Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 61 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Advokatų garbės teismo nariu gali būti advokatas, turintis ne mažesnį kaip
dešimties metų advokato veiklos stažą. Advokatų garbės teismas sudaromas šia tvarka:
2) du narius iš advokatų skiria teisingumo ministras iš teisingumo ministro pateikto šešių advokatų sąrašo renka advokatų taryba.“
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. ir taikomas po šio įstatymo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo nustatyta tvarka formuojamoms advokatų garbės teismo sudėtims. 2. Teisingumo ministras iki 2022 m. gruodžio 30 d. patvirtina teisingumo ministro pateikiamų šešių advokatų atrankos tvarką. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Remigijus Žemaitaitis Petras Gražulis Jonas Pinskus Rita Tamašunienė Česlav Olševski Andrius Palionis Rasa Budbergytė Vytautas Bakas Julius Sabatauskas Ligita Girskienė Aurelijus Veryga Algirdas Stončaitis Agnė Širinskienė Aušrinė Norkienė Deividas Labanavičius Vytautas Gapšys Artūras Skardžius
DĖL
priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai. Pasaulinėje praktikoje matoma tendencija stiprinti įvairių profesijų savivaldą bei jų galimybę savireguliuotis. Tuo tarpu matoma gana plati politikų įtaka formuojant Lietuvos advokatūros savivaldos organus – net du iš penkių advokatų garbės teismo narių teikia teisingumo ministras be galimybės advokatūrai kvestionuoti šiuos kandidatus. Taigi, teoriškai, gali būti paskiriami ir asmenys, kuriais savivaldą turintis subjektas abejoja arba asmenys, pernelyg glaudžiai susiję su politikais atstovavimo ar kitais ryšiais. Daug kur, netgi stame tarpe ir skiriant asmenis į tarptautinių teismų teisėjų pareigas, mažinant politikų vaidmenį jiems numatoma kandidatų siūlymo galimybė (paprastai, didesnio skaičiaus nei yra pareigybių), o savivaldos organas pasirenka jam labiausiai tinkamus asmenis ir paskiria į konkrečias pareigas. Šį modelį siūloma pritaikyti ir advokatų garbės teismo formavimui. Įstatymo projektu siekiama plėsti advokatų savivaldos įsitraukimą formuojant advokatų garbės teismą, didinti advokatų savivaldos apsisprendimo galimybes, nustatant, kad teisingumo ministras teikia 6 kandidatus į advokatų garbės teismą, o advokatų taryba, jų savivaldos organas, iš šių kandidatų atrenka ir paskiria du. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projektą parengė jį pasirašę Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptariami teisiniai santykiai. Šiuo metu Advokatų garbės teismo nariu gali būti advokatas, turintis ne mažesnį kaip dešimties metų advokato veiklos stažą. Advokatų garbės teismas sudaromas iš trijų narių, kuriuos iš advokatų renka visuotinis advokatų susirinkimas bei dviejų narių, kuriuos iš advokatų skiria teisingumo ministras. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Siūloma, kad teisingumo ministras advokatų tarybai teiktų šešis atrinktus advokatus, o taryba iš jų tarpo į garbės teismą paskirtų du narius. Įstatymas įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d. ir būtų taikomas nuo naujos kadencijos garbės teismo formavimo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Įstatymo projektas neigiamų pasekmių neturės. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai bei korupcijai neturės. 7. Galima priimto įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Įstatymo inkorporavimui į teisinę sistemą kitų įstatymų priimti ar keisti nereikės. 10. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. Įstatymo projektas naujų sąvokų nenustato, todėl jo įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka nereikia. 11. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Teisingumo ministras turės patvirtinti jo teikiamų 6 kandidatų atrankos tvarką. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Įstatymo įgyvendinimui papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks, taip pat nenumatoma ir papildomo lėšų sutaupymo. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ar išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „advokatūra“, „garbės teismas“,
„advokatas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo nariai
Seimo nariai Remigijus Žemaitaitis Petras Gražulis Jonas Pinskus Rita Tamašunienė Česlav Olševski Andrius Palionis Rasa Budbergytė Vytautas Bakas Julius Sabatauskas Ligita Girskienė Aurelijus Veryga Algirdas Stončaitis Agnė Širinskienė Aušrinė Norkienė Deividas Labanavičius Vytautas Gapšys Artūras Skardžius
2022-10-18 Nr. XIVP-2160 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projektu siūloma pakeisti Advokatų garbės teismo formavimo tvarką ir vietoje nuostatos, kad „du narius iš advokatų skiria teisingumo ministras“ įrašyti nuostatą „du narius iš teisingumo ministro pateikto šešių advokatų sąrašo renka advokatų taryba“. Atsižvelgiant į tai, kad Advokatų taryba yra Lietuvos advokatūros valdymo organas, o Advokatų garbės teismas yra savarankiškas Lietuvos advokatūros organas, nagrinėjantis advokatų drausmės bylas ir Advokatų tarybos teikimu aiškinantis Lietuvos advokatų etikos kodekso nuostatas, siūlytina nustatyti, kad visus Advokatų garbės teismo narius renka visuotinis advokatų susirinkimas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į kitų teisinių profesijų atitinkamo savivaldos organo formavimo tvarką. Pagal Notariato įstatymo 10² straipsnį, Notarų garbės teismo narius renka Notarų rūmų susirinkimas: 5 narius iš notarų ir 2 narius iš 6 teisingumo ministro pasiūlytų visuomenės atstovų, pagal Antstolių įstatymo 49 straipsnį, Antstolių garbės teismo narius renka antstolių susirinkimas: 5 narius iš antstolių ir 2 narius iš 6 teisingumo ministro pasiūlytų visuomenės atstovų. Pritarus šiai pastabai, reikėtų atitinkami pakeisti Advokatūros įstatymo 59 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]