Projekto lyginamasis variantas
1Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD), jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, taikomas tokia tvarka:
1) MNPD negali būti didesnis negu 6 480 7 500 eurų, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos;
2) kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, tačiau neviršija 20 448 23 112 eurų per metus, MNPD negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas MNPD = 6 480 7 500 – 0,34 0,42 × (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių);
3) kai GMP viršija 20 448 eurus 23 112 eurų per metus, MNPD negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas MNPD = 4 800 – 0,18 × (GMP – 12 × 642).“
2Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka:
1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 540 eurų 625 eurai;
2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, tačiau neviršija 1 704 1 926 eurų, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 540 625 – 0,34 0,42 × (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis);
3) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija 1 704 1 926 eurus, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 400 – 0,18 × (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – 642).“
3Pakeisti 20 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 870 eurų 1 005 eurai.
Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 810 eurų 935 eurai. Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. ir taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2023 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 2. Centrinis mokesčių administratorius iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
part_ccacc84f1b554928b79f5e919129f815_end
Projekto lyginamasis variantas
1Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD), jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, taikomas tokia tvarka:
1) MNPD negali būti didesnis negu 6 480 7 500 eurų, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos;
2) kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, tačiau neviršija 20 448 23 112 eurų per metus, MNPD negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas MNPD = 6 480 7 500 – 0,34 0,42 × (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių);
3) kai GMP viršija 20 448 eurus 23 112 eurų per metus, MNPD negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas MNPD = 4 800 – 0,18 × (GMP – 12 × 642).“
2Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka:
1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 540 eurų 625 eurai;
2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, tačiau neviršija 1 704 1 926 eurų, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 540 625 – 0,34 0,42 × (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis);
3) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija 1 704 1 926 eurus, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 400 – 0,18 × (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – 642).“
3Pakeisti 20 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 870 eurų 1 005 eurai.
Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 810 eurų 935 eurai. Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. ir taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2023 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 2. Centrinis mokesčių administratorius iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
part_ccacc84f1b554928b79f5e919129f815_end
LIETUVOS RESPUBLIKOS 2023 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO IR SU JUO SUSIJUSIŲ TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 130 straipsnį ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 18 straipsnio nuostatomis. Įstatymo projekto tikslas ir uždavinys – užtikrinti valstybės funkcijų vykdymą ir pažangos priemonių įgyvendinimą. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – GPM įstatymo projektas) parengtas siekiant prisidėti prie pažeidžiamų asmenų grupių realiųjų pajamų lygio išsaugojimo toliau sparčiai augant energijos produktų kainoms, kartu prisidedant prie Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 97 punkte numatytų iniciatyvų, nukreiptų į skurdo ir nelygybės mažinimą. Augant energijos produktų kainoms imtis pagalbos priemonių, skiriamų namų ūkių vartotojams, rekomenduoja ir Europos Komisija[¹]. Tarptautinio valiutos fondo ekspertų nuomone[²], daugiau dėmesio turėtų būti telkiama pažeidžiamiausių namų ūkių vartotojų pajamų apsaugai, įvertinus tai, kad, kylant energijos produktų kainoms, o kartu didėjant kitų kasdienio vartojimo prekių kainoms, būtent mažiausias pajamas gaunančių asmenų grupių būtinosios išlaidos sudaro vis didesnę vartojimo krepšelio dalį.
Todėl svarbu imtis priemonių, kad būtų amortizuotos dėl išaugusių energijos produktų kainų ir daugiausia jų lemto didesnio, nei tikėtasi, infliacijos šuolio[³] su didžiausia rizika neapmokėti sąskaitų už energiją susiduriančių mažas ir vidutines pajamas gaunančių asmenų grupių patiriamos išlaidos. GPM įstatymo projekto tikslas ir uždaviniai – mažinti darbo jėgos apmokestinimą mažas ir vidutines pajamas gaunantiems asmenims, taikant didesnį maksimalų neapmokestinamąjį pajamų dydį (toliau – NPD) už 2023 ir vėlesnius mokestinius metus. Ši priemonė, pirmiausia, veiktų kaip tikslinė priemonė, nukreipta į socialiai jautresnes gyventojų grupes, užtikrindama jų pajamų į rankas augimą. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr.
IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – PVM įstatymo projektas) siekiama:
Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Biudžeto departamento (direktorė Daiva Kamarauskienė, tel. 239 0130, el. p. [email protected]) Valstybės ir savivaldybių biudžetų sudarymo skyriaus (vedėja Daiva Žibutienė, tel.
219 9334, el. p. [email protected]) patarėjas Artūras Kriūka (tel. 239 0054, el. p. [email protected]), vyriausioji specialistė Dalia Raudeliūnienė (tel. 239 0182, el. p. dalia.[email protected]), Mokesčių politikos departamento (direktorė Jūratė Laurikėnaitė, tel. 239 0151) Tiesioginių mokesčių ir tarptautinio apmokestinimo skyriaus (vedėjas Evaldas Putrimas, tel. 219 9476, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Diana Kariūnaitė (tel. 239 0187, el. paštas [email protected]) ir Finansų politikos departamento (direktorius Irmantas Mikulėnas, tel. 219 9342) Pajamų analizės ir planavimo skyriaus vedėja Eglė Bajorinienė (tel. 219 9377, el. paštas [email protected]), Mokesčių politikos departamento (direktorė Jūratė Laurikėnaitė, tel. 239 0151) Netiesioginių mokesčių skyriaus (vedėja Asta Zelo, tel. 219 9383) patarėja Rūta Pileckienė (tel. 219 9359). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Kiekvieniems biudžetiniams metams valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai nustatomi priimant Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą. Pagal galiojančias Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio nuostatas šiuo metu pajamoms iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių maksimalus bendras taikytinas mėnesio NPD yra 540 eurų (maksimalus metinis NPD yra 6 480 eurų), neįgaliesiems ir riboto darbingumo asmenims taikomas didesnis NPD – 870 eurų arba 810 eurų, priklausomai nuo neįgalumo ar darbingumo lygio. Pagal galiojančias Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės įstatymo nuostatas lengvatinis 9 procentų PVM tarifas apgyvendinimo paslaugoms, maitinimo paslaugoms, kultūros, poilsio ir sporto paslaugoms ir atlikėjų paslaugoms taikomas iki 2022 m. gruodžio 31 d. 4.
Naujos teisinio reguliavimo nuostatos, išdėstytos Įstatymo projekte, nekeičia šiuo metu galiojančių valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių tvirtinimo nuostatų. Įstatymo projektu siekiama patvirtinti Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius. Teikiamame 2023 metų biudžeto projekte valstybės biudžeto pajamos sudaro 15 624,5 mln. eurų, iš kurių 3 144,4 mln. eurų yra Europos Sąjungos (toliau – ES) ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos, o asignavimai sudaro 18 608,5 mln. eurų, iš jų 3 571,4 mln. eurų – ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos. Numatomas 2023 metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčių limitas yra (teigiamas) – 4 774,1 mln. eurų. Patvirtinus tokius valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius, valstybės biudžeto deficitas siektų –4,9 procento bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP). Kartu Įstatymo projektu siekiama patvirtinti biudžetinių įstaigų pajamas, Nacionaliniame pažangos plane nustatytus svarbiausius pažangos uždavinius ir poveikio rodiklius, šių rodiklių faktines bei siektinas reikšmes, savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius (valstybės biudžeto specialias tikslines dotacijas savivaldybių biudžetams bei savivaldybių biudžetų prognozuojamas pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio). Taip pat, siekiant sklandaus biudžeto vykdymo, Įstatymo projekte siūloma nustatyti Vyriausybės ir kitų institucijų teises vykdant biudžetą. Pažymėtina, kad biudžeto politikos kontrolės institucija 2022 m. rugsėjo 20 d. paskelbė išvadą dėl išskirtinių aplinkybių, susidariusių dėl geopolitinės situacijos ir jos galimo neigiamo poveikio valdžios sektoriaus finansams, kaip jos suprantamos pagal Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą, nustatymo.
Nustačius išskirtines aplinkybes, Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytos fiskalinės drausmės taisyklės 2023 metais valdžios sektoriui netaikomos. Prioritetinės 2023 metų biudžeto kryptys[⁴] yra: ü infliacijos pasekmių mažinimas (didinama minimalioji mėnesinė alga (toliau – MMA), išmokos pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms ir kt.); ü energetikos paketas (numatoma pagalba dėl pasaulinių elektros ir dujų kainų augimo); ü šalies ir visuomenės saugumas (išlaikomas 2,52 procento BVP finansavimas gynybai, skiriama lėšų sienos apsaugos pareigūnų ginkluotei ir kt.); ü investicijos į tvarią ir pažangią Lietuvos ateitį (priemonės švietimui, skaitmeninimui ir kt.). Savivaldybių skolinimosi galimybės. Įstatymo projekte, atsižvelgiant į tai, kad 2022–2025 metais numatomas produkcijos atotrūkis nuo potencialo išliks neigiamas, ir į Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą, kuriame nustatyti reikalavimai savivaldybių biudžetams užtikrinti fiskalinę drausmę, 2023 metams siūlomi nustatyti savivaldybių skolos, skolinimosi ir garantijų limitai: savivaldybės, kurios biudžeto planuojami asignavimai neviršija 0,3 procento praėjusių metų BVP to meto kainomis, metinio grynojo skolinimosi suma negalės viršyti 1,5 procento biudžeto pajamų, o savivaldybės, kurios asignavimai viršija 0,3 procento praėjusių metų BVP to meto kainomis, metinio grynojo skolinimosi suma gali viršyti pajamas savivaldybės biudžeto ciklinės dalies dydžiu, kurį pagal naujausią paskelbtą ekonominės raidos scenarijų apskaičiuoja Finansų ministerija. Institucijų teisės vykdyti biudžetą.
Įstatymo projekte siūloma nustatyti tam tikras institucijų teises vykdyti biudžetą, tarp jų, atsižvelgiant į tai, kad:
1iš anksto negalima numatyti konkrečių reikalingų sumų, Finansų ministerijai siūloma suteikti teisę skolintis karinio mobilumo ir dvejopos paskirties – karinės ir civilinės – infrastruktūros projektams valstybinės reikšmės keliuose ir geležinkeliuose finansuoti; išlaidoms dėl pasaulinių elektros ir dujų kainų augimo kainų daliai buitiniams ir nebuitiniams vartotojams kompensuoti; išlaidoms, susijusioms su dalyvavimu ES ir tarptautinėse iniciatyvose, skirtose pagalbai Ukrainai, ir pagalbos Ukrainos gyventojams, nukentėjusiems dėl Rusijos Federacijos karinės invazijos į Ukrainą, teikimu, apmokėti; šalies geležinkelių infrastruktūros išlaikymo išlaidoms, atsiradusioms dėl sankcijų Baltarusijos Respublikai taikymo ir dėl Rusijos Federacijos karinės invazijos į Ukrainą nutrūkus krovinių srautui ar verslo santykiams, apmokėti; išlaidoms, patirtoms dėl nenumatytų nuostolingų keleivių vietinio susisiekimo geležinkelių maršrutų, siekiant užtikrinti viešųjų paslaugų teikimą gyventojams, apmokėti;
2dalis pažangos priemonių nepatvirtinta, todėl, šioms priemonėms finansuoti asignavimus siūlant planuoti Finansų ministerijos rezervinėje programoje, Finansų ministerijai siūloma suteikti teisę perskirstyti Įstatymo projekto 11 priede nurodytas pažangos lėšas tarp ministerijų, kai pažangos priemonės bus patvirtintos;
3Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymas ir jo lydimieji teisės aktų projektai (Nr. XIVP-2066) dar nepriimti ir nėra galimybės asignavimų valstybės tarnybos reformai įgyvendinti paskirstyti asignavimų valdytojams, šiai reformai vykdyti reikalingas lėšas siūloma planuoti Finansų ministerijos asignavimuose.
Dėl šios priežasties Finansų ministerijai siūloma suteikti teisę paskirstyti asignavimų valdytojams Finansų ministerijos asignavimuose numatytas lėšas valstybės tarnybos reformai įgyvendinti viršijant asignavimų valdytojams Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintas asignavimų sumas. Detalūs valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių paaiškinimai pateikti šio aiškinamojo rašto prieduose, kurie išvardyti šio aiškinamojo rašto 16 punkte ir laikomi šio aiškinamojo rašto sudėtinėmis dalimis. GPM įstatymo projektu siūloma tiems gyventojams, kurių mėnesio pajamos neviršija 1 926 eurų (maždaug vieno Finansų ministerijos 2022 metų rugsėjį parengtame ekonominės raidos scenarijuje 2023 metams projektuojamo vidutinio darbo užmokesčio), už 2023 metus taikyti didesnį nei šiuo metu galiojantį maksimalų mėnesio NPD – 625 eurų (atitinkamai didesnį – 7 500 eurų – metinį NPD); gyventojams, kurių pajamos per mėnesį viršija 1 926 eurus, būtų išlaikytas šiuo metu taikomas NPD, t. y. jiems taikytinas NPD ir toliau būtų apskaičiuojamas pagal šiuo metu Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytą formulę. 1 926 eurų bruto mėnesio atlyginimo riba, iki kurios taikomas NPD didėtų (palyginti šiuo metu galiojanti riba, iki kurios taikomas didesnis NPD, yra 1 704 eurai), parinkta atsižvelgiant į projektuojamą vidutinį mėnesinį kitų metų darbo užmokestį ir siekiant užtikrinti tolygų mokesčių naštos pasikeitimą tarp asmenų, kuriems NPD didėja, ir asmenų, kurių NPD nesikeičia, kartu išlaikant NPD formulės paprastumą.
Kadangi dėl šio siūlymo pajamos į rankas didėtų asmenims, uždirbantiems iki maždaug vieno vidutinio darbo užmokesčio, ir nesikeistų daugiau uždirbantiems asmenims, ši priemonė tikslingai prisidėtų prie piniginio skurdo ir pajamų nelygybės lygio Lietuvoje mažinimo, kartu išlaikant efektyvų biudžeto lėšų panaudojimą. Be to, atotrūkis tarp MMA ir ją uždirbantiems asmenims taikomo NPD išliktų nepakitęs – šiuo metu NPD sudaro 74 procentus MMA, o priėmus pasiūlymą jis sudarytų 74,4 procento MMA. Kartu siūloma neįgaliesiems ir riboto darbingumo asmenims taikytiną NPD proporcingai didinti nuo 870 iki 1 005 eurų (didesnį neįgalumą ar mažesnį darbingumą turintiems asmenims), o kitiems asmenims – nuo 810 iki 935 eurų. Priėmus pakeitimus, asmens, uždirbančio MMA, mėnesio pajamos į rankas padidėtų 83,55 euro (įskaitant paties MMA didėjimo poveikį), uždirbančio 1 000 eurų asmens pajamos padidėtų 21,92 euro, o uždirbančio 1 926 eurus ir daugiau – nesikeistų. Atsižvelgiant į tai, kad vienas iš NPD formulės kintamųjų yra MMA, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydis, siekiant išlaikyti tolygų mokestinės naštos pasikeitimą tarp asmenų, kuriems NPD didėja, ir asmenų, kurių NPD nesikeičia, siūloma GPM įstatymo projekto įsigaliojimą numatyti nuo 2023 m. sausio 1 d. PVM įstatymo projektu siūloma nuo 2023 m. sausio 1 d. neribotam laikui pratęsti lengvatinio 9 procentų PVM tarifo taikymą apgyvendinimo paslaugoms.
PVM įstatymo projektu siūloma nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. pratęsti lengvatinio 9 procentų PVM tarifo taikymą maitinimo paslaugoms, kultūros, poilsio ir sporto paslaugoms ir atlikėjų paslaugoms. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus įstatymų projektus, įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir plėtrai NPD padidinimas lemtų mažiausias pajamas uždirbančių gyventojų gaunamų pajamų padidėjimą į rankas, kartu prisidėtų prie vartojimo skatinimo, o tai turėtų teigiamą įtaką ir verslui. PVM įstatymo projektu prisidedama prie apgyvendinimo paslaugas teikiančio Lietuvos verslo konkurencinių sąlygų gerinimo. PVM įstatymo projektu prisidedama prie maitinimo paslaugas, kultūros, poilsio ir sporto paslaugas ir atlikėjų paslaugas teikiančio Lietuvos verslo veiklos stabilizavimo. 8. Įstatymų projektų atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, galiojančių įstatymų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10.
10Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose neapibrėžiama sąvokų. 11. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir ES teisei Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, ES dokumentams. 12. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Priėmus Įstatymo projektą, Vyriausybė arba jos įgaliota institucija paskirstys asignavimus pagal programas. Priėmus GPM įstatymo projektą, turės būti pakeistas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gruodžio 12 d. įsakymas Nr. VA-93 „Dėl Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formos ir jos priedų formų ir jų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. VA-112 „Dėl Nenuolatinio Lietuvos gyventojo metinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM314 formos, jos priedų GPM314A, GPM314B formų ir jų užpildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“ (rengėja – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). 13.
13Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Padidinus maksimalų taikytiną NPD ir neįgaliesiems bei riboto darbingumo asmenims taikytiną NPD, preliminariu skaičiavimu, valstybės ir savivaldybių biudžetai per metus neteks apie 164,3 milijono eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio. Priėmus PVM įstatymo projektą valstybės biudžetas 2023 metais neteks apie 89 mln. eurų, iš jų dėl lengvatinio 9 procentų PVM tarifo taikymo 2023 metais apgyvendinimo paslaugoms – apie 24 mln. eurų, dėl lengvatinio 9 procentų PVM tarifo taikymo 2023 metų I pusmetį maitinimo paslaugoms – 59,5 mln. eurų, kultūros, poilsio, sporto ir atlikėjų paslaugoms – apie 5,5 mln. eurų. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados GPM įstatymo projektas jo rengimo metu teiktas išvadoms gauti verslo ir darbuotojų interesams atstovaujančioms organizacijoms. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Biudžetas“, „savivaldybės biudžetas“, „neapmokestinamasis pajamų dydis“, „pajamos“, „pridėtinės vertės mokestis“, „turizmas“, „viešbučiai“, „apgyvendinimo paslaugos“, „restoranai“, „maitinimas“, „renginiai“, „kultūra“, „sportas“, „atlikėjai“. 16.
Kartu su šiuo aiškinamuoju raštu teikiami tokie aiškinamojo rašto priedai: 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektų apžvalga (1 priedas); 2023 metų valstybės biudžeto asignavimų paskirstymo pagal programas projektas (2 priedas); 2023 metų Vyriausybės skolinimosi programa (3 priedas); informacija apie tęstinius investicijų projektus, kuriems 2023 metais nesiūloma skirti lėšų (4 priedas), Valstybės investicijų 2023–2025 metų programoje numatytų kapitalo investicijų paskirstymo pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus (investicijų projektų įgyvendinimo programas) projektas (5 priedas), 2023 metų valstybės veiklos srityse siekiami Nacionaliniame pažangos plane nustatyti pažangos uždaviniai, poveikio rodikliai ir 2023 metais numatomos panaudoti lėšos šiems uždaviniams vykdyti (6 priedas). –––––––––––––––––––––––– [¹] https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52021DC0660&from=EN. [²] https://www.imf.org/en/Publications/WP/Issues/2022/07/28/Surging-Energy-Prices-in-Europe-in-the-Aftermath-of-the-War-How-to-Support-the-Vulnerable-521457. [³] Informaciniai pranešimai spaudai, skelbiami Oficialiosios statistikos portale. [⁴] Daugiau informacijos apie 2023 metų biudžeto kryptis aiškinamojo rašto 1 priede „2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektų apžvalga“.
2022-10-10 Nr. XIVP-2147 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad projekto nuostatos, nustatančios didesnį neapmokestinamąjį pajamų dydį, taikomą apskaičiuojant gyventojų apmokestinamąsias pajamas, įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d., tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys <...> mokesčio lengvatą <...> turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. gegužės 13 d. nutarime pripažino, kad Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies ir Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatos, kuriomis nustatoma galimybė netaikyti 6 mėnesių taisyklės su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimams, prieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 70 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad „<...> pagal Konstituciją reikalavimas nustatyti tinkamą vacatio legis mokesčių įstatymų įsigaliojimui gali būti netaikomas, kai mokesčių įstatymais ne nustatomos papildomos pareigos ar apribojimai asmenims, o yra lengvinama mokesčių mokėtojų padėtis“.
Atsižvelgus į tai, manytina, kad nustatant trumpesnį nei 6 mėnesių mokesčių įstatymų įsigaliojimo terminą kiekvienu konkrečiu atveju turėtų būti įvertinama, ar skubus mokesčių įstatymų įsigaliojimas nesukels praktinių tokių įstatymų įgyvendinimo problemų, ar asmenys, kurie privalės taikyti atitinkamas nuostatas, spės tinkamai pasiruošti (pritaikyti naudojamas sistemas ir pan.). Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ
2022-11-14 Nr. XIVP-2147(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
Ąžuolas, Algirdas Butkevičius, Antanas Čepononis, Vytautas Gapšys, Liudas Jonaitis, Mykolas Majauskas, Matas Maldeikis, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Dalia Mudėnienė, Mindaugas Pečiulis, Audronė Čekanavičienė, padėjėja Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LRS Kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-10 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad projekto nuostatos, nustatančios didesnį neapmokestinamąjį pajamų dydį, taikomą apskaičiuojant gyventojų apmokestinamąsias pajamas, įsigaliotų
straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys <...> mokesčio lengvatą <...> turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos.
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. gegužės 13 d. nutarime pripažino, kad Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies ir Mokesčių administravimo įstatymo
mėnesių taisyklės su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimams, prieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 70 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad „<...> pagal Konstituciją reikalavimas nustatyti tinkamą vacatio legis mokesčių įstatymų įsigaliojimui gali būti netaikomas, kai mokesčių įstatymais ne nustatomos papildomos pareigos ar apribojimai asmenims, o yra lengvinama mokesčių mokėtojų padėtis“. Atsižvelgus į tai, manytina, kad nustatant trumpesnį nei 6 mėnesių mokesčių įstatymų įsigaliojimo terminą kiekvienu konkrečiu atveju turėtų būti įvertinama, ar skubus mokesčių įstatymų įsigaliojimas nesukels praktinių tokių įstatymų įgyvendinimo problemų, ar asmenys, kurie privalės taikyti atitinkamas nuostatas, spės tinkamai pasiruošti (pritaikyti naudojamas sistemas ir pan.).
Nepritarti Konstitucinis teismas 2021 m. gegužės 13 d. nutarimu, aiškindamas Konstitucijos nuostatas ir oficialiąją konstitucinę doktriną, susijusią su mokesčių įstatymų priėmimu ir įsigaliojimu, nurodė, kad „Šiai konstitucinės justicijos bylai aktualiu aspektu pažymėtina, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 5 straipsnio 2 dalį, 70 straipsnio 1 dalį, aiškinamą konstitucinių teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principų kontekste, konstitucinė Vyriausybės pareiga rengti valstybės biudžeto projektą ir konstitucinė Seimo pareiga jį svarstyti ir tvirtinti negali būti aiškinama kaip savaime sudaranti prielaidas nukrypti nuo iš Konstitucijos kylančio reikalavimo numatyti tinkamą vacatio legis mokesčių įstatymų, kuriais nustatomos pareigos ar apribojimai asmenims, įsigaliojimui. Kitaip tariant, vien poreikis parengti ir patvirtinti valstybės biudžetą nėra konstituciškai pateisinama ypatinga, objektyvi aplinkybė, leidžianti pagrįsti skubų mokesčių įstatymų įsigaliojimą. Šiame kontekste paminėtina, kad pagal Konstituciją reikalavimas nustatyti tinkamą vacatio legis mokesčių įstatymų įsigaliojimui gali būti netaikomas, kai mokesčių įstatymais ne nustatomos papildomos pareigos ar apribojimai asmenims, o yra lengvinama mokesčių mokėtojų padėtis.“. Šiuo konkrečiu atveju.
Šiuo konkrečiu atveju. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, teikdama Seimui svarstyti 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, kartu pateikė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma mažinti mokestinę naštą mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams ir tai yra traktuotina kaip padėties mokesčių mokėtojams lengvinimas. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projekto nuostatos, įsigaliosiančios 2023 m. sausio 1 d., neprieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai. Be kita ko, mažiausias pajamas uždirbančių gyventojų pajamų „į rankas“ padidėjimas teigiamai atsilieps ir pačiam verslui per padidėjusią mažiausias pajamas gaunančiųjų perkamąją galią, kurie, tikėtina, visas padidėjusias pajamas išleis vartojimui. Kitaip tariant, rengiant įstatymo projektą, įvertinta, kad įstatymo projekto nauda visuomenei nusveria galimas įgyvendinimo problemas. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai: Gintautas Paluckas, Dovilė Šakalienė, Eugenijus Sabutis, Kęstutis Vilkauskas, Linas Jonauskas, Orinta Leiputė, Tomas Bičiūnas, Vidmantas Kanopa, Rasa
1 Argumentai: Nesiliaujanti augti infliacija, poreikis amortizuoti su didžiausia rizika neapmokėti sąskaitų susiduriančių grupių patiriamas išlaidas, vis išliekantis dirbančiųjų skurdas, ypač regionuose verčia persvarstyti neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) taikymo diapazoną.
pakelti NPD ir prilyginti jį minimaliai mėnesio algai (MMA). Minimalų atlyginimą Lietuvoje 2021 m. pavasarį uždirbdavo apie 170 tūkstančių šalies gyventojų. Priėmus siūlomus Vyriausybės NPD pakeitimus asmens, uždirbančio MMA, mėnesio pajamos į rankas padidėtų 80 eur įskaitant ir paties MMA didėjimo poveikį, uždirbančių 1000 eur asmenų pajamos padidėtų 22 eur, tuo tarpu 1926 eur ir daugiau uždirbantiems – nesikeistų. Minimalus atlyginimas Lietuvoje leidžia patenkinti tik minimalius poreikius ir neleidžia taupyti didesnėms išlaidoms, taigi žmones įtraukia į žemų pajamų spąstus, nes ištikus netikėtoms išlaidoms būtent mažiausias pajamas gaunantys žmonės yra verčiami skolintis. Parengtas pasiūlymas įstatymo projektui prilyginą neapmokestinamąjį pajamų dydį minimalios mėnesio algos dydžiui ir koreguoja NPD skaičiavimo formulę. Tokiu būtu gaunantys mažiausias darbo pajamas žmonės nemokėtų gyventojų pajamų mokesčio ir tai padidintų jų pajamas. Šiuo momentu, augant infliacijai, šildymo, elektros ir dujų kainoms, tokie pokyčiai būtų labai aktualūs ir padėtų mažiausiai uždirbantiems šalies gyventojams. Pasiūlymas:
Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms.
Metinis NPD (toliau – MNPD), jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, taikomas tokia tvarka: negali būti didesnis nei minimalios mėnesio algos (toliau – MMA), galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių suma, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija MMA, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos. Kai GMP viršija MMA, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, MNPD, jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę:
1) MNPD negali būti didesnis negu 7 500 eurų, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos;
2) kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, tačiau neviršija 23 112 eurų per metus, MNPD negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas MNPD = 7 500 – 0,42 × (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių);
Gyventojui taikytinas MNPD = 12 MMA – 0,29 x (GMP – dvylika MMA, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių).”
apskaičiuota pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas MNPD = 4 800 – 0,18 × (GMP – 12 × 642).“ Nepritarti Komitetas pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlytam neapmokestinamajam pajamų dydžiui (toliau – NPD). Seimo narių grupės registruotu pasiūlymu ne tik siūloma NPD prilyginti minimaliai mėnesinei algai, bet panaikinti NPD formulės lūžį bei praplėsti NPD taikymo ribą iki 3736.55 Eur (šiuo metu NPD taikomas iki 2864 eurų).
Tokie pakeitimai kainuotų 714,3 mln. Eur, t. y. 550 mln. Eur daugiau nei Vyriausybės pateiktame įstatymo projekte. Seimo nariai nurodė, kad šis pakeitimas galėtų būti finansuojamas skiriant
2,2 karto mažesnė nei kainuotų toks pakeitimas. 2. Seimo nariai: Gintautas Paluckas, Dovilė Šakalienė, Eugenijus Sabutis, Kęstutis Vilkauskas, Linas Jonauskas, Orinta Leiputė, Tomas Bičiūnas, Vidmantas Kanopa, Rasa
2 Argumentai: Auganti infliacija, vis išliekantis dirbančiųjų skurdas, ypač regionuose verčia persvarstyti neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) taikymo diapazoną. 2021 metų liepą Lietuvos bankas savo analizėje pateikė siūlymą pakelti NPD ir prilyginti jį minimaliai mėnesio algai (MMA). Minimalų atlyginimą Lietuvoje 2021 m. pavasarį uždirbdavo apie
patenkinti minimalius tik poreikius ir neleidžia taupyti didesnėms išlaidoms, taigi žmones įtraukia į žemų pajamų spąstus, nes ištikus netikėtoms išlaidoms būtent mažiausias pajamas gaunantys žmonės yra verčiami skolintis. Parengtas pasiūlymas įstatymo projektui prilyginą neapmokestinamąjį pajamų dydį minimalios mėnesio algos dydžiui ir koreguoja NPD skaičiavimo formulę. Tokiu būtu gaunantys mažiausias darbo pajamas žmonės nemokėtų gyventojų pajamų mokesčio ir tai padidintų jų pajamas. Šiuo momentu, augant infliacijai, šildymo, elektros ir dujų kainoms, tokie pokyčiai būtų labai aktualūs ir padėtų mažiausiai uždirbantiems šalies gyventojams. Pasiūlymas:
Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti
taip: „2.
Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka:
1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 625 eurai;
2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio
mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 625 – 0,42 × (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis);
3) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija 1 926 eurus, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 400 – 0,18 × (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – 642).“ „2.
Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka:
1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 625 eurai;
2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio
mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 625 – 0,42 × (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis);
3) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija 1 926 eurus, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 400 – 0,18 × (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – 642).“ „2. Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka:
1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija MMA, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra lygus MMA dydžiui;
2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija MMA, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = MMA – 0,29 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – MMA, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis).” Nepritarti Komitetas pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlytam NPD.
Seimo narių grupės registruotu pasiūlymu ne tik siūloma NPD prilyginti minimaliai mėnesio algai, bet panaikinti NPD formulės lūžį bei praplėsti NPD taikymo ribą iki 3736.55 Eur (šiuo metu NPD taikomas iki 2864 eurų). Tokie pakeitimai kainuotų 714,3 mln. Eur, t. y. 550 mln. Eur daugiau nei Vyriausybės pateiktame įstatymo projekte. Seimo nariai nurodė, kad šis pakeitimas galėtų būti finansuojamas skiriant
2,2 karto mažesnė nei kainuotų toks pakeitimas. 3.
3Seimo nariai:
Gintautas Paluckas, Dovilė Šakalienė, Eugenijus Sabutis, Kęstutis Vilkauskas, Linas Jonauskas, Orinta Leiputė, Tomas Bičiūnas, Vidmantas Kanopa, Rasa
3 Argumentai: Siūlome įstatymu nustatyti NPD žmonėms asmenims su mažesniu darbingumo lygiu ar sulaukusių pensinio amžiaus susieto su minimalios algos dydžiu – 1,5 MMA dydžio NPD asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis ir 1,25 MMA dydžio NPD asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis. Pasiūlymas:
Pakeisti 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Pakeisti 20 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų
darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 1 005 eurai 1,5 MMA dydžio. Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 935 eurai 1,25 MMA dydžio.
Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui.“ Lėšų šaltinis:
Visi siūlomi pakeitimai finansuojami iš „Energetikos pakete verslui“ siūlomo elektros kainų augimo dalies kompensavimo įmonėms. Siūloma 200 mln. Eur skirti verslui elektros kainų augimui kompensuoti, o likusius 246 mln. Eur skirti NPD prilyginimui MMA. Šiuo metu šiai priemonei numatyti 446 mln. eurų ir ji bus taikoma 2022 m. IV ketvirtį – 2023 m. I ketvirtį. Nepritarti Komitetas pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlytam proporcingam neįgaliesiems ir riboto darbingumo asmenims taikomo NPD didinimui. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nėra
pateiktam Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2147 ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2147(2).
XIVP-2147(2). Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė