Projekto lyginamasis variantas
6, 7, 8,
1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį , negu išgautas , gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento102 .“
2. Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nustatyti tarifai mokesčio mokėtojo indeksuojami pagal Lietuvos statistikos departamento apskaičiuojamą ir Oficialiosios statistikos portale skelbiamą mokestinio ketvirčio mokestinių metų vartotojų kainų indeksą. Vartotojų kainų indeksas nustatomas palyginus mokestinio ketvirčio antrojo mėnesio mokestinių metų gruodžio mėnesio kainas su 2014 metų gruodžio mėnesio kainomis.“2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius , išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis. Mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai.“3 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėjimo kontrolė
1. Teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos pagal mokesčio mokėtojų pateiktas deklaracijas bei ir Aplinkos ministerijos ar jų įgaliotų institucijų tikrinimo dokumentus kontroliuoja, ar laiku sumokamas mokestis, išieško nesumokėtą mokestį ir su juo susijusias sumas. 2 . Aplinkos ministerija ar jos ministerijos įgaliotos institucijos įgaliota institucija kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos išteklius. 3 .
3. Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos įgaliota institucija pagal kompetenciją mokestinio patikrinimo rezultatus įformina bei juos patvirtina Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka atlieka mokesčio apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą pagal jos nustatytą tvarką, vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis . 4 . Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos ir teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos, taip pat Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos keičiasi mokesčiui už valstybinius gamtos išteklius administruoti reikalinga informacija. Keitimosi mokesčio už valstybinius gamtos išteklius informacija tvarką nustato Aplinkos ministerija, suderinusi su Valstybine mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos. “4 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Mokesčio įskaitymas
1. Mokestis už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, įskaitomas: 80 procentų – į valstybės biudžetą, o 20 procentų – į savivaldybės, kurios teritorijoje išgaunami gamtos ištekliai, biudžetą , ir teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiajai programai finansuoti. 2 . Mokestis už medžiojamųjų gyvūnų išteklius įskaitomas: 50 procentų mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius – į savivaldybės, kurios teritorijoje išgaunami medžiojamųjų gyvūnų ištekliai, biudžetą ir teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiajai programai finansuoti, ir 50 procentų – į valstybės biudžetą ir teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas Aplinkos apsaugos rėmimo programai finansuoti . 3 .
3. Didesnio tarifo mokestis už valstybinius gamtos išteklius įskaitomas: 90 procentų – į valstybės biudžetą ir teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas Aplinkos apsaugos rėmimo programai finansuoti , o 10 procentų – į savivaldybės, kurios teritorijoje išgaunami gamtos ištekliai, biudžetą , ir teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiajai programai finansuoti. 4 . Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos naudojamos Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatyme, o šio Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytos savivaldybių biudžetų lėšos naudojamos Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatyme numatytiems nustatytiems tikslams įgyvendinti . “5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2 . Aplinkos ministras ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkas, Aplinkos ministerijos įgaliota institucija iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3 . Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius administravimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas part_f7300e527c3b4526bd8d45529537d001_end
Projekto Nr. XIVP-2123(2) lyginamasis variantas
6, 7, 8,
2022 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
indeksavimas
nustatyti šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose. 2. Už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį , negu išgautas , gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento nuo
mokėtojo indeksuojami pagal Lietuvos statistikos departamento Valstybės duomenų agentūros apskaičiuojamą ir Oficialiosios statistikos portale skelbiamą mokestinio ketvirčio mokestinių metų vartotojų kainų indeksą. Vartotojų kainų indeksas nustatomas palyginus mokestinio ketvirčio antrojo mėnesio mokestinių metų gruodžio mėnesio kainas su 2014 metų gruodžio mėnesio kainomis. 4. Šio įstatymo 3 priede nustatyti tarifai mokesčio mokėtojo indeksuojami pagal Lietuvos statistikos departamento Valstybės duomenų agentūros skelbiamą mokestinių metų vartotojų kainų indeksą. Kainų indeksas nustatomas palyginus mokestinių metų gruodžio mėnesio kainas su 2005 metų gruodžio mėnesio kainomis. 5. Indeksavimo koeficientas, kurį taikant indeksuojami mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifai, nustatomas vartotojų kainų indeksą dalijant iš šimto. 6. Indeksuoti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifai , išskyrus mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius tarifus, įsigalioja nuo kiekvieno mokestinio ketvirčio, kurio mokestinių metų, kurių mokestis deklaruojamas, pradžios.
Indeksuoti mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius tarifai įsigalioja nuo kalendorinių metų, kurių mokestis deklaruojamas, pradžios. “
Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius
, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis. Mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai.“
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
už valstybinius gamtos išteklius mokėjimo kontrolė
pagal mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojų pateiktas deklaracijas bei ir Aplinkos ministerijos ar jų įgaliotų institucijų tikrinimo dokumentus kontroliuoja, ar laiku sumokamas mokestis, išieško nesumokėtą mokestį ir su juo susijusias sumas. 2. Aplinkos ministerija ar jos ministerijos įgaliotos institucijos įgaliota institucija kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos išteklius. 3. Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos įgaliota institucija pagal kompetenciją mokestinio patikrinimo rezultatus įformina bei juos patvirtina Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka atlieka mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą pagal savo nustatyta tvarka, vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis . 4. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos ir teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos, taip pat Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos keičiasi mokesčiui už valstybinius gamtos išteklius administruoti reikalinga informacija.
Keitimosi mokesčio už valstybinius gamtos išteklius informacija tvarką nustato Aplinkos ministerija, suderinusi su Valstybine mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos. “
pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Mokesčio įskaitymas
gyvūnų išteklius, įskaitomas: 80 procentų – į valstybės biudžetą, o20 procentų – į savivaldybės, kurios teritorijoje išgaunami gamtos ištekliai, biudžetą , ir teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiajai programai finansuoti. 2. Mokestis už medžiojamųjų gyvūnų išteklius įskaitomas:50 procentų į valstybės biudžetą ir
mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius
naudojamos Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatyme, o šio Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytos savivaldybių biudžetų lėšos naudojamos Lietuvos Respublikos Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatyme numatytiems nustatytiems tikslams įgyvendinti . “
taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2023 m. liepos 1 d. 2. Aplinkos ministras ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkas, Lietuvos Respublikos A aplinkos ministerijos įgaliota institucija iki
aktus. 3. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius administravimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL
,
ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ ĮSTATYMO NR. VIII‑1183 pakeitimo ĮSTATYMO NR. XIII-3158
IR
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. KT187‑N15/2020 nuostatų įgyvendinimo Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo (toliau – AARPĮ) Nr. VIII-2025 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos angliavandenilių išteklių mokesčio įstatymo (toliau – AIMĮ) Nr. I-2944 12 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 (toliau – MATĮ Nr. VIII-1183) 12 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – MVGIĮ) Nr. I-1163 6, 7, 8, 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektai parengti įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. KT187‑N15/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų, kuriais reguliuojamas tam tikrų programų, fondų arba institucijų finansavimas, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriame konstatuojama, kad:
14700) prieštarauja Konstitucijos 67 straipsnio 14 punkto nuostatai, kad Lietuvos Respublikos Seimas tvirtina valstybės biudžetą; 94 straipsnio 4 punkto nuostatai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė rengia valstybės biudžeto projektą; 129 straipsniui; 130 straipsnio nuostatai, kad valstybės biudžeto projektą sudaro Vyriausybė; 131 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad valstybės biudžeto projektą svarsto Seimas ir tvirtina įstatymu; 2 dalies nuostatai, kad negalima mažinti įstatymų numatytų išlaidų, kol tie įstatymai nepakeisti,
Nr. VIII-1183 (2020 m. birželio 25 d. redakcija; TAR, 2020-07-07, Nr. 15136) 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas prieštarauja Konstitucijos 67 straipsnio 14 punkto nuostatai, kad Seimas tvirtina valstybės biudžetą; 94 straipsnio 4 punkto nuostatai, kad Vyriausybė rengia valstybės biudžeto projektą; 129 straipsniui; 130 straipsnio nuostatai, kad valstybės biudžeto projektą sudaro Vyriausybė; 131 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad valstybės biudžeto projektą svarsto Seimas ir tvirtina įstatymu; 2 dalies nuostatai, kad negalima mažinti įstatymų numatytų išlaidų, kol tie įstatymai nepakeisti. Atsižvelgiant į tai, kad AARPĮ ir MATĮ Nr. VIII-1183 nuostatos, pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, tiesiogiai susijusios su AIMĮ ir MVGIĮ nuostatomis, atitinkamai keičiama AIMĮ 12 straipsnio 2 dalis ir MVGIĮ 11 straipsnio 3 ir 4 dalys. AARPĮ Nr. VIII-2025 pakeitimo įstatymo, MATĮ Nr. VIII-1183 12 straipsnio pakeitimo įstatymo, AIMĮ Nr.
I-2944 12 straipsnio pakeitimo įstatymo ir MVGIĮ Nr. I-1163 6, 7, 8, 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų tikslas – užtikrinti, kad AARPĮ 3 straipsnio 8 punkto ir 4 straipsnio 2 dalies nuostatos, MATĮ 12 straipsnio 1 dalies nuostatos atitiktų Konstitucijos nuostatas. Šiais įstatymų projektais numatoma pakeisti nuostatas, kuriose tiksliai apibrėžta, kiek procentų mokesčių už aplinkos teršimą skiriama konkrečioms specialiųjų programų priemonėms, atsisakyti nuostatų, kuriose nurodoma, kad programų lėšos, nepanaudotos einamaisiais biudžetiniais metais, naudojamos kitiems metams numatytoms priemonėms finansuoti. Taip pat AARPĮ atsisakoma skirti lėšų darbo užmokesčiui, numatoma, kad Aplinkos apsaugos rėmimo programos (toliau – AARP) lėšų naudojimo, subsidijų ir dotacijų teikimo tvarką nustato aplinkos ministras, nurodoma, kad AARP lėšos naudojamos oro ir van dens taršos mažinimo ir prevencijos investiciniams projektams, AARP lėšų administravimui finansuoti. Šios dvi priemonės yra tos pačios, kurios iki šiol buvo finansuojamos iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos (toliau – LAAIFP). Pakeitus MATĮ 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nuostatos, kad LAAIFP lėšos naudojamos LAAIFP „lėšoms administruoti ir šioje programoje numatytiems aplinkos apsaugos investicijų projektams finansuoti“ išbraukiamos. Pagal šį punktą būdavo finansuojamos būtent oro ir van dens taršos mažinimo ir prevencijos investiciniai projektai, taip pat administruojamos LAAIFP lėšos. Administravimo lėšos bus naudojamos informacinių technologijų sistemų, reikalingų AARP administruoti, atnaujinimui ir palaikymui, licencijoms, sertifikatams. 2022 m. tokioms išlaidoms skirta 62 000 Eur, 2023 m. planuojamas panašus lėšų poreikis. Taip pat AARPĮ papildomas 3 straipsnio 13 punktu, kuriame nurodoma, kad AARP lėšas sudaro lėšos, gautos kaip mokestis už aplinkos teršimą iš stacionariųjų ir mobiliųjų taršos šaltinių.
Pažymime, kad tai būtent ta mokesčių dalis, kuri pirmiau išimtinai sudarė LAAIFP ir buvo minima tik MATĮ 12 straipsnio 1 dalyje. Šiuo būdu išlaikoma tiesioginė loginė sąsaja tarp teršėjų mokesčių, mokamų už aplinkos teršimą iš stacionariųjų ir mobiliųjų taršos šaltinių, ir galimybės šias lėšas panaudoti šių teršėjų veiklos metu sukeltai oro ir vandens taršai mažinti bei tokios taršos prevencijai, teikiant subsidijas įmonių investicijų projektams įgyvendinti. Atsižvelgiant į tai, kad keičiama daugiau kaip pusė AARPĮ straipsnių, įstatymas dėstomas nauja redakcija. Dėl MATĮ Nr. VIII-1183 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3158 (toliau – MATĮ Nr. XIII-3158) MATĮ Nr. XIII-3158 pakeitimo tikslas yra suvienodinti MATĮ Nr. VIII-1183 6 straipsnio 1 dalies redakciją, kuri įsigalios 2023 m. sausio 1 d., ir MATĮ Nr. VIII-1183 6 straipsnio 1 dalies redakciją, kuri įsigalios 2028 m. sausio 1 d. 2021 m. gruodžio 23 d. Seimas priėmė MATĮ Nr. VIII-1183 2, 4, 5, 6, 7, 9 straipsnių ir 1, 2, 8 priedų pakeitimo įstatymą, kuriuo pakeista MATĮ VIII-1183 6 straipsnio 1 dalis. Siekdami suderinti teisės aktų nuostatas, teikiame 2020 m. birželio 25 d. Seimo priimto MATĮ Nr. VIII-1183 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3158 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Šiuo įstatymo projektu keičiamo 2 straipsnio 3 dalyje pateikta MATĮ VIII-1183 6 straipsnio 1 dalies redakcija, įsigaliosianti 2028 m. sausio 1 d., neatitinka Seimo 2021 m. gruodžio 23 d. pakeistos 6 straipsnio 1 dalies redakcijos. Atsižvelgdami į tai, teikiame MATĮ Nr. XIII-3158 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo suvienodinamos 2023 m. sausio 1 d. ir 2028 m. sausio 1 d. įsigaliosiančios MATĮ Nr. VIII-1183 6 straipsnio 1 dalies redakcijos. Pažymime, kad Seimo aplinkos apsaugos komiteto 2021 m. gruodžio 8 d. išvados „Dėl MATĮ Nr.
VIII-1183 2, 4, 5, 6, 7, 9 straipsnių ir 1, 2, 8 priedų pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP‑1092“ 2 punkte pritarta pasiūlymui MATĮ Nr. XIII-3158 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą teikti Vyriausybei kartu su įstatymų projektais dėl Konstitucinio Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. KT187-N15/2020 įgyvendinimo. Dėl MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje numatyto didesnio mokesčio tarifo koeficiento, taikomo už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį, negu išgautas, gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį, sumažinimo MVGIĮ Nr. I-1163 6 straipsnio 2 dalis keičiama siekiant sumažinti didesnio mokesčio tarifo koeficientą, taikomą u ž nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį, negu išgautas, gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį. Šis mokesčio tarifas apskaičiuojamas MVGIĮ 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Siūloma šį koeficientą sumažinti iki 2. Pakeitimas teikiamas įvertinus taikomą t eismų praktiką, kuri rodo, kad jei asmuo kreipiasi į teismą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – AAD) skirto didesnio mokesčio tarifo sumažinimo, dažnu atveju teismo sprendimais AAD taikomas koeficientas 10 sumažinamas iki 1,5 ar 2 (žr. 1 lentelę). Teismų pagrindinis motyvas, kuriuo vadovaujantis sumažinamas AAD sprendimu paskirtas didesnio mokesčio tarifo koeficientas, yra neproporcingumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai neturi diskrecijos teisės taikyti mažesnį didesnio mokesčio tarifą nei 10, net tuo atveju, jei yra lengvinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, yra neefektyviai naudojami valstybės institucijų žmogiškieji ištekliai (AAD pareigūnų darbo laikas teikiant paaiškinimus teismams, juose dalyvaujant, pan. ir teismų – analizuojant skundžiamus AAD sprendimus).
2020 m. iš 85 AAD paskirtų sprendimų gamtos išteklių srityje 54, t. y. daugiau kaip pusė, buvo apskųsti teismui, kuris beveik visais atvejais priėmė sprendimą mažinti (keliais atvejais net panaikinti) AAD paskirtą didesnio mokesčio tarifą (žr. 1 lentelę). Didesnio mokesčio tarifo tikslas turėtų būti paskatinti asmenį nenusižengti , tačiau šiuo atveju susidaro situacija, kai skiriamos neproporcingai didelės baudos. Pakeitimas siūlomas taip pat įvertinus kitų institucijų taikomas sankcijas už panašaus pobūdžio nusižengimus. Pavyzdžiui, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčio administravimo įstatymo nuostatomis, tuo atveju, jei mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą, skiria nuo 10 iki 50 proc. trūkstamos mokesčio sumos dydžio baudą [1] . 1 lentelė. I nformacija apie 2020 m. AAD Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento skirtus sprendimus ir sankcijas:
Išteklių rūšis Sprendimai gamtos išteklių srityje, vnt. Bendrai sprendimais patvirtintų mokesčių taikant didesnį tarifą suma už gamtos išteklius, Eur Apskųstų sprendimų skaičius, vnt. Bendra apskųstų sprendimų suma, Eur Yra teismo sprendimas, vnt.
Bendra teismo nutartimi patvirtinta suma už gamtos išteklius, Eur Iš viso:
7 [7] 122 9557 122 9557 4629 Dėl MVGIĮ 6, 7 ir 8 straipsnių nuostatų pakeitimų, susijusių su administracinės naštos mažinimu ir mokesčių už valstybinius gamtos išteklius administravimo funkcijų, nustatytų Mokesčių administravimo įstatymo 16 straipsnyje, įtvirtinimu Siekiant mažinti administracinę naštą verslui MVGIĮ 6, 7, 8, 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siūloma atsisakyti mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir gruntą deklaracijų teikimo ir mokesčio mokėjimo kas ketvirtį, pereinant prie metinio mokesčio deklaravimo ir mokėjimo. Įvertinus tai, kad mokestį už valstybinius gamtos išteklius, kaip nustato Mokesčių administravimo įstatymas, administruoja AAD , siūloma patikslinti MVGIĮ nuostatas – numatyti, kad šių mokesčių apskaičiavimo ir deklaravimo kontrolė būtų atliekama pagal ją vykdančios institucijos patvirtintą tvarkos aprašą. Taip pat šiuo MVGIĮ pakeitimu numatoma konsultavimo ir informacijos teikimo mokesčių skaičiavimo klausimais funkcijas skirti AAD, kaip yra mokesčio už aplinkos teršimą atveju. Toks principas, kai pačios priežiūrą vykdančios institucijos nustato patikrinimų tvarkas, įtvirtintas Viešojo administravimo įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje ir jau senai taikomas visose kitose ūkinės veiklos priežiūros srityse. Poreikis pačiai Aplinkos ministerijai nustatyti patikrinimų tvarkas egzistavo tol, kol priežiūros funkcijas vykdė daug skirtingų institucijų, o 2021 m. pilnai konsolidavus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės funkcijas vienoje institucijoje – AAD, toks poreikis išnyko.
Ūkinės veiklos patikrinimų reglamentuojantys dokumentai (tvarkos) yra daugiau techninio (procedūrinio) pobūdžio dokumentai, kurie nesukuria papildomų pareigų (ribojimų) prižiūrimiems asmenims, o jų turinys priklauso nuo priežiūrą vykdančios institucijos vidaus veiklos organizavimo ir procesų valdymo. Pažymėtina, kad sprendimai teisėkūros procese pagal kompetenciją turi būti priimti žemiausiu instituciniu lygmeniu, nes taip supaprastėja sprendimų priėmimas ir atsiranda prielaidos greitai reaguoti į besikeičiančias išorės sąlygas (aplinkybes). Toks principas įtvirtintas ir Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XII-1626. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiga (teisė) institucijai pačiai nustatyti patikrinimų tvarkas nesumažina institucijos atsakomybės (pareigos) ir nepanaikina Aplinkos ministerijos pareigos skaidriai ir efektyviai vykdyti įgyvendinimo priežiūrą. Šiuo įstatymo projektu siūloma nustatyti vienodą mokestinį laikotarpį visiems mokesčiams už valstybinius gamtos išteklius, kuris dabar yra skirtingas
. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorius ir rengėjas – Aplinkos ministerija. 3 . Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr.
KT187‑N15/2020 nuostatų įgyvendinimo AARPĮ 3 straipsnio 8 punkte numatyta, kad AARP lėšas (įplaukas) sudaro 50 proc. medžioklės plotų naudotojų mokamo mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą. AAPRĮ 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad AARP lėšos, nepanaudotos einamaisiais biudžetiniais metais, yra naudojamos kitiems metams numatytoms priemonėms finansuoti. AARPĮ 4 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 10 punktuose numatyta, kad AARP lėšos naudojamos darbo užmokesčiui. AAPRĮ 4 straipsnio 1 dalies 1–11 punktuose detalizuojama, kokios konkrečiai įplaukos, numatytos AARPĮ 3 straipsnyje, neturėtų būti naudojamos konkrečioms priemonėms finansuoti, taip pat 1 punkte nustatyta, kad šio punkto priemonėms turėtų būti naudojama ne mažiau kaip 30 proc. AARP metinių įplaukų . AARPĮ 4 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 10 punktuose numatyta, kad AARP lėšos naudojamos darbo užmokesčiui. MATĮ Nr. VIII-1183 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad 30 proc. mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionariųjų ir mobiliųjų taršos šaltinių naudojama pagal tikslinę paskirtį Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos (toliau – LAAIFP) lėšoms administruoti ir šioje programoje numatytiems aplinkos apsaugos investicijų projektams finansuoti aplinkos ministro nustatyta tvarka. MATĮ Nr. VIII-1183
mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuočių atliekomis ir mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis, naudojamos Atliekų tvarkymo įstatyme numatytiems Atliekų tvarkymo programos tikslams įgyvendinti. MATĮ Nr. VIII-1183
iš mokesčio už aplinkos teršimą, kai jis taikomas už nuslėptą taršą, naudojamos AARPĮ nustatytiems tikslams įgyvendinti.
MVGIĮ 11 straipsnyje numatyta, kad 50 proc. mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius teisės aktų nustatyta tvarka naudojama AARP finansuoti, taip pat 90 proc. didesnio tarifo mokesčio už valstybinius gamtos išteklius teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas AARP finansuoti. AIMĮ 12 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad 90 proc. 10 straipsnio 1 dalyje nustatytos baudos ( už nuslėptą ar nedeklaruotą angliavandenilių išteklių kiekį sumokamo mokesčio ir dešimteriopos mokesčio dydžio baudos ) teisės aktų nustatyta tvarka naudojama AARP finansuoti. Dėl MATĮ Nr. XIII-3158 MATĮ Nr. VIII-1183 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuo mokesčio už aplinkos teršimą atleidžiama, jei teršalo kiekis, įgyvendinus taršos mažinimo priemones, sumažinamas 5 proc. nuo didžiausios leidžiamos taršos normatyvo. Jeigu aplinkos apsaugos priemonė nustatytu laiku neįgyvendinama arba negaunamas planuotas efektas, mokestis už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių už visą laikotarpį sumokamas arba išieškomas šio įstatymo ir Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Dėl MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje numatyto didesnio mokesčio tarifo koeficiento, taikomo u ž nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį, negu išgautas, gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį, sumažinimo Šiuo metu didesnio mokesčio tarifas, taikomas u ž nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį, negu išgautas, gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį, apskaičiuojamas MVGIĮ 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10.
Dėl MVGIĮ 6, 7 ir 8 straipsnių nuostatų pakeitimų, susijusių su administracinės naštos mažinimu ir mokesčių už valstybinius gamtos išteklius administravimo funkcijų, nustatytų Mokesčių administravimo įstatymo 16 straipsnyje, įtvirtinimu Pagal esamas MVGIĮ nuostatas mokestis už naudingąsias iškasenas, vandenį ir gruntą deklaruojamas ir mokamas kas ketvirtį. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius kontrolės funkciją – patikrinimus dėl šio mokesčio apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo – vykdo AAD pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką. 4 . Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. KT187‑N15/2020 nuostatų įgyvendinimo
Nr. VIII-1183 12 straipsnio 1 dalyje išbraukiama nuostata, kad 30 proc. mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionariųjų ir mobiliųjų taršos šaltinių naudojama pagal tikslinę paskirtį LAAIFP lėšoms administruoti ir šioje programoje numatytiems aplinkos apsaugos investicijų projektams finansuoti aplinkos ministro nustatyta tvarka. Taip pat
Nr. VIII-1183
mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuočių atliekomis ir mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis, naudojamos Atliekų tvarkymo įstatyme numatytiems Atliekų tvarkymo programos tikslams įgyvendinti,
Nr.
iš mokesčio už aplinkos teršimą, kai jis taikomas už nuslėptą taršą, naudojamos AARPĮ nustatytiems tikslams įgyvendinti. AARPĮ 3 straipsnio 8 punkte išbraukiami procentai ir nebenurodoma, kiek konkrečiai medžioklės plotų naudotojų mokamo mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą turėtų patekti į AARP. Atsižvelgiant į tai, kad
Nr. VIII-1183
mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionariųjų ir mobiliųjų taršos šaltinių naudojama pagal tikslinę paskirtį LAAIFP lėšoms administruoti ir šioje programoje numatytiems aplinkos apsaugos investicijų projektams finansuoti aplinkos ministro nustatyta tvarka, ir į tai, kad AARP atsiras papildomos įplaukos, AARPĮ 3 straipsnis papildomas nauju 13 punktu, kuriame nurodoma, kad AARPĮ įplaukas sudaro ir lėšos, gautos kaip m okestis už aplinkos teršimą iš stacionariųjų ir mobiliųjų taršos šaltinių, ir AARPĮ 4 straipsnis papildomas 12 ir 13 punktais, kuriuose nurodoma, kad AARP lėšos naudojamos oro ir vandens taršos mažinimo ir prevencijos investiciniams projektams ir AARP lėšų administravimui finansuoti. AAPRĮ 4 straipsnio 1 dalies 1–11 punktuose išbraukiamos nuostatos, detalizuojančios, kokios konkrečiai įplaukos, numatytos AARPĮ 3 straipsnyje, neturėtų būti naudojamos konkrečioms priemonėms finansuoti, taip pat 1 punkte išbraukiama nuostata, kad šio punkto priemonėms turėtų būti naudojama ne mažiau kaip 30 proc. AARP metinių įplaukų . AARPĮ 4 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 10 punktuose išbraukiamos nuostatos, kuriose numatyta, kad AARP lėšos naudojamos darbo užmokesčiui.
AARPĮ 4 straipsnyje išbraukiamas 2 punktas, kuriame numatyta, kad AARP lėšos, nepanaudotos einamaisiais biudžetiniais metais, yra naudojamos kitiems metams numatytoms priemonėms finansuoti. MVGIĮ 11 straipsnyje išbraukiama nuostata, kad 50 proc. mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius teisės aktų nustatyta tvarka naudojama AARP finansuoti, taip pat – nuostata, kad 90 proc. didesnio tarifo mokesčio už valstybinius gamtos išteklius teisės aktų nustatyta tvarka naudojama AARP finansuoti. AIMĮ 12 straipsnio 2 dalyje išbraukiama nuostata, kad 90 proc. 10 straipsnio 1 dalyje nustatytos baudos ( už nuslėptą ar nedeklaruotą angliavandenilių išteklių kiekį sumokamo mokesčio ir dešimteriopos mokesčio dydžio baudos ) teisės aktų nustatyta tvarka naudojama AARP finansuoti. Priėmus šiuos įstatymų projektus bus užtikrinta, kad AARPĮ
ir MATĮ Nr. VIII-1183
nuostatos atitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas. Dėl MATĮ Nr. XIII-3158
2 straipsnio pakeitimo projektu siūloma keisti nauja redakcija išdėstyto MATĮ 6 straipsnio 1 dalies redakciją suvienodinant ją su Seimo 2021 m. gruodžio 17 d. priimtu MATĮ Nr. VIII-1183 2, 4, 5, 6, 7, 9 straipsnių ir 1, 2, 8 priedų pakeitimo įstatymo, kuriuo pakeista 6 straipsnio 1 dalis, redakcija. Tokiu būdu bus atsižvelgta į Seimo teisės departamento išvadą dėl 2020 m. birželio 25 d. priimto MATĮ Nr. VIII-1183 pakeitimo Nr. XIII-3158, pakeičiant 2 straipsnio 3 dalyje išdėstyto 6 straipsnio 1 dalies redakciją, įsigaliosiančia 2028 m. sausio 1 d., kad ji atitiktų Seimo 2021 m. gruodžio 17 d. priimto MATĮ Nr. VIII-1183 2, 4, 5, 6, 7, 9 straipsnių ir 1, 2, 8 priedų pakeitimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies redakciją, įsigaliosiančią 2023 m. sausio 1 d.
Dėl MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje numatyto didesnio mokesčio tarifo koeficiento, taikomo u ž nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį, negu išgautas, gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį, sumažinimo Siūloma MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytą didesnio mokesčio tarifo, taikomo u ž nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį, negu išgautas, gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį, koeficientą 10 sumažinti ir 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginti iš koeficiento 2. Dėl MVGIĮ 6, 7 ir 8 straipsnių nuostatų pakeitimų, susijusių su administracinės naštos mažinimu ir mokesčių už valstybinius gamtos išteklius administravimo funkcijų, nustatytų Mokesčių administravimo įstatymo 16 straipsnyje, įtvirtinimu Nustačius, kad deklaracijos yra teikiamos ne kas ketvirtį, o kas metai, būtų sumažinta administracinė našta verslui. Administracinės naštos sumažėjimas yra įvertintas administracinės naštos ūkio subjektams apskaičiavimo ataskaitoje, pagal atliktą skaičiavimą administracinė našta sumažėtų 3 471 Eur, t. y. vietoje buvusios 4 628 Eur ji sumažėtų iki 1 157 Eur per metus. Įtvirtinus nuostatą, kuri suteiktų teisę AAD atlikti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius patikrinimus bei rezultatų įforminimą pagal pačių pasitvirtintą tvarką, bus sudarytos sąlygos greičiau ir efektyviau vykdyti kontrolę. Taip pat įpareigos AAD teikti konsultacijas mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo klausimais, kas palengvins mokesčio mokėtojams laiku gauti tinkamą informaciją, kaip dabar yra mokesčio už aplinkos teršimą atveju. 5 . Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma.
Vadovaujantis Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“, 4 punktu, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas. 6 . Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektuose neigiamų pasekmių korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturėtų būti. 7 . Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Pakeitus MVGIĮ 6, 7 ir 8 straipsnių nuostatas, panaikinus deklaravimą kas ketvirtį ir įvedus metinį deklaravimą ir mokesčio mokėjimą pasibaigus kalendoriniams metams, sumažės administracinė našta. Taip pat bus galima vykdyti vieną apskaitą, tiek teikiant informaciją Lietuvos geologijos tarnybai, tiek pildant mokesčio deklaracijas. Mokesčių konsultavimas bus vienoje institucijoje, kuri vykdys ir mokesčio apskaičiavimo kontrolę ir konsultuos mokesčio mokėtojus mokesčių klausimais. 8 . Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9 . Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus naujų teisės aktų priimti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10 .
10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, naujos sąvokos nenustatomos. 11 . Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12 . Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turės priimti Aplinkos ministerija kartu su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 31 d. turės pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymą Nr. D1‑614/VA-99 „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijos formų, jų pildymo ir pateikimo tvarkos patvirtinimo“. Aplinkos ministerija turės pripažinti netekusiu galios aplinkos ministro 2021 m. birželio 7 d. įsakymą Nr. D1‑347 „Dėl Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokestinio patikrinimo atlikimo, rezultatų įforminimo ir jų patvirtinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. AAD iki 2022 m. gruodžio 31 d. turės patvirtinti Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokestinio patikrinimo atlikimo, rezultatų įforminimo ir jų patvirtinimo tvarkos aprašą ir Mokesčių mokėtojų konsultavimo mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo klausimais tvarkos aprašą. 13 .
13. Kiek valstybės, savivaldybės biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Pakeitus MVGIĮ 6, 7 ir 8 straipsnių nuostatas, panaikinus deklaravimą kas ketvirtį, įvedus metinį deklaravimą ir mokesčio mokėjimą pasibaigus kalendoriniams metams, p reliminariais skaičiavimais, kuriuos pateikė Valstybinė mokesčių inspekcija, pagal šiuo metu galiojančią sutartį su paslaugų teikėjais esamomis kainomis naujos versijos sukūrimas apdorojančioje sistemoje kainuotų apie 10 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad AARPĮ 4 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 10 punktuose išbraukiamos nuostatos, kuriose numatyta, kad AARP lėšos naudojamos darbo užmokesčiui, lėšos aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių pareigūnų darbo užmokesčiui turės būti skiriamos iš valstybės biudžeto. 2022 m. darbo užmokesčiui iš AARP skirta 2 624 000 Eur. 2023 m. planuojamas ne mažesnis nei 2022 m. lėšų poreikis aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių pareigūnų darbo užmokesčiui mokėti . 14 . Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15 . Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis Aplinkos apsaugos rėmimo programa, Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programa, programos lėšos , mokestis už aplinkos teršimą, leidimas, registracija, didesnio mokesčio tarifo koeficientas. 16 .
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1] Lietuvos Respublikos mokesčio administravimo įstatymo 139 straipsnį. [2] Atkreiptinas dėmesys, kad neskundžiama suma yra 78 246 Eur, tai sudaro 31 sprendimą. [3] Iš viso 2020 m. buvo atlikta 39 patikrinimai. [4] Atkreiptinas dėmesys, kad neskundžiama suma yra 26 842 Eur, tai sudaro 13 sprendimų. [5] Iš viso 2020 m. buvo atlikta 100 patikrinimų. [6] Atkreiptinas dėmesys, kad neskundžiama suma yra 51 404 Eur, tai sudaro 16 sprendimų. [7] Iš viso 2020 m. buvo atlikta 16 patikrinimų.
2022-10-19 Nr. XIVP-2123 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma pakeisti Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnio 2 dalį ir joje nustatyti, kad taikomas didesnis mokesčio tarifas už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį, negu išgautas, gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį, apskaičiuojamas keičiamo įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 2 (vietoje dabar taikomo 10). Atsižvelgus į tai, kad pagal projekto 5 straipsnio 1 dalį projektu siūlomos nuostatos įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d., primintina, jog tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo
daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys <...> mokesčio tarifą <...> turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. liepos 19 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos oficialiosios statistikos įstatymo Nr. I-270 pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1396, kuris, kaip ir teikiamas įstatymo projektas, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Šiame įstatyme įstaigos pavadinimas „Lietuvos statistikos departamentas“ pakeistas į įstaigos pavadinimą „Valstybės duomenų agentūra“. Atsižvelgiant į tai ir siekiant įstatymų nuostatų suderinamumo, projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnio 3 dalis tikslintina.
Pritarus šiai pastabai, atitinkamai projektu turėtų būti tikslinamos ir keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostatos. 3. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nustatyti tarifai mokesčio mokėtojo indeksuojami pagal <...> mokestinių metų vartotojų kainų indeksą“. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu taip pat nereikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalies nuostatų, nustatančių, kad „ Indeksuoti mokesčio tarifai, išskyrus mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius tarifus, įsigalioja nuo kiekvieno mokestinio ketvirčio, kurio mokestis deklaruojamas, pradžios “. 4. Pažymėtina, kad Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 11 straipsnio pakeitimo projektas (reg. Nr. XIVP-2030), kurio tikslas yra taip pat įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. KT187‑N15/2020 nuostatas, tačiau projektu siūloma kiek kitaip nei teikiamame projekte išdėstyti keičiamo įstatymo nuostatas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalį. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė - Akimovienė, tel. (8
5) 239 6164, el. p. [email protected]
2022-12-16 Nr. XIVP-2123(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Projekto
įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnio 2 dalį ir joje nustatyti, kad taikomas didesnis mokesčio tarifas už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį, negu išgautas, gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį, apskaičiuojamas keičiamo įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento nuo 2 iki 10. Projekte ir kitose galiojančio keičiamo įstatymo nuostatose nėra nustatomas nei konkretus mokesčio dydis (nes įvedamas nekonkretaus dydžio koeficientas intervale nuo 2 iki 10), kai taikomas didesnis mokesčio tarifas už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį, negu išgautas, gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį, nei subjektas, kuris konkretų mokesčio dydį nustatytų. Iš kitų projekto nuostatų galima tik numanyti, jog aptariamos nuostatos būtų nustatytos įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Pažymėtina, jog Konstitucijos
rinkliavas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai“. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas šios konstitucinės nuostatos turinį, yra konstatavęs, kad įstatymu turi būti nustatomi tokie esminiai mokesčio elementai kaip: mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai, mokėjimo terminai, išimtys ir lengvatos (Konstitucinio Teismo 2000 m. kovo 15 d. nutarimas).
Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad teisinio tikrumo, aiškumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimas). Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Mokesčių administravimo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintas apmokestinimo aiškumo principas, reikalaujantis, kad mokestinės prievolės turinys, jos atsiradimo, vykdymo ir pasibaigimo tvarka ir pagrindai Lietuvos Respublikos mokesčių teisės aktuose turi būti aiškiai apibrėžti. Atsižvelgus į tai, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti ne konkretų koeficientą, iš kurio dauginamas keičiamo įstatymo prieduose nustatytas mokesčio dydis, o koeficientų intervalą, t. y. mokesčio dydis tam tikrais atvejais būtų nustatomas ne įstatymu, laikytina, jog aptariama projekto nuostata prieštarauja Konstitucijos 127 straipsnio 3 daliai ir preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Atkreiptinas dėmesys, jog aptariama, Konstitucijai prieštaraujanti projekto nuostata, į projektą įtraukta projekto svarstymo pagrindiniame Aplinkos apsaugos komitete metu.
Siekiant pašalinti aptartą projekto nuostatų prieštaravimą Konstitucijai, projektas tobulintinas nustatant konkretų koeficientą, iš kurio dauginami keičiamo įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatyti tarifai, kai taikomas didesnis mokesčio tarifas už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį, negu išgautas, gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
NR. I-1163 6, 7, 8, 11
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Valius Ąžuolas, Algirdas Butkevičius, Antanas Čepononis, Justas Džiugelis, Vytautas Gapšys, Simonas Gentvilas, Mykolas Majauskas, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Dalia Mudėnienė, Mindaugas Pečiulis, vyriausioji specialistė Audronė Čekanavičienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pakeisti Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnio 2 dalį ir joje nustatyti, kad taikomas didesnis mokesčio tarifas už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį, negu išgautas, gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį, apskaičiuojamas keičiamo įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 2 (vietoje dabar taikomo 10).
Atsižvelgus į tai, kad pagal projekto 5 straipsnio 1 dalį projektu siūlomos nuostatos įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d., primintina, jog tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys <...> mokesčio tarifą <...> turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Spręsti pagrindiniame komitete. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
priėmė Lietuvos Respublikos oficialiosios statistikos įstatymo Nr. I-270 pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1396, kuris, kaip ir teikiamas įstatymo projektas, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Šiame įstatyme įstaigos pavadinimas „Lietuvos statistikos departamentas“ pakeistas į įstaigos pavadinimą „Valstybės duomenų agentūra“. Atsižvelgiant į tai ir siekiant įstatymų nuostatų suderinamumo, projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnio 3 dalis tikslintina. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai projektu turėtų būti tikslinamos ir keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostatos. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 3.
Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Šio įstatymo
<...>
mokestinių metų vartotojų kainų indeksą“. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu taip pat nereikėtų tikslinti keičiamo įstatymo
Indeksuoti mokesčio tarifai, išskyrus mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius tarifus, įsigalioja nuo kiekvieno mokestinio ketvirčio, kurio mokestis deklaruojamas, pradžios “. Spręsti pagrindiniame komitete. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 11 straipsnio pakeitimo projektas (reg. Nr. XIVP-2030), kurio tikslas yra taip pat įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. KT187‑N15/2020 nuostatas, tačiau projektu siūloma kiek kitaip nei teikiamame projekte išdėstyti keičiamo įstatymo nuostatas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalį. Spręsti pagrindiniame komitete. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos karjerų asociacija, 2022-11-04 Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymą (toliau - MVGĮ) mokesčiai už naudinguosius išteklius mokami vieną kartą į ketvirtį pagal markšeiderinių matavimų rezultatus ir pateikiamas 2KN formas kartu su deklaracijomis. Pagal 2022-10-07 įregistruoto Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6, 7, 8, 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIVP-2123 (toliau – Projektas) 2 straipsnį (7 straipsnio pakeitimas), numatomas mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai: „Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis. Mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai.““ Pagal dabar galiojantį MVGĮ mokestį sudaro mokesčio už naudingąsias iškasenas tarifas padaugintas iš indeksavimo koeficiento. Indeksavimo koeficientas yra kintantis ir jis už mokestinį laikotarpį gaunamas tik pasibaigus mokestiniam laikotarpiui. MVGĮ pakeitimo įstatymo Projekto 1 straipsnyje atitinkamai numatomas ir 6 straipsnio 3 dalies pakeitimas: „Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nustatyti tarifai mokesčio mokėtojo indeksuojami pagal Lietuvos statistikos departamento apskaičiuojamą ir Oficialiosios statistikos portale skelbiamą mokestinio ketvirčio mokestinių metų vartotojų kainų indeksą. Vartotojų kainų indeksas nustatomas palyginus mokestinio ketvirčio antrojo mėnesio mokestinių metų gruodžio mėnesio kainas su 2014 metų gruodžio mėnesio kainomis.““ Atkreiptinas dėmesys, kad įmonės, planuodamos savo išlaidas, negalės įvertinti metinio indeksavimo koeficiento dydžio, kuris gali turėti lemiamos įtakos galutiniam metiniam rezultatui. Ilgamečiai duomenys rodo, kad indeksavimo koeficientas turi tendenciją augti kas ketvirtį - pvz. 2022 m. I ketvirčio indeksavimo koeficientas buvo 1,274, o 2022 m. III ketvirčio indeksavimo koeficientas pakilo iki 1,423. Tai reiškia, kad mokestis už naudingąsias iškasenas dėl indeksavimo koeficiento per devynis mėnesius pakilo 12 proc.
Pailgėjus mokestiniam laikotarpiui (iki metų), indeksavimo koeficiento dydžio pokytis yra dar labiau nenuspėjamas ir įmonės, sudarinėdamos savo biudžetą, niekaip negalės įvertinti šio dydžio. Siūlome palikti mokestinį laikotarpį kaip yra dabartiniame įstatyme. Trumpesnis (ketvirtinis) mokestinis laikotarpis sudaro sąlygas gamtos išteklių naudotojui tolygiau mokėti mokesčius, nes nereikia kaupti lėšų per visus metus didelės apimties mokėjimams. Mokesčiai už gamtos išteklius apskaitomi pagal kasybos apimtis apskaitytas atliekant markšeiderinius matavimus. Pagal Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos išteklių naudotojams išduodamame priede prie leidimo naudoti žemės gelmių išteklius yra nurodoma, kad: „...apskaitos ataskaitinis laikotarpis yra metų ketvirtis. Kai naudingosios iškasenos gavyba per ataskaitinį laikotarpį viršija 10 tūkst. kub. m, markšeiderinius matavimus atlikti ne rečiau kaip du kartus per metus, ne vėliau kaip per 20 dienų pasibaigus I ir III arba II ir IV ketvirčiams.“ Priėmus įstatymo pakeitimą, kai mokestis už iškastus žemės gelmių išteklius mokamas vieną kartą per metus jiems pasibaigus, o iškastas kiekis turi būti apskaičiuotas atliekant markšeiderinius matavimus, įmonės susidurs su pačia nepalankiausia kokia tiktai įmanoma situacija. Metų sandūroje yra pats tamsiausias metų periodas, pats trumpiausias šviesusis paros laikas, pačios nepalankiausios sąlygos atlikti markšeiderinius matavimus karjeruose: dažnos pūgos, rūkai, kartais žema temperatūra, kai elektroniniai geodeziniai prietaisai nebeveikia, užpustyti karjero šlaitai arba plonu ledu užšalę arba nepilnai užšalę vandens telkiniai karjeruose ir nėra galimybės apmatuoti iš po vandens iškastą žvyro ar smėlio kiekį. Be to, tai Kalėdų ir Naujųjų metų šventiniai laikotarpiai, kai dažnai karjerus eksploatuojančių įmonių darbuotojai atostogauja.
Karjerų eksploatavimo patirtis tapo pagrindu Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos suteikti teisę įmonėms pasirinkti palankesnius laikotarpius markšeideriniams matavimams atlikti. Todėl siūlome palikti šiuo metu esančią tvarką ir esančius ketvirtinius mokesčio už gamtos išteklių naudojimo mokėjimo terminus. Be to, esant sparčiam vartotojų kainų indekso kitimui, siūlome mokesčio tarifą padauginti iš prieš apmokestinamąjį ketvirtį buvusio vartotojų kainų indekso, o ne iš einamajam ketvirčiui pasibaigusio, kadangi faktinėje gamybos savikainoje turi būti realūs, o ne spėjami mokesčių už gamtos išteklius duomenys. Spręsti pagrindiniame komitete. 2. VšĮ „Žiedinė ekonomika“ , 2022-11-29 VšĮ „Žiedinė ekonomika“ išnagrinėjusi mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6,7,8, 11 straipsnių keitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2123 (toliau - Projektas) ir atsižvelgdama į tai, kad valstybiniai gamtos ištekliai nebūtų grobstomi, teikia pasiūlymą Projektui. Įprastai ekonominiai nusikaltimai priklauso nuo dviejų faktorių: tikimybės būti pagautiems ir atsakomybės dydžio. Nėra indikacijų, kad keistųsi valstybinius gamtos išteklius naudojančių įmonių kontrolė, todėl, manome, kad būtų tikslinga didinti koeficientą, kad norinčių grobstyti valstybinius išteklius būtų mažiau. Siūlome tokį Projekto pakeitimą: 1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį, negu išgautas, gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1,
1020 .“ Spręsti pagrindiniame komitete. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. 6.2. Pasiūlymai: Pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui, įvertinus visas aplinkybes, spręsti dėl koeficiento, kuris taikomas apskaičiuojant didesnio mpkesčio tarifą už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį, negu išgautas, gamtos išteklių kiekį ir
(ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį, dydžio. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Antanas Čepononis, Liudas Jonaitis. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė
aplinkos apsaugos komitetas
DĖL
NR. I-1163 6, 7, 8, 11
PROJEKTO nr. xivp-2123 2022-12-07
dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Petras Gražulis, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus; komiteto biuro darbuotojai: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Rasa Liucija Matusevičiūtė, Aistrida Latvėnė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė; kviestieji asmenys: Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, viceministrė Raminta Radavičienė , Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotoja Jūratė Rūkštelienė, Lietuvos karjerų asociacijos (LKA) prezidentė Vyda Elena Gasiūnienė, LKA Tarybos narys Ginutis Juozapavičius, VšĮ „Žiedinė ekonomika“ direktorius Domantas Tracevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-19 Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnio 2 dalį ir joje nustatyti, kad taikomas didesnis mokesčio tarifas už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį, negu išgautas, gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį, apskaičiuojamas keičiamo įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 2 (vietoje dabar taikomo 10).
Atsižvelgus į tai, kad pagal projekto 5 straipsnio 1 dalį projektu siūlomos nuostatos įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d., primintina, jog tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys <...> mokesčio tarifą <...> turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Pritarti2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-19 Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. liepos 19 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos oficialiosios statistikos įstatymo Nr. I-270 pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1396, kuris, kaip ir teikiamas įstatymo projektas, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Šiame įstatyme įstaigos pavadinimas „Lietuvos statistikos departamentas“ pakeistas į įstaigos pavadinimą „Valstybės duomenų agentūra“. Atsižvelgiant į tai ir siekiant įstatymų nuostatų suderinamumo, projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnio 3 dalis tikslintina. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai projektu turėtų būti tikslinamos ir keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostatos.
3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-19 Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nustatyti tarifai mokesčio mokėtojo indeksuojami pagal <...> mokestinių metų vartotojų kainų indeksą“. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu taip pat nereikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalies nuostatų, nustatančių, kad „ Indeksuoti mokesčio tarifai, išskyrus mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius tarifus, įsigalioja nuo kiekvieno mokestinio ketvirčio, kurio mokestis deklaruojamas, pradžios “. Pritarti4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-19 Pažymėtina, kad Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 11 straipsnio pakeitimo projektas (reg. Nr. XIVP-2030), kurio tikslas yra taip pat įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. lapkričio
kitaip nei teikiamame projekte išdėstyti keičiamo įstatymo nuostatas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalį. 2022-09-29 Seimo plenariniame posėdyje Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 11 straipsnio pakeitimo projektas (reg. Nr. XIVP-2030) atmestas. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Lietuvos karjerų asociacija 2022-11-04 Siūlome palikti mokestinį laikotarpį kaip yra dabartiniame įstatyme. Trumpesnis (ketvirtinis) mokestinis laikotarpis sudaro sąlygas gamtos išteklių naudotojui tolygiau mokėti mokesčius, nes nereikia kaupti lėšų per visus metus didelės apimties mokėjimams.
Mokesčiai už gamtos išteklius apskaitomi pagal kasybos apimtis apskaitytas atliekant markšeiderinius matavimus . Priėmus įstatymo pakeitimą, kai mokestis už iškastus žemės gelmių išteklius mokamas vieną kartą per metus jiems pasibaigus, o iškastas kiekis turi būti apskaičiuotas atliekant markšeiderinius matavimus, įmonės susidurs su pačia nepalankiausia kokia tiktai įmanoma situacija. Metų sandūroje yra pats tamsiausias metų periodas, pats trumpiausias šviesusis paros laikas, pačios nepalankiausios sąlygos atlikti markšeiderinius matavimus karjeruose: dažnos pūgos, rūkai, kartais žema temperatūra, kai elektroniniai geodeziniai prietaisai nebeveikia, užpustyti karjero šlaitai arba plonu ledu užšalę arba nepilnai užšalę vandens telkiniai karjeruose ir nėra galimybės apmatuoti iš po vandens iškastą žvyro ar smėlio kiekį. Be to, tai Kalėdų ir Naujųjų metų šventiniai laikotarpiai, kai dažnai karjerus eksploatuojančių įmonių darbuotojai atostogauja. Karjerų eksploatavimo patirtis tapo pagrindu Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos suteikti teisę įmonėms pasirinkti palankesnius laikotarpius markšeideriniams matavimams atlikti. Todėl siūlome palikti šiuo metu esančią tvarką ir esančius ketvirtinius mokesčio už gamtos išteklių naudojimo mokėjimo terminus. Be to, esant sparčiam vartotojų kainų indekso kitimui, siūlome mokesčio tarifą padauginti iš prieš apmokestinamąjį ketvirtį buvusio vartotojų kainų indekso, o ne iš einamajam ketvirčiui pasibaigusio, kadangi faktinėje gamybos savikainoje turi būti realūs, o ne spėjami mokesčių už gamtos išteklius duomenys. Nepritarti Įstatymo projektu siūloma sumažinti administracinę naštą ūkio subjektams ir nustatyti vienodą mokestinį laikotarpį visiems mokesčiams už valstybinius gamtos išteklius, kuris dabar yra skirtingas.
Pagal galiojantį reglamentavimą, deklaracijos apie išgautų išteklių kiekį VMI teikiamos 4 kartus per metus (pasibaigus ketvirčiui). Todėl vieną kartą deklaracija taip pat pateikiama metų sandūroje, todėl argumentai dėl sezoniškumo yra nelogiški. Įsigaliojus projektui, Aplinkos ministerija peržiūrės Markšeiderinių matavimų atlikimo tvarką, įskaitant jų atlikimo laikotarpius, dažnumą ir pan. 2 VšĮ „Žiedinė ekonomika“ 2022-11-29 VšĮ „Žiedinė ekonomika“ išnagrinėjusi mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6,7,8, 11 straipsnių keitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2123 (toliau - Projektas) ir atsižvelgdama į tai, kad valstybiniai gamtos ištekliai nebūtų grobstomi, teikia pasiūlymą Projektui. Įprastai ekonominiai nusikaltimai priklauso nuo dviejų faktorių: tikimybės būti pagautiems ir atsakomybės dydžio. Nėra indikacijų, kad keistųsi valstybinius gamtos išteklius naudojančių įmonių kontrolė, todėl, manome, kad būtų tikslinga didinti koeficientą, kad norinčių grobstyti valstybinius išteklius būtų mažiau. Siūlome tokį Projekto pakeitimą:
1Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį
, negu išgautas , gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento1020 .“ Nepritarti Pasiūlymas nustatyti didesnį mokesčio tarifą ir taikyti koeficientą
svariais argumentais (skaičiavimais).
Projektu siūlomas padidinto tarifo koeficiento mažinimas yra argumentuotas ir paremtas teismų praktika (absoliuti dauguma įvairių teismų sprendimais sumažina subjektams skirtą koeficientą vidutiniškai iki 2). Pagrindinis teismų motyvas - proporcingumo, teisingumo, protingumo kriterijai. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
negauta
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1 Biudžeto ir finansų komitetas 2022-11-30 Pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui, įvertinus visas aplinkybes, spręsti dėl koeficiento, kuris taikomas apskaičiuojant didesnio mpkesčio tarifą už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį, negu išgautas, gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį, dydžio. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: pritarti Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6, 7, 8, 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2123. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1 Aplinkos apsaugos komitetas 2022-12-071 Pakeisti Projekto 1 straipsniu keičiamą 6 įstatymo straipsnio 2 dalį ir išdėstyti taip:
„2. Už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį, negu išgautas, gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas.
Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento nuo 2 iki 10 .“ Pritarti
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: K. Adomaitis . 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6, 7, 8, 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2123(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Aistė Gedvilienė Biuro patarėjas Audrius Želvys, [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Teisės ir teisėtvarkos komitetas KOMITETO IŠVADA DĖL PRELIMINARAUS ĮVERTINIMO AR LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIO UŽ VALSTYBINIUS GAMTOS IŠTEKLIUS ĮSTATYMO NR. I-1163 6, 7, 8, 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTAS NR. XIVP-2123(2)
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Tomas Vytautas Raskevičius pavaduojantis Aušrinę Armonaitę, Irena Haase, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas . Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, komiteto biuro padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Teisės departamento vyresnioji patarėja Akvilė Dulevičiūtė – Akimovienė, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas Simonas Mikšys, Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vadovas Raimondas Sakalauskas ir šios ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyr. specialistas Vaidas Jusis, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto biuro vedėja Birutė Pūtienė . 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-12-161 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą.
Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnio 2 dalį ir joje nustatyti, kad taikomas didesnis mokesčio tarifas už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį, negu išgautas, gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį, apskaičiuojamas keičiamo įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento nuo
nuostatose nėra nustatomas nei konkretus mokesčio dydis (nes įvedamas nekonkretaus dydžio koeficientas intervale nuo 2 iki 10), kai taikomas didesnis mokesčio tarifas už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį, negu išgautas, gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį, nei subjektas, kuris konkretų mokesčio dydį nustatytų. Iš kitų projekto nuostatų galima tik numanyti, jog aptariamos nuostatos būtų nustatytos įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Pažymėtina, jog Konstitucijos 127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ,,mokesčius, kitas įmokas į biudžetus ir rinkliavas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai“. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas šios konstitucinės nuostatos turinį, yra konstatavęs, kad įstatymu turi būti nustatomi tokie esminiai mokesčio elementai kaip: mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai, mokėjimo terminai, išimtys ir lengvatos (Konstitucinio Teismo 2000 m. kovo 15 d. nutarimas).
Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad teisinio tikrumo, aiškumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimas). Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Mokesčių administravimo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintas apmokestinimo aiškumo principas, reikalaujantis, kad mokestinės prievolės turinys, jos atsiradimo, vykdymo ir pasibaigimo tvarka ir pagrindai Lietuvos Respublikos mokesčių teisės aktuose turi būti aiškiai apibrėžti. Atsižvelgus į tai, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti ne konkretų koeficientą, iš kurio dauginamas keičiamo įstatymo prieduose nustatytas mokesčio dydis, o koeficientų intervalą, t. y. mokesčio dydis tam tikrais atvejais būtų nustatomas ne įstatymu, laikytina, jog aptariama projekto nuostata prieštarauja Konstitucijos 127 straipsnio 3 daliai ir preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Atkreiptinas dėmesys, jog aptariama, Konstitucijai prieštaraujanti projekto nuostata, į projektą įtraukta projekto svarstymo pagrindiniame Aplinkos apsaugos komitete metu.
Siekiant pašalinti aptartą projekto nuostatų prieštaravimą Konstitucijai, projektas tobulintinas nustatant konkretų koeficientą, iš kurio dauginami keičiamo įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatyti tarifai, kai taikomas didesnis mokesčio tarifas už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį, negu išgautas, gamtos išteklių kiekį ir
(ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį. Pritarti
: vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad siūlymas Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo
6 straipsnio 2 dalyje nustatyti , kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį, negu išgautas, gamtos išteklių kiekį ir
(ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas šio įstatymo prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento, savo esme yra ekonominė sankcija arba bauda, tačiau įstatyme įvardijus kaip mokesčio tarifą ir tam tikrais atvejais būtų nustatomas ne įstatymu, laikytina, kad tokia projekto nuostata prieštarauja Konstitucijos
principui. Komitetas taip pat įvertino, kad minimos projekto nuostatos neprieštarautų Konstitucijos 127 straipsnio 3 daliai ir preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui, jeigu toks dydis arba jo intervalas būtų įvardintas kaip „ekonominė sankcija“ arba „bauda“. 4. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0. 5. Komiteto paskirti pranešėjai:
Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. 6.
6Komiteto narių atskiroji nuomonė:
negauta Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė