Projekto lyginamasis variantas Projektas
Pakeisti 72 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Dėstytojui ar mokslo darbuotojui, dirbančiam pagal
neterminuotą darbo sutartį, laimėjus konkursą eiti kitas dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas toje pačioje mokslo ir studijų institucijoje, jo darbo santykiai jam einant naujas pareigas tęsiami pagal neterminuotą darbo sutartį. Jeigu konkurso sąlygas atitinka vienintelis kandidatas, toje mokslo ir studijų institucijoje pagal neterminuotą darbo sutartį einantis docento, asistento, lektoriaus, vyresniojo mokslo darbuotojo ar mokslo darbuotojo pareigas, jis gali būti perkeltas į aukštesnes pareigas toje pačioje mokslo ir studijų institucijoje (atitinkamai į profesoriaus, docento, vyresniojo lektoriaus, vyriausiojo mokslo darbuotojo ir vyresniojo mokslo darbuotojo) be konkurso. Dėstytojui ar mokslo darbuotojui, toje pačioje mokslo ir studijų institucijoje pretenduojančiam į aukštesnes dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas, negali būti mokamas mažesnis negu žemesnėse dėstytojo ar mokslo darbuoto pareigose gautas atlyginimas.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą
įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Laima Nagienė
Projekto lyginamasis variantas Projektas
Pakeisti 72 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Dėstytojui ar mokslo darbuotojui, dirbančiam pagal
neterminuotą darbo sutartį, laimėjus konkursą eiti kitas dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas toje pačioje mokslo ir studijų institucijoje, jo darbo santykiai jam einant naujas pareigas tęsiami pagal neterminuotą darbo sutartį. Jeigu konkurso sąlygas atitinka vienintelis kandidatas, toje mokslo ir studijų institucijoje pagal neterminuotą darbo sutartį einantis docento, asistento, lektoriaus, vyresniojo mokslo darbuotojo ar mokslo darbuotojo pareigas, jis gali būti perkeltas į aukštesnes pareigas toje pačioje mokslo ir studijų institucijoje (atitinkamai į profesoriaus, docento, vyresniojo lektoriaus, vyriausiojo mokslo darbuotojo ir vyresniojo mokslo darbuotojo) be konkurso. Dėstytojui ar mokslo darbuotojui, toje pačioje mokslo ir studijų institucijoje pretenduojančiam į aukštesnes dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas, negali būti mokamas mažesnis negu žemesnėse dėstytojo ar mokslo darbuoto pareigose gautas atlyginimas.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą
įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Laima Nagienė
įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme (toliau - LR MSĮ) visas pareigas užimantiems dėstytojams ir mokslo darbuotojams numatyti minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai. Akivaizdu, kad aukštesnėms dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms yra keliami aukštesni kvalifikaciniai reikalavimai. Pavyzdžiui, į profesoriaus ar vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas gali pretentuoti pirmaujantysis tyrėjas, t.y. savarankiškas mokslininkas (meno daktaras), pirmaujantis savo tyrimų ar mokslo (meno) srityje. LR MSĮ numatyti persidengiantys mokslo institutų darbuotojų pareiginės algos koeficientai. Pavyzdžiui, vadovaujantis LR MSĮ 72¹ straipsnio 2 dalimi, vyriausiojo mokslo darbuotojo minimalus pareiginės algos koeficientas yra mažesnis už maksimalų mokslo darbuotojo bei mokslininko stažuotojo koeficentą ir yra ženkliai mažesnis už minimalų vyresniojo mokslo darbuotojo pareiginės algos maksimalų koeficientą. Tokių pavyzdžių yra ir aukštųjų mokyklų darbo užmokesčių tvarkose. Toks teisinis reguliavimas lemia, kad praktikoje pasitaiko tokių situacijų, kuomet dėstytojas ar mokslo darbuotojas pretenduodamas į aukštesnes pareigas toje pačioje mokslo ir studijų institucijoje gali gauti net mažesnį atlyginimą negu gaudavo užimdamas žemesnes pareigas. Manytina, kad tokia situacija iškreipia dėstytojų ir mokslo darbuotojų karjeros galimybes ir ne tik veikia demotyvuojančiai, bet galimai yra diskriminacinė asmenų, atitinkančių aukštesnius kvalifikacinius reikalavimus atžvilgiu, neatitinka protingumo, proporcingumo ir lygiateisiškumo principų.
Todėl siekiame teisiniame reguliavime numatyti, kad dėstytojui ar mokslo darbuotojui toje pačioje mokslo ir studijų institucijoje pretenduojančiam į aukštesnes dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas, negali būti mokamas mažesnis negu žemesnėse dėstytojo ar mokslo darbuoto pareigose gautas atlyginimas. Pažymėtina, kad 2021 – 2030 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos mokslo plėtros programoje nurodoma, kad būtent kompetentingų tyrėjų trūkumas ir atitinkamas tyrėjų skaičiaus ir tyrėjų kompetencijų augimas ir jų konkurencingumo skatinimas yra pagrindinis aukštojo mokslo iššūkis. Esamo teisinio reguliavimo užprogramuotos aukščiau nurodytos situacijos ypatingai neigiamai veikia tyrėjų motyvaciją, sukuria beviltiškumo ir nesąžiningumo atmosferą mokslo ir studijų institucijose. Profesoriui ar vyriausiam mokslo darbuotojui gaunant tokį patį ar net mažesnį atlygį negu žemesnių pareigų dėstytojui ar mokslo darbuotojui yra neįmanoma tikėtis tyrėjų karjeros proveržio. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Seimo narė Laima Nagienė. 3. Dabartinis teisinis įstatymo projekto aptartų teisinių santykių reglamentavimas Esamas teisinis reguliavimas numato dėstytojų ir mokslo instituto darbuotojų pareigybes ir joms keliamus minimalius kvalifikacinius reikalavimus. LR MSĮ 64¹straipsnyje numatytos keturios mokslo ir studijų institucijų tyrėjų karjeros pakopos. LR MSĮ 65 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tyrėjai arba pripažinti menininkai aukštosiose mokyklose gali užimti profesoriaus, docento, asistento ir jaunesniojo asistento dėstytojų pareigybes.
Asmenys, kurie nėra tyrėjai arba pripažinti menininkai, aukštosiose mokyklose gali užimti vyresniojo lektoriaus arba lektoriaus dėstytojų pareigybes. LR MSĮ 65 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad profesoriaus pareigas gali eiti pirmaujantysis tyrėjas arba pripažintas menininkas. Profesoriaus pareigas einantis pirmaujantysis tyrėjas arba pripažintas menininkas turi rengti mokslininkus, dėstyti studentams, vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą ir jiems vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus. Profesoriaus pareigas einantis pripažintas menininkas, meno daktaras turi rengti profesionalius menininkus, dėstyti studentams, dalyvauti meno veikloje ir (arba) formuoti meno projektų tematiką ir jiems vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus. LR MSĮ 65 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad docento pareigas gali eiti mokslininkas arba meno daktaras, esantis ne žemesnės pakopos kaip pripažintas tyrėjas arba pripažintas menininkas. Docento pareigas einantis pripažintas tyrėjas arba pripažintas menininkas turi dėstyti studentams, vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, skelbti šios veiklos rezultatus. Docento pareigas einantis pripažintas menininkas, meno daktaras turi rengti profesionalius menininkus, dėstyti studentams, dalyvauti meno veikloje. LR MSĮ 65 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad asistento pareigas gali eiti mokslininkas arba meno daktaras, esantis ne žemesnės pakopos kaip patvirtintas tyrėjas arba pripažintas menininkas. Asistentas turi vadovauti studentų praktiniams užsiėmimams (praktiniams darbams, pratyboms, studentų praktikai ir kt.), padėti atlikti mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus. Pastarasis reikalavimas gali būti netaikomas universiteto meno studijų asistentams.
LR MSĮ 65 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jaunesniojo asistento pareigas gali eiti pradedantysis tyrėjas. Jaunesnysis asistentas turi atlikti arba padėti atlikti dėstymo darbus. LR MSĮ 65 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad į vyresniojo lektoriaus pareigas gali pretenduoti asmuo, turintis mokslo (meno) daktaro laipsnį. Vyresnysis lektorius turi dėstyti studentams, dirbti metodinį darbą. LR MSĮ 65 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad į lektoriaus pareigas gali pretenduoti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją. Lektorius turi dėstyti studentams, dirbti metodinį darbą. LR MSĮ 65 straipsnio 8 dalyje nurodomi reikalavimai dėstytojo praktiko pareigoms užimti - į šias pareigas aukštosios mokyklos nustatyta tvarka priimami asmenys, turintys ne trumpesnę kaip 3 metų praktinio darbo patirtį dėstymo srityje ir profesinių pasiekimų. LR MSĮ 65 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad kvalifikacinius dėstytojų pareigybių reikalavimus, ne žemesnius, kaip nustatyti šio straipsnio 2–7 dalyse, konkursų šioms pareigoms eiti organizavimo ir dėstytojų atestavimo tvarką nustato aukštoji mokykla. LR MSĮ 66 straipsnyje reglamentuotos mokslo darbuotojų pareigybės mokslo ir studijų institucijose. Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai gali užimti vyriausiojo mokslo darbuotojo, vyresniojo mokslo darbuotojo, mokslo darbuotojo, mokslininko stažuotojo ir jaunesniojo mokslo darbuotojo mokslo darbuotojų pareigybes. LR MSĮ 66 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti pirmaujantis tyrėjas. Vyriausiasis mokslo darbuotojas turi rengti mokslininkus, vadovauti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, skelbti tyrimų rezultatus. LR MSĮ 66 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti tyrėjas, esantis ne žemesnės pakopos kaip patyręs tyrėjas.
Vyresnysis mokslo darbuotojas turi vadovauti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, skelbti tyrimų rezultatus. LR MSĮ 66 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad mokslo darbuotojo pareigas gali eiti tyrėjas, esantis ne žemesnės pakopos kaip pripažintas tyrėjas. Mokslo darbuotojas turi atlikti mokslinius tyrimus ir vykdyti eksperimentinę plėtrą, skelbti šios veiklos rezultatus. LR MSĮ 66 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad mokslininko stažuotojo pareigas gali eiti tyrėjas, esantis ne žemesnės pakopos kaip pripažintas tyrėjas, apgynęs daktaro disertaciją kitoje institucijoje ne anksčiau kaip prieš 7 metus iki skyrimo į šias pareigas dienos. LR MSĮ 66 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti pradedantis tyrėjas. Jaunesnysis mokslo darbuotojas turi atlikti arba padėti atlikti mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus. LR MSĮ 66 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kvalifikacinius mokslo darbuotojų pareigybių reikalavimus, ne žemesnius, kaip nustatyti šio straipsnio 2–6 dalyse, konkursų šioms pareigoms. LR MSĮ 72 straipsnyje numatyta priėmimo į mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas tvarka. LR MSĮ 72 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad dėstytojui ar mokslo darbuotojui, dirbančiam pagal neterminuotą darbo sutartį, laimėjus konkursą eiti kitas dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas toje pačioje mokslo ir studijų institucijoje, jo darbo santykiai jam einant naujas pareigas tęsiami pagal neterminuotą darbo sutartį.
Jeigu konkurso sąlygas atitinka vienintelis kandidatas, toje mokslo ir studijų institucijoje pagal neterminuotą darbo sutartį einantis docento, asistento, lektoriaus, vyresniojo mokslo darbuotojo ar mokslo darbuotojo pareigas, jis gali būti perkeltas į aukštesnes pareigas toje pačioje mokslo ir studijų institucijoje (atitinkamai į profesoriaus, docento, vyresniojo lektoriaus, vyriausiojo mokslo darbuotojo ir vyresniojo mokslo darbuotojo) be konkurso. LR MSĮ 72¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad mokslo darbuotojų darbo užmokestį sudaro pareiginė alga (mėnesinė alga), priedai ir priemokos, apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, darbą naktį ir viršvalandinį darbą, budėjimą ir darbą sąlygomis, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų ir tokių nukrypimų negalima pašalinti, premijos. Be papildomų pareigų mokslo darbuotojams gali būti mokamas priedas už skubių, svarbių ar sudėtingų darbų (užduočių atlikimą) (LR MSĮ 72¹ straipsnio 11 dalis). LR MSĮ 72¹ straipsnio 5 dalyje nustatyti šie pareiginės algos koeficientai:
laukiama Nauju teisiniu reglamentavimu siūloma numatyti, kad dėstytojui ar mokslo darbuotojui, toje pačioje mokslo ir studijų institucijoje pretenduojančiam į aukštesnes dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas, negali būti mokamas mažesnis negu žemesnėse dėstytojo ar mokslo darbuoto pareigose gautas atlyginimas. Šis teisinio reguliavimo pakeitimas padės išvengti situacijų, kuomet asmuo, kuriam yra keliami aukštesni kvalifikaciniai reikalavimai, kildamas pareigose gali gauti mažesnį už buvusį žemesnėse pareigose atlyginimą, taip išvengiant prieštaravimo protingumo, proporcingumo ir asmenų lygiateisiškumo principams. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus teikiamą Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturi. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės. 10.
Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimams bei bendrinės lietuvių kalbos normoms, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Įstatymų projektų atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projekto nuostatos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamieji teisės aktai nereikalingi. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. 14. Projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimų ir išvadų nereikės. 15. Reikšminiai įstatymo projektų žodžiai. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
Dėstytojas, mokslo darbuotojas, tyrėjas, mokslo ir studijų institucijų tyrėjų karjera;
Papildomų paaiškinimų nėra. Seimo narė Laima Nagienė
įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme (toliau - LR MSĮ) visas pareigas užimantiems dėstytojams ir mokslo darbuotojams numatyti minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai. Akivaizdu, kad aukštesnėms dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms yra keliami aukštesni kvalifikaciniai reikalavimai. Pavyzdžiui, į profesoriaus ar vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas gali pretenduoti pirmaujantysis tyrėjas, t.y. savarankiškas mokslininkas (meno daktaras), pirmaujantis savo tyrimų ar mokslo (meno) srityje. LR MSĮ numatyti persidengiantys mokslo institutų darbuotojų pareiginės algos koeficientai. Pavyzdžiui, vadovaujantis LR MSĮ 72¹ straipsnio 2 dalimi, vyriausiojo mokslo darbuotojo minimalus pareiginės algos koeficientas yra mažesnis už maksimalų mokslo darbuotojo bei mokslininko stažuotojo koeficientą ir yra ženkliai mažesnis už minimalų vyresniojo mokslo darbuotojo pareiginės algos maksimalų koeficientą. Tokių pavyzdžių yra ir aukštųjų mokyklų darbo užmokesčių tvarkose. Toks teisinis reguliavimas lemia, kad praktikoje pasitaiko tokių situacijų, kuomet dėstytojas ar mokslo darbuotojas pretenduodamas į aukštesnes pareigas toje pačioje mokslo ir studijų institucijoje gali gauti net mažesnį atlyginimą negu gaudavo užimdamas žemesnes pareigas. Manytina, kad tokia situacija iškreipia dėstytojų ir mokslo darbuotojų karjeros galimybes ir ne tik veikia demotyvuojančiai, bet galimai yra diskriminacinė asmenų, atitinkančių aukštesnius kvalifikacinius reikalavimus atžvilgiu, neatitinka protingumo, proporcingumo ir lygiateisiškumo principų.
Todėl siekiame teisiniame reguliavime numatyti, kad dėstytojui ar mokslo darbuotojui toje pačioje mokslo ir studijų institucijoje pretenduojančiam į aukštesnes dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas, negali būti mokamas mažesnis negu žemesnėse dėstytojo ar mokslo darbuoto pareigose gautas atlyginimas. Pažymėtina, kad 2021 – 2030 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos mokslo plėtros programoje nurodoma, kad būtent kompetentingų tyrėjų trūkumas ir atitinkamas tyrėjų skaičiaus ir tyrėjų kompetencijų augimas ir jų konkurencingumo skatinimas yra pagrindinis aukštojo mokslo iššūkis. Esamo teisinio reguliavimo užprogramuotos aukščiau nurodytos situacijos ypatingai neigiamai veikia tyrėjų motyvaciją, sukuria beviltiškumo ir nesąžiningumo atmosferą mokslo ir studijų institucijose. Profesoriui ar vyriausiam mokslo darbuotojui gaunant tokį patį ar net mažesnį atlygį negu žemesnių pareigų dėstytojui ar mokslo darbuotojui yra neįmanoma tikėtis tyrėjų karjeros proveržio. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Seimo narė Laima Nagienė. 3. Dabartinis teisinis įstatymo projekto aptartų teisinių santykių reglamentavimas Esamas teisinis reguliavimas numato dėstytojų ir mokslo instituto darbuotojų pareigybes ir joms keliamus minimalius kvalifikacinius reikalavimus. LR MSĮ 64¹straipsnyje numatytos keturios mokslo ir studijų institucijų tyrėjų karjeros pakopos. LR MSĮ 65 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tyrėjai arba pripažinti menininkai aukštosiose mokyklose gali užimti profesoriaus, docento, asistento ir jaunesniojo asistento dėstytojų pareigybes.
Asmenys, kurie nėra tyrėjai arba pripažinti menininkai, aukštosiose mokyklose gali užimti vyresniojo lektoriaus arba lektoriaus dėstytojų pareigybes. LR MSĮ 65 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad profesoriaus pareigas gali eiti pirmaujantysis tyrėjas arba pripažintas menininkas. Profesoriaus pareigas einantis pirmaujantysis tyrėjas arba pripažintas menininkas turi rengti mokslininkus, dėstyti studentams, vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą ir jiems vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus. Profesoriaus pareigas einantis pripažintas menininkas, meno daktaras turi rengti profesionalius menininkus, dėstyti studentams, dalyvauti meno veikloje ir (arba) formuoti meno projektų tematiką ir jiems vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus. LR MSĮ 65 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad docento pareigas gali eiti mokslininkas arba meno daktaras, esantis ne žemesnės pakopos kaip pripažintas tyrėjas arba pripažintas menininkas. Docento pareigas einantis pripažintas tyrėjas arba pripažintas menininkas turi dėstyti studentams, vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, skelbti šios veiklos rezultatus. Docento pareigas einantis pripažintas menininkas, meno daktaras turi rengti profesionalius menininkus, dėstyti studentams, dalyvauti meno veikloje. LR MSĮ 65 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad asistento pareigas gali eiti mokslininkas arba meno daktaras, esantis ne žemesnės pakopos kaip patvirtintas tyrėjas arba pripažintas menininkas. Asistentas turi vadovauti studentų praktiniams užsiėmimams (praktiniams darbams, pratyboms, studentų praktikai ir kt.), padėti atlikti mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus. Pastarasis reikalavimas gali būti netaikomas universiteto meno studijų asistentams.
LR MSĮ 65 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jaunesniojo asistento pareigas gali eiti pradedantysis tyrėjas. Jaunesnysis asistentas turi atlikti arba padėti atlikti dėstymo darbus. LR MSĮ 65 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad į vyresniojo lektoriaus pareigas gali pretenduoti asmuo, turintis mokslo (meno) daktaro laipsnį. Vyresnysis lektorius turi dėstyti studentams, dirbti metodinį darbą. LR MSĮ 65 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad į lektoriaus pareigas gali pretenduoti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją. Lektorius turi dėstyti studentams, dirbti metodinį darbą. LR MSĮ 65 straipsnio 8 dalyje nurodomi reikalavimai dėstytojo praktiko pareigoms užimti - į šias pareigas aukštosios mokyklos nustatyta tvarka priimami asmenys, turintys ne trumpesnę kaip 3 metų praktinio darbo patirtį dėstymo srityje ir profesinių pasiekimų. LR MSĮ 65 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad kvalifikacinius dėstytojų pareigybių reikalavimus, ne žemesnius, kaip nustatyti šio straipsnio 2–7 dalyse, konkursų šioms pareigoms eiti organizavimo ir dėstytojų atestavimo tvarką nustato aukštoji mokykla. LR MSĮ 66 straipsnyje reglamentuotos mokslo darbuotojų pareigybės mokslo ir studijų institucijose. Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai gali užimti vyriausiojo mokslo darbuotojo, vyresniojo mokslo darbuotojo, mokslo darbuotojo, mokslininko stažuotojo ir jaunesniojo mokslo darbuotojo mokslo darbuotojų pareigybes. LR MSĮ 66 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti pirmaujantis tyrėjas. Vyriausiasis mokslo darbuotojas turi rengti mokslininkus, vadovauti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, skelbti tyrimų rezultatus. LR MSĮ 66 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti tyrėjas, esantis ne žemesnės pakopos kaip patyręs tyrėjas.
Vyresnysis mokslo darbuotojas turi vadovauti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, skelbti tyrimų rezultatus. LR MSĮ 66 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad mokslo darbuotojo pareigas gali eiti tyrėjas, esantis ne žemesnės pakopos kaip pripažintas tyrėjas. Mokslo darbuotojas turi atlikti mokslinius tyrimus ir vykdyti eksperimentinę plėtrą, skelbti šios veiklos rezultatus. LR MSĮ 66 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad mokslininko stažuotojo pareigas gali eiti tyrėjas, esantis ne žemesnės pakopos kaip pripažintas tyrėjas, apgynęs daktaro disertaciją kitoje institucijoje ne anksčiau kaip prieš 7 metus iki skyrimo į šias pareigas dienos. LR MSĮ 66 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti pradedantis tyrėjas. Jaunesnysis mokslo darbuotojas turi atlikti arba padėti atlikti mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus. LR MSĮ 66 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kvalifikacinius mokslo darbuotojų pareigybių reikalavimus, ne žemesnius, kaip nustatyti šio straipsnio 2–6 dalyse, konkursų šioms pareigoms. LR MSĮ 72 straipsnyje numatyta priėmimo į mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas tvarka. LR MSĮ 72 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad dėstytojui ar mokslo darbuotojui, dirbančiam pagal neterminuotą darbo sutartį, laimėjus konkursą eiti kitas dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas toje pačioje mokslo ir studijų institucijoje, jo darbo santykiai jam einant naujas pareigas tęsiami pagal neterminuotą darbo sutartį.
Jeigu konkurso sąlygas atitinka vienintelis kandidatas, toje mokslo ir studijų institucijoje pagal neterminuotą darbo sutartį einantis docento, asistento, lektoriaus, vyresniojo mokslo darbuotojo ar mokslo darbuotojo pareigas, jis gali būti perkeltas į aukštesnes pareigas toje pačioje mokslo ir studijų institucijoje (atitinkamai į profesoriaus, docento, vyresniojo lektoriaus, vyriausiojo mokslo darbuotojo ir vyresniojo mokslo darbuotojo) be konkurso. LR MSĮ 72¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad mokslo darbuotojų darbo užmokestį sudaro pareiginė alga (mėnesinė alga), priedai ir priemokos, apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, darbą naktį ir viršvalandinį darbą, budėjimą ir darbą sąlygomis, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų ir tokių nukrypimų negalima pašalinti, premijos. Be papildomų pareigų mokslo darbuotojams gali būti mokamas priedas už skubių, svarbių ar sudėtingų darbų (užduočių atlikimą) (LR MSĮ 72¹ straipsnio 11 dalis). LR MSĮ 72¹ straipsnio 5 dalyje nustatyti šie pareiginės algos koeficientai:
laukiama Nauju teisiniu reglamentavimu siūloma numatyti, kad dėstytojui ar mokslo darbuotojui, toje pačioje mokslo ir studijų institucijoje pretenduojančiam į aukštesnes dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas, negali būti mokamas mažesnis negu žemesnėse dėstytojo ar mokslo darbuoto pareigose gautas atlyginimas. Šis teisinio reguliavimo pakeitimas padės išvengti situacijų, kuomet asmuo, kuriam yra keliami aukštesni kvalifikaciniai reikalavimai, kildamas pareigose gali gauti mažesnį už buvusį žemesnėse pareigose atlyginimą, taip išvengiant prieštaravimo protingumo, proporcingumo ir asmenų lygiateisiškumo principams. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus teikiamą Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturi. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės. 10.
Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimams bei bendrinės lietuvių kalbos normoms, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Įstatymų projektų atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projekto nuostatos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamieji teisės aktai nereikalingi. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. 14. Projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimų ir išvadų nereikės. 15. Reikšminiai įstatymo projektų žodžiai Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
Dėstytojas, mokslo darbuotojas, tyrėjas, mokslo ir studijų institucijų tyrėjų karjera;
Papildomų paaiškinimų nėra. Seimo narė Laima Nagienė
2022-10-20 Nr. XIVP-2170 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Mokslo ir studijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 72 straipsnio 6 dalį ir numatyti, kad dėstytojui ar mokslo darbuotojui, toje pačioje mokslo ir studijų institucijoje pretenduojančiam į aukštesnes dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas, negali būti mokamas mažesnis negu žemesnėse dėstytojo ar mokslo darbuoto pareigose gautas atlyginimas. Siūlomas reguliavimas diskutuotinas. Pirma, pažymėtina, kad tiek projekte, tiek projekto lyginamajame variante dėstomo keičiamo įstatymo 72 straipsnio 6 dalies nuostatų turinys neatitinka šiuo metu galiojančios suvestinės redakcijos teksto (72 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad mokslo ir studijų institucijų dėstytojams ir mokslo darbuotojams šių institucijų nustatyta tvarka gali būti rengiama neeilinė atestacija).Todėl nėra aišku, kokią keičiamo įstatymo normą siekiama pakeisti. Antra, atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 72¹ straipsnyje yra išsamiai reglamentuotos mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo apmokėjimo sąlygos, numatyta, kad darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje ir (ar) institutų vidaus ar darbo tvarkos taisyklėse.
Darbo apmokėjimo sistemoje, atsižvelgiant į šio straipsnio nuostatas, detalizuojami kriterijai (atliekamų užduočių, mokslinių tyrimų lygis ir sudėtingumas, atsakomybės lygis, vykdomų projektų ar užsakymų specifika, pobūdis, rezultatų svarba šalies, visuomenės gerovei ar ūkio plėtrai, specifinių žinių ar įgūdžių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas ir panašiai), kuriais remiantis nustatomi konkretūs instituto darbuotojų pareiginės algos koeficientai, jiems skiriami priedai, priemokos, taip pat nustatoma priedų, priemokų ir premijų mokėjimo tvarka ir sąlygos. Be to, šio straipsnio 5 dalyje pagal pareigybių hierarchiją jau yra nustatyti pareiginės algos koeficientai. Taigi galiojančios redakcijos 72¹ straipsnio nuostatos sudaro sąlygas pasiekti įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytus tikslus, todėl svarstytinas įstatymo projektu siūlomų nuostatų tikslingumas. Trečia, siūlomas reguliavimas ginčytinas ir ūkinės veiklos laisvės bei sutarčių laisvės principų atžvilgiu, nes mokslo ir studijų institucijų darbuotojas, savo noru pretenduojantis į kitas pareigas toje institucijoje, pats įvertina savo interesus, darbo apmokėjimo sąlygas bei kitas jam svarbias darbo būsimose pareigose aplinkybes.
Pažymėtina, kad siūlomas reguliavimas netgi galėtų užkirstų galimybę asmeniui užimti aukštesnes pareigas ir taip įgyvendinti savo konstitucinę teisę laisvai pasirinkti darbą, jeigu jo žemesnėse pareigose gautas atlyginimas dėl objektyvių aplinkybių (priemokos už darbo krūvį viršijančią veiklą, kolegų pavadavimą, apmokėjimas už darbą poilsio ar švenčių dienomis, premijos už puikiai atliktą darbą ir kt.) būtų netgi didesnis už aukštesnėms pareigoms nustatytąjį ir jam siūlomą pareiginę algą (mėnesinę algą). 2. Jeigu nebūtų atsižvelgta į aukščiau išdėstytą pastabą ir siūlomą nuostatą būtų nuspręsta palikti, ją reikėtų tikslinti dėl kelių priežasčių. Pirma, nėra aišku, kodėl nuostatoje minimi
„pretenduojantys užimti aukštesnes pareigas asmenys“, o ne „užėmę aukštesnes
pareigas asmenys“, nes pats asmens pretendavimo į kitas pareigas faktas dar nesudaro pagrindo jam nustatyti kitokias darbo apmokėjimo sąlygas ir pagal jas mokėti darbo užmokestį. Antra, formuluotė „negali būti mokamas mažesnis negu žemesnėse dėstytojo ar mokslo darbuoto pareigose gautas atlyginimas“ stokoja teisinio aiškumo, nes nėra aiškus nei laikotarpis, kuris būtų vertinamas, apskaičiuojant gautą atlyginimą (tiksliau darbo užmokestį), nei gauto darbo užmokesčio dydį apsprendžiančios jo dalys (priedai, priemokos ir kt.). 3. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, 2 straipsnio vienintelė dalis nenumeruotina. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
2023-09-04 Nr. XIVP-2170(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Mokslo ir studijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 72 straipsnio 6 dalį ir numatyti, kad dėstytojui ar mokslo darbuotojui, toje pačioje mokslo ir studijų institucijoje pretenduojančiam į aukštesnes dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas, negali būti mokamas mažesnis negu žemesnėse dėstytojo ar mokslo darbuoto pareigose gautas atlyginimas. Siūlomas reguliavimas diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 72¹ straipsnyje yra išsamiai reglamentuotos mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo apmokėjimo sąlygos, numatyta, kad darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje ir (ar) institutų vidaus ar darbo tvarkos taisyklėse. Darbo apmokėjimo sistemoje, atsižvelgiant į šio straipsnio nuostatas, detalizuojami kriterijai (atliekamų užduočių, mokslinių tyrimų lygis ir sudėtingumas, atsakomybės lygis, vykdomų projektų ar užsakymų specifika, pobūdis, rezultatų svarba šalies, visuomenės gerovei ar ūkio plėtrai, specifinių žinių ar įgūdžių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas ir panašiai), kuriais remiantis nustatomi konkretūs instituto darbuotojų pareiginės algos koeficientai, jiems skiriami priedai, priemokos, taip pat nustatoma priedų, priemokų ir premijų mokėjimo tvarka ir sąlygos. Be to, šio straipsnio 5 dalyje pagal pareigybių hierarchiją jau yra nustatyti pareiginės algos koeficientai. Taigi galiojančios redakcijos 72¹ straipsnio nuostatos sudaro sąlygas pasiekti įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytus tikslus, todėl svarstytinas įstatymo projektu siūlomų nuostatų tikslingumas.
Antra, siūlomas reguliavimas ginčytinas ir ūkinės veiklos laisvės bei sutarčių laisvės principų atžvilgiu, nes mokslo ir studijų institucijų darbuotojas, savo noru pretenduojantis į kitas pareigas toje institucijoje, pats įvertina savo interesus, darbo apmokėjimo sąlygas bei kitas jam svarbias darbo būsimose pareigose aplinkybes. Pažymėtina, kad siūlomas reguliavimas netgi galėtų užkirsti galimybę asmeniui užimti aukštesnes pareigas ir taip įgyvendinti savo konstitucinę teisę laisvai pasirinkti darbą, jeigu jo žemesnėse pareigose gautas atlyginimas dėl objektyvių aplinkybių (priemokos už darbo krūvį viršijančią veiklą, kolegų pavadavimą, apmokėjimas už darbą poilsio ar švenčių dienomis, premijos už puikiai atliktą darbą ir kt.) būtų netgi didesnis už aukštesnėms pareigoms nustatytąjį ir jam siūlomą pareiginę algą (mėnesinę algą). 2. Jeigu nebūtų atsižvelgta į aukščiau išdėstytą pastabą ir siūlomą nuostatą būtų nuspręsta palikti, ją reikėtų tikslinti dėl kelių priežasčių. Pirma, nėra aišku, kodėl nuostatoje minimi
„pretenduojantys užimti aukštesnes pareigas asmenys“, o ne „užėmę aukštesnes
pareigas asmenys“, nes pats asmens pretendavimo į kitas pareigas faktas dar nesudaro pagrindo jam nustatyti kitokias darbo apmokėjimo sąlygas ir pagal jas mokėti darbo užmokestį. Antra, formuluotė „negali būti mokamas mažesnis negu žemesnėse dėstytojo ar mokslo darbuoto pareigose gautas atlyginimas“ stokoja teisinio aiškumo, nes nėra aiškus nei laikotarpis, kuris būtų vertinamas, apskaičiuojant gautą atlyginimą (tiksliau darbo užmokestį), nei gauto darbo užmokesčio dydį apsprendžiančios jo dalys (priedai, priemokos ir kt.). 3. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, projekto 2 straipsnio vienintelė dalis nenumeruotina. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E.
Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
2024-03-20
pirmininkas Artūras Žukauskas, Komiteto pirmininko pavaduotoja Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Komiteto nariai: Dalia Asanavičiūtė, Eugenijus Jovaiša, Laima Nagienė, Aušrinė Norkienė, Beata Pietkiewicz, Edmundas Pupinis, Edita Rudelienė, Jurgita Šiugždinienė, Vilija Targamadzė, Andrius Vyšniauskas pavaduojantis Dainių Kreivį, Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, patarėjos Justina Paukštė, Rūta Steponėnienė, Deimantė Žegunė, padėjėja Girmantė Petrauskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Mokslo ir studijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 72 straipsnio 6 dalį ir numatyti, kad dėstytojui ar mokslo darbuotojui, toje pačioje mokslo ir studijų institucijoje pretenduojančiam į aukštesnes dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas, negali būti mokamas mažesnis negu žemesnėse dėstytojo ar mokslo darbuoto pareigose gautas atlyginimas. Siūlomas reguliavimas diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 72¹ straipsnyje yra išsamiai reglamentuotos mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo apmokėjimo sąlygos, numatyta, kad darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje ir (ar) institutų vidaus ar darbo tvarkos taisyklėse.
Darbo apmokėjimo sistemoje, atsižvelgiant į šio straipsnio nuostatas, detalizuojami kriterijai (atliekamų užduočių, mokslinių tyrimų lygis ir sudėtingumas, atsakomybės lygis, vykdomų projektų ar užsakymų specifika, pobūdis, rezultatų svarba šalies, visuomenės gerovei ar ūkio plėtrai, specifinių žinių ar įgūdžių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas ir panašiai), kuriais remiantis nustatomi konkretūs instituto darbuotojų pareiginės algos koeficientai, jiems skiriami priedai, priemokos, taip pat nustatoma priedų, priemokų ir premijų mokėjimo tvarka ir sąlygos. Be to, šio straipsnio 5 dalyje pagal pareigybių hierarchiją jau yra nustatyti pareiginės algos koeficientai. Taigi galiojančios redakcijos 72¹ straipsnio nuostatos sudaro sąlygas pasiekti įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytus tikslus, todėl svarstytinas įstatymo projektu siūlomų nuostatų tikslingumas. Antra, siūlomas reguliavimas ginčytinas ir ūkinės veiklos laisvės bei sutarčių laisvės principų atžvilgiu, nes mokslo ir studijų institucijų darbuotojas, savo noru pretenduojantis į kitas pareigas toje institucijoje, pats įvertina savo interesus, darbo apmokėjimo sąlygas bei kitas jam svarbias darbo būsimose pareigose aplinkybes.
Pažymėtina, kad siūlomas reguliavimas netgi galėtų užkirsti galimybę asmeniui užimti aukštesnes pareigas ir taip įgyvendinti savo konstitucinę teisę laisvai pasirinkti darbą, jeigu jo žemesnėse pareigose gautas atlyginimas dėl objektyvių aplinkybių (priemokos už darbo krūvį viršijančią veiklą, kolegų pavadavimą, apmokėjimas už darbą poilsio ar švenčių dienomis, premijos už puikiai atliktą darbą ir kt.) būtų netgi didesnis už aukštesnėms pareigoms nustatytąjį ir jam siūlomą pareiginę algą (mėnesinę algą). Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6 Jeigu nebūtų atsižvelgta į aukščiau išdėstytą pastabą ir siūlomą nuostatą būtų nuspręsta palikti, ją reikėtų tikslinti dėl kelių priežasčių. Pirma, nėra aišku, kodėl nuostatoje minimi
„pretenduojantys užimti aukštesnes pareigas asmenys“, o ne „užėmę aukštesnes
pareigas asmenys“, nes pats asmens pretendavimo į kitas pareigas faktas dar nesudaro pagrindo jam nustatyti kitokias darbo apmokėjimo sąlygas ir pagal jas mokėti darbo užmokestį. Antra, formuluotė „negali būti mokamas mažesnis negu žemesnėse dėstytojo ar mokslo darbuoto pareigose gautas atlyginimas“ stokoja teisinio aiškumo, nes nėra aiškus nei laikotarpis, kuris būtų vertinamas, apskaičiuojant gautą atlyginimą (tiksliau darbo užmokestį), nei gauto darbo užmokesčio dydį apsprendžiančios jo dalys (priedai, priemokos ir kt.). Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6 Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, projekto 2 straipsnio vienintelė dalis nenumeruotina. Pritarti 4.
Europos teisės departamentas, 2023-09-20 Įvertinę Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 72 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2170(2) atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta:
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas: atsižvelgus į tai, kad: · aukštosios mokyklos turi autonomiją nustatydamos darbo užmokesčio dydžius, · institucijose pagal darbo santykius reguliuojančius teisės aktus gali kurtis profsąjungos ir/ar turi būti įsteigtos darbo tarybos, kurios turi teisę atstovauti dirbančiųjų interesus, · Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pažymi, kad esančio teisinio reguliavimo pakanka, komitetas siūlo Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2170(2) atmesti. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Vilija Targamadzė, Artūras Žukauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkas (Parašas) Artūras Žukauskas Biuro patarėja Rūta Steponėnienė