Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Ministrą Pirmininką Seimo pritarimu skiria ir atleidžia
Respublikos Prezidentas. Asmuo, skiriamas į Ministro Pirmininko pareigas, privalo turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę kvalifikaciją.“
Pakeisti
išdėstyti taip: „1. Ministrus Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. Asmuo, skiriamas į ministro pareigas, privalo turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę kvalifikaciją. Laikinai pavaduodamas Respublikos Prezidentą, Seimo Pirmininkas negali atleisti ar skirti ministrų be Seimo sutikimo.“
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
įstatymas įsigalioja 2022 m. gruodžio 1 d. 2. Asmenims, šiuo metu einantiems šio įstatymo 1 ir 2 straipsnyje nurodytas pareigas, taikomas nuo 2024 m. liepos 1 dienos. Iki šio laiko jie, norėdami toliau eiti užimamas pareigas, privalo įgyti magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę kvalifikaciją. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Agnė Širinskienė
priežastys, įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai. Šiuo metu galiojantys teisės aktai nenustato jokių kvalifikacinių reikalavimų Vyriausybės nariams. Tad gali susiklostyti situacijos, kuomet šias valstybės gyvenimui bei tolesnei raidai reikšmingas pareigas pradeda eiti asmenys, visai neturintys jokio išsilavinimo arba turintys nepakankamą išsilavinimą. Tokios situacijos diskredituoja svarbiausią valstybės instituciją ir kenkia pačiai valstybei. Kadangi I. Šimonytės vadovaujama Vyriausybė atlikdama valstybės reformą siūlo, kad „ Asmuo, priimamas į įstaigos vadovo pareigas, turi <...> turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę kvalifikaciją.“, manytina, jog ne mažesnį išsilavinimą privalėtų turėti ir ministerijų vadovai ministrai bei Vyriausybės vadovė. Dėl to šio projekto tikslas – užtikrinti, kad ministrų kabinetą sudarytų aukštos kvalifikacijos asmenys, įgiję ne mažesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę kvalifikaciją. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymą parengė Seimo narė Agnė Širinskienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptariami teisiniai santykiai. Šiuo metu galiojantys teisės aktai nenustato jokių kvalifikacinių reikalavimų Vyriausybės nariams. Taigi, iš esmės Vyriausybės vadovu ar ministru gali tapti jokio išsilavinimo neturintys asmenys. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Šiuo įstatymu suvienodinami įstaigų vadovų ir Vyriausybės vadovo bei ministrų kvalifikaciniai reikalavimai, nustatant, kad ministrų kabineto nariai turėtų ne mažesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę kvalifikaciją. įstatymas įsigaliotų 2022 m. gruodžio 1 d.
Tie esamo ministrų kabineto nariai, kurie stokotų magistro kvalifikacinio laipsnio ar jam prilyginto išsilavinimo turėtų pereinamąjį laikotarpį mokytis ir jiems įstatymo reikalavimai būtų taikomi nuo 2024 m. liepos 1 dienos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų reguliavimo pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai nebus. 7. Galima priimtų įstatymų įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Įstatymo inkorporavimui į teisinę sistemą kitų teisės aktų priimti ar keisti nereikės. 10. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. Įstatymo projektas naujų sąvokų nenustato, todėl jo įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka nereikia. 11.
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Įstatymo įgyvendinimui papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. Tikimasi, kad labiau išsilavinusi Vyriausybė bus apdairesnė ir geriau suvoks biudžeto planavimo bei ekonominius procesus. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projekto rengimo metu specialistų vertinimų ar išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: ministras, Ministras
Agnė Širinskienė
2022-10-20 Nr. XIVP-2110 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Vyriausybės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnio 1 dalį ir joje nustatyti, kad „Asmuo, skiriamas į Ministro Pirmininko pareigas, privalo turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę kvalifikaciją“. Projekto 2 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį ir joje nustatyti analogišką reikalavimą įtvirtinant, kad „asmuo, skiriamas į ministro pareigas, privalo turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę kvalifikaciją“. Teikiami siūlymai svarstytini dėl jų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Ministro Pirmininko, ministro statusą bei jiems taikomus apribojimus nustato Konstitucijos VII skirsnis. Jokie kiti teisės aktai negali nustatyti skirtingų nei Konstitucijoje Ministro Pirmininko, ministro statuso aspektų ar papildomų apribojimų eiti šias pareigas. Ministrui Pirmininkui ir ministrams Konstitucijoje nenustatyti jokie išsilavinimo reikalavimai. Konstitucijos 140 straipsnio 4 dalyje nustatytas vienintelis reikalavimas krašto apsaugos ministrui, kad „krašto apsaugos ministru negali būti neišėjęs į atsargą karys“. Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „valdžios galias riboja Konstitucija“.
Primintina, jog aiškindamas Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalį, Konstitucinis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad „<...> Seimas, kaip įstatymų ir kitų teisės aktų leidėjas, yra savarankiškas tiek, kiek jo galių ir plačios diskrecijos neriboja Konstitucija, inter alia konstituciniai teisinės valstybės, valdžių padalijimo, atsakingo valdymo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo ir kiti principai“ (Konstitucinio Teismo 2003 m. sausio 24 d., 2009 m. rugsėjo 24 d., 2013 m. liepos 1 d. ir kt. nutarimai). Atsižvelgus į tai, teigtina, jog projekto
straipsnio 1 dalies pakeitimai, kuriais nustatomi išsilavinimo reikalavimai asmenims, skiriamiems į Ministro Pirmininko ar ministro pareigas, galimai prieštarauja Konstitucijos VII skirsnio nuostatoms, reglamentuojančioms Ministro Pirmininko ir ministro statusą bei jiems taikomus apribojimus. Konstitucijos 60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Seimo narys gali būti skiriamas tik Ministru Pirmininku ar ministru“. Konstitucijos 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje“, šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „Seimo nariais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais“. Taigi Konstitucijoje yra nustatytas Seimo nario statusas bei Seimo nariu renkamam asmeniui taikomi reikalavimai ir jokiu kitu teisės aktu negali būti nustatyti papildomi, Konstitucijoje nenumatyti reikalavimai. Pagal Konstituciją Seimo nariui nekeliami jokie išsilavinimo reikalavimai.
Pažymėtina, jog projekto 1 ir 2 straipsniais dėstomose keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje ir 10 straipsnio 1 dalyje nustatant išsilavinimo reikalavimus asmenims, skiriamiems į Ministro Pirmininko ar ministro pareigas, tuo pačiu nustatomi išsilavinimo reikalavimai ir Seimo nariams, skiriamiems į Ministro Pirmininko ar ministro pareigas. Taigi darytina išvada, kad nustatant išsilavinimo reikalavimus Seimo nariams, skiriamiems į Ministro Pirmininko ar ministro pareigas, yra ribojama Seimo nario, kuriam pagal Konstituciją nekeliami išsilavinimo reikalavimai, teisė būti paskirtam į Ministro Pirmininko ar ministro pareigas. Atsižvelgus į tai, teigtina, jog projekto 1 ir 2 straipsniuose dėstomi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies ir 10 straipsnio 1 dalies pakeitimai, kuriais nustatomi išsilavinimo reikalavimai asmenims, skiriamiems į Ministro Pirmininko ar ministro pareigas, galimai prieštarauja Konstitucijos 56 straipsnio, 60 straipsnio 2 dalies normoms, numatančioms, kad Seimo nariui nekeliami išsilavinimo reikalavimai ir jis gali eiti Ministro Pirmininko ar ministro pareigas. 2. Projekto 1 ir 2 straipsniais dėstomose keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje ir 10 straipsnio 1 dalyje nuostatomis nustatomi išsilavinimo reikalavimai asmenims, skiriamiems į Ministro Pirmininko ar ministro pareigas. Projekto 3 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad
„asmenims, šiuo metu einantiems šio įstatymo 1 ir 2 straipsnyje nurodytas
pareigas, taikomas nuo 2024 m. liepos 1 dienos. Iki šio laiko jie, norėdami toliau eiti užimamas pareigas, privalo įgyti magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę kvalifikaciją“. Teikiamas siūlymas svarstytinas keliais aspektais.
Pirma, pažymėtina, jog iš projekto nuostatų nėra aišku, kas būtų tuo atveju, jeigu iki projekte nurodytos datos atitinkamo išsilavinimo neturintys Ministras Pirmininkas ar ministras jo neįgytų – ar tokiu atveju jie turėtų patys atsistatydinti, ar tai taptų pagrindu jį atleisti. Pažymėtina, jog pagal projekto nuostatas nustatytu terminu neįgijus reikiamo išsilavinimo jokie automatiniai veiksmai neįvyktų ir šie asmenys toliau eitų pareigas. Projektas tobulintinas pašalinant šį neaiškumą. Antra, pažymėtina, jog magistro studijų atveju mokslo metai paprastai prasideda rugsėjo mėnesį, o pačios studijos trunka 1,5 – 2 metus. Atsižvelgus į tai, kad mokslo metai yra jau prasidėję ir asmenys objektyviai gali neturėti galimybių įgyti reikalaujamą išsilavinimą iki 2024 m. liepos 1 d., projekte siūlomos datos tikslintinos. Trečia, projekto 3 straipsnio 2 dalies 1 sakinys koreguotinas kalbiniu požiūriu, kadangi jame nėra nurodyta, kas yra „taikomas nuo 2024 m. liepos 1 dienos“. Ketvirta, projekto 3 straipsnio 2 dalies 1 sakinys tikslintinas formuluotėje „šio įstatymo 1 ir 2 straipsnyje nurodytas pareigas“ pateikiant tikslesnes nuorodas – į šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Vyriausybės įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto Vyriausybės įstatymo 10 straipsnio 1 dalį. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
2022-10-26
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Irena Haase, Dainiaus Kreivio pavaduotojas Linas Slušnys, Gabrieliaus Landsbergio pavaduotojas Andrius Vyšniauskas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, komiteto biuro padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Kviestieji asmenys: LRS Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vyresnioji patarėja Akvilė Dulevičiūtė – Akimovienė, LRS Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus vedėja Jurgita Meškienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2022-10-20 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pakeisti Vyriausybės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnio 1 dalį ir joje nustatyti, kad „Asmuo, skiriamas į Ministro Pirmininko pareigas, privalo turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę kvalifikaciją“.
Projekto 2 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį ir joje nustatyti analogišką reikalavimą įtvirtinant, kad „asmuo, skiriamas į ministro pareigas, privalo turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę kvalifikaciją“. Teikiami siūlymai svarstytini dėl jų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Ministro Pirmininko, ministro statusą bei jiems taikomus apribojimus nustato Konstitucijos VII skirsnis. Jokie kiti teisės aktai negali nustatyti skirtingų nei Konstitucijoje Ministro Pirmininko, ministro statuso aspektų ar papildomų apribojimų eiti šias pareigas. Ministrui Pirmininkui ir ministrams Konstitucijoje nenustatyti jokie išsilavinimo reikalavimai. Konstitucijos 140 straipsnio 4 dalyje nustatytas vienintelis reikalavimas krašto apsaugos ministrui, kad „krašto apsaugos ministru negali būti neišėjęs į atsargą karys“. Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „valdžios galias riboja Konstitucija“. Primintina, jog aiškindamas Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalį, Konstitucinis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad „<...> Seimas, kaip įstatymų ir kitų teisės aktų leidėjas, yra savarankiškas tiek, kiek jo galių ir plačios diskrecijos neriboja Konstitucija, inter alia konstituciniai teisinės valstybės, valdžių padalijimo, atsakingo valdymo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo ir kiti principai“ (Konstitucinio Teismo 2003 m. sausio 24 d., 2009 m. rugsėjo 24 d., 2013 m. liepos 1 d. ir kt. nutarimai).
Atsižvelgus į tai, teigtina, jog projekto 1 ir 2 straipsniuose dėstomi keičiamo įstatymo
išsilavinimo reikalavimai asmenims, skiriamiems į Ministro Pirmininko ar ministro pareigas, galimai prieštarauja Konstitucijos VII skirsnio nuostatoms, reglamentuojančioms Ministro Pirmininko ir ministro statusą bei jiems taikomus apribojimus. Konstitucijos 60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Seimo narys gali būti skiriamas tik Ministru Pirmininku ar ministru“. Konstitucijos 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje“, šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „Seimo nariais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais“. Taigi Konstitucijoje yra nustatytas Seimo nario statusas bei Seimo nariu renkamam asmeniui taikomi reikalavimai ir jokiu kitu teisės aktu negali būti nustatyti papildomi, Konstitucijoje nenumatyti reikalavimai. Pagal Konstituciją Seimo nariui nekeliami jokie išsilavinimo reikalavimai.
Pažymėtina, jog projekto 1 ir 2 straipsniais dėstomose keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje ir 10 straipsnio 1 dalyje nustatant išsilavinimo reikalavimus asmenims, skiriamiems į Ministro Pirmininko ar ministro pareigas, tuo pačiu nustatomi išsilavinimo reikalavimai ir Seimo nariams, skiriamiems į Ministro Pirmininko ar ministro pareigas. Taigi darytina išvada, kad nustatant išsilavinimo reikalavimus Seimo nariams, skiriamiems į Ministro Pirmininko ar ministro pareigas, yra ribojama Seimo nario, kuriam pagal Konstituciją nekeliami išsilavinimo reikalavimai, teisė būti paskirtam į Ministro Pirmininko ar ministro pareigas. Atsižvelgus į tai, teigtina, jog projekto 1 ir 2 straipsniuose dėstomi keičiamo įstatymo
išsilavinimo reikalavimai asmenims, skiriamiems į Ministro Pirmininko ar ministro pareigas, galimai prieštarauja Konstitucijos 56 straipsnio, 60 straipsnio 2 dalies normoms, numatančioms, kad Seimo nariui nekeliami išsilavinimo reikalavimai ir jis gali eiti Ministro Pirmininko ar ministro pareigas. Pritarti
sprendimas: vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į 2022 m. spalio 20 d. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad projekto 1 ir 2 straipsniuose dėstomi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies ir 10 straipsnio 1 dalies pakeitimai, kuriais nustatomi išsilavinimo reikalavimai asmenims, skiriamiems į Ministro Pirmininko ar ministro pareigas, galimai prieštarauja Konstitucijos VII skirsnio nuostatoms, reglamentuojančioms Ministro Pirmininko ir ministro statusą bei jiems taikomus apribojimus ir Konstitucijos 56 straipsnio, 60 straipsnio 2 dalies normoms, numatančioms, kad Seimo nariui nekeliami išsilavinimo reikalavimai ir jis gali eiti Ministro Pirmininko ar ministro pareigas. 4.
“už“). 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys
Šedbaras, Agnė Širinskienė. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė