Projekto lyginamasis variantas
MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO NR. IX-2112 2, 3, 12, 13, 25, 26, 32, 33, 38, 39, 40¹, 87, 88, 99, 104², 126, 139, 140, 164 STRAIPSNIŲ, PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 61³ STRAIPSNIU
1Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Apibendrintas mokesčio įstatymo paaiškinimas – su Finansų ministerija suderinta centrinio mokesčių administratoriaus arba kitos šiuo Įstatymu tam įgaliotos institucijos pateikta nuomonė, kaip mokesčių administratorius ar minėta institucija supranta ir taiko mokesčio įstatymo nuostatas.“
2Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Asmuo – fizinis asmuo, arba juridinis asmuo, įskaitant bet kokią kitą organizaciją, kuri pagal Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės įstatymus pripažįstama teisės subjektu, investicijų fondas, pensijų fondas. Juridiniu asmeniu taip pat laikoma bet kokia užsienio valstybės organizacija, pagal Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės įstatymus pripažįstama teisės subjektu.“
Pakeisti 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Šio straipsnio 3 dalis netaikoma su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimams, dalyje nustatytas reikalavimas dėl mokesčių įstatymų įsigaliojimo termino netaikomas teisės aktams, kurie derinami su Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis, Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymams, reikalingiems susidarius išskirtinėms aplinkybėms, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme, taip pat kai šie mokesčių įstatymai reikalingi nepaprastosios padėties įvedimo tikslams pasiekti ar valstybės gynybai, kitoms gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms mobilizacijos ar karo padėties metu atlikti, taip pat mokesčių įstatymams, iš esmės nekeičiantiems apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarkos ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principų, įskaitant mokesčių įstatymus, priimamus atsižvelgiant į Vyriausybės nustatomus dydžius, kuriuos Vyriausybei pavedama nustatyti įstatymais.“
Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Apibendrintus mokesčių įstatymų paaiškinimus, suderinusi su Finansų ministerija, teikia ir skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos muitinės bei Žemės ūkio ministerijos ar jos įgaliotos institucijos administruojamų mokesčių įstatymų apibendrintus paaiškinimus teikia ir skelbia atitinkamai Aplinkos ministerija, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) bei Žemės ūkio ministerija, suderinę su Finansų ministerija.“
1Pripažinti netekusiu galios 13 straipsnio 14 punktą. 14) įmokos į Garantinį fondą;
2.
Pripažinti netekusiu galios 13 straipsnio 26 punktą. 26) socialinis mokestis;
1Pakeisti 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) suderinęs su Finansų ministerija teikia apibendrintus mokesčių įstatymų paaiškinimus;“. 2. Papildyti 25 straipsnio 1 dalį 21 punktu:
„21) analizuoja mokestines rizikas ir mokesčių mokėtojų elgseną, įgyvendina mokestinių prievolių nevykdymo prevenciją.“
Papildyti 26 straipsnio 1 dalį 13 punktu:
„13) analizuoja mokestines rizikas ir mokesčių mokėtojų elgseną, įgyvendina mokestinių prievolių nevykdymo prevenciją.“
1Papildyti 32 straipsnį nauju 8 punktu:
„8) užtikrinti, kad būtų laikomasi asmens duomenų tvarkymo reikalavimų, ir įgyvendinti tinkamas technines ir organizacines duomenų saugumo priemones ir kitas 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) duomenų valdytojui nustatytas prievoles;“. 2. Buvusį 32 straipsnio 8 punktą laikyti 9 punktu. 8 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 33 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) gauti iš asmenų, tarp jų iš kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų, mokesčių administravimo ir kitoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti reikiamus duomenis ir dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis (kopijas) apie to arba kito asmens kitų konkrečiai įvardytų asmenų, įskaitant naudos gavėją gavėjus, turtą, pajamas, išlaidas ir veiklą, naudotis savo ir kitų juridinių asmenų valdomų ar tvarkomų registrų, duomenų bazių informacija;“. 2.
2Pakeisti 33 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) laikinai paimti iš mokesčių mokėtojo finansinės apskaitos (toliau – apskaita), sandorių ir kitus mokesčių apskaičiavimo teisingumo patikrinimui ir mokestiniam tyrimui ar mokestiniam patikrinimui atlikti reikalingus dokumentus;“. 3. Pakeisti 33 straipsnio 12 punktą ir jį išdėstyti taip:
„12) kai kyla įtarimas, kad pažeidžiami teisės aktai, už kurių įgyvendinimą atsakingas mokesčių administratorius, centrinio mokesčių administratoriaus patvirtinta nustatyta operatyvaus patikrinimo atlikimo tvarka ir atvejais, kartu su kitomis kompetentingomis valstybės institucijomis arba savarankiškai stabdyti transporto priemones, jas tikrinti; sulaikyti ir tikrinti prekes bei jų dokumentus;“. 4. Papildyti 33 straipsnį nauju 22 punktu:
„22) užkardydamas galimai neteisėtus asmenų veiksmus ir saugodamas valstybės finansų sistemą nuo galimo piktnaudžiavimo ir sukčiavimo, analizuodamas mokestines rizikas ir mokesčių mokėtojų elgseną, nustatydamas kontrolės prioritetus, administruodamas pridėtinės vertės mokestį ir vykdydamas pridėtinės vertės mokesčio skirtumo grąžinimo kontrolę, atlikdamas mokestinį tyrimą ir (ar) mokestinį patikrinimą, vykdydamas susitarimo dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio procedūrą, taip pat administruodamas savo kompetencijai priskirtinus mokesčius, gauti, atsižvelgiant į konkretų asmens duomenų gavimo poreikį, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis apie fiziniams ir juridiniams asmenims pradėtus ikiteisminius tyrimus, fiziniams ir juridiniams asmenims priimtus ir įsiteisėjusius apkaltinamuosius nuosprendžius už sukčiavimą, neteisėtą praturtėjimą, nusikalstamas veikas ekonomikai ir verslo tvarkai, nusikalstamas veikas finansų sistemai;“. 5. Buvusį 33 straipsnio 22 punktą laikyti 23 punktu. 9 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 38 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„38 straipsnis.
Informacijos apie mokesčių mokėtoją slaptumas, asmens duomenų apsauga ir viešinimas“. 2. Pakeisti 38 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Paslaptyje nelaikoma tokia informacija:
1) mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris (išskyrus fizinio asmens kodą), taip pat atskirų mokesčių mokėtojų registrų, duomenų bazių mokesčių mokėtojams suteikti identifikaciniai numeriai atskiruose registruose, informacinėse sistemose ar taikomose programinėse priemonėse suteikti asmens, kuris yra mokesčių mokėtojas, identifikaciniai numeriai (išskyrus fizinio asmens kodą);
2) įregistravimo į mokesčių mokėtojų registrą ir į kitus šios dalies 1 punkte nurodytus registrus, informacines sistemas ar taikomas programines priemones bei kitus šaltinius, kuriuose suteikiami identifikaciniai numeriai, duomenų bazes datos, taip pat išregistravimo datos;
3) mokesčių mokėtojo (išskyrus fizinį asmenį) – juridinio asmens sumokėtų (įskaitytų) mokesčių suma sumos. Mokesčių mokėtojo – fizinio asmens sumokėtų (įskaitytų) mokesčių suma nelaikoma sumos nelaikomos paslaptyje įstatymų nustatytais atvejais;
4) mokesčių mokėtojo (išskyrus fizinį asmenį) mokestinės nepriemokos suma sumos. Mokesčių mokėtojo – fizinio asmens mokestinės nepriemokos sumos nelaikomos paslaptyje įstatymuose nustatytais atvejais;
65) informacija apie atliekamo mokesčių mokėtojo mokestinio tyrimo ir (ar) mokestinio patikrinimo faktą, taip pat informacija, susijusi su mokesčių teisės aktų pažeidimais, kai mokesčių mokėtojo kaltė už mokesčio įstatymo pažeidimus įrodyta.
Mokesčių mokėtojo kaltė laikoma įrodyta, kai mokesčių mokėtojas per įstatymų nustatytus terminus ir tvarka neapskundė mokesčių administratoriaus veiksmų arba kai apskundus mokesčių administratoriaus veiksmus skundą nagrinėjanti institucija savo sprendimu jų nepripažįsta neteisėtais ir tokio sprendimo mokesčių mokėtojas įstatymų nustatytais terminais bei tvarka neapskundė, arba kai skundą nagrinėjančios institucijos sprendimas, nepripažįstantis mokesčių administratoriaus veiksmų neteisėtais, yra galutinis;
6) mokestinių prievolių vykdymo užtikrinimo, mokesčių teisės pažeidimų prevencijos, trečiųjų asmenų informavimo ir jų teisėtų interesų apsaugos užtikrinimo tikslais centrinio mokesčių administratoriaus interneto svetainėje centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka skelbiami šie duomenys:
a) juridinių asmenų duomenys: juridinio asmens teisinė forma ir jo pavadinimas, juridinio asmens teisinis statusas ir šio teisinio statuso galiojimo pradžios data, juridinio asmens identifikacinis numeris, juridinio asmens interneto svetainės adresas (jeigu juridinis asmuo turi interneto svetainę). Šie juridinių asmenų duomenys gaunami iš Juridinių asmenų registro ir skelbiami tol, kol juridinis asmuo išregistruojamas iš Juridinių asmenų registro.
Kai mokesčių mokėtojas yra investicijų fondas ar pensijų fondas, kuriam mokesčių įstatymuose nustatytos atitinkamos mokestinės prievolės, mutatis mutandis taikomos šio papunkčio nuostatos; 7b) informacija apie mokesčių mokėtojo – juridinio asmens, arba individualia veikla užsiimančio fizinio asmens – atitiktis mokesčių mokėtoją – juridinį asmenį arba individualia veikla užsiimantį fizinį asmenį, kuris neatitinka minimaliems minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijams kriterijų: minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų neatitinkančio juridinio asmens identifikacinis kodas, juridinio asmens pavadinimas, minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų neatitinkančio individualia veikla užsiimančio fizinio asmens vardas ir pavardė, individualios veiklos vykdymo patvirtinimo dokumento numeris, informacija apie veiklos vykdymo teritoriją (vietą), laikotarpis, kuriuo mokesčių mokėtojas bus laikomas neatitinkančiu minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų.
Duomenų skelbimo laikotarpis – terminas, iki kada asmuo laikomas neatitinkančiu minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų;
c) duomenys apie visus asmenis, kurie yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai, ir fizinius asmenis, vykdančius individualią veiklą: visais atvejais skelbiama informacija apie tai, kokiai mokesčių mokėtojų grupei priskiriamas konkretus mokesčių mokėtojas; jeigu pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo statusą turi juridinis asmuo, papildomai skelbiamas juridinio asmens – pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodas ir šio kodo galiojimo pradžios data; jeigu pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo statusą turi fizinis asmuo, papildomai skelbiami šie fizinio asmens duomenys: fizinio asmens, kuris yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas, vardas ir pavardė, pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodas ir data, nuo kada mokesčių mokėtojas yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas; jeigu vykdoma individuali veikla, papildomai skelbiami šie duomenys: fizinio asmens vardas, pavardė, individualios veiklos pažymos numeris, informacija apie individualios veiklos rūšį, o jeigu išduotas verslo liudijimas, papildomai skelbiami šie duomenys: verslo liudijimo galiojimo data, veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, kodas, verslo liudijimo numeris, veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, pavadinimas ir vykdymo teritorija.
Duomenų skelbimo laikotarpis – terminas, iki kada asmuo laikomas neatitinkančiu minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų;
c) duomenys apie visus asmenis, kurie yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai, ir fizinius asmenis, vykdančius individualią veiklą: visais atvejais skelbiama informacija apie tai, kokiai mokesčių mokėtojų grupei priskiriamas konkretus mokesčių mokėtojas; jeigu pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo statusą turi juridinis asmuo, papildomai skelbiamas juridinio asmens – pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodas ir šio kodo galiojimo pradžios data; jeigu pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo statusą turi fizinis asmuo, papildomai skelbiami šie fizinio asmens duomenys: fizinio asmens, kuris yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas, vardas ir pavardė, pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodas ir data, nuo kada mokesčių mokėtojas yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas; jeigu vykdoma individuali veikla, papildomai skelbiami šie duomenys: fizinio asmens vardas, pavardė, individualios veiklos pažymos numeris, informacija apie individualios veiklos rūšį, o jeigu išduotas verslo liudijimas, papildomai skelbiami šie duomenys: verslo liudijimo galiojimo data, veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, kodas, verslo liudijimo numeris, veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, pavadinimas ir vykdymo teritorija. Šie duomenys skelbiami tol, kol asmuo, kuris yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas, netenka pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo statuso, o kai vykdoma individuali veikla, ‒ kol asmuo nutraukia individualią veiklą;
7) mokestinių prievolių vykdymo užtikrinimo, trečiųjų asmenų teisėtų interesų apsaugos užtikrinimo, mokesčių teisės pažeidimų prevencijos tikslais centrinio mokesčių administratoriaus interneto svetainėje centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka skelbiami šie duomenys apie paramos gavėjo statusą įgijusius asmenis (turinčius paramos gavėjo ar meno kūrėjo, turinčio paramos gavėjo statusą, teisinį statusą): juridinio asmens pavadinimas, fizinio asmens vardas ir pavardė, paramos gavėjo statuso suteikimo data, paramos gavėjo identifikacinis numeris (išskyrus fizinio asmens kodą) ir savivaldybė, kurioje yra (veikia) šis paramos gavėjas, individualios veiklos vykdymo patvirtinimo dokumento (individualios veiklos pažymos, verslo liudijimo) numeris, informacija apie tai, ar fizinis asmuo turi pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo statusą, informacija apie tai, kokiai mokesčių mokėtojų grupei priskiriamas konkretus mokesčių mokėtojas.
Šie duomenys skelbiami tol, kol asmuo netenka paramos gavėjo statuso;
8) kita pagal Lietuvos Respublikos įstatymus paslaptimi nelaikoma informacija.“
Pakeisti 39 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos institucijos pateiktą informaciją naudoja apmokestinimo, taip pat teisės pažeidimų mokesčių srityje tyrimo tikslais. Mokesčių administratorius gali leisti minėtoms institucijoms perduoti jo pateiktą informaciją teismams ir teisėsaugos institucijoms, taip pat trečiųjų valstybių mokesčių administracijoms (kompetentingoms institucijoms), jei tai reikalinga apmokestinimo arba teisės pažeidimų mokesčių srityje tyrimo tikslais.
Mokesčių administratorius gali duoti rašytinį sutikimą užsienio valstybių mokesčių administracijoms (kompetentingoms institucijoms) perduoti jo pateiktą informaciją tų užsienio valstybių teismams ar kitiems subjektams, taip pat trečiųjų valstybių mokesčių administracijoms (kompetentingoms institucijoms), jei tokia galimybė numatyta Lietuvos Respublikos sudarytose tarptautinėse sutartyse, susitarimuose ar Europos Sąjungos teisės aktuose ir jeigu tokia informacija reikalinga šių subjektų funkcijoms atlikti.“
Pakeisti 40¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„40¹ straipsnis. Minimalūs patikimo mokesčių mokėtojo kriterijai
1.
Laikoma, kad mokesčių mokėtojas – juridinis asmuo arba individualia veikla užsiimantis fizinis asmuo – atitinka minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus, kai:
1) juridiniam asmeniui arba individualia veikla užsiimančiam fiziniam asmeniui per paskutinius trejus 3 metus iki jo vertinimo dienos įsigaliojusiu sprendimu pagal šį Įstatymą ar specialiuosius mokesčių įstatymus nebuvo skirta bauda už pajamų neįtraukimą į apskaitą, įsigaliojusiu sprendimu nebuvo skirta bauda už į buhalterinę apskaitą neįtraukto darbo užmokesčio mokėjimą, įsigaliojusiu sprendimu nebuvo skirta bauda už nepagrįstą pridėtinės vertės mokesčio atskaitą ir (arba) leidžiamų atskaitymų didinimą dėl į buhalterinę apskaitą įtrauktų apskaitos dokumentų, kuriuose įformintos tikrovėje nevykdytos arba kitomis, negu nurodyta, sąlygomis vykdytos ūkinės operacijos, įsigaliojusiu sprendimu nebuvo skirta bauda už juridinio asmens vadovo ar kitų atsakingų asmenų arba individualia veikla užsiimančio asmens privačių poreikių tenkinimą juridinio asmens lėšomis arba su individualia veikla susijusiomis lėšomis, įsigaliojusiu sprendimu nebuvo skirta bauda už paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ir dėl bent vieno iš padarytų šių pažeidimų nebuvo apskaičiuota daugiau kaip 15 000 eurų mokesčių ir
2) juridinis asmuo arba individualia veikla užsiimantis fizinis darbdavys ar kitas atsakingas asmuo per paskutinius trejus 3 metus iki jo vertinimo dienos pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą įsigaliojusiu sprendimu nebuvo baustas už nelegalų darbą, ir
3) juridinis asmuo ir (ar) jo vadovas arba individualia veikla užsiimantis asmuo per paskutinius trejus 3 metus iki jo vertinimo dienos priimtu ir įsigaliojusiu įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu nebuvo nuteistas už sukčiavimą, neteisėtą praturtėjimą, nusikalstamą veiką ekonomikai ir verslo tvarkai, nusikalstamą veiką finansų sistemai, ir
4) juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui arba individualia veikla užsiimančiam asmeniui per paskutinius vienus metus iki jo vertinimo dienos nebuvo paskirta 1 500 eurų ar didesnė bauda už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių Administracinių nusižengimų kodekso 95, 96¹, 99, 127, 132, 134, 137, 142, 143, 150, 151, 158, 159, 160, 161, 162, 163, 164, 165, 166, 167, 168, 169, 170, 171, 172, 173, 174, 176, 187, 188, 188¹, 188³, 189, 190, 191, 192, 193, 195, 198, 205, 207, 207¹, 208, 209, 210, 211, 212, 213, 214, 215, 218, 223, 362¹, 505, 546 straipsniuose.
Laikoma, kad mokesčių mokėtojas – juridinis asmuo arba individualia veikla užsiimantis fizinis asmuo – atitinka minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus, kai:
1) juridiniam asmeniui arba individualia veikla užsiimančiam fiziniam asmeniui per paskutinius trejus 3 metus iki jo vertinimo dienos įsigaliojusiu sprendimu pagal šį Įstatymą ar specialiuosius mokesčių įstatymus nebuvo skirta bauda už pajamų neįtraukimą į apskaitą, įsigaliojusiu sprendimu nebuvo skirta bauda už į buhalterinę apskaitą neįtraukto darbo užmokesčio mokėjimą, įsigaliojusiu sprendimu nebuvo skirta bauda už nepagrįstą pridėtinės vertės mokesčio atskaitą ir (arba) leidžiamų atskaitymų didinimą dėl į buhalterinę apskaitą įtrauktų apskaitos dokumentų, kuriuose įformintos tikrovėje nevykdytos arba kitomis, negu nurodyta, sąlygomis vykdytos ūkinės operacijos, įsigaliojusiu sprendimu nebuvo skirta bauda už juridinio asmens vadovo ar kitų atsakingų asmenų arba individualia veikla užsiimančio asmens privačių poreikių tenkinimą juridinio asmens lėšomis arba su individualia veikla susijusiomis lėšomis, įsigaliojusiu sprendimu nebuvo skirta bauda už paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ir dėl bent vieno iš padarytų šių pažeidimų nebuvo apskaičiuota daugiau kaip 15 000 eurų mokesčių ir
2) juridinis asmuo arba individualia veikla užsiimantis fizinis darbdavys ar kitas atsakingas asmuo per paskutinius trejus 3 metus iki jo vertinimo dienos pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą įsigaliojusiu sprendimu nebuvo baustas už nelegalų darbą, ir
3) juridinis asmuo ir (ar) jo vadovas arba individualia veikla užsiimantis asmuo per paskutinius trejus 3 metus iki jo vertinimo dienos priimtu ir įsigaliojusiu įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu nebuvo nuteistas už sukčiavimą, neteisėtą praturtėjimą, nusikalstamą veiką ekonomikai ir verslo tvarkai, nusikalstamą veiką finansų sistemai, ir
4) juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui arba individualia veikla užsiimančiam asmeniui per paskutinius vienus metus iki jo vertinimo dienos nebuvo paskirta 1 500 eurų ar didesnė bauda už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių Administracinių nusižengimų kodekso 95, 96¹, 99, 127, 132, 134, 137, 142, 143, 150, 151, 158, 159, 160, 161, 162, 163, 164, 165, 166, 167, 168, 169, 170, 171, 172, 173, 174, 176, 187, 188, 188¹, 188³, 189, 190, 191, 192, 193, 195, 198, 205, 207, 207¹, 208, 209, 210, 211, 212, 213, 214, 215, 218, 223, 362¹, 505, 546 straipsniuose. 2.
2Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų fizinio asmens duomenų, kuriems taikytinas 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1), valdytoja yra Valstybinė mokesčių inspekcija, šie duomenys tvarkomi ir naudojami šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 7, 9, 10, 11, 16, 17 ir, 19 ir 21 punktuose bei 26 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 7, 8, 9, 10, 11 ir, 12 ir 13 punktuose nurodytoms mokesčių administratoriaus funkcijoms atlikti ir 33 straipsnyje nurodytoms teisėms įgyvendinti, taip pat siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindus, įgyvendinimą bei siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 13 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių paramos gavėjo statuso suteikimą ir panaikinimą, įgyvendinimą. Fizinio asmens duomenų tvarkymo terminas yra 10 metų. 3. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje.“
Pakeisti 40¹ straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui arba individualia veikla užsiimančiam asmeniui per paskutinius vienus metus iki jo vertinimo dienos nebuvo paskirta 1 500 eurų ar didesnė bauda už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95, 96¹, 99, 127, 132, 134, 137, 142, 143, 150, 151, 158, 159, 160, 161, 162, 163, 164, 165, 166, 167, 168, 169, 170, 171, 172, 173, 174, 176, 187, 188, 188¹, 188³, 189, 190, 191, 192, 193, 195, 198, 205, 207, 207¹, 208, 209, 210, 211, 212, 213, 214, 215, 218, 223, 362¹, 505, 546 straipsniuose.“
Įstatymo papildymas 61³ straipsniu Papildyti Įstatymą 61³ straipsniu:
„61³ straipsnis. Platformų operatorių teikiama informacija
1Duomenis teikiantys platformų operatoriai privalo kaupti ir kartą per metus Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti informaciją apie platformas naudojančių pardavėjų pajamas, gaunamas iš tam tikros veiklos, kurią vykdyti buvo sudarytos sąlygos platformoje, atliktus sandorius ir kitą informaciją, susijusią su mokesčių apskaičiavimu ir deklaravimu, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus (toliau – informacija apie pardavėjus). 2.
2Šiame straipsnyje:
1) platformos operatoriumi laikomas subjektas, kuris su pardavėjais sudaro naudojimosi platforma ar jos dalimi sutartį;
2) duomenis teikiančiu platformos operatoriumi laikomas platformos operatorius, kuris atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
a) jis yra Lietuvos apmokestinamasis vienetas;
b) jis yra įsisteigęs pagal Lietuvos Respublikos įstatymus;
c) jo nuolatinis valdymo organas yra Lietuvos Respublikoje;
d) jis turi nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikoje;
e) jis yra užsienio, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, platformos operatorius, kuris sudaro sąlygas pardavėjams vykdyti tam tikrą veiklą Europos Sąjungoje (toliau – užsienio platformos operatorius);
3) platforma laikoma bet kokia programinė įranga, įskaitant interneto svetainę arba jos dalį, ir taikomosios programos (įskaitant mobiliąsias programėles), kuriomis gali naudotis platformos naudotojai ir kuriomis pardavėjai gali susisiekti su kitais platformos naudotojais, siekdami vykdyti tam tikrą veiklą. Platforma taip pat laikoma bet kokia su tam tikra veikla susijusi atlygio rinkimo ir mokėjimo priemonė.
Platforma neapima programinės įrangos, kuria sudaroma galimybė tik tvarkyti su tam tikra veikla susijusius mokėjimus, tam tikrą veiklą įtraukti į skelbiamus veiklų sąrašus arba ją reklamuoti, nukreipti arba persiųsti platformos naudotojus į platformą;
4) pardavėju laikomas platformos naudotojas, kuris, neatsižvelgiant į tai, ar jis fizinis asmuo, ar subjektas, yra užsiregistravęs platformoje ir vykdo tam tikrą veiklą arba kuriam sumokamas arba įskaitomas su tam tikra veikla susijęs atlygis;
5) tam tikra veikla laikoma veikla, už kurią pardavėjui mokamas atlygis arba įskaitomas bet kokios rūšies užmokestis, kurio suma yra žinoma arba pagrįstai galima manyti, kad yra žinoma, platformos operatoriui, kurios pardavėjas nevykdo kaip platformos operatoriaus darbuotojas ar susijęs platformos operatoriaus subjektas ir kuri priskiriama vienai iš šių veiklų:
a) nekilnojamojo turto nuoma;
b) asmeninės paslaugos;
c) prekių pardavimas;
d) transporto priemonių nuoma;
6) asmenine paslauga laikoma paslauga, kurią teikdami vienas ar keli nepriklausomai arba subjekto vardu veikiantys fiziniai asmenys atlieka darbą tam tikrą laiką arba kol įvykdo užduotį ir kuri platformos naudotojo užsakymu teikiama arba internetu, arba fiziškai ne internetu po to, kai buvo sudarytos sąlygos tą paslaugą teikti naudojantis platforma;
7) subjektu laikomas juridinis asmuo arba bet kurios kitos teisinės ir (arba) veiklos formos asmuo, išskyrus fizinį asmenį. 3. Pradėdamas platformos operatoriaus veiklą, duomenis teikiantis užsienio platformos operatorius privalo būti užsiregistravęs centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka.
Jeigu duomenis teikiantis užsienio platformos operatorius nevykdo pareigos registruotis arba jeigu jo registracija buvo panaikinta, Europos Sąjungos valstybės narės koordinuoja veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti registravimosi ir informacijos teikimo reikalavimų vykdymą, be kita ko, neleisti duomenis teikiančiam užsienio platformos operatoriui veikti Europos Sąjungoje. Europos Sąjungos valstybėms narėms koordinuotai sutarus, Valstybinė mokesčių inspekcija atlieka poveikio vertinimą ir priima sprendimą, kuriuo duoda interneto prieigos paslaugų teikėjams privalomą nurodymą panaikinti galimybę pasiekti duomenis teikiančio užsienio platformos operatoriaus interneto svetainę iki tol, kol užsienio platformos operatorius įvykdo pareigą užsiregistruoti arba iš naujo užsiregistruos, jeigu jo registracija buvo panaikinta. Priėmusi šį sprendimą Valstybinė mokesčių inspekcija kreipiasi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu patvirtinti sprendimą. Prašyme dėl sprendimo patvirtinimo turi būti nurodytas įtariamą pažeidimą padariusio platformos operatoriaus pavadinimas, jeigu jis žinomas, įtariamo pažeidimo pobūdis ir veiksmai, kuriuos numatoma atlikti, interneto svetainės, prie kurios prašoma panaikinti prieigą, tikslus adresas. Vilniaus apygardos administracinis teismas prašymą dėl sprendimo patvirtinimo išnagrinėja ir priima motyvuotą nutartį prašymą patenkinti arba atmesti. Prašymas dėl sprendimo pavirtinimo turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo momento. Jeigu Valstybinė mokesčių inspekcija nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi atmesti prašymą, ji turi teisę per 7 dienas nuo tokios nutarties priėmimo dienos apskųsti šią nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties atmesti prašymą ne vėliau kaip per 7 dienas nuo Valstybinės mokesčių inspekcijos skundo gavimo dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas vykdomas tik jį patvirtinus. Šis patvirtintas sprendimas skelbiamas Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje. 4. Jeigu duomenis teikiantis platformos operatorius, išskyrus užsienio platformos operatorių, nevykdo pareigos teikti informaciją apie pardavėjus pagal šį straipsnį, Valstybinė mokesčių inspekcija po dviejų iš eilės priminimų, ne vėliau kaip per 90 dienų, bet ne anksčiau kaip po 30 dienų nuo antrojo priminimo, priima sprendimą, kuriuo duoda interneto prieigos paslaugų teikėjams privalomą nurodymą panaikinti galimybę pasiekti platformos operatoriaus interneto svetainę, kol platformos operatorius pašalins pažeidimą. Šis sprendimas turi būti patvirtintas Vilniaus apygardos administracinio teismo šio straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka. Šis sprendimas vykdomas tik jį patvirtinus. Patvirtintas sprendimas taip pat paskelbiamas Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje. 5. Duomenis teikiantis platformos operatorius privalo užtikrinti informacijos apie pardavėjus kaupimą, jos tikrinimą ir pateikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Jeigu pardavėjas, gavęs duomenis teikiančio platformos operatoriaus prašymą pateikti informaciją ir 2 kartus iš eilės įspėtas dėl nepateiktos informacijos, per 60 dienų nuo pirmojo įspėjimo gavimo dienos nepateikia reikalaujamos informacijos, duomenis teikiantis platformos operatorius privalo panaikinti pardavėjo paskyrą ir neleisti pardavėjui iš naujo registruotis platformoje arba sustabdyti atlygio pardavėjui mokėjimą, kol pardavėjas pateiks prašomą informaciją. 6. Duomenis teikiantys platformų operatoriai privalo kaupti informaciją apie veiksmus, kurių ėmėsi įgyvendindami šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus, susijusius su informacijos apie pardavėjus kaupimu, tikrinimu ir teikimu Valstybinei mokesčių inspekcijai, ir saugoti šią informaciją 5 metus nuo kalendorinių metų, kuriais tie veiksmai vykdomi, pabaigos. 7. Duomenis teikiantys platformų operatoriai privalo pardavėjus informuoti apie atlygį, apie kurį pranešta Valstybinei mokesčių inspekcijai. 8. Šio straipsnio nuostatos netaikomos platformų operatoriams, kurių platformos verslo modelis yra toks, kad jie neturi praneštinos informacijos apie pardavėjus, taip pat užsienio platformų operatoriams, kai automatiškai keičiamasi informacija apie pardavėjus pagal tarptautines sutartis ar susitarimus. 9.
9Nereikalaujama, kad duomenis teikiantis platformos operatorius pateiktų informaciją apie šiuos pardavėjus: Vyriausybės subjektą (įskaitant Vyriausybę, politinį padalinį arba valstybės subjektą), subjektą, kurio akcijomis reguliariai prekiaujama pripažintoje vertybinių popierių rinkoje arba kuris susijęs su subjektu, kurio akcijomis reguliariai prekiaujama pripažintoje vertybinių popierių rinkoje, subjektą, kuriam platformos operatorius per metus daugiau kaip 2 000 kartų sudarė sąlygas vykdyti nekilnojamojo turto nuomą arba kuriam platformos operatorius mažiau kaip 30 kartų sudarė sąlygas vykdyti prekių pardavimą ir kuriam per metus sumokėta arba įskaityta atlygio suma neviršija 2 000 eurų. 10. Centrinis mokesčių administratorius, atsižvelgdamas į Direktyvos 2011/16/ES ir Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar susitarimuose dėl automatinių informacijos apie platformose vykdomas veiklas mainų nuostatas, nustato šio straipsnio reikalavimų vykdymą, be kita ko, detalizuoja, kada platformų operatoriams nereikia teikti informacijos, taip pat apie kuriuos pardavėjus nereikia teikti informacijos Valstybinei mokesčių inspekcijai, nustato duomenis teikiančių platformų operatorių atliekamas procedūras, kuriomis siekiama nustatyti pardavėjus, informacijos teikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai tvarką, privalomos pateikti informacijos apie pardavėjus apimtį, duomenis teikiančio užsienio platformos operatoriaus registravimosi ir išregistravimo atvejus, tvarką ir terminus, taisykles, kuriomis duomenis teikiantys platformų operatoriai įpareigojami pardavėjus informuoti apie atlygį, apie kurį pranešta Valstybinei mokesčių inspekcijai.“
Pakeisti 87 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9.
Mokesčių administratorius, per šio straipsnio 7 dalyje nurodytą terminą negrąžinęs mokesčio permokos sumos, mokesčių mokėtojo naudai skaičiuoja palūkanas, kurių dydis lygus praėjusio kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinio vidurkio dydžiui šio Įstatymo 88 straipsnio 5 dalyje nustatytoms palūkanoms, mokamoms pagal mokestinės paskolos sutartis, iki ši mokesčio permoka bus mokesčių mokėtojui grąžinta. Mokesčių mokėtojo naudai palūkanos neskaičiuojamos, kai vykdomos dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo procedūros, numatytos Lietuvos Respublikos sudarytose ir taikomose dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse, Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatyme, Konvencijoje 90/436/EEB dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną arba Daugiašalėje konvencijoje. Šiuo atveju palūkanos neskaičiuojamos laikotarpiu nuo kreipimosi dėl dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo procedūrų iki šių procedūrų pabaigos, tačiau jeigu pasibaigus dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo procedūroms mokesčių mokėtojo prievolė sumažėja, jam proporcingai grąžinamos visos, jei jų buvo, sumokėtos ar išieškotos baudų, delspinigių ar palūkanų pagal mokestinės paskolos sutartį sumos.“
Pakeisti 88 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Už suteiktą mokestinę paskolą mokamos palūkanos, kurių dydį, kuris visais atvejais negali būti mažesnis už nulį, ir apskaičiavimo tvarką nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į praėjusio kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinį vidurkį paskutinės darbo dienos Vyriausybės vertybinio popieriaus, kurio išpirkimo laikotarpis artimiausias 12 mėnesių laikotarpiui, pelningumą antrinės vertybinių popierių apyvartos, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme (toliau – antrinė vertybinių popierių apyvarta), rinkoje. Jeigu kitas palūkanų dydis nenustatytas, taikomas paskutinis finansų ministro nustatytas palūkanų dydis. Mokesčių mokėtojui laiku nesumokėjus įmokų pagal mokestinės paskolos sutartimi patvirtintą mokėjimo grafiką, skaičiuojamos padidintos palūkanos, o nesumokėjus palūkanų pagal mokestinės paskolos sutartį – palūkanų delspinigiai. Padidintos palūkanos ir palūkanų delspinigiai skaičiuojami iki tos dienos, kol atitinkamos sumos yra sumokamos (įskaitomos). Padidintų palūkanų ir palūkanų delspinigių dydis yra lygus delspinigių už laiku nesumokėtą mokestį dydžiui.“
Pakeisti 99 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „99 straipsnis. Delspinigių dydis Delspinigių dydį, kuris visais atvejais negali būti mažesnis už nulį, ir jo apskaičiavimo tvarką nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į praėjusio kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinį vidurkį paskutinės darbo dienos Vyriausybės vertybinio popieriaus, kurio išpirkimo laikotarpis artimiausias 12 mėnesių laikotarpiui, pelningumą antrinės vertybinių popierių apyvartos rinkoje. Delspinigių dydis nustatomas minėtąją palūkanų normą minėtąjį dydį padidinus 10 procentinių punktų.
Jeigu kitas delspinigių dydis nenustatytas, taikomas paskutinis finansų ministro nustatytas delspinigių dydis.“
Pakeisti 104² straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Nurodymas atsiskaityti negrynaisiais pinigais gali būti duodamas, jeigu mokesčių mokėtojas arba mokesčių mokėtojo – juridinio asmens vadovas ar jo įgaliotas asmuo, veikdami to juridinio asmens naudai arba interesais, buvo pripažinti kaltais arba jiems buvo paskirta administracinė nuobauda dėl apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo ir (ar) jo realizavimo, nelegalaus darbo, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimo, buhalterinės lėšų ir materialinių vertybių apskaitos taisyklių pažeidimo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą pateikimo ir teistumas neišnykęs ir nepanaikintas arba nuo tos dienos, kurią pasibaigia administracinės nuobaudos vykdymas, nėra praėję daugiau kaip vieni metai, taip pat kai mokesčių administratorius vykdo mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą.“
Pakeisti 126 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Tais atvejais, kai į mokesčių mokėtojo turėtas išlaidas bei kitus mokėjimus, taip pat turto ir pajamų įsigijimo teisėtumą pagrindžiančius šaltinius nėra galimybės atsižvelgti, kadangi dokumentuose trūksta teisės aktuose numatytų rekvizitų numatytos informacijos (duomenų) ir (arba) mokesčių administratorius pagal šiuos dokumentus negali tiksliai identifikuoti juose nurodytų asmenų arba, mokesčių administratoriaus duomenimis, tokie asmenys neegzistuoja, mokesčių administratorius leidžia mokesčių mokėtojui finansų ministro centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka papildyti minėtus dokumentus trūkstamais rekvizitais trūkstama informacija (duomenimis).
Šios nuostatos neriboja šio Įstatymo 69 straipsnio 2 dalies taikymo galimybių.“
Pakeisti 139 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„139 straipsnis. Baudos už mokesčių įstatymų pažeidimus
1Jeigu mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 20 iki 50 100 procentų šios trūkstamos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. 2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyta trūkstama mokesčio suma priskaičiuojama dėl mokesčių administratoriaus mokestinio patikrinimo metu nustatytų mokesčių mokėtojo pajamų, kurių gavimo šaltinių mokesčių mokėtojas negali pagrįsti, mokesčių mokėtojui skiriama nuo 50 iki 100 procentų priskaičiuotos trūkstamos mokesčio sumos dydžio bauda. 3. 2. Skirdamas konkrečią baudą, jos dydį mokesčių administratorius nustato vadovaudamasis šio Įstatymo 140 straipsnyje nustatytomis baudų skyrimo taisyklėmis. 4. 3.
3Mokesčių mokėtojui, kuriam už to paties mokesčio įstatymo pažeidimą pagal šį Įstatymą ar specialųjį mokesčio įstatymą per trumpesnį negu šio Įstatymo 68 straipsnyje straipsnio 4 dalyje numatytasis nustatytą atitinkamą mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminą jau buvo paskirta bauda, šio Įstatymo 140 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuota bauda didinama dvigubai. 5. 4. Šio straipsnio 1, 2 ir 4 3 dalyse nustatytos baudos netaikomos, kai mokesčių mokėtojas per mokesčio įstatyme nustatytą terminą nepateikė mokesčio deklaracijos arba kai po mokesčio deklaracijos pateikimo mokesčių administratoriui pastebėjo, kad deklaravo per mažai mokesčio, tačiau iki mokesčių administratoriaus pavedimo patikrinti asmenį išrašymo dienos pateikė mokesčio deklaraciją, o klaidų taisymo atveju – ją patikslino ir pateikė mokesčių administratoriui. Šios dalies nuostatos taip pat taikomos muitinės deklaracijose apskaičiuojamiems mokesčiams. 6. 5. Biudžetinėms įstaigoms, taip pat Lietuvos bankui šio straipsnio 1, 2 ir 4 3 dalyse nustatytos baudos neskiriamos. Šių įstaigų vadovai ir vyriausieji buhalteriai ar kiti už apskaitos tvarkymą atsakingi asmenys, pažeidę mokesčių įstatymų reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka pagal Administracinių nusižengimų kodeksą arba pagal Baudžiamąjį kodeksą.“
1Pakeisti 140 straipsnio 2 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„2. Mokesčių administratorius už mokesčių įstatymų pažeidimus skiria asmenims baudas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais ir neviršydamas šio Įstatymo 139 straipsnio 1 ir 2 dalyse dalyje nustatytų nustatyto skirtinos baudos dydžių dydžio, o jeigu skirtinos baudos dydžiai dydis nustatyti nustatytas specialiajame mokesčio įstatyme, – neviršydamas jame nustatytų nustatyto skirtinos baudos dydžių dydžio, atsižvelgdamas į:“. 2. Pakeisti 140 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Asmens atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios:
1) pažeidimas padarytas asmeniui siekiant gauti mokestinę naudą, kaip ji suprantama pagal šio Įstatymo 69 straipsnio 1 dalį, ir mokesčiai apskaičiuoti mokesčių administratoriui taikant turinio viršenybės prieš formą principą;
2) mokesčių mokėtojas nevykdo ar netinkamai vykdo savo pareigas pareigų apskaičiuoti mokestį, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ar šias pareigas vykdo netinkamai, taip pat nesilaiko kitų apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir dėl to mokesčių administratorius neturi galimybių apskaičiuoti mokėtinų mokesčių įprastine, t. y. specialiojo mokesčio įstatymo nustatyta, tvarka;
3) kai mokesčių mokėtojas mokesčių administratoriaus nurodytu laiku nepateikia mokesčių administratoriui tinkamų dokumentų apie sandorių ar ūkinių operacijų vertę arba pateikia netinkamus dokumentus ir mokesčių administratorius koreguoja sandorių ar ūkinių operacijų vertę, taikydamas Pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnį arba Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 15 straipsnį;
4) mokesčių mokėtojas, vykdydamas mokestines prievoles, mokestinio patikrinimo metu vengia bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi ir teikti jam aktualią informaciją, dokumentus (jų kopijas) ar paaiškinimus;
5) dėl mokesčių mokėtojo tyčinių veiksmų ar neveikimo padaryta didelė žala valstybės biudžetui, kai nesumokėtų mokesčių dydis viršija 500 bazinių socialinių išmokų dydį, galiojantį priimant sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo;
6) į buhalterinę apskaitą įtraukti juridinės galios neturintys apskaitos dokumentai arba juridinę galią turintys apskaitos dokumentai, kuriuose nurodytomis sąlygomis užfiksuotos ūkinės operacijos realiai neįvyko arba įvyko kitomis, negu nurodyta, sąlygomis.;
7) kai šio Įstatymo nustatyta tvarka mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nustato nesumokėtą mokesčių sumą ir ši suma priskaičiuojama dėl mokesčių administratoriaus mokestinio patikrinimo metu nustatytų mokesčių mokėtojo pajamų, kurių gavimo šaltinių mokesčių mokėtojas negali pagrįsti.“ 3.
Asmens atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios:
1) pažeidimas padarytas asmeniui siekiant gauti mokestinę naudą, kaip ji suprantama pagal šio Įstatymo 69 straipsnio 1 dalį, ir mokesčiai apskaičiuoti mokesčių administratoriui taikant turinio viršenybės prieš formą principą;
2) mokesčių mokėtojas nevykdo ar netinkamai vykdo savo pareigas pareigų apskaičiuoti mokestį, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ar šias pareigas vykdo netinkamai, taip pat nesilaiko kitų apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir dėl to mokesčių administratorius neturi galimybių apskaičiuoti mokėtinų mokesčių įprastine, t. y. specialiojo mokesčio įstatymo nustatyta, tvarka;
3) kai mokesčių mokėtojas mokesčių administratoriaus nurodytu laiku nepateikia mokesčių administratoriui tinkamų dokumentų apie sandorių ar ūkinių operacijų vertę arba pateikia netinkamus dokumentus ir mokesčių administratorius koreguoja sandorių ar ūkinių operacijų vertę, taikydamas Pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnį arba Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 15 straipsnį;
4) mokesčių mokėtojas, vykdydamas mokestines prievoles, mokestinio patikrinimo metu vengia bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi ir teikti jam aktualią informaciją, dokumentus (jų kopijas) ar paaiškinimus;
5) dėl mokesčių mokėtojo tyčinių veiksmų ar neveikimo padaryta didelė žala valstybės biudžetui, kai nesumokėtų mokesčių dydis viršija 500 bazinių socialinių išmokų dydį, galiojantį priimant sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo;
6) į buhalterinę apskaitą įtraukti juridinės galios neturintys apskaitos dokumentai arba juridinę galią turintys apskaitos dokumentai, kuriuose nurodytomis sąlygomis užfiksuotos ūkinės operacijos realiai neįvyko arba įvyko kitomis, negu nurodyta, sąlygomis.;
7) kai šio Įstatymo nustatyta tvarka mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nustato nesumokėtą mokesčių sumą ir ši suma priskaičiuojama dėl mokesčių administratoriaus mokestinio patikrinimo metu nustatytų mokesčių mokėtojo pajamų, kurių gavimo šaltinių mokesčių mokėtojas negali pagrįsti.“
3Pakeisti 140 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) mokesčių administratorius pasirenka skiriamos konkrečios baudos dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio, kuris apskaičiuojamas šio Įstatymo 139 straipsnio 1 ar 2 dalyje (ar specialiajame mokesčio įstatyme) nurodytos trūkstamos mokesčio sumos dydžio baudos minimalų ir maksimalų dydžius sudedant ir gautą rezultatą padalijant pusiau;“.
4Papildyti 140 straipsnį 6 dalimi:
„6. Mokesčių įstatymus solidariai pažeidusiems asmenims muitinė kiekvienam pažeidėjui skiria individualią baudą, kurios dydis siekia 60 procentų vidutinio pagal šio Įstatymo 139 straipsnį apskaičiuoto baudos dydžio, padalyto iš mokesčių įstatymus solidariai pažeidusių asmenų skaičiaus ir patikslinto atsižvelgus į šio Įstatymo 139 straipsnio 2–5 dalių nuostatas. Bendras skiriamos baudos dydis turi atitikti šio Įstatymo 139 straipsnio 1 dalyje nustatytą skirtinos baudos dydį, o jeigu skirtinos baudos dydis nustatytas specialiajame mokesčio įstatyme, – jame nustatytą skirtinos baudos dydį. Jeigu bendras mokesčių įstatymus solidariai pažeidusiems asmenims skirtinos baudos dydis viršija šio Įstatymo 139 straipsnio 1 dalyje ar specialiajame mokesčio įstatyme nustatytą maksimalų skirtinos baudos dydį, šis dydis proporcingai mažinamas kiekvienam mokesčių įstatymus solidariai pažeidusiam asmeniui.“
Pakeisti 164 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Tais atvejais, kai dokumentų įteikti šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais būdais mokesčių mokėtojui neįmanoma (mokesčių mokėtojas (jo atstovas) nerandamas arba duomenų apie mokesčių mokėtojo adresą nėra atitinkamame registre), mokesčių administratorius, siekdamas įteikti dokumentus, Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje (www.vmi.lt) centrinio mokesčių administratoriaus interneto svetainėje paskelbia pranešimą (pranešime nurodomas juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens identifikacinis kodas, fizinio asmens vardas, pavardė, individualios veiklos vykdymo patvirtinimo dokumento (individualios veiklos pažymos, verslo liudijimo) numeris, kvietimo atvykti priežastis; kai mokesčių mokėtojas yra investicijų fondas ir (ar) pensijų fondas, šios nuostatos mutatis mutandis taikomos tiems investicijų fondų ir (ar) pensijų fondų atsakingiems asmenims ar kitiems asmenims, kurie pagal specialiuosius mokesčių įstatymus privalo vykdyti atitinkamas šio mokesčio mokėtojo mokestines prievoles), kuriame mokesčių mokėtojui (jo atstovui) per nustatytą terminą (ne trumpesnį kaip 5 dienos ir ne ilgesnį nei 20 dienų nuo pranešimo paskelbimo dienos) pasiūloma atvykti pas mokesčių administratorių atsiimti atitinkamo dokumento šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu. Jeigu mokesčių mokėtojas per nustatytą terminą neatvyksta, dokumentas laikomas įteiktu minėto pranešimo paskelbimo Valstybinės mokesčių inspekcijos centrinio mokesčių administratoriaus interneto svetainėje dieną. Šioje dalyje nurodytų procedūrų mokesčių administratorius neprivalo taikyti, jeigu mokesčių mokėtojui įteiktinas centrinio mokesčių administratoriaus sprendimas priimtas išnagrinėjus mokesčių mokėtojo skundą dėl vietos mokesčių administratoriaus priimto sprendimo.
Pranešime nurodytų duomenų skelbimo laikotarpis – ne ilgesnis nei pranešime nurodytas laikotarpis mokesčių mokėtojui atvykti pas mokesčių administratorių.“
Pakeisti Įstatymo priedo 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2. 2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinanti Direktyvą 77/799/EEB (OL 2011 L 64, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyva (ES) 2018/822 (OL 2018 L 139, p. 1) 2021 m. kovo 22 d. Tarybos direktyva (ES) 2021/514.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 2, 4 straipsnius, 8 straipsnio 3 dalį, 12, 13, 22 straipsnius, šio straipsnio 4–6 dalis, įsigalioja 2023 m. gegužės 1 d. 2. Šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalis įsigalioja 2023 m. lapkričio 1 d. 3. Šio įstatymo 12, 13 ir 22 straipsniai įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 4. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkas iki 2023 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo, išskyrus šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalį ir 13 straipsnį, įgyvendinamuosius teisės aktus, iki 2023 m. spalio 31 d. – šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus, iki 2022 m. spalio 31 d. – šio įstatymo 13 straipsnio nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus. 5. Finansų ministras iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 15 ir 16 straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus. 6.
6Finansų ministras, vadovaudamasis šio įstatymo 15 ir 16 straipsnių nuostatomis, iki 2023 m. balandžio 30 d. nustato už suteiktą mokestinę paskolą taikomą palūkanų normą ir delspinigių dydį, kurie taikomi nuo 2023 m. gegužės 1 d. 7. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos susidariusios mokestinės prievolės dėl įmokų į Garantinį fondą ir socialinio mokesčio baigiamos administruoti pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 8. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytų Mokesčių administravimo įstatymo pažeidimų tyrimui ir baudų už šiuos pažeidimus skyrimui taikomos iki 2023 m. balandžio 30 d. galiojusios Mokesčių administravimo įstatymo 139 ir 140 straipsnių nuostatos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO NR. IX-2112 2, 3, 12, 13, 25, 26, 32, 33, 38, 39, 40¹, 87, 88, 99, 104², 126, 139, 140, 164 STRAIPSNIŲ, PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 61³ STRAIPSNIU
1Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Apibendrintas mokesčio įstatymo paaiškinimas – su Finansų ministerija suderinta centrinio mokesčių administratoriaus arba kitos šiuo Įstatymu tam įgaliotos institucijos pateikta nuomonė, kaip mokesčių administratorius ar minėta institucija supranta ir taiko mokesčio įstatymo nuostatas.“
2Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Asmuo – fizinis asmuo, arba juridinis asmuo, įskaitant bet kokią kitą organizaciją, kuri pagal Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės įstatymus pripažįstama teisės subjektu, investicinis fondas, pensijų fondas. Juridiniu asmeniu taip pat laikoma bet kokia užsienio valstybės organizacija, pagal Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės įstatymus pripažįstama teisės subjektu.“
Pakeisti 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Šio straipsnio 3 dalis netaikoma su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimams, jei šiais pakeitimais nėra sunkinama mokesčių mokėtojų padėtis, teisės aktams, kurie derinami su Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis, Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymams, reikalingiems susidarius išskirtinėms aplinkybėms, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme, kai šie mokesčių įstatymai reikalingi nepaprastosios padėties įvedimo tikslams pasiekti ar valstybės gynybai, kitoms gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms mobilizacijos ar karo padėties metu atlikti.“
Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Apibendrintus mokesčių įstatymų paaiškinimus, pasikonsultavusi su visuomene, suderinusi su Finansų ministerija, teikia ir skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos muitinės bei Žemės ūkio ministerijos ar jos įgaliotos institucijos administruojamų mokesčių įstatymų, apibendrintus paaiškinimus, pasikonsultavę su visuomene, teikia ir skelbia atitinkamai Aplinkos ministerija, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) ir Žemės ūkio ministerija, suderinę su Finansų ministerija.“
1Pripažinti netekusiu galios 13 straipsnio 14 punktą. 14) įmokos į Garantinį fondą;
2Pripažinti netekusiu galios 13 straipsnio 26 punktą. 26) socialinis mokestis;
1Pakeisti 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) suderinęs su Finansų ministerija teikia apibendrintus mokesčių įstatymų paaiškinimus;“. 2.
2Papildyti 25 straipsnio 1 dalį 21 punktu:
„21) analizuoja mokestines rizikas ir mokesčių mokėtojų elgseną, įgyvendina mokestinių prievolių nevykdymo prevenciją.“
Papildyti 26 straipsnio 1 dalį 13 punktu:
„13) analizuoja mokestines rizikas ir mokesčių mokėtojų elgseną, įgyvendina mokestinių prievolių nevykdymo prevenciją.“
1Papildyti 32 straipsnį nauju 8 punktu:
„8) užtikrinti, kad būtų laikomasi asmens duomenų tvarkymo reikalavimų, ir įgyvendinti tinkamas technines ir organizacines duomenų saugumo priemones ir kitas 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) duomenų valdytojui nustatytas prievoles;“. 2. Buvusį 32 straipsnio 8 punktą laikyti 9 punktu. 8 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 33 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) gauti iš asmenų, tarp jų iš kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų, mokesčių administravimo ir kitoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti reikiamus duomenis ir dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis (kopijas) apie to arba kito asmens kitų konkrečiai įvardytų asmenų, įskaitant naudos gavėją gavėjus, turtą, pajamas, išlaidas ir veiklą, naudotis savo ir kitų juridinių asmenų valdomų ar tvarkomų registrų, duomenų bazių informacija;“. 2. Pakeisti 33 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) laikinai paimti iš mokesčių mokėtojo finansinės apskaitos (toliau – apskaita), sandorių ir kitus mokesčių apskaičiavimo teisingumo patikrinimui ir mokestiniam tyrimui atlikti reikalingus dokumentus;“. 3.
3Papildyti 33 straipsnį nauju 22 punktu:
„22) užkardydamas galimai neteisėtus asmenų veiksmus ir saugodamas valstybės finansų sistemą nuo galimos žalos, analizuodamas mokestines rizikas ir mokesčių mokėtojų elgseną, nustatydamas kontrolės prioritetus ir vykdydamas pridėtinės vertės mokesčio skirtumo grąžinimo kontrolę, atlikdamas mokestinį tyrimą ir (ar) mokestinį patikrinimą, vykdydamas susitarimo dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio procedūrą, taip pat administruodamas jo kompetencijai priskirtinus mokesčius, gauti, atsižvelgiant į konkretų asmens duomenų gavimo poreikį, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis apie fiziniams ir juridiniams asmenims pradėtus ikiteisminius tyrimus dėl galimo sukčiavimo, neteisėto praturtėjimo, nusikalstamų veikų ekonomikai ir verslo tvarkai, nusikalstamų veikų finansų sistemai, taip pat apie fiziniams ir juridiniams asmenims priimtus ir įsiteisėjusius apkaltinamuosius nuosprendžius dėl šių nusikalstamų veikų;“. 4. Buvusį 33 straipsnio 22 punktą laikyti 23 punktu.
part_f66b9164965945059f2ea95ad028cbf9_end
1Pakeisti 38 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„38 straipsnis. Informacijos apie mokesčių mokėtoją slaptumas, asmens duomenų apsauga ir viešinimas“. 2. Pakeisti 38 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Paslaptyje nelaikoma tokia informacija:
1) part_7f85b03391404dba97d55f6bfb139e76 mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris (išskyrus fizinio asmens kodą), taip pat atskirų mokesčių mokėtojų registrų, duomenų bazių mokesčių mokėtojams suteikti identifikaciniai numeriai atskiruose registruose ar informacinėse sistemose suteikti asmens, kuris yra mokesčių mokėtojas, identifikaciniai numeriai (išskyrus fizinio asmens kodą);part_7f85b03391404dba97d55f6bfb139e76
2) part_834bfad27b514e2890e60f487b81942f įregistravimo į mokesčių mokėtojų registrą ir į kitus šios dalies 1 punkte nurodytus registrus ar informacines sistemas, kuriose suteikiami identifikaciniai numeriai, duomenų bazes datos, taip pat išregistravimo datos;
3) mokesčių mokėtojo (išskyrus fizinį asmenį) – juridinio asmens sumokėtų (įskaitytų) mokesčių suma sumos. Mokesčių mokėtojo – fizinio asmens sumokėtų (įskaitytų) mokesčių suma nelaikoma sumos nelaikomos paslaptyje įstatymų nustatytais atvejais;
4) mokesčių mokėtojo (išskyrus fizinį asmenį) mokestinės nepriemokos suma sumos. Mokesčių mokėtojo – fizinio asmens mokestinės nepriemokos sumos nelaikomos paslaptyje įstatymuose nustatytais atvejais;
65) informacija, susijusi su mokesčių teisės aktų pažeidimais, kai mokesčių mokėtojo kaltė už mokesčio įstatymo pažeidimus įrodyta.
Mokesčių mokėtojo kaltė laikoma įrodyta, kai mokesčių mokėtojas per įstatymų nustatytus terminus ir tvarka neapskundė mokesčių administratoriaus veiksmų arba kai apskundus mokesčių administratoriaus veiksmus skundą nagrinėjanti institucija savo sprendimu jų nepripažįsta neteisėtais ir tokio sprendimo mokesčių mokėtojas įstatymų nustatytais terminais bei tvarka neapskundė, arba kai skundą nagrinėjančios institucijos sprendimas, nepripažįstantis mokesčių administratoriaus veiksmų neteisėtais, yra galutinis;
6) mokestinių prievolių vykdymo užtikrinimo, mokesčių teisės pažeidimų prevencijos, trečiųjų asmenų informavimo ir jų teisėtų interesų apsaugos užtikrinimo tikslais centrinio mokesčių administratoriaus interneto svetainėje centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka skelbiami šie duomenys (fizinių asmenų atveju duomenys skelbiami atlikus paiešką pagal mokesčių mokėtojo identifikacinius duomenis, leidžiančius vienareikšmiškai identifikuoti asmenį):
a) juridinių asmenų duomenys: juridinio asmens teisinė forma ir jo pavadinimas, juridinio asmens teisinis statusas ir šio teisinio statuso galiojimo pradžios data, juridinio asmens identifikacinis numeris, juridinio asmens interneto svetainės adresas (jeigu juridinis asmuo turi interneto svetainę). Šie juridinių asmenų duomenys gaunami iš Juridinių asmenų registro ir skelbiami tol, kol juridinis asmuo išregistruojamas iš Juridinių asmenų registro.
Kai mokesčių mokėtojas yra investicinis fondas ar pensijų fondas, kuriam mokesčių įstatymuose nustatytos atitinkamos mokestinės prievolės, mutatis mutandis taikomos šio papunkčio nuostatos; 7b) informacija apie mokesčių mokėtojo – juridinio asmens, arba individualia veikla užsiimančio fizinio asmens – atitiktis mokesčių mokėtoją – juridinį asmenį arba individualia veikla užsiimantį fizinį asmenį, kuris neatitinka minimaliems minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijams kriterijų: minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų neatitinkančio juridinio asmens identifikacinis kodas, juridinio asmens pavadinimas, minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų neatitinkančio individualia veikla užsiimančio fizinio asmens vardas ir pavardė, individualios veiklos vykdymo patvirtinimo dokumento numeris, informacija apie veiklos vykdymo teritoriją (vietą), laikotarpis, kuriuo mokesčių mokėtojas bus laikomas neatitinkančiu minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų.
Duomenų skelbimo laikotarpis – terminas, iki kada asmuo laikomas neatitinkančiu minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų;
c) duomenys apie visus asmenis, kurie yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai, ir fizinius asmenis, vykdančius individualią veiklą: visais atvejais skelbiama informacija apie tai, kokiai mokesčių mokėtojų grupei priskiriamas konkretus mokesčių mokėtojas; jeigu pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo statusą turi juridinis asmuo, papildomai skelbiamas juridinio asmens – pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodas ir šio kodo galiojimo pradžios data; jeigu pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo statusą turi fizinis asmuo, papildomai skelbiami šie fizinio asmens duomenys: fizinio asmens, kuris yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas, vardas ir pavardė, pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodas ir data, nuo kada mokesčių mokėtojas yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas; jeigu vykdoma individuali veikla, papildomai skelbiami šie duomenys: fizinio asmens vardas, pavardė, individualios veiklos pažymos numeris, informacija apie individualios veiklos rūšį, o jeigu išduotas verslo liudijimas, papildomai skelbiami šie duomenys: verslo liudijimo galiojimo data, veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, kodas, verslo liudijimo numeris, veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, pavadinimas ir vykdymo teritorija.
Duomenų skelbimo laikotarpis – terminas, iki kada asmuo laikomas neatitinkančiu minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų;
c) duomenys apie visus asmenis, kurie yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai, ir fizinius asmenis, vykdančius individualią veiklą: visais atvejais skelbiama informacija apie tai, kokiai mokesčių mokėtojų grupei priskiriamas konkretus mokesčių mokėtojas; jeigu pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo statusą turi juridinis asmuo, papildomai skelbiamas juridinio asmens – pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodas ir šio kodo galiojimo pradžios data; jeigu pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo statusą turi fizinis asmuo, papildomai skelbiami šie fizinio asmens duomenys: fizinio asmens, kuris yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas, vardas ir pavardė, pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodas ir data, nuo kada mokesčių mokėtojas yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas; jeigu vykdoma individuali veikla, papildomai skelbiami šie duomenys: fizinio asmens vardas, pavardė, individualios veiklos pažymos numeris, informacija apie individualios veiklos rūšį, o jeigu išduotas verslo liudijimas, papildomai skelbiami šie duomenys: verslo liudijimo galiojimo data, veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, kodas, verslo liudijimo numeris, veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, pavadinimas ir vykdymo teritorija. Šie duomenys skelbiami tol, kol asmuo, kuris yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas, netenka pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo statuso, o kai vykdoma individuali veikla, ‒ kol asmuo nutraukia individualią veiklą;
7) mokestinių prievolių vykdymo užtikrinimo, trečiųjų asmenų teisėtų interesų apsaugos užtikrinimo, mokesčių teisės pažeidimų prevencijos tikslais centrinio mokesčių administratoriaus interneto svetainėje centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka skelbiami šie duomenys apie paramos gavėjo statusą įgijusius asmenis (turinčius paramos gavėjo ar meno kūrėjo, turinčio paramos gavėjo statusą, teisinį statusą): juridinio asmens pavadinimas, fizinio asmens vardas ir pavardė, paramos gavėjo statuso suteikimo data, paramos gavėjo identifikacinis numeris (išskyrus fizinio asmens kodą) ir savivaldybė, kurioje yra (veikia) šis paramos gavėjas, individualios veiklos vykdymo patvirtinimo dokumento (individualios veiklos pažymos, verslo liudijimo) numeris, informacija apie tai, ar fizinis asmuo turi pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo statusą, informacija apie tai, kokiai mokesčių mokėtojų grupei priskiriamas konkretus mokesčių mokėtojas.
Fizinių asmenų atveju duomenys skelbiami atlikus paiešką pagal mokesčių mokėtojo identifikacinius duomenis, leidžiančius vienareikšmiškai identifikuoti asmenį. Šie duomenys skelbiami tol, kol asmuo netenka paramos gavėjo statuso;
8) kita pagal Lietuvos Respublikos įstatymus paslaptimi nelaikoma informacija.“ part_5cd4e302887f42218553df5740da8a0c_end part_b84a06e8e0c54a5e8897a2e3a4de0c94_end part_082473a92e8e4023bbacc6a69b4e36d8_end part_68bb344eb0a34d9ab722e3275739421c
Pakeisti 39 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos institucijos pateiktą informaciją naudoja apmokestinimo, taip pat teisės pažeidimų mokesčių srityje tyrimo tikslais.
Mokesčių administratorius gali leisti minėtoms institucijoms perduoti jo pateiktą informaciją teismams ir teisėsaugos institucijoms, taip pat trečiųjų valstybių mokesčių administracijoms (kompetentingoms institucijoms), jei tai reikalinga apmokestinimo arba teisės pažeidimų mokesčių srityje tyrimo tikslais. Mokesčių administratorius gali duoti rašytinį sutikimą užsienio valstybių mokesčių administracijoms (kompetentingoms institucijoms) perduoti jo pateiktą informaciją tų užsienio valstybių teismams ar kitiems subjektams, taip pat trečiųjų valstybių mokesčių administracijoms (kompetentingoms institucijoms), jeigu tokia galimybė numatyta Lietuvos Respublikos sudarytose tarptautinėse sutartyse, susitarimuose ar Europos Sąjungos teisės aktuose ir jeigu tokia informacija reikalinga šių subjektų funkcijoms atlikti.“
Pakeisti 40¹ straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui arba individualia veikla užsiimančiam asmeniui per paskutinius vienus metus iki jo vertinimo dienos nebuvo paskirta 1 500 eurų ar didesnė bauda už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95, 96¹, 99, 127, 132, 134, 137, 142, 143, 150, 151, 158, 159, 160, 161, 162, 163, 164, 165, 166, 167, 168, 169, 170, 171, 172, 173, 174, 176, 187, 188, 188¹, 188³, 189, 190, 191, 192, 193, 195, 198, 205, 207, 207¹, 208, 209, 210, 211, 212, 213, 214, 215, 218, 223, 362¹, 505, 546 straipsniuose.“
Pakeisti 40¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„40¹ straipsnis. Minimalūs patikimo mokesčių mokėtojo kriterijai
1.
Laikoma, kad mokesčių mokėtojas – juridinis asmuo arba individualia veikla užsiimantis fizinis asmuo – atitinka minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus, kai:
1) juridiniam asmeniui arba individualia veikla užsiimančiam fiziniam asmeniui per paskutinius trejus 3 metus iki jo vertinimo dienos įsigaliojusiu sprendimu pagal šį Įstatymą ar specialiuosius mokesčių įstatymus nebuvo skirta bauda už pajamų neįtraukimą į apskaitą, įsigaliojusiu sprendimu nebuvo skirta bauda už į buhalterinę apskaitą neįtraukto darbo užmokesčio mokėjimą, įsigaliojusiu sprendimu nebuvo skirta bauda už nepagrįstą pridėtinės vertės mokesčio atskaitą ir (arba) leidžiamų atskaitymų didinimą dėl į buhalterinę apskaitą įtrauktų apskaitos dokumentų, kuriuose įformintos tikrovėje nevykdytos arba kitomis, negu nurodyta, sąlygomis vykdytos ūkinės operacijos, įsigaliojusiu sprendimu nebuvo skirta bauda už juridinio asmens vadovo ar kitų atsakingų asmenų arba individualia veikla užsiimančio asmens privačių poreikių tenkinimą juridinio asmens lėšomis arba su individualia veikla susijusiomis lėšomis, įsigaliojusiu sprendimu nebuvo skirta bauda už paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ir dėl bent vieno iš padarytų šių pažeidimų nebuvo apskaičiuota daugiau kaip 15 000 eurų mokesčių ir
2) juridinis asmuo arba individualia veikla užsiimantis fizinis darbdavys ar kitas atsakingas asmuo per paskutinius trejus 3 metus iki jo vertinimo dienos pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą įsigaliojusiu sprendimu nebuvo baustas už nelegalų darbą, ir
3) juridinis asmuo ir (ar) jo vadovas arba individualia veikla užsiimantis asmuo per paskutinius trejus 3 metus iki jo vertinimo dienos įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu nebuvo nuteistas už sukčiavimą, neteisėtą praturtėjimą, nusikalstamą veiką ekonomikai ir verslo tvarkai, nusikalstamą veiką finansų sistemai, ir
4) juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui arba individualia veikla užsiimančiam asmeniui per paskutinius vienus metus iki jo vertinimo dienos nebuvo paskirta 1 500 eurų ar didesnė bauda už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių Administracinių nusižengimų kodekso 95, 96¹, 99, 127, 132, 134, 137, 142, 143, 150, 151, 158, 159, 160, 161, 162, 163, 164, 165, 166, 167, 168, 169, 170, 171, 172, 173, 174, 176, 187, 188, 188¹, 188³, 189, 190, 191, 192, 193, 195, 198, 205, 207, 207¹, 208, 209, 210, 211, 212, 213, 214, 215, 218, 223, 362¹, 505, 546 straipsniuose.
Laikoma, kad mokesčių mokėtojas – juridinis asmuo arba individualia veikla užsiimantis fizinis asmuo – atitinka minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus, kai:
1) juridiniam asmeniui arba individualia veikla užsiimančiam fiziniam asmeniui per paskutinius trejus 3 metus iki jo vertinimo dienos įsigaliojusiu sprendimu pagal šį Įstatymą ar specialiuosius mokesčių įstatymus nebuvo skirta bauda už pajamų neįtraukimą į apskaitą, įsigaliojusiu sprendimu nebuvo skirta bauda už į buhalterinę apskaitą neįtraukto darbo užmokesčio mokėjimą, įsigaliojusiu sprendimu nebuvo skirta bauda už nepagrįstą pridėtinės vertės mokesčio atskaitą ir (arba) leidžiamų atskaitymų didinimą dėl į buhalterinę apskaitą įtrauktų apskaitos dokumentų, kuriuose įformintos tikrovėje nevykdytos arba kitomis, negu nurodyta, sąlygomis vykdytos ūkinės operacijos, įsigaliojusiu sprendimu nebuvo skirta bauda už juridinio asmens vadovo ar kitų atsakingų asmenų arba individualia veikla užsiimančio asmens privačių poreikių tenkinimą juridinio asmens lėšomis arba su individualia veikla susijusiomis lėšomis, įsigaliojusiu sprendimu nebuvo skirta bauda už paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ir dėl bent vieno iš padarytų šių pažeidimų nebuvo apskaičiuota daugiau kaip 15 000 eurų mokesčių ir
2) juridinis asmuo arba individualia veikla užsiimantis fizinis darbdavys ar kitas atsakingas asmuo per paskutinius trejus 3 metus iki jo vertinimo dienos pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą įsigaliojusiu sprendimu nebuvo baustas už nelegalų darbą, ir
3) juridinis asmuo ir (ar) jo vadovas arba individualia veikla užsiimantis asmuo per paskutinius trejus 3 metus iki jo vertinimo dienos įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu nebuvo nuteistas už sukčiavimą, neteisėtą praturtėjimą, nusikalstamą veiką ekonomikai ir verslo tvarkai, nusikalstamą veiką finansų sistemai, ir
4) juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui arba individualia veikla užsiimančiam asmeniui per paskutinius vienus metus iki jo vertinimo dienos nebuvo paskirta 1 500 eurų ar didesnė bauda už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių Administracinių nusižengimų kodekso 95, 96¹, 99, 127, 132, 134, 137, 142, 143, 150, 151, 158, 159, 160, 161, 162, 163, 164, 165, 166, 167, 168, 169, 170, 171, 172, 173, 174, 176, 187, 188, 188¹, 188³, 189, 190, 191, 192, 193, 195, 198, 205, 207, 207¹, 208, 209, 210, 211, 212, 213, 214, 215, 218, 223, 362¹, 505, 546 straipsniuose. 2.
2Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų fizinio asmens duomenų, kuriems taikytinas 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1), valdytoja yra Valstybinė mokesčių inspekcija, šie duomenys tvarkomi ir naudojami šio Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 7, 9, 10, 11, 16, 17 ir, 19 ir 21 punktuose bei 26 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 7, 8, 9, 10, 11 ir, 12 ir 13 punktuose nurodytoms mokesčių administratoriaus funkcijoms atlikti ir 33 straipsnyje nurodytoms teisėms įgyvendinti, taip pat siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindus, įgyvendinimą bei siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 13 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių paramos gavėjo statuso suteikimą ir panaikinimą, įgyvendinimą. Fizinio asmens duomenų tvarkymo terminas yra 10 metų. 3. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje.“
part_015b8f38cfbd4cdfadb0fc12d6386434_end
Papildyti Įstatymą 61³ straipsniu:
„61³ straipsnis. Platformų operatorių teikiama informacija
1Duomenis teikiantys platformų operatoriai privalo kaupti ir kartą per metus už praėjusius kalendorinius metus Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti informaciją apie platformas naudojančių pardavėjų pajamas, gaunamas iš tam tikros veiklos, kurią vykdyti buvo sudarytos sąlygos platformoje, atliktus sandorius ir kitą informaciją, susijusią su mokesčių apskaičiavimu ir deklaravimu, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus (toliau – informacija apie pardavėjus). 2.
2Šiame straipsnyje:
1) platformos operatoriumi laikomas subjektas, kuris su pardavėjais sudaro naudojimosi platforma ar jos dalimi sutartį;
2) duomenis teikiančiu platformos operatoriumi laikomas platformos operatorius, kuris atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
a) jis yra Lietuvos apmokestinamasis vienetas;
b) jis yra įsisteigęs pagal Lietuvos Respublikos įstatymus;
c) jo nuolatinis valdymo organas yra Lietuvos Respublikoje;
d) jis turi nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikoje;
e) jis yra užsienio, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, platformos operatorius, kuris sudaro sąlygas pardavėjams vykdyti tam tikrą veiklą Europos Sąjungoje (toliau – užsienio platformos operatorius);
3) platforma laikoma bet kokia programinė įranga, įskaitant interneto svetainę arba jos dalį, ir taikomosios programos (įskaitant mobiliąsias programėles), kuriomis gali naudotis platformos naudotojai ir kuriomis pardavėjai gali susisiekti su kitais platformos naudotojais, siekdami vykdyti tam tikrą veiklą. Platforma taip pat laikoma bet kokia su tam tikra veikla susijusi atlygio rinkimo ir mokėjimo priemonė.
Platforma neapima programinės įrangos, kuria sudaroma galimybė tik tvarkyti su tam tikra veikla susijusius mokėjimus, tam tikrą veiklą įtraukti į skelbiamus veiklų sąrašus arba ją reklamuoti, nukreipti arba persiųsti platformos naudotojus į platformą;
4) pardavėju laikomas platformos naudotojas, kuris, neatsižvelgiant į tai, ar jis fizinis asmuo, ar subjektas, yra užsiregistravęs platformoje ir vykdo tam tikrą veiklą arba kuriam sumokamas arba įskaitomas su tam tikra veikla susijęs atlygis;
5) tam tikra veikla laikoma veikla, už kurią pardavėjui mokamas atlygis arba įskaitomas bet kokios rūšies užmokestis, kurio suma yra žinoma arba pagrįstai galima manyti, kad yra žinoma, platformos operatoriui, kurios pardavėjas nevykdo kaip platformos operatoriaus darbuotojas ar susijęs platformos operatoriaus subjektas ir kuri priskiriama vienai iš šių veiklų:
a) nekilnojamojo turto nuoma;
b) asmeninės paslaugos;
c) prekių pardavimas;
d) transporto priemonių nuoma;
6) asmenine paslauga laikoma paslauga, kurią teikdami vienas ar keli nepriklausomai arba subjekto vardu veikiantys fiziniai asmenys atlieka darbą tam tikrą laiką arba kol įvykdo užduotį ir kuri platformos naudotojo užsakymu teikiama arba internetu, arba fiziškai ne internetu po to, kai buvo sudarytos sąlygos tą paslaugą teikti naudojantis platforma;
7) subjektu laikomas juridinis asmuo arba bet kurios kitos teisinės ir (arba) veiklos formos asmuo, išskyrus fizinį asmenį. 3. Pradėjęs užsienio platformos operatoriaus veiklą, duomenis teikiantis užsienio platformos operatorius privalo būti užsiregistravęs centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka.
Jeigu duomenis teikiantis užsienio platformos operatorius nevykdo pareigos registruotis arba jeigu jo registracija buvo panaikinta, ir Europos Sąjungos valstybės narės koordinuodamos veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti registravimosi ir informacijos teikimo reikalavimų vykdymą, be kita ko, sutaria neleisti duomenis teikiančiam užsienio platformos operatoriui veikti Europos Sąjungoje, Valstybinė mokesčių inspekcija atlieka poveikio vertinimą ir priima sprendimą, kuriuo duoda interneto prieigos paslaugų teikėjams privalomą nurodymą panaikinti galimybę pasiekti duomenis teikiančio užsienio platformos operatoriaus interneto svetainę iki tol, kol užsienio platformos operatorius įvykdo pareigą užsiregistruoti arba iš naujo užsiregistruoja, jeigu jo registracija buvo panaikinta. Priėmusi šį sprendimą Valstybinė mokesčių inspekcija kreipiasi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu patvirtinti sprendimą. Prašyme dėl sprendimo patvirtinimo turi būti nurodytas įtariamą pažeidimą padariusio platformos operatoriaus pavadinimas, jeigu jis žinomas, įtariamo pažeidimo pobūdis, interneto svetainės, prie kurios prašoma panaikinti prieigą, tikslus adresas. Vilniaus apygardos administracinis teismas prašymą dėl sprendimo patvirtinimo išnagrinėja ir priima motyvuotą nutartį prašymą patenkinti arba atmesti. Prašymas dėl sprendimo pavirtinimo turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 15 dienų nuo prašymo pateikimo momento. Jeigu Valstybinė mokesčių inspekcija nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi atmesti prašymą, ji turi teisę per 7 dienas nuo tokios nutarties priėmimo dienos apskųsti šią nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties atmesti prašymą ne vėliau kaip per 7 dienas nuo Valstybinės mokesčių inspekcijos skundo gavimo dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas vykdomas tik jį patvirtinus. Šis patvirtintas sprendimas skelbiamas Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje. 4. Jeigu duomenis teikiantis platformos operatorius, išskyrus užsienio platformos operatorių, nevykdo pareigos teikti informaciją apie pardavėjus pagal šį straipsnį, Valstybinė mokesčių inspekcija po dviejų iš eilės platformos operatoriui pateiktų priminimų, ne vėliau kaip per 90 dienų, bet ne anksčiau kaip po 30 dienų nuo antrojo priminimo dienos, priima sprendimą, kuriuo duoda interneto prieigos paslaugų teikėjams privalomą nurodymą panaikinti galimybę pasiekti platformos operatoriaus interneto svetainę, kol platformos operatorius pašalins pažeidimą. 30 dienų laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai platformos operatoriui buvo pateiktas antrasis priminimas. Šis sprendimas turi būti patvirtintas Vilniaus apygardos administracinio teismo šio straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka. Šis sprendimas vykdomas tik jį patvirtinus. Patvirtintas sprendimas taip pat paskelbiamas Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje. 5. Duomenis teikiantis platformos operatorius privalo užtikrinti informacijos apie pardavėjus kaupimą, jos tikrinimą ir pateikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Jeigu pardavėjas, gavęs duomenis teikiančio platformos operatoriaus prašymą pateikti informaciją ir 2 kartus iš eilės įspėtas dėl nepateiktos informacijos, per 60 dienų nuo pirmojo įspėjimo gavimo dienos nepateikia reikalaujamos informacijos, duomenis teikiantis platformos operatorius privalo panaikinti pardavėjo paskyrą ir neleisti pardavėjui iš naujo registruotis platformoje arba sustabdyti atlygio pardavėjui mokėjimą, kol pardavėjas pateiks prašomą informaciją. 60 dienų laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai pardavėjui buvo pateiktas pirmasis priminimas. 6. Duomenis teikiantys platformų operatoriai privalo kaupti informaciją apie veiksmus, kurių ėmėsi įgyvendindami šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus, susijusius su informacijos apie pardavėjus kaupimu, tikrinimu ir teikimu Valstybinei mokesčių inspekcijai, ir saugoti šią informaciją 5 metus nuo kalendorinių metų, kuriais tie veiksmai vykdomi, pabaigos. 7. Duomenis teikiantys platformų operatoriai privalo pardavėjus informuoti pardavėjus apie atlygį, apie kurį pranešta Valstybinei mokesčių inspekcijai. 8. Šio straipsnio nuostatos netaikomos platformų operatoriams, kurių platformos verslo modelis yra toks, kad jie neturi praneštinos informacijos apie pardavėjus, taip pat užsienio platformų operatoriams, kai automatiškai keičiamasi informacija apie pardavėjus pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar susitarimus. 9. 9.
9Nereikalaujama, kad duomenis teikiantis platformos operatorius pateiktų informaciją apie šiuos pardavėjus: viešojo sektoriaus subjektą (įskaitant Vyriausybę, politinį padalinį arba valstybės subjektą), subjektą, kurio akcijomis reguliariai prekiaujama pripažintoje vertybinių popierių rinkoje arba kuris susijęs su subjektu, kurio akcijomis reguliariai prekiaujama pripažintoje vertybinių popierių rinkoje, subjektą, kuriam platformos operatorius per metus daugiau kaip 2 000 kartų sudarė sąlygas vykdyti nekilnojamojo turto nuomą arba kuriam platformos operatorius mažiau kaip 30 kartų sudarė sąlygas vykdyti prekių pardavimą ir kuriam per metus sumokėta arba įskaityta atlygio suma neviršija 2 000 eurų. 10. Centrinis mokesčių administratorius, atsižvelgdamas į Direktyvos 2011/16/ES ir Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar susitarimuose dėl automatinių informacijos apie platformose vykdomas veiklas mainų nuostatas, nustato šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų vykdymą, be kita ko, detalizuoja, kokiais atvejais platformų operatoriai neturi teikti informacijos, taip pat apie kuriuos pardavėjus nereikia teikti informacijos Valstybinei mokesčių inspekcijai, nustato duomenis teikiančių platformų operatorių atliekamas procedūras, kuriomis siekiama nustatyti pardavėjus, informacijos teikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai tvarką, privalomos pateikti informacijos apie pardavėjus apimtį, duomenis teikiančio užsienio platformos operatoriaus registravimosi ir išregistravimo atvejus, tvarką ir terminus, taisykles, kuriomis duomenis teikiantys platformų operatoriai įpareigojami pardavėjus informuoti pardavėjus apie atlygį, apie kurį pranešta Valstybinei mokesčių inspekcijai.“
Pakeisti 87 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9.
Mokesčių administratorius, per šio straipsnio 7 dalyje nurodytą terminą negrąžinęs mokesčio permokos sumos, mokesčių mokėtojo naudai skaičiuoja palūkanas, kurių dydis lygus praėjusio kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinio vidurkio dydžiui šio Įstatymo 88 straipsnio 5 dalyje nustatytoms palūkanoms, mokamoms pagal mokestinės paskolos sutartis, iki ši mokesčio permoka bus mokesčių mokėtojui grąžinta. Mokesčių mokėtojo naudai palūkanos neskaičiuojamos, kai vykdomos dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo procedūros, numatytos Lietuvos Respublikos sudarytose ir taikomose dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse, Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatyme, Konvencijoje 90/436/EEB dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną arba Daugiašalėje konvencijoje. Šiuo atveju palūkanos neskaičiuojamos laikotarpiu nuo kreipimosi dėl dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo procedūrų iki šių procedūrų pabaigos, tačiau jeigu pasibaigus dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo procedūroms mokesčių mokėtojo prievolė sumažėja, jam proporcingai grąžinamos visos, jei jų buvo, sumokėtos ar išieškotos baudų, delspinigių ar palūkanų pagal mokestinės paskolos sutartį sumos.“
Pakeisti 88 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Už suteiktą mokestinę paskolą mokamos palūkanos, kurių dydį, kuris visais atvejais negali būti mažesnis už nulį, ir apskaičiavimo tvarką nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į praėjusio kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinį vidurkį paskutinės darbo dienos Vyriausybės vertybinio popieriaus, kurio išpirkimo laikotarpis artimiausias 12 mėnesių laikotarpiui, pelningumą antrinės vertybinių popierių apyvartos, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme (toliau – antrinė vertybinių popierių apyvarta), rinkoje. Jeigu kitas palūkanų dydis nenustatytas, taikomas paskutinis finansų ministro nustatytas palūkanų dydis. Mokesčių mokėtojui laiku nesumokėjus įmokų pagal mokestinės paskolos sutartimi patvirtintą mokėjimo grafiką, skaičiuojamos padidintos palūkanos, o nesumokėjus palūkanų pagal mokestinės paskolos sutartį – palūkanų delspinigiai. Padidintos palūkanos ir palūkanų delspinigiai skaičiuojami iki tos dienos, kol atitinkamos sumos yra sumokamos (įskaitomos). Padidintų palūkanų ir palūkanų delspinigių dydis yra lygus delspinigių už laiku nesumokėtą mokestį dydžiui.“
Pakeisti 99 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „99 straipsnis. Delspinigių dydis Delspinigių dydį, kuris visais atvejais negali būti mažesnis už nulį, ir jo apskaičiavimo tvarką nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į praėjusio kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinį vidurkį paskutinės darbo dienos Vyriausybės vertybinio popieriaus, kurio išpirkimo laikotarpis artimiausias 12 mėnesių laikotarpiui, pelningumą antrinės vertybinių popierių apyvartos rinkoje. Delspinigių dydis nustatomas minėtąją palūkanų normą minėtąjį dydį padidinus 7 10 procentiniaisų punktaisų.
Jeigu kitas delspinigių dydis nenustatytas, taikomas paskutinis finansų ministro nustatytas delspinigių dydis.“
Pakeisti 104² straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Nurodymas atsiskaityti negrynaisiais pinigais gali būti duodamas, jeigu mokesčių mokėtojas arba mokesčių mokėtojo – juridinio asmens vadovas ar jo įgaliotas asmuo, veikdami to juridinio asmens naudai arba interesais, buvo pripažinti kaltais arba jiems buvo paskirta administracinė nuobauda dėl apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo ir (ar) jo realizavimo, nelegalaus darbo, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimo, buhalterinės lėšų ir materialinių vertybių apskaitos taisyklių pažeidimo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą pateikimo ir teistumas neišnykęs ir nepanaikintas arba nuo tos dienos, kurią pasibaigia administracinės nuobaudos vykdymas, nėra praėję daugiau kaip vieni metai, taip pat kai mokesčių administratorius vykdo mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą.“
Pakeisti 126 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Tais atvejais, kai į mokesčių mokėtojo turėtas išlaidas bei kitus mokėjimus, taip pat turto ir pajamų įsigijimo teisėtumą pagrindžiančius šaltinius nėra galimybės atsižvelgti, kadangi dokumentuose trūksta teisės aktuose numatytų rekvizitų numatytos informacijos (duomenų) ir (arba) mokesčių administratorius pagal šiuos dokumentus negali tiksliai identifikuoti juose nurodytų asmenų arba, mokesčių administratoriaus duomenimis, tokie asmenys neegzistuoja, mokesčių administratorius leidžia mokesčių mokėtojui finansų ministro centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka papildyti minėtus dokumentus trūkstamais rekvizitais trūkstama informacija (duomenimis). Šios nuostatos neriboja šio Įstatymo 69 straipsnio 2 dalies taikymo galimybių.“
Pakeisti 139 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„139 straipsnis. Baudos už mokesčių įstatymų pažeidimus
1Jeigu mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 20 iki 50 100 procentų šios trūkstamos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. 2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyta trūkstama mokesčio suma priskaičiuojama dėl mokesčių administratoriaus mokestinio patikrinimo metu nustatytų mokesčių mokėtojo pajamų, kurių gavimo šaltinių mokesčių mokėtojas negali pagrįsti, mokesčių mokėtojui skiriama nuo 50 iki 100 procentų priskaičiuotos trūkstamos mokesčio sumos dydžio bauda. 3. 2.
2Skirdamas konkrečią baudą, jos dydį mokesčių administratorius nustato vadovaudamasis šio Įstatymo 140 straipsnyje nustatytomis baudų skyrimo taisyklėmis. 4. 3. Mokesčių mokėtojui, kuriam už to paties mokesčio įstatymo pažeidimą pagal šį Įstatymą ar specialųjį mokesčio įstatymą per trumpesnį negu šio Įstatymo 68 straipsnyje straipsnio 4 dalyje numatytasis nustatytą atitinkamą mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminą jau buvo paskirta bauda, šio Įstatymo 140 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuota bauda didinama dvigubai. 5. 4. Šio straipsnio 1, 2 ir 4 3 dalyse nustatytos baudos netaikomos, kai mokesčių mokėtojas per mokesčio įstatyme nustatytą terminą nepateikė mokesčio deklaracijos arba kai po mokesčio deklaracijos pateikimo mokesčių administratoriui pastebėjo, kad deklaravo per mažai mokesčio, tačiau iki mokesčių administratoriaus pavedimo patikrinti asmenį išrašymo dienos pateikė mokesčio deklaraciją, o klaidų taisymo atveju – ją patikslino ir pateikė mokesčių administratoriui. Šios dalies nuostatos taip pat taikomos muitinės deklaracijose apskaičiuojamiems mokesčiams. 6. 5. Biudžetinėms įstaigoms, taip pat Lietuvos bankui šio straipsnio 1, 2 ir 4 3 dalyse nustatytos baudos neskiriamos. Šių įstaigų vadovai ir vyriausieji buhalteriai ar kiti už apskaitos tvarkymą atsakingi asmenys, pažeidę mokesčių įstatymų reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka pagal Administracinių nusižengimų kodeksą arba pagal Baudžiamąjį kodeksą.“
1Pakeisti 140 straipsnio 2 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„2.
Mokesčių administratorius už mokesčių įstatymų pažeidimus skiria asmenims baudas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais ir neviršydamas šio Įstatymo 139 straipsnio 1 ir 2 dalyse dalyje nustatytų nustatyto skirtinos baudos dydžių dydžio, o jeigu skirtinos baudos dydžiai dydis nustatyti nustatytas specialiajame mokesčio įstatyme, – neviršydamas jame nustatytų nustatyto skirtinos baudos dydžių dydžio, atsižvelgdamas į:“. 2. Pakeisti 140 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Asmens atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios:
1) pažeidimas padarytas asmeniui siekiant gauti mokestinę naudą, kaip ji suprantama pagal šio Įstatymo 69 straipsnio 1 dalį, ir mokesčiai apskaičiuoti mokesčių administratoriui taikant turinio viršenybės prieš formą principą;
2) mokesčių mokėtojas nevykdo ar netinkamai vykdo savo pareigas pareigų apskaičiuoti mokestį, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ar šias pareigas vykdo netinkamai, taip pat nesilaiko kitų apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir dėl to mokesčių administratorius neturi galimybių apskaičiuoti mokėtinų mokesčių įprastine, tai yra specialiojo mokesčio įstatymo nustatyta, tvarka;
3) kai mokesčių mokėtojas mokesčių administratoriaus nurodytu laiku nepateikia mokesčių administratoriui tinkamų dokumentų apie sandorių ar ūkinių operacijų vertę arba pateikia netinkamus dokumentus ir mokesčių administratorius koreguoja sandorių ar ūkinių operacijų vertę, taikydamas Pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnį arba Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 15 straipsnį;
4) mokesčių mokėtojas, vykdydamas mokestines prievoles, mokestinio patikrinimo metu vengia bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi ir teikti jam aktualią informaciją, dokumentus (jų kopijas) ar paaiškinimus;
5) dėl mokesčių mokėtojo tyčinių veiksmų ar neveikimo padaryta didelė žala valstybės biudžetui, kai nesumokėtų mokesčių dydis viršija 500 bazinių socialinių išmokų dydį, galiojantį priimant sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo;
6) į buhalterinę apskaitą įtraukti juridinės galios neturintys apskaitos dokumentai arba juridinę galią turintys apskaitos dokumentai, kuriuose nurodytomis sąlygomis užfiksuotos ūkinės operacijos realiai neįvyko arba įvyko kitomis, negu nurodyta, sąlygomis.;
7) kai šio Įstatymo nustatyta tvarka mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nustato nesumokėtą mokesčių sumą ir ši suma priskaičiuojama dėl mokesčių administratoriaus mokestinio patikrinimo metu nustatytų mokesčių mokėtojo pajamų, kurių gavimo šaltinių mokesčių mokėtojas negali pagrįsti.“ 3.
Asmens atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios:
1) pažeidimas padarytas asmeniui siekiant gauti mokestinę naudą, kaip ji suprantama pagal šio Įstatymo 69 straipsnio 1 dalį, ir mokesčiai apskaičiuoti mokesčių administratoriui taikant turinio viršenybės prieš formą principą;
2) mokesčių mokėtojas nevykdo ar netinkamai vykdo savo pareigas pareigų apskaičiuoti mokestį, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ar šias pareigas vykdo netinkamai, taip pat nesilaiko kitų apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir dėl to mokesčių administratorius neturi galimybių apskaičiuoti mokėtinų mokesčių įprastine, tai yra specialiojo mokesčio įstatymo nustatyta, tvarka;
3) kai mokesčių mokėtojas mokesčių administratoriaus nurodytu laiku nepateikia mokesčių administratoriui tinkamų dokumentų apie sandorių ar ūkinių operacijų vertę arba pateikia netinkamus dokumentus ir mokesčių administratorius koreguoja sandorių ar ūkinių operacijų vertę, taikydamas Pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnį arba Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 15 straipsnį;
4) mokesčių mokėtojas, vykdydamas mokestines prievoles, mokestinio patikrinimo metu vengia bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi ir teikti jam aktualią informaciją, dokumentus (jų kopijas) ar paaiškinimus;
5) dėl mokesčių mokėtojo tyčinių veiksmų ar neveikimo padaryta didelė žala valstybės biudžetui, kai nesumokėtų mokesčių dydis viršija 500 bazinių socialinių išmokų dydį, galiojantį priimant sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo;
6) į buhalterinę apskaitą įtraukti juridinės galios neturintys apskaitos dokumentai arba juridinę galią turintys apskaitos dokumentai, kuriuose nurodytomis sąlygomis užfiksuotos ūkinės operacijos realiai neįvyko arba įvyko kitomis, negu nurodyta, sąlygomis.;
7) kai šio Įstatymo nustatyta tvarka mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nustato nesumokėtą mokesčių sumą ir ši suma priskaičiuojama dėl mokesčių administratoriaus mokestinio patikrinimo metu nustatytų mokesčių mokėtojo pajamų, kurių gavimo šaltinių mokesčių mokėtojas negali pagrįsti.“
3Pakeisti 140 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) mokesčių administratorius pasirenka skiriamos konkrečios baudos dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio, kuris apskaičiuojamas šio Įstatymo 139 straipsnio 1 ar 2 dalyje (ar specialiajame mokesčio įstatyme) nurodytos trūkstamos mokesčio sumos dydžio baudos minimalų ir maksimalų dydžius sudedant ir gautą rezultatą padalijant pusiau;“.
4Papildyti 140 straipsnį 6 dalimi:
„6. Mokesčių įstatymus solidariai pažeidusiems asmenims muitinė kiekvienam pažeidėjui skiria individualią baudą, kurios dydis siekia 60 procentų vidutinio pagal šio Įstatymo 139 straipsnį apskaičiuoto baudos dydžio, padalyto iš mokesčių įstatymus solidariai pažeidusių asmenų skaičiaus ir patikslinto atsižvelgus į šio Įstatymo 139 straipsnio 2–5 dalių nuostatas. Bendras skiriamos baudos dydis turi atitikti šio Įstatymo 139 straipsnio 1 dalyje nustatytą skirtinos baudos dydį, o jeigu skirtinos baudos dydis nustatytas specialiajame mokesčio įstatyme, – jame nustatytą skirtinos baudos dydį. Jeigu bendras mokesčių įstatymus solidariai pažeidusiems asmenims skirtinos baudos dydis viršija šio Įstatymo 139 straipsnio 1 dalyje ar specialiajame mokesčio įstatyme nustatytą maksimalų skirtinos baudos dydį, šis dydis proporcingai mažinamas kiekvienam mokesčių įstatymus solidariai pažeidusiam asmeniui.“
Pakeisti 164 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Tais atvejais, kai dokumentų įteikti šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais būdais mokesčių mokėtojui neįmanoma (mokesčių mokėtojas (jo atstovas) nerandamas arba duomenų apie mokesčių mokėtojo adresą nėra atitinkamame registre), mokesčių administratorius, siekdamas įteikti dokumentus, Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje (www.vmi.lt) centrinio mokesčių administratoriaus interneto svetainėje paskelbia pranešimą (pranešime nurodomas juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens identifikacinis kodas, fizinio asmens vardas, pavardė, individualios veiklos vykdymo patvirtinimo dokumento (individualios veiklos pažymos, verslo liudijimo) numeris, kvietimo atvykti priežastis; kai mokesčių mokėtojas yra investicinis fondas ir (ar) pensijų fondas, šios nuostatos mutatis mutandis taikomos tiems investicinių fondų ir (ar) pensijų fondų atsakingiems asmenims ar kitiems asmenims, kurie pagal specialiuosius mokesčių įstatymus privalo vykdyti atitinkamas šio mokesčio mokėtojo mokestines prievoles), kuriame mokesčių mokėtojui (jo atstovui) per nustatytą terminą (ne trumpesnį kaip 5 dienos ir ne ilgesnį kaip 20 dienų nuo pranešimo paskelbimo dienos) pasiūloma atvykti pas mokesčių administratorių atsiimti atitinkamo dokumento šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu. Jeigu mokesčių mokėtojas per nustatytą terminą neatvyksta, dokumentas laikomas įteiktu minėto pranešimo paskelbimo Valstybinės mokesčių inspekcijos centrinio mokesčių administratoriaus interneto svetainėje dieną. Šioje dalyje nurodytų procedūrų mokesčių administratorius neprivalo taikyti, jeigu mokesčių mokėtojui įteiktinas centrinio mokesčių administratoriaus sprendimas priimtas išnagrinėjus mokesčių mokėtojo skundą dėl vietos mokesčių administratoriaus priimto sprendimo.
Pranešime nurodytų duomenų skelbimo laikotarpis yra ne ilgesnis kaip pranešime nurodytas laikotarpis mokesčių mokėtojui atvykti pas mokesčių administratorių.“
Pakeisti Įstatymo priedo 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2. 2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinanti Direktyvą 77/799/EEB (OL 2011 L 64, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyva (ES) 2018/822 (OL 2018 L 139, p. 1) 2021 m. kovo 22 d. Tarybos direktyva (ES) 2021/514.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 2, 4, 11, 13, 22 straipsnius, šio straipsnio 3–5 dalis, įsigalioja 2023 m. gegužės 1 d. 2. Šio įstatymo 11, 13 ir 22 straipsniai įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 3. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkas iki 2023 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo, išskyrus šio įstatymo 13 straipsnį, įgyvendinamuosius teisės aktus, iki 2022 m. gruodžio 31 d. – šio įstatymo 13 straipsnio nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Finansų ministras iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 15 ir 16 straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus. 5. Finansų ministras, vadovaudamasis šio įstatymo 15 ir 16 straipsnių nuostatomis, iki 2023 m. balandžio 30 d. nustato už suteiktą mokestinę paskolą taikomą palūkanų normą ir delspinigių dydį, kurie taikomi nuo 2023 m. gegužės 1 d. 6.
6Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos susidariusios mokestinės prievolės dėl įmokų į Garantinį fondą ir socialinio mokesčio baigiamos administruoti pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 7. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytų Mokesčių administravimo įstatymo pažeidimų tyrimui ir baudų už šiuos pažeidimus skyrimui taikomos iki 2023 m. balandžio 30 d. galiojusios Mokesčių administravimo įstatymo 139 ir 140 straipsnių nuostatos.
part_656430bad5bc4c85a0ffe150846778f8 part_af77604c0c3246d69355d1451309d908 Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO NR. IX-2112 2, 3, 12, 13, 25, 26, 32, 33, 38, 39, 40¹, 87, 88, 99, 104², 126, 139, 140, 164 STRAIPSNIŲ, PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 61³ STRAIPSNIU ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO NR. IX-2112 2, 40¹, 81 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 61³ STRAIPSNIU ĮSTATYMO NR. XIV-761 PAVADINIMO, 3 IR 5 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 2 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO , LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 12, 29, 208, 210, 211, 426, 450, 589, 611 STRAIPSNIŲ, PRIEDO PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 188³ IR 217²STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-751 123 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO NR. VIII-2043 2 IR 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖKŪROS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. XI-2220 20 IR 24⁴ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS LAIKINOJO SOCIALINIO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. X-231 PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-675 31 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 18¹ STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslas ir uždaviniai
1.1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 3, 12, 13, 25, 26, 32, 33, 38, 39, 40¹, 87, 88, 99, 104², 126, 139, 140 ir 164 straipsnių pakeitimo, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61³ straipsniu įstatymo projektas (toliau – Projektas), Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 40¹, 81 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61³ straipsniu įstatymo Nr.
XIV-761 pavadinimo, 3 ir 5 straipsnių pakeitimo ir 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 123 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – PVMĮ projektas), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12, 29, 208, 210, 211, 426, 450, 589, 611 straipsnių pakeitimo, priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 217²ir 188³ straipsniais įstatymo projektas (toliau – ANK projektas), Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – SEAKĮ projektas), Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 20 ir 24⁴ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – TPĮ projektas), Lietuvos Respublikos laikinojo socialinio mokesčio įstatymo Nr. X-231 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (toliau – LSMĮ projektas), Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18¹ straipsnio pakeitimo projektas (toliau – KTK projektas) (toliau kartu – įstatymų projektai) parengti siekiant perkelti 2021 m. kovo 22 d. Tarybos direktyvą (ES) 2021/514, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje (toliau – Direktyva (ES) 2021/514), į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę, taip pat įgyvendinant Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr.
155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“ (toliau – Vyriausybės programos planas), ir Šešėlinę ekonomiką ir pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį mažinančių veiksmų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 1K-317 „Dėl Šešėlinę ekonomiką ir pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį mažinančių veiksmų plano patvirtinimo“ (toliau – Šešėlinę ekonomiką mažinančių veiksmų planas), priemones bei Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ 6 komponento „Veiksmingas viešasis sektorius ir prielaidos atsitiesti po pandemijos“ 7 reformą „Mokestinių prievolių vykdymo gerinimas“, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutarimo Nr. KT67-N6/2021 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, susijusių su mokesčių teisinio reguliavimo pakeitimais, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – LRKT nutarimas) sprendimus ir atsižvelgiant į nustatytas aktualias teorinio ir praktinio pobūdžio problemas mokesčių administravimo srityje ir poreikį šias problemas spręsti keičiant Lietuvos Respublikos įstatymus. Dėl Projekto nuostatų, susijusių su platformų operatorių pareigomis, pažymėtina, kad sąžiningas, veiksmingas ir tvarus apmokestinimas yra svarbus siekiant, kad Europos Sąjungos valstybės narės gautų mokestinių pajamų. Todėl 2020 m. liepos 15 d. Europos Komisija priėmė naują mokesčių teisės aktų paketą – Europos Sąjungos ekonomikos atsigavimą remiančių sąžiningo ir paprasto apmokestinimo dokumentų rinkinį.
Šiuo dokumentų rinkiniu stiprinama kova su piktnaudžiavimu mokesčiais, padedama mokesčių administracijoms neatsilikti nuo nuolat kintančios ekonomikos ir mažinama administracinė našta asmenims ir įmonėms. Mokesčių teisės aktų rinkinį sudarė 3 atskiros, tačiau viena kitą papildančios iniciatyvos, tarp kurių – pasiūlymas peržiūrėti 2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyvą 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje. Projektas parengtas siekiant užtikrinti Direktyvos (ES) 2021/514 perkėlimą į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę, nustatant skaitmeninių platformų operatoriams pareigą teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) informaciją apie pardavėjus, gaunančius pajamų iš veiklos, kurią vykdyti buvo sudarytos sąlygos platformoje. Plečiantis ekonomikos skaitmeninimui dėl skaitmeninių platformų pobūdžio ir lankstumo mokesčių administratorius gali neturėti informacijos apie per platformas veikiančius asmenis ir apie jų pajamas, gaunamas iš tarpininkaujant skaitmeninėms platformoms vykdomos veiklos. Projektu, visų pirma, sprendžiama ribotos informacijos apie per skaitmenines platformas uždirbtus pinigus teikimo mokesčių administratoriui problema. Informacijos trūkumas mokesčių administratoriui nesudaro sąlygų užtikrinti lygiaverčio mokestinių prievolių vykdymo, o tai kuria palankesnes sąlygas per platformas veikiantiems asmenims nei kitiems asmenims, kurie nevykdo veiklos naudodamiesi skaitmeninėmis platformomis. Ši problema tampa dar aktualesnė dėl skaitmeninių platformų tarpvalstybinio pobūdžio, nes pajamų gaunama ir per kitose valstybėse įsteigtas skaitmenines platformas.
Kai pajamų srautai eina per kitose jurisdikcijose įsteigtas skaitmenines platformas, Europos Sąjungos valstybių narių mokesčių administratoriai dėl teisinių apribojimų ne visada gali keistis duomenimis arba gauti prieigą prie kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje veikiančio platformų operatoriaus turimų duomenų. Europos Sąjungos valstybėms narėms pradėjus taikyti Direktyvos (ES) 2021/514 nuostatas bus užtikrinta, kad visoje vidaus rinkoje taikomi standartizuoti informacijos teikimo reikalavimai ir automatiniu būdu keičiamasi informacija apie skaitmeninių platformų pardavėjų pajamas. Tai ne tik leis mokesčių administratoriams nustatyti situacijas, kai turėtų būti mokamas mokestis, bet ir sumažins platformų operatoriams tenkančią administracinę naštą. Sukuriant sąlygas mokesčių administratoriui gauti informaciją apie per platformas veikiančius asmenis ir jų gaunamas pajamas ir ja dalytis, užtikrinamos vienodos veikimo sąlygos ir tai, kad kiekvienas moka jam priklausančių mokesčių dalį. Platformų operatorių patiriamos administracinės ir reikalavimų laikymosi išlaidos taip pat turėtų būti mažesnės nei laikantis skirtingų nacionalinių ataskaitų teikimo reikalavimų. Atsižvelgdama į tai, kad mokesčių administratoriai visame pasaulyje susiduria su iššūkiais, susijusiais su nuolat augančia skaitmeninių platformų ekonomika, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (toliau – EBPO) parengė Platformų operatorių informacijos teikimo pavyzdines taisykles pardavėjų, veikiančių dalijimosi ir trumpų projektų ekonomikoje, atžvilgiu (toliau – pavyzdinės taisyklės). Direktyvoje (ES) 2021/514 pateiktos platformų operatorių duomenų teikimo taisyklės remiasi EBPO rengtomis pavyzdinėmis taisyklėmis.
Tad šios direktyvos nuostatas perkėlus į nacionalinę teisę būtų įgyvendintos tiek Europos Sąjungos teisės aktuose įtvirtintos taisyklės, tiek EBPO parengtos pavyzdinės taisyklės, kas leistų Lietuvai prisijungus prie atitinkamų tarptautinių sutarčių gauti informaciją apie mokesčių mokėtojus iš nacionalinių platformų operatorių ir Europos Sąjungos valstybėse narėse veikiančių platformų operatorių, taip pat mokesčių administratoriui būtų prieinama informacija ir apie pardavėjus, veikiančius platformose už Europos Sąjungos ribų. Projektas parengtas siekiant įgyvendinti Direktyvos (ES) 2021/514 nuostatas, todėl Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – MAĮ) turi būti papildytas nuostatomis dėl platformų operatorių atliekamo informacijos apie platformoje veikiančius ir ją naudojančius pardavėjus kaupimo ir tikrinimo, taip pat dėl šios informacijos pateikimo mokesčių administratoriui bei kitų su šios informacijos teikimu susijusių procedūrų. Atkreiptinas dėmesys, kad Projektu įgyvendinama Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, X prioriteto 10.3 krypties 10.3.3 darbo priemonė „Parengti ir priimti Mokesčių administravimo įstatymo pataisas ir numatyti duomenų iš skaitmeninių prekybos ir paslaugų teikimo platformų bei mokėjimo tarpininkų gavimą, kartu įgyvendinti ES teisės aktų nuostatas“. Projektas susijęs ir su Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ 6 komponento „Veiksmingas viešasis sektorius ir prielaidos atsitiesti po pandemijos“ 7 reformos „Mokestinių prievolių vykdymo gerinimas“ įgyvendinimu.
Projektu taip pat įgyvendinama Šešėlinę ekonomiką ir pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį mažinančių veiksmų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 1K-317 „Dėl Šešėlinę ekonomiką ir pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį mažinančių veiksmų plano patvirtinimo“, priemonė – sudaryti teisines prielaidas duomenims iš skaitmeninių prekybos ir paslaugų teikimo platformų gauti. 1.2. Įstatymų projektų tikslai. Įstatymų projektais siekiama skatinti savanorišką mokesčių mokėjimą, užtikrinant tinkamą mokesčių mokėtojų teisių apsaugą ir lygybę, bei užkardyti mokestinius pažeidimus, įtvirtinant proporcingą atsakomybę ir priemones šiems pažeidimams nustatyti. 1.3.
1.3. Įstatymų projektų uždaviniai:
Įstatymų projektus parengė Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento (direktorė Jūratė Laurikėnaitė) Mokesčių ir muitų administravimo skyriaus (vedėja Ramunė Fabijonavičiutė) patarėjas Egidijus Vizgirda (tel. (8 5) 239 0228), patarėja Brigita Bačiulytė (tel. (8 5) 239 0284) ir Valstybės iždo departamento (direktorė Rasa Kavolytė) Skolinimosi ir investavimo skyriaus (vedėja Toma Sasnauskienė) patarėjas Edmundas Kiškis (tel. (8 5) 239 0176). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai 3.1. Projektas. 3.1.1. Baudų skyrimo taisyklės. 3.1.1.1.
3.1.1.1. Baudų apskaičiavimo ir skyrimo taisyklės. Mokesčių įstatymų pažeidimais asmenys gali padaryti didelę žalą valstybei, tačiau tai, kad MAĮ 139 straipsnyje nustatytos nedidelės baudos („nuo 10 iki 50 procentų šios trūkstamos mokesčio sumos dydžio bauda“), o šių baudų amplitudė yra pakankamai siaura, neleidžia asmenims skirti individualizuotų (atitinkančių konkrečias mokesčių įstatymų pažeidimų aplinkybes) baudų. Paminėtini tokie pat trūkumai ir dėl MAĮ 139 straipsnio 2 dalyje nustatytų didesnių baudų – neleidžiama skirti mokesčių įstatymų pažeidimus padariusiems asmenims individualizuotų baudų: a) siaura skirtinų baudų amplitudė; b) aukšta minimali skirtinos baudos riba (50 procentų priskaičiuotos trūkstamos mokesčio sumos dydžio bauda) įpareigoja skirti didelę baudą ir tais atvejais, kai vertinant padarytą mokesčių įstatymo pažeidimą nustatytos kelios lengvinančios aplinkybės, tačiau nėra nustatyta nė viena sunkinanti aplinkybė; c) baigtinis sąrašas atvejų, kai asmens padaryti mokesčių įstatymų pažeidimai yra laikomi pavojingesniais, neleidžia mokesčių administratoriui skirti asmenims individualizuotų (tarp jų – ir didesnių) baudų, kai padaryti pažeidimai objektyviai yra pavojingesni, tačiau MAĮ 139 straipsnio 2 dalyje tokie mokesčių įstatymų pažeidimai nėra įvardyti tiesiogiai. Dėl šių priežasčių tikslinga MAĮ 139 straipsnyje įteisinti platesnę, universalią, asmenims skirtinų baudų amplitudę ir didesnes skirtinas maksimalias baudas, kas mokesčių administratoriui suteiktų teisinius įgaliojimus skirti individualizuotas baudas, kurios būtų proporcingos padarytam mokesčių įstatymų pažeidimui, todėl būtų efektyvesnės mokesčių įstatymų pažeidimų prevencijai. 3.1.1.2. MAĮ nenustatyta, kokios individualios baudos skiriamos tais atvejais, kai už muitų įstatymų pažeidimų padarymą teisiškai yra atsakingi keli asmenys (solidarioji teisinė atsakomybė). 3.1.1.3.
3.1.1.3. Mokesčių administratorius, skirdamas baudą, turi įvertinti, ar asmens veikoje yra lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Skirtingai nuo lengvinančių aplinkybių, sunkinančių aplinkybių sąrašas, nustatytas (įteisintas) MAĮ 140 straipsnio 4 dalyje, yra baigtinis. Aktualu tai, kad: (a) siūlytina MAĮ 139 straipsnyje įteisinti platesnę, universalią, asmenims skirtinų baudų amplitudę ir didesnes asmenims skirtinas maksimalias baudas, kartu naikinant MAĮ 139 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad jeigu „trūkstama mokesčio suma priskaičiuojama dėl mokestinio patikrinimo metu nustatytų mokesčių mokėtojo pajamų, kurių gavimo šaltinių mokesčių mokėtojas negali pagrįsti, mokesčių mokėtojui skiriama nuo 50 iki 100 procentų priskaičiuotos trūkstamos mokesčio sumos dydžio bauda“; kartu tikslinga pasiūlyti MAĮ 139 straipsnio 2 dalyje nustatytą kvalifikuotą mokesčių įstatymų pažeidimų sudėtį perkelti į sunkinančių aplinkybių sąrašą; (b) sunkinančių aplinkybių sąrašą tikslinga praplėsti kitomis sunkinančiomis aplinkybėmis, nustatant, kad sunkinančiomis aplinkybėmis laikytini atvejai, kai į apskaitą įtraukti juridinę galią turintys apskaitos dokumentai, kuriuose užfiksuotos operacijos įvyko kitomis, negu nurodyta, sąlygomis; pažeidimas padarytas siekiant gauti mokestinę naudą. 3.1.1.4. MAĮ 139 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „mokesčių mokėtojui, kuriam už to paties mokesčio įstatymo pažeidimą pagal šį Įstatymą per trumpesnį negu šio Įstatymo 68 straipsnyje numatytasis atitinkamą mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminą jau buvo paskirta bauda, apskaičiuota bauda didinama dvigubai“. Baudos už pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) apskaičiavimo ar mokėjimo tvarkos pažeidimus nustatytos Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 123 straipsnyje, tačiau PVMĮ nenustatyta, kad už pakartotinai padarytą PVM apskaičiavimo ar mokėjimo tvarkos pažeidimą asmeniui galėtų būti skiriama dvigubo dydžio bauda.
Taigi susidaro situacija, kai asmeniui už pakartotinai padarytus mokesčių įstatymų pažeidimus pagal MAĮ 139 straipsnio 3 dalį skiriama dvigubo dydžio bauda, nes asmuo nubaudžiamas pagal MAĮ, tačiau dvigubo dydžio bauda negali būti paskirta, jeigu asmuo pakartotinai padaro PVM mokėjimo tvarkos pažeidimą, nes šiuo atveju asmuo baudžiamas ne pagal MAĮ 139 straipsnio 3 dalį, bet pagal PVMĮ 123 straipsnio nuostatas, kuriose dvigubo dydžio baudos skyrimas nenustatytas. 3.1.2. Transporto priemonių stabdymas. MAĮ 33 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad VMI pareigūnai turi teisę, kai kyla įtarimas, kad pažeidžiami teisės aktai, stabdyti transporto priemones, jas tikrinti; sulaikyti ir tikrinti prekes bei jų dokumentus, tačiau VMI tai gali daryti tik kartu su kitų institucijų pareigūnais, bet ne savarankiškai. 3.1.3. Asmens duomenų apsauga. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės reikalavimus (žr. Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą), MAĮ nepakankamai tiksliai reglamentuojami fizinių asmenų asmens duomenų apsaugos klausimai. 3.1.4. Mokesčių administratoriaus teisiniai įgaliojimai.
MAĮ apibrėžti mokesčių administratoriaus įgaliojimai, tačiau jie turėtų būti tikslinami, atsižvelgiant į praktikoje išryškėjusias problemas, taip pat teisinio aiškumo sumetimais:
a) MAĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad informacija apie mokesčių mokėtoją gali būti pateikta užsienio valstybių mokesčių administracijoms, kurios gali gauti iš mokesčių administratoriaus informaciją apie mokesčių mokėtoją, kai informacijos teikimas numatytas tarptautinėse sutartyse, mokesčių administratoriaus ir užsienio valstybių mokesčių administracijų sudarytuose susitarimuose (pavyzdžiui, Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyje, Konvencijoje dėl savitarpio administracinės pagalbos mokesčių srityje). Užsienio valstybių mokesčių administracijos pateiktą informaciją apie mokesčių mokėtoją naudoja apmokestinimui ir teisės pažeidimų mokesčių srityje tyrimui, tačiau, vadovaujantis tarptautiniais teisės aktais, informacija gali būti naudojama ir kitais tikslais, jeigu gaunamas informaciją pateikusios šalies kompetentingos institucijos leidimas. Taigi, siekiant teisinio aiškumo ir tarptautinių sutarčių nuostatų perkėlimo, siūloma keisti MAĮ 39 straipsnį, papildant jį nuostata, kad mokesčių administratorius gali duoti rašytinį leidimą užsienio kompetentingoms institucijoms perduotą informaciją panaudoti šių subjektų funkcijoms atlikti.
b) MAĮ 33 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad mokesčių administratorius, atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę gauti iš asmenų, tarp jų iš kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų, funkcijoms atlikti reikiamus duomenis ir dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis apie asmens, įskaitant naudos gavėją, turtą, pajamas, išlaidas ir veiklą, naudotis savo ir kitų juridinių asmenų valdomų ar tvarkomų registrų, duomenų bazių informacija.
Tačiau praktikoje kyla diskusijų dėl to, kada, kokiomis apimtimis mokesčių administratorius turi teisę gauti aktualią informaciją iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro. Taigi tikslinga MAĮ papildyti nuostatomis, kad mokesčių administratorius mokesčių administravimo tikslais turi teisę gauti informaciją ir iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro. Mokesčių administratorius turės užtikrinti, kad jo prašoma ir iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro gauta informacija, susijusi su fizinių asmenų duomenimis, būtina konkrečiai asmens duomenų tvarkymo operacijai. 3.1.5. Minimalūs patikimo mokesčių mokėtojo kriterijai. MAĮ 40¹ straipsnyje nustatyti atvejai, kada asmuo, padaręs teisės pažeidimus, laikytinas neatitinkančiu minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų.
Teisės normos teorinio vertinimo ir praktinio taikymo metu buvo nustatyta tam tikrų šių MAĮ nuostatų netikslumų ir trūkumų:
a) Asmuo skirtingą laikotarpį laikomas neatitinkančiu minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, priklausomai nuo to, kokia forma jis veikia (kaip juridinis asmuo; individualia veikla užsiimantis fizinis asmuo ar fizinis asmuo) ir pagal kurio Lietuvos Respublikos įstatymo (Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo ar Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK)) nuostatas yra baudžiamas. Jeigu asmuo veikia kaip juridinis asmuo ar individualia veikla užsiimantis fizinis asmuo ir yra baudžiamas pagal Užimtumo įstatymą, neatitinkančiu minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų jis laikomas 3 metus (MAĮ 40¹ straipsnio 1 dalies 2 punktas); jeigu asmuo veikia kaip fizinis asmuo ir yra baudžiamas pagal ANK 95 straipsnį, neatitinkančiu minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų jis laikomas vienus metus (MAĮ 40¹ straipsnio 1 dalies 4 punktas). Skirtingas teisinis reguliavimas neleidžia užtikrinti asmenų lygybės principo, todėl turi būti pakeistas.
b) Vertinant MAĮ 40¹ straipsnio nuostatas, galima manyti, kad jos turėtų būti taikomos visiems asmenims, išvardytiems MAĮ 40¹ straipsnyje, tačiau, atsižvelgiant į MAĮ 40¹ straipsnio priėmimo aplinkybes ir tikslą (siekta diferencijuoti mokesčių mokėtojus pagal tai, kaip jie vykdo teisines (mokestines) prievoles, ir nustatyti šiems asmenims skirtingą teisinį, finansinį ir ekonominį, socialinį ir psichologinį teisinį režimą), akivaizdu, kad šios MAĮ 40¹straipsnio nuostatos neturėtų būti taikomos viešosioms institucijoms.
Dėl šios priežasties MAĮ 40¹ straipsnyje tikslinga nustatyti, kad MAĮ 40¹ straipsnio nuostatos neturi būti taikomos „asmenims, nurodytiems Pelno mokesčio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje“, t. y. biudžetinėms įstaigoms, Lietuvos bankui, valstybei ir savivaldybėms, valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms, tarnyboms ar organizacijoms, valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“; Europos ekonominių interesų grupėms. 3.1.6. Administruojamų mokesčių sąrašas. MAĮ 13 straipsnio („Mokesčiai“) 14 ir 26 punktuose nurodyta, kad MAĮ, be kitų dalykų, administruojamos įmokos į Garantinį fondą ir socialinis mokestis. Socialinis mokestis buvo nustatytas Lietuvos Respublikos laikinojo socialinio mokesčio įstatymu, įsigaliojusiu 2006 m. sausio 1 d. Šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad „įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. sausio 1 d. ir taikomas apskaičiuojant mokestį už 2006 metais ir 2007 metais prasidėjusius mokestinius laikotarpius“, o „mokestį už 2007 metus mokesčio mokėtojai turi deklaruoti ir sumokėti į biudžetą ne vėliau kaip per devynis mėnesius po 2007 metų mokestinio laikotarpio pabaigos“. Taigi Laikinojo socialinio mokesčio įstatymas taikytas tik apskaičiuojant socialinį mokestį už 2006 ir 2007 metų mokestinius laikotarpius ir šiuo metu šio mokesčio nebėra. 2016 m. rugsėjo 14 d.
2016 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo, kuris įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d., 2 straipsnio 5 dalyje, 4 ir 13 straipsniuose nustatyta, kad Garantinį fondą, Ilgalaikio darbo išmokų fondą ir darbdavių mokamas šiame įstatyme nustatytas įmokas administruoja Valstybinio socialinio draudimo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kitos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos. Šio įstatymo 23 straipsniu pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymas, kurio 3 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad įmokos į Garantinį fondą administruojamos pagal MAĮ. Sistemiškai vertinant Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas, MAĮ 13 straipsnio nuostata, kad pagal MAĮ administruojamos įmokos į Garantinį fondą (MAĮ 13 straipsnio 14 punktas) ir socialinis mokestis (MAĮ 13 straipsnio 26 punktas), yra netiksli ir nereiškia (nėra pagrindo teigti), kad teisiniu požiūriu įmokos į Garantinį fondą ir socialinis mokestis turi būti administruojami pagal MAĮ, todėl tikslinga pripažinti netekusiais galios MAĮ 13 straipsnio 14 ir 26 punktus. 3.1.7. Mokesčių įstatymų komentarų privalomas derinimas su Finansų ministerija. MAĮ nustatyta pareiga VMI, Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai paaiškinimus derinti su Finansų ministerija. Atsižvelgiant į tai, kad po Nepriklausomybės paskelbimo sukurta mokesčių sistema ir jos taikymo praktika jau susiformavo, mokesčių administratoriai įgijo aukštą įstatymų suvokimo kompetenciją, nebėra poreikio mokesčių įstatymų komentarus privalomai derinti su Finansų ministerija (tai galėtų būti daroma tik išimtiniais atvejais). 3.1.8. Mokesčių įstatymų įsigaliojimo terminai.
MAĮ 3 straipsnyje nustatyta, kad „Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos“; ši nuostata „netaikoma su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimams, teisės aktams, kurie derinami su Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis, Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymams, reikalingiems susidarius išskirtinėms aplinkybėms, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme, taip pat kai šie įstatymai reikalingi nepaprastosios padėties įvedimo tikslams pasiekti ar valstybės gynybai, kitoms gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms mobilizacijos ar karo padėties metu atlikti.“ TPĮ 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naujus mokesčius, naujus mokesčio tarifus, mokesčio lengvatas, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigalioja ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo oficialaus paskelbimo dienos.
MAĮ 3 straipsnyje nustatyta, kad „Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos“; ši nuostata „netaikoma su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimams, teisės aktams, kurie derinami su Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis, Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymams, reikalingiems susidarius išskirtinėms aplinkybėms, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme, taip pat kai šie įstatymai reikalingi nepaprastosios padėties įvedimo tikslams pasiekti ar valstybės gynybai, kitoms gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms mobilizacijos ar karo padėties metu atlikti.“ TPĮ 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naujus mokesčius, naujus mokesčio tarifus, mokesčio lengvatas, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigalioja ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo oficialaus paskelbimo dienos. Ši nuostata netaikoma su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimo (papildymo) įstatymams, teisės aktams, kuriais Lietuvos nacionalinė teisė derinama su Europos Sąjungos teise, taip pat Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymams, reikalingiems susidarius išskirtinėms aplinkybėms, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme.“ LRKT nutarime, be kita ko, pripažinta, kad TPĮ 20 straipsnio 3 dalies nuostata „su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimo (papildymo) įstatymams“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 70 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams; MAĮ 3 straipsnio 4 dalies nuostata „su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimams“ prieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 70 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams.
Ši nuostata netaikoma su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimo (papildymo) įstatymams, teisės aktams, kuriais Lietuvos nacionalinė teisė derinama su Europos Sąjungos teise, taip pat Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymams, reikalingiems susidarius išskirtinėms aplinkybėms, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme.“ LRKT nutarime, be kita ko, pripažinta, kad TPĮ 20 straipsnio 3 dalies nuostata „su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimo (papildymo) įstatymams“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 70 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams; MAĮ 3 straipsnio 4 dalies nuostata „su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimams“ prieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 70 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams. Įgyvendinant šiuos LRKT nutarimo sprendimus, atitinkamai turi būti keičiamos aktualios MAĮ ir TPĮ nuostatos.
Kaip minėta anksčiau, MAĮ 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos“, tačiau trūksta aiškumo ir tikslumo dėl to, kokie mokesčių įstatymai nepatenka į MAĮ 3 straipsnio 4 dalyje numatytą išimtį, kada galima nesilaikyti privalomo 6 mėnesių mokesčių įstatymo įsigaliojimo taisyklės (tikslinga pateikti konkrečius tokių mokesčių įstatymų pavyzdžius). Nurodant MAĮ 3 straipsnio 4 dalyje numatytas išimtis, tikslinga nustatyti, kad galima nesilaikyti privalomo 6 mėnesių mokesčių įstatymo įsigaliojimo taisyklės, „mokesčių įstatymams, iš esmės nekeičiantiems apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarkos ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principų, įskaitant mokesčių įstatymus, priimamus atsižvelgiant į Vyriausybės nustatomus dydžius, kuriuos Vyriausybei pavedama nustatyti įstatymais.“ Siūloma nurodyti šiuos mokesčių įstatymų pavyzdžius:
a) mokesčių įstatymai, kurie neturi esminio poveikio galiojančiam teisiniam reglamentavimui ir asmenų praktinei veiklai, pavyzdžiui, kai iš dalies keičiamos (tikslinamos) apmokestinimo tam tikru mokesčiu procedūros (tvarka), tačiau nekeičiami apmokestinimo šiuo mokesčiu teisinio reglamentavimo ir (ar) taikymo principai, nurodyti MAĮ 6–10 straipsniuose. Taigi privalomas 6 mėnesių mokesčių įstatymų įsigaliojimo terminas turės būti taikomas, kai: 1) mokesčių įstatymais iš esmės keičiamos apmokestinimo tam tikru mokesčiu procedūros (tvarka) arba 2) keičiami teisinio reglamentavimo ir (ar) taikymo principai, nurodyti MAĮ 6–10 straipsniuose.
Kai mokesčių įstatymais atliekami mišrūs pakeitimai (pavyzdžiui, tik iš dalies keičiamos (tikslinamos) apmokestinimo tam tikru mokesčiu procedūros (tvarka), tačiau kartu keičiami apmokestinimo šiuo mokesčiu teisinio reglamentavimo ir (ar) taikymo principai, nurodyti MAĮ 6–10 straipsniuose), atskiros šių mokesčių įstatymų nuostatos dėl jų įsigaliojimo turės būti vertinamos individualiai ir turės būti laikomasi šių taisyklių: mokesčių įstatymų nuostatoms, keičiančioms apmokestinimo šiuo mokesčiu teisinio reglamentavimo ir (ar) taikymo principus, turės būti taikomas privalomas 6 mėnesių mokesčių įstatymų įsigaliojimo terminas; mokesčių įstatymų nuostatoms, kuriomis tik iš dalies keičiamos (tikslinamos) apmokestinimo tam tikru mokesčiu procedūros (tvarka), privalomas 6 mėnesių mokesčių įstatymų įsigaliojimo terminas galės būti netaikomas (jeigu jos nėra tiesiogiai susijusios su tais pačiais mokesčių įstatymais keičiamais apmokestinimo šiuo mokesčiu teisinio reglamentavimo ir (ar) taikymo principais);
b) mokesčių įstatymai, kuriais atliekami pakartotiniai (sisteminiai), formalūs (techniniai), visuomenei seniai žinomi pakeitimai, kurių įsigaliojimo atidėjimas 6 mėnesiams neturi jokios ypatingos logikos (pvz., Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatyta neapmokestinamojo pajamų dydžio (toliau – NPD) formulė, kurios viena iš dedamųjų dalių yra minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydis.
Kai mokesčių įstatymais atliekami mišrūs pakeitimai (pavyzdžiui, tik iš dalies keičiamos (tikslinamos) apmokestinimo tam tikru mokesčiu procedūros (tvarka), tačiau kartu keičiami apmokestinimo šiuo mokesčiu teisinio reglamentavimo ir (ar) taikymo principai, nurodyti MAĮ 6–10 straipsniuose), atskiros šių mokesčių įstatymų nuostatos dėl jų įsigaliojimo turės būti vertinamos individualiai ir turės būti laikomasi šių taisyklių: mokesčių įstatymų nuostatoms, keičiančioms apmokestinimo šiuo mokesčiu teisinio reglamentavimo ir (ar) taikymo principus, turės būti taikomas privalomas 6 mėnesių mokesčių įstatymų įsigaliojimo terminas; mokesčių įstatymų nuostatoms, kuriomis tik iš dalies keičiamos (tikslinamos) apmokestinimo tam tikru mokesčiu procedūros (tvarka), privalomas 6 mėnesių mokesčių įstatymų įsigaliojimo terminas galės būti netaikomas (jeigu jos nėra tiesiogiai susijusios su tais pačiais mokesčių įstatymais keičiamais apmokestinimo šiuo mokesčiu teisinio reglamentavimo ir (ar) taikymo principais);
b) mokesčių įstatymai, kuriais atliekami pakartotiniai (sisteminiai), formalūs (techniniai), visuomenei seniai žinomi pakeitimai, kurių įsigaliojimo atidėjimas 6 mėnesiams neturi jokios ypatingos logikos (pvz., Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatyta neapmokestinamojo pajamų dydžio (toliau – NPD) formulė, kurios viena iš dedamųjų dalių yra minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydis. Reguliariai Vyriausybės sprendimu keičiant MMA dydį (sprendimai dažnai priimami likus mažiau nei 6 mėnesiams iki įsigaliojimo pradžios) ir siekiant užtikrinti, kad, įsigaliojus naujam MMA dydžiui, NPD formulėje nesusidarytų netolygios NPD formulės lūžio taškas, būtini techniniai NPD formulės tikslinimai. Nepakeitus formulės, nors tam tikrų asmenų bruto atlyginimas padidėtų, jų pajamos į rankas sumažėtų arba nepasikeistų);
c) mokesčių įstatymai, kuriais tobulinama teisės technika;
d) kiti mokesčių įstatymai.
Pateikti baigtinio mokesčių įstatymų pavyzdžių sąrašo netikslinga, nes MAĮ 3 straipsnio 3 dalyje jau pateiktas aiškiai nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai turi būti laikomasi privalomo 6 mėnesių mokesčių įstatymų įsigaliojimo taisyklių, todėl visi kiti atvejai nepatenka į šį sąrašą ir teisinio aiškumo ir tikslumo tikslais pakanka tik pateikti pavyzdžius, tačiau ne baigtinį sąrašą. 3.1.9. Teisinė atsakomybė už pakartotinai padarytus mokesčių įstatymų pažeidimus. MAĮ 139 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuriam už to paties mokesčio įstatymo pažeidimą per atitinkamą terminą buvo paskirta bauda, apskaičiuota bauda didinama dvigubai. Sugriežtinta atsakomybė už pakartotinai daromus teisės pažeidimus – viena iš efektyviausių priemonių kovoje su neteisėta veikla. Tuo tarpu VMI veikloje pastaruoju metu nė vienas mokesčių mokėtojas nebuvo nubaustas už pakartotinai padarytus mokesčių įstatymų pažeidimus, nes, pirma, VMI, siekdama be svarbių priežasčių netrukdyti mokesčių mokėtojų veiklos, retai tikrina asmenis (MAĮ 32 straipsnyje nustatyta, kad VMI, atlikdama pavestas funkcijas, privalo „stengtis kuo mažiau trikdyti mokesčių mokėtojo veiklą“; MAĮ 118 straipsnyje nustatyti teisiniai apribojimai mokesčių administratoriaus vykdomiems mokesčių mokėtojų patikrinimams); antra, VMI atlikus kontrolės veiksmus ir konstatavus pakartotinai padarytus mokesčių įstatymų pažeidimus, mokesčių mokėtojas VMI sprendimus apskundžia, tokiu būdu inicijuojamos ginčų nagrinėjimo procedūros, kurios tęsiasi virš metų, todėl praleidžiamas MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas („einamieji ir treji praėję kalendoriniai metai“) ir mokesčių mokėtojui teisiškai nebegali būti skirta padidinta bauda už pakartotinai padarytą mokesčių įstatymų pažeidimą.
MAĮ 68 straipsnyje nustatytas ir pailgintas mokesčių apskaičiavimo (perskaičiavimo) senaties terminas (žr. MAĮ 68 straipsnio 4 dalį), kai, esant įstatyminiams pagrindams, mokestis gali būti apskaičiuojamas (perskaičiuojamas) „už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus“. Siekiant griežtesnės atsakomybės už pakartotinai padarytus mokesčių įstatymų pažeidimus, siūloma nustatyti pailgintą (5 metų) terminą. 3.1.10. Palūkanų ir delspinigių reglamentavimas.
Palūkanų teisinis reglamentavimas MAĮ:
a) MAĮ 87 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad „mokesčių administratorius, per šio straipsnio 7 dalyje nurodytą terminą negrąžinęs mokesčio permokos sumos, mokesčių mokėtojo naudai skaičiuoja palūkanas, kurių dydis lygus praėjusio kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinio vidurkio dydžiui, iki ši mokesčio permoka bus mokesčių mokėtojui grąžinta“;
b) MAĮ 88 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „už suteiktą mokestinę paskolą mokamos palūkanos, kurių dydį nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į praėjusio kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinį vidurkį. Jeigu kitas palūkanų dydis nenustatytas, taikomas paskutinis finansų ministro nustatytas palūkanų dydis. Mokesčių mokėtojui laiku nesumokėjus įmokų pagal mokestinės paskolos sutartimi patvirtintą mokėjimo grafiką, skaičiuojamos padidintos palūkanos, o nesumokėjus palūkanų pagal mokestinės paskolos sutartį – palūkanų delspinigiai. Padidintos palūkanos ir palūkanų delspinigiai skaičiuojami iki tos dienos, kol atitinkamos sumos yra sumokamos (įskaitomos). Padidintų palūkanų ir palūkanų delspinigių dydis yra lygus delspinigių už laiku nesumokėtą mokestį dydžiui.“ Delspinigių teisinis reglamentavimas MAĮ:
a) delspinigiai laikomi vienu iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų (MAĮ 95 straipsnio 1 dalies 1 punktas);
b) MAĮ 96 straipsnyje nustatyti delspinigių skaičiavimo atvejai;
c) MAĮ 99 straipsnyje nustatyta, kad „delspinigių dydį ir jo apskaičiavimo tvarką nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į praėjusio kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinį vidurkį. Delspinigių dydis nustatomas minėtąją palūkanų normą padidinus 10 procentinių punktų.
Jeigu kitas delspinigių dydis nenustatytas, taikomas paskutinis finansų ministro nustatytas delspinigių dydis.“ Problematika. Atsižvelgiant į minėtas MAĮ 87 straipsnio 9 dalies, 88 straipsnio 5 dalies ir 99 straipsnio nuostatas, palūkanų ir delspinigių dydį nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į praėjusio kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinį vidurkį. Jeigu kitas palūkanų dydis nenustatytas, taikomas paskutinis finansų ministro nustatytas palūkanų dydis. Pažymėtina, kad paskutinis valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinis rodiklis buvo paskelbtas 2015 metų I ketvirtį. Kadangi nuo to laiko valstybė nebesiskolina valstybės iždo vekseliais, mokestinių paskolos sutarčių palūkanų, palūkanų, mokamų mokesčių mokėtojui už laiku negrąžintą mokesčio permoką, ir delspinigių dydis nebeatspindi valstybės skolinimosi kainos ir neatitinka situacijos rinkoje. Todėl tikslinga peržiūrėti MAĮ nustatytą teisinį reglamentavimą ir nustatyti tokias palūkanų ir delspinigių apskaičiavimo taisykles, kurios finansiniu ir ekonominiu aspektu labiau atitiktų palūkanų ir delspinigių esmę ir funkcijas, išlaikant principą, kad jų dydžiai turėtų atspindėti valstybės skolinimosi kaštus (už kiek valstybė gali pasiskolinti negautų pajamų sumą). Taip pat tikslinga MAĮ nustatyti, kad ir mokesčių mokėtojo naudai skaičiuojamos tokio pat dydžio palūkanos, kai mokesčių administratorius laiku negrąžina mokesčių mokėtojui jo mokesčio permokos. 3.1.11. Prievolė platformų operatoriams teikti VMI duomenis apie platformose veikiančių pardavėjų pajamas. MAĮ pareiga platformų operatoriams kaupti, tikrinti bei pateikti VMI informaciją apie platformoje veikiančius ir ją naudojančius pardavėjus šiuo metu nenustatyta.
Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas įpareigoja keleivių vežimo organizatorius teikti VMI informaciją apie vežėjų gaunamas pajamas ir kitus duomenis. ANK platformų operatoriams taikomų sankcijų už Projekte siūlomų nustatyti prievolių pažeidimus nenumatyta. 3.2. ANK projektas. 3.2.1. ANK projekte siūloma tobulinti administracinės teisės klausimus. 3.2.2. Sankcijos už prekių kilmės taisyklių ir kilmės procedūrų pažeidimus nacionalinėje teisėje nėra nustatytos (įteisintos). ANK projekto parengimą paskatino tai, kad ES lengvatiniuose susitarimuose, kuriuos ES sudarė su ES muitų teritorijai nepriklausančiomis šalimis ar teritorijomis ar jų grupėmis dėl prekių lengvatinės kilmės, nustatyta, kad valstybės narės savo teisės aktuose turi nustatyti už prekių kilmės taisyklių ir kilmės procedūrų pažeidimus asmenims skiriamas sankcijas (pavyzdžiui, ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimo 3.26 straipsnis, Kanados ir ES bei jos valstybių narių išsamaus ekonomikos ir prekybos susitarimo Protokolo dėl kilmės taisyklių ir kilmės procedūrų 31 straipsnis, Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninės konvencijos I priedėlio 34 straipsnis). 3.2.3. MAĮ 33 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad VMI turi teisę „stabdyti transporto priemones, jas tikrinti; sulaikyti ir tikrinti prekes bei jų dokumentus“, tačiau tai gali daryti tik kartu su kitų institucijų pareigūnais, bet ne savarankiškai. Tikslinga, kad VMI pareigūnai įgytų teisę stabdyti transporto priemones ne tik kartu su kitų institucijų pareigūnais, bet ir savarankiškai. Kad asmenys vykdytų VMI pareigūnų reikalavimus, stabdant transporto priemones, tikslinga numatyti administracinę atsakomybę už VMI pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą. 3.2.4.
3.2.4. ANK 208 straipsnyje „Kontrabanda“ nustatyta, kad administraciniu nusižengimu nėra laikomi atvejai, kai asmuo kontrabanda („nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės“) per Lietuvos valstybės sieną gabena „kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus“, kai šioms vertybėms (daiktams) gabenti nereikalingas leidimas ir šių vertybių (daiktų) vertė neviršija „vieno šimto penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių“. Atsižvelgiant į tai, kad (a) muitinės praktinėje veikloje nustatoma atvejų, kai asmenys per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kontrabanda gabena „kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus“, kurių vertė neviršija „vieno šimto penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių“ ir kurių importui arba tranzitui nereikalingas leidimas, o (b) ANK 208 straipsnyje administracinė atsakomybė už tokius veiksmus nenumatyta, tikslinga ANK 208 straipsnyje įteisinti administracinę atsakomybę už tokius nusižengimus. ANK 208 straipsnyje vartojama formuluotė „prekės, pinigai, meno vertybės“ netiksli, nes į prekių sąvoką įeina ir sąvoka „meno vertybės“. Dėl šių priežasčių tikslinga pakoreguoti formuluotę „prekės, pinigai, meno vertybės“, iš šios formuluotės išbraukiant žodžius „meno vertybės“. 3.2.5. ANK 589 straipsnyje nustatyta, kokie kompetentingi asmenys už atitinkamuose ANK straipsniuose numatytus administracinius nusižengimus turi teisę pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti šių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus. Vieni iš tokių asmenų (pareigūnų) – VMI darbuotojai, turintys teisę pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti šių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus, kai padaromi administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 187 straipsnio „Ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimas“ 1 ir 2 dalyse.
Praktikoje asmenys laiku nepateikia mokesčių administratoriui deklaracijų, tačiau nėra galimybių visiems asmenims taikyti administracinės atsakomybės dėl VMI žmogiškųjų išteklių trūkumo. Tikslinga priimti ANK pakeitimus, kurie leistų supaprastinti VMI surašomų dokumentų įforminimo procedūras (įteisinti VMI teisę fiziškai nepasirašyti administracinių nusižengimų protokolų pagal ANK 187 straipsnio 1 ir 2 dalis, ir už šį nusižengimą Administracinių nusižengimų registre automatiškai suformuojamas šio nusižengimo protokolas). 3.2.6. Policija, Lietuvos transporto saugos administracija, savivaldybių administracijos turi teisę pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus pagal ANK 459 straipsnio „Eismo saugumo reikalavimų automobilių keliuose pažeidimas“ visose ar atskirose dalyse numatytus nusižengimus, o muitinė – tik pagal 459 straipsnio 4, 5, 6, 9 dalis.
Muitinė, vykdydama mokesčių administravimo funkcijas, gali nustatyti ir ANK 459 straipsnio 10 dalyje numatytus administracinius nusižengimus (krovinių pateikimas ar pakrovimas vežti kelių transporto priemonėmis, kai viršijama leidžiama ašies apkrova ar didžiausioji leidžiamoji masė arba viršijami leidžiami kelių transporto priemonės matmenys, neįsitikinus, kad gautas kelio savininko leidimas vežti tokius krovinius), todėl tikslinga, kad Muitinė turėtų teisinius įgaliojimus pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus pagal ANK 459 straipsnio 10 dalį, kas nepareikalautų papildomų sąnaudų. 3.3. PVMĮ projektas. 3.3.1. Universalios baudų apskaičiavimo ir skyrimo taisyklės, taikytinos visais atvejais, kai asmenys padaro atitinkamus mokesčių įstatymų pažeidimus, įskaitant PVMĮ pažeidimus, nustatytos MAĮ 140 straipsnyje („Baudų skyrimas“). 3.3.2.
3.3.2. Kiek tai susiję su skirtinomis baudomis už PVMĮ pažeidimus, PVMĮ 123 straipsnyje („PVM mokėjimo tvarkos nesilaikymas“) nustatyta, kad: a) „jeigu nustatoma, kad PVM mokėtojas nepagrįstai sumažino apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą PVM sumą (padidino apskaičiuotą grąžintiną iš biudžeto PVM sumą), apskaičiuojama papildomai mokėtina PVM suma, kuria atitinkamai didinama mokėtina į biudžetą PVM suma (mažinama grąžintina iš biudžeto PVM suma), ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų apskaičiuotos papildomai mokėtinos PVM sumos dydžio bauda“; b) „jeigu nustatoma, kad apmokestinamasis asmuo arba bet koks kitas asmuo, nesantis PVM mokėtoju, tačiau šio Įstatymo nustatyta tvarka privalėjęs mokėti į biudžetą PVM, jo nesumokėjo, apskaičiuojama mokėtina į biudžetą PVM suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų apskaičiuotos PVM sumos dydžio bauda“. 3.3. PVMĮ pažeidimais asmenys padaro didelę žalą Lietuvos valstybei, tačiau tai, kad PVMĮ 123 straipsnyje nustatytos santykinai nedidelės baudos („nuo 10 iki 50 procentų apskaičiuotos PVM sumos dydžio bauda“), o jų baudų amplitudė yra siaura, neleidžia PVMĮ pažeidimus padariusiems asmenims skirti tinkamų individualių baudų. Dėl minėtų priežasčių tikslinga PVMĮ 123 straipsnyje įteisinti platesnę asmenims skirtinų baudų amplitudę ir didesnes asmenims skirtinas maksimalias baudas, kas mokesčių administratoriui suteiktų teisinius įgaliojimus skirti efektyvias, teisingas, pagrįstas, proporcingas baudas. 3.4. SEAKĮ projektas. MAĮ 33 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad mokesčių administratorius, atlikdamas pavestas funkcijas, turi teisę, kai kyla įtarimas, kad pažeidžiami teisės aktai, už kurių įgyvendinimą atsakingas mokesčių administratorius, stabdyti transporto priemones, jas tikrinti; sulaikyti ir tikrinti prekes bei jų dokumentus, tačiau mokesčių administratorius stabdyti transporto priemones gali tik kartu su kitų kompetentingų institucijų pareigūnais.
Taigi tikslinga, kad VMI pareigūnai įgytų teisę savarankiškai stabdyti transporto priemones ir jas tikrinti. 3.5. TPĮ projektas. MAĮ ir Teisėkūros pagrindų įstatyme reglamentuota, kad įstatymai, nustatantys naują mokestį, mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus, iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tvarką ar apmokestinimo principus, turi įsigalioti po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Tačiau MAĮ ir Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatyta, kad ši taisyklė netaikoma su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems mokesčių įstatymų pakeitimo įstatymams. Projektu ir TPĮ projektu įgyvendinama Vyriausybės programos plano 10.3.1 papunktyje nurodyta priemonė ir atsižvelgiama į LRKT nutarimą, kuriame pripažinta, kad MAĮ 3 straipsnio 4 dalies ir Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostata, kad 6 mėnesių taisyklė netaikoma „su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimo įstatymams“, prieštarauja Konstitucijai. Be to, siekiant, kad TPĮ nuostatos nedubliuotų analogiško turinio MAĮ nuostatų, tikslinga TPĮ projekte nustatyti, kad mokesčių įstatymai įsigalioja MAĮ nustatyta tvarka. 3.6. LSMĮ projektas. MAĮ 13 straipsnio 26 punkte nurodyta, kad pagal šį įstatymą, be kitų dalykų, administruojamas įmokos socialinis mokestis.
Socialinis mokestis nustatytas Laikinojo socialinio mokesčio įstatymu, kuris įsigaliojo 2006 m. sausio 1 d. Šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad „šis įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. sausio 1 d. ir taikomas apskaičiuojant mokestį už 2006 metais ir 2007 metais prasidėjusius mokestinius laikotarpius“, o „mokestį už 2007 metus mokesčio mokėtojai turi deklaruoti ir sumokėti į biudžetą ne vėliau kaip per devynis mėnesius po 2007 metų mokestinio laikotarpio pabaigos“. Taigi Laikinojo socialinio mokesčio įstatymas buvo taikomas tik apskaičiuojant socialinį mokestį už 2006 ir 2007 metų mokestinius laikotarpius ir šiuo metu šio mokesčio nebėra. Taigi MAĮ 13 straipsnio 26 punkto nuostata, susijusi su administruojamu socialiniu mokesčiu, yra netiksli. Dėl šių priežasčių tikslinga pripažinti netekusiu galios MAĮ 13 straipsnio 26 punktą ir Laikinojo socialinio mokesčio įstatymą. 3.7. Atsižvelgiant į šio aiškinamojo rašto 3.1.6 ir 3.6 papunkčiuose pateiktus argumentus, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad iš pajamų negali būti atskaitomas socialinis mokestis. 4. Įstatymų projektuose siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama 4.1. Esminės Projekto nuostatos: 4.1.1. Asmenims skirtinų baudų apskaičiavimo ir skyrimo taisyklės. 4.1.1.1. Baudų apskaičiavimo ir skyrimo taisyklės.
Projekte siūloma nustatyti, kad „jeigu mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 20 iki 100 procentų šios trūkstamos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip“. Kai mokesčių administratorius nustato (nustatys) pavojingesnius mokesčių įstatymų pažeidimus, asmenims yra (galės būti) skiriamos didelės baudos („iki 100 procentų šios trūkstamos mokesčio sumos dydžio bauda“) pagal bendrąsias, universalias, baudų skyrimo taisykles. Be to, siekiant suvienodinti baudų skyrimo taisykles ir įteisinti dvigubo dydžio baudų skyrimą tais atvejais, kai asmuo padaro (padarys) pakartotinius pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo ir (ar) mokėjimo tvarkos pažeidimus, MAĮ 139 straipsnyje tikslinga nustatyti, kad „mokesčių mokėtojui, kuriam už to paties mokesčio įstatymo pažeidimą pagal šį Įstatymą ar specialųjį mokesčio įstatymą per trumpesnį negu šio Įstatymo 68 straipsnyje nustatytą pailgintą 5 metų mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminą jau buvo paskirta bauda, šio Įstatymo 140 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuota bauda didinama dvigubai“. 4.1.1.2. Individualios baudos taikant solidariąją teisinę atsakomybę.
Projekte siūloma nustatyti, kad: mokesčių įstatymus solidariai pažeidusiems asmenims muitinė kiekvienam pažeidėjui skiria individualią baudą, kurios dydis siekia 60 procentų vidutinio pagal MAĮ 139 straipsnį apskaičiuoto baudos dydžio, padalyto iš mokesčių įstatymus solidariai pažeidusių asmenų skaičiaus; bendras skiriamos baudos dydis turi atitikti MAĮ 139 straipsnio 1 dalyje nustatytą skirtinos baudos dydį, o jeigu skirtinos baudos dydis nustatytas specialiajame mokesčio įstatyme, – jame nustatytą skirtinos baudos dydį; jeigu bendras mokesčių įstatymus solidariai pažeidusiems asmenims skirtinos baudos dydis viršija MAĮ 139 straipsnio 1 dalyje ar specialiajame mokesčio įstatyme nustatytą maksimalų skirtinos baudos dydį, šis dydis proporcingai mažinamas kiekvienam mokesčių įstatymus solidariai pažeidusiam asmeniui. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo formuojamą praktiką pažeidimo vykdytojo atsakomybė preziumuojama, o nustačius kitus asmenis, kurie laikytini skolininkais muitinei, registruojama solidari mokestinė prievolė. Dažniausiai solidariais skolininkais asmenys pripažįstami, atlikus tyrimus dėl nebaigtų muitinės procedūrų (muitinio sandėliavimo, Sąjungos tranzito) ar nustačius, kad Sąjungos muitinio statuso neturinčios prekės nebuvo deklaruotos muitinės procedūroms. Solidariosios teisinės atsakomybės taikymo sąlygos: (a) mokesčių mokėtojai turi jiems nustatytas mokestines prievoles; (b) šie asmenys netinkamai vykdo jiems nustatytas mokestines prievoles; (c) muitinė vykdo veiklą ir nustato mokesčių įstatymų pažeidimus ir šiuos pažeidimus padariusius asmenis, taip pat priimamais sprendimais įrodo šiuos pažeidimus ir juos padariusių asmenų kaltę, kartu konstatuoja, kad už mokestinių prievolių tinkamą vykdymą atsakingi keli asmenys ir šiems asmenims nustato prievolę sumokėti trūkstamą mokesčio sumą ir kiekvienam iš šių asmenų skiria po atskirą baudą.
Jeigu taikant solidariąją teisinę atsakomybę kiekvienam solidariai atsakingam asmeniui, atsižvelgiant į galiojančios redakcijos MAĮ 139 straipsnio 1 dalies nuostatas, būtų skiriama individuali bauda, šie asmenys turėtų bendrai sumokėti trūkstamą mokesčio sumą, tačiau bendra visiems šiems asmenims paskirtų baudų suma ženkliai viršytų MAĮ 139 straipsnio 1 dalyje nustatytą maksimaliai skirtinos baudos ribą (asmenims skiriama iki 50 procentų šios trūkstamos mokesčio sumos dydžio bauda), pavyzdžiui, jeigu 2 solidariai atsakingų asmenų veikloje būtų nustatytos kelios sunkinančios aplinkybės, bet nenustatyta nė viena lengvinanti aplinkybė, kiekvienam iš šių asmenų turėtų būti skiriama maksimali bauda („50 procentų šios trūkstamos mokesčio sumos dydžio bauda“), ir tokiu atveju bendra šiems asmenims skirta bauda siektų 100 procentų trūkstamos mokesčio sumos, kas neatitiktų teisinės valstybės idėjos, teisingumo ir proporcingumo principų. Dėl šių priežasčių tikslinga MAĮ nustatyti aktualias teisės normas, pirma, apibrėžiančias baudų skyrimo atvejus ir, antra, nustatančias teisingas, proporcingas baudas už aktualių mokesčių įstatymų pažeidimų padarymą.
Be to, Projekte siūloma nustatyti, kad sunkinančiomis aplinkybėmis laikytini ir tie atvejai, kai į finansinę apskaitą įtraukti juridinę galią turintys apskaitos dokumentai, kuriuose užfiksuotos operacijos įvyko kitomis, negu nurodyta, sąlygomis; pažeidimas padarytas asmeniui siekiant gauti mokestinę naudą, kaip ji suprantama pagal MAĮ 69 straipsnio 1 dalį. 4.1.2. Transporto priemonių stabdymas, jų tikrinimas. Projektas parengtas, įgyvendinant Šešėlinę ekonomiką mažinančių veiksmų plano priemonę, numatančią parengti teisės aktų, kuriais mokesčių administratoriams suteikiamos didesnės kontrolės galimybės užkardant mokestinius pažeidimus ir tobulinamas teisinės atsakomybės klausimų reglamentavimas, projektus. Tobulinamos MAĮ 33 straipsnio nuostatos, kiek tai susiję su VMI pareigūnų turimomis teisėmis, esant įstatyminiams pagrindams, stabdyti transporto priemones, jas tikrinti; sulaikyti ir tikrinti prekes bei jų dokumentus. Aktualu tai, kad, kaip minėta šio aiškinamojo rašto 3.1.2 papunktyje, VMI pareigūnai jau dabar turi įgaliojimus stabdyti transporto priemones, jas tikrinti, sulaikyti ir tikrinti prekes bei jų dokumentus, tačiau VMI pareigūnai tai gali daryti ne savarankiškai, tačiau tik kartu su kitomis kompetentingomis valstybės institucijomis (pvz., policija). Siekiant efektyvesnės kovos su mokesčių įstatymų pažeidimais, taip pat siekiant efektyviau panaudoti institucijų žmogiškuosius resursus (netrukdyti kitų institucijų pareigūnų darbo, įtraukiant šių institucijų pareigūnus į VMI organizuojamus patikrinimus), siūloma nustatyti, kad minėtas funkcijas VMI pareigūnai atlieka savarankiškai. 4.1.3. Asmens duomenų apsauga.
Asmens duomenų apsauga. Siekiant užtikrinti asmens duomenų apsaugą, taip pat atsižvelgiant į Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos reikalavimus (Lietuvos Respublikos įstatymuose turi būti nustatytas asmens duomenų rinkimo tikslas, konkretūs renkami asmens duomenys ir šių duomenų saugojimo laikotarpis), MAĮ 38 straipsnis papildomas nuostatomis dėl: a) asmens duomenų viešinimo tikslo; b) konkrečių viešintinų asmens duomenų, c) viešinimo laikotarpio, d) asmens teisės reikalauti jo duomenų apsaugos ir šią teisę atitinkančios atitinkamos mokesčių administratoriaus pareigos. MAĮ 38 straipsnio 2 dalies 5, 8 ir 9 punktuose nurodytus asmens duomenis skelbti būtina, nes paviešinti asmens duomenys, pirma, leis tretiesiems asmenims gauti objektyvią, patikimą, nemokamą informaciją apie konkrečius mokesčių mokėtojus (pvz., informaciją apie konkrečių juridinių asmenų teisinį statusą; pridėtinės vertės mokesčio mokėtojus; asmenis, vykdančius individualią veiklą; asmenis, turinčius paramos gavėjo statusą; kita); antra, paviešinta informacija leis tretiesiems asmenims nustatyti potencialiai neteisėtas situacijas (pvz., sudarant sandorius su asmenimis, kurie neatitinka jų deklaruojamo teisinio statuso, vengia mokestinių prievolių vykdymo, kita); trečia, paviešinta informacija yra minimali, proporcinga ir skelbiama griežtai apibrėžtais atvejais ir terminais, kas leidžia užtikrinti šių asmens duomenų apsaugą. 4.1.4. Informacija, kuri nėra laikoma paslaptimi.
MAĮ 38 straipsnis papildomas nurodant, kokia informacija apie mokesčių mokėtoją nelaikoma paslaptimi (pvz., informacija apie mokesčių mokėtojo atžvilgiu atliekamą (neatliekamą) mokestinį patikrinimą ar mokestinį tyrimą, informacija apie tai, kokiai mokesčių mokėtojų grupei (naujas mokesčių mokėtojas; užsienio juridinio asmens fiskalinis agentas; draudėjas; ūkininkas, kuriam taikoma PVM kompensacinio tarifo schema; laiduotojas; bankrutuojantis mokesčių mokėtojas ir panašiai) priskiriamas konkretus mokesčių mokėtojas; siekiant tinkamos asmens duomenų apsaugos, nustatoma, kad mokesčių mokėtojo – fizinio asmens mokestinės nepriemokos sumos nelaikomos paslaptyje, kai tai nustatyta atitinkamuose Lietuvos Respublikos įstatymuose; kita. 4.1.5. Minimalūs patikimo mokesčių mokėtojo kriterijai.
MAĮ 40¹ straipsnyje siūlomi šie pakeitimai:
a) siekiant suvienodinti skirtingą teisinį statusą turinčių asmenų (fizinių asmenų, juridinių asmenų, individualia veikla užsiimančių fizinių asmenų) įrašymo į Nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašus ir buvimo juose sąlygas, nustatoma, kad visi šie už nelegalų darbą tiek pagal ANK, tiek pagal Užimtumo įstatymą nubausti ir į Nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašus įrašyti asmenys bus laikomi nepatikimais mokesčių mokėtojais 3 metus (suvienodintas 3 metų terminas, kuriuo asmuo laikomas nepatikimu mokesčių mokėtoju, laikytinas proporcinga neigiama socialinio-psichologinio, finansinio, teisinio pobūdžio pasekme asmenims, baustiems už nelegalų darbą);
b) atsižvelgiantį į tai, kad asmuo pripažįstamas nepatikimu mokesčių mokėtoju tik tais atvejais, kai už padarytą administracinį nusižengimą nubaudžiamas ne mažesne nei 1 500 eurų bauda, o šiuo metu ANK už kai kuriuos administracinius nusižengimus nustatytos baudos nesiekia 1 500 eurų, iš MAĮ 40¹ straipsnyje nurodytų administracinių nusižengimų, už kurių padarymą asmuo pripažįstamas nepatikimu mokesčių mokėtoju, sąrašo išbraukiami šie administraciniai nusižengimai: „nustatytos tvarkos verstis komercine ar ūkine veikla, susijusia su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais bei jų gaminiais, pažeidimas“ (ANK 142 straipsnis), „kasos aparatų naudojimo tvarkos pažeidimas“ (ANK 161 straipsnis), „mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkos ar kitų alkoholinių gėrimų pardavimo, laikymo ir gabenimo reikalavimų pažeidimas“ (ANK 168 straipsnis), „naminių alkoholinių gėrimų pardavimas ar kitoks realizavimas“ (ANK 169 straipsnis), „registravimosi mokesčių mokėtoju tvarkos pažeidimas“ (ANK 189 straipsnis), „pažymų apie fiziniams asmenims išmokėtas sumas pateikimo mokesčių administratoriui tvarkos ir vardinių sąrašų pateikimo tvarkos pažeidimas“ (ANK 191 straipsnis), „skolininkų, kuriems buvo perskolintos valstybės vardu gautos paskolos, arba skolininkų, už kurių įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė, neteisingos informacijos pateikimas, jos nepateikimas ar pavėluotas pateikimas arba veiksmų atlikimas be reikiamo leidimo“ (ANK 195 straipsnis), „tyčinis antspaudo (plombos) sugadinimas arba nuplėšimas“ (ANK 546 straipsnis);
c) nustatoma, kad MAĮ 40¹ straipsnio nuostatos „netaikomos asmenims, nurodytiems Pelno mokesčio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje“.
MAĮ 40¹ straipsnyje siūlomi šie pakeitimai:
a) siekiant suvienodinti skirtingą teisinį statusą turinčių asmenų (fizinių asmenų, juridinių asmenų, individualia veikla užsiimančių fizinių asmenų) įrašymo į Nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašus ir buvimo juose sąlygas, nustatoma, kad visi šie už nelegalų darbą tiek pagal ANK, tiek pagal Užimtumo įstatymą nubausti ir į Nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašus įrašyti asmenys bus laikomi nepatikimais mokesčių mokėtojais 3 metus (suvienodintas 3 metų terminas, kuriuo asmuo laikomas nepatikimu mokesčių mokėtoju, laikytinas proporcinga neigiama socialinio-psichologinio, finansinio, teisinio pobūdžio pasekme asmenims, baustiems už nelegalų darbą);
b) atsižvelgiantį į tai, kad asmuo pripažįstamas nepatikimu mokesčių mokėtoju tik tais atvejais, kai už padarytą administracinį nusižengimą nubaudžiamas ne mažesne nei 1 500 eurų bauda, o šiuo metu ANK už kai kuriuos administracinius nusižengimus nustatytos baudos nesiekia 1 500 eurų, iš MAĮ 40¹ straipsnyje nurodytų administracinių nusižengimų, už kurių padarymą asmuo pripažįstamas nepatikimu mokesčių mokėtoju, sąrašo išbraukiami šie administraciniai nusižengimai: „nustatytos tvarkos verstis komercine ar ūkine veikla, susijusia su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais bei jų gaminiais, pažeidimas“ (ANK 142 straipsnis), „kasos aparatų naudojimo tvarkos pažeidimas“ (ANK 161 straipsnis), „mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkos ar kitų alkoholinių gėrimų pardavimo, laikymo ir gabenimo reikalavimų pažeidimas“ (ANK 168 straipsnis), „naminių alkoholinių gėrimų pardavimas ar kitoks realizavimas“ (ANK 169 straipsnis), „registravimosi mokesčių mokėtoju tvarkos pažeidimas“ (ANK 189 straipsnis), „pažymų apie fiziniams asmenims išmokėtas sumas pateikimo mokesčių administratoriui tvarkos ir vardinių sąrašų pateikimo tvarkos pažeidimas“ (ANK 191 straipsnis), „skolininkų, kuriems buvo perskolintos valstybės vardu gautos paskolos, arba skolininkų, už kurių įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė, neteisingos informacijos pateikimas, jos nepateikimas ar pavėluotas pateikimas arba veiksmų atlikimas be reikiamo leidimo“ (ANK 195 straipsnis), „tyčinis antspaudo (plombos) sugadinimas arba nuplėšimas“ (ANK 546 straipsnis);
c) nustatoma, kad MAĮ 40¹ straipsnio nuostatos „netaikomos asmenims, nurodytiems Pelno mokesčio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje“. 4.1.6.
4.1.6. Mokesčių administratoriaus gautina informacija ir jos naudojimas ar perdavimas. 4.1.6.1. Siekiant įteisinti mokesčių administratoriaus teisę gauti aktualią informaciją (duomenis) iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, papildomas MAĮ 33 straipsnis. Pažymėtina, kad mokesčių administratorius jau turi minėtą teisę (žr. MAĮ 33 straipsnio 1 punkto nuostatas, kuriose nustatyta, kad „mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę: 1) <...> naudotis <...> kitų juridinių asmenų valdomų ar tvarkomų registrų, duomenų bazių informacija“), tačiau kai kuriais atvejais mokesčių administratoriui kyla problemų, gaunant aktualią informaciją būtent iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro. Šioms problemoms išspręsti keičiamas MAĮ 33 straipsnis. Užtikrinant asmens duomenų apsaugą mokesčių administratoriaus gautini duomenys yra minimalūs ir proporcingi mokesčių administratoriaus veiklos tikslams bei atliekamoms funkcijoms. Pagal MAĮ 33 straipsnio patikslinimus iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro gauta informacija bus naudojama mokesčių administratoriaus funkcijoms atlikti. Ši informacija mokesčių administratoriui būtina „siekiant laiku užkardyti galimai neteisėtus asmenų veiksmus ir apsaugoti valstybės finansų sistemą nuo galimo piktnaudžiavimo ir sukčiavimo, atliekant mokesčių mokėtojų rizikos analizę bei nustatant kontrolės prioritetus, administruojant pridėtinės vertės mokestį ir atliekant pridėtinės vertės mokesčio skirtumo grąžinimo kontrolę, atliekant mokestinius tyrimus ir patikrinimus, vykdant susitarimo dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio procedūrą, taip pat administruojant mokesčių administratoriaus kompetencijai priskirtinus mokesčius“. Gautinos informacijos apimtys yra tiksliai apibrėžtos. 4.1.6.2.
4.1.6.2. MAĮ 39 straipsnyje nustatoma, kad VMI užsienio valstybių kompetentingiems asmenims pateikta informacija, gavus VMI leidimą, gali būti perduodama naudoti nemokestiniais tikslais, jeigu tai numatyta tarptautinėse sutartyse, susitarimuose ar ES teisės aktuose. 4.1.7. Administruojamų mokesčių sąrašas. Nustatoma, kad pagal MAĮ nėra administruojamos įmokos į Garantinį fondą ir socialinis mokestis. 4.1.8. Mokesčių įstatymų komentarų privalomas derinimas su Finansų ministerija. Siūloma atsisakyti privalomos nuostatos paaiškinimus derinti su Finansų ministerija. 4.1.9. Mokestinių teisinių santykių subjektų apibrėžtis. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos teisinėje sistemoje pradedami įteisinti nauji specifinės teisinės formos subjektai, nelaikytini nei fiziniais, nei juridiniais asmenimis (pvz., investiciniai fondai, pagal Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą apibrėžiami kaip neturintys juridinio asmens statuso ir nelaikytini organizacijomis), ir šie specifinės teisinės formos subjektai įgyja specifinį teisinį statusą, tikslinga papildyti MAĮ 2 straipsnyje pateiktą sąvokos „asmuo“ apibrėžtį, nustatant, kad pagal MAĮ asmeniu laikytini ne tik fiziniai ir juridiniai asmenys, bet ir investicijų fondai bei pensijų fondai. 4.1.10. Mokesčių įstatymų įsigaliojimo terminai.
Projekte siūloma nustatyti, kad MAĮ 3 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas dėl mokesčių įstatymų įsigaliojimo termino („Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos“) netaikomas teisės aktams, kurie derinami su Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis, mokesčių įstatymams, reikalingiems susidarius išskirtinėms aplinkybėms, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme, kai šie mokesčių įstatymai reikalingi nepaprastosios padėties įvedimo tikslams pasiekti ar valstybės gynybai, kitoms gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms mobilizacijos ar karo padėties metu atlikti, taip pat mokesčių įstatymams, iš esmės nekeičiantiems apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarkos ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principų, įskaitant mokesčių įstatymus, priimamus atsižvelgiant į Vyriausybės nustatomus dydžius, kuriuos Vyriausybei pavedama nustatyti įstatymais.“ 4.1.11. Palūkanų ir delspinigių reglamentavimas.
Siūloma nustatyti, kad:
a) mokesčių administratorius, per MAĮ 87 straipsnio 7 dalyje nurodytą terminą negrąžinęs mokesčio permokos sumos, mokesčių mokėtojo naudai skaičiuoja palūkanas, kurių dydis lygus MAĮ 88 straipsnio 5 dalyje nustatytoms palūkanoms, mokamoms pagal mokestinės paskolos sutartis, iki ši mokesčio permoka bus grąžinta mokesčių mokėtojui (siūlomi MAĮ 87 straipsnio 9 dalies pakeitimai);
b) už suteiktą mokestinę paskolą mokamos palūkanos, kurių dydį, kuris visais atvejais negali būti mažesnis už nulį, ir apskaičiavimo tvarką nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į praėjusio kalendorinio ketvirčio paskutinės darbo dienos Vyriausybės vertybinio popieriaus, kurio išpirkimo laikotarpis artimiausias 12 mėnesių laikotarpiui, pelningumą antrinės vertybinių popierių apyvartos, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme (toliau – antrinė vertybinių popierių apyvarta), rinkoje (siūlomi MAĮ 88 straipsnio 5 dalies pakeitimai);
c) delspinigių dydį, kuris visais atvejais negali būti mažesnis už nulį, ir jo apskaičiavimo tvarką nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į praėjusio kalendorinio ketvirčio paskutinės darbo dienos Vyriausybės vertybinio popieriaus, kurio išpirkimo laikotarpis artimiausias 12 mėnesių laikotarpiui, pelningumą antrinės vertybinių popierių apyvartos rinkoje. Delspinigių dydis nustatomas minėtąjį dydį padidinus 10 procentinių punktų. Jeigu kitas delspinigių dydis nenustatytas, taikomas paskutinis finansų ministro nustatytas delspinigių dydis (siūlomi MAĮ 99 straipsnio pakeitimai). Aktuali papildoma informacija. Pažymėtina, kad 2022 m. rugsėjo 30 d. šis pelningumas buvo 3,045 procento, taigi mokestinės paskolos sutarties palūkanų dienos norma, taikant 365 dienų per metus taisyklę, būtų 3,045 % / 365 = 0,01 %. Analogiškai taikant delspinigių apskaičiavimo taisykles, dienos delspinigiai būtų (10 % + 3,045 %) / 365 = 0,04 %. Prognozuojami pelningumai būtų: 2022 m. rugsėjo 30 d.
3,045 procento; 2023 m. kovo 31 d. 3,542 procento; 2023 m. birželio 30 d. 3,546 procento; 2023 m. rugsėjo 29 d. 3,493 procento; 2023 m. gruodžio 29 d. 3,447 procento. Prognozuojama, kad 2023 m. gegužės 1 d. vienerių metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių pelningumas bus 3,564 procento, tada dienos mokestinės paskolos sutarties palūkanos būtų 3,564 % / 365 = 0,01 %, o dienos delspinigiai būtų (10 % + 3,564 %) / 365 = 0,04 %. 4.1.12. Mokesčių administratoriaus funkcijų apibrėžtis. Siekiant įgyvendinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos rekomendacijas, susijusias su asmens duomenų apsauga, taip pat siekiant MAĮ tiksliai nurodyti mokesčių administratoriaus atliekamas funkcijas, MAĮ siūloma papildyti šiomis mokesčių administratoriaus funkcijomis: „analizuoja mokestines rizikas ir mokesčių mokėtojų elgseną, įgyvendina mokestinių prievolių nevykdymo prevenciją“. 4.1.13. Prievolė platformų operatoriams teikti VMI duomenis apie platformose veikiančių pardavėjų pajamas. Projekto paskirtis – platformų operatoriams nustatyti informacijos apie platformoje veikiančius ir ją naudojančius pardavėjus kaupimo, tikrinimo bei pateikimo VMI prievolę. Platformų operatorių duomenų (informacijos) teikimo reikalavimas remiasi tiek Direktyvos (ES) 2021/514 nustatytomis sąlygomis, tiek EBPO parengtomis pavyzdinėmis taisyklėmis. Toliau pateikiamas išsamus siūlomų nuostatų paaiškinimas, kaip apibrėžiama platforma, platformų operatoriai, kuriems taikomos duomenų teikimo taisyklės, taikymo sritis, pardavėjai, apie kuriuos turi būti teikiama informacija:
1) Projekte platformos apibrėžtis apima programinę įrangą, įskaitant interneto svetainę arba jos dalį, ir taikomąsias programas, įskaitant mobiliąsias programėles, kuriomis gali naudotis naudotojai ir kuriomis pardavėjai gali susisiekti su kitais naudotojais, siekdami tiesiogiai arba netiesiogiai vykdyti su šiais naudotojais susijusią veiklą.
Platformos priemonėmis pardavėjams sudaromos sąlygos būti prijungtiems prie kitų vartotojų tam tikroms paslaugoms teikti. Platforma taip pat apima bet kokią su tam tikra veikla susijusią atlygio rinkimo ir mokėjimo priemonę. Tačiau platforma neapima programinės įrangos, kuria sudaroma galimybė tik tvarkyti su tam tikra veikla susijusius mokėjimus, o platformos naudotojams – tam tikrą veiklą įtraukti į skelbiamus veiklų sąrašus arba ją reklamuoti, nukreipti arba persiųsti naudotojus į platformą. 2) Platformos operatorius apibrėžiamas kaip subjektas, kuris su pardavėjais sudaro naudojimosi platforma ar jos dalimi sutartis. Duomenis teikiančiu platformos operatoriumi laikomas platformos operatorius, kuris atitinka vieną iš šių sąlygų: jis yra Lietuvos apmokestinamasis vienetas; jis yra įsisteigęs pagal Lietuvos Respublikos įstatymus; jo nuolatinis valdymo organas yra Lietuvos Respublikoje; jis turi nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikoje. Duomenis teikiančiu platformos operatoriumi laikomas ir užsienio (išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares) platformos operatorius, kuris sudaro sąlygas pardavėjams vykdyti tam tikrą veiklą ES.
Kadangi Direktyvoje (ES) 2021/514 nustatyta, kad pradėdami platformos operatoriaus veiklą tokie užsienio platformų operatoriai privalo būti užregistruoti kurios nors Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos ir jai teikti informaciją, Projekte siūloma nustatyti, kad pradėdamas platformos operatoriaus veiklą duomenis teikiantis užsienio (išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares) platformos operatorius privalo būti užregistruotas centrinio mokesčių administratoriaus. Centrinis mokesčių administratorius nustatytų platformų operatorių registravimo atvejus, tvarką ir terminus. 3) Pardavėjas suprantamas kaip platformos naudotojas (fizinis arba juridinis asmuo arba bet kurios kitos teisinės ir (arba) veiklos formos asmuo), kuris kalendoriniais metais yra registruotas platformoje ir vykdo tam tikrą veiklą arba kuriam sumokamas arba įskaitomas su tam tikra veikla susijęs atlygis. 4) Informacijos apie veiklą teikimas apima už atlygį vykdomas veiklas (tarpvalstybines ir netarpvalstybines), kurioms vykdyti buvo sudarytos sąlygos platformoje: nekilnojamojo turto nuomą, asmenines paslaugas, prekių pardavimą ir bet kokios rūšies transporto priemonių nuomą. Tačiau neapima veiklos, kurią pardavėjas vykdo kaip platformos operatoriaus darbuotojas ar susijęs platformos operatoriaus subjektas.
5) Atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjungos valstybės narės privalo imtis būtinų priemonių, kad duomenis teikiantys platformų operatoriai užtikrintų su pardavėjais susijusių duomenų rinkimo ir tikrinimo reikalavimų vykdymą, Projekte siūloma nustatyti, kad jeigu pardavėjas nepateikia reikalaujamos informacijos, platformos operatorius panaikina pardavėjo paskyrą ir neleidžia pardavėjui iš naujo užsiregistruoti platformoje arba sustabdo pardavėjui skirtą atlygio mokėjimą, kol pardavėjas pateikia prašomą informaciją. 6) Atsižvelgdamos į tai, kad informacijos teikimo prievolė taip pat turėtų būti taikoma užsienio platformų operatoriams, kurie vykdo veiklą Europos Sąjungoje, Europos Sąjungos valstybės narės privalo stengtis imtis koordinuotų veiksmų, kad būtų užtikrintas registravimosi ir informacijos teikimo reikalavimų, taikytinų Europos Sąjungos jurisdikcijai nepriklausančioms skaitmeninėms platformoms, vykdymas, be kita ko, kraštutiniu atveju gali būti neleidžiama skaitmeninėms platformoms veikti Europos Sąjungoje. Kaip tik tai numatyta Direktyvos (ES) 2021/514 V priedo IV skirsnio F poskirsnio 6 dalyje, pagal kurią: „jeigu duomenis teikiantis platformos operatorius nevykdo pareigos registruotis arba jei jo registracija buvo panaikinta pagal šio skirsnio F poskirsnio 7 dalį, valstybės narės, nedarant poveikio 25a straipsniui, imasi veiksmingų, proporcingų ir atgrasomų priemonių, kad užtikrintų reikalavimų laikymąsi savo jurisdikcijoje. Tokių priemonių pasirinkimas paliekamas valstybių narių nuožiūrai. Valstybės narės taip pat stengiasi koordinuoti savo veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti reikalavimų laikymąsi, be kita ko tai, kad kraštutiniu atveju duomenis teikiančiam platformos operatoriui būtų užkirstas kelias veikti Sąjungoje“.
Pagal šią direktyvą užsienio platformų operatoriams gali būti užkirstas kelias veikti Europos Sąjungoje dviem atvejais, pirma, kai užsienio platformos operatorius nesiregistruoja Europos Sąjungoje, antra, kai jo registracija buvo panaikinta, nes nevykdė prievolės teikti informaciją po to, kai du kartus buvo priminta apie prievolę teikti informaciją. Atsižvelgiant į tai, kad skaitmeninės platformos dažnai veikia plačioje geografinėje teritorijoje, o piniginių sankcijų pritaikymas iš Europos Sąjungai nepriklausančių jurisdikcijų veikiančioms skaitmeninėms platformoms būtų ribotas, Direktyvoje (ES) 2021/514 numatyta, kad minėtais atvejais gali būti užkertamas kelias platformų operatoriams vykdyti veiklą Europos Sąjungoje. Todėl Projekte numatoma, kad visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms koordinuotai sutarus neleisti užsienio platformos operatoriui veikti Europos Sąjungoje turėtų būti priimamas VMI sprendimas, kuriuo duodami interneto prieigos paslaugų teikėjams privalomi nurodymai panaikinti galimybę pasiekti platformos operatoriaus interneto svetainę. Projekte nustatant procedūrinius žingsnius, kurių turi imtis VMI, norėdama įgyvendinti nurodytus veiksmus, remtasi ir kitų sričių reglamentavimu, kai tam tikrais atvejais yra numatytas nuotolinės veiklos draudimas, visų pirma, kaip numatyta Kelių transporto kodekso 18¹ straipsnio 4 dalies 1 punkte, kai keleivių vežimo organizatorius nepateikia VMI informacijos apie vežėjų gautas pajamas, taip pat ir kitais atvejais – Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 20⁷ straipsnyje; Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19¹ straipsnyje; Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnyje.
Todėl Projekte numatytą VMI sprendimą, kuriuo duodami interneto prieigos paslaugų teikėjams privalomi nurodymai panaikinti galimybę pasiekti platformos operatoriaus interneto svetainę, turi patvirtinti Vilniaus apygardos administracinis teismas. Tokiu būdu taikytinas sankcijas aprobuojant teisme būtų labiau apsaugotos ir ūkio subjektų teisės nuo galimo institucijos piktnaudžiavimo savo galiomis. Be to, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką, prieš pritaikant interneto svetainės blokavimo nurodymą, turėtų būti atliekamas ir jo poveikio vertinimas. 7) Atsižvelgiant į tai, kad jau dabar Kelių transporto kodekso 18¹ straipsnio 4 dalies 1 punktas įpareigoja keleivių vežimo organizatorių teikti VMI informaciją apie vežėjų gaunamas pajamas ir kitus duomenis VMI nustatyta tvarka ir terminais, ir siekiant minėtą nuostatą suderinti su siūlomais nustatyti naujais informacijos apie platformoje veikiančius ir ją naudojančius pardavėjus kaupimo, tikrinimo ir pateikimo VMI reikalavimais, parengtas Kelių transporto kodekso 18¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.
Šiuo projektu siūloma atsisakyti pareigos keleivių vežimo organizatoriui teikti VMI informaciją apie keleivių vežimo organizatoriaus paslaugomis besinaudojančių vežėjų iš keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklos gaunamas pajamas ir kitus duomenis, susijusius su mokesčių apskaičiavimu ir deklaravimu pagal Kelių transporto kodeksą. Keleivių vežimo organizatoriai informaciją teiktų VMI, kaip ir kiti platformų operatoriai, vadovaudamiesi Projektu. Taip visiems platformų operatoriams, patenkantiems į MAĮ taikymo sritį, būtų užtikrinamos vienodos informacijos kaupimo, teikimo ir kitos sąlygos. Jeigu duomenis teikiantis platformos operatorius, išskyrus užsienio platformos operatorių, nevykdo Projekte jam nustatytos pareigos teikti informaciją, VMI turi teisę priimti minėtą sprendimą ir neleisti platformos operatoriui veikti Lietuvoje. Taip subjektams, teikiantiems informaciją VMI pagal Kelių transporto kodeksą, išliktų tos pačios apimties pasekmės ir panaikinus šio kodekso 18¹ straipsnio 4 dalies 1 punktą, taip pat nacionalinėms platformoms nebūtų sudarytas palankesnis reglamentavimas nei iš Europos Sąjungai nepriklausančių jurisdikcijų veikiančioms skaitmeninėms platformoms. Projekte nustatoma taisyklė, pagal kurią platformos operatoriui, nevykdančiam prievolės teikti informaciją, primenama apie šią prievolę.
Analogiška 90 ir 30 dienų taisyklė nustatyta Direktyvoje 2021/514 (IV skirsnio F poskirsnio 7 dalyje) ir dėl užsienio platformų operatorių, kurie nevykdo pareigos teikti informaciją. 8) Atsižvelgiant į Direktyvoje (ES) 2021/514 nustatytas išimtis Projekte taip pat nustatytos duomenis teikiantiems platformų operatoriams ir informacijos apie pardavėjus pranešimui taikomos išimtys. 9) Projektu centriniam mokesčių administratoriui, atsižvelgiant į Direktyvoje (ES) 2021/514, Lietuvos tarptautinėse sutartyse ar susitarimuose dėl automatinių informacijos apie platformose vykdomas veiklas mainų nuostatas, pavedama nustatyti šio straipsnio reikalavimų vykdymą, be kita ko, detalizuoti atvejus, kada platformų operatoriams nereikia teikti informacijos, detalizuoti pardavėjų, apie kuriuos nereikia teikti informacijos VMI, atvejus, nustatyti duomenis teikiančių platformų operatorių atliekamas procedūras, kuriomis siekiama nustatyti pardavėjus, informacijos teikimo VMI tvarką, privalomos pateikti informacijos apie pardavėjus apimtį, duomenis teikiančio užsienio platformos operatoriaus registravimosi ir išregistravimo atvejus, tvarką ir terminus, taisykles, kuriomis duomenis teikiantys platformų operatoriai įpareigojami pardavėjus informuoti apie atlygį, apie kurį pranešta VMI. 10) VMI, vykdydama automatinius informacijos mainus, užtikrintų informacijos apie kitų šalių mokesčių mokėtojus teikimą tų šalių mokesčių administracijoms. VMI iš platformų operatorių gauta informacija su kitomis valstybėmis turėtų apsikeisti per mėnesį nuo jos gavimo dienos. 11) Įstatymai įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d. Platformų operatoriai privalėtų nuo 2023 m. sausio 1 d. pradėti kaupti, tikrinti ir iki 2024 m. sausio 31 d. pateikti VMI pirmą informaciją apie pardavėjus. Keitimasis informacija tarp valstybių prasidėtų nuo 2024 metų vasario.
Projektu siūloma papildyti MAĮ 40¹ straipsnio 1 dalies 4 punktą ir nustatyti, kad jeigu platformos operatorius netinkamai vykdo platformų operatoriams nustatytas pareigas, jis bus įtrauktas į neatitinkančių minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų sąrašą. Kartu su Projektu teikiamas ir ANK projektas. ANK projektu siūloma nustatyti platformų operatoriams didesnes nei 1 500 eurų baudas už Projekte siūlomų nustatyti prievolių pažeidimus. Sistemiškai laikant, kad asmeniui paskirta 1 500 eurų bauda yra pakankamai reikšminga, kad toks asmuo vienus metus būtų laikomas neatitinkančiu minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, Projektu siūloma papildyti MAĮ 40¹ straipsnio 1 dalies 4 punktą. 4.1.14. Teisės technikos tikslais siekiant pakeisti MAĮ straipsnių numeraciją, patikslinti ES teisės aktą, nurodytą MAĮ priede, ir atlikti kitus teisės technikos patikslinimus, parengtas ir Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 40¹, 81 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61³ straipsniu įstatymo Nr. XIV-761 pavadinimo, 3 ir 5 straipsnių pakeitimo ir 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. 4.2. Laukiami teigiami rezultatai – priėmus Projektą, bus: a) apibrėžta (sukonkretinta), kokia informacija apie mokesčių mokėtojus bus laikoma paslaptimi, taip pat užtikrinta tinkama asmens duomenų apsauga; b) patikslinti mokesčių administratoriaus teisiniai įgaliojimai, susiję su efektyvesniu mokesčių administravimu (baudų skyrimas; aktualios informacijos gavimas, naudojimas ir perdavimas; kita); c) įgyvendintos LRKT nutarimo aktualios nuostatos; d) nustatyta, kaip apskaičiuojamos mokesčių mokėtojo naudai skaičiuotinos palūkanos; e) aiškiai nustatyti mokesčių teisės aktualūs finansiniai rodikliai (palūkanų ir delspinigių apskaičiavimo taisyklės); (f) išspręsti teisinės technikos klausimai.
Aktualūs papildomi aspektai:
a) priėmus MAĮ 139 straipsnio 1 dalies pataisas, baudos, palyginti su dabartinėmis asmenims už mokesčių įstatymų pažeidimus skirtinomis baudomis, didinamos dvigubai, kartu dvigubai (nuo 30 procentų iki 60 procentų) didėja asmenims skirtinų baudų mediana (vidurkis), kuri laikoma atskaitos tašku skaičiuojant, kokia bauda turi būti (bus) skiriama asmeniui, padariusiam konkretų mokesčių įstatymų pažeidimą (žr. šio aiškinamojo rašto 3.1.1 papunktį), atsižvelgiant į aktualias teisines ir faktines aplinkybes;
b) tai, kad minimalus asmenims skirtinos baudos dydis yra (gali būti) ne 10 procentų trūkstamos mokesčio sumos dydžio, kaip nustatyta dabar, bet 20 procentų, kaip siūloma, o maksimali riba sieks 100 procentų, leis skirti asmenims tinkamas individualias baudas tais mokesčių įstatymų pažeidimų atvejais, kai yra (bus) asmens (mokesčių mokėtojo) padaryti ir mokesčių administratoriaus nustatyti tiek mažiausio, tiek vidutinio, tiek ir didžiausio pavojingumo mokesčių įstatymų pažeidimai. 4.2. Esminės ANK projekto nuostatos. Principinės naujo teisinio reguliavimo ANK kryptys:
a) įteisinta administracinė atsakomybė už prekių kilmės taisyklių ir kilmės procedūrų pažeidimus.
Priėmus ANK projektą, asmenys bus atgrasomi pažeisti prekių kilmės taisyklių ir kilmės procedūrų nuostatas, o Lietuvos Respublika įvykdys tarptautinius įsipareigojimus;
b) pakeistos konkrečios ANK dispozicijos ir sankcijos. Atsižvelgiant į po Sąjungos muitinės kodekso ir jo taikymą reglamentuojančių Europos Komisijos teisės aktų priėmimo pasikeitusias tam tikras muitų teisės aktų nuostatas ir dėl to nustatytus konkrečių administracinių nusižengimų dispozicijų netikslumus ir (ar) nelogiškumus, kiek tai susiję su muitinės veikla, ANK projekte keičiama muitinės kompetencijos sričiai priskirtina administracinių nusižengimų sudėtis;
c) įteisinta administracinė teisinė atsakomybė, kai asmenys nepaklūsta teisėtam mokesčių administratoriaus (VMI) darbuotojų reikalavimui stabdyti transporto priemones, jas tikrinti, sulaikyti ir tikrinti prekes bei jų dokumentus;
d) supaprastintos mokesčių administratoriaus surašomų dokumentų įforminimo procedūros, kai yra padaryti administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 187 straipsnyje „Ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimas“;
e) administracinė teisinė atsakomybė už MAĮ nustatytų reikalavimų platformų operatoriams nevykdymą ar netinkamą vykdymą. 4.2. Siūlomi konkretūs ANK pakeitimai: 4.2.1. ANK 12 straipsnyje „Mažai pavojinga veika“ siūloma papildomai nustatyti, kad jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir šio kodekso 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą.
Šio straipsnio nuostatos gali būti taikomos asmeniui padarius šio kodekso 217² straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymių turinčias veikas. Taigi ANK 12 straipsnio 1 dalį siūloma papildyti nuorodomis į ANK 217²straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į toliau nurodomas priežastis.
ANK projektu siūloma ANK papildyti 217² straipsniu „Lengvatinę prekių kilmę reglamentuojančiuose susitarimuose nustatytų pareigų ir reikalavimų nevykdymas“, kurio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas („neteisingos informacijos pateikimas lengvatinės prekių kilmės įrodymo dokumentuose, reikalavimų saugoti lengvatinės prekių kilmės įrodymo dokumentus nesilaikymas ar kitų pareigų ir reikalavimų, numatytų lengvatinę prekių kilmę reglamentuojančiuose susitarimuose, kuriuos Europos Sąjunga sudarė su tam tikromis Sąjungos muitų teritorijai nepriklausančiomis šalimis ar teritorijomis arba su tokių šalių ar teritorijų grupėmis, ir su šių susitarimų įgyvendinimu susijusiuose teisės aktuose, nevykdymas“) tiek pagal savo turinį (administracinio nusižengimo esmę), tiek pagal taikytinas administracines sankcijas (už šį administracinį nusižengimą kaltininkams galės būti skiriamas „įspėjimas arba bauda nuo keturiasdešimt iki vieno šimto eurų“), ANK projekto rengėjų nuomone, taip pat gali (galėtų) būti pripažintas mažai pavojinga veika, nes tokie administraciniai nusižengimai atitinka (galės atitikti) kriterijus, pagal kuriuos administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu (ANK 12 straipsnyje nustatyta, kad „jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir šio kodekso 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą“).
ANK projektu siūloma ANK papildyti 217² straipsniu „Lengvatinę prekių kilmę reglamentuojančiuose susitarimuose nustatytų pareigų ir reikalavimų nevykdymas“, kurio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas („neteisingos informacijos pateikimas lengvatinės prekių kilmės įrodymo dokumentuose, reikalavimų saugoti lengvatinės prekių kilmės įrodymo dokumentus nesilaikymas ar kitų pareigų ir reikalavimų, numatytų lengvatinę prekių kilmę reglamentuojančiuose susitarimuose, kuriuos Europos Sąjunga sudarė su tam tikromis Sąjungos muitų teritorijai nepriklausančiomis šalimis ar teritorijomis arba su tokių šalių ar teritorijų grupėmis, ir su šių susitarimų įgyvendinimu susijusiuose teisės aktuose, nevykdymas“) tiek pagal savo turinį (administracinio nusižengimo esmę), tiek pagal taikytinas administracines sankcijas (už šį administracinį nusižengimą kaltininkams galės būti skiriamas „įspėjimas arba bauda nuo keturiasdešimt iki vieno šimto eurų“), ANK projekto rengėjų nuomone, taip pat gali (galėtų) būti pripažintas mažai pavojinga veika, nes tokie administraciniai nusižengimai atitinka (galės atitikti) kriterijus, pagal kuriuos administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu (ANK 12 straipsnyje nustatyta, kad „jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir šio kodekso 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą“). ANK 12 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad „kriterijus, kuriais vadovaujantis šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustato institucijų, kurių pareigūnai turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną, vadovai“, taigi atitinkamus kriterijus turės nustatyti kompetentingos valstybės institucijos vadovas (t. y.
Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinis direktorius). Dėl šių priežasčių, ANK projekto rengėjų nuomone, tikslinga pakeisti ANK 12 straipsnį, papildant jį nuorodomis į ANK 217² straipsnio 1 dalį. 4.2.2. ANK 214 straipsnio („Prekių (krovinio) gabenimas be dokumentų“) 4 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytus administracinius nusižengimus privaloma konfiskuoti prekes (krovinį). Turto konfiskavimas, kaip administracinio poveikio priemonė, reglamentuojamas ANK 29 straipsnyje. ANK 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gali būti konfiskuotas tik toks turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 29 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad už ANK 214 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytus pažeidimus gali būti konfiskuojamas turtas, kuris nėra pažeidėjo nuosavybė. Šie ANK 29 straipsnio pakeitimai siūlomi atsižvelgiant į tai, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą už ANK 214 straipsnyje numatytus pažeidimus galima konfiskuoti tik tokį turtą, kuris yra pažeidėjo nuosavybė. Tai turėtų preventyviai drausminti asmenis, nes bus užtikrinta galimybė taikyti prekių (krovinio) konfiskavimą visiems potencialiems pažeidėjams (priešingu atveju susidarytų situacija, kai, krovinį gabenant be dokumentų, už tokio krovinio gabenimą be dokumentų asmeniui būtų skiriama bauda, tačiau, šio krovinio nekonfiskavus, asmuo toliau gabentų tą patį krovinį, kuris neturi dokumentų).
Siūlymas ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatyti, kad už ANK 214 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytus pažeidimus gali būti konfiskuojamas turtas, kuris nėra pažeidėjo nuosavybė, nėra naujas administracinėje teisėje. ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, esant ANK nustatytoms sąlygoms, „gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas“ už šiuos administracinius nusižengimus: ANK „47 straipsnyje, 60 straipsnio 3 dalyje, 65, 122, 125, 127, 142, 174, 208 straipsniuose, 209 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 213 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse, 215 straipsnio 4 dalyje, 218 straipsnyje, 234² straipsnio 1 dalyje, 240, 245 straipsniuose, 247 straipsnio 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 dalyse, 272, 273, 274 straipsniuose, 290 straipsnio 2, 3, 5, 6, 7, 8 dalyse, 291 straipsnio 1, 2, 4, 6, 7 dalyse, 293 straipsnio 3 dalyje, 299 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalyse, 346 straipsnyje, 393 straipsnio 3, 8, 9 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje, 426 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalyse, 427, 464, 465, 466, 467, 468, 470 straipsniuose, 473 straipsnio 4 dalyje, 474 straipsnio 4 dalyje, 475, 524, 557¹ straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų padarymą“. 4.2.3. Teisinė atsakomybė už kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų kontrabandą, nepriklausomai nuo gabenamų daiktų vertės, buvo numatyta ankstesnėje Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcijoje (galiojusioje iki 2003 m. sausio 8 d.), todėl administracinė teisinė atsakomybė už šių daiktų gabenimą nebuvo numatyta.
Įsigaliojus naujai Baudžiamojo kodekso redakcijai, baudžiamoji teisinė atsakomybė už kontrabanda gabenamus daiktus numatyta tik tais atvejais, kai gabenamų daiktų vertė didesnė nei 250 minimalaus gyvenimo lygio dydžio (žr. Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio „Kontrabanda“ nuostatas), o administracinė teisinė atsakomybė už kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų kontrabandą taip ir liko nenustatyta. Dėl šių priežasčių ANK 208 straipsnio „Kontrabanda“ pakeitimu siūloma nustatyti administracinę atsakomybę už neteisėtą kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų gabenimą. Asmenims būtų taikoma administracinė atsakomybė ir už mažesnės vertės kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų kontrabandą, kas padėtų prevenciškai užkardyti šių vertybių gabenimą kontrabanda mažomis siuntomis. Be to, netikslinga išskirti meno ir kultūros vertybių, nes jos priskiriamos bendresnei prekių sąvokai, todėl ANK projekte siūloma jų atskirai neišskirti irpakoreguoti ANK 208 straipsnyje vartojamą formuluotę „prekės, pinigai, meno vertybės“, iš šios formuluotės išbraukiant žodžius „meno vertybės“. 4.2.4. ANK 210 straipsnio „Muitinės prižiūrimų prekių muitinio tikrinimo vietų tvarkos pažeidimas“ 1 dalies formuluotė siejama tik su transporto priemonių vykimu per pasienio kontrolės punktą, kuriame veikia muitinės įstaiga, tačiau neapima pasienio kontrolės punktų, kuriuose muitinį tikrinimą atlieka Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
ANK 210 straipsnio pakeitimais siekiama, kad būtų apimtos visos veikos, pažeidžiančios Sąjungos muitinės kodekso 135 straipsnio „Pristatymas į tinkamą vietą“ reikalavimus, ir tai būtų taikoma visuose pasienio kontrolės punktuose. Taip pat ANK projekte siūloma nustatyti administracinę teisinę atsakomybę už visų muitinės prižiūrimų prekių iškrovimą vietoj šiuo metu numatytos administracinės teisinės atsakomybės už prekių iškrovimą tik iš į ES muitų teritoriją atvykstančių transporto priemonių. Šiuo metu galiojanti ANK 210 straipsnio 3 dalies formuluotė per siaura, nes įvardija tik muitinės prižiūrimų prekių iškrovimą iš į ES muitų teritoriją atvykstančių transporto priemonių, tačiau neapima atvejų, kai tokios prekės išvežamos iš ES muitų teritorijos arba vežamos iš vienos muitų teritorijos vietos į kitą. Tokiu būdu asmenys bus prevenciškai atgrasomi nuo šių pažeidimų, o muitinės priežiūra bus efektyvesnė. 4.2.5. ANK 211 straipsnyje „Muitinės formalumų atlikimo tvarkos pažeidimas“ neturėtų būti nurodomas prekių deklaravimas, pažeidžiant nustatytą tvarką, nes prekių deklaravimo tvarkos pažeidimų atvejais taikytinas ANK 212 straipsnis „Prekių deklaravimo tvarkos pažeidimas“. ANK 211 straipsnio formuluotę siaurina jos sąsaja su muitinės procedūromis, o šio ANK straipsnio pavadinimas per platus ir neatitinka šio ANK straipsnio nuostatų turinio.
ANK 211 straipsnio pakeitimu siūloma numatyti atsakomybę už visų prekių, kurios privalo būti pateiktos muitinei, nepateikimą per nustatytą jų pristatymo terminą arba už tokių prekių pateikimą muitinei, pažeidžiant nustatytą tvarką, kas paskatins asmenis pateikti prekes muitinei per nustatytus terminus ir nepažeisti prekių pateikimo muitinei tvarkos. 4.2.6. ANK 450 straipsnio 2 dalies pakeitimas siūlomas atsižvelgiant į tai, kad praktikoje dažnai pasitaiko situacijų, kai trečiųjų šalių vežėjai iš Lietuvos Respublikos į trečiąsias šalis vyksta transporto priemonėmis, kurios neturi savo šalies registracijos numerių (vilkikas, puspriekabė yra su laikinais registracijos numeriais), puspriekabėse veža krovinius ir pateikia kelionės leidimą. Pagal tarptautinių susitarimų nuostatas autotransporto priemonės, atliekančios tarptautinius vežiojimus, privalo turėti savo šalies nacionalinius registravimo ir skiriamuosius ženklus. Vežimas, kai trečiųjų šalių vežėjai vyksta autotransporto priemone, kuri neturi nacionalinių registravimo ženklų, ir gabena krovinį, draudžiamas, ir nesvarbu, ar asmuo pateikia kelionės leidimą, ar ne. Tokiais atvejais pažeidžiamos susitarimo su atitinkamos užsienio valstybės vyriausybe nuostatos, kurios reglamentuoja krovinių tarptautinių vežimų automobiliais reikalavimus (kada leidimai reikalingi, ar nereikalingi ir kokiais atvejais vežimai negalimi ar draudžiami, tačiau tokia veika nėra numatyta ANK 450 straipsnio 2 dalyje. Tokie vežimai draudžiami, tačiau asmenys, pažeidę tarpvyriausybinių susitarimų nuostatas, nebaudžiami. Siūlomas ANK pakeitimas padės užtikrinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės prisiimtų įsipareigojimų pagal minėtus tarptautinius susitarimus laikymąsi. 4.2.7.
4.2.7. ANK siūloma papildyti 217² straipsniu „Lengvatinę prekių kilmę reglamentuojančiuose susitarimuose nustatytų pareigų ir reikalavimų nevykdymas“, kuriuo numatoma atsakomybė už neteisingos informacijos pateikimą lengvatinės prekių kilmės įrodymo dokumentuose, reikalavimų saugoti lengvatinės prekių kilmės įrodymo dokumentus nesilaikymą ar kitų pareigų, nustatytų lengvatinę prekių kilmę reglamentuojančiose susitarimuose, nevykdymą; 4.2.8. atsižvelgiant į tai, kad Projekte siūloma papildyti MAĮ 33 straipsnį nuostatomis apie VMI darbuotojų teisę, esant įstatyminiams pagrindams, savarankiškai stabdyti transporto priemones, jas tikrinti, siūloma patikslinti ANK 426 straipsnį, numatant teisinę atsakomybę už VMI transporto priemonių stabdymo nevykdymą, taip pat ANK 589 straipsnyje „Administracinius nusižengimus tiriantys ir protokolus surašantys pareigūnai“ numatyti, kad VMI pareigūnai turi teisę pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir administracinių nusižengimų protokolų surašymą pagal ANK 426 straipsnio aktualias nuostatas. ANK 589 straipsnio 40 punkte atliekamas redakcinio pobūdžio pakeitimas – šis punktas papildomas nuoroda į ANK 217² straipsnį, numatant, kad administracinių nusižengimų teiseną dėl ANK 217² straipsnyje numatytos veikos pradės, administracinių nusižengimų tyrimą atliks ir administracinių nusižengimų protokolus surašys muitinės pareigūnai. 4.2.9. ANK 611 straipsnio pakeitimais siūloma nustatyti, kad: (a) kai ANK 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas administracinis nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo šio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas ir siunčiamas VMI funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus ir duomenis privalantiems pateikti asmenims; (b) administracinių nusižengimų protokolai automatiškai suformuojami Administracinių nusižengimų registre ir galės būti (bus) nepasirašomi. 4.2.10.
4.2.10. Muitinė įgyja teisę pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti šių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus pagal ANK 459 straipsnio „Eismo saugumo reikalavimų automobilių keliuose pažeidimas“ 10 dalyje numatytą nusižengimą. 4.2.11. ANK projekte siūloma nustatyti, kad platformų operatoriams MAĮ nustatytų reikalavimų nesilaikymas užtraukia baudą nuo 1 800 iki 3 800 eurų, o administracinį nusižengimą padarius pakartotinai, siūloma bauda būtų nuo 3 800 iki 6 000 eurų. Nustatant siūlomų baudų dydžius, orientuotasi į ANK 188 ir 188¹ straipsniuose nustatytus baudų dydžius. Šiuose ANK straipsniuose nurodytos veikos (sandorių kainodaros dokumentavimas, informacijos apie tarpvalstybinius susitarimus teikimas), kaip ir prievolė platformų operatoriams pranešti apie pajamas, gautas per savo skaitmenines platformas, daugiausia skirti mokesčių vengimui pasinaudojant tarptautiniu elementu užkardyti, todėl šie pažeidimai pagal pavojingumą vertinami panašiai. 4.3. Esminės PVMĮ projekto nuostatos: 4.3.1. siūloma proporcingai, dvigubai didinti asmenims skirtinas baudas už PVMĮ pažeidimus: „jeigu nustatoma, kad PVM mokėtojas nepagrįstai sumažino apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą PVM sumą (padidino apskaičiuotą grąžintiną iš biudžeto PVM sumą), apskaičiuojama papildomai mokėtina PVM suma, kuria atitinkamai didinama mokėtina į biudžetą PVM suma (mažinama grąžintina iš biudžeto PVM suma), ir skiriama nuo 20 iki 100 procentų apskaičiuotos papildomai mokėtinos PVM sumos dydžio bauda“; „jeigu nustatoma, kad apmokestinamasis asmuo arba bet koks kitas asmuo, nesantis PVM mokėtoju, tačiau šio Įstatymo nustatyta tvarka privalėjęs mokėti į biudžetą PVM, jo nesumokėjo, apskaičiuojama mokėtina į biudžetą PVM suma ir skiriama nuo 20 iki 100 procentų apskaičiuotos PVM sumos dydžio bauda“. Aktualūs baudų apskaičiavimo ir skyrimo aspektai mutatis mutandis atskleisti šio aiškinamojo rašto 3.1.1 ir 4.1.1 papunkčiuose. 4.4.
4.4. Esminės SEAKĮ projekto nuostatos: (a) specialiąja transporto priemone laikoma VMI specialiomis spalvomis nudažyta ar nenudažyta motorinė transporto priemonė su specialiaisiais šviesos ir garso signalais arba tik su specialiaisiais šviesos signalais; (b) transporto priemones tikrinančiais pareigūnais laikomi VMI pareigūnai; (c) transporto priemonių vairuotojai privalo vykdyti VMI pareigūnų nurodymus; (d) SEAKĮ projektas įsigalioja 2023 m. lapkričio 1 d. 4.5. Esminė TPĮ projekto nuostata – siūloma atsisakyti mokesčių įstatymų įsigaliojimo reglamentavimo TPĮ ir nustatyti, kad „Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai įsigalioja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka“. 4.6. Esminė LSMĮ projekto nuostata – Laikinojo socialinio mokesčio įstatymas pripažįstamas netekusiu galios. 4.7. Esminė KTK projekto nuostata – atsisakyti prievolės keleivių vežimo organizatoriams teikti informaciją VMI pagal šį kodeksą, nustatant, kad visi į Projekto taikymo sritį patenkantys platformų operatoriai informaciją mokesčių administratoriui teiktų pagal Projekte nustatytą tvarką. 4.8. Laukiami teigiami rezultatai. Priėmus įstatymų projektus, bus patobulintas teisinis reglamentavimas, kiek tai susiję su mokestinių teisinių santykių subjektų (mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojų) teisiniu statusu (šių subjektų teisių ir pareigų apibrėžtimi). 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir priemonės, kurių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Laukiami įstatymų projektų rezultatai aptarti šio aiškinamojo rašto 4.8 papunktyje. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Projekte, PVMĮ projekte, ANK projekte, SEAKĮ projekte ir KTK projekte nėra sprendžiami baudžiamosios teisės klausimai, todėl poveikis kriminogeninei situacijai ir korupcijai nenumatomas. 7.
Įstatymų projektai turės netiesioginės teigiamos įtakos sąžiningam verslui ir jo plėtrai, sudarytos palankesnės sąlygos sąžiningai konkurencijai, teisinis reguliavimas bus stabilesnis. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Projektas ir TPĮ projektas atitinka Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kartu turės būti priimtas Projektas ir aktualūs lydimieji įstatymų pataisų projektai (SEAKĮ projektas, ANK projektas, PVMĮ projektas, TPĮ projektas, LSMĮ projektas, KTK projektas). 10. Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas, ANK projektas, PVMĮ projektas, SEAKĮ projektas, LSMĮ projektas, KTK projektas parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymuose nustatytų reikalavimų. Projekte tikslinama sąvoka „asmuo“ įvertinta Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir ES dokumentus Projekto, ANK projekto, PVMĮ projekto, SEAKĮ projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir ES teisės aktams. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti 12.1. Siekiant įgyvendinti MAĮ nuostatas dėl palūkanų ir delspinigių, turės būti pakeistas: (a) Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymas Nr.
268 „Dėl Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių patvirtinimo“; (b) Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymas Nr. 1K-188 „Dėl Delspinigių už ne laiku sumokėtų mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo“. 12.2. Siekiant įgyvendinti įstatymų projektų nuostatas, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkas iki 2023 m. balandžio 30 d. turės: (a) pakeisti Įregistravimo pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais /išregistravimo iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų taisykles, patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 178 „Dėl Įregistravimo pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju /išregistravimo iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų taisyklių“; (b) nustatyti atskirą asmens duomenų skelbimo tvarką, pagal kurią turės būti nustatyti mažiau privatumą ribojantys informacijos apie mokesčių mokėtojus – fizinius asmenis patikrinimo VMI interneto svetainėje būdai; (c) pakeisti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. kovo 28 d. įsakymą Nr. VA-25 „Dėl Baudų skyrimo ir delspinigių skaičiavimo metodikos patvirtinimo“. Be to, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkas iki 2023 m. spalio 31 d. turės priimti VMI įgyvendinamuosius teisės aktus, kiek jie susiję su VMI pareigūnų teise savarankiškai stabdyti transporto priemones (transporto priemonių ženklinimas; VMI pareigūnų apranga; VMI pareigūnų veiklos, stabdant transporto priemones, teisinis reglamentavimas; kita). 12.3.
12.3. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkas iki 2022 m. spalio 1 d. turės detalizuoti MAĮ 61³ straipsnio reikalavimų vykdymo tvarką. 12.4. ANK projekto įgyvendinimas. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinis direktorius iki 2023 m. balandžio 30 d. turės nustatyti kriterijus pagal ANK 217² straipsnio nuostatas (kada šie nusižengimai laikytini mažai pavojingais). 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Poveikis valdžios sektoriaus pajamoms dėl patikslintų palūkanų ir delspinigių skaičiavimo taisyklių priklausys nuo Vyriausybės vertybinio popieriaus, kurio likutinė trukmė artimiausia 12 mėnesių, pelningumo antrinės vertybinių popierių apyvartos rinkoje praėjusio kalendorinio ketvirčio paskutinę darbo dieną (vertinant nuo pakeitimų įsigaliojimo dienos), taip pat nuo mokesčių mokėtojų elgsenos – kiek mokesčių mokėtojų ir kokiomis apimtimis netinkamai vykdys savo mokestines prievoles. VMI duomenimis, įgyvendinant Projekto nuostatas dėl minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų ir fizinių asmenų duomenų viešinimo ir tvarkymo reguliavimo pakeitimo, reikės apytiksliai 10 000 eurų, o nuostatas dėl VMI pareigūnų teisės savarankiškai stabdyti transporto priemones,– apytiksliai 42 000 eurų. Siekiant įgyvendinti Projekte siūlomas nustatyti su platformomis susijusias nuostatas, preliminariais skaičiavimais, mokesčių administratoriui informacinėms sistemoms parengti reikės 170 000 eurų. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu gautos Teisėjų tarybos ir Nacionalinės teismų administracijos išvados. 15.
15Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Reikšminiai žodžiai: „Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai“, „Lietuvos Respublikos muitinė“, „transporto priemonių stabdymas“, „PVMĮ pažeidimas“ „baudų skyrimas“, „asmens duomenys“, „minimalūs patikimo mokesčių mokėtojo kriterijai“, „platforma“, „platformos operatorius“, „palūkanos“, „delspinigiai“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
25, 26, 32, 33, 38, 39, 40¹, 87, 88, 99, 104², 126, 139, 140, 164
2022-10-19 Nr. XIVP-2133 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad keičiamo įstatymo sąvoka „asmuo“ apimtų ne tik fizinius, juridinius asmenis ir teisiniais subjektais pripažįstamas organizacijas, bet ir investicijų bei pensijų fondus. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje „investicinis fondas“ apibrėžiamas kaip kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės patikėjimo teise valdomas turtas, į kurį reikalavimo teises turi investicinių vienetų savininkai (fondo dalyviai) proporcingai kiekvienam investicinių vienetų savininkui (fondo dalyviui) priklausančių investicinių vienetų skaičiui.<...>. Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje „pensijų fondas“ apibrėžiamas kaip fiziniams asmenims, savanoriškai kaupiantiems pensijas ir mokantiems pensijų įmokas į pensijų fondą, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis pensijų turtas, kurio valdymas perduotas pensijų fondo valdymo įmonei ir kuris investuojamas pagal to pensijų fondo taisykles. Taigi vadovaujantis minėtų įstatymų nuostatomis, tiek „investicinis fondas“, tiek ir „pensijų fondas“, yra ne savarankiški teisės subjektai, o tam tikrų valdymo įmonių valdomas turtas.
Pastebėtina ir tai, kad projekto aiškinamajame rašte yra tik nurodomas poreikis
„investicijų“ ir „pensijų“ fondus priskirti mokestinių teisinių santykių
subjektų apibrėžčiai, tačiau nei aiškinamajame rašte, nei projekto nuostatose nėra detalizuojama, kokių mokestinių teisinių santykių atveju fondai galėtų būti laikomi savarankišku mokestinių teisinių santykių subjektu. Taigi iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kada keičiamo įstatymo nuostatos būtų taikomos fondams (turtui), o kada fondą valdančioms įmonėms. Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo konstrukcija, t. y. jame nustatomos prievolės, reikalavimai, kriterijai, atsakomybė, yra pritaikyti fiziniams ir juridiniams asmenims, todėl nėra aišku, kaip fondams (t. y. turtui) galėtų būti praktikoje pritaikomos keičiamo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios mokestinių teisinių subjektų teises, pareigas, minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus ar juo labiau atsakomybę už mokesčių įstatymo pažeidimus. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Antra, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog „Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos teisinėje sistemoje pradedami įteisinti nauji specifinės teisinės formos subjektai, nelaikytini nei fiziniais, nei juridiniais asmenimis (pvz., investiciniai fondai, pagal Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą apibrėžiami kaip neturintys juridinio asmens statuso ir nelaikytini organizacijomis) ir šie specifinės teisinės formos subjektai įgyja specifinį teisinį statusą, tikslinga papildyti MAĮ 2 straipsnyje pateiktą sąvokos „asmuo“ apibrėžtį, nustatant, kad pagal MAĮ asmeniu laikytini ne tik fiziniai ir juridiniai asmenys, bet ir investicijų fondai bei pensijų fondai“.
Taigi nors projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad keičiamame įstatyme „asmens“ sąvoka turėtų apimti ir „investicinius fondus“, tačiau projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje minėta sąvoka yra pildoma
„investicijų fondais“. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Ta
pati pastaba taikytina ir projekto 9 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 6 punkto a papunkčiui bei projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 164 straipsnio 5 daliai. 2.
siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalį ir joje nustatyti, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas dėl mokesčių įstatymų įsigaliojimo termino netaikomas teisės aktams, kurie derinami su Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis, Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymams, reikalingiems susidarius išskirtinėms aplinkybėms, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme, kai šie mokesčių įstatymai reikalingi nepaprastosios padėties įvedimo tikslams pasiekti ar valstybės gynybai, kitoms gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms mobilizacijos ar karo padėties metu atlikti, taip pat ir mokesčių įstatymams, iš esmės nekeičiantiems apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarkos ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo ar taikymo principų, įskaitant mokesčių įstatymus, priimamus atsižvelgiant į Vyriausybės nustatomus dydžius, kuriuos Vyriausybei pavedama nustatyti įstatymais. Teikiamas siūlymas svarstytinas keliais aspektais. Pirma, keičiamo įstatymo
užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos“. Atsižvelgus į tai, laikytina, jog projekto nuostata, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas netaikomas „<...> mokesčių įstatymams, iš esmės nekeičiantiems apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarkos ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo ar taikymo principų <...>“ yra perteklinė ir išbrauktina, nes ja nenustatomos jokios naujo teisinio reguliavimo taisyklės.
Antra, projektu siūlant nustatyti, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas dėl mokesčių įstatymų įsigaliojimo termino netaikomas mokesčių įstatymams, iš esmės nekeičiantiems apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarkos ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo ar taikymo principų, kartu nurodoma konkreti situacija, kuriai būtų taikoma siūloma teisės norma – „įskaitant mokesčių įstatymus, priimamus atsižvelgiant į Vyriausybės nustatomus dydžius, kuriuos Vyriausybei pavedama nustatyti įstatymais“. Kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte pateikiamas iliustracinis siūlomo reguliavimo pavyzdys – neapmokestinamojo pajamų mokesčio dydžio formulės keitimas, kai keičiama viena iš šios formulės dedamųjų dalių – minimalioji mėnesinė alga. Pažymėtina, jog tik aiškinamajame rašte nurodytos priežastys, kodėl neapmokestinamojo pajamų mokesčio dydžio formulės keitimas yra būtinas pasikeitus minimaliajai mėnesinei algai – „<...> siekiant užtikrinti, kad, įsigaliojus naujam MMA dydžiui, NPD formulėje nesusidarytų netolygios NPD formulės lūžio taškas, būtini techniniai NPD formulės tikslinimai. Nepakeitus formulės, nors tam tikrų asmenų bruto atlyginimas padidėtų, jų pajamos į rankas sumažėtų arba nepasikeistų“. Tuo tarpu projekte nesiūloma nustatyti sąlygų, kurioms esant mokesčių įstatymai galėtų įsigalioti nesilaikant 6 mėnesių termino.
Projekte nekalbama apie Vyriausybės nustatomų dydžių pokyčius, kalbama tik apie mokesčių įstatymų keitimą atsižvelgiant į Vyriausybės nustatomus dydžius, t. y. pagal projekto formuluotę mokesčių įstatymai galėtų būti keičiami ir nekeičiant Vyriausybės nustatomų dydžių. Be to, kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte kalbama apie mokesčių įstatymus, „<...> kuriais atliekami pakartotiniai (sisteminiai), formalūs (techniniai), visuomenei seniai žinomi pakeitimai, kurių įsigaliojimo atidėjimas 6 mėnesiams neturi jokios ypatingos logikos“. Pažymėtina, jog pagal projektu siūlomą formuluotę mokesčių įstatymų pakeitimai galėtų būti ne tik techninio pobūdžio ar skirti formulės dedamųjų dalių patikslinimui, kai keičiami Vyriausybės tvirtinami dydžiai, kadangi projektu siūlomoje formuluotėje apie šias sąlygas net neužsimenama. Pavyzdžiui, neapmokestinamojo pajamų dydžio atveju, pagal siūlomą formuluotę galėtų būti ne tik patikslinama formulė pasikeitus minimaliajai mėnesinei algai siekiant subalansuoti neapmokestinamąjį pajamų dydį, tačiau būtų galimybė ir pakeisti pačią formulę, kurios įgyvendinimui jau būtų reikalingas pasirengimas. Šiame kontekste pažymėtina, jog pasikeitus ekonominei situacijai ir nustačius mažesnę minimaliąją mėnesinę algą, pagal siūlomą formuluotę, t. y. nesilaikant 6 mėnesių mokesčių įstatymų įsigaliojimo termino, taip pat galėtų būti keičiami mokesčių įstatymai ir mokesčių mokėtojų padėtis galėtų būti sunkinama.
Primintina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. gegužės 13 d. nutarime konstatavo, kad „<...> pagal Konstituciją reikalavimas nustatyti tinkamą vacatio legis mokesčių įstatymų įsigaliojimui gali būti netaikomas, kai mokesčių įstatymais ne nustatomos papildomos pareigos ar apribojimai asmenims, o yra lengvinama mokesčių mokėtojų padėtis <...> kiek laiko prisitaikymui derėtų palikti kiekvienu konkrečiu atveju, turėtų būti vertinama atsižvelgiant į daugelį aplinkybių: įstatymo paskirtį teisės sistemoje ir juo reguliuojamų visuomeninių santykių pobūdį, subjektų, kuriems jis taikytinas, ratą bei jų galimybes pasirengti naujo teisinio reguliavimo įsigaliojimui, kitas svarbias aplinkybes, inter alia tokias, dėl kurių įstatymas turėtų įsigalioti kuo skubiau; svarbus viešasis interesas, siekis apsaugoti kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, nusveriantis asmens interesą turėti daugiau laiko prisitaikyti prie naujas pareigas ar apribojimus nustatančio teisinio reguliavimo, gali lemti skubų įstatymo įsigaliojimą jo oficialaus paskelbimo dieną be jokio vacatio legis termino; vis dėlto pabrėžtina, kad skubus įstatymų, kuriais nustatomos pareigos ar apribojimai asmenims, įsigaliojimas turėtų būti labiau išimtis, grindžiama ir pateisinama ypatingomis objektyviomis aplinkybėmis, nei taisyklė“.
Primintina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. gegužės 13 d. nutarime konstatavo, kad „<...> pagal Konstituciją reikalavimas nustatyti tinkamą vacatio legis mokesčių įstatymų įsigaliojimui gali būti netaikomas, kai mokesčių įstatymais ne nustatomos papildomos pareigos ar apribojimai asmenims, o yra lengvinama mokesčių mokėtojų padėtis <...> kiek laiko prisitaikymui derėtų palikti kiekvienu konkrečiu atveju, turėtų būti vertinama atsižvelgiant į daugelį aplinkybių: įstatymo paskirtį teisės sistemoje ir juo reguliuojamų visuomeninių santykių pobūdį, subjektų, kuriems jis taikytinas, ratą bei jų galimybes pasirengti naujo teisinio reguliavimo įsigaliojimui, kitas svarbias aplinkybes, inter alia tokias, dėl kurių įstatymas turėtų įsigalioti kuo skubiau; svarbus viešasis interesas, siekis apsaugoti kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, nusveriantis asmens interesą turėti daugiau laiko prisitaikyti prie naujas pareigas ar apribojimus nustatančio teisinio reguliavimo, gali lemti skubų įstatymo įsigaliojimą jo oficialaus paskelbimo dieną be jokio vacatio legis termino; vis dėlto pabrėžtina, kad skubus įstatymų, kuriais nustatomos pareigos ar apribojimai asmenims, įsigaliojimas turėtų būti labiau išimtis, grindžiama ir pateisinama ypatingomis objektyviomis aplinkybėmis, nei taisyklė“. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ir įvertinus tai, kad dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio apskaičiavimo formulės, kurios viena iš dedamųjų yra minimalioji mėnesinė alga, keitimo gali susidaryti objektyvios priežastys nustatyti trumpesnį nei 6 mėnesių mokesčių įstatymų įsigaliojimo terminą, siūlytina projektą koreguoti, aiškiai įvardijant sąlygas, kurioms esant 6 mėnesių mokesčių įstatymų įsigaliojimo terminas yra netaikomas bei nustatant saugiklius, kad tokia nuostata remiantis mokesčių įstatymai nebūtų keičiami kitais, negu techninio formulių pakeitimo atvejais. 3.
dalimi keičiamo įstatymo 33 straipsnio 22 punktas tobulintinas keliais aspektais. Pirma, formuluotė „saugodamas valstybės finansų sistemą nuo galimo piktnaudžiavimo ir sukčiavimo“ turėtų būti koreguojama, kadangi piktnaudžiavimo veikos (tiek piktnaudžiavimo kaip nusikalstamos veikos, tiek piktnaudžiavimo kaip tarnybinio nusižengimo) pagrindinis kėsinimosi objektas yra ne valstybės finansų sistema, o valstybės tarnyba ir viešieji interesai. Taip pat pastebėtina, jog žalą valstybės finansų sistemai gali padaryti gerokai daugiau veikų nei nurodoma projekte, todėl siūlytina pacituotą nuostatą dėstyti orientuojantis ne į konkrečias veikas, kuriomis gali būti padaroma žala valstybės finansų sistemai, o į patį galimos žalos faktą (pvz., pacituota projekto nuostata galėtų būti dėstoma taip: „saugodamas valstybės finansų sistemą nuo galimos žalos“). Antra, projekto 8 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 33 straipsnio 22 punkte siūloma nustatyti, kad mokesčių administratorius turi teisę „gauti <...> Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis apie fiziniams ir juridiniams asmenims pradėtus ikiteisminius tyrimus, fiziniams ir juridiniams asmenims priimtus ir įsiteisėjusius apkaltinamuosius nuosprendžius už sukčiavimą, neteisėtą praturtėjimą, nusikalstamas veikas ekonomikai ir verslo tvarkai, nusikalstamas veikas finansų sistemai“. Iš nurodyto teisinio reguliavimo nėra aišku, ar mokesčių administratorius turėtų teisę gauti Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis apie fiziniams ir juridiniams asmenims pradėtus ikiteisminius tyrimus dėl bet kokios nusikalstamos veikos, ar tik duomenis apie fiziniams ir juridiniams asmenims pradėtus ikiteisminius tyrimus dėl sukčiavimo, neteisėto praturtėjimo, nusikalstamų veikų ekonomikai ir verslo tvarkai bei nusikalstamų veikų finansų sistemai.
Sisteminė vertinamos projekto nuostatos analizė suponuoja, kad teisė gauti duomenis apie pradėtus ikiteisminius tyrimus turėtų būti ribojama konkrečiomis nusikalstamomis veikomis, tačiau projekto 8 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 33 straipsnio 22 punkto lingvistinė konstrukcija formuluojama taip, tarsi sukčiavimas, neteisėtas praturtėjimas bei kitos išvardintos nusikalstamos veikos būtų susietos ne su pradėtais ikiteisminiais tyrimais, o išimtinai tik su įsiteisėjusiais apkaltinamaisiais nuosprendžiais (kadangi vardinant šias nusikalstamas veikas nenaudojamas žodis
„galimai“, kuris būdingas ikiteisminio tyrimo stadijai[1]). Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina pacituotą projekto nuostatą dėstyti taip:
„gauti <...> Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis apie
fiziniams ir juridiniams asmenims pradėtus ikiteisminius tyrimus dėl galimo sukčiavimo, neteisėto praturtėjimo, nusikalstamų veikų ekonomikai ir verslo tvarkai, nusikalstamų veikų finansų sistemai, taip pat apie fiziniams ir juridiniams asmenims priimtus ir įsiteisėjusius apkaltinamuosius nuosprendžius dėl šių nusikalstamų veikų“. 4. Pastebėtina, kad nėra aiškus projekto 9 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose vartojamos sąvokos „taikoma programinė priemonė“ turinys.
Atsižvelgus į tai, kad „taikomosiose programinėse priemonėse“ mokesčių mokėtojui suteikiami identifikacijos numeriai turėtų paslaptyje nelaikomos informacijos statusą, bei į tai, kad Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje nurodoma, kad
„<...> įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų
turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu“ (2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas), projekto nuostatos tikslintinos, detalizuojant sąvokos „taikomosiose programinėse priemonėse“ turinį arba nurodant įstatymą, kuriame minėta sąvoka yra apibrėžta. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 9 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 2 punkte vartojamai sąvokai įregistravimas „į kitus šaltinius“. 5. Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 40¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad mokesčių mokėtojas atitinka minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus, kai „juridinis asmuo ir (ar) jo vadovas arba individualia veikla užsiimantis asmuo per paskutinius 3 metus iki jo vertinimo dienos priimtu ir įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu nebuvo nuteistas už <...>“. Atkreiptinas dėmesys, kad formuluotė, kurioje vartojamas ir žodis „priimtu“, ir žodis
„įsiteisėjusiu“, gali kelti tam tikrų praktinių taikymo problemų, nes
apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ir įsiteisėjimo momentai vienas nuo kito gali būti labai nutolę.
Pavyzdžiui, įmanomos situacijos, kai apkaltinamasis nuosprendis priimtas prieš 4 metus, tačiau įsiteisėjo prieš 2 metus, nes baudžiamoji byla buvo nagrinėjama apeliacine tvarka (past. – Baudžiamojo proceso kodekso 336 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jei yra paduotas apeliacinis skundas, tuomet pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos). Formaliai toks asmuo turėtų būti laikomas atitinkančiu nurodytą patikimo mokesčio mokėtojo kriterijų, nors akivaizdu, kad vertinamo punkto kontekste esminis dalykas yra būtent apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Tik įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui paneigiama nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Konstitucijos 31 straipsnio pirmoje dalyje. Atsižvelgus į tai, siūlytina žodžius „priimtu ir“ išbraukti. 6. Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 40¹ straipsnis dėstomas nauja redakcija. Projekto 12 straipsniu keičiamas įstatymo 40¹ straipsnio 1 dalies 4 punktas. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog įstatymo 11 straipsnis įsigaliotų 2023 m. gegužės 1 d., tuo tarpu projekto 23 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įstatymo 12 straipsnis įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d. Atsižvelgus į tai, siūlytina projekto 11 ir 12 straipsnius sukeisti vietomis, atitinkamai tikslinant ir projekto 23 straipsnio 1 ir 3 dalis. 7. Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 61³ straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad duomenis teikiantys platformų operatoriai privalo kaupti ir kartą per metus Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti informaciją apie platformas naudojančių pardavėjų pajamas ir kt. Teikiamas siūlymas svarstytinas keliais aspektais.
Pirma, pažymėtina, jog iš projekto formuluotės „kartą per metus“ nėra aišku, konkrečiai iki kada ši informacija turi būti pateikiama. Tiksli informacijos pateikimo data ypač svarbi dėl to, kad už jos nepateikimą laiku platformų operatorių vadovai galėtų būti traukiami administracinėn atsakomybėn pagal kartu teikiamame Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIVP-2135) dėstomą Administracinių nusižengimų kodekso 188³ straipsnį. Šiame kontekste taip pat pastebėtina, jog informacijos išsamumo ir administracinės naštos optimalumo tikslais informacija turėtų būti pateikiama už praėjusius metus. Atsižvelgus į tai, projektas koreguotinas, be to, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti projekto 23 straipsnį nuostatomis dėl šio straipsnio taikymo, t. y. kada ir už kokį laikotarpį platformų operatoriai turėtų pirmą kartą pateikti šią informaciją. Antra, pagal projekto 23 straipsnio 3 dalį aptariama projekto nuostata įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d. Atsižvelgus į projektu nustatomas pareigas platformų operatoriams ir į tai, kad šių pareigų vykdymui gali būti reikalinga pasiruošti atitinkamai tobulinant platformas (kad reikalingi duomenys būtų kaupiami automatizuotai), svarstytina, ar projektu siūlomas nuostatų įsigaliojimo terminas yra pakankamas projektu siūlomiems pakeitimams pasirengti. Pažymėtina, jog kaupti Valstybinei mokesčių inspekcijai teiktiną informaciją privaloma nuo 2023 m. sausio 1 d., o pagal projekto 23 straipsnio 4 dalį Valstybinė mokesčių inspekcija iki 2022 m. spalio 31 d. dar turi patvirtinti keičiamo įstatymo 61³ straipsnio nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus, kuriuose be kita ko būtų nustatytos platformų operatorių atliekamos procedūros, kuriomis siekiama nustatyti pardavėjus (keičiamo įstatymo 61³ straipsnio 10 dalis).
Primintina, jog pagal Konstitucinio Teismo suformuotą praktiką naujas pareigas nustatančiam teisiniam reguliavimui turi būti nustatytas ir pakankamas vacatio legis terminas (2021 m. gegužės 13 d. nutarimas). Atsižvelgus į teisėkūros procedūrų terminus, manytina, jog projektas turėtų būti patikslintas nustatant vėlesnį keičiamo įstatymo papildymo 61³ straipsniu terminą. 8. Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 61³ straipsnio 2 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad pardavėju laikomas platformos naudotojas, kuris, neatsižvelgiant į tai, ar jis fizinis asmuo, ar subjektas, yra užsiregistravęs platformoje ir vykdo tam tikrą veiklą arba kuriam sumokamas arba įskaitomas su tam tikra veikla susijęs atlygis. To paties straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad platformų operatoriai Valstybinei mokesčių inspekcijai privalo pateikti platformas naudojančių pardavėjų pajamas, gaunamas iš tam tikros veiklos, kurią vykdyti buvo sudarytos sąlygos platformoje. Iš projekto nuostatų nėra aiškus minėtų teisės normų santykis, kadangi ne visais atvejais platformos operatorius gali turėti informaciją apie platformas naudojančių pardavėjų pajamas. Pavyzdžiui, netgi tuo atveju, jeigu pardavėjas kokios nors prekės ar paslaugos kainą nurodo platformoje, atsiskaitymui įvykus ne per platformą, platformos operatorius neturi jokių galimybių Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti išsamius duomenis apie pardavėjo pajamas. Atsižvelgus į tai, projektas koreguotinas. 9.
dėstomame keičiamo įstatymo 61³ straipsnio 2 dalies 5 punkte vartojama formuluotė „užmokestis, kurio suma yra žinoma arba pagrįstai galima manyti, kad yra žinoma“. Nei iš projekto nuostatų, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku, kas turima mintyje formuluote „pagrįstai galima manyti, kad yra žinoma“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti šią formuluotę. 10. Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 61³ straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad
„pradėdamas platformos operatoriaus veiklą, duomenis teikiantis užsienio
platformos operatorius privalo būti užsiregistravęs centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka“. Iš projekto formuluotės sektų, jog aptariama nuostata būtų taikoma tik naujai veiklą pradedantiems platformos operatoriams. Svarstytina, ar projektas neturėtų būti papildytas nuostatomis, numatančiomis tam tikras registravimosi taisykles subjektams, kurie platformos operatoriaus veiklą pradėjo vykdyti iki šio įstatymo įsigaliojimo. Be to, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina šioje nuostatoje nurodyti konkretų terminą, per kurį duomenis teikiantis užsienio platformos operatorius privalo užsiregistruoti. 11. Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 61³straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad tuo atveju, kai duomenis teikiantis užsienio platformos operatorius nevykdo pareigos registruotis arba jeigu jo registracija buvo panaikinta, Europos Sąjungos valstybės narės koordinuoja veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti registravimosi ir informacijos teikimo reikalavimų vykdymą, be kita ko, neleisti duomenis teikiančiam užsienio platformos operatoriui veikti Europos Sąjungoje.
Europos Sąjungos valstybėms narėms koordinuotai sutarus, Valstybinė mokesčių inspekcija atlieka poveikio vertinimą ir priima sprendimą, kuriuo duoda interneto prieigos paslaugų teikėjams privalomą nurodymą panaikinti galimybę pasiekti duomenis teikiančio užsienio platformos operatoriaus interneto svetainę iki tol, kol užsienio platformos operatorius įvykdo pareigą užsiregistruoti arba iš naujo užsiregistruos, jeigu jo registracija buvo panaikinta. Siūlomos nuostatos diskutuotina keliais aspektais. Pirma, keičiamo įstatymo 61³straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Europos Sąjungos valstybės narės koordinuoja veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti registravimosi ir informacijos teikimo reikalavimų vykdymą, be kita ko, neleisti duomenis teikiančiam užsienio platformos operatoriui veikti Europos Sąjungoje. Europos Sąjungos valstybėms narėms koordinuotai sutarus,<...>“. Pastebėtina, kad valstybės jurisdikcija pasireiškia galia savo teritorijoje nustatyti juridinių ir fizinių asmenų teises ir pareigas, bet kokį teisinį reguliavimą, jo apimtį ir turinį, reguliavimo aiškinimą ir taikymo taisykles. Taigi Lietuvos Respublikos jurisdikcija yra apribota Lietuvos Respublikos teritorija, todėl teisės aktuose negali būti įtvirtinamos nuostatos, kad Lietuvos Respublikos įstatymai reguliuoja kitos valstybės jurisdikcijoje esančius teisinius santykius.
Tokio pobūdžio teisės normos gali būti nustatomos Europos Sąjungos teisiniuose dokumentuose (direktyvose, reglamentuose ir pan.), tačiau juos perkeliant į nacionalinę teisę, normos turi būti adaptuotos taip, kad jų nebūtų galima suprasti kaip taikytinų visoje Europos Sąjungoje, t. y. Lietuvos Respublikos įstatymais negali būti nustatomos teisės ir pareigos bei reguliuojami visuomeniniai santykiai, susiklostantys kitose valstybėse ar valstybių sąjungoje. Atsižvelgus į tai, siūlytina projekto nuostatas tikslinti, keičiamo įstatymo 61³straipsnio
nacionalinio reguliavimo apimtį. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus sąvokos
„interneto prieigos paslaugų teikėjas“ turinys. Siūlytina privalomųjų nurodymų
adresatus ir tokių nurodymų turinį derinti su Elektroninių ryšių ir kituose specialiuose įstatymuose naudojama terminija, kaip tai, pavyzdžiui, nustatoma Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktuose, Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 9 dalies 1 ir 2 punktuose (duoti privalomus nurodymus „informacijos prieglobos paslaugų teikėjui“, „tinklo paslaugų teikėjui“, „elektroninių ryšių paslaugų teikėjui“). Be to, manytina, kad turėtų būti ne naikinama prieiga prie interneto svetainės, o blokuojamas interneto domeno vardas, identifikuojantis interneto svetainę. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus sąvokos „atlieka poveikio vertinimą“ turinys.
Pastebėtina, kad keičiamame įstatyme nėra vartojama tokia sąvoka, tad siekiant teisinio aiškumo, siūlytina atskleisti vartojamos formuluotės turinį, be to, svarstytina, ar atitinkamai nereikėtų papildyti ir keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies, kurioje yra nurodytos Centrinio mokesčių administratoriaus atliekamos pagrindinės funkcijos. Ketvirta, svarstytina, ar siekiant išvengti taikymo problemų, formuluotės „Valstybinė mokesčių inspekcija atlieka poveikio vertinimą ir priima sprendimą <...>“, nereikėtų papildyti, nurodant konkrečius terminus, per kiek laiko toks poveikio vertinimas turėtų būti atliktas bei sprendimas priimtas. 12. Keičiamo įstatymo 61³straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad priėmusi sprendimą duoti interneto prieigos paslaugų teikėjams privalomą nurodymą panaikinti galimybę pasiekti duomenis teikiančio užsienio platformos operatoriaus interneto svetainę, Valstybinė mokesčių inspekcija kreipiasi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu patvirtinti sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, kad kitų, analogišką privalomojo nurodymo tinklo paslaugų teikėjams ar informacijos prieglobos paslaugų teikėjams teisę turinčių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose (pavyzdžiui, Lietuvos banko įstatyme, Vartotojų teisių apsaugos įstatyme, Azartinių lošimų įstatyme) yra nustatomas ne teisminis atitinkamos priežiūros institucijos priimto sprendimo įvertinimas, o išankstinė tokio privalomojo nurodymo patikra – privalomąjį nurodymą teikiantis subjektas prieš jį pateikdamas adresatui privalo Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus.
Sistemiškai vertinant siūlomą teisinį reguliavimą bei atsižvelgus į tai, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas galėtų būti vykdomas tik jį patvirtinus teisme, taigi atskirais atvejais praėjus mėnesiui nuo jo priėmimo, siūlytina projekto nuostatas derinti su kitų, analogišką privalomojo nurodymo teisę turinčių asmenų veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatomis ir projektu numatyti ne Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo patvirtinimo, o prašymo išduoti leidimą atlikti veiksmus procedūrą. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 61³straipsnio 4 daliai. 13. Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 61³ straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „prašyme dėl sprendimo patvirtinimo turi būti nurodytas įtariamą pažeidimą padariusio platformos operatoriaus pavadinimas, <...> ir veiksmai, kuriuos numatoma atlikti, interneto svetainės, prie kurios prašoma panaikinti prieigą, tikslus adresas“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina prieš žodį „platformos“ įrašytinas žodis
„užsienio“, o formuluotė „veiksmai, kuriuos numatoma atlikti“ tikslintina, nes
vienintelis veiksmas, kurį prašoma atlikti – panaikinti prieigą prie atitinkamos interneto svetainės. 14. Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 61³ straipsnio 3 dalyje esantis žodis „kalendorinių“ brauktinas kaip perteklinis. 15.
straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Valstybinė mokesčių inspekcija atlieka poveikio vertinimą ir priima sprendimą, kuriuo duoda interneto prieigos paslaugų teikėjams privalomą nurodymą panaikinti galimybę pasiekti duomenis teikiančio užsienio platformos operatoriaus interneto svetainę iki tol, kol užsienio platformos operatorius įvykdo pareigą užsiregistruoti arba iš naujo užsiregistruos, jeigu jo registracija buvo panaikinta. Priėmusi šį sprendimą Valstybinė mokesčių inspekcija kreipiasi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu patvirtinti sprendimą. <...> Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas vykdomas tik jį patvirtinus. Šis patvirtintas sprendimas skelbiamas Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje“. Iš šių nuostatų nėra aišku, kada ir kaip šis Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas pasiekia interneto prieigos paslaugų teikėjus, t. y. ar jis išsiunčiamas šiems teikėjams iš karto jį priėmus, ar tik sulaukus administracinio teismo patvirtinimo, ar jis tiesiog skelbiamas Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje ir iš šios svetainės interneto prieigos paslaugų teikėjai apie tai turi sužinoti. Siekiant teisinio aiškumo bei norint išvengti galimų teisės normos taikymo problemų, siūlytina projekto nuostatas atitinkamai koreguoti. 16. Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 61³ straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „jeigu duomenis teikiantis platformos operatorius, išskyrus užsienio platformos operatorių, nevykdo pareigos teikti informaciją apie pardavėjus pagal šį straipsnį, Valstybinė mokesčių inspekcija po dviejų iš eilės priminimų, ne vėliau kaip per 90 dienų, bet ne anksčiau kaip po 30 dienų nuo antrojo priminimo, priima sprendimą, kuriuo duoda interneto prieigos paslaugų teikėjams privalomą nurodymą panaikinti galimybę pasiekti platformos operatoriaus interneto svetainę, kol platformos operatorius pašalins pažeidimą“.
Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina šią nuostatą papildyti, nurodant konkrečius terminus, kada ir kaip duomenis teikiantiems platformos operatoriams yra primenama apie jų pareigos nevykdymą. Analogiška pastaba yra taikoma ir projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 61³ straipsnio 5 daliai. 17. Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 61³ straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad platformos operatorius privalo panaikinti pardavėjo paskyrą ir neleisti pardavėjui iš naujo registruotis platformoje arba sustabdyti atlygio pardavėjui mokėjimą, kol pardavėjas pateiks prašomą informaciją. Atkreiptinas dėmesys, jog registruojantis platformose ne visais atvejais reikalaujama atlikti veiksmus, patvirtinančius pardavėjo tapatybę. Atsižvelgus į tai, neaišku, kaip turėtų būti įgyvendinamos platformos operatoriui nustatytos pareigos tokiais atvejais, kai pardavėjo tapatybė nėra tikrinama. Pažymėtina, jog projektu nesiūloma nustatyti platformos operatoriaus pareigos reikalauti iš platformoje jau užsiregistravusių ar naujai užsiregistruosiančių pardavėjų atlikti veiksmus, patvirtinančius tokių asmenų tapatybę. 18. Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 61³ straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad duomenis teikiantys platformų operatoriai privalo pardavėjus informuoti apie atlygį, apie kurį pranešta Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina šią nuostatą papildyti, nurodant, kaip ir kada duomenis teikiantys platformų operatoriai privalo tai padaryti. 19. Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 61³ straipsnio 8 dalis tikslintina redakciniu požiūriu. Iš šios dalies turinio sektų, jog jos antroji pastraipa turėtų būti sunumeruota kaip 9 dalis, o 10 dalis dėstytina naujoje pastraipoje. 20. Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 61³ straipsnio 8 dalies 2 pastraipoje vartojama formuluotė „Vyriausybės subjektą (įskaitant Vyriausybę, politinį padalinį arba valstybės subjektą)“. Šios projekto formuluotės tikslintinos atsižvelgus į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytą viešojo sektoriaus subjektų sąrangą bei įvertinus tai, kad Vyriausybė yra kolegiali institucija, o ne subjektas, kuris galėtų veikti kaip pardavėjas platformoje. 21.
keičiamo įstatymo 61³ straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad „Centrinis mokesčių administratorius, atsižvelgdamas į Direktyvos 2011/16/ES ir Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar susitarimuose dėl automatinių informacijos apie platformose vykdomas veiklas mainų nuostatas, nustato šio straipsnio reikalavimų vykdymą, be kita ko, detalizuoja, kada platformų operatoriams nereikia teikti informacijos, taip pat apie kuriuos pardavėjus nereikia teikti informacijos Valstybinei mokesčių inspekcijai, nustato duomenis teikiančių platformų operatorių atliekamas procedūras, kuriomis siekiama nustatyti pardavėjus, informacijos teikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai tvarką, privalomos pateikti informacijos apie pardavėjus apimtį, duomenis teikiančio užsienio platformos operatoriaus registravimosi ir išregistravimo atvejus, tvarką ir terminus, taisykles, kuriomis duomenis teikiantys platformų operatoriai įpareigojami pardavėjus informuoti apie atlygį, apie kurį pranešta Valstybinei mokesčių inspekcijai.“ Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis konstitucine jurisprudencija, pagrindinės ūkinės veiklos subjektų teisės ir pareigos turi būti reglamentuotos įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte, todėl pagrindiniai platformos operatorių veiklai taikomi reikalavimai, kurių laikymasis yra tiesiogiai susijęs su galimybe vykdyti ūkinę veiklą, (pavyzdžiui, atvejai, kada platformų operatoriams nereikia teikti informacijos, informacija apie kuriuos pardavėjus nereikia teikti informacijos, duomenis teikiančio užsienio platformos operatoriaus registravimosi ir išregistravimo atvejai bei terminai), turėtų būti reglamentuojami keičiamame įstatyme, o ne centrinio mokesčių administratoriaus priimamuose poįstatyminiuose teisės aktuose. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos.
Antra, projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 61³ straipsnio 8 dalyje nurodoma, kuriais atvejais informacija apie pardavėjus yra laikoma nepraneština, t. y. kada platformos operatorius jos neprivalo teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai, tačiau to paties straipsnio 10 dalyje taip pat nurodoma, kad be kita ko analogiškus informacijos apie pardavėjus teikimo ar neteikimo kriterijus – kada platformų operatoriams nereikia teikti informacijos, taip pat apie kuriuos pardavėjus nereikia teikti informacijos Valstybinei mokesčių inspekcijai – nustato centrinis mokesčių administratorius. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos derintinos tarpusavyje. Trečia, iš projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 61³ straipsnio 8 dalies
teikiantis platformos operatorius pateiktų informaciją apie šiuos pardavėjus <...>“ nėra aišku, ar platformos operatorius neturi teikti informacijos apie tam tikrus pardavėjus, ar tokios informacijos teikimas/neteikimas paliekamas platformos operatoriaus nuožiūrai. Atsižvelgus į tai, kad teisės aktų nuostatos turi būti aiškios ir nedviprasmiškos, projektas atitinkamai tikslintinas. 22. Projekto 20 straipsnio 1 dalimi siūloma keisti keičiamo įstatymo 140 straipsnio 2 dalies nuostatą iki dvitaškio, tačiau nesiūloma keisti šios dalies 2 punkto, kuriame nustatyta, kad baudos už mokesčių įstatymų pažeidimus skiriamos atsižvelgus į pažeidėjo „kaltę (kaltės formą ir rūšį)“. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamas įstatymas nereglamentuoja nei galimų kaltės formų, nei kaltės rūšių. Svarstytina, ar tai nėra keičiamo įstatymo spraga, kuri turėtų būti ištaisyta. Pabrėžtina, kad mokestinė atsakomybė yra viena iš teisinės atsakomybės rūšių, o mokestinės baudos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje[2] vertinamos kaip valstybės taikomos baudžiamojo pobūdžio priemonės.
Atitinkamai, mokesčių teisės pažeidimų sudėčių požymiai, įskaitant kaltę (jos formas ir rūšis), įstatyme turėtų būti reglamentuoti pakankamai aiškiai. Nagrinėjamam klausimui aktualioje Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad „Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams: <...> teisės pažeidimai, už kuriuos teisės aktuose yra nustatyta atsakomybė, turi būti aiškiai apibrėžti“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). 23. Projekto 20 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 140 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad „Mokesčių įstatymus solidariai pažeidusiems asmenims muitinė kiekvienam pažeidėjui skiria individualią baudą, kurios dydis siekia 60 procentų vidutinio pagal šio Įstatymo 139 straipsnį apskaičiuoto baudos dydžio, padalyto iš mokesčių įstatymus solidariai pažeidusių asmenų skaičiaus ir patikslinto atsižvelgus į šio Įstatymo 139 straipsnio 2–5 dalių nuostatas“. Pastebėtina, kad projekto aiškinamajame rašte yra nurodoma, jog projektu yra siekiama mokesčių įstatymus solidariai pažeidusiems asmenims nustatyti individualias baudas taikant solidariąją teisinę atsakomybę. Aiškinamajame rašte pažymima ir tai, kad pagal „Europos Sąjungos Teisingumo Teismo formuojamą praktiką pažeidimo vykdytojo atsakomybė preziumuojama, o nustačius kitus asmenis, kurie laikytini skolininkais muitinei, registruojama solidari mokestinė prievolė“. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas keliais aspektais.
Pirma, pastebėtina, kad projekto 20 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 140 straipsnio 6 dalies formuluotė neatitinka projekto aiškinamojo rašto tikslo, nes joje nurodoma ne solidari mokesčių įstatymus pažeidusių asmenų atsakomybė (solidarus baudos sumokėjimas), o pats solidarus mokesčių įstatymo pažeidimas, t. y. solidari asmenų veika. Tuo tarpu keičiamo įstatymo 140 straipsnio 6 dalyje kalbant apie mokesčių įstatymus pažeidusių asmenų atsakomybę nurodoma, kad „muitinė kiekvienam pažeidėjui skiria individualią baudą“, taigi teisinė atsakomybė (bauda) yra skiriama kiekvienam mokesčių įstatymo pažeidėjui atskirai. Pastebėtina, jog pagrindinis solidarios prievolės principas yra tas, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad individualios baudos skyrimas mokesčių įstatymo pažeidėjui neatitinka solidarios atsakomybės instituto esmės, nes šiuo atveju bendraskoliai nebus įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 6 dalis). Antra, vadovaujantis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas
muito sumą, atitinkančią vieną skolą muitinei, privalo sumokėti keli asmenys, jie solidariai atsako už tos sumos sumokėjimą“. Taigi manytina, kad projekto nuostatos turėtų būti tikslintinos, nustatant ne solidarią mokesčių įstatymus pažeidusių asmenų veiką, o solidarų minėtų asmenų atsakomybės taikymą.
Trečia, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 140 straipsnio 6 dalies formuluotė „mokesčių įstatymus solidariai pažeidusiems asmenims“ neturėtų būti tikslinama naudojant įprastesnes bendrą asmenų veiką apibūdinančias formuluotes, kaip pavyzdžiui „bendra asmenų veika“ ar pan. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8
5) 239 6164, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] [1] Pvz., Baudžiamojo proceso kodekso 21 straipsnio 4 dalyje, apibrėžiančioje įtariamojo statusą, nurodoma, kad įtariamasis turi teisę „duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką“. [2] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-183-648/2017.
39, 40¹, 87, 88, 99, 104², 126, 139, 140, 164
2022-12-12 Nr. XIVP-2133(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 2 straipsniu siūloma pakeisti Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 4 dalį ir joje nustatyti, kad reikalavimas dėl mokesčių įstatymų įsigaliojimo termino būtų netaikomas „su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimams, jei šiais pakeitimais nėra sunkinama mokesčių mokėtojų padėtis“. Atkreiptinas dėmesys, jog teikiamo siūlymo turinys nėra visiškai aiškus, nes formuluotė
„nėra sunkinama mokesčių mokėtojų padėtis“ gali būti suprantama skirtingai – iš
vienos pusės galėtų būti suprantama kaip „mokestinės naštos didinimas“, iš kitos pusės – kaip bet kurių mokesčių mokėtojui taikomų prievolių ar įpareigojimų nustatymas ar sugriežtinimas. Svarstytina, ar taikant šią nuostatą nekils praktinių problemų. 2. Projekto 3 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalį ir joje nustatyti, kad apibendrintus mokesčių įstatymų paaiškinimus teikia ir skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija „pasikonsultavusi su visuomene“. Svarstytina, ar ši procedūra neturėtų būti reglamentuojama keičiamame įstatyme išsamiau, pavyzdžiui, kaip Teisėkūros pagrindų įstatyme reglamentuojamas „konsultavimasis su visuomene“. 3.
straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 140 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad „Mokesčių įstatymus solidariai pažeidusiems asmenims muitinė kiekvienam pažeidėjui skiria individualią baudą, kurios dydis siekia 60 procentų vidutinio pagal šio Įstatymo 139 straipsnį apskaičiuoto baudos dydžio, padalyto iš mokesčių įstatymus solidariai pažeidusių asmenų skaičiaus ir patikslinto atsižvelgus į šio Įstatymo 139 straipsnio 2–5 dalių nuostatas“. Pastebėtina, kad projekto aiškinamajame rašte yra nurodoma, jog projektu yra siekiama mokesčių įstatymus solidariai pažeidusiems asmenims nustatyti individualias baudas taikant solidariąją teisinę atsakomybę. Aiškinamajame rašte pažymima ir tai, kad pagal „Europos Sąjungos Teisingumo Teismo formuojamą praktiką pažeidimo vykdytojo atsakomybė preziumuojama, o nustačius kitus asmenis, kurie laikytini skolininkais muitinei, registruojama solidari mokestinė prievolė“. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas keliais aspektais. Pirma, pastebėtina, kad projekto 20 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 140 straipsnio 6 dalies formuluotė neatitinka projekto aiškinamojo rašto tikslo, nes joje nurodoma ne solidari mokesčių įstatymus pažeidusių asmenų atsakomybė (solidarus baudos sumokėjimas), o pats solidarus mokesčių įstatymo pažeidimas, t. y. solidari asmenų veika. Tuo tarpu keičiamo įstatymo 140 straipsnio 6 dalyje kalbant apie mokesčių įstatymus pažeidusių asmenų atsakomybę nurodoma, kad „muitinė kiekvienam pažeidėjui skiria individualią baudą“, taigi teisinė atsakomybė (bauda) yra skiriama kiekvienam mokesčių įstatymo pažeidėjui atskirai. Pastebėtina, jog pagrindinis solidarios prievolės principas yra tas, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 4 dalis).
Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad individualios baudos skyrimas mokesčių įstatymo pažeidėjui neatitinka solidarios atsakomybės instituto esmės, nes šiuo atveju bendraskoliai nebus įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 6 dalis). Antra, vadovaujantis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas 84 straipsniu, „jeigu importo ar eksporto muito sumą, atitinkančią vieną skolą muitinei, privalo sumokėti keli asmenys, jie solidariai atsako už tos sumos sumokėjimą“. Taigi manytina, kad projekto nuostatos turėtų būti tikslintinos, nustatant ne solidarią mokesčių įstatymus pažeidusių asmenų veiką, o solidarų minėtų asmenų atsakomybės taikymą. Trečia, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 140 straipsnio 6 dalies formuluotė „mokesčių įstatymus solidariai pažeidusiems asmenims“ neturėtų būti tikslinama naudojant įprastesnes bendrą asmenų veiką apibūdinančias formuluotes, kaip pavyzdžiui „bendra asmenų veika“ ar pan. 4. Pagal projekto 23 straipsnio 2 dalį projekto 13 straipsnis, kuriuo keičiamas įstatymas pildomas nauju 61³straipsniu, reglamentuosiančiu platformų operatorių duomenų kaupimą ir teikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai, įsigalios 2023 m. sausio 1 d., o Valstybinė mokesčių inspekcija iki 2022 m. gruodžio 31 d. dar turės priimti įgyvendinamuosius šio naujo teisinio reguliavimo teisės aktus.
Nepaisant to, kad pirmą kartą duomenys pagal naująjį reguliavimą turės būti teikiami tik 2024 metais, duomenys turės būti teikiami už 2023 metus, t. y. praktiškai neliekant platformų operatoriams galimybės prisitaikyti prie naujo reguliavimo (pertvarkyti platformų taip, kad būtų fiksuojami reikalaujami duomenys ir pan.). Atsižvelgus į tai, primintina, jog pagal Konstitucinio Teismo suformuotą praktiką naujas pareigas nustatančiam teisiniam reguliavimui turi būti nustatytas ir pakankamas vacatio legis terminas (2021 m. gegužės 13 d. nutarimas). 5. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 23 straipsnio 7 dalyje esančią formuluotę „Mokesčių administravimo įstatymo pažeidimų tyrimui“ keisti formuluote „mokesčių įstatymų pažeidimų tyrimui“. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė - Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO NR. IX-2112 2, 3, 12, 13, 25, 26, 32, 33, 38, 39, 40¹,
finansų komiteto nariai: Valius Ąžuolas, Algirdas Butkevičius, Antanas Čepononis, Justas Džiugelis, Vytautas Gapšys, Simonas Gentvilas, Mykolas Majauskas, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Dalia Mudėnienė, Mindaugas Pečiulis, vyriausioji specialistė Audronė Čekanavičienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
(toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad keičiamo įstatymo sąvoka „asmuo“ apimtų ne tik fizinius, juridinius asmenis ir teisiniais subjektais pripažįstamas organizacijas, bet ir investicijų bei pensijų fondus. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais.
Pirma, kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje
„investicinis fondas“ apibrėžiamas kaip kolektyvinio investavimo subjekto
valdymo įmonės patikėjimo teise valdomas turtas, į kurį reikalavimo teises turi investicinių vienetų savininkai (fondo dalyviai) proporcingai kiekvienam investicinių vienetų savininkui (fondo dalyviui) priklausančių investicinių vienetų skaičiui.<...>. Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje „pensijų fondas“ apibrėžiamas kaip fiziniams asmenims, savanoriškai kaupiantiems pensijas ir mokantiems pensijų įmokas į pensijų fondą, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis pensijų turtas, kurio valdymas perduotas pensijų fondo valdymo įmonei ir kuris investuojamas pagal to pensijų fondo taisykles. Taigi vadovaujantis minėtų įstatymų nuostatomis, tiek
„investicinis fondas“, tiek ir „pensijų fondas“, yra ne savarankiški teisės
subjektai, o tam tikrų valdymo įmonių valdomas turtas. Pastebėtina ir tai, kad projekto aiškinamajame rašte yra tik nurodomas poreikis „investicijų“ ir
„pensijų“ fondus priskirti mokestinių teisinių santykių subjektų apibrėžčiai,
tačiau nei aiškinamajame rašte, nei projekto nuostatose nėra detalizuojama, kokių mokestinių teisinių santykių atveju fondai galėtų būti laikomi savarankišku mokestinių teisinių santykių subjektu. Taigi iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kada keičiamo įstatymo nuostatos būtų taikomos fondams (turtui), o kada fondą valdančioms įmonėms. Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo konstrukcija, t. y. jame nustatomos prievolės, reikalavimai, kriterijai, atsakomybė, yra pritaikyti fiziniams ir juridiniams asmenims, todėl nėra aišku, kaip fondams (t. y. turtui) galėtų būti praktikoje pritaikomos keičiamo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios mokestinių teisinių subjektų teises, pareigas, minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus ar juo labiau atsakomybę už mokesčių įstatymo pažeidimus.
Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Antra, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog „Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos teisinėje sistemoje pradedami įteisinti nauji specifinės teisinės formos subjektai, nelaikytini nei fiziniais, nei juridiniais asmenimis (pvz., investiciniai fondai, pagal Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą apibrėžiami kaip neturintys juridinio asmens statuso ir nelaikytini organizacijomis) ir šie specifinės teisinės formos subjektai įgyja specifinį teisinį statusą, tikslinga papildyti MAĮ 2 straipsnyje pateiktą sąvokos „asmuo“ apibrėžtį, nustatant, kad pagal MAĮ asmeniu laikytini ne tik fiziniai ir juridiniai asmenys, bet ir investicijų fondai bei pensijų fondai“. Taigi nors projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad keičiamame įstatyme „asmens“ sąvoka turėtų apimti ir „investicinius fondus“, tačiau projekto 1 straipsnio
„investicijų fondais“. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 9 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo
keičiamo įstatymo 164 straipsnio 5 daliai. Pritarti iš dalies Nepritarti dėl „investicinis fondas“ ir „pensijų fondas“, kaip mokestinių teisinių santykių subjektų sąvokos tikslinimo.
Įstatymuose „investicinis fondas“ ir „pensijų fondas“ jau yra numatytas specialus teisinis režimas, kurio pagrindu „investicinis fondas“ ir „pensijų fondas“ įgyja mokestinių teisinių santykių subjektams būdingus požymius, o Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) pataisomis, nekuriant nieko naujo, tik siekiama tai įteisinti. Panaikinus įstatyminius teisinius įpareigojimus „investiciniam fondui“ ir „pensijų fondui“ tuo pat metu neliktų ir būtinybės tikslinti MAĮ pateiktą sąvoką
„mokesčių mokėtojas“. Specifinio teisinio režimo ypatumas tame ir yra, kad
atitinkami subjektai įgyja tik dalį subjekto teisių, pareigų ir atsakomybės, o ne visas subjekto teises, pareigas ir atsakomybę. Pritarti dėl žodžio „investicijų fondų“ pakeitimo žodžiu
„investicinių fondų“ ir atsitinkamai patikslinti Projekto 1 str. 2 d., 9 str. 2 d. ir 21 str. nuostatas. 2. LRS Kanceliarijos
Teisės departamentas 2022-10-192 2.
Projekto
nustatyti, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas dėl mokesčių įstatymų įsigaliojimo termino netaikomas teisės aktams, kurie derinami su Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis, Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymams, reikalingiems susidarius išskirtinėms aplinkybėms, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme, kai šie mokesčių įstatymai reikalingi nepaprastosios padėties įvedimo tikslams pasiekti ar valstybės gynybai, kitoms gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms mobilizacijos ar karo padėties metu atlikti, taip pat ir mokesčių įstatymams, iš esmės nekeičiantiems apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarkos ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo ar taikymo principų, įskaitant mokesčių įstatymus, priimamus atsižvelgiant į Vyriausybės nustatomus dydžius, kuriuos Vyriausybei pavedama nustatyti įstatymais. Teikiamas siūlymas svarstytinas keliais aspektais. Pirma, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos“. Atsižvelgus į tai, laikytina, jog projekto nuostata, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas netaikomas
„<...> mokesčių įstatymams, iš esmės nekeičiantiems apmokestinimo tam
tikru mokesčiu tvarkos ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo ar taikymo principų <...>“ yra perteklinė ir išbrauktina, nes ja nenustatomos jokios naujo teisinio reguliavimo taisyklės.
Antra, projektu siūlant nustatyti, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas dėl mokesčių įstatymų įsigaliojimo termino netaikomas mokesčių įstatymams, iš esmės nekeičiantiems apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarkos ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo ar taikymo principų, kartu nurodoma konkreti situacija, kuriai būtų taikoma siūloma teisės norma – „įskaitant mokesčių įstatymus, priimamus atsižvelgiant į Vyriausybės nustatomus dydžius, kuriuos Vyriausybei pavedama nustatyti įstatymais“. Kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte pateikiamas iliustracinis siūlomo reguliavimo pavyzdys – neapmokestinamojo pajamų mokesčio dydžio formulės keitimas, kai keičiama viena iš šios formulės dedamųjų dalių – minimalioji mėnesinė alga. Pažymėtina, jog tik aiškinamajame rašte nurodytos priežastys, kodėl neapmokestinamojo pajamų mokesčio dydžio formulės keitimas yra būtinas pasikeitus minimaliajai mėnesinei algai – „<...> siekiant užtikrinti, kad, įsigaliojus naujam MMA dydžiui, NPD formulėje nesusidarytų netolygios NPD formulės lūžio taškas, būtini techniniai NPD formulės tikslinimai. Nepakeitus formulės, nors tam tikrų asmenų bruto atlyginimas padidėtų, jų pajamos į rankas sumažėtų arba nepasikeistų“. Tuo tarpu projekte nesiūloma nustatyti sąlygų, kurioms esant mokesčių įstatymai galėtų įsigalioti nesilaikant 6 mėnesių termino.
Projekte nekalbama apie Vyriausybės nustatomų dydžių pokyčius, kalbama tik apie mokesčių įstatymų keitimą atsižvelgiant į Vyriausybės nustatomus dydžius, t. y. pagal projekto formuluotę mokesčių įstatymai galėtų būti keičiami ir nekeičiant Vyriausybės nustatomų dydžių. Be to, kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte kalbama apie mokesčių įstatymus, „<...> kuriais atliekami pakartotiniai (sisteminiai), formalūs (techniniai), visuomenei seniai žinomi pakeitimai, kurių įsigaliojimo atidėjimas 6 mėnesiams neturi jokios ypatingos logikos“. Pažymėtina, jog pagal projektu siūlomą formuluotę mokesčių įstatymų pakeitimai galėtų būti ne tik techninio pobūdžio ar skirti formulės dedamųjų dalių patikslinimui, kai keičiami Vyriausybės tvirtinami dydžiai, kadangi projektu siūlomoje formuluotėje apie šias sąlygas net neužsimenama. Pavyzdžiui, neapmokestinamojo pajamų dydžio atveju, pagal siūlomą formuluotę galėtų būti ne tik patikslinama formulė pasikeitus minimaliajai mėnesinei algai siekiant subalansuoti neapmokestinamąjį pajamų dydį, tačiau būtų galimybė ir pakeisti pačią formulę, kurios įgyvendinimui jau būtų reikalingas pasirengimas. Šiame kontekste pažymėtina, jog pasikeitus ekonominei situacijai ir nustačius mažesnę minimaliąją mėnesinę algą, pagal siūlomą formuluotę, t. y. nesilaikant 6 mėnesių mokesčių įstatymų įsigaliojimo termino, taip pat galėtų būti keičiami mokesčių įstatymai ir mokesčių mokėtojų padėtis galėtų būti sunkinama.
Primintina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. gegužės 13 d. nutarime konstatavo, kad „<...> pagal Konstituciją reikalavimas nustatyti tinkamą vacatio legis mokesčių įstatymų įsigaliojimui gali būti netaikomas, kai mokesčių įstatymais ne nustatomos papildomos pareigos ar apribojimai asmenims, o yra lengvinama mokesčių mokėtojų padėtis <...> kiek laiko prisitaikymui derėtų palikti kiekvienu konkrečiu atveju, turėtų būti vertinama atsižvelgiant į daugelį aplinkybių: įstatymo paskirtį teisės sistemoje ir juo reguliuojamų visuomeninių santykių pobūdį, subjektų, kuriems jis taikytinas, ratą bei jų galimybes pasirengti naujo teisinio reguliavimo įsigaliojimui, kitas svarbias aplinkybes, inter alia tokias, dėl kurių įstatymas turėtų įsigalioti kuo skubiau; svarbus viešasis interesas, siekis apsaugoti kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, nusveriantis asmens interesą turėti daugiau laiko prisitaikyti prie naujas pareigas ar apribojimus nustatančio teisinio reguliavimo, gali lemti skubų įstatymo įsigaliojimą jo oficialaus paskelbimo dieną be jokio vacatio legis termino; vis dėlto pabrėžtina, kad skubus įstatymų, kuriais nustatomos pareigos ar apribojimai asmenims, įsigaliojimas turėtų būti labiau išimtis, grindžiama ir pateisinama ypatingomis objektyviomis aplinkybėmis, nei taisyklė“.
Primintina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. gegužės 13 d. nutarime konstatavo, kad „<...> pagal Konstituciją reikalavimas nustatyti tinkamą vacatio legis mokesčių įstatymų įsigaliojimui gali būti netaikomas, kai mokesčių įstatymais ne nustatomos papildomos pareigos ar apribojimai asmenims, o yra lengvinama mokesčių mokėtojų padėtis <...> kiek laiko prisitaikymui derėtų palikti kiekvienu konkrečiu atveju, turėtų būti vertinama atsižvelgiant į daugelį aplinkybių: įstatymo paskirtį teisės sistemoje ir juo reguliuojamų visuomeninių santykių pobūdį, subjektų, kuriems jis taikytinas, ratą bei jų galimybes pasirengti naujo teisinio reguliavimo įsigaliojimui, kitas svarbias aplinkybes, inter alia tokias, dėl kurių įstatymas turėtų įsigalioti kuo skubiau; svarbus viešasis interesas, siekis apsaugoti kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, nusveriantis asmens interesą turėti daugiau laiko prisitaikyti prie naujas pareigas ar apribojimus nustatančio teisinio reguliavimo, gali lemti skubų įstatymo įsigaliojimą jo oficialaus paskelbimo dieną be jokio vacatio legis termino; vis dėlto pabrėžtina, kad skubus įstatymų, kuriais nustatomos pareigos ar apribojimai asmenims, įsigaliojimas turėtų būti labiau išimtis, grindžiama ir pateisinama ypatingomis objektyviomis aplinkybėmis, nei taisyklė“. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ir įvertinus tai, kad dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio apskaičiavimo formulės, kurios viena iš dedamųjų yra minimalioji mėnesinė alga, keitimo gali susidaryti objektyvios priežastys nustatyti trumpesnį nei
koreguoti, aiškiai įvardijant sąlygas, kurioms esant 6 mėnesių mokesčių įstatymų įsigaliojimo terminas yra netaikomas bei nustatant saugiklius, kad tokia nuostata remiantis mokesčių įstatymai nebūtų keičiami kitais, negu techninio formulių pakeitimo atvejais.
Pritarti Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. gegužės 13 d. nutarime pripažino, kad Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies ir Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatos, kuriomis nustatoma galimybė netaikyti 6 mėnesių taisyklės su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimams, prieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 70 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams. Kitaip tariant, vien poreikis parengti ir patvirtinti valstybės biudžetą nėra konstituciškai pateisinama ypatinga, objektyvi aplinkybė, leidžianti pagrįsti skubų mokesčių įstatymų įsigaliojimą. Šiame kontekste paminėtina, kad pagal Konstituciją reikalavimas nustatyti tinkamą vacatio legis mokesčių įstatymų įsigaliojimui gali būti netaikomas, kai mokesčių įstatymais ne nustatomos papildomos pareigos ar apribojimai asmenims, o yra lengvinama mokesčių mokėtojų padėtis. Atsižvelgiant į tai, Komiteto nuomone, neturėtų būti atsisakoma galimybės nesilaikyti 6 mėn. taisyklės priimant mokesčių įstatymus kartu su biudžetu, tačiau įgyvendinant Konstitucinio teismo nutarimą, būtina nurodyti, kad 6 mėn. taisyklės nesilaikymas gali būti taikomas tik tuo atveju, jei mokesčių įstatymo pakeitimu yra lengvinama mokesčių mokėtojų padėtis.
Atsižvelgiant į išdėstytą, Komitetas siūlo projekto 2 straipsnį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
straipsnio 3 dalis netaikoma su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimams, jei šiais pakeitimais nėra sunkinama mokesčių mokėtojų padėtis, teisės aktams, kurie derinami su Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis, Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymams, reikalingiems susidarius išskirtinėms aplinkybėms, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme, taip pat kai šie įstatymai reikalingi nepaprastosios padėties įvedimo tikslams pasiekti ar valstybės gynybai, kitoms gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms mobilizacijos ar karo padėties metu atlikti.“
4
keliais aspektais. Pirma, formuluotė „saugodamas valstybės finansų sistemą nuo galimo piktnaudžiavimo ir sukčiavimo“ turėtų būti koreguojama, kadangi piktnaudžiavimo veikos (tiek piktnaudžiavimo kaip nusikalstamos veikos, tiek piktnaudžiavimo kaip tarnybinio nusižengimo) pagrindinis kėsinimosi objektas yra ne valstybės finansų sistema, o valstybės tarnyba ir viešieji interesai.
Taip pat pastebėtina, jog žalą valstybės finansų sistemai gali padaryti gerokai daugiau veikų nei nurodoma projekte, todėl siūlytina pacituotą nuostatą dėstyti orientuojantis ne į konkrečias veikas, kuriomis gali būti padaroma žala valstybės finansų sistemai, o į patį galimos žalos faktą (pvz., pacituota projekto nuostata galėtų būti dėstoma taip: „saugodamas valstybės finansų sistemą nuo galimos žalos“). Antra, projekto 8 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 33 straipsnio 22 punkte siūloma nustatyti, kad mokesčių administratorius turi teisę „gauti <...> Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis apie fiziniams ir juridiniams asmenims pradėtus ikiteisminius tyrimus, fiziniams ir juridiniams asmenims priimtus ir įsiteisėjusius apkaltinamuosius nuosprendžius už sukčiavimą, neteisėtą praturtėjimą, nusikalstamas veikas ekonomikai ir verslo tvarkai, nusikalstamas veikas finansų sistemai“. Iš nurodyto teisinio reguliavimo nėra aišku, ar mokesčių administratorius turėtų teisę gauti Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis apie fiziniams ir juridiniams asmenims pradėtus ikiteisminius tyrimus dėl bet kokios nusikalstamos veikos, ar tik duomenis apie fiziniams ir juridiniams asmenims pradėtus ikiteisminius tyrimus dėl sukčiavimo, neteisėto praturtėjimo, nusikalstamų veikų ekonomikai ir verslo tvarkai bei nusikalstamų veikų finansų sistemai.
Sisteminė vertinamos projekto nuostatos analizė suponuoja, kad teisė gauti duomenis apie pradėtus ikiteisminius tyrimus turėtų būti ribojama konkrečiomis nusikalstamomis veikomis, tačiau projekto 8 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 33 straipsnio 22 punkto lingvistinė konstrukcija formuluojama taip, tarsi sukčiavimas, neteisėtas praturtėjimas bei kitos išvardintos nusikalstamos veikos būtų susietos ne su pradėtais ikiteisminiais tyrimais, o išimtinai tik su įsiteisėjusiais apkaltinamaisiais nuosprendžiais (kadangi vardinant šias nusikalstamas veikas nenaudojamas žodis „galimai“, kuris būdingas ikiteisminio tyrimo stadijai[¹]). Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina pacituotą projekto nuostatą dėstyti taip: „gauti <...> Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis apie fiziniams ir juridiniams asmenims pradėtus ikiteisminius tyrimus dėl galimo sukčiavimo, neteisėto praturtėjimo, nusikalstamų veikų ekonomikai ir verslo tvarkai, nusikalstamų veikų finansų sistemai, taip pat apie fiziniams ir juridiniams asmenims priimtus ir įsiteisėjusius apkaltinamuosius nuosprendžius dėl šių nusikalstamų veikų“. Pritarti Komitetas siūlo 8 str. 4 dalį išdėstyti taip: 4.
4 dalį išdėstyti taip:
4Papildyti 33 straipsnį nauju 22 punktu:
„22) užkardydamas galimai neteisėtus asmenų veiksmus ir nuo galimos žalos saugodamas valstybės finansų sistemą, analizuodamas mokestines rizikas ir mokesčių mokėtojų elgseną, nustatydamas kontrolės prioritetus, administruodamas pridėtinės vertės mokestį ir vykdydamas pridėtinės vertės mokesčio skirtumo grąžinimo kontrolę, atlikdamas mokestinį tyrimą ir (ar) mokestinį patikrinimą, vykdydamas susitarimo dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio procedūrą, taip pat administruodamas savo kompetencijai priskirtinus mokesčius, gauti, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis apie fiziniams ir juridiniams asmenims pradėtus ikiteisminius tyrimus dėl galimo sukčiavimo, neteisėto praturtėjimo, nusikalstamų veikų ekonomikai ir verslo tvarkai, nusikalstamų veikų finansų sistemai, taip pat apie fiziniams ir juridiniams asmenims priimtus ir įsiteisėjusius apkaltinamuosius nuosprendžius dėl šių nusikalstamų veikų“. 4. LRS Kanceliarijos
2
4Pastebėtina,
kad nėra aiškus projekto 9 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose vartojamos sąvokos „taikoma programinė priemonė“ turinys.
Atsižvelgus į tai, kad „taikomosiose programinėse priemonėse“ mokesčių mokėtojui suteikiami identifikacijos numeriai turėtų paslaptyje nelaikomos informacijos statusą, bei į tai, kad Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje nurodoma, kad „<...> įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu“ (2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas), projekto nuostatos tikslintinos, detalizuojant sąvokos „taikomosiose programinėse priemonėse“ turinį arba nurodant įstatymą, kuriame minėta sąvoka yra apibrėžta. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 9 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 2 punkte vartojamai sąvokai įregistravimas „į kitus šaltinius“. Pritarti Manytina, kad sąvoka „informacinės sistemos“ apima ir sąvoką „taikomos programinės priemonės“ , todėl žodžiai „taikomos programinės įrangos“ brauktini kaip pertekliniai. 5. LRS Kanceliarijos
punkte numatyta, kad mokesčių mokėtojas atitinka minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus, kai „juridinis asmuo ir (ar) jo vadovas arba individualia veikla užsiimantis asmuo per paskutinius 3 metus iki jo vertinimo dienos priimtu ir įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu nebuvo nuteistas už <...>“.
Atkreiptinas dėmesys, kad formuluotė, kurioje vartojamas ir žodis „priimtu“, ir žodis „įsiteisėjusiu“, gali kelti tam tikrų praktinių taikymo problemų, nes apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ir įsiteisėjimo momentai vienas nuo kito gali būti labai nutolę. Pavyzdžiui, įmanomos situacijos, kai apkaltinamasis nuosprendis priimtas prieš 4 metus, tačiau įsiteisėjo prieš 2 metus, nes baudžiamoji byla buvo nagrinėjama apeliacine tvarka (past. – Baudžiamojo proceso kodekso 336 straipsnio
pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos). Formaliai toks asmuo turėtų būti laikomas atitinkančiu nurodytą patikimo mokesčio mokėtojo kriterijų, nors akivaizdu, kad vertinamo punkto kontekste esminis dalykas yra būtent apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Tik įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui paneigiama nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta
žodžius „priimtu ir“ išbraukti. Pritarti
redakcija. Projekto 12 straipsniu keičiamas įstatymo 40¹ straipsnio
numatyta, jog įstatymo 11 straipsnis įsigaliotų 2023 m. gegužės 1 d., tuo tarpu projekto 23 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įstatymo 12 straipsnis įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d.
Atsižvelgus į tai, siūlytina projekto 11 ir 12 straipsnius sukeisti vietomis, atitinkamai tikslinant ir projekto 23 straipsnio 1 ir 3 dalis. Pritarti
23
siūloma nustatyti, kad duomenis teikiantys platformų operatoriai privalo kaupti ir kartą per metus Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti informaciją apie platformas naudojančių pardavėjų pajamas ir kt. Teikiamas siūlymas svarstytinas keliais aspektais. Pirma, pažymėtina, jog iš projekto formuluotės „kartą per metus“ nėra aišku, konkrečiai iki kada ši informacija turi būti pateikiama. Tiksli informacijos pateikimo data ypač svarbi dėl to, kad už jos nepateikimą laiku platformų operatorių vadovai galėtų būti traukiami administracinėn atsakomybėn pagal kartu teikiamame Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIVP-2135) dėstomą Administracinių nusižengimų kodekso 188³ straipsnį. Šiame kontekste taip pat pastebėtina, jog informacijos išsamumo ir administracinės naštos optimalumo tikslais informacija turėtų būti pateikiama už praėjusius metus. Atsižvelgus į tai, projektas koreguotinas, be to, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti projekto 23 straipsnį nuostatomis dėl šio straipsnio taikymo, t. y. kada ir už kokį laikotarpį platformų operatoriai turėtų pirmą kartą pateikti šią informaciją. Antra, pagal projekto 23 straipsnio 3 dalį aptariama projekto nuostata įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d.
Atsižvelgus į projektu nustatomas pareigas platformų operatoriams ir į tai, kad šių pareigų vykdymui gali būti reikalinga pasiruošti atitinkamai tobulinant platformas (kad reikalingi duomenys būtų kaupiami automatizuotai), svarstytina, ar projektu siūlomas nuostatų įsigaliojimo terminas yra pakankamas projektu siūlomiems pakeitimams pasirengti. Pažymėtina, jog kaupti Valstybinei mokesčių inspekcijai teiktiną informaciją privaloma nuo 2023 m. sausio 1 d., o pagal projekto 23 straipsnio 4 dalį Valstybinė mokesčių inspekcija iki 2022 m. spalio 31 d. dar turi patvirtinti keičiamo įstatymo 61³ straipsnio nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus, kuriuose be kita ko būtų nustatytos platformų operatorių atliekamos procedūros, kuriomis siekiama nustatyti pardavėjus (keičiamo įstatymo 61³ straipsnio 10 dalis). Primintina, jog pagal Konstitucinio Teismo suformuotą praktiką naujas pareigas nustatančiam teisiniam reguliavimui turi būti nustatytas ir pakankamas vacatio legis terminas (2021 m. gegužės 13 d. nutarimas). Atsižvelgus į teisėkūros procedūrų terminus, manytina, jog projektas turėtų būti patikslintas nustatant vėlesnį keičiamo įstatymo papildymo 61³ straipsniu terminą. Pritarti Dėl formuluotės „kartą per metus“ Projektu pildomu MAĮ 61³ straipsniu yra siūloma papildyti MAĮ 4 skyriaus trečiąjį skirsnį „Tretieji asmenys ir jų pareigos“. Formuluotė „kartą per metus“ yra įprasta ir vartojama kituose MAĮ 4 skyriaus trečiojo skirsnio straipsniuose. Kaip pvz., MAĮ 55¹ straipsnis „Kita trečiųjų asmenų teikiama informacija“, 55 straipsnis „Prižiūrimų finansų rinkos dalyvių teikiama informacija“. Ir kituose šio MAĮ skirsnio straipsniuose tiksli informacijos pateikimo data paprastai nėra įvardinama, nors subjektams taip pat yra numatyta ir administracinė atsakomybė už atitinkamos informacijos nepateikimą.
Straipsniuose įtvirtinama pagrindinė informacijos teikimo VMI prievolė, o informacijos pateikimo detalizavimas, įskaitant ir iki konkrečiai kada turi būti pateikti viena, ar kita informacija, perduodama centriniam mokesčių administratoriui reglamentuoti. Tačiau atsižvelgiant į šią pastabą, 61³ straipsnio
Projekto 23 straipsnį, siūlytina projekto 23 straipsnį papildyti nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „Platformų operatoriai nuo 2023 m. sausio 1 d. šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytą informaciją privalo pradėti kaupti, tikrinti ir pirmąją informaciją už 2023 metus Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti 2024 metais.“ Pažymėtina, kad pirmasis informacijos teikimas Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų po metų
punkte siūloma nustatyti, kad pardavėju laikomas platformos naudotojas, kuris, neatsižvelgiant į tai, ar jis fizinis asmuo, ar subjektas, yra užsiregistravęs platformoje ir vykdo tam tikrą veiklą arba kuriam sumokamas arba įskaitomas su tam tikra veikla susijęs atlygis. To paties straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad platformų operatoriai Valstybinei mokesčių inspekcijai privalo pateikti platformas naudojančių pardavėjų pajamas, gaunamas iš tam tikros veiklos, kurią vykdyti buvo sudarytos sąlygos platformoje. Iš projekto nuostatų nėra aiškus minėtų teisės normų santykis, kadangi ne visais atvejais platformos operatorius gali turėti informaciją apie platformas naudojančių pardavėjų pajamas.
Pavyzdžiui, netgi tuo atveju, jeigu pardavėjas kokios nors prekės ar paslaugos kainą nurodo platformoje, atsiskaitymui įvykus ne per platformą, platformos operatorius neturi jokių galimybių Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti išsamius duomenis apie pardavėjo pajamas. Atsižvelgus į tai, projektas koreguotinas. Nepritarti Projektu nėra siekiama nustatyti pareigos teikti informaciją platformos operatoriui, kurios jis neturi, t. y., jeigu neturima informacijos apie atlygį, kuris yra žinomas platformos operatoriui, arba kuris yra pagrįstai žinomas jam, tokia informacija nėra teikiama. Pardavėjo sąvoka yra visiškai suderinta su Direktyva. Praneštinas pardavėjas, bet kuris pardavėjas, vykdantis tam tikras veiklas (už atlygį) per ataskaitinį laikotarpį arba jam už tam tikras veiklas sumokėtas arba įskaitytas atlygis per ataskaitinį laikotarpį. 9. LRS Kanceliarijos
dalies 5 punkte vartojama formuluotė „užmokestis, kurio suma yra žinoma arba pagrįstai galima manyti, kad yra žinoma“. Nei iš projekto nuostatų, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku, kas turima mintyje formuluote „pagrįstai galima manyti, kad yra žinoma“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti šią formuluotę. Nepritarti Tokia formuluotė yra numatyta Direktyvoje, todėl jos neįtraukus, būtų susiaurintos Direktyvos nuostatos. Pagal Direktyvą - Atlygis – už atitinkamą veiklą pardavėjui mokamas arba įskaitomas bet kokios rūšies užmokestis, kuris neapima jokių duomenis teikiančioje platformoje išskaičiuotų arba priskaičiuotų mokesčių arba komisinių ir kurio suma yra žinoma arba pagrįstai galima manyti, kad yra žinoma, platformos operatoriui.
Kaip ši nuostata yra suprantama, su pavyzdžiais būtų paaiškinta Mokesčių administravimo įstatymo komentare bei Valstybinės mokesčių inspekcijos patvirtintoje tvarkoje. 10. LRS Kanceliarijos Teisės departamentas
siūloma nustatyti, kad „pradėdamas platformos operatoriaus veiklą, duomenis teikiantis užsienio platformos operatorius privalo būti užsiregistravęs centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka“. Iš projekto formuluotės sektų, jog aptariama nuostata būtų taikoma tik naujai veiklą pradedantiems platformos operatoriams. Svarstytina, ar projektas neturėtų būti papildytas nuostatomis, numatančiomis tam tikras registravimosi taisykles subjektams, kurie platformos operatoriaus veiklą pradėjo vykdyti iki šio įstatymo įsigaliojimo. Be to, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina šioje nuostatoje nurodyti konkretų terminą, per kurį duomenis teikiantis užsienio platformos operatorius privalo užsiregistruoti. Pritarti iš dalies Komitetas siūlo žodį
„pradėdamas“ pakeisti į „pradėjęs“. Nepritarti dėl konkretaus registracijos termino nustatymo. Europos
Komisija turi priimti registravimui ir identifikavimui būtiną praktinę tvarką, todėl nėra galimybių nustatyti konkretaus registracijos termino. 11. LRS Kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-1913 11.
Projekto
nustatoma, kad tuo atveju, kai duomenis teikiantis užsienio platformos operatorius nevykdo pareigos registruotis arba jeigu jo registracija buvo panaikinta, Europos Sąjungos valstybės narės koordinuoja veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti registravimosi ir informacijos teikimo reikalavimų vykdymą, be kita ko, neleisti duomenis teikiančiam užsienio platformos operatoriui veikti Europos Sąjungoje. Europos Sąjungos valstybėms narėms koordinuotai sutarus, Valstybinė mokesčių inspekcija atlieka poveikio vertinimą ir priima sprendimą, kuriuo duoda interneto prieigos paslaugų teikėjams privalomą nurodymą panaikinti galimybę pasiekti duomenis teikiančio užsienio platformos operatoriaus interneto svetainę iki tol, kol užsienio platformos operatorius įvykdo pareigą užsiregistruoti arba iš naujo užsiregistruos, jeigu jo registracija buvo panaikinta. Siūlomos nuostatos diskutuotina keliais aspektais. Pirma, keičiamo įstatymo 61³straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Europos Sąjungos valstybės narės koordinuoja veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti registravimosi ir informacijos teikimo reikalavimų vykdymą, be kita ko, neleisti duomenis teikiančiam užsienio platformos operatoriui veikti Europos Sąjungoje. Europos Sąjungos valstybėms narėms koordinuotai sutarus,<...>“. Pastebėtina, kad valstybės jurisdikcija pasireiškia galia savo teritorijoje nustatyti juridinių ir fizinių asmenų teises ir pareigas, bet kokį teisinį reguliavimą, jo apimtį ir turinį, reguliavimo aiškinimą ir taikymo taisykles. Taigi Lietuvos Respublikos jurisdikcija yra apribota Lietuvos Respublikos teritorija, todėl teisės aktuose negali būti įtvirtinamos nuostatos, kad Lietuvos Respublikos įstatymai reguliuoja kitos valstybės jurisdikcijoje esančius teisinius santykius.
Tokio pobūdžio teisės normos gali būti nustatomos Europos Sąjungos teisiniuose dokumentuose (direktyvose, reglamentuose ir pan.), tačiau juos perkeliant į nacionalinę teisę, normos turi būti adaptuotos taip, kad jų nebūtų galima suprasti kaip taikytinų visoje Europos Sąjungoje, t. y. Lietuvos Respublikos įstatymais negali būti nustatomos teisės ir pareigos bei reguliuojami visuomeniniai santykiai, susiklostantys kitose valstybėse ar valstybių sąjungoje. Atsižvelgus į tai, siūlytina projekto nuostatas tikslinti, keičiamo įstatymo 61³straipsnio 3 dalyje reglamentuojant tik tuos teisinius santykius, kurie patenka į nacionalinio reguliavimo apimtį. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus sąvokos „interneto prieigos paslaugų teikėjas“ turinys. Siūlytina privalomųjų nurodymų adresatus ir tokių nurodymų turinį derinti su Elektroninių ryšių ir kituose specialiuose įstatymuose naudojama terminija, kaip tai, pavyzdžiui, nustatoma Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktuose, Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 9 dalies 1 ir 2 punktuose (duoti privalomus nurodymus „informacijos prieglobos paslaugų teikėjui“, „tinklo paslaugų teikėjui“, „elektroninių ryšių paslaugų teikėjui“). Be to, manytina, kad turėtų būti ne naikinama prieiga prie interneto svetainės, o blokuojamas interneto domeno vardas, identifikuojantis interneto svetainę. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus sąvokos „atlieka poveikio vertinimą“ turinys.
Pastebėtina, kad keičiamame įstatyme nėra vartojama tokia sąvoka, tad siekiant teisinio aiškumo, siūlytina atskleisti vartojamos formuluotės turinį, be to, svarstytina, ar atitinkamai nereikėtų papildyti ir keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies, kurioje yra nurodytos Centrinio mokesčių administratoriaus atliekamos pagrindinės funkcijos. Ketvirta, svarstytina, ar siekiant išvengti taikymo problemų, formuluotės
„Valstybinė mokesčių inspekcija atlieka poveikio vertinimą ir priima
sprendimą <...>“, nereikėtų papildyti, nurodant konkrečius terminus, per kiek laiko toks poveikio vertinimas turėtų būti atliktas bei sprendimas priimtas. Pritarti iš dalies Projekte nėra įtvirtinamos nuostatos, kad Lietuvos Respublikos įstatymai reguliuoja kitos valstybės jurisdikcijoje esančius teisinius santykius. Projekte nustatoma, kad VMI priima sprendimą, kuriuo duoda interneto prieigos paslaugų teikėjams privalomą nurodymą panaikinti galimybę pasiekti duomenis teikiančio užsienio platformos operatoriaus interneto svetainę iki tol, kol užsienio platformos operatorius įvykdo pareigą užsiregistruoti arba iš naujo užsiregistruos, jeigu jo registracija buvo panaikinta. Tačiau, kai kalbama apie užsienio platformų operatorius tam turi būti ES valstybių narių sutarimas nes tai aktualu visoms ES valstybėms narėms. Pagal direktyvą toks platformos operatorius gali pasirinkti bet kurią ES valstybę narę, kurioje užsiregistruotų ir teiktų informaciją. Toks ES valstybių narių sutarimas yra tik sąlyga, kuri aktyvuotų 61³ straipsnio 3 dalį.
Siekiant teisinio aiškumo Projekto 13 straipsnio 3 dalies antrą ir trečią sakinius išdėstyti taip: „Jeigu duomenis teikiantis užsienio platformos operatorius nevykdo pareigos registruotis arba jeigu jo registracija buvo panaikinta, ir Europos Sąjungos valstybės narės koordinuodamos veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti registravimosi ir informacijos teikimo reikalavimų vykdymą, be kita ko, sutaria neleisti duomenis teikiančiam užsienio platformos operatoriui veikti Europos Sąjungoje, Valstybinė mokesčių inspekcija atlieka poveikio vertinimą ir priima sprendimą, kuriuo duoda interneto prieigos paslaugų teikėjams privalomą nurodymą panaikinti galimybę pasiekti duomenis teikiančio užsienio platformos operatoriaus interneto svetainę iki tol, kol užsienio platformos operatorius įvykdo pareigą užsiregistruoti arba iš naujo užsiregistruos, jeigu jo registracija buvo panaikinta. Nepritarti. Pažymėtina, kad sąvoka „interneto prieigos paslaugų teikėjas“ yra vartojama kituose teisės aktuose. Šiuo atveju konkrečiai formuojant šį straipsnį buvo remtasi Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 181 straipsniu, kuriame ir yra pavartota sąvoka dėl, kurios keliamas klausimas. Nepritarti. Pažymėtina, kad šiuo įstatymu Valstybinei mokesčių inspekcijai yra pavedama nustatyti detalią šio straipsnio įgyvendinimo tvarką, todėl toje tvarkoje ir turėtų būti numatytas poveikio vertinimo turinys bei jo atlikimo terminai. 12. LRS Kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo 61³straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad priėmusi sprendimą duoti interneto prieigos paslaugų teikėjams privalomą nurodymą panaikinti galimybę pasiekti duomenis teikiančio užsienio platformos operatoriaus interneto svetainę, Valstybinė mokesčių inspekcija kreipiasi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu patvirtinti sprendimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad kitų, analogišką privalomojo nurodymo tinklo paslaugų teikėjams ar informacijos prieglobos paslaugų teikėjams teisę turinčių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose (pavyzdžiui, Lietuvos banko įstatyme, Vartotojų teisių apsaugos įstatyme, Azartinių lošimų įstatyme) yra nustatomas ne teisminis atitinkamos priežiūros institucijos priimto sprendimo įvertinimas, o išankstinė tokio privalomojo nurodymo patikra – privalomąjį nurodymą teikiantis subjektas prieš jį pateikdamas adresatui privalo Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus. Sistemiškai vertinant siūlomą teisinį reguliavimą bei atsižvelgus į tai, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas galėtų būti vykdomas tik jį patvirtinus teisme, taigi atskirais atvejais praėjus mėnesiui nuo jo priėmimo, siūlytina projekto nuostatas derinti su kitų, analogišką privalomojo nurodymo teisę turinčių asmenų veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatomis ir projektu numatyti ne Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo patvirtinimo, o prašymo išduoti leidimą atlikti veiksmus procedūrą. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 61³straipsnio
Projekto nuostatos derintos su kitų, analogišką privalomojo nurodymo teisę turinčių asmenų veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatomis.
Šiuo konkrečiu atveju visų pirma buvo remiamasi konkrečiai Kelių transporto kodekso 18¹ straipsnyje numatytu reglamentavimu, kuriame ir pasakyta, kad: „VMI sprendimą taikyti numatytus privalomus nurodymus interneto prieigos paslaugų teikėjams turi sankcionuoti Vilniaus apygardos administracinis teismas.“
siūloma nustatyti, kad „prašyme dėl sprendimo patvirtinimo turi būti nurodytas įtariamą pažeidimą padariusio platformos operatoriaus pavadinimas, <...> ir veiksmai, kuriuos numatoma atlikti, interneto svetainės, prie kurios prašoma panaikinti prieigą, tikslus adresas“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina prieš žodį „platformos“ įrašytinas žodis „užsienio“, o formuluotė „veiksmai, kuriuos numatoma atlikti“ tikslintina, nes vienintelis veiksmas, kurį prašoma atlikti – panaikinti prieigą prie atitinkamos interneto svetainės. Pritarti Komitetas siūlo Projekto 13 straipsnio 3 dalies ketvirtą sakinį išdėstyti taip:
„Prašyme dėl sprendimo patvirtinimo turi būti nurodytas
įtariamą pažeidimą padariusio užsienio platformos operatoriaus pavadinimas, jeigu jis žinomas, įtariamo pažeidimo pobūdis, ir veiksmai, kuriuos numatoma atlikti, interneto svetainės, prie kurios prašoma panaikinti prieigą, tikslus adresas.“
esantis žodis „kalendorinių“ brauktinas kaip perteklinis. Pritarti
Teisės departamentas 2022-10-1913 15.
Projekto
siūloma nustatyti, kad „Valstybinė mokesčių inspekcija atlieka poveikio vertinimą ir priima sprendimą, kuriuo duoda interneto prieigos paslaugų teikėjams privalomą nurodymą panaikinti galimybę pasiekti duomenis teikiančio užsienio platformos operatoriaus interneto svetainę iki tol, kol užsienio platformos operatorius įvykdo pareigą užsiregistruoti arba iš naujo užsiregistruos, jeigu jo registracija buvo panaikinta. Priėmusi šį sprendimą Valstybinė mokesčių inspekcija kreipiasi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu patvirtinti sprendimą. <...> Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas vykdomas tik jį patvirtinus. Šis patvirtintas sprendimas skelbiamas Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje“. Iš šių nuostatų nėra aišku, kada ir kaip šis Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas pasiekia interneto prieigos paslaugų teikėjus, t. y. ar jis išsiunčiamas šiems teikėjams iš karto jį priėmus, ar tik sulaukus administracinio teismo patvirtinimo, ar jis tiesiog skelbiamas Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje ir iš šios svetainės interneto prieigos paslaugų teikėjai apie tai turi sužinoti. Siekiant teisinio aiškumo bei norint išvengti galimų teisės normos taikymo problemų, siūlytina projekto nuostatas atitinkamai koreguoti. Nepritarti Pažymėtina, kad 61³ straipsnio 3 dalimi dėl interneto svetainės blokavimo nesukuriama naujų teisinių nuostatų. Iš esmės joje pateikiama tai, kaip šiuo metu numatyta kituose įstatymuose. Projekte nustatant procedūrinius žingsnius, kurių turi imtis VMI, norėdama įgyvendinti interneto svetainės blokavimą, remtasi ir kitų sričių reglamentavimu, kai tam tikrais atvejais yra numatytas nuotolinės veiklos draudimas, visų pirma, kaip numatyta Kelių transporto kodekso 181 straipsnio 4 dalies 1 punkte.
61³straipsnio
normos. Tuo tarpu informacijos apie platformos operatoriaus interneto svetainės blokavimą skelbimas Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje tai tik papildoma priemonė, kurios pagalba būtų informuojami ne tik platformų operatoriai, kad jų interneto svetainė blokuojama, bet taip pat ir kiti asmenys, kurie naudojasi šiomis platformomis būtų informuoti apie platformos interneto svetainės statuso pasikeitimą. 16. LRS Kanceliarijos
1345
siūloma nustatyti, kad „jeigu duomenis teikiantis platformos operatorius, išskyrus užsienio platformos operatorių, nevykdo pareigos teikti informaciją apie pardavėjus pagal šį straipsnį, Valstybinė mokesčių inspekcija po dviejų iš eilės priminimų, ne vėliau kaip per 90 dienų, bet ne anksčiau kaip po 30 dienų nuo antrojo priminimo, priima sprendimą, kuriuo duoda interneto prieigos paslaugų teikėjams privalomą nurodymą panaikinti galimybę pasiekti platformos operatoriaus interneto svetainę, kol platformos operatorius pašalins pažeidimą“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina šią nuostatą papildyti, nurodant konkrečius terminus, kada ir kaip duomenis teikiantiems platformos operatoriams yra primenama apie jų pareigos nevykdymą. Analogiška pastaba yra taikoma ir projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 61³ straipsnio
Atsižvelgiant į Europos Komisijos pateiktą paaiškinimą, siūloma papildyti Projekto 13 str.
taip:
„30 dienų laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos,
kai platformos operatoriui buvo pateiktas antrasis priminimas.“
siūloma nustatyti, kad platformos operatorius privalo panaikinti pardavėjo paskyrą ir neleisti pardavėjui iš naujo registruotis platformoje arba sustabdyti atlygio pardavėjui mokėjimą, kol pardavėjas pateiks prašomą informaciją. Atkreiptinas dėmesys, jog registruojantis platformose ne visais atvejais reikalaujama atlikti veiksmus, patvirtinančius pardavėjo tapatybę. Atsižvelgus į tai, neaišku, kaip turėtų būti įgyvendinamos platformos operatoriui nustatytos pareigos tokiais atvejais, kai pardavėjo tapatybė nėra tikrinama. Pažymėtina, jog projektu nesiūloma nustatyti platformos operatoriaus pareigos reikalauti iš platformoje jau užsiregistravusių ar naujai užsiregistruosiančių pardavėjų atlikti veiksmus, patvirtinančius tokių asmenų tapatybę. Nepritarti 61³ straipsnio 5 dalyje įtvirtinama, kad duomenis teikiantis platformos operatorius privalo užtikrinti informacijos apie pardavėjus kaupimą, jos tikrinimą ir pateikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai. Siekiant nustatyti praneštinus pardavėjus, taikomos ir tam tikros procedūros paprastai vadinamos išsamaus patikrinimo procedūros, kurios apima pardavėjo informacijos rinkimą, pardavėjo informacijos tikrinimą, pardavėjo rezidavimo vietos valstybių narių nustatymą ir kita. Atitinkamai MAĮ projektu siūloma pavesti nustatyti tam tikras tvarkas Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagal 61³ straipsnio 10 d. VMI nustato duomenis teikiančių platformų operatorių atliekamas procedūras, kuriomis siekiama nustatyti pardavėjus. 18. LRS Kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-1913 18.
Projekto
siūloma nustatyti, kad duomenis teikiantys platformų operatoriai privalo pardavėjus informuoti apie atlygį, apie kurį pranešta Valstybinei mokesčių inspekcijai. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina šią nuostatą papildyti, nurodant, kaip ir kada duomenis teikiantys platformų operatoriai privalo tai padaryti. Nepritarti Įstatymo projektu siūloma nustatyti pagrindines prievoles platformų operatoriams, kurių būtina laikytis. Ir atitinkamai MAĮ projektu siūloma pavesti nustatyti tam tikras tvarkas parengti Valstybinei mokesčių inspekcijai. Pagal 61³ straipsnio 10 d. VMI nustato taisykles, kuriomis duomenis teikiantys platformų operatoriai įpareigojami pardavėjus informuoti apie atlygį, apie kurį pranešta Valstybinei mokesčių inspekcijai. 19. LRS Kanceliarijos Teisės departamentas
tikslintina redakciniu požiūriu. Iš šios dalies turinio sektų, jog jos antroji pastraipa turėtų būti sunumeruota kaip 9 dalis, o 10 dalis dėstytina naujoje pastraipoje. Pritarti
pastraipoje vartojama formuluotė „Vyriausybės subjektą (įskaitant Vyriausybę, politinį padalinį arba valstybės subjektą)“. Šios projekto formuluotės tikslintinos atsižvelgus į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytą viešojo sektoriaus subjektų sąrangą bei įvertinus tai, kad Vyriausybė yra kolegiali institucija, o ne subjektas, kuris galėtų veikti kaip pardavėjas platformoje. Pritarti Projekto 8 d. antroje pastraipoje vietoj žodžio „Vyriausybės subjektą“, siūloma įrašyti „viešojo sektoriaus subjektą“. 21. LRS Kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-1913 21.
Projekto
siūloma nustatyti, kad „Centrinis mokesčių administratorius, atsižvelgdamas į Direktyvos 2011/16/ES ir Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar susitarimuose dėl automatinių informacijos apie platformose vykdomas veiklas mainų nuostatas, nustato šio straipsnio reikalavimų vykdymą, be kita ko, detalizuoja, kada platformų operatoriams nereikia teikti informacijos, taip pat apie kuriuos pardavėjus nereikia teikti informacijos Valstybinei mokesčių inspekcijai, nustato duomenis teikiančių platformų operatorių atliekamas procedūras, kuriomis siekiama nustatyti pardavėjus, informacijos teikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai tvarką, privalomos pateikti informacijos apie pardavėjus apimtį, duomenis teikiančio užsienio platformos operatoriaus registravimosi ir išregistravimo atvejus, tvarką ir terminus, taisykles, kuriomis duomenis teikiantys platformų operatoriai įpareigojami pardavėjus informuoti apie atlygį, apie kurį pranešta Valstybinei mokesčių inspekcijai.“ Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis konstitucine jurisprudencija, pagrindinės ūkinės veiklos subjektų teisės ir pareigos turi būti reglamentuotos įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte, todėl pagrindiniai platformos operatorių veiklai taikomi reikalavimai, kurių laikymasis yra tiesiogiai susijęs su galimybe vykdyti ūkinę veiklą, (pavyzdžiui, atvejai, kada platformų operatoriams nereikia teikti informacijos, informacija apie kuriuos pardavėjus nereikia teikti informacijos, duomenis teikiančio užsienio platformos operatoriaus registravimosi ir išregistravimo atvejai bei terminai), turėtų būti reglamentuojami keičiamame įstatyme, o ne centrinio mokesčių administratoriaus priimamuose poįstatyminiuose teisės aktuose. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos.
Antra, projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 61³ straipsnio 8 dalyje nurodoma, kuriais atvejais informacija apie pardavėjus yra laikoma nepraneština, t. y. kada platformos operatorius jos neprivalo teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai, tačiau to paties straipsnio 10 dalyje taip pat nurodoma, kad be kita ko analogiškus informacijos apie pardavėjus teikimo ar neteikimo kriterijus – kada platformų operatoriams nereikia teikti informacijos, taip pat apie kuriuos pardavėjus nereikia teikti informacijos Valstybinei mokesčių inspekcijai – nustato centrinis mokesčių administratorius. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos derintinos tarpusavyje. Trečia, iš projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 61³ straipsnio 8 dalies 2 pastraipoje vartojamos formuluotės „nereikalaujama, kad duomenis teikiantis platformos operatorius pateiktų informaciją apie šiuos pardavėjus <...>“ nėra aišku, ar platformos operatorius neturi teikti informacijos apie tam tikrus pardavėjus, ar tokios informacijos teikimas/neteikimas paliekamas platformos operatoriaus nuožiūrai. Atsižvelgus į tai, kad teisės aktų nuostatos turi būti aiškios ir nedviprasmiškos, projektas atitinkamai tikslintinas. Nepritarti Įstatymo projektu siūloma nustatyti pagrindines prievoles (informacijos kaupimo, tikrinimo ir pateikimo VMI) platformų operatoriams, kurių būtina laikytis. Centriniam mokesčių administratoriui, Įstatymo projektu siūloma pavesti nustatyti tam tikras tvarkas ir taisykles bei detalizuoti procesus, visa tai, kas susiję su pagrindinėmis prievolėmis, kad pastarosios būtų tinkamai įvykdytos. Pažymėtina, kad poįstatyminiuose teisės aktuose tik detalizuojama, kada platformų operatoriams nereikia teikti informacijos, bei apie kuriuos pardavėjus nereikia teikti, atitinkamai išimtys detalizuotos 8 ir 9 dalyse. Taigi įstatymo projektu siūloma VMI tik pavesti nustatyti tam tikras tvarkas ir taisykles, procedūras. 22.
1
dalies nuostatą iki dvitaškio, tačiau nesiūloma keisti šios dalies 2 punkto, kuriame nustatyta, kad baudos už mokesčių įstatymų pažeidimus skiriamos atsižvelgus į pažeidėjo „kaltę (kaltės formą ir rūšį)“. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamas įstatymas nereglamentuoja nei galimų kaltės formų, nei kaltės rūšių. Svarstytina, ar tai nėra keičiamo įstatymo spraga, kuri turėtų būti ištaisyta. Pabrėžtina, kad mokestinė atsakomybė yra viena iš teisinės atsakomybės rūšių, o mokestinės baudos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje[²] vertinamos kaip valstybės taikomos baudžiamojo pobūdžio priemonės. Atitinkamai, mokesčių teisės pažeidimų sudėčių požymiai, įskaitant kaltę (jos formas ir rūšis), įstatyme turėtų būti reglamentuoti pakankamai aiškiai. Nagrinėjamam klausimui aktualioje Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad „Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams: <...> teisės pažeidimai, už kuriuos teisės aktuose yra nustatyta atsakomybė, turi būti aiškiai apibrėžti“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Nepritarti Kaltės formos ir rūšys kyla iš bendrų teisės principų. Tiek Baudžiamajame kodekse, tiek Administracinių nusižengimų kodekse įvardintos kaltės formos ir rūšys. Mokesčių teisėje nieko naujo nesukuriama. Komiteto nuomone, atkartoti Baudžiamojo kodekso ar Administracinių nusižengimų kodekso nuostatas nėra tikslinga. 23. LRS Kanceliarijos Teisės departamentas
4 23.
Projekto
nustatyti, kad „Mokesčių įstatymus solidariai pažeidusiems asmenims muitinė kiekvienam pažeidėjui skiria individualią baudą, kurios dydis siekia
dydžio, padalyto iš mokesčių įstatymus solidariai pažeidusių asmenų skaičiaus ir patikslinto atsižvelgus į šio Įstatymo 139 straipsnio 2–5 dalių nuostatas“. Pastebėtina, kad projekto aiškinamajame rašte yra nurodoma, jog projektu yra siekiama mokesčių įstatymus solidariai pažeidusiems asmenims nustatyti individualias baudas taikant solidariąją teisinę atsakomybę. Aiškinamajame rašte pažymima ir tai, kad pagal „Europos Sąjungos Teisingumo Teismo formuojamą praktiką pažeidimo vykdytojo atsakomybė preziumuojama, o nustačius kitus asmenis, kurie laikytini skolininkais muitinei, registruojama solidari mokestinė prievolė“. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas keliais aspektais. Pirma, pastebėtina, kad projekto 20 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 140 straipsnio 6 dalies formuluotė neatitinka projekto aiškinamojo rašto tikslo, nes joje nurodoma ne solidari mokesčių įstatymus pažeidusių asmenų atsakomybė (solidarus baudos sumokėjimas), o pats solidarus mokesčių įstatymo pažeidimas, t. y. solidari asmenų veika. Tuo tarpu keičiamo įstatymo 140 straipsnio 6 dalyje kalbant apie mokesčių įstatymus pažeidusių asmenų atsakomybę nurodoma, kad „muitinė kiekvienam pažeidėjui skiria individualią baudą“, taigi teisinė atsakomybė (bauda) yra skiriama kiekvienam mokesčių įstatymo pažeidėjui atskirai.
Pastebėtina, jog pagrindinis solidarios prievolės principas yra tas, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad individualios baudos skyrimas mokesčių įstatymo pažeidėjui neatitinka solidarios atsakomybės instituto esmės, nes šiuo atveju bendraskoliai nebus įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 6 dalis). Antra, vadovaujantis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas 84 straipsniu, „jeigu importo ar eksporto muito sumą, atitinkančią vieną skolą muitinei, privalo sumokėti keli asmenys, jie solidariai atsako už tos sumos sumokėjimą“. Taigi manytina, kad projekto nuostatos turėtų būti tikslintinos, nustatant ne solidarią mokesčių įstatymus pažeidusių asmenų veiką, o solidarų minėtų asmenų atsakomybės taikymą. Trečia, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 140 straipsnio 6 dalies formuluotė
„mokesčių įstatymus solidariai pažeidusiems asmenims“
neturėtų būti tikslinama naudojant įprastesnes bendrą asmenų veiką apibūdinančias formuluotes, kaip pavyzdžiui „bendra asmenų veika“ ar pan. Nepritarti Santykis tarp veikos ir atsakomybės reglamentavimo yra susiję dalykai - be neteisėtos veikos nebūtų ir atsakomybės. MAĮ 140 straipsnyje numatytos baudų už mokesčių įstatymų pažeidimus skyrimo taisyklės ir projekto 20 str. 4 dalyje būtent ir nustatoma baudų skyrimo tvarka asmenims solidariai pažeidusiems mokesčių įstatymus.
Solidariosios atsakomybės sąvoka (formuluotė) jau yra įteisinta nacionalinėje teisėje (pvz., CK 6.296 straipsnyje), tad kurti naujų sąvokų (formuluočių), apibūdinančių tuos pačius santykius, netikslinga. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos verslo konfederacija
2 Argumentai:
teisės mokesčių administratoriui viešinti faktą, kad atlieka mokesčių mokėtojo mokestinį tyrimą ar patikrinimą LVK nepritaria siekiui MAĮ 38 str. nustatyti, kad informacija apie atliekamo mokesčių mokėtojo mokestinio tyrimo ir (ar) mokestinio patikrinimo faktą nebebūtų laikoma paslaptyje, taip suteikiant teisę mokesčių administratoriui viešinti faktą, kad atlieka konkretaus mokesčių mokėtojo mokestinį tyrimą ir (ar) mokestinį patikrinimą. Informacijos apie atliekamo mokesčių mokėtojo mokestinio tyrimo ir (ar) patikrinimo faktą viešinimas galėtų turėti įtakos mokesčių mokėtojo reputacijai. Tyrimas ar patikrinimas savaime nėra pažeidimo įrodymas ir todėl iš atliekamo mokestinio tyrimo ir (ar) patikrinimo fakto neturėtų kilti neigiamos pasekmės mokesčių mokėtojo reputacijai. Taip pat mokesčių administratoriaus teisė viešinti mokesčių mokėtojo mokestinio tyrimo ir (ar) patikrinimo faktą potencialiai iškreiptų tiek mokesčių administratoriaus, tiek mokesčių mokėtojo paskatas gera valia susitarti. Pavyzdžiui, atsiradus nuomonių išsiskyrimui su mokesčių administratoriumi tam tikru mokestiniu klausimu, baimė pakenkti reputacijai dėl pradedamo mokestinio tyrimo ir (ar) patikrinimo galėtų atbaidyti mokesčių mokėtojus nuo pagrįstų savo kaip mokesčių mokėtojų teisių gynimo.
LVK nuomone, siūlymas mokesčių administratoriui numatyti teisę viešinti faktą, kad atlieka mokesčių mokėtojo mokestinį tyrimą ir (ar) patikrinimą, taip pat neturi nieko bendra su Įstatymų projektų aiškinamajame rašte įtvirtinto uždavinio „užtikrinti tinkamą mokesčių mokėtojų duomenų apsaugą“ įgyvendinimu. Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į argumentus, prašome nekeisti MAĮ 38 str. 2 d. 6 d. (Įstatymo projektu siūloma pernumeruoti į 38 str. 2 d. 5 d.) ir nenustatyti, kad informacija apie atliekamo mokesčių mokėtojo mokestinio tyrimo ir (ar) mokestinio patikrinimo faktą būtų nebelaikoma paslaptyje. Pritarti
verslo konfederacija 2022-11-223 Dėl mokesčių administratoriaus apibendrintų mokesčių įstatymų paaiškinimų privalomo derinimo su Finansų ministerija Šiuo metu MAĮ 2 str. ir 25 str. yra nustatyta, kad mokesčių administratoriaus apibendrintas mokesčio įstatymo paaiškinimas (toliau – paaiškinimas) turi būti suderintas su Finansų ministerija. Reikalavimas derinti paaiškinimus su Finansų ministerija reikšmingai prailgina reikalingų komentarų parengimą ir todėl Įstatymo projektu siūloma šio reikalavimo atsisakyti. LVK manymu, nors iš esmės visi mokesčių administratoriaus paaiškinimai neturėtų būti derinami su Finansų ministerija, kai kuriais atvejais privalomas derinimas su Finansų ministerija, kaip de facto teisėkūrinis saugiklis, galėtų būti išlaikytas. Pasiūlymas:
1) Siūlome MAĮ palikti imperatyvą išskirtinais atvejais paaiškinimus derinti su Finansų ministerija, esant motyvuotam mokesčių mokėtojų prašymui tuo atveju, jeigu paaiškinimas nėra pilnai suderinamas su visuomene.
2) Tuo pačiu, kad net išskirtinais atvejais paaiškinimo rengimas neužtruktų, galėtų būti nustatomas paaiškinimo derinimo su Finansų ministerija terminas. 3) Taip pat siūlome numatyti, kad Finansų ministerija privalo pateikti nuomonę dėl jau paskelbtų paaiškinimų, esant motyvuotam mokesčių mokėtojo prašymui, kuriame argumentuojama, kodėl, mokesčių mokėtojo manymu, paskelbtas paaiškinimas nėra teisingas. Mūsų manymu, tokių priemonių užtektų išspręsti paaiškinimų parengimo trukmės problemą. Pritarti iš dalies Komitetas siūlo įstatyme įtvirtinti nuostatą, kad Valstybinė mokesčių inspekcija komentarus skelbia pasikonsultavus su visuomene. 3. Lietuvos verslo konfederacija
mokestinių įstatymų pažeidimus didinimo Šiuo metu bauda už nesumokėtą mokestį yra nuo 10 iki 50 proc. nesumokėto mokesčio dydžio. Mokesčių administratorius kiekvienu atveju sprendžia individualiai dėl konkrečios baudos skyrimo, atsižvelgdamas į sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Įstatymų projektais siūloma nustatyti, kad baudos dydis gali būti nuo 20 iki
proc., po pakeitimų išaugtų dvigubai iki 60 proc. LVK kritiškai vertiną siūlymą itin reikšmingai didinti baudas už mokesčių įstatymų pažeidimus.
Nors įstatymo pakeitimo iniciatoriai ir nurodo, kad dabartinė baudų amplitudė yra pakankamai siaura ir neleidžia asmenims skirti individualizuotų (atitinkančių konkrečias mokesčių įstatymų pažeidimų aplinkybes) baudų, pažymėtina, kad šalia priskaičiuotų mokesčio sumų dar skaičiuojami ir delspinigiai, kurie jau dabar kartu su baudomis kartais siekia nesumokėto mokesčio dydį (100 proc.), o teismai kartais vien taikydami protingumo ir teisingumo principus atleidžia nuo dalies delspinigių mokėjimo, pripažindami, kad tokios sankcijos yra per didelės. Diskutuojant dėl atsakomybės už piktybinius pažeidimus, susijusius su mokesčių slėpimu ar neteisinga (apgaulinga) apskaita, atkreipiame dėmesį, jog už tokius pažeidimus numatyta ne tik mokestinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė. Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, siūlome persvarstyti baudų už mokesčių įstatymų pažeidimus didinimo klausimą iš esmės ir nagrinėti, ar tikrai tokiu radikaliu baudų už mokestinių įstatymų pažeidimus didinimu, siekiami rezultatai bus pasiekti. Tuo pačiu siūlome apsvarstyti, ar didinant baudas neturėtų būti įtvirtinama galimybė skirti ir mažesnę, nei įstatymo numatytą baudą, kaip tas numatyta kitų kriminalinio pobūdžio bausmių skyrimo procedūrai. Tai atlieptų ir pakeitimo tikslą – tinkamai individualizuoti baudas. Nepritarti Pažymėtina, kad baudos už mokesčių įstatymų pažeidimus yra skiriamos tik mokestinio patikrinimo metu, t. y. atliekant mokestinį tyrimą, baudos nėra skiriamos. Adekvačios atsakomybės už mokesčių įstatymų pažeidimus taikymas – viena iš esminių prevencinių priemonių, siekiant kovoti su mokesčių vengimu, jų slėpimu užsiimančiais mokesčių mokėtojais. Baudos už mokestinius pažeidimus paskirtis – ne tik nubausti pažeidėją, bet ir atgrasyti jį bei kitus asmenis nuo galimų pažeidimų ateityje.
Itin svarbus yra baudos dydžio klausimas – bauda turi būti tokia, kad mokesčių mokėtojui rizika vengti mokėti mokesčius kainuotų kur kas brangiau nei tinkamas mokestinės prievolės vykdymas. Konstitucinis Teismas ne kartą akcentavo, kad teisinėje valstybėje negali būti nepaisoma bendrojo teisės principo, kad niekas negali turėti naudos iš savo padaryto teisės pažeidimo (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2008 m. kovo 15 d. nutarimai). Poreikį keisti galiojantį teisinį reguliavimą šiame kontekste patvirtina ir užsienio valstybių praktika. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) pateikta Europos Sąjungos ir EBPO šalių praktika dėl piniginių baudų skyrimo (2015 m.) rodo, kad iš esmės visose valstybėse numatyta kur kas griežtesnė baudų, skiriamų už mokestinius pažeidimus, sistema nei Lietuvoje, t. y. sudarytos galimybės paskirti atgrasančią ir mokestinio pažeidimo pavojingumą atitinkančią baudą už didžiausią žalą valstybei darančius mokestinius pažeidimus. Pavyzdžiui, Suomijoje ir Norvegijoje už mokestinius pažeidimus piniginės baudos skiriamos ne mažiau kaip 30 proc., nesumokėtų mokesčių, Šveicarijoje - nuo 33 iki 300 proc., Ispanijoje - nuo 50 iki 150 proc. nesumokėtų mokesčių, Danijoje – nuo
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
projektui XIVP-2133, atsižvelgiant į LRS Teisės departamento pateiktas pastabas ir Komiteto pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 6.2. Komiteto pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Biudžeto ir finansų komitetas 2022-11-303 Argumentai: Projektu atsisakoma privalomo apibendrintų mokesčių įstatymų paaiškinimų (toliau - komentarai) derinimo su Finansų ministerija. Apibendrintų mokesčių įstatymų paaiškinimų projektų derinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1K-036 nustatyta, kad komentarų projektai yra derinami su visuomene. Atsižvelgiant į tai, kad atsisakoma derinimo su Finansų ministerija, Komiteto nuomone, reikalavimas – konsultacijos su visuomene – turėtų būti nustatytas ir Mokesčių administravimo įstatyme. Pasiūlymas:
Projekto 3 straipsnio pirmąjį sakinį išdėstyti taip:
„1. Apibendrintus mokesčių įstatymų paaiškinimus, pasikonsultavusi su
visuomene, suderinusi su Finansų ministerija, teikia ir skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.“
3 Argumentai: Dokumentų ar prekių patikrinimas keliuose nėra pagrindinė mokesčių administratoriaus funkcija. Tokių patikrinimų (reidų) per metus vyksta apie 100. Galimybė savarankiškai stabdyti transporto priemones turėtų būti suteikiama išskirtinai operatyvinės veiklos subjektams. Atsižvelgiant į tai, Komitetas siūlo nepritarti siūlymui atsisakyti reikalavimo kitoms valstybės institucijoms dalyvauti VMI organizuojamuose patikrinimuose keliuose (stabdant transporto priemones ir jas tikrinant, sulaikant ir tikrinant prekes bei jų dokumentus). Pasiūlymas:
buvusias 4-5 dalis, laikyti 3-4 dalimis. Pritarti
2 Argumentai: Komitetas pritaria Lietuvos verslo konfederacijos išsakytai pozicijai dėl galimos žalos padarymo asmens reputacijai, jei būtų viešinamas faktas apie atliekamą mokestinį tyrimą ir
(ar) patikrinimą. Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 9 straipsnio 2 dalimi keičiamo Įstatymo 38 str.
apie atliekamo mokesčių mokėtojo mokestinio tyrimo ir (ar) mokestinio patikrinimo faktą, taip pat“ . Pritarti
2 Argumentai Siekiant užtikrinti tinkamą fizinio asmens duomenų apsaugą, siūlytina papildyti Projekto 9 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 dalies 6 punktą taip:
„6) mokestinių prievolių vykdymo užtikrinimo,
mokesčių teisės pažeidimų prevencijos, trečiųjų asmenų informavimo ir jų teisėtų interesų apsaugos užtikrinimo tikslais centrinio mokesčių administratoriaus interneto svetainėje centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka skelbiami šie asmenų duomenys, o fizinių asmenų atveju, duomenys skelbiami, atlikus paiešką pagal mokesčių mokėtojo identifikacinius duomenis, leidžiančius vienareikšmiškai identifikuoti asmenį, nurodytą informaciją:
Taip pat Projekto 7 punktą išdėstyti taip:
7) 6) mokestinių prievolių vykdymo užtikrinimo, trečiųjų asmenų teisėtų interesų apsaugos užtikrinimo, mokesčių teisės pažeidimų prevencijos tikslais centrinio mokesčių administratoriaus interneto svetainėje centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka skelbiami šie duomenys apie paramos gavėjo statusą įgijusius asmenis (turinčius paramos gavėjo ar meno kūrėjo, turinčio paramos gavėjo statusą, teisinį statusą): juridinio asmens pavadinimas, fizinio asmens vardas ir pavardė, paramos gavėjo statuso suteikimo data, paramos gavėjo identifikacinis numeris (išskyrus fizinio asmens kodą) ir savivaldybė, kurioje yra (veikia) šis paramos gavėjas, individualios veiklos vykdymo patvirtinimo dokumento (individualios veiklos pažymos, verslo liudijimo) numeris, informacija apie tai, ar fizinis asmuo turi pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo statusą, informacija apie tai, kokiai mokesčių mokėtojų grupei priskiriamas konkretus mokesčių mokėtojas.
2 Argumentai Siekiant užtikrinti tinkamą fizinio asmens duomenų apsaugą, siūlytina papildyti Projekto 9 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 dalies 6 punktą taip:
„6) mokestinių prievolių vykdymo užtikrinimo,
mokesčių teisės pažeidimų prevencijos, trečiųjų asmenų informavimo ir jų teisėtų interesų apsaugos užtikrinimo tikslais centrinio mokesčių administratoriaus interneto svetainėje centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka skelbiami šie asmenų duomenys, o fizinių asmenų atveju, duomenys skelbiami, atlikus paiešką pagal mokesčių mokėtojo identifikacinius duomenis, leidžiančius vienareikšmiškai identifikuoti asmenį, nurodytą informaciją:
Taip pat Projekto 7 punktą išdėstyti taip:
7) 6) mokestinių prievolių vykdymo užtikrinimo, trečiųjų asmenų teisėtų interesų apsaugos užtikrinimo, mokesčių teisės pažeidimų prevencijos tikslais centrinio mokesčių administratoriaus interneto svetainėje centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka skelbiami šie duomenys apie paramos gavėjo statusą įgijusius asmenis (turinčius paramos gavėjo ar meno kūrėjo, turinčio paramos gavėjo statusą, teisinį statusą): juridinio asmens pavadinimas, fizinio asmens vardas ir pavardė, paramos gavėjo statuso suteikimo data, paramos gavėjo identifikacinis numeris (išskyrus fizinio asmens kodą) ir savivaldybė, kurioje yra (veikia) šis paramos gavėjas, individualios veiklos vykdymo patvirtinimo dokumento (individualios veiklos pažymos, verslo liudijimo) numeris, informacija apie tai, ar fizinis asmuo turi pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo statusą, informacija apie tai, kokiai mokesčių mokėtojų grupei priskiriamas konkretus mokesčių mokėtojas. Fizinių asmenų atveju, duomenys skelbiami atlikus paiešką pagal mokesčių mokėtojo identifikacinius duomenis, leidžiančius vienareikšmiškai identifikuoti asmenį. Šie duomenys skelbiami tol, kol asmuo netenka paramos gavėjo statuso;
Pritarti 5.
LRS Biudžeto ir finansų komitetas 2022-11-2316 Argumentai: Pagal Projekto aiškinamajame rašte pateiktą informaciją – prognozuojama, kad dienos delspinigių dydis būtų 0,04 proc. Šiuo metu yra 0,03 proc. Tokiu atveju, metinis delspinigių dydis siektų 14,65 proc., vietoj šiuo metu esamų 10,95 proc. Toks ženklus delspinigių padidėjimas tam tikrais atvejais gali būti nepakeliama finansinė našta mokesčių mokėtojams, ypatingai fiziniams asmenims. Tam tikrais atvejais, patikslinus deklaraciją, delspinigiai gali sudaryti itin reikšmingas sumas, t. y. priskaičiuoti delspinigiai gali siekti ir trūkstamo mokesčio dydžio sumą. Atsižvelgiant į tai, kad Projektu ženkliai didinamos baudos mokesčių įstatymų pažeidėjams, atitinkamai siūlytina mažinti procentinį punktą, kuriuo didinamas delspinigių dydis, t. y. vietoj buvusių 10 proc., siūlytina numatyti 7 proc. Pažymėtina, kad delspinigių paskirtis yra kompensuoti laiku į biudžetą negautas lėšas. Todėl papildomas 7 proc. nubaudimo dydis būtų pakankamas, turint omenyje ir tai, kad mokesčiai gali būti nesumokami laiku nebūtinai padarius mokesčių įstatymų pažeidimus. Tokiu atveju delspinigių dydis būtų išliktų nepakitęs nuo šiuo metu galiojančio, t. y. dienos delspinigiai būtų 0,03 proc. Pasiūlymas. Projekto 16 straipsnį išdėstyti taip: „16 straipsnis. 99 straipsnio pakeitimas Pakeisti 99 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „99 straipsnis. Delspinigių dydis Delspinigių dydį, kuris visais atvejais negali būti mažesnis už nulį, ir jo apskaičiavimo tvarką nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į praėjusio kalendorinio ketvirčio paskutinės darbo dienos Vyriausybės vertybinio popieriaus, kurio išpirkimo laikotarpis artimiausias 12 mėnesių laikotarpiui, pelningumą antrinės vertybinių popierių apyvartos rinkoje. Delspinigių dydis nustatomas minėtąjį dydį padidinus 10 7 procentiniaisų punktaisų.
Jeigu kitas delspinigių dydis nenustatytas, taikomas paskutinis finansų ministro nustatytas delspinigių dydis.“
7Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Mykolas Majauskas,
Andrius Palionis, Algirdas Butkevičius, Vytautas Gapšys. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 3, 12, 13, 25, 26, 32, 33, 38, 39, 40(1), 87, 88, 99, 104(2), 126, 139, 140, 164 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61(3) straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2133(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė