247 Įstatymo projektas Darbo kodekso Nr. XII-2603 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Parengė: Lietuvos Respublikos Seimas, Seimo narys Linas Jonauskas, Seimo narė Rasa Budbergytė, Seimo narys Tomas Bičiūnas, Seimo narė Vilija Targamadzė, Seimo narys Eugenijus Sabutis, Seimo narys Gintautas P

Lietuva · XIVP-210 · 2021-06-01 · Registruotas · LT_SEIMAS

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Dosjė dokumentai

  1. Lyginamasis variantas · 2021-02-10
  2. Lyginamasis variantas · 2021-06-01
  3. Teisės departamento išvada · 2021-02-10
  4. Teisės departamento išvada · 2021-06-01

Lyginamasis variantas

2021-02-10 · oficialus registras ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

DARBO KODEKSO NR. XII-2603 52 STRAIPSNIo PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2021

  • m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 52

straipsnio pakeitimas Pakeisti 52 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Jeigu dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas

patiria papildomų išlaidų, susijusių su jo darbu, darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu, jos privalo būti kompensuotos. Kompensacijos dydį ir jos mokėjimo sąlygas darbo sutarties šalys nustato susitarimu. Kompensacijos dydį ir jos mokėjimo sąlygas darbdavys privalo suderinti su darbuotoju ne vėliau kaip iki mėnesio, kurį darbuotojas dirba nuotoliniu būdu, pabaigos. Kompensacija negali būti įskaičiuota į darbuotojo darbo užmokestį.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Linas Jonauskas Rasa Budbergytė

Lyginamasis variantas

2021-06-01 · oficialus registras ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

DARBO KODEKSO NR. XII-2603 52 STRAIPSNIo PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2021

  • m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 52

straipsnio pakeitimas Pakeisti 52 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Jeigu dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas

patiria papildomų išlaidų, susijusių su jo darbu, darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu, jos privalo būti kompensuotos. Kompensacijos dydį ir jos mokėjimo sąlygas darbo sutarties šalys nustato susitarimu. Kompensacijos dydį ir jos mokėjimo sąlygas darbdavys privalo suderinti su darbuotoju ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo nuotolinio darbo pradžios. Kompensacija negali būti įskaičiuota į darbuotojo darbo užmokestį.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Linas Jonauskas

Teisės departamento išvada

2021-02-10 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO NR. XII-2603 52 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2021-02-12 Nr. XIVP-210 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:

1. Įstatymo projektu 1 straipsniu keičiamo Darbo kodekso 52

straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti imperatyvią taisyklę, kad darbdavys privalo suderinti su darbuotoju ne vėliau kaip iki mėnesio, kurį darbuotojas dirba nuotoliniu būdu, pabaigos kompensacijos dydį ir jos mokėjimo sąlygas. Pažymėtina, kad siūloma nuostata tarpusavyje nedera su Darbo kodekso 52 straipsnio 4 dalies pirmuoju sakiniu, kuriame nustatyta, kad papildomos išlaidos kompensuojamos tik jeigu dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas jas patiria. Be to, įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytas teiginys, kad šiuo teisiniu reguliavimu „būtų užkertamas kelias galimam darbdavio piktnaudžiavimui, kai išlaidos išvis nekompensuojamos arba įskaičiuojamos į darbuotojo darbo užmokestį“ nėra pagrįstas, kadangi Darbo kodekso 52 straipsnio 4 dalies galiojančioje redakcijoje yra įtvirtinta imperatyvi norma dėl darbuotojo patirtų išlaidų dirbant nuotoliniu būdu kompensavimo, t. y., numatyta, kad tokios išlaidos privalo būti kompensuojamos, jeigu tik darbuotojas jas patiria. Tai reiškia, kad šios taisyklės laikymasis turėtų būti užtikrinamas atsakingoms institucijoms kontroliuojant šios nuostatos įgyvendinimą bei paties darbuotojo teise kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančias institucijas. Kartu pažymėtina, kad pagal Darbo kodekso 139 straipsnio 2 dalį, kurioje pateikiamas darbo užmokesčio sudedamųjų dalių baigtinis sąrašas, jokios kompensacijos nėra įskaičiuojamos į darbuotojo darbo užmokestį, todėl įstatymo projekte siūloma nuostata, kad ,,kompensacija negali būti įskaičiuota į darbuotojo darbo užmokestį“ nedera su nustatytu teisiniu reguliavimu.

Atsižvelgiant į tai, siūlomas teisinis reguliavimas iš esmės laikytinas pertekliniu ir netiksliu. 2. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, pagal kurias įstatymą priėmusio subjekto suteiktas numeris nenurodomas keičiant Lietuvos Respublikos Konstituciją, Lietuvos Respublikos kodeksus ir statutus, siūlytina įstatymo projekto pavadinime išbraukti nurodytą kodekso numerį ,,NR. XII-2603“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]

Teisės departamento išvada

2021-06-01 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO NR. XII-2603 52 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2021-06-02 Nr. XIVP-210(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:

1. Įstatymo projektu 1 straipsniu keičiamo Darbo kodekso 52

straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti imperatyvią taisyklę, kad darbdavys privalo suderinti su darbuotoju ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo nuotolinio darbo pradžios kompensacijos dydį ir jos mokėjimo sąlygas. Pažymėtina, kad siūloma nuostata tarpusavyje nedera su Darbo kodekso 52 straipsnio 4 dalies pirmuoju sakiniu, kuriame nustatyta, kad papildomos išlaidos kompensuojamos tik tuomet, jeigu dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas jas patiria. Be to, įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytas teiginys, kad šiuo teisiniu reguliavimu „būtų užkertamas kelias galimam darbdavio piktnaudžiavimui, kai išlaidos išvis nekompensuojamos arba įskaičiuojamos į darbuotojo darbo užmokestį“ nėra pagrįstas, kadangi Darbo kodekso 52 straipsnio 4 dalies galiojančioje redakcijoje yra įtvirtinta imperatyvi norma dėl darbuotojo patirtų išlaidų dirbant nuotoliniu būdu kompensavimo, t. y., numatyta, kad tokios išlaidos, jeigu darbuotojas jas patiria, privalo būti kompensuojamos. Tai reiškia, kad šios taisyklės laikymasis turėtų būti užtikrinamas atsakingoms institucijoms kontroliuojant šios nuostatos įgyvendinimą bei paties darbuotojo teise kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančias institucijas. Be to, iš siūlomo reguliavimo, lieka neaišku, kokiame dokumente (darbo sutarties šalių susitarime ar kitur) atsispindės suderintos kompensacijos dydis ir jos mokėjimo sąlygos.

Kartu pažymėtina, kad pagal Darbo kodekso 139 straipsnio 2 dalį, kuriame pateikiamas darbo užmokesčio sudedamųjų dalių baigtinis sąrašas, jokios kompensacijos nėra įskaičiuojamos į darbuotojo darbo užmokestį, todėl įstatymo projekte siūloma nuostata, kad ,,kompensacija negali būti įskaičiuota į darbuotojo darbo užmokestį“ nedera su nustatytu teisiniu reguliavimu. Atsižvelgiant į tai, siūlomas teisinis reguliavimas iš esmės laikytinas pertekliniu ir netiksliu. 2. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, pagal kurias įstatymą priėmusio subjekto suteiktas numeris nenurodomas keičiant Lietuvos Respublikos Konstituciją, Lietuvos Respublikos kodeksus ir statutus, siūlytina įstatymo projekto pavadinime išbraukti nurodytą kodekso numerį ,,NR. XII-2603“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]