2023 METŲ PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos 2023 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas vadovaujantis galiojančiomis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 589 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“, ir kitų teisės aktų nuostatomis. Įstatymo projekto tikslas – patvirtinti 2023 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto pajamas, išlaidas ir numatomus lėšų likučius. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projektą teikia Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Įstatymo projekto tiesioginė rengėja – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. PSDF biudžeto rodikliai nustatomi priimant Lietuvos Respublikos PSDF biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymą. 2023 m. PSDF biudžeto pajamos, išlaidos ir numatomi lėšų likučiai nėra patvirtinti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projektu nesiūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos, tik patvirtinamos numatomos PSDF biudžeto lėšos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymo projektas nesusijęs su įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo priėmimas užtikrins nenutrūkstamą sveikatos priežiūros išlaidų apmokėjimą PSDF biudžeto lėšomis. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Kartu su Įstatymo projektu teikiamas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 11, 21, 25 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. 10. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte neapibrėžiamos sąvokos ir jas įvardijantys terminai. 11. Ar Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12.
12Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys. Įstatymui įgyvendinti įstatymo lydimųjų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Informacija apie valstybės biudžeto lėšų poreikį ateinančiais biudžetiniais metais pateikiama pridedamuose prognozuojamų 2023–2025 metų PSDF biudžeto pajamų, išlaidų ir lėšų likučių paaiškinimuose. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „sveikatos draudimas“, „biudžetas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Įstatymo projektas susijęs su Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu (juo siūloma patvirtinti ateinančių metų valstybės biudžeto įmokos, mokamos PSDF biudžetui už vieną valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamą asmenį, dydį eurais) ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2023 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu (juo siūloma nustatyti ateinančių metų planuojamas surinkti ir pervesti į PSDF biudžetą Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų administruojamų privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo veiklos sąnaudų, susidarančių dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų surinkimo ir pervedimo į PSDF biudžetą, kompensacijos dydį procentais).
Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. rugsėjo mėn. paskelbtas Lietuvos ekonominių rodiklių projekcijas. Ateinančių metų PSDF biudžeto rodikliai atitinka Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nuostatas. 2023–2025 m. prognozuojamų PSDF biudžeto pajamų, išlaidų ir lėšų likučių paaiškinimai pridedami.
2022-10-10 Nr. XIVP-2124 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
2022-11-17 Nr. XIVP-2124(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
Butkevičius, Antanas Čepononis, Vytautas Gapšys, Liudas Jonaitis, Mykolas Majauskas, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai Alina Brazdilienė, Dalia Mudėnienė, Mindaugas Pečiulis, Audronė Čekanavičienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-10 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
projektui Nr. XIVP-2124. 6.2. Pasiūlymai: Pasiūlyti pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui tikslinti 2023 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, numatant prioritetus širdies ir kraujagyslių ligų ir savižudybių prevencijai. 7. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė
Mykolas Majauskas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė
2022-11-04
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis, komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė, komiteto nariai: Sergejus Jovaiša, Asta Kubilienė, Jurgis Razma, Artūras Skardžius. Komiteto biuras: vedėja Laura Pranaitytė, patarėjos: Diana Andriūnaitė, Aurita Buragienė, Eglė Jonevičienė. Kviestieji asmenys:
Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Strateginio planavimo ir valdymo vyriausioji specialistė Jolanta Sinkevič, Valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius Gintaras Kacevičius, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Ekonomikos departamento direktorė Simona Adamkevičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-10 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nevertinta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Valstybės kontrolė,
2022-10-28 * Valstybės kontrolė, vykdydama biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas (toliau – VK FI), teikia Seimui savo išvadą dėl Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto (toliau – biudžeto projektas). Įtempta geopolitinė situacija ir energetikos krizė lemia prastėjančią viešųjų finansų situaciją. Susidūrus su smarkiu elektros ir dujų kainų išaugimu, 2023 m. biudžeto projekte numatytos paramos priemonės gyventojams ir verslui. Tarptautinės organizacijos rekomenduoja taikyti trumpalaikes priemones, skirtas pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms. VK FI vertinimu, didžioji dalis su energetika susijusių priemonių, numatytų biudžeto projekte, nėra tikslinės. Politikos formuotojų sprendimais siekiamos priimti ilgalaikės priemonės toliau reikšmingai prisidėtų prie ilgalaikių išlaidų, nepadengtų pajamomis, augimo. Kylant palūkanų normoms, finansuoti deficitus ir refinansuoti jau turimus įsipareigojimus bus brangiau, o rizikos dėl ekonominės raidos išlieka reikšmingos, todėl ypač svarbu, kad sprendimai, didinantys išlaidas ir mažinantys pajamas, būtų pagrįsti.
Ekonomikos skatinimas esamomis aplinkybėmis yra reikalingas, tačiau, kylant palūkanų normoms, taikomos priemonės turėtų būti labiau tikslinės · Parengtomis paramos priemonėmis nukrypstama nuo tarptautinių organizacijų rekomenduojamų principų · Biudžeto projekte numatomas 2022–2023 m. valdžios sektoriaus deficitas yra artimas VK FI projektuojamam, tačiau dėl kylančių rizikų jis gali būti didesnis · Augant ilgalaikėmis pajamomis nepadengtoms išlaidoms, būtinos konkrečios priemonės, siekiant 2024–2025 m. valdžios sektoriaus deficito mažėjimo · Kylančios palūkanų normos lemia brangstantį deficito finansavimą · Netaikant fiskalinės drausmės taisyklių, 2023 m. numatomas stiprus šalies ekonomikos skatinimas
<...>
Augant ilgalaikėmis pajamomis nepadengtoms išlaidoms, būtinos konkrečios priemonės, siekiant 2024–2025 m. valdžios sektoriaus deficito mažėjimo
<...>
Didėjantys įsipareigojimai dėl socialinių išmokų, atlygio darbuotojams ir šalies gynybos stiprinimo lems valdžios sektoriaus išlaidų augimą vidutiniu laikotarpiu. Atsižvelgus į įsipareigojimus ir tendenciją diskretiškai juos dar labiau didinti, VK FI projektuoja, kad tokiu atveju išlaidos kompensacijai dirbantiesiems vidutiniu laikotarpiu nemažėtų ir 2024–2025 m. siektų apie 11,2 proc. BVP. Augimą didžiąja dalimi turėtų palaikyti įsipareigojimai didinti atlyginimus iki 2025 m. sveikatos[1] ir švietimo[2] sričių darbuotojams. Be to, atsižvelgiant į demografines tendencijas, atliktas analizes[3], VK FI vertinimu, šių sričių darbuotojų skaičiaus mažėjimas vidutiniu laikotarpiu nenumatomas. Siekiant konkurencingumo su privačiu sektoriumi ir atsižvelgiant į infliacijos dinamiką[4], tikėtina, augs ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai.
Išliks didelis poreikis kitų ilgalaikių išlaidų, ypač susijusių su gynyba ar visuomenės senėjimu. Dėl numatytų ilgalaikių įsipareigojimų (pvz., pensijų indeksavimas, bazinių dydžių didinimas, nuo kurių priklauso įvairių išmokų bei pašalpų dydis) didinimo didesniu tempu nei BVP augimas, išlaidų socialinėms išmokoms santykis su BVP nemažės. Pavyzdžiui, 2023 m. numatant perviršį VSDF planuojama 5,8 proc. papildomai indeksuoti socialinio draudimo pensijos individualią dalį. Kryptis didinti senatvės pensijos socialinio draudimo įmokų ir išmokų ryšį yra teisinga, tačiau tai formuoja ilgalaikius įsipareigojimus, kuriuos reikės padengti pajamomis.
<...>
<...>
Atsižvelgiant į susiaurintą fiskalinės drausmės taisyklių taikymą, 2022–2023 m. valdžios sektoriaus biudžetai atitiks Konstituciniame įstatyme keliamus reikalavimus[5]. <...> Įvertintas struktūrinis PSDF biudžeto balansas 2022 ir 2023 m. sieks atitinkamai 0,0 ir 0,1 proc. BVP. Remiantis KĮ 4 str. 2 d., šio fondo biudžetas turi būti planuojamas taip, kad, sprendžiant pagal struktūrinio balanso rodiklį, jis būtų perteklinis arba subalansuotas. <...>
2Lietuvos bankas,
2022-10-28 * Remdamiesi Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, teikiame išvadą dėl Lietuvos Respublikos 2023 m. valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymuose numatomų rodiklių formuojamo valdžios sektoriaus (VS) balanso rodiklio galimo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui, išskirtinį dėmesį skirdami išoriniam ūkio subalansuotumui ir ilgalaikiam VS finansų tvarumui. Vertinimas atliktas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 11 d.
Lietuvos Respublikos Seimui pateiktu Lietuvos Respublikos 2023 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu ir kita su juo susijusia informacija (toliau – projektai)[⁶]. Projektuose suplanuoti VS biudžetų finansiniai rodikliai turės teigiamos įtakos įmonių ir gyventojų finansiniam atsparumui, tačiau didėsiantis valstybės įsiskolinimas apribos fiskalinę erdvę ir galimybes mažinti nenumatytų iššūkių poveikį ekonomikai ateityje. Poveikis kainų raidai bus juntamas, bet palyginti nedidelis: suplanuotos gyventojų pajamas didinančios priemonės (neįskaitant elektros ir dujų kompensacijoms numatytos sumos) infliaciją Lietuvoje 2023 m. padidins 0,2–0,6 proc. punkto, o 2024 m. – 0,1–0,7 proc. punkto. Svarbu pažymėti, kad šis dėl didėsiančios vidaus paklausos atsirandantis infliaciją didinantis poveikis 2023 m. gali būti nusvertas infliaciją mažinančio poveikio, atsirasiančio dėl suplanuotų elektros ir dujų padidėjusių kainų kompensacijų gyventojams ir verslui. Jeigu elektros ir dujų kompensavimo priemonės bus panaudotos visa planuojama apimtimi, jos turės reikšmingą (2–3 proc. punktų) mažinantį poveikį infliacijai 2023 m., ir tokiu atveju bendras biudžeto projekto poveikis infliaciją sumažins (1,8–2,4 proc. punkto). Vertinant projektų poveikį vidutinei metinei infliacijai buvo analizuoti šie kainų raidą paveiksiantys sprendimai:
a) priemonės gyventojams ir verslui, skirtos išaugusių elektros ir dujų kainų poveikiui švelninti. 2023 m. numatyta gyventojams ir verslo subjektams skirti atitinkamai 812 mln. ir 234 mln. Eur dujų ir elektros kainų padidėjimo daliai kompensuoti;
b) priemonės, skirtos gyventojų pajamų didinimui. 2023 m. numatyta atlygiui VS darbuotojams papildomai skirti 560 mln.
Eur (MMA, pareiginės algos bazinio dydžio ir mažiausių koeficientų kėlimui, papildomam atlygio kėlimui švietimo, kultūros, socialinės, sveiktos apsaugos darbuotojams ir pareigūnams). Taip pat apie 340 mln. Eur bus skirta socialinės paramos bazinių dydžių padidinimui, šalpos išmokų padidinimui, papildomai valstybinio socialinio draudimo pensijos individualiajai daliai indeksuoti bei būsto šildymo kompensacijoms mokėti;
c) pagalbos priemonės dėl Rusijos Federacijos karinės invazijos į Ukrainą. 2023 m. numatyta šioms priemonėms skirti 138 mln. Eur;
d) neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimas. Siūloma NPD padidinti nuo 540 iki 625 Eur, dėl to gyventojų pajamos 2023 m. bus 164 mln. Eur didesnės (VS pajamos iš GPM bus tokiu pačiu mastu mažesnės);
e) kitos priemonės. Numatoma skirti papildomų asignavimų krašto apsaugai (išlaidų gynybai procentui ties 2,52 proc. BVP palaikyti), taip pat skirti lėšų VSAT ginklams įsigyti, kibernetinio saugumo plėtros programai, karinio mobilumo paketui, NATO susitikimui Lietuvoje organizuoti, stiprinti Lietuvos institucijų parengtį krizinėms situacijoms ir kt. Tam iš viso numatyta skirti apie 275 mln. Eur;
f) didinami akcizų tarifai tabako produktams ir etilo alkoholiui. Pagal ankstesniais metais patvirtintą planą, 2023 m. padidės akcizo tarifai tabako produktams ir elektroninių cigarečių skysčiui, taip pat etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams. Siūlomas dujų ir elektros kainų padidėjimo dalies kompensavimo mechanizmas visiems gyventojams atrodo platus ir įvertinus projektuose teikiamus sprendimus papildomai didinti gyventojų pajamas (kelti VS darbuotojų darbo užmokestį, socialinio draudimo pensijas, bazinius socialinės paramos dydžius). Projektuose planuojama padidinti MMA, kelti pareiginės algos bazinį dydį, mažiausius koeficientus, kurie taikomi viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčiui apskaičiuoti.
Be to, numatomi papildomi atlyginimų padidinimai švietimo, kultūros, socialinės apsaugos ir sveikatos apsaugos darbuotojams, vidaus tarnybos sistemos pareigūnams. <...>
teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2124 grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į šiuos argumentus:
1) numatomas ateinančių metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto rezervas drastiškai auga ir yra nepagrįstai didelis – 2022 m. jis sudarė 344 248 tūkst. Eur[7], planuojama, kad 2023 m. jis sieks
sukauptas rezervas nėra paremtas aiškiai įvardytais poreikiais ar aplinkybėmis, todėl lieka neaišku, kam tokio dydžio jis yra reikalingas ir kokioms reikmėms 2023 m. bus naudojamas;
patvirtinimo įstatymo projekte numatoma, kad išlaidos brangstantiems energetiniams ištekliams iš dalies kompensuoti bus dengiamos ne iš valstybės biudžeto, bet iš PSDF biudžeto lėšų, nors kitoms sritims padidėjusios išlaidos dėl išaugusių energijos produktų kainų yra planuojamos dengti valstybės biudžeto lėšomis. Dėl šių aplinkybių asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti planuojamų išlaidų dalies didėjimas bus mažesnis, nei 2023 m. galėtų būti skirtas. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: alternatyvus balavimas:
A (pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos 2023 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2124) – 2 už.
XIVP-2124) – 2 už. B (siūlyti pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos 2023 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2124 grąžinti iniciatoriams tobulinti) – 4 už. Pritarta B. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Asta Kubilienė. Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis (Komiteto biuro patarėja A. Buragienė) [1] Kolektyvinė sutartis dėl sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo 2022–2024 m.: Prieiga per internetą: https://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/%C5%A0akos%20kolektyvin%C4%97%20sutartis.pdf. [2] Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėje sutartyje numatytas 10,0 proc. darbo užmokesčio didinimas 2023–2024 m. Prieiga per internetą: https://www.svietimoprofsajunga.lt/wp-content/uploads/2021/11/2017-m.-lapkricio-22-d.-Lietuvos-svietimo-ir-mokslo-sakos-kolektyvines-sutarties-pakeitimas.pdf. [3] Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro atlikta analizė, 2019 m. Prieiga per internetą: https://strata.gov.lt/images/tyrimai/Sveikatos%20specialistu%20poreikio%20tyrimas.pdf. [4] TVF pastaba, kad aukštame infliacijos fone viešojo sektoriaus atlyginimai turėtų augti. 2022-10-12 Fiscal Monitor. Prieiga per internetą: https://www.imf.org/-/media/Files/Publications/fiscal-monitor/2022/October/English/text.ashx. [5] Detalų taisyklių laikymosi vertinimą galima rasti interneto puslapyje kartu su šia išvada pateiktoje MS Excel darbaknygėje. Prieiga per internetą: https://www.valstybeskontrole.lt/LT/BiudzetoStebesena. [6] Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas, Nr. XIVP-2146, 2022 m. spalio 7 d., plačiau: čia. Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2023 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas, Nr. XIVP-2143, 2022 m. spalio 7 d., plačiau: čia. 2023 m.
biudžeto projektas, pateiktas Europos Komisijai, 2022 m. spalio 17 d., plačiau: čia. [7] Lietuvos Respublikos 2022 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymas.
Sveikatos reikalų komitetas
DĖL 2023 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektO XIVP-2124 2022-11-09
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas A. Matulas, Komiteto pirmininko pavaduotojas R. Žemaitaitis, Komiteto nariai: M. Danielė, P. Kuzmickienė, O. Leiputė, M. Navickienė, M. Puidokas, J. Sejonienė, L. Slušnys, Z. Streikus, R. Šalaševičiūtė, A. Veryga. Komiteto biuras: Biuro
vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, E. Jankauskas, B. Sesickienė, V. Valainytė, padėjėjos: M. Neverkevičienė, D. Žukauskė. Kviestieji asmenys: Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai A. Motiejūnienė Bilotienė, A. Pečkauskas, D. Jankauskienė, J. Grebenkovienė, D. Smaliukaitė, K. Rušinskas, Valstybinės ligonių kasos atstovai G. Kacevičius, T. Golubajeva, S. Adamkevičiūtė, T. Ragauskas, E. Stropus, teritorinių ligonių kasų atstovai D. Miniauskienė, J. Narbutas, Valstybės kontrolės atstovai L. Balėnaitė, G. Stalauskienė, LR Prezidento patarėjas P. Gradeckas, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos atstovė J. Smilgaitė, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos atstovė V. Augustinienė, sveikatos priežiūros įstaigų atstovai R. Sakalauskas, A. Karmonas, Gyvybės mokslų ir edukologijos instituto atstovas A. Rudanov. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-10 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Atsižvelgti
asmenų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinė sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacija, 2022-10-07 Nacionalinė sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacija (toliau – Asociacija), susipažinusi su Teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbtu derinti Lietuvos Respublikos 2023 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo (toliau – įstatymas) projektu, teikia pastabas. Visų pirma, norime pažymėti, kad įstatymo projektas pateiktas derinimui 1 darbo dienai (2022- 09-30), kas neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“ (toliau – Vyriausybės darbo reglamentas) 27 ir 28 punktuose nustatytų teisės aktų projektų derinimo terminų. Pažymėtina, kad Vyriausybės darbo reglamento 28 punktas įtvirtina teisės aktų projektų derinimo skubos tvarką, tačiau skubos derinimo tvarka terminas yra 5 darbo dienos, bet ne 1 darbo diena. Pažymime, kad įstatymo projekto teikime iš viso nepateiktas pagrindimas dėl projekto derinio skubos tvarka. Primename, kad siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintų teisėkūros atvirumo ir skaidrumo principų įgyvendinimą, turi būti užtikrintas visų pastabų, gautų per Vyriausybės darbo reglamente nustatytą terminą, įvertinimas. Primename, kad Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad „Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą rengia Valstybinė ligonių kasa.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ateinančių dvejų metų prognozuojamus rodiklius teikia Vyriausybei Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Privalomojo sveikatos draudimo tarybos išvada“, tačiau tokia išvada su įstatymo projektu nebuvo pateikta. Pažymime, pagal įstatymo projektą nėra numatomas medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo bazinių kainų ir bazinių kainų balo vertės didinimas. Kaip matyti iš prie įstatymo projekto pridedamų paaiškinimų, nors 2023 m. medicinine reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui metinė suma didėja iki 128 478 tūkst. Eur (kas yra 12,4% daugiau nei 2022 m.), paslaugos yra plečiamos, tačiau bazinės kainos ir bazinių kainų vertės neplanuojamos didinti. Asociacija pažymi, kad atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją – energetikos išteklių kainų augimą, maisto produktų kainų augimą, didėjančią minimalią mėnesinę algą, paslaugų bazinių kainų ir bazinių kainų vertės didinimas neišvengiamas. Apie susiklosčiusios situacijos sprendimo būdus diskusijos vyko ir Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitete. Tačiau projektu diskusijos nėra atliepiamos. Tuo pačiu pažymime, kad net jei ir visas planuojamas 12,4% Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto padidinimas būtų skirtas paslaugų bazinių kainų ar jų balo vertės padidinimui, 12,4% dabartinėmis sąlygomis būtų smarkiai nepakankamas padidinimas.
Įvertinus 7-10 kartų išaugusias elektros kainas, prognozuojamą keleriopą šildymo kainų augimą, apie 30% išaugusias maisto produktų kainas, Lietuvos banko 2022 m. rugsėjo 26 d. atnaujintą 18,3% vidutinės metinės infliacijos prognozę
planuojamą minimalios mėnesinės algos didinimą bent 15% nuo 2023 m. sausio 1 d., prašome medicininės reabilitacijos bazines kainas ar bazinių kainų balo vertę didinti 20%. Nepritarti Pažymėtina, kad įvertinus 2022 m. PSDF biudžeto vykdymo tendencijas ir PSDF finansines galimybes, buvo priimti sprendimai skirti papildomas PSDF rezervo lėšas:
Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija, vienijanti 18-os stambiausių pasaulinių farmacijos kompanijų atstovybes Lietuvoje, susipažino su Lietuvos Respublikos 2023 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2124 (toliau – Projektas). Norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į sekančius aspektus:
1Pirmiausia norime pažymėti, kad ir toliau taikoma diskriminacinė,
„dviejų standartų“ politika įmokų už privalomąjį sveikatos draudimą
atžvilgiu. Pagal 2018 metais priimtas Sveikatos draudimo įstatymo pataisas nuo 2021 m. draudimo įmoka, mokama tiek už valstybės lėšomis draudžiamą asmenį, tiek savarankiškai besidraudžiančio asmens įmoka sudaro 6,98 procento nuo minimalios mėnesinės algos dydžio.
Valstybės biudžeto įmoka už valstybės lėšomis draudžiamą asmenį skaičiuojama pagal užpraeitų metų minimalios mėnesinės algos dydį ir 2023 metais bus lygi 537,7 euro. Tuo tarpu savarankiškai besidraudžiančių įmoka skaičiuojama pagal einamąjį mėnesį galiojančios minimalios mėnesinės algos dydį ir 2023 m. sudarytų 611,4 euro (jeigu ateinančiais metais minimali mėnesinė alga išliktų tokia pati, kaip ir 2022 m., t. y. sudarytų 730 Eur) arba 703,6 Eur (jei ateinančiais metais minimali mėnesinė alga didėtų iki 840 Eur.). Tokiu būdu, taikant vienodą mokestinę bazę, bet skirtingą atskaitos laikotarpį, valstybės biudžeto įmoka, lyginant su savarankiškai besidraudžiančiais asmenimis, 2023 metais bus mažesnė nuo 12,1 iki 23,6 procentų. Absoliučiais skaičiais šis skirtumas sudarytų nuo 107,4 iki 241,7 mln. eurų. 2. Įstatymuose numatytoms ir valstybės deleguotoms funkcijoms vykdyti (mokėti už privalomuoju sveikatos draudimu neapdraustiems asmenims suteiktą būtinąją medicinos pagalbą, apmokėti neatlygintinos kraujo donorystės propagavimo išlaidas ir mokėti kraujo donorų kompensacijas; finansuoti Nacionalinės imunoprofilaktikos programos įgyvendinimo priemones ir t.t) į PSDF biudžetą pervedamos tikslinės valstybės biudžeto lėšos. 2023 m. tam planuojama skirti 204,087 mln. eurų. Tiek pat, kiek buvo skirta 2021 ir 2022 metais. Tiksliai tokią pačią sumą planuojama skirti 2024 ir 2025 metais. Penkerius metus iš eilės planuojama skirti identiška suma leidžia įtarti, kad nėra vykdoma šiomis lėšomis apmokamų paslaugų analizė ir poreikių vertinimas, neatsižvelgiama net į pačius elementariausius ekonominius veiksnius – infliaciją, pasaulines kainų augimo tendencijas, minimalaus darbo užmokesčio didinimą ir t.t. 3.
gydymo technologijų prieinamumas yra vienas blogiausių tarp ES šalių – tai patvirtinantys nepriklausomų tyrimų rezultatai jau buvo ne kartą teikti LRS Sveikatos reikalų komitetui bei Sveikatos apsaugos ministerijai. Šioje situacijoje vaistams, medicinos pagalbos priemonėms ir medicinos pagalbos priemonių nuomai 2023 m. numatyta skirti 579,6 mln. eurų arba 9,3 proc. daugiau, nei buvo planuota 2021 metais. Tačiau kartu su Projektu pateiktoje lentelėje „Lietuvos Respublikos 2021-2025 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų skaičiavimai“ nurodyta, kad lėšų poreikis šioms reikmėms sudaro 610,9 mln. eurų., t. y. 9,3 proc. augimas nepadengia visų reikmių, kurias įvertino Projekto rengėjai. Tokiu būdu 2023 metais dar trūksta 31,3 mln. eurų. Deja, Projekto aiškinamajame rašte nepateikiama jokia informacija, kam tų lėšų reiktų ir ko teks atsisakyti, jei esamas deficitas nebus padengtas (bus centralizuotai perkama mažiau vaistų, bus įvestos vaistų vartojimą ribojančios sąlygos, nebus kompensuojami nauji vaistai ir pan.). Tuo tarpu, šiuo metu yra pateikta daugiau kaip 80 paraiškų dėl naujų vaistų įtraukimo į kompensavimo sistemą. Tokia didelė laukimo eilė susidarė dėl to, kad nuo 2020 m. liepos iki 2022 metų sausio paraiškų vertinimas dėl katastrofiško specialistų trūkumo Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje iš esmės nebuvo vykdomas. Akivaizdu, kad atnaujinus paraiškų vertinimo darbus, Rezervinis vaistų sąrašas bus papildytas naujais medikamentais, todėl faktinis lėšų poreikis bus žymiai didesnis, nei dabar planuojama ir deficitas sudarys ženkliai daugiau, nei minėtus 31,3 mln. eurų. Atsižvelgdama į išvardintas aplinkybes, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija prašo: 1.
Užtikrinti, kad iš Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo kylanti prievolė draudėjams mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas būtų įgyvendinama laikantis teisingumo ir lygiateisiškumo principais, nepriklausomai nuo to, ar draudėjas yra valstybė, ar pats asmuo. Tuo tikslu skubos tvarka pakeisti LR sveikatos draudimo įstatymo 16 str. 2 dalies nuostatas ir nustatyti, kad valstybės biudžeto įmokos apskaičiuojamos vadovaujantis tokiais pačiais principais, kaip ir savarankiškai įmokas mokantiems asmenims. Atitinkamai padidinti 2023 m. PSDF biudžeto projekto įplaukų dalyje numatytą valstybės biudžeto įmokų už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis, sumą nuo 783,5 mln. eurų iki 890,9 mln. eurų. 2. Pavesti Projekto rengėjams parengti iš esmės naują Projekto aiškinamąjį raštą, atskleidžiant išsamią planavimo eigą ir rodiklių apskaičiavimo seką bei detalizuojant PSDF biudžeto poreikius ir su jų tenkinimu susijusius sprendimus. 3. 2023 m. PSDF biudžete skirti ne mažiau kaip 31,3 mln. eurų naujų inovatyvių vaistų kompensavimui. Pritarti iš dalies
1) Sveikatos reikalų komitetas išvadoje dėl
patvirtinimo įstatymo projektą XIVP-2146 pateikė Vyriausybei siūlymą ieškoti galimybių artimiausiais metais didinti valstybės biudžeto įmokos, mokamos už vieną draudžiamąjį valstybės lėšomis, dydį, priartinant šį dydį prie PSD įmokos, kurią moka savarankiškai dirbantys asmenys, dydžio.
2) Šiuo metu yra parengtas ir Vyriausybėje derinamas Sveikatos draudimo įstatymo projektas, kuriuo, be kita ko, siekiama atskirti valstybės deleguotoms funkcijoms vykdyti skirtas lėšas nuo draudžiamųjų mokamų įmokų pagrindu sukauptų PSD fondo biudžeto lėšų, skirtų PSD fondo biudžeto lėšomis kompensuojamai sveikatos priežiūrai apmokėti
3) Galimybių tobulinti įstatymų projektų aiškinamuosius raštus svarstymo Seime stadijoje nėra. 4) Vaistų politikos gairėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. V-1008 „Dėl Vaistų politikos gairių patvirtinimo“, nustatyta siekiamybė, kad „augant PSDF biudžetui, išlaidų vaistams dalis didėtų ne mažesniu procentu nei didėja bendras PSDF biudžetas“. 2023 m. vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms numatytas toks pats (9,3 proc.) augimas. Visoms pagrindinėms PSDF lėšomis finansuojamoms sveikatos priežiūros sritims finansavimą numatoma didinti vienodai. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės kontrolė, 2022-10-28 Valstybės kontrolė, vykdydama biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas (toliau – VK FI), teikia Seimui savo išvadą dėl Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto (toliau – biudžeto projektas). Įtempta geopolitinė situacija ir energetikos krizė lemia prastėjančią viešųjų finansų situaciją.
Susidūrus su smarkiu elektros ir dujų kainų išaugimu, 2023 m. biudžeto projekte numatytos paramos priemonės gyventojams ir verslui. Tarptautinės organizacijos rekomenduoja taikyti trumpalaikes priemones, skirtas pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms. VK FI vertinimu, didžioji dalis su energetika susijusių priemonių, numatytų biudžeto projekte, nėra tikslinės. Politikos formuotojų sprendimais siekiamos priimti ilgalaikės priemonės toliau reikšmingai prisidėtų prie ilgalaikių išlaidų, nepadengtų pajamomis, augimo. Kylant palūkanų normoms, finansuoti deficitus ir refinansuoti jau turimus įsipareigojimus bus brangiau, o rizikos dėl ekonominės raidos išlieka reikšmingos, todėl ypač svarbu, kad sprendimai, didinantys išlaidas ir mažinantys pajamas, būtų pagrįsti. EKONOMIKOS
· Parengtomis paramos priemonėmis nukrypstama nuo tarptautinių organizacijų rekomenduojamų principų · Biudžeto projekte numatomas 2022–2023 m. valdžios sektoriaus deficitas yra artimas VK FI projektuojamam, tačiau dėl kylančių rizikų jis gali būti didesnis · Augant ilgalaikėmis pajamomis nepadengtoms išlaidoms, būtinos konkrečios priemonės, siekiant 2024–2025 m. valdžios sektoriaus deficito mažėjimo · Kylančios palūkanų normos lemia brangstantį deficito finansavimą · Netaikant fiskalinės drausmės taisyklių, 2023 m. numatomas stiprus šalies ekonomikos skatinimas
<...>
<...>
Didėjantys įsipareigojimai dėl socialinių išmokų, atlygio darbuotojams ir šalies gynybos stiprinimo lems valdžios sektoriaus išlaidų augimą vidutiniu laikotarpiu.
Atsižvelgus į įsipareigojimus ir tendenciją diskretiškai juos dar labiau didinti, VK FI projektuoja, kad tokiu atveju išlaidos kompensacijai dirbantiesiems vidutiniu laikotarpiu nemažėtų ir 2024–2025 m. siektų apie 11,2 proc. BVP. Augimą didžiąja dalimi turėtų palaikyti įsipareigojimai didinti atlyginimus iki 2025 m. sveikatos[¹] ir švietimo[²] sričių darbuotojams. Be to, atsižvelgiant į demografines tendencijas, atliktas analizes[³], VK FI vertinimu, šių sričių darbuotojų skaičiaus mažėjimas vidutiniu laikotarpiu nenumatomas. Siekiant konkurencingumo su privačiu sektoriumi ir atsižvelgiant į infliacijos dinamiką[⁴], tikėtina, augs ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai. Išliks didelis poreikis kitų ilgalaikių išlaidų, ypač susijusių su gynyba ar visuomenės senėjimu. Dėl numatytų ilgalaikių įsipareigojimų (pvz., pensijų indeksavimas, bazinių dydžių didinimas, nuo kurių priklauso įvairių išmokų bei pašalpų dydis) didinimo didesniu tempu nei BVP augimas, išlaidų socialinėms išmokoms santykis su BVP nemažės. Pavyzdžiui, 2023 m. numatant perviršį VSDF planuojama 5,8 proc. papildomai indeksuoti socialinio draudimo pensijos individualią dalį. Kryptis didinti senatvės pensijos socialinio draudimo įmokų ir išmokų ryšį yra teisinga, tačiau tai formuoja ilgalaikius įsipareigojimus, kuriuos reikės padengti pajamomis.
<...>
<...>
Atsižvelgiant į susiaurintą fiskalinės drausmės taisyklių taikymą, 2022–2023 m. valdžios sektoriaus biudžetai atitiks Konstituciniame įstatyme keliamus reikalavimus[⁵]. <...> Įvertintas struktūrinis PSDF biudžeto balansas 2022 ir 2023 m. sieks atitinkamai 0,0 ir 0,1 proc. BVP. Remiantis KĮ 4 str.
Remiantis KĮ 4 str. 2 d., šio fondo biudžetas turi būti planuojamas taip, kad, sprendžiant pagal struktūrinio balanso rodiklį, jis būtų perteklinis arba subalansuotas. <...>
Remdamiesi Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, teikiame išvadą dėl Lietuvos Respublikos 2023 m. valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymuose numatomų rodiklių formuojamo valdžios sektoriaus (VS) balanso rodiklio galimo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui, išskirtinį dėmesį skirdami išoriniam ūkio subalansuotumui ir ilgalaikiam VS finansų tvarumui. Vertinimas atliktas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktu Lietuvos Respublikos 2023 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu ir kita su juo susijusia informacija (toliau – projektai)[⁶]. Projektuose suplanuoti VS biudžetų finansiniai rodikliai turės teigiamos įtakos įmonių ir gyventojų finansiniam atsparumui, tačiau didėsiantis valstybės įsiskolinimas apribos fiskalinę erdvę ir galimybes mažinti nenumatytų iššūkių poveikį ekonomikai ateityje. Poveikis kainų raidai bus juntamas, bet palyginti nedidelis: suplanuotos gyventojų pajamas didinančios priemonės (neįskaitant elektros ir dujų kompensacijoms numatytos sumos) infliaciją Lietuvoje 2023 m. padidins 0,2–0,6 proc. punkto, o 2024 m. – 0,1–0,7 proc. punkto. Svarbu pažymėti, kad šis dėl didėsiančios vidaus paklausos atsirandantis infliaciją didinantis poveikis 2023 m. gali būti nusvertas infliaciją mažinančio poveikio, atsirasiančio dėl suplanuotų elektros ir dujų padidėjusių kainų kompensacijų gyventojams ir verslui.
Jeigu elektros ir dujų kompensavimo priemonės bus panaudotos visa planuojama apimtimi, jos turės reikšmingą (2–3 proc. punktų) mažinantį poveikį infliacijai 2023 m., ir tokiu atveju bendras biudžeto projekto poveikis infliaciją sumažins (1,8–2,4 proc. punkto). Vertinant projektų poveikį vidutinei metinei infliacijai buvo analizuoti šie kainų raidą paveiksiantys sprendimai:
a) priemonės gyventojams ir verslui, skirtos išaugusių elektros ir dujų kainų poveikiui švelninti. 2023 m. numatyta gyventojams ir verslo subjektams skirti atitinkamai 812 mln. ir 234 mln. Eur dujų ir elektros kainų padidėjimo daliai kompensuoti;
b) priemonės, skirtos gyventojų pajamų didinimui. 2023 m. numatyta atlygiui VS darbuotojams papildomai skirti 560 mln. Eur (MMA, pareiginės algos bazinio dydžio ir mažiausių koeficientų kėlimui, papildomam atlygio kėlimui švietimo, kultūros, socialinės, sveiktos apsaugos darbuotojams ir pareigūnams). Taip pat apie 340 mln. Eur bus skirta socialinės paramos bazinių dydžių padidinimui, šalpos išmokų padidinimui, papildomai valstybinio socialinio draudimo pensijos individualiajai daliai indeksuoti bei būsto šildymo kompensacijoms mokėti;
c) pagalbos priemonės dėl Rusijos Federacijos karinės invazijos į Ukrainą. 2023 m. numatyta šioms priemonėms skirti 138 mln. Eur;
d) neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimas. Siūloma NPD padidinti nuo 540 iki 625 Eur, dėl to gyventojų pajamos 2023 m. bus 164 mln. Eur didesnės (VS pajamos iš GPM bus tokiu pačiu mastu mažesnės);
e) kitos priemonės. Numatoma skirti papildomų asignavimų krašto apsaugai (išlaidų gynybai procentui ties 2,52 proc.
BVP palaikyti), taip pat skirti lėšų VSAT ginklams įsigyti, kibernetinio saugumo plėtros programai, karinio mobilumo paketui, NATO susitikimui Lietuvoje organizuoti, stiprinti Lietuvos institucijų parengtį krizinėms situacijoms ir kt. Tam iš viso numatyta skirti apie 275 mln. Eur;
f) didinami akcizų tarifai tabako produktams ir etilo alkoholiui. Pagal ankstesniais metais patvirtintą planą, 2023 m. padidės akcizo tarifai tabako produktams ir elektroninių cigarečių skysčiui, taip pat etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams. Siūlomas dujų ir elektros kainų padidėjimo dalies kompensavimo mechanizmas visiems gyventojams atrodo platus ir įvertinus projektuose teikiamus sprendimus papildomai didinti gyventojų pajamas (kelti VS darbuotojų darbo užmokestį, socialinio draudimo pensijas, bazinius socialinės paramos dydžius). Projektuose planuojama padidinti MMA, kelti pareiginės algos bazinį dydį, mažiausius koeficientus, kurie taikomi viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčiui apskaičiuoti. Be to, numatomi papildomi atlyginimų padidinimai švietimo, kultūros, socialinės apsaugos ir sveikatos apsaugos darbuotojams, vidaus tarnybos sistemos pareigūnams. <...>
teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, 2022-10-20
iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-2124. 6.2. Pasiūlymai: Pasiūlyti pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui tikslinti 2023 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, numatant prioritetus širdies ir kraujagyslių ligų ir savižudybių prevencijai.
Pritarti iš dalies Komitetas pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Dėl pateiktų pasiūlymų:
1) Atsižvelgiant į tai, kad Pažangos priemonės veikloms (Psichikos veiklų stiprinimui ir stigmos mažinimui) iš valstybės biudžeto nebuvo skirta 1417 tūkst. Eurų (neskirta 840 tūkst. Eurų komunikacijos kampanijai ir 577 tūkst. Eurų savižudybių prevencijai), Sveikatos reikalų komitetas išvadoje dėl 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto XIVP-2146 pasiūlė finansuoti šias veiklas Sveikatos apsaugos ministerijos lėšomis. 2) Širdies ir kraujagyslių ligų prevencija užtikrinama pagal 05 PSDF išlaidų straipsnį finansuojamą Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programą. Visoms prevencinėms programoms, įskaitant ir šią, finansavimas 2023 m. planuojamas didesnis: 2022 m. joms skirta 30,8 mln. Eur, o 2023 m. numatoma – 31,5 mln. Eur. 2. Seimo Audito komitetas, 2022-11-04
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2124 grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į šiuos argumentus:
1) numatomas ateinančių metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto rezervas drastiškai auga ir yra nepagrįstai didelis – 2022 m. jis sudarė 344 248 tūkst. Eur[⁷], planuojama, kad 2023 m. jis sieks 511 690 tūkst. Eur.
Eur. Tačiau tokio dydžio sukauptas rezervas nėra paremtas aiškiai įvardytais poreikiais ar aplinkybėmis, todėl lieka neaišku, kam tokio dydžio jis yra reikalingas ir kokioms reikmėms 2023 m. bus naudojamas;
2) PSDF biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numatoma, kad išlaidos brangstantiems energetiniams ištekliams iš dalies kompensuoti bus dengiamos ne iš valstybės biudžeto, bet iš PSDF biudžeto lėšų, nors kitoms sritims padidėjusios išlaidos dėl išaugusių energijos produktų kainų yra planuojamos dengti valstybės biudžeto lėšomis. Dėl šių aplinkybių asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti planuojamų išlaidų dalies didėjimas bus mažesnis, nei 2023 m. galėtų būti skirtas. 6.2. Pasiūlymai: nėra. Nepritarti
1) Pritarta iniciatorių pateiktam įstatymo projektui;
2) PSDF biudžeto rezervas naudojamos einamaisiais metais atsirandančioms nenumatytoms išlaidoms dengti.
Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. iš PSDF biudžeto rezervo buvo skirtos arba numatoma skirti lėšas šioms reikmėms:
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui XIVP-2124(2) ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: 6 – už, 1 – prieš, 5 susilaikė (sprendimą nulėmė Komiteto pirmininko balsas). 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Matulas, R. Žemaitaitis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Antanas Matulas Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja Kristina Civilkienė