Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 49 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas

Lietuva · XIVP-212 · 2021-02-11 · Registruotas · LT_SEIMO_KANCELIARIJOS_TEISES_DEPARTAMENTAS

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Dosjė dokumentai

  1. Lyginamasis variantas · 2021-02-11
  2. Teisės departamento išvada · 2021-02-11

Lyginamasis variantas

2021-02-11 · oficialus registras ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-675 49 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2021 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„49 straipsnis. Pelno mokesčio įskaitymas Pelno mokestisčio 80 procentų įskaitoma į valstybės biudžetą ir 20 procentų – į savivaldybių biudžetus. Vieneto sumokėta pelno mokesčio dalis, tenkanti savivaldybei, įskaitoma į savivaldybės, kurioje vienetas vykdo veiklą, biudžetą.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

Teisės departamento išvada

2021-02-11 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-675

49 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

2021-02-24 Nr. XIVP-212 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projektu

siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 49 straipsnį ir jame nustatyti, kad 80 procentų šio mokesčio būtų įskaitoma į valstybės biudžetą, o 20 procentų – į savivaldybių biudžetus. Vieneto sumokėta pelno mokesčio dalis, tenkanti savivaldybei, įskaitoma į savivaldybės, kurioje vienetas vykdo veiklą, biudžetą. Siūloma nuostata diskutuotina. Atkreiptinas dėmesys, jog nei projekte, nei kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nėra pateiktas projekto nuostatų įgyvendinimo mechanizmas, o projekto formuluotės „įskaitoma į savivaldybės, kurioje vienetas vykdo veiklą, biudžetą“ turinys yra neaiškus. Pavyzdžiui, iš projekto nuostatų yra neaišku, kaip pagal projektą nustatyti savivaldybę, kurioje vienetas vykdo veiklą, jei vienetas gamina vienos prekės dalis skirtingose savivaldybėse ir vėliau šias prekes parduoda visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje; kaip nustatyti savivaldybę, kurioje vienetas vykdo veiklą, kai vienetas turi filialų ar atstovybių, kai vienetas teikia paslaugas ar parduoda prekes nuotoliniu būdu. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog „pritarus principinei idėjai, kad dalis pelno mokesčio pajamų būtų skiriama savivaldybėms, techninis mokesčio dalies priskyrimo sprendimas galėtų būti sprendžiamas ateityje, Projektą įgyvendinančiais teisės aktais.“ Šiame kontekste pažymėtina, kad pelno mokesčio, įskaitomo į savivaldybių biudžetus, paskirstymo tvarka privalo būti nustatyta keičiamame įstatyme, o ne įstatymo lydimajame akte.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos biudžetinę sistemą sudaro savarankiškas Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas, taip pat savarankiški vietos savivaldybių biudžetai. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d. nutarime nurodoma, kad

„savivaldybių biudžetų savarankiškumas – svarbus savivaldybių veiklos

savarankiškumo pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją konstitucinio principo aspektas <...> Lėšos savivaldybėms (pajamos ir šaltiniai) numatomos valstybės biudžete. Numatydamas šias lėšas valstybės biudžete, Seimas yra saistomas savo paties priimtų įstatymų, taip pat ir tų, kurie apibrėžia, kaip yra apskaičiuojamos valstybės biudžeto lėšos savivaldybėms, kokia tvarka jos yra skiriamos, kaip savivaldybių biudžetams yra prognozuojamos mokestinės pajamos ir įstatymų nustatytų mokesčių dalys ir t. t.“. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčiai paskirstomi taip, kaip nustatyta Biudžeto sandaros įstatyme bei atitinkamų mokesčių įstatymuose. Atsižvelgiant į šioje pastaboje išdėstytus argumentus projektas tobulintinas, nustatant atitinkamas taisykles keičiamame įstatyme. 2.

2. Atsižvelgiant

į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]