DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PROFESIONALIOJO SCENOS MENO ĮSTATYMO NR. IX-2257 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo IX-2257 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės 2018 m. atlikto valstybinio audito VA-2018-P-50-3-8 (2018-09-28) „Ar užtikrinama efektyvi teatrų ir koncertinių įstaigų veikla“ (toliau – Auditas) rekomendacijas bei Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus 2020 m. kovo 12 d. ataskaitos „Kultūros ministerijos valdymo srities teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinio bendradarbiavimo vertinimo“ ir 2021 m. lapkričio 9 d. ataskaitos „Nevalstybinių profesionaliojo scenos meno įstaigų veiklos dalinio finansavimo vertinimo“ rekomendacijas. Siekiama peržiūrėti profesionaliojo scenos meno įstaigų veiklos finansavimo mechanizmus ir nacionalinių, valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų kultūrinės edukacijos projektų finansavimą iš Lietuvos kultūros tarybos perkelti į Kultūros ministeriją. Tuo tarpu kitų profesionaliojo scenos meno įstaigų veiklos finansavimą ir salių ir (ar) kitų erdvių kompensavimą siekiama koncentruoti Lietuvos kultūros taryboje. Toks atskyrimas leis efektyviau naudoti lėšas, užtikrins didesnę kontrolę ir skaidrumą. Taip pat Įstatymo projektu siekiama patikslinti profesionaliojo scenos meno įstaigų sudaromų jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčių teisinį reguliavimą, siekiant sudaryti vienodas konkurencines sąlygas Lietuvos įstaigoms ieškant partnerių ir bendradarbiaujant su užsienio valstybių įstaigomis bei papildomai apsaugoti viešąjį interesą užtikrinant tinkamo lėšų panaudojimo kontrolę.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės didinamą minimalią mėnesinę algą (2022 m. - 730 eurų), siekiama padidinti Profesionaliojo scenos meno įstaigų (teatrų, koncertinių įstaigų ir cirko) kūrybiniams darbuotojams, kurie viešo spektaklio, koncerto ar kito renginio metu atliko profesionaliojo scenos meno kūrinius (dirigentai, orkestrų, instrumentinių ansamblių muzikantai, cirko artistai, dramos bei lėlių teatrų aktoriai) ir dėl profesijos specifikos negali dirbti pagal įgytą specialybę ir dėl to buvo nutraukta jų darbo sutartis, kompensacinių išmokų dydį. Tai paskatinusios priežastys:
1) darbingiausius brandos metus atidavę profesionaliajam scenos menui ir baigę sceninę karjerą, atlikėjai negali kitame darbe pasiekti tokios karjeros, kaip kitų profesijų specialistai, jos siekiantys nuo jaunystės;
2) nuo 1998 m. įsigaliojus teisei į kompensacinę išmoką, pačios išmokos dydis buvo siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, tačiau per visą šį laikotarpį buvo keičiamas tik 2 kartus (paskutinį kartą 2017 m.). Taigi, šiuo metu esamas išmokos dydis nebegali atitikti jos skyrimo tikslų. Siūloma kūrybiniams darbuotojams sudaryti galimybę gauti kompensacines išmokas prilygintas minimaliai mėnesinei algai ir profesionaliojo scenos meno įstaigą paliekančiam kūrybiniam darbuotojui sudaryti galimybę turėti minimalų pragyvenimo šaltinį. Projektu taip pat siekiama atsisakyti kūrybinių darbuotojų atestavimo procedūros, nes ji dubliuoja darbuotojų kasmetinį veiklos vertinimą.
Atsižvelgiant į įvykdytą strateginio planavimo ir biudžeto formavimo sistemos pertvarką, Įstatymo projekto nuostatos derinamos su Strateginio valdymo įstatymu bei siūloma atsisakyti perteklinių Kultūros ministerijos ir kitų įstaigų administravimo išteklių poreikį didinančių nuostatų. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo pakeitimo projektą parengė Kultūros ministerijos Profesionaliosios kūrybos ir tarptautiškumo politikos grupės (vadovė – Janina Krušinskaitė, tel. 860845515, el. paštas [email protected]) vyriausioji specialistė Indrė Šimeliūnė, tel. 86 71 94 556, el. paštas [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
1Šiuo metu galiojančiame Profesionaliojo scenos meno įstatyme profesionaliojo scenos meno įstaiga apibrėžta kaip šio įstatymo nustatyta tvarka profesionaliojo scenos meno įstaiga pripažintas Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, tokio juridinio asmens ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys Lietuvos Respublikoje – teatras, koncertinė įstaiga, trupė, ansamblis, cirkas, scenos meno informacijos centras, scenos menų centras, kūrybinis inkubatorius ir kita. Šis apibrėžimas skiriasi nuo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyto reguliavimo, todėl taikant teisinį reguliavimą praktikoje kyla neaiškumų. 2.
2Profesionaliojo scenos meno įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5, 6 ir 12 punktuose yra numatyta, kad Kultūros ministerija priima sprendimus dėl Lietuvos Respublikoje įsteigto juridinio asmens, tokio juridinio asmens ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinio Lietuvos Respublikoje pripažinimo profesionaliojo scenos meno įstaiga ir šio pripažinimo panaikinimo, sprendimus dėl kompensacinių išmokų profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams skyrimo bei sprendimus dėl salių ir (ar) kitų erdvių, kuriose viešai atliekami nacionalinių, valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų profesionaliojo scenos meno renginiai, nuomos išlaidų kompensavimo, nors tokius sprendimus galėtų pavesti priimti ir kitai institucijai, kad sumažintų funkcijas, kurios nesusijusios su kultūros politikos formavimu. Taip pat Kultūros ministerija derina nacionalinių, valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų, kuriuose įgyvendina savininko teises ir pareigas, struktūrą ir pareigybių sąrašą, neviršijant nustatyto didžiausio leistino pareigybių skaičiaus ir nustato nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų gastrolių organizavimo tvarką (3 straipsnio 1 dalies 7 ir 12 punktai). Šis reglamentavimas yra perteklinis, nes sprendimus dėl optimaliausios įstaigai struktūros ir tinkamiausios gastrolių tvarkos geriausiai geba priimti įstaigų vadovai. 3. Profesionaliojo scenos meno įstaigų sistemą sudaro nacionaliniai, valstybiniai, savivaldybių teatrai ir nacionalinės, valstybinės bei savivaldybių koncertinės įstaigos (toliau nacionaliniai, valstybiniai ir savivaldybių teatrai ir koncertinės įstaigos), kiti juridiniai asmenys pripažinti profesionaliojo scenos meno įstaigomis (teatras, koncertinė įstaiga, trupė, ansamblis, cirkas, scenos meno informacijos centras, scenos menų centras, kūrybinis inkubatorius ir kita).
Šioms įstaigoms finansavimas skiriamas iš Kultūros ministerijos, savivaldybių administruojamų dalinio finansavimo bei išlaidų kompensavimo schemų ir iš Lietuvos kultūros tarybos lėšų. Kultūros ministerija priima sprendimus dėl valstybės biudžeto lėšų skyrimo profesionaliojo scenos meno įstaigų, kurios nėra nacionaliniai, valstybiniai ir savivaldybių teatrai ir koncertinės įstaigos, veiklai vykdyti, taip pat dėl salių, kuriose viešai atliekami profesionaliojo scenos meno renginiai, nuomos išlaidų kompensavimo ne tik nacionaliniams, valstybiniams teatrams ir koncertinėms įstaigoms neturint savo salių ar jas remontuojant, rekonstruojant ar atnaujinant (modernizuojant), tačiau ir kitoms įstaigoms, kurios neturi nuosavybės teise priklausančios ar patikėjimo teise perduotos salės arba valdo salę nuosavybės ar panaudos teise, tačiau jo paskutiniųjų metų pajamos iš ekonominės veiklos (bilietų pardavimas, patalpų nuoma ir kt.) nepadengia faktinių išlaidų (3 straipsnio 1 dalies 14 ir 15 punktai). Lietuvos kultūros taryba, įgyvendindama Lietuvos kultūros tarybos įstatymo nuostatas, taip pat finansuoja profesionaliojo scenos meno įstaigų, kurios nėra nacionalinis ar valstybės teatras ar koncertinė įstaiga veiklą konkurso būdu bei nacionalinių ir valstybinių scenos meno įstaigų edukacijos projektus (šioms įstaigoms teikiant paraiškas dėl projektų finansavimo Lietuvos kultūros tarybai).
Kultūros ministerijoje neatskirtos dalinio finansavimo iš biudžeto lėšų tvarkos aprašų rengėjo ir vykdytojo /konkurso organizatoriaus funkcijos, nes pati Kultūros ministerija rengia ir tvirtina projektų finansavimo tvarkas, organizuoja atrankas /konkursus ir kontroliuoja projektų vykdymą. Profesionaliojo scenos meno įstaigų taryba teikia išvadas ir pasiūlymus dėl valstybės biudžeto lėšų skyrimo profesionaliojo scenos meno įstaigoms, kurios nėra nacionalinis, valstybinis ir savivaldybės teatras ir koncertinė įstaiga, veiklai vykdyti bei salėms kompensuoti, kuriose atliekami profesionaliojo scenos meno renginiai (4 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktai). 4. Šiuo metu Profesionaliojo scenos meno įstaigų taryba sudaryta iš Lietuvos meno kūrėjų organizacijų asociacijai priklausančių profesionaliojo scenos meno srityje veikiančių asociacijų, viešųjų įstaigų ir Lietuvos meno kūrėjų organizacijų asociacijai nepriklausančių profesionaliojo scenos meno srityje veikiančių asociacijų atstovų. Nacionaliniai, valstybiniai teatrai ir koncertinės įstaigos neturi savo atstovų taryboje, todėl jų veiklos specifika nėra pakankamai įvertinama ir į ją nepakankami atsižvelgiama (4 straipsnio 1 dalis). 5.
5Šiuo metu Juridinio asmens, siekiančio būti pripažintu profesionaliojo scenos meno įstaiga, veikla turi atitikti bent du kriterijus:
1) ne mažiau kaip du trečdaliai organizuotų, sukurtų ir (ar) viešai atliktų profesionaliojo scenos meno kūrinių turi būti teigiamai įvertinti profesionaliojo scenos meno vertintojų;
2) profesionaliojo scenos meno vertintojų teigiamai įvertinti profesionaliojo scenos meno kūriniai kaupiami ir sudaromos sąlygos visuomenei su jais susipažinti;
3) profesionaliojo scenos meno kūrinių autorių ir atlikėjų profesinį meistriškumą tobulina profesionaliojo scenos meno srities aukštos kvalifikacijos specialistai;
4) profesionaliojo scenos meno vertintojų teigiamai įvertinti profesionaliojo scenos meno kūriniai pristatomi aukšto lygio tarptautiniuose profesionaliojo scenos meno renginiuose. Profesionaliojo scenos meno įstaigų taryba, įgaliota vertinti juridinio asmens dokumentus ir teikti savo rekomendacijas kultūros ministrui pripažinti ar atsisakyti pripažinti juridinį asmenį profesionaliojo scenos meno įstaiga, vieningai pripažino, kad esamos kriterijų formuluotės nesuteikia galimybės pakankamai detaliai įvertinti įstaigų veiklą (5 straipsnio 2 dalis). 6. Šiuo metu yra reikalaujama, kad Profesionaliojo scenos meno įstaigų steigimo dokumentuose (be duomenų, nurodytų Civiliniame kodekse, Biudžetinių įstaigų įstatyme, Viešųjų įstaigų įstatyme) turi būti nurodyta:
1) scenos meno rūšis (rūšys) – dramos, muzikinis, lėlių teatras, šokis, pantomima, cirkas ar kita scenos meno rūšis;
2) lėšų šaltiniai, turto ir lėšų naudojimo tvarka;
3) profesionaliojo scenos meno įstaigos, kurios teisinė forma yra viešoji įstaiga, finansinės veiklos kontrolė. Reikalavimas nurodyti lėšų šaltinius ir finansinės veiklos kontrolę laikytinas pertekliniu (7 straipsnis). 7.
7Galiojančiame Profesionaliojo scenos meno įstatyme yra nustatyta, kad Nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų veikla organizuojama vadovaujantis metinėmis kūrybinės veiklos programomis. Toks reglamentavimas nesuderinamas su šiuo metu galiojančia strateginio valdymo sistema (8 straipsnis). 8. Nustatyta, kad sudarant Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį šalys proporcingai pasiskirsto išlaidas ir nuostolius (susidariusius dėl bendrai sukurto profesionaliojo scenos meno kūrinio viešo atlikimo ir naudojimo) tik tuo atveju, jeigu viena iš šalių yra užsienio scenos meno organizacija. Taip pat nustatyta, kad sutartyje turi būti numatytas pajamų paskirstymas kiekvienai šaliai iš bendrai sukurto profesionaliojo scenos meno kūrinio viešo atlikimo ir naudojimo, tačiau nėra nustatyta, kad tai turi būti atlikta prieš tai atskaičius visas profesionaliojo scenos meno kūrinio viešo atlikimo ir naudojimo išlaidas. Nustatyta, kad nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties, sudaromos su kita profesionaliojo scenos meno įstaiga ir (ar) užsienio scenos meno organizacija, galiojimo terminas negali būti ilgesnis kaip 5 metai. Reikalaujama, kad Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties būtina dalimi būtų ir šalių sąmata, kurioje numatytas ne tik šalių indėlis, bet ir šalių išlaidos, kurių gali būti neįmanoma numatyti sutarties sudarymo metu, bei sutartyje taip pat turi būti aptartos šalių bendrai valdomo turto apskaitos sąlygos.
Taip pat yra nustatytas reikalavimas nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, vertinant jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties projekto nuostatas, įvertinti, ar užsienio scenos meno organizacijos interesai ir profesionaliojo scenos meno kūrinio turinys bei atlikimas nekelia grėsmės pagrindiniams nacionalinio saugumo objektams, įtvirtintiems Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme. (9 straipsnio 2 – 4 dalys). Toks reglamentavimas laikytas pertekliniu. 9. Galiojančio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovai priimami į pareigas konkurso būdu Vyriausybės nustatyta tvarka. Be to, jiems įtvirtintas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas (11 straipsnio 2 dalis), detaliai išvardinant sąlygas, kada asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos. Taip pat nustatyta, kad savivaldybės teatrų ir koncertinių įstaigų vadovai negali būti priimti be konkurso antrai kadencijai. 10. Šiuo metu savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija kiekvienais metais iki sausio 31 dienos įvertina nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų praėjusių metų veiklą pagal nustatytas metines užduotis, siektinus rezultatus ir darbuotojų veiklos vertinimo rodiklius. Projektu siekiama atsisakyti perteklinių nuostatų, nes įstaigos vadovų veiklos kasmetinį vertinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas (11 straipsnio 6 dalis). 11.
11Nustatyta, kad nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos kūrybiniai darbuotojai kultūros ministro nustatyta tvarka atestuojami ne rečiau kaip kas penkeri metai. Neeilinis šių darbuotojų atestavimas rengiamas tik argumentuotais, ypatingais atvejais. Toks reglamentavimas yra perteklinis nes dubliuoja darbuotojų metinio vertinimo procesus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme. (11 straipsnio 7 – 10 dalys). 12. Profesionaliojo scenos meno įstaigų (teatrų, koncertinių įstaigų ir cirko) kūrybiniams darbuotojams, kurie viešo spektaklio, koncerto ar kito renginio metu atliko profesionaliojo scenos meno kūrinius (dirigentai, orkestrų, instrumentinių ansamblių muzikantai, cirko artistai, dramos bei lėlių teatrų aktoriai) ir dėl profesijos specifikos negali dirbti pagal įgytą specialybę ir dėl to buvo nutraukta jų darbo sutartis, mokama 10 bazinių socialinių išmokų dydžio kompensacinė išmoka, kuri yra pernelyg maža įvertinus šiandienos ekonominę situaciją (15 straipsnio 1 dalis). Taip pat nėra nustatytos kompensacinės išmokos nutraukimo ir pakartotinio skyrimo sąlygos kai jos gavėjas pradeda ir baigia dirbti kūrybinį darbą pagal darbo sutartį (už veiklą, už kurią jam skiriama kompensacinės išmoka). Šios sąlygos yra nustatytos Kompensacinių išmokų profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams skyrimo ir mokėjimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. nutarimu Nr. 217 „Dėl kompensacinių išmokų profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Manytina, kad šios sąlygos, kaip esminės, turi būti nustatytos įstatyminiu lygmeniu. 15 straipsnyje yra vartojamas „profesionalios scenos“ žodžių junginys, kuris neatitinka galiojančiame įstatyme vartojamų patvirtintų sąvokų ir yra neaiškus. 13.
13Šiuo metu įstatymas reglamentuoja profesionaliojo scenos meno veiklos nacionalinės programos kaip finansavimo programos tvirtinimą, tačiau šios programos egzistavimas neatitinka strateginio valdymo sistemos. Taip pat nustatyta, kad Lietuvos kultūros taryba gali finansuoti nacionalinių, valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų profesionaliojo scenos meno įstaigos kultūrinės edukacijos projektus, tokia galimybė sudaro sąlygas finansavimo dubliavimui ir nepakankamai racionaliam lėšų naudojimui (16 straipsnis). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
1Profesionaliojo scenos meno įstaigos sąvoka suderinama su įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytu reglamentavimu. Reglamentavimo suvienodinimas leis išvengti neaiškumų taikant teisinį reguliavimą praktikoje. 2. Siūloma sudaryti galimybę sprendimus dėl Lietuvos Respublikoje įsteigto juridinio asmens, tokio juridinio asmens ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinio Lietuvos Respublikoje pripažinimo profesionaliojo scenos meno įstaiga ir šio pripažinimo panaikinimo pavesti priimti kitai institucijai (Kultūros ministerijos pavaldumo biudžetinei įstaiga), siekiant atsisakyti Kultūros ministerijai nebūdingų funkcijų vykdymo (3 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad kol kas Kultūros ministerija priiminės sprendimus dėl pripažinimo profesionaliojo scenos meno įstaiga. Siūlomas reguliavimas, kad šį procesą būtų galima pavesti kitai įstaigai (Kultūros ministerijos tiesioginio pavaldumo biudžetinei įstaigai), būtų taikomas tik tuo atveju, jeigu ateityje Kultūros ministerija turėtų galimybę pavesti šį veiksmą atlikti kitam subjektui.
Šiuo metu konkreti biudžetinė įstaiga, kuriai Kultūros ministerija planuotų pavesti statuso suteikimo proceso administravimą, nėra numatyta, tačiau Kultūros ministerija nuolatos peržiūri pavaldžių įstaigų funkcijas, todėl atsiradus galimybei tai padaryti ateityje, būtų įgyvendintas teisėkūros efektyvumo principas – nereikėtų papildomai keisti įstatymo. Dėl tos pačios priežasties numatoma sudaryti galimybę pavesti priimti sprendimus kitai įstaigai ir dėl kompensacinių išmokų profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams skyrimo ir salių ir (ar) kitų erdvių nuomos išlaidų kompensavimo (3 straipsnio 1 dalies 5 ir 12 punktai). Taip pat siūloma atsisakyti, kad Kultūros ministerija derintų nacionalinių, valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų, kuriuose įgyvendina savininko teises ir pareigas, struktūrą ir pareigybių sąrašą ir nustatytų nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų gastrolių tvarką. Tokie pakeitimai sumažintų administravimo išteklių poreikį (3 straipsnio 1 dalis). 3. Siūloma, kad Kultūros ministerija priimtų sprendimus tik dėl salių ir (ar) kitų erdvių, kuriose viešai atliekami nacionalinių, valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų profesionaliojo scenos meno renginiai, nuomos išlaidų kompensavimo, jeigu šios įstaigos nevaldo salės patikėjimo teise arba jei patikėjimo teise valdomos salės negalima naudoti profesionaliojo scenos meno renginiams vykstant salės ar pastato, kuriame ji yra, kapitaliniam remontui, rekonstravimui ar atnaujinimui (modernizavimui) (3 straipsnio 1 dalis).
Sprendimus dėl valstybės biudžeto lėšų skyrimo profesionaliojo scenos meno įstaigų, kurios nėra nacionaliniai, valstybiniai ir savivaldybių teatrai ir koncertinės įstaigos, veiklai vykdyti ir dėl salių ir (ar) kitų erdvių, kuriose profesionaliojo scenos meno įstaigų viešai atliekami profesionaliojo scenos meno renginiai, nuomos išlaidų kompensavimo, išskyrus nacionalines ir valstybines biudžetines įstaigas, priimtų Lietuvos kultūros taryba. Projekte taip pat siūloma nustatyti, kad kompensuojamos profesionaliojo scenos meno renginių rodymo išlaidos ne tik salėse, bet ir kitose erdvėse, nes daug įstaigų savo veiklai renkasi netradicines erdves ir laikinai pritaiko jas scenos meno renginių rodymui. Siūlomas reglamentavimas labiau atitiktų šiuolaikinio scenos meno veiklos būdus ir būtų tikslingesnis. Erdvė minėtu atveju suprantama kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos terminų banke: konstrukcinių elementų (sienų, pertvarų, stogų) apribota pastato ertmė arba po atviru dangumi esanti sritis, apribota kitais būdais. Nacionalinių ir valstybinių scenos meno įstaigų finansavimo koncentravimas Kultūros ministerijoje, o nevalstybinių ir ne nacionalinių scenos meno įstaigų finansavimo koncentravimas Lietuvos kultūros taryboje užtikrintų tikslingesnį lėšų panaudojimą ir didesnį efektyvumą.
Atsižvelgiant į paraiškų dėl profesionaliojo scenos meno projektų finansavimo ir salių kompensavimo teikimo Lietuvos kultūros tarybai ir Kultūros ministerijai terminus nustatoma ir Įstatymo projekto įsigaliojimo data, sudarant galimybę nuo 2023 m. rinkti paraiškas atnaujinta tvarka, tuo pačiu tęsiant ankstesnių paraiškų finansavimą ankstesne tvarka. 4. Siūloma atsisakyti asociacijų pavadinimų, iš kurių sudaroma Profesionaliojo scenos meno taryba, tačiau planuojama į šios tarybos sudėtį įtraukti nacionalinius ir valstybinius teatrus ir koncertines įstaigas jungiančių asociacijų atstovus. Atsižvelgiant į tai, kad Profesionaliojo scenos meno taryba nepriims sprendimų dėl nevalstybinių scenos meno įstaigų salių ir (ar) kitų erdvių nuomos išlaidų kompensavimo ir veiklos finansavimo, yra būtina stiprinti nacionalinių ir valstybinių scenos meno įstaigų vertinimo kompetencijas (4 straipsnis). 5. Juridinio asmens, siekiančio būti pripažintu profesionaliojo scenos meno įstaiga, veiklos vertinimo kriterijus siūloma patikslinti, atsižvelgiant į Profesionaliojo scenos meno įstaigų tarybos darbo patirtį ir pasiūlymus: įtraukiant edukacinės veiklos vertinimą, suteikiant svarbos Lietuvos ar užsienio profesionaliojo scenos meno apdovanojimams, praplečiant kvalifikacijos kėlimo apibrėžimą (5 straipsnio 2 dalis). Siūlomi pakeitimai labiau atlieps šiandieninę scenos meno įstaigų veiklos praktiką, taip pat siūloma griežtinti statuso suteikimo procedūrą, įstaiga, kuriai bus siūloma suteikti profesionaliojo scenos meno įstaigos statusą turės atitikti tris, o ne du iš įstatyme numatytų kriterijų, tačiau siūloma, kad nauja tvarka galiotų tik naujiems prašymams suteikti šį statusą.
Įstatymo projekte taip pat nustatoma, kad profesionaliojo scenos meno įstaiga netenka pripažinimo profesionaliąja scenos meno įstaiga, jeigu jos veikla neatitinka šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatytų pripažinimo profesionaliojo scenos meno įstaiga kriterijų, kai tokia įstaiga pasibaigia įstatymų nustatyta tvarka, bei tokio juridinio asmens prašymu. 6. Įstatymo projektu siūloma atsisakyti prievolės Profesionaliojo scenos meno įstaigų steigimo dokumentuose nurodyti lėšų šaltinius, turto ir lėšų naudojimo tvarka bei profesionaliojo scenos meno įstaigos, kurios teisinė forma yra viešoji įstaiga, finansinės veiklos kontrolę (7 straipsnis). Toks teisinis reguliavimas laikytinas pertekliniu. 7. Įstatymo projektu taip pat siūloma atsisakyti su strateginio valdymo sistema nesuderinamų metinių kūrybinės veiklos programų. 8. Sudarant Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį ir joje numatant profesionaliojo scenos meno kūrinio viešo atlikimo ir naudojimo sąlygas atitinkamai turės būti numatytas ir proporcingas išlaidų ir nuostolių pasiskirstymas ir kai sutartis sudaroma su Profesionaliojo scenos meno statusą turinčia įstaiga veikiančia Lietuvoje, bei gautų pajamų paskirstymas atskaičius profesionaliojo scenos meno kūrinio viešo atlikimo ir naudojimo išlaidas. Toks reglamentavimas papildomai apsaugos viešąjį interesą. Nacionaliniam, valstybiniam ir savivaldybės teatrui ir koncertinei įstaigai sudarant Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį su užsienio scenos meno organizacija, siūloma galimybė pailginti sutarties galiojimo terminą iki 20 metų.
Šis siūlymas teikiamas dėl šių priežasčių:
a) Bendros gamybos scenos meno kūriniams sukurti įprastai kviečiami svarbūs ir garsūs scenos meno kūrėjai. Tokio projekto išlaidos viršija kiekvienos atskirai įstaigos finansines galimybes. Partneriams pasidalinus tokio projekto išlaidas teises į kūrinį yra ekonomiškai naudinga įsigyti ilgesniam nei 5 metų laikotarpiui, kad vėliau nereikėtų dėl jų derėtis dar kartą.
b) Kiekvienas partneris, investavęs į bendros gamybos scenos meno kūrinį ženklią lėšų sumą, siekia kuo daugiau kartų parodyti jį savo scenoje, pristatyti jį kuo platesniam žiūrovų ratui bei surinkti kuo daugiau pajamų. Dekoracijos, kostiumai, butaforija, kiti elementai keliauja iš vienos šalies į kitą, todėl turint galimybę spektaklį rodyti tik 5 metus, ir atsižvelgiant į kiekvieno partnerio siekį kuo greičiau premjerą pristatyti savo šalyje, kiekvienas partneris gali planuoti scenos meno kūrinį rodyti tik dviem neilgais periodais. Pvz. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro su Anglijos nacionaline opera (Londone) ir Metropolitan opera (Niujorke) bendros gamybos A. Minghela režisuota opera „Madama Butterfly“ sėkmingai ir pelningai buvo rodoma nuo 2006 m.
c) Itin brangios autorių teisės į kūrinį ir licencijos (dramos, muzikos veikalo, libreto, choreografijos, režisūros, scenografijos, šviesų, kostiumų ir pan.) paprastai užsienyje suteikiamos ženkliai ilgesniam nei 5 metai laikotarpiui, o vadovaujantis galiojančio įstatymo nuostata dėl sutarties termino nustatymo, pvz. Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui tektų sutartį naujai pasirašyti (jei sutiktų kiti partneriai), bet tokiu atveju tai būtų vertinama kaip papildomi spektaklio rodymai, taigi galėtų būti papildomai apmokami.
5 metų ribojimas, kuris nėra taikomas kitose šalyse, Lietuvos profesionaliojo scenos meno įstaigoms sudaro nelygias sąlygas derybose su užsienio organizacijomis. Siūlymas įstatyme pratęsti maksimalų jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties leistiną terminą iki 20 metų sudarytų sąlygas įstaigoms veikti ekonomiškai naudingiau ir optimaliau. Įstatymo projektu siūloma atsisakyti reikalavimo Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties sąmatoje numatyti nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos išlaidas sukuriant, viešai atliekant, viešai skelbiant, atgaminant ir kitaip naudojant profesionaliojo scenos meno kūrinį ar jo dalį. Toks reglamentavimas yra laikytinas pertekliniu, nes sutartyje turi būti apibrėžti išlaidų pasidalinimo principai, tačiau sutarties sudarymo metu visų išlaidų gali būti neįmanoma numatyti. Taip pat, kaip perteklinio sutarties reikalavimo, siūloma atsisakyti nurodymo nustatyti sutartyje bendrai sukurto turto apskaitos sąlygas, nes apskaitą reglamentuoja kiti šalies teisės aktai. Įstatymo projektu taip pat siūloma atsisakyti prievolės nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos savininko teises ir pareigas atliekančiai institucijai jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties vertinimo eigoje įvertinti užsienio scenos meno organizacijos interesus ir profesionaliojo scenos meno kūrinio turinį bei atlikti analizę dėl grėsmės pagrindiniams nacionalinio saugumo objektams, įtvirtintiems Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme. Toks reglamentavimas laikytinas pertekliniu (8 straipsnis). 9.
9Įstaigos vadovų veiklos vertinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas, todėl Projektu siekiama atsisakyti perteklinių nuostatų susijusių su vadovo veiklos vertinimu (10 straipsnis). 10. Siūloma atsisakyti atestavimo kūrybiniams darbuotojams, kaip dubliuojančio metinio darbuotojų veiklos vertinimo procesus. 11. Siekiant užtikrinti savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų, kurios susiduria su aukštos kompetencijos ir tinkamo išsilavinimo vadovų trūkumu, tęstinį numatytų veiklos planų įgyvendinimą bei paskatinti kompetentingus kultūros srities specialistus tapti šių įstaigų vadovais, Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti nuostatą, kad, pasibaigus savivaldybės teatro ar koncertinės įstaigos vadovo penkerių metų kadencijai, jis gali būti skiriamas be konkurso kitai penkerių metų kadencijai, jeigu jo vadovaujama įstaiga kiekvienais kadencijos metais pasiekė strateginiuose veiklos planuose suplanuotus pagrindinius veiklos rodiklius (10 straipsnio 3 dalis). Kadangi šių įstaigų vadovų kadencijų skaičius yra neribojamas, trečiai ar vėlesnėms kadencijoms tie patys asmenys galėtų būti atrenkami tik konkurso tvarka sudarant sąlygas darbuotojų kaitai. Pažymėtina, kad panašus vadovų skyrimo kitai kadencijai modelis jau yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme. Taip pat pažymėtina, kad 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, jog savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų teisinė forma yra biudžetinė įstaiga arba viešoji įstaiga. Viešųjų įstaigų vadovams, skirtingai nei biudžetinių įstaigų vadovams, nėra taikomas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas ir jame įtvirtintas kasmetinis vadovo veiklos vertinimas.
Taigi, siekiant nepažeisti lygybės prieš įstatymą principo ir visiems savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovams (nepriklausomai nuo įstaigos teisinės formos) sudaryti vienodas galimybes būti paskirtiems be konkurso kitai penkerių metų kadencijai, siūloma šią galimybę sieti su savivaldybės strateginio planavimo dokumentuose įstaigai nustatytų rodiklių pasiekimu. Be to, šiame straipsnyje yra patikslinamos sąlygos, kurioms esant vadovas būtų nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jas siejant su Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintu reguliavimu (10 straipsnio 3 dalis). 12. Profesionaliojo scenos meno įstatymo 14 straipsnio nuostatas siūloma suderinti su Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatomis patikslinant sąvokas, o kompensacinę išmoką profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams, kurie dėl savo profesijos specifikos negali dirbti pagal įgytą specialybę ir dėl to buvo nutraukta jų darbo sutartis, didinti iki 13 bazinių socialinių išmokų dydžio. Siūloma šiems kūrybiniams darbuotojams sudaryti galimybę gauti kompensacines išmokas iš esmės prilygintas minimaliai mėnesinei algai, kad profesionaliojo scenos meno įstaigą dėl sveikatos priežasčių paliekantis darbuotojas turėtų bent minimalų pragyvenimo šaltinį. Šiuo pakeitimu siekiama sudaryti socialiai jautrias sąlygas kūrybinių darbuotojų kaitai (14 straipsnio 1 dalis).
Taip pat šis straipsnis suderinamas su likusiomis įstatymo nuostatomis ir atsižvelgiant į tai, kad esminis kompensacinių išmokų reguliavimas turi būti nustatytas įstatymu, nustatomos kompensacinės išmokos nutraukimo ir pakartotinio skyrimo sąlygos kai jos gavėjas pradeda ir baigia dirbti kūrybinį darbą pagal darbo sutartį (už veiklą, už kurią jam skiriama kompensacinės išmoka). 13. Įstatymo projekte siūloma numatyti, kad lėšos aukštos meninės vertės scenos kūriniams sukurti vietoje Profesionaliojo scenos meno nacionalinės programos būtų skiriamos Profesionaliojo scenos meno įstaigų veiklos skatinimo veiksmų plano pagalba. Šie pakeitimai siūlomi atsižvelgiant į šiuo metu galiojančią strateginio valdymo sistemą. Taip pat nebenumatoma galimybė nacionalinių ir valstybinių profesionaliojo scenos meno įstaigų edukacinius projektus finansuoti Lietuvos kultūros tarybos lėšomis. Šių projektų finansavimas planuojamas Profesionaliojo scenos meno įstaigų veiklos skatinimo plane. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Teigiamos siūlomo reguliavimo pasekmės:
Aiškesnė profesionaliojo scenos meno finansavimo sistema, atsisakant besidubliuojančių biurokratinių procesų, skaidriau paskirstant valstybės biudžeto asignavimus. Sumažintos administracinių procedūrų apimtys kūrybiniams darbuotojams, įstaigoms ir jų savininko teises ir pareigas įgyvendinančioms institucijoms. Kūrybiniams darbuotojams sudaroma galimybė gauti kompensacines išmokas, iš esmės prilygintas minimaliai mėnesinei algai, ir profesionaliojo scenos meno įstaigą paliekančiam kūrybiniam darbuotojui turėti bent minimalų pragyvenimo šaltinį.
Ankstyva karjeros pabaiga ir nesaugumas su kuriuo susiduriama po jos pabaigos, netampa priežastimi jaunimui nesirinkti meno srities specialybių. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas įtakos korupcijai ir šalies kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas Įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kitų galiojančių įstatymų keisti ar priimti naujų nereikės. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir kitų norminių teisės aktų rengimo reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Keičiama profesionaliojo scenos meno įstaigos sąvoka suderinta Terminų banko įstatymo nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, Europos Sąjungos teisės aktams. 12.
12Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti
12.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 24 d. nutarimą Nr. 217 „Dėl kompensacinių išmokų profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 12.2. Kultūros ministras iki įstatymo įsigaliojimo turės pakeisti šiuos teisės aktus: 12.2.1. Salių, kuriose viešai atliekami profesionaliojo scenos meno renginiai, nuomos išlaidų kompensavimo tvarkos aprašą, patvirtintą kultūros ministro 2019 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. ĮV-237 „Dėl salių, kuriose viešai atliekami profesionaliojo scenos meno renginiai, nuomos išlaidų kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; 12.2.2. Lietuvos kultūros tarybos administruojamomis lėšomis finansuojamų projektų teikimo gaires, patvirtintas kultūros ministro 2021 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-1487 „Dėl Lietuvos kultūros tarybos administruojamomis lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairių ir stipendijų kultūros ir meno kūrėjams skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; 12.2.3. Profesionaliojo scenos meno įstaigų tarybos nuostatus, patvirtintus kultūros ministro 2017 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. ĮV-629 „Dėl Profesionaliojo scenos meno įstaigų tarybos nuostatų patvirtinimo“; 12.2.4. Profesionaliojo scenos meno veiklos nacionalinę programą ir Profesionaliojo scenos meno veiklos nacionalinės programos nuostatus, patvirtintus kultūros ministro 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. ĮV-1144 „Dėl Profesionaliojo scenos meno veiklos nacionalinės programos ir Profesionaliojo scenos meno veiklos nacionalinės programos nuostatų patvirtinimo“; 12.2.5. Juridinio asmens pripažinimo profesionaliojo scenos meno įstaiga ir šio pripažinimo panaikinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr.
ĮV-535 „Dėl juridinio asmens pripažinimo profesionaliojo scenos meno įstaiga ir šio pripažinimo panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; 12.2.6. Nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties sudarymo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. ĮV-552 „Dėl nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 12.3. Taip pat turės būti pripažinti netekusiais galios šie teisės aktai: 12.3.1. Nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos metinės kūrybinės veiklos programos vertinimo tvarkos aprašą, patvirtintą kultūros ministro 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. ĮV-1145 „Dėl nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos metinės kūrybinės veiklos programos vertinimo tvarkos aprašo, nacionalinio valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos metinės kūrybinės veiklos programos pavyzdinės formos bei praėjusių metų kūrybinės veiklos programos ataskaitos formos patvirtinimo“; 12.3.2. Nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų gastrolių organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą kultūros ministro 2019 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. ĮV-301 „Dėl nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų gastrolių organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; 12.3.3. Nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių darbuotojų atestavimo tvarkos aprašą, patvirtintą kultūros ministro 2017 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr.
ĮV-964 „Dėl Nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių darbuotojų atestavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Priimto Įstatymo projekto nuostatai dėl kompensacinių išmokų sumos padidinimo įgyvendinti reikėtų papildomai 632 592 EUR kiekvienais metais. Kitoms Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projektas buvo aptartas su profesionaliojo scenos meno įstaigomis, jų asociacijomis, profesinėmis sąjungomis ir Profesionaliojo scenos meno įstaigų taryba. Pagal galimybes atsižvelgta į pateiktus pasiūlymus. Profesionaliojo scenos meno įstaigų taryba neprieštaravo Kultūros ministerijai nepavaldžių profesionaliojo scenos meno įstaigų finansavimo perkėlimui iš Kultūros ministerijos į Lietuvos kultūros tarybą, tačiau akcentavo, kad toks finansavimas neturi būti naikinamas ar mažinamas. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai:
Profesionalusis scenos menas, profesionaliojo scenos meno įstaigos. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2022-10-26 Nr. XIVP-2104 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Profesionaliojo scenos meno įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžiant profesionaliojo scenos meno įstaigą atsisakoma galiojančiame įstatyme vartojamoje konstrukcijoje „Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, tokio juridinio asmens ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys Lietuvos Respublikoje“ esančio žodžio „tokio“. Manytina, kad šio žodžio atsisakymas nėra tinkamas, nes „tokio“ pažymi būtent Lietuvos Respublikoje įsteigto asmens padalinį, greta nurodant ir kitos EEE valstybės juridinio asmens padalinį, o siūloma formuluotė apimtų visų be išimties (ne Lietuvos Respublikos ir ne EEE) juridinių asmenų padalinius. Pažymėtina, kad analogiška formuluotė, nesiūlant jos keisti, vartojama keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 5 straipsnio pavadinime bei 1 dalyje. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje Profesionaliojo scenos meno vertintojas apibrėžiamas kaip asmuo, „ <...> plėtojantis pažinimą profesionaliojo scenos meno srityje ir skelbiantis šios veiklos rezultatus monografijose, studijose, recenzijose ir straipsniuose Lietuvoje ir (ar) užsienyje“. Nuo šio asmens vertinimo priklauso kūrybos pripažinimas profesionaliuoju scenos menu (keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalis), subjekto pripažinimas profesionaliojo scenos meno įstaiga (keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis), taigi ir galimybės gauti valstybės biudžeto finansavimą, įstaigos darbuotojų teisė į nustatytas socialines garantijas ir t. t.
Manytina, kad profesionaliojo scenos meno vertintojo, kaip asmens, kurio veikla ir sprendimai turi įtakos kitų asmenų teisėms ir pareigoms, statusas, jo įgijimo ir praradimo tvarka ir sąlygos, statusą pripažįstantys subjektai ir pan. turėtų būti aiškiai nustatyti įstatyme, be to, turėtų būti aiškiau ir konkrečiau apibrėžti tokiam asmeniui keliami reikalavimai. 3. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo apibrėžiama sąvoka
„profesionalusis scenos menas“, kuriuo laikoma tam tikra kūryba, „teigiamai
įvertinta profesionaliojo scenos meno vertintojų“. Pažymėtina, jog iš kitų projekto nuostatų nėra aišku, kas laikoma „teigiamai įvertinta“ arba koks kitas vertinimas dar gali būti. Atsižvelgus į tai, kad „teigiamas profesionaliojo scenos meno vertintojų“ įvertinimas aktualus ir pripažįstant juridinį asmenį profesionaliojo scenos meno įstaiga (keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis), manytina, jog keičiamame įstatyme turėtų būti aiškiai nustatyta, ką reiškia
„teigiamas įvertinimas“. 4. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3
punkte siūloma nustatyti, kad Kultūros ministerija ,,kontroliuoja nacionalinių, valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų, kuriuose įgyvendina savininko teises ir pareigas, veiklą“. Iš teikiamo projekto nuostatų nėra aišku, kokiu būdu, kokias konkrečiai kontrolės priemones taikant būtų vykdoma nacionalinių, valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų veiklos kontrolė.
Pažymėtina, kad Kultūros ministerija įgyvendintų valstybės, kuri yra nacionalinių, valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų savininkė, teises ir pareigas, tačiau kokiu kitu būdu vykdytų minėtų įstaigų kontrolę nėra pakankamai aišku. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, jog keičiamo 3 straipsnio 2 dalyje nėra siūloma nustatyti, kad savivaldybių institucijos vykdo savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų veiklos kontrolę. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai papildyti, konkrečiai įvardinant, kokiu būdu Kultūros ministerija vykdytų nacionalinių, valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų, kuriuose įgyvendina savininko teises ir pareigas, veiklos kontrolę bei atitinkamai reglamentuoti savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų veiklos kontrolę. 5. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad Kultūros ministerija „nustato nacionalinių, valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų <...> veiklos vertinimo kriterijus“. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtus kriterijus teisės aktu turėtų tvirtinti ne ministerija, bet ministras. 6. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad Kultūros ministerija ,,tvirtina profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybinių darbuotojų, turinčių teisę į kasmetines pailgintas atostogas, pareigybių sąrašą“. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtą sąrašą turėtų tvirtinti ne ministerija, bet ministras savo įsakymu. Be to, nuostata ,,tvirtina“ suponuoja, kad ministrui tvirtinti teikiamas jau parengtas sąrašas, tačiau iš projekto nuostatų nėra aišku, kas parengtų tokio sąrašo projektą ir jį teiktų tvirtinti kultūros ministrui, t. y. ar Kultūros ministerija, ar profesionaliojo scenos meno įstaigos.
Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 7. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte siūloma nustatyti, kad Kultūros ministerija ,,kultūros ministro nustatyta tvarka priima sprendimus dėl <...>“. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendimus priima ne ministerija, bet ministras. Atsižvelgus į tai, projekte siūloma nustatyti Kultūros ministerijos funkcija tikslintina. Be to, pažymėtina, kad kultūros ministras pagal projekto nuostatas pats nusistatytų savo sprendimų priėmimo tvarką. Svarstytina, ar, siekiant išvengti galimo subjektyvumo priimant sprendimus, nereikėtų nustatyti kito subjekto, kuris nustatytų tvarką, kuria vadovaujantis kultūros ministras priimtų atitinkamus sprendimus. 8. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatomos sąlygos loginė konstrukcija tikslintina nurodant, kad „tokia salė“, o ne būtent nurodyta nuomojama salė įstaigoms nėra perduota patikėjimo teise. 9. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje nereikėtų patikslinti, nurodant, kurios savivaldybės institucijos vykdytų šios dalies 1-3 punktuose siūlomas nustatyti funkcijas, t. y. ar savivaldybių vykdomosios, ar atstovaujamosios institucijos. 10. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostata, kad Profesionaliojo scenos meno įstaigų taryba sudaroma iš „profesionaliojo scenos meno srityje veikiančių asociacijų“ atstovų tikslintina sukonkretinant, kokių subjektų (pavyzdžiui, profesionaliojo scenos meno įstaigos ar šių įstaigų kūrybiniai darbuotojai, kaip jie apibrėžiami keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3, 5 dalyse) asociacijos turimos omenyje.
Projekte įrašytas asociacijos požymis „meno srityje veikiančių“ yra pernelyg platus ir neapibrėžtas bei galintis apimti bet kokių subjektų (pavyzdžiui, žiūrovų, tinklaraštininkų ir pan.) asociacijas, savo įstatuose nurodžiusias, kad jos veikia „profesionalaus scenos meno srityje“. 11. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatoma santrumpa „toliau šiame straipsnyje – juridinis asmuo“ yra klaidinanti, nes juridinių asmenų ir organizacijų padaliniai, kuriuos ji apimtų, nėra ir negali būti juridiniai asmenys netgi konkretaus straipsnio prasme. Santrumpa keistina į neutralią sąvoką, pavyzdžiui, „subjektas“. 12. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatomas kriterijus „ne mažiau kaip du trečdaliai organizuotų, sukurtų ir (ar) viešai atliktų profesionaliojo scenos meno kūrinių turi būti teigiamai įvertinti profesionaliojo scenos meno vertintojų <...>“ yra tautologiškas, ir todėl tikslintinas. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje profesionalusis scenos menas apibrėžiamas kaip „aukšto meistriškumo ir meninio lygio scenos meno kūryba (<...> kūriniai), teigiamai įvertinta profesionaliojo scenos meno vertintojų“, taigi „profesionaliajam scenos menui“ pagal šį apibrėžimą priskiriamas tik toks kūrinys, kuris jau yra teigiamai įvertintas, atitinkamai – kol kūrinys nėra įvertintas, jis minėtame kriterijuje dar negali būti vadinamas profesionaliojo scenos meno kūriniu. 13.
straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte vartojamas kriterijus „teigiamai įvertinti profesionaliojo scenos meno vertintojų“ stokoja teisinio aiškumo, kadangi keičiamame įstatyme nėra apibrėžta, kas laikoma teigiamu įvertinimu. Pažymėtina, jog nėra aiškus ne tik „teigiamo įvertinimo“ turinys bei kriterijai, tačiau ir tai, kiek tokių vertinimų turi būti atlikta vienam kūriniui ir kas būtų tuo atveju, jeigu skirtingų profesionaliojo scenos meno vertintojų vertinimai dėl to paties kūrinio būtų skirtingi. Be to, svarstytina, ar profesionaliojo scenos meno vertintojai savo publikacijose aiškiai įvardija profesionaliojo scenos meno kūrinius kaip turinčius „teigiamą įvertinimą“, ar tiesiog šiuos kūrinius įvertina, pateikdami savo nuomonę ir argumentus apie kūrinį, tačiau tiesiogiai taip ir nenurodo, ar iš esmės atitinkamą kūrinį „vertina teigiamai“. Atsižvelgus į tai, projektas tobulintinas. 14. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatomas kriterijus „kūriniai yra pelnę ne mažiau kaip vieną <...> apdovanojimą“ tikslintinas nustatant, kiek (koks procentas) kūrinių turi būti pelnę apdovanojimą. 15. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatomas kriterijus – kūriniai yra pelnę „Lietuvos ar užsienio profesionaliojo scenos meno apdovanojimą“. Svarstytina, ar įstatyme nustatant šį asmenų teisėms ir pareigoms galintį turėti įtakos kriterijų neturėtų būti aiškiau apibrėžtas „apdovanojimas“, jį teikiantys subjektai ir pan. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad keičiamas įstatymas neapibrėžia (ir negali apibrėžti) „užsienio profesionaliojo scenos meno“, kuris minimas nustatant aptariamą kriterijų. 16. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra nustatomi 2 kriterijai – „teigiamo įvertinimo“ ir „pelnę apdovanojimą“.
Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar vertinant juridinio asmens atitikimą šiam kriterijui, turi būti tiek kūrinių, kurie yra „teigiamai įvertinti“, tiek kūrinių, kurie yra „pelnę apdovanojimų“, ar pakanka nors vieno iš tokių kūrinių, kad juridinio asmens veikla būtų laikoma atitinkančia šį kriterijų. Atsižvelgus į tai, projektas tobulintinas. 17. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, iš kurių nors 3 juos atitinkantis juridinis asmuo, gali būti pripažįstamas profesionaliojo scenos meno įstaiga, o pagal šio straipsnio 3 dalies 1 punktą toks pripažinimas panaikinamas, jeigu juridinio asmens veikla neatitinka nors 3 iš keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų. Pažymėtina, jog keičiamame įstatyme neapibrėžtas laikotarpis, kuris aktualus vertinant atitikimą aptariamiems kriterijams. Šiame kontekste pastebėtina, jog kūrinių kokybė ir atitinkamai jų vertinimas gali pasikeisti iš esmės, pavyzdžiui, pagerėti arba pablogėti, tačiau keičiamame įstatyme neapibrėžus vertinamo laikotarpio, vertinimas gali tapti subjektyvus, t. y. tik nuo vertinančio subjekto priklausytų vertinamas laikotarpis. Taip pat ši pastaba aktuali ir kitų kriterijų vertinimui, pavyzdžiui, svarstytina, ar tai, kad juridinio asmens profesionaliojo scenos meno kūriniai buvo pristatyti tarptautiniuose profesionaliojo scenos meno renginiuose arba kūrybinių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas pasitelkiant aukštos kvalifikacijos specialistus paskutinį kartą buvo vykdomas daugiau negu prieš 5 metus, turėtų būti pagrindu laikyti, kad tokio juridinio asmens veikla atitinka šiuos kriterijus. Be to, netgi to paties kūrinio viešas atlikimas gali iš esmės pasikeisti ir per trumpą laikotarpį, pavyzdžiui, pasikeitus pagrindiniams atlikėjams. Atsižvelgus į tai, projektas tobulintinas. 18.
straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 4 punkte apibrėžiamas vienas iš kriterijų – kvalifikacijos tobulinimas „pasitelkiant aukštos kvalifikacijos specialistus“. Svarstytina, ar įstatyme nustatant šį asmenų teisėms ir pareigoms galintį turėti įtakos kriterijų neturėtų būti konkrečiai apibrėžta pasitelkiamo specialisto „aukšta kvalifikacija“, jos pripažinimo kriterijai ir tvarka, pripažįstantys subjektai ir pan. 19. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatant profesionaliojo scenos meno įstaigų sistemą, šios dalies 1-3 punktuose išskiriamos atitinkamai nacionalinės, valstybinės ir savivaldybių profesionaliojo scenos meno įstaigos. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent nacionalinis, valstybinis ar savivaldybės lygmuo yra skiriamasis šių įstaigų bruožas, o kiekviename punkte nurodoma jų paskirtis (valstybės politikos profesionaliojo scenos meno srityje įgyvendinimas, viešųjų profesionaliojo scenos meno paslaugų teikimas, meno kūrinių pristatymas visuomenei) daugeliu atveju sutampa ir nesudaro išskirtinio tos kategorijos įstaigos požymio, todėl svarstytina, ar racionalumo ir ekonomiškumo prasme profesionaliojo scenos meno įstaigų paskirtis neturėtų būti nurodoma atskirose normose. 20. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytini ne atitinkamų įstaigų steigėjai (kurių statusas baigiasi įsteigus juridinį asmenį), o juridinio asmens dalyviai. 21. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies konstrukcija „Nacionaliniai, valstybiniai teatrai ir koncertinės įstaigos ir savivaldybių teatrai ir savivaldybių koncertinės įstaigos dalyvauja neformaliojo švietimo programose“ suponuoja tik šio apibrėžto subjektų rato teisę dalyvauti neformaliojo švietimo programose, apribojant šią teisę to paties straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytiems subjektams.
Toks apribojimas būtų nepagrįstas, ir jei jis nebuvo projekto rengėjų turėtas omenyje, keičiamo įstatymo 6 straipsnio
aiškinamajame rašte nurodoma, kad atsižvelgiant į įvykdytą strateginio planavimo ir biudžeto formavimo sistemos pertvarką, Įstatymo projekto nuostatos derinamos su Strateginio valdymo įstatymu. Vertinant kai kurias projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo nuostatas, šio tikslo įgyvendinimas bei keičiamo įstatymo nuostatų suderinamumas su Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo nuostatomis diskutuotinas. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad „Nacionaliniai, valstybiniai ir savivaldybių teatrai ir koncertinės įstaigos, nepaisant jų teisinės formos, rengia metinius veiklos planus (pabraukta mūsų) ir teikia juos tvirtinti savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, jei jų vadovams nėra pavesta tvirtinti savo vadovaujamų įstaigų metinius veiklos planus“. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1-3 punktai nustato, kad galima šių įstaigų teisinė forma – viešoji įstaiga. Strateginio valdymo įstatymo 25 straipsnio 2 dalis nustato, kad „metinius veiklos planus rengia ir tvirtina strateginio valdymo sistemos dalyviai <...>“. Strateginio valdymo įstatymo 9 straipsnio 3 punktas nustato, kad metiniai veiklos planai rengiami
„jeigu jų rengimą numato atskirų strateginio valdymo sistemos dalyvių veiklą
reglamentuojantys įstatymai“.
Tačiau Strateginio valdymo įstatymo 3 straipsnio
įstaigos, kurių vadovai nėra valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojai, nėra numatytos. Taigi, keičiamo įstatymo nuostata, numatanti viešųjų įstaigų, kurių vadovai nėra valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojai, metinių veiklos planų rengimą, neatitinka Strateginio valdymo įstatymo nuostatų. Tas pats pasakytina ir apie keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 15 straipsnio 2 dalies, 17 straipsnio 7 dalies nuostatas, kuriose nurodomi nacionalinio, valstybės ar savivaldybės teatro ar koncertinės įstaigos, nepriklausomai nuo jos teisinės formos, metiniai veiklos planai (o taip pat ir strateginiai veiklos planai, kurie pagal Strateginio valdymo įstatymą taip pat sietini tik su strateginio valdymo sistemos dalyviais). 23. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio „Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis“ nuostatos, kuriose „profesionaliojo scenos meno kūrinys“ vartojamas tik vienaskaita suponuoja, kad tokia sutartis gali būti sudaroma tik dėl vieno kūrinio sukūrimo, atlikimo, naudojimo. Tai reikštų, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis pagal keičiamą įstatymą nebūtų galima, jei būtų siekiama platesnio dviejų subjektų bendradarbiavimo, kurio rezultatas būtų ne vieno profesionaliojo scenos mano kūrinio sukūrimas (tokiu atveju darytina išvada, kad dėl kiekvieno atitinkamo kūrinio turėtų būti gaunamas atskiras sutikimas ir sudaroma atskira sutartis).
Svarstytina, ar toks siūlomas apribojimas yra proporcingas ir užtikrina sutartį sudarančio subjekto ir jo savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos veiklos racionalumą bei projekto aiškinamajame rašte deklaruojamą administracinės naštos mažinimo siekį. 24. Diskutuotinas projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje siūlomas nustatyti reikalavimas pagrįsti jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties ekonominį naudingumą. Sistemiškai analizuojant keičiamo įstatymo nuostatas akivaizdu, kad profesionalusis scenos menas siejamas tik su aukšto meistriškumo ir meninio lygio scenos meno kūryba, o profesionaliojo scenos meno įstaigų veiklos tikslas – tik su aukštos meninės vertės kūrybos reprezentavimo ir pristatymu visuomenei, o ne su ekonominės naudos siekiu ar ekonominės naudos įtaka įgyvendinant šiuos tikslus. Lieka neaišku, kaip ir kodėl turėtų būti vertinamas jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties, kuria siekiama „bendrai veikti sukuriant ir viešai atliekant profesionaliojo scenos meno kūrinį“ (keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas), ekonominis naudingumas. 25. Siekiant aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje reikėtų nurodyti subjektą, kuris turėtų teisę pavesti nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovams tvirtinti jų vadovaujamų įstaigų metinius veiklos planus. 26.
straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad kultūros ministras nustato nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovui keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad teisinis reguliavimas, kuriuo nustatomos asmens teisių ir pareigų turinys, turėtų būti įtvirtinamas įstatymu. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovams keliami bendrieji kvalifikaciniai reikalavimai neturėtų būti nustatyti įstatyme, bet ne poįstatyminiame teisės akte. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad, pavyzdžiui, bendrieji kvalifikacijos reikalavimai asmenims, siekiantiems užimti vadovų pareigas atitinkamose srityse, yra nustatyti Valstybės tarnybos įstatyme, taip pat Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme ir pan. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies projekto nuostatos, kad kultūros ministras nustato nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovams keliamus kvalifikacinius reikalavimus, neturėtų būti tikslinamos, bendruosius kvalifikacinius reikalavimus įtvirtinant keičiamame įstatyme. 27. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti savivaldybės teatro ar koncertinės įstaigos vadovo paskyrimo antrai kadencijai be konkurso sąlygą – „jeigu jo vadovaujama įstaiga kiekvienais kadencijos metais pasiekė tiems metams savivaldybės strateginio planavimo dokumentuose nustatytus rodiklius“. Tokia sąlyga, turinti įtakos asmens teisiniam statusui (teisei užimti pareigas) kritikuotina dviem aspektais. Pirma, Strateginio valdymo įstatyme, su kuriuo derinamas keičiamas įstatymas, „strateginio planavimo dokumentų“ sąvoka nėra apibrėžta ar vartojama.
Antra, 2023 m. balandžio 1 d. įsigaliosiančios Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo redakcijos 60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybėje yra rengiami šie savivaldybės strateginio planavimo dokumentai: savivaldybės strateginis plėtros planas, atskirų savivaldybės ūkio šakų (sektorių) plėtros programos (tik tais atvejais, kai tai numatyta įstatyme) ir savivaldybės strateginis veiklos planas. Pažymėtina, kad profesionaliojo scenos meno sektoriaus plėtros programos rengimas įstatyme nenumatytas, o nei savivaldybės strateginis plėtros planas, nei savivaldybės strateginis plėtros planas pagal savo paskirtį ir apimtį neturėtų numatyti veiklos rodiklių konkretiems teatrams ar koncertinėms įstaigoms. Vertinant šias aplinkybes darytina išvada, kad vertinama keičiamu įstatymu siūloma nustatyti savivaldybės teatro ar koncertinės įstaigos vadovo paskyrimo antrai kadencijai be konkurso sąlyga yra nepagrįsta ir neįgyvendinama. 28. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 2 punkto sąlyga, nustatanti termino nuo kultūros ministro patvirtintų Kultūros įstaigų darbuotojų profesinės veiklos ir etikos taisyklių šiurkštaus pažeidimo skaičiavimą „nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos“ nėra tinkama. Lietuvos teisės sistemoje terminas
„nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos“ skaičiuojamas nustatant laiką, per kurį pažeidimas
gali būti konstatuotas kompetentingos institucijos, o pažeidėjui gali būti paskirta sankcija už tokį pažeidimą. Jei pažeidimas jau yra konstatuotas, su juo susiję terminai (įskaitant teisės eiti pareigas apribojimą) turėtų būti skaičiuojami nuo pažeidimo konstatavimo ir sankcijos paskyrimo dienos, o jei toks sprendimas buvo apskųstas – nuo teismo sprendimo, kuriuo skundas buvo atmestas, įsiteisėjimo dienos.
Taip pat nėra aišku, kaip šis terminas būtų skaičiuojamas „du ir daugiau kartų per vienerius metus“ padarius taisyklių pažeidimą. 29. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybinių darbuotojų darbo sutarties nutraukimo sąlygą „negali dirbti pagal įgytą specialybę“. Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies apibrėžimą Profesionaliojo scenos meno įstaigos kūrybinio darbuotojo darbo sutartis ir veikla siejama su kūrybinės veiklos vykdymu, o ne įgyta specialybe. Tai reiškia, kad profesionaliojo scenos meno įstaigoje gali dirbti darbuotojas, įgijęs bet kokią specialybę (pavyzdžiui, inžinieriaus), tačiau gebantis tinkamai vykdyti kūrybinę veiklą, todėl jo darbo santykiai šioje įstaigoje (ir jų nutraukimas) su „įgyta specialybe“ neturėtų būti siejami. 30. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnyje reglamentuojamos profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybinių darbuotojų socialinės garantijos. Šio straipsnio
atitinkantiems „profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams“, turintiems šio straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose nustatytą „stažą atliekant profesionaliojo scenos meno kūrinius“. Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo
siejamas su meistriškumu ir meniniu lygiu, o ne su jo sukūrimu ir/ar atlikimu profesionaliojo scenos meno įstaigoje.
Neaišku, kodėl vertinama įstatymo norma socialinės garantijos suteikiamos tik profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams, o ne visiems asmenims, turintiems atitinkamą profesionaliojo scenos meno kūrinių atlikimo stažą. Toks diferencijuotas profesionaliojo scenos meno kūrinių atlikėjų traktavimas priklausomai nuo jų darbo santykių profesionaliojo scenos meno įstaigoje ir nuo tokių darbo santykių nutraukimo momento gali kelti abejonių dėl atitikimo konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui. 31. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodomos nacionalinių, valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų lėšos, kurios yra gaunamos iš skirtingų šaltinių, t. y. valstybės biudžeto lėšos, taip pat pajamos, minėtų įstaigų gaunamos iš teikiamų kultūros ir kitų paslaugų, ūkinės veiklos ir patalpų nuomos. Siekiant aiškumo ir teisinio reguliavimo nuoseklumo, svarstytina, ar iš skirtingų šaltinių gaunamos lėšos neturėtų būti nurodytos atskiruose keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies punktuose. 32. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnyje siūloma reglamentuoti kompensacijų mokėjimą nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams už jiems nuosavybės teise priklausančių muzikos instrumentų naudojimą teatro ar koncertinės įstaigos kūrybinei veiklai. Atkreiptinas dėmesys, kad projekte nėra siūloma nustatyti kompensacijų dydžio apskaičiavimo taisyklių ir jų mokėjimo sąlygų. Pagal projektu siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą kompensacijos būtų mokamos kultūros ministro nustatyta tvarka.
Pažymėtina, kad atsižvelgus į projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nacionalinių, valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų lėšas, be kita ko, sudarytų valstybės biudžeto lėšos. Taigi, kompensacijoms mokėti galimai būtų naudojamos ir valstybės biudžeto lėšos. Atsižvelgus į tai, kad esminiai reikalavimai valdant, naudojant ir disponuojant valstybės turtu turi būti nustatyti įstatyme, bet ne poįstatyminiame teisės akte, projekte reikėtų nustatyti kompensacijų dydžio apskaičiavimo taisykles ir kompensacijų mokėjimo sąlygas. 33. Pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, pertvarkant nacionalinį, valstybinį teatrą ir koncertinę įstaigą į viešąją įstaigą, į ją negali būti investuojamas nekilnojamasis turtas. Nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti ribojimą investuoti nekilnojamąjį turtą tik atitinkamų biudžetinių įstaigų pertvarkymo į viešąsias įstaigas metu. Pažymėtina, kad ribojimo investuoti valstybės nekilnojamojo turto į jau įsteigtas viešąsias įstaigas, teikiamu įstatymo projektu nėra siūloma nustatyti. Nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti tokį diferencijuotą teisinį reguliavimą. Svarstytina, ar analogiškas ribojimas neturėtų būti nustatytas ir investavimui į įsteigtus nacionalinį, valstybinį teatrą ir koncertinę įstaigą, kurių teisinė forma viešoji įstaiga. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, reikėtų atitinkamai patikslinti ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies nuostatas, kuriose siūloma reglamentuoti savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimą į pertvarkomus savivaldybės teatrą ir koncertinę įstaigą. 34.
straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga, turtas, įgytas iš valstybės ar savivaldybės biudžetų lėšų, išskyrus nekilnojamąjį turtą, įgytą už Europos Sąjungos paramą, valstybės ar savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų lėšas, yra šių įstaigų nuosavybė. Taigi, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą už valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšas įgytas turtas, išskyrus nekilnojamąjį turtą, taptų ne valstybės ar savivaldybės nuosavybe, bet viešosios įstaigos nuosavybe. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės turto valdymui, naudojimui ir disponavimui juo yra taikomas visai kitas teisinis režimas nei viešajai įstaigai valdant, naudojant bei disponuojant jai nuosavybės teise priklausantį turtą. Valdant, naudojant bei disponuojant valstybei ir savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu taikomas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas, taip pat ir šio įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinti valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai, pavyzdžiui, viešosios teisės principas, kuris reiškia, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Tuo tarpu pagal projekto nuostatas didžioji dalis nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga, turto, išskyrus nekilnojamąjį turtą, įgyto už valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšas, pavyzdžiui, transporto priemonės, taptų viešosios įstaigos nuosavybe, o viešoji įstaiga juo disponuotų netaikant valstybės turtui teisės aktuose nustatyto teisinio režimo.
Kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka valstybės turto valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo efektyvumo, racionalumo ir visuomenės naudos principus. Svarstytina, ar projekto nuostatos nereikėtų patikslinti taip, kad už valstybės biudžeto ar savivaldybių biudžetų lėšas aukščiau nurodytų viešųjų įstaigų turtas būtų atitinkamai valstybės ar savivaldybės nuosavybė, o viešosios įstaigos tokį turtą valdytų patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį arba teisės aktų, reglamentuojančių valstybės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą nustatyta tvarka, t. y. kaip ir subjektai, nurodyti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje. 35. Atsižvelgus į tai, kad projekto 2 straipsnyje siūloma reglamentuoti ne tik keičiamo įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą, bet ir jo taikymą, šio straipsnio pavadinimas išdėstytinas taip: ,,2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“. 36. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad sprendžiant dėl juridinio asmens pripažinimo profesionaliojo scenos meno įstaiga panaikinimo iki šio įstatymo įsigaliojimo profesionaliojo scenos meno įstaigomis pripažintiems juridiniams asmenims taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatos.
Projekto 2 straipsnio 3 dalies formuluotė yra klaidinanti, kadangi galiojančio keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje yra nustatomi kriterijai, kuriuos turi atitikti juridinio asmens, siekiančio būti pripažintu profesionaliojo scenos meno įstaiga, veikla ir minimalus šių kriterijų skaičius (turi atitikti bent 2 kriterijus), o ne pagrindai, kuriems esant gali būti panaikintas juridinio asmens pripažinimas profesionaliojo scenos meno įstaiga. Tuo tarpu galimybė panaikinti juridinio asmens pripažinimą profesionaliojo scenos meno įstaiga yra nustatyta tik projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje, kurioje taip pat nustatyti ir pagrindai, tarp kurių yra ne tik neatitikimas nustatytiems kriterijams (jei neatitinka bent 3 kriterijų), tačiau ir kiti pagrindai, kurie neturi nieko bendra su atitikimu nustatytiems kriterijams. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar kiti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyti pagrindai galėtų būti taikomi sprendžiant dėl pripažinimo profesionaliojo scenos meno įstaiga panaikinimo, kai pripažinimas įvyko iki projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo įsigaliojimo. Siekiant teisinio aiškumo, manytina, kad projekto 2 straipsnio 3 dalies tekstas turėtų būti performuluotas. 37.
straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 10 straipsnio 3 dalis dėl priėmimo į savivaldybės teatro ar koncertinės įstaigos, vadovo pareigas antrai kadencijai be konkurso taikoma ir iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimtiems vadovams, jeigu jų pirmoji kadencija baigiasi po šio įstatymo įsigaliojimo. Atkreiptinas dėmesys, jog projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimas dėl savivaldybės teatro ar koncertinės įstaigos vadovo skyrimo be konkurso antrai penkerių metų kadencijai turi būti priimtas likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki šio vadovo kadencijos pabaigos. Pagal projekto nuostatas, tuo atveju, jei vadovo kadencija baigtųsi po įstatymo įsigaliojimo, tačiau iki jo kadencijos pabaigos liktų mažiau kaip 2 mėnesiai, jis negalėtų būti be konkurso paskirtas antrai penkerių metų kadencijai, nors ir būtų tenkinamos kitos keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies sąlygos. Svarstytina, ar projektas neturėtų būti patobulintas. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
2022-12-13 Nr. XIVP-2104(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Profesionaliojo scenos meno įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžiant profesionalų scenos meną bei 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte reglamentuojant pripažinimą profesionaliojo scenos meno įstaiga, kaip privaloma sąlyga nustatomas „profesionaliojo meno vertintojų“ įvertinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad tokie subjektai nėra apibrėžti nei keičiamame įstatyme, nei kituose galiojančiuose įstatymuose (palyginimui Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatyme apibrėžtas profesionalusis meno vertintojas). Pažymėtina, kad įstatyme nurodant subjektą, kurio veiksmai turi įtakos kitų asmenų teisėms ir pareigoms, toks subjektas bei jo statusas turėtų būti aiškiai apibrėžtas įstatyme. Taip pat šiame kontekste pabrėžtina, jog kriterijus „įvertintas“ (jo nepaaiškinant) yra ydingas, kadangi jis gali būti suprantamas skirtingai. Kadangi keičiamame įstatyme neapibrėžiama, ką reiškia kriterijus „įvertintas“, šio kriterijaus turinys aiškintinas atsižvelgus į tai, kaip suprantamas žodis „įvertinti“. Lietuvių kalbos žodyne pateikiamos trys žodžio
„įvertinti“ reikšmės: „nuspręsti, ko vertas, nustatyti kieno vertę“; „nustatyti
piniginę vertę, įkainoti“; „pripažinti kieno vertę, branginti, gerbti“. Atsižvelgus į tai, projektas tobulintinas pašalinant jo neaiškumus. 2. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje vietoje „vykdančiųjų“ turi būti nurodytos savivaldybių vykdomosios institucijos, nes būtent tokias institucijas numato Konstitucijos 119 straipsnis ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas. 3.
įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad „kiti profesionaliojo scenos meno juridinio asmens dalyviai gali būti fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys“. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuriuos profesionaliojo scenos meno juridinio asmens dalyvius apimtų nuostata „kiti dalyviai“, taip pat neaišku, kokiu tikslu siūloma nustatyti, kad būtent kitais dalyviais gali būti fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys. Jeigu turimas tikslas nustatyti, kad tokių juridinių asmenų dalyviais be valstybės ir savivaldybės gali būti ir kiti asmenys, tai atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybė ir savivaldybės yra juridiniai asmenys. Atsižvelgus į tai bei siekiant aiškumo, svarstytina, ar vertinamojoje projekto nuostatoje nereikėtų nurodyti visus asmenis, kurie galėtų būti profesionaliojo scenos meno juridinio asmens dalyviais, arba vertinamosios nuostatos atsisakyti, nes Civilinio kodekso 2.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens steigėjai gali būti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. 4. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad
„Nacionaliniai, valstybiniai ir savivaldybių teatrai ir koncertinės įstaigos,
nepaisant jų teisinės formos, rengia metinius veiklos planus (pabraukta mūsų) ir teikia juos tvirtinti savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, jei jų vadovams nėra pavesta tvirtinti savo vadovaujamų įstaigų metinius veiklos planus“. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1-3 punktai nustato, kad galima šių įstaigų teisinė forma – viešoji įstaiga. Strateginio valdymo įstatymo 25 straipsnio 2 dalis nustato, kad „metinius veiklos planus rengia ir tvirtina strateginio valdymo sistemos dalyviai <...>“. Strateginio valdymo įstatymo 9 straipsnio 3 punktas nustato, kad metiniai veiklos planai rengiami „jeigu jų rengimą numato atskirų strateginio valdymo sistemos dalyvių veiklą reglamentuojantys įstatymai“.
Tačiau Strateginio valdymo įstatymo 3 straipsnio 17 dalyje, nustatančioje strateginio valdymo sistemos dalyvių ratą, viešosios įstaigos, kurių vadovai nėra valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojai, nėra numatytos. Tokios viešosios įstaigos nėra strateginio valdymo sistemos dalyviai ir jiems negali būti nustatomi tokie pat reikalavimai, kaip tos pačios teisinės formos subjektams, kurių vadovai yra asignavimų valdytojai, dėl ko tie subjektai tampa strateginio valdymo sistemos dalyviais. Tai yra, vienoda teisinė forma ar panašus statusas profesionaliojo scenos meno prasme negali būti pagrindas nepaisyti Strateginio valdymo įstatymo nuostatų. Tas pats pasakytina ir apie keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 15 straipsnio 2 dalies, 17 straipsnio 7 dalies nuostatas, kuriose nurodomi nacionalinio, valstybės ar savivaldybės teatro ar koncertinės įstaigos, nepriklausomai nuo jos teisinės formos, metiniai veiklos planai (o taip pat ir strateginiai veiklos planai, kurie pagal Strateginio valdymo įstatymą taip pat sietini tik su strateginio valdymo sistemos dalyviais). 5. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „kultūros ministras nustato nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovui keliamus kvalifikacinius reikalavimus“.
Atkreiptinas dėmesys, jog Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu, jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu, tačiau tada, kai Konstitucija nereikalauja, kad tam tikri su žmogaus teisėmis, jų įgyvendinimu susiję santykiai būtų reguliuojami įstatymais, juos galima reguliuoti ir poįstatyminiais teisės aktais. Antai kai kada poreikį įstatymų nustatytą teisinį reguliavimą detalizuoti ir sukonkretinti poįstatyminiuose teisės aktuose gali lemti būtinumas teisėkūroje remtis specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija (Konstitucinio Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutarimas). Tačiau jokiomis aplinkybėmis poįstatyminiais teisės aktais negalima nustatyti asmens teisės atsiradimo sąlygų, riboti teisės apimties; poįstatyminiais teisės aktais negalima nustatyti ir tokio su žmogaus teisėmis, jų įgyvendinimu susijusių santykių teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 5 d. nutarimas). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad, pavyzdžiui, bendrieji kvalifikacijos reikalavimai asmenims, siekiantiems užimti vadovų pareigas atitinkamose srityse, yra nustatyti Valstybės tarnybos įstatyme, taip pat Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme ir pan. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, manytina, kad teisinis reguliavimas, kuriuo nustatomos bendrosios asmens teisės užimti pareigas valstybės ar savivaldybės įsteigtų muziejų vadovų pareigas įgyvendinimo sąlygos, t. y. bendrojo pobūdžio kvalifikaciniai reikalavimai, nesusiję su vadovaujamos įstaigos veiklos specifika, turėtų būti įtvirtintas įstatyme.
Tuo tarpu kultūros ministras, atsižvelgdamas į atitinkamų teatro ir koncertinių įstaigų veiklos specifiką bei ministrams suteiktą profesinę kompetenciją jiems pavestose valdymo srityse, galėtų tvirtinti nebent specialiuosius kvalifikacinius atitinkamų teatrinių ir koncertinių įstaigų vadovų reikalavimus (jeigu tokių specialių vadovo kompetencijų turėjimas yra būtina sąlyga tinkamai vykdyti jam pavestas funkcijas). 6. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti savivaldybės teatro ar koncertinės įstaigos vadovo paskyrimo antrai kadencijai be konkurso sąlygą – „jeigu jo vadovaujama įstaiga kiekvienais kadencijos metais pasiekė tiems metams savivaldybės strateginio planavimo dokumentuose nustatytus rodiklius“. Tokia sąlyga, turinti įtakos asmens teisiniam statusui (teisei užimti pareigas) kritikuotina dviem aspektais. Pirma, Strateginio valdymo įstatyme, su kuriuo derinamas keičiamas įstatymas, „strateginio planavimo dokumentų“ sąvoka nėra apibrėžta ar vartojama. Antra, 2023 m. balandžio 1 d. įsigaliosiančios Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo redakcijos 60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybėje yra rengiami šie savivaldybės strateginio planavimo dokumentai: savivaldybės strateginis plėtros planas, atskirų savivaldybės ūkio šakų (sektorių) plėtros programos (tik tais atvejais, kai tai numatyta įstatyme) ir savivaldybės strateginis veiklos planas.
Pažymėtina, kad profesionaliojo scenos meno sektoriaus plėtros programos rengimas įstatyme nenumatytas, o nei savivaldybės strateginis plėtros planas, nei savivaldybės strateginis plėtros planas pagal savo paskirtį ir apimtį neturėtų numatyti veiklos rodiklių konkretiems teatrams ar koncertinėms įstaigoms. Vertinant šias aplinkybes darytina išvada, kad vertinama keičiamu įstatymu siūloma nustatyti savivaldybės teatro ar koncertinės įstaigos vadovo paskyrimo antrai kadencijai be konkurso sąlyga yra nepagrįsta ir neįgyvendinama. Pažymėtina, kad siekis priimti analogiškus sprendimus ir kitose srityse nepaneigia pareigos įstatyme nustatyti aiškias, realiai įgyvendinamas ir su kitais įstatymais derančias teisės normas. 7. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodomas Taisyklių pažeidimas du ir daugiau kartų per metus sietinas ne su pažeidimo padarymu, o, kaip ir pirmajame punkto sakinyje, su pripažinimu padarius pažeidimą. 8. Keičiamo įstatymo 14 straipsnyje reglamentuojamos profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybinių darbuotojų socialinės garantijos. Šio straipsnio
atitinkantiems „profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams“, turintiems šio straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose nustatytą „stažą atliekant profesionaliojo scenos meno kūrinius“.
Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo
siejamas su meistriškumu ir meniniu lygiu, o ne su jo sukūrimu ir/ar atlikimu profesionaliojo scenos meno įstaigoje. Neaišku, kodėl vertinama įstatymo norma socialinės garantijos suteikiamos tik profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams, o ne visiems asmenims, turintiems atitinkamą profesionaliojo scenos meno kūrinių atlikimo stažą. Manytina, kad įstatyme nustatytas profesionaliojo scenos meno kūrinių atlikimo stažas yra objektyvus kriterijus, sąlygojantis mechaninius pakitimus, dėl kurių skiriama kompensacinė išmoka. Toks diferencijuotas profesionaliojo scenos meno kūrinių atlikėjų traktavimas priklausomai nuo jų darbo santykių profesionaliojo scenos meno įstaigoje ir nuo tokių darbo santykių nutraukimo momento (reikalaujamą stažą įgijęs, bet, pavyzdžiui, prieš mėnesį darbo santykius nutraukęs asmuo būtų traktuojamas kitaip, nei tokį patį stažą įgijęs asmuo, vis dar tebedirbantis įstaigoje) gali kelti abejonių dėl atitikimo konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui. 9. Keičiamo įstatymo 16 straipsnyje siūloma reglamentuoti kompensacijų mokėjimą nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams už jiems nuosavybės teise priklausančių muzikos instrumentų naudojimą teatro ar koncertinės įstaigos kūrybinei veiklai. Pažymėtina, kad projekte nėra siūloma nustatyti kompensacijų dydžio apskaičiavimo taisyklių ir jų mokėjimo sąlygų. Pagal projektu siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą kompensacijos būtų mokamos kultūros ministro nustatyta tvarka.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nacionalinių, valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų lėšas, be kita ko, sudarytų valstybės biudžeto lėšos. Taigi, kompensacijoms mokėti galimai būtų naudojamos ir valstybės biudžeto lėšos. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad pagal Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalį tik įstatymų leidėjas gali nustatyti svarbiausius valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisių turinio elementus (2005 m. rugpjūčio 23 d., 2015 m. vasario 24 d., 2019 m. balandžio 16 d., 2019 m. birželio 7 d., 2022 m. balandžio 7 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, kompensacijų dydžio apskaičiavimo kriterijai turėtų būti nustatyti keičiamame įstatyme, bet ne poįstatyminiame teisės akte. Kultūros ministro priimtame poįstatyminiame teisės akte įstatymo nuostatos galėtų būti detalizuojamos. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Kultūros komitetas
2022-11-23
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, komiteto nariai:
Kristijonas Bartoševičius, Vytautas Kernagis, Liuda Pociūnienė, Robertas Šarknickas, Stasys Tumėnas, Kęstutis Vilkauskas. Komiteto biuras: vedėja Agnė Jonaitienė, patarėjos: Milda Gureckienė, Aušra Pocienė, Deimantė Pukytė, padėjėja Vaida Patiejūnienė. Kviestieji: Lietuvos Respublikos kultūros viceministrė Daina Urbanavičienė, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Teisės ir žmogiškųjų išteklių skyriaus vedėjas Virginijus Varnaitis, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos profesionaliosios kūrybos ir tarptautiškumo politikos grupės vadovė Janina Krušinskaitė, Ministrės Pirmininkės patarėja kultūros klausimais Gabrielė Žaidytė, Lietuvos Respublikos Prezidento Švietimo, mokslo ir kultūros grupės vadovė, vyriausioji patarėja Jolanta Karpavičienė, Lietuvos Respublikos Prezidento Švietimo, mokslo ir kultūros grupės patarėjas Mindaugas Bundza. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-26 Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Profesionaliojo scenos meno įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžiant profesionaliojo scenos meno įstaigą atsisakoma galiojančiame įstatyme vartojamoje konstrukcijoje „Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, tokio juridinio asmens ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys Lietuvos Respublikoje“ esančio žodžio „tokio“.
Manytina, kad šio žodžio atsisakymas nėra tinkamas, nes „tokio“ pažymi būtent Lietuvos Respublikoje įsteigto asmens padalinį, greta nurodant ir kitos EEE valstybės juridinio asmens padalinį, o siūloma formuluotė apimtų visų be išimties (ne Lietuvos Respublikos ir ne EEE) juridinių asmenų padalinius. Pažymėtina, kad analogiška formuluotė, nesiūlant jos keisti, vartojama keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 5 straipsnio pavadinime bei 1 dalyje. Pritarti Kultūros komiteto siūloma redakcija:
Profesionaliojo scenos meno įstaiga – šio įstatymo nustatyta tvarka profesionaliojo scenos meno įstaiga pripažintas Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, tokio juridinio asmens ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys Lietuvos Respublikoje – teatras, koncertinė įstaiga, trupė, ansamblis, cirkas, scenos meno informacijos centras, scenos menų centras, kūrybinis inkubatorius ir (ar) kita. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-26 Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje Profesionaliojo scenos meno vertintojas apibrėžiamas kaip asmuo, „ <...> plėtojantis pažinimą profesionaliojo scenos meno srityje ir skelbiantis šios veiklos rezultatus monografijose, studijose, recenzijose ir straipsniuose Lietuvoje ir (ar) užsienyje“.
Nuo šio asmens vertinimo priklauso kūrybos pripažinimas profesionaliuoju scenos menu (keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalis), subjekto pripažinimas profesionaliojo scenos meno įstaiga (keičiamo įstatymo
finansavimą, įstaigos darbuotojų teisė į nustatytas socialines garantijas ir t. t. Manytina, kad profesionaliojo scenos meno vertintojo, kaip asmens, kurio veikla ir sprendimai turi įtakos kitų asmenų teisėms ir pareigoms, statusas, jo įgijimo ir praradimo tvarka ir sąlygos, statusą pripažįstantys subjektai ir pan. turėtų būti aiškiai nustatyti įstatyme, be to, turėtų būti aiškiau ir konkrečiau apibrėžti tokiam asmeniui keliami reikalavimai. Pritarti iš dalies Atsisakyti šios sąvokos projekte, nes ji apibrėžta ir nurodyta Meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijos įstatyme. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-26 Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo apibrėžiama sąvoka
„profesionalusis scenos menas“, kuriuo laikoma tam tikra kūryba, „teigiamai
įvertinta profesionaliojo scenos meno vertintojų“. Pažymėtina, jog iš kitų projekto nuostatų nėra aišku, kas laikoma „teigiamai įvertinta“ arba koks kitas vertinimas dar gali būti. Atsižvelgus į tai, kad „teigiamas profesionaliojo scenos meno vertintojų“ įvertinimas aktualus ir pripažįstant juridinį asmenį profesionaliojo scenos meno įstaiga (keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis), manytina, jog keičiamame įstatyme turėtų būti aiškiai nustatyta, ką reiškia „teigiamas įvertinimas“. Pritarti iš dalies Išbraukti 5 straipsnio 2 dalyje žodį „teigiamai“. 4.
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-26 Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad Kultūros ministerija ,,kontroliuoja nacionalinių, valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų, kuriuose įgyvendina savininko teises ir pareigas, veiklą“. Iš teikiamo projekto nuostatų nėra aišku, kokiu būdu, kokias konkrečiai kontrolės priemones taikant būtų vykdoma nacionalinių, valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų veiklos kontrolė. Pažymėtina, kad Kultūros ministerija įgyvendintų valstybės, kuri yra nacionalinių, valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų savininkė, teises ir pareigas, tačiau kokiu kitu būdu vykdytų minėtų įstaigų kontrolę nėra pakankamai aišku. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, jog keičiamo 3 straipsnio 2 dalyje nėra siūloma nustatyti, kad savivaldybių institucijos vykdo savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų veiklos kontrolę. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai papildyti, konkrečiai įvardinant, kokiu būdu Kultūros ministerija vykdytų nacionalinių, valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų, kuriuose įgyvendina savininko teises ir pareigas, veiklos kontrolę bei atitinkamai reglamentuoti savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų veiklos kontrolę. Pritarti iš dalies Atsisakyti minėto reglamentavimo. Kultūros komiteto siūloma formuluotė: <..> koordinuoja nacionalinių, valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas ji įgyvendina, veiklą;
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-26 Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad Kultūros ministerija „nustato nacionalinių, valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų <...> veiklos vertinimo kriterijus“. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtus kriterijus teisės aktu turėtų tvirtinti ne ministerija, bet ministras. Pritarti 6.
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-26 Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad Kultūros ministerija ,,tvirtina profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybinių darbuotojų, turinčių teisę į kasmetines pailgintas atostogas, pareigybių sąrašą“. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtą sąrašą turėtų tvirtinti ne ministerija, bet ministras savo įsakymu. Be to, nuostata ,,tvirtina“ suponuoja, kad ministrui tvirtinti teikiamas jau parengtas sąrašas, tačiau iš projekto nuostatų nėra aišku, kas parengtų tokio sąrašo projektą ir jį teiktų tvirtinti kultūros ministrui, t. y. ar Kultūros ministerija, ar profesionaliojo scenos meno įstaigos. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti iš dalies Pritarti tai daliai, kad ministras tvirtina, tačiau apibrėžti, kad ministrui tvirtinti dokumentą parengia KM būtų netikslinga. Dokumentų ministerijose rengimo tvarką nustato kiti teisės aktai. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-26 Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte siūloma nustatyti, kad Kultūros ministerija ,,kultūros ministro nustatyta tvarka priima sprendimus dėl <...>“. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendimus priima ne ministerija, bet ministras. Atsižvelgus į tai, projekte siūloma nustatyti Kultūros ministerijos funkcija tikslintina. Be to, pažymėtina, kad kultūros ministras pagal projekto nuostatas pats nusistatytų savo sprendimų priėmimo tvarką. Svarstytina, ar, siekiant išvengti galimo subjektyvumo priimant sprendimus, nereikėtų nustatyti kito subjekto, kuris nustatytų tvarką, kuria vadovaujantis kultūros ministras priimtų atitinkamus sprendimus. Pritarti iš dalies Pritarti, kad sprendimus priima ministras. Nepritarti tai daliai - Ministras turi teisinę galimybę rengti ir įgyvendinti finansavimo programas.
Atkreiptinas dėmesys, kad visos finansavimo programos turi ekspertų komisijas, kurios ir rekomenduoja ministrui sprendimus dėl finansavimo skyrimo. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-26 Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo
tikslintina nurodant, kad „tokia salė“, o ne būtent nurodyta nuomojama salė įstaigoms nėra perduota patikėjimo teise. Pritarti Kultūros komiteto siūloma formuluotė: „ 3) nustato tvarką ir priima sprendimus dėl salių ir (ar) kitų erdvių, kuriose viešai atliekami nacionalinių, valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų profesionaliojo scenos meno renginiai, nuomos išlaidų kompensavimo, jeigu šioms įstaigoms salė nėra perduota patikėjimo teise arba tokios salės negalima naudoti profesionaliojo scenos meno renginiams, vykstant salės ar pastato, kuriame ji yra, kapitaliniam remontui, rekonstravimui ar atnaujinimui (modernizavimui), arba tokius sprendimus įgalioja priimti kitą biudžetinę įstaigą, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija; „
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-26 Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje nereikėtų patikslinti, nurodant, kurios savivaldybės institucijos vykdytų šios dalies 1-3 punktuose siūlomas nustatyti funkcijas, t. y. ar savivaldybių vykdomosios, ar atstovaujamosios institucijos. Pritarti Siūloma keisti į savivaldybių vykdančiosios institucijos. Kultūros komiteto siūloma formuluotė: 3.
Savivaldybių vykdančios institucijos:
1) planuoja savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų veiklą, atlieka veiklos stebėseną;
2) koordinuoja savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų dalyvavimą tarptautinėse kultūrinėse programose;
3) koordinuoja savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų dalyvavimą neformaliojo švietimo programose. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-26 Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostata, kad Profesionaliojo scenos meno įstaigų taryba sudaroma iš
„profesionaliojo scenos meno srityje veikiančių asociacijų“ atstovų
tikslintina sukonkretinant, kokių subjektų (pavyzdžiui, profesionaliojo scenos meno įstaigos ar šių įstaigų kūrybiniai darbuotojai, kaip jie apibrėžiami keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3, 5 dalyse) asociacijos turimos omenyje. Projekte įrašytas asociacijos požymis „meno srityje veikiančių“ yra pernelyg platus ir neapibrėžtas bei galintis apimti bet kokių subjektų (pavyzdžiui, žiūrovų, tinklaraštininkų ir pan.) asociacijas, savo įstatuose nurodžiusias, kad jos veikia „profesionalaus scenos meno srityje“. Nepritarti Nepritarti pastabai, visos asociacijos veikiančios vienoje ar kitoje srityje yra svarbūs socialiniai partneriai. Taip pat toks punktas apribotų ateityje įtraukti naujai įsikūrusias asociacijas, bei pašalinti asociacijas nevykdančias veiklos. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-26 Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatoma santrumpa „toliau šiame straipsnyje – juridinis asmuo“ yra klaidinanti, nes juridinių asmenų ir organizacijų padaliniai, kuriuos ji apimtų, nėra ir negali būti juridiniai asmenys netgi konkretaus straipsnio prasme. Santrumpa keistina į neutralią sąvoką, pavyzdžiui, „subjektas“. Pritarti 12.
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-26 Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo
organizuotų, sukurtų ir (ar) viešai atliktų profesionaliojo scenos meno kūrinių turi būti teigiamai įvertinti profesionaliojo scenos meno vertintojų <...>“ yra tautologiškas, ir todėl tikslintinas. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje profesionalusis scenos menas apibrėžiamas kaip „aukšto meistriškumo ir meninio lygio scenos meno kūryba (<...> kūriniai), teigiamai įvertinta profesionaliojo scenos meno vertintojų“, taigi „profesionaliajam scenos menui“ pagal šį apibrėžimą priskiriamas tik toks kūrinys, kuris jau yra teigiamai įvertintas, atitinkamai – kol kūrinys nėra įvertintas, jis minėtame kriterijuje dar negali būti vadinamas profesionaliojo scenos meno kūriniu. Pritarti Kultūros komiteto siūloma formuluotė:
„ne mažiau kaip du trečdaliai organizuotų, sukurtų ir (ar) viešai
atliktų scenos meno kūrinių turi būti įvertinti profesionaliojo meno vertintojų monografijose, studijose, recenzijose, straipsniuose ir kitose publikacijose įvairiomis visuomenės informavimo priemonėmis Lietuvoje ir (ar) užsienyje ir (ar) organizuoti, sukurti ir (ar) viešai atlikti profesionaliojo scenos meno kūriniai yra pelnę ne mažiau kaip vieną Lietuvos ar užsienio profesionaliojo scenos meno apdovanojimą;“
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-26 Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte vartojamas kriterijus „teigiamai įvertinti profesionaliojo scenos meno vertintojų“ stokoja teisinio aiškumo, kadangi keičiamame įstatyme nėra apibrėžta, kas laikoma teigiamu įvertinimu. Pažymėtina, jog nėra aiškus ne tik „teigiamo įvertinimo“ turinys bei kriterijai, tačiau ir tai, kiek tokių vertinimų turi būti atlikta vienam kūriniui ir kas būtų tuo atveju, jeigu skirtingų profesionaliojo scenos meno vertintojų vertinimai dėl to paties kūrinio būtų skirtingi.
Be to, svarstytina, ar profesionaliojo scenos meno vertintojai savo publikacijose aiškiai įvardija profesionaliojo scenos meno kūrinius kaip turinčius „teigiamą įvertinimą“, ar tiesiog šiuos kūrinius įvertina, pateikdami savo nuomonę ir argumentus apie kūrinį, tačiau tiesiogiai taip ir nenurodo, ar iš esmės atitinkamą kūrinį „vertina teigiamai“. Atsižvelgus į tai, projektas tobulintinas. Pritarti Išbraukti žodį „teigiamas“. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-26 Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatomas kriterijus „kūriniai yra pelnę ne mažiau kaip vieną <...> apdovanojimą“ tikslintinas nustatant, kiek (koks procentas) kūrinių turi būti pelnę apdovanojimą. Nepritarti Procentinis skaičiavimas yra taikomas, kai siekiama nustatyti proporciją. Šiuo atveju proporcijos nustatyti nesiekiama – nustatoma, kad ne mažiau kaip vienas kūrinys turi būti apdovanotas. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-26 Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatomas kriterijus – kūriniai yra pelnę „Lietuvos ar užsienio profesionaliojo scenos meno apdovanojimą“. Svarstytina, ar įstatyme nustatant šį asmenų teisėms ir pareigoms galintį turėti įtakos kriterijų neturėtų būti aiškiau apibrėžtas „apdovanojimas“, jį teikiantys subjektai ir pan. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad keičiamas įstatymas neapibrėžia (ir negali apibrėžti) „užsienio profesionaliojo scenos meno“, kuris minimas nustatant aptariamą kriterijų. Nepritarti Įstatyme neturėtų būti numatomas baigtinis apdovanojimų sąrašas. Toks reglamentavimas būtų pernelyg ribojantis. 16.
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-26 Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra nustatomi 2 kriterijai – „teigiamo įvertinimo“ ir „pelnę apdovanojimą“. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar vertinant juridinio asmens atitikimą šiam kriterijui, turi būti tiek kūrinių, kurie yra „teigiamai įvertinti“, tiek kūrinių, kurie yra „pelnę apdovanojimų“, ar pakanka nors vieno iš tokių kūrinių, kad juridinio asmens veikla būtų laikoma atitinkančia šį kriterijų. Atsižvelgus į tai, projektas tobulintinas. Nepritarti Yra koreguota atsižvelgiant į 12 pastabą. 2 trečdaliai kūrinių turi būti įvertinti arba būti laimėję apdovanojimus. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-26 Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, iš kurių nors 3 juos atitinkantis juridinis asmuo, gali būti pripažįstamas profesionaliojo scenos meno įstaiga, o pagal šio straipsnio 3 dalies 1 punktą toks pripažinimas panaikinamas, jeigu juridinio asmens veikla neatitinka nors 3 iš keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų. Pažymėtina, jog keičiamame įstatyme neapibrėžtas laikotarpis, kuris aktualus vertinant atitikimą aptariamiems kriterijams. Šiame kontekste pastebėtina, jog kūrinių kokybė ir atitinkamai jų vertinimas gali pasikeisti iš esmės, pavyzdžiui, pagerėti arba pablogėti, tačiau keičiamame įstatyme neapibrėžus vertinamo laikotarpio, vertinimas gali tapti subjektyvus, t. y. tik nuo vertinančio subjekto priklausytų vertinamas laikotarpis.
Taip pat ši pastaba aktuali ir kitų kriterijų vertinimui, pavyzdžiui, svarstytina, ar tai, kad juridinio asmens profesionaliojo scenos meno kūriniai buvo pristatyti tarptautiniuose profesionaliojo scenos meno renginiuose arba kūrybinių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas pasitelkiant aukštos kvalifikacijos specialistus paskutinį kartą buvo vykdomas daugiau negu prieš 5 metus, turėtų būti pagrindu laikyti, kad tokio juridinio asmens veikla atitinka šiuos kriterijus. Be to, netgi to paties kūrinio viešas atlikimas gali iš esmės pasikeisti ir per trumpą laikotarpį, pavyzdžiui, pasikeitus pagrindiniams atlikėjams. Atsižvelgus į tai, projektas tobulintinas. Nepritarti Jeigu kūrinys yra įvertintas kaip svarbus ir aktualus, šis vertinimas gali keistis tik retais atvejais. Atkreiptinas dėmesys, kad Profesionaliojo scenos meno taryba atlieka statusą turinčių profesionaliojo scenos meno įstaigų stebėseną ir, esant reikalui, statuso suteikimą atšaukia. Šis procesas reguliuojamas poįstatyminiu teisės aktu. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-26 Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 4 punkte apibrėžiamas vienas iš kriterijų – kvalifikacijos tobulinimas „pasitelkiant aukštos kvalifikacijos specialistus“. Svarstytina, ar įstatyme nustatant šį asmenų teisėms ir pareigoms galintį turėti įtakos kriterijų neturėtų būti konkrečiai apibrėžta pasitelkiamo specialisto „aukšta kvalifikacija“, jos pripažinimo kriterijai ir tvarka, pripažįstantys subjektai ir pan. Nepritarti Pasiūlymas stipriai apribotų subjektų ratą, kurie gali kelti kvalifikaciją.
Pvz. užsienio atlikėjai negalėtų būti laikomi tinkamais, nes neturėtų statuso suteikto pagal šį įstatymą. Atkreiptinas dėmesys, kad profesionaliosios scenos meno įstaigos statusas nėra suteikiamas automatiškai, visi pateikti dokumentai vertinami Profesionaliojo scenos meno įstaigų taryboje, siekiant kaip įmanoma objektyvesnio įvertinimo. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-26 Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatant profesionaliojo scenos meno įstaigų sistemą, šios dalies 1-3 punktuose išskiriamos atitinkamai nacionalinės, valstybinės ir savivaldybių profesionaliojo scenos meno įstaigos. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent nacionalinis, valstybinis ar savivaldybės lygmuo yra skiriamasis šių įstaigų bruožas, o kiekviename punkte nurodoma jų paskirtis (valstybės politikos profesionaliojo scenos meno srityje įgyvendinimas, viešųjų profesionaliojo scenos meno paslaugų teikimas, meno kūrinių pristatymas visuomenei) daugeliu atveju sutampa ir nesudaro išskirtinio tos kategorijos įstaigos požymio, todėl svarstytina, ar racionalumo ir ekonomiškumo prasme profesionaliojo scenos meno įstaigų paskirtis neturėtų būti nurodoma atskirose normose. Nepritarti Išskyrimas yra maksimalus, kiek įmanomas nekuriant nereikalingo reglamentavimo ir dirbtinai neapribojant įstaigų veiklos. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-26 Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytini ne atitinkamų įstaigų steigėjai (kurių statusas baigiasi įsteigus juridinį asmenį), o juridinio asmens dalyviai. Pritarti 21.
Teisės departamentas 2022-10-26 Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo
įstaigos ir savivaldybių teatrai ir savivaldybių koncertinės įstaigos dalyvauja neformaliojo švietimo programose“ suponuoja tik šio apibrėžto subjektų rato teisę dalyvauti neformaliojo švietimo programose, apribojant šią teisę to paties straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytiems subjektams. Toks apribojimas būtų nepagrįstas, ir jei jis nebuvo projekto rengėjų turėtas omenyje, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostata atitinkamai tikslintina. Nepritarti Pastaboje nėra įvardinta teisė, o yra įvardinta prievolė. Įstatymas neturėtų nustatyti prievolės privačioms scenos meno įstaigoms būtinai dalyvauti neformaliojo švietimo programose, tai yra papildanti jų veiklą funkcija, kuri gal būti ir nebūtina jų veiklai
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-26 Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad atsižvelgiant į įvykdytą strateginio planavimo ir biudžeto formavimo sistemos pertvarką, Įstatymo projekto nuostatos derinamos su Strateginio valdymo įstatymu. Vertinant kai kurias projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo nuostatas, šio tikslo įgyvendinimas bei keičiamo įstatymo nuostatų suderinamumas su Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo nuostatomis diskutuotinas. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo
savivaldybių teatrai ir koncertinės įstaigos, nepaisant jų teisinės formos, rengia metinius veiklos planus (pabraukta mūsų) ir teikia juos tvirtinti savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, jei jų vadovams nėra pavesta tvirtinti savo vadovaujamų įstaigų metinius veiklos planus“. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1-3 punktai nustato, kad galima šių įstaigų teisinė forma – viešoji įstaiga.
Strateginio valdymo įstatymo 25 straipsnio 2 dalis nustato, kad „metinius veiklos planus rengia ir tvirtina strateginio valdymo sistemos dalyviai <...>“. Strateginio valdymo įstatymo 9 straipsnio 3 punktas nustato, kad metiniai veiklos planai rengiami „jeigu jų rengimą numato atskirų strateginio valdymo sistemos dalyvių veiklą reglamentuojantys įstatymai“. Tačiau Strateginio valdymo įstatymo 3 straipsnio 17 dalyje, nustatančioje strateginio valdymo sistemos dalyvių ratą, viešosios įstaigos, kurių vadovai nėra valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojai, nėra numatytos. Taigi, keičiamo įstatymo nuostata, numatanti viešųjų įstaigų, kurių vadovai nėra valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojai, metinių veiklos planų rengimą, neatitinka Strateginio valdymo įstatymo nuostatų. Tas pats pasakytina ir apie keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 15 straipsnio 2 dalies, 17 straipsnio 7 dalies nuostatas, kuriose nurodomi nacionalinio, valstybės ar savivaldybės teatro ar koncertinės įstaigos, nepriklausomai nuo jos teisinės formos, metiniai veiklos planai (o taip pat ir strateginiai veiklos planai, kurie pagal Strateginio valdymo įstatymą taip pat sietini tik su strateginio valdymo sistemos dalyviais). Nepritarti Nepriklausomai nuo juridinio statuso visos KM profesionaliojo scenos įstaigos turėtų būti administruojamos vadovaujantis vienoda sistema, vienodai formuojant kriterijus, užduotis ir už juos atsiskaitant. Atkreiptinas dėmesys, kad pastabos rengėjai cituoja Strateginio valdymo įstatymo nuostatą, kad metiniai planai rengiami, jeigu jų rengimą numato atskirų strateginio valdymo sistemos dalyvių veiklą reglamentuojantys įstatymai, šiuo atveju Profesionaliojo scenos meno įstatymas. 23.
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-26 Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio „Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis“ nuostatos, kuriose „profesionaliojo scenos meno kūrinys“ vartojamas tik vienaskaita suponuoja, kad tokia sutartis gali būti sudaroma tik dėl vieno kūrinio sukūrimo, atlikimo, naudojimo. Tai reikštų, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis pagal keičiamą įstatymą nebūtų galima, jei būtų siekiama platesnio dviejų subjektų bendradarbiavimo, kurio rezultatas būtų ne vieno profesionaliojo scenos mano kūrinio sukūrimas (tokiu atveju darytina išvada, kad dėl kiekvieno atitinkamo kūrinio turėtų būti gaunamas atskiras sutikimas ir sudaroma atskira sutartis). Svarstytina, ar toks siūlomas apribojimas yra proporcingas ir užtikrina sutartį sudarančio subjekto ir jo savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos veiklos racionalumą bei projekto aiškinamajame rašte deklaruojamą administracinės naštos mažinimo siekį. Pritarti Papildyti „kūrinio/kūrinių (jo ar jų dalių“ visame 8 straipsnyje. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-26 Diskutuotinas projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje siūlomas nustatyti reikalavimas pagrįsti jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties ekonominį naudingumą. Sistemiškai analizuojant keičiamo įstatymo nuostatas akivaizdu, kad profesionalusis scenos menas siejamas tik su aukšto meistriškumo ir meninio lygio scenos meno kūryba, o profesionaliojo scenos meno įstaigų veiklos tikslas – tik su aukštos meninės vertės kūrybos reprezentavimo ir pristatymu visuomenei, o ne su ekonominės naudos siekiu ar ekonominės naudos įtaka įgyvendinant šiuos tikslus. Lieka neaišku, kaip ir kodėl turėtų būti vertinamas jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties, kuria siekiama
„bendrai veikti sukuriant ir viešai atliekant profesionaliojo scenos meno
kūrinį“ (keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas), ekonominis naudingumas.
Nepritarti Valstybės, savivaldybės ir privataus turto, ar kitos valstybės subjektų turto sujungimas į vieną turtinį vienetą – bendrą turtą, yra įmanomas tik pagrindžiant ekonominę naudą abiem subjektams. Kitu atveju sukuriama didelė korupcinė rizika. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-26 Siekiant aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje reikėtų nurodyti subjektą, kuris turėtų teisę pavesti nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovams tvirtinti jų vadovaujamų įstaigų metinius veiklos planus. Pritarti Kultūros komiteto siūloma formuluotė:
Nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų gastrolių planai rengiami vadovaujantis įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančių institucijų patvirtintais strateginiais ir (ar) metiniais veiklos planais, jeigu jų vadovams įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančių institucijų nėra pavesta tvirtinti savo vadovaujamų įstaigų metinius veiklos planus. Pagal šią Teisės departamento pastabą tikslinama ir suvienodinama sąvoka Projekto 6 straipsnio 6 dalyje. 26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-26 Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad kultūros ministras nustato nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovui keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad teisinis reguliavimas, kuriuo nustatomos asmens teisių ir pareigų turinys, turėtų būti įtvirtinamas įstatymu.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovams keliami bendrieji kvalifikaciniai reikalavimai neturėtų būti nustatyti įstatyme, bet ne poįstatyminiame teisės akte. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad, pavyzdžiui, bendrieji kvalifikacijos reikalavimai asmenims, siekiantiems užimti vadovų pareigas atitinkamose srityse, yra nustatyti Valstybės tarnybos įstatyme, taip pat Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme ir pan. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies projekto nuostatos, kad kultūros ministras nustato nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovams keliamus kvalifikacinius reikalavimus, neturėtų būti tikslinamos, bendruosius kvalifikacinius reikalavimus įtvirtinant keičiamame įstatyme. Nepritarti Siūlytina, kad minėtas reglamentavimas būtų įtvirtintas Kultūros ministro lygmeniu, kaip yra ir galiojančiame įstatyme, nes tokiu būdu galima, esant poreikiui, lanksčiau vykdyti vadovų konkursus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kvalifikaciniai reikalavimai gali kisti priklausomai nuo įstaigai formuojamų užduočių, pvz. planuojamo vykdyti didelių apimčių investicinio projekto. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-26 Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti savivaldybės teatro ar koncertinės įstaigos vadovo paskyrimo antrai kadencijai be konkurso sąlygą – „jeigu jo vadovaujama įstaiga kiekvienais kadencijos metais pasiekė tiems metams savivaldybės strateginio planavimo dokumentuose nustatytus rodiklius“. Tokia sąlyga, turinti įtakos asmens teisiniam statusui (teisei užimti pareigas) kritikuotina dviem aspektais.
Pirma, Strateginio valdymo įstatyme, su kuriuo derinamas keičiamas įstatymas, „strateginio planavimo dokumentų“ sąvoka nėra apibrėžta ar vartojama. Antra, 2023 m. balandžio 1 d. įsigaliosiančios Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo redakcijos 60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybėje yra rengiami šie savivaldybės strateginio planavimo dokumentai: savivaldybės strateginis plėtros planas, atskirų savivaldybės ūkio šakų (sektorių) plėtros programos (tik tais atvejais, kai tai numatyta įstatyme) ir savivaldybės strateginis veiklos planas. Pažymėtina, kad profesionaliojo scenos meno sektoriaus plėtros programos rengimas įstatyme nenumatytas, o nei savivaldybės strateginis plėtros planas, nei savivaldybės strateginis plėtros planas pagal savo paskirtį ir apimtį neturėtų numatyti veiklos rodiklių konkretiems teatrams ar koncertinėms įstaigoms. Vertinant šias aplinkybes darytina išvada, kad vertinama keičiamu įstatymu siūloma nustatyti savivaldybės teatro ar koncertinės įstaigos vadovo paskyrimo antrai kadencijai be konkurso sąlyga yra nepagrįsta ir neįgyvendinama. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad analogiški sprendimai turėtų būti priimti visuose sektoriniuose Kultūros ministerijos srities įstatymuose reglamentuojančiuose kultūros įstaigų grupių veiklą. 28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-26 Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 2 punkto sąlyga, nustatanti termino nuo kultūros ministro patvirtintų Kultūros įstaigų darbuotojų profesinės veiklos ir etikos taisyklių šiurkštaus pažeidimo skaičiavimą „nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos“ nėra tinkama. Lietuvos teisės sistemoje terminas „nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos“ skaičiuojamas nustatant laiką, per kurį pažeidimas gali būti konstatuotas kompetentingos institucijos, o pažeidėjui gali būti paskirta sankcija už tokį pažeidimą.
Jei pažeidimas jau yra konstatuotas, su juo susiję terminai (įskaitant teisės eiti pareigas apribojimą) turėtų būti skaičiuojami nuo pažeidimo konstatavimo ir sankcijos paskyrimo dienos, o jei toks sprendimas buvo apskųstas – nuo teismo sprendimo, kuriuo skundas buvo atmestas, įsiteisėjimo dienos. Taip pat nėra aišku, kaip šis terminas būtų skaičiuojamas „du ir daugiau kartų per vienerius metus“ padarius taisyklių pažeidimą. Pritarti iš dalies Nuostata suvienodinta su Kultūros centrų pakeitimo įstatymo projektu ir tikslintina taip: „2) yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs kultūros ministro tvirtinamas kultūros įstaigų darbuotojų profesinės veiklos ir etikos taisykles (toliau – Taisyklės) ir nuo pripažinimo padarius šiurkštų pažeidimą dienos nepraėjo 3 metai. Taisyklių šiurkščiu pažeidimu laikomas du ir daugiau kartų per vienus metus kultūros įstaigos darbuotojo padarytas Taisyklių pažeidimas, kai toks pažeidimas žemina žmogaus orumą, diskredituoja kultūros įstaigos reputaciją.“ Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad apskųstas sprendimas nesustabdo konstatuoto pažeidimo galiojimo. Siūlomas reglamentavimas sudarytų galimybę dirbti įstaigose asmeniui pažeidusiam etikos taisykles, tačiau pvz. skundžiančiam priimą sprendimą teisme. Taigi praktikoje siūlomas reglamentavimas neleistų atleisti asmens padariusio tokį nusižengimą. 29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-26 Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybinių darbuotojų darbo sutarties nutraukimo sąlygą „negali dirbti pagal įgytą specialybę“.
Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies apibrėžimą Profesionaliojo scenos meno įstaigos kūrybinio darbuotojo darbo sutartis ir veikla siejama su kūrybinės veiklos vykdymu, o ne įgyta specialybe. Tai reiškia, kad profesionaliojo scenos meno įstaigoje gali dirbti darbuotojas, įgijęs bet kokią specialybę (pavyzdžiui, inžinieriaus), tačiau gebantis tinkamai vykdyti kūrybinę veiklą, todėl jo darbo santykiai šioje įstaigoje (ir jų nutraukimas) su „įgyta specialybe“ neturėtų būti siejami. Pritarti Kultūros komiteto siūloma formuluotė: „ Šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams, kurie dėl savo profesijos specifikos negali vykdyti kūrybinės veiklos ir dėl to buvo nutraukta jų darbo sutartis, esant šio straipsnio 4–9 dalyse nustatytoms sąlygoms, Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto lėšų skiriama ir kas mėnesį mokama 13 bazinių socialinių išmokų dydžio kompensacinė išmoka.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-26 Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnyje reglamentuojamos profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybinių darbuotojų socialinės garantijos. Šio straipsnio 1 dalyje numatytos kompensacinės išmokos skiriamos nustatytas sąlygas atitinkantiems „profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams“, turintiems šio straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose nustatytą „stažą atliekant profesionaliojo scenos meno kūrinius“. Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalį apibrėžiamas „profesionaliojo scenos meno kūrinys“ yra siejamas su meistriškumu ir meniniu lygiu, o ne su jo sukūrimu ir/ar atlikimu profesionaliojo scenos meno įstaigoje.
Neaišku, kodėl vertinama įstatymo norma socialinės garantijos suteikiamos tik profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams, o ne visiems asmenims, turintiems atitinkamą profesionaliojo scenos meno kūrinių atlikimo stažą. Toks diferencijuotas profesionaliojo scenos meno kūrinių atlikėjų traktavimas priklausomai nuo jų darbo santykių profesionaliojo scenos meno įstaigoje ir nuo tokių darbo santykių nutraukimo momento gali kelti abejonių dėl atitikimo konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas įstatymo projekto straipsnis kalba apie mechaninius kūno pažeidimus, kurie įvyksta per ilgą laiką atliekant profesionaliojo scenos meno kūrinius. Mechaniniai pakitimai neatliekant kūrinių ar juos atliekant nereguliariai nėra patiriami. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tai nėra diskriminacinė nuostata, nes visi norintys juridiniai asmenys, kurie atitinka nustatytas sąlygas, gali gauti profesionaliojo scenos meno įstaigos statusą. 31. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-26 Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodomos nacionalinių, valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų lėšos, kurios yra gaunamos iš skirtingų šaltinių, t. y. valstybės biudžeto lėšos, taip pat pajamos, minėtų įstaigų gaunamos iš teikiamų kultūros ir kitų paslaugų, ūkinės veiklos ir patalpų nuomos. Siekiant aiškumo ir teisinio reguliavimo nuoseklumo, svarstytina, ar iš skirtingų šaltinių gaunamos lėšos neturėtų būti nurodytos atskiruose keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies punktuose. Pritarti Kultūros komiteto siūloma formuluotė: 1.
Nacionalinių, valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų lėšas sudaro:
1) valstybės biudžeto lėšos strateginiam ir (ar) metiniam veiklos planams įgyvendinti;
2) pajamos iš teikiamų kultūros ir kitų paslaugų, ūkinės veiklos ir patalpų nuomos;
<...>
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-26 Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnyje siūloma reglamentuoti kompensacijų mokėjimą nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams už jiems nuosavybės teise priklausančių muzikos instrumentų naudojimą teatro ar koncertinės įstaigos kūrybinei veiklai. Atkreiptinas dėmesys, kad projekte nėra siūloma nustatyti kompensacijų dydžio apskaičiavimo taisyklių ir jų mokėjimo sąlygų. Pagal projektu siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą kompensacijos būtų mokamos kultūros ministro nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad atsižvelgus į projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nacionalinių, valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų lėšas, be kita ko, sudarytų valstybės biudžeto lėšos. Taigi, kompensacijoms mokėti galimai būtų naudojamos ir valstybės biudžeto lėšos. Atsižvelgus į tai, kad esminiai reikalavimai valdant, naudojant ir disponuojant valstybės turtu turi būti nustatyti įstatyme, bet ne poįstatyminiame teisės akte, projekte reikėtų nustatyti kompensacijų dydžio apskaičiavimo taisykles ir kompensacijų mokėjimo sąlygas. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad tai kintamas nuo ekonominės situacijos ir nuo konkretaus instrumento priklausomas skaičiavimas, todėl negali būti reguliuojamas įstatymu. Taip pat tai numatyta Darbo kodekse kaip darbdavio teisė. 33.
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-26 Pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, pertvarkant nacionalinį, valstybinį teatrą ir koncertinę įstaigą į viešąją įstaigą, į ją negali būti investuojamas nekilnojamasis turtas. Nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti ribojimą investuoti nekilnojamąjį turtą tik atitinkamų biudžetinių įstaigų pertvarkymo į viešąsias įstaigas metu. Pažymėtina, kad ribojimo investuoti valstybės nekilnojamojo turto į jau įsteigtas viešąsias įstaigas, teikiamu įstatymo projektu nėra siūloma nustatyti. Nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti tokį diferencijuotą teisinį reguliavimą. Svarstytina, ar analogiškas ribojimas neturėtų būti nustatytas ir investavimui į įsteigtus nacionalinį, valstybinį teatrą ir koncertinę įstaigą, kurių teisinė forma viešoji įstaiga. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, reikėtų atitinkamai patikslinti ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies nuostatas, kuriose siūloma reglamentuoti savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimą į pertvarkomus savivaldybės teatrą ir koncertinę įstaigą. Nepritarti Manytina, kad būtų tikslinga palikti šiuo metu galiojantį reglamentavimą. Dažnu atveju teatrai ir koncertinės įstaigos yra paveldo pastatai, kartais ir architektūros paminklai. Šie pastatai turėtų išlikti valstybės nuosavybėje, o ne VšĮ nuosavybėje. 34. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-26 Pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga, turtas, įgytas iš valstybės ar savivaldybės biudžetų lėšų, išskyrus nekilnojamąjį turtą, įgytą už Europos Sąjungos paramą, valstybės ar savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų lėšas, yra šių įstaigų nuosavybė.
Taigi, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą už valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšas įgytas turtas, išskyrus nekilnojamąjį turtą, taptų ne valstybės ar savivaldybės nuosavybe, bet viešosios įstaigos nuosavybe. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės turto valdymui, naudojimui ir disponavimui juo yra taikomas visai kitas teisinis režimas nei viešajai įstaigai valdant, naudojant bei disponuojant jai nuosavybės teise priklausantį turtą. Valdant, naudojant bei disponuojant valstybei ir savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu taikomas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas, taip pat ir šio įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinti valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai, pavyzdžiui, viešosios teisės principas, kuris reiškia, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Tuo tarpu pagal projekto nuostatas didžioji dalis nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga, turto, išskyrus nekilnojamąjį turtą, įgyto už valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšas, pavyzdžiui, transporto priemonės, taptų viešosios įstaigos nuosavybe, o viešoji įstaiga juo disponuotų netaikant valstybės turtui teisės aktuose nustatyto teisinio režimo.
Kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka valstybės turto valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo efektyvumo, racionalumo ir visuomenės naudos principus. Svarstytina, ar projekto nuostatos nereikėtų patikslinti taip, kad už valstybės biudžeto ar savivaldybių biudžetų lėšas aukščiau nurodytų viešųjų įstaigų turtas būtų atitinkamai valstybės ar savivaldybės nuosavybė, o viešosios įstaigos tokį turtą valdytų patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį arba teisės aktų, reglamentuojančių valstybės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą nustatyta tvarka, t. y. kaip ir subjektai, nurodyti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje. Nepritarti Siūlytina palikti šiuo metu galiojantį reglamentavimą, Šiuo metu galiojantis reglamentavimas užtikrina įstaigoms didesnę laisvę disponuoti už uždirbtas lėšas įgytu turtu. Kitu atveju gana daug reglamentavimo praranda prasmę – nėra paskatos įstaigoms keisti statusą į VšĮ, jeigu skiriasi tik statusas, o veiklos reglamentavimas toks pats nepaslankus kaip biudžetinėje įstaigoje. 35. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-26 Atsižvelgus į tai, kad projekto 2 straipsnyje siūloma reglamentuoti ne tik keičiamo įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą, bet ir jo taikymą, šio straipsnio pavadinimas išdėstytinas taip: ,,2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“. Pritarti 36.
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-26 Projekto 2 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad sprendžiant dėl juridinio asmens pripažinimo profesionaliojo scenos meno įstaiga panaikinimo iki šio įstatymo įsigaliojimo profesionaliojo scenos meno įstaigomis pripažintiems juridiniams asmenims taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatos. Projekto 2 straipsnio 3 dalies formuluotė yra klaidinanti, kadangi galiojančio keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje yra nustatomi kriterijai, kuriuos turi atitikti juridinio asmens, siekiančio būti pripažintu profesionaliojo scenos meno įstaiga, veikla ir minimalus šių kriterijų skaičius (turi atitikti bent 2 kriterijus), o ne pagrindai, kuriems esant gali būti panaikintas juridinio asmens pripažinimas profesionaliojo scenos meno įstaiga. Tuo tarpu galimybė panaikinti juridinio asmens pripažinimą profesionaliojo scenos meno įstaiga yra nustatyta tik projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje, kurioje taip pat nustatyti ir pagrindai, tarp kurių yra ne tik neatitikimas nustatytiems kriterijams (jei neatitinka bent 3 kriterijų), tačiau ir kiti pagrindai, kurie neturi nieko bendra su atitikimu nustatytiems kriterijams. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar kiti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyti pagrindai galėtų būti taikomi sprendžiant dėl pripažinimo profesionaliojo scenos meno įstaiga panaikinimo, kai pripažinimas įvyko iki projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo įsigaliojimo. Siekiant teisinio aiškumo, manytina, kad projekto 2 straipsnio 3 dalies tekstas turėtų būti performuluotas. Pritarti Komiteto siūloma formuluotė: „3.
Juridinio asmens pripažinimas profesionaliojo scenos meno įstaiga iki šio įstatymo įsigaliojimo profesionaliojo scenos meno įstaigomis pripažintiems subjektams panaikinamas, jeigu tokių subjektų veikla nebeatitinka iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatų, ir (ar) šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose numatytais atvejais.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-26 Projekto 2 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 10 straipsnio 3 dalis dėl priėmimo į savivaldybės teatro ar koncertinės įstaigos, vadovo pareigas antrai kadencijai be konkurso taikoma ir iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimtiems vadovams, jeigu jų pirmoji kadencija baigiasi po šio įstatymo įsigaliojimo. Atkreiptinas dėmesys, jog projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimas dėl savivaldybės teatro ar koncertinės įstaigos vadovo skyrimo be konkurso antrai penkerių metų kadencijai turi būti priimtas likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki šio vadovo kadencijos pabaigos. Pagal projekto nuostatas, tuo atveju, jei vadovo kadencija baigtųsi po įstatymo įsigaliojimo, tačiau iki jo kadencijos pabaigos liktų mažiau kaip 2 mėnesiai, jis negalėtų būti be konkurso paskirtas antrai penkerių metų kadencijai, nors ir būtų tenkinamos kitos keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies sąlygos. Svarstytina, ar projektas neturėtų būti patobulintas. Nepritarti Visų asmeninių atvejų neįmanoma numatyti įstatyme, taip pat atkreiptinas dėmesys, kad analogiškas reglamentavimas turėtų būti formuluojamas visuose Kultūros ministerijos įstatymuose reguliuojančiuose konkrečių kultūros įstaigų grupių veiklą. 3.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno Nr. IX-2257 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2104(2) ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas 2022-11-23 Argumentai: patikslinti projekto 1 straipsnį, kuriuo keičiama 14 straipsnio 8 dalis, nurodant, kad ne tik Kultūros ministerijai bet ir jos įgaliota biudžetinei įstaigai galima teikti dokumentus dėl kompensacinės išmokos gavimo. Pasiūlymas: pakeisti 1 straipsnį, kuriuo keičiamas įstatymo 14 straipsnio 8 dalis ir ją išdėstyti taip:
„14 straipsnis. Profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybinių
darbuotojų socialinės garantijos
kompensacinę išmoką atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų kompensacinei išmokai skirti gavimo Kultūros ministerijoje ar jos įgaliotoje biudžetinėje įstaigoje dienos. Kompensacinės išmokos suma, laiku negauta dėl išmoką skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės, išmokama už praėjusį laiką netaikant šioje dalyje nustatyto 12 mėnesių termino. Pritarti Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 2. Kultūros komitetas 2022-11-23 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Sodra administruoja ne tik iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto mokamas išmokas, bet ir valstybės biudžeto mokamas išmokas, patikslinti įstatymo projekto 1 straipsnį, kuriuo keičiamas 14 straipsnio 11 dalis. Pasiūlymas: pakeisti projekto 14 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „14 straipsnis.
socialinės garantijos
jam kompensacinę išmoką mokančiai Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie aplinkybes, turinčias įtakos kompensacinės išmokos dydžiui ir (ar) mokėjimui (apie pensijų išmokas, kurių mokėjimas nėra pavestas Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms gavimą, apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, asmeniui persikėlus gyventi į kitą valstybę, pradėjus dirbti pagal darbo sutartį atitinkamą kūrybinį darbą, už kurį paskirta kompensacinė išmoka, ar kitas išmokai mokėti svarbias aplinkybes), per 10 darbo dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos. Jeigu apie tai laiku nepranešama ir dėl to permokama kompensacinė išmoka, permokėta suma išieškoma Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.“ Pritarti Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 3. Kultūros komitetas 2022-11-23 Argumentai: patikslinti projekto 1 straipsnį, kuriuo keičiama 14 straipsnio 12 dalis, nurodant, kad ne tik Kultūros ministerija bet ir jos įgaliota biudžetinė įstaiga skiria kompensacinę išmoką. Pasiūlymas: pakeisti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14 straipsnis. Profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybinių darbuotojų
socialinės garantijos
dėl kompensacinę išmoką skiriančios Kultūros ministerijos ar jos įgaliotos biudžetinės įstaigos ir (ar) mokančios Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos kaltės, permokėta suma iš asmens, gaunančio kompensacinę išmoką, neišieškoma.“ Pritarti Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Juozapaitis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas
Komiteto pirmininkas (Parašas) Vytautas Juozapaitis Kultūros komiteto biuro vedėja Agnė Jonaitienė