Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos
KODEKSO Nr. XII-2603 138 straipsnio Pakeitimo įstatymas m. d. Nr. Vilnius
taip:
„2. Darbuotojams už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą pas tą patį
darbdavį, už darbą sąlygomis, jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų ir tokių nukrypimų negalima pašalinti, ir už ypatingą darbų pobūdį suteikiamos papildomos atostogos. Papildomų atostogų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“
įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Teikia Seimo narys (Parašas) Gintautas Paluckas
projektų tikslai ir uždaviniai: Darbo kodekso 138 straipsnyje yra numatoma paskata darbuotojams – papildomos atostogų dienos už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą pas tą patį darbdavį. Tame pačiame straipsnyje dėstoma, jog papildomų atostogų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Įstatymo pateikimo momentu šis poįstatyminis aktas numato, kad įmonėje asmeniui yra suteikiamos papildomos atostogos už nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje: · už 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje – 3 darbo dienos, · už kiekvienų paskesnių 5 metų darbo stažą toje darbovietėje – 1 darbo diena. Praktiškai šis reguliavimas yra netobulas, nes neįvertinamas asmenų mobilumas dėl įmonės ar organizacijos veiksmų, pavyzdžiui perkeliant darbuotoją į dukterinę įmonę, steigiant filialus formaliai nesančius ta pačia įmone ar organizacija. Toks darbuotojas nepaisant lojalumo įmonei ar organizacijai grįžęs dirbti į įmonę ar organizaciją dėl formalaus reikalavimo, kad darbo stažas būtų nepertraukiamas, netenka teisės į šią Darbo kodeksu užtikrinamą teisę. Šia įstatymo pataisa yra siūloma atsisakyti įstatyme esančio reikalavimo, kad darbo stažas įmonėje būtų nepertraukiamas. Šiuo metu susiklostęs reguliavimas, kad po 10 metų stažo įmonėje asmuo laikomas vertas paskatos už lojalumą įmonei ar organizacijai turėtų galioti nepaisant to ar stažas yra nepertraukiamas ar su pertrūkiais. Nepaisant ilgėjančios gyvenimo trukmės, geresnės darbo saugos ir visuomenės sveikatos tikėtina maksimali asmens darbinės karjeros tik išimtinais atvejais viršys 40-45 metus, taigi dešimt metų prilygsta daugiau ketvirtadaliui asmens darbinės karjeros.
Priėmus pataisą bus ištaisyta klaida, kad įmonėje 10 arba daugiau metų dirbantys asmenys negali pasinaudoti Darbo kodekse numatyta jiems teise į papildomas atostogas. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Seimo narys Gintautas Paluckas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu Darbo kodeksas numato, jog poįstatyminiu aktu – Vyriausybės sprendimu papildomos atostogų dienos suteikiamos už nepertraukiamą stažą įmonėje ar organizacijoje. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūlomu teisiniu reguliavimu siūlome atsisakyti, kad stažas gauti papildomas atostogų dienas būtų nepertraukiamas. Įdiegus šią pataisą asmenys savo ilgalaikiu darbu įmonei ar organizacijai įrodę savo lojalumą galės pasinaudoti papildomomis atostogų dienomis. Siūlomas teisinis reguliavimas potencialiai galėtų prisidėti prie labai kvalifikuotų ir patyrusių specialistų išlaikymo įmonėse ar organizacijose bei užtikrintų didesnį įmonių ar organizacijų stabilumą. Didesnis poilsio dienų skaičius savo ruožtu ilgintų darbingo amžiaus trukmę. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Nebuvo atlikta poveikio vertinimo. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Kriminogeninei situacijai ar korupcijai įtakos įstatymo pataisa neturės. 7.
7Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Verslo sąlygoms ir plėtrai įstatymo įgyvendinimas turės teigiamą įtaką dėl geresnių darbo sąlygų suteikimo aukštos kvalifikacijos specialistams. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Vyriausybė turės pakeisti Vyriausybės nutarimą apibrėžiantį darbuotojų turinčių teisę į pailgintas atostogas sąrašą ir šių atostogų trukmę. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Taip. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Taip. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Papildomų lėšų įstatymo projekto įgyvendinimas nepareikalaus. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Atostogos. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Gintautas Paluckas
2022-10-18 Nr. XIVP-2166 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Darbo kodekso 138 straipsnio 2 dalį ir nustatyti, kad darbuotojams papildomos atostogos suteikiamos už ilgalaikį darbą pas tą patį darbdavį. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, papildomos atostogos suteikiamos už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą pas tą patį darbdavį. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad
„Praktiškai šis reguliavimas yra netobulas, nes neįvertinamas asmenų mobilumas
dėl įmonės ar organizacijos veiksmų, pavyzdžiui perkeliant darbuotoją į dukterinę įmonę, steigiant filialus formaliai nesančius ta pačia įmone ar organizacija. Toks darbuotojas nepaisant lojalumo įmonei ar organizacijai grįžęs dirbti į įmonę ar organizaciją dėl formalaus reikalavimo, kad darbo stažas būtų nepertraukiamas, netenka teisės į šią Darbo kodeksu užtikrinamą teisę.“ Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekte siūlomu teisiniu reguliavimu projekto aiškinamajame rašte nurodyti parengto projekto tikslai ir uždaviniai nebus pilnai įgyvendinti, nes darbu pas tą patį darbdavį negali būti laikomas darbas, pavyzdžiui, dukterinėje įmonėje, kuri yra savarankiškas juridinis asmuo, taigi, ir kitas darbdavys. Pagal įstatymo projekte siūlomą Darbo kodekso 138 straipsnio 2 dalies formuluotę, darbuotojams papildomos atostogos būtų suteikiamos už ilgalaikį darbą pas tą patį darbdavį, t. y. už ilgalaikį darbą toje pačioje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje nepaisant pertraukų tarp darbo laikotarpių. 2.
projekto 2 straipsnis pildytinas 2 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad Vyriausybė turės pakeisti atitinkamus teisės aktus šiam įstatymui įgyvendinti. Šio straipsnio 1 dalyje po žodžių „šis įstatymas“ reikėtų įrašyti žodžius „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Be to, šio straipsnio pavadinimas tarpusavyje derintinas su jo turiniu (šiame straipsnyje įstatymo normų taikymas nereguliuojamas). 3. Atsižvelgiant į tai, kad naujas teisinis reguliavimas turėtų įtakos tiek darbuotojų, tiek darbdavių teisėms ir pareigoms, dėl įstatymo projekto reikėtų gauti Lietuvos trišalės tarybos išvadą. 4. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus: 1) įstatymo projekto pavadinime brauktinas numeris, nes keičiant kodeksus numeriai nerašomi; 2) įstatymo projekto 1 straipsnio vienintelė dalis nenumeruotina. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA
2023-05-24
Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Algirdas Sysas, Jonas Varkalys, Rasa Petrauskienė, Gintarė Skaistė; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė; kviestieji asmenys: Vytautas Šilinskas – Socialinės apsaugos ir darbo viceministras, Vita Baliukevičienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės grupės vadovė,; Jonas Gricius – vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-181 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Darbo kodekso 138 straipsnio 2 dalį ir nustatyti, kad darbuotojams papildomos atostogos suteikiamos už ilgalaikį darbą pas tą patį darbdavį. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, papildomos atostogos suteikiamos už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą pas tą patį darbdavį. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad
„Praktiškai šis reguliavimas yra netobulas, nes neįvertinamas asmenų
mobilumas dėl įmonės ar organizacijos veiksmų, pavyzdžiui perkeliant darbuotoją į dukterinę įmonę, steigiant filialus formaliai nesančius ta pačia įmone ar organizacija.
Toks darbuotojas nepaisant lojalumo įmonei ar organizacijai grįžęs dirbti į įmonę ar organizaciją dėl formalaus reikalavimo, kad darbo stažas būtų nepertraukiamas, netenka teisės į šią Darbo kodeksu užtikrinamą teisę.“ Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekte siūlomu teisiniu reguliavimu projekto aiškinamajame rašte nurodyti parengto projekto tikslai ir uždaviniai nebus pilnai įgyvendinti, nes darbu pas tą patį darbdavį negali būti laikomas darbas, pavyzdžiui, dukterinėje įmonėje, kuri yra savarankiškas juridinis asmuo, taigi, ir kitas darbdavys. Pagal įstatymo projekte siūlomą Darbo kodekso 138 straipsnio
už ilgalaikį darbą pas tą patį darbdavį, t. y. už ilgalaikį darbą toje pačioje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje nepaisant pertraukų tarp darbo laikotarpių. Pritarti. Komitetas siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2Įstatymo projekto 2 straipsnis pildytinas 2 dalimi,
atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad Vyriausybė turės pakeisti atitinkamus teisės aktus šiam įstatymui įgyvendinti. Šio straipsnio 1 dalyje po žodžių „šis įstatymas“ reikėtų įrašyti žodžius „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Be to, šio straipsnio pavadinimas tarpusavyje derintinas su jo turiniu (šiame straipsnyje įstatymo normų taikymas nereguliuojamas). Įvertinta. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
reguliavimas turėtų įtakos tiek darbuotojų, tiek darbdavių teisėms ir pareigoms, dėl įstatymo projekto reikėtų gauti Lietuvos trišalės tarybos išvadą.
Pritarti. LR Trišalės tarybos išvada gauta (2023-04-25 d. posėdžio protokolas Nr. TTP-5)
kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo projekto pavadinime brauktinas numeris, nes keičiant kodeksus numeriai nerašomi; 2) įstatymo projekto 1 straipsnio vienintelė dalis nenumeruotina. Pritarti. Komitetas siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. 5. LR Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2022-11-28 Įvertinę Lietuvos Respublikos darbo kodekso Nr. XII-2603 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2166 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Įvertinta. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Seimo valdybai dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso Nr. XII-2603 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2166 (po Darbo santykių komisijos posėdžio). 2. NUTARTA. Pritarti Darbo santykių komisijos 2023-04-12 posėdžio metu priimtai išvados formuluotei: Fiksuoti socialinių partnerių nuomones dėl Lietuvos Respublikos trišalės tarybos išvados Lietuvos Respublikos Seimo valdybai dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso Nr. XII-2603 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2166:
Įstatymo projektui. 2. Darbdavių ir Vyriausybės atstovai nepritaria Įstatymo projektui. 3.
sąjungų ir Vyriausybės atstovai pritartų naujo įstatymo projekto ruošimui dėl darbuotojų lojalumo skatinimo (t. y. bendrai skaičiuojamo darbo stažo papildomų atostogų tikslais) darbuotojams judant vienos įmonių grupės viduje. Atsižvelgta. 2. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija 2022-10-18 Nepritariame projektui, nes jis techniškai sudėtingai įgyvendinamas ir neatitinka laikmečio: teisės akto įgyvendinimas be galo komplikuotas arba techniškai neįmanomas
atveju reikės kaupti duomenis apie darbuotojus net ir po jų atleidimo iki pat senai atleisto darbuotojo mirties. O šių duomenų tikrai reikės, jei darbuotojas sugalvos įsidarbinti toje pačioje įmonėje po 15 ar 40 metų visai kitose pareigose, nei kad dirbo jaunystėje. Kadangi darbdavys neturi ir nerenka duomenų apie senai atleistų darbuotojų mirtis, duomenų bazės apsikraus nereikalinga informacija. 2. Sudėtinga įgyvendinti, jei įmonės teisinė forma stipriai keitėsi per ilgą periodą (prijungimai, skaidymai ir t.t.). Pvz. jei po darbuotojo atleidimo viena įmonė buvo padalinta į tris įmones (reorganizacija, skaidant). Kaip tada? Ar darbuotojui įsidarbinus į bet kurią iš jų toliau tęsiasi jo darbo stažas įmonėje, kuri senai pertvarkyta? 3. Nėra aiškumo, nuo kada bus taikoma. Ar bus vertinamas 20-40 metų senumo stažas, kurį buvo sukaupęs darbuotojas iki jo visų atleidimų toje įmonėje ir po DK pakeitimo asmuo nusprendžia grįžti. Kaip įmonei surasti tuos visus darbuotojo įdarbinimo istorinius duomenis, jei seniau teisės aktai tokių duomenų kaupti nereikalavo? Archyvų įstatymas numato pareigą saugoti su darbo santykiais susijusius dokumentus 10-50 metų, tačiau verslas neturi tokios prabangos ir retai kas saugo senus darbo užmokesčio duomenis, kai jie yra perduoti Sodrai ir VMI.
Stažo skaičiavimui reikės istorinių darbo laiko apskaitos duomenų, nes nemokamos atostogos, vaiko priežiūros atostogos ir kt. nedarbingumo periodai nėra įtraukiami į darbuotojo stažo skaičiavimą. Be to šių duomenų maksimalus saugojimo terminas 10 metų, kai įstatymo projekte nėra jokio apibrėžto termino kokio senumo stažas nebevertinamas. 4. Valstybės aktyvus kišimasis į privataus verslo darbuotojo premijavimą už ilgalaikį darbą yra nereikalingas. Privatus verslas turi pakankamai kompetencijos teisingai premijuoti ir apdovanoti savo darbuotojus už sukurtą vertę įmonei. Apmokėjimas tik už tai, kad ilgai dirbo, neatsižvelgiant į sukurtą ar planuojamą sukurti vertę, prieštarauja ekonomikai ir verslo prigimčiai. Įvertinta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijos pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas: grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos trišalės tarybos (2023-04-25 protokolas Nr. TTP-5) nuomonę dėl naujo įstatymo projekto parengimo darbuotojų lojalumui skatinti (t. y. bendrai skaičiuojamo darbo stažo papildomų atostogų tikslais) darbuotojams judant vienos įmonių grupės viduje bei į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos nuomonę. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Jonas Varkalys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkas Justas Džiugelis Komiteto biuro patarėja Ieva Kuodienė