Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 189 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „189 straipsnis. Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas
1Tas, kas įgijo, valdė,
naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas įgijo, valdė, naudojosi arba realizavo didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes žinodamas, kad tas turtas ar vertybės gauti nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo nedidelės vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu. 4. Už šio straipsnio
Pakeisti 216 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Tas, kas siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens turtą arba padėti kitam nusikalstamoje veikoje dalyvaujančiam asmeniui išvengti baudžiamosios atsakomybės žinodamas, kad jis gautas nusikalstamu būdu, tą turtą įgijo turtą, jį valdė, naudojo, ar perdavė jį kitiems asmenims, atliko su tuo turtu susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius, naudojo jį ūkinėje, komercinėje veikloje, kitaip jį pertvarkė ar melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje, taip pat tas, kas slėpė savo paties ar kito asmens turto tikrąjį pobūdį, šaltinį, buvimo vietą, disponavimą juo, judėjimą arba nuosavybės ar kitas su tuo turtu susijusias teises, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras iki 2021 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
Pakeisti 189 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„189 straipsnis. Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas
1Tas, kas įgijo, valdė,
naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas įgijo, valdė, naudojosi arba realizavo didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes žinodamas, kad tas turtas ar vertybės gauti nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo nedidelės vertės turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu. 4. Už šio straipsnio
Pakeisti 216 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Tas, kas siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens turtą arba padėti kitam nusikalstamoje veikoje dalyvaujančiam asmeniui išvengti teisinių šios veikos pasekmių žinodamas, kad jis gautas nusikalstamu būdu, tą turtą įgijo turtą, jį valdė, naudojo, ar perdavė jį kitiems asmenims, atliko su tuo turtu susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius, naudojo jį ūkinėje, komercinėje veikloje, kitaip jį pertvarkė ar melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje, taip pat tas, kas slėpė savo paties ar kito asmens turto tikrąjį pobūdį, šaltinį, buvimo vietą, disponavimą juo, judėjimą arba nuosavybės ar kitas su tuo turtu susijusias teises, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. vasario 1 d. 2. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras iki 2022 m. sausio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2021-02-24 Nr. XIVP-214 Vilnius Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnyje siūloma nustatyti, kad būtų baudžiamas ne tik tas, kas įgijo, valdė, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, bet ir tas, kas atliko nurodytus veiksmus su turtu žinodamas, kad tas turtas gautas dalyvaujant nusikalstamoje veikoje („Tas, kas įgijo, valdė, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas <...> dalyvaujant nusikalstamoje veikoje“). Nurodytas pakeitimas diskutuotinas šiais aspektais:
kalbos žodyne žodis „dalyvauti“ apibrėžiamas taip: „būti drauge dirbant kokį darbą, atliekant veiksmą“[1]. Būtent dėl šios priežasties formuluotė „dalyvavimas nusikalstamoje veikoje“ BK paprastai vartojama apibūdinant situacijas, kai nusikalstamos veikos padaromos bendrininkaujant (pvz., BK 23 straipsnio 3 dalis, 24 straipsnio 1 dalis ir t. t.). Atsižvelgiant į tai, keltina prielaida, jog projektu siūlomais BK 189 straipsnio pakeitimais būtų nustatyta baudžiamoji atsakomybė už turto įgijimą, valdymą, naudojimąsi juo ar jo realizavimą, žinant, kad tas turtas prieš tai buvo gautas kitų asmenų bendrais nusikalstamais veiksmais (pvz., veikiant organizuotoje grupėje). Pastebėtina, kad tokiu atveju projektas nesukurtų jokio naujo teisinio reguliavimo, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos baudžiamosiose bylose analizė leidžia daryti vienareikšmę išvadą, jog galiojančios redakcijos BK 189 straipsnyje įtvirtintas nusikalstamos veikos dalykas – nusikalstamu būdu gautas turtas – apima ir tokį turtą, kuris buvo gautas nusikalstamą veiką padarius grupei asmenų[2].
veikos sudėties požymio – dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gauto turto – turinio identifikavimą apsunkina šis projekto aiškinamojo rašto teiginys: „Pagal galiojančias BK 189 straipsnio nuostatas, baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą arba realizavimą atsiranda tik tada, kai asmuo įgyja, naudojasi arba realizuoja turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, bet ne tada, kai minėtus veiksmus (pvz., įgijo, naudojosi) toks asmuo atlieka dalyvaudamas nusikalstamoje veikoje“. Atkreiptinas dėmesys, kad jis nekoreliuoja su projekto nuostatomis, kadangi projekto 1 straipsniu siūloma nustatyti atsakomybę ne asmeniui, kuris gavo turtą pats dalyvaudamas pirminėje nusikalstamoje veikoje (pvz., vagystėje), bet asmeniui, kuris įgijo, valdė, naudojosi ar realizavo turtą, kurį prieš tai kiti asmenys gavo dalyvaudami pirminėje nusikalstamoje veikoje. Kita vertus, pastebėtina ir tai, jog asmeniui, kuris gavo turtą pats dalyvaudamas pirminėje nusikalstamoje veikoje, atsakomybė turėtų kilti ne pagal BK 189 straipsnį, o pagal kitus BK straipsnius, kriminalizuojančius svetimo turto pasisavinimą iš tokio turto valdytojo (pvz., BK 178, 180 straipsnius ir pan.). Atsižvelgiant į viską, kas išdėstyta, manytina, kad aptariamo nusikalstamos veikos sudėties požymio reikėtų arba apskritai atsisakyti, arba jis turėtų būti atitinkamai tikslinamas, kad jo turinys nesidubliuotų su „nusikalstamu būdu gautu turtu“. 2.
analogiškai taikytini ir projekto 2 straipsniu keičiamo BK 216 straipsnio atžvilgiu[3]. Taip pat papildomai atkreiptinas dėmesys, jog projekto 2 straipsniu keičiamo BK
kitam nusikalstamoje veikoje dalyvaujančiam asmeniui išvengti baudžiamosios atsakomybės“ ir joje vartojami žodžiai „nusikalstamoje veikoje dalyvaujančiam“ suponuoja, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 216 straipsnį būtų taikoma tik tada, kai atlikdamas atitinkamus veiksmus su turtu asmuo siektų padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės kitam asmeniui, nusikalstamą veiką padariusiam bendrininkaujant. Abejotina, ar toks teisinis reguliavimas pilnai atitiktų projektu įgyvendinamos Direktyvos (ES) 2017/1371 nuostatas, todėl siūlytina žodžius „nusikalstamoje veikoje dalyvaujančiam“ išbraukti. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (85) 239 6906, el. p. [email protected] [1] http://www.lkz.lt/?zodis=dalyvauti&id=06006380000. [2] Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad „Įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-22-628/2020, 2K-3/2014, 2K-213/2013 ir kt. [3] Konkrečiai – projekto 2 straipsniu keičiamo BK 216 straipsnio 1 dalyje vartojamos formuluotės „žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje“ atžvilgiu.
2021-11-17 Nr. XIVP-214(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (85) 239 6906, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2021 m. lapkričio 10 d. Nr. 102-P-31
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja
Agnė Širinskienė, nariai: Irena Haase, Andrius Navickas pavaduojantis Gabrielių Landsbergį, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurga Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Institucijų atstovai: Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės vyresnysis patarėjas Tautvydas Žėkas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėjas Simonas Mikšys, Generalinės prokurorės pavaduotojas Saulius Verseckas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2021-02-24 1, 2 Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnyje siūloma nustatyti, kad būtų baudžiamas ne tik tas, kas įgijo, valdė, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, bet ir tas, kas atliko nurodytus veiksmus su turtu žinodamas, kad tas turtas gautas dalyvaujant nusikalstamoje veikoje („Tas, kas įgijo, valdė, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas <...> dalyvaujant nusikalstamoje veikoje“). Nurodytas pakeitimas diskutuotinas šiais aspektais: 1.1.
Pažymėtina, kad lietuvių kalbos žodyne žodis „dalyvauti“ apibrėžiamas taip: „būti drauge dirbant kokį darbą, atliekant veiksmą“[1]. Būtent dėl šios priežasties formuluotė „dalyvavimas nusikalstamoje veikoje“ BK paprastai vartojama apibūdinant situacijas, kai nusikalstamos veikos padaromos bendrininkaujant (pvz., BK 23 straipsnio 3 dalis, 24 straipsnio 1 dalis ir t. t.). Atsižvelgiant į tai, keltina prielaida, jog projektu siūlomais BK 189 straipsnio pakeitimais būtų nustatyta baudžiamoji atsakomybė už turto įgijimą, valdymą, naudojimąsi juo ar jo realizavimą, žinant, kad tas turtas prieš tai buvo gautas kitų asmenų bendrais nusikalstamais veiksmais (pvz., veikiant organizuotoje grupėje). Pastebėtina, kad tokiu atveju projektas nesukurtų jokio naujo teisinio reguliavimo, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos baudžiamosiose bylose analizė leidžia daryti vienareikšmę išvadą, jog galiojančios redakcijos BK 189 straipsnyje įtvirtintas nusikalstamos veikos dalykas – nusikalstamu būdu gautas turtas – apima ir tokį turtą, kuris buvo gautas nusikalstamą veiką padarius grupei asmenų [²]. Pritarti iš dalies Pritartina, kad reikia ieškoti būdų jog direktyvų įgyvendinamos nuostatos kuo labiau atitiktų Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (BK) – jo sistemą, esmę, principus, kadangi nėra unifikuoto ES baudžiamojo kodekso, turėtų būti atsižvelgiama į nacionalinius įstatymus. Sutiktina, kad siūlomas pakeitimas „dalyvaujant nusikalstamoje veikoje“ iš esmės atitiktų šiuo metu BK bendrininkavimo formas. Tačiau nepritarta pastabai atsisakyti projekto 1 ir 2 straipsniuose nuostatos, turtas gautas <...>“dalyvaujant nusikalstamoje veikoje“, nes būtų netiksliai perkeltos žemiau paminėtų Direktyvų sąvokos:
Pirma, kvestionuojamos Direktyvos (ES) 2017/1371 nuostatos. Šios direktyvos 4 str.
Šios direktyvos 4 str. 1 d. nurodyta, jog valstybės narės imasi priemonių, būtinų siekiant užtikrinti, kad pinigų plovimas, kaip aprašyta Direktyvos (ES) 2015/849 1 str. 3 d. <...>, būtų laikomas nusikalstama veika. Būtent Direktyvos (ES) 2015/849 1 str. 3 d. c) punkte nurodyta, jog pinigų plovimu, be kita ko, laikomas ir turto įsigijimas, turėjimas arba naudojimas, jo gavimo metu žinant, kad šis turtas gautas iš nusikalstamos veiklos arba dalyvaujant tokioje veikloje. Tai yra dvi alternatyvios (savarankiškos), o ne viena kitą apimančios sąvokos. Į būtinybę keisti BK 189 str. dėmesį atkreipė ir MONEYVAL komitetas, kurio rekomendacijas, vykdydama savo tarptautinius įsipareigojimus, Lietuva turi įgyvendinti. Toks pinigų plovimo apibrėžimas, vadovaujantis tiek minėtomis direktyvomis, tiek MONEYVAL komiteto rekomendacijomis, šiuo metu jau yra numatytas ir Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 str. 17 d. „17. Pinigų plovimas:
1) turto teisinės padėties pakeitimas arba turto perdavimas, žinant, kad šis turtas yra gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje, <...>. 2) turto tikrojo pobūdžio, tikrosios kilmės, šaltinio, vietos, disponavimo, judėjimo, nuosavybės ar kitų su nuosavybe susijusių teisių nuslėpimas arba užmaskavimas, žinant, kad šis turtas yra gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje;
3) turto įgijimas, valdymas ar naudojimas, įgijimo (perdavimo) metu žinant, kad šis turtas gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje;“. Antra, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal minėtos direktyvos nuostatas, Lietuva turi užtikrinti ne tokių veikų baudžiamumą (esant tokiam reikalavimui, pakaktų BK nuostatų, susijusių su bendrininkavimo institutu, kaip ir nurodoma pateiktose pastabose), bet tai, kad tokie atvejai, kai asmuo įgyja, valdo <...> turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje, būtų laikomi pinigų plovimu.
Būtent vienodas pinigų plovimo traktavimas tarptautinėje bendruomenėje yra labai svarbus siekiant veiksmingai kovoti su pinigų plovimu (įvairių teisinių instrumentų taikymas, nuosprendžių pripažinimo ir kt. klausimai gali būti sėkmingai sprendžiami, kai visos šalys pinigų plovimą supras vienodai, t. y. taip, kaip numatyta aukščiau paminėtoje direktyvoje). Trečia, Lietuvai Europos Komisija yra pateikusi pranešimą, kuriuo identifikavo Direktyvos (ES) 2017/1371 perkėlimo į nacionalinę teisę spragas. Todėl atitinkamai nepakeitus BK, Lietuva sulauktų pažeidimo procedūros dėl netinkamo minėtos direktyvos įgyvendinimo. Pažymėtina, kad parengtos BK pataisos yra suderintos su Europos Komisijos ekspertais, atsakingais už Direktyvos (ES) 2017/1371 įgyvendinimo kontrolę, kaip būtinos tinkamam šios direktyvos įgyvendinimui. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-02-24 1, 2
nusikalstamos veikos sudėties požymio – dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gauto turto – turinio identifikavimą apsunkina šis projekto aiškinamojo rašto teiginys: „Pagal galiojančias BK 189 straipsnio nuostatas, baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą arba realizavimą atsiranda tik tada, kai asmuo įgyja, naudojasi arba realizuoja turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, bet ne tada, kai minėtus veiksmus (pvz., įgijo, naudojosi) toks asmuo atlieka dalyvaudamas nusikalstamoje veikoje“.
Atkreiptinas dėmesys, kad jis nekoreliuoja su projekto nuostatomis, kadangi projekto 1 straipsniu siūloma nustatyti atsakomybę ne asmeniui, kuris gavo turtą pats dalyvaudamas pirminėje nusikalstamoje veikoje (pvz., vagystėje), bet asmeniui, kuris įgijo, valdė, naudojosi ar realizavo turtą, kurį prieš tai kiti asmenys gavo dalyvaudami pirminėje nusikalstamoje veikoje. Kita vertus, pastebėtina ir tai, jog asmeniui, kuris gavo turtą pats dalyvaudamas pirminėje nusikalstamoje veikoje, atsakomybė turėtų kilti ne pagal BK 189 straipsnį, o pagal kitus BK straipsnius, kriminalizuojančius svetimo turto pasisavinimą iš tokio turto valdytojo (pvz., BK 178, 180 straipsnius ir pan.). Atsižvelgiant į viską, kas išdėstyta, manytina, kad aptariamo nusikalstamos veikos sudėties požymio reikėtų arba apskritai atsisakyti, arba jis turėtų būti atitinkamai tikslinamas, kad jo turinys nesidubliuotų su „nusikalstamu būdu gautu turtu“. Pritarti iš dalies Sutiktina dėl pastabos dalies dėl ne visai tikslios Aiškinamojo rašto formuluotės. Ji turėtų skambėti taip: „pagal galiojančias BK 189 straipsnio nuostatas, baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą arba realizavimą atsiranda tik tada, kai asmuo įgyja, naudojasi arba realizuoja turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, bet ne dalyvaujant nusikalstamoje veikoje“.
Tačiau netiksli Aiškinamojo rašto formuluotė nepaneigia būtinybės BK 189 str. ir 216 str. numatyti formuluotę „arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje“, kuri yra įgyvendinamos Direktyvos (ES) 2015/849 pateikta sąvoka. Kitu atveju Lietuva nebus tiksliai įgyvendinusi Direktyvos. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
pastebėjimai analogiškai taikytini ir projekto 2 straipsniu keičiamo BK 216 straipsnio atžvilgiu[³]. Taip pat papildomai atkreiptinas dėmesys, jog projekto 2 straipsniu keičiamo BK 216 straipsnio 1 dalies formuluotė „Tas, kas siekdamas <...> padėti kitam nusikalstamoje veikoje dalyvaujančiam asmeniui išvengti baudžiamosios atsakomybės“ ir joje vartojami žodžiai „nusikalstamoje veikoje dalyvaujančiam“ suponuoja, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK
turtu asmuo siektų padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės kitam asmeniui, nusikalstamą veiką padariusiam bendrininkaujant. Abejotina, ar toks teisinis reguliavimas pilnai atitiktų projektu įgyvendinamos Direktyvos (ES) 2017/1371 nuostatas, todėl siūlytina žodžius „nusikalstamoje veikoje dalyvaujančiam“ išbraukti. Pritarti iš dalies Argumentai išdėstyti prie TD 1.1 pastabos. Papildomai pažymėtina, kad BK projekte vartojamos formuluotės, kurios įtvirtintos tiek Direktyvos (ES) 2015/849 1 str. 3 d. a) punkte, tiek Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 str. 17 d. „17.
„17. Pinigų plovimas:
1) turto teisinės padėties pakeitimas arba turto perdavimas, žinant, kad šis turtas yra gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje, siekiant nuslėpti arba užmaskuoti neteisėtą turto kilmę arba siekiant padėti bet kokiam nusikalstamoje veikoje dalyvaujančiam asmeniui išvengti teisinių šios veikos pasekmių; <...>. Taigi, projekto
veikoje dalyvaujančiam“, tačiau atsižvelgiant į LAT pastabą, formuluotė „išvengti baudžiamosios atsakomybės“ patikslinta, pakeičiant ją formuluote „padėti kitam nusikalstamoje veikoje dalyvaujančiam asmeniui išvengti teisinių šios veikos pasekmių“. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2021-05-141
Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 189 ir 216 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-214 (toliau – ir Projektas) teikiamos šios pastabos:
nusikalstamu būdu gautu turtu (tokio turto įgijimas, naudojimasis ar realizavimas), o ne už pirmines nusikalstamas veikas (pavyzdžiui, vagystę, plėšimą, turto prievartavimą), iš kurių toks turtas buvo gautas (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23-697/2019).
2K-23-697/2019). Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad pagal galiojančias BK 189 straipsnio nuostatas, baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą arba realizavimą atsiranda tik tada, kai asmuo įgyja, naudojasi arba realizuoja turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, bet ne tada, kai minėtus veiksmus (pvz., įgijo, naudojosi) toks asmuo atlieka dalyvaudamas nusikalstamoje veikoje. Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad Projektu siūlomi BK 189 straipsnio pakeitimai suponuoja asmens dalyvavimą pirminėje nusikalstamoje veikoje, iš kurios yra gaunamas turtas. Toks siūlomas reglamentavimas yra nesuderinamas su šio BK straipsnio paskirtimi. Pritarti iš dalies Sutiktina dėl ne visai tikslios Aiškinamojo rašto formuluotės. Ji turėtų skambėti taip: „pagal galiojančias BK 189 straipsnio nuostatas, baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą arba realizavimą atsiranda tik tada, kai asmuo įgyja, naudojasi arba realizuoja turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, bet ne dalyvaujant nusikalstamoje veikoje“. Tačiau netiksli Aiškinamojo rašto formuluotė nepaneigia būtinybės projekto 1 ir 2 str. (keičiamuose BK 189 str. ir 216 str.) numatyti formuluotę „arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje“. 2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas,
kažkurios iš BK nustatytų bendrininkavimo formų ir bendrininkų rūšių. Kaip antai, asmuo, dalyvavęs nusikalstamo susivienijimo veikloje (BK 249 straipsnis), laikomas šios nusikalstamos veikos vykdytoju; tiesiogiai nusikalstamos veikos nerealizavęs asmuo gali būti pripažįstamas padėjėju (jei atitinka BK 24 straipsnio 6 dalyje nustatytus požymius), organizatoriumi arba kurstytoju. Pažymėtina, kad kitokių dalyvavimo nusikalstamoje veikoje išraiškų BK nenustato.
Pritarti iš dalies Pritartina, kad direktyvų nuostatos ne visada atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso sąvokas, kartais sistemą, nors nėra unifikuoto vieno ES baudžiamojo kodekso, tačiau atsižvelgiant į priimtų ES direktyvų turinį, Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, turi tiksliai perkelti direktyvų nuostatas į nacionalinę teisę. Kaip matome iš Lietuvai pateiktų pastabų, aukščiau minimos direktyvos nebuvo tiksliai perkeltos į Lietuvos nacionalinę teisę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Direktyvos nuostatas, Lietuva turi užtikrinti ne tokių veikų baudžiamumą (esant tokiam reikalavimui, pakaktų BK nuostatų, susijusių su bendrininkavimo institutu, kaip ir nurodoma pateiktose pastabose), bet tai, kad tokie atvejai, kai asmuo įgyja, valdo <...> turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje, būtų laikomi pinigų plovimu (savarankišku nusikalstamos veikos požymiu). Tai yra dvi alternatyvios (savarankiškos), o ne viena kitą apimančios sąvokos. Būtent vienodas pinigų plovimo traktavimas tarptautinėje bendruomenėje yra labai svarbus siekiant veiksmingai kovoti su pinigų plovimu (įvairių teisinių instrumentų taikymas, nuosprendžių pripažinimo ir kt. klausimai gali būti sėkmingai sprendžiami, kai visos šalys pinigų plovimą supras vienodai, t. y. taip, kaip numatyta aukščiau paminėtose direktyvose). 3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas,
siekis padėti kitam nusikalstamoje veikoje dalyvaujančiam asmeniui išvengti baudžiamosios atsakomybės kelia pinigų plovimo (BK 216 straipsnis) atskyrimo nuo BK 237 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo ar nusikaltimą padariusio asmens slėpimo problemų. Be to, pastarajame BK straipsnyje yra nustatyta svarbių atsakomybę už šį nusikaltimą ribojančių požymių (sąlygų).
Pavyzdžiui, atsakomybė už nusikaltimo ar nusikaltimą padariusio asmens slėpimą kyla tik tuomet, jei yra slepiamas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas; už tokią veiką neatsako nusikaltimą padariusio asmens artimieji giminaičiai ir šeimos nariai (BK 237 straipsnio 2 dalis). Pritarti iš dalies Šiuo BK projektu nėra sukuriama problema, galbūt yra praktinio taikymo problemų, tačiau LAT nepateikė pasiūlymo, kaip patobulinti netikslumus jau galiojančiose normose. Juk ir šiuo metu galiojančioje BK 216 str. dispozicijoje kalbama, pvz., apie siekį nuslėpti kito asmens turtą. Tad kaip šiuo metu yra sprendžiamas BK
toliau. Manytina, kad vienas iš esminių BK 216 ir BK 237 straipsnių atribojimo kriterijų šiuo atveju turėtų būti kėsinimosi objektas (past.
požymis siekis padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės yra siauresnio turinio, nei BK už nusikalstamas veikas nustatyti teisiniai padariniai. Atsižvelgiant į tai, kad teisiniai padariniai BK yra tiek baudžiamoji atsakomybė, tiek atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, siūlytina minėtą požymį koreguoti. Pritarti Projekto 2 str. patikslinta formuluotė: vietoj buvusios formuluotės „padėti kitam nusikalstamoje veikoje dalyvaujančiam asmeniui išvengti baudžiamosios atsakomybės“ keičiama kita formuluote, kuri apimtų visus teisinius padarinius
Dėl įstatymų projektų Nr. XIVP-214 ir Nr. XIVP-215 Susipažinę su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 ir 216 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr.
XIVP-214, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-215 (toliau abu kartu – Projektai), pritariame BK ir BPK normų tobulinimui, siekiant nusikalstamų veikų, susijusių su pinigų plovimu, efektyvesnio baudžiamojo persekiojimo bei tinkamai įgyvendinti 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/1673 dėl kovos su pinigų plovimu baudžiamosios teisės priemonėmis (toliau – Direktyva) nuostatas ir 2018 m. gruodžio mėn. Europos Tarybos ekspertų komiteto dėl priemonių, nukreiptų kovai su pinigų plovimu bei teroristų finansavimu (toliau – MONEYVAL komitetas), pateiktas rekomendacijas Lietuvai. Įvertinus Projektuose siūlomą reglamentavimą, kilo abejonių dėl tinkamo Direktyvos ir MONEYVAL komiteto rekomendacijų nuostatų įgyvendinimo, taip pat ar toks reglamentavimas duotų reikalingą praktinę naudą. Atsižvelgdami į tai manome, kad Projektai tobulintini, ir teikiame pastabas bei pasiūlymus. Dėl projekto Nr. XIVP-214 (toliau – BK pakeitimo projektas)
13 punkte nurodyta, kad valstybės narės turėtų galėti nustatyti, kad veika laikomas dėl nerūpestingumo ar didelio neatsargumo įvykdytas pinigų plovimas. Direktyvos 3 straipsnyje (Pinigų plovimo nusikaltimai) nustatyta, kad valstybės narės gali imtis reikiamų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad už 1 dalyje nurodytus veiksmus būtų baudžiama kaip už nusikalstamą veiką, jei juos padarę asmenys įtarė arba turėjo žinoti, kad turtas gautas iš nusikalstamos veiklos.
Taigi Direktyva leidžia valstybėms narėms savo nacionaliniuose įstatymuose nustatyti griežtesnius reikalavimus pinigų plovimo nusikalstamoms veikoms, numatant, kad baudžiamoji atsakomybė būtų taikoma ir tuomet, kai pinigų plovimo veikos būtų padaromos ne tik tiesiogine, bet ir netiesiogine tyčia arba dėl neatsargumo, jeigu tai reikalinga efektyviam pinigų plovimo veikų baudžiamajam persekiojimui užtikrinti. Viena pagrindinių priežasčių, lemiančių dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 216 straipsnyje, išteisintų asmenų skaičių, yra tai, kad baudžiamojo proceso metu sunku įrodyti nusikaltimo sudėties subjektyviųjų požymių elementus (kad kaltininkas žinojo apie turto nusikalstamą kilmę arba tikslą nuslėpti ar įteisinti nusikalstamą turto kilmę), nes dažnai asmenys, kurie ne patys įvykdė pirminį nusikaltimą, bet pagal kitų asmenų prašymą atlieka konkrečius pinigų plovimo ar nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo veiksmus, neturi konkrečios informacijos ir duomenų apie kito asmens įvykdytą pirminę nusikalstamą veiką, iš kurios gautą turtą legalizuoja, tačiau pagal visas aplinkybes įtaria, kad tai būtent toks turtas ir jų atliekami veiksmai skirti įteisinti, užmaskuoti nusikalstamu būdu gautą turtą ar kitaip nuslėpti jo nusikalstamą kilmę. Dėl to manytina, kad BK 189 ir 216 straipsnių pakeitimas nustatant, jog šios rūšies nusikalstamos veikos gali būti padaromos ne tik tiesiogine, bet ir netiesiogine tyčia arba dėl neatsargumo, užtikrins efektyvesnį baudžiamąjį persekiojimą pinigų plovimo srityje.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina BK pakeitimo projekte į siūlomų keisti BK 189 ir 216 straipsnių dispoziciją įtraukti papildomus nusikalstamos veikos sudėties subjektyviųjų požymių elementus. Nepritarti Nepritarta Generalinės prokuratūros (GP) siūlymams ir naujam teisiniam reglamentavimui, kurių neteikė Vyriausybė. Be to, naujos nuostatos, kurios visai naujai reguliuoja teisinius santykius, turėtų būti parengtas ir teikiamas kaip naujas projektas, o ne pasiūlymai projektui. GP pasiūlymas traukti asmenis ir už neatsargiai padarytas BK 189 ir 216 straipsniuose nurodytas veikas manytina būtų vienas griežčiausių BK pakeitimų per visą naujojo BK galiojimo laikotarpį. Siūlymas nedera su ultima ratio ir kitais konstituciniais principais (ypač turint mintyje tai, kad asmenys būtų traukiami atsakomybėn už neatsargumą ir tais atvejais, kai jie įgytų net ir nedidelės vertės turtą). Taip pat su ultima ratio principu nedera ir visi kiti GP pasiūlymai, susiję tiek su atsakomybės griežtinimu, tiek su įrodinėjimo palengvinimu. Nepritartina tokiems motyvams – tai nurodyta teisės akto preambulėje, ar kokiame nors paaiškinime, ar gairėje – nes tai tik prielaidos, o ne teisės akto normos. Nurodytas Direktyvos 3 str. taip pat yra tik rekomendacinio, o ne privalomojo pobūdžio, t. y. ne imperatyvi norma (valstybės gali imtis), todėl jos neprivaloma įgyvendinti. Reikia vertinti ir kurti normas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso sistemą ir prasmę, principus, juo labiau kaip minėta – nėra unifikuoto Europos Sąjungos baudžiamojo kodekso, todėl įgyvendinant Direktyvas turi būti surastos formuluotės, kad būtų darnoje su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu.
GP siūlymas, kad pinigų plovimo nusikalstamos veikos būtų reglamentuotos „ne tik tiesiogine, bet ir netiesiogine tyčia arba dėl neatsargumo“, yra nepriimtinos, nes asmuo ypač darydamas finansinius nusikaltimus turi aiškiai suvokti, kad jis daro nusikalstamą veiką, suvokti savo atsakomybę už ją ir tos veikos padarinius, sąmoningai, o ne taip, kaip rašoma pastaboje
Konstitucinis Teismas, turi būti aiškus, atitikti konstitucinius principus (t. y. savo turiniu būti teisingas), nes teismas klauso tik įstatymo. Jeigu pati norma neteisinga, t. y. neatitinka konstitucinių ir baudžiamosios teisės principų, tai savo esme nebus užtikrintas ir teisingumas. O dėl to, kad pareigūnams sunku įrodyti nusikaltimo sudėties subjektyviųjų požymių elementus, kaip rašoma pastaboje, nėra priežastis į pinigų plovimo nusikalstamą veiką reglamentuojančią normą įrašyti neatsargumo ar netiesioginės tyčios požymius.
Galbūt darbo praktikai trūksta mokymų ar kitų organizacinių priemonių. Įstatymų leidėjas pastaraisiais metais yra sustiprinęs ar priėmęs įstatymų pataisų (ne tik BK, bet ir kituose įstatymuose) kovai su nusikalstamumu finansų ir kt. srityse (tiek dėl kriminalinės žvalgybos galimybių, dėl civilinio turto konfiskavimo ar neteisėto praturtėjimo). 6. Generalinė prokuratūra,
nesiūloma keisti BK 189 straipsnio (Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas) 1 ir 2 dalyse numatytų nusikalstamų veikų sankcijų. Galiojančioje BK 189 straipsnio redakcijoje už nusikaltimą, numatytą šio straipsnio 1 dalyje, galima maksimali bausmė yra 4 metai laisvės atėmimo, o už nusikaltimą, kai yra nusikalstamą veiką kvalifikuojantys požymiai (didelės vertės turtas ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės vertybės), numatytą 2 dalyje, galima maksimali bausmė yra iki 6 metų laisvės atėmimo. Taigi abu nusikaltimai, numatyti BK 189 straipsnio 1 ir 2 dalyse, priskirtini apysunkių nusikalstamų veikų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). BK XXVIII skyriuje (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams), kuriame yra BK 189 straipsnis, tais atvejais, kai nusikalstama veika turi kvalifikuojantį požymį (didelės vertės turtas ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės vertybės), numatyta maksimali laisvės atėmimo bausmė nuo 7 iki 10 metų (BK 178 straipsnio 3 dalis, 180 straipsnio 3 dalis, 181 straipsnio 3 dalis, 182 straipsnio 2 dalis, 184 straipsnio 2 dalis) ir tokie nusikaltimai priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis).
Tačiau galiojančiame BK 189 straipsnyje už 1 ir 2 dalyse numatytus nusikaltimus nustatytų bausmių (atitinkamai 4 ir 6 metai laisvės atėmimo) skirtumas nėra toks žymus, kad bausmė už 2 dalyje numatytą nusikaltimą atrodytų adekvati, atitiktų bausmių už kitus BK XXVIII skyriuje numatytus nusikaltimus sistemą ir darytų reikiamą poveikį kvalifikuotų nusikalstamų veikų prevencijai. Priešingai, darant kvalifikuotą nusikalstamą veiką, nusikalstama nauda gaunama žymiai didesnė, o už ją gresianti bausmė iš esmės nesiskiria, todėl netiesiogiai skatinama daryti būtent sunkesnę nusikalstamą veiką. Be to, abiem atvejais paskyrus laisvės atėmimo bausmę, būtų teisinė galimybė taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pažymėtina, kad už kitą pinigų plovimo nusikaltimą, numatytą BK 216 straipsnio 1 dalyje, net ir nesant kvalifikuojančių nusikalstamos veikos požymių, maksimali bausmė taip pat yra 7 metai laisvės atėmimo. Atsižvelgiant į tai, siūlytina keisti BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytos maksimalios bausmės dydį, priskiriant šį nusikaltimą sunkių nusikaltimų kategorijai, ir numatyti už jį 7 metų laisvės atėmimo bausmę. 4. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, siūlytina tikslinti BK pakeitimo projektą:
išdėstyti taip: „189 straipsnis. Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas 1.
Tas, kas įgijo, valdė, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas arba galėdamas ir turėdamas žinoti, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas įgijo, valdė, naudojosi arba realizavo didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes žinodamas arba galėdamas ir turėdamas žinoti, kad tas turtas ar vertybės gauti nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių septynerių metų. 3. Tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo nedidelės vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu. 4. Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“ Nepritarti Nepritarta Generalinės prokuratūros pasiūlymams ir naujam teisiniam reglamentavimui, kurių neteikė Vyriausybė (naujiems kvalifikuojantiems požymiams dėl netiesioginės tyčios ir dėl neatsargumo, taip pat kitam naujam reglamentavimui, kurį pasiūlė GP (daugiau argumentų žr. aukščiau). Be to, naujos nuostatos, kurios visai naujai reguliuoja teisinius santykius, turėtų būti teikiamos kaip naujas projektas, o ne kaip pasiūlymai projektui. Vyriausybė nesiūlė keisti sankcijų, todėl nepritarta šiam pasiūlymui dėl maksimalios sankcijos didinimo 189 str. 2 d., kad iš apysunkio nusikaltimo taptų sunkus (BK 11 straipsnio 5 dalis).
Papildomi rengėjų argumentai dėl nepritarimo griežtinti sankciją: Pirma, nors, kaip nurodyta pastaboje, BK 178 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, 181 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje yra minimas didelės vertės turto požymis, šiuose straipsniuose numatytos sankcijos skiriasi. Tai reiškia, kad ne didelės vertės turtas per se, bet kiti nusikalstamų veikų sudėčių požymiai, didinantys šių nusikalstamų veikų pavojingumą (pvz., apgaulės panaudojimas, fizinio smurto naudojimas, kitokios prievartos naudojimas verčiant perduoti tam tikrą turtą ir pan.), lemia ir sankcijos dydį. Vien pats didelės vertės turto požymis, vertinant jį atsietai nuo kitų nusikalstamos veikos požymių, nelemia sankcijos dydžio. Pažymėtina, kad BK 189 straipsnyje numatyta nusikalstama veika pasireiškia nusikalstamu būdu gauto turto įgijimu, valdymu, naudojimusi arba realizavimu, t. y. konkrečiomis veikomis, nesant jokių papildomų aplinkybių (pvz., prievartos, apgaulės ir pan.), kurios esmingai didintų šios nusikalstamos veikos pavojingumą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, pvz., BK 185 straipsnyje („Radinio pasisavinimas“) ar BK 187 straipsnyje („Turto sunaikinimas ar sugadinimas“) taip pat įtvirtinti didelės vertės turto požymiai, tačiau tai nereiškia automatinio šių nusikalstamų veikų priskyrimo sunkių nusikaltimų kategorijai (maksimalios laisvės atėmimo bausmės už minėtas nusikalstamas veikas – atitinkamai 2 ir 5 metai). Atsižvelgiant į tai, 6 metų laisvės atėmimo bausmė už BK 189 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką atitinka šios nusikalstamos veikos pavojingumą ir sistemiškai dera su kitomis sankcijomis, numatytomis BK. Antra, nepaisant to, kad tiek BK 189 straipsnis, tiek BK 216 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už nusikalstamas veikas, susijusias su pinigų plovimu, šių nusikalstamų veikų pavojingumas yra skirtingas.
Kaip minėta, pagal BK 189 straipsnį baudžiamoji atsakomybė atsiranda nustačius patį nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo, valdymo, naudojimosi arba realizavimo faktą. Tuo tarpu BK 216 straipsnyje įtvirtina nusikalstama veika yra susijusi ir su papildomais požymiais, didinančiais šios veikos pavojingumą (siekiu įteisinti kito asmens turtą, tikrojo turto šaltinio slėpimu ir kt.). Atsižvelgiant į tai, skirtingas šių nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdis lemia ir skirtingų sankcijų už jas nustatymą. Tai atitinka tiek 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2018/1673 dėl kovos su pinigų plovimu baudžiamosios teisės priemonėmis nustatytus reikalavimus, tiek MONEYVAL komiteto rekomendacijas. Pastebėtina, kad pastaraisiais metais Baudžiamasis kodeksas tik griežtėjo, diskusijose pastebima, kad jis sankcijomis artimas Rusijos ir Baltarusijos BK, visai ne europietiškas. Generalinės prokuratūros pasiūlymas traukti asmenis ir už neatsargiai padarytas BK 189 ir
pakeitimų per visą naujojo BK galiojimo laikotarpį (nuo 2003 m. gegužės 1 d.). Siūlymas nedera su ultima ratio ir kitais konstituciniais principais. Be to, ne kartą kalbėta ir žinoma, kad laisvės atėmimo sankcijų didinimas, ypač dėl sunkių nusikaltimų, padidina žmonių skaičių pataisos įstaigose ir reikalauja papildomų valstybės lėšų (anksčiau keičiant BK buvo skaičiuota, kad vieni laisvės atėmimo metai valstybei kainuoja plius milijoną Lt., dabar reikėtų naujų skaičiavimų), todėl sankcijų didinimas turi būti pagrįstas ir piniginėmis lėšomis, vadovaujantis Seimo statuto 145 straipsnio 2 dalimi, Vyriausybė pagal GP siūlymą naujai turėtų nurodyti lėšų poreikį tokių nuostatų įgyvendinimui. 7.
7Generalinė prokuratūra,
veikoje dalyvaujančiam asmeniui išvengti baudžiamosios atsakomybės. MONEYVAL komiteto trečiojoje rekomendacijoje pagrįstai atkreiptas dėmesys į teisinio reguliavimo netikslumus, susijusius su pinigų plovimo nusikalstamos veikos tam tikrų požymių turiniu. MONEYVAL komiteto išvadose pažymėta, kad BK 216 straipsnyje numatyta nusikalstama veika neapima turto statuso pakeitimo ar jo perdavimo, kai siekiama padėti asmeniui, susijusiam su pirminės nusikalstamos veikos padarymu, išvengti teisinių jo atliktų veiksmų padarinių. Be to, Direktyvos 3 straipsnio 1 dalies a punkte apibrėžiant veiksmus, kurie pagal valstybės nacionalinę teisę turi būti pripažinti pinigų plovimo nusikaltimu, taip pat nurodoma, kad tokie veiksmai gali būti atlikti siekiant padėti kokiam nors asmeniui, kuris dalyvauja tokioje veikloje, išvengti teisinių to asmens veiksmų pasekmių. Manytina, kad nurodytu pakeitimu siekiama ištaisyti būtent šiuos MONEYVAL komiteto išvadose nurodytus teisinio reglamentavimo trūkumus, tačiau kyla abejonių, ar siūloma formuluotė atitinka rekomendacijos esmę ir Direktyvos nuostatas.
Manytina, kad MONEYVAL komiteto išvadose pateikta pastaba dėl teisinio reglamentavimo tobulinimo, siekiant padėti asmeniui, susijusiam su pirminiu nusikaltimu, išvengti jo atliktų veiksmų teisinių padarinių, turi būti suprantamas ne tik kaip siekis padėti tokiam asmeniui išvengti baudžiamosios atsakomybės, bet ir kitų teisinių pasekmių, susijusių su nusikalstamu būdu gautu turtu (t. y. siekio išvengti baudžiamojo poveikio priemonių (galimo turto konfiskavimo) ir/ar civilinės atsakomybės baudžiamajam procese (nukentėjusiojo asmens civilinio ieškinio), taip panaikinant galimybę tokį nusikalstamu būdu gautą turtą perimti valstybės nuosavybėn (turto konfiskavimo atveju) ar grąžinti jį tesėtam savininkui, nukentėjusiajam asmeniui (civilinio ieškinio atveju)). Atsižvelgiant į tai, siūlytina nurodytą MONEYVAL komiteto rekomendaciją įgyvendinti papildant BK 216 straipsnio dispoziciją MONEYVAL komiteto ekspertų ir Direktyvos naudojamomis formuluotėmis. 4.2. Pakeisti 216 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Tas, kas siekdamas nuslėpti, užmaskuoti ar įteisinti savo paties ar kito asmens turtą, nusikalstamą turto kilmę arba padėti bet kuriam nusikalstamoje veikoje dalyvaujančiam asmeniui išvengti teisinių šios veikos pasekmių bet kokiu būdu pakeitė to turto teisinę padėtį, žinodamas, kad jis gautas nusikalstamu būdu, tą turtą jį įgijo, valdė, naudojo, ar perdavė jį kitiems asmenims, atliko su tuo turtu susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius, naudojo jį ūkinėje, komercinėje veikloje, kitaip jį pertvarkė ar melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos, žinodamas arba galėdamas ir turėdamas žinoti, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje, taip pat tas, kas slėpė savo paties ar kito asmens turto tikrąjį pobūdį, šaltinį, buvimo vietą, disponavimą juo, judėjimą arba nuosavybės ar kitas su tuo turtu susijusias teises, žinodamas arba galėdamas ir turėdamas žinoti, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į pastabas nuostata patikslinta, teikiama 2 straipsnio 1 dalies tokia formuluotė:
“<...> arba padėti kitam nusikalstamoje veikoje dalyvaujančiam
asmeniui išvengti teisinių šios veikos pasekmių<...>“. Nepritarta Generalinės prokuratūros pasiūlymams ir naujam teisiniam reglamentavimui, kurių neteikė Vyriausybė (naujiems kvalifikuojantiems požymiams dėl netiesioginės tyčios ir dėl neatsargumo, taip pat kitam naujam reglamentavimui, kurį pasiūlė GP (daugiau argumentų žr. aukščiau). Be to, parengtos BK pataisos yra suderintos su Europos Komisijos ekspertais, atsakingais už Direktyvos (ES) 2017/1371 įgyvendinimo kontrolę, kaip būtinos tinkamam šios direktyvos įgyvendinimui. 8. Generalinė prokuratūra, 2021-05-17 N Kiti pasiūlymai, susiję su Direktyvos nuostatų ir MONEYVAL komiteto rekomendacijų įgyvendinimu 1.
Atsižvelgiant į tai, kad Projektais siekiama tinkamai įgyvendinti Direktyvos ir MONEYVAL komiteto rekomendacijas, siūlytina apsvarstyti galimybę inicijuoti ir kitų BK straipsnių pakeitimus, siekiant padidinti pinigų plovimo nusikalstamų veikų baudžiamojo persekiojimo efektyvumą. 2. Direktyvos preambulėje (12 punktas) nurodyta: kad kova su pinigų plovimu baudžiamosios teisės priemonėmis būtų veiksminga, turėtų būti galima paskelbti apkaltinamąjį nuosprendį, nekeliant reikalavimo tiksliai nustatyti nusikalstamą veiklą, iš kurios gautas turtas, arba reikalauti, kad anksčiau arba tuo pačiu metu būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl tos nusikalstamos veiklos, tuo pačiu atsižvelgiant į visas susijusias aplinkybes ir įrodymus. Tos pačios nuostatos įtvirtintos ir Direktyvos 3 straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgiant į šias Direktyvos nuostatas, MONEYVAL komiteto rekomendacijas ir kitų šalių patirtį, siūlytina papildyti BK 190 straipsnį (Turto vertės išaiškinimas) ir 224¹ straipsnio (Sąvokų išaiškinimas) 1 dalį nuostatomis, kad norint pripažinti asmenį kaltu pagal BK 189 ar 216 straipsnį nereikėtų nustatyti konkretaus pirminio (predikatinio) nusikaltimo, iš kurio buvo gautas turtas, ir kartu apibrėžti reikalavimus, kokios turi būti nustatytos faktinės pirminio nusikaltimo aplinkybės. 3. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina:
taip:
„3. Šio skyriaus 189 straipsnyje nurodytas
nusikalstamu būdu gautas turtas yra tiesiogiai ar netiesiogiai iš nusikalstamos veikos ar dalyvaujant tokioje veikoje gautas bet kokio pavidalo turtas, nesvarbu, ar yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl veikos, iš kurios tas turtas gautas.
Kai nustatyta, kad turtas gautas iš nusikalstamos veikos, padarytos Lietuvos Respublikoje ar bet kurioje kitoje užsienio valstybėje, kai tokia veika laikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu pagal šį Kodeksą, nebūtina nustatyti visų su ta nusikalstama veika susijusių faktinių elementų ar aplinkybių, įskaitant ir ją padariusį asmenį ar asmenis, ar jų tapatybes.“ 3.2. Pakeisti BK 224¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šio skyriaus 216 straipsnyje nurodytas nusikalstamu būdu gautas turtas yra tiesiogiai ar netiesiogiai iš nusikalstamos veikos ar dalyvaujant tokioje veikoje gautas bet kokio pavidalo turtas., nesvarbu, ar yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl veikos, iš kurios tas turtas gautas. Kai nustatyta, kad turtas gautas iš nusikalstamos veikos, padarytos Lietuvos Respublikoje ar bet kurioje kitoje užsienio valstybėje, nebūtina nustatyti visų su ta veika susijusių faktinių elementų ar aplinkybių, įskaitant ir ją padariusį asmenį ar asmenis, ar jų tapatybes.“ Nepritarti Nepritarta GP siūlomiems naujiems pakeitimams dėl kitų BK straipsnių, kurių Vyriausybė, kaip įstatymų leidybos iniciatyvios teisę turintis subjektas (Konstitucijos 68 str.) šiuo projektu nesiūlė keisti. Be to, tai yra naujas reglamentavimas ir naujos nuostatos, kurios turėtų būti teikiamos kaip naujas projektas, o ne kaip pasiūlymai projektui. Atkreiptinas dėmesys, kad tai būtų naujas reglamentavimas, kuris nebūdingas BK, todėl jam reikėtų iš esmės atskiros diskusijos ateityje. Manytina, kad siūlymas nedera su konstituciniais principais (daugiau argumentų žr. aukščiau prie GP pastabų).
Papildomi rengėjų argumentai dėl nepritarimo: Mokslinėje doktrinoje nurodoma, kad atsakomybės už pinigų plovimą taikymas negali priklausyti nuo to, ar asmuo buvo nuteistas už pagrindinės (pirminės) nusikalstamos veikos, kurią padarius buvo gauti pinigai ar turtas, padarymą. Teismas, teisdamas asmenį už nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą, nenustatinėja kieno nors kaltės padarant pagrindinę (pirminę) nusikalstamą veiką. Teismas nustatinėja tik nusikalstamą pinigų ar turto kilmę. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad asmuo, padaręs pagrindinę (pirminę) nusikalstamą arba pavojingą veiką, iki jo nuteisimo gali numirti, arba pagrindinę (pirminę) nusikalstamą veiką gali padaryti nepakaltinamas asmuo ar asmuo, nesulaukęs amžiaus, tinkamo patraukti baudžiamojon atsakomybėn, bet tai neatleidžia kito asmens nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą. Būtent šios principinės nuostatos atsispindi ir generalinio prokuroro įsakymu tvirtinamose rekomendacijose, kurios yra privalomos tiek prokurorams, tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Įsakymas dėl pinigų plovimo nusikalstamų veikų
<...>
BK 189 straipsnis, tiek 216 straipsnis taikomi neatsižvelgiant į tai, ar asmuo nuteistas už pirminės nusikalstamos veikos, kurią padarius gauti pinigai ar kitas turtas, padarymą (t. y. anksčiau arba tuo pačiu metu priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl nusikalstamos veikos, iš kurios buvo gautas turtas, nėra būtina sąlyga priimti apkaltinamąjį nuosprendį dėl BK 189 ar 216 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos).
Nustačius, kad turtas gautas iš nusikalstamos veikos, padarytos Lietuvos Respublikoje ar bet kurioje kitoje užsienio valstybėje, kai tokia veika laikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu pagal BK, nebūtina nustatyti visų su ta nusikalstama veika susijusių faktinių elementų ar aplinkybių, įskaitant ir ją padariusį asmenį ar asmenis, ar jų tapatybes. Tiriant tokias nusikalstamas veikas dėl nusikalstamu būdu gautų pinigų ar turto plovimo turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys, kad pinigai ar kitas turtas gauti iš nusikalstamos veikos (tačiau nebūtina nustatyti visų su ta nusikalstama veika susijusių faktinių elementų arba visų aplinkybių) ir kad asmuo žinojo apie tai ir, plaudamas pinigus ar kitą turtą, atliko vieną iš BK 189 ar 216 straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veiksmų. 9. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, 2021-05-07 * DĖL
Informuojame, kad pagal kompetenciją įvertinome Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 ir 216 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-214 ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-215. Pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
Teisės institutas 2021-05-06 1, 2
Teikiamu baudžiamojo kodekso 189 ir 216 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr.
XIVP-214 (toliau – projektu), siekiama išplėsti turto legalizavimo kriminalizaciją atsižvelgiant į užsienio šalių ekspertų (MONEYVAL komiteto) siūlymus. Projekte pateikti siūlymai kelia abejonių dėl jų pridėtinės vertės. Siūlomi papildomi turto legalizavimo ir nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo arba realizavimo požymiai, mūsų nuomone, nėra reikšmingi arba jau yra apimti galiojančiame įstatyme vartojamų sąvokų. Projektu siūloma tiek BK 189, tiek 216 straipsniuose požymį „turtas gautas nusikalstamu būdu” praplėsti požymiu “turtas gautas dalyvaujant nusikalstamoje veikoje”. Nors aiškinamajame rašte teigiama, kad MONEYVAL ekspertai mano, kad požymis „turtas gautas nusikalstamu būdu” neapima požymio “turtas gautas dalyvaujant nusikalstamoje veikoje”, kaip nacionalinės teisės ir teisinės lietuvių kalbos žinovai teigtume, kad šiuo metu įstatyme numatytas požymis
“turtas gautas nusikalstamu būdu” apima siūlomą naują požymį ir dėl to toks
papildymas nėra reikalingas. Turtas, gautas dalyvaujant (bendrininkaujant) nusikaltimo daryme, lygiai kaip gautas iš nusikaltimo, kuriame įtariamasis nedalyvavo, yra gautas nusikalstamu būdu. Gali būti, kad užsienio ekspertai remiasi anglosaksiška teisės tradicija, kurioje gan pabrėžtinai išskiriamas nusikaltimo darymas bendrininkaujant, bet mūsų teisės sistemoje tokio išskyrimo daryti nėra būtinybės. Projektu siūloma papildyti turto legalizavimo sudėtį alternatyviu tikslu “padėti kitam nusikalstamoje veikoje dalyvaujančiam asmeniui išvengti baudžiamosios atsakomybės”. Siūloma alternatyva nėra korektiška, nes jau galiojančiame įstatyme yra nurodyti būdai/siekiai (nuslėpti ar įteisinti turtą), kurie gali būti pasitelkiami įvairiems galutiniams rezultatams pasiekti: padėti sau ar kitam asmeniui išvengti baudžiamosios atsakomybės, išvengti turto konfiskavimo baudžiamojoje ar civilinio turto konfiskavimo byloje ir pan.
Vieno iš šių galutinių rezultatų įvardijimas nieko neduoda, nes ir be tokio įvardijimo, mūsų nuomone, dabartinė turto legalizavimo sudėtis tokį siekį apima (tiksliau – jo buvimas ar nebuvimas neturi reikšmės sprendžiant dėl asmens atsakomybės už turto legalizavimą). Aiškinamajame rašte teigiama, kad galimos situacijos, kai nusikalstamu būdu įgytu turtu naudojamasi nesiekiant jį nuslėpti, bet (nenuslepiant) padedama išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kyla abejonių, ar tokia situacija galima. Jei turtu naudojamasi ar jis įgyjamas žinant, kad jis gautas nusikalstamu būdu ir tai daroma siekiant padėti išvengti minėtų teisinių pasekmių, tai savaime galima laikyti turto slėpimu. Kitaip tokia veika vargiai ar galėtų padėti išvengti minėtų teisinių pasekmių ir vargu, ar toks tikslas galėtų būti nustatytas. Manytina, kad MONEYVAL ekspertų nurodyta problema yra išsprendžiama įstatymo aiškinimo keliu. Pagalba išvengti baudžiamosios atsakomybės ar konfiskavimo, kai ji pasireiškia naudojimusi svetimu turtu ar jo įgijimu, manytume, aiškintina kaip turto (ar jo kilmės) slėpimas. Taip pat norėtume pažymėti, kad su projektu pateikiama atitikties lentelė neatskleidžia anksčiau aptartų pakeitimų poreikio. Pritarti iš dalies Sutiktina, kad Direktyvos įgyvendinamos nuostatos iš dalies kaip ir atitiktų BK Bendrosios dalies nuostatas dėl bendrininkavimo, tačiau turi būti tiksliai įgyvendinta Direktyvos sąvoka, kaip ji apibrėžta, todėl apie nuostatų pridėtinę vertę nesvarstytina. Pabrėžtina, kad projektu teikiami siūlymai susiję ne tik su MONEYVAL komiteto rekomendacijų, bet ir su tinkamu Direktyvos (ES) 2017/1371 nuostatų įgyvendinimu.
Šiuo atveju negali būti keliamas klausimas, ar siūlomi reguliavimo pokyčiai yra reikšmingi ir kokia jų pridėtinė vertė, nes pagrindinis siūlomų pakeitimų tikslas yra užtikrinti Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų vykdymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal minėtos direktyvos nuostatas, Lietuva turi užtikrinti ne tokių veikų baudžiamumą (esant tokiam reikalavimui, pakaktų BK nuostatų, susijusių su bendrininkavimo institutu, kaip ir nurodoma pateiktose pastabose), bet tai, kad tokie atvejai, kai asmuo įgyja, valdo <...> turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje, būtų laikomi pinigų plovimu. Tai yra dvi alternatyvios (savarankiškos), o ne viena kitą apimančios sąvokos. Būtent vienodas pinigų plovimo traktavimas tarptautinėje bendruomenėje yra labai svarbus siekiant veiksmingai kovoti su pinigų plovimu (įvairių teisinių instrumentų taikymas, nuosprendžių pripažinimo ir kt. klausimai gali būti sėkmingai sprendžiami, kai visos šalys pinigų plovimą supras vienodai, t. y. taip, kaip numatyta aukščiau paminėtose direktyvose). Pažymėtina ir tai, kad toks pinigų plovimo apibrėžimas, kuriame minima ir „dalyvaujant nusikalstamoje veikoje formuluotė“ jau ir šiuo metu yra įtvirtinta Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 str. 17 d. Dėl formuluotės
„padėti kitam nusikalstamoje veikoje dalyvaujančiam asmeniui išvengti
baudžiamosios atsakomybės”, Europos Komisijos nuomone, pastaroji formuluotė yra savarankiška ir nepatenka į formuluotės „siekė nuslėpti“ turinį. Vertinant subjektyvios pusės aspektu, tie atvejai, kai asmuo siekia padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės, nebūtinai reiškia jo asmeninį siekį nuslėpti turtą, t. y. šie požymiai nebūtinai sutampa. Be to, projekto 2 str.
Be to, projekto 2 str. 1 dalies formuluotė patobulinta ir teikiama jos redakcija: <...> arba padėti kitam nusikalstamoje veikoje dalyvaujančiam asmeniui išvengti teisinių šios veikos pasekmių<...>“. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui XIVP-214(2) ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas-2, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė [1] http://www.lkz.lt/?zodis=dalyvauti&id=06006380000.