Projekto lyginamasis variantas
2022 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Karinės infrastruktūros projektas – žemės valdos projektas, nustatantis valstybinės žemės sklypo (sklypų) formavimą, pertvarkymą, taip pat naudojimo sąlygas (paskirtį, naudojimo būdą, servitutus), reikalingas karinei infrastruktūrai. 12. Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos, socialinės ir ekonominės plėtros poreikio nulemta pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, nuo kurios priklauso šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygos. 23. Racionaliai tvarkoma žemės ūkio valda – žemės valda, kurios formos ir vidaus struktūra sudaro palankias sąlygas ekonomiškai veiksmingai ir tausojančiai žemės ūkio veiklai. 34. Riboženklis – žemės sklypo ribas vietovėje žymintis ženklas, atitinkantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) įgaliotos institucijos nustatytą standartą ir teisiškai saugomas įstatymų nustatyta tvarka. 4. Neteko galios nuo 2020-01-01. 5. Ūkis – Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įregistruotas arba kitų įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas ūkio subjektas, vykdantis žemės ūkio veiklą. 6. Žemė – Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe Baltijos jūroje esantys sausumos plotai, paviršiniai vidaus ir teritoriniai vandenys. 7. Žemės administravimas – valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veikla, kai įgyvendinami teisės aktų joms suteikti įgaliojimai žemės tvarkymo, naudojimo ir žemės informacinės sistemos kūrimo, valdymo ir tvarkymo srityje. 8. Žemės informacinė sistema – informacijos apie žemę (žemės išteklius) tvarkymo ir teikimo vartotojams sistema. 9.
konsolidacija – žemėtvarkos dalis, kai kompleksiškai pertvarkomos tam tikroje kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje esančių žemės sklypų ribos, šiuos žemės sklypus sujungiant taip, kad būtų suformuotos racionaliai tvarkomos žemės ūkio valdos, pagerinta jų struktūra, sukurta reikiama kaimo infrastruktūra ir įgyvendinti kiti žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos apsaugos politikos tikslai ir uždaviniai. 10. Žemės naudmenos – žemės plotai, kurie nuo kitų žemės plotų skiriasi jiems būdingomis gamtinėmis savybėmis arba ūkinio naudojimo ypatumais. 11. Žemės naudotojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu. 12. Žemės paėmimas visuomenės poreikiams – šio įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais žemės išpirkimas (teisingai atlyginant) iš žemės savininkų, kai Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) priima sprendimą, kad ši žemė yra būtina visuomenės poreikiams. 13. Žemės servitutas – teisė į svetimą žemės sklypą ar jo dalį, suteikiama naudotis tuo svetimu žemės sklypu ar jo dalimi (tarnaujančiuoju daiktu), arba žemės savininko teisės naudotis žemės sklypu apribojimas siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. 14. Žemės sklypas – teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. 15. Žemės sklypo atidalijimas – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. 16.
sklypo naudojimo būdas – teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nurodyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemėje. 17. Neteko galios nuo 2014-01-01. 1817. Žemės sklypo padalijimas – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai vienas žemės sklypas padalijamas į du ar daugiau žemės sklypų. 1918. Žemės sklypo riba – riba tarp žemės sklypų, paženklinta riboženkliais vietovėje arba sutapdinta su nuolatiniais kraštovaizdžio elementais ir grafiškai pažymėta žemės sklypo plane. 2019. Žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas – visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje, kadastro duomenų nustatymą ir jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą. 2120. Žemės sklypų perdalijimas (amalgamacija) – bendros žemės sklypų ribos pakeitimas, kai žemės sklypo dalis atidalijama ir prijungiama prie kito sklypo neformuojant atskirų atidalijamų žemės sklypų. 2221. Žemės sklypų sujungimas – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš dviejų ar daugiau bendrą ribą turinčių tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties sklypų suformuojamas vienas žemės sklypas. 2322. Žemės tvarkymas – teisės aktų reglamentuojamas žemės sklypų ribų, žemės naudmenų sudėties, žemės sklypų priklausinių vietos, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės naudojimo būdo nustatymas ir pakeitimas derinant ekonominius, aplinkosaugos, kitus privačiuosius ir viešuosius interesus. 2423. Žemės ūkio naudmenos – dirbamoji žemė, sodai, pievos, ganyklos, naudojamos arba tinkamos naudoti žemės ūkio augalams auginti. 2524. Žemės valda – nuosavybės teise valdomas žemės sklypas ar bendra ūkine veikla susiję keli žemės sklypai. 2625.
savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas įstatymų, kitų teisės aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu įgiję teisę valdyti privačią žemę, taip pat valstybės ar savivaldybės nuosavybės teisę įgyvendinantis subjektas, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka valstybinė ar savivaldybės žemė perduota patikėjimo teise. 2726. Žemės valdos projektas – žemėtvarkos planavimo dokumentas, nustatantis žemės sklypo (sklypų) formavimą, pertvarkymą, paėmimą visuomenės poreikiams, konsolidaciją, taip pat naudojimo sąlygas (paskirtį, apribojimus, servitutus ir panašiai). 2827. Žemėtvarkos projektas – žemėtvarkos planavimo dokumentas, kuriame išdėstyta kaimo vietovių žemės naudojimo ir apsaugos koncepcija ir konkrečios tvarkymo priemonės. 2928. Žemėtvarkos schema – specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentas, kuriame valstybės, savivaldybės ar vietovės lygmeniu įvardijami kaimo vietovių žemės naudmenų naudojimo ir tvarkymo prioritetai.“
23 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Sprendimas nustatyti servitutą negali būti priimtas, jeigu iki teritorijų
planavimo dokumento ar žemės valdos projekto patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valią išreiškia Nacionalinei žemės tarnybai pateikdamas prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo.
Kai siūloma nustatyti servitutą išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kad būtų galima privažiuoti ar prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, taip pat centralizuotiems (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklams (požeminėms ir antžeminėms komunikacijoms), keliams ir takams tiesti, jais naudotis bei juos aptarnauti, prašymą dėl siūlomo servituto pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo pateikia esamų statinių, prie kurių reikia prieiti ar privažiuoti, savininkai arba patikėjimo teisės subjektai; kai rekreacinėse bei kitose gyventojų bendram naudojimui skirtose teritorijose, gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų teritorijose statinių nėra, – šiose teritorijose esančių žemės sklypų savininkai arba valstybinės žemės patikėtiniai, o tais atvejais, kai žemės sklype numatoma tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, – šių darbų užsakovas. Kai siūloma nustatyti servitutą prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, valią dėl servituto reikalingumo išreiškia valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už šių kompleksų ir objektų apsaugą.
Kai siūloma nustatyti servitutą prieiti ar privažiuoti, tiesti inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus prie žemės sklypų, reikalingų karinei infrastruktūrai, nurodytai Vyriausybės patvirtintame karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, sąraše (toliau – žemės sklypai, reikalingi karinei infrastruktūrai), valią dėl servituto reikalingumo išreiškia Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ar kita krašto apsaugos institucija, naudojanti valstybinės žemės sklypą. Jeigu viešpataujančiuoju tampančio daikto patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba, jo valia išreiškiama priimant sprendimą dėl servituto nustatymo.“
23 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Administraciniu aktu nustatytus servitutus Nekilnojamojo turto registre
registruoja viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas ar patikėtinis, taip pat valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, apsaugą – kai yra nustatytas servitutas prieiti ar privažiuoti prie šių kompleksų ir objektų, taip pat Krašto apsaugos ministerija ar kita krašto apsaugos institucija, naudojanti valstybinės žemės sklypą, – kai yra nustatytas servitutas prieiti ar privažiuoti prie žemės sklypų, reikalingų karinei infrastruktūrai, ir (arba) yra nustatytas servitutas, suteikiantis teisę tiesti inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus prie žemės sklypų, reikalingų karinei infrastruktūrai, jais naudotis ir juos prižiūrėti.“ 3.
Pakeisti 23 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Žemės savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis dėl nuostolių,
patiriamų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto, atlyginimo turi teisę kreiptis į viešpataujančiojo daikto savininką, o kai nustatytas servitutas prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, – į valstybės ar savivaldybės instituciją, atsakingą už šių kompleksų ir objektų apsaugą. Tais atvejais, kai nustatytas servitutas, reikalingas stambiam projektui įgyvendinti, – į stambų projektą įgyvendinantį investuotoją; tais atvejais, kai nustatytas servitutas, reikalingas žemės sklypams, reikalingiems karinei infrastruktūrai, vystyti, – į Krašto apsaugos ministeriją ar kitą krašto apsaugos instituciją, naudojančią valstybinės žemės sklypą.
Nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų ar valstybinės žemės patikėtinių susitarimu, o tais atvejais, kai servitutas nustatytas prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, – valstybės ar savivaldybės institucijos, atsakingos už tokių kompleksų ir objektų apsaugą, ir tarnaujančiojo daikto savininko ar valstybinės žemės patikėtinio susitarimu. Tais atvejais, kai nustatytas servitutas, reikalingas stambiam projektui įgyvendinti, – investuotojo, įgyvendinančio stambų projektą, ir tarnaujančiojo daikto savininko ar valstybinės žemės patikėtinio susitarimu; tais atvejais, kai nustatytas servitutas, reikalingas žemės sklypams, reikalingiems karinei infrastruktūrai, vystyti, – Krašto apsaugos ministerijos ar kitos krašto apsaugos institucijos, naudojančios valstybinės žemės sklypą, ir tarnaujančiojo daikto savininko ar valstybinės žemės patikėtinio susitarimu. Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių dydžio ir atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas. Kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą praradimo.
Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui dydis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu įstatymai nenustato kitaip.“
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas
(būdai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas, o valstybinės žemės sklypo, reikalingo karinei infrastruktūrai, – pagal karinės infrastruktūros projektą.“
24 straipsnį 2¹ dalimi:
„2¹. Sprendimą pakeisti valstybinės žemės sklypo, reikalingo karinei infrastruktūrai, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priima Vyriausybė,
tvirtindama karinės infrastruktūros projektą.“
3Pakeisti 24 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Žemės sklypo naudojimo būdas nustatomas ir keičiamas pagal
teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Valstybinės žemės sklypo, reikalingo karinei infrastruktūrai, naudojimo būdas nustatomas pagal karinės infrastruktūros projektą.
Žemės sklypams nustatomi šio Įstatymo 25–29 straipsniuose nurodyti žemės naudojimo būdai. Žemės naudojimo būdų turinį nustato Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos.“
1Papildyti 37 straipsnio 3 dalį 5 punktu:
„5) karinės infrastruktūros projektus.“
2Papildyti 37 straipsnį 10¹ dalimi:
„10¹. Karinės infrastruktūros projektai rengiami žemės ūkio ministro
ir krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka, siekiant vystyti karinę infrastruktūrą, nurodytą Vyriausybės patvirtintame karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, sąraše. Karinės infrastruktūros projektai tvirtinami Vyriausybės nutarimu. Vyriausybės nutarimu patvirtintų karinės infrastruktūros projektų sprendiniai, rengiant, keičiant ar koreguojant atitinkamos savivaldybės lygmens bendrąjį planą, integruojami į atitinkamo bendrojo plano sprendinius.“5 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas Pakeisti 41 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) asmenys, rengiantys kaimo plėtros žemėtvarkos projektus, žemės
sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus, žemės konsolidacijos projektus, karinės infrastruktūros projektus, privalo turėti aukštąjį žemėtvarkos, kraštotvarkos, geodezijos ar hidrotechnikos išsilavinimą, ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį žemėtvarkos schemų, kaimo plėtros žemėtvarkos projektų arba žemės valdos projektų rengimo srityje skaičiuojant nuo to laiko, kai asmenys pradėjo dirbti šios srities darbus, ir būti išlaikę profesinių žinių, susijusių su žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimu, patikrinimo testą.“6 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas Papildyti 42 straipsnį nauja 6 dalimi:
„6. Karinės infrastruktūros projektai finansuojami iš Lietuvos Respublikos
krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto lėšų.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras iki 2022 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-2153(2) lyginamasis variantas
2022 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
žemės valdos projektas, nustatantis valstybinės žemės sklypo (sklypų) formavimą, pertvarkymą ir (ar) naudojimo sąlygas (paskirtį, naudojimo būdą, servitutus), reikalingas karinei infrastruktūrai. 12. Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos, socialinės ir ekonominės plėtros poreikio nulemta pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, nuo kurios priklauso šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygos. 23. Racionaliai tvarkoma žemės ūkio valda – žemės valda, kurios formos ir vidaus struktūra sudaro palankias sąlygas ekonomiškai veiksmingai ir tausojančiai žemės ūkio veiklai. 34. Riboženklis – žemės sklypo ribas vietovėje žymintis ženklas, atitinkantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) įgaliotos institucijos nustatytą standartą ir teisiškai saugomas įstatymų nustatyta tvarka. 4. Neteko galios nuo 2020-01-01. 5. Ūkis – Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įregistruotas arba kitų įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas ūkio subjektas, vykdantis žemės ūkio veiklą. 6. Žemė – Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe Baltijos jūroje esantys sausumos plotai, paviršiniai vidaus ir teritoriniai vandenys. 7. Žemės administravimas – valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veikla, kai įgyvendinami teisės aktų joms suteikti įgaliojimai žemės tvarkymo, naudojimo ir žemės informacinės sistemos kūrimo, valdymo ir tvarkymo srityje. 8. Žemės informacinė sistema – informacijos apie žemę (žemės išteklius) tvarkymo ir teikimo vartotojams sistema. 9.
konsolidacija – žemėtvarkos dalis, kai kompleksiškai pertvarkomos tam tikroje kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje esančių žemės sklypų ribos, šiuos žemės sklypus sujungiant taip, kad būtų suformuotos racionaliai tvarkomos žemės ūkio valdos, pagerinta jų struktūra, sukurta reikiama kaimo infrastruktūra ir įgyvendinti kiti žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos apsaugos politikos tikslai ir uždaviniai. 10. Žemės naudmenos – žemės plotai, kurie nuo kitų žemės plotų skiriasi jiems būdingomis gamtinėmis savybėmis arba ūkinio naudojimo ypatumais. 11. Žemės naudotojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu. 12. Žemės paėmimas visuomenės poreikiams – šio įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais žemės išpirkimas (teisingai atlyginant) iš žemės savininkų, kai Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) priima sprendimą, kad ši žemė yra būtina visuomenės poreikiams. 13. Žemės servitutas – teisė į svetimą žemės sklypą ar jo dalį, suteikiama naudotis tuo svetimu žemės sklypu ar jo dalimi (tarnaujančiuoju daiktu), arba žemės savininko teisės naudotis žemės sklypu apribojimas siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. 14. Žemės sklypas – teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. 15. Žemės sklypo atidalijimas – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. 16.
sklypo naudojimo būdas – teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nurodyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemėje. 17. Neteko galios nuo 2014-01-01. 1817. Žemės sklypo padalijimas – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai vienas žemės sklypas padalijamas į du ar daugiau žemės sklypų. 1918. Žemės sklypo riba – riba tarp žemės sklypų, paženklinta riboženkliais vietovėje arba sutapdinta su nuolatiniais kraštovaizdžio elementais ir grafiškai pažymėta žemės sklypo plane. 2019. Žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas – visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje, kadastro duomenų nustatymą ir jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą. 2120. Žemės sklypų perdalijimas (amalgamacija) – bendros žemės sklypų ribos pakeitimas, kai žemės sklypo dalis atidalijama ir prijungiama prie kito sklypo neformuojant atskirų atidalijamų žemės sklypų. 2221. Žemės sklypų sujungimas – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš dviejų ar daugiau bendrą ribą turinčių tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties sklypų suformuojamas vienas žemės sklypas. 2322. Žemės tvarkymas – teisės aktų reglamentuojamas žemės sklypų ribų, žemės naudmenų sudėties, žemės sklypų priklausinių vietos, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės naudojimo būdo nustatymas ir pakeitimas derinant ekonominius, aplinkosaugos, kitus privačiuosius ir viešuosius interesus. 2423. Žemės ūkio naudmenos – dirbamoji žemė, sodai, pievos, ganyklos, naudojamos arba tinkamos naudoti žemės ūkio augalams auginti. 2524. Žemės valda – nuosavybės teise valdomas žemės sklypas ar bendra ūkine veikla susiję keli žemės sklypai. 2625.
savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas įstatymų, kitų teisės aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu įgiję teisę valdyti privačią žemę, taip pat valstybės ar savivaldybės nuosavybės teisę įgyvendinantis subjektas, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka valstybinė ar savivaldybės žemė perduota patikėjimo teise. 2726. Žemės valdos projektas – žemėtvarkos planavimo dokumentas, nustatantis žemės sklypo (sklypų) formavimą, pertvarkymą, paėmimą visuomenės poreikiams, konsolidaciją, taip pat naudojimo sąlygas (paskirtį, apribojimus, servitutus ir panašiai). 2827. Žemėtvarkos projektas – žemėtvarkos planavimo dokumentas, kuriame išdėstyta kaimo vietovių žemės naudojimo ir apsaugos koncepcija ir konkrečios tvarkymo priemonės. 2928. Žemėtvarkos schema – specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentas, kuriame valstybės, savivaldybės ar vietovės lygmeniu įvardijami kaimo vietovių žemės naudmenų naudojimo ir tvarkymo prioritetai.“
23 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Sprendimas nustatyti servitutą negali būti priimtas, jeigu iki teritorijų
planavimo dokumento ar žemės valdos projekto patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valią išreiškia Nacionalinei žemės tarnybai pateikdamas prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo.
Kai siūloma nustatyti servitutą išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kad būtų galima privažiuoti ar prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, taip pat centralizuotiems (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklams (požeminėms ir antžeminėms komunikacijoms), keliams ir takams tiesti, jais naudotis bei juos aptarnauti, prašymą dėl siūlomo servituto pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo pateikia esamų statinių, prie kurių reikia prieiti ar privažiuoti, savininkai arba patikėjimo teisės subjektai; kai rekreacinėse bei kitose gyventojų bendram naudojimui skirtose teritorijose, gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų teritorijose statinių nėra, – šiose teritorijose esančių žemės sklypų savininkai arba valstybinės žemės patikėtiniai, o tais atvejais, kai žemės sklype numatoma tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, – šių darbų užsakovas. Kai siūloma nustatyti servitutą prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, valią dėl servituto reikalingumo išreiškia valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už šių kompleksų ir objektų apsaugą.
Kai siūloma nustatyti servitutą prieiti ar privažiuoti, tiesti inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus prie žemės sklypų, reikalingų karinei infrastruktūrai, nurodytai Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 6 straipsnio 10 punkte nurodytame sąraše (toliau – žemės sklypai, reikalingi karinei infrastruktūrai), valią dėl servituto reikalingumo išreiškia Krašto apsaugos ministerija ar kita krašto apsaugos sistemos institucija, naudojanti valstybinės žemės sklypą. Jeigu viešpataujančiuoju tampančio daikto patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba, jo valia išreiškiama priimant sprendimą dėl servituto nustatymo.“
23 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Administraciniu aktu nustatytus servitutus Nekilnojamojo turto registre
registruoja viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas ar patikėtinis, taip pat valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, apsaugą – kai yra nustatytas servitutas prieiti ar privažiuoti prie šių kompleksų ir objektų, taip pat Krašto apsaugos ministerija ar kita krašto apsaugos sistemos institucija, naudojanti valstybinės žemės sklypą, – kai yra nustatytas servitutas prieiti ar privažiuoti prie žemės sklypų, reikalingų karinei infrastruktūrai, ir (arba) yra nustatytas servitutas, suteikiantis teisę tiesti inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus prie žemės sklypų, reikalingų karinei infrastruktūrai, jais naudotis ir juos prižiūrėti.“ 3.
Pakeisti 23 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Žemės savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis dėl nuostolių,
patiriamų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto, atlyginimo turi teisę kreiptis į viešpataujančiojo daikto savininką, o kai nustatytas servitutas prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, – į valstybės ar savivaldybės instituciją, atsakingą už šių kompleksų ir objektų apsaugą. Tais atvejais, kai nustatytas servitutas, reikalingas stambiam projektui įgyvendinti, – į stambų projektą įgyvendinantį investuotoją; tais atvejais, kai nustatytas servitutas, reikalingas žemės sklypams, reikalingiems karinei infrastruktūrai, vystyti, – į Krašto apsaugos ministeriją ar kitą krašto apsaugos sistemos instituciją, naudojančią valstybinės žemės sklypą.
Nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų ar valstybinės žemės patikėtinių susitarimu, o tais atvejais, kai servitutas nustatytas prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, – valstybės ar savivaldybės institucijos, atsakingos už tokių kompleksų ir objektų apsaugą, ir tarnaujančiojo daikto savininko ar valstybinės žemės patikėtinio susitarimu. Tais atvejais, kai nustatytas servitutas, reikalingas stambiam projektui įgyvendinti, – investuotojo, įgyvendinančio stambų projektą, ir tarnaujančiojo daikto savininko ar valstybinės žemės patikėtinio susitarimu; tais atvejais, kai nustatytas servitutas, reikalingas žemės sklypams, reikalingiems karinei infrastruktūrai, vystyti, – Krašto apsaugos ministerijos ar kitos krašto apsaugos sistemos institucijos, naudojančios valstybinės žemės sklypą, ir tarnaujančiojo daikto savininko ar valstybinės žemės patikėtinio susitarimu. Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių dydžio ir atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas. Kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą praradimo.
Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui dydis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu įstatymai nenustato kitaip.“
24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas
(būdai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas, o valstybinės žemės sklypo, reikalingo karinei infrastruktūrai, – pagal karinės infrastruktūros projektą.“
24 straipsnį 2¹ dalimi:
„2¹. Sprendimą pakeisti valstybinės žemės sklypo, reikalingo karinei infrastruktūrai, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priima Vyriausybė,
tvirtindama karinės infrastruktūros projektą.“
3Pakeisti 24 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Žemės sklypo naudojimo būdas nustatomas ir keičiamas pagal
teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Valstybinės žemės sklypo, reikalingo karinei infrastruktūrai, naudojimo būdas nustatomas pagal karinės infrastruktūros projektą.
Žemės sklypams nustatomi šio Įstatymo 25–29 straipsniuose nurodyti žemės naudojimo būdai. Žemės naudojimo būdų turinį nustato Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos.“
1Papildyti 32 straipsnio 1 dalį 4 punktu:
„4) tvirtina karinės infrastruktūros projektus.“
taip: „7) tvirtina žemėtvarkos planavimo dokumentus, išskyrus žemėtvarkos schemas, ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus ir karinės infrastruktūros projektus;“. 5 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 37 straipsnio 3 dalį 5 punktu:
„5) karinės infrastruktūros projektus.“
straipsnį 10¹ dalimi: „10¹. Karinės infrastruktūros projektai rengiami žemės ūkio ministro ir krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka, siekiant vystyti karinę infrastruktūrą, nurodytą Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 6 straipsnio 10 punkte nurodytame sąraše. Rengiamiems karinės infrastruktūros projektams teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai taikomi tiek, kiek jie neprieštarauja karinės infrastruktūros, nurodytos Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 6 straipsnio 10 punkte nurodytame sąraše, vystymui. Karinės infrastruktūros projektų rengimą organizuoja ir jų sprendinius įgyvendiną Krašto apsaugos ministerija ar kitos krašto apsaugos sistemos institucijos. Karinės infrastruktūros projektai tvirtinami Vyriausybės nutarimu. Vyriausybės nutarimu patvirtintų karinės infrastruktūros projektų sprendiniai, rengiant, keičiant ar koreguojant atitinkamos savivaldybės lygmens bendrąjį planą, integruojami į atitinkamo bendrojo plano sprendinius.“
Pakeisti 41 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) asmenys, rengiantys kaimo plėtros žemėtvarkos projektus, žemės
sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus, žemės konsolidacijos projektus, karinės infrastruktūros projektus, privalo turėti aukštąjį žemėtvarkos, kraštotvarkos, geodezijos ar hidrotechnikos išsilavinimą, ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį žemėtvarkos schemų, kaimo plėtros žemėtvarkos projektų arba žemės valdos projektų rengimo srityje skaičiuojant nuo to laiko, kai asmenys pradėjo dirbti šios srities darbus, ir būti išlaikę profesinių žinių, susijusių su žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimu, patikrinimo testą.“
Papildyti 42 straipsnį 6 dalimi:
„6. Karinės infrastruktūros projektų rengimas finansuojamas iš Krašto
apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto lėšų.“8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2022 m. gruodžio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, žemės ūkio ministras ir krašto apsaugos ministras iki 2022 m. lapkričio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys,
parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 1 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 23, 24, 37, 41 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo Nr. I-1623 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau kartu – Įstatymų projektai) rengimą paskatino teisinio reguliavimo, užtikrinančio krašto apsaugos sistemos reikmėms skirtos priimančiosios šalies paramai užtikrinti reikalingos karinės infrastruktūros efektyvią plėtrą ir tobulinimą, poreikis. Pasikeitus valstybės ir pasaulio geopolitinei padėčiai kilo poreikis skubiai vystyti priimančiosios šalies paramai užtikrinti reikalingą karinę infrastruktūrą.
Krašto apsaugos tikslams reikalinga teritorija (žemės sklypas) ir infrastruktūra, būtina priimančiosios šalies paramai užtikrinti, šiuo metu negali būti vystoma greitai ir efektyviai, nes teritorijų planavimo, žemės sklypų formavimo, naudojimo paskirties ir (ar) būdo nustatymo procedūros, atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio vertinimo, statybą leidžiančių dokumentų išdavimo ir statybos užbaigimo procedūros užtrunka pernelyg ilgai. Pavyzdžiui, pagal galiojantį Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo reglamentavimą, kai krašto apsaugai užtikrinti būtinas teritorijų vystymas nenumatytas savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens bendruosiuose planuose, savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrojo plano koregavimo procedūros gali užtrukti iki 2 metų (tuo atveju, kai savivaldybės administracijos direktorius, gavęs Krašto apsaugos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos pasiūlymą, priima sprendimą dėl atitinkamo bendrojo plano koregavimo pradžios ir planavimo tikslų), o jei savivaldybės administracijos direktorius atmeta pasiūlymą, teritorijos krašto apsaugai užtikrinti vystymas tampa neįmanomas. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo reglamentavimą naujo valstybinės žemės sklypo suformavimas krašto apsaugos tikslams (formuojant valstybinės žemės sklypus krašto apsaugos tikslams išimtys netaikomos) ar pertvarkant krašto apsaugos tikslams naudojamus žemės sklypus užtrunka iki 8 mėn., atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūros iki 3 mėn., poveikio vertinimo procedūros trunka iki 8 mėn.
Atsižvelgiant į tai, kad dabartinis teisinis reglamentavimas ir nustatytos procedūros, susijusios su paminėtų teritorijų planavimo dokumentų koregavimu, žemės sklypų formavimu ir (ar) pertvarkymu, naudojimo paskirties ir
(ar) būdo nustatymu, atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimu ar poveikio vertinimu, statybą leidžiančių dokumentų gavimu ir statybos užbaigimu, apsunkina tinkamą priimančiosios šalies paramos funkcijų bei Lietuvos Respublikos prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų vykdymą, nustatytas poreikis keisti minėtų įstatymų nuostatas siekiant, kad būtų paspartintas priimančiosios šalies paramai užtikrinti reikalingos infrastruktūros plėtros projektų įgyvendinimas pagal nurodytus sąjungininkų poreikius. Sąjungininkų poreikių formavimas tiesiogiai susijęs su kintančia valstybės geopolitine padėtimi, poreikiu užtikrinti regiono saugumą, pavyzdžiui, šiuo metu poreikis tiesiogiai susijęs su dviem teritorijomis kariniams objektams (batalionams) įkurti Šilalės, Kelmės, Telšių rajonuose, Rietavo savivaldybėje, Kauno arba Kėdainių rajonuose arba Ukmergės rajone, taip pat teritorija su 100 m krantine Lietuvos kariuomenės poreikiams Šventosios jūrų uoste, kitomis teritorijomis.
Įstatymų projektų tikslas – atsisakyti Teritorijų planavimo įstatymo nuostatų taikymo karinei infrastruktūrai, reikalingai priimančiosios šalies paramai užtikrinti, išvardytai Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame sąraše, supaprastinti naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų krašto apsaugos tikslams, naudojamų valstybinės žemės sklypų, skirtų krašto apsaugos tikslams, pertvarkymą, statybą leidžiančių dokumentų išdavimo ir statybos užbaigimo procedūras, netaikyti reikalavimo atlikti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio vertinimo procedūras ir kartu sutrumpinti krašto apsaugos reikmėms skirtos priimančiosios šalies paramai užtikrinti reikalingos karinės infrastruktūros plėtros terminus. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų rengimą inicijavo Krašto apsaugos ministerija. Įstatymų projektus parengė Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento (direktorė Judita Nagienė, tel. (8 5) 273 5545, el. p. [email protected]) Įstaigų teisinės priežiūros skyriaus (skyriaus vedėjo funkcijas atliekanti Jūratė Bakšytė-Lozorkevičienė, tel. 8 706 80 908, el. p. [email protected]) patarėjas mjr. Rimgaudas Mockus (tel. (8 5) 263 5949, el. p. [email protected]) ir Krašto apsaugos ministerijos Logistikos departamento (direktorius Eimantas Juodzevičius, tel. (8 5) 273 5833, el. p. [email protected]) Infrastruktūros valdymo skyriaus (viršininkas mjr. Algis Šlepikas, tel.
Algis Šlepikas, tel. 8 706 80 831, el. p. [email protected]) viešojo administravimo specialistė Jurgita Urbonaitė, tel. 8 706 80 513, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Teritorijų planavimas Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad krašto apsaugos tikslams skirtų teritorijų žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi vietovės lygmens bendrojo plano sprendiniais, jeigu jis neparengtas – savivaldybės lygmens bendrojo plano sprendiniais, o neurbanizuotose ar neurbanizuojamose teritorijose – ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais, t. y. veikla šiose teritorijose turi neprieštarauti teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija šio įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis gali teikti savivaldybei pasiūlymus dėl savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrojo plano koregavimo. Savivaldybės administracijos direktorius per 5 darbo dienas nuo Krašto apsaugos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos pasiūlymo gavimo dienos priima sprendimą dėl atitinkamo bendrojo plano koregavimo pradžios ir planavimo tikslų arba motyvuotai šį pasiūlymą atmeta. Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Krašto apsaugos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos iniciatyva savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrieji planai koreguojami, kai krašto apsaugai užtikrinti būtinas teritorijų vystymas nenumatytas savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens bendruosiuose planuose. Šiais atvejais savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrojo plano koregavimas finansuojamas atitinkamai iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.
Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta, kad teritorijų planavimo dokumentuose grafiškai ir raštu pateikiami teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemonių, teritorijų vystymo reikmių ir sąlygų sprendiniai. Taigi, tais atvejais, kai savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendruosiuose planuose krašto apsaugai užtikrinti būtinas teritorijų vystymas nenumatytas, nepakeitus paminėtų teritorijų planavimo dokumentų, krašto apsaugai reikalingos teritorijos (-ų) vystymas negalimas, tokiu atveju būtina inicijuoti paminėtų teritorijų planavimo dokumentų koregavimą. Pažymėtina, kad Krašto apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija turi tik inicijavimo teisę dėl savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrųjų planų koregavimo, tačiau sprendimo priėmimo teisė dėl koregavimo suteikta savivaldybės administracijos direktoriui, kaip ir motyvuoto sprendimo atmesti Krašto apsaugos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos pasiūlymą inicijuoti paminėtų teritorijų planavimo dokumentų koregavimą. Teritorijų planavimo procesą sudarančios procedūros, kai yra priimamas savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas koreguoti paminėtus teritorijų planavimo dokumentus, tęsiasi ilgai ir gali trukti iki 2 metų. Žemės sklypų formavimas Žemės įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta žemėtvarkos planavimo dokumentų sistema, t. y. specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentai ir žemės valdos projektai. Žemės įstatymo 40 straipsnio
pertvarkymo projektai. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodyti dokumentai, kurių pagrindu formuojami žemės sklypai.
Siekiant suformuoti naują valstybinės žemės sklypą, reikalingą naudoti krašto apsaugos tikslams, ar pertvarkyti valstybinės žemės sklypus (žemės sklypą), reikia rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procesas užtrunka iki 8 mėn. Pažymėtina, kad Žemės įstatymo 40 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad, patvirtinus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka atliekami kadastriniai matavimai. Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo procedūros (kadastro duomenų nustatymo) trukmė priklauso nuo formuojamo žemės sklypo ploto, formuojamo žemės sklypo gretimybių, žemės sklypo ribų paženklinimo proceso ir gali užtrukti iki 3 mėn. Statybą leidžiančių dokumentų išdavimas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnyje išimtis dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo taikytina krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statant naują neypatingąjį ir nesudėtingąjį statinį. Ypatingųjų statinių statybai, jų rekonstravimui, kapitalinio remonto atlikimui ar griovimui išimtys nėra taikytinos. Dėl reikalavimo gauti statybą leidžiantį dokumentą būtina vykdyti statybos užbaigimo procedūras, susijusias su Statybos įstatymo
surašymu. Tokių reikalavimų įgyvendinimas infrastruktūros plėtros procese trunka ne trumpiau kaip 4 mėnesius. Poveikio aplinkai vertinimas 2011 m. gruodžio 13 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (toliau – Direktyva 2011/92/ES) 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės narės gali nuspręsti, atsižvelgdamos į kiekvieną konkretų atvejį, jei taip numato nacionalinės teisės aktai, netaikyti Direktyvos 2011/92/ES projektams arba projektų dalims, kurių vienintelis tikslas – gynyba, arba projektams, kurių vienintelis tikslas – atsakas į civilines avarijas, jei jos mano, kad toks taikymas turėtų neigiamą poveikį siekiant tų tikslų. Direktyvoje 2011/92/ES numatytos išimties galimybė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymų projektais siekiama sutrumpinti procedūras, kurios trunka ilgą laiką ir apsunkina krašto apsaugos reikmėms skirtos priimančiosios šalies paramai užtikrinti reikalingos karinės infrastruktūros plėtrą pagal poreikius. Atsižvelgiant į tai, Įstatymų projektais siūlomi teisinio reglamentavimo pakeitimai:
1) Dėl Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo Nr. I-1623 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Šiuo įstatymo projektu siekiama nustatyti Krašto apsaugos ministerijos pareigą esant poreikiui vystyti karinę infrastruktūrą, reikalingą priimančiosios šalies poreikiams užtikrinti, rengti ir teikti Vyriausybei tvirtinti karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, sąrašą. Sąraše nurodoma karinė infrastruktūra suprantama taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 2 dalies 11 punkte. Karinė infrastruktūra būtų vystoma valstybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje.
Atitinkamai ir Vyriausybė, įgyvendindama savo įgaliojimus mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos srityje, tokį sąrašą tvirtintų. Tvirtinamame sąraše būtų nurodoma reikalingos karinės infrastruktūros paskirtis ir jai vystyti reikalinga teritorija ar žemės sklypai, nuosavybės teise priklausantys valstybei, bei vieta Lietuvos regione. Karinės infrastruktūros ir jai statyti reikalingų teritorijų (žemės sklypų) poreikis priklausys nuo sąjungininkų išreikšto poreikio priimančiajai šaliai. Sąjungininkų karinės infrastruktūros poreikių formavimas priimančiajai šaliai tiesiogiai susijęs su kintančia valstybės geopolitine padėtimi ir poreikiu užtikrinti regiono saugumą, todėl netikslinga nustatyti karinės infrastruktūros poreikių formavimo kriterijus ar gaires. Teritorijos (žemės sklypai), reikalingos karinei infrastruktūrai vystyti, būtų parenkamos įvertinus urbanizuotas teritorijas, kraštovaizdį, gamtos ir kultūros paveldą, suderinus tose teritorijose esamas veiklas su karine veikla. Karinės infrastruktūros sąrašas, prieš teikiant jį tvirtinti Vyriausybei, bus derinamas su Aplinkos ministerija, kaip institucija, kuri pagal savo veiklos srities kompetenciją galės įvertinti kiekvieną į sąrašą įtrauktą objektą. Toks suderinimas reiškia ne tik pastangas pasiekti bendrą poziciją dėl derinamo sąrašo turinio, bet ir suderinimo fakto patvirtinimą bei atsakomybės už tokio sprendimo prisiėmimą. Tokiu pasirinktu teisinio reguliavimo būdu siekiama, kad Vyriausybės tvirtinamas karinės infrastruktūros sąrašas patektų ne vien į jį turinčio parengti viešojo administravimo subjekto (Krašto apsaugos ministerijos) veiklos sritį, bet ir į administravimo sritį to subjekto (atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimo procedūrų atlikimas priskiriamas Aplinkos ministerijai), su kuriuo būtina teisės aktą suderinti.
Toks privalomas aukštesnės galios teisės aktų pagrindu nustatytas suderinimas skiriasi nuo įprastinio išvadų, pastabų ir pasiūlymų apie teisės akto projektą pareiškimo, kurį teisės aktų rengimo procese atlieka suinteresuotos institucijos. 2) Dėl Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 1 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Šio įstatymo projekto 1 straipsniu siekiama nustatyti, kad Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos būtų netaikomos karinei infrastruktūrai, reikalingai priimančiosios šalies paramai užtikrinti, nurodytai Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame sąraše. Toks reguliavimas sudarys sąlygas krašto apsaugai užtikrinti būtinų teritorijų vystymą su nurodyta karine infrastruktūra, nekoreguojant savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrųjų planų, kai tokių teritorijų vystymas nenumatytas savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens bendruosiuose planuose. Teritorijų planavimo įstatymo projekto 2 straipsniu siūloma nustatyti, kad karinės infrastruktūros projektų sprendiniai turi aukštesnę teisinę galią už savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir privalomai taikomi savivaldybėms rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus.
Valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai privalomi valstybės lygmens ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams, o karinės infrastruktūros projektais suformuotose ar pertvarkytose teritorijose teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai galioja tiek, kiek jie neprieštarauja karinės infrastruktūros projektų sprendiniams. Pažymėtina, kad pagal siūlomą teisinį reguliavimą duomenys apie teritorijas, skirtas karinei infrastruktūrai, reikalingai priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą būtų integruojami į atitinkamos savivaldybės atitinkamus savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendruosius planus, vadovaujantis Žemės įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalimi siūloma nuostata: „Vyriausybės nutarimu patvirtintų karinės infrastruktūros projektų sprendiniai, rengiant, keičiant ar koreguojant atitinkamos savivaldybės lygmens bendrąjį planą, integruojami į atitinkamo bendrojo plano sprendinius“. Siūlomas teisinis reglamentavimas užtikrins sąjungininkų poreikius per kuo trumpesnius terminus užtikrinti reikiamą karinę infrastruktūrą, nelaukiant, kol bus pakoreguoti savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrieji planai, tačiau sudarant teisinį pagrindą teritorijų planavimo dokumentus tikslinti pagal jau esančius faktinius duomenis.
Pastebėtina, kad teritorijų (žemės sklypų), reikalingų karinei infrastruktūrai pagal Vyriausybės tvirtinamą sąrašą statyti, pasirinkimas priklausys nuo sąjungininkų išreikšto poreikio, atsižvelgiant į karinės infrastruktūros paskirtį bei jos galimas išdėstymo schemas atitinkamuose Lietuvos regionuose. Teritorijos (žemės sklypai) numatytuose Lietuvos regionuose bus pasirenkamos įvertinus urbanizuotas teritorijas, kraštovaizdį, gamtos ir kultūros paveldą, suderinus tose teritorijose esamas veiklas su karine veikla. Pažymėtina, kad taip pat būtų atsižvelgiama į jau esančius inžinerinės infrastruktūros objektus (keliai, inžineriniai tinklai ir pan.) bei į savivaldybių teritorijų ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytus inžinerinės infrastruktūros koridorius (susisiekimo komunikacijas ir inžinerinius tinklus), valstybei svarbių projektų teritorijas, laisvų ekonominių zonų teritorijas, investicinių projektų teritorijas ir kitas valstybei svarbias teritorijas. Siūlomu teisiniu reguliavimu pasirinkta teisinio poveikio priemonė yra tinkamiausia tikslui pasiekti ir užtikrinti Teritorijų planavimo įstatymu siekiamus tikslus. 3) Dėl Žemės įstatymo Nr. I-446 2, 23, 24, 37, 41 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Šiuo įstatymo projektu siekiama įtvirtinti naują žemėtvarkos planavimo dokumento – žemės valdos projekto – rūšį
Šio dokumento pagrindu žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi tik tais atvejais, kai jie reikalingi karinei infrastruktūrai, nurodytai Vyriausybės nutarimu patvirtintame karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, sąraše. Vyriausybės tvirtinamas karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, sąrašas laikomas pagrindu inicijuoti karinės infrastruktūros projekto rengimą. Šiame įstatymo projekte įtvirtinama, kad karinės infrastruktūros projekto rengimo tvarką nustato institucijos pagal jų veiklos reguliavimo sritį, t. y. pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą žemės ūkio ministras ir krašto apsaugos ministras. Karinės infrastruktūros projektai tvirtinami Vyriausybės nutarimu (šio projekto 4 str. 2 d.). Karinės infrastruktūros projektų tvirtinimas Vyriausybės nutarimu šiems projektams suteiks aukštesnę teisinę galią prieš savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir karinės infrastruktūros projektų sprendiniai bus privalomai taikomi savivaldybėms rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnyje, kai valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentus tvirtina Vyriausybė, o tokių projektų teritorijų planavimo dokumentų lygmuo ir jų sprendinių privalomumas nustatytas Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje.
Karinės infrastruktūros projektų lygmuo ir jų sprendinių privalomumas įtvirtinamas Teritorijų planavimo įstatymo projekto 2 straipsnyje. Karinės infrastruktūros projekto sąvoka apibrėžiama šio projekto 1 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, kad gali būti poreikis nustatyti servitutą prieiti ar privažiuoti, tiesti inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus prie teritorijų, reikalingų karinei infrastruktūrai, nurodytai Vyriausybės patvirtintame karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, sąraše, šio projekto 2 straipsniu nustatomi subjektai (Krašto apsaugos ministerija arba kita krašto apsaugos institucija, pvz., Lietuvos kariuomenė, naudojanti valstybinės žemės sklypą), turintys teisę išreikšti valią dėl servituto reikalingumo, bei nurodomos institucijos, atsakingos už nuostolius, patiriamus dėl servituto nustatymo, kai servitutas susijęs su karinės infrastruktūros, nurodytos Vyriausybės tvirtinamame sąraše, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, vystymu. Šio projekto 3 straipsniu nustatoma, kad tais atvejais, kai bus formuojamas naujas valstybinės žemės sklypas, būtinas karinei infrastruktūrai, reikalingai priimančiosios šalies paramai užtikrinti, nurodytai Vyriausybės tvirtinamame sąraše, žemės sklypo naudojimo paskirtis ir (ar) naudojimo būdas bus nustatomi rengiant žemės valdos projektą
Karinės infrastruktūros projektas bus rengiamas ir tais atvejais, kai valstybinės žemės sklypas teisės aktų nustatyta tvarka jau yra suformuotas, tačiau nustatytas žemės naudojimo būdas neatitinka karinei infrastruktūrai vystyti nustatyto žemės naudojimo būdo (teritorija krašto apsaugos tikslams). Žemės įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad valstybinės žemės sklypai, reikalingi karinei infrastruktūrai, reikalingai priimančiosios šalies paramai užtikrinti, nurodytai Vyriausybės tvirtinamame sąraše, šių žemės sklypų nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas keičiami pagal karinės infrastruktūros projektą. Taip pat nustatoma, kad tokį sprendimą priima Vyriausybė, tvirtindama karinės infrastruktūros projektą. Priėmus siūlomus įstatymo pakeitimus, valstybinės žemės sklypų, reikalingų karinei infrastruktūrai, nurodytai Vyriausybės nutarimu patvirtintame karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, sąraše, suformavimo, pertvarkymo ir (ar) naudojimo paskirties ir (ar) naudojimo būdo pakeitimo procesai sutrumpės iki 3 metų. 4) Dėl Statybos įstatymo Nr. I-1240 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Šiuo projektu keičiamas 27 straipsnis, kuriame numatomos išimtys dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo privalomumo statant, rekonstruojant, kapitališkai remontuojant ar griaunant ypatinguosius statinius krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose.
Ypatingiesiems statiniams išliktų tos pačios Statybos įstatyme numatytos procedūros, kaip ir šiuo metu taikomos neypatingiems statiniams, t. y. statinio projekto ekspertizė, statinio ekspertizė (Statybos įstatymo 34 str.), statinio statybos techninė priežiūra (Statybos įstatymo 35 str.), statinio projekto vykdymo priežiūra (Statybos įstatymo 36 str.), reikalavimai, susiję su statinių naudojimu (Statybos įstatymo 47 str.), informacijos apie statybos pradžią, rangovų ir pagrindinių statybos sričių vadovų pasamdymą ar paskyrimą paskelbimas (Statybos techninio reglamento 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – STR 1.05.01:2017) Septintas skirsnis). Atsižvelgiant į tai, statinių projektų ir statybos kokybė nenukentėtų, nes būtų užtikrinamos būtinos priežiūros procedūros. Dėl numatomų pakeitimų taip pat taptų nereikalinga vykdyti statybos užbaigimo procedūras, susijusias su Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje numatyto Statybos užbaigimo akto surašymu, taip pat būtų nereikalinga statinio (dalies) ekspertizės rangovui tvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą, kaip numatyta Statybos įstatymo
1.05.01:2017 penkto skyriaus ketvirtąjį skirsnį – deklaracijos apie statybos užbaigimą surašymas (vietoj statybos užbaigimo akto surašymo).
Numatyti pakeitimai leistų sutrumpinti krašto apsaugai reikalingos infrastruktūros sukūrimo terminus (statant ypatinguosius statinius) vidutiniškai nuo 4 mėnesių (leidimo išdavimo procedūros atsisakymas ir statybos užbaigimo akto surašymo procedūros pakeitimas). Į minėtą terminą įskaitomas ir laiko tarpas, reikalingas būtiniems dokumentams, teikiamiems su prašymu statybos leidimui išduoti ar statybos užbaigimo aktui surašyti, parengti. Pažymėtina, kad tokie terminai grindžiami praktiniais pavyzdžiais, kai dėl derinimo procedūrų, techninių nesklandumų statybą leidžiantis dokumentas išduodamas per 2 ar daugiau mėnesių (pvz., Karinės technikos aptarnavimo bazės Karaliaus Mindaugo g. 11, Ruklos k., Jonavos r. sav. statybos projekto leidimo prašymas pateiktas 2021-07-08, leidimas gautas 2021-09-29). Atitinkamai kelis mėnesius užtrunka ir procedūros dėl statybos užbaigimo dokumentų surašymo. 5) Dėl Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr.
I-1495 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Šiuo įstatymo projektu, atsižvelgiant į Direktyvos 2011/92/ES 1 straipsnio 3 dalyje numatytą išimties taikymo galimybę, priimančiosios šalies paramos tikslus ir uždavinius, krašto apsaugos tikslus bei jais sukuriamą naudą užtikrinant nacionalinio saugumo interesus bei įvertinus, kad informacijos apie planuojamos ūkinės veiklos – Lietuvos kariuomenės karinėse teritorijoje planuojamus objektus (duomenys apie Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų infrastruktūrą, jos paskirtį ir vietą, planuojamą saugoti karinę techniką ir pan.) – viešinimas gali padaryti žalos ir neigiamą poveikį valstybės gynybos tikslams, o sprendimų dėl karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, atveju sprendimai turi būti priimami skubos tvarka, siekiant tinkamo ir savalaikio reikalingų objektų įsteigimo, o papildomas derinimas su atsakingąja institucija dėl išimties taikymo reikalauja papildomų žmogiškųjų ir laiko išteklių, nustatoma išimtis dėl ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir dėl planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo, susijusio su karine infrastruktūra, reikalinga priimančiosios šalies paramai užtikrinti, išvardyta Vyriausybės patvirtintame sąraše. Siekiant užtikrinti Direktyvos 2011/92/ES nuostatos, kad valstybės narės gali apsispręsti, atsižvelgdamos į kiekvieną konkretų atvejį, įgyvendinimą, sąrašas prieš teikiant jį tvirtinti Vyriausybei bus derinamas su Aplinkos ministerija, kuri pagal kompetenciją galės įvertinti kiekvieną į sąrašą įtrauktą objektą. Taip bus užtikrinta, kad į Vyriausybės tvirtinamą sąrašą bus įrašoma karinė infrastruktūra, jei atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimo procedūrų atlikimas darys neigiamą poveikį valstybės gynybos tikslams.
Siūlomo teisinio reguliavimo poveikio priemonė, taikant išimtį dėl planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir dėl konkrečios karinės infrastruktūros, nurodytos Vyriausybės tvirtinamame sąraše, poveikio aplinkai vertinimo, yra tinkamiausia pasiekti keliamus tikslus ir efektyvesnė nei išimčių teisiniame reguliavime nustatymas visai karinei infrastruktūrai. Atsižvelgiant į tai, kad sąjungininkų poreikių formavimas yra tiesiogiai susijęs su kintančia valstybės geopolitine padėtimi, poreikiu užtikrinti regiono saugumą, o šiuo metu jau formuojami poreikiai yra susiję su dviem teritorijomis kariniams objektams (batalionams) įkurti Šilalės, Kelmės, Telšių rajonuose, Rietavo savivaldybėje, Kauno arba Kėdainių rajone arba Ukmergės rajone, taip pat teritorija su
kitomis teritorijomis, siūloma įstatymų įsigaliojimo data
1) Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 pakeitimo įstatymo projektas;
2) Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 2, 3, 8, 10, 12, 19, 22, 24, 27, 28, 33, 34, 39, 42, 46, 49, 53 straipsnių, 1 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 27¹, 52¹ straipsniais įstatymo Nr. XIV-340 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. 5.
rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymus bus sudarytos sąlygos operatyviai užtikrinti priimančiosios šalies poreikius, greičiau ir sklandžiau sukurti reikalingą karinę infrastruktūrą, taip darant teigiamą poveikį Lietuvos nacionaliniam saugumui. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Ar Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymų projektų paketas teikiamas, siekiant sisteminių pakeitimų teisinėje sistemoje, todėl nereikės keisti kitų įstatymų. 10. Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Žemės įstatymo projekte vartojama sąvoka ir ją įvardijantis terminas derinamas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11.
konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
paramos įstatymo Nr. I-1623 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymą turės būti priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, sąrašo patvirtinimo. 2. Įgyvendinant Žemės įstatymo Nr. I-446 2, 23, 24, 37, 41 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymą turės būti: 2.1. pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 1073 „Dėl Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo patvirtinimo“; 2.2. pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1289 „Dėl Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“;
ministro įsakymas dėl karinės infrastruktūros projektų, siekiant vystyti karinę infrastruktūrą, nurodytą Vyriausybės nutarimu patvirtintame karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, sąraše, rengimo tvarkos nustatymo; 2.4. pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1290 „Dėl Kvalifikacijos pažymėjimų žemėtvarkos planavimo dokumentams rengti išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo ir profesinių žinių patikrinimo testo organizavimo taisyklių patvirtinimo“. 13.
13Kiek valstybės,
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Karinės infrastruktūros projektų rengimas ir karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, vystymas bus finansuojamas iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto lėšų, neviršijant Krašto apsaugos ministerijai atitinkamiems metams numatytų asignavimų. Reikalingos lėšos bus naudojamos atsižvelgiant į sąjungininkų išreikštą būtinos karinės infrastruktūros plėtros poreikį, remiantis valstybės ir pasaulio geopolitine padėtimi, atsižvelgiant į tai, iš anksto neįmanoma tiksliai nustatyti, kokią įtaką finansams turės įstatymų pakeitimai. 14. Rengiant Įstatymų projektus gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus negauta specialistų vertinimų. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Teritorijų planavimas, statinių statyba, karinė infrastruktūra. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2022-10-19 Nr. XIVP–2153 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 1 dalies bei projekto 4 straipsnio 2 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 37 straipsnio 10¹ straipsnio nuostatas Vyriausybė tvirtintų karinės infrastruktūros projektą, kuriame būtų nustatytas valstybinės žemės sklypo (sklypų) formavimas, pertvarkymas, taip pat naudojimo sąlygos (paskirtis, naudojimo būdas, servitutai), reikalingos karinei infrastruktūrai. Pažymėtina, kad karinės infrastruktūros projekte (žemės valdos projekte) gali ir nereikėti suformuoti ar pertvarkyti žemės sklypo (sklypų), reikalingo karinei infrastruktūrai, bet tik nustatyti tokio sklypo naudojimo sąlygas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 1 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateiktos sąvokos ,,karinės infrastruktūros projektas” apibrėžime nereikėtų nustatyti, kad tokiame projekte nurodomi ir žemės sklypai, kurie reikalingi karinei infrastruktūrai, bet jų nereikia nei pertvarkyti, nei naujai suformuoti, bet reikia pakeisti jų naudojimo sąlygas (paskirtį, naudojimo būdą, nustatyti servitutus). 2.
subjektas turėtų išreikšti valią dėl servituto prieiti ar privažiuoti, tiesti inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus prie žemės sklypų, reikalingų karinei infrastruktūrai, reikalingumo, projekto 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalies priešpaskutiniame sakinyje po žodžių ,,naudojanti valstybinės žemės sklypą“ nereikėtų įrašyti žodžių ,,reikalingą karinei infrastruktūrai“. Jeigu būtų pritarta aukščiau išdėstytai pastabai, vadovaujantis analogiškais argumentais, reikėtų taip pat tikslinti ir projekto 2 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 23 straipsnio 6 ir 8 dalis. 3. Nei iš projekto nuostatų, nei aiškinamojo rašto nėra aišku, kokiu tikslu projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nebelieka galiojančio įstatymo nuostatos, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami pagal žemės valdos projektus (projekto lyginamajame variante nenurodyta, kad šios nuostatos atsisakoma). Atsisakius šios nuostatos, nėra aiškus projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies santykis su kitomis projekto nuostatomis (pavyzdžiui, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 26 dalis, 3 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 24 straipsnio 6 dalis) ir keičiamo įstatymo (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2, 3 dalys ir kt.), kurios numato, kad pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) galima keisti pagal žemės valdos projektus. Siūlytina projektą atitinkamai tikslinti. 4. Projekto 4 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 37 straipsnio 10¹ dalyje siūloma nustatyti, kad karinės infrastruktūros projektai tvirtinami Vyriausybės nutarimu.
Pagal projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 37 straipsnio 3 dalies 5 punkto bei keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalies nuostatas karinės infrastruktūros projektai yra žemės valdos projektai, kurie yra vieni iš žemėtvarkos planavimo dokumentų sistemos dalių. Atkreiptinas dėmesys, kad nei iš projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatų nėra aišku, koks subjektas organizuotų karinės infrastruktūros projektų rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimą. Taip pat, nėra aiškus šių projekto nuostatų santykis su keičiamo įstatymo 32 straipsnio, reglamentuojančio valstybės, savivaldybių institucijų ir Valstybės žemės fondo kompetenciją reguliuojant žemės santykius, nuostatomis, nes šio straipsnio 1 dalyje nurodytas baigtinis Vyriausybės atliekamų funkcijų, sąrašas ir jame nėra nurodyta, kad Vyriausybė tvirtina karinės infrastruktūros projektus. Be to, keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos įstatymų nustatytais atvejais tvirtina valstybės lygmens žemėtvarkos planavimo dokumentus, o šio straipsnio 3 dalies 7 punkte nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba tvirtina žemėtvarkos planavimo dokumentus, išskyrus žemėtvarkos schemas ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus. Siekiant pašalinti šiuos neaiškumus ir suderinti projekto bei keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, svarstytina, ar projektu nereikėtų atitinkamai papildyti ir patikslinti keičiamo įstatymo 32 straipsnio nuostatų. 5.
straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Karinės infrastruktūros projektai finansuojami iš Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto lėšų.“ Atkreipiame dėmesį, kad iš šios projekto nuostatos nėra aišku, ar iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto lėšų būtų finansuojamas karinės infrastruktūros projektų rengimas, ar finansavimas apimtų ir parengtų karinės infrastruktūros projektų įgyvendinimą. Pažymėtina, kad iš keičiamo įstatymo 42 straipsnio pavadinimo darytina išvada, jog šiame straipsnyje reglamentuojamas tik atitinkamų žemėtvarkos darbų finansavimas. Atsižvelgus į tai, vertinamoji projekto nuostata tikslintina taip, kad būtų aiškus finansavimo objektas. 6. Projekto 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse siūloma atitinkamai nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2022 m. lapkričio 1 d. , o Vyriausybė, žemės ūkio ministras ir krašto apsaugos ministras iki 2022 m. spalio 31 d. priima įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, kad projekto pateikimas Seimo posėdyje numatytas 2022 m. spalio 27 d. bei į teisės aktuose numatytų projekto svarstymo, priėmimo, pasirašymo bei promulgacijos procedūrų trukmę, projekto 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse atitinkamai reikėtų nustatyti vėlesnes įstatymo įsigaliojimo bei įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo datas. 7. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas tikslintinas: 7.1. projekto 1 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 2 straipsnyje reikėtų nurodyti ir šio straipsnio pavadinimą; 7.2. projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje reikėtų išbraukti žodžius „Lietuvos Respublikos“, nes sutrumpintas Krašto apsaugos ministerijos pavadinimas jau yra vartojamas prieš tai išdėstytose keičiamo įstatymo nuostatose – 8 straipsnio 2 dalyje. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 6 straipsnyje dėstomai keičiamo įstatymo 42 straipsnio 6 dalies nuostatai; 7.3. projekto 6 straipsnio pakeitimų esmėje reikėtų išbraukti žodį ,,nauja”. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
2022-11-16 Nr. XIVP–2153(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje, projekto 5 straipsnio 2 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 37 straipsnio 10¹ dalyje siūloma atitinkamai vartoti nuostatas ,,žemės sklypai, reikalingi karinei infrastruktūrai vystyti” ir ,,karinės infrastruktūros vystymas“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Mobilizacijos ir priimančios šalies paramos įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktą pasirengimą teikti priimančiosios šalies paramą sudaro karinės infrastruktūros pritaikymas ir (ar) sukūrimas, bet ne jos vystymas. Pagal Mobilizacijos ir priimančios šalies paramos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą karinė infrastruktūra nėra vystoma, bet pritaikoma ir (ar) sukuriama teikti priimančiosios šalies paramą atvykstančioms pajėgoms. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar teikiamo įstatymo projekto nuostatas nereikėtų suderinti su galiojančiomis Mobilizacijos ir priimančios šalies paramos įstatymo nuostatomis, o projekte turėtų būti kalbama ne apie žemės sklypus, reikalingus karinei infrastruktūrai vystyti, ar karinės infrastruktūros vystymą, bet apie žemės sklypus, reikalingus karinės infrastruktūros pritaikymui ir (ar) sukūrimui, ar atitinkamai karinės infrastruktūros pritaikymą ir (ar) sukūrimą. 2. Tobulinat projekto teisinę techniką, reikėtų sunumeruoti projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalis. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
aplinkos apsaugos komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 2, 23, 24, 37, 41 IR 42 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO nr. xivp-2153 2022-11-09
posėdyje dalyvavo: Komiteto nariai: Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, pirmininko pavaduotojas Aidas Gedvilas, Kasparas Adomaitis, Ligita Girskienė, Petras Gražulis, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus. Kviestieji asmenys: Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, KAM viceministras Vilius Semeška, Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, aplinkos viceministrė Daiva Veličkaitė-Matusevičė, AM Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės (STPPG) vyr. patarėja Algė Staniūnaitė-Tonkich. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-201 (2),4
2 (10¹) Įvertinę projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 1 dalies bei projekto 4 straipsnio 2 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 37 straipsnio 10¹ dalies nuostatas Vyriausybė tvirtintų karinės infrastruktūros projektą, kuriame būtų nustatytas valstybinės žemės sklypo (sklypų) formavimas, pertvarkymas, taip pat naudojimo sąlygos (paskirtis, naudojimo būdas, servitutai), reikalingos karinei infrastruktūrai. Pažymėtina, kad karinės infrastruktūros projekte (žemės valdos projekte) gali ir nereikėti suformuoti ar pertvarkyti žemės sklypo (sklypų), reikalingo karinei infrastruktūrai, bet tik nustatyti tokio sklypo naudojimo sąlygas.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 1 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateiktos sąvokos ,,karinės infrastruktūros projektas” apibrėžime nereikėtų nustatyti, kad tokiame projekte nurodomi ir žemės sklypai, kurie reikalingi karinei infrastruktūrai, bet jų nereikia nei pertvarkyti, nei naujai suformuoti, bet reikia pakeisti jų naudojimo sąlygas (paskirtį, naudojimo būdą, nustatyti servitutus). Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Karinės infrastruktūros projektas – žemės valdos projektas, nustatantis valstybinės žemės sklypo (sklypų) formavimą, pertvarkymą ir (ar) naudojimo sąlygas (paskirtį, naudojimo būdą, servitutus), reikalingas karinei infrastruktūrai.“
Teisės departamentas 2022-10-202
turėtų išreikšti valią dėl servituto prieiti ar privažiuoti, tiesti inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus prie žemės sklypų, reikalingų karinei infrastruktūrai, reikalingumo, projekto 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalies priešpaskutiniame sakinyje po žodžių ,,naudojanti valstybinės žemės sklypą“ nereikėtų įrašyti žodžių ,,reikalingą karinei infrastruktūrai“. Nepritarti Manome, kad siūlymas perteklinis, nes keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad servitutai nustatomi valstybinės žemės sklypams, reikalingiems karinei infrastruktūrai, todėl nuostatos dubliavimui nepritariame. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-203
Nei iš projekto nuostatų, nei aiškinamojo rašto nėra aišku, kokiu tikslu projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nebelieka galiojančio įstatymo nuostatos, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami pagal žemės valdos projektus (projekto lyginamajame variante nenurodyta, kad šios nuostatos atsisakoma). Atsisakius šios nuostatos, nėra aiškus projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies santykis su kitomis projekto nuostatomis (pavyzdžiui, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 26 dalis, 3 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 24 straipsnio 6 dalis) ir keičiamo įstatymo (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2, 3 dalys ir kt.), kurios numato, kad pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) galima keisti pagal žemės valdos projektus. Siūlytina projektą atitinkamai tikslinti. Pritarti Pasiūlymas: patikslinti projektu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalį pagal galiojančią įstatymo redakciją ir šios dalies tekstą išdėstyti taip:
„1. Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai) Vyriausybės
nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir
(ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas, o valstybinės žemės sklypo, reikalingo karinei infrastruktūrai, – pagal karinės infrastruktūros projektą.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-204 (37),2 (10¹) 4.
Projekto 4 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 37 straipsnio 10¹ dalyje siūloma nustatyti, kad karinės infrastruktūros projektai tvirtinami Vyriausybės nutarimu. Pagal projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 37 straipsnio 3 dalies 5 punkto bei keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalies nuostatas karinės infrastruktūros projektai yra žemės valdos projektai, kurie yra vieni iš žemėtvarkos planavimo dokumentų sistemos dalių. Atkreiptinas dėmesys, kad nei iš projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatų nėra aišku, koks subjektas organizuotų karinės infrastruktūros projektų rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimą. Taip pat, nėra aiškus šių projekto nuostatų santykis su keičiamo įstatymo 32 straipsnio, reglamentuojančio valstybės, savivaldybių institucijų ir Valstybės žemės fondo kompetenciją reguliuojant žemės santykius, nuostatomis, nes šio straipsnio 1 dalyje nurodytas baigtinis Vyriausybės atliekamų funkcijų, sąrašas ir jame nėra nurodyta, kad Vyriausybė tvirtina karinės infrastruktūros projektus. Be to, keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos įstatymų nustatytais atvejais tvirtina valstybės lygmens žemėtvarkos planavimo dokumentus, o šio straipsnio 3 dalies 7 punkte nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba tvirtina žemėtvarkos planavimo dokumentus, išskyrus žemėtvarkos schemas ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus. Siekiant pašalinti šiuos neaiškumus ir suderinti projekto bei keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, svarstytina, ar projektu nereikėtų atitinkamai papildyti ir patikslinti keičiamo įstatymo 32 straipsnio nuostatų. Pritarti Pasiūlymai:
Atsižvelgiant į pateiktas pastabas, siūloma: 1.
Patikslinti keičiamo įstatymo 37 straipsnio 10¹ dalį, nurodant kuris subjektas organizuotų karinės infrastruktūros projektų rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimą, taip pat atsižvelgiant į Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 1 straipsnį, kuriame daroma nuoroda į Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 6 straipsnio 10 punkte nurodytą sąrašą, nustatantį karinę infrastruktūrą. Taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktą pastabą Teritorijų planavimo įstatymo projektui (2 pastaba) dėl Teritorijų planavimo įstatymo ir Žemės įstatymo sistemiško aiškinimo, atitinkamai siūloma patikslinti keičiamo įstatymo 37 straipsnio 10¹ dalį: „10¹. Karinės infrastruktūros projektai rengiami žemės ūkio ministro ir krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka, siekiant vystyti karinę infrastruktūrą, nurodytą Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 6 straipsnio 10 punkte nurodytame sąraše. Rengiamiems karinės infrastruktūros projektams teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai taikomi tiek, kiek jie neprieštarauja karinės infrastruktūros, nurodytos Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 6 straipsnio 10 punkte nurodytame sąraše, vystymui. Karinės infrastruktūros projektų rengimą organizuoja ir jų sprendinius įgyvendiną Krašto apsaugos ministerija ar kitos krašto apsaugos sistemos institucijos. Karinės infrastruktūros projektai tvirtinami Vyriausybės nutarimu. Vyriausybės nutarimu patvirtintų karinės infrastruktūros projektų sprendiniai, rengiant, keičiant ar koreguojant atitinkamos savivaldybės lygmens bendrąjį planą, integruojami į atitinkamo bendrojo plano sprendinius.“
2Siūloma pakeisti projektu keičiamo įstatymo 32 straipsnį:
„4 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 32 straipsnio 1 dalį 4 punktu:
„4) tvirtina karinės infrastruktūros projektus.“ 2.
Pakeisti 32 straipsnio 3 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) tvirtina žemėtvarkos planavimo dokumentus, išskyrus žemėtvarkos schemas, ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus ir karinės infrastruktūros projektus;“. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-206
dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Karinės infrastruktūros projektai finansuojami iš Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto lėšų.“ Atkreipiame dėmesį, kad iš šios projekto nuostatos nėra aišku, ar iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto lėšų būtų finansuojamas karinės infrastruktūros projektų rengimas, ar finansavimas apimtų ir parengtų karinės infrastruktūros projektų įgyvendinimą. Pažymėtina, kad iš keičiamo įstatymo 42 straipsnio pavadinimo darytina išvada, jog šiame straipsnyje reglamentuojamas tik atitinkamų žemėtvarkos darbų finansavimas. Atsižvelgus į tai, vertinamoji projekto nuostata tikslintina taip, kad būtų aiškus finansavimo objektas. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 42 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „6. Karinės infrastruktūros projektų rengimas finansuojamas iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto lėšų.“
kanceliarijos Teisės departamentas
12
nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2022 m. lapkričio 1 d. , o Vyriausybė, žemės ūkio ministras ir krašto apsaugos ministras iki 2022 m. spalio 31 d. priima įstatymą įgyvendinančius teisės aktus.
Atsižvelgiant į tai, kad projekto pateikimas Seimo posėdyje numatytas 2022 m. spalio 27 d. bei į teisės aktuose numatytų projekto svarstymo, priėmimo, pasirašymo bei promulgacijos procedūrų trukmę, projekto 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse atitinkamai reikėtų nustatyti vėlesnes įstatymo įsigaliojimo bei įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo datas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-20 1,26 (1),
7Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose,
patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas tikslintinas:
straipsnyje reikėtų nurodyti ir šio straipsnio pavadinimą;
Krašto apsaugos ministerijos pavadinimas jau yra vartojamas prieš tai išdėstytose keičiamo įstatymo nuostatose – 8 straipsnio 2 dalyje. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 6 straipsnyje dėstomai keičiamo įstatymo 42 straipsnio 6 dalies nuostatai;
,,nauja”. Pritarti Į redakcinio pobūdžio pastabas atsižvelgta. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1.
Sprendimas pritarti Komiteto pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas 2022-11-097 Argumentai:
Kadangi Projekto 7 straipsnyje siūloma nustatyti įstatymo įsigaliojimo data jau suėjusi, būtina nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarką. Pasiūlymas: Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. gruodžio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, žemės ūkio ministras ir krašto apsaugos ministras iki 2022 m. lapkričio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Aistė Gedvilienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Aistė Gedvilienė Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja Aistrida Latvėnė