Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 123 straipsnio pakeitimas
netekusiu galios. 2. Buvusius 123 straipsnio 6, 7, 8, 9 punktus laikyti atitinkamai 5, 6, 7, 8 punktais. 2 straipsnis. 126 straipsnio pakeitimas Pakeisti 126 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Darbuotojams, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus darbuotojus,
suteikiamos ne mažiau kaip dvidešimt viena darbo dienų diena (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip dvidešimt keturių penkios darbo dienų dienos (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių savaičių trukmės atostogos.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS darbo kodekso NR. XII-2603 123 ir 126 straipsnių, atmintinų datų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio ir švenčių dienų įstatymo Nr. I-712 1 staipsnio pakeitimo ĮSTATYMŲ
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Darbo kodekso
įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas remiantis tuo, kad atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, Gegužės 1-oji didelei daliai visuomenės nebeturi šventinės reikšmės ir asocijuojasi su sovietine valstybės praeitimi. Lietuvoje nėra susiformavusios Gegužės 1-osios šventimo tradicijos. Šią laisvą dieną daugelis žmonių skiria asmeninėms reikmėms, o ne minėjimams. Suprantama, kad XIX amžiuje, kai gamybos procesas buvo gana brutalus, tekdavo dirbti sunkiomis sąlygomis, tokios šventės, kaip Gegužės 1-oji, turėjo aiškią prasmę. Tačiau šiandien takoskyra tarp darbdavių ir darbuotojų yra labai menka. Taigi, pirminė Gegužės 1-osios šventės idėja, šiandien tampa neaktuali. Svarbu pabrėžti, kad kai kuriais metais kalendorinė gegužės 1-oji sutampa su laisvadieniu ir tampa tiesiog eiline išeigine diena. Todėl vietoje išeiginės dienos Gegužės 1-ąją, įstatymo projektu siūloma papildyti kasmetinių darbuotojų atostogų dienų skaičių papildoma viena diena ir palikti žmonėms teisę patiems apsispręsti, kada skirti laiką poilsiui, šeimai ar draugams. Pagrindinis šio įstatymo projekto tikslas – Gegužės 1- ąją dieną išbraukti iš nedarbo dienų sąrašo, papildant kasmetinių darbuotojų atostogų dienų skaičių papildoma viena diena ir paskelbti Gegužės 1-ąją tik atmintina diena. Šiuo įstatymų projektų rinkiniu suderinamos Atmintinų dienų, Švenčių dienų įstatymų ir Darbo kodekso nuostatos. 2.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai; Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Lietuvos Respublikos Seimo nariai Andrius Bagdonas ir Simonas Gentvilas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Gegužės 1-oji yra šventinė ir nedarbo diena. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Pritarus siūlomam įstatymų projektų rinkiniui, Gegužės 1-oji taptų darbo diena, tačiau darbuotojams padidėtų kasmetinių atostogų dienų skaičius iki dvidešimt vienos darbo dienos – būtų galimybė laisvai pasirinkti, kada pasinaudoti papildoma atostogų diena. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektų rinkinį, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektų rinkinys neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų rinkinys įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Įstatymų projektų rinkinys neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios;
Priėmus įstatymų projektų rinkinį, kitų įstatymų keisti nereikės. 10.
kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymų projektų rinkinys parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymų projektų rinkinio nuostatos atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projektų rinkiniui įgyvendinti naujų įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įstatymų projektų rinkinio įgyvendinimui papildomo valstybės lėšų poreikio nenumatoma. 14. Įstatymų projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai: atmintina diena, gegužės 1-oji. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra Teikia Seimo nariai
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO Nr. XII-2603 123 IR 126 straipsniŲ Pakeitimo
2022-10-19 Nr. XIVP-2171 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 2 straipsniu siūloma pakeisti Darbo kodekso 126 straipsnio 2 dalį ir vietoj šiuo metu nustatytos teisės į dvidešimties ar dvidešimt keturių darbo dienų trukmės kasmetines atostogas nustatyti teisę į dvidešimt vienos ar dvidešimt penkių darbo dienų trukmės kasmetines atostogas. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Pagrindinis šio įstatymo projekto tikslas – Gegužės 1- ąją dieną išbraukti iš nedarbo dienų sąrašo, papildant kasmetinių darbuotojų atostogų dienų skaičių papildoma viena diena ir paskelbti Gegužės 1-ąją tik atmintina diena.“ Siūlymas nustatyti viena darbo diena ilgesnės trukmės kasmetines atostogas svarstytinas. Pažymėtina, kad švenčių dienos nėra poilsio laikas, tapatus kasmetiniam poilsio laikui, kuris suteikiamas kaip kasmetinės atostogos. Pažymėtina ir tai, kad Darbo kodekso 126 straipsnyje nustatyta minimalioji kasmetinių atostogų trukmė, atitinkanti 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų nustatytą minimaliąją kiekvienam darbuotojui taikomą kasmetinių atostogų trukmę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekte nesiūloma ilginti kasmetinių atostogų trukmės tuo atveju, kai darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas. Nepaisant to, kad įstatymo projekte siūloma minimalioji kasmetinių atostogų trukmė gali būti nustatyta, dėl minėtų priežasčių įstatymo projekte siūlomas reguliavimas kelia abejonių. 2. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ patvirtintas Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas:
1) įstatymo projekto pavadinime brauktinas numeris, nes keičiant kodeksus numeriai nerašomi; 2) įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Darbo kodekso 123 straipsnio pakeitimo esmę reikėtų patikslinti atsižvelgiant į tai, kad pripažįstamas netekusiu galios šio straipsnio 1 dalies 5 punktas; 3) įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalies reikėtų atsisakyti, nes pripažinus netekusia galios teisės akto struktūrinę dalį, turinčią eilės numerį, po jos einančių struktūrinių dalių pernumeruoti nereikia. Likusi vienintelė dalis turėtų būti nenumeruojama. 3. Įstatymo projektą reikėtų papildyti 3 straipsniu ir nustatyti šio įstatymo įsigaliojimo datą, subjektą, kuris turėtų priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, ir terminą, iki kurio turi būti priimti šie teisės aktai. 4. Atsižvelgiant į tai, kad naujas teisinis reguliavimas turėtų įtakos tiek darbuotojų, tiek darbdavių teisėms ir pareigoms, dėl įstatymo projekto reikėtų gauti Lietuvos trišalės tarybos išvadą. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]