pastabai, analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 4 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 18 straipsnio 1 dalyje yra vartojamos formuluotės

„savivaldybių atstovaujamos institucijos“.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad projektu teikiamo įstatymo įsigaliojimo data numatyta 2023 m. vasario 1 d., tuo tarpu 2023 m. balandžio 1 d. įsigalioja nauja Vietos savivaldos įstatymo redakcija, kurios 3 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad savivaldybės atstovaujamoji institucija yra savivaldybės taryba, o savivaldybės vykdomoji institucija – savivaldybės meras. Taigi, vadovaujantis nurodyta Vietos savivaldos įstatymo redakcija, pastarajame įstatyme bus vartojamas terminas

„savivaldybės vykdomoji institucija“, o ne „savivaldybės vykdomosios

institucijos“. Atsižvelgiant į tai, kad įsigaliojus naujai Vietos savivaldos įstatymo redakcijai, vos po 2 mėnesių būtų reikalingi projektu teikiamo teisinio reguliavimo pakeitimai bei siekiant teisinio reguliavimo efektyvumo principo užtikrinimo, projektas turėtų būti papildytas keičiamo įstatymo atskirų straipsnių pakeitimais, kuriuose terminas ,,savivaldybės vykdomosios institucijos“ būtų keičiamas terminu „savivaldybės vykdomoji institucija“. Šie straipsniai turėtų įsigalioti kartu su naująja Vietos savivaldos įstatymo redakcija. Pastebėtina ir tai, kad vadovaujantis tiek galiojančia, tiek ir nuo 2023 m. balandžio 1 d. įsigaliosiančia keičiamo įstatymo redakcija, terminas „savivaldybės atstovaujamosios institucijos“ taip pat turėtų būti vartojamas vienaskaita. Pritarti Projekto 2 straipsniu keičiamo kodekso 11 straipsnio pakeitimas papildomas nauja 3 dalimi:

„3. Pakeisti 11 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti

taip:

„6. Autobusų stotys steigiamos pagal savivaldybių atstovaujamųjų

institucijų nustatytus kriterijus ir tvarką bei patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų nustatytose vietose.“ Taip pat projektas papildytas nauju 3 straipsniu, kuriuo keičiama kodekso 16 straipsnio 2 dalis: „3 straipsnis.

16 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 16 straipsnio

2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais konkrečius tarifų dydžius nustato savivaldybių atstovaujamosios institucijos. Šie tarifų dydžiai peržiūrimi ne rečiau kaip kartą per metus, atsižvelgiant į vežimo sąnaudų, gautų pajamų pokyčius ir viešųjų paslaugų sutartyse tarp savivaldybių ir vežėjų numatytus įsipareigojimus. Atskiriems maršrutams gali būti nustatomi skirtingi tarifų dydžiai.“8

LR Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-284

8. Projekto

4 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 17¹ straipsnio 7

dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Transporto saugos administracija privalo nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nutraukti viešųjų paslaugų tolimojo susisiekimo maršrutais teikimo sutartį, jeigu paaiškėja, kad vežėjas netenka šio kodekso 8 straipsnio 2 dalies 1 arba 4 punkte nurodytos licencijos“. Atkreipiame dėmesį, kad nuostata ,,netenka <…> licencijos“ taikant įstatymą gali būti nevienodai aiškinama. Nėra aišku, ar viešųjų paslaugų tolimojo susisiekimo maršrutais teikimo sutartį Transporto saugos administracija turėtų nutraukti jau tuomet, kai, pavyzdžiui, sprendžiamas klausimas dėl atitinkamos vežėjo licencijos galiojimo panaikinimo, ar tik tuomet, kai pasibaigė vežėjo licencijos galiojimas, t.y. vežėjas neteko licencijos. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti. Kita vertus, svarstytina, ar nuostata ,,netenka licencijos“ nereikėtų keisti nuostata ,,licencijos galiojimas panaikinamas arba pasibaigia jos galiojimo terminas“.

Pažymėtina, kad licencijų galiojimo panaikinimo pagrindai yra nustatyti keičiamo kodekso 8¹ straipsnio

9 dalyje. Kartu atkreipiame dėmesį, kad, atsižvelgiant į

keičiamo kodekso 8¹ straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, licencijos galiojimas gali būti ne tik panaikinamas, bet ir sustabdomas. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas vykdytų viešosios paslaugos tolimojo susisiekimo maršrutu teikimą, jeigu tokią paslaugą vykdančio vežėjo licencijos galiojimas būtų sustabdytas. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti atitinkamomis nuostatomis, kurios pašalintų šį neaiškumą. Pritarti Projekto 4 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 17¹ straipsnio 7 dalį išdėstyti taip: „7. Transporto saugos administracija privalo nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nutraukti viešųjų paslaugų tolimojo susisiekimo maršrutais teikimo sutartį, jeigu paaiškėja, kad šio kodekso 8 straipsnio 2 dalies 1 arba 4 punkte nurodytos vežėjo licencijos galiojimas panaikinamas arba pasibaigia jos galiojimo terminas. Transporto saugos administracija, paaiškėjus, kad vežėjo, su kuriuo sudaryta viešųjų paslaugų tolimojo susisiekimo maršrutais teikimo sutartis, licencijos galiojimo terminas sustabdytas, užtikrina laikiną paslaugos teikimą paskirdama naują vežėją, kurį parenka apklausos būdu. Naujo vežėjo parinkimas atliekamas ne vėliau, kaip per 5 darbo dienas nuo licencijos galiojimo termino sustabdymo vežėjui, su kuriuo sudaryta viešųjų paslaugų tolimojo susisiekimo maršrutais teikimo sutartis. Transporto saugos administracija, nutraukusi viešųjų paslaugų tolimojo susisiekimo maršrutais teikimo sutartį, užtikrina šios paslaugos teikimo tęstinumą Reglamento Nr. 1370/2007 5 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.“9 LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-285 9.

Siekiant aiškumo projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 18 straipsnio 15 dalyje po žodžių „nuo informacijos gavimo“ įrašytinas žodis „dienos“. Pritarti Projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 18 straipsnio 15 dalį išdėstyti taip:

„15. Savivaldybių vykdomosios institucijos,

gavusios iš Transporto saugos administracijos informaciją apie organizuojamus ir (ar) keičiamus tolimojo susisiekimo maršrutus, per 10 darbo dienų nuo informacijos gavimo dienos nustato gatves, kuriomis vyks eismas tolimojo susisiekimo maršrutais, ir raštu apie tai praneša Transporto saugos administracijai.“10

LR Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-286

10. Projekto 6 straipsniu keičiamo kodekso 18²straipsnio

3 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,nustačius vežėjo atitiktį šio straipsnio 2

dalyje nurodytiems reikalavimams, leidimas išduodamas arba atsisakoma leidimą išduoti, jeigu nustatoma vežėjo neatitiktis minėtiems reikalavimams, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo tinkamai pateikto pranešimo pateikimo dienos“. Nuostata ,,tinkamai pateiktas pranešimas” taikant įstatymą gali būti nevienodai aiškinama, nes nėra aišku, ar netinkamu pranešimo pateikimu būtų laikomas jo pateikimas pažeidžiant pateikimo procedūras, ar netinkamu pranešimo pateikimu būtų laikomas ir pranešimo turiniui keliamų reikalavimų nesilaikymas. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti Projekto 6 straipsniu keičiamo kodekso 18²straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Nustačius vežėjo atitiktį šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams, leidimas išduodamas arba atsisakoma leidimą išduoti, jeigu nustatoma vežėjo neatitiktis minėtiems reikalavimams, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo tinkamai pateikto pranešimo pateikimo dienos. Leidimas išduodamas neterminuotai.

Vežėjas turi pasirašyti sutartį su Transporto saugos administracija ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo leidimo išdavimo dienos, bet ne anksčiau, kaip tą dieną, kurią įsigalioja išduotas leidimas.“11

LR Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-286

11. Projekto 6 straipsniu keičiamo kodekso 18²straipsnio

7 dalies 1 punktas derintinas su Civilinio kodekso 2.95 straipsnyje vartojama

terminija, todėl žodžių junginys „asmuo baigė veiklą“, keistinas žodžiu junginiu „asmuo pasibaigia“. Be to, nuostata ,,prašymą panaikinti leidimą” keistina nuostata ,,prašymą panaikinti leidimo galiojimą“. Pritarti Projekto 6 straipsniu keičiamo kodekso 18²straipsnio 7 dalies 1 punktą išdėstyti taip:

„1) vežėjas, kuris yra fizinis asmuo, miršta ar vežėjas,

kuris nėra fizinis asmuo, buvo likviduotas, pasibaigia savo veiklą, bankrutavo arba pateikė prašymą panaikinti leidimo galiojimą;"12

LR Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-286

12. Projekto 6 straipsniu keičiamo kodekso 18²straipsnio

7 dalies 2 punkte skliausteliuose dėstoma nuostata ,,(licencija buvo

panaikinta)“ keistina nuostata ,,(licencijos galiojimas buvo panaikintas) “. Pritarti Projekto 6 straipsniu keičiamo kodekso 18²straipsnio 7 dalies 2 punktą išdėstyti taip:

„2) vežėjas neteko šio straipsnio 2 dalies 1 punkte

nurodytos licencijos (licencijos galiojimas buvo panaikintas);“13

LR Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-2883

13. Projekto 8 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, susisiekimo ministras iki 2022 m. spalio

31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės

aktus. Atsižvelgiant į teisės aktuose numatytų projekto svarstymo, priėmimo, pasirašymo bei promulgacijos procedūrų trukmę, projekto 7 straipsnio 3 dalyje reikėtų nustatyti vėlesnę įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo datą. Pritarti Projekto 8 straipsnio1, 2 ir 3 dalis siūloma išdėstyti taip: „1.

Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 2, 7 straipsnius ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2023 m. kovo 17 d. liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 2 ir 7 straipsniai įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, susisiekimo ministras iki 2023 m. kovo 17 d. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“14

LR Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-2884

14. Projekto 8 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,pagal šio

įstatymo 5 straipsnyje išdėstytą Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18² straipsnį išduoto leidimo įsigaliojimo diena negali būti ankstesnė kaip 2023 m. balandžio 2 d.”. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 5 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 18² straipsnio

3 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą neterminuotai

galiojantis leidimas išduodamas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo tinkamai pateikto pranešimo pateikimo dienos, o vežėjas sutartį su Transporto saugos administracija turi pasirašyti ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo leidimo išdavimo dienos. Taigi, galimi atvejai, kai vežėjas turėtų pasirašyti sutartį, nors leidimas dar nebūtų įsigaliojęs. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar minėtas projekto nuostatas nereikėtų patikslinti taip, kad sutartis būtų pasirašoma tik po to, kai vežėjui išduotas leidimas jau įsigaliojo, arba pati sutartis su vežėju turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip tą dieną, kurią įsigalioja išduotas leidimas. Pritarti Projekto 8 straipsnio 4 dalį siūloma išdėstyti taip: „4. Pagal šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstytą Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18² straipsnį išduoto leidimo įsigaliojimo diena negali būti ankstesnė kaip 2023 m. balandžio liepos 1 d. Sutartis dėl keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais turi įsigalioti ne anksčiau kaip tą dieną, kurią įsigalioja išduotas leidimas.“15

LR Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-2885 15.

Projekto 8 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad leidimai vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais, išduoti iki šio įstatymo įsigaliojimo, galioja iki juose nurodytos jų galiojimo termino pabaigos”. Atkreipiame dėmesį, kad aukščiau nurodyti leidimai gali pasibaigti ir iki juose nurodytos galiojimo termino pabaigos, jeigu jų galiojimas prieš terminą būtų panaikintas esant įstatyme nustatytam pagrindui. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų atitinkamai patikslinti, nurodant aukščiau nurodytą sąlygą. Pritarti Projekto 8 straipsnio 5 dalį siūloma išdėstyti taip: „5. Leidimai vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais, išduoti iki šio įstatymo įsigaliojimo, galioja iki juose nurodytos jų galiojimo termino pabaigos arba iki jų galiojimo panaikinimo šiame įstatyme nustatytu pagrindu ir kurių galiojimas baigėsi š. m. kovo 31 d., galioja iki š. m. birželio 30 d., jeigu jų galiojimas nebuvo sustabdytas arba panaikintas iki š. m. kovo 31 d. Šiems leidimams taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios teisės aktų nuostatos, išskyrus nuostatas dėl jų pratęsimo.“

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir

kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1

Respublikinė keleivių vežėjų autobusais

asociacija, 2022-11-2821 Projekto 2 straipsnio 1 dalies pakeitimu keičiamas Kelių transporto kodekso (toliau – Kodeksas) 11 straipsnio 2 dalis ir numatoma įtvirtinti, jog autobusų stočių priežiūra vykdo Transporto saugos administracija.

Įvertinant tai, jog su tuo susijęs tiek teisėkūros požiūriu, tiek minėtos institucijos, kaip viešojo administravimo institucijos, galimų sprendimų priėmimas, matytina, kad formuluoto, jog Transporto saugos administracija vykdo autobuso stočių priežiūrą, nėra aiški ir turėtų būti patikslinta. Atsižvelgiant į Įstatymo projekto numatomus papildomus reikalavimus autobusų stotims, sutarčių su vežėjais sudarymą ir kt., manytina, kad tikslinga patikslinti Projekto 2 straipsnio 1 dalį ir įtvirtinta, jog Transporto saugos administracija vykdo autobusų stočių ir sutarčių su vežėjais sudarymo ir vykdymo priežiūrą. Siūloma formuluotė:

„2. Autobusų stotis gali steigti savivaldybė, fiziniai ir juridiniai

asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai. Autobusų stočių ir jų sutarčių su vežėjais sudarymo ir vykdymo priežiūrą vykdo Transporto saugos administracija.“ Pritarti iš dalies. LTSA pagal savo funkciją negali tikrinti ūkio subjektų sudarytų sutarčių. Todėl siūloma nuostatą išdėstyti taip:

„2. Autobusų stotis gali steigti savivaldybė,

fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai. Autobusų stočių priežiūrą vykdo Transporto saugos administracija. Stočių valdytojai turi sudaryti visiems vežėjams vienodas sąlygas ir rinkodarą naudotis stočių infrastruktūra.“2 Respublikinė keleivių vežėjų autobusais asociacija, 2022-11-285 Projekto 5 straipsnyje įtvirtintame naujam Kodekso 18² str. 2 dalies 3 punkte numatyta, kad siekiant gauti leidimą vežėjas privalo be kita ko būti sudaręs sutartis dėl infrastruktūros naudojimo su autobusų stotimis.

Pažymėtina, kad praktikoje kyla tarp šalių nesutarimų dėl sutarčių su autobusų stotimis sudarymo arba gali būti nustatomos nesąžiningos sąlygos, tokiu būdu minėtos nuostatos varžo galimybes vežėjams pradėti leidimų gavimo procedūras, gali būti sudėtinga autobusų stočių kontrolė, kuri priskirta Transporto saugos administracijai (pavyzdžiui, dėl taikomų skirtingų sutarčių sąlygų (nuostatų) ir pan.). Siekiant Įstatymo projekte numatytų tikslų ir siekiant sudaryti tinkamas prielaidas sąžiningai konkurencijai ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio imperatyvų laikymosi, tikslinga numatyti, kad „sutartys dėl infrastruktūros naudojimo su autobusų stotimis sudaromos pagal Transporto administracijos patvirtintas standartines sąlygas“. Šių nuostatų įtvirtinimas Kodekse ne tik užtikrins vienodą paslaugų teikimą ir lygiavertes sąlygas skirtingose autobusų stotyse tolimojo susisiekimo maršrutuose, tačiau ir sudarys tinkamas sąlygas kompetentingai institucijai vykdyti kontrolę ir užtikrinti Įstatymo projekto tikslus. Siūloma Kodekso 18² str. 2 dalies 3 punktą papildyti formuluote: „Sutartys dėl infrastruktūros naudojimo su autobusų stotimis sudaromos pagal Transporto saugos administracijos patvirtintas standartines sąlygas.“ Pritarti. Kodekso 18² str. 2 dalies 3 punktą išdėstyti taip:

„3) būti sudaręs sutartis dėl infrastruktūros naudojimo su autobusų

stotimis, o savivaldybių centruose, kuriuose nėra autobusų stoties, – savivaldybės vykdomosios institucijos nurodytos stotelės infrastruktūros valdytoju, vadovaudamasis Autobusų stočių veiklos nuostatuose nustatytais tvarkaraščių sudarymo principais ir kriterijais. Sutartys dėl infrastruktūros naudojimo su autobusų stotimis sudaromos pagal Transporto saugos administracijos patvirtintas sąlygas;“.

3 Lietuvos vežėjų automobiliais asociacija LINAVA ir Lietuvos keleivių vežimo asociacija LKVA, 2022-11-30

I. ESAMA

SITUACIJA. Svarstant pateikto projekto priėmimą ir vertinant tai, kokias pasekmes sukels šis Projektas, pirmiausiai turi būti įvertinama esama tolimojo susisiekimo sistemos būklė ir išskiriamos Projekto iniciavimo priežastys. Pažymėtina, kad tolimojo susisiekimo paslaugas teikia daugiau kaip 46 vežėjai, o daugiau kaip

250 maršrutų tinklas apima visą Lietuvos teritoriją. Maršrutai prasideda ir

baigiasi specialiosios infrastruktūros objektuose – autobusų stotyse arba stotelėse ten kur nėra autobusų stoties. Autobusai pagal suderintus tvarkaraščius sustoja prie keleiviams svarbių objektų: oro uostų, geležinkelio stočių, ligoninių, kitose keleiviams svarbiose vietose. Paslaugos vykdomos laisvoje konkurencingoje aplinkoje, kadangi kiekvienas vežėjas nustato savo kainodarą, siūlo pridėtinę vertę suteikiančias paslaugas (pavyzdžiui interneto prieigos, mediatekos ir pan.), t.y. vežėjai tarpusavyje konkuruoja dėl paslaugos kainos ir kokybės. Ši veiklos sritis nėra valstybės subsidijuojama. Remiantis Statistikos duomenimis vartotojų kainų pokytis 2022 m. rugsėjo mėn., palyginti su 2019 m. sausio mėn. buvo 35,8 %. Bilietų kainos tolimojo susisiekimo maršrutuose tą patį laikotarpį padidėjo vidutiniškai 22 proc. Toks bilietų kainos kilimas paaiškinamas ženkliai pabrangusiomis kuro sąnaudomis, tačiau bendrai kainos išliko konkurencingos tiek lyginant vežėjus tarpusavyje, tiek kainas lyginant su geležinkelių vežėju, kurio kainų kilimas preliminariais vertinimais per tą patį laikotarpį sudarė apie 25-30 proc. Lietuvoje Susisiekimo ministerija formuoja valstybės transporto politiką ir organizuoja keleivių vežimą tolimojo susisiekimo maršrutais.

Šiuo metu valstybės politikos tolimojo susisiekimo srityje įgyvendinimą reglamentuoja Transporto veiklos pagrindų įstatymas, Kelių transporto kodeksas, susisiekimo ministro įsakymu tvirtinamos Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklės (toliau – Taisyklės) ir kiti lydimieji teisės aktai. Šie pagrindiniai teisės aktai nuo pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais buvo nuosekliai transformuojami, pritaikant juos prie valstybės ir visuomenės bei jos narių (gyventojų) poreikių, t.y. valstybės politika iki šiol buvo grindžiama keleivių poreikiais ir vežėjų interesais, o tolimojo susisiekimo maršrutų tinklas buvo kuriamas ir puoselėjamas vežėjų finansiniais ir intelektiniais resursais, atsižvelgiant į keleivių poreikius[1]. Paslaugų kokybė buvo užtikrinama ir nuolat gerinama. II. PROJEKTO INICIAVIMO PRIEŽASTYS. Projektas parengtas ir ketinama vykdyti tolimojo susisiekimo reforma motyvuojama Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos[2] ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimais[3], kuriuose nurodyta, kad poįstatyminiu aktu (Taisyklėmis) įtvirtintas ūkinės veiklos reguliavimas, kai leidimai vežti keleivius buvo pratęsiami neorganizuojant konkurso, pažeidė teisės aktų hierarchiją ir toks reguliavimas negali būti įtvirtintas poįstatyminiame lygmenyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad nors Taisyklių 22 ir

14.5 punktai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, tačiau

reguliavimas, susijęs su sutarčių pratęsimu, gali būti įtvirtinamas ne žemesnės galios nei įstatymas teisės akte. Iš to seka išvada, jog, įstatymo leidėjas turi diskrecijos teisę numatyti konkurencingos procedūros organizavimo būdus. III. PASIRINKTA KONKURENCINGA PROCEDŪRA.

Socialiniai partneriai - Lietuvos keleivių vežino asociacija ir Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos LINAVA (toliau – Asociacijos) pritaria pasirinktam liberaliam patekimui į vežimo paslaugų teikimo rinką modeliui, tačiau mano, jog teikiamu Projektu ketinamai vykdyti tolimojo susisiekimo reformai yra nepasiruošta, ji vykdoma be jokio pagrindimo, be studijos ir be aiškiai suformuluotų tikslų – ko siekiama tokia reforma, ar nenukentės keleiviai ir Paslaugos kokybė. Šis laisvo patekimo į rinką būdas, tinkamai jį reglamentavus, suteiktų verslui reikalingą stabilumą, o keleiviams – dabar gaunamų tarpmiestinių paslaugų esamais maršrutais teikimo tęstinumą. Ilgametė patirtis veikiant tolimojo susisiekimo rinkoje parodė, kad ši veiklos sritis geba tvariai funkcionuoti be valstybės pagalbos, todėl Asociacijų nuomone, būtent šio tikslo – nesugriauti to kas sukurta, turėtų siekti ir Projektą svarstantis įstatymų leidėjas. Dėl šios priežasties Projektu turėtų būti sprendžiamos dvi problemas: (i) perkeltas reguliavimas iš poįstatyminio akto į įstatyminį lygį ir tokiu būdu įvykdyti Konkurencijos tarybos ir teismų sprendimus ir

(ii) atverta rinka naujiems vežėjams. IV. SIŪLOMI PROJEKTO PAKEITIMAI. Kartu su nurodytais teisėkūros aspektais, pateiktas Projektas turi būti vertinamas atsižvelgiant ir į strateginius viešojo transporto skatinimo ir plėtojimo tikslus – kad kuo daugiau keleivių naudotųsi viešuoju transportu, tokiu būdu mažinant asmeninio transporto naudojimą. Siekiant šio tikslo jokiu būdu negali būti suardomas šiuo metu išvystytas maršrutų tinklas, jam aptarnauti skirta infrastruktūra, o rinkoje dirbantys ir į ją investavę vežėjai, kurių dauguma yra savivaldybių įmonės, priverčiamos nutraukti savo veiklą tolimojo susisiekimo srityje. Būtent šie Projekto įgyvendinimo pavojai, turėtų būti eliminuoti iš Projekto, todėl siūlome, jog Projektas būtų koreguojamas įvertinant žemiau nurodomas pastabas. 1.

1. Kiekvienai

transporto rūšiai aptarnauti skirta infrastuktūra, pagal galiojančias tokios infrastruktūros įrengimo bei veiklos vykdymo įstatymines nuostatas, turi būti specifiškai pritaikoma tai transporto rūšiai, kurios aptarnavimui ji įrengiama. Logiška, jog oro uostai turi tarnauti keleivių ir įgulos poreikiams, jiems naudojantis oro transporto paslaugomis, geležinkelių stotys statomos atsižvelgiant į geležinkelio transporto ypatumus, o autobusų stotys skirtos tam, jog autobusų keleivis ir vežėjas vienoje vietoje rastų susisiekimo paslaugos autobusais infrastruktūrą. Tačiau projekte numatoma, jog autobusų maršrutai gali prasidėti ir baigtis tiek oro uoste, tiek geležinkelio stotyje, o jeigu šie objektai tampa „autobusų stotimis“ tai jiems taikomi kiti daug mažesni kokybiniai kriterijai. Siūlome vadovautis dabar galiojančiu reglamentavimu ir numatyti, kad maršrutai gali prasidėti ir baigtis tik autobusų stotyse arba išimtiniu atveju, jei nėra stoties – savivaldybės nurodytoje stotelėje. Susipažinta. Nėra konkrečiai suformuluotų pasiūlymų. Konkrečius pasiūlymus teikia Ekonomikos komitetas. 4 Lietuvos vežėjų automobiliais asociacija LINAVA ir Lietuvos keleivių vežimo asociacija LKVA, 2022-11-30 Projekte numatoma, jog negalės būti organizuojami autobusų reisai, kurie konkuruoja su traukinių reisais, jei autobusas išvyksta mažiau kaip 10 min. prieš arba po traukinio. Šiuo atveju klaidingai interpretuojamas Projekto aiškinimas dėl traukinių ir autobusų tvarkaraščių derinimo. Tvarkaraščių derinimas turi būti suprantama kaip vienos transporto priemonės tvarkaraščio priderinimas prie kitos, kad keleivis galėtų sklandžiai pasiekti kelionės tikslą, pavyzdžiui, keleiviui traukiniu atvykus iki miesto, kuriame baigiasi geležinkelio vėžė stoties, toliau kelionė galėtų būti tęsiama autobusu.

Tačiau Projektas numato, jog tuose maršrutuose, kuriuose dabar veikia tiek geležinkelių, tiek autobusų vežėjai, pastarieji po reformos eliminuojami ir konkuruojančiu tvarkaraščiu su geležinkeliu išvažiuoti negalėtų. Iš to seka, jog nors autobusais aptarnaujami 250 maršrutai, o geležinkeliais 27, tačiau konkurencijos ribojimas pasireiškia ne formaliu maršrutų mažinimu, o reisų (važiavimu į vieną pusę tuo pačiu maršrutu) mažinimu. Pavyzdžiui, priėmus Projektą Vilnius – Kaunas maršrute autobusų reisų sumažėja preliminariu vertinimu siektų 57 proc. Kartu tai reiškia akivaizdžiai mažesnį pasirinkimą keleiviams, kuris mažins viešojo transporto patrauklumą ir keleivius vėlgi vers rinktis nuosavus automobilius. Siūlome atsisakyti reikalavimo autobuso reisus derinti prie geležinkelio vežėjo. Susipažinta. Nėra konkrečiai suformuluotų pasiūlymų. Konkrečius pasiūlymus teikia Ekonomikos komitetas. 5

Lietuvos vežėjų automobiliais asociacija

LINAVA ir Lietuvos keleivių vežimo asociacija LKVA, 2022-11-30

3. Atsižvelgiant į poreikį mažinti administracinę naštą verslui ir

viešojo administravimo subjektams bei procesus perkelti į skaitmeninę erdvę, Projekte numatomi papildomi administraciniai įpareigojimai vežėjams nėra tikslingi, kadangi jie turi būti sprendžiami naudojamos „Vintra“ sistemos pagalba. Todėl jei yra „Vintra“ sisteminiai sprendimai, kurie leidžia gauti ir pateikti reikiamą informaciją, tai vežėjams neturi būti užkraunama prievolė dar papildomai teikti analogišką informaciją. Labai panaši situacija susiklosto ir dėl projekte numatytų nuobaudų taikymo vežėjams.

LR Administracinių nusižengimų kodeksas numato galimybes už keleivių vežimo pažeidimus taikyti administracines nuobaudas. Manytina, jog šio tikslinės paskirties kodekso nuostatų dubliavimas Projekte būtų perteklinis ir prieštaraujantis teisiniam principui, jog už vieną nusižengimą turi būti taikoma viena bausmė. Tuo tarpu, jei būtų priimta Projekto redakcija tai nuobaudos galėtų būti taikomos ir pagal Kelių transporto kodeksą ir pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Siūlome įvertinti administracinės naštos mažinimą ir numatyti ilgesnius terminus duomenų pateikimui į „Vintra“. Taip pat siekiant išvengti dvigubo baudimo siūlome sankcijas taikyti tokia apimtimi kaip jos numatytos Administracinių nusižengimų kodekse. Susipažinta. Nėra konkrečiai suformuluotų pasiūlymų. Konkrečius pasiūlymus teikia Ekonomikos komitetas. 6

Lietuvos vežėjų automobiliais asociacija

LINAVA ir Lietuvos keleivių vežimo asociacija LKVA, 2022-11-30

4. Nei LR

Konkurencijos taryba, nei teismai nėra pasisakę ar nurodę, jog šiuo metu paslaugas teikiantys vežėjai negalėtų tęsti savo veiklos maršrutuose ir reisuose, kuriuose dirba, jei kartu ir kitiems galimiems rinkos dalyviams nebūtų sudaromos sąlygos į ją patekti, t.y. išspręstas konkurencingos procedūros reglamentavimo klausimas. Visgi, pateiktas Projektas nenumato jokių galimybių veiklos tęstinumui, vežėjams, kurie jau vykdo veiklą, o priešingai įteisina papildomą administracinę – biurokratinę naštą savivaldybėms, valstybės institucijoms ir vežėjams. Kaip minėta tvarus ir ilgalaikis keleivių vežimas kuo mažesnėmis valstybės sąnaudomis, ką garantuoja laisvas rinkos dalyvių veikimas konkurencinėje aplinkoje, įgalina įstatymo leidėją pasirinkti tokį rinkos reguliavimo būdą, kuris leistų šį tikslą realiai pasiekti.

Dėl šios priežasties įstatymu turėtų būti įteisinta galimybė leidimus jau turintiems vežėjams veikti toliau, nustatant pereinamąjį laikotarpį prisitaikyti prie pasikeitusio reglamentavimo. Dėl šios priežasties, logiška, jog jau veikiantiems rinkoje vežėjams neturi būti taikomos įėjimo į rinką sąlygos, kokios nustatomos įstatymu naujus leidimus ketinantiems gauti vežėjams. Siūlome sudaryti galimybes vežėjų veiklos tęstinumui ir rinkos stabilumui, išlaikant egzistuojantį maršrutų tinklą ir reisų dažnį. Taip pat siūlome tęsti valstybės politiką ir užtikrinti paslaugų tęstinumą keleiviams. Susipažinta. Nėra konkrečiai suformuluotų pasiūlymų. Konkrečius pasiūlymus teikia Ekonomikos komitetas. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę1 Konkurencijos taryba, 2022-12-20

(1) Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba savo iniciatyva įvertino Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komitete svarstomą pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8¹, 11, 17¹, 18, 18² straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 18² straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2183 (toliau – Įstatymo projektas). Lietuvos keleivių vežimo asociacijos ir Lietuvos vežėjų automobiliais asociacijos LINAVA rašto pagrindu svarstoma Įstatymo projektą papildyti nuostata, pagal kurią būtų įtvirtinama tokia Kelių transporto kodekso 8 straipsnio 5 dalies formuluotė: „Leidimai vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais, išduoti iki šio įstatymo įsigaliojimo, galioja iki juose nurodytos jų galiojimo termino pabaigos arba iki jų galiojimo panaikinimo šiame įstatyme nustatytu pagrindu.

Šiems leidimams taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios teisės aktų nuostatos, išskyrus nuostatas dėl jų pratęsimo. Pasibaigus šiame punkte nurodytų leidimų galiojimo terminui, užtikrinant tolimąjį susisiekimą, paslaugų teikimą tais pačiais maršrutais ir reisais norintiems tęsti ir dėl to Transporto saugos administracijai iki 2023 m. kovo 1 d. pateikusiems pranešimą vežėjams, išduodami leidimai ir sudaroma sutartis dėl keleivių vežimo tais pačiais tolimojo susisiekimo maršrutais ir reisais. Įgyvendinant šią nuostatą, Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 14 dalies 5 punktas, 18² straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktai netaikomi.“

(2) Konkurencijos tarybos ekspertų vertinimu, tokia nuostata potencialiai galėtų sudaryti nevienodas konkurencijos sąlygas ūkio subjektams tolimojo reguliaraus keleivių vežimo paslaugų sektoriuje bei Konkurencijos tarybos nustatyti ir teismo patvirtinti įpareigojimai nebūtų tinkamai įgyvendinti iki nustatyto termino pabaigos. Toliau pateikiame detalesnius paaiškinimus. Dėl vežėjų esamų leidimų galiojimo priėmus Įstatymo projektą

(3) Siekiant tinkamai įgyvendinti Konkurencijos tarybos nutarimą[⁴] ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą (toliau – Teismo sprendimas)[⁵], ir tam, kad visi tolimojo reguliaraus keleivių vežimo paslaugų sektoriuje veikiantys ar norintys veikti subjektai būtų lygiavertėje padėtyje, po Įstatymo projekto įsigaliojimo jiems turėtų būti užtikrinamos vienodos įėjimo į rinką ir veikimo joje sąlygos.

Visiems vienodai turėtų būti taikomas Įstatymo projekto naujasis reikalavimas dėl konkurencingos procedūros vežėjams parinkti.

(4) Pagal Konkurencijos tarybos nustatytus ir Teismo sprendimu patvirtintus įpareigojimus, ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 31 d. turėjo būti organizuojama konkurencinga procedūra tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutų naujiems vežėjams parinkti. Šie įpareigojimai nebūtų tinkamai įgyvendinti, jeigu esamiems vežėjams būtų leidžiama tęsti savo veiklą be visiems konkurentams vienodai taikomos konkurencingos procedūros. Be to, buvo iš anksto žinoma, kad terminas Teismo sprendimu yra nustatytas iki 2022 m. gruodžio 31 d., todėl buvo pakankamai laiko pasiruošti naujos tvarkos įvedimui.

(5) Jeigu priėmus Įstatymo projektą esamų vežėjų leidimai pereinamuoju laikotarpiu liktų galioti ankstesnėmis sąlygomis, tai reikštų, kad rinkoje jau veikiantiems ūkio subjektams būtų įtvirtinama ankstesnių teisių išsaugojimo išlyga (angl. grandfather clause).

Tokia išlyga, kaip pažymi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, kuomet jau rinkoje veikiantiems subjektams leidžiama tęsti jų ūkinę veiklą, netaikant naujai priimtų reikalavimų, taikytinų naujai veiklą pradedantiems subjektams, gali sudaryti sąlygas jau rinkoje veikiančių ir naujai į ją siekiančių patekti subjektų išlaidų disbalansui, kuris gali riboti konkurenciją ir užkirsti kelią patekimui į atitinkamą rinką[⁶].

(6) Nagrinėjamu atveju, esami vežėjai jau turi sutartis su autobusų stotimis, yra susiderinę su jomis savo maršrutų tvarkaraščius, ir atitinkamai galėtų veikti iš esmės šiuo metu esančiomis sąlygomis. Tuo tarpu naujas vežėjas, siekiantis vežti keleivius tuo pačiu maršrutu kaip ir esamas vežėjas, turėtų pasirašyti sutartis su stotimis ir susiderinti savo maršrutų tvarkaraštį, kuris turėtų būti derinamas ne tik prie traukinio maršrutų laikų, bet galimai atsižvelgiant ir į kito (jau rinkoje veikiančio) vežėjo maršrutų laiką (pavyzdžiui, jeigu stotyje yra ribotas autobusų sustojimų vietų skaičius ir tuo pačiu laiku ta pačia kryptimi iš stoties gali išvykti tik nedidelis skaičius autobusų).

(7) Taigi, esamiems vežėjams galimai būtų užtikrinama jų esama padėtis rinkoje, o naujiems vežėjams gali būti sudėtingiau nei esamiems vežėjams teikti paslaugas keleiviams norimu laiku pageidaujamu maršrutu.

Be to, esamiems vežėjams išsaugant dabar esančius maršrutus (jų laikus), galėtų mažėti paskatos naujiems vežėjams pradėti teikti paslaugas šiais maršrutais, žinant, kad vartotojams reikalingų paslaugų poreikį (ar jų reikšmingą dalį) jau tenkina esamas vežėjas. Dėl naujų leidimų išdavimo esamiems vežėjams pasibaigus senųjų leidimų galiojimui

(8) Pagal Seime svarstomą naują Kelių transporto kodekso 8 straipsnio 5 dalies formuluotę, pasibaigus rinkoje įsitvirtinusių vežėjų esamų leidimų galiojimo terminui, tiems vežėjams, kurie iki 2023 m. kovo 1 d. Transporto saugos administracijai pateikė pranešimą, nebūtų taikomos vienodos konkurencingos procedūros sąlygos kaip jų konkurentams, siekiantiems patekti į rinką.

Pavyzdžiui, jiems nebūtų taikomi reikalavimai dėl infrastruktūros naudojimo sutarčių sudarymo ir banko ar draudimo bendrovės garantijų pateikimo.

(9) Rinkoje įsitvirtinusiems vežėjams nebūtų taikomas Seimo Ekonomikos komiteto 2022 m. gruodžio 14 d. posėdyje patvirtintas Kelių transporto kodekso 18² straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimas, kad paslaugas norintis teikti vežėjas turi: „būti sudaręs sutartis dėl infrastruktūros naudojimo su autobusų stotimis, o savivaldybių centruose, kuriuose nėra autobusų stoties, – savivaldybės vykdomosios institucijos nurodytos stotelės infrastruktūros valdytoju, vadovaudamasis Autobusų stočių veiklos nuostatuose nustatytais tvarkaraščių sudarymo principais ir kriterijais. Sutartys dėl infrastruktūros naudojimo su autobusų stotimis sudaromos pagal Transporto saugos administracijos patvirtintas sąlygas“.

Šį pakeitimą Respublikinė keleivių vežėjų autobusais asociacija grindė tuo, kad standartinės formos sutartys reikalingos siekiant „sudaryti tinkamas prielaidas sąžiningai konkurencijai ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio imperatyvų laikymuisi“.

(10) Konkurencijos tarybos ekspertų vertinimu, jei rinkoje jau veikiantiems vežėjams būtų sudaroma išimtis ir netaikomas reikalavimas sudaryti naujų standartizuotų sutarčių, susidarytų situacija, kad naujai į rinką ateinantys vežėjai turėtų sudaryti sutartis, kurių turinį nustato Transporto saugos administracija, o rinkoje jau veikiančių vežėjų turimos sutartys nebūtų standartizuotos, t. y. būtų neužtikrinamos prielaidos sąžiningai konkurencijai ir Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio imperatyvų laikymuisi.

(11) Be to, jeigu rinkoje įsitvirtinusiems vežėjams nereikėtų pateikti Kelių transporto kodekso 18² straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyto banko ar draudimo bendrovės išduotos keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais užtikrinimo garantijos, tuomet jiems būtų taikomas palankesnis reguliavimas nei naujai siekiantiems patekti į rinką vežėjams, kuriems galiotų toks reikalavimas.

(12) Manome, kad aukščiau aptartos nuostatos iš esmės reikštų ankstesnių teisių išsaugojimo išlygas (angl. grandfather clause) rinkoje jau įsitvirtinusiems ūkio subjektams, kurios juos privilegijuotų, o naujai į rinką siekiančius patekti konkurentus diskriminuotų.

(13) Apibendrinant tai, kas išdėstyta, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi bei Konkurencijos įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalies 8 punktu, turėtų būti atliekamas poveikio konkurencijai vertinimas, kai siūlomu reguliavimu padidinami ar sumažinami rinkoje veikiančių ūkio subjektų veiklos kaštai nustatant skirtingus reikalavimus atskiriems ūkio subjektams.

Šį pakeitimą Respublikinė keleivių vežėjų autobusais asociacija grindė tuo, kad standartinės formos sutartys reikalingos siekiant „sudaryti tinkamas prielaidas sąžiningai konkurencijai ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio imperatyvų laikymuisi“.

(10) Konkurencijos tarybos ekspertų vertinimu, jei rinkoje jau veikiantiems vežėjams būtų sudaroma išimtis ir netaikomas reikalavimas sudaryti naujų standartizuotų sutarčių, susidarytų situacija, kad naujai į rinką ateinantys vežėjai turėtų sudaryti sutartis, kurių turinį nustato Transporto saugos administracija, o rinkoje jau veikiančių vežėjų turimos sutartys nebūtų standartizuotos, t. y. būtų neužtikrinamos prielaidos sąžiningai konkurencijai ir Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio imperatyvų laikymuisi.

(11) Be to, jeigu rinkoje įsitvirtinusiems vežėjams nereikėtų pateikti Kelių transporto kodekso 18² straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyto banko ar draudimo bendrovės išduotos keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais užtikrinimo garantijos, tuomet jiems būtų taikomas palankesnis reguliavimas nei naujai siekiantiems patekti į rinką vežėjams, kuriems galiotų toks reikalavimas.

(12) Manome, kad aukščiau aptartos nuostatos iš esmės reikštų ankstesnių teisių išsaugojimo išlygas (angl. grandfather clause) rinkoje jau įsitvirtinusiems ūkio subjektams, kurios juos privilegijuotų, o naujai į rinką siekiančius patekti konkurentus diskriminuotų.

(13) Apibendrinant tai, kas išdėstyta, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi bei Konkurencijos įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalies 8 punktu, turėtų būti atliekamas poveikio konkurencijai vertinimas, kai siūlomu reguliavimu padidinami ar sumažinami rinkoje veikiančių ūkio subjektų veiklos kaštai nustatant skirtingus reikalavimus atskiriems ūkio subjektams. Jame reikėtų įvertinti svarstomo sprendimo įtaką veiksmingai konkurencijai, t. y. tai, ar įtvirtinant tokias ankstesnių teisių išsaugojimo išlygas (angl. grandfather clause), kai rinkoje įsitvirtinusių vežėjų jau turimi leidimai pereinamuoju laikotarpiu liktų galioti ankstesnėmis sąlygomis, jiems būtų taikomos išimtys dėl infrastruktūros naudojimo sutarčių sudarymo, banko ar draudimo bendrovės garantijos pateikimo, nebūtų sudaromos nevienodos konkurencijos sąlygos ūkio subjektams tolimojo reguliaraus keleivių vežimo paslaugų sektoriuje ir diskriminuojami naujai į rinką siekiantys patekti vežėjai.

(14) Pasitvirtinus tikėtinam neigiamam poveikiui konkurencijai, atitinkamų sprendimų siūlytume atsisakyti, ir visiems konkuruojantiems ūkio subjektams vienodai taikyti Įstatymo projektu nustatomą naująją konkurencingą vežėjų leidimų suteikimo tvarką.

(15) Jeigu turėtumėte klausimų, susijusių su šiame rašte pateikta informacija, maloniai prašome kreiptis į mūsų instituciją.

Susipažinta. Konkrečių pasiūlymų nėra suformuluota. 2023-01-25 komiteto klausymu metu Konkurencijos Tarybos atstovas išdėstė poziciją, kad Įstatymo projekte esamiems vežėjams gali būti nustatytas pereinamasis laikotarpis, tačiau jam pasibaigus, esamiems vežėjams turi būti taikomi visi nauji reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, siūloma nustatyti 18 mėnesių pereinamąjį laikotarpį. 2 Lietuvos savivaldybių asociacija, 2023-03-14 Lietuvos savivaldybių asociacija susipažinusi su Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8(1), 11, 16, 17(1), 18, 18(2) straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 18(2) straipsniu įstatymo projektu Nr. XIVP-2183(2) (toliau – KTK projektas) atkreipia dėmesį į tai, kad KTK projektą būtina suderinti su nuo 2023 m. balandžio 1 d. įsigaliosiančia nauja Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) redakcija. Naujo VSĮ 3 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad savivaldybės atstovaujamoji institucija yra savivaldybės taryba, o savivaldybės vykdomoji institucija – savivaldybės meras.

Atsižvelgiant į pasikeitusį reglamentavimą VSĮ bei siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir reguliavimo efektyvumo principų užtikrinimo, Lietuvos savivaldybių asociacija siūlo tikslinti KTK projekto nuostatas, susijusias su savivaldybių vykdomosios institucijos įgaliojimais. 1. Vietoj termino „savivaldybių vykdomosios institucijos“ naudoti terminą „savivaldybės vykdomoji institucija arba jos įgaliotas viešojo administravimo subjektas“. 2. Vietoj termino

„savivaldybių vykdomosios institucijos arba jų įgaliotos įstaigos“ naudoti

terminą „savivaldybės vykdomoji institucija arba jos įgaliotas viešojo administravimo subjektas“. Lietuvos savivaldybių asociacijos teigimu, siūlomi pakeitimai yra suderinti su nauju VSĮ ir atitinka Viešojo administravimo įstatymo reglamentavimą dėl viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo įstatymo pagrindu kitiems viešojo administravimo subjektams. 3. Taip pat siūlome palikti KTK 17(1) straipsnio 2 dalies esamą reglamentavimą, kuriame nurodoma, kad savivaldybių vykdomosios institucijos vežėjus teikti viešąsias paslaugas vietinio susisiekimo maršrutais pagal viešųjų paslaugų įsipareigojimus parenka:

1) konkurso būdu, vadovaudamosi Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 5 straipsnyje nurodytais reikalavimais nurodyta tvarka;

2) tiesiogiai sudarydamos viešųjų paslaugų teikimo sutartį su vežėju, atitinkančiu Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 5 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Kadangi Reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 leidžia taikyti minėtus būdus, manome, kad jie turi būti aiškiai įvardijami KTK projekte taip, kaip tai yra reglamentuota iki šiol. Pritarti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.

Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę1

Seimo narys

J.Razma, 2022-12-202

5 Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 5 dalimi siūlomą naują 11 straipsnio 8 dalį išdėstyti taip:

„8. Autobusų stoties darbo laiką nustato stoties administracija,

atsižvelgdama į reisų tvarkaraščius. Autobusų stotyje viso stoties darbo metu turi būti prieinama naudoti:

1) keleivių laukiamoji salė ir patalpos stoties darbuotojams;

2) keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo peronai;

3) autobusų stovėjimo tarp reisų aikštelės;

4) autobusų ekipažų poilsiui skirtos patalpos;

5) bilietų kasos ir (ar) bilietų terminalai;

6) bagažo saugyklos.“ Nepritarti. Siekiant keleivių interesų užtikrinimo, infrastruktūros objektams, tarp jų ir autobusų stotims turi būti keliami aukštesni paslaugų standartai. Tačiau gali būti siūloma numatyti ilgesnį pereinamąjį laikotarpį, kuris suteiktų galimybę stotims pasiruošti naujų reikalavimų įvedimui. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu veikiančios stotys atitinka nustatytus reikalavimus, yra investavę į infrastruktūrą. Siūloma nustatyti, kad privalomi reikalavimai autobusų stotims įsigalioja 2028 m. sausio 1 d. 2

Seimo narys

J.Razma, 2022-12-202

5 Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 5 dalimi siūlomą naują 11 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Keleiviams aptarnauti, autobusų stoties personalo darbui ir

reguliariam autobusų eismui užtikrinti autobusų stotyje autobusų stoties darbo metu būtina teikti Susisiekimo ministro įsakymu nustatytas atsižvelgiant į stoties aptarnaujamų reisų skaičių šias paslaugas.“

1) bilietų pardavimo;

2) autobusų eismo organizavimo (dispečerinės);

3) informacijos teikimo;

4) bagažo saugojimo;

5) Reglamento (ES) Nr. 181/2011 nuostatas atitinkančią pagalbą neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims.“ Nepritarti.

Keleivių interesas gauti geresnės kokybės paslaugas sietinas su aukštesniais reikalavimais infrastruktūrai, todėl reikalavimai autobusų stotims neturi būti mažinami. Be to, šiuo metu veikiančios stotys atitinka nustatytus reikalavimus, yra investavę į infrastruktūrą. Siūloma nustatyti, kad privalomi reikalavimai autobusų stotims įsigalioja 2028 m. sausio 1 d. 3

Seimo narys

J.Razma, 2022-12-202

7 Pasiūlymas: Išbraukti 2 straipsnio 7 dalimi siūlomą naują 11 straipsnio 3 dalį. 8. Papildyti 11 straipsnį 13 dalimi: „13. Geležinkelio stotys ir oro uostai, kuriuose prasideda arba baigiasi tolimojo susisiekimo maršrutai, turi užtikrinti informacijos, susijusios su paslaugomis keleiviams, vežamiems tolimojo susisiekimo maršrutais, teikimo ir bilietų į tolimojo susisiekimo reisus pardavimo keleiviams funkcijas.“ Pritarti iš dalies. Siūloma nustatyti galimybę reisus pradėti ir baigti oro uostuose: „13. Geležinkelio stotys ir Oro uostai, kuriuose prasideda arba baigiasi tolimojo susisiekimo maršrutai, turi užtikrinti informacijos, susijusios su paslaugomis keleiviams, vežamiems tolimojo susisiekimo maršrutais, teikimo ir bilietų į tolimojo susisiekimo reisus pardavimo keleiviams funkcijas.“4

Seimo narys

J.Razma, 2022-12-205

5 Pasiūlymas: 4 straipsniu keičiamo 18 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:

„5. Užsakomieji reisai – reisai, kai pagal išankstinį užsakymą

vežamos iš anksto sudarytos, bendrą kelionės tikslą (vykstant turizmo, verslo reikalais, į parodas, simpoziumus, konferencijas, seminarus, pasitarimus, koncertus, spektaklius, vestuves ir panašiais atvejais) turinčios keleivių grupės. Vien tik vykimas į tą patį paskirties punktą nelaikomas bendru kelionės tikslu. Iš anksto sudarytos keleivių grupės vežamos turint keleivių vežimo sutartis ir keleivių vežimo lapus.

Keleivių vežimo lapai nebūtini, jeigu keleivių grupės vežamos į tos pačios savivaldybės teritorijoje tame pačiame mieste vykstančius renginius. ... Dėl užsakomojo reiso paslaugos užsakovas susitaria su vežėju.“ Pritarti. 5

Seimo narys

J.Razma, 2022-12-205

145 Pasiūlymas: 4 straipsniu keičiamo 18 straipsnio 14 dalies 4 punktą išdėstyti taip: „4) autobusų išvykimo dažnumas nustatomas pagal gyventojų skaičių, kuris vertinamas pagal Valstybinės duomenų agentūros skelbiamus duomenis, maršruto pradžios ir pabaigos miestuose, vertinant mažesnį gyventojų skaičių turinčio miesto, kuriame yra maršruto pradžios arba pabaigos punktas, gyventojų skaičių.:“

a) miestuose, turinčiuose iki 10 000 gyventojų, turi būti ne mažiau kaip po 2 reisus pirmyn ir atgal per dieną;

b) miestuose, turinčiuose nuo 10 001 iki 50 000 gyventojų, turi būti ne mažiau kaip po 3 reisus pirmyn ir atgal per dieną;

c) miestuose, turinčiuose nuo 50 001 iki 100 000 gyventojų, turi būti ne mažiau kaip po 5 reisus pirmyn ir atgal per dieną;

d) miestuose, turinčiuose daugiau kaip 100 000 gyventojų, turi būti ne mažiau kaip po 7 reisus pirmyn ir atgal per dieną. Nepritarti. Dažnio nustatymas užtikrina minimalias susiekimo galimybes ir atspindi keleivių interesų prioritetą. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti komiteto

patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę1 Ekonomikos komitetas, 2022-12-02 2, 5, 6 Argumentai: Kiekvienai transporto rūšiai aptarnauti skirta infrastruktūra, pagal galiojančias tokios infrastruktūros įrengimo bei veiklos vykdymo įstatymines nuostatas, turi būti specifiškai pritaikoma tai transporto rūšiai, kurios aptarnavimui ji įrengiama.

Autobusų stotys skirtos tam, kad autobusų keleivis ir vežėjas vienoje vietoje rastų susisiekimo paslaugos autobusais infrastruktūrą. Geležinkelio stotys ir autobusų stotys susisiekimo prasme beveik visuose miestuose yra šalia viena kitos arba nutolę nedideliais atstumais, todėl, siekiant keleivių interesų, pagrindinę infrastruktūra aptarnauti autobusų keleivius turi būti sutelkta autobusų stotyje su galimybe maršrutą pradėti ir baigti oro uoste, kuris geografine prasme, yra nutolęs nuo autobusų stoties. Pasiūlymai:

1. Pakeisti

įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Autobusų stotys, taip pat geležinkelio stotys ir oro uostai, kuriuose prasideda arba baigiasi tolimojo susisiekimo maršrutai, privalo sudaryti vienodas nediskriminacines sąlygas visų nuosavybės formų vežėjams naudotis autobusų stočių, taip pat geležinkelio stočių ir oro uostų, kuriuose prasideda arba baigiasi tolimojo susisiekimo maršrutai, teikiamomis paslaugomis ir teikti Transporto saugos administracijai ir savivaldybių vykdomosioms institucijoms (jei dėl duomenų teikimo yra sutarta) pranešimus apie tolimojo susisiekimo maršrute vežėjų nutrauktus reisus bei nukrypimus nuo reisų tvarkaraščio. Šie duomenys teikiami per Transporto saugos administracijos informacinę sistemą nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip kitą darbo dieną, o savivaldybių vykdomosioms institucijoms (jei dėl šių duomenų teikimo yra sutarta) – jų nurodytu būdu per jų nustatytą terminą.“

2. Pakeisti įstatymo

projekto 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9.

Papildyti 11 straipsnį 13 dalimi:

kuriuose prasideda arba baigiasi tolimojo susisiekimo maršrutai, turi užtikrinti informacijos, susijusios su paslaugomis keleiviams, vežamiems tolimojo susisiekimo maršrutais, teikimo ir bilietų į tolimojo susisiekimo reisus pardavimo keleiviams funkcijas“. 3. Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 14 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) maršrutas prasideda ir baigiasi autobusų

stotyse, o savivaldybių centruose, kur kuriuose nėra minėtų infrastruktūros objektų, autobusų stoties – savivaldybės vykdomosios institucijos nurodytoje stotelėje, maršrutas taip pat gali prasidėti ir (arba) baigtis geležinkelio stotyse, oro uostuose“. 4. Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsniu įstatymą pildančio 18² straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) būti sudaręs sutartis dėl infrastruktūros

naudojimo su autobusų, geležinkelio stotimis, ar oro uostais, gauti o savivaldybių vykdomųjų institucijų rašytinius sutikimus dėl sustojimo vietų tolimojo susisiekimo maršrute ir suderinti reisų tvarkaraštį su šiame punkte centruose, kuriuose nėra autobusų stoties, – savivaldybės vykdomosios institucijos nurodytos stotelės infrastruktūros valdytojais taip, kad tame pačiame mieste autobusų valdytoju, vadovaudamasis šio Kodekso 18 straipsnio 14 dalies maršrutų sudarymo kriterijais ir Autobusų stočių veiklos nuostatuose nustatytais tvarkaraščių sudarymo principais ir kriterijais.

Sutartys dėl infrastruktūros naudojimo su autobusų stotimis ir oro uostais sudaromos pagal Transporto saugos administracijos patvirtintas sąlygas; autobusų atvykimo arba išvykimo laikas maršruto pradžios mieste nesutaptų su geležinkelių tvarkaraštį Transporto saugos administracija turi teisę derinti prie geležinkelio transporto, vežančio keleivius vietiniais maršrutais, atvykimo arba išvykimo tomis pačiomis kryptimis laiku ne mažiau kaip 10 minučių; tvarkaraščio tokiu būdu, jog keleivis, atvykęs autobusu, galėtų persėsti į traukinį arba baigęs kelionę traukiniu, galėtų tęsti kelionę tolimojo susisiekimo autobusu“. 5. Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsniu įstatymą pildančio 18² straipsnio 13 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „9. 13.

13. Vežėjas, vykdantis leidime

nurodytą veiklą, privalo:

1) gavęs leidimą, ne vėliau kaip prieš likus

2 darbo dienas dienoms iki veiklos pradžios atitinkamame

tolimojo susisiekimo maršrute, informuoti autobusų, geležinkelio stotis, oro uostus, kuriuose kuriose prasideda ar baigiasi tolimojo susisiekimo maršrutai, ir bilietų platinimo sistemų valdytojus arba kitus bilietų platintojus apie pradedamą vykdyti veiklą ir sudaryti keleiviams galimybę įsigyti bilietą bilietų internetu iš anksto ir autobuse, taip pat autobusų stotyse, oro uostuose ar kitose bilietų platinimo vietose “. Pritarti. 2. Ekonomikos komitetas, 2023-02-0823 Argumentai:

Autobusų stočių steigimas turi būti vykdomas planingai, įvertinus miesto planavimo poreikius, todėl tikslinga įtvirtinti, jog stotys turi atitikti vietos savivaldos nustatytus kriterijus. Pasiūlymai: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Pakeisti įstatymo 11 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

6. Autobusų stotys steigiamos pagal savivaldybių tarybų

atstovaujamųjų institucijų nustatytus kriterijus ir tvarką bei patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų nustatytose vietose.“

Pritarti

3. Ekonomikos

komitetas, 2023-02-08 3N Argumentai: Papildant įstatymą siekiama subalansuoti savivaldos ir vežėjų interesu tokiu būdu, jog paslaugų įkainis būtų peržiūrimas kas metai įvertinus realią situaciją ir vežėjas nebūtų priverstas nutraukti paslaugų teikimo, jei šie įkainiai nėra peržiūrimi. Pasiūlymai: Papildyti įstatymo projektą nauju 3 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais konkrečius tarifų dydžius nustato savivaldybių tarybos atstovaujamosios institucijos.

Šie tarifų dydžiai peržiūrimi ne rečiau kaip kartą per metus, atsižvelgiant į vežimo sąnaudų, gautų pajamų pokyčius ir viešųjų paslaugų sutartyse tarp savivaldybių ir vežėjų numatytus įsipareigojimus. Atskiriems maršrutams gali būti nustatomi skirtingi tarifų dydžiai.“

Pritarti

4. Ekonomikos

komitetas, 2023-02-084 Argumentai: Papildant įstatymą siekiama, jog nesusidarytų situacija, jog nutraukus vežėjo veiklą iki naujo vežėjo parinkimo nebūtų galimybės sudaryti laikino aptarnavimo sutartį. Siūlomu papildymu laikino aptarnavimo klausimas yra išsprendžiamas. Pasiūlymai: Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo 17¹ straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Transporto saugos administracija privalo nedelsdama, bet ne vėliau

kaip per 3 darbo dienas nutraukti viešųjų paslaugų tolimojo susisiekimo maršrutais teikimo sutartį, jeigu paaiškėja, kad vežėjas netenka šio kodekso 8 straipsnio 2 dalies 1 arba 4 punkte nurodytos licencijos. šio kodekso 8 straipsnio 2 dalies 1 ar 4 punkte nurodytos vežėjo licencijos galiojimas panaikinamas arba pasibaigia jos galiojimo terminas. Transporto saugos administracija, paaiškėjus, kad vežėjo, su kuriuo sudaryta viešųjų paslaugų tolimojo susisiekimo maršrutais teikimo sutartis, licencijos galiojimo terminas sustabdytas, užtikrina laikiną paslaugos teikimą paskirdama naują vežėją, kurį parenka apklausos būdu. Naujo vežėjo parinkimas atliekamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo licencijos galiojimo termino sustabdymo vežėjui, su kuriuo sudaryta viešųjų paslaugų tolimojo susisiekimo maršrutais teikimo sutartis. Transporto saugos administracija, nutraukusi viešųjų paslaugų tolimojo susisiekimo maršrutais teikimo sutartį, užtikrina šios paslaugos teikimo tęstinumą Reglamento Nr. 1370/2007 5 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka“. Pritarti. 5.

5. Ekonomikos

komitetas, 2022-12-025 Argumentai: Siekiant, kad būtų užtikrintas keleivių interesas ir autobuso stotelės numatytos prie svarbių objektų, tokių kaip ligoninės ir pan., siūloma tai nustatančią nuostatą papildyti geležinkelio stotimis ir oro uostais. Tokiu būdu užtikrinant susisiekimą su geležinkelių stotimis bei oro uostais nebus poreikio tolimąjį susisiekimą pradėti iš šių infrastruktūros objektų. Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Keleivių vežimą autobusais reglamentuoja šis kodeksas, taip pat

susisiekimo ministro tvirtinamos keleivių ir bagažo vežimo taisyklės. Savivaldybių atstovaujamosios institucijos, detalizuodamos keleivių ir bagažo vežimo taisykles ir patvirtindamos keleivių ir bagažo vežimo vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo maršrutais taisykles, keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo stotelėse tvarką tvarkos aprašus, privalo užtikrinti, kad stotelės būtų įrengiamos tose vietose, kuriose yra užtikrintas patogus sveikatos, švietimo, mokslo, socialinių, kultūros, oro uostų, geležinkelių stočių ir kitų viešųjų paslaugų teikimas. Keleivių ir bagažo vežimo taisyklėse nustatoma ir gyvūnų vežimo tvarka“. Pritarti. 6. Ekonomikos komitetas, 2023-02-085 Argumentai:

Įvertinus tai, kad vežėjas veikia savo rizika, todėl jam turi būti sudaroma galimybė įtakoti reisų skaičių, kuris užtikrintų patogesnes susiekimo paslaugas keleiviams. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Tolimojo susisiekimo maršrutas

  • Transporto saugos administracijos nustatyta gatvių ir kelių trasa tarp

dviejų ir daugiau Lietuvos Respublikos savivaldybių centrų, esančių bendros ribos neturinčiose savivaldybėse (neįskaitant miestų savivaldybių), ilgesnė kaip 50 km, kuria vežami keleiviai.

Vėžėjai turi teisę siūlyti Transporto saugos administracijai nustatyti tolimojo susisiekimo maršrutus ar keisti maršrutų reisų skaičių pagal reikalavimus, nustatytus šio straipsnio 14 dalyje“. Pritarti. 7. Ekonomikos komitetas, 2022-12-025 Argumentai: Viena esminių maršrutų tvarumo ir paslaugos kokybės užtikrinimo sąlygų yra maršrutų nustatymas pagal taisykles, kad sudaromi maršrutai nebūtų dubliuojami, o priešingai – plėstų galimybes platesniam keleivių ratui naudotis viešojo transporto paslaugomis, nes plėsis maršrutų geografija. Dėl šios priežasties turi būti vengiama pilno maršrutų dubliavimo. Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 14 dalį nauju 4 punktu ir jį išdėstyti taip:

„4) sudaromo maršruto trasa nesutampa su kitų

maršrutų trasomis daugiau kaip 50 procentų, palyginti su kiekvienu esamu maršrutu atskirai;“. Pritarti. 8. Ekonomikos komitetas, 2023-02-085 Argumentai: Reisų minimalaus dažnio reikalavimas užtikrina keleivio interesą pagrįstai tikėtis, jog viešoji paslauga bus teikiama pagal prognozuojamą dažnį.

Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 14 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) autobusų išvykimo dažnumas nustatomas pagal gyventojų skaičių, kuris vertinamas pagal Valstybinės duomenų agentūros skelbiamus duomenis, maršruto pradžios ir pabaigos miestuose, vertinant mažesnį gyventojų skaičių turinčio miesto, kuriame yra maršruto pradžios arba pabaigos punktas, gyventojų skaičių:

  • a) miestuose, turinčiuose iki 10 000 gyventojų, turi būti ne mažiau kaip po

2 1 reisus pirmyn ir atgal per dieną;

  • b) miestuose, turinčiuose nuo 10 001 iki 50 000 gyventojų, turi būti

ne mažiau kaip po 3 2 reisus pirmyn ir atgal per dieną;

  • c) miestuose, turinčiuose nuo 50 001 iki 100 000 gyventojų, turi būti

ne mažiau kaip po 5 3 reisus pirmyn ir atgal per dieną;

  • d) miestuose, turinčiuose daugiau kaip 100 000 gyventojų, turi būti ne mažiau

kaip po 7 5 reisus pirmyn ir atgal per dieną“. Pritarti. 9. Ekonomikos komitetas, 2023-02-085 Argumentai: Keleivių vežimui būdingas sezoniškumas, todėl vežėjui, reaguojant į keleivių poreikius, turi būti suteikta teisė, keisti išvykimo dažnį, išlaikant minimalius dažnio reikalavimus. Pasiūlymai: Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:

„17. Transporto saugos administracija gali keisti,

panaikinti maršrutus arba nustatyti viešųjų paslaugų teikimą šio kodekso 17¹ straipsnyje nustatyta tvarka maršrutuose, kuriuose ilgiau kaip 2 mėnesius nuo tolimojo susisiekimo maršruto paskelbimo nėra nė vieno vežėjo, kuriam būtų išduotas leidimas vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutu, taip pat, įvertinusi keleivių srautus, keisti autobusų išvykimo dažnumą.

Vežėjas, įvertindamas sezoninius (vasaros ir žiemos) keleivių srautų pasikeitimus, gali keisti autobusų išvykimo laikus du karus per metus.“ Pritarti. 10. Ekonomikos komitetas, 2023-02-086 Pasiūlymai: Pakeisti 18² straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„18² straipsnis. Leidimo vežti keleivius tolimojo

susisiekimo maršrutu išdavimas ir, leidimo galiojimo panaikinimas sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo pagrindai, sutarties dėl keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais sudarymas ir keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutu veiklos sąlygos“. Pritarti

11. Ekonomikos

komitetas, 2022-12-026 Argumentai:

kurie konkuruoja su traukinių reisais, jei autobusas išvyksta mažiau kaip 10 min. prieš arba po traukinio. Šiuo atveju klaidingai interpretuojamas Projekto aiškinimas dėl traukinių ir autobusų tvarkaraščių derinimo. Tvarkaraščių derinimas turi būti suprantama kaip vienos transporto priemonės tvarkaraščio priderinimas prie kitos, kad keleivis galėtų sklandžiai pasiekti kelionės tikslą, pavyzdžiui, keleiviui traukiniu atvykus iki miesto, kuriame baigiasi geležinkelio vėžė stoties, toliau kelionė galėtų būti tęsiama autobusu. Tačiau Projektas numato, jog tuose maršrutuose, kuriuose dabar veikia tiek geležinkelių, tiek autobusų vežėjai, pastarieji po reformos eliminuojami ir konkuruojančiu tvarkaraščiu su geležinkeliu išvažiuoti negalėtų.

Iš to seka, jog nors autobusais aptarnaujami 250 maršrutai, o geležinkeliais 27, tačiau konkurencijos ribojimas pasireiškia ne formaliu maršrutų mažinimu, o reisų (važiavimu į vieną pusę tuo pačiu maršrutu) mažinimu. Pavyzdžiui, priėmus Projektą Vilnius – Kaunas maršrute autobusų reisų sumažėja preliminariu vertinimu siektų 57 proc. Kartu tai reiškia akivaizdžiai mažesnį pasirinkimą keleiviams, kuris mažins viešojo transporto patrauklumą ir keleivius vėlgi vers rinktis nuosavus automobilius. Todėl siūlytina reglamentavimą sudaryti tokiu būdu, kad jis būtų priderintas prie geležinkelio tuose maršrutuose, kur geležinkelio transporto nėra, t.y. keleiviui turi būti patogu traukinį pasiekti tolimojo susisiekimo autobusu iš vietovių, kur nėra traukinio, o atvažiavus į galutinę traukinio stotelę – toliau kelionę tęsti tolimojo susisiekimo autobusu. Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsniu įstatymą pildančio 18² straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „2. Vežėjas, siekiantis gauti leidimą, privalo:

3) būti sudaręs sutartis dėl infrastruktūros naudojimo su autobusų, geležinkelio stotimis, ar oro uostais, gauti o savivaldybių vykdomųjų institucijų rašytinius sutikimus dėl sustojimo vietų tolimojo susisiekimo maršrute ir suderinti reisų tvarkaraštį su šiame punkte centruose, kuriuose nėra autobusų stoties, – savivaldybės vykdomosios institucijos nurodytos stotelės infrastruktūros valdytojais taip, kad tame pačiame mieste autobusų valdytoju, vadovaudamasis šio Kodekso 18 straipsnio 14 dalies maršrutų sudarymo kriterijais ir Autobusų stočių veiklos nuostatuose nustatytais tvarkaraščių sudarymo principais ir kriterijais.

Sutartys dėl infrastruktūros naudojimo su autobusų stotimis ir oro uostais sudaromos pagal Transporto saugos administracijos patvirtintas sąlygas; autobusų atvykimo arba išvykimo laikas maršruto pradžios mieste nesutaptų su geležinkelių tvarkaraštį Transporto saugos administracija turi teisę derinti prie geležinkelio transporto, vežančio keleivius vietiniais maršrutais, atvykimo arba išvykimo tomis pačiomis kryptimis laiku ne mažiau kaip 10 minučių; tvarkaraščio tokiu būdu, jog keleivis, atvykęs autobusu, galėtų persėsti į traukinį arba baigęs kelionę traukiniu, galėtų tęsti kelionę tolimojo susisiekimo autobusu.“ Pritarti. 12. Ekonomikos komitetas, 2023-03-146 Argumentai:

Įvertinus tai, kad paslaugų teikimo garantijos tikslas yra paslaugų stabilumas į rinką atėjus naujam vežėjui, ši garantija turi užtikrinti minimalų 12 mėnesių paslaugos vykdymo terminą, o ne sudaryti perteklinę naštą, kurios pasekmes galiausiai pajus keleivis, per visą paslaugos teikimo laikotarpį. Siūloma patikslinti įsipareigojimų garantijos taikymo tvarką. Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsniu įstatymą pildančio 18² straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „2.

Vežėjas, siekiantis gauti leidimą, privalo:

6) turėti Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje registruoto banko ar draudimo bendrovės išduotą keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais užtikrinimo garantiją (toliau – garantija). Garantijos vertė (eurais) skaičiuojama tolimojo susisiekimo maršruto atstumą kilometrais padauginus iš pusės per metus atliekamų reisų skaičiaus. Garantija turi galioti visą leidimo galiojimo laikotarpį ne trumpiau kaip 12 mėnesių nuo leidimo išdavimo dienos. Garantijos vertė nustatoma Transporto saugos administracijos ir vežėjo sutartyje. Jeigu vežėjas nesilaiko šio straipsnio reikalavimų, jis privalo sumokėti 10 procentų garantijoje nurodytos sumos Transporto saugos administracijai. “ Įstatymo projekto 6 straipsniu įstatymą pildančio 18² straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Garantijos vertė (eurais) skaičiuojama tolimojo susisiekimo maršruto atstumą kilometrais padauginus iš pusės per metus atliekamų reisų skaičiaus. Garantija turi galioti ne trumpiau kaip 12 mėnesių nuo leidimo išdavimo dienos. Garantijos vertė nustatoma Transporto saugos administracijos ir vežėjo sutartyje. Jeigu vežėjas nesilaiko šio straipsnio reikalavimų, jis privalo sumokėti 10 procentų garantijoje nurodytos sumos Transporto saugos administracijai.

10 procentų garantijoje nurodytos sumos sumokama Transporto saugos administracijai jos nustatyta tvarka viešųjų paslaugų teikimo tolimojo susisiekimo maršrutais organizavimui kompensuoti kiekvieną kartą bet kuriuo iš nurodytų atvejų Transporto saugos administracijai priėmus sprendimą dėl to, kad:

1) vežėjas pažeidžia bent vieną iš keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutu reikalavimų, nurodytų šio straipsnio 9 ir 10 dalyse;

2) vežėjas keleiviams nesudaro galimybės įsigyti bilietus internetu iš anksto ir (arba) autobusuose ir (arba) autobusų stotims nesudaro galimybių parduoti bilietus į vežėjo reisą (-us);

3) vežėjas dėl nuo jo priklausančių priežasčių neteikia realaus laiko geografinės padėties duomenų į IS „Vintra“ ilgiau kaip

48 valandas.“

Pritarti. 13. Ekonomikos komitetas, 2023-02-08. 6 Argumentai: Susisiekimas sausumos transportu, ypač tokiu transportu, kuris nepaprastosios situacijos atveju gali pervežti didelį kiekį civilių turi būti laikomas nacionalinio saugumo klausimu. Todėl į keleivių pervežimo rinką turi būti leidžiama patekti tik tiems keleivių vežėjams, kurie nekelia abejonių dėl nacionalinio saugumo interesų užsitikrinimo. Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo projekto 6 straipsniu įstatymą pildančio 18² straipsnio 2 dalį 7 punktu ir jį išdėstyti taip: „7) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai pateikti atitikties nacionalinio saugumo interesams deklaraciją, jog vežėjas, jo steigėjai, kontroliuojantys asmenys, galutiniai naudos gavėjai ar kiti su jais susiję asmenys nėra susiję su Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtintomis valstybėmis ar teritorijomis, kurios kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.“ Pritarti 14.

Ekonomikos komitetas, 2022-12-026 Argumentai: Taikomos sankcijos turi būti proporcingos pažeidimo mastui, todėl siūlomas pakeitimas subalansuoja taikomas sankcijas ir pažeidimus bei leidžia pažeidimą padariusiam vežėjui ištaisyti pažeidimą. Tokia sistema suteikia tvarumą ir atspindi keleivių interesus. Pasiūlymas:

1. Pakeisti

įstatymo projekto 6 straipsniu įstatymą pildančio 18² straipsnio 6 ir 7 dalis, papildyti dalį naujomis 8-11 dalimis (atitinkamai pakeisti likusių punktų numeraciją) ir 18² straipsnio 6-11 dalis išdėstyti taip: „6.

10 procentų

garantijoje nurodytos sumos sumokama Transporto saugos administracijai jos nustatyta tvarka viešųjų paslaugų teikimo tolimojo susisiekimo maršrutais organizavimui kompensuoti kiekvieną kartą bet kuriuo iš nurodytų atvejų Transporto saugos administracijai priėmus sprendimą dėl to, kad Vežėjas įspėjamas raštu apie leidimo galiojimo konkrečiame maršrute sustabdymą, jeigu Transporto saugos administracija nustato, kad jis:

1) vežėjas pažeidžia bent vieną iš keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutu reikalavimų, nurodytų nesilaiko šio straipsnio 9 2 dalies 2–4 punktuose nustatytų reikalavimų;

2) nesilaiko šio straipsnio 13 ir 10 14 dalyse nustatytų reikalavimų;

2) vežėjas keleiviams nesudaro galimybės įsigyti bilietus internetu iš anksto ir (arba) autobusuose ir (arba) autobusų, geležinkelio stotims, oro uostams, kuriuose prasideda ar baigiasi tolimojo susisiekimo maršrutai, nesudaro galimybių parduoti bilietus į vežėjo reisą (-us);

3) vežėjas dėl nuo jo priklausančių priežasčių neteikia realaus laiko geografinės padėties duomenų į IS „Vintra“ ilgiau kaip 48 val.;

4) vežėjas be pateisinamos priežasties daugiau kaip 2 kartus per metus nukrypsta nuo reisų tvarkaraščio daugiau kaip 15 minučių;

5) vežėjas daugiau kaip 2 kartus per metus pažeidžia vairuotojų darbo ir poilsio režimą;

6) vežėjas Transporto saugos administracijai jos nustatytu laiku ir tvarka nepateikia keleivių srautų, realaus laiko autobusų stebėjimo (arba prisijungimo prie realaus laiko autobusų stebėjimo sistemų) ataskaitų;

7) vežėjas 3) pateikė netikslią ar neišsamią ir (ar) ne visą informaciją, dokumentus ar klaidingus duomenis, netinkamai įformintus dokumentus dėl atitikties šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams;

4) daugiau kaip 2 kartus per metus pažeidžia nuolaidų, nurodytų Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatyme, taikymo tvarką;

5) Transporto saugos administracijai jos nustatytu laiku ir tvarka nepateikia keleivių srautų, realaus laiko autobusų stebėsenos (arba prisijungimo prie realaus laiko autobusų stebėsenos sistemų) ataskaitų.

10 procentų

garantijoje nurodytos sumos sumokama Transporto saugos administracijai jos nustatyta tvarka viešųjų paslaugų teikimo tolimojo susisiekimo maršrutais organizavimui kompensuoti kiekvieną kartą bet kuriuo iš nurodytų atvejų Transporto saugos administracijai priėmus sprendimą dėl to, kad Vežėjas įspėjamas raštu apie leidimo galiojimo konkrečiame maršrute sustabdymą, jeigu Transporto saugos administracija nustato, kad jis:

1) vežėjas pažeidžia bent vieną iš keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutu reikalavimų, nurodytų nesilaiko šio straipsnio 9 2 dalies 2–4 punktuose nustatytų reikalavimų;

2) nesilaiko šio straipsnio 13 ir 10 14 dalyse nustatytų reikalavimų;

2) vežėjas keleiviams nesudaro galimybės įsigyti bilietus internetu iš anksto ir (arba) autobusuose ir (arba) autobusų, geležinkelio stotims, oro uostams, kuriuose prasideda ar baigiasi tolimojo susisiekimo maršrutai, nesudaro galimybių parduoti bilietus į vežėjo reisą (-us);

3) vežėjas dėl nuo jo priklausančių priežasčių neteikia realaus laiko geografinės padėties duomenų į IS „Vintra“ ilgiau kaip 48 val.;

4) vežėjas be pateisinamos priežasties daugiau kaip 2 kartus per metus nukrypsta nuo reisų tvarkaraščio daugiau kaip 15 minučių;

5) vežėjas daugiau kaip 2 kartus per metus pažeidžia vairuotojų darbo ir poilsio režimą;

6) vežėjas Transporto saugos administracijai jos nustatytu laiku ir tvarka nepateikia keleivių srautų, realaus laiko autobusų stebėjimo (arba prisijungimo prie realaus laiko autobusų stebėjimo sistemų) ataskaitų;

7) vežėjas 3) pateikė netikslią ar neišsamią ir (ar) ne visą informaciją, dokumentus ar klaidingus duomenis, netinkamai įformintus dokumentus dėl atitikties šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams;

4) daugiau kaip 2 kartus per metus pažeidžia nuolaidų, nurodytų Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatyme, taikymo tvarką;

5) Transporto saugos administracijai jos nustatytu laiku ir tvarka nepateikia keleivių srautų, realaus laiko autobusų stebėsenos (arba prisijungimo prie realaus laiko autobusų stebėsenos sistemų) ataskaitų. 7.

7. Vežėjas, įspėtas raštu apie leidimo galiojimo

sustabdymą, turi pašalinti Transporto saugos administracijos nustatytus pažeidimus per ne ilgesnį kaip 30 darbo dienų terminą, skaičiuojamą nuo Transporto saugos administracijos įspėjimo gavimo dienos. 8. Leidimo sustabdomas, jeigu vežėjas:

1) įspėtas raštu apie leidimo galiojimo sustabdymą, per ne ilgesnį kaip 30 darbo dienų terminą pažeidimams pašalinti, skaičiuojamą nuo Transporto saugos administracijos įspėjimo gavimo dienos, nepašalina nustatytų pažeidimų, dėl kurių buvo įspėtas raštu apie leidimo galiojimo sustabdymą;

2) pats raštu prašo Transporto saugos administracijos sustabdyti leidimo galiojimą prašomam laikotarpiui. 9. Transporto saugos administracija, priėmusi sprendimą sustabdyti leidimo galiojimą, per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos raštu praneša apie tai vežėjui ir motyvuotai nurodo leidimo galiojimo sustabdymo priežastis. Transporto saugos administracijos nustatyti pažeidimai, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas, turi būti pašalinti per ne ilgesnį kaip 30 darbo dienų terminą, skaičiuojamą nuo Transporto saugos administracijos pranešimo gavimo dienos. 10. Kai vežėjas pateikia Transporto saugos administracijai dokumentus, kuriais įrodoma, kad pažeidimai, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas, per šio straipsnio

7 dalyje nustatytą terminą yra pašalinti, išskyrus šio straipsnio

11 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, ir Transporto saugos administracija

nustato, kad nurodyti pažeidimai yra pašalinti, leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas ir vežėjas informuojamas apie leidimo galiojimo panaikinimą nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas 5 darbo dienas nuo šių dokumentų gavimo dienos ir per 3 darbo dienas nuo sprendimo panaikinti leidimo galiojimo sustabdymą priėmimo dienos apie tai pranešama vežėjui. 7. 11.

11. Leidimo

galiojimas panaikinamas ir vežėjas informuojamas apie leidimo galiojimo panaikinimą nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas bet kuriuo iš nurodytų atvejų:

1) vežėjas, kuris yra fizinis asmuo, miršta ar vežėjas, kuris nėra fizinis asmuo, buvo likviduotas, baigė savo veiklą, bankrutavo arba pateikė prašymą panaikinti leidimą;

2) vežėjas neteko šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytos licencijos (licencija buvo panaikinta);

3) vežėjas pakartotinai per vienus metus padarė antrą tokį patį pažeidimą, dėl kurio nuo Transporto saugos administracija yra priėmusi sprendimą, nurodytą šio straipsnio 6 dalyje;

4) vežėjas nepradėjo vykdyti leidime nurodytos veiklos per 7 darbo dienas nuo leidime nurodytos administracijos pranešimo apie leidimo išdavimo galiojimo sustabdymą gavimo dienos vežėjas tęsia veiklą pagal leidime nurodytą veiklą;

5) vežėjas nesilaiko šio straipsnio 11 dalyje numatyto bent vieno draudimo;

6) vežėjas neįvykdo įpareigojimo vežti keleivius ne trumpiau kaip 12 mėnesių nuo leidimo išdavimo dienos. 4) vežėjas, sustabdžius leidimo galiojimą, per ne ilgesnį kaip 30 darbo dienų terminą, skaičiuojamą nuo Transporto saugos administracijos pranešimo gavimo dienos, nepašalina nustatytų pažeidimų, dėl kurių leidimo galiojimas buvo sustabdytas.“

2. Buvusias 18² straipsnio 8 – 12

dalis pernumeruoti į 12 – 16 dalis: „8. 12. Jeigu leidimo galiojimas panaikinamas (...). 9. 13. Vežėjas, vykdantis leidime nurodytą veiklą, privalo (...):

10. 14. Vežėjo autobusas, kuriuo vykdoma leidime nurodyta veikla, veiklos

vykdymo metu turi (...):

4) vežti keleivius tik sėdimosiose vietose;

12. 16. Vežėjas, kuriam buvo panaikintas leidimas (...).“

Pritarti. 15.

15. Ekonomikos

komitetas, 2023-03-148 Argumentai: Tolimojo susisiekimo reglamentavimas turi užtikrinti keleivių interesų apsaugą tokiu būdu, jog priėmus įstatymo pataisas keleivis pokyčio nepajustų, t.y. nebūtų pablogintos susisiekimo galimybės ir paslaugų kokybė. Siekiant šio tikslo yra būtina užtikrinti paslaugų tęstinumą, sudarant galimybes vežėjams toliau tęsti paslaugų teikimą su sąlyga, jog paslaugų teikimas bus užtikrintas mažiausiai 18 mėn. laikotarpiui, t.y. analogiškam laikotarpiui, kiek galioja garantija naujai sudaromam maršrutui. Tokiu būdu, tiek paslaugų teikimą tęsiantis vežėjas, tiek naujas vežėjas po 18 mėn. įsipareigojimo vykdymo laikotarpio atsiduria vienodoje rinkos situacijoje. Įvertinus tai, kad keleivių vežimas vykdomas nekeičiant maršruto ir tvarkaraščio, todėl įsipareigojimą tęsti paslaugos teikimą pateikusiems vežėjams, LTSA ir kitoms institucijoms neturi būti sukuriama perteklinė administracinė našta antrą kartą suderinti maršrutus, jei jie jau suderinti. Teikiamas įstatymo pakeitimas atspindi Konkurencijos tarybos poziciją suvienodinti visiems vežėjams dalyvavimo rinkoje sąlygas, nes po 18 mėn. nuo veiklos pražios visi vežėjai atsiduria iš esmės vienodo veikimo situacijoje, o 18 mėn. pereinamasis laikotarpis apsaugo rinką ir keleivius nuo sistemos išbalansavimo. Taip pat būtina patikslinti įstatymo įsigaliojimo ir taikymo datas. Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 2 straipsnio 6 ir 7 dalis, 7 straipsnį

ir šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2023 m. liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 2 straipsnio 6 ir 7 dalys įsigalioja 2028 m. sausio 1 d. 3. Šio įstatymo 7 straipsnis įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, susisiekimo ministras iki 2023 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 5.

5. Pagal šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstytą Lietuvos Respublikos kelių

transporto kodekso 18² straipsnį išduoto leidimo įsigaliojimo diena negali būti ankstesnė kaip 2023 m. liepos 1 d. Sutartis dėl keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais turi įsigalioti ne anksčiau kaip tą dieną, kurią įsigalioja išduotas leidimas. 6. Leidimai vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais, išduoti iki šio įstatymo įsigaliojimo ir kurių galiojimas baigėsi š. m. kovo 31 d., galioja iki š. m. birželio 30 d., jeigu jų galiojimas nebuvo sustabdytas arba panaikintas iki š. m. kovo 31 d. Šiems leidimams taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusios teisės aktų nuostatos. 7. Pasibaigus šio straipsnio 6 dalyje nurodytų leidimų galiojimo terminui, užtikrinant tolimąjį susisiekimą, vežėjams, norintiems tęsti paslaugų teikimą tais pačiais maršrutais ir reisais, kurie yra galiojančioje sutartyje su Transporto saugos administracija, išduodami leidimai ir sudaroma sutartis dėl keleivių vežimo, jeigu vežėjas Transporto saugos administracijai iki 2023 birželio 1 d. pateikia prašymą ir įsipareigoja ne trumpiau kaip 18 mėnesių laikotarpiu nuo prašymo pateikimo dienos tęsti paslaugų teikimą tais pačiais maršrutais ir reisais, kuriais paslaugos buvo teikiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo. Įgyvendinant šią nuostatą, Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 14 dalies 5 punktas, 18² straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktai netaikomi vežėjams 18 mėnesių laikotarpiu, nuo sutarties sudarymo ir leidimo išdavimo. 8. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtos ir nebaigtos procedūros dėl leidimų vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais išdavimo, leidimų galiojimo sustabdymo, sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo baigiamos, o pradėta keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais veikla vykdoma pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienas galiojusias nuostatas, išskyrus nuostatas dėl leidimų vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais pratęsimo.“ Pritarti.

Dėl reikalavimų autobusų stotims įgyvendinimo. Tam reikalingas ilgesnis pereinamasis laikotarpis – 2028-01-01. Nes dabar visus reikalavimus atitinka tik 8 didžiųjų miestų I-os kategorijos stotys, o kitoms stotims reikia laiko ir resursų, kad atitiktų keliamus reikalavimus. Ministerija siūlo, kad įsigaliotų nuo 2026-01-01, bet ilgesnio laikotarpio prisitaikyti reikia, ypač, savivaldybių ar jų įmonių valdomoms autobusų stotims. Kita vertus, reikalavimus įgyvendinti anksčiau (bet ne vėliau) – niekas nedraudžia. Dėl pereinamojo laikotarpio. Atsižvelgiant į Konkurencijos Tarybos atstovo š. m. sausio 25 d. LRS EK klausymų metu išsakytą poziciją, kad Įstatymo projekte esamiems vežėjams gali būti nustatytas pereinamasis laikotarpis, tačiau jam pasibaigus esamiems vežėjams turi būti taikomi visi nauji reikalavimai, siūloma nustatyti 18 mėnesių pereinamąjį laikotarpį. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: K.Starkevičius, G.Paluckas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris [1] Atkūrus nepriklausomybę, sovietinė komandinė tolimojo susisiekimo reguliavimo sistema palaipsniui buvo reformuotą į dabartinę ir esami maršrutai buvo įteisinti 1997-2000 metais.

Valstybės politika buvo sureguliuoti keleivinį kelių transportą taip, kad į rinką ateinant naujiems vežėjams, nebūtų pažeidžiami jau dirbančių vežėjų interesai. [2] Konkurencijos tarybos 2020 m. liepos 14 d. nutarimas Nr. 1S-77 (2020) „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu patvirtintų Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklių ir Lietuvos transporto saugos administracijos veiksmų jas įgyvendinant atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“. [3] LVAT 2021 m. gegužės 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-12-502/2021 [4] 2020 m. liepos 14 d. nutarimas Nr. 1S-77 (2020). [5] 2021 m. spalio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI4-782-816/2021. [6] Organisation for Economic Co-operation and Development. Competition assessment toolkit, 2 guidance, 59 p., 62-69 p., 107 p.