Projekto lyginamasis variantas
1Straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas Papildyti 18 straipsnį 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„18 straipsnis. Kelių apsaugos zonų dydis
1Magistralinių kelių apsaugos zona – žemės juosta po 70 metrų į abi puses nuo kelio briaunų. 2. Krašto kelių apsaugos zona – žemės juosta po 50 metrų į abi puses nuo kelio briaunų. 3. Rajoninių kelių apsaugos zona – žemės juosta po 20 metrų į abi puses nuo kelio briaunų. 4. Vietinės reikšmės I, II ir III kategorijos kelių apsaugos zona – žemės juosta po 10 metrų į abi puses nuo kelio briaunų. 5. Vietinės reikšmės IV kategorijos kelių apsaugos zona – žemės juosta po 3 metrus į abi puses nuo kelio briaunų. 6. Urbanizuotose užstatytose teritorijose, išskyrus naujai planuojamas tokias teritorijas, kelio zonų plotis į abi puses nuo kelio briaunų yra:
6.1. šio straipsnio 2 dalyje nurodytos zonos – po 5 metrus; 6.2. šio straipsnio 3 dalyje nurodytos zonos – po 4 metrus; 6.3. šio straipsnio 4 dalyje nurodytos zonos – po 3 metrus.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Gintautas Kindurys
Nr. XIVP-2176(2) Projekto lyginamasis variantas
1straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas Papildyti 18 straipsnį 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:
6Urbanizuotose užstatytose teritorijose, išskyrus naujai planuojamas tokias teritorijas, kelio zonų plotis į abi puses nuo kelio briaunų yra:
6.1. šio straipsnio 2 dalyje nurodytos zonos – po 5 metrus; 6.2. šio straipsnio 3 dalyje nurodytos zonos – po 4 metrus; 6.3. šio straipsnio 4 dalyje nurodytos zonos – po 3 metrus.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Gintautas Kindurys
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos įgyvendindama Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnio 3 dalį (pavedimą įrašyti apsauginių zonų teritorijas į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą) ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 tikslina ir keičia kadastro duomenis žemės sklypams, kuriems jų formavimo metų buvo taikytinos, bet bylose nenurodytos ir į registrą neįrašytos specialiosios sąlygos – kelių apsaugos zonos (Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo III skyrius, antrasis skirsnis), t. y. vykdo jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. Šiame procese paaiškėjo, kad daugybę žemės savininkų sklypų plotų užima kelių apsaugos zonos. Išskirtinė padėtis yra urbanizuotose teritorijose, kurios užstatytos gana seniai (miestai, miesteliai, kaimai), nes jose esantys keliai (kelių juostos) eina palei pat namų valdas, todėl kelių apsaugos zonos užima dideles dalis namų valdų, kur jau nuo seno yra ne tik gyvenamieji, bet ir kiti statiniai. Pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo
reikalingas kelio savininko ar valdytojo pritarimas (derinimas) projektui ar numatomai veiklai. Ribojimai ir draudimai sukuria daug nepatogumų ir diskomforto urbanizuotų teritorijų žemės savininkams, didina administracinę naštą, vilkina elementariausius įgyvendinamus darbus/projektus.
Pažymėtina, kad minėtuose žemės sklypuose palei kelius, kadangi sklypai yra uždari (yra tvoros, aiškios su kaimynais ribos ir pan.), kiekvienas savininkas vykdo įprastas privačiam gyvenimui veiklas ir tik savo teritorijoje, dauguma žemės savininkų veiklų neturi jokios įtakos kelių priežiūrai, jų techninei būklei ir kelių transporto eismo saugumui, nekelia pavojaus žmonių gyvybei ar sveikatai, nebent tos veiklos būtų vykdomos prie pat kelio važiuojamosios dalies (kelio juostos). Todėl urbanizuotose teritorijose, kurios yra nuo seno užstatytos, pakaktų nustatyti daug siauresnes zonas, dėl ko įstatyme numatyti apribojimai būtų taikomi mažesniame plote. Apribojimai tik siauresnėse minėtų zonų teritorijose būtų logiškai pateisinami, mažintų administracinę naštą kelių savininkams (valstybei ir savivaldybėms), nesudarytų veiklų apribojimų nuo seno tose teritorijose gyvenantiems asmenis. Naujai projektuojamoms urbanizuotoms teritorijoms siaurinti zonų nesiūloma. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Gintautas Kindurys. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu zonoms netaikomos išimtys jei keliai yra urbanizuotoje teritorijoje. Krašto kelių apsaugos zona – žemės juosta po 50 metrų į abi puses nuo kelio briaunų. Rajoninių kelių apsaugos zona – žemės juosta po 20 metrų į abi puses nuo kelio briaunų. Vietinės reikšmės I, II ir III kategorijos kelių apsaugos zona – žemės juosta po 10 metrų į abi puses nuo kelio briaunų.
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme urbanizuotų teritorijų sąvoka yra tokia: „Urbanizuotos teritorijos – pastatais užstatytos miestų, miestelių, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijos su inžinerinių komunikacijų koridoriais ir neužstatytais bendrai naudoti pritaikytais želdynais, viešosiomis erdvėmis ir valstybiniais miškais miestuose“. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projektu siūloma urbanizuotose užstatytose teritorijose, išskyrus naujai planuojamas tokias teritorijas, siaurinti kelio apsaugos zonų plotį ir nustatyti į abi puses nuo kelio briaunų: krašto kelių – po 5 metrus; rajoninių kelių –po 4 metrus; vietinės reikšmės I, II ir III kategorijos kelių – po
mažesnėms teritorijoms, todėl žemės savininkai patirtų mažiau suvaržymų, mažėtų įvairių derinimų ir leidimų išdavimų, todėl tai mažintų administracinę naštą kelių (valstybei ir savivaldybėms) ir žemės savininkams. Numatyti apribojimai nesudarytų sąlygų kaip nors bloginti kelių techninę būklę ir kelių transporto eismo saugumą bei neturėtų įtakos žmonių sveikatai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
kriminogeninei situacijai, korupcijai Įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. Tikėtina, kad priėmus įstatymą ir sumažėjus derinimų su kelio savininkais skaičiui, sumažės ir korupcijos tikimybė. 7.
atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai gali būti tik teigiama, kadangi urbanizuotose teritorijose sumažinami įvairūs apribojimai. 8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Tikėtina, kad įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kitų įstatymų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte neapibrėžiama naujų sąvokų. 11. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15.
Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„kelio apsauginė zona“, „specialiosios sąlygos)“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos įgyvendindama Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnio 3 dalį (pavedimą įrašyti apsauginių zonų teritorijas į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą) ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 tikslina ir keičia kadastro duomenis žemės sklypams, kuriems jų formavimo metų buvo taikytinos, bet bylose nenurodytos ir į registrą neįrašytos specialiosios sąlygos – kelių apsaugos zonos (Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo III skyrius, antrasis skirsnis), t. y. vykdo jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. Šiame procese paaiškėjo, kad daugybę žemės savininkų sklypų plotų užima kelių apsaugos zonos. Išskirtinė padėtis yra urbanizuotose teritorijose, kurios užstatytos gana seniai (miestai, miesteliai, kaimai), nes jose esantys keliai (kelių juostos) eina palei pat namų valdas, todėl kelių apsaugos zonos užima dideles dalis namų valdų, kur jau nuo seno yra ne tik gyvenamieji, bet ir kiti statiniai. Pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo
reikalingas kelio savininko ar valdytojo pritarimas (derinimas) projektui ar numatomai veiklai. Ribojimai ir draudimai sukuria daug nepatogumų ir diskomforto urbanizuotų teritorijų žemės savininkams, didina administracinę naštą, vilkina elementariausius įgyvendinamus darbus/projektus.
Pažymėtina, kad minėtuose žemės sklypuose palei kelius, kadangi sklypai yra uždari (yra tvoros, aiškios su kaimynais ribos ir pan.), kiekvienas savininkas vykdo įprastas privačiam gyvenimui veiklas ir tik savo teritorijoje, dauguma žemės savininkų veiklų neturi jokios įtakos kelių priežiūrai, jų techninei būklei ir kelių transporto eismo saugumui, nekelia pavojaus žmonių gyvybei ar sveikatai, nebent tos veiklos būtų vykdomos prie pat kelio važiuojamosios dalies (kelio juostos). Todėl urbanizuotose teritorijose, kurios yra nuo seno užstatytos, pakaktų nustatyti daug siauresnes zonas, dėl ko įstatyme numatyti apribojimai būtų taikomi mažesniame plote. Apribojimai tik siauresnėse minėtų zonų teritorijose būtų logiškai pateisinami, mažintų administracinę naštą kelių savininkams (valstybei ir savivaldybėms), nesudarytų veiklų apribojimų nuo seno tose teritorijose gyvenantiems asmenis. Naujai projektuojamoms urbanizuotoms teritorijoms siaurinti zonų nesiūloma. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Gintautas Kindurys. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu zonoms netaikomos išimtys jei keliai yra urbanizuotoje teritorijoje. Krašto kelių apsaugos zona – žemės juosta po 50 metrų į abi puses nuo kelio briaunų. Rajoninių kelių apsaugos zona – žemės juosta po 20 metrų į abi puses nuo kelio briaunų. Vietinės reikšmės I, II ir III kategorijos kelių apsaugos zona – žemės juosta po 10 metrų į abi puses nuo kelio briaunų.
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme urbanizuotų teritorijų sąvoka yra tokia: „Urbanizuotos teritorijos – pastatais užstatytos miestų, miestelių, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijos su inžinerinių komunikacijų koridoriais ir neužstatytais bendrai naudoti pritaikytais želdynais, viešosiomis erdvėmis ir valstybiniais miškais miestuose“. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projektu siūloma urbanizuotose užstatytose teritorijose, išskyrus naujai planuojamas tokias teritorijas, siaurinti kelio apsaugos zonų plotį ir nustatyti į abi puses nuo kelio briaunų: krašto kelių – po 5 metrus; rajoninių kelių –po 4 metrus; vietinės reikšmės I, II ir III kategorijos kelių – po
mažesnėms teritorijoms, todėl žemės savininkai patirtų mažiau suvaržymų, mažėtų įvairių derinimų ir leidimų išdavimų, todėl tai mažintų administracinę naštą kelių (valstybei ir savivaldybėms) ir žemės savininkams. Numatyti apribojimai nesudarytų sąlygų kaip nors bloginti kelių techninę būklę ir kelių transporto eismo saugumą bei neturėtų įtakos žmonių sveikatai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
kriminogeninei situacijai, korupcijai Įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. Tikėtina, kad priėmus įstatymą ir sumažėjus derinimų su kelio savininkais skaičiui, sumažės ir korupcijos tikimybė. 7.
atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai gali būti tik teigiama, kadangi urbanizuotose teritorijose sumažinami įvairūs apribojimai. 8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Tikėtina, kad įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kitų įstatymų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte neapibrėžiama naujų sąvokų. 11. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15.
Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„kelio apsauginė zona“, „specialiosios sąlygos)“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2022-10-31 Nr. XIVP–2176(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo projekto 1 straipsniu Specialiųjų žemės naudojimų sąlygų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 18 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti sumažintą krašto kelių, rajoninių kelių ir vietinės reikšmės I, II ir III kategorijų kelių, esančių urbanizuotose užstatytose teritorijose, apsaugos zonų dydį, nei šie dydžiai yra nustatyti keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad ,,projektu siūloma urbanizuotose užstatytose teritorijose, išskyrus naujai planuojamas tokias teritorijas, siaurinti kelio apsaugos zonų plotį ir nustatyti į abi puses nuo kelio briaunų: krašto kelių – po 5 metrus; rajoninių kelių – po 4 metrus; vietinės reikšmės I, II ir III kategorijos kelių – po 3 metrus. Nustačius siauresnes kelių apsaugos zonas, įvairūs apribojimai būtų taikomi mažesnėms teritorijoms, todėl žemės savininkai patirtų mažiau suvaržymų, mažėtų įvairių derinimų ir leidimų išdavimų, todėl tai mažintų administracinę naštą kelių (valstybei ir savivaldybėms) ir žemės savininkams. Numatyti apribojimai nesudarytų sąlygų kaip nors bloginti kelių techninę būklę ir kelių transporto eismo saugumą bei neturėtų įtakos žmonių sveikatai“. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais:
Pirma, atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad šio įstatymo tikslas yra užtikrinti visuomenės sveikatos saugą, šiame įstatyme nurodytų objektų ar veiklos apsaugą nuo neigiamų veiksnių ar poveikio, valstybės saugumą, aplinkos ir viešojo intereso apsaugą šiame įstatyme nurodytose teritorijose.
Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta argumentų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad kelis kartus sumažinus aukščiau minėtų kelių apsaugos zonų dydį, būtų užtikrinta visuomenės sveikatos sauga, valstybės saugumas ir kitos vertybės, dėl kurių apsaugos zonose ir yra nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka keičiamo įstatymo 1 straipsnyje nurodytus keičiamo įstatymo tikslus. Antra, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti būtent projekte nurodyto dydžio sumažintas atitinkamų kelių apsaugos zonas. Pažymėtina, kad kelių apsaugos zonų dydžiai, taip pat jose nustatytos konkrečios specialiosios žemės naudojimo sąlygos turėtų užtikrinti, kad bus pasiekti keičiamo įstatymo tikslai. Tuo tarpu projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti būtent tokius dydžius, kurie būtų kelis kartus mažesni už galiojančio įstatymo 18 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytuosius kelių apsaugos zonų dydžius. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka teisėkūros tikslingumo ir efektyvumo principus. Trečia, atkreipiame dėmesį, kad sąvoka ,,urbanizuota teritorija” yra apibrėžta Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 37 dalyje.
Šios sąvokos apibrėžime nurodoma, kad urbanizuota teritorija yra pastatais užstatytos miestų, miestelių, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijos su inžinerinių komunikacijų koridoriais ir neužstatytais bendrai naudoti pritaikytais želdynais, viešosiomis erdvėmis ir valstybiniais miškais miestuose. Taigi, pačiame sąvokos apibrėžime yra nurodoma, kad urbanizuota teritorija yra užstatyta teritorija. Todėl lieka neaišku, kokie esminiai skirtumai būtų tarp sąvokų ,,urbanizuota teritorija“ ir ,,užstatyta urbanizuota teritorija“. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo ir galimo nevienodo sąvokos ,,užstatyta urbanizuota teritorija“ aiškinimo taikant įstatymą, projekte nereikėtų atskleisti šios sąvokos turinio. 2. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 6 dalies nuostatose vietoj žodžio „kelio“ įrašytini žodžiai „kelių apsaugos“. Be to, siekiant suderinti projekto ir keičiamo įstatymo 18 straipsnio nuostatas tarpusavyje, reikėtų vartoti tas pačias formuluotes, nes keičiamo įstatymo 18 straipsnyje, nustatant kelių apsaugos zonas, vartojama formuluotė, jog tai yra žemės juosta, kurią sudaro tam tikras metrų skaičius į abi puses nuo kelio briaunų, o projekto nuostatose tuo pačiu tikslu vartojama formuluotė „kelio zonų plotis“, kurios turinys nėra pakankamai aiškus. 3. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog „Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos įgyvendindama Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo
kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą) ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr.
sklypams, kuriems jų formavimo metų buvo taikytinos, bet bylose nenurodytos ir į registrą neįrašytos specialiosios sąlygos – kelių apsaugos zonos (Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo III skyrius, antrasis skirsnis), t. y. vykdo jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą“. Atsižvelgus į tai, atkreiptinas dėmesys, kad nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei projekto nuostatų, nėra aišku, kaip būtų įgyvendinamas projektu siūlomas naujas teisinis reguliavimas, t. y. neaišku, ar projekto nuostatos būtų taikomos jau prasidėjusiam aiškinamajame rašte nurodytam procesui, taip pat neaišku, ar būtų keičiamos jau į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą įrašytos kelių apsaugos zonų specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir pan. 3. Teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti teritorijų planavimą urbanizuotose užstatytose teritorijose. Atsižvelgus į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 12 punkto ir 5 dalies nuostatas, turėtų būti atliktas teikiamo projekto antikorupcinis vertinimas. 4. Atsižvelgiant į Vyriausybės ir Aplinkos ministerijos kompetenciją, nustatytą keičiamame įstatyme, manytina, kad dėl įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. 5. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas tikslintinas:
išdėstyti taip“;
1 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 6 dalies punktai turi būti žymimi arabiškais skaičiais su skliausteliu. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
aplinkos apsaugos komitetas
ĮSTATYMO PROJEKTO nr. xivp-2176(2) 2023-06-07
dalyvavo: Komiteto nariai: Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, Kasparas Adomaitis, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus; Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai Aistrida Latvėnė, Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė; Kviestieji asmenys:
Seimo narys Gintautas Kindurys, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vyresnioji patarėja Evelina Šernienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-311 Teikiamo įstatymo projekto 1 straipsniu Specialiųjų žemės naudojimų sąlygų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 18 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti sumažintą krašto kelių, rajoninių kelių ir vietinės reikšmės I, II ir III kategorijų kelių, esančių urbanizuotose užstatytose teritorijose, apsaugos zonų dydį, nei šie dydžiai yra nustatyti keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad ,,projektu siūloma urbanizuotose užstatytose teritorijose, išskyrus naujai planuojamas tokias teritorijas, siaurinti kelio apsaugos zonų plotį ir nustatyti į abi puses nuo kelio briaunų: krašto kelių – po 5 metrus; rajoninių kelių – po 4 metrus; vietinės reikšmės I, II ir III kategorijos kelių – po 3 metrus.
Nustačius siauresnes kelių apsaugos zonas, įvairūs apribojimai būtų taikomi mažesnėms teritorijoms, todėl žemės savininkai patirtų mažiau suvaržymų, mažėtų įvairių derinimų ir leidimų išdavimų, todėl tai mažintų administracinę naštą kelių (valstybei ir savivaldybėms) ir žemės savininkams. Numatyti apribojimai nesudarytų sąlygų kaip nors bloginti kelių techninę būklę ir kelių transporto eismo saugumą bei neturėtų įtakos žmonių sveikatai“. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais:
Pirma, atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad šio įstatymo tikslas yra užtikrinti visuomenės sveikatos saugą, šiame įstatyme nurodytų objektų ar veiklos apsaugą nuo neigiamų veiksnių ar poveikio, valstybės saugumą, aplinkos ir viešojo intereso apsaugą šiame įstatyme nurodytose teritorijose. Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta argumentų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad kelis kartus sumažinus aukščiau minėtų kelių apsaugos zonų dydį, būtų užtikrinta visuomenės sveikatos sauga, valstybės saugumas ir kitos vertybės, dėl kurių apsaugos zonose ir yra nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka keičiamo įstatymo 1 straipsnyje nurodytus keičiamo įstatymo tikslus. Antra, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti būtent projekte nurodyto dydžio sumažintas atitinkamų kelių apsaugos zonas.
Pažymėtina, kad kelių apsaugos zonų dydžiai, taip pat jose nustatytos konkrečios specialiosios žemės naudojimo sąlygos turėtų užtikrinti, kad bus pasiekti keičiamo įstatymo tikslai. Tuo tarpu projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti būtent tokius dydžius, kurie būtų kelis kartus mažesni už galiojančio įstatymo 18 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytuosius kelių apsaugos zonų dydžius. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka teisėkūros tikslingumo ir efektyvumo principus. Trečia, atkreipiame dėmesį, kad sąvoka ,,urbanizuota teritorija” yra apibrėžta Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 37 dalyje. Šios sąvokos apibrėžime nurodoma, kad urbanizuota teritorija yra pastatais užstatytos miestų, miestelių, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijos su inžinerinių komunikacijų koridoriais ir neužstatytais bendrai naudoti pritaikytais želdynais, viešosiomis erdvėmis ir valstybiniais miškais miestuose. Taigi, pačiame sąvokos apibrėžime yra nurodoma, kad urbanizuota teritorija yra užstatyta teritorija. Todėl lieka neaišku, kokie esminiai skirtumai būtų tarp sąvokų ,,urbanizuota teritorija“ ir ,,užstatyta urbanizuota teritorija“. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo ir galimo nevienodo sąvokos ,,užstatyta urbanizuota teritorija“ aiškinimo taikant įstatymą, projekte nereikėtų atskleisti šios sąvokos turinio. Pritarti
2022-10-311 Siekiant teisinio aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 6 dalies nuostatose vietoj žodžio „kelio“ įrašytini žodžiai „kelių apsaugos“.
Be to, siekiant suderinti projekto ir keičiamo įstatymo 18 straipsnio nuostatas tarpusavyje, reikėtų vartoti tas pačias formuluotes, nes keičiamo įstatymo 18 straipsnyje, nustatant kelių apsaugos zonas, vartojama formuluotė, jog tai yra žemės juosta, kurią sudaro tam tikras metrų skaičius į abi puses nuo kelio briaunų, o projekto nuostatose tuo pačiu tikslu vartojama formuluotė „kelio zonų plotis“, kurios turinys nėra pakankamai aiškus. Pritarti
2022-10-31 Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog „Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos įgyvendindama Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnio 3 dalį (pavedimą įrašyti apsauginių zonų teritorijas į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą) ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 tikslina ir keičia kadastro duomenis žemės sklypams, kuriems jų formavimo metų buvo taikytinos, bet bylose nenurodytos ir į registrą neįrašytos specialiosios sąlygos – kelių apsaugos zonos (Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo III skyrius, antrasis skirsnis), t. y. vykdo jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą“.
Atsižvelgus į tai, atkreiptinas dėmesys, kad nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei projekto nuostatų, nėra aišku, kaip būtų įgyvendinamas projektu siūlomas naujas teisinis reguliavimas, t. y. neaišku, ar projekto nuostatos būtų taikomos jau prasidėjusiam aiškinamajame rašte nurodytam procesui, taip pat neaišku, ar būtų keičiamos jau į
apsaugos zonų specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir pan. Pritarti
2022-10-31 Teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti teritorijų planavimą urbanizuotose užstatytose teritorijose. Atsižvelgus į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies
antikorupcinis vertinimas. Pritarti
2022-10-31 Atsižvelgiant į Vyriausybės ir Aplinkos ministerijos kompetenciją, nustatytą keičiamame įstatyme, manytina, kad dėl įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti
2022-10-31 Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas tikslintinas:
skliausteliu. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Giedrius Bujokas 2023-06-01 Argumentai: Siūlomi koreguoti įstatymo punktai atsižvelgiant į tai, jog atliekant statinių projektų derinimo procedūras su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija, toliau Direkcija, susiduriama su problema, kai vadovaujamasi šiuo metu galiojančia tvarka, numatytomis apsaugos zonomis, bei draudimais dėl veiklų jose. Anksčiau detaliuoju planu suplanuotai vietovei, parengus statinio projektą ir pradėjus derinimo procedūras su Direkcija nėra galimybės toliau tęsti statinio projekto nes derinimų eigoje projektai atmetami kaip pažeidžiantys siūlomo keisti įstatymo nuostatas. Direkcija projektuojamus pastatus siūlo „patraukti“ už apsaugos zonų ribų, nors jie numatyti detaliuoju planu leistinoje užstatymo zonoje, kurioje nėra išskirta konkreti statinio paskirtis, kaip pavyzdžiui su transporto priemonių ir eismo dalyvių aptarnavimu susiję statiniai.
Direkcija įgyvendindama siūlomo keisti įstatymo nuostatas taip pat teritorijų plėtotojai ir statytojai yra įsprausti į šių dienų apsaugos zonų rėmus, nors šiuos dokumentus pati Direkcija bei kitos institucijos, kurioms buvo priskirta derinimo procedūra, buvo derinusios detaliųjų planų sprendinius su numatyta statinių statybos zona. Pažymint tai, Direkcijai nėra aktualu tai, jog atitinkami galiojantys teritorijų planavimo dokumentai pagal LR Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas galioja neribotai ir galioja aukščiau vėlesnių dokumentų kol jie nėra keičiami/koreguojami. Derinimų procedūros vykdomos pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, teritorijų planavimo dokumentai interpretuojami kaip rekomendacija. Susiklosčiusi situacija riboja potencialių teritorijų plėtotojų ir statytojų plėtrą retai urbanizuotose ir/ar priemiestinėse teritorijoje. Žemės sklypuose, kuriuose yra parengti teritorijų planavimo dokumentai, pažymėjus šiuo metu galiojančia kelių apsaugos zoną, statyba sklype tampa nebeįmanoma. Pasiūlymas:
Siūlau papildyti 18 straipsnį 6 dalimi: „6. Gali būti nustatomos kitos kelių apsaugos zonos, jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, Teritorijų planavimo įstatyme nustatytais atvejais patvirtintuose bei galiojančiuose teritorijų planavimo detaliojo planavimo lygmens dokumentuose numatytas ir pažymėtas kelių apsaugos zonos dydis.“ Siūlau papildyti 19 straipsnį 4 dalimi: „4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti draudimai taikomi nuo Teritorijų planavimo įstatyme nustatytais atvejais patvirtintuose bei galiojančiuose teritorijų planavimo detaliojo planavimo lygmens dokumentuose numatytos ir pažymėtos kelių apsaugos zonos.“ Apsispręsti pagrindiniame komitete 4.
Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-05-10 Pritarti Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2176(2) (toliau – Įstatymo projektas) keliamam tikslui – nustatyti mažesnių dydžių kelių apsaugos zonas urbanizuotose teritorijose, tačiau nepritarti Įstatymo projektu siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms dėl toliau nurodytų priežasčių:
specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – Įstatymas) 141 straipsnio
(ar) kitokiai veiklai, dėl kurios turėjo būti nustatytos šiame Įstatyme nurodytos teritorijos, statybą leidžiantys dokumentai išduoti, projektai, kuriems įstatymų nustatytais atvejais tokie dokumentai neišduodami, suderinti ir ši veikla vykdoma, bet šiame Įstatyme nurodytos teritorijos nenustatytos ir neįrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, jas nustato Vyriausybė ar Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tvirtinamuose planuose, žemėlapiuose ir (ar) schemose iki 2024 m. gruodžio 31 d.
Įstatymo projekte nėra numatytos Įstatymo taikymo nuostatos, nurodančios, pagal kokį teisinį reguliavimą turėtų būti baigiami pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, statinių projektai, kiti dokumentai, kuriuose nustatomos kelių apsaugos zonos, kad siūlomas teisinis reguliavimas užtikrintų teisėtų lūkesčių apsaugą, siekiant išvengti piktnaudžiavimų ir siekio įteisinti neteisėtos veiklos padarinius (įvertinant, kad dabartinės keičiamo įstatymo nuostatos galiojančios, visuotinai žinomos ir taikytinos nuo 2020 m. sausio 1 d.). Taip pat nėra aišku, kaip bus įgyvendinamas siūlymas Įstatymo projektu daryti poveikį tik jau esantiems, iki šio Įstatymo projekto priėmimo ir pakeitimų įsigaliojimo atsiradusiems, teisiniams santykiams. 2.
teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 37 dalyje nustatyta, kad urbanizuotos teritorijos – pastatais užstatytos miestų, miestelių, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijos su inžinerinių komunikacijų koridoriais ir neužstatytais bendrai naudoti pritaikytais želdynais, viešosiomis erdvėmis ir valstybiniais miškais miestuose, tačiau siekiant aiškiai nustatyti, kaip praktiškai būtų taikomi Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai, siūloma numatyti kelių apsaugos zonų statiniais užstatytose gyvenamosiose teritorijose nustatymo tvarką, kad Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai neturėtų neigiamos įtakos eismo saugai keliuose, nebūtų sunkinamos kelių plėtros galimybės, priežiūros sąlygos, saugaus eismo priemonių įgyvendinimas, galimybės užtikrinti higienos normose nustatytus transporto priemonių eismo sukeliamo triukšmo ir taršos ribinius dydžius, netektų dar labiau riboti leistino važiavimo greičio. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad urbanizuotos teritorijos iš esmės niekur nėra tiksliai nustatytos. Teritorijų planavimo dokumentuose dažnai urbanizuotos teritorijos nėra atskirtos nuo urbanizuojamų teritorijų (t. y. toms pačioms teritorijoms priskiriami ne tik faktiškai užstatyti žemės sklypai, bet ir žemės ūkio paskirties žemės sklypai (dirbamos žemės plotai, pievos ir t. t.), kiti žemės sklypai, kuriuose nėra jokių pastatų). Neretai tokioms teritorijoms priskiriama iš esmės beveik visa savivaldybės teritorija, t. y. neurbanizuojamoms teritorijoms priskiriama (paliekama) tik dalis didelių miškų ir dideli vandens telkiniai.
Urbanizuotose teritorijose (pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus) esančiuose žemės sklypuose, nepaisant to, kiek esami statiniai (pastatai) nutolę nuo kelių, Įstatymo projektu būtų įteisinama galimybė vykdyti naujas veiklas (statyti naujus pastatus ar kitus statinius, įrengti įrenginius, kasti atvirus vandens telkinius, sandėliuoti medžiagas ir kita) nesilaikant kelio apsaugos zonos apribojimo iki pat kelio sklypo ribos. Aiškinamajame rašte išdėstytas teiginys, kad pasiūlymas sumažinti kelių apsaugos zonas neturėtų įtakos žmonių sveikatai, yra netikslus, nes įtaka sveikatai būtų dėl neleistino transporto priemonių keliamo triukšmo, oro taršos, ypač prie pat intensyvaus eismo kelio pastatytuose gyvenamuosiuose namuose ar visuomeniniuose pastatuose. Atsižvelgiant į tai, neturėtų būti įteisinama chaotiška pastatų plėtra šalia kelio, dar labiau ribojant kelių plėtros galimybes, matomumo sąlygas, taip pat nepaliekant galimybės užtikrinti transporto priemonių eismo keliamo triukšmo ir taršos ribinius dydžius gyvenamuosiuose namuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje. Esamų pastatų plėtra ir naujų pastatų statyba galėtų būti vykdoma ir kelių apsaugos zonose, tačiau neartinant esamo (susiformavusio) užstatymo į kelio pusę. 3. Įstatymo projekte išdėstytas pasiūlymas taikyti mažesnius kelių apsaugos zonų dydžius arba apsaugos zonas sutapatinti su kelių juostų ribomis galėtų būti svarstomas tik tuo atveju, jeigu iš karto už kelio juostos ribų jau yra pastatų (pavyzdžiui, senamiesčiuose, centrinėse gyvenamųjų vietovių dalyse, kuriose pastatai yra arti gatvių važiuojamosios dalies, šaligatvio).
Netaikomos kelių apsaugos zonos galėtų būti pavieniuose įsiterpusiuose neužstatytuose žemės sklypuose, jei kelio plėtra jau ir taip yra ribota dėl kitų šalia esančių pastatų. Kraštiniuose tokių teritorijų žemės sklypuose, nors ir esančiuose šalia užstatytų teritorijų, kelių apsaugos zonos turėtų būti nustatomos nenumatant galimybės plėsti gyvenamųjų vietovių išorinių ribų, nesilaikant kelio apsaugos zonos apribojimo. Įstatymo projektas parengtas neatsižvelgiant į Įstatymo 19 straipsnio nuostatas, kuriomis jau yra nustatyta, kad kelių apsaugos zonose miestuose, miesteliuose ir kaimų kompaktiškai užstatytose teritorijose leidžiama statyti ir (ar) rekonstruoti pastatus (jeigu rekonstravimo metu didėja pastato išorės matmenys), kurie nesusiję su kelių transporto priemonių ir eismo dalyvių aptarnavimu. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojantį reguliavimą nurodytai veiklai turi pritarti kelio savininkas ar valdytojas, kuris įvertina, ar nurodyti darbai netrukdys numatytai kelių plėtrai ir priežiūrai, ar nepablogins kelio techninės būklės, ar bus užtikrintas kelių transporto eismo saugumo reikalavimų laikymasis ir (ar) nekils pavojaus aplinkai, žmonių turtui, gyvybei ar sveikatai.
Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 5 ir 7 dalyse įtvirtinto teisėkūros efektyvumo principo, reiškiančio, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės, ir sistemiškumo principo, reiškiančio, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, jog kelių apsaugos zonos nuo kelio briaunų į abi puses nustatomos siekiant sudaryti saugias eismo sąlygas. Saugios eismo sąlygos sudaromos užtikrinant laisvą nuo kliūčių zoną (t. y. panaikinant kliūtis, trukdančias eismui ir keliančias pavojų), matomumą, eismo pralaidumą. Tam keliai rekonstruojami ir kapitaliai remontuojami, įrengiami šaligatviai ir pėsčiųjų ir dviračių takai, įdiegiamos greičio mažinimo, aplinkos apsaugos priemonės. Pažymėtina, kad urbanizuotose teritorijose (ypač kaimų ir kai kurių miestelių) valstybinės ir vietinės reikšmės keliai dažnai neturi tokiose teritorijose būtinų kelio elementų (šaligatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų, apšvietimo, vandens nuleidimo sistemų ir kita).
Šiuo metu kelių apsaugos zonos nustatytos įvertinus kelių plėtros perspektyvas, todėl, esamas kelių apsaugos zonas užstačius pastatais ir kitais statiniais, bet kokie kelių plėtros darbai pareikalautų papildomų biudžeto lėšų, nes visuomenės poreikiams reikėtų paimti ne tik jau užstatytą žemę, bet ir pastatus, statinius ir įrenginius. Atsižvelgiant į COVID-19 pandemijos ekonomines pasekmes, masinio užsieniečių antplūdžio sukeltą ekstremaliąją situaciją šalyje, sudėtingą geopolitinę situaciją dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje ir jos sukeltą poreikį didinti krašto apsaugos finansavimą (neapsiribojant narystės NATO finansinių įsipareigojimų laikymusi), taip pat į poreikį švelninti augančios infliacijos poveikį gyventojams ir verslui ir siekiant išlaikyti valdžios sektoriaus finansų tvarumą, galimybės didinti valstybės biudžeto asignavimus 2023 m. ir vėlesniems metams yra labai ribotos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kad būtų išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Pritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo Nr. XIII-2166 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2176(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadoje pateiktas pastabas. 6.2. Pasiūlymai: negauta. 7.
sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Justinas Urbanavičius. Komiteto pirmininkė (Parašas) Aistė Gedvilienė Biuro vedėja Birutė Pūtienė