Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Teisė į nedarbo draudimo išmoką
1Teisę į nedarbo draudimo išmoką turi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) įsiregistravę šio įstatymo 4 straipsnyje nurodyti asmenys, kuriems suteiktas bedarbio statusas, jeigu Užimtumo tarnyba jiems nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir jeigu jie atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje bedarbio statuso įgijimo dienos turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių;
2) baigė privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba buvo paleisti iš nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, kurios metu įgijo pagrindinį karinį parengtumą. 2. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti bedarbiai turi teisę gauti nedarbo draudimo išmoką, kai jie įsiregistruoja Užimtumo tarnyboje įgyja bedarbio statusą ne vėliau kaip per 6 kalendorinius mėnesius po paleidimo iš privalomosios pradinės karo tarnybos ar alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos.“
Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Nedarbo draudimo išmokos skyrimo sąlygos
1Nedarbo draudimo išmoka skiriama bedarbiais Užimtumo tarnyboje registruotiems asmenims ir pradedama mokėti nuo aštuntos po įsiregistravimo bedarbio statuso įgijimo dienos, išskyrus šio straipsnio 2 ir 4 3 dalyse nurodytus atvejus. 2.
2Bedarbiams, nurodytiems šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte, atleistiems iš darbo (tarnybos) dėl darbuotojo (tarnautojo) kaltės, nedarbo draudimo išmoka pradedama mokėti praėjus 3 kalendoriniams mėnesiams nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos, tačiau ne anksčiau nei nuo bedarbio statuso įgijimo dienos. 3. Neteko galios nuo 2020-06-12
43Bedarbiams, gaunantiems ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ar ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos socialinio draudimo išmoką, paskirtą iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje bedarbio statuso įgijimo dienos, nedarbo draudimo išmoka pradedama mokėti ne anksčiau, negu baigiasi šių išmokų mokėjimo laikas.“
1Pakeisti 8 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Apdraustojo vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos apskaičiuojamos kaip 30 mėnesių, praėjusių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo bedarbio įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje statuso įgijimo dienos, vidurkis. Jeigu kurį nors mėnesį draudžiamųjų pajamų nėra, jos prilyginamos nuliui.“
2Pakeisti 8 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Kiekvienu iš šio straipsnio 3 dalyje nurodytų laikotarpių mokama nedarbo draudimo išmoka negali būti didesnė kaip 58,18 procento Lietuvos statistikos departamento Valstybės duomenų agentūros skelbiamo vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) šalies ūkyje, galiojusio užpraeitą kalendorinį ketvirtį nuo bedarbio įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje statuso įgijimo dienos.“
Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis.
Pakartotinis nedarbo draudimo išmokos skyrimas Kai nedarbo draudimo išmokos mokėjimas buvo nutrauktas, nedarbo draudimo išmoka pakartotinai gali būti paskirta bedarbiui, atitinkančiam šio įstatymo 5 straipsnyje nustatytas sąlygas, pakartotinai įsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje, įgijusiam bedarbio statusą ir pateikusiam prašymą skirti nedarbo draudimo išmoką, po 12 mėnesių nuo ankstesnės nedarbo draudimo išmokos mokėjimo nutraukimo dienos.“
Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Nutrauktos dėl Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 1, 2, 4 ir 13 punktuose nustatytų atvejų nedarbo draudimo išmokos mokėjimas atnaujinamas visiems bedarbiams, iš naujo įsiregistravusiems Užimtumo tarnyboje įgijusiems bedarbio statusą per 6 mėnesius po nedarbo draudimo išmokos mokėjimo nutraukimo, nuo bedarbio statuso suteikimo įgijimo dienos.“
Pakeisti 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Dalinio darbo išmokos dydis yra lygus sutrumpintam darbo laikui (iki 50 procentų darbo laiko normos) proporcingai mažesnei nedarbo draudimo išmokai, kuri būtų mokama asmeniui šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka. Dalinio darbo išmokai apskaičiuoti naudojamas nedarbo draudimo išmokos dydis negali būti didesnis kaip 58,18 procento Lietuvos statistikos departamento Valstybės duomenų agentūros skelbiamo vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) šalies ūkyje, galiojusio užpraeitą kalendorinį ketvirtį nuo dalinio darbo išmokos pirmosios mokėjimo dienos.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-2145(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Teisė į nedarbo draudimo išmoką
1Teisę į nedarbo draudimo išmoką turi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) įsiregistravę šio įstatymo 4 straipsnyje nurodyti asmenys, kuriems suteiktas bedarbio statusas, jeigu Užimtumo tarnyba jiems nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir jeigu jie atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje bedarbio statuso įgijimo dienos turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių;
2) baigė privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba buvo paleisti iš nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, kurios metu įgijo pagrindinį karinį parengtumą. 2. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti bedarbiai turi teisę gauti nedarbo draudimo išmoką, kai jie įsiregistruoja Užimtumo tarnyboje įgyja bedarbio statusą ne vėliau kaip per 6 kalendorinius mėnesius po paleidimo iš privalomosios pradinės karo tarnybos ar alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos.“
Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Nedarbo draudimo išmokos skyrimo sąlygos
1Nedarbo draudimo išmoka skiriama bedarbiais Užimtumo tarnyboje registruotiems asmenims ir pradedama mokėti nuo aštuntos po įsiregistravimo bedarbio statuso įgijimo dienos, išskyrus šio straipsnio 2 ir 4 3 dalyse nurodytus atvejus. 2.
2Bedarbiams, nurodytiems šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte, atleistiems iš darbo (tarnybos) dėl darbuotojo (tarnautojo) kaltės, nedarbo draudimo išmoka pradedama mokėti praėjus 3 kalendoriniams mėnesiams nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos, tačiau ne anksčiau nei nuo bedarbio statuso įgijimo dienos. 3. Neteko galios nuo 2020-06-12
43Bedarbiams, gaunantiems ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ar ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos socialinio draudimo išmoką, paskirtą iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje bedarbio statuso įgijimo dienos, nedarbo draudimo išmoka pradedama mokėti ne anksčiau, negu baigiasi šių išmokų mokėjimo laikas.“
1Pakeisti 8 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Apdraustojo vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos apskaičiuojamos kaip 30 mėnesių, praėjusių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo bedarbio įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje statuso įgijimo dienos, vidurkis. Jeigu kurį nors mėnesį draudžiamųjų pajamų nėra, jos prilyginamos nuliui.“
2Pakeisti 8 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Kiekvienu iš šio straipsnio 3 dalyje nurodytų laikotarpių mokama nedarbo draudimo išmoka negali būti didesnė kaip 58,18 procento Lietuvos statistikos departamento Valstybės duomenų agentūros skelbiamo vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) šalies ūkyje, galiojusio užpraeitą kalendorinį ketvirtį nuo bedarbio įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje statuso įgijimo dienos.“
Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis.
Pakartotinis nedarbo draudimo išmokos skyrimas Kai nedarbo draudimo išmokos mokėjimas buvo nutrauktas, nedarbo draudimo išmoka pakartotinai gali būti paskirta bedarbiui, atitinkančiam šio įstatymo 5 straipsnyje nustatytas sąlygas, pakartotinai įsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje, įgijusiam bedarbio statusą ir pateikusiam prašymą skirti nedarbo draudimo išmoką, po 12 mėnesių nuo ankstesnės nedarbo draudimo išmokos mokėjimo nutraukimo dienos.“
Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Nutrauktos dėl Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 1, 2, 4 ir 13 punktuose nustatytų atvejų nedarbo draudimo išmokos mokėjimas atnaujinamas visiems bedarbiams, iš naujo įsiregistravusiems Užimtumo tarnyboje įgijusiems bedarbio statusą per 6 mėnesius po nedarbo draudimo išmokos mokėjimo nutraukimo, nuo bedarbio statuso suteikimo įgijimo dienos.“
Pakeisti 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Dalinio darbo išmokos dydis yra lygus sutrumpintam darbo laikui (iki 50 procentų darbo laiko normos) proporcingai mažesnei nedarbo draudimo išmokai, kuri būtų mokama asmeniui šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka. Dalinio darbo išmokai apskaičiuoti naudojamas nedarbo draudimo išmokos dydis negali būti didesnis kaip 58,18 procento Lietuvos statistikos departamento Valstybės duomenų agentūros skelbiamo vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) šalies ūkyje, galiojusio užpraeitą kalendorinį ketvirtį nuo dalinio darbo išmokos pirmosios mokėjimo dienos.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-1904 5, 6, 8, 10, 11 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys. Įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektas) rengimą paskatinusios priežastys:
Nr. KT62-N6/2022 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – Konstitucinio Teismo nutarimas) konstatuota, kad „Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (2016 m. birželio 29 d. redakcija, TAR, 2016-07-15, Nr. 20645) 19 straipsnio 2 dalies nuostata „jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad socialinio draudimo įmokos neteisėtai sumažintos, priskaičiuojama trūkstama socialinio draudimo įmokų suma ir skiriama 50 procentų šios sumos dydžio bauda“ tiek, kiek, joje įtvirtinus teisės pažeidėjams taikytiną griežtą sankciją, teismui neleidžiama, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, jos individualizuoti, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui“.
Dėl to būtina tikslinti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, kuri nebegalioja nuo 2022 m. gegužės 19 d.
(toliau – socialinio draudimo įmokos) sumokėjimo už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis procesą daugiau įgalinimų suteikiant įstaigų, kurių vadovai yra asignavimų valdytojai, vadovams. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai, vadovaujantis specialiaisiais įstatymais, už įstatymo įgyvendinimą atsakinga ne konkreti atitinkamą politiką formuojanti valstybės institucija, kuri yra asignavimų valdytojas (pvz., ministerija), bet jai pavaldi biudžetinė įstaiga. Asignavimų valdytojui pavaldžios įstaigos atlieka visą su socialinių draudimo įmokų apskaičiavimu susijusį darbą, o asignavimų valdytojas atlieka tik formalų mokėjimo (lėšų pervedimo) veiksmą. Tai nėra efektyvus laiko ir žmogiškųjų išteklių naudojimas, todėl būtina tobulinti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 12 straipsnio 7 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą. Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr.
IX-1904 5, 6, 8, 10, 11 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Nedarbo socialinio draudimo įstatymo projektas) rengimą paskatino siekis aiškiau reglamentuoti teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką, jos skyrimo, apskaičiavimo ir mokėjimo sąlygas. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 1, 12, 16, 20, 22, 24, 28, 29, 30, 31, 36, 37, 38, 39¹, 40, 44, 46, 47, 48, 48¹ straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 39², 39³ ir 48² straipsniais įstatymui Nr. XIV-1106, pakeista Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 22 straipsnio 10 dalis, nustatant, kad tuo atveju, kai Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) darbo rinkai besirengiančiam asmeniui suteikia bedarbio statusą, darbo rinkai besirengiančio asmens statusas panaikinamas, o registracija Užimtumo tarnyboje tęsiama, pastebėta, kad praktikoje gali kilti neaiškumų skiriant, apskaičiuojant ir mokant nedarbo socialinio draudimo išmokas (toliau – nedarbo draudimo išmoka) tais atvejais, kai darbo netekęs asmuo užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje iš pradžių įgyja darbo rinkai besirengiančio asmens statusą ir tik po kurio laiko – bedarbio statusą. Kadangi minėtu atveju bedarbio registracijos Užimtumo tarnyboje diena ir bedarbio statuso įgijimo diena (diena, nuo kurios suteikiamas bedarbio statusas) nesutampa bei įtvirtinant pagrindinį principą, kad nedarbo draudimo išmokos gali būti skiriamos tik bedarbio statusą turintiems asmenims, tikslinga keisti Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo nuostatas, susiejant teisės į nedarbo draudimo išmoką įgijimo, jos skyrimo, apskaičiavimo ir mokėjimo pradžios momentą su bedarbio statuso įgijimo diena. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektų rengimą inicijavo ir juos parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 3.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektui aktualus teisinis reguliavimas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 12 straipsnio 7 dalis nustato, kad už asmenis, nurodytus įstatymo 6 straipsnio 2–6, 10 ir 11 dalyse, socialinio draudimo įmokas valstybės biudžeto lėšomis sumoka Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme nurodyti valstybės biudžeto asignavimų valdytojai. Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytos biudžetinės įstaigos, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai. Vadovaujantis nurodyto įstatymo 4 ir 5 straipsniais, valstybės biudžeto lėšos gali būti pervestos tiek asignavimų valdytojui, tiek jam pavaldžioms įstaigoms bei ministro valdymo srities įstaigoms (Vyriausybei pavaldžioms ir (arba) ministrui atskaitingoms ir (arba) pavaldžioms įstaigoms, veikiančioms ministro valdymo srityje, išskyrus įstaigas, kurių nepriklausomumas atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktais). Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad socialinio draudimo įmokos neteisėtai sumažintos, skiriama 50 procentų šios sumos dydžio bauda. Ši nuostata negalioja nuo 2022 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 139 ir 140 straipsniuose nustatyti baudų už mokesčių įstatymų pažeidimus dydžiai bei jų skyrimo taisyklės.
Nedarbo socialinio draudimo įstatymo projektui aktualus teisinis reguliavimas Šiuo metu galiojančio Nedarbo socialinio draudimo įstatymo nuostatos sieja teisės į nedarbo draudimo išmoką įgijimo, jos skyrimo, apskaičiavimo ir mokėjimo pradžios momentą su bedarbio įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje diena:
Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio viena iš sąlygų nedarbo draudimo išmokai gauti yra tokia, kad iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje bedarbis privalo turėti ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių, o bedarbiai, kurie baigė privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba buvo paleisti iš nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, kurios metu įgijo pagrindinį karinį parengtumą, turi teisę gauti nedarbo draudimo išmoką, kai jie įsiregistruoja Užimtumo tarnyboje ne vėliau kaip per 6 kalendorinius mėnesius po paleidimo iš privalomosios pradinės karo tarnybos ar alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos. Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnyje numatyta, kad nedarbo draudimo išmoka skiriama bedarbiais Užimtumo tarnyboje registruotiems asmenims ir pradedama mokėti nuo aštuntos po įsiregistravimo dienos. Išimtys dėl mokėjimo pradžios numatytos bedarbiams, atleistiems iš darbo (tarnybos) dėl darbuotojo (tarnautojo) kaltės (nedarbo draudimo išmoka jiems pradedama mokėti praėjus 3 kalendoriniams mėnesiams nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos) bei bedarbiams, gaunantiems ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ar ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos socialinio draudimo išmoką, paskirtą iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos (nedarbo draudimo išmoka jiems pradedama mokėti ne anksčiau, negu baigiasi šių išmokų mokėjimo laikas).
Šiuo metu galiojančio Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatyta, kad apskaičiuojant nedarbo draudimo išmokos dydį, apdraustojo vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos apskaičiuojamos kaip 30 mėnesių, praėjusių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo bedarbio įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos, vidurkis, o nedarbo draudimo išmoka negali būti didesnė kaip 58,18 procento Lietuvos statistikos departamento skelbiamo vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) šalies ūkyje, galiojusio užpraeitą kalendorinį ketvirtį nuo bedarbio įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos. Kai nedarbo draudimo išmokos mokėjimas buvo nutrauktas, nedarbo draudimo išmoka pakartotinai gali būti paskirta bedarbiui, atitinkančiam Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnyje nustatytas sąlygas, pakartotinai įsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje ir pateikusiam prašymą skirti nedarbo draudimo išmoką, po 12 mėnesių nuo ankstesnės nedarbo draudimo išmokos mokėjimo nutraukimo dienos (Įstatymo 10 straipsnis).
Pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, nutrauktos dėl Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 1, 2, 4 ir 13 punktuose nustatytų atvejų nedarbo draudimo išmokos mokėjimas gali būti atnaujinamas visiems bedarbiams, iš naujo įsiregistravusiems Užimtumo tarnyboje per 6 mėnesius po nedarbo draudimo išmokos mokėjimo nutraukimo, nuo bedarbio statuso suteikimo dienos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektu siūloma:
Pritarus teikiamam siūlymui, bus suteikta platesnė veiksmų laisvė įstaigų, kurios yra asignavimų valdytojai, vadovams įgyvendinti įstatymuose nustatytą pareigą už atitinkamoms kategorijoms priskirtus ir valstybės lėšomis draudžiamus asmenis sumokėti socialinio draudimo įmokas pačiu efektyviausiu lygmeniu – tai pavedant daryti pavaldžioms ir (ar) ministrų valdymo srities biudžetinėms įstaigoms, kurios įprastai įgyvendina valstybės politiką atitinkamoje srityje (pvz., Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, kaip valstybės sporto politiką įgyvendinanti institucija, galės sumokėti socialinio draudimo įmokas už sportininkus, draudžiamus valstybės biudžeto lėšomis).
Pritarus teikiamam siūlymui, bus suteikta platesnė veiksmų laisvė įstaigų, kurios yra asignavimų valdytojai, vadovams įgyvendinti įstatymuose nustatytą pareigą už atitinkamoms kategorijoms priskirtus ir valstybės lėšomis draudžiamus asmenis sumokėti socialinio draudimo įmokas pačiu efektyviausiu lygmeniu – tai pavedant daryti pavaldžioms ir (ar) ministrų valdymo srities biudžetinėms įstaigoms, kurios įprastai įgyvendina valstybės politiką atitinkamoje srityje (pvz., Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, kaip valstybės sporto politiką įgyvendinanti institucija, galės sumokėti socialinio draudimo įmokas už sportininkus, draudžiamus valstybės biudžeto lėšomis).
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalis netaikoma (pradėti baudų skyrimo procesai nutraukti, taip pat naujos baudos neskiriamos), priimto įstatymo taikymą reguliuojančios nuostatos nenustatomos.
Nedarbo socialinio draudimo įstatymo projektu siūloma:
čiau, negu baigiasi šių išmokų mokėjimo laikas.
etuvos Respublikos oficialiosios statistikos įstatymo Nr.
Nedarbo socialinio draudimo įstatymo projektu siūloma:
2023 m. sausio 1 d. įsigaliosiantį Lietuvos Respublikos oficialiosios statistikos įstatymo Nr. I-270 pakeitimo įstatymą Nr.
I-270 pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1396. Priėmus nurodytus Nedarbo socialinio draudimo statymo projekte siūlomus pakeitimus, nedarbo socialinio draudimo išmokų skyrimo ir mokėjimo teisinis reglamentavimas bus aiškesnis ir veiksmingesnis bei atitinkantis principą, kad nedarbo draudimo išmokos skiriamos tik bedarbio statusą turintiems asmenims. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti įstatymai tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai neturės. 8. Ar Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymus, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nepateikiama. 11.
11Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įgyvendinant Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektu teikiamus siūlymus, įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikės. Įgyvendinant Nedarbo socialinio draudimo įstatymo projektu teikiamus siūlymus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iki priimto įstatymo įsigaliojimo turės parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė priimti Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų ir Dalinio darbo išmokų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1656 „Dėl Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų ir Dalinio darbo išmokų nuostatų patvirtinimo“, pakeitimus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įgyvendinant Įstatymų projektais teikiamus siūlymus, papildomų lėšų jais teikiamiems siūlymams įgyvendinti nereikės. Sutaupyti lėšų neplanuojama. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus, nebuvo gauta specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „valstybinis socialinis draudimas“, „valstybinio socialinio draudimo įmoka“, „bauda“.
Reikšminiai Nedarbo socialinio draudimo įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „nedarbo socialinis draudimas“, „nedarbo socialinio draudimo išmoka“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2022-10-10 Nr. XIVP-2145 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8
5) 239 6842, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO
2022-11-16 Nr. XIVP-2145(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8
5) 239 6842, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
ĮSTATYMO PROJEKTO nr. xivp-2145 2022-10-19
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai:
Valius Ąžuolas, Algirdas Butkevičius, Antanas Čepononis, Vytautas Gapšys, Liudas Jonaitis, Mykolas Majauskas, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai Alina Brazdilienė, Dalia Mudėnienė, Mindaugas Pečiulis, Audronė Čekanavičienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LRS Kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-10 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
sprendimas. Pritarti Iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Mykolas Majauskas, Matas Maldeikis, Juozas Varžgalys. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA
ĮSTATYMO NR. IX-1904 5, 6, 8, 10, 11 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2145 2022-11-09
dalyvavo: Mindaugas Lingė – komiteto pirmininkas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Justas Džiugelis, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Algirdas Sysas, Gintarė Skaistė, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai:
Vaidotas Kalinauskas – Socialinio draudimo grupės vadovas, Vytautas Šilinskas – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, Martynas Šiurkus – socialinės apsaugos ir darbo viceministras; Julita Varanauskienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-10 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
finansų komitetas, 2022-09-19 Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Jonas Varkalys (Algirdas Sysas). 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Mindaugas Lingė Biuro vedėja E. Bulotaitė