Projekto lyginamasis variantas
2022 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Papildyti 1 straipsnį 1¹ dalimi: „1¹. Šio įstatymo nuostatos netaikomos karinei infrastruktūrai, reikalingai priimančiosios šalies paramai užtikrinti, nurodytai su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija suderintame ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame sąraše.“
Papildyti 4 straipsnio 4 dalį:
„4. Valstybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų, valstybei
svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų, Vyriausybės patvirtintų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, žemės gelmių naudojimo planų, karinės infrastruktūros projektų sprendiniai turi aukštesnę teisinę galią už savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir privalomai taikomi savivaldybėms rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus. Valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai privalomi valstybės lygmens ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams. Taikant valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, valstybės lygmens ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai galioja tiek, kiek jie neprieštarauja valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Karinės infrastruktūros projektais suformuotose ar pertvarkytose teritorijose teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai galioja tiek, kiek jie neprieštarauja karinės infrastruktūros projektų sprendiniams.“
Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. lapkričio
Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-2150 (2) lyginamasis variantas
IR
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Papildyti 1 straipsnį 1¹ dalimi: „1¹. Šio įstatymo nuostatos, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalį, netaikomos teritorijoms, kurioms Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka rengiami karinės infrastruktūros projektai karinei infrastruktūrai, nurodytai Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 6 straipsnio 10 punkte nurodytame sąraše, vystyti.“
Papildyti 2 straipsnį 46 dalimi:
„46. Sąvoka „karinės infrastruktūros projektas“
suprantama taip, kaip ji apibrėžiama Žemės įstatyme.“
Pakeisti 4 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Krašto apsaugos tikslams skirtų teritorijų žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi vietovės lygmens bendrojo plano sprendiniais, jeigu jis neparengtas, – savivaldybės lygmens bendrojo plano sprendiniais, o neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose – ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais, tiek, kiek jie neprieštarauja karinės infrastruktūros projektų sprendiniams, o Investicijų įstatyme nurodytiems stambiems projektams įgyvendinti ar pritraukti skirtos teritorijos (toliau – stambiems projektams skirtos teritorijos) vystomos vadovaujantis valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentais arba vietovės lygmens bendrojo plano sprendiniais, jeigu jis neparengtas, – savivaldybės lygmens bendrojo plano sprendiniais.“
Pakeisti 16 straipsnio 1 dalį 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) detalizuojant sprendinius žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose, detaliuosiuose planuose ar žemėtvarkos planavimo dokumentuose – žemės valdos projektuose, kurių rengimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės Žemės įstatymas;“. 5 straipsnis.
5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. gruodžio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys,
parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 1 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 23, 24, 37, 41 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo Nr. I-1623 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau kartu – Įstatymų projektai) rengimą paskatino teisinio reguliavimo, užtikrinančio krašto apsaugos sistemos reikmėms skirtos priimančiosios šalies paramai užtikrinti reikalingos karinės infrastruktūros efektyvią plėtrą ir tobulinimą, poreikis. Pasikeitus valstybės ir pasaulio geopolitinei padėčiai kilo poreikis skubiai vystyti priimančiosios šalies paramai užtikrinti reikalingą karinę infrastruktūrą.
Krašto apsaugos tikslams reikalinga teritorija (žemės sklypas) ir infrastruktūra, būtina priimančiosios šalies paramai užtikrinti, šiuo metu negali būti vystoma greitai ir efektyviai, nes teritorijų planavimo, žemės sklypų formavimo, naudojimo paskirties ir (ar) būdo nustatymo procedūros, atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio vertinimo, statybą leidžiančių dokumentų išdavimo ir statybos užbaigimo procedūros užtrunka pernelyg ilgai. Pavyzdžiui, pagal galiojantį Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo reglamentavimą, kai krašto apsaugai užtikrinti būtinas teritorijų vystymas nenumatytas savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens bendruosiuose planuose, savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrojo plano koregavimo procedūros gali užtrukti iki 2 metų (tuo atveju, kai savivaldybės administracijos direktorius, gavęs Krašto apsaugos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos pasiūlymą, priima sprendimą dėl atitinkamo bendrojo plano koregavimo pradžios ir planavimo tikslų), o jei savivaldybės administracijos direktorius atmeta pasiūlymą, teritorijos krašto apsaugai užtikrinti vystymas tampa neįmanomas. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo reglamentavimą naujo valstybinės žemės sklypo suformavimas krašto apsaugos tikslams (formuojant valstybinės žemės sklypus krašto apsaugos tikslams išimtys netaikomos) ar pertvarkant krašto apsaugos tikslams naudojamus žemės sklypus užtrunka iki 8 mėn., atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūros iki 3 mėn., poveikio vertinimo procedūros trunka iki 8 mėn.
Atsižvelgiant į tai, kad dabartinis teisinis reglamentavimas ir nustatytos procedūros, susijusios su paminėtų teritorijų planavimo dokumentų koregavimu, žemės sklypų formavimu ir (ar) pertvarkymu, naudojimo paskirties ir
(ar) būdo nustatymu, atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimu ar poveikio vertinimu, statybą leidžiančių dokumentų gavimu ir statybos užbaigimu, apsunkina tinkamą priimančiosios šalies paramos funkcijų bei Lietuvos Respublikos prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų vykdymą, nustatytas poreikis keisti minėtų įstatymų nuostatas siekiant, kad būtų paspartintas priimančiosios šalies paramai užtikrinti reikalingos infrastruktūros plėtros projektų įgyvendinimas pagal nurodytus sąjungininkų poreikius. Sąjungininkų poreikių formavimas tiesiogiai susijęs su kintančia valstybės geopolitine padėtimi, poreikiu užtikrinti regiono saugumą, pavyzdžiui, šiuo metu poreikis tiesiogiai susijęs su dviem teritorijomis kariniams objektams (batalionams) įkurti Šilalės, Kelmės, Telšių rajonuose, Rietavo savivaldybėje, Kauno arba Kėdainių rajonuose arba Ukmergės rajone, taip pat teritorija su 100 m krantine Lietuvos kariuomenės poreikiams Šventosios jūrų uoste, kitomis teritorijomis.
Įstatymų projektų tikslas – atsisakyti Teritorijų planavimo įstatymo nuostatų taikymo karinei infrastruktūrai, reikalingai priimančiosios šalies paramai užtikrinti, išvardytai Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame sąraše, supaprastinti naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų krašto apsaugos tikslams, naudojamų valstybinės žemės sklypų, skirtų krašto apsaugos tikslams, pertvarkymą, statybą leidžiančių dokumentų išdavimo ir statybos užbaigimo procedūras, netaikyti reikalavimo atlikti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio vertinimo procedūras ir kartu sutrumpinti krašto apsaugos reikmėms skirtos priimančiosios šalies paramai užtikrinti reikalingos karinės infrastruktūros plėtros terminus. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų rengimą inicijavo Krašto apsaugos ministerija. Įstatymų projektus parengė Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento (direktorė Judita Nagienė, tel. (8 5) 273 5545, el. p. [email protected]) Įstaigų teisinės priežiūros skyriaus (skyriaus vedėjo funkcijas atliekanti Jūratė Bakšytė-Lozorkevičienė, tel. 8 706 80 908, el. p. [email protected]) patarėjas mjr. Rimgaudas Mockus (tel. (8 5) 263 5949, el. p. [email protected]) ir Krašto apsaugos ministerijos Logistikos departamento (direktorius Eimantas Juodzevičius, tel. (8 5) 273 5833, el. p. [email protected]) Infrastruktūros valdymo skyriaus (viršininkas mjr. Algis Šlepikas, tel.
Algis Šlepikas, tel. 8 706 80 831, el. p. [email protected]) viešojo administravimo specialistė Jurgita Urbonaitė, tel. 8 706 80 513, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Teritorijų planavimas Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad krašto apsaugos tikslams skirtų teritorijų žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi vietovės lygmens bendrojo plano sprendiniais, jeigu jis neparengtas – savivaldybės lygmens bendrojo plano sprendiniais, o neurbanizuotose ar neurbanizuojamose teritorijose – ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais, t. y. veikla šiose teritorijose turi neprieštarauti teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija šio įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis gali teikti savivaldybei pasiūlymus dėl savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrojo plano koregavimo. Savivaldybės administracijos direktorius per 5 darbo dienas nuo Krašto apsaugos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos pasiūlymo gavimo dienos priima sprendimą dėl atitinkamo bendrojo plano koregavimo pradžios ir planavimo tikslų arba motyvuotai šį pasiūlymą atmeta. Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Krašto apsaugos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos iniciatyva savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrieji planai koreguojami, kai krašto apsaugai užtikrinti būtinas teritorijų vystymas nenumatytas savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens bendruosiuose planuose. Šiais atvejais savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrojo plano koregavimas finansuojamas atitinkamai iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.
Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta, kad teritorijų planavimo dokumentuose grafiškai ir raštu pateikiami teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemonių, teritorijų vystymo reikmių ir sąlygų sprendiniai. Taigi, tais atvejais, kai savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendruosiuose planuose krašto apsaugai užtikrinti būtinas teritorijų vystymas nenumatytas, nepakeitus paminėtų teritorijų planavimo dokumentų, krašto apsaugai reikalingos teritorijos (-ų) vystymas negalimas, tokiu atveju būtina inicijuoti paminėtų teritorijų planavimo dokumentų koregavimą. Pažymėtina, kad Krašto apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija turi tik inicijavimo teisę dėl savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrųjų planų koregavimo, tačiau sprendimo priėmimo teisė dėl koregavimo suteikta savivaldybės administracijos direktoriui, kaip ir motyvuoto sprendimo atmesti Krašto apsaugos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos pasiūlymą inicijuoti paminėtų teritorijų planavimo dokumentų koregavimą. Teritorijų planavimo procesą sudarančios procedūros, kai yra priimamas savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas koreguoti paminėtus teritorijų planavimo dokumentus, tęsiasi ilgai ir gali trukti iki 2 metų. Žemės sklypų formavimas Žemės įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta žemėtvarkos planavimo dokumentų sistema, t. y. specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentai ir žemės valdos projektai. Žemės įstatymo 40 straipsnio
pertvarkymo projektai. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodyti dokumentai, kurių pagrindu formuojami žemės sklypai.
Siekiant suformuoti naują valstybinės žemės sklypą, reikalingą naudoti krašto apsaugos tikslams, ar pertvarkyti valstybinės žemės sklypus (žemės sklypą), reikia rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procesas užtrunka iki 8 mėn. Pažymėtina, kad Žemės įstatymo 40 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad, patvirtinus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka atliekami kadastriniai matavimai. Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo procedūros (kadastro duomenų nustatymo) trukmė priklauso nuo formuojamo žemės sklypo ploto, formuojamo žemės sklypo gretimybių, žemės sklypo ribų paženklinimo proceso ir gali užtrukti iki 3 mėn. Statybą leidžiančių dokumentų išdavimas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnyje išimtis dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo taikytina krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statant naują neypatingąjį ir nesudėtingąjį statinį. Ypatingųjų statinių statybai, jų rekonstravimui, kapitalinio remonto atlikimui ar griovimui išimtys nėra taikytinos. Dėl reikalavimo gauti statybą leidžiantį dokumentą būtina vykdyti statybos užbaigimo procedūras, susijusias su Statybos įstatymo
surašymu. Tokių reikalavimų įgyvendinimas infrastruktūros plėtros procese trunka ne trumpiau kaip 4 mėnesius. Poveikio aplinkai vertinimas 2011 m. gruodžio 13 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (toliau – Direktyva 2011/92/ES) 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės narės gali nuspręsti, atsižvelgdamos į kiekvieną konkretų atvejį, jei taip numato nacionalinės teisės aktai, netaikyti Direktyvos 2011/92/ES projektams arba projektų dalims, kurių vienintelis tikslas – gynyba, arba projektams, kurių vienintelis tikslas – atsakas į civilines avarijas, jei jos mano, kad toks taikymas turėtų neigiamą poveikį siekiant tų tikslų. Direktyvoje 2011/92/ES numatytos išimties galimybė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymų projektais siekiama sutrumpinti procedūras, kurios trunka ilgą laiką ir apsunkina krašto apsaugos reikmėms skirtos priimančiosios šalies paramai užtikrinti reikalingos karinės infrastruktūros plėtrą pagal poreikius. Atsižvelgiant į tai, Įstatymų projektais siūlomi teisinio reglamentavimo pakeitimai:
1) Dėl Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo Nr. I-1623 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Šiuo įstatymo projektu siekiama nustatyti Krašto apsaugos ministerijos pareigą esant poreikiui vystyti karinę infrastruktūrą, reikalingą priimančiosios šalies poreikiams užtikrinti, rengti ir teikti Vyriausybei tvirtinti karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, sąrašą. Sąraše nurodoma karinė infrastruktūra suprantama taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 2 dalies 11 punkte. Karinė infrastruktūra būtų vystoma valstybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje.
Atitinkamai ir Vyriausybė, įgyvendindama savo įgaliojimus mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos srityje, tokį sąrašą tvirtintų. Tvirtinamame sąraše būtų nurodoma reikalingos karinės infrastruktūros paskirtis ir jai vystyti reikalinga teritorija ar žemės sklypai, nuosavybės teise priklausantys valstybei, bei vieta Lietuvos regione. Karinės infrastruktūros ir jai statyti reikalingų teritorijų (žemės sklypų) poreikis priklausys nuo sąjungininkų išreikšto poreikio priimančiajai šaliai. Sąjungininkų karinės infrastruktūros poreikių formavimas priimančiajai šaliai tiesiogiai susijęs su kintančia valstybės geopolitine padėtimi ir poreikiu užtikrinti regiono saugumą, todėl netikslinga nustatyti karinės infrastruktūros poreikių formavimo kriterijus ar gaires. Teritorijos (žemės sklypai), reikalingos karinei infrastruktūrai vystyti, būtų parenkamos įvertinus urbanizuotas teritorijas, kraštovaizdį, gamtos ir kultūros paveldą, suderinus tose teritorijose esamas veiklas su karine veikla. Karinės infrastruktūros sąrašas, prieš teikiant jį tvirtinti Vyriausybei, bus derinamas su Aplinkos ministerija, kaip institucija, kuri pagal savo veiklos srities kompetenciją galės įvertinti kiekvieną į sąrašą įtrauktą objektą. Toks suderinimas reiškia ne tik pastangas pasiekti bendrą poziciją dėl derinamo sąrašo turinio, bet ir suderinimo fakto patvirtinimą bei atsakomybės už tokio sprendimo prisiėmimą. Tokiu pasirinktu teisinio reguliavimo būdu siekiama, kad Vyriausybės tvirtinamas karinės infrastruktūros sąrašas patektų ne vien į jį turinčio parengti viešojo administravimo subjekto (Krašto apsaugos ministerijos) veiklos sritį, bet ir į administravimo sritį to subjekto (atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimo procedūrų atlikimas priskiriamas Aplinkos ministerijai), su kuriuo būtina teisės aktą suderinti.
Toks privalomas aukštesnės galios teisės aktų pagrindu nustatytas suderinimas skiriasi nuo įprastinio išvadų, pastabų ir pasiūlymų apie teisės akto projektą pareiškimo, kurį teisės aktų rengimo procese atlieka suinteresuotos institucijos. 2) Dėl Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 1 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Šio įstatymo projekto 1 straipsniu siekiama nustatyti, kad Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos būtų netaikomos karinei infrastruktūrai, reikalingai priimančiosios šalies paramai užtikrinti, nurodytai Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame sąraše. Toks reguliavimas sudarys sąlygas krašto apsaugai užtikrinti būtinų teritorijų vystymą su nurodyta karine infrastruktūra, nekoreguojant savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrųjų planų, kai tokių teritorijų vystymas nenumatytas savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens bendruosiuose planuose. Teritorijų planavimo įstatymo projekto 2 straipsniu siūloma nustatyti, kad karinės infrastruktūros projektų sprendiniai turi aukštesnę teisinę galią už savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir privalomai taikomi savivaldybėms rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus.
Valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai privalomi valstybės lygmens ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams, o karinės infrastruktūros projektais suformuotose ar pertvarkytose teritorijose teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai galioja tiek, kiek jie neprieštarauja karinės infrastruktūros projektų sprendiniams. Pažymėtina, kad pagal siūlomą teisinį reguliavimą duomenys apie teritorijas, skirtas karinei infrastruktūrai, reikalingai priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą būtų integruojami į atitinkamos savivaldybės atitinkamus savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendruosius planus, vadovaujantis Žemės įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalimi siūloma nuostata: „Vyriausybės nutarimu patvirtintų karinės infrastruktūros projektų sprendiniai, rengiant, keičiant ar koreguojant atitinkamos savivaldybės lygmens bendrąjį planą, integruojami į atitinkamo bendrojo plano sprendinius“. Siūlomas teisinis reglamentavimas užtikrins sąjungininkų poreikius per kuo trumpesnius terminus užtikrinti reikiamą karinę infrastruktūrą, nelaukiant, kol bus pakoreguoti savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrieji planai, tačiau sudarant teisinį pagrindą teritorijų planavimo dokumentus tikslinti pagal jau esančius faktinius duomenis.
Pastebėtina, kad teritorijų (žemės sklypų), reikalingų karinei infrastruktūrai pagal Vyriausybės tvirtinamą sąrašą statyti, pasirinkimas priklausys nuo sąjungininkų išreikšto poreikio, atsižvelgiant į karinės infrastruktūros paskirtį bei jos galimas išdėstymo schemas atitinkamuose Lietuvos regionuose. Teritorijos (žemės sklypai) numatytuose Lietuvos regionuose bus pasirenkamos įvertinus urbanizuotas teritorijas, kraštovaizdį, gamtos ir kultūros paveldą, suderinus tose teritorijose esamas veiklas su karine veikla. Pažymėtina, kad taip pat būtų atsižvelgiama į jau esančius inžinerinės infrastruktūros objektus (keliai, inžineriniai tinklai ir pan.) bei į savivaldybių teritorijų ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytus inžinerinės infrastruktūros koridorius (susisiekimo komunikacijas ir inžinerinius tinklus), valstybei svarbių projektų teritorijas, laisvų ekonominių zonų teritorijas, investicinių projektų teritorijas ir kitas valstybei svarbias teritorijas. Siūlomu teisiniu reguliavimu pasirinkta teisinio poveikio priemonė yra tinkamiausia tikslui pasiekti ir užtikrinti Teritorijų planavimo įstatymu siekiamus tikslus. 3) Dėl Žemės įstatymo Nr. I-446 2, 23, 24, 37, 41 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Šiuo įstatymo projektu siekiama įtvirtinti naują žemėtvarkos planavimo dokumento – žemės valdos projekto – rūšį
Šio dokumento pagrindu žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi tik tais atvejais, kai jie reikalingi karinei infrastruktūrai, nurodytai Vyriausybės nutarimu patvirtintame karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, sąraše. Vyriausybės tvirtinamas karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, sąrašas laikomas pagrindu inicijuoti karinės infrastruktūros projekto rengimą. Šiame įstatymo projekte įtvirtinama, kad karinės infrastruktūros projekto rengimo tvarką nustato institucijos pagal jų veiklos reguliavimo sritį, t. y. pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą žemės ūkio ministras ir krašto apsaugos ministras. Karinės infrastruktūros projektai tvirtinami Vyriausybės nutarimu (šio projekto 4 str. 2 d.). Karinės infrastruktūros projektų tvirtinimas Vyriausybės nutarimu šiems projektams suteiks aukštesnę teisinę galią prieš savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir karinės infrastruktūros projektų sprendiniai bus privalomai taikomi savivaldybėms rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnyje, kai valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentus tvirtina Vyriausybė, o tokių projektų teritorijų planavimo dokumentų lygmuo ir jų sprendinių privalomumas nustatytas Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje.
Karinės infrastruktūros projektų lygmuo ir jų sprendinių privalomumas įtvirtinamas Teritorijų planavimo įstatymo projekto 2 straipsnyje. Karinės infrastruktūros projekto sąvoka apibrėžiama šio projekto 1 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, kad gali būti poreikis nustatyti servitutą prieiti ar privažiuoti, tiesti inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus prie teritorijų, reikalingų karinei infrastruktūrai, nurodytai Vyriausybės patvirtintame karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, sąraše, šio projekto 2 straipsniu nustatomi subjektai (Krašto apsaugos ministerija arba kita krašto apsaugos institucija, pvz., Lietuvos kariuomenė, naudojanti valstybinės žemės sklypą), turintys teisę išreikšti valią dėl servituto reikalingumo, bei nurodomos institucijos, atsakingos už nuostolius, patiriamus dėl servituto nustatymo, kai servitutas susijęs su karinės infrastruktūros, nurodytos Vyriausybės tvirtinamame sąraše, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, vystymu. Šio projekto 3 straipsniu nustatoma, kad tais atvejais, kai bus formuojamas naujas valstybinės žemės sklypas, būtinas karinei infrastruktūrai, reikalingai priimančiosios šalies paramai užtikrinti, nurodytai Vyriausybės tvirtinamame sąraše, žemės sklypo naudojimo paskirtis ir (ar) naudojimo būdas bus nustatomi rengiant žemės valdos projektą
Karinės infrastruktūros projektas bus rengiamas ir tais atvejais, kai valstybinės žemės sklypas teisės aktų nustatyta tvarka jau yra suformuotas, tačiau nustatytas žemės naudojimo būdas neatitinka karinei infrastruktūrai vystyti nustatyto žemės naudojimo būdo (teritorija krašto apsaugos tikslams). Žemės įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad valstybinės žemės sklypai, reikalingi karinei infrastruktūrai, reikalingai priimančiosios šalies paramai užtikrinti, nurodytai Vyriausybės tvirtinamame sąraše, šių žemės sklypų nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas keičiami pagal karinės infrastruktūros projektą. Taip pat nustatoma, kad tokį sprendimą priima Vyriausybė, tvirtindama karinės infrastruktūros projektą. Priėmus siūlomus įstatymo pakeitimus, valstybinės žemės sklypų, reikalingų karinei infrastruktūrai, nurodytai Vyriausybės nutarimu patvirtintame karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, sąraše, suformavimo, pertvarkymo ir (ar) naudojimo paskirties ir (ar) naudojimo būdo pakeitimo procesai sutrumpės iki 3 metų. 4) Dėl Statybos įstatymo Nr. I-1240 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Šiuo projektu keičiamas 27 straipsnis, kuriame numatomos išimtys dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo privalomumo statant, rekonstruojant, kapitališkai remontuojant ar griaunant ypatinguosius statinius krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose.
Ypatingiesiems statiniams išliktų tos pačios Statybos įstatyme numatytos procedūros, kaip ir šiuo metu taikomos neypatingiems statiniams, t. y. statinio projekto ekspertizė, statinio ekspertizė (Statybos įstatymo 34 str.), statinio statybos techninė priežiūra (Statybos įstatymo 35 str.), statinio projekto vykdymo priežiūra (Statybos įstatymo 36 str.), reikalavimai, susiję su statinių naudojimu (Statybos įstatymo 47 str.), informacijos apie statybos pradžią, rangovų ir pagrindinių statybos sričių vadovų pasamdymą ar paskyrimą paskelbimas (Statybos techninio reglamento 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – STR 1.05.01:2017) Septintas skirsnis). Atsižvelgiant į tai, statinių projektų ir statybos kokybė nenukentėtų, nes būtų užtikrinamos būtinos priežiūros procedūros. Dėl numatomų pakeitimų taip pat taptų nereikalinga vykdyti statybos užbaigimo procedūras, susijusias su Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje numatyto Statybos užbaigimo akto surašymu, taip pat būtų nereikalinga statinio (dalies) ekspertizės rangovui tvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą, kaip numatyta Statybos įstatymo
1.05.01:2017 penkto skyriaus ketvirtąjį skirsnį – deklaracijos apie statybos užbaigimą surašymas (vietoj statybos užbaigimo akto surašymo).
Numatyti pakeitimai leistų sutrumpinti krašto apsaugai reikalingos infrastruktūros sukūrimo terminus (statant ypatinguosius statinius) vidutiniškai nuo 4 mėnesių (leidimo išdavimo procedūros atsisakymas ir statybos užbaigimo akto surašymo procedūros pakeitimas). Į minėtą terminą įskaitomas ir laiko tarpas, reikalingas būtiniems dokumentams, teikiamiems su prašymu statybos leidimui išduoti ar statybos užbaigimo aktui surašyti, parengti. Pažymėtina, kad tokie terminai grindžiami praktiniais pavyzdžiais, kai dėl derinimo procedūrų, techninių nesklandumų statybą leidžiantis dokumentas išduodamas per 2 ar daugiau mėnesių (pvz., Karinės technikos aptarnavimo bazės Karaliaus Mindaugo g. 11, Ruklos k., Jonavos r. sav. statybos projekto leidimo prašymas pateiktas 2021-07-08, leidimas gautas 2021-09-29). Atitinkamai kelis mėnesius užtrunka ir procedūros dėl statybos užbaigimo dokumentų surašymo. 5) Dėl Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr.
I-1495 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Šiuo įstatymo projektu, atsižvelgiant į Direktyvos 2011/92/ES 1 straipsnio 3 dalyje numatytą išimties taikymo galimybę, priimančiosios šalies paramos tikslus ir uždavinius, krašto apsaugos tikslus bei jais sukuriamą naudą užtikrinant nacionalinio saugumo interesus bei įvertinus, kad informacijos apie planuojamos ūkinės veiklos – Lietuvos kariuomenės karinėse teritorijoje planuojamus objektus (duomenys apie Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų infrastruktūrą, jos paskirtį ir vietą, planuojamą saugoti karinę techniką ir pan.) – viešinimas gali padaryti žalos ir neigiamą poveikį valstybės gynybos tikslams, o sprendimų dėl karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, atveju sprendimai turi būti priimami skubos tvarka, siekiant tinkamo ir savalaikio reikalingų objektų įsteigimo, o papildomas derinimas su atsakingąja institucija dėl išimties taikymo reikalauja papildomų žmogiškųjų ir laiko išteklių, nustatoma išimtis dėl ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir dėl planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo, susijusio su karine infrastruktūra, reikalinga priimančiosios šalies paramai užtikrinti, išvardyta Vyriausybės patvirtintame sąraše. Siekiant užtikrinti Direktyvos 2011/92/ES nuostatos, kad valstybės narės gali apsispręsti, atsižvelgdamos į kiekvieną konkretų atvejį, įgyvendinimą, sąrašas prieš teikiant jį tvirtinti Vyriausybei bus derinamas su Aplinkos ministerija, kuri pagal kompetenciją galės įvertinti kiekvieną į sąrašą įtrauktą objektą. Taip bus užtikrinta, kad į Vyriausybės tvirtinamą sąrašą bus įrašoma karinė infrastruktūra, jei atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimo procedūrų atlikimas darys neigiamą poveikį valstybės gynybos tikslams.
Siūlomo teisinio reguliavimo poveikio priemonė, taikant išimtį dėl planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir dėl konkrečios karinės infrastruktūros, nurodytos Vyriausybės tvirtinamame sąraše, poveikio aplinkai vertinimo, yra tinkamiausia pasiekti keliamus tikslus ir efektyvesnė nei išimčių teisiniame reguliavime nustatymas visai karinei infrastruktūrai. Atsižvelgiant į tai, kad sąjungininkų poreikių formavimas yra tiesiogiai susijęs su kintančia valstybės geopolitine padėtimi, poreikiu užtikrinti regiono saugumą, o šiuo metu jau formuojami poreikiai yra susiję su dviem teritorijomis kariniams objektams (batalionams) įkurti Šilalės, Kelmės, Telšių rajonuose, Rietavo savivaldybėje, Kauno arba Kėdainių rajone arba Ukmergės rajone, taip pat teritorija su
kitomis teritorijomis, siūloma įstatymų įsigaliojimo data
1) Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 pakeitimo įstatymo projektas;
2) Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 2, 3, 8, 10, 12, 19, 22, 24, 27, 28, 33, 34, 39, 42, 46, 49, 53 straipsnių, 1 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 27¹, 52¹ straipsniais įstatymo Nr. XIV-340 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. 5.
rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymus bus sudarytos sąlygos operatyviai užtikrinti priimančiosios šalies poreikius, greičiau ir sklandžiau sukurti reikalingą karinę infrastruktūrą, taip darant teigiamą poveikį Lietuvos nacionaliniam saugumui. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Ar Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymų projektų paketas teikiamas, siekiant sisteminių pakeitimų teisinėje sistemoje, todėl nereikės keisti kitų įstatymų. 10. Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Žemės įstatymo projekte vartojama sąvoka ir ją įvardijantis terminas derinamas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11.
konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
paramos įstatymo Nr. I-1623 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymą turės būti priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, sąrašo patvirtinimo. 2. Įgyvendinant Žemės įstatymo Nr. I-446 2, 23, 24, 37, 41 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymą turės būti: 2.1. pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 1073 „Dėl Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo patvirtinimo“; 2.2. pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1289 „Dėl Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“;
ministro įsakymas dėl karinės infrastruktūros projektų, siekiant vystyti karinę infrastruktūrą, nurodytą Vyriausybės nutarimu patvirtintame karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, sąraše, rengimo tvarkos nustatymo; 2.4. pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1290 „Dėl Kvalifikacijos pažymėjimų žemėtvarkos planavimo dokumentams rengti išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo ir profesinių žinių patikrinimo testo organizavimo taisyklių patvirtinimo“. 13.
13Kiek valstybės,
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Karinės infrastruktūros projektų rengimas ir karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, vystymas bus finansuojamas iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto lėšų, neviršijant Krašto apsaugos ministerijai atitinkamiems metams numatytų asignavimų. Reikalingos lėšos bus naudojamos atsižvelgiant į sąjungininkų išreikštą būtinos karinės infrastruktūros plėtros poreikį, remiantis valstybės ir pasaulio geopolitine padėtimi, atsižvelgiant į tai, iš anksto neįmanoma tiksliai nustatyti, kokią įtaką finansams turės įstatymų pakeitimai. 14. Rengiant Įstatymų projektus gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus negauta specialistų vertinimų. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Teritorijų planavimas, statinių statyba, karinė infrastruktūra. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJŲ PLANAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1120 1 IR 4 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2022-10-19 Nr. XIVP–2150 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
(toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 1¹dalyje siūloma nustatyti, kad ,,šio įstatymo nuostatos netaikomos karinei infrastruktūrai, reikalingai priimančiosios šalies paramai užtikrinti, nurodytai su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija suderintame ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame sąraše”. Vertinamoji projekto nuostata svarstytina šiais aspektais:
Pirma, nors siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama nustatyti, kad keičiamo įstatymo nuostatos nėra taikomos karinei infrastruktūrai, reikalingai priimančiosios šalies paramai užtikrinti, tačiau projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje vis tik siūloma nustatyti, kad karinių infrastruktūros projektų sprendiniai turi aukštesnę teisinę galią už savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir privalomai taikomi savivaldybėms rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus. Be to, projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad karinės infrastruktūros projektais suformuotose ar pertvarkytose teritorijose teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai galioja tiek, kiek jie neprieštarauja karinės infrastruktūros projektų sprendiniams.
Taigi, iš projekto 2 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatų turinio darytina išvada, kad vis tik keičiamas įstatymas būtų taikomas karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, projektams, nustatoma jų sprendinių teisinė galia lyginant su teritorijų planavimo dokumentais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1¹dalyje nereikėtų nustatyti išimtį dėl keičiamo įstatymo 4 straipsnio, kuris būtų taikomas karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, projektams. Kita vertus, atkreipiame dėmesį, kad pagal teikiamą įstatymo projektą lydinčiojo Žemės įstatymo Nr. I-446 2, 23, 24, 37, 41 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, reg. Nr. XIVP-2153 (toliau – projektas reg. Nr. XIVP-2153), 1 straipsnyje dėstomą Žemės įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, taip pat Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIVP-1311 pakeitimo įstatymo projekto, reg. Nr. XIVP-2155 (toliau – projektas reg. Nr. XIVP-2155), 1 straipsnyje dėstomo Žemės įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje bei 5 straipsnio 2 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 37 straipsnio 11 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, karinės infrastruktūros projektai nėra teritorijų planavimo dokumentai, bet yra žemėtvarkos planavimo dokumentai, todėl jų rengimui, teisinei galiai taikomos Žemės įstatymo, bet ne Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar teikiamo įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas neturėtų būti dėstomas aukščiau minėtuose projektuose reg. Nr. XIVP-2153 ir reg. Nr. XIVP-2155, bet ne teikiamu įstatymo projektu keičiamame įstatyme. Antra, atkreipiame dėmesį, kad sąvoka ,,priimančios šalies parama” nei keičiamame įstatyme, nei teikiamame įstatymo projekte nėra apibrėžta. Šios sąvokos turinys yra atskleistas Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1¹dalyje nereikėtų nurodyti, kad ši sąvoka suprantama taip, kaip ji yra apibrėžta Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme, arba keičiamo įstatymo 2 straipsnį papildyti atskira struktūrine dalimi, kurioje būtų atskleistas sąvokos ,,priimančios šalies parama” turinys. Trečia, iš projekto nuostatos turinio nėra aišku, kuris subjektas rengtų, derintų su Aplinkos ministerija bei teiktų Vyriausybei tvirtinti karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, sąrašą. Kartu su teikiamu įstatymo projektu susijusio Mobilizacijos ir priimančios šalies paramos įstatymo Nr. I-1623 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-2154) 2 straipsnio 1 dalimi Mobilizacijos ir priimančios šalies paramos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad tokį sąrašą rengia Krašto apsaugos ministerija.
Atsižvelgiant į tai, bei siekiant aiškumo bei teisinio reguliavimo nuoseklumo, svarstytina, ar vertinamojoje projekto nuostatoje nereikėtų nurodyti subjekto, kuris rengia karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, sąrašą. Ketvirta, keičiamo įstatymo
Respublikos teritorijos, kontinentinio šelfo ir išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje teritorijų planavimą ir nustato šiame procese dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal kartu su teikiamu įstatymo projektu susijusius įstatymų projektus, reg. Nr. XIVP-2153 ir reg. Nr. XIVP-2155, karinės infrastruktūros projektai yra žemės valdos projektai, kurie būtų rengiami Žemės įstatymo nustatyta tvarka, tačiau keičiamame įstatyme yra normų, susijusių su žemės valdos projektų reglamentavimu (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas,
nuostatų nėra pakankamai aišku, ar šios keičiamo įstatymo normos būtų taikomos karinės infrastruktūros projektams, kaip žemės valdos projektams. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1¹dalyje nereikėtų nustatyti, kad keičiamas įstatymas neturėtų būti taikomas ne atitinkamai karinei infrastruktūrai, bet tokios karinės infrastruktūros projektams. 2. Projekto 2 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje vartojama sąvoka ,,karinės infrastruktūros projektas“, kurios turinys nei keičiamame įstatyme, nei teikiamame įstatymo projekte nėra apibrėžtas. Šios sąvokos turinį siūloma apibrėžti projektuose, reg. Nr. XIVP-2153 ir reg. Nr. XIVP-2155.
XIVP-2155. Iš teikiamo įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomų keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatų nėra pakankamai aišku, ar šioje dalyje vartojama sąvoka ,,karinės infrastruktūros projektas“ būtų suprantama taip, kaip ją siūloma apibrėžti projektuose, reg. Nr. XIVP-2153 ir reg. Nr. XIVP-2155, ar ji būtų suprantama kitaip. Pažymėtina, kad teikiamo įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1¹ dalyje minima tik karinė infrastruktūra, reikalingai priimančiosios šalies paramai užtikrinti, nurodytai su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija suderintame ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame sąraše. Atsižvelgiant į tai, lieka neaišku, ar projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies sąvoka ,,karinės infrastruktūros projektas“ apimtų tik karinės infrastruktūros projektus, susijusius su karine infrastruktūra, reikalinga priimančiosios šalies paramai užtikrinti, nurodytai Vyriausybės patvirtintame sąraše, ar ji apimtų ir kitus karinės infrastruktūros projektus. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar tai projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatas nereikėtų patikslinti, nurodant, kokie karinės infrastruktūros objektai šioje dalyje turimi omenyje. Tuo atveju, jeigu sąvoka ,,karinės infrastruktūros projektas“ turėtų būti suprantama taip, kaip ją siūloma apibrėžti projektuose, reg. Nr. XIVP-2153 ir reg. Nr. XIVP-2155, svarstytina, ar teikiamo įstatymo projekto nuostatas nereikėtų atitinkamai papildyti, pateikiant nuorodą į įstatymą, kurioje šios sąvokos turinys būtų apibrėžtas. 3. Projekto 3 straipsnyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2022 m. lapkričio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad projekto pateikimas Seimo posėdyje numatytas 2022 m. spalio 27 d. bei į teisės aktuose numatytų projekto svarstymo, priėmimo, pasirašymo bei promulgacijos procedūrų trukmę, projekto 3 straipsnyje reikėtų nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. 4.
rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas tikslintinas:
vietoj formuluotės „4 dalies papildymas“ įrašytinas žodis „pakeitimas“;
nurodytą keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies pakeitimų esmę reikėtų išdėstyti taip: „Pakeisti 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:“. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8
5) 239 6165, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJŲ PLANAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1120 1, 2, 4 IR 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
2022-11-16 Nr. XIVP–2150(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 1 straipsniu Teritorijų planavimo įstatymo (toliau
Nr. XIVP-2152(2) 1 straipsnyje dėstomoje Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatos netaikomos atitinkamos karinės infrastruktūros ,,statybai ir joje planuojamai ūkinei veiklai”, t. y. ne atitinkamos karinės infrastruktūros vystymui. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojančio Mobilizacijos ir priimančios šalies paramos įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktą pasirengimą teikti priimančiosios šalies paramą sudaro karinės infrastruktūros pritaikymas ir (ar) sukūrimas, bet ne jos vystymas. Pagal Mobilizacijos ir priimančios šalies paramos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą karinė infrastruktūra nėra vystoma, bet pritaikoma ir (ar) sukuriama teikti priimančiosios šalies paramą atvykstančioms pajėgoms. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar teikiamo įstatymo projekto nuostatas nereikėtų suderinti su galiojančiomis Mobilizacijos ir priimančios šalies paramos įstatymo nuostatomis. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8
5) 239 6165, el. p. [email protected]
aplinkos apsaugos komitetas
xivp-2150 2022-11-09
dalyvavo: Komiteto nariai: Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, pirmininko pavaduotojas Aidas Gedvilas, Kasparas Adomaitis, Ligita Girskienė, Petras Gražulis, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus. Kviestieji asmenys: Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, KAM viceministras Vilius Semeška, Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, aplinkos viceministrė Daiva Veličkaitė-Matusevičė, AM Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės (STPPG) vyr. patarėja Algė Staniūnaitė-Tonkich. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-201
Įvertinę projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 1¹dalyje siūloma nustatyti, kad ,,šio įstatymo nuostatos netaikomos karinei infrastruktūrai, reikalingai priimančiosios šalies paramai užtikrinti, nurodytai su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija suderintame ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame sąraše”.
Vertinamoji projekto nuostata svarstytina šiais aspektais: Pirma, nors siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama nustatyti, kad keičiamo įstatymo nuostatos nėra taikomos karinei infrastruktūrai, reikalingai priimančiosios šalies paramai užtikrinti, tačiau projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje vis tik siūloma nustatyti, kad karinių infrastruktūros projektų sprendiniai turi aukštesnę teisinę galią už savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir privalomai taikomi savivaldybėms rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus. Be to, projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad karinės infrastruktūros projektais suformuotose ar pertvarkytose teritorijose teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai galioja tiek, kiek jie neprieštarauja karinės infrastruktūros projektų sprendiniams. Taigi, iš projekto 2 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatų turinio darytina išvada, kad vis tik keičiamas įstatymas būtų taikomas karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, projektams, nustatoma jų sprendinių teisinė galia lyginant su teritorijų planavimo dokumentais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1¹dalyje nereikėtų nustatyti išimtį dėl keičiamo įstatymo 4 straipsnio, kuris būtų taikomas karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, projektams.
Pritarti Pasiūlymai:
išdėstyti taip: „1¹. Šio įstatymo nuostatos, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalį, netaikomos teritorijoms, kurioms Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka rengiami karinės infrastruktūros projektai karinei infrastruktūrai, nurodytai Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 6 straipsnio 10 punkte nurodytame sąraše, vystyti.“
į tai, kad pirmoji nuoroda į Lietuvos Respublikos žemės įstatymą atsidurs projektu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1¹ dalyje, siūloma projektu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte naudoti sutrumpintą
Pakeisti 16 straipsnio 1 dalį 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) detalizuojant sprendinius žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose, detaliuosiuose planuose ar žemėtvarkos planavimo dokumentuose – žemės valdos projektuose, kurių rengimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės Žemės įstatymas;“. 1.1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-203
Kita vertus, atkreipiame dėmesį, kad pagal teikiamą įstatymo projektą lydinčiojo Žemės įstatymo Nr. I-446 2, 23, 24, 37, 41 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, reg. Nr. XIVP-2153 (toliau – projektas reg. Nr. XIVP-2153), 1 straipsnyje dėstomą Žemės įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, taip pat Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIVP-1311 pakeitimo įstatymo projekto, reg. Nr. XIVP-2155 (toliau – projektas reg. Nr.
Nr. XIVP-2155), 1 straipsnyje dėstomo Žemės įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje bei 5 straipsnio 2 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 37 straipsnio 11 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, karinės infrastruktūros projektai nėra teritorijų planavimo dokumentai, bet yra žemėtvarkos planavimo dokumentai, todėl jų rengimui, teisinei galiai taikomos Žemės įstatymo, bet ne Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar teikiamo įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas neturėtų būti dėstomas aukščiau minėtuose projektuose reg. Nr. XIVP-2153 ir reg. Nr. XIVP-2155, bet ne teikiamu įstatymo projektu keičiamame įstatyme. Pritarti Pasiūlymai:
projektu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies pakeitimų. Pakeisti projektu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „3 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Krašto apsaugos tikslams skirtų teritorijų
žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi vietovės lygmens bendrojo plano sprendiniais, jeigu jis neparengtas, – savivaldybės lygmens bendrojo plano sprendiniais, o neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose – ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais, tiek, kiek jie neprieštarauja karinės infrastruktūros projektų sprendiniams, o Investicijų įstatyme nurodytiems stambiems projektams įgyvendinti ar pritraukti skirtos teritorijos (toliau – stambiems projektams skirtos teritorijos) vystomos vadovaujantis valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentais arba vietovės lygmens bendrojo plano sprendiniais, jeigu jis neparengtas, – savivaldybės lygmens bendrojo plano sprendiniais.“. 2. Atitinkamai siūlytina papildyti Žemės įstatymo projektus reg. Nr. XIVP-2153 ir reg. Nr. XIVP-2155 nuostatomis, kuriomis nustatomas teritorijų planavimo dokumentų sprendinių taikymas karinio infrastruktūros projekto rengimo metu. 1.2.
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-201
Antra, atkreipiame dėmesį, kad sąvoka ,,priimančios šalies parama” nei keičiamame įstatyme, nei teikiamame įstatymo projekte nėra apibrėžta. Šios sąvokos turinys yra atskleistas Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1¹dalyje nereikėtų nurodyti, kad ši sąvoka suprantama taip, kaip ji yra apibrėžta Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme, arba keičiamo įstatymo 2 straipsnį papildyti atskira struktūrine dalimi, kurioje būtų atskleistas sąvokos ,,priimančios šalies parama” turinys. Pritarti Žr. Komiteto pateiktą pasiūlymą prie 1 TD pastabos. 1.3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-201
Trečia, iš projekto nuostatos turinio nėra aišku, kuris subjektas rengtų, derintų su Aplinkos ministerija bei teiktų Vyriausybei tvirtinti karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, sąrašą. Kartu su teikiamu įstatymo projektu susijusio Mobilizacijos ir priimančios šalies paramos įstatymo Nr. I-1623 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-2154) 2 straipsnio
dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad tokį sąrašą rengia Krašto apsaugos ministerija. Atsižvelgiant į tai, bei siekiant aiškumo bei teisinio reguliavimo nuoseklumo, svarstytina, ar vertinamojoje projekto nuostatoje nereikėtų nurodyti subjekto, kuris rengia karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, sąrašą. Pritarti Žr. Komiteto pateiktą pasiūlymą prie 1 TD pastabos. 1.4.
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-201
Ketvirta, keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad keičiamas įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijos, kontinentinio šelfo ir išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje teritorijų planavimą ir nustato šiame procese dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal kartu su teikiamu įstatymo projektu susijusius įstatymų projektus, reg. Nr. XIVP-2153 ir reg. Nr. XIVP-2155, karinės infrastruktūros projektai yra žemės valdos projektai, kurie būtų rengiami Žemės įstatymo nustatyta tvarka, tačiau keičiamame įstatyme yra normų, susijusių su žemės valdos projektų reglamentavimu (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 17 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 22 straipsnio 4, 5 dalys), todėl iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar šios keičiamo įstatymo normos būtų taikomos karinės infrastruktūros projektams, kaip žemės valdos projektams. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo
įstatymas neturėtų būti taikomas ne atitinkamai karinei infrastruktūrai, bet tokios karinės infrastruktūros projektams. Pritarti Žr. Komiteto pateiktą pasiūlymą prie 1 TD pastabos. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-202
dalyje vartojama sąvoka ,,karinės infrastruktūros projektas“, kurios turinys nei keičiamame įstatyme, nei teikiamame įstatymo projekte nėra apibrėžtas. Šios sąvokos turinį siūloma apibrėžti projektuose, reg. Nr. XIVP-2153 ir reg. Nr. XIVP-2155. Iš teikiamo įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomų keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatų nėra pakankamai aišku, ar šioje dalyje vartojama sąvoka ,,karinės infrastruktūros projektas“ būtų suprantama taip, kaip ją siūloma apibrėžti projektuose, reg. Nr. XIVP-2153 ir reg. Nr.
Nr. XIVP-2155, ar ji būtų suprantama kitaip. Pažymėtina, kad teikiamo įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1¹ dalyje minima tik karinė infrastruktūra, reikalingai priimančiosios šalies paramai užtikrinti, nurodytai su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija suderintame ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame sąraše. Atsižvelgiant į tai, lieka neaišku, ar projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies sąvoka ,,karinės infrastruktūros projektas“ apimtų tik karinės infrastruktūros projektus, susijusius su karine infrastruktūra, reikalinga priimančiosios šalies paramai užtikrinti, nurodytai Vyriausybės patvirtintame sąraše, ar ji apimtų ir kitus karinės infrastruktūros projektus. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar tai projekto
nereikėtų patikslinti, nurodant, kokie karinės infrastruktūros objektai šioje dalyje turimi omenyje. Tuo atveju, jeigu sąvoka ,,karinės infrastruktūros projektas“ turėtų būti suprantama taip, kaip ją siūloma apibrėžti projektuose, reg. Nr. XIVP-2153 ir reg. Nr. XIVP-2155, svarstytina, ar teikiamo įstatymo projekto nuostatas nereikėtų atitinkamai papildyti, pateikiant nuorodą į įstatymą, kurioje šios sąvokos turinys būtų apibrėžtas. Pritarti Pasiūlymas:
Papildyti projektą nauju 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Papildyti 2 straipsnį 46 dalimi: „46. Karinės infrastruktūros projekto sąvoka suprantama taip, kaip ji yra apibrėžta Žemės įstatyme.“
kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymas įsigalioja 2022 m. lapkričio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad projekto pateikimas Seimo posėdyje numatytas 2022 m. spalio 27 d. bei į teisės aktuose numatytų projekto svarstymo, priėmimo, pasirašymo bei promulgacijos procedūrų trukmę, projekto 3 straipsnyje reikėtų nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą.
kanceliarijos Teisės departamentas
rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas tikslintinas:
formuluotės „4 dalies papildymas“ įrašytinas žodis „pakeitimas“;
įstatymo 4 straipsnio 4 dalies pakeitimų esmę reikėtų išdėstyti taip:
„Pakeisti 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:“. Pritarti
Patikslinti projekto nuostatas pagal pateiktas redakcinio pobūdžio pastabas. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas 2022-11-093 Argumentai: Kadangi Projekto 3 straipsnyje siūloma nustatyti įstatymo įsigaliojimo data jau suėjusi, būtina nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis.
Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. lapkričio 1 d. gruodžio 1 d.“ Pritarti
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Aistė Gedvilienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Aistė Gedvilienė Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja Aistrida Latvėnė