Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 12 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Šio įstatymo 6 straipsnio 2–6, 10 ir 11 dalyse nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokas valstybės biudžeto lėšomis sumoka Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme nurodyti įstaigos, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, arba šių įstaigų vadovų įgaliotos asignavimų valdytojui pavaldžios ir (ar) ministrų valdymo sričių biudžetinės įstaigos.“
Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad socialinio draudimo įmokos neteisėtai sumažintos, priskaičiuojama trūkstama socialinio draudimo įmokų suma ir draudėjui skiriama 50 procentų šios sumos dydžio bauda mutatis mutandis taikant Mokesčių administravimo įstatymo 139 ir
140 straipsniuose nurodytus baudų dydžius ir nustatytą baudų skyrimo tvarką. Šiuo atveju delspinigiai, numatyti šio straipsnio 1 dalyje, neskaičiuojami. Jeigu draudėjas pastebėjo, kad priskaičiavo per mažas socialinio draudimo įmokas, bet iki datos, nurodytos pavedime patikrinti draudėją (jeigu pavedimo nėra, – iki tikrinimo pradžios), klaidas savanoriškai ištaisė, sumokėjo trūkstamą socialinio draudimo įmokų sumą, pateikė patikslintus socialinio draudimo pranešimus ir informavo apie apdraustųjų asmenų draudžiamąsias pajamas, bauda už padarytą pažeidimą neskiriama. Šiuo atveju delspinigiai skaičiuojami šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių draudėjui skirta bauda akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) jo padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnio negu nustatyta Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnyje dydžio baudą.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-2144(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 2 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,16. Vidutinis šalies darbo užmokestis (toliau – VDU) – Lietuvos statistikos departamento Valstybės duomenų agentūros paskelbtas užpraeitų metų III ir IV ketvirčių ir praėjusių metų I ir II ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkis (įtraukiant ir individualiųjų įmonių darbo užmokesčio duomenis). VDU tvirtinamas atitinkamų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu.“
Pakeisti 12 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Šio įstatymo 6 straipsnio 2–6, 10 ir 11 dalyse nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokas valstybės biudžeto lėšomis sumoka Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme nurodyti įstaigos, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, arba šių įstaigų vadovų įgaliotos asignavimų valdytojui pavaldžios ir (ar) ministrų valdymo sričių biudžetinės įstaigos.“
1Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad socialinio draudimo įmokos neteisėtai sumažintos, priskaičiuojama trūkstama socialinio draudimo įmokų suma ir draudėjui skiriama 50 procentų šios sumos dydžio bauda mutatis mutandis taikant Mokesčių administravimo įstatymo 139 ir 140 straipsniuose nurodytus baudų dydžius ir nustatytą baudų skyrimo tvarką. Šiuo atveju delspinigiai, numatyti šio straipsnio 1 dalyje, neskaičiuojami.
Jeigu draudėjas pastebėjo, kad priskaičiavo per mažas socialinio draudimo įmokas, bet iki datos, nurodytos pavedime patikrinti draudėją (jeigu pavedimo nėra, – iki tikrinimo pradžios), klaidas savanoriškai ištaisė, sumokėjo trūkstamą socialinio draudimo įmokų sumą, pateikė patikslintus socialinio draudimo pranešimus ir informavo apie apdraustųjų asmenų draudžiamąsias pajamas, bauda už padarytą pažeidimą neskiriama. Šiuo atveju delspinigiai skaičiuojami šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių draudėjui skirta bauda akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) jo padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, turi teisę skirti mažesnio, negu nustatyta Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnyje, dydžio baudą.“
2Pakeisti 19 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) paskirtų baudų mokėjimo, jeigu draudėjui gali būti pritaikyti Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnyje numatyti atleidimo nuo paskirtų baudų mokėjimo pagrindai.“
Šio įstatymo 1 straipsnis įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-1904 5, 6, 8, 10, 11 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys. Įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektas) rengimą paskatinusios priežastys:
Nr. KT62-N6/2022 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – Konstitucinio Teismo nutarimas) konstatuota, kad „Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (2016 m. birželio 29 d. redakcija, TAR, 2016-07-15, Nr. 20645) 19 straipsnio 2 dalies nuostata „jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad socialinio draudimo įmokos neteisėtai sumažintos, priskaičiuojama trūkstama socialinio draudimo įmokų suma ir skiriama 50 procentų šios sumos dydžio bauda“ tiek, kiek, joje įtvirtinus teisės pažeidėjams taikytiną griežtą sankciją, teismui neleidžiama, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, jos individualizuoti, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui“.
Dėl to būtina tikslinti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, kuri nebegalioja nuo 2022 m. gegužės 19 d.
(toliau – socialinio draudimo įmokos) sumokėjimo už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis procesą daugiau įgalinimų suteikiant įstaigų, kurių vadovai yra asignavimų valdytojai, vadovams. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai, vadovaujantis specialiaisiais įstatymais, už įstatymo įgyvendinimą atsakinga ne konkreti atitinkamą politiką formuojanti valstybės institucija, kuri yra asignavimų valdytojas (pvz., ministerija), bet jai pavaldi biudžetinė įstaiga. Asignavimų valdytojui pavaldžios įstaigos atlieka visą su socialinių draudimo įmokų apskaičiavimu susijusį darbą, o asignavimų valdytojas atlieka tik formalų mokėjimo (lėšų pervedimo) veiksmą. Tai nėra efektyvus laiko ir žmogiškųjų išteklių naudojimas, todėl būtina tobulinti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 12 straipsnio 7 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą. Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr.
IX-1904 5, 6, 8, 10, 11 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Nedarbo socialinio draudimo įstatymo projektas) rengimą paskatino siekis aiškiau reglamentuoti teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką, jos skyrimo, apskaičiavimo ir mokėjimo sąlygas. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 1, 12, 16, 20, 22, 24, 28, 29, 30, 31, 36, 37, 38, 39¹, 40, 44, 46, 47, 48, 48¹ straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 39², 39³ ir 48² straipsniais įstatymui Nr. XIV-1106, pakeista Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 22 straipsnio 10 dalis, nustatant, kad tuo atveju, kai Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) darbo rinkai besirengiančiam asmeniui suteikia bedarbio statusą, darbo rinkai besirengiančio asmens statusas panaikinamas, o registracija Užimtumo tarnyboje tęsiama, pastebėta, kad praktikoje gali kilti neaiškumų skiriant, apskaičiuojant ir mokant nedarbo socialinio draudimo išmokas (toliau – nedarbo draudimo išmoka) tais atvejais, kai darbo netekęs asmuo užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje iš pradžių įgyja darbo rinkai besirengiančio asmens statusą ir tik po kurio laiko – bedarbio statusą. Kadangi minėtu atveju bedarbio registracijos Užimtumo tarnyboje diena ir bedarbio statuso įgijimo diena (diena, nuo kurios suteikiamas bedarbio statusas) nesutampa bei įtvirtinant pagrindinį principą, kad nedarbo draudimo išmokos gali būti skiriamos tik bedarbio statusą turintiems asmenims, tikslinga keisti Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo nuostatas, susiejant teisės į nedarbo draudimo išmoką įgijimo, jos skyrimo, apskaičiavimo ir mokėjimo pradžios momentą su bedarbio statuso įgijimo diena. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektų rengimą inicijavo ir juos parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 3.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektui aktualus teisinis reguliavimas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 12 straipsnio 7 dalis nustato, kad už asmenis, nurodytus įstatymo 6 straipsnio 2–6, 10 ir 11 dalyse, socialinio draudimo įmokas valstybės biudžeto lėšomis sumoka Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme nurodyti valstybės biudžeto asignavimų valdytojai. Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytos biudžetinės įstaigos, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai. Vadovaujantis nurodyto įstatymo 4 ir 5 straipsniais, valstybės biudžeto lėšos gali būti pervestos tiek asignavimų valdytojui, tiek jam pavaldžioms įstaigoms bei ministro valdymo srities įstaigoms (Vyriausybei pavaldžioms ir (arba) ministrui atskaitingoms ir (arba) pavaldžioms įstaigoms, veikiančioms ministro valdymo srityje, išskyrus įstaigas, kurių nepriklausomumas atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktais). Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad socialinio draudimo įmokos neteisėtai sumažintos, skiriama 50 procentų šios sumos dydžio bauda. Ši nuostata negalioja nuo 2022 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 139 ir 140 straipsniuose nustatyti baudų už mokesčių įstatymų pažeidimus dydžiai bei jų skyrimo taisyklės.
Nedarbo socialinio draudimo įstatymo projektui aktualus teisinis reguliavimas Šiuo metu galiojančio Nedarbo socialinio draudimo įstatymo nuostatos sieja teisės į nedarbo draudimo išmoką įgijimo, jos skyrimo, apskaičiavimo ir mokėjimo pradžios momentą su bedarbio įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje diena:
Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio viena iš sąlygų nedarbo draudimo išmokai gauti yra tokia, kad iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje bedarbis privalo turėti ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių, o bedarbiai, kurie baigė privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba buvo paleisti iš nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, kurios metu įgijo pagrindinį karinį parengtumą, turi teisę gauti nedarbo draudimo išmoką, kai jie įsiregistruoja Užimtumo tarnyboje ne vėliau kaip per 6 kalendorinius mėnesius po paleidimo iš privalomosios pradinės karo tarnybos ar alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos. Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnyje numatyta, kad nedarbo draudimo išmoka skiriama bedarbiais Užimtumo tarnyboje registruotiems asmenims ir pradedama mokėti nuo aštuntos po įsiregistravimo dienos. Išimtys dėl mokėjimo pradžios numatytos bedarbiams, atleistiems iš darbo (tarnybos) dėl darbuotojo (tarnautojo) kaltės (nedarbo draudimo išmoka jiems pradedama mokėti praėjus 3 kalendoriniams mėnesiams nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos) bei bedarbiams, gaunantiems ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ar ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos socialinio draudimo išmoką, paskirtą iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos (nedarbo draudimo išmoka jiems pradedama mokėti ne anksčiau, negu baigiasi šių išmokų mokėjimo laikas).
Šiuo metu galiojančio Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatyta, kad apskaičiuojant nedarbo draudimo išmokos dydį, apdraustojo vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos apskaičiuojamos kaip 30 mėnesių, praėjusių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo bedarbio įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos, vidurkis, o nedarbo draudimo išmoka negali būti didesnė kaip 58,18 procento Lietuvos statistikos departamento skelbiamo vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) šalies ūkyje, galiojusio užpraeitą kalendorinį ketvirtį nuo bedarbio įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos. Kai nedarbo draudimo išmokos mokėjimas buvo nutrauktas, nedarbo draudimo išmoka pakartotinai gali būti paskirta bedarbiui, atitinkančiam Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnyje nustatytas sąlygas, pakartotinai įsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje ir pateikusiam prašymą skirti nedarbo draudimo išmoką, po 12 mėnesių nuo ankstesnės nedarbo draudimo išmokos mokėjimo nutraukimo dienos (Įstatymo 10 straipsnis).
Pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, nutrauktos dėl Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 1, 2, 4 ir 13 punktuose nustatytų atvejų nedarbo draudimo išmokos mokėjimas gali būti atnaujinamas visiems bedarbiams, iš naujo įsiregistravusiems Užimtumo tarnyboje per 6 mėnesius po nedarbo draudimo išmokos mokėjimo nutraukimo, nuo bedarbio statuso suteikimo dienos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektu siūloma:
Pritarus teikiamam siūlymui, bus suteikta platesnė veiksmų laisvė įstaigų, kurios yra asignavimų valdytojai, vadovams įgyvendinti įstatymuose nustatytą pareigą už atitinkamoms kategorijoms priskirtus ir valstybės lėšomis draudžiamus asmenis sumokėti socialinio draudimo įmokas pačiu efektyviausiu lygmeniu – tai pavedant daryti pavaldžioms ir (ar) ministrų valdymo srities biudžetinėms įstaigoms, kurios įprastai įgyvendina valstybės politiką atitinkamoje srityje (pvz., Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, kaip valstybės sporto politiką įgyvendinanti institucija, galės sumokėti socialinio draudimo įmokas už sportininkus, draudžiamus valstybės biudžeto lėšomis).
Pritarus teikiamam siūlymui, bus suteikta platesnė veiksmų laisvė įstaigų, kurios yra asignavimų valdytojai, vadovams įgyvendinti įstatymuose nustatytą pareigą už atitinkamoms kategorijoms priskirtus ir valstybės lėšomis draudžiamus asmenis sumokėti socialinio draudimo įmokas pačiu efektyviausiu lygmeniu – tai pavedant daryti pavaldžioms ir (ar) ministrų valdymo srities biudžetinėms įstaigoms, kurios įprastai įgyvendina valstybės politiką atitinkamoje srityje (pvz., Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, kaip valstybės sporto politiką įgyvendinanti institucija, galės sumokėti socialinio draudimo įmokas už sportininkus, draudžiamus valstybės biudžeto lėšomis).
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalis netaikoma (pradėti baudų skyrimo procesai nutraukti, taip pat naujos baudos neskiriamos), priimto įstatymo taikymą reguliuojančios nuostatos nenustatomos.
Nedarbo socialinio draudimo įstatymo projektu siūloma:
čiau, negu baigiasi šių išmokų mokėjimo laikas.
etuvos Respublikos oficialiosios statistikos įstatymo Nr.
Nedarbo socialinio draudimo įstatymo projektu siūloma:
2023 m. sausio 1 d. įsigaliosiantį Lietuvos Respublikos oficialiosios statistikos įstatymo Nr. I-270 pakeitimo įstatymą Nr.
I-270 pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1396. Priėmus nurodytus Nedarbo socialinio draudimo statymo projekte siūlomus pakeitimus, nedarbo socialinio draudimo išmokų skyrimo ir mokėjimo teisinis reglamentavimas bus aiškesnis ir veiksmingesnis bei atitinkantis principą, kad nedarbo draudimo išmokos skiriamos tik bedarbio statusą turintiems asmenims. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti įstatymai tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai neturės. 8. Ar Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymus, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nepateikiama. 11.
11Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įgyvendinant Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektu teikiamus siūlymus, įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikės. Įgyvendinant Nedarbo socialinio draudimo įstatymo projektu teikiamus siūlymus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iki priimto įstatymo įsigaliojimo turės parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė priimti Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų ir Dalinio darbo išmokų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1656 „Dėl Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų ir Dalinio darbo išmokų nuostatų patvirtinimo“, pakeitimus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įgyvendinant Įstatymų projektais teikiamus siūlymus, papildomų lėšų jais teikiamiems siūlymams įgyvendinti nereikės. Sutaupyti lėšų neplanuojama. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus, nebuvo gauta specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „valstybinis socialinis draudimas“, „valstybinio socialinio draudimo įmoka“, „bauda“.
Reikšminiai Nedarbo socialinio draudimo įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „nedarbo socialinis draudimas“, „nedarbo socialinio draudimo išmoka“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2022-10-10 Nr. XIVP-2144 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Atkreiptinas dėmesys, jog 2023 m. sausio 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos oficialiosios
statistikos įstatymo Nr. I-270 pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1396, kuriuo Lietuvos statistikos departamento pavadinimas keičiamas į Valstybės duomenų agentūros. Atsižvelgus į tai, siūlytina atitinkamai pakeisti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 16 dalį, nustatant, kad šis pakeitimas įsigaliotų 2023 m. sausio
pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, kad „<...> vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio 19 punktu, valstybinio socialinio draudimo įmokos yra laikomos mokesčiais, todėl tikslinga taikyti vienodas taisykles pažeidus mokesčių įstatymus bei socialinio draudimo įmokų mokėjimą reguliuojančias nuostatas, įtvirtintas Valstybinio socialinio draudimo įstatyme <...>“. Pažymėtina, jog Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnyje nustatomi atleidimo nuo pagal šio įstatymo 139 ir 140 straipsnius paskirtų baudų sumokėjimo pagrindai, kurie palyginus su keičiamo įstatymo 19 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, yra palankesni mokesčių mokėtojui.
Pavyzdžiui, pagal Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 4 punktą pagrindas atleisti nuo paskirtos baudos mokėjimo yra, „kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais“. Svarstytina, ar siekiant teisinio nuoseklumo bei atsižvelgus į projektu teikiamus keičiamo įstatymo pakeitimus, kartu neturėtų būti atitinkamai vienodinami ir atleidimo nuo paskirtų baudų sumokėjimo pagrindai. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
2022-11-17 Nr. XIVP-2144(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Projekto 3 straipsnio 2 dalimi siūloma pakeisti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 19 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jame nustatyti, kad fondo administravimo įstaigos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali atleisti draudėją nuo paskirtų baudų mokėjimo, jeigu draudėjui gali būti pritaikyti Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnyje numatyti atleidimo nuo paskirtų baudų mokėjimo pagrindai. Teikiamas siūlymas svarstytinas tuo aspektu, kad iš jo formuluotės sektų, jog būtų taikomi visi keturi Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatyti atleidimo nuo paskirtų baudų pagrindai, tačiau dėl neišsamaus projektu siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas atleidimo nuo paskirtų baudų pagrindas negalėtų būti taikomas. Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad atleidimo nuo paskirtų baudų pagrindas yra „kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais“.
Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį „apibendrintas mokesčio įstatymo paaiškinimas – su Finansų ministerija suderinta centrinio mokesčių administratoriaus arba kitos šiuo Įstatymu tam įgaliotos institucijos pateikta nuomonė, kaip mokesčių administratorius ar minėta institucija supranta ir taiko mokesčio įstatymo nuostatas“, o pagal šio įstatymo 2 straipsnio 6 dalį „konsultacija mokesčių mokėjimo klausimais – mokesčių administratoriaus individualaus pobūdžio paaiškinimas, skirtas konkrečiam mokesčių mokėtojui jo mokamų (numatomų mokėti) mokesčių mokėjimo klausimais“. Nei Mokesčių administravimo įstatyme, nei keičiamame įstatyme nėra nustatyta, kokia institucija turi teisę rengti apibendrintą Valstybinio socialinio draudimo įstatymo paaiškinimą. Be to, keičiamame įstatyme nėra įtvirtinta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pareiga teikti konsultacijas mokesčių mokėjimo klausimais dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų.
Pažymėtina, jog Mokesčių administravimo įstatyme mokesčių administratoriaus atliekamas mokesčių mokėtojų konsultavimas yra išsamiai reglamentuotas (2 straipsnio 6 dalyje apibrėžta sąvoka, 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga konsultuojant atsižvelgti į atitinkamo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo turinį, 16 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos išimtys, kai konsultacijas teikia kitos institucijos, 25 straipsnio
mokesčių administratoriaus funkcijų, 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte tokia pati funkcija nustatyta ir vietos mokesčių administratoriui ir kt.). Tačiau keičiamame įstatyme tokių (ar panašių) nuostatų nėra siūloma nustatyti, netgi nesiūloma įtvirtinti pareigos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai atitinkamas konsultacijas teikti. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalį „valstybės institucija, atsakinga už šio Įstatymo
Respublikoje, yra Valstybinė mokesčių inspekcija“, o pagal šio straipsnio 3 dalį „jokios kitos valstybės įstaigos arba institucijos negali atlikti mokesčių administratoriaus funkcijų, išskyrus šiame Įstatyme arba atitinkamo mokesčio įstatyme tiesiogiai nustatytus atvejus“. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad pagal projektu teikiamas nuostatas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai suteikus konsultaciją, dėl kurios mokesčių mokėtojas pažeidė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas, tai negalės būti pagrindu atleisti mokesčių mokėtoją nuo paskirtos baudos sumokėjimo.
Siūlytina projekto nuostatas tobulinti sistemiškai arba siekiant nesukelti praktinių šios nuostatos taikymo problemų patikslinti nuorodą – projekto 3 straipsnio 2 dalimi dėstomo keičiamo įstatymo 19 straipsnio 5 dalies 2 punkte vietoj formuluotės „Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnyje“ įrašant formuluotę „Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose“. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8
5) 239 6842, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
PROJEKTO nr. xivp-2144 2022-10-19
komiteto nariai: Valius Ąžuolas, Algirdas Butkevičius, Antanas Čepononis, Vytautas Gapšys, Liudas Jonaitis, Mykolas Majauskas, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai Alina Brazdilienė, Dalia Mudėnienė, Mindaugas Pečiulis, Audronė Čekanavičienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LRS Kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-10 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėmesys, jog 2023 m. sausio 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos oficialiosios statistikos įstatymo Nr. I-270 pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1396, kuriuo Lietuvos statistikos departamento pavadinimas keičiamas į Valstybės duomenų agentūros. Atsižvelgus į tai, siūlytina atitinkamai pakeisti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 16 dalį, nustatant, kad šis pakeitimas įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d. Pritarti
2022-10-10 2.
Kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, kad „<...> vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio 19 punktu, valstybinio socialinio draudimo įmokos yra laikomos mokesčiais, todėl tikslinga taikyti vienodas taisykles pažeidus mokesčių įstatymus bei socialinio draudimo įmokų mokėjimą reguliuojančias nuostatas, įtvirtintas Valstybinio socialinio draudimo įstatyme <...>“. Pažymėtina, jog Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnyje nustatomi atleidimo nuo pagal šio įstatymo 139 ir 140 straipsnius paskirtų baudų sumokėjimo pagrindai, kurie palyginus su keičiamo įstatymo 19 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, yra palankesni mokesčių mokėtojui. Pavyzdžiui, pagal Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 4 punktą pagrindas atleisti nuo paskirtos baudos mokėjimo yra, „kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais“. Svarstytina, ar siekiant teisinio nuoseklumo bei atsižvelgus į projektu teikiamus keičiamo įstatymo pakeitimus, kartu neturėtų būti atitinkamai vienodinami ir atleidimo nuo paskirtų baudų sumokėjimo pagrindai. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
pagrindiniam komitetui pritarti Įstatymo projektui Nr. XIVP-2144 ir jį patobulinti, atsižvelgiant į Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymą, bei Teisės departamento pastabas, kuriems Komitetas pritarė. 6.2.
6.2. Komiteto pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LRS Biudžeto ir finansų komitetas 2022-10-192 Argumentai: Konstitucinis teismas konstatavo, kad „kad Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostata „jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad socialinio draudimo įmokos neteisėtai sumažintos, priskaičiuojama trūkstama socialinio draudimo įmokų suma ir skiriama 50 procentų šios sumos dydžio bauda“ tiek, kiek, joje įtvirtinus teisės pažeidėjams taikytiną griežtą sankciją, teismui neleidžiama, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, jos individualizuoti, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Pažymėtina, kad Konstitucinis teismas neįpareigojo įstatymų leidėjo numatyti, kad teismas skiria baudą vadovaudamasis ir teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl manytina, kad šios nuostatos yra perteklinės ir nereikalingos. Atsižvelgiant į tai, siūlytina minėtas nuostatas išbraukti ir keičiamo įstatymo 19 str. 2 dalies paskutinį sakinį išdėstyti taip:
Pasiūlymas:
„Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į
padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių draudėjui skirta bauda akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) jo padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnio negu nustatyta Mokesčių administravimo įstatymo
Pritarti Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Mykolas Majauskas, Matas Maldeikis, Juozas Varžgalys. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė
DĖL lietuvos respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nr. i-1336 12 ir 19 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO NR. xivp-2144
dalyvavo: Mindaugas Lingė – komiteto pirmininkas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Justas Džiugelis, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Algirdas Sysas, Gintarė Skaistė, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Valstybės kontrolės atstovai: Rasa Ibelhauptaitė – Biudžeto stebėsenos departamento vyresnioji ekonomistė, Jaroslav Mečkovki – Biudžeto stebėsenos departamento vyresnysis ekonomistas, Audrius Misevičius – valstybės kontrolieriaus pavaduotojas; Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Vaidotas Kalinauskas – Socialinio draudimo grupės vadovas, Vytautas Šilinskas – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, Martynas Šiurkus – socialinės apsaugos ir darbo viceministras; Raimundas Kuodis – Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas, Julita Varanauskienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-101 (2),4
N Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
oficialiosios statistikos įstatymo Nr. I-270 pakeitimo įstatymas Nr.
I-270 pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1396, kuriuo Lietuvos statistikos departamento pavadinimas keičiamas į Valstybės duomenų agentūros. Atsižvelgus į tai, siūlytina atitinkamai pakeisti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 16 dalį, nustatant, kad šis pakeitimas įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d. Pritarti. Pasiūlymas:
įstatymo projektą nauju 1 straipsniu: ,,1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,16. Vidutinis šalies darbo užmokestis (toliau – VDU) – Lietuvos statistikos departamento Valstybės duomenų agentūros paskelbtas užpraeitų metų III ir IV ketvirčių ir praėjusių metų I ir II ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkis (įtraukiant ir individualiųjų įmonių darbo užmokesčio duomenis). VDU tvirtinamas atitinkamų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu.“
įstatymo projekto 1 ir 2 straipsnius laikyti atitinkamai 2 ir 3 straipsniais. 3. Pakeisti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
įstatymo projektą nauju 4 straipsniu: ,,4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šio įstatymo 1 straipsnis įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-103
aiškinamajame rašte nurodoma, kad „<...> vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio 19 punktu, valstybinio socialinio draudimo įmokos yra laikomos mokesčiais, todėl tikslinga taikyti vienodas taisykles pažeidus mokesčių įstatymus bei socialinio draudimo įmokų mokėjimą reguliuojančias nuostatas, įtvirtintas Valstybinio socialinio draudimo įstatyme <...>“.
Pažymėtina, jog Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnyje nustatomi atleidimo nuo pagal šio įstatymo 139 ir 140 straipsnius paskirtų baudų sumokėjimo pagrindai, kurie palyginus su keičiamo įstatymo 19 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, yra palankesni mokesčių mokėtojui. Pavyzdžiui, pagal Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 4 punktą pagrindas atleisti nuo paskirtos baudos mokėjimo yra, „kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais“. Svarstytina, ar siekiant teisinio nuoseklumo bei atsižvelgus į projektu teikiamus keičiamo įstatymo pakeitimus, kartu neturėtų būti atitinkamai vienodinami ir atleidimo nuo paskirtų baudų sumokėjimo pagrindai. Pritarti. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 3 straipsnį nauja 2 dalimi: ,,2. Pakeisti 19 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) paskirtų baudų mokėjimo, jeigu draudėjas įrodo, kad
priskaičiavo per mažas socialinio draudimo įmokas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti draudėjui gali būti pritaikyti Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnyje numatyti atleidimo nuo paskirtų baudų mokėjimo pagrindai.“ 3.
Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas, 2022-10-19 *
pagrindiniam komitetui pritarti Įstatymo projektui Nr. XIVP-2144 ir jį patobulinti, atsižvelgiant į Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymą, bei Teisės departamento pastabas, kuriems Komitetas pritarė. 6.2. Komiteto pasiūlymai: Argumentai: Konstitucinis teismas konstatavo, kad „kad Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostata „jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad socialinio draudimo įmokos neteisėtai sumažintos, priskaičiuojama trūkstama socialinio draudimo įmokų suma ir skiriama 50 procentų šios sumos dydžio bauda“ tiek, kiek, joje įtvirtinus teisės pažeidėjams taikytiną griežtą sankciją, teismui neleidžiama, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, jos individualizuoti, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Pažymėtina, kad Konstitucinis teismas neįpareigojo įstatymų leidėjo numatyti, kad teismas skiria baudą vadovaudamasis ir teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl manytina, kad šios nuostatos yra perteklinės ir nereikalingos.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina minėtas nuostatas išbraukti ir keičiamo įstatymo 19 str. 2 dalies paskutinį sakinį išdėstyti taip: Pasiūlymas: „Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių draudėjui skirta bauda akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) jo padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnio negu nustatyta Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnyje dydžio baudą.“ Pritarti. 7. Komiteto sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Jonas Varkalys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė Komiteto biuro patarėja D. Jonėnienė