Projekto lyginamasis variantas
Nr. Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą Nr. VIII-1316 ir jį išdėstyti taip:
1Šis įstatymas nustato pagrindinius valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principus, bendruosius priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas reikalavimus, priėmimą ir atleidimą, karjerą, atsakomybę, socialines ir kitas garantijas, susijusias su tarnybos ypatumais, valstybės tarnybos politiką formuojančią ir įgyvendinančią institucijas ir jų kompetenciją. 2. Tiek, kiek nereglamentuoja šis įstatymas, valstybės tarnautojų darbo santykius, socialines ir kitas garantijas nustato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir kiti darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys teisės aktai. Kolektyvinėse sutartyse galima susitarti dėl geresnių darbo užmokesčio, skatinimo sąlygų, atostogų, socialinių ar kitų garantijų, negu nustatyta šiame įstatyme ar kitose darbo teisės normose. 3. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleriui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kancleriui šis įstatymas taikomas be išlygų. Seimo kancleriui šis įstatymas taikomas tiek, kiek jo statuso nereglamentuoja Lietuvos Respublikos Seimo statutas.
Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės paskirtiems valstybės institucijų ir įstaigų vadovams – valstybės pareigūnams, kitiems Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės paskirtiems valstybės pareigūnams, valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkams, jų pavaduotojams ir nariams, taip pat pagal specialius įstatymus įsteigtų komisijų, tarybų, fondų valdybų pirmininkams ir nariams mutatis mutandis taikomi šio įstatymo 4 (tiek, kiek jų nepriekaištingos reputacijos nereglamentuoja jų veiklą reglamentuojančių specialių įstatymų nuostatos), 27, 28 straipsniai, 34 straipsnio 2 dalis (tiek, kiek materialinių pašalpų skyrimo nereglamentuoja jų veiklą reglamentuojančių specialių įstatymų nuostatos) ir 36 straipsniai (taikomas tik Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės paskirtiems valstybės institucijų ir įstaigų vadovams – valstybės pareigūnams). Šioje dalyje nurodytiems valstybės pareigūnams, išskyrus tuos, kurių kasmetines atostogas reglamentuoja specialūs įstatymai, taip pat taikomos šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalis ir 31 straipsnio 2 dalis. 4.
4Šis įstatymas netaikomas:
1) valstybės politikams;
2) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir kitų teismų teisėjams, prokurorams;
3) Lietuvos banko valdybos pirmininkui, jo pavaduotojams, valdybos nariams ir kitiems Lietuvos banko tarnautojams;
4) profesinės karo tarnybos kariams;
5) valstybės ir savivaldybių įmonių darbuotojams;
6) viešųjų įstaigų darbuotojams;
7) darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis ir gaunantiems darbo užmokestį iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų;
8) žvalgybos pareigūnams;
9) Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams;
10) statutiniams valstybės tarnautojams;
11) Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams;
12) valstybės kontrolieriui, jo pavaduotojams ir kitiems Valstybės kontrolės darbuotojams. 5. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovui netaikomi šio įstatymo 5 straipsnis, 8 straipsnio 1 ir 2 dalys, 12 straipsnio 4 dalis ir 5 dalis (ta apimtimi, kurioje galimybė būti paskirtam antrai kadencijai numatoma tik po pirmosios kadencijos veiklos tikslų ir pasiektų rezultatų įvertinimo), 18 straipsnis, 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 21 straipsnis, 22 straipsnio 1 ir 2 dalys, 35 straipsnis, išskyrus 5 dalį. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovui tarnybinę atsakomybę reglamentuojantys šio įstatymo straipsniai taikomi tik tais atvejais, kai jis įtariamas šiurkštaus tarnybinio nusižengimo padarymu. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovas atleidžiamas iš pareigų specialiame įstatyme arba tiesiogiai taikomame Europos Sąjungos teisės akte nustatytais pagrindais. 6. Priimant į seniūno pareigas, šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek priėmimo į seniūno pareigas sąlygų nenustato Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas. 7.
7Lietuvos Respublikos Seimo nuolatiniam atstovui, Seimo nuolatinio atstovo pavaduotojui šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja Lietuvos Respublikos Seimo nuolatinio atstovo įstatymas. 8. Kai savivaldybės teritorijoje įvedamas tiesioginis valdymas, šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios savivaldybės administracijos direktoriaus statusą ir mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų atleidimą iš pareigų, taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja Lietuvos Respublikos tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymas. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1Aukštesnysis vadovas – įstaigos vadovas (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ar valstybės pareigūnas, Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės paskirtas vadovauti valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai kitų įstatymų nustatyta tvarka. 2. Įstaigos vadovas – valstybės tarnautojas, priimtas vadovauti valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai. 3. Karjeros valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į pareigas neterminuotam laikui arba įstatymų nustatytai kadencijai ir šio įstatymo nustatyta tvarka galintis siekti karjeros valstybės tarnyboje. 4. Laikinasis valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į pareigas terminuotam laikui, išskyrus įstaigos vadovą ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją. 5. Lygiavertės pareigos – tai pačiai įstaigų vadovų ar karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupei priklausančios pareigos. 6.
6Piktnaudžiavimas tarnyba – valstybės tarnautojo veika (veikimas ar neveikimas), kai tarnybinė padėtis naudojama ne tarnybos interesais arba ne pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, arba savanaudiškais tikslais (neteisėtai pasisavinamas ar kitiems perleidžiamas svetimas turtas, lėšos ir t. t.) ar dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat valstybės tarnautojo veiksmai, kuriais viršijami suteikti įgaliojimai ar savivaliaujama. 7. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į pareigas jį pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos įgaliojimų laikui arba kituose įstatymuose nustatytam laikui. 8. Prekybos atstovas – karjeros valstybės tarnautojas, priimtas ar perkeltas į prekybos atstovo pareigas Lietuvos Respublikos prekybos atstovybėje užsienyje ir padedantis įgyvendinti valstybės ekonomikos politiką. 9. Statutinis valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, kurio tarnybą reglamentuoja įstatymu patvirtintas statutas arba Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymas. 10. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos – atstovaujamosios, valstybės vadovo, vykdomosios, teisminės valdžios institucijos, teisėsaugos institucijos ir įstaigos, auditą, kontrolę (priežiūrą) atliekančios institucijos ir įstaigos, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų ir kurioms Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai. 11. Valstybės politikas – asmuo, įstatymų nustatyta tvarka išrinktas ar paskirtas į Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Seimo nario, Ministro Pirmininko, ministro, savivaldybės tarybos nario, savivaldybės mero (toliau – meras) pareigas. 12.
12Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje ir atliekantis viešojo administravimo funkcijas arba užtikrinantis diplomatinės tarnybos institucijų ar prekybos atstovybių užsienyje funkcionavimą, arba padedantis valstybės, vietos ar teisminę valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas, išskyrus vidaus administravimo funkcijas, kaip jos apibrėžtos Viešojo administravimo įstatyme. 3 straipsnis. Valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principai
1Valstybės tarnautojai privalo laikytis šiame įstatyme nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų. 2. Valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principai yra šie:
1) atsakomybė. Valstybės tarnautojas atsako už savo veiksmų padarinius, naudojamos informacijos, dokumentų tinkamą naudojimą ir konfidencialumą; įstaigos ar institucijos vadovo reikalavimu atsiskaito už savo veiklą įstaigoje ar institucijoje nustatyta tvarka;
2) atvirumas. Valstybės tarnautojas turi būti atviras kitokiam požiūriui, pozityvioms iniciatyvoms, dialogui, bendradarbiavimui, naujovėms;
3) efektyvumas. Valstybės tarnautojas tarnybinės veiklos rezultatų turi siekti kuo mažesnėmis sąnaudomis, jam skirtus išteklius naudoti ekonomiškai;
4) kūrybingumas. Valstybės tarnautojas turi būti iniciatyvus, tarp iššūkių įžvelgti naujas galimybes valstybės sėkmei kurti ir siekti jas įgyvendinti;
5) lankstumas. Valstybės tarnautojas turi gebėti prisitaikyti prie kintančių veiklos sąlygų ir reikalavimų, technologijų, technikos, darbo organizavimo pokyčių ir kitų aplinkybių;
6) lojalumas Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai. Valstybės tarnautojas turi veikti valstybės interesais, nepažeisti jos konstitucinės santvarkos, prireikus imtis visų teisėtų veiksmų, reikalingų šiai santvarkai apsaugoti;
7) nesavanaudiškumas.
Valstybės tarnautojas privalo naudoti jam patikėtą valstybės ir savivaldybių turtą, tarnybinę informaciją tik visuomenės gerovei, eidamas pareigas nesiekti naudos sau ar kitiems su juo susijusiems asmenims (sutuoktiniui, partneriui (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka) (toliau – partneris), artimajam giminaičiui, svainystės ryšiais susijusiam asmeniui ar kitam valstybės tarnautojo privačių interesų deklaracijoje nurodytam asmeniui); tarnauti išimtinai visuomenės interesams;
8) sąžiningumas ir nešališkumas. Valstybės tarnautojas privalo būti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniškumų; išklausyti ir pateikti tokią informaciją, kuri padėtų asmeniui priimti tinkamiausią sprendimą; nedemonstruoti savo simpatijų ar antipatijų ir išskirtinio dėmesio atskiriems asmenims ar jų grupėms;
9) padorumas. Valstybės tarnautojas privalo elgtis nepriekaištingai, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, siekiančių daryti įtaką, kai jis eina pareigas;
10) pagarba žmogui ir valstybei. Valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir vykdyti teismų sprendimus;
11) politinis neutralumas. Valstybės tarnautojas turi būti neutralus politinio proceso dalyvių atžvilgiu; pasikeitus politinei valdžiai, privalo užtikrinti viešojo intereso tęstinumą (netaikoma politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams);
12) profesionalumas. Valstybės tarnautojas turi siekti aukščiausios kokybės tarnybinės veiklos rezultatų, deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti;
13) teisingumas.
Valstybės tarnautojas privalo vienodai tarnauti visiems žmonėms, nepaisydamas lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos ar kitų bruožų; būti teisingas nagrinėdamas prašymus, skundus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis; naudoti savo tarnybos laiką efektyviai ir tik tarnybos tikslams;
14) viešumas ir skaidrumas. Valstybės tarnautojo tarnybinė veikla turi būti vieša ir suprantama, atvira įvertinti; valstybės tarnautojas savo veikloje privalo vengti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme nustatyto interesų konflikto (toliau – interesų konfliktas). Viešumo principo veikimas gali būti ribojamas siekiant apsaugoti asmens teises, valstybės, tarnybos ar komercinę paslaptį. 3. Valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovas, vadovaudamasis šiame įstatyme įtvirtintais valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principais formuoja tarnybinės etikos politiką valstybės ar savivaldybės institucijoje, įstaigoje ar įstaigų sistemoje ir kontroliuoja, kaip tarnybinės etikos politika įgyvendinama. 4 straipsnis. Valstybės tarnautojo nepriekaištinga reputacija
1Valstybės tarnautojas privalo būti nepriekaištingos reputacijos. 2.
2Valstybės tarnautojas arba asmuo, pretenduojantis tapti valstybės tarnautoju, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
3) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba yra nepasibaigęs laidavimo terminas;
5) įstatymų nustatyta tvarka buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tyčinės nusikalstamos veikos padarymą (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą arba kai nusikaltimas yra mažareikšmis) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai;
6) atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už šio įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 1, 2, 3, 4, 5, 8, 9, 10 punktuose nurodytus šiurkščius pažeidimus arba šio įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;
7) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
8) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
9) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai.
Valstybės tarnautojas arba asmuo, pretenduojantis tapti valstybės tarnautoju, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
3) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba yra nepasibaigęs laidavimo terminas;
5) įstatymų nustatyta tvarka buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tyčinės nusikalstamos veikos padarymą (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą arba kai nusikaltimas yra mažareikšmis) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai;
6) atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už šio įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 1, 2, 3, 4, 5, 8, 9, 10 punktuose nurodytus šiurkščius pažeidimus arba šio įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;
7) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
8) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
9) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai. 3.
3Asmuo, siekiantis tapti valstybės tarnautoju, turi užpildyti Vyriausybės patvirtintos formos deklaraciją, kurioje būtų pateikti duomenys dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Jeigu nustatoma, kad asmuo, siekiantis tapti valstybės tarnautoju, nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, jis į valstybės tarnautojo pareigas nepriimamas, o jei šios aplinkybės nustatomos valstybės tarnautojui einant pareigas, jis atleidžiamas iš valstybės tarnautojo pareigų. 4. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo privalo užtikrinti, kad į valstybės tarnautojo pareigas būtų priimti tik nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantys asmenys. Vykdydamas šioje dalyje nustatytą pareigą, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo įstatymų nustatytais atvejais privalo, o kitais atvejais turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas, valstybės ar savivaldybės valdomas įmones, kad šios pateiktų apie tokį asmenį jų turimą informaciją, nurodytą šio straipsnio 2 dalyje. Institucijos, įstaigos ir įmonės tokią informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo prašymo pateikti tokią informaciją gavimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip. 5 straipsnis. Valstybės tarnautojo teisė dirbti kitą darbą
1Valstybės tarnautojas turi teisę eiti daugiau negu vienas valstybės tarnautojo pareigas ir (ar) pagal darbo sutartį dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą, taip pat užsiimti kita veikla ir gauti už ją pajamas, jeigu tai nėra su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinama veikla, kaip ji apibrėžta šio straipsnio 3 dalyje. 2.
2Valstybės tarnautojas turi teisę gauti atlyginimą už veiklą einant valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės ar jos dukterinės bendrovės kolegialaus organo nario pareigas. Už šioje dalyje nurodytą veiklą atlyginama valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės ar jos dukterinės bendrovės lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka
3Valstybės tarnautojui draudžiama eiti daugiau negu vienas valstybės tarnautojo pareigas ir (ar) dirbti pagal darbo sutartį valstybės ir savivaldybės institucijoje ar įstaigoje kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, kitose įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, ar užsiimti kita veikla, jeigu tai sukelia interesų konfliktą, sudaro prielaidas tarnybinę padėtį panaudoti privačiais interesais, diskredituoja valstybės tarnybos autoritetą, kliudo valstybės tarnautojui tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai yra kitos pareigos, kitas darbas ar kita veikla tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos. 4. Jeigu nustatomos šio straipsnio 3 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių valstybės tarnautojas negali eiti kitų valstybės tarnautojo pareigų ir (ar) dirbti pagal darbo sutartį, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima sprendimą nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų ir įpareigoti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo nurodytų aplinkybių nustatymo pašalinti nurodytas aplinkybes. Nepašalinus šio straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojas negali eiti kitų valstybės tarnautojo pareigų ir (ar) dirbti pagal darbo sutartį per 30 kalendorinių dienų, sprendžiama dėl valstybės tarnautojo tarnybinės atsakomybės. 5.
5Kiti įstatymai gali nustatyti ir kitus su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamos veiklos atvejus. II SKYRIUS
1Valstybės tarnautojų (išskyrus įstaigų vadovus) pareigybės skirstomos į 9 grupes, nurodytas šio įstatymo 1 priede. Aukščiausia yra 1 grupė, žemiausia – 9 grupė. Įstaigų vadovų pareigybės skirstomos į 3 grupes, nurodytas šio įstatymo 2 priede. Aukščiausia yra 1 grupė, žemiausia – 3 grupė. 2. Valstybės tarnautojų pareiginių algų minimalūs koeficientai ar koeficientų intervalai, priskirti valstybės tarnautojų pareigybių grupėms, pateikiami šio įstatymo 1 ir 2 prieduose. Valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai nustatomi, atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirta valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga. 3. Kriterijai, kuriais vadovaujantis valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos skirstomos į grupes, nustatyti šio įstatymo 3 priede. Seimas, atsižvelgdamas į šio įstatymo 3 priede nustatytus kriterijus, tvirtina Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros bei savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašą pagal grupes. Vyriausybė, atsižvelgdama į šio įstatymo 3 priede nustatytus kriterijus, tvirtina šioje dalyje nenurodytų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašą pagal grupes. 7 straipsnis. Valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičius, pareigybių sąrašai bei pareigybių aprašymai
1Valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių ir pareigybių sąrašą valstybės ar savivaldybės institucijose ar įstaigose nustato valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai, konsultuodamiesi su darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiais asmenimis, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. 2.
2Valstybės tarnautojų pareigybės aprašomos ir vertinamos Vyriausybės nustatyta tvarka. 3. Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus tvirtina:
1) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose – valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai ar jų įgalioti asmenys;
2) teismuose – atitinkamo teismo kancleris, o teismo kanclerio – teismo pirmininkas;
3) prokuratūros sistemos – generalinis prokuroras;
4) Vyriausybės įgaliotinių ir jų pavaduotojų – Vyriausybė ar jos įgaliotas ministras;
5) savivaldybės administracijos direktoriaus, jo pavaduotojo ir savivaldybės kontrolieriaus – savivaldybės taryba;
6) valstybės institucijų ir įstaigų vadovų – juos į pareigas priimantis asmuo arba juos į pareigas priėmusios kolegialios institucijos vadovas. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų pareigybių sąraše gali būti tik tos valstybės tarnautojų pareigybės, kurios nurodytos šio įstatymo 1 priede arba nustatytos pagal kitus įstatymus. Tuo atveju, kai pareigybės pavadinimas nustatomas pagal kitus įstatymus, valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojų pareigybių sąraše ir valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme valstybės tarnautojo pareigybė nurodoma pagal kitą įstatymą. III SKYRIUS
1Asmuo, priimamas į valstybės tarnautojo pareigas, turi atitikti šiuos bendruosius reikalavimus:
1) turėti Lietuvos Respublikos pilietybę ir mokėti valstybinę lietuvių kalbą pagal Vyriausybės nustatytas kalbos mokėjimo kategorijas;
2) būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 65 metų. Reikalavimas būti ne vyresniam kaip 65 metų netaikomas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams;
3) būti nepriekaištingos reputacijos;
4) turėti aukštojo mokslo kvalifikaciją arba jai lygiavertę kvalifikaciją 2.
Asmuo, priimamas į įstaigos vadovo pareigas, turi atitikti šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytus bendruosius reikalavimus ir turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę kvalifikaciją. 3. Į valstybės tarnautojo pareigas negali būti priimtas asmuo:
1) jeigu iš Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, iš šio įstatymo 39 straipsnyje nurodyto registro gautos informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar pripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, iš asmens, siekiančio tapti valstybės tarnautoju, užpildytos deklaracijos ar kitų duomenų, gautų šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka paaiškėja, kad asmuo neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;
2) kurio teisę eiti valstybės tarnautojo pareigas yra atėmęs teismas;
3) kurio sutuoktinis, partneris, sugyventinis, artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo eina valstybės tarnautojo pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu jie pagal pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais;
4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu su valstybės tarnautojo atliekamomis funkcijomis susijusioje srityje;
5) kitų įstatymų nustatytais atvejais. 4. Į valstybės tarnautojo pareigas priimami asmenys turi atitikti toms pareigoms nustatytus specialiuosius reikalavimus. Specialieji reikalavimai į valstybės tarnautojo pareigas priimamiems asmenims nustatomi pareigybės aprašyme.
Tuo atveju, kai specialieji reikalavimai į valstybės tarnautojo pareigas priimamiems asmenims nustatomi įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose, taikomi įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose nustatyti specialieji reikalavimai. 5. Jeigu valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme yra nustatytas specialusis reikalavimas atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, ar reikalavimus, būtinus suteikiant teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, kandidatūra patikrinama iki asmens priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas. Į valstybės tarnautojo pareigas asmuo yra priimamas, kai teisės aktų nustatyta tvarka priimamas sprendimas, kad šiam asmeniui gali būti išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Šioje dalyje įtvirtinta nuostata taikoma ir tais atvejais, kai šio įstatymo nustatytais atvejais asmuo yra perkeliamas į kitas pareigas. 9 straipsnis. Priėmimas į valstybės tarnautojų pareigas
1Į karjeros ir laikinojo valstybės tarnautojo pareigas priima:
1) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose – tų institucijų ir įstaigų vadovai ar jų įgalioti asmenys;
2) teismuose – atitinkamo teismo kancleris, o teismo kanclerį – teismo pirmininkas. 2.
2Į įstaigų vadovų pareigas priima:
1) Seimui atskaitingose institucijose ir įstaigose – įstatymų įgaliotos institucijos ir įgalioti asmenys;
2) Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerį – Respublikos Prezidentas, Vyriausybės kanclerį – Ministras Pirmininkas;
3) Vyriausybės įstaigų vadovus – Vyriausybė;
4) Nacionalinės teismų administracijos direktorių – įstaigos savininkės teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovas;
5) valstybės institucijose ir įstaigose – aukštesnių pagal pavaldumą valstybės institucijų ir įstaigų vadovai;
6) savivaldybės administracijos direktorių (direktoriaus pavaduotoją) ir savivaldybės kontrolierių – savivaldybės taryba. 3. Į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas priima:
1) Seimo Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus – Seimo Pirmininkas ar jo įgaliotas Seimo kancleris šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka;
2) kitus Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus – Seimo kancleris šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka;
3) Respublikos Prezidento kanceliarijoje – Respublikos Prezidentas ar jo įgaliotas asmuo;
4) Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus – Ministras Pirmininkas ar jo įgaliotas asmuo;
5) ministerijoje – ministras;
6) Vyriausybės įgaliotinį ir jo pavaduotoją – Vyriausybė;
7) savivaldybės institucijoje – savivaldybės meras. 4.
4Jeigu kiti įstatymai (išskyrus Seimo statute, Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatyme nustatytas šių institucijų kanclerių priėmimo į pareigas sąlygas, Korupcijos prevencijos įstatymą, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą ir Vietos savivaldos įstatyme, Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme, Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatyme nustatytas įstaigos vadovų priėmimo į pareigas sąlygas) nustato kitokias priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas sąlygas, taikomos šio įstatymo nuostatos. 5. Į prekybos atstovo pareigas priimama arba su rašytiniu sutikimu perkeliama ne ilgiau kaip 3 metams, o kai yra tarnybinė būtinybė, šis terminas gali būti pratęstas vieną kartą iki vienų metų. Perkėlimo į prekybos atstovo pareigas, atšaukimo iš jų tvarką, tarnybos užsienyje ypatumus ir kitas prekybos atstovų veiklos sąlygas nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 6. Į specialiųjų atašė, jų pavaduotojų pareigas skiriama Vyriausybės tvirtinamuose Lietuvos Respublikos specialiųjų atašė nuostatuose nustatyta tvarka. 7. Darbo sutartys su valstybės tarnautojais dėl valstybės tarnautojo pareigų nesudaromos. 8. Kai valstybės tarnautoją į pareigas priima kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, kitas šiame įstatyme į pareigas priimančio asmens teises ir pareigas (išskyrus perkėlimą į kitas pareigas, atleidimą iš pareigų ir tarnybinės nuobaudos skyrimą) įgyvendina šios kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos vadovas, jeigu šiame įstatyme ar kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. 10 straipsnis. Priėmimas į karjeros ir laikinojo valstybės tarnautojo pareigas
1Asmenys į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimami konkurso būdu, išskyrus kai šio įstatymo nustatytais atvejais priimama be konkurso. 2. Konkursus Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos.
Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos prašymu į karjeros valstybės tarnautojo pareigas valstybės tarnautojus atrenka Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga. 3. Be konkurso priimama į laikinojo valstybės tarnautojo pareigas šiais atvejais:
1) kai priimama pakeisti laikinai negalintį pareigų eiti karjeros valstybės tarnautoją ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją, iki kol grįžta pareigų negalintis eiti tarnautojas, bet ne ilgiau kaip 3 metų laikotarpiui;
2) karo padėties, nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų atvejais ar kai dėl kitų įvykių, kurių negalima buvo iš anksto numatyti ir dėl to padidėjus darbų mastui ir (ar) įstaigai skubiai reikia atlikti iš anksto nenumatytas užduotis ar funkcijas, bet ne ilgiau nei 2 metų laikotarpiui. 4. Asmuo į pareigas šio straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais priimamas Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinus jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. 5. Be konkurso į karjeros valstybės tarnautojo pareigas gali būti priimama atkūrus valstybės tarnautojo statusą šio įstatymo 33 straipsnyje nurodytais atvejais ir tvarka. 6. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo gali nuspręsti konkursą į karjeros valstybės tarnautojo pareigas laimėjusiam asmeniui, taip pat šio straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju į laikinojo valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui sprendime dėl priėmimo į pareigas nustatyti išbandymo laikotarpį siekiant patikrinti, ar asmuo tinkamas eiti šias pareigas. Išbandymo laikotarpiui ir rezultatams mutatis mutandis taikomas Darbo kodekso 36 straipsnis. 11 straipsnis. Priėmimas į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas 1.
Į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas priimama be konkurso valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasirinkimu. 2. Asmenų, pasirinktų į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas, atitiktį šio įstatymo 4 ir 8 straipsniuose nustatytiems reikalavimams privalo užtikrinti valstybės politikas, kurio pasitikėjimo pagrindu priimamas valstybės tarnautojas, arba kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos, kurios pasitikėjimo pagrindu priimamas valstybės tarnautojas, vadovas. 3. Vykdydamas šio straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą, valstybės politikas ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos vadovas naudojasi šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje numatyta teise. 12 straipsnis. Priėmimas į įstaigų vadovų pareigas
1Į įstaigų vadovų pareigas priimama 5 metų kadencijai konkurso būdu arba šio įstatymo nustatytais atvejais be konkurso. Įstatymų nustatytais atvejais į įstaigų vadovų pareigas priimama politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. 2. Konkursus į įstaigų vadovų pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka centralizuotai organizuoja, kandidatų į įstaigų vadovų pareigas paiešką ir jų atranką vykdo Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga. 3. Konkursas į įstaigos vadovo pareigas skelbiamas ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki įstaigos vadovo kadencijos pabaigos. Tais atvejais, kai įstaigos vadovo pareigos lieka laisvos nepasibaigus įstaigos vadovo kadencijai arba įsteigus naują pareigybę, konkursas į įstaigos vadovo pareigas skelbiamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pareigų atsilaisvinimo ar naujos pareigybės įsteigimo dienos. 4. Su į įstaigos vadovo, išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo įstaigos vadovą, pareigas priimamu asmeniu sudaromas susitarimas dėl pagrindinių kadencijos laikotarpio ir (ar) tam tikrų jo etapų veiklos tikslų ir rezultatų.
Susitarimą su į įstaigos vadovo pareigas priimamu asmeniu sudaro į pareigas priimantis asmuo, o kai įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali institucija, – šios institucijos vadovas. Susitarimą su Vyriausybės įstaigų vadovais sudaro Vyriausybės įgaliotas ministras. Susitarimo dėl pagrindinių kadencijos laikotarpio ir (ar) tam tikrų jo etapų veiklos tikslų ir rezultatų turinio reikalavimus, sudarymo ir keitimo, atitikties pasiektiems tikslams ir rezultatams vertinimo tvarką nustato Vyriausybė. Tokio susitarimo įgyvendinimas, pasiekti rezultatai vertinami įstaigos vadovo tarnybinės veiklos vertinimo metu, taip pat skiriant jį antrai kadencijai. 5. Asmuo gali eiti tos pačios valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Įstaigos vadovas jį į pareigas priimančio asmens ar kolegialios institucijos sprendimu gali būti skiriamas antrajai kadencijai be konkurso, atsižvelgiant į tai, ar įstaigos vadovo pirmosios kadencijos laikotarpiu įstaigos vadovas pasiekė susitarime dėl pagrindinių kadencijos laikotarpio ir (ar) tam tikrų jo etapų veiklos tikslų ir rezultatų nustatytus veiklos tikslus ir rezultatus. 6. Be konkurso į įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) pareigas gali būti priimama atkūrus valstybės tarnautojo statusą šio įstatymo 33 straipsnyje nurodytais atvejais ir tvarka. 13 straipsnis. Pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervas
1Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga Vyriausybės nustatyta tvarka sudaro ir tvarko pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą. 2.
2Į pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą gali būti įrašomi:
1) bent vieną kadenciją pabaigę buvę įstaigų vadovai (išskyrus priimamus politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu), kurių tarnybinė veikla pareigų eitos kadencijos metu visuose atliktuose tarnybinės veiklos vertinimuose buvo įvertinta gerai ir (arba) labai gerai (atitinkanti ir (arba) viršijanti lūkesčius) ir įstaigų vadovai, kurių veikla, laikantis Europos Sąjungos teisės aktų, siekiant užtikrinti jų nepriklausomumą, nėra vertinama;
2) bent vieną kadenciją pabaigę buvę Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės paskirti valstybės pareigūnai – valstybės institucijų ir įstaigų vadovai;
3) asmenys, šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka turintys teisę atkurti įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymuose nustatytai kadencijai) statusą;
4) konkursuose į įstaigų vadovų pareigas labai gerai pasirodę, tačiau nelaimėję konkursų asmenys;
5) karjeros valstybės tarnautojai, einantys valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos administracijos struktūrinio padalinio vadovo pareigas, kurių tarnybinė veikla bent 3 vertinimus iš eilės buvo įvertinta labai gerai arba kaip viršijanti lūkesčius. 3. Į pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys įrašomi su jų sutikimu vienų metų laikotarpiui. 4. Į pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą įrašytų asmenų duomenis Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga, organizuodama konkursus į įstaigų vadovų pareigas, tvarko kandidatų paieškos į įstaigos vadovus ir pasiūlymų užimti įstaigos vadovo pareigas teikimo tikslais. IV SKYRIUS
14 straipsnis. Valstybės tarnautojų perkėlimas į kitas valstybės tarnautojų pareigas ir pasitelkimas 1.
Karjeros valstybės tarnautojas ar laikinasis valstybės tarnautojas, laimėjęs konkursą į karjeros valstybės tarnautojo pareigas arba į įstaigos vadovo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jį į pareigas priimančio asmens sprendimu perkeliamas į šias pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka. 2. Karjeros valstybės tarnautojas su jo rašytiniu sutikimu į specialiojo atašė ar jo pavaduotojo pareigas perkeliamas laikinai Vyriausybės tvirtinamuose Lietuvos Respublikos specialiųjų atašė nuostatuose nustatyta tvarka. 3. Karjeros valstybės tarnautojas į Seimo nuolatinio atstovo ar Seimo nuolatinio atstovo pavaduotojo pareigas perkeliamas Seimo nuolatinio atstovo įstatymo nustatyta tvarka. 4. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo turi teisę karjeros valstybės tarnautoją jo rašytiniu prašymu ar su jo sutikimu nuolatos ar laikinai, bet ne ilgiau nei 3 metams, perkelti į kitas lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu jis atitinka toms pareigoms nustatytus specialiuosius reikalavimus. 5. Karjeros valstybės tarnautojas gali būti laikinai, bet ne ilgiau nei 3 metams, perkeltas į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu jis atitinka toms pareigoms nustatytus specialiuosius reikalavimus. 6.
6Karjeros valstybės tarnautojas gali būti laikinai perkeltas į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo, priimamo į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje jį pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimų laikui arba kituose įstatymuose nustatytam laikui, kuriam politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas buvo priimtas į pareigas, jeigu jis atitinka toms pareigoms nustatytus specialiuosius reikalavimus. 7. Valstybės tarnautoją nuolatos ar laikinai perkeliant į kitas valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje reikalingas kitos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sutikimas. 8. Pasibaigus valstybės tarnautojo laikino perkėlimo į kitas valstybės tarnautojo pareigas laikotarpiui, valstybės tarnautojas gražinamas į iki perkėlimo eitas arba jo sutikimu kitas lygiavertes pareigas. 9. Karjeros valstybės tarnautoją laikinai perkelti į kitas pareigas galima tik su jo rašytiniu sutikimu, išskyrus karo padėties, nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų atvejus. 10. Į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas be konkurso karjeros valstybės tarnautojas, išskyrus kadencijai priimtą valstybės tarnautoją, gali būti nuolatos perkeltas jį į pareigas priimančio asmens sprendimu tik tuo atveju, kai karjeros valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama kaip viršijanti lūkesčius ir jis atitinka toms pareigoms nustatytus specialiuosius reikalavimus. 11. Į karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu), laikinai negalinčio eiti pareigų, pareigas kitas karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeltas, iki grįš negalintis eiti pareigų valstybės tarnautojas.
Kadencijai priimtas karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeliamas į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas ne ilgiau negu iki kadencijos pabaigos. 12. Kai yra tarnybinė būtinybė, Diplomatinės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis diplomatas gali būti laikinai perkeltas iš Užsienio reikalų ministerijos į karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės institucijoje ar įstaigoje, kai valstybės institucijų ar įstaigų vadovai šį klausimą suderina. 13. Kai yra tarnybinė būtinybė, Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis žvalgybos pareigūnas gali būti laikinai perkeltas iš žvalgybos institucijos į karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybių institucijoje ar įstaigoje, kai valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų vadovai šį klausimą suderina. 14. Kai yra tarnybinė būtinybė, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis profesinės karo tarnybos karys gali būti laikinai perkeltas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės institucijoje ar įstaigoje, kai valstybės institucijų ar įstaigų vadovai šį klausimą suderina. 15. Kai yra tarnybinė būtinybė, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nustatyta tvarka ir sąlygomis vidaus tarnybos sistemos pareigūnas gali būti laikinai perkeltas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje statutinėje įstaigoje, arba, kai valstybės institucijų ar įstaigų vadovai šį klausimą suderina, – kitoje valstybės institucijoje ar įstaigoje. 16.
16Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo rašytiniu prašymu, suderintu su jį pasirinkusiu valstybės politiku ar kolegialia valstybės institucija, jis gali būti perkeltas į kitas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje į šias pareigas priimančio asmens sprendimu, jeigu jis atitinka toms pareigoms nustatytus specialiuosius reikalavimus. 17. Kai yra tarnybinė būtinybė ir institucijų ir organizacijų vadovai tokią galimybę suderina, karjeros valstybės tarnautojas su jo sutikimu ne ilgesniam nei vienų metų terminui gali būti pasitelkiamas padėti kitai įstaigai ar organizacijai įgyvendinti šios įstaigos ar organizacijos funkcijas. Valstybės tarnautojui, pasitelktam į kitą įstaigą ar organizaciją, darbo užmokestis mokamas ir kitos garantijos užtikrinamos iš įstaigos, iš kurios valstybės tarnautojas pasitelkiamas, lėšų. Pasitelkimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė. 15 straipsnis. Valstybės tarnautojo laikinas perkėlimas į kitas valstybės tarnautojo pareigas uždraudus jam dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija
1.
Valstybės tarnautojui, kurio pareigybės aprašyme yra nustatytas specialusis reikalavimas atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, uždraudus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir paslapčių subjekto vadovui ar jo įgaliotam asmeniui nusprendus, kad tas valstybės tarnautojas negali atlikti pavestų funkcijų nesinaudodamas įslaptinta informacija, šis tarnautojas jį į pareigas priimančio asmens sprendimu laikinai perkeliamas į kitas valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurių pareigybės aprašyme nėra nustatytas specialusis reikalavimas atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija:
1) karjeros valstybės tarnautojas – į lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas;
2) politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas – į lygiavertes ar žemesnes politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas;
3) įstaigos vadovas (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo vadovus) – į karjeros valstybės tarnautojo pareigas. 2. Valstybės tarnautojas laikinai perkeliamas į kitas pareigas, jeigu jis atitinka kitų pareigų pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. 3. Valstybės tarnautoją laikinai perkelti į kitas pareigas galima tik su jo rašytiniu sutikimu, išskyrus karo padėties, nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų atvejus. Jeigu valstybės tarnautojas raštu nesutinka būti perkeltas į kitas pareigas, jis nušalinamas nuo pareigų šio įstatymo nustatyta tvarka. 4.
4Valstybės tarnautojas į kitas pareigas laikinai perkeliamas ne ilgesniam kaip Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nustatytam asmens kandidatūros tikrinimo laikotarpiui arba šiam laikotarpiui nušalinamas nuo pareigų. 16 straipsnis. Valstybės tarnautojų perkėlimas į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose, taip pat į pareigas tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose ar užsienio valstybių institucijose bei perkėlimas dirbti į specialiąsias misijas
1Karjeros valstybės tarnautojas su jo rašytiniu sutikimu gali būti perkeltas į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose, jeigu jis atitinka pareigybės, į kurią perkeliama, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus, taip pat perkeltas dirbti į specialiąsias misijas. 2. Atsižvelgiant į delegavimą į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas reglamentuojančius teisės aktus, karjeros valstybės tarnautojas su jo rašytiniu sutikimu gali būti laikinai perkeltas į pareigas tarptautinėje ar Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje. Pretenduojantys būti laikinai perkelti į šias pareigas valstybės tarnautojai atrenkami Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo ir Vyriausybės nustatyta tvarka. 3. Paprastai pagal šio straipsnio 1 ar 2 dalį perkeltas valstybės tarnautojas kitas pareigas gali eiti ne ilgiau kaip 3 metus, jeigu tarptautinė sutartis ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip, o perkeltas kadencijai priimtas karjeros valstybės tarnautojas kitas pareigas gali eiti ne ilgiau negu iki kadencijos pabaigos. 4. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis perkeltiems į kitas pareigas karjeros valstybės tarnautojams garantuojamos eitos arba kitos lygiavertės pareigos toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.
Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis perkeltiems kadencijai priimtiems karjeros valstybės tarnautojams ši garantija taikoma ne ilgiau negu iki kadencijos pabaigos. 17 straipsnis. Valstybės tarnautojų tarnybinis kaitumas
1Kai yra laisvos karjeros valstybės tarnautojo pareigos, karjeros valstybės tarnautojas jo prašymu gali būti perkeltas į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu jis atitinka kitų pareigų pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Gali būti sukeistos dviejų karjeros valstybės tarnautojų lygiavertės pareigos, jeigu jie to prašo. Šios dalies nuostatos netaikomos kadencijai priimtiems karjeros valstybės tarnautojams. 2. Laikinasis valstybės tarnautojas, jo prašymu gali būti perkeltas į kitas lygiavertes ar žemesnes laikinai negalinčio eiti pareigų karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu jis atitinka kitų pareigų pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. 3. Valstybės tarnautojo perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu į kitas valstybės tarnautojo pareigas tvarką nustato Vyriausybė. 18 straipsnis. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas
1Vertinama įstaigų vadovų (išskyrus įstaigų vadovus, priimamus į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu), karjeros valstybės tarnautojų ir laikinųjų valstybės tarnautojų tarnybinė veikla. 2. Įstaigos vadovo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – nustatyta tvarka įvertinti jo kompetencijas ir pasiektus rezultatus įgyvendinant susitarimą dėl pagrindinių kadencijos laikotarpio ir (ar) tam tikrų jo etapų veiklos tikslų ir rezultatų. 3.
3Karjeros valstybės tarnautojo ir laikinojo valstybės tarnautojo, tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – nustatyta tvarka įvertinti jo kompetencijas ir pasiektus veiklos rezultatus. 5. Valstybės tarnautojo tarnybinė veikla vertinama, jeigu valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla. 6. Įstaigos vadovo tarnybinę veiklą vertina šį valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, o kai įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali institucija, – šios institucijos vadovas. Karjeros valstybės tarnautojo ir laikinojo valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas. Vertinant karjeros valstybės tarnautojo ir laikinojo valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, valstybės tarnautojas turi teisę kviesti biudžetinės įstaigos darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių subjektų atstovą dalyvauti tiesioginio vadovo atliekamame jo vertinime. 7. Įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo, o kai įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali institucija, – šios institucijos vadovas, ar tiesioginis karjeros ar laikinojo valstybės tarnautojo vadovas (toliau – tiesioginis vadovas) valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina taip:
1) viršija lūkesčius;
2) atitinka lūkesčius;
3) iš dalies atitinka lūkesčius;
4) neatitinka lūkesčių. 8. Kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama kaip atitinkanti lūkesčius, jo teisinė padėtis nesikeičia ir valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas yra baigiamas, išskyrus atvejus, kai valstybės tarnautojas nesutinka su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu. 9.
9Kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama kaip viršijanti lūkesčius, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu pasiūlymu valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu:
1) valstybės tarnautojui gali būti nustatoma didesnė pareiginė alga atsižvelgiant į įstaigos valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemos (toliau – Darbo apmokėjimo sistema) nuostatas, arba
2) valstybės tarnautojui gali būti taikomos šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatytos skatinimo priemonės, arba
3) karjeros valstybės tarnautojas, išskyrus kadencijai priimtą valstybės tarnautoją, gali būti perkeliamas į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, išskyrus pareigas, kurioms įstatymais yra nustatyta kadencija, toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. 10. Karjeros valstybės tarnautojas, einantis valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos administracijos struktūrinio padalinio vadovo pareigas, išskyrus laikinąjį valstybės tarnautoją, kurio tarnybinė veikla bent 3 vertinimus iš eilės buvo įvertinta labai gerai arba kaip viršijanti lūkesčius, kartu su šio straipsnio 9 dalyje nurodytais pasiūlymais gali būti siūlomas įrašyti į 13 straipsnyje nurodytą pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą. 11. Kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama kaip iš dalies atitinkanti lūkesčius, jo teisinė padėtis nesikeičia, tačiau valstybės tarnautojui nustatomas privalomas kvalifikacijos tobulinimas. 12.
12Kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu pasiūlymu valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu:
1) valstybės tarnautojui gali būti nustatoma mažesnė pareiginė alga atsižvelgiant į Darbo apmokėjimo sistemos nuostatas, tačiau ne mažesnė, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias pareiginės algos koeficientas, arba
2) karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į žemesnes pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, arba
3) valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų, arba
4) valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, pasibaigus jo tarnybinės veiklos gerinimo plano laikotarpiui valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertinimo metu įvertinus kaip neatitinkančią lūkesčių. 13. Valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertinus kaip neatitinkančią lūkesčių, gali būti sudaromas ne trumpesnis negu 2 mėnesių ir ne ilgesnis negu 6 mėnesių jo tarnybinės veiklos gerinimo planas. 14. Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos neeilinis vertinimas atliekamas valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens ar įstaigos vadovą į pareigas priimančio kolegialios institucijos vadovo sprendimu šiais atvejais:
1) tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu pasiūlymu, susijusiu su valstybės tarnautojo veiklos rezultatais;
2) valstybės tarnautojo prašymu nustatyti jam didesnį pareiginės algos koeficientą;
3) karjeros valstybės tarnautojo prašymu perkelti jį į aukštesnes pareigas;
4) jeigu eilinio vertinimo metu valstybės tarnautojo tarnybinė veikla buvo įvertinta kaip neatitinkanti lūkesčių ir buvo sudarytas jo tarnybinės veiklos rezultatų gerinimo planas. 15.
15Neeilinis valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinius metus, jeigu nuo valstybės tarnautojo eilinio tarnybinės veiklos vertinimo praėjo ne mažiau kaip 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai yra nustatomas trumpesnis veiklos rezultatų gerinimo plano laikotarpis, arba jeigu valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus ėjo pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla. 16. Valstybės tarnautojas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu, turi teisę kreiptis į pareigas priimantį asmenį ar jo įgaliotą asmenį dėl tarnybinės veiklos vertinimo rezultatų peržiūrėjimo. Priimančio į pareigas ar jo įgalioto asmens sprendimas dėl vertinimo rezultatų peržiūrėjimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 17. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką nustato Vyriausybė. V SKYRIUS
1Valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:
1) pareiginė alga;
2) priemokos;
3) mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą ir budėjimą. 2. Už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą valstybės tarnautojams mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka. 3. Darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje. Jeigu kolektyvinės sutarties nėra, darbo apmokėjimo sistemą nustato įstaigos vadovas ir padaro ją prieinamą visiems įstaigos valstybės tarnautojams susipažinti. Darbo apmokėjimo sistema nustatoma vadovaujantis Vyriausybės nustatytomis rekomendacijomis.
Darbo apmokėjimo sistemoje, atsižvelgiant į šio įstatymo ir Darbo kodekso nuostatas, detalizuojami įstaigos pareigybių sąraše esančių pareigybių pareiginės algos koeficiento, viršijančio šio įstatymo 1 priede nustatytą minimalų pareiginės algos koeficientą, dydžio nustatymo kriterijai (išsilavinimas, profesinio darbo patirtis, veiklos sudėtingumas, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas ir pan.) ir, atsižvelgiant į nurodytuosius kriterijus, nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai, konkrečiai pareigybei nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalai, priemokų skyrimo, mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą tvarka ir dydžiai. Prieš įstaigos vadovui nustatant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą turi būti įvykdytos darbuotojų informavimo ir konsultavimo procedūros LDarbo kodekso nustatyta tvarka. 4. Valstybės tarnautojui gali būti mokama už dalyvavimą savo ar kitos įstaigos įgyvendinamuose projektuose, taip pat veikloje, atliekamoje pagal įstaigos sudarytas bendradarbiavimo sutartis su tarptautinėmis ar Europos Sąjungos teisės aktais įsteigtomis institucijomis (toliau – veikla pagal bendradarbiavimo sutartis), kurie turi konkrečius ir išmatuojamus tikslus, suderinamus su įstaigos misija ir tikslais, kuriems yra nustatytas įgyvendinimo terminas ir numatytas atskiras biudžetas. Už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų mokama pagal projektų ar bendradarbiavimo sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius.
Kai sąlygos ir įkainiai nėra nustatyti, mokėjimo už dalyvavimą projektinėje veikloje ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis įkainius nustato įstaigos vadovas. Už laiką, kurį valstybės tarnautojas dalyvauja projektuose ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis, už kurį mokama, šio straipsnio 1 dalyje nustatytas darbo užmokestis iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų valstybės tarnautojui nemokamas. 20 straipsnis. Pareiginė alga
1Valstybės tarnautojo pareiginė alga nustatoma iš darbo apmokėjimo sistemoje pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo. Įstaigų vadovų pareiginė alga nustatoma pagal pareigybei šio įstatymo 2 priede nustatytą pareiginės algos koeficientą arba iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo. Jeigu pareiginė alga nustatoma iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo, pareiginės algos koeficientą nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo. 2. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra Seimo patvirtintas atitinkamų metų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis. Pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš šio bazinio dydžio. 3. Prieš skelbiant konkursą į valstybės tarnautojo pareigas, pareiginės algos koeficientas ar pareiginės algos koeficiento intervalas nustatomas iš darbo apmokėjimo sistemoje valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo.
Skelbiant konkursą į įstaigos vadovo pareigas, pareiginė alga ar pareiginės algos intervalas nustatomas atitinkamai iš pareigybei šio įstatymo 2 priede nustatyto pareiginės algos koeficiento ar koeficientų intervalo. Valstybės tarnautojo pareigybei nustatytas pareiginės algos koeficientas ar koeficientų intervalas nurodomas skelbime apie konkursą. 4.
4Kitais atvejais, negu nurodyta šio straipsnio 3 dalyje, valstybės tarnautojui pareiginė alga nustatoma taip:
1) perkeliamam ar laikinai perkeliamam į aukštesnes pareigas nustatoma pareiginė alga, taikant ne mažiau kaip 0,12 didesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki perkėlimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, ir ne mažesnį, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias pareiginės algos koeficientas;
2) perkeliamam ar laikinai perkeliamam į lygiavertes pareigas nustatoma jo iki perkėlimo turėta pareiginė alga, o perkeliamam ar laikinai perkeliamam iš valstybės tarnautojo, neturinčio pavaldžių asmenų, pareigų į lygiavertes valstybės tarnautojo, turinčio pavaldžių asmenų, pareigas – jo iki perkėlimo turėta pareiginė alga, taikant ne mažiau kaip 0,12 didesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki perkėlimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau visais šiame punkte nustatytais atvejais pareiginės algos koeficientas negali būti mažesnis, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias pareiginės algos koeficientas;
3) atkuriančiam statusą nustatomas ne mažesnė, negu jam iki atsistatydinimo iš pareigų šio įstatymo 33 straipsnyje nustatytais atvejais nustatyta pareiginė alga;
4) perkeliamam į žemesnes pareigas nustatoma pareiginė alga, kuri yra nustatoma taikant ne mažiau kaip 0,06 ir ne daugiau kaip 0,18 mažesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki perkėlimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne mažesnį, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias pareiginės algos koeficientas;
5) laikinai perkeliamam į žemesnes pareigas nustatoma jo iki perkėlimo turėta pareiginė alga;
7) pagal šio įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalis perkeltam ir grąžintam į eitas arba kitas lygiavertes toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje valstybės tarnautojui nustatoma ne mažesnė negu jam iki perkėlimo nustatyta pareiginė alga;
8) pagal šio įstatymo 14 straipsnio 12-17 dalis perkeltam valstybės tarnautojui nustatoma ne mažesnė negu jam iki perkėlimo nustatyta pareiginė alga;
9) karjeros valstybės tarnautojui, grąžintam iš politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo, priimamo į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, pareigų į eitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, kai pasibaigia karjeros valstybės tarnautojo perkėlimo į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo, priimamo į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, pareigas laikotarpis, – nustatomas ne mažesnis, negu jam iki perkėlimo nustatytas pareiginės algos koeficientas;
10) įstaigos vadovui – Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovui nustatomas didžiausias šio įstatymo 2 priede nustatytas pareiginės algos koeficientas iš tai pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo.
Kitais atvejais, negu nurodyta šio straipsnio 3 dalyje, valstybės tarnautojui pareiginė alga nustatoma taip:
1) perkeliamam ar laikinai perkeliamam į aukštesnes pareigas nustatoma pareiginė alga, taikant ne mažiau kaip 0,12 didesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki perkėlimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, ir ne mažesnį, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias pareiginės algos koeficientas;
2) perkeliamam ar laikinai perkeliamam į lygiavertes pareigas nustatoma jo iki perkėlimo turėta pareiginė alga, o perkeliamam ar laikinai perkeliamam iš valstybės tarnautojo, neturinčio pavaldžių asmenų, pareigų į lygiavertes valstybės tarnautojo, turinčio pavaldžių asmenų, pareigas – jo iki perkėlimo turėta pareiginė alga, taikant ne mažiau kaip 0,12 didesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki perkėlimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau visais šiame punkte nustatytais atvejais pareiginės algos koeficientas negali būti mažesnis, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias pareiginės algos koeficientas;
3) atkuriančiam statusą nustatomas ne mažesnė, negu jam iki atsistatydinimo iš pareigų šio įstatymo 33 straipsnyje nustatytais atvejais nustatyta pareiginė alga;
4) perkeliamam į žemesnes pareigas nustatoma pareiginė alga, kuri yra nustatoma taikant ne mažiau kaip 0,06 ir ne daugiau kaip 0,18 mažesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki perkėlimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne mažesnį, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias pareiginės algos koeficientas;
5) laikinai perkeliamam į žemesnes pareigas nustatoma jo iki perkėlimo turėta pareiginė alga;
7) pagal šio įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalis perkeltam ir grąžintam į eitas arba kitas lygiavertes toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje valstybės tarnautojui nustatoma ne mažesnė negu jam iki perkėlimo nustatyta pareiginė alga;
8) pagal šio įstatymo 14 straipsnio 12-17 dalis perkeltam valstybės tarnautojui nustatoma ne mažesnė negu jam iki perkėlimo nustatyta pareiginė alga;
9) karjeros valstybės tarnautojui, grąžintam iš politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo, priimamo į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, pareigų į eitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, kai pasibaigia karjeros valstybės tarnautojo perkėlimo į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo, priimamo į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, pareigas laikotarpis, – nustatomas ne mažesnis, negu jam iki perkėlimo nustatytas pareiginės algos koeficientas;
10) įstaigos vadovui – Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovui nustatomas didžiausias šio įstatymo 2 priede nustatytas pareiginės algos koeficientas iš tai pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo. 21 straipsnis.
Valstybės tarnautojui skiriamos šios priemokos:
1) už pavadavimą, kai raštu pavedama laikinai atlikti ir kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybei nustatytas funkcijas, ar profesinės karo tarnybos kario pareigybei nustatytas funkcijas, išskyrus funkcijas, kurių valstybės tarnautojas negali atlikti dėl profesinės karo tarnybos specifikos. Priemokos už pavadavimą dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, tačiau ši priemoka negali būti mažesnė kaip 10 procentų pareiginės algos;
2) už papildomų užduočių, suformuluotų raštu, atlikimą, kai dėl to viršijamas įprastas darbo krūvis arba kai atliekamos pareigybės aprašyme nenumatytos funkcijos. Priemokos už papildomų užduočių atlikimą dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, tačiau ši priemoka negali būti mažesnė kaip 10 procentų pareiginės algos;
3) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės. Priemokos dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, tačiau ši priemoka negali būti mažesnė kaip 10 procentų pareiginės algos. VI SKYRIUS
1Už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą valstybės tarnautojus į pareigas priimantis asmuo, o kai jį į pareigas priima Vyriausybė arba savivaldybės taryba, – atitinkamai Ministras Pirmininkas arba savivaldybės meras gali skatinti šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 2.
2Valstybės tarnautojai gali būti skatinami šiomis skatinimo priemonėmis:
1) padėka;
3) nuo 1 iki 2 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka už asmeninį išskirtinį indėlį įgyvendinant įstaigai nustatytus tikslus arba pasiektus rezultatus ir įgyvendintus uždavinius (tačiau ne dažniau kaip 2 kartus per kalendorinius metus);
4) suteikiant iki 5 mokamų poilsio dienų (tačiau ne daugiau kaip 10 darbo dienų per metus) arba atitinkamai sutrumpinant darbo laiką;
5) vienkartine pinigine išmoka Vyriausybės nustatyta tvarka. 3. Valstybės tarnautojai, turintys galiojančią tarnybinę nuobaudą, neskatinami, išskyrus 18 straipsnio 9 dalyje nustatytą atvejį. 4. Už ypatingus nuopelnus valstybės tarnybai valstybės tarnautojai gali būti teikiami valstybės apdovanojimui gauti. 5. Apie valstybės tarnautojo gautus paskatinimus ir valstybės apdovanojimus įrašoma į valstybės tarnautojo asmens bylą. 23 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos
1Valstybės tarnautojui už tarnybinius nusižengimus, išskyrus mažareikšmius tarnybinius nusižengimus, skiriamos šio įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos. Tarnybiniu nusižengimu laikomas valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu laikomas tarnybinis nusižengimas, kurio tyrimą atlikus nustatyta, kad jis yra formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių, o tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui. 2. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir pasekmes, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinį nusižengimą lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. 3. Už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų:
1) pastaba;
2) papeikimas;
3) griežtas papeikimas;
4) atleidimas iš pareigų. 4.
4Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jeigu prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per pastaruosius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. 5. Šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu laikoma:
1) valstybės tarnautojo elgesys, susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, diskredituojantis valstybės tarnybą, menkinantis įstaigos ar paties tarnautojo reputaciją, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises;
2) valstybės ar tarnybos paslapties atskleidimas;
3) korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, kaip jos apibrėžtos Korupcijos prevencijos įstatyme, susijusios su tarnybinių pareigų atlikimu, nors už šią veiką valstybės tarnautojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn;
4) piktnaudžiavimas tarnyba;
5) šiurkštus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų pažeidimas;
6) dalyvavimas su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamoje veikloje;
7) nebuvimas tarnyboje (darbe) vieną ar daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties;
8) buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat ne tarnybos (ne darbo) metu viešoje vietoje, jeigu valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ar savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą;
9) valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto apskaitos pažeidimas, turėjęs reikšmingos įtakos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių ir (ar) kitų ataskaitų duomenų teisingumui, ar reikšmingas valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo pažeidimas;
10) įsiteisėjusių teismo sprendimų, susijusių su valstybės tarnautojo pareigomis ir jų atlikimu, nevykdymas. 24 straipsnis.
Valstybės tarnautojas ar valstybės tarnautojo pareigas ėjęs asmuo, dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, turi teisę:
1) būti raštu informuotas apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą ir jo prašymu susipažinti su valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos turimais duomenimis apie jo galimai padarytą tarnybinį nusižengimą arba gauti šiuos duomenis;
2) teikti paaiškinimus, įrodymus, prašymus ar kitą informaciją dėl jo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo;
3) dalyvauti tikrinant vietoje su jo galimai padarytu tarnybiniu nusižengimu susijusius faktinius duomenis;
4) pareikšti motyvuotą nušalinimą tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotiems asmenims dėl jų galimo šališkumo, apskųsti šių asmenų veikimą ar neveikimą;
5) baigus tarnybinio nusižengimo tyrimą, gauti priimtą sprendimą, jo prašymu susipažinti su tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga arba gauti jos kopiją;
6) turėti atstovą;
7) skųsti sprendimus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ar valstybės tarnautojo pareigas ėjusio asmens pripažinimo padariusiu tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, nustatymo. 25 straipsnis. Tarnybinių nuobaudų skyrimas 1.
Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat laikas, per kurį Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo nesutikimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui, o iškėlus baudžiamąją bylą arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą, ikiteisminį tyrimą, tarnybinio nusižengimo tyrimą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo, ikiteisminio tyrimo pabaigos, motyvuotos išvados apie tyrimo rezultatus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju surašymo dienos. Į šioje dalyje nustatytą 2 mėnesių tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą neįskaitomas laikas, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, buvo komandiruotėje, atostogavo arba buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat laikas, per kurį Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo nesutikimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba, – atitinkamai Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, savivaldybės meras pradeda tarnybinio nusižengimo tyrimą savo sprendimu arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą.
Jeigu įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, šioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje turi būti pradėtas valstybės tarnautojų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, tarnybinio nusižengimo tyrimas. Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, ikiteisminis tyrimas arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos arba įsiteisėja teismo sprendimas, kuriame konstatuota, kad valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos. 2.
2Tarnybinio nusižengimo tyrimas, gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, pradedamas, o pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir atitinkamas sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas taip pat:
1) kai valstybės tarnautojas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, perkeliamas į valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. Šiuo atveju asmuo, pradėjęs tarnybinio nusižengimo tyrimą, motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus, kurioje konstatuojama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, ir siūloma jam skirti tarnybinę nuobaudą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perduoda institucijos ar įstaigos, į kurią perkeltas valstybės tarnautojas, vadovui, šio įstatymo 39 straipsnyje nurodytam registrui ir valstybės tarnautojui, kuris pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą. Sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui priima institucijos ar įstaigos, į kurią valstybės tarnautojas yra perkeltas, vadovas, atsižvelgdamas į šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus;
2) kai valstybės tarnautojas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, atleidžiamas iš valstybės tarnautojo pareigų. Sprendimą dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima tarnybinio nusižengimo tyrimą pradėjęs asmuo, atsižvelgdamas į šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Šis sprendimas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perduodamas šio įstatymo 39 straipsnyje nurodytam registrui ir asmeniui, ėjusiam valstybės tarnautojo pareigas. 3.
3Už vieną tarnybinį nusižengimą galima skirti tik vieną tarnybinę nuobaudą. 4. Kai paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama institucijai, kompetentingai tirti ir nagrinėti atitinkamas bylas. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą ar administracinio nusižengimo teiseną arba asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios arba administracinės atsakomybės, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminais. Kai valstybės tarnautojo veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos eigą. 5. Tarnybinę nuobaudą skiria arba sprendimą dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo. 6. Sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ar dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, nustatymo gali būti skundžiamas teismui. 7. Valstybės tarnautojas laikomas nebaustu tarnybine nuobauda, kai po tarnybinės nuobaudos paskyrimo dienos praėjo vieni metai. 8. Tarnybinė nuobauda ją paskyrusio asmens motyvuotu sprendimu gali būti panaikinta anksčiau, negu sueis šio straipsnio 7 dalyje nustatytas terminas, tačiau ne anksčiau negu po 6 mėnesių nuo jos paskyrimo dienos arba kai valstybės tarnautojas gauna valstybės apdovanojimą. 9.
9Sprendimų dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams ir sprendimų dėl asmenų, ėjusių valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir sprendimų dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarką, taip pat šio straipsnio 2 dalyje nurodytų motyvuotų išvadų apie tyrimų rezultatus ir priimtų sprendimų dėl asmenų, ėjusių valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą perdavimo atitinkamiems asmenims terminus ir tvarką nustato Vyriausybė. 10. Tarnybinio nusižengimo tyrime dalyvauja darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos atstovas, o jei jos nėra - darbo tarybos atstovas ar darbuotojų patikėtinis. 26 straipsnis. Tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės
1Tarnybinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:
1) valstybės tarnautojas nedelsdamas pats praneša padaręs tarnybinį nusižengimą;
2) valstybės tarnautojas padėjo atskleisti tarnybinį nusižengimą;
3) tarnybinį nusižengimą padaręs valstybės tarnautojas užkirto kelią neigiamoms tarnybinio nusižengimo pasekmėms;
4) tarnybinį nusižengimą padaręs valstybės tarnautojas savo noru atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą;
5) tarnybinis nusižengimas padarytas dėl psichinės ar fizinės prievartos;
6) tarnybinį nusižengimą padarė nėščia valstybės tarnautoja, jeigu ši aplinkybė turėjo įtakos nusižengimo padarymui;
7) tarnybinis nusižengimas padarytas dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti kito asmens veiksmai. 2. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo gali ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes pripažinti tarnybinę atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. 3.
3Tarnybinę atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios:
1) tarnybinis nusižengimas padarytas grupės susitarusių valstybės tarnautojų;
2) tarnybinis nusižengimas padarytas pasinaudojant ekstremaliąja situacija ar jos aplinkybėmis;
3) per vienus metus nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo padarytas kitas tarnybinis nusižengimas;
4) tarnybinis nusižengimas padarytas neblaivaus ar nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų apsvaigusio valstybės tarnautojo;
5) tarnybinis nusižengimas padarytas dėl savanaudiškų paskatų. 4. Kiti įstatymai gali numatyti ir kitų tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. 27 straipsnis. Materialinės atsakomybės sąlygos ir žalos atlyginimo tvarka
1Valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą. 2. Valstybės tarnautojas atlygina visą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą žalą, jeigu ją padarė atlikdamas viešojo administravimo veiklą ir (arba) padėdamas valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas, tačiau atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Nustatant atlygintinos žalos dydį, kitais atvejais mutatis mutandis taikomas Darbo kodekso 152 straipsnis. 3. Valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą žalą valstybės tarnautojas gali atlyginti savo noru. 4. Jeigu valstybės tarnautojas gera valia šalių susitarimu žalos neatlygino natūra ar pinigais, padarytos žalos atlyginimas valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė ar savivaldybės taryba, – atitinkamai Seimo valdybos, Ministro Pirmininko ar savivaldybės mero sprendimu išskaitomas iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio.
Ne teismo tvarka išskaitomas žalos atlyginimas negali viršyti žalą padariusio valstybės tarnautojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala. Sprendimas dėl žalos atlyginimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos. 5. Pagal šio straipsnio 2 dalį valstybės tarnautojui priklausančios atlyginti žalos dalis, kuri liko neatlyginta po žalos atlyginimo išskaitymo šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, išieškoma pareiškus ieškinį teisme. 6. Valstybės tarnautojas, nesutinkantis su jį į pareigas priimančio asmens, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė ar savivaldybės taryba, – atitinkamai Seimo valdybos, Ministro Pirmininko ar savivaldybės mero sprendimu dėl valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytos žalos atlyginimo, turi teisę kreiptis į teismą. Kreipimasis į teismą sustabdo žalos atlyginimo išieškojimą pagal šio straipsnio 4 dalį. 7. Valstybės tarnautojo atleidimas iš valstybės tarnautojo pareigų arba valstybės tarnautojo perkėlimas arba priėmimas į valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje neatleidžia jo nuo padarytos dėl jo kaltės žalos atlyginimo. 28 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisė į žalą padariusį valstybės tarnautoją
1Žala, atsiradusi dėl valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka. 2.
2Valstybės tarnautojo padarytą žalą atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, o kai žala padaryta neteisėtais įstaigos vadovo veiksmais, – įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo turi regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio valstybės tarnautojo tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių. Jeigu valstybės tarnautojas žalą padarė tyčia, valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga į padariusį žalą valstybės tarnautoją turi tokio dydžio regreso teisę, kiek ji sumokėjo žalos atlyginimo. Žala atlyginama šio įstatymo 27 straipsnio 3, 4, 5, 6 ir 7 dalyse nustatyta tvarka. 3. Kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos vadovas ir nariai privalo solidariai atlyginti valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai žalą, padarytą dėl kolegialios institucijos sprendimų, priimtų pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus. Nuo pareigos atlyginti žalą atleidžiami tie asmenys, kurie balsavo prieš tokį sprendimą arba nedalyvavo posėdyje jį priimant. Kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos vadovo ir nario atsistatydinimas ar atšaukimas iš pareigų neatleidžia jų nuo padarytos dėl jų kaltės žalos atlyginimo. 29 straipsnis. Valstybės tarnautojo nušalinimas nuo pareigų
1Valstybės tarnautojas nuo pareigų privalo būti nušalintas Darbo kodekso nustatytais atvejais, taip pat jeigu nėra pareigų, į kurias valstybės tarnautojas gali būti perkeltas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka jam uždraudus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, arba valstybės tarnautojas nesutinka būti perkeltas į kitas pareigas. Šiuo atveju valstybės tarnautojas nušalinamas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka atliekamo patikrinimo laikotarpiui. 2.
2Valstybės tarnautojas nuo pareigų gali būti nušalintas, jeigu:
1) šio straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys iš pagal Baudžiamojo proceso kodeksą pareikšti įtarimus ar kaltinimus įgaliojimus turinčio pareigūno gauna informacijos, kad valstybės tarnautojas įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams. Šiuo atveju, įvertinus valstybės tarnautojo einamų pareigų pobūdį, atliekamas funkcijas ir kitas svarbias aplinkybes, dėl kurių tolesnis jo pareigų vykdymas būtų nesuderinamas su pareikštais įtarimais ar kaltinimais, valstybės tarnautojas gali būti nušalinamas iki 3 mėnesių laikotarpiui. Prireikus šios priemonės taikymas gali būti pratęstas 1 mėnesiui. Pratesimų skaičius neribojamas, bet visais atvejais nušalinimas negali trukti ilgiau kaip iki baudžiamojo proceso pabaigos;
2) dėl valstybės tarnautojo yra pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ar tarnybinis patikrinimas ir valstybės tarnautojas toliau eidamas pareigas trukdo ar siekia paveikti tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo eigą ar rezultatus. Šiuo atveju valstybės tarnautojas nušalinamas tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo laikui (į šį terminą neįskaitomas valstybės tarnautojo laikinojo nedarbingumo ar atostogų laikas);
3) tarnybinio nusižengimo tyrimas ar tarnybinis patikrinimas atliekamas dėl veikos, už kurią valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų. Šiuo atveju valstybės tarnautojas nušalinamas tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo laikui (į šį terminą neįskaitomas valstybės tarnautojo laikinojo nedarbingumo ar atostogų laikas). 3. Valstybės tarnautojas nuo pareigų nušalinamas jį į pareigas priimančio asmens ar jo įgalioto asmens, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba, – atitinkamai Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, savivaldybės mero sprendimu. 4.
4Sprendime nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų turi būti nurodytas laikotarpis, kuriam valstybės tarnautojas nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo priežastys, teisinis pagrindas, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai. 5. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu nušalintas nuo pareigų valstybės tarnautojas su jo sutikimu gali būti laikinai perkeltas į lygiavertes ar žemesnes valstybės tarnautojo pareigas, jei toks perkėlimas neprieštarauja nušalinimo tikslui. 6. Nušalinimo terminui pasibaigus, valstybės tarnautojas grąžinamas į eitas pareigas, jeigu po nušalinimo nėra pagrindo atleisti jį iš pareigų. 7. Už nušalinimo laikotarpį valstybės tarnautojui darbo užmokestis nemokamas, išskyrus Darbo kodekse nustatytus atvejus. 8. Valstybės tarnautojas, nuo pareigų nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų, kai valstybės tarnautojas vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras. Delspinigiai nemokami, jeigu valstybės tarnautojui žala atlyginta kitų įstatymų nustatyta tvarka. VII SKYRIUS
1Valstybės tarnautojams suteikiamos Darbo kodekse numatytos atostogos. 2.
2Be Darbo kodekse numatytų atostogų, valstybės tarnautojams suteikiamos šios atostogos:
1) iki 5 darbo dienų trukmės persikėlimo atostogos karjeros valstybės tarnautojui dėl šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyto perkėlimo į kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje ir dėl šio įstatymo 16 straipsnyje nustatyto perkėlimo į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose, dėl perkėlimo dirbti į specialiąsias misijas, taip pat dėl karjeros valstybės tarnautojo laikino perkėlimo dirbti į tarptautinę ar Europos Sąjungos instituciją ar užsienio valstybės instituciją skiriama iki 5 darbo dienų persikėlimo atostogų. Už šį laikotarpį valstybės tarnautojui mokamas jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta tvarka;
2) valstybės tarnautojui jį į pareigas priimančio asmens ir valstybės tarnautojo susitarimu gali būti suteiktos atostogos dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, kuriuose vykdoma su valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos misija ir strateginiais tikslais nesusijusi veikla užsienio valstybėje. Šiuo atveju valstybės tarnautojui paliekamos jo eitos pareigos, tačiau jam nustatytas darbo užmokestis nemokamas. 3) valstybės tarnautojui, turinčiam ne trumpesnį kaip 3 mėnesių tarnybos stažą toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jo ir į pareigas jį priimančio asmens susitarimu gali būti suteiktos iki vienų metų trukmės atostogos kvalifikacijai tobulinti. Šiuo atveju valstybės tarnautojui paliekamos jo eitos pareigos, tačiau jam nustatytas darbo užmokestis nemokamas. Pasinaudoti šiomis atostogomis valstybės tarnautojas gali ne dažniau kaip vieną kartą per 5 metus. 31 straipsnis. Tarnybos stažas 1.
1Pagal šį įstatymą tarnybos stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, įskaitant šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje, 4 dalies 1, 2, 3, 4, 8, 9, 10, 11, 12 punktuose nurodytas pareigas (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo meru ir mero pavaduotoju), metų skaičius. Į tarnybos Lietuvos valstybei stažą taip pat įskaitomas laikotarpis einant Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje (2001 m. rugsėjo 27 d. įstatymo Nr. IX-525 redakcija) nustatytas pareigas. Tarnybos stažas skaičiuojamas nuo valstybės tarnautojo tarnybos (darbo) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pradžios arba nuo paskyrimo, priėmimo ar išrinkimo į pareigas valstybės tarnyboje šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka dienos. Tarnybos (darbo) ne vienu laikotarpiu einant valstybės tarnautojo pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose stažas sudedamas. Į tarnybos stažą taip pat įskaitomi kasmetinių, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti, perkėlimo į pareigas tarptautinėje ar Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje pagal šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, darbo tarptautinėje ar Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose projektuose užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, atostogos dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, mokymosi atostogos, pagal šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalį suteiktų atostogų laikas ir ligos išmokos gavimo laikotarpiai. 2.
2Valstybės tarnautojui suteikiant papildomas kasmetines atostogas pagal Darbo kodekso 138 straipsnio 2 dalį, į ilgalaikio nepertraukiamojo darbo pas tą patį darbdavį laiką įskaitomas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas tarnybos Lietuvos valstybei stažas. 3. Laikotarpis, kurį valstybės tarnautojas buvo nušalintas nuo pareigų, į tarnybos stažą neįskaitomas, išskyrus atvejus, kai pripažįstama, kad valstybės tarnautojas buvo nušalintas nepagrįstai, arba kai nepasitvirtina aplinkybės, lėmusios valstybės tarnautojo nušalinimą. 4. Tarnybos stažo skaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė. 32 straipsnis. Išeitinės išmokos ir kompensacijos
1Atsistatydinusiam iš pareigų šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu dėl to, kad negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo arba dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį (vaiką, tėvą (įtėvį, rūpintoją), motiną (įmotę, rūpintoją), vyrą, žmoną, partnerį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, jo atleidimo iš pareigų dieną išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui, jo atleidimo iš pareigų dieną išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 13 punkte nurodytais pagrindais atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytu pagrindu atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu atleistam iš pareigų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka mokama, jeigu jis ėjo pareigas ne mažiau kaip pusę jį į pareigas pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos teisės aktuose nustatytos kadencijos trukmės. Ši išeitinė išmoka politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui išmokama praėjus mėnesiui nuo jo atleidimo iš pareigų dienos. Jeigu iki šios išmokos išmokėjimo asmuo pradėjo eiti valstybės tarnautojo pareigas ar buvo priimtas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke, išeitinė išmoka mokama tik už laikotarpį iki asmens priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos. 2.
2Pagal šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 10 punktą atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui išmokama iki pareigybės panaikinimo jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, atsižvelgiant į valstybės tarnautojo tarnybos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje stažą (į tarnybos stažą valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje taip pat įskaitomas laikas, kurį valstybės tarnautojas šio įstatymo 14, 16 ir 17 straipsniuose nustatytais atvejais buvo perkeltas į kitas pareigas:
1) iki vienų metų – vieno mėnesio;
2) nuo vienų iki penkerių metų – 2 mėnesių;
3) nuo penkerių iki dešimt metų – 3 mėnesių;
4) nuo dešimt iki dvidešimt metų – 4 mėnesių;
5) daugiau kaip dvidešimt metų – 5 mėnesių. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytas išeitines išmokas moka valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, kurios vadovas priėmė sprendimą dėl pareigybės panaikinimo. Jeigu pareigybė panaikinama Seimo ar Vyriausybės sprendimu, išeitines išmokas moka įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga. 4. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta išeitinė išmoka pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo valstybės tarnautojo atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Jos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke.
Jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ne pirmą mėnesio dieną, išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio dienas iki priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos. Asmeniui mirus, išeitinės išmokos dalis, priklausanti asmeniui už tą mėnesį, kurį jis mirė, neišmokėta iki asmens mirties dienos, išmokama įpėdiniui, pateikusiam paveldėjimo dokumentus. 5. Šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais, specialiame įstatyme arba tiesiogiai taikomame Europos Sąjungos teisės akte nustatytais pagrindais atleidžiamam, pagal šį įstatymą nuolat į kitas valstybės tarnautojo pareigas į kitą valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą perkeliamam valstybės tarnautojui jo atleidimo (perkėlimo) iš pareigų dieną išmokamos visos jam priklausančios pinigų sumos, šio straipsnio 1 dalyje nurodytą išeitinę išmoką, mokamą politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams, atleidžiamiems iš pareigų šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytą išeitinę išmoką, nebent sudaromas susitarimas, kad su valstybės tarnautoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. 6.
6Šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 19 punkte nurodytu pagrindu atleidžiamam iš pareigų įstaigos vadovui (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ir karjeros valstybės tarnautojui gali būti mokama kompensacija, kuri yra ne didesnė negu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išeitinė išmoka ir kuri išmokama tokiam valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną. 7. Valstybės tarnautojams, kurių darbo vieta yra užsienyje, Vyriausybės nustatyta tvarka mokamos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos su jų darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos bei kompensacijos valstybės tarnautojų sutuoktiniams, partneriams ir vaikams (įvaikiams), išvykusiems į užsienį kartu su valstybės tarnautojais, išlaikyti. 33 straipsnis. Statuso atkūrimas
1.
1Teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą – Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje – ir teisę atkurti įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymuose nustatytai kadencijai) statusą – Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas lygiavertes ar žemesnes įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai) pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje – turi savo noru iš karjeros valstybės tarnautojo arba įstaigos vadovo pareigų dėl šių priežasčių atsistatydinę asmenys:
1) paskyrimo ar išrinkimo į valstybės politiko, Europos Parlamento nario, Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės skiriamo valstybės institucijos ar įstaigos vadovo - valstybės pareigūno, kito Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės skiriamo valstybės pareigūno, Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybinės (nuolatinės) komisijos ar tarybos pirmininko, jo pavaduotojo ar nario, taip pat pagal specialų įstatymą įsteigtos komisijos, tarybos, fondo valdybos pirmininko ar nario, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo, valstybės tarnautojo statusą turinčio įstaigos vadovo, priimto į pareigas įstatymo nustatytai kadencijai, pareigas, – per 3 mėnesius po paskyrimo (išrinkimo) į šias pareigas laikotarpio pabaigos ar kitaip nutrūkus jų įgaliojimams; tokios teisės neturi asmenys, kurių įgaliojimai eiti šiame punkte nurodytas pareigas nutrūko dėl priežasčių, susijusių su nepatenkinamais tarnybinės veiklos rezultatais, ar už tarnybinius nusižengimus;
2) darbo viešojo administravimo srityje tarptautinėje organizacijoje ar institucijoje, Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, Europos Komisijos ar Tarybos įsteigtoje institucijoje, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių bendrai įsteigtoje organizacijoje (konsorciume), civilinėje tarptautinėje operacijoje ar misijoje (toliau – tarptautinė institucija) arba užsienio valstybės institucijoje – per 3 mėnesius nuo darbo tarptautinėje institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje pabaigos; tokios teisės neturi asmenys, kurie buvo atleisti iš tarptautinės institucijos arba užsienio valstybės institucijos dėl priežasčių, susijusių su nepatenkinamais tarnybinės veiklos rezultatais, ar už tarnybinius nusižengimus;
3) išvykimo kartu su pagal šį įstatymą ir kitus teisės aktus priimtu, perkeltu, paskirtu arba išrinktu darbui užsienyje ar ilgiau nei 6 mėnesiams išsiųstu tobulinti kvalifikaciją sutuoktiniu ar partneriu (išskyrus diplomato statusą turintį sutuoktinį ar partnerį) – per 3 mėnesius po sutuoktinio ar partnerio priėmimo, perkėlimo, paskyrimo ar kvalifikacijos tobulinimo laikotarpio pabaigos arba per 3 mėnesius nuo prašymo atkurti karjeros valstybės tarnautojo arba įstaigos vadovo statusą pateikimo dienos, jeigu toks prašymas pateikiamas nepasibaigus sutuoktinio ar partnerio perkėlimo ar išsiuntimo tobulinti kvalifikaciją laikotarpiui.
Teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą – Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje – ir teisę atkurti įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymuose nustatytai kadencijai) statusą – Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas lygiavertes ar žemesnes įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai) pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje – turi savo noru iš karjeros valstybės tarnautojo arba įstaigos vadovo pareigų dėl šių priežasčių atsistatydinę asmenys:
1) paskyrimo ar išrinkimo į valstybės politiko, Europos Parlamento nario, Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės skiriamo valstybės institucijos ar įstaigos vadovo - valstybės pareigūno, kito Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės skiriamo valstybės pareigūno, Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybinės (nuolatinės) komisijos ar tarybos pirmininko, jo pavaduotojo ar nario, taip pat pagal specialų įstatymą įsteigtos komisijos, tarybos, fondo valdybos pirmininko ar nario, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo, valstybės tarnautojo statusą turinčio įstaigos vadovo, priimto į pareigas įstatymo nustatytai kadencijai, pareigas, – per 3 mėnesius po paskyrimo (išrinkimo) į šias pareigas laikotarpio pabaigos ar kitaip nutrūkus jų įgaliojimams; tokios teisės neturi asmenys, kurių įgaliojimai eiti šiame punkte nurodytas pareigas nutrūko dėl priežasčių, susijusių su nepatenkinamais tarnybinės veiklos rezultatais, ar už tarnybinius nusižengimus;
2) darbo viešojo administravimo srityje tarptautinėje organizacijoje ar institucijoje, Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, Europos Komisijos ar Tarybos įsteigtoje institucijoje, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių bendrai įsteigtoje organizacijoje (konsorciume), civilinėje tarptautinėje operacijoje ar misijoje (toliau – tarptautinė institucija) arba užsienio valstybės institucijoje – per 3 mėnesius nuo darbo tarptautinėje institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje pabaigos; tokios teisės neturi asmenys, kurie buvo atleisti iš tarptautinės institucijos arba užsienio valstybės institucijos dėl priežasčių, susijusių su nepatenkinamais tarnybinės veiklos rezultatais, ar už tarnybinius nusižengimus;
3) išvykimo kartu su pagal šį įstatymą ir kitus teisės aktus priimtu, perkeltu, paskirtu arba išrinktu darbui užsienyje ar ilgiau nei 6 mėnesiams išsiųstu tobulinti kvalifikaciją sutuoktiniu ar partneriu (išskyrus diplomato statusą turintį sutuoktinį ar partnerį) – per 3 mėnesius po sutuoktinio ar partnerio priėmimo, perkėlimo, paskyrimo ar kvalifikacijos tobulinimo laikotarpio pabaigos arba per 3 mėnesius nuo prašymo atkurti karjeros valstybės tarnautojo arba įstaigos vadovo statusą pateikimo dienos, jeigu toks prašymas pateikiamas nepasibaigus sutuoktinio ar partnerio perkėlimo ar išsiuntimo tobulinti kvalifikaciją laikotarpiui. 2.
2Teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą – Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas lygiavertes karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje – ir teisę atkurti įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymuose nustatytai kadencijai) statusą – Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas lygiavertes įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymuose nustatytai kadencijai) pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje – turi:
1) diplomatų sutuoktiniai ar partneriai, kurie atsistatydino savo noru iš karjeros valstybės tarnautojo arba įstaigos vadovo pareigų dėl išvykimo kartu su sutuoktiniu ar partneriu, paskirtu dirbti užsienyje, – per 3 mėnesius po sutuoktinio ar partnerio perkėlimo laikotarpio pabaigos arba per 3 mėnesius nuo prašymo atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą arba įstaigos vadovo statusą pateikimo dienos, jeigu toks prašymas pateikiamas nepasibaigus sutuoktinio ar partnerio perkėlimo laikotarpiui;
2) asmenys, kurie atsistatydino savo noru iš karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo pareigų dėl terminuotos diplomato tarnybos sutarties sudarymo pagal Diplomatinės tarnybos įstatymo 28 straipsnio 2 ir 4 dalis, – per 3 mėnesius nuo terminuotos diplomato tarnybos sutarties pabaigos. Prašymas atkurti statusą pateikiamas likus ne daugiau nei 3 mėnesiams iki terminuotos diplomato tarnybos sutarties pasibaigimo pagal Diplomatinės tarnybos įstatymą. 3.
3Jeigu nėra galimybės atkurti įstaigos vadovo statuso šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems asmenims, turintiems teisę atkurti įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymuose nustatytai kadencijai) statusą, nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių atsiradimo dienos Vyriausybės nustatyta tvarka 3 mėnesius siūlomos lygiavertės ar žemesnės karjeros valstybės tarnautojo pareigos toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, o nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių atsiradimo dienos Vyriausybės nustatyta tvarka 3 mėnesius siūlomos lygiavertės karjeros valstybės tarnautojo pareigos toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. 4. Įstatymuose nustatytai kadencijai į pareigas priimti įstaigų vadovai, išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, ar kadencijai priimti karjeros valstybės tarnautojai Vyriausybės nustatyta tvarka per 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos (kai iš pareigų atleidžiama šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu) gali būti priimti į lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje be konkurso. 5. Šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse nurodyti asmenys priimami į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, jeigu atitinka šio įstatymo 4 ir 8 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse nurodyti asmenys gali būti priimti į karjeros valstybės tarnautojo pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje jiems siūlomos karjeros valstybės tarnautojo pareigos, patikrinus jų gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.
Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodyti asmenys, kurie buvo priimti įstatymų nustatytai kadencijai, pagal šią dalį į pareigas priimami ne ilgiau kaip likusiai kadencijos daliai. 34 straipsnis. Kitos garantijos
1Valstybės tarnautojas, žuvęs atlikdamas tarnybines pareigas arba miręs dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, laidojamas valstybės lėšomis. Valstybės tarnautojas pripažįstamas žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, jeigu įvykis, kuris buvo valstybės tarnautojo žūties (mirties) priežastis, įvyko jam atliekant jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas arba dėl šių funkcijų atlikimo, išskyrus atvejus, kai valstybės tarnautojas žuvo (mirė) darydamas tyčinę nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą, taip pat jeigu valstybės tarnautojo žūties (mirties) priežastis buvo apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų arba jeigu valstybės tarnautojas nusižudė dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba. Valstybės tarnautojas pripažįstamas žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybės apmokamų laidojimo išlaidų aprašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Valstybės tarnautojo, kuris žuvo arba mirė užsienyje atlikdamas tarnybines pareigas, palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidas apmoka valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka. Paramos teikimo valstybės tarnautojui žuvus ar mirus užsienyje dėl priežasčių, nesusijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, paramos suteikimo palaikams pervežti į Lietuvą tvarką nustato Vyriausybė.
Žuvusio atliekant tarnybines pareigas arba mirusio dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, valstybės tarnautojo (išskyrus valstybės tarnautojus, Vyriausybės nustatyta tvarka apdraustus valstybės lėšomis) šeimos nariams (sutuoktiniui, partneriui, sugyventiniui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), iki jiems sukaks 18 metų, taip pat vyresniems vaikams (įvaikiams), jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), – iki jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikams (įvaikiams), vyresniems kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, žuvusiojo (mirusiojo) vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui (įtėviui), motinai (įmotei) išmokama vienkartinė 9,31 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, o žuvusio atliekant tarnybines pareigas arba mirusio dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, – 77,58 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Valstybės tarnautojui, kuris buvo sužalotas atlikdamas tarnybines pareigas arba susirgo sunkia liga dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, atsižvelgiant į jo sveikatos sutrikimo laipsnį, Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama vienkartinė nuo 23,28 iki 38,79 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.
Visais atvejais bendra valstybės tarnautojui žuvus atliekant tarnybines pareigas arba mirus dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, išmokamos kompensacijos suma negali viršyti 101 370 eurų. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 3 metus. Išmokėjusi kompensaciją valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš žalą padariusių juridinių ir fizinių asmenų. Kompensacija įskaitoma į atlygintinos žalos dydį. Tais atvejais, kai žalos dydis yra mažesnis negu išmokėta kompensacija, valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga regreso tvarka iš kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala. Mirusio, išskyrus žuvusį atliekant tarnybines pareigas arba mirusį dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, valstybės tarnautojo šeimos nariams išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Šios kompensacijos mokamos neatsižvelgiant į kitų įstatymų nustatytas ir išmokėtas išmokas ir pašalpas. 2. Valstybės tarnautojams, kurių materialinė būklė sunki dėl jų pačių ligos, artimųjų giminaičių, sutuoktinio, partnerio, sugyventinio, jo tėvų, vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių), taip pat išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas valstybės tarnautojas, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų materialinė pašalpa.
Pašalpą skiria valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Vyriausybė ar savivaldybės taryba, – Ministras Pirmininkas, savivaldybės meras iš valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai skirtų lėšų. Įstaigos vadovui pašalpa skiriama iš jo vadovaujamai įstaigai skirtų lėšų. 3. Persikėlimo išlaidas, susidariusias dėl šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyto perkėlimo, moka valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, iš kurios perkeliamas valstybės tarnautojas. 4. Valstybės tarnautojo, kuriam suėjo 65 metai, valstybės tarnyba gali būti pratęsta, jeigu jo tarnybinė veikla per paskutinius trejus metus buvo vertinta tik gerai ir (ar) labai gerai (atitinkanti lūkesčius ir (ar) viršijanti lūkesčius) ir jis neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų, bet ne ilgiau nei iki kadencijos pabaigos ar laikinojo valstybės tarnautojo priėmimo į pareigas termino pabaigos. Šio amžiaus sukakusio valstybės tarnautojo tarnybą jo sutikimu gali pratęsti jį į pareigas priėmęs asmuo. Valstybės tarnautojo tarnybos laikas gali būti pratęsiamas ne daugiau kaip vieneriems metams, o bendras pratęstas tarnybos laikas negali viršyti penkerių metų. 5. Darbo kodeksas ir kiti įstatymai gali nustatyti ir kitų garantijų. VIII SKYRIUS
1.
Valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai:
1) atsistatydina savo noru;
2) savivaldybės kontrolierius, savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojas ar savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas pradeda eiti tos pačios savivaldybės tarybos nario pareigas;
3) praranda Lietuvos Respublikos pilietybę;
4) pasibaigia įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo kadencija;
5) pasibaigia laikinojo valstybės tarnautojo priėmimo laikas;
6) baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai;
7) valstybės tarnautojui sukanka 65 metai arba baigiasi valstybės tarnybos pratęsimo terminas;
8) politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu priimtas įstaigos vadovas praranda į pareigas jį pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasitikėjimą arba kai pasibaigia jo paskyrimo į pareigas terminas;
9) paaiškėja, kad stodamas į valstybės tarnybą jis pateikė suklastotus dokumentus arba nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į valstybės tarnautojo pareigas;
10) valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama;
11) po valstybės tarnautojo vertinimo priimamas sprendimas atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų (išskyrus Vyriausybės ir savivaldybių įstaigų, kurių nepriklausomumas joms atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais, vadovus);
12) valstybės tarnautojas, atleistas iš privalomosios pradinės karo tarnybos arba alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos, per ilgesnį negu 2 mėnesių terminą negrįžta į eitas pareigas;
13) į tas pareigas teismo sprendimu grąžinamas anksčiau jas ėjęs valstybės tarnautojas arba paaiškėja, kad priimant valstybės tarnautoją į pareigas buvo pažeisti šio įstatymo reikalavimai ir šių pažeidimų neįmanoma pašalinti;
14) kai valstybės tarnautojas pagal sveikatos priežiūros išvadą nebegali eiti valstybės tarnautojo pareigų ir jis nesutinka būti perkeltas į kitas laisvas jo sveikatą atitinkančias valstybės tarnautojo pareigas arba kai tokių valstybės tarnautojo pareigų toje įstaigoje nėra;
15) valstybės tarnautojas įstatymų nustatyta tvarka netenka specialios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu;
16) paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų;
17) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką arba bausmė, dėl kurios jis negali eiti savo pareigų;
18) iš Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, iš šio įstatymo 39 straipsnyje nurodyto registro gautos informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar pripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, iš kitų duomenų, gautų šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, paaiškėja, kad valstybės tarnautojas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir dėl to negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų;
19) sudaromas šalių susitarimas dėl įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ar karjeros valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų;
20) pripažinus, kad išbandymo rezultatai yra nepatenkinami iki išbandymo termino pabaigos apie atleidimą raštu įspėjus prieš tris darbo dienas.
Valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai:
1) atsistatydina savo noru;
2) savivaldybės kontrolierius, savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojas ar savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas pradeda eiti tos pačios savivaldybės tarybos nario pareigas;
3) praranda Lietuvos Respublikos pilietybę;
4) pasibaigia įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo kadencija;
5) pasibaigia laikinojo valstybės tarnautojo priėmimo laikas;
6) baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai;
7) valstybės tarnautojui sukanka 65 metai arba baigiasi valstybės tarnybos pratęsimo terminas;
8) politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu priimtas įstaigos vadovas praranda į pareigas jį pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasitikėjimą arba kai pasibaigia jo paskyrimo į pareigas terminas;
9) paaiškėja, kad stodamas į valstybės tarnybą jis pateikė suklastotus dokumentus arba nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į valstybės tarnautojo pareigas;
10) valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama;
11) po valstybės tarnautojo vertinimo priimamas sprendimas atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų (išskyrus Vyriausybės ir savivaldybių įstaigų, kurių nepriklausomumas joms atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais, vadovus);
12) valstybės tarnautojas, atleistas iš privalomosios pradinės karo tarnybos arba alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos, per ilgesnį negu 2 mėnesių terminą negrįžta į eitas pareigas;
13) į tas pareigas teismo sprendimu grąžinamas anksčiau jas ėjęs valstybės tarnautojas arba paaiškėja, kad priimant valstybės tarnautoją į pareigas buvo pažeisti šio įstatymo reikalavimai ir šių pažeidimų neįmanoma pašalinti;
14) kai valstybės tarnautojas pagal sveikatos priežiūros išvadą nebegali eiti valstybės tarnautojo pareigų ir jis nesutinka būti perkeltas į kitas laisvas jo sveikatą atitinkančias valstybės tarnautojo pareigas arba kai tokių valstybės tarnautojo pareigų toje įstaigoje nėra;
15) valstybės tarnautojas įstatymų nustatyta tvarka netenka specialios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu;
16) paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų;
17) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką arba bausmė, dėl kurios jis negali eiti savo pareigų;
18) iš Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, iš šio įstatymo 39 straipsnyje nurodyto registro gautos informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar pripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, iš kitų duomenų, gautų šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, paaiškėja, kad valstybės tarnautojas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir dėl to negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų;
19) sudaromas šalių susitarimas dėl įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ar karjeros valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų;
20) pripažinus, kad išbandymo rezultatai yra nepatenkinami iki išbandymo termino pabaigos apie atleidimą raštu įspėjus prieš tris darbo dienas. 2.
2Atleidimo iš pareigų apribojimams mutatis mutandis taikomas Darbo kodekso 61 straipsnis. 3. Įstaigos vadovas (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ar karjeros valstybės tarnautojas gali raštu pateikti pasiūlymą jį į pareigas priimančiam asmeniui, o į pareigas priimantis asmuo gali raštu pateikti pasiūlymą įstaigos vadovui (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ar karjeros valstybės tarnautojui dėl atleidimo iš pareigų šalių susitarimu. Jeigu šalis, gavusi tokį pasiūlymą, sutinka su pasiūlymu, per 5 darbo dienas turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai tokį pasiūlymą. Jeigu šalis, gavusi pasiūlymą, per 5 darbo dienas nepraneša, kad sutinka su pateiktu pasiūlymu, laikoma, kad pasiūlymas atmestas. Šalims susitarus dėl valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų šalių susitarimu, sudaromas rašytinis susitarimas ir jame nurodoma, nuo kurio laiko valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, susitariama dėl kompensacijos dydžio, dėl nepanaudotų atostogų suteikimo ir gali būti susitariama dėl kitų sąlygų. 4. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas iš pareigų atleidžiamas paskutinę jį į pareigas pasirinkusio valstybės politiko įgaliojimų dieną ar naujai sudarytos kolegialios valstybės institucijos pirmajame posėdyje, išskyrus atvejus, kai iš politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo, priimamo į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, pareigų grąžinama į šio įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje nurodytas eitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas. 5. Valstybės tarnautojas negali būti iš pareigų atleistas laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir atostogų metu, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 13, 14, 15, 16, 18, 19 ir 20 punktuose nurodytus atvejus. 6.
6Ginčai dėl valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. VIII SKYRIUS
1Vidaus reikalų ministerija:
1) formuoja valstybės politiką ministrui pavestoje valstybės tarnybos valdymo srityje organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą;
2) teikia Vyriausybei su valstybės tarnyba susijusių teisės aktų projektus;
3) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas valstybės tarnybos valdymo srityje. 2. Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga:
1) organizuoja ir įgyvendina pretendentų į įstaigų vadovų pareigas paiešką ir pritraukimą;
2) organizuoja ir įgyvendina aukštesniųjų vadovų karjeros valdymą;
3) organizuoja aukštesniųjų vadovų kompetencijų ugdymą;
4) centralizuotai organizuoja ir koordinuoja valstybės tarnautojų mokymų vykdymą, užtikrindama vienodą mokymų kokybę ir prieinamumą;
5) atlieka mokymų kokybės ir poveikio veiklos rezultatams vertinimą;
6) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas. 37 straipsnis. Aukštesniųjų vadovų kompetencijų ugdymas
1Aukštesniųjų vadovų kompetencijų ugdymą Vyriausybės nustatyta tvarka centralizuotai organizuoja Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga. 2. Aukštesniųjų vadovų kompetencijų ugdymas apima įvadinius mokymus ir tęstinį kompetencijų tobulinimą. 3. Įvadinis mokymas vykdomas pirmą kartą į pareigas paskirtiems aukštesniesiems vadovams siekiant juos supažindinti su darbo valstybės tarnyboje ypatumais ir vadovavimo įgūdžiams formuoti. 4. Aukštesniųjų vadovų tęstinis kompetencijų ugdymas skiriamas aukštesniųjų vadovų vadybinėms, lyderystės, komunikacijos, pokyčių valdymo ir problemų sprendimo, žmogiškųjų išteklių valdymo, strateginio planavimo ir kitoms aukštesniesiems vadovams reikalingoms kompetencijoms tobulinti. 5.
5Aukštesniųjų vadovų kompetencijų ugdymas grindžiamas individualių (konkrečiam vadovui reikalingų) ir bendrų aukštesniesiems vadovams reikalingų kompetencijų poreikio nustatymu, ugdymo kokybės ir poveikio konkretaus vadovo ir įstaigos rezultatams stebėsena ir vertinimu. 6. Aukštesniųjų vadovų kompetencijų ugdymas finansuojamas iš valstybės biudžeto asignavimų ar kitų teisėtų lėšų. 38 straipsnis. Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimas ir finansavimas
1Valstybės tarnautojai turi tobulinti kvalifikaciją. Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo prioritetus ir tvarką nustato Vyriausybė. 2. Įgyvendinant Vyriausybės nustatytus kvalifikacijos tobulinimo prioritetus arba valstybės ar savivaldybių institucijai ar įstaigai, kurioje valstybės tarnautojas eina pareigas, tikslus ir uždavinius, valstybės tarnautojui prireikus įgyti naujų žinių ar kompetencijų, užtikrinamas valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo finansavimas iš valstybės ar savivaldybių institucijai ar įstaigai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų ar kitų teisėtų lėšų. Kitais atvejais, suderinus su į pareigas priimančiu asmeniu, valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimas gali būti finansuojamas iš valstybės ar savivaldybių institucijai ar įstaigai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų ar kitų teisėtų lėšų ir (arba) valstybės tarnautojo lėšų. 39 straipsnis. Valstybės tarnautojų registras
1.
Valstybės tarnautojų registre, kurį Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka steigia Vyriausybė, kaupiami duomenys apie:
1) valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų struktūras, laisvas ir užimtas valstybės tarnautojų pareigybes, teisingumo ministro valdymo srities ir finansų ministro valdymo srities statutinių valstybės tarnautojų pareigybes ir darbuotojų, gaunančių darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, pareigybes;
2) valstybės tarnautojus, teisingumo ministro ir finansų ministro valdymo sričių statutinius valstybės tarnautojus bei jų darbo užmokestį;
3) asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo ar statutinio valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar už pareigūno vardo pažeminimą;
4) asmenis, kurie įstatymų numatytais atvejais pripažinti padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį yra pagrindas skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų;
5) valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, ir jų darbo užmokestį;
6) valstybės politikus, valstybės pareigūnus ir profesinės karo tarnybos karius tiek, kiek reikalinga jų tarnybiniams pažymėjimams ar kitokioms elektroniniu parašu pasirašyti skirtoms priemonėms pagaminti arba jiems pavaldžių valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimui atlikti ir pareigybėms aprašyti ir vertinti;
7) biudžetinių įstaigų, kurių savininkas yra valstybė, ir viešųjų įstaigų, kurių savininkas ar vienas iš dalininkų yra valstybė ar savivaldybė struktūrą, laisvas ir užimtas pareigybes ir darbuotojus tiek, kiek reikia biudžetinių įstaigų personalo administravimo ir finansinės apskaitos tvarkymo funkcijoms centralizuotai atlikti Vyriausybės nustatyta tvarka bei tiek, kiek reikia Dokumentų valdymo bendrosios informacinės sistemos tvarkytojų darbuotojams identifikuoti;
8) vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinius valstybės tarnautojus, kurių duomenys tvarkomi Vidaus reikalų pareigūnų registre, tiek, kiek reikia jiems pavaldžių valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimui atlikti, pareigybėms aprašyti ir vertinti ir tiek, kiek reikia Dokumentų valdymo bendrosios informacinės sistemos tvarkytojų darbuotojams identifikuoti.
Valstybės tarnautojų registre, kurį Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka steigia Vyriausybė, kaupiami duomenys apie:
1) valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų struktūras, laisvas ir užimtas valstybės tarnautojų pareigybes, teisingumo ministro valdymo srities ir finansų ministro valdymo srities statutinių valstybės tarnautojų pareigybes ir darbuotojų, gaunančių darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, pareigybes;
2) valstybės tarnautojus, teisingumo ministro ir finansų ministro valdymo sričių statutinius valstybės tarnautojus bei jų darbo užmokestį;
3) asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo ar statutinio valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar už pareigūno vardo pažeminimą;
4) asmenis, kurie įstatymų numatytais atvejais pripažinti padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį yra pagrindas skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų;
5) valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, ir jų darbo užmokestį;
6) valstybės politikus, valstybės pareigūnus ir profesinės karo tarnybos karius tiek, kiek reikalinga jų tarnybiniams pažymėjimams ar kitokioms elektroniniu parašu pasirašyti skirtoms priemonėms pagaminti arba jiems pavaldžių valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimui atlikti ir pareigybėms aprašyti ir vertinti;
7) biudžetinių įstaigų, kurių savininkas yra valstybė, ir viešųjų įstaigų, kurių savininkas ar vienas iš dalininkų yra valstybė ar savivaldybė struktūrą, laisvas ir užimtas pareigybes ir darbuotojus tiek, kiek reikia biudžetinių įstaigų personalo administravimo ir finansinės apskaitos tvarkymo funkcijoms centralizuotai atlikti Vyriausybės nustatyta tvarka bei tiek, kiek reikia Dokumentų valdymo bendrosios informacinės sistemos tvarkytojų darbuotojams identifikuoti;
8) vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinius valstybės tarnautojus, kurių duomenys tvarkomi Vidaus reikalų pareigūnų registre, tiek, kiek reikia jiems pavaldžių valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimui atlikti, pareigybėms aprašyti ir vertinti ir tiek, kiek reikia Dokumentų valdymo bendrosios informacinės sistemos tvarkytojų darbuotojams identifikuoti. 2.
2Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto valstybės registro valdytoja yra Vidaus reikalų ministerija. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam valstybės registrui atitinkami duomenys neteikiami, jeigu jie priskirtini valstybės ar tarnybos paslapties kategorijai. 40 straipsnis. Valstybės tarnybos valdymo informacinė sistema
Valstybės tarnybos valdymo informacinė sistema skirta valstybės tarnybos, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, biudžetinių įstaigų, kurių personalo administravimo ir finansinės apskaitos tvarkymo funkcijos centralizuotai atliekamos Vyriausybės nustatyta tvarka, personalo valdymo ir (ar) administravimo sprendimams priimti, kitoms šiame įstatyme ir su juo susijusiuose teisės aktuose nurodytoms funkcijoms įgyvendinti. 41 straipsnis. Valstybės tarnautojo pažymėjimas
1Į valstybės tarnautojo pareigas priimtam asmeniui išduodamas valstybės tarnautojo pažymėjimas, kurio formą ir išdavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. 2. Valstybės tarnautojo pažymėjimai išduodami vadovaujantis šio įstatymo 39 straipsnyje nurodyto registro duomenimis.
part_8c24d3c08dde4c75a83c7b9bd039734b_end part_18ca4069e1bc4e4cb9ca65b6fbe94713_end part_8e873a95f402401fbc3a816a48f59242_end part_40d912a1b55b47599ba60823f098e5a7_end Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGYBIŲ GRUPĖS IR PAREIGINIŲ ALGŲ KOEFICIENTAI Eil. Nr. Karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupė arba pareigybė Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybės Pareiginės algos koeficientas, nuo (baziniais dydžiais) I įstaigų grupė II įstaigų grupė III įstaigų grupė
viceministras, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas, Ministro Pirmininko biuro vadovas, ministerijos kancleris, Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas 2,28 2,17 1,99 2.
Vyriausybės kanclerio pavaduotojas Respublikos Prezidento patarėjas, Seimo Pirmininko patarėjas, Ministro Pirmininko patarėjas 2,19 2,1 1,9 3.
Direktoriaus, viršininko pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui), prokuratūros kancleris Vyriausybės įgaliotinis 2,08 1,9 1,7
grupės vadovas, komisijos administracijos direktorius, tarybos administracijos direktorius, įstaigos prie ministerijos kancleris, savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojas, ministerijos gynybos politikos direktorius, generalinis inspektorius, vyriausiasis patarėjas, teismo pirmininko patarėjas, gynybos patarėjas savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas, Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, opozicijos lyderio patarėjas 1,35 1,23 1,11
komisijos sekretoriato vadovas, tarybos sekretoriato vadovas, seniūnas, vyresnysis patarėjas, Seimo nuolatinis atstovas teismo skyriaus pirmininko patarėjas, ministro patarėjas 1,29 1,05 0,95
biuro vedėjas, poskyrio vedėjas (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose), skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjo pavaduotojas (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose), seniūno pavaduotojas, patarėjas, vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinio atstovo pavaduotojas, specialusis atašė, prekybos atstovas Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko atstovas spaudai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai, ministro atstovas spaudai 1,08 0,97 0,87
specialiojo atašė pavaduotojas, prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje) savivaldybės tarybos sekretorius, mero patarėjas, Respublikos Prezidento referentas, Seimo Pirmininko padėjėjas,
Seimo nario patarėjas, Seimo nario padėjėjas, ministro padėjėjas, mero padėjėjas 0,78 0,74 0,68
teismo administracijos sekretorius, teismo posėdžių sekretorius 0,71 0,68 0,64 part_d2327764d34744cdbda4274052229d3b_end Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo
LIETUVOS RESPUBLIKOS Įstaigų vadovų (VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ) PAREIGYBIŲ GRUPĖS IR PAREIGINIŲ ALGŲ KOEFICIENTAI Eil.
Direktoriaus, viršininko pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui), prokuratūros kancleris Vyriausybės įgaliotinis 2,08 1,9 1,7
grupės vadovas, komisijos administracijos direktorius, tarybos administracijos direktorius, įstaigos prie ministerijos kancleris, savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojas, ministerijos gynybos politikos direktorius, generalinis inspektorius, vyriausiasis patarėjas, teismo pirmininko patarėjas, gynybos patarėjas savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas, Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, opozicijos lyderio patarėjas 1,35 1,23 1,11
komisijos sekretoriato vadovas, tarybos sekretoriato vadovas, seniūnas, vyresnysis patarėjas, Seimo nuolatinis atstovas teismo skyriaus pirmininko patarėjas, ministro patarėjas 1,29 1,05 0,95
biuro vedėjas, poskyrio vedėjas (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose), skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjo pavaduotojas (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose), seniūno pavaduotojas, patarėjas, vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinio atstovo pavaduotojas, specialusis atašė, prekybos atstovas Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko atstovas spaudai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai, ministro atstovas spaudai 1,08 0,97 0,87
specialiojo atašė pavaduotojas, prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje) savivaldybės tarybos sekretorius, mero patarėjas, Respublikos Prezidento referentas, Seimo Pirmininko padėjėjas,
Seimo nario patarėjas, Seimo nario padėjėjas, ministro padėjėjas, mero padėjėjas 0,78 0,74 0,68
teismo administracijos sekretorius, teismo posėdžių sekretorius 0,71 0,68 0,64 part_d2327764d34744cdbda4274052229d3b_end Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo
LIETUVOS RESPUBLIKOS Įstaigų vadovų (VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ) PAREIGYBIŲ GRUPĖS IR PAREIGINIŲ ALGŲ KOEFICIENTAI Eil. Nr.
Nr. Įstaigų vadovų pareigybių grupė arba pareigybė arba pareigybių grupė Politinio (asmeninio) pasitikėjimo įstaigų vadovų pareigybė arba pareigybių grupė Pareiginės algos koeficientas (baziniais dydžiais) I įstaigų grupė II įstaigų grupė III įstaigų grupė
1Seimo kancleris Vyriausybės kancleris, Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris 4,5 – –
2Vyriausybės įstaigos vadovas, Nacionalinės teismų administracijos vadovas, direktorius, viršininkas (įstaigos vadovas) savivaldybės administracijos direktorius 3,8–4,5 2,8–4,3 1,8–3
3Savivaldybės kontrolierius – 1,9–2,82 1,7–2,66 part_21fbac60167e4bcf90e7f9b4e9f1e0c4_end Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 priedas
Eil. Nr. Seimą, Respublikos Prezidentą, Vyriausybę, teismų savivaldos institucijas aptarnaujančios įstaigos Seimui ir (ar) Respublikos Prezidentui atskaitingos institucijos Teismai ir prokuratūra Kitos valstybės institucijos ir įstaigos Savivaldybių institucijos ir įstaigos Balai 1.
Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos veiklos pobūdis: 1.1. padėjimas vykdyti Seimo funkcijas arba padėjimas vykdyti Respublikos Prezidento funkcijas arba padėjimas vykdyti Vyriausybės ir Ministro Pirmininko funkcijas arba teismų savivaldos institucijų aptarnavimas dalyvavimas formuojant valstybės politiką nacionalinio saugumo srityje ir jos įgyvendinimas
1.2.
arba dalyvavimas formuojant daugiau kaip vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas
arba valstybės politikos formavimas ir įgyvendinimas vienoje valdymo srityje arba Europos Sąjungos struktūrinių ir investicinių fondų administravimo ir kontrolės funkcijų vykdymas
1.3.
arba valstybės politikos įslaptintos informacijos apsaugos srityje įgyvendinimas
arba valstybės politikos įgyvendinimas daugiau kaip vienoje valdymo srityje arba neteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos funkcijų vykdymas arba savivaldybių administracinės priežiūros funkcijų vykdymas
1.4.
1.5.
2.
Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos veiklos pobūdis: 1.1. padėjimas vykdyti Seimo funkcijas arba padėjimas vykdyti Respublikos Prezidento funkcijas arba padėjimas vykdyti Vyriausybės ir Ministro Pirmininko funkcijas arba teismų savivaldos institucijų aptarnavimas dalyvavimas formuojant valstybės politiką nacionalinio saugumo srityje ir jos įgyvendinimas
1.2.
arba dalyvavimas formuojant daugiau kaip vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas
arba valstybės politikos formavimas ir įgyvendinimas vienoje valdymo srityje arba Europos Sąjungos struktūrinių ir investicinių fondų administravimo ir kontrolės funkcijų vykdymas
1.3.
arba valstybės politikos įslaptintos informacijos apsaugos srityje įgyvendinimas
arba valstybės politikos įgyvendinimas daugiau kaip vienoje valdymo srityje arba neteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos funkcijų vykdymas arba savivaldybių administracinės priežiūros funkcijų vykdymas
1.4.
1.5.
2Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos veiklos ir sprendimų galiojimo ribos:
2.1.
visa Lietuvos Respublikos teritorija visa Lietuvos Respublikos teritorija
2.2.
apygarda teritorija, kurioje yra daugiau kaip 500 000 gyventojų teritorija, kurioje yra daugiau kaip 500 000 gyventojų80 2.3.
apylinkė teritorija, kurioje yra nuo 100 000 iki 500 000 gyventojų teritorija, kurioje yra nuo 100 000 iki 500 000 gyventojų60 2.4.
teritorija, kurioje yra nuo 50 000 iki 100 000 gyventojų40 2.5.
arba viena įstaigų sistema
arba viena įstaigų sistema teritorija, kurioje yra mažiau kaip 50 000 gyventojų20 3.
Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos santykis su pavaldžiais ir nepavaldžiais subjektais: 3.1.
Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų surinktų balų santykis su valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų grupe: I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 100 balų I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 200 balų II grupė, jeigu įstaiga įvertinta 180 balų III grupė, jeigu įstaiga įvertinta 160 arba mažiau balų I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 100 balų II grupė, jeigu įstaiga įvertinta 80 balų III grupė, jeigu įstaiga įvertinta 60 balų I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 260 arba daugiau balų (x ≥ 260) II grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo 200 iki 260 balų (260 > x ≥ 200) III grupė, jeigu įstaiga įvertinta mažiau negu 200 balų (200 > x) II grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo 60 iki 80 balų III grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo 20 iki 40 balų Pastaba. Gyventojų skaičius savivaldybės teritorijoje nustatomas pagal kalendorinių metų, einančių prieš kalendorinius metus, kuriais turi vykti eiliniai savivaldybių tarybų rinkimai, sausio 1 dienos gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitos duomenis, paskelbtus Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytojo interneto svetainėje šio tvarkytojo nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais.
Nustatytu konkrečios savivaldybės gyventojų skaičiumi vadovaujamasi iki kalendorinių metų, kuriais turi vykti kiti eiliniai savivaldybių tarybų rinkimai, sausio 1 dienos. Šiame priede vartojamų formuluočių reikšmės
1Valstybės politikos formavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, apimanti tiesioginį Seimo ir Vyriausybės sprendimų projektų (įstatymų projektų, Seimo nutarimų projektų, Vyriausybės nutarimų projektų), nustatančių valstybinio administravimo subjektus ir jų struktūras, viešojo administravimo procesus, reglamentuojančių visuomeninius santykius atskirose valdymo srityse, rengimą ir teikimą Seimui ar Vyriausybei. 2. Valstybės politikos įgyvendinimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų vykdomoji veikla (planavimas, organizavimas, koordinavimas, reguliavimas, vertinimas ir kontrolė (priežiūra), vykdoma įgyvendinant teisės aktais nustatytą valstybės politiką atskirose valdymo srityse. 3. Dalyvavimas formuojant valstybės politiką suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma darant poveikį rengiamų sprendimų projektų kokybei, vykdant vieną ar kelias aiškiai apibrėžtas funkcijas, susijusias su sprendimų projektų rengimu:
1) siūlymų dėl sprendimų projektų rengimo (ar atskirų procesų reglamentavimo) teikimas;
2) sprendimų projektų derinimas (koregavimas ir (ar) papildymas);
3) kompleksinis ar dalinis parengtų sprendimų projektų nagrinėjimas;
4) išvadų dėl parengtų sprendimų projektų formulavimas. 4.
4Valstybės politikos formavimo ar įgyvendinimo aptarnavimas suprantamas kaip specializuota valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma pagal konkretų linijinį, funkcinį, programinį pavedimą arba pagal konkrečią instrukciją su aiškiu siekiamu materialiu rezultatu, kurį identifikuoja ir vertina pavedimą davęs subjektas (medžiagos kaupimo, registravimo, sisteminimo, informacinio aprūpinimo ar kiti techninio pobūdžio darbai, seminarų, diskusijų organizavimas, ekspertizių organizavimas ir įforminimas, taip pat kitų aptarnavimo funkcijų atlikimas). 5. Vertikalusis vadovavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, kurią vykdant daromas poveikis pavaldiems subjektams (valstybės institucijoms, įstaigoms ar teritoriniams struktūriniams padaliniams). 6. Funkcinis vadovavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma nepavaldžių subjektų (valstybės institucijų ar įstaigų) atžvilgiu tam tikroje valdymo srityje, apimanti nepavaldžių valstybės institucijų ar įstaigų veiklos planavimą, metodinę pagalbą, koordinavimą ir kontrolę (priežiūrą). 7. Dalinis funkcinis vadovavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma nepavaldžių subjektų (valstybės institucijų ar įstaigų) atžvilgiu tam tikroje valdymo srityje, apimanti bent vieną iš šių funkcijų – nepavaldžių valstybės institucijų ir įstaigų veiklos planavimą, metodinę pagalbą, koordinavimą ar kontrolę (priežiūrą). 8. Viena įstaigų sistema suprantama kaip ministerijos arba kitos valstybės institucijos ar įstaigos valdymo srityje esančių įstaigų visuma.”
part_ca775a5a77be417fb1b8d4bfc8690cfb_end part_2f0eb0273304455d8f4d309fe45ec92d_end part_8b40c338cd48493ba8c27ed78bf6af97_end
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2-13 dalis, įsigalioja 2023 m. liepos 1 d. 2.
2Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2023 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus šio straipsnio 10-13 dalyse išdėstytoms nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus, kuriuos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija priima iki 2024 m. gruodžio 31 d. 3. 2025 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punkto redakcija:
„1) jeigu iš Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, iš šio įstatymo 39 straipsnyje nurodyto registro Viešojo sektoriaus darbuotojų registro gautos informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar pripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, iš asmens, siekiančio tapti valstybės tarnautoju, užpildytos deklaracijos ar kitų duomenų, gautų šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, paaiškėja, kad asmuo neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;“. 4. 2025 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 2 dalies redakcija:
„2. Tarnybinio nusižengimo tyrimas, gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, pradedamas, o pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir atitinkamas sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas taip pat:
1) kai valstybės tarnautojas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, perkeliamas į valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.
Šiuo atveju asmuo, pradėjęs tarnybinio nusižengimo tyrimą, motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus, kurioje konstatuojama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, ir siūloma jam skirti tarnybinę nuobaudą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perduoda institucijos ar įstaigos, į kurią perkeltas valstybės tarnautojas, vadovui, šio įstatymo 39 straipsnyje nurodytam registrui Viešojo sektoriaus darbuotojų registrui ir valstybės tarnautojui, kuris pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą. Sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui priima institucijos ar įstaigos, į kurią valstybės tarnautojas yra perkeltas, vadovas, atsižvelgdamas į šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus;
2) kai valstybės tarnautojas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, atleidžiamas iš valstybės tarnautojo pareigų. Sprendimą dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima tarnybinio nusižengimo tyrimą pradėjęs asmuo, atsižvelgdamas į šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.
Šis sprendimas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perduodamas šio įstatymo 39 straipsnyje nurodytam registrui Viešojo sektoriaus darbuotojų registrui ir asmeniui, ėjusiam valstybės tarnautojo pareigas.“
52025 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 18 punkto redakcija:
„18) iš Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, iš šio įstatymo 39 straipsnyje nurodyto registro Viešojo sektoriaus darbuotojų registro gautos informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar pripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, iš kitų duomenų, gautų šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, paaiškėja, kad valstybės tarnautojas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir dėl to negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų;“. 6. 2025 m. sausio 1 d. netenka galios šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 39 ir 40 straipsniai. 39 straipsnis. Valstybės tarnautojų registras
1.
Valstybės tarnautojų registre, kurį Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka steigia Vyriausybė, kaupiami duomenys apie:
1) valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų struktūras, laisvas ir užimtas valstybės tarnautojų pareigybes, teisingumo ministro valdymo srities ir finansų ministro valdymo srities statutinių valstybės tarnautojų pareigybes ir darbuotojų, gaunančių darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, pareigybes;
2) valstybės tarnautojus, teisingumo ministro ir finansų ministro valdymo sričių statutinius valstybės tarnautojus bei jų darbo užmokestį;
3) asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo ar statutinio valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar už pareigūno vardo pažeminimą;
4) asmenis, kurie įstatymų numatytais atvejais pripažinti padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį yra pagrindas skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų;
5) valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, ir jų darbo užmokestį;
6) valstybės politikus, valstybės pareigūnus ir profesinės karo tarnybos karius tiek, kiek reikalinga jų tarnybiniams pažymėjimams ar kitokioms elektroniniu parašu pasirašyti skirtoms priemonėms pagaminti arba jiems pavaldžių valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimui atlikti ir pareigybėms aprašyti ir vertinti;
7) biudžetinių įstaigų, kurių savininkas yra valstybė, ir viešųjų įstaigų, kurių savininkas ar vienas iš dalininkų yra valstybė ar savivaldybė struktūrą, laisvas ir užimtas pareigybes ir darbuotojus tiek, kiek reikia biudžetinių įstaigų personalo administravimo ir finansinės apskaitos tvarkymo funkcijoms centralizuotai atlikti Vyriausybės nustatyta tvarka bei tiek, kiek reikia Dokumentų valdymo bendrosios informacinės sistemos tvarkytojų darbuotojams identifikuoti;
8) vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinius valstybės tarnautojus, kurių duomenys tvarkomi Vidaus reikalų pareigūnų registre, tiek, kiek reikia jiems pavaldžių valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimui atlikti, pareigybėms aprašyti ir vertinti ir tiek, kiek reikia Dokumentų valdymo bendrosios informacinės sistemos tvarkytojų darbuotojams identifikuoti.
Valstybės tarnautojų registre, kurį Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka steigia Vyriausybė, kaupiami duomenys apie:
1) valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų struktūras, laisvas ir užimtas valstybės tarnautojų pareigybes, teisingumo ministro valdymo srities ir finansų ministro valdymo srities statutinių valstybės tarnautojų pareigybes ir darbuotojų, gaunančių darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, pareigybes;
2) valstybės tarnautojus, teisingumo ministro ir finansų ministro valdymo sričių statutinius valstybės tarnautojus bei jų darbo užmokestį;
3) asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo ar statutinio valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar už pareigūno vardo pažeminimą;
4) asmenis, kurie įstatymų numatytais atvejais pripažinti padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį yra pagrindas skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų;
5) valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, ir jų darbo užmokestį;
6) valstybės politikus, valstybės pareigūnus ir profesinės karo tarnybos karius tiek, kiek reikalinga jų tarnybiniams pažymėjimams ar kitokioms elektroniniu parašu pasirašyti skirtoms priemonėms pagaminti arba jiems pavaldžių valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimui atlikti ir pareigybėms aprašyti ir vertinti;
7) biudžetinių įstaigų, kurių savininkas yra valstybė, ir viešųjų įstaigų, kurių savininkas ar vienas iš dalininkų yra valstybė ar savivaldybė struktūrą, laisvas ir užimtas pareigybes ir darbuotojus tiek, kiek reikia biudžetinių įstaigų personalo administravimo ir finansinės apskaitos tvarkymo funkcijoms centralizuotai atlikti Vyriausybės nustatyta tvarka bei tiek, kiek reikia Dokumentų valdymo bendrosios informacinės sistemos tvarkytojų darbuotojams identifikuoti;
8) vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinius valstybės tarnautojus, kurių duomenys tvarkomi Vidaus reikalų pareigūnų registre, tiek, kiek reikia jiems pavaldžių valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimui atlikti, pareigybėms aprašyti ir vertinti ir tiek, kiek reikia Dokumentų valdymo bendrosios informacinės sistemos tvarkytojų darbuotojams identifikuoti. 2.
2Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto valstybės registro valdytoja yra Vidaus reikalų ministerija. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam valstybės registrui atitinkami duomenys neteikiami, jeigu jie priskirtini valstybės ar tarnybos paslapties kategorijai. 40 straipsnis. Valstybės tarnybos valdymo informacinė sistema
Valstybės tarnybos valdymo informacinė sistema skirta valstybės tarnybos, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, biudžetinių įstaigų, kurių personalo administravimo ir finansinės apskaitos tvarkymo funkcijos centralizuotai atliekamos Vyriausybės nustatyta tvarka, personalo valdymo ir (ar) administravimo sprendimams priimti, kitoms šiame įstatyme ir su juo susijusiuose teisės aktuose nurodytoms funkcijoms įgyvendinti. 7. 2025 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalies redakcija:
„2. Valstybės tarnautojo pažymėjimai išduodami vadovaujantis šio įstatymo 39 straipsnyje nurodyto registro Viešojo sektoriaus darbuotojų registro duomenimis.”
8Įsigaliojus šiam įstatymui vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2987 2 straipsnio 11 dalimi valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudarytos komisijos, atsižvelgdamos į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos parengtas rekomendacijas, peržiūri įstaigos pareigybių sąraše esančias valstybės tarnautojų pareigybes. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje apibrėžtos valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančios valstybės tarnautojų pareigybės iki 2025 m. sausio 1 d. turi būti panaikintos arba vietoje jų įsteigtos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybės.
Naikinant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančią valstybės tarnautojo pareigybę, su asmeniu, ėjusiu šias pareigas, su jo sutikimu sudaroma darbo sutartis dėl darbo toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu vietoj naikinamos valstybės tarnautojo pareigybės steigiama darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybė, kuriai priskiriamos analogiškos kaip naikinamos valstybės tarnautojo pareigybės funkcijos. 9. Įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas perskaičiuojamas valstybės tarnautojo iki šio įstatymo įsigaliojimo gautą pareiginę algą su priedu už tarnybos Lietuvos valstybei stažą padalinus iš Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2023 metais, padalinus iš Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio įstatyme einamiesiems metams taikomo pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio. Gautas koeficientas apvalinamas pagal matematines taisykles iki šimtųjų dalių. Įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės tarnautojams iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta pareiginė alga, įskaitant gautą priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, negali būti sumažinama, kol jie eina tas pačias pareigas, išskyrus 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 12 dalies 1 punkte ir 20 straipsnio 4 dalies 4 punkte nurodytais atvejais. 10.
10Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 priede nustatyti pareiginių algų koeficientai taikomi įstaigų vadovams, priimamiems į pareigas po šio įstatymo įsigaliojimo, išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nustatytą atvejį. 11. Su iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytai kadencijai priimtais į pareigas įstaigų vadovais gali būti sudaromas šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nurodytas susitarimas likusiai kadencijos daliai, bet ne trumpesnei kaip 2,5 metų. Pasirašiusiems šį susitarimą įstaigų vadovams nustatomas pareiginės algos koeficientas pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 priedą. Šio susitarimo nepasirašiusiems įstaigų vadovams iki jų kadencijos pabaigos paliekamas iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytas pareiginės algos koeficientas. 12. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyti reikalavimai iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimtiems valstybės tarnautojams taikomi tik tais atvejais, jeigu faktai ar aplinkybės, dėl kurių valstybės tarnautojai gali būti pripažinti neatitinkančiais šių reikalavimų, bus įvykę įsigaliojus šiam įstatymui. 13. Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytos kolektyvinės sutartys galioja iki sutartyse nustatyto termino pabaigos. Po šių kolektyvinių sutarčių galiojimo pabaigos naujos kolektyvinės sutartys sudaromos Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. 14. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti valstybės tarnautojai, kurie neturi aukštojo išsilavinimo, toliau eina pareigas, bet ne ilgiau kaip iki 2024 m. sausio 1 d. Per šį laikotarpį aukštojo išsilavinimo neįgiję valstybės tarnautojai atleidžiami iš einamų pareigų, nemokant jiems išeitinės išmokos. 15.
15Konkurso, atrankos, statuso atkūrimo, veiklos vertinimo, tarnybinio nusižengimo tyrimo, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos procedūros, atleidimo iš pareigų procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. 16. Valstybės tarnautojams, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo taikomas materialinės žalos išskaičiavimas ne teismo tvarka, likusi neatlyginta priklausančios atlyginti žalos dalis išskaičiuojama iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusia tvarka. 17. Įsigaliojus šiam įstatymui valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos įvertina pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Valstybės tarnybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą nušalinto valstybės tarnautojo nušalinimo pagrįstumą vadovaudamasis šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Nustačius, kad nušalinti nuo pareigų nebėra tikslinga ir pagrįsta, nušalintas valstybės tarnautojas grąžinamas į eitas pareigas ir per 20 darbo dienų, kai valstybės tarnautojas vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo tarnybos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Valstybės tarnybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, bet ne ilgesnį kaip nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 22 d, nutarimo Nr. KT201-A-N15/2021 paskelbimo iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, taip pat delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras. 18.
18Valstybės tarnautojams iki šio įstatymo įsigaliojimo įgytos kasmetinės atostogos išsaugomos ir jų trukmė įsigaliojus šiam įstatymui nesikeičia, išskyrus kai bendra kasmetinių ir papildomų atostogų trukmė pagal Darbo kodekso 126 straipsnio 2 dalį arba 3 dalį ir 138 straipsnio 2 dalį yra didesnė nei iki šio įstatymo įsigaliojimo įgyta kasmetinių atostogų trukmė. Įgytos kasmetinės atostogos išsaugomos ir jų trukmė įsigaliojus šiam įstatymui nesikeičia ir tais atvejais, kai asmuo perkeliamas į kitas valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje įstaigoje arba nutraukia tarnybos teisinius santykius ir vėl pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas. Nepanaudotos valstybės tarnautojo kasmetinės atostogos, kurios valstybės tarnautojui priklausė iki šio įstatymo įsigaliojimo, suteikiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnį. 19. Valstybės pareigūnams, kuriems buvo taikomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnis, iki šio įstatymo įsigaliojimo įgytos kasmetinės atostogos išsaugomos ir jų trukmė įsigaliojus šiam įstatymui nesikeičia, išskyrus kai bendra kasmetinių ir papildomų atostogų trukmė pagal Darbo kodekso 126 straipsnio 2 dalį arba 3 dalį ir 138 straipsnio 2 dalį yra didesnė nei iki šio įstatymo įsigaliojimo įgyta kasmetinių atostogų trukmė. Nepanaudotos kasmetinės atostogos, kurios valstybės pareigūnams priklausė iki šio įstatymo įsigaliojimo, suteikiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnį. 20. Iki šio įstatymo įsigaliojimo valstybės tarnautojams pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnį ir 45 straipsnio 1 dalį suteiktos atostogos tęsiamos iki jų pabaigos. 21. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos su buvusiais valstybės tarnautojais sudarytos mentorystės sutartys galioja iki jų termino pabaigos. 3 straipsnis. Galiojančio teisinio reguliavimo ex post vertinimas
1.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atlieka šiame įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą (toliau – ex post vertinimas). 2. Atliekant ex post vertinimą turi būti įvertinta, ar žmogiškųjų išteklių valdymas valstybės tarnyboje yra efektyvus. 3. Ex post vertinimo laikotarpis – 3 metai nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 4. Ex post vertinimas turi būti atliktas iki 2027 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas part_047a1f6c704d48dfb2c53c61f6d37320_end
Projekto lyginamasis variantas
Nr. Vilnius
valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą Nr. VIII-1316 ir jį išdėstyti taip:
ir taikymas
pagrindinius valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principus, bendruosius priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas reikalavimus, priėmimą ir atleidimą, karjerą, atsakomybę, socialines ir kitas garantijas, susijusias su tarnybos ypatumais, valstybės tarnybos politiką formuojančią ir įgyvendinančią institucijas ir jų kompetenciją. 2. Tiek, kiek nereglamentuoja šis įstatymas, valstybės tarnautojų darbo santykius, socialines ir kitas garantijas nustato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir kiti darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys teisės aktai. Kolektyvinėse sutartyse galima susitarti dėl geresnių darbo užmokesčio, skatinimo sąlygų, atostogų, socialinių ar kitų garantijų, negu nustatyta šiame įstatyme ar kitose darbo teisės normose. 3. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleriui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kancleriui šis įstatymas taikomas be išlygų. Seimo kancleriui šis įstatymas taikomas tiek, kiek jo statuso nereglamentuoja Lietuvos Respublikos Seimo statutas.
Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės paskirtiems valstybės institucijų ir įstaigų vadovams – valstybės pareigūnams, kitiems Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės paskirtiems valstybės pareigūnams, valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkams, jų pavaduotojams ir nariams, taip pat pagal specialius įstatymus įsteigtų komisijų, tarybų, fondų valdybų pirmininkams ir nariams mutatis mutandis taikomi šio įstatymo 4 (tiek, kiek jų nepriekaištingos reputacijos nereglamentuoja jų veiklą reglamentuojančių specialių įstatymų nuostatos), 27, 28 straipsniai, 34 straipsnio 2 dalis (tiek, kiek materialinių pašalpų skyrimo nereglamentuoja jų veiklą reglamentuojančių specialių įstatymų nuostatos) ir 36 straipsniai (taikomas tik Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės paskirtiems valstybės institucijų ir įstaigų vadovams – valstybės pareigūnams). Šioje dalyje nurodytiems valstybės pareigūnams, išskyrus tuos, kurių kasmetines atostogas reglamentuoja specialūs įstatymai, taip pat taikomos šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalis ir 31 straipsnio 2 dalis. 4.
4Šis įstatymas netaikomas:
1) valstybės politikams;
2) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir kitų teismų teisėjams, prokurorams;
3) Lietuvos banko valdybos pirmininkui, jo pavaduotojams, valdybos nariams ir kitiems Lietuvos banko tarnautojams;
4) profesinės karo tarnybos kariams;
5) valstybės ir savivaldybių įmonių darbuotojams;
6) viešųjų įstaigų darbuotojams;
7) darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis ir gaunantiems darbo užmokestį iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų;
8) žvalgybos pareigūnams;
9) Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams;
10) statutiniams valstybės tarnautojams;
11) Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams;
12) valstybės kontrolieriui, jo pavaduotojams ir kitiems Valstybės kontrolės darbuotojams. 5. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovui netaikomi šio įstatymo 5 straipsnis, 8 straipsnio 1 ir 2 dalys, 12 straipsnio 4 dalis ir 5 dalis (ta apimtimi, kurioje galimybė būti paskirtam antrai kadencijai numatoma tik po pirmosios kadencijos veiklos tikslų ir pasiektų rezultatų įvertinimo), 18 straipsnis, 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 21 straipsnis, 22 straipsnio 1 ir 2 dalys, 35 straipsnis, išskyrus 5 dalį. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovui tarnybinę atsakomybę reglamentuojantys šio įstatymo straipsniai taikomi tik tais atvejais, kai jis įtariamas šiurkštaus tarnybinio nusižengimo padarymu. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovas atleidžiamas iš pareigų specialiame įstatyme arba tiesiogiai taikomame Europos Sąjungos teisės akte nustatytais pagrindais. 6. Priimant į seniūno pareigas, šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek priėmimo į seniūno pareigas sąlygų nenustato Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas. 7.
atstovui, Seimo nuolatinio atstovo pavaduotojui šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja Lietuvos Respublikos Seimo nuolatinio atstovo įstatymas. 8. Kai savivaldybės teritorijoje įvedamas tiesioginis valdymas, šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios savivaldybės administracijos direktoriaus statusą ir mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų atleidimą iš pareigų, taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja Lietuvos Respublikos tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymas. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
įstatymo nustatyta tvarka galintis siekti karjeros valstybės tarnyboje. 4. Laikinasis valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į pareigas terminuotam laikui, išskyrus įstaigos vadovą ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją. 5. Lygiavertės pareigos – tai pačiai įstaigų vadovų ar karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupei priklausančios pareigos. 6.
tarnautojo veika (veikimas ar neveikimas), kai tarnybinė padėtis naudojama ne tarnybos interesais arba ne pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, arba savanaudiškais tikslais (neteisėtai pasisavinamas ar kitiems perleidžiamas svetimas turtas, lėšos ir t. t.) ar dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat valstybės tarnautojo veiksmai, kuriais viršijami suteikti įgaliojimai ar savivaliaujama. 7. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į pareigas jį pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos įgaliojimų laikui arba kituose įstatymuose nustatytam laikui. 8. Prekybos atstovas – karjeros valstybės tarnautojas, priimtas ar perkeltas į prekybos atstovo pareigas Lietuvos Respublikos prekybos atstovybėje užsienyje ir padedantis įgyvendinti valstybės ekonomikos politiką. 9. Statutinis valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, kurio tarnybą reglamentuoja įstatymu patvirtintas statutas arba Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymas. 10. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos – atstovaujamosios, valstybės vadovo, vykdomosios, teisminės valdžios institucijos, teisėsaugos institucijos ir įstaigos, auditą, kontrolę (priežiūrą) atliekančios institucijos ir įstaigos, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų ir kurioms Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai. 11. Valstybės politikas – asmuo, įstatymų nustatyta tvarka išrinktas ar paskirtas į Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Seimo nario, Ministro Pirmininko, ministro, savivaldybės tarybos nario, savivaldybės mero (toliau – meras) pareigas. 12.
savivaldybės institucijoje ar įstaigoje ir atliekantis viešojo administravimo funkcijas arba užtikrinantis diplomatinės tarnybos institucijų ar prekybos atstovybių užsienyje funkcionavimą, arba padedantis valstybės, vietos ar teisminę valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas, išskyrus vidaus administravimo funkcijas, kaip jos apibrėžtos Viešojo administravimo įstatyme. 3 straipsnis. Valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principai
šiame įstatyme nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų. 2. Valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principai yra šie:
1) atsakomybė. Valstybės tarnautojas atsako už savo veiksmų padarinius, naudojamos informacijos, dokumentų tinkamą naudojimą ir konfidencialumą; įstaigos ar institucijos vadovo reikalavimu atsiskaito už savo veiklą įstaigoje ar institucijoje nustatyta tvarka;
2) atvirumas. Valstybės tarnautojas turi būti atviras kitokiam požiūriui, pozityvioms iniciatyvoms, dialogui, bendradarbiavimui, naujovėms;
3) efektyvumas. Valstybės tarnautojas tarnybinės veiklos rezultatų turi siekti kuo mažesnėmis sąnaudomis, jam skirtus išteklius naudoti ekonomiškai;
4) kūrybingumas. Valstybės tarnautojas turi būti iniciatyvus, tarp iššūkių įžvelgti naujas galimybes valstybės sėkmei kurti ir siekti jas įgyvendinti;
5) lankstumas. Valstybės tarnautojas turi gebėti prisitaikyti prie kintančių veiklos sąlygų ir reikalavimų, technologijų, technikos, darbo organizavimo pokyčių ir kitų aplinkybių;
6) lojalumas Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai. Valstybės tarnautojas turi veikti valstybės interesais, nepažeisti jos konstitucinės santvarkos, prireikus imtis visų teisėtų veiksmų, reikalingų šiai santvarkai apsaugoti;
7) nesavanaudiškumas.
Valstybės tarnautojas privalo naudoti jam patikėtą valstybės ir savivaldybių turtą, tarnybinę informaciją tik visuomenės gerovei, eidamas pareigas nesiekti naudos sau ar kitiems su juo susijusiems asmenims (sutuoktiniui, partneriui (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka) (toliau – partneris), artimajam giminaičiui, svainystės ryšiais susijusiam asmeniui ar kitam valstybės tarnautojo privačių interesų deklaracijoje nurodytam asmeniui); tarnauti išimtinai visuomenės interesams;
8) sąžiningumas ir nešališkumas. Valstybės tarnautojas privalo būti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniškumų; išklausyti ir pateikti tokią informaciją, kuri padėtų asmeniui priimti tinkamiausią sprendimą; nedemonstruoti savo simpatijų ar antipatijų ir išskirtinio dėmesio atskiriems asmenims ar jų grupėms;
9) padorumas. Valstybės tarnautojas privalo elgtis nepriekaištingai, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, siekiančių daryti įtaką, kai jis eina pareigas;
10) pagarba žmogui ir valstybei. Valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir vykdyti teismų sprendimus;
11) politinis neutralumas. Valstybės tarnautojas turi būti neutralus politinio proceso dalyvių atžvilgiu; pasikeitus politinei valdžiai, privalo užtikrinti viešojo intereso tęstinumą (netaikoma politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams);
12) profesionalumas. Valstybės tarnautojas turi siekti aukščiausios kokybės tarnybinės veiklos rezultatų, deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti;
13) teisingumas.
Valstybės tarnautojas privalo vienodai tarnauti visiems žmonėms, nepaisydamas lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos ar kitų bruožų; būti teisingas nagrinėdamas prašymus, skundus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis; naudoti savo tarnybos laiką efektyviai ir tik tarnybos tikslams;
14) viešumas ir skaidrumas. Valstybės tarnautojo tarnybinė veikla turi būti vieša ir suprantama, atvira įvertinti; valstybės tarnautojas savo veikloje privalo vengti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme nustatyto interesų konflikto (toliau – interesų konfliktas). Viešumo principo veikimas gali būti ribojamas siekiant apsaugoti asmens teises, valstybės, tarnybos ar komercinę paslaptį. 3. Valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovas, vadovaudamasis šiame įstatyme įtvirtintais valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principais formuoja tarnybinės etikos politiką valstybės ar savivaldybės institucijoje, įstaigoje ar įstaigų sistemoje ir kontroliuoja, kaip tarnybinės etikos politika įgyvendinama. 4 straipsnis. Valstybės tarnautojo nepriekaištinga reputacija
1Valstybės tarnautojas privalo būti nepriekaištingos reputacijos. 2.
2Valstybės tarnautojas arba asmuo,
pretenduojantis tapti valstybės tarnautoju, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
3) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba yra nepasibaigęs laidavimo terminas;
5) įstatymų nustatyta tvarka buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tyčinės nusikalstamos veikos padarymą (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą arba kai nusikaltimas yra mažareikšmis) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai;
6) atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už šio įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 1, 2, 3, 4, 5, 8, 9, 10 punktuose nurodytus šiurkščius pažeidimus arba šio įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;
7) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
8) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
9) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai.
Valstybės tarnautojas arba asmuo, pretenduojantis tapti valstybės tarnautoju, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
3) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba yra nepasibaigęs laidavimo terminas;
5) įstatymų nustatyta tvarka buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tyčinės nusikalstamos veikos padarymą (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą arba kai nusikaltimas yra mažareikšmis) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai;
6) atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už šio įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 1, 2, 3, 4, 5, 8, 9, 10 punktuose nurodytus šiurkščius pažeidimus arba šio įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;
7) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
8) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
9) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai. 3.
tarnautoju, turi užpildyti Vyriausybės patvirtintos formos deklaraciją, kurioje būtų pateikti duomenys dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Jeigu nustatoma, kad asmuo, siekiantis tapti valstybės tarnautoju, nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, jis į valstybės tarnautojo pareigas nepriimamas, o jei šios aplinkybės nustatomos valstybės tarnautojui einant pareigas, jis atleidžiamas iš valstybės tarnautojo pareigų. 4. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo privalo užtikrinti, kad į valstybės tarnautojo pareigas būtų priimti tik nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantys asmenys. Vykdydamas šioje dalyje nustatytą pareigą, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo įstatymų nustatytais atvejais privalo, o kitais atvejais turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas, valstybės ar savivaldybės valdomas įmones, kad šios pateiktų apie tokį asmenį jų turimą informaciją, nurodytą šio straipsnio 2 dalyje. Institucijos, įstaigos ir įmonės tokią informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo prašymo pateikti tokią informaciją gavimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip. 5 straipsnis. Valstybės tarnautojo teisė dirbti kitą darbą
valstybės tarnautojo pareigas ir (ar) pagal darbo sutartį dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą, taip pat užsiimti kita veikla ir gauti už ją pajamas, jeigu tai nėra su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinama veikla, kaip ji apibrėžta šio straipsnio 3 dalyje. 2.
atlyginimą už veiklą einant valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės ar jos dukterinės bendrovės kolegialaus organo nario pareigas. Už šioje dalyje nurodytą veiklą atlyginama valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės ar jos dukterinės bendrovės lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka
draudžiama eiti daugiau negu vienas valstybės tarnautojo pareigas ir (ar) dirbti pagal darbo sutartį valstybės ir savivaldybės institucijoje ar įstaigoje kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, kitose įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, ar užsiimti kita veikla, jeigu tai sukelia interesų konfliktą, sudaro prielaidas tarnybinę padėtį panaudoti privačiais interesais, diskredituoja valstybės tarnybos autoritetą, kliudo valstybės tarnautojui tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai yra kitos pareigos, kitas darbas ar kita veikla tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos. 4. Jeigu nustatomos šio straipsnio 3 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių valstybės tarnautojas negali eiti kitų valstybės tarnautojo pareigų ir (ar) dirbti pagal darbo sutartį, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima sprendimą nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų ir įpareigoti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo nurodytų aplinkybių nustatymo pašalinti nurodytas aplinkybes. Nepašalinus šio straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojas negali eiti kitų valstybės tarnautojo pareigų ir (ar) dirbti pagal darbo sutartį per 30 kalendorinių dienų, sprendžiama dėl valstybės tarnautojo tarnybinės atsakomybės. 5.
valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamos veiklos atvejus. II SKYRIUS
tarnautojų pareigybių grupės ir pareiginių algų koeficientai
(išskyrus įstaigų vadovus) pareigybės skirstomos į 9 grupes, nurodytas šio įstatymo 1 priede. Aukščiausia yra 1 grupė, žemiausia – 9 grupė. Įstaigų vadovų pareigybės skirstomos į 3 grupes, nurodytas šio įstatymo 2 priede. Aukščiausia yra 1 grupė, žemiausia – 3 grupė. 2. Valstybės tarnautojų pareiginių algų minimalūs koeficientai ar koeficientų intervalai, priskirti valstybės tarnautojų pareigybių grupėms, pateikiami šio įstatymo 1 ir 2 prieduose. Valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai nustatomi, atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirta valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga. 3. Kriterijai, kuriais vadovaujantis valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos skirstomos į grupes, nustatyti šio įstatymo 3 priede. Seimas, atsižvelgdamas į šio įstatymo 3 priede nustatytus kriterijus, tvirtina Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros bei savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašą pagal grupes. Vyriausybė, atsižvelgdama į šio įstatymo 3 priede nustatytus kriterijus, tvirtina šioje dalyje nenurodytų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašą pagal grupes. 7 straipsnis. Valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičius, pareigybių sąrašai bei pareigybių aprašymai
1Valstybės tarnautojų ir darbuotojų,
dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių ir pareigybių sąrašą valstybės ar savivaldybės institucijose ar įstaigose nustato valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai, konsultuodamiesi su darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiais asmenimis, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. 2.
ir vertinamos Vyriausybės nustatyta tvarka. 3. Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus tvirtina:
1) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose – valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai ar jų įgalioti asmenys;
2) teismuose – atitinkamo teismo kancleris, o teismo kanclerio – teismo pirmininkas;
3) prokuratūros sistemos – generalinis prokuroras;
4) Vyriausybės įgaliotinių ir jų pavaduotojų – Vyriausybė ar jos įgaliotas ministras;
5) savivaldybės administracijos direktoriaus – meras, savivaldybės kontrolieriaus – savivaldybės taryba;;
6) valstybės institucijų ir įstaigų vadovų – juos į pareigas priimantis asmuo arba juos į pareigas priėmusios kolegialios institucijos vadovas. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų pareigybių sąraše gali būti tik tos valstybės tarnautojų pareigybės, kurios nurodytos šio įstatymo 1 priede arba nustatytos pagal kitus įstatymus. Tuo atveju, kai pareigybės pavadinimas nustatomas pagal kitus įstatymus, valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojų pareigybių sąraše ir valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme valstybės tarnautojo pareigybė nurodoma pagal kitą įstatymą. III SKYRIUS
reikalavimai 1. Asmuo, priimamas į valstybės tarnautojo pareigas, turi atitikti šiuos bendruosius reikalavimus:
1) turėti Lietuvos Respublikos pilietybę ir mokėti valstybinę lietuvių kalbą pagal Vyriausybės nustatytas kalbos mokėjimo kategorijas;
2) būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 65 metų. Reikalavimas būti ne vyresniam kaip 65 metų netaikomas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams;
3) būti nepriekaištingos reputacijos;
4) turėti aukštojo mokslo kvalifikaciją arba jai lygiavertę kvalifikaciją 2.
Asmuo, priimamas į įstaigos vadovo pareigas, turi atitikti šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytus bendruosius reikalavimus ir turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę kvalifikaciją. 3. Į valstybės tarnautojo pareigas negali būti priimtas asmuo:
1) jeigu iš Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, iš šio įstatymo
valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar pripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, iš asmens, siekiančio tapti valstybės tarnautoju, užpildytos deklaracijos ar kitų duomenų, gautų šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka paaiškėja, kad asmuo neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;
2) kurio teisę eiti valstybės tarnautojo pareigas yra atėmęs teismas;
3) kurio sutuoktinis, partneris, sugyventinis, artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo eina valstybės tarnautojo pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu jie pagal pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais;
4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu su valstybės tarnautojo atliekamomis funkcijomis susijusioje srityje;
5) kitų įstatymų nustatytais atvejais. 4. Į valstybės tarnautojo pareigas priimami asmenys turi atitikti toms pareigoms nustatytus specialiuosius reikalavimus. Specialieji reikalavimai į valstybės tarnautojo pareigas priimamiems asmenims nustatomi pareigybės aprašyme.
Tuo atveju, kai specialieji reikalavimai į valstybės tarnautojo pareigas priimamiems asmenims nustatomi įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose, taikomi įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose nustatyti specialieji reikalavimai. 5. Jeigu valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme yra nustatytas specialusis reikalavimas atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, ar reikalavimus, būtinus suteikiant teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, kandidatūra patikrinama iki asmens priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas. Į valstybės tarnautojo pareigas asmuo yra priimamas, kai teisės aktų nustatyta tvarka priimamas sprendimas, kad šiam asmeniui gali būti išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Šioje dalyje įtvirtinta nuostata taikoma ir tais atvejais, kai šio įstatymo nustatytais atvejais asmuo yra perkeliamas į kitas pareigas. 9 straipsnis. Priėmimas į valstybės tarnautojų pareigas
valstybės tarnautojo pareigas priima:
1) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose – tų institucijų ir įstaigų vadovai ar jų įgalioti asmenys;
2) teismuose – atitinkamo teismo kancleris, o teismo kanclerį – teismo pirmininkas. 2.
priima:
1) Seimui atskaitingose institucijose ir įstaigose – įstatymų įgaliotos institucijos ir įgalioti asmenys;
2) Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerį – Respublikos Prezidentas, Vyriausybės kanclerį – Ministras Pirmininkas;
3) Vyriausybės įstaigų vadovus – Vyriausybė;
4) Nacionalinės teismų administracijos direktorių – įstaigos savininkės teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovas;
5) valstybės institucijose ir įstaigose – aukštesnių pagal pavaldumą valstybės institucijų ir įstaigų vadovai;
6) savivaldybės kontrolierių – savivaldybės taryba. 3. Į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas priima:
1) Seimo Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus – Seimo Pirmininkas ar jo įgaliotas Seimo kancleris šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka;
2) kitus Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus – Seimo kancleris šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka;
3) Respublikos Prezidento kanceliarijoje – Respublikos Prezidentas ar jo įgaliotas asmuo;
4) Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus – Ministras Pirmininkas ar jo įgaliotas asmuo;
5) ministerijoje – ministras;
6) Vyriausybės įgaliotinį ir jo pavaduotoją – Vyriausybė;
7) savivaldybės institucijoje – savivaldybės meras. 4. Jeigu kiti įstatymai (išskyrus Seimo statute, Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatyme nustatytas šių institucijų kanclerių priėmimo į pareigas sąlygas, Korupcijos prevencijos įstatymą, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą ir Vietos savivaldos įstatyme, Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme, Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatyme nustatytas įstaigos vadovų priėmimo į pareigas sąlygas) nustato kitokias priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas sąlygas, taikomos šio įstatymo nuostatos. 5.
priimama arba su rašytiniu sutikimu perkeliama ne ilgiau kaip 3 metams, o kai yra tarnybinė būtinybė, šis terminas gali būti pratęstas vieną kartą iki vienų metų. Perkėlimo į prekybos atstovo pareigas, atšaukimo iš jų tvarką, tarnybos užsienyje ypatumus ir kitas prekybos atstovų veiklos sąlygas nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 6. Į specialiųjų atašė, jų pavaduotojų pareigas skiriama Vyriausybės tvirtinamuose Lietuvos Respublikos specialiųjų atašė nuostatuose nustatyta tvarka. 7. Darbo sutartys su valstybės tarnautojais dėl valstybės tarnautojo pareigų nesudaromos. 8. Kai valstybės tarnautoją į pareigas priima kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, kitas šiame įstatyme į pareigas priimančio asmens teises ir pareigas (išskyrus perkėlimą į kitas pareigas, atleidimą iš pareigų ir tarnybinės nuobaudos skyrimą) įgyvendina šios kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos vadovas, jeigu šiame įstatyme ar kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. 10 straipsnis. Priėmimas į karjeros ir laikinojo valstybės tarnautojo pareigas
tarnautojo pareigas priimami konkurso būdu, išskyrus kai šio įstatymo nustatytais atvejais priimama be konkurso. 2. Konkursus Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos. Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos prašymu į karjeros valstybės tarnautojo pareigas valstybės tarnautojus atrenka Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga. 3.
laikinojo valstybės tarnautojo pareigas šiais atvejais:
1) kai priimama pakeisti laikinai negalintį pareigų eiti karjeros valstybės tarnautoją ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją, iki kol grįžta pareigų negalintis eiti tarnautojas, bet ne ilgiau kaip 3 metų laikotarpiui;
2) karo padėties, nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų atvejais ar kai dėl kitų įvykių, kurių negalima buvo iš anksto numatyti ir dėl to padidėjus darbų mastui ir (ar) įstaigai skubiai reikia atlikti iš anksto nenumatytas užduotis ar funkcijas, bet ne ilgiau nei 2 metų laikotarpiui. 4. Asmuo į pareigas šio straipsnio
jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. 5. Be konkurso į karjeros valstybės tarnautojo pareigas gali būti priimama atkūrus valstybės tarnautojo statusą šio įstatymo 33 straipsnyje nurodytais atvejais ir tvarka. 6. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo gali nuspręsti konkursą į karjeros valstybės tarnautojo pareigas laimėjusiam asmeniui, taip pat šio straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju į laikinojo valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui sprendime dėl priėmimo į pareigas nustatyti išbandymo laikotarpį siekiant patikrinti, ar asmuo tinkamas eiti šias pareigas. Išbandymo laikotarpiui ir rezultatams mutatis mutandis taikomas Darbo kodekso 36 straipsnis. 11 straipsnis. Priėmimas į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas
pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas priimama be konkurso valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasirinkimu. 2.
(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas, atitiktį šio įstatymo 4 ir 8 straipsniuose nustatytiems reikalavimams privalo užtikrinti valstybės politikas, kurio pasitikėjimo pagrindu priimamas valstybės tarnautojas, arba kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos, kurios pasitikėjimo pagrindu priimamas valstybės tarnautojas, vadovas. 3. Vykdydamas šio straipsnio
ar savivaldybės institucijos vadovas naudojasi šio įstatymo 4 straipsnio
priimama 5 metų kadencijai konkurso būdu arba šio įstatymo nustatytais atvejais be konkurso. Įstatymų nustatytais atvejais į įstaigų vadovų pareigas priimama politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. 2. Konkursus į įstaigų vadovų pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka centralizuotai organizuoja, kandidatų į įstaigų vadovų pareigas paiešką ir jų atranką vykdo Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga. 3. Konkursas į įstaigos vadovo pareigas skelbiamas ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki įstaigos vadovo kadencijos pabaigos. Tais atvejais, kai įstaigos vadovo pareigos lieka laisvos nepasibaigus įstaigos vadovo kadencijai arba įsteigus naują pareigybę, konkursas į įstaigos vadovo pareigas skelbiamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pareigų atsilaisvinimo ar naujos pareigybės įsteigimo dienos. 4. Su į įstaigos vadovo, išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo įstaigos vadovą, pareigas priimamu asmeniu sudaromas susitarimas dėl pagrindinių kadencijos laikotarpio ir (ar) tam tikrų jo etapų veiklos tikslų ir rezultatų. Susitarimą su į įstaigos vadovo pareigas priimamu asmeniu sudaro į pareigas priimantis asmuo, o kai įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali institucija, – šios institucijos vadovas. Susitarimą su Vyriausybės įstaigų vadovais sudaro Vyriausybės įgaliotas ministras.
Susitarimo dėl pagrindinių kadencijos laikotarpio ir (ar) tam tikrų jo etapų veiklos tikslų ir rezultatų turinio reikalavimus, sudarymo ir keitimo, atitikties pasiektiems tikslams ir rezultatams vertinimo tvarką nustato Vyriausybė. Tokio susitarimo įgyvendinimas, pasiekti rezultatai vertinami įstaigos vadovo tarnybinės veiklos vertinimo metu, taip pat skiriant jį antrai kadencijai. 5. Asmuo gali eiti tos pačios valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Įstaigos vadovas jį į pareigas priimančio asmens ar kolegialios institucijos sprendimu gali būti skiriamas antrajai kadencijai be konkurso, atsižvelgiant į tai, ar įstaigos vadovo pirmosios kadencijos laikotarpiu įstaigos vadovas pasiekė susitarime dėl pagrindinių kadencijos laikotarpio ir (ar) tam tikrų jo etapų veiklos tikslų ir rezultatų nustatytus veiklos tikslus ir rezultatus. 6. Be konkurso į įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) pareigas gali būti priimama atkūrus valstybės tarnautojo statusą šio įstatymo 33 straipsnyje nurodytais atvejais ir tvarka. 13 straipsnis. Pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervas
1Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga Vyriausybės nustatyta tvarka sudaro ir tvarko
pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą. 2.
pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą gali būti įrašomi:
1) bent vieną kadenciją pabaigę buvę įstaigų vadovai (išskyrus priimamus politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu), kurių tarnybinė veikla pareigų eitos kadencijos metu visuose atliktuose tarnybinės veiklos vertinimuose buvo įvertinta gerai ir (arba) labai gerai (atitinkanti ir (arba) viršijanti lūkesčius) ir įstaigų vadovai, kurių veikla, laikantis Europos Sąjungos teisės aktų, siekiant užtikrinti jų nepriklausomumą, nėra vertinama;
2) bent vieną kadenciją pabaigę buvę Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės paskirti valstybės pareigūnai – valstybės institucijų ir įstaigų vadovai;
3) asmenys, šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka turintys teisę atkurti įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymuose nustatytai kadencijai) statusą;
4) konkursuose į įstaigų vadovų pareigas labai gerai pasirodę, tačiau nelaimėję konkursų asmenys;
5) karjeros valstybės tarnautojai, einantys valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos administracijos struktūrinio padalinio vadovo pareigas, kurių tarnybinė veikla bent 3 vertinimus iš eilės buvo įvertinta labai gerai arba kaip viršijanti lūkesčius. 3. Į pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys įrašomi su jų sutikimu vienų metų laikotarpiui. 4. Į pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą įrašytų asmenų duomenis Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga, organizuodama konkursus į įstaigų vadovų pareigas, tvarko kandidatų paieškos į įstaigos vadovus ir pasiūlymų užimti įstaigos vadovo pareigas teikimo tikslais. IV SKYRIUS
14 straipsnis. Valstybės tarnautojų perkėlimas į kitas valstybės tarnautojų pareigas ir pasitelkimas 1.
Karjeros valstybės tarnautojas ar laikinasis valstybės tarnautojas, laimėjęs konkursą į karjeros valstybės tarnautojo pareigas arba į įstaigos vadovo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jį į pareigas priimančio asmens sprendimu perkeliamas į šias pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka. 2. Karjeros valstybės tarnautojas su jo rašytiniu sutikimu į specialiojo atašė ar jo pavaduotojo pareigas perkeliamas laikinai Vyriausybės tvirtinamuose Lietuvos Respublikos specialiųjų atašė nuostatuose nustatyta tvarka. 3. Karjeros valstybės tarnautojas į Seimo nuolatinio atstovo ar Seimo nuolatinio atstovo pavaduotojo pareigas perkeliamas Seimo nuolatinio atstovo įstatymo nustatyta tvarka. 4. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo turi teisę karjeros valstybės tarnautoją jo rašytiniu prašymu ar su jo sutikimu nuolatos ar laikinai, bet ne ilgiau nei 3 metams, perkelti į kitas lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu jis atitinka toms pareigoms nustatytus specialiuosius reikalavimus. 5. Karjeros valstybės tarnautojas gali būti laikinai, bet ne ilgiau nei 3 metams, perkeltas į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu jis atitinka toms pareigoms nustatytus specialiuosius reikalavimus. 6.
laikinai perkeltas į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo, priimamo į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje jį pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimų laikui arba kituose įstatymuose nustatytam laikui, kuriam politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas buvo priimtas į pareigas, jeigu jis atitinka toms pareigoms nustatytus specialiuosius reikalavimus. 7. Valstybės tarnautoją nuolatos ar laikinai perkeliant į kitas valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje reikalingas kitos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sutikimas. 8. Pasibaigus valstybės tarnautojo laikino perkėlimo į kitas valstybės tarnautojo pareigas laikotarpiui, valstybės tarnautojas gražinamas į iki perkėlimo eitas arba jo sutikimu kitas lygiavertes pareigas. 9. Karjeros valstybės tarnautoją laikinai perkelti į kitas pareigas galima tik su jo rašytiniu sutikimu, išskyrus karo padėties, nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų atvejus. 10. Į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas be konkurso karjeros valstybės tarnautojas, išskyrus kadencijai priimtą valstybės tarnautoją, gali būti nuolatos perkeltas jį į pareigas priimančio asmens sprendimu tik tuo atveju, kai karjeros valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama kaip viršijanti lūkesčius ir jis atitinka toms pareigoms nustatytus specialiuosius reikalavimus. 11. Į karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu), laikinai negalinčio eiti pareigų, pareigas kitas karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeltas, iki grįš negalintis eiti pareigų valstybės tarnautojas.
Kadencijai priimtas karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeliamas į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas ne ilgiau negu iki kadencijos pabaigos. 12. Kai yra tarnybinė būtinybė, Diplomatinės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis diplomatas gali būti laikinai perkeltas iš Užsienio reikalų ministerijos į karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės institucijoje ar įstaigoje, kai valstybės institucijų ar įstaigų vadovai šį klausimą suderina. 13. Kai yra tarnybinė būtinybė, Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis žvalgybos pareigūnas gali būti laikinai perkeltas iš žvalgybos institucijos į karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybių institucijoje ar įstaigoje, kai valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų vadovai šį klausimą suderina. 14. Kai yra tarnybinė būtinybė, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis profesinės karo tarnybos karys gali būti laikinai perkeltas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės institucijoje ar įstaigoje, kai valstybės institucijų ar įstaigų vadovai šį klausimą suderina. 15. Kai yra tarnybinė būtinybė, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nustatyta tvarka ir sąlygomis vidaus tarnybos sistemos pareigūnas gali būti laikinai perkeltas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje statutinėje įstaigoje, arba, kai valstybės institucijų ar įstaigų vadovai šį klausimą suderina, – kitoje valstybės institucijoje ar įstaigoje. 16.
pasitikėjimo valstybės tarnautojo rašytiniu prašymu, suderintu su jį pasirinkusiu valstybės politiku ar kolegialia valstybės institucija, jis gali būti perkeltas į kitas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje į šias pareigas priimančio asmens sprendimu, jeigu jis atitinka toms pareigoms nustatytus specialiuosius reikalavimus. 17. Kai yra tarnybinė būtinybė ir institucijų ir organizacijų vadovai tokią galimybę suderina, karjeros valstybės tarnautojas su jo sutikimu ne ilgesniam nei vienų metų terminui gali būti pasitelkiamas padėti kitai įstaigai ar organizacijai įgyvendinti šios įstaigos ar organizacijos funkcijas. Valstybės tarnautojui, pasitelktam į kitą įstaigą ar organizaciją, darbo užmokestis mokamas ir kitos garantijos užtikrinamos iš įstaigos, iš kurios valstybės tarnautojas pasitelkiamas, lėšų. Pasitelkimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė. 15 straipsnis. Valstybės tarnautojo laikinas perkėlimas į kitas valstybės tarnautojo pareigas uždraudus jam dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija 1.
Valstybės tarnautojui, kurio pareigybės aprašyme yra nustatytas specialusis reikalavimas atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, uždraudus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir paslapčių subjekto vadovui ar jo įgaliotam asmeniui nusprendus, kad tas valstybės tarnautojas negali atlikti pavestų funkcijų nesinaudodamas įslaptinta informacija, šis tarnautojas jį į pareigas priimančio asmens sprendimu laikinai perkeliamas į kitas valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurių pareigybės aprašyme nėra nustatytas specialusis reikalavimas atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija:
1) karjeros valstybės tarnautojas – į lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas;
2) politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas – į lygiavertes ar žemesnes politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas;
3) įstaigos vadovas (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo vadovus) – į karjeros valstybės tarnautojo pareigas. 2. Valstybės tarnautojas laikinai perkeliamas į kitas pareigas, jeigu jis atitinka kitų pareigų pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. 3. Valstybės tarnautoją laikinai perkelti į kitas pareigas galima tik su jo rašytiniu sutikimu, išskyrus karo padėties, nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų atvejus. Jeigu valstybės tarnautojas raštu nesutinka būti perkeltas į kitas pareigas, jis nušalinamas nuo pareigų šio įstatymo nustatyta tvarka. 4.
kaip Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nustatytam asmens kandidatūros tikrinimo laikotarpiui arba šiam laikotarpiui nušalinamas nuo pareigų. 16 straipsnis. Valstybės tarnautojų perkėlimas į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose, taip pat į pareigas tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose ar užsienio valstybių institucijose bei perkėlimas dirbti į specialiąsias misijas
rašytiniu sutikimu gali būti perkeltas į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose, jeigu jis atitinka pareigybės, į kurią perkeliama, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus, taip pat perkeltas dirbti į specialiąsias misijas. 2. Atsižvelgiant į delegavimą į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas reglamentuojančius teisės aktus, karjeros valstybės tarnautojas su jo rašytiniu sutikimu gali būti laikinai perkeltas į pareigas tarptautinėje ar Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje. Pretenduojantys būti laikinai perkelti į šias pareigas valstybės tarnautojai atrenkami Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo ir Vyriausybės nustatyta tvarka. 3. Paprastai pagal šio straipsnio 1 ar 2 dalį perkeltas valstybės tarnautojas kitas pareigas gali eiti ne ilgiau kaip
nenustato kitaip, o perkeltas kadencijai priimtas karjeros valstybės tarnautojas kitas pareigas gali eiti ne ilgiau negu iki kadencijos pabaigos. 4. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis perkeltiems į kitas pareigas karjeros valstybės tarnautojams garantuojamos eitos arba kitos lygiavertės pareigos toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.
Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis perkeltiems kadencijai priimtiems karjeros valstybės tarnautojams ši garantija taikoma ne ilgiau negu iki kadencijos pabaigos. 17 straipsnis. Valstybės tarnautojų tarnybinis kaitumas
laisvos karjeros valstybės tarnautojo pareigos, karjeros valstybės tarnautojas jo prašymu gali būti perkeltas į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu jis atitinka kitų pareigų pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Gali būti sukeistos dviejų karjeros valstybės tarnautojų lygiavertės pareigos, jeigu jie to prašo. Šios dalies nuostatos netaikomos kadencijai priimtiems karjeros valstybės tarnautojams. 2. Laikinasis valstybės tarnautojas, jo prašymu gali būti perkeltas į kitas lygiavertes ar žemesnes laikinai negalinčio eiti pareigų karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu jis atitinka kitų pareigų pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. 3. Valstybės tarnautojo perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu į kitas valstybės tarnautojo pareigas tvarką nustato Vyriausybė. 18 straipsnis. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas
vadovus, priimamus į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu), karjeros valstybės tarnautojų ir laikinųjų valstybės tarnautojų tarnybinė veikla. 2. Įstaigos vadovo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – nustatyta tvarka įvertinti jo kompetencijas ir pasiektus rezultatus įgyvendinant susitarimą dėl pagrindinių kadencijos laikotarpio ir
(ar) tam tikrų jo etapų veiklos tikslų ir rezultatų. 3.
valstybės tarnautojo, tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – nustatyta tvarka įvertinti jo kompetencijas ir pasiektus veiklos rezultatus. 4. Valstybės tarnautojo tarnybinė veikla vertinama, jeigu valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla. 5. Įstaigos vadovo tarnybinę veiklą vertina šį valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, o kai įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali institucija, – šios institucijos vadovas. Karjeros valstybės tarnautojo ir laikinojo valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas. Vertinant karjeros valstybės tarnautojo ir laikinojo valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, valstybės tarnautojas turi teisę kviesti biudžetinės įstaigos darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių subjektų atstovą dalyvauti tiesioginio vadovo atliekamame jo vertinime. 6. Įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo, o kai įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali institucija, – šios institucijos vadovas, ar tiesioginis karjeros ar laikinojo valstybės tarnautojo vadovas (toliau – tiesioginis vadovas) valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina taip:
1) viršija lūkesčius;
2) atitinka lūkesčius;
3) iš dalies atitinka lūkesčius;
4) neatitinka lūkesčių. 7. Kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama kaip atitinkanti lūkesčius, jo teisinė padėtis nesikeičia ir valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas yra baigiamas, išskyrus atvejus, kai valstybės tarnautojas nesutinka su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu. 8.
įvertinama kaip viršijanti lūkesčius, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu pasiūlymu valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu:
1) valstybės tarnautojui gali būti nustatoma didesnė pareiginė alga atsižvelgiant į įstaigos valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemos (toliau – Darbo apmokėjimo sistema) nuostatas, arba
2) valstybės tarnautojui gali būti taikomos šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatytos skatinimo priemonės, arba
3) karjeros valstybės tarnautojas, išskyrus kadencijai priimtą valstybės tarnautoją, gali būti perkeliamas į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, išskyrus pareigas, kurioms įstatymais yra nustatyta kadencija, toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. 9. Karjeros valstybės tarnautojas, einantis valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos administracijos struktūrinio padalinio vadovo pareigas, išskyrus laikinąjį valstybės tarnautoją, kurio tarnybinė veikla bent 3 vertinimus iš eilės buvo įvertinta labai gerai arba kaip viršijanti lūkesčius, kartu su šio straipsnio 8 dalyje nurodytais pasiūlymais gali būti siūlomas įrašyti į 13 straipsnyje nurodytą pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą. 10. Kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama kaip iš dalies atitinkanti lūkesčius, jo teisinė padėtis nesikeičia, tačiau valstybės tarnautojui nustatomas privalomas kvalifikacijos tobulinimas. 11.
įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu pasiūlymu valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu:
1) valstybės tarnautojui gali būti nustatoma mažesnė pareiginė alga atsižvelgiant į Darbo apmokėjimo sistemos nuostatas, tačiau ne mažesnė, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias pareiginės algos koeficientas, arba
2) karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į žemesnes pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, arba
3) valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų, arba
4) valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, pasibaigus jo tarnybinės veiklos gerinimo plano laikotarpiui valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertinimo metu įvertinus kaip neatitinkančią lūkesčių. 12. Valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertinus kaip neatitinkančią lūkesčių, gali būti sudaromas ne trumpesnis negu
gerinimo planas. 13. Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos neeilinis vertinimas atliekamas valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens ar įstaigos vadovą į pareigas priimančio kolegialios institucijos vadovo sprendimu šiais atvejais:
1) tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu pasiūlymu, susijusiu su valstybės tarnautojo veiklos rezultatais;
2) valstybės tarnautojo prašymu nustatyti jam didesnį pareiginės algos koeficientą;
3) karjeros valstybės tarnautojo prašymu perkelti jį į aukštesnes pareigas;
4) jeigu eilinio vertinimo metu valstybės tarnautojo tarnybinė veikla buvo įvertinta kaip neatitinkanti lūkesčių ir buvo sudarytas jo tarnybinės veiklos rezultatų gerinimo planas. 14.
veiklos vertinimas atliekamas ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinius metus, jeigu nuo valstybės tarnautojo eilinio tarnybinės veiklos vertinimo praėjo ne mažiau kaip 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai yra nustatomas trumpesnis veiklos rezultatų gerinimo plano laikotarpis, arba jeigu valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus ėjo pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla. 15. Valstybės tarnautojas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu, turi teisę kreiptis į pareigas priimantį asmenį ar jo įgaliotą asmenį dėl tarnybinės veiklos vertinimo rezultatų peržiūrėjimo. Priimančio į pareigas ar jo įgalioto asmens sprendimas dėl vertinimo rezultatų peržiūrėjimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 16. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką nustato Vyriausybė. V SKYRIUS
sistema
užmokestį sudaro:
1) pareiginė alga;
2) priemokos;
3) mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą ir budėjimą. 2. Už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą valstybės tarnautojams mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka. 3. Darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje. Jeigu kolektyvinės sutarties nėra, darbo apmokėjimo sistemą nustato įstaigos vadovas ir padaro ją prieinamą visiems įstaigos valstybės tarnautojams susipažinti. Darbo apmokėjimo sistema nustatoma vadovaujantis Vyriausybės nustatytomis rekomendacijomis.
Darbo apmokėjimo sistemoje, atsižvelgiant į šio įstatymo ir Darbo kodekso nuostatas, detalizuojami įstaigos pareigybių sąraše esančių pareigybių pareiginės algos koeficiento, viršijančio šio įstatymo 1 priede nustatytą minimalų pareiginės algos koeficientą, dydžio nustatymo kriterijai (profesinio darbo patirtis, veiklos sudėtingumas, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas ir pan.) ir, atsižvelgiant į nurodytuosius kriterijus, nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai, konkrečiai pareigybei nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalai, priemokų skyrimo, mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą tvarka ir dydžiai. Prieš įstaigos vadovui nustatant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą turi būti įvykdytos darbuotojų informavimo ir konsultavimo procedūros Darbo kodekso nustatyta tvarka. 4. Valstybės tarnautojui gali būti mokama už dalyvavimą savo ar kitos įstaigos įgyvendinamuose projektuose, taip pat veikloje, atliekamoje pagal įstaigos sudarytas bendradarbiavimo sutartis su tarptautinėmis ar Europos Sąjungos teisės aktais įsteigtomis institucijomis (toliau
Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų mokama pagal projektų ar bendradarbiavimo sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius.
Kai sąlygos ir įkainiai nėra nustatyti, mokėjimo už dalyvavimą projektinėje veikloje ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis įkainius nustato įstaigos vadovas. Už laiką, kurį valstybės tarnautojas dalyvauja projektuose ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis, už kurį mokama, šio straipsnio 1 dalyje nustatytas darbo užmokestis iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų valstybės tarnautojui nemokamas. 20 straipsnis. Pareiginė alga
tarnautojo pareiginė alga nustatoma iš darbo apmokėjimo sistemoje pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo. Įstaigų vadovų pareiginė alga nustatoma pagal pareigybei šio įstatymo 2 priede nustatytą pareiginės algos koeficientą arba iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo. Jeigu pareiginė alga nustatoma iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo, pareiginės algos koeficientą nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo. Valstybės tarnautojo pareiginės algos maksimalus koeficientas negali viršyti įstaigos vadovo pareiginės algos maksimalaus koeficiento dydžio, nustatyto šio įstatymo 2 priede arba nustatyto kituose įstatymuose. 2. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra Seimo patvirtintas atitinkamų metų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis. Pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš šio bazinio dydžio. 3.
konkursą į valstybės tarnautojo pareigas, pareiginės algos koeficientas ar pareiginės algos koeficiento intervalas nustatomas iš darbo apmokėjimo sistemoje valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo. Skelbiant konkursą į įstaigos vadovo pareigas, pareiginė alga ar pareiginės algos intervalas nustatomas atitinkamai iš pareigybei šio įstatymo 2 priede nustatyto pareiginės algos koeficiento ar koeficientų intervalo. Valstybės tarnautojo pareigybei nustatytas pareiginės algos koeficientas ar koeficientų intervalas nurodomas skelbime apie konkursą. 4.
nurodyta šio straipsnio 3 dalyje, valstybės tarnautojui pareiginė alga nustatoma taip:
1) perkeliamam ar laikinai perkeliamam į aukštesnes pareigas nustatoma pareiginė alga, taikant ne mažiau kaip 0,12 didesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki perkėlimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, ir ne mažesnį, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias pareiginės algos koeficientas;
2) perkeliamam ar laikinai perkeliamam į lygiavertes pareigas nustatoma jo iki perkėlimo turėta pareiginė alga, o perkeliamam ar laikinai perkeliamam iš valstybės tarnautojo, neturinčio pavaldžių asmenų, pareigų į lygiavertes valstybės tarnautojo, turinčio pavaldžių asmenų, pareigas – jo iki perkėlimo turėta pareiginė alga, taikant ne mažiau kaip 0,12 didesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki perkėlimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau visais šiame punkte nustatytais atvejais pareiginės algos koeficientas negali būti mažesnis, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias pareiginės algos koeficientas;
3) atkuriančiam statusą nustatomas ne mažesnė, negu jam iki atsistatydinimo iš pareigų šio įstatymo 33 straipsnyje nustatytais atvejais nustatyta pareiginė alga;
4) perkeliamam į žemesnes pareigas nustatoma pareiginė alga, kuri yra nustatoma taikant ne mažiau kaip 0,06 ir ne daugiau kaip 0,18 mažesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki perkėlimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne mažesnį, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias pareiginės algos koeficientas;
5) laikinai perkeliamam į žemesnes pareigas nustatoma jo iki perkėlimo turėta pareiginė alga;
6) pagal šio įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalis perkeltam ir grąžintam į eitas arba kitas lygiavertes toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje valstybės tarnautojui nustatoma ne mažesnė negu jam iki perkėlimo nustatyta pareiginė alga;
7) pagal šio įstatymo 14 straipsnio 12-17 dalis perkeltam valstybės tarnautojui nustatoma ne mažesnė negu jam iki perkėlimo nustatyta pareiginė alga;
8) karjeros valstybės tarnautojui, grąžintam iš politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo, priimamo į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, pareigų į eitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, kai pasibaigia karjeros valstybės tarnautojo perkėlimo į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo, priimamo į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, pareigas laikotarpis, – nustatomas ne mažesnis, negu jam iki perkėlimo nustatytas pareiginės algos koeficientas;
9) įstaigos vadovui – Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovui nustatomas didžiausias šio įstatymo 2 priede nustatytas pareiginės algos koeficientas iš tai pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo.
Kitais atvejais, negu nurodyta šio straipsnio 3 dalyje, valstybės tarnautojui pareiginė alga nustatoma taip:
1) perkeliamam ar laikinai perkeliamam į aukštesnes pareigas nustatoma pareiginė alga, taikant ne mažiau kaip 0,12 didesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki perkėlimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, ir ne mažesnį, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias pareiginės algos koeficientas;
2) perkeliamam ar laikinai perkeliamam į lygiavertes pareigas nustatoma jo iki perkėlimo turėta pareiginė alga, o perkeliamam ar laikinai perkeliamam iš valstybės tarnautojo, neturinčio pavaldžių asmenų, pareigų į lygiavertes valstybės tarnautojo, turinčio pavaldžių asmenų, pareigas – jo iki perkėlimo turėta pareiginė alga, taikant ne mažiau kaip 0,12 didesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki perkėlimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau visais šiame punkte nustatytais atvejais pareiginės algos koeficientas negali būti mažesnis, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias pareiginės algos koeficientas;
3) atkuriančiam statusą nustatomas ne mažesnė, negu jam iki atsistatydinimo iš pareigų šio įstatymo 33 straipsnyje nustatytais atvejais nustatyta pareiginė alga;
4) perkeliamam į žemesnes pareigas nustatoma pareiginė alga, kuri yra nustatoma taikant ne mažiau kaip 0,06 ir ne daugiau kaip 0,18 mažesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki perkėlimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne mažesnį, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias pareiginės algos koeficientas;
5) laikinai perkeliamam į žemesnes pareigas nustatoma jo iki perkėlimo turėta pareiginė alga;
6) pagal šio įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalis perkeltam ir grąžintam į eitas arba kitas lygiavertes toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje valstybės tarnautojui nustatoma ne mažesnė negu jam iki perkėlimo nustatyta pareiginė alga;
7) pagal šio įstatymo 14 straipsnio 12-17 dalis perkeltam valstybės tarnautojui nustatoma ne mažesnė negu jam iki perkėlimo nustatyta pareiginė alga;
8) karjeros valstybės tarnautojui, grąžintam iš politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo, priimamo į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, pareigų į eitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, kai pasibaigia karjeros valstybės tarnautojo perkėlimo į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo, priimamo į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, pareigas laikotarpis, – nustatomas ne mažesnis, negu jam iki perkėlimo nustatytas pareiginės algos koeficientas;
9) įstaigos vadovui – Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovui nustatomas didžiausias šio įstatymo 2 priede nustatytas pareiginės algos koeficientas iš tai pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo. 21 straipsnis.
šios priemokos:
1) už pavadavimą, kai raštu pavedama laikinai atlikti ir kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybei nustatytas funkcijas, ar profesinės karo tarnybos kario pareigybei nustatytas funkcijas, išskyrus funkcijas, kurių valstybės tarnautojas negali atlikti dėl profesinės karo tarnybos specifikos. Priemokos už pavadavimą dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, tačiau ši priemoka negali būti mažesnė kaip 10 procentų pareiginės algos;
2) už papildomų užduočių, suformuluotų raštu, atlikimą, kai dėl to viršijamas įprastas darbo krūvis arba kai atliekamos pareigybės aprašyme nenumatytos funkcijos. Priemokos už papildomų užduočių atlikimą dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, tačiau ši priemoka negali būti mažesnė kaip 10 procentų pareiginės algos;
3) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės. Priemokos dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, tačiau ši priemoka negali būti mažesnė kaip
priemokų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, suma negali viršyti 80 procentų pareiginės algos. VI SKYRIUS
apdovanojimas
atlikimą valstybės tarnautojus į pareigas priimantis asmuo, o kai jį į pareigas priima Vyriausybė arba savivaldybės taryba, – atitinkamai Ministras Pirmininkas arba savivaldybės meras gali skatinti šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 2.
šiomis skatinimo priemonėmis:
1) padėka;
2) nuo 1 iki 2 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka už asmeninį išskirtinį indėlį įgyvendinant įstaigai nustatytus tikslus arba pasiektus rezultatus ir įgyvendintus uždavinius (tačiau ne dažniau kaip 2 kartus per kalendorinius metus);
3) suteikiant iki 5 mokamų poilsio dienų (tačiau ne daugiau kaip 10 darbo dienų per metus) arba atitinkamai sutrumpinant darbo laiką;
4) vienkartine pinigine išmoka Vyriausybės nustatyta tvarka. 3. Valstybės tarnautojai, turintys galiojančią tarnybinę nuobaudą, neskatinami, išskyrus 18 straipsnio 8 dalyje nustatytą atvejį. 4. Už ypatingus nuopelnus valstybės tarnybai valstybės tarnautojai gali būti teikiami valstybės apdovanojimui gauti. 5. Apie valstybės tarnautojo gautus paskatinimus ir valstybės apdovanojimus įrašoma į valstybės tarnautojo asmens bylą. 23 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos
už tarnybinius nusižengimus, išskyrus mažareikšmius tarnybinius nusižengimus, skiriamos šio įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos. Tarnybiniu nusižengimu laikomas valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu laikomas tarnybinis nusižengimas, kurio tyrimą atlikus nustatyta, kad jis yra formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių, o tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui. 2. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir pasekmes, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinį nusižengimą lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. 3. Už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų:
1) pastaba;
2) papeikimas;
3) griežtas papeikimas;
4) atleidimas iš pareigų. 4.
atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jeigu prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per pastaruosius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. 5. Šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu laikoma:
1) valstybės tarnautojo elgesys, susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, diskredituojantis valstybės tarnybą, menkinantis įstaigos ar paties tarnautojo reputaciją, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises;
2) valstybės ar tarnybos paslapties atskleidimas;
3) korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, kaip jos apibrėžtos Korupcijos prevencijos įstatyme, susijusios su tarnybinių pareigų atlikimu, nors už šią veiką valstybės tarnautojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn;
4) piktnaudžiavimas tarnyba;
5) šiurkštus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų pažeidimas;
6) dalyvavimas su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamoje veikloje;
7) nebuvimas tarnyboje (darbe) vieną ar daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties;
8) buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat ne tarnybos (ne darbo) metu viešoje vietoje, jeigu valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ar savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą;
9) valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto apskaitos pažeidimas, turėjęs reikšmingos įtakos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių ir (ar) kitų ataskaitų duomenų teisingumui, ar reikšmingas valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo pažeidimas;
10) įsiteisėjusių teismo sprendimų, susijusių su valstybės tarnautojo pareigomis ir jų atlikimu, nevykdymas. 24 straipsnis.
tarnybinio nusižengimo tyrimas, teisės Valstybės tarnautojas ar valstybės tarnautojo pareigas ėjęs asmuo, dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, turi teisę:
1) būti raštu informuotas apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą ir jo prašymu susipažinti su valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos turimais duomenimis apie jo galimai padarytą tarnybinį nusižengimą arba gauti šiuos duomenis;
2) teikti paaiškinimus, įrodymus, prašymus ar kitą informaciją dėl jo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo;
3) dalyvauti tikrinant vietoje su jo galimai padarytu tarnybiniu nusižengimu susijusius faktinius duomenis;
4) pareikšti motyvuotą nušalinimą tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotiems asmenims dėl jų galimo šališkumo, apskųsti šių asmenų veikimą ar neveikimą;
5) baigus tarnybinio nusižengimo tyrimą, gauti priimtą sprendimą, jo prašymu susipažinti su tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga arba gauti jos kopiją;
6) turėti atstovą;
7) skųsti sprendimus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ar valstybės tarnautojo pareigas ėjusio asmens pripažinimo padariusiu tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, nustatymo. 25 straipsnis. Tarnybinių nuobaudų skyrimas 1.
Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat laikas, per kurį Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo nesutikimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui, o iškėlus baudžiamąją bylą arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą, ikiteisminį tyrimą, tarnybinio nusižengimo tyrimą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo, ikiteisminio tyrimo pabaigos, motyvuotos išvados apie tyrimo rezultatus šio straipsnio 2 dalies
šioje dalyje nustatytą 2 mėnesių tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą neįskaitomas laikas, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, buvo komandiruotėje, atostogavo arba buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat laikas, per kurį Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos atstovaujamojo ir
(arba) valdymo organo nesutikimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba, – atitinkamai Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, savivaldybės meras pradeda tarnybinio nusižengimo tyrimą savo sprendimu arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą.
Jeigu įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, šioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje turi būti pradėtas valstybės tarnautojų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, tarnybinio nusižengimo tyrimas. Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, ikiteisminis tyrimas arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos arba įsiteisėja teismo sprendimas, kuriame konstatuota, kad valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos. 2.
nusižengimo tyrimas, gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, pradedamas, o pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir atitinkamas sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas taip pat:
1) kai valstybės tarnautojas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, perkeliamas į valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. Šiuo atveju asmuo, pradėjęs tarnybinio nusižengimo tyrimą, motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus, kurioje konstatuojama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, ir siūloma jam skirti tarnybinę nuobaudą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perduoda institucijos ar įstaigos, į kurią perkeltas valstybės tarnautojas, vadovui, šio įstatymo 39 straipsnyje nurodytam registrui ir valstybės tarnautojui, kuris pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą. Sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui priima institucijos ar įstaigos, į kurią valstybės tarnautojas yra perkeltas, vadovas, atsižvelgdamas į šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus;
2) kai valstybės tarnautojas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, atleidžiamas iš valstybės tarnautojo pareigų. Sprendimą dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima tarnybinio nusižengimo tyrimą pradėjęs asmuo, atsižvelgdamas į šio straipsnio
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perduodamas šio įstatymo 39 straipsnyje nurodytam registrui ir asmeniui, ėjusiam valstybės tarnautojo pareigas. 3.
tarnybinį nusižengimą galima skirti tik vieną tarnybinę nuobaudą. 4. Kai paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama institucijai, kompetentingai tirti ir nagrinėti atitinkamas bylas. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą ar administracinio nusižengimo teiseną arba asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios arba administracinės atsakomybės, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminais. Kai valstybės tarnautojo veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos eigą. 5. Tarnybinę nuobaudą skiria arba sprendimą dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo. 6. Sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ar dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, nustatymo gali būti skundžiamas teismui. 7. Valstybės tarnautojas laikomas nebaustu tarnybine nuobauda, kai po tarnybinės nuobaudos paskyrimo dienos praėjo vieni metai. 8. Tarnybinė nuobauda ją paskyrusio asmens motyvuotu sprendimu gali būti panaikinta anksčiau, negu sueis šio straipsnio 7 dalyje nustatytas terminas, tačiau ne anksčiau negu po 6 mėnesių nuo jos paskyrimo dienos arba kai valstybės tarnautojas gauna valstybės apdovanojimą. 9.
dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams ir sprendimų dėl asmenų, ėjusių valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir sprendimų dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarką, taip pat šio straipsnio 2 dalyje nurodytų motyvuotų išvadų apie tyrimų rezultatus ir priimtų sprendimų dėl asmenų, ėjusių valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą perdavimo atitinkamiems asmenims terminus ir tvarką nustato Vyriausybė. 10. Tarnybinio nusižengimo tyrime dalyvauja darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos atstovas, o jei jos nėra - darbo tarybos atstovas ar darbuotojų patikėtinis. 26 straipsnis. Tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės
aplinkybės yra šios:
1) valstybės tarnautojas nedelsdamas pats praneša padaręs tarnybinį nusižengimą;
2) valstybės tarnautojas padėjo atskleisti tarnybinį nusižengimą;
3) tarnybinį nusižengimą padaręs valstybės tarnautojas užkirto kelią neigiamoms tarnybinio nusižengimo pasekmėms;
4) tarnybinį nusižengimą padaręs valstybės tarnautojas savo noru atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą;
5) tarnybinis nusižengimas padarytas dėl psichinės ar fizinės prievartos;
6) tarnybinį nusižengimą padarė nėščia valstybės tarnautoja, jeigu ši aplinkybė turėjo įtakos nusižengimo padarymui;
7) tarnybinis nusižengimas padarytas dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti kito asmens veiksmai. 2. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo gali ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes pripažinti tarnybinę atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. 3.
aplinkybės yra šios:
1) tarnybinis nusižengimas padarytas grupės susitarusių valstybės tarnautojų;
2) tarnybinis nusižengimas padarytas pasinaudojant ekstremaliąja situacija ar jos aplinkybėmis;
3) per vienus metus nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo padarytas kitas tarnybinis nusižengimas;
4) tarnybinis nusižengimas padarytas neblaivaus ar nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų apsvaigusio valstybės tarnautojo;
5) tarnybinis nusižengimas padarytas dėl savanaudiškų paskatų. 4. Kiti įstatymai gali numatyti ir kitų tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. 27 straipsnis. Materialinės atsakomybės sąlygos ir žalos atlyginimo tvarka
turi atlyginti savo neteisėta kalta veika valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą. 2. Valstybės tarnautojas atlygina visą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą žalą, jeigu ją padarė atlikdamas viešojo administravimo veiklą ir (arba) padėdamas valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas, tačiau atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Nustatant atlygintinos žalos dydį, kitais atvejais mutatis mutandis taikomas Darbo kodekso 152 straipsnis. 3. Valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą žalą valstybės tarnautojas gali atlyginti savo noru. 4. Jeigu valstybės tarnautojas gera valia šalių susitarimu žalos neatlygino natūra ar pinigais, padarytos žalos atlyginimas valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė ar savivaldybės taryba, – atitinkamai Seimo valdybos, Ministro Pirmininko ar savivaldybės mero sprendimu išskaitomas iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio.
Ne teismo tvarka išskaitomas žalos atlyginimas negali viršyti žalą padariusio valstybės tarnautojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala. Sprendimas dėl žalos atlyginimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos. 5. Pagal šio straipsnio 2 dalį valstybės tarnautojui priklausančios atlyginti žalos dalis, kuri liko neatlyginta po žalos atlyginimo išskaitymo šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, išieškoma pareiškus ieškinį teisme. 6. Valstybės tarnautojas, nesutinkantis su jį į pareigas priimančio asmens, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė ar savivaldybės taryba, – atitinkamai Seimo valdybos, Ministro Pirmininko ar savivaldybės mero sprendimu dėl valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytos žalos atlyginimo, turi teisę kreiptis į teismą. Kreipimasis į teismą sustabdo žalos atlyginimo išieškojimą pagal šio straipsnio 4 dalį. 7. Valstybės tarnautojo atleidimas iš valstybės tarnautojo pareigų arba valstybės tarnautojo perkėlimas arba priėmimas į valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje neatleidžia jo nuo padarytos dėl jo kaltės žalos atlyginimo. 28 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų regreso
valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka. 2.
atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, o kai žala padaryta neteisėtais įstaigos vadovo veiksmais, – įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo turi regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio valstybės tarnautojo tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip
tarnautojas žalą padarė tyčia, valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga į padariusį žalą valstybės tarnautoją turi tokio dydžio regreso teisę, kiek ji sumokėjo žalos atlyginimo. Žala atlyginama šio įstatymo 27 straipsnio 3, 4, 5,
institucijos vadovas ir nariai privalo solidariai atlyginti valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai žalą, padarytą dėl kolegialios institucijos sprendimų, priimtų pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus. Nuo pareigos atlyginti žalą atleidžiami tie asmenys, kurie balsavo prieš tokį sprendimą arba nedalyvavo posėdyje jį priimant. Kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos vadovo ir nario atsistatydinimas ar atšaukimas iš pareigų neatleidžia jų nuo padarytos dėl jų kaltės žalos atlyginimo. 29 straipsnis. Valstybės tarnautojo nušalinimas nuo pareigų
būti nušalintas Darbo kodekso nustatytais atvejais, taip pat jeigu nėra pareigų, į kurias valstybės tarnautojas gali būti perkeltas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka jam uždraudus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, arba valstybės tarnautojas nesutinka būti perkeltas į kitas pareigas. Šiuo atveju valstybės tarnautojas nušalinamas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka atliekamo patikrinimo laikotarpiui. 2.
nušalintas, jeigu:
1) šio straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys iš pagal Baudžiamojo proceso kodeksą pareikšti įtarimus ar kaltinimus įgaliojimus turinčio pareigūno gauna informacijos, kad valstybės tarnautojas įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams. Šiuo atveju, įvertinus valstybės tarnautojo einamų pareigų pobūdį, atliekamas funkcijas ir kitas svarbias aplinkybes, dėl kurių tolesnis jo pareigų vykdymas būtų nesuderinamas su pareikštais įtarimais ar kaltinimais, valstybės tarnautojas gali būti nušalinamas iki 3 mėnesių laikotarpiui. Prireikus šios priemonės taikymas gali būti pratęstas 1 mėnesiui. Pratesimų skaičius neribojamas, bet visais atvejais nušalinimas negali trukti ilgiau kaip iki baudžiamojo proceso pabaigos;
2) dėl valstybės tarnautojo yra pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ar tarnybinis patikrinimas ir valstybės tarnautojas toliau eidamas pareigas trukdo ar siekia paveikti tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo eigą ar rezultatus. Šiuo atveju valstybės tarnautojas nušalinamas tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo laikui (į šį terminą neįskaitomas valstybės tarnautojo laikinojo nedarbingumo ar atostogų laikas);
3) tarnybinio nusižengimo tyrimas ar tarnybinis patikrinimas atliekamas dėl veikos, už kurią valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų. Šiuo atveju valstybės tarnautojas nušalinamas tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo laikui (į šį terminą neįskaitomas valstybės tarnautojo laikinojo nedarbingumo ar atostogų laikas). 3. Valstybės tarnautojas nuo pareigų nušalinamas jį į pareigas priimančio asmens ar jo įgalioto asmens, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba, – atitinkamai Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, savivaldybės mero sprendimu. 4.
nuo pareigų turi būti nurodytas laikotarpis, kuriam valstybės tarnautojas nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo priežastys, teisinis pagrindas, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai. 5. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu nušalintas nuo pareigų valstybės tarnautojas su jo sutikimu gali būti laikinai perkeltas į lygiavertes ar žemesnes valstybės tarnautojo pareigas, jei toks perkėlimas neprieštarauja nušalinimo tikslui. 6. Nušalinimo terminui pasibaigus, valstybės tarnautojas grąžinamas į eitas pareigas, jeigu po nušalinimo nėra pagrindo atleisti jį iš pareigų. 7. Už nušalinimo laikotarpį valstybės tarnautojui darbo užmokestis nemokamas, išskyrus Darbo kodekse nustatytus atvejus. 8. Valstybės tarnautojas, nuo pareigų nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų, kai valstybės tarnautojas vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras. Delspinigiai nemokami, jeigu valstybės tarnautojui žala atlyginta kitų įstatymų nustatyta tvarka. VII SKYRIUS
kodekse numatytos atostogos. 2.
2Be Darbo kodekse numatytų atostogų,
valstybės tarnautojams suteikiamos šios atostogos:
1) iki 5 darbo dienų trukmės persikėlimo atostogos karjeros valstybės tarnautojui dėl šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyto perkėlimo į kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje ir dėl šio įstatymo 16 straipsnyje nustatyto perkėlimo į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose, dėl perkėlimo dirbti į specialiąsias misijas, taip pat dėl karjeros valstybės tarnautojo laikino perkėlimo dirbti į tarptautinę ar Europos Sąjungos instituciją ar užsienio valstybės instituciją skiriama iki 5 darbo dienų persikėlimo atostogų. Už šį laikotarpį valstybės tarnautojui mokamas jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta tvarka;
2) valstybės tarnautojui jį į pareigas priimančio asmens ir valstybės tarnautojo susitarimu gali būti suteiktos atostogos dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, kuriuose vykdoma su valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos misija ir strateginiais tikslais nesusijusi veikla užsienio valstybėje. Šiuo atveju valstybės tarnautojui paliekamos jo eitos pareigos, tačiau jam nustatytas darbo užmokestis nemokamas. 3) valstybės tarnautojui, turinčiam ne trumpesnį kaip 3 mėnesių tarnybos stažą toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jo ir į pareigas jį priimančio asmens susitarimu gali būti suteiktos iki vienų metų trukmės atostogos kvalifikacijai tobulinti. Šiuo atveju valstybės tarnautojui paliekamos jo eitos pareigos, tačiau jam nustatytas darbo užmokestis nemokamas. Pasinaudoti šiomis atostogomis valstybės tarnautojas gali ne dažniau kaip vieną kartą per 5 metus. 31 straipsnis. Tarnybos stažas 1.
Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, įskaitant šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje,
(išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo meru ir mero pavaduotoju), metų skaičius. Į tarnybos Lietuvos valstybei stažą taip pat įskaitomas laikotarpis einant Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje (2001 m. rugsėjo 27 d. įstatymo Nr. IX-525 redakcija) nustatytas pareigas. Tarnybos stažas skaičiuojamas nuo valstybės tarnautojo tarnybos (darbo) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pradžios arba nuo paskyrimo, priėmimo ar išrinkimo į pareigas valstybės tarnyboje šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka dienos. Tarnybos (darbo) ne vienu laikotarpiu einant valstybės tarnautojo pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose stažas sudedamas. Į tarnybos stažą taip pat įskaitomi kasmetinių, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti, perkėlimo į pareigas tarptautinėje ar Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje pagal šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, darbo tarptautinėje ar Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose projektuose užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, atostogos dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir
(arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, mokymosi atostogos, pagal šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalį suteiktų atostogų laikas ir ligos išmokos gavimo laikotarpiai. 2.
kasmetines atostogas pagal Darbo kodekso 138 straipsnio 2 dalį, į ilgalaikio nepertraukiamojo darbo pas tą patį darbdavį laiką įskaitomas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas tarnybos Lietuvos valstybei stažas. 3. Laikotarpis, kurį valstybės tarnautojas buvo nušalintas nuo pareigų, į tarnybos stažą neįskaitomas, išskyrus atvejus, kai pripažįstama, kad valstybės tarnautojas buvo nušalintas nepagrįstai, arba kai nepasitvirtina aplinkybės, lėmusios valstybės tarnautojo nušalinimą. 4. Tarnybos stažo skaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė. 32 straipsnis. Išeitinės išmokos ir kompensacijos
atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo arba dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį (vaiką, tėvą (įtėvį, rūpintoją), motiną (įmotę, rūpintoją), vyrą, žmoną, partnerį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, jo atleidimo iš pareigų dieną išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui, jo atleidimo iš pareigų dieną išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Šio įstatymo 35 straipsnio
valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Šio įstatymo
iš pareigų valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Šio įstatymo 35 straipsnio
(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka mokama, jeigu jis ėjo pareigas ne mažiau kaip pusę jį į pareigas pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos teisės aktuose nustatytos kadencijos trukmės. Ši išeitinė išmoka politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui išmokama praėjus mėnesiui nuo jo atleidimo iš pareigų dienos. Jeigu iki šios išmokos išmokėjimo asmuo pradėjo eiti valstybės tarnautojo pareigas ar buvo priimtas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke, išeitinė išmoka mokama tik už laikotarpį iki asmens priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos. 2.
valstybės tarnautojui išmokama iki pareigybės panaikinimo jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, atsižvelgiant į valstybės tarnautojo tarnybos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje stažą (į tarnybos stažą valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje taip pat įskaitomas laikas, kurį valstybės tarnautojas šio įstatymo 14, 16 ir 17 straipsniuose nustatytais atvejais buvo perkeltas į kitas pareigas:
1) iki vienų metų – vieno mėnesio;
2) nuo vienų iki penkerių metų – 2 mėnesių;
3) nuo penkerių iki dešimt metų – 3 mėnesių;
4) nuo dešimt iki dvidešimt metų – 4 mėnesių;
5) daugiau kaip dvidešimt metų – 5 mėnesių. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytas išeitines išmokas moka valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, kurios vadovas priėmė sprendimą dėl pareigybės panaikinimo. Jeigu pareigybė panaikinama Seimo ar Vyriausybės sprendimu, išeitines išmokas moka įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga. 4. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta išeitinė išmoka pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo valstybės tarnautojo atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Jos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke.
Jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ne pirmą mėnesio dieną, išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio dienas iki priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos. Asmeniui mirus, išeitinės išmokos dalis, priklausanti asmeniui už tą mėnesį, kurį jis mirė, neišmokėta iki asmens mirties dienos, išmokama įpėdiniui, pateikusiam paveldėjimo dokumentus. 5. Šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais, specialiame įstatyme arba tiesiogiai taikomame Europos Sąjungos teisės akte nustatytais pagrindais atleidžiamam, pagal šį įstatymą nuolat į kitas valstybės tarnautojo pareigas į kitą valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą perkeliamam valstybės tarnautojui jo atleidimo (perkėlimo) iš pareigų dieną išmokamos visos jam priklausančios pinigų sumos, šio straipsnio 1 dalyje nurodytą išeitinę išmoką, mokamą politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams, atleidžiamiems iš pareigų šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytą išeitinę išmoką, nebent sudaromas susitarimas, kad su valstybės tarnautoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. 6.
pagrindu atleidžiamam iš pareigų įstaigos vadovui (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ir karjeros valstybės tarnautojui gali būti mokama kompensacija, kuri yra ne didesnė negu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išeitinė išmoka ir kuri išmokama tokiam valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną. 7. Valstybės tarnautojams, kurių darbo vieta yra užsienyje, Vyriausybės nustatyta tvarka mokamos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos su jų darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos bei kompensacijos valstybės tarnautojų sutuoktiniams, partneriams ir vaikams (įvaikiams), išvykusiems į užsienį kartu su valstybės tarnautojais, išlaikyti. 33 straipsnis. Statuso atkūrimas 1.
valstybės tarnautojo statusą – Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje – ir teisę atkurti įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymuose nustatytai kadencijai) statusą – Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas lygiavertes ar žemesnes įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai) pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje – turi savo noru iš karjeros valstybės tarnautojo arba įstaigos vadovo pareigų dėl šių priežasčių atsistatydinę asmenys:
1) paskyrimo ar išrinkimo į valstybės politiko, Europos Parlamento nario, Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės skiriamo valstybės institucijos ar įstaigos vadovo - valstybės pareigūno, kito Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės skiriamo valstybės pareigūno, Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybinės (nuolatinės) komisijos ar tarybos pirmininko, jo pavaduotojo ar nario, taip pat pagal specialų įstatymą įsteigtos komisijos, tarybos, fondo valdybos pirmininko ar nario, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo, valstybės tarnautojo statusą turinčio įstaigos vadovo, priimto į pareigas įstatymo nustatytai kadencijai, pareigas, – per 3 mėnesius po paskyrimo (išrinkimo) į šias pareigas laikotarpio pabaigos ar kitaip nutrūkus jų įgaliojimams; tokios teisės neturi asmenys, kurių įgaliojimai eiti šiame punkte nurodytas pareigas nutrūko dėl priežasčių, susijusių su nepatenkinamais tarnybinės veiklos rezultatais, ar už tarnybinius nusižengimus;
2) darbo viešojo administravimo srityje tarptautinėje organizacijoje ar institucijoje, Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, Europos Komisijos ar Tarybos įsteigtoje institucijoje, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių bendrai įsteigtoje organizacijoje (konsorciume), civilinėje tarptautinėje operacijoje ar misijoje (toliau – tarptautinė institucija) arba užsienio valstybės institucijoje – per 3 mėnesius nuo darbo tarptautinėje institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje pabaigos; tokios teisės neturi asmenys, kurie buvo atleisti iš tarptautinės institucijos arba užsienio valstybės institucijos dėl priežasčių, susijusių su nepatenkinamais tarnybinės veiklos rezultatais, ar už tarnybinius nusižengimus;
3) išvykimo kartu su pagal šį įstatymą ir kitus teisės aktus priimtu, perkeltu, paskirtu arba išrinktu darbui užsienyje ar ilgiau nei 6 mėnesiams išsiųstu tobulinti kvalifikaciją sutuoktiniu ar partneriu (išskyrus diplomato statusą turintį sutuoktinį ar partnerį) – per
kvalifikacijos tobulinimo laikotarpio pabaigos arba per 3 mėnesius nuo prašymo atkurti karjeros valstybės tarnautojo arba įstaigos vadovo statusą pateikimo dienos, jeigu toks prašymas pateikiamas nepasibaigus sutuoktinio ar partnerio perkėlimo ar išsiuntimo tobulinti kvalifikaciją laikotarpiui.
Teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą – Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje – ir teisę atkurti įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymuose nustatytai kadencijai) statusą – Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas lygiavertes ar žemesnes įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai) pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje – turi savo noru iš karjeros valstybės tarnautojo arba įstaigos vadovo pareigų dėl šių priežasčių atsistatydinę asmenys:
1) paskyrimo ar išrinkimo į valstybės politiko, Europos Parlamento nario, Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės skiriamo valstybės institucijos ar įstaigos vadovo - valstybės pareigūno, kito Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės skiriamo valstybės pareigūno, Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybinės (nuolatinės) komisijos ar tarybos pirmininko, jo pavaduotojo ar nario, taip pat pagal specialų įstatymą įsteigtos komisijos, tarybos, fondo valdybos pirmininko ar nario, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo, valstybės tarnautojo statusą turinčio įstaigos vadovo, priimto į pareigas įstatymo nustatytai kadencijai, pareigas, – per 3 mėnesius po paskyrimo (išrinkimo) į šias pareigas laikotarpio pabaigos ar kitaip nutrūkus jų įgaliojimams; tokios teisės neturi asmenys, kurių įgaliojimai eiti šiame punkte nurodytas pareigas nutrūko dėl priežasčių, susijusių su nepatenkinamais tarnybinės veiklos rezultatais, ar už tarnybinius nusižengimus;
2) darbo viešojo administravimo srityje tarptautinėje organizacijoje ar institucijoje, Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, Europos Komisijos ar Tarybos įsteigtoje institucijoje, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių bendrai įsteigtoje organizacijoje (konsorciume), civilinėje tarptautinėje operacijoje ar misijoje (toliau – tarptautinė institucija) arba užsienio valstybės institucijoje – per 3 mėnesius nuo darbo tarptautinėje institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje pabaigos; tokios teisės neturi asmenys, kurie buvo atleisti iš tarptautinės institucijos arba užsienio valstybės institucijos dėl priežasčių, susijusių su nepatenkinamais tarnybinės veiklos rezultatais, ar už tarnybinius nusižengimus;
3) išvykimo kartu su pagal šį įstatymą ir kitus teisės aktus priimtu, perkeltu, paskirtu arba išrinktu darbui užsienyje ar ilgiau nei 6 mėnesiams išsiųstu tobulinti kvalifikaciją sutuoktiniu ar partneriu (išskyrus diplomato statusą turintį sutuoktinį ar partnerį) – per
kvalifikacijos tobulinimo laikotarpio pabaigos arba per 3 mėnesius nuo prašymo atkurti karjeros valstybės tarnautojo arba įstaigos vadovo statusą pateikimo dienos, jeigu toks prašymas pateikiamas nepasibaigus sutuoktinio ar partnerio perkėlimo ar išsiuntimo tobulinti kvalifikaciją laikotarpiui. 2.
valstybės tarnautojo statusą – Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas lygiavertes karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje – ir teisę atkurti įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymuose nustatytai kadencijai) statusą – Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas lygiavertes įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymuose nustatytai kadencijai) pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje – turi:
1) diplomatų sutuoktiniai ar partneriai, kurie atsistatydino savo noru iš karjeros valstybės tarnautojo arba įstaigos vadovo pareigų dėl išvykimo kartu su sutuoktiniu ar partneriu, paskirtu dirbti užsienyje, – per 3 mėnesius po sutuoktinio ar partnerio perkėlimo laikotarpio pabaigos arba per 3 mėnesius nuo prašymo atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą arba įstaigos vadovo statusą pateikimo dienos, jeigu toks prašymas pateikiamas nepasibaigus sutuoktinio ar partnerio perkėlimo laikotarpiui;
2) asmenys, kurie atsistatydino savo noru iš karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo pareigų dėl terminuotos diplomato tarnybos sutarties sudarymo pagal Diplomatinės tarnybos įstatymo 28 straipsnio 2 ir 4 dalis, – per 3 mėnesius nuo terminuotos diplomato tarnybos sutarties pabaigos. Prašymas atkurti statusą pateikiamas likus ne daugiau nei 3 mėnesiams iki terminuotos diplomato tarnybos sutarties pasibaigimo pagal Diplomatinės tarnybos įstatymą. 3.
atkurti įstaigos vadovo statuso šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems asmenims, turintiems teisę atkurti įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymuose nustatytai kadencijai) statusą, nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių atsiradimo dienos Vyriausybės nustatyta tvarka 3 mėnesius siūlomos lygiavertės ar žemesnės karjeros valstybės tarnautojo pareigos toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, o nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių atsiradimo dienos Vyriausybės nustatyta tvarka 3 mėnesius siūlomos lygiavertės karjeros valstybės tarnautojo pareigos toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. 4. Įstatymuose nustatytai kadencijai į pareigas priimti įstaigų vadovai, išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, ar kadencijai priimti karjeros valstybės tarnautojai Vyriausybės nustatyta tvarka per
įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu) gali būti priimti į lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje be konkurso. 5. Šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse nurodyti asmenys priimami į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, jeigu atitinka šio įstatymo 4 ir 8 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse nurodyti asmenys gali būti priimti į karjeros valstybės tarnautojo pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje jiems siūlomos karjeros valstybės tarnautojo pareigos, patikrinus jų gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.
Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodyti asmenys, kurie buvo priimti įstatymų nustatytai kadencijai, pagal šią dalį į pareigas priimami ne ilgiau kaip likusiai kadencijos daliai. 34 straipsnis. Kitos garantijos
atlikdamas tarnybines pareigas arba miręs dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, laidojamas valstybės lėšomis. Valstybės tarnautojas pripažįstamas žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, jeigu įvykis, kuris buvo valstybės tarnautojo žūties (mirties) priežastis, įvyko jam atliekant jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas arba dėl šių funkcijų atlikimo, išskyrus atvejus, kai valstybės tarnautojas žuvo (mirė) darydamas tyčinę nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą, taip pat jeigu valstybės tarnautojo žūties (mirties) priežastis buvo apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų arba jeigu valstybės tarnautojas nusižudė dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba. Valstybės tarnautojas pripažįstamas žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybės apmokamų laidojimo išlaidų aprašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Valstybės tarnautojo, kuris žuvo arba mirė užsienyje atlikdamas tarnybines pareigas, palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidas apmoka valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka. Paramos teikimo valstybės tarnautojui žuvus ar mirus užsienyje dėl priežasčių, nesusijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, paramos suteikimo palaikams pervežti į Lietuvą tvarką nustato Vyriausybė.
Žuvusio atliekant tarnybines pareigas arba mirusio dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, valstybės tarnautojo (išskyrus valstybės tarnautojus, Vyriausybės nustatyta tvarka apdraustus valstybės lėšomis) šeimos nariams (sutuoktiniui, partneriui, sugyventiniui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), iki jiems sukaks 18 metų, taip pat vyresniems vaikams (įvaikiams), jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), – iki jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikams (įvaikiams), vyresniems kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki
(įtėviui), motinai (įmotei) išmokama vienkartinė 9,31 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, o žuvusio atliekant tarnybines pareigas arba mirusio dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, – 77,58 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Valstybės tarnautojui, kuris buvo sužalotas atlikdamas tarnybines pareigas arba susirgo sunkia liga dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, atsižvelgiant į jo sveikatos sutrikimo laipsnį, Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama vienkartinė nuo 23,28 iki 38,79 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.
Visais atvejais bendra valstybės tarnautojui žuvus atliekant tarnybines pareigas arba mirus dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, išmokamos kompensacijos suma negali viršyti 101 370 eurų. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 3 metus. Išmokėjusi kompensaciją valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš žalą padariusių juridinių ir fizinių asmenų. Kompensacija įskaitoma į atlygintinos žalos dydį. Tais atvejais, kai žalos dydis yra mažesnis negu išmokėta kompensacija, valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga regreso tvarka iš kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala. Mirusio, išskyrus žuvusį atliekant tarnybines pareigas arba mirusį dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, valstybės tarnautojo šeimos nariams išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Šios kompensacijos mokamos neatsižvelgiant į kitų įstatymų nustatytas ir išmokėtas išmokas ir pašalpas. 2. Valstybės tarnautojams, kurių materialinė būklė sunki dėl jų pačių ligos, artimųjų giminaičių, sutuoktinio, partnerio, sugyventinio, jo tėvų, vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių), taip pat išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas valstybės tarnautojas, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų materialinė pašalpa.
Pašalpą skiria valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Vyriausybė ar savivaldybės taryba,
tarnautojų atleidimas iš pareigų 1.
Valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai:
1) atsistatydina savo noru;
2) savivaldybės kontrolierius, savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojas ar savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas pradeda eiti tos pačios savivaldybės tarybos nario pareigas;
3) praranda Lietuvos Respublikos pilietybę;
4) pasibaigia įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo kadencija;
5) pasibaigia laikinojo valstybės tarnautojo priėmimo laikas;
6) baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai;
7) valstybės tarnautojui sukanka 65 metai arba baigiasi valstybės tarnybos pratęsimo terminas;
8) politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu priimtas įstaigos vadovas praranda į pareigas jį pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasitikėjimą arba kai pasibaigia jo paskyrimo į pareigas terminas;
9) paaiškėja, kad stodamas į valstybės tarnybą jis pateikė suklastotus dokumentus arba nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į valstybės tarnautojo pareigas;
10) valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama;
11) po valstybės tarnautojo vertinimo priimamas sprendimas atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų (išskyrus Vyriausybės ir savivaldybių įstaigų, kurių nepriklausomumas joms atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais, vadovus);
12) valstybės tarnautojas, atleistas iš privalomosios pradinės karo tarnybos arba alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos, per ilgesnį negu 2 mėnesių terminą negrįžta į eitas pareigas;
13) į tas pareigas teismo sprendimu grąžinamas anksčiau jas ėjęs valstybės tarnautojas arba paaiškėja, kad priimant valstybės tarnautoją į pareigas buvo pažeisti šio įstatymo reikalavimai ir šių pažeidimų neįmanoma pašalinti;
14) kai valstybės tarnautojas pagal sveikatos priežiūros išvadą nebegali eiti valstybės tarnautojo pareigų ir jis nesutinka būti perkeltas į kitas laisvas jo sveikatą atitinkančias valstybės tarnautojo pareigas arba kai tokių valstybės tarnautojo pareigų toje įstaigoje nėra;
15) valstybės tarnautojas įstatymų nustatyta tvarka netenka specialios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu;
16) paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų;
17) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką arba bausmė, dėl kurios jis negali eiti savo pareigų;
18) iš Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, iš šio įstatymo 39 straipsnyje nurodyto registro gautos informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar pripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, iš kitų duomenų, gautų šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, paaiškėja, kad valstybės tarnautojas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir dėl to negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų;
19) sudaromas šalių susitarimas dėl įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ar karjeros valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų;
20) pripažinus, kad išbandymo rezultatai yra nepatenkinami iki išbandymo termino pabaigos apie atleidimą raštu įspėjus prieš tris darbo dienas.
Valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai:
1) atsistatydina savo noru;
2) savivaldybės kontrolierius, savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojas ar savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas pradeda eiti tos pačios savivaldybės tarybos nario pareigas;
3) praranda Lietuvos Respublikos pilietybę;
4) pasibaigia įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo kadencija;
5) pasibaigia laikinojo valstybės tarnautojo priėmimo laikas;
6) baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai;
7) valstybės tarnautojui sukanka 65 metai arba baigiasi valstybės tarnybos pratęsimo terminas;
8) politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu priimtas įstaigos vadovas praranda į pareigas jį pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasitikėjimą arba kai pasibaigia jo paskyrimo į pareigas terminas;
9) paaiškėja, kad stodamas į valstybės tarnybą jis pateikė suklastotus dokumentus arba nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į valstybės tarnautojo pareigas;
10) valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama;
11) po valstybės tarnautojo vertinimo priimamas sprendimas atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų (išskyrus Vyriausybės ir savivaldybių įstaigų, kurių nepriklausomumas joms atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais, vadovus);
12) valstybės tarnautojas, atleistas iš privalomosios pradinės karo tarnybos arba alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos, per ilgesnį negu 2 mėnesių terminą negrįžta į eitas pareigas;
13) į tas pareigas teismo sprendimu grąžinamas anksčiau jas ėjęs valstybės tarnautojas arba paaiškėja, kad priimant valstybės tarnautoją į pareigas buvo pažeisti šio įstatymo reikalavimai ir šių pažeidimų neįmanoma pašalinti;
14) kai valstybės tarnautojas pagal sveikatos priežiūros išvadą nebegali eiti valstybės tarnautojo pareigų ir jis nesutinka būti perkeltas į kitas laisvas jo sveikatą atitinkančias valstybės tarnautojo pareigas arba kai tokių valstybės tarnautojo pareigų toje įstaigoje nėra;
15) valstybės tarnautojas įstatymų nustatyta tvarka netenka specialios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu;
16) paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų;
17) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką arba bausmė, dėl kurios jis negali eiti savo pareigų;
18) iš Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, iš šio įstatymo 39 straipsnyje nurodyto registro gautos informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar pripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, iš kitų duomenų, gautų šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, paaiškėja, kad valstybės tarnautojas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir dėl to negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų;
19) sudaromas šalių susitarimas dėl įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ar karjeros valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų;
20) pripažinus, kad išbandymo rezultatai yra nepatenkinami iki išbandymo termino pabaigos apie atleidimą raštu įspėjus prieš tris darbo dienas. 2.
mutandis taikomas Darbo kodekso 61 straipsnis. 3. Įstaigos vadovas (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ar karjeros valstybės tarnautojas gali raštu pateikti pasiūlymą jį į pareigas priimančiam asmeniui, o į pareigas priimantis asmuo gali raštu pateikti pasiūlymą įstaigos vadovui (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ar karjeros valstybės tarnautojui dėl atleidimo iš pareigų šalių susitarimu. Jeigu šalis, gavusi tokį pasiūlymą, sutinka su pasiūlymu, per 5 darbo dienas turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai tokį pasiūlymą. Jeigu šalis, gavusi pasiūlymą, per
pasiūlymas atmestas. Šalims susitarus dėl valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų šalių susitarimu, sudaromas rašytinis susitarimas ir jame nurodoma, nuo kurio laiko valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, susitariama dėl kompensacijos dydžio, dėl nepanaudotų atostogų suteikimo ir gali būti susitariama dėl kitų sąlygų. 4. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas iš pareigų atleidžiamas paskutinę jį į pareigas pasirinkusio valstybės politiko įgaliojimų dieną ar naujai sudarytos kolegialios valstybės institucijos pirmajame posėdyje, išskyrus atvejus, kai iš politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo, priimamo į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, pareigų grąžinama į šio įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje nurodytas eitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas. 5. Valstybės tarnautojas negali būti iš pareigų atleistas laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir atostogų metu, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 13, 14, 15, 16, 18, 19 ir 20 punktuose nurodytus atvejus. 6.
tarnautojo atleidimo iš pareigų nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. VIII SKYRIUS
tarnybos politiką formuojančios ir įgyvendinančios institucijos
ministerija:
1) formuoja valstybės politiką ministrui pavestoje valstybės tarnybos valdymo srityje organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą;
2) teikia Vyriausybei su valstybės tarnyba susijusių teisės aktų projektus;
3) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas valstybės tarnybos valdymo srityje. 2. Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga:
1) organizuoja ir įgyvendina pretendentų į įstaigų vadovų pareigas paiešką ir pritraukimą;
2) organizuoja ir įgyvendina aukštesniųjų vadovų karjeros valdymą;
3) organizuoja aukštesniųjų vadovų kompetencijų ugdymą;
4) centralizuotai organizuoja ir koordinuoja valstybės tarnautojų mokymų vykdymą, užtikrindama vienodą mokymų kokybę ir prieinamumą;
5) atlieka mokymų kokybės ir poveikio veiklos rezultatams vertinimą;
6) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas. 37 straipsnis. Aukštesniųjų vadovų kompetencijų ugdymas
kompetencijų ugdymą Vyriausybės nustatyta tvarka centralizuotai organizuoja Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga. 2. Aukštesniųjų vadovų kompetencijų ugdymas apima įvadinius mokymus ir tęstinį kompetencijų tobulinimą. 3. Įvadinis mokymas vykdomas pirmą kartą į pareigas paskirtiems aukštesniesiems vadovams siekiant juos supažindinti su darbo valstybės tarnyboje ypatumais ir vadovavimo įgūdžiams formuoti. 4. Aukštesniųjų vadovų tęstinis kompetencijų ugdymas skiriamas aukštesniųjų vadovų vadybinėms, lyderystės, komunikacijos, pokyčių valdymo ir problemų sprendimo, žmogiškųjų išteklių valdymo, strateginio planavimo ir kitoms aukštesniesiems vadovams reikalingoms kompetencijoms tobulinti. 5.
kompetencijų ugdymas grindžiamas individualių (konkrečiam vadovui reikalingų) ir bendrų aukštesniesiems vadovams reikalingų kompetencijų poreikio nustatymu, ugdymo kokybės ir poveikio konkretaus vadovo ir įstaigos rezultatams stebėsena ir vertinimu. 6. Aukštesniųjų vadovų kompetencijų ugdymas finansuojamas iš valstybės biudžeto asignavimų ar kitų teisėtų lėšų. 38 straipsnis. Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimas ir finansavimas
turi tobulinti kvalifikaciją. Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo prioritetus ir tvarką nustato Vyriausybė. 2. Įgyvendinant Vyriausybės nustatytus kvalifikacijos tobulinimo prioritetus arba valstybės ar savivaldybių institucijai ar įstaigai, kurioje valstybės tarnautojas eina pareigas, tikslus ir uždavinius, valstybės tarnautojui prireikus įgyti naujų žinių ar kompetencijų, užtikrinamas valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo finansavimas iš valstybės ar savivaldybių institucijai ar įstaigai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų ar kitų teisėtų lėšų. Kitais atvejais, suderinus su į pareigas priimančiu asmeniu, valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimas gali būti finansuojamas iš valstybės ar savivaldybių institucijai ar įstaigai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų ar kitų teisėtų lėšų ir
(arba) valstybės tarnautojo lėšų. 39 straipsnis. Valstybės tarnautojų registras 1.
Valstybės tarnautojų registre, kurį Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka steigia Vyriausybė, kaupiami duomenys apie:
1) valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų struktūras, laisvas ir užimtas valstybės tarnautojų pareigybes, teisingumo ministro valdymo srities ir finansų ministro valdymo srities statutinių valstybės tarnautojų pareigybes ir darbuotojų, gaunančių darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, pareigybes;
2) valstybės tarnautojus, teisingumo ministro ir finansų ministro valdymo sričių statutinius valstybės tarnautojus bei jų darbo užmokestį;
3) asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo ar statutinio valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar už pareigūno vardo pažeminimą;
4) asmenis, kurie įstatymų numatytais atvejais pripažinti padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį yra pagrindas skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų;
5) valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, ir jų darbo užmokestį;
6) valstybės politikus, valstybės pareigūnus ir profesinės karo tarnybos karius tiek, kiek reikalinga jų tarnybiniams pažymėjimams ar kitokioms elektroniniu parašu pasirašyti skirtoms priemonėms pagaminti arba jiems pavaldžių valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimui atlikti ir pareigybėms aprašyti ir vertinti;
7) biudžetinių įstaigų, kurių savininkas yra valstybė, ir viešųjų įstaigų, kurių savininkas ar vienas iš dalininkų yra valstybė ar savivaldybė struktūrą, laisvas ir užimtas pareigybes ir darbuotojus tiek, kiek reikia biudžetinių įstaigų personalo administravimo ir finansinės apskaitos tvarkymo funkcijoms centralizuotai atlikti Vyriausybės nustatyta tvarka bei tiek, kiek reikia Dokumentų valdymo bendrosios informacinės sistemos tvarkytojų darbuotojams identifikuoti;
8) vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinius valstybės tarnautojus, kurių duomenys tvarkomi Vidaus reikalų pareigūnų registre, tiek, kiek reikia jiems pavaldžių valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimui atlikti, pareigybėms aprašyti ir vertinti ir tiek, kiek reikia Dokumentų valdymo bendrosios informacinės sistemos tvarkytojų darbuotojams identifikuoti.
Valstybės tarnautojų registre, kurį Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka steigia Vyriausybė, kaupiami duomenys apie:
1) valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų struktūras, laisvas ir užimtas valstybės tarnautojų pareigybes, teisingumo ministro valdymo srities ir finansų ministro valdymo srities statutinių valstybės tarnautojų pareigybes ir darbuotojų, gaunančių darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, pareigybes;
2) valstybės tarnautojus, teisingumo ministro ir finansų ministro valdymo sričių statutinius valstybės tarnautojus bei jų darbo užmokestį;
3) asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo ar statutinio valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar už pareigūno vardo pažeminimą;
4) asmenis, kurie įstatymų numatytais atvejais pripažinti padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį yra pagrindas skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų;
5) valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, ir jų darbo užmokestį;
6) valstybės politikus, valstybės pareigūnus ir profesinės karo tarnybos karius tiek, kiek reikalinga jų tarnybiniams pažymėjimams ar kitokioms elektroniniu parašu pasirašyti skirtoms priemonėms pagaminti arba jiems pavaldžių valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimui atlikti ir pareigybėms aprašyti ir vertinti;
7) biudžetinių įstaigų, kurių savininkas yra valstybė, ir viešųjų įstaigų, kurių savininkas ar vienas iš dalininkų yra valstybė ar savivaldybė struktūrą, laisvas ir užimtas pareigybes ir darbuotojus tiek, kiek reikia biudžetinių įstaigų personalo administravimo ir finansinės apskaitos tvarkymo funkcijoms centralizuotai atlikti Vyriausybės nustatyta tvarka bei tiek, kiek reikia Dokumentų valdymo bendrosios informacinės sistemos tvarkytojų darbuotojams identifikuoti;
8) vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinius valstybės tarnautojus, kurių duomenys tvarkomi Vidaus reikalų pareigūnų registre, tiek, kiek reikia jiems pavaldžių valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimui atlikti, pareigybėms aprašyti ir vertinti ir tiek, kiek reikia Dokumentų valdymo bendrosios informacinės sistemos tvarkytojų darbuotojams identifikuoti. 2.
registro valdytoja yra Vidaus reikalų ministerija. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam valstybės registrui atitinkami duomenys neteikiami, jeigu jie priskirtini valstybės ar tarnybos paslapties kategorijai. 40 straipsnis. Valstybės tarnybos valdymo informacinė sistema Valstybės tarnybos valdymo informacinė sistema skirta valstybės tarnybos, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, biudžetinių įstaigų, kurių personalo administravimo ir finansinės apskaitos tvarkymo funkcijos centralizuotai atliekamos Vyriausybės nustatyta tvarka, personalo valdymo ir (ar) administravimo sprendimams priimti, kitoms šiame įstatyme ir su juo susijusiuose teisės aktuose nurodytoms funkcijoms įgyvendinti. 41 straipsnis. Valstybės tarnautojo pažymėjimas
asmeniui išduodamas valstybės tarnautojo pažymėjimas, kurio formą ir išdavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. 2. Valstybės tarnautojo pažymėjimai išduodami vadovaujantis šio įstatymo 39 straipsnyje nurodyto registro duomenimis. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo
„Eil. Nr. Karjeros valstybės tarnautojų pareigybių
grupė arba pareigybė Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybės Pareiginės algos koeficientas, nuo (baziniais dydžiais) I įstaigų grupė II įstaigų grupė III įstaigų grupė
viceministras, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas, Ministro Pirmininko biuro vadovas, ministerijos kancleris, Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas 2,28
Respublikos Prezidento patarėjas, Seimo Pirmininko patarėjas, Ministro Pirmininko patarėjas 2,19 2,10 1,90 3.
Direktoriaus, viršininko pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui), prokuratūros kancleris Vyriausybės įgaliotinis 2,08 1,90 1,70
grupės vadovas, komisijos administracijos direktorius, tarybos administracijos direktorius, įstaigos prie ministerijos kancleris, savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojas, ministerijos gynybos politikos direktorius, generalinis inspektorius, vyriausiasis patarėjas, teismo pirmininko patarėjas, gynybos patarėjas vicemeras, Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas, Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, opozicijos lyderio patarėjas 1,35 1,23 1,11
padalinyje, vedėjas, komisijos sekretoriato vadovas, tarybos sekretoriato vadovas, seniūnas, vyresnysis patarėjas, Seimo nuolatinis atstovas teismo skyriaus pirmininko patarėjas, ministro patarėjas 1,29 1,05 0,95
struktūriniame padalinyje, vedėjas, biuro vedėjas, poskyrio vedėjas (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose), skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjo pavaduotojas (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose), seniūno pavaduotojas, patarėjas, vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinio atstovo pavaduotojas, specialusis atašė, prekybos atstovas Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko atstovas spaudai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai, ministro atstovas spaudai 1,08 0,97 0,87
specialiojo atašė pavaduotojas, prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje) savivaldybės tarybos posėdžių sekretorius, mero patarėjas, Respublikos Prezidento referentas, Seimo Pirmininko padėjėjas,
Seimo nario patarėjas, Seimo nario padėjėjas, ministro padėjėjas, mero padėjėjas 0,78 0,74 0,68
teismo administracijos sekretorius, teismo posėdžių sekretorius 0,71 0,68 0,64 Pastaba.
Direktoriaus, viršininko pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui), prokuratūros kancleris Vyriausybės įgaliotinis 2,08 1,90 1,70
grupės vadovas, komisijos administracijos direktorius, tarybos administracijos direktorius, įstaigos prie ministerijos kancleris, savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojas, ministerijos gynybos politikos direktorius, generalinis inspektorius, vyriausiasis patarėjas, teismo pirmininko patarėjas, gynybos patarėjas vicemeras, Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas, Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, opozicijos lyderio patarėjas 1,35 1,23 1,11
padalinyje, vedėjas, komisijos sekretoriato vadovas, tarybos sekretoriato vadovas, seniūnas, vyresnysis patarėjas, Seimo nuolatinis atstovas teismo skyriaus pirmininko patarėjas, ministro patarėjas 1,29 1,05 0,95
struktūriniame padalinyje, vedėjas, biuro vedėjas, poskyrio vedėjas (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose), skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjo pavaduotojas (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose), seniūno pavaduotojas, patarėjas, vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinio atstovo pavaduotojas, specialusis atašė, prekybos atstovas Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko atstovas spaudai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai, ministro atstovas spaudai 1,08 0,97 0,87
specialiojo atašė pavaduotojas, prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje) savivaldybės tarybos posėdžių sekretorius, mero patarėjas, Respublikos Prezidento referentas, Seimo Pirmininko padėjėjas,
Seimo nario patarėjas, Seimo nario padėjėjas, ministro padėjėjas, mero padėjėjas 0,78 0,74 0,68
teismo administracijos sekretorius, teismo posėdžių sekretorius 0,71 0,68 0,64 Pastaba. Jeigu savivaldybės teritorijoje yra kurortinė teritorija, vicemerui šio įstatymo 1 priedo 4 punkte nustatytas pareiginės algos koeficientas didinamas 4 procentais, o jeigu savivaldybės teritorijoje yra kurortas – 5 procentais.
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 priedas LIETUVOS RESPUBLIKOS Įstaigų vadovų (VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ) PAREIGYBIŲ GRUPĖS IR PAREIGINIŲ ALGŲ KOEFICIENTAI Eil. Nr. Įstaigų vadovų pareigybių grupė arba pareigybė arba pareigybių grupė Politinio (asmeninio) pasitikėjimo įstaigų vadovų pareigybė arba pareigybių grupė Pareiginės algos koeficientas (baziniais dydžiais) I įstaigų grupė II įstaigų grupė III įstaigų grupė
1Seimo kancleris Vyriausybės kancleris, Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris 4,5 – –
2Vyriausybės įstaigos vadovas, Nacionalinės teismų administracijos vadovas, direktorius, viršininkas (įstaigos vadovas) savivaldybės administracijos direktorius 3,8–4,5 2,8–4,3 1,8–3
3Savivaldybės kontrolierius – 1,9–2,82 1,7–2,66 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 priedas
Eil. Nr. Seimą, Respublikos Prezidentą, Vyriausybę, teismų savivaldos institucijas aptarnaujančios įstaigos Seimui ir (ar) Respublikos Prezidentui atskaitingos institucijos Teismai ir prokuratūra Kitos valstybės institucijos ir įstaigos Savivaldybių institucijos ir įstaigos Balai 1.
Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos veiklos pobūdis: 1.1. padėjimas vykdyti Seimo funkcijas arba padėjimas vykdyti Respublikos Prezidento funkcijas arba padėjimas vykdyti Vyriausybės ir Ministro Pirmininko funkcijas arba teismų savivaldos institucijų aptarnavimas dalyvavimas formuojant valstybės politiką nacionalinio saugumo srityje ir jos įgyvendinimas
1.2.
dėl kurių gali būti pažeistos asmens teisės, laisvės ar teisėti interesai arba dalyvavimas formuojant daugiau kaip vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas
ir jos įgyvendinimas arba valstybės politikos formavimas ir įgyvendinimas vienoje valdymo srityje arba Europos Sąjungos struktūrinių ir investicinių fondų administravimo ir kontrolės funkcijų vykdymas
1.3.
įgyvendinimas arba valstybės politikos įslaptintos informacijos apsaugos srityje įgyvendinimas
įgyvendinimas arba valstybės politikos įgyvendinimas daugiau kaip vienoje valdymo srityje arba neteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos funkcijų vykdymas arba savivaldybių administracinės priežiūros funkcijų vykdymas
1.4.
1.5.
2.
Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos veiklos pobūdis: 1.1. padėjimas vykdyti Seimo funkcijas arba padėjimas vykdyti Respublikos Prezidento funkcijas arba padėjimas vykdyti Vyriausybės ir Ministro Pirmininko funkcijas arba teismų savivaldos institucijų aptarnavimas dalyvavimas formuojant valstybės politiką nacionalinio saugumo srityje ir jos įgyvendinimas
1.2.
dėl kurių gali būti pažeistos asmens teisės, laisvės ar teisėti interesai arba dalyvavimas formuojant daugiau kaip vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas
ir jos įgyvendinimas arba valstybės politikos formavimas ir įgyvendinimas vienoje valdymo srityje arba Europos Sąjungos struktūrinių ir investicinių fondų administravimo ir kontrolės funkcijų vykdymas
1.3.
įgyvendinimas arba valstybės politikos įslaptintos informacijos apsaugos srityje įgyvendinimas
įgyvendinimas arba valstybės politikos įgyvendinimas daugiau kaip vienoje valdymo srityje arba neteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos funkcijų vykdymas arba savivaldybių administracinės priežiūros funkcijų vykdymas
1.4.
1.5.
įstaigos veiklos ir sprendimų galiojimo ribos: 2.1.
visa Lietuvos Respublikos teritorija visa Lietuvos Respublikos teritorija
2.2.
apygarda teritorija, kurioje yra daugiau kaip 500 000 gyventojų teritorija, kurioje yra daugiau kaip 500 000 gyventojų80 2.3.
apylinkė teritorija, kurioje yra nuo 100 000 iki 500 000 gyventojų teritorija, kurioje yra nuo 100 000 iki 500 000 gyventojų60 2.4.
teritorija, kurioje yra nuo 50 000 iki 100 000 gyventojų40 2.5.
arba viena įstaigų sistema
arba viena įstaigų sistema teritorija, kurioje yra mažiau kaip 50 000 gyventojų20 3.
Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos santykis su pavaldžiais ir nepavaldžiais subjektais: 3.1.
vadovauja ne mažiau kaip 3 pakopų pavaldžių subjektų sistemai arba funkcinis vadovavimas keliose valdymo srityse
3.2.
vadovauja 2 pakopų pavaldžių subjektų sistemai
3.3.
vadovauja 1 pakopos pavaldžių subjektų sistemai arba funkcinis vadovavimas vienoje valdymo srityje
valstybės institucija ar įstaiga neturi pavaldžių subjektų
4.
Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų surinktų balų santykis su valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų grupe: I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 100 balų I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 200 balų II grupė, jeigu įstaiga įvertinta 180 balų III grupė, jeigu įstaiga įvertinta 160 arba mažiau balų I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 100 balų II grupė, jeigu įstaiga įvertinta 80 balų III grupė, jeigu įstaiga įvertinta 60 balų I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 260 arba daugiau balų (x ≥ 260) II grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo 200 iki 260 balų (260 > x ≥ 200) III grupė, jeigu įstaiga įvertinta mažiau negu 200 balų (200 > x) II grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo 60 iki 80 balų III grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo 20 iki 40 balų Pastaba. Gyventojų skaičius savivaldybės teritorijoje nustatomas pagal kalendorinių metų, einančių prieš kalendorinius metus, kuriais turi vykti eiliniai savivaldybių tarybų rinkimai, sausio 1 dienos gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitos duomenis, paskelbtus Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytojo interneto svetainėje šio tvarkytojo nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais.
Nustatytu konkrečios savivaldybės gyventojų skaičiumi vadovaujamasi iki kalendorinių metų, kuriais turi vykti kiti eiliniai savivaldybių tarybų rinkimai, sausio 1 dienos. Šiame priede vartojamų formuluočių reikšmės
kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, apimanti tiesioginį Seimo ir Vyriausybės sprendimų projektų (įstatymų projektų, Seimo nutarimų projektų, Vyriausybės nutarimų projektų), nustatančių valstybinio administravimo subjektus ir jų struktūras, viešojo administravimo procesus, reglamentuojančių visuomeninius santykius atskirose valdymo srityse, rengimą ir teikimą Seimui ar Vyriausybei. 2. Valstybės politikos įgyvendinimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų vykdomoji veikla (planavimas, organizavimas, koordinavimas, reguliavimas, vertinimas ir kontrolė (priežiūra), vykdoma įgyvendinant teisės aktais nustatytą valstybės politiką atskirose valdymo srityse. 3. Dalyvavimas formuojant valstybės politiką suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma darant poveikį rengiamų sprendimų projektų kokybei, vykdant vieną ar kelias aiškiai apibrėžtas funkcijas, susijusias su sprendimų projektų rengimu:
1) siūlymų dėl sprendimų projektų rengimo (ar atskirų procesų reglamentavimo) teikimas;
2) sprendimų projektų derinimas (koregavimas ir (ar) papildymas);
3) kompleksinis ar dalinis parengtų sprendimų projektų nagrinėjimas;
4) išvadų dėl parengtų sprendimų projektų formulavimas. 4.
įgyvendinimo aptarnavimas suprantamas kaip specializuota valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma pagal konkretų linijinį, funkcinį, programinį pavedimą arba pagal konkrečią instrukciją su aiškiu siekiamu materialiu rezultatu, kurį identifikuoja ir vertina pavedimą davęs subjektas (medžiagos kaupimo, registravimo, sisteminimo, informacinio aprūpinimo ar kiti techninio pobūdžio darbai, seminarų, diskusijų organizavimas, ekspertizių organizavimas ir įforminimas, taip pat kitų aptarnavimo funkcijų atlikimas). 5. Vertikalusis vadovavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, kurią vykdant daromas poveikis pavaldiems subjektams (valstybės institucijoms, įstaigoms ar teritoriniams struktūriniams padaliniams). 6. Funkcinis vadovavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma nepavaldžių subjektų (valstybės institucijų ar įstaigų) atžvilgiu tam tikroje valdymo srityje, apimanti nepavaldžių valstybės institucijų ar įstaigų veiklos planavimą, metodinę pagalbą, koordinavimą ir kontrolę (priežiūrą). 7. Dalinis funkcinis vadovavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma nepavaldžių subjektų (valstybės institucijų ar įstaigų) atžvilgiu tam tikroje valdymo srityje, apimanti bent vieną iš šių funkcijų – nepavaldžių valstybės institucijų ir įstaigų veiklos planavimą, metodinę pagalbą, koordinavimą ar kontrolę (priežiūrą). 8. Viena įstaigų sistema suprantama kaip ministerijos arba kitos valstybės institucijos ar įstaigos valdymo srityje esančių įstaigų visuma.”
ir taikymas
dalis, įsigalioja 2023 m. liepos 1 d. 2.
institucija iki 2023 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus šio straipsnio 10-13 dalyse išdėstytoms nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus, kuriuos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija priima iki 2024 m. gruodžio 31 d. 3. 2025 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punkto redakcija:
„1) jeigu iš Korupcijos prevencijos įstatymo
nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, iš šio įstatymo 39 straipsnyje nurodyto registro Viešojo sektoriaus darbuotojų registro gautos informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar pripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, iš asmens, siekiančio tapti valstybės tarnautoju, užpildytos deklaracijos ar kitų duomenų, gautų šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, paaiškėja, kad asmuo neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;“. 4. 2025 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 2 dalies redakcija:
„2. Tarnybinio nusižengimo tyrimas, gavus
oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, pradedamas, o pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir atitinkamas sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas taip pat:
1) kai valstybės tarnautojas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, perkeliamas į valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.
Šiuo atveju asmuo, pradėjęs tarnybinio nusižengimo tyrimą, motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus, kurioje konstatuojama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, ir siūloma jam skirti tarnybinę nuobaudą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perduoda institucijos ar įstaigos, į kurią perkeltas valstybės tarnautojas, vadovui, šio įstatymo 39 straipsnyje nurodytam registrui Viešojo sektoriaus darbuotojų registrui ir valstybės tarnautojui, kuris pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą. Sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui priima institucijos ar įstaigos, į kurią valstybės tarnautojas yra perkeltas, vadovas, atsižvelgdamas į šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus;
2) kai valstybės tarnautojas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, atleidžiamas iš valstybės tarnautojo pareigų. Sprendimą dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima tarnybinio nusižengimo tyrimą pradėjęs asmuo, atsižvelgdamas į šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.
Šis sprendimas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perduodamas šio įstatymo
registrui ir asmeniui, ėjusiam valstybės tarnautojo pareigas.“
įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 18 punkto redakcija: „18) iš Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, iš šio įstatymo 39 straipsnyje nurodyto registro Viešojo sektoriaus darbuotojų registro gautos informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar pripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, iš kitų duomenų, gautų šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, paaiškėja, kad valstybės tarnautojas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir dėl to negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų;“. 6. 2025 m. sausio 1 d. netenka galios šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 39 ir 40 straipsniai. 39 straipsnis. Valstybės tarnautojų registras 1.
Valstybės tarnautojų registre, kurį Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka steigia Vyriausybė, kaupiami duomenys apie:
1) valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų struktūras, laisvas ir užimtas valstybės tarnautojų pareigybes, teisingumo ministro valdymo srities ir finansų ministro valdymo srities statutinių valstybės tarnautojų pareigybes ir darbuotojų, gaunančių darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, pareigybes;
2) valstybės tarnautojus, teisingumo ministro ir finansų ministro valdymo sričių statutinius valstybės tarnautojus bei jų darbo užmokestį;
3) asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo ar statutinio valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar už pareigūno vardo pažeminimą;
4) asmenis, kurie įstatymų numatytais atvejais pripažinti padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį yra pagrindas skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų;
5) valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, ir jų darbo užmokestį;
6) valstybės politikus, valstybės pareigūnus ir profesinės karo tarnybos karius tiek, kiek reikalinga jų tarnybiniams pažymėjimams ar kitokioms elektroniniu parašu pasirašyti skirtoms priemonėms pagaminti arba jiems pavaldžių valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimui atlikti ir pareigybėms aprašyti ir vertinti;
7) biudžetinių įstaigų, kurių savininkas yra valstybė, ir viešųjų įstaigų, kurių savininkas ar vienas iš dalininkų yra valstybė ar savivaldybė struktūrą, laisvas ir užimtas pareigybes ir darbuotojus tiek, kiek reikia biudžetinių įstaigų personalo administravimo ir finansinės apskaitos tvarkymo funkcijoms centralizuotai atlikti Vyriausybės nustatyta tvarka bei tiek, kiek reikia Dokumentų valdymo bendrosios informacinės sistemos tvarkytojų darbuotojams identifikuoti;
8) vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinius valstybės tarnautojus, kurių duomenys tvarkomi Vidaus reikalų pareigūnų registre, tiek, kiek reikia jiems pavaldžių valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimui atlikti, pareigybėms aprašyti ir vertinti ir tiek, kiek reikia Dokumentų valdymo bendrosios informacinės sistemos tvarkytojų darbuotojams identifikuoti.
Valstybės tarnautojų registre, kurį Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka steigia Vyriausybė, kaupiami duomenys apie:
1) valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų struktūras, laisvas ir užimtas valstybės tarnautojų pareigybes, teisingumo ministro valdymo srities ir finansų ministro valdymo srities statutinių valstybės tarnautojų pareigybes ir darbuotojų, gaunančių darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, pareigybes;
2) valstybės tarnautojus, teisingumo ministro ir finansų ministro valdymo sričių statutinius valstybės tarnautojus bei jų darbo užmokestį;
3) asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo ar statutinio valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar už pareigūno vardo pažeminimą;
4) asmenis, kurie įstatymų numatytais atvejais pripažinti padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį yra pagrindas skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų;
5) valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, ir jų darbo užmokestį;
6) valstybės politikus, valstybės pareigūnus ir profesinės karo tarnybos karius tiek, kiek reikalinga jų tarnybiniams pažymėjimams ar kitokioms elektroniniu parašu pasirašyti skirtoms priemonėms pagaminti arba jiems pavaldžių valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimui atlikti ir pareigybėms aprašyti ir vertinti;
7) biudžetinių įstaigų, kurių savininkas yra valstybė, ir viešųjų įstaigų, kurių savininkas ar vienas iš dalininkų yra valstybė ar savivaldybė struktūrą, laisvas ir užimtas pareigybes ir darbuotojus tiek, kiek reikia biudžetinių įstaigų personalo administravimo ir finansinės apskaitos tvarkymo funkcijoms centralizuotai atlikti Vyriausybės nustatyta tvarka bei tiek, kiek reikia Dokumentų valdymo bendrosios informacinės sistemos tvarkytojų darbuotojams identifikuoti;
8) vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinius valstybės tarnautojus, kurių duomenys tvarkomi Vidaus reikalų pareigūnų registre, tiek, kiek reikia jiems pavaldžių valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimui atlikti, pareigybėms aprašyti ir vertinti ir tiek, kiek reikia Dokumentų valdymo bendrosios informacinės sistemos tvarkytojų darbuotojams identifikuoti. 2.
registro valdytoja yra Vidaus reikalų ministerija. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam valstybės registrui atitinkami duomenys neteikiami, jeigu jie priskirtini valstybės ar tarnybos paslapties kategorijai. 40 straipsnis. Valstybės tarnybos valdymo informacinė sistema Valstybės tarnybos valdymo informacinė sistema skirta valstybės tarnybos, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, biudžetinių įstaigų, kurių personalo administravimo ir finansinės apskaitos tvarkymo funkcijos centralizuotai atliekamos Vyriausybės nustatyta tvarka, personalo valdymo ir (ar) administravimo sprendimams priimti, kitoms šiame įstatyme ir su juo susijusiuose teisės aktuose nurodytoms funkcijoms įgyvendinti. 7. 2025 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalies redakcija:
„2. Valstybės tarnautojo pažymėjimai išduodami
vadovaujantis šio įstatymo 39 straipsnyje nurodyto registro Viešojo sektoriaus darbuotojų registro duomenimis.”
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2987 2 straipsnio 11 dalimi valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudarytos komisijos, atsižvelgdamos į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos parengtas rekomendacijas, peržiūri įstaigos pareigybių sąraše esančias valstybės tarnautojų pareigybes. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje apibrėžtos valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančios valstybės tarnautojų pareigybės iki 2025 m. sausio 1 d. turi būti panaikintos arba vietoje jų įsteigtos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybės.
Naikinant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančią valstybės tarnautojo pareigybę, su asmeniu, ėjusiu šias pareigas, su jo sutikimu sudaroma darbo sutartis dėl darbo toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu vietoj naikinamos valstybės tarnautojo pareigybės steigiama darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybė, kuriai priskiriamos analogiškos kaip naikinamos valstybės tarnautojo pareigybės funkcijos. 9. Įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas perskaičiuojamas valstybės tarnautojo iki šio įstatymo įsigaliojimo gautą pareiginę algą su priedu už tarnybos Lietuvos valstybei stažą padalinus Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio įstatyme einamiesiems metams taikomo pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio. Gautas koeficientas apvalinamas pagal matematines taisykles iki šimtųjų dalių. Įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės tarnautojams iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta pareiginė alga, įskaitant gautą priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, negali būti sumažinama, kol jie eina tas pačias pareigas, išskyrus 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 11 dalies 1 punkte ir 20 straipsnio 4 dalies 4 punkte nurodytais atvejais. 10.
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 priede nustatyti pareiginių algų koeficientai taikomi įstaigų vadovams, priimamiems į pareigas po šio įstatymo įsigaliojimo, išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nustatytą atvejį. 11. Su iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytai kadencijai priimtais į pareigas įstaigų vadovais gali būti sudaromas šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nurodytas susitarimas likusiai kadencijos daliai, bet ne trumpesnei kaip 2,5 metų. Pasirašiusiems šį susitarimą įstaigų vadovams nustatomas pareiginės algos koeficientas pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 priedą. Šio susitarimo nepasirašiusiems įstaigų vadovams iki jų kadencijos pabaigos paliekamas iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytas pareiginės algos koeficientas. 12. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyti reikalavimai iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimtiems valstybės tarnautojams taikomi tik tais atvejais, jeigu faktai ar aplinkybės, dėl kurių valstybės tarnautojai gali būti pripažinti neatitinkančiais šių reikalavimų, bus įvykę įsigaliojus šiam įstatymui. 13. Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytos kolektyvinės sutartys galioja iki sutartyse nustatyto termino pabaigos. Po šių kolektyvinių sutarčių galiojimo pabaigos naujos kolektyvinės sutartys sudaromos Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. 14. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti valstybės tarnautojai, kurie neturi aukštojo išsilavinimo, toliau eina pareigas, bet ne ilgiau kaip iki 2024 m. sausio 1 d. Per šį laikotarpį aukštojo išsilavinimo neįgiję valstybės tarnautojai atleidžiami iš einamų pareigų, nemokant jiems išeitinės išmokos. 15.
15Konkurso, atrankos, statuso atkūrimo,
veiklos vertinimo, tarnybinio nusižengimo tyrimo, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos procedūros, atleidimo iš pareigų procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. 16. Valstybės tarnautojams, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo taikomas materialinės žalos išskaičiavimas ne teismo tvarka, likusi neatlyginta priklausančios atlyginti žalos dalis išskaičiuojama iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusia tvarka. 17. Įsigaliojus šiam įstatymui valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos įvertina pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Valstybės tarnybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą nušalinto valstybės tarnautojo nušalinimo pagrįstumą vadovaudamasis šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Nustačius, kad nušalinti nuo pareigų nebėra tikslinga ir pagrįsta, nušalintas valstybės tarnautojas grąžinamas į eitas pareigas ir per 20 darbo dienų, kai valstybės tarnautojas vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo tarnybos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Valstybės tarnybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, bet ne ilgesnį kaip nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 22 d, nutarimo Nr. KT201-A-N15/2021 paskelbimo iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, taip pat delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras. 18.
įsigaliojimo įgytos kasmetinės atostogos išsaugomos ir jų trukmė įsigaliojus šiam įstatymui nesikeičia, išskyrus kai bendra kasmetinių ir papildomų atostogų trukmė pagal Darbo kodekso 126 straipsnio 2 dalį arba 3 dalį ir 138 straipsnio
trukmė. Įgytos kasmetinės atostogos išsaugomos ir jų trukmė įsigaliojus šiam įstatymui nesikeičia ir tais atvejais, kai asmuo perkeliamas į kitas valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje įstaigoje arba nutraukia tarnybos teisinius santykius ir vėl pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas. Nepanaudotos valstybės tarnautojo kasmetinės atostogos, kurios valstybės tarnautojui priklausė iki šio įstatymo įsigaliojimo, suteikiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnį. 19. Valstybės pareigūnams, kuriems buvo taikomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnis, iki šio įstatymo įsigaliojimo įgytos kasmetinės atostogos išsaugomos ir jų trukmė įsigaliojus šiam įstatymui nesikeičia, išskyrus kai bendra kasmetinių ir papildomų atostogų trukmė pagal Darbo kodekso 126 straipsnio 2 dalį arba 3 dalį ir 138 straipsnio 2 dalį yra didesnė nei iki šio įstatymo įsigaliojimo įgyta kasmetinių atostogų trukmė. Nepanaudotos kasmetinės atostogos, kurios valstybės pareigūnams priklausė iki šio įstatymo įsigaliojimo, suteikiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnį. 20. Iki šio įstatymo įsigaliojimo valstybės tarnautojams pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnį ir 45 straipsnio 1 dalį suteiktos atostogos tęsiamos iki jų pabaigos. 21. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos su buvusiais valstybės tarnautojais sudarytos mentorystės sutartys galioja iki jų termino pabaigos. 3 straipsnis. Galiojančio teisinio reguliavimo ex post vertinimas 1.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atlieka šiame įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą (toliau – ex post vertinimas). 2. Atliekant ex post vertinimą turi būti įvertinta, ar žmogiškųjų išteklių valdymas valstybės tarnyboje yra efektyvus. 3. Ex post vertinimo laikotarpis – 3 metai nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 4. Ex post vertinimas turi būti atliktas iki 2027 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
Nr. Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą Nr. VIII-1316 ir jį išdėstyti taip:
1Šis įstatymas nustato pagrindinius valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principus, bendruosius priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas reikalavimus, priėmimą ir atleidimą, karjerą, atsakomybę, socialines ir kitas garantijas, susijusias su tarnybos ypatumais, valstybės tarnybos politiką formuojančią ir įgyvendinančią institucijas ir jų kompetenciją. 2. Tiek, kiek nereglamentuoja šis įstatymas, valstybės tarnautojų darbo santykius, socialines ir kitas garantijas nustato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir kiti darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys teisės aktai. Kolektyvinėse sutartyse galima susitarti dėl geresnių darbo užmokesčio, skatinimo sąlygų, atostogų, socialinių ar kitų garantijų, negu nustatyta šiame įstatyme ar kitose darbo teisės normose. 3. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleriui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kancleriui šis įstatymas taikomas be išlygų. Seimo kancleriui šis įstatymas taikomas tiek, kiek jo statuso nereglamentuoja Lietuvos Respublikos Seimo statutas.
Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės paskirtiems valstybės institucijų ir įstaigų vadovams – valstybės pareigūnams, kitiems Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės paskirtiems valstybės pareigūnams, valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkams, jų pavaduotojams ir nariams, taip pat pagal specialius įstatymus įsteigtų komisijų, tarybų, fondų valdybų pirmininkams ir nariams mutatis mutandis taikomi šio įstatymo 4 (tiek, kiek jų nepriekaištingos reputacijos nereglamentuoja jų veiklą reglamentuojančių specialių įstatymų nuostatos), 27, 28 straipsniai, 34 straipsnio 2 dalis (tiek, kiek materialinių pašalpų skyrimo nereglamentuoja jų veiklą reglamentuojančių specialių įstatymų nuostatos) ir 36 straipsniai (taikomas tik Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės paskirtiems valstybės institucijų ir įstaigų vadovams – valstybės pareigūnams). Šioje dalyje nurodytiems valstybės pareigūnams, išskyrus tuos, kurių kasmetines atostogas reglamentuoja specialūs įstatymai, taip pat taikomos šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalis ir 31 straipsnio 2 dalis. 4.
4Šis įstatymas netaikomas:
1) valstybės politikams;
2) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir kitų teismų teisėjams, prokurorams;
3) Lietuvos banko valdybos pirmininkui, jo pavaduotojams, valdybos nariams ir kitiems Lietuvos banko tarnautojams;
4) profesinės karo tarnybos kariams;
5) valstybės ir savivaldybių įmonių darbuotojams;
6) viešųjų įstaigų darbuotojams;
7) darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis ir gaunantiems darbo užmokestį iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų;
8) žvalgybos pareigūnams;
9) Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams;
10) statutiniams valstybės tarnautojams;
11) Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams;
12) valstybės kontrolieriui, jo pavaduotojams ir kitiems Valstybės kontrolės darbuotojams. 5. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovui netaikomi šio įstatymo 5 straipsnis, 8 straipsnio 1 ir 2 dalys, 12 straipsnio 4 dalis ir 5 dalis (ta apimtimi, kurioje galimybė būti paskirtam antrai kadencijai numatoma tik po pirmosios kadencijos veiklos tikslų ir pasiektų rezultatų įvertinimo), 18 straipsnis, 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 21 straipsnis, 22 straipsnio 1 ir 2 dalys, 35 straipsnis, išskyrus 5 dalį. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovui tarnybinę atsakomybę reglamentuojantys šio įstatymo straipsniai taikomi tik tais atvejais, kai jis įtariamas šiurkštaus tarnybinio nusižengimo padarymu. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovas atleidžiamas iš pareigų specialiame įstatyme arba tiesiogiai taikomame Europos Sąjungos teisės akte nustatytais pagrindais. 6. Priimant į seniūno pareigas, šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek priėmimo į seniūno pareigas sąlygų nenustato Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas. 7.
7Lietuvos Respublikos Seimo nuolatiniam atstovui, Seimo nuolatinio atstovo pavaduotojui šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja Lietuvos Respublikos Seimo nuolatinio atstovo įstatymas. 8. Kai savivaldybės teritorijoje įvedamas tiesioginis valdymas, šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios savivaldybės administracijos direktoriaus statusą ir mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų atleidimą iš pareigų, taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja Lietuvos Respublikos tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymas. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1Aukštesnysis vadovas – įstaigos vadovas (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ar valstybės pareigūnas, Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės paskirtas vadovauti valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai kitų įstatymų nustatyta tvarka. 2. Įstaigos vadovas – valstybės tarnautojas, priimtas vadovauti valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai. 3. Karjeros valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į pareigas neterminuotam laikui arba įstatymų nustatytai kadencijai ir šio įstatymo nustatyta tvarka galintis siekti karjeros valstybės tarnyboje. 4. Laikinasis valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į pareigas terminuotam laikui, išskyrus įstaigos vadovą ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją. 5. Lygiavertės pareigos – tai pačiai įstaigų vadovų ar karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupei priklausančios pareigos. 6.
6Piktnaudžiavimas tarnyba – valstybės tarnautojo veika (veikimas ar neveikimas), kai tarnybinė padėtis naudojama ne tarnybos interesais arba ne pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, arba savanaudiškais tikslais (neteisėtai pasisavinamas ar kitiems perleidžiamas svetimas turtas, lėšos ir t. t.) ar dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat valstybės tarnautojo veiksmai, kuriais viršijami suteikti įgaliojimai ar savivaliaujama. 7. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į pareigas jį pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos įgaliojimų laikui arba kituose įstatymuose nustatytam laikui. 8. Prekybos atstovas – karjeros valstybės tarnautojas, priimtas ar perkeltas į prekybos atstovo pareigas Lietuvos Respublikos prekybos atstovybėje užsienyje ir padedantis įgyvendinti valstybės ekonomikos politiką. 9. Statutinis valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, kurio tarnybą reglamentuoja įstatymu patvirtintas statutas arba Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymas. 10. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos – atstovaujamosios, valstybės vadovo, vykdomosios, teisminės valdžios institucijos, teisėsaugos institucijos ir įstaigos, auditą, kontrolę (priežiūrą) atliekančios institucijos ir įstaigos, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų ir kurioms Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai. 11. Valstybės politikas – asmuo, įstatymų nustatyta tvarka išrinktas ar paskirtas į Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Seimo nario, Ministro Pirmininko, ministro, savivaldybės tarybos nario, savivaldybės mero (toliau – meras) pareigas. 12.
12Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje ir atliekantis viešojo administravimo funkcijas arba užtikrinantis diplomatinės tarnybos institucijų ar prekybos atstovybių užsienyje funkcionavimą, arba padedantis valstybės, vietos ar teisminę valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas, išskyrus vidaus administravimo funkcijas, kaip jos apibrėžtos Viešojo administravimo įstatyme. 3 straipsnis. Valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principai
1Valstybės tarnautojai privalo laikytis šiame įstatyme nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų. 2. Valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principai yra šie:
1) atsakomybė. Valstybės tarnautojas atsako už savo veiksmų padarinius, naudojamos informacijos, dokumentų tinkamą naudojimą ir konfidencialumą; įstaigos ar institucijos vadovo reikalavimu atsiskaito už savo veiklą įstaigoje ar institucijoje nustatyta tvarka;
2) atvirumas. Valstybės tarnautojas turi būti atviras kitokiam požiūriui, pozityvioms iniciatyvoms, dialogui, bendradarbiavimui, naujovėms;
3) efektyvumas. Valstybės tarnautojas tarnybinės veiklos rezultatų turi siekti kuo mažesnėmis sąnaudomis, jam skirtus išteklius naudoti ekonomiškai;
4) kūrybingumas. Valstybės tarnautojas turi būti iniciatyvus, tarp iššūkių įžvelgti naujas galimybes valstybės sėkmei kurti ir siekti jas įgyvendinti;
5) lankstumas. Valstybės tarnautojas turi gebėti prisitaikyti prie kintančių veiklos sąlygų ir reikalavimų, technologijų, technikos, darbo organizavimo pokyčių ir kitų aplinkybių;
6) lojalumas Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai. Valstybės tarnautojas turi veikti valstybės interesais, nepažeisti jos konstitucinės santvarkos, prireikus imtis visų teisėtų veiksmų, reikalingų šiai santvarkai apsaugoti;
7) nesavanaudiškumas.
Valstybės tarnautojas privalo naudoti jam patikėtą valstybės ir savivaldybių turtą, tarnybinę informaciją tik visuomenės gerovei, eidamas pareigas nesiekti naudos sau ar kitiems su juo susijusiems asmenims (sutuoktiniui, partneriui (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka) (toliau – partneris), artimajam giminaičiui, svainystės ryšiais susijusiam asmeniui ar kitam valstybės tarnautojo privačių interesų deklaracijoje nurodytam asmeniui); tarnauti išimtinai visuomenės interesams;
8) sąžiningumas ir nešališkumas. Valstybės tarnautojas privalo būti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniškumų; išklausyti ir pateikti tokią informaciją, kuri padėtų asmeniui priimti tinkamiausią sprendimą; nedemonstruoti savo simpatijų ar antipatijų ir išskirtinio dėmesio atskiriems asmenims ar jų grupėms;
9) padorumas. Valstybės tarnautojas privalo elgtis nepriekaištingai, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, siekiančių daryti įtaką, kai jis eina pareigas;
10) pagarba žmogui ir valstybei. Valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir vykdyti teismų sprendimus;
11) politinis neutralumas. Valstybės tarnautojas turi būti neutralus politinio proceso dalyvių atžvilgiu; pasikeitus politinei valdžiai, privalo užtikrinti viešojo intereso tęstinumą (netaikoma politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams);
12) profesionalumas. Valstybės tarnautojas turi siekti aukščiausios kokybės tarnybinės veiklos rezultatų, deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti;
13) teisingumas.
Valstybės tarnautojas privalo vienodai tarnauti visiems žmonėms, nepaisydamas lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos ar kitų bruožų; būti teisingas nagrinėdamas prašymus, skundus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis; naudoti savo tarnybos laiką efektyviai ir tik tarnybos tikslams;
14) viešumas ir skaidrumas. Valstybės tarnautojo tarnybinė veikla turi būti vieša ir suprantama, atvira įvertinti; valstybės tarnautojas savo veikloje privalo vengti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme nustatyto interesų konflikto (toliau – interesų konfliktas). Viešumo principo veikimas gali būti ribojamas siekiant apsaugoti asmens teises, valstybės, tarnybos ar komercinę paslaptį. 3. Valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovas, vadovaudamasis šiame įstatyme įtvirtintais valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principais formuoja tarnybinės etikos politiką valstybės ar savivaldybės institucijoje, įstaigoje ar įstaigų sistemoje ir kontroliuoja, kaip tarnybinės etikos politika įgyvendinama. 4 straipsnis. Valstybės tarnautojo nepriekaištinga reputacija
1Valstybės tarnautojas privalo būti nepriekaištingos reputacijos. 2.
2Valstybės tarnautojas arba asmuo, pretenduojantis tapti valstybės tarnautoju, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 10 metų arba pripažintas kaltu dėl sunkaus nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 8 metai arba pripažintas kaltu dėl apysunkio nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 4 metai arba pripažintas kaltu dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 3 metai;
2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 3 metai;
3) įstatymų nustatyta tvarka atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už labai sunkaus nusikaltimo padarymą ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 4 metai arba atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už sunkaus nusikaltimo padarymą (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai arba buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už apysunkio nusikaltimo padarymą (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą arba dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 2 metai ar nėra pasibaigęs laidavimo terminas arba buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nesunkaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams padarymą (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą arba dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 1 metai ar nėra pasibaigęs laidavimo terminas;
4) atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už šio įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 1, 2, 3, 4, 5, 8, 9, 10 punktuose nurodytus šiurkščius pažeidimus arba šio įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;
5) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
6) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
7) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai.
Valstybės tarnautojas arba asmuo, pretenduojantis tapti valstybės tarnautoju, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 10 metų arba pripažintas kaltu dėl sunkaus nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 8 metai arba pripažintas kaltu dėl apysunkio nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 4 metai arba pripažintas kaltu dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 3 metai;
2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 3 metai;
3) įstatymų nustatyta tvarka atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už labai sunkaus nusikaltimo padarymą ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 4 metai arba atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už sunkaus nusikaltimo padarymą (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai arba buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už apysunkio nusikaltimo padarymą (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą arba dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 2 metai ar nėra pasibaigęs laidavimo terminas arba buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nesunkaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams padarymą (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą arba dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 1 metai ar nėra pasibaigęs laidavimo terminas;
4) atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už šio įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 1, 2, 3, 4, 5, 8, 9, 10 punktuose nurodytus šiurkščius pažeidimus arba šio įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;
5) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
6) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
7) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai. 3.
3Įstaigų vadovams ar asmenims pretenduojantiems tapti įstaigų vadovais taikomi griežtesni nepriekaištingos reputacijos reikalavimai pailginant šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintus terminus 1 metais. 4. Asmuo, siekiantis tapti valstybės tarnautoju, turi užpildyti Vyriausybės patvirtintos formos deklaraciją, kurioje būtų pateikti duomenys dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Jeigu nustatoma, kad asmuo, siekiantis tapti valstybės tarnautoju, nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, jis į valstybės tarnautojo pareigas nepriimamas, o jei šios aplinkybės nustatomos valstybės tarnautojui einant pareigas, jis atleidžiamas iš valstybės tarnautojo pareigų. 5. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo privalo užtikrinti, kad į valstybės tarnautojo pareigas būtų priimti tik nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantys asmenys. Vykdydamas šioje dalyje nustatytą pareigą, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo įstatymų nustatytais atvejais privalo, o kitais atvejais turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas, valstybės ar savivaldybės valdomas įmones, kad šios pateiktų apie tokį asmenį jų turimą informaciją, nurodytą šio straipsnio 2 dalyje. Institucijos, įstaigos ir įmonės tokią informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo prašymo pateikti tokią informaciją gavimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip. 5 straipsnis. Valstybės tarnautojo teisė dirbti kitą darbą
1.
Valstybės tarnautojas turi teisę eiti daugiau negu vienas valstybės tarnautojo pareigas ir (ar) pagal darbo sutartį dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą, taip pat užsiimti kita veikla ir gauti už ją pajamas, jeigu tai nėra su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinama veikla, kaip ji apibrėžta šio straipsnio 3 dalyje. 2. Valstybės tarnautojas turi teisę gauti atlyginimą už veiklą einant valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės ar jos dukterinės bendrovės kolegialaus organo nario pareigas. Už šioje dalyje nurodytą veiklą atlyginama valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės ar jos dukterinės bendrovės lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka
3Valstybės tarnautojui draudžiama eiti daugiau negu vienas valstybės tarnautojo pareigas ir (ar) dirbti pagal darbo sutartį valstybės ir savivaldybės institucijoje ar įstaigoje kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, kitose įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, ar užsiimti kita veikla, jeigu tai sukelia interesų konfliktą, sudaro prielaidas tarnybinę padėtį panaudoti privačiais interesais, diskredituoja valstybės tarnybos autoritetą, kliudo valstybės tarnautojui tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai yra kitos pareigos, kitas darbas ar kita veikla tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos. 4.
4Jeigu nustatomos šio straipsnio 3 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių valstybės tarnautojas negali eiti kitų valstybės tarnautojo pareigų ir (ar) dirbti pagal darbo sutartį, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima sprendimą nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų ir įpareigoti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo nurodytų aplinkybių nustatymo pašalinti nurodytas aplinkybes. Nepašalinus šio straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojas negali eiti kitų valstybės tarnautojo pareigų ir (ar) dirbti pagal darbo sutartį per 30 kalendorinių dienų, sprendžiama dėl valstybės tarnautojo tarnybinės atsakomybės. 5. Kiti įstatymai gali nustatyti ir kitus su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamos veiklos atvejus. II SKYRIUS
1Valstybės tarnautojų (išskyrus įstaigų vadovus) pareigybės skirstomos į 9 grupes, nurodytas šio įstatymo 1 priede. Aukščiausia yra 1 grupė, žemiausia – 9 grupė. Įstaigų vadovų pareigybės skirstomos į 3 grupes, nurodytas šio įstatymo 2 priede. Aukščiausia yra 1 grupė, žemiausia – 3 grupė. 2. Valstybės tarnautojų pareiginių algų minimalūs koeficientai ar koeficientų intervalai, priskirti valstybės tarnautojų pareigybių grupėms, pateikiami šio įstatymo 1 ir 2 prieduose. Valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai nustatomi, atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirta valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga. 3. Kriterijai, kuriais vadovaujantis valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos skirstomos į grupes, nustatyti šio įstatymo 3 priede.
Seimas, atsižvelgdamas į šio įstatymo 3 priede nustatytus kriterijus, tvirtina Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros bei savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašą pagal grupes. Vyriausybė, atsižvelgdama į šio įstatymo 3 priede nustatytus kriterijus, tvirtina šioje dalyje nenurodytų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašą pagal grupes. 7 straipsnis. Valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičius, pareigybių sąrašai bei pareigybių aprašymai
1Valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių ir pareigybių sąrašą valstybės ar savivaldybės institucijose ar įstaigose nustato valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai, konsultuodamiesi su darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiais asmenimis, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. 2. Valstybės tarnautojų pareigybės aprašomos ir vertinamos Vyriausybės nustatyta tvarka. 3. Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus tvirtina:
1) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose – valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai ar jų įgalioti asmenys;
2) teismuose – atitinkamo teismo kancleris, o teismo kanclerio – teismo pirmininkas;
3) prokuratūros sistemos – generalinis prokuroras;
4) Vyriausybės įgaliotinių ir jų pavaduotojų – Vyriausybė ar jos įgaliotas ministras;
5) savivaldybės administracijos direktoriaus – meras, savivaldybės kontrolieriaus – savivaldybės taryba;;
6) valstybės institucijų ir įstaigų vadovų – juos į pareigas priimantis asmuo arba juos į pareigas priėmusios kolegialios institucijos vadovas. 4.
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų pareigybių sąraše gali būti tik tos valstybės tarnautojų pareigybės, kurios nurodytos šio įstatymo 1 priede arba nustatytos pagal kitus įstatymus. Tuo atveju, kai pareigybės pavadinimas nustatomas pagal kitus įstatymus, valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojų pareigybių sąraše ir valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme valstybės tarnautojo pareigybė nurodoma pagal kitą įstatymą. III SKYRIUS
1Asmuo, priimamas į valstybės tarnautojo pareigas, turi atitikti šiuos bendruosius reikalavimus:
1) turėti Lietuvos Respublikos pilietybę ir mokėti valstybinę lietuvių kalbą pagal Vyriausybės nustatytas kalbos mokėjimo kategorijas;
2) būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 65 metų. Reikalavimas būti ne vyresniam kaip 65 metų netaikomas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams;
3) būti nepriekaištingos reputacijos;
4) turėti aukštojo mokslo kvalifikaciją arba jai lygiavertę kvalifikaciją
2Asmuo, priimamas į įstaigos vadovo pareigas, turi atitikti šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytus bendruosius reikalavimus ir turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę kvalifikaciją. 3.
3Į valstybės tarnautojo pareigas negali būti priimtas asmuo:
1) jeigu iš Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, iš šio įstatymo 39 straipsnyje nurodyto registro gautos informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar pripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, iš asmens, siekiančio tapti valstybės tarnautoju, užpildytos deklaracijos ar kitų duomenų, gautų šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka paaiškėja, kad asmuo neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;
2) kurio teisę eiti valstybės tarnautojo pareigas yra atėmęs teismas;
3) kurio sutuoktinis, partneris, sugyventinis, artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo eina valstybės tarnautojo pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu jie pagal pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais;
4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu su valstybės tarnautojo atliekamomis funkcijomis susijusioje srityje;
5) kitų įstatymų nustatytais atvejais. 4. Į valstybės tarnautojo pareigas priimami asmenys turi atitikti toms pareigoms nustatytus specialiuosius reikalavimus. Specialieji reikalavimai į valstybės tarnautojo pareigas priimamiems asmenims nustatomi pareigybės aprašyme. Tuo atveju, kai specialieji reikalavimai į valstybės tarnautojo pareigas priimamiems asmenims nustatomi įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose, taikomi įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose nustatyti specialieji reikalavimai. 5.
5Jeigu valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme yra nustatytas specialusis reikalavimas atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, ar reikalavimus, būtinus suteikiant teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, kandidatūra patikrinama iki asmens priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas. Į valstybės tarnautojo pareigas asmuo yra priimamas, kai teisės aktų nustatyta tvarka priimamas sprendimas, kad šiam asmeniui gali būti išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Šioje dalyje įtvirtinta nuostata taikoma ir tais atvejais, kai šio įstatymo nustatytais atvejais asmuo yra perkeliamas į kitas pareigas. 9 straipsnis. Priėmimas į valstybės tarnautojų pareigas
1Į karjeros ir laikinojo valstybės tarnautojo pareigas priima:
1) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose – tų institucijų ir įstaigų vadovai ar jų įgalioti asmenys;
2) teismuose – atitinkamo teismo kancleris, o teismo kanclerį – teismo pirmininkas. 2. Į įstaigų vadovų pareigas priima:
1) Seimui atskaitingose institucijose ir įstaigose – įstatymų įgaliotos institucijos ir įgalioti asmenys;
2) Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerį – Respublikos Prezidentas, Vyriausybės kanclerį – Ministras Pirmininkas;
3) Vyriausybės įstaigų vadovus – Vyriausybė;
4) Nacionalinės teismų administracijos direktorių – įstaigos savininkės teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovas;
5) valstybės institucijose ir įstaigose – aukštesnių pagal pavaldumą valstybės institucijų ir įstaigų vadovai;
6) savivaldybės kontrolierių – savivaldybės taryba. 3.
3Į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas priima:
1) Seimo Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus – Seimo Pirmininkas ar jo įgaliotas Seimo kancleris šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka;
2) kitus Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus – Seimo kancleris šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka;
3) Respublikos Prezidento kanceliarijoje – Respublikos Prezidentas ar jo įgaliotas asmuo;
4) Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus – Ministras Pirmininkas ar jo įgaliotas asmuo;
5) ministerijoje – ministras;
6) Vyriausybės įgaliotinį ir jo pavaduotoją – Vyriausybė;
7) savivaldybės institucijoje – savivaldybės meras. 4. Jeigu kiti įstatymai (išskyrus Seimo statute, Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatyme nustatytas šių institucijų kanclerių priėmimo į pareigas sąlygas, Korupcijos prevencijos įstatymą, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą ir Vietos savivaldos įstatyme, Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme, Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatyme nustatytas įstaigos vadovų priėmimo į pareigas sąlygas) nustato kitokias priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas sąlygas, taikomos šio įstatymo nuostatos. 5. Į prekybos atstovo pareigas priimama arba su rašytiniu sutikimu perkeliama ne ilgiau kaip 3 metams, o kai yra tarnybinė būtinybė, šis terminas gali būti pratęstas vieną kartą iki vienų metų. Perkėlimo į prekybos atstovo pareigas, atšaukimo iš jų tvarką, tarnybos užsienyje ypatumus ir kitas prekybos atstovų veiklos sąlygas nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 6. Į specialiųjų atašė, jų pavaduotojų pareigas skiriama Vyriausybės tvirtinamuose Lietuvos Respublikos specialiųjų atašė nuostatuose nustatyta tvarka. 7. Darbo sutartys su valstybės tarnautojais dėl valstybės tarnautojo pareigų nesudaromos. 8.
8Kai valstybės tarnautoją į pareigas priima kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, kitas šiame įstatyme į pareigas priimančio asmens teises ir pareigas (išskyrus perkėlimą į kitas pareigas, atleidimą iš pareigų ir tarnybinės nuobaudos skyrimą) įgyvendina šios kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos vadovas, jeigu šiame įstatyme ar kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. 10 straipsnis. Priėmimas į karjeros ir laikinojo valstybės tarnautojo pareigas
1Asmenys į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimami konkurso būdu, išskyrus kai šio įstatymo nustatytais atvejais priimama be konkurso. 2. Konkursus Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos. Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos prašymu į karjeros valstybės tarnautojo pareigas valstybės tarnautojus atrenka Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga. 3. Be konkurso priimama į laikinojo valstybės tarnautojo pareigas šiais atvejais:
1) kai priimama pakeisti laikinai negalintį pareigų eiti karjeros valstybės tarnautoją ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją, iki kol grįžta pareigų negalintis eiti tarnautojas, bet ne ilgiau kaip 3 metų laikotarpiui;
2) karo padėties, nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų atvejais ar kai dėl kitų įvykių, kurių negalima buvo iš anksto numatyti ir dėl to padidėjus darbų mastui ir (ar) įstaigai skubiai reikia atlikti iš anksto nenumatytas užduotis ar funkcijas, bet ne ilgiau nei 2 metų laikotarpiui. 4. Asmuo į pareigas šio straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais priimamas Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinus jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. 5. Be konkurso į karjeros valstybės tarnautojo pareigas gali būti priimama atkūrus valstybės tarnautojo statusą šio įstatymo 33 straipsnyje nurodytais atvejais ir tvarka. 6.
6Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo gali nuspręsti konkursą į karjeros valstybės tarnautojo pareigas laimėjusiam asmeniui, taip pat šio straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju į laikinojo valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui sprendime dėl priėmimo į pareigas nustatyti išbandymo laikotarpį siekiant patikrinti, ar asmuo tinkamas eiti šias pareigas. Išbandymo laikotarpiui ir rezultatams mutatis mutandis taikomas Darbo kodekso 36 straipsnis. 11 straipsnis. Priėmimas į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas
1Į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas priimama be konkurso valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasirinkimu. 2. Asmenų, pasirinktų į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas, atitiktį šio įstatymo 4 ir 8 straipsniuose nustatytiems reikalavimams privalo užtikrinti valstybės politikas, kurio pasitikėjimo pagrindu priimamas valstybės tarnautojas, arba kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos, kurios pasitikėjimo pagrindu priimamas valstybės tarnautojas, vadovas. 3. Vykdydamas šio straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą, valstybės politikas ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos vadovas naudojasi šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje numatyta teise. 12 straipsnis. Priėmimas į įstaigų vadovų pareigas
1Į įstaigų vadovų pareigas priimama 5 metų kadencijai konkurso būdu arba šio įstatymo nustatytais atvejais be konkurso. Įstatymų nustatytais atvejais į įstaigų vadovų pareigas priimama politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. 2. Konkursus į įstaigų vadovų pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka centralizuotai organizuoja, kandidatų į įstaigų vadovų pareigas paiešką ir jų atranką vykdo Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga. 3. Konkursas į įstaigos vadovo pareigas skelbiamas ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki įstaigos vadovo kadencijos pabaigos.
Tais atvejais, kai įstaigos vadovo pareigos lieka laisvos nepasibaigus įstaigos vadovo kadencijai arba įsteigus naują pareigybę, konkursas į įstaigos vadovo pareigas skelbiamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pareigų atsilaisvinimo ar naujos pareigybės įsteigimo dienos. 4. Su į įstaigos vadovo, išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo įstaigos vadovą, pareigas priimamu asmeniu sudaromas susitarimas dėl pagrindinių kadencijos laikotarpio ir (ar) tam tikrų jo etapų veiklos tikslų ir rezultatų. Susitarimą su į įstaigos vadovo pareigas priimamu asmeniu sudaro į pareigas priimantis asmuo, o kai įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali institucija, – šios institucijos vadovas. Susitarimą su Vyriausybės įstaigų vadovais sudaro Vyriausybės įgaliotas ministras. Susitarimo dėl pagrindinių kadencijos laikotarpio ir (ar) tam tikrų jo etapų veiklos tikslų ir rezultatų turinio reikalavimus, sudarymo ir keitimo, atitikties pasiektiems tikslams ir rezultatams vertinimo tvarką nustato Vyriausybė. Tokio susitarimo įgyvendinimas, pasiekti rezultatai vertinami įstaigos vadovo tarnybinės veiklos vertinimo metu, taip pat skiriant jį antrai kadencijai. 5. Asmuo gali eiti tos pačios valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Įstaigos vadovas jį į pareigas priimančio asmens ar kolegialios institucijos sprendimu gali būti skiriamas antrajai kadencijai be konkurso, atsižvelgiant į tai, ar įstaigos vadovo pirmosios kadencijos laikotarpiu įstaigos vadovas pasiekė susitarime dėl pagrindinių kadencijos laikotarpio ir (ar) tam tikrų jo etapų veiklos tikslų ir rezultatų nustatytus veiklos tikslus ir rezultatus. 6.
6Be konkurso į įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) pareigas gali būti priimama atkūrus valstybės tarnautojo statusą šio įstatymo 33 straipsnyje nurodytais atvejais ir tvarka. 13 straipsnis. Pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervas
1Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga Vyriausybės nustatyta tvarka sudaro ir tvarko pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą. 2. Į pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą gali būti įrašomi:
1) bent vieną kadenciją pabaigę buvę įstaigų vadovai (išskyrus priimamus politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu), kurių tarnybinė veikla pareigų eitos kadencijos metu visuose atliktuose tarnybinės veiklos vertinimuose buvo įvertinta gerai ir (arba) labai gerai (atitinkanti ir (arba) viršijanti lūkesčius) ir įstaigų vadovai, kurių veikla, laikantis Europos Sąjungos teisės aktų, siekiant užtikrinti jų nepriklausomumą, nėra vertinama;
2) bent vieną kadenciją pabaigę buvę Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės paskirti valstybės pareigūnai – valstybės institucijų ir įstaigų vadovai;
3) asmenys, šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka turintys teisę atkurti įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymuose nustatytai kadencijai) statusą;
4) konkursuose į įstaigų vadovų pareigas labai gerai pasirodę, tačiau nelaimėję konkursų asmenys;
5) karjeros valstybės tarnautojai, einantys valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos administracijos struktūrinio padalinio vadovo pareigas, kurių tarnybinė veikla bent 3 vertinimus iš eilės buvo įvertinta labai gerai arba kaip viršijanti lūkesčius. 3. Į pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys įrašomi su jų sutikimu vienų metų laikotarpiui. 4.
4Į pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą įrašytų asmenų duomenis Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga, organizuodama konkursus į įstaigų vadovų pareigas, tvarko kandidatų paieškos į įstaigos vadovus ir pasiūlymų užimti įstaigos vadovo pareigas teikimo tikslais. IV SKYRIUS
14 straipsnis. Valstybės tarnautojų perkėlimas į kitas valstybės tarnautojų pareigas ir pasitelkimas
1Karjeros valstybės tarnautojas ar laikinasis valstybės tarnautojas, laimėjęs konkursą į karjeros valstybės tarnautojo pareigas arba į įstaigos vadovo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jį į pareigas priimančio asmens sprendimu perkeliamas į šias pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka. 2. Karjeros valstybės tarnautojas su jo rašytiniu sutikimu į specialiojo atašė ar jo pavaduotojo pareigas perkeliamas laikinai Vyriausybės tvirtinamuose Lietuvos Respublikos specialiųjų atašė nuostatuose nustatyta tvarka. 3. Karjeros valstybės tarnautojas į Seimo nuolatinio atstovo ar Seimo nuolatinio atstovo pavaduotojo pareigas perkeliamas Seimo nuolatinio atstovo įstatymo nustatyta tvarka. 4. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo turi teisę karjeros valstybės tarnautoją jo rašytiniu prašymu ar su jo sutikimu nuolatos ar laikinai, bet ne ilgiau nei 3 metams, perkelti į kitas lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu jis atitinka toms pareigoms nustatytus specialiuosius reikalavimus. 5. Karjeros valstybės tarnautojas gali būti laikinai, bet ne ilgiau nei 3 metams, perkeltas į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu jis atitinka toms pareigoms nustatytus specialiuosius reikalavimus. 6.
6Karjeros valstybės tarnautojas gali būti laikinai perkeltas į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo, priimamo į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje jį pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimų laikui arba kituose įstatymuose nustatytam laikui, kuriam politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas buvo priimtas į pareigas, jeigu jis atitinka toms pareigoms nustatytus specialiuosius reikalavimus. 7. Valstybės tarnautoją nuolatos ar laikinai perkeliant į kitas valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje reikalingas kitos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sutikimas. 8. Pasibaigus valstybės tarnautojo laikino perkėlimo į kitas valstybės tarnautojo pareigas laikotarpiui, valstybės tarnautojas gražinamas į iki perkėlimo eitas arba jo sutikimu kitas lygiavertes pareigas. 9. Karjeros valstybės tarnautoją laikinai perkelti į kitas pareigas galima tik su jo rašytiniu sutikimu, išskyrus karo padėties, nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų atvejus. 10. Į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas be konkurso karjeros valstybės tarnautojas, išskyrus kadencijai priimtą valstybės tarnautoją, gali būti nuolatos perkeltas jį į pareigas priimančio asmens sprendimu tik tuo atveju, kai karjeros valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama kaip viršijanti lūkesčius ir jis atitinka toms pareigoms nustatytus specialiuosius reikalavimus. 11. Į karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu), laikinai negalinčio eiti pareigų, pareigas kitas karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeltas, iki grįš negalintis eiti pareigų valstybės tarnautojas.
Kadencijai priimtas karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeliamas į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas ne ilgiau negu iki kadencijos pabaigos. 12. Kai yra tarnybinė būtinybė, Diplomatinės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis diplomatas gali būti laikinai perkeltas iš Užsienio reikalų ministerijos į karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės institucijoje ar įstaigoje, kai valstybės institucijų ar įstaigų vadovai šį klausimą suderina. 13. Kai yra tarnybinė būtinybė, Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis žvalgybos pareigūnas gali būti laikinai perkeltas iš žvalgybos institucijos į karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybių institucijoje ar įstaigoje, kai valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų vadovai šį klausimą suderina. 14. Kai yra tarnybinė būtinybė, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis profesinės karo tarnybos karys gali būti laikinai perkeltas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės institucijoje ar įstaigoje, kai valstybės institucijų ar įstaigų vadovai šį klausimą suderina. 15. Kai yra tarnybinė būtinybė, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nustatyta tvarka ir sąlygomis vidaus tarnybos sistemos pareigūnas gali būti laikinai perkeltas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje statutinėje įstaigoje, arba, kai valstybės institucijų ar įstaigų vadovai šį klausimą suderina, – kitoje valstybės institucijoje ar įstaigoje. 16.
16Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo rašytiniu prašymu, suderintu su jį pasirinkusiu valstybės politiku ar kolegialia valstybės institucija, jis gali būti perkeltas į kitas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje į šias pareigas priimančio asmens sprendimu, jeigu jis atitinka toms pareigoms nustatytus specialiuosius reikalavimus. 17. Kai yra tarnybinė būtinybė ir institucijų ir organizacijų vadovai tokią galimybę suderina, karjeros valstybės tarnautojas su jo sutikimu ne ilgesniam nei vienų metų terminui gali būti pasitelkiamas padėti kitai įstaigai ar organizacijai įgyvendinti šios įstaigos ar organizacijos funkcijas. Valstybės tarnautojui, pasitelktam į kitą įstaigą ar organizaciją, darbo užmokestis mokamas ir kitos garantijos užtikrinamos iš įstaigos, iš kurios valstybės tarnautojas pasitelkiamas, lėšų. Pasitelkimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė. 15 straipsnis. Valstybės tarnautojo laikinas perkėlimas į kitas valstybės tarnautojo pareigas uždraudus jam dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija
1.
Valstybės tarnautojui, kurio pareigybės aprašyme yra nustatytas specialusis reikalavimas atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, uždraudus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir paslapčių subjekto vadovui ar jo įgaliotam asmeniui nusprendus, kad tas valstybės tarnautojas negali atlikti pavestų funkcijų nesinaudodamas įslaptinta informacija, šis tarnautojas jį į pareigas priimančio asmens sprendimu laikinai perkeliamas į kitas valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurių pareigybės aprašyme nėra nustatytas specialusis reikalavimas atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija:
1) karjeros valstybės tarnautojas – į lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas;
2) politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas – į lygiavertes ar žemesnes politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas;
3) įstaigos vadovas (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo vadovus) – į karjeros valstybės tarnautojo pareigas. 2. Valstybės tarnautojas laikinai perkeliamas į kitas pareigas, jeigu jis atitinka kitų pareigų pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. 3. Valstybės tarnautoją laikinai perkelti į kitas pareigas galima tik su jo rašytiniu sutikimu, išskyrus karo padėties, nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų atvejus. Jeigu valstybės tarnautojas raštu nesutinka būti perkeltas į kitas pareigas, jis nušalinamas nuo pareigų šio įstatymo nustatyta tvarka. 4.
4Valstybės tarnautojas į kitas pareigas laikinai perkeliamas ne ilgesniam kaip Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nustatytam asmens kandidatūros tikrinimo laikotarpiui arba šiam laikotarpiui nušalinamas nuo pareigų. 16 straipsnis. Valstybės tarnautojų perkėlimas į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose, taip pat į pareigas tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose ar užsienio valstybių institucijose bei perkėlimas dirbti į specialiąsias misijas
1Karjeros valstybės tarnautojas su jo rašytiniu sutikimu gali būti perkeltas į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose, jeigu jis atitinka pareigybės, į kurią perkeliama, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus, taip pat perkeltas dirbti į specialiąsias misijas. 2. Atsižvelgiant į delegavimą į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas reglamentuojančius teisės aktus, karjeros valstybės tarnautojas su jo rašytiniu sutikimu gali būti laikinai perkeltas į pareigas tarptautinėje ar Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje. Pretenduojantys būti laikinai perkelti į šias pareigas valstybės tarnautojai atrenkami Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo ir Vyriausybės nustatyta tvarka. 3. Paprastai pagal šio straipsnio 1 ar 2 dalį perkeltas valstybės tarnautojas kitas pareigas gali eiti ne ilgiau kaip 3 metus, jeigu tarptautinė sutartis ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip, o perkeltas kadencijai priimtas karjeros valstybės tarnautojas kitas pareigas gali eiti ne ilgiau negu iki kadencijos pabaigos. 4. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis perkeltiems į kitas pareigas karjeros valstybės tarnautojams garantuojamos eitos arba kitos lygiavertės pareigos toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.
Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis perkeltiems kadencijai priimtiems karjeros valstybės tarnautojams ši garantija taikoma ne ilgiau negu iki kadencijos pabaigos. 17 straipsnis. Valstybės tarnautojų tarnybinis kaitumas
1Kai yra laisvos karjeros valstybės tarnautojo pareigos, karjeros valstybės tarnautojas jo prašymu gali būti perkeltas į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu jis atitinka kitų pareigų pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Gali būti sukeistos dviejų karjeros valstybės tarnautojų lygiavertės pareigos, jeigu jie to prašo. Šios dalies nuostatos netaikomos kadencijai priimtiems karjeros valstybės tarnautojams. 2. Laikinasis valstybės tarnautojas, jo prašymu gali būti perkeltas į kitas lygiavertes ar žemesnes laikinai negalinčio eiti pareigų karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu jis atitinka kitų pareigų pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. 3. Valstybės tarnautojo perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu į kitas valstybės tarnautojo pareigas tvarką nustato Vyriausybė. 18 straipsnis. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas
1Vertinama įstaigų vadovų (išskyrus įstaigų vadovus, priimamus į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu), karjeros valstybės tarnautojų ir laikinųjų valstybės tarnautojų tarnybinė veikla. 2. Įstaigos vadovo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – nustatyta tvarka įvertinti jo kompetencijas ir pasiektus rezultatus įgyvendinant susitarimą dėl pagrindinių kadencijos laikotarpio ir (ar) tam tikrų jo etapų veiklos tikslų ir rezultatų. 3.
3Karjeros valstybės tarnautojo ir laikinojo valstybės tarnautojo, tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – nustatyta tvarka įvertinti jo kompetencijas ir pasiektus veiklos rezultatus. 4. Valstybės tarnautojo tarnybinė veikla vertinama, jeigu valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla. 5. Įstaigos vadovo tarnybinę veiklą vertina šį valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, o kai įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali institucija, – šios institucijos vadovas. Karjeros valstybės tarnautojo ir laikinojo valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas. Vertinant karjeros valstybės tarnautojo ir laikinojo valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, valstybės tarnautojas turi teisę kviesti biudžetinės įstaigos darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių subjektų atstovą dalyvauti tiesioginio vadovo atliekamame jo vertinime. 6. Įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo, o kai įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali institucija, – šios institucijos vadovas, ar tiesioginis karjeros ar laikinojo valstybės tarnautojo vadovas (toliau – tiesioginis vadovas) valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina taip:
1) viršija lūkesčius;
2) atitinka lūkesčius;
3) iš dalies atitinka lūkesčius;
4) neatitinka lūkesčių. 7. Kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama kaip atitinkanti lūkesčius, jo teisinė padėtis nesikeičia ir valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas yra baigiamas, išskyrus atvejus, kai valstybės tarnautojas nesutinka su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu. 8.
8Kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama kaip viršijanti lūkesčius, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu pasiūlymu valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu:
1) valstybės tarnautojui gali būti nustatoma didesnė pareiginė alga atsižvelgiant į įstaigos valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemos (toliau – Darbo apmokėjimo sistema) nuostatas, arba
2) valstybės tarnautojui gali būti taikomos šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatytos skatinimo priemonės, arba
3) karjeros valstybės tarnautojas, išskyrus kadencijai priimtą valstybės tarnautoją, gali būti perkeliamas į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, išskyrus pareigas, kurioms įstatymais yra nustatyta kadencija, toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. 9. Karjeros valstybės tarnautojas, einantis valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos administracijos struktūrinio padalinio vadovo pareigas, išskyrus laikinąjį valstybės tarnautoją, kurio tarnybinė veikla bent 3 vertinimus iš eilės buvo įvertinta labai gerai arba kaip viršijanti lūkesčius, kartu su šio straipsnio 8 dalyje nurodytais pasiūlymais gali būti siūlomas įrašyti į 13 straipsnyje nurodytą pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą. 10. Kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama kaip iš dalies atitinkanti lūkesčius, jo teisinė padėtis nesikeičia, tačiau valstybės tarnautojui nustatomas privalomas kvalifikacijos tobulinimas. 11.
11Kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu pasiūlymu valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu:
1) valstybės tarnautojui gali būti nustatoma mažesnė pareiginė alga atsižvelgiant į Darbo apmokėjimo sistemos nuostatas, tačiau ne mažesnė, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias pareiginės algos koeficientas, arba
2) karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į žemesnes pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, arba
3) valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų, arba
4) valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, pasibaigus jo tarnybinės veiklos gerinimo plano laikotarpiui valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertinimo metu įvertinus kaip neatitinkančią lūkesčių. 12. Valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertinus kaip neatitinkančią lūkesčių, gali būti sudaromas ne trumpesnis negu 2 mėnesių ir ne ilgesnis negu 6 mėnesių jo tarnybinės veiklos gerinimo planas. 13. Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos neeilinis vertinimas atliekamas valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens ar įstaigos vadovą į pareigas priimančio kolegialios institucijos vadovo sprendimu šiais atvejais:
1) tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu pasiūlymu, susijusiu su valstybės tarnautojo veiklos rezultatais;
2) valstybės tarnautojo prašymu nustatyti jam didesnį pareiginės algos koeficientą;
3) karjeros valstybės tarnautojo prašymu perkelti jį į aukštesnes pareigas;
4) jeigu eilinio vertinimo metu valstybės tarnautojo tarnybinė veikla buvo įvertinta kaip neatitinkanti lūkesčių ir buvo sudarytas jo tarnybinės veiklos rezultatų gerinimo planas. 14.
14Neeilinis valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinius metus, jeigu nuo valstybės tarnautojo eilinio tarnybinės veiklos vertinimo praėjo ne mažiau kaip 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai yra nustatomas trumpesnis veiklos rezultatų gerinimo plano laikotarpis, arba jeigu valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus ėjo pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla. 15. Valstybės tarnautojas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu, turi teisę kreiptis į pareigas priimantį asmenį ar jo įgaliotą asmenį dėl tarnybinės veiklos vertinimo rezultatų peržiūrėjimo. Priimančio į pareigas ar jo įgalioto asmens sprendimas dėl vertinimo rezultatų peržiūrėjimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 16. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką nustato Vyriausybė. V SKYRIUS
1Valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:
1) pareiginė alga;
2) priemokos;
3) mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą ir budėjimą. 2. Už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą valstybės tarnautojams mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka. 3. Darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje. Jeigu kolektyvinės sutarties nėra, darbo apmokėjimo sistemą nustato įstaigos vadovas ir padaro ją prieinamą visiems įstaigos valstybės tarnautojams susipažinti. Darbo apmokėjimo sistema nustatoma vadovaujantis Vyriausybės nustatytomis rekomendacijomis.
Darbo apmokėjimo sistemoje, atsižvelgiant į šio įstatymo ir Darbo kodekso nuostatas, detalizuojami įstaigos pareigybių sąraše esančių pareigybių pareiginės algos koeficiento, viršijančio šio įstatymo 1 priede nustatytą minimalų pareiginės algos koeficientą, dydžio nustatymo kriterijai (profesinio darbo patirtis, veiklos sudėtingumas, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas ir pan.) ir, atsižvelgiant į nurodytuosius kriterijus, nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai, konkrečiai pareigybei nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalai, priemokų skyrimo, mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą tvarka ir dydžiai. Prieš įstaigos vadovui nustatant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą turi būti įvykdytos darbuotojų informavimo ir konsultavimo procedūros Darbo kodekso nustatyta tvarka. 4. Valstybės tarnautojui gali būti mokama už dalyvavimą savo ar kitos įstaigos įgyvendinamuose projektuose, taip pat veikloje, atliekamoje pagal įstaigos sudarytas bendradarbiavimo sutartis su tarptautinėmis ar Europos Sąjungos teisės aktais įsteigtomis institucijomis (toliau – veikla pagal bendradarbiavimo sutartis), kurie turi konkrečius ir išmatuojamus tikslus, suderinamus su įstaigos misija ir tikslais, kuriems yra nustatytas įgyvendinimo terminas ir numatytas atskiras biudžetas. Už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų mokama pagal projektų ar bendradarbiavimo sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius.
Kai sąlygos ir įkainiai nėra nustatyti, mokėjimo už dalyvavimą projektinėje veikloje ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis įkainius nustato įstaigos vadovas. Už laiką, kurį valstybės tarnautojas dalyvauja projektuose ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis, už kurį mokama, šio straipsnio 1 dalyje nustatytas darbo užmokestis iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų valstybės tarnautojui nemokamas. 20 straipsnis. Pareiginė alga
1Valstybės tarnautojo pareiginė alga nustatoma iš darbo apmokėjimo sistemoje pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo. Įstaigų vadovų pareiginė alga nustatoma pagal pareigybei šio įstatymo 2 priede nustatytą pareiginės algos koeficientą arba iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo. Jeigu pareiginė alga nustatoma iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo, pareiginės algos koeficientą nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo. Valstybės tarnautojo pareiginės algos maksimalus koeficientas negali viršyti įstaigos vadovo pareiginės algos maksimalaus koeficiento dydžio, nustatyto šio įstatymo 2 priede arba nustatyto kituose įstatymuose. 2. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra Seimo patvirtintas atitinkamų metų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis. Pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš šio bazinio dydžio. 3.
3Prieš skelbiant konkursą į valstybės tarnautojo pareigas, pareiginės algos koeficientas ar pareiginės algos koeficiento intervalas nustatomas iš darbo apmokėjimo sistemoje valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo. Skelbiant konkursą į įstaigos vadovo pareigas, pareiginė alga ar pareiginės algos intervalas nustatomas atitinkamai iš pareigybei šio įstatymo 2 priede nustatyto pareiginės algos koeficiento ar koeficientų intervalo. Valstybės tarnautojo pareigybei nustatytas pareiginės algos koeficientas ar koeficientų intervalas nurodomas skelbime apie konkursą. 4.
4Kitais atvejais, negu nurodyta šio straipsnio 3 dalyje, valstybės tarnautojui pareiginė alga nustatoma taip:
1) perkeliamam ar laikinai perkeliamam į aukštesnes pareigas nustatoma pareiginė alga, taikant ne mažiau kaip 0,12 didesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki perkėlimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, ir ne mažesnį, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias pareiginės algos koeficientas;
2) perkeliamam ar laikinai perkeliamam į lygiavertes pareigas nustatoma jo iki perkėlimo turėta pareiginė alga, o perkeliamam ar laikinai perkeliamam iš valstybės tarnautojo, neturinčio pavaldžių asmenų, pareigų į lygiavertes valstybės tarnautojo, turinčio pavaldžių asmenų, pareigas – jo iki perkėlimo turėta pareiginė alga, taikant ne mažiau kaip 0,12 didesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki perkėlimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau visais šiame punkte nustatytais atvejais pareiginės algos koeficientas negali būti mažesnis, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias pareiginės algos koeficientas;
3) atkuriančiam statusą nustatomas ne mažesnė, negu jam iki atsistatydinimo iš pareigų šio įstatymo 33 straipsnyje nustatytais atvejais nustatyta pareiginė alga;
4) perkeliamam į žemesnes pareigas nustatoma pareiginė alga, kuri yra nustatoma taikant ne mažiau kaip 0,06 ir ne daugiau kaip 0,18 mažesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki perkėlimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne mažesnį, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias pareiginės algos koeficientas;
5) laikinai perkeliamam į žemesnes pareigas nustatoma jo iki perkėlimo turėta pareiginė alga;
6) pagal šio įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalis perkeltam ir grąžintam į eitas arba kitas lygiavertes toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje valstybės tarnautojui nustatoma ne mažesnė negu jam iki perkėlimo nustatyta pareiginė alga;
7) pagal šio įstatymo 14 straipsnio 12-17 dalis perkeltam valstybės tarnautojui nustatoma ne mažesnė negu jam iki perkėlimo nustatyta pareiginė alga;
8) karjeros valstybės tarnautojui, grąžintam iš politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo, priimamo į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, pareigų į eitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, kai pasibaigia karjeros valstybės tarnautojo perkėlimo į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo, priimamo į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, pareigas laikotarpis, – nustatomas ne mažesnis, negu jam iki perkėlimo nustatytas pareiginės algos koeficientas;
9) įstaigos vadovui – Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovui nustatomas didžiausias šio įstatymo 2 priede nustatytas pareiginės algos koeficientas iš tai pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo.
Kitais atvejais, negu nurodyta šio straipsnio 3 dalyje, valstybės tarnautojui pareiginė alga nustatoma taip:
1) perkeliamam ar laikinai perkeliamam į aukštesnes pareigas nustatoma pareiginė alga, taikant ne mažiau kaip 0,12 didesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki perkėlimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, ir ne mažesnį, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias pareiginės algos koeficientas;
2) perkeliamam ar laikinai perkeliamam į lygiavertes pareigas nustatoma jo iki perkėlimo turėta pareiginė alga, o perkeliamam ar laikinai perkeliamam iš valstybės tarnautojo, neturinčio pavaldžių asmenų, pareigų į lygiavertes valstybės tarnautojo, turinčio pavaldžių asmenų, pareigas – jo iki perkėlimo turėta pareiginė alga, taikant ne mažiau kaip 0,12 didesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki perkėlimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau visais šiame punkte nustatytais atvejais pareiginės algos koeficientas negali būti mažesnis, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias pareiginės algos koeficientas;
3) atkuriančiam statusą nustatomas ne mažesnė, negu jam iki atsistatydinimo iš pareigų šio įstatymo 33 straipsnyje nustatytais atvejais nustatyta pareiginė alga;
4) perkeliamam į žemesnes pareigas nustatoma pareiginė alga, kuri yra nustatoma taikant ne mažiau kaip 0,06 ir ne daugiau kaip 0,18 mažesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki perkėlimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne mažesnį, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias pareiginės algos koeficientas;
5) laikinai perkeliamam į žemesnes pareigas nustatoma jo iki perkėlimo turėta pareiginė alga;
6) pagal šio įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalis perkeltam ir grąžintam į eitas arba kitas lygiavertes toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje valstybės tarnautojui nustatoma ne mažesnė negu jam iki perkėlimo nustatyta pareiginė alga;
7) pagal šio įstatymo 14 straipsnio 12-17 dalis perkeltam valstybės tarnautojui nustatoma ne mažesnė negu jam iki perkėlimo nustatyta pareiginė alga;
8) karjeros valstybės tarnautojui, grąžintam iš politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo, priimamo į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, pareigų į eitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, kai pasibaigia karjeros valstybės tarnautojo perkėlimo į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo, priimamo į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, pareigas laikotarpis, – nustatomas ne mažesnis, negu jam iki perkėlimo nustatytas pareiginės algos koeficientas;
9) įstaigos vadovui – Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovui nustatomas didžiausias šio įstatymo 2 priede nustatytas pareiginės algos koeficientas iš tai pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo. 21 straipsnis.
1Valstybės tarnautojui skiriamos šios priemokos:
1) už pavadavimą, kai raštu pavedama laikinai atlikti ir kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybei nustatytas funkcijas, ar profesinės karo tarnybos kario pareigybei nustatytas funkcijas, išskyrus funkcijas, kurių valstybės tarnautojas negali atlikti dėl profesinės karo tarnybos specifikos. Priemokos už pavadavimą dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, tačiau ši priemoka negali būti mažesnė kaip 10 procentų pareiginės algos;
2) už papildomų užduočių, suformuluotų raštu, atlikimą, kai dėl to viršijamas įprastas darbo krūvis arba kai atliekamos pareigybės aprašyme nenumatytos funkcijos. Priemokos už papildomų užduočių atlikimą dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, tačiau ši priemoka negali būti mažesnė kaip 10 procentų pareiginės algos;
3) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės. Priemokos dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, tačiau ši priemoka negali būti mažesnė kaip 10 procentų pareiginės algos. 2. Valstybės tarnautojui skiriamų priemokų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, suma negali viršyti 80 procentų pareiginės algos. VI SKYRIUS
1Už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą valstybės tarnautojus į pareigas priimantis asmuo, o kai jį į pareigas priima Vyriausybė arba savivaldybės taryba, – atitinkamai Ministras Pirmininkas arba savivaldybės meras gali skatinti šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 2.
2Valstybės tarnautojai gali būti skatinami šiomis skatinimo priemonėmis:
1) padėka;
2) nuo 1 iki 2 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka už asmeninį išskirtinį indėlį įgyvendinant įstaigai nustatytus tikslus arba pasiektus rezultatus ir įgyvendintus uždavinius (tačiau ne dažniau kaip 2 kartus per kalendorinius metus);
3) suteikiant iki 5 mokamų poilsio dienų (tačiau ne daugiau kaip 10 darbo dienų per metus) arba atitinkamai sutrumpinant darbo laiką;
4) vienkartine pinigine išmoka Vyriausybės nustatyta tvarka. 3. Valstybės tarnautojai, turintys galiojančią tarnybinę nuobaudą, neskatinami, išskyrus 18 straipsnio 8 dalyje nustatytą atvejį. 4. Už ypatingus nuopelnus valstybės tarnybai valstybės tarnautojai gali būti teikiami valstybės apdovanojimui gauti. 5. Apie valstybės tarnautojo gautus paskatinimus ir valstybės apdovanojimus įrašoma į valstybės tarnautojo asmens bylą. 23 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos
1Valstybės tarnautojui už tarnybinius nusižengimus, išskyrus mažareikšmius tarnybinius nusižengimus, skiriamos šio įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos. Tarnybiniu nusižengimu laikomas valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu laikomas tarnybinis nusižengimas, kurio tyrimą atlikus nustatyta, kad jis yra formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių, o tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui. 2. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir pasekmes, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinį nusižengimą lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. 3. Už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų:
1) pastaba;
2) papeikimas;
3) griežtas papeikimas;
4) atleidimas iš pareigų. 4.
4Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jeigu prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per pastaruosius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. 5. Šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu laikoma:
1) valstybės tarnautojo elgesys, susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, diskredituojantis valstybės tarnybą, menkinantis įstaigos ar paties tarnautojo reputaciją, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises;
2) valstybės ar tarnybos paslapties atskleidimas;
3) korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, kaip jos apibrėžtos Korupcijos prevencijos įstatyme, susijusios su tarnybinių pareigų atlikimu, nors už šią veiką valstybės tarnautojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn;
4) piktnaudžiavimas tarnyba;
5) šiurkštus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų pažeidimas;
6) dalyvavimas su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamoje veikloje;
7) nebuvimas tarnyboje (darbe) vieną ar daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties;
8) buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat ne tarnybos (ne darbo) metu viešoje vietoje, jeigu valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ar savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą;
9) valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto apskaitos pažeidimas, turėjęs reikšmingos įtakos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių ir (ar) kitų ataskaitų duomenų teisingumui, ar reikšmingas valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo pažeidimas;
10) įsiteisėjusių teismo sprendimų, susijusių su valstybės tarnautojo pareigomis ir jų atlikimu, nevykdymas. 24 straipsnis.
Valstybės tarnautojas ar valstybės tarnautojo pareigas ėjęs asmuo, dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, turi teisę:
1) būti raštu informuotas apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą ir jo prašymu susipažinti su valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos turimais duomenimis apie jo galimai padarytą tarnybinį nusižengimą arba gauti šiuos duomenis;
2) teikti paaiškinimus, įrodymus, prašymus ar kitą informaciją dėl jo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo;
3) dalyvauti tikrinant vietoje su jo galimai padarytu tarnybiniu nusižengimu susijusius faktinius duomenis;
4) pareikšti motyvuotą nušalinimą tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotiems asmenims dėl jų galimo šališkumo, apskųsti šių asmenų veikimą ar neveikimą;
5) baigus tarnybinio nusižengimo tyrimą, gauti priimtą sprendimą, jo prašymu susipažinti su tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga arba gauti jos kopiją;
6) turėti atstovą;
7) skųsti sprendimus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ar valstybės tarnautojo pareigas ėjusio asmens pripažinimo padariusiu tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, nustatymo. 25 straipsnis. Tarnybinių nuobaudų skyrimas 1.
Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat laikas, per kurį Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo nesutikimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui, o iškėlus baudžiamąją bylą arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą, ikiteisminį tyrimą, tarnybinio nusižengimo tyrimą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo, ikiteisminio tyrimo pabaigos, motyvuotos išvados apie tyrimo rezultatus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju surašymo dienos. Į šioje dalyje nustatytą 2 mėnesių tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą neįskaitomas laikas, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, buvo komandiruotėje, atostogavo arba buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat laikas, per kurį Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo nesutikimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba, – atitinkamai Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, savivaldybės meras pradeda tarnybinio nusižengimo tyrimą savo sprendimu arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą.
Jeigu įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, šioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje turi būti pradėtas valstybės tarnautojų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, tarnybinio nusižengimo tyrimas. Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, ikiteisminis tyrimas arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos arba įsiteisėja teismo sprendimas, kuriame konstatuota, kad valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos. 2.
2Tarnybinio nusižengimo tyrimas, gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, pradedamas, o pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir atitinkamas sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas taip pat:
1) kai valstybės tarnautojas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, perkeliamas į valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. Šiuo atveju asmuo, pradėjęs tarnybinio nusižengimo tyrimą, motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus, kurioje konstatuojama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, ir siūloma jam skirti tarnybinę nuobaudą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perduoda institucijos ar įstaigos, į kurią perkeltas valstybės tarnautojas, vadovui, šio įstatymo 39 straipsnyje nurodytam registrui ir valstybės tarnautojui, kuris pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą. Sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui priima institucijos ar įstaigos, į kurią valstybės tarnautojas yra perkeltas, vadovas, atsižvelgdamas į šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus;
2) kai valstybės tarnautojas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, atleidžiamas iš valstybės tarnautojo pareigų. Sprendimą dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima tarnybinio nusižengimo tyrimą pradėjęs asmuo, atsižvelgdamas į šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Šis sprendimas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perduodamas šio įstatymo 39 straipsnyje nurodytam registrui ir asmeniui, ėjusiam valstybės tarnautojo pareigas. 3.
3Už vieną tarnybinį nusižengimą galima skirti tik vieną tarnybinę nuobaudą. 4. Kai paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama institucijai, kompetentingai tirti ir nagrinėti atitinkamas bylas. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą ar administracinio nusižengimo teiseną arba asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios arba administracinės atsakomybės, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminais. Kai valstybės tarnautojo veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos eigą. 5. Tarnybinę nuobaudą skiria arba sprendimą dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo. 6. Sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ar dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, nustatymo gali būti skundžiamas teismui. 7. Valstybės tarnautojas laikomas nebaustu tarnybine nuobauda, kai po tarnybinės nuobaudos paskyrimo dienos praėjo vieni metai. 8. Tarnybinė nuobauda ją paskyrusio asmens motyvuotu sprendimu gali būti panaikinta anksčiau, negu sueis šio straipsnio 7 dalyje nustatytas terminas, tačiau ne anksčiau negu po 6 mėnesių nuo jos paskyrimo dienos arba kai valstybės tarnautojas gauna valstybės apdovanojimą. 9.
9Sprendimų dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams ir sprendimų dėl asmenų, ėjusių valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir sprendimų dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarką, taip pat šio straipsnio 2 dalyje nurodytų motyvuotų išvadų apie tyrimų rezultatus ir priimtų sprendimų dėl asmenų, ėjusių valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą perdavimo atitinkamiems asmenims terminus ir tvarką nustato Vyriausybė. 10. Tarnybinio nusižengimo tyrime dalyvauja darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos atstovas, o jei jos nėra - darbo tarybos atstovas ar darbuotojų patikėtinis. 26 straipsnis. Tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės
1Tarnybinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:
1) valstybės tarnautojas nedelsdamas pats praneša padaręs tarnybinį nusižengimą;
2) valstybės tarnautojas padėjo atskleisti tarnybinį nusižengimą;
3) tarnybinį nusižengimą padaręs valstybės tarnautojas užkirto kelią neigiamoms tarnybinio nusižengimo pasekmėms;
4) tarnybinį nusižengimą padaręs valstybės tarnautojas savo noru atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą;
5) tarnybinis nusižengimas padarytas dėl psichinės ar fizinės prievartos;
6) tarnybinį nusižengimą padarė nėščia valstybės tarnautoja, jeigu ši aplinkybė turėjo įtakos nusižengimo padarymui;
7) tarnybinis nusižengimas padarytas dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti kito asmens veiksmai. 2. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo gali ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes pripažinti tarnybinę atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. 3.
3Tarnybinę atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios:
1) tarnybinis nusižengimas padarytas grupės susitarusių valstybės tarnautojų;
2) tarnybinis nusižengimas padarytas pasinaudojant ekstremaliąja situacija ar jos aplinkybėmis;
3) per vienus metus nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo padarytas kitas tarnybinis nusižengimas;
4) tarnybinis nusižengimas padarytas neblaivaus ar nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų apsvaigusio valstybės tarnautojo;
5) tarnybinis nusižengimas padarytas dėl savanaudiškų paskatų. 4. Kiti įstatymai gali numatyti ir kitų tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. 27 straipsnis. Materialinės atsakomybės sąlygos ir žalos atlyginimo tvarka
1Valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą. 2. Valstybės tarnautojas atlygina visą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą žalą, jeigu ją padarė atlikdamas viešojo administravimo veiklą ir (arba) padėdamas valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas, tačiau atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Nustatant atlygintinos žalos dydį, kitais atvejais mutatis mutandis taikomas Darbo kodekso 152 straipsnis. 3. Valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą žalą valstybės tarnautojas gali atlyginti savo noru. 4. Jeigu valstybės tarnautojas gera valia šalių susitarimu žalos neatlygino natūra ar pinigais, padarytos žalos atlyginimas valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė ar savivaldybės taryba, – atitinkamai Seimo valdybos, Ministro Pirmininko ar savivaldybės mero sprendimu išskaitomas iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio.
Ne teismo tvarka išskaitomas žalos atlyginimas negali viršyti žalą padariusio valstybės tarnautojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala. Sprendimas dėl žalos atlyginimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos. 5. Pagal šio straipsnio 2 dalį valstybės tarnautojui priklausančios atlyginti žalos dalis, kuri liko neatlyginta po žalos atlyginimo išskaitymo šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, išieškoma pareiškus ieškinį teisme. 6. Valstybės tarnautojas, nesutinkantis su jį į pareigas priimančio asmens, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė ar savivaldybės taryba, – atitinkamai Seimo valdybos, Ministro Pirmininko ar savivaldybės mero sprendimu dėl valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytos žalos atlyginimo, turi teisę kreiptis į teismą. Kreipimasis į teismą sustabdo žalos atlyginimo išieškojimą pagal šio straipsnio 4 dalį. 7. Valstybės tarnautojo atleidimas iš valstybės tarnautojo pareigų arba valstybės tarnautojo perkėlimas arba priėmimas į valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje neatleidžia jo nuo padarytos dėl jo kaltės žalos atlyginimo. 28 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisė į žalą padariusį valstybės tarnautoją
1Žala, atsiradusi dėl valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka. 2.
2Valstybės tarnautojo padarytą žalą atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, o kai žala padaryta neteisėtais įstaigos vadovo veiksmais, – įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo turi regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio valstybės tarnautojo tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių. Jeigu valstybės tarnautojas žalą padarė tyčia, valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga į padariusį žalą valstybės tarnautoją turi tokio dydžio regreso teisę, kiek ji sumokėjo žalos atlyginimo. Žala atlyginama šio įstatymo 27 straipsnio 3, 4, 5, 6 ir 7 dalyse nustatyta tvarka. 3. Kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos vadovas ir nariai privalo solidariai atlyginti valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai žalą, padarytą dėl kolegialios institucijos sprendimų, priimtų pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus. Nuo pareigos atlyginti žalą atleidžiami tie asmenys, kurie balsavo prieš tokį sprendimą arba nedalyvavo posėdyje jį priimant. Kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos vadovo ir nario atsistatydinimas ar atšaukimas iš pareigų neatleidžia jų nuo padarytos dėl jų kaltės žalos atlyginimo. 29 straipsnis. Valstybės tarnautojo nušalinimas nuo pareigų
1Valstybės tarnautojas nuo pareigų privalo būti nušalintas Darbo kodekso nustatytais atvejais, taip pat jeigu nėra pareigų, į kurias valstybės tarnautojas gali būti perkeltas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka jam uždraudus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, arba valstybės tarnautojas nesutinka būti perkeltas į kitas pareigas. Šiuo atveju valstybės tarnautojas nušalinamas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka atliekamo patikrinimo laikotarpiui. 2.
2Valstybės tarnautojas nuo pareigų gali būti nušalintas, jeigu:
1) šio straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys iš pagal Baudžiamojo proceso kodeksą pareikšti įtarimus ar kaltinimus įgaliojimus turinčio pareigūno gauna informacijos, kad valstybės tarnautojas įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams. Šiuo atveju, įvertinus valstybės tarnautojo einamų pareigų pobūdį, atliekamas funkcijas ir kitas svarbias aplinkybes, dėl kurių tolesnis jo pareigų vykdymas būtų nesuderinamas su pareikštais įtarimais ar kaltinimais, valstybės tarnautojas gali būti nušalinamas iki 3 mėnesių laikotarpiui. Prireikus šios priemonės taikymas gali būti pratęstas 1 mėnesiui. Pratesimų skaičius neribojamas, bet visais atvejais nušalinimas negali trukti ilgiau kaip iki baudžiamojo proceso pabaigos;
2) dėl valstybės tarnautojo yra pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ar tarnybinis patikrinimas ir valstybės tarnautojas toliau eidamas pareigas trukdo ar siekia paveikti tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo eigą ar rezultatus. Šiuo atveju valstybės tarnautojas nušalinamas tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo laikui (į šį terminą neįskaitomas valstybės tarnautojo laikinojo nedarbingumo ar atostogų laikas);
3) tarnybinio nusižengimo tyrimas ar tarnybinis patikrinimas atliekamas dėl veikos, už kurią valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų. Šiuo atveju valstybės tarnautojas nušalinamas tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo laikui (į šį terminą neįskaitomas valstybės tarnautojo laikinojo nedarbingumo ar atostogų laikas). 3. Valstybės tarnautojas nuo pareigų nušalinamas jį į pareigas priimančio asmens ar jo įgalioto asmens, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba, – atitinkamai Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, savivaldybės mero sprendimu. 4.
4Sprendime nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų turi būti nurodytas laikotarpis, kuriam valstybės tarnautojas nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo priežastys, teisinis pagrindas, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai. 5. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu nušalintas nuo pareigų valstybės tarnautojas su jo sutikimu gali būti laikinai perkeltas į lygiavertes ar žemesnes valstybės tarnautojo pareigas, jei toks perkėlimas neprieštarauja nušalinimo tikslui. 6. Nušalinimo terminui pasibaigus, valstybės tarnautojas grąžinamas į eitas pareigas, jeigu po nušalinimo nėra pagrindo atleisti jį iš pareigų. 7. Už nušalinimo laikotarpį valstybės tarnautojui darbo užmokestis nemokamas, išskyrus Darbo kodekse nustatytus atvejus. 8. Valstybės tarnautojas, nuo pareigų nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų, kai valstybės tarnautojas vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras. Delspinigiai nemokami, jeigu valstybės tarnautojui žala atlyginta kitų įstatymų nustatyta tvarka. VII SKYRIUS
1Valstybės tarnautojams suteikiamos Darbo kodekse numatytos atostogos. 2.
2Be Darbo kodekse numatytų atostogų, valstybės tarnautojams suteikiamos šios atostogos:
1) iki 5 darbo dienų trukmės persikėlimo atostogos karjeros valstybės tarnautojui dėl šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyto perkėlimo į kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje ir dėl šio įstatymo 16 straipsnyje nustatyto perkėlimo į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose, dėl perkėlimo dirbti į specialiąsias misijas, taip pat dėl karjeros valstybės tarnautojo laikino perkėlimo dirbti į tarptautinę ar Europos Sąjungos instituciją ar užsienio valstybės instituciją skiriama iki 5 darbo dienų persikėlimo atostogų. Už šį laikotarpį valstybės tarnautojui mokamas jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta tvarka;
2) valstybės tarnautojui jį į pareigas priimančio asmens ir valstybės tarnautojo susitarimu gali būti suteiktos atostogos dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, kuriuose vykdoma su valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos misija ir strateginiais tikslais nesusijusi veikla užsienio valstybėje. Šiuo atveju valstybės tarnautojui paliekamos jo eitos pareigos, tačiau jam nustatytas darbo užmokestis nemokamas. 3) valstybės tarnautojui, turinčiam ne trumpesnį kaip 3 mėnesių tarnybos stažą toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jo ir į pareigas jį priimančio asmens susitarimu gali būti suteiktos iki vienų metų trukmės atostogos kvalifikacijai tobulinti. Šiuo atveju valstybės tarnautojui paliekamos jo eitos pareigos, tačiau jam nustatytas darbo užmokestis nemokamas. Pasinaudoti šiomis atostogomis valstybės tarnautojas gali ne dažniau kaip vieną kartą per 5 metus. 31 straipsnis. Tarnybos stažas 1.
1Pagal šį įstatymą tarnybos stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, įskaitant šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje, 4 dalies 1, 2, 3, 4, 8, 9, 10, 11, 12 punktuose nurodytas pareigas (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo meru ir mero pavaduotoju), metų skaičius. Į tarnybos Lietuvos valstybei stažą taip pat įskaitomas laikotarpis einant Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje (2001 m. rugsėjo 27 d. įstatymo Nr. IX-525 redakcija) nustatytas pareigas. Tarnybos stažas skaičiuojamas nuo valstybės tarnautojo tarnybos (darbo) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pradžios arba nuo paskyrimo, priėmimo ar išrinkimo į pareigas valstybės tarnyboje šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka dienos. Tarnybos (darbo) ne vienu laikotarpiu einant valstybės tarnautojo pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose stažas sudedamas. Į tarnybos stažą taip pat įskaitomi kasmetinių, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti, perkėlimo į pareigas tarptautinėje ar Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje pagal šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, darbo tarptautinėje ar Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose projektuose užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, atostogos dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, mokymosi atostogos, pagal šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalį suteiktų atostogų laikas ir ligos išmokos gavimo laikotarpiai. 2.
2Valstybės tarnautojui suteikiant papildomas kasmetines atostogas pagal Darbo kodekso 138 straipsnio 2 dalį, į ilgalaikio nepertraukiamojo darbo pas tą patį darbdavį laiką įskaitomas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas tarnybos Lietuvos valstybei stažas. 3. Laikotarpis, kurį valstybės tarnautojas buvo nušalintas nuo pareigų, į tarnybos stažą neįskaitomas, išskyrus atvejus, kai pripažįstama, kad valstybės tarnautojas buvo nušalintas nepagrįstai, arba kai nepasitvirtina aplinkybės, lėmusios valstybės tarnautojo nušalinimą. 4. Tarnybos stažo skaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė. 32 straipsnis. Išeitinės išmokos ir kompensacijos
1Atsistatydinusiam iš pareigų šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu dėl to, kad negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo arba dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį (vaiką, tėvą (įtėvį, rūpintoją), motiną (įmotę, rūpintoją), vyrą, žmoną, partnerį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, jo atleidimo iš pareigų dieną išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui, jo atleidimo iš pareigų dieną išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 13 punkte nurodytais pagrindais atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytu pagrindu atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu atleistam iš pareigų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka mokama, jeigu jis ėjo pareigas ne mažiau kaip pusę jį į pareigas pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos teisės aktuose nustatytos kadencijos trukmės. Ši išeitinė išmoka politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui išmokama praėjus mėnesiui nuo jo atleidimo iš pareigų dienos. Jeigu iki šios išmokos išmokėjimo asmuo pradėjo eiti valstybės tarnautojo pareigas ar buvo priimtas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke, išeitinė išmoka mokama tik už laikotarpį iki asmens priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos. 2.
2Pagal šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 10 punktą atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui išmokama iki pareigybės panaikinimo jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, atsižvelgiant į valstybės tarnautojo tarnybos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje stažą (į tarnybos stažą valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje taip pat įskaitomas laikas, kurį valstybės tarnautojas šio įstatymo 14, 16 ir 17 straipsniuose nustatytais atvejais buvo perkeltas į kitas pareigas:
1) iki vienų metų – vieno mėnesio;
2) nuo vienų iki penkerių metų – 2 mėnesių;
3) nuo penkerių iki dešimt metų – 3 mėnesių;
4) nuo dešimt iki dvidešimt metų – 4 mėnesių;
5) daugiau kaip dvidešimt metų – 5 mėnesių. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytas išeitines išmokas moka valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, kurios vadovas priėmė sprendimą dėl pareigybės panaikinimo. Jeigu pareigybė panaikinama Seimo ar Vyriausybės sprendimu, išeitines išmokas moka įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga. 4. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta išeitinė išmoka pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo valstybės tarnautojo atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Jos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke.
Jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ne pirmą mėnesio dieną, išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio dienas iki priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos. Asmeniui mirus, išeitinės išmokos dalis, priklausanti asmeniui už tą mėnesį, kurį jis mirė, neišmokėta iki asmens mirties dienos, išmokama įpėdiniui, pateikusiam paveldėjimo dokumentus. 5. Šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais, specialiame įstatyme arba tiesiogiai taikomame Europos Sąjungos teisės akte nustatytais pagrindais atleidžiamam, pagal šį įstatymą nuolat į kitas valstybės tarnautojo pareigas į kitą valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą perkeliamam valstybės tarnautojui jo atleidimo (perkėlimo) iš pareigų dieną išmokamos visos jam priklausančios pinigų sumos, šio straipsnio 1 dalyje nurodytą išeitinę išmoką, mokamą politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams, atleidžiamiems iš pareigų šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytą išeitinę išmoką, nebent sudaromas susitarimas, kad su valstybės tarnautoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. 6.
6Šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 19 punkte nurodytu pagrindu atleidžiamam iš pareigų įstaigos vadovui (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ir karjeros valstybės tarnautojui gali būti mokama kompensacija, kuri yra ne didesnė negu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išeitinė išmoka ir kuri išmokama tokiam valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną. 7. Valstybės tarnautojams, kurių darbo vieta yra užsienyje, Vyriausybės nustatyta tvarka mokamos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos su jų darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos bei kompensacijos valstybės tarnautojų sutuoktiniams, partneriams ir vaikams (įvaikiams), išvykusiems į užsienį kartu su valstybės tarnautojais, išlaikyti. 33 straipsnis. Statuso atkūrimas
1.
1Teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą – Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje – ir teisę atkurti įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymuose nustatytai kadencijai) statusą – Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas lygiavertes ar žemesnes įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai) pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje – turi savo noru iš karjeros valstybės tarnautojo arba įstaigos vadovo pareigų dėl šių priežasčių atsistatydinę asmenys:
1) paskyrimo ar išrinkimo į valstybės politiko, Europos Parlamento nario, Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės skiriamo valstybės institucijos ar įstaigos vadovo - valstybės pareigūno, kito Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės skiriamo valstybės pareigūno, Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybinės (nuolatinės) komisijos ar tarybos pirmininko, jo pavaduotojo ar nario, taip pat pagal specialų įstatymą įsteigtos komisijos, tarybos, fondo valdybos pirmininko ar nario, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo, valstybės tarnautojo statusą turinčio įstaigos vadovo, priimto į pareigas įstatymo nustatytai kadencijai, pareigas, – per 3 mėnesius po paskyrimo (išrinkimo) į šias pareigas laikotarpio pabaigos ar kitaip nutrūkus jų įgaliojimams; tokios teisės neturi asmenys, kurių įgaliojimai eiti šiame punkte nurodytas pareigas nutrūko dėl priežasčių, susijusių su nepatenkinamais tarnybinės veiklos rezultatais, ar už tarnybinius nusižengimus;
2) darbo viešojo administravimo srityje tarptautinėje organizacijoje ar institucijoje, Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, Europos Komisijos ar Tarybos įsteigtoje institucijoje, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių bendrai įsteigtoje organizacijoje (konsorciume), civilinėje tarptautinėje operacijoje ar misijoje (toliau – tarptautinė institucija) arba užsienio valstybės institucijoje – per 3 mėnesius nuo darbo tarptautinėje institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje pabaigos; tokios teisės neturi asmenys, kurie buvo atleisti iš tarptautinės institucijos arba užsienio valstybės institucijos dėl priežasčių, susijusių su nepatenkinamais tarnybinės veiklos rezultatais, ar už tarnybinius nusižengimus;
3) išvykimo kartu su pagal šį įstatymą ir kitus teisės aktus priimtu, perkeltu, paskirtu arba išrinktu darbui užsienyje ar ilgiau nei 6 mėnesiams išsiųstu tobulinti kvalifikaciją sutuoktiniu ar partneriu (išskyrus diplomato statusą turintį sutuoktinį ar partnerį) – per 3 mėnesius po sutuoktinio ar partnerio priėmimo, perkėlimo, paskyrimo ar kvalifikacijos tobulinimo laikotarpio pabaigos arba per 3 mėnesius nuo prašymo atkurti karjeros valstybės tarnautojo arba įstaigos vadovo statusą pateikimo dienos, jeigu toks prašymas pateikiamas nepasibaigus sutuoktinio ar partnerio perkėlimo ar išsiuntimo tobulinti kvalifikaciją laikotarpiui.
Teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą – Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje – ir teisę atkurti įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymuose nustatytai kadencijai) statusą – Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas lygiavertes ar žemesnes įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai) pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje – turi savo noru iš karjeros valstybės tarnautojo arba įstaigos vadovo pareigų dėl šių priežasčių atsistatydinę asmenys:
1) paskyrimo ar išrinkimo į valstybės politiko, Europos Parlamento nario, Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės skiriamo valstybės institucijos ar įstaigos vadovo - valstybės pareigūno, kito Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės skiriamo valstybės pareigūno, Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybinės (nuolatinės) komisijos ar tarybos pirmininko, jo pavaduotojo ar nario, taip pat pagal specialų įstatymą įsteigtos komisijos, tarybos, fondo valdybos pirmininko ar nario, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo, valstybės tarnautojo statusą turinčio įstaigos vadovo, priimto į pareigas įstatymo nustatytai kadencijai, pareigas, – per 3 mėnesius po paskyrimo (išrinkimo) į šias pareigas laikotarpio pabaigos ar kitaip nutrūkus jų įgaliojimams; tokios teisės neturi asmenys, kurių įgaliojimai eiti šiame punkte nurodytas pareigas nutrūko dėl priežasčių, susijusių su nepatenkinamais tarnybinės veiklos rezultatais, ar už tarnybinius nusižengimus;
2) darbo viešojo administravimo srityje tarptautinėje organizacijoje ar institucijoje, Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, Europos Komisijos ar Tarybos įsteigtoje institucijoje, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių bendrai įsteigtoje organizacijoje (konsorciume), civilinėje tarptautinėje operacijoje ar misijoje (toliau – tarptautinė institucija) arba užsienio valstybės institucijoje – per 3 mėnesius nuo darbo tarptautinėje institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje pabaigos; tokios teisės neturi asmenys, kurie buvo atleisti iš tarptautinės institucijos arba užsienio valstybės institucijos dėl priežasčių, susijusių su nepatenkinamais tarnybinės veiklos rezultatais, ar už tarnybinius nusižengimus;
3) išvykimo kartu su pagal šį įstatymą ir kitus teisės aktus priimtu, perkeltu, paskirtu arba išrinktu darbui užsienyje ar ilgiau nei 6 mėnesiams išsiųstu tobulinti kvalifikaciją sutuoktiniu ar partneriu (išskyrus diplomato statusą turintį sutuoktinį ar partnerį) – per 3 mėnesius po sutuoktinio ar partnerio priėmimo, perkėlimo, paskyrimo ar kvalifikacijos tobulinimo laikotarpio pabaigos arba per 3 mėnesius nuo prašymo atkurti karjeros valstybės tarnautojo arba įstaigos vadovo statusą pateikimo dienos, jeigu toks prašymas pateikiamas nepasibaigus sutuoktinio ar partnerio perkėlimo ar išsiuntimo tobulinti kvalifikaciją laikotarpiui. 2.
2Teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą – Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas lygiavertes karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje – ir teisę atkurti įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymuose nustatytai kadencijai) statusą – Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas lygiavertes įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymuose nustatytai kadencijai) pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje – turi:
1) diplomatų sutuoktiniai ar partneriai, kurie atsistatydino savo noru iš karjeros valstybės tarnautojo arba įstaigos vadovo pareigų dėl išvykimo kartu su sutuoktiniu ar partneriu, paskirtu dirbti užsienyje, – per 3 mėnesius po sutuoktinio ar partnerio perkėlimo laikotarpio pabaigos arba per 3 mėnesius nuo prašymo atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą arba įstaigos vadovo statusą pateikimo dienos, jeigu toks prašymas pateikiamas nepasibaigus sutuoktinio ar partnerio perkėlimo laikotarpiui;
2) asmenys, kurie atsistatydino savo noru iš karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo pareigų dėl terminuotos diplomato tarnybos sutarties sudarymo pagal Diplomatinės tarnybos įstatymo 28 straipsnio 2 ir 4 dalis, – per 3 mėnesius nuo terminuotos diplomato tarnybos sutarties pabaigos. Prašymas atkurti statusą pateikiamas likus ne daugiau nei 3 mėnesiams iki terminuotos diplomato tarnybos sutarties pasibaigimo pagal Diplomatinės tarnybos įstatymą. 3.
3Jeigu nėra galimybės atkurti įstaigos vadovo statuso šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems asmenims, turintiems teisę atkurti įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymuose nustatytai kadencijai) statusą, nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių atsiradimo dienos Vyriausybės nustatyta tvarka 3 mėnesius siūlomos lygiavertės ar žemesnės karjeros valstybės tarnautojo pareigos toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, o nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių atsiradimo dienos Vyriausybės nustatyta tvarka 3 mėnesius siūlomos lygiavertės karjeros valstybės tarnautojo pareigos toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. 4. Įstatymuose nustatytai kadencijai į pareigas priimti įstaigų vadovai, išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, ar kadencijai priimti karjeros valstybės tarnautojai Vyriausybės nustatyta tvarka per 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos (kai iš pareigų atleidžiama šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu) gali būti priimti į lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje be konkurso. 5. Šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse nurodyti asmenys priimami į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, jeigu atitinka šio įstatymo 4 ir 8 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse nurodyti asmenys gali būti priimti į karjeros valstybės tarnautojo pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje jiems siūlomos karjeros valstybės tarnautojo pareigos, patikrinus jų gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.
Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodyti asmenys, kurie buvo priimti įstatymų nustatytai kadencijai, pagal šią dalį į pareigas priimami ne ilgiau kaip likusiai kadencijos daliai. 34 straipsnis. Kitos garantijos
1Valstybės tarnautojas, žuvęs atlikdamas tarnybines pareigas arba miręs dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, laidojamas valstybės lėšomis. Valstybės tarnautojas pripažįstamas žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, jeigu įvykis, kuris buvo valstybės tarnautojo žūties (mirties) priežastis, įvyko jam atliekant jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas arba dėl šių funkcijų atlikimo, išskyrus atvejus, kai valstybės tarnautojas žuvo (mirė) darydamas tyčinę nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą, taip pat jeigu valstybės tarnautojo žūties (mirties) priežastis buvo apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų arba jeigu valstybės tarnautojas nusižudė dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba. Valstybės tarnautojas pripažįstamas žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybės apmokamų laidojimo išlaidų aprašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Valstybės tarnautojo, kuris žuvo arba mirė užsienyje atlikdamas tarnybines pareigas, palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidas apmoka valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka. Paramos teikimo valstybės tarnautojui žuvus ar mirus užsienyje dėl priežasčių, nesusijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, paramos suteikimo palaikams pervežti į Lietuvą tvarką nustato Vyriausybė.
Žuvusio atliekant tarnybines pareigas arba mirusio dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, valstybės tarnautojo (išskyrus valstybės tarnautojus, Vyriausybės nustatyta tvarka apdraustus valstybės lėšomis) šeimos nariams (sutuoktiniui, partneriui, sugyventiniui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), iki jiems sukaks 18 metų, taip pat vyresniems vaikams (įvaikiams), jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), – iki jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikams (įvaikiams), vyresniems kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, žuvusiojo (mirusiojo) vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui (įtėviui), motinai (įmotei) išmokama vienkartinė 9,31 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, o žuvusio atliekant tarnybines pareigas arba mirusio dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, – 77,58 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Valstybės tarnautojui, kuris buvo sužalotas atlikdamas tarnybines pareigas arba susirgo sunkia liga dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, atsižvelgiant į jo sveikatos sutrikimo laipsnį, Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama vienkartinė nuo 23,28 iki 38,79 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.
Visais atvejais bendra valstybės tarnautojui žuvus atliekant tarnybines pareigas arba mirus dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, išmokamos kompensacijos suma negali viršyti 101 370 eurų. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 3 metus. Išmokėjusi kompensaciją valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš žalą padariusių juridinių ir fizinių asmenų. Kompensacija įskaitoma į atlygintinos žalos dydį. Tais atvejais, kai žalos dydis yra mažesnis negu išmokėta kompensacija, valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga regreso tvarka iš kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala. Mirusio, išskyrus žuvusį atliekant tarnybines pareigas arba mirusį dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, valstybės tarnautojo šeimos nariams išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Šios kompensacijos mokamos neatsižvelgiant į kitų įstatymų nustatytas ir išmokėtas išmokas ir pašalpas. 2. Valstybės tarnautojams, kurių materialinė būklė sunki dėl jų pačių ligos, artimųjų giminaičių, sutuoktinio, partnerio, sugyventinio, jo tėvų, vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių), taip pat išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas valstybės tarnautojas, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų materialinė pašalpa.
Pašalpą skiria valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Vyriausybė ar savivaldybės taryba, – Ministras Pirmininkas, savivaldybės meras iš valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai skirtų lėšų. Įstaigos vadovui pašalpa skiriama iš jo vadovaujamai įstaigai skirtų lėšų. 3. Persikėlimo išlaidas, susidariusias dėl šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyto perkėlimo, moka valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, iš kurios perkeliamas valstybės tarnautojas. 4. Valstybės tarnautojo, kuriam suėjo 65 metai, valstybės tarnyba gali būti pratęsta, jeigu jo tarnybinė veikla per paskutinius trejus metus buvo vertinta tik gerai ir (ar) labai gerai (atitinkanti lūkesčius ir (ar) viršijanti lūkesčius) ir jis neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų, bet ne ilgiau nei iki kadencijos pabaigos ar laikinojo valstybės tarnautojo priėmimo į pareigas termino pabaigos. Šio amžiaus sukakusio valstybės tarnautojo tarnybą jo sutikimu gali pratęsti jį į pareigas priėmęs asmuo. Valstybės tarnautojo tarnybos laikas gali būti pratęsiamas ne daugiau kaip vieneriems metams, o bendras pratęstas tarnybos laikas negali viršyti penkerių metų. 5. Darbo kodeksas ir kiti įstatymai gali nustatyti ir kitų garantijų. VIII SKYRIUS
1.
Valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai:
1) atsistatydina savo noru;
2) savivaldybės kontrolierius, savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojas ar savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas pradeda eiti tos pačios savivaldybės tarybos nario pareigas;
3) praranda Lietuvos Respublikos pilietybę;
4) pasibaigia įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo kadencija;
5) pasibaigia laikinojo valstybės tarnautojo priėmimo laikas;
6) baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai;
7) valstybės tarnautojui sukanka 65 metai arba baigiasi valstybės tarnybos pratęsimo terminas;
8) politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu priimtas įstaigos vadovas praranda į pareigas jį pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasitikėjimą arba kai pasibaigia jo paskyrimo į pareigas terminas;
9) paaiškėja, kad stodamas į valstybės tarnybą jis pateikė suklastotus dokumentus arba nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į valstybės tarnautojo pareigas;
10) valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama;
11) po valstybės tarnautojo vertinimo priimamas sprendimas atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų (išskyrus Vyriausybės ir savivaldybių įstaigų, kurių nepriklausomumas joms atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais, vadovus);
12) valstybės tarnautojas, atleistas iš privalomosios pradinės karo tarnybos arba alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos, per ilgesnį negu 2 mėnesių terminą negrįžta į eitas pareigas;
13) į tas pareigas teismo sprendimu grąžinamas anksčiau jas ėjęs valstybės tarnautojas arba paaiškėja, kad priimant valstybės tarnautoją į pareigas buvo pažeisti šio įstatymo reikalavimai ir šių pažeidimų neįmanoma pašalinti;
14) kai valstybės tarnautojas pagal sveikatos priežiūros išvadą nebegali eiti valstybės tarnautojo pareigų ir jis nesutinka būti perkeltas į kitas laisvas jo sveikatą atitinkančias valstybės tarnautojo pareigas arba kai tokių valstybės tarnautojo pareigų toje įstaigoje nėra;
15) valstybės tarnautojas įstatymų nustatyta tvarka netenka specialios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu;
16) paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų;
17) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką arba bausmė, dėl kurios jis negali eiti savo pareigų;
18) iš Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, iš šio įstatymo 39 straipsnyje nurodyto registro gautos informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar pripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, iš kitų duomenų, gautų šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, paaiškėja, kad valstybės tarnautojas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir dėl to negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų;
19) sudaromas šalių susitarimas dėl įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ar karjeros valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų;
20) pripažinus, kad išbandymo rezultatai yra nepatenkinami iki išbandymo termino pabaigos apie atleidimą raštu įspėjus prieš tris darbo dienas.
Valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai:
1) atsistatydina savo noru;
2) savivaldybės kontrolierius, savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojas ar savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas pradeda eiti tos pačios savivaldybės tarybos nario pareigas;
3) praranda Lietuvos Respublikos pilietybę;
4) pasibaigia įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo kadencija;
5) pasibaigia laikinojo valstybės tarnautojo priėmimo laikas;
6) baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai;
7) valstybės tarnautojui sukanka 65 metai arba baigiasi valstybės tarnybos pratęsimo terminas;
8) politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu priimtas įstaigos vadovas praranda į pareigas jį pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasitikėjimą arba kai pasibaigia jo paskyrimo į pareigas terminas;
9) paaiškėja, kad stodamas į valstybės tarnybą jis pateikė suklastotus dokumentus arba nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į valstybės tarnautojo pareigas;
10) valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama;
11) po valstybės tarnautojo vertinimo priimamas sprendimas atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų (išskyrus Vyriausybės ir savivaldybių įstaigų, kurių nepriklausomumas joms atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais, vadovus);
12) valstybės tarnautojas, atleistas iš privalomosios pradinės karo tarnybos arba alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos, per ilgesnį negu 2 mėnesių terminą negrįžta į eitas pareigas;
13) į tas pareigas teismo sprendimu grąžinamas anksčiau jas ėjęs valstybės tarnautojas arba paaiškėja, kad priimant valstybės tarnautoją į pareigas buvo pažeisti šio įstatymo reikalavimai ir šių pažeidimų neįmanoma pašalinti;
14) kai valstybės tarnautojas pagal sveikatos priežiūros išvadą nebegali eiti valstybės tarnautojo pareigų ir jis nesutinka būti perkeltas į kitas laisvas jo sveikatą atitinkančias valstybės tarnautojo pareigas arba kai tokių valstybės tarnautojo pareigų toje įstaigoje nėra;
15) valstybės tarnautojas įstatymų nustatyta tvarka netenka specialios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu;
16) paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų;
17) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką arba bausmė, dėl kurios jis negali eiti savo pareigų;
18) iš Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, iš šio įstatymo 39 straipsnyje nurodyto registro gautos informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar pripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, iš kitų duomenų, gautų šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, paaiškėja, kad valstybės tarnautojas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir dėl to negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų;
19) sudaromas šalių susitarimas dėl įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ar karjeros valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų;
20) pripažinus, kad išbandymo rezultatai yra nepatenkinami iki išbandymo termino pabaigos apie atleidimą raštu įspėjus prieš tris darbo dienas. 2.
2Atleidimo iš pareigų apribojimams mutatis mutandis taikomas Darbo kodekso 61 straipsnis. 3. Įstaigos vadovas (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ar karjeros valstybės tarnautojas gali raštu pateikti pasiūlymą jį į pareigas priimančiam asmeniui, o į pareigas priimantis asmuo gali raštu pateikti pasiūlymą įstaigos vadovui (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ar karjeros valstybės tarnautojui dėl atleidimo iš pareigų šalių susitarimu. Jeigu šalis, gavusi tokį pasiūlymą, sutinka su pasiūlymu, per 5 darbo dienas turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai tokį pasiūlymą. Jeigu šalis, gavusi pasiūlymą, per 5 darbo dienas nepraneša, kad sutinka su pateiktu pasiūlymu, laikoma, kad pasiūlymas atmestas. Šalims susitarus dėl valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų šalių susitarimu, sudaromas rašytinis susitarimas ir jame nurodoma, nuo kurio laiko valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, susitariama dėl kompensacijos dydžio, dėl nepanaudotų atostogų suteikimo ir gali būti susitariama dėl kitų sąlygų. 4. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas iš pareigų atleidžiamas paskutinę jį į pareigas pasirinkusio valstybės politiko įgaliojimų dieną ar naujai sudarytos kolegialios valstybės institucijos pirmajame posėdyje, išskyrus atvejus, kai iš politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo, priimamo į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, pareigų grąžinama į šio įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje nurodytas eitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas. 5. Valstybės tarnautojas negali būti iš pareigų atleistas laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir atostogų metu, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 13, 14, 15, 16, 18, 19 ir 20 punktuose nurodytus atvejus. 6.
6Ginčai dėl valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. VIII SKYRIUS
1Vidaus reikalų ministerija:
1) formuoja valstybės politiką ministrui pavestoje valstybės tarnybos valdymo srityje organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą;
2) teikia Vyriausybei su valstybės tarnyba susijusių teisės aktų projektus;
3) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas valstybės tarnybos valdymo srityje. 2. Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga:
1) organizuoja ir įgyvendina pretendentų į įstaigų vadovų pareigas paiešką ir pritraukimą;
2) organizuoja ir įgyvendina aukštesniųjų vadovų karjeros valdymą;
3) organizuoja aukštesniųjų vadovų kompetencijų ugdymą;
4) centralizuotai organizuoja ir koordinuoja valstybės tarnautojų mokymų vykdymą, užtikrindama vienodą mokymų kokybę ir prieinamumą;
5) atlieka mokymų kokybės ir poveikio veiklos rezultatams vertinimą;
6) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas. 37 straipsnis. Aukštesniųjų vadovų kompetencijų ugdymas
1Aukštesniųjų vadovų kompetencijų ugdymą Vyriausybės nustatyta tvarka centralizuotai organizuoja Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga. 2. Aukštesniųjų vadovų kompetencijų ugdymas apima įvadinius mokymus ir tęstinį kompetencijų tobulinimą. 3. Įvadinis mokymas vykdomas pirmą kartą į pareigas paskirtiems aukštesniesiems vadovams siekiant juos supažindinti su darbo valstybės tarnyboje ypatumais ir vadovavimo įgūdžiams formuoti. 4. Aukštesniųjų vadovų tęstinis kompetencijų ugdymas skiriamas aukštesniųjų vadovų vadybinėms, lyderystės, komunikacijos, pokyčių valdymo ir problemų sprendimo, žmogiškųjų išteklių valdymo, strateginio planavimo ir kitoms aukštesniesiems vadovams reikalingoms kompetencijoms tobulinti. 5.
5Aukštesniųjų vadovų kompetencijų ugdymas grindžiamas individualių (konkrečiam vadovui reikalingų) ir bendrų aukštesniesiems vadovams reikalingų kompetencijų poreikio nustatymu, ugdymo kokybės ir poveikio konkretaus vadovo ir įstaigos rezultatams stebėsena ir vertinimu. 6. Aukštesniųjų vadovų kompetencijų ugdymas finansuojamas iš valstybės biudžeto asignavimų ar kitų teisėtų lėšų. 38 straipsnis. Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimas ir finansavimas
1Valstybės tarnautojai turi tobulinti kvalifikaciją. Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo prioritetus ir tvarką nustato Vyriausybė. 2. Įgyvendinant Vyriausybės nustatytus kvalifikacijos tobulinimo prioritetus arba valstybės ar savivaldybių institucijai ar įstaigai, kurioje valstybės tarnautojas eina pareigas, tikslus ir uždavinius, valstybės tarnautojui prireikus įgyti naujų žinių ar kompetencijų, užtikrinamas valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo finansavimas iš valstybės ar savivaldybių institucijai ar įstaigai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų ar kitų teisėtų lėšų. Kitais atvejais, suderinus su į pareigas priimančiu asmeniu, valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimas gali būti finansuojamas iš valstybės ar savivaldybių institucijai ar įstaigai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų ar kitų teisėtų lėšų ir (arba) valstybės tarnautojo lėšų. 39 straipsnis. Valstybės tarnautojų registras
1.
Valstybės tarnautojų registre, kurį Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka steigia Vyriausybė, kaupiami duomenys apie:
1) valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų struktūras, laisvas ir užimtas valstybės tarnautojų pareigybes, teisingumo ministro valdymo srities ir finansų ministro valdymo srities statutinių valstybės tarnautojų pareigybes ir darbuotojų, gaunančių darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, pareigybes;
2) valstybės tarnautojus, teisingumo ministro ir finansų ministro valdymo sričių statutinius valstybės tarnautojus bei jų darbo užmokestį;
3) asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo ar statutinio valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar už pareigūno vardo pažeminimą;
4) asmenis, kurie įstatymų numatytais atvejais pripažinti padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį yra pagrindas skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų;
5) valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, ir jų darbo užmokestį;
6) valstybės politikus, valstybės pareigūnus ir profesinės karo tarnybos karius tiek, kiek reikalinga jų tarnybiniams pažymėjimams ar kitokioms elektroniniu parašu pasirašyti skirtoms priemonėms pagaminti arba jiems pavaldžių valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimui atlikti ir pareigybėms aprašyti ir vertinti;
7) biudžetinių įstaigų, kurių savininkas yra valstybė, ir viešųjų įstaigų, kurių savininkas ar vienas iš dalininkų yra valstybė ar savivaldybė struktūrą, laisvas ir užimtas pareigybes ir darbuotojus tiek, kiek reikia biudžetinių įstaigų personalo administravimo ir finansinės apskaitos tvarkymo funkcijoms centralizuotai atlikti Vyriausybės nustatyta tvarka bei tiek, kiek reikia Dokumentų valdymo bendrosios informacinės sistemos tvarkytojų darbuotojams identifikuoti;
8) vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinius valstybės tarnautojus, kurių duomenys tvarkomi Vidaus reikalų pareigūnų registre, tiek, kiek reikia jiems pavaldžių valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimui atlikti, pareigybėms aprašyti ir vertinti ir tiek, kiek reikia Dokumentų valdymo bendrosios informacinės sistemos tvarkytojų darbuotojams identifikuoti.
Valstybės tarnautojų registre, kurį Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka steigia Vyriausybė, kaupiami duomenys apie:
1) valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų struktūras, laisvas ir užimtas valstybės tarnautojų pareigybes, teisingumo ministro valdymo srities ir finansų ministro valdymo srities statutinių valstybės tarnautojų pareigybes ir darbuotojų, gaunančių darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, pareigybes;
2) valstybės tarnautojus, teisingumo ministro ir finansų ministro valdymo sričių statutinius valstybės tarnautojus bei jų darbo užmokestį;
3) asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo ar statutinio valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar už pareigūno vardo pažeminimą;
4) asmenis, kurie įstatymų numatytais atvejais pripažinti padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį yra pagrindas skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų;
5) valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, ir jų darbo užmokestį;
6) valstybės politikus, valstybės pareigūnus ir profesinės karo tarnybos karius tiek, kiek reikalinga jų tarnybiniams pažymėjimams ar kitokioms elektroniniu parašu pasirašyti skirtoms priemonėms pagaminti arba jiems pavaldžių valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimui atlikti ir pareigybėms aprašyti ir vertinti;
7) biudžetinių įstaigų, kurių savininkas yra valstybė, ir viešųjų įstaigų, kurių savininkas ar vienas iš dalininkų yra valstybė ar savivaldybė struktūrą, laisvas ir užimtas pareigybes ir darbuotojus tiek, kiek reikia biudžetinių įstaigų personalo administravimo ir finansinės apskaitos tvarkymo funkcijoms centralizuotai atlikti Vyriausybės nustatyta tvarka bei tiek, kiek reikia Dokumentų valdymo bendrosios informacinės sistemos tvarkytojų darbuotojams identifikuoti;
8) vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinius valstybės tarnautojus, kurių duomenys tvarkomi Vidaus reikalų pareigūnų registre, tiek, kiek reikia jiems pavaldžių valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimui atlikti, pareigybėms aprašyti ir vertinti ir tiek, kiek reikia Dokumentų valdymo bendrosios informacinės sistemos tvarkytojų darbuotojams identifikuoti. 2.
2Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto valstybės registro valdytoja yra Vidaus reikalų ministerija. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam valstybės registrui atitinkami duomenys neteikiami, jeigu jie priskirtini valstybės ar tarnybos paslapties kategorijai. 40 straipsnis. Valstybės tarnybos valdymo informacinė sistema
Valstybės tarnybos valdymo informacinė sistema skirta valstybės tarnybos, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, biudžetinių įstaigų, kurių personalo administravimo ir finansinės apskaitos tvarkymo funkcijos centralizuotai atliekamos Vyriausybės nustatyta tvarka, personalo valdymo ir (ar) administravimo sprendimams priimti, kitoms šiame įstatyme ir su juo susijusiuose teisės aktuose nurodytoms funkcijoms įgyvendinti. 41 straipsnis. Valstybės tarnautojo pažymėjimas
1Į valstybės tarnautojo pareigas priimtam asmeniui išduodamas valstybės tarnautojo pažymėjimas, kurio formą ir išdavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. 2. Valstybės tarnautojo pažymėjimai išduodami vadovaujantis šio įstatymo 39 straipsnyje nurodyto registro duomenimis.
part_cca7b2b9bf164d1e9c2ff01508f00c31_end part_748c01f4892f4a52be21aff6ae35cb00_end part_bf95c8a053884baf919922dafd1ab8f8_end part_d5df107f3c374fa783bdbabb27a925cd_end Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGYBIŲ GRUPĖS IR PAREIGINIŲ ALGŲ KOEFICIENTAI
„Eil. Nr. Karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupė arba pareigybė
Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybės Pareiginės algos koeficientas, nuo (baziniais dydžiais) I įstaigų grupė II įstaigų grupė III įstaigų grupė
viceministras, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas, Ministro Pirmininko biuro vadovas, ministerijos kancleris, Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas 2,28 2,17 1,99 2.
Vyriausybės kanclerio pavaduotojas Respublikos Prezidento patarėjas, Seimo Pirmininko patarėjas, Ministro Pirmininko patarėjas 2,19 2,10 1,90 3.
Direktoriaus, viršininko pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui), prokuratūros kancleris Vyriausybės įgaliotinis 2,08 1,90 1,70
grupės vadovas, komisijos administracijos direktorius, tarybos administracijos direktorius, įstaigos prie ministerijos kancleris, savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojas, ministerijos gynybos politikos direktorius, generalinis inspektorius, vyriausiasis patarėjas, teismo pirmininko patarėjas, gynybos patarėjas vicemeras, Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas, Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, opozicijos lyderio patarėjas 1,35 1,23 1,11
komisijos sekretoriato vadovas, tarybos sekretoriato vadovas, seniūnas, vyresnysis patarėjas, Seimo nuolatinis atstovas teismo skyriaus pirmininko patarėjas, ministro patarėjas 1,29 1,05 0,95
biuro vedėjas, poskyrio vedėjas (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose), skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjo pavaduotojas (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose), seniūno pavaduotojas, patarėjas, vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinio atstovo pavaduotojas, specialusis atašė, prekybos atstovas Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko atstovas spaudai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai, ministro atstovas spaudai 1,08 0,97 0,87
specialiojo atašė pavaduotojas, prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje) savivaldybės tarybos posėdžių sekretorius, mero patarėjas, Respublikos Prezidento referentas, Seimo Pirmininko padėjėjas,
Seimo nario patarėjas, Seimo nario padėjėjas, ministro padėjėjas, mero padėjėjas 0,78 0,74 0,68
teismo administracijos sekretorius, teismo posėdžių sekretorius 0,71 0,68 0,64 Pastaba.
Direktoriaus, viršininko pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui), prokuratūros kancleris Vyriausybės įgaliotinis 2,08 1,90 1,70
grupės vadovas, komisijos administracijos direktorius, tarybos administracijos direktorius, įstaigos prie ministerijos kancleris, savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojas, ministerijos gynybos politikos direktorius, generalinis inspektorius, vyriausiasis patarėjas, teismo pirmininko patarėjas, gynybos patarėjas vicemeras, Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas, Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, opozicijos lyderio patarėjas 1,35 1,23 1,11
komisijos sekretoriato vadovas, tarybos sekretoriato vadovas, seniūnas, vyresnysis patarėjas, Seimo nuolatinis atstovas teismo skyriaus pirmininko patarėjas, ministro patarėjas 1,29 1,05 0,95
biuro vedėjas, poskyrio vedėjas (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose), skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjo pavaduotojas (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose), seniūno pavaduotojas, patarėjas, vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinio atstovo pavaduotojas, specialusis atašė, prekybos atstovas Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko atstovas spaudai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai, ministro atstovas spaudai 1,08 0,97 0,87
specialiojo atašė pavaduotojas, prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje) savivaldybės tarybos posėdžių sekretorius, mero patarėjas, Respublikos Prezidento referentas, Seimo Pirmininko padėjėjas,
Seimo nario patarėjas, Seimo nario padėjėjas, ministro padėjėjas, mero padėjėjas 0,78 0,74 0,68
teismo administracijos sekretorius, teismo posėdžių sekretorius 0,71 0,68 0,64 Pastaba. Jeigu savivaldybės teritorijoje yra kurortinė teritorija, vicemerui šio įstatymo 1 priedo 4 punkte nustatytas pareiginės algos koeficientas didinamas 4 procentais, o jeigu savivaldybės teritorijoje yra kurortas – 5 procentais. part_80e0d6c1d03948659fed3c5dcbe7051f_end Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo
LIETUVOS RESPUBLIKOS Įstaigų vadovų (VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ) PAREIGYBIŲ GRUPĖS IR PAREIGINIŲ ALGŲ KOEFICIENTAI Eil.
Nr. Įstaigų vadovų pareigybių grupė arba pareigybė arba pareigybių grupė Politinio (asmeninio) pasitikėjimo įstaigų vadovų pareigybė arba pareigybių grupė Pareiginės algos koeficientas (baziniais dydžiais) I įstaigų grupė II įstaigų grupė III įstaigų grupė
1Seimo kancleris Vyriausybės kancleris, Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris 4,5 – –
2Vyriausybės įstaigos vadovas, Nacionalinės teismų administracijos vadovas, direktorius, viršininkas (įstaigos vadovas) savivaldybės administracijos direktorius 3,8–4,5 2,8–4,3 1,8–3
3Savivaldybės kontrolierius – 1,9–2,82 1,7–2,66 part_2913366c53bf4f068a45a3bcd312072b_end Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 priedas
Eil. Nr. Seimą, Respublikos Prezidentą, Vyriausybę, teismų savivaldos institucijas aptarnaujančios įstaigos Seimui ir (ar) Respublikos Prezidentui atskaitingos institucijos Teismai ir prokuratūra Kitos valstybės institucijos ir įstaigos Savivaldybių institucijos ir įstaigos Balai 1.
Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos veiklos pobūdis: 1.1. padėjimas vykdyti Seimo funkcijas arba padėjimas vykdyti Respublikos Prezidento funkcijas arba padėjimas vykdyti Vyriausybės ir Ministro Pirmininko funkcijas arba teismų savivaldos institucijų aptarnavimas dalyvavimas formuojant valstybės politiką nacionalinio saugumo srityje ir jos įgyvendinimas
1.2.
arba dalyvavimas formuojant daugiau kaip vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas
arba valstybės politikos formavimas ir įgyvendinimas vienoje valdymo srityje arba Europos Sąjungos struktūrinių ir investicinių fondų administravimo ir kontrolės funkcijų vykdymas
1.3.
arba valstybės politikos įslaptintos informacijos apsaugos srityje įgyvendinimas
arba valstybės politikos įgyvendinimas daugiau kaip vienoje valdymo srityje arba neteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos funkcijų vykdymas arba savivaldybių administracinės priežiūros funkcijų vykdymas
1.4.
1.5.
2.
Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos veiklos pobūdis: 1.1. padėjimas vykdyti Seimo funkcijas arba padėjimas vykdyti Respublikos Prezidento funkcijas arba padėjimas vykdyti Vyriausybės ir Ministro Pirmininko funkcijas arba teismų savivaldos institucijų aptarnavimas dalyvavimas formuojant valstybės politiką nacionalinio saugumo srityje ir jos įgyvendinimas
1.2.
arba dalyvavimas formuojant daugiau kaip vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas
arba valstybės politikos formavimas ir įgyvendinimas vienoje valdymo srityje arba Europos Sąjungos struktūrinių ir investicinių fondų administravimo ir kontrolės funkcijų vykdymas
1.3.
arba valstybės politikos įslaptintos informacijos apsaugos srityje įgyvendinimas
arba valstybės politikos įgyvendinimas daugiau kaip vienoje valdymo srityje arba neteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos funkcijų vykdymas arba savivaldybių administracinės priežiūros funkcijų vykdymas
1.4.
1.5.
2Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos veiklos ir sprendimų galiojimo ribos:
2.1.
visa Lietuvos Respublikos teritorija visa Lietuvos Respublikos teritorija
2.2.
apygarda teritorija, kurioje yra daugiau kaip 500 000 gyventojų teritorija, kurioje yra daugiau kaip 500 000 gyventojų80 2.3.
apylinkė teritorija, kurioje yra nuo 100 000 iki 500 000 gyventojų teritorija, kurioje yra nuo 100 000 iki 500 000 gyventojų60 2.4.
teritorija, kurioje yra nuo 50 000 iki 100 000 gyventojų40 2.5.
arba viena įstaigų sistema
arba viena įstaigų sistema teritorija, kurioje yra mažiau kaip 50 000 gyventojų20 3.
Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos santykis su pavaldžiais ir nepavaldžiais subjektais: 3.1.
Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų surinktų balų santykis su valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų grupe: I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 100 balų I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 200 balų II grupė, jeigu įstaiga įvertinta 180 balų III grupė, jeigu įstaiga įvertinta 160 arba mažiau balų I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 100 balų II grupė, jeigu įstaiga įvertinta 80 balų III grupė, jeigu įstaiga įvertinta 60 balų I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 260 arba daugiau balų (x ≥ 260) II grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo 200 iki 260 balų (260 > x ≥ 200) III grupė, jeigu įstaiga įvertinta mažiau negu 200 balų (200 > x) II grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo 60 iki 80 balų III grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo 20 iki 40 balų Pastaba. Gyventojų skaičius savivaldybės teritorijoje nustatomas pagal kalendorinių metų, einančių prieš kalendorinius metus, kuriais turi vykti eiliniai savivaldybių tarybų rinkimai, sausio 1 dienos gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitos duomenis, paskelbtus Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytojo interneto svetainėje šio tvarkytojo nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais.
Nustatytu konkrečios savivaldybės gyventojų skaičiumi vadovaujamasi iki kalendorinių metų, kuriais turi vykti kiti eiliniai savivaldybių tarybų rinkimai, sausio 1 dienos. Šiame priede vartojamų formuluočių reikšmės
1Valstybės politikos formavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, apimanti tiesioginį Seimo ir Vyriausybės sprendimų projektų (įstatymų projektų, Seimo nutarimų projektų, Vyriausybės nutarimų projektų), nustatančių valstybinio administravimo subjektus ir jų struktūras, viešojo administravimo procesus, reglamentuojančių visuomeninius santykius atskirose valdymo srityse, rengimą ir teikimą Seimui ar Vyriausybei. 2. Valstybės politikos įgyvendinimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų vykdomoji veikla (planavimas, organizavimas, koordinavimas, reguliavimas, vertinimas ir kontrolė (priežiūra), vykdoma įgyvendinant teisės aktais nustatytą valstybės politiką atskirose valdymo srityse. 3. Dalyvavimas formuojant valstybės politiką suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma darant poveikį rengiamų sprendimų projektų kokybei, vykdant vieną ar kelias aiškiai apibrėžtas funkcijas, susijusias su sprendimų projektų rengimu:
1) siūlymų dėl sprendimų projektų rengimo (ar atskirų procesų reglamentavimo) teikimas;
2) sprendimų projektų derinimas (koregavimas ir (ar) papildymas);
3) kompleksinis ar dalinis parengtų sprendimų projektų nagrinėjimas;
4) išvadų dėl parengtų sprendimų projektų formulavimas. 4.
4Valstybės politikos formavimo ar įgyvendinimo aptarnavimas suprantamas kaip specializuota valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma pagal konkretų linijinį, funkcinį, programinį pavedimą arba pagal konkrečią instrukciją su aiškiu siekiamu materialiu rezultatu, kurį identifikuoja ir vertina pavedimą davęs subjektas (medžiagos kaupimo, registravimo, sisteminimo, informacinio aprūpinimo ar kiti techninio pobūdžio darbai, seminarų, diskusijų organizavimas, ekspertizių organizavimas ir įforminimas, taip pat kitų aptarnavimo funkcijų atlikimas). 5. Vertikalusis vadovavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, kurią vykdant daromas poveikis pavaldiems subjektams (valstybės institucijoms, įstaigoms ar teritoriniams struktūriniams padaliniams). 6. Funkcinis vadovavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma nepavaldžių subjektų (valstybės institucijų ar įstaigų) atžvilgiu tam tikroje valdymo srityje, apimanti nepavaldžių valstybės institucijų ar įstaigų veiklos planavimą, metodinę pagalbą, koordinavimą ir kontrolę (priežiūrą). 7. Dalinis funkcinis vadovavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma nepavaldžių subjektų (valstybės institucijų ar įstaigų) atžvilgiu tam tikroje valdymo srityje, apimanti bent vieną iš šių funkcijų – nepavaldžių valstybės institucijų ir įstaigų veiklos planavimą, metodinę pagalbą, koordinavimą ar kontrolę (priežiūrą). 8. Viena įstaigų sistema suprantama kaip ministerijos arba kitos valstybės institucijos ar įstaigos valdymo srityje esančių įstaigų visuma.”
part_a1f1b464074e412c96c88e4006df5134_end part_07df5c4ffde74fbda12d0b4f75dfc849_end part_daedfe9a723b41efab956d705e181772_end
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2-13 dalis, įsigalioja 2023 m. liepos 1 d. 2.
2Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2023 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus šio straipsnio 10-13 dalyse išdėstytoms nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus, kuriuos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija priima iki 2024 m. gruodžio 31 d. 3. 2025 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punkto redakcija:
„1) jeigu iš Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, iš šio įstatymo 39 straipsnyje nurodyto registro Viešojo sektoriaus darbuotojų registro gautos informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar pripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, iš asmens, siekiančio tapti valstybės tarnautoju, užpildytos deklaracijos ar kitų duomenų, gautų šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, paaiškėja, kad asmuo neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;“. 4. 2025 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 2 dalies redakcija:
„2. Tarnybinio nusižengimo tyrimas, gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, pradedamas, o pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir atitinkamas sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas taip pat:
1) kai valstybės tarnautojas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, perkeliamas į valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.
Šiuo atveju asmuo, pradėjęs tarnybinio nusižengimo tyrimą, motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus, kurioje konstatuojama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, ir siūloma jam skirti tarnybinę nuobaudą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perduoda institucijos ar įstaigos, į kurią perkeltas valstybės tarnautojas, vadovui, šio įstatymo 39 straipsnyje nurodytam registrui Viešojo sektoriaus darbuotojų registrui ir valstybės tarnautojui, kuris pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą. Sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui priima institucijos ar įstaigos, į kurią valstybės tarnautojas yra perkeltas, vadovas, atsižvelgdamas į šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus;
2) kai valstybės tarnautojas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, atleidžiamas iš valstybės tarnautojo pareigų. Sprendimą dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima tarnybinio nusižengimo tyrimą pradėjęs asmuo, atsižvelgdamas į šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.
Šis sprendimas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perduodamas šio įstatymo 39 straipsnyje nurodytam registrui Viešojo sektoriaus darbuotojų registrui ir asmeniui, ėjusiam valstybės tarnautojo pareigas.“
52025 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 18 punkto redakcija:
„18) iš Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, iš šio įstatymo 39 straipsnyje nurodyto registro Viešojo sektoriaus darbuotojų registro gautos informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar pripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, iš kitų duomenų, gautų šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, paaiškėja, kad valstybės tarnautojas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir dėl to negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų;“. 6. 2025 m. sausio 1 d. netenka galios šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 39 ir 40 straipsniai. 39 straipsnis. Valstybės tarnautojų registras
1.
Valstybės tarnautojų registre, kurį Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka steigia Vyriausybė, kaupiami duomenys apie:
1) valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų struktūras, laisvas ir užimtas valstybės tarnautojų pareigybes, teisingumo ministro valdymo srities ir finansų ministro valdymo srities statutinių valstybės tarnautojų pareigybes ir darbuotojų, gaunančių darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, pareigybes;
2) valstybės tarnautojus, teisingumo ministro ir finansų ministro valdymo sričių statutinius valstybės tarnautojus bei jų darbo užmokestį;
3) asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo ar statutinio valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar už pareigūno vardo pažeminimą;
4) asmenis, kurie įstatymų numatytais atvejais pripažinti padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį yra pagrindas skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų;
5) valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, ir jų darbo užmokestį;
6) valstybės politikus, valstybės pareigūnus ir profesinės karo tarnybos karius tiek, kiek reikalinga jų tarnybiniams pažymėjimams ar kitokioms elektroniniu parašu pasirašyti skirtoms priemonėms pagaminti arba jiems pavaldžių valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimui atlikti ir pareigybėms aprašyti ir vertinti;
7) biudžetinių įstaigų, kurių savininkas yra valstybė, ir viešųjų įstaigų, kurių savininkas ar vienas iš dalininkų yra valstybė ar savivaldybė struktūrą, laisvas ir užimtas pareigybes ir darbuotojus tiek, kiek reikia biudžetinių įstaigų personalo administravimo ir finansinės apskaitos tvarkymo funkcijoms centralizuotai atlikti Vyriausybės nustatyta tvarka bei tiek, kiek reikia Dokumentų valdymo bendrosios informacinės sistemos tvarkytojų darbuotojams identifikuoti;
8) vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinius valstybės tarnautojus, kurių duomenys tvarkomi Vidaus reikalų pareigūnų registre, tiek, kiek reikia jiems pavaldžių valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimui atlikti, pareigybėms aprašyti ir vertinti ir tiek, kiek reikia Dokumentų valdymo bendrosios informacinės sistemos tvarkytojų darbuotojams identifikuoti.
Valstybės tarnautojų registre, kurį Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka steigia Vyriausybė, kaupiami duomenys apie:
1) valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų struktūras, laisvas ir užimtas valstybės tarnautojų pareigybes, teisingumo ministro valdymo srities ir finansų ministro valdymo srities statutinių valstybės tarnautojų pareigybes ir darbuotojų, gaunančių darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, pareigybes;
2) valstybės tarnautojus, teisingumo ministro ir finansų ministro valdymo sričių statutinius valstybės tarnautojus bei jų darbo užmokestį;
3) asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo ar statutinio valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar už pareigūno vardo pažeminimą;
4) asmenis, kurie įstatymų numatytais atvejais pripažinti padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį yra pagrindas skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų;
5) valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, ir jų darbo užmokestį;
6) valstybės politikus, valstybės pareigūnus ir profesinės karo tarnybos karius tiek, kiek reikalinga jų tarnybiniams pažymėjimams ar kitokioms elektroniniu parašu pasirašyti skirtoms priemonėms pagaminti arba jiems pavaldžių valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimui atlikti ir pareigybėms aprašyti ir vertinti;
7) biudžetinių įstaigų, kurių savininkas yra valstybė, ir viešųjų įstaigų, kurių savininkas ar vienas iš dalininkų yra valstybė ar savivaldybė struktūrą, laisvas ir užimtas pareigybes ir darbuotojus tiek, kiek reikia biudžetinių įstaigų personalo administravimo ir finansinės apskaitos tvarkymo funkcijoms centralizuotai atlikti Vyriausybės nustatyta tvarka bei tiek, kiek reikia Dokumentų valdymo bendrosios informacinės sistemos tvarkytojų darbuotojams identifikuoti;
8) vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinius valstybės tarnautojus, kurių duomenys tvarkomi Vidaus reikalų pareigūnų registre, tiek, kiek reikia jiems pavaldžių valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimui atlikti, pareigybėms aprašyti ir vertinti ir tiek, kiek reikia Dokumentų valdymo bendrosios informacinės sistemos tvarkytojų darbuotojams identifikuoti. 2.
2Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto valstybės registro valdytoja yra Vidaus reikalų ministerija. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam valstybės registrui atitinkami duomenys neteikiami, jeigu jie priskirtini valstybės ar tarnybos paslapties kategorijai. 40 straipsnis. Valstybės tarnybos valdymo informacinė sistema
Valstybės tarnybos valdymo informacinė sistema skirta valstybės tarnybos, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, biudžetinių įstaigų, kurių personalo administravimo ir finansinės apskaitos tvarkymo funkcijos centralizuotai atliekamos Vyriausybės nustatyta tvarka, personalo valdymo ir (ar) administravimo sprendimams priimti, kitoms šiame įstatyme ir su juo susijusiuose teisės aktuose nurodytoms funkcijoms įgyvendinti. 7. 2025 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalies redakcija:
„2. Valstybės tarnautojo pažymėjimai išduodami vadovaujantis šio įstatymo 39 straipsnyje nurodyto registro Viešojo sektoriaus darbuotojų registro duomenimis.”
8Įsigaliojus šiam įstatymui vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2987 2 straipsnio 11 dalimi valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudarytos komisijos, atsižvelgdamos į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos parengtas rekomendacijas, peržiūri įstaigos pareigybių sąraše esančias valstybės tarnautojų pareigybes. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje apibrėžtos valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančios valstybės tarnautojų pareigybės iki 2025 m. sausio 1 d. turi būti panaikintos arba vietoje jų įsteigtos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybės.
Naikinant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančią valstybės tarnautojo pareigybę, su asmeniu, ėjusiu šias pareigas, su jo sutikimu sudaroma darbo sutartis dėl darbo toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu vietoj naikinamos valstybės tarnautojo pareigybės steigiama darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybė, kuriai priskiriamos analogiškos kaip naikinamos valstybės tarnautojo pareigybės funkcijos. 9. Įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas perskaičiuojamas valstybės tarnautojo iki šio įstatymo įsigaliojimo gautą pareiginę algą su priedu už tarnybos Lietuvos valstybei stažą padalinus Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio įstatyme einamiesiems metams taikomo pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio. Gautas koeficientas apvalinamas pagal matematines taisykles iki šimtųjų dalių. Įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės tarnautojams iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta pareiginė alga, įskaitant gautą priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, negali būti sumažinama, kol jie eina tas pačias pareigas, išskyrus 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 11 dalies 1 punkte ir 20 straipsnio 4 dalies 4 punkte nurodytais atvejais. 10.
10Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 priede nustatyti pareiginių algų koeficientai taikomi įstaigų vadovams, priimamiems į pareigas po šio įstatymo įsigaliojimo, išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nustatytą atvejį. 11. Su iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytai kadencijai priimtais į pareigas įstaigų vadovais gali būti sudaromas šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nurodytas susitarimas likusiai kadencijos daliai, bet ne trumpesnei kaip 2,5 metų. Pasirašiusiems šį susitarimą įstaigų vadovams nustatomas pareiginės algos koeficientas pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 priedą. Šio susitarimo nepasirašiusiems įstaigų vadovams iki jų kadencijos pabaigos paliekamas iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytas pareiginės algos koeficientas. 12. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyti reikalavimai iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimtiems valstybės tarnautojams taikomi tik tais atvejais, jeigu faktai ar aplinkybės, dėl kurių valstybės tarnautojai gali būti pripažinti neatitinkančiais šių reikalavimų, bus įvykę įsigaliojus šiam įstatymui. 13. Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytos kolektyvinės sutartys galioja iki sutartyse nustatyto termino pabaigos. Po šių kolektyvinių sutarčių galiojimo pabaigos naujos kolektyvinės sutartys sudaromos Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. 14. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti valstybės tarnautojai, kurie neturi aukštojo išsilavinimo, toliau eina pareigas, bet ne ilgiau kaip iki 2024 m. sausio 1 d. Per šį laikotarpį aukštojo išsilavinimo neįgiję valstybės tarnautojai atleidžiami iš einamų pareigų, nemokant jiems išeitinės išmokos. 15.
15Konkurso, atrankos, statuso atkūrimo, veiklos vertinimo, tarnybinio nusižengimo tyrimo, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos procedūros, atleidimo iš pareigų procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. 16. Valstybės tarnautojams, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo taikomas materialinės žalos išskaičiavimas ne teismo tvarka, likusi neatlyginta priklausančios atlyginti žalos dalis išskaičiuojama iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusia tvarka. 17. Įsigaliojus šiam įstatymui valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos įvertina pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Valstybės tarnybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą nušalinto valstybės tarnautojo nušalinimo pagrįstumą vadovaudamasis šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Nustačius, kad nušalinti nuo pareigų nebėra tikslinga ir pagrįsta, nušalintas valstybės tarnautojas grąžinamas į eitas pareigas ir per 20 darbo dienų, kai valstybės tarnautojas vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo tarnybos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Valstybės tarnybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, bet ne ilgesnį kaip nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 22 d, nutarimo Nr. KT201-A-N15/2021 paskelbimo iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, taip pat delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras. 18.
18Valstybės tarnautojams iki šio įstatymo įsigaliojimo įgytos kasmetinės atostogos išsaugomos ir jų trukmė įsigaliojus šiam įstatymui nesikeičia, išskyrus kai bendra kasmetinių ir papildomų atostogų trukmė pagal Darbo kodekso 126 straipsnio 2 dalį arba 3 dalį ir 138 straipsnio 2 dalį yra didesnė nei iki šio įstatymo įsigaliojimo įgyta kasmetinių atostogų trukmė. Įgytos kasmetinės atostogos išsaugomos ir jų trukmė įsigaliojus šiam įstatymui nesikeičia ir tais atvejais, kai asmuo perkeliamas į kitas valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje įstaigoje arba nutraukia tarnybos teisinius santykius ir vėl pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas. Nepanaudotos valstybės tarnautojo kasmetinės atostogos, kurios valstybės tarnautojui priklausė iki šio įstatymo įsigaliojimo, suteikiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnį. 19. Valstybės pareigūnams, kuriems buvo taikomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnis, iki šio įstatymo įsigaliojimo įgytos kasmetinės atostogos išsaugomos ir jų trukmė įsigaliojus šiam įstatymui nesikeičia, išskyrus kai bendra kasmetinių ir papildomų atostogų trukmė pagal Darbo kodekso 126 straipsnio 2 dalį arba 3 dalį ir 138 straipsnio 2 dalį yra didesnė nei iki šio įstatymo įsigaliojimo įgyta kasmetinių atostogų trukmė. Nepanaudotos kasmetinės atostogos, kurios valstybės pareigūnams priklausė iki šio įstatymo įsigaliojimo, suteikiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnį. 20. Iki šio įstatymo įsigaliojimo valstybės tarnautojams pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnį ir 45 straipsnio 1 dalį suteiktos atostogos tęsiamos iki jų pabaigos. 21. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos su buvusiais valstybės tarnautojais sudarytos mentorystės sutartys galioja iki jų termino pabaigos. 22.
22Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos į valstybės tarnautojo pareigas priimtiems valstybės tarnautojams, kurie įsigaliojus šiam įstatymui neatitinka šiame įstatyme nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, toliau eina valstybės tarnautojo pareigas tol, kol nėra naujai nustatomos šiuo įstatymu keičiamo Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės. 3 straipsnis. Galiojančio teisinio reguliavimo ex post vertinimas
1Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atlieka šiame įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą (toliau – ex post vertinimas). 2. Atliekant ex post vertinimą turi būti įvertinta, ar žmogiškųjų išteklių valdymas valstybės tarnyboje yra efektyvus. 3. Ex post vertinimo laikotarpis – 3 metai nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 4. Ex post vertinimas turi būti atliktas iki 2027 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
part_be30d619d5bd47e98cc9359bec3eefcb_end
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 PAKEITIMO ĮSTATYMO IR SU JUO SUSIJUSIŲ ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai
Aštuonioliktoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė, pripažindama valstybės tarnyboje egzistuojančias problemas, svarbiausiu ir strateginę reikšmę turinčiu darbu įvardija valstybės tarnybos tobulinimą, kuris yra neatsiejamas kompleksinės viešojo valdymo reformos, siekiančios pertvarkyti viešojo sektoriaus ekosistemą – paslaugas, institucijas, procesus ir žmones, komponentas (žr. 1 pav.). 1 pav. Viešojo valdymo tobulinimo kryptys Duomenų šaltinis: sudarė autoriai. Įgyvendinant Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72, (toliau – Vyriausybės programa) ir Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, (toliau – LRVPNĮP) 9.3 papunktyje „Stiprūs ir atsakingi vadovai – valstybės tarnybos veidas“ nustatytus veiksmus, siekiama įtvirtinti teisines valstybės tarnybos tobulinimo, kurio tikslas – sustiprinti vadovavimo ir lyderystės gebėjimus, padidinti valstybės tarnybos profesionalumą, lankstumą ir efektyvumą, diegiant inovacijas modernizuoti valstybės tarnybos žmogiškųjų išteklių valdymą, vykdymo prielaidas.
Valstybės tarnybos sritis fragmentiškai sulaukdavo politinio dėmesio ir bandymų pertvarkyti valstybės tarnybą buvo ne vienas – dalis ankstesnių Vyriausybių įgyvendintų priemonių sukūrė tam tikrą teigiamą poveikį, tačiau diegiami pokyčiai dažnu atveju nebuvo orientuoti į sisteminių valstybės tarnybos instituto problemų sprendimą iš esmės, be to, nebuvo užtikrintas nuoseklus, tvarus ir pakankamas finansavimas, todėl buvo sudėtinga pasiekti esminių kokybinių pokyčių ir išspręsti valstybės tarnybos efektyvumo, konkurencingumo ir patrauklumo problematiką. 2021 m.[¹] Lietuvoje buvo kiek daugiau nei 46 tūkst. valstybės tarnautojų, iš jų daugiau kaip pusė (58 %[²]) sudarė karjeros valstybės tarnautojai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai ir įstaigų vadovai. Bendras valstybės tarnautojų šalyje skaičius pastaraisiais metais mažėjo (2016 m. valstybės tarnautojų skaičius sudarė daugiau kaip 50,7 tūkst., t. y. beveik 10 % daugiau nei 2021 m.). Valstybės tarnybos efektyvumas išlieka nepakankamas – pagal tarptautinį valstybės tarnybos efektyvumo indeksą „InCiSE“ (2019 m.) Lietuvos valstybės tarnyba užima 20 vietą iš 38 tyrime dalyvavusių šalių ir yra per dvi valstybes žemiau bendro Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) šalių vidurkio.
Duomenys rodo, kad žmogiškųjų išteklių valdymas kuria administracinę naštą įstaigoms[³], neskatina orientacijos į rezultatus[⁴], neskatina valstybės tarnautojų mokytis, tobulėti ir kelti kvalifikaciją[⁵], nesudaro sąlygų valstybės tarnautojams prisitaikyti prie kintančių veiklos sąlygų ir reikalavimų[⁶]. Žmogiškųjų išteklių valdymo valstybės tarnyboje teisinis reglamentavimas neužtikrina tinkamų kandidatų pritraukimo į valstybės tarnybą[⁷], nesudaro sąlygų pritraukti geriausius ir kompetentingiausius vadovus[⁸], neužtikrina valstybės tarnautojų išlaikymo valstybės tarnyboje[⁹]. Dėl lėšų trūkumo (darbo užmokesčio fonde) įstaigų galimybės finansiškai motyvuoti valstybės tarnautojus yra ribotos[¹⁰]. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo projektu (toliau – VTĮ projektas) siekiama ne tik įgyvendinti Vyriausybės programos ir LRVPNĮP atitinkamus veiksmus, bet ir išspręsti 2022–2030 metų Viešojo valdymo plėtros programoje, patvirtintoje Vyriausybės 2022 m. kovo 9 d. nutarimu Nr.
206, įvardytą problemą (nepakankamas Lietuvos valstybės tarnybos efektyvumas): · stiprinti įstaigų vadovų grupę – suformuojant profesionalių vadovų korpusą, apmokamą konkurencingu atlygiu, suformuoti centralizuoto vadovų ugdymo politiką ir įgyvendinti karjeros valdymą; · orientuoti valstybės tarnautojų veiklą į rezultatus; · ugdyti valstybės tarnautojų kompetencijas ir lyderystę, reikalingas įvairioms permainoms įgyvendinti; · didinti lankstumą valdant žmogiškuosius išteklius, mažinti skirtumus tarp valstybės tarnybos reglamentavimo ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatų; · suformuoti valstybės tarnybos politiką įgyvendinančią vykdomosios valdžios instituciją, be kita ko atsakingą už centralizuotą valstybės tarnybos vadovų korpuso valdymą, viešojo sektoriaus žmogiškųjų išteklių valdymo koordinavimą, žmogiškųjų išteklių ugdymą ir strateginę analizę ir efektyvumo vertinimą. VTĮ projektas yra pirmasis horizontalaus pokyčio etapas, kuris atliepia Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės valstybės tarnybos pertvarkos viziją, pagal neformaliame Vyriausybės ministrų pasitarime 2022 m. vasario 28 d. patvirtintą Valstybės tarnybos pertvarkos koncepciją, kuri yra viešai prieinama Vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje[¹¹], jos nuostatos 2022 m. balandžio 1 d. pristatytos Seimo Ateities ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetų bendro posėdžio metu (minėtos koncepcijos pristatymas taip pat viešinamas Vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje[¹²], o posėdžio įrašas saugomas Seimo interneto svetainėje[¹³]).
Koncepciją įvertino ir aprobavo nepriklausomi EBPO ekspertai, o joje pateikiamos valstybės tarnybos tobulinimo kryptys atitinka pažangių užsienio valstybių – EBPO šalių – gerąją praktiką. Vyriausybės posėdžio[¹⁴] metu Vidaus reikalų ministerijai pavesta kartu su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija ir Lietuvos Respublikos finansų ministerija valstybės tarnybos pertvarkos kontekste sistemiškai peržiūrėti visų viešojo valdymo sektoriaus institucijų vadovų atlygio politiką ir pateikti[¹⁵] Vyriausybei pasiūlymus dėl viešojo sektoriaus institucijų vadovų darbo apmokėjimo reglamentavimo. Vidaus reikalų ministro įsakymu[¹⁶] sudaryta darbo grupė atliko viešojo sektoriaus institucijų vadovų[¹⁷] atlygio politikos peržiūrą ir parengė pasiūlymus, kurie yra įgyvendinami teikiamu VTĮ projektu ir susijusių įstatymų pakeitimais. Pirmajame pokyčio etape pertvarkoma valstybės politikų, valstybės pareigūnų (išskyrus Vadovybės apsaugos tarnybos, prokurorų), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės tarnautojų (išskyrus statutinių valstybės tarnautojų) atlygio sistema.
Siūloma koreguoti minėtų kategorijų pareiginės algos (atlyginimo) bazę ir ją susieti su vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu. Naujojo bazinio dydžio peržiūrėjimas kas trejus metus (pirmą kartą – 2025 metams) atlieps ekonominius pokyčius ir padės išvengti valstybės institucijose ir įstaigose mokamo darbo užmokesčio atotrūkio nuo darbo rinkos. Vykstantys globalūs politiniai, ekonominiai ir technologiniai pokyčiai nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms kelia naujų iššūkių ir uždavinių, todėl būtina užtikrinti, kad apmokėjimo už darbą dydis atitiktų nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų pareigūnų veiklos specifiką. Atsižvelgiant į tai, nuspręsta pirmame pokyčio etape siūlyti koreguoti ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos bei žvalgybos pareigūnų atlygio sistemą įvertinus į šių pareigūnų specifinį statusą. Minėtai darbo grupei sistemiškai peržiūrėjus viešojo sektoriaus institucijų vadovų atlygio politiką šiame pokyčio etape, kartu su VTĮ projektu teikiami susijusių įstatymų pakeitimo projektai: · Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus darbuotojų registro įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo Nr. VIII-1328 6¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 28 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos Seimo statuto dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 32 straipsnio pakeitimo projektas; · Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr.
I-1338 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 16 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos nacionalinės teismų administracijos įstatymo Nr. IX-787 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos Lietuvos kultūros tarybos įstatymo Nr. XI-2218 6, 7, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 19, 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo Nr. VIII-1708 12, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 20, 24, 25, 27, 40, 49 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 11, 12, 18, 30, 33, 51, 52, 55 straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo bei 53 ir 54 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 6, 31¹, 39 ir 81 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 5, 7, 10, 43, 69, 71, 72 ir 79 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo Nr.
I-907 22, 23, 26, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 72 ir 94 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 13, 22, 26 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo Nr. IX-895 2 ir 5¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 22 ir 148 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 28 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1268 pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymo Nr.XIII-2987 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo Nr. I-1623 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 27 straipsnio ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos valstybės politikų darbo užmokesčio įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo Nr.
I-56 13 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. X-1771 pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo Nr. VIII-730 2, 7, 8, 9, 11, 13, 14 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 8¹ straipsniu įstatymo projektas (toliau kartu – Įstatymų projektai). Vadovybės apsaugos tarnybos, prokurorų, statutinių valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, karių tarnybiniams atlyginimams, įstatymų pagrindais sudarytų komisijų narių atlygiams apskaičiuoti su vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu pareiginės algos (atlyginimo) bazė bus susiejama kitame etape, t. y. nuo 2024 m. sausio 1 d. Dėl horizontalios ir didelės pokyčio apimties tikslinga sudaryti darbo grupę šioje pastraipoje paminėtų dirbančiųjų kategorijų darbo apmokėjimo sistemoms išanalizuoti, siekiant pasiūlyti duomenimis grįstus sprendimus darbo apmokėjimo konkurencingumui didinti. Iki 2023 m. spalio mėn. atsakingos institucijos esant poreikiui parengs pokyčiui įgyvendinti reikalingus teisės aktų projektus, įskaitant ir sistemišką bazinių koeficientų pagal naująjį bazinį dydį perskaičiavimą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai VTĮ projektą ir susijusių įstatymų pakeitimo projektus parengė vidaus reikalų ministro 2022 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 1V-209 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudaryta darbo grupė (toliau – Darbo grupė) iš Finansų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Vidaus reikalų ministerijos atstovų, bendradarbiaudama su Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos atstovais ir kitais socialiniais partneriais. 3.
Valstybės tarnybos teisiniai santykiai reguliuojami VTĮ įstatymu (2018 m. birželio 29 d. priimta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 redakcija). 2019 m. įgyvendinus valstybės tarnybos pertvarką, buvo įvesta visiškai centralizuota valstybės tarnautojų atrankos sistema, o Valstybės tarnybos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VTD) pradėjo veikti kaip centralizuotų atrankų paslaugos teikėjas. Centralizuotos valstybės tarnautojų atrankos procesas yra ilgas[¹⁸], o valstybės tarnautojų atrankose dalyvauja per mažai tinkamų kandidatų, nepavyksta jų pritraukti, todėl daug[¹⁹] konkursų neįvyksta. Ši ilga, sudėtinga, daugiapakopė valstybės tarnautojų atrankos sistema visgi neleidžia užtikrinti atrankos proceso efektyvumo, negarantuoja geriausių kandidatų atrinkimo į pareigas valstybės tarnyboje. Pagal galiojantį reglamentavimą vadovą įdarbinančios valstybės tarnybos institucijos ir įstaigos neidentifikuoja, kokio įstaigos vadovo ieško, – nevertinama esama situacija įstaigoje ir jos brandos lygis, tikslai ir iššūkiai artimiausiu metu ir vėliau (efektyvumo didinimas, struktūriniai, vadybiniai pokyčiai ir pan.). Realiai nevykdomas kandidatų į įstaigų vadovų pareigas pritraukimas ir aktyvi paieška, o neigiamas valstybės tarnybos įvaizdis, stereotipai ir mitai taip pat nepadeda šiam procesui. Įstaigų vadovų atrankos procesas ilgas, netaikomos kitose Europos Sąjungos (toliau – ES) šalyse pasiteisinusios priemonės. Vienas labiausiai tebekritikuojamų ir daugiausiai diskusijų sukeliančių valstybės tarnybos santykių dabartinio teisinio reguliavimo aspektų – darbo užmokestis, nors ir keistas iš esmės, tačiau netapo konkurencingas, ypač vadovų lygmeniu.
Pagal galiojantį teisinį reguliavimą valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:
1) pareiginė alga: vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, į pareigas priimamam asmeniui yra taikomas koeficientas iš Įstatyme nurodyto pareiginės algos koeficientų intervalo;
2) priemokos: valstybės tarnautojui gali būti skiriamos priemokos už pavadavimą ir už papildomų užduočių, suformuluotų raštu, atlikimą (šių priemokų suma negali viršyti 40 % pareiginės algos);
3) priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą: valstybės tarnautojams priedas už tarnybos stažą sudaro 1 % pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus (šio priedo suma negali viršyti 30 % pareiginės algos);
4) mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą ir budėjimą: už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą valstybės tarnautojams mokama atitinkamo Darbo kodekso straipsnio nustatyta tvarka. Valstybės tarnybos įstaigų vadovų pareiginė alga nustatoma pagal Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede valstybės tarnautojo pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą arba iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra Seimo patvirtintas atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis (toliau – bazinis dydis).
Pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio, kuris peržiūrimas ir didinamas vieną kartą per metus – 2020 m. bazinis dydis buvo pakeltas 3 Eur (nuo 173 iki 176 Eur), 2021 m. – 1 Eur (iki 177 Eur), 2022 m. – 4 eurais (iki 181 Eur), todėl valstybės tarnybos vadovų pareiginė alga atitinkamai didėjo 0,5–2,3 %. Kasmet Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų, darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis yra nustatomas atskiru įstatymu. Respublikos Prezidento darbo užmokestis reglamentuojamas Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme. Respublikos Prezidento mėnesinis darbo užmokestis yra lygus Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos 55 baziniams dydžiams. Šis Respublikos Prezidento darbo užmokesčio dydis galioja nuo 2009 m. sausio 1 d. Valstybės politikų darbo apmokėjimą reglamentuoja Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas. Šio įstatymo nustatyti darbo užmokesčio dydžiai ir apmokėjimo sąlygos taikomi šiems valstybės politikams:
1) Seimo Pirmininkui;
2) Seimo pareigūnams;
3) Seimo nariams;
4) Ministrui Pirmininkui;
5) ministrams;
6) merams ir merų pavaduotojams;
7) savivaldybių tarybų nariams. Valstybės politikų darbo užmokestį sudaro pareiginė alga ir priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus.
Valstybės politikų pareiginė alga apskaičiuojama Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlyje nustatytą atitinkamą pareiginės algos koeficientą padauginus iš bazinio dydžio. Priedėlyje vadovaujamas pareigas einančių valstybės pareigūnų pareiginės algos svyruoja nuo 15 koeficiento (mero pavaduotojo, kai savivaldybės teritorijoje gyvena iki 15 tūkst. gyventojų) iki 25,8 (Ministro Pirmininko ir Seimo Pirmininko), t. y. nuo 2 715 Eur iki 4 669,80 Eur (taikant 2022 m. bazinį dydį – 181 Eur). Priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą sudaro 1 % valstybės politiko pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus, tačiau šio priedo dydis negali viršyti 30 % pareiginės algos. Savivaldybės mero ir mero pavaduotojo pareiginėms algoms taikytini koeficientai nustatomi atsižvelgiant į savivaldybės gyventojų skaičių, nustatytą pagal kalendorinių metų, einančių prieš kalendorinius metus, kuriais vyko paskutiniai savivaldybių tarybų rinkimai, sausio 1 dienos gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitos duomenis, paskelbtus Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytojo interneto svetainėje. Nustatyti koeficientai galioja iki pirmojo išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio. Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlyje merų pareiginės algos koeficientai suskirstyti į 5 grupes: 1) kai savivaldybės teritorijoje gyvena per 500 tūkst. gyventojų; 2) kai savivaldybės teritorijoje gyvena nuo 100 tūkst. gyventojų iki 500 tūkst. gyventojų; 3) kai savivaldybės teritorijoje gyvena nuo 50 tūkst. gyventojų iki 100 tūkst. gyventojų; 4) kai savivaldybės teritorijoje gyvena nuo 15 tūkst. gyventojų iki 50 tūkst. gyventojų; 5) kai savivaldybės teritorijoje gyvena iki 15 tūkst. gyventojų.
Jeigu savivaldybės teritorijoje yra kurortinė teritorija, savivaldybės merui ir mero pavaduotojams nustatytas pareiginės algos koeficientas didinamas 4 %, o jeigu savivaldybės teritorijoje yra kurortas, savivaldybės merui ir mero pavaduotojams – 5 %. Į pirmą grupę pagal savivaldybės teritorijoje gyvenančių gyventojų skaičių, Lietuvos statistikos departamento paskelbtais duomenimis apie vidutinį metinį gyventojų skaičių 2018 m., pakliūva tik Vilniaus miesto savivaldybė, į antrą – 3 savivaldybės (Kauno, Klaipėdos, Šiaulių), į trečią – 7 savivaldybės (Vilniaus rajono, Kauno rajono, Panevėžio miesto, Klaipėdos rajono, Marijampolės, Mažeikių rajono, Alytaus miesto), į ketvirtą – 43 savivaldybės (Kėdainių rajono, Jonavos rajono, Zarasų rajono ir kitų rajonų bei Elektrėnų, Druskininkų, Visagino savivaldybės, Palangos miesto savivaldybė), o į penktą – 6 savivaldybės (Kazlų rūdos, Kalvarijos, Pagėgių, Rietavo, Birštono ir Neringos savivaldybės). Neringos savivaldybė – mažiausia iš visų savivaldybių (joje deklaruoti 3 340 gyventojai). Kadangi Neringos savivaldybė veikia kaip kurortas, jos merui ir pavaduotojui pareiginė alga didinama 5 %. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad valstybės politikų, išskyrus merus ir jų pavaduotojus, pareiginių algų dydžiai nuo 2014 m., kai buvo sugrąžinti į prieškriziniu laikotarpiu galiojusius pareiginių algų dydžius, nė karto nebuvo didinti. Merų ir jų pavaduotojų pareiginės algos buvo padidintos 2015 m. balandžio 21 d.
Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 priedėlio pakeitimo įstatymu Nr. XII-1630 ir 2019 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 5 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2751 (įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d.), įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. KT16-N7/2019 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio I skirsnio 5 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ ir merų bei jų pavaduotojų pareiginių algų dydžius diferencijuojant pagal savivaldybės teritorijoje gyvenančių gyventojų skaičių, suskirstant juos vietoj buvusių 2 grupių į 5 grupes. Valstybės pareigūnų darbo apmokėjimą reglamentuoja Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas. Valstybės pareigūnų darbo užmokestis susideda iš:
1) pareiginės algos;
2) priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus;
3) vienkartinės priemokos. Valstybės pareigūnų pareiginė alga apskaičiuojama Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlyje nustatytą atitinkamą pareiginės algos koeficientą padauginus iš bazinio dydžio[²⁰]. Priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą sudaro 1 % valstybės pareigūno pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus, tačiau šio priedo dydis negali viršyti 30 % pareiginės algos. Be to, valstybės pareigūnams metų pabaigoje už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis išmokama ne didesnė kaip pareiginės algos dydžio vienkartinė priemoka. Ji mokama neviršijant valstybės pareigūnų darbo užmokesčiui teisės aktų nustatyta tvarka skirtų lėšų.
Jeigu šių lėšų nepakanka, taip pat jei valstybės pareigūnas institucijoje nėra išdirbęs visų metų, priemokos dydis perskaičiuojamas proporcingai esamoms darbo užmokesčio lėšoms ir dirbtam laikui tais metais. Paminėtina, kad nuo 2015 m. liepos 1 d. Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas buvo papildytas nuostata, pagal kurią valstybės pareigūnų, einančių pareigas įstaigose, kuriose pagal Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nustatytą tvarką apskaičiuotas darbo užmokestis yra mažesnis negu 115 % toje įstaigoje dirbančio ir didžiausią darbo užmokestį gaunančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, o kai tokiu didžiausią darbo užmokestį gaunančiu tarnautoju ar darbuotoju, dirbančiu pagal darbo sutartį, yra vadovo pavaduotojas, – mažesnė negu 110 %, darbo užmokesčio vidurkis, įvertinus per praėjusius kalendorinius metus apskaičiuotą darbo užmokestį, darbo užmokesčio dydis apskaičiuojamas tokia tvarka: valstybės pareigūnų, einančių institucijos vadovo pareigas, darbo užmokestis yra 15 % didesnis negu toje įstaigoje didžiausią darbo užmokestį gaunančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo užmokesčio per praėjusius kalendorinius metus vidurkis, o kai tokiu didžiausią darbo užmokestį gaunančiu tarnautoju ar darbuotoju, dirbančiu pagal darbo sutartį, yra vadovo pavaduotojas, – 10 % didesnis; valstybės pareigūnų, einančių įstaigos vadovo pavaduotojo pareigas, darbo užmokestis yra 5 % didesnis negu toje įstaigoje didžiausią darbo užmokestį gaunančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo užmokestis per praėjusius kalendorinius metus vidurkis.
Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas buvo papildytas nuostata, pagal kurią valstybės pareigūnų, einančių pareigas įstaigose, kuriose pagal Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nustatytą tvarką apskaičiuotas darbo užmokestis yra mažesnis negu 115 % toje įstaigoje dirbančio ir didžiausią darbo užmokestį gaunančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, o kai tokiu didžiausią darbo užmokestį gaunančiu tarnautoju ar darbuotoju, dirbančiu pagal darbo sutartį, yra vadovo pavaduotojas, – mažesnė negu 110 %, darbo užmokesčio vidurkis, įvertinus per praėjusius kalendorinius metus apskaičiuotą darbo užmokestį, darbo užmokesčio dydis apskaičiuojamas tokia tvarka: valstybės pareigūnų, einančių institucijos vadovo pareigas, darbo užmokestis yra 15 % didesnis negu toje įstaigoje didžiausią darbo užmokestį gaunančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo užmokesčio per praėjusius kalendorinius metus vidurkis, o kai tokiu didžiausią darbo užmokestį gaunančiu tarnautoju ar darbuotoju, dirbančiu pagal darbo sutartį, yra vadovo pavaduotojas, – 10 % didesnis; valstybės pareigūnų, einančių įstaigos vadovo pavaduotojo pareigas, darbo užmokestis yra 5 % didesnis negu toje įstaigoje didžiausią darbo užmokestį gaunančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo užmokestis per praėjusius kalendorinius metus vidurkis. Ši nuostata išbalansuoja valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo sistemą, nes kai kurių valstybės pareigūnų darbo užmokestis padidėja net iki 155 % (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. surinktais duomenimis). Daugumai valstybės pareigūnų Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlyje nustatyti koeficientai per pastarąjį dešimtmetį nebuvo nė karto keisti, todėl jų pareiginės algos dėl neatkurto iki prieškrizinio lygio pareiginės algos bazinio dydžio sumažėjo.
Padidėjo tik kai kurių valstybės pareigūnų (pvz., Administracinių ginčų komisijos, Vyriausiosios rinkimų komisijos, Mokestinių ginčų komisijos, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos) pareiginių algų koeficientai atskirais Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimais. Teisėjų atlyginimų dydžius ir jų skaičiavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisėjų darbo apmokėjimo įstatymas. Šiame įstatyme nustatyti atlyginimai taikomi šių teismų pirmininkams, pirmininkų pavaduotojams, skyrių pirmininkams ir teisėjams:
1) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo;
2) bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų, apygardų administracinių teismų, apylinkių teismų. Teisėjų atlyginimams skaičiuoti taikomas Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis. Konstitucinio Teismo teisėjų bei bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų atlyginimas apskaičiuojamas Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo priede nustatytą atlyginimo koeficientą padauginus iš bazinio dydžio. Bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų atlyginimą sudaro:
1) pareiginė alga;
2) priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą;
3) mokėjimas už darbą ir budėjimą poilsio ir švenčių dienomis, pavadavimą;
4) priemoka už padidėjusį darbo krūvį.
Priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą sudaro 1 % bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo teisėjo pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus, tačiau šio priedo dydis negali viršyti 30 % pareiginės algos. Už darbą ir budėjimą bendrosios kompetencijos ar specializuotame teisme poilsio ir švenčių dienomis bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo teisėjo pasirinkimu mokamas dvigubo bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo teisėjo pareiginės algos su priedu už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydžio atlygis arba jam artimiausią mėnesį suteikiamas dvigubos trukmės poilsio laikas, arba šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų. Už budėjimą poilsio ir švenčių dienomis namuose bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo teisėjui mokama 50 % jo pareiginės algos su priedu už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydžio atlygis proporcingai budėtam laikui. Bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo teisėjui mokama ne didesnė kaip 30 % jo pareiginės algos dydžio priemoka už padidėjusį darbo krūvį, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant kito to paties bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo (ar tų pačių teismo rūmų) teisėjo funkcijas (kai laikinai neužimtos to paties bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo teisėjo pareigos bendrosios kompetencijos ar specializuotame teisme (ar tuose pačiuose teismo rūmuose) arba kai to paties bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo (ar tų pačių teismo rūmų) teisėjas laikinai negali eiti bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo teisėjo pareigų), arba kai dėl iš anksto nenumatytų priežasčių yra žymiai padidėjęs gaunamų tam tikros kategorijos bylų skaičius per mėnesį.
Teismų sistemoje šiuo metu yra patvirtintos 786 teisėjų pareigybės, iš jų 62,5 % pareigybių yra apylinkių, 20,6 % – apygardų teismuose. 2008–2021 m. padidėjo tik apylinkių teismų teisėjų pareiginė alga, visų kitų pareiginė alga sumažėjo tiek, kiek buvo sumažėjęs bazinis dydis, t. y. 3,3 %. Nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo padidinti tik apylinkių teisėjų pareiginės algos koeficientai. Šalyje nuo 2016 m. nuolat augo vidutinis darbo užmokestis (apie 8–10 % kasmet), tačiau teisėjų darbo užmokesčio didėjimas priklausė tik nuo bazinio dydžio kilimo (kuris nebuvo atkurtas iki 2008 m. lygio) ir taip pat dėl priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus. 2 pav. Teisėjo pareigybės vidutinio darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio šalies ūkyje pokytis 2019–2020 m. Duomenų šaltinis: sudarė autoriai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apylinkės teismo teisėjo vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius nesiekia net 2 tūkst. Eur.
Eur. Pradedančio teisėjo atlyginimas yra dar mažesnis, nes įprastai stažas valstybės tarnyboje siekia iki 10 metų, todėl, atsižvelgiant į stažą valstybės tarnyboje, pradedančio teisėjo mėnesinis atlyginimas sudaro iki 3 125,47 Eur, t. y. apie 1 815,90 Eur atskaičius mokesčius. Teisėjų atlyginimai nekonkurencingi ir neleidžia sistemoje išlaikyti aukštos kvalifikacijos profesionalų. Lyginant su kitomis viešojo sektoriaus įstaigomis (prokuratūromis, Valstybės kontrole, Viešųjų pirkimų tarnyba ir kt.), esami teisėjų atlyginimai neprisideda prie teisėjo profesijos prestižo didinimo, nes atlyginimų dydis nėra adekvatus teisėjo profesijai keliamiems aukščiausiems profesiniams, etikos ir moralės reikalavimams. Valstybės tarnautojų veiklos vertinimas pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą nėra efektyvus ir nesudaro galimybių tinkamai įvertinti valstybės tarnautojo darbo rezultatų. Dažnu atveju šis instrumentas tiek vadovų, tiek darbuotojų suprantamas tik kaip įrankis darbo užmokesčiui didinti. Nors Įstatymo nuostatos ir suteikia daugiau diskrecijos tiesioginiam vadovui, kuris geriausiai pažįsta valstybės tarnautoją ir gali įvertinti jo darbo kokybę, o procedūros, rodos, ne pernelyg biurokratiškos ir neužimančios per daug laiko, tačiau pats procesas visiškai nesusietas su veiklos rezultatais. Šiuo metu valstybės tarnautojo veiklą vertina ir pasiūlymus dėl to teikia tiesioginis vadovas, o galutinį sprendimą priima į pareigas priimantis asmuo. Pagal galiojantį reguliavimą tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus. Kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama gerai, jo teisinė padėtis nesikeičia ir valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas yra baigtas.
Kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama labai gerai arba nepatenkinamai, tiesioginis vadovas teikia rašytinį motyvuotą pasiūlymą valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui. Taip pat galiojančiame reglamentavime numatytas ir valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos neeilinis vertinimas Įstatyme numatytais atvejais. Įstaigose sudaromos komisijos tik tais atvejais, kai vertinamas valstybės tarnautojas nesutinka su tiesioginio vadovo vertinimu, taip pat kitais atvejais – į pareigas priimančiam asmeniui pareikalavus, pateiktų išvadą dėl valstybės tarnautojų veiklos vertinimo, o galutinį sprendimą priimtų į pareigas priimantis asmuo. Pažymėtina ir tai, kad, atlikus kasmetinį vertinimą ir tarnautoją įvertinus labai gerai, jeigu institucijoje tuo metu nėra laisvos vietos aukštesnėse pareigose, vertikalios karjeros galimybė yra tik teorinė. Galiojantis reguliavimas valstybės tarnautojus leidžia skatinti:
1) padėka;
2) vardine dovana;
3) nuo 1 iki 2 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka už asmeninį išskirtinį indėlį įgyvendinant įstaigai nustatytus tikslus arba pasiektus rezultatus ir įgyvendintus uždavinius (tačiau ne dažniau kaip 2 kartus per kalendorinius metus);
4) suteikiant iki 5 mokamų poilsio dienų (tačiau ne daugiau kaip 10 darbo dienų per metus) arba atitinkamai sutrumpinant darbo laiką;
5) vienkartine pinigine išmoka Vyriausybės nustatyta tvarka;
6) finansuojant kvalifikacijos tobulinimą ne didesne kaip valstybės tarnautojo vienos pareiginės algos dydžio suma per metus. Vis dėlto praktika rodo, kad skatinimo priemonės (tiek savo pobūdžiu, tiek dydžiu) neprisideda prie valstybės tarnautojų motyvacijos didinimo, neskatina siekti geresnių savo ir įstaigos veiklos rezultatų.
Valstybės tarnautojai turi tobulinti kvalifikaciją pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą įgyvendinant Vyriausybės nustatytus kvalifikacijos tobulinimo prioritetus arba valstybės ar savivaldybių institucijai ar įstaigai, kurioje valstybės tarnautojas eina pareigas, tikslus ir uždavinius. Ir, tik atsiradus poreikiui valstybės tarnautojui įgyti naujų žinių ar kompetencijų, yra palikta galimybė dalyvauti išoriniuose mokymuose (konferencijose, seminaruose ir pan.), kurie yra tiesiogiai susiję su vykdomomis funkcijomis. Taigi, šiuo metu kvalifikacijos kėlimo ir mokymosi organizavime ir įgyvendinime trūksta sistemiškumo[²¹]. Mokymosi nauda dažnai (ne)vertinama formaliai[²²], kvalifikacijos tobulinimo institutas praktikoje vertinamas tik individualiu, geriausiu atveju – ir instituciniu lygmeniu, bet centralizuotai – valstybės tarnybos lygmeniu – to pasigendama. Įstatymas nesudaro prielaidų pakankamai išnaudoti mobilumo valstybės tarnyboje galimybes. Karjeros valstybės tarnautojų perkėlimas – mobilumo institutas – naudojamas fragmentiškai. Įstatymas nustato valstybės tarnautojų teisę savo iniciatyva siekti vertikalios ir horizontalios karjeros, tačiau mobilumui didelę įtaką daro ir vadovo diskrecija, kaip užpildyti laisvas pareigybes jo vadovaujamoje įstaigoje. Valstybės tarnautojų mobilumo reglamentavimas nesudaro finansinių paskatų valstybės tarnautojams naudotis mobilumo galimybėmis.
Esminis valstybės tarnybos darbo rezultatą lemiantis instrumentas – mobilumas – naudojamas nesistemiškai ir tik paties valstybės tarnautojo arba valstybės tarnybos įstaigos, kurioje dirba valstybės tarnautojas, iniciatyva, o pati valstybės tarnyba (kaip institutas ar sistema) nefunkcionuoja kaip bendra karjeros galimybių erdvė ar efektyvaus turimų žmogiškojo kapitalo išteklių (jų kompetencijų) panaudojimo sistema. Galiojančiame reguliavime įtvirtintas pretendentų rezervas, kurį sudaro asmenys, turintys teisę atkurti valstybės tarnautojo statusą, nelaimėję centralizuoto konkurso, bet gerai pasirodę pretendentai, pasibaigus priėmimo laikui, atleisti ne mažiau kaip 2 metus nepertraukiamai valstybės tarnautojo pareigas ėję pakaitiniai valstybės tarnautojai ir dėl pareigybės panaikinimo atleisti valstybės tarnautojai. Šiuo metu atrankose dalyvavusiems ir gerai pasirodžiusiems[²³] kandidatams taip pat sudaryta galimybė jų prašymu būti įtrauktiems į pretendentų rezervą. Atlikta esamos situacijos analizė atskleidžia, jog rezervo institutas išnaudojamas nepakankamai – rezerve yra nedaug asmenų[²⁴], o galiojantis teisinis reglamentavimas taip pat nesudaro sąlygų (galimybių) imtis aktyvių veiksmų šio instituto veikimo riboms plėsti.
Rezervo institutas iš esmės neveikia dėl administracinių barjerų (prašymų teikimas), proaktyvių veiksmų trūkumo (pvz., kvietimo gerai pasirodžiusiems kandidatams stoti į rezervą), teisinio reguliavimo ypatumų – supaprastinta tvarka asmenys gali dalyvauti analogiškuose konkursuose, nes nėra nustatytų objektyvių kriterijų apibūdinant kitas pareigybės, į kurias galėtų pretenduoti gerai pasirodęs asmuo, užtikrinant lygiomis teisėmis stoti į valstybės tarnybą principą (nors valstybės tarnautojo veiklos sritis ir sutampa su pareigybės, į kurią kandidatuoja iš rezervo, veiklos sritimi, tačiau nustatytos funkcijos gali būti kitokios, taip pat pareigybės aprašyme gali būti nustatytos papildomos veiklos sritys). Šiuo metu Įstatyme numatyta, kad valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika padarytą tiesioginę materialinę žalą, jeigu ją padarė atlikdamas viešojo administravimo veiklą ir (arba) padėdamas valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims vykdyti jiems nustatytas funkcijas, tačiau atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Taip pat reglamentuotas valstybės tarnautojams keliamas reikalavimas būti nepriekaištingos reputacijos, jų pareigybės skirstomos į 10 grupių (aukščiausia yra 1 grupė, žemiausia – 10 grupė), priskiriant koeficientų intervalus, nurodytus šio Įstatymo 1 priede, draudžiama eiti daugiau negu vienas valstybės tarnautojo pareigas. Įstatyme numatytas ir didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičių tvirtinantis subjektas.
Vis dėlto darbo santykius reguliuojamoje teisėje viena iš labiausiai paplitusių papildomų darbo sutarties sąlygų – susitarimas dėl išbandymo (dar vadinamas susitarimu dėl bandomojo laikotarpio), kurio paskirtis – jau po atrankos proceso darbdavio siekis patikrinti, ar darbuotojas tinka darbui. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Pastarųjų metų iššūkiai, tokie kaip pasaulinė COVID-19 ligos sukelta pandemija, neteisėtos migracijos krizė ir atsakas į jas, karas Ukrainoje, tik dar kartą patvirtino, kaip svarbu valstybei turėti profesionaliai, efektyviai ir lanksčiai veikiančias viešojo valdymo institucijas (valstybės tarnybą, kaip sudėtinį žmogiškojo kapitalo komponentą), gebančias laiku priimti kokybiškus sprendimus, užtikrinti veiklos tęstinumą neapibrėžtomis sąlygomis ir atliepti svarbiausius valstybės ir visuomenės poreikius, taip pat užtikrinti valstybės veiklos sričių atsparumą. Vis svarbesnis tampa gebėjimas prisitaikyti prie sparčiai kintančios socialinės, ekonominės, politinės ir technologinės aplinkos, kuris priklauso ir nuo valstybės institucijų ir įstaigų strateginio jautrumo, lyderystės raiškos ir išteklių valdymo lankstumo. Būtent šiuos iššūkius ir atliepia parengtas VTĮ projektas, kuriame valstybės tarnybos pokytis įgyvendinamas šešiomis pagrindinėmis kryptimis (žr. 3 pav.)
Duomenų šaltinis: sudarė autoriai pagal Koncepciją. Įstatymo projekte vadovų korpuso centralizuotas stiprinimas pasirinktas kaip strateginė kryptis. Pirmiausia Projekte siūloma įteisinti aukštesniojo vadovo sąvoką. Praktiškai visose ES ir EBPO šalyse aukštesniųjų vadovų korpuso valdymas vienu ar kitu mastu organizuojamas centriniu lygmeniu[²⁵].
Lietuva šiuo požiūriu yra neigiama išimtis ir nėra sukūrusi įstaigų vadovų valdymo sistemos, kuri sudarytų galimybes sistemiškai stiprinti įstaigų vadovų lyderystę, ugdyti jų vadybines kompetencijas. Centralizuotas valdymas šiuo atveju suteiktų palankesnes sąlygas kurti korporatyvinę kultūrą savarankiškų institucijų kontekste ir užtikrinti nuoseklumą atrankose, veiklos vertinime, kompetencijų ugdyme, telkiant vadovus sprendžiant tarpinstitucines problemas bei teikiant jiems pagalbą. Centralizuotas įstaigų vadovų valdymas sudarytų prielaidas ir tolesniam jų karjeros valdymui ir leistų geriau planuoti įstaigų vadovų mobilumą ir rotaciją. Siekiant neprarasti kompetentingų įstaigų vadovų pasibaigus jų kadencijai ir kuo geriau panaudoti sukauptą patirtį, buvę įstaigų vadovai būtų pritraukiami dalyvauti atrankose į įstaigų vadovų pareigas. Tokios sistemos veikia daugelyje ES šalių[²⁶], kur yra paskirtos už centralizuotą įstaigų vadovų valdymą atsakingos institucijos ar padalinys. EBPO šalys, kuriose įdiegtas aukštesniosios valstybės tarnybos modelis, turi aukštą tarptautinį valstybės tarnybos efektyvumo indeksą „InCiSE“, pavyzdžiui, Estija užima 12, Airija – 14, Nyderlandai – 8 vietą tarp 38 šalių. Būtent šių šalių gerosios praktikos pavyzdžiais remtasi rengiant Įstatymų projektus. Siekiant suderinti atrankos skaidrumo, profesionalumo, efektyvumo ir atrankos organizavimo greičio aspektus, VTĮ projekte siūloma iš dalies centralizuota valstybės tarnautojų atrankos sistema. Siūloma numatyti, kad konkursus į įstaigų vadovų pareigas centralizuotai organizuoja, kandidatų į įstaigų vadovų paiešką ir jų atranką vykdo Vyriausybės įgaliota įstaiga.
VTĮ projekte siūloma su į įstaigos vadovo pareigas priimamu asmeniu sudaryti susitarimą dėl jo veiklos tikslų bei rezultatų ir reglamentuoti pretendentų į aukštesniuosius vadovus rezervą, įrašymo į jį aplinkybes ir jo valdymo sąlygas. Atitinkamai siūloma nustatyti, kad įstaigos vadovo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – įvertinti pagal susitarimą jo pasiektus rezultatus. Susitarimu dėl vadovo veiklos tikslų ir rezultatų bus įforminami priimančios į pareigas institucijos ar asmens lūkesčiai dėl įstaigos veiklos krypčių, keliamų tikslų ir veiklos principų. Lūkesčiai formuojami vadovo kadencijos laikotarpiui, pagal poreikį galės būti atnaujinami. Be to, toks susitarimas skatins nuolatinį įstaigos vadovo ir į pareigas priimančio subjekto bendradarbiavimą. Siūloma sudaryti galimybę įstaigos vadovą pasibaigus pirmai kadencijai paskirti antrajai kadencijai be konkurso, atsižvelgiant į tai, ar įstaigos vadovo pirmosios kadencijos laikotarpiu įstaigos vadovas pasiekė susitarime dėl pagrindinių kadencijos laikotarpio ir (ar) tam tikrų jo etapų veiklos tikslų ir rezultatų nustatytus veiklos tikslus ir rezultatus. Siekiant VTĮ projekto tikslų stiprinti įstaigų vadovų grupę – suformuojant profesionalių vadovų korpusą, šį tikslą atitinka profesionalių vadovų korpuso formavimas iš vadovų, kurie į šias pareigas skiriami atrankos būdu, t. y. per viešą konkursą, kurio metu tikrinamas asmens tinkamumas eiti karjeros valstybės tarnautojo pareigas, įvertinamos asmens turimos kompetencijos ir gebėjimai atlikti karjeros valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas.
Vadovų, priimtų į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, tinkamumą einamoms pareigoms turi užtikrinti į pareigas priimantis asmuo, tačiau pagrindinis kriterijus šiuo atveju vis dėlto yra politinis (asmeninis) pasitikėjimas, Todėl į pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą nėra siūloma įtraukti asmenis, priimamus į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. VTĮ projekte siūloma įtvirtinti aukštesniųjų vadovų kompetencijų ugdymą, kuris apims įvadinius mokymus ir tęstinį kompetencijų tobulinimą, ir jį pavesti centralizuotai organizuoti Vyriausybės įgaliotai įstaigai – Viešojo valdymo agentūrai. Siūloma nustatyti, kad aukštesniųjų vadovų tęstinis kompetencijų ugdymas yra skiriamas aukštesniųjų vadovų vadybinių, lyderystės, komunikacijos, pokyčių valdymo ir problemų sprendimo, žmogiškųjų išteklių valdymo, strateginio planavimo ir kitų aukštesniesiems vadovams reikalingoms kompetencijoms tobulinti, o grindžiamas individualių (konkrečiam vadovui reikalingų) ir bendrų aukštesniesiems vadovams reikalingų kompetencijų poreikio nustatymu, ugdymo kokybės ir poveikio konkretaus vadovo ir įstaigos rezultatams stebėsena ir vertinimu. Šiandieninė atlygio sistemos priklausomybė nuo Seimo kasmet tvirtinant valstybės biudžetą nustatomo pareiginės algos bazinio dydžio, kuris nėra susijęs su jokiais objektyviais ekonominiais darbo rinkos rodikliais, neatliepia nei darbo užmokesčio pokyčių darbo rinkoje tendencijų, nei turi sąlyčio taškų su šalies ekonomine situacija.
Siekiant pasiūlyti duomenimis ir jų analize pagrįstus sprendimus, darbo užmokesčio konkurencingumo klausimą siūloma spręsti etapais. Pirmajame pokyčio etape pertvarkoma valstybės pareigūnų, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės tarnautojų atlygio sistema. Siūloma koreguoti minėtų kategorijų pareiginės algos (atlyginimo) bazę ir ją susieti su vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu. Ši naujojo bazinio dydžio peržiūrėjimo sistema bus mažiau politizuota ir atlieps ekonominius pokyčius, padės išvengti valstybės institucijose ir įstaigose mokamo darbo užmokesčio atotrūkio nuo darbo rinkos. Bazinis dydis būtų peržiūrimas kas trejus metus, atsižvelgiant į darbo užmokesčio pokyčių darbo rinkoje tendencijas ir šalies ekonominę situaciją. Dėl pastaruoju metu išaugusios infliacijos pirmą kartą bazinį dydį siūloma peržiūrėti 2024 m. rengiant 2025 m. biudžetą. Siūloma nustatyti, kad po peržiūros naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė dėl krizių ar kitų ypatingų aplinkybių atvejais. Pažymėtina, kad 2023 m. bus peržiūrimas viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis ir jis didės dėl numatomo padidinti šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio. Šį bazinį dydį numatoma padidinti 5 eurais (nuo 181 iki 186 eurų), arba 2,76 proc.
Tam iš valstybės biudžeto valstybės ir savivaldybių institucijoms bus numatyta papildomai apie 126 mln. eurų. Be to, priedams už tarnybos Lietuvos valstybei stažą valstybės politikams, valstybės pareigūnams, teisėjams ir valstybės tarnautojams 2023 m. valstybės biudžete institucijoms bus suplanuoti papildomi asignavimai, kurie sudarys 1 proc. nuo minėtų darbuotojų darbo užmokesčio – apie 10 mln. eurų. Dėl tos priežasties minėtų darbuotojų darbo užmokestis taip pat didės. Valstybės tarnautojų atlyginimams daro įtaką ir Seimo priimami sprendimai dėl nepamokestinamo pajamų dydžio (NPD), kurį planuojama didinti. Bazinio dydžio įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad valstybės tarnybos įstaigų vadovų, valstybės politikų, valstybės pareigūnų, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis planuojamiems metams (n) tvirtinamas atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme pagal Lietuvos statistikos departamento paskelbtą praėjusių metų (n-2) vidutinį mėnesinį šalies darbo užmokestį (su individualiomis įmonėmis), kuris 2021 m. sudarė 1 579,4 euro[²⁷]. Atitinkamai (proporcingai) teisės aktų projektuose pakeisti pareiginės algos koeficientų dydžiai, apvalinant iki šimtųjų (dviejų skaičių po kablelio). Įsigaliojus šiam įstatymui, pareiginės algos koeficientas bus perskaičiuojamas valstybės tarnautojo iki šio įstatymo įsigaliojimo gautą pareiginę algą su priedu už tarnybos Lietuvos valstybei stažą padalijus iš Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio įstatyme einamiesiems metams taikomo pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio. Gautas koeficientas apvalinamas pagal matematines taisykles iki šimtųjų dalių.
Siūlomas konvertavimo mechanizmas užtikrins didesnį perskaičiuotos sumos apvalinimo tikslumą (konkreti suma konvertuojama ir apvalinama vieną kartą, jei atskirai konvertuojama pareiginė alga ir priedas už stažą, gauname dviejų suapvalintų skaičių sumą, kuri, turint galvoje konvertuojamus dydžius ir šimtųjų skaičiaus dalių svarbą, tam tikrais atvejais gali būti reikšmingai didesnė ar mažesnė. Valstybės pareigūnų (išskyrus Vadovybės apsaugos tarnybos ir prokurorų), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės tarnautojų (išskyrus statutinių valstybės tarnautojų), pareiginėms algoms (atlyginimams) apskaičiuoti šio įstatymo nuostatos būtų taikomos nuo 2023 m. liepos 1 d. Valstybės tarnybos įstaigų vadovų pareiginėms algoms apskaičiuoti šio įstatymo nuostatos būtų taikomos nuo šių vadovų naujos kadencijos pradžios. Dabartinių valstybės tarnybos įstaigų vadovų pareiginėms algoms šio įstatymo nuostatos galėtų būti taikomos tik tuo atveju, jei jie sutiktų sudaryti susitarimą dėl jo veiklos tikslų ir rezultatų likusiam kadencijos laikotarpiui, bet ne trumpesniam kaip 2,5 metų. Valstybės politikų pareiginėms algoms apskaičiuoti šio įstatymo nuostatos būtų taikomos nuo valstybės politikų naujos kadencijos pradžios. Vadovybės apsaugos tarnybos ir prokurorų, statutinių valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginėms algoms (atlyginimams), karių tarnybiniams atlyginimams apskaičiuoti šio įstatymo nuostatos būtų taikomos nuo 2024 m. sausio 1 d. Taip pat VTĮ projekte siūloma atsisakyti visiems valstybės tarnautojams, įskaitant ir valstybės tarnybos įstaigų vadovus, mokamo priedo už stažą valstybei. Iki įstatymo įsigaliojimo sukauptas priedas už stažą būtų įskaičiuojamas į pareiginės algos koeficientą.
Kadangi darbo užmokesčio konkurencingumo problema yra sprendžiama VTĮ projektu ir susijusių įstatymų projektais, mokamas priedas už stažą tampa pertekline, su veiklos rezultatais nesusieta darbo užmokesčio dalimi. Siekiant išvengti situacijų, kai valstybės įstaigose galiotų atskira ir skirtinga įstaigos valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistema, ir siekiant užtikrinti stabilumą, valstybės tarnautojų lygiateisiškumą bei motyvaciją, būtų tikslinga patvirtinti metodiką (kriterijus), kuria vadovaujantis įstaigose turėtų būti rengiamos darbo apmokėjimo sistemos: įstaigos vadovas nustato įstaigos valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą (toliau – darbo apmokėjimo sistema) vadovaudamasis Vyriausybės nustatytomis rekomendacijomis. Darbo apmokėjimo sistemoje, atsižvelgiant į šio įstatymo ir Darbo kodekso nuostatas, detalizuojami įstaigos pareigybių sąraše esančių pareigybių pareiginės algos koeficiento, viršijančio VTĮ projekto 1 priede nustatytą minimalų pareiginės algos koeficientą, dydžio nustatymo kriterijai (išsilavinimas, profesinio darbo patirtis, veiklos sudėtingumas, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas ir pan.) ir, atsižvelgiant į nurodytuosius kriterijus, nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai, konkrečiai pareigybei nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalai, priemokų skyrimo, tvarka ir dydžiai. Prieš įstaigos vadovui nustatant valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą turi būti konsultuojamasi su darbdavio lygmeniu veikiančia profesine sąjunga, o jei jos nėra – darbo taryba ar darbuotojų patikėtiniu.
Valstybės politikų darbo užmokestis buvo lyginamas su užsienio valstybėse taikomais valstybės politikų apmokėjimo modeliais (remtasi Estijos modeliu) Daugumoje ES valstybių narių savivaldybių merų darbo užmokestis yra siejamas su savivaldybių gyventojų skaičiumi, t. y. savivaldybės yra suskirstomos į grupes pagal gyventojų skaičių. Tokių grupių skaičius svyruoja nuo 3-jų (Graikijoje ir Lenkijoje), 6-ių Danijoje iki 14-os Čekijoje, 21-os Austrijoje, 22-jų Belgijoje. Čekijos, Danijos, Kroatijos, Lenkijos, Rumunijos ir Portugalijos teisės aktuose yra išskirtos ir sostinės, kurių vadovams nustatomi konkretūs darbo užmokesčiai ir išmokų dydžiai. Estijoje, Latvijoje, Suomijoje ir Švedijoje savivaldybių merų darbo užmokestį nustato kiekviena savivaldybės taryba savarankiškai. Beje, šiose valstybėse merai nėra renkami tiesioginiuose rinkimuose[²⁸]. Teikiamuose valstybės politikų darbo užmokestį reglamentuojančių teisės aktų projektuose – Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo Nr.
I-56 13 ir 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų DU įstatymo projekte – siūloma: · suvienodinti Ministro Pirmininko, Seimo Pirmininko, Konstitucinio Teismo pirmininko ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko darbo užmokestį (iš dalies pritaikytas Estijos modelis), Respublikos Prezidento darbo užmokestį paliekant didesnį, atsižvelgiant į tai, kad Respublikos Prezidentas renkamas tiesioginiuose rinkimuose; · toliau išlaikyti tokią pačią kitų politikų hierarchinę darbo užmokesčio struktūrą, kaip yra iki šiol; · atsisakyti priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą; · Vyriausybės atstovų įstaigos vadovo pareiginės algos dydį prilyginti mero, kurio savivaldybės teritorijoje gyvena per 500 tūkst. gyventojų, pareiginės algos dydžiui; · palikti galimybę savivaldybės merui nustatytą pareiginės algos koeficientą didinti 4 %, jeigu savivaldybės teritorijoje yra kurortinė teritorija, arba 5 %, jeigu savivaldybės teritorijoje yra kurortas. Vadovaujančių valstybės pareigūnų darbo užmokesčio koeficientai turėtų būti vidutiniškai tokie, kokie yra aukščiausių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai. Įstaigos vadovui, valstybės tarnautojui, kai įstaiga veikia visoje valstybės teritorijoje pagal dabar galiojantį Valstybės tarnybos įstatymą, gali būti nustatytas 17–21,5, įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia ne visoje valstybės teritorijoje, – 16,2–20,5 koeficientas. Vadovaujamas pareigas einančių valstybės pareigūnų pareiginės algos svyruoja nuo 8 iki 15,5 koeficiento.
Tačiau, norint panaikinti valstybės pareigūnų apmokėjimo sistemą išbalansuojančią nuostatą, pagal kurią valstybės pareigūnų darbo užmokestis lyginamas su didžiausią darbo užmokestį gaunančiu tarnautoju ar darbuotoju, dirbančiu pagal darbo sutartį, valstybės pareigūnų koeficientus neužtenka padidinti iki dabartinio valstybės tarnautojų lygio. Valstybės pareigūnų darbo užmokestį reglamentuojančiame Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr.
VIII-1904 pakeitimo įstatymo projekte siūloma: · priežiūros ir reguliacinių institucijų, turinčių įtaką svarbiausioms valstybės sritims, vadovaujantiems valstybės pareigūnams (valstybės kontrolieriui, Konkurencijos tarybos pirmininkui, Viešųjų pirkimų tarnybos pirmininkui) taikyti valstybės tarnautojų I grupės siūlomą didžiausią pareiginės algos koeficientą; · Seimo kontrolierių įstaigos vadovą, Žvalgybos kontrolierių įstaigos vadovą bei Vyriausybės atstovų įstaigos vadovą prilyginti valstybės tarnautojų II grupei ir nustatyti pareiginės algos koeficientą; · priežiūros institucijas, veikiančias konkrečiose valdymo srityse (vaiko teisių apsaugos kontrolierių, žurnalistų etikos inspektorių, akademinės etikos ir procedūrų kontrolierių, lygių galimybių kontrolierių, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininką, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininką, Lietuvos radijo ir televizijos pirmininką), prilyginti valstybės tarnautojų II grupei ir nustatyti pareiginės algos koeficientą; · tam tikrų sričių institucijas (Lietuvos kultūros tarybos pirmininką, Lietuvos mokslo tarybos pirmininką) prilyginti valstybės tarnautojų III grupei ir nustatyti pareiginės algos koeficientą; · kitiems valstybės pareigūnams nustatyti pareiginės algos koeficientą; · atsisakyti priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą; · atsisakyti vienkartinės priemokos metų pabaigoje mokėjimo; · atsisakyti nuostatos, pagal kurią valstybės pareigūnų darbo užmokestis yra didinamas atsižvelgiant į toje įstaigoje dirbančio ir didžiausią darbo užmokestį gaunančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo užmokestį. Teisėjų darbo užmokestis buvo lyginamas su užsienio valstybėse taikomais teisėjų apmokėjimo modeliais. Atkreiptinas dėmesys į Estijos teismų sistemos darbo užmokesčio modelį[²⁹]. Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo Nr.
X-1771 pakeitimo projekte siūloma: · Konstitucinio Teismo pirmininko darbo užmokestį suvienodinti su Ministro Pirmininko ir Seimo Pirmininko DU (Estijos modelis); · atsisakyti priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą; · teismų pirmininkų pavaduotojams ir skyrių pirmininkams nustatyti apie 10 % mažesnį darbo užmokestį nei teismų pirmininkams (vidutiniškai toks procentinis santykis yra dabar galiojančiame Teisėjų darbo apmokėjimo įstatyme). Valstybės politikų darbo užmokestis pagal naująjį Įstatymo projektą bus nuo 3,2 (mažiausios savivaldybės mero) iki 5,5 (Seimo Pirmininko ir Ministro Pirmininko) bazinio dydžio, arba nuo 5053 Eur iki 8685 Eur. Teisėjų darbo užmokestis pagal naująjį reglamentavimą bus nuo 3,9 (apylinkės teismo teisėjo) iki 5,5 (Konstitucinio Teismo pirmininko ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko), arba nuo 6158 Eur iki 8685 Eur. Valstybės pareigūnų darbo užmokestis pagal naująjį reglamentavimą nustatomas nuo 2,2 iki 4,5 (valstybės kontrolieriui) bazinio dydžio, arba nuo 3 474 Eur iki 7 106 Eur. VTĮ projekte siūloma patikslinti valstybės tarnautojo sąvoką, nustatant kad valstybės tarnautojais nelaikomi asmenys, atliekantys vidaus administravimo funkcijas, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme. Projekte siūloma praplėsti bendrųjų reikalavimų sąrašą ir priimti į valstybės tarnautojo pareigas asmenis, turinčius aukštąjį koleginį išsilavinimą su profesinio bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintą išsilavinimą. Siekiant didesnio įstaigų vadovų korpuso profesionalumo ir kompetencijos, įstaigų vadovams turėtų būti keliami aukštesni išsilavinimo reikalavimai, todėl jiems siūloma taikyti reikalavimą turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę kvalifikaciją, o kitiems valstybės tarnautojams – turėti aukštojo mokslo kvalifikaciją arba jai lygiavertę kvalifikaciją.
VTĮ projekte siūloma iš esmės pakeisti priėmimo į karjeros ir laikinųjų valstybės tarnautojų pareigas tvarką, numatant konkursų decentralizavimą bei atskirus atvejus, kada į karjeros valstybės tarnautojo pareigas ir į laikinojo valstybės tarnautojo pareigas iki 3 metų laikotarpiui gali būti priimama be konkurso. Atrankas siūlytina decentralizuoti visos šalies valstybės tarnybos mastu, sudarant prielaidas žmogiškųjų išteklių valdymui valstybės tarnybos įstaigos mastu. Veikiantis viešųjų ir privačių interesų deklaravimo mechanizmas yra pagrindinė galimų korupcijos ir nepotizmo lygio rizikų, galimai dažniau pasireiškiančių vietos savivaldos lygiu (atskirose savivaldybėse), valdymo priemonė. Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme numatyta pareiga kandidatams į valstybės tarnautojo pareigas deklaruoti turtą laikytina pertekline. Turto deklaracijos duomenys neturi įtakos kandidato (ne)tinkamumui eiti tam tikras valstybės tarnautojo pareigas, Valstybės tarnybos departamentas kandidatų turto deklaracijos duomenų neanalizuoja ir nenaudoja sprendimams priimti. Be to, analogiška pareiga galioja visiems valstybės tarnautojams. Įvertinę šias aplinkybes ir siekdami paprastinti stojimą į valstybės tarnybą, didinti jos patrauklumą kandidatams, siūlome šios pareigos atsisakyti. VTĮ projektu siūloma supaprastinti žmogiškųjų išteklių valdymą, nustatant valstybės tarnautojams išbandymo laikotarpį, kurio įteisinimas išspręs netinkamo kandidato priėmimo riziką.
Taip pat nustatomas valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų pagrindas – kai išbandymo rezultatai yra nepatenkinami. Pažymėtina, kad išbandymo laikotarpio pasiūlymas valstybės tarnyboje nėra naujo instituto ar teisinio reglamentavimo sukūrimas, tačiau iš esmės atitiktų viešajame sektoriuje šiuo metu taikomą praktiką. Išbandymo laikotarpis yra įteisintas ir kituose viešojo sektoriaus subjektuose, pavyzdžiui, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Vadovybės apsaugos tarnyboje, finansų ministro ir teisingumo ministro valdymo srities statutinėse įstaigose (Muitinės departamente prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos), profesinėje karo tarnyboje, taip pat priimant asmenis į darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigas pagal Darbo kodekso 36 straipsnio nuostatas. Išbandymo laikotarpio įteisinimas valstybės tarnyboje būtų papildomas įrankis, užtikrinantis, kad valstybės tarnyboje pareigas eitų tik kompetentingi, t. y. reikiamas kompetencijas, patirtį ir įgūdžius turintys asmenys (kitaip ex post (po priėmimo į pareigas) kompetencijų, įgūdžių ir patirties vertinimas), kas iš esmės papildytų ex ante (prieš priimant į pareigas) asmenų kompetencijų, įgūdžių ir patirties vertinimą, kuris atliekamas atrankų ir centralizuotų konkursų organizavimo metu. Valstybės tarnautojų pareigybių poreikį nulemia valstybės tarnybos įstaigos vadovas. Panaikinamas didžiausias leistinas valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičius, taip įgalinant institucijų ir įstaigų vadovus nuspręsti, kiek ir kokių pareigybių reikia veiklai vykdyti ir iškeltiems tikslams pasiekti. Įstatymų įgyvendinimui fiksuojamas 2023 m. numatytas institucijų ir įstaigų darbo užmokesčio fondas.
VTĮ projekte siūloma iš esmės keisti veiklos vertinimo sampratą, reglamentuojant, kad vertinimo tikslas – pasiektų rezultatų įvertinimas, atsisakant privalomo vertinimo pagal kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Siūloma atsisakyti metinių veiklos užduočių formulavimo visiems valstybės tarnautojams, išskyrus įstaigų vadovus ir vidurinės grandies vadovus. Veiklos rezultatams viršijus lūkesčius, siūlomas platesnis piniginių skatinimo priemonių spektras. Valstybės tarnautojas, nesutikdamas su tiesioginio vadovo atliktu tarnybinės veiklos vertinimu, turi teisę kreiptis į vadovo vadovą (į pareigas priimantį asmenį), o, nesutikdamas su šio asmens sprendimu, turi teisę kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. VTĮ projekte siūloma įteisinti kompetencijų viešajame sektoriuje ugdymo modelį, numatant vieną iš Vyriausybės įgaliotos įstaigos funkcijų – centralizuotai organizuoti ir koordinuoti valstybės tarnautojų mokymų vykdymą. Įdiegus centralizuotą valstybės tarnybos kompetencijų ugdymą būtų užtikrinamas platus ir vienodas požiūris į svarbiausias valstybės tarnautojo kompetencijas ir jų ugdymą, vienodas kvalifikacijos ir gebėjimų ugdymo pasiekiamumas ir ugdymo lygis, ugdymo kokybės standartas, taip pat sisteminis poveikio institucijų ir įstaigų veiklos rezultatams vertinimas. Centralizuota ilgalaikio valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų, darbuotojų rengimo bei kompetencijų ugdymo, strateginių būsimų gebėjimų poreikio identifikavimo ir planavimo sistema, apimanti ir ugdymo procesų kokybės bei poveikio vertinimą, leistų užtikrinti aukštą ir valstybės bei visuomenės esamus ir planuojamus poreikius atitinkančią valstybės tarnautojų kvalifikaciją visoje valstybės tarnyboje.
VTĮ projekte siūloma skatinti valstybės tarnautojų mobilumą sudarant galimybes eiti ne vienas, o kelias valstybės tarnautojo pareigas, būti laikinai perkeltam į įstaigos vadovo ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas. Plėtojant valstybės tarnautojų „skolinimąsi“ pagal poreikį idėją, projekte siūloma nustatyti, kad tarnybinės būtinybės atveju karjeros valstybės tarnautojas jo sutikimu ne ilgesniam nei vienų metų terminui gali būti pasitelkiamas į kitą įstaigą ar organizaciją padėti atlikti šios įstaigos ar organizacijos funkcijas. VTĮ projekte siūloma supaprastinti valstybės tarnautojo perkėlimą į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas jo sutikimu toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje su sąlyga, kad jis tos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Taip pat siūloma įtvirtinti galimybę karjeros valstybės tarnautoją laikinai perkelti į įstaigos vadovo ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje. VTĮ projekte siūloma stiprinti valstybės tarnautojų atsakomybę.
Siūloma nustatyti, kad į 2 mėnesių tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą nebūtų įskaitomas laikas, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, buvo komandiruotėje, atostogavo arba buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat laiko, per kurį Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo nesutikimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui. VTĮ projekte siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojas nuo pareigų privalo būti nušalintas ir Darbo kodekso nustatytais atvejais. Siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojas ar asmuo, pretenduojantis tapti valstybės tarnautoju, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, tačiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nepraėjo 3 metai. VTĮ projekte užtikrintas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. KT201-A-N15/2021 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2018 m. birželio 29 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 41 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ įgyvendinimas, atliekant atitinkamus įstatyminio reguliavimo – valstybės tarnautojų nušalinimo nuo pareigų instituto – pakeitimus. Numatoma, kad dėl valstybės tarnautojo nušalinimo spręs į pareigas priimantis asmuo, įvertinęs pareigų pobūdį, atliekamas funkcijas ir kitas svarbias aplinkybes. Nustatomas nušalinimo terminas ir galimybė nušalintą valstybės tarnautoją jo sutikimu perkelti į lygiavertes ar žemesnes pareigas, jei toks perkėlimas neprieštarauja nušalinimo tikslui. VTĮ projekte siūloma keisti ir valstybės tarnautojų statuso atkūrimo bei atostogų reglamentavimą. Valstybės tarnautojų „privilegijos“ neužtikrina jų pasitenkinimo darbu valstybės tarnyboje.
2020 m. vyriausybinio sektoriaus darbuotojų tyrimas atskleidžia, kad valstybės tarnautojų pasitenkinimo darbu indeksas yra 5,7 balo iš 10 galimų. VTĮ projekte nustatomas socialinių ir kitų garantijų sistemos priartinimas prie Darbo kodekse numatytų socialinių ir kitų garantijų sistemos. Pabrėžtina, kad valstybės tarnautojų padėtis po VTĮ įsigaliojimo neblogėtų. VTĮ projekte išlieka specifinės garantijos kaip ir iki šiol pavyzdžiui, galimybė būti palaidotam valstybės lėšomis, materialinės pašalpos, persikėlimo išlaidų kompensavimas ir pan. Kolektyvinėse sutartyse galima susitarti dėl papildomų socialinių garantijų. Siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojams suteikiamos Darbo kodekse numatytos atostogos, o, suteikiant papildomas kasmetines atostogas pagal Darbo kodekso 138 straipsnio 2 dalį, į ilgalaikio nepertraukiamojo darbo toje pačioje darbovietėje laiką įskaitomas tarnybos Lietuvos valstybei stažas. Pažymėtina, kad iki VTĮ įsigaliojimo valstybės tarnautojų sukauptų kasmetinių atostogų dienų skaičius būtų užfiksuojamas ir papildomos kasmetinės atostogos toliau skaičiuotųsi taip, kaip numatyta Darbo kodekse. Kolektyvinėse sutartyse galima susitarti dėl ilgesnės trukmės atostogų. VTĮ projekte atsisakoma nuostatos, ribojančios ne teismo tvarka išskaitomos sumos dydį („Ne teismo tvarka per mėnesį išskaitoma suma negali viršyti 20 procentų valstybės tarnautojui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio“). Tikslas – mažinti atotrūkį tarp valstybės tarnybos reglamentavimo ir Darbo kodekso nuostatų. Darbo kodekso 156 straipsnyje, kuriame reglamentuojama žalos išieškojimo tvarka, nustatyta, kad ne teismo tvarka per mėnesį išskaitomos išskaitos dydis negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala, ir nėra ribojimo valstybės tarnautojui per mėnesį mokamo darbo užmokesčio procentiniu dydžiu.
VTĮ projekte siūloma išgryninti valstybės tarnybos valdymą, atskiriant valstybės tarnybos politiką formuojančią ir įgyvendinančią institucijas, nustatyti, kad valstybės tarnybos politiką formuoja vidaus reikalų ministras, valstybės tarnybos politikos įgyvendinimą – paskirta atsakinga institucija, o valdyti žmogiškuosius išteklius pavedama įstaigoms. VTĮ projekte siūloma nustatyti pagrindines už valstybės tarnybos politikos įgyvendinimą paskirtos atsakingos institucijos funkcijas. Svarbu priskirti atsakomybę už valstybės tarnybos pokyčių monitoringą, vadovų korpuso stiprinimą, pritraukimą į valstybės tarnybą, pasaulinių viešojo ir privataus sektorių žmogiškųjų išteklių valdymo tendencijų stebėjimą ir populiarinimą tarp valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus organizacijų, metodinės pagalbos organizacijoms teikimą. Tam reikalinga stipri organizacija. Būtina sustiprinti už valstybės tarnybą atsakingą ir valstybės tarnybos politiką įgyvendinančią įstaigą. Viešojo sektoriaus darbuotojų registro įstatymo projektu siūloma modernizuoti registrų ir valstybės informacines sistemas, atsisakant neefektyvių duomenų bazių ir užtikrinant valstybės informacinių išteklių funkcinį suderinamumą ir patogų naudojimą.
Viešojo sektoriaus darbuotojų registras leis centralizuotai ir automatizuotai tvarkyti duomenis, kurių reikia valstybės valdymo reikmėms tenkinti, t. y. viešojo sektoriaus įstaigų personalo valdymo sisteminiams sprendimams priimti, kontrolei ir prevencijai užtikrinti (pareigybių skaičiaus, jo pokyčio analizei, pajamų ir turto deklaravimui, korupcijos prevencijai atlikti); viešojo sektoriaus įstaigų vadovams personalo valdymo sprendimams priimti; valstybės ir savivaldybių biudžetams (darbo užmokesčiui) planuoti; viešojo sektoriaus įstaigų personalo administravimo ir buhalterinės apskaitos tvarkymo funkcijoms centralizuotai atlikti; viešojo administravimo monitoringui, teikti duomenis Lietuvos statistikos departamentui ir Eurostatui. Viešojo sektoriaus darbuotojų valdymo informacinė sistema pakeis VATIS. Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo Nr. VIII-730 2, 7, 8, 9, 11, 13, 14 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 8¹ straipsniu įstatymo projektu siūloma tobulinti savivaldybių administracinę priežiūrą. Atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (pvz., 2021 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-617-575/2021), kad Vyriausybės atstovų atsakymai į asmenų prašymus yra informacinio pobūdžio, jais nedaroma įtaka pareiškėjo teisėms ar teisėtiems interesams, įstatymo projekte siūloma aiškiai reglamentuoti Vyriausybės atstovų įgaliojimų įgyvendinimą nagrinėjant asmenų prašymus ir skundus.
Siūloma nustatyti, kad Vyriausybės atstovas, gavęs asmens prašymą ar skundą, per 5 darbo dienas asmenį raštu informuoja, kad pradėtas pateiktos informacijos vertinimas, o apie savo įgaliojimų įgyvendinimo rezultatus asmuo raštu informuojamas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo ar skundo gavimo dienos. Šiuos įstatymo projektu siūloma papildyti Vyriausybės atstovo teises – nustatyti, kad, Vyriausybės atstovui kreipiantis į savivaldybės administravimo subjektus dėl informacijos apie jų veiklą įgyvendinant įstatymus ir vykdant Vyriausybės nutarimus pateikimo, šis prašymas turi būti įvykdytas per Vyriausybės atstovo nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos. Siūloma supaprastinti Vyriausybės atstovų personalo valdymo procedūras (Vyriausybės atstovų skatinimo, atostogų, pavadavimo klausimus), spręsti kitas įstatymo taikymo praktikoje išryškėjusias problemas, taip pat siūloma papildyti Vyriausybės atstovų socialines garantijas. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje yra nustatyta vidaus administravimo sąvoka. Šia sąvoka vidaus administravimas apibūdinamas kaip veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto, turinčio viešojo juridinio asmens statusą, savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą.
Pažymėtina tai, kad viešojo administravimo subjekto vidaus administravimo (bendrosios) funkcijos neturi ypatingų požymių, kurie išskirtų šias funkcijas iš analogiškų, atliekamų kitų teisinių formų tiek viešuosiuose, tiek privačiuose juridiniuose asmenyse, neturinčiuose viešojo administravimo įgaliojimų, todėl nėra objektyviai pagrindžiamo poreikio kelti specialius reikalavimus šias funkcijas atliekančiam personalui, skirtingai nuo reikalavimų, kurie keliami siekiant užtikrinti tinkamą į Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnyje nurodytas pagrindines viešojo administravimo sritis patenkančių (specialiųjų) funkcijų atlikimą, t. y. nėra pagrindo pavesti vidaus administravimo (bendrųjų) funkcijų atlikimą valstybės tarnautojo statusą turintiems asmenims. Tokie analogiškas funkcijas atliekančio personalo statuso skirtumai nesudaro sąlygų sąžiningai konkurencijai tarp viešojo ir ne viešojo sektoriaus, kuri galėtų lemti geresnę vidaus administravimo (bendrųjų) funkcijų atlikimo kokybę. Taip pat tai kliudo išgryninti valstybės tarnautojams priskirtinas funkcijas pagal jų specifiškumą, siejamą su valstybės funkcijų atlikimu ir kito viešojo intereso užtikrinimu (pvz.: teisėkūra, ūkio subjektų veiklos priežiūra ir pan.). Būtent dėl šios priežasties 2020 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusioje Viešojo administravimo įstatymo redakcijoje viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas nebebuvo priskirtas pagrindinėms viešojo administravimo sritims, t. y. nebėra laikomas viešuoju administravimu.
Taigi, tiksliai apibrėžta vidaus administravimo sąvoka šiuo atveju yra svarbi tuo, kad, ja remiantis, yra atskiriamos viešojo administravimo subjekte (ypač biudžetinėse įstaigose, turinčiose viešojo administravimo įgaliojimus) atliekamos vidaus administravimo (bendrosios) ir viešojo administravimo ir kitos teisės aktais pavestos (specialiosios) funkcijos, ir nuo to gali priklausyti šias funkcijas atliekančio personalo statusas. Taikant vidaus administravimo sąvoką praktikoje, paaiškėjo, kad veiklų, kurios yra bendro pobūdžio, kurios panašiai vykdomos visuose juridiniuose asmenyse (nepaisant jų teisinės formos) ir kuriomis yra užtikrinamas juridinio asmens savarankiškas funkcionavimas, yra gerokai daugiau, tačiau jų vidaus administravimo sąvoka oficialiai neapima. Taip pat pastebėta, kad juridiniame asmenyje atliekamų vidaus administravimo funkcijų mastas ir įvairovė gali skirtis priklausomai nuo juridinio asmens dydžio, jam pavestų specialiųjų funkcijų specifikos, vidaus administravimo funkcijų atlikimo centralizavimo lygio ir kitų veiksnių, tačiau tinkamai atlikti šias funkcijas reikia analogiškas (tokias pačias) kompetencijas turinčio personalo. Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2987, kuriuo Viešojo administravimo įstatymas 2020 m. buvo išdėstytas nauja redakcija, 2 straipsnio 11 dalis įpareigoja valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas sudaryti valstybės tarnautojų pareigybių vertinimo komisijas, kurios ne rečiau kaip kas ketvirtį peržiūrėtų laisvas (neužimtas) šių institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojų pareigybių sąraše esančias pareigybes.
Šios peržiūros tikslas – įvertinti valstybės tarnautojų pareigybėms priskirtas funkcijas, ar jos atitinka naujos redakcijos, kuri įsigaliojo 2020 m. lapkričio 1 d., Viešojo administravimo įstatyme nustatytą viešojo administravimo apibrėžtį (t. y. patenka į šiame įstatyme nustatytas viešojo administravimo sritis ir turėtų būti laikomos viešuoju administravimu), taip pat, ar nepatenka į kitų Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje išvardytų funkcijų apimtį. Nustačius, kad valstybės tarnautojų pareigybėms priskirtos funkcijos nepatenka į paminėtas funkcijų kategorijas, turi būti sudaryti tokių pareigybių sąrašai ir pateikti institucijų ar įstaigų vadovams. Tokios pareigybės turėtų būti panaikintos, o prireikus toliau atlikti viešuoju administravimu nebelaikomas funkcijas, vietoje valstybės tarnautojų pareigybių turėtų būti steigiamos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybės. Tokiu teisiniu reguliavimu siekta sukurti mechanizmą, kurio reikia siekiant įgyvendinti naujos redakcijos Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, įtvirtinusias naują viešojo administravimo apibrėžtį (viešuoju administravimu nebėra laikomas viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas, išplėsta administracinio reglamentavimo samprata, administracinių sprendimų priėmimas išskirtas kaip atskira viešojo administravimo sritis). 5.
5Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Neigiamų teisinio reguliavimo pasekmių nenumatoma, nes pakeitimai sudarys prielaidas efektyvesniam ir rezultatyvesniam valstybės tarnybos veikimui ir prisidės prie sklandesnio valstybės tarnybos reformos ilgalaikių tikslų įgyvendinimo. Poveikis atitinkamai sričiai. VTĮ projektu lanksčiau reguliuojami valstybės tarnybos teisiniai santykiai, paprastinami žmogiškųjų išteklių valdymo aspektai, sprendžiamos VTĮ taikymo probleminės sritys. Pabrėžtina, kad, VTĮ projekte siūlant nustatyti lankstesnį žmogiškųjų išteklių valdymą, valstybės tarnautojų socialinės garantijos artinamos prie Darbo kodekso nuostatų. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos rekomendacijas[³⁰], VTĮ projekte siūloma ne tik sugriežtinti valstybės tarnautojų atsakomybę, bet ir įtvirtinti lojalumą Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai kaip vieną iš pagrindinių valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų. Lygiagrečiai – įteisinti ir vieną iš atleidimo iš pareigų pagrindą, kai paaiškėja, kad valstybės tarnautojas neatitinka nepriekaištingos reputacijos ir dėl to negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad VTĮ projekto ir jį lydinčiųjų įstatymų poveikis valstybės tarnybai bus teigiamas, sudaromos prielaidos didėti valstybės tarnybos efektyvumui. Poveikis valstybės finansams. VTĮ projekto poveikis valstybės finansams detalizuotas aiškinamojo rašto 13 dalyje „Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti“. Poveikis administracinei naštai.
Priėmus VTĮ projektą ir Įstatymų projektus, sumažės administracinė našta valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms ir kandidatams į valstybės tarnautojo pareigas, nes atsisakoma perteklinio teisinio reguliavimo, supaprastinamos žmogiškųjų išteklių valdymo procedūros. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymai nesusiję su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. Pakeitimai koreliuoja su 2022–2030 m. plėtros programos valdytojo Vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo plėtros programa. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymus, nereikės priimti kitų įstatymų, juos keisti ir (ar) pripažinti netekusiais galios. Visi Įstatymų projektai teikiami kartu su pagrindiniu VTĮ projektu. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektuose sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymų projektuose apibrėžiamos naujos sąvokos, kurias reikėtų įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11.
11Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymų projektų nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymus, iki jų įsigaliojimo Darbo grupė parengs įgyvendinamuosius teisės aktų projektus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Bazinio dydžio įstatymo projekte siūloma valstybės tarnybos įstaigų vadovų, valstybės politikų, valstybės pareigūnų, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo), karių tarnybinio atlyginimo, įstatymų pagrindais sudarytų komisijų narių atlygio, kitų teisės aktuose nustatytų išmokų ir atlygio apskaičiavimui taikyti naują pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio vienetą – 1 579,4 Eur, atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento paskelbtą 2021 metų vidutinį mėnesinį (bruto) šalies darbo užmokestį (su individualiomis įmonėmis). Numatoma pagal naują pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį perskaičiuoti darbo užmokestį (atlyginimą) ir nustatyti naujus pareiginės algos koeficientus. Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio susiejimas su Lietuvos statistikos departamento paskelbtu praėjusių metų (n–2) vidutiniu mėnesiniu (bruto) šalies darbo užmokesčiu (su individualiomis įmonėmis) leis peržiūrėti minėtų darbuotojų darbo užmokestį atsižvelgiant į šalies ekonominę situaciją, darbo užmokesčio pokyčių tendencijas darbo rinkoje ir užtikrinti konkurencingą darbo užmokestį.
Įstatymų projektams įgyvendinti reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į tai, kad siūloma valstybės pareigūnų (išskyrus Vadovybės apsaugos tarnybos ir prokurorų), Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės tarnautojų (išskyrus statutinių valstybės tarnautojų), pareiginei algai (atlyginimui) apskaičiuoti taikyti naujo bazinio dydžio pagrindu apskaičiuotus koeficientus nuo 2023 m. liepos 1 d., o valstybės tarnybos įstaigų vadovų bei valstybės politikų pareiginei algai apskaičiuoti – nuo valstybės politikų naujos kadencijos pradžios (išskyrus tuos esamus valstybės tarnybos įstaigų vadovus, kurie sudarys susitarimą dėl jo veiklos tikslų ir rezultatų), papildomas didžiausias valstybės biudžeto lėšų poreikis pareiginėms algoms (atlyginimams) padidinti 2023 m. sudaro 15,8 mln. Eur. Numatoma, kad 2024 m. bus 1,14 mln. Eur didesnis, palyginti su 2023 m., papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikis. Papildomos lėšos reikalingos savivaldybių merų pareiginėms algoms padidinti, taip pat dėl 2024 m. numatomų Lietuvos Respublikos Prezidento ir Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų Respublikos Prezidento, Seimo ir Vyriausybės narių pareiginėms algoms padidinti nuo jų kadencijos pradžios. 2025 m. papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikis bus 3,05 mln. eurų didesnis, palyginti su 2024 m. Papildomos lėšos reikalingos Respublikos Prezidento, Seimo ir Vyriausybės narių pareiginėms algoms padidinti.
Priėmus Viešojo sektoriaus darbuotojų registro įstatymą ir sukūrus Viešojo sektoriaus darbuotojų registrą jo pagrindu veikiančiai bendrai, lanksčiai ir moderniai viešojo sektoriaus žmogiškųjų išteklių valdymo sistemai, 6 mln. eurų lėšų poreikis jau numatytas Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane, taip pat šiuo metu rengiamoje 2022–2030 m. plėtros programos valdytojos Vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo plėtros programos pažangos priemonėje Nr. 01-001-08-03-01 „Sukurti modernią viešojo valdymo institucijų žmogiškųjų išteklių valdysenos sistemą“. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „valstybės tarnautojas“, „aukštesnysis vadovas“, „laikinasis valstybės tarnautojas“. 16.
Nėra. [¹] Šaltinis: 2021 m. gruodžio 5 d. duomenimis. [²] Šaltinis: 26 750; 42 % (19 320) – statutiniai valstybės tarnautojai ir diplomatai. [³] Šaltinis: 222 institucijų apklausos duomenys: 43 % institucijų. [⁴] Šaltinis: 222 institucijų apklausos duomenys: 38 % institucijų. [⁵] Šaltinis: 222 institucijų apklausos duomenys: 33 % institucijų. [⁶] Šaltinis: 222 institucijų apklausos duomenys: 32 % institucijų. [⁷] Šaltinis: 222 institucijų apklausos duomenys: 57 % institucijų. [⁸]Šaltinis: 222 institucijų apklausos duomenys: 59 % institucijų. [⁹] Šaltinis: 222 institucijų apklausos duomenys: 48 % institucijų. [¹⁰] Šaltinis: 201 institucijos apklausos duomenys: 32 % institucijų. [¹¹] Šaltinis: https://vrm.lrv.lt/uploads/vrm/documents/files/LT_versija/VTI_koncepcija_2022_02_28.pdf. [¹²] Šaltinis: https://vrm.lrv.lt/uploads/vrm/documents/files/LT_versija/VT%20koncepcija_prezentacija.pdf. [¹³] Šaltinis: https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=38410. [¹⁴] 2021 m. birželio 16 d. [¹⁵] Ne vėliau kaip iki 2022 m. sausio 1 d. [¹⁶] 2021 m rugsėjo 21 d. Nr.
Nr. 1V-728. [¹⁷] Viešojo sektoriaus institucijos suprantamos kaip viešojo administravimo institucijos, šioje analizėje joms prilyginant ir politines, teismų ir kitokias analogiškas valstybės viešųjų funkcijų institucijas, išskyrus tokias viešąsias paslaugas kaip švietimas, sveikatos apsauga ar kitas, teikiančias institucijas. [¹⁸] Šaltinis: 201 institucijos apklausos duomenys: 23 % institucijų. [¹⁹] Nuo 2016 m. neįvykusių konkursų dalis sudaro 40 % į karjeros valstybės tarnautojų pareigybes ir 55 % į įstaigų vadovų pareigybes. [²⁰] Vadovaujamas pareigas einančių valstybės pareigūnų pareiginės algos svyruoja nuo 8 iki 15,5 koeficiento, t. y. nuo 1448 Eur iki 2805,50 Eur (taikant 2022 m. bazinį dydį – 181 Eur). [²¹] Šaltinis: 201 institucijos apklausos duomenys: 36 % institucijų nesudaromi ir netvirtinami valstybės tarnautojų metiniai mokymosi /ugdymo planai. [²²] Šaltinis: 201 institucijos apklausos duomenys: 32 % institucijų nevertina mokymų metu įgytų žinių panaudojimo praktikoje, kaip po mokymų keičiasi veiklos vykdymas ir rezultatai. [²³] Šaltinis: daugiau kaip 8 balus surinkusiems. [²⁴] Šaltinis: 2021 m. liepos 22 d. duomenimis, 7 asmenys. [²⁵]Šaltinis: Civil Service Recruitment: Recruiting The Right Persons The Right Way (World Bank Group Governance, November 2019, No. 20): https://documents1.worldbank.org/curated/en/572061574455651589/pdf/Civil-Service-Recruitment-Recruiting-the-Right-Persons-the-Right-Way.pdf; Skills for a High Performing Civil Service. (OECD Public Governance Reviews, 2017): https://www.oecd.org/gov/skills-for-a-high-performing-civil-service-9789264280724-en.htm. [²⁶] Nyderlandų pavyzdys: speciali institucija, atsakinga už aukštesniąją valstybės tarnybą. Ji vykdo aukštų vadovų kaitos planavimą, stengiasi juos išlaikyti valstybės tarnyboje, reguliariai organizuoja individualizuotą pretendentų į vadovus mokymą, kad po vienos ar dviejų kadencijų jie galėtų pereiti vadovauti kitoms institucijoms.
Tarnyba nuolat stebi, kur atsilaisvins vadovo vieta ir kokie į ją galimi pretendentai. Tam rengiamasi iš anksto, tad ir vadovų pasikeitimas įvyksta greitai. Jeigu baigus kadenciją nėra kitų tinkamų pareigų, patyręs vadovas gali būti kuriam laikui įdarbinamas aukštesniosios valstybės tarnybos institucijoje patarėju, kad pasidalintų patirtimi su kitais pretendentais į vadovus. [²⁷] Šaltinis: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=badb13ec-9576-484e-9399-09dd2270b2dd#/. [²⁸] Šaltinis: Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus susisteminta informacija 19/17 (2019 m. rugsėjo -20) „Merų darbo užmokesčio nustatymo kriterijai Europos Sąjungos valstybėse narėse“. [²⁹] Šaltinis: https://www.rahandusministeerium.ee/et/riigi-personalipoliitika/palgapoliitika. [³⁰] Šaltinis: Specialiųjų tyrimų tarnybos 2018 m. rugsėjo 10 d. antikorupcinio vertinimo išvada Nr. 4-01-6982 dėl nepriekaištingos reputacijos ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės (www.lrs.lt).
Valstybės tarnybos įstatymo
rengimą paskatinusios priežastys, parengtų įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai Aštuonioliktoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė, pripažindama valstybės tarnyboje egzistuojančias problemas, svarbiausiu ir strateginę reikšmę turinčiu darbu įvardija valstybės tarnybos tobulinimą, kuris yra neatsiejamas kompleksinės viešojo valdymo reformos, siekiančios pertvarkyti viešojo sektoriaus ekosistemą – paslaugas, institucijas, procesus ir žmones, komponentas (žr. 1 pav.). 1 pav. Viešojo valdymo tobulinimo kryptys Duomenų šaltinis: sudarė autoriai. Įgyvendinant Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72, (toliau – Vyriausybės programa) ir Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, (toliau – LRVPNĮP) 9.3 papunktyje „Stiprūs ir atsakingi vadovai – valstybės tarnybos veidas“ nustatytus veiksmus, siekiama įtvirtinti teisines valstybės tarnybos tobulinimo, kurio tikslas – sustiprinti vadovavimo ir lyderystės gebėjimus, padidinti valstybės tarnybos profesionalumą, lankstumą ir efektyvumą, diegiant inovacijas modernizuoti valstybės tarnybos žmogiškųjų išteklių valdymą, vykdymo prielaidas.
Valstybės tarnybos sritis fragmentiškai sulaukdavo politinio dėmesio ir bandymų pertvarkyti valstybės tarnybą buvo ne vienas – dalis ankstesnių Vyriausybių įgyvendintų priemonių sukūrė tam tikrą teigiamą poveikį, tačiau diegiami pokyčiai dažnu atveju nebuvo orientuoti į sisteminių valstybės tarnybos instituto problemų sprendimą iš esmės, be to, nebuvo užtikrintas nuoseklus, tvarus ir pakankamas finansavimas, todėl buvo sudėtinga pasiekti esminių kokybinių pokyčių ir išspręsti valstybės tarnybos efektyvumo, konkurencingumo ir patrauklumo problematiką. 2021 m.[1] Lietuvoje buvo kiek daugiau nei 46 tūkst. valstybės tarnautojų, iš jų daugiau kaip pusė (58 %[2]) sudarė karjeros valstybės tarnautojai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai ir įstaigų vadovai. Bendras valstybės tarnautojų šalyje skaičius pastaraisiais metais mažėjo (2016 m. valstybės tarnautojų skaičius sudarė daugiau kaip 50,7 tūkst., t. y. beveik 10 % daugiau nei 2021 m.). Valstybės tarnybos efektyvumas išlieka nepakankamas – pagal tarptautinį valstybės tarnybos efektyvumo indeksą „InCiSE“ (2019 m.) Lietuvos valstybės tarnyba užima
bendro Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) šalių vidurkio.
Duomenys rodo, kad žmogiškųjų išteklių valdymas kuria administracinę naštą įstaigoms[3], neskatina orientacijos į rezultatus[4], neskatina valstybės tarnautojų mokytis, tobulėti ir kelti kvalifikaciją[5], nesudaro sąlygų valstybės tarnautojams prisitaikyti prie kintančių veiklos sąlygų ir reikalavimų[6]. Žmogiškųjų išteklių valdymo valstybės tarnyboje teisinis reglamentavimas neužtikrina tinkamų kandidatų pritraukimo į valstybės tarnybą[7], nesudaro sąlygų pritraukti geriausius ir kompetentingiausius vadovus[8], neužtikrina valstybės tarnautojų išlaikymo valstybės tarnyboje[9]. Dėl lėšų trūkumo (darbo užmokesčio fonde) įstaigų galimybės finansiškai motyvuoti valstybės tarnautojus yra ribotos[10]. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo projektu (toliau – VTĮ projektas) siekiama ne tik įgyvendinti Vyriausybės programos ir LRVPNĮP atitinkamus veiksmus, bet ir išspręsti 2022–2030 metų Viešojo valdymo plėtros programoje, patvirtintoje Vyriausybės 2022 m. kovo 9 d. nutarimu Nr.
206, įvardytą problemą (nepakankamas Lietuvos valstybės tarnybos efektyvumas): · stiprinti įstaigų vadovų grupę – suformuojant profesionalių vadovų korpusą, apmokamą konkurencingu atlygiu, suformuoti centralizuoto vadovų ugdymo politiką ir įgyvendinti karjeros valdymą; · orientuoti valstybės tarnautojų veiklą į rezultatus; · ugdyti valstybės tarnautojų kompetencijas ir lyderystę, reikalingas įvairioms permainoms įgyvendinti; · didinti lankstumą valdant žmogiškuosius išteklius, mažinti skirtumus tarp valstybės tarnybos reglamentavimo ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatų; · suformuoti valstybės tarnybos politiką įgyvendinančią vykdomosios valdžios instituciją, be kita ko atsakingą už centralizuotą valstybės tarnybos vadovų korpuso valdymą, viešojo sektoriaus žmogiškųjų išteklių valdymo koordinavimą, žmogiškųjų išteklių ugdymą ir strateginę analizę ir efektyvumo vertinimą. VTĮ projektas yra pirmasis horizontalaus pokyčio etapas, kuris atliepia Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės valstybės tarnybos pertvarkos viziją, pagal neformaliame Vyriausybės ministrų pasitarime 2022 m. vasario 28 d. patvirtintą Valstybės tarnybos pertvarkos koncepciją, kuri yra viešai prieinama Vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje[11], jos nuostatos 2022 m. balandžio 1 d. pristatytos Seimo Ateities ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetų bendro posėdžio metu (minėtos koncepcijos pristatymas taip pat viešinamas Vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje[12], o posėdžio įrašas saugomas Seimo interneto svetainėje[13]).
Koncepciją įvertino ir aprobavo nepriklausomi EBPO ekspertai, o joje pateikiamos valstybės tarnybos tobulinimo kryptys atitinka pažangių užsienio valstybių – EBPO šalių – gerąją praktiką. Vyriausybės posėdžio[14] metu Vidaus reikalų ministerijai pavesta kartu su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija ir Lietuvos Respublikos finansų ministerija valstybės tarnybos pertvarkos kontekste sistemiškai peržiūrėti visų viešojo valdymo sektoriaus institucijų vadovų atlygio politiką ir pateikti[15] Vyriausybei pasiūlymus dėl viešojo sektoriaus institucijų vadovų darbo apmokėjimo reglamentavimo. Vidaus reikalų ministro įsakymu[16] sudaryta darbo grupė atliko viešojo sektoriaus institucijų vadovų[17] atlygio politikos peržiūrą ir parengė pasiūlymus, kurie yra įgyvendinami teikiamu VTĮ projektu ir susijusių įstatymų pakeitimais. Pirmajame pokyčio etape pertvarkoma valstybės politikų, valstybės pareigūnų (išskyrus Vadovybės apsaugos tarnybos, prokurorų), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės tarnautojų (išskyrus statutinių valstybės tarnautojų) atlygio sistema.
Siūloma koreguoti minėtų kategorijų pareiginės algos (atlyginimo) bazę ir ją susieti su vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu. Naujojo bazinio dydžio peržiūrėjimas kas trejus metus (pirmą kartą – 2025 metams) atlieps ekonominius pokyčius ir padės išvengti valstybės institucijose ir įstaigose mokamo darbo užmokesčio atotrūkio nuo darbo rinkos. Vykstantys globalūs politiniai, ekonominiai ir technologiniai pokyčiai nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms kelia naujų iššūkių ir uždavinių, todėl būtina užtikrinti, kad apmokėjimo už darbą dydis atitiktų nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų pareigūnų veiklos specifiką. Atsižvelgiant į tai, nuspręsta pirmame pokyčio etape siūlyti koreguoti ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos bei žvalgybos pareigūnų atlygio sistemą įvertinus į šių pareigūnų specifinį statusą. Minėtai darbo grupei sistemiškai peržiūrėjus viešojo sektoriaus institucijų vadovų atlygio politiką šiame pokyčio etape, kartu su VTĮ projektu teikiami susijusių įstatymų pakeitimo projektai: · Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus darbuotojų registro įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo Nr. VIII-1328 6¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 28 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos Seimo statuto dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 32 straipsnio pakeitimo projektas; · Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr.
I-1338 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 16 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos nacionalinės teismų administracijos įstatymo Nr. IX-787 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos Lietuvos kultūros tarybos įstatymo Nr. XI-2218 6, 7, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 19, 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo Nr. VIII-1708 12, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 20, 24, 25, 27, 40, 49 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 11, 12, 18, 30, 33, 51, 52, 55 straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo bei 53 ir 54 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 6, 31¹, 39 ir 81 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 5, 7, 10, 43, 69, 71, 72 ir 79 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo Nr.
I-907 22, 23, 26, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 72 ir 94 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 13, 22, 26 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo Nr. IX-895 2 ir 5¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 22 ir 148 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 28 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1268 pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymo Nr.XIII-2987 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo Nr. I-1623 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 27 straipsnio ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos valstybės politikų darbo užmokesčio įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo Nr.
I-56 13 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. X-1771 pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo Nr. VIII-730 2, 7, 8, 9, 11, 13, 14 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 8¹ straipsniu įstatymo projektas (toliau kartu – Įstatymų projektai). Vadovybės apsaugos tarnybos, prokurorų, statutinių valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, karių tarnybiniams atlyginimams, įstatymų pagrindais sudarytų komisijų narių atlygiams apskaičiuoti su vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu pareiginės algos (atlyginimo) bazė bus susiejama kitame etape, t. y. nuo 2024 m. sausio 1 d. Dėl horizontalios ir didelės pokyčio apimties tikslinga sudaryti darbo grupę šioje pastraipoje paminėtų dirbančiųjų kategorijų darbo apmokėjimo sistemoms išanalizuoti, siekiant pasiūlyti duomenimis grįstus sprendimus darbo apmokėjimo konkurencingumui didinti. Iki 2023 m. spalio mėn. atsakingos institucijos esant poreikiui parengs pokyčiui įgyvendinti reikalingus teisės aktų projektus, įskaitant ir sistemišką bazinių koeficientų pagal naująjį bazinį dydį perskaičiavimą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai VTĮ projektą ir susijusių įstatymų pakeitimo projektus parengė vidaus reikalų ministro 2022 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 1V-209 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudaryta darbo grupė (toliau – Darbo grupė) iš Finansų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Vidaus reikalų ministerijos atstovų, bendradarbiaudama su Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos atstovais ir kitais socialiniais partneriais. 3.
reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Valstybės tarnybos teisiniai santykiai reguliuojami VTĮ įstatymu (2018 m. birželio 29 d. priimta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 redakcija). 2019 m. įgyvendinus valstybės tarnybos pertvarką, buvo įvesta visiškai centralizuota valstybės tarnautojų atrankos sistema, o Valstybės tarnybos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VTD) pradėjo veikti kaip centralizuotų atrankų paslaugos teikėjas. Centralizuotos valstybės tarnautojų atrankos procesas yra ilgas[18], o valstybės tarnautojų atrankose dalyvauja per mažai tinkamų kandidatų, nepavyksta jų pritraukti, todėl daug[19] konkursų neįvyksta. Ši ilga, sudėtinga, daugiapakopė valstybės tarnautojų atrankos sistema visgi neleidžia užtikrinti atrankos proceso efektyvumo, negarantuoja geriausių kandidatų atrinkimo į pareigas valstybės tarnyboje. Pagal galiojantį reglamentavimą vadovą įdarbinančios valstybės tarnybos institucijos ir įstaigos neidentifikuoja, kokio įstaigos vadovo ieško, – nevertinama esama situacija įstaigoje ir jos brandos lygis, tikslai ir iššūkiai artimiausiu metu ir vėliau (efektyvumo didinimas, struktūriniai, vadybiniai pokyčiai ir pan.). Realiai nevykdomas kandidatų į įstaigų vadovų pareigas pritraukimas ir aktyvi paieška, o neigiamas valstybės tarnybos įvaizdis, stereotipai ir mitai taip pat nepadeda šiam procesui. Įstaigų vadovų atrankos procesas ilgas, netaikomos kitose Europos Sąjungos (toliau – ES) šalyse pasiteisinusios priemonės. Vienas labiausiai tebekritikuojamų ir daugiausiai diskusijų sukeliančių valstybės tarnybos santykių dabartinio teisinio reguliavimo aspektų – darbo užmokestis, nors ir keistas iš esmės, tačiau netapo konkurencingas, ypač vadovų lygmeniu.
Pagal galiojantį teisinį reguliavimą valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:
1) pareiginė alga: vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, į pareigas priimamam asmeniui yra taikomas koeficientas iš Įstatyme nurodyto pareiginės algos koeficientų intervalo;
2) priemokos: valstybės tarnautojui gali būti skiriamos priemokos už pavadavimą ir už papildomų užduočių, suformuluotų raštu, atlikimą (šių priemokų suma negali viršyti 40 % pareiginės algos);
3) priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą: valstybės tarnautojams priedas už tarnybos stažą sudaro 1 % pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus (šio priedo suma negali viršyti 30 % pareiginės algos);
4) mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą ir budėjimą: už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą valstybės tarnautojams mokama atitinkamo Darbo kodekso straipsnio nustatyta tvarka. Valstybės tarnybos įstaigų vadovų pareiginė alga nustatoma pagal Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede valstybės tarnautojo pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą arba iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra Seimo patvirtintas atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis (toliau – bazinis dydis).
Pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio, kuris peržiūrimas ir didinamas vieną kartą per metus – 2020 m. bazinis dydis buvo pakeltas 3 Eur (nuo 173 iki 176 Eur), 2021 m. – 1 Eur (iki 177 Eur), 2022 m. – 4 eurais (iki 181 Eur), todėl valstybės tarnybos vadovų pareiginė alga atitinkamai didėjo 0,5–2,3 %. Kasmet Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų, darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis yra nustatomas atskiru įstatymu. Respublikos Prezidento darbo užmokestis reglamentuojamas Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme. Respublikos Prezidento mėnesinis darbo užmokestis yra lygus Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos 55 baziniams dydžiams. Šis Respublikos Prezidento darbo užmokesčio dydis galioja nuo 2009 m. sausio 1 d. Valstybės politikų darbo apmokėjimą reglamentuoja Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas. Šio įstatymo nustatyti darbo užmokesčio dydžiai ir apmokėjimo sąlygos taikomi šiems valstybės politikams:
Pirmininkui;
pareigūnams;
Pirmininkui;
pavaduotojams;
tarybų nariams. Valstybės politikų darbo užmokestį sudaro pareiginė alga ir priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus.
Valstybės politikų pareiginė alga apskaičiuojama Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlyje nustatytą atitinkamą pareiginės algos koeficientą padauginus iš bazinio dydžio. Priedėlyje vadovaujamas pareigas einančių valstybės pareigūnų pareiginės algos svyruoja nuo 15 koeficiento (mero pavaduotojo, kai savivaldybės teritorijoje gyvena iki 15 tūkst. gyventojų) iki 25,8 (Ministro Pirmininko ir Seimo Pirmininko), t. y. nuo 2 715 Eur iki 4 669,80 Eur (taikant 2022 m. bazinį dydį – 181 Eur). Priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą sudaro 1 % valstybės politiko pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus, tačiau šio priedo dydis negali viršyti 30 % pareiginės algos. Savivaldybės mero ir mero pavaduotojo pareiginėms algoms taikytini koeficientai nustatomi atsižvelgiant į savivaldybės gyventojų skaičių, nustatytą pagal kalendorinių metų, einančių prieš kalendorinius metus, kuriais vyko paskutiniai savivaldybių tarybų rinkimai, sausio 1 dienos gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitos duomenis, paskelbtus Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytojo interneto svetainėje. Nustatyti koeficientai galioja iki pirmojo išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio. Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlyje merų pareiginės algos koeficientai suskirstyti į 5 grupes: 1) kai savivaldybės teritorijoje gyvena per 500 tūkst. gyventojų; 2) kai savivaldybės teritorijoje gyvena nuo 100 tūkst. gyventojų iki 500 tūkst. gyventojų; 3) kai savivaldybės teritorijoje gyvena nuo 50 tūkst. gyventojų iki 100 tūkst. gyventojų; 4) kai savivaldybės teritorijoje gyvena nuo 15 tūkst. gyventojų iki 50 tūkst. gyventojų; 5) kai savivaldybės teritorijoje gyvena iki 15 tūkst. gyventojų.
Jeigu savivaldybės teritorijoje yra kurortinė teritorija, savivaldybės merui ir mero pavaduotojams nustatytas pareiginės algos koeficientas didinamas 4 %, o jeigu savivaldybės teritorijoje yra kurortas, savivaldybės merui ir mero pavaduotojams – 5 %. Į pirmą grupę pagal savivaldybės teritorijoje gyvenančių gyventojų skaičių, Lietuvos statistikos departamento paskelbtais duomenimis apie vidutinį metinį gyventojų skaičių 2018 m., pakliūva tik Vilniaus miesto savivaldybė, į antrą – 3 savivaldybės (Kauno, Klaipėdos, Šiaulių), į trečią – 7 savivaldybės (Vilniaus rajono, Kauno rajono, Panevėžio miesto, Klaipėdos rajono, Marijampolės, Mažeikių rajono, Alytaus miesto), į ketvirtą – 43 savivaldybės (Kėdainių rajono, Jonavos rajono, Zarasų rajono ir kitų rajonų bei Elektrėnų, Druskininkų, Visagino savivaldybės, Palangos miesto savivaldybė), o į penktą – 6 savivaldybės (Kazlų rūdos, Kalvarijos, Pagėgių, Rietavo, Birštono ir Neringos savivaldybės). Neringos savivaldybė – mažiausia iš visų savivaldybių (joje deklaruoti 3 340 gyventojai). Kadangi Neringos savivaldybė veikia kaip kurortas, jos merui ir pavaduotojui pareiginė alga didinama 5 %. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad valstybės politikų, išskyrus merus ir jų pavaduotojus, pareiginių algų dydžiai nuo 2014 m., kai buvo sugrąžinti į prieškriziniu laikotarpiu galiojusius pareiginių algų dydžius, nė karto nebuvo didinti. Merų ir jų pavaduotojų pareiginės algos buvo padidintos 2015 m. balandžio 21 d.
Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 priedėlio pakeitimo įstatymu Nr. XII-1630 ir 2019 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 5 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2751 (įsigaliojo nuo
Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio I skirsnio 5 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ ir merų bei jų pavaduotojų pareiginių algų dydžius diferencijuojant pagal savivaldybės teritorijoje gyvenančių gyventojų skaičių, suskirstant juos vietoj buvusių 2 grupių į 5 grupes. Valstybės pareigūnų darbo apmokėjimą reglamentuoja Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas. Valstybės pareigūnų darbo užmokestis susideda iš:
algos;
ištarnautus Lietuvos valstybei metus;
priemokos. Valstybės pareigūnų pareiginė alga apskaičiuojama Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlyje nustatytą atitinkamą pareiginės algos koeficientą padauginus iš bazinio dydžio[20]. Priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą sudaro 1 % valstybės pareigūno pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus, tačiau šio priedo dydis negali viršyti 30 % pareiginės algos. Be to, valstybės pareigūnams metų pabaigoje už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis išmokama ne didesnė kaip pareiginės algos dydžio vienkartinė priemoka. Ji mokama neviršijant valstybės pareigūnų darbo užmokesčiui teisės aktų nustatyta tvarka skirtų lėšų.
Jeigu šių lėšų nepakanka, taip pat jei valstybės pareigūnas institucijoje nėra išdirbęs visų metų, priemokos dydis perskaičiuojamas proporcingai esamoms darbo užmokesčio lėšoms ir dirbtam laikui tais metais. Paminėtina, kad nuo 2015 m. liepos 1 d. Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas buvo papildytas nuostata, pagal kurią valstybės pareigūnų, einančių pareigas įstaigose, kuriose pagal Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nustatytą tvarką apskaičiuotas darbo užmokestis yra mažesnis negu 115 % toje įstaigoje dirbančio ir didžiausią darbo užmokestį gaunančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, o kai tokiu didžiausią darbo užmokestį gaunančiu tarnautoju ar darbuotoju, dirbančiu pagal darbo sutartį, yra vadovo pavaduotojas, – mažesnė negu 110 %, darbo užmokesčio vidurkis, įvertinus per praėjusius kalendorinius metus apskaičiuotą darbo užmokestį, darbo užmokesčio dydis apskaičiuojamas tokia tvarka: valstybės pareigūnų, einančių institucijos vadovo pareigas, darbo užmokestis yra 15 % didesnis negu toje įstaigoje didžiausią darbo užmokestį gaunančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo užmokesčio per praėjusius kalendorinius metus vidurkis, o kai tokiu didžiausią darbo užmokestį gaunančiu tarnautoju ar darbuotoju, dirbančiu pagal darbo sutartį, yra vadovo pavaduotojas, – 10 % didesnis; valstybės pareigūnų, einančių įstaigos vadovo pavaduotojo pareigas, darbo užmokestis yra
didžiausią darbo užmokestį gaunančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo užmokestis per praėjusius kalendorinius metus vidurkis.
Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas buvo papildytas nuostata, pagal kurią valstybės pareigūnų, einančių pareigas įstaigose, kuriose pagal Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nustatytą tvarką apskaičiuotas darbo užmokestis yra mažesnis negu 115 % toje įstaigoje dirbančio ir didžiausią darbo užmokestį gaunančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, o kai tokiu didžiausią darbo užmokestį gaunančiu tarnautoju ar darbuotoju, dirbančiu pagal darbo sutartį, yra vadovo pavaduotojas, – mažesnė negu 110 %, darbo užmokesčio vidurkis, įvertinus per praėjusius kalendorinius metus apskaičiuotą darbo užmokestį, darbo užmokesčio dydis apskaičiuojamas tokia tvarka: valstybės pareigūnų, einančių institucijos vadovo pareigas, darbo užmokestis yra 15 % didesnis negu toje įstaigoje didžiausią darbo užmokestį gaunančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo užmokesčio per praėjusius kalendorinius metus vidurkis, o kai tokiu didžiausią darbo užmokestį gaunančiu tarnautoju ar darbuotoju, dirbančiu pagal darbo sutartį, yra vadovo pavaduotojas, – 10 % didesnis; valstybės pareigūnų, einančių įstaigos vadovo pavaduotojo pareigas, darbo užmokestis yra
didžiausią darbo užmokestį gaunančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo užmokestis per praėjusius kalendorinius metus vidurkis. Ši nuostata išbalansuoja valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo sistemą, nes kai kurių valstybės pareigūnų darbo užmokestis padidėja net iki
ministerijos 2020 m. surinktais duomenimis). Daugumai valstybės pareigūnų Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlyje nustatyti koeficientai per pastarąjį dešimtmetį nebuvo nė karto keisti, todėl jų pareiginės algos dėl neatkurto iki prieškrizinio lygio pareiginės algos bazinio dydžio sumažėjo.
Padidėjo tik kai kurių valstybės pareigūnų (pvz., Administracinių ginčų komisijos, Vyriausiosios rinkimų komisijos, Mokestinių ginčų komisijos, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos) pareiginių algų koeficientai atskirais Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimais. Teisėjų atlyginimų dydžius ir jų skaičiavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisėjų darbo apmokėjimo įstatymas. Šiame įstatyme nustatyti atlyginimai taikomi šių teismų pirmininkams, pirmininkų pavaduotojams, skyrių pirmininkams ir teisėjams:
Respublikos Konstitucinio Teismo;
kompetencijos ir specializuotų teismų: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų, apygardų administracinių teismų, apylinkių teismų. Teisėjų atlyginimams skaičiuoti taikomas Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis. Konstitucinio Teismo teisėjų bei bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų atlyginimas apskaičiuojamas Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo priede nustatytą atlyginimo koeficientą padauginus iš bazinio dydžio. Bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų atlyginimą sudaro:
alga;
tarnybos Lietuvos valstybei stažą;
darbą ir budėjimą poilsio ir švenčių dienomis, pavadavimą;
padidėjusį darbo krūvį.
Priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą sudaro 1 % bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo teisėjo pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus, tačiau šio priedo dydis negali viršyti 30 % pareiginės algos. Už darbą ir budėjimą bendrosios kompetencijos ar specializuotame teisme poilsio ir švenčių dienomis bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo teisėjo pasirinkimu mokamas dvigubo bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo teisėjo pareiginės algos su priedu už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydžio atlygis arba jam artimiausią mėnesį suteikiamas dvigubos trukmės poilsio laikas, arba šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų. Už budėjimą poilsio ir švenčių dienomis namuose bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo teisėjui mokama 50 % jo pareiginės algos su priedu už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydžio atlygis proporcingai budėtam laikui. Bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo teisėjui mokama ne didesnė kaip 30 % jo pareiginės algos dydžio priemoka už padidėjusį darbo krūvį, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant kito to paties bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo (ar tų pačių teismo rūmų) teisėjo funkcijas (kai laikinai neužimtos to paties bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo teisėjo pareigos bendrosios kompetencijos ar specializuotame teisme (ar tuose pačiuose teismo rūmuose) arba kai to paties bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo (ar tų pačių teismo rūmų) teisėjas laikinai negali eiti bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo teisėjo pareigų), arba kai dėl iš anksto nenumatytų priežasčių yra žymiai padidėjęs gaunamų tam tikros kategorijos bylų skaičius per mėnesį.
Teismų sistemoje šiuo metu yra patvirtintos 786 teisėjų pareigybės, iš jų 62,5 % pareigybių yra apylinkių, 20,6 % – apygardų teismuose. 2008–2021 m. padidėjo tik apylinkių teismų teisėjų pareiginė alga, visų kitų pareiginė alga sumažėjo tiek, kiek buvo sumažėjęs bazinis dydis, t. y. 3,3 %. Nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo padidinti tik apylinkių teisėjų pareiginės algos koeficientai. Šalyje nuo 2016 m. nuolat augo vidutinis darbo užmokestis (apie 8–10 % kasmet), tačiau teisėjų darbo užmokesčio didėjimas priklausė tik nuo bazinio dydžio kilimo (kuris nebuvo atkurtas iki 2008 m. lygio) ir taip pat dėl priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus. 2 pav. Teisėjo pareigybės vidutinio darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio šalies ūkyje pokytis 2019–2020 m. Duomenų šaltinis: sudarė autoriai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apylinkės teismo teisėjo vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius nesiekia net 2 tūkst. Eur.
Eur. Pradedančio teisėjo atlyginimas yra dar mažesnis, nes įprastai stažas valstybės tarnyboje siekia iki 10 metų, todėl, atsižvelgiant į stažą valstybės tarnyboje, pradedančio teisėjo mėnesinis atlyginimas sudaro iki 3 125,47 Eur, t. y. apie 1 815,90 Eur atskaičius mokesčius. Teisėjų atlyginimai nekonkurencingi ir neleidžia sistemoje išlaikyti aukštos kvalifikacijos profesionalų. Lyginant su kitomis viešojo sektoriaus įstaigomis (prokuratūromis, Valstybės kontrole, Viešųjų pirkimų tarnyba ir kt.), esami teisėjų atlyginimai neprisideda prie teisėjo profesijos prestižo didinimo, nes atlyginimų dydis nėra adekvatus teisėjo profesijai keliamiems aukščiausiems profesiniams, etikos ir moralės reikalavimams. Valstybės tarnautojų veiklos vertinimas pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą nėra efektyvus ir nesudaro galimybių tinkamai įvertinti valstybės tarnautojo darbo rezultatų. Dažnu atveju šis instrumentas tiek vadovų, tiek darbuotojų suprantamas tik kaip įrankis darbo užmokesčiui didinti. Nors Įstatymo nuostatos ir suteikia daugiau diskrecijos tiesioginiam vadovui, kuris geriausiai pažįsta valstybės tarnautoją ir gali įvertinti jo darbo kokybę, o procedūros, rodos, ne pernelyg biurokratiškos ir neužimančios per daug laiko, tačiau pats procesas visiškai nesusietas su veiklos rezultatais. Šiuo metu valstybės tarnautojo veiklą vertina ir pasiūlymus dėl to teikia tiesioginis vadovas, o galutinį sprendimą priima į pareigas priimantis asmuo. Pagal galiojantį reguliavimą tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus. Kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama gerai, jo teisinė padėtis nesikeičia ir valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas yra baigtas.
Kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama labai gerai arba nepatenkinamai, tiesioginis vadovas teikia rašytinį motyvuotą pasiūlymą valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui. Taip pat galiojančiame reglamentavime numatytas ir valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos neeilinis vertinimas Įstatyme numatytais atvejais. Įstaigose sudaromos komisijos tik tais atvejais, kai vertinamas valstybės tarnautojas nesutinka su tiesioginio vadovo vertinimu, taip pat kitais atvejais – į pareigas priimančiam asmeniui pareikalavus, pateiktų išvadą dėl valstybės tarnautojų veiklos vertinimo, o galutinį sprendimą priimtų į pareigas priimantis asmuo. Pažymėtina ir tai, kad, atlikus kasmetinį vertinimą ir tarnautoją įvertinus labai gerai, jeigu institucijoje tuo metu nėra laisvos vietos aukštesnėse pareigose, vertikalios karjeros galimybė yra tik teorinė. Galiojantis reguliavimas valstybės tarnautojus leidžia skatinti:
1) padėka;
2) vardine dovana;
3) nuo 1 iki 2 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka už asmeninį išskirtinį indėlį įgyvendinant įstaigai nustatytus tikslus arba pasiektus rezultatus ir įgyvendintus uždavinius (tačiau ne dažniau kaip 2 kartus per kalendorinius metus);
4) suteikiant iki 5 mokamų poilsio dienų (tačiau ne daugiau kaip 10 darbo dienų per metus) arba atitinkamai sutrumpinant darbo laiką;
5) vienkartine pinigine išmoka Vyriausybės nustatyta tvarka;
6) finansuojant kvalifikacijos tobulinimą ne didesne kaip valstybės tarnautojo vienos pareiginės algos dydžio suma per metus. Vis dėlto praktika rodo, kad skatinimo priemonės (tiek savo pobūdžiu, tiek dydžiu) neprisideda prie valstybės tarnautojų motyvacijos didinimo, neskatina siekti geresnių savo ir įstaigos veiklos rezultatų.
Valstybės tarnautojai turi tobulinti kvalifikaciją pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą įgyvendinant Vyriausybės nustatytus kvalifikacijos tobulinimo prioritetus arba valstybės ar savivaldybių institucijai ar įstaigai, kurioje valstybės tarnautojas eina pareigas, tikslus ir uždavinius. Ir, tik atsiradus poreikiui valstybės tarnautojui įgyti naujų žinių ar kompetencijų, yra palikta galimybė dalyvauti išoriniuose mokymuose (konferencijose, seminaruose ir pan.), kurie yra tiesiogiai susiję su vykdomomis funkcijomis. Taigi, šiuo metu kvalifikacijos kėlimo ir mokymosi organizavime ir įgyvendinime trūksta sistemiškumo[21]. Mokymosi nauda dažnai (ne)vertinama formaliai[22], kvalifikacijos tobulinimo institutas praktikoje vertinamas tik individualiu, geriausiu atveju – ir instituciniu lygmeniu, bet centralizuotai – valstybės tarnybos lygmeniu – to pasigendama. Įstatymas nesudaro prielaidų pakankamai išnaudoti mobilumo valstybės tarnyboje galimybes. Karjeros valstybės tarnautojų perkėlimas – mobilumo institutas – naudojamas fragmentiškai. Įstatymas nustato valstybės tarnautojų teisę savo iniciatyva siekti vertikalios ir horizontalios karjeros, tačiau mobilumui didelę įtaką daro ir vadovo diskrecija, kaip užpildyti laisvas pareigybes jo vadovaujamoje įstaigoje. Valstybės tarnautojų mobilumo reglamentavimas nesudaro finansinių paskatų valstybės tarnautojams naudotis mobilumo galimybėmis.
Esminis valstybės tarnybos darbo rezultatą lemiantis instrumentas – mobilumas – naudojamas nesistemiškai ir tik paties valstybės tarnautojo arba valstybės tarnybos įstaigos, kurioje dirba valstybės tarnautojas, iniciatyva, o pati valstybės tarnyba (kaip institutas ar sistema) nefunkcionuoja kaip bendra karjeros galimybių erdvė ar efektyvaus turimų žmogiškojo kapitalo išteklių (jų kompetencijų) panaudojimo sistema. Galiojančiame reguliavime įtvirtintas pretendentų rezervas, kurį sudaro asmenys, turintys teisę atkurti valstybės tarnautojo statusą, nelaimėję centralizuoto konkurso, bet gerai pasirodę pretendentai, pasibaigus priėmimo laikui, atleisti ne mažiau kaip 2 metus nepertraukiamai valstybės tarnautojo pareigas ėję pakaitiniai valstybės tarnautojai ir dėl pareigybės panaikinimo atleisti valstybės tarnautojai. Šiuo metu atrankose dalyvavusiems ir gerai pasirodžiusiems[23] kandidatams taip pat sudaryta galimybė jų prašymu būti įtrauktiems į pretendentų rezervą. Atlikta esamos situacijos analizė atskleidžia, jog rezervo institutas išnaudojamas nepakankamai – rezerve yra nedaug asmenų[24], o galiojantis teisinis reglamentavimas taip pat nesudaro sąlygų (galimybių) imtis aktyvių veiksmų šio instituto veikimo riboms plėsti.
Rezervo institutas iš esmės neveikia dėl administracinių barjerų (prašymų teikimas), proaktyvių veiksmų trūkumo (pvz., kvietimo gerai pasirodžiusiems kandidatams stoti į rezervą), teisinio reguliavimo ypatumų – supaprastinta tvarka asmenys gali dalyvauti analogiškuose konkursuose, nes nėra nustatytų objektyvių kriterijų apibūdinant kitas pareigybės, į kurias galėtų pretenduoti gerai pasirodęs asmuo, užtikrinant lygiomis teisėmis stoti į valstybės tarnybą principą (nors valstybės tarnautojo veiklos sritis ir sutampa su pareigybės, į kurią kandidatuoja iš rezervo, veiklos sritimi, tačiau nustatytos funkcijos gali būti kitokios, taip pat pareigybės aprašyme gali būti nustatytos papildomos veiklos sritys). Šiuo metu Įstatyme numatyta, kad valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika padarytą tiesioginę materialinę žalą, jeigu ją padarė atlikdamas viešojo administravimo veiklą ir (arba) padėdamas valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims vykdyti jiems nustatytas funkcijas, tačiau atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Taip pat reglamentuotas valstybės tarnautojams keliamas reikalavimas būti nepriekaištingos reputacijos, jų pareigybės skirstomos į 10 grupių (aukščiausia yra 1 grupė, žemiausia – 10 grupė), priskiriant koeficientų intervalus, nurodytus šio Įstatymo 1 priede, draudžiama eiti daugiau negu vienas valstybės tarnautojo pareigas. Įstatyme numatytas ir didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičių tvirtinantis subjektas.
Vis dėlto darbo santykius reguliuojamoje teisėje viena iš labiausiai paplitusių papildomų darbo sutarties sąlygų – susitarimas dėl išbandymo (dar vadinamas susitarimu dėl bandomojo laikotarpio), kurio paskirtis – jau po atrankos proceso darbdavio siekis patikrinti, ar darbuotojas tinka darbui. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Pastarųjų metų iššūkiai, tokie kaip pasaulinė COVID-19 ligos sukelta pandemija, neteisėtos migracijos krizė ir atsakas į jas, karas Ukrainoje, tik dar kartą patvirtino, kaip svarbu valstybei turėti profesionaliai, efektyviai ir lanksčiai veikiančias viešojo valdymo institucijas (valstybės tarnybą, kaip sudėtinį žmogiškojo kapitalo komponentą), gebančias laiku priimti kokybiškus sprendimus, užtikrinti veiklos tęstinumą neapibrėžtomis sąlygomis ir atliepti svarbiausius valstybės ir visuomenės poreikius, taip pat užtikrinti valstybės veiklos sričių atsparumą. Vis svarbesnis tampa gebėjimas prisitaikyti prie sparčiai kintančios socialinės, ekonominės, politinės ir technologinės aplinkos, kuris priklauso ir nuo valstybės institucijų ir įstaigų strateginio jautrumo, lyderystės raiškos ir išteklių valdymo lankstumo. Būtent šiuos iššūkius ir atliepia parengtas VTĮ projektas, kuriame valstybės tarnybos pokytis įgyvendinamas šešiomis pagrindinėmis kryptimis (žr. 3 pav.)
Duomenų šaltinis: sudarė autoriai pagal Koncepciją. Įstatymo projekte vadovų korpuso centralizuotas stiprinimas pasirinktas kaip strateginė kryptis. Pirmiausia Projekte siūloma įteisinti aukštesniojo vadovo sąvoką. Praktiškai visose ES ir EBPO šalyse aukštesniųjų vadovų korpuso valdymas vienu ar kitu mastu organizuojamas centriniu lygmeniu[25].
Lietuva šiuo požiūriu yra neigiama išimtis ir nėra sukūrusi įstaigų vadovų valdymo sistemos, kuri sudarytų galimybes sistemiškai stiprinti įstaigų vadovų lyderystę, ugdyti jų vadybines kompetencijas. Centralizuotas valdymas šiuo atveju suteiktų palankesnes sąlygas kurti korporatyvinę kultūrą savarankiškų institucijų kontekste ir užtikrinti nuoseklumą atrankose, veiklos vertinime, kompetencijų ugdyme, telkiant vadovus sprendžiant tarpinstitucines problemas bei teikiant jiems pagalbą. Centralizuotas įstaigų vadovų valdymas sudarytų prielaidas ir tolesniam jų karjeros valdymui ir leistų geriau planuoti įstaigų vadovų mobilumą ir rotaciją. Siekiant neprarasti kompetentingų įstaigų vadovų pasibaigus jų kadencijai ir kuo geriau panaudoti sukauptą patirtį, buvę įstaigų vadovai būtų pritraukiami dalyvauti atrankose į įstaigų vadovų pareigas. Tokios sistemos veikia daugelyje ES šalių[26], kur yra paskirtos už centralizuotą įstaigų vadovų valdymą atsakingos institucijos ar padalinys. EBPO šalys, kuriose įdiegtas aukštesniosios valstybės tarnybos modelis, turi aukštą tarptautinį valstybės tarnybos efektyvumo indeksą
„InCiSE“, pavyzdžiui, Estija užima 12, Airija – 14, Nyderlandai – 8 vietą tarp
38 šalių. Būtent šių šalių gerosios praktikos pavyzdžiais remtasi rengiant Įstatymų projektus. Siekiant suderinti atrankos skaidrumo, profesionalumo, efektyvumo ir atrankos organizavimo greičio aspektus, VTĮ projekte siūloma iš dalies centralizuota valstybės tarnautojų atrankos sistema. Siūloma numatyti, kad konkursus į įstaigų vadovų pareigas centralizuotai organizuoja, kandidatų į įstaigų vadovų paiešką ir jų atranką vykdo Vyriausybės įgaliota įstaiga.
VTĮ projekte siūloma su į įstaigos vadovo pareigas priimamu asmeniu sudaryti susitarimą dėl jo veiklos tikslų bei rezultatų ir reglamentuoti pretendentų į aukštesniuosius vadovus rezervą, įrašymo į jį aplinkybes ir jo valdymo sąlygas. Atitinkamai siūloma nustatyti, kad įstaigos vadovo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – įvertinti pagal susitarimą jo pasiektus rezultatus. Susitarimu dėl vadovo veiklos tikslų ir rezultatų bus įforminami priimančios į pareigas institucijos ar asmens lūkesčiai dėl įstaigos veiklos krypčių, keliamų tikslų ir veiklos principų. Lūkesčiai formuojami vadovo kadencijos laikotarpiui, pagal poreikį galės būti atnaujinami. Be to, toks susitarimas skatins nuolatinį įstaigos vadovo ir į pareigas priimančio subjekto bendradarbiavimą. Siūloma sudaryti galimybę įstaigos vadovą pasibaigus pirmai kadencijai paskirti antrajai kadencijai be konkurso, atsižvelgiant į tai, ar įstaigos vadovo pirmosios kadencijos laikotarpiu įstaigos vadovas pasiekė susitarime dėl pagrindinių kadencijos laikotarpio ir
(ar) tam tikrų jo etapų veiklos tikslų ir rezultatų nustatytus veiklos tikslus ir rezultatus. Siekiant VTĮ projekto tikslų stiprinti įstaigų vadovų grupę – suformuojant profesionalių vadovų korpusą, šį tikslą atitinka profesionalių vadovų korpuso formavimas iš vadovų, kurie į šias pareigas skiriami atrankos būdu, t. y. per viešą konkursą, kurio metu tikrinamas asmens tinkamumas eiti karjeros valstybės tarnautojo pareigas, įvertinamos asmens turimos kompetencijos ir gebėjimai atlikti karjeros valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas.
Vadovų, priimtų į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, tinkamumą einamoms pareigoms turi užtikrinti į pareigas priimantis asmuo, tačiau pagrindinis kriterijus šiuo atveju vis dėlto yra politinis (asmeninis) pasitikėjimas, Todėl į pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą nėra siūloma įtraukti asmenis, priimamus į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. VTĮ projekte siūloma įtvirtinti aukštesniųjų vadovų kompetencijų ugdymą, kuris apims įvadinius mokymus ir tęstinį kompetencijų tobulinimą, ir jį pavesti centralizuotai organizuoti Vyriausybės įgaliotai įstaigai – Viešojo valdymo agentūrai. Siūloma nustatyti, kad aukštesniųjų vadovų tęstinis kompetencijų ugdymas yra skiriamas aukštesniųjų vadovų vadybinių, lyderystės, komunikacijos, pokyčių valdymo ir problemų sprendimo, žmogiškųjų išteklių valdymo, strateginio planavimo ir kitų aukštesniesiems vadovams reikalingoms kompetencijoms tobulinti, o grindžiamas individualių (konkrečiam vadovui reikalingų) ir bendrų aukštesniesiems vadovams reikalingų kompetencijų poreikio nustatymu, ugdymo kokybės ir poveikio konkretaus vadovo ir įstaigos rezultatams stebėsena ir vertinimu. Šiandieninė atlygio sistemos priklausomybė nuo Seimo kasmet tvirtinant valstybės biudžetą nustatomo pareiginės algos bazinio dydžio, kuris nėra susijęs su jokiais objektyviais ekonominiais darbo rinkos rodikliais, neatliepia nei darbo užmokesčio pokyčių darbo rinkoje tendencijų, nei turi sąlyčio taškų su šalies ekonomine situacija.
Siekiant pasiūlyti duomenimis ir jų analize pagrįstus sprendimus, darbo užmokesčio konkurencingumo klausimą siūloma spręsti etapais. Pirmajame pokyčio etape pertvarkoma valstybės pareigūnų, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės tarnautojų atlygio sistema. Siūloma koreguoti minėtų kategorijų pareiginės algos (atlyginimo) bazę ir ją susieti su vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu. Ši naujojo bazinio dydžio peržiūrėjimo sistema bus mažiau politizuota ir atlieps ekonominius pokyčius, padės išvengti valstybės institucijose ir įstaigose mokamo darbo užmokesčio atotrūkio nuo darbo rinkos. Bazinis dydis būtų peržiūrimas kas trejus metus, atsižvelgiant į darbo užmokesčio pokyčių darbo rinkoje tendencijas ir šalies ekonominę situaciją. Dėl pastaruoju metu išaugusios infliacijos pirmą kartą bazinį dydį siūloma peržiūrėti 2024 m. rengiant 2025 m. biudžetą. Siūloma nustatyti, kad po peržiūros naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė dėl krizių ar kitų ypatingų aplinkybių atvejais. Pažymėtina, kad 2023 m. bus peržiūrimas viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis ir jis didės dėl numatomo padidinti šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio. Šį bazinį dydį numatoma padidinti 5 eurais (nuo 181 iki 186 eurų), arba 2,76 proc.
Tam iš valstybės biudžeto valstybės ir savivaldybių institucijoms bus numatyta papildomai apie 126 mln. eurų. Be to, priedams už tarnybos Lietuvos valstybei stažą valstybės politikams, valstybės pareigūnams, teisėjams ir valstybės tarnautojams 2023 m. valstybės biudžete institucijoms bus suplanuoti papildomi asignavimai, kurie sudarys 1 proc. nuo minėtų darbuotojų darbo užmokesčio – apie 10 mln. eurų. Dėl tos priežasties minėtų darbuotojų darbo užmokestis taip pat didės. Valstybės tarnautojų atlyginimams daro įtaką ir Seimo priimami sprendimai dėl nepamokestinamo pajamų dydžio (NPD), kurį planuojama didinti. Bazinio dydžio įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad valstybės tarnybos įstaigų vadovų, valstybės politikų, valstybės pareigūnų, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis planuojamiems metams (n) tvirtinamas atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme pagal Lietuvos statistikos departamento paskelbtą praėjusių metų (n-2) vidutinį mėnesinį šalies darbo užmokestį (su individualiomis įmonėmis), kuris 2021 m. sudarė 1 579,4 euro[27]. Atitinkamai (proporcingai) teisės aktų projektuose pakeisti pareiginės algos koeficientų dydžiai, apvalinant iki šimtųjų (dviejų skaičių po kablelio). Įsigaliojus šiam įstatymui, pareiginės algos koeficientas bus perskaičiuojamas valstybės tarnautojo iki šio įstatymo įsigaliojimo gautą pareiginę algą su priedu už tarnybos Lietuvos valstybei stažą padalijus iš Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio įstatyme einamiesiems metams taikomo pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio. Gautas koeficientas apvalinamas pagal matematines taisykles iki šimtųjų dalių.
Siūlomas konvertavimo mechanizmas užtikrins didesnį perskaičiuotos sumos apvalinimo tikslumą (konkreti suma konvertuojama ir apvalinama vieną kartą, jei atskirai konvertuojama pareiginė alga ir priedas už stažą, gauname dviejų suapvalintų skaičių sumą, kuri, turint galvoje konvertuojamus dydžius ir šimtųjų skaičiaus dalių svarbą, tam tikrais atvejais gali būti reikšmingai didesnė ar mažesnė. Valstybės pareigūnų (išskyrus Vadovybės apsaugos tarnybos ir prokurorų), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės tarnautojų (išskyrus statutinių valstybės tarnautojų), pareiginėms algoms (atlyginimams) apskaičiuoti šio įstatymo nuostatos būtų taikomos nuo 2023 m. liepos 1 d. Valstybės tarnybos įstaigų vadovų pareiginėms algoms apskaičiuoti šio įstatymo nuostatos būtų taikomos nuo šių vadovų naujos kadencijos pradžios. Dabartinių valstybės tarnybos įstaigų vadovų pareiginėms algoms šio įstatymo nuostatos galėtų būti taikomos tik tuo atveju, jei jie sutiktų sudaryti susitarimą dėl jo veiklos tikslų ir rezultatų likusiam kadencijos laikotarpiui, bet ne trumpesniam kaip 2,5 metų. Valstybės politikų pareiginėms algoms apskaičiuoti šio įstatymo nuostatos būtų taikomos nuo valstybės politikų naujos kadencijos pradžios. Vadovybės apsaugos tarnybos ir prokurorų, statutinių valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginėms algoms (atlyginimams), karių tarnybiniams atlyginimams apskaičiuoti šio įstatymo nuostatos būtų taikomos nuo 2024 m. sausio 1 d. Taip pat VTĮ projekte siūloma atsisakyti visiems valstybės tarnautojams, įskaitant ir valstybės tarnybos įstaigų vadovus, mokamo priedo už stažą valstybei. Iki įstatymo įsigaliojimo sukauptas priedas už stažą būtų įskaičiuojamas į pareiginės algos koeficientą.
Kadangi darbo užmokesčio konkurencingumo problema yra sprendžiama VTĮ projektu ir susijusių įstatymų projektais, mokamas priedas už stažą tampa pertekline, su veiklos rezultatais nesusieta darbo užmokesčio dalimi. Siekiant išvengti situacijų, kai valstybės įstaigose galiotų atskira ir skirtinga įstaigos valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistema, ir siekiant užtikrinti stabilumą, valstybės tarnautojų lygiateisiškumą bei motyvaciją, būtų tikslinga patvirtinti metodiką (kriterijus), kuria vadovaujantis įstaigose turėtų būti rengiamos darbo apmokėjimo sistemos: įstaigos vadovas nustato įstaigos valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą (toliau – darbo apmokėjimo sistema) vadovaudamasis Vyriausybės nustatytomis rekomendacijomis. Darbo apmokėjimo sistemoje, atsižvelgiant į šio įstatymo ir Darbo kodekso nuostatas, detalizuojami įstaigos pareigybių sąraše esančių pareigybių pareiginės algos koeficiento, viršijančio VTĮ projekto 1 priede nustatytą minimalų pareiginės algos koeficientą, dydžio nustatymo kriterijai (profesinio darbo patirtis, veiklos sudėtingumas, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas ir pan.) ir, atsižvelgiant į nurodytuosius kriterijus, nustatomi pareiginės algos koeficientų dydžiai, konkrečiai pareigybei nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalai, priemokų skyrimo, tvarka ir dydžiai. Darbo apmokėjimo sistemoje be kita ko gali būti numatyta, kaip užtikrinamas valstybės tarnautojų pareiginės algos išorinis konkurencingumas, o toks tikslas galėtų būti pasiektas atsižvelgus į privačiame sektoriuje taikomus atlygio formavimo principus siekiant užtikrinti valstybės tarnautojo darbo užmokesčio konkurencingumą su privačiu sektoriumi.
Prieš įstaigos vadovui nustatant valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą turi būti konsultuojamasi su darbdavio lygmeniu veikiančia profesine sąjunga, o jei jos nėra – darbo taryba ar darbuotojų patikėtiniu. Siekiant nustatyti valstybės tarnautojų maksimalų pareiginės algos koeficientą, VTĮ projekte siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojo pareiginės algos maksimalus koeficientas negali viršyti įstaigos vadovo pareiginės algos maksimalaus koeficiento dydžio. Valstybės politikų darbo užmokestis buvo lyginamas su užsienio valstybėse taikomais valstybės politikų apmokėjimo modeliais (remtasi Estijos modeliu) Daugumoje ES valstybių narių savivaldybių merų darbo užmokestis yra siejamas su savivaldybių gyventojų skaičiumi, t. y. savivaldybės yra suskirstomos į grupes pagal gyventojų skaičių. Tokių grupių skaičius svyruoja nuo 3-jų (Graikijoje ir Lenkijoje), 6-ių Danijoje iki 14-os Čekijoje, 21-os Austrijoje, 22-jų Belgijoje. Čekijos, Danijos, Kroatijos, Lenkijos, Rumunijos ir Portugalijos teisės aktuose yra išskirtos ir sostinės, kurių vadovams nustatomi konkretūs darbo užmokesčiai ir išmokų dydžiai. Estijoje, Latvijoje, Suomijoje ir Švedijoje savivaldybių merų darbo užmokestį nustato kiekviena savivaldybės taryba savarankiškai. Beje, šiose valstybėse merai nėra renkami tiesioginiuose rinkimuose[²⁸]. Teikiamuose valstybės politikų darbo užmokestį reglamentuojančių teisės aktų projektuose – Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo Nr.
I-56
valstybės politikų DU įstatymo projekte – siūloma: · suvienodinti Ministro Pirmininko, Seimo Pirmininko, Konstitucinio Teismo pirmininko ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko darbo užmokestį (iš dalies pritaikytas Estijos modelis), Respublikos Prezidento darbo užmokestį paliekant didesnį, atsižvelgiant į tai, kad Respublikos Prezidentas renkamas tiesioginiuose rinkimuose; · toliau išlaikyti tokią pačią kitų politikų hierarchinę darbo užmokesčio struktūrą, kaip yra iki šiol; · atsisakyti priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą; · Vyriausybės atstovų įstaigos vadovo pareiginės algos dydį prilyginti mero, kurio savivaldybės teritorijoje gyvena per 500 tūkst. gyventojų, pareiginės algos dydžiui; · palikti galimybę savivaldybės merui nustatytą pareiginės algos koeficientą didinti 4 %, jeigu savivaldybės teritorijoje yra kurortinė teritorija, arba 5 %, jeigu savivaldybės teritorijoje yra kurortas. Vadovaujančių valstybės pareigūnų darbo užmokesčio koeficientai turėtų būti vidutiniškai tokie, kokie yra aukščiausių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai. Įstaigos vadovui, valstybės tarnautojui, kai įstaiga veikia visoje valstybės teritorijoje pagal dabar galiojantį Valstybės tarnybos įstatymą, gali būti nustatytas 17–21,5, įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia ne visoje valstybės teritorijoje, – 16,2–20,5 koeficientas. Vadovaujamas pareigas einančių valstybės pareigūnų pareiginės algos svyruoja nuo 8 iki 15,5 koeficiento.
Tačiau, norint panaikinti valstybės pareigūnų apmokėjimo sistemą išbalansuojančią nuostatą, pagal kurią valstybės pareigūnų darbo užmokestis lyginamas su didžiausią darbo užmokestį gaunančiu tarnautoju ar darbuotoju, dirbančiu pagal darbo sutartį, valstybės pareigūnų koeficientus neužtenka padidinti iki dabartinio valstybės tarnautojų lygio. Valstybės pareigūnų darbo užmokestį reglamentuojančiame Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr.
VIII-1904 pakeitimo įstatymo projekte siūloma: · priežiūros ir reguliacinių institucijų, turinčių įtaką svarbiausioms valstybės sritims, vadovaujantiems valstybės pareigūnams (valstybės kontrolieriui, Konkurencijos tarybos pirmininkui, Viešųjų pirkimų tarnybos pirmininkui) taikyti valstybės tarnautojų I grupės siūlomą didžiausią pareiginės algos koeficientą; · Seimo kontrolierių įstaigos vadovą, Žvalgybos kontrolierių įstaigos vadovą bei Vyriausybės atstovų įstaigos vadovą prilyginti valstybės tarnautojų II grupei ir nustatyti pareiginės algos koeficientą; · priežiūros institucijas, veikiančias konkrečiose valdymo srityse (vaiko teisių apsaugos kontrolierių, žurnalistų etikos inspektorių, akademinės etikos ir procedūrų kontrolierių, lygių galimybių kontrolierių, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininką, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininką, Lietuvos radijo ir televizijos pirmininką), prilyginti valstybės tarnautojų II grupei ir nustatyti pareiginės algos koeficientą; · tam tikrų sričių institucijas (Lietuvos kultūros tarybos pirmininką, Lietuvos mokslo tarybos pirmininką) prilyginti valstybės tarnautojų III grupei ir nustatyti pareiginės algos koeficientą; · kitiems valstybės pareigūnams nustatyti pareiginės algos koeficientą; · atsisakyti priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą; · atsisakyti vienkartinės priemokos metų pabaigoje mokėjimo; · atsisakyti nuostatos, pagal kurią valstybės pareigūnų darbo užmokestis yra didinamas atsižvelgiant į toje įstaigoje dirbančio ir didžiausią darbo užmokestį gaunančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo užmokestį. Teisėjų darbo užmokestis buvo lyginamas su užsienio valstybėse taikomais teisėjų apmokėjimo modeliais. Atkreiptinas dėmesys į Estijos teismų sistemos darbo užmokesčio modelį[29]. Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo Nr.
X-1771 pakeitimo projekte siūloma: · Konstitucinio Teismo pirmininko darbo užmokestį suvienodinti su Ministro Pirmininko ir Seimo Pirmininko DU (Estijos modelis); · atsisakyti priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą; · teismų pirmininkų pavaduotojams ir skyrių pirmininkams nustatyti apie 10 % mažesnį darbo užmokestį nei teismų pirmininkams (vidutiniškai toks procentinis santykis yra dabar galiojančiame Teisėjų darbo apmokėjimo įstatyme). Valstybės politikų darbo užmokestis pagal naująjį Įstatymo projektą bus nuo 3,2 (mažiausios savivaldybės mero) iki 5,5 (Seimo Pirmininko ir Ministro Pirmininko) bazinio dydžio, arba nuo 5053 Eur iki 8685 Eur. Teisėjų darbo užmokestis pagal naująjį reglamentavimą bus nuo 3,9 (apylinkės teismo teisėjo) iki 5,5 (Konstitucinio Teismo pirmininko ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko), arba nuo 6158 Eur iki 8685 Eur. Valstybės pareigūnų darbo užmokestis pagal naująjį reglamentavimą nustatomas nuo 2,2 iki 4,5 (valstybės kontrolieriui) bazinio dydžio, arba nuo 3 474 Eur iki 7 106 Eur. VTĮ projekte siūloma patikslinti valstybės tarnautojo sąvoką, nustatant kad valstybės tarnautojais nelaikomi asmenys, atliekantys vidaus administravimo funkcijas, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme. Projekte siūloma praplėsti bendrųjų reikalavimų sąrašą ir priimti į valstybės tarnautojo pareigas asmenis, turinčius aukštąjį koleginį išsilavinimą su profesinio bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintą išsilavinimą. Siekiant didesnio įstaigų vadovų korpuso profesionalumo ir kompetencijos, įstaigų vadovams turėtų būti keliami aukštesni išsilavinimo reikalavimai, todėl jiems siūloma taikyti reikalavimą turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę kvalifikaciją, o kitiems valstybės tarnautojams – turėti aukštojo mokslo kvalifikaciją arba jai lygiavertę kvalifikaciją.
VTĮ projekte siūloma iš esmės pakeisti priėmimo į karjeros ir laikinųjų valstybės tarnautojų pareigas tvarką, numatant konkursų decentralizavimą bei atskirus atvejus, kada į karjeros valstybės tarnautojo pareigas ir į laikinojo valstybės tarnautojo pareigas iki 3 metų laikotarpiui gali būti priimama be konkurso. Atrankas siūlytina decentralizuoti visos šalies valstybės tarnybos mastu, sudarant prielaidas žmogiškųjų išteklių valdymui valstybės tarnybos įstaigos mastu. Veikiantis viešųjų ir privačių interesų deklaravimo mechanizmas yra pagrindinė galimų korupcijos ir nepotizmo lygio rizikų, galimai dažniau pasireiškiančių vietos savivaldos lygiu (atskirose savivaldybėse), valdymo priemonė. Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme numatyta pareiga kandidatams į valstybės tarnautojo pareigas deklaruoti turtą laikytina pertekline. Turto deklaracijos duomenys neturi įtakos kandidato (ne)tinkamumui eiti tam tikras valstybės tarnautojo pareigas, Valstybės tarnybos departamentas kandidatų turto deklaracijos duomenų neanalizuoja ir nenaudoja sprendimams priimti. Be to, analogiška pareiga galioja visiems valstybės tarnautojams. Įvertinę šias aplinkybes ir siekdami paprastinti stojimą į valstybės tarnybą, didinti jos patrauklumą kandidatams, siūlome šios pareigos atsisakyti. VTĮ projektu siūloma supaprastinti žmogiškųjų išteklių valdymą, nustatant valstybės tarnautojams išbandymo laikotarpį, kurio įteisinimas išspręs netinkamo kandidato priėmimo riziką.
Taip pat nustatomas valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų pagrindas – kai išbandymo rezultatai yra nepatenkinami. Pažymėtina, kad išbandymo laikotarpio pasiūlymas valstybės tarnyboje nėra naujo instituto ar teisinio reglamentavimo sukūrimas, tačiau iš esmės atitiktų viešajame sektoriuje šiuo metu taikomą praktiką. Išbandymo laikotarpis yra įteisintas ir kituose viešojo sektoriaus subjektuose, pavyzdžiui, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Vadovybės apsaugos tarnyboje, finansų ministro ir teisingumo ministro valdymo srities statutinėse įstaigose (Muitinės departamente prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos), profesinėje karo tarnyboje, taip pat priimant asmenis į darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigas pagal Darbo kodekso 36 straipsnio nuostatas. Išbandymo laikotarpio įteisinimas valstybės tarnyboje būtų papildomas įrankis, užtikrinantis, kad valstybės tarnyboje pareigas eitų tik kompetentingi, t. y. reikiamas kompetencijas, patirtį ir įgūdžius turintys asmenys (kitaip ex post (po priėmimo į pareigas) kompetencijų, įgūdžių ir patirties vertinimas), kas iš esmės papildytų ex ante (prieš priimant į pareigas) asmenų kompetencijų, įgūdžių ir patirties vertinimą, kuris atliekamas atrankų ir centralizuotų konkursų organizavimo metu. Valstybės tarnautojų pareigybių poreikį nulemia valstybės tarnybos įstaigos vadovas. Panaikinamas didžiausias leistinas valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičius, taip įgalinant institucijų ir įstaigų vadovus nuspręsti, kiek ir kokių pareigybių reikia veiklai vykdyti ir iškeltiems tikslams pasiekti. Įstatymų įgyvendinimui fiksuojamas 2023 m. numatytas institucijų ir įstaigų darbo užmokesčio fondas.
VTĮ projekte siūloma iš esmės keisti veiklos vertinimo sampratą, reglamentuojant, kad vertinimo tikslas – pasiektų rezultatų įvertinimas, atsisakant privalomo vertinimo pagal kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Siūloma atsisakyti metinių veiklos užduočių formulavimo visiems valstybės tarnautojams, išskyrus įstaigų vadovus ir vidurinės grandies vadovus. Veiklos rezultatams viršijus lūkesčius, siūlomas platesnis piniginių skatinimo priemonių spektras. Valstybės tarnautojas, nesutikdamas su tiesioginio vadovo atliktu tarnybinės veiklos vertinimu, turi teisę kreiptis į vadovo vadovą (į pareigas priimantį asmenį), o, nesutikdamas su šio asmens sprendimu, turi teisę kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. VTĮ projekte siūloma įteisinti kompetencijų viešajame sektoriuje ugdymo modelį, numatant vieną iš Vyriausybės įgaliotos įstaigos funkcijų – centralizuotai organizuoti ir koordinuoti valstybės tarnautojų mokymų vykdymą. Įdiegus centralizuotą valstybės tarnybos kompetencijų ugdymą būtų užtikrinamas platus ir vienodas požiūris į svarbiausias valstybės tarnautojo kompetencijas ir jų ugdymą, vienodas kvalifikacijos ir gebėjimų ugdymo pasiekiamumas ir ugdymo lygis, ugdymo kokybės standartas, taip pat sisteminis poveikio institucijų ir įstaigų veiklos rezultatams vertinimas. Centralizuota ilgalaikio valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų, darbuotojų rengimo bei kompetencijų ugdymo, strateginių būsimų gebėjimų poreikio identifikavimo ir planavimo sistema, apimanti ir ugdymo procesų kokybės bei poveikio vertinimą, leistų užtikrinti aukštą ir valstybės bei visuomenės esamus ir planuojamus poreikius atitinkančią valstybės tarnautojų kvalifikaciją visoje valstybės tarnyboje.
VTĮ projekte siūloma skatinti valstybės tarnautojų mobilumą sudarant galimybes eiti ne vienas, o kelias valstybės tarnautojo pareigas, būti laikinai perkeltam į įstaigos vadovo ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas. Plėtojant valstybės tarnautojų
„skolinimąsi“ pagal poreikį idėją, projekte siūloma nustatyti, kad tarnybinės būtinybės atveju karjeros
valstybės tarnautojas jo sutikimu ne ilgesniam nei vienų metų terminui gali būti pasitelkiamas į kitą įstaigą ar organizaciją padėti atlikti šios įstaigos ar organizacijos funkcijas. VTĮ projekte siūloma supaprastinti valstybės tarnautojo perkėlimą į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas jo sutikimu toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje su sąlyga, kad jis tos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Taip pat siūloma įtvirtinti galimybę karjeros valstybės tarnautoją laikinai perkelti į įstaigos vadovo ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje. VTĮ projekte siūloma stiprinti valstybės tarnautojų atsakomybę.
Siūloma nustatyti, kad į 2 mėnesių tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą nebūtų įskaitomas laikas, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, buvo komandiruotėje, atostogavo arba buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat laiko, per kurį Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos atstovaujamojo ir
(arba) valdymo organo nesutikimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui. VTĮ projekte siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojas nuo pareigų privalo būti nušalintas ir Darbo kodekso nustatytais atvejais. Siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojas ar asmuo, pretenduojantis tapti valstybės tarnautoju, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, tačiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nepraėjo 3 metai. VTĮ projekte užtikrintas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. KT201-A-N15/2021 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2018 m. birželio 29 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 41 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ įgyvendinimas, atliekant atitinkamus įstatyminio reguliavimo – valstybės tarnautojų nušalinimo nuo pareigų instituto – pakeitimus. Numatoma, kad dėl valstybės tarnautojo nušalinimo spręs į pareigas priimantis asmuo, įvertinęs pareigų pobūdį, atliekamas funkcijas ir kitas svarbias aplinkybes. Nustatomas nušalinimo terminas ir galimybė nušalintą valstybės tarnautoją jo sutikimu perkelti į lygiavertes ar žemesnes pareigas, jei toks perkėlimas neprieštarauja nušalinimo tikslui. VTĮ projekte siūloma keisti ir valstybės tarnautojų statuso atkūrimo bei atostogų reglamentavimą. Valstybės tarnautojų „privilegijos“ neužtikrina jų pasitenkinimo darbu valstybės tarnyboje.
sektoriaus darbuotojų tyrimas atskleidžia, kad valstybės tarnautojų pasitenkinimo darbu indeksas yra 5,7 balo iš 10 galimų. VTĮ projekte nustatomas socialinių ir kitų garantijų sistemos priartinimas prie Darbo kodekse numatytų socialinių ir kitų garantijų sistemos. Pabrėžtina, kad valstybės tarnautojų padėtis po VTĮ įsigaliojimo neblogėtų. VTĮ projekte išlieka specifinės garantijos kaip ir iki šiol pavyzdžiui, galimybė būti palaidotam valstybės lėšomis, materialinės pašalpos, persikėlimo išlaidų kompensavimas ir pan. Kolektyvinėse sutartyse galima susitarti dėl papildomų socialinių garantijų. Siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojams suteikiamos Darbo kodekse numatytos atostogos, o, suteikiant papildomas kasmetines atostogas pagal Darbo kodekso 138 straipsnio 2 dalį, į ilgalaikio nepertraukiamojo darbo toje pačioje darbovietėje laiką įskaitomas tarnybos Lietuvos valstybei stažas. Pažymėtina, kad iki VTĮ įsigaliojimo valstybės tarnautojų sukauptų kasmetinių atostogų dienų skaičius būtų užfiksuojamas ir papildomos kasmetinės atostogos toliau skaičiuotųsi taip, kaip numatyta Darbo kodekse. Kolektyvinėse sutartyse galima susitarti dėl ilgesnės trukmės atostogų. VTĮ projekte atsisakoma nuostatos, ribojančios ne teismo tvarka išskaitomos sumos dydį („Ne teismo tvarka per mėnesį išskaitoma suma negali viršyti 20 procentų valstybės tarnautojui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio“). Tikslas – mažinti atotrūkį tarp valstybės tarnybos reglamentavimo ir Darbo kodekso nuostatų. Darbo kodekso 156 straipsnyje, kuriame reglamentuojama žalos išieškojimo tvarka, nustatyta, kad ne teismo tvarka per mėnesį išskaitomos išskaitos dydis negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala, ir nėra ribojimo valstybės tarnautojui per mėnesį mokamo darbo užmokesčio procentiniu dydžiu.
VTĮ projekte siūloma išgryninti valstybės tarnybos valdymą, atskiriant valstybės tarnybos politiką formuojančią ir įgyvendinančią institucijas, nustatyti, kad valstybės tarnybos politiką formuoja vidaus reikalų ministras, valstybės tarnybos politikos įgyvendinimą – paskirta atsakinga institucija, o valdyti žmogiškuosius išteklius pavedama įstaigoms. VTĮ projekte siūloma nustatyti pagrindines už valstybės tarnybos politikos įgyvendinimą paskirtos atsakingos institucijos funkcijas. Svarbu priskirti atsakomybę už valstybės tarnybos pokyčių monitoringą, vadovų korpuso stiprinimą, pritraukimą į valstybės tarnybą, pasaulinių viešojo ir privataus sektorių žmogiškųjų išteklių valdymo tendencijų stebėjimą ir populiarinimą tarp valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus organizacijų, metodinės pagalbos organizacijoms teikimą. Tam reikalinga stipri organizacija. Būtina sustiprinti už valstybės tarnybą atsakingą ir valstybės tarnybos politiką įgyvendinančią įstaigą. Viešojo sektoriaus darbuotojų registro įstatymo projektu siūloma modernizuoti registrų ir valstybės informacines sistemas, atsisakant neefektyvių duomenų bazių ir užtikrinant valstybės informacinių išteklių funkcinį suderinamumą ir patogų naudojimą.
Viešojo sektoriaus darbuotojų registras leis centralizuotai ir automatizuotai tvarkyti duomenis, kurių reikia valstybės valdymo reikmėms tenkinti, t. y. viešojo sektoriaus įstaigų personalo valdymo sisteminiams sprendimams priimti, kontrolei ir prevencijai užtikrinti (pareigybių skaičiaus, jo pokyčio analizei, pajamų ir turto deklaravimui, korupcijos prevencijai atlikti); viešojo sektoriaus įstaigų vadovams personalo valdymo sprendimams priimti; valstybės ir savivaldybių biudžetams (darbo užmokesčiui) planuoti; viešojo sektoriaus įstaigų personalo administravimo ir buhalterinės apskaitos tvarkymo funkcijoms centralizuotai atlikti; viešojo administravimo monitoringui, teikti duomenis Lietuvos statistikos departamentui ir Eurostatui. Viešojo sektoriaus darbuotojų valdymo informacinė sistema pakeis VATIS. Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo Nr. VIII-730 2, 7, 8, 9, 11, 13, 14 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 8¹ straipsniu įstatymo projektu siūloma tobulinti savivaldybių administracinę priežiūrą. Atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (pvz., 2021 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-617-575/2021), kad Vyriausybės atstovų atsakymai į asmenų prašymus yra informacinio pobūdžio, jais nedaroma įtaka pareiškėjo teisėms ar teisėtiems interesams, įstatymo projekte siūloma aiškiai reglamentuoti Vyriausybės atstovų įgaliojimų įgyvendinimą nagrinėjant asmenų prašymus ir skundus.
Siūloma nustatyti, kad Vyriausybės atstovas, gavęs asmens prašymą ar skundą, per 5 darbo dienas asmenį raštu informuoja, kad pradėtas pateiktos informacijos vertinimas, o apie savo įgaliojimų įgyvendinimo rezultatus asmuo raštu informuojamas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo ar skundo gavimo dienos. Šiuos įstatymo projektu siūloma papildyti Vyriausybės atstovo teises – nustatyti, kad, Vyriausybės atstovui kreipiantis į savivaldybės administravimo subjektus dėl informacijos apie jų veiklą įgyvendinant įstatymus ir vykdant Vyriausybės nutarimus pateikimo, šis prašymas turi būti įvykdytas per Vyriausybės atstovo nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos. Siūloma supaprastinti Vyriausybės atstovų personalo valdymo procedūras (Vyriausybės atstovų skatinimo, atostogų, pavadavimo klausimus), spręsti kitas įstatymo taikymo praktikoje išryškėjusias problemas, taip pat siūloma papildyti Vyriausybės atstovų socialines garantijas. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio
administravimas apibūdinamas kaip veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto, turinčio viešojo juridinio asmens statusą, savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą.
Pažymėtina tai, kad viešojo administravimo subjekto vidaus administravimo (bendrosios) funkcijos neturi ypatingų požymių, kurie išskirtų šias funkcijas iš analogiškų, atliekamų kitų teisinių formų tiek viešuosiuose, tiek privačiuose juridiniuose asmenyse, neturinčiuose viešojo administravimo įgaliojimų, todėl nėra objektyviai pagrindžiamo poreikio kelti specialius reikalavimus šias funkcijas atliekančiam personalui, skirtingai nuo reikalavimų, kurie keliami siekiant užtikrinti tinkamą į Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnyje nurodytas pagrindines viešojo administravimo sritis patenkančių (specialiųjų) funkcijų atlikimą, t. y. nėra pagrindo pavesti vidaus administravimo (bendrųjų) funkcijų atlikimą valstybės tarnautojo statusą turintiems asmenims. Tokie analogiškas funkcijas atliekančio personalo statuso skirtumai nesudaro sąlygų sąžiningai konkurencijai tarp viešojo ir ne viešojo sektoriaus, kuri galėtų lemti geresnę vidaus administravimo (bendrųjų) funkcijų atlikimo kokybę. Taip pat tai kliudo išgryninti valstybės tarnautojams priskirtinas funkcijas pagal jų specifiškumą, siejamą su valstybės funkcijų atlikimu ir kito viešojo intereso užtikrinimu (pvz.: teisėkūra, ūkio subjektų veiklos priežiūra ir pan.). Būtent dėl šios priežasties 2020 m. lapkričio
administravimo subjekto vidaus administravimas nebebuvo priskirtas pagrindinėms viešojo administravimo sritims, t. y. nebėra laikomas viešuoju administravimu.
Taigi, tiksliai apibrėžta vidaus administravimo sąvoka šiuo atveju yra svarbi tuo, kad, ja remiantis, yra atskiriamos viešojo administravimo subjekte (ypač biudžetinėse įstaigose, turinčiose viešojo administravimo įgaliojimus) atliekamos vidaus administravimo (bendrosios) ir viešojo administravimo ir kitos teisės aktais pavestos (specialiosios) funkcijos, ir nuo to gali priklausyti šias funkcijas atliekančio personalo statusas. Taikant vidaus administravimo sąvoką praktikoje, paaiškėjo, kad veiklų, kurios yra bendro pobūdžio, kurios panašiai vykdomos visuose juridiniuose asmenyse (nepaisant jų teisinės formos) ir kuriomis yra užtikrinamas juridinio asmens savarankiškas funkcionavimas, yra gerokai daugiau, tačiau jų vidaus administravimo sąvoka oficialiai neapima. Taip pat pastebėta, kad juridiniame asmenyje atliekamų vidaus administravimo funkcijų mastas ir įvairovė gali skirtis priklausomai nuo juridinio asmens dydžio, jam pavestų specialiųjų funkcijų specifikos, vidaus administravimo funkcijų atlikimo centralizavimo lygio ir kitų veiksnių, tačiau tinkamai atlikti šias funkcijas reikia analogiškas (tokias pačias) kompetencijas turinčio personalo. Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2987, kuriuo Viešojo administravimo įstatymas
įpareigoja valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas sudaryti valstybės tarnautojų pareigybių vertinimo komisijas, kurios ne rečiau kaip kas ketvirtį peržiūrėtų laisvas (neužimtas) šių institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojų pareigybių sąraše esančias pareigybes.
Šios peržiūros tikslas – įvertinti valstybės tarnautojų pareigybėms priskirtas funkcijas, ar jos atitinka naujos redakcijos, kuri įsigaliojo 2020 m. lapkričio 1 d., Viešojo administravimo įstatyme nustatytą viešojo administravimo apibrėžtį (t. y. patenka į šiame įstatyme nustatytas viešojo administravimo sritis ir turėtų būti laikomos viešuoju administravimu), taip pat, ar nepatenka į kitų Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje išvardytų funkcijų apimtį. Nustačius, kad valstybės tarnautojų pareigybėms priskirtos funkcijos nepatenka į paminėtas funkcijų kategorijas, turi būti sudaryti tokių pareigybių sąrašai ir pateikti institucijų ar įstaigų vadovams. Tokios pareigybės turėtų būti panaikintos, o prireikus toliau atlikti viešuoju administravimu nebelaikomas funkcijas, vietoje valstybės tarnautojų pareigybių turėtų būti steigiamos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybės. Tokiu teisiniu reguliavimu siekta sukurti mechanizmą, kurio reikia siekiant įgyvendinti naujos redakcijos Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, įtvirtinusias naują viešojo administravimo apibrėžtį (viešuoju administravimu nebėra laikomas viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas, išplėsta administracinio reglamentavimo samprata, administracinių sprendimų priėmimas išskirtas kaip atskira viešojo administravimo sritis). 5.
poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų teisinio reguliavimo pasekmių nenumatoma, nes pakeitimai sudarys prielaidas efektyvesniam ir rezultatyvesniam valstybės tarnybos veikimui ir prisidės prie sklandesnio valstybės tarnybos reformos ilgalaikių tikslų įgyvendinimo. Poveikis atitinkamai sričiai. VTĮ projektu lanksčiau reguliuojami valstybės tarnybos teisiniai santykiai, paprastinami žmogiškųjų išteklių valdymo aspektai, sprendžiamos VTĮ taikymo probleminės sritys. Pabrėžtina, kad, VTĮ projekte siūlant nustatyti lankstesnį žmogiškųjų išteklių valdymą, valstybės tarnautojų socialinės garantijos artinamos prie Darbo kodekso nuostatų. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos rekomendacijas[30], VTĮ projekte siūloma ne tik sugriežtinti valstybės tarnautojų atsakomybę, bet ir įtvirtinti lojalumą Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai kaip vieną iš pagrindinių valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų. Lygiagrečiai – įteisinti ir vieną iš atleidimo iš pareigų pagrindą, kai paaiškėja, kad valstybės tarnautojas neatitinka nepriekaištingos reputacijos ir dėl to negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad VTĮ projekto ir jį lydinčiųjų įstatymų poveikis valstybės tarnybai bus teigiamas, sudaromos prielaidos didėti valstybės tarnybos efektyvumui. Poveikis valstybės finansams. VTĮ projekto poveikis valstybės finansams detalizuotas aiškinamojo rašto 13 dalyje „Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti“. Poveikis administracinei naštai.
Priėmus VTĮ projektą ir Įstatymų projektus, sumažės administracinė našta valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms ir kandidatams į valstybės tarnautojo pareigas, nes atsisakoma perteklinio teisinio reguliavimo, supaprastinamos žmogiškųjų išteklių valdymo procedūros. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymai nesusiję su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. Pakeitimai koreliuoja su 2022–2030 m. plėtros programos valdytojo Vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo plėtros programa. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymus, nereikės priimti kitų įstatymų, juos keisti ir (ar) pripažinti netekusiais galios. Visi Įstatymų projektai teikiami kartu su pagrindiniu VTĮ projektu. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektuose sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymų projektuose apibrėžiamos naujos sąvokos, kurias reikėtų įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11.
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymus, iki jų įsigaliojimo Darbo grupė parengs įgyvendinamuosius teisės aktų projektus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Bazinio dydžio įstatymo projekte siūloma valstybės tarnybos įstaigų vadovų, valstybės politikų, valstybės pareigūnų, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo), karių tarnybinio atlyginimo, įstatymų pagrindais sudarytų komisijų narių atlygio, kitų teisės aktuose nustatytų išmokų ir atlygio apskaičiavimui taikyti naują pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio vienetą – 1 579,4 Eur, atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento paskelbtą 2021 metų vidutinį mėnesinį
(bruto) šalies darbo užmokestį (su individualiomis įmonėmis). Numatoma pagal naują pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį perskaičiuoti darbo užmokestį (atlyginimą) ir nustatyti naujus pareiginės algos koeficientus. Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio susiejimas su Lietuvos statistikos departamento paskelbtu praėjusių metų (n–2) vidutiniu mėnesiniu (bruto) šalies darbo užmokesčiu (su individualiomis įmonėmis) leis peržiūrėti minėtų darbuotojų darbo užmokestį atsižvelgiant į šalies ekonominę situaciją, darbo užmokesčio pokyčių tendencijas darbo rinkoje ir užtikrinti konkurencingą darbo užmokestį.
Įstatymų projektams įgyvendinti reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į tai, kad siūloma valstybės pareigūnų (išskyrus Vadovybės apsaugos tarnybos ir prokurorų), Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės tarnautojų (išskyrus statutinių valstybės tarnautojų), pareiginei algai (atlyginimui) apskaičiuoti taikyti naujo bazinio dydžio pagrindu apskaičiuotus koeficientus nuo
tarnybos įstaigų vadovų bei valstybės politikų pareiginei algai apskaičiuoti – nuo valstybės politikų naujos kadencijos pradžios (išskyrus tuos esamus valstybės tarnybos įstaigų vadovus, kurie sudarys susitarimą dėl jo veiklos tikslų ir rezultatų), papildomas didžiausias valstybės biudžeto lėšų poreikis pareiginėms algoms (atlyginimams) padidinti
didesnis, palyginti su 2023 m., papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikis. Papildomos lėšos reikalingos savivaldybių merų pareiginėms algoms padidinti, taip pat dėl 2024 m. numatomų Lietuvos Respublikos Prezidento ir Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų Respublikos Prezidento, Seimo ir Vyriausybės narių pareiginėms algoms padidinti nuo jų kadencijos pradžios. 2025 m. papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikis bus 3,05 mln. eurų didesnis, palyginti su 2024 m. Papildomos lėšos reikalingos Respublikos Prezidento, Seimo ir Vyriausybės narių pareiginėms algoms padidinti.
Priėmus Viešojo sektoriaus darbuotojų registro įstatymą ir sukūrus Viešojo sektoriaus darbuotojų registrą jo pagrindu veikiančiai bendrai, lanksčiai ir moderniai viešojo sektoriaus žmogiškųjų išteklių valdymo sistemai,
atsparumo didinimo plane, taip pat šiuo metu rengiamoje 2022–2030 m. plėtros programos valdytojos Vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo plėtros programos pažangos priemonėje Nr. 01-001-08-03-01 „Sukurti modernią viešojo valdymo institucijų žmogiškųjų išteklių valdysenos sistemą“. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „valstybės tarnautojas“, „aukštesnysis vadovas“, „laikinasis valstybės tarnautojas“. 16.
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1] Šaltinis: 2021 m. gruodžio 5 d. duomenimis. [2] Šaltinis: 26 750; 42 % (19 320) – statutiniai valstybės tarnautojai ir diplomatai. [3] Šaltinis: 222 institucijų apklausos duomenys: 43 % institucijų. [4] Šaltinis: 222 institucijų apklausos duomenys: 38 % institucijų. [5] Šaltinis: 222 institucijų apklausos duomenys: 33 % institucijų. [6] Šaltinis: 222 institucijų apklausos duomenys: 32 % institucijų. [7] Šaltinis: 222 institucijų apklausos duomenys: 57 % institucijų. [8]Šaltinis: 222 institucijų apklausos duomenys: 59 % institucijų. [9] Šaltinis: 222 institucijų apklausos duomenys: 48 % institucijų. [10] Šaltinis: 201 institucijos apklausos duomenys: 32 % institucijų. [11] Šaltinis: https://vrm.lrv.lt/uploads/vrm/documents/files/LT_versija/VTI_koncepcija_2022_02_28.pdf. [12] Šaltinis: https://vrm.lrv.lt/uploads/vrm/documents/files/LT_versija/VT%20koncepcija_prezentacija.pdf. [13] Šaltinis: https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=38410. [14] 2021 m. birželio 16 d. [15] Ne vėliau kaip iki 2022 m. sausio 1 d. [16] 2021 m rugsėjo 21 d. Nr.
Nr. 1V-728. [17] Viešojo sektoriaus institucijos suprantamos kaip viešojo administravimo institucijos, šioje analizėje joms prilyginant ir politines, teismų ir kitokias analogiškas valstybės viešųjų funkcijų institucijas, išskyrus tokias viešąsias paslaugas kaip švietimas, sveikatos apsauga ar kitas, teikiančias institucijas. [18] Šaltinis: 201 institucijos apklausos duomenys: 23 % institucijų. [19] Nuo 2016 m. neįvykusių konkursų dalis sudaro 40 % į karjeros valstybės tarnautojų pareigybes ir 55 % į įstaigų vadovų pareigybes. [20] Vadovaujamas pareigas einančių valstybės pareigūnų pareiginės algos svyruoja nuo 8 iki 15,5 koeficiento, t. y. nuo 1448 Eur iki 2805,50 Eur (taikant 2022 m. bazinį dydį – 181 Eur). [21] Šaltinis: 201 institucijos apklausos duomenys: 36 % institucijų nesudaromi ir netvirtinami valstybės tarnautojų metiniai mokymosi /ugdymo planai. [22] Šaltinis: 201 institucijos apklausos duomenys: 32 % institucijų nevertina mokymų metu įgytų žinių panaudojimo praktikoje, kaip po mokymų keičiasi veiklos vykdymas ir rezultatai. [23] Šaltinis: daugiau kaip 8 balus surinkusiems. [24] Šaltinis: 2021 m. liepos 22 d. duomenimis, 7 asmenys. [25]Šaltinis: Civil Service Recruitment: Recruiting The Right Persons The Right Way (World Bank Group Governance, November 2019, No. 20): https://documents1.worldbank.org/curated/en/572061574455651589/pdf/Civil-Service-Recruitment-Recruiting-the-Right-Persons-the-Right-Way.pdf; Skills for a High Performing Civil Service. (OECD Public Governance Reviews, 2017): https://www.oecd.org/gov/skills-for-a-high-performing-civil-service-9789264280724-en.htm. [26] Nyderlandų pavyzdys: speciali institucija, atsakinga už aukštesniąją valstybės tarnybą. Ji vykdo aukštų vadovų kaitos planavimą, stengiasi juos išlaikyti valstybės tarnyboje, reguliariai organizuoja individualizuotą pretendentų į vadovus mokymą, kad po vienos ar dviejų kadencijų jie galėtų pereiti vadovauti kitoms institucijoms.
Tarnyba nuolat stebi, kur atsilaisvins vadovo vieta ir kokie į ją galimi pretendentai. Tam rengiamasi iš anksto, tad ir vadovų pasikeitimas įvyksta greitai. Jeigu baigus kadenciją nėra kitų tinkamų pareigų, patyręs vadovas gali būti kuriam laikui įdarbinamas aukštesniosios valstybės tarnybos institucijoje patarėju, kad pasidalintų patirtimi su kitais pretendentais į vadovus. [27] Šaltinis: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=badb13ec-9576-484e-9399-09dd2270b2dd#/. [28] Šaltinis: Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus susisteminta informacija 19/17 (2019 m. rugsėjo -20) „Merų darbo užmokesčio nustatymo kriterijai Europos Sąjungos valstybėse narėse“. [29] Šaltinis: https://www.rahandusministeerium.ee/et/riigi-personalipoliitika/palgapoliitika. [30] Šaltinis:
Specialiųjų tyrimų tarnybos 2018 m. rugsėjo 10 d. antikorupcinio vertinimo išvada Nr. 4-01-6982 dėl nepriekaištingos reputacijos ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės (www.lrs.lt).
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 PAKEITIMO ĮSTATYMO IR SU JUO SUSIJUSIŲ ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai
Aštuonioliktoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė, pripažindama valstybės tarnyboje egzistuojančias problemas, svarbiausiu ir strateginę reikšmę turinčiu darbu įvardija valstybės tarnybos tobulinimą, kuris yra neatsiejamas kompleksinės viešojo valdymo reformos, siekiančios pertvarkyti viešojo sektoriaus ekosistemą – paslaugas, institucijas, procesus ir žmones, komponentas (žr. 1 pav.). 1 pav. Viešojo valdymo tobulinimo kryptys Duomenų šaltinis: sudarė autoriai. Įgyvendinant Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72, (toliau – Vyriausybės programa) ir Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, (toliau – LRVPNĮP) 9.3 papunktyje „Stiprūs ir atsakingi vadovai – valstybės tarnybos veidas“ nustatytus veiksmus, siekiama įtvirtinti teisines valstybės tarnybos tobulinimo, kurio tikslas – sustiprinti vadovavimo ir lyderystės gebėjimus, padidinti valstybės tarnybos profesionalumą, lankstumą ir efektyvumą, diegiant inovacijas modernizuoti valstybės tarnybos žmogiškųjų išteklių valdymą, vykdymo prielaidas.
Valstybės tarnybos sritis fragmentiškai sulaukdavo politinio dėmesio ir bandymų pertvarkyti valstybės tarnybą buvo ne vienas – dalis ankstesnių Vyriausybių įgyvendintų priemonių sukūrė tam tikrą teigiamą poveikį, tačiau diegiami pokyčiai dažnu atveju nebuvo orientuoti į sisteminių valstybės tarnybos instituto problemų sprendimą iš esmės, be to, nebuvo užtikrintas nuoseklus, tvarus ir pakankamas finansavimas, todėl buvo sudėtinga pasiekti esminių kokybinių pokyčių ir išspręsti valstybės tarnybos efektyvumo, konkurencingumo ir patrauklumo problematiką. 2021 m.[¹] Lietuvoje buvo kiek daugiau nei 46 tūkst. valstybės tarnautojų, iš jų daugiau kaip pusė (58 %[²]) sudarė karjeros valstybės tarnautojai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai ir įstaigų vadovai. Bendras valstybės tarnautojų šalyje skaičius pastaraisiais metais mažėjo (2016 m. valstybės tarnautojų skaičius sudarė daugiau kaip 50,7 tūkst., t. y. beveik 10 % daugiau nei 2021 m.). Valstybės tarnybos efektyvumas išlieka nepakankamas – pagal tarptautinį valstybės tarnybos efektyvumo indeksą „InCiSE“ (2019 m.) Lietuvos valstybės tarnyba užima 20 vietą iš 38 tyrime dalyvavusių šalių ir yra per dvi valstybes žemiau bendro Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) šalių vidurkio.
Duomenys rodo, kad žmogiškųjų išteklių valdymas kuria administracinę naštą įstaigoms[³], neskatina orientacijos į rezultatus[⁴], neskatina valstybės tarnautojų mokytis, tobulėti ir kelti kvalifikaciją[⁵], nesudaro sąlygų valstybės tarnautojams prisitaikyti prie kintančių veiklos sąlygų ir reikalavimų[⁶]. Žmogiškųjų išteklių valdymo valstybės tarnyboje teisinis reglamentavimas neužtikrina tinkamų kandidatų pritraukimo į valstybės tarnybą[⁷], nesudaro sąlygų pritraukti geriausius ir kompetentingiausius vadovus[⁸], neužtikrina valstybės tarnautojų išlaikymo valstybės tarnyboje[⁹]. Dėl lėšų trūkumo (darbo užmokesčio fonde) įstaigų galimybės finansiškai motyvuoti valstybės tarnautojus yra ribotos[¹⁰]. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo projektu (toliau – VTĮ projektas) siekiama ne tik įgyvendinti Vyriausybės programos ir LRVPNĮP atitinkamus veiksmus, bet ir išspręsti 2022–2030 metų Viešojo valdymo plėtros programoje, patvirtintoje Vyriausybės 2022 m. kovo 9 d. nutarimu Nr.
206, įvardytą problemą (nepakankamas Lietuvos valstybės tarnybos efektyvumas): · stiprinti įstaigų vadovų grupę – suformuojant profesionalių vadovų korpusą, apmokamą konkurencingu atlygiu, suformuoti centralizuoto vadovų ugdymo politiką ir įgyvendinti karjeros valdymą; · orientuoti valstybės tarnautojų veiklą į rezultatus; · ugdyti valstybės tarnautojų kompetencijas ir lyderystę, reikalingas įvairioms permainoms įgyvendinti; · didinti lankstumą valdant žmogiškuosius išteklius, mažinti skirtumus tarp valstybės tarnybos reglamentavimo ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatų; · suformuoti valstybės tarnybos politiką įgyvendinančią vykdomosios valdžios instituciją, be kita ko atsakingą už centralizuotą valstybės tarnybos vadovų korpuso valdymą, viešojo sektoriaus žmogiškųjų išteklių valdymo koordinavimą, žmogiškųjų išteklių ugdymą ir strateginę analizę ir efektyvumo vertinimą. VTĮ projektas yra pirmasis horizontalaus pokyčio etapas, kuris atliepia Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės valstybės tarnybos pertvarkos viziją, pagal neformaliame Vyriausybės ministrų pasitarime 2022 m. vasario 28 d. patvirtintą Valstybės tarnybos pertvarkos koncepciją, kuri yra viešai prieinama Vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje[¹¹], jos nuostatos 2022 m. balandžio 1 d. pristatytos Seimo Ateities ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetų bendro posėdžio metu (minėtos koncepcijos pristatymas taip pat viešinamas Vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje[¹²], o posėdžio įrašas saugomas Seimo interneto svetainėje[¹³]).
Koncepciją įvertino ir aprobavo nepriklausomi EBPO ekspertai, o joje pateikiamos valstybės tarnybos tobulinimo kryptys atitinka pažangių užsienio valstybių – EBPO šalių – gerąją praktiką. Vyriausybės posėdžio[¹⁴] metu Vidaus reikalų ministerijai pavesta kartu su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija ir Lietuvos Respublikos finansų ministerija valstybės tarnybos pertvarkos kontekste sistemiškai peržiūrėti visų viešojo valdymo sektoriaus institucijų vadovų atlygio politiką ir pateikti[¹⁵] Vyriausybei pasiūlymus dėl viešojo sektoriaus institucijų vadovų darbo apmokėjimo reglamentavimo. Vidaus reikalų ministro įsakymu[¹⁶] sudaryta darbo grupė atliko viešojo sektoriaus institucijų vadovų[¹⁷] atlygio politikos peržiūrą ir parengė pasiūlymus, kurie yra įgyvendinami teikiamu VTĮ projektu ir susijusių įstatymų pakeitimais. Pirmajame pokyčio etape pertvarkoma valstybės politikų, valstybės pareigūnų (išskyrus Vadovybės apsaugos tarnybos, prokurorų), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės tarnautojų (išskyrus statutinių valstybės tarnautojų) atlygio sistema.
Siūloma koreguoti minėtų kategorijų pareiginės algos (atlyginimo) bazę ir ją susieti su vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu. Naujojo bazinio dydžio peržiūrėjimas kas trejus metus (pirmą kartą – 2025 metams) atlieps ekonominius pokyčius ir padės išvengti valstybės institucijose ir įstaigose mokamo darbo užmokesčio atotrūkio nuo darbo rinkos. Vykstantys globalūs politiniai, ekonominiai ir technologiniai pokyčiai nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms kelia naujų iššūkių ir uždavinių, todėl būtina užtikrinti, kad apmokėjimo už darbą dydis atitiktų nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų pareigūnų veiklos specifiką. Atsižvelgiant į tai, nuspręsta pirmame pokyčio etape siūlyti koreguoti ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos bei žvalgybos pareigūnų atlygio sistemą įvertinus į šių pareigūnų specifinį statusą. Minėtai darbo grupei sistemiškai peržiūrėjus viešojo sektoriaus institucijų vadovų atlygio politiką šiame pokyčio etape, kartu su VTĮ projektu teikiami susijusių įstatymų pakeitimo projektai: · Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus darbuotojų registro įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo Nr. VIII-1328 6¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 28 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos Seimo statuto dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 32 straipsnio pakeitimo projektas; · Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr.
I-1338 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 16 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos nacionalinės teismų administracijos įstatymo Nr. IX-787 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos Lietuvos kultūros tarybos įstatymo Nr. XI-2218 6, 7, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 19, 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo Nr. VIII-1708 12, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 20, 24, 25, 27, 40, 49 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 11, 12, 18, 30, 33, 51, 52, 55 straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo bei 53 ir 54 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 6, 31¹, 39 ir 81 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 5, 7, 10, 43, 69, 71, 72 ir 79 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo Nr.
I-907 22, 23, 26, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 72 ir 94 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 13, 22, 26 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo Nr. IX-895 2 ir 5¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 22 ir 148 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 28 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1268 pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymo Nr.XIII-2987 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo Nr. I-1623 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 27 straipsnio ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos valstybės politikų darbo užmokesčio įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo Nr.
I-56 13 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. X-1771 pakeitimo įstatymo projektas; · Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo Nr. VIII-730 2, 7, 8, 9, 11, 13, 14 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 8¹ straipsniu įstatymo projektas (toliau kartu – Įstatymų projektai). Vadovybės apsaugos tarnybos, prokurorų, statutinių valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, karių tarnybiniams atlyginimams, įstatymų pagrindais sudarytų komisijų narių atlygiams apskaičiuoti su vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu pareiginės algos (atlyginimo) bazė bus susiejama kitame etape, t. y. nuo 2024 m. sausio 1 d. Dėl horizontalios ir didelės pokyčio apimties tikslinga sudaryti darbo grupę šioje pastraipoje paminėtų dirbančiųjų kategorijų darbo apmokėjimo sistemoms išanalizuoti, siekiant pasiūlyti duomenimis grįstus sprendimus darbo apmokėjimo konkurencingumui didinti. Iki 2023 m. spalio mėn. atsakingos institucijos esant poreikiui parengs pokyčiui įgyvendinti reikalingus teisės aktų projektus, įskaitant ir sistemišką bazinių koeficientų pagal naująjį bazinį dydį perskaičiavimą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai VTĮ projektą ir susijusių įstatymų pakeitimo projektus parengė vidaus reikalų ministro 2022 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 1V-209 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudaryta darbo grupė (toliau – Darbo grupė) iš Finansų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Vidaus reikalų ministerijos atstovų. 3.
Valstybės tarnybos teisiniai santykiai reguliuojami VTĮ įstatymu (2018 m. birželio 29 d. priimta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 redakcija). 2019 m. įgyvendinus valstybės tarnybos pertvarką, buvo įvesta visiškai centralizuota valstybės tarnautojų atrankos sistema, o Valstybės tarnybos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VTD) pradėjo veikti kaip centralizuotų atrankų paslaugos teikėjas. Centralizuotos valstybės tarnautojų atrankos procesas yra ilgas[¹⁸], o valstybės tarnautojų atrankose dalyvauja per mažai tinkamų kandidatų, nepavyksta jų pritraukti, todėl daug[¹⁹] konkursų neįvyksta. Ši ilga, sudėtinga, daugiapakopė valstybės tarnautojų atrankos sistema visgi neleidžia užtikrinti atrankos proceso efektyvumo, negarantuoja geriausių kandidatų atrinkimo į pareigas valstybės tarnyboje. Pagal galiojantį reglamentavimą vadovą įdarbinančios valstybės tarnybos institucijos ir įstaigos neidentifikuoja, kokio įstaigos vadovo ieško, – nevertinama esama situacija įstaigoje ir jos brandos lygis, tikslai ir iššūkiai artimiausiu metu ir vėliau (efektyvumo didinimas, struktūriniai, vadybiniai pokyčiai ir pan.). Realiai nevykdomas kandidatų į įstaigų vadovų pareigas pritraukimas ir aktyvi paieška, o neigiamas valstybės tarnybos įvaizdis, stereotipai ir mitai taip pat nepadeda šiam procesui. Įstaigų vadovų atrankos procesas ilgas, netaikomos kitose Europos Sąjungos (toliau – ES) šalyse pasiteisinusios priemonės. Vienas labiausiai tebekritikuojamų ir daugiausiai diskusijų sukeliančių valstybės tarnybos santykių dabartinio teisinio reguliavimo aspektų – darbo užmokestis, nors ir keistas iš esmės, tačiau netapo konkurencingas, ypač vadovų lygmeniu.
Pagal galiojantį teisinį reguliavimą valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:
1) pareiginė alga: vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, į pareigas priimamam asmeniui yra taikomas koeficientas iš Įstatyme nurodyto pareiginės algos koeficientų intervalo;
2) priemokos: valstybės tarnautojui gali būti skiriamos priemokos už pavadavimą ir už papildomų užduočių, suformuluotų raštu, atlikimą (šių priemokų suma negali viršyti 40 % pareiginės algos);
3) priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą: valstybės tarnautojams priedas už tarnybos stažą sudaro 1 % pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus (šio priedo suma negali viršyti 30 % pareiginės algos);
4) mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą ir budėjimą: už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą valstybės tarnautojams mokama atitinkamo Darbo kodekso straipsnio nustatyta tvarka. Valstybės tarnybos įstaigų vadovų pareiginė alga nustatoma pagal Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede valstybės tarnautojo pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą arba iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra Seimo patvirtintas atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis (toliau – bazinis dydis).
Pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio, kuris peržiūrimas ir didinamas vieną kartą per metus – 2020 m. bazinis dydis buvo pakeltas 3 Eur (nuo 173 iki 176 Eur), 2021 m. – 1 Eur (iki 177 Eur), 2022 m. – 4 eurais (iki 181 Eur), todėl valstybės tarnybos vadovų pareiginė alga atitinkamai didėjo 0,5–2,3 %. Kasmet Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų, darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis yra nustatomas atskiru įstatymu. Respublikos Prezidento darbo užmokestis reglamentuojamas Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme. Respublikos Prezidento mėnesinis darbo užmokestis yra lygus Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos 55 baziniams dydžiams. Šis Respublikos Prezidento darbo užmokesčio dydis galioja nuo 2009 m. sausio 1 d. Valstybės politikų darbo apmokėjimą reglamentuoja Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas. Šio įstatymo nustatyti darbo užmokesčio dydžiai ir apmokėjimo sąlygos taikomi šiems valstybės politikams:
1) Seimo Pirmininkui;
2) Seimo pareigūnams;
3) Seimo nariams;
4) Ministrui Pirmininkui;
5) ministrams;
6) merams ir merų pavaduotojams;
7) savivaldybių tarybų nariams. Valstybės politikų darbo užmokestį sudaro pareiginė alga ir priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus.
Valstybės politikų pareiginė alga apskaičiuojama Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlyje nustatytą atitinkamą pareiginės algos koeficientą padauginus iš bazinio dydžio. Priedėlyje vadovaujamas pareigas einančių valstybės pareigūnų pareiginės algos svyruoja nuo 15 koeficiento (mero pavaduotojo, kai savivaldybės teritorijoje gyvena iki 15 tūkst. gyventojų) iki 25,8 (Ministro Pirmininko ir Seimo Pirmininko), t. y. nuo 2 715 Eur iki 4 669,80 Eur (taikant 2022 m. bazinį dydį – 181 Eur). Priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą sudaro 1 % valstybės politiko pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus, tačiau šio priedo dydis negali viršyti 30 % pareiginės algos. Savivaldybės mero ir mero pavaduotojo pareiginėms algoms taikytini koeficientai nustatomi atsižvelgiant į savivaldybės gyventojų skaičių, nustatytą pagal kalendorinių metų, einančių prieš kalendorinius metus, kuriais vyko paskutiniai savivaldybių tarybų rinkimai, sausio 1 dienos gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitos duomenis, paskelbtus Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytojo interneto svetainėje. Nustatyti koeficientai galioja iki pirmojo išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio. Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlyje merų pareiginės algos koeficientai suskirstyti į 5 grupes: 1) kai savivaldybės teritorijoje gyvena per 500 tūkst. gyventojų; 2) kai savivaldybės teritorijoje gyvena nuo 100 tūkst. gyventojų iki 500 tūkst. gyventojų; 3) kai savivaldybės teritorijoje gyvena nuo 50 tūkst. gyventojų iki 100 tūkst. gyventojų; 4) kai savivaldybės teritorijoje gyvena nuo 15 tūkst. gyventojų iki 50 tūkst. gyventojų; 5) kai savivaldybės teritorijoje gyvena iki 15 tūkst. gyventojų.
Jeigu savivaldybės teritorijoje yra kurortinė teritorija, savivaldybės merui ir mero pavaduotojams nustatytas pareiginės algos koeficientas didinamas 4 %, o jeigu savivaldybės teritorijoje yra kurortas, savivaldybės merui ir mero pavaduotojams – 5 %. Į pirmą grupę pagal savivaldybės teritorijoje gyvenančių gyventojų skaičių, Lietuvos statistikos departamento paskelbtais duomenimis apie vidutinį metinį gyventojų skaičių 2018 m., pakliūva tik Vilniaus miesto savivaldybė, į antrą – 3 savivaldybės (Kauno, Klaipėdos, Šiaulių), į trečią – 7 savivaldybės (Vilniaus rajono, Kauno rajono, Panevėžio miesto, Klaipėdos rajono, Marijampolės, Mažeikių rajono, Alytaus miesto), į ketvirtą – 43 savivaldybės (Kėdainių rajono, Jonavos rajono, Zarasų rajono ir kitų rajonų bei Elektrėnų, Druskininkų, Visagino savivaldybės, Palangos miesto savivaldybė), o į penktą – 6 savivaldybės (Kazlų rūdos, Kalvarijos, Pagėgių, Rietavo, Birštono ir Neringos savivaldybės). Neringos savivaldybė – mažiausia iš visų savivaldybių (joje deklaruoti 3 340 gyventojai). Kadangi Neringos savivaldybė veikia kaip kurortas, jos merui ir pavaduotojui pareiginė alga didinama 5 %. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad valstybės politikų, išskyrus merus ir jų pavaduotojus, pareiginių algų dydžiai nuo 2014 m., kai buvo sugrąžinti į prieškriziniu laikotarpiu galiojusius pareiginių algų dydžius, nė karto nebuvo didinti. Merų ir jų pavaduotojų pareiginės algos buvo padidintos 2015 m. balandžio 21 d.
Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 priedėlio pakeitimo įstatymu Nr. XII-1630 ir 2019 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 5 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2751 (įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d.), įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. KT16-N7/2019 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio I skirsnio 5 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ ir merų bei jų pavaduotojų pareiginių algų dydžius diferencijuojant pagal savivaldybės teritorijoje gyvenančių gyventojų skaičių, suskirstant juos vietoj buvusių 2 grupių į 5 grupes. Valstybės pareigūnų darbo apmokėjimą reglamentuoja Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas. Valstybės pareigūnų darbo užmokestis susideda iš:
1) pareiginės algos;
2) priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus;
3) vienkartinės priemokos. Valstybės pareigūnų pareiginė alga apskaičiuojama Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlyje nustatytą atitinkamą pareiginės algos koeficientą padauginus iš bazinio dydžio[²⁰]. Priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą sudaro 1 % valstybės pareigūno pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus, tačiau šio priedo dydis negali viršyti 30 % pareiginės algos. Be to, valstybės pareigūnams metų pabaigoje už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis išmokama ne didesnė kaip pareiginės algos dydžio vienkartinė priemoka. Ji mokama neviršijant valstybės pareigūnų darbo užmokesčiui teisės aktų nustatyta tvarka skirtų lėšų.
Jeigu šių lėšų nepakanka, taip pat jei valstybės pareigūnas institucijoje nėra išdirbęs visų metų, priemokos dydis perskaičiuojamas proporcingai esamoms darbo užmokesčio lėšoms ir dirbtam laikui tais metais. Paminėtina, kad nuo 2015 m. liepos 1 d. Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas buvo papildytas nuostata, pagal kurią valstybės pareigūnų, einančių pareigas įstaigose, kuriose pagal Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nustatytą tvarką apskaičiuotas darbo užmokestis yra mažesnis negu 115 % toje įstaigoje dirbančio ir didžiausią darbo užmokestį gaunančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, o kai tokiu didžiausią darbo užmokestį gaunančiu tarnautoju ar darbuotoju, dirbančiu pagal darbo sutartį, yra vadovo pavaduotojas, – mažesnė negu 110 %, darbo užmokesčio vidurkis, įvertinus per praėjusius kalendorinius metus apskaičiuotą darbo užmokestį, darbo užmokesčio dydis apskaičiuojamas tokia tvarka: valstybės pareigūnų, einančių institucijos vadovo pareigas, darbo užmokestis yra 15 % didesnis negu toje įstaigoje didžiausią darbo užmokestį gaunančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo užmokesčio per praėjusius kalendorinius metus vidurkis, o kai tokiu didžiausią darbo užmokestį gaunančiu tarnautoju ar darbuotoju, dirbančiu pagal darbo sutartį, yra vadovo pavaduotojas, – 10 % didesnis; valstybės pareigūnų, einančių įstaigos vadovo pavaduotojo pareigas, darbo užmokestis yra 5 % didesnis negu toje įstaigoje didžiausią darbo užmokestį gaunančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo užmokestis per praėjusius kalendorinius metus vidurkis.
Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas buvo papildytas nuostata, pagal kurią valstybės pareigūnų, einančių pareigas įstaigose, kuriose pagal Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nustatytą tvarką apskaičiuotas darbo užmokestis yra mažesnis negu 115 % toje įstaigoje dirbančio ir didžiausią darbo užmokestį gaunančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, o kai tokiu didžiausią darbo užmokestį gaunančiu tarnautoju ar darbuotoju, dirbančiu pagal darbo sutartį, yra vadovo pavaduotojas, – mažesnė negu 110 %, darbo užmokesčio vidurkis, įvertinus per praėjusius kalendorinius metus apskaičiuotą darbo užmokestį, darbo užmokesčio dydis apskaičiuojamas tokia tvarka: valstybės pareigūnų, einančių institucijos vadovo pareigas, darbo užmokestis yra 15 % didesnis negu toje įstaigoje didžiausią darbo užmokestį gaunančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo užmokesčio per praėjusius kalendorinius metus vidurkis, o kai tokiu didžiausią darbo užmokestį gaunančiu tarnautoju ar darbuotoju, dirbančiu pagal darbo sutartį, yra vadovo pavaduotojas, – 10 % didesnis; valstybės pareigūnų, einančių įstaigos vadovo pavaduotojo pareigas, darbo užmokestis yra 5 % didesnis negu toje įstaigoje didžiausią darbo užmokestį gaunančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo užmokestis per praėjusius kalendorinius metus vidurkis. Ši nuostata išbalansuoja valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo sistemą, nes kai kurių valstybės pareigūnų darbo užmokestis padidėja net iki 155 % (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. surinktais duomenimis). Daugumai valstybės pareigūnų Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlyje nustatyti koeficientai per pastarąjį dešimtmetį nebuvo nė karto keisti, todėl jų pareiginės algos dėl neatkurto iki prieškrizinio lygio pareiginės algos bazinio dydžio sumažėjo.
Padidėjo tik kai kurių valstybės pareigūnų (pvz., Administracinių ginčų komisijos, Vyriausiosios rinkimų komisijos, Mokestinių ginčų komisijos, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos) pareiginių algų koeficientai atskirais Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimais. Teisėjų atlyginimų dydžius ir jų skaičiavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisėjų darbo apmokėjimo įstatymas. Šiame įstatyme nustatyti atlyginimai taikomi šių teismų pirmininkams, pirmininkų pavaduotojams, skyrių pirmininkams ir teisėjams:
1) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo;
2) bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų, apygardų administracinių teismų, apylinkių teismų. Teisėjų atlyginimams skaičiuoti taikomas Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis. Konstitucinio Teismo teisėjų bei bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų atlyginimas apskaičiuojamas Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo priede nustatytą atlyginimo koeficientą padauginus iš bazinio dydžio. Bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų atlyginimą sudaro:
1) pareiginė alga;
2) priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą;
3) mokėjimas už darbą ir budėjimą poilsio ir švenčių dienomis, pavadavimą;
4) priemoka už padidėjusį darbo krūvį.
Priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą sudaro 1 % bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo teisėjo pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus, tačiau šio priedo dydis negali viršyti 30 % pareiginės algos. Už darbą ir budėjimą bendrosios kompetencijos ar specializuotame teisme poilsio ir švenčių dienomis bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo teisėjo pasirinkimu mokamas dvigubo bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo teisėjo pareiginės algos su priedu už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydžio atlygis arba jam artimiausią mėnesį suteikiamas dvigubos trukmės poilsio laikas, arba šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų. Už budėjimą poilsio ir švenčių dienomis namuose bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo teisėjui mokama 50 % jo pareiginės algos su priedu už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydžio atlygis proporcingai budėtam laikui. Bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo teisėjui mokama ne didesnė kaip 30 % jo pareiginės algos dydžio priemoka už padidėjusį darbo krūvį, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant kito to paties bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo (ar tų pačių teismo rūmų) teisėjo funkcijas (kai laikinai neužimtos to paties bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo teisėjo pareigos bendrosios kompetencijos ar specializuotame teisme (ar tuose pačiuose teismo rūmuose) arba kai to paties bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo (ar tų pačių teismo rūmų) teisėjas laikinai negali eiti bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo teisėjo pareigų), arba kai dėl iš anksto nenumatytų priežasčių yra žymiai padidėjęs gaunamų tam tikros kategorijos bylų skaičius per mėnesį.
Teismų sistemoje šiuo metu yra patvirtintos 786 teisėjų pareigybės, iš jų 62,5 % pareigybių yra apylinkių, 20,6 % – apygardų teismuose. 2008–2021 m. padidėjo tik apylinkių teismų teisėjų pareiginė alga, visų kitų pareiginė alga sumažėjo tiek, kiek buvo sumažėjęs bazinis dydis, t. y. 3,3 %. Nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo padidinti tik apylinkių teisėjų pareiginės algos koeficientai. Šalyje nuo 2016 m. nuolat augo vidutinis darbo užmokestis (apie 8–10 % kasmet), tačiau teisėjų darbo užmokesčio didėjimas priklausė tik nuo bazinio dydžio kilimo (kuris nebuvo atkurtas iki 2008 m. lygio) ir taip pat dėl priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus. 2 pav. Teisėjo pareigybės vidutinio darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio šalies ūkyje pokytis 2019–2020 m. Duomenų šaltinis: sudarė autoriai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apylinkės teismo teisėjo vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius nesiekia net 2 tūkst. Eur.
Eur. Pradedančio teisėjo atlyginimas yra dar mažesnis, nes įprastai stažas valstybės tarnyboje siekia iki 10 metų, todėl, atsižvelgiant į stažą valstybės tarnyboje, pradedančio teisėjo mėnesinis atlyginimas sudaro iki 3 125,47 Eur, t. y. apie 1 815,90 Eur atskaičius mokesčius. Teisėjų atlyginimai nekonkurencingi ir neleidžia sistemoje išlaikyti aukštos kvalifikacijos profesionalų. Lyginant su kitomis viešojo sektoriaus įstaigomis (prokuratūromis, Valstybės kontrole, Viešųjų pirkimų tarnyba ir kt.), esami teisėjų atlyginimai neprisideda prie teisėjo profesijos prestižo didinimo, nes atlyginimų dydis nėra adekvatus teisėjo profesijai keliamiems aukščiausiems profesiniams, etikos ir moralės reikalavimams. Valstybės tarnautojų veiklos vertinimas pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą nėra efektyvus ir nesudaro galimybių tinkamai įvertinti valstybės tarnautojo darbo rezultatų. Dažnu atveju šis instrumentas tiek vadovų, tiek darbuotojų suprantamas tik kaip įrankis darbo užmokesčiui didinti. Nors Įstatymo nuostatos ir suteikia daugiau diskrecijos tiesioginiam vadovui, kuris geriausiai pažįsta valstybės tarnautoją ir gali įvertinti jo darbo kokybę, o procedūros, rodos, ne pernelyg biurokratiškos ir neužimančios per daug laiko, tačiau pats procesas visiškai nesusietas su veiklos rezultatais. Šiuo metu valstybės tarnautojo veiklą vertina ir pasiūlymus dėl to teikia tiesioginis vadovas, o galutinį sprendimą priima į pareigas priimantis asmuo. Pagal galiojantį reguliavimą tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus. Kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama gerai, jo teisinė padėtis nesikeičia ir valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas yra baigtas.
Kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama labai gerai arba nepatenkinamai, tiesioginis vadovas teikia rašytinį motyvuotą pasiūlymą valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui. Taip pat galiojančiame reglamentavime numatytas ir valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos neeilinis vertinimas Įstatyme numatytais atvejais. Įstaigose sudaromos komisijos tik tais atvejais, kai vertinamas valstybės tarnautojas nesutinka su tiesioginio vadovo vertinimu, taip pat kitais atvejais – į pareigas priimančiam asmeniui pareikalavus, pateiktų išvadą dėl valstybės tarnautojų veiklos vertinimo, o galutinį sprendimą priimtų į pareigas priimantis asmuo. Pažymėtina ir tai, kad, atlikus kasmetinį vertinimą ir tarnautoją įvertinus labai gerai, jeigu institucijoje tuo metu nėra laisvos vietos aukštesnėse pareigose, vertikalios karjeros galimybė yra tik teorinė. Galiojantis reguliavimas valstybės tarnautojus leidžia skatinti:
1) padėka;
2) vardine dovana;
3) nuo 1 iki 2 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka už asmeninį išskirtinį indėlį įgyvendinant įstaigai nustatytus tikslus arba pasiektus rezultatus ir įgyvendintus uždavinius (tačiau ne dažniau kaip 2 kartus per kalendorinius metus);
4) suteikiant iki 5 mokamų poilsio dienų (tačiau ne daugiau kaip 10 darbo dienų per metus) arba atitinkamai sutrumpinant darbo laiką;
5) vienkartine pinigine išmoka Vyriausybės nustatyta tvarka;
6) finansuojant kvalifikacijos tobulinimą ne didesne kaip valstybės tarnautojo vienos pareiginės algos dydžio suma per metus. Vis dėlto praktika rodo, kad skatinimo priemonės (tiek savo pobūdžiu, tiek dydžiu) neprisideda prie valstybės tarnautojų motyvacijos didinimo, neskatina siekti geresnių savo ir įstaigos veiklos rezultatų.
Valstybės tarnautojai turi tobulinti kvalifikaciją pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą įgyvendinant Vyriausybės nustatytus kvalifikacijos tobulinimo prioritetus arba valstybės ar savivaldybių institucijai ar įstaigai, kurioje valstybės tarnautojas eina pareigas, tikslus ir uždavinius. Ir, tik atsiradus poreikiui valstybės tarnautojui įgyti naujų žinių ar kompetencijų, yra palikta galimybė dalyvauti išoriniuose mokymuose (konferencijose, seminaruose ir pan.), kurie yra tiesiogiai susiję su vykdomomis funkcijomis. Taigi, šiuo metu kvalifikacijos kėlimo ir mokymosi organizavime ir įgyvendinime trūksta sistemiškumo[²¹]. Mokymosi nauda dažnai (ne)vertinama formaliai[²²], kvalifikacijos tobulinimo institutas praktikoje vertinamas tik individualiu, geriausiu atveju – ir instituciniu lygmeniu, bet centralizuotai – valstybės tarnybos lygmeniu – to pasigendama. Įstatymas nesudaro prielaidų pakankamai išnaudoti mobilumo valstybės tarnyboje galimybes. Karjeros valstybės tarnautojų perkėlimas – mobilumo institutas – naudojamas fragmentiškai. Įstatymas nustato valstybės tarnautojų teisę savo iniciatyva siekti vertikalios ir horizontalios karjeros, tačiau mobilumui didelę įtaką daro ir vadovo diskrecija, kaip užpildyti laisvas pareigybes jo vadovaujamoje įstaigoje. Valstybės tarnautojų mobilumo reglamentavimas nesudaro finansinių paskatų valstybės tarnautojams naudotis mobilumo galimybėmis.
Esminis valstybės tarnybos darbo rezultatą lemiantis instrumentas – mobilumas – naudojamas nesistemiškai ir tik paties valstybės tarnautojo arba valstybės tarnybos įstaigos, kurioje dirba valstybės tarnautojas, iniciatyva, o pati valstybės tarnyba (kaip institutas ar sistema) nefunkcionuoja kaip bendra karjeros galimybių erdvė ar efektyvaus turimų žmogiškojo kapitalo išteklių (jų kompetencijų) panaudojimo sistema. Galiojančiame reguliavime įtvirtintas pretendentų rezervas, kurį sudaro asmenys, turintys teisę atkurti valstybės tarnautojo statusą, nelaimėję centralizuoto konkurso, bet gerai pasirodę pretendentai, pasibaigus priėmimo laikui, atleisti ne mažiau kaip 2 metus nepertraukiamai valstybės tarnautojo pareigas ėję pakaitiniai valstybės tarnautojai ir dėl pareigybės panaikinimo atleisti valstybės tarnautojai. Šiuo metu atrankose dalyvavusiems ir gerai pasirodžiusiems[²³] kandidatams taip pat sudaryta galimybė jų prašymu būti įtrauktiems į pretendentų rezervą. Atlikta esamos situacijos analizė atskleidžia, jog rezervo institutas išnaudojamas nepakankamai – rezerve yra nedaug asmenų[²⁴], o galiojantis teisinis reglamentavimas taip pat nesudaro sąlygų (galimybių) imtis aktyvių veiksmų šio instituto veikimo riboms plėsti.
Rezervo institutas iš esmės neveikia dėl administracinių barjerų (prašymų teikimas), proaktyvių veiksmų trūkumo (pvz., kvietimo gerai pasirodžiusiems kandidatams stoti į rezervą), teisinio reguliavimo ypatumų – supaprastinta tvarka asmenys gali dalyvauti analogiškuose konkursuose, nes nėra nustatytų objektyvių kriterijų apibūdinant kitas pareigybės, į kurias galėtų pretenduoti gerai pasirodęs asmuo, užtikrinant lygiomis teisėmis stoti į valstybės tarnybą principą (nors valstybės tarnautojo veiklos sritis ir sutampa su pareigybės, į kurią kandidatuoja iš rezervo, veiklos sritimi, tačiau nustatytos funkcijos gali būti kitokios, taip pat pareigybės aprašyme gali būti nustatytos papildomos veiklos sritys). Šiuo metu Įstatyme numatyta, kad valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika padarytą tiesioginę materialinę žalą, jeigu ją padarė atlikdamas viešojo administravimo veiklą ir (arba) padėdamas valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims vykdyti jiems nustatytas funkcijas, tačiau atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Taip pat reglamentuotas valstybės tarnautojams keliamas reikalavimas būti nepriekaištingos reputacijos, jų pareigybės skirstomos į 10 grupių (aukščiausia yra 1 grupė, žemiausia – 10 grupė), priskiriant koeficientų intervalus, nurodytus šio Įstatymo 1 priede, draudžiama eiti daugiau negu vienas valstybės tarnautojo pareigas. Įstatyme numatytas ir didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičių tvirtinantis subjektas.
Vis dėlto darbo santykius reguliuojamoje teisėje viena iš labiausiai paplitusių papildomų darbo sutarties sąlygų – susitarimas dėl išbandymo (dar vadinamas susitarimu dėl bandomojo laikotarpio), kurio paskirtis – jau po atrankos proceso darbdavio siekis patikrinti, ar darbuotojas tinka darbui. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Pastarųjų metų iššūkiai, tokie kaip pasaulinė COVID-19 ligos sukelta pandemija, neteisėtos migracijos krizė ir atsakas į jas, karas Ukrainoje, tik dar kartą patvirtino, kaip svarbu valstybei turėti profesionaliai, efektyviai ir lanksčiai veikiančias viešojo valdymo institucijas (valstybės tarnybą, kaip sudėtinį žmogiškojo kapitalo komponentą), gebančias laiku priimti kokybiškus sprendimus, užtikrinti veiklos tęstinumą neapibrėžtomis sąlygomis ir atliepti svarbiausius valstybės ir visuomenės poreikius, taip pat užtikrinti valstybės veiklos sričių atsparumą. Vis svarbesnis tampa gebėjimas prisitaikyti prie sparčiai kintančios socialinės, ekonominės, politinės ir technologinės aplinkos, kuris priklauso ir nuo valstybės institucijų ir įstaigų strateginio jautrumo, lyderystės raiškos ir išteklių valdymo lankstumo. Būtent šiuos iššūkius ir atliepia parengtas VTĮ projektas, kuriame valstybės tarnybos pokytis įgyvendinamas šešiomis pagrindinėmis kryptimis (žr. 3 pav.)
Duomenų šaltinis: sudarė autoriai pagal Koncepciją. Įstatymo projekte vadovų korpuso centralizuotas stiprinimas pasirinktas kaip strateginė kryptis. Pirmiausia Projekte siūloma įteisinti aukštesniojo vadovo sąvoką. Praktiškai visose ES ir EBPO šalyse aukštesniųjų vadovų korpuso valdymas vienu ar kitu mastu organizuojamas centriniu lygmeniu[²⁵].
Lietuva šiuo požiūriu yra neigiama išimtis ir nėra sukūrusi įstaigų vadovų valdymo sistemos, kuri sudarytų galimybes sistemiškai stiprinti įstaigų vadovų lyderystę, ugdyti jų vadybines kompetencijas. Centralizuotas valdymas šiuo atveju suteiktų palankesnes sąlygas kurti korporatyvinę kultūrą savarankiškų institucijų kontekste ir užtikrinti nuoseklumą atrankose, veiklos vertinime, kompetencijų ugdyme, telkiant vadovus sprendžiant tarpinstitucines problemas bei teikiant jiems pagalbą. Centralizuotas įstaigų vadovų valdymas sudarytų prielaidas ir tolesniam jų karjeros valdymui ir leistų geriau planuoti įstaigų vadovų mobilumą ir rotaciją. Siekiant neprarasti kompetentingų įstaigų vadovų pasibaigus jų kadencijai ir kuo geriau panaudoti sukauptą patirtį, buvę įstaigų vadovai būtų pritraukiami dalyvauti atrankose į įstaigų vadovų pareigas. Tokios sistemos veikia daugelyje ES šalių[²⁶], kur yra paskirtos už centralizuotą įstaigų vadovų valdymą atsakingos institucijos ar padalinys. EBPO šalys, kuriose įdiegtas aukštesniosios valstybės tarnybos modelis, turi aukštą tarptautinį valstybės tarnybos efektyvumo indeksą „InCiSE“, pavyzdžiui, Estija užima 12, Airija – 14, Nyderlandai – 8 vietą tarp 38 šalių. Būtent šių šalių gerosios praktikos pavyzdžiais remtasi rengiant Įstatymų projektus. Siekiant suderinti atrankos skaidrumo, profesionalumo, efektyvumo ir atrankos organizavimo greičio aspektus, VTĮ projekte siūloma iš dalies centralizuota valstybės tarnautojų atrankos sistema. Siūloma numatyti, kad konkursus į įstaigų vadovų pareigas centralizuotai organizuoja, kandidatų į įstaigų vadovų paiešką ir jų atranką vykdo Vyriausybės įgaliota įstaiga.
VTĮ projekte siūloma su į įstaigos vadovo pareigas priimamu asmeniu sudaryti susitarimą dėl jo veiklos tikslų bei rezultatų ir reglamentuoti pretendentų į aukštesniuosius vadovus rezervą, įrašymo į jį aplinkybes ir jo valdymo sąlygas. Atitinkamai siūloma nustatyti, kad įstaigos vadovo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – įvertinti pagal susitarimą jo pasiektus rezultatus. Susitarimu dėl vadovo veiklos tikslų ir rezultatų bus įforminami priimančios į pareigas institucijos ar asmens lūkesčiai dėl įstaigos veiklos krypčių, keliamų tikslų ir veiklos principų. Lūkesčiai formuojami vadovo kadencijos laikotarpiui, pagal poreikį galės būti atnaujinami. Be to, toks susitarimas skatins nuolatinį įstaigos vadovo ir į pareigas priimančio subjekto bendradarbiavimą. Siūloma sudaryti galimybę įstaigos vadovą pasibaigus pirmai kadencijai paskirti antrajai kadencijai be konkurso, atsižvelgiant į tai, ar įstaigos vadovo pirmosios kadencijos laikotarpiu įstaigos vadovas pasiekė susitarime dėl pagrindinių kadencijos laikotarpio ir (ar) tam tikrų jo etapų veiklos tikslų ir rezultatų nustatytus veiklos tikslus ir rezultatus. Siekiant VTĮ projekto tikslų stiprinti įstaigų vadovų grupę – suformuojant profesionalių vadovų korpusą, šį tikslą atitinka profesionalių vadovų korpuso formavimas iš vadovų, kurie į šias pareigas skiriami atrankos būdu, t. y. per viešą konkursą, kurio metu tikrinamas asmens tinkamumas eiti karjeros valstybės tarnautojo pareigas, įvertinamos asmens turimos kompetencijos ir gebėjimai atlikti karjeros valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas.
Vadovų, priimtų į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, tinkamumą einamoms pareigoms turi užtikrinti į pareigas priimantis asmuo, tačiau pagrindinis kriterijus šiuo atveju vis dėlto yra politinis (asmeninis) pasitikėjimas, Todėl į pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą nėra siūloma įtraukti asmenis, priimamus į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. VTĮ projekte siūloma įtvirtinti aukštesniųjų vadovų kompetencijų ugdymą, kuris apims įvadinius mokymus ir tęstinį kompetencijų tobulinimą, ir jį pavesti centralizuotai organizuoti Vyriausybės įgaliotai įstaigai – Viešojo valdymo agentūrai. Siūloma nustatyti, kad aukštesniųjų vadovų tęstinis kompetencijų ugdymas yra skiriamas aukštesniųjų vadovų vadybinių, lyderystės, komunikacijos, pokyčių valdymo ir problemų sprendimo, žmogiškųjų išteklių valdymo, strateginio planavimo ir kitų aukštesniesiems vadovams reikalingoms kompetencijoms tobulinti, o grindžiamas individualių (konkrečiam vadovui reikalingų) ir bendrų aukštesniesiems vadovams reikalingų kompetencijų poreikio nustatymu, ugdymo kokybės ir poveikio konkretaus vadovo ir įstaigos rezultatams stebėsena ir vertinimu. Šiandieninė atlygio sistemos priklausomybė nuo Seimo kasmet tvirtinant valstybės biudžetą nustatomo pareiginės algos bazinio dydžio, kuris nėra susijęs su jokiais objektyviais ekonominiais darbo rinkos rodikliais, neatliepia nei darbo užmokesčio pokyčių darbo rinkoje tendencijų, nei turi sąlyčio taškų su šalies ekonomine situacija.
Siekiant pasiūlyti duomenimis ir jų analize pagrįstus sprendimus, darbo užmokesčio konkurencingumo klausimą siūloma spręsti etapais. Pirmajame pokyčio etape pertvarkoma valstybės pareigūnų, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės tarnautojų atlygio sistema. Siūloma koreguoti minėtų kategorijų pareiginės algos (atlyginimo) bazę ir ją susieti su vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu. Ši naujojo bazinio dydžio peržiūrėjimo sistema bus mažiau politizuota ir atlieps ekonominius pokyčius, padės išvengti valstybės institucijose ir įstaigose mokamo darbo užmokesčio atotrūkio nuo darbo rinkos. Bazinis dydis būtų peržiūrimas kas trejus metus, atsižvelgiant į darbo užmokesčio pokyčių darbo rinkoje tendencijas ir šalies ekonominę situaciją. Dėl pastaruoju metu išaugusios infliacijos pirmą kartą bazinį dydį siūloma peržiūrėti 2024 m. rengiant 2025 m. biudžetą. Siūloma nustatyti, kad po peržiūros naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė dėl krizių ar kitų ypatingų aplinkybių atvejais. Pažymėtina, kad 2023 m. bus peržiūrimas viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis ir jis didės dėl numatomo padidinti šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio. Šį bazinį dydį numatoma padidinti 5 eurais (nuo 181 iki 186 eurų), arba 2,76 proc.
Tam iš valstybės biudžeto valstybės ir savivaldybių institucijoms bus numatyta papildomai apie 126 mln. eurų. Be to, priedams už tarnybos Lietuvos valstybei stažą valstybės politikams, valstybės pareigūnams, teisėjams ir valstybės tarnautojams 2023 m. valstybės biudžete institucijoms bus suplanuoti papildomi asignavimai, kurie sudarys 1 proc. nuo minėtų darbuotojų darbo užmokesčio – apie 10 mln. eurų. Dėl tos priežasties minėtų darbuotojų darbo užmokestis taip pat didės. Valstybės tarnautojų atlyginimams daro įtaką ir Seimo priimami sprendimai dėl nepamokestinamo pajamų dydžio (NPD), kurį planuojama didinti. Bazinio dydžio įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad valstybės tarnybos įstaigų vadovų, valstybės politikų, valstybės pareigūnų, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis planuojamiems metams (n) tvirtinamas atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme pagal Lietuvos statistikos departamento paskelbtą praėjusių metų (n-2) vidutinį mėnesinį šalies darbo užmokestį (su individualiomis įmonėmis), kuris 2021 m. sudarė 1 579,4 euro[²⁷]. Atitinkamai (proporcingai) teisės aktų projektuose pakeisti pareiginės algos koeficientų dydžiai, apvalinant iki šimtųjų (dviejų skaičių po kablelio). Įsigaliojus šiam įstatymui, pareiginės algos koeficientas bus perskaičiuojamas valstybės tarnautojo iki šio įstatymo įsigaliojimo gautą pareiginę algą su priedu už tarnybos Lietuvos valstybei stažą padalijus iš Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio įstatyme einamiesiems metams taikomo pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio. Gautas koeficientas apvalinamas pagal matematines taisykles iki šimtųjų dalių.
Siūlomas konvertavimo mechanizmas užtikrins didesnį perskaičiuotos sumos apvalinimo tikslumą (konkreti suma konvertuojama ir apvalinama vieną kartą, jei atskirai konvertuojama pareiginė alga ir priedas už stažą, gauname dviejų suapvalintų skaičių sumą, kuri, turint galvoje konvertuojamus dydžius ir šimtųjų skaičiaus dalių svarbą, tam tikrais atvejais gali būti reikšmingai didesnė ar mažesnė. Valstybės pareigūnų (išskyrus Vadovybės apsaugos tarnybos ir prokurorų), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės tarnautojų (išskyrus statutinių valstybės tarnautojų), pareiginėms algoms (atlyginimams) apskaičiuoti šio įstatymo nuostatos būtų taikomos nuo 2023 m. liepos 1 d. Valstybės tarnybos įstaigų vadovų pareiginėms algoms apskaičiuoti šio įstatymo nuostatos būtų taikomos nuo šių vadovų naujos kadencijos pradžios. Dabartinių valstybės tarnybos įstaigų vadovų pareiginėms algoms šio įstatymo nuostatos galėtų būti taikomos tik tuo atveju, jei jie sutiktų sudaryti susitarimą dėl jo veiklos tikslų ir rezultatų likusiam kadencijos laikotarpiui, bet ne trumpesniam kaip 2,5 metų. Valstybės politikų pareiginėms algoms apskaičiuoti šio įstatymo nuostatos būtų taikomos nuo valstybės politikų naujos kadencijos pradžios. Vadovybės apsaugos tarnybos ir prokurorų, statutinių valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginėms algoms (atlyginimams), karių tarnybiniams atlyginimams apskaičiuoti šio įstatymo nuostatos būtų taikomos nuo 2024 m. sausio 1 d. Taip pat VTĮ projekte siūloma atsisakyti visiems valstybės tarnautojams, įskaitant ir valstybės tarnybos įstaigų vadovus, mokamo priedo už stažą valstybei. Iki įstatymo įsigaliojimo sukauptas priedas už stažą būtų įskaičiuojamas į pareiginės algos koeficientą.
Kadangi darbo užmokesčio konkurencingumo problema yra sprendžiama VTĮ projektu ir susijusių įstatymų projektais, mokamas priedas už stažą tampa pertekline, su veiklos rezultatais nesusieta darbo užmokesčio dalimi. Siekiant išvengti situacijų, kai valstybės įstaigose galiotų atskira ir skirtinga įstaigos valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistema, ir siekiant užtikrinti stabilumą, valstybės tarnautojų lygiateisiškumą bei motyvaciją, būtų tikslinga patvirtinti metodiką (kriterijus), kuria vadovaujantis įstaigose turėtų būti rengiamos darbo apmokėjimo sistemos: įstaigos vadovas nustato įstaigos valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą (toliau – darbo apmokėjimo sistema) vadovaudamasis Vyriausybės nustatytomis rekomendacijomis. Darbo apmokėjimo sistemoje, atsižvelgiant į šio įstatymo ir Darbo kodekso nuostatas, detalizuojami įstaigos pareigybių sąraše esančių pareigybių pareiginės algos koeficiento, viršijančio VTĮ projekto 1 priede nustatytą minimalų pareiginės algos koeficientą, dydžio nustatymo kriterijai (profesinio darbo patirtis, veiklos sudėtingumas, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas ir pan.) ir, atsižvelgiant į nurodytuosius kriterijus, nustatomi pareiginės algos koeficientų dydžiai, konkrečiai pareigybei nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalai, priemokų skyrimo, tvarka ir dydžiai. Darbo apmokėjimo sistemoje be kita ko gali būti numatyta, kaip užtikrinamas valstybės tarnautojų pareiginės algos išorinis konkurencingumas, o toks tikslas galėtų būti pasiektas atsižvelgus į privačiame sektoriuje taikomus atlygio formavimo principus siekiant užtikrinti valstybės tarnautojo darbo užmokesčio konkurencingumą su privačiu sektoriumi.
Prieš įstaigos vadovui nustatant valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą turi būti konsultuojamasi su darbdavio lygmeniu veikiančia profesine sąjunga, o jei jos nėra – darbo taryba ar darbuotojų patikėtiniu. Siekiant nustatyti valstybės tarnautojų maksimalų pareiginės algos koeficientą, VTĮ projekte siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojo pareiginės algos maksimalus koeficientas negali viršyti įstaigos vadovo pareiginės algos maksimalaus koeficiento dydžio. Valstybės politikų darbo užmokestis buvo lyginamas su užsienio valstybėse taikomais valstybės politikų apmokėjimo modeliais (remtasi Estijos modeliu) Daugumoje ES valstybių narių savivaldybių merų darbo užmokestis yra siejamas su savivaldybių gyventojų skaičiumi, t. y. savivaldybės yra suskirstomos į grupes pagal gyventojų skaičių. Tokių grupių skaičius svyruoja nuo 3-jų (Graikijoje ir Lenkijoje), 6-ių Danijoje iki 14-os Čekijoje, 21-os Austrijoje, 22-jų Belgijoje. Čekijos, Danijos, Kroatijos, Lenkijos, Rumunijos ir Portugalijos teisės aktuose yra išskirtos ir sostinės, kurių vadovams nustatomi konkretūs darbo užmokesčiai ir išmokų dydžiai. Estijoje, Latvijoje, Suomijoje ir Švedijoje savivaldybių merų darbo užmokestį nustato kiekviena savivaldybės taryba savarankiškai. Beje, šiose valstybėse merai nėra renkami tiesioginiuose rinkimuose[²⁸]. Teikiamuose valstybės politikų darbo užmokestį reglamentuojančių teisės aktų projektuose – Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo Nr.
I-56 13 ir 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų DU įstatymo projekte – siūloma: · suvienodinti Ministro Pirmininko, Seimo Pirmininko, Konstitucinio Teismo pirmininko ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko darbo užmokestį (iš dalies pritaikytas Estijos modelis), Respublikos Prezidento darbo užmokestį paliekant didesnį, atsižvelgiant į tai, kad Respublikos Prezidentas renkamas tiesioginiuose rinkimuose; · toliau išlaikyti tokią pačią kitų politikų hierarchinę darbo užmokesčio struktūrą, kaip yra iki šiol; · atsisakyti priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą; · Vyriausybės atstovų įstaigos vadovo pareiginės algos dydį prilyginti mero, kurio savivaldybės teritorijoje gyvena per 500 tūkst. gyventojų, pareiginės algos dydžiui; · palikti galimybę savivaldybės merui nustatytą pareiginės algos koeficientą didinti 4 %, jeigu savivaldybės teritorijoje yra kurortinė teritorija, arba 5 %, jeigu savivaldybės teritorijoje yra kurortas. Vadovaujančių valstybės pareigūnų darbo užmokesčio koeficientai turėtų būti vidutiniškai tokie, kokie yra aukščiausių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai. Įstaigos vadovui, valstybės tarnautojui, kai įstaiga veikia visoje valstybės teritorijoje pagal dabar galiojantį Valstybės tarnybos įstatymą, gali būti nustatytas 17–21,5, įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia ne visoje valstybės teritorijoje, – 16,2–20,5 koeficientas. Vadovaujamas pareigas einančių valstybės pareigūnų pareiginės algos svyruoja nuo 8 iki 15,5 koeficiento.
Tačiau, norint panaikinti valstybės pareigūnų apmokėjimo sistemą išbalansuojančią nuostatą, pagal kurią valstybės pareigūnų darbo užmokestis lyginamas su didžiausią darbo užmokestį gaunančiu tarnautoju ar darbuotoju, dirbančiu pagal darbo sutartį, valstybės pareigūnų koeficientus neužtenka padidinti iki dabartinio valstybės tarnautojų lygio. Valstybės pareigūnų darbo užmokestį reglamentuojančiame Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr.
VIII-1904 pakeitimo įstatymo projekte siūloma: · priežiūros ir reguliacinių institucijų, turinčių įtaką svarbiausioms valstybės sritims, vadovaujantiems valstybės pareigūnams (valstybės kontrolieriui, Konkurencijos tarybos pirmininkui, Viešųjų pirkimų tarnybos pirmininkui) taikyti valstybės tarnautojų I grupės siūlomą didžiausią pareiginės algos koeficientą; · Seimo kontrolierių įstaigos vadovą, Žvalgybos kontrolierių įstaigos vadovą bei Vyriausybės atstovų įstaigos vadovą prilyginti valstybės tarnautojų II grupei ir nustatyti pareiginės algos koeficientą; · priežiūros institucijas, veikiančias konkrečiose valdymo srityse (vaiko teisių apsaugos kontrolierių, žurnalistų etikos inspektorių, akademinės etikos ir procedūrų kontrolierių, lygių galimybių kontrolierių, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininką, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininką, Lietuvos radijo ir televizijos pirmininką), prilyginti valstybės tarnautojų II grupei ir nustatyti pareiginės algos koeficientą; · tam tikrų sričių institucijas (Lietuvos kultūros tarybos pirmininką, Lietuvos mokslo tarybos pirmininką) prilyginti valstybės tarnautojų III grupei ir nustatyti pareiginės algos koeficientą; · kitiems valstybės pareigūnams nustatyti pareiginės algos koeficientą; · atsisakyti priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą; · atsisakyti vienkartinės priemokos metų pabaigoje mokėjimo; · atsisakyti nuostatos, pagal kurią valstybės pareigūnų darbo užmokestis yra didinamas atsižvelgiant į toje įstaigoje dirbančio ir didžiausią darbo užmokestį gaunančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo užmokestį. Teisėjų darbo užmokestis buvo lyginamas su užsienio valstybėse taikomais teisėjų apmokėjimo modeliais. Atkreiptinas dėmesys į Estijos teismų sistemos darbo užmokesčio modelį[²⁹]. Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo Nr.
X-1771 pakeitimo projekte siūloma: · Konstitucinio Teismo pirmininko darbo užmokestį suvienodinti su Ministro Pirmininko ir Seimo Pirmininko DU (Estijos modelis); · atsisakyti priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą; · teismų pirmininkų pavaduotojams ir skyrių pirmininkams nustatyti apie 10 % mažesnį darbo užmokestį nei teismų pirmininkams (vidutiniškai toks procentinis santykis yra dabar galiojančiame Teisėjų darbo apmokėjimo įstatyme). Valstybės politikų darbo užmokestis pagal naująjį Įstatymo projektą bus nuo 3,2 (mažiausios savivaldybės mero) iki 5,5 (Seimo Pirmininko ir Ministro Pirmininko) bazinio dydžio, arba nuo 5053 Eur iki 8685 Eur. Teisėjų darbo užmokestis pagal naująjį reglamentavimą bus nuo 3,9 (apylinkės teismo teisėjo) iki 5,5 (Konstitucinio Teismo pirmininko ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko), arba nuo 6158 Eur iki 8685 Eur. Valstybės pareigūnų darbo užmokestis pagal naująjį reglamentavimą nustatomas nuo 2,2 iki 4,5 (valstybės kontrolieriui) bazinio dydžio, arba nuo 3 474 Eur iki 7 106 Eur. VTĮ projekte siūloma patikslinti valstybės tarnautojo sąvoką, nustatant kad valstybės tarnautojais nelaikomi asmenys, atliekantys vidaus administravimo funkcijas, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme. Projekte siūloma praplėsti bendrųjų reikalavimų sąrašą ir priimti į valstybės tarnautojo pareigas asmenis, turinčius aukštąjį koleginį išsilavinimą su profesinio bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintą išsilavinimą. Siekiant didesnio įstaigų vadovų korpuso profesionalumo ir kompetencijos, įstaigų vadovams turėtų būti keliami aukštesni išsilavinimo reikalavimai, todėl jiems siūloma taikyti reikalavimą turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę kvalifikaciją, o kitiems valstybės tarnautojams – turėti aukštojo mokslo kvalifikaciją arba jai lygiavertę kvalifikaciją.
VTĮ projekte siūloma iš esmės pakeisti priėmimo į karjeros ir laikinųjų valstybės tarnautojų pareigas tvarką, numatant konkursų decentralizavimą bei atskirus atvejus, kada į karjeros valstybės tarnautojo pareigas ir į laikinojo valstybės tarnautojo pareigas iki 3 metų laikotarpiui gali būti priimama be konkurso. Atrankas siūlytina decentralizuoti visos šalies valstybės tarnybos mastu, sudarant prielaidas žmogiškųjų išteklių valdymui valstybės tarnybos įstaigos mastu. Veikiantis viešųjų ir privačių interesų deklaravimo mechanizmas yra pagrindinė galimų korupcijos ir nepotizmo lygio rizikų, galimai dažniau pasireiškiančių vietos savivaldos lygiu (atskirose savivaldybėse), valdymo priemonė. Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme numatyta pareiga kandidatams į valstybės tarnautojo pareigas deklaruoti turtą laikytina pertekline. Turto deklaracijos duomenys neturi įtakos kandidato (ne)tinkamumui eiti tam tikras valstybės tarnautojo pareigas, Valstybės tarnybos departamentas kandidatų turto deklaracijos duomenų neanalizuoja ir nenaudoja sprendimams priimti. Be to, analogiška pareiga galioja visiems valstybės tarnautojams. Įvertinę šias aplinkybes ir siekdami paprastinti stojimą į valstybės tarnybą, didinti jos patrauklumą kandidatams, siūlome šios pareigos atsisakyti. VTĮ projektu siūloma supaprastinti žmogiškųjų išteklių valdymą, nustatant valstybės tarnautojams išbandymo laikotarpį, kurio įteisinimas išspręs netinkamo kandidato priėmimo riziką.
Taip pat nustatomas valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų pagrindas – kai išbandymo rezultatai yra nepatenkinami. Pažymėtina, kad išbandymo laikotarpio pasiūlymas valstybės tarnyboje nėra naujo instituto ar teisinio reglamentavimo sukūrimas, tačiau iš esmės atitiktų viešajame sektoriuje šiuo metu taikomą praktiką. Išbandymo laikotarpis yra įteisintas ir kituose viešojo sektoriaus subjektuose, pavyzdžiui, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Vadovybės apsaugos tarnyboje, finansų ministro ir teisingumo ministro valdymo srities statutinėse įstaigose (Muitinės departamente prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos), profesinėje karo tarnyboje, taip pat priimant asmenis į darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigas pagal Darbo kodekso 36 straipsnio nuostatas. Išbandymo laikotarpio įteisinimas valstybės tarnyboje būtų papildomas įrankis, užtikrinantis, kad valstybės tarnyboje pareigas eitų tik kompetentingi, t. y. reikiamas kompetencijas, patirtį ir įgūdžius turintys asmenys (kitaip ex post (po priėmimo į pareigas) kompetencijų, įgūdžių ir patirties vertinimas), kas iš esmės papildytų ex ante (prieš priimant į pareigas) asmenų kompetencijų, įgūdžių ir patirties vertinimą, kuris atliekamas atrankų ir centralizuotų konkursų organizavimo metu. Valstybės tarnautojų pareigybių poreikį nulemia valstybės tarnybos įstaigos vadovas. Panaikinamas didžiausias leistinas valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičius, taip įgalinant institucijų ir įstaigų vadovus nuspręsti, kiek ir kokių pareigybių reikia veiklai vykdyti ir iškeltiems tikslams pasiekti. Įstatymų įgyvendinimui fiksuojamas 2023 m. numatytas institucijų ir įstaigų darbo užmokesčio fondas.
VTĮ projekte siūloma iš esmės keisti veiklos vertinimo sampratą, reglamentuojant, kad vertinimo tikslas – pasiektų rezultatų įvertinimas, atsisakant privalomo vertinimo pagal kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Siūloma atsisakyti metinių veiklos užduočių formulavimo visiems valstybės tarnautojams, išskyrus įstaigų vadovus ir vidurinės grandies vadovus. Veiklos rezultatams viršijus lūkesčius, siūlomas platesnis piniginių skatinimo priemonių spektras. Valstybės tarnautojas, nesutikdamas su tiesioginio vadovo atliktu tarnybinės veiklos vertinimu, turi teisę kreiptis į vadovo vadovą (į pareigas priimantį asmenį), o, nesutikdamas su šio asmens sprendimu, turi teisę kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. VTĮ projekte siūloma įteisinti kompetencijų viešajame sektoriuje ugdymo modelį, numatant vieną iš Vyriausybės įgaliotos įstaigos funkcijų – centralizuotai organizuoti ir koordinuoti valstybės tarnautojų mokymų vykdymą. Įdiegus centralizuotą valstybės tarnybos kompetencijų ugdymą būtų užtikrinamas platus ir vienodas požiūris į svarbiausias valstybės tarnautojo kompetencijas ir jų ugdymą, vienodas kvalifikacijos ir gebėjimų ugdymo pasiekiamumas ir ugdymo lygis, ugdymo kokybės standartas, taip pat sisteminis poveikio institucijų ir įstaigų veiklos rezultatams vertinimas. Centralizuota ilgalaikio valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų, darbuotojų rengimo bei kompetencijų ugdymo, strateginių būsimų gebėjimų poreikio identifikavimo ir planavimo sistema, apimanti ir ugdymo procesų kokybės bei poveikio vertinimą, leistų užtikrinti aukštą ir valstybės bei visuomenės esamus ir planuojamus poreikius atitinkančią valstybės tarnautojų kvalifikaciją visoje valstybės tarnyboje.
VTĮ projekte siūloma skatinti valstybės tarnautojų mobilumą sudarant galimybes eiti ne vienas, o kelias valstybės tarnautojo pareigas, būti laikinai perkeltam į įstaigos vadovo ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas. Plėtojant valstybės tarnautojų „skolinimąsi“ pagal poreikį idėją, projekte siūloma nustatyti, kad tarnybinės būtinybės atveju karjeros valstybės tarnautojas jo sutikimu ne ilgesniam nei vienų metų terminui gali būti pasitelkiamas į kitą įstaigą ar organizaciją padėti atlikti šios įstaigos ar organizacijos funkcijas. VTĮ projekte siūloma supaprastinti valstybės tarnautojo perkėlimą į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas jo sutikimu toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje su sąlyga, kad jis tos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Taip pat siūloma įtvirtinti galimybę karjeros valstybės tarnautoją laikinai perkelti į įstaigos vadovo ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje. VTĮ projekte siūloma stiprinti valstybės tarnautojų atsakomybę.
Siūloma nustatyti, kad į 2 mėnesių tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą nebūtų įskaitomas laikas, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, buvo komandiruotėje, atostogavo arba buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat laiko, per kurį Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo nesutikimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui. VTĮ projekte siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojas nuo pareigų privalo būti nušalintas ir Darbo kodekso nustatytais atvejais. VTĮ projekte, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. spalio 20 d. nutarimą Nr. KT130-N13/2022 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (2018 m. birželio 29 d. redakcija) 9 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 9 straipsnio 2 dalies (2021 m. gruodžio 23 d. redakcija) 3 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, patikslinta Valstybės tarnybos įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalis, kurioje siūloma valstybės tarnautojų nepriekaištingos reputacijos reikalavimus diferencijuoti pagal nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, taip pat atsižvelgiama į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindus ir užimamas pareigas. VTĮ projekte užtikrintas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. KT201-A-N15/2021 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2018 m. birželio 29 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 41 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ įgyvendinimas, atliekant atitinkamus įstatyminio reguliavimo – valstybės tarnautojų nušalinimo nuo pareigų instituto – pakeitimus. Numatoma, kad dėl valstybės tarnautojo nušalinimo spręs į pareigas priimantis asmuo, įvertinęs pareigų pobūdį, atliekamas funkcijas ir kitas svarbias aplinkybes.
Nustatomas nušalinimo terminas ir galimybė nušalintą valstybės tarnautoją jo sutikimu perkelti į lygiavertes ar žemesnes pareigas, jei toks perkėlimas neprieštarauja nušalinimo tikslui. VTĮ projekte siūloma keisti ir valstybės tarnautojų statuso atkūrimo bei atostogų reglamentavimą. Valstybės tarnautojų „privilegijos“ neužtikrina jų pasitenkinimo darbu valstybės tarnyboje. 2020 m. vyriausybinio sektoriaus darbuotojų tyrimas atskleidžia, kad valstybės tarnautojų pasitenkinimo darbu indeksas yra 5,7 balo iš 10 galimų. VTĮ projekte nustatomas socialinių ir kitų garantijų sistemos priartinimas prie Darbo kodekse numatytų socialinių ir kitų garantijų sistemos. Pabrėžtina, kad valstybės tarnautojų padėtis po VTĮ įsigaliojimo neblogėtų. VTĮ projekte išlieka specifinės garantijos kaip ir iki šiol pavyzdžiui, galimybė būti palaidotam valstybės lėšomis, materialinės pašalpos, persikėlimo išlaidų kompensavimas ir pan. Kolektyvinėse sutartyse galima susitarti dėl papildomų socialinių garantijų. Siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojams suteikiamos Darbo kodekse numatytos atostogos, o, suteikiant papildomas kasmetines atostogas pagal Darbo kodekso 138 straipsnio 2 dalį, į ilgalaikio nepertraukiamojo darbo toje pačioje darbovietėje laiką įskaitomas tarnybos Lietuvos valstybei stažas. Pažymėtina, kad iki VTĮ įsigaliojimo valstybės tarnautojų sukauptų kasmetinių atostogų dienų skaičius būtų užfiksuojamas ir papildomos kasmetinės atostogos toliau skaičiuotųsi taip, kaip numatyta Darbo kodekse. Kolektyvinėse sutartyse galima susitarti dėl ilgesnės trukmės atostogų. VTĮ projekte atsisakoma nuostatos, ribojančios ne teismo tvarka išskaitomos sumos dydį („Ne teismo tvarka per mėnesį išskaitoma suma negali viršyti 20 procentų valstybės tarnautojui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio“).
Tikslas – mažinti atotrūkį tarp valstybės tarnybos reglamentavimo ir Darbo kodekso nuostatų. Darbo kodekso 156 straipsnyje, kuriame reglamentuojama žalos išieškojimo tvarka, nustatyta, kad ne teismo tvarka per mėnesį išskaitomos išskaitos dydis negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala, ir nėra ribojimo valstybės tarnautojui per mėnesį mokamo darbo užmokesčio procentiniu dydžiu. VTĮ projekte siūloma išgryninti valstybės tarnybos valdymą, atskiriant valstybės tarnybos politiką formuojančią ir įgyvendinančią institucijas, nustatyti, kad valstybės tarnybos politiką formuoja vidaus reikalų ministras, valstybės tarnybos politikos įgyvendinimą – paskirta atsakinga institucija, o valdyti žmogiškuosius išteklius pavedama įstaigoms. VTĮ projekte siūloma nustatyti pagrindines už valstybės tarnybos politikos įgyvendinimą paskirtos atsakingos institucijos funkcijas. Svarbu priskirti atsakomybę už valstybės tarnybos pokyčių monitoringą, vadovų korpuso stiprinimą, pritraukimą į valstybės tarnybą, pasaulinių viešojo ir privataus sektorių žmogiškųjų išteklių valdymo tendencijų stebėjimą ir populiarinimą tarp valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus organizacijų, metodinės pagalbos organizacijoms teikimą. Tam reikalinga stipri organizacija. Būtina sustiprinti už valstybės tarnybą atsakingą ir valstybės tarnybos politiką įgyvendinančią įstaigą. Viešojo sektoriaus darbuotojų registro įstatymo projektu siūloma modernizuoti registrų ir valstybės informacines sistemas, atsisakant neefektyvių duomenų bazių ir užtikrinant valstybės informacinių išteklių funkcinį suderinamumą ir patogų naudojimą.
Viešojo sektoriaus darbuotojų registras leis centralizuotai ir automatizuotai tvarkyti duomenis, kurių reikia valstybės valdymo reikmėms tenkinti, t. y. viešojo sektoriaus įstaigų personalo valdymo sisteminiams sprendimams priimti, kontrolei ir prevencijai užtikrinti (pareigybių skaičiaus, jo pokyčio analizei, pajamų ir turto deklaravimui, korupcijos prevencijai atlikti); viešojo sektoriaus įstaigų vadovams personalo valdymo sprendimams priimti; valstybės ir savivaldybių biudžetams (darbo užmokesčiui) planuoti; viešojo sektoriaus įstaigų personalo administravimo ir buhalterinės apskaitos tvarkymo funkcijoms centralizuotai atlikti; viešojo administravimo monitoringui, teikti duomenis Lietuvos statistikos departamentui ir Eurostatui. Viešojo sektoriaus darbuotojų valdymo informacinė sistema pakeis VATIS. Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo Nr. VIII-730 2, 7, 8, 9, 11, 13, 14 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 8¹ straipsniu įstatymo projektu siūloma tobulinti savivaldybių administracinę priežiūrą. Atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (pvz., 2021 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-617-575/2021), kad Vyriausybės atstovų atsakymai į asmenų prašymus yra informacinio pobūdžio, jais nedaroma įtaka pareiškėjo teisėms ar teisėtiems interesams, įstatymo projekte siūloma aiškiai reglamentuoti Vyriausybės atstovų įgaliojimų įgyvendinimą nagrinėjant asmenų prašymus ir skundus.
Siūloma nustatyti, kad Vyriausybės atstovas, gavęs asmens prašymą ar skundą, per 5 darbo dienas asmenį raštu informuoja, kad pradėtas pateiktos informacijos vertinimas, o apie savo įgaliojimų įgyvendinimo rezultatus asmuo raštu informuojamas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo ar skundo gavimo dienos. Šiuos įstatymo projektu siūloma papildyti Vyriausybės atstovo teises – nustatyti, kad, Vyriausybės atstovui kreipiantis į savivaldybės administravimo subjektus dėl informacijos apie jų veiklą įgyvendinant įstatymus ir vykdant Vyriausybės nutarimus pateikimo, šis prašymas turi būti įvykdytas per Vyriausybės atstovo nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos. Siūloma supaprastinti Vyriausybės atstovų personalo valdymo procedūras (Vyriausybės atstovų skatinimo, atostogų, pavadavimo klausimus), spręsti kitas įstatymo taikymo praktikoje išryškėjusias problemas, taip pat siūloma papildyti Vyriausybės atstovų socialines garantijas. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje yra nustatyta vidaus administravimo sąvoka. Šia sąvoka vidaus administravimas apibūdinamas kaip veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto, turinčio viešojo juridinio asmens statusą, savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą.
Pažymėtina tai, kad viešojo administravimo subjekto vidaus administravimo (bendrosios) funkcijos neturi ypatingų požymių, kurie išskirtų šias funkcijas iš analogiškų, atliekamų kitų teisinių formų tiek viešuosiuose, tiek privačiuose juridiniuose asmenyse, neturinčiuose viešojo administravimo įgaliojimų, todėl nėra objektyviai pagrindžiamo poreikio kelti specialius reikalavimus šias funkcijas atliekančiam personalui, skirtingai nuo reikalavimų, kurie keliami siekiant užtikrinti tinkamą į Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnyje nurodytas pagrindines viešojo administravimo sritis patenkančių (specialiųjų) funkcijų atlikimą, t. y. nėra pagrindo pavesti vidaus administravimo (bendrųjų) funkcijų atlikimą valstybės tarnautojo statusą turintiems asmenims. Tokie analogiškas funkcijas atliekančio personalo statuso skirtumai nesudaro sąlygų sąžiningai konkurencijai tarp viešojo ir ne viešojo sektoriaus, kuri galėtų lemti geresnę vidaus administravimo (bendrųjų) funkcijų atlikimo kokybę. Taip pat tai kliudo išgryninti valstybės tarnautojams priskirtinas funkcijas pagal jų specifiškumą, siejamą su valstybės funkcijų atlikimu ir kito viešojo intereso užtikrinimu (pvz.: teisėkūra, ūkio subjektų veiklos priežiūra ir pan.). Būtent dėl šios priežasties 2020 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusioje Viešojo administravimo įstatymo redakcijoje viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas nebebuvo priskirtas pagrindinėms viešojo administravimo sritims, t. y. nebėra laikomas viešuoju administravimu.
Taigi, tiksliai apibrėžta vidaus administravimo sąvoka šiuo atveju yra svarbi tuo, kad, ja remiantis, yra atskiriamos viešojo administravimo subjekte (ypač biudžetinėse įstaigose, turinčiose viešojo administravimo įgaliojimus) atliekamos vidaus administravimo (bendrosios) ir viešojo administravimo ir kitos teisės aktais pavestos (specialiosios) funkcijos, ir nuo to gali priklausyti šias funkcijas atliekančio personalo statusas. Taikant vidaus administravimo sąvoką praktikoje, paaiškėjo, kad veiklų, kurios yra bendro pobūdžio, kurios panašiai vykdomos visuose juridiniuose asmenyse (nepaisant jų teisinės formos) ir kuriomis yra užtikrinamas juridinio asmens savarankiškas funkcionavimas, yra gerokai daugiau, tačiau jų vidaus administravimo sąvoka oficialiai neapima. Taip pat pastebėta, kad juridiniame asmenyje atliekamų vidaus administravimo funkcijų mastas ir įvairovė gali skirtis priklausomai nuo juridinio asmens dydžio, jam pavestų specialiųjų funkcijų specifikos, vidaus administravimo funkcijų atlikimo centralizavimo lygio ir kitų veiksnių, tačiau tinkamai atlikti šias funkcijas reikia analogiškas (tokias pačias) kompetencijas turinčio personalo. Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2987, kuriuo Viešojo administravimo įstatymas 2020 m. buvo išdėstytas nauja redakcija, 2 straipsnio 11 dalis įpareigoja valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas sudaryti valstybės tarnautojų pareigybių vertinimo komisijas, kurios ne rečiau kaip kas ketvirtį peržiūrėtų laisvas (neužimtas) šių institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojų pareigybių sąraše esančias pareigybes.
Šios peržiūros tikslas – įvertinti valstybės tarnautojų pareigybėms priskirtas funkcijas, ar jos atitinka naujos redakcijos, kuri įsigaliojo 2020 m. lapkričio 1 d., Viešojo administravimo įstatyme nustatytą viešojo administravimo apibrėžtį (t. y. patenka į šiame įstatyme nustatytas viešojo administravimo sritis ir turėtų būti laikomos viešuoju administravimu), taip pat, ar nepatenka į kitų Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje išvardytų funkcijų apimtį. Nustačius, kad valstybės tarnautojų pareigybėms priskirtos funkcijos nepatenka į paminėtas funkcijų kategorijas, turi būti sudaryti tokių pareigybių sąrašai ir pateikti institucijų ar įstaigų vadovams. Tokios pareigybės turėtų būti panaikintos, o prireikus toliau atlikti viešuoju administravimu nebelaikomas funkcijas, vietoje valstybės tarnautojų pareigybių turėtų būti steigiamos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybės. Tokiu teisiniu reguliavimu siekta sukurti mechanizmą, kurio reikia siekiant įgyvendinti naujos redakcijos Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, įtvirtinusias naują viešojo administravimo apibrėžtį (viešuoju administravimu nebėra laikomas viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas, išplėsta administracinio reglamentavimo samprata, administracinių sprendimų priėmimas išskirtas kaip atskira viešojo administravimo sritis). 5.
5Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Neigiamų teisinio reguliavimo pasekmių nenumatoma, nes pakeitimai sudarys prielaidas efektyvesniam ir rezultatyvesniam valstybės tarnybos veikimui ir prisidės prie sklandesnio valstybės tarnybos reformos ilgalaikių tikslų įgyvendinimo. Poveikis atitinkamai sričiai. VTĮ projektu lanksčiau reguliuojami valstybės tarnybos teisiniai santykiai, paprastinami žmogiškųjų išteklių valdymo aspektai, sprendžiamos VTĮ taikymo probleminės sritys. Pabrėžtina, kad, VTĮ projekte siūlant nustatyti lankstesnį žmogiškųjų išteklių valdymą, valstybės tarnautojų socialinės garantijos artinamos prie Darbo kodekso nuostatų. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos rekomendacijas[³⁰], VTĮ projekte siūloma ne tik sugriežtinti valstybės tarnautojų atsakomybę, bet ir įtvirtinti lojalumą Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai kaip vieną iš pagrindinių valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų. Lygiagrečiai – įteisinti ir vieną iš atleidimo iš pareigų pagrindą, kai paaiškėja, kad valstybės tarnautojas neatitinka nepriekaištingos reputacijos ir dėl to negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad VTĮ projekto ir jį lydinčiųjų įstatymų poveikis valstybės tarnybai bus teigiamas, sudaromos prielaidos didėti valstybės tarnybos efektyvumui. Poveikis valstybės finansams. VTĮ projekto poveikis valstybės finansams detalizuotas aiškinamojo rašto 13 dalyje „Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti“. Poveikis administracinei naštai.
Priėmus VTĮ projektą ir Įstatymų projektus, sumažės administracinė našta valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms ir kandidatams į valstybės tarnautojo pareigas, nes atsisakoma perteklinio teisinio reguliavimo, supaprastinamos žmogiškųjų išteklių valdymo procedūros. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymai nesusiję su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. Pakeitimai koreliuoja su 2022–2030 m. plėtros programos valdytojo Vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo plėtros programa. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymus, nereikės priimti kitų įstatymų, juos keisti ir (ar) pripažinti netekusiais galios. Visi Įstatymų projektai teikiami kartu su pagrindiniu VTĮ projektu. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektuose sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymų projektuose apibrėžiamos naujos sąvokos, kurias reikėtų įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11.
11Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymų projektų nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymus, iki jų įsigaliojimo Darbo grupė parengs įgyvendinamuosius teisės aktų projektus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Bazinio dydžio įstatymo projekte siūloma valstybės tarnybos įstaigų vadovų, valstybės politikų, valstybės pareigūnų, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo), karių tarnybinio atlyginimo, įstatymų pagrindais sudarytų komisijų narių atlygio, kitų teisės aktuose nustatytų išmokų ir atlygio apskaičiavimui taikyti naują pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio vienetą – 1 579,4 Eur, atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento paskelbtą 2021 metų vidutinį mėnesinį (bruto) šalies darbo užmokestį (su individualiomis įmonėmis). Numatoma pagal naują pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį perskaičiuoti darbo užmokestį (atlyginimą) ir nustatyti naujus pareiginės algos koeficientus. Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio susiejimas su Lietuvos statistikos departamento paskelbtu praėjusių metų (n–2) vidutiniu mėnesiniu (bruto) šalies darbo užmokesčiu (su individualiomis įmonėmis) leis peržiūrėti minėtų darbuotojų darbo užmokestį atsižvelgiant į šalies ekonominę situaciją, darbo užmokesčio pokyčių tendencijas darbo rinkoje ir užtikrinti konkurencingą darbo užmokestį.
Įstatymų projektams įgyvendinti reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į tai, kad siūloma valstybės pareigūnų (išskyrus Vadovybės apsaugos tarnybos ir prokurorų), Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės tarnautojų (išskyrus statutinių valstybės tarnautojų), pareiginei algai (atlyginimui) apskaičiuoti taikyti naujo bazinio dydžio pagrindu apskaičiuotus koeficientus nuo 2023 m. liepos 1 d., o valstybės tarnybos įstaigų vadovų bei valstybės politikų pareiginei algai apskaičiuoti – nuo valstybės politikų naujos kadencijos pradžios (išskyrus tuos esamus valstybės tarnybos įstaigų vadovus, kurie sudarys susitarimą dėl jo veiklos tikslų ir rezultatų), papildomas didžiausias valstybės biudžeto lėšų poreikis pareiginėms algoms (atlyginimams) padidinti 2023 m. sudaro 16,3 mln. Eur. Numatoma, kad 2024 m. bus 1,14 mln. Eur didesnis, palyginti su 2023 m., papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikis. Papildomos lėšos reikalingos savivaldybių merų pareiginėms algoms padidinti, taip pat dėl 2024 m. numatomų Lietuvos Respublikos Prezidento ir Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų Respublikos Prezidento, Seimo ir Vyriausybės narių pareiginėms algoms padidinti nuo jų kadencijos pradžios. 2025 m. papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikis bus 3,05 mln. eurų didesnis, palyginti su 2024 m. Papildomos lėšos reikalingos Respublikos Prezidento, Seimo ir Vyriausybės narių pareiginėms algoms padidinti.
Priėmus Viešojo sektoriaus darbuotojų registro įstatymą ir sukūrus Viešojo sektoriaus darbuotojų registrą jo pagrindu veikiančiai bendrai, lanksčiai ir moderniai viešojo sektoriaus žmogiškųjų išteklių valdymo sistemai, 6 mln. eurų lėšų poreikis jau numatytas Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane, taip pat šiuo metu rengiamoje 2022–2030 m. plėtros programos valdytojos Vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo plėtros programos pažangos priemonėje Nr. 01-001-08-03-01 „Sukurti modernią viešojo valdymo institucijų žmogiškųjų išteklių valdysenos sistemą“. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „valstybės tarnautojas“, „aukštesnysis vadovas“, „laikinasis valstybės tarnautojas“. 16.
Nėra. [¹] Šaltinis: 2021 m. gruodžio 5 d. duomenimis. [²] Šaltinis: 26 750; 42 % (19 320) – statutiniai valstybės tarnautojai ir diplomatai. [³] Šaltinis: 222 institucijų apklausos duomenys: 43 % institucijų. [⁴] Šaltinis: 222 institucijų apklausos duomenys: 38 % institucijų. [⁵] Šaltinis: 222 institucijų apklausos duomenys: 33 % institucijų. [⁶] Šaltinis: 222 institucijų apklausos duomenys: 32 % institucijų. [⁷] Šaltinis: 222 institucijų apklausos duomenys: 57 % institucijų. [⁸]Šaltinis: 222 institucijų apklausos duomenys: 59 % institucijų. [⁹] Šaltinis: 222 institucijų apklausos duomenys: 48 % institucijų. [¹⁰] Šaltinis: 201 institucijos apklausos duomenys: 32 % institucijų. [¹¹] Šaltinis: https://vrm.lrv.lt/uploads/vrm/documents/files/LT_versija/VTI_koncepcija_2022_02_28.pdf. [¹²] Šaltinis: https://vrm.lrv.lt/uploads/vrm/documents/files/LT_versija/VT%20koncepcija_prezentacija.pdf. [¹³] Šaltinis: https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=38410. [¹⁴] 2021 m. birželio 16 d. [¹⁵] Ne vėliau kaip iki 2022 m. sausio 1 d. [¹⁶] 2021 m rugsėjo 21 d. Nr.
Nr. 1V-728. [¹⁷] Viešojo sektoriaus institucijos suprantamos kaip viešojo administravimo institucijos, šioje analizėje joms prilyginant ir politines, teismų ir kitokias analogiškas valstybės viešųjų funkcijų institucijas, išskyrus tokias viešąsias paslaugas kaip švietimas, sveikatos apsauga ar kitas, teikiančias institucijas. [¹⁸] Šaltinis: 201 institucijos apklausos duomenys: 23 % institucijų. [¹⁹] Nuo 2016 m. neįvykusių konkursų dalis sudaro 40 % į karjeros valstybės tarnautojų pareigybes ir 55 % į įstaigų vadovų pareigybes. [²⁰] Vadovaujamas pareigas einančių valstybės pareigūnų pareiginės algos svyruoja nuo 8 iki 15,5 koeficiento, t. y. nuo 1448 Eur iki 2805,50 Eur (taikant 2022 m. bazinį dydį – 181 Eur). [²¹] Šaltinis: 201 institucijos apklausos duomenys: 36 % institucijų nesudaromi ir netvirtinami valstybės tarnautojų metiniai mokymosi /ugdymo planai. [²²] Šaltinis: 201 institucijos apklausos duomenys: 32 % institucijų nevertina mokymų metu įgytų žinių panaudojimo praktikoje, kaip po mokymų keičiasi veiklos vykdymas ir rezultatai. [²³] Šaltinis: daugiau kaip 8 balus surinkusiems. [²⁴] Šaltinis: 2021 m. liepos 22 d. duomenimis, 7 asmenys. [²⁵]Šaltinis: Civil Service Recruitment: Recruiting The Right Persons The Right Way (World Bank Group Governance, November 2019, No. 20): https://documents1.worldbank.org/curated/en/572061574455651589/pdf/Civil-Service-Recruitment-Recruiting-the-Right-Persons-the-Right-Way.pdf; Skills for a High Performing Civil Service. (OECD Public Governance Reviews, 2017): https://www.oecd.org/gov/skills-for-a-high-performing-civil-service-9789264280724-en.htm. [²⁶] Nyderlandų pavyzdys: speciali institucija, atsakinga už aukštesniąją valstybės tarnybą. Ji vykdo aukštų vadovų kaitos planavimą, stengiasi juos išlaikyti valstybės tarnyboje, reguliariai organizuoja individualizuotą pretendentų į vadovus mokymą, kad po vienos ar dviejų kadencijų jie galėtų pereiti vadovauti kitoms institucijoms.
Tarnyba nuolat stebi, kur atsilaisvins vadovo vieta ir kokie į ją galimi pretendentai. Tam rengiamasi iš anksto, tad ir vadovų pasikeitimas įvyksta greitai. Jeigu baigus kadenciją nėra kitų tinkamų pareigų, patyręs vadovas gali būti kuriam laikui įdarbinamas aukštesniosios valstybės tarnybos institucijoje patarėju, kad pasidalintų patirtimi su kitais pretendentais į vadovus. [²⁷] Šaltinis: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=badb13ec-9576-484e-9399-09dd2270b2dd#/. [²⁸] Šaltinis: Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus susisteminta informacija 19/17 (2019 m. rugsėjo -20) „Merų darbo užmokesčio nustatymo kriterijai Europos Sąjungos valstybėse narėse“. [²⁹] Šaltinis: https://www.rahandusministeerium.ee/et/riigi-personalipoliitika/palgapoliitika. [³⁰] Šaltinis: Specialiųjų tyrimų tarnybos 2018 m. rugsėjo 10 d. antikorupcinio vertinimo išvada Nr. 4-01-6982 dėl nepriekaištingos reputacijos ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės (www.lrs.lt).
2022-10-10 Nr. XIVP-2066 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma Valstybės tarnybos įstatymą (toliau – ir keičiamas įstatymas) išdėstyti nauja redakcija, pakeičiant daugelį valstybės tarnybos santykių teisinio reguliavimo aspektų, be kita ko, pertvarkant valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą. 1.1. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją pasirinkti ir įstatymuose įtvirtinti tam tikrą valstybės tarnybos organizavimo modelį, tačiau reguliuodamas valstybės tarnybos santykius įstatymų leidėjas yra saistomas konstitucinės valstybės tarnybos sampratos, jis turi paisyti Konstitucijos normų ir principų (2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimai).
Konstitucinio Teismo aktuose atskleidžiant konstitucinę valstybės tarnybos sampratą yra suformuota plati oficialioji konstitucinė valstybės tarnybos doktrina; vertinant projektu teikiamus siūlymus aktualios šios esminės doktrininės nuostatos:
Konstitucinio Teismo aktuose atskleidžiant konstitucinę valstybės tarnybos sampratą yra suformuota plati oficialioji konstitucinė valstybės tarnybos doktrina; vertinant projektu teikiamus siūlymus aktualios šios esminės doktrininės nuostatos:
darbo apmokėjimo doktriną, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs:
Formuodamas oficialiąją konstitucinę valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo doktriną, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs:
įstatymo 19 straipsnio „Darbo užmokestis ir darbo apmokėjimo sistema“ 3 dalyje nustatyti, kad darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o jeigu tokios sutarties nėra, darbo apmokėjimo sistemą nustato įstaigos vadovas; darbo apmokėjimo sistema nustatoma vadovaujantis Vyriausybės nustatytomis rekomendacijomis; atsižvelgiant į įstaigos pareigybių sąraše esančių pareigybių pareiginės algos koeficiento, viršijančio šio įstatymo 1 priede nustatytą minimalų pareiginės algos koeficientą, dydžio nustatymo kriterijus (išsilavinimą, profesinio darbo patirtį, veiklos sudėtingumą, atsakomybės lygį, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimą ir pan.), darbo apmokėjimo sistemoje nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai, konkrečiai pareigybei nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalai, priemokų skyrimo tvarka ir dydžiai. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad šio įstatymo 1 priede pateikiami minimalūs valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai; šiame priede siūloma nustatyti tik minimalius valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientus. Šio įstatymo 21 straipsnio „Priemokos“ 1–3 punktuose taip pat numatyti tik minimalūs valstybės tarnautojams mokėtinų priemokų dydžiai (jos negalėtų būti mažesnės kaip 10 procentų pareiginės algos). Pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą įstatyme nenustačius galimų maksimalių pareiginės algos koeficientų, taikytinų apskaičiuojant pagrindinę valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sudedamąją dalį, taip pat neapribojus valstybės tarnautojams galimų mokėti priemokų dydžių, valstybės tarnautojų darbo užmokesčio dydis būtų iš esmės įstatyme neapibrėžtas. Nors projekte minimi tam tikri kriterijai, į kuriuos turėtų būti atsižvelgiama nustatant konkrečių pareigybių pareiginės algos koeficientus arba jų intervalus, šių kriterijų įtaka valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dydžiui niekaip neapibrėžiama.
Kaip minėta, pagal projektu keičiamo įstatymo nuostatas darbo apmokėjimo sistema, apimanti konkrečius pareigybių pareiginių algų koeficientus arba galimus jų intervalus, taip pat priemokų skyrimo sąlygas ir galimus priemokų dydžius, būtų nustatoma kolektyvinėje sutartyje arba ją nustatytų įstaigos vadovas. Toks siūlomas teisinis reguliavimas akivaizdžiai neatitinka konstitucinio reikalavimo valstybės tarnautojų darbo užmokestį nustatyti įstatymu – juo nepaisoma iš Konstitucijos įstatymų leidėjui kylančios pareigos įstatyme nustatyti valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą, aiškius kriterijus, nuo kurių turėtų priklausyti šio apmokėjimo dydis (darbo užmokestis), ir šių kriterijų įtaką darbo užmokesčiui, kitas esmines valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sąlygas, lemiančias jų darbo užmokestį. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, jeigu sprendimai, lemiantys reikšmingą valstybės biudžeto išlaidų dalį, būtų įtvirtinti ne Seimo priimamais įstatymais, o kitų valstybės institucijų teisės aktais, Seimas, negalėdamas jų pakeisti, turėtų tvirtinti valstybės biudžetą, kurio turinio atitinkama reikšminga apimtimi jis pats negalėtų paveikti; tai reikštų, kad Seimo galimybės veiksmingai vykdyti savo konstitucinę biudžetinę funkciją yra suvaržytos (2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimas).
Pažymėtina ir tai, kad, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams suteikus diskreciją nustatyti valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientų intervalus ir iš jų – konkrečius valstybės tarnautojams taikytinus pareiginės algos koeficientus, taip pat savo nuožiūra nustatyti valstybės tarnautojams mokėtinų priemokų dydžius, skirtingose institucijose ir įstaigose galėtų susiklostyti labai nevienoda, nenuosekli valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo praktika, kuriai galėtų turėti įtakos ir tų institucijų bei įstaigų finansavimas.
Pavyzdžiui, galėtų ženkliai skirtis tai pačiai grupei priskiriamų valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientai, nepriklausomai nuo to, kuriai grupei priskiriama tam tikra institucija ar įstaiga (galėtų būti paneigta ir pačių institucijų bei įstaigų skirstymo į grupes prasmė, nes III grupei priskiriamos institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojui galėtų būti nustatytas didesnis pareiginės algos koeficientas nei tos pačios pareigybės I ar II grupės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojui, ir pan.), arba skirtingas pagal atliekamų funkcijų sudėtingumą, apimtį ir tenkančią atsakomybę pareigas einantiems ir skirtingo profesinio lygio, kvalifikacijos valstybės tarnautojams galėtų būti nustatytas iš esmės nesiskiriantis darbo užmokestis; taip pat būtų sudarytos prielaidos mokėti labai skirtingo dydžio priemokas, be kita ko, už papildomą darbą, vykdomą neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, apmokėti taip pat, kaip už darbą viršijant nustatytą darbo laiko trukmę. Taigi siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų užtikrintas hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą atitinkantis jų atlyginimų dydžių diferencijavimas, būtų sudarytos prielaidos pažeisti valstybės tarnybos sistemos vientisumą, taip pat teisingumo ir protingumo reikalavimus.
Atsižvelgdami į visa tai, kas išdėstyta, manome, kad projekte nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, 19 straipsnio 3 dalis ir 1 priedas tiek, kiek pagal juos šiame įstatyme būtų nustatyti tik minimalūs valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai, o maksimalūs pareiginių algų koeficientai galėtų būti nustatyti kolektyvinėje sutartyje arba juos nustatytų įstaigų vadovai, taip pat šio įstatymo 21 straipsnis tiek, kiek jame nenumatyti maksimalūs valstybės tarnautojams mokėtinų priemokų dydžiai, prieštarauja Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai, kuria įtvirtinta piliečių teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, kuria užtikrinta kiekvieno žmogaus teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą, 128 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad sprendimus dėl valstybės esminių turtinių įsipareigojimų priima Seimas, konstituciniam teisinės valstybės principui. 2. Keičiamo įstatymo 1 straipsnio pavadinime po žodžio
„paskirtis“ reikėtų įrašyti žodžius „ir taikymas“. Kita
vertus, svarstytina, ar, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir sistemiškumo, nuostatos, kuriomis reglamentuojamas įstatymo taikymas, neturėtų būti išdėstytos atskirame straipsnyje (1 straipsnyje nustatant tik įstatymo paskirtį). 3. Keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „priėmimą ir atleidimą, karjerą“ įrašytina tikslesnė formuluotė
„valstybės tarnautojų priėmimą į pareigas ir atleidimą iš jų, valstybės
tarnautojų karjerą“. Be to, šioje dalyje, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 36 straipsnio nuostatas, vietoj žodžių ,,formuojančią ir įgyvendinančią“ įrašytini žodžiai ,,formuojančias ir įgyvendinančias“. 4.
straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta šio įstatymo paskirtis ir reguliuojami santykiai, nuostatų turinį, taip pat kitas keičiamo įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad valstybės tarnybos santykius jame siūloma reguliuoti kaip savarankiškus tarnybos valstybei santykius, kurie nėra grindžiami darbo santykiams taikomais principais (pagal keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7 dalį, su valstybės tarnautojais darbo sutartys nesudaromos). Tai atitinka konstitucinę valstybės tarnybos, kaip profesinės veiklos, sampratą, pagal kurią šios tarnybos paskirtis ir visuomeninis reikšmingumas lemia valstybės tarnautojų teisinio statuso specifiką, jų teisių ir laisvių įgyvendinimo ypatumus, o valstybės tarnybos teisiniai santykiai nėra tapatūs darbo santykiams, susiklostantiems tarp darbuotojo, kuris nėra valstybės tarnautojas, ir darbdavio. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje vartojama formuluotė „valstybės tarnautojų darbo santykius“ ir 32 straipsnio 1 dalyje, kalbant apie valstybės tarnautoją, vartojama formuluotė „negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos“ nedera su konstitucine valstybės tarnybos samprata ir pačiame projekte siūlomu nustatyti valstybės tarnybos teisiniu institutu. 5. Keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies nuostata, kurioje išvardijamos tam tikros subjektų kategorijos ir nurodomi joms mutatis mutandis taikomi keičiamo įstatymo straipsniai, o paskui skliaustuose nustatoma, kad vienas iš šių straipsnių vis dėlto taikomas tik tam tikrai vienai subjektų kategorijai, suformuluota ydingai.
Siūlome, siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 36 straipsnį (turėtų būti nukreipiama ne į 36 straipsnį, o į 37 straipsnį, kuriame reguliuojamas aukštesniųjų vadovų kompetencijų ugdymas) iš šio bendro sąrašo išbraukti ir šios dalies atskiru (priešpaskutiniu) sakiniu nustatyti, kad Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės paskirtiems valstybės institucijų ir įstaigų vadovams – valstybės pareigūnams taikomas ir šio įstatymo 37 straipsnis. 6. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje apibrėžiant sąvoką „statutinis valstybės tarnautojas“ siūloma nustatyti, kad tai – valstybės tarnautojas, kurio tarnybą reglamentuoja įstatymu patvirtintas statutas arba Diplomatinės tarnybos įstatymas. Pažymėtina, kad teisės akto, kuriuo reguliuojama statutinių valstybės tarnautojų tarnyba, forma (pavadinimas) – „statutas“ – nėra jų teisinį statusą lemiantis veiksnys ir neatskleidžia esminių statutinio valstybės tarnautojo požymių. Statutinių valstybės tarnautojų tarnyba gali būti reguliuojama ir įstatymu. Be to, pavyzdžiui, universitetų steigimas ir veikla taip pat reguliuojama statutais, bet universitetų darbuotojai nėra statutiniai tarnautojai ar darbuotojai. Pažymėtina ir tai, kad diplomatų priskyrimas statutiniams valstybės tarnautojams taip pat yra teisiškai nepagrįstas, nes vienas iš esminių statutinio valstybės tarnautojo teisinio statuso bruožų yra įgaliojimai duoti privalomus nurodymus jam nepavaldiems asmenims, taip pat teisė panaudoti ginklą, specialiąsias priemones, o diplomatai tokių įgaliojimų neturi. Taigi projekte siūloma statutinio valstybės tarnautojo apibrėžtis neatskleidžia esminių tokį tarnautoją identifikuojančių požymių. 7.
aktų projektų rengimo rekomendacijų 35 punktą, keičiamo įstatymo 2 straipsnio, kuriame nustatytos pagrindinės šio įstatymo sąvokos, 11 dalyje pateikiamoje termino „valstybės politikas“ apibrėžtyje neturėtų būti įvedamas trumpinys „meras“; tai turėtų būti padaryta tolesnėse keičiamo įstatymo nuostatose. 8. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje formuluotė „valstybės, vietos ar teisminę valdžią“ keistina formuluote „valstybės ar vietos valdžią“, nes teisminė valdžia yra viena iš valstybės valdžių (Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalis, Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2015 m. gruodžio
vartojamos formuluotės „įstaigos ar institucijos vadovo“ ir „įstaigoje ar institucijoje“ tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad šio įstatymo 2 straipsnio
savivaldybių institucijos ir įstaigos“. Šios sąvokos nuosekliai vartotinos visame projekto tekste. 10. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojas arba asmuo, pretenduojantis tapti valstybės tarnautoju, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis „įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi <…> nepasibaigusį laidavimo terminą“. Pažymėtina, kad asmuo
„pripažįstamas kaltu“ tik tada, kai dėl jo padarytos nusikalstamos veikos yra
priimamas apkaltinamasis nuosprendis (Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 307 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tais atvejais, kai asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, įskaitant atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas apkaltinamojo nuosprendžio nepriima (BPK 214 straipsnio
t. t.). Atsižvelgiant į tai, ši projekto nuostata koreguotina.
Reikėtų patikslinti ir keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4 punktus, kuriuose vartojamos iš esmės analogiškos formuluotės. 11. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 4 punkto formuluotė „pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme“ turėtų būti patikslinta atsižvelgiant į tai, kad baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams apibrėžti ne Korupcijos prevencijos įstatyme, o Baudžiamojo kodekso (BK) XXXIII skyriuje; manytina, kad šioje formuluotėje po žodžio „interesams“ reikėtų įrašyti per klaidą praleistus žodžius „ar dėl korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo“ (plg. su galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostata). 12. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojas arba asmuo, pretenduojantis tapti valstybės tarnautoju, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis
„įstatymų nustatyta tvarka buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už
tyčinės nusikalstamos veikos padarymą (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą arba kai nusikaltimas yra mažareikšmis) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai“. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas. 12.1. Pagal šią projekto nuostatą asmenys, kurie nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleisti asmeniui ar nusikalstamai veikai praradus pavojingumą (BK 36 straipsnis), taip pat asmenys, kurie nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleisti dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis), traktuojami nevienodai palyginti su asmenimis, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistais remiantis kitais BK nustatytais pagrindais.
Pažymėtina, kad nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas visais atvejais turi konstatuoti (pvz., žr. BPK 301 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus, 4 dalį), kad buvo padaryta nusikalstama veika (atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis konstatavimas nėra tapatus asmens pripažinimui kaltu padarius nusikalstamą veiką). Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių dėl siūlomos nuostatos atitikties konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, šis principas pažeidžiamas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (2012 m. vasario 6 d. ir kiti nutarimai). Tai, kad panaši nuostata yra įtvirtinta Vidaus tarnybos statute (9 straipsnio 2 dalies 3 punktas), nepaneigia išdėstytų abejonių. 12.2. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų analizė suponuoja išvadą, kad tyčiniai nusikaltimai, nusikalstamos veikos valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, taip pat nusikaltimai, kuriais padaryta turtinė žala valstybei, keičiamo įstatymo kontekste vertinami kaip tokie, kuriais daroma didžiausia neigiama įtaka valstybės tarnautojų ir asmenų, pretenduojančių tapti valstybės tarnautojais, reputacijai.
Projektu siūloma nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį, be kita ko, nuo baudžiamosios atsakomybės už šių nusikalstamų veikų padarymą pagal laidavimą atleisti asmenys būtų laikomi nesančiais nepriekaištingos reputacijos tol, kol yra nepasibaigęs laidavimo terminas. Mūsų nuomone, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai nedera su šios dalies 5 punktu. Pagal šios dalies 5 punktą asmuo, padaręs tyčinę nusikalstamą veiką ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, visais atvejais būtų laikomas nesančiu nepriekaištingos reputacijos griežtai apibrėžtą terminą – 3 metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos. Tuo metu asmuo, padaręs bet kurią iš šios dalies 1–4 punktuose numatytų nusikalstamų veikų (pvz., korupcinio pobūdžio nusikaltimą) ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tam tikrais atvejais būtų laikomas nesančiu nepriekaištingos reputacijos trumpesnį negu trejų metų terminą, nes laidavimo trukmė yra nuo vienerių iki trejų metų (BK 40 straipsnio 4 dalis). Vadinasi, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytas nusikalstamas veikas padarę ir nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisti asmenys galėtų atsidurti palankesnėje padėtyje negu tie asmenys, kurie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už šios dalies 5 punkte nurodytas tyčines nusikalstamas veikas. Šiuo požiūriu vertinamas teisinis reguliavimas paneigia keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų konstravimo logiką ir prasmę. 12.3.
formuluotėje „įstatymų nustatyta tvarka buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tyčinės nusikalstamos veikos padarymą“ vartojami žodžiai
„tyčinės nusikalstamos veikos“ apima tiek tyčinius nusikaltimus, tiek tyčinius
baudžiamuosius nusižengimus. Tai reiškia, kad asmuo, padaręs tyčinį baudžiamąjį nusižengimą ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, pagal šį punktą būtų laikomas nesančiu nepriekaištingos reputacijos 3 metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos, o asmuo, dėl kurio padaryto analogiško tyčinio baudžiamojo nusižengimo buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, būtų laikomas atitinkančiu nepriekaištingos reputacijos reikalavimus (išskyrus baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies
reguliavimas nesuderinamas su atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės esme. Pažymime, kad atleidžiamiems nuo baudžiamosios atsakomybės asmenims, priešingai negu asmenims, kurių atžvilgiu priimamas apkaltinamasis nuosprendis, nėra skiriama bausmė ir neatsiranda teistumas. Kitaip tariant, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo sprendime išreikšta valstybės valia atsisakyti teisės bausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį (Švedas, G., et al. Lietuvos baudžiamoji teisė: bendroji dalis. II knyga. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2020, p. 15). Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo nuostatos, sudarančios prielaidas atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui atsidurti blogesnėje teisinėje padėtyje nei asmeniui, dėl kurio padaryto analogiško tyčinio baudžiamojo nusižengimo buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, turėtų būti koreguojamos (pvz., galbūt apskritai atsisakant keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 5 punkto, kuriame numatyto teisinio reguliavimo dabar galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nėra). 13.
įstatymo 5 straipsnio pavadinimas tikslintinas, atsižvelgiant į tai, kad šiame straipsnyje reguliuojama valstybės tarnautojo teisė ne tik dirbti kitą darbą, bet ir eiti daugiau nei vienas valstybės tarnautojo pareigas. 14. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojas turi teisę eiti daugiau negu vienas valstybės tarnautojo pareigas. Pažymėtina, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kaip valstybės tarnautojas, eidamas savo pareigas, tuo pat metu galėtų eiti dar ir kitas valstybės tarnautojo pareigas. Vien dėl darbo laiko trukmės sunku įsivaizduoti, kaip būtų galima tinkamai atlikti valstybės tarnautojo funkcijas keliose pareigose. Jeigu valstybės tarnautojo darbo krūvis būtų toks, kad jis turėtų galimybę tuo pat metu eiti dar vienas pareigas, pirmiausia turbūt turėtų būti peržiūrimas tos įstaigos pareigybių skaičius ir jų aprašymas (tarnautojų funkcijos), optimizuojant institucijos ar įstaigos darbą, žmogiškuosius ir finansinius išteklius. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuria numatoma galimybė eiti daugiau negu vienas valstybės tarnautojo pareigas, praktinis įgyvendinimas diskutuotinas. 15. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 ir 3 dalyse siūlome išbraukti žodžius „rūšies bei“, nes nėra aišku, į kokias rūšis galėtų būti skirstomos įmonės, įstaigos ar organizacijos. 16. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalis tikslintina, nes iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiai pareigybių grupei turėtų būti priskiriama pareigybė, nenurodyta keičiamo įstatymo 1 priede, bet nustatyta pagal kitus įstatymus, ir koks minimalus pareiginės algos koeficientas turėtų būti jai nustatytas. 17.
studijų įstatymu ir atsižvelgiant į tai, kad asmens išsilavinimas paprastai siejamas su atitinkamų studijų programų tam tikro tipo aukštojoje mokykloje baigimu (o ne su jas baigus savaime įgyjama aukštojo mokslo kvalifikacija), keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas dėstytinas taip: „turėti ne žemesnį kaip aukštąjį universitetinį išsilavinimą arba aukštąjį koleginį išsilavinimą“. Kartu pažymime, kad šio straipsnio 2 dalyje po žodžio
„lygiavertę“ įrašytini žodžiai „aukštojo mokslo“. 18. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 straipsnio 7
punkte siūloma nustatyti, kad į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas savivaldybės institucijoje priima savivaldybės meras. Ši nuostata atitinka 2023 m. balandžio 1 d. įsigaliojančiame naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, bet nedera su keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalies ir 11 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas priimama valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasirinkimu. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalies ir 11 straipsnio 1–3 dalių nuostatos derintinos tarpusavyje, atsižvelgiant į 2023 m. balandžio 1 d. įsigaliojančiame Vietos savivaldos įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą. 19. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo gali nuspręsti konkursą į karjeros valstybės tarnautojo pareigas laimėjusiam asmeniui taikyti išbandymo laikotarpį; išbandymo laikotarpiui ir rezultatams mutatis mutandis būtų taikomas Darbo kodekso
atleidimo iš tarnybos pagrindas – pripažinus, kad išbandymo rezultatai yra nepatenkinami, iki išbandymo termino pabaigos apie atleidimą raštu įspėjus prieš tris darbo dienas.
Pažymėtina, kad Darbo kodekso 36 straipsnyje reguliuojamas susitarimas dėl išbandymo, pagal šio straipsnio 1 dalį darbo sutarties šalys sudarydamos darbo sutartį gali sulygti dėl išbandymo, o keičiamo įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens teisę vienašališkai nuspręsti konkursą į karjeros valstybės tarnautojo pareigas laimėjusiam asmeniui nustatyti išbandymo laikotarpį. Be to, įvertinus keičiamo įstatymo ir Darbo kodekso 36 straipsnio nuostatų turinį ir tarpusavio santykį, neaišku, kaip praktikoje Darbo kodekso 36 straipsnio normas mutatis mutandis reikėtų taikyti, pavyzdžiui, rezultatams. Pabrėžtina, jog konkurso paskirtis ir yra ta, kad įvertinus pretendentų kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti numatytas funkcijas būtų atrinktas toms pareigoms tinkamiausias asmuo. Taigi asmeniui, laimėjusiam konkursą, t. y. įgyvendinusiam privalomą sąlygą pareigoms užimti, nustačius papildomą būtiną sąlygą – išbandymo laikotarpį, būtų paneigta pati konkurso paskirtis ir esmė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išbandymo teisinis institutas buvo numatytas Seimui teiktame Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 8, 11, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 27, 29, 30, 47, 49 ir 51 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 15¹ straipsniu ir 37 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekte Nr. XIVP-1216, tačiau šis teisinis reguliavimas nenustatytas. Jeigu siūlomam teisiniam reguliavimui būtų pritarta, nuostata „išbandymo laikotarpiui ir rezultatams mutatis mutandis taikomas Darbo kodekso 36 straipsnis“ tikslintina kalbos požiūriu, nes teisės norma turėtų būti taikoma ne laikotarpiui ar rezultatams, o valstybės tarnautojui. 20.
20. Manytina, kad keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalis yra perteklinė, nes keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta pareiga užtikrinti, kad į valstybės tarnautojo pareigas būtų priimti tik nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantys asmenys, be išlygų taikytina visiems valstybės tarnautojus į pareigas priimantiems asmenims. 21. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies pirmajame sakinyje turėtų būti numatyta išimtis dėl konkurso skelbimo, sąlygota šio straipsnio 5 dalies nuostatų (t. y. turėtų būti nustatyta, kad konkursas neskelbiamas, kai įstaigos vadovas skiriamas antrajai kadencijai be konkurso). 22. Reikėtų aiškiau atskleisti keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatoje iki dvitaškio nurodytą įrašymo į pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą sąlygą – „gali būti įrašomi“, nes nėra aišku, ar turima omenyje tai, kad Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga turėtų prerogatyvą nuspręsti neįrašyti asmens į šį rezervą, nors asmuo atitiktų įstatyme nustatytus kriterijus, ar tai, kad kriterijus atitinkantis asmuo galėtų būti įrašomas į rezervą tik su jo sutikimu. Pastaruoju atveju žodžius „gali būti“, siekiant teisinio aiškumo, siūlytume išbraukti, nes asmens sutikimas kaip būtina sąlyga numatytas šio straipsnio 3 dalyje. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 18 straipsnio 10 dalies nuostatai. 23. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad į pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą gali būti įrašomi konkursuose į įstaigų vadovų pareigas labai gerai pasirodę, tačiau nelaimėję konkursų asmenys. Pažymėtina, kad įstatyme turėtų būti nustatyti aiškūs ir išsamūs įrašymo į pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą kriterijai, o ne subjektyvi atskirų asmenų nuomonė apie pretendento „labai gerą pasirodymą“ konkurse. 24.
tvirtinamuose“, nes Vyriausybė kaip subjektas, įgaliotas tvirtinti šiuos nuostatus, nurodyta keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje. 25. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 ir 9 dalių nuostatos derintinos tarpusavyje, nes 4 dalyje numatoma, kad valstybės tarnautojas jo sutikimu gali būti perkeltas į kitas lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, o 9 dalyje taip pat reglamentuojamas valstybės tarnautojo perkėlimas, tačiau nustatoma, kad valstybės tarnautojo sutikimo nereikia karo padėties, nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų atvejais. 26. Keičiamo įstatymo
neaišku, kokios organizacijos turimos omenyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje yra apibrėžta sąvoka ,,valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos“, todėl būtent ši sąvoka turėtų būti nuosekliai vartojama. 27. Tikslintina keičiamo įstatymo 18 straipsnio dalių numeracija (praleista 4 dalis) ir, ją patikslinus, atitinkamai tikslintinos šiame straipsnyje bei 22 straipsnio 3 dalyje pateiktos nuorodos į šio straipsnio dalis. 28. Atsižvelgdami į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį valstybės tarnautojams nustatomi minimalūs pareiginių algų koeficientai, siūlytume patikslinti keičiamo įstatymo 18 straipsnio 12 dalies 1 punktą, 20 straipsnio 4 dalies 1,3 ir 4 punktus ir vietoj sąvokos ,,mažiausias pareiginės algos koeficientas“ vartoti sąvoką ,,minimalus pareiginės algos koeficientas“. 29.
punktą, valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertinus kaip neatitinkančią lūkesčių, jam galėtų būti nustatoma mažesnė pareiginė alga; šiame punkte numatytas vienintelis leidžiamo pareiginės algos sumažinimo masto kriterijus – ji negalėtų būti nustatoma mažesnė, negu taikant tai pareigybei nustatytą mažiausią pareiginės algos koeficientą. Manome, kad tokiu teisiniu reguliavimu būtų sudarytos prielaidos valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla būtų įvertinta kaip neatitinkanti lūkesčių, pareiginę algą sumažinti pernelyg dideliu, neadekvačiu mastu, pavyzdžiui, dvigubai ar pan. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal tos pačios dalies 2 punktą, aiškinamą kartu su keičiamo įstatymo
žemesnes pareigas perkeliamam valstybės tarnautojui nustatoma pareiginė alga), karjeros valstybės tarnautoją, kurio tarnybinė veikla būtų įvertinta kaip neatitinkanti lūkesčių, perkeliant į žemesnes pareigas, jo pareiginė alga galėtų būti nustatyta taikant ne daugiau kaip 0,18 mažesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki perkėlimo nustatytas pareiginės algos koeficientas (ir kartu taip pat ne mažesnį, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias pareiginės algos koeficientas). Mūsų nuomone, siekiant apsaugoti valstybės tarnautojų interesus, keičiamo įstatymo 18 straipsnio 12 dalies 1 punkte taip pat reikėtų nustatyti atitinkamą valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių, galimo pareiginės algos sumažinimo masto apribojimą. 30.
straipsnio 13 dalį reikėtų sujungti su šio straipsnio 12 dalies 4 punktu, t. y. šiame punkte, derinant jį su 12 dalies nuostata iki dvitaškio, iš pradžių reikėtų nustatyti, kad tuo atveju, kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių, valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu gali būti sudaromas ne trumpesnis negu 2 mėnesių ir ne ilgesnis negu 6 mėnesių jo tarnybinės veiklos gerinimo planas, ir tik po to nurodyti, kad, jeigu pasibaigus šiam laikotarpiui valstybės tarnautojo tarnybinė veikla neeilinio vertinimo metu (pagal šio straipsnio 14 dalies 4 punktą) vėl įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių, valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų. 31. Projekto 19 straipsnio 1 dalyje siūloma, pertvarkant valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą, atsisakyti galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme nustatytos valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamosios dalies – priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas – pagal kurį, panaikinus valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamąją dalį – priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir pagal šio projekto 2 straipsnio 9 dalį perskaičiavus valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus, iki keičiamo įstatymo įsigaliojimo valstybės tarnautojui nustatyta pareiginė alga, perskaičiuota įskaitant minėtą priedą, negalėtų būti sumažinta, kol jis eitų tas pačias pareigas (projekto 2 straipsnio 9 dalis) arba jį perkėlus į lygiavertes ar aukštesnes pareigas (keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalis), – nemotyvuotų valstybės tarnautojų, turinčių nemažą tarnybos Lietuvos valstybei stažą, dalyvauti konkursuose į aukštesnes pareigas, nes priimant į pareigas konkurso būdu jiems galėtų būti nustatytas ženkliai mažesnis pareiginės algos koeficientas.
Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas šiuo atžvilgiu derėtų su konstituciniu reikalavimu įstatymais nustatyti tokį valstybės tarnautojų teisinį statusą, kuris suponuotų valstybės tarnybos, kaip sistemos, vidinį mobilumą, joje dirbančių asmenų žinių, įgūdžių ir patirties perimamumą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kai kuriuose kartu su šiuo projektu teikiamuose įstatymų projektuose (Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 5, 7, 10, 43, 69, 71, 72 ir 79 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2086, Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 20, 24, 25, 27, 40, 49 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2081 ir kt.) nesiūloma atsisakyti galiojančio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybės tarnautojams ar pareigūnams yra mokamas priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą.
Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į valstybės tarnybos sistemos vientisumą (Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje aiškinamą kaip vieną iš valstybės tarnybos konstitucinės sampratos elementų, kartu ir reikalavimų, kurių privalu paisyti organizuojant valstybės tarnybą ir reguliuojant valstybės tarnybos santykius), valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemos pertvarka turėtų būti atliekama sistemiškai, neišskiriant tam tikrų valstybės institucijų ar valstybės tarnautojų grupių. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, diferencijuotas valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo santykių teisinis reguliavimas iš principo nėra negalimas, tačiau būtina paisyti konstitucinių asmenų lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principų (2007 m. kovo 20 d. nutarimas); pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybės tarnyba tam tikrose valstybės (savivaldybių) institucijose (kuri nors valstybės tarnybos sistemos grandis) būtų eliminuota iš bendros valstybės tarnybos sistemos arba kuris įtvirtintų privilegijuotą tam tikrų institucijų valstybės tarnautojų padėtį kitų analogiškų institucijų valstybės tarnautojų atžvilgiu arba, priešingai, jų diskriminavimą (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). 32.
už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą tvarka ir dydžiai“, santykis su šio straipsnio 2 dalies nuostata, kad už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą valstybės tarnautojams mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka, – atsižvelgiant į tai, kad Darbo kodekse yra nustatytos imperatyvios mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą taisyklės, neaišku, kas turėtų būti nustatoma darbo apmokėjimo sistemoje. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Darbo kodekso 144 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog vadovaujančias pareigas einančių darbuotojų darbo poilsio dieną, švenčių dieną, darbo naktį ir viršvalandinio darbo apskaita yra tvarkoma ir už jį mokama kaip už darbą įprastiniu darbo laiko režimu, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip. Su valstybės tarnautojais darbo sutartys nėra sudaromos, taigi vadovaujančias pareigas einantys valstybės tarnautojai neturėtų galimybės susitarti ir gauti teisingą apmokėjimą už darbą naktį, poilsio, švenčių dienomis ar viršvalandinį darbą. Atsižvelgdami į tai, kad Darbo kodekso 144 straipsnio 6 dalies nuostata dėl susitarimo darbo sutartyje valstybės tarnautojams negali būti taikoma, siūlytume keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje aiškiai nustatyti, kad valstybės tarnautojams už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą valstybės tarnautojams mokama Darbo kodekso 144 straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka (t. y. palikti šiuo metu galiojančią Valstybės tarnybos įstatymo nuostatą). 33.
straipsnio 3 dalies formuluotės „įstaigos valstybės tarnautojams“, „įstaigos pareigybių sąraše“, taip pat 4 dalies formuluotės „įstaigos įgyvendinamuose projektuose“, „įstaigos sudarytas bendradarbiavimo sutartis“, „įstaigos misija“ tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje yra apibrėžta sąvoka ,,valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos“. 34. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalies pirmajame sakinyje vietoj žodžio „koeficiento“ ir šios dalies antrajame sakinyje prieš žodį „intervalas“ įrašytinas žodis „koeficientų“. 35. Tikslintina keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalies punktų numeracija (praleistas 6 punktas). 36. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, 20 straipsnio 4 dalies 9 punkte vietoj žodžių „nustatomas ne mažesnis, negu jam iki perkėlimo nustatytas pareiginės algos koeficientas“ įrašytini žodžiai
„nustatoma ne mažesnė negu jam iki perkėlimo nustatyta pareiginė alga“ (plg. su
šios dalies 7, 8 punktais). 37. Tikslintina keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies punktų numeracija (praleistas 2 punktas). 38. Siūlytume patikslinti keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatą, kad valstybės tarnautojai gali būti skatinami „suteikiant iki 5 mokamų poilsio dienų (tačiau ne daugiau kaip
neaišku, koks yra formuluotės „iki 5 mokamų poilsio dienų“ santykis su skliaustuose dėstoma tikslinančia formuluote „ne daugiau kaip 10 darbo dienų per metus“. 39. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje siūlytume aiškiai nustatyti, kad valstybės tarnautojai, turintys galiojančią tarnybinę nuobaudą, neskatinami, išskyrus atvejį, kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama kaip viršijanti lūkesčius. 40.
keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 3 punktą, šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu būtų laikomos „korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, kaip jos apibrėžtos Korupcijos prevencijos įstatyme, susijusios su tarnybinių pareigų atlikimu, nors už šią veiką valstybės tarnautojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn“. Ši nuostata turėtų būti patikslinta, nes situacija, kai asmuo už korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn, yra neįmanoma. Administracinės atsakomybės pagrindas yra administracinio nusižengimo, o ne nusikalstamos veikos padarymas. Svarstytina ir tai, ar pagrįstai šiame punkte korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos išskiriamos kaip viena iš šiurkščių tarnybinių nusižengimų rūšių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, kuriam paskirta bausmė už korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, turėtų būti atleidžiamas iš pareigų pagal keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 17 punktą, todėl neaišku, ar yra kokia nors prasmė korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką dar papildomai įvardyti kaip šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Kartu pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo
lemti valstybės tarnautojo atleidimą iš pareigų, tad šiuo atžvilgiu projektu siūlomas dviprasmiškas reguliavimas: viena vertus, asmens pripažinimas kaltu padarius korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką suteiktų pagrindą šį asmenį atleisti iš pareigų pagal keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 17 punktą, kita vertus, pagal keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalį būtų leidžiama korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui neskirti griežčiausios tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų.
Be to, keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 3 punktas nekoreliuoja ir su keičiamo įstatymo
padarymo atveju sustabdytas tarnybinio nusižengimo tyrimas dar galėtų būti tęsiamas po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo (t. y. pasibaigus baudžiamajam procesui dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos net teoriškai nebūtų galimybės užbaigti pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą ir padarytą veiką kvalifikuoti kaip tarnybinį nusižengimą).
Jeigu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 3 punktas skirtas tik toms situacijoms, kai kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas kvalifikuojamos korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, už kurias asmuo „nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn“, tokiu atveju pabrėžtina, kad net jeigu asmuo už korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką „nebūtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn“, jis būtų laikomas neatitinkančiu nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, nes vertinamo punkto formuluotė „nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn“ reiškia, kad korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką padaręs asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenys pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį laikomi nesančiais nepriekaištingos reputacijos, t. y. tokie asmenys vis tiek turėtų būti atleisti iš pareigų pagal keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 18 punktą. 41. Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies formuluotė
„iškėlus baudžiamąją bylą“ išbrauktina (nes BPK nėra numatyta tokio procesinio
veiksmo kaip „baudžiamosios bylos iškėlimas“; šis procesinis veiksmas buvo atliekamas pagal iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusį BPK) ir vietoj jos įrašytina formuluotė „vykstant baudžiamajam procesui“, apimanti tiek ikiteisminį tyrimą, tiek bylos nagrinėjimo teisme stadiją (kartu šioje dalyje reikėtų išbraukti perteklinius žodžius „ikiteisminį tyrimą“). 42.
formuluotė „piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją)“ tikslintina, atsižvelgiant į Finansinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje apibrėžtą sąvoką ,,inventorizacija“. 43. Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti: „Kai paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama institucijai, kompetentingai tirti ir nagrinėti atitinkamas bylas. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą ar administracinio nusižengimo teiseną arba asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios arba administracinės atsakomybės, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminais.“ Pacituotas teisinis reguliavimas tobulintinas. 43.1. Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 4 dalis nesudaro prielaidų tęsti tarnybinio nusižengimo tyrimo ir paskirti tarnybinės nuobaudos, jeigu baudžiamasis procesas baigiasi kitais pagrindais, pvz., jeigu nutraukiamas ikiteisminis tyrimas arba priimamas išteisinamasis nuosprendis dėl to, kad padaryta veika neturi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 212 straipsnio 1 punktas, 303 straipsnio
proceso užbaigimas nenustačius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių nereiškia, kad nėra kitos rūšies teisės pažeidimo, įskaitant tarnybinio nusižengimo, požymių.
Praktikoje neretai pasitaiko atvejų, kai asmens veika atitinka piktnaudžiavimo kaip tarnybinio nusižengimo požymius, tačiau ikiteisminis tyrimas nutraukiamas arba asmuo išteisinamas, nenustačius BK 228 straipsnyje numatyto būtinojo nusikalstamo piktnaudžiavimo elemento – didelės žalos valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui (teismų praktikoje pabrėžiama, kad pagrindinis kriterijus, pagal kurį piktnaudžiavimas, kaip nusikalstama veika, atribojamas nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis; žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-200-495/2020). 43.2. Asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytų nusikalstamų veikų padarymą, pritaikius šiuose punktuose nurodytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšį (laidavimą ir pan.), būtų laikomas neatitinkančiu nepriekaištingos reputacijos reikalavimo ir turėtų būti atleistas iš pareigų. Tęsti tarnybinio nusižengimo tyrimą galbūt būtų tikslinga (turint tikslą išsiaiškinti, kokią tarnybinę nuobaudą reikėtų skirti) tik jeigu atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės būtų pritaikytas dėl nusikalstamos veikos, nenurodytos keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose, arba jeigu būtų pritaikyta tokia atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kurios šie punktai neapima (pvz., atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo). 44.
formuluotė „tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės“ derintina su keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant, be kita ko, į „tarnybinį nusižengimą lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes“. 45. Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią valstybės tarnautojas atlygina visą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą žalą, jeigu ją padarė ,,atlikdamas viešojo administravimo veiklą ir
(arba) padėdamas valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas“ yra nesuderinta su šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje apibrėžta valstybės tarnautojo sąvoka. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad valstybės tarnautojo sąvoka apima visą jo atliekamą veiklą (funkcijas), vietoj pacituotos 27 straipsnio 2 dalies formuluotės galėtų būti įrašyti žodžiai „atlikdamas savo funkcijas“. 46. Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies paskutinį sakinį reikėtų patikslinti tuo atžvilgiu, kad nėra aišku, ar jame minimi „kiti atvejai“ reiškia atvejus, kai žala padaryta tyčia, ar kažkokius kitus atvejus. 47. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, įstatymo projekto 27 straipsnio 4 ir 6 dalyse vietoj žodžių „Seimo valdybos“ įrašytini žodžiai „Seimo Pirmininko“. 48. Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį valstybės tarnautojui darbo užmokestis nemokamas, išskyrus Darbo kodekse nustatytus atvejus. Darbo kodekso 49 straipsnio 3 dalyje numatytas vienintelis atvejis, kai nuo darbo nušalintam darbuotojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis – kai darbdavys, tirdamas darbuotojo galimo padaryto darbo pareigų pažeidimo aplinkybes, nušalina darbuotoją nuo darbo iki trisdešimt kalendorinių dienų.
Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 1 punktą valstybės tarnautojas, įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams, galėtų būti nušalintas nuo pareigų iki 3 mėnesių laikotarpiui, prireikus šios priemonės taikymas galėtų būti pratęstas 1 mėnesiui, o pratesimų skaičius būtų neribojamas ir nušalinimas galėtų trukti iki baudžiamojo proceso pabaigos. Tokiu teisiniu reguliavimu būtų sudarytos prielaidos nuo pareigų nušalintam valstybės tarnautojui neapibrėžtą, taigi ir ilgą, laiką nemokėti darbo užmokesčio. Šiuo atžvilgiu atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimą, kuriuo Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalies nuostata, iš esmės analogiška tai, kurią siūloma nustatyti keičiamo įstatymo
Konstitucijai.
Konstitucinis Teismas šiame nutarime konstatavo, be kita ko, kad nuo pareigų nušalintas valstybės tarnautojas išlaiko valstybės tarnautojo statusą, taigi negali pasinaudoti įstatymų nustatyta tvarka valstybės suteikiama socialine apsauga nedarbo atveju, ir pažymėjo, jog pagal Konstituciją, inter alia jos
gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, konstitucinius teisingumo, proporcingumo principus, įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį ilgam laikui nuo pareigų nušalintam valstybės tarnautojui, praėjus tam tikram įstatymų leidėjo nustatytam protingam laikui nuo nušalinimo pradžios, atlyginimas (ar jo dalis) ir toliau nebūtų mokamas, taip neužtikrinant jam net jo minimalių socialiai priimtinų poreikių patenkinimo. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad iš Konstitucijos 107 straipsnio 1, 2 dalių kyla draudimas vėliau priimtais įstatymais vėl nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris nesiderina su Konstitucinio Teismo aktuose išdėstyta Konstitucijos nuostatų samprata. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad keičiamo įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą reikėtų pakoreguoti, užtikrinant reikiamą ilgam laikui nuo pareigų nušalinto valstybės tarnautojo interesų apsaugą, t. y. bent tam tikros atlyginimo dalies mokėjimą praėjus tam tikram laikui. 49. Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojams suteikiamos Darbo kodekse numatytos atostogos.
Pažymėtina, kad pagal keičiamą įstatymą valstybės tarnautojams keliami ypatingi bendrieji ir specialieji reikalavimai, jiems taip pat taikomi tokie įpareigojimai, kurie netaikomi arba tik iš dalies taikomi darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis. Valstybės tarnautojams, be kita ko, keliami lojalumo valstybei, nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, jie įpareigoti vengti interesų konfliktų, deklaruoti turtą ir pajamas, ir kt. Didesnių, palyginti su reikalavimais darbuotojams, reikalavimų taikymas, mūsų nuomone, implikuoja ir tam tikrų papildomų garantijų taikymą valstybės tarnautojams. Kaip minėta, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad valstybės tarnautojai – ypatinga socialinė grupė, kurios specifiką lemia valstybės tarnybos paskirtis ir visuomeninis reikšmingumas, todėl valstybės tarnautojų teisinis statusas, teisių ir laisvių, kurias jie turi pagal Konstituciją ir įstatymus, įgyvendinimas negali neturėti reikšmingų ypatumų; valstybės tarnautojams keliami dideli (didesni, palyginti su reikalavimais kitiems darbuotojams) kvalifikaciniai ir profesiniai reikalavimai; su konstituciniais reikalavimais yra susijusios konstituciškai pagrįstos ir būtinos garantijos valstybės tarnautojams; valstybės tarnybos teisiniai santykiai – tai teisiniai santykiai tarp valstybės tarnautojo ir valstybės, jie nėra tapatūs darbo santykiams, susiklostantiems tarp darbuotojo, kuris nėra valstybės tarnautojas, ir darbdavio (2004 m. gruodžio 13 d. ir kiti nutarimai). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar valstybės tarnautojų atostogų reguliavimas Darbo kodeksu, valstybės tarnautojams taikant ypatingus reikalavimus ir įpareigojimus, atitiktų konstitucinę valstybės tarnybos, kaip ypatingos profesinės veiklos sistemos, sampratą ir būtų konstituciškai pagrįstas. 50.
žodžio „Atsistatydinusiam“ įrašytini žodžiai „Valstybės tarnautojui, atsistatydinusiam“. 51. Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 5 dalis tikslintina kalbos požiūriu, suderinant linksnius – išmokamos pinigų sumos ir ,,išmokos“, o ne ,,išmoką“. 52. Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, kuriuose vartojama formuluotė „nepatenkinamais tarnybinės veiklos rezultatais“, tikslintini, nes keičiamo įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad valstybės tarnautojo veikla vertinama atsižvelgiant ne į veiklos rezultatus, o į tai, ar veikla atitinka lūkesčius. 53. Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 5 dalyje siūlytume vietoj nuorodos į šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis, siekiant teisės akto glaustumo, pateikti nuorodą į visą šį straipsnį, nes jame nėra daugiau dalių. 54. Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurią valstybės tarnautojas, žuvęs atlikdamas tarnybines pareigas arba miręs dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, nebūtų laidojamas valstybės lėšomis, jeigu jis žūtų arba mirtų darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, pagrįstumas svarstytinas. Pažymėtina, kad pagal šią dalį valstybės tarnautojas, žuvęs arba miręs darydamas neatsargią nusikalstamą veiką, būtų laidojamas valstybės lėšomis. Nors neatsargios nusikalstamos veikos vertinamos kaip santykinai mažiau pavojingos nei tyčinės nusikalstamos veikos dėl skirtingo nusikalstamą veiką padariusio asmens psichinio santykio su padaryta veika ir tos veikos padariniais (neatsargią nusikalstamą veiką darančio asmens valia nėra nukreipta į nusikalstamų padarinių atsiradimą), pažymėtina, kad ir neatsargi nusikalstama veika yra pavojinga bei priešinga teisei. BK 11 ir 12 straipsniuose aiškiai reglamentuota, kad visoms, taigi ir neatsargioms, nusikalstamoms veikoms būdingi du kriterijai – veikos pavojingumas (materialusis kriterijus) ir priešingumas teisei (formalusis kriterijus).
Taigi pagal projektu teikiamą siūlymą būtų įtvirtinta nuostata, kuria būtų leidžiama valstybės lėšomis laidoti valstybės tarnautoją, padariusį pavojingus ir neteisėtus veiksmus. Toks teisinis reguliavimas kelia abejonių dėl jo atitikties bendrajam teisės principui ex injuria jus non oritur (ne teisės pagrindu teisė neatsiranda). Pažymėtina ir tai, kad pagal keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalį būtų draudžiama valstybės lėšomis laidoti valstybės tarnautojus, jeigu jie žūtų arba mirtų darydami „kitą teisės pažeidimą“. Ši sąvoka apima tiek tyčinius, tiek neatsargius teisės pažeidimus. Būtų neteisinga ir nepagrįsta, jeigu neatsargų „kitą teisės pažeidimą“ (pvz., neatsargų administracinį nusižengimą) padaręs valstybės tarnautojas nebūtų laidojamas valstybės lėšomis, o neatsargią nusikalstamą veiką, t. y. gerokai pavojingesnį teisės pažeidimą, padaręs valstybės tarnautojas – būtų. 55. Atsižvelgdami į tai, kad keičiamo įstatymo 18 straipsnyje 7 dalyje nustatomi nauji tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai (viršija lūkesčius, atitinka lūkesčius, iš dalies atitinka lūkesčius, neatitinka lūkesčių), siūlytume šio įstatymo 34 straipsnio 4 dalies nuostatą ,,valstybės tarnyba gali būti pratęsta, jeigu jo tarnybinė veikla per paskutinius trejus metus buvo vertinta tik gerai ir (ar) labai gerai (atitinkanti lūkesčius ir
(ar) viršijanti lūkesčius)“ patikslinti, pirmiau nurodant keičiamame įstatyme nustatomus kriterijus, o tik po to skliaustuose paminint atitinkamus iki jo įsigaliojimo taikytus kriterijus: „<...> vertinta tik kaip atitinkanti lūkesčius ir (ar) viršijanti lūkesčius (iki šio įstatymo įsigaliojimo – gerai ir (ar) labai gerai)“. 56.
įstatymas nustato socialines ir kitas garantijas, susijusias su tarnybos ypatumais, tačiau šio įstatymo 34 straipsnyje siūloma panaikinti su tarnybos ypatumais susijusias garantijas, nustatytas galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 1, 3 ir 5 dalyse. Darbo kodekse tokios garantijos nenustatytos arba nustatytos ne visa apimtimi, taigi valstybės tarnautojų sąlygos būtų pablogintos. Atsižvelgdami į tai, siūlytume išlaikyti garantijų valstybės tarnautojams tęstinumą ir šių garantijų nenaikinti. 57. Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 5 dalies nuostata, kad Darbo kodeksas ir kiti įstatymai gali nustatyti ir kitų garantijų, yra teisiškai netiksli ir neaiški, gali kilti jos taikymo problemų, nes keičiamame įstatyme ir Darbo kodekse bei kituose įstatymuose gali būti nustatytos iš esmės analogiškos, bet nevisiškai tapačios garantijos. 58. Nėra visiškai aišku, kokią teisinę reikšmę turi keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 18 punkto nuostatoje, pagal kurią valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai „paaiškėja, kad jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir dėl to negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų“, įrašyta sąlyga „ir dėl to negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų“. Atsižvelgiant į imperatyvią šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „valstybės tarnautojas privalo būti nepriekaištingos reputacijos“, manytina, jog nepriekaištingos reputacijos reikalavimų neatitinkantis valstybės tarnautojas visais atvejais turėtų būti atleidžiamas iš pareigų be jokių papildomų sąlygų, todėl siūlytume formuluotę
„ir dėl to negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų“ išbraukti kaip
perteklinę ir klaidinančią. 59. Keičiamo įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad atleidimo iš pareigų apribojimams mutatis mutandis taikomas Darbo kodekso 61 straipsnis.
Pažymėtina, kad keičiamame įstatyme nustatomi atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindai ir atleidimo tvarka nėra tapatūs nustatytiesiems Darbo kodekse, todėl galėtų kilti teisės taikymo neaiškumų (pavyzdžiui, neaišku, kaip Darbo kodekso 61 straipsnio normos turėtų būti taikomos politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams). Neaišku, kodėl keičiamame įstatyme siūloma atsisakyti galiojančių šiuos santykius reguliuojančių normų ir taikyti Darbo kodekso normas. Siūlomas teisinis reguliavimas yra nenuoseklus, keičiamo įstatymo 35 straipsnio 2 dalį reikėtų derinti su šio straipsnio 5 dalies nuostata, kuria taip pat ribojamas atleidimas iš pareigų (numatoma, kad valstybės tarnautojas negali būti atleistas iš pareigų laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir atostogų metu, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 13, 14, 16, 18, 19 20 punktuose nurodytus atvejus). Šiame kontekste primintina, kad, kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, valstybės tarnybos teisiniai santykiai nėra tapatūs darbo santykiams, susiklostantiems tarp darbuotojo, kuris nėra valstybės tarnautojas, ir darbdavio (nesvarbu, ar susiklostantiems valstybės ar savivaldybių institucijose, ar kitose įmonėse, įstaigose, organizacijose) (2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 20 d. nutarimai). 60. Keičiamo įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad įvadinis mokymas vykdomas pirmą kartą į pareigas paskirtiems aukštesniesiems vadovams siekiant juos supažindinti su darbo valstybės tarnyboje ypatumais ir vadovavimo įgūdžiams formuoti. Atsižvelgiant į aukštesniųjų vadovų grupei priskiriamas pareigybes, į tai, kokie asmenys pagal keičiamo įstatymo 13 straipsnį galėtų būti įrašomi į pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą, ir į reikalavimus vadovų pareigoms užimti, nurodytas įvadinio mokymo tikslas diskutuotinas. 61.
iki dvitaškio formuluotė tikslintina, atsižvelgiant į tai, kad Valstybės tarnautojų registro, kuris jau veikia, steigimas yra vienkartinis jau įvykęs juridinis faktas. 62. Jeigu nebūtų atsižvelgta į šioje išvadoje pateiktą pastabą dėl valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemos (be kita ko, maksimalių pareiginės algos koeficientų) nustatymo įstatymu, siūlytume keičiamo įstatymo 1 priedo pavadinime prieš žodžius „pareiginių algų koeficientai“ siekiant teisinio aiškumo įrašyti žodį „minimalūs“, o šio priedo pastaboje prieš žodžius
„pareiginės algos koeficientas“ – žodį „minimalus“ (plg. su keičiamo įstatymo 6
straipsnio 2 dalimi, 19 straipsnio 3 dalimi). 63. Projekto 2 straipsnio 8 dalyje tikslintinas įstatymo, į kurį daroma nuoroda, pavadinimas, įrašant praleistą numerį, – nuoroda turėtų būti į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. XIII-1234 pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2987. 64.
64Projekto 2 straipsnio 9 dalis, kurioje numatytas valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficiento
perskaičiavimas įsigaliojus keičiamam įstatymui, taisytina, išbraukiant per klaidą joje įrašytą fragmentą „padalinus iš Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2023 metais,“ nes atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalį (pagal kurią pareiginė alga apskaičiuojama pareiginės algos koeficientą dauginant iš Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio) akivaizdu, kad pareiginės algos koeficientas turėtų būti perskaičiuojamas valstybės tarnautojo iki šio įstatymo įsigaliojimo gautą pareiginę algą su priedu už tarnybos Lietuvos valstybei stažą padalinus iš Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio įstatyme einamiesiems metams nustatyto pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio (atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje nuostatoje po žodžių „įstatyme einamiesiems metams“ vietoj žodžio „taikomo“ reikėtų įrašyti žodį „nustatyto“). 65. Projekto 2 straipsnio 9 dalies nuostatoje
„valstybės tarnautojams iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta pareiginė alga,
įskaitant gautą priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, negali būti sumažinama“ prieš žodį „įskaitant“ įrašytinas žodis „perskaičiuota“, atsižvelgiant į tai, kad pagal dabar galiojantį reguliavimą pareiginė alga neapima priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, ir negalėtų būti sumažinama būtent perskaičiuota pareiginė alga. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Mikšys, tel. (85) 239 6891, el. p. [email protected] E.
Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
2022-10-31 Nr. XIVP-2066(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma Valstybės tarnybos įstatymą (toliau – ir keičiamas įstatymas) išdėstyti nauja redakcija, pakeičiant daugelį valstybės tarnybos santykių teisinio reguliavimo aspektų, be kita ko, pertvarkant valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą. 1.1. Dėl konstitucinės valstybės tarnybos sampratos. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją pasirinkti ir įstatymuose įtvirtinti tam tikrą valstybės tarnybos organizavimo modelį, tačiau reguliuodamas valstybės tarnybos santykius įstatymų leidėjas yra saistomas konstitucinės valstybės tarnybos sampratos, jis turi paisyti Konstitucijos normų ir principų (2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimai).
Konstitucinio Teismo aktuose atskleidžiant konstitucinę valstybės tarnybos sampratą yra suformuota plati oficialioji konstitucinė valstybės tarnybos doktrina; vertinant projektu teikiamus siūlymus aktualios šios esminės doktrininės nuostatos:
kitiems darbuotojams) kvalifikaciniai ir profesiniai reikalavimai; su konstituciniais reikalavimais yra susijusios konstituciškai pagrįstos ir būtinos garantijos valstybės tarnautojams (2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimai);
o principais; valstybės tarnautojų pareigybių hierarchijos nustatymas ar kitoks klasifikavimas, suskirstymas į kategorijas ar pan. privalo būti vieningas, grindžiamas tais pačiais kriterijais (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).
Konstitucinio Teismo aktuose atskleidžiant konstitucinę valstybės tarnybos sampratą yra suformuota plati oficialioji konstitucinė valstybės tarnybos doktrina; vertinant projektu teikiamus siūlymus aktualios šios esminės doktrininės nuostatos:
1.2. Dėl projekto nuostatų prieštaravimo Konstitucijai.
Formuodamas oficialiąją konstitucinę valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo doktriną, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs:
Formuodamas oficialiąją konstitucinę valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo doktriną, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs:
ybės tarnautojams mokamų atlyginimų dydžius; valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių skirtumai priklauso nuo daugelio objektyvių valstybės tarnybos ypatumų, kaip antai: valstybės institucijai priskirtų atitinkamų funkcijų pobūdžio, valstybės tarnautojui pavestų funkcijų sudėtingumo ir apimties, tenkančios atsakomybės už tų funkcijų vykdymą, užimamos pareigybės ypatumų, valstybės tarnautojo profesinio lygio, kvalifikacijos ir pan. (2009 m. gruodžio 11 d., 2016 m. spalio 27 d. nutarimai);
užmokestis ir darbo apmokėjimo sistema“ 3 dalyje nustatyti, kad darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o jeigu tokios sutarties nėra, darbo apmokėjimo sistemą nustato įstaigos vadovas; darbo apmokėjimo sistema nustatoma vadovaujantis Vyriausybės nustatytomis rekomendacijomis; atsižvelgiant į įstaigos pareigybių sąraše esančių pareigybių pareiginės algos koeficiento, viršijančio šio įstatymo 1 priede nustatytą minimalų pareiginės algos koeficientą, dydžio nustatymo kriterijus (profesinio darbo patirtį, veiklos sudėtingumą, atsakomybės lygį, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių
einamoms pareigoms, turėjimą ir pan.), darbo apmokėjimo sistemoje nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai, konkrečiai pareigybei nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalai.
Projektu siūloma keičiamo įstatymo 19 straipsnio „Darbo užmokestis ir darbo apmokėjimo sistema“ 3 dalyje nustatyti, kad darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o jeigu tokios sutarties nėra, darbo apmokėjimo sistemą nustato įstaigos vadovas; darbo apmokėjimo sistema nustatoma vadovaujantis Vyriausybės nustatytomis rekomendacijomis; atsižvelgiant į įstaigos pareigybių sąraše esančių pareigybių pareiginės algos koeficiento, viršijančio šio įstatymo 1 priede nustatytą minimalų pareiginės algos koeficientą, dydžio nustatymo kriterijus (profesinio darbo patirtį, veiklos sudėtingumą, atsakomybės lygį, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimą ir pan.), darbo apmokėjimo sistemoje nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai, konkrečiai pareigybei nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalai. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad šio įstatymo 1 priede pateikiami minimalūs valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai; šiame priede siūloma nustatyti tik minimalius valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientus. Šio įstatymo 20 straipsnio „Pareiginė alga“ 1 dalyje numatyta, kad valstybės tarnautojo pareiginės algos maksimalus koeficientas negalėtų viršyti įstaigos vadovo pareiginės algos maksimalaus koeficiento dydžio, nustatyto šio įstatymo 2 priede arba nustatyto kituose įstatymuose. Pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą įstatyme nenustačius valstybės tarnautojų pareigybių konkrečių maksimalių pareiginės algos koeficientų, taikytinų apskaičiuojant pagrindinę jų darbo užmokesčio sudedamąją dalį, valstybės tarnautojų darbo užmokesčio dydis būtų iš esmės įstatyme neapibrėžtas. Bendro pobūdžio apribojimas, pagal kurį maksimalus valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas negali viršyti įstaigos vadovo maksimalaus pareiginės algos koeficiento dydžio, neatstoja konkrečių maksimalių pareiginės algos koeficientų atitinkamoms valstybės tarnautojų pareigybėms nustatymo.
Nors projekte minimi tam tikri kriterijai, į kuriuos turėtų būti atsižvelgiama nustatant konkrečių pareigybių pareiginės algos koeficientus arba jų intervalus, šių kriterijų įtaka valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dydžiui niekaip neapibrėžiama. Kaip minėta, pagal projektu keičiamo įstatymo nuostatas darbo apmokėjimo sistema, apimanti konkrečius valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientus arba galimus jų intervalus, būtų nustatoma kolektyvinėje sutartyje arba ją nustatytų įstaigos vadovas. Toks siūlomas teisinis reguliavimas akivaizdžiai neatitinka konstitucinio reikalavimo valstybės tarnautojų darbo užmokestį nustatyti įstatymu – juo nepaisoma iš Konstitucijos įstatymų leidėjui kylančios pareigos įstatyme nustatyti valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą, aiškius kriterijus, nuo kurių turėtų priklausyti šio apmokėjimo dydis (darbo užmokestis), ir šių kriterijų įtaką darbo užmokesčiui, kitas esmines valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sąlygas, lemiančias jų darbo užmokestį. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, jeigu sprendimai, lemiantys reikšmingą valstybės biudžeto išlaidų dalį, būtų įtvirtinti ne Seimo priimamais įstatymais, o kitų valstybės institucijų teisės aktais, Seimas, negalėdamas jų pakeisti, turėtų tvirtinti valstybės biudžetą, kurio turinio atitinkama reikšminga apimtimi jis pats negalėtų paveikti; tai reikštų, kad Seimo galimybės veiksmingai vykdyti savo konstitucinę biudžetinę funkciją yra suvaržytos (2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimas).
Pažymėtina ir tai, kad, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams suteikus diskreciją nustatyti valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientų intervalus ir iš jų – konkrečius valstybės tarnautojams taikytinus pareiginės algos koeficientus, kurie negalėtų viršyti tik paties įstaigos vadovo maksimalaus pareiginės algos koeficiento, skirtingose institucijose ir įstaigose galėtų susiklostyti labai nevienoda, nenuosekli valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo praktika, kuriai galėtų turėti įtakos ir tų institucijų bei įstaigų finansavimas. Pavyzdžiui, galėtų ženkliai skirtis tai pačiai grupei priskiriamų valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientai, nepriklausomai nuo to, kuriai grupei priskiriama tam tikra institucija ar įstaiga (galėtų būti paneigta ir pačių institucijų bei įstaigų skirstymo į grupes prasmė, nes III grupei priskiriamos institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojui galėtų būti nustatytas didesnis pareiginės algos koeficientas nei tos pačios pareigybės I ar II grupės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojui, ir pan.), arba skirtingas pagal atliekamų funkcijų sudėtingumą, apimtį ir tenkančią atsakomybę pareigas einantiems ir skirtingo profesinio lygio, kvalifikacijos valstybės tarnautojams galėtų būti nustatytas iš esmės nesiskiriantis darbo užmokestis.
Taigi siūlomu teisiniu reguliavimu nepaisoma valstybės tarnybos, kaip hierarchinės sistemos, konstitucinės sampratos, juo nebūtų užtikrintas hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą atitinkantis jų atlyginimų dydžių diferencijavimas, būtų sudarytos prielaidos pažeisti valstybės tarnybos sistemos vientisumą. Kaip minėta, bendro pobūdžio apribojimas, pagal kurį maksimalus valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas negalėtų būti didesnis už maksimalų įstaigos vadovo pareiginės algos koeficientą, neatstotų konkrečių maksimalių pareiginės algos koeficientų atitinkamoms valstybės tarnautojų pareigybėms nustatymo; juo būtų suformuoti pernelyg platūs galimi valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientų intervalai ir palikta daug erdvės valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių diferencijavimo, kuris turėtų atitikti hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą, iškraipymams.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad projekte nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, 19 straipsnio 3 dalis, 20 straipsnio 1 dalis ir 1 priedas tiek, kiek pagal juos šiame įstatyme būtų nustatyti tik minimalūs valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai, o maksimalūs pareiginių algų koeficientai, kurie negalėtų būti didesni tik už maksimalų atitinkamos įstaigos vadovo pareiginės algos koeficientą, būtų nustatomi kolektyvinėje sutartyje arba juos nustatytų įstaigų vadovai, prieštarauja Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai, kuria įtvirtinta piliečių teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, kuria užtikrinta kiekvieno žmogaus teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą, 128 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad sprendimus dėl valstybės esminių turtinių įsipareigojimų priima Seimas. 2. Dėl projekto nuostatos prieštaravimo Konstitucijai.
Pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 5 punktą valstybės tarnautojas arba asmuo, pretenduojantis tapti valstybės tarnautoju, būtų laikomas neatitinkančiu nepriekaištingos reputacijos reikalavimo, jeigu jis
„įstatymų nustatyta tvarka buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už
tyčinės nusikalstamos veikos padarymą (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą arba kai nusikaltimas yra mažareikšmis) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai“. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2022 m. spalio
reguliavimą pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Konstitucinio Teismo vertinimu, galiojančio Vidaus tarnybos statuto 9 straipsnio 2 dalies 3 punktas (pagal kurį asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tyčinės nusikalstamos veikos padarymą (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstama veika prarado pavojingumą, ir atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai arba buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos padarymą ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, ir nuo baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo dienos nepraėjo 3 metai) „tiek, kiek jame įtvirtinta nepriekaištingos reputacijos sąlyga susieta su visomis nusikalstamomis veikomis, nediferencijuojant jų pagal pavojingumą ir pobūdį ir neatsižvelgiant į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindą“, prieštarauja Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad piliečiai turi teisę lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą, ir konstituciniam teisinės valstybės principui.
Konstitucinio Teismo vertinimu, galiojančio Vidaus tarnybos statuto 9 straipsnio 2 dalies 3 punktas (pagal kurį asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tyčinės nusikalstamos veikos padarymą (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstama veika prarado pavojingumą, ir atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai arba buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos padarymą ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, ir nuo baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo dienos nepraėjo 3 metai) „tiek, kiek jame įtvirtinta nepriekaištingos reputacijos sąlyga susieta su visomis nusikalstamomis veikomis, nediferencijuojant jų pagal pavojingumą ir pobūdį ir neatsižvelgiant į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindą“, prieštarauja Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad piliečiai turi teisę lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą, ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad tokiu teisiniu reguliavimu nepaisyta iš konstitucinio proporcingumo principo kylančio reikalavimo nenustatyti didesnių konstitucinės teisės stoti į valstybės tarnybą ribojimų, negu būtina einančių pareigas valstybės tarnyboje asmenų patikimumui užtikrinti.
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją, be kita ko, jos 33 straipsnio 1 dalį, 48 straipsnio 1 dalį, įstatymų leidėjas, reguliuodamas valstybės tarnybos santykius ir siekdamas konstituciškai pagrįsto tikslo užtikrinti einančių pareigas valstybės tarnyboje asmenų patikimumą, institucijų, kuriose jie dirba, ir visos valstybės tarnybos autoritetą, visuomenės, piliečių pasitikėjimą valstybės tarnybos sistema, gali nustatyti ir tokį su šių asmenų reputacija susijusį stojimo į valstybės tarnybą reikalavimą, pagal kurį nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos padarymą atleisti asmenys tam tikrą laiką negalėtų užimti pareigų valstybės tarnyboje, tačiau nustatant tokį reikalavimą turi būti atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos, pavojingumą ir asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindą, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, be kita ko, į valstybės tarnautojo einamų pareigų valstybės tarnyboje svarbą, jo vykdomų funkcijų ypatumus, jam tenkančią atsakomybę.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad projekte nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 5 punktas tiek, kiek jame numatyta nepriekaištingos reputacijos sąlyga siejama su visomis tyčinėmis nusikalstamomis veikomis, nediferencijuojant jų pagal pavojingumą ir pobūdį ir neatsižvelgiant į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindą (išskyrus nurodytus atvejus), prieštarauja Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad piliečiai turi teisę lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą, ir konstituciniam teisinės valstybės principui. 3.
3Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 1 straipsnio nuostatos,
kuriomis reglamentuojamas įstatymo taikymas, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir sistemiškumo neturėtų būti išdėstytos atskirame straipsnyje (1 straipsnyje nustatant tik įstatymo paskirtį). 4. Keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „priėmimą ir atleidimą, karjerą“ įrašytina tikslesnė formuluotė
„valstybės tarnautojų priėmimą į pareigas ir atleidimą iš jų, valstybės tarnautojų
karjerą“. Be to, šioje dalyje, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 36 straipsnio nuostatas, vietoj žodžių ,,formuojančią ir įgyvendinančią“ įrašytini žodžiai ,,formuojančias ir įgyvendinančias“. 5. Įvertinus keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta šio įstatymo paskirtis ir reguliuojami santykiai, nuostatų turinį, taip pat kitas keičiamo įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad valstybės tarnybos santykius jame siūloma reguliuoti kaip savarankiškus tarnybos valstybei santykius, kurie nėra grindžiami darbo santykiams taikomais principais (pagal keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7 dalį, su valstybės tarnautojais darbo sutartys nesudaromos). Tai atitinka konstitucinę valstybės tarnybos, kaip profesinės veiklos sistemos, sampratą, pagal kurią šios tarnybos paskirtis ir visuomeninis reikšmingumas lemia valstybės tarnautojų teisinio statuso specifiką, jų teisių ir laisvių įgyvendinimo ypatumus, o valstybės tarnybos teisiniai santykiai nėra tapatūs darbo santykiams, susiklostantiems tarp darbuotojo, kuris nėra valstybės tarnautojas, ir darbdavio. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje vartojama formuluotė „valstybės tarnautojų darbo santykius“ ir 32 straipsnio 1 dalyje, kalbant apie valstybės tarnautoją, vartojama formuluotė „negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos“ nedera su konstitucine valstybės tarnybos samprata ir pačiame projekte siūlomu nustatyti valstybės tarnybos teisiniu institutu. 6.
6Keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies nuostata,
kurioje išvardijamos tam tikros subjektų kategorijos ir nurodomi joms mutatis mutandis taikomi keičiamo įstatymo straipsniai, o paskui skliaustuose nustatoma, kad vienas iš šių straipsnių vis dėlto taikomas tik tam tikrai vienai subjektų kategorijai, suformuluota ydingai. Siūlome, siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 36 straipsnį (turėtų būti nukreipiama ne į 36 straipsnį, o į 37 straipsnį, kuriame reguliuojamas aukštesniųjų vadovų kompetencijų ugdymas) iš šio bendro sąrašo išbraukti ir šios dalies atskiru (priešpaskutiniu) sakiniu nustatyti, kad Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės paskirtiems valstybės institucijų ir įstaigų vadovams – valstybės pareigūnams taikomas ir šio įstatymo 37 straipsnis. 7. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje apibrėžiant sąvoką „statutinis valstybės tarnautojas“ siūloma nustatyti, kad tai – valstybės tarnautojas, kurio tarnybą reglamentuoja įstatymu patvirtintas statutas arba Diplomatinės tarnybos įstatymas. Pažymėtina, kad teisės akto, kuriuo reguliuojama statutinių valstybės tarnautojų tarnyba, forma (pavadinimas) – „statutas“ – nėra jų teisinį statusą lemiantis veiksnys ir neatskleidžia esminių statutinio valstybės tarnautojo požymių. Statutinių valstybės tarnautojų tarnyba gali būti reguliuojama ir įstatymu. Be to, pavyzdžiui, universitetų steigimas ir veikla taip pat reguliuojama statutais, bet universitetų darbuotojai nėra statutiniai tarnautojai ar darbuotojai. Pažymėtina ir tai, kad diplomatų priskyrimas statutiniams valstybės tarnautojams taip pat yra teisiškai nepagrįstas, nes vienas iš esminių statutinio valstybės tarnautojo teisinio statuso bruožų yra įgaliojimai duoti privalomus nurodymus jam nepavaldiems asmenims, taip pat teisė panaudoti ginklą, specialiąsias priemones, o diplomatai tokių įgaliojimų neturi. Taigi projekte siūloma statutinio valstybės tarnautojo apibrėžtis neatskleidžia esminių tokį tarnautoją identifikuojančių požymių. 8.
aktų projektų rengimo rekomendacijų 35 punktą, keičiamo įstatymo 2 straipsnio, kuriame nustatytos pagrindinės šio įstatymo sąvokos, 11 dalyje pateikiamoje termino „valstybės politikas“ apibrėžtyje neturėtų būti įvedamas trumpinys „meras“; tai turėtų būti padaryta tolesnėse keičiamo įstatymo nuostatose. 9. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje formuluotė „valstybės, vietos ar teisminę valdžią“ keistina formuluote „valstybės ar vietos valdžią“, nes teisminė valdžia yra viena iš valstybės valdžių (Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalis, Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2015 m. gruodžio 30 d. ir kiti nutarimai). 10. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte vartojamos formuluotės „įstaigos ar institucijos vadovo“ ir „įstaigoje ar institucijoje“ tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad šio įstatymo 2 straipsnio
savivaldybių institucijos ir įstaigos“. Šios sąvokos nuosekliai vartotinos visame projekto tekste. 11. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojas arba asmuo, pretenduojantis tapti valstybės tarnautoju, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis „įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi <…> nepasibaigusį laidavimo terminą“. Pažymėtina, kad asmuo
„pripažįstamas kaltu“ tik tada, kai dėl jo padarytos nusikalstamos veikos yra
priimamas apkaltinamasis nuosprendis (Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 307 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tais atvejais, kai asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, įskaitant atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas apkaltinamojo nuosprendžio nepriima (BPK 214 straipsnio
t. t.). Atsižvelgiant į tai, ši projekto nuostata koreguotina.
Reikėtų patikslinti ir keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4 punktus, kuriuose vartojamos iš esmės analogiškos formuluotės. 12. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 4 punkto formuluotė „pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme“ turėtų būti patikslinta atsižvelgiant į tai, kad baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams apibrėžti ne Korupcijos prevencijos įstatyme, o Baudžiamojo kodekso (BK) XXXIII skyriuje; manytina, kad šioje formuluotėje po žodžio „interesams“ reikėtų įrašyti per klaidą praleistus žodžius „ar dėl korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo“ (plg. su galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostata). 13. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio pavadinimas tikslintinas, atsižvelgiant į tai, kad šiame straipsnyje reguliuojama valstybės tarnautojo teisė ne tik dirbti kitą darbą, bet ir eiti daugiau nei vienas valstybės tarnautojo pareigas. 14. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojas turi teisę eiti daugiau negu vienas valstybės tarnautojo pareigas. Pažymėtina, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kaip valstybės tarnautojas, eidamas savo pareigas, tuo pat metu galėtų eiti dar ir kitas valstybės tarnautojo pareigas. Vien dėl darbo laiko trukmės sunku įsivaizduoti, kaip būtų galima tinkamai atlikti valstybės tarnautojo funkcijas keliose pareigose. Jeigu valstybės tarnautojo darbo krūvis būtų toks, kad jis turėtų galimybę tuo pat metu eiti dar vienas pareigas, pirmiausia turbūt turėtų būti peržiūrimas tos įstaigos pareigybių skaičius ir jų aprašymas (tarnautojų funkcijos), optimizuojant institucijos ar įstaigos darbą, žmogiškuosius ir finansinius išteklius.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuria numatoma galimybė eiti daugiau negu vienas valstybės tarnautojo pareigas, praktinis įgyvendinimas diskutuotinas. 15. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 ir 3 dalyse siūlome išbraukti žodžius „rūšies bei“, nes nėra aišku, į kokias rūšis galėtų būti skirstomos įmonės, įstaigos ar organizacijos. 16. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalis tikslintina, nes iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiai pareigybių grupei turėtų būti priskiriama pareigybė, nenurodyta keičiamo įstatymo 1 priede, bet nustatyta pagal kitus įstatymus, ir koks minimalus pareiginės algos koeficientas turėtų būti jai nustatytas. 17. Derinant keičiamo įstatymo terminiją su Mokslo ir studijų įstatymu ir atsižvelgiant į tai, kad asmens išsilavinimas paprastai siejamas su atitinkamų studijų programų tam tikro tipo aukštojoje mokykloje baigimu (o ne su jas baigus savaime įgyjama aukštojo mokslo kvalifikacija), keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas dėstytinas taip: „turėti ne žemesnį kaip aukštąjį universitetinį išsilavinimą arba aukštąjį koleginį išsilavinimą“. Kartu pažymime, kad šio straipsnio 2 dalyje po žodžio „lygiavertę“ įrašytini žodžiai „aukštojo mokslo“. 18. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 straipsnio 7 punkte siūloma nustatyti, kad į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas savivaldybės institucijoje priima savivaldybės meras.
Ši nuostata atitinka 2023 m. balandžio 1 d. įsigaliojančiame naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, bet nedera su keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalies ir 11 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas priimama valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasirinkimu. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalies ir 11 straipsnio 1–3 dalių nuostatos derintinos tarpusavyje, atsižvelgiant į 2023 m. balandžio 1 d. įsigaliojančiame Vietos savivaldos įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą. 19. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo gali nuspręsti konkursą į karjeros valstybės tarnautojo pareigas laimėjusiam asmeniui taikyti išbandymo laikotarpį; išbandymo laikotarpiui ir rezultatams mutatis mutandis būtų taikomas Darbo kodekso
atleidimo iš tarnybos pagrindas – pripažinus, kad išbandymo rezultatai yra nepatenkinami, iki išbandymo termino pabaigos apie atleidimą raštu įspėjus prieš tris darbo dienas. Pažymėtina, kad Darbo kodekso 36 straipsnyje reguliuojamas susitarimas dėl išbandymo, pagal šio straipsnio 1 dalį darbo sutarties šalys sudarydamos darbo sutartį gali sulygti dėl išbandymo, o keičiamo įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens teisę vienašališkai nuspręsti konkursą į karjeros valstybės tarnautojo pareigas laimėjusiam asmeniui nustatyti išbandymo laikotarpį.
Be to, įvertinus keičiamo įstatymo ir Darbo kodekso 36 straipsnio nuostatų turinį ir tarpusavio santykį, neaišku, kaip praktikoje Darbo kodekso 36 straipsnio normas mutatis mutandis reikėtų taikyti, pavyzdžiui, rezultatams. Pabrėžtina, jog konkurso paskirtis ir yra ta, kad įvertinus pretendentų kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti numatytas funkcijas būtų atrinktas toms pareigoms tinkamiausias asmuo. Taigi asmeniui, laimėjusiam konkursą, t. y. įgyvendinusiam privalomą sąlygą pareigoms užimti, nustačius papildomą būtiną sąlygą – išbandymo laikotarpį, būtų paneigta pati konkurso paskirtis ir esmė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išbandymo teisinis institutas buvo numatytas Seimui teiktame Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 8, 11, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 27, 29, 30, 47, 49 ir 51 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 15¹ straipsniu ir 37 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekte Nr. XIVP-1216, tačiau šis teisinis reguliavimas nenustatytas. Jeigu siūlomam teisiniam reguliavimui būtų pritarta, nuostata „išbandymo laikotarpiui ir rezultatams mutatis mutandis taikomas Darbo kodekso 36 straipsnis“ tikslintina kalbos požiūriu, nes teisės norma turėtų būti taikoma ne laikotarpiui ar rezultatams, o valstybės tarnautojui. 20.
20. Manytina, kad keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalis yra perteklinė, nes keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta pareiga užtikrinti, kad į valstybės tarnautojo pareigas būtų priimti tik nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantys asmenys, be išlygų taikytina visiems valstybės tarnautojus į pareigas priimantiems asmenims. 21. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies pirmajame sakinyje turėtų būti numatyta išimtis dėl konkurso skelbimo, sąlygota šio straipsnio 5 dalies nuostatų (t. y. turėtų būti nustatyta, kad konkursas neskelbiamas, kai įstaigos vadovas skiriamas antrajai kadencijai be konkurso). 22. Reikėtų aiškiau atskleisti keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatoje iki dvitaškio nurodytą įrašymo į pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą sąlygą – „gali būti įrašomi“, nes nėra aišku, ar turima omenyje tai, kad Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga turėtų prerogatyvą nuspręsti neįrašyti asmens į šį rezervą, nors asmuo atitiktų įstatyme nustatytus kriterijus, ar tai, kad kriterijus atitinkantis asmuo galėtų būti įrašomas į rezervą tik su jo sutikimu. Pastaruoju atveju žodžius „gali būti“, siekiant teisinio aiškumo, siūlytume išbraukti, nes asmens sutikimas kaip būtina sąlyga numatytas šio straipsnio 3 dalyje. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 18 straipsnio 9 dalies nuostatai. 23. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad į pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą gali būti įrašomi konkursuose į įstaigų vadovų pareigas labai gerai pasirodę, tačiau nelaimėję konkursų asmenys. Pažymėtina, kad įstatyme turėtų būti nustatyti aiškūs ir išsamūs įrašymo į pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą kriterijai, o ne subjektyvi atskirų asmenų nuomonė apie pretendento „labai gerą pasirodymą“ konkurse. 24.
tvirtinamuose“, nes Vyriausybė kaip subjektas, įgaliotas tvirtinti šiuos nuostatus, nurodyta keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje. 25. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 ir 9 dalių nuostatos derintinos tarpusavyje, nes 4 dalyje numatoma, kad valstybės tarnautojas jo sutikimu gali būti perkeltas į kitas lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, o 9 dalyje taip pat reglamentuojamas valstybės tarnautojo perkėlimas, tačiau nustatoma, kad valstybės tarnautojo sutikimo nereikia karo padėties, nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų atvejais. 26. Keičiamo įstatymo
neaišku, kokios organizacijos turimos omenyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje yra apibrėžta sąvoka ,,valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos“, todėl būtent ši sąvoka turėtų būti nuosekliai vartojama. 27. Atsižvelgdami į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį valstybės tarnautojams nustatomi minimalūs pareiginių algų koeficientai, siūlytume patikslinti keičiamo įstatymo 18 straipsnio 11 dalies 1 punktą, 20 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 4 punktus ir vietoj sąvokos ,,mažiausias pareiginės algos koeficientas“ vartoti sąvoką ,,minimalus pareiginės algos koeficientas“. 28. Pagal keičiamo įstatymo 18 straipsnio 11 dalies 1 punktą, valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertinus kaip neatitinkančią lūkesčių, jam galėtų būti nustatoma mažesnė pareiginė alga; šiame punkte numatytas vienintelis leidžiamo pareiginės algos sumažinimo masto kriterijus – ji negalėtų būti nustatoma mažesnė, negu taikant tai pareigybei nustatytą mažiausią pareiginės algos koeficientą.
Manome, kad tokiu teisiniu reguliavimu būtų sudarytos prielaidos valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla būtų įvertinta kaip neatitinkanti lūkesčių, pareiginę algą sumažinti pernelyg dideliu, neadekvačiu mastu, pavyzdžiui, dvigubai ar pan. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal tos pačios dalies 2 punktą, aiškinamą kartu su keičiamo įstatymo
žemesnes pareigas perkeliamam valstybės tarnautojui nustatoma pareiginė alga), karjeros valstybės tarnautoją, kurio tarnybinė veikla būtų įvertinta kaip neatitinkanti lūkesčių, perkeliant į žemesnes pareigas, jo pareiginė alga galėtų būti nustatyta taikant ne daugiau kaip 0,18 mažesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki perkėlimo nustatytas pareiginės algos koeficientas (ir kartu taip pat ne mažesnį, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias pareiginės algos koeficientas). Mūsų nuomone, siekiant apsaugoti valstybės tarnautojų interesus, keičiamo įstatymo 18 straipsnio 11 dalies 1 punkte taip pat reikėtų nustatyti atitinkamą valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių, galimo pareiginės algos sumažinimo masto apribojimą. 29.
straipsnio 12 dalį reikėtų sujungti su šio straipsnio 11 dalies 4 punktu, t. y. šiame punkte, derinant jį su 11 dalies nuostata iki dvitaškio, iš pradžių reikėtų nustatyti, kad tuo atveju, kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių, valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu gali būti sudaromas ne trumpesnis negu 2 mėnesių ir ne ilgesnis negu 6 mėnesių jo tarnybinės veiklos gerinimo planas, ir tik po to nurodyti, kad, jeigu pasibaigus šiam laikotarpiui valstybės tarnautojo tarnybinė veikla neeilinio vertinimo metu (pagal šio straipsnio 13 dalies 4 punktą) vėl įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių, valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų. 30. Projekto 19 straipsnio 1 dalyje siūloma, pertvarkant valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą, atsisakyti galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme nustatytos valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamosios dalies – priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas – pagal kurį, panaikinus valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamąją dalį – priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir pagal šio projekto 2 straipsnio 9 dalį perskaičiavus valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus, iki keičiamo įstatymo įsigaliojimo valstybės tarnautojui nustatyta pareiginė alga, perskaičiuota įskaitant minėtą priedą, negalėtų būti sumažinta, kol jis eitų tas pačias pareigas (projekto 2 straipsnio 9 dalis) arba jį perkėlus į lygiavertes ar aukštesnes pareigas (keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalis), – nemotyvuotų valstybės tarnautojų, turinčių nemažą tarnybos Lietuvos valstybei stažą, dalyvauti konkursuose į aukštesnes pareigas, nes priimant į pareigas konkurso būdu jiems galėtų būti nustatytas ženkliai mažesnis pareiginės algos koeficientas.
Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas šiuo atžvilgiu derėtų su konstituciniu reikalavimu įstatymais nustatyti tokį valstybės tarnautojų teisinį statusą, kuris suponuotų valstybės tarnybos, kaip sistemos, vidinį mobilumą, joje dirbančių asmenų žinių, įgūdžių ir patirties perimamumą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kai kuriuose kartu su šiuo projektu teikiamuose įstatymų projektuose (Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 5, 7, 10, 43, 69, 71, 72 ir 79 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2086(2), Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 20, 24, 25, 27, 40, 49 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2081(2) ir kt.) nesiūloma atsisakyti galiojančio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybės tarnautojams ar pareigūnams yra mokamas priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą.
Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į valstybės tarnybos sistemos vientisumą (Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje aiškinamą kaip vieną iš valstybės tarnybos konstitucinės sampratos elementų, kartu ir reikalavimų, kurių privalu paisyti organizuojant valstybės tarnybą ir reguliuojant valstybės tarnybos santykius), valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemos pertvarka turėtų būti atliekama sistemiškai, neišskiriant tam tikrų valstybės institucijų ar valstybės tarnautojų grupių. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, diferencijuotas valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo santykių teisinis reguliavimas iš principo nėra negalimas, tačiau būtina paisyti konstitucinių asmenų lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principų (2007 m. kovo 20 d. nutarimas); pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybės tarnyba tam tikrose valstybės (savivaldybių) institucijose (kuri nors valstybės tarnybos sistemos grandis) būtų eliminuota iš bendros valstybės tarnybos sistemos arba kuris įtvirtintų privilegijuotą tam tikrų institucijų valstybės tarnautojų padėtį kitų analogiškų institucijų valstybės tarnautojų atžvilgiu arba, priešingai, jų diskriminavimą (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). 31.
dalies nuostatos, kad darbo apmokėjimo sistemoje nustatomi „mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą tvarka ir dydžiai“, santykis su šio straipsnio 2 dalies nuostata, kad už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą valstybės tarnautojams mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka, – atsižvelgiant į tai, kad Darbo kodekse yra nustatytos imperatyvios mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą taisyklės, neaišku, kas turėtų būti nustatoma darbo apmokėjimo sistemoje. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Darbo kodekso 144 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog vadovaujančias pareigas einančių darbuotojų darbo poilsio dieną, švenčių dieną, darbo naktį ir viršvalandinio darbo apskaita yra tvarkoma ir už jį mokama kaip už darbą įprastiniu darbo laiko režimu, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip. Su valstybės tarnautojais darbo sutartys nėra sudaromos, taigi vadovaujančias pareigas einantys valstybės tarnautojai neturėtų galimybės susitarti ir gauti teisingą apmokėjimą už darbą naktį, poilsio, švenčių dienomis ar viršvalandinį darbą. Atsižvelgdami į tai, kad Darbo kodekso 144 straipsnio 6 dalies nuostata dėl susitarimo darbo sutartyje valstybės tarnautojams negali būti taikoma, siūlytume keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje aiškiai nustatyti, kad valstybės tarnautojams už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą valstybės tarnautojams mokama Darbo kodekso 144 straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka (t. y. palikti šiuo metu galiojančią Valstybės tarnybos įstatymo nuostatą). 32.
straipsnio 3 dalies formuluotės „įstaigos valstybės tarnautojams“, „įstaigos pareigybių sąraše“, taip pat 4 dalies formuluotės „įstaigos įgyvendinamuose projektuose“, „įstaigos sudarytas bendradarbiavimo sutartis“, „įstaigos misija“ tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje yra apibrėžta sąvoka ,,valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos“. 33. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalies pirmajame sakinyje vietoj žodžio „koeficiento“ ir šios dalies antrajame sakinyje prieš žodį „intervalas“ įrašytinas žodis „koeficientų“. 34. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, 20 straipsnio 4 dalies 8 punkte vietoj žodžių „nustatomas ne mažesnis, negu jam iki perkėlimo nustatytas pareiginės algos koeficientas“ įrašytini žodžiai
„nustatoma ne mažesnė negu jam iki perkėlimo nustatyta pareiginė alga“ (plg. su
šios dalies 6, 7 punktais). 35. Siūlytume patikslinti keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatą, kad valstybės tarnautojai gali būti skatinami „suteikiant iki 5 mokamų poilsio dienų (tačiau ne daugiau kaip 10 darbo dienų per metus) arba atitinkamai sutrumpinant darbo laiką“, nes neaišku, koks yra formuluotės „iki 5 mokamų poilsio dienų“ santykis su skliaustuose dėstoma tikslinančia formuluote
„ne daugiau kaip 10 darbo dienų per metus“. 36. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje siūlytume aiškiai nustatyti,
kad valstybės tarnautojai, turintys galiojančią tarnybinę nuobaudą, neskatinami, išskyrus atvejį, kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama kaip viršijanti lūkesčius. 37. Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant, be kita ko, į „tarnybinį nusižengimą lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes“, derintina su keičiamo įstatymo 26 straipsnyje vartojama formuluote „tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės“. 38.
straipsnio 5 dalies 3 punktą, šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu būtų laikomos
„korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, kaip jos apibrėžtos Korupcijos
prevencijos įstatyme, susijusios su tarnybinių pareigų atlikimu, nors už šią veiką valstybės tarnautojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn“. Ši nuostata turėtų būti patikslinta, nes situacija, kai asmuo už korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn, yra neįmanoma. Administracinės atsakomybės pagrindas yra administracinio nusižengimo, o ne nusikalstamos veikos padarymas. Svarstytina ir tai, ar pagrįstai šiame punkte korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos išskiriamos kaip viena iš šiurkščių tarnybinių nusižengimų rūšių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, kuriam paskirta bausmė už korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, turėtų būti atleidžiamas iš pareigų pagal keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 17 punktą, todėl neaišku, ar yra kokia nors prasmė korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką dar papildomai įvardyti kaip šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Kartu pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo
lemti valstybės tarnautojo atleidimą iš pareigų, tad šiuo atžvilgiu projektu siūlomas dviprasmiškas reguliavimas: viena vertus, asmens pripažinimas kaltu padarius korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką suteiktų pagrindą šį asmenį atleisti iš pareigų pagal keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 17 punktą, kita vertus, pagal keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalį būtų leidžiama korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui neskirti griežčiausios tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų.
Be to, keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 3 punktas nekoreliuoja ir su keičiamo įstatymo
padarymo atveju sustabdytas tarnybinio nusižengimo tyrimas dar galėtų būti tęsiamas po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo (t. y. pasibaigus baudžiamajam procesui dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos net teoriškai nebūtų galimybės užbaigti pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą ir padarytą veiką kvalifikuoti kaip tarnybinį nusižengimą).
Jeigu keičiamo įstatymo 23 straipsnio
nusižengimas kvalifikuojamos korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, už kurias asmuo „nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn“, tokiu atveju pabrėžtina, kad net jeigu asmuo už korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką
„nebūtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn“, jis būtų laikomas neatitinkančiu
nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, nes vertinamo punkto formuluotė
„nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn“ reiškia, kad korupcinio pobūdžio
nusikalstamą veiką padaręs asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenys pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį laikomi nesančiais nepriekaištingos reputacijos, t. y. tokie asmenys vis tiek turėtų būti atleisti iš pareigų pagal keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 18 punktą. 39. Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies formuluotė
„iškėlus baudžiamąją bylą“ išbrauktina (nes BPK nėra numatyta tokio procesinio
veiksmo kaip „baudžiamosios bylos iškėlimas“; šis procesinis veiksmas buvo atliekamas pagal iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusį BPK) ir vietoj jos įrašytina formuluotė „vykstant baudžiamajam procesui“, apimanti tiek ikiteisminį tyrimą, tiek bylos nagrinėjimo teisme stadiją (kartu šioje dalyje reikėtų išbraukti perteklinius žodžius „ikiteisminį tyrimą“). 40.
formuluotė „piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją)“ tikslintina, atsižvelgiant į Finansinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje apibrėžtą sąvoką ,,inventorizacija“. 41. Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti: „Kai paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama institucijai, kompetentingai tirti ir nagrinėti atitinkamas bylas. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą ar administracinio nusižengimo teiseną arba asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios arba administracinės atsakomybės, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminais.“ Pacituotas teisinis reguliavimas tobulintinas. 41.1. Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 4 dalis nesudaro prielaidų tęsti tarnybinio nusižengimo tyrimo ir paskirti tarnybinės nuobaudos, jeigu baudžiamasis procesas baigiasi kitais pagrindais, pvz., jeigu nutraukiamas ikiteisminis tyrimas arba priimamas išteisinamasis nuosprendis dėl to, kad padaryta veika neturi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 212 straipsnio 1 punktas, 303 straipsnio
proceso užbaigimas nenustačius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių nereiškia, kad nėra kitos rūšies teisės pažeidimo, įskaitant tarnybinio nusižengimo, požymių.
Praktikoje neretai pasitaiko atvejų, kai asmens veika atitinka piktnaudžiavimo kaip tarnybinio nusižengimo požymius, tačiau ikiteisminis tyrimas nutraukiamas arba asmuo išteisinamas, nenustačius BK 228 straipsnyje numatyto būtinojo nusikalstamo piktnaudžiavimo elemento – didelės žalos valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui (teismų praktikoje pabrėžiama, kad pagrindinis kriterijus, pagal kurį piktnaudžiavimas, kaip nusikalstama veika, atribojamas nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis; žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-200-495/2020). 41.2. Asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytų nusikalstamų veikų padarymą, pritaikius šiuose punktuose nurodytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšį (laidavimą ir pan.), būtų laikomas neatitinkančiu nepriekaištingos reputacijos reikalavimo ir turėtų būti atleistas iš pareigų. Tęsti tarnybinio nusižengimo tyrimą galbūt būtų tikslinga (turint tikslą išsiaiškinti, kokią tarnybinę nuobaudą reikėtų skirti) tik jeigu atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės būtų pritaikytas dėl nusikalstamos veikos, nenurodytos keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose, arba jeigu būtų pritaikyta tokia atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kurios šie punktai neapima (pvz., atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo). 42.
42Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies nuostata,
pagal kurią valstybės tarnautojas atlygina visą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą žalą, jeigu ją padarė ,,atlikdamas viešojo administravimo veiklą ir (arba) padėdamas valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas“ yra nesuderinta su šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje apibrėžta valstybės tarnautojo sąvoka. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad valstybės tarnautojo sąvoka apima visą jo atliekamą veiklą (funkcijas), vietoj pacituotos 27 straipsnio 2 dalies formuluotės galėtų būti įrašyti žodžiai
„atlikdamas savo funkcijas“. 43. Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies paskutinį
sakinį reikėtų patikslinti tuo atžvilgiu, kad nėra aišku, ar jame minimi „kiti atvejai“ reiškia atvejus, kai žala padaryta tyčia, ar kažkokius kitus atvejus. 44. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, įstatymo projekto 27 straipsnio 4 ir 6 dalyse vietoj žodžių „Seimo valdybos“ įrašytini žodžiai „Seimo Pirmininko“. 45. Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį valstybės tarnautojui darbo užmokestis nemokamas, išskyrus Darbo kodekse nustatytus atvejus. Darbo kodekso 49 straipsnio 3 dalyje numatytas vienintelis atvejis, kai nuo darbo nušalintam darbuotojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis – kai darbdavys, tirdamas darbuotojo galimo padaryto darbo pareigų pažeidimo aplinkybes, nušalina darbuotoją nuo darbo iki trisdešimt kalendorinių dienų.
Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 1 punktą valstybės tarnautojas, įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams, galėtų būti nušalintas nuo pareigų iki 3 mėnesių laikotarpiui, prireikus šios priemonės taikymas galėtų būti pratęstas 1 mėnesiui, o pratesimų skaičius būtų neribojamas ir nušalinimas galėtų trukti iki baudžiamojo proceso pabaigos. Tokiu teisiniu reguliavimu būtų sudarytos prielaidos nuo pareigų nušalintam valstybės tarnautojui neapibrėžtą, taigi ir ilgą, laiką nemokėti darbo užmokesčio. Šiuo atžvilgiu atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimą, kuriuo Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalies nuostata, iš esmės analogiška tai, kurią siūloma nustatyti keičiamo įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje, pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai.
Konstitucinis Teismas šiame nutarime konstatavo, be kita ko, kad nuo pareigų nušalintas valstybės tarnautojas išlaiko valstybės tarnautojo statusą, taigi negali pasinaudoti įstatymų nustatyta tvarka valstybės suteikiama socialine apsauga nedarbo atveju, ir pažymėjo, jog pagal Konstituciją, inter alia jos 48 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, konstitucinius teisingumo, proporcingumo principus, įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį ilgam laikui nuo pareigų nušalintam valstybės tarnautojui, praėjus tam tikram įstatymų leidėjo nustatytam protingam laikui nuo nušalinimo pradžios, atlyginimas (ar jo dalis) ir toliau nebūtų mokamas, taip neužtikrinant jam net jo minimalių socialiai priimtinų poreikių patenkinimo. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad iš Konstitucijos 107 straipsnio 1, 2 dalių kyla draudimas vėliau priimtais įstatymais vėl nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris nesiderina su Konstitucinio Teismo aktuose išdėstyta Konstitucijos nuostatų samprata. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad keičiamo įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą reikėtų pakoreguoti, užtikrinant reikiamą ilgam laikui nuo pareigų nušalinto valstybės tarnautojo interesų apsaugą, t. y. bent tam tikros atlyginimo dalies mokėjimą praėjus tam tikram laikui. 46. Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojams suteikiamos Darbo kodekse numatytos atostogos.
Pažymėtina, kad pagal keičiamą įstatymą valstybės tarnautojams keliami ypatingi bendrieji ir specialieji reikalavimai, jiems taip pat taikomi tokie įpareigojimai, kurie netaikomi arba tik iš dalies taikomi darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis. Valstybės tarnautojams, be kita ko, keliami lojalumo valstybei, nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, jie įpareigoti vengti interesų konfliktų, deklaruoti turtą ir pajamas, ir kt. Didesnių, palyginti su reikalavimais darbuotojams, reikalavimų taikymas, mūsų nuomone, implikuoja ir tam tikrų papildomų garantijų taikymą valstybės tarnautojams. Kaip minėta, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad valstybės tarnautojai – ypatinga socialinė grupė, kurios specifiką lemia valstybės tarnybos paskirtis ir visuomeninis reikšmingumas, todėl valstybės tarnautojų teisinis statusas, teisių ir laisvių, kurias jie turi pagal Konstituciją ir įstatymus, įgyvendinimas negali neturėti reikšmingų ypatumų; valstybės tarnautojams keliami dideli (didesni, palyginti su reikalavimais kitiems darbuotojams) kvalifikaciniai ir profesiniai reikalavimai; su konstituciniais reikalavimais yra susijusios konstituciškai pagrįstos ir būtinos garantijos valstybės tarnautojams; valstybės tarnybos teisiniai santykiai – tai teisiniai santykiai tarp valstybės tarnautojo ir valstybės, jie nėra tapatūs darbo santykiams, susiklostantiems tarp darbuotojo, kuris nėra valstybės tarnautojas, ir darbdavio (2004 m. gruodžio 13 d. ir kiti nutarimai). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar valstybės tarnautojų atostogų reguliavimas Darbo kodeksu, valstybės tarnautojams taikant ypatingus reikalavimus ir įpareigojimus, atitiktų konstitucinę valstybės tarnybos, kaip ypatingos profesinės veiklos sistemos, sampratą ir būtų konstituciškai pagrįstas. 47.
žodžio „Atsistatydinusiam“ įrašytini žodžiai „Valstybės tarnautojui, atsistatydinusiam“. 48. Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 5 dalis tikslintina kalbos požiūriu, suderinant linksnius – išmokamos pinigų sumos ir ,,išmokos“, o ne ,,išmoką“. 49. Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, kuriuose vartojama formuluotė „nepatenkinamais tarnybinės veiklos rezultatais“, tikslintini, nes keičiamo įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad valstybės tarnautojo veikla vertinama atsižvelgiant ne į veiklos rezultatus, o į tai, ar veikla atitinka lūkesčius. 50. Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 5 dalyje siūlytume vietoj nuorodos į šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis, siekiant teisės akto glaustumo, pateikti nuorodą į visą šį straipsnį, nes jame nėra daugiau dalių. 51. Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurią valstybės tarnautojas, žuvęs atlikdamas tarnybines pareigas arba miręs dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, nebūtų laidojamas valstybės lėšomis, jeigu jis žūtų arba mirtų darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, pagrįstumas svarstytinas. Pažymėtina, kad pagal šią dalį valstybės tarnautojas, žuvęs arba miręs darydamas neatsargią nusikalstamą veiką, būtų laidojamas valstybės lėšomis. Nors neatsargios nusikalstamos veikos vertinamos kaip santykinai mažiau pavojingos nei tyčinės nusikalstamos veikos dėl skirtingo nusikalstamą veiką padariusio asmens psichinio santykio su padaryta veika ir tos veikos padariniais (neatsargią nusikalstamą veiką darančio asmens valia nėra nukreipta į nusikalstamų padarinių atsiradimą), pažymėtina, kad ir neatsargi nusikalstama veika yra pavojinga bei priešinga teisei. BK 11 ir 12 straipsniuose aiškiai reglamentuota, kad visoms, taigi ir neatsargioms, nusikalstamoms veikoms būdingi du kriterijai – veikos pavojingumas (materialusis kriterijus) ir priešingumas teisei (formalusis kriterijus).
Taigi pagal projektu teikiamą siūlymą būtų įtvirtinta nuostata, kuria būtų leidžiama valstybės lėšomis laidoti valstybės tarnautoją, padariusį pavojingus ir neteisėtus veiksmus. Toks teisinis reguliavimas kelia abejonių dėl jo atitikties bendrajam teisės principui ex injuria jus non oritur (ne teisės pagrindu teisė neatsiranda). Pažymėtina ir tai, kad pagal keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalį būtų draudžiama valstybės lėšomis laidoti valstybės tarnautojus, jeigu jie žūtų arba mirtų darydami „kitą teisės pažeidimą“. Ši sąvoka apima tiek tyčinius, tiek neatsargius teisės pažeidimus. Būtų neteisinga ir nepagrįsta, jeigu neatsargų „kitą teisės pažeidimą“ (pvz., neatsargų administracinį nusižengimą) padaręs valstybės tarnautojas nebūtų laidojamas valstybės lėšomis, o neatsargią nusikalstamą veiką, t. y. gerokai pavojingesnį teisės pažeidimą, padaręs valstybės tarnautojas – būtų. 52. Atsižvelgdami į tai, kad keičiamo įstatymo 18 straipsnyje
lūkesčius, atitinka lūkesčius, iš dalies atitinka lūkesčius, neatitinka lūkesčių), siūlytume šio įstatymo 34 straipsnio 4 dalies nuostatą ,,valstybės tarnyba gali būti pratęsta, jeigu jo tarnybinė veikla per paskutinius trejus metus buvo vertinta tik gerai ir (ar) labai gerai (atitinkanti lūkesčius ir
(ar) viršijanti lūkesčius)“ patikslinti, pirmiau nurodant keičiamame įstatyme nustatomus kriterijus, o tik po to skliaustuose paminint atitinkamus iki jo įsigaliojimo taikytus kriterijus: „<...> vertinta tik kaip atitinkanti lūkesčius ir (ar) viršijanti lūkesčius (iki šio įstatymo įsigaliojimo – gerai ir (ar) labai gerai)“. 53.
įstatymas nustato socialines ir kitas garantijas, susijusias su tarnybos ypatumais, tačiau šio įstatymo 34 straipsnyje siūloma panaikinti su tarnybos ypatumais susijusias garantijas, nustatytas galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 1, 3 ir 5 dalyse. Darbo kodekse tokios garantijos nenustatytos arba nustatytos ne visa apimtimi, taigi valstybės tarnautojų sąlygos būtų pablogintos. Atsižvelgdami į tai, siūlytume išlaikyti garantijų valstybės tarnautojams tęstinumą ir šių garantijų nenaikinti. 54. Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 5 dalies nuostata, kad Darbo kodeksas ir kiti įstatymai gali nustatyti ir kitų garantijų, yra teisiškai netiksli ir neaiški, gali kilti jos taikymo problemų, nes keičiamame įstatyme ir Darbo kodekse bei kituose įstatymuose gali būti nustatytos iš esmės analogiškos, bet nevisiškai tapačios garantijos. 55. Nėra visiškai aišku, kokią teisinę reikšmę turi keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 18 punkto nuostatoje, pagal kurią valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai „paaiškėja, kad jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir dėl to negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų“, įrašyta sąlyga „ir dėl to negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų“. Atsižvelgiant į imperatyvią šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „valstybės tarnautojas privalo būti nepriekaištingos reputacijos“, manytina, jog nepriekaištingos reputacijos reikalavimų neatitinkantis valstybės tarnautojas visais atvejais turėtų būti atleidžiamas iš pareigų be jokių papildomų sąlygų, todėl siūlytume formuluotę
„ir dėl to negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų“ išbraukti kaip
perteklinę ir klaidinančią. 56. Keičiamo įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad atleidimo iš pareigų apribojimams mutatis mutandis taikomas Darbo kodekso 61 straipsnis.
Pažymėtina, kad keičiamame įstatyme nustatomi atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindai ir atleidimo tvarka nėra tapatūs nustatytiesiems Darbo kodekse, todėl galėtų kilti teisės taikymo neaiškumų (pavyzdžiui, neaišku, kaip Darbo kodekso 61 straipsnio normos turėtų būti taikomos politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams). Neaišku, kodėl keičiamame įstatyme siūloma atsisakyti galiojančių šiuos santykius reguliuojančių normų ir taikyti Darbo kodekso normas. Siūlomas teisinis reguliavimas yra nenuoseklus, keičiamo įstatymo 35 straipsnio 2 dalį reikėtų derinti su šio straipsnio 5 dalies nuostata, kuria taip pat ribojamas atleidimas iš pareigų (numatoma, kad valstybės tarnautojas negali būti atleistas iš pareigų laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir atostogų metu, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 13, 14, 16, 18, 19 ir 20 punktuose nurodytus atvejus). Šiame kontekste primintina, kad, kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, valstybės tarnybos teisiniai santykiai nėra tapatūs darbo santykiams, susiklostantiems tarp darbuotojo, kuris nėra valstybės tarnautojas, ir darbdavio (nesvarbu, ar susiklostantiems valstybės ar savivaldybių institucijose, ar kitose įmonėse, įstaigose, organizacijose) (2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 20 d. nutarimai). 57. Keičiamo įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad įvadinis mokymas vykdomas pirmą kartą į pareigas paskirtiems aukštesniesiems vadovams siekiant juos supažindinti su darbo valstybės tarnyboje ypatumais ir vadovavimo įgūdžiams formuoti. Atsižvelgiant į aukštesniųjų vadovų grupei priskiriamas pareigybes, į tai, kokie asmenys pagal keičiamo įstatymo 13 straipsnį galėtų būti įrašomi į pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą, ir į reikalavimus vadovų pareigoms užimti, nurodytas įvadinio mokymo tikslas diskutuotinas. 58.
iki dvitaškio formuluotė tikslintina, atsižvelgiant į tai, kad Valstybės tarnautojų registro, kuris jau veikia, steigimas yra vienkartinis jau įvykęs juridinis faktas. 59. Jeigu nebūtų atsižvelgta į šioje išvadoje pateiktą pastabą dėl valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemos (be kita ko, maksimalių pareiginės algos koeficientų) nustatymo įstatymu, siūlytume keičiamo įstatymo 1 priedo pavadinime prieš žodžius „pareiginių algų koeficientai“ siekiant teisinio aiškumo įrašyti žodį „minimalūs“, o šio priedo pastaboje prieš žodžius
„pareiginės algos koeficientas“ – žodį „minimalus“ (plg. su keičiamo įstatymo 6
straipsnio 2 dalimi, 19 straipsnio 3 dalimi). 60. Projekto 2 straipsnio 8 dalyje tikslintinas įstatymo, į kurį daroma nuoroda, pavadinimas, įrašant praleistą numerį, – nuoroda turėtų būti į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. XIII-1234 pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2987. 61. Projekto 2 straipsnio 9 dalies pirmajame sakinyje po žodžio „padalinus“ įrašytinas žodis „iš“, o po žodžių
„įstatyme einamiesiems metams“ vietoj žodžio „taikomo“ reikėtų įrašyti žodį
„nustatyto“. 62. Projekto 2 straipsnio 9 dalies nuostatoje
„valstybės tarnautojams iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta pareiginė alga,
įskaitant gautą priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, negali būti sumažinama“ prieš žodį „įskaitant“ įrašytinas žodis „perskaičiuota“, atsižvelgiant į tai, kad pagal dabar galiojantį reguliavimą pareiginė alga neapima priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, ir negalėtų būti sumažinama būtent perskaičiuota pareiginė alga. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] J.
Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
2022-11-15 Nr. XIVP-2066(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma Valstybės tarnybos įstatymą (toliau – ir keičiamas įstatymas) išdėstyti nauja redakcija, pakeičiant daugelį valstybės tarnybos santykių teisinio reguliavimo aspektų, be kita ko, pertvarkant valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą. 1.1. Dėl konstitucinės valstybės tarnybos sampratos. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją pasirinkti ir įstatymuose įtvirtinti tam tikrą valstybės tarnybos organizavimo modelį, tačiau reguliuodamas valstybės tarnybos santykius įstatymų leidėjas yra saistomas konstitucinės valstybės tarnybos sampratos, jis turi paisyti Konstitucijos normų ir principų (2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimai).
Konstitucinio Teismo aktuose atskleidžiant konstitucinę valstybės tarnybos sampratą yra suformuota plati oficialioji konstitucinė valstybės tarnybos doktrina; vertinant projektu teikiamus siūlymus aktualios šios esminės doktrininės nuostatos:
kitiems darbuotojams) kvalifikaciniai ir profesiniai reikalavimai; su konstituciniais reikalavimais yra susijusios konstituciškai pagrįstos ir būtinos garantijos valstybės tarnautojams (2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimai);
o principais; valstybės tarnautojų pareigybių hierarchijos nustatymas ar kitoks klasifikavimas, suskirstymas į kategorijas ar pan. privalo būti vieningas, grindžiamas tais pačiais kriterijais (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).
Konstitucinio Teismo aktuose atskleidžiant konstitucinę valstybės tarnybos sampratą yra suformuota plati oficialioji konstitucinė valstybės tarnybos doktrina; vertinant projektu teikiamus siūlymus aktualios šios esminės doktrininės nuostatos:
1.2. Dėl projekto nuostatų prieštaravimo Konstitucijai.
Formuodamas oficialiąją konstitucinę valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo doktriną, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs:
Formuodamas oficialiąją konstitucinę valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo doktriną, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs:
ybės tarnautojams mokamų atlyginimų dydžius; valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių skirtumai priklauso nuo daugelio objektyvių valstybės tarnybos ypatumų, kaip antai: valstybės institucijai priskirtų atitinkamų funkcijų pobūdžio, valstybės tarnautojui pavestų funkcijų sudėtingumo ir apimties, tenkančios atsakomybės už tų funkcijų vykdymą, užimamos pareigybės ypatumų, valstybės tarnautojo profesinio lygio, kvalifikacijos ir pan. (2009 m. gruodžio 11 d., 2016 m. spalio 27 d. nutarimai);
užmokestis ir darbo apmokėjimo sistema“ 3 dalyje nustatyti, kad darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o jeigu tokios sutarties nėra, darbo apmokėjimo sistemą nustato įstaigos vadovas; darbo apmokėjimo sistema nustatoma vadovaujantis Vyriausybės nustatytomis rekomendacijomis; atsižvelgiant į įstaigos pareigybių sąraše esančių pareigybių pareiginės algos koeficiento, viršijančio šio įstatymo 1 priede nustatytą minimalų pareiginės algos koeficientą, dydžio nustatymo kriterijus (profesinio darbo patirtį, veiklos sudėtingumą, atsakomybės lygį, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių
einamoms pareigoms, turėjimą ir pan.), darbo apmokėjimo sistemoje nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai, konkrečiai pareigybei nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalai.
Projektu siūloma keičiamo įstatymo 19 straipsnio „Darbo užmokestis ir darbo apmokėjimo sistema“ 3 dalyje nustatyti, kad darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o jeigu tokios sutarties nėra, darbo apmokėjimo sistemą nustato įstaigos vadovas; darbo apmokėjimo sistema nustatoma vadovaujantis Vyriausybės nustatytomis rekomendacijomis; atsižvelgiant į įstaigos pareigybių sąraše esančių pareigybių pareiginės algos koeficiento, viršijančio šio įstatymo 1 priede nustatytą minimalų pareiginės algos koeficientą, dydžio nustatymo kriterijus (profesinio darbo patirtį, veiklos sudėtingumą, atsakomybės lygį, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimą ir pan.), darbo apmokėjimo sistemoje nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai, konkrečiai pareigybei nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalai. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad šio įstatymo 1 priede pateikiami minimalūs valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai; šiame priede siūloma nustatyti tik minimalius valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientus. Šio įstatymo 20 straipsnio „Pareiginė alga“ 1 dalyje numatyta, kad valstybės tarnautojo pareiginės algos maksimalus koeficientas negalėtų viršyti įstaigos vadovo pareiginės algos maksimalaus koeficiento dydžio, nustatyto šio įstatymo 2 priede arba nustatyto kituose įstatymuose. Pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą įstatyme nenustačius valstybės tarnautojų pareigybių konkrečių maksimalių pareiginės algos koeficientų, taikytinų apskaičiuojant pagrindinę jų darbo užmokesčio sudedamąją dalį, valstybės tarnautojų darbo užmokesčio dydis būtų iš esmės įstatyme neapibrėžtas. Bendro pobūdžio apribojimas, pagal kurį maksimalus valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas negali viršyti įstaigos vadovo maksimalaus pareiginės algos koeficiento dydžio, neatstoja konkrečių maksimalių pareiginės algos koeficientų atitinkamoms valstybės tarnautojų pareigybėms nustatymo.
Nors projekte minimi tam tikri kriterijai, į kuriuos turėtų būti atsižvelgiama nustatant konkrečių pareigybių pareiginės algos koeficientus arba jų intervalus, šių kriterijų įtaka valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dydžiui niekaip neapibrėžiama. Kaip minėta, pagal projektu keičiamo įstatymo nuostatas darbo apmokėjimo sistema, apimanti konkrečius valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientus arba galimus jų intervalus, būtų nustatoma kolektyvinėje sutartyje arba ją nustatytų įstaigos vadovas. Toks siūlomas teisinis reguliavimas akivaizdžiai neatitinka konstitucinio reikalavimo valstybės tarnautojų darbo užmokestį nustatyti įstatymu – juo nepaisoma iš Konstitucijos įstatymų leidėjui kylančios pareigos įstatyme nustatyti valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą, aiškius kriterijus, nuo kurių turėtų priklausyti šio apmokėjimo dydis (darbo užmokestis), ir šių kriterijų įtaką darbo užmokesčiui, kitas esmines valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sąlygas, lemiančias jų darbo užmokestį. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, jeigu sprendimai, lemiantys reikšmingą valstybės biudžeto išlaidų dalį, būtų įtvirtinti ne Seimo priimamais įstatymais, o kitų valstybės institucijų teisės aktais, Seimas, negalėdamas jų pakeisti, turėtų tvirtinti valstybės biudžetą, kurio turinio atitinkama reikšminga apimtimi jis pats negalėtų paveikti; tai reikštų, kad Seimo galimybės veiksmingai vykdyti savo konstitucinę biudžetinę funkciją yra suvaržytos (2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimas).
Pažymėtina ir tai, kad, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams suteikus diskreciją nustatyti valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientų intervalus ir iš jų – konkrečius valstybės tarnautojams taikytinus pareiginės algos koeficientus, kurie negalėtų viršyti tik paties įstaigos vadovo maksimalaus pareiginės algos koeficiento, skirtingose institucijose ir įstaigose galėtų susiklostyti labai nevienoda, nenuosekli valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo praktika, kuriai galėtų turėti įtakos ir tų institucijų bei įstaigų finansavimas. Pavyzdžiui, galėtų ženkliai skirtis tai pačiai grupei priskiriamų valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientai, nepriklausomai nuo to, kuriai grupei priskiriama tam tikra institucija ar įstaiga (galėtų būti paneigta ir pačių institucijų bei įstaigų skirstymo į grupes prasmė, nes III grupei priskiriamos institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojui galėtų būti nustatytas didesnis pareiginės algos koeficientas nei tos pačios pareigybės I ar II grupės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojui, ir pan.), arba skirtingas pagal atliekamų funkcijų sudėtingumą, apimtį ir tenkančią atsakomybę pareigas einantiems ir skirtingo profesinio lygio, kvalifikacijos valstybės tarnautojams galėtų būti nustatytas iš esmės nesiskiriantis darbo užmokestis.
Taigi siūlomu teisiniu reguliavimu nepaisoma valstybės tarnybos, kaip hierarchinės sistemos, konstitucinės sampratos, juo nebūtų užtikrintas hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą atitinkantis jų atlyginimų dydžių diferencijavimas, būtų sudarytos prielaidos pažeisti valstybės tarnybos sistemos vientisumą. Kaip minėta, bendro pobūdžio apribojimas, pagal kurį maksimalus valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas negalėtų būti didesnis už maksimalų įstaigos vadovo pareiginės algos koeficientą, neatstotų konkrečių maksimalių pareiginės algos koeficientų atitinkamoms valstybės tarnautojų pareigybėms nustatymo; juo būtų suformuoti pernelyg platūs galimi valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientų intervalai ir palikta daug erdvės valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių diferencijavimo, kuris turėtų atitikti hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą, iškraipymams.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad projekte nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, 19 straipsnio 3 dalis, 20 straipsnio 1 dalis ir 1 priedas tiek, kiek pagal juos šiame įstatyme būtų nustatyti tik minimalūs valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai, o maksimalūs pareiginių algų koeficientai, kurie negalėtų būti didesni tik už maksimalų atitinkamos įstaigos vadovo pareiginės algos koeficientą, būtų nustatomi kolektyvinėje sutartyje arba juos nustatytų įstaigų vadovai, prieštarauja Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai, kuria įtvirtinta piliečių teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, kuria užtikrinta kiekvieno žmogaus teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą, 128 straipsnio
įsipareigojimų priima Seimas. 2. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 1 straipsnio nuostatos, kuriomis reglamentuojamas įstatymo taikymas, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir sistemiškumo neturėtų būti išdėstytos atskirame straipsnyje (1 straipsnyje nustatant tik įstatymo paskirtį). 3. Keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „priėmimą ir atleidimą, karjerą“ įrašytina tikslesnė formuluotė
„valstybės tarnautojų priėmimą į pareigas ir atleidimą iš jų, valstybės
tarnautojų karjerą“.
Be to, šioje dalyje, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 36 straipsnio nuostatas, vietoj žodžių ,,formuojančią ir įgyvendinančią“ įrašytini žodžiai ,,formuojančias ir įgyvendinančias“. 4. Įvertinus keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta šio įstatymo paskirtis ir reguliuojami santykiai, nuostatų turinį, taip pat kitas keičiamo įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad valstybės tarnybos santykius jame siūloma reguliuoti kaip savarankiškus tarnybos valstybei santykius, kurie nėra grindžiami darbo santykiams taikomais principais (pagal keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7 dalį, su valstybės tarnautojais darbo sutartys nesudaromos). Tai atitinka konstitucinę valstybės tarnybos, kaip profesinės veiklos sistemos, sampratą, pagal kurią šios tarnybos paskirtis ir visuomeninis reikšmingumas lemia valstybės tarnautojų teisinio statuso specifiką, jų teisių ir laisvių įgyvendinimo ypatumus, o valstybės tarnybos teisiniai santykiai nėra tapatūs darbo santykiams, susiklostantiems tarp darbuotojo, kuris nėra valstybės tarnautojas, ir darbdavio. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje vartojama formuluotė „valstybės tarnautojų darbo santykius“ ir 32 straipsnio 1 dalyje, kalbant apie valstybės tarnautoją, vartojama formuluotė „negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos“ nedera su konstitucine valstybės tarnybos samprata ir pačiame projekte siūlomu nustatyti valstybės tarnybos teisiniu institutu. 5. Keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies nuostata, kurioje išvardijamos tam tikros subjektų kategorijos ir nurodomi joms mutatis mutandis taikomi keičiamo įstatymo straipsniai, o paskui skliaustuose nustatoma, kad vienas iš šių straipsnių vis dėlto taikomas tik tam tikrai vienai subjektų kategorijai, suformuluota ydingai.
Siūlome, siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 36 straipsnį (turėtų būti nukreipiama ne į 36 straipsnį, o į 37 straipsnį, kuriame reguliuojamas aukštesniųjų vadovų kompetencijų ugdymas) iš šio bendro sąrašo išbraukti ir šios dalies atskiru (priešpaskutiniu) sakiniu nustatyti, kad Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės paskirtiems valstybės institucijų ir įstaigų vadovams – valstybės pareigūnams taikomas ir šio įstatymo 37 straipsnis. 6. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje apibrėžiant sąvoką „statutinis valstybės tarnautojas“ siūloma nustatyti, kad tai – valstybės tarnautojas, kurio tarnybą reglamentuoja įstatymu patvirtintas statutas arba Diplomatinės tarnybos įstatymas. Pažymėtina, kad teisės akto, kuriuo reguliuojama statutinių valstybės tarnautojų tarnyba, forma (pavadinimas) – „statutas“ – nėra jų teisinį statusą lemiantis veiksnys ir neatskleidžia esminių statutinio valstybės tarnautojo požymių. Statutinių valstybės tarnautojų tarnyba gali būti reguliuojama ir įstatymu. Be to, pavyzdžiui, universitetų steigimas ir veikla taip pat reguliuojama statutais, bet universitetų darbuotojai nėra statutiniai tarnautojai ar darbuotojai. Pažymėtina ir tai, kad diplomatų priskyrimas statutiniams valstybės tarnautojams taip pat yra teisiškai nepagrįstas, nes vienas iš esminių statutinio valstybės tarnautojo teisinio statuso bruožų yra įgaliojimai duoti privalomus nurodymus jam nepavaldiems asmenims, taip pat teisė panaudoti ginklą, specialiąsias priemones, o diplomatai tokių įgaliojimų neturi. Taigi projekte siūloma statutinio valstybės tarnautojo apibrėžtis neatskleidžia esminių tokį tarnautoją identifikuojančių požymių. 7.
aktų projektų rengimo rekomendacijų 35 punktą, keičiamo įstatymo 2 straipsnio, kuriame nustatytos pagrindinės šio įstatymo sąvokos, 11 dalyje pateikiamoje termino „valstybės politikas“ apibrėžtyje neturėtų būti įvedamas trumpinys „meras“; tai turėtų būti padaryta tolesnėse keičiamo įstatymo nuostatose. 8. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje formuluotė „valstybės, vietos ar teisminę valdžią“ keistina formuluote „valstybės ar vietos valdžią“, nes teisminė valdžia yra viena iš valstybės valdžių (Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalis, Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2015 m. gruodžio 30 d. ir kiti nutarimai). 9. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte vartojamos formuluotės „įstaigos ar institucijos vadovo“ ir „įstaigoje ar institucijoje“ tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad šio įstatymo 2 straipsnio
savivaldybių institucijos ir įstaigos“. Šios sąvokos nuosekliai vartotinos visame projekto tekste. 10. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte po žodžių „labai sunkaus nusikaltimo“ įrašytinas žodis „padarymo“. 11. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio pavadinimas tikslintinas, atsižvelgiant į tai, kad šiame straipsnyje reguliuojama valstybės tarnautojo teisė ne tik dirbti kitą darbą, bet ir eiti daugiau nei vienas valstybės tarnautojo pareigas. 12. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojas turi teisę eiti daugiau negu vienas valstybės tarnautojo pareigas. Pažymėtina, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kaip valstybės tarnautojas, eidamas savo pareigas, tuo pat metu galėtų eiti dar ir kitas valstybės tarnautojo pareigas. Vien dėl darbo laiko trukmės sunku įsivaizduoti, kaip būtų galima tinkamai atlikti valstybės tarnautojo funkcijas keliose pareigose.
Jeigu valstybės tarnautojo darbo krūvis būtų toks, kad jis turėtų galimybę tuo pat metu eiti dar vienas pareigas, pirmiausia turbūt turėtų būti peržiūrimas tos įstaigos pareigybių skaičius ir jų aprašymas (tarnautojų funkcijos), optimizuojant institucijos ar įstaigos darbą, žmogiškuosius ir finansinius išteklius. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuria numatoma galimybė eiti daugiau negu vienas valstybės tarnautojo pareigas, praktinis įgyvendinimas diskutuotinas. 13. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 ir 3 dalyse siūlome išbraukti žodžius „rūšies bei“, nes nėra aišku, į kokias rūšis galėtų būti skirstomos įmonės, įstaigos ar organizacijos. 14. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalis tikslintina, nes iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiai pareigybių grupei turėtų būti priskiriama pareigybė, nenurodyta keičiamo įstatymo 1 priede, bet nustatyta pagal kitus įstatymus, ir koks minimalus pareiginės algos koeficientas turėtų būti jai nustatytas. 15. Derinant keičiamo įstatymo terminiją su Mokslo ir studijų įstatymu ir atsižvelgiant į tai, kad asmens išsilavinimas paprastai siejamas su atitinkamų studijų programų tam tikro tipo aukštojoje mokykloje baigimu (o ne su jas baigus savaime įgyjama aukštojo mokslo kvalifikacija), keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas dėstytinas taip: „turėti ne žemesnį kaip aukštąjį universitetinį išsilavinimą arba aukštąjį koleginį išsilavinimą“. Kartu pažymime, kad šio straipsnio 2 dalyje po žodžio
„lygiavertę“ įrašytini žodžiai „aukštojo mokslo“. 16. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 straipsnio 7
punkte siūloma nustatyti, kad į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas savivaldybės institucijoje priima savivaldybės meras.
Ši nuostata atitinka 2023 m. balandžio 1 d. įsigaliojančiame naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, bet nedera su keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalies ir 11 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas priimama valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasirinkimu. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalies ir 11 straipsnio 1–3 dalių nuostatos derintinos tarpusavyje, atsižvelgiant į 2023 m. balandžio 1 d. įsigaliojančiame Vietos savivaldos įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą. 17. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo gali nuspręsti konkursą į karjeros valstybės tarnautojo pareigas laimėjusiam asmeniui taikyti išbandymo laikotarpį; išbandymo laikotarpiui ir rezultatams mutatis mutandis būtų taikomas Darbo kodekso
atleidimo iš tarnybos pagrindas – pripažinus, kad išbandymo rezultatai yra nepatenkinami, iki išbandymo termino pabaigos apie atleidimą raštu įspėjus prieš tris darbo dienas. Pažymėtina, kad Darbo kodekso 36 straipsnyje reguliuojamas susitarimas dėl išbandymo, pagal šio straipsnio 1 dalį darbo sutarties šalys sudarydamos darbo sutartį gali sulygti dėl išbandymo, o keičiamo įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens teisę vienašališkai nuspręsti konkursą į karjeros valstybės tarnautojo pareigas laimėjusiam asmeniui nustatyti išbandymo laikotarpį.
Be to, įvertinus keičiamo įstatymo ir Darbo kodekso
kodekso 36 straipsnio normas mutatis mutandis reikėtų taikyti, pavyzdžiui, rezultatams. Pabrėžtina, jog konkurso paskirtis ir yra ta, kad įvertinus pretendentų kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti numatytas funkcijas būtų atrinktas toms pareigoms tinkamiausias asmuo. Taigi asmeniui, laimėjusiam konkursą, t. y. įgyvendinusiam privalomą sąlygą pareigoms užimti, nustačius papildomą būtiną sąlygą – išbandymo laikotarpį, būtų paneigta pati konkurso paskirtis ir esmė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išbandymo teisinis institutas buvo numatytas Seimui teiktame Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 8, 11, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 27, 29, 30, 47, 49 ir 51 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 15¹ straipsniu ir 37 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekte Nr. XIVP-1216, tačiau šis teisinis reguliavimas nenustatytas. Jeigu siūlomam teisiniam reguliavimui būtų pritarta, nuostata „išbandymo laikotarpiui ir rezultatams mutatis mutandis taikomas Darbo kodekso 36 straipsnis“ tikslintina kalbos požiūriu, nes teisės norma turėtų būti taikoma ne laikotarpiui ar rezultatams, o valstybės tarnautojui. 18.
18. Manytina, kad keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalis yra perteklinė, nes keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta pareiga užtikrinti, kad į valstybės tarnautojo pareigas būtų priimti tik nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantys asmenys, be išlygų taikytina visiems valstybės tarnautojus į pareigas priimantiems asmenims. 19. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies pirmajame sakinyje turėtų būti numatyta išimtis dėl konkurso skelbimo, sąlygota šio straipsnio 5 dalies nuostatų (t. y. turėtų būti nustatyta, kad konkursas neskelbiamas, kai įstaigos vadovas skiriamas antrajai kadencijai be konkurso). 20. Reikėtų aiškiau atskleisti keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatoje iki dvitaškio nurodytą įrašymo į pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą sąlygą – „gali būti įrašomi“, nes nėra aišku, ar turima omenyje tai, kad Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga turėtų prerogatyvą nuspręsti neįrašyti asmens į šį rezervą, nors asmuo atitiktų įstatyme nustatytus kriterijus, ar tai, kad kriterijus atitinkantis asmuo galėtų būti įrašomas į rezervą tik su jo sutikimu. Pastaruoju atveju žodžius „gali būti“, siekiant teisinio aiškumo, siūlytume išbraukti, nes asmens sutikimas kaip būtina sąlyga numatytas šio straipsnio 3 dalyje. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 18 straipsnio 9 dalies nuostatai. 21. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad į pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą gali būti įrašomi konkursuose į įstaigų vadovų pareigas labai gerai pasirodę, tačiau nelaimėję konkursų asmenys. Pažymėtina, kad įstatyme turėtų būti nustatyti aiškūs ir išsamūs įrašymo į pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą kriterijai, o ne subjektyvi atskirų asmenų nuomonė apie pretendento „labai gerą pasirodymą“ konkurse. 22.
tvirtinamuose“, nes Vyriausybė kaip subjektas, įgaliotas tvirtinti šiuos nuostatus, nurodyta keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje. 23. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 ir 9 dalių nuostatos derintinos tarpusavyje, nes 4 dalyje numatoma, kad valstybės tarnautojas jo sutikimu gali būti perkeltas į kitas lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, o 9 dalyje taip pat reglamentuojamas valstybės tarnautojo perkėlimas, tačiau nustatoma, kad valstybės tarnautojo sutikimo nereikia karo padėties, nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų atvejais. 24. Keičiamo įstatymo
neaišku, kokios organizacijos turimos omenyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje yra apibrėžta sąvoka ,,valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos“, todėl būtent ši sąvoka turėtų būti nuosekliai vartojama. 25. Atsižvelgdami į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį valstybės tarnautojams nustatomi minimalūs pareiginių algų koeficientai, siūlytume patikslinti keičiamo įstatymo 18 straipsnio 11 dalies 1 punktą, 20 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 4 punktus ir vietoj sąvokos ,,mažiausias pareiginės algos koeficientas“ vartoti sąvoką ,,minimalus pareiginės algos koeficientas“. 26. Pagal keičiamo įstatymo 18 straipsnio 11 dalies 1 punktą, valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertinus kaip neatitinkančią lūkesčių, jam galėtų būti nustatoma mažesnė pareiginė alga; šiame punkte numatytas vienintelis leidžiamo pareiginės algos sumažinimo masto kriterijus – ji negalėtų būti nustatoma mažesnė, negu taikant tai pareigybei nustatytą mažiausią pareiginės algos koeficientą.
Manome, kad tokiu teisiniu reguliavimu būtų sudarytos prielaidos valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla būtų įvertinta kaip neatitinkanti lūkesčių, pareiginę algą sumažinti pernelyg dideliu, neadekvačiu mastu, pavyzdžiui, dvigubai ar pan. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal tos pačios dalies 2 punktą, aiškinamą kartu su keičiamo įstatymo
žemesnes pareigas perkeliamam valstybės tarnautojui nustatoma pareiginė alga), karjeros valstybės tarnautoją, kurio tarnybinė veikla būtų įvertinta kaip neatitinkanti lūkesčių, perkeliant į žemesnes pareigas, jo pareiginė alga galėtų būti nustatyta taikant ne daugiau kaip 0,18 mažesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki perkėlimo nustatytas pareiginės algos koeficientas (ir kartu taip pat ne mažesnį, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias pareiginės algos koeficientas). Mūsų nuomone, siekiant apsaugoti valstybės tarnautojų interesus, keičiamo įstatymo 18 straipsnio 11 dalies 1 punkte taip pat reikėtų nustatyti atitinkamą valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių, galimo pareiginės algos sumažinimo masto apribojimą. 27.
straipsnio 12 dalį reikėtų sujungti su šio straipsnio 11 dalies 4 punktu, t. y. šiame punkte, derinant jį su 11 dalies nuostata iki dvitaškio, iš pradžių reikėtų nustatyti, kad tuo atveju, kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių, valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu gali būti sudaromas ne trumpesnis negu 2 mėnesių ir ne ilgesnis negu 6 mėnesių jo tarnybinės veiklos gerinimo planas, ir tik po to nurodyti, kad, jeigu pasibaigus šiam laikotarpiui valstybės tarnautojo tarnybinė veikla neeilinio vertinimo metu (pagal šio straipsnio 13 dalies 4 punktą) vėl įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių, valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų. 28. Projekto 19 straipsnio 1 dalyje siūloma, pertvarkant valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą, atsisakyti galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme nustatytos valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamosios dalies – priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas – pagal kurį, panaikinus valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamąją dalį – priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir pagal šio projekto 2 straipsnio 9 dalį perskaičiavus valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus, iki keičiamo įstatymo įsigaliojimo valstybės tarnautojui nustatyta pareiginė alga, perskaičiuota įskaitant minėtą priedą, negalėtų būti sumažinta, kol jis eitų tas pačias pareigas (projekto 2 straipsnio 9 dalis) arba jį perkėlus į lygiavertes ar aukštesnes pareigas (keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalis), – nemotyvuotų valstybės tarnautojų, turinčių nemažą tarnybos Lietuvos valstybei stažą, dalyvauti konkursuose į aukštesnes pareigas, nes priimant į pareigas konkurso būdu jiems galėtų būti nustatytas ženkliai mažesnis pareiginės algos koeficientas.
Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas šiuo atžvilgiu derėtų su konstituciniu reikalavimu įstatymais nustatyti tokį valstybės tarnautojų teisinį statusą, kuris suponuotų valstybės tarnybos, kaip sistemos, vidinį mobilumą, joje dirbančių asmenų žinių, įgūdžių ir patirties perimamumą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kai kuriuose kartu su šiuo projektu teikiamuose įstatymų projektuose (Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 5, 7, 10, 43, 69, 71, 72 ir 79 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2086(3), Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 20, 24, 25, 27, 40, 49 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2081(3) ir kt.) nesiūloma atsisakyti galiojančio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybės tarnautojams ar pareigūnams yra mokamas priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą.
Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į valstybės tarnybos sistemos vientisumą (Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje aiškinamą kaip vieną iš valstybės tarnybos konstitucinės sampratos elementų, kartu ir reikalavimų, kurių privalu paisyti organizuojant valstybės tarnybą ir reguliuojant valstybės tarnybos santykius), valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemos pertvarka turėtų būti atliekama sistemiškai, neišskiriant tam tikrų valstybės institucijų ar valstybės tarnautojų grupių. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, diferencijuotas valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo santykių teisinis reguliavimas iš principo nėra negalimas, tačiau būtina paisyti konstitucinių asmenų lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principų (2007 m. kovo 20 d. nutarimas); pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybės tarnyba tam tikrose valstybės (savivaldybių) institucijose (kuri nors valstybės tarnybos sistemos grandis) būtų eliminuota iš bendros valstybės tarnybos sistemos arba kuris įtvirtintų privilegijuotą tam tikrų institucijų valstybės tarnautojų padėtį kitų analogiškų institucijų valstybės tarnautojų atžvilgiu arba, priešingai, jų diskriminavimą (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). 29.
dalies nuostatos, kad darbo apmokėjimo sistemoje nustatomi „mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą tvarka ir dydžiai“, santykis su šio straipsnio 2 dalies nuostata, kad už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą valstybės tarnautojams mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka, – atsižvelgiant į tai, kad Darbo kodekse yra nustatytos imperatyvios mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą taisyklės, neaišku, kas turėtų būti nustatoma darbo apmokėjimo sistemoje. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Darbo kodekso 144 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog vadovaujančias pareigas einančių darbuotojų darbo poilsio dieną, švenčių dieną, darbo naktį ir viršvalandinio darbo apskaita yra tvarkoma ir už jį mokama kaip už darbą įprastiniu darbo laiko režimu, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip. Su valstybės tarnautojais darbo sutartys nėra sudaromos, taigi vadovaujančias pareigas einantys valstybės tarnautojai neturėtų galimybės susitarti ir gauti teisingą apmokėjimą už darbą naktį, poilsio, švenčių dienomis ar viršvalandinį darbą. Atsižvelgdami į tai, kad Darbo kodekso 144 straipsnio 6 dalies nuostata dėl susitarimo darbo sutartyje valstybės tarnautojams negali būti taikoma, siūlytume keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje aiškiai nustatyti, kad valstybės tarnautojams už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą valstybės tarnautojams mokama Darbo kodekso 144 straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka (t. y. palikti šiuo metu galiojančią Valstybės tarnybos įstatymo nuostatą). 30.
straipsnio 3 dalies formuluotės „įstaigos valstybės tarnautojams“, „įstaigos pareigybių sąraše“, taip pat 4 dalies formuluotės „įstaigos įgyvendinamuose projektuose“, „įstaigos sudarytas bendradarbiavimo sutartis“, „įstaigos misija“ tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje yra apibrėžta sąvoka ,,valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos“. 31. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalies pirmajame sakinyje vietoj žodžio „koeficiento“ ir šios dalies antrajame sakinyje prieš žodį „intervalas“ įrašytinas žodis „koeficientų“. 32. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, 20 straipsnio 4 dalies 8 punkte vietoj žodžių „nustatomas ne mažesnis, negu jam iki perkėlimo nustatytas pareiginės algos koeficientas“ įrašytini žodžiai
„nustatoma ne mažesnė negu jam iki perkėlimo nustatyta pareiginė alga“ (plg. su
šios dalies 6, 7 punktais). 33. Siūlytume patikslinti keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatą, kad valstybės tarnautojai gali būti skatinami „suteikiant iki 5 mokamų poilsio dienų (tačiau ne daugiau kaip 10 darbo dienų per metus) arba atitinkamai sutrumpinant darbo laiką“, nes neaišku, koks yra formuluotės „iki 5 mokamų poilsio dienų“ santykis su skliaustuose dėstoma tikslinančia formuluote
„ne daugiau kaip 10 darbo dienų per metus“. 34. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje siūlytume aiškiai nustatyti,
kad valstybės tarnautojai, turintys galiojančią tarnybinę nuobaudą, neskatinami, išskyrus atvejį, kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama kaip viršijanti lūkesčius. 35. Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant, be kita ko, į „tarnybinį nusižengimą lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes“, derintina su keičiamo įstatymo 26 straipsnyje vartojama formuluote „tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės“. 36.
straipsnio 5 dalies 3 punktą, šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu būtų laikomos
„korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, kaip jos apibrėžtos Korupcijos
prevencijos įstatyme, susijusios su tarnybinių pareigų atlikimu, nors už šią veiką valstybės tarnautojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn“. Ši nuostata turėtų būti patikslinta, nes situacija, kai asmuo už korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn, yra neįmanoma. Administracinės atsakomybės pagrindas yra administracinio nusižengimo, o ne nusikalstamos veikos padarymas. Svarstytina ir tai, ar pagrįstai šiame punkte korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos išskiriamos kaip viena iš šiurkščių tarnybinių nusižengimų rūšių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, kuriam paskirta bausmė už korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, turėtų būti atleidžiamas iš pareigų pagal keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 17 punktą, todėl neaišku, ar yra kokia nors prasmė korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką dar papildomai įvardyti kaip šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Kartu pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalį šiurkštaus tarnybinio nusižengimo padarymas nebūtinai turėtų lemti valstybės tarnautojo atleidimą iš pareigų, tad šiuo atžvilgiu projektu siūlomas dviprasmiškas reguliavimas: viena vertus, asmens pripažinimas kaltu padarius korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką suteiktų pagrindą šį asmenį atleisti iš pareigų pagal keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 17 punktą, kita vertus, pagal keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalį būtų leidžiama korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui neskirti griežčiausios tarnybinės nuobaudos
Be to, keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 3 punktas nekoreliuoja ir su keičiamo įstatymo
padarymo atveju sustabdytas tarnybinio nusižengimo tyrimas dar galėtų būti tęsiamas po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo (t. y. pasibaigus baudžiamajam procesui dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos net teoriškai nebūtų galimybės užbaigti pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą ir padarytą veiką kvalifikuoti kaip tarnybinį nusižengimą).
Jeigu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 3 punktas skirtas tik toms situacijoms, kai kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas kvalifikuojamos korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, už kurias asmuo „nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn“, tokiu atveju pabrėžtina, kad net jeigu asmuo už korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką „nebūtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn“, jis būtų laikomas neatitinkančiu nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, nes vertinamo punkto formuluotė „nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn“ reiškia, kad korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką padaręs asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenys pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punktą laikomi nesančiais nepriekaištingos reputacijos, t. y. tokie asmenys vis tiek turėtų būti atleisti iš pareigų pagal keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 18 punktą. 37. Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies formuluotė
„iškėlus baudžiamąją bylą“ išbrauktina (nes BPK nėra numatyta tokio procesinio
veiksmo kaip „baudžiamosios bylos iškėlimas“; šis procesinis veiksmas buvo atliekamas pagal iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusį BPK) ir vietoj jos įrašytina formuluotė „vykstant baudžiamajam procesui“, apimanti tiek ikiteisminį tyrimą, tiek bylos nagrinėjimo teisme stadiją (kartu šioje dalyje reikėtų išbraukti perteklinius žodžius „ikiteisminį tyrimą“). 38.
formuluotė „piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją)“ tikslintina, atsižvelgiant į Finansinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje apibrėžtą sąvoką ,,inventorizacija“. 39. Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti: „Kai paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama institucijai, kompetentingai tirti ir nagrinėti atitinkamas bylas. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą ar administracinio nusižengimo teiseną arba asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios arba administracinės atsakomybės, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminais.“ Pacituotas teisinis reguliavimas tobulintinas. Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 4 dalis nesudaro prielaidų tęsti tarnybinio nusižengimo tyrimo ir paskirti tarnybinės nuobaudos, jeigu baudžiamasis procesas baigiasi kitais pagrindais, pvz., jeigu nutraukiamas ikiteisminis tyrimas arba priimamas išteisinamasis nuosprendis dėl to, kad padaryta veika neturi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 212 straipsnio 1 punktas, 303 straipsnio
užbaigimas nenustačius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių nereiškia, kad nėra kitos rūšies teisės pažeidimo, įskaitant tarnybinio nusižengimo, požymių.
Praktikoje neretai pasitaiko atvejų, kai asmens veika atitinka piktnaudžiavimo kaip tarnybinio nusižengimo požymius, tačiau ikiteisminis tyrimas nutraukiamas arba asmuo išteisinamas, nenustačius BK 228 straipsnyje numatyto būtinojo nusikalstamo piktnaudžiavimo elemento – didelės žalos valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui (teismų praktikoje pabrėžiama, kad pagrindinis kriterijus, pagal kurį piktnaudžiavimas, kaip nusikalstama veika, atribojamas nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis; žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-200-495/2020). 40. Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią valstybės tarnautojas atlygina visą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą žalą, jeigu ją padarė ,,atlikdamas viešojo administravimo veiklą ir
(arba) padėdamas valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas“ yra nesuderinta su šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje apibrėžta valstybės tarnautojo sąvoka. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad valstybės tarnautojo sąvoka apima visą jo atliekamą veiklą (funkcijas), vietoj pacituotos 27 straipsnio 2 dalies formuluotės galėtų būti įrašyti žodžiai „atlikdamas savo funkcijas“. 41. Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies paskutinį sakinį reikėtų patikslinti tuo atžvilgiu, kad nėra aišku, ar jame minimi „kiti atvejai“ reiškia atvejus, kai žala padaryta tyčia, ar kažkokius kitus atvejus. 42. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, įstatymo projekto 27 straipsnio 4 ir 6 dalyse vietoj žodžių „Seimo valdybos“ įrašytini žodžiai „Seimo Pirmininko“. 43.
nustatyti, kad už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį valstybės tarnautojui darbo užmokestis nemokamas, išskyrus Darbo kodekse nustatytus atvejus. Darbo kodekso 49 straipsnio 3 dalyje numatytas vienintelis atvejis, kai nuo darbo nušalintam darbuotojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis – kai darbdavys, tirdamas darbuotojo galimo padaryto darbo pareigų pažeidimo aplinkybes, nušalina darbuotoją nuo darbo iki trisdešimt kalendorinių dienų. Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 1 punktą valstybės tarnautojas, įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams, galėtų būti nušalintas nuo pareigų iki 3 mėnesių laikotarpiui, prireikus šios priemonės taikymas galėtų būti pratęstas 1 mėnesiui, o pratesimų skaičius būtų neribojamas ir nušalinimas galėtų trukti iki baudžiamojo proceso pabaigos. Tokiu teisiniu reguliavimu būtų sudarytos prielaidos nuo pareigų nušalintam valstybės tarnautojui neapibrėžtą, taigi ir ilgą, laiką nemokėti darbo užmokesčio. Šiuo atžvilgiu atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimą, kuriuo Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalies nuostata, iš esmės analogiška tai, kurią siūloma nustatyti keičiamo įstatymo
Konstitucijai.
Konstitucinis Teismas šiame nutarime konstatavo, be kita ko, kad nuo pareigų nušalintas valstybės tarnautojas išlaiko valstybės tarnautojo statusą, taigi negali pasinaudoti įstatymų nustatyta tvarka valstybės suteikiama socialine apsauga nedarbo atveju, ir pažymėjo, jog pagal Konstituciją, inter alia jos 48 straipsnio
už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, konstitucinius teisingumo, proporcingumo principus, įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį ilgam laikui nuo pareigų nušalintam valstybės tarnautojui, praėjus tam tikram įstatymų leidėjo nustatytam protingam laikui nuo nušalinimo pradžios, atlyginimas (ar jo dalis) ir toliau nebūtų mokamas, taip neužtikrinant jam net jo minimalių socialiai priimtinų poreikių patenkinimo. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad iš Konstitucijos 107 straipsnio 1, 2 dalių kyla draudimas vėliau priimtais įstatymais vėl nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris nesiderina su Konstitucinio Teismo aktuose išdėstyta Konstitucijos nuostatų samprata. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad keičiamo įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą reikėtų pakoreguoti, užtikrinant reikiamą ilgam laikui nuo pareigų nušalinto valstybės tarnautojo interesų apsaugą, t. y. bent tam tikros atlyginimo dalies mokėjimą praėjus tam tikram laikui. 44. Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojams suteikiamos Darbo kodekse numatytos atostogos.
Pažymėtina, kad pagal keičiamą įstatymą valstybės tarnautojams keliami ypatingi bendrieji ir specialieji reikalavimai, jiems taip pat taikomi tokie įpareigojimai, kurie netaikomi arba tik iš dalies taikomi darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis. Valstybės tarnautojams, be kita ko, keliami lojalumo valstybei, nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, jie įpareigoti vengti interesų konfliktų, deklaruoti turtą ir pajamas, ir kt. Didesnių, palyginti su reikalavimais darbuotojams, reikalavimų taikymas, mūsų nuomone, implikuoja ir tam tikrų papildomų garantijų taikymą valstybės tarnautojams. Kaip minėta, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad valstybės tarnautojai – ypatinga socialinė grupė, kurios specifiką lemia valstybės tarnybos paskirtis ir visuomeninis reikšmingumas, todėl valstybės tarnautojų teisinis statusas, teisių ir laisvių, kurias jie turi pagal Konstituciją ir įstatymus, įgyvendinimas negali neturėti reikšmingų ypatumų; valstybės tarnautojams keliami dideli (didesni, palyginti su reikalavimais kitiems darbuotojams) kvalifikaciniai ir profesiniai reikalavimai; su konstituciniais reikalavimais yra susijusios konstituciškai pagrįstos ir būtinos garantijos valstybės tarnautojams; valstybės tarnybos teisiniai santykiai – tai teisiniai santykiai tarp valstybės tarnautojo ir valstybės, jie nėra tapatūs darbo santykiams, susiklostantiems tarp darbuotojo, kuris nėra valstybės tarnautojas, ir darbdavio (2004 m. gruodžio 13 d. ir kiti nutarimai). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar valstybės tarnautojų atostogų reguliavimas Darbo kodeksu, valstybės tarnautojams taikant ypatingus reikalavimus ir įpareigojimus, atitiktų konstitucinę valstybės tarnybos, kaip ypatingos profesinės veiklos sistemos, sampratą ir būtų konstituciškai pagrįstas. 45.
žodžio „Atsistatydinusiam“ įrašytini žodžiai „Valstybės tarnautojui, atsistatydinusiam“. 46. Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 5 dalis tikslintina kalbos požiūriu, suderinant linksnius – išmokamos pinigų sumos ir ,,išmokos“, o ne ,,išmoką“. 47. Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, kuriuose vartojama formuluotė „nepatenkinamais tarnybinės veiklos rezultatais“, tikslintini, nes keičiamo įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad valstybės tarnautojo veikla vertinama atsižvelgiant ne į veiklos rezultatus, o į tai, ar veikla atitinka lūkesčius. 48. Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 5 dalyje siūlytume vietoj nuorodos į šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis, siekiant teisės akto glaustumo, pateikti nuorodą į visą šį straipsnį, nes jame nėra daugiau dalių. 49. Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurią valstybės tarnautojas, žuvęs atlikdamas tarnybines pareigas arba miręs dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, nebūtų laidojamas valstybės lėšomis, jeigu jis žūtų arba mirtų darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, pagrįstumas svarstytinas. Pažymėtina, kad pagal šią dalį valstybės tarnautojas, žuvęs arba miręs darydamas neatsargią nusikalstamą veiką, būtų laidojamas valstybės lėšomis. Nors neatsargios nusikalstamos veikos vertinamos kaip santykinai mažiau pavojingos nei tyčinės nusikalstamos veikos dėl skirtingo nusikalstamą veiką padariusio asmens psichinio santykio su padaryta veika ir tos veikos padariniais (neatsargią nusikalstamą veiką darančio asmens valia nėra nukreipta į nusikalstamų padarinių atsiradimą), pažymėtina, kad ir neatsargi nusikalstama veika yra pavojinga bei priešinga teisei. BK 11 ir 12 straipsniuose aiškiai reglamentuota, kad visoms, taigi ir neatsargioms, nusikalstamoms veikoms būdingi du kriterijai – veikos pavojingumas (materialusis kriterijus) ir priešingumas teisei (formalusis kriterijus).
Taigi pagal projektu teikiamą siūlymą būtų įtvirtinta nuostata, kuria būtų leidžiama valstybės lėšomis laidoti valstybės tarnautoją, padariusį pavojingus ir neteisėtus veiksmus. Toks teisinis reguliavimas kelia abejonių dėl jo atitikties bendrajam teisės principui ex injuria jus non oritur (ne teisės pagrindu teisė neatsiranda). Pažymėtina ir tai, kad pagal keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalį būtų draudžiama valstybės lėšomis laidoti valstybės tarnautojus, jeigu jie žūtų arba mirtų darydami „kitą teisės pažeidimą“. Ši sąvoka apima tiek tyčinius, tiek neatsargius teisės pažeidimus. Būtų neteisinga ir nepagrįsta, jeigu neatsargų „kitą teisės pažeidimą“ (pvz., neatsargų administracinį nusižengimą) padaręs valstybės tarnautojas nebūtų laidojamas valstybės lėšomis, o neatsargią nusikalstamą veiką, t. y. gerokai pavojingesnį teisės pažeidimą, padaręs valstybės tarnautojas – būtų. 50. Atsižvelgdami į tai, kad keičiamo įstatymo 18 straipsnyje 6 dalyje nustatomi nauji tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai (viršija lūkesčius, atitinka lūkesčius, iš dalies atitinka lūkesčius, neatitinka lūkesčių), siūlytume šio įstatymo 34 straipsnio 4 dalies nuostatą ,,valstybės tarnyba gali būti pratęsta, jeigu jo tarnybinė veikla per paskutinius trejus metus buvo vertinta tik gerai ir (ar) labai gerai (atitinkanti lūkesčius ir
(ar) viršijanti lūkesčius)“ patikslinti, pirmiau nurodant keičiamame įstatyme nustatomus kriterijus, o tik po to skliaustuose paminint atitinkamus iki jo įsigaliojimo taikytus kriterijus: „<...> vertinta tik kaip atitinkanti lūkesčius ir (ar) viršijanti lūkesčius (iki šio įstatymo įsigaliojimo – gerai ir (ar) labai gerai)“. 51.
įstatymas nustato socialines ir kitas garantijas, susijusias su tarnybos ypatumais, tačiau šio įstatymo 34 straipsnyje siūloma panaikinti su tarnybos ypatumais susijusias garantijas, nustatytas galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo
nenustatytos arba nustatytos ne visa apimtimi, taigi valstybės tarnautojų sąlygos būtų pablogintos. Atsižvelgdami į tai, siūlytume išlaikyti garantijų valstybės tarnautojams tęstinumą ir šių garantijų nenaikinti. 52. Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 5 dalies nuostata, kad Darbo kodeksas ir kiti įstatymai gali nustatyti ir kitų garantijų, yra teisiškai netiksli ir neaiški, gali kilti jos taikymo problemų, nes keičiamame įstatyme ir Darbo kodekse bei kituose įstatymuose gali būti nustatytos iš esmės analogiškos, bet nevisiškai tapačios garantijos. 53. Nėra visiškai aišku, kokią teisinę reikšmę turi keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 18 punkto nuostatoje, pagal kurią valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai „paaiškėja, kad jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir dėl to negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų“, įrašyta sąlyga „ir dėl to negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų“. Atsižvelgiant į imperatyvią šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „valstybės tarnautojas privalo būti nepriekaištingos reputacijos“, manytina, jog nepriekaištingos reputacijos reikalavimų neatitinkantis valstybės tarnautojas visais atvejais turėtų būti atleidžiamas iš pareigų be jokių papildomų sąlygų, todėl siūlytume formuluotę
„ir dėl to negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų“ išbraukti kaip
perteklinę ir klaidinančią. Atitinkamai taisytina projekto 2 straipsnio 5 dalyje išdėstyta 2025 m. sausio 1 d. įsigaliosianti Valstybės tarnybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 18 punkto redakcija. 54.
nustatyti, kad atleidimo iš pareigų apribojimams mutatis mutandis taikomas Darbo kodekso 61 straipsnis. Pažymėtina, kad keičiamame įstatyme nustatomi atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindai ir atleidimo tvarka nėra tapatūs nustatytiesiems Darbo kodekse, todėl galėtų kilti teisės taikymo neaiškumų (pavyzdžiui, neaišku, kaip Darbo kodekso 61 straipsnio normos turėtų būti taikomos politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams). Neaišku, kodėl keičiamame įstatyme siūloma atsisakyti galiojančių šiuos santykius reguliuojančių normų ir taikyti Darbo kodekso normas. Siūlomas teisinis reguliavimas yra nenuoseklus, keičiamo įstatymo 35 straipsnio 2 dalį reikėtų derinti su šio straipsnio 5 dalies nuostata, kuria taip pat ribojamas atleidimas iš pareigų (numatoma, kad valstybės tarnautojas negali būti atleistas iš pareigų laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir atostogų metu, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 13, 14, 16, 18,
yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, valstybės tarnybos teisiniai santykiai nėra tapatūs darbo santykiams, susiklostantiems tarp darbuotojo, kuris nėra valstybės tarnautojas, ir darbdavio (nesvarbu, ar susiklostantiems valstybės ar savivaldybių institucijose, ar kitose įmonėse, įstaigose, organizacijose) (2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 20 d. nutarimai). 55. Keičiamo įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad įvadinis mokymas vykdomas pirmą kartą į pareigas paskirtiems aukštesniesiems vadovams siekiant juos supažindinti su darbo valstybės tarnyboje ypatumais ir vadovavimo įgūdžiams formuoti. Atsižvelgiant į aukštesniųjų vadovų grupei priskiriamas pareigybes, į tai, kokie asmenys pagal keičiamo įstatymo 13 straipsnį galėtų būti įrašomi į pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą, ir į reikalavimus vadovų pareigoms užimti, nurodytas įvadinio mokymo tikslas diskutuotinas.
iki dvitaškio formuluotė tikslintina, atsižvelgiant į tai, kad Valstybės tarnautojų registro, kuris jau veikia, steigimas yra vienkartinis jau įvykęs juridinis faktas. 57. Jeigu nebūtų atsižvelgta į šioje išvadoje pateiktą pastabą dėl valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemos (be kita ko, maksimalių pareiginės algos koeficientų) nustatymo įstatymu, siūlytume keičiamo įstatymo 1 priedo pavadinime prieš žodžius „pareiginių algų koeficientai“ siekiant teisinio aiškumo įrašyti žodį „minimalūs“, o šio priedo pastaboje prieš žodžius
„pareiginės algos koeficientas“ – žodį „minimalus“ (plg. su keičiamo įstatymo 6
straipsnio 2 dalimi, 19 straipsnio 3 dalimi). 58. Projekto 2 straipsnio 8 dalyje tikslintinas įstatymo, į kurį daroma nuoroda, pavadinimas, įrašant praleistą numerį, – nuoroda turėtų būti į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. XIII-1234 pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2987. 59. Projekto 2 straipsnio 9 dalies pirmajame sakinyje po žodžio „padalinus“ įrašytinas žodis „iš“, o po žodžių
„įstatyme einamiesiems metams“ vietoj žodžio „taikomo“ reikėtų įrašyti žodį
„nustatyto“. 60. Projekto 2 straipsnio 9 dalies nuostatoje
„valstybės tarnautojams iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta pareiginė alga,
įskaitant gautą priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, negali būti sumažinama“ prieš žodį „įskaitant“ įrašytinas žodis „perskaičiuota“, atsižvelgiant į tai, kad pagal dabar galiojantį reguliavimą pareiginė alga neapima priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, ir negalėtų būti sumažinama būtent perskaičiuota pareiginė alga. 61.
„priimtiems valstybės tarnautojams“ įrašytina „priimti valstybės tarnautojai“. Privatinės
teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
2023-05-15 Nr. XIVP-2066(5) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Pažymime, kad Teisės departamentas laikosi 2022 m. lapkričio 15 d. išvadoje Nr. XIVP-2066(3) pateiktos pozicijos, kad projekte nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo (toliau
Seimas. 2. Projektu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 5 punkte ir 10 straipsnio 2 dalies 7 punkte vietoj nurodytos „savivaldybės tarybos sekretoriaus“ pareigybės įrašytina „savivaldybės tarybos posėdžių sekretoriaus“ pareigybė, nes tokia pareigybė nurodyta keičiamo įstatymo 1 priede ir Vietos savivaldos įstatyme (žr. 17 straipsnio 10 dalį, 33 straipsnio 2 dalį). 3. Siekiant teisinio aiškumo ir tinkamo įstatymo taikymo, keičiamo įstatymo 18 straipsnio 13 dalyje siūlytume plačiau atskleisti tarnybinės veiklos vertinimo rezultatų peržiūrėjimo procedūrą.
Pavyzdžiui, iš siūlomos formuluotės nėra aišku, kokius sprendimus galėtų priimti rezultatus peržiūrintis asmuo. Neaišku ir tai, ar į pareigas priimantis asmuo peržiūrėti tarnybinės veiklos vertinimo rezultatus turėtų teisę įgalioti tik konkretų valstybės tarnautoją (tai suponuoja sąvoka „asmuo“), ar atlikti šią procedūrą jis vis dėlto galėtų įgalioti ir nuolatinę ar ad hoc komisiją. 4. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje prieš žodžius „bazinis dydis“ įrašytini žodžiai „pareiginės algos (atlyginimo)“. 5. Siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nurodyta ir bendroji nuostatos dėl žalos dydžio nustatymo taikymo sąlyga, ir jos netaikymo išlyga, šio straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „išskyrus šios straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį“ siūlome įrašyti žodžius „išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia“. 6. Projekte numatyta, kad juo teikiamas įstatymas įsigalios 2024 m. sausio 1 d. Pažymėtina, kad 2024 m. sausio 1 d. įsigalios Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatyme Nr. XIV-1722 išdėstytas Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuriuo sąvoka
„neįgalusis“ pakeista į sąvoką „asmuo su negalia“. Atsižvelgiant į tai,
keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „neįgalų vaiką“ įrašytini žodžiai „asmenį su negalia“, o 34 straipsnio
asmenys su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. pripažinti neįgaliaisiais ar iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais)“. 7.
straipsniu sudaroma galimybė valstybės tarnautojui eiti daugiau negu vienas valstybės tarnautojo pareigas, siūlytume, siekiant teisinio aiškumo, patikslinti keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalį ir aiškiai nustatyti, kad šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu atleistam iš pareigų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui išeitinė išmoka nemokama, jeigu jis eina kitas valstybės tarnautojo pareigas. 8. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamas įstatymas 2024 m. sausio 1 d. jau galios, tikslintinos keičiamo įstatymo 34 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytos datos, t. y. vietoj datos „2024 m. sausio 1 d.“ įrašytina data „2023 m. gruodžio 31 d.“. 9. Tikslintinas keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas savivaldybės kontrolieriaus tarnybos pavadinimas, nes pagal 2023 m. balandžio 1 d. įsigaliojusio naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 11 dalį ir 67 straipsnį savivaldybėse steigiamos Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos. 10. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „Minimalūs valstybės tarnautojų ir įstaigų vadovų pareigybių grupių pareiginių algų koeficientai ar koeficientų intervalai pateikiami šio įstatymo
algos koeficientų (baziniais dydžiais) yra 0,57. Kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamo Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2098(4) 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareiginei algai (atlyginimams) nuo 2024 m. sausio 1 d. perskaičiuoti bus taikomas bazinis dydis, kuris lygus Valstybinės duomenų agentūros paskelbtam 2022 metų vidutiniam mėnesiniam šalies (su individualiomis įmonėmis) darbo užmokesčiui ir yra 1 785,4 euro.
Pagal keičiamo įstatymo 1 priede nustatytus minimalius valstybės tarnautojų ir įstaigų vadovų pareigybių grupių pareiginių algų koeficientus kai kurioms valstybės tarnautojų grupėms apskaičiuota pareiginė alga būtų tik neženkliai didesnė už siūlomą nustatyti 2024 m. galiosiančią minimaliąją mėnesinę algą (Lietuvos banko skaičiuojamas Trišalės tarybos svarstomas minimaliosios mėnesinės algos dydis 2024 metais galėtų būti 952–954 eurai). Pažymėtina, kad pagal Darbo kodekso 141 straipsnio 2 dalį minimalusis darbo užmokestis (minimalusis valandinis atlygis ar minimalioji mėnesinė alga) – mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą darbuotojui atitinkamai už vieną valandą ar visą kalendorinio mėnesio darbo laiko normą. Nekvalifikuotu darbu laikomas darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikacinių įgūdžių ar profesinių gebėjimų reikalavimai. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, keičiamo įstatymo 1 priede nurodyti koeficientų dydžiai turėtų būti patikslinti, antraip darytina išvada, kad keičiamo įstatymo 1 priede numatyti minimalūs valstybės tarnautojų pareigybių grupių pareiginių algų koeficientai nederės su konstituciniu teisingo apmokėjimo už darbą principu. 11. Tikslintina keičiamo įstatymo 1 priedo pastaboje pateikta nuoroda į šio įstatymo 1 priedo 4 punktą, nes vicemerui minimalus pareiginės algos koeficientas nustatytas šio įstatymo 1 priedo 3 punkte. 12. Projekto 2 straipsnio 8 dalyje taisytinas klaidingai nurodytas Viešojo administravimo įstatymo numeris, t. y. vietoj numerio „Nr. XIII-1234“ įrašytinas numeris „Nr. VIII-1234“.
VIII-1234“. Be to, šioje dalyje išbrauktini pertekliniai žodžiai „ir vidaus reikalų ministro nustatytais kriterijais“, nes kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamame Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2987 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2095(4) jau numatyta, kad pareigybių sąraše esančios valstybės tarnautojų pareigybės peržiūrimos, atsižvelgiant į vidaus reikalų ministro įsakymu tvirtinamas rekomendacijas (kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal nurodytą teisės aktą vidaus reikalų ministras tvirtintų rekomendacijas, o ne kriterijus). 13. Įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalies paskutiniame sakinyje siūlytume atsisakyti formuluotės „kuriai priskiriamos analogiškos kaip naikinamos valstybės tarnautojo pareigybės funkcijos“, nes tokia sąlyga ribotų darbdavio teisę nustatyti papildomas ar panašias, bet ne analogiškas funkcijas. 14. Atsižvelgdami į tai, kad keičiamo įstatymo 18 straipsnyje 6 dalyje yra nustatomi nauji tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai (viršija lūkesčius, atitinka lūkesčius, iš dalies atitinka lūkesčius, neatitinka lūkesčių), siūlytume patikslinti projekto 2 straipsnio 14 dalies nuostatą ,,įvertinta gerai arba labai gerai“, pirmiau įrašant keičiamame įstatyme nustatomus kriterijus, o tik po to skliaustuose paminint atitinkamus iki jo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo taikytus kriterijus: „<...> įvertinta kaip atitinkanti arba viršijanti lūkesčius (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – gerai arba labai gerai)“. 15. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamame įstatyme nebelieka įstaigų skirstymo pagal grupes. Atsižvelgiant į tai, reikėtų pripažinti netekusiu galios Seimo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr.
„Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų
institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
2022-10-10
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinės Armonaitės pavaduotojas Kasparas Adomaitis, Irena Haase, Dainiaus Kreivio pavaduotojas Linas Slušnys, Gabrieliaus Landsbergio pavaduotojas Andrius Vyšniauskas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė; vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, komiteto biuro padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajavienė, Ministro Pirmininko patarėjas valstybės tarnybos klausimais Vitas Vasiliauskas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovai: Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas, Dainius Zebleckis, vyresnioji patarėja Viktorija Staugaitytė, vyresnioji patarėja Jadvyga Andriuškevičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
19
23 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.
(toliau – ir keičiamas įstatymas) išdėstyti nauja redakcija, pakeičiant daugelį valstybės tarnybos santykių teisinio reguliavimo aspektų, be kita ko, pertvarkant valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą. 1.1. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją pasirinkti ir įstatymuose įtvirtinti tam tikrą valstybės tarnybos organizavimo modelį, tačiau reguliuodamas valstybės tarnybos santykius įstatymų leidėjas yra saistomas konstitucinės valstybės tarnybos sampratos, jis turi paisyti Konstitucijos normų ir principų (2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimai).
Konstitucinio Teismo aktuose atskleidžiant konstitucinę valstybės tarnybos sampratą yra suformuota plati oficialioji konstitucinė valstybės tarnybos doktrina; vertinant projektu teikiamus siūlymus aktualios šios esminės doktrininės nuostatos:
Konstitucinio Teismo aktuose atskleidžiant konstitucinę valstybės tarnybos sampratą yra suformuota plati oficialioji konstitucinė valstybės tarnybos doktrina; vertinant projektu teikiamus siūlymus aktualios šios esminės doktrininės nuostatos:
konstitucinę valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo doktriną, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs:
Konstituciją, be kita ko, jos 128 straipsnio 1 dalį, sprendimus, turinčius esminę įtaką valstybės biudžete numatomų valstybės išlaidų dydžiui, turi priimti ir įstatymuose įtvirtinti Seimas; iš Konstitucijos įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatyme nustatyti esmines asmenų, gaunančių atlyginimą iš valstybės (savivaldybės) biudžeto lėšų, darbo apmokėjimo sąlygas, lemiančias jų darbo užmokestį (kaip antai darbo apmokėjimo sistemą, darbo užmokesčio sudedamąsias dalis, kriterijus, nuo kurių turėtų priklausyti darbo užmokestis, jų įtaką darbo užmokesčiui) (2015 m. rugsėjo 29 d., 2016 m. spalio 27 d. nutarimai);
Formuodamas oficialiąją konstitucinę valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo doktriną, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs:
Konstituciją, be kita ko, jos 128 straipsnio 1 dalį, sprendimus, turinčius esminę įtaką valstybės biudžete numatomų valstybės išlaidų dydžiui, turi priimti ir įstatymuose įtvirtinti Seimas; iš Konstitucijos įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatyme nustatyti esmines asmenų, gaunančių atlyginimą iš valstybės (savivaldybės) biudžeto lėšų, darbo apmokėjimo sąlygas, lemiančias jų darbo užmokestį (kaip antai darbo apmokėjimo sistemą, darbo užmokesčio sudedamąsias dalis, kriterijus, nuo kurių turėtų priklausyti darbo užmokestis, jų įtaką darbo užmokesčiui) (2015 m. rugsėjo 29 d., 2016 m. spalio 27 d. nutarimai);
įstatymo 19 straipsnio „Darbo užmokestis ir darbo apmokėjimo sistema“ 3 dalyje nustatyti, kad darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o jeigu tokios sutarties nėra, darbo apmokėjimo sistemą nustato įstaigos vadovas; darbo apmokėjimo sistema nustatoma vadovaujantis Vyriausybės nustatytomis rekomendacijomis; atsižvelgiant į įstaigos pareigybių sąraše esančių pareigybių pareiginės algos koeficiento, viršijančio šio įstatymo 1 priede nustatytą minimalų pareiginės algos koeficientą, dydžio nustatymo kriterijus (išsilavinimą, profesinio darbo patirtį, veiklos sudėtingumą, atsakomybės lygį, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimą ir pan.), darbo apmokėjimo sistemoje nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai, konkrečiai pareigybei nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalai, priemokų skyrimo tvarka ir dydžiai. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad šio įstatymo 1 priede pateikiami minimalūs valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai; šiame priede siūloma nustatyti tik minimalius valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientus. Šio įstatymo 21 straipsnio
„Priemokos“ 1–3 punktuose taip pat numatyti tik minimalūs valstybės
tarnautojams mokėtinų priemokų dydžiai (jos negalėtų būti mažesnės kaip 10 procentų pareiginės algos). Pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą įstatyme nenustačius galimų maksimalių pareiginės algos koeficientų, taikytinų apskaičiuojant pagrindinę valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sudedamąją dalį, taip pat neapribojus valstybės tarnautojams galimų mokėti priemokų dydžių, valstybės tarnautojų darbo užmokesčio dydis būtų iš esmės įstatyme neapibrėžtas. Nors projekte minimi tam tikri kriterijai, į kuriuos turėtų būti atsižvelgiama nustatant konkrečių pareigybių pareiginės algos koeficientus arba jų intervalus, šių kriterijų įtaka valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dydžiui niekaip neapibrėžiama.
Kaip minėta, pagal projektu keičiamo įstatymo nuostatas darbo apmokėjimo sistema, apimanti konkrečius pareigybių pareiginių algų koeficientus arba galimus jų intervalus, taip pat priemokų skyrimo sąlygas ir galimus priemokų dydžius, būtų nustatoma kolektyvinėje sutartyje arba ją nustatytų įstaigos vadovas. Toks siūlomas teisinis reguliavimas akivaizdžiai neatitinka konstitucinio reikalavimo valstybės tarnautojų darbo užmokestį nustatyti įstatymu – juo nepaisoma iš Konstitucijos įstatymų leidėjui kylančios pareigos įstatyme nustatyti valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą, aiškius kriterijus, nuo kurių turėtų priklausyti šio apmokėjimo dydis (darbo užmokestis), ir šių kriterijų įtaką darbo užmokesčiui, kitas esmines valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sąlygas, lemiančias jų darbo užmokestį. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, jeigu sprendimai, lemiantys reikšmingą valstybės biudžeto išlaidų dalį, būtų įtvirtinti ne Seimo priimamais įstatymais, o kitų valstybės institucijų teisės aktais, Seimas, negalėdamas jų pakeisti, turėtų tvirtinti valstybės biudžetą, kurio turinio atitinkama reikšminga apimtimi jis pats negalėtų paveikti; tai reikštų, kad Seimo galimybės veiksmingai vykdyti savo konstitucinę biudžetinę funkciją yra suvaržytos (2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimas).
Pažymėtina ir tai, kad, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams suteikus diskreciją nustatyti valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientų intervalus ir iš jų – konkrečius valstybės tarnautojams taikytinus pareiginės algos koeficientus, taip pat savo nuožiūra nustatyti valstybės tarnautojams mokėtinų priemokų dydžius, skirtingose institucijose ir įstaigose galėtų susiklostyti labai nevienoda, nenuosekli valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo praktika, kuriai galėtų turėti įtakos ir tų institucijų bei įstaigų finansavimas.
Pavyzdžiui, galėtų ženkliai skirtis tai pačiai grupei priskiriamų valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientai, nepriklausomai nuo to, kuriai grupei priskiriama tam tikra institucija ar įstaiga (galėtų būti paneigta ir pačių institucijų bei įstaigų skirstymo į grupes prasmė, nes III grupei priskiriamos institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojui galėtų būti nustatytas didesnis pareiginės algos koeficientas nei tos pačios pareigybės I ar II grupės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojui, ir pan.), arba skirtingas pagal atliekamų funkcijų sudėtingumą, apimtį ir tenkančią atsakomybę pareigas einantiems ir skirtingo profesinio lygio, kvalifikacijos valstybės tarnautojams galėtų būti nustatytas iš esmės nesiskiriantis darbo užmokestis; taip pat būtų sudarytos prielaidos mokėti labai skirtingo dydžio priemokas, be kita ko, už papildomą darbą, vykdomą neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, apmokėti taip pat, kaip už darbą viršijant nustatytą darbo laiko trukmę. Taigi siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų užtikrintas hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą atitinkantis jų atlyginimų dydžių diferencijavimas, būtų sudarytos prielaidos pažeisti valstybės tarnybos sistemos vientisumą, taip pat teisingumo ir protingumo reikalavimus.
Atsižvelgdami į visa tai, kas išdėstyta, manome, kad projekte nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, 19 straipsnio 3 dalis ir 1 priedas tiek, kiek pagal juos šiame įstatyme būtų nustatyti tik minimalūs valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai, o maksimalūs pareiginių algų koeficientai galėtų būti nustatyti kolektyvinėje sutartyje arba juos nustatytų įstaigų vadovai, taip pat šio įstatymo 21 straipsnis tiek, kiek jame nenumatyti maksimalūs valstybės tarnautojams mokėtinų priemokų dydžiai, prieštarauja Konstitucijos 33 straipsnio
sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, kuria užtikrinta kiekvieno žmogaus teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą, 128 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad sprendimus dėl valstybės esminių turtinių įsipareigojimų priima Seimas, konstituciniam teisinės valstybės principui. Pritarti Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d.,
konstatuota: <..>Valstybės tarnautojų darbo užmokestis, kuris yra viena pagrindinių prielaidų įgyvendinti kitus teisėtus jų interesus, turi būti nustatomas įstatymu; aiškūs kriterijai, kuriais remiantis valstybės tarnautojams nustatomas apmokėjimo už darbą dydis (darbo užmokestis), yra esminis teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą elementas ir jie turi būti nustatomi įstatymu.<..>
Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į 2022 m. spalio 10 d.
Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, 19 straipsnio 3 dalis ir 1 priedas tiek, kiek pagal juos šiame įstatyme būtų nustatyti tik minimalūs valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai, o maksimalūs pareiginių algų koeficientai galėtų būti nustatyti kolektyvinėje sutartyje arba juos nustatytų įstaigų vadovai, taip pat šio įstatymo 21 straipsnis tiek, kiek jame nenumatyti maksimalūs valstybės tarnautojams mokėtinų priemokų dydžiai, prieštarauja Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai, kuria įtvirtinta piliečių teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, kuria užtikrinta kiekvieno žmogaus teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą, 128 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad sprendimus dėl valstybės esminių turtinių įsipareigojimų priima Seimas ir konstituciniam teisinės valstybės principui. 4. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš –2, susilaikė – 2. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė
Nr. XIVP-2066(3) 2022-12-16
pirmininkas Raimundas Lopata, komiteto pirmininko pavaduotojai Matas Maldeikis ir Lukas Savickas, komiteto nariai: Zigmantas Balčytis, Kristijonas Bartoševičius, Rasa Budbergytė, Ligita Girskienė, Angelė Jakavonytė, Paulė Kuzmickienė, Laima Nagienė, Monika Ošmianskienė, Viktoras Pranckietis, Arūnas Valinskas, Valdemaras Valkiūnas, Kęstutis Vilkauskas. Ateities komiteto biuras: vedėja Kosma Gulbinskienė, patarėjai: Arūnas Augustinaitis, Ieva Lavišienė, Miglė Paulauskė, Giedrius Viliūnas, padėjėja Giedrė Mickienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė; Ministro Pirmininko patarėjas valstybės tarnybos klausimais Vitas Vasiliauskas; Ministro Pirmininko patarėjas strateginio planavimo, viešojo administravimo, reformų ir pokyčių valdymo klausimais Darius Žeruolis; Vidaus reikalų ministerijos Valstybės tarnybos grupės vyriausioji patarėja, atliekanti grupės vadovės funkcijas Jūra Ivonaitytė; Valstybės ir savivaldybių vidaus auditorių asociacijos tarybos pirmininkė Daiva Razgūnienė; Prienų rajono savivaldybės Centralizuoto vidaus audito skyriaus vedėja Dainora Budnikienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.
keičiamas įstatymas) išdėstyti nauja redakcija, pakeičiant daugelį valstybės tarnybos santykių teisinio reguliavimo aspektų, be kita ko, pertvarkant valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą. 1.1. Dėl konstitucinės valstybės tarnybos sampratos. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją pasirinkti ir įstatymuose įtvirtinti tam tikrą valstybės tarnybos organizavimo modelį, tačiau reguliuodamas valstybės tarnybos santykius įstatymų leidėjas yra saistomas konstitucinės valstybės tarnybos sampratos, jis turi paisyti Konstitucijos normų ir principų (2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimai).
Konstitucinio Teismo aktuose atskleidžiant konstitucinę valstybės tarnybos sampratą yra suformuota plati oficialioji konstitucinė valstybės tarnybos doktrina; vertinant projektu teikiamus siūlymus aktualios šios esminės doktrininės nuostatos:
kitiems darbuotojams) kvalifikaciniai ir profesiniai reikalavimai; su konstituciniais reikalavimais yra susijusios konstituciškai pagrįstos ir būtinos garantijos valstybės tarnautojams (2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimai);
o principais; valstybės tarnautojų pareigybių hierarchijos nustatymas ar kitoks klasifikavimas, suskirstymas į kategorijas ar pan. privalo būti vieningas, grindžiamas tais pačiais kriterijais (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).
Konstitucinio Teismo aktuose atskleidžiant konstitucinę valstybės tarnybos sampratą yra suformuota plati oficialioji konstitucinė valstybės tarnybos doktrina; vertinant projektu teikiamus siūlymus aktualios šios esminės doktrininės nuostatos:
Konstitucijai.
Formuodamas oficialiąją konstitucinę valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo doktriną, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs:
Konstitucijos įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatyme nustatyti esmines asmenų, gaunančių atlyginimą iš valstybės (savivaldybės) biudžeto lėšų, darbo apmokėjimo sąlygas, lemiančias jų darbo užmokestį (kaip antai darbo apmokėjimo sistemą, darbo užmokesčio sudedamąsias dalis, kriterijus, nuo kurių turėtų priklausyti darbo užmokestis, jų įtaką darbo užmokesčiui) (2015 m. rugsėjo 29 d., 2016 m. spalio 27 d. nutarimai);
Formuodamas oficialiąją konstitucinę valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo doktriną, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs:
Konstitucijos įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatyme nustatyti esmines asmenų, gaunančių atlyginimą iš valstybės (savivaldybės) biudžeto lėšų, darbo apmokėjimo sąlygas, lemiančias jų darbo užmokestį (kaip antai darbo apmokėjimo sistemą, darbo užmokesčio sudedamąsias dalis, kriterijus, nuo kurių turėtų priklausyti darbo užmokestis, jų įtaką darbo užmokesčiui) (2015 m. rugsėjo 29 d., 2016 m. spalio 27 d. nutarimai);
ybės tarnautojams mokamų atlyginimų dydžius; valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių skirtumai priklauso nuo daugelio objektyvių valstybės tarnybos ypatumų, kaip antai: valstybės institucijai priskirtų atitinkamų funkcijų pobūdžio, valstybės tarnautojui pavestų funkcijų sudėtingumo ir apimties, tenkančios atsakomybės už tų funkcijų vykdymą, užimamos pareigybės ypatumų, valstybės tarnautojo profesinio lygio, kvalifikacijos ir pan. (2009 m. gruodžio 11 d., 2016 m. spalio 27 d. nutarimai);
Vyriausybės nustatytomis rekomendacijomis; atsižvelgiant į įstaigos pareigybių sąraše esančių pareigybių pareiginės algos koeficiento, viršijančio šio įstatymo 1 priede nustatytą minimalų pareiginės algos koeficientą, dydžio nustatymo kriterijus (profesinio darbo patirtį, veiklos sudėtingumą, atsakomybės lygį, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių
einamoms pareigoms, turėjimą ir pan.), darbo apmokėjimo sistemoje nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai, konkrečiai pareigybei nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalai.
Projektu siūloma keičiamo įstatymo 19 straipsnio „Darbo užmokestis ir darbo apmokėjimo sistema“ 3 dalyje nustatyti, kad darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o jeigu tokios sutarties nėra, darbo apmokėjimo sistemą nustato įstaigos vadovas; darbo apmokėjimo sistema nustatoma vadovaujantis Vyriausybės nustatytomis rekomendacijomis; atsižvelgiant į įstaigos pareigybių sąraše esančių pareigybių pareiginės algos koeficiento, viršijančio šio įstatymo 1 priede nustatytą minimalų pareiginės algos koeficientą, dydžio nustatymo kriterijus (profesinio darbo patirtį, veiklos sudėtingumą, atsakomybės lygį, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimą ir pan.), darbo apmokėjimo sistemoje nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai, konkrečiai pareigybei nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalai. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad šio įstatymo 1 priede pateikiami minimalūs valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai; šiame priede siūloma nustatyti tik minimalius valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientus. Šio įstatymo 20 straipsnio
„Pareiginė alga“ 1 dalyje numatyta, kad valstybės tarnautojo pareiginės algos
maksimalus koeficientas negalėtų viršyti įstaigos vadovo pareiginės algos maksimalaus koeficiento dydžio, nustatyto šio įstatymo 2 priede arba nustatyto kituose įstatymuose. Pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą įstatyme nenustačius valstybės tarnautojų pareigybių konkrečių maksimalių pareiginės algos koeficientų, taikytinų apskaičiuojant pagrindinę jų darbo užmokesčio sudedamąją dalį, valstybės tarnautojų darbo užmokesčio dydis būtų iš esmės įstatyme neapibrėžtas. Bendro pobūdžio apribojimas, pagal kurį maksimalus valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas negali viršyti įstaigos vadovo maksimalaus pareiginės algos koeficiento dydžio, neatstoja konkrečių maksimalių pareiginės algos koeficientų atitinkamoms valstybės tarnautojų pareigybėms nustatymo.
Nors projekte minimi tam tikri kriterijai, į kuriuos turėtų būti atsižvelgiama nustatant konkrečių pareigybių pareiginės algos koeficientus arba jų intervalus, šių kriterijų įtaka valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dydžiui niekaip neapibrėžiama. Kaip minėta, pagal projektu keičiamo įstatymo nuostatas darbo apmokėjimo sistema, apimanti konkrečius valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientus arba galimus jų intervalus, būtų nustatoma kolektyvinėje sutartyje arba ją nustatytų įstaigos vadovas. Toks siūlomas teisinis reguliavimas akivaizdžiai neatitinka konstitucinio reikalavimo valstybės tarnautojų darbo užmokestį nustatyti įstatymu – juo nepaisoma iš Konstitucijos įstatymų leidėjui kylančios pareigos įstatyme nustatyti valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą, aiškius kriterijus, nuo kurių turėtų priklausyti šio apmokėjimo dydis (darbo užmokestis), ir šių kriterijų įtaką darbo užmokesčiui, kitas esmines valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sąlygas, lemiančias jų darbo užmokestį. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, jeigu sprendimai, lemiantys reikšmingą valstybės biudžeto išlaidų dalį, būtų įtvirtinti ne Seimo priimamais įstatymais, o kitų valstybės institucijų teisės aktais, Seimas, negalėdamas jų pakeisti, turėtų tvirtinti valstybės biudžetą, kurio turinio atitinkama reikšminga apimtimi jis pats negalėtų paveikti; tai reikštų, kad Seimo galimybės veiksmingai vykdyti savo konstitucinę biudžetinę funkciją yra suvaržytos (2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimas).
Pažymėtina ir tai, kad, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams suteikus diskreciją nustatyti valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientų intervalus ir iš jų – konkrečius valstybės tarnautojams taikytinus pareiginės algos koeficientus, kurie negalėtų viršyti tik paties įstaigos vadovo maksimalaus pareiginės algos koeficiento, skirtingose institucijose ir įstaigose galėtų susiklostyti labai nevienoda, nenuosekli valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo praktika, kuriai galėtų turėti įtakos ir tų institucijų bei įstaigų finansavimas. Pavyzdžiui, galėtų ženkliai skirtis tai pačiai grupei priskiriamų valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientai, nepriklausomai nuo to, kuriai grupei priskiriama tam tikra institucija ar įstaiga (galėtų būti paneigta ir pačių institucijų bei įstaigų skirstymo į grupes prasmė, nes III grupei priskiriamos institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojui galėtų būti nustatytas didesnis pareiginės algos koeficientas nei tos pačios pareigybės I ar II grupės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojui, ir pan.), arba skirtingas pagal atliekamų funkcijų sudėtingumą, apimtį ir tenkančią atsakomybę pareigas einantiems ir skirtingo profesinio lygio, kvalifikacijos valstybės tarnautojams galėtų būti nustatytas iš esmės nesiskiriantis darbo užmokestis.
Taigi siūlomu teisiniu reguliavimu nepaisoma valstybės tarnybos, kaip hierarchinės sistemos, konstitucinės sampratos, juo nebūtų užtikrintas hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą atitinkantis jų atlyginimų dydžių diferencijavimas, būtų sudarytos prielaidos pažeisti valstybės tarnybos sistemos vientisumą. Kaip minėta, bendro pobūdžio apribojimas, pagal kurį maksimalus valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas negalėtų būti didesnis už maksimalų įstaigos vadovo pareiginės algos koeficientą, neatstotų konkrečių maksimalių pareiginės algos koeficientų atitinkamoms valstybės tarnautojų pareigybėms nustatymo; juo būtų suformuoti pernelyg platūs galimi valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientų intervalai ir palikta daug erdvės valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių diferencijavimo, kuris turėtų atitikti hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą, iškraipymams.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad projekte nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, 19 straipsnio 3 dalis, 20 straipsnio 1 dalis ir 1 priedas tiek, kiek pagal juos šiame įstatyme būtų nustatyti tik minimalūs valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai, o maksimalūs pareiginių algų koeficientai, kurie negalėtų būti didesni tik už maksimalų atitinkamos įstaigos vadovo pareiginės algos koeficientą, būtų nustatomi kolektyvinėje sutartyje arba juos nustatytų įstaigų vadovai, prieštarauja Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai, kuria įtvirtinta piliečių teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, 48 straipsnio
darbą, 128 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad sprendimus dėl valstybės esminių turtinių įsipareigojimų priima Seimas. Įvertinta Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2022 m. lapkričio 16 d. nusprendė, kad šios nuostatos neprieštarauja Konstitucijai. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15
įstatymo 1 straipsnio nuostatos, kuriomis reglamentuojamas įstatymo taikymas, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir sistemiškumo neturėtų būti išdėstytos atskirame straipsnyje (1 straipsnyje nustatant tik įstatymo paskirtį). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15
1 3.
Keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „priėmimą ir atleidimą, karjerą“ įrašytina tikslesnė formuluotė „valstybės tarnautojų priėmimą į pareigas ir atleidimą iš jų, valstybės tarnautojų karjerą“. Be to, šioje dalyje, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 36 straipsnio nuostatas, vietoj žodžių ,,formuojančią ir įgyvendinančią“ įrašytini žodžiai ,,formuojančias ir įgyvendinančias“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15
3221
straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta šio įstatymo paskirtis ir reguliuojami santykiai, nuostatų turinį, taip pat kitas keičiamo įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad valstybės tarnybos santykius jame siūloma reguliuoti kaip savarankiškus tarnybos valstybei santykius, kurie nėra grindžiami darbo santykiams taikomais principais (pagal keičiamo įstatymo
dalį, su valstybės tarnautojais darbo sutartys nesudaromos). Tai atitinka konstitucinę valstybės tarnybos, kaip profesinės veiklos sistemos, sampratą, pagal kurią šios tarnybos paskirtis ir visuomeninis reikšmingumas lemia valstybės tarnautojų teisinio statuso specifiką, jų teisių ir laisvių įgyvendinimo ypatumus, o valstybės tarnybos teisiniai santykiai nėra tapatūs darbo santykiams, susiklostantiems tarp darbuotojo, kuris nėra valstybės tarnautojas, ir darbdavio. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje vartojama formuluotė „valstybės tarnautojų darbo santykius“ ir 32 straipsnio 1 dalyje, kalbant apie valstybės tarnautoją, vartojama formuluotė „negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos“ nedera su konstitucine valstybės tarnybos samprata ir pačiame projekte siūlomu nustatyti valstybės tarnybos teisiniu institutu. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15
3 5.
Keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies nuostata, kurioje išvardijamos tam tikros subjektų kategorijos ir nurodomi joms mutatis mutandis taikomi keičiamo įstatymo straipsniai, o paskui skliaustuose nustatoma, kad vienas iš šių straipsnių vis dėlto taikomas tik tam tikrai vienai subjektų kategorijai, suformuluota ydingai. Siūlome, siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 36 straipsnį (turėtų būti nukreipiama ne į 36 straipsnį, o į 37 straipsnį, kuriame reguliuojamas aukštesniųjų vadovų kompetencijų ugdymas) iš šio bendro sąrašo išbraukti ir šios dalies atskiru (priešpaskutiniu) sakiniu nustatyti, kad Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės paskirtiems valstybės institucijų ir įstaigų vadovams – valstybės pareigūnams taikomas ir šio įstatymo 37 straipsnis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15
9
valstybės tarnautojas“ siūloma nustatyti, kad tai – valstybės tarnautojas, kurio tarnybą reglamentuoja įstatymu patvirtintas statutas arba Diplomatinės tarnybos įstatymas. Pažymėtina, kad teisės akto, kuriuo reguliuojama statutinių valstybės tarnautojų tarnyba, forma (pavadinimas) – „statutas“ – nėra jų teisinį statusą lemiantis veiksnys ir neatskleidžia esminių statutinio valstybės tarnautojo požymių. Statutinių valstybės tarnautojų tarnyba gali būti reguliuojama ir įstatymu. Be to, pavyzdžiui, universitetų steigimas ir veikla taip pat reguliuojama statutais, bet universitetų darbuotojai nėra statutiniai tarnautojai ar darbuotojai. Pažymėtina ir tai, kad diplomatų priskyrimas statutiniams valstybės tarnautojams taip pat yra teisiškai nepagrįstas, nes vienas iš esminių statutinio valstybės tarnautojo teisinio statuso bruožų yra įgaliojimai duoti privalomus nurodymus jam nepavaldiems asmenims, taip pat teisė panaudoti ginklą, specialiąsias priemones, o diplomatai tokių įgaliojimų neturi.
Taigi projekte siūloma statutinio valstybės tarnautojo apibrėžtis neatskleidžia esminių tokį tarnautoją identifikuojančių požymių. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15
11
ministro įsakymu patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 35 punktą, keičiamo įstatymo 2 straipsnio, kuriame nustatytos pagrindinės šio įstatymo sąvokos, 11 dalyje pateikiamoje termino „valstybės politikas“ apibrėžtyje neturėtų būti įvedamas trumpinys „meras“; tai turėtų būti padaryta tolesnėse keičiamo įstatymo nuostatose. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15
12
ar teisminę valdžią“ keistina formuluote „valstybės ar vietos valdžią“, nes teisminė valdžia yra viena iš valstybės valdžių (Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalis, Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2015 m. gruodžio 30 d. ir kiti nutarimai). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15
21
straipsnio 2 dalies 1 punkte vartojamos formuluotės „įstaigos ar institucijos vadovo“ ir „įstaigoje ar institucijoje“ tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad šio įstatymo 2 straipsnio 2 ir 10 dalyse yra apibrėžtos sąvokos
„įstaigos vadovas“ ir „valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos“. Šios sąvokos nuosekliai vartotinos visame projekto tekste. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15
21
straipsnio 2 dalies 1 punkte po žodžių „labai sunkaus nusikaltimo“ įrašytinas žodis „padarymo“. Pritarti 11.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15
į tai, kad šiame straipsnyje reguliuojama valstybės tarnautojo teisė ne tik dirbti kitą darbą, bet ir eiti daugiau nei vienas valstybės tarnautojo pareigas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15
1
valstybės tarnautojas turi teisę eiti daugiau negu vienas valstybės tarnautojo pareigas. Pažymėtina, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kaip valstybės tarnautojas, eidamas savo pareigas, tuo pat metu galėtų eiti dar ir kitas valstybės tarnautojo pareigas. Vien dėl darbo laiko trukmės sunku įsivaizduoti, kaip būtų galima tinkamai atlikti valstybės tarnautojo funkcijas keliose pareigose. Jeigu valstybės tarnautojo darbo krūvis būtų toks, kad jis turėtų galimybę tuo pat metu eiti dar vienas pareigas, pirmiausia turbūt turėtų būti peržiūrimas tos įstaigos pareigybių skaičius ir jų aprašymas (tarnautojų funkcijos), optimizuojant institucijos ar įstaigos darbą, žmogiškuosius ir finansinius išteklius. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuria numatoma galimybė eiti daugiau negu vienas valstybės tarnautojo pareigas, praktinis įgyvendinimas diskutuotinas. Spręsti pagrindiniame komitete Argumentai: svarstytina, ar keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje neturėtų būti apibrėžtas maksimalus leistinas darbo krūvis valstybės tarnautojui. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15
1,3
įstatymo 5 straipsnio 1 ir 3 dalyse siūlome išbraukti žodžius „rūšies bei“, nes nėra aišku, į kokias rūšis galėtų būti skirstomos įmonės, įstaigos ar organizacijos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15
4 14.
Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalis tikslintina, nes iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiai pareigybių grupei turėtų būti priskiriama pareigybė, nenurodyta keičiamo įstatymo 1 priede, bet nustatyta pagal kitus įstatymus, ir koks minimalus pareiginės algos koeficientas turėtų būti jai nustatytas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15
1,24
įstatymo terminiją su Mokslo ir studijų įstatymu ir atsižvelgiant į tai, kad asmens išsilavinimas paprastai siejamas su atitinkamų studijų programų tam tikro tipo aukštojoje mokykloje baigimu (o ne su jas baigus savaime įgyjama aukštojo mokslo kvalifikacija), keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas dėstytinas taip: „turėti ne žemesnį kaip aukštąjį universitetinį išsilavinimą arba aukštąjį koleginį išsilavinimą“. Kartu pažymime, kad šio straipsnio 2 dalyje po žodžio „lygiavertę“ įrašytini žodžiai „aukštojo mokslo“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 3 straipsnio 7 punkte siūloma nustatyti, kad į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas savivaldybės institucijoje priima savivaldybės meras. Ši nuostata atitinka 2023 m. balandžio 1 d. įsigaliojančiame naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, bet nedera su keičiamo įstatymo 2 straipsnio
(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas priimama valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasirinkimu. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalies ir 11 straipsnio 1–3 dalių nuostatos derintinos tarpusavyje, atsižvelgiant į 2023 m. balandžio 1 d. įsigaliojančiame Vietos savivaldos įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15
6 17.
Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo gali nuspręsti konkursą į karjeros valstybės tarnautojo pareigas laimėjusiam asmeniui taikyti išbandymo laikotarpį; išbandymo laikotarpiui ir rezultatams mutatis mutandis būtų taikomas Darbo kodekso 36 straipsnis. Keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies
pagrindas – pripažinus, kad išbandymo rezultatai yra nepatenkinami, iki išbandymo termino pabaigos apie atleidimą raštu įspėjus prieš tris darbo dienas. Pažymėtina, kad Darbo kodekso 36 straipsnyje reguliuojamas susitarimas dėl išbandymo, pagal šio straipsnio 1 dalį darbo sutarties šalys sudarydamos darbo sutartį gali sulygti dėl išbandymo, o keičiamo įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens teisę vienašališkai nuspręsti konkursą į karjeros valstybės tarnautojo pareigas laimėjusiam asmeniui nustatyti išbandymo laikotarpį. Be to, įvertinus keičiamo įstatymo ir Darbo kodekso 36 straipsnio nuostatų turinį ir tarpusavio santykį, neaišku, kaip praktikoje Darbo kodekso 36 straipsnio normas mutatis mutandis reikėtų taikyti, pavyzdžiui, rezultatams. Pabrėžtina, jog konkurso paskirtis ir yra ta, kad įvertinus pretendentų kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti numatytas funkcijas būtų atrinktas toms pareigoms tinkamiausias asmuo. Taigi asmeniui, laimėjusiam konkursą, t. y. įgyvendinusiam privalomą sąlygą pareigoms užimti, nustačius papildomą būtiną sąlygą – išbandymo laikotarpį, būtų paneigta pati konkurso paskirtis ir esmė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išbandymo teisinis institutas buvo numatytas Seimui teiktame Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 8, 11, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 27, 29, 30, 47, 49 ir
straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekte Nr.
tačiau šis teisinis reguliavimas nenustatytas. Jeigu siūlomam teisiniam reguliavimui būtų pritarta, nuostata „išbandymo laikotarpiui ir rezultatams mutatis mutandis taikomas Darbo kodekso 36 straipsnis“ tikslintina kalbos požiūriu, nes teisės norma turėtų būti taikoma ne laikotarpiui ar rezultatams, o valstybės tarnautojui. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15
3
18Manytina, kad keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalis yra perteklinė,
nes keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta pareiga užtikrinti, kad į valstybės tarnautojo pareigas būtų priimti tik nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantys asmenys, be išlygų taikytina visiems valstybės tarnautojus į pareigas priimantiems asmenims. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15
3
tarpusavyje, keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies pirmajame sakinyje turėtų būti numatyta išimtis dėl konkurso skelbimo, sąlygota šio straipsnio 5 dalies nuostatų (t. y. turėtų būti nustatyta, kad konkursas neskelbiamas, kai įstaigos vadovas skiriamas antrajai kadencijai be konkurso). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15
1829
aiškiau atskleisti keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatoje iki dvitaškio nurodytą įrašymo į pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą sąlygą – „gali būti įrašomi“, nes nėra aišku, ar turima omenyje tai, kad Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga turėtų prerogatyvą nuspręsti neįrašyti asmens į šį rezervą, nors asmuo atitiktų įstatyme nustatytus kriterijus, ar tai, kad kriterijus atitinkantis asmuo galėtų būti įrašomas į rezervą tik su jo sutikimu.
Pastaruoju atveju žodžius „gali būti“, siekiant teisinio aiškumo, siūlytume išbraukti, nes asmens sutikimas kaip būtina sąlyga numatytas šio straipsnio 3 dalyje. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 18 straipsnio 9 dalies nuostatai. Spręsti pagrindiniame komitete Argumentai: Įstatymo projekto 13 straipsnyje rengėjas siūlo įtvirtinti naują institutą – pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą. Tačiau lieka teisinis neaiškumas, kaip ir kokiomis aplinkybėmis šis rezervas bus naudojamas, kokia jo paskirtis ir nauda. Todėl būtina arba tikslinti įstatyminį reguliavimą, arba šios nuostatos atsisakyti. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15
24
pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą gali būti įrašomi konkursuose į įstaigų vadovų pareigas labai gerai pasirodę, tačiau nelaimėję konkursų asmenys. Pažymėtina, kad įstatyme turėtų būti nustatyti aiškūs ir išsamūs įrašymo į pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą kriterijai, o ne subjektyvi atskirų asmenų nuomonė apie pretendento „labai gerą pasirodymą“ konkurse. Spręsti pagrindiniame komitete
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15
2
glaustumo, keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje išbrauktini pertekliniai žodžiai „Vyriausybės tvirtinamuose“, nes Vyriausybė kaip subjektas, įgaliotas tvirtinti šiuos nuostatus, nurodyta keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15
4,9
įstatymo 14 straipsnio 4 ir 9 dalių nuostatos derintinos tarpusavyje, nes 4 dalyje numatoma, kad valstybės tarnautojas jo sutikimu gali būti perkeltas į kitas lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, o 9 dalyje taip pat reglamentuojamas valstybės tarnautojo perkėlimas, tačiau nustatoma, kad valstybės tarnautojo sutikimo nereikia karo padėties, nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų atvejais. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15
17
reguliavimo neaišku, kokios organizacijos turimos omenyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje yra apibrėžta sąvoka ,,valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos“, todėl būtent ši sąvoka turėtų būti nuosekliai vartojama. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį valstybės tarnautojams nustatomi minimalūs pareiginių algų koeficientai, siūlytume patikslinti keičiamo įstatymo 18 straipsnio 11 dalies 1 punktą, 20 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 4 punktus ir vietoj sąvokos ,,mažiausias pareiginės algos koeficientas“ vartoti sąvoką
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15
111 26.
Pagal keičiamo įstatymo
įvertinus kaip neatitinkančią lūkesčių, jam galėtų būti nustatoma mažesnė pareiginė alga; šiame punkte numatytas vienintelis leidžiamo pareiginės algos sumažinimo masto kriterijus – ji negalėtų būti nustatoma mažesnė, negu taikant tai pareigybei nustatytą mažiausią pareiginės algos koeficientą. Manome, kad tokiu teisiniu reguliavimu būtų sudarytos prielaidos valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla būtų įvertinta kaip neatitinkanti lūkesčių, pareiginę algą sumažinti pernelyg dideliu, neadekvačiu mastu, pavyzdžiui, dvigubai ar pan. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal tos pačios dalies 2 punktą, aiškinamą kartu su keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalies
perkeliamam valstybės tarnautojui nustatoma pareiginė alga), karjeros valstybės tarnautoją, kurio tarnybinė veikla būtų įvertinta kaip neatitinkanti lūkesčių, perkeliant į žemesnes pareigas, jo pareiginė alga galėtų būti nustatyta taikant ne daugiau kaip 0,18 mažesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki perkėlimo nustatytas pareiginės algos koeficientas (ir kartu taip pat ne mažesnį, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias pareiginės algos koeficientas). Mūsų nuomone, siekiant apsaugoti valstybės tarnautojų interesus, keičiamo įstatymo 18 straipsnio 11 dalies 1 punkte taip pat reikėtų nustatyti atitinkamą valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių, galimo pareiginės algos sumažinimo masto apribojimą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15
12 27.
Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 18 straipsnio 12 dalį reikėtų sujungti su šio straipsnio 11 dalies 4 punktu, t. y. šiame punkte, derinant jį su 11 dalies nuostata iki dvitaškio, iš pradžių reikėtų nustatyti, kad tuo atveju, kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių, valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu gali būti sudaromas ne trumpesnis negu 2 mėnesių ir ne ilgesnis negu 6 mėnesių jo tarnybinės veiklos gerinimo planas, ir tik po to nurodyti, kad, jeigu pasibaigus šiam laikotarpiui valstybės tarnautojo tarnybinė veikla neeilinio vertinimo metu (pagal šio straipsnio 13 dalies 4 punktą) vėl įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių, valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15
1
dalyje siūloma, pertvarkant valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą, atsisakyti galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme nustatytos valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamosios dalies – priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas – pagal kurį, panaikinus valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamąją dalį – priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir pagal šio projekto 2 straipsnio 9 dalį perskaičiavus valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus, iki keičiamo įstatymo įsigaliojimo valstybės tarnautojui nustatyta pareiginė alga, perskaičiuota įskaitant minėtą priedą, negalėtų būti sumažinta, kol jis eitų tas pačias pareigas (projekto 2 straipsnio 9 dalis) arba jį perkėlus į lygiavertes ar aukštesnes pareigas (keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalis), – nemotyvuotų valstybės tarnautojų, turinčių nemažą tarnybos Lietuvos valstybei stažą, dalyvauti konkursuose į aukštesnes pareigas, nes priimant į pareigas konkurso būdu jiems galėtų būti nustatytas ženkliai mažesnis pareiginės algos koeficientas. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas šiuo atžvilgiu derėtų su konstituciniu reikalavimu įstatymais nustatyti tokį valstybės tarnautojų teisinį statusą, kuris suponuotų valstybės tarnybos, kaip sistemos, vidinį mobilumą, joje dirbančių asmenų žinių, įgūdžių ir patirties perimamumą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kai kuriuose kartu su šiuo projektu teikiamuose įstatymų projektuose (Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 5, 7, 10, 43, 69, 71, 72 ir 79 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2086(3), Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 20, 24, 25, 27, 40, 49 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2081(3) ir kt.) nesiūloma atsisakyti galiojančio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybės tarnautojams ar pareigūnams yra mokamas priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą.
Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į valstybės tarnybos sistemos vientisumą (Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje aiškinamą kaip vieną iš valstybės tarnybos konstitucinės sampratos elementų, kartu ir reikalavimų, kurių privalu paisyti organizuojant valstybės tarnybą ir reguliuojant valstybės tarnybos santykius), valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemos pertvarka turėtų būti atliekama sistemiškai, neišskiriant tam tikrų valstybės institucijų ar valstybės tarnautojų grupių. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, diferencijuotas valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo santykių teisinis reguliavimas iš principo nėra negalimas, tačiau būtina paisyti konstitucinių asmenų lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principų (2007 m. kovo 20 d. nutarimas); pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybės tarnyba tam tikrose valstybės (savivaldybių) institucijose (kuri nors valstybės tarnybos sistemos grandis) būtų eliminuota iš bendros valstybės tarnybos sistemos arba kuris įtvirtintų privilegijuotą tam tikrų institucijų valstybės tarnautojų padėtį kitų analogiškų institucijų valstybės tarnautojų atžvilgiu arba, priešingai, jų diskriminavimą (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Spręsti pagrindiniame komitete
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15
3 29.
Nėra aiškus keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad darbo apmokėjimo sistemoje nustatomi „mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą tvarka ir dydžiai“, santykis su šio straipsnio 2 dalies nuostata, kad už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą valstybės tarnautojams mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka, – atsižvelgiant į tai, kad Darbo kodekse yra nustatytos imperatyvios mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą taisyklės, neaišku, kas turėtų būti nustatoma darbo apmokėjimo sistemoje. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Darbo kodekso 144 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog vadovaujančias pareigas einančių darbuotojų darbo poilsio dieną, švenčių dieną, darbo naktį ir viršvalandinio darbo apskaita yra tvarkoma ir už jį mokama kaip už darbą įprastiniu darbo laiko režimu, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip. Su valstybės tarnautojais darbo sutartys nėra sudaromos, taigi vadovaujančias pareigas einantys valstybės tarnautojai neturėtų galimybės susitarti ir gauti teisingą apmokėjimą už darbą naktį, poilsio, švenčių dienomis ar viršvalandinį darbą. Atsižvelgdami į tai, kad Darbo kodekso 144 straipsnio 6 dalies nuostata dėl susitarimo darbo sutartyje valstybės tarnautojams negali būti taikoma, siūlytume keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje aiškiai nustatyti, kad valstybės tarnautojams už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą valstybės tarnautojams mokama Darbo kodekso 144 straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka (t. y. palikti šiuo metu galiojančią Valstybės tarnybos įstatymo nuostatą). Pritarti
Teisės departamentas, 2022-11-15
3,4 30.
Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalies formuluotės „įstaigos valstybės tarnautojams“, „įstaigos pareigybių sąraše“, taip pat 4 dalies formuluotės
„įstaigos įgyvendinamuose projektuose“, „įstaigos sudarytas bendradarbiavimo
sutartis“, „įstaigos misija“ tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje yra apibrėžta sąvoka ,,valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15
3
straipsnio 3 dalies pirmajame sakinyje vietoj žodžio „koeficiento“ ir šios dalies antrajame sakinyje prieš žodį „intervalas“ įrašytinas žodis „koeficientų“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15
48
įstatymo nuostatas tarpusavyje, 20 straipsnio 4 dalies 8 punkte vietoj žodžių
„nustatomas ne mažesnis, negu jam iki perkėlimo nustatytas pareiginės algos
koeficientas“ įrašytini žodžiai „nustatoma ne mažesnė negu jam iki perkėlimo nustatyta pareiginė alga“ (plg. su šios dalies 6, 7 punktais). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15
23
keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatą, kad valstybės tarnautojai gali būti skatinami „suteikiant iki 5 mokamų poilsio dienų (tačiau ne daugiau kaip 10 darbo dienų per metus) arba atitinkamai sutrumpinant darbo laiką“, nes neaišku, koks yra formuluotės „iki 5 mokamų poilsio dienų“ santykis su skliaustuose dėstoma tikslinančia formuluote „ne daugiau kaip 10 darbo dienų per metus“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15
3
straipsnio 3 dalyje siūlytume aiškiai nustatyti, kad valstybės tarnautojai, turintys galiojančią tarnybinę nuobaudą, neskatinami, išskyrus atvejį, kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama kaip viršijanti lūkesčius. Pritarti 35.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15
2
straipsnio 2 dalies nuostata, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant, be kita ko, į „tarnybinį nusižengimą lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes“, derintina su keičiamo įstatymo 26 straipsnyje vartojama formuluote „tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15
53
tarnybiniu nusižengimu būtų laikomos „korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, kaip jos apibrėžtos Korupcijos prevencijos įstatyme, susijusios su tarnybinių pareigų atlikimu, nors už šią veiką valstybės tarnautojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn“. Ši nuostata turėtų būti patikslinta, nes situacija, kai asmuo už korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn, yra neįmanoma. Administracinės atsakomybės pagrindas yra administracinio nusižengimo, o ne nusikalstamos veikos padarymas. Svarstytina ir tai, ar pagrįstai šiame punkte korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos išskiriamos kaip viena iš šiurkščių tarnybinių nusižengimų rūšių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, kuriam paskirta bausmė už korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, turėtų būti atleidžiamas iš pareigų pagal keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 17 punktą, todėl neaišku, ar yra kokia nors prasmė korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką dar papildomai įvardyti kaip šiurkštų tarnybinį nusižengimą.
Kartu pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalį šiurkštaus tarnybinio nusižengimo padarymas nebūtinai turėtų lemti valstybės tarnautojo atleidimą iš pareigų, tad šiuo atžvilgiu projektu siūlomas dviprasmiškas reguliavimas: viena vertus, asmens pripažinimas kaltu padarius korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką suteiktų pagrindą šį asmenį atleisti iš pareigų pagal keičiamo įstatymo
straipsnio 4 dalį būtų leidžiama korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui neskirti griežčiausios tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų. Be to, keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 3 punktas nekoreliuoja ir su keičiamo įstatymo 25 straipsnio 4 dalimi, kurioje apskritai nenumatoma, kad nusikalstamos veikos padarymo atveju sustabdytas tarnybinio nusižengimo tyrimas dar galėtų būti tęsiamas po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo (t. y. pasibaigus baudžiamajam procesui dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos net teoriškai nebūtų galimybės užbaigti pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą ir padarytą veiką kvalifikuoti kaip tarnybinį nusižengimą).
Jeigu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 3 punktas skirtas tik toms situacijoms, kai kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas kvalifikuojamos korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, už kurias asmuo
„nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn“, tokiu atveju pabrėžtina, kad
net jeigu asmuo už korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką „nebūtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn“, jis būtų laikomas neatitinkančiu nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, nes vertinamo punkto formuluotė „nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn“ reiškia, kad korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką padaręs asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenys pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punktą laikomi nesančiais nepriekaištingos reputacijos, t. y. tokie asmenys vis tiek turėtų būti atleisti iš pareigų pagal keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 18 punktą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15
1 37.
Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies formuluotė
„iškėlus baudžiamąją bylą“ išbrauktina (nes BPK nėra numatyta tokio
procesinio veiksmo kaip „baudžiamosios bylos iškėlimas“; šis procesinis veiksmas buvo atliekamas pagal iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusį BPK) ir vietoj jos įrašytina formuluotė „vykstant baudžiamajam procesui“, apimanti tiek ikiteisminį tyrimą, tiek bylos nagrinėjimo teisme stadiją (kartu šioje dalyje reikėtų išbraukti perteklinius žodžius „ikiteisminį tyrimą“). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15
1
formuluotė „piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją)“ tikslintina, atsižvelgiant į Finansinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15
4
nustatyti: „Kai paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama institucijai, kompetentingai tirti ir nagrinėti atitinkamas bylas. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą ar administracinio nusižengimo teiseną arba asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios arba administracinės atsakomybės, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminais.“ Pacituotas teisinis reguliavimas tobulintinas.
Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 4 dalis nesudaro prielaidų tęsti tarnybinio nusižengimo tyrimo ir paskirti tarnybinės nuobaudos, jeigu baudžiamasis procesas baigiasi kitais pagrindais, pvz., jeigu nutraukiamas ikiteisminis tyrimas arba priimamas išteisinamasis nuosprendis dėl to, kad padaryta veika neturi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 212 straipsnio 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Mūsų nuomone, tai yra akivaizdi spraga, nes baudžiamojo proceso užbaigimas nenustačius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių nereiškia, kad nėra kitos rūšies teisės pažeidimo, įskaitant tarnybinio nusižengimo, požymių. Praktikoje neretai pasitaiko atvejų, kai asmens veika atitinka piktnaudžiavimo kaip tarnybinio nusižengimo požymius, tačiau ikiteisminis tyrimas nutraukiamas arba asmuo išteisinamas, nenustačius BK 228 straipsnyje numatyto būtinojo nusikalstamo piktnaudžiavimo elemento – didelės žalos valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui (teismų praktikoje pabrėžiama, kad pagrindinis kriterijus, pagal kurį piktnaudžiavimas, kaip nusikalstama veika, atribojamas nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis; žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-200-495/2020). Pritarti
Teisės departamentas, 2022-11-15
2 40.
Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią valstybės tarnautojas atlygina visą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą žalą, jeigu ją padarė ,,atlikdamas viešojo administravimo veiklą ir (arba) padėdamas valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas“ yra nesuderinta su šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje apibrėžta valstybės tarnautojo sąvoka. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad valstybės tarnautojo sąvoka apima visą jo atliekamą veiklą (funkcijas), vietoj pacituotos 27 straipsnio 2 dalies formuluotės galėtų būti įrašyti žodžiai „atlikdamas savo funkcijas“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15
2
straipsnio 2 dalies paskutinį sakinį reikėtų patikslinti tuo atžvilgiu, kad nėra aišku, ar jame minimi „kiti atvejai“ reiškia atvejus, kai žala padaryta tyčia, ar kažkokius kitus atvejus. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15
tarpusavyje, įstatymo projekto 27 straipsnio 4 ir 6 dalyse vietoj žodžių
„Seimo valdybos“ įrašytini žodžiai „Seimo Pirmininko“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15
7
straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį valstybės tarnautojui darbo užmokestis nemokamas, išskyrus Darbo kodekse nustatytus atvejus. Darbo kodekso 49 straipsnio 3 dalyje numatytas vienintelis atvejis, kai nuo darbo nušalintam darbuotojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis – kai darbdavys, tirdamas darbuotojo galimo padaryto darbo pareigų pažeidimo aplinkybes, nušalina darbuotoją nuo darbo iki trisdešimt kalendorinių dienų.
Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 1 punktą valstybės tarnautojas, įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams, galėtų būti nušalintas nuo pareigų iki 3 mėnesių laikotarpiui, prireikus šios priemonės taikymas galėtų būti pratęstas 1 mėnesiui, o pratesimų skaičius būtų neribojamas ir nušalinimas galėtų trukti iki baudžiamojo proceso pabaigos. Tokiu teisiniu reguliavimu būtų sudarytos prielaidos nuo pareigų nušalintam valstybės tarnautojui neapibrėžtą, taigi ir ilgą, laiką nemokėti darbo užmokesčio. Šiuo atžvilgiu atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimą, kuriuo Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalies nuostata, iš esmės analogiška tai, kurią siūloma nustatyti keičiamo įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje, pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai.
Konstitucinis Teismas šiame nutarime konstatavo, be kita ko, kad nuo pareigų nušalintas valstybės tarnautojas išlaiko valstybės tarnautojo statusą, taigi negali pasinaudoti įstatymų nustatyta tvarka valstybės suteikiama socialine apsauga nedarbo atveju, ir pažymėjo, jog pagal Konstituciją, inter alia jos 48 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, konstitucinius teisingumo, proporcingumo principus, įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį ilgam laikui nuo pareigų nušalintam valstybės tarnautojui, praėjus tam tikram įstatymų leidėjo nustatytam protingam laikui nuo nušalinimo pradžios, atlyginimas (ar jo dalis) ir toliau nebūtų mokamas, taip neužtikrinant jam net jo minimalių socialiai priimtinų poreikių patenkinimo. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad iš Konstitucijos 107 straipsnio 1, 2 dalių kyla draudimas vėliau priimtais įstatymais vėl nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris nesiderina su Konstitucinio Teismo aktuose išdėstyta Konstitucijos nuostatų samprata. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad keičiamo įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą reikėtų pakoreguoti, užtikrinant reikiamą ilgam laikui nuo pareigų nušalinto valstybės tarnautojo interesų apsaugą, t. y. bent tam tikros atlyginimo dalies mokėjimą praėjus tam tikram laikui. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15
1
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojams suteikiamos Darbo kodekse numatytos atostogos.
Pažymėtina, kad pagal keičiamą įstatymą valstybės tarnautojams keliami ypatingi bendrieji ir specialieji reikalavimai, jiems taip pat taikomi tokie įpareigojimai, kurie netaikomi arba tik iš dalies taikomi darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis. Valstybės tarnautojams, be kita ko, keliami lojalumo valstybei, nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, jie įpareigoti vengti interesų konfliktų, deklaruoti turtą ir pajamas, ir kt. Didesnių, palyginti su reikalavimais darbuotojams, reikalavimų taikymas, mūsų nuomone, implikuoja ir tam tikrų papildomų garantijų taikymą valstybės tarnautojams. Kaip minėta, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad valstybės tarnautojai – ypatinga socialinė grupė, kurios specifiką lemia valstybės tarnybos paskirtis ir visuomeninis reikšmingumas, todėl valstybės tarnautojų teisinis statusas, teisių ir laisvių, kurias jie turi pagal Konstituciją ir įstatymus, įgyvendinimas negali neturėti reikšmingų ypatumų; valstybės tarnautojams keliami dideli (didesni, palyginti su reikalavimais kitiems darbuotojams) kvalifikaciniai ir profesiniai reikalavimai; su konstituciniais reikalavimais yra susijusios konstituciškai pagrįstos ir būtinos garantijos valstybės tarnautojams; valstybės tarnybos teisiniai santykiai – tai teisiniai santykiai tarp valstybės tarnautojo ir valstybės, jie nėra tapatūs darbo santykiams, susiklostantiems tarp darbuotojo, kuris nėra valstybės tarnautojas, ir darbdavio (2004 m. gruodžio 13 d. ir kiti nutarimai). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar valstybės tarnautojų atostogų reguliavimas Darbo kodeksu, valstybės tarnautojams taikant ypatingus reikalavimus ir įpareigojimus, atitiktų konstitucinę valstybės tarnybos, kaip ypatingos profesinės veiklos sistemos, sampratą ir būtų konstituciškai pagrįstas. Spręsti pagrindiniame komitete 45.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15
1
tarnautojui, atsistatydinusiam“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15
5
straipsnio 5 dalis tikslintina kalbos požiūriu, suderinant linksnius – išmokamos pinigų sumos ir ,,išmokos“, o ne ,,išmoką“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15
1
straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, kuriuose vartojama formuluotė „nepatenkinamais tarnybinės veiklos rezultatais“, tikslintini, nes keičiamo įstatymo
vertinama atsižvelgiant ne į veiklos rezultatus, o į tai, ar veikla atitinka lūkesčius. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15
5
straipsnio 5 dalyje siūlytume vietoj nuorodos į šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis, siekiant teisės akto glaustumo, pateikti nuorodą į visą šį straipsnį, nes jame nėra daugiau dalių. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15
1
straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurią valstybės tarnautojas, žuvęs atlikdamas tarnybines pareigas arba miręs dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, nebūtų laidojamas valstybės lėšomis, jeigu jis žūtų arba mirtų darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, pagrįstumas svarstytinas. Pažymėtina, kad pagal šią dalį valstybės tarnautojas, žuvęs arba miręs darydamas neatsargią nusikalstamą veiką, būtų laidojamas valstybės lėšomis.
Nors neatsargios nusikalstamos veikos vertinamos kaip santykinai mažiau pavojingos nei tyčinės nusikalstamos veikos dėl skirtingo nusikalstamą veiką padariusio asmens psichinio santykio su padaryta veika ir tos veikos padariniais (neatsargią nusikalstamą veiką darančio asmens valia nėra nukreipta į nusikalstamų padarinių atsiradimą), pažymėtina, kad ir neatsargi nusikalstama veika yra pavojinga bei priešinga teisei. BK 11 ir 12 straipsniuose aiškiai reglamentuota, kad visoms, taigi ir neatsargioms, nusikalstamoms veikoms būdingi du kriterijai – veikos pavojingumas (materialusis kriterijus) ir priešingumas teisei (formalusis kriterijus). Taigi pagal projektu teikiamą siūlymą būtų įtvirtinta nuostata, kuria būtų leidžiama valstybės lėšomis laidoti valstybės tarnautoją, padariusį pavojingus ir neteisėtus veiksmus. Toks teisinis reguliavimas kelia abejonių dėl jo atitikties bendrajam teisės principui ex injuria jus non oritur (ne teisės pagrindu teisė neatsiranda). Pažymėtina ir tai, kad pagal keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalį būtų draudžiama valstybės lėšomis laidoti valstybės tarnautojus, jeigu jie žūtų arba mirtų darydami „kitą teisės pažeidimą“. Ši sąvoka apima tiek tyčinius, tiek neatsargius teisės pažeidimus. Būtų neteisinga ir nepagrįsta, jeigu neatsargų „kitą teisės pažeidimą“ (pvz., neatsargų administracinį nusižengimą) padaręs valstybės tarnautojas nebūtų laidojamas valstybės lėšomis, o neatsargią nusikalstamą veiką, t. y. gerokai pavojingesnį teisės pažeidimą, padaręs valstybės tarnautojas – būtų. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15
4 50.
Atsižvelgdami į tai, kad keičiamo įstatymo 18 straipsnyje 6 dalyje nustatomi nauji tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai (viršija lūkesčius, atitinka lūkesčius, iš dalies atitinka lūkesčius, neatitinka lūkesčių), siūlytume šio įstatymo 34 straipsnio 4 dalies nuostatą ,,valstybės tarnyba gali būti pratęsta, jeigu jo tarnybinė veikla per paskutinius trejus metus buvo vertinta tik gerai ir (ar) labai gerai (atitinkanti lūkesčius ir (ar) viršijanti lūkesčius)“ patikslinti, pirmiau nurodant keičiamame įstatyme nustatomus kriterijus, o tik po to skliaustuose paminint atitinkamus iki jo įsigaliojimo taikytus kriterijus:
„<...> vertinta tik kaip atitinkanti lūkesčius ir (ar) viršijanti
lūkesčius (iki šio įstatymo įsigaliojimo – gerai ir (ar) labai gerai)“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15
straipsnyje nurodoma, kad šis įstatymas nustato socialines ir kitas garantijas, susijusias su tarnybos ypatumais, tačiau šio įstatymo 34 straipsnyje siūloma panaikinti su tarnybos ypatumais susijusias garantijas, nustatytas galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 1, 3 ir
visa apimtimi, taigi valstybės tarnautojų sąlygos būtų pablogintos. Atsižvelgdami į tai, siūlytume išlaikyti garantijų valstybės tarnautojams tęstinumą ir šių garantijų nenaikinti. Spręsti pagrindiniame komitete
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15
5
straipsnio 5 dalies nuostata, kad Darbo kodeksas ir kiti įstatymai gali nustatyti ir kitų garantijų, yra teisiškai netiksli ir neaiški, gali kilti jos taikymo problemų, nes keičiamame įstatyme ir Darbo kodekse bei kituose įstatymuose gali būti nustatytos iš esmės analogiškos, bet nevisiškai tapačios garantijos. Spręsti pagrindiniame komitete 53.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
kokią teisinę reikšmę turi keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies
pareigų, kai „paaiškėja, kad jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir dėl to negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų“, įrašyta sąlyga „ir dėl to negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų“. Atsižvelgiant į imperatyvią šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad
„valstybės tarnautojas privalo būti nepriekaištingos reputacijos“, manytina,
jog nepriekaištingos reputacijos reikalavimų neatitinkantis valstybės tarnautojas visais atvejais turėtų būti atleidžiamas iš pareigų be jokių papildomų sąlygų, todėl siūlytume formuluotę „ir dėl to negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų“ išbraukti kaip perteklinę ir klaidinančią. Atitinkamai taisytina projekto 2 straipsnio 5 dalyje išdėstyta 2025 m. sausio 1 d. įsigaliosianti Valstybės tarnybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 18 punkto redakcija. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15
2
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad atleidimo iš pareigų apribojimams mutatis mutandis taikomas Darbo kodekso 61 straipsnis. Pažymėtina, kad keičiamame įstatyme nustatomi atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindai ir atleidimo tvarka nėra tapatūs nustatytiesiems Darbo kodekse, todėl galėtų kilti teisės taikymo neaiškumų (pavyzdžiui, neaišku, kaip Darbo kodekso 61 straipsnio normos turėtų būti taikomos politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams). Neaišku, kodėl keičiamame įstatyme siūloma atsisakyti galiojančių šiuos santykius reguliuojančių normų ir taikyti Darbo kodekso normas.
Siūlomas teisinis reguliavimas yra nenuoseklus, keičiamo įstatymo 35 straipsnio 2 dalį reikėtų derinti su šio straipsnio 5 dalies nuostata, kuria taip pat ribojamas atleidimas iš pareigų (numatoma, kad valstybės tarnautojas negali būti atleistas iš pareigų laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir atostogų metu, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 13, 14, 16, 18, 19 ir 20 punktuose nurodytus atvejus). Šiame kontekste primintina, kad, kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, valstybės tarnybos teisiniai santykiai nėra tapatūs darbo santykiams, susiklostantiems tarp darbuotojo, kuris nėra valstybės tarnautojas, ir darbdavio (nesvarbu, ar susiklostantiems valstybės ar savivaldybių institucijose, ar kitose įmonėse, įstaigose, organizacijose) (2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 20 d. nutarimai). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15
3
straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad įvadinis mokymas vykdomas pirmą kartą į pareigas paskirtiems aukštesniesiems vadovams siekiant juos supažindinti su darbo valstybės tarnyboje ypatumais ir vadovavimo įgūdžiams formuoti. Atsižvelgiant į aukštesniųjų vadovų grupei priskiriamas pareigybes, į tai, kokie asmenys pagal keičiamo įstatymo 13 straipsnį galėtų būti įrašomi į pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą, ir į reikalavimus vadovų pareigoms užimti, nurodytas įvadinio mokymo tikslas diskutuotinas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15
1
straipsnio 1 dalies nuostatos iki dvitaškio formuluotė tikslintina, atsižvelgiant į tai, kad Valstybės tarnautojų registro, kuris jau veikia, steigimas yra vienkartinis jau įvykęs juridinis faktas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-151 priedas 57.
Jeigu nebūtų atsižvelgta į šioje išvadoje pateiktą pastabą dėl valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemos (be kita ko, maksimalių pareiginės algos koeficientų) nustatymo įstatymu, siūlytume keičiamo įstatymo 1 priedo pavadinime prieš žodžius
„pareiginių algų koeficientai“ siekiant teisinio aiškumo įrašyti žodį
„minimalūs“, o šio priedo pastaboje prieš žodžius „pareiginės algos
koeficientas“ – žodį „minimalus“ (plg. su keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi,
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15
dalyje tikslintinas įstatymo, į kurį daroma nuoroda, pavadinimas, įrašant praleistą numerį, – nuoroda turėtų būti į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. XIII-1234 pakeitimo įstatymą
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15
dalies pirmajame sakinyje po žodžio „padalinus“ įrašytinas žodis „iš“, o po žodžių „įstatyme einamiesiems metams“ vietoj žodžio „taikomo“ reikėtų įrašyti žodį „nustatyto“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15
dalies nuostatoje „valstybės tarnautojams iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta pareiginė alga, įskaitant gautą priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, negali būti sumažinama“ prieš žodį „įskaitant“ įrašytinas žodis „perskaičiuota“, atsižvelgiant į tai, kad pagal dabar galiojantį reguliavimą pareiginė alga neapima priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, ir negalėtų būti sumažinama būtent perskaičiuota pareiginė alga. Pritarti
Teisės departamentas, 2022-11-15
dalyje vietoj žodžių „priimtiems valstybės tarnautojams“ įrašytina „priimti valstybės tarnautojai“. Pritarti 3.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: pagal komiteto kompetencijos sritis negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: pagal komiteto kompetencijos sritis negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: pagal komiteto kompetencijos sritis negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas:
1) iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo NR. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektui NR. XIVP-2066(3) ir siūlyti pagridiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Komiteto pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė;
2) atkreipti Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėmesį, kad vykdant valstybės tarnybos tobulinimą būtina turėti valstybės tarnybos ilgalaikės raidos koncepciją platesniame viešojo valdymo raidos kontekste, susietą su globaliomis viešojo valdymo raidos tendencijomis, valstybės ilgalaikės pažangos vizija ir strateginėmis ambicijomis. Ši koncepcija turėtų apimti valstybės tarnybos išskirtinumo viešojo administravimo sistemoje apibrėžtį ir pagrindimą (plg. angl. civil service vs public service), į ateities visuomenės poreikius orientuotą valdysenos modelį, institucinę sąrangą, kompetencijų raidos sampratą ir skaitmeninę transformaciją;
3) siūlyti Vyriausybei, kad tokia koncepcija būtų parengta ir Lietuvos Respublikos Seimui pateikta kartu su valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ demokratinės kultūros ir valdysenos strateginės ambicijos įgyvendinimo kelrodžiu. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Ateities komitetas, 2022-12-16 I Argumentai: Teikiamas naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projektas Nr.
reguliuoja tik valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principus, bendruosius priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas reikalavimus, priėmimą ir atleidimą, karjerą, atsakomybę, socialines ir kitas garantijas, susijusias su tarnybos ypatumais, valstybės tarnybos politiką formuojančias ir įgyvendinančias institucijas ir jų kompetenciją (1 str. 1 d.), todėl jo pavadinimas neatitinka turinio. Atsižvelgiant į teisės akto projekto turinį, siūlytina tikslinti įstatymo projekto pavadinimą. Pasiūlymas:
Pakeisti Valstybės tarnybos įstatymo projekto Nr. XIVP-2066(3) pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Pritarti Balsavimo rezultatai: už –12, prieš – 0, susilaikė –1. 2. Ateities komitetas, 2022-12-162 12,13 N Argumentai: Teikiamame naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projekto Nr. XIVP-2066(3) 2 straipsnis reglamentuoja šio įstatymo sąvokas. Tačiau siūlomoje redakcijoje nėra reglamentuojama pagrindinė – valstybės tarnybos sąvoka. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Valstybės tarnautojais laikytini tie valstybės ar savivaldybių institucijose dirbantys asmenys, kurie priima sprendimus vykdant viešąjį administravimą ir (arba) teikiant viešąsias paslaugas (arba dalyvauja tuos sprendimus rengiant, vykdant, koordinuojant ir (arba) kontroliuojant jų vykdymą ir kt.). Konstitucinis Teismas taip pat pažymi, kad pagal Konstituciją valstybės tarnyba taip pat nelaikytina tokia veikla, kai asmenys, nors ir dalyvauja vykdant valstybės (ar savivaldybių) funkcijas, tai daro ne dirbdami valstybės ar savivaldybių institucijose.[1] Pažymėtina, kad valstybės tarnyba apima siauresnį darbuotojų ratą, negu visi viešojo sektoriaus darbuotojai. Jų išskirtinumas – darbas įgyvendinant valstybės valdžios ir savivaldos institucijoms priskirtas viešojo administravimo funkcijas.
Konstitucinis Teismas taip pat yra nustatęs, kad pagal Konstituciją valstybės tarnyba taip pat nelaikytina tokia veikla, kai asmenys, nors ir dalyvauja vykdant valstybės (ar savivaldybių) funkcijas, tai daro ne dirbdami valstybės ar savivaldybių institucijose.[2] Atsižvelgiant į išsakytus argumentus, siūlytina tikslinti Valstybės tarnybos įstatymo projekto Nr. XIVP-2066(3) 2 straipsnio 12 dalį, reglamentuojančią valstybės tarnautojo sąvoką, ir papildyti šį straipsnį nauja 13 dalimi, reglamentuojančia valstybės tarnybos sąvoką. Pasiūlymas:
Pakeisti Valstybės tarnybos įstatymo projekto Nr. XIVP-2066(3) 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėtyti taip:
„12. Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas
valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje ir atliekantis viešojo administravimo funkcijas arba užtikrinantis diplomatinės tarnybos institucijų ar prekybos atstovybių užsienyje funkcionavimą, arba padedantis valstybės, vietos ar teisminę valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas, ir priimantis sprendimus vykdant viešąjį administravimą ir (arba) teikiant viešąsias paslaugas (arba dalyvaujantis tuos sprendimus rengiant, vykdant, koordinuojant ir (arba) kontroliuojant jų vykdymą), išskyrus vidaus administravimo funkcijas, kaip jos apibrėžtos Viešojo administravimo įstatyme.“. Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnį nauja 13 dalimi: „Valstybės tarnyba – valstybės ir savivaldybių institucijose dirbantys asmenys, priimantys sprendimus vykdant viešąjį administravimą ir (arba) teikiant viešąsias paslaugas (arba dalyvaujantys tuos sprendimus rengiant, vykdant, koordinuojant ir (arba) kontroliuojant jų vykdymą) ir (arba) padedantys valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas, išskyrus vidaus administravimo funkcijas.“.
Pritarti Balsavimo rezultatai: už –12, prieš – 0, susilaikė –1. 3. Ateities komitetas
2 Argumentai: Pažymėtina, kad kai kuriose pažangiose šalyse gabiems asmenims leidžiama stoti į doktorantūrą arba meno aspirantūrą ir neįgijus magistro laipsnio, todėl privalomas reikalavimas turėti magistro kvalifikacinį laipsnį tokių asmenų atžvilgiu būtų diskriminacinis. Valstybės tarnybos reforma siekiama į vadovų pareigas pritraukti aukščiausios kvalifikacijos, inovatyvius ir kūrybiškus asmenis. Vyriausybės politika taip pat siekiama padidinti mokslininkų ir kitų tyrėjų judumą darbo rinkoje, didinti jų skaičių verslo įmonėse ir viešajame sektoriuje. Trečiosios pakopos aukštąjį išsilavinimą turinčių vadovų skaičiaus didėjimas padidins viešojo sektoriaus imlumą naujovėms, dėmesį viešosios politikos sprendimus pagrindžiantiems įrodymams ir paskatins talentus, įgijusius mokslines kvalifikacijas, rinktis ne tik privataus verslo kelią, bet ir tarnybą valstybei. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Asmuo, priimamas į įstaigos vadovo pareigas, turi atitikti šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytus bendruosius reikalavimus ir turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį arba mokslo (meno) daktaro laipsnį, arba jiems lygiavertę kvalifikaciją.“. Pritarti Balsavimo rezultatai: už –12, prieš – 0, susilaikė –1. 7. Balsavimo rezultatai: už –12, prieš – 0, susilaikė –1. 8.
8Komiteto paskirti pranešėjai: Raimundas Lopata. Komiteto pirmininkas (Parašas) Raimundas
Lopata Ieva Lavišienė, tel. (8 5) 239 6363, el. p. [email protected] Giedrius Viliūnas, tel. (8 5) 239 6950, el. p. [email protected] [1] Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas. Prieiga per internetą: https://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta275/content [2] Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas. Prieiga per internetą: https://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta275/content
Dumbrava, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Angelė Jakavonytė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Audrius Petrošius (pavaduojantis Gintarę Skaistę), Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Rita Tamašūnienė – Seimo narė, Darius Urbonas – Respublikos Prezidento patarėjas, Vitas Vasiliauskas – Ministrės Pirmininkės patarėjas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovai: Jadvyga Andriuškevičiūtė – vyresnioji patarėja, Daina Petrauskaitė – Privatinės teisės skyriaus vedėja, Jurgita Raškauskaitė – patarėja, Irena Šambaraitė – patarėja; Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Vita Baliukevičienė – Darbo teisės grupės vadovė, Agnė Nakčerienė – Darbo teisės grupės patarėja, Vytautas Šilinskas – viceministras, Jurgita Varžgalytė-Tiažkijienė – ministrės patarėja, Sigita Ščajevienė – vidaus reikalų viceministrė; Saulius Džiautas – Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas, Vincas Kunca – Lietuvos profesinės sąjungos
„Solidarumas“ valdybos narys, Vidmantas Punelis – Lietuvos valstybės
tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas, Eivilė Žemaitytė – Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos vyriausioji patarėja, Edita Žiobienė – vaiko teisių apsaugos kontrolierė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-15 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma Valstybės tarnybos įstatymą (toliau – ir keičiamas įstatymas) išdėstyti nauja redakcija, pakeičiant daugelį valstybės tarnybos santykių teisinio reguliavimo aspektų, be kita ko, pertvarkant valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą. 1.1. Dėl konstitucinės valstybės tarnybos sampratos. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją pasirinkti ir įstatymuose įtvirtinti tam tikrą valstybės tarnybos organizavimo modelį, tačiau reguliuodamas valstybės tarnybos santykius įstatymų leidėjas yra saistomas konstitucinės valstybės tarnybos sampratos, jis turi paisyti Konstitucijos normų ir principų (2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimai).
Konstitucinio Teismo aktuose atskleidžiant konstitucinę valstybės tarnybos sampratą yra suformuota plati oficialioji konstitucinė valstybės tarnybos doktrina; vertinant projektu teikiamus siūlymus aktualios šios esminės doktrininės nuostatos:
kitiems darbuotojams) kvalifikaciniai ir profesiniai reikalavimai; su konstituciniais reikalavimais yra susijusios konstituciškai pagrįstos ir būtinos garantijos valstybės tarnautojams (2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimai);
o principais; valstybės tarnautojų pareigybių hierarchijos nustatymas ar kitoks klasifikavimas, suskirstymas į kategorijas ar pan. privalo būti vieningas, grindžiamas tais pačiais kriterijais (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).
Konstitucinio Teismo aktuose atskleidžiant konstitucinę valstybės tarnybos sampratą yra suformuota plati oficialioji konstitucinė valstybės tarnybos doktrina; vertinant projektu teikiamus siūlymus aktualios šios esminės doktrininės nuostatos:
Konstitucijai.
Formuodamas oficialiąją konstitucinę valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo doktriną, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs:
Formuodamas oficialiąją konstitucinę valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo doktriną, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs:
ybės tarnautojams mokamų atlyginimų dydžius; valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių skirtumai priklauso nuo daugelio objektyvių valstybės tarnybos ypatumų, kaip antai: valstybės institucijai priskirtų atitinkamų funkcijų pobūdžio, valstybės tarnautojui pavestų funkcijų sudėtingumo ir apimties, tenkančios atsakomybės už tų funkcijų vykdymą, užimamos pareigybės ypatumų, valstybės tarnautojo profesinio lygio, kvalifikacijos ir pan. (2009 m. gruodžio 11 d., 2016 m. spalio 27 d. nutarimai);
einamoms pareigoms, turėjimą ir pan.), darbo apmokėjimo sistemoje nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai, konkrečiai pareigybei nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalai.
Projektu siūloma keičiamo įstatymo 19 straipsnio „Darbo užmokestis ir darbo apmokėjimo sistema“ 3 dalyje nustatyti, kad darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o jeigu tokios sutarties nėra, darbo apmokėjimo sistemą nustato įstaigos vadovas; darbo apmokėjimo sistema nustatoma vadovaujantis Vyriausybės nustatytomis rekomendacijomis; atsižvelgiant į įstaigos pareigybių sąraše esančių pareigybių pareiginės algos koeficiento, viršijančio šio įstatymo 1 priede nustatytą minimalų pareiginės algos koeficientą, dydžio nustatymo kriterijus (profesinio darbo patirtį, veiklos sudėtingumą, atsakomybės lygį, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimą ir pan.), darbo apmokėjimo sistemoje nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai, konkrečiai pareigybei nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalai. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad šio įstatymo 1 priede pateikiami minimalūs valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai; šiame priede siūloma nustatyti tik minimalius valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientus. Šio įstatymo 20 straipsnio „Pareiginė alga“ 1 dalyje numatyta, kad valstybės tarnautojo pareiginės algos maksimalus koeficientas negalėtų viršyti įstaigos vadovo pareiginės algos maksimalaus koeficiento dydžio, nustatyto šio įstatymo 2 priede arba nustatyto kituose įstatymuose. Pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą įstatyme nenustačius valstybės tarnautojų pareigybių konkrečių maksimalių pareiginės algos koeficientų, taikytinų apskaičiuojant pagrindinę jų darbo užmokesčio sudedamąją dalį, valstybės tarnautojų darbo užmokesčio dydis būtų iš esmės įstatyme neapibrėžtas. Bendro pobūdžio apribojimas, pagal kurį maksimalus valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas negali viršyti įstaigos vadovo maksimalaus pareiginės algos koeficiento dydžio, neatstoja konkrečių maksimalių pareiginės algos koeficientų atitinkamoms valstybės tarnautojų pareigybėms nustatymo.
Nors projekte minimi tam tikri kriterijai, į kuriuos turėtų būti atsižvelgiama nustatant konkrečių pareigybių pareiginės algos koeficientus arba jų intervalus, šių kriterijų įtaka valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dydžiui niekaip neapibrėžiama. Kaip minėta, pagal projektu keičiamo įstatymo nuostatas darbo apmokėjimo sistema, apimanti konkrečius valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientus arba galimus jų intervalus, būtų nustatoma kolektyvinėje sutartyje arba ją nustatytų įstaigos vadovas. Toks siūlomas teisinis reguliavimas akivaizdžiai neatitinka konstitucinio reikalavimo valstybės tarnautojų darbo užmokestį nustatyti įstatymu – juo nepaisoma iš Konstitucijos įstatymų leidėjui kylančios pareigos įstatyme nustatyti valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą, aiškius kriterijus, nuo kurių turėtų priklausyti šio apmokėjimo dydis (darbo užmokestis), ir šių kriterijų įtaką darbo užmokesčiui, kitas esmines valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sąlygas, lemiančias jų darbo užmokestį. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, jeigu sprendimai, lemiantys reikšmingą valstybės biudžeto išlaidų dalį, būtų įtvirtinti ne Seimo priimamais įstatymais, o kitų valstybės institucijų teisės aktais, Seimas, negalėdamas jų pakeisti, turėtų tvirtinti valstybės biudžetą, kurio turinio atitinkama reikšminga apimtimi jis pats negalėtų paveikti; tai reikštų, kad Seimo galimybės veiksmingai vykdyti savo konstitucinę biudžetinę funkciją yra suvaržytos (2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimas).
Pažymėtina ir tai, kad, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams suteikus diskreciją nustatyti valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientų intervalus ir iš jų – konkrečius valstybės tarnautojams taikytinus pareiginės algos koeficientus, kurie negalėtų viršyti tik paties įstaigos vadovo maksimalaus pareiginės algos koeficiento, skirtingose institucijose ir įstaigose galėtų susiklostyti labai nevienoda, nenuosekli valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo praktika, kuriai galėtų turėti įtakos ir tų institucijų bei įstaigų finansavimas. Pavyzdžiui, galėtų ženkliai skirtis tai pačiai grupei priskiriamų valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientai, nepriklausomai nuo to, kuriai grupei priskiriama tam tikra institucija ar įstaiga (galėtų būti paneigta ir pačių institucijų bei įstaigų skirstymo į grupes prasmė, nes III grupei priskiriamos institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojui galėtų būti nustatytas didesnis pareiginės algos koeficientas nei tos pačios pareigybės I ar II grupės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojui, ir pan.), arba skirtingas pagal atliekamų funkcijų sudėtingumą, apimtį ir tenkančią atsakomybę pareigas einantiems ir skirtingo profesinio lygio, kvalifikacijos valstybės tarnautojams galėtų būti nustatytas iš esmės nesiskiriantis darbo užmokestis.
Taigi siūlomu teisiniu reguliavimu nepaisoma valstybės tarnybos, kaip hierarchinės sistemos, konstitucinės sampratos, juo nebūtų užtikrintas hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą atitinkantis jų atlyginimų dydžių diferencijavimas, būtų sudarytos prielaidos pažeisti valstybės tarnybos sistemos vientisumą. Kaip minėta, bendro pobūdžio apribojimas, pagal kurį maksimalus valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas negalėtų būti didesnis už maksimalų įstaigos vadovo pareiginės algos koeficientą, neatstotų konkrečių maksimalių pareiginės algos koeficientų atitinkamoms valstybės tarnautojų pareigybėms nustatymo; juo būtų suformuoti pernelyg platūs galimi valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientų intervalai ir palikta daug erdvės valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių diferencijavimo, kuris turėtų atitikti hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą, iškraipymams.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad projekte nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, 19 straipsnio 3 dalis, 20 straipsnio 1 dalis ir 1 priedas tiek, kiek pagal juos šiame įstatyme būtų nustatyti tik minimalūs valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai, o maksimalūs pareiginių algų koeficientai, kurie negalėtų būti didesni tik už maksimalų atitinkamos įstaigos vadovo pareiginės algos koeficientą, būtų nustatomi kolektyvinėje sutartyje arba juos nustatytų įstaigų vadovai, prieštarauja Konstitucijos
sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, kuria užtikrinta kiekvieno žmogaus teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą, 128 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad sprendimus dėl valstybės esminių turtinių įsipareigojimų priima Seimas. Nepritarti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2022-11-16 įvertino šią pastabą ir pateikė išvadą:“ Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į 2022 m. lapkričio 15 d.
Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad projekte nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis,
pagal juos šiame įstatyme būtų nustatyti tik minimalūs valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai, o maksimalūs pareiginių algų koeficientai, kurie negalėtų būti didesni tik už maksimalų atitinkamos įstaigos vadovo pareiginės algos koeficientą, būtų nustatomi kolektyvinėje sutartyje arba juos nustatytų įstaigų vadovai, neprieštarauja Konstitucijos
lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, kuria užtikrinta kiekvieno žmogaus teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą, 128 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad sprendimus dėl valstybės esminių turtinių įsipareigojimų priima Seimas.“
kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo 1 straipsnio nuostatos, kuriomis reglamentuojamas įstatymo taikymas, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir sistemiškumo neturėtų būti išdėstytos atskirame straipsnyje (1 straipsnyje nustatant tik įstatymo paskirtį). Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
formuluotė „valstybės tarnautojų priėmimą į pareigas ir atleidimą iš jų, valstybės tarnautojų karjerą“. Be to, šioje dalyje, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 36 straipsnio nuostatas, vietoj žodžių ,,formuojančią ir įgyvendinančią“ įrašytini žodžiai ,,formuojančias ir įgyvendinančias“. Pritarti. 4.
kanceliarijos Teisės departamentas
1
straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta šio įstatymo paskirtis ir reguliuojami santykiai, nuostatų turinį, taip pat kitas keičiamo įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad valstybės tarnybos santykius jame siūloma reguliuoti kaip savarankiškus tarnybos valstybei santykius, kurie nėra grindžiami darbo santykiams taikomais principais (pagal keičiamo įstatymo
nesudaromos). Tai atitinka konstitucinę valstybės tarnybos, kaip profesinės veiklos sistemos, sampratą, pagal kurią šios tarnybos paskirtis ir visuomeninis reikšmingumas lemia valstybės tarnautojų teisinio statuso specifiką, jų teisių ir laisvių įgyvendinimo ypatumus, o valstybės tarnybos teisiniai santykiai nėra tapatūs darbo santykiams, susiklostantiems tarp darbuotojo, kuris nėra valstybės tarnautojas, ir darbdavio. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje vartojama formuluotė „valstybės tarnautojų darbo santykius“ ir 32 straipsnio 1 dalyje, kalbant apie valstybės tarnautoją, vartojama formuluotė „negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos“ nedera su konstitucine valstybės tarnybos samprata ir pačiame projekte siūlomu nustatyti valstybės tarnybos teisiniu institutu. Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
nurodomi joms mutatis mutandis taikomi keičiamo įstatymo straipsniai, o paskui skliaustuose nustatoma, kad vienas iš šių straipsnių vis dėlto taikomas tik tam tikrai vienai subjektų kategorijai, suformuluota ydingai.
Siūlome, siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 36 straipsnį (turėtų būti nukreipiama ne į 36 straipsnį, o į 37 straipsnį, kuriame reguliuojamas aukštesniųjų vadovų kompetencijų ugdymas) iš šio bendro sąrašo išbraukti ir šios dalies atskiru (priešpaskutiniu) sakiniu nustatyti, kad Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės paskirtiems valstybės institucijų ir įstaigų vadovams – valstybės pareigūnams taikomas ir šio įstatymo 37 straipsnis. Pritarti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
9
nustatyti, kad tai – valstybės tarnautojas, kurio tarnybą reglamentuoja įstatymu patvirtintas statutas arba Diplomatinės tarnybos įstatymas. Pažymėtina, kad teisės akto, kuriuo reguliuojama statutinių valstybės tarnautojų tarnyba, forma (pavadinimas) – „statutas“ – nėra jų teisinį statusą lemiantis veiksnys ir neatskleidžia esminių statutinio valstybės tarnautojo požymių. Statutinių valstybės tarnautojų tarnyba gali būti reguliuojama ir įstatymu. Be to, pavyzdžiui, universitetų steigimas ir veikla taip pat reguliuojama statutais, bet universitetų darbuotojai nėra statutiniai tarnautojai ar darbuotojai. Pažymėtina ir tai, kad diplomatų priskyrimas statutiniams valstybės tarnautojams taip pat yra teisiškai nepagrįstas, nes vienas iš esminių statutinio valstybės tarnautojo teisinio statuso bruožų yra įgaliojimai duoti privalomus nurodymus jam nepavaldiems asmenims, taip pat teisė panaudoti ginklą, specialiąsias priemones, o diplomatai tokių įgaliojimų neturi.
Taigi projekte siūloma statutinio valstybės tarnautojo apibrėžtis neatskleidžia esminių tokį tarnautoją identifikuojančių požymių. Pritarti. Statutinis valstybės tarnautojas – vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute ir diplomatas, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatyme. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
11
įsakymu patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 35 punktą, keičiamo įstatymo 2 straipsnio, kuriame nustatytos pagrindinės šio įstatymo sąvokos, 11 dalyje pateikiamoje termino „valstybės politikas“ apibrėžtyje neturėtų būti įvedamas trumpinys „meras“; tai turėtų būti padaryta tolesnėse keičiamo įstatymo nuostatose. Pritarti. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
12
„valstybės ar vietos valdžią“, nes teisminė valdžia yra viena iš valstybės
valdžių (Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalis, Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2015 m. gruodžio 30 d. ir kiti nutarimai). Pritarti. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
21
„įstaigos ar institucijos vadovo“ ir „įstaigoje ar institucijoje“
tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad šio įstatymo 2 straipsnio 2 ir 10 dalyse yra apibrėžtos sąvokos „įstaigos vadovas“ ir „valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos“. Šios sąvokos nuosekliai vartotinos visame projekto tekste. Pritarti.
Pritarti. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
21
straipsnio 2 dalies 1 punkte po žodžių „labai sunkaus nusikaltimo“ įrašytinas žodis „padarymo“. Pritarti. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio pavadinimas tikslintinas, atsižvelgiant į tai, kad šiame straipsnyje reguliuojama valstybės tarnautojo teisė ne tik dirbti kitą darbą, bet ir eiti daugiau nei vienas valstybės tarnautojo pareigas. Pritarti. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
negu vienas valstybės tarnautojo pareigas. Pažymėtina, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kaip valstybės tarnautojas, eidamas savo pareigas, tuo pat metu galėtų eiti dar ir kitas valstybės tarnautojo pareigas. Vien dėl darbo laiko trukmės sunku įsivaizduoti, kaip būtų galima tinkamai atlikti valstybės tarnautojo funkcijas keliose pareigose. Jeigu valstybės tarnautojo darbo krūvis būtų toks, kad jis turėtų galimybę tuo pat metu eiti dar vienas pareigas, pirmiausia turbūt turėtų būti peržiūrimas tos įstaigos pareigybių skaičius ir jų aprašymas (tarnautojų funkcijos), optimizuojant institucijos ar įstaigos darbą, žmogiškuosius ir finansinius išteklius. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keičiamo įstatymo 5 straipsnio
valstybės tarnautojo pareigas, praktinis įgyvendinimas diskutuotinas. Nepritarti. Valstybės tarnautojas gali pareigas eiti ne pilną darbo dieną. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
13
straipsnio 1 ir 3 dalyse siūlome išbraukti žodžius „rūšies bei“, nes nėra aišku, į kokias rūšis galėtų būti skirstomos įmonės, įstaigos ar organizacijos. Pritarti. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4 14.
Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalis tikslintina, nes iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiai pareigybių grupei turėtų būti priskiriama pareigybė, nenurodyta keičiamo įstatymo 1 priede, bet nustatyta pagal kitus įstatymus, ir koks minimalus pareiginės algos koeficientas turėtų būti jai nustatytas. Pritarti. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
14
terminiją su Mokslo ir studijų įstatymu ir atsižvelgiant į tai, kad asmens išsilavinimas paprastai siejamas su atitinkamų studijų programų tam tikro tipo aukštojoje mokykloje baigimu (o ne su jas baigus savaime įgyjama aukštojo mokslo kvalifikacija), keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas dėstytinas taip: „turėti ne žemesnį kaip aukštąjį universitetinį išsilavinimą arba aukštąjį koleginį išsilavinimą“. Kartu pažymime, kad šio straipsnio 2 dalyje po žodžio „lygiavertę“ įrašytini žodžiai „aukštojo mokslo“. Pritarti. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
37
straipsnio 3 straipsnio 7 punkte siūloma nustatyti, kad į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas savivaldybės institucijoje priima savivaldybės meras. Ši nuostata atitinka 2023 m. balandžio
teisinį reguliavimą, bet nedera su keičiamo įstatymo 2 straipsnio
(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas priimama valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasirinkimu. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalies ir 11 straipsnio 1–3 dalių nuostatos derintinos tarpusavyje, atsižvelgiant į 2023 m. balandžio 1 d. įsigaliojančiame Vietos savivaldos įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą. Pritarti. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
6 17.
Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo gali nuspręsti konkursą į karjeros valstybės tarnautojo pareigas laimėjusiam asmeniui taikyti išbandymo laikotarpį; išbandymo laikotarpiui ir rezultatams mutatis mutandis būtų taikomas Darbo kodekso 36 straipsnis. Keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies
išbandymo rezultatai yra nepatenkinami, iki išbandymo termino pabaigos apie atleidimą raštu įspėjus prieš tris darbo dienas. Pažymėtina, kad Darbo kodekso 36 straipsnyje reguliuojamas susitarimas dėl išbandymo, pagal šio straipsnio 1 dalį darbo sutarties šalys sudarydamos darbo sutartį gali sulygti dėl išbandymo, o keičiamo įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens teisę vienašališkai nuspręsti konkursą į karjeros valstybės tarnautojo pareigas laimėjusiam asmeniui nustatyti išbandymo laikotarpį. Be to, įvertinus keičiamo įstatymo ir Darbo kodekso 36 straipsnio nuostatų turinį ir tarpusavio santykį, neaišku, kaip praktikoje Darbo kodekso 36 straipsnio normas mutatis mutandis reikėtų taikyti, pavyzdžiui, rezultatams. Pabrėžtina, jog konkurso paskirtis ir yra ta, kad įvertinus pretendentų kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti numatytas funkcijas būtų atrinktas toms pareigoms tinkamiausias asmuo. Taigi asmeniui, laimėjusiam konkursą, t. y. įgyvendinusiam privalomą sąlygą pareigoms užimti, nustačius papildomą būtiną sąlygą – išbandymo laikotarpį, būtų paneigta pati konkurso paskirtis ir esmė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išbandymo teisinis institutas buvo numatytas Seimui teiktame Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 8, 11, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 27, 29, 30, 47, 49 ir 51 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 15¹ straipsniu ir 37 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekte Nr.
XIVP-1216, tačiau šis teisinis reguliavimas nenustatytas. Jeigu siūlomam teisiniam reguliavimui būtų pritarta, nuostata „išbandymo laikotarpiui ir rezultatams mutatis mutandis taikomas Darbo kodekso 36 straipsnis“ tikslintina kalbos požiūriu, nes teisės norma turėtų būti taikoma ne laikotarpiui ar rezultatams, o valstybės tarnautojui. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
3
įstatymo 11 straipsnio 3 dalis yra perteklinė, nes keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta pareiga užtikrinti, kad į valstybės tarnautojo pareigas būtų priimti tik nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantys asmenys, be išlygų taikytina visiems valstybės tarnautojus į pareigas priimantiems asmenims. Pritarti. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies pirmajame sakinyje turėtų būti numatyta išimtis dėl konkurso skelbimo, sąlygota šio straipsnio 5 dalies nuostatų (t. y. turėtų būti nustatyta, kad konkursas neskelbiamas, kai įstaigos vadovas skiriamas antrajai kadencijai be konkurso). Pritarti. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1829
atskleisti keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatoje iki dvitaškio nurodytą įrašymo į pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą sąlygą
Pastaruoju atveju žodžius „gali būti“, siekiant teisinio aiškumo, siūlytume išbraukti, nes asmens sutikimas kaip būtina sąlyga numatytas šio straipsnio 3 dalyje. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 18 straipsnio 9 dalies nuostatai. Pritarti. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
24
straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad į pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą gali būti įrašomi konkursuose į įstaigų vadovų pareigas labai gerai pasirodę, tačiau nelaimėję konkursų asmenys. Pažymėtina, kad įstatyme turėtų būti nustatyti aiškūs ir išsamūs įrašymo į pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą kriterijai, o ne subjektyvi atskirų asmenų nuomonė apie pretendento „labai gerą pasirodymą“ konkurse. Pritarti. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
glaustumo, keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje išbrauktini pertekliniai žodžiai „Vyriausybės tvirtinamuose“, nes Vyriausybė kaip subjektas, įgaliotas tvirtinti šiuos nuostatus, nurodyta keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje. Pritarti. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
49 23.
Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 ir 9 dalių nuostatos derintinos tarpusavyje, nes 4 dalyje numatoma, kad valstybės tarnautojas jo sutikimu gali būti perkeltas į kitas lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, o 9 dalyje taip pat reglamentuojamas valstybės tarnautojo perkėlimas, tačiau nustatoma, kad valstybės tarnautojo sutikimo nereikia karo padėties, nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų atvejais. Pritarti. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
17
straipsnio 17 dalis tikslintina, nes iš siūlomo teisinio reguliavimo neaišku, kokios organizacijos turimos omenyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje yra apibrėžta sąvoka ,,valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos“, todėl būtent ši sąvoka turėtų būti nuosekliai vartojama. Pritarti. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį valstybės tarnautojams nustatomi minimalūs pareiginių algų koeficientai, siūlytume patikslinti keičiamo įstatymo 18 straipsnio 11 dalies 1 punktą, 20 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 4 punktus ir vietoj sąvokos ,,mažiausias pareiginės algos koeficientas“ vartoti sąvoką ,,minimalus pareiginės algos koeficientas“. Pritarti. 26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
111
įvertinus kaip neatitinkančią lūkesčių, jam galėtų būti nustatoma mažesnė pareiginė alga; šiame punkte numatytas vienintelis leidžiamo pareiginės algos sumažinimo masto kriterijus – ji negalėtų būti nustatoma mažesnė, negu taikant tai pareigybei nustatytą mažiausią pareiginės algos koeficientą.
Manome, kad tokiu teisiniu reguliavimu būtų sudarytos prielaidos valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla būtų įvertinta kaip neatitinkanti lūkesčių, pareiginę algą sumažinti pernelyg dideliu, neadekvačiu mastu, pavyzdžiui, dvigubai ar pan. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal tos pačios dalies 2 punktą, aiškinamą kartu su keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalies
perkeliamam valstybės tarnautojui nustatoma pareiginė alga), karjeros valstybės tarnautoją, kurio tarnybinė veikla būtų įvertinta kaip neatitinkanti lūkesčių, perkeliant į žemesnes pareigas, jo pareiginė alga galėtų būti nustatyta taikant ne daugiau kaip 0,18 mažesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki perkėlimo nustatytas pareiginės algos koeficientas (ir kartu taip pat ne mažesnį, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias pareiginės algos koeficientas). Mūsų nuomone, siekiant apsaugoti valstybės tarnautojų interesus, keičiamo įstatymo 18 straipsnio 11 dalies 1 punkte taip pat reikėtų nustatyti atitinkamą valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių, galimo pareiginės algos sumažinimo masto apribojimą. Pritarti. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
12 27.
Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 18 straipsnio 12 dalį reikėtų sujungti su šio straipsnio 11 dalies 4 punktu, t. y. šiame punkte, derinant jį su 11 dalies nuostata iki dvitaškio, iš pradžių reikėtų nustatyti, kad tuo atveju, kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių, valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu gali būti sudaromas ne trumpesnis negu 2 mėnesių ir ne ilgesnis negu 6 mėnesių jo tarnybinės veiklos gerinimo planas, ir tik po to nurodyti, kad, jeigu pasibaigus šiam laikotarpiui valstybės tarnautojo tarnybinė veikla neeilinio vertinimo metu (pagal šio straipsnio 13 dalies 4 punktą) vėl įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių, valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų. Pritarti. 28. Seimo kanceliarijos
1
dalyje siūloma, pertvarkant valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą, atsisakyti galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme nustatytos valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamosios dalies – priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas – pagal kurį, panaikinus valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamąją dalį – priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir pagal šio projekto 2 straipsnio 9 dalį perskaičiavus valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus, iki keičiamo įstatymo įsigaliojimo valstybės tarnautojui nustatyta pareiginė alga, perskaičiuota įskaitant minėtą priedą, negalėtų būti sumažinta, kol jis eitų tas pačias pareigas (projekto 2 straipsnio 9 dalis) arba jį perkėlus į lygiavertes ar aukštesnes pareigas (keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalis), – nemotyvuotų valstybės tarnautojų, turinčių nemažą tarnybos Lietuvos valstybei stažą, dalyvauti konkursuose į aukštesnes pareigas, nes priimant į pareigas konkurso būdu jiems galėtų būti nustatytas ženkliai mažesnis pareiginės algos koeficientas. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas šiuo atžvilgiu derėtų su konstituciniu reikalavimu įstatymais nustatyti tokį valstybės tarnautojų teisinį statusą, kuris suponuotų valstybės tarnybos, kaip sistemos, vidinį mobilumą, joje dirbančių asmenų žinių, įgūdžių ir patirties perimamumą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kai kuriuose kartu su šiuo projektu teikiamuose įstatymų projektuose (Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 5, 7, 10, 43, 69, 71, 72 ir 79 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2086(3), Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 20, 24, 25, 27, 40, 49 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2081(3) ir kt.) nesiūloma atsisakyti galiojančio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybės tarnautojams ar pareigūnams yra mokamas priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą.
Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į valstybės tarnybos sistemos vientisumą (Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje aiškinamą kaip vieną iš valstybės tarnybos konstitucinės sampratos elementų, kartu ir reikalavimų, kurių privalu paisyti organizuojant valstybės tarnybą ir reguliuojant valstybės tarnybos santykius), valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemos pertvarka turėtų būti atliekama sistemiškai, neišskiriant tam tikrų valstybės institucijų ar valstybės tarnautojų grupių. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, diferencijuotas valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo santykių teisinis reguliavimas iš principo nėra negalimas, tačiau būtina paisyti konstitucinių asmenų lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principų (2007 m. kovo 20 d. nutarimas); pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybės tarnyba tam tikrose valstybės (savivaldybių) institucijose (kuri nors valstybės tarnybos sistemos grandis) būtų eliminuota iš bendros valstybės tarnybos sistemos arba kuris įtvirtintų privilegijuotą tam tikrų institucijų valstybės tarnautojų padėtį kitų analogiškų institucijų valstybės tarnautojų atžvilgiu arba, priešingai, jų diskriminavimą (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Pritarti. Komitetas pritarė Seimo narių R. Tamašunienės, J. Pinskaus ir kt. 2022-12-08 pasiūlymui grąžinti į Įstatymo projektą Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamą dalį – priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. 29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3 29.
Nėra aiškus keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad darbo apmokėjimo sistemoje nustatomi „mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą tvarka ir dydžiai“, santykis su šio straipsnio
viršvalandinį darbą, budėjimą valstybės tarnautojams mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka, – atsižvelgiant į tai, kad Darbo kodekse yra nustatytos imperatyvios mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą taisyklės, neaišku, kas turėtų būti nustatoma darbo apmokėjimo sistemoje. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Darbo kodekso 144 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog vadovaujančias pareigas einančių darbuotojų darbo poilsio dieną, švenčių dieną, darbo naktį ir viršvalandinio darbo apskaita yra tvarkoma ir už jį mokama kaip už darbą įprastiniu darbo laiko režimu, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip. Su valstybės tarnautojais darbo sutartys nėra sudaromos, taigi vadovaujančias pareigas einantys valstybės tarnautojai neturėtų galimybės susitarti ir gauti teisingą apmokėjimą už darbą naktį, poilsio, švenčių dienomis ar viršvalandinį darbą. Atsižvelgdami į tai, kad Darbo kodekso 144 straipsnio 6 dalies nuostata dėl susitarimo darbo sutartyje valstybės tarnautojams negali būti taikoma, siūlytume keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje aiškiai nustatyti, kad valstybės tarnautojams už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą valstybės tarnautojams mokama Darbo kodekso 144 straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka (t. y. palikti šiuo metu galiojančią Valstybės tarnybos įstatymo nuostatą). Pritarti. 30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
34 30.
Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalies formuluotės „įstaigos valstybės tarnautojams“, „įstaigos pareigybių sąraše“, taip pat 4 dalies formuluotės „įstaigos įgyvendinamuose projektuose“, „įstaigos sudarytas bendradarbiavimo sutartis“, „įstaigos misija“ tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje yra apibrėžta sąvoka ,,valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
3
straipsnio 3 dalies pirmajame sakinyje vietoj žodžio „koeficiento“ ir šios dalies antrajame sakinyje prieš žodį „intervalas“ įrašytinas žodis „koeficientų“. Pritarti. 32. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
48
įstatymo nuostatas tarpusavyje, 20 straipsnio 4 dalies 8 punkte vietoj žodžių
„nustatomas ne mažesnis, negu jam iki perkėlimo nustatytas pareiginės algos
koeficientas“ įrašytini žodžiai „nustatoma ne mažesnė negu jam iki perkėlimo nustatyta pareiginė alga“ (plg. su šios dalies 6, 7 punktais). Pritarti. 33. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
23
keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatą, kad valstybės tarnautojai gali būti skatinami „suteikiant iki 5 mokamų poilsio dienų (tačiau ne daugiau kaip 10 darbo dienų per metus) arba atitinkamai sutrumpinant darbo laiką“, nes neaišku, koks yra formuluotės „iki 5 mokamų poilsio dienų“ santykis su skliaustuose dėstoma tikslinančia formuluote „ne daugiau kaip 10 darbo dienų per metus“. Pritarti. 34. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
straipsnio 3 dalyje siūlytume aiškiai nustatyti, kad valstybės tarnautojai, turintys galiojančią tarnybinę nuobaudą, neskatinami, išskyrus atvejį, kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama kaip viršijanti lūkesčius. Pritarti. 35.
kanceliarijos Teisės departamentas
2
straipsnio 2 dalies nuostata, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant, be kita ko, į „tarnybinį nusižengimą lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes“, derintina su keičiamo įstatymo 26 straipsnyje vartojama formuluote „tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės“. Pritarti. 36. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
53
laikomos „korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, kaip jos apibrėžtos Korupcijos prevencijos įstatyme, susijusios su tarnybinių pareigų atlikimu, nors už šią veiką valstybės tarnautojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn“. Ši nuostata turėtų būti patikslinta, nes situacija, kai asmuo už korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn, yra neįmanoma. Administracinės atsakomybės pagrindas yra administracinio nusižengimo, o ne nusikalstamos veikos padarymas. Svarstytina ir tai, ar pagrįstai šiame punkte korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos išskiriamos kaip viena iš šiurkščių tarnybinių nusižengimų rūšių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, kuriam paskirta bausmė už korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, turėtų būti atleidžiamas iš pareigų pagal keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies
nusikalstamą veiką dar papildomai įvardyti kaip šiurkštų tarnybinį nusižengimą.
Kartu pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalį šiurkštaus tarnybinio nusižengimo padarymas nebūtinai turėtų lemti valstybės tarnautojo atleidimą iš pareigų, tad šiuo atžvilgiu projektu siūlomas dviprasmiškas reguliavimas: viena vertus, asmens pripažinimas kaltu padarius korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką suteiktų pagrindą šį asmenį atleisti iš pareigų pagal keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 17 punktą, kita vertus, pagal keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalį būtų leidžiama korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui neskirti griežčiausios tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų. Be to, keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 3 punktas nekoreliuoja ir su keičiamo įstatymo 25 straipsnio 4 dalimi, kurioje apskritai nenumatoma, kad nusikalstamos veikos padarymo atveju sustabdytas tarnybinio nusižengimo tyrimas dar galėtų būti tęsiamas po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo (t. y. pasibaigus baudžiamajam procesui dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos net teoriškai nebūtų galimybės užbaigti pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą ir padarytą veiką kvalifikuoti kaip tarnybinį nusižengimą).
Jeigu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 3 punktas skirtas tik toms situacijoms, kai kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas kvalifikuojamos korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, už kurias asmuo
„nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn“, tokiu atveju pabrėžtina, kad
net jeigu asmuo už korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką „nebūtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn“, jis būtų laikomas neatitinkančiu nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, nes vertinamo punkto formuluotė „nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn“ reiškia, kad korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką padaręs asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenys pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punktą laikomi nesančiais nepriekaištingos reputacijos, t. y. tokie asmenys vis tiek turėtų būti atleisti iš pareigų pagal keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 18 punktą. Pritarti. 37. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
straipsnio 1 dalies formuluotė „iškėlus baudžiamąją bylą“ išbrauktina (nes BPK nėra numatyta tokio procesinio veiksmo kaip „baudžiamosios bylos iškėlimas“; šis procesinis veiksmas buvo atliekamas pagal iki 2003 m. gegužės
procesui“, apimanti tiek ikiteisminį tyrimą, tiek bylos nagrinėjimo teisme stadiją (kartu šioje dalyje reikėtų išbraukti perteklinius žodžius „ikiteisminį tyrimą“).
Pritarti. 38. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
straipsnio 1 dalyje vartojama formuluotė „piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją)“ tikslintina, atsižvelgiant į Finansinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje apibrėžtą sąvoką ,,inventorizacija“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
4
straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti: „Kai paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama institucijai, kompetentingai tirti ir nagrinėti atitinkamas bylas. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą ar administracinio nusižengimo teiseną arba asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios arba administracinės atsakomybės, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminais.“ Pacituotas teisinis reguliavimas tobulintinas. Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 4 dalis nesudaro prielaidų tęsti tarnybinio nusižengimo tyrimo ir paskirti tarnybinės nuobaudos, jeigu baudžiamasis procesas baigiasi kitais pagrindais, pvz., jeigu nutraukiamas ikiteisminis tyrimas arba priimamas išteisinamasis nuosprendis dėl to, kad padaryta veika neturi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 212 straipsnio 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Mūsų nuomone, tai yra akivaizdi spraga, nes baudžiamojo proceso užbaigimas nenustačius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių nereiškia, kad nėra kitos rūšies teisės pažeidimo, įskaitant tarnybinio nusižengimo, požymių. Praktikoje neretai pasitaiko atvejų, kai asmens veika atitinka piktnaudžiavimo kaip tarnybinio nusižengimo požymius, tačiau ikiteisminis tyrimas nutraukiamas arba asmuo išteisinamas, nenustačius BK 228 straipsnyje numatyto būtinojo nusikalstamo piktnaudžiavimo elemento – didelės žalos valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui (teismų praktikoje pabrėžiama, kad pagrindinis kriterijus, pagal kurį piktnaudžiavimas, kaip nusikalstama veika, atribojamas nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis; žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį baudžiamojoje byloje
kanceliarijos Teisės departamentas
2
straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią valstybės tarnautojas atlygina visą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą žalą, jeigu ją padarė ,,atlikdamas viešojo administravimo veiklą ir (arba) padėdamas valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas“ yra nesuderinta su šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje apibrėžta valstybės tarnautojo sąvoka.
Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad valstybės tarnautojo sąvoka apima visą jo atliekamą veiklą (funkcijas), vietoj pacituotos 27 straipsnio 2 dalies formuluotės galėtų būti įrašyti žodžiai „atlikdamas savo funkcijas“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2
straipsnio 2 dalies paskutinį sakinį reikėtų patikslinti tuo atžvilgiu, kad nėra aišku, ar jame minimi „kiti atvejai“ reiškia atvejus, kai žala padaryta tyčia, ar kažkokius kitus atvejus. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
46
įstatymo nuostatas tarpusavyje, įstatymo projekto 27 straipsnio 4 ir
Pirmininko“. Pritarti. 43. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
7
straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį valstybės tarnautojui darbo užmokestis nemokamas, išskyrus Darbo kodekse nustatytus atvejus. Darbo kodekso 49 straipsnio 3 dalyje numatytas vienintelis atvejis, kai nuo darbo nušalintam darbuotojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis – kai darbdavys, tirdamas darbuotojo galimo padaryto darbo pareigų pažeidimo aplinkybes, nušalina darbuotoją nuo darbo iki trisdešimt kalendorinių dienų.
Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 1 punktą valstybės tarnautojas, įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams, galėtų būti nušalintas nuo pareigų iki 3 mėnesių laikotarpiui, prireikus šios priemonės taikymas galėtų būti pratęstas 1 mėnesiui, o pratesimų skaičius būtų neribojamas ir nušalinimas galėtų trukti iki baudžiamojo proceso pabaigos. Tokiu teisiniu reguliavimu būtų sudarytos prielaidos nuo pareigų nušalintam valstybės tarnautojui neapibrėžtą, taigi ir ilgą, laiką nemokėti darbo užmokesčio. Šiuo atžvilgiu atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo
nustatyti keičiamo įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje, pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai.
Konstitucinis Teismas šiame nutarime konstatavo, be kita ko, kad nuo pareigų nušalintas valstybės tarnautojas išlaiko valstybės tarnautojo statusą, taigi negali pasinaudoti įstatymų nustatyta tvarka valstybės suteikiama socialine apsauga nedarbo atveju, ir pažymėjo, jog pagal Konstituciją, inter alia jos 48 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, konstitucinius teisingumo, proporcingumo principus, įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį ilgam laikui nuo pareigų nušalintam valstybės tarnautojui, praėjus tam tikram įstatymų leidėjo nustatytam protingam laikui nuo nušalinimo pradžios, atlyginimas (ar jo dalis) ir toliau nebūtų mokamas, taip neužtikrinant jam net jo minimalių socialiai priimtinų poreikių patenkinimo. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad iš Konstitucijos 107 straipsnio 1, 2 dalių kyla draudimas vėliau priimtais įstatymais vėl nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris nesiderina su Konstitucinio Teismo aktuose išdėstyta Konstitucijos nuostatų samprata. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad keičiamo įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą reikėtų pakoreguoti, užtikrinant reikiamą ilgam laikui nuo pareigų nušalinto valstybės tarnautojo interesų apsaugą, t. y. bent tam tikros atlyginimo dalies mokėjimą praėjus tam tikram laikui. Pritarti. 44. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojams suteikiamos Darbo kodekse numatytos atostogos.
Pažymėtina, kad pagal keičiamą įstatymą valstybės tarnautojams keliami ypatingi bendrieji ir specialieji reikalavimai, jiems taip pat taikomi tokie įpareigojimai, kurie netaikomi arba tik iš dalies taikomi darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis. Valstybės tarnautojams, be kita ko, keliami lojalumo valstybei, nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, jie įpareigoti vengti interesų konfliktų, deklaruoti turtą ir pajamas, ir kt. Didesnių, palyginti su reikalavimais darbuotojams, reikalavimų taikymas, mūsų nuomone, implikuoja ir tam tikrų papildomų garantijų taikymą valstybės tarnautojams. Kaip minėta, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad valstybės tarnautojai – ypatinga socialinė grupė, kurios specifiką lemia valstybės tarnybos paskirtis ir visuomeninis reikšmingumas, todėl valstybės tarnautojų teisinis statusas, teisių ir laisvių, kurias jie turi pagal Konstituciją ir įstatymus, įgyvendinimas negali neturėti reikšmingų ypatumų; valstybės tarnautojams keliami dideli (didesni, palyginti su reikalavimais kitiems darbuotojams) kvalifikaciniai ir profesiniai reikalavimai; su konstituciniais reikalavimais yra susijusios konstituciškai pagrįstos ir būtinos garantijos valstybės tarnautojams; valstybės tarnybos teisiniai santykiai – tai teisiniai santykiai tarp valstybės tarnautojo ir valstybės, jie nėra tapatūs darbo santykiams, susiklostantiems tarp darbuotojo, kuris nėra valstybės tarnautojas, ir darbdavio (2004 m. gruodžio 13 d. ir kiti nutarimai). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar valstybės tarnautojų atostogų reguliavimas Darbo kodeksu, valstybės tarnautojams taikant ypatingus reikalavimus ir įpareigojimus, atitiktų konstitucinę valstybės tarnybos, kaip ypatingos profesinės veiklos sistemos, sampratą ir būtų konstituciškai pagrįstas. Nepritarti.
Nepritarti. Dėl atostogų ir kitų papildomų socialinių garantijų bus galima susitarti kolektyvinėse sutartyse. Įstatymo projekto
įstatymas, valstybės tarnautojų darbo santykius, socialines ir kitas garantijas nustato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir kiti darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys teisės aktai. 45. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „Atsistatydinusiam“ įrašytini žodžiai
„Valstybės tarnautojui, atsistatydinusiam“. Pritarti
5
straipsnio 5 dalis tikslintina kalbos požiūriu, suderinant linksnius – išmokamos pinigų sumos ir ,,išmokos“, o ne ,,išmoką“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
112
straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, kuriuose vartojama formuluotė
„nepatenkinamais tarnybinės veiklos rezultatais“, tikslintini, nes keičiamo
įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad valstybės tarnautojo veikla vertinama atsižvelgiant ne į veiklos rezultatus, o į tai, ar veikla atitinka lūkesčius. Pritarti. 48. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5
straipsnio 5 dalyje siūlytume vietoj nuorodos į šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis, siekiant teisės akto glaustumo, pateikti nuorodą į visą šį straipsnį, nes jame nėra daugiau dalių. Pritarti. 49. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurią valstybės tarnautojas, žuvęs atlikdamas tarnybines pareigas arba miręs dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, nebūtų laidojamas valstybės lėšomis, jeigu jis žūtų arba mirtų darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, pagrįstumas svarstytinas.
Pažymėtina, kad pagal šią dalį valstybės tarnautojas, žuvęs arba miręs darydamas neatsargią nusikalstamą veiką, būtų laidojamas valstybės lėšomis. Nors neatsargios nusikalstamos veikos vertinamos kaip santykinai mažiau pavojingos nei tyčinės nusikalstamos veikos dėl skirtingo nusikalstamą veiką padariusio asmens psichinio santykio su padaryta veika ir tos veikos padariniais (neatsargią nusikalstamą veiką darančio asmens valia nėra nukreipta į nusikalstamų padarinių atsiradimą), pažymėtina, kad ir neatsargi nusikalstama veika yra pavojinga bei priešinga teisei. BK 11 ir 12 straipsniuose aiškiai reglamentuota, kad visoms, taigi ir neatsargioms, nusikalstamoms veikoms būdingi du kriterijai – veikos pavojingumas (materialusis kriterijus) ir priešingumas teisei (formalusis kriterijus). Taigi pagal projektu teikiamą siūlymą būtų įtvirtinta nuostata, kuria būtų leidžiama valstybės lėšomis laidoti valstybės tarnautoją, padariusį pavojingus ir neteisėtus veiksmus. Toks teisinis reguliavimas kelia abejonių dėl jo atitikties bendrajam teisės principui ex injuria jus non oritur (ne teisės pagrindu teisė neatsiranda). Pažymėtina ir tai, kad pagal keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalį būtų draudžiama valstybės lėšomis laidoti valstybės tarnautojus, jeigu jie žūtų arba mirtų darydami „kitą teisės pažeidimą“. Ši sąvoka apima tiek tyčinius, tiek neatsargius teisės pažeidimus.
Būtų neteisinga ir nepagrįsta, jeigu neatsargų „kitą teisės pažeidimą“ (pvz., neatsargų administracinį nusižengimą) padaręs valstybės tarnautojas nebūtų laidojamas valstybės lėšomis, o neatsargią nusikalstamą veiką, t. y. gerokai pavojingesnį teisės pažeidimą, padaręs valstybės tarnautojas – būtų. Pritarti. 50. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
keičiamo įstatymo 18 straipsnyje 6 dalyje nustatomi nauji tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai (viršija lūkesčius, atitinka lūkesčius, iš dalies atitinka lūkesčius, neatitinka lūkesčių), siūlytume šio įstatymo 34 straipsnio 4 dalies nuostatą ,,valstybės tarnyba gali būti pratęsta, jeigu jo tarnybinė veikla per paskutinius trejus metus buvo vertinta tik gerai ir (ar) labai gerai (atitinkanti lūkesčius ir (ar) viršijanti lūkesčius)“ patikslinti, pirmiau nurodant keičiamame įstatyme nustatomus kriterijus, o tik po to skliaustuose paminint atitinkamus iki jo įsigaliojimo taikytus kriterijus:
„<...> vertinta tik kaip atitinkanti lūkesčius ir (ar) viršijanti
lūkesčius (iki šio įstatymo įsigaliojimo – gerai ir (ar) labai gerai)“. Pritarti. 51. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnyje nurodoma, kad šis įstatymas nustato socialines ir kitas garantijas, susijusias su tarnybos ypatumais, tačiau šio įstatymo 34 straipsnyje siūloma panaikinti su tarnybos ypatumais susijusias garantijas, nustatytas galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 1, 3 ir
visa apimtimi, taigi valstybės tarnautojų sąlygos būtų pablogintos. Atsižvelgdami į tai, siūlytume išlaikyti garantijų valstybės tarnautojams tęstinumą ir šių garantijų nenaikinti. Nepritarti.
Nepritarti. Įstatymo projekte iš esmės lieka tos pačios socialinės garantijos (galimybė būti palaidotam valstybės lėšomis, materialinių pašalpų skyrimas, persikraustymo išlaidų kompensavimas ir pan.). Dėl papildomų socialinių garantijų bus galima susitarti kolektyvinėje sutartyje. Be to, neformaliame Vyriausybės ministrų pasitarime 2022 m. vasario 28 d. patvirtintoje Valstybės tarnybos pertvarkos koncepcijoje buvo numatyta socialinių ir kitų garantijų sistemos priartinimas prie Darbo kodekse numatytų socialinių ir kitų garantijų sistemos. Koncepciją įvertino ir aprobavo nepriklausomi EBPO ekspertai, o joje pateikiamos valstybės tarnybos tobulinimo kryptys atitinka pažangių užsienio valstybių – EBPO šalių – gerąją praktiką. 52. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5
straipsnio 5 dalies nuostata, kad Darbo kodeksas ir kiti įstatymai gali nustatyti ir kitų garantijų, yra teisiškai netiksli ir neaiški, gali kilti jos taikymo problemų, nes keičiamame įstatyme ir Darbo kodekse bei kituose įstatymuose gali būti nustatytos iš esmės analogiškos, bet nevisiškai tapačios garantijos. Pritarti. Esant socialinių garantijų konkurencijai, taikoma valstybės tarnautojui palankesnė garantija. 53. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
118
53Nėra visiškai aišku,
kokią teisinę reikšmę turi keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 18 punkto nuostatoje, pagal kurią valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai „paaiškėja, kad jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir dėl to negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų“, įrašyta sąlyga
„ir dėl to negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų“.
Atsižvelgiant į imperatyvią šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „valstybės tarnautojas privalo būti nepriekaištingos reputacijos“, manytina, jog nepriekaištingos reputacijos reikalavimų neatitinkantis valstybės tarnautojas visais atvejais turėtų būti atleidžiamas iš pareigų be jokių papildomų sąlygų, todėl siūlytume formuluotę „ir dėl to negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų“ išbraukti kaip perteklinę ir klaidinančią. Atitinkamai taisytina projekto 2 straipsnio 5 dalyje išdėstyta 2025 m. sausio 1 d. įsigaliosianti Valstybės tarnybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 18 punkto redakcija. Pritarti. 54. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad atleidimo iš pareigų apribojimams mutatis mutandis taikomas Darbo kodekso 61 straipsnis. Pažymėtina, kad keičiamame įstatyme nustatomi atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindai ir atleidimo tvarka nėra tapatūs nustatytiesiems Darbo kodekse, todėl galėtų kilti teisės taikymo neaiškumų (pavyzdžiui, neaišku, kaip Darbo kodekso 61 straipsnio normos turėtų būti taikomos politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams). Neaišku, kodėl keičiamame įstatyme siūloma atsisakyti galiojančių šiuos santykius reguliuojančių normų ir taikyti Darbo kodekso normas.
Siūlomas teisinis reguliavimas yra nenuoseklus, keičiamo įstatymo 35 straipsnio 2 dalį reikėtų derinti su šio straipsnio 5 dalies nuostata, kuria taip pat ribojamas atleidimas iš pareigų (numatoma, kad valstybės tarnautojas negali būti atleistas iš pareigų laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir atostogų metu, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 13, 14, 16, 18, 19 ir 20 punktuose nurodytus atvejus). Šiame kontekste primintina, kad, kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, valstybės tarnybos teisiniai santykiai nėra tapatūs darbo santykiams, susiklostantiems tarp darbuotojo, kuris nėra valstybės tarnautojas, ir darbdavio (nesvarbu, ar susiklostantiems valstybės ar savivaldybių institucijose, ar kitose įmonėse, įstaigose, organizacijose) (2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 20 d. nutarimai). Pritarti. . 55. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad įvadinis mokymas vykdomas pirmą kartą į pareigas paskirtiems aukštesniesiems vadovams siekiant juos supažindinti su darbo valstybės tarnyboje ypatumais ir vadovavimo įgūdžiams formuoti. Atsižvelgiant į aukštesniųjų vadovų grupei priskiriamas pareigybes, į tai, kokie asmenys pagal keičiamo įstatymo 13 straipsnį galėtų būti įrašomi į pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą, ir į reikalavimus vadovų pareigoms užimti, nurodytas įvadinio mokymo tikslas diskutuotinas. Pritarti. 56. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
straipsnio 1 dalies nuostatos iki dvitaškio formuluotė tikslintina, atsižvelgiant į tai, kad Valstybės tarnautojų registro, kuris jau veikia, steigimas yra vienkartinis jau įvykęs juridinis faktas. Pritarti. 57. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-15 1P 57.
Jeigu nebūtų atsižvelgta į šioje išvadoje pateiktą pastabą dėl valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemos (be kita ko, maksimalių pareiginės algos koeficientų) nustatymo įstatymu, siūlytume keičiamo įstatymo 1 priedo pavadinime prieš žodžius „pareiginių algų koeficientai“ siekiant teisinio aiškumo įrašyti žodį „minimalūs“, o šio priedo pastaboje prieš žodžius „pareiginės algos koeficientas“ – žodį
„minimalus“ (plg. su keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, 19 straipsnio 3
dalimi). Pritarti. 58. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
8
dalyje tikslintinas įstatymo, į kurį daroma nuoroda, pavadinimas, įrašant praleistą numerį, – nuoroda turėtų būti į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. XIII-1234 pakeitimo įstatymą
kanceliarijos Teisės departamentas
9
dalies pirmajame sakinyje po žodžio „padalinus“ įrašytinas žodis „iš“, o po žodžių „įstatyme einamiesiems metams“ vietoj žodžio „taikomo“ reikėtų įrašyti žodį „nustatyto“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
9
dalies nuostatoje „valstybės tarnautojams iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta pareiginė alga, įskaitant gautą priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, negali būti sumažinama“ prieš žodį „įskaitant“ įrašytinas žodis
„perskaičiuota“, atsižvelgiant į tai, kad pagal dabar galiojantį reguliavimą
pareiginė alga neapima priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, ir negalėtų būti sumažinama būtent perskaičiuota pareiginė alga. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
22
dalyje vietoj žodžių „priimtiems valstybės tarnautojams“ įrašytina „priimti valstybės tarnautojai“. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas 2022-11-23 Nacionaliniam pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimui (toliau – NPPSS), vienijančiam profesines sąjungas, ginančias ir atstovaujančias valstybės tarnautojų interesus, didelį susirūpinimą kelia siekiama įgyvendinti valstybės tarnybos reforma. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo komitetuose yra numatyta svarstyti 2022-11-15 pateikto Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo projektą Nr. XIVP-2066(3) (toliau – Projektas), NPPSS teikia šį raštą ir žemiau išdėsto esminius šio Projekto trūkumus bei pateikia siūlymus. Pirmiausia pažymėtina, kad teikiamas Projektas yra prieštaraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija). Projekto atitiktį Konstitucijai yra išsamiai išanalizavęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (toliau – Teisės departamentas), kuris argumentuotai 2022-11-15 pateiktoje išvadoje pateikė objektyvias išvadas dėl Projekto nesuderinamumo su pagrindiniu valstybės įstatymu, todėl išvadoje pateiktos išvados ir jas pagrindžiantys argumentai šiame rašte pakartotinai nedėstomi. Tačiau svarbu paminėti, kad dėl ankstesnės Projekto redakcijos Teisės departamentas taip pat buvo pateikęs išvadą, kurioje taip pat buvo konstatuota Projekto neatitiktis Konstitucijai. Po Teisės departamento pateiktos išvados Projekto rengėjai atliko nedideles Projekto korekcijas, kurias dar kartą įvertino Teisės departamentas ir pateikė beveik analogiškas išvadas dėl naujausios Projekto redakcijos nesuderinamumo su Konstitucija.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Projekto rengėjai akivaizdžiai nepaiso Konstitucinio Teismo nuosekliai išplėtotos oficialios konstitucinės doktrinos ir siekia įtvirtinti tokį teisinį reguliavimą, kuris dėl akivaizdaus nesuderinamumo su Konstitucija lems šio teisės akto ar jo atskirų dalių vykdymo sustabdymą ateityje. Siekiama sumažinti profesinių sąjungų vaidmenį valstybės tarnyboje. Projekte nėra numatyta aiškaus teisinio reglamentavimo, susijusio su profesinių sąjungų veikla, garantijomis, kolektyvinių sutarčių sudarymo galimybėmis valstybės tarnyboje ir pan. Atkreipiame dėmesį, kad valstybės tarnybos santykiuose yra tam tikrų ypatumų, kuomet Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatytas reglamentavimas neapima, pavyzdžiui, valstybės tarnybos santykių ypatumai sudarant šakos ar nacionalines kolektyvines sutartis, profesinių sąjungų atstovų dalyvavimas valstybės tarnautojų atrankose, veiklos vertinime ir pan. Todėl manome, kad naujuoju reglamentavimu nepagrįstai siekiama drastiškai sumažinti profesinių sąjungų įsitraukimą į valstybės tarnybą ir tokiu būdu sumažinti socialinio dialogo svarbą valstybės tarnyboje. Socialinių garantijų mažinimas valstybės tarnautojams turės neigiamų pasekmių valstybės tarnybai. Akcentuotina, kad Projekto rengėjai nenurodo jokių svarbių motyvų, kodėl yra siūloma mažinti kasmetinių valstybės tarnautojų atostogų trukmę, naikinti priedus už stažą valstybės tarnyboje. Teisės departamento išvadoje nurodoma, kad tam tikrai valstybės tarnautojų grupei nėra siūloma atsisakyti skirti priedus už darbo stažą, o tai yra valstybės tarnybos sistemos vientisumo pažeidimas.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybės tarnyba tam tikrose valstybės (savivaldybių) institucijose (kuri nors valstybės tarnybos sistemos grandis) būtų eliminuota iš bendros valstybės tarnybos sistemos arba kuris įtvirtintų privilegijuotą tam tikrų institucijų valstybės tarnautojų padėtį kitų analogiškų institucijų valstybės tarnautojų atžvilgiu arba, priešingai, jų diskriminavimą (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Visuotinai pripažįstama ir nereikalaujanti papildomo įrodinėjimo aplinkybė yra šalyje didėjanti infliacija, kas tiesiogiai sąlygoja bendrą kainų didėjimą šalyje, dėl kurio mažėja pinigų perkamoji galia. Todėl naujuoju reglamentavimu pašalinus iš valstybės tarnautojų gaunamus priedus už stažą, tai labai jautriai atsilieps didžiajai daliai valstybės tarnautojų, kurių vidutinis darbo užmokestis dažnu atveju neviršija net 800 Eur (atskaičius mokesčius). Tokie pokyčiai neabejotinai turės neigiamą efektą valstybės tarnybai, kadangi aukštos kvalifikacijos specialistams toks pakeitimas parodys, kad ištikimybė valstybės tarnybai buvo beprasmis ir paskatins konkurencingesnio atlyginimo už sukauptą darbo patirtį ieškotis privačiame sektoriuje. Pažymėtina, kad dėl socialinių garantijų valstybės tarnautojams mažinimo taip pat pasisakė Teisės departamentas. Teisės departamento nuomone, atsižvelgiant į tai, kad valstybės tarnautojams keliami didesni profesiniai ir kvalifikaciniai reikalavimai, tai implikuoja ir tam tikrų papildomų garantijų taikymą valstybės tarnautojams.
Atsižvelgiant į tai, anot Teisės departamento, kyla abejonės ar valstybės tarnautojų atostogų reguliavimas Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, valstybės tarnautojams taikant ypatingus reikalavimus ir įpareigojimus, atitiktų konstitucinę valstybės tarnybos, kaip ypatingos profesinės veiklos sistemos, sampratą ir būtų konstituciškai pagrįstas. Taigi, apibendrinant išdėstytą konstatuotina, kad socialinių garantijų mažinimas valstybės tarnautojams, siekiant priartinti ar net suvienodinti valstybės tarnautojų darbo santykius su darbo santykiais pagal darbo sutartį, yra galimai prieštaraujantis aukščiausios juridinės galios teisės aktui – Konstitucijai. Projektu siekiami įgyvendinti esamo teisinio reguliavimo pokyčiai tik dar labiau padidins socialinę atskirtį. Visų pirma, analizuojant senąjį ir naująjį reglamentavimus yra akivaizdu, kad didesnis dėmesys yra sutelktas tam tikrai grupei valstybės tarnautojų (politikams, teisėjams, įstaigų vadovams), kuriems numatomi ženkliai padidinti atlyginimai. Tuo tarpu didžiajai daliai valstybės tarnautojų atlyginimas bus įšaldomas 3 (trijų) metų laikotarpiui, kadangi Projekte numatoma bazinį dydį peržiūrėti kas 3 (tris) metus. Pažymėtina, kad šalies vidutinis darbo užmokestis per 3 (tris) metus gali reikšmingai padidėti ir tokiu atveju valstybės institucijos taptų nekonkurencingos. Taigi, būsimas pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio peržiūrėjimas ne rečiau kaip kas 3 (treji) metai pagal darbo užmokesčio pokyčių darbo rinkoje tendencijas ir šalies ekonominę situaciją, suponuoja, kad jos būsimo dydžio nustatymas niekaip nebebūtų susijęs su vidutinio darbo užmokesčio (kuris keičiasi ir yra nustatomas ne kas treji metai, o kas kiekvienų metų ketvirtį) pokyčiu šalyje.
Pažymėtina, kad pagal nusistovėjusią praktiką darbo užmokesčio fondo dydis dažniausiai yra nedidinamas. Šiuo atveju pateiktame projekte siūloma tvarka šią tendenciją dar labiau sustiprins. Todėl kyla grėsmė, kad vadovai norėdami didinti darbo užmokestį paprasčiausiai atleis dalį darbuotojų, o likusiems darbuotojams darbo krūviai bus didinami neproporcingai jų darbo užmokesčiams. Nagrinėjamu atveju dėl per didelių darbo krūvių valstybės tarnautojai palieka valstybinę tarnybą, todėl yra visiškai nesuprantamas Projekto rengėjų siekis diferencijuoti valstybės tarnautojus ir išskirti tik mažą grupę valstybės tarnautojų, kuriems po reformos įgyvendinimo bus užtikrintas darbo užmokesčio kilimas. Atsižvelgiant į tai, NPPSS vertinimu, šiuo atveju Projekte tikslinga būtų nustatyti, kad bazinis dydis būtų peržiūrimas kiekvienais metais, nes tik tokiu būdu būtų galima išvengti valstybės institucijose ir įstaigose mokamo darbo užmokesčio atotrūkio nuo darbo rinkos. Nėra sprendžiama motyvacinės sistemos valstybės tarnautojams problema. Šiuo atveju valstybė, kaip darbdavys, iš vienos pusės reikalauja aukštos kompetencijos bei nepriekaištingos reputacijos, o iš kitos pusės yra naikinamos socialinės garantijos, nepriklausančios nuo tiesioginio vadovo valios, o įgyjamos už lojalumą valstybei (priedai už stažą, ilgesnės trukmės kasmetinės atostogos). Svarbu pažymėti, kad Projekte nėra numatytų priemonių, kurios atsvertų socialinių garantijų mažinimu kilsiančius padarinius valstybės tarnautojams.
Projekto teisinio reglamentavimo pakeitimai yra ydingi siekiant didinti valstybės tarnybos, kaip viešojo sektoriaus, patrauklumą prieš privatų sektorių. Todėl Projekto rengėjų siekiai didinti valstybės tarnybos konkurencingumą yra deklaratyvaus pobūdžio, kadangi analizuojant valstybės tarnautojų teisinio reglamentavimo siūlomus įgyvendinti pakeitimus tampa akivaizdu, kad įsigaliojus naujajam reglamentavimui valstybės tarnautojas neturėtų daugiau garantijų nei asmuo dirbantis pagal darbo sutartį privačiame sektoriuje. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, siūlytina palikti esamą teisinį reglamentavimą dėl socialinių garantijų, nes tai yra viena iš priemonių skatinanti asmenis pasirinkti darbą valstybės tarnyboje. Numatomi teisinio reguliavimo pokyčiai yra nesuderinami su Projekto aiškinamajame rašte įvardintais pasiekti reformos tikslais. Nagrinėjamu atveju Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad reforma siekiama įtvirtinti teisines valstybės tarnybos tobulinimą, kurios tikslas – sustiprinti vadovavimo ir lyderystės gebėjimus, padidinti valstybės tarnybos profesionalumą, lankstumą ir efektyvumą. Taigi, naujuoju teisiniu reglamentavimu siekiama įtvirtinti, kad institucijų ir įstaigų vadovams būtų suteikta daugiau diskrecijos patiems spręsti, kiek ir kokių pareigybių reikia veiklai vykdyti ir tikslams pasiekti, vadovas taip pat turėtų daugiau teisių sprendžiant dėl darbuotojo atlyginimo. NPPSS įsitikinimu tai yra didžiulis pavojaus signalas ne tik dėl tarnautojų masinių atleidimų ir šių darbo krūvio permetimo liksiantiems tarnyboje, o taip pat dėl prastėjančių viešųjų paslaugų. Svarbu suprasti, kad valstybės tarnybos silpninimas, viešųjų paslaugų kokybės suprastėjimas turės išorinį poveikį, t. y. tą pajaus tiek piliečiai, tiek verslo subjektai.
Iš esmės valdymas perduodamas vadovui, kuriam suteikiami įrankiai iš pagrindų keisti visą sistemą, tačiau nėra numatomi jokie tarnautojų apsaugos mechanizmai, todėl kyla reali grėsmė, kad reforma baigsis tuo, jog reikės iš naujo kurti efektyvią ir veikiančią valstybės tarnybą. Į šią problemą taip pat buvo atkreiptas dėmesys Teisės departamento pateiktoje išvadoje, kadangi siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų užtikrintas hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą atitinkantis jų atlyginimų dydžių diferencijavimas, būtų sudarytos prielaidos pažeisti valstybės tarnybos sistemos vientisumą, taip pat teisingumo ir protingumo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai matome aiškų, galimai net korupcinį pavojų, kai vadovas galės pats sumažinti tarnautojų skaičių, perskirstyti darbo krūvį, o decentralizuotą konkursą laimėjusiam tarnautojui (draugui, kaimynui, senam kolegai) skirti ne tik pareigų neatitinkančią algą, o taip pat dar skirti ir dosnų priedą. NPPSS įsitikinimu, dėl Projekto rengėjų nenoro įsiklausyti į valstybės tarnautojų bendruomenę, atsižvelgti į profesinių sąjungų, įstaigų, institucijų teiktas pastabas, kyla reali grėsmė, kad valstybės tarnybos reforma baigsis tuo, jog reikės iš naujo kurti efektyvią ir veikiančią valstybės tarnybą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, siūlome:
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo projekto Nr. XIVP-2066(3), įtraukiant NPPSS kaip vieną iš dalyvaujančių šalių;
2Nepritarti Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo projektui Nr. XIVP-2066(3). Įvertinta. 2. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“
2022-11-25 Seimui pateikti Valstybės tarnybos reformą įgyvendinantys įstatymų projektai kelia didelį susirūpinimą profesinėms sąjungoms.
Kyla pavojus, kad socialinis dialogas, kuris Lietuvoje lyginant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis yra nepakankamas, bus dar labiau ribojamas, mažinant derybose dėl Nacionalinės kolektyvinės sutarties derinamų klausimų ratą, nes pareiginės algos dydis, pagal kurį nustatomas valstybės tarnautojų darbo užmokestis, nebebus šių derybų objektas. Seimui pateiktas įstatymo projektas, kuriuo keičiama pareiginės algos bazinio dydžio apskaičiavimo tvarka. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis 2023 metams (n) ir 2024 metams (n+1) nustatomas pagal Lietuvos statistikos departamento paskelbtą praėjusių metų (n-2) vidutinį mėnesinį šalies darbo užmokestį (su individualiomis įmonėmis) ir yra 1579,4 euro. Profesinių sąjungų įsitikinimu ši nuostata yra ydinga ir klaidinanti, nes:
1Nelogiška ir nepagrįsta iš pradžių nustatyti,
kad pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis siejamas su vidutiniu mėnesiniu šalies darbo užmokesčiu šalyje, o paskui, iš karto paneigiant šią nuostatą, nurodyti, kad pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis ne tik kad nustatomas kaip nekintamas (o vidutinis mėnesinis šalies darbo užmokestis yra kintamas rodiklis), tačiau ir nustatomas toks, kuris yra nebeaktualus (dviejų ir atitinkamai trijų metų senumo) ir absoliučiai nebeatitinkantis šalies objektyvios ekonominės situacijos. Tai, kad ateityje pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis nebūtų siejamas su vidutiniu mėnesiniu šalies darbo užmokesčiu šalyje implikuoja ir šio straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis peržiūrimas ne rečiau, kaip kas trejus metus, atsižvelgiant į darbo užmokesčio pokyčių darbo rinkoje tendencijas ir šalies ekonominę situaciją.
Taigi, būsimas pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio peržiūrėjimas ne rečiau kaip kas treji metai pagal darbo užmokesčio pokyčių darbo rinkoje tendencijas ir šalies ekonominę situaciją, suponuoja, kad jos būsimo dydžio nustatymas niekaip nebebūtų susijęs su vidutinio darbo užmokesčio (kuris keičiasi ir yra nustatomas ne kas treji metai, o kas kiekvienų metų ketvirtį) pokyčiu šalyje. Siūlomoje nuostatoje dydis „n-2” reiškia ne praėjusių, o už praėjusių metų vidutinį mėnesinį šalies darbo užmokestį (o
buvusių metų duomenys). Pagal susiklosčiusią praktiką darbo užmokesčio fondo dydis dažniausiai yra nedidinamas. Pateiktame projekte siūloma tvarka šią tendenciją dar labiau sustiprins. Todėl kyla grėsmė, kad vadovai norėdami didinti darbo užmokestį paprasčiausiai atleis dalį darbuotojų, o likusiems darbuotojams darbo krūviai bus didinami neproporcingai daugiau nei išaugs jų atlyginimai, t. y. realiai atlyginimai gali net sumažėti, nes per tą patį laiką reikės atlikti daugiau darbo nei už jį mokama. Jau dabar būtent dėl per didelių darbo krūvių valstybės tarnautojai palieka valstybinę tarnybą. 3. Valstybės tarnybos įstatymo projekte numatyta nauja darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka apie du kartus padidins nelygybę tarp vadovų ir kitų darbuotojų atlyginimų, nors Lietuva pagal GINI pajamų nelygybės indeksą jau daugelį metų yra priešpaskutinėje vietoje Europos Sąjungoje. 4. Atkreipiame dėmesį, kad šis įstatymas galios ne tik valstybės tarnautojams, bet ir visiems viešąsias paslaugas teikiančių įstaigų darbuotojams. 5.
privataus sektoriaus darbuotojų atlyginimai dėl jų trūkumo auga daugiau nei
visų pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų atlyginimų „įšaldymas" trejiems metams sukels valstybės sektoriaus „nukraujavimą", kai darbuotojai masiškai išeis dirbti į privatų sektorių. Todėl kyla pavojus, kad valstybė nesugebės užtikrinti kokybiškų viešųjų paslaugų teikimo. 6. Profsąjungoms nesuprantama , kodėl įstatymų rengėjai nereagavo ir neatsižvelgė į profsąjungų reikalavimus, kad tokie įstatymų projektai negali būti priimti, nes jie prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės aiškinamajame rašte įvardintiems valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus pertvarkymo tikslams ir kryptims. 7. LR Seimo teisės departamento išvadoje nurodyti konkretūs pasiūlymai, kuriems profesinės sąjungos pritaria ir reikalauja į juos atsižvelgti. Reikalaujame, kad LR Seimui pateikti įstatymų projektai būtų svarstomi dalyvaujant profesinių sąjungų atstovams. 8. Palaikome NPPSS 2022-11-23 Nr. NP17-73(22), adresuotame LR Seimo komitetams pateiktus pasiūlymus. Įvertindami tai, siūlome, Vadovaujantis LR Seimo statuto 54 straipsniu surengti komiteto klausymus dėl pateiktų įstatymų projektų, dalyvaujant profesinių sąjungų atstovams, taip pat suteikti galimybę dalyvauti komitetų posėdžiuose svarstant šiuos projektus. Įvertinta. 3. Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga 2022-11-25 Pagal egzistuojantį teisinį reglamentavimą su valstybės tarnautojais sutartys nėra sudaromos, o valstybės tarnautojų karjerą, priėmimo ir atleidimo sąlygas, atsakomybę, socialines ir kitas garantijas, iš esmės reglamentuoja tik Valstybės tarnybos įstatymas. Kitaip tariant, Valstybės tarnybos įstatymas ir yra de facto valstybės tarnautojų „sutartis“ su valstybe.
Ši Vyriausybė, vykdydama savo programą, parengė naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projektą ir daugybę kitų su tuo siejamų įstatymų projektų, kuriais siekiama įgyvendinti vadinamąją Viešojo sektoriaus reformą. Šios reformos tikslui sunku būtų nepritarti – siūloma valstybės tarnybą padaryti lankstesnę ir patrauklesnę. Tačiau Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga nepritaria priemonėms, kuriomis yra siūloma pasiekti minėtą tikslą ir mano, kad tokios priemonės atvirkščiai sumažins valstybės tarnybos patrauklumą ir konkurencingumą, įneš daugiau neaiškumo nustatant darbo užmokestį, negana to, siūloma bent jau dvejiems ateinantiems metams „įšaldyti“ valstybės tarnautojų darbo užmokestį dėl naujai siūlomo taikyti bazinio dydžio, panaikinti ir taip menkas egzistuojančias socialines garantijas. Atkreipiame dėmesį, kad kitoms valstybinėje tarnyboje dirbančioms asmenų grupėms, kurioms artimiausiu metu neketinama apčiuopiamai didinti darbo užmokesčio (Vadovybės apsaugos tarnybai, Specialiųjų tyrimų tarnybai, žvalgybos pareigūnams, diplomatams, prokurorams, statutiniams valstybės tarnautojams) nuo kitų metų egzistuojančios socialinės garantijos ir darbo užmokesčio apskaičiavimo sistemos paliekamos. Tiesa, reformos rengėjai teigia, kad šiai grupei asmenų darbo užmokesčio sistema pakeista, o esamos garantijos turėtų/galėtų būtų panaikintos kitame etape, t. y. po metų. Viena vertus, sąlygų bloginimo šios grupėms mes tikrai nepalaikome. Kita vertus, sunku būtų patikėti, kad dėl turimos įtakos sprendimų priėmėjams šioms asmenų grupėms sąlygos bus pablogintos, t. y. sąlygos jiems būtų prilygintos toms, kokios yra siūlomos valstybės tarnautojams.
Kitas pavyzdys, iliustruojantis siūlomos reformos nenuoseklumą, yra tas, kad teisėjams yra siūloma nuo 2023 m. gerokai padidinti darbo užmokestį, tačiau reformos iniciatoriai nesiūlo teisėjams panaikinti šiuo metu Teismų įstatyme įtvirtintos atostogų skaičiavimo tvarkos, pagal kurią teisėjui už ilgą teisėjo darbo stažą gali būti suteikta 40 darbo dienų kasmetinių atostogų. Šiuo metu valstybės tarnautojams taikomi įvairūs specialūs reikalavimai, kurių nereikia laikytis dirbantiems pagal darbo sutartis (turto ir pajamų deklaravimas, pareiga vengti interesų konflikto, puoselėti nepriekaištingą reputaciją, lojalumas), ir atitinkamai numatytos tam tikros garantijos (ilgesnės atostogos ir kt.). Šia reforma naikinamos garantijos, tačiau paliekami papildomi reikalavimai, o tai yra nelogiška, neteisinga ir galimai prieštarauja konstitucinei doktrinai. Valstybės tarnybos reformos rengėjai nuolat kartoja, kad viešasis sektorius, įskaitant valstybės tarnybą, atsilieka nuo privataus sektoriaus visais aspektais: savo veiklos efektyvumu, kokybe, lankstumu ir pan. Manome, kad toks tiesmukas viešojo ir privataus sektoriaus lyginimas ir supriešinimas yra nekorektiškas. Visų pirma dėl to, kad skiriasi viešojo sektoriaus ir privataus sektoriaus tikslai. Viešasis sektorius siekia viešojo intereso ir kokybiškų viešųjų paslaugų teikimo, o privatus – pelno. Sunku būtų lyginti netgi valstybės ir savivaldybių įstaigų veiklą su valstybės įmonėmis, kurios paprastai veikia monopolijos sąlygomis ir siekia pelno. Taip pat pasigedome valstybės tarnybos reformos rengėjų atlikto padidinto teisinio reguliavimo vertinimo, kaip tai yra numatyta Teisėkūros pagrindų įstatyme. Mūsų įsitikinimu, nesant išsamaus vertinimo, padarytos klaidos valstybei gali grėsti sunkiai ištaisomomis pasekmėmis.
Be to, būtų buvę naudinga ir palyginti panašias funkcijas atliekančias valstybės ir savivaldybių institucijas tarpusavyje, išryškinant veiklos efektyvumo problemas. Pavyzdžiui, pateikti „pavyzdines“ institucijas, kurios veikia efektyviai tam, kad kitos institucijos galėtų į jas lygiuotis. Tarkime, ar reformos rengėjai galėtų objektyviai įvardyti, kurios ministerijos kanceliarija veikia efektyviai, o kurios ne? Toliau pateikiame savo argumentus, kodėl parengtas naujos redakcijos Valstybės tarnybos projektas iš esmės nesudaro jokių prielaidų pasiekti deklaruotą tikslą, t. y. valstybės tarnybą padaryti patrauklesnę ir efektyvesnę, o atvirkščiai – įneš sumaišties, padidins riziką pažeisti tiek šiuo metu pareigas einančių, tiek naujai priimamų tarnautojų teisėtus lūkesčius, pablogins karjeros galimybes, diskriminuos kitą statusą turinčių valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų atžvilgiu. Neargumentuotas siūlymas didelei daliai dabartinių tarnautojų panaikinti valstybės tarnybos statusą. Valstybės tarnybos įstatymo projektu siūloma per artimiausius dvejus metus panaikinti valstybės tarnautojų statusą nemažai daliai, gal netgi keliems tūkstančiams iš šiuo metu maždaug 27 tūkst. pareigas einančių valstybės tarnautojų. Siūloma valstybės tarnautojais nelaikyti asmenų, kurių funkcijos susijusios su personalo administravimu, buhalterine apskaita, dokumentų tvarkymu, apskaita ir saugojimu, viešųjų pirkimų vykdymu, vidaus auditu, projektų valdymu, viešųjų ryšių palaikymu, teisiniu atstovavimu, korupcijos prevencija ir vidaus tyrimais, informacinių ir ryšių technologijų administravimu, turto administravimu. Aukščiau nurodytas funkcijas vykdantys valstybės tarnautojai, tikėtina, taptų darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartis, o nesant atitinkamų įstatyme numatytų saugiklių, galbūt apskritai netektų einamų pareigų.
Mažų mažiausiai, buvusiems tarnautojams tapus darbuotojams, dirbančiais pagal darbo sutartis, ateityje tai žymiai apribotų jų galimybes gauti didesnį darbo užmokestį. Primename, kad dar 2019 m. buvo peržiūrėtos visų valstybės tarnautojų pareigybės tam, kad būtų panaikintos pareigybės, kurių funkcijos yra ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio, tad nesuprantama, kodėl vėl reikėtų grįžti atgal ir tokiu būdu įnešti papildomos sumaišties. Nepagrįstas ir neargumentuotas siūlymas panaikinti priedą už stažą ir atostogų skaičiavimo tvarką valstybės tarnautojams. Manome, kad tarnybos stažo Lietuvos valstybei nuvertinimas karjeros valstybes tarnyboje yra nepagristas ir nelogiškas, juo labiau kai naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projekte dar stipriau akcentuojamas tarnautojų lojalumo reikalavimas. Valstybės tarnautojas, būdamas lojalus ir dirbdamas valstybes tarnyboje, kaupia darbo patirtį, tarnautojų institucinę atmintį ir savo veiklą atlieka vis rezultatyviau. Todėl stažas tiesiogiai daro įtaką geresniems valstybės veiklos rezultatams, o priedas už stažą turi būti išsaugotas kaip viena iš nedaugelio darbo valstybės tarnyboje motyvacijos priemonių. Be to, priedas už stažą istoriškai buvo taikomas ir dėl to, kad tokiu būdu, bent nežymiai, siekiama padidinti valstybės tarnautojų darbo užmokestį negaunant pakankamo finansavimo iš biudžeto. O taip pat ši priemonė veikia ir kaip šiokia tokia atsvara įstaigų vadovų subjektyvumui vykdant kasmetinius veiklos vertinimus. Socialinių garantijų panaikinimas valstybės tarnautojams prieštarauja tarptautinei praktikai.
Reformos iniciatoriai viešojoje erdvėje nuolat kartoja, kad pažangiose valstybėse valstybės tarnautojai esą neturi kažkokių išskirtinių socialinių garantijų, o priedą už stažą jie vadina XIX a. atgyvena ir darbo užmokesčio augimu vien už buvimą valstybės tarnautoju. Visų pirma, virtinėje Vakarų valstybių (Austrijoje, Belgijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje ir kt) yra taikomos sistemos, kai darbo užmokestis tiesiogiai priklausoir ir nuo stažo valstybės tarnyboje dydžio[¹]. Absoliučioje daugumoje Europos valstybių į valstybės tarnybą naujai priimtiems valstybės tarnautojams yra suteikiamos ilgesnės atostogos lyginant su privačiu sektoriumi, o jau einantiems pareigas tarnautojams papildomos atostogų dienos dažniausiai yra suteikiamos už ilgesnį stažą valstybės tarnyboje[²]. Estijos Valstybės tarnybos įstatymas nors ir nenumato priemokos už stažą mokėjimo, tačiau įtvirtina dar patrauklesnes garantijas nei Lietuvoje. Už stažą valstybės tarnyboje Estijoje yra gerokai didinama valstybinė senatvės pensija. Jeigu valstybės tarnautojo stažas siekia 10–15 metų, tuomet senatvės pensija didinama 10 proc., o jeigu tarnautojo stažas yra ilgesnis nei 30 metų, senatvės pensija didinama netgi 50 proc. Šiais metais Kanados parlamento administracija buvo pripažinta vienu patraukliausiu darbdaviu šalyje, o Kanados parlamento biblioteka buvo išrinkta vienu iš geidžiamiausių darbdavių Kanados sostinės regione[³]. Tokio titulo Kanados parlamento administracija nusipelnė ne dėl darbo užmokesčio dydžio, kadangi į Kanados parlamentą priimtiems aukštųjų mokyklų absolventams iš pradžių siūlomas nedaug didesnis nei šalies vidutinis darbo užmokestis, o būtent dėl įvairių taikomų socialinių garantijų. Socialinių garantijų panaikinimas diskriminuos tiek naujai į valstybės tarnybą priimamus tarnautojus, tiek šiuo metu pareigas einančius tarnautojus.
Reformos rengėjai pastaruoju metu viešojoje erdvėje naudoja įvairius argumentus, kodėl yra būtina panaikinti šiuo metu egzistuojančias socialines garantijas valstybės tarnautojams. Vienas iš neseniai nuskambėjusių argumentų, kad 1 proc. dydžio priedas mokamas už vienerius stažo už tarnybą Lietuvos valstybei metus yra ydingas, nes esą „atlyginimas būtų teisingas, pagrįstas rezultatais, už atliktus darbus, o ne už egzistavimą ir buvimą tam tikrose pareigose“. Visų pirma, ir dabartinis teisinis reguliavimas leidžia tarnautoją atleisti ar sumažinti jam darbo užmokestį, jeigu jis nepasiekia jokių rezultatų. Antra, siūlymas „įšaldyti“ priemoką už tarnybos stažą jau einantiems pareigas valstybės tarnautojams taip pat suformuotų ydingą praktiką. Tokiu būdu pažeistų tarnautojų teisėtus lūkesčius dėl nuoseklaus tęstinio priedo augimo, atsirastų nepagrįsti darbo apmokėjimo tvarkos skirtumai tarp jau turinčių tarnybos stažą ir naujai į valstybės tarnybą ateinančių asmenų. Pažymėtina, kad pagal dabartinį Valstybės tarnybos įstatymą leidžiama naujai priimtiems valstybės tarnautojams nustatyti didesnius pareiginės algos koeficientus nei keliolika metų valstybės tarnyboje dirbantiems tarnautojams. O neretai būna ir taip, kad ką tik priimtas valstybės tarnautojas gauna faktiškai didesnį darbo užmokestį nei tarnautojas, turintis 30 metų darbo valstybės tarnyboje stažą. Nepagrįsti siūlymai iki 2025 m. „įšaldyti“ valstybės tarnautojams taikomą bazinį dydį ir nustatyti naują darbo užmokesčio sistemą. Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga visuomet sveikina darbo užmokesčio didinimą viešojo sektoriaus darbuotojams.
Šia reforma Vyriausybė siūlo žymiai didinti darbo užmokestį pakankamai siaurai viešajame sektoriuje dirbančiai asmenų grupei (politikams, teisėjams, valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų vadovams, valstybės pareigūnams), iš viso mažiau nei 2 tūkst. asmenų. Tačiau valstybės tarnautojams, kurių yra maždaug 27 tūkst., siūloma artimiausiems dvejiems metams naująjį bazinį dydį įšaldyti. Kitaip tariant, nuo kitų metų didelė dalis valstybės tarnautojų tiesiog gaus kone identišką darbo užmokestį, kurį gauna šiandien. Taip bus dėl to, kad ketinama panaikinti priedą už stažą valstybės tarnybai (t. y. 1 proc. darbo užmokesčio padidėjimą kas metus) ir neketinama didinti įstaigų darbo užmokesčio fondų arba padidinti minimaliai. Taigi valstybės tarnautojai šiuo aspektu yra akivaizdžiai diskriminuojami. Apskritai sunkiai suprantama, kodėl naujai taikomą bazinį dydį ketinama peržiūrėti kas trejus metus, kadangi tokiu būdu valstybės tarnautojų darbo užmokestis atsiliks nuo faktinio vidutinio darbo užmokesčio šalyje augimo. Naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projekte siūloma, kad įstaigos vadovas nustatytų įstaigos valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą, kurioje, atsižvelgiant į šio įstatymo ir Darbo kodekso nuostatas, nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai, konkrečiai pareigybei nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalai. Įstaigos vadovas nustatys darbo apmokėjimo sistemą vadovaudamasis Vyriausybės nustatytomis rekomendacijomis. Iniciatorių teigimu, tokiu būdu įstaigų vadovai esą galėtų lanksčiau nustatyti didesnį darbo užmokestį (t. y. konkrečiai pareigybei nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalus). Šiai siūlomai naujovei nepritariame dėl kelių priežasčių.
Visų pirma, manome, kad maksimalūs pareiginės algos koeficientai įstaigose ir institucijose naujojoje darbo apmokėjimo sistemoje bus nustatomi pagal faktinį darbo užmokesčio fonde turimų asignavimų dydį. Kitaip tariant, didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai iš esmės nesiskirs nuo šio metu galiojančio įstatymo, o jeigu ir bus didesni, tai de facto jie negalės būti suteikiami tarnautojams dėl riboto darbo užmokesčio asignavimų dydžio. Antra, manome, kad siūloma nauja darbo užmokesčio sistema sudarys prielaidas, kad panašias funkcijas vykdančiose institucijose bus nustatyti skirtingo dydžio didžiausi pareiginės algos koeficientai. Taip pat kelia abejonių, ar Vyriausybės parengtomis rekomendacijomis dėl darbo užmokesčio sistemos vadovausis visų įstaigų vadovai. Esame įsitikinę, kad esminiai darbo apmokėjimo sistemos principai turėtų būti įtvirtinti Valstybės tarnybos įstatyme, o ne rekomendacijų forma. Valstybės tarnybos įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „dėl lėšų trūkumo (darbo užmokesčio fonde) įstaigų galimybės finansiškai motyvuoti valstybės tarnautojus yra ribotos“. Su tuo sunku ginčytis, tačiau ši amžina problema valstybės tarnybos reformos iniciatorių nėra niekaip sprendžiama. Šiuo metu turbūt tik labai menka dalis valstybės tarnautojų (atmetus politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojus ir įstaigų vadovus) turi galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme nustatytas pareiginės algos koeficientų „lubas“, o jas pasiekti daugeliui tarnautojų reikėtų dar bent keleto metų. Taigi padidinus teorines koeficientų „lubas“ pagal naująją siūlomą darbo užmokesčio sistemą faktinis darbo užmokestis niekaip nepasikeis.
Galiausiai, suteikiant vadovams diskreciją nustatyti didesnį darbo užmokestį ir tuo pat metu valstybei neskiriant pakankamo finansavimo darbo užmokesčiui, gali susiklostyti tokia situacija, kad kai kuriose institucijose ir įstaigose darbo užmokestis kai kuriems tarnautojams didės vien dėl įstaigų vadovų subjektyvumo ar nepotizmo, o kiti tarnautojai gali būti atleisti. Nepritariame siūlymui eliminuoti profesines sąjungas iš derybų sudarant kolektyvinę sutartį dėl bazinio dydžio. Šiuo metu galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme numatyta, kad ateinančių finansinių metų bazinis dydis nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Nauju reglamentavimu atsisakius šios nuostatos, būtų eliminuotas profesinių sąjungų vaidmuo nustatant valstybes tarnautojų darbo užmokestį ir susiaurintos profesinių sąjungų galimybės ginti jų atstovaujamų darbuotojų socialines ir ekonomines teises. Apibendrinant konstatuojame, kad šia reforma yra siūloma iš esmės pabloginti valstybės tarnautojų darbo sąlygas, tuo pat metu tikintis, kad darbuotojai iš privataus sektoriaus pradės veržtis dirbti į valstybės tarnybą. O galbūt yra atvirkščiai, t. y. nemaža dalis viešojo sektoriaus nėra linkę ieškoti darbo privačiame sektoriuje dėl to, kad pastarajame ir dabar yra siūlomos prastesnės sąlygos nei viešajame sektoriuje? Be to, nemaža dalis viešojo sektoriaus ir taip šiuo metu dirba pagal Darbo kodekso nuostatas. Ar tai reiškia, kad vien dėl to valstybės tarnautojai dirba efektyviau? Galiausiai, ar neatrodo keista, kad patys valstybės tarnautojai, išskyrus galbūt įstaigų vadovus, švelniai tariant, nėra sužavėti siūlomais pokyčiais ir jiems priešinasi?
Atidžiai išanalizavę naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projektą, susipažinę su kitų valstybės ir savivaldybių institucijų derinimo metu pateiktomis pastabomis ir pasiūlymais (kuriuose, beje, net keletas naujai siūlomų nuostatų vertinamos kaip prieštaraujančios konstitucinei doktrinai) bei išmanydami įvairius praktikoje veikiančius aspektus, raginame Seime, svarstant šios reformos įstatymų projektų paketą atsižvelgti į profesinių sąjungų ir valstybės bei savivaldybių institucijų pastabas. Įvertinta. 4. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija
trečia dalimi (atitinkamai pernumeruoti kitas straipsnio dalis):
„3. Kolektyvinėms deryboms ir kolektyvinių sutarčių sudarymui valstybės tarnyboje
taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos. Nacionalinė kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų, atstovaujančių valstybės tarnautojams, ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos rašytinis susitarimas, kuriame nustatomos Lietuvos valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo), poilsio laiko ir kitos socialinės ir ekonominės sąlygos. Šakos kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų, atstovaujančių valstybės tarnautojams, dirbantiems vienoje viešojo administravimo veiklos srityje, ir Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų rašytinis susitarimas, kuriame nustatomos vienos viešojo administravimo veiklos srities valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo) ir poilsio laiko ir kitos socialinės ir ekonominės sąlygos.
Darbdavio lygmens ar įstaigos kolektyvinė sutartis yra rašytinis susitarimas, kuris sudaromas tarp valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens ir valstybės tarnautojams atstovaujančios valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios valstybės tarnautojų profesinės sąjungos ir kuriame nustatomi valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojų tarnybos (darbo) ir kitos socialinės ir ekonominės sąlygos.“ Nepritarti. Įstatymo projekto
įstatymas, valstybės tarnautojų darbo santykius, socialines ir kitas garantijas nustato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir kiti darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys teisės aktai. Kolektyvinėse sutartyse galima susitarti dėl geresnių darbo užmokesčio, skatinimo sąlygų, atostogų, socialinių ar kitų garantijų, negu nustatyta šiame įstatyme ar kitose darbo teisės normose. 5. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija
1517
ir ją išdėstyti taip: „15. Valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudaromos vertinimo komisijos, kurios į pareigas priimančio asmens prašymu arba valstybės tarnautojo, nesutinkančio su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu, kreipimusi, teikia į pareigas priimančiam asmeniui išvadą dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo. Ši išvada valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui nėra privaloma.
Jeigu valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje yra įsteigta profesinė sąjunga ir vertinamas valstybės tarnautojas yra profesinės sąjungos narys, vienas vertinimo komisijos narys turi būti šios profesinės sąjungos atstovas. Kitais atvejais vertinimo komisijoje stebėtojų teisėmis dalyvauja darbo tarybos atstovas.“ 2.1 Siūlome papildyti Projekto 18 straipsnį nauja 17 dalimi:
„17. Priimančio į pareigas ar jo įgalioto asmens sprendimas dėl tarnybinės veiklos
vertinimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“ Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos nuomone, įstaigose privalo išlikti kolegialus subjektas, kuris atliktų nešališką tiesioginio vadovo įvertinimo peržiūrėjimą dviem atvejais: 1) kai abejonių kyla valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui, kuris priima galutinį sprendimą dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo, arba 2) kai su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu nesutinka valstybės tarnautojas. Taip būtų sudaromos prielaidos objektyvesniam „apeliaciniam“ institutui, sudarytos sąlygos valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą peržiūrėti specialistų praktikų lygmenyje, o ne tik tiesioginio pavaldumo santykiais susijusių vadovų lygmenyje. Toks institutas yra nustatytas ir šiuo metu galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme. Nepritarti. Pagal Darbo kodekso 179 straipsnio 1 dalį, profesinės sąjungos, gindamos darbuotojų darbo, profesines, ekonomines ir socialines teises ir interesus, vadovaujasi profesinių sąjungų veiklą reglamentuojančiais įstatymais, šiuo kodeksu ir savo įstatais. 6. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija
1
nauju trečiu punktu (atitinkamai pernumeruojant kitus punktus): „3) priedas už lojalumą Lietuvos valstybei;“.
3.1 Siūlome pakeisti Projekto 21 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „21 straipsnis. Priemokos ir priedas už lojalumą“. 3.2 Siūlome papildyti Projekto 21 straipsnį trečia dalimi ir ją išdėstyti taip:
„3. Valstybės tarnautojams priedą už lojalumą Lietuvos valstybei sudaro vienas
procentas pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos.“ Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija siūlo neatsisakyti šiuo metu Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtinto priedo už tarnybos Lietuvos valstybei metus. Pastebėtina, kad tai yra motyvacinė priemonė, skatinanti nenutraukti, skatinanti tęsti darbą valstybės tarnyboje (keisti įstaigą, bet nepereiti į privatų sektorių). Kartu tai yra prielaida minimaliai, bet sistemingai didinti valstybės tarnautojo darbo užmokestį, priemonė, leidžianti diferencijuoti į pareigas valstybės tarnyboje priimamo tarnautojo ir ne vienerių metų tarnybos praktiką turinčio tarnautojo darbo apmokėjimą. Reikia sutikti, kad priimtą tarnautoją tenka apmokyti darbo konkrečioje įstaigoje, ne retu atveju ir kuruoti jo darbą. Alternatyvus pasiūlymas:
Siūlome pakeisti Projekto 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje. Jeigu kolektyvinės sutarties nėra, darbo apmokėjimo sistemą nustato įstaigos vadovas ir padaro ją prieinamą visiems įstaigos valstybės tarnautojams susipažinti. Darbo apmokėjimo sistema nustatoma vadovaujantis Vyriausybės nustatytomis rekomendacijomis.
Darbo apmokėjimo sistemoje, atsižvelgiant į šio įstatymo ir Darbo kodekso nuostatas, detalizuojami įstaigos pareigybių sąraše esančių pareigybių pareiginės algos koeficiento, viršijančio šio įstatymo 1 priede nustatytą minimalų pareiginės algos koeficientą, dydžio nustatymo kriterijai (profesinio darbo patirtis (tarnybos Lietuvos valstybei stažas), veiklos sudėtingumas, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas ir pan.) ir, atsižvelgiant į nurodytuosius kriterijus, nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai, konkrečiai pareigybei nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalai, priemokų skyrimo, mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą tvarka ir dydžiai. Prieš įstaigos vadovui nustatant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą turi būti įvykdytos darbuotojų informavimo ir konsultavimo procedūros Darbo kodekso nustatyta tvarka.“ Pritarti iš dalies. Komitetas pritarė Seimo narių R. Tamašunienės, J. Pinskaus ir kt. 2022-12-08 pasiūlymui grąžinti į Įstatymo projektą Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamą dalį – priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. 7. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija
1
ją išdėstyti taip: „1. Valstybės tarnautojui suteikiamos 22 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojui, vienam auginančiam vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat valstybės tarnautojui, kuris pripažintas neįgaliuoju, suteikiamos 27 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos.
Valstybės tarnautojui už kiekvienų 5 metų tarnybos stažą suteikiamos 3 darbo dienos kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 37 darbo dienos.“ Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos nuomone, valstybės tarnautojui už tarnybos valstybei ypatumus turi būti kompensuojama papildomu kasmetinio poilsio laiku. Pastebėtina, kad valstybės tarnautojų profesinė veikla yra susijusi su viešojo intereso garantavimu – tarnautojai priima sprendimus vykdant viešąjį administravimą, teikiant viešąsias paslaugas (arba dalyvauja tuos sprendimus rengiant, vykdant, koordinuojant, kontroliuojant jų vykdymą). Valstybės tarnautojų teisinis statusas, atsakomybė visuomenei už jiems pavestų funkcijų vykdymą, teisių ir laisvių, kurias jie turi pagal Konstituciją ir įstatymus, įgyvendinimas negali neturėti reikšmingų ypatumų. Be to, valstybės tarnautojams keliami dideli kvalifikaciniai ir profesiniai reikalavimai. Valstybės tarnautojai, pagal savo funkcijų specifiškumą, aktyviai dalyvauja teisėkūroje (rengia įstatymų projektus, teikia siūlymus dėl poreikio keisti įstatyminį reglamentavimą ir pan.) Todėl valstybės tarnautojams turi būti nustatytos ilgesnės trukmės kasmetinės atostogos, kaip jiems keliamų aukštesnių reikalavimų ir didesnės atsakomybės kompensavimo priemonė. Nepritarti. Dėl atostogų ir kitų papildomų socialinių garantijų bus galima susitarti kolektyvinėse sutartyse. 8. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija
ketvirta dalimi (atitinkamai pernumeruoti kitas straipsnio dalis): „4.
Valstybės tarnautojai, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, turi teisę dalyvauti sprendžiant klausimus, susijusius su valstybės tarnautojų darbo, socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis ir garantijomis, taip pat dalyvauti profesinių sąjungų organizacinėje veikloje. Tam skiriama iki 16 valandų tarnybos (darbo) laiko per mėnesį ir už šį laiką mokamas darbo užmokestis, tačiau bendras tarnybos (darbo) laiko valandų skaičius per metus negali viršyti 100 valandų. Kolektyvinėse sutartyse gali būti sulygta dėl didesnio tarnybos (darbo) laiko valandų skaičiaus.“ Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos nuomone, profesinių sąjungų atstovai valstybės tarnyboje turi daug daugiau pareigų nei profesinės sąjungos atstovas, pavyzdžiui, gamykloje. Valstybės tarnybos teisinių santykių ypatumai lemia platesnį spektrą profesinės sąjungos funkcijų, didesnį kvalifikacijos poreikį, didesnį įsitraukimą į darbdavio (valstybės) sprendimų priėmimą. Siekiant užtikrinti, kad valstybės tarnautojų teises ir teisėtus interesus atstovautų ne valstybės tarnybą palikę tarnautojai, o faktiškai dirbantys valstybės tarnautojai, jiems privalo būti sudarytos platesnės galimybės derinti profesinės sąjungos atstovo ir tarnautojo pareigas. Nepritarti. Įstatymo projekto
įstatymas, valstybės tarnautojų darbo santykius, socialines ir kitas garantijas nustato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir kiti darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys teisės aktai. Dėl valstybės tarnautojų dalyvavimo profesinių sąjungų veikloje aspektų bus galima susitarti kolektyvinėse sutartyse. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
N3 Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojančioje Valstybės tarnybos Įstatymo redakcijoje yra straipsnis, aiškiai apibrėžiantis kolektyvines sutartis valstybės tarnyboje, siūlome į Įstatymo projektą grąžinti šiuo metu galiojančias nuostatas. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 1 straipsnį papildyti nauja 3 dalimi, atitinkamai patikslinant kitų dalių numeraciją ir šią dalį išdėstyti taip: „3. Kolektyvinėms deryboms ir kolektyvinių sutarčių sudarymui valstybės tarnyboje taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos. Nacionalinė kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų, atstovaujančių valstybės tarnautojams, ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos rašytinis susitarimas, kuriame nustatomos Lietuvos valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo), poilsio laiko ir kitos socialinės ir ekonominės sąlygos. Šakos kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų, atstovaujančių valstybės tarnautojams, dirbantiems vienoje viešojo administravimo veiklos srityje, ir Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų rašytinis susitarimas, kuriame nustatomos vienos viešojo administravimo veiklos srities valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo) ir poilsio laiko ir kitos socialinės ir ekonominės sąlygos. Įstaigos kolektyvinė sutartis yra rašytinis susitarimas, kuris sudaromas tarp valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens ir valstybės tarnautojams atstovaujančios valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios valstybės tarnautojų profesinės sąjungos ir kuriame nustatomi valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojų tarnybos (darbo) ir kitos socialinės ir ekonominės sąlygos.“ Nepritarti.
Įstatymo projekto
įstatymas, valstybės tarnautojų darbo santykius, socialines ir kitas garantijas nustato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir kiti darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys teisės aktai. Kolektyvinėse sutartyse galima susitarti dėl geresnių darbo užmokesčio, skatinimo sąlygų, atostogų, socialinių ar kitų garantijų, negu nustatyta šiame įstatyme ar kitose darbo teisės normose
2022-11-282 Argumentai: Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2066(2) (toliau tekste – ir Projektas) 1 straipsniu, naujai išdėstoma Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 redakcija, o 2 straipsnio (Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas) 8 dalyje, be kita ko, nustatoma: “Įsigaliojus šiam įstatymui vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr.
straipsnio 11 dalimi valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudarytos komisijos, atsižvelgdamos į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos parengtas rekomendacijas, peržiūri įstaigos pareigybių sąraše esančias valstybės tarnautojų pareigybes.“ Atsižvelgiant į tai, kad kriterijai, pagal kuriuos valstybės tarnautojui paliekamas valstybės tarnautojo statusas arba jis jo netenka, bus nustatyti tik vidaus reikalų ministerijos parengtose rekomendacijose, todėl sprendimas priskirti ar nepriskirti valstybės tarnautojo pareigybei pavestas funkcijas vidaus administravimui, nebus vienodas valstybės tarnyboje ir tais atvejais, kai funkcijų turinys bus tapatus. Toks priskyrimas nebuvo tinkamai įvykdytas ankstesniu laikotarpiu, po įvykdyto priskyrimo nemaža dalis technines funkcijas vykdančių darbuotojų tapo valstybės tarnautojais. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendimo galia tenka laikinai suburtai Komisijai, kuri sudaryta iš valstybės tarnautojų ir priima galutinį sprendimą (komisijos sprendimo niekas netikrina). Tai neatitinka konstitucinio atsakingo valdymo ir skaidrumo principų. Atsižvelgiant į tai, siūlau nustatyti aiškius kriterijus, pagal kuriuos konkrečios funkcijos, apibūdinant jų turinį, yra arba nėra priskirtinos vidaus administravimui. Kartu sudaryti galimybę dėl atskirų valstybės tarnybos institucijų specifikos, kilus ginčui, perduoti jį spręsti Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovui, atsižvelgiant į vidaus reikalų ministro nustatytus kriterijus, pagal kuriuos valstybės tarnautojo pareigybei pavestos funkcijas priskirtinos vidaus administravimui.
Pagal Konstitucijos 98 straipsnio 1 dalį ministras vadovauja ministerijai, sprendžia ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus, taip pat vykdo kitas įstatymų numatytas funkcijas. Atsižvelgiant į tai, kad ministras vadovauja ministerijai, todėl būtent ministras gali išleisti (priimti) teisės aktus, o ne ministerija, kuri gali tik rengti teisės aktų projektus (ne priimti, išleisti teisės aktus), todėl šis straipsnis taip pat koreguotinas, nustatant, kad ministras, o ne ministerija nustato kriterijus, pagal kuriuos valstybės tarnautojo pareigybei pavestos funkcijas priskirtinos vidaus administravimui. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, siūlome minėtą 2 straipsnio 8 dalies nuostatą išdėstyti taip: “8. Įsigaliojus šiam įstatymui valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudarytos komisijos vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2987 2 straipsnio 11 dalimi valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudarytos komisijos, atsižvelgdamos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ministro parengtas rekomendacijas nustatytais kriterijais, peržiūri įstaigos pareigybių sąraše esančias valstybės tarnautojų pareigybes ir jų sąrašą teikia tvirtinti įstaigos vadovui.
Kilus ginčui tarp Komisijos narių daugumos sprendimo ir įstaigos vadovo, pastarasis gali perduoti jį spręsti Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovui, atsižvelgdamas į vidaus reikalų ministro įsakymu nustatytus kriterijus, pagal kuriuos valstybės tarnautojo pareigybei pavestos funkcijas priskirtinos vidaus administravimui.“ Pasiūlymas:
Vadovaujantis pirmiau išdėstytais argumentais pakeisti projekto 2 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas.
<...>
savivaldybių institucijose ir įstaigose sudarytos komisijos vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2987 2 straipsnio 11 dalimi valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudarytos komisijos, atsižvelgdamos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ministro įsakymu parengtas rekomendacijas nustatytais kriterijais, peržiūri įstaigos pareigybių sąraše esančias valstybės tarnautojų pareigybes ir jų sąrašą teikia tvirtinti įstaigos vadovui. Kilus ginčui tarp Komisijos narių daugumos ir įstaigos vadovo priimtų sprendimų, pastarasis gali perduoti jį spręsti Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovui, atsižvelgdamas į vidaus reikalų ministro nustatytus kriterijus, pagal kuriuos valstybės tarnautojo pareigybei pavestos funkcijas priskirtinos vidaus administravimui.
Šio įstatymo
straipsnio 12 dalyje apibrėžtos valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančios valstybės tarnautojų pareigybės iki 2025 m. sausio 1 d. turi būti panaikintos arba vietoje vietoj jų įsteigtos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybės. Naikinant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančią valstybės tarnautojo pareigybę, su asmeniu, ėjusiu šias pareigas, su jo sutikimu sudaroma darbo sutartis dėl darbo toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu vietoj naikinamos valstybės tarnautojo pareigybės steigiama darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybė, kuriai priskiriamos analogiškos kaip naikinamos valstybės tarnautojo pareigybės funkcijos.“
6 Argumentai: Siekiant didesnio apibrėžtumo dėl ateities asmeniui, ketinančiam dalyvauti konkurse karjeros valstybės tarnautojo pareigoms užimti ar be konkurso būti priimtam į laikinojo valstybės tarnautojo pareigas, būtų tikslinga asmenį apie numatomą išbandymą informuoti iš anksto. Pasiūlymas: įstatymo projekto 10 straipsnio 6 dalį siūloma išdėstyti taip: ,,6.
Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo gali nuspręsti konkursą į karjeros valstybės tarnautojo pareigas laimėjusiam asmeniui, taip pat šio straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju į laikinojo valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui sprendime dėl priėmimo į pareigas nustatyti išbandymo laikotarpį, jeigu apie numatomą išbandymą buvo iš anksto informuota, siekiant patikrinti, ar asmuo tinkamas eiti šias pareigas. Išbandymo laikotarpiui ir rezultatams mutatis mutandis taikomas Darbo kodekso 36 straipsnis.“ Pritarti. 4. Seimo nariai R.Tamašunienė; J.Pinskus;
kt. 2022-12-08192143 Argumentai: Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2066(3) siūloma, pertvarkant valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą, atsisakyti galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme nustatytos valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamosios dalies – priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą.
Remiantis Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2022-11-15 pateiktoje išvadoje išdėstytais argumentais, kuriais atkreipiamas dėmesys į tai, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas – pagal kurį, panaikinus valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamąją dalį
XIVP-2081(3) ir kt.) nesiūloma atsisakyti galiojančio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybės tarnautojams ar pareigūnams yra mokamas priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į valstybės tarnybos sistemos vientisumą (Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje aiškinamą kaip vieną iš valstybės tarnybos konstitucinės sampratos elementų, kartu ir reikalavimų, kurių privalu paisyti organizuojant valstybės tarnybą ir reguliuojant valstybės tarnybos santykius), valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemos pertvarka turėtų būti atliekama sistemiškai, neišskiriant tam tikrų valstybės institucijų ar valstybės tarnautojų grupių. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, diferencijuotas valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo santykių teisinis reguliavimas iš principo nėra negalimas, tačiau būtina paisyti konstitucinių asmenų lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principų (2007 m. kovo 20 d. nutarimas); pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybės tarnyba tam tikrose valstybės (savivaldybių) institucijose (kuri nors valstybės tarnybos sistemos grandis) būtų eliminuota iš bendros valstybės tarnybos sistemos arba kuris įtvirtintų privilegijuotą tam tikrų institucijų valstybės tarnautojų padėtį kitų analogiškų institucijų valstybės tarnautojų atžvilgiu arba, priešingai, jų diskriminavimą (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, siūlome palikti galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamąją dalį – priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Pasiūlymas:
Papildyti projekto 19 straipsnio 1 dalį 4 punktu ir ją išdėstyti taip: „19 straipsnis.
Darbo užmokestis ir darbo apmokėjimo sistema
<...>
4) priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau – tarnybos stažas);“ Pasiūlymas: Pakeisti projekto 21 straipsnio pavadinimą ir papildyti šį straipsnį 3 dalimi:
„21 straipsnis. Priemokos ir priedas už tarnybos stažą
<...>
stažą sudaro vienas procentas pareiginės algos už kiekvienus tarnybos
pareiginės algos. Pritarti. 5. Seimo narys A. Sysas. 2022-12-131921134 Argumentai: Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2066(3) siūloma, pertvarkant valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą, atsisakyti galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme nustatytos valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamosios dalies – priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Remiantis Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2022-11-15 pateiktoje išvadoje išdėstytais argumentais, kuriais atkreipiamas dėmesys į tai, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas – pagal kurį, panaikinus valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamąją dalį
Todėl svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas šiuo atžvilgiu derėtų su konstituciniu reikalavimu įstatymais nustatyti tokį valstybės tarnautojų teisinį statusą, kuris suponuotų valstybės tarnybos, kaip sistemos, vidinį mobilumą, joje dirbančių asmenų žinių, įgūdžių ir patirties perimamumą. Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, siūlome palikti galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamąją dalį – priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, tačiau atsižvelgiant į naują darbo užmokesčio skaičiavimo tvarką – sumažinti maksimalų šio priedo procentą iki 20 proc. Pasiūlymas:
Papildyti projekto 19 straipsnio 1 dalį 4 punktu ir jį išdėstyti taip: „4) priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau – tarnybos stažas);“ Pasiūlymas: Pakeisti projekto 21 straipsnio pavadinimą ir papildyti šį straipsnį 3 dalimi: „21 straipsnis. Priemokos ir priedas už tarnybos stažą „3.
Valstybės tarnautojams priedą už tarnybos stažą sudaro vienas procentas pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti 20 procentų pareiginės algos.“ Pritarti iš dalies. Komitetas pritarė Seimo narių R. Tamašunienės, J. Pinskaus ir kt. 2022-12-08 pasiūlymui grąžinti į Įstatymo projektą Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamą dalį – priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą numatant, kad šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos.“
1,2 Argumentai: Valstybės tarnautojams keliami ypatingi bendrieji ir specialieji reikalavimai bei tam tikri ribojimai, kurie netaikomi ar tik iš dalies taikomi asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis. Didesnių, palyginus su reikalavimais darbuotojams, reikalavimų taikymas implikuoja ir tam tikrų papildomų garantijų taikymą valstybės tarnautojams. Siūlome grąžinti šiuo metu Valstybės tarnybos įstatyme galiojančią kasmetinių atostogų tvarką. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projekto 30 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip: „30 straipsnis. Atostogos
tarnautojui suteikiamos 22 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojui, vienam auginančiam vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat valstybės tarnautojui, kuris pripažintas neįgaliuoju, suteikiamos 27 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojui už kiekvienų 5 metų tarnybos stažą suteikiamos 3 darbo dienos kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 37 darbo dienos. 2. Be šio straipsnio 1 dalyje ir Darbo kodekse numatytų atostogų, valstybės tarnautojams suteikiamos šios atostogos:“ Nepritarti. Dėl atostogų ir kitų papildomų socialinių garantijų bus galima susitarti kolektyvinėse sutartyse. 7. Seimo narys A. Sysas.
36 Argumentai: Įvertinus tai, kad Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2066(3) nėra numatyta aiškaus teisinio reglamentavimo, susijusio su profesinių sąjungų veikla, garantijomis, kolektyvinių sutarčių sudarymo galimybėmis valstybės tarnyboje, siūloma pagal analogija su Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutu įtvirtinti atskirą skyrių „Profesinių sąjungų veiklos ypatumai“. Taip pat siekiant užtikrinti, kad valstybės tarnautojų, kurie yra profesinių sąjungų nariai, veiklos vertinimas būtų atliekant objektyviai, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, siūlytina įstatyme įtvirtinti, kad atliekant valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą vertinime galėtų dalyvauti profesinės sąjungos atstovas:
Pasiūlymas: Siūlau įtraukti atskirą skyrių „Profesinių sąjungų veiklos ypatumai“. Šį atskirą skyrių įtraukti VIII numeriu pakeičiant tolimesnių straipsnių eiliškumo tvarką, ir jį išdėstyti taip:
36 straipsnis Profesinių sąjungų veiklos ypatumai. 1. Valstybės tarnautojai specialių įstatymų ir šio įstatymo nustatyta tvarka gali steigti profesines sąjungas ar stoti į jas savo interesams ginti. 2. Valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovas ir vadovo pavaduotojai negali būti statutinėje įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos nariai. 3. Valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos kolektyvinė sutartis yra rašytinis susitarimas, kurį sudaro įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo ir valstybės tarnautojams atstovaujančios valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos ir kuriame nustatomos šių institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojų darbo ir poilsio laiko ir kitos socialinės bei ekonominės sąlygos.
Valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos kolektyvinėje sutartyje negali būti nustatyta papildomų sąlygų, susijusių su papildomomis valstybės ir savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų lėšomis. Šakos kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų (susivienijimo, federacijos, centro ir kitų), atstovaujančių vienoje viešojo administravimo veiklos srityje tarnaujantiems valstybės tarnautojams, ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos rašytinis susitarimas, kuriame nustatomos visų tos viešojo administravimo veiklos srities valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, darbo ir poilsio laiko ir kitos socialinės bei ekonominės sąlygos. Valstybės tarnautojams taikoma profesinių sąjungų organizacijų (susivienijimo, federacijos, centro ir kitų), atstovaujančių valstybės tarnautojams, ir Vyriausybės sudaryta nacionalinė kolektyvinė sutartis, kurioje nustatomos Lietuvos valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, darbo, poilsio laiko ir kitos socialinės ir ekonominės sąlygos. 4. Profesinių sąjungų veikla valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje įstatymų nustatyta tvarka gali būti sustabdyta ar nutraukta, jeigu ji prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams ar trukdo įgyvendinti valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos funkcijas siekiant užtikrinti žmogaus teises ir viešąjį saugumą. 5.
nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. 6. Profesinių sąjungų nariai, atleisti iš pareigų jų pačių prašymu dėl išrinkimo į renkamąsias pareigas profesinių sąjungų organizacijose, pasibaigus įgaliojimams einant renkamąsias pareigas, jų prašymu grąžinami į iki išrinkimo eitas pareigas, o kai jų nėra, – į kitas lygiavertes pareigas toje pačioje arba šio asmens rašytiniu sutikimu kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, o kai ir šių pareigų nėra, – šio asmens rašytiniu sutikimu į žemesnes pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. 7. Profesinės sąjungos veiklai valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje sudaromos sąlygos, nustatytos profesinės sąjungos susitarime su valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovu. 8. Valstybės tarnautojai, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, turi teisę dalyvauti sprendžiant valstybės tarnautojų profesinius, ekonominius ir socialinius klausimus, taip pat profesinių sąjungų organizacinėje veikloje. Tam skiriama iki 120 valandų darbo laiko per metus ir už šį laiką mokamas darbo užmokestis. Valstybės tarnautojams, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, šakos kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas kitas profesinių sąjungų veiklai vykdyti skiriamų darbo valandų skaičius per metus. 9. Šakos kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta galimybė darbo laiku organizuoti profesinių sąjungų narių susirinkimus (jiems vadovauti), naudoti profesinių sąjungų veiklai tarnybines patalpas, ryšio ir transporto priemones. 10.
ar įstaigoje yra įsteigta profesinė sąjunga ir vertinamas valstybės tarnautojas yra profesinės sąjungos narys, valstybės tarnautojo prašymu gali būti kviečiamas profesinės sąjungos atstovas dalyvauti šio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinime.“ Nepritarti. Pagal Darbo kodekso 179 straipsnio 1 dalį, profesinės sąjungos, gindamos darbuotojų darbo, profesines, ekonomines ir socialines teises ir interesus, vadovaujasi profesinių sąjungų veiklą reglamentuojančiais įstatymais, šiuo kodeksu ir savo įstatais. 6. Komiteto sprendimas: pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-2066(3) ir siūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Seimo narių pasiūlymus, kuriems papildomas Komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: už –6, prieš –2, susilaikė –3. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Mindaugas Lingė. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkas (Parašas) Mindaugas Lingė Komiteto biuro patarėja Ieva Kuodienė [1] Remuneration and Benefits in Central Government Civil Service in the EU Members States and European Commission. 2017, Government Office of Slovakia : https://www.eupan.eu/wp-content/uploads/2019/02/2016_2_SK_Remuneration_and_Benefits_in_Central_Government_Civil_Service_in_the_EU_Member_States_and_the_European_Commission.pdf [2] Remuneration and Benefits in Central Government Civil Service in the EU Members States and European Commission. 2017, Government Office of Slovakia : https://www.eupan.eu/wp-content/uploads/2019/02/2016_2_SK_Remuneration_and_Benefits_in_Central_Government_Civil_Service_in_the_EU_Member_States_and_the_European_Commission.pdf [3] https://reviews.canadastop100.com/top-employer-library-of-parliament
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
2022-11-16
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinės Armonaitės pavaduotojas Marius Matijošaitis, Irena Haase, Dainiaus Kreivio pavaduotojas Linas Slušnys, Gabrieliaus Landsbergio pavaduotojas Andrius Vyšniauskas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, komiteto biuro padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė, Ministro Pirmininko patarėjas valstybės tarnybos klausimais Vitas Vasiliauskas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnioji patarėja Viktorija Staugaitytė, vyresnioji patarėja Jadvyga Andriuškevičiūtė, VRM Valstybės tarnybos politikos grupės vyriausioji patarėja, atliekanti vadovės funkcijas Jūra Ivonaitytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1920231
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.
tarnybos įstatymą (toliau – ir keičiamas įstatymas) išdėstyti nauja redakcija, pakeičiant daugelį valstybės tarnybos santykių teisinio reguliavimo aspektų, be kita ko, pertvarkant valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą. 1.1. Dėl konstitucinės valstybės tarnybos sampratos. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją pasirinkti ir įstatymuose įtvirtinti tam tikrą valstybės tarnybos organizavimo modelį, tačiau reguliuodamas valstybės tarnybos santykius įstatymų leidėjas yra saistomas konstitucinės valstybės tarnybos sampratos, jis turi paisyti Konstitucijos normų ir principų (2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimai).
Konstitucinio Teismo aktuose atskleidžiant konstitucinę valstybės tarnybos sampratą yra suformuota plati oficialioji konstitucinė valstybės tarnybos doktrina; vertinant projektu teikiamus siūlymus aktualios šios esminės doktrininės nuostatos:
kitiems darbuotojams) kvalifikaciniai ir profesiniai reikalavimai; su konstituciniais reikalavimais yra susijusios konstituciškai pagrįstos ir būtinos garantijos valstybės tarnautojams (2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimai);
o principais; valstybės tarnautojų pareigybių hierarchijos nustatymas ar kitoks klasifikavimas, suskirstymas į kategorijas ar pan. privalo būti vieningas, grindžiamas tais pačiais kriterijais (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).
Konstitucinio Teismo aktuose atskleidžiant konstitucinę valstybės tarnybos sampratą yra suformuota plati oficialioji konstitucinė valstybės tarnybos doktrina; vertinant projektu teikiamus siūlymus aktualios šios esminės doktrininės nuostatos:
Konstitucijai.
Formuodamas oficialiąją konstitucinę valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo doktriną, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs:
numatomų valstybės išlaidų dydžiui, turi priimti ir įstatymuose įtvirtinti Seimas; iš Konstitucijos įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatyme nustatyti esmines asmenų, gaunančių atlyginimą iš valstybės (savivaldybės) biudžeto lėšų, darbo apmokėjimo sąlygas, lemiančias jų darbo užmokestį (kaip antai darbo apmokėjimo sistemą, darbo užmokesčio sudedamąsias dalis, kriterijus, nuo kurių turėtų priklausyti darbo užmokestis, jų įtaką darbo užmokesčiui) (2015 m. rugsėjo 29 d., 2016 m. spalio 27 d. nutarimai);
Formuodamas oficialiąją konstitucinę valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo doktriną, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs:
numatomų valstybės išlaidų dydžiui, turi priimti ir įstatymuose įtvirtinti Seimas; iš Konstitucijos įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatyme nustatyti esmines asmenų, gaunančių atlyginimą iš valstybės (savivaldybės) biudžeto lėšų, darbo apmokėjimo sąlygas, lemiančias jų darbo užmokestį (kaip antai darbo apmokėjimo sistemą, darbo užmokesčio sudedamąsias dalis, kriterijus, nuo kurių turėtų priklausyti darbo užmokestis, jų įtaką darbo užmokesčiui) (2015 m. rugsėjo 29 d., 2016 m. spalio 27 d. nutarimai);
ybės tarnautojams mokamų atlyginimų dydžius; valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių skirtumai priklauso nuo daugelio objektyvių valstybės tarnybos ypatumų, kaip antai: valstybės institucijai priskirtų atitinkamų funkcijų pobūdžio, valstybės tarnautojui pavestų funkcijų sudėtingumo ir apimties, tenkančios atsakomybės už tų funkcijų vykdymą, užimamos pareigybės ypatumų, valstybės tarnautojo profesinio lygio, kvalifikacijos ir pan. (2009 m. gruodžio 11 d., 2016 m. spalio 27 d. nutarimai);
einamoms pareigoms, turėjimą ir pan.), darbo apmokėjimo sistemoje nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai, konkrečiai pareigybei nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalai.
Projektu siūloma keičiamo įstatymo 19 straipsnio „Darbo užmokestis ir darbo apmokėjimo sistema“ 3 dalyje nustatyti, kad darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o jeigu tokios sutarties nėra, darbo apmokėjimo sistemą nustato įstaigos vadovas; darbo apmokėjimo sistema nustatoma vadovaujantis Vyriausybės nustatytomis rekomendacijomis; atsižvelgiant į įstaigos pareigybių sąraše esančių pareigybių pareiginės algos koeficiento, viršijančio šio įstatymo 1 priede nustatytą minimalų pareiginės algos koeficientą, dydžio nustatymo kriterijus (profesinio darbo patirtį, veiklos sudėtingumą, atsakomybės lygį, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimą ir pan.), darbo apmokėjimo sistemoje nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai, konkrečiai pareigybei nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalai. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad šio įstatymo 1 priede pateikiami minimalūs valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai; šiame priede siūloma nustatyti tik minimalius valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientus. Šio įstatymo 20 straipsnio
„Pareiginė alga“ 1 dalyje numatyta, kad valstybės tarnautojo pareiginės algos
maksimalus koeficientas negalėtų viršyti įstaigos vadovo pareiginės algos maksimalaus koeficiento dydžio, nustatyto šio įstatymo 2 priede arba nustatyto kituose įstatymuose. Pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą įstatyme nenustačius valstybės tarnautojų pareigybių konkrečių maksimalių pareiginės algos koeficientų, taikytinų apskaičiuojant pagrindinę jų darbo užmokesčio sudedamąją dalį, valstybės tarnautojų darbo užmokesčio dydis būtų iš esmės įstatyme neapibrėžtas. Bendro pobūdžio apribojimas, pagal kurį maksimalus valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas negali viršyti įstaigos vadovo maksimalaus pareiginės algos koeficiento dydžio, neatstoja konkrečių maksimalių pareiginės algos koeficientų atitinkamoms valstybės tarnautojų pareigybėms nustatymo.
Nors projekte minimi tam tikri kriterijai, į kuriuos turėtų būti atsižvelgiama nustatant konkrečių pareigybių pareiginės algos koeficientus arba jų intervalus, šių kriterijų įtaka valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dydžiui niekaip neapibrėžiama. Kaip minėta, pagal projektu keičiamo įstatymo nuostatas darbo apmokėjimo sistema, apimanti konkrečius valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientus arba galimus jų intervalus, būtų nustatoma kolektyvinėje sutartyje arba ją nustatytų įstaigos vadovas. Toks siūlomas teisinis reguliavimas akivaizdžiai neatitinka konstitucinio reikalavimo valstybės tarnautojų darbo užmokestį nustatyti įstatymu – juo nepaisoma iš Konstitucijos įstatymų leidėjui kylančios pareigos įstatyme nustatyti valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą, aiškius kriterijus, nuo kurių turėtų priklausyti šio apmokėjimo dydis (darbo užmokestis), ir šių kriterijų įtaką darbo užmokesčiui, kitas esmines valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sąlygas, lemiančias jų darbo užmokestį. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, jeigu sprendimai, lemiantys reikšmingą valstybės biudžeto išlaidų dalį, būtų įtvirtinti ne Seimo priimamais įstatymais, o kitų valstybės institucijų teisės aktais, Seimas, negalėdamas jų pakeisti, turėtų tvirtinti valstybės biudžetą, kurio turinio atitinkama reikšminga apimtimi jis pats negalėtų paveikti; tai reikštų, kad Seimo galimybės veiksmingai vykdyti savo konstitucinę biudžetinę funkciją yra suvaržytos (2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimas).
Pažymėtina ir tai, kad, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams suteikus diskreciją nustatyti valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientų intervalus ir iš jų – konkrečius valstybės tarnautojams taikytinus pareiginės algos koeficientus, kurie negalėtų viršyti tik paties įstaigos vadovo maksimalaus pareiginės algos koeficiento, skirtingose institucijose ir įstaigose galėtų susiklostyti labai nevienoda, nenuosekli valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo praktika, kuriai galėtų turėti įtakos ir tų institucijų bei įstaigų finansavimas. Pavyzdžiui, galėtų ženkliai skirtis tai pačiai grupei priskiriamų valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientai, nepriklausomai nuo to, kuriai grupei priskiriama tam tikra institucija ar įstaiga (galėtų būti paneigta ir pačių institucijų bei įstaigų skirstymo į grupes prasmė, nes III grupei priskiriamos institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojui galėtų būti nustatytas didesnis pareiginės algos koeficientas nei tos pačios pareigybės I ar II grupės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojui, ir pan.), arba skirtingas pagal atliekamų funkcijų sudėtingumą, apimtį ir tenkančią atsakomybę pareigas einantiems ir skirtingo profesinio lygio, kvalifikacijos valstybės tarnautojams galėtų būti nustatytas iš esmės nesiskiriantis darbo užmokestis.
Taigi siūlomu teisiniu reguliavimu nepaisoma valstybės tarnybos, kaip hierarchinės sistemos, konstitucinės sampratos, juo nebūtų užtikrintas hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą atitinkantis jų atlyginimų dydžių diferencijavimas, būtų sudarytos prielaidos pažeisti valstybės tarnybos sistemos vientisumą. Kaip minėta, bendro pobūdžio apribojimas, pagal kurį maksimalus valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas negalėtų būti didesnis už maksimalų įstaigos vadovo pareiginės algos koeficientą, neatstotų konkrečių maksimalių pareiginės algos koeficientų atitinkamoms valstybės tarnautojų pareigybėms nustatymo; juo būtų suformuoti pernelyg platūs galimi valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientų intervalai ir palikta daug erdvės valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių diferencijavimo, kuris turėtų atitikti hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą, iškraipymams.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad projekte nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis,
pagal juos šiame įstatyme būtų nustatyti tik minimalūs valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai, o maksimalūs pareiginių algų koeficientai, kurie negalėtų būti didesni tik už maksimalų atitinkamos įstaigos vadovo pareiginės algos koeficientą, būtų nustatomi kolektyvinėje sutartyje arba juos nustatytų įstaigų vadovai, prieštarauja Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai, kuria įtvirtinta piliečių teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, kuria užtikrinta kiekvieno žmogaus teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą, 128 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad sprendimus dėl valstybės esminių turtinių įsipareigojimų priima Seimas. Nepritarti
Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į 2022 m. lapkričio 15 d.
Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad projekte nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, 19 straipsnio 3 dalis, 20 straipsnio 1 dalis ir 1 priedas tiek, kiek pagal juos šiame įstatyme būtų nustatyti tik minimalūs valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai, o maksimalūs pareiginių algų koeficientai, kurie negalėtų būti didesni tik už maksimalų atitinkamos įstaigos vadovo pareiginės algos koeficientą, būtų nustatomi kolektyvinėje sutartyje arba juos nustatytų įstaigų vadovai, neprieštarauja Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai, kuria įtvirtinta piliečių teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, kuria užtikrinta kiekvieno žmogaus teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą, 128 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad sprendimus dėl valstybės esminių turtinių įsipareigojimų priima Seimas. 4. Balsavimo rezultatai: už –4, prieš – 3, susilaikė – 2 (balsavimui teikta formuluotė, kas „už“, kad atitinkamos įstatymo projekto nuostatos prieštarauja Konstitucijai). 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė
pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinė Armonaitė, Irena Haase, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.
Kviestiniai: Seimo narys Kęstutis Vilkauskas, Ministro Pirmininko patarėjas Darius Žeruolis, Vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajavienė, Vidaus reikalų ministerijos Valstybės tarnybos politikos grupės vyriausioji patarėja, atliekanti grupės vadovės funkcijas Jūra Ivonaitytė, Vidaus reikalų ministerijos Valstybės tarnybos politikos grupės vyresnysis patarėjas Adrianas Mečkovskis, Vidaus reikalų ministerijos Valstybės tarnybos politikos grupės patarėja Giedrė Sušinskaitė, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkė Danutė Jočienė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus vedėja Egidija Tamošiūnienė, Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus pavaduotojas Antanas Jatkevičius, Nacionalinės teismų administracijos Teisės ir administravimo departamento Administravimo skyriaus vedėja Jovita Ramanauskienė, Nacionalinės teismų administracijos Strateginio planavimo skyriaus vyresnioji patarėja Vita Gudelevičiūtė, Lietuvos Respublikos prokuratūros generalinio prokuroro pavaduotojas Saulius Verseckas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės grupės vadovė Vita Baliukevičienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės grupės patarėja Agnė Nakčerienė, Finansų viceministras Gediminas Norkūnas, Finansų ministerijos Biudžeto departamento direktorė Daiva Kamarauskienė, Finansų ministerijos Biudžeto departamento Valstybės valdymo ir apsaugos sektoriaus skyriaus vedėjas Andrius Jautakis, Teisingumo ministerijos kancleris Augustas Ručinskas, Teisingumo ministerijos Teisinio atstovavimo grupės vadovas Ričard Dzikovič, Valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų, darbuotojų profesinės sąjungos valdybos narė Kristina Krikštaponienė, Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė, Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės pavaduotojas Vidmantas Punelis, Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas vadovas Saulius Džiautas, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovas Ričardas Garuolis.
Kviestiniai: Seimo narys Kęstutis Vilkauskas, Ministro Pirmininko patarėjas Darius Žeruolis, Vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajavienė, Vidaus reikalų ministerijos Valstybės tarnybos politikos grupės vyriausioji patarėja, atliekanti grupės vadovės funkcijas Jūra Ivonaitytė, Vidaus reikalų ministerijos Valstybės tarnybos politikos grupės vyresnysis patarėjas Adrianas Mečkovskis, Vidaus reikalų ministerijos Valstybės tarnybos politikos grupės patarėja Giedrė Sušinskaitė, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkė Danutė Jočienė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus vedėja Egidija Tamošiūnienė, Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus pavaduotojas Antanas Jatkevičius, Nacionalinės teismų administracijos Teisės ir administravimo departamento Administravimo skyriaus vedėja Jovita Ramanauskienė, Nacionalinės teismų administracijos Strateginio planavimo skyriaus vyresnioji patarėja Vita Gudelevičiūtė, Lietuvos Respublikos prokuratūros generalinio prokuroro pavaduotojas Saulius Verseckas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės grupės vadovė Vita Baliukevičienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės grupės patarėja Agnė Nakčerienė, Finansų viceministras Gediminas Norkūnas, Finansų ministerijos Biudžeto departamento direktorė Daiva Kamarauskienė, Finansų ministerijos Biudžeto departamento Valstybės valdymo ir apsaugos sektoriaus skyriaus vedėjas Andrius Jautakis, Teisingumo ministerijos kancleris Augustas Ručinskas, Teisingumo ministerijos Teisinio atstovavimo grupės vadovas Ričard Dzikovič, Valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų, darbuotojų profesinės sąjungos valdybos narė Kristina Krikštaponienė, Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė, Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės pavaduotojas Vidmantas Punelis, Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas vadovas Saulius Džiautas, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovas Ričardas Garuolis. 2.
2Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados,
pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-15 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma Valstybės tarnybos įstatymą (toliau – ir keičiamas įstatymas) išdėstyti nauja redakcija, pakeičiant daugelį valstybės tarnybos santykių teisinio reguliavimo aspektų, be kita ko, pertvarkant valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą. 1.1. Dėl konstitucinės valstybės tarnybos sampratos. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją pasirinkti ir įstatymuose įtvirtinti tam tikrą valstybės tarnybos organizavimo modelį, tačiau reguliuodamas valstybės tarnybos santykius įstatymų leidėjas yra saistomas konstitucinės valstybės tarnybos sampratos, jis turi paisyti Konstitucijos normų ir principų (2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimai).
Konstitucinio Teismo aktuose atskleidžiant konstitucinę valstybės tarnybos sampratą yra suformuota plati oficialioji konstitucinė valstybės tarnybos doktrina; vertinant projektu teikiamus siūlymus aktualios šios esminės doktrininės nuostatos:
kitiems darbuotojams) kvalifikaciniai ir profesiniai reikalavimai; su konstituciniais reikalavimais yra susijusios konstituciškai pagrįstos ir būtinos garantijos valstybės tarnautojams (2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimai);
o principais; valstybės tarnautojų pareigybių hierarchijos nustatymas ar kitoks klasifikavimas, suskirstymas į kategorijas ar pan. privalo būti vieningas, grindžiamas tais pačiais kriterijais (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).
Konstitucinio Teismo aktuose atskleidžiant konstitucinę valstybės tarnybos sampratą yra suformuota plati oficialioji konstitucinė valstybės tarnybos doktrina; vertinant projektu teikiamus siūlymus aktualios šios esminės doktrininės nuostatos:
1.2. Dėl projekto nuostatų prieštaravimo Konstitucijai.
Formuodamas oficialiąją konstitucinę valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo doktriną, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs:
Formuodamas oficialiąją konstitucinę valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo doktriną, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs:
ybės tarnautojams mokamų atlyginimų dydžius; valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių skirtumai priklauso nuo daugelio objektyvių valstybės tarnybos ypatumų, kaip antai: valstybės institucijai priskirtų atitinkamų funkcijų pobūdžio, valstybės tarnautojui pavestų funkcijų sudėtingumo ir apimties, tenkančios atsakomybės už tų funkcijų vykdymą, užimamos pareigybės ypatumų, valstybės tarnautojo profesinio lygio, kvalifikacijos ir pan. (2009 m. gruodžio 11 d., 2016 m. spalio 27 d. nutarimai);
einamoms pareigoms, turėjimą ir pan.), darbo apmokėjimo sistemoje nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai, konkrečiai pareigybei nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalai.
Projektu siūloma keičiamo įstatymo 19 straipsnio „Darbo užmokestis ir darbo apmokėjimo sistema“ 3 dalyje nustatyti, kad darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o jeigu tokios sutarties nėra, darbo apmokėjimo sistemą nustato įstaigos vadovas; darbo apmokėjimo sistema nustatoma vadovaujantis Vyriausybės nustatytomis rekomendacijomis; atsižvelgiant į įstaigos pareigybių sąraše esančių pareigybių pareiginės algos koeficiento, viršijančio šio įstatymo 1 priede nustatytą minimalų pareiginės algos koeficientą, dydžio nustatymo kriterijus (profesinio darbo patirtį, veiklos sudėtingumą, atsakomybės lygį, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimą ir pan.), darbo apmokėjimo sistemoje nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai, konkrečiai pareigybei nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalai. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad šio įstatymo 1 priede pateikiami minimalūs valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai; šiame priede siūloma nustatyti tik minimalius valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientus. Šio įstatymo 20 straipsnio „Pareiginė alga“ 1 dalyje numatyta, kad valstybės tarnautojo pareiginės algos maksimalus koeficientas negalėtų viršyti įstaigos vadovo pareiginės algos maksimalaus koeficiento dydžio, nustatyto šio įstatymo 2 priede arba nustatyto kituose įstatymuose. Pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą įstatyme nenustačius valstybės tarnautojų pareigybių konkrečių maksimalių pareiginės algos koeficientų, taikytinų apskaičiuojant pagrindinę jų darbo užmokesčio sudedamąją dalį, valstybės tarnautojų darbo užmokesčio dydis būtų iš esmės įstatyme neapibrėžtas. Bendro pobūdžio apribojimas, pagal kurį maksimalus valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas negali viršyti įstaigos vadovo maksimalaus pareiginės algos koeficiento dydžio, neatstoja konkrečių maksimalių pareiginės algos koeficientų atitinkamoms valstybės tarnautojų pareigybėms nustatymo.
Nors projekte minimi tam tikri kriterijai, į kuriuos turėtų būti atsižvelgiama nustatant konkrečių pareigybių pareiginės algos koeficientus arba jų intervalus, šių kriterijų įtaka valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dydžiui niekaip neapibrėžiama. Kaip minėta, pagal projektu keičiamo įstatymo nuostatas darbo apmokėjimo sistema, apimanti konkrečius valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientus arba galimus jų intervalus, būtų nustatoma kolektyvinėje sutartyje arba ją nustatytų įstaigos vadovas. Toks siūlomas teisinis reguliavimas akivaizdžiai neatitinka konstitucinio reikalavimo valstybės tarnautojų darbo užmokestį nustatyti įstatymu – juo nepaisoma iš Konstitucijos įstatymų leidėjui kylančios pareigos įstatyme nustatyti valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą, aiškius kriterijus, nuo kurių turėtų priklausyti šio apmokėjimo dydis (darbo užmokestis), ir šių kriterijų įtaką darbo užmokesčiui, kitas esmines valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sąlygas, lemiančias jų darbo užmokestį. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, jeigu sprendimai, lemiantys reikšmingą valstybės biudžeto išlaidų dalį, būtų įtvirtinti ne Seimo priimamais įstatymais, o kitų valstybės institucijų teisės aktais, Seimas, negalėdamas jų pakeisti, turėtų tvirtinti valstybės biudžetą, kurio turinio atitinkama reikšminga apimtimi jis pats negalėtų paveikti; tai reikštų, kad Seimo galimybės veiksmingai vykdyti savo konstitucinę biudžetinę funkciją yra suvaržytos (2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimas).
Pažymėtina ir tai, kad, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams suteikus diskreciją nustatyti valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientų intervalus ir iš jų – konkrečius valstybės tarnautojams taikytinus pareiginės algos koeficientus, kurie negalėtų viršyti tik paties įstaigos vadovo maksimalaus pareiginės algos koeficiento, skirtingose institucijose ir įstaigose galėtų susiklostyti labai nevienoda, nenuosekli valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo praktika, kuriai galėtų turėti įtakos ir tų institucijų bei įstaigų finansavimas. Pavyzdžiui, galėtų ženkliai skirtis tai pačiai grupei priskiriamų valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientai, nepriklausomai nuo to, kuriai grupei priskiriama tam tikra institucija ar įstaiga (galėtų būti paneigta ir pačių institucijų bei įstaigų skirstymo į grupes prasmė, nes III grupei priskiriamos institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojui galėtų būti nustatytas didesnis pareiginės algos koeficientas nei tos pačios pareigybės I ar II grupės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojui, ir pan.), arba skirtingas pagal atliekamų funkcijų sudėtingumą, apimtį ir tenkančią atsakomybę pareigas einantiems ir skirtingo profesinio lygio, kvalifikacijos valstybės tarnautojams galėtų būti nustatytas iš esmės nesiskiriantis darbo užmokestis.
Taigi siūlomu teisiniu reguliavimu nepaisoma valstybės tarnybos, kaip hierarchinės sistemos, konstitucinės sampratos, juo nebūtų užtikrintas hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą atitinkantis jų atlyginimų dydžių diferencijavimas, būtų sudarytos prielaidos pažeisti valstybės tarnybos sistemos vientisumą. Kaip minėta, bendro pobūdžio apribojimas, pagal kurį maksimalus valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas negalėtų būti didesnis už maksimalų įstaigos vadovo pareiginės algos koeficientą, neatstotų konkrečių maksimalių pareiginės algos koeficientų atitinkamoms valstybės tarnautojų pareigybėms nustatymo; juo būtų suformuoti pernelyg platūs galimi valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientų intervalai ir palikta daug erdvės valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių diferencijavimo, kuris turėtų atitikti hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą, iškraipymams.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad projekte nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, 19 straipsnio 3 dalis, 20 straipsnio 1 dalis ir 1 priedas tiek, kiek pagal juos šiame įstatyme būtų nustatyti tik minimalūs valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai, o maksimalūs pareiginių algų koeficientai, kurie negalėtų būti didesni tik už maksimalų atitinkamos įstaigos vadovo pareiginės algos koeficientą, būtų nustatomi kolektyvinėje sutartyje arba juos nustatytų įstaigų vadovai, prieštarauja Konstitucijos
lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, kuria užtikrinta kiekvieno žmogaus teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą, 128 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad sprendimus dėl valstybės esminių turtinių įsipareigojimų priima Seimas. TTK svarstė atitiktį Konstitucijai 2022-11-19 Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2022-11-16 vertino Teisės departamento pastabas dėl atskirų nuostatų atitikties Konstitucijai ir priėmė sprendimą, kad neprieštarauja Konstitucijai. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-151 2.
Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 1 straipsnio nuostatos, kuriomis reglamentuojamas įstatymo taikymas, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir sistemiškumo neturėtų būti išdėstytos atskirame straipsnyje (1 straipsnyje nustatant tik įstatymo paskirtį). Atsižvelgti Pasiūlymas nekeičia projekto esmės ir turinio. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
formuluotė „valstybės tarnautojų priėmimą į pareigas ir atleidimą iš jų, valstybės tarnautojų karjerą“. Be to, šioje dalyje, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 36 straipsnio nuostatas, vietoj žodžių ,,formuojančią ir įgyvendinančią“ įrašytini žodžiai ,,formuojančias ir įgyvendinančias“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1
straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta šio įstatymo paskirtis ir reguliuojami santykiai, nuostatų turinį, taip pat kitas keičiamo įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad valstybės tarnybos santykius jame siūloma reguliuoti kaip savarankiškus tarnybos valstybei santykius, kurie nėra grindžiami darbo santykiams taikomais principais (pagal keičiamo įstatymo
nesudaromos). Tai atitinka konstitucinę valstybės tarnybos, kaip profesinės veiklos sistemos, sampratą, pagal kurią šios tarnybos paskirtis ir visuomeninis reikšmingumas lemia valstybės tarnautojų teisinio statuso specifiką, jų teisių ir laisvių įgyvendinimo ypatumus, o valstybės tarnybos teisiniai santykiai nėra tapatūs darbo santykiams, susiklostantiems tarp darbuotojo, kuris nėra valstybės tarnautojas, ir darbdavio.
Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje vartojama formuluotė „valstybės tarnautojų darbo santykius“ ir 32 straipsnio 1 dalyje, kalbant apie valstybės tarnautoją, vartojama formuluotė „negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos“ nedera su konstitucine valstybės tarnybos samprata ir pačiame projekte siūlomu nustatyti valstybės tarnybos teisiniu institutu. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
3
nurodomi joms mutatis mutandis taikomi keičiamo įstatymo straipsniai, o paskui skliaustuose nustatoma, kad vienas iš šių straipsnių vis dėlto taikomas tik tam tikrai vienai subjektų kategorijai, suformuluota ydingai. Siūlome, siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 36 straipsnį (turėtų būti nukreipiama ne į 36 straipsnį, o į 37 straipsnį, kuriame reguliuojamas aukštesniųjų vadovų kompetencijų ugdymas) iš šio bendro sąrašo išbraukti ir šios dalies atskiru (priešpaskutiniu) sakiniu nustatyti, kad Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės paskirtiems valstybės institucijų ir įstaigų vadovams – valstybės pareigūnams taikomas ir šio įstatymo 37 straipsnis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
9
nustatyti, kad tai – valstybės tarnautojas, kurio tarnybą reglamentuoja įstatymu patvirtintas statutas arba Diplomatinės tarnybos įstatymas.
Pažymėtina, kad teisės akto, kuriuo reguliuojama statutinių valstybės tarnautojų tarnyba, forma (pavadinimas) – „statutas“ – nėra jų teisinį statusą lemiantis veiksnys ir neatskleidžia esminių statutinio valstybės tarnautojo požymių. Statutinių valstybės tarnautojų tarnyba gali būti reguliuojama ir įstatymu. Be to, pavyzdžiui, universitetų steigimas ir veikla taip pat reguliuojama statutais, bet universitetų darbuotojai nėra statutiniai tarnautojai ar darbuotojai. Pažymėtina ir tai, kad diplomatų priskyrimas statutiniams valstybės tarnautojams taip pat yra teisiškai nepagrįstas, nes vienas iš esminių statutinio valstybės tarnautojo teisinio statuso bruožų yra įgaliojimai duoti privalomus nurodymus jam nepavaldiems asmenims, taip pat teisė panaudoti ginklą, specialiąsias priemones, o diplomatai tokių įgaliojimų neturi. Taigi projekte siūloma statutinio valstybės tarnautojo apibrėžtis neatskleidžia esminių tokį tarnautoją identifikuojančių požymių. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
11
įsakymu patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 35 punktą, keičiamo įstatymo 2 straipsnio, kuriame nustatytos pagrindinės šio įstatymo sąvokos, 11 dalyje pateikiamoje termino „valstybės politikas“ apibrėžtyje neturėtų būti įvedamas trumpinys „meras“; tai turėtų būti padaryta tolesnėse keičiamo įstatymo nuostatose. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
12 8.
Keičiamo įstatymo 2 straipsnio
formuluote „valstybės ar vietos valdžią“, nes teisminė valdžia yra viena iš valstybės valdžių (Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalis, Konstitucinio Teismo
kanceliarijos Teisės departamentas
21
„įstaigos ar institucijos vadovo“ ir „įstaigoje ar institucijoje“
tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad šio įstatymo 2 straipsnio 2 ir 10 dalyse yra apibrėžtos sąvokos „įstaigos vadovas“ ir „valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos“. Šios sąvokos nuosekliai vartotinos visame projekto tekste. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
21
straipsnio 2 dalies 1 punkte po žodžių „labai sunkaus nusikaltimo“ įrašytinas žodis „padarymo“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio pavadinimas tikslintinas, atsižvelgiant į tai, kad šiame straipsnyje reguliuojama valstybės tarnautojo teisė ne tik dirbti kitą darbą, bet ir eiti daugiau nei vienas valstybės tarnautojo pareigas. Pritarti Siūlytina tokia 5 straipsnio pavadinimo formuluotė: „Valstybės tarnautojo teisė dirbti kitą darbą ar eiti daugiau nei vienas valstybės tarnautojo pareigas”
kanceliarijos Teisės departamentas
1
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojas turi teisę eiti daugiau negu vienas valstybės tarnautojo pareigas. Pažymėtina, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kaip valstybės tarnautojas, eidamas savo pareigas, tuo pat metu galėtų eiti dar ir kitas valstybės tarnautojo pareigas.
Vien dėl darbo laiko trukmės sunku įsivaizduoti, kaip būtų galima tinkamai atlikti valstybės tarnautojo funkcijas keliose pareigose. Jeigu valstybės tarnautojo darbo krūvis būtų toks, kad jis turėtų galimybę tuo pat metu eiti dar vienas pareigas, pirmiausia turbūt turėtų būti peržiūrimas tos įstaigos pareigybių skaičius ir jų aprašymas (tarnautojų funkcijos), optimizuojant institucijos ar įstaigos darbą, žmogiškuosius ir finansinius išteklius. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keičiamo įstatymo 5 straipsnio
valstybės tarnautojo pareigas, praktinis įgyvendinimas diskutuotinas. Atsižvelgti Svarstytina, ar neturėtų būti nustatytas valstybės tarnautojui maksimalus leistinas darbo laikas. Darbo kodekso 114 straipsnyje nustatyti maksimaliojo darbo laiko reikalavimai, t.y. darbo laikas per darbo dieną negali būti ilgesnis kaip dvylika valandų, neįskaitant pietų pertraukos, ir šešiasdešimt valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
13
straipsnio 1 ir 3 dalyse siūlome išbraukti žodžius „rūšies bei“, nes nėra aišku, į kokias rūšis galėtų būti skirstomos įmonės, įstaigos ar organizacijos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
4
straipsnio 4 dalis tikslintina, nes iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiai pareigybių grupei turėtų būti priskiriama pareigybė, nenurodyta keičiamo įstatymo 1 priede, bet nustatyta pagal kitus įstatymus, ir koks minimalus pareiginės algos koeficientas turėtų būti jai nustatytas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
14 15.
Derinant keičiamo įstatymo terminiją su Mokslo ir studijų įstatymu ir atsižvelgiant į tai, kad asmens išsilavinimas paprastai siejamas su atitinkamų studijų programų tam tikro tipo aukštojoje mokykloje baigimu (o ne su jas baigus savaime įgyjama aukštojo mokslo kvalifikacija), keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas dėstytinas taip: „turėti ne žemesnį kaip aukštąjį universitetinį išsilavinimą arba aukštąjį koleginį išsilavinimą“. Kartu pažymime, kad šio straipsnio 2 dalyje po žodžio „lygiavertę“ įrašytini žodžiai „aukštojo mokslo“. Pritarti
37
straipsnio 3 straipsnio 7 punkte siūloma nustatyti, kad į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas savivaldybės institucijoje priima savivaldybės meras. Ši nuostata atitinka 2023 m. balandžio
teisinį reguliavimą, bet nedera su keičiamo įstatymo 2 straipsnio
(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas priimama valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasirinkimu. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalies ir 11 straipsnio 1–3 dalių nuostatos derintinos tarpusavyje, atsižvelgiant į 2023 m. balandžio 1 d. įsigaliojančiame Vietos savivaldos įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
6
straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo gali nuspręsti konkursą į karjeros valstybės tarnautojo pareigas laimėjusiam asmeniui taikyti išbandymo laikotarpį; išbandymo laikotarpiui ir rezultatams mutatis mutandis būtų taikomas Darbo kodekso 36 straipsnis.
Keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies
išbandymo rezultatai yra nepatenkinami, iki išbandymo termino pabaigos apie atleidimą raštu įspėjus prieš tris darbo dienas. Pažymėtina, kad Darbo kodekso 36 straipsnyje reguliuojamas susitarimas dėl išbandymo, pagal šio straipsnio 1 dalį darbo sutarties šalys sudarydamos darbo sutartį gali sulygti dėl išbandymo, o keičiamo įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens teisę vienašališkai nuspręsti konkursą į karjeros valstybės tarnautojo pareigas laimėjusiam asmeniui nustatyti išbandymo laikotarpį. Be to, įvertinus keičiamo įstatymo ir Darbo kodekso 36 straipsnio nuostatų turinį ir tarpusavio santykį, neaišku, kaip praktikoje Darbo kodekso 36 straipsnio normas mutatis mutandis reikėtų taikyti, pavyzdžiui, rezultatams. Pabrėžtina, jog konkurso paskirtis ir yra ta, kad įvertinus pretendentų kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti numatytas funkcijas būtų atrinktas toms pareigoms tinkamiausias asmuo. Taigi asmeniui, laimėjusiam konkursą, t. y. įgyvendinusiam privalomą sąlygą pareigoms užimti, nustačius papildomą būtiną sąlygą – išbandymo laikotarpį, būtų paneigta pati konkurso paskirtis ir esmė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išbandymo teisinis institutas buvo numatytas Seimui teiktame Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 8, 11, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 27, 29, 30, 47, 49 ir 51 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 15¹ straipsniu ir 37 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekte Nr. XIVP-1216, tačiau šis teisinis reguliavimas nenustatytas.
Jeigu siūlomam teisiniam reguliavimui būtų pritarta, nuostata „išbandymo laikotarpiui ir rezultatams mutatis mutandis taikomas Darbo kodekso 36 straipsnis“ tikslintina kalbos požiūriu, nes teisės norma turėtų būti taikoma ne laikotarpiui ar rezultatams, o valstybės tarnautojui. Nepritarti Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo gali nuspręsti konkursą į karjeros valstybės tarnautojo pareigas laimėjusiam asmeniui, taip pat šio straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju į laikinojo valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui sprendime dėl priėmimo į pareigas nustatyti išbandymo laikotarpį siekiant patikrinti, ar asmuo tinkamas eiti šias pareigas. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
įstatymo 11 straipsnio 3 dalis yra perteklinė, nes keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta pareiga užtikrinti, kad į valstybės tarnautojo pareigas būtų priimti tik nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantys asmenys, be išlygų taikytina visiems valstybės tarnautojus į pareigas priimantiems asmenims. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
3
įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies pirmajame sakinyje turėtų būti numatyta išimtis dėl konkurso skelbimo, sąlygota šio straipsnio 5 dalies nuostatų (t. y. turėtų būti nustatyta, kad konkursas neskelbiamas, kai įstaigos vadovas skiriamas antrajai kadencijai be konkurso). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1829 20.
Reikėtų aiškiau atskleisti keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatoje iki dvitaškio nurodytą įrašymo į pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą sąlygą
Būtina tikslinti įstatyminį reguliavimą, nes lieka teisinis neaiškumas, kaip ir kokiomis aplinkybėmis šis rezervas bus naudojamas, kokia jo paskirtis ir nauda. Pritarti Seimo Teisės departamento pastabai tikslinti 13 straipsnio
kanceliarijos Teisės departamentas
24
straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad į pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą gali būti įrašomi konkursuose į įstaigų vadovų pareigas labai gerai pasirodę, tačiau nelaimėję konkursų asmenys. Pažymėtina, kad įstatyme turėtų būti nustatyti aiškūs ir išsamūs įrašymo į pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą kriterijai, o ne subjektyvi atskirų asmenų nuomonė apie pretendento „labai gerą pasirodymą“ konkurse. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2
glaustumo, keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje išbrauktini pertekliniai žodžiai „Vyriausybės tvirtinamuose“, nes Vyriausybė kaip subjektas, įgaliotas tvirtinti šiuos nuostatus, nurodyta keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
49 23.
Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 ir 9 dalių nuostatos derintinos tarpusavyje, nes 4 dalyje numatoma, kad valstybės tarnautojas jo sutikimu gali būti perkeltas į kitas lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, o 9 dalyje taip pat reglamentuojamas valstybės tarnautojo perkėlimas, tačiau nustatoma, kad valstybės tarnautojo sutikimo nereikia karo padėties, nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų atvejais. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
17
straipsnio 17 dalis tikslintina, nes iš siūlomo teisinio reguliavimo neaišku, kokios organizacijos turimos omenyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje yra apibrėžta sąvoka ,,valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos“, todėl būtent ši sąvoka turėtų būti nuosekliai vartojama. Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas
pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį valstybės tarnautojams nustatomi minimalūs pareiginių algų koeficientai, siūlytume patikslinti keičiamo įstatymo 18 straipsnio 11 dalies 1 punktą, 20 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 4 punktus ir vietoj sąvokos ,,mažiausias pareiginės algos koeficientas“ vartoti sąvoką
kanceliarijos Teisės departamentas
111
įvertinus kaip neatitinkančią lūkesčių, jam galėtų būti nustatoma mažesnė pareiginė alga; šiame punkte numatytas vienintelis leidžiamo pareiginės algos sumažinimo masto kriterijus – ji negalėtų būti nustatoma mažesnė, negu taikant tai pareigybei nustatytą mažiausią pareiginės algos koeficientą.
Manome, kad tokiu teisiniu reguliavimu būtų sudarytos prielaidos valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla būtų įvertinta kaip neatitinkanti lūkesčių, pareiginę algą sumažinti pernelyg dideliu, neadekvačiu mastu, pavyzdžiui, dvigubai ar pan. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal tos pačios dalies 2 punktą, aiškinamą kartu su keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalies
perkeliamam valstybės tarnautojui nustatoma pareiginė alga), karjeros valstybės tarnautoją, kurio tarnybinė veikla būtų įvertinta kaip neatitinkanti lūkesčių, perkeliant į žemesnes pareigas, jo pareiginė alga galėtų būti nustatyta taikant ne daugiau kaip 0,18 mažesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki perkėlimo nustatytas pareiginės algos koeficientas (ir kartu taip pat ne mažesnį, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias pareiginės algos koeficientas). Mūsų nuomone, siekiant apsaugoti valstybės tarnautojų interesus, keičiamo įstatymo 18 straipsnio 11 dalies 1 punkte taip pat reikėtų nustatyti atitinkamą valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių, galimo pareiginės algos sumažinimo masto apribojimą. Pritarti Galėtų būti nustatyti ir didesni ribojimai. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
12 27.
Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 18 straipsnio 12 dalį reikėtų sujungti su šio straipsnio 11 dalies 4 punktu, t. y. šiame punkte, derinant jį su 11 dalies nuostata iki dvitaškio, iš pradžių reikėtų nustatyti, kad tuo atveju, kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių, valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu gali būti sudaromas ne trumpesnis negu 2 mėnesių ir ne ilgesnis negu 6 mėnesių jo tarnybinės veiklos gerinimo planas, ir tik po to nurodyti, kad, jeigu pasibaigus šiam laikotarpiui valstybės tarnautojo tarnybinė veikla neeilinio vertinimo metu (pagal šio straipsnio 13 dalies 4 punktą) vėl įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių, valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1
dalyje siūloma, pertvarkant valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą, atsisakyti galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme nustatytos valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamosios dalies – priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas – pagal kurį, panaikinus valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamąją dalį – priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir pagal šio projekto 2 straipsnio 9 dalį perskaičiavus valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus, iki keičiamo įstatymo įsigaliojimo valstybės tarnautojui nustatyta pareiginė alga, perskaičiuota įskaitant minėtą priedą, negalėtų būti sumažinta, kol jis eitų tas pačias pareigas (projekto 2 straipsnio 9 dalis) arba jį perkėlus į lygiavertes ar aukštesnes pareigas (keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalis), – nemotyvuotų valstybės tarnautojų, turinčių nemažą tarnybos Lietuvos valstybei stažą, dalyvauti konkursuose į aukštesnes pareigas, nes priimant į pareigas konkurso būdu jiems galėtų būti nustatytas ženkliai mažesnis pareiginės algos koeficientas. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas šiuo atžvilgiu derėtų su konstituciniu reikalavimu įstatymais nustatyti tokį valstybės tarnautojų teisinį statusą, kuris suponuotų valstybės tarnybos, kaip sistemos, vidinį mobilumą, joje dirbančių asmenų žinių, įgūdžių ir patirties perimamumą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kai kuriuose kartu su šiuo projektu teikiamuose įstatymų projektuose (Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 5, 7, 10, 43, 69, 71, 72 ir 79 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2086(3), Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 20, 24, 25, 27, 40, 49 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2081(3) ir kt.) nesiūloma atsisakyti galiojančio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybės tarnautojams ar pareigūnams yra mokamas priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą.
Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į valstybės tarnybos sistemos vientisumą (Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje aiškinamą kaip vieną iš valstybės tarnybos konstitucinės sampratos elementų, kartu ir reikalavimų, kurių privalu paisyti organizuojant valstybės tarnybą ir reguliuojant valstybės tarnybos santykius), valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemos pertvarka turėtų būti atliekama sistemiškai, neišskiriant tam tikrų valstybės institucijų ar valstybės tarnautojų grupių. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, diferencijuotas valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo santykių teisinis reguliavimas iš principo nėra negalimas, tačiau būtina paisyti konstitucinių asmenų lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principų (2007 m. kovo 20 d. nutarimas); pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybės tarnyba tam tikrose valstybės (savivaldybių) institucijose (kuri nors valstybės tarnybos sistemos grandis) būtų eliminuota iš bendros valstybės tarnybos sistemos arba kuris įtvirtintų privilegijuotą tam tikrų institucijų valstybės tarnautojų padėtį kitų analogiškų institucijų valstybės tarnautojų atžvilgiu arba, priešingai, jų diskriminavimą (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Pritarti Komitetas siūlo pritarti Seimo narių R. Tamašunienės, J. Pinskaus ir kt. 2022-12-08 pasiūlymui Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamą dalį – priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. 29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3 29.
Nėra aiškus keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad darbo apmokėjimo sistemoje nustatomi „mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą tvarka ir dydžiai“, santykis su šio straipsnio
viršvalandinį darbą, budėjimą valstybės tarnautojams mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka, – atsižvelgiant į tai, kad Darbo kodekse yra nustatytos imperatyvios mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą taisyklės, neaišku, kas turėtų būti nustatoma darbo apmokėjimo sistemoje. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Darbo kodekso 144 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog vadovaujančias pareigas einančių darbuotojų darbo poilsio dieną, švenčių dieną, darbo naktį ir viršvalandinio darbo apskaita yra tvarkoma ir už jį mokama kaip už darbą įprastiniu darbo laiko režimu, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip. Su valstybės tarnautojais darbo sutartys nėra sudaromos, taigi vadovaujančias pareigas einantys valstybės tarnautojai neturėtų galimybės susitarti ir gauti teisingą apmokėjimą už darbą naktį, poilsio, švenčių dienomis ar viršvalandinį darbą. Atsižvelgdami į tai, kad Darbo kodekso 144 straipsnio 6 dalies nuostata dėl susitarimo darbo sutartyje valstybės tarnautojams negali būti taikoma, siūlytume keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje aiškiai nustatyti, kad valstybės tarnautojams už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą valstybės tarnautojams mokama Darbo kodekso 144 straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka (t. y. palikti šiuo metu galiojančią Valstybės tarnybos įstatymo nuostatą). Pritarti Nuostatos, susiję su valstybės tarnautojų darbo reglamentavimu, turi būti nustatytos Valstybės tarnybos įstatyme, maksimaliai vengiant nuorodų į DK. 30.
kanceliarijos Teisės departamentas
34
straipsnio 3 dalies formuluotės „įstaigos valstybės tarnautojams“, „įstaigos pareigybių sąraše“, taip pat 4 dalies formuluotės „įstaigos įgyvendinamuose projektuose“, „įstaigos sudarytas bendradarbiavimo sutartis“, „įstaigos misija“ tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje yra apibrėžta sąvoka ,,valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
3
straipsnio 3 dalies pirmajame sakinyje vietoj žodžio „koeficiento“ ir šios dalies antrajame sakinyje prieš žodį „intervalas“ įrašytinas žodis „koeficientų“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
48
įstatymo nuostatas tarpusavyje, 20 straipsnio 4 dalies 8 punkte vietoj žodžių
„nustatomas ne mažesnis, negu jam iki perkėlimo nustatytas pareiginės algos
koeficientas“ įrašytini žodžiai „nustatoma ne mažesnė negu jam iki perkėlimo nustatyta pareiginė alga“ (plg. su šios dalies 6, 7 punktais). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
23
keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatą, kad valstybės tarnautojai gali būti skatinami „suteikiant iki 5 mokamų poilsio dienų (tačiau ne daugiau kaip 10 darbo dienų per metus) arba atitinkamai sutrumpinant darbo laiką“, nes neaišku, koks yra formuluotės „iki 5 mokamų poilsio dienų“ santykis su skliaustuose dėstoma tikslinančia formuluote „ne daugiau kaip 10 darbo dienų per metus“. Pritarti Formuluotė tikslintina. 34. Seimo kanceliarijos
3
straipsnio 3 dalyje siūlytume aiškiai nustatyti, kad valstybės tarnautojai, turintys galiojančią tarnybinę nuobaudą, neskatinami, išskyrus atvejį, kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama kaip viršijanti lūkesčius. Pritarti 35.
kanceliarijos Teisės departamentas
2
straipsnio 2 dalies nuostata, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant, be kita ko, į „tarnybinį nusižengimą lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes“, derintina su keičiamo įstatymo 26 straipsnyje vartojama formuluote „tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
53
laikomos „korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, kaip jos apibrėžtos Korupcijos prevencijos įstatyme, susijusios su tarnybinių pareigų atlikimu, nors už šią veiką valstybės tarnautojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn“. Ši nuostata turėtų būti patikslinta, nes situacija, kai asmuo už korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn, yra neįmanoma. Administracinės atsakomybės pagrindas yra administracinio nusižengimo, o ne nusikalstamos veikos padarymas. Svarstytina ir tai, ar pagrįstai šiame punkte korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos išskiriamos kaip viena iš šiurkščių tarnybinių nusižengimų rūšių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, kuriam paskirta bausmė už korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, turėtų būti atleidžiamas iš pareigų pagal keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies
nusikalstamą veiką dar papildomai įvardyti kaip šiurkštų tarnybinį nusižengimą.
Kartu pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalį šiurkštaus tarnybinio nusižengimo padarymas nebūtinai turėtų lemti valstybės tarnautojo atleidimą iš pareigų, tad šiuo atžvilgiu projektu siūlomas dviprasmiškas reguliavimas: viena vertus, asmens pripažinimas kaltu padarius korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką suteiktų pagrindą šį asmenį atleisti iš pareigų pagal keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 17 punktą, kita vertus, pagal keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalį būtų leidžiama korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui neskirti griežčiausios tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų. Be to, keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 3 punktas nekoreliuoja ir su keičiamo įstatymo 25 straipsnio 4 dalimi, kurioje apskritai nenumatoma, kad nusikalstamos veikos padarymo atveju sustabdytas tarnybinio nusižengimo tyrimas dar galėtų būti tęsiamas po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo (t. y. pasibaigus baudžiamajam procesui dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos net teoriškai nebūtų galimybės užbaigti pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą ir padarytą veiką kvalifikuoti kaip tarnybinį nusižengimą).
Jeigu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 3 punktas skirtas tik toms situacijoms, kai kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas kvalifikuojamos korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, už kurias asmuo „nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn“, tokiu atveju pabrėžtina, kad net jeigu asmuo už korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką
„nebūtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn“, jis būtų laikomas
neatitinkančiu nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, nes vertinamo punkto formuluotė „nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn“ reiškia, kad korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką padaręs asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenys pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punktą laikomi nesančiais nepriekaištingos reputacijos, t. y. tokie asmenys vis tiek turėtų būti atleisti iš pareigų pagal keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 18 punktą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1
numatyta tokio procesinio veiksmo kaip „baudžiamosios bylos iškėlimas“; šis procesinis veiksmas buvo atliekamas pagal iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusį BPK) ir vietoj jos įrašytina formuluotė „vykstant baudžiamajam procesui“, apimanti tiek ikiteisminį tyrimą, tiek bylos nagrinėjimo teisme stadiją (kartu šioje dalyje reikėtų išbraukti perteklinius žodžius „ikiteisminį tyrimą“).
kanceliarijos Teisės departamentas
1
straipsnio 1 dalyje vartojama formuluotė „piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją)“ tikslintina, atsižvelgiant į Finansinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje apibrėžtą sąvoką ,,inventorizacija“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
4
straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti: „Kai paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama institucijai, kompetentingai tirti ir nagrinėti atitinkamas bylas. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą ar administracinio nusižengimo teiseną arba asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios arba administracinės atsakomybės, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminais.“ Pacituotas teisinis reguliavimas tobulintinas. Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 4 dalis nesudaro prielaidų tęsti tarnybinio nusižengimo tyrimo ir paskirti tarnybinės nuobaudos, jeigu baudžiamasis procesas baigiasi kitais pagrindais, pvz., jeigu nutraukiamas ikiteisminis tyrimas arba priimamas išteisinamasis nuosprendis dėl to, kad padaryta veika neturi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 212 straipsnio 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Mūsų nuomone, tai yra akivaizdi spraga, nes baudžiamojo proceso užbaigimas nenustačius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių nereiškia, kad nėra kitos rūšies teisės pažeidimo, įskaitant tarnybinio nusižengimo, požymių. Praktikoje neretai pasitaiko atvejų, kai asmens veika atitinka piktnaudžiavimo kaip tarnybinio nusižengimo požymius, tačiau ikiteisminis tyrimas nutraukiamas arba asmuo išteisinamas, nenustačius BK 228 straipsnyje numatyto būtinojo nusikalstamo piktnaudžiavimo elemento – didelės žalos valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui (teismų praktikoje pabrėžiama, kad pagrindinis kriterijus, pagal kurį piktnaudžiavimas, kaip nusikalstama veika, atribojamas nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis; žr. Lietuvos
kanceliarijos Teisės departamentas
2
straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią valstybės tarnautojas atlygina visą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą žalą, jeigu ją padarė ,,atlikdamas viešojo administravimo veiklą ir (arba) padėdamas valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas“ yra nesuderinta su šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje apibrėžta valstybės tarnautojo sąvoka.
Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad valstybės tarnautojo sąvoka apima visą jo atliekamą veiklą (funkcijas), vietoj pacituotos 27 straipsnio 2 dalies formuluotės galėtų būti įrašyti žodžiai „atlikdamas savo funkcijas“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2
straipsnio 2 dalies paskutinį sakinį reikėtų patikslinti tuo atžvilgiu, kad nėra aišku, ar jame minimi „kiti atvejai“ reiškia atvejus, kai žala padaryta tyčia, ar kažkokius kitus atvejus. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
46
įstatymo nuostatas tarpusavyje, įstatymo projekto 27 straipsnio 4 ir
kanceliarijos Teisės departamentas
7
straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį valstybės tarnautojui darbo užmokestis nemokamas, išskyrus Darbo kodekse nustatytus atvejus. Darbo kodekso 49 straipsnio 3 dalyje numatytas vienintelis atvejis, kai nuo darbo nušalintam darbuotojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis – kai darbdavys, tirdamas darbuotojo galimo padaryto darbo pareigų pažeidimo aplinkybes, nušalina darbuotoją nuo darbo iki trisdešimt kalendorinių dienų.
Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 1 punktą valstybės tarnautojas, įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams, galėtų būti nušalintas nuo pareigų iki 3 mėnesių laikotarpiui, prireikus šios priemonės taikymas galėtų būti pratęstas 1 mėnesiui, o pratesimų skaičius būtų neribojamas ir nušalinimas galėtų trukti iki baudžiamojo proceso pabaigos. Tokiu teisiniu reguliavimu būtų sudarytos prielaidos nuo pareigų nušalintam valstybės tarnautojui neapibrėžtą, taigi ir ilgą, laiką nemokėti darbo užmokesčio. Šiuo atžvilgiu atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo
įstatymo 41 straipsnio 2 dalies nuostata, iš esmės analogiška tai, kurią siūloma nustatyti keičiamo įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje, pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai.
Konstitucinis Teismas šiame nutarime konstatavo, be kita ko, kad nuo pareigų nušalintas valstybės tarnautojas išlaiko valstybės tarnautojo statusą, taigi negali pasinaudoti įstatymų nustatyta tvarka valstybės suteikiama socialine apsauga nedarbo atveju, ir pažymėjo, jog pagal Konstituciją, inter alia jos 48 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, konstitucinius teisingumo, proporcingumo principus, įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį ilgam laikui nuo pareigų nušalintam valstybės tarnautojui, praėjus tam tikram įstatymų leidėjo nustatytam protingam laikui nuo nušalinimo pradžios, atlyginimas (ar jo dalis) ir toliau nebūtų mokamas, taip neužtikrinant jam net jo minimalių socialiai priimtinų poreikių patenkinimo. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad iš Konstitucijos 107 straipsnio 1, 2 dalių kyla draudimas vėliau priimtais įstatymais vėl nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris nesiderina su Konstitucinio Teismo aktuose išdėstyta Konstitucijos nuostatų samprata. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad keičiamo įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą reikėtų pakoreguoti, užtikrinant reikiamą ilgam laikui nuo pareigų nušalinto valstybės tarnautojo interesų apsaugą, t. y. bent tam tikros atlyginimo dalies mokėjimą praėjus tam tikram laikui. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojams suteikiamos Darbo kodekse numatytos atostogos.
Pažymėtina, kad pagal keičiamą įstatymą valstybės tarnautojams keliami ypatingi bendrieji ir specialieji reikalavimai, jiems taip pat taikomi tokie įpareigojimai, kurie netaikomi arba tik iš dalies taikomi darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis. Valstybės tarnautojams, be kita ko, keliami lojalumo valstybei, nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, jie įpareigoti vengti interesų konfliktų, deklaruoti turtą ir pajamas, ir kt. Didesnių, palyginti su reikalavimais darbuotojams, reikalavimų taikymas, mūsų nuomone, implikuoja ir tam tikrų papildomų garantijų taikymą valstybės tarnautojams. Kaip minėta, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad valstybės tarnautojai – ypatinga socialinė grupė, kurios specifiką lemia valstybės tarnybos paskirtis ir visuomeninis reikšmingumas, todėl valstybės tarnautojų teisinis statusas, teisių ir laisvių, kurias jie turi pagal Konstituciją ir įstatymus, įgyvendinimas negali neturėti reikšmingų ypatumų; valstybės tarnautojams keliami dideli (didesni, palyginti su reikalavimais kitiems darbuotojams) kvalifikaciniai ir profesiniai reikalavimai; su konstituciniais reikalavimais yra susijusios konstituciškai pagrįstos ir būtinos garantijos valstybės tarnautojams; valstybės tarnybos teisiniai santykiai – tai teisiniai santykiai tarp valstybės tarnautojo ir valstybės, jie nėra tapatūs darbo santykiams, susiklostantiems tarp darbuotojo, kuris nėra valstybės tarnautojas, ir darbdavio (2004 m. gruodžio 13 d. ir kiti nutarimai). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar valstybės tarnautojų atostogų reguliavimas Darbo kodeksu, valstybės tarnautojams taikant ypatingus reikalavimus ir įpareigojimus, atitiktų konstitucinę valstybės tarnybos, kaip ypatingos profesinės veiklos sistemos, sampratą ir būtų konstituciškai pagrįstas.
Pritarti Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus duomenimis daugelyje Europos ir ES šalių šalia darbo kodekse numatytų atostogų valstybės tarnautojai turi teisę į papildomas kasmetines atostogas ir papildomas garantijas negu nustato Darbo kodeksai. Valstybės tarnautojų kasmetines ir kitas atostogas nustato Valstybės tarnybos įstatymai pagal kurį atostogų trukmė priklauso nuo darbo stažo, darbo rezultatų, darbo sąlygų, tarnautojo socialinių bei sveikatos veiksnių, amžiaus ir neįgalumo ir kt. Pvz. Austrijoje valstybės tarnautojams priklauso kasmetinės atostogos, kurių trukmė yra 200 darbo valandų, o sulaukusiems 43 metų amžiaus – 240 darbo valandų. Vokietijoje valstybės tarnautojams kalendoriniais metais priklauso 30 darbo dienų trukmės kasmetinės atostogos. Suomijoje ne mažiau kaip vienerius metus valstybės tarnyboje dirbęs asmuo įgyja teisę į 30 darbo dienų trukmės kasmetines atostogas. Tarnautojas, sukaupęs 15 metų valstybės tarnybos stažą, įgyja teisę į 38 darbo dienų trukmės kasmetines atostogas. Estijos Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnyje valstybės tarnautojams numatytos 35 kalendorinių dienų trukmės kasmetinės atostogos. Jungtinėje Karalystėje -Valstybės tarnautojams priklauso 25 dienos kasmetinių atostogų, po 10 metų tarnybos atostogos pratęsiamos iki 30 dienų. Lenkijos valstybės tarnybos korpuso nariams taikomos Darbo kodekso[¹] 154 straipsnio nuostatos, pagal kurias darbuotojui garantuojamos 20 darbo dienų trukmės kasmetinės apmokamos atostogos, o turintiems 10 metų darbo stažo – 26 darbo dienų trukmės kasmetinės apmokamos atostogos. Šalia darbo kodekse numatytų atostogų valstybės tarnautojai turi teisę į papildomas kasmetines atostogas.
Pagal valstybės tarnybos įstatymo 105 straipsnį valstybės tarnautojui suteikiama viena papildoma kasmetinių atostogų diena po
valstybės tarnautojui pridedama po vieną kasmetinių atostogų dieną, kol papildomų kasmetinių atostogų trukmė pasiekia 12 dienų. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad valstybės tarnautojai – ypatinga socialinė grupė, kurios specifiką lemia valstybės tarnybos paskirtis ir visuomeninis reikšmingumas, todėl valstybės tarnautojų teisinis statusas, teisių ir laisvių, kurias jie turi pagal Konstituciją ir įstatymus, įgyvendinimas negali neturėti reikšmingų ypatumų; valstybės tarnautojams keliami dideli (didesni, palyginti su reikalavimais kitiems darbuotojams) kvalifikaciniai ir profesiniai reikalavimai; su konstituciniais reikalavimais yra susijusios konstituciškai pagrįstos ir būtinos garantijos valstybės tarnautojams; valstybės tarnybos teisiniai santykiai – tai teisiniai santykiai tarp valstybės tarnautojo ir valstybės, jie nėra tapatūs darbo santykiams, susiklostantiems tarp darbuotojo, kuris nėra valstybės tarnautojas, ir darbdavio (2004 m. gruodžio 13 d. ir kiti nutarimai). Atsižvelgiant į valstybės tarnautojams keliamus ypatingus reikalavimus ir įpareigojimus, kurie atitiktų konstitucinę valstybės tarnybos, kaip ypatingos profesinės veiklos sistemos, sampratą ir būtų konstituciškai pagrįsta, valstybės tarnautojų kasmetinės, kitos atostogos ir papildomos garantijos (atostogų dienos už valstybės tarnybos stažą) turi būti nustatytos Valstybės tarnybos įstatyme. 45. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „Atsistatydinusiam“ įrašytini žodžiai
„Valstybės tarnautojui, atsistatydinusiam“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
5 46.
Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 5 dalis tikslintina kalbos požiūriu, suderinant linksnius – išmokamos pinigų sumos ir ,,išmokos“, o ne ,,išmoką“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
112
straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, kuriuose vartojama formuluotė
„nepatenkinamais tarnybinės veiklos rezultatais“, tikslintini, nes keičiamo
įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad valstybės tarnautojo veikla vertinama atsižvelgiant ne į veiklos rezultatus, o į tai, ar veikla atitinka lūkesčius. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
5
straipsnio 5 dalyje siūlytume vietoj nuorodos į šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis, siekiant teisės akto glaustumo, pateikti nuorodą į visą šį straipsnį, nes jame nėra daugiau dalių. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1
straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurią valstybės tarnautojas, žuvęs atlikdamas tarnybines pareigas arba miręs dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, nebūtų laidojamas valstybės lėšomis, jeigu jis žūtų arba mirtų darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, pagrįstumas svarstytinas. Pažymėtina, kad pagal šią dalį valstybės tarnautojas, žuvęs arba miręs darydamas neatsargią nusikalstamą veiką, būtų laidojamas valstybės lėšomis. Nors neatsargios nusikalstamos veikos vertinamos kaip santykinai mažiau pavojingos nei tyčinės nusikalstamos veikos dėl skirtingo nusikalstamą veiką padariusio asmens psichinio santykio su padaryta veika ir tos veikos padariniais (neatsargią nusikalstamą veiką darančio asmens valia nėra nukreipta į nusikalstamų padarinių atsiradimą), pažymėtina, kad ir neatsargi nusikalstama veika yra pavojinga bei priešinga teisei.
BK 11 ir 12 straipsniuose aiškiai reglamentuota, kad visoms, taigi ir neatsargioms, nusikalstamoms veikoms būdingi du kriterijai – veikos pavojingumas (materialusis kriterijus) ir priešingumas teisei (formalusis kriterijus). Taigi pagal projektu teikiamą siūlymą būtų įtvirtinta nuostata, kuria būtų leidžiama valstybės lėšomis laidoti valstybės tarnautoją, padariusį pavojingus ir neteisėtus veiksmus. Toks teisinis reguliavimas kelia abejonių dėl jo atitikties bendrajam teisės principui ex injuria jus non oritur (ne teisės pagrindu teisė neatsiranda). Pažymėtina ir tai, kad pagal keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalį būtų draudžiama valstybės lėšomis laidoti valstybės tarnautojus, jeigu jie žūtų arba mirtų darydami „kitą teisės pažeidimą“. Ši sąvoka apima tiek tyčinius, tiek neatsargius teisės pažeidimus. Būtų neteisinga ir nepagrįsta, jeigu neatsargų „kitą teisės pažeidimą“ (pvz., neatsargų administracinį nusižengimą) padaręs valstybės tarnautojas nebūtų laidojamas valstybės lėšomis, o neatsargią nusikalstamą veiką, t. y. gerokai pavojingesnį teisės pažeidimą, padaręs valstybės tarnautojas – būtų. Nepritarti Neatsargios nusikalstamos veikos vertinamos, kaip santykinai mažiau pavojingos ( ir gali būti tam tikrų aplinkybių) nei tyčinės nusikalstamos veikos. 50. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4 50.
Atsižvelgdami į tai, kad keičiamo įstatymo 18 straipsnyje 6 dalyje nustatomi nauji tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai (viršija lūkesčius, atitinka lūkesčius, iš dalies atitinka lūkesčius, neatitinka lūkesčių), siūlytume šio įstatymo 34 straipsnio 4 dalies nuostatą ,,valstybės tarnyba gali būti pratęsta, jeigu jo tarnybinė veikla per paskutinius trejus metus buvo vertinta tik gerai ir (ar) labai gerai (atitinkanti lūkesčius ir (ar) viršijanti lūkesčius)“ patikslinti, pirmiau nurodant keičiamame įstatyme nustatomus kriterijus, o tik po to skliaustuose paminint atitinkamus iki jo įsigaliojimo taikytus kriterijus: „<...> vertinta tik kaip atitinkanti lūkesčius ir (ar) viršijanti lūkesčius (iki šio įstatymo įsigaliojimo – gerai ir (ar) labai gerai)“. Pritarti Atitinkamos nuostatas tikslintinos ir kituose straipsniuose , pvz.13 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose, 18 straipsnio 9 dalyje ir 34 straipsnio 4 dalyje. 51. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnyje nurodoma, kad šis įstatymas nustato socialines ir kitas garantijas, susijusias su tarnybos ypatumais, tačiau šio įstatymo 34 straipsnyje siūloma panaikinti su tarnybos ypatumais susijusias garantijas, nustatytas galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 1, 3 ir 5 dalyse. Darbo kodekse tokios garantijos nenustatytos arba nustatytos ne visa apimtimi, taigi valstybės tarnautojų sąlygos būtų pablogintos. Atsižvelgdami į tai, siūlytume išlaikyti garantijų valstybės tarnautojams tęstinumą ir šių garantijų nenaikinti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
5 52.
Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 5 dalies nuostata, kad Darbo kodeksas ir kiti įstatymai gali nustatyti ir kitų garantijų, yra teisiškai netiksli ir neaiški, gali kilti jos taikymo problemų, nes keičiamame įstatyme ir Darbo kodekse bei kituose įstatymuose gali būti nustatytos iš esmės analogiškos, bet nevisiškai tapačios garantijos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
118
53Nėra visiškai aišku,
kokią teisinę reikšmę turi keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies
pareigų, kai „paaiškėja, kad jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir dėl to negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų“, įrašyta sąlyga „ir dėl to negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų“. Atsižvelgiant į imperatyvią šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad
„valstybės tarnautojas privalo būti nepriekaištingos reputacijos“, manytina,
jog nepriekaištingos reputacijos reikalavimų neatitinkantis valstybės tarnautojas visais atvejais turėtų būti atleidžiamas iš pareigų be jokių papildomų sąlygų, todėl siūlytume formuluotę „ir dėl to negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų“ išbraukti kaip perteklinę ir klaidinančią. Atitinkamai taisytina projekto 2 straipsnio 5 dalyje išdėstyta 2025 m. sausio
punkto redakcija. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad atleidimo iš pareigų apribojimams mutatis mutandis taikomas Darbo kodekso 61 straipsnis.
Pažymėtina, kad keičiamame įstatyme nustatomi atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindai ir atleidimo tvarka nėra tapatūs nustatytiesiems Darbo kodekse, todėl galėtų kilti teisės taikymo neaiškumų (pavyzdžiui, neaišku, kaip Darbo kodekso 61 straipsnio normos turėtų būti taikomos politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams). Neaišku, kodėl keičiamame įstatyme siūloma atsisakyti galiojančių šiuos santykius reguliuojančių normų ir taikyti Darbo kodekso normas. Siūlomas teisinis reguliavimas yra nenuoseklus, keičiamo įstatymo 35 straipsnio 2 dalį reikėtų derinti su šio straipsnio 5 dalies nuostata, kuria taip pat ribojamas atleidimas iš pareigų (numatoma, kad valstybės tarnautojas negali būti atleistas iš pareigų laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir atostogų metu, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 13, 14, 16, 18, 19 ir 20 punktuose nurodytus atvejus). Šiame kontekste primintina, kad, kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, valstybės tarnybos teisiniai santykiai nėra tapatūs darbo santykiams, susiklostantiems tarp darbuotojo, kuris nėra valstybės tarnautojas, ir darbdavio (nesvarbu, ar susiklostantiems valstybės ar savivaldybių institucijose, ar kitose įmonėse, įstaigose, organizacijose) (2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 20 d. nutarimai). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
3
straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad įvadinis mokymas vykdomas pirmą kartą į pareigas paskirtiems aukštesniesiems vadovams siekiant juos supažindinti su darbo valstybės tarnyboje ypatumais ir vadovavimo įgūdžiams formuoti.
Atsižvelgiant į aukštesniųjų vadovų grupei priskiriamas pareigybes, į tai, kokie asmenys pagal keičiamo įstatymo 13 straipsnį galėtų būti įrašomi į pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą, ir į reikalavimus vadovų pareigoms užimti, nurodytas įvadinio mokymo tikslas diskutuotinas. Spręsti pagrindiniam komitetui Pritartina siūlomoms projekto nuostatoms. Į aukštesniojo vadovo pareigas gali būti priimamas ir ne valstybės tarnautojas. 56. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
straipsnio 1 dalies nuostatos iki dvitaškio formuluotė tikslintina, atsižvelgiant į tai, kad Valstybės tarnautojų registro, kuris jau veikia, steigimas yra vienkartinis jau įvykęs juridinis faktas. Pritarti
Teisės departamentas
į šioje išvadoje pateiktą pastabą dėl valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemos (be kita ko, maksimalių pareiginės algos koeficientų) nustatymo įstatymu, siūlytume keičiamo įstatymo 1 priedo pavadinime prieš žodžius
„pareiginių algų koeficientai“ siekiant teisinio aiškumo įrašyti žodį
„minimalūs“, o šio priedo pastaboje prieš žodžius „pareiginės algos
koeficientas“ – žodį „minimalus“ (plg. su keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, 19 straipsnio 3 dalimi). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
8
dalyje tikslintinas įstatymo, į kurį daroma nuoroda, pavadinimas, įrašant praleistą numerį, – nuoroda turėtų būti į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. XIII-1234 pakeitimo įstatymą
kanceliarijos Teisės departamentas
9 59.
Projekto 2 straipsnio 9 dalies pirmajame sakinyje po žodžio „padalinus“ įrašytinas žodis „iš“, o po žodžių „įstatyme einamiesiems metams“ vietoj žodžio „taikomo“ reikėtų įrašyti žodį „nustatyto“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
9
dalies nuostatoje „valstybės tarnautojams iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta pareiginė alga, įskaitant gautą priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, negali būti sumažinama“ prieš žodį „įskaitant“ įrašytinas žodis „perskaičiuota“, atsižvelgiant į tai, kad pagal dabar galiojantį reguliavimą pareiginė alga neapima priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, ir negalėtų būti sumažinama būtent perskaičiuota pareiginė alga. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
22
dalyje vietoj žodžių „priimtiems valstybės tarnautojams“ įrašytina „priimti valstybės tarnautojai“. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
susivienijimas 2022-11-23 Nacionaliniam pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimui (toliau – NPPSS), vienijančiam profesines sąjungas, ginančias ir atstovaujančias valstybės tarnautojų interesus, didelį susirūpinimą kelia siekiama įgyvendinti valstybės tarnybos reforma. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo komitetuose yra numatyta svarstyti 2022-11-15 pateikto Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo projektą Nr. XIVP-2066(3) (toliau – Projektas), NPPSS teikia šį raštą ir žemiau išdėsto esminius šio Projekto trūkumus bei pateikia siūlymus. Pirmiausia pažymėtina, kad teikiamas Projektas yra prieštaraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija).
Projekto atitiktį Konstitucijai yra išsamiai išanalizavęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (toliau – Teisės departamentas), kuris argumentuotai 2022-11-15 pateiktoje išvadoje pateikė objektyvias išvadas dėl Projekto nesuderinamumo su pagrindiniu valstybės įstatymu, todėl išvadoje pateiktos išvados ir jas pagrindžiantys argumentai šiame rašte pakartotinai nedėstomi. Tačiau svarbu paminėti, kad dėl ankstesnės Projekto redakcijos Teisės departamentas taip pat buvo pateikęs išvadą, kurioje taip pat buvo konstatuota Projekto neatitiktis Konstitucijai. Po Teisės departamento pateiktos išvados Projekto rengėjai atliko nedideles Projekto korekcijas, kurias dar kartą įvertino Teisės departamentas ir pateikė beveik analogiškas išvadas dėl naujausios Projekto redakcijos nesuderinamumo su Konstitucija. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Projekto rengėjai akivaizdžiai nepaiso Konstitucinio Teismo nuosekliai išplėtotos oficialios konstitucinės doktrinos ir siekia įtvirtinti tokį teisinį reguliavimą, kuris dėl akivaizdaus nesuderinamumo su Konstitucija lems šio teisės akto ar jo atskirų dalių vykdymo sustabdymą ateityje. Siekiama sumažinti profesinių sąjungų vaidmenį valstybės tarnyboje. Projekte nėra numatyta aiškaus teisinio reglamentavimo, susijusio su profesinių sąjungų veikla, garantijomis, kolektyvinių sutarčių sudarymo galimybėmis valstybės tarnyboje ir pan. Atkreipiame dėmesį, kad valstybės tarnybos santykiuose yra tam tikrų ypatumų, kuomet Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatytas reglamentavimas neapima, pavyzdžiui, valstybės tarnybos santykių ypatumai sudarant šakos ar nacionalines kolektyvines sutartis, profesinių sąjungų atstovų dalyvavimas valstybės tarnautojų atrankose, veiklos vertinime ir pan.
Todėl manome, kad naujuoju reglamentavimu nepagrįstai siekiama drastiškai sumažinti profesinių sąjungų įsitraukimą į valstybės tarnybą ir tokiu būdu sumažinti socialinio dialogo svarbą valstybės tarnyboje. Socialinių garantijų mažinimas valstybės tarnautojams turės neigiamų pasekmių valstybės tarnybai. Akcentuotina, kad Projekto rengėjai nenurodo jokių svarbių motyvų, kodėl yra siūloma mažinti kasmetinių valstybės tarnautojų atostogų trukmę, naikinti priedus už stažą valstybės tarnyboje. Teisės departamento išvadoje nurodoma, kad tam tikrai valstybės tarnautojų grupei nėra siūloma atsisakyti skirti priedus už darbo stažą, o tai yra valstybės tarnybos sistemos vientisumo pažeidimas. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybės tarnyba tam tikrose valstybės (savivaldybių) institucijose (kuri nors valstybės tarnybos sistemos grandis) būtų eliminuota iš bendros valstybės tarnybos sistemos arba kuris įtvirtintų privilegijuotą tam tikrų institucijų valstybės tarnautojų padėtį kitų analogiškų institucijų valstybės tarnautojų atžvilgiu arba, priešingai, jų diskriminavimą (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Visuotinai pripažįstama ir nereikalaujanti papildomo įrodinėjimo aplinkybė yra šalyje didėjanti infliacija, kas tiesiogiai sąlygoja bendrą kainų didėjimą šalyje, dėl kurio mažėja pinigų perkamoji galia.
Todėl naujuoju reglamentavimu pašalinus iš valstybės tarnautojų gaunamus priedus už stažą, tai labai jautriai atsilieps didžiajai daliai valstybės tarnautojų, kurių vidutinis darbo užmokestis dažnu atveju neviršija net 800 Eur (atskaičius mokesčius). Tokie pokyčiai neabejotinai turės neigiamą efektą valstybės tarnybai, kadangi aukštos kvalifikacijos specialistams toks pakeitimas parodys, kad ištikimybė valstybės tarnybai buvo beprasmis ir paskatins konkurencingesnio atlyginimo už sukauptą darbo patirtį ieškotis privačiame sektoriuje. Pažymėtina, kad dėl socialinių garantijų valstybės tarnautojams mažinimo taip pat pasisakė Teisės departamentas. Teisės departamento nuomone, atsižvelgiant į tai, kad valstybės tarnautojams keliami didesni profesiniai ir kvalifikaciniai reikalavimai, tai implikuoja ir tam tikrų papildomų garantijų taikymą valstybės tarnautojams. Atsižvelgiant į tai, anot Teisės departamento, kyla abejonės ar valstybės tarnautojų atostogų reguliavimas Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, valstybės tarnautojams taikant ypatingus reikalavimus ir įpareigojimus, atitiktų konstitucinę valstybės tarnybos, kaip ypatingos profesinės veiklos sistemos, sampratą ir būtų konstituciškai pagrįstas. Taigi, apibendrinant išdėstytą konstatuotina, kad socialinių garantijų mažinimas valstybės tarnautojams, siekiant priartinti ar net suvienodinti valstybės tarnautojų darbo santykius su darbo santykiais pagal darbo sutartį, yra galimai prieštaraujantis aukščiausios juridinės galios teisės aktui – Konstitucijai. Projektu siekiami įgyvendinti esamo teisinio reguliavimo pokyčiai tik dar labiau padidins socialinę atskirtį.
Visų pirma, analizuojant senąjį ir naująjį reglamentavimus yra akivaizdu, kad didesnis dėmesys yra sutelktas tam tikrai grupei valstybės tarnautojų (politikams, teisėjams, įstaigų vadovams), kuriems numatomi ženkliai padidinti atlyginimai. Tuo tarpu didžiajai daliai valstybės tarnautojų atlyginimas bus įšaldomas 3 (trijų) metų laikotarpiui, kadangi Projekte numatoma bazinį dydį peržiūrėti kas 3 (tris) metus. Pažymėtina, kad šalies vidutinis darbo užmokestis per 3 (tris) metus gali reikšmingai padidėti ir tokiu atveju valstybės institucijos taptų nekonkurencingos. Taigi, būsimas pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio peržiūrėjimas ne rečiau kaip kas 3 (treji) metai pagal darbo užmokesčio pokyčių darbo rinkoje tendencijas ir šalies ekonominę situaciją, suponuoja, kad jos būsimo dydžio nustatymas niekaip nebebūtų susijęs su vidutinio darbo užmokesčio (kuris keičiasi ir yra nustatomas ne kas treji metai, o kas kiekvienų metų ketvirtį) pokyčiu šalyje. Pažymėtina, kad pagal nusistovėjusią praktiką darbo užmokesčio fondo dydis dažniausiai yra nedidinamas. Šiuo atveju pateiktame projekte siūloma tvarka šią tendenciją dar labiau sustiprins. Todėl kyla grėsmė, kad vadovai norėdami didinti darbo užmokestį paprasčiausiai atleis dalį darbuotojų, o likusiems darbuotojams darbo krūviai bus didinami neproporcingai jų darbo užmokesčiams. Nagrinėjamu atveju dėl per didelių darbo krūvių valstybės tarnautojai palieka valstybinę tarnybą, todėl yra visiškai nesuprantamas Projekto rengėjų siekis diferencijuoti valstybės tarnautojus ir išskirti tik mažą grupę valstybės tarnautojų, kuriems po reformos įgyvendinimo bus užtikrintas darbo užmokesčio kilimas.
Atsižvelgiant į tai, NPPSS vertinimu, šiuo atveju Projekte tikslinga būtų nustatyti, kad bazinis dydis būtų peržiūrimas kiekvienais metais, nes tik tokiu būdu būtų galima išvengti valstybės institucijose ir įstaigose mokamo darbo užmokesčio atotrūkio nuo darbo rinkos. Nėra sprendžiama motyvacinės sistemos valstybės tarnautojams problema. Šiuo atveju valstybė, kaip darbdavys, iš vienos pusės reikalauja aukštos kompetencijos bei nepriekaištingos reputacijos, o iš kitos pusės yra naikinamos socialinės garantijos, nepriklausančios nuo tiesioginio vadovo valios, o įgyjamos už lojalumą valstybei (priedai už stažą, ilgesnės trukmės kasmetinės atostogos). Svarbu pažymėti, kad Projekte nėra numatytų priemonių, kurios atsvertų socialinių garantijų mažinimu kilsiančius padarinius valstybės tarnautojams. Projekto teisinio reglamentavimo pakeitimai yra ydingi siekiant didinti valstybės tarnybos, kaip viešojo sektoriaus, patrauklumą prieš privatų sektorių. Todėl Projekto rengėjų siekiai didinti valstybės tarnybos konkurencingumą yra deklaratyvaus pobūdžio, kadangi analizuojant valstybės tarnautojų teisinio reglamentavimo siūlomus įgyvendinti pakeitimus tampa akivaizdu, kad įsigaliojus naujajam reglamentavimui valstybės tarnautojas neturėtų daugiau garantijų nei asmuo dirbantis pagal darbo sutartį privačiame sektoriuje. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, siūlytina palikti esamą teisinį reglamentavimą dėl socialinių garantijų, nes tai yra viena iš priemonių skatinanti asmenis pasirinkti darbą valstybės tarnyboje. Numatomi teisinio reguliavimo pokyčiai yra nesuderinami su Projekto aiškinamajame rašte įvardintais pasiekti reformos tikslais.
Nagrinėjamu atveju Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad reforma siekiama įtvirtinti teisines valstybės tarnybos tobulinimą, kurios tikslas – sustiprinti vadovavimo ir lyderystės gebėjimus, padidinti valstybės tarnybos profesionalumą, lankstumą ir efektyvumą. Taigi, naujuoju teisiniu reglamentavimu siekiama įtvirtinti, kad institucijų ir įstaigų vadovams būtų suteikta daugiau diskrecijos patiems spręsti, kiek ir kokių pareigybių reikia veiklai vykdyti ir tikslams pasiekti, vadovas taip pat turėtų daugiau teisių sprendžiant dėl darbuotojo atlyginimo. NPPSS įsitikinimu tai yra didžiulis pavojaus signalas ne tik dėl tarnautojų masinių atleidimų ir šių darbo krūvio permetimo liksiantiems tarnyboje, o taip pat dėl prastėjančių viešųjų paslaugų. Svarbu suprasti, kad valstybės tarnybos silpninimas, viešųjų paslaugų kokybės suprastėjimas turės išorinį poveikį, t. y. tą pajaus tiek piliečiai, tiek verslo subjektai. Iš esmės valdymas perduodamas vadovui, kuriam suteikiami įrankiai iš pagrindų keisti visą sistemą, tačiau nėra numatomi jokie tarnautojų apsaugos mechanizmai, todėl kyla reali grėsmė, kad reforma baigsis tuo, jog reikės iš naujo kurti efektyvią ir veikiančią valstybės tarnybą. Į šią problemą taip pat buvo atkreiptas dėmesys Teisės departamento pateiktoje išvadoje, kadangi siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų užtikrintas hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą atitinkantis jų atlyginimų dydžių diferencijavimas, būtų sudarytos prielaidos pažeisti valstybės tarnybos sistemos vientisumą, taip pat teisingumo ir protingumo reikalavimus.
Atsižvelgiant į tai matome aiškų, galimai net korupcinį pavojų, kai vadovas galės pats sumažinti tarnautojų skaičių, perskirstyti darbo krūvį, o decentralizuotą konkursą laimėjusiam tarnautojui (draugui, kaimynui, senam kolegai) skirti ne tik pareigų neatitinkančią algą, o taip pat dar skirti ir dosnų priedą. NPPSS įsitikinimu, dėl Projekto rengėjų nenoro įsiklausyti į valstybės tarnautojų bendruomenę, atsižvelgti į profesinių sąjungų, įstaigų, institucijų teiktas pastabas, kyla reali grėsmė, kad valstybės tarnybos reforma baigsis tuo, jog reikės iš naujo kurti efektyvią ir veikiančią valstybės tarnybą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, siūlome:
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo projekto Nr. XIVP-2066(3), įtraukiant NPPSS kaip vieną iš dalyvaujančių šalių;
2Nepritarti Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo projektui Nr. XIVP-2066(3). Atsižvelgti
2022-11-25 Seimui pateikti Valstybės tarnybos reformą įgyvendinantys įstatymų projektai kelia didelį susirūpinimą profesinėms sąjungoms. Kyla pavojus, kad socialinis dialogas, kuris Lietuvoje lyginant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis yra nepakankamas, bus dar labiau ribojamas, mažinant derybose dėl Nacionalinės kolektyvinės sutarties derinamų klausimų ratą, nes pareiginės algos dydis, pagal kurį nustatomas valstybės tarnautojų darbo užmokestis, nebebus šių derybų objektas. Seimui pateiktas įstatymo projektas, kuriuo keičiama pareiginės algos bazinio dydžio apskaičiavimo tvarka.
Projekto 3 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis 2023 metams (n) ir 2024 metams (n+1) nustatomas pagal Lietuvos statistikos departamento paskelbtą praėjusių metų (n-2) vidutinį mėnesinį šalies darbo užmokestį (su individualiomis įmonėmis) ir yra 1579,4 euro. Profesinių sąjungų įsitikinimu ši nuostata yra ydinga ir klaidinanti, nes:
1Nelogiška ir nepagrįsta iš pradžių nustatyti,
kad pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis siejamas su vidutiniu mėnesiniu šalies darbo užmokesčiu šalyje, o paskui, iš karto paneigiant šią nuostatą, nurodyti, kad pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis ne tik kad nustatomas kaip nekintamas (o vidutinis mėnesinis šalies darbo užmokestis yra kintamas rodiklis), tačiau ir nustatomas toks, kuris yra nebeaktualus (dviejų ir atitinkamai trijų metų senumo) ir absoliučiai nebeatitinkantis šalies objektyvios ekonominės situacijos. Tai, kad ateityje pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis nebūtų siejamas su vidutiniu mėnesiniu šalies darbo užmokesčiu šalyje implikuoja ir šio straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis peržiūrimas ne rečiau, kaip kas trejus metus, atsižvelgiant į darbo užmokesčio pokyčių darbo rinkoje tendencijas ir šalies ekonominę situaciją. Taigi, būsimas pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio peržiūrėjimas ne rečiau kaip kas treji metai pagal darbo užmokesčio pokyčių darbo rinkoje tendencijas ir šalies ekonominę situaciją, suponuoja, kad jos būsimo dydžio nustatymas niekaip nebebūtų susijęs su vidutinio darbo užmokesčio (kuris keičiasi ir yra nustatomas ne kas treji metai, o kas kiekvienų metų ketvirtį) pokyčiu šalyje.
Siūlomoje nuostatoje dydis „n-2” reiškia ne praėjusių, o už praėjusių metų vidutinį mėnesinį šalies darbo užmokestį (o
buvusių metų duomenys). Pagal susiklosčiusią praktiką darbo užmokesčio fondo dydis dažniausiai yra nedidinamas. Pateiktame projekte siūloma tvarka šią tendenciją dar labiau sustiprins. Todėl kyla grėsmė, kad vadovai norėdami didinti darbo užmokestį paprasčiausiai atleis dalį darbuotojų, o likusiems darbuotojams darbo krūviai bus didinami neproporcingai daugiau nei išaugs jų atlyginimai, t. y. realiai atlyginimai gali net sumažėti, nes per tą patį laiką reikės atlikti daugiau darbo nei už jį mokama. Jau dabar būtent dėl per didelių darbo krūvių valstybės tarnautojai palieka valstybinę tarnybą. 3. Valstybės tarnybos įstatymo projekte numatyta nauja darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka apie du kartus padidins nelygybę tarp vadovų ir kitų darbuotojų atlyginimų, nors Lietuva pagal GINI pajamų nelygybės indeksą jau daugelį metų yra priešpaskutinėje vietoje Europos Sąjungoje. 4. Atkreipiame dėmesį, kad šis įstatymas galios ne tik valstybės tarnautojams, bet ir visiems viešąsias paslaugas teikiančių įstaigų darbuotojams. 5.
privataus sektoriaus darbuotojų atlyginimai dėl jų trūkumo auga daugiau nei
visų pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų atlyginimų „įšaldymas" trejiems metams sukels valstybės sektoriaus „nukraujavimą", kai darbuotojai masiškai išeis dirbti į privatų sektorių. Todėl kyla pavojus, kad valstybė nesugebės užtikrinti kokybiškų viešųjų paslaugų teikimo. 6. Profsąjungoms nesuprantama , kodėl įstatymų rengėjai nereagavo ir neatsižvelgė į profsąjungų reikalavimus, kad tokie įstatymų projektai negali būti priimti, nes jie prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės aiškinamajame rašte įvardintiems valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus pertvarkymo tikslams ir kryptims. 7. LR Seimo teisės departamento išvadoje nurodyti konkretūs pasiūlymai, kuriems profesinės sąjungos pritaria ir reikalauja į juos atsižvelgti. Reikalaujame, kad LR Seimui pateikti įstatymų projektai būtų svarstomi dalyvaujant profesinių sąjungų atstovams. 8. Palaikome NPPSS 2022-11-23 Nr. NP17-73(22), adresuotame LR Seimo komitetams pateiktus pasiūlymus. Įvertindami tai, siūlome, Vadovaujantis LR Seimo statuto 54 straipsniu surengti komiteto klausymus dėl pateiktų įstatymų projektų, dalyvaujant profesinių sąjungų atstovams, taip pat suteikti galimybę dalyvauti komitetų posėdžiuose svarstant šiuos projektus. Pritarti Valstybės tarnybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio, kurį nustato atskiras įstatymas
Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis planuojamiems metams (n) tvirtinamas atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme pagal Lietuvos statistikos departamento paskelbtą praėjusių metų (n-2) vidutinį mėnesinį šalies darbo užmokestį (su individualiomis įmonėmis) ir yra 1579,4 euro. 2023-iems metams nustatytas bazinis dydis pirmą kartą bus peržiūrimas, nustatant jį 2025-iems metams. Pažymėtina, kad 2021 m. VDU (bruto, su individualiomis įmonėmis, kurios be kita ko, pačios deklaruodamos DU, „neparodo“ tikrosios padėties)) buvo 1579,4 euro. 2022 m. I ketvirčio VDU (be individualių įmonių) buvo 1718,3 euro ir dėl infliacijos dar auga. Pagal 2022 m. birželio ekonominės raidos scenarijų, per 2022–2025 metus prognozuojamas darbo užmokesčio šalyje augimas sudarytų 31,6 proc. (2022 m. – 13,2 proc., 2023 m. – 8,4 proc., 2024 m. – 5 proc., 2025 m. – 5 proc.). Įvertinus tokią augimo prognozę, 2025 m. metų pradžiai šalies VDU bruto turėtų būti apie 2000 eurus, tačiau pagal siūlomą reguliavimą, tarnautojų darbo užmokesčio bazinis dydis bus
„įšaldytas“ 2021 m. lygyje – 1579 eurai. Siūlytina įstatymo projekte
XIVP-2098(3) tikslinti bazinio dydžio apskaičiavimo mechanizmą, priartinant prie realios ekonominės situacijos, bazinį dydį peržiūrint kasmet ir aiškiai nurodant, koks darbo užmokestis(bruto ar neto) turimas omenyje, nes toks bazinio dydžio apskaičiavimo ir peržiūros modelis didins atotrūkį nuo realios situacijos darbo rinkoje, į kurią ir orientuojasi projektų iniciatoriai.
Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio įstatymo projekto 3 straipsnyje atsiranda objektyvus dydis – Lietuvos statistikos departamento paskelbtas praėjusių metų (n-2) vidutinis mėnesinis šalies darbo užmokestis (su individualiomis įmonėmis). Probleminiai aspektai šiuo atveju yra keli. Formuluotė „praėjusių metų (n-2)“ reiškia, kad 2023 m. taikytinas bazinis dydis bus nustatytas vadovaujantis 2021 m. statistiniais duomenimis. Praktinė situacija rodo, kad minėtas dydis 2021 m. sudarė 1 578,30 Eur, o 2022 m. I ketvirtį – jau
numatyta, kad pirmą kartą peržiūrėjimas įvyks 2025 m. Kitaip tariant, visas viešasis sektorius iki 2025 m. pabaigos gyvens 2021 m. sąlygomis. duomenis. Manytina, kad šiuo metu taikomas darbuotojų bazinio dydžio nustatymo reguliavimas yra objektyvesnis ir teisingesnis. Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, ateinančių finansinių metų bazinis dydis nustatomas atsižvelgiant į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą), minimaliosios mėnesinės algos dydį ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžius ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką. 3.
ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga 2022-11-25 Pagal egzistuojantį teisinį reglamentavimą su valstybės tarnautojais sutartys nėra sudaromos, o valstybės tarnautojų karjerą, priėmimo ir atleidimo sąlygas, atsakomybę, socialines ir kitas garantijas, iš esmės reglamentuoja tik Valstybės tarnybos įstatymas. Kitaip tariant, Valstybės tarnybos įstatymas ir yra de facto valstybės tarnautojų „sutartis“ su valstybe. Ši Vyriausybė, vykdydama savo programą, parengė naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projektą ir daugybę kitų su tuo siejamų įstatymų projektų, kuriais siekiama įgyvendinti vadinamąją Viešojo sektoriaus reformą. Šios reformos tikslui sunku būtų nepritarti – siūloma valstybės tarnybą padaryti lankstesnę ir patrauklesnę. Tačiau Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga nepritaria priemonėms, kuriomis yra siūloma pasiekti minėtą tikslą ir mano, kad tokios priemonės atvirkščiai sumažins valstybės tarnybos patrauklumą ir konkurencingumą, įneš daugiau neaiškumo nustatant darbo užmokestį, negana to, siūloma bent jau dvejiems ateinantiems metams „įšaldyti“ valstybės tarnautojų darbo užmokestį dėl naujai siūlomo taikyti bazinio dydžio, panaikinti ir taip menkas egzistuojančias socialines garantijas. Atkreipiame dėmesį, kad kitoms valstybinėje tarnyboje dirbančioms asmenų grupėms, kurioms artimiausiu metu neketinama apčiuopiamai didinti darbo užmokesčio (Vadovybės apsaugos tarnybai, Specialiųjų tyrimų tarnybai, žvalgybos pareigūnams, diplomatams, prokurorams, statutiniams valstybės tarnautojams) nuo kitų metų egzistuojančios socialinės garantijos ir darbo užmokesčio apskaičiavimo sistemos paliekamos. Tiesa, reformos rengėjai teigia, kad šiai grupei asmenų darbo užmokesčio sistema pakeista, o esamos garantijos turėtų/galėtų būtų panaikintos kitame etape, t. y. po metų. Viena vertus, sąlygų bloginimo šios grupėms mes tikrai nepalaikome.
Kita vertus, sunku būtų patikėti, kad dėl turimos įtakos sprendimų priėmėjams šioms asmenų grupėms sąlygos bus pablogintos, t. y. sąlygos jiems būtų prilygintos toms, kokios yra siūlomos valstybės tarnautojams. Kitas pavyzdys, iliustruojantis siūlomos reformos nenuoseklumą, yra tas, kad teisėjams yra siūloma nuo 2023 m. gerokai padidinti darbo užmokestį, tačiau reformos iniciatoriai nesiūlo teisėjams panaikinti šiuo metu Teismų įstatyme įtvirtintos atostogų skaičiavimo tvarkos, pagal kurią teisėjui už ilgą teisėjo darbo stažą gali būti suteikta 40 darbo dienų kasmetinių atostogų. Šiuo metu valstybės tarnautojams taikomi įvairūs specialūs reikalavimai, kurių nereikia laikytis dirbantiems pagal darbo sutartis (turto ir pajamų deklaravimas, pareiga vengti interesų konflikto, puoselėti nepriekaištingą reputaciją, lojalumas), ir atitinkamai numatytos tam tikros garantijos (ilgesnės atostogos ir kt.). Šia reforma naikinamos garantijos, tačiau paliekami papildomi reikalavimai, o tai yra nelogiška, neteisinga ir galimai prieštarauja konstitucinei doktrinai. Valstybės tarnybos reformos rengėjai nuolat kartoja, kad viešasis sektorius, įskaitant valstybės tarnybą, atsilieka nuo privataus sektoriaus visais aspektais: savo veiklos efektyvumu, kokybe, lankstumu ir pan. Manome, kad toks tiesmukas viešojo ir privataus sektoriaus lyginimas ir supriešinimas yra nekorektiškas. Visų pirma dėl to, kad skiriasi viešojo sektoriaus ir privataus sektoriaus tikslai. Viešasis sektorius siekia viešojo intereso ir kokybiškų viešųjų paslaugų teikimo, o privatus – pelno. Sunku būtų lyginti netgi valstybės ir savivaldybių įstaigų veiklą su valstybės įmonėmis, kurios paprastai veikia monopolijos sąlygomis ir siekia pelno. Taip pat pasigedome valstybės tarnybos reformos rengėjų atlikto padidinto teisinio reguliavimo vertinimo, kaip tai yra numatyta Teisėkūros pagrindų įstatyme.
Mūsų įsitikinimu, nesant išsamaus vertinimo, padarytos klaidos valstybei gali grėsti sunkiai ištaisomomis pasekmėmis. Be to, būtų buvę naudinga ir palyginti panašias funkcijas atliekančias valstybės ir savivaldybių institucijas tarpusavyje, išryškinant veiklos efektyvumo problemas. Pavyzdžiui, pateikti „pavyzdines“ institucijas, kurios veikia efektyviai tam, kad kitos institucijos galėtų į jas lygiuotis. Tarkime, ar reformos rengėjai galėtų objektyviai įvardyti, kurios ministerijos kanceliarija veikia efektyviai, o kurios ne? Toliau pateikiame savo argumentus, kodėl parengtas naujos redakcijos Valstybės tarnybos projektas iš esmės nesudaro jokių prielaidų pasiekti deklaruotą tikslą, t. y. valstybės tarnybą padaryti patrauklesnę ir efektyvesnę, o atvirkščiai – įneš sumaišties, padidins riziką pažeisti tiek šiuo metu pareigas einančių, tiek naujai priimamų tarnautojų teisėtus lūkesčius, pablogins karjeros galimybes, diskriminuos kitą statusą turinčių valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų atžvilgiu. Neargumentuotas siūlymas didelei daliai dabartinių tarnautojų panaikinti valstybės tarnybos statusą. Valstybės tarnybos įstatymo projektu siūloma per artimiausius dvejus metus panaikinti valstybės tarnautojų statusą nemažai daliai, gal netgi keliems tūkstančiams iš šiuo metu maždaug 27 tūkst. pareigas einančių valstybės tarnautojų. Siūloma valstybės tarnautojais nelaikyti asmenų, kurių funkcijos susijusios su personalo administravimu, buhalterine apskaita, dokumentų tvarkymu, apskaita ir saugojimu, viešųjų pirkimų vykdymu, vidaus auditu, projektų valdymu, viešųjų ryšių palaikymu, teisiniu atstovavimu, korupcijos prevencija ir vidaus tyrimais, informacinių ir ryšių technologijų administravimu, turto administravimu.
Aukščiau nurodytas funkcijas vykdantys valstybės tarnautojai, tikėtina, taptų darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartis, o nesant atitinkamų įstatyme numatytų saugiklių, galbūt apskritai netektų einamų pareigų. Mažų mažiausiai, buvusiems tarnautojams tapus darbuotojams, dirbančiais pagal darbo sutartis, ateityje tai žymiai apribotų jų galimybes gauti didesnį darbo užmokestį. Primename, kad dar 2019 m. buvo peržiūrėtos visų valstybės tarnautojų pareigybės tam, kad būtų panaikintos pareigybės, kurių funkcijos yra ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio, tad nesuprantama, kodėl vėl reikėtų grįžti atgal ir tokiu būdu įnešti papildomos sumaišties. Nepagrįstas ir neargumentuotas siūlymas panaikinti priedą už stažą ir atostogų skaičiavimo tvarką valstybės tarnautojams. Manome, kad tarnybos stažo Lietuvos valstybei nuvertinimas karjeros valstybes tarnyboje yra nepagristas ir nelogiškas, juo labiau kai naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projekte dar stipriau akcentuojamas tarnautojų lojalumo reikalavimas. Valstybės tarnautojas, būdamas lojalus ir dirbdamas valstybes tarnyboje, kaupia darbo patirtį, tarnautojų institucinę atmintį ir savo veiklą atlieka vis rezultatyviau. Todėl stažas tiesiogiai daro įtaką geresniems valstybės veiklos rezultatams, o priedas už stažą turi būti išsaugotas kaip viena iš nedaugelio darbo valstybės tarnyboje motyvacijos priemonių. Be to, priedas už stažą istoriškai buvo taikomas ir dėl to, kad tokiu būdu, bent nežymiai, siekiama padidinti valstybės tarnautojų darbo užmokestį negaunant pakankamo finansavimo iš biudžeto.
O taip pat ši priemonė veikia ir kaip šiokia tokia atsvara įstaigų vadovų subjektyvumui vykdant kasmetinius veiklos vertinimus. Socialinių garantijų panaikinimas valstybės tarnautojams prieštarauja tarptautinei praktikai. Reformos iniciatoriai viešojoje erdvėje nuolat kartoja, kad pažangiose valstybėse valstybės tarnautojai esą neturi kažkokių išskirtinių socialinių garantijų, o priedą už stažą jie vadina XIX a. atgyvena ir darbo užmokesčio augimu vien už buvimą valstybės tarnautoju. Visų pirma, virtinėje Vakarų valstybių (Austrijoje, Belgijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje ir kt) yra taikomos sistemos, kai darbo užmokestis tiesiogiai priklauso ir ir nuo stažo valstybės tarnyboje dydžio[²]. Absoliučioje daugumoje Europos valstybių į valstybės tarnybą naujai priimtiems valstybės tarnautojams yra suteikiamos ilgesnės atostogos lyginant su privačiu sektoriumi, o jau einantiems pareigas tarnautojams papildomos atostogų dienos dažniausiai yra suteikiamos už ilgesnį stažą valstybės tarnyboje[³]. Estijos Valstybės tarnybos įstatymas nors ir nenumato priemokos už stažą mokėjimo, tačiau įtvirtina dar patrauklesnes garantijas nei Lietuvoje. Už stažą valstybės tarnyboje Estijoje yra gerokai didinama valstybinė senatvės pensija. Jeigu valstybės tarnautojo stažas siekia 10–15 metų, tuomet senatvės pensija didinama 10 proc., o jeigu tarnautojo stažas yra ilgesnis nei 30 metų, senatvės pensija didinama netgi 50 proc. Šiais metais Kanados parlamento administracija buvo pripažinta vienu patraukliausiu darbdaviu šalyje, o Kanados parlamento biblioteka buvo išrinkta vienu iš geidžiamiausių darbdavių Kanados sostinės regione[⁴].
Tokio titulo Kanados parlamento administracija nusipelnė ne dėl darbo užmokesčio dydžio, kadangi į Kanados parlamentą priimtiems aukštųjų mokyklų absolventams iš pradžių siūlomas nedaug didesnis nei šalies vidutinis darbo užmokestis, o būtent dėl įvairių taikomų socialinių garantijų. Socialinių garantijų panaikinimas diskriminuos tiek naujai į valstybės tarnybą priimamus tarnautojus, tiek šiuo metu pareigas einančius tarnautojus. Reformos rengėjai pastaruoju metu viešojoje erdvėje naudoja įvairius argumentus, kodėl yra būtina panaikinti šiuo metu egzistuojančias socialines garantijas valstybės tarnautojams. Vienas iš neseniai nuskambėjusių argumentų, kad 1 proc. dydžio priedas mokamas už vienerius stažo už tarnybą Lietuvos valstybei metus yra ydingas, nes esą „atlyginimas būtų teisingas, pagrįstas rezultatais, už atliktus darbus, o ne už egzistavimą ir buvimą tam tikrose pareigose“. Visų pirma, ir dabartinis teisinis reguliavimas leidžia tarnautoją atleisti ar sumažinti jam darbo užmokestį, jeigu jis nepasiekia jokių rezultatų. Antra, siūlymas „įšaldyti“ priemoką už tarnybos stažą jau einantiems pareigas valstybės tarnautojams taip pat suformuotų ydingą praktiką. Tokiu būdu pažeistų tarnautojų teisėtus lūkesčius dėl nuoseklaus tęstinio priedo augimo, atsirastų nepagrįsti darbo apmokėjimo tvarkos skirtumai tarp jau turinčių tarnybos stažą ir naujai į valstybės tarnybą ateinančių asmenų. Pažymėtina, kad pagal dabartinį Valstybės tarnybos įstatymą leidžiama naujai priimtiems valstybės tarnautojams nustatyti didesnius pareiginės algos koeficientus nei keliolika metų valstybės tarnyboje dirbantiems tarnautojams.
O neretai būna ir taip, kad ką tik priimtas valstybės tarnautojas gauna faktiškai didesnį darbo užmokestį nei tarnautojas, turintis 30 metų darbo valstybės tarnyboje stažą. Nepagrįsti siūlymai iki 2025 m. „įšaldyti“ valstybės tarnautojams taikomą bazinį dydį ir nustatyti naują darbo užmokesčio sistemą. Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga visuomet sveikina darbo užmokesčio didinimą viešojo sektoriaus darbuotojams. Šia reforma Vyriausybė siūlo žymiai didinti darbo užmokestį pakankamai siaurai viešajame sektoriuje dirbančiai asmenų grupei (politikams, teisėjams, valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų vadovams, valstybės pareigūnams), iš viso mažiau nei 2 tūkst. asmenų. Tačiau valstybės tarnautojams, kurių yra maždaug 27 tūkst., siūloma artimiausiems dvejiems metams naująjį bazinį dydį įšaldyti. Kitaip tariant, nuo kitų metų didelė dalis valstybės tarnautojų tiesiog gaus kone identišką darbo užmokestį, kurį gauna šiandien. Taip bus dėl to, kad ketinama panaikinti priedą už stažą valstybės tarnybai (t. y. 1 proc. darbo užmokesčio padidėjimą kas metus) ir neketinama didinti įstaigų darbo užmokesčio fondų arba padidinti minimaliai. Taigi valstybės tarnautojai šiuo aspektu yra akivaizdžiai diskriminuojami. Apskritai sunkiai suprantama, kodėl naujai taikomą bazinį dydį ketinama peržiūrėti kas trejus metus, kadangi tokiu būdu valstybės tarnautojų darbo užmokestis atsiliks nuo faktinio vidutinio darbo užmokesčio šalyje augimo.
Naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projekte siūloma, kad įstaigos vadovas nustatytų įstaigos valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą, kurioje, atsižvelgiant į šio įstatymo ir Darbo kodekso nuostatas, nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai, konkrečiai pareigybei nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalai. Įstaigos vadovas nustatys darbo apmokėjimo sistemą vadovaudamasis Vyriausybės nustatytomis rekomendacijomis. Iniciatorių teigimu, tokiu būdu įstaigų vadovai esą galėtų lanksčiau nustatyti didesnį darbo užmokestį (t. y. konkrečiai pareigybei nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalus). Šiai siūlomai naujovei nepritariame dėl kelių priežasčių. Visų pirma, manome, kad maksimalūs pareiginės algos koeficientai įstaigose ir institucijose naujojoje darbo apmokėjimo sistemoje bus nustatomi pagal faktinį darbo užmokesčio fonde turimų asignavimų dydį. Kitaip tariant, didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai iš esmės nesiskirs nuo šio metu galiojančio įstatymo, o jeigu ir bus didesni, tai de facto jie negalės būti suteikiami tarnautojams dėl riboto darbo užmokesčio asignavimų dydžio. Antra, manome, kad siūloma nauja darbo užmokesčio sistema sudarys prielaidas, kad panašias funkcijas vykdančiose institucijose bus nustatyti skirtingo dydžio didžiausi pareiginės algos koeficientai. Taip pat kelia abejonių, ar Vyriausybės parengtomis rekomendacijomis dėl darbo užmokesčio sistemos vadovausis visų įstaigų vadovai. Esame įsitikinę, kad esminiai darbo apmokėjimo sistemos principai turėtų būti įtvirtinti Valstybės tarnybos įstatyme, o ne rekomendacijų forma.
Valstybės tarnybos įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „dėl lėšų trūkumo (darbo užmokesčio fonde) įstaigų galimybės finansiškai motyvuoti valstybės tarnautojus yra ribotos“. Su tuo sunku ginčytis, tačiau ši amžina problema valstybės tarnybos reformos iniciatorių nėra niekaip sprendžiama. Šiuo metu turbūt tik labai menka dalis valstybės tarnautojų (atmetus politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojus ir įstaigų vadovus) turi galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme nustatytas pareiginės algos koeficientų „lubas“, o jas pasiekti daugeliui tarnautojų reikėtų dar bent keleto metų. Taigi padidinus teorines koeficientų „lubas“ pagal naująją siūlomą darbo užmokesčio sistemą faktinis darbo užmokestis niekaip nepasikeis. Galiausiai, suteikiant vadovams diskreciją nustatyti didesnį darbo užmokestį ir tuo pat metu valstybei neskiriant pakankamo finansavimo darbo užmokesčiui, gali susiklostyti tokia situacija, kad kai kuriose institucijose ir įstaigose darbo užmokestis kai kuriems tarnautojams didės vien dėl įstaigų vadovų subjektyvumo ar nepotizmo, o kiti tarnautojai gali būti atleisti. Nepritariame siūlymui eliminuoti profesines sąjungas iš derybų sudarant kolektyvinę sutartį dėl bazinio dydžio. Šiuo metu galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme numatyta, kad ateinančių finansinių metų bazinis dydis nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Nauju reglamentavimu atsisakius šios nuostatos, būtų eliminuotas profesinių sąjungų vaidmuo nustatant valstybes tarnautojų darbo užmokestį ir susiaurintos profesinių sąjungų galimybės ginti jų atstovaujamų darbuotojų socialines ir ekonomines teises. Apibendrinant konstatuojame, kad šia reforma yra siūloma iš esmės pabloginti valstybės tarnautojų darbo sąlygas, tuo pat metu tikintis, kad darbuotojai iš privataus sektoriaus pradės veržtis dirbti į valstybės tarnybą.
O galbūt yra atvirkščiai, t. y. nemaža dalis viešojo sektoriaus nėra linkę ieškoti darbo privačiame sektoriuje dėl to, kad pastarajame ir dabar yra siūlomos prastesnės sąlygos nei viešajame sektoriuje? Be to, nemaža dalis viešojo sektoriaus ir taip šiuo metu dirba pagal Darbo kodekso nuostatas. Ar tai reiškia, kad vien dėl to valstybės tarnautojai dirba efektyviau? Galiausiai, ar neatrodo keista, kad patys valstybės tarnautojai, išskyrus galbūt įstaigų vadovus, švelniai tariant, nėra sužavėti siūlomais pokyčiais ir jiems priešinasi? Atidžiai išanalizavę naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projektą, susipažinę su kitų valstybės ir savivaldybių institucijų derinimo metu pateiktomis pastabomis ir pasiūlymais (kuriuose, beje, net keletas naujai siūlomų nuostatų vertinamos kaip prieštaraujančios konstitucinei doktrinai) bei išmanydami įvairius praktikoje veikiančius aspektus, raginame Seime, svarstant šios reformos įstatymų projektų paketą atsižvelgti į profesinių sąjungų ir valstybės bei savivaldybių institucijų pastabas. Atsižvelgti Komitetas siūlo pritarti Seimo narių R. Tamašunienės, J. Pinskaus ir kt. 2022-12-08 pasiūlymui Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamą dalį – priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. 4. Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga
apmokėjimo sistema Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektu (Reg. Nr. XIVP-2066(3)) numatoma priimti naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymą (VTĮ).
Naujos redakcijos VTĮ projekto (toliau – VTĮ projektas) 19 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad (nesant kolektyvinės sutarties) įstaigos vadovas nustato įstaigos valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą, kurioje nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai, konkrečiai pareigybei nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalai ir kt. Manome, kad toks reglamentavimas sudarys prielaidas maksimalių tos pačios tarnautojų pareigybės koeficientų diferenciacijai tarp įstaigų, o tokiu būdu netektų prasmės ir pačių įstaigų skirstymas į grupes. Pavyzdžiui, III įstaigų grupėje esančio tarnautojo maksimalus pareiginės algos koeficientas galės būti didesnis už I įstaigų grupėje esančio tos pačios pareigybės tarnautojo pareiginės algos koeficientą. Be to, pagal VTĮ projekto 19 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra aišku, ar įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje bus galima diferencijuoti tos pačios pareigybės valstybės tarnautojų koeficientų dydžius. Jeigu taip, tuomet būtų atvertas kelias visiškai subjektyviam tų pačių pareigybių finansiniam vertinimui skirtinguose vienos įstaigos struktūriniuose padaliniuose. Pritariame Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms, kad valstybės tarnautojų darbo užmokestis ir aiškūs jo nustatymo kriterijai turi būti įtvirtinti įstatymu. Kartu manome, kad tam tikrose įstatymu nustatytose ribose galima užtikrinti įstaigų savarankiškumą. Siūlome VTĮ projekto 1 priede valstybės tarnautojų pareigybėms nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalus, o, sudarant sąlygas įstaigoms pačioms nustatyti atlygio politiką, leisti nukrypti nuo minėtų intervalų viršutinės ribos, vadovaujantis nustatytais kriterijais, ne daugiau kaip 10-20 proc. Atsižvelgti
ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga 2022-12-19 2.
Priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (tarnybos stažą) Pagal VTĮ projektą valstybės tarnautojams nebebūtų mokamas priedas už tarnybos stažą, įtvirtintas galiojančiame VTĮ. Manome, kad tarnybos stažo Lietuvos valstybei nuvertinimas karjeros valstybės tarnyboje yra nepagrįstas ir nelogiškas, ypač tuomet, kai VTĮ projekte dar labiau akcentuojamas tarnautojų lojalumo reikalavimas. Valstybės tarnautojas, būdamas lojalus ir dirbdamas tam tikrą laiką valstybės tarnyboje, kaupia darbo patirtį, dalyvauja formuojant institucinę atmintį, kelia savo (ir kolegų) veiklos kokybę. Todėl stažas tiesiogiai daro įtaką geresniems valstybės tarnautojų veiklos rezultatams, o priedas už stažą turi būti išsaugotas kaip viena iš nedaugelio valstybės tarnybai būdingų motyvacijos priemonių. Negalime sutikti su teiginiais, kad priedas už stažą kliudo teisingai apmokėti tarnautojams pagal jų kompetenciją, kadangi įstaigų vadovai turi (ir pagal VTĮ projektą turės) pakankamai mechanizmų, leidžiančių lanksčiai spręsti tarnautojų darbo apmokėjimo klausimus (vertinimai, priemokos ir kt.). Kita vertus, priedas už stažą veikia kaip tam tikra atsvara įstaigų vadovų subjektyvumui, kuriam pasireikšti pagal VTĮ projektą bus tik daugiau galimybių. Pastebime, kad tarnybos stažą taip pat siūloma panaikinti Lietuvos Respublikos teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. X-1771 pakeitimo įstatymo projektu, Lietuvos Respublikos valstybės politikų darbo užmokesčio įstatymo projektu, Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 pakeitimo įstatymo projektu. Tačiau asmenims, kurių darbo apmokėjimas reglamentuojamas šiais įstatymais, kartu numatoma drastiškai, tai yra 90 proc. ar daugiau padidinti darbo užmokestį.
Taigi, karjeros valstybės tarnautojai, kuriems numatoma naikinti priedą už tarnybos stažą, lemiantį nedidelį automatinį darbo užmokesčio didėjimą, ir nenumatoma kitais būdais ženkliau didinti darbo užmokesčio, atsidurtų išskirtinai nepalankioje padėtyje. Siūlome VTĮ projekto 19 straipsnio 1 dalį papildyti 4 punktu:
4) priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau – tarnybos stažas). Siūlome papildyti VTĮ projekto 21 straipsnio pavadinimą ir papildyti 21 straipsnį 3 dalimi išdėstant taip:
priedas už tarnybos stažą
priedą už tarnybos stažą sudaro vienas procentas pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti
tarnybos stažas vis dėlto būtų naikinamas, turi būti numatytas ženklus valstybės tarnautojų darbo užmokesčio didinimas, kaip numatoma kitų valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų, netenkančių priedo už tarnybos stažą, atveju Pritarti Komitetas siūlo pritarti Seimo narių R. Tamašunienės, J. Pinskaus ir kt. 2022-12-08 pasiūlymui Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamą dalį – priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. 6. Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga
Šiuo metu galiojančiame VTĮ nustatytas specialus valstybės tarnautojų atostogų reglamentavimas, garantuojantis, inter alia, kiek ilgesnės trukmės atostogas nei numatyta Darbo kodekse (DK). VTĮ projekto 30 straipsnyje nurodyta, kad valstybės tarnautojams suteikiamos Darbo kodekse numatytos atostogos. Galiojančio atostogų reglamentavimo panaikinimas būtų ženklus valstybės tarnybos sąlygų pabloginimas.
Pažymėtina, kad jis (kaip ir kitos svarbios VTĮ projekto nuostatos) nėra pagrįstas išsamiu siūlomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimu. Lietuvos Respublikos teisės aktai valstybės tarnautojams kelia specialius reikalavimus bei taiko įpareigojimus, netaikomus ar tik iš dalies taikomus kito statuso darbuotojams. Šie reikalavimai ir įpareigojimai yra susiję su lojalumu valstybei, nepriekaištingos reputacijos turėjimu ir saugojimu, interesų konflikto vengimu, turto bei pajamų deklaravimu ir kt. Specialių reikalavimų taikymas, mūsų nuomone, aiškiai pagrindžia ir tam tikrų specialių garantijų taikymą valstybės tarnautojams. Teisinio reguliavimo keitimas, nustatant reikšmingai trumpesnės trukmės valstybės tarnautojų kasmetines atostogas, pažeistų ir teisėtų lūkesčių principą. Pažymėtina, kad valstybės tarnybos statuso specifiškumo klausimu ne kartą savo doktrinoje yra pasisakęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (KT). Pavyzdžiui, 2007 m. kovo 20 d. nutarime KT, be kita ko, pažymėjo, kad valstybės tarnautojai – ypatinga socialinė grupė, kurios specifiką lemia valstybės tarnybos paskirtis ir visuomeninis reikšmingumas, todėl valstybės tarnautojų teisinis statusas, teisių ir laisvių, kurias jie turi pagal Konstituciją ir įstatymus, įgyvendinimas negali neturėti reikšmingų ypatumų. Pasak KT, valstybės tarnybos teisiniai santykiai – tai teisiniai santykiai tarp valstybės tarnautojo ir valstybės, kuri šio asmens atžvilgiu atlieka darbdavio vaidmenį; šie santykiai, nepaisant panašumų, nėra tapatūs darbo santykiams, susiklostantiems tarp darbuotojo, kuris nėra valstybės tarnautojas, ir darbdavio (nesvarbu, ar susiklostantiems valstybės ar savivaldybių institucijose, ar kitose įmonėse, įstaigose, organizacijose).
Šiame kontekste manome, kad valstybės tarnautojų atostogų reglamentavimas pagal DK, valstybės tarnautojams toliau taikant specialius reikalavimus, kurių neturi laikytis kiti darbuotojai, būtų nepagrįsto valstybės tarnybos specifikos neigimo apraiška, galimai prieštaraujanti Konstitucinio Teismo suformuluotai doktrinai. Šiuo metu nustatytų valstybės tarnautojų atostogų trumpinimas neigiamai atsilieptų valstybės tarnybos, kaip profesinio pasirinkimo, patrauklumui. Šiuo požiūriu menkai padėtų VTĮ projekto rengėjų siūlymas dėl ilgesnių atostogų ir kitų papildomų socialinių garantijų susitarti kolektyvinėse sutartyse. Daugelyje įstaigų tokių sutarčių pasirašymas yra itin komplikuotas dėl vadovų nusistatymo, jos gali būti taikomos ne visiems tarnautojams, o tik profesinių sąjungų nariams, be to, tokių sutarčių galiojimas yra terminuotas, kas sąlygoja jose numatytų garantijų nestabilumą. Pažymėtina, kad siūlant DK kodekse numatytas atostogas įtvirtinti naujos redakcijos VTĮ, susijusių įstatymų projektuose nesiūloma atsisakyti specialaus atostogų reglamentavimo kitoms valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų kategorijoms (pvz., teisėjams, vaiko teisių apsaugos kontrolieriui, STT pareigūnams). Taigi, šiuo požiūriu turime konstatuoti tam tikrą valstybės tarnautojų, kurių statusas apibrėžiamas VTĮ, diskriminavimą. Kartu tai – nesistemiškas reguliavimas. Manome, kad garantijos valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims turėtų būti nustatomos remiantis analogiškais ar bent jau panašiais principais.
Atsižvelgiant į valstybės tarnautojui keliamus specialius reikalavimus bei jo teisinio statuso specifiškumą, pripažįstamą konstitucinėje jurisprudencijoje, siekiant sistemingo valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų garantijų reglamentavimo ir prielaidų valstybės tarnybos patrauklumui išsaugojimo, siūlome pakeisti VTĮ projekto 30 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip:
darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojams, vieniems auginantiems vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat valstybės tarnautojams, kurie yra pripažinti neįgaliaisiais, suteikiamos 27 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojams už kiekvienų 5 metų tarnybos stažą suteikiamos 3 darbo dienos kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 37 darbo dienos. VTĮ projekto 30 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą siūlome pakeisti taip:
2Be Darbo kodekse šio straipsnio 1 dalyje numatytų atostogų,
valstybės tarnautojams suteikiamos šios atostogos: VTĮ projekto 30 straipsnio 2 dalį siūlome papildyti 4 punktu:
4) Nemokamos atostogos iki 3 mėnesių per vienus darbo metus dėl šeiminių ar kitų aplinkybių gali būti suteikiamos valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens ir valstybės tarnautojo susitarimu. Pritarti Argumentai ties TD 44 pastaba. 7. Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga 2022-12-19 4.
Galiojančio VTĮ 49 straipsnyje numatytos garantijos Galiojančio VTĮ 49 straipsnyje įtvirtintos įvairios garantijos, taikomos valstybės tarnautojams: teisė būti paskirtam į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas, kai naikinama tarnautojo pareigybė, einamų pareigų ir nustatyto darbo užmokesčio garantija artimųjų giminaičių laidojimo atveju (iki 3 darbo dienų), išvykus į sveikatos priežiūros įstaigą ir valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, gavus tiesioginio vadovo rašytinį sutikimą (iki 2 darbo dienų per mėnesį) ir kt. Dauguma VTĮ 49 straipsnyje įtvirtintų garantijų VTĮ projekte nebenumatomos (34 straipsnis). Taigi, valstybės tarnautojas artimųjų mirties atveju pagal DK privalės prašyti nemokamų atostogų; išvykimui į sveikatos priežiūros įstaigą galės būti suteiktas nebent nemokamas laikas. Dėl nurodytų garantijų panaikinimo toliau mažės darbo valstybės tarnyboje patrauklumas. Taip pat manome, kad šios garantijos, besiskiriančios nuo DK įtvirtintų garantijų, yra pagrįstos (kaip ir specialaus atostogų reglamentavimo atveju) dėl valstybės tarnautojų statuso ypatybių, susijusių su jiems taikomais specialiais reikalavimais. Minėtų garantijų panaikinimas būtų diskriminacinis, kadangi statutiniams valstybės tarnautojams panašios garantijos ir toliau būtų taikomos. Atsižvelgiant į nediskriminavimo, lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus, siūlome į VTĮ projektą įtraukti galiojančio VTĮ 49 straipsnyje įtvirtintas garantijas. Siūlome papildyti VTĮ projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
darbo santykius, socialines ir kitas garantijas nustato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir kiti darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys teisės aktai.
Kolektyvinėse sutartyse galima susitarti dėl geresnių darbo užmokesčio, skatinimo sąlygų, atostogų, socialinių ar kitų garantijų, negu nustatyta šiame įstatyme ar kitose darbo teisės normose, ilgesnės nei įstatymų nustatyta mokamo tarnybos laiko, kurį valstybės tarnautojai-profesinių sąjungų atstovai gali skirti su atstovavimu susijusių pareigų vykdymui, trukmės. Atsižvelgti
ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga
veiklos vertinimas VTĮ projekte nenumatytos pareiginės algos didinimo, kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama kaip viršijanti lūkesčius, ribos. Žemutinės tokio didinimo ribos nenustatymas įstatymu kai kuriais atvejais gali atvesti iki beveik nulinio pareiginės algos padidėjimo, kas faktiškai paneigtų pačią tarnybinės veiklos aukščiausio įvertinimo prasmę. Pareiginės algos didinimo „grindys“ taikomos pagal šiuo metu galiojantį VTĮ (27 str. 8 d.), o pats principas taikomas tiek Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme, tiek įvairių valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Siūlome suformuluoti VTĮ projekto 18 straipsnio 8 dalies 1 punktą taip:
1) valstybės tarnautojui gali būti nustatoma didesnė pareiginė alga atsižvelgiant į įstaigos valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemos (toliau – Darbo apmokėjimo sistema) nuostatas, taikant ne mažiau kaip 0,06 didesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, arba
ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga 2022-12-19 6.
Pretendentų rezervas VTĮ projekto 13 straipsnyje numatyta sukurti pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą, tačiau projekte nelieka galiojančiame VTĮ (17 str. 7 d.) įtvirtinto pretendentų (į valstybės tarnautojų pareigas) rezervo. Manome, kad tikslinga tausoti ne tik vadovų, bet ir visų tarnautojų sukauptą patirtį bei dirbant valstybės tarnyboje įgytas kompetencijas, kurių ugdymui, be kita ko, buvo naudojamos valstybės lėšos. Siūlome VTĮ projekte šalia pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervo numatyti ir pretendentų į kitas valstybės tarnautojų pareigas rezervą, į kurį įtraukti buvę tarnautojai galėtų grįžti į valstybės tarnybą supaprastinta tvarka. Spręsti pagr. komitetui
ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga
2
VTĮ projekte skiriama nedaug dėmesio tarnautojų atstovavimo, kolektyvinių sutarčių sudarymo, profesinių sąjungų veiklos klausimams. Galbūt manoma, kad tam pakanka kituose įstatymuose įtvirtinto reglamentavimo, tačiau konkrečių nuostatų stoka VTĮ gali paskatinti bent kai kurių įstaigų administracijas bendradarbiavimo su profesinėmis sąjungomis vengimui. Siūlome papildyti VTĮ projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
nereglamentuoja šis įstatymas, valstybės tarnautojų darbo santykius, socialines ir kitas garantijas nustato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir kiti darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys teisės aktai.
Kolektyvinėse sutartyse galima susitarti dėl geresnių darbo užmokesčio, skatinimo sąlygų, atostogų, socialinių ar kitų garantijų, negu nustatyta šiame įstatyme ar kitose darbo teisės normose, ilgesnės nei įstatymų nustatyta mokamo tarnybos laiko, kurį valstybės tarnautojai-profesinių sąjungų atstovai gali skirti su atstovavimu susijusių pareigų vykdymui, trukmės. Spręsti pagr. komitetui
trečia dalimi (atitinkamai pernumeruoti kitas straipsnio dalis):
„3. Kolektyvinėms deryboms ir kolektyvinių sutarčių sudarymui valstybės tarnyboje
taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos. Nacionalinė kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų, atstovaujančių valstybės tarnautojams, ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos rašytinis susitarimas, kuriame nustatomos Lietuvos valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo), poilsio laiko ir kitos socialinės ir ekonominės sąlygos. Šakos kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų, atstovaujančių valstybės tarnautojams, dirbantiems vienoje viešojo administravimo veiklos srityje, ir Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų rašytinis susitarimas, kuriame nustatomos vienos viešojo administravimo veiklos srities valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo) ir poilsio laiko ir kitos socialinės ir ekonominės sąlygos.
Darbdavio lygmens ar įstaigos kolektyvinė sutartis yra rašytinis susitarimas, kuris sudaromas tarp valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens ir valstybės tarnautojams atstovaujančios valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios valstybės tarnautojų profesinės sąjungos ir kuriame nustatomi valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojų tarnybos (darbo) ir kitos socialinės ir ekonominės sąlygos.“
pagr. komitete
1517
ir ją išdėstyti taip: „15. Valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudaromos vertinimo komisijos, kurios į pareigas priimančio asmens prašymu arba valstybės tarnautojo, nesutinkančio su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu, kreipimusi, teikia į pareigas priimančiam asmeniui išvadą dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo. Ši išvada valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui nėra privaloma. Jeigu valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje yra įsteigta profesinė sąjunga ir vertinamas valstybės tarnautojas yra profesinės sąjungos narys, vienas vertinimo komisijos narys turi būti šios profesinės sąjungos atstovas. Kitais atvejais vertinimo komisijoje stebėtojų teisėmis dalyvauja darbo tarybos atstovas.“ 2.1 Siūlome papildyti Projekto 18 straipsnį nauja 17 dalimi: „17.
Priimančio į pareigas ar jo įgalioto asmens sprendimas dėl tarnybinės veiklos vertinimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“ Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos nuomone, įstaigose privalo išlikti kolegialus subjektas, kuris atliktų nešališką tiesioginio vadovo įvertinimo peržiūrėjimą dviem atvejais: 1) kai abejonių kyla valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui, kuris priima galutinį sprendimą dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo, arba 2) kai su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu nesutinka valstybės tarnautojas. Taip būtų sudaromos prielaidos objektyvesniam „apeliaciniam“ institutui, sudarytos sąlygos valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą peržiūrėti specialistų praktikų lygmenyje, o ne tik tiesioginio pavaldumo santykiais susijusių vadovų lygmenyje. Toks institutas yra nustatytas ir šiuo metu galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme. Atsižvelgti Pagal Darbo kodekso 179 straipsnio 1 dalį, profesinės sąjungos, gindamos darbuotojų darbo, profesines, ekonomines ir socialines teises ir interesus, vadovaujasi profesinių sąjungų veiklą reglamentuojančiais įstatymais, šiuo kodeksu ir savo įstatais. 13. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija
1
nauju trečiu punktu (atitinkamai pernumeruojant kitus punktus): „3) priedas už lojalumą Lietuvos valstybei;“. 3.1 Siūlome pakeisti Projekto 21 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „21 straipsnis. Priemokos ir priedas už lojalumą“. 3.2 Siūlome papildyti Projekto 21 straipsnį trečia dalimi ir ją išdėstyti taip:
„3. Valstybės tarnautojams priedą už lojalumą Lietuvos valstybei sudaro vienas
procentas pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus.
Šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos.“ Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija siūlo neatsisakyti šiuo metu Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtinto priedo už tarnybos Lietuvos valstybei metus. Pastebėtina, kad tai yra motyvacinė priemonė, skatinanti nenutraukti, skatinanti tęsti darbą valstybės tarnyboje (keisti įstaigą, bet nepereiti į privatų sektorių). Kartu tai yra prielaida minimaliai, bet sistemingai didinti valstybės tarnautojo darbo užmokestį, priemonė, leidžianti diferencijuoti į pareigas valstybės tarnyboje priimamo tarnautojo ir ne vienerių metų tarnybos praktiką turinčio tarnautojo darbo apmokėjimą. Reikia sutikti, kad priimtą tarnautoją tenka apmokyti darbo konkrečioje įstaigoje, ne retu atveju ir kuruoti jo darbą. Alternatyvus pasiūlymas:
Siūlome pakeisti Projekto 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje. Jeigu kolektyvinės sutarties nėra, darbo apmokėjimo sistemą nustato įstaigos vadovas ir padaro ją prieinamą visiems įstaigos valstybės tarnautojams susipažinti. Darbo apmokėjimo sistema nustatoma vadovaujantis Vyriausybės nustatytomis rekomendacijomis.
Darbo apmokėjimo sistemoje, atsižvelgiant į šio įstatymo ir Darbo kodekso nuostatas, detalizuojami įstaigos pareigybių sąraše esančių pareigybių pareiginės algos koeficiento, viršijančio šio įstatymo 1 priede nustatytą minimalų pareiginės algos koeficientą, dydžio nustatymo kriterijai (profesinio darbo patirtis (tarnybos Lietuvos valstybei stažas), veiklos sudėtingumas, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas ir pan.) ir, atsižvelgiant į nurodytuosius kriterijus, nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai, konkrečiai pareigybei nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalai, priemokų skyrimo, mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą tvarka ir dydžiai. Prieš įstaigos vadovui nustatant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą turi būti įvykdytos darbuotojų informavimo ir konsultavimo procedūros Darbo kodekso nustatyta tvarka.“ Pritarti iš dalies Komitetas siūlo pritarti Seimo narių R. Tamašunienės, J. Pinskaus ir kt. 2022-12-08 pasiūlymui grąžinti į Įstatymo projektą Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamą dalį – priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. 14. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija
1
ją išdėstyti taip: „1. Valstybės tarnautojui suteikiamos 22 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojui, vienam auginančiam vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat valstybės tarnautojui, kuris pripažintas neįgaliuoju, suteikiamos 27 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos.
Valstybės tarnautojui už kiekvienų 5 metų tarnybos stažą suteikiamos 3 darbo dienos kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 37 darbo dienos.“ Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos nuomone, valstybės tarnautojui už tarnybos valstybei ypatumus turi būti kompensuojama papildomu kasmetinio poilsio laiku. Pastebėtina, kad valstybės tarnautojų profesinė veikla yra susijusi su viešojo intereso garantavimu – tarnautojai priima sprendimus vykdant viešąjį administravimą, teikiant viešąsias paslaugas (arba dalyvauja tuos sprendimus rengiant, vykdant, koordinuojant, kontroliuojant jų vykdymą). Valstybės tarnautojų teisinis statusas, atsakomybė visuomenei už jiems pavestų funkcijų vykdymą, teisių ir laisvių, kurias jie turi pagal Konstituciją ir įstatymus, įgyvendinimas negali neturėti reikšmingų ypatumų. Be to, valstybės tarnautojams keliami dideli kvalifikaciniai ir profesiniai reikalavimai. Valstybės tarnautojai, pagal savo funkcijų specifiškumą, aktyviai dalyvauja teisėkūroje (rengia įstatymų projektus, teikia siūlymus dėl poreikio keisti įstatyminį reglamentavimą ir pan.) Todėl valstybės tarnautojams turi būti nustatytos ilgesnės trukmės kasmetinės atostogos, kaip jiems keliamų aukštesnių reikalavimų ir didesnės atsakomybės kompensavimo priemonė. Pritarti Komitetas siūlo pritarti Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjungos pateiktam analogiškam pasiūlymui. Argumentai ties TD 44 pastaba. 15. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija
ketvirta dalimi (atitinkamai pernumeruoti kitas straipsnio dalis): „4.
Valstybės tarnautojai, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, turi teisę dalyvauti sprendžiant klausimus, susijusius su valstybės tarnautojų darbo, socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis ir garantijomis, taip pat dalyvauti profesinių sąjungų organizacinėje veikloje. Tam skiriama iki 16 valandų tarnybos (darbo) laiko per mėnesį ir už šį laiką mokamas darbo užmokestis, tačiau bendras tarnybos
(darbo) laiko valandų skaičius per metus negali viršyti 100 valandų. Kolektyvinėse sutartyse gali būti sulygta dėl didesnio tarnybos (darbo) laiko valandų skaičiaus.“ Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos nuomone, profesinių sąjungų atstovai valstybės tarnyboje turi daug daugiau pareigų nei profesinės sąjungos atstovas, pavyzdžiui, gamykloje. Valstybės tarnybos teisinių santykių ypatumai lemia platesnį spektrą profesinės sąjungos funkcijų, didesnį kvalifikacijos poreikį, didesnį įsitraukimą į darbdavio (valstybės) sprendimų priėmimą. Siekiant užtikrinti, kad valstybės tarnautojų teises ir teisėtus interesus atstovautų ne valstybės tarnybą palikę tarnautojai, o faktiškai dirbantys valstybės tarnautojai, jiems privalo būti sudarytos platesnės galimybės derinti profesinės sąjungos atstovo ir tarnautojo pareigas. Spręsti pagr. komitetui Įstatymo projekto
įstatymas, valstybės tarnautojų darbo santykius, socialines ir kitas garantijas nustato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir kiti darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys teisės aktai. 16. Kauno apygardos teismo darbuotojos 2022-12-29
tarnybos įstatymo Nr.
VIII-1316 pakeitimo įstatymo, kuris įsigaliojo nuo 2019 m. sausio 1 d., 9 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti priėmimo į valstybės tarnautojų pareigas reikalavimai:
„Asmuo, priimamas į valstybės tarnautojo pareigas,
turi atitikti šiuos bendruosius reikalavimus:
1) turėti Lietuvos Respublikos pilietybę;
2) mokėti valstybinę lietuvių kalbą;
3) būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 65 metų. Reikalavimas būti ne vyresniam kaip 65 metų netaikomas politinio (asmeninio) pasitikėjimo ir pakaitiniams valstybės tarnautojams;
4) turėti aukštąjį universitetinį arba aukštąjį koleginį išsilavinimą.“ Taigi, vienas iš bendrųjų reikalavimų, keliamų į valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui yra turėti aukštąjį universitetinį arba aukštąjį koleginį išsilavinimą. Nuostata dėl reikalavimo valstybės tarnautojui turėti aukštąjį išsilavinimą yra ir šiuo metu parengtame valstybės tarnybos pertvarkos koncepciją įgyvendinančiame Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2066(3) naujojoje redakcijoje Valstybės tarnybos 2 priedo Skyriaus „Šiame skyriuje vartojamos sąvokos“ 17 punkte nurodoma, jog iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti valstybės tarnautojai, kurie neturi aukštojo išsilavinimo, toliau eina pareigas, bet ne ilgiau kaip iki 2024 m. sausio 1 d. Per šį laikotarpį aukštojo išsilavinimo neįgiję valstybės tarnautojai atleidžiami iš einamų pareigų, nemokant jiems išeitinės išmokos. Valstybės tarnybos departamentas, dar 2018 m. rugsėjo 18 d. savo interneto tinklapyje komentuodamas tuomet dar tik įsigaliosiančias Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, nustatančias bendrąjį aukštojo išsilavinimo valstybės tarnautojams reikalavimą, nurodė: “Šiuo metu Lietuvoje yra apie
tarnybos įstatymų reikalavimų“.
Pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą, skiriamas aukštasis universitetinis ir aukštasis koleginis išsilavinimas. Aukštuoju koleginiu išsilavinimu Lietuvoje laikomas išsilavinimas, įgytas baigus koleginių studijų programas aukštosiose mokyklose – kolegijose. Nors nuo 2000 m. aukštasis neuniversitetinis sektorius buvo pradėtas formuoti ir kolegijos imtos steigti reorganizuojant aukštesniąsias mokyklas, laikomasi nuostatos, kad švietimo įstaigos pavadinimo ir statuso (buvo aukštesnioji – tapo aukštąja mokykla (kolegija)) kaita nepakeičia įgyto išsilavinimo lygmens, t. y. nepaverčia jo koleginiu aukštuoju. Dalis šiuo metu valstybės tarnautojų pareigas einančių asmenų yra asmenys, kurie iki pradedant formuoti aukštojo neuniversitetinio (koleginio) išsilavinimo sektorių, buvo įgiję aukštesnįjį išsilavinimą. Pozicija, anuomet įgytas aukštesnysis išsilavinimas negali būti prilyginamas aukštajam koleginiam išsilavinimui, kurį šiandieną teikia tos pačios mokymo įstaigos, kurios anksčiau teikė aukštesnįjį išsilavinimą, yra vien formalaus pobūdžio, sudaro prielaidas savo turiniu iš esmės vienodas situacijas vertinti skirtingai ir diskriminuoti tam tikrą asmenų grupę. Savo turiniu anksčiau įgytas aukštesnysis išsilavinimas iš esmės nieko nesiskiria nuo šiuo metu teikiamo aukštojo koleginio išsilavinimo. Be to, nustatant pareigybių reikalavimus būtina atsižvelgti ne tik į asmens įgytą išsilavinimą, tačiau ir į kvalifikaciją bei darbinę patirtį.
Didžioji dalis šiuo metu valstybės tarnybos sistemoje dirbančių ir aukštesnįjį išsilavinimą turinčių asmenų yra asmenys, turintys ilgametį karjeros valstybės tarnautojo darbo stažą, jų tarnybinė veikla periodinio ir/ar neeilinio valstybės tarnautojų veiklos vertinimo metu buvo vertinama „gerai“ arba „labai gerai“, nereti atvejai, kai tokių asmenų atžvilgiu buvo taikomos Valstybės tarnybos įstatyme nustatytos valstybės tarnautojų skatinimo priemonės. Šios aplinkybės liudija tai, kad einant valstybės tarnautojo pareigas įgytos profesinės žinios ir įgūdžiai eilę metų buvo pakankamos tinkamai, efektyviai ir kokybiškai atlikti valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme išvardintas tarnybines funkcijas. Tuo tarpu Valstybės tarnybos įstatyme ir jo pakeitimo projekte įtvirtinta nuostata sukuria situaciją, kai iš esmės vienodais požymiais pasižymintys asmenys ir situacijos yra traktuojamos visiškai skirtingai. Diskriminuoti (lot. discriminare – atskirti) reiškia elgtis su vienais blogiau negu su kitais. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne diskriminacija apibrėžiama kaip teisių apribojimas ar atėmimas. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas, veikiantis pagal Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, aiškindamas diskriminaciją draudžiančią šio Pakto nuostatą, teigia, kad Paktas draudžia diskriminaciją bet kokiu pagrindu teisėje ar praktikoje. Toks diskriminacijos draudimas taikomas visoms valstybės reguliuojamoms ir ginamoms sritims. Taigi Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas numato absoliutų diskriminacijos draudimą. Aptariamos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos savo turiniu būtent ir yra ne tik nepagrįstai teises ribojantis, bet ir apskritai jas atimantis teisinis reguliavimas.
Pažymėtina, kad laikotarpiu, kai išsilavinimo siekė ir jį įgijo asmenys, kuriuos palies įstatymo nuostata, įtvirtinanti bendrąjį į valstybės tarnautojo pareigas priimama asmeniui keliamą reikalavimą turėti aukštąjį išsilavinimą, švietimo sistemoje buvo skiriamas aukštesnysis ir aukštasis išsilavinimas, o pastarasis neskaidytas į universitetinį ir koleginį. Taigi, įgiję vidurinį išsilavinimą, tokie asmenys savo laiku turėjo galimybę rinktis tik tarp aukštojo ir aukštesniojo išsilavinimo. Lygiai taip pat, kaip šiuo metu asmenys turi galimybę pasirinkti tarp aukštojo universitetinio ir koleginio išsilavinimo. Vadinasi, iš esmės savo turiniu vienodose situacijose asmenys yra traktuojami skirtingai, vyresniojo amžiaus valstybės tarnautojų, savo laiku siekusių išsilavinimo ir jį įgijusio, atžvilgiu taikant esminius teisių apribojimus, o, tikriau tariant – apskritai paneigiant teisę užimti valstybės tarnautojo pareigas. Įstatymų leidėjas numatė galimybę išsaugoti valstybės tarnautojo teisinį statusą iki 2024 m. sausio 1 d. įgyjant aukštąjį (universitetinį arba koleginį) išsilavinimą, tačiau ši nuostata taip pat vertintina kritiškai. Šiuo metu Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, kartu su partneriais (Lygių galimybių plėtros centru, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir kt.) įgyvendina iš dalies Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos (2014-2020) lėšomis finansuojamą projektą “Daugiau balanso”, kurio pamatinis tikslas yra skatinti įmanomai optimalesnį profesinės veiklos ir asmeninių, šeimos interesų derinimą. Pirmiau minėta nuostata, jog valstybės tarnautojo teisinį statusą asmuo gali išsaugoti iki 2024 m. sausio 1 d. įgydamas aukštąjį išsilavinimą, minėto balanso kontekste turėtų būti vertinamas labai kritiškai.
Akivaizdu, kad skirtinguose asmens gyvenimo tarpsniuose prioritetas teikiamas tam tikriems interesams. Pavyzdžiui, išsilavinimo, profesinės kvalifikacijos įgijimui, ko pasiekiama įgyjant tam tikros rūšies išsilavinimą. Vėliau pirmumas teikiamas įsitvirtinimui darbo rinkai, šeimos, motinystės ir tėvystės teisinių santykių sukūrimui ir jų palaikymui bei puoselėjimui. Atitinkamai ir valstybės tarnautojai, kurie dėl turimo išsilavinimo nuo 2024 m. sausio 1 d. nebegalės eiti valstybės tarnautojo pareigų, savo laiku prioritetą teikė išsilavinimo įgijimui ir naudojosi to meto švietimo sistemos siūlomomis studijų programomis, išsilavinimo įgijimo variantais, turėdami teisėtus ir pagrįstus lūkesčius, jog įgytas išsilavinimas atvers galimybes profesinei karjerai. Šie teisėti lūkesčiai iš esmės ir buvo pateisinti iki įsigaliojant aptariamoms Valstybės tarnybos įstatymo pataisoms. Atitinkamai vėlesniame asmens gyvenimo tarpsnyje greta profesinės veiklos atsiranda šeiminiai interesai, asmuo save realizuoja ne tik darbinėje veikloje, bet ir kaip šeimos narys. Net ir pirmiau minėtas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos įgyvendinamas projektas liudija, kad užtikrinti tinkamą šių interesų pusiausvyrą (balansą) yra pakankamai sudėtingas uždavinys ir darbdavys (šiuo atveju – valstybė) taip pat turėtų aktyviai prisidėti jį įgyvendinant. Tuo tarpu, akivaizdu, kad asmeniui, kuris yra vyresnio amžiaus ir praeityje jau įgijęs išsilavinimą, keliamas reikalavimas įgyti išsilavinimą “iš naujo” yra itin sunkiai derinamas tiek su darbine veikla, tiek su įsipareigojimais šeimos atžvilgiu. Europos Sąjungos Užimtumo pagrindų direktyvos 4 straipsnyje nurodytos diskriminacijos draudimo išlygos aspektas yra teisėtas tikslas ir proporcingas reikalavimas.
Minėta išlyga gali būti pateisinama, jeigu įrodoma, kad ja siekiama būtent teisėto tikslo. Reikalavimo proporcingumas turėtų būti vertinamas remiantis tik objektyviais kriterijais. Kitaip tariant, negali būti reikalaujama daugiau, negu objektyviai būtina. Tokios aplinkybės kaip valstybės tarnybos stažas, geras arba labai geras tarnybinės veiklos vertinimas per visą tarnybos laikotarpį turėtų būti vertinami kaip akivaizdūs įrodymai, jog turimas išsilavinimas sudaro visiškai pakankamas prielaidas atlikti tarnybines funkcijas bei pasiekti reikalaujamų rezultatų, o naujoje Valstybės tarnybos įstatymo redakcijoje nustatytas bendrasis aukštojo išsilavinimo reikalavimas yra perteklinis, neproporcingas ir negali būti pateisinamas Užimtumo direktyvos 4 straipsnyje nurodytos išlygos kontekste. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad reikalavimai, įtvirtinti Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, yra įvardinami kaip priėmimo į valstybės tarnautojų pareigas reikalavimai. Tokia įstatymo formuluotė suponuoja tai, jog visi šie reikalavimai taikytini į valstybės tarnybą stojančiam, t. y. tapti valstybės tarnautoju siekiančiam asmeniui. Siekiant teisinių santykių stabilumo, teisėje taikomas principas lex retro non agit (įstatymas negalioja į praeitį), pagal kurį teisės aktai pagal bendrą taisyklę netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal teisėje galiojantį bendrąjį principą teisiniams santykiams taikomi tie įstatymai, kurie galioja tų santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu (žr., pavyzdžiui, civilinę bylą Nr. 3K-3-192/2008).
3K-3-192/2008). Šis principas reiškia, kad įstatymai negali būti taikomi teisiniams santykiams, atsiradusiems iki šių įstatymų įsigaliojimo, t. y. įstatymas negalioja atgal (lex retro non agit). Taigi, naujai įtvirtintas reikalavimas turėti aukštąjį išsilavinimą neturėtų būti taikomas asmenims, kurių valstybės tarnybos teisiniai santykiai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo. Atsižvelgiant į tai, siūlytina nustatyti tarnautojams, kurie turi tik aukštesnįjį profesinį išsilavinimą, tarnybos pratęsimą, panašiai kaip su tarnautojais, kuriems sukako 65 metai (Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 8 dalis). Tokiu būdu būtų užtikrintas gerai vertinamų, kompetentingų ir ilgametę patirtį turinčių tarnautojų išsaugojimas. Atkreiptinas dėmesys, kad į žemesnes pareigas, kurias daugeliu atveju užima minėti tarnautojai su aukštesniuoju profesiniu išsilavinimu, šiuo metu sumažėjęs pretendentų skaičius, neretai iš vis tokių neatsiranda. Kaip minėta, Valstybės tarnybos 2 priedo Skyriaus „Šiame skyriuje vartojamos sąvokos“ 17 punkte nurodoma, jog iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti valstybės tarnautojai, kurie neturi aukštojo išsilavinimo, toliau eina pareigas, bet ne ilgiau kaip iki 2024 m. sausio 1 d. Kitaip tariant, įstatymų leidėjas numatė terminą, per kurį asmuo, siekiantis išsaugoti valstybės tarnautojo teisinį statusą, privalo įgyti aukštąjį išsilavinimą, tačiau šis terminas yra neproporcingai trumpas. Kaip žinia, trumpiausias laikotarpis, kurį trunka studijos ir per kurį galima įgyti aukštąjį išsilavinimą, priklausomai nuo aukštojo išsilavinimo rūšies (universitetinis ar koleginis), studijų programos mažiausiai trunka 4-5 metus. Naujoji valstybės tarnybos įstatymo redakcijai įsigaliojus 2019 m. sausio 1 d., nuo šios dienos valstybės tarnautojams, neturintiems aukštojo išsilavinimo, buvo pradėtas skaičiuoti terminas, skirtas šiam išsilavinimui įgyti.
Kaip žinia, priėmimas į aukštojo mokslo įstaigas yra organizuojamas nustatytu metu ir laikantis nustatytos tvarkos, todėl valstybės tarnautojams, neturintiems aukštojo išsilavinimo, galimybė pradėti studijas ir siekti aukštojo išsilavinimo anksčiausiai atsirado 2019-2020 akademiniais (mokslo metais), t. y. nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio arba, kitaip tariant, praėjus 9 mėnesiams nuo reikalavimo turėti aukštąjį išsilavinimą įtvirtinimo įstatyminiu lygmeniu. Atsižvelgiant į tai, nustatytas terminas aukštajam išsilavinimui įgyti iki 2024 m. sausio 1 d. laikytinas nepakankamu ir neproporcingu (pvz. akademinių atostogų dėl sveikatos, ligos ar kt. priežasčių atveju). Siūlytina įstatyme įtvirtinti nuostatą, kad studijas iki 2024 m. sausio 1 d. pradėjusiems ir aukštojo išsilavinimo siekiantiems valstybės tarnautojams leidžiama ir toliau eiti valstybės tarnautojo pareigas. Siekiant apibrėžtumo, būtų galima svarstyti galimybę suteikti teisę įstaigos, kurioje dirba valstybės tarnautojas vadovui, suderinus su valstybės tarnautoju ir objektyviai įvertinus situaciją, nustatyti terminą, iki kurio pabaigos valstybės tarnautojas privalo įgyti aukštąjį išsilavinimą ir pateikti darbdaviui jį patvirtinantį dokumentą. Pritarti iš dalies 2018 m. birželio 29 d. priimto Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo, kuris įsigaliojo nuo 2019 m. sausio 1 d., 3 straipsnio 17 dalis numatė, kad „ Iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti valstybės tarnautojai, kurie neturi aukštojo išsilavinimo, toliau eina pareigas, bet ne ilgiau kaip iki 2024 m. sausio 1 d.
Per šį laikotarpį aukštojo išsilavinimo neįgiję valstybės tarnautojai atleidžiami iš einamų pareigų, nemokant jiems išeitinės išmokos.“ Naujos redakcijos valstybės tarnybos įstatymo atitinkamos nuostatos taip pat turėtų būti taikomos nuo 2024 sausio 1 d. Taigi, 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusios Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 3 straipsnio 17 dalies nuostatos, nustatydamos galimybę iki 2024 m. sausio 1 d. įgyti aukštąjį išsilavinimą, apsaugojo valstybės tarnautojų teises ir interesus, nes nustatė pakankamą terminą įgyti aukštąjį išsilavinimą ir leido orientuoti savo elgesį pagal nustatytą naują teisinį reguliavimą. Manytina, kad pagal mokymosi visą gyvenimą principą, asmuo pats įvertina aukštojo išsilavinimo neįgijimo pasekmes ir priima geriausiai jo interesus atitinkantį sprendimą. Šiuo atveju
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2022-12-23 Kreipiamės į Jus dėl situacijos, susijusios su siūlomais darbo apmokėjimo viešajame sektoriuje sistemos pakeitimais (Valstybės tarnybos įstatymo Nr.
VIII-1316 pakeitimo ir su juo susijusių teisės aktų pakeitimo projektai (XIVP-2066(3)-XIVP-2103(3)). Šios sistemos keitimo įgyvendinimas numatytas keliais etapais. Pirmajame etape siūloma pertvarkyti valstybės pareigūnų, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės tarnautojų atlygio sistemą, kuri turėtų įsigalioti nuo 2023 m. liepos 1 d. Antrajame etape, kurio įsigaliojimas numatytas 2024 m. sausio 1 d., planuojami prokurorų, Vadovybės apsaugos tarnybos, statutinių valstybės tarnautojų tyrimų tarnybos, regionų plėtros tarybų administracijų direktorių ir administracijų darbuotojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos pakeitimai. Pagal šiuo metu parengtuose teisės aktų projektuose siūlomą reguliavimą teisėjų darbo užmokesčio sistemą siūloma keisti atskirai nuo prokurorų darbo apmokėjimo sistemos, kas iš esmės neatitinka patariamųjų Europos Tarybos institucijų (Konsultacinės Europos teisėjų tarybos ir Konsultacinės Europos prokurorų tarybos) rekomendacijų. Pažymėtina, kad nors teismų ir prokuratūros funkcijos skirtingos, tačiau jos skirtos bendram tikslui – teisingumui įgyvendinti. Konstitucijos 109 straipsnyje skelbiama, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, o Prokuratūros įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad prokuratūra padeda užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą. Šios nuostatos lemia glaudų teismų ir prokuratūros ryšį ir tarpusavio sąveiką teisingumo vykdymo procese.Europos Sąjungoje klausimai, susiję su teisėjų ir prokurorų darbo užmokesčiu nagrinėjami neatsiejamai, taip akcentuojant šių teisingumo sistemos dalyvių bendrumą.
Pavyzdžiui, Europos Tarybos Bordo deklaracijoje numatyta, jog tam, kad prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu įgyvendintų teisės normas ir, kai numatyta, diskrecinius įgaliojimus, prokuroro statusas turi būti užtikrintas įstatymu aukščiausiu lygmeniu, panašiai kaip teisėjo; dėl teisėjų ir prokurorų uždavinių panašumo panašūs yra ir reikalavimai bei garantijos, susiję su jų statusu ir pareigų vykdymo sąlygomis, būtent su priėmimu į pareigas, mokymusi, karjera, drausme, perkėlimu, atlyginimu, atleidimu iš pareigų ir laisve kurti profesines asociacijas (37 punktas). Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje R(2000)19 dėl prokuratūros vaidmens baudžiamosios justicijos sistemoje konstatuota, jog „Nustatant prokurorų statusą bei jų darbo užmokesčio ir pensijų dydžius turi būti atsižvelgiama į būtinumą išlaikyti tam tikrą pusiausvyrą tarp teisėjų (members of judiciary) ir prokurorų, nes nepaisant to, kad jų pareigos skiriasi iš prigimties, abi šios grupės atlieka lemiamą vaidmenį teisingumo sistemoje. Prokurorų darbo užmokestis taip pat turi atspindėti pareigybės reikšmingumą ir tinkamumą“.
Pažymėtina ir tai, kad atsižvelgiant į bendrą teismų ir prokuratūros sistemos tikslą – įgyvendinti teisingumą ir į patariamųjų Europos Tarybos institucijų (Konsultacinės Europos teisėjų tarybos ir Konsultacinės Europos prokurorų tarybos) nuomonę, kad, nustatant prokurorų statusą ir jų darbo užmokesčio dydžius, turi būti atsižvelgiama į būtinumą išlaikyti tam tikrą teisėjų ir prokurorų atlyginimų pusiausvyrą, taip pat įvertinus analogišką teisinį reglamentavimą Europos Sąjungos valstybėse narėse, nuo 2018 m. liepos 1 d. buvo iš esmės pertvarkyta prokurorų darbo užmokesčio sistema, padidinti pareiginės algos koeficientai, buvo atsisakyta prokurorų kvalifikacinių rangų, kurie buvo integruoti į pareiginės algos koeficientą. Šis darbo užmokesčio padidinimas buvo siejamas su atitinkamų grandžių teisėjų ir prokurorų darbo užmokesčio proporcingumo išlaikymu, kuris, priėmus siūlomus Lietuvos Respublikos teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. X-1771 (XIVP-2102(3)) pakeitimus, bus vėl išbalansuotas. Minėtų teisės aktų pakeitimų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad teisėjų atlyginimai nekonkurencingi ir neleidžia sistemoje išlaikyti aukštos kvalifikacijos profesionalų. Pažymėtina, kad visiškai tokia pati situacija yra ir prokuratūroje. Šiai dienai prokuratūroje tarnauja 602 prokurorai. 2019 – 2022 m. tarnybą prokuratūroje paliko 75 prokurorai, iš jų net 37 – savo iniciatyva. Vien tik 2021 – 2022 m. tarnybą prokuratūroje paliko 44 prokurorai. Mažėja asmenų, pageidaujančių laikyti pretendentų į prokurorus egzaminą, skaičius – egzaminas paprastai organizuojamas, kai susirenka pageidaujančių jį laikyti
asmenų, o 2022 m. egzaminas neįvyko, nes jį laikyti pageidavo tik 8 asmenys. Be to, šiuo metu itin mažas vadovaujančios grandies prokurorų ir eilinių prokurorų atlyginimų skirtumas.
Dėl šios priežasties atrankose į vadovų pareigas labai trūksta potencialių pretendentų, jose dalyvauja 2 ar 3, dažnai
XIVP-2066(3)-XIVP-2103(3) rengėjai motyvuodami poreikį keisti teisėjų darbo užmokesčio sistemą nurodo, kad „Lyginant su kitomis viešojo sektoriaus įstaigomis (prokuratūromis, Valstybės kontrole, Viešųjų pirkimų tarnyba ir kt.), esami teisėjų atlyginimai neprisideda prie teisėjo profesijos prestižo didinimo, nes atlyginimų dydis nėra adekvatus teisėjo profesijai keliamiems aukščiausiems profesiniams, etikos ir moralės reikalavimams“. Visiškai nesuprantama, kokiais duomenimis remdamiesi rengėjai nurodo, kad lyginant būtent su prokuratūromis teisėjų atlyginimai nėra adekvatūs. Atkreipiame dėmesį, kad šiandien prokurorų atlyginimai yra mažesni nei atitinkamos grandies teisėjų atlyginimai, o įsigaliojus naujiems teisėjų atlyginimo koeficientams ir nepakeitus prokurorų pareiginės algos koeficientų, atlyginimų dydžių skirtumas taps visiškai prokurorus demotyvuojančiu ir skatinančiu palikti tarnybą prokuratūroje. Analizuojant Europos Tarybos Europos veiksmingo teisingumo komisijos (CEPEJ) rengiamas Europos teisingumo sistemų vertinimo ataskaitas matyti, kad Europos valstybės teisėjus ir prokurorus laiko tos pačios profesijos atstovais, todėl jie vidutiniškai gauna vienodą arba proporcingai nedaug besiskiriantį darbo užmokestį. CEPEJ 2020 m. ataskaitos duomenimis, Austrijoje, Belgijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Bulgarijoje, Kroatijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Italijoje, Moldovos Respublikoje, Monake, Nyderlanduose, Lenkijoje, Portugalijoje, Slovakijoje, Ispanijoje, Turkijoje ir Maroke teisėjų ir prokurorų darbo užmokestis yra vienodas tiek karjeros pradžioje, tiek pabaigoje.
Manytina, kad prokurorų ir teisėjų atlyginimų vidutinis santykis Lietuvoje turėtų sudaryti apie 95 proc. Pažymime, kad prokuratūra atkreipė teisės aktų rengėjų dėmesį į tai, jog teisėjų ir prokurorų darbo apmokėjimo nuostatų pakeitimai turi būti svarstomi sistemiškai, siekiant užtikrinti subalansuotą darbo užmokesčio santykį tarp atitinkamų grandžių teismų ir prokuratūrų, išlaikyti jų proporcingumą su kitų viešojo sektoriaus darbo užmokestį reglamentuojančių įstatymų nuostatomis, tačiau į jas atsižvelgta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad teisėjų ir prokurorų darbo apmokėjimo nuostatų pakeitimai turėtų būti svarstomi sistemiškai, siekiant užtikrinti subalansuotą darbo užmokesčio santykį tarp atitinkamų grandžių teismų ir prokuratūrų, išlaikyti jų proporcingumą su kitų viešojo sektoriaus darbo užmokestį reglamentuojančių įstatymų nuostatomis. Todėl siūlome:
(atlyginimo) bazinio dydžio įstatymo projekto XIVP-2098(3) 4 straipsnio 2 ir 5 dalis ir jas išdėstyti taip:
„2. Valstybės pareigūnų, Lietuvos Respublikos
Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, prokurorų, valstybės tarnautojų (išskyrus nurodytus šio straipsnio 3 ir 5 dalyse) pareiginėms algoms (atlyginimams) apskaičiuoti šio įstatymo nuostatos taikomos nuo 2023 m. liepos 1 d.“ „5.
Vadovybės apsaugos tarnybos, prokurorų, statutinių valstybės tarnautojų pareiginėms algoms, regionų plėtros tarybų administracijų direktorių ir administracijų darbuotojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginėms algoms (atlyginimams), karių tarnybiniams atlyginimams, komisijų narių atlygiui už darbą apskaičiuoti šio įstatymo nuostatos taikomos nuo 2024 m. sausio 1 d.“
2Pakeisti Prokuratūros įstatymo 1 priedą ir jį išdėstyti taip:
„ Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo1 priedas
PROKURORŲ PAREIGINĖS ALGOS (Baziniais dydžiais) Eil. Nr. Pareigų pavadinimas Pareiginės algos koeficientas
1Generalinė prokuratūra 1.1. Generalinis prokuroras 5,3 5,3 1.2. Generalinio prokuroro pavaduotojas 5,0 5,0 1.3. Departamento vyriausiasis prokuroras, 4,8 Lietuvos nacionalinis narys Eurojuste 4,8 1.4. Skyriaus vyriausiasis prokuroras 4,75 4,75 1.5. Departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, 4,5 departamento skyriaus vyriausiasis prokuroras, Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pavaduotojas, kurio darbo vieta yra Eurojusto buveinės vietoje 4,5 1.6. Skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 4,3 4,3 1.7. Departamento skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 4,3 4,3
1.8. ONKT departamento prokuroras 4,25 4,25 1.9. Departamento prokuroras, departamento skyriaus prokuroras, 4,1 Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste padėjėjas, kurio darbo vieta yra Eurojusto buveinės vietoje 4,1
2Apygardų prokuratūros 2.1. Vyriausiasis prokuroras 4,75 4,75 2.2. Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 4,25 4,25 2.3. Specializuoto skyriaus vyriausiasis prokuroras 4,1 4,1 2.4. Specializuoto skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 4,0 4,0 2.5.
ONKT skyriaus prokuroras 3,8 3,8
skyriaus prokuroras 3,7
prokuratūrų apylinkių prokuratūros
prokuroras 4,1 4,1
prokuroro pavaduotojas 4,0 4,0
vyriausiasis prokuroras 3,8 3,8
vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 3,7 3,7
3,5 3,5 Pastaba. ONKT – organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimas.“ Papildomai teikiame poziciją dėl Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento (toliau – Teisės departamentas) 2022-11-15 išvadoje Nr. XIVP-2081(3) pateiktų pastabų:
keičiamo Prokuratūros įstatymo 24 straipsnio 4 dalies (pastaba Eil. Nr. 1). Siūlome atsižvelgti į šią pastabą ir atsisakyti 2 straipsniu keičiamo Prokuratūros įstatymo 24 straipsnio 4 dalies pakeitimo ir palikti galiojantį teisinį reglamentavimą be pakeitimų. Prokuratūros įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, jog prokuratūros valstybės tarnautojų tarnybos sąlygas ir tvarką nustato Valstybės tarnybos įstatymas. Pažymėtina, kad tiek galiojančiame teisiniame reglamentavime (Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalis), tiek ir Valstybės tarnybos įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-2066(3)) 1 straipsnio, apibrėžiančio šio įstatymo paskirtį ir taikymą, 2 dalyje yra aiškiai apibrėžta, kad valstybės tarnautojų darbo santykius, socialines ir kitas garantijas tiek, kiek nereglamentuoja šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir kiti darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys teisės aktai.
Taigi, įstatymų leidėjas apibrėždamas prokuratūros valstybės tarnautojų sąlygas ir tvarką nukreipia į Valstybės tarnybos įstatymą, kuriame numatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys teisės aktai gali būti taikomi tik kaip papildomas valstybės tarnyboje susiklosčiusių santykių reguliatorius ir tik tada, kai šių santykių nereguliuoja Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos. Tuo tarpu siūlomu 2 straipsniu keičiamo Prokuratūros įstatymo 24 straipsnio 4 dalies pakeitimu, siūloma numatyti alternatyvų valstybės teisinių santykių reguliavimo mechanizmą, kas nedera tiek su galiojančio, tiek ir siūlomo Valstybės tarnybos įstatymo projekto nuostatomis. 2. Dėl projektu XIVP-2081(3) 6 straipsniu keičiamo Prokuratūros įstatymo 49 straipsnio 1 dalies (pastaba Eil. Nr. 2). Siūlome atsižvelgti į šią pastabą ir pakeisti Prokuratūros įstatymo 1 priede nurodytus prokurorų pareiginės algos koeficientų dydžius pagal šiame kreipimesi pateiktą siūlymą dėl Prokuratūros įstatymo 1 priedo pakeitimo ir numatyti, kad nauji pareiginės algos koeficientai būtų taikomi nuo 2023 m. liepos 1 d. Pritarus šiam siūlymui turėtų būti atitinkamai tobulintinos ir Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio įstatymo projekto XIVP-2098(3) 4 straipsnio 2 ir 5 dalys. 3. Dėl projektu XIVP-2081(3) 6 straipsniu keičiamo Prokuratūros įstatymo 49 straipsnio 4 dalies (pastaba Eil. Nr. 3).
3). Teisės departamento pastaboje nurodyta, kad keičiamo Prokuratūros įstatymo projekto XIVP-2081(3) nuostatos nedera su kartu su šiuo projektu teikiamuose Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo ir su juo susijusiuose įstatymų projektuose įtvirtintam darbo užmokesčio viešajame sektoriuje reglamentavimui, pagal kurį mokamas priedas už tarnybos stažą laikomas pertekline, su veiklos rezultatais nesusieta darbo užmokesčio dalimi, ir todėl jo atsisakoma. Atkreipiame dėmesį, kad svarstyti dėl Prokuratūros įstatymo 49 straipsnio nuostatų, susijusių su priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą atsisakymo galima tik tuo atveju, jei būtų peržiūrėti dabar galiojantys prokurorų pareiginės algos koeficientai pagal šiame kreipimesi pateiktą siūlymą dėl Prokuratūros įstatymo 1 priedo pakeitimo, išlaikant tam tikrą atitinkamų grandžių teisėjų ir prokurorų darbo užmokesčio proporcingumą. Priešingu atveju, panaikinus prokurorams mokamą priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir nekeičiant dabar galiojančių pareiginės algos koeficientų, ženkliai sumažėtų dirbančių prokurorų darbo užmokestis. Tokiu atveju būtų bloginama dabar esama teisinė padėtis, kas sąlygotų sunkumus išlaikyti aukštos kvalifikacijos dirbančius profesionalus bei neprisidėtų prie šios profesijos patrauklumo didinimo ir į prokuratūros sistemą nepritrauktų naujų perspektyvių specialistų. Akcentuotina ir tai, kad įvertinus glaudų teismų ir prokuratūros ryšį, jų tarpusavio sąveiką teisingumo vykdymo procese bei Europos Tarybos institucijų rekomendacijas, svarstant klausimus dėl šių profesijų atstovų darbo užmokesčio, turi būti laikomasi vieningos ir nuoseklios pozicijos dėl jiems taikomų garantijų panašumo užtikrinimo. Atsižvelgti Siūlymai susiję su projektais XIVP-2098(3), XIVP-2081(3). 2. Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija 2022-11-2933 Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (toliau – VATESI) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimui pateiktą Valstybės tarnybos įstatymo Nr.
VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas) ir teikia siūlymą papildyti Įstatymo projekto 33 str. 1 d. 1 p. ir jį išdėstyti taip: „1) paskyrimo ar išrinkimo į valstybės politiko, Europos Parlamento nario, Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės skiriamo valstybės institucijos ar įstaigos vadovo - valstybės pareigūno, kito Seimo, Respublikos Prezidento, ar Vyriausybės ar Ministro Pirmininko skiriamo valstybės pareigūno, Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybinės (nuolatinės) komisijos ar tarybos pirmininko, jo pavaduotojo ar nario, taip pat pagal specialų įstatymą įsteigtos komisijos, tarybos, fondo valdybos pirmininko ar nario, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo, valstybės tarnautojo statusą turinčio įstaigos vadovo, priimto į pareigas įstatymo nustatytai kadencijai, pareigas, – per 3 mėnesius po paskyrimo (išrinkimo) į šias pareigas laikotarpio pabaigos ar kitaip nutrūkus jų įgaliojimams; tokios teisės neturi asmenys, kurių įgaliojimai eiti šiame punkte nurodytas pareigas nutrūko dėl priežasčių, susijusių su nepatenkinamais tarnybinės veiklos rezultatais, ar už tarnybinius nusižengimus;“. Šiuo pakeitimu būtų sudaryta galimybė atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą ne tik Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Prezidento ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės bet ir Ministro Pirmininko skiriamiems valstybės pareigūnams. Tokie valstybės pareigūnai yra VATESI viršininko pavaduotojai, kurie yra skiriami Ministro Pirmininko Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo 23 str. 2 d. nustatyta tvarka. Pritarti 3.
tyrimų tarnyba 2023-03-07 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi (gautas Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto prašymas) atliko Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto[5] Nr. XIVP-2066(3) (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnio 13 dalies nuostatomis, teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas yra esamo ir (ar) numatomo teisinio reguliavimo vertinimas antikorupciniu požiūriu ir teisinio reguliavimo trūkumų, galinčių sudaryti prielaidas korupcijai, nustatymas. Atsižvelgdama į tai, Specialiųjų tyrimų tarnyba (kaip neturėdama tam teisės aktais suteiktų įgaliojimų) nevertino Projektu siūlomomis nuostatomis siekiamos įgyvendinti valstybės politikos, susijusios su valstybės tarnybos reforma, tikslingumo ir /ar kitų susijusių aspektų. Taip pat pastebėtina, kad pagal Projektu siūlomą įstatymą, dalies Projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimas bus konkretizuojamas įstatymą lydinčiuosiuose teisės aktuose, kurių projektai šiuo metu nėra parengti. Dėl minėtos priežasties visapusiškai ir objektyviai įvertinti (visa apimtimi) Projektu siūlomą teisinį reglamentavimą (kol neparengti lydinčiųjų teisės aktų projektai) Specialiųjų tyrimų tarnyba negali. Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, teikiame žemiau išdėstytas pastabas ir pasiūlymus. 1. Kritinių antikorupcinių pastabų ir pasiūlymų neturime. 2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
Rizikos veiksniai: darbo užmokesčio sistemos/dydžio nustatymo skaidrumas, sprendimų pagrįstumas, duomenų viešumas. 2.1.
sprendimus, susijusius su darbo užmokesčio sistemos /dydžio nustatymu. Galimai neužtikrinamas su tokių sprendimų priėmimu susijusių procesų skaidrumas ir viešumas. Pagal Projekto 19 straipsnio 3 dalies nuostatas, darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o jeigu tokios nėra, darbo apmokėjimo sistemą vadovaujantis Vyriausybės nustatytomis rekomendacijomis nustato įstaigos vadovas. Šioje sistemoje detalizuojami įstaigos pareigybių sąraše esančių pareigybių pareiginės algos koeficiento dydžio nustatymo kriterijai (profesinio darbo patirtis, veiklos sudėtingumas, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas ir pan.) ir, atsižvelgiant į nurodytuosius kriterijus, nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai. Pagal Projekto 20 straipsnio
apmokėjimo sistemoje pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo, o pareiginės algos koeficientą nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo. Valstybės tarnautojo pareiginės algos maksimalus koeficientas negali viršyti įstaigos vadovo pareiginės algos maksimalaus koeficiento dydžio, nustatyto šio įstatymo 2 priede arba nustatyto kituose įstatymuose. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos nuostatos yra svarstytinos keliais aspektais: 2.1.1.
Projekto nuostatomis įstaigų vadovams suteikiamos diskrecinės sąlygos spręsti su valstybės tarnautojų darbo užmokesčio nustatymu susijusius klausimus: nors Projektas ir numato konkrečių sprendimų priėmimo principus (pavyzdžiui: kad pareiginės algos dydžio koeficientas nustatomas atsižvelgiant į darbo patirtį, veiklos sudėtingumą ir kt.) bei pagrindus (pavyzdžiui: kad darbo sistema nustatoma vadovaujantis Vyriausybės nustatytomis rekomendacijomis), tačiau minėti Projekto sprendiniai nėra konkretūs (pavyzdžiui: pareiginės algos koeficiento dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nebaigtinis, todėl gali būti pasirenkami ir kiti algos dydžiui reikšmingi kriterijai) ir galimai nėra privalomi (Vyriausybės priimto teisės akto taikymas galimai yra tik rekomendacinio pobūdžio). Dėl minėtos priežasties, Projekto nuostatos jas taikant /įgyvendinant atskirais atvejais gali būti įvairiai interpretuojamos (ar net sudaryti sąlygas nesąžiningam elgesiui). Sprendžiant iš Projekto Aiškinamojo rašto (o taip pat ir viešų pasisakymų dėl Projekto[6]), minėtomis Projekto nuostatomis siekiama didinti valstybės tarnybos patrauklumą ir konkurencingumą, išspręsti su valstybės tarnautojų trūkumu susijusią problemą ir pan. Sutiktina, kad įstaigų vadovams suteikiant galimybę individualizuotai spręsti dėl minėtų tikslų įgyvendinimą užtikrinančių priemonių taikymo (pavyzdžiui: atsižvelgiant į konkrečias personalo valstybės įstaigoje trūkumo problemas parinkti individualias problemos sprendimo priemones - užtikrinti didesnį atlyginimą specifines funkcijas vykdantiems valstybės tarnautojams; kitaip skatinti jų motyvaciją ir pan.), tai gali turėti teigiamą efektą, tačiau tuo pačiu tai gali sukelti nepagrįstas abejones (arba regimybę) dėl įstaigos vadovo sprendimų ar įstaigos veiklos skaidrumo.
Šių neigiamų veiksnių pasireiškimui reikšmės gali turėti ir tai, kad pagal Projekto 19 straipsnio 3 dalies nuostatas[7] įstaigoje nustatyta darbo apmokėjimo sistema prieinama tik įstaigos valstybės tarnautojams /jų atstovams, tačiau neaišku, ar tokie duomenys būtų prieinami visuomenei ar kitoms institucijoms (nors, manytume, kad būtent tokios sistemos viešinimas gali turėti reikšmės didinant įstaigos konkurencingumą ir patrauklumą). Atsižvelgdama į išdėstytą, antikorupciniu požiūriu Specialiųjų tyrimų tarnyba siūlytų:
sprendimai turėtų būti argumentuojami vadovaujantis principu „taikyk, tačiau paaiškink“ (pavyzdžiui: atvejais, kai darbo užmokestis nustatomas specifinių profesijų atstovams). Rizikos veiksnys: su darbo užmokesčio sistema susijusių duomenų valdymas
suteikiamos priemonės spręsti su valstybės tarnyba susijusias problemas, tačiau, mūsų nuomone, lieka neaišku, kaip (Projekto priėmimo atveju) būtų užkertamas kelias galimam nesąžiningam elgesiui; kokiomis priemonėmis / būdais bus užtikrinamas galimų rizikų (pavyzdžiui: kad atskirose institucijose nebus taikomi nepagrįsti darbo užmokesčio dydžiai) valdymas.
Atsižvelgdami į išdėstytą, manytume, kad siekiant užtikrinti minimų tikslų (užtikrinti su darbo užmokesčio sistema susijusių sprendimų objektyvumą) įgyvendinimą, Projektas galėtų būti tobulinamas įteisinant centralizuotą duomenų kaupimo ir valdymo sistemą (kurioje būtų kaupiami duomenys apie institucijose nustatytas darbo užmokesčio sistemas; su darbo užmokesčiu susiję duomenys, argumentuojantys sprendimai ir pan.). Tokia sistema, mūsų nuomone, ne tik leistų užtikrinti įstatymo įgyvendinimo stebėseną, bet taip būtų reikšminga prevenciniu požiūriu. Rizikos veiksnys: galimybės susitarti dėl geresnių darbo sąlygų ir /ar garantijų. 2.1.3. Nors Projekto nuostatos ir nustato tam tikras su valstybės tarnautojų darbo užmokesčiu ir kitomis garantijomis susijusias ribas (pavyzdžiui: pagal Projekto 20 straipsnio 1 dalies nuostatas Valstybės tarnautojo pareiginės algos maksimalus koeficientas negali viršyti įstaigos vadovo pareiginės algos maksimalaus koeficiento dydžio, nustatyto šio įstatymo 2 priede arba nustatyto kituose įstatymuose; pagal Projekto 21 straipsnio 2 dalies nuostatas, valstybės tarnautojui skiriamų priemokų suma negali viršyti 80 procentų pareiginės algos ir kt.), Projekto 1 straipsnio 2 dalis nustato, kad kolektyvinėse sutartyse galima susitarti dėl geresnių darbo užmokesčio, skatinimo sąlygų, atostogų, socialinių ar kitų garantijų, negu nustatyta šiame įstatyme ar kitose darbo teisės normose.
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, šiuo atveju kildintinas klausimas, kokia apimtimi vadovaujantis Projekto 1 straipsnio 2 dalies nuostata galima (ir ar taip galima) nustatyti palankesnes (neatitinkančias Projektu nustatytų maksimalių ribų) darbo užmokesčio, skatinimo, atostogų, socialines ar kitas garantijas, todėl siekiant teisinio aiškumo siūlytume šį santykį atskleisti. Rizikos veiksniai: padariniai atvejais, kuomet nustatomos aplinkybės, dėl kurių neleidžiama dirbti kito darbo. 2.2. Neaiški valstybės tarnautojo teisinė atsakomybė atvejais, kuomet nustatomos aplinkybės, dėl kurių valstybės tarnautojas negali eiti kitų pareigų /dirbti kito darbo. Projekto 5 straipsnio 4 dalis nustato, kad „Jeigu nustatomos šio straipsnio 3 dalyje aplinkybės, dėl kurių valstybės tarnautojas negali eiti kitų valstybės tarnautojo pareigų ir (ar) dirbti pagal darbo sutartį, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima sprendimą nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų ir įpareigoti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo nurodytų aplinkybių nustatymo pašalinti nurodytas aplinkybes.
Nepašalinus šio straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojas negali eiti kitų valstybės tarnautojo pareigų ir (ar) dirbti pagal darbo sutartį per 30 kalendorinių dienų, sprendžiama dėl valstybės tarnautojo tarnybinės atsakomybės“. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos Projekto nuostatos svarstytinos keliais aspektais:
aplinkybėms, dėl kurių valstybės tarnautojas negali eiti kitų valstybės tarnautojo pareigų ir (ar) dirbti pagal darbo sutartį, valstybės tarnautojo teisinės atsakomybės klausimas sprendžiamas tik tuo atveju, jeigu per 30 kalendorinių dienų valstybės tarnautojas šių aplinkybių nepašalino. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad Projekto 5 straipsnio 3 dalyje nustatytos aplinkybės (dėl kurių valstybės tarnautojas negali eiti kitų valstybės tarnautojo pareigų ir (ar) dirbti pagal darbo sutartį) siejamos su valstybės tarnautojo interesų konflikto ir kitų, valstybės tarnybai neigiamos reikšmės galinčių turėti situacijų rizikomis[8]. Pastebėtina, kad šių rizikų vengimas taip pat reikšmingas ir antikorupciniu požiūriu, kadangi nustatytos aplinkybės gali sukelti pagrįstų abejonių dėl valstybės tarnautojo objektyvumo, veiklos skaidrumo ir kt. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, tikėtina situacija, kuomet tokios aplinkybės gali būti nustatomos po tam tikro laikotarpio, kurio metu valstybės tarnautojas jau dirbo papildomą darbą esant realiai antikorupciniu požiūriu neigiamų situacijų pasireiškimo galimybei.
Taigi, manytume, paaiškėjus tokioms aplinkybėms valstybės tarnautojo teisinės atsakomybės procedūros turėtų būti inicijuojamos nedelsiant (galimai inicijuojant ir valstybės tarnautojo veiklos konkrečiu laikotarpiu vertinimą), o ne tik atvejais, kada jis per Projektu nustatytą terminą nepašalina su valstybės tarnautojo veikla nesuderinamų aplinkybių. 2.2.2. Mūsų nuomone, iš Projekto siūlomo teisinio reglamentavimo nėra aišku, kokios pasekmės kyla, jeigu po numatomo 30 kalendorinių dienų termino, valstybės tarnautojas nepašalina aplinkybių, dėl kurių negali eiti kitų valstybės tarnautojo pareigų ir (ar) dirbti pagal darbo sutartį, pavyzdžiui:
a) Projekto 23 straipsnio 5 dalies 1 – 9 punktuose nurodyti šiurkštaus tarnybinių nusižengimų (už kurį pagal minėto straipsnio 4 dalį gali būti taikoma nuobauda – atleidimas iš pareigų) kriterijai savo turiniu pilna apimtimi neapima Projekto 5 straipsnio 3 dalyje nustatytų aplinkybių (arba Projekto 23 straipsnio 5 dalies 1 – 9 punktuose nustatyti kriterijai gali būti interpretuojamos kitokiame kontekste);
b) Projekto 35 straipsnio 1 dalies 1 – 20 punktuose nurodyti valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų atvejai nenumato, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, jeigu pagal Projekto 5 straipsnio nuostatas per 30 kalendorinių dienų nepašalina minėto (5) straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojas negali eiti kitų valstybės tarnautojo pareigų ir (ar) dirbti pagal darbo sutartį. Atsižvelgdami į išdėstytą ir siekdami teisinio aiškumo, siūlytume minėtas Projekto nuostatas tikslinti. Rizikos veiksnys: neužtikrinama atitiktis nepriekaištingos reputacijos reikalavimams 2.3.
Galimai sudaromos sąlygos valstybės tarnyboje dirbti nepriekaištingos reputacijos reikalavimų neatitinkantiems asmenims. Pagal Projekto 35 straipsnio 1 dalies 18 punkto nuostatas valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai paaiškėja, kad valstybės tarnautojas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir dėl to negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų. Atkreipiame dėmesį, kad Projekto 4 straipsnio 1 dalis nustato imperatyvų reikalavimą, kad valstybės tarnautojas privalo būti nepriekaištingos reputacijos. Tuo tarpu Projekto 35 straipsnio 1 dalies 18 punkto nuostatos suponuoja nuomonę, kad atskirais atvejais (šių atvejų Projektas neatskleidžia) valstybės tarnautojas, net ir neatitinkantis nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, gali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigas. Atsižvelgdami į išdėstytą ir siekiant išvengti sąlygų dviprasmiškumams ir nepagrįstoms Projekto nuostatų interpretacijoms, siūlytume minėtas Projekto nuostatas tikslinti. Rizikos veiksniai: diskrecija Projektu siūlomo įstatymo taikymą konkretizuojančių lydinčiųjų teisės aktų rengėjams. 2.4. Dalies Projekto nuostatų taikymo tvarka bus detalizuojami lydinčiuosiuose teisės aktuose, tačiau Projektu neatskleidžiama tokio teisinio reglamentavimo koncepcija.
Projektu siūlomo teisinio reglamentavimo įgyvendinimas didžiąja dalimi bus konkretizuojamas lydinčiuosiuose teisės aktuose (pavyzdžiui: pagal Projekto 5 straipsnio 2 dalies nuostatas už valstybės tarnautojo veiklą einant valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės ar jos dukterinės bendrovės kolegialaus organo nario pareigas atlyginama valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės ar jos dukterinės bendrovės lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka; pagal Projekto 7 straipsnio 2 dalies nuostatas valstybės tarnautojų pareigybės aprašomos ir vertinamos Vyriausybės nustatyta tvarka; pagal Projekto 10 straipsnį, konkursai į karjeros valstybės tarnautojų pareigas organizuojami Vyriausybės nustatyta tvarka ir kt. Dėl minėtos aplinkybės objektyviai įvertinti (ar dėl jų pasisakyti) dalies Projektu siūlomų nuostatų (kol neparengti lydinčiųjų teisės aktų projektai) Specialiųjų tyrimų tarnyba negali. Tačiau, Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, dalis Projekto nuostatų (kurios bus konkretinamos lydinčiaisiais teisės aktais) siekiant teisinio aiškumo (o taip pat mažinant lydinčiuosius teisės aktus priimti turinčių subjektų diskreciją savo nuožiūra interpretuoti įstatymines nuostatas ir kt.) galėtų atskleisti jų įgyvendinimo principus (t. y., kokia tvarka, kokių principų laikantis jos turėtų būti įgyvendinamos ir pan.). Rizikos veiksnys: diskrecija dėl konkurso organizavimo būdo pasirinkimo
valstybės tarnautojo pareigas turėtų organizuoti pati įstaiga, o kuriais Vyriausybės įgaliota institucija.
Projekto 10 straipsnio 2 dalis nustato, kad priėmimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas konkursus Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos, arba valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos prašymu į karjeros valstybės tarnautojo pareigas valstybės tarnautojus atrenka Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, kadangi minėtomis nuostatomis sukuriama diskrecija valstybės ar savivaldybių institucijoms, ar įstaigoms pačioms nuspręsti, kokiu būdu vykdyti atrankas į valstybės tarnautojo pareigas, atskirais priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas atvejais gali kilti abejonių (arba susidaryti tokia regimybė) dėl konkurso organizavimo skaidrumo /su priėmimu į valstybės tarnautojo pareigas susijusių procesų objektyvumo ar pan. Atsižvelgiant į tai, gali būti svarstytina, ar Projektu neturėtų būti rekomenduojama, kuris atrankos būdas (ir kokiais atvejais) galėtų būti taikomas prioritetiškai, pavyzdžiui: kadangi kiekvienai valstybės ar savivaldybių institucijai ar įstaigai yra deleguojamos ne tik specifinio pobūdžio funkcijos /uždaviniai, bet ir bendrosios (paprastai organizacinio /administracinio pobūdžio, būdingos visoms institucijoms ar įstaigoms), Projektas galėtų rekomenduoti, kad atranką į su bendrojo pobūdžio funkcijų vykdymu susijusias pareigas galėtų organizuotu Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga. Tuo tarpu atvejais, kada vykdoma atranka į su specifinių funkcijų įgyvendinimą susijusias pareigas, priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas konkursus galėtų būti rekomenduojama organizuoti pačioms valstybės ar savivaldybių institucijoms ar įstaigoms. Rizikos veiksnys: galimybės skirti į pareigas neįvertinus valstybės tarnautojo gebėjimų 2.6.
Į pareigas priimantiems asmenims nesuteikiama teisė patikrinti valstybės tarnautojo statusą atkuriančių asmenų gebėjimus eiti pareigas atvejais, kuomet statusas atkuriamas kitoje įstaigoje (nei buvo dirbama). Pagal Projekto 10 straipsnio 5 dalies nuostatas be konkurso į karjeros valstybės tarnautojo pareigas gali būti priimama atkūrus valstybės tarnautojo statusą šio įstatymo 33 straipsnyje nurodytais atvejais ir tvarka. Atkreipiame dėmesį, kad pagal minėtas Projekto nuostatas priimamam asmeniui negali būti taikomos Projekto 10 straipsnio 4 ir 6 dalyse nustatytos gebėjimų atlikti pareigybės apraše nustatytas funkcijas patikrinimo ir išbandymo laikotarpio (ar asmuo tinkamas eiti šias pareigas) procedūros. Šiuo atveju reikšminga gali būti tai, kad Projektu siūlomo įstatymo 33 straipsnio nuostatos reglamentuoja karjeros valstybės tarnautojo ir įstaigos vadovo statuso atkūrimo klausimus, tačiau pagal minėtas nuostatas sukuriamos sąlygos pareigas atkurti ne tik toje pačioje, bet ir kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. Atsižvelgdami į tai manytume, kad svarstytina, ar į pareigas priimančiam asmeniu neturėtų būti suteikiama teisė karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo statusą atkuriančio asmens atžvilgiu taikyti gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų patikrinimą /nustatyti išbandymo laikotarpį, jeigu statusas atkuriamas suteikiant pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje (negu jis dirbo). Rizikos veiksniai: diskrecija diferencijuojant ir taikant tarnybines nuobaudas
diferencijavimo ir taikymo taisyklės /principai. Projekto 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad „Valstybės tarnautojui už tarnybinius nusižengimus, išskyrus mažareikšmius tarnybinius nusižengimus, skiriamos šio įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos.
Tarnybiniu nusižengimu laikomas valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu laikomas tarnybinis nusižengimas, kurio tyrimą atlikus nustatyta, kad jis yra formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių, o tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui“. Pagal minėto straipsnio 3 dalies nuostatas už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš tarnybinių nuobaudų – pastaba, papeikimas ar griežtas papeikimas. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos projekto nuostatos svarstytinos keliais aspektais:
nusižengimo“ sąvoka, kuri suponuoja nuomonę, kad tokiu pripažįstamas nusižengimas, iš esmės turintis valstybės tarnautojo kaltės ir veiklos, priešingos valstybės tarnybai, požymių (valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas). Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, įgyvendinant minėtas nuostatas tose pačiose /skirtingose institucijose gali būti formuojama ir taikoma itin skirtinga praktika, o taip palankios sąlygos nesąžiningam elgesiui (pavyzdžiui: kuomet sprendimus priimantys asmenys apeliuodami į Projektu siūlomą (savo turiniu abstrakčią) nuostatą, kad tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas, savo pareigų arba jas netinkamai atlikusio valstybės tarnautojo atžvilgiu nuobaudos nuspręstų neskirti). Siekiant teisinio aiškumo ir (atskirais atvejais) išvengiant sąlygų nesąžiningam elgesiui (pavyzdžiui: kuomet valstybės tarnautojų atžvilgiu sąmoningai būtų skiriama /neskiriama padaryto nusižengimo požiūriu neadekvati nuobauda) siūlytume apsvarstyti minėtų Projekto nuostatų tobulinimo tikslingumą. 2.8.
sutrumpinti tarnybinės nuobaudos galiojimo terminą. Pagal projekto 25 straipsnio 8 punkto nuostatas, tarnybinė nuobauda ją paskyrusio asmens motyvuotu sprendimu gali būti panaikinta anksčiau, negu sueis šio straipsnio 7 dalyje nustatytas nuobaudos galiojimo terminas, tačiau ne anksčiau negu po 6 mėnesių nuo jos paskyrimo dienos. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, iš minėtų nuostatų neaišku, kokiais pagrindais nuobauda /jos galiojimo terminas gali būti sutrumpinamas, todėl siekiant teisinio aiškumo, o taip pat apribojant sprendimus dėl nuobaudų priimančių asmenų diskreciją bei sąlygas pasielgti nepagrįstai, siūlytume minėtas Projekto nuostatas konkretinti. 3. Kitų pastabų ir pasiūlymų neturime. Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad dalis Projekto nuostatų yra svarstytinos antikorupciniu požiūriu, kadangi:
tačiau neužtikrina tokių sprendimų skaidrumo ir viešumo, centralizuoto galimų rizikų valdymo;
dalis yra tikslintinos užtikrinant teisinį aiškumą;
nepriekaištingos reputacijos reikalavimų neatitinkančius asmenis;
ir /ar reglamentuojamos žemesnio lygmens teisės aktuose. Atsižvelgti Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui projekto nuostatas konkretinti, atsižvelgiant į antikorupcinio vertinimo išvadą. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
3 N Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojančioje Valstybės tarnybos Įstatymo redakcijoje yra straipsnis, aiškiai apibrėžiantis kolektyvines sutartis valstybės tarnyboje, siūlome į Įstatymo projektą grąžinti šiuo metu galiojančias nuostatas.
Pasiūlymas: Įstatymo projekto 1 straipsnį papildyti nauja 3 dalimi, atitinkamai patikslinant kitų dalių numeraciją ir šią dalį išdėstyti taip: „3. Kolektyvinėms deryboms ir kolektyvinių sutarčių sudarymui valstybės tarnyboje taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos. Nacionalinė kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų, atstovaujančių valstybės tarnautojams, ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos rašytinis susitarimas, kuriame nustatomos Lietuvos valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo), poilsio laiko ir kitos socialinės ir ekonominės sąlygos. Šakos kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų, atstovaujančių valstybės tarnautojams, dirbantiems vienoje viešojo administravimo veiklos srityje, ir Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų rašytinis susitarimas, kuriame nustatomos vienos viešojo administravimo veiklos srities valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo) ir poilsio laiko ir kitos socialinės ir ekonominės sąlygos.
Įstaigos kolektyvinė sutartis yra rašytinis susitarimas, kuris sudaromas tarp valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens ir valstybės tarnautojams atstovaujančios valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios valstybės tarnautojų profesinės sąjungos ir kuriame nustatomi valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojų tarnybos (darbo) ir kitos socialinės ir ekonominės sąlygos.“ Spręsti pagr. komitetui Įstatymo projekto
įstatymas, valstybės tarnautojų darbo santykius, socialines ir kitas garantijas nustato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir kiti darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys teisės aktai. Kolektyvinių sutarčių rūšys numatytos kituose teisės aktuose. 2. Seimo narys Jurgis Razma 2022-11-282 Argumentai:
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2066(2) (toliau tekste – ir Projektas) 1 straipsniu, naujai išdėstoma Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 redakcija, o 2 straipsnio (Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas) 8 dalyje, be kita ko, nustatoma: “Įsigaliojus šiam įstatymui vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr.
straipsnio 11 dalimi valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudarytos komisijos, atsižvelgdamos į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos parengtas rekomendacijas, peržiūri įstaigos pareigybių sąraše esančias valstybės tarnautojų pareigybes.“ Atsižvelgiant į tai, kad kriterijai, pagal kuriuos valstybės tarnautojui paliekamas valstybės tarnautojo statusas arba jis jo netenka, bus nustatyti tik vidaus reikalų ministerijos parengtose rekomendacijose, todėl sprendimas priskirti ar nepriskirti valstybės tarnautojo pareigybei pavestas funkcijas vidaus administravimui, nebus vienodas valstybės tarnyboje ir tais atvejais, kai funkcijų turinys bus tapatus. Toks priskyrimas nebuvo tinkamai įvykdytas ankstesniu laikotarpiu, po įvykdyto priskyrimo nemaža dalis technines funkcijas vykdančių darbuotojų tapo valstybės tarnautojais. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendimo galia tenka laikinai suburtai Komisijai, kuri sudaryta iš valstybės tarnautojų ir priima galutinį sprendimą (komisijos sprendimo niekas netikrina). Tai neatitinka konstitucinio atsakingo valdymo ir skaidrumo principų. Atsižvelgiant į tai, siūlau nustatyti aiškius kriterijus, pagal kuriuos konkrečios funkcijos, apibūdinant jų turinį, yra arba nėra priskirtinos vidaus administravimui. Kartu sudaryti galimybę dėl atskirų valstybės tarnybos institucijų specifikos, kilus ginčui, perduoti jį spręsti Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovui, atsižvelgiant į vidaus reikalų ministro nustatytus kriterijus, pagal kuriuos valstybės tarnautojo pareigybei pavestos funkcijas priskirtinos vidaus administravimui.
Pagal Konstitucijos 98 straipsnio 1 dalį ministras vadovauja ministerijai, sprendžia ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus, taip pat vykdo kitas įstatymų numatytas funkcijas. Atsižvelgiant į tai, kad ministras vadovauja ministerijai, todėl būtent ministras gali išleisti (priimti) teisės aktus, o ne ministerija, kuri gali tik rengti teisės aktų projektus (ne priimti, išleisti teisės aktus), todėl šis straipsnis taip pat koreguotinas, nustatant, kad ministras, o ne ministerija nustato kriterijus, pagal kuriuos valstybės tarnautojo pareigybei pavestos funkcijas priskirtinos vidaus administravimui. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, siūlome minėtą 2 straipsnio 8 dalies nuostatą išdėstyti taip: “8. Įsigaliojus šiam įstatymui valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudarytos komisijos vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2987 2 straipsnio 11 dalimi valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudarytos komisijos, atsižvelgdamos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ministro parengtas rekomendacijas nustatytais kriterijais, peržiūri įstaigos pareigybių sąraše esančias valstybės tarnautojų pareigybes ir jų sąrašą teikia tvirtinti įstaigos vadovui.
Kilus ginčui tarp Komisijos narių daugumos sprendimo ir įstaigos vadovo, pastarasis gali perduoti jį spręsti Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovui, atsižvelgdamas į vidaus reikalų ministro įsakymu nustatytus kriterijus, pagal kuriuos valstybės tarnautojo pareigybei pavestos funkcijas priskirtinos vidaus administravimui.“ Pasiūlymas:
Vadovaujantis pirmiau išdėstytais argumentais pakeisti projekto 2 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas.
<...>
savivaldybių institucijose ir įstaigose sudarytos komisijos vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2987 2 straipsnio 11 dalimi valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudarytos komisijos, atsižvelgdamos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ministro įsakymu parengtas rekomendacijas nustatytais kriterijais, peržiūri įstaigos pareigybių sąraše esančias valstybės tarnautojų pareigybes ir jų sąrašą teikia tvirtinti įstaigos vadovui. Kilus ginčui tarp Komisijos narių daugumos ir įstaigos vadovo priimtų sprendimų, pastarasis gali perduoti jį spręsti Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovui, atsižvelgdamas į vidaus reikalų ministro nustatytus kriterijus, pagal kuriuos valstybės tarnautojo pareigybei pavestos funkcijas priskirtinos vidaus administravimui.
Šio įstatymo
straipsnio 12 dalyje apibrėžtos valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančios valstybės tarnautojų pareigybės iki 2025 m. sausio 1 d. turi būti panaikintos arba vietoje vietoj jų įsteigtos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybės. Naikinant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančią valstybės tarnautojo pareigybę, su asmeniu, ėjusiu šias pareigas, su jo sutikimu sudaroma darbo sutartis dėl darbo toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu vietoj naikinamos valstybės tarnautojo pareigybės steigiama darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybė, kuriai priskiriamos analogiškos kaip naikinamos valstybės tarnautojo pareigybės funkcijos.“
6 Argumentai: Siekiant didesnio apibrėžtumo dėl ateities asmeniui, ketinančiam dalyvauti konkurse karjeros valstybės tarnautojo pareigoms užimti ar be konkurso būti priimtam į laikinojo valstybės tarnautojo pareigas, būtų tikslinga asmenį apie numatomą išbandymą informuoti iš anksto. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 10 straipsnio 6 dalį siūloma išdėstyti taip: ,,6.
Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo gali nuspręsti konkursą į karjeros valstybės tarnautojo pareigas laimėjusiam asmeniui, taip pat šio straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju į laikinojo valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui sprendime dėl priėmimo į pareigas nustatyti išbandymo laikotarpį, jeigu apie numatomą išbandymą buvo iš anksto informuota, siekiant patikrinti, ar asmuo tinkamas eiti šias pareigas. Išbandymo laikotarpiui ir rezultatams mutatis mutandis taikomas Darbo kodekso 36 straipsnis.“
4Seimo nariai:
Rita Tamašunienė,
2143 Argumentai: Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2066(3) siūloma, pertvarkant valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą, atsisakyti galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme nustatytos valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamosios dalies – priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą.
Remiantis Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2022-11-15 pateiktoje išvadoje išdėstytais argumentais, kuriais atkreipiamas dėmesys į tai, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas – pagal kurį, panaikinus valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamąją dalį
XIVP-2081(3) ir kt.) nesiūloma atsisakyti galiojančio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybės tarnautojams ar pareigūnams yra mokamas priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į valstybės tarnybos sistemos vientisumą (Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje aiškinamą kaip vieną iš valstybės tarnybos konstitucinės sampratos elementų, kartu ir reikalavimų, kurių privalu paisyti organizuojant valstybės tarnybą ir reguliuojant valstybės tarnybos santykius), valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemos pertvarka turėtų būti atliekama sistemiškai, neišskiriant tam tikrų valstybės institucijų ar valstybės tarnautojų grupių. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, diferencijuotas valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo santykių teisinis reguliavimas iš principo nėra negalimas, tačiau būtina paisyti konstitucinių asmenų lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principų (2007 m. kovo 20 d. nutarimas); pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybės tarnyba tam tikrose valstybės (savivaldybių) institucijose (kuri nors valstybės tarnybos sistemos grandis) būtų eliminuota iš bendros valstybės tarnybos sistemos arba kuris įtvirtintų privilegijuotą tam tikrų institucijų valstybės tarnautojų padėtį kitų analogiškų institucijų valstybės tarnautojų atžvilgiu arba, priešingai, jų diskriminavimą (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, siūlome palikti galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamąją dalį – priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Pasiūlymas:
Papildyti projekto 19 straipsnio 1 dalį 4 punktu ir ją išdėstyti taip: „19 straipsnis.
Darbo užmokestis ir darbo apmokėjimo sistema
<...>
4) priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau – tarnybos stažas);“ Pasiūlymas: Pakeisti projekto 21 straipsnio pavadinimą ir papildyti šį straipsnį 3 dalimi:
„21 straipsnis. Priemokos ir priedas už tarnybos stažą
<...>
stažą sudaro vienas procentas pareiginės algos už kiekvienus tarnybos
Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2066(3) siūloma, pertvarkant valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą, atsisakyti galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme nustatytos valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamosios dalies – priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Remiantis Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2022-11-15 pateiktoje išvadoje išdėstytais argumentais, kuriais atkreipiamas dėmesys į tai, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas – pagal kurį, panaikinus valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamąją dalį
Todėl svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas šiuo atžvilgiu derėtų su konstituciniu reikalavimu įstatymais nustatyti tokį valstybės tarnautojų teisinį statusą, kuris suponuotų valstybės tarnybos, kaip sistemos, vidinį mobilumą, joje dirbančių asmenų žinių, įgūdžių ir patirties perimamumą. Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, siūlome palikti galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamąją dalį – priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, tačiau atsižvelgiant į naują darbo užmokesčio skaičiavimo tvarką – sumažinti maksimalų šio priedo procentą iki 20 proc. Pasiūlymas:
Papildyti projekto 19 straipsnio 1 dalį 4 punktu ir jį išdėstyti taip: „4) priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau – tarnybos stažas);“ Pasiūlymas: Pakeisti projekto 21 straipsnio pavadinimą ir papildyti šį straipsnį 3 dalimi: „21 straipsnis. Priemokos ir priedas už tarnybos stažą „3.
Valstybės tarnautojams priedą už tarnybos stažą sudaro vienas procentas pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti 20 procentų pareiginės algos.“ Pritarti iš dalies Komitetas siūlo pritarti Seimo narių R. Tamašunienės, J. Pinskaus ir kt. 2022-12-08 pasiūlymui- Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamą dalį – priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą numatant, kad šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos.“
Algirdas Sysas 2022-12-1330 1,2 Argumentai: Valstybės tarnautojams keliami ypatingi bendrieji ir specialieji reikalavimai bei tam tikri ribojimai, kurie netaikomi ar tik iš dalies taikomi asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis. Didesnių, palyginus su reikalavimais darbuotojams, reikalavimų taikymas implikuoja ir tam tikrų papildomų garantijų taikymą valstybės tarnautojams. Siūlome grąžinti šiuo metu Valstybės tarnybos įstatyme galiojančią kasmetinių atostogų tvarką. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projekto 30 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip: „30 straipsnis. Atostogos
tarnautojui suteikiamos 22 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojui, vienam auginančiam vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat valstybės tarnautojui, kuris pripažintas neįgaliuoju, suteikiamos 27 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojui už kiekvienų 5 metų tarnybos stažą suteikiamos 3 darbo dienos kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 37 darbo dienos. 2. Be šio straipsnio 1 dalyje ir Darbo kodekse numatytų atostogų, valstybės tarnautojams suteikiamos šios atostogos:“ Pritarti Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojams suteikiamos Darbo kodekse numatytos atostogos.
Pažymėtina, kad pagal keičiamą įstatymą valstybės tarnautojams keliami ypatingi bendrieji ir specialieji reikalavimai, jiems taip pat taikomi tokie įpareigojimai, kurie netaikomi arba tik iš dalies taikomi darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis. Valstybės tarnautojams, be kita ko, keliami lojalumo valstybei, nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, jie įpareigoti vengti interesų konfliktų, deklaruoti turtą ir pajamas, ir kt. Didesnių, palyginti su reikalavimais darbuotojams, reikalavimų taikymas, mūsų nuomone, implikuoja ir tam tikrų papildomų garantijų taikymą valstybės tarnautojams. Kaip minėta, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad valstybės tarnautojai – ypatinga socialinė grupė, kurios specifiką lemia valstybės tarnybos paskirtis ir visuomeninis reikšmingumas, todėl valstybės tarnautojų teisinis statusas, teisių ir laisvių, kurias jie turi pagal Konstituciją ir įstatymus, įgyvendinimas negali neturėti reikšmingų ypatumų; valstybės tarnautojams keliami dideli (didesni, palyginti su reikalavimais kitiems darbuotojams) kvalifikaciniai ir profesiniai reikalavimai; su konstituciniais reikalavimais yra susijusios konstituciškai pagrįstos ir būtinos garantijos valstybės tarnautojams; valstybės tarnybos teisiniai santykiai – tai teisiniai santykiai tarp valstybės tarnautojo ir valstybės, jie nėra tapatūs darbo santykiams, susiklostantiems tarp darbuotojo, kuris nėra valstybės tarnautojas, ir darbdavio (2004 m. gruodžio 13 d. ir kiti nutarimai).
Atsižvelgiant į tai, manytina, kad valstybės tarnautojų atostogų reguliavimas Darbo kodeksu, valstybės tarnautojams taikant ypatingus reikalavimus ir įpareigojimus, neatitiktų konstitucinę valstybės tarnybos, kaip ypatingos profesinės veiklos sistemos, sampratą ir svarstytina, ar būtų konstituciškai pagrįstas. 7. Seimo narys Algirdas Sysas 2022-12-1336 N Argumentai:
Įvertinus tai, kad Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2066(3) nėra numatyta aiškaus teisinio reglamentavimo, susijusio su profesinių sąjungų veikla, garantijomis, kolektyvinių sutarčių sudarymo galimybėmis valstybės tarnyboje, siūloma pagal analogija su Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutu įtvirtinti atskirą skyrių „Profesinių sąjungų veiklos ypatumai“.
Taip pat siekiant užtikrinti, kad valstybės tarnautojų, kurie yra profesinių sąjungų nariai, veiklos vertinimas būtų atliekant objektyviai, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, siūlytina įstatyme įtvirtinti, kad atliekant valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą vertinime galėtų dalyvauti profesinės sąjungos atstovas:
Pasiūlymas: Siūlau įtraukti atskirą skyrių „Profesinių sąjungų veiklos ypatumai“. Šį atskirą skyrių įtraukti VIII numeriu pakeičiant tolimesnių straipsnių eiliškumo tvarką, ir jį išdėstyti taip:
ypatumai. 1. Valstybės tarnautojai specialių įstatymų ir šio įstatymo nustatyta tvarka gali steigti profesines sąjungas ar stoti į jas savo interesams ginti. 2. Valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovas ir vadovo pavaduotojai negali būti statutinėje įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos nariai. 3. Valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos kolektyvinė sutartis yra rašytinis susitarimas, kurį sudaro įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo ir valstybės tarnautojams atstovaujančios valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos ir kuriame nustatomos šių institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojų darbo ir poilsio laiko ir kitos socialinės bei ekonominės sąlygos. Valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos kolektyvinėje sutartyje negali būti nustatyta papildomų sąlygų, susijusių su papildomomis valstybės ir savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų lėšomis.
Šakos kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų (susivienijimo, federacijos, centro ir kitų), atstovaujančių vienoje viešojo administravimo veiklos srityje tarnaujantiems valstybės tarnautojams, ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos rašytinis susitarimas, kuriame nustatomos visų tos viešojo administravimo veiklos srities valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, darbo ir poilsio laiko ir kitos socialinės bei ekonominės sąlygos. Valstybės tarnautojams taikoma profesinių sąjungų organizacijų (susivienijimo, federacijos, centro ir kitų), atstovaujančių valstybės tarnautojams, ir Vyriausybės sudaryta nacionalinė kolektyvinė sutartis, kurioje nustatomos Lietuvos valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, darbo, poilsio laiko ir kitos socialinės ir ekonominės sąlygos. 4. Profesinių sąjungų veikla valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje įstatymų nustatyta tvarka gali būti sustabdyta ar nutraukta, jeigu ji prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams ar trukdo įgyvendinti valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos funkcijas siekiant užtikrinti žmogaus teises ir viešąjį saugumą. 5. Valstybės tarnautojų profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. 6.
jų pačių prašymu dėl išrinkimo į renkamąsias pareigas profesinių sąjungų organizacijose, pasibaigus įgaliojimams einant renkamąsias pareigas, jų prašymu grąžinami į iki išrinkimo eitas pareigas, o kai jų nėra, – į kitas lygiavertes pareigas toje pačioje arba šio asmens rašytiniu sutikimu kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, o kai ir šių pareigų nėra, – šio asmens rašytiniu sutikimu į žemesnes pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. 7. Profesinės sąjungos veiklai valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje sudaromos sąlygos, nustatytos profesinės sąjungos susitarime su valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovu. 8. Valstybės tarnautojai, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, turi teisę dalyvauti sprendžiant valstybės tarnautojų profesinius, ekonominius ir socialinius klausimus, taip pat profesinių sąjungų organizacinėje veikloje. Tam skiriama iki 120 valandų darbo laiko per metus ir už šį laiką mokamas darbo užmokestis. Valstybės tarnautojams, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, šakos kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas kitas profesinių sąjungų veiklai vykdyti skiriamų darbo valandų skaičius per metus. 9. Šakos kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta galimybė darbo laiku organizuoti profesinių sąjungų narių susirinkimus (jiems vadovauti), naudoti profesinių sąjungų veiklai tarnybines patalpas, ryšio ir transporto priemones. 10. Jeigu valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje yra įsteigta profesinė sąjunga ir vertinamas valstybės tarnautojas yra profesinės sąjungos narys, valstybės tarnautojo prašymu gali būti kviečiamas profesinės sąjungos atstovas dalyvauti šio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinime.“ Nepritarti.
Pagal Darbo kodekso 179 straipsnio 1 dalį, profesinės sąjungos, gindamos darbuotojų darbo, profesines, ekonomines ir socialines teises ir interesus, vadovaujasi profesinių sąjungų veiklą reglamentuojančiais įstatymais, šiuo kodeksu ir savo įstatais. 8. Seimo nariai: Kęstutis Vilkauskas,
2 Argumentai: Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomame VTĮ valstybės tarnautojų atstovavimo, kolektyvinių sutarčių sudarymo, profesinių sąjungų veiklos klausimams reglamentuoti skiriama palyginti nedaug dėmesio. Konkrečių nuostatų stoka gali paskatinti dalies įstaigų administracijų bendradarbiavimo su profesinėmis sąjungomis vengimu. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Tiek, kiek nereglamentuoja šis įstatymas, valstybės tarnautojų darbo santykius, socialines ir kitas garantijas nustato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir kiti darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys teisės aktai.
Kolektyvinėse sutartyse galima susitarti dėl geresnių darbo užmokesčio, skatinimo sąlygų, atostogų, socialinių ar kitų garantijų, negu nustatyta šiame įstatyme ar kitose darbo teisės normose; ilgesnės nei įstatymų nustatyta mokamo tarnybos laiko, kurį valstybės tarnautojai – profesinių sąjungų atstovai gali skirti su atstovavimu susijusių pareigų vykdymui, trukmės.“ Nepritarti Perteklinis siūlymas, nes projekte numatyta, kad „Kolektyvinėse sutartyse galima susitarti dėl geresnių darbo užmokesčio, skatinimo sąlygų, atostogų, socialinių ar kitų garantijų, negu nustatyta šiame įstatyme ar kitose darbo teisės normose“. 9. Seimo nariai: Kęstutis Vilkauskas,
6 Argumentai: Siekiant suderinti Vietos savivaldos įstatymo, įsigaliosiančio 2023 m. balandžio 1 d. ir šio Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto nuostatas, reglamentuojančias seniūno (seniūnijos - savivaldybės administracijos filialo, ir seniūnijos - savivaldybės biudžetinės įstaigos vadovo) statusą ir priėmimo į pareigas sąlygas ir tvarką (tam tikrų išlygų ir specifinių sąlygų taikymą), būtina pakeisti Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 1 straipsnio 6 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 1 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip“ „6. Priimant į seniūno pareigas, Seniūnui šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jo priėmimo į seniūno pareigas ir tarnybos sąlygų nenustato Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas. Pritarti 10.
10Seimo nariai: Kęstutis Vilkauskas,
Gintautas Paluckas, Eugenijus Sabutis, Algirdas Sysas 2023-01-31 3(1) N Argumentai: Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2066(3) yra galimai pažeidžiamas balansas tarp nuostatų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų veiklos ir etikos principus (savo esme – valstybės tarnautojų pareigas) ir nuostatų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų teises. Ši spraga gali būti užpildyta Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomą Valstybės tarnybos įstatymą papildant nauju 3¹straipsniu, kuriuo būtų nustatomos svarbiausios (beje – įtvirtintos ir šiuo metu galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme) valstybės tarnautojų teisės. Pasiūlymas:
Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomą Valstybės tarnybos įstatymą papildyti nauju 31 straipsniu: „31 straipsnis. Valstybės tarnautojų teisės 1.
Valstybės tarnautojai turi teisę:
1) gauti įstatymų nustatytą darbo užmokestį, taip pat gauti įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindu nustatytą atlyginimą:
a) už darbą visų lygių rinkimų, referendumo komisijose ir kitose komisijose (tarybose);
b) už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas ne tarnybos (darbo) metu arba tarnybos
(darbo) laiku;
c) kitą šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka mokamą atlyginimą;
2) į Darbo kodekse nustatytas atostogas, taip pat šio įstatymo nustatyta tvarka suteikiamas kasmetines papildomas atostogas;
3) į socialinio draudimo pensiją, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas socialines ir kitas garantijas;
4) streikuoti, išskyrus valstybės tarnautojus, einančius valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos padalinio vadovo ar aukštesnes pareigas;
5) būti profesinių sąjungų, organizacijų ar susivienijimų nariais, taip pat politinių partijų ar organizacijų nariais ne tarnybos (darbo) laiku, išskyrus valstybės tarnautojus, atliekančius savivaldybės tarybos nario pareigas, dalyvauti politinėje veikloje (taikant įstatymu nustatytus apribojimus);
6) būti atleisti nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose įstatymų nustatyta tvarka paskelbus juos kandidatais, už tą laikotarpį negaudami darbo užmokesčio;
7) būti paskirti (išrinkti) eiti pareigas įmonių, įstaigų, organizacijų, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, kolegialiuose organuose;
8) tobulinti kvalifikaciją valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis ar kitomis teisėtomis lėšomis;
9) į karjerą valstybės tarnyboje pagal turimą kvalifikaciją;
10) į saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas ir būti aprūpinti kokybiška darbo įranga ir priemonėmis, o naudodami asmeninę įrangą ir priemones, – į kompensaciją už jų naudojimą;
11) į ne trumpesnę negu vieno mėnesio nuo priėmimo, perkėlimo ar grįžimo į pareigas dienos adaptaciją (su mentoriumi arba be mentoriaus) Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Spręsti pagr. komitetui 11.
Valstybės tarnautojai turi teisę:
1) gauti įstatymų nustatytą darbo užmokestį, taip pat gauti įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindu nustatytą atlyginimą:
a) už darbą visų lygių rinkimų, referendumo komisijose ir kitose komisijose (tarybose);
b) už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas ne tarnybos (darbo) metu arba tarnybos
(darbo) laiku;
c) kitą šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka mokamą atlyginimą;
2) į Darbo kodekse nustatytas atostogas, taip pat šio įstatymo nustatyta tvarka suteikiamas kasmetines papildomas atostogas;
3) į socialinio draudimo pensiją, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas socialines ir kitas garantijas;
4) streikuoti, išskyrus valstybės tarnautojus, einančius valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos padalinio vadovo ar aukštesnes pareigas;
5) būti profesinių sąjungų, organizacijų ar susivienijimų nariais, taip pat politinių partijų ar organizacijų nariais ne tarnybos (darbo) laiku, išskyrus valstybės tarnautojus, atliekančius savivaldybės tarybos nario pareigas, dalyvauti politinėje veikloje (taikant įstatymu nustatytus apribojimus);
6) būti atleisti nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose įstatymų nustatyta tvarka paskelbus juos kandidatais, už tą laikotarpį negaudami darbo užmokesčio;
7) būti paskirti (išrinkti) eiti pareigas įmonių, įstaigų, organizacijų, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, kolegialiuose organuose;
8) tobulinti kvalifikaciją valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis ar kitomis teisėtomis lėšomis;
9) į karjerą valstybės tarnyboje pagal turimą kvalifikaciją;
10) į saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas ir būti aprūpinti kokybiška darbo įranga ir priemonėmis, o naudodami asmeninę įrangą ir priemones, – į kompensaciją už jų naudojimą;
11) į ne trumpesnę negu vieno mėnesio nuo priėmimo, perkėlimo ar grįžimo į pareigas dienos adaptaciją (su mentoriumi arba be mentoriaus) Vyriausybės nustatyta tvarka.“
11Seimo nariai: Kęstutis Vilkauskas,
Gintautas Paluckas, Eugenijus Sabutis, Algirdas Sysas 2023-01-3113
Argumentai: Pagal Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo VTĮ 13 straipsnį numatyta sukurti pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą, tačiau projekte nebelieka galiojančiame VTĮ įtvirtinto pretendentų į kitų valstybės tarnautojų pareigas rezervo.
Manytina, kad tikslinga tausoti ne tik vadovų, bet ir kitų valstybės tarnautojų sukauptą patirtį ir įgytas kompetencijas, kurių ugdymui buvo naudojamos ir valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšos. Pasiūlymas: Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomą VTĮ papildyti nauju 13¹ straipsniu ir šalia pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervo numatyti ir pretendentų į kitas valstybės tarnautojų pareigas rezervą, į kurį įtraukti asmenys / valstybės tarnautojai galėtų grįžti į valstybės tarnybą supaprastinta tvarka. Spręsti pagr. komitetui
12Seimo nariai: Kęstutis Vilkauskas,
1 Argumentai: Pagal Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomą VTĮ valstybės tarnautojams nebebūtų mokamas priedas už tarnybos stažą. Manytina, kad Tarnybos stažo Lietuvos valstybei nuvertinimas karjeros valstybės tarnyboje yra nepagrįstas, ypač tuomet kai nauja redakcija dėstomame VTĮ dar labiau akcentuojamas valstybės tarnautojų lojalumas. Tarnybos stažas tiesiogiai daro įtaką geresniems valstybės tarnautojų veiklos rezultatams, o priedas už stažą turi būti išsaugotas kaip viena iš valstybės tarnybai būdingų motyvacijos priemonių. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:
1) pareiginė alga;
2) priemokos ir priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą;
3) mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą ir budėjimą.“ Pritarti Komitetas siūlo pritarti Seimo narių R.
Tamašunienės, J. Pinskaus ir kt. 2022-12-08 pasiūlymui- Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamą dalį – priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą numatant, kad šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos.“
13Seimo nariai: Kęstutis Vilkauskas,
Gintautas Paluckas, Eugenijus Sabutis, Algirdas Sysas 2023-01-3121 Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „21 straipsnis. Priemokos ir priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą
skiriamos šios priemokos:
1) už pavadavimą, kai raštu pavedama laikinai atlikti ir kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybei nustatytas funkcijas, ar profesinės karo tarnybos kario pareigybei nustatytas funkcijas, išskyrus funkcijas, kurių valstybės tarnautojas negali atlikti dėl profesinės karo tarnybos specifikos. Priemokos už pavadavimą dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, tačiau ši priemoka negali būti mažesnė kaip 10 procentų pareiginės algos;
2) už papildomų užduočių, suformuluotų raštu, atlikimą, kai dėl to viršijamas įprastas darbo krūvis arba kai atliekamos pareigybės aprašyme nenumatytos funkcijos. Priemokos už papildomų užduočių atlikimą dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, tačiau ši priemoka negali būti mažesnė kaip 10 procentų pareiginės algos;
3) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės.
Priemokos dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, tačiau ši priemoka negali būti mažesnė kaip 10 procentų pareiginės algos. 2. Valstybės tarnautojui skiriamų priemokų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, suma negali viršyti 80 procentų pareiginės algos. 3. Valstybės tarnautojams priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą sudaro vienas procentas pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos.“ Pritarti Komitetas siūlo pritarti Seimo narių R. Tamašunienės, J. Pinskaus ir kt. 2022-12-08 pasiūlymui- Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamą dalį – priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą numatant, kad šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos.“ rių
14Seimo nariai: Kęstutis Vilkauskas,
2 5(N) Argumentai: Teigtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2066(3) yra nepagrįstai pamiršta valstybės tarnautojų kokybiškos veiklos ir kompetencijos didinimo skatinimo priemonė, susijusi su jų kvalifikacijos tobulinimo finansavimu. Ši spraga gali būti užpildyta Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 1 dalį papildant nauju 5 punktu. Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 1 dalį nauju 5 punktu: „5) finansuojant kvalifikacijos tobulinimą ne didesne kaip valstybės tarnautojo vienos pareiginės algos dydžio suma per metus.“ Spręsti pagr. komitetui 15.
Seimo nariai: Kęstutis Vilkauskas,
1 Argumentai: Pagal Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomame VTĮ 30 straipsnyje nurodyta, kad valstybės tarnautojams suteikiamos Darbo kodekse numatytos atostogos. Galiojančio dabar valstybės tarnautojų atostogų reglamentavimo panaikinimas būtų ženklus valstybės tarnybos sąlygų pabloginimas. Toks tarnybos sąlygų pabloginimas nėra pagrįstas išsamiu siūlomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimu. Toks galiojančio valstybės tarnautojų atostogų teisinio reguliavimo keitimas, nustatant trumpesnės trukmės valstybės tarnautojų kasmetines atostogas, galimai pažeidžia teisėtų lūkesčių principą. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „30 straipsnis. Atostogos
suteikiamos Darbo kodekse numatytos atostogos 22 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojams, vieniems auginantiems vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat valstybės tarnautojams, kurie pripažinti neįgaliaisiais, suteikiamos27 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojams už kiekvienų 5 metų tarnybos stažą suteikiamos 3 darbo dienos kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 37 darbo dienos. 2.
straipsnio 1 dalyje numatytų atostogų, valstybės tarnautojams suteikiamos šios atostogos:
1) iki 5 darbo dienų trukmės persikėlimo atostogos karjeros valstybės tarnautojui dėl šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyto perkėlimo į kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje ir dėl šio įstatymo 16 straipsnyje nustatyto perkėlimo į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose, dėl perkėlimo dirbti į specialiąsias misijas, taip pat dėl karjeros valstybės tarnautojo laikino perkėlimo dirbti į tarptautinę ar Europos Sąjungos instituciją ar užsienio valstybės instituciją skiriama iki 5 darbo dienų persikėlimo atostogų. Už šį laikotarpį valstybės tarnautojui mokamas jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta tvarka;
2) valstybės tarnautojui jį į pareigas priimančio asmens ir valstybės tarnautojo susitarimu gali būti suteiktos atostogos dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, kuriuose vykdoma su valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos misija ir strateginiais tikslais nesusijusi veikla užsienio valstybėje. Šiuo atveju valstybės tarnautojui paliekamos jo eitos pareigos, tačiau jam nustatytas darbo užmokestis nemokamas;
3) valstybės tarnautojui, turinčiam ne trumpesnį kaip 3 mėnesių tarnybos stažą toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jo ir į pareigas jį priimančio asmens susitarimu gali būti suteiktos iki vienų metų trukmės atostogos kvalifikacijai tobulinti. Šiuo atveju valstybės tarnautojui paliekamos jo eitos pareigos, tačiau jam nustatytas darbo užmokestis nemokamas.
Pasinaudoti šiomis atostogomis valstybės tarnautojas gali ne dažniau kaip vieną kartą per 5 metus;
4) nemokamos atostogos iki 3 mėnesių per vienus darbo metus dėl šeiminių ar kitų aplinkybių gali būti suteikiamos valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens ir valstybės tarnautojo susitarimu.“ Pritarti Siūloma pritarti A. Syso pasiūlymui. Pritarus pasiūlymui dėl valstybės tarnybos stažo, tikslinga nustatyti, kad valstybės tarnautojui už kiekvienų 5 metų tarnybos stažą suteikiamos 3 darbo dienos kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 37 darbo dienos. 16. Seimo nariai: Kęstutis Vilkauskas,
1 Argumentai: Manytina, kad Vidaus reikalų ministerijos kompetencija (įgaliojimai) valstybės tarnybos klausimais yra apibrėžta nepakankamai išsamiai. Ši spraga gali būti užpildyta pakeičiant Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 36 straipsnio 1 dalį ir detaliau apibrėžiant Vidaus reikalų ministerijos kompetenciją valstybės tarnybos klausimais. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 36 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Vidaus reikalų ministerija:
1) formuoja valstybės politiką ministrui pavestoje valstybės tarnybos valdymo srityje organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą;
2) teikia Vyriausybei su valstybės tarnyba susijusių teisės aktų projektus;
3) prižiūri, kaip įgyvendinami šis įstatymas ir su juo susiję teisės aktai, teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka atlieka patikrinimus įstaigose, taip pat tiria asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl šio įstatymo ir kitų su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimo, teikia metodinę pagalbą ir konsultuoja šio įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų taikymo klausimais arba šią funkciją paveda vykdyti Vyriausybės įgaliotai institucijai ar įstaigai;
4) analizuoja patirtį valstybės tarnybos valdymo klausimais, dalyvauja kuriant žmogiškųjų išteklių valdymo standartus valstybės tarnyboje, teikia pasiūlymus įstaigoms žmogiškųjų išteklių valdymo valstybės tarnyboje tobulinimo klausimais arba šią funkciją paveda vykdyti Vyriausybės įgaliotai institucijai ar įstaigai;
5) vykdo pokyčių valstybės tarnyboje stebėseną ir jos rezultatus skelbia Valstybės tarnybos departamento interneto svetainėje arba šią funkciją paveda vykdyti Vyriausybės įgaliotai institucijai ar įstaigai;
įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas valstybės tarnybos valdymo srityje.“ Pritarti iš dalies Tikslinga numatyti konkrečios institucijos ( kokia institucija tai būtų –VRM, ar Viešojo valdymo agentūra) vaidmenį ir funkcijas valstybės tarnybos valdymo srityje. 17.
2 Argumentai: Įstatymo projekto 1 straipsniu išdėstomo 10 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konkursus į karjeros ir laikinojo valstybės tarnautojo pareigas organizuoja pačios institucijos, kuriose dirbs valstybės tarnautojas, ir tik tais atvejais, jei jos nori, gali prašyti, kad asmenis į karjeros valstybės tarnautojus atrinktų Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga. Pastaroji įgaliota institucija ar įstaiga konkursus privalomai organizuoja centralizuotai tik priimant asmenis į įstaigos vadovus. Manytina, kad toks teisinis reguliavimas gali sudaryti prielaidas neskaidriam karjeros valstybės tarnautojų priėmimui į pareigas, toks reguliavimas sumažina galimybes pritraukti didesnį kandidatų, pretenduojančių į karjeros valstybės tarnautojus, skaičių. Todėl siūlau nustatyti, kad konkursą į karjeros valstybės tarnautojo pareigas centralizuotai organizuoja Vyriausybės įgaliota institucija; nurodyti, kad valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos į pareigas priimantis asmuo yra kviečiamas dalyvauti konkurso procedūrose, kurių metu centralizuota institucija atrenka 2 geriausiai konkurse įvertintus pretendentus, o tais atvejais, jei dalyvavo tik vienas kandidatas – konkursą laimėjusį asmenį, taip pat nustatyti, kad konkurse stebėtojo teisėmis gali dalyvauti valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios darbo tarybos, profesinės sąjungos atstovai. Siūlome konkursui paskelbti nustatyti ne ilgesnį kaip vieno mėnesio terminą nuo pareigų atsilaisvinimo, naujos pareigybės įsteigimo. Pasiūlymas:
Pakeisti 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: “2. „Konkursus Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos.
Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos prašymu į karjeros valstybės tarnautojo pareigas valstybės tarnautojus atrenka Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga.“ Pagal valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų poreikį konkursus į karjeros valstybės tarnautojų pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintus ir viešai paskelbtus vertinimo metodus ir kriterijus centralizuotai organizuoja Vyriausybės įgaliota įstaiga, kuri atrenka 2 geriausiai centralizuotame konkurse įvertintus pretendentus, o tais atvejais, jei dalyvavo tik vienas kandidatas – konkursą laimėjusį asmenį. Į pareigas priimantis asmuo priima galutinį sprendimą, kurį iš atrinktų pretendentų priimti į valstybės tarnautojo pareigas. Valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos į pareigas priimantis asmuo ir (ar) jo įgalioti asmenys yra kviečiami dalyvauti centralizuoto konkurso procedūrose. Stebėtojo teisėmis gali dalyvauti valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios darbo tarybos, o kai jos nėra, profesinės sąjungos atstovas. Konkursas skelbiamas ne vėliau kaip per mėnesį nuo pareigų atsilaisvinimo ar naujos pareigybės įsteigimo.“ Pritarti iš dalies Priešpaskutinį pasiūlymo sakinį siūlytina išdėstyti taip: „Stebėtojo teisėmis gali dalyvauti valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos atstovas, o kai jos nėra - darbo tarybos atstovas. 18.
31 Argumentai: Siekiant nesudaryti prielaidų aiškinti Projektu siūlomą teisinį reguliavimą (10 straipsnio 3 dalį ir 14 straipsnio 4 dalį) kaip leidžiantį laikinai 3 metų laikotarpiui priimtam į pareigas valstybės tarnautojui tuo metu užimti be konkurso ir kitas pareigas, būtina papildyti Projekto 10 straipsnio 3 dalies 1 punktą nuostata, kad laikinai be konkurso į pareigas priimtas valstybės tarnautojas negali būti perkeltas į kitas lygiavertes, žemesnes ar aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalies 2 punkte. Pasiūlymas:
Pakeisti 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 10 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir šį punktą išdėstyti taip: „1) kai priimama pakeisti laikinai negalintį pareigų eiti karjeros valstybės tarnautoją ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją, iki kol grįžta pareigų negalintis eiti tarnautojas, bet ne ilgiau kaip 3 metų laikotarpiui. Laikinai be konkurso 3 metų laikotarpiu į pareigas priimtas valstybės tarnautojas negali būti perkeltas į kitas lygiavertes, žemesnes ar aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalies 2 punkte. „
4 Argumentai: Projekto 33 straipsnio 4 dalyje numatyta garantija įstaigų vadovams ar valstybės karjeros valstybės tarnautojams (kai jie atleidžiami 35 straipsnio1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu – kai pasibaigia įstaigos vadovo kadencija ar karjeros valstybės tarnautojo kadencija) per 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos būti priimtiems į lygiavertes arba žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas valstybės institucijoje be konkurso.
Panaši garantija numatyta ir Konstitucinio Teismo įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje, pagal kurią „pasibaigus teisėjo įgaliojimų laikui, išskyrus kai Konstitucinio Teismo teisėjas pašalinamas iš pareigų apkaltos proceso tvarka, teisėjui turi būti suteiktas iki tol turėtas darbas arba pareigos valstybinėse įstaigose, o jei galimybių nėra, – kitas tolygus darbas arba pareigos“. Atsižvelgiant į tai, kad šios garantijos vykdymas vyksta per tą pačią Vyriausybės įgaliotą instituciją, kuriai pavesta spręsti su valstybės tarnyba susijusius klausimus, tokios garantijos įgyvendinimas turėtų būti reglamentuotas būtent šiame įstatyme. Atsižvelgiant į tai siūlau papildyti Projekto 33 straipsnio 4 dalį, nustatant garantijos teisėjams, kurie prieš tapdami teisėjais ėjo karjeros valstybės tarnautojo ar vadovo (išskyrus įstaigos vadovo, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu), pareigas, įgyvendinimą. Pasiūlymas:
Pakeisti 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 33 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Įstatymuose nustatytai kadencijai į pareigas priimti įstaigų vadovai, išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, ar kadencijai priimti karjeros valstybės tarnautojai Vyriausybės nustatyta tvarka per 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos (kai iš pareigų atleidžiama šio įstatymo
būti priimti į lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės įstaigoje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje be konkurso. Ši garantija taikoma ir kadencijai priimtam teisėjui, pasibaigus teisėjo įgaliojimų laikui, išskyrus atvejį, kai Konstitucinio Teismo teisėjas pašalinamas iš pareigų apkaltos proceso tvarka.“ Pritarti Tikslintina siūloma formuluotė. Vietoje žodžių „priimtam teisėjui“ įrašytini žodžiai
„paskirtam teisėjui“. 6. Komiteto sprendimas:
savivaldybių komitetui įstatymo projektą Nr. XIVP-2066(3) tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, kitų institucijų pastabas, Seimo narių pasiūlymus, kuriems pritarė Teisės ir teisėtvarkos komitetas, ir projekto nuostatas sukonkretinti atsižvelgiant į antikorupcinio vertinimo išvadą. 6.2. Komitetas siūlo nustatyti vienodą Valstybės tarnybos įstatymo ir jo lydimųjų įstatymų įsigaliojimą visoms valstybės tarnautojų grupėms – nuo 2024 m. sausio 1 d. 6.3. Komitetas taip pat siūlo pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui apsvarstyti galimybę nustatyti, kad teisėjų ir prokurorų atlyginimų modelis įsigaliotų ankščiau už Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlomą Valstybės tarnybos įstatymo ir jo lydimųjų įstatymų projektų įsigaliojimo datą. 7. Balsavimo rezultatai: už –6, prieš – 0, susilaikė –2. 8.
paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė, Irena Haase, Julius Sabatauskas. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras TTK biuro patarėja Rita Karpavičiūtė [1] Ustawa z dnia 26 czerwca 1974 r. Kodeks pracy: http://prawo.sejm.gov.pl/isap.nsf/download.xsp/WDU19740240141/U/D19740141Lj.pdf [2] Remuneration and Benefits in Central Government Civil Service in the EU Members States and European Commission. 2017, Government Office of Slovakia : https://www.eupan.eu/wp-content/uploads/2019/02/2016_2_SK_Remuneration_and_Benefits_in_Central_Government_Civil_Service_in_the_EU_Member_States_and_the_European_Commission.pdf [3] Remuneration and Benefits in Central Government Civil Service in the EU Members States and European Commission. 2017, Government Office of Slovakia : https://www.eupan.eu/wp-content/uploads/2019/02/2016_2_SK_Remuneration_and_Benefits_in_Central_Government_Civil_Service_in_the_EU_Member_States_and_the_European_Commission.pdf [4] https://reviews.canadastop100.com/top-employer-library-of-parliament [5] Prieiga internetu: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/5440126064a511edad44ca0eeb008140?positionInSearchResults=2&searchModelUUID=d6c4c2a5-f055-4e36-bf96-5908c50cc7db. [6] Lietuvos Respublikos Seimo 2022-11-17 d. vakarinio posėdžio Nr. 224 stenograma (2-9.1 klausimas; žiūrėti nuo 15.29 val.). Prieiga internetu: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/9ea92610673011ed8a47de53ff967b64 [7] Projekto 19 straipsnio 3 dalis nustato, kad „Darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje.
Jeigu kolektyvinės sutarties nėra, darbo apmokėjimo sistemą nustato įstaigos vadovas ir padaro ją prieinamą visiems įstaigos valstybės tarnautojams susipažinti“. [8] Projekto 5 straipsnio 3 dalis valstybės tarnautojui draudžia dirbti kitą darbą, jeigu tai sukelia interesų konfliktą, sudaro prielaidas tarnybinę padėtį panaudoti privačiais interesais, diskredituoja valstybės tarnybos autoritetą, kliudo valstybės tarnautojui tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai yra kitos pareigos, kitas darbas ar kita veikla tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos.
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Valentinas Bukauskas, Domas Griškevičius, Andrius Kupčinskas, pavaduojantis Jurgitą Šiugždinienę, Kęstutis Masiulis, Bronislovas Matelis, Kęstutis Navickas, Audrius Petrošius, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Rasa Mačiulytė, Skaistė Meškelė, Rasa Šidlauskaitė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė.
Seimo komitetų biurų atstovai: Kultūros komiteto biuro patarėjai Milda Gureckienė, Aušra Pocienė, Deimantė Pukytė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuro patarėja Ieva Kuodienė, Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė; Seimo nariai: Vytautas Juozapaitis, Gintautas Paluckas, Rasa Petrauskienė, Jurgis Razma, Kęstutis Vilkauskas;
Seimo narių padėjėjai/patarėjai: Jurgitos Šiugždinienės padėjėjai Antanas Jankūnas ir Vytautas Vaitiekūnas, Vytauto Juozapaičio patarėjas Kęstutis Kaminskas; Kviestieji asmenys: Etninės kultūros globos tarybos Strateginių veiklos krypčių administravimo skyriaus patarėjas Valdas Voveris; Finansų ministerijos atstovai: viceministras Gediminas Norkūnas, Biudžeto departamento direktorė Daiva Kamarauskienė, Personalo valdymo skyriaus patarėja Arūnė Šerepkaitė; Krašto apsaugos ministerijos atstovai: Karo tarnybos ir personalo departamento Personalo valdymo skyriaus vedėja Liana Naujalytė ir patarėja Erika Batisienė, Teisėkūros skyriaus vedėjas Tomas Vainius; Lietuvos administracinių ginčų komisijos atstovai: Administravimo ir teisinės pagalbos skyriaus vedėja Edita Galiauskaitė ir patarėja Rūta Mockevičienė; Lietuvos generalinė prokurorė Nida Grunskienė; Lietuvos kultūros tarybos vyresnioji patarėja Gerda Leonavičienė; Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovai: pirmininko pavaduotoja Lina Urbonovičienė ir generalinė sekretorė Daiva Kvedaraitė; Lietuvos radijo ir televizijos komisijos atstovai: pirmininkas Rimantas Bagdzevičius ir Teisės skyriaus vedėjas Vadim Gasperskij; Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos atstovai: Respublikos Prezidento patarėjai Paulius Baltokas ir Simonas Mikšys; Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai: direktorė Roma Žakaitienė ir patarėja savivaldybių administravimo klausimais Linda Kreimerytė; Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacij
os pirmininkė Loreta Soščekienė; Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos atstovai: pirmininkė Irena Petraitienė ir pirmininko pavaduotojas Vidmantas Punelis; Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė; Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos atstovai: Dokumentų ir archyvų valdymo ir naudojimo skyriaus vedėja Daiva Lukšaitė, Veiklos administravimo ir finansų skyriaus vedėja Rasa Miškelevičiūtė; Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovai: lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė, Teisės grupės vadovė Audronė Daukšaitė-Timpė; Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės patarėjas Gintautas Vilkelis; Nacionalinės teismų administracijos atstovai: direktorė Natalija Kaminskienė, direktoriaus pavaduotojas Antanas Jatkevičius, Administravimo skyriaus vedėja Jovita Ramanauskienė, Strateginio planavimo skyriaus vyresnioji patarėja Vita Aleksandra Gudelevičiūtė; Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Saulius Džiautas; Savivaldybių kontrolierių asociacijos atstovai: prezidentas Gintaras Radavičius ir valdybos pirmininkė Daiva Čeporiūtė; Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: viceministras Vytautas Šilinskas ir Darbo teisės grupės vadovė Vita Baliukevičienė, vyresnioji patarėja Agnė Nakčerienė, patarėja Indrė Vaicekauskaitė; Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovai: direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius, Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Goda Kuznecovaitė; Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento direktorė Laima Taparauskienė; Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė, Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja Egidija Tamošiūnienė; Teisingumo ministerijos atstovai: kancleris Augustas Ručinskas ir Teisinio atstovavimo grupės vyresnioji patarėja Lina Urbaitė; Regionų plėtros tarybų atstovai: Šiaulių regiono plėtros tarybos administracijos direktorius Valerijus Simulik ir Utenos
regiono plėtros tarybos administracijos direktorius Nerijus Čepauskas; Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos atstovai: Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus vyriausioji patarėja Eivilė Žemaitytė; Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Audrius Misevičius; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Teisės departamento Tiesioginių mokesčių skyriaus vedėjas Rolandas Ragėnas; Vidaus reikalų ministerijos atstovai: viceministrė Sigita Ščajevienė, ministro patarėjas Edvardas Žukauskas, Strateginių sprendimų paramos grupės vyriausiasis patarėjas Sigitas Mitalauskas, Valstybės tarnybos politikos grupės vyriausioji patarėja, atliekanti grupės vadovės funkcijas Jūra Ivonaitytė, vyresnysis patarėjas Adrianas Mečkovskis, patarėja Giedrė Sušinskaitė; Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai: direktorius Darius Vedrickas ir Teisės skyriaus vedėja Sonata Vaitukaitytė; Vyriausybės atstovų įstaigos atstovai: vadovė Daiva Kerekeš, Vyriausybės atstovas Kauno ir Marijampolės apskrityse Andrius Cechanavičius, Vyriausybės atstovas Panevėžio ir Utenos apskrityse Egidijus Lapinskas; Vyriausybės kanceliarijos atstovai: Ministro Pirmininko patarėjas strateginio planavimo, viešojo administravimo, reformų ir pokyčių valdymo klausimais Darius Žeruolis ir Viešojo valdymo grupės vadovė Jurgita Žilinskienė; Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė.
Seimo komitetų biurų atstovai: Kultūros komiteto biuro patarėjai Milda Gureckienė, Aušra Pocienė, Deimantė Pukytė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuro patarėja Ieva Kuodienė, Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė; Seimo nariai: Vytautas Juozapaitis, Gintautas Paluckas, Rasa Petrauskienė, Jurgis Razma, Kęstutis Vilkauskas;
Seimo narių padėjėjai/patarėjai: Jurgitos Šiugždinienės padėjėjai Antanas Jankūnas ir Vytautas Vaitiekūnas, Vytauto Juozapaičio patarėjas Kęstutis Kaminskas; Kviestieji asmenys: Etninės kultūros globos tarybos Strateginių veiklos krypčių administravimo skyriaus patarėjas Valdas Voveris; Finansų ministerijos atstovai: viceministras Gediminas Norkūnas, Biudžeto departamento direktorė Daiva Kamarauskienė, Personalo valdymo skyriaus patarėja Arūnė Šerepkaitė; Krašto apsaugos ministerijos atstovai: Karo tarnybos ir personalo departamento Personalo valdymo skyriaus vedėja Liana Naujalytė ir patarėja Erika Batisienė, Teisėkūros skyriaus vedėjas Tomas Vainius; Lietuvos administracinių ginčų komisijos atstovai: Administravimo ir teisinės pagalbos skyriaus vedėja Edita Galiauskaitė ir patarėja Rūta Mockevičienė; Lietuvos generalinė prokurorė Nida Grunskienė; Lietuvos kultūros tarybos vyresnioji patarėja Gerda Leonavičienė; Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovai: pirmininko pavaduotoja Lina Urbonovičienė ir generalinė sekretorė Daiva Kvedaraitė; Lietuvos radijo ir televizijos komisijos atstovai: pirmininkas Rimantas Bagdzevičius ir Teisės skyriaus vedėjas Vadim Gasperskij; Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos atstovai: Respublikos Prezidento patarėjai Paulius Baltokas ir Simonas Mikšys; Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai: direktorė Roma Žakaitienė ir patarėja savivaldybių administravimo klausimais Linda Kreimerytė; Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė; Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos atstovai: pirminin
kė Irena Petraitienė ir pirmininko pavaduotojas Vidmantas Punelis; Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė; Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos atstovai: Dokumentų ir archyvų valdymo ir naudojimo skyriaus vedėja Daiva Lukšaitė, Veiklos administravimo ir finansų skyriaus vedėja Rasa Miškelevičiūtė; Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovai: lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė, Teisės grupės vadovė Audronė Daukšaitė-Timpė; Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės patarėjas Gintautas Vilkelis; Nacionalinės teismų administracijos atstovai: direktorė Natalija Kaminskienė, direktoriaus pavaduotojas Antanas Jatkevičius, Administravimo skyriaus vedėja Jovita Ramanauskienė, Strateginio planavimo skyriaus vyresnioji patarėja Vita Aleksandra Gudelevičiūtė; Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Saulius Džiautas; Savivaldybių kontrolierių asociacijos atstovai: prezidentas Gintaras Radavičius ir valdybos pirmininkė Daiva Čeporiūtė; Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: viceministras Vytautas Šilinskas ir Darbo teisės grupės vadovė Vita Baliukevičienė, vyresnioji patarėja Agnė Nakčerienė, patarėja Indrė Vaicekauskaitė; Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovai: direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius, Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Goda Kuznecovaitė; Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento direktorė Laima Taparauskienė; Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė, Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja Egidija Tamošiūnienė; Teisingumo ministerijos atstovai: kancleris Augustas Ručinskas ir Teisinio atstovavimo grupės vyresnioji patarėja Lina Urbaitė; Regionų plėtros tarybų atstovai: Šiaulių regiono plėtros tarybos administracijos direktorius Valerijus Simulik ir Utenos regiono plėtros tarybos administracijos direktorius Nerijus Čepauskas; Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos atstovai: Vaiko teisių apsa
ugos kontrolierė Edita Žiobienė ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus vyriausioji patarėja Eivilė Žemaitytė; Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Audrius Misevičius; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Teisės departamento Tiesioginių mokesčių skyriaus vedėjas Rolandas Ragėnas; Vidaus reikalų ministerijos atstovai: viceministrė Sigita Ščajevienė, ministro patarėjas Edvardas Žukauskas, Strateginių sprendimų paramos grupės vyriausiasis patarėjas Sigitas Mitalauskas, Valstybės tarnybos politikos grupės vyriausioji patarėja, atliekanti grupės vadovės funkcijas Jūra Ivonaitytė, vyresnysis patarėjas Adrianas Mečkovskis, patarėja Giedrė Sušinskaitė; Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai: direktorius Darius Vedrickas ir Teisės skyriaus vedėja Sonata Vaitukaitytė; Vyriausybės atstovų įstaigos atstovai: vadovė Daiva Kerekeš, Vyriausybės atstovas Kauno ir Marijampolės apskrityse Andrius Cechanavičius, Vyriausybės atstovas Panevėžio ir Utenos apskrityse Egidijus Lapinskas; Vyriausybės kanceliarijos atstovai: Ministro Pirmininko patarėjas strateginio planavimo, viešojo administravimo, reformų ir pokyčių valdymo klausimais Darius Žeruolis ir Viešojo valdymo grupės vadovė Jurgita Žilinskienė; Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė. 2.
2Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados,
pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma Valstybės tarnybos įstatymą (toliau – ir keičiamas įstatymas) išdėstyti nauja redakcija, pakeičiant daugelį valstybės tarnybos santykių teisinio reguliavimo aspektų, be kita ko, pertvarkant valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą. 1.1. Dėl konstitucinės valstybės tarnybos sampratos. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją pasirinkti ir įstatymuose įtvirtinti tam tikrą valstybės tarnybos organizavimo modelį, tačiau reguliuodamas valstybės tarnybos santykius įstatymų leidėjas yra saistomas konstitucinės valstybės tarnybos sampratos, jis turi paisyti Konstitucijos normų ir principų (2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimai).
Konstitucinio Teismo aktuose atskleidžiant konstitucinę valstybės tarnybos sampratą yra suformuota plati oficialioji konstitucinė valstybės tarnybos doktrina; vertinant projektu teikiamus siūlymus aktualios šios esminės doktrininės nuostatos:
(arba) kontroliuojant jų vykdymą ir kt.) (2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimai);
kitiems darbuotojams) kvalifikaciniai ir profesiniai reikalavimai; su konstituciniais reikalavimais yra susijusios konstituciškai pagrįstos ir būtinos garantijos valstybės tarnautojams (2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimai);
o principais; valstybės tarnautojų pareigybių hierarchijos nustatymas ar kitoks klasifikavimas, suskirstymas į kategorijas ar pan. privalo būti vieningas, grindžiamas tais pačiais kriterijais (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).
Konstitucinio Teismo aktuose atskleidžiant konstitucinę valstybės tarnybos sampratą yra suformuota plati oficialioji konstitucinė valstybės tarnybos doktrina; vertinant projektu teikiamus siūlymus aktualios šios esminės doktrininės nuostatos:
(arba) kontroliuojant jų vykdymą ir kt.) (2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimai);
projekto nuostatų prieštaravimo Konstitucijai.
Formuodamas oficialiąją konstitucinę valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo doktriną, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs:
Konstituciją įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją pasirinkti ir įstatymuose įtvirtinti tam tikrą valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą; nėra negalima nei tokia sistema, kai nustatoma fiksuoto dydžio alga, nei tokia sistema, kai nustatomos minimali ir maksimali algos atitinkamoms pareigoms, nei tokia sistema, kai darbo užmokestis yra reguliuojamas taikant koeficientus, kurių pagrindu imamas tam tikras nustatytas dydis (2009 m. gruodžio 11 d., 2016 m. spalio 27 d., 2019 m. gegužės 29 d. nutarimai);
Konstitucijos įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatyme nustatyti esmines asmenų, gaunančių atlyginimą iš valstybės (savivaldybės) biudžeto lėšų, darbo apmokėjimo sąlygas, lemiančias jų darbo užmokestį (kaip antai darbo apmokėjimo sistemą, darbo užmokesčio sudedamąsias dalis, kriterijus, nuo kurių turėtų priklausyti darbo užmokestis, jų įtaką darbo užmokesčiui) (2015 m. rugsėjo 29 d., 2016 m. spalio 27 d. nutarimai);
funkcijų sudėtingumą, apimtį ir tenkančią atsakomybę pareigas einantiems ir skirtingo profesinio lygio, kvalifikacijos asmenims, gaunantiems atlyginimą iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, būtų nustatytas vienodas ar iš esmės nesiskiriantis atlyginimo dydis (2013 m. liepos 1 d., 2016 m. spalio 27 d., 2019 m. gegužės 29 d. nutarimai);
Formuodamas oficialiąją konstitucinę valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo doktriną, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs:
Konstituciją įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją pasirinkti ir įstatymuose įtvirtinti tam tikrą valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą; nėra negalima nei tokia sistema, kai nustatoma fiksuoto dydžio alga, nei tokia sistema, kai nustatomos minimali ir maksimali algos atitinkamoms pareigoms, nei tokia sistema, kai darbo užmokestis yra reguliuojamas taikant koeficientus, kurių pagrindu imamas tam tikras nustatytas dydis (2009 m. gruodžio 11 d., 2016 m. spalio 27 d., 2019 m. gegužės 29 d. nutarimai);
Konstitucijos įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatyme nustatyti esmines asmenų, gaunančių atlyginimą iš valstybės (savivaldybės) biudžeto lėšų, darbo apmokėjimo sąlygas, lemiančias jų darbo užmokestį (kaip antai darbo apmokėjimo sistemą, darbo užmokesčio sudedamąsias dalis, kriterijus, nuo kurių turėtų priklausyti darbo užmokestis, jų įtaką darbo užmokesčiui) (2015 m. rugsėjo 29 d., 2016 m. spalio 27 d. nutarimai);
ybės tarnautojams mokamų atlyginimų dydžius; valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių skirtumai priklauso nuo daugelio objektyvių valstybės tarnybos ypatumų, kaip antai: valstybės institucijai priskirtų atitinkamų funkcijų pobūdžio, valstybės tarnautojui pavestų funkcijų sudėtingumo ir apimties, tenkančios atsakomybės už tų funkcijų vykdymą, užimamos pareigybės ypatumų, valstybės tarnautojo profesinio lygio, kvalifikacijos ir pan. (2009 m. gruodžio 11 d., 2016 m. spalio 27 d. nutarimai);
funkcijų sudėtingumą, apimtį ir tenkančią atsakomybę pareigas einantiems ir skirtingo profesinio lygio, kvalifikacijos asmenims, gaunantiems atlyginimą iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, būtų nustatytas vienodas ar iš esmės nesiskiriantis atlyginimo dydis (2013 m. liepos 1 d., 2016 m. spalio 27 d., 2019 m. gegužės 29 d. nutarimai);
einamoms pareigoms, turėjimą ir pan.), darbo apmokėjimo sistemoje nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai, konkrečiai pareigybei nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalai.
Projektu siūloma keičiamo įstatymo 19 straipsnio „Darbo užmokestis ir darbo apmokėjimo sistema“ 3 dalyje nustatyti, kad darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o jeigu tokios sutarties nėra, darbo apmokėjimo sistemą nustato įstaigos vadovas; darbo apmokėjimo sistema nustatoma vadovaujantis Vyriausybės nustatytomis rekomendacijomis; atsižvelgiant į įstaigos pareigybių sąraše esančių pareigybių pareiginės algos koeficiento, viršijančio šio įstatymo 1 priede nustatytą minimalų pareiginės algos koeficientą, dydžio nustatymo kriterijus (profesinio darbo patirtį, veiklos sudėtingumą, atsakomybės lygį, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimą ir pan.), darbo apmokėjimo sistemoje nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai, konkrečiai pareigybei nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalai. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad šio įstatymo 1 priede pateikiami minimalūs valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai; šiame priede siūloma nustatyti tik minimalius valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientus. Šio įstatymo 20 straipsnio
„Pareiginė alga“ 1 dalyje numatyta, kad valstybės tarnautojo pareiginės algos
maksimalus koeficientas negalėtų viršyti įstaigos vadovo pareiginės algos maksimalaus koeficiento dydžio, nustatyto šio įstatymo 2 priede arba nustatyto kituose įstatymuose. Pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą įstatyme nenustačius valstybės tarnautojų pareigybių konkrečių maksimalių pareiginės algos koeficientų, taikytinų apskaičiuojant pagrindinę jų darbo užmokesčio sudedamąją dalį, valstybės tarnautojų darbo užmokesčio dydis būtų iš esmės įstatyme neapibrėžtas. Bendro pobūdžio apribojimas, pagal kurį maksimalus valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas negali viršyti įstaigos vadovo maksimalaus pareiginės algos koeficiento dydžio, neatstoja konkrečių maksimalių pareiginės algos koeficientų atitinkamoms valstybės tarnautojų pareigybėms nustatymo.
Nors projekte minimi tam tikri kriterijai, į kuriuos turėtų būti atsižvelgiama nustatant konkrečių pareigybių pareiginės algos koeficientus arba jų intervalus, šių kriterijų įtaka valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dydžiui niekaip neapibrėžiama. Kaip minėta, pagal projektu keičiamo įstatymo nuostatas darbo apmokėjimo sistema, apimanti konkrečius valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientus arba galimus jų intervalus, būtų nustatoma kolektyvinėje sutartyje arba ją nustatytų įstaigos vadovas. Toks siūlomas teisinis reguliavimas akivaizdžiai neatitinka konstitucinio reikalavimo valstybės tarnautojų darbo užmokestį nustatyti įstatymu – juo nepaisoma iš Konstitucijos įstatymų leidėjui kylančios pareigos įstatyme nustatyti valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą, aiškius kriterijus, nuo kurių turėtų priklausyti šio apmokėjimo dydis (darbo užmokestis), ir šių kriterijų įtaką darbo užmokesčiui, kitas esmines valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sąlygas, lemiančias jų darbo užmokestį. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, jeigu sprendimai, lemiantys reikšmingą valstybės biudžeto išlaidų dalį, būtų įtvirtinti ne Seimo priimamais įstatymais, o kitų valstybės institucijų teisės aktais, Seimas, negalėdamas jų pakeisti, turėtų tvirtinti valstybės biudžetą, kurio turinio atitinkama reikšminga apimtimi jis pats negalėtų paveikti; tai reikštų, kad Seimo galimybės veiksmingai vykdyti savo konstitucinę biudžetinę funkciją yra suvaržytos (2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimas).
Pažymėtina ir tai, kad, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams suteikus diskreciją nustatyti valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientų intervalus ir iš jų – konkrečius valstybės tarnautojams taikytinus pareiginės algos koeficientus, kurie negalėtų viršyti tik paties įstaigos vadovo maksimalaus pareiginės algos koeficiento, skirtingose institucijose ir įstaigose galėtų susiklostyti labai nevienoda, nenuosekli valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo praktika, kuriai galėtų turėti įtakos ir tų institucijų bei įstaigų finansavimas. Pavyzdžiui, galėtų ženkliai skirtis tai pačiai grupei priskiriamų valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientai, nepriklausomai nuo to, kuriai grupei priskiriama tam tikra institucija ar įstaiga (galėtų būti paneigta ir pačių institucijų bei įstaigų skirstymo į grupes prasmė, nes III grupei priskiriamos institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojui galėtų būti nustatytas didesnis pareiginės algos koeficientas nei tos pačios pareigybės I ar II grupės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojui, ir pan.), arba skirtingas pagal atliekamų funkcijų sudėtingumą, apimtį ir tenkančią atsakomybę pareigas einantiems ir skirtingo profesinio lygio, kvalifikacijos valstybės tarnautojams galėtų būti nustatytas iš esmės nesiskiriantis darbo užmokestis.
Taigi siūlomu teisiniu reguliavimu nepaisoma valstybės tarnybos, kaip hierarchinės sistemos, konstitucinės sampratos, juo nebūtų užtikrintas hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą atitinkantis jų atlyginimų dydžių diferencijavimas, būtų sudarytos prielaidos pažeisti valstybės tarnybos sistemos vientisumą. Kaip minėta, bendro pobūdžio apribojimas, pagal kurį maksimalus valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas negalėtų būti didesnis už maksimalų įstaigos vadovo pareiginės algos koeficientą, neatstotų konkrečių maksimalių pareiginės algos koeficientų atitinkamoms valstybės tarnautojų pareigybėms nustatymo; juo būtų suformuoti pernelyg platūs galimi valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientų intervalai ir palikta daug erdvės valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių diferencijavimo, kuris turėtų atitikti hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą, iškraipymams.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad projekte nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, 19 straipsnio 3 dalis, 20 straipsnio 1 dalis ir 1 priedas tiek, kiek pagal juos šiame įstatyme būtų nustatyti tik minimalūs valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai, o maksimalūs pareiginių algų koeficientai, kurie negalėtų būti didesni tik už maksimalų atitinkamos įstaigos vadovo pareiginės algos koeficientą, būtų nustatomi kolektyvinėje sutartyje arba juos nustatytų įstaigų vadovai, prieštarauja Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai, kuria įtvirtinta piliečių teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, 48 straipsnio
teisingą apmokėjimą už darbą, 128 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad sprendimus dėl valstybės esminių turtinių įsipareigojimų priima Seimas.
Nepritarti Argumentai: Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2022 m. lapkričio 16 d. preliminariai įvertino, kad projekte nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, 19 straipsnio 3 dalis, 20 straipsnio 1 dalis ir 1 priedas tiek, kiek pagal juos šiame įstatyme būtų nustatyti tik minimalūs valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai, o maksimalūs pareiginių algų koeficientai, kurie negalėtų būti didesni tik už maksimalų atitinkamos įstaigos vadovo pareiginės algos koeficientą, būtų nustatomi kolektyvinėje sutartyje arba juos nustatytų įstaigų vadovai, neprieštarauja Konstitucijos
lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, kuria užtikrinta kiekvieno žmogaus teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą, 128 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad sprendimus dėl valstybės esminių turtinių įsipareigojimų priima Seimas. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-151 2.
Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 1 straipsnio nuostatos, kuriomis reglamentuojamas įstatymo taikymas, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir sistemiškumo neturėtų būti išdėstytos atskirame straipsnyje (1 straipsnyje nustatant tik įstatymo paskirtį). Pritarti
1
įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „priėmimą ir atleidimą, karjerą“ įrašytina tikslesnė formuluotė „valstybės tarnautojų priėmimą į pareigas ir atleidimą iš jų, valstybės tarnautojų karjerą“. Be to, šioje dalyje, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 36 straipsnio nuostatas, vietoj žodžių
įgyvendinančias“. Pritarti
3211
keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta šio įstatymo paskirtis ir reguliuojami santykiai, nuostatų turinį, taip pat kitas keičiamo įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad valstybės tarnybos santykius jame siūloma reguliuoti kaip savarankiškus tarnybos valstybei santykius, kurie nėra grindžiami darbo santykiams taikomais principais (pagal keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7 dalį, su valstybės tarnautojais darbo sutartys nesudaromos). Tai atitinka konstitucinę valstybės tarnybos, kaip profesinės veiklos sistemos, sampratą, pagal kurią šios tarnybos paskirtis ir visuomeninis reikšmingumas lemia valstybės tarnautojų teisinio statuso specifiką, jų teisių ir laisvių įgyvendinimo ypatumus, o valstybės tarnybos teisiniai santykiai nėra tapatūs darbo santykiams, susiklostantiems tarp darbuotojo, kuris nėra valstybės tarnautojas, ir darbdavio.
Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje vartojama formuluotė „valstybės tarnautojų darbo santykius“ ir 32 straipsnio 1 dalyje, kalbant apie valstybės tarnautoją, vartojama formuluotė „negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos“ nedera su konstitucine valstybės tarnybos samprata ir pačiame projekte siūlomu nustatyti valstybės tarnybos teisiniu institutu. Pritarti
5
įstatymo 1 straipsnio 3 dalies nuostata, kurioje išvardijamos tam tikros subjektų kategorijos ir nurodomi joms mutatis mutandis taikomi keičiamo įstatymo straipsniai, o paskui skliaustuose nustatoma, kad vienas iš šių straipsnių vis dėlto taikomas tik tam tikrai vienai subjektų kategorijai, suformuluota ydingai. Siūlome, siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 36 straipsnį (turėtų būti nukreipiama ne į 36 straipsnį, o į 37 straipsnį, kuriame reguliuojamas aukštesniųjų vadovų kompetencijų ugdymas) iš šio bendro sąrašo išbraukti ir šios dalies atskiru (priešpaskutiniu) sakiniu nustatyti, kad Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės paskirtiems valstybės institucijų ir įstaigų vadovams – valstybės pareigūnams taikomas ir šio įstatymo 37 straipsnis. Pritarti
įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje apibrėžiant sąvoką „statutinis valstybės tarnautojas“ siūloma nustatyti, kad tai – valstybės tarnautojas, kurio tarnybą reglamentuoja įstatymu patvirtintas statutas arba Diplomatinės tarnybos įstatymas.
Pažymėtina, kad teisės akto, kuriuo reguliuojama statutinių valstybės tarnautojų tarnyba, forma (pavadinimas) – „statutas“ – nėra jų teisinį statusą lemiantis veiksnys ir neatskleidžia esminių statutinio valstybės tarnautojo požymių. Statutinių valstybės tarnautojų tarnyba gali būti reguliuojama ir įstatymu. Be to, pavyzdžiui, universitetų steigimas ir veikla taip pat reguliuojama statutais, bet universitetų darbuotojai nėra statutiniai tarnautojai ar darbuotojai. Pažymėtina ir tai, kad diplomatų priskyrimas statutiniams valstybės tarnautojams taip pat yra teisiškai nepagrįstas, nes vienas iš esminių statutinio valstybės tarnautojo teisinio statuso bruožų yra įgaliojimai duoti privalomus nurodymus jam nepavaldiems asmenims, taip pat teisė panaudoti ginklą, specialiąsias priemones, o diplomatai tokių įgaliojimų neturi. Taigi projekte siūloma statutinio valstybės tarnautojo apibrėžtis neatskleidžia esminių tokį tarnautoją identifikuojančių požymių. Pritarti iš dalies Argumentai:
Sąvoka
„statutinis valstybės tarnautojas“ apibendrina dviejų kategorijų valstybės
tarnautojus: vidaus tarnybos sistemos pareigūnus ir diplomatus. Statutinio valstybės tarnautojo sąvoka įstatymo projekte minima tik 2 kartus – apibrėžiant, kam šio įstatymo nuostatos netaikomos ir kokie duomenys kaupiami Valstybės tarnautojų registre. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, įstatymo projekte vartotinos konkrečios sąvokos – vidaus tarnybos sistemos pareigūnai ir diplomatai -, kurių turinys atskleidžiamas kituose įstatymuose. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
10 7.
Pagal teisingumo ministro įsakymu patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 35 punktą, keičiamo įstatymo 2 straipsnio, kuriame nustatytos pagrindinės šio įstatymo sąvokos, 11 dalyje pateikiamoje termino
„valstybės politikas“ apibrėžtyje neturėtų būti įvedamas trumpinys „meras“;
tai turėtų būti padaryta tolesnėse keičiamo įstatymo nuostatose. Pritarti
11
įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje formuluotė „valstybės, vietos ar teisminę valdžią“ keistina formuluote „valstybės ar vietos valdžią“, nes teisminė valdžia yra viena iš valstybės valdžių (Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalis,
nutarimai). Pritarti
21
įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte vartojamos formuluotės „įstaigos ar institucijos vadovo“ ir „įstaigoje ar institucijoje“ tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad šio įstatymo 2 straipsnio 2 ir 10 dalyse yra apibrėžtos sąvokos „įstaigos vadovas“ ir „valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos“. Šios sąvokos nuosekliai vartotinos visame projekto tekste. Pritarti
21
įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte po žodžių „labai sunkaus nusikaltimo“ įrašytinas žodis „padarymo“. Pritarti
įstatymo 5 straipsnio pavadinimas tikslintinas, atsižvelgiant į tai, kad šiame straipsnyje reguliuojama valstybės tarnautojo teisė ne tik dirbti kitą darbą, bet ir eiti daugiau nei vienas valstybės tarnautojo pareigas. Pritarti
1
įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojas turi teisę eiti daugiau negu vienas valstybės tarnautojo pareigas.
Pažymėtina, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kaip valstybės tarnautojas, eidamas savo pareigas, tuo pat metu galėtų eiti dar ir kitas valstybės tarnautojo pareigas. Vien dėl darbo laiko trukmės sunku įsivaizduoti, kaip būtų galima tinkamai atlikti valstybės tarnautojo funkcijas keliose pareigose. Jeigu valstybės tarnautojo darbo krūvis būtų toks, kad jis turėtų galimybę tuo pat metu eiti dar vienas pareigas, pirmiausia turbūt turėtų būti peržiūrimas tos įstaigos pareigybių skaičius ir jų aprašymas (tarnautojų funkcijos), optimizuojant institucijos ar įstaigos darbą, žmogiškuosius ir finansinius išteklius. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keičiamo įstatymo
negu vienas valstybės tarnautojo pareigas, praktinis įgyvendinimas diskutuotinas. Nepritarti Argumentai: Galimybė eiti daugiau negu vienas valstybės tarnautojo pareigas nesuponuoja, kad tos pareigos bus einamos tuo pačiu metu. Valstybės tarnautojui nustatomas individualus darbo grafikas (darbo laiko pradžia ir pabaiga). Valstybės tarnautojas savo pareigas gali eiti ne visu etatu, o likusį darbo laiką panaudoti kitoms valstybės tarnautojo pareigoms ar kitam darbui. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, valstybės tarnautojai turi galimybę dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį ir tai nesukelia kliūčių jiems tinkamai vykdyti valstybės tarnautojo funkcijas. Įstatymo projekte siūlomu teisiniu reguliavimu valstybės tarnybai suteikiama daugiau lankstumo, patrauklumo ir sudaromos galimybės efektyviau panaudoti turimus žmogiškuosius resursus. Darbo kodekse yra nustatyta maksimali darbo laiko trukmė. Įstatymo projekte numatyta, kad klausimams, kurių nereglamentuoja šis įstatymas, taikomos Darbo kodekso nuostatos. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-156 1,3 13.
Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 ir 3 dalyse siūlome išbraukti žodžius „rūšies bei“, nes nėra aišku, į kokias rūšis galėtų būti skirstomos įmonės, įstaigos ar organizacijos. Pritarti
4
įstatymo 7 straipsnio 4 dalis tikslintina, nes iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiai pareigybių grupei turėtų būti priskiriama pareigybė, nenurodyta keičiamo įstatymo 1 priede, bet nustatyta pagal kitus įstatymus, ir koks minimalus pareiginės algos koeficientas turėtų būti jai nustatytas. Pritarti
2022-11-159 1,24
įstatymo terminiją su Mokslo ir studijų įstatymu ir atsižvelgiant į tai, kad asmens išsilavinimas paprastai siejamas su atitinkamų studijų programų tam tikro tipo aukštojoje mokykloje baigimu (o ne su jas baigus savaime įgyjama aukštojo mokslo kvalifikacija), keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas dėstytinas taip: „turėti ne žemesnį kaip aukštąjį universitetinį išsilavinimą arba aukštąjį koleginį išsilavinimą“. Kartu pažymime, kad šio straipsnio 2 dalyje po žodžio „lygiavertę“ įrašytini žodžiai „aukštojo mokslo“. Pritarti
123 1,
įstatymo 9 straipsnio 3 straipsnio 7 punkte siūloma nustatyti, kad į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas savivaldybės institucijoje priima savivaldybės meras. Ši nuostata atitinka 2023 m. balandžio 1 d. įsigaliojančiame naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, bet nedera su keičiamo įstatymo 2 straipsnio
(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas priimama valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasirinkimu.
Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalies ir 11 straipsnio 1–3 dalių nuostatos derintinos tarpusavyje, atsižvelgiant į 2023 m. balandžio
reguliavimą. Pritarti
6
įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo gali nuspręsti konkursą į karjeros valstybės tarnautojo pareigas laimėjusiam asmeniui taikyti išbandymo laikotarpį; išbandymo laikotarpiui ir rezultatams mutatis mutandis būtų taikomas Darbo kodekso 36 straipsnis. Keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 20 punkte numatomas atleidimo iš tarnybos pagrindas – pripažinus, kad išbandymo rezultatai yra nepatenkinami, iki išbandymo termino pabaigos apie atleidimą raštu įspėjus prieš tris darbo dienas. Pažymėtina, kad Darbo kodekso 36 straipsnyje reguliuojamas susitarimas dėl išbandymo, pagal šio straipsnio 1 dalį darbo sutarties šalys sudarydamos darbo sutartį gali sulygti dėl išbandymo, o keičiamo įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens teisę vienašališkai nuspręsti konkursą į karjeros valstybės tarnautojo pareigas laimėjusiam asmeniui nustatyti išbandymo laikotarpį. Be to, įvertinus keičiamo įstatymo ir Darbo kodekso 36 straipsnio nuostatų turinį ir tarpusavio santykį, neaišku, kaip praktikoje Darbo kodekso 36 straipsnio normas mutatis mutandis reikėtų taikyti, pavyzdžiui, rezultatams.
Pabrėžtina, jog konkurso paskirtis ir yra ta, kad įvertinus pretendentų kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti numatytas funkcijas būtų atrinktas toms pareigoms tinkamiausias asmuo. Taigi asmeniui, laimėjusiam konkursą, t. y. įgyvendinusiam privalomą sąlygą pareigoms užimti, nustačius papildomą būtiną sąlygą – išbandymo laikotarpį, būtų paneigta pati konkurso paskirtis ir esmė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išbandymo teisinis institutas buvo numatytas Seimui teiktame Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 8, 11, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 27, 29, 30, 47, 49 ir 51 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 15¹ straipsniu ir 37 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekte Nr. XIVP-1216, tačiau šis teisinis reguliavimas nenustatytas. Jeigu siūlomam teisiniam reguliavimui būtų pritarta, nuostata „išbandymo laikotarpiui ir rezultatams mutatis mutandis taikomas Darbo kodekso 36 straipsnis“ tikslintina kalbos požiūriu, nes teisės norma turėtų būti taikoma ne laikotarpiui ar rezultatams, o valstybės tarnautojui. Pritarti iš dalies Argumentai:
Konkurso metu vertinamos asmens kompetencijos, įgūdžiai, patirtis. Nei į pareigas priimantis, nei į jas pretenduojantis asmuo neturi praktinių galimybių įsitikinti, ar pareigos tiks į jas pretenduojančiam asmeniui, ir, ar asmuo tiks eiti pareigas. Siekiant užtikrinti asmens teisėtus lūkesčius, informacija apie taikytiną išbandymo terminą turi būti pateikiama iš anksto. Asmuo, prieš apsispręsdamas pretenduoti į valstybės tarnautojo pareigas, turi būti tinkamai informuotas apie tai, kas gali turėti įtakos jo apsisprendimui.
Įstatymo projekto nuostatos tikslintos tuo aspektu, kad išbandymo termino metu tiek į pareigas priėmęs asmuo, tiek valstybės tarnautojas turėtų galimybę nutraukti tarnybos santykius, jei jų netenkina išbandymo rezultatai. Išbandymo terminas viešajame sektoriuje jau yra taikomas Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Vadovybės apsaugos tarnyboje ir kt. Išbandymo termino įteisinimas valstybės tarnyboje padėtų užtikrinti valstybės tarnybos efektyvumą, kuomet mažiausiomis sąnaudomis būtų galima formuoti valstybės tarnautojų korpusą. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3 18. Manytina, kad keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalis yra perteklinė, nes keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta pareiga užtikrinti, kad į valstybės tarnautojo pareigas būtų priimti tik nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantys asmenys, be išlygų taikytina visiems valstybės tarnautojus į pareigas priimantiems asmenims. Pritarti
3
įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies pirmajame sakinyje turėtų būti numatyta išimtis dėl konkurso skelbimo, sąlygota šio straipsnio 5 dalies nuostatų (t. y. turėtų būti nustatyta, kad konkursas neskelbiamas, kai įstaigos vadovas skiriamas antrajai kadencijai be konkurso). Pritarti
1829 20.
Reikėtų aiškiau atskleisti keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatoje iki dvitaškio nurodytą įrašymo į pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą sąlygą – „gali būti įrašomi“, nes nėra aišku, ar turima omenyje tai, kad Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga turėtų prerogatyvą nuspręsti neįrašyti asmens į šį rezervą, nors asmuo atitiktų įstatyme nustatytus kriterijus, ar tai, kad kriterijus atitinkantis asmuo galėtų būti įrašomas į rezervą tik su jo sutikimu. Pastaruoju atveju žodžius „gali būti“, siekiant teisinio aiškumo, siūlytume išbraukti, nes asmens sutikimas kaip būtina sąlyga numatytas šio straipsnio 3 dalyje. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 18 straipsnio 9 dalies nuostatai. Pritarti
24
įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad į pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą gali būti įrašomi konkursuose į įstaigų vadovų pareigas labai gerai pasirodę, tačiau nelaimėję konkursų asmenys. Pažymėtina, kad įstatyme turėtų būti nustatyti aiškūs ir išsamūs įrašymo į pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą kriterijai, o ne subjektyvi atskirų asmenų nuomonė apie pretendento „labai gerą pasirodymą“ konkurse. Pritarti
12
teisės akto glaustumo, keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje išbrauktini pertekliniai žodžiai „Vyriausybės tvirtinamuose“, nes Vyriausybė kaip subjektas, įgaliotas tvirtinti šiuos nuostatus, nurodyta keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje. Pritarti
2022-11-1514 23.
Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 ir 9 dalių nuostatos derintinos tarpusavyje, nes 4 dalyje numatoma, kad valstybės tarnautojas jo sutikimu gali būti perkeltas į kitas lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, o 9 dalyje taip pat reglamentuojamas valstybės tarnautojo perkėlimas, tačiau nustatoma, kad valstybės tarnautojo sutikimo nereikia karo padėties, nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų atvejais. Pritarti
16
įstatymo 14 straipsnio 17 dalis tikslintina, nes iš siūlomo teisinio reguliavimo neaišku, kokios organizacijos turimos omenyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje yra apibrėžta sąvoka ,,valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos“, todėl būtent ši sąvoka turėtų būti nuosekliai vartojama. Nepritarti Argumentai:
Įstatymo projekto nuostatos ištakos siekia COVID-19 pandemiją, kuomet jos metu išaugo žmogiškųjų ir kitų išteklių poreikis pvz., reguliuoti ligonių srautus, teikti socialines paslaugas. Sąvoka
„organizacija“ apima bet kurią kitą organizaciją (pvz., gydymo, ugdymo įstaigas
ra nevyriausybines organizacijas). 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
201041 1,
į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį valstybės tarnautojams nustatomi minimalūs pareiginių algų koeficientai, siūlytume patikslinti keičiamo įstatymo 18 straipsnio 11 dalies 1 punktą, 20 straipsnio
koeficientas“ vartoti sąvoką ,,minimalus pareiginės algos koeficientas“. Pritarti
101 26.
Pagal keičiamo įstatymo 18 straipsnio 11 dalies 1 punktą, valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertinus kaip neatitinkančią lūkesčių, jam galėtų būti nustatoma mažesnė pareiginė alga; šiame punkte numatytas vienintelis leidžiamo pareiginės algos sumažinimo masto kriterijus – ji negalėtų būti nustatoma mažesnė, negu taikant tai pareigybei nustatytą mažiausią pareiginės algos koeficientą. Manome, kad tokiu teisiniu reguliavimu būtų sudarytos prielaidos valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla būtų įvertinta kaip neatitinkanti lūkesčių, pareiginę algą sumažinti pernelyg dideliu, neadekvačiu mastu, pavyzdžiui, dvigubai ar pan. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal tos pačios dalies 2 punktą, aiškinamą kartu su keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 4 punktu (kuriame numatyta, kaip būtų apskaičiuojama į žemesnes pareigas perkeliamam valstybės tarnautojui nustatoma pareiginė alga), karjeros valstybės tarnautoją, kurio tarnybinė veikla būtų įvertinta kaip neatitinkanti lūkesčių, perkeliant į žemesnes pareigas, jo pareiginė alga galėtų būti nustatyta taikant ne daugiau kaip 0,18 mažesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki perkėlimo nustatytas pareiginės algos koeficientas (ir kartu taip pat ne mažesnį, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias pareiginės algos koeficientas). Mūsų nuomone, siekiant apsaugoti valstybės tarnautojų interesus, keičiamo įstatymo 18 straipsnio 11 dalies 1 punkte taip pat reikėtų nustatyti atitinkamą valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių, galimo pareiginės algos sumažinimo masto apribojimą. Pritarti
104 27.
Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 18 straipsnio 12 dalį reikėtų sujungti su šio straipsnio 11 dalies 4 punktu, t. y. šiame punkte, derinant jį su 11 dalies nuostata iki dvitaškio, iš pradžių reikėtų nustatyti, kad tuo atveju, kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių, valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu gali būti sudaromas ne trumpesnis negu 2 mėnesių ir ne ilgesnis negu 6 mėnesių jo tarnybinės veiklos gerinimo planas, ir tik po to nurodyti, kad, jeigu pasibaigus šiam laikotarpiui valstybės tarnautojo tarnybinė veikla neeilinio vertinimo metu (pagal šio straipsnio 13 dalies 4 punktą) vėl įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių, valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų. Pritarti
1
straipsnio 1 dalyje siūloma, pertvarkant valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą, atsisakyti galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme nustatytos valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamosios dalies – priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas – pagal kurį, panaikinus valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamąją dalį – priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir pagal šio projekto 2 straipsnio 9 dalį perskaičiavus valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus, iki keičiamo įstatymo įsigaliojimo valstybės tarnautojui nustatyta pareiginė alga, perskaičiuota įskaitant minėtą priedą, negalėtų būti sumažinta, kol jis eitų tas pačias pareigas (projekto 2 straipsnio 9 dalis) arba jį perkėlus į lygiavertes ar aukštesnes pareigas (keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalis), – nemotyvuotų valstybės tarnautojų, turinčių nemažą tarnybos Lietuvos valstybei stažą, dalyvauti konkursuose į aukštesnes pareigas, nes priimant į pareigas konkurso būdu jiems galėtų būti nustatytas ženkliai mažesnis pareiginės algos koeficientas. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas šiuo atžvilgiu derėtų su konstituciniu reikalavimu įstatymais nustatyti tokį valstybės tarnautojų teisinį statusą, kuris suponuotų valstybės tarnybos, kaip sistemos, vidinį mobilumą, joje dirbančių asmenų žinių, įgūdžių ir patirties perimamumą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kai kuriuose kartu su šiuo projektu teikiamuose įstatymų projektuose (Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 5, 7, 10, 43, 69, 71, 72 ir 79 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2086(3), Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 20, 24, 25, 27, 40, 49 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2081(3) ir kt.) nesiūloma atsisakyti galiojančio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybės tarnautojams ar pareigūnams yra mokamas priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą.
Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į valstybės tarnybos sistemos vientisumą (Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje aiškinamą kaip vieną iš valstybės tarnybos konstitucinės sampratos elementų, kartu ir reikalavimų, kurių privalu paisyti organizuojant valstybės tarnybą ir reguliuojant valstybės tarnybos santykius), valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemos pertvarka turėtų būti atliekama sistemiškai, neišskiriant tam tikrų valstybės institucijų ar valstybės tarnautojų grupių. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, diferencijuotas valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo santykių teisinis reguliavimas iš principo nėra negalimas, tačiau būtina paisyti konstitucinių asmenų lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principų (2007 m. kovo 20 d. nutarimas); pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybės tarnyba tam tikrose valstybės (savivaldybių) institucijose (kuri nors valstybės tarnybos sistemos grandis) būtų eliminuota iš bendros valstybės tarnybos sistemos arba kuris įtvirtintų privilegijuotą tam tikrų institucijų valstybės tarnautojų padėtį kitų analogiškų institucijų valstybės tarnautojų atžvilgiu arba, priešingai, jų diskriminavimą (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Pritarti Argumentai:
Komitetas pritarė Seimo nario Algirdo Syso pasiūlymui dėl priedo už stažą. 29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 29.
Nėra aiškus keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad darbo apmokėjimo sistemoje nustatomi „mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą tvarka ir dydžiai“, santykis su šio straipsnio 2 dalies nuostata, kad už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą valstybės tarnautojams mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka, – atsižvelgiant į tai, kad Darbo kodekse yra nustatytos imperatyvios mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą taisyklės, neaišku, kas turėtų būti nustatoma darbo apmokėjimo sistemoje. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Darbo kodekso 144 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog vadovaujančias pareigas einančių darbuotojų darbo poilsio dieną, švenčių dieną, darbo naktį ir viršvalandinio darbo apskaita yra tvarkoma ir už jį mokama kaip už darbą įprastiniu darbo laiko režimu, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip. Su valstybės tarnautojais darbo sutartys nėra sudaromos, taigi vadovaujančias pareigas einantys valstybės tarnautojai neturėtų galimybės susitarti ir gauti teisingą apmokėjimą už darbą naktį, poilsio, švenčių dienomis ar viršvalandinį darbą. Atsižvelgdami į tai, kad Darbo kodekso 144 straipsnio 6 dalies nuostata dėl susitarimo darbo sutartyje valstybės tarnautojams negali būti taikoma, siūlytume keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje aiškiai nustatyti, kad valstybės tarnautojams už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą valstybės tarnautojams mokama Darbo kodekso 144 straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka (t. y. palikti šiuo metu galiojančią Valstybės tarnybos įstatymo nuostatą). Pritarti
2022-11-1519 3,4 30.
Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalies formuluotės „įstaigos valstybės tarnautojams“, „įstaigos pareigybių sąraše“, taip pat 4 dalies formuluotės
„įstaigos įgyvendinamuose projektuose“, „įstaigos sudarytas bendradarbiavimo
sutartis“, „įstaigos misija“ tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje yra apibrėžta sąvoka ,,valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos“. Pritarti
3
įstatymo 20 straipsnio 3 dalies pirmajame sakinyje vietoj žodžio
„koeficiento“ ir šios dalies antrajame sakinyje prieš žodį „intervalas“
įrašytinas žodis „koeficientų“. Pritarti
48
keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, 20 straipsnio 4 dalies 8 punkte vietoj žodžių „nustatomas ne mažesnis, negu jam iki perkėlimo nustatytas pareiginės algos koeficientas“ įrašytini žodžiai „nustatoma ne mažesnė negu jam iki perkėlimo nustatyta pareiginė alga“ (plg. su šios dalies 6, 7 punktais). Pritarti
23
patikslinti keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatą, kad valstybės tarnautojai gali būti skatinami „suteikiant iki 5 mokamų poilsio dienų (tačiau ne daugiau kaip 10 darbo dienų per metus) arba atitinkamai sutrumpinant darbo laiką“, nes neaišku, koks yra formuluotės „iki 5 mokamų poilsio dienų“ santykis su skliaustuose dėstoma tikslinančia formuluote „ne daugiau kaip 10 darbo dienų per metus“. Pritarti
3
įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje siūlytume aiškiai nustatyti, kad valstybės tarnautojai, turintys galiojančią tarnybinę nuobaudą, neskatinami, išskyrus atvejį, kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama kaip viršijanti lūkesčius.
Pritarti iš dalies Argumentai: Įstatymo projekto 22 straipsnio 3 dalies nuostata turi būti suderinta su Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 23 straipsnio 2-4 dalių nuostatomis. 35. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant, be kita ko, į „tarnybinį nusižengimą lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes“, derintina su keičiamo įstatymo 26 straipsnyje vartojama formuluote „tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės“. Pritarti
53
keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 3 punktą, šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu būtų laikomos „korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, kaip jos apibrėžtos Korupcijos prevencijos įstatyme, susijusios su tarnybinių pareigų atlikimu, nors už šią veiką valstybės tarnautojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn“. Ši nuostata turėtų būti patikslinta, nes situacija, kai asmuo už korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn, yra neįmanoma. Administracinės atsakomybės pagrindas yra administracinio nusižengimo, o ne nusikalstamos veikos padarymas. Svarstytina ir tai, ar pagrįstai šiame punkte korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos išskiriamos kaip viena iš šiurkščių tarnybinių nusižengimų rūšių.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, kuriam paskirta bausmė už korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, turėtų būti atleidžiamas iš pareigų pagal keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 17 punktą, todėl neaišku, ar yra kokia nors prasmė korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką dar papildomai įvardyti kaip šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Kartu pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalį šiurkštaus tarnybinio nusižengimo padarymas nebūtinai turėtų lemti valstybės tarnautojo atleidimą iš pareigų, tad šiuo atžvilgiu projektu siūlomas dviprasmiškas reguliavimas: viena vertus, asmens pripažinimas kaltu padarius korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką suteiktų pagrindą šį asmenį atleisti iš pareigų pagal keičiamo įstatymo
straipsnio 4 dalį būtų leidžiama korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui neskirti griežčiausios tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų. Be to, keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 3 punktas nekoreliuoja ir su keičiamo įstatymo 25 straipsnio 4 dalimi, kurioje apskritai nenumatoma, kad nusikalstamos veikos padarymo atveju sustabdytas tarnybinio nusižengimo tyrimas dar galėtų būti tęsiamas po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo (t. y. pasibaigus baudžiamajam procesui dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos net teoriškai nebūtų galimybės užbaigti pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą ir padarytą veiką kvalifikuoti kaip tarnybinį nusižengimą).
Jeigu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 3 punktas skirtas tik toms situacijoms, kai kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas kvalifikuojamos korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, už kurias asmuo „nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn“, tokiu atveju pabrėžtina, kad net jeigu asmuo už korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką „nebūtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn“, jis būtų laikomas neatitinkančiu nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, nes vertinamo punkto formuluotė „nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn“ reiškia, kad korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką padaręs asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenys pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punktą laikomi nesančiais nepriekaištingos reputacijos, t. y. tokie asmenys vis tiek turėtų būti atleisti iš pareigų pagal keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 18 punktą. Pritarti
1
įstatymo 25 straipsnio 1 dalies formuluotė „iškėlus baudžiamąją bylą“ išbrauktina (nes BPK nėra numatyta tokio procesinio veiksmo kaip
„baudžiamosios bylos iškėlimas“; šis procesinis veiksmas buvo atliekamas pagal
iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusį BPK) ir vietoj jos įrašytina formuluotė „vykstant baudžiamajam procesui“, apimanti tiek ikiteisminį tyrimą, tiek bylos nagrinėjimo teisme stadiją (kartu šioje dalyje reikėtų išbraukti perteklinius žodžius „ikiteisminį tyrimą“).
1
įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje vartojama formuluotė „piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją)“ tikslintina, atsižvelgiant į Finansinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje apibrėžtą sąvoką ,,inventorizacija“. Pritarti
4
įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti: „Kai paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama institucijai, kompetentingai tirti ir nagrinėti atitinkamas bylas. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą ar administracinio nusižengimo teiseną arba asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios arba administracinės atsakomybės, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminais.“ Pacituotas teisinis reguliavimas tobulintinas. Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 4 dalis nesudaro prielaidų tęsti tarnybinio nusižengimo tyrimo ir paskirti tarnybinės nuobaudos, jeigu baudžiamasis procesas baigiasi kitais pagrindais, pvz., jeigu nutraukiamas ikiteisminis tyrimas arba priimamas išteisinamasis nuosprendis dėl to, kad padaryta veika neturi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 212 straipsnio 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Mūsų nuomone, tai yra akivaizdi spraga, nes baudžiamojo proceso užbaigimas nenustačius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių nereiškia, kad nėra kitos rūšies teisės pažeidimo, įskaitant tarnybinio nusižengimo, požymių. Praktikoje neretai pasitaiko atvejų, kai asmens veika atitinka piktnaudžiavimo kaip tarnybinio nusižengimo požymius, tačiau ikiteisminis tyrimas nutraukiamas arba asmuo išteisinamas, nenustačius BK 228 straipsnyje numatyto būtinojo nusikalstamo piktnaudžiavimo elemento – didelės žalos valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui (teismų praktikoje pabrėžiama, kad pagrindinis kriterijus, pagal kurį piktnaudžiavimas, kaip nusikalstama veika, atribojamas nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis; žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-200-495/2020). Pritarti
2
įstatymo 27 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią valstybės tarnautojas atlygina visą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą žalą, jeigu ją padarė ,,atlikdamas viešojo administravimo veiklą ir (arba) padėdamas valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas“ yra nesuderinta su šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje apibrėžta valstybės tarnautojo sąvoka.
Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad valstybės tarnautojo sąvoka apima visą jo atliekamą veiklą (funkcijas), vietoj pacituotos 27 straipsnio 2 dalies formuluotės galėtų būti įrašyti žodžiai „atlikdamas savo funkcijas“. Pritarti
2
įstatymo 27 straipsnio 2 dalies paskutinį sakinį reikėtų patikslinti tuo atžvilgiu, kad nėra aišku, ar jame minimi „kiti atvejai“ reiškia atvejus, kai žala padaryta tyčia, ar kažkokius kitus atvejus. Pritarti
2022-11-1527 4,6
keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, įstatymo projekto 27 straipsnio 4 ir
7
įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį valstybės tarnautojui darbo užmokestis nemokamas, išskyrus Darbo kodekse nustatytus atvejus. Darbo kodekso 49 straipsnio 3 dalyje numatytas vienintelis atvejis, kai nuo darbo nušalintam darbuotojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis – kai darbdavys, tirdamas darbuotojo galimo padaryto darbo pareigų pažeidimo aplinkybes, nušalina darbuotoją nuo darbo iki trisdešimt kalendorinių dienų.
Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 1 punktą valstybės tarnautojas, įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams, galėtų būti nušalintas nuo pareigų iki 3 mėnesių laikotarpiui, prireikus šios priemonės taikymas galėtų būti pratęstas 1 mėnesiui, o pratesimų skaičius būtų neribojamas ir nušalinimas galėtų trukti iki baudžiamojo proceso pabaigos. Tokiu teisiniu reguliavimu būtų sudarytos prielaidos nuo pareigų nušalintam valstybės tarnautojui neapibrėžtą, taigi ir ilgą, laiką nemokėti darbo užmokesčio. Šiuo atžvilgiu atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo
įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje, pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai.
Konstitucinis Teismas šiame nutarime konstatavo, be kita ko, kad nuo pareigų nušalintas valstybės tarnautojas išlaiko valstybės tarnautojo statusą, taigi negali pasinaudoti įstatymų nustatyta tvarka valstybės suteikiama socialine apsauga nedarbo atveju, ir pažymėjo, jog pagal Konstituciją, inter alia jos 48 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, konstitucinius teisingumo, proporcingumo principus, įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį ilgam laikui nuo pareigų nušalintam valstybės tarnautojui, praėjus tam tikram įstatymų leidėjo nustatytam protingam laikui nuo nušalinimo pradžios, atlyginimas (ar jo dalis) ir toliau nebūtų mokamas, taip neužtikrinant jam net jo minimalių socialiai priimtinų poreikių patenkinimo. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad iš Konstitucijos 107 straipsnio 1, 2 dalių kyla draudimas vėliau priimtais įstatymais vėl nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris nesiderina su Konstitucinio Teismo aktuose išdėstyta Konstitucijos nuostatų samprata. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad keičiamo įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą reikėtų pakoreguoti, užtikrinant reikiamą ilgam laikui nuo pareigų nušalinto valstybės tarnautojo interesų apsaugą, t. y. bent tam tikros atlyginimo dalies mokėjimą praėjus tam tikram laikui.
Nepritarti Argumentai: Įstatymo projekto 29 straipsnio 2 dalis numato atvejus, kada valstybės tarnautojas gali būti nušalinamas nuo pareigų, t. y. valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo neprivalo nušalinti valstybės tarnautojo, bet, įvertinęs valstybės tarnautojo einamų pareigų pobūdį, atliekamas funkcijas ir kitas svarbias aplinkybes, gali priimti sprendimą nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų. Be to, valstybės tarnautojas nėra nušalinimas iki baudžiamojo proceso pabaigos. Valstybės tarnautojas gali būti nušalinamas nuo pareigų iki 3 mėnesių. Prireikus, terminas gali būti pratęstas vienam mėnesiui. Pratesimų skaičius neribojamas, bet visais atvejais nušalinimas nuo pareigų negali trukti ilgiau kaip iki baudžiamojo proceso pabaigos Įstatymo nuostato pareigą periodiškai vertinti nušalinimo pagrįstumą ir spręsti dėl termino pratęsimo. Be to, projektu numatoma galimybė nušalintą asmenį laikinai perkelti į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas, jeigu toks perkėlimas neprieštarauja nušalinimo tikslui. Laikinai perkeltam į kitas pareigas valstybės tarnautojui būtų mokamas darbo užmokestis už pareigų, į kurias perkelta, funkcijų vykdymą. Tokiu būdu būtų sudarytos prielaidos nušalintam asmeniui dirbti ir gauti darbo užmokestį, tuo pačiu išvengiant nepagrįsto apmokėjimo už nušalinimo laikotarpį, kai nušalintas valstybės tarnautojas nedirba ir jokių funkcijų nevykdo. Priešingu atveju, jeigu nušalinimo metu valstybės tarnautojui atlyginimas ar jo dalis būtų mokamas, tai apsunkintų galimybes susigrąžinti išmokėtą darbo užmokestį, jeigu paaiškėtų, kad valstybės tarnautojas nuo pareigų nušalintas pagrįstai.
Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai asmuo nušalinamas teismo sprendimu, atlyginimas jam nemokamas už visą nušalinimo laiką. 44. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojams suteikiamos Darbo kodekse numatytos atostogos. Pažymėtina, kad pagal keičiamą įstatymą valstybės tarnautojams keliami ypatingi bendrieji ir specialieji reikalavimai, jiems taip pat taikomi tokie įpareigojimai, kurie netaikomi arba tik iš dalies taikomi darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis. Valstybės tarnautojams, be kita ko, keliami lojalumo valstybei, nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, jie įpareigoti vengti interesų konfliktų, deklaruoti turtą ir pajamas, ir kt. Didesnių, palyginti su reikalavimais darbuotojams, reikalavimų taikymas, mūsų nuomone, implikuoja ir tam tikrų papildomų garantijų taikymą valstybės tarnautojams.
Kaip minėta, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad valstybės tarnautojai – ypatinga socialinė grupė, kurios specifiką lemia valstybės tarnybos paskirtis ir visuomeninis reikšmingumas, todėl valstybės tarnautojų teisinis statusas, teisių ir laisvių, kurias jie turi pagal Konstituciją ir įstatymus, įgyvendinimas negali neturėti reikšmingų ypatumų; valstybės tarnautojams keliami dideli (didesni, palyginti su reikalavimais kitiems darbuotojams) kvalifikaciniai ir profesiniai reikalavimai; su konstituciniais reikalavimais yra susijusios konstituciškai pagrįstos ir būtinos garantijos valstybės tarnautojams; valstybės tarnybos teisiniai santykiai – tai teisiniai santykiai tarp valstybės tarnautojo ir valstybės, jie nėra tapatūs darbo santykiams, susiklostantiems tarp darbuotojo, kuris nėra valstybės tarnautojas, ir darbdavio (2004 m. gruodžio 13 d. ir kiti nutarimai). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar valstybės tarnautojų atostogų reguliavimas Darbo kodeksu, valstybės tarnautojams taikant ypatingus reikalavimus ir įpareigojimus, atitiktų konstitucinę valstybės tarnybos, kaip ypatingos profesinės veiklos sistemos, sampratą ir būtų konstituciškai pagrįstas. Pritarti. 45. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „Atsistatydinusiam“ įrašytini žodžiai „Valstybės tarnautojui, atsistatydinusiam“. Pritarti
5
įstatymo 32 straipsnio 5 dalis tikslintina kalbos požiūriu, suderinant linksnius – išmokamos pinigų sumos ir ,,išmokos“, o ne ,,išmoką“. Nepritarti Argumentai: Įstatymo projekto 32 straipsnio 5 dalis reglamentuoja išeitinių išmokų mokėjimo tvarką tam tikrais specifiniais atvejais ir numato išimtis, kuomet ta tvarka gali būti netaikoma.
Sakinio dalis Nuo žodžių „šio straipsnio“ būtent ir apibrėžia tas išimtis, todėl prieš šiuos žodžius turi būti įrašytas žodelis
„išskyrus“. 47. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 1,2
įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, kuriuose vartojama formuluotė
„nepatenkinamais tarnybinės veiklos rezultatais“, tikslintini, nes keičiamo
įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad valstybės tarnautojo veikla vertinama atsižvelgiant ne į veiklos rezultatus, o į tai, ar veikla atitinka lūkesčius. Pritarti
5
įstatymo 33 straipsnio 5 dalyje siūlytume vietoj nuorodos į šio straipsnio 1,
straipsnį, nes jame nėra daugiau dalių. Pritarti
1
įstatymo 34 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurią valstybės tarnautojas, žuvęs atlikdamas tarnybines pareigas arba miręs dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, nebūtų laidojamas valstybės lėšomis, jeigu jis žūtų arba mirtų darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, pagrįstumas svarstytinas. Pažymėtina, kad pagal šią dalį valstybės tarnautojas, žuvęs arba miręs darydamas neatsargią nusikalstamą veiką, būtų laidojamas valstybės lėšomis. Nors neatsargios nusikalstamos veikos vertinamos kaip santykinai mažiau pavojingos nei tyčinės nusikalstamos veikos dėl skirtingo nusikalstamą veiką padariusio asmens psichinio santykio su padaryta veika ir tos veikos padariniais (neatsargią nusikalstamą veiką darančio asmens valia nėra nukreipta į nusikalstamų padarinių atsiradimą), pažymėtina, kad ir neatsargi nusikalstama veika yra pavojinga bei priešinga teisei.
BK 11 ir 12 straipsniuose aiškiai reglamentuota, kad visoms, taigi ir neatsargioms, nusikalstamoms veikoms būdingi du kriterijai – veikos pavojingumas (materialusis kriterijus) ir priešingumas teisei (formalusis kriterijus). Taigi pagal projektu teikiamą siūlymą būtų įtvirtinta nuostata, kuria būtų leidžiama valstybės lėšomis laidoti valstybės tarnautoją, padariusį pavojingus ir neteisėtus veiksmus. Toks teisinis reguliavimas kelia abejonių dėl jo atitikties bendrajam teisės principui ex injuria jus non oritur (ne teisės pagrindu teisė neatsiranda). Pažymėtina ir tai, kad pagal keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalį būtų draudžiama valstybės lėšomis laidoti valstybės tarnautojus, jeigu jie žūtų arba mirtų darydami „kitą teisės pažeidimą“. Ši sąvoka apima tiek tyčinius, tiek neatsargius teisės pažeidimus. Būtų neteisinga ir nepagrįsta, jeigu neatsargų „kitą teisės pažeidimą“ (pvz., neatsargų administracinį nusižengimą) padaręs valstybės tarnautojas nebūtų laidojamas valstybės lėšomis, o neatsargią nusikalstamą veiką, t. y. gerokai pavojingesnį teisės pažeidimą, padaręs valstybės tarnautojas – būtų. Pritarti
4 50.
Atsižvelgdami į tai, kad keičiamo įstatymo 18 straipsnyje 6 dalyje nustatomi nauji tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai (viršija lūkesčius, atitinka lūkesčius, iš dalies atitinka lūkesčius, neatitinka lūkesčių), siūlytume šio įstatymo 34 straipsnio 4 dalies nuostatą ,,valstybės tarnyba gali būti pratęsta, jeigu jo tarnybinė veikla per paskutinius trejus metus buvo vertinta tik gerai ir (ar) labai gerai (atitinkanti lūkesčius ir (ar) viršijanti lūkesčius)“ patikslinti, pirmiau nurodant keičiamame įstatyme nustatomus kriterijus, o tik po to skliaustuose paminint atitinkamus iki jo įsigaliojimo taikytus kriterijus: „<...> vertinta tik kaip atitinkanti lūkesčius ir (ar) viršijanti lūkesčius (iki šio įstatymo įsigaliojimo – gerai ir (ar) labai gerai)“. Pritarti
įstatymo 1 straipsnyje nurodoma, kad šis įstatymas nustato socialines ir kitas garantijas, susijusias su tarnybos ypatumais, tačiau šio įstatymo 34 straipsnyje siūloma panaikinti su tarnybos ypatumais susijusias garantijas, nustatytas galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 1, 3 ir 5 dalyse. Darbo kodekse tokios garantijos nenustatytos arba nustatytos ne visa apimtimi, taigi valstybės tarnautojų sąlygos būtų pablogintos. Atsižvelgdami į tai, siūlytume išlaikyti garantijų valstybės tarnautojams tęstinumą ir šių garantijų nenaikinti. Pritarti
5
įstatymo 34 straipsnio 5 dalies nuostata, kad Darbo kodeksas ir kiti įstatymai gali nustatyti ir kitų garantijų, yra teisiškai netiksli ir neaiški, gali kilti jos taikymo problemų, nes keičiamame įstatyme ir Darbo kodekse bei kituose įstatymuose gali būti nustatytos iš esmės analogiškos, bet nevisiškai tapačios garantijos. Pritarti
2022-11-1535 2(P)1518 53.
Nėra visiškai aišku, kokią teisinę reikšmę turi keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 18 punkto nuostatoje, pagal kurią valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai „paaiškėja, kad jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir dėl to negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų“, įrašyta sąlyga „ir dėl to negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų“. Atsižvelgiant į imperatyvią šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad
„valstybės tarnautojas privalo būti nepriekaištingos reputacijos“, manytina,
jog nepriekaištingos reputacijos reikalavimų neatitinkantis valstybės tarnautojas visais atvejais turėtų būti atleidžiamas iš pareigų be jokių papildomų sąlygų, todėl siūlytume formuluotę „ir dėl to negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų“ išbraukti kaip perteklinę ir klaidinančią. Atitinkamai taisytina projekto 2 straipsnio 5 dalyje išdėstyta 2025 m. sausio
2
įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad atleidimo iš pareigų apribojimams mutatis mutandis taikomas Darbo kodekso 61 straipsnis. Pažymėtina, kad keičiamame įstatyme nustatomi atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindai ir atleidimo tvarka nėra tapatūs nustatytiesiems Darbo kodekse, todėl galėtų kilti teisės taikymo neaiškumų (pavyzdžiui, neaišku, kaip Darbo kodekso 61 straipsnio normos turėtų būti taikomos politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams). Neaišku, kodėl keičiamame įstatyme siūloma atsisakyti galiojančių šiuos santykius reguliuojančių normų ir taikyti Darbo kodekso normas.
Siūlomas teisinis reguliavimas yra nenuoseklus, keičiamo įstatymo 35 straipsnio 2 dalį reikėtų derinti su šio straipsnio 5 dalies nuostata, kuria taip pat ribojamas atleidimas iš pareigų (numatoma, kad valstybės tarnautojas negali būti atleistas iš pareigų laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir atostogų metu, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 13, 14, 16, 18, 19 ir 20 punktuose nurodytus atvejus). Šiame kontekste primintina, kad, kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, valstybės tarnybos teisiniai santykiai nėra tapatūs darbo santykiams, susiklostantiems tarp darbuotojo, kuris nėra valstybės tarnautojas, ir darbdavio (nesvarbu, ar susiklostantiems valstybės ar savivaldybių institucijose, ar kitose įmonėse, įstaigose, organizacijose)
3
įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad įvadinis mokymas vykdomas pirmą kartą į pareigas paskirtiems aukštesniesiems vadovams siekiant juos supažindinti su darbo valstybės tarnyboje ypatumais ir vadovavimo įgūdžiams formuoti. Atsižvelgiant į aukštesniųjų vadovų grupei priskiriamas pareigybes, į tai, kokie asmenys pagal keičiamo įstatymo 13 straipsnį galėtų būti įrašomi į pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą, ir į reikalavimus vadovų pareigoms užimti, nurodytas įvadinio mokymo tikslas diskutuotinas. Nepritarti Argumerntai:
Aukštesniojo vadovo sąvoka yra apibrėžta įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje. Aukštesnysis vadovas nebūtinai turi turėti vadovaujamo darbo patirties. Įvadinis mokymas, vykdomas pirmą kartą į pareigas paskirtiems aukštesniesiems vadovams siekiant juos supažindinti su valstybės tarnybos ypatumais ir vadovavimo įgūdžiams formuoti. 56. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 56.
Keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalies nuostatos iki dvitaškio formuluotė tikslintina, atsižvelgiant į tai, kad Valstybės tarnautojų registro, kuris jau veikia, steigimas yra vienkartinis jau įvykęs juridinis faktas. Pritarti
priedas
nebūtų atsižvelgta į šioje išvadoje pateiktą pastabą dėl valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemos (be kita ko, maksimalių pareiginės algos koeficientų) nustatymo įstatymu, siūlytume keičiamo įstatymo 1 priedo pavadinime prieš žodžius „pareiginių algų koeficientai“ siekiant teisinio aiškumo įrašyti žodį „minimalūs“, o šio priedo pastaboje prieš žodžius
„pareiginės algos koeficientas“ – žodį „minimalus“ (plg. su keičiamo įstatymo
2022-11-15 2(P)8
straipsnio 8 dalyje tikslintinas įstatymo, į kurį daroma nuoroda, pavadinimas, įrašant praleistą numerį, – nuoroda turėtų būti į Lietuvos
2022-11-15 2(P)10
straipsnio 9 dalies pirmajame sakinyje po žodžio „padalinus“ įrašytinas žodis
„iš“, o po žodžių „įstatyme einamiesiems metams“ vietoj žodžio „taikomo“
reikėtų įrašyti žodį „nustatyto“. Pritarti
2022-11-15 2(P)10
straipsnio 9 dalies nuostatoje „valstybės tarnautojams iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta pareiginė alga, įskaitant gautą priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, negali būti sumažinama“ prieš žodį „įskaitant“ įrašytinas žodis „perskaičiuota“, atsižvelgiant į tai, kad pagal dabar galiojantį reguliavimą pareiginė alga neapima priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, ir negalėtų būti sumažinama būtent perskaičiuota pareiginė alga.
Nepritarti Argumentai: Komitetas pritarė pasiūlymui įstatymo projekte numatyti priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Atsižvelgiant į tai, pareiginė alga bus perskaičiuojama neįskaitant gauto priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. 61. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-15 2(P)22
straipsnio 22 dalyje vietoj žodžių „priimtiems valstybės tarnautojams“ įrašytina „priimti valstybės tarnautojai“. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės ir savivaldybių vidaus auditorių asociacija, 2022-09-15, 2022-10-19
pateikia argumentus:
valdymo teisė, nes reguliuoja valdymo santykius, tokius kaip Valstybinis valdymas. Valstybinis valdymas yra valstybinių institucijų vykdoma tam tikra viešoji tvarka, viešasis administravimas, kurį įgyvendina valstybės tarnautojai. Vietos savivaldos lygmeniu Valstybės vardu valstybės valdžią vykdo savivaldybių tarybos ir savivaldybių tarybų sudaromų ir joms atskaitingų vykdomųjų organų valstybės tarnautojai. Akivaizdu kad, visi valdžios organai veikia tik Valstybės vardu.
Valstybės tarnybos santykiai yra teisiniai santykiai, griežtai reglamentuoti teisės aktuose, turintys savų ypatumų, kurie iš esmės skiriasi nuo darbo teisinių santykių, valstybės tarnybos santykiams keliami dideli reglamentacijos reikalavimai. Valstybės tarnybos santykių negalima tapatinti su darbo santykiais. Valstybės tarnyba skirta viešajam interesui įgyvendinti ir užtikrinti. 2. Pagal Konstitucinio Teismo (KT) ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) jurisprudenciją valstybės tarnautoją nuo darbuotojo skiria pagrindiniai požymiai, tai: 1) valstybės tarnautojas priimamas pagal įstatymą ir visos tarnybos sąlygos yra nustatytos įstatymu, t. y. dėl tarnybos sąlygų nesiderama. Asmenims, siekiantiems eiti valstybės tarnautojo pareigas ir jau einantiems valstybės tarnautojo pareigas, keliami aukšti kvalifikaciniai, etikos, elgesio, atsakomybės ir pan. reikalavimai ir šie reikalavimai turi būti nustatyti įstatymu (tuo tarpu darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, su darbdaviu sudaro darbo sutartį, kurioje yra nustatomos šalių sulygtos darbo sąlygos: darbuotojo darbovietė ir darbo funkcijos, darbo užmokesčio mokėjimo sąlygos, kitos sutarties sąlygos); 2) valstybės tarnautoju laikomas asmuo, jei jis vykdo viešojo administravimo veiklą. Europos Komisija ir Europos Sąjungos teisingumo teismas savo praktikoje įtvirtino funkcinį valstybės tarnybos aiškinimo metodą, valstybės tarnybos vykdomų funkcijų svarbą valstybės interesams bei nurodė, kurios funkcijos nepriskiriamos valstybės tarnybai. Pagal Europos Komisijos ir Europos Sąjungos teisingumo teismo praktiką valstybės tarnybos funkcijos yra šios: teisės aktų rengimas ir priėmimas, teisės aktų įgyvendinimas, teisės aktų vykdymo kontrolė. 3. Įstatymine ir jurisprudencine prasme valstybės tarnyba yra Valstybės pavedimu asmenų, einančių pareigas valstybinėje tarnyboje, atliekama visuomenei naudinga veikla.
Valstybės tarnyba glaudžiai susijusi su viešuoju administravimu kaip sėkmingo ir veiksmingo jo vykdymo, įgyvendinimo ir užtikrinimo prielaida, o valstybės tarnautojai tarnauja valstybės ir savivaldybės įstaigose ir institucijose, vadinasi, tarnautojai turi būti lojalūs ne tik savo darbdaviui
5. Lietuva, siekdama narystės ES, į valstybinės tarnybos santykių sistemą įdiegė ES teisę atitinkantį valstybinės tarnybos teisinį reguliavimą, kad Lietuvai prisijungus prie ES, Lietuvos viešojo administravimo subjektai ir jų valstybės tarnautojai gebėtų užtikrinti Bendrijos tikslų siekimą, įgyvendinant viešosios valdžios reguliacines pareigas pagal nustatytas Bendrijos veiklos sritis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinėje redakcijoje (1 straipsnyje (ex 1 straipsnis), 2 straipsnyje (ex 2 straipsnis), 3 straipsnyje (ex 3 straipsnis), 4 straipsnyje (ex 3a straipsnyje) ir kituose straipsniuose). Todėl šiuo metu galiojantis Valstybės tarnybos įstatymo reguliavimas tinkamai įtvirtina Valstybės, kaip valstybės tarnautojo darbdavio, pareigas ir atsakomybę ir minėtą reguliavimą galima tik plėtoti, bet negalima jo naikinti, menkinti, iškraipyti ar išderinti. 6. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarimuose išaiškino konstitucinę valstybės tarnybos prasmę. Aiškindamas konstitucinę valstybės tarnybos prasmę, Konstitucinis Teismas, išimtinai atsižvelgdamas į konstitucines nuostatas, jų turinį ir sąsajas, pabrėžė, kad Konstitucijoje įtvirtintos valstybės tarnybos esminis bruožas tas, kad ji suvokiama kaip tarnyba Lietuvos Valstybei ir pilietinei Tautai, kad būtų garantuotas visos valstybinės bendruomenės - pilietinės Tautos viešasis interesas, santykių sistema. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluota nuostata, kad Valstybės tarnybos teisiniai santykiai susiklosto tarp valstybės tarnautojo ir valstybės, kuri atlieka darbdavio vaidmenį, ir yra netapatūs teisiniams santykiams, susiklostantiems sutartiniuose darbo santykiuose.
Iš minėtos jurisprudencijos visiškai aiški išvada, kad su valstybės tarnautojais sutartys nėra sudaromos, o valstybės tarnautojų statusas, darbo užmokestis, priedai, atsakomybė, socialinės ir kitos garantijos bei reikalavimai turi būti nustatomi tik įstatymu, ir jie turi būti aiškūs ir bendri visiems siekiantiems atitinkamų pareigų valstybės tarnyboje, ir stojantiems į valstybės tarnybą, ir turi būti žinomi iš anksto. Todėl akivaizdu, kad būtent Valstybė yra valstybės tarnautojo darbdavys. Akivaizdu ir tai, kad viešojo administravimo subjekto vadovas nėra valstybės tarnautojo darbdavys, ir jis neturi kompetencijos įstatymu nustatyti valstybės tarnautojų statusą, darbo užmokestį, priedus, atsakomybę, socialines ir kitas garantijas bei reikalavimus, todėl akivaizdžiai yra neįgalus perimti ir įgyvendinti išimtines Valstybės darbdavio funkcijas. Todėl būtent Valstybė Valstybės tarnybos įstatyme ir jo lydimuosiuose teisės aktuose privalo išsamiai numatyti ir užtikrinti valstybės tarnautojų statusą, pareigas, funkcijas, darbo apmokėjimą, priedus, socialines garantijas ir pan., ir Valstybė negali minėtų pareigų perleisti viešojo administravimo subjekto vadovams.
Neteisėtai, pažeidžiant daugybę teisinių reikalavimų, išimtinai tik Valstybei priklausančias pareigas perleidus viešojo administravimo subjekto vadovams, būtų sudarytos prielaidos valstybės tarnautojų teisių pažeidimams, diskriminacijai, moralinei ir materialinei žalai, kas reiškia, kad būtų sudarytos sąlygos ir pačios valstybės interesų pažeidimams (pavyzdžiui, neveikiant Valstybės tarnybos įstatymo saugikliams: 1) institucijos vadovas to paties sudėtingumo funkcijas vykdantiems asmenims galėtų nustatyti skirtingas socialines garantijas, skirtingas kitas darbo sąlygas ir pan. ne pagal lojalumą Valstybei, bet pagal lojalumą sau ir taip piktnaudžiauti institucijos vadovo valdiniais įgalinimais ir priversti valstybės tarnautoją atsisakyti įstatymų vykdymo ar juos interpretuoti institucijos vadovui palankiai, atsisakyti principingumo, teisingumo ir t.t; 2) institucijos vadovas įgytų jam konstituciškai nepriklausančią diskreciją vienodo sudėtingumo funkcijas vykdantiems asmenims nustatyti skirtingo dydžio apmokėjimą ir kitas tarnybos sąlygas, įtvirtinti valstybės tarnautojų diskriminaciją, o kadangi darbo apmokėjimas ir socialinės garantijos yra vieni iš svarbiausių valstybės tarnautoją motyvuojančių instrumentų, tai tokiu būdu institucijos vadovas įgytų galimybes apmokėjimo už tarnybą, socialinių garantijų ir pan. sąlygas taikyti partiniu principu, daryti poveikį valstybės tarnautojui, paveikti jo atsparumą korupcijai ir neįstatyminiams reikalavimams, būtų sudarytos prielaidos valstybės tarnautojų principingumo, nepriklausomumo pažeidimams ir pan.
Neteisėtai, pažeidžiant daugybę teisinių reikalavimų, išimtinai tik Valstybei priklausančias pareigas perleidus viešojo administravimo subjekto vadovams, būtų sudarytos prielaidos valstybės tarnautojų teisių pažeidimams, diskriminacijai, moralinei ir materialinei žalai, kas reiškia, kad būtų sudarytos sąlygos ir pačios valstybės interesų pažeidimams (pavyzdžiui, neveikiant Valstybės tarnybos įstatymo saugikliams: 1) institucijos vadovas to paties sudėtingumo funkcijas vykdantiems asmenims galėtų nustatyti skirtingas socialines garantijas, skirtingas kitas darbo sąlygas ir pan. ne pagal lojalumą Valstybei, bet pagal lojalumą sau ir taip piktnaudžiauti institucijos vadovo valdiniais įgalinimais ir priversti valstybės tarnautoją atsisakyti įstatymų vykdymo ar juos interpretuoti institucijos vadovui palankiai, atsisakyti principingumo, teisingumo ir t.t; 2) institucijos vadovas įgytų jam konstituciškai nepriklausančią diskreciją vienodo sudėtingumo funkcijas vykdantiems asmenims nustatyti skirtingo dydžio apmokėjimą ir kitas tarnybos sąlygas, įtvirtinti valstybės tarnautojų diskriminaciją, o kadangi darbo apmokėjimas ir socialinės garantijos yra vieni iš svarbiausių valstybės tarnautoją motyvuojančių instrumentų, tai tokiu būdu institucijos vadovas įgytų galimybes apmokėjimo už tarnybą, socialinių garantijų ir pan. sąlygas taikyti partiniu principu, daryti poveikį valstybės tarnautojui, paveikti jo atsparumą korupcijai ir neįstatyminiams reikalavimams, būtų sudarytos prielaidos valstybės tarnautojų principingumo, nepriklausomumo pažeidimams ir pan. Visa tai reiškia, kad institucijos vadovui turint konstituciškai jam nepriklausančią išimtinai tik Valstybei priklausančią valstybės tarnautojo darbdavio diskreciją, būtų iš esmės sunaikinta Valstybės, kaip valstybės tarnautojo darbdavio, esmė, sudarytos sąlygos valstybės tarnybos aukštos reglamentacijos kriterijaus pažeidimams bei iš esmės būtų išderinti visi valstybės tarnybos, kaip viešo intereso Įgyvendinimo mechanizmo, saugikliai, ir būtų pažeisti pačios Valstybės suverenumas ir interesai.
taip pat, kad ES sutartyje yra aiškiai atskirtas viešosios valdžios /viešojo administravimo valstybinės tarnybos sektorius nuo privataus kapitalo sektoriaus. Akcentuotina, kad ES sutartis numato aiškias išimtis veiklai, kuri bet kurioje valstybėje yra susijusi su viešosios valdžios funkcijų vykdymu, t. y., dėl visuomeninių interesų numato aiškias išimtis veiklai, kuriomis grindžiamas laisvas darbuotojų, asmenų, prekių, paslaugų, kapitalo judėjimo ribojimas (ES sutarties 45 straipsnis (ex 55 straipsnis): „Veiklai, kuri bet kurioje valstybėje yra susijusi, nors ir laikinai, su viešosios valdžios funkcijų vykdymu, šio skyriaus (ES sutarties dalies „Laisvas asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas“ skyriaus „Įsisteigimo teisė“ dėl savarankiškai dirbančių asmenų, dėl privataus kapitalo verslo įmonių, bendrovių, dukterinių bendrovių ir t.t. - VSVAA pastaba.) nuostatos netaikomos“. Akcentuotina, kad Europos Sąjungoje iš laisvo darbuotojų ir laisvo kapitalo judėjimo yra išimta viešojo administravimo sritis, kuri turi imunitetą rinkai ir konkurencijai, ir nėra rinkos ir konkurencijos objektas ir negali juo tapti, todėl viešojo administravimo sritis yra nepavaldi privačiam verslo sektoriui, o priešingai - Valstybė, vykdydama valdymą, turi valinę ir kontrolės galią ir reguliuoja privataus verslo sektoriaus santykius, nepažeisdama ES sutarties, ES direktyvų ir reglamentų.
Todėl akivaizdu, kad viešojo administravimo - valstybinės tarnybos sektorius nėra ir negali būti tapatinamas su privačiu verslo sektoriumi, ir valstybės valdymo veikla ir rinkos santykiais susaistytas privatus sektorius negali būti sujungti į vieną bendrą sektorių, nes tai pažeistų valstybės suverenitetą, valstybės saugumą ir valstybės interesus. 8. Konstitucijos
kitų konstitucinių teisių įgyvendinimo prielaida, tai ji turi būti garantuojama valstybės tarnautojui ne mažesne apimtimi nei kitiems dirbantiesiems asmenims. Valstybės tarnautojui turi būti mokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis, jį sumažinti galima tik esant aplinkybėms, nesusijusioms su valstybės tarnautojo dalykinėmis savybėmis, bei atsižvelgiant į konstitucinius proporcingumo, teisėtų lūkesčių principus.
Minėta jurisprudencija dėl valstybės tarnautojo veikimo konstitucinio proporcingumo, teisėtų lūkesčių principų ir atsižvelgiant, kad valstybės tarnautojas priimamas į tarnybą tik įstatymu, suponuoja išvadą, kad Valstybės tarnybos įstatyme negalima naikinti valstybės tarnautojo socialinių garantijų, įskaitant valstybės tarnautojo atostogas, negalima naikinti valstybės tarnautojų atlyginimų priedų (pvz., už stažą valstybės tarnyboje) ir pan., kadangi kito valstybės tarnautojo statuso, pareigų, funkcijų, darbo apmokėjimo, socialinių garantijų užtikrinimo, įgyvendinimo ir priežiūros instrumento negu Valstybės tarnybos įstatymas, Valstybė tiesiog negali turėti ir jo neturi. 9.
išdėstyti argumentai patvirtina akivaizdžius teisinius pagrindus, pagal kuriuos: Lietuvos teisėkūros subjektai, reguliuodami Valstybės tarnybos institutą, privalo laikytis ES, Lietuvos nacionalinių, konstitucinių teisės normų, privalo atsižvelgti į nacionalinių ir ES teismų jurisprudenciją ir jos nekvestionuoti, privalo vykdyti Lietuvos pareigas narystėje ES pagal ES sutartį, ir teisėkūros subjektai Valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojo statuso, įskaitant viešosios finansų kontrolės subjektų - Vidaus audito tarnybų vadovų ir vidaus auditorių, reguliavimą privalo vykdyti, tik atsižvelgdami į ES sutarties ir kitų teisės aktų imperatyviomis nuostatomis saistomą teisinių santykių sistemą, į Lietuvos Konstitucinio teismo jurisprudenciją, į Europos Komisijos išreikštas pozicijas, į Europos Sąjungos teisingumo teismo jurisprudenciją ir t.t., kas akivaizdžiai neleidžia menkinti, naikinti ar kitaip pažeisti valstybės tarnautojo teisinio statuso, bloginti arba daryti rizikingais valstybės tarnautojo darbo apmokėjimo, socialinių garantijų ir pan. užtikrinimą, nes kartu su valstybės tarnautojo teisinio statuso pažeidimais yra daromi ir Valstybės interesų, suverenumo ir saugumo pažeidimai. Todėl Lietuvos teisėkūros subjektai negali tapatinti viešosios valdžios ir valstybės valdymo administracinės veiklos sektoriaus su privačiu verslo sektoriumi, valstybės valdymo ir administracinės veiklos sektorių negali sujungti į vieną bendrą sektorių, negali griauti valstybės tarnybos santykių, negali jų pažeisti, negali naikinti „ribos tarp privataus kapitalo ir viešojo sektoriaus subjektų“. Teisėkūros subjektai negali valstybės tarnautojų darbdavio funkcijų perleisti viešojo administravimo subjekto vadovams, kadangi valstybės tarnautojų darbdavys yra išimtinai tik Valstybė, valstybės tarnautojai išimtinai veikia tik Valstybės vardu ir išimtinai vykdo tik Valstybės pavedimus.
Būtent Valstybės tarnybos įstatyme Valstybė privalo nustatyti aiškias visas valstybės tarnautojų, įskaitant viešosios finansų kontrolės subjektų - Vidaus audito tarnybų vadovų ir vidaus auditorių, statuso, veiklos, funkcijų, atsakomybės, darbo apmokėjimo, priedų, atostogų, socialinių garantijų ir kitas sąlygas, ir privalo kontroliuoti minėtų sąlygų laikymąsi, nes tik stiprus valstybinės tarnybos institutas yra Valstybės interesų ir jos suverenumo garantas, konstitucinis valdymo pamatas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ir atsižvelgiant į visus VSVAA pateiktus raštus Lietuvos teisėkūros subjektams, VSVAA dar kartą prašo Lietuvos teisėkūros subjektus:
valstybės tarnybos ir susijusių teisinių santykių, įskaitant viešosios finansų kontrolės subjektų - Vidaus audito tarnybų vadovų ir vidaus auditorių valstybės tarnybos santykių reguliavimą, stiprinant valstybės tarnautojų teisių, pareigų, darbo apmokėjimo, priedų, atostogų, socialinių garantijų, atsparumo poveikiui bei priklausomumui nuo viešojo administravimo subjekto vadovo ir kitiems galimiems poveikiams ir t.t. reguliavimą Valstybės tarnybos įstatyme (ir susijusiuose teisės aktuose), kuris yra Valstybės interesų ir suverenumo pamatinis konstitucinis garantas, taip pat pakartotinai prašo neperleisti išimtinės Valstybės kompetencijos - valstybės tarnautojo Darbdavio kompetencijos, institucijų vadovams, kurie nėra valstybės tarnautojų darbdaviai, - ir taip užtikrinti
asociacija, 2022-09-30, 2022-10-10, 2022-10-19 7.
Užtikrinti, kad teisingi teisiniai reikalavimai, kriterijai, VSVAA argumentai būtų taikomi ne fragmentuotai, bet teisingai ir sistemiškai visame teisyne, susijusiame su Vidaus audito tarnybų, jų vadovų ir vidaus auditorių statuso ir valstybinės tarnybos reguliavimu, jų nepažeisti, nepažeisti Lietuvos įsipareigojimų narystėje ES, nepažeisti ES sutarties ir iš jos išplaukiančių
ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga, 2022-10-06, 2022-11-23, 2022-11-24 Pagal egzistuojantį teisinį reglamentavimą su valstybės tarnautojais sutartys nėra sudaromos, o valstybės tarnautojų karjerą, priėmimo ir atleidimo sąlygas, atsakomybę, socialines ir kitas garantijas, iš esmės reglamentuoja tik Valstybės tarnybos įstatymas. Kitaip tariant, Valstybės tarnybos įstatymas ir yra de facto valstybės tarnautojų „sutartis“ su valstybe. Ši Vyriausybė, vykdydama savo programą, parengė naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projektą ir daugybę kitų su tuo siejamų įstatymų projektų, kuriais siekiama įgyvendinti vadinamąją Viešojo sektoriaus reformą. Šios reformos tikslui sunku būtų nepritarti – siūloma valstybės tarnybą padaryti lankstesnę ir patrauklesnę. Tačiau Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga nepritaria priemonėms, kuriomis yra siūloma pasiekti minėtą tikslą ir mano, kad tokios priemonės atvirkščiai sumažins valstybės tarnybos patrauklumą ir konkurencingumą, įneš daugiau neaiškumo nustatant darbo užmokestį, negana to, siūloma bent jau dvejiems ateinantiems metams „įšaldyti“ valstybės tarnautojų darbo užmokestį dėl naujai siūlomo taikyti bazinio dydžio, panaikinti ir taip menkas egzistuojančias socialines garantijas.
Atkreipiame dėmesį, kad kitoms valstybinėje tarnyboje dirbančioms asmenų grupėms, kurioms artimiausiu metu neketinama apčiuopiamai didinti darbo užmokesčio (Vadovybės apsaugos tarnybai, Specialiųjų tyrimų tarnybai, žvalgybos pareigūnams, diplomatams, prokurorams, statutiniams valstybės tarnautojams) nuo kitų metų egzistuojančios socialinės garantijos ir darbo užmokesčio apskaičiavimo sistemos paliekamos. Tiesa, reformos rengėjai teigia, kad šiai grupei asmenų darbo užmokesčio sistema pakeista, o esamos garantijos turėtų/galėtų būtų panaikintos kitame etape, t. y. po metų. Viena vertus, sąlygų bloginimo šios grupėms mes tikrai nepalaikome. Kita vertus, sunku būtų patikėti, kad dėl turimos įtakos sprendimų priėmėjams šioms asmenų grupėms sąlygos bus pablogintos, t. y. sąlygos jiems būtų prilygintos toms, kokios yra siūlomos valstybės tarnautojams. Kitas pavyzdys, iliustruojantis siūlomos reformos nenuoseklumą, yra tas, kad teisėjams yra siūloma nuo 2023 m. gerokai padidinti darbo užmokestį, tačiau reformos iniciatoriai nesiūlo teisėjams panaikinti šiuo metu Teismų įstatyme įtvirtintos atostogų skaičiavimo tvarkos, pagal kurią teisėjui už ilgą teisėjo darbo stažą gali būti suteikta 40 darbo dienų kasmetinių atostogų.
Šiuo metu valstybės tarnautojams taikomi įvairūs specialūs reikalavimai, kurių nereikia laikytis dirbantiems pagal darbo sutartis (turto ir pajamų deklaravimas, pareiga vengti interesų konflikto, puoselėti nepriekaištingą reputaciją, lojalumas), ir atitinkamai numatytos tam tikros garantijos (ilgesnės atostogos ir kt.). Šia reforma naikinamos garantijos, tačiau paliekami papildomi reikalavimai, o tai yra nelogiška, neteisinga ir galimai prieštarauja konstitucinei doktrinai. Valstybės tarnybos reformos rengėjai nuolat kartoja, kad viešasis sektorius, įskaitant valstybės tarnybą, atsilieka nuo privataus sektoriaus visais aspektais: savo veiklos efektyvumu, kokybe, lankstumu ir pan. Manome, kad toks tiesmukas viešojo ir privataus sektoriaus lyginimas ir supriešinimas yra nekorektiškas. Visų pirma dėl to, kad skiriasi viešojo sektoriaus ir privataus sektoriaus tikslai. Viešasis sektorius siekia viešojo intereso ir kokybiškų viešųjų paslaugų teikimo, o privatus – pelno. Sunku būtų lyginti netgi valstybės ir savivaldybių įstaigų veiklą su valstybės įmonėmis, kurios paprastai veikia monopolijos sąlygomis ir siekia pelno. Taip pat pasigedome valstybės tarnybos reformos rengėjų atlikto padidinto teisinio reguliavimo vertinimo, kaip tai yra numatyta Teisėkūros pagrindų įstatyme. Mūsų įsitikinimu, nesant išsamaus vertinimo, padarytos klaidos valstybei gali grėsti sunkiai ištaisomomis pasekmėmis. Be to, būtų buvę naudinga ir palyginti panašias funkcijas atliekančias valstybės ir savivaldybių institucijas tarpusavyje, išryškinant veiklos efektyvumo problemas.
Pavyzdžiui, pateikti „pavyzdines“ institucijas, kurios veikia efektyviai tam, kad kitos institucijos galėtų į jas lygiuotis. Tarkime, ar reformos rengėjai galėtų objektyviai įvardyti, kurios ministerijos kanceliarija veikia efektyviai, o kurios ne? Toliau pateikiame savo argumentus, kodėl parengtas naujos redakcijos Valstybės tarnybos projektas iš esmės nesudaro jokių prielaidų pasiekti deklaruotą tikslą, t. y. valstybės tarnybą padaryti patrauklesnę ir efektyvesnę, o atvirkščiai – įneš sumaišties, padidins riziką pažeisti tiek šiuo metu pareigas einančių, tiek naujai priimamų tarnautojų teisėtus lūkesčius, pablogins karjeros galimybes, diskriminuos kitą statusą turinčių valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų atžvilgiu. Neargumentuotas siūlymas didelei daliai dabartinių tarnautojų panaikinti valstybės tarnybos statusą. Valstybės tarnybos įstatymo projektu siūloma per artimiausius dvejus metus panaikinti valstybės tarnautojų statusą nemažai daliai, gal netgi keliems tūkstančiams iš šiuo metu maždaug 27 tūkst. pareigas einančių valstybės tarnautojų. Siūloma valstybės tarnautojais nelaikyti asmenų, kurių funkcijos susijusios su personalo administravimu, buhalterine apskaita, dokumentų tvarkymu, apskaita ir saugojimu, viešųjų pirkimų vykdymu, vidaus auditu, projektų valdymu, viešųjų ryšių palaikymu, teisiniu atstovavimu, korupcijos prevencija ir vidaus tyrimais, informacinių ir ryšių technologijų administravimu, turto administravimu. Aukščiau nurodytas funkcijas vykdantys valstybės tarnautojai, tikėtina, taptų darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartis, o nesant atitinkamų įstatyme numatytų saugiklių, galbūt apskritai netektų einamų pareigų.
Mažų mažiausiai, buvusiems tarnautojams tapus darbuotojams, dirbančiais pagal darbo sutartis, ateityje tai žymiai apribotų jų galimybes gauti didesnį darbo užmokestį. Primename, kad dar 2019 m. buvo peržiūrėtos visų valstybės tarnautojų pareigybės tam, kad būtų panaikintos pareigybės, kurių funkcijos yra ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio, tad nesuprantama, kodėl vėl reikėtų grįžti atgal ir tokiu būdu įnešti papildomos sumaišties. Nepagrįstas ir neargumentuotas siūlymas panaikinti priedą už stažą ir atostogų skaičiavimo tvarką valstybės tarnautojams. <...> Be to, priedas už stažą istoriškai buvo taikomas ir dėl to, kad tokiu būdu, bent nežymiai, siekiama padidinti valstybės tarnautojų darbo užmokestį negaunant pakankamo finansavimo iš biudžeto. O taip pat ši priemonė veikia ir kaip šiokia tokia atsvara įstaigų vadovų subjektyvumui vykdant kasmetinius veiklos vertinimus. Socialinių garantijų panaikinimas valstybės tarnautojams prieštarauja tarptautinei praktikai. Reformos iniciatoriai viešojoje erdvėje nuolat kartoja, kad pažangiose valstybėse valstybės tarnautojai esą neturi kažkokių išskirtinių socialinių garantijų, o priedą už stažą jie vadina XIX a. atgyvena ir darbo užmokesčio augimu vien už buvimą valstybės tarnautoju. Visų pirma, virtinėje Vakarų valstybių (Austrijoje, Belgijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje ir kt.) yra taikomos sistemos, kai darbo užmokestis tiesiogiai priklauso ir nuo stažo valstybės tarnyboje dydžio.
Absoliučioje daugumoje Europos valstybių į valstybės tarnybą naujai priimtiems valstybės tarnautojams yra suteikiamos ilgesnės atostogos lyginant su privačiu sektoriumi, o jau einantiems pareigas tarnautojams papildomos atostogų dienos dažniausiai yra suteikiamos už ilgesnį stažą valstybės tarnyboje. Estijos Valstybės tarnybos įstatymas nors ir nenumato priemokos už stažą mokėjimo, tačiau įtvirtina dar patrauklesnes garantijas nei Lietuvoje. Už stažą valstybės tarnyboje Estijoje yra gerokai didinama valstybinė senatvės pensija. Jeigu valstybės tarnautojo stažas siekia 10–15 metų, tuomet senatvės pensija didinama 10 proc., o jeigu tarnautojo stažas yra ilgesnis nei
Kanados parlamento administracija buvo pripažinta vienu patraukliausiu darbdaviu šalyje, o Kanados parlamento biblioteka buvo išrinkta vienu iš geidžiamiausių darbdavių Kanados sostinės regione. Tokio titulo Kanados parlamento administracija nusipelnė ne dėl darbo užmokesčio dydžio, kadangi į Kanados parlamentą priimtiems aukštųjų mokyklų absolventams iš pradžių siūlomas nedaug didesnis nei šalies vidutinis darbo užmokestis, o būtent dėl įvairių taikomų socialinių garantijų. Socialinių garantijų panaikinimas diskriminuos tiek naujai į valstybės tarnybą priimamus tarnautojus, tiek šiuo metu pareigas einančius tarnautojus. Reformos rengėjai pastaruoju metu viešojoje erdvėje naudoja įvairius argumentus, kodėl yra būtina panaikinti šiuo metu egzistuojančias socialines garantijas valstybės tarnautojams.
Vienas iš neseniai nuskambėjusių argumentų, kad 1 proc. dydžio priedas mokamas už vienerius stažo už tarnybą Lietuvos valstybei metus yra ydingas, nes esą „atlyginimas būtų teisingas, pagrįstas rezultatais, už atliktus darbus, o ne už egzistavimą ir buvimą tam tikrose pareigose“. Visų pirma, ir dabartinis teisinis reguliavimas leidžia tarnautoją atleisti ar sumažinti jam darbo užmokestį, jeigu jis nepasiekia jokių rezultatų. Antra, siūlymas
„įšaldyti“ priemoką už tarnybos stažą jau einantiems pareigas valstybės
tarnautojams taip pat suformuotų ydingą praktiką. Tokiu būdu pažeistų tarnautojų teisėtus lūkesčius dėl nuoseklaus tęstinio priedo augimo, atsirastų nepagrįsti darbo apmokėjimo tvarkos skirtumai tarp jau turinčių tarnybos stažą ir naujai į valstybės tarnybą ateinančių asmenų. Pažymėtina, kad pagal dabartinį Valstybės tarnybos įstatymą leidžiama naujai priimtiems valstybės tarnautojams nustatyti didesnius pareiginės algos koeficientus nei keliolika metų valstybės tarnyboje dirbantiems tarnautojams. O neretai būna ir taip, kad ką tik priimtas valstybės tarnautojas gauna faktiškai didesnį darbo užmokestį nei tarnautojas, turintis 30 metų darbo valstybės tarnyboje stažą. Nepagrįsti siūlymai iki 2025 m. „įšaldyti“ valstybės tarnautojams taikomą bazinį dydį ir nustatyti naują darbo užmokesčio sistemą. Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga visuomet sveikina darbo užmokesčio didinimą viešojo sektoriaus darbuotojams. Šia reforma Vyriausybė siūlo žymiai didinti darbo užmokestį pakankamai siaurai viešajame sektoriuje dirbančiai asmenų grupei (politikams, teisėjams, valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų vadovams, valstybės pareigūnams), iš viso mažiau nei 2 tūkst. asmenų.
Tačiau valstybės tarnautojams, kurių yra maždaug 27 tūkst., siūloma artimiausiems dvejiems metams naująjį bazinį dydį įšaldyti. Kitaip tariant, nuo kitų metų didelė dalis valstybės tarnautojų tiesiog gaus kone identišką darbo užmokestį, kurį gauna šiandien. Taip bus dėl to, kad ketinama panaikinti priedą už stažą valstybės tarnybai (t. y. 1 proc. darbo užmokesčio padidėjimą kas metus) ir neketinama didinti įstaigų darbo užmokesčio fondų arba padidinti minimaliai. Taigi valstybės tarnautojai šiuo aspektu yra akivaizdžiai diskriminuojami. Apskritai sunkiai suprantama, kodėl naujai taikomą bazinį dydį ketinama peržiūrėti kas trejus metus, kadangi tokiu būdu valstybės tarnautojų darbo užmokestis atsiliks nuo faktinio vidutinio darbo užmokesčio šalyje augimo. Naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projekte siūloma, kad įstaigos vadovas nustatytų įstaigos valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą, kurioje, atsižvelgiant į šio įstatymo ir Darbo kodekso nuostatas, nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai, konkrečiai pareigybei nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalai. Įstaigos vadovas nustatys darbo apmokėjimo sistemą vadovaudamasis Vyriausybės nustatytomis rekomendacijomis. Iniciatorių teigimu, tokiu būdu įstaigų vadovai esą galėtų lanksčiau nustatyti didesnį darbo užmokestį (t. y. konkrečiai pareigybei nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalus). Šiai siūlomai naujovei nepritariame dėl kelių priežasčių. Visų pirma, manome, kad maksimalūs pareiginės algos koeficientai įstaigose ir institucijose naujojoje darbo apmokėjimo sistemoje bus nustatomi pagal faktinį darbo užmokesčio fonde turimų asignavimų dydį.
Kitaip tariant, didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai iš esmės nesiskirs nuo šio metu galiojančio įstatymo, o jeigu ir bus didesni, tai de facto jie negalės būti suteikiami tarnautojams dėl riboto darbo užmokesčio asignavimų dydžio. Antra, manome, kad siūloma nauja darbo užmokesčio sistema sudarys prielaidas, kad panašias funkcijas vykdančiose institucijose bus nustatyti skirtingo dydžio didžiausi pareiginės algos koeficientai. Taip pat kelia abejonių, ar Vyriausybės parengtomis rekomendacijomis dėl darbo užmokesčio sistemos vadovausis visų įstaigų vadovai. Esame įsitikinę, kad esminiai darbo apmokėjimo sistemos principai turėtų būti įtvirtinti Valstybės tarnybos įstatyme, o ne rekomendacijų forma. Valstybės tarnybos įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „dėl lėšų trūkumo (darbo užmokesčio fonde) įstaigų galimybės finansiškai motyvuoti valstybės tarnautojus yra ribotos“. Su tuo sunku ginčytis, tačiau ši amžina problema valstybės tarnybos reformos iniciatorių nėra niekaip sprendžiama. Šiuo metu turbūt tik labai menka dalis valstybės tarnautojų (atmetus politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojus ir įstaigų vadovus) turi galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme nustatytas pareiginės algos koeficientų „lubas“, o jas pasiekti daugeliui tarnautojų reikėtų dar bent keleto metų. Taigi padidinus teorines koeficientų „lubas“ pagal naująją siūlomą darbo užmokesčio sistemą faktinis darbo užmokestis niekaip nepasikeis.
Galiausiai, suteikiant vadovams diskreciją nustatyti didesnį darbo užmokestį ir tuo pat metu valstybei neskiriant pakankamo finansavimo darbo užmokesčiui, gali susiklostyti tokia situacija, kad kai kuriose institucijose ir įstaigose darbo užmokestis kai kuriems tarnautojams didės vien dėl įstaigų vadovų subjektyvumo ar nepotizmo, o kiti tarnautojai gali būti atleisti. Nepritariame siūlymui eliminuoti profesines sąjungas iš derybų sudarant kolektyvinę sutartį dėl bazinio dydžio. Šiuo metu galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme numatyta, kad ateinančių finansinių metų bazinis dydis nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Nauju reglamentavimu atsisakius šios nuostatos, būtų eliminuotas profesinių sąjungų vaidmuo nustatant valstybes tarnautojų darbo užmokestį ir susiaurintos profesinių sąjungų galimybės ginti jų atstovaujamų darbuotojų socialines ir ekonomines teises. Apibendrinant konstatuojame, kad šia reforma yra siūloma iš esmės pabloginti valstybės tarnautojų darbo sąlygas, tuo pat metu tikintis, kad darbuotojai iš privataus sektoriaus pradės veržtis dirbti į valstybės tarnybą. O galbūt yra atvirkščiai, t. y. nemaža dalis viešojo sektoriaus nėra linkę ieškoti darbo privačiame sektoriuje dėl to, kad pastarajame ir dabar yra siūlomos prastesnės sąlygos nei viešajame sektoriuje? Be to, nemaža dalis viešojo sektoriaus ir taip šiuo metu dirba pagal Darbo kodekso nuostatas. Ar tai reiškia, kad vien dėl to valstybės tarnautojai dirba efektyviau? Galiausiai, ar neatrodo keista, kad patys valstybės tarnautojai, išskyrus galbūt įstaigų vadovus, švelniai tariant, nėra sužavėti siūlomais pokyčiais ir jiems priešinasi?
Atidžiai išanalizavę naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projektą, susipažinę su kitų valstybės ir savivaldybių institucijų derinimo metu pateiktomis pastabomis ir pasiūlymais (kuriuose, beje, net keletas naujai siūlomų nuostatų vertinamos kaip prieštaraujančios konstitucinei doktrinai) bei išmanydami įvairius praktikoje veikiančius aspektus, raginame Seime, svarstant šios reformos įstatymų projektų paketą atsižvelgti į profesinių sąjungų ir valstybės bei savivaldybių institucijų pastabas. Įvertinta
susivienijimas, 2022-10-10 Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (toliau - Susivienijimas) atsižvelgdamas į tai, kad 2022 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos Seime yra numatytas nenumatytasis posėdis, kurio metu bus sprendžiamas Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto ir su juo susijusių teisės aktų projektų (toliau - Projektas) priėmimo klausimas, teikia šį raštą, kuriame nurodo Projekto trūkumus ir išreiškia pagrįstas abejones dėl nauju teisiniu reglamentavimu siekiamo vieno iš Projekto rengėjų nurodomų tikslų - valstybės tarnybos efektyvumo didinimo, praktinio įgyvendinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad Susivienijimas pritaria teikiamo svarstyti Projekto idėjai, jog reforma valstybės tarnyboje yra reikalinga dėl vadovų gebėjimų stiprinimo, jų kompetencijų kėlimo, tačiau prieštarauja siūlomiems valstybės tarnautojų darbo teisinio reglamentavimo pakeitimams ir nepritaria galutinio Projekto redakcijai. Susivienijimas žemiau pateikia nesutikimo argumentus, kurių visuma sudaro pagrįstą pagrindą grąžinti Projektą jo rengėjams tolimesniam tobulinimui. Susivienijimas nepritaria socialinių garantijų mažinimui valstybės tarnautojams.
Akcentuotina, kad Projekto rengėjai nenurodo jokių svarbių motyvų, kodėl yra siūloma mažinti kasmetinių valstybės tarnautojų atostogų trukmę, naikinti priedus už stažą valstybės tarnyboje. Visuotinai pripažįstama ir nereikalaujanti papildomo įrodinėjimo aplinkybė yra šalyje didėjanti infliacija, kas tiesiogiai sąlygoja bendro kainų lygio didėjimą, dėl kurio mažėja pinigų perkamoji galia. Todėl naujuoju reglamentavimu pašalinus iš valstybės tarnautojų gaunamus priedus už stažą, tai labai jautriai atsilieps didžiajai daliai valstybės tarnautojų, kurių vidutinis darbo užmokestis dažnu atveju neviršija net 800 EUR (atskaičius mokesčius). Teikiamas Projektas dar labiau padidins socialinę atskirtį. Visų pirma, analizuojant senąjį ir naująjį reglamentavimus yra akivaizdu, kad didesnis dėmesys yra sutelktas tam tikrai grupei valstybės tarnautojų (politikams, teisėjams, įstaigų vadovams), kuriems numatomi ženkliai padidinti atlyginimai. Tuo tarpu didžiajai daliai valstybės tarnautojų atlyginimas bus įšaldomas
peržiūrėti kas 3 (tris) metus. Pažymėtina, kad šalies vidutinis darbo užmokestis per 3 (tris) metus gali reikšmingai padidėti. Todėl Susivienijimo įsitikinimu, tokie reglamentavimo pakeitimai tik dar labiau skatins valstybės tarnautojus žvalgytis į privatų sektorių ir neišspręs egzistuojančios valstybės tarnyboje problemos - etatų neužpildymo. Taip pat šiame Projekte visiškai nesprendžiamas motyvacinės sistemos valstybės tarnautojams klausimas. Nagrinėjamu atveju valstybė, kaip darbdavys, iš vienos pusės reikalauja aukštos kompetencijos bei nepriekaištingos reputacijos, o iš kitos pusės yra naikinamos socialinės garantijos, nepriklausančios nuo tiesioginio vadovo valios, o įgyjamos už lojalumą valstybei (priedai už stažą, ilgesnės trukmės kasmetinės atostogos).
Svarbu pažymėti, kad Projekte nenumatytos jokios priemonės, kurios atsvertų socialinių garantijų mažinimu kilsiančius padarinius valstybės tarnautojams. Paminėtina, kad Estijoje nėra taikomi priedai už stažą, tačiau jiems yra didinama pensija pagal ištarnautą laikotarpį. Taigi, siūlomi Projekto teisinio reglamentavimo pakeitimai yra ydingi siekiant didinti valstybės tarnybos, kaip viešojo sektoriaus, patrauklumą prieš privatų sektorių. Akivaizdu, kad įsigaliojus naujajam reglamentavimui valstybės tarnautojas neturėtų daugiau garantijų nei asmuo dirbantis pagal darbo sutartį privačiame sektoriuje. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, siūlytina palikti esamą teisinį reglamentavimą dėl socialinių garantijų, nes tai yra viena iš priemonių skatinanti asmenis pasirinkti darbą valstybės tarnyboje. Susivienijimas nepritaria profesinių sąjungų vaidmens valstybės tarnyboje sumažinimui. Pirmiausia Projekte nėra numatyta aiškaus teisinio reglamentavimo, susijusio su profesinių sąjungų veikla, garantijomis, kolektyvinių sutarčių sudarymo galimybėmis valstybės tarnyboje ir pan. Atkreipiame dėmesį, kad valstybės tarnybos santykiuose yra tam tikrų ypatumų, kuomet Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatytas reglamentavimas jo neapima, pavyzdžiui valstybės tarnybos santykių ypatumai sudarant šakos ar nacionalines kolektyvines sutartis, profesinių sąjungų atstovų dalyvavimas valstybės tarnautojų atrankose, veiklos vertinime ir pan. Taigi, naujuoju reguliavimu siekiama kardinaliai sumažinti profesinių sąjungų įsitraukimą į valstybės tarnybą.
Susivienijimo įsitikinimu Projekte privalo būti įtrauktas skyrius „Profesinių sąjungų garantijos valstybės tarnyboje“ (pagal analogiją su Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto). Susivienijimas atkreipia dėmesį, kad dvišalė valstybės tarnautojų komisija prie Trišalės Tarybos nepritarė Projektui. Todėl atsižvelgiant į tai siūlytina įsiklausyti į valstybės tarnautojų bendruomenę, atsižvelgti į profesinių sąjungų teikiamus siūlymus, kadangi priešingu atveju gali susiklostyti tokia situacija, jog įgyvendinus šiuo metu teikiamą valstybės tarnybos reformą sumažės valstybės tarnybos efektyvumas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Susivienijimas gerb. Seimo prašo:
susivienijimas, 2022-10-27 Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (toliau – NPPSS) susipažinę su 2022-10-18 pateiktu atnaujintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo projektu (toliau – Projektas) pažymi, kad į profesinių sąjungų anksčiau teiktas pastabas dėl Projekto nebuvo atsižvelgta. Taip pat akcentuotina, kad 2022-10-10 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (toliau – Departamentas) pateikė išvadą dėl VRM 2022-10-03 teikto projekto neatitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei norminiams teisės aktams, į kurią tik dalinai buvo atsižvelgta rengiant atnaujintą Projekto redakciją.
Atsižvelgiant į tai NPPSS teikia šį raštą ir žemiau išdėsto esminius Projekto trūkumus. <...> Socialinių garantijų mažinimas valstybės tarnautojams turės neigiamų pasekmių valstybės tarnybai. <...> Taip pat Projekto rengėjai visiškai neatsižvelgė į Departamento išvadoje nurodomas pastabas dėl naujuoju teisiniu reguliavimu siekiamų įtvirtinti pakeitimų valstybės tarnyboje atitikties Konstitucijai. Departamento išvadoje nurodoma, kad tam tikrai valstybės tarnautojų grupei nėra siūloma atsisakyti skirti priedus už darbo stažą, o tai yra valstybės tarnybos sistemos vientisumo pažeidimas. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybės tarnyba tam tikrose valstybės (savivaldybių) institucijose (kuri nors valstybės tarnybos sistemos grandis) būtų eliminuota iš bendros valstybės tarnybos sistemos arba kuris įtvirtintų privilegijuotą tam tikrų institucijų valstybės tarnautojų padėtį kitų analogiškų institucijų valstybės tarnautojų atžvilgiu arba, priešingai, jų diskriminavimą (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). <...>. Tokie pokyčiai neabejotinai turės neigiamą efektą valstybės tarnybai, kadangi aukštos kvalifikacijos specialistams toks pakeitimas parodys, kad ištikimybė valstybės tarnybai buvo beprasmis ir paskatins konkurencingesnio atlyginimo už sukauptą darbo patirtį ieškotis privačiame sektoriuje. Pažymėtina, kad dėl socialinių garantijų valstybės tarnautojams mažinimo taip pat pasisakė Departamentas.
Svarbu pažymėti, kad Departamento pateiktos išvados įžanginėje dalyje pateiktas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kuriame nurodoma, kad „valstybės tarnybos teisiniai santykiai – tai teisiniai santykiai tarp valstybės tarnautojo ir valstybės, kuri šio asmens atžvilgiu atlieka darbdavio vaidmenį; šie santykiai, nepaisant panašumų, nėra tapatūs darbo santykiams, susiklostantiems tarp darbuotojo, kuris nėra valstybės tarnautojas, ir darbdavio (nesvarbu, ar susiklostantiems valstybės ar savivaldybių institucijose, ar kitose įmonėse, įstaigose, organizacijose)“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. ir 2007 m. kovo 20 d. nutarimai). <...> Projektu siekiami įgyvendinti teisinio reguliavimo pokyčiai tik dar labiau padidins socialinę atskirtį. <...> Pažymėtina, kad šalies vidutinis darbo užmokestis per 3 (tris) metus gali reikšmingai padidėti ir tokiu atveju valstybės institucijos taptų nekonkurencingos. Bazinis dydis privalo būti peržiūrimas kiekvienais metais, nes tik tokiu būdu galima išvengti valstybės institucijose ir įstaigose mokamo darbo užmokesčio atotrūkio nuo darbo rinkos. Teikiamu Projektu nėra sprendžiama motyvacinės sistemos valstybės tarnautojams problema. Šiuo atveju valstybė, kaip darbdavys, iš vienos pusės reikalauja aukštos kompetencijos bei nepriekaištingos reputacijos, o iš kitos pusės yra naikinamos socialinės garantijos, nepriklausančios nuo tiesioginio vadovo valios, o įgyjamos už lojalumą valstybei (priedai už stažą, ilgesnės trukmės kasmetinės atostogos). Svarbu pažymėti, kad Projekte nėra numatytų priemonių, kurios atsvertų socialinių garantijų mažinimu kilsiančius padarinius valstybės tarnautojams. Projekto teisinio reglamentavimo pakeitimai yra ydingi siekiant didinti valstybės tarnybos, kaip viešojo sektoriaus, patrauklumą prieš privatų sektorių.
Todėl Projekto rengėjų siekiai didinti valstybės tarnybos konkurencingumą yra deklaratyvaus pobūdžio, kadangi analizuojant valstybės tarnautojų teisinio reglamentavimo siūlomus įgyvendinti pakeitimus tampa akivaizdu, kad įsigaliojus naujajam reglamentavimui valstybės tarnautojas neturėtų daugiau garantijų nei asmuo dirbantis pagal darbo sutartį privačiame sektoriuje. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, siūlytina palikti esamą teisinį reglamentavimą dėl socialinių garantijų, nes tai yra viena iš priemonių skatinanti asmenis pasirinkti darbą valstybės tarnyboje. Galiausiai, profesinėms sąjungoms kelia nerimą VRM retorika. VRM atstovų viešai pasisakoma, kad nors šiuo metu valstybės tarnautojų yra 27 tūkstančiai, bet kiek šių liks po reformos priklausys nuo sprendimų įstaigose. Naujuoju reglamentavimu siekiama įtvirtinti, kad institucijų ir įstaigų vadovams būtų suteikta daugiau diskrecijos patiems spręsti, kiek ir kokių pareigybių reikia veiklai vykdyti ir tikslams pasiekti, vadovas taip pat turėtų daugiau teisių sprendžiant dėl darbuotojo atlyginimo. NPPSS įsitikinimu tai yra didžiulis pavojaus signalas ne tik dėl tarnautojų masinių atleidimų ir šių darbo krūvio permetimo liksiantiems tarnyboje, o taip pat dėl prastėjančių viešųjų paslaugų. Svarbu suprasti, kad valstybės tarnybos silpninimas, viešųjų paslaugų kokybės suprastėjimas turės išorinį poveikį, t. y. tą pajaus tiek piliečiai, tiek verslo subjektai. Iš esmės valdymas perduodamas į vadovui, kuriam suteikiami įrankiai iš pagrindų keisti visą sistemą, tačiau nėra numatomi jokie tarnautojų apsaugos mechanizmai ir kyla reali grėsmė, kad reforma baigsis tuo, jog reikės iš naujo kurti efektyvią ir veikiančią valstybės tarnybą.
Į šią problemą taip pat buvo atkreiptas dėmesys Departamento išvadoje, kadangi siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų užtikrintas hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą atitinkantis jų atlyginimų dydžių diferencijavimas, būtų sudarytos prielaidos pažeisti valstybės tarnybos sistemos vientisumą, taip pat teisingumo ir protingumo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai matome aiškų, galimai net korupcinį pavojų, kai vadovas galės pats sumažinti tarnautojų skaičių, perskirstyti darbo krūvį, o decentralizuotą konkursą laimėjusiam tarnautojui (draugui, kaimynui, senam kolegai) skirti ne tik pareigų neatitinkančią algą, o taip pat dar skirti ir dosnų priedą. Apibendrinant aukščiau išdėstytą bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas išvadas, NPPSS ir kitų profesinių sąjungų reikštas pastabas, siūlome atmesti Projektą, kaip žalingą valstybei, ir pradėti naujas derybas (naujo projekto sukūrimą) Dvišalėje komisijoje prie
profesines sąjungas. Įvertinta
susivienijimas, 2022-11-23 Nacionaliniam pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimui (toliau – NPPSS), vienijančiam profesines sąjungas, ginančias ir atstovaujančias valstybės tarnautojų interesus, didelį susirūpinimą kelia siekiama įgyvendinti valstybės tarnybos reforma. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo komitetuose yra numatyta svarstyti 2022-11-15 pateikto Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo projektą Nr. XIVP-2066(3) (toliau – Projektas), NPPSS teikia šį raštą ir žemiau išdėsto esminius šio Projekto trūkumus bei pateikia siūlymus.
Pirmiausia pažymėtina, kad teikiamas Projektas yra prieštaraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija). Projekto atitiktį Konstitucijai yra išsamiai išanalizavęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (toliau – Teisės departamentas), kuris argumentuotai 2022-11-15 pateiktoje išvadoje pateikė objektyvias išvadas dėl Projekto nesuderinamumo su pagrindiniu valstybės įstatymu, todėl išvadoje pateiktos išvados ir jas pagrindžiantys argumentai šiame rašte pakartotinai nedėstomi. Tačiau svarbu paminėti, kad dėl ankstesnės Projekto redakcijos Teisės departamentas taip pat buvo pateikęs išvadą, kurioje taip pat buvo konstatuota Projekto neatitiktis Konstitucijai. Po Teisės departamento pateiktos išvados Projekto rengėjai atliko nedideles Projekto korekcijas, kurias dar kartą įvertino Teisės departamentas ir pateikė beveik analogiškas išvadas dėl naujausios Projekto redakcijos nesuderinamumo su Konstitucija. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Projekto rengėjai akivaizdžiai nepaiso Konstitucinio Teismo nuosekliai išplėtotos oficialios konstitucinės doktrinos ir siekia įtvirtinti tokį teisinį reguliavimą, kuris dėl akivaizdaus nesuderinamumo su Konstitucija lems šio teisės akto ar jo atskirų dalių vykdymo sustabdymą ateityje. Siekiama sumažinti profesinių sąjungų vaidmenį valstybės tarnyboje. Projekte nėra numatyta aiškaus teisinio reglamentavimo, susijusio su profesinių sąjungų veikla, garantijomis, kolektyvinių sutarčių sudarymo galimybėmis valstybės tarnyboje ir pan.
Atkreipiame dėmesį, kad valstybės tarnybos santykiuose yra tam tikrų ypatumų, kuomet Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatytas reglamentavimas neapima, pavyzdžiui, valstybės tarnybos santykių ypatumai sudarant šakos ar nacionalines kolektyvines sutartis, profesinių sąjungų atstovų dalyvavimas valstybės tarnautojų atrankose, veiklos vertinime ir pan. Todėl manome, kad naujuoju reglamentavimu nepagrįstai siekiama drastiškai sumažinti profesinių sąjungų įsitraukimą į valstybės tarnybą ir tokiu būdu sumažinti socialinio dialogo svarbą valstybės tarnyboje. Socialinių garantijų mažinimas valstybės tarnautojams turės neigiamų pasekmių valstybės tarnybai. <...> Pažymėtina, kad dėl socialinių garantijų valstybės tarnautojams mažinimo taip pat pasisakė Teisės departamentas. Teisės departamento nuomone, atsižvelgiant į tai, kad valstybės tarnautojams keliami didesni profesiniai ir kvalifikaciniai reikalavimai, tai implikuoja ir tam tikrų papildomų garantijų taikymą valstybės tarnautojams. Atsižvelgiant į tai, anot Teisės departamento, kyla abejonės ar valstybės tarnautojų atostogų reguliavimas Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, valstybės tarnautojams taikant ypatingus reikalavimus ir įpareigojimus, atitiktų konstitucinę valstybės tarnybos, kaip ypatingos profesinės veiklos sistemos, sampratą ir būtų konstituciškai pagrįstas. Taigi, apibendrinant išdėstytą konstatuotina, kad socialinių garantijų mažinimas valstybės tarnautojams, siekiant priartinti ar net suvienodinti valstybės tarnautojų darbo santykius su darbo santykiais pagal darbo sutartį, yra galimai prieštaraujantis aukščiausios juridinės galios teisės aktui – Konstitucijai.
Projektu siekiami įgyvendinti esamo teisinio reguliavimo pokyčiai tik dar labiau padidins socialinę atskirtį. <...> Taigi, būsimas pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio peržiūrėjimas ne rečiau kaip kas 3 (treji) metai pagal darbo užmokesčio pokyčių darbo rinkoje tendencijas ir šalies ekonominę situaciją, suponuoja, kad jos būsimo dydžio nustatymas niekaip nebebūtų susijęs su vidutinio darbo užmokesčio (kuris keičiasi ir yra nustatomas ne kas treji metai, o kas kiekvienų metų ketvirtį) pokyčiu šalyje. Pažymėtina, kad pagal nusistovėjusią praktiką darbo užmokesčio fondo dydis dažniausiai yra nedidinamas. Šiuo atveju pateiktame projekte siūloma tvarka šią tendenciją dar labiau sustiprins. Todėl kyla grėsmė, kad vadovai norėdami didinti darbo užmokestį paprasčiausiai atleis dalį darbuotojų, o likusiems darbuotojams darbo krūviai bus didinami neproporcingai jų darbo užmokesčiams. Nagrinėjamu atveju dėl per didelių darbo krūvių valstybės tarnautojai palieka valstybinę tarnybą, todėl yra visiškai nesuprantamas Projekto rengėjų siekis diferencijuoti valstybės tarnautojus ir išskirti tik mažą grupę valstybės tarnautojų, kuriems po reformos įgyvendinimo bus užtikrintas darbo užmokesčio kilimas. Atsižvelgiant į tai, NPPSS vertinimu, šiuo atveju Projekte tikslinga būtų nustatyti, kad bazinis dydis būtų peržiūrimas kiekvienais metais, nes tik tokiu būdu būtų galima išvengti valstybės institucijose ir įstaigose mokamo darbo užmokesčio atotrūkio nuo darbo rinkos.
<...>
Numatomi teisinio reguliavimo pokyčiai yra nesuderinami su Projekto aiškinamajame rašte įvardintais pasiekti reformos tikslais.
Nagrinėjamu atveju Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad reforma siekiama įtvirtinti teisines valstybės tarnybos tobulinimą, kurios tikslas – sustiprinti vadovavimo ir lyderystės gebėjimus, padidinti valstybės tarnybos profesionalumą, lankstumą ir efektyvumą. <...> NPPSS įsitikinimu, dėl Projekto rengėjų nenoro įsiklausyti į valstybės tarnautojų bendruomenę, atsižvelgti į profesinių sąjungų, įstaigų, institucijų teiktas pastabas, kyla reali grėsmė, kad valstybės tarnybos reforma baigsis tuo, jog reikės iš naujo kurti efektyvią ir veikiančią valstybės tarnybą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, siūlome:
Seimo statuto 54 straipsniu surengti komiteto klausymus dėl Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo projekto Nr. XIVP-2066(3), įtraukiant NPPSS kaip vieną iš dalyvaujančių šalių;
7Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“,
2022-11-25 Seimui pateikti Valstybės tarnybos reformą įgyvendinantys įstatymų projektai kelia didelį susirūpinimą profesinėms sąjungoms. <...> Įvertindami tai, siūlome, Vadovaujantis LR Seimo statuto 54 straipsniu surengti komiteto klausymus dėl pateiktų įstatymų projektų, dalyvaujant profesinių sąjungų atstovams, taip pat suteikti galimybę dalyvauti komitetų posėdžiuose svarstant šiuos projektus. Pritarti
8Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija,
2022-11-302 3(N) Argumentai: Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija susipažino su Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr.
VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2066(3), kuriuo siūloma Valstybės tarnybos įstatymą išdėstyti nauja redakcija, ir teikia šiuos siūlymus naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projektui (toliau - Projektas): Pasiūlymas:
papildyti Projekto 1 straipsnį nauja trečia dalimi (atitinkamai pernumeruoti kitas straipsnio dalis):
„3. Kolektyvinėms deryboms ir kolektyvinių sutarčių sudarymui valstybės tarnyboje
taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos. Nacionalinė kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų, atstovaujančių valstybės tarnautojams, ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos rašytinis susitarimas, kuriame nustatomos Lietuvos valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo), poilsio laiko ir kitos socialinės ir ekonominės sąlygos. Šakos kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų, atstovaujančių valstybės tarnautojams, dirbantiems vienoje viešojo administravimo veiklos srityje, ir Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų rašytinis susitarimas, kuriame nustatomos vienos viešojo administravimo veiklos srities valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo) ir poilsio laiko ir kitos socialinės ir ekonominės sąlygos.
Darbdavio lygmens ar įstaigos kolektyvinė sutartis yra rašytinis susitarimas, kuris sudaromas tarp valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens ir valstybės tarnautojams atstovaujančios valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios valstybės tarnautojų profesinės sąjungos ir kuriame nustatomi valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojų tarnybos (darbo) ir kitos socialinės ir ekonominės sąlygos. “ Pritarti iš dalies Argumentai:
Įstatymo projektas papildytas nuostata, kad Kolektyvinėms deryboms ir kolektyvinių sutarčių sudarymui valstybės tarnyboje taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos. Ši nuostata reiškia, kad minėtiems kolektyviniams santykiams Darbo kodekso nuostatos taikomos be jokių išimčių, todėl perrašyti Darbo kodekso nuostatų į įstatymo projektą netikslinga. Be to, Darbo kodekso 194 straipsnis apibrėžia ir kolektyvinių derybų viešajame sektoriuje ypatumus. 9. Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga,
2 Argumentai:
sąjungų veikla VTĮ projekte skiriama nedaug dėmesio tarnautojų atstovavimo, kolektyvinių sutarčių sudarymo, profesinių sąjungų veiklos klausimams. Galbūt manoma, kad tam pakanka kituose įstatymuose įtvirtinto reglamentavimo, tačiau konkrečių nuostatų stoka VTĮ gali paskatinti bent kai kurių įstaigų administracijas bendradarbiavimo su profesinėmis sąjungomis vengimui.
Pasiūlymas: Siūlome papildyti VTĮ projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
2Tiek, kiek nereglamentuoja šis įstatymas,
valstybės tarnautojų darbo santykius, socialines ir kitas garantijas nustato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir kiti darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys teisės aktai. Kolektyvinėse sutartyse galima susitarti dėl geresnių darbo užmokesčio, skatinimo sąlygų, atostogų, socialinių ar kitų garantijų, negu nustatyta šiame įstatyme ar kitose darbo teisės normose, ilgesnės nei įstatymų nustatyta mokamo tarnybos laiko, kurį valstybės tarnautojai-profesinių sąjungų atstovai gali skirti su atstovavimu susijusių pareigų vykdymui, trukmės. Nepritarti Argumentai:
Įstatymai neturi diferencijuoti profesinių sąjungų atstovų garantijų priklausomai nuo to, kokio sektoriaus – viešojo ar privataus – dirbančiuosius vienija profesinė sąjunga. Papildomos garantijos turi būti kolektyvinių derybų objektas ir nustatomos kolektyvinėse sutartyse. 10. Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga, 2022-12-1913 Argumentai:
VTĮ projekto 13 straipsnyje numatyta sukurti pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą, tačiau projekte nelieka galiojančiame VTĮ (17 str. 7 d.) įtvirtinto pretendentų (į valstybės tarnautojų pareigas) rezervo. Manome, kad tikslinga tausoti ne tik vadovų, bet ir visų tarnautojų sukauptą patirtį bei dirbant valstybės tarnyboje įgytas kompetencijas, kurių ugdymui, be kita ko, buvo naudojamos valstybės lėšos.
Pasiūlymas: Siūlome VTĮ projekte šalia pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervo numatyti ir pretendentų į kitas valstybės tarnautojų pareigas rezervą, į kurį įtraukti buvę tarnautojai galėtų grįžti į valstybės tarnybą supaprastinta tvarka. Nepritarti Argumentai: Komitetas pritarė pasiūlymui atsisakyti aukštesniųjų vadovų rezervo. Manytina, kad rezervų formavimas valstybės tarnyboje mažina valstybės tarnybos atvirumą, galimybes į valstybės tarnybą pritraukti naujų žmonių, įgijusių patirtį kituose sektoriuose. Be to, tai kuria papildomą administracinę naštą, kuri mažina valstybės tarnybos efektyvumą. 11. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija,
13 Argumentai: Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos nuomone, įstaigose privalo išlikti kolegialus subjektas, kuris atliktų nešališką tiesioginio vadovo įvertinimo peržiūrėjimą dviem atvejais: 1) kai abejonių kyla valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui, kuris priima galutinį sprendimą dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo, arba 2) kai su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu nesutinka valstybės tarnautojas. Taip būtų sudaromos prielaidos objektyvesniam „apeliaciniam“ institutui, sudarytos sąlygos valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą peržiūrėti specialistų praktikų lygmenyje, o ne tik tiesioginio pavaldumo santykiais susijusių vadovų lygmenyje. Toks institutas yra nustatytas ir šiuo metu galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme. Pasiūlymas:
pakeisti Projekto 18 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: „15.
Valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudaromos vertinimo komisijos, kurios į pareigas priimančio asmens prašymu arba valstybės tarnautojo, nesutinkančio su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu, kreipimusi, teikia į pareigas priimančiam asmeniui išvadą dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo. Ši išvada valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui nėra privaloma. Jeigu valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje yra įsteigta profesinė sąjunga ir vertinamas valstybės tarnautojas yra profesinės sąjungos narys, vienas vertinimo komisijos narys turi būti šios profesinės sąjungos atstovas. Kitais atvejais vertinimo komisijoje stebėtoją teisėmis dalyvauja darbo tarybos atstovas. “ Nepritarti Argumentai:
Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas nėra kolektyviniai darbo santykiai. Valstybės tarnautojas turi turėti galimybę pats apsispręsti, ar nori profesinės sąjungos dalyvavimo, t. y. įstatymas negali numatyti, kad vertinimo peržiūroje visais atvejais dalyvauja profesinės sąjungos atstovas. Steigiant komisijas didinama administracinė našta, komisijų nariai – valstybės tarnautojai – turi atsitraukti nuo tiesioginių pareigų. Manytina, kad įstatymo projektu nustatytas sprendimo dėl vertinimo rezultatų apskundimo mechanizmas yra pakankamas. Be to, įstatymo projekto 18 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad vertinami valstybės tarnautojai turi teisę kviesti biudžetinės įstaigos darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių subjektų atstovą dalyvauti tiesioginiam vadovui vertinant jų tarnybinę veiklą. 12. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija, 2022-11-3018 15(N) Pasiūlymas:
papildyti Projekto 18 straipsnį nauja 17 dalimi: „17.
Priimančio į pareigas ar jo įgalioto asmens sprendimas dėl tarnybinės veiklos vertinimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“ Nepritarti Argumentai: Siūloma įstatymo nuostata jau yra įtvirtinta įstatymo projekto 18 straipsnio 15 dalyje (antras sakinys). 13. Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga,
81 Argumentai:
VTĮ projekte nenumatytos pareiginės algos didinimo, kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama kaip viršijanti lūkesčius, ribos. Žemutinės tokio didinimo ribos nenustatymas įstatymu kai kuriais atvejais gali atvesti iki beveik nulinio pareiginės algos padidėjimo, kas faktiškai paneigtų pačią tarnybinės veiklos aukščiausio įvertinimo prasmę. Pareiginės algos didinimo „grindys“ taikomos pagal šiuo metu galiojantį VTĮ (27 str. 8 d.), o pats principas taikomas tiek Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme, tiek įvairių valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Pasiūlymas:
Siūlome suformuluoti VTĮ projekto 18 straipsnio 8 dalies 1 punktą taip:
1) valstybės tarnautojui gali būti nustatoma didesnė pareiginė alga atsižvelgiant į įstaigos valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemos (toliau – Darbo apmokėjimo sistema) nuostatas, taikant ne mažiau kaip 0,06 didesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas. Pritarti
14Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija,
1 Argumentai: Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija siūlo neatsisakyti šiuo metu Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtinto priedo už tarnybos Lietuvos valstybei metus.
Pastebėtina, kad tai yra motyvacinė priemonė, skatinanti nenutraukti, skatinanti tęsti darbą valstybės tarnyboje (keisti įstaigą, bet nepereiti į privatų sektorių). Kartu tai yra prielaida minimaliai, bet sistemingai didinti valstybės tarnautojo darbo užmokestį, priemonė, leidžianti diferencijuoti į pareigas valstybės tarnyboje priimamo tarnautojo ir ne vienerių metų tarnybos praktiką turinčio tarnautojo darbo apmokėjimą. Reikia sutikti, kad priimtą tarnautoją tenka apmokyti darbo konkrečioje įstaigoje, ne retu atveju ir kuruoti jo darbą. Pasiūlymas:
papildyti Projekto 19 straipsnio 1 dalį nauju trečiu punktu (atitinkamai pernumeruojant kitus punktus): „3) priedas už lojalumą Lietuvos valstybei;“. Pritarti
ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga,
1 3(N) Argumentai:
stažą (tarnybos stažą). Pagal VTĮ projektą valstybės tarnautojams nebebūtų mokamas priedas už tarnybos stažą, įtvirtintas galiojančiame VTĮ. Manome, kad tarnybos stažo Lietuvos valstybei nuvertinimas karjeros valstybės tarnyboje yra nepagrįstas ir nelogiškas, ypač tuomet, kai VTĮ projekte dar labiau akcentuojamas tarnautojų lojalumo reikalavimas. Valstybės tarnautojas, būdamas lojalus ir dirbdamas tam tikrą laiką valstybės tarnyboje, kaupia darbo patirtį, dalyvauja formuojant institucinę atmintį, kelia savo (ir kolegų) veiklos kokybę. Todėl stažas tiesiogiai daro įtaką geresniems valstybės tarnautojų veiklos rezultatams, o priedas už stažą turi būti išsaugotas kaip viena iš nedaugelio valstybės tarnybai būdingų motyvacijos priemonių.
Negalime sutikti su teiginiais, kad priedas už stažą kliudo teisingai apmokėti tarnautojams pagal jų kompetenciją, kadangi įstaigų vadovai turi (ir pagal VTĮ projektą turės) pakankamai mechanizmų, leidžiančių lanksčiai spręsti tarnautojų darbo apmokėjimo klausimus (vertinimai, priemokos ir kt.). Kita vertus, priedas už stažą veikia kaip tam tikra atsvara įstaigų vadovų subjektyvumui, kuriam pasireikšti pagal VTĮ projektą bus tik daugiau galimybių. Pastebime, kad tarnybos stažą taip pat siūloma panaikinti Lietuvos Respublikos teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. X-1771 pakeitimo įstatymo projektu, Lietuvos Respublikos valstybės politikų darbo užmokesčio įstatymo projektu, Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 pakeitimo įstatymo projektu. Tačiau asmenims, kurių darbo apmokėjimas reglamentuojamas šiais įstatymais, kartu numatoma drastiškai, tai yra 90 proc. ar daugiau padidinti darbo užmokestį. Taigi, karjeros valstybės tarnautojai, kuriems numatoma naikinti priedą už tarnybos stažą, lemiantį nedidelį automatinį darbo užmokesčio didėjimą, ir nenumatoma kitais būdais ženkliau didinti darbo užmokesčio, atsidurtų išskirtinai nepalankioje padėtyje. Pasiūlymas:
Siūlome VTĮ projekto 19 straipsnio 1 dalį papildyti 4 punktu:
4) priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau – tarnybos stažas). Jeigu tarnybos stažas vis dėlto būtų naikinamas, turi būti numatytas ženklus valstybės tarnautojų darbo užmokesčio didinimas, kaip numatoma kitų valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų, netenkančių priedo už tarnybos stažą, atveju. Pritarti
16Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija,
3 Pasiūlymas: Alternatyvus pasiūlymas: Siūlome pakeisti Projekto 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje. Jeigu kolektyvinės sutarties nėra, darbo apmokėjimo sistemą nustato įstaigos vadovas ir padaro ją prieinamą visiems įstaigos valstybės tarnautojams susipažinti. Darbo apmokėjimo sistema nustatoma vadovaujantis Vyriausybės nustatytomis rekomendacijomis. Darbo apmokėjimo sistemoje, atsižvelgiant į šio įstatymo ir Darbo kodekso nuostatas, detalizuojami įstaigos pareigybių sąraše esančių pareigybių pareiginės algos koeficiento, viršijančio šio įstatymo 1 priede nustatytą minimalų pareiginės algos koeficientą, dydžio nustatymo kriterijai (profesinio darbo patirtis (tarnybos Lietuvos valstybei stažas), veiklos sudėtingumas, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas ir pan.) ir, atsižvelgiant į nurodytuosius kriterijus, nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai, konkrečiai pareigybei nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalai, priemokų skyrimo, mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą tvarka ir dydžiai. Prieš įstaigos vadovui nustatant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą turi būti įvykdytos darbuotojų informavimo ir konsultavimo procedūros Darbo kodekso nustatyta tvarka“ Nepritarti Argumentai:
Komitetas pritarė pasiūlymui įstatymo projekte įtvirtinti priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Atsižvelgiant į tai, tarnybos Lietuvos valstybei stažas negali būti kriterijus minimaliam pareiginės algos dydžiui nustatyti. 17. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija, 2022-11-3021 Pasiūlymas:
pakeisti Projekto 21 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „21 straipsnis. Priemokos ir priedas už lojalumą“.
Pritarti iš dalies Argumentai: Komitetas pritarė pasiūlymui įstatymo projekte įtvirtinti priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. 18. Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga, 2022-12-1921 3(N) Pasiūlymas: Siūlome papildyti VTĮ projekto 21 straipsnio pavadinimą ir papildyti 21 straipsnį 3 dalimi išdėstant taip:
tarnybos stažą
procentas pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos. Pritarti iš dalies Argumentai: Komitetas pritarė Seimo nario Algirdo Syso pasiūlymui dėl priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. 19. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija, 2022-11-3021 3(N) Pasiūlymas:
papildyti Projekto 21 straipsnį trečia dalimi ir ją išdėstyti taip: „3. Valstybės tarnautojams priedą už lojalumą Lietuvos valstybei sudaro vienas procentas pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos.“ Pritarti iš dalies. Argumentai:
Komitetas pritarė Seimo nario Algirdo Syso pasiūlymui dėl priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. 20. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija,
1 Argumentai: Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos nuomone, valstybės tarnautojui už tarnybos valstybei ypatumus turi būti kompensuojama papildomu kasmetinio poilsio laiku. Pastebėtina, kad valstybės tarnautojų profesinė veikla yra susijusi su viešojo intereso garantavimu - tarnautojai priima sprendimus vykdant viešąjį administravimą, teikiant viešąsias paslaugas (arba dalyvauja tuos sprendimus rengiant, vykdant, koordinuojant, kontroliuojant jų vykdymą).
Valstybės tarnautojų teisinis statusas, atsakomybė visuomenei už jiems pavestų funkcijų vykdymą, teisių ir laisvių, kurias jie turi pagal Konstituciją ir įstatymus, įgyvendinimas negali neturėti reikšmingų ypatumų. Be to, valstybės tarnautojams keliami dideli kvalifikaciniai ir profesiniai reikalavimai. Valstybės tarnautojai, pagal savo funkcijų specifiškumą, aktyviai dalyvauja teisėkūroje (rengia įstatymų projektus, teikia siūlymus dėl poreikio keisti įstatyminį reglamentavimą ir pan.) Todėl valstybės tarnautojams turi būti nustatytos ilgesnės trukmės kasmetinės atostogos, kaip jiems keliamų aukštesnių reikalavimų ir didesnės atsakomybės kompensavimo priemonė. Pasiūlymas:
pakeisti Projekto 30 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Valstybės tarnautojui suteikiamos 22 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojui, vienam auginančiam vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų. taip pat valstybės tarnautojui, kuris pripažintas neįgaliuoju, suteikiamos 27 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojui už kiekvienų 5 metų tarnybos stažą suteikiamos 3 darbo dienos kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 37 darbo dienos.“
ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga,
1 Argumentai:
valstybės tarnautojų atostogų reglamentavimas, garantuojantis, inter alia, kiek ilgesnės trukmės atostogas nei numatyta Darbo kodekse (DK).
VTĮ projekto
numatytos atostogos. Galiojančio atostogų reglamentavimo panaikinimas būtų ženklus valstybės tarnybos sąlygų pabloginimas. Pažymėtina, kad jis (kaip ir kitos svarbios VTĮ projekto nuostatos) nėra pagrįstas išsamiu siūlomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimu. Lietuvos Respublikos teisės aktai valstybės tarnautojams kelia specialius reikalavimus bei taiko įpareigojimus, netaikomus ar tik iš dalies taikomus kito statuso darbuotojams. Šie reikalavimai ir įpareigojimai yra susiję su lojalumu valstybei, nepriekaištingos reputacijos turėjimu ir saugojimu, interesų konflikto vengimu, turto bei pajamų deklaravimu ir kt. Specialių reikalavimų taikymas, mūsų nuomone, aiškiai pagrindžia ir tam tikrų specialių garantijų taikymą valstybės tarnautojams. Teisinio reguliavimo keitimas, nustatant reikšmingai trumpesnės trukmės valstybės tarnautojų kasmetines atostogas, pažeistų ir teisėtų lūkesčių principą. Pažymėtina, kad valstybės tarnybos statuso specifiškumo klausimu ne kartą savo doktrinoje yra pasisakęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (KT). Pavyzdžiui, 2007 m. kovo 20 d. nutarime KT, be kita ko, pažymėjo, kad valstybės tarnautojai – ypatinga socialinė grupė, kurios specifiką lemia valstybės tarnybos paskirtis ir visuomeninis reikšmingumas, todėl valstybės tarnautojų teisinis statusas, teisių ir laisvių, kurias jie turi pagal Konstituciją ir įstatymus, įgyvendinimas negali neturėti reikšmingų ypatumų.
Pasak KT, valstybės tarnybos teisiniai santykiai – tai teisiniai santykiai tarp valstybės tarnautojo ir valstybės, kuri šio asmens atžvilgiu atlieka darbdavio vaidmenį; šie santykiai, nepaisant panašumų, nėra tapatūs darbo santykiams, susiklostantiems tarp darbuotojo, kuris nėra valstybės tarnautojas, ir darbdavio (nesvarbu, ar susiklostantiems valstybės ar savivaldybių institucijose, ar kitose įmonėse, įstaigose, organizacijose). Šiame kontekste manome, kad valstybės tarnautojų atostogų reglamentavimas pagal DK, valstybės tarnautojams toliau taikant specialius reikalavimus, kurių neturi laikytis kiti darbuotojai, būtų nepagrįsto valstybės tarnybos specifikos neigimo apraiška, galimai prieštaraujanti Konstitucinio Teismo suformuluotai doktrinai. Šiuo metu nustatytų valstybės tarnautojų atostogų trumpinimas neigiamai atsilieptų valstybės tarnybos, kaip profesinio pasirinkimo, patrauklumui. Šiuo požiūriu menkai padėtų VTĮ projekto rengėjų siūlymas dėl ilgesnių atostogų ir kitų papildomų socialinių garantijų susitarti kolektyvinėse sutartyse. Daugelyje įstaigų tokių sutarčių pasirašymas yra itin komplikuotas dėl vadovų nusistatymo, jos gali būti taikomos ne visiems tarnautojams, o tik profesinių sąjungų nariams, be to, tokių sutarčių galiojimas yra terminuotas, kas sąlygoja jose numatytų garantijų nestabilumą.
Pažymėtina, kad siūlant DK kodekse numatytas atostogas įtvirtinti naujos redakcijos VTĮ, susijusių įstatymų projektuose nesiūloma atsisakyti specialaus atostogų reglamentavimo kitoms valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų kategorijoms (pvz., teisėjams, vaiko teisių apsaugos kontrolieriui, STT pareigūnams). Taigi, šiuo požiūriu turime konstatuoti tam tikrą valstybės tarnautojų, kurių statusas apibrėžiamas VTĮ, diskriminavimą. Kartu tai – nesistemiškas reguliavimas. Manome, kad garantijos valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims turėtų būti nustatomos remiantis analogiškais ar bent jau panašiais principais. Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į valstybės tarnautojui keliamus specialius reikalavimus bei jo teisinio statuso specifiškumą, pripažįstamą konstitucinėje jurisprudencijoje, siekiant sistemingo valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų garantijų reglamentavimo ir prielaidų valstybės tarnybos patrauklumui išsaugojimo, siūlome pakeisti VTĮ projekto 30 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip:
Darbo kodekse numatytos atostogos. 22 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojams, vieniems auginantiems vaiką
(įvaikį) iki 14 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat valstybės tarnautojams, kurie yra pripažinti neįgaliaisiais, suteikiamos 27 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojams už kiekvienų 5 metų tarnybos stažą suteikiamos 3 darbo dienos kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 37 darbo dienos. Pritarti 22.
ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga,
4 Pasiūlymas: VTĮ projekto 30 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą siūlome pakeisti taip:
atostogos:
ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga,
4 4(N) Pasiūlymas: VTĮ projekto 30 straipsnio 2 dalį siūlome papildyti 4 punktu:
4) Nemokamos atostogos iki 3 mėnesių per vienus darbo metus dėl šeiminių ar kitų aplinkybių gali būti suteikiamos valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens ir valstybės tarnautojo susitarimu. Nepritarti Argumentai: Nemokamų atostogų suteikimo atvejai išsamiai aptarti Darbo kodekse. 24. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija, 2022-11-3034 4(N) Argumentai:
Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos nuomone, profesinių sąjungų atstovai valstybės tarnyboje turi daug daugiau pareigų nei profesinės sąjungos atstovas, pavyzdžiui, gamykloje. Valstybės tarnybos teisinių santykių ypatumai lemia platesnį spektrą profesinės sąjungos funkcijų, didesnį kvalifikacijos poreikį, didesnį įsitraukimą į darbdavio (valstybės) sprendimų priėmimą. Siekiant užtikrinti, kad valstybės tarnautojų teises ir teisėtus interesus atstovautų ne valstybės tarnybą palikę tarnautojai, o faktiškai dirbantys valstybės tarnautojai, jiems privalo būti sudarytos platesnės galimybės derinti profesinės sąjungos atstovo ir tarnautojo pareigas. Pasiūlymas:
papildyti Projekto 34 straipsnį nauja ketvirta dalimi (atitinkamai pernumeruoti kitas straipsnio dalis): „4. Valstybės tarnautojai, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, turi teisę dalyvauti sprendžiant klausimus, susijusius su valstybės tarnautojų darbo, socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis ir garantijomis, taip pat dalyvauti profesinių sąjungų organizacinėje veikloje.
Tam skiriama iki 16 valandų tarnybos (darbo) laiko per mėnesį ir už šį laiką mokamas darbo užmokestis, tačiau bendras tarnybos (darbo) laiko valandų skaičius per metus negali viršyti 100 valandų. Kolektyvinėse sutartyse gali būti sulygta dėl didesnio tarnybos (darbo) laiko valandų skaičiaus.“ Nepritarti Argumentai:
Profesinių sąjungų atstovai turi visas teises ir garantijas, numatytas Darbo kodekse. Darbuotojų atstovų garantijos neturėtų skirtis priklausomai nuo to, kokiame sektoriuje veikia profesinės sąjungos. 25. Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga, 2022-12-1934 Argumentai:
garantijos. Galiojančio VTĮ
tarnautojams: teisė būti paskirtam į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas, kai naikinama tarnautojo pareigybė, einamų pareigų ir nustatyto darbo užmokesčio garantija artimųjų giminaičių laidojimo atveju (iki 3 darbo dienų), išvykus į sveikatos priežiūros įstaigą ir valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, gavus tiesioginio vadovo rašytinį sutikimą (iki 2 darbo dienų per mėnesį) ir kt. Dauguma VTĮ 49 straipsnyje įtvirtintų garantijų VTĮ projekte nebenumatomos (34 straipsnis). Taigi, valstybės tarnautojas artimųjų mirties atveju pagal DK privalės prašyti nemokamų atostogų; išvykimui į sveikatos priežiūros įstaigą galės būti suteiktas nebent nemokamas laikas. Dėl nurodytų garantijų panaikinimo toliau mažės darbo valstybės tarnyboje patrauklumas.
Taip pat manome, kad šios garantijos, besiskiriančios nuo DK įtvirtintų garantijų, yra pagrįstos (kaip ir specialaus atostogų reglamentavimo atveju) dėl valstybės tarnautojų statuso ypatybių, susijusių su jiems taikomais specialiais reikalavimais. Minėtų garantijų panaikinimas būtų diskriminacinis, kadangi statutiniams valstybės tarnautojams panašios garantijos ir toliau būtų taikomos. Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į nediskriminavimo, lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus, siūlome į VTĮ projektą įtraukti galiojančio VTĮ 49 straipsnyje įtvirtintas garantijas. Pritarti iš dalies Argumentai: Dalis galiojančios redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio nuostatų yra perkelta į įstatymo projekto 34 straipsnį. Kita dalis, pvz., apie pareigų išsaugojimą perkėlimo atveju ir kt. išdėstytos kituose įstatymo projekto straipsniuose. Likusi dalis galiojančios redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnyje numatytų garantijų ne nustatė išskirtines garantijas valstybės tarnautojams, bet išvardijo garantijas, numatytas kituose teisės aktuose, pvz., donorų, karo prievolininkų garantijos, komandiruojamų tarnautojų garantijos ir kt. Įstatymo projekto 34 straipsnyje vardijamos tos garantijos, kurios yra specifinės valstybės tarnautojo statusą turintiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, straipsnis papildytinas garantija, taikytina prekybos atstovui. 26 Valstybės ir savivaldybių vidaus auditorių asociacija, 2022-07-18, 2022-09-15, 2022-10-10, 2022-10-191 priedas Argumentai:
Vidaus audito tarnybos vadovo, vyriausiojo vidaus auditoriaus, vyresniojo vidaus auditoriaus ir vidaus auditoriaus pareigybės yra specialios ir jos nustatytos specialiuose teisės institutuose - kituose įstatymuose ir jų lydimuosiuose teisės aktuose (Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme, jo lydimuosiuose teisės aktuose, Vietos savivaldos įstatyme).
Projekto 1 priede nėra išskirtos minėtos pareigybės, minėtoms pareigybėms nėra nustatyti ir pareiginių algų koeficientai (baziniais dydžiais). Kai tuo tarpu Projekto 1 priede yra išskirtos pareigybės ir nustatyti pareiginių algų koeficientai pareigybėms, kurios nustatytos kituose įstatymuose, pavyzdžiui: 1) prokuroro padėjėjas (1 priedo 7 eilutė), teisėjo padėjėjas (1 priedo 7 eilutė), teismo konsultantas (1 priedo 7 eilutė), savivaldybės administracijos direktorius (2 priedo 2 eilutė); 2) savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (2 priedo 4 eilutė); 3) savivaldybės kontrolierius (1 priedo 3 eilutė); 4) savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojas (1 priedo 4 eilutė); 5) seniūnas (1 priedo 5 eilutė). Tokiu būdu Projekte įtvirtinamas nevienodas teisės taikymas ir valstybės tarnautojų diskriminacija. Vidaus reikalų ministerija į VSVAA paklausimą, dėl kokių priežasčių yra išskirtos savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojo pareigybės paaiškino, kad savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojo pareigybės yra juridinio asmens teisinę formą turinčios biudžetinės įstaigos, o Vidaus audito tarnybos vadovo, vyriausiojo vidaus auditoriaus, vyresniojo vidaus auditoriaus ir vidaus auditoriaus pareigybės nėra išskirtos, kadangi jos nėra juridinio asmens teisinę formą turinčios biudžetinės įstaigos.
Toks paaiškinimas yra neteisingas, teisiškai niekinis, kadangi Vidaus audito tarnybos vadovo, vyriausiojo vidaus auditoriaus, vyresniojo vidaus auditoriaus ir vidaus auditoriaus pareigybės būtent yra juridinio asmens teisinę formą turinčioje savivaldybės vykdomojoje institucijoje ir dėl savivaldybės vykdomosios institucijos vykdomų funkcijų gausos, Vidaus audito tarnybos vadovo, vyriausiojo vidaus auditoriaus, vyresniojo vidaus auditoriaus ir vidaus auditoriaus pareigybės yra struktūrizuotos į vykdomosios institucijos skyrius. Pažymėtina, kad ir kitos pareigybės, kaip: prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas ir t.t. nėra biudžetinės įstaigos ir „neturi juridinio asmens teisinės formos, tačiau yra juridinio asmens teisinę formą turinčioje institucijoje ir dėl institucijos vykdomų funkcijų gausos, jos, kaip ir Vidaus audito tarnybos vadovo, vyriausiojo vidaus auditoriaus, vyresniojo vidaus auditoriaus ir vidaus auditoriaus pareigybės yra struktūrizuotos į viešojo juridinio asmens skyrius.
Minėtas paaiškinimas tik sustiprina įtarimą dėl galimai daromo poveikio Projektui ir patvirtina Projekte vykdomą nevienodą teisės taikymą vidaus audito subjektų atžvilgiu, vidaus audito tarnybos vadovo, vyriausiojo vidaus auditoriaus, vyresniojo vidaus auditoriaus ir vidaus auditoriaus teisių pažeidimus ir diskriminaciją kitų valstybės tarnautojų atžvilgiu, nevienodą teisės taikymą vidaus audito valstybės tarnautojų atžvilgiu, sudaromas sąlygas valstybės tarnybos santykių teisiniam neaiškumui, klaidoms ir pažeidimams, sudaromas sąlygas Vidaus audito teisės instituto normų pažeidimams ir /ar prieštaravimams valstybės tarnybos santykių reguliavime, įvairiems vidaus audito tarnybų valstybės tarnautojų santykių interpretavimams ir teisiniams neaiškumams ir nėra užtikrinamas vidaus audito tarnybų valstybės tarnautojų teisėtų teisių ir lygybės įtvirtinimas valstybės tarnyboje. <...> Pažymėtina, kad teisiškai nesuprantama kokiu pagrindu Projekto 1 priede nėra išskirti Lietuvos integruotoje viešosios finansų kontrolės sistemoje teisėtai vidaus auditą vykdantys subjektai: vidaus audito tarnybos vadovas, vidaus audito tarnybos vadovo pavaduotojas ir vidaus auditoriai, tačiau yra išskirti minėtoje finansų kontrolės sistemoje savivaldybėse neteisėtai vykdantys išorės auditą - savivaldybės kontrolierius, savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojas.
Minėtas paaiškinimas tik sustiprina įtarimą dėl galimai daromo poveikio Projektui ir patvirtina Projekte vykdomą nevienodą teisės taikymą vidaus audito subjektų atžvilgiu, vidaus audito tarnybos vadovo, vyriausiojo vidaus auditoriaus, vyresniojo vidaus auditoriaus ir vidaus auditoriaus teisių pažeidimus ir diskriminaciją kitų valstybės tarnautojų atžvilgiu, nevienodą teisės taikymą vidaus audito valstybės tarnautojų atžvilgiu, sudaromas sąlygas valstybės tarnybos santykių teisiniam neaiškumui, klaidoms ir pažeidimams, sudaromas sąlygas Vidaus audito teisės instituto normų pažeidimams ir /ar prieštaravimams valstybės tarnybos santykių reguliavime, įvairiems vidaus audito tarnybų valstybės tarnautojų santykių interpretavimams ir teisiniams neaiškumams ir nėra užtikrinamas vidaus audito tarnybų valstybės tarnautojų teisėtų teisių ir lygybės įtvirtinimas valstybės tarnyboje. <...> Pažymėtina, kad teisiškai nesuprantama kokiu pagrindu Projekto 1 priede nėra išskirti Lietuvos integruotoje viešosios finansų kontrolės sistemoje teisėtai vidaus auditą vykdantys subjektai: vidaus audito tarnybos vadovas, vidaus audito tarnybos vadovo pavaduotojas ir vidaus auditoriai, tačiau yra išskirti minėtoje finansų kontrolės sistemoje savivaldybėse neteisėtai vykdantys išorės auditą - savivaldybės kontrolierius, savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojas. Toks reguliavimas dar kartą patvirtina vidaus audito tarnybos vadovo, vidaus audito tarnybos vadovo pavaduotojo ir vidaus auditorių pareigybių diskriminavimą, minėtų pareigybių statuso ignoravimą, nevienodą teisės taikymą reguliavime.<...>
projektų pakete teisėkūros subjektai pažeidė Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintus Vidaus audito tarnybų karjeros valstybės tarnautojų statusą, teises, teisėtus interesus ir taip pažeidė LR teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d.
dėl teisėkūros principo, tokio kaip „pagarbos asmens teisėms ir laisvėms“, reiškiančio, kad teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų, ir įtvirtino Vidaus audito tarnybos vadovo, vidaus audito tarnybos vadovo pavaduotojo ir vidaus auditorių pareigybių diskriminavimą, minėtų pareigybių statuso ignoravimą, nevienodą teisės taikymą reguliavime. <...> Atsižvelgiant į šiame rašte išdėstytą, Valstybės ir savivaldybių vidaus auditorių asociacija prašo Lietuvos Respublikos Seimą:
Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 1 priede „Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų pareigybių grupės ir pareiginių algų koeficientai“ reglamentuoti Vidaus audito pareigybes ir atitinkamai pareiginių algų koeficientus (baziniais dydžiais) atitinkamose eilutėse: Vidaus audito tarnybos vadovas (1 priedo 3 eilutė); Vidaus audito tarnybos vadovo pavaduotojas (1 priedo 4 eilutė); vyriausiasis vidaus auditorius (1 priedo 5 eilutė), vyresnysis vidaus auditorius (1 priedo 6 eilutė) ir vidaus auditorius (1 priedo 7 eilutė), ir tuo panaikinti specialiųjų pareigybių
Argumentai: Kartu su įstatymo projektu svarstomu Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu vidaus auditorių veikla priskiriama vidaus administravimui. Atsižvelgiant į tai nelieka poreikio įstatymo projekto 1 priede vardyti vidaus auditorių pareigybes. 27. Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga, 2022-12-191 priedas Argumentai: 1.
Darbo apmokėjimo sistema <...> Naujos redakcijos VTĮ projekto (toliau – VTĮ projektas) 19 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad (nesant kolektyvinės sutarties) įstaigos vadovas nustato įstaigos valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą, kurioje nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai, konkrečiai pareigybei nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalai ir kt. Manome, kad toks reglamentavimas sudarys prielaidas maksimalių tos pačios tarnautojų pareigybės koeficientų diferenciacijai tarp įstaigų, o tokiu būdu netektų prasmės ir pačių įstaigų skirstymas į grupes. Pavyzdžiui, III įstaigų grupėje esančio tarnautojo maksimalus pareiginės algos koeficientas galės būti didesnis už I įstaigų grupėje esančio tos pačios pareigybės tarnautojo pareiginės algos koeficientą. Be to, pagal VTĮ projekto 19 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra aišku, ar įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje bus galima diferencijuoti tos pačios pareigybės valstybės tarnautojų koeficientų dydžius. Jeigu taip, tuomet būtų atvertas kelias visiškai subjektyviam tų pačių pareigybių finansiniam vertinimui skirtinguose vienos įstaigos struktūriniuose padaliniuose. Pritariame Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms, kad valstybės tarnautojų darbo užmokestis ir aiškūs jo nustatymo kriterijai turi būti įtvirtinti įstatymu. Kartu manome, kad tam tikrose įstatymu nustatytose ribose galima užtikrinti įstaigų savarankiškumą. Pasiūlymas:
Siūlome VTĮ projekto 1 priede valstybės tarnautojų pareigybėms nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalus, o, sudarant sąlygas įstaigoms pačioms nustatyti atlygio politiką, leisti nukrypti nuo minėtų intervalų viršutinės ribos, vadovaujantis nustatytais kriterijais, ne daugiau kaip 10-20 proc. Nepritarti.
Nepritarti. Argumentai: Komitetas pritarė siūlymui naikinti įstaigų grupes – valstybės tarnautojų atlyginimas turi priklausyti ne nuo to, kokioje valstybės institucijoje dirba, o kokią vertę Lietuvai kuria. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams nustatoma pareiga susitarti su valstybės tarnautojais, juos atstovaujančiomis profesinėmis sąjungomis dėl darbo apmokėjimo sistemos. Darbo apmokėjimo sistemos turės būti skelbiamos viešai. Socialinių partnerių dalyvavimas ir viešumas padės užtikrinti, kad darbo apmokėjimo sistemos būtų skaidrios ir labiausiai atitiktų valstybės tarnautojų poreikius. 28. Ramutė Kaulinienė, Regina Mockevičienė, Edita Vazgienė, 2022-12-292
Argumentai: Dėl Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto (naujos redakcijos) Nr. XIVP-2066(3). 2018 m. birželio 29 d. priimto Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo, kuris įsigaliojo nuo 2019 m. sausio 1 d., 9 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti priėmimo į valstybės tarnautojų pareigas reikalavimai: „Asmuo, priimamas į valstybės tarnautojo pareigas, turi atitikti šiuos bendruosius reikalavimus:
1) turėti Lietuvos Respublikos pilietybę;
2) mokėti valstybinę lietuvių kalbą;
3) būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 65 metų. Reikalavimas būti ne vyresniam kaip 65 metų netaikomas politinio (asmeninio) pasitikėjimo ir pakaitiniams valstybės tarnautojams;
4) turėti aukštąjį universitetinį arba aukštąjį koleginį išsilavinimą.“ Taigi, vienas iš bendrųjų reikalavimų, keliamų į valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui yra turėti aukštąjį universitetinį arba aukštąjį koleginį išsilavinimą. Nuostata dėl reikalavimo valstybės tarnautojui turėti aukštąjį išsilavinimą yra ir šiuo metu parengtame valstybės tarnybos pertvarkos koncepciją įgyvendinančiame Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2066(3) naujojoje redakcijoje.
Valstybės tarnybos 2 priedo Skyriaus „Šiame skyriuje vartojamos sąvokos“ 17 punkte nurodoma, jog iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti valstybės tarnautojai, kurie neturi aukštojo išsilavinimo, toliau eina pareigas, bet ne ilgiau kaip iki 2024 m. sausio 1 d. Per šį laikotarpį aukštojo išsilavinimo neįgiję valstybės tarnautojai atleidžiami iš einamų pareigų, nemokant jiems išeitinės išmokos. Valstybės tarnybos departamentas, dar 2018 m. rugsėjo 18 d. savo interneto tinklapyje komentuodamas tuomet dar tik įsigaliosiančias Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, nustatančias bendrąjį aukštojo išsilavinimo valstybės tarnautojams reikalavimą, nurodė: “Šiuo metu Lietuvoje yra apie 2200 valstybės tarnautojų, kurių išsilavinimas neatitiks naujojo Valstybės tarnybos įstatymų reikalavimų“. Pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą, skiriamas aukštasis universitetinis ir aukštasis koleginis išsilavinimas. Aukštuoju koleginiu išsilavinimu Lietuvoje laikomas išsilavinimas, įgytas baigus koleginių studijų programas aukštosiose mokyklose – kolegijose. Nors nuo 2000 m. aukštasis neuniversitetinis sektorius buvo pradėtas formuoti ir kolegijos imtos steigti reorganizuojant aukštesniąsias mokyklas, laikomasi nuostatos, kad švietimo įstaigos pavadinimo ir statuso (buvo aukštesnioji – tapo aukštąja mokykla (kolegija)) kaita nepakeičia įgyto išsilavinimo lygmens, t. y. nepaverčia jo koleginiu aukštuoju. Dalis šiuo metu valstybės tarnautojų pareigas einančių asmenų yra asmenys, kurie iki pradedant formuoti aukštojo neuniversitetinio (koleginio) išsilavinimo sektorių, buvo įgiję aukštesnįjį išsilavinimą.
Pozicija, anuomet įgytas aukštesnysis išsilavinimas negali būti prilyginamas aukštajam koleginiam išsilavinimui, kurį šiandieną teikia tos pačios mokymo įstaigos, kurios anksčiau teikė aukštesnįjį išsilavinimą, yra vien formalaus pobūdžio, sudaro prielaidas savo turiniu iš esmės vienodas situacijas vertinti skirtingai ir diskriminuoti tam tikrą asmenų grupę. Savo turiniu anksčiau įgytas aukštesnysis išsilavinimas iš esmės nieko nesiskiria nuo šiuo metu teikiamo aukštojo koleginio išsilavinimo. Be to, nustatant pareigybių reikalavimus būtina atsižvelgti ne tik į asmens įgytą išsilavinimą, tačiau ir į kvalifikaciją bei darbinę patirtį. Didžioji dalis šiuo metu valstybės tarnybos sistemoje dirbančių ir aukštesnįjį išsilavinimą turinčių asmenų yra asmenys, turintys ilgametį karjeros valstybės tarnautojo darbo stažą, jų tarnybinė veikla periodinio ir/ar neeilinio valstybės tarnautojų veiklos vertinimo metu buvo vertinama
„gerai“ arba „labai gerai“, nereti atvejai, kai tokių asmenų atžvilgiu buvo
taikomos Valstybės tarnybos įstatyme nustatytos valstybės tarnautojų skatinimo priemonės. Šios aplinkybės liudija tai, kad einant valstybės tarnautojo pareigas įgytos profesinės žinios ir įgūdžiai eilę metų buvo pakankamos tinkamai, efektyviai ir kokybiškai atlikti valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme išvardintas tarnybines funkcijas. Tuo tarpu Valstybės tarnybos įstatyme ir jo pakeitimo projekte įtvirtinta nuostata sukuria situaciją, kai iš esmės vienodais požymiais pasižymintys asmenys ir situacijos yra traktuojamos visiškai skirtingai. Diskriminuoti (lot. discriminare – atskirti) reiškia elgtis su vienais blogiau negu su kitais. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne diskriminacija apibrėžiama kaip teisių apribojimas ar atėmimas.
Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas, veikiantis pagal Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, aiškindamas diskriminaciją draudžiančią šio Pakto nuostatą, teigia, kad Paktas draudžia diskriminaciją bet kokiu pagrindu teisėje ar praktikoje. Toks diskriminacijos draudimas taikomas visoms valstybės reguliuojamoms ir ginamoms sritims. Taigi Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas numato absoliutų diskriminacijos draudimą. Aptariamos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos savo turiniu būtent ir yra ne tik nepagrįstai teises ribojantis, bet ir apskritai jas atimantis teisinis reguliavimas. Pažymėtina, kad laikotarpiu, kai išsilavinimo siekė ir jį įgijo asmenys, kuriuos palies įstatymo nuostata, įtvirtinanti bendrąjį į valstybės tarnautojo pareigas priimama asmeniui keliamą reikalavimą turėti aukštąjį išsilavinimą, švietimo sistemoje buvo skiriamas aukštesnysis ir aukštasis išsilavinimas, o pastarasis neskaidytas į universitetinį ir koleginį. Taigi, įgiję vidurinį išsilavinimą, tokie asmenys savo laiku turėjo galimybę rinktis tik tarp aukštojo ir aukštesniojo išsilavinimo. Lygiai taip pat, kaip šiuo metu asmenys turi galimybę pasirinkti tarp aukštojo universitetinio ir koleginio išsilavinimo. Vadinasi, iš esmės savo turiniu vienodose situacijose asmenys yra traktuojami skirtingai, vyresniojo amžiaus valstybės tarnautojų, savo laiku siekusių išsilavinimo ir jį įgijusio, atžvilgiu taikant esminius teisių apribojimus, o, tikriau tariant – apskritai paneigiant teisę užimti valstybės tarnautojo pareigas. Įstatymų leidėjas numatė galimybę išsaugoti valstybės tarnautojo teisinį statusą iki 2024 m. sausio 1 d. įgyjant aukštąjį (universitetinį arba koleginį) išsilavinimą, tačiau ši nuostata taip pat vertintina kritiškai.
Šiuo metu Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, kartu su partneriais (Lygių galimybių plėtros centru, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir kt.) įgyvendina iš dalies Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos (2014-2020) lėšomis finansuojamą projektą „Daugiau balanso“, kurio pamatinis tikslas yra skatinti įmanomai optimalesnį profesinės veiklos ir asmeninių, šeimos interesų derinimą. Pirmiau minėta nuostata, jog valstybės tarnautojo teisinį statusą asmuo gali išsaugoti iki 2024 m. sausio 1 d. įgydamas aukštąjį išsilavinimą, minėto balanso kontekste turėtų būti vertinamas labai kritiškai. Akivaizdu, kad skirtinguose asmens gyvenimo tarpsniuose prioritetas teikiamas tam tikriems interesams. Pavyzdžiui, išsilavinimo, profesinės kvalifikacijos įgijimui, ko pasiekiama įgyjant tam tikros rūšies išsilavinimą. Vėliau pirmumas teikiamas įsitvirtinimui darbo rinkai, šeimos, motinystės ir tėvystės teisinių santykių sukūrimui ir jų palaikymui bei puoselėjimui. Atitinkamai ir valstybės tarnautojai, kurie dėl turimo išsilavinimo nuo 2024 m. sausio 1 d. nebegalės eiti valstybės tarnautojo pareigų, savo laiku prioritetą teikė išsilavinimo įgijimui ir naudojosi to meto švietimo sistemos siūlomomis studijų programomis, išsilavinimo įgijimo variantais, turėdami teisėtus ir pagrįstus lūkesčius, jog įgytas išsilavinimas atvers galimybes profesinei karjerai. Šie teisėti lūkesčiai iš esmės ir buvo pateisinti iki įsigaliojant aptariamoms Valstybės tarnybos įstatymo pataisoms. Atitinkamai vėlesniame asmens gyvenimo tarpsnyje greta profesinės veiklos atsiranda šeiminiai interesai, asmuo save realizuoja ne tik darbinėje veikloje, bet ir kaip šeimos narys.
Net ir pirmiau minėtas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos įgyvendinamas projektas liudija, kad užtikrinti tinkamą šių interesų pusiausvyrą (balansą) yra pakankamai sudėtingas uždavinys ir darbdavys (šiuo atveju – valstybė) taip pat turėtų aktyviai prisidėti jį įgyvendinant. Tuo tarpu, akivaizdu, kad asmeniui, kuris yra vyresnio amžiaus ir praeityje jau įgijęs išsilavinimą, keliamas reikalavimas įgyti išsilavinimą „iš naujo“ yra itin sunkiai derinamas tiek su darbine veikla, tiek su įsipareigojimais šeimos atžvilgiu. Europos Sąjungos Užimtumo pagrindų direktyvos 4 straipsnyje nurodytos diskriminacijos draudimo išlygos aspektas yra teisėtas tikslas ir proporcingas reikalavimas. Minėta išlyga gali būti pateisinama, jeigu įrodoma, kad ja siekiama būtent teisėto tikslo. Reikalavimo proporcingumas turėtų būti vertinamas remiantis tik objektyviais kriterijais. Kitaip tariant, negali būti reikalaujama daugiau, negu objektyviai būtina. Tokios aplinkybės kaip valstybės tarnybos stažas, geras arba labai geras tarnybinės veiklos vertinimas per visą tarnybos laikotarpį turėtų būti vertinami kaip akivaizdūs įrodymai, jog turimas išsilavinimas sudaro visiškai pakankamas prielaidas atlikti tarnybines funkcijas bei pasiekti reikalaujamų rezultatų, o naujoje Valstybės tarnybos įstatymo redakcijoje nustatytas bendrasis aukštojo išsilavinimo reikalavimas yra perteklinis, neproporcingas ir negali būti pateisinamas Užimtumo direktyvos 4 straipsnyje nurodytos išlygos kontekste. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad reikalavimai, įtvirtinti Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, yra įvardinami kaip priėmimo į valstybės tarnautojų pareigas reikalavimai.
Tokia įstatymo formuluotė suponuoja tai, jog visi šie reikalavimai taikytini į valstybės tarnybą stojančiam, t. y. tapti valstybės tarnautoju siekiančiam asmeniui. Siekiant teisinių santykių stabilumo, teisėje taikomas principas lex retro non agit (įstatymas negalioja į praeitį), pagal kurį teisės aktai pagal bendrą taisyklę netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal teisėje galiojantį bendrąjį principą teisiniams santykiams taikomi tie įstatymai, kurie galioja tų santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu (žr., pavyzdžiui, civilinę bylą Nr. 3K-3-192/2008). Šis principas reiškia, kad įstatymai negali būti taikomi teisiniams santykiams, atsiradusiems iki šių įstatymų įsigaliojimo, t. y. įstatymas negalioja atgal (lex retro non agit). Taigi, naujai įtvirtintas reikalavimas turėti aukštąjį išsilavinimą neturėtų būti taikomas asmenims, kurių valstybės tarnybos teisiniai santykiai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo. Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į tai, siūlytina nustatyti tarnautojams, kurie turi tik aukštesnįjį profesinį išsilavinimą, tarnybos pratęsimą, panašiai kaip su tarnautojais, kuriems sukako 65 metai (Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 8 dalis). Tokiu būdu būtų užtikrintas gerai vertinamų, kompetentingų ir ilgametę patirtį turinčių tarnautojų išsaugojimas. Atkreiptinas dėmesys, kad į žemesnes pareigas, kurias daugeliu atveju užima minėti tarnautojai su aukštesniuoju profesiniu išsilavinimu, šiuo metu sumažėjęs pretendentų skaičius, neretai iš vis tokių neatsiranda.
Kaip minėta, Valstybės tarnybos 2 priedo Skyriaus „Šiame skyriuje vartojamos sąvokos“ 17 punkte nurodoma, jog iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti valstybės tarnautojai, kurie neturi aukštojo išsilavinimo, toliau eina pareigas, bet ne ilgiau kaip iki 2024 m. sausio 1 d. Kitaip tariant, įstatymų leidėjas numatė terminą, per kurį asmuo, siekiantis išsaugoti valstybės tarnautojo teisinį statusą, privalo įgyti aukštąjį išsilavinimą, tačiau šis terminas yra neproporcingai trumpas. Kaip žinia, trumpiausias laikotarpis, kurį trunka studijos ir per kurį galima įgyti aukštąjį išsilavinimą, priklausomai nuo aukštojo išsilavinimo rūšies (universitetinis ar koleginis), studijų programos mažiausiai trunka 4-5 metus. Naujoji valstybės tarnybos įstatymo redakcijai įsigaliojus 2019 m. sausio 1 d., nuo šios dienos valstybės tarnautojams, neturintiems aukštojo išsilavinimo, buvo pradėtas skaičiuoti terminas, skirtas šiam išsilavinimui įgyti. Kaip žinia, priėmimas į aukštojo mokslo įstaigas yra organizuojamas nustatytu metu ir laikantis nustatytos tvarkos, todėl valstybės tarnautojams, neturintiems aukštojo išsilavinimo, galimybė pradėti studijas ir siekti aukštojo išsilavinimo anksčiausiai atsirado 2019-2020 akademiniais (mokslo metais), t. y. nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio arba, kitaip tariant, praėjus 9 mėnesiams nuo reikalavimo turėti aukštąjį išsilavinimą įtvirtinimo įstatyminiu lygmeniu. Atsižvelgiant į tai, nustatytas terminas aukštajam išsilavinimui įgyti iki 2024 m. sausio 1 d. laikytinas nepakankamu ir neproporcingu (pvz. akademinių atostogų dėl sveikatos, ligos ar kt. priežasčių atveju).
Siūlytina įstatyme įtvirtinti nuostatą, kad studijas iki 2024 m. sausio 1 d. pradėjusiems ir aukštojo išsilavinimo siekiantiems valstybės tarnautojams leidžiama ir toliau eiti valstybės tarnautojo pareigas. Siekiant apibrėžtumo, būtų galima svarstyti galimybę suteikti teisę įstaigos, kurioje dirba valstybės tarnautojas vadovui, suderinus su valstybės tarnautoju ir objektyviai įvertinus situaciją, nustatyti terminą, iki kurio pabaigos valstybės tarnautojas privalo įgyti aukštąjį išsilavinimą ir pateikti darbdaviui jį patvirtinantį dokumentą. Pritarti iš dalies Argumentai:
Susikūrus nepriklausomos Lietuvos valstybės tarnybai į ją stojantiems asmenims nebuvo keliamas reikalavimas turėti aukštąjį išsilavinimą. Didžioji dalis aukštojo išsilavinimo neįgijusių valstybės tarnautojų yra turintys didelį tarnybos Lietuvos valstybei stažą, t. y. įgiję patirties ir kompetencijų, buvo skatinami už tarnybinės veiklos rezultatus ir pan. Per ilgus tarnybos metus šių valstybės tarnautojų įgytos žinios neturi būti nuvertintos vien dėl to, kad savo laiku jie neįgijo aukštojo išsilavinimo. Aukštojo išsilavinimo neįgiję valstybės tarnautojai privalėjo jį įgyti iki 2024 m. sausio 1 d. Galėjo susiklostyti įvairių svarbių priežasčių, kurios sukliudė laiku įgyti išsilavinimą (sveikatos būklės pablogėjimas, materialinė padėtis ir pan.). Atsižvelgiant į tai, tikslinga atsisakyti reikalavimo tokiems valstybės tarnautojams įgyti aukštąjį išsilavinimą, tačiau apriboti jų galimybes daryti karjerą. Aukštojo išsilavinimo neįgiję valstybės tarnautojai negalės būti perkeliami į kitas valstybės tarnautojo pareigas, jiems negalės būti pratęstas valstybės tarnybos laikas. 29.
Esu Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus mentorė, buvusi karjeros valstybės tarnautoja. Vadovaujantis LR valstybės tarnybos įstatymo (toliau - Įstatymas) (nauja redakcija nuo 2019-01-01) 51 straipsnio 1 dalies 6 punktu, kuris nurodo, kad „Valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai pasibaigia pakaitinio valstybės tarnautojo priėmimo laikas arba valstybės tarnautojui sukanka 65 metai, arba baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai“ ir, Įstatymo 49 straipsnio 7 dalimi, kuri nurodo, kad „Su įstaigos vadovu ar karjeros valstybės tarnautoju, kuriems sukako 65 metai ir kurie pagal šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 6 punktą atleidžiami iš pareigų, Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti sudaroma terminuota darbo sutartis dėl mentorystės (įgytos patirties perdavimo) ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui“, nuo 2021 m. liepos 7 d. esu atleista iš karjeros valstybės tarnybos, su manimi sudaryta terminuota darbo sutartis dvejiems metams. Iki 2018 m. gruodžio 31 d. galiojusiame Įstatyme (43 straipsnis
vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo, kuriems suėjo 65 metai, valstybės tarnyba gali būti pratęsta. Šio amžiaus sukakusio valstybės tarnautojo tarnybą gali pratęsti jį į pareigas priėmęs asmuo. Apie būsimą tarnybos pratęsimą jis privalo pranešti valstybės tarnybos tvarkymo funkciją atliekančiai įstaigai ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki tarnybos pratęsimo dienos.
Įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo tarnybos laikas pratęsiamas iki vienerių metų ir bendras pratęstas tarnybos laikas negali viršyti penkerių metų.“ 2021 m. gruodžio 23 d. papildytas Įstatymo 49 straipsnis 8 dalimi, kuri nurodo, kad „Karjeros valstybės tarnautojo, kuriam suėjo 65 metai, valstybės tarnyba gali būti pratęsta, jeigu jo tarnybinė veikla per paskutinius trejus metus buvo vertinta tik gerai arba labai gerai ir jis neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų. Šio amžiaus sukakusio valstybės tarnautojo tarnybą jo sutikimu gali pratęsti jį į pareigas priėmęs asmuo. Apie būsimą tarnybos pratęsimą jis privalo pranešti Vyriausybės įgaliotai įstaigai ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki tarnybos pratęsimo dienos. Karjeros valstybės tarnautojo tarnybos laikas pratęsiamas dar vieneriems metams ir bendras pratęstas tarnybos laikas negali viršyti penkerių metų.“ Iki 2019 m. sausio 1 d. Įstatyme buvo numatyta galimybė pratęsti karjeros valstybės tarnybą. Nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 14 d. Įstatyme numatyta galimybė sudaryti terminuotą sutartį dėl mentorystės tik dvejiems metams. Nuo
tarnybą. Kuo kalti buvę karjeros valstybės tarnautojai, kurie gimė 1954-1956 m. ir pateko į tą 3-jų metų laikotarpį, kai buvo keičiami įstatymai? Kodėl atimta galimybė dirbti ir būti naudingais Lietuvai tik būtent tuo laikotarpiu? Galbūt gerbiami Seimo nariai, priimdami Įstatymą, įsigaliojusį
terminuotą darbo sutartį kaip mentoriai. Šių trejų metų karjeros valstybės tarnautojai yra „išmesti už borto“, nors esame sukaupę daug patirties, pakankami energingi ir galime būti naudingi Lietuvai.
Taigi, kreipiuosi į Jus su prašymu, inicijuoti Įstatymo pakeitimą, kuriame būtų apspręstas mentorių likimas ar bent jau numatyta galimybė pratęsti mentorystę iki penkerių, o ne dvejų metų, kaip ir karjeros valstybės tarnautojų. Nepritarti Argumentai: Tiek galiojančioje Valstybės tarnybos įstatymo redakcijoje, tiek įstatymo projekte yra įtvirtinta galimybė, o ne garantija, kad 65 m. sulaukusiam valstybės tarnautojui bus pratęstas tarnybos laikas. Mentorystės (patirties perdavimo sutarties) sudarymo galimybė numatyta galiojančioje Valstybės tarnybos įstatymo redakcijoje. Įstatymo projekte mentorystės instituto atsisakoma, sudarytos mentorystės sutartys galioja iki jų termino pabaigos. Pagal esamą teisinį reguliavimą, terminuota darbo sutartis dėl patirties perdavimo sutarties sudaroma vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis. Valstybės tarnybos įstatyme nelikus mentorystės instituto, nebeliks ir mentorystės sutarties termino apribojimo. Įstaigos vadovas, įvertinęs, kad 65 m. sulaukusio valstybės tarnautojo patirtis gali padėti kitiems institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojams įgyti arba patobulinti turimas ar reikiamas pareigoms eiti žinias, kompetencijas, gebėjimus, kurti ir plėtoti ryšių tinklą, prisidėti tęsiant pradėtus ilgalaikius darbus, padėti suplanuoti asmeninę karjerą, supažindinti su valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos organizacine kultūra, tradicijomis arba motyvuoti siekti geresnių veiklos rezultatų, gali su juo sudaryti darbo sutartį (tiek terminuotą, tiek neterminuotą) šiems tikslams pasiekti. 30.
30Savivaldybių kontrolierių asociacija,
kontrolierių asociacija (toliau - SKA), siekdama sukurti prielaidas valstybės tarnautojų socialinių garantijų tobulinimui, efektyvesnei ir patrauklesnei valstybės tarnybai, teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektui (toliau – Įstatymo projektas). 1. Atsisakyti mero atliekamo kasmetinio savivaldybės kontrolieriaus veiklos vertinimo Savivaldybės kontrolieriaus (Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos nepriklausomumo, teisėtumo, viešumo, objektyvumo ir profesionalumo reikalavimas yra numatytas Vietos savivaldos įstatymo 27 str. (nuo 2023-04-01
INTOSAI principą, audito institucija jai patikėtus uždavinius gali atlikti objektyviai ir veiksmingai tik tuo atveju, jei ji yra nepriklausoma nuo audituojamų subjektų ir yra apsaugota nuo pašalinės įtakos. Minėtu INTOSAI principu pripažįstama, kad valdžios institucijos negali būti visiškai nepriklausomos, nes jos yra sudėtinė valstybės (savivaldybės) kaip visumos dalis, tačiau privalo turėti funkcinį ir organizacinį savarankiškumą, būtiną jai patikėtiems uždaviniams vykdyti. Ir šis savarankiškumas turi būti tinkamai reglamentuotas teisės aktais. Valstybės tarnybos įstatymo projekto 18 str. 6 d. nustatyta, kad įstaigos vadovo tarnybinę veiklą vertina šį valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, o kai įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali institucija, - šios institucijos vadovas.
Atsižvelgiant į tai, kad Vietos savivaldos įstatyme (redakcija nuo 2023-04-01) ir kituose teisės aktuose nėra numatyta, kas yra savivaldybės tarybos, kaip institucijos, vadovas, o mero institutas tampa vykdomąja valdžia – tai yra savivaldybės kontrolieriaus pagrindiniu audituojamu subjektu, siūlome atsisakyti įgaliojimo merui, kaip iki šiol, vertinti kasmet savivaldybės kontrolieriaus veiklą, kadangi toks vertinimas neatitiktų gero valdymo principų ir nesudarytų prielaidų objektyviai vertinti savivaldybės kontrolieriaus veiklą. Taigi, Savivaldybės kontrolieriaus, kaip įstaigos vadovo, kurio veiklos nepriklausomumas turi būti užtikrintas, laikantis tarptautinių audito standartų, Europos Sąjungos teisės aktų ir Vietos savivaldos įstatymo nuostatų, veikla negali būti vertinama audituojamo subjekto - mero. Savivaldoje yra tik viena valstybės tarnautojų - įstaigų vadovų, t. y., Savivaldybių kontrolierių grupė, kurie dirba pagal valstybės tarnybos įstatymą. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės tarnybos įstatymo projekto 29 str. 3 dalis numato, kad meras gali nušalinti Savivaldybės kontrolierių nuo pareigų tarnybinio tyrimo metu. O 25 str. 1 dalyje nurodyta, kad meras savo potvarkiu sudaro tarnybinio tyrimo komisiją. Taigi, vėlgi, susidaro teisiškai ydinga situacija, kuomet Savivaldybių kontrolieriai kontroliuos vykdomąją instituciją - merą, o meras jiems sudarinės tarnybinių tyrimų komisijas. Be to, Valstybės tarnybos įstatymo projekte siūloma su į įstaigos vadovo pareigas priimamu asmeniu sudaryti susitarimą dėl jo veiklos tikslų bei rezultatų ir atitinkamai siūloma nustatyti, kad įstaigos vadovo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – įvertinti pagal susitarimą jo pasiektus rezultatus.
Susitarimu dėl vadovo veiklos tikslų ir rezultatų bus įforminami priimančios į pareigas institucijos ar asmens lūkesčiai dėl įstaigos veiklos krypčių, keliamų tikslų ir veiklos principų. Lūkesčiai formuojami vadovo kadencijos laikotarpiui, pagal poreikį galės būti atnaujinami. Taip pat projekte siūloma sudaryti galimybę įstaigos vadovą pasibaigus pirmai kadencijai paskirti antrajai kadencijai be konkurso, atsižvelgiant į tai, ar įstaigos vadovo pirmosios kadencijos laikotarpiu įstaigos vadovas pasiekė susitarime dėl pagrindinių kadencijos laikotarpio ir (ar) tam tikrų jo etapų veiklos tikslų ir rezultatų nustatytus veiklos tikslus ir rezultatus. Valstybės tarnybos įstatymo projekto 11, 12, 18 str. kalbama apie kolegialios institucijos vadovą, bet meras nebebus Tarybos vadovas. Neaišku, kas bus tas kolegialios institucijos vadovas, kuris vertins veiklą, pasirašys susitarimą dėl veiklos rezultatų. Todėl siūlome dėl savivaldybių kontrolierių vertinimo numatyti, kad savivaldybių tarybos sudaro vertinimo komisijas, į kurių sudėtį deleguojami asmenys, turintys patirties išorės audito srityje. Duomenys apie lūkesčių dėl įstaigos veiklos krypčių, keliamų tikslų ir veiklos principų pasiekimą, išlaikant savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) atskaitingumo Tarybai principą, galėtų būti nurodomi
ataskaitoje. Pritarti
31Savivaldybių kontrolierių asociacija,
2023-03-272 priedas 2.
Dėl savivaldybės kontrolieriaus darbo užmokesčio Siūlome patikslinti Įstatymo projekto 2 priedą „Lietuvos Respublikos įstaigų vadovų (valstybės tarnautojų) pareigybių grupės ir pareiginių algų koeficientai“: Eil. Nr. Įstaigų vadovų pareigybių grupė arba pareigybė arba pareigybių grupė Politinio (asmeninio) pasitikėjimo įstaigų vadovų pareigybė arba pareigybių grupė Pareiginės algos koeficientas (baziniais dydžiais) I įstaigų grupė II įstaigų grupė III įstaigų grupė
2Vyriausybės įstaigos vadovas, Nacionalinės teismų administracijos vadovas, direktorius, viršininkas (įstaigos vadovas)
34. Savivaldybės kontrolierius – 3,6-4,0 3,2-3,4 savivaldybės administracijos direktorius 3,8–4,5 2,8–4,3 1,8–3 Argumentacija. Viena iš auditoriaus nepriklausomumo užtikrinimo sąlygų pagal 1-ąjį INTOSAI principą yra finansinė nepriklausomybė. Todėl būtina užtikrinti savivaldybės kontrolieriaus konkurencingą darbo užmokestį, numatant ne mažesnį nei Įstatymo projekto 2 priede 2 eilutėje numatytas savivaldybės administracijos direktoriaus pareiginės algos koeficientas. Atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo projekte numatytas savivaldybės administracijos direktoriui pareiginės algos koeficientų vidurkis 50 proc. (II įstaigų grupė) ir 10 proc. (III įstaigų grupė) didesnis nei planuojamas koeficientų vidurkis savivaldybės kontrolieriui (žr. lentelę). Pareigybės pavadinimas Pareiginės algos koeficientai II įstaigų grupė koeficientų vidurkis III įstaigų grupė koeficientų vidurkis Savivaldybės kontrolierius 1,9-2,82 2,36 1,7-2,66 2,18 Savivaldybės administracijos direktorius 2,8-4,3 3,55 1,8-3 2,4 Koeficientų vidurkių skirtumas x +50 proc.
x +10 proc.
Pagal Valstybės pareigūnų įstatymo projektą, Savivaldybių merams numatyti tokie koeficientai:5 Savivaldybių merai, kai savivaldybės teritorijoje gyvena per 500 tūkst. gyventojų nuo 100 tūkst. gyventojų iki 500 tūkst. gyventojų nuo 50 tūkst. gyventojų iki 100 tūkst. gyventojų nuo 15 tūkst. gyventojų iki 50 tūkst. gyventojų iki 15 tūkst. gyventojų 4,0 3,8 3,6 3,4 3,2 Svarbu paminėti, kad pagal Vietos savivaldos įstatymą (redakcija nuo 2023-04-01), savivaldybės administracijos direktorius nebėra savivaldybės vykdomosios institucijos vadovas (lieka tik įstaigos vadovu), jo funkcijos ir atsakomybės mažėja ir jo įgaliojimai apims tiek, kiek jų jam suteiks savivaldybės meras. Tuo tarpu savivaldybės kontrolieriaus įgaliojimai bei veiklos mastas nesikeičia ir apima visos savivaldybės veiklos, finansų ir turto, taip pat savivaldybei pavaldžių biudžetinių, viešųjų įstaigų bei kontroliuojamų įmonių finansinių ataskaitų, lėšų ir turto naudojimo teisėtumo ir veiklos efektyvumo, ekonomiškumo ir rezultatyvumo vertinimą. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme savivaldybės administracijos direktorius ir savivaldybės kontrolierius yra toje pačioje pareigybių grupėje su vienodais koeficientais. Esant aukščiau išvardintiems vietos savivaldos įstatymo pasikeitimams, siūlome naujoje Valstybės tarnybos įstatymo redakcijoje tinkamai nustatyti pareigybių grupes, nustatant savivaldybės kontrolieriui aukštesnę pareigybių grupę, ir atitinkamai aukštesnį nustatyti koeficientą.
Be to, pagal galiojančius ir planuojamus teisės aktų pakeitimus, numatomi savivaldybės kontrolieriaus atlyginimo koeficientai – vieni mažiausių tarp savivaldybei pavaldžių įstaigų vadovų, nors savivaldybės kontrolierių kontrolės ir audito sritys aprėpia visą savivaldybės biudžetą, kitus piniginius išteklius, visas savivaldybės veiklos sritis, o atliekamų auditų pobūdis, audituojamos problemos ir vertinami klausimai kaskart būna skirtingi, todėl išsamiam ir giliam audituojamos srities išmanymui, būtina ypač didelė savivaldybės kontrolieriaus kompetencija ir profesionalumas, finansinis nepriklausomumas. Todėl užtikrinant Savivaldybės kontrolieriaus nepriklausomumą (t. sk. ir finansinį pagal INTOSAI standartus) bei atsižvelgiant į jo funkcijų sudėtingumą bei jų vykdymui reikalingas kompetencijas, darbo užmokestis įstatymu savivaldybės kontrolieriui negali būti mažesnis už savivaldybės administracijos direktoriui nustatytą darbo užmokestį. Pritarti iš dalies Argumentai:
Siekiant didinti savivaldybės kontrolieriaus finansinį nepriklausomumą, didinama viršutinė pareiginės algos koeficientų intervalo riba. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 11. 32. Savivaldybių kontrolierių asociacija,
1
kadencijų savivaldybės kontrolieriui arba reikšmingai pailginti kadencijos trukmę Valstybės tarnybos įstatymo projekto 12 str. 1. d. numatyta, kad į įstaigų vadovų pareigas priimama 5 metų kadencijai konkurso būdu arba šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais be konkurso.
Tačiau pastebėtina, kad savivaldybės kontrolierius yra ne tik įstaigos vadovas, kuris privalo turėti specifinių žinių (išmanyti tarptautinius aukščiausiųjų audito institucijų standartus ir kt. teisės aktus), susijusių su audito atlikimu, bet dėl įstaigos veiklos pobūdžio ir dydžio (daugelyje savivaldybėse kontrolės ir audito tarnybų iš viso dirba 2 ar 3 darbuotojai), savivaldybės kontrolierius yra ir auditą atliekantis/audito kokybę užtikrinantis asmuo. Pvz., Valstybės kontrolėje, keičiantis įstaigos vadovui – Valstybės kontrolieriui, audito procesas yra nenutrūkstantis, nes tą užtikrina žemiau esanti Įstaigos valdymo grandis – departamentai ir jų vadovai (kuriems kadencija nenustatyta). Atsižvelgiant į Vidaus reikalų ministerijos skelbiamą valstybės tarnybos konkursų statistiką, kai „2022 m. duomenimis, 50 proc. konkursų į Valstybės tarnybą neįvyksta, iš jų 30 proc. – į įstaigų vadovų vietą. Stebimas didelis atlygio atotrūkis nuo privataus sektoriaus, ypač kalbant apie aukščiausios grandies vadovus – čia jis siekia net 40 proc.“, savivaldybėse gali susidaryti situacija, kai atleidus įstaigos vadovą – savivaldybės kontrolierių, nebebus kam vadovauti audito grupei ir užtikrinti Vietos savivaldos įstatyme numatytų funkcijų įgyvendinimą, t. y. iškyla grėsmė įstaigos strateginių veiklos tikslų pasiekimui, kokybiško audito proceso veiklos užtikrinimui ir tuo pačiu savivaldos lėšų ir turto naudojimo kontrolės funkcijų atlikimui. Manytume, kad (5 metų) kadencijų nustatymas savivaldybės kontrolieriams silpnina savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų veiklos efektyvumą, profesionalumą bei nepriklausomumą.
Nepritarti Argumentai: Savivaldybės kontrolieriaus kadencijų skaičius ir kadencijų trukmė turi būti vienoda kaip ir visų kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovų, nes nėra objektyvių priežasčių, kodėl kadencijų skaičius ir trukmė turėtų skirtis. 33. Savivaldybių kontrolierių asociacija,
4
Įstatymo projekto 34 straipsnio „Kitos garantijos“ papildymo Siūlome papildyti 34 straipsnio 4 dalį: Į pareigas įstatymų nustatytai kadencijai priimtas įstaigos vadovas arba karjeros valstybės tarnautojas, kuriam kadencijos laikotarpiu sukanka 65 metai, gali savo noru būti atleidžiamas iš pareigų suėjus 65 metams arba gali eiti pareigas iki kadencijos, kuriai jis buvo priimtas, pabaigos, jeigu šios kadencijos metu jo tarnybinė veikla buvo vertinta tik gerai arba labai gerai ir jis neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų. Argumentacija. Šiuo metu galiojančioje Valstybės tarnybos įstatymo redakcijoje, 51 str. 8 d. numatyta, kad į pareigas įstatymų nustatytai kadencijai priimtas įstaigos vadovas arba karjeros valstybės tarnautojas, kuriam kadencijos laikotarpiu sukanka 65 metai, gali savo noru būti atleidžiamas iš pareigų suėjus
priimtas, pabaigos, jeigu šios kadencijos metu jo tarnybinė veikla buvo vertinta tik gerai arba labai gerai ir jis neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų. Galiojančiame įstatyme garantija dėl amžiaus cenzo pratęsimo veikia ir karjeros valstybės tarnautojui (49 str. 8 d.), ir įstaigos vadovui (51 str. 8 d.). Pritarti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2022-07-18 Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Komisija) susipažino su LR Vidaus reikalų ministerijos (toliau - Ministerijos) teikiamais įstatymų projektais. <...> II. Pastabos dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo pakeitimo projekto Nr. 22-9948. 1. Įstatymo projekte nėra jokio reglamentavimo dėl kolektyvinių sutarčių ir profesinių sąjungų veiklos. Nėra ir jokių nuorodų į Darbo kodeksą. Galima būtų pagal teisinę logiką suprasti, kad pakanka Darbo kodekse numatyto reglamentavimo, tačiau viešajame sektoriuje yra tam tikrų niuansų, kurie suponuoja numatyti atskirą teisinį reguliavimą. Taip pat neaišku, ar valstybės tarnautojų veiklos vertinime galės dalyvauti profesinės sąjungos atstovai, toks pats klausimas kyla ir dėl atrankų, ir pan. Todėl siūlytina numatyti teisinį reguliavimą, apibrėžiantį profesinių sąjungų veiklą valstybės tarnyboje, kolektyvinių sutarčių sudarymą ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo įgyvendinimo įstatyme yra numatyta, kad iki šiol pasirašytos kolektyvinės sutartys galios iki jų pabaigos, tai suponuoja išvadą, kad vėliau jokių kolektyvinių sutarčių nebus galima sudaryti. 2. Projekte numatyta, kad atostogos bus suteikiamos pagal Darbo kodekso nuostatas, o tai reiškia, kad jos trumpės, nes valstybės tarnautojai turėjo ilgesnes atostogas (pavyzdžiui po 5 metų tarnybos prisidėdavo 2 darbo dienos ir pan.). 3. Projekte numatyta, kad keičiamas kasmetinis valstybės tarnautojų veiklos vertinimas, kuris siejamas su pasiektais tikslais (rezultatais). Tačiau anaiptol ne visi valstybės tarnautojai gali turėti konkrečius veiklos tikslus arba jie nebus tokie reikšmingi pagal diegiamą vertinimo sistemą. 4. Vertinant Projektą sunku prognozuoti, kaip keisis darbo užmokesčio dydis, nes nėra aiškių nustatytų taisyklių.
Pagal naują reglamentavimą, pavyzdžiui, specialistų algos galės skirtis keliais kartais, pati įstaiga susikurs darbo apmokėjimo sistemą ir taisykles, tačiau vėl kyla klausimas dėl profesinių sąjungų dalyvavimo šiame procese, o pažangių demokratinių valstybių praktika byloja, kad profesinės sąjungos šiame procese privalo dalyvauti. Darbo kodekse tai numatyta, tačiau Valstybės tarnybos įstatymo projekte apie tai nieko nepasisakyta. Projekte numatyta, kad atsisakoma priedo už stažą valstybės tarnyboje, tačiau esamiems valstybės tarnautojams, jis išsaugomas. Tai taip pat mažins Valstybės tarnybos patrauklumą, jaunų specialistų pritraukimą ir motyvaciją dirbti joje, skatins „kadrų nutekėjimą“ į privačias struktūras. Darbo užmokesčio dydis priklausys nuo įstaigos vadovo, griežto reglamentavimo atsisakoma. Darbo užmokestis turi tik minimalų koeficientą, neturės „lubų“. Atsižvelgiant į tai, kyla reali grėsmė, kad atsiras subjektyvumas, nes darbo užmokesčio didinimas priklausys nuo vadovo. Nepaisant diegiamų naujovių išlieka opi mobingo problema (taip pat ir institucinio lygmens), kuri liko neaptarta ir neįvardyta Valstybės tarnybos pertvarkos koncepcijoje, tačiau problemos nutylėjimas ją tik dar labiau gilina. Todėl minėti klausimai turi būti tiksliau ir aiškiau reglamentuojami. 5. Projekte numatoma daug naujovių, taip pat numatomas bandomasis laikotarpis, tarnautojų galimybė laisviau migruoti tarp įstaigų, atsisakoma valstybės tarnautojų maksimalaus skaičiaus įstaigoje, nebelieka amžiaus ribojimo, tik vadovų amžius ribojamas iki 65 m. ir pan.
Tačiau pastebėtina, kad nuosekliai vėlinant pensijos amžių visiškai nelogiškai atrodo paliekamas vadovų amžiaus ribojimas ties 65 metų riba, todėl manome, kad vėlinant pensinį amžių būtina vadovų amžiaus ribą nustatyti ties 70 metų, juolab turint omeny Koncepcijoje įvardytą problemą - patyrusių ir kompetentingų vadovų ir darbuotojų trūkumą. 6. Valstybės tarnybos pertvarkos koncepcijoje daug kalbama apie valstybės tarnybos patrauklumo ir efektyvumo, darbo užmokesčio konkurencingumo (lyginant su privačiu sektoriumi) didinimą, tačiau turint omeny pirmiau įvardytus teisinio reglamentavimo pokyčius, šie klausimai nesprendžiami sistemiškai, o tik fragmentiškai, labiau apsiribojant lozungais, kuriems nesuteikiamas praktinis turinys. Bendros praktinės tendencijos yra kaip tik atvirkštinės, kuomet blogėja valstybės tarnautojų socialinė apsauga, išlieka iš esmės tie patys veiklų ribojimai (5 straipsnis), aukšti reikalavimai (3, 4 str.) ir čia pat atsisakoma, pavyzdžiui, stažo vertinimo valstybės tarnyboje, o tai reiškia ne ką kitą, kaip asmens, tarnaujančio valstybei lojalumo ignoravimą, arba nieko nepasisakoma apie profesinių sąjungų dalyvavimą. Tokio teisinio reguliavimo pagrindu sunku tikėtis, kad į valstybės tarnybą bus pritraukta pakankamai asmenų - kompetentingų, išsilavinusių, kritiškai mąstančių, savo šalies patriotų. 7. Atkreiptinas dėmesys į Vidaus reikalų ministerijos pateikto lydraščio III skirsnį „Priemonių kaštai“.
Visų pirma pastebėtina tai, kad „Valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, karių pareiginėms algoms (atlyginimams) apskaičiuoti taikant naują pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį bus perskaičiuojami pareiginės algos koeficientai, Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės.“ Tuo tarpu konkretūs biudžeto asignavimai pareiginių algų didinimui siejami išimtinai su Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo ir Vyriausybės narių pareiginių algų didinimu. Tokios lydraščio nuostatos tik darsyk byloja apie tai, apie ką jau buvo pirmiau pasisakyta – apie kuriamą darbo užmokesčio valstybės tarnyboje
„kastų“ sistemą, kuri niekaip nedera su demokratinės teisinės valstybės
principais. Įvertinant visu įstatymų projektų paketu siūlomus pakeitimus, galima daryti išvadą, kad įstatymų pakeitimai niekaip neatsispindi įstaigų biudžetuose, nes įstaigos, spręsdamos Koncepcijoje keliamus darbo užmokesčio didinimo (ir Valstybės tarnybos patrauklumo) klausimus, turės pačios
„laviruoti“ su turimais biudžeto asignavimais. Apibendrinant
pirmiau išdėstytą, manome, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo pakeitimo projekto Nr. 22-9948 ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 pakeitimo įstatymo projektas nesudaro teisinių prielaidų išspręsti Valstybės tarnybos pertvarkos koncepcijoje aptartas (ir neaptartas) problemas ir pasiekti numatytus esminius tikslus ir siekius. Įvertinta
administracija, 2022-10-0329 Argumentai: Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas (2018 m. birželio 29 d. redakcija, galiojusi iki 2021 m. gruodžio 22 d.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) nutarimo paskelbimo) nustatė, kad valstybės tarnautojas nuo pareigų privalo būti nušalintas, jeigu šio straipsnio
įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams. VTĮ 41 straipsnio 2 dalis (2018 m. birželio 29 d. redakcija, galiojusi iki 2021 m. gruodžio 22 d. Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo) nustatė, kad už nušalinimo laikotarpį valstybės tarnautojui darbo užmokestis nemokamas. <...> Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktorius, vykdydamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 3 ir
tarnautoją nuo pareigų iki baudžiamojo proceso pabaigos. Primintina, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimu buvo pripažinta, kad VTĮ (2018 m. birželio 29 d. redakcija, TAR, 2018 m. liepos 16 d., Nr.
12037) 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas tiek, kiek pagal jį asmenys, priimantys sprendimą dėl valstybės tarnautojo nušalinimo nuo pareigų, gavę informacijos, kad valstybės tarnautojas įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams, visais atvejais privalo nušalinti tokį valstybės tarnautoją nuo pareigų, taip pat visais atvejais privalo nušalinti jį nuo pareigų iki baudžiamojo proceso pabaigos, prieštarauja Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi teisę <...> lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui, bei VTĮ (2018 m. birželio 29 d. redakcija, TAR, 2018 m. liepos 16 d., Nr. 12037) 41 straipsnio 2 dalis tiek, kiek pagal ją sudarytos prielaidos neapibrėžtą, taigi ir ilgą, laiką nemokėti darbo užmokesčio pagal šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuo pareigų nušalintam valstybės tarnautojui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr.
A-3400-1047/2022 įpareigojo atsakovą Vilkaviškio rajono savivaldybės administraciją: grąžinti nušalintą valstybės tarnautoją į <...> pareigas; išmokėti pareiškėjui darbo užmokestį už laikotarpį, kurį pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų, t. y. už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 27 d. (nušalinimo nuo pareigų pradžia) iki grąžinimo į pareigas dienos bei priteisė pareiškėjui <...> bylinėjimosi išlaidų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas aukščiau paminėtą nutartį, vadovavosi Konstitucinio Teismo nutarimu ir aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1932-552/2022), nes Konstitucinio Teismo nutarime aiškiai nurodyta, kad minėtos teisės akto nuostatos buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Šiuo metu Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas svarstyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo projektas (Reg. Nr. 22-9948(4)), tačiau minėtame projekte teisės normų redakcijos, kurios pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai, liko nepakitusios, išskyrus tai, kad imperatyvi sąvoka „privalo“ pakeista į sąvoką
„gali būti“ (įstatymo projekto 29 straipsnis) bei papildoma aplinkybe „įvertinus
valstybės tarnautojo einamų pareigų pobūdį, atliekamas funkcijas ir kitas svarbias aplinkybes, dėl kurių tolesnis jo pareigų vykdymas būtų nesuderinamas su pareikštais įtarimais ar kaltinimais“. Laikinu nušalinimu nuo pareigų siekiama, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso
panaikinti laikiną nušalinimą nuo pareigų, kai ši priemonė pasidaro nebereikalinga, iš to darytina išvada, kad minėtoji priemonė, kai ja siekiama užkirsti įtariamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, pasidaro nebereikalinga, kai asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu išteisinamas arba pripažįstamas kaltu. Manytina, kad tikslingiau būtų, jeigu nušalinimo nuo pareigų klausimą tuo atveju, kai taikoma priemone siekiama greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką, išspręstų teismas, o tuo atveju, kai taikoma priemone siekiama užkirsti įtariamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, išspręstų teismas kartu su asmenį į pareigas priimančia institucija (darbdaviu) ir šis klausimo sprendimas būtų sureguliuotas viename teisės akte – Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. Pasiūlymas:
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta aukščiau, prašome svarstant ir priimant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo projektą šias normas sureguliuoti taip, kad jų taikymas praktikoje būtų aiškus, nekonkuruotų su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio nuostatomis bei neprieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Įvertinta
inspekcija,
11 Argumentai: Šiuo pakeitimu būtų sudaryta galimybė atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą ne tik Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Prezidento ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės bet ir Ministro Pirmininko skiriamiems valstybės pareigūnams. Tokie valstybės pareigūnai yra VATESI viršininko pavaduotojai, kurie yra skiriami Ministro Pirmininko Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo 23 str.
2 d. nustatyta tvarka. Pasiūlymas: Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (toliau – VATESI) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimui pateiktą Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas) ir teikia siūlymą papildyti Įstatymo projekto 33 str. 1 d. 1 p. ir jį išdėstyti taip: „1) paskyrimo ar išrinkimo į valstybės politiko, Europos Parlamento nario, Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės skiriamo valstybės institucijos ar įstaigos vadovo - valstybės pareigūno, kito Seimo, Respublikos Prezidento, ar Vyriausybės ar Ministro Pirmininko skiriamo valstybės pareigūno, Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybinės (nuolatinės) komisijos ar tarybos pirmininko, jo pavaduotojo ar nario, taip pat pagal specialų įstatymą įsteigtos komisijos, tarybos, fondo valdybos pirmininko ar nario, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo, valstybės tarnautojo statusą turinčio įstaigos vadovo, priimto į pareigas įstatymo nustatytai kadencijai, pareigas, – per 3 mėnesius po paskyrimo (išrinkimo) į šias pareigas laikotarpio pabaigos ar kitaip nutrūkus jų įgaliojimams; tokios teisės neturi asmenys, kurių įgaliojimai eiti šiame punkte nurodytas pareigas nutrūko dėl priežasčių, susijusių su nepatenkinamais tarnybinės veiklos rezultatais, ar už tarnybinius nusižengimus;“. Pritarti
4Specialiųjų tyrimų tarnyba,
2023-03-07 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi (gautas Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto prašymas) atliko Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2066(3) (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą.
Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnio 13 dalies nuostatomis, teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas yra esamo ir (ar) numatomo teisinio reguliavimo vertinimas antikorupciniu požiūriu ir teisinio reguliavimo trūkumų, galinčių sudaryti prielaidas korupcijai, nustatymas. Atsižvelgdama į tai, Specialiųjų tyrimų tarnyba (kaip neturėdama tam teisės aktais suteiktų įgaliojimų) nevertino Projektu siūlomomis nuostatomis siekiamos įgyvendinti valstybės politikos, susijusios su valstybės tarnybos reforma, tikslingumo ir /ar kitų susijusių aspektų. Taip pat pastebėtina, kad pagal Projektu siūlomą įstatymą, dalies Projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimas bus konkretizuojamas įstatymą lydinčiuosiuose teisės aktuose, kurių projektai šiuo metu nėra parengti. Dėl minėtos priežasties visapusiškai ir objektyviai įvertinti (visa apimtimi) Projektu siūlomą teisinį reglamentavimą (kol neparengti lydinčiųjų teisės aktų projektai) Specialiųjų tyrimų tarnyba negali. Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, teikiame žemiau išdėstytas pastabas ir pasiūlymus. 1. Kritinių antikorupcinių pastabų ir pasiūlymų neturime. Įvertinta
5Specialiųjų tyrimų tarnyba,
3
2Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
Rizikos veiksniai: darbo užmokesčio sistemos/dydžio nustatymo skaidrumas, sprendimų pagrįstumas, duomenų viešumas. 2.1. Įstaigos vadovams suteikiamos diskrecinės teisės priimti sprendimus, susijusius su darbo užmokesčio sistemos /dydžio nustatymu. Galimai neužtikrinamas su tokių sprendimų priėmimu susijusių procesų skaidrumas ir viešumas.
Pagal Projekto
kolektyvinėje sutartyje, o jeigu tokios nėra, darbo apmokėjimo sistemą vadovaujantis Vyriausybės nustatytomis rekomendacijomis nustato įstaigos vadovas. Šioje sistemoje detalizuojami įstaigos pareigybių sąraše esančių pareigybių pareiginės algos koeficiento dydžio nustatymo kriterijai (profesinio darbo patirtis, veiklos sudėtingumas, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas ir pan.) ir, atsižvelgiant į nurodytuosius kriterijus, nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai. Pagal Projekto 20 straipsnio 1 dalies nuostatas, valstybės tarnautojo pareiginė alga nustatoma iš darbo apmokėjimo sistemoje pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo, o pareiginės algos koeficientą nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo. Valstybės tarnautojo pareiginės algos maksimalus koeficientas negali viršyti įstaigos vadovo pareiginės algos maksimalaus koeficiento dydžio, nustatyto šio įstatymo 2 priede arba nustatyto kituose įstatymuose. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos nuostatos yra svarstytinos keliais aspektais: 2.1.1.
Projekto nuostatomis įstaigų vadovams suteikiamos diskrecinės sąlygos spręsti su valstybės tarnautojų darbo užmokesčio nustatymu susijusius klausimus: nors Projektas ir numato konkrečių sprendimų priėmimo principus (pavyzdžiui: kad pareiginės algos dydžio koeficientas nustatomas atsižvelgiant į darbo patirtį, veiklos sudėtingumą ir kt.) bei pagrindus (pavyzdžiui: kad darbo sistema nustatoma vadovaujantis Vyriausybės nustatytomis rekomendacijomis), tačiau minėti Projekto sprendiniai nėra konkretūs (pavyzdžiui: pareiginės algos koeficiento dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nebaigtinis, todėl gali būti pasirenkami ir kiti algos dydžiui reikšmingi kriterijai) ir galimai nėra privalomi (Vyriausybės priimto teisės akto taikymas galimai yra tik rekomendacinio pobūdžio). Dėl minėtos priežasties, Projekto nuostatos jas taikant /įgyvendinant atskirais atvejais gali būti įvairiai interpretuojamos (ar net sudaryti sąlygas nesąžiningam elgesiui). Sprendžiant iš Projekto Aiškinamojo rašto (o taip pat ir viešų pasisakymų dėl Projekto), minėtomis Projekto nuostatomis siekiama didinti valstybės tarnybos patrauklumą ir konkurencingumą, išspręsti su valstybės tarnautojų trūkumu susijusią problemą ir pan. Sutiktina, kad įstaigų vadovams suteikiant galimybę individualizuotai spręsti dėl minėtų tikslų įgyvendinimą užtikrinančių priemonių taikymo (pavyzdžiui: atsižvelgiant į konkrečias personalo valstybės įstaigoje trūkumo problemas parinkti individualias problemos sprendimo priemones - užtikrinti didesnį atlyginimą specifines funkcijas vykdantiems valstybės tarnautojams; kitaip skatinti jų motyvaciją ir pan.), tai gali turėti teigiamą efektą, tačiau tuo pačiu tai gali sukelti nepagrįstas abejones (arba regimybę) dėl įstaigos vadovo sprendimų ar įstaigos veiklos skaidrumo.
Šių neigiamų veiksnių pasireiškimui reikšmės gali turėti ir tai, kad pagal Projekto 19 straipsnio 3 dalies nuostatas įstaigoje nustatyta darbo apmokėjimo sistema prieinama tik įstaigos valstybės tarnautojams /jų atstovams, tačiau neaišku, ar tokie duomenys būtų prieinami visuomenei ar kitoms institucijoms (nors, manytume, kad būtent tokios sistemos viešinimas gali turėti reikšmės didinant įstaigos konkurencingumą ir patrauklumą). Atsižvelgdama į išdėstytą, antikorupciniu požiūriu Specialiųjų tyrimų tarnyba siūlytų:
Argumentai: Komitetas pritarė pasiūlymui papildyti įstatymo projekto 19 straipsnio 3 dalį, kad darbo apmokėjimo sistemos būtų skelbiamos viešai interneto svetainėje. Su darbo apmokėjimo sistema susiję sprendimai turėtų būti grindžiami ir kitais principais, užtikrinančiais jos skaidrumą. Visų principų taikymą tikslinga aptarti viename dokumente ir užtikrinti jo nuolatinę peržiūrą. Tokiu dokumentu turėtų tapti Vyriausybės nustatytos rekomendacijos, kurias įstatymo projektu Vyriausybė įpareigojama parengti. 6.
6Specialiųjų tyrimų tarnyba,
2023-03-0719 Rizikos veiksnys: su darbo užmokesčio sistema susijusių duomenų valdymas
savivaldybių institucijų vadovams suteikiamos priemonės spręsti su valstybės tarnyba susijusias problemas, tačiau, mūsų nuomone, lieka neaišku, kaip (Projekto priėmimo atveju) būtų užkertamas kelias galimam nesąžiningam elgesiui; kokiomis priemonėmis /būdais bus užtikrinamas galimų rizikų (pavyzdžiui: kad atskirose institucijose nebus taikomi nepagrįsti darbo užmokesčio dydžiai) valdymas. Atsižvelgdami į išdėstytą, manytume, kad siekiant užtikrinti minimų tikslų (užtikrinti su darbo užmokesčio sistema susijusių sprendimų objektyvumą) įgyvendinimą, Projektas galėtų būti tobulinamas įteisinant centralizuotą duomenų kaupimo ir valdymo sistemą (kurioje būtų kaupiami duomenys apie institucijose nustatytas darbo užmokesčio sistemas; su darbo užmokesčiu susiję duomenys, argumentuojantys sprendimai ir pan.). Tokia sistema, mūsų nuomone, ne tik leistų užtikrinti įstatymo įgyvendinimo stebėseną, bet taip būtų reikšminga prevenciniu požiūriu. Nepritarti Argumentai:
Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai negalės vienašališkai nustatyti darbo apmokėjimo sistemos. Pirma jų pareiga nustatant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą - įvykdyti darbuotojų informavimo ir konsultavimo procedūras Darbo kodekso nustatyta tvarka. Antra pareiga - darbo apmokėjimo sistemą paskelbti viešai interneto svetainėje. Šios dvi priemonės užtikrins, kad darbo apmokėjimo sistemos būtų skaidrios, pagrįstos ir labiausiai atitiktų viešąjį interesą. 7. Specialiųjų tyrimų tarnyba,
2 Rizikos veiksnys: galimybės susitarti dėl geresnių darbo sąlygų ir /ar garantijų. 2.1.3.
ir nustato tam tikras su valstybės tarnautojų darbo užmokesčiu ir kitomis garantijomis susijusias ribas (pavyzdžiui: pagal Projekto 20 straipsnio 1 dalies nuostatas Valstybės tarnautojo pareiginės algos maksimalus koeficientas negali viršyti įstaigos vadovo pareiginės algos maksimalaus koeficiento dydžio, nustatyto šio įstatymo 2 priede arba nustatyto kituose įstatymuose; pagal Projekto 21 straipsnio 2 dalies nuostatas, valstybės tarnautojui skiriamų priemokų suma negali viršyti 80 procentų pareiginės algos ir kt.), Projekto 1 straipsnio 2 dalis nustato, kad kolektyvinėse sutartyse galima susitarti dėl geresnių darbo užmokesčio, skatinimo sąlygų, atostogų, socialinių ar kitų garantijų, negu nustatyta šiame įstatyme ar kitose darbo teisės normose. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, šiuo atveju kildintinas klausimas, kokia apimtimi vadovaujantis Projekto 1 straipsnio 2 dalies nuostata galima (ir ar taip galima) nustatyti palankesnes (neatitinkančias Projektu nustatytų maksimalių ribų) darbo užmokesčio, skatinimo, atostogų, socialines ar kitas garantijas, todėl siekiant teisinio aiškumo siūlytume šį santykį atskleisti. Pritarti
8Specialiųjų tyrimų tarnyba,
4 Rizikos veiksniai: padariniai atvejais, kuomet nustatomos aplinkybės, dėl kurių neleidžiama dirbti kito darbo. 2.2. Neaiški valstybės tarnautojo teisinė atsakomybė atvejais, kuomet nustatomos aplinkybės, dėl kurių valstybės tarnautojas negali eiti kitų pareigų /dirbti kito darbo. Projekto 5 straipsnio 4 dalis nustato, kad „Jeigu nustatomos šio straipsnio 3 dalyje aplinkybės, dėl kurių valstybės tarnautojas negali eiti kitų valstybės tarnautojo pareigų ir (ar) dirbti pagal darbo sutartį, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima sprendimą nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų ir įpareigoti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo nurodytų aplinkybių nustatymo pašalinti nurodytas aplinkybes.
Nepašalinus šio straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojas negali eiti kitų valstybės tarnautojo pareigų ir
(ar) dirbti pagal darbo sutartį per 30 kalendorinių dienų, sprendžiama dėl valstybės tarnautojo tarnybinės atsakomybės“. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos Projekto nuostatos svarstytinos keliais aspektais:
nuostatos suponuoja nuomonę, kad paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių valstybės tarnautojas negali eiti kitų valstybės tarnautojo pareigų ir (ar) dirbti pagal darbo sutartį, valstybės tarnautojo teisinės atsakomybės klausimas sprendžiamas tik tuo atveju, jeigu per 30 kalendorinių dienų valstybės tarnautojas šių aplinkybių nepašalino. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad Projekto 5 straipsnio 3 dalyje nustatytos aplinkybės (dėl kurių valstybės tarnautojas negali eiti kitų valstybės tarnautojo pareigų ir
(ar) dirbti pagal darbo sutartį) siejamos su valstybės tarnautojo interesų konflikto ir kitų, valstybės tarnybai neigiamos reikšmės galinčių turėti situacijų rizikomis. Pastebėtina, kad šių rizikų vengimas taip pat reikšmingas ir antikorupciniu požiūriu, kadangi nustatytos aplinkybės gali sukelti pagrįstų abejonių dėl valstybės tarnautojo objektyvumo, veiklos skaidrumo ir kt. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, tikėtina situacija, kuomet tokios aplinkybės gali būti nustatomos po tam tikro laikotarpio, kurio metu valstybės tarnautojas jau dirbo papildomą darbą esant realiai antikorupciniu požiūriu neigiamų situacijų pasireiškimo galimybei.
Taigi, manytume, paaiškėjus tokioms aplinkybėms valstybės tarnautojo teisinės atsakomybės procedūros turėtų būti inicijuojamos nedelsiant (galimai inicijuojant ir valstybės tarnautojo veiklos konkrečiu laikotarpiu vertinimą), o ne tik atvejais, kada jis per Projektu nustatytą terminą nepašalina su valstybės tarnautojo veikla nesuderinamų aplinkybių. 2.2.2. Mūsų nuomone, iš Projekto siūlomo teisinio reglamentavimo nėra aišku, kokios pasekmės kyla, jeigu po numatomo 30 kalendorinių dienų termino, valstybės tarnautojas nepašalina aplinkybių, dėl kurių negali eiti kitų valstybės tarnautojo pareigų ir (ar) dirbti pagal darbo sutartį, pavyzdžiui:
a) Projekto 23 straipsnio 5 dalies 1 – 9 punktuose nurodyti šiurkštaus tarnybinių nusižengimų (už kurį pagal minėto straipsnio 4 dalį gali būti taikoma nuobauda – atleidimas iš pareigų) kriterijai savo turiniu pilna apimtimi neapima Projekto 5 straipsnio
punktuose nustatyti kriterijai gali būti interpretuojamos kitokiame kontekste);
b) Projekto 35 straipsnio 1 dalies 1 – 20 punktuose nurodyti valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų atvejai nenumato, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, jeigu pagal Projekto 5 straipsnio nuostatas per 30 kalendorinių dienų nepašalina minėto (5) straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojas negali eiti kitų valstybės tarnautojo pareigų ir (ar) dirbti pagal darbo sutartį. Atsižvelgdami į išdėstytą ir siekdami teisinio aiškumo, siūlytume minėtas Projekto nuostatas tikslinti. Pritarti
9Specialiųjų tyrimų tarnyba,
118 Rizikos veiksnys: neužtikrinama atitiktis nepriekaištingos reputacijos reikalavimams 2.3.
Galimai sudaromos sąlygos valstybės tarnyboje dirbti nepriekaištingos reputacijos reikalavimų neatitinkantiems asmenims. Pagal Projekto 35 straipsnio 1 dalies 18 punkto nuostatas valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai paaiškėja, kad valstybės tarnautojas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir dėl to negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų. Atkreipiame dėmesį, kad Projekto 4 straipsnio 1 dalis nustato imperatyvų reikalavimą, kad valstybės tarnautojas privalo būti nepriekaištingos reputacijos. Tuo tarpu Projekto 35 straipsnio 1 dalies 18 punkto nuostatos suponuoja nuomonę, kad atskirais atvejais (šių atvejų Projektas neatskleidžia) valstybės tarnautojas, net ir neatitinkantis nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, gali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigas. Atsižvelgdami į išdėstytą ir siekiant išvengti sąlygų dviprasmiškumams ir nepagrįstoms Projekto nuostatų interpretacijoms, siūlytume minėtas Projekto nuostatas tikslinti. Pritarti
10Specialiųjų tyrimų tarnyba,
2023-03-07 Rizikos veiksniai: diskrecija Projektu siūlomo įstatymo taikymą konkretizuojančių lydinčiųjų teisės aktų rengėjams. 2.4. Dalies Projekto nuostatų taikymo tvarka bus detalizuojami lydinčiuosiuose teisės aktuose, tačiau Projektu neatskleidžiama tokio teisinio reglamentavimo koncepcija.
Projektu siūlomo teisinio reglamentavimo įgyvendinimas didžiąja dalimi bus konkretizuojamas lydinčiuosiuose teisės aktuose (pavyzdžiui: pagal Projekto 5 straipsnio 2 dalies nuostatas už valstybės tarnautojo veiklą einant valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės ar jos dukterinės bendrovės kolegialaus organo nario pareigas atlyginama valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės ar jos dukterinės bendrovės lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka; pagal Projekto 7 straipsnio 2 dalies nuostatas valstybės tarnautojų pareigybės aprašomos ir vertinamos Vyriausybės nustatyta tvarka; pagal Projekto 10 straipsnį, konkursai į karjeros valstybės tarnautojų pareigas organizuojami Vyriausybės nustatyta tvarka ir kt. Dėl minėtos aplinkybės objektyviai įvertinti (ar dėl jų pasisakyti) dalies Projektu siūlomų nuostatų (kol neparengti lydinčiųjų teisės aktų projektai) Specialiųjų tyrimų tarnyba negali. Tačiau, Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, dalis Projekto nuostatų (kurios bus konkretinamos lydinčiaisiais teisės aktais) siekiant teisinio aiškumo (o taip pat mažinant lydinčiuosius teisės aktus priimti turinčių subjektų diskreciją savo nuožiūra interpretuoti įstatymines nuostatas ir kt.) galėtų atskleisti jų įgyvendinimo principus (t. y., kokia tvarka, kokių principų laikantis jos turėtų būti įgyvendinamos ir pan.). Įvertinta
11Specialiųjų tyrimų tarnyba,
2 Rizikos veiksnys: diskrecija dėl konkurso organizavimo būdo pasirinkimo
atvejais konkursus į valstybės tarnautojo pareigas turėtų organizuoti pati įstaiga, o kuriais Vyriausybės įgaliota institucija.
Projekto 10 straipsnio 2 dalis nustato, kad priėmimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas konkursus Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos, arba valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos prašymu į karjeros valstybės tarnautojo pareigas valstybės tarnautojus atrenka Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, kadangi minėtomis nuostatomis sukuriama diskrecija valstybės ar savivaldybių institucijoms, ar įstaigoms pačioms nuspręsti, kokiu būdu vykdyti atrankas į valstybės tarnautojo pareigas, atskirais priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas atvejais gali kilti abejonių (arba susidaryti tokia regimybė) dėl konkurso organizavimo skaidrumo /su priėmimu į valstybės tarnautojo pareigas susijusių procesų objektyvumo ar pan. Atsižvelgiant į tai, gali būti svarstytina, ar Projektu neturėtų būti rekomenduojama, kuris atrankos būdas (ir kokiais atvejais) galėtų būti taikomas prioritetiškai, pavyzdžiui: kadangi kiekvienai valstybės ar savivaldybių institucijai ar įstaigai yra deleguojamos ne tik specifinio pobūdžio funkcijos /uždaviniai, bet ir bendrosios (paprastai organizacinio /administracinio pobūdžio, būdingos visoms institucijoms ar įstaigoms), Projektas galėtų rekomenduoti, kad atranką į su bendrojo pobūdžio funkcijų vykdymu susijusias pareigas galėtų organizuotu Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga. Tuo tarpu atvejais, kada vykdoma atranka į su specifinių funkcijų įgyvendinimą susijusias pareigas, priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas konkursus galėtų būti rekomenduojama organizuoti pačioms valstybės ar savivaldybių institucijoms ar įstaigoms.
Pritarti iš dalies Argumentai: Siekiant užtikrinti konkursų į valstybės tarnautojo pareigas skaidrumą, papildytos Vyriausybės įgaliotos įstaigos funkcijos ir numatyta, kad ji prižiūri, kaip valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos organizuoja konkursus į karjeros valstybės tarnautojų pareigas, prireikus deleguoja atstovus į konkursų komisijas ir teikia rekomendacijas valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl konkursų organizavimo, taip pat nagrinėja asmenų skundus ir prašymus dėl konkursų organizavimo ar vykdymo. 12. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2023-03-0733 Rizikos veiksnys: galimybės skirti į pareigas neįvertinus valstybės tarnautojo gebėjimų
asmenims nesuteikiama teisė patikrinti valstybės tarnautojo statusą atkuriančių asmenų gebėjimus eiti pareigas atvejais, kuomet statusas atkuriamas kitoje įstaigoje (nei buvo dirbama). Pagal Projekto 10 straipsnio 5 dalies nuostatas be konkurso į karjeros valstybės tarnautojo pareigas gali būti priimama atkūrus valstybės tarnautojo statusą šio įstatymo 33 straipsnyje nurodytais atvejais ir tvarka. Atkreipiame dėmesį, kad pagal minėtas Projekto nuostatas priimamam asmeniui negali būti taikomos Projekto 10 straipsnio 4 ir 6 dalyse nustatytos gebėjimų atlikti pareigybės apraše nustatytas funkcijas patikrinimo ir išbandymo laikotarpio (ar asmuo tinkamas eiti šias pareigas) procedūros. Šiuo atveju reikšminga gali būti tai, kad Projektu siūlomo įstatymo 33 straipsnio nuostatos reglamentuoja karjeros valstybės tarnautojo ir įstaigos vadovo statuso atkūrimo klausimus, tačiau pagal minėtas nuostatas sukuriamos sąlygos pareigas atkurti ne tik toje pačioje, bet ir kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.
Atsižvelgdami į tai manytume, kad svarstytina, ar į pareigas priimančiam asmeniu neturėtų būti suteikiama teisė karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo statusą atkuriančio asmens atžvilgiu taikyti gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų patikrinimą /nustatyti išbandymo laikotarpį, jeigu statusas atkuriamas suteikiant pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje (negu jis dirbo). Nepritarti Argumentai:
Valstybės tarnautojo pareigos ir gebėjimai patikrinami priimant valstybės tarnautoją į pareigas. Preziumuojama, kad įstatymo projekto 33 straipsnyje minimi asmenys nepraranda gebėjimų eidami šiame straipsnyje išvardytas pareigas ar dirbdami darbą nurodytose organizacijose. Dėl šios priežasties netikslinga pakartotinai tikrinti jų gebėjimų. Atkreiptinas dėmesys, kad statusas atkuriamas į turėtas pareigas, o jei nėra galimybės - į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas. Valstybės tarnautojui negalės būti atkuriamas valstybės tarnautojo statusas, jei jis neatitiks pareigybės aprašyme nustatytų reikalavimų ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimų. 13. Specialiųjų tyrimų tarnyba,
2518 Rizikos veiksniai: diskrecija diferencijuojant ir taikant tarnybines nuobaudas
neatskleidžiamas tarnybinių nuobaudų diferencijavimo ir taikymo taisyklės / principai. Projekto 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad „Valstybės tarnautojui už tarnybinius nusižengimus, išskyrus mažareikšmius tarnybinius nusižengimus, skiriamos šio įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos.
Tarnybiniu nusižengimu laikomas valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu laikomas tarnybinis nusižengimas, kurio tyrimą atlikus nustatyta, kad jis yra formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių, o tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui“. Pagal minėto straipsnio 3 dalies nuostatas už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš tarnybinių nuobaudų – pastaba, papeikimas ar griežtas papeikimas. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos projekto nuostatos svarstytinos keliais aspektais:
„mažareikšmio tarnybinio nusižengimo“ sąvoka, kuri suponuoja nuomonę, kad
tokiu pripažįstamas nusižengimas, iš esmės turintis valstybės tarnautojo kaltės ir veiklos, priešingos valstybės tarnybai, požymių (valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas). Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, įgyvendinant minėtas nuostatas tose pačiose /skirtingose institucijose gali būti formuojama ir taikoma itin skirtinga praktika, o taip palankios sąlygos nesąžiningam elgesiui (pavyzdžiui: kuomet sprendimus priimantys asmenys apeliuodami į Projektu siūlomą (savo turiniu abstrakčią) nuostatą, kad tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas, savo pareigų arba jas netinkamai atlikusio valstybės tarnautojo atžvilgiu nuobaudos nuspręstų neskirti). Siekiant teisinio aiškumo ir (atskirais atvejais) išvengiant sąlygų nesąžiningam elgesiui (pavyzdžiui: kuomet valstybės tarnautojų atžvilgiu sąmoningai būtų skiriama /neskiriama padaryto nusižengimo požiūriu neadekvati nuobauda) siūlytume apsvarstyti minėtų Projekto nuostatų tobulinimo tikslingumą. 2.8.
sąlygos nepagrįstai sutrumpinti tarnybinės nuobaudos galiojimo terminą. Pagal projekto 25 straipsnio 8 punkto nuostatas, tarnybinė nuobauda ją paskyrusio asmens motyvuotu sprendimu gali būti panaikinta anksčiau, negu sueis šio straipsnio 7 dalyje nustatytas nuobaudos galiojimo terminas, tačiau ne anksčiau negu po 6 mėnesių nuo jos paskyrimo dienos. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, iš minėtų nuostatų neaišku, kokiais pagrindais nuobauda /jos galiojimo terminas gali būti sutrumpinamas, todėl siekiant teisinio aiškumo, o taip pat apribojant sprendimus dėl nuobaudų priimančių asmenų diskreciją bei sąlygas pasielgti nepagrįstai, siūlytume minėtas Projekto nuostatas konkretinti. Nepritarti Argumentai:
Valstybės tarnautojas, nesutikdamas su jam paskirta tarnybine nuobauda, turi teisę ją skųsti įstatymų nustatyta tvarka. Tarnybinė nuobauda gali būti panaikinta tik motyvuotu ją paskyrusio asmens sprendimu. Nuobaudos panaikinimo pagrindai gali būti labai įvairūs, todėl juos vardyti įstatyme nėra tikslinga. Svarbu, kad sprendimas būtų motyvuotas. 14. Specialiųjų tyrimų tarnyba,
neturime. Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad dalis Projekto nuostatų yra svarstytinos antikorupciniu požiūriu, kadangi:
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Seimo nariai: Kęstutis Vilkauskas,
2 Argumentai: Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomame VTĮ valstybės tarnautojų atstovavimo, kolektyvinių sutarčių sudarymo, profesinių sąjungų veiklos klausimams reglamentuoti skiriama palyginti nedaug dėmesio. Konkrečių nuostatų stoka gali paskatinti dalies įstaigų administracijų bendradarbiavimo su profesinėmis sąjungomis vengimu. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Tiek, kiek nereglamentuoja šis įstatymas,
valstybės tarnautojų darbo santykius, socialines ir kitas garantijas nustato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir kiti darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys teisės aktai. Kolektyvinėse sutartyse galima susitarti dėl geresnių darbo užmokesčio, skatinimo sąlygų, atostogų, socialinių ar kitų garantijų, negu nustatyta šiame įstatyme ar kitose darbo teisės normose; ilgesnės nei įstatymų nustatyta mokamo tarnybos laiko, kurį valstybės tarnautojai – profesinių sąjungų atstovai gali skirti su atstovavimu susijusių pareigų vykdymui, trukmės.“ Nepritarti Argumentai:
Įstatymai neturi diferencijuoti profesinių sąjungų atstovų garantijų priklausomai nuo to, kokio sektoriaus – viešojo ar privataus – dirbančiuosius vienija profesinė sąjunga. Papildomos garantijos turi būti kolektyvinių derybų objektas ir nustatomos kolektyvinėse sutartyse. 2. Seimo narys Algirdas Sysas,
3 N Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojančioje Valstybės tarnybos įstatymo redakcijoje yra straipsnis, aiškiai apibrėžiantis kolektyvines sutartis valstybės tarnyboje, siūlome į Įstatymo projektą grąžinti šiuo metu galiojančias nuostatas. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 1 straipsnį papildyti nauja 3 dalimi, atitinkamai patikslinant kitų dalių numeraciją ir šią dalį išdėstyti taip: „3.
Kolektyvinėms deryboms ir kolektyvinių sutarčių sudarymui valstybės tarnyboje taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos. Nacionalinė kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų, atstovaujančių valstybės tarnautojams, ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos rašytinis susitarimas, kuriame nustatomos Lietuvos valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo), poilsio laiko ir kitos socialinės ir ekonominės sąlygos. Šakos kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų, atstovaujančių valstybės tarnautojams, dirbantiems vienoje viešojo administravimo veiklos srityje, ir Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų rašytinis susitarimas, kuriame nustatomos vienos viešojo administravimo veiklos srities valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo) ir poilsio laiko ir kitos socialinės ir ekonominės sąlygos. Įstaigos kolektyvinė sutartis yra rašytinis susitarimas, kuris sudaromas tarp valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens ir valstybės tarnautojams atstovaujančios valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios valstybės tarnautojų profesinės sąjungos ir kuriame nustatomi valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojų tarnybos (darbo) ir kitos socialinės ir ekonominės sąlygos.“ Nepritarti Argumentai:
Įstatymo projektas papildytas nuostata, kad Kolektyvinėms deryboms ir kolektyvinių sutarčių sudarymui valstybės tarnyboje taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos. Ši nuostata reiškia, kad minėtiems kolektyviniams santykiams Darbo kodekso nuostatos taikomos be jokių išimčių, todėl perrašyti Darbo kodekso nuostatų į įstatymo projektą netikslinga. Be to, Darbo kodekso
ypatumus. 3.
3Seimo nariai: Kęstutis Vilkauskas,
11 Argumentai: Siekiant suderinti Vietos savivaldos įstatymo, įsigaliosiančio 2023 m. balandžio 1 d. ir šio Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto nuostatas, reglamentuojančias seniūno (seniūnijos - savivaldybės administracijos filialo, ir seniūnijos - savivaldybės biudžetinės įstaigos vadovo) statusą ir priėmimo į pareigas sąlygas ir tvarką (tam tikrų išlygų ir specifinių sąlygų taikymą), būtina pakeisti Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 1 straipsnio 6 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 1 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Priimant į seniūno pareigas, Seniūnui
šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jo priėmimo į seniūno pareigas ir tarnybos sąlygų nenustato Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas. Pritarti
4Seimo narys Jurgis Razma,
2 Argumentai: Įstatymo projekto 1 straipsniu išdėstomo 10 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konkursus į karjeros ir laikinojo valstybės tarnautojo pareigas organizuoja pačios institucijos, kuriose dirbs valstybės tarnautojas, ir tik tais atvejais, jei jos nori, gali prašyti, kad asmenis į karjeros valstybės tarnautojus atrinktų Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga. Pastaroji įgaliota institucija ar įstaiga konkursus privalomai organizuoja centralizuotai tik priimant asmenis į įstaigos vadovus. Manytina, kad toks teisinis reguliavimas gali sudaryti prielaidas neskaidriam karjeros valstybės tarnautojų priėmimui į pareigas, toks reguliavimas sumažina galimybes pritraukti didesnį kandidatų, pretenduojančių į karjeros valstybės tarnautojus, skaičių.
Todėl siūlau nustatyti, kad konkursą į karjeros valstybės tarnautojo pareigas centralizuotai organizuoja Vyriausybės įgaliota institucija; nurodyti, kad valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos į pareigas priimantis asmuo yra kviečiamas dalyvauti konkurso procedūrose, kurių metu centralizuota institucija atrenka 2 geriausiai konkurse įvertintus pretendentus, o tais atvejais, jei dalyvavo tik vienas kandidatas – konkursą laimėjusį asmenį, taip pat nustatyti, kad konkurse stebėtojo teisėmis gali dalyvauti valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios darbo tarybos, profesinės sąjungos atstovai. Siūlome konkursui paskelbti nustatyti ne ilgesnį kaip vieno mėnesio terminą nuo pareigų atsilaisvinimo, naujos pareigybės įsteigimo. Pasiūlymas:
Pakeisti 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. „Konkursus Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos. Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos prašymu į karjeros valstybės tarnautojo pareigas valstybės tarnautojus atrenka Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga.“ Pagal valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų poreikį konkursus į karjeros valstybės tarnautojų pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintus ir viešai paskelbtus vertinimo metodus ir kriterijus centralizuotai organizuoja Vyriausybės įgaliota įstaiga, kuri atrenka 2 geriausiai centralizuotame konkurse įvertintus pretendentus, o tais atvejais, jei dalyvavo tik vienas kandidatas – konkursą laimėjusį asmenį. Į pareigas priimantis asmuo priima galutinį sprendimą, kurį iš atrinktų pretendentų priimti į valstybės tarnautojo pareigas.
Valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos į pareigas priimantis asmuo ir (ar) jo įgalioti asmenys yra kviečiami dalyvauti centralizuoto konkurso procedūrose. Stebėtojo teisėmis gali dalyvauti valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios darbo tarybos, o kai jos nėra, profesinės sąjungos atstovas. Konkursas skelbiamas ne vėliau kaip per mėnesį nuo pareigų atsilaisvinimo ar naujos pareigybės įsteigimo.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Siekiant užtikrinti konkursų į valstybės tarnautojo pareigas skaidrumą, papildytos Vyriausybės įgaliotos įstaigos funkcijos ir numatyta, kad ji prižiūri, kaip valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos organizuoja konkursus į karjeros valstybės tarnautojų pareigas, prireikus deleguoja atstovus į konkursų komisijas ir teikia rekomendacijas valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl konkursų organizavimo, taip pat nagrinėja asmenų skundus ir prašymus dėl konkursų organizavimo ar vykdymo. 5. Seimo narys Jurgis Razma,
31 Argumentai: Siekiant nesudaryti prielaidų aiškinti Projektu siūlomą teisinį reguliavimą (10 straipsnio 3 dalį ir 14 straipsnio 4 dalį) kaip leidžiantį laikinai 3 metų laikotarpiui priimtam į pareigas valstybės tarnautojui tuo metu užimti be konkurso ir kitas pareigas, būtina papildyti Projekto 10 straipsnio 3 dalies 1 punktą nuostata, kad laikinai be konkurso į pareigas priimtas valstybės tarnautojas negali būti perkeltas į kitas lygiavertes, žemesnes ar aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalies 2 punkte.
Pasiūlymas: Pakeisti 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 10 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir šį punktą išdėstyti taip: „1) kai priimama pakeisti laikinai negalintį pareigų eiti karjeros valstybės tarnautoją ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją, iki kol grįžta pareigų negalintis eiti tarnautojas, bet ne ilgiau kaip 3 metų laikotarpiui. Laikinai be konkurso 3 metų laikotarpiu į pareigas priimtas valstybės tarnautojas negali būti perkeltas į kitas lygiavertes, žemesnes ar aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalies 2 punkte.“ Nepritarti Argumentai:
Pasiūlyme minimoje įstatymo projekto 14 straipsnio 4 dalyje kalbama apie galimybę perkelti karjeros valstybės tarnautoją. Laikinasis valstybės tarnautojas tik vienu atveju gali būti perkeltas nuolat į karjeros valstybės tarnautojo pareigas – jei laimi konkursą valstybės tarnautojo pareigoms užimti. Laikinasis tarnautojas gali būti priimamas tik tada, jei karjeros valstybės tarnautojas ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas negali eiti pareigų ir, bet kuriuo atveju, ne ilgiau kaip 3 metams.
Jeigu valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje susiklosto tokia situacija, kad kitas karjeros valstybės tarnautojas ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas laikinai negali eiti savo pareigų, įstaigos vadovas, užtikrindamas įstaigos veiklos tęstinumą, svarbių funkcijų vykdymą, turi turėti galimybę perkelti laikinąjį tarnautoją į tokias pareigas. 6. Seimo narys Algirdas Sysas,
6 Argumentai: Siekiant didesnio apibrėžtumo dėl ateities asmeniui, ketinančiam dalyvauti konkurse karjeros valstybės tarnautojo pareigoms užimti ar be konkurso būti priimtam į laikinojo valstybės tarnautojo pareigas, būtų tikslinga asmenį apie numatomą išbandymą informuoti iš anksto. Pasiūlymas: įstatymo projekto 10 straipsnio 6 dalį siūloma išdėstyti taip: ,,6. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo gali nuspręsti konkursą į karjeros valstybės tarnautojo pareigas laimėjusiam asmeniui, taip pat šio straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju į laikinojo valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui sprendime dėl priėmimo į pareigas nustatyti išbandymo laikotarpį, jeigu apie numatomą išbandymą buvo iš anksto informuota, siekiant patikrinti, ar asmuo tinkamas eiti šias pareigas. Išbandymo laikotarpiui ir rezultatams mutatis mutandis taikomas Darbo kodekso 36 straipsnis.“
7Seimo nariai: Kęstutis Vilkauskas,
Gintautas Paluckas, Eugenijus Sabutis, Algirdas Sysas 2023-01-3114 N Argumentai: Pagal Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo VTĮ 13 straipsnį numatyta sukurti pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą, tačiau projekte nebelieka galiojančiame VTĮ įtvirtinto pretendentų į kitų valstybės tarnautojų pareigas rezervo.
Manytina, kad tikslinga tausoti ne tik vadovų, bet ir kitų valstybės tarnautojų sukauptą patirtį ir įgytas kompetencijas, kurių ugdymui buvo naudojamos ir valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšos. Pasiūlymas: Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomą VTĮ papildyti nauju 13¹ straipsniu ir šalia pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervo numatyti ir pretendentų į kitas valstybės tarnautojų pareigas rezervą, į kurį įtraukti asmenys /valstybės tarnautojai galėtų grįžti į valstybės tarnybą supaprastinta tvarka. Nepritarti Argumentai:
Komitetas pritarė pasiūlymui atsisakyti aukštesniųjų vadovų rezervo. Manytina, kad rezervų formavimas valstybės tarnyboje mažina valstybės tarnybos atvirumą, galimybes į valstybės tarnybą pritraukti naujų žmonių, įgijusių patirtį kituose sektoriuose. Be to, tai kuria papildomą administracinę naštą, kuri mažina valstybės tarnybos efektyvumą. 8. Seimo nariai Rita Tamašunienė, Jonas Pinskus, Agnė Širinskienė, Česlav Olševski; Remigijus Žemaitaitis, Beata Pietkiewicz, Andrius Palionis,
13 N Argumentai: Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2066(3) siūloma, pertvarkant valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą, atsisakyti galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme nustatytos valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamosios dalies – priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą.
Remiantis Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2022-11-15 pateiktoje išvadoje išdėstytais argumentais, kuriais atkreipiamas dėmesys į tai, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas – pagal kurį, panaikinus valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamąją dalį – priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir pagal šio projekto 2 straipsnio 9 dalį perskaičiavus valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus, iki keičiamo įstatymo įsigaliojimo valstybės tarnautojui nustatyta pareiginė alga, perskaičiuota įskaitant minėtą priedą, negalėtų būti sumažinta, kol jis eitų tas pačias pareigas (projekto
pareigas (keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalis), – nemotyvuotų valstybės tarnautojų, turinčių nemažą tarnybos Lietuvos valstybei stažą, dalyvauti konkursuose į aukštesnes pareigas, nes priimant į pareigas konkurso būdu jiems galėtų būti nustatytas ženkliai mažesnis pareiginės algos koeficientas. Todėl svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas šiuo atžvilgiu derėtų su konstituciniu reikalavimu įstatymais nustatyti tokį valstybės tarnautojų teisinį statusą, kuris suponuotų valstybės tarnybos, kaip sistemos, vidinį mobilumą, joje dirbančių asmenų žinių, įgūdžių ir patirties perimamumą. Taip pat ir į tai, kad kai kuriuose kartu su šiuo projektu teikiamuose įstatymų projektuose (Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 5, 7, 10, 43, 69, 71, 72 ir 79 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2086(3), Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 20, 24, 25, 27, 40, 49 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr.
XIVP-2081(3) ir kt.) nesiūloma atsisakyti galiojančio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybės tarnautojams ar pareigūnams yra mokamas priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į valstybės tarnybos sistemos vientisumą (Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje aiškinamą kaip vieną iš valstybės tarnybos konstitucinės sampratos elementų, kartu ir reikalavimų, kurių privalu paisyti organizuojant valstybės tarnybą ir reguliuojant valstybės tarnybos santykius), valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemos pertvarka turėtų būti atliekama sistemiškai, neišskiriant tam tikrų valstybės institucijų ar valstybės tarnautojų grupių. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, diferencijuotas valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo santykių teisinis reguliavimas iš principo nėra negalimas, tačiau būtina paisyti konstitucinių asmenų lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principų (2007 m. kovo 20 d. nutarimas); pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybės tarnyba tam tikrose valstybės (savivaldybių) institucijose (kuri nors valstybės tarnybos sistemos grandis) būtų eliminuota iš bendros valstybės tarnybos sistemos arba kuris įtvirtintų privilegijuotą tam tikrų institucijų valstybės tarnautojų padėtį kitų analogiškų institucijų valstybės tarnautojų atžvilgiu arba, priešingai, jų diskriminavimą (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, siūlome palikti galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamąją dalį – priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Pasiūlymas:
Papildyti projekto 19 straipsnio 1 dalį 4 punktu ir ją išdėstyti taip: „19 straipsnis. Darbo užmokestis ir darbo apmokėjimo sistema
<...>
4) priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau – tarnybos stažas);“ Pritarti 9.
Seimo narys Algirdas Sysas,
13 N Argumentai: Įstatymo projekte siūloma, pertvarkant valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą, atsisakyti galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme nustatytos valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamosios dalies – priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Remiantis Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2022-11-15 pateiktoje išvadoje išdėstytais argumentais, kuriais atkreipiamas dėmesys į tai, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas – pagal kurį, panaikinus valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamąją dalį – priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir pagal šio projekto 2 straipsnio 9 dalį perskaičiavus valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus, iki keičiamo įstatymo įsigaliojimo valstybės tarnautojui nustatyta pareiginė alga, perskaičiuota įskaitant minėtą priedą, negalėtų būti sumažinta, kol jis eitų tas pačias pareigas (projekto
pareigas (keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalis), – nemotyvuotų valstybės tarnautojų, turinčių nemažą tarnybos Lietuvos valstybei stažą, dalyvauti konkursuose į aukštesnes pareigas, nes priimant į pareigas konkurso būdu jiems galėtų būti nustatytas ženkliai mažesnis pareiginės algos koeficientas. Todėl svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas šiuo atžvilgiu derėtų su konstituciniu reikalavimu įstatymais nustatyti tokį valstybės tarnautojų teisinį statusą, kuris suponuotų valstybės tarnybos, kaip sistemos, vidinį mobilumą, joje dirbančių asmenų žinių, įgūdžių ir patirties perimamumą.
Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, siūlome palikti galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamąją dalį – priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, tačiau atsižvelgiant į naują darbo užmokesčio skaičiavimo tvarką – sumažinti maksimalų šio priedo procentą iki 20 proc. Pasiūlymas:
Papildyti projekto 19 straipsnio 1 dalį 4 punktu ir jį išdėstyti taip: „4) priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau – tarnybos stažas);“
10Seimo nariai: Kęstutis Vilkauskas,
12 Argumentai: Pagal Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomą VTĮ valstybės tarnautojams nebebūtų mokamas priedas už tarnybos stažą. Manytina, kad Tarnybos stažo Lietuvos valstybei nuvertinimas karjeros valstybės tarnyboje yra nepagrįstas, ypač tuomet kai nauja redakcija dėstomame VTĮ dar labiau akcentuojamas valstybės tarnautojų lojalumas. Tarnybos stažas tiesiogiai daro įtaką geresniems valstybės tarnautojų veiklos rezultatams, o priedas už stažą turi būti išsaugotas kaip viena iš valstybės tarnybai būdingų motyvacijos priemonių. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:
1) pareiginė alga;
2) priemokos ir priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą;
3) mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą ir budėjimą.“ Pritarti 11.
Seimo nariai Rita Tamašunienė, Jonas Pinskus, Agnė Širinskienė, Česlav Olševski; Remigijus Žemaitaitis, Beata Pietkiewicz, Andrius Palionis,
213 N Argumentai: Žr. prie 8 pasiūlymo. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 21 straipsnio pavadinimą ir papildyti šį straipsnį 3 dalimi: „21 straipsnis. Priemokos ir priedas už tarnybos stažą
<...>
tarnautojams priedą už tarnybos stažą sudaro vienas procentas pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos. Pritarti iš dalies Argumentai: Komitetas pritarė Seimo nario A. Syso pasiūlymui. 12. Seimo narys Algirdas Sysas,
3 N Argumentai: Žr. argumentus prie 9 pasiūlymo. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 21 straipsnio pavadinimą ir papildyti šį straipsnį 3 dalimi: „21 straipsnis. Priemokos ir priedas už tarnybos stažą „3. Valstybės tarnautojams priedą už tarnybos stažą sudaro vienas procentas pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti
13Seimo nariai: Kęstutis Vilkauskas,
Gintautas Paluckas, Eugenijus Sabutis, Algirdas Sysas 2023-01-3121 Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „21 straipsnis. Priemokos ir priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą 1.
Valstybės tarnautojui skiriamos šios priemokos:
1) už pavadavimą, kai raštu pavedama laikinai atlikti ir kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybei nustatytas funkcijas, ar profesinės karo tarnybos kario pareigybei nustatytas funkcijas, išskyrus funkcijas, kurių valstybės tarnautojas negali atlikti dėl profesinės karo tarnybos specifikos. Priemokos už pavadavimą dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, tačiau ši priemoka negali būti mažesnė kaip 10 procentų pareiginės algos;
2) už papildomų užduočių, suformuluotų raštu, atlikimą, kai dėl to viršijamas įprastas darbo krūvis arba kai atliekamos pareigybės aprašyme nenumatytos funkcijos. Priemokos už papildomų užduočių atlikimą dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, tačiau ši priemoka negali būti mažesnė kaip 10 procentų pareiginės algos;
3) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės. Priemokos dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, tačiau ši priemoka negali būti mažesnė kaip 10 procentų pareiginės algos. 2. Valstybės tarnautojui skiriamų priemokų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, suma negali viršyti 80 procentų pareiginės algos. 3. Valstybės tarnautojams priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą sudaro vienas procentas pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti
Pritarti iš dalies Argumentai: Komitetas pritarė Seimo nario A. Syso pasiūlymui.. 14. Seimo nariai: Kęstutis Vilkauskas,
15 N Argumentai: Teigtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte Nr.
XIVP-2066(3) yra nepagrįstai pamiršta valstybės tarnautojų kokybiškos veiklos ir kompetencijos didinimo skatinimo priemonė, susijusi su jų kvalifikacijos tobulinimo finansavimu. Ši spraga gali būti užpildyta Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 1 dalį papildant nauju 5 punktu. Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 1 dalį nauju 5 punktu:
„5) finansuojant kvalifikacijos tobulinimą
ne didesne kaip valstybės tarnautojo vienos pareiginės algos dydžio suma per metus.“
15Seimo narys Algirdas Sysas,
2022-12-1430 1,4 Argumentai: Valstybės tarnautojams keliami ypatingi bendrieji ir specialieji reikalavimai bei tam tikri ribojimai, kurie netaikomi ar tik iš dalies taikomi asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis. Didesnių, palyginus su reikalavimais darbuotojams, reikalavimų taikymas implikuoja ir tam tikrų papildomų garantijų taikymą valstybės tarnautojams. Siūlome grąžinti šiuo metu Valstybės tarnybos įstatyme galiojančią kasmetinių atostogų tvarką. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projekto 30 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip: „30 straipsnis. Atostogos
tarnautojui suteikiamos 22 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojui, vienam auginančiam vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat valstybės tarnautojui, kuris pripažintas neįgaliuoju, suteikiamos 27 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojui už kiekvienų 5 metų tarnybos stažą suteikiamos 3 darbo dienos kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 37 darbo dienos. 2.
dalyje ir Darbo kodekse numatytų atostogų, valstybės tarnautojams suteikiamos šios atostogos:“
16Seimo nariai: Kęstutis Vilkauskas,
Gintautas Paluckas, Eugenijus Sabutis, Algirdas Sysas 2023-01-3130 Argumentai: Pagal Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomame VTĮ 30 straipsnyje nurodyta, kad valstybės tarnautojams suteikiamos Darbo kodekse numatytos atostogos. Galiojančio dabar valstybės tarnautojų atostogų reglamentavimo panaikinimas būtų ženklus valstybės tarnybos sąlygų pabloginimas. Toks tarnybos sąlygų pabloginimas nėra pagrįstas išsamiu siūlomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimu. Toks galiojančio valstybės tarnautojų atostogų teisinio reguliavimo keitimas, nustatant trumpesnės trukmės valstybės tarnautojų kasmetines atostogas, galimai pažeidžia teisėtų lūkesčių principą. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „30 straipsnis. Atostogos
kodekse numatytos atostogos 22 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojams, vieniems auginantiems vaiką
(įvaikį) iki 14 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat valstybės tarnautojams, kurie pripažinti neįgaliaisiais, suteikiamos27 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojams už kiekvienų 5 metų tarnybos stažą suteikiamos 3 darbo dienos kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 37 darbo dienos. 2.
atostogos:
1) iki 5 darbo dienų trukmės persikėlimo atostogos karjeros valstybės tarnautojui dėl šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyto perkėlimo į kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje ir dėl šio įstatymo 16 straipsnyje nustatyto perkėlimo į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose, dėl perkėlimo dirbti į specialiąsias misijas, taip pat dėl karjeros valstybės tarnautojo laikino perkėlimo dirbti į tarptautinę ar Europos Sąjungos instituciją ar užsienio valstybės instituciją skiriama iki 5 darbo dienų persikėlimo atostogų. Už šį laikotarpį valstybės tarnautojui mokamas jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta tvarka;
2) valstybės tarnautojui jį į pareigas priimančio asmens ir valstybės tarnautojo susitarimu gali būti suteiktos atostogos dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir
(arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, kuriuose vykdoma su valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos misija ir strateginiais tikslais nesusijusi veikla užsienio valstybėje. Šiuo atveju valstybės tarnautojui paliekamos jo eitos pareigos, tačiau jam nustatytas darbo užmokestis nemokamas;
3) valstybės tarnautojui, turinčiam ne trumpesnį kaip 3 mėnesių tarnybos stažą toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jo ir į pareigas jį priimančio asmens susitarimu gali būti suteiktos iki vienų metų trukmės atostogos kvalifikacijai tobulinti. Šiuo atveju valstybės tarnautojui paliekamos jo eitos pareigos, tačiau jam nustatytas darbo užmokestis nemokamas.
Pasinaudoti šiomis atostogomis valstybės tarnautojas gali ne dažniau kaip vieną kartą per 5 metus;
4) nemokamos atostogos iki 3 mėnesių per vienus darbo metus dėl šeiminių ar kitų aplinkybių gali būti suteikiamos valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens ir valstybės tarnautojo susitarimu.“ Pritarti iš dalies Argumentai: Komitetas pritaria pasiūlymui dėl kasmetinių atostogų, tačiau nepritaria pasiūlymui dėl nemokamų atostogų. Nemokamų atostogų suteikimo atvejai išsamiai aptarti Darbo kodekse, kurio nuostatos valstybės tarnautojams taikomos subsidiariai (kai klausimai nėra sureglamentuoti Valstybės tarnybos įstatyme). 17. Seimo nariai: Kęstutis Vilkauskas, Gintautas Paluckas, Eugenijus Sabutis, Algirdas Sysas 2023-01-3131 N Argumentai:
Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2066(3) yra galimai pažeidžiamas balansas tarp nuostatų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų veiklos ir etikos principus (savo esme – valstybės tarnautojų pareigas) ir nuostatų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų teises. Ši spraga gali būti užpildyta Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomą Valstybės tarnybos įstatymą papildant nauju 3¹straipsniu, kuriuo būtų nustatomos svarbiausios (beje – įtvirtintos ir šiuo metu galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme) valstybės tarnautojų teisės. Pasiūlymas:
Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomą Valstybės tarnybos įstatymą papildyti nauju 31 straipsniu:
„31 straipsnis. Valstybės tarnautojų teisės
1.
Valstybės tarnautojai turi teisę:
1) gauti įstatymų nustatytą darbo užmokestį, taip pat gauti įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindu nustatytą atlyginimą:
a) už darbą visų lygių rinkimų, referendumo komisijose ir kitose komisijose (tarybose);
b) už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas ne tarnybos (darbo) metu arba tarnybos (darbo) laiku;
c) kitą šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka mokamą atlyginimą;
2) į Darbo kodekse nustatytas atostogas, taip pat šio įstatymo nustatyta tvarka suteikiamas kasmetines papildomas atostogas;
3) į socialinio draudimo pensiją, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas socialines ir kitas garantijas;
4) streikuoti, išskyrus valstybės tarnautojus, einančius valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos padalinio vadovo ar aukštesnes pareigas;
5) būti profesinių sąjungų, organizacijų ar susivienijimų nariais, taip pat politinių partijų ar organizacijų nariais ne tarnybos (darbo) laiku, išskyrus valstybės tarnautojus, atliekančius savivaldybės tarybos nario pareigas, dalyvauti politinėje veikloje (taikant įstatymu nustatytus apribojimus);
6) būti atleisti nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose įstatymų nustatyta tvarka paskelbus juos kandidatais, už tą laikotarpį negaudami darbo užmokesčio;
7) būti paskirti (išrinkti) eiti pareigas įmonių, įstaigų, organizacijų, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, kolegialiuose organuose;
8) tobulinti kvalifikaciją valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis ar kitomis teisėtomis lėšomis;
9) į karjerą valstybės tarnyboje pagal turimą kvalifikaciją;
10) į saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas ir būti aprūpinti kokybiška darbo įranga ir priemonėmis, o naudodami asmeninę įrangą ir priemones, – į kompensaciją už jų naudojimą;
11) į ne trumpesnę negu vieno mėnesio nuo priėmimo, perkėlimo ar grįžimo į pareigas dienos adaptaciją (su mentoriumi arba be mentoriaus) Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Nepritarti Argumentai: Siūlomas įstatymo projekto papildymas yra perteklinis.
Valstybės tarnautojai turi teisę:
1) gauti įstatymų nustatytą darbo užmokestį, taip pat gauti įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindu nustatytą atlyginimą:
a) už darbą visų lygių rinkimų, referendumo komisijose ir kitose komisijose (tarybose);
b) už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas ne tarnybos (darbo) metu arba tarnybos (darbo) laiku;
c) kitą šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka mokamą atlyginimą;
2) į Darbo kodekse nustatytas atostogas, taip pat šio įstatymo nustatyta tvarka suteikiamas kasmetines papildomas atostogas;
3) į socialinio draudimo pensiją, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas socialines ir kitas garantijas;
4) streikuoti, išskyrus valstybės tarnautojus, einančius valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos padalinio vadovo ar aukštesnes pareigas;
5) būti profesinių sąjungų, organizacijų ar susivienijimų nariais, taip pat politinių partijų ar organizacijų nariais ne tarnybos (darbo) laiku, išskyrus valstybės tarnautojus, atliekančius savivaldybės tarybos nario pareigas, dalyvauti politinėje veikloje (taikant įstatymu nustatytus apribojimus);
6) būti atleisti nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose įstatymų nustatyta tvarka paskelbus juos kandidatais, už tą laikotarpį negaudami darbo užmokesčio;
7) būti paskirti (išrinkti) eiti pareigas įmonių, įstaigų, organizacijų, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, kolegialiuose organuose;
8) tobulinti kvalifikaciją valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis ar kitomis teisėtomis lėšomis;
9) į karjerą valstybės tarnyboje pagal turimą kvalifikaciją;
10) į saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas ir būti aprūpinti kokybiška darbo įranga ir priemonėmis, o naudodami asmeninę įrangą ir priemones, – į kompensaciją už jų naudojimą;
11) į ne trumpesnę negu vieno mėnesio nuo priėmimo, perkėlimo ar grįžimo į pareigas dienos adaptaciją (su mentoriumi arba be mentoriaus) Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Nepritarti Argumentai: Siūlomas įstatymo projekto papildymas yra perteklinis. Dalis siūlomų įtvirtinti valstybės tarnautojų teisių yra nustatytos kituose įstatymuose ar teisės aktuose, pvz., gauti apmokėjimą už darbą, gauti socialinio draudimo pensiją, streikuoti, būti profesinių sąjungų nariais ir kt.
Kitos teisės – teisė į kvalifikacijos tobulinimą, teisė į atostogas ir kt. įtvirtinta kituose įstatymo projekto straipsniuose. 18. Seimo narys Jurgis Razma,
4 Argumentai: Projekto 33 straipsnio 4 dalyje numatyta garantija įstaigų vadovams ar valstybės karjeros valstybės tarnautojams (kai jie atleidžiami 35 straipsnio1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu
kurie prieš tapdami teisėjais ėjo karjeros valstybės tarnautojo ar vadovo (išskyrus įstaigos vadovo, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu), pareigas, įgyvendinimą. Pasiūlymas: Pakeisti 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 33 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Įstatymuose nustatytai kadencijai į pareigas priimti įstaigų vadovai, išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, ar kadencijai priimti karjeros valstybės tarnautojai Vyriausybės nustatyta tvarka per 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos (kai iš pareigų atleidžiama šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu) gali būti priimti į lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės įstaigoje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje be konkurso. Ši garantija taikoma ir kadencijai priimtam teisėjui, pasibaigus teisėjo įgaliojimų laikui, išskyrus atvejį, kai Konstitucinio Teismo teisėjas pašalinamas iš pareigų apkaltos proceso tvarka.“ Nepritarti Argumentai:
Baigęs kadenciją įstaigos vadovas, gali būti paskirtas be konkurso, nes jis, laimėjęs konkursą, užėmė valstybės tarnautojo – įstaigos vadovo pareigas ir vykdė valstybės tarnautojo funkcijas. Numatant galimybę paskirti į kitas pareigas be konkurso, didinamas valstybės tarnautojų korpuso formavimo efektyvumas, išvengiama perteklinių procedūrų. Skyrimo į teisėjus procedūra yra kitokia – laikomas egzaminas arba teisėjas skiriamas politiniu sprendimu. Teismai ir teisėjai vykdo teisingumą, jie nevykdo valstybės tarnautojų funkcijų. Be to, be konkurso skiriant į valstybės tarnautojo pareigas būtų sudėtinga nustatyti, kokios pareigos yra lygiavertės buvusioms teisėjo pareigoms, manytina, kad tokių pareigų valstybės tarnyboje nėra. Tad siūlomas pakeitimas taptų neįgyvendinamas. 19. Seimo narys Algirdas Sysas, 2022-12-1336 N Argumentai:
Įvertinus tai, kad Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekte Nr.
XIVP-2066(3) nėra numatyta aiškaus teisinio reglamentavimo, susijusio su profesinių sąjungų veikla, garantijomis, kolektyvinių sutarčių sudarymo galimybėmis valstybės tarnyboje, siūloma pagal analogija su Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutu įtvirtinti atskirą skyrių „Profesinių sąjungų veiklos ypatumai“. Taip pat siekiant užtikrinti, kad valstybės tarnautojų, kurie yra profesinių sąjungų nariai, veiklos vertinimas būtų atliekant objektyviai, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, siūlytina įstatyme įtvirtinti, kad atliekant valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą vertinime galėtų dalyvauti profesinės sąjungos atstovas:
Pasiūlymas: Siūlau įtraukti atskirą skyrių „Profesinių sąjungų veiklos ypatumai“. Šį atskirą skyrių įtraukti VIII numeriu pakeičiant tolimesnių straipsnių eiliškumo tvarką, ir jį išdėstyti taip:
tarnautojai specialių įstatymų ir šio įstatymo nustatyta tvarka gali steigti profesines sąjungas ar stoti į jas savo interesams ginti. 2. Valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovas ir vadovo pavaduotojai negali būti statutinėje įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos nariai. 3. Valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos kolektyvinė sutartis yra rašytinis susitarimas, kurį sudaro įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo ir valstybės tarnautojams atstovaujančios valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos ir kuriame nustatomos šių institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojų darbo ir poilsio laiko ir kitos socialinės bei ekonominės sąlygos. Valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos kolektyvinėje sutartyje negali būti nustatyta papildomų sąlygų, susijusių su papildomomis valstybės ir savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų lėšomis.
Šakos kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų (susivienijimo, federacijos, centro ir kitų), atstovaujančių vienoje viešojo administravimo veiklos srityje tarnaujantiems valstybės tarnautojams, ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos rašytinis susitarimas, kuriame nustatomos visų tos viešojo administravimo veiklos srities valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, darbo ir poilsio laiko ir kitos socialinės bei ekonominės sąlygos. Valstybės tarnautojams taikoma profesinių sąjungų organizacijų (susivienijimo, federacijos, centro ir kitų), atstovaujančių valstybės tarnautojams, ir Vyriausybės sudaryta nacionalinė kolektyvinė sutartis, kurioje nustatomos Lietuvos valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, darbo, poilsio laiko ir kitos socialinės ir ekonominės sąlygos. 4. Profesinių sąjungų veikla valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje įstatymų nustatyta tvarka gali būti sustabdyta ar nutraukta, jeigu ji prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams ar trukdo įgyvendinti valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos funkcijas siekiant užtikrinti žmogaus teises ir viešąjį saugumą. 5. Valstybės tarnautojų profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. 6.
sąjungų nariai, atleisti iš pareigų jų pačių prašymu dėl išrinkimo į renkamąsias pareigas profesinių sąjungų organizacijose, pasibaigus įgaliojimams einant renkamąsias pareigas, jų prašymu grąžinami į iki išrinkimo eitas pareigas, o kai jų nėra, – į kitas lygiavertes pareigas toje pačioje arba šio asmens rašytiniu sutikimu kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, o kai ir šių pareigų nėra, – šio asmens rašytiniu sutikimu į žemesnes pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. 7. Profesinės sąjungos veiklai valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje sudaromos sąlygos, nustatytos profesinės sąjungos susitarime su valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovu. 8. Valstybės tarnautojai, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, turi teisę dalyvauti sprendžiant valstybės tarnautojų profesinius, ekonominius ir socialinius klausimus, taip pat profesinių sąjungų organizacinėje veikloje. Tam skiriama iki 120 valandų darbo laiko per metus ir už šį laiką mokamas darbo užmokestis. Valstybės tarnautojams, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, šakos kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas kitas profesinių sąjungų veiklai vykdyti skiriamų darbo valandų skaičius per metus. 9. Šakos kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta galimybė darbo laiku organizuoti profesinių sąjungų narių susirinkimus (jiems vadovauti), naudoti profesinių sąjungų veiklai tarnybines patalpas, ryšio ir transporto priemones. 10. Jeigu valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje yra įsteigta profesinė sąjunga ir vertinamas valstybės tarnautojas yra profesinės sąjungos narys, valstybės tarnautojo prašymu gali būti kviečiamas profesinės sąjungos atstovas dalyvauti šio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinime.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Visų dirbančiųjų teisė stoti į profesines sąjungas yra įtvirtinta Darbo kodekse.
Įstatymo projektas papildytas nuostata, kad Kolektyvinėms deryboms ir kolektyvinių sutarčių sudarymui valstybės tarnyboje taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos. Ši nuostata reiškia, kad minėtiems kolektyviniams santykiams Darbo kodekso nuostatos taikomos be jokių išimčių, todėl perrašyti Darbo kodekso nuostatų į įstatymo projektą netikslinga. Be to, Darbo kodekso
ypatumus. Įstatymai neturi diferencijuoti profesinių sąjungų atstovų garantijų priklausomai nuo to, kokio sektoriaus – viešojo ar privataus – dirbančiuosius vienija profesinė sąjunga. Papildomos garantijos turi būti kolektyvinių derybų objektas ir nustatomos kolektyvinėse sutartyse. 20. Seimo nariai: Kęstutis Vilkauskas,
1 Argumentai: Manytina, kad Vidaus reikalų ministerijos kompetencija (įgaliojimai) valstybės tarnybos klausimais yra apibrėžta nepakankamai išsamiai. Ši spraga gali būti užpildyta pakeičiant Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 36 straipsnio
valstybės tarnybos klausimais. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 36 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Vidaus reikalų ministerija:
1) formuoja valstybės politiką ministrui pavestoje valstybės tarnybos valdymo srityje organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą;
2) teikia Vyriausybei su valstybės tarnyba susijusių teisės aktų projektus;
3) prižiūri, kaip įgyvendinami šis įstatymas ir su juo susiję teisės aktai, teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka atlieka patikrinimus įstaigose, taip pat tiria asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl šio įstatymo ir kitų su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimo, teikia metodinę pagalbą ir konsultuoja šio įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų taikymo klausimais arba šią funkciją paveda vykdyti Vyriausybės įgaliotai institucijai ar įstaigai;
4) analizuoja patirtį valstybės tarnybos valdymo klausimais, dalyvauja kuriant žmogiškųjų išteklių valdymo standartus valstybės tarnyboje, teikia pasiūlymus įstaigoms žmogiškųjų išteklių valdymo valstybės tarnyboje tobulinimo klausimais arba šią funkciją paveda vykdyti Vyriausybės įgaliotai institucijai ar įstaigai;
5) vykdo pokyčių valstybės tarnyboje stebėseną ir jos rezultatus skelbia Valstybės tarnybos departamento interneto svetainėje arba šią funkciją paveda vykdyti Vyriausybės įgaliotai institucijai ar įstaigai;
nustatytas funkcijas valstybės tarnybos valdymo srityje.“ Pritarti iš dalies Argumentai: Atsižvelgiant į įstatymo projekte jau išdėstytų Vidaus reikalų ministerijos ir Vyriausybės įgaliotos įstaigos funkcijų turinį, siūlomos funkcijos priskirtinos Vyriausybės įgaliotai įstaigai. 21. Seimo narys Jurgis Razma, 2022-11-28 2(P)8 Argumentai:
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2066(2) (toliau tekste – ir Projektas) 1 straipsniu, naujai išdėstoma Valstybės tarnybos įstatymo Nr.
VIII-1316 redakcija, o 2 straipsnio (Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas) 8 dalyje, be kita ko, nustatoma: „Įsigaliojus šiam įstatymui vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2987 2 straipsnio 11 dalimi valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudarytos komisijos, atsižvelgdamos į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos parengtas rekomendacijas, peržiūri įstaigos pareigybių sąraše esančias valstybės tarnautojų pareigybes.“ Atsižvelgiant į tai, kad kriterijai, pagal kuriuos valstybės tarnautojui paliekamas valstybės tarnautojo statusas arba jis jo netenka, bus nustatyti tik vidaus reikalų ministerijos parengtose rekomendacijose, todėl sprendimas priskirti ar nepriskirti valstybės tarnautojo pareigybei pavestas funkcijas vidaus administravimui, nebus vienodas valstybės tarnyboje ir tais atvejais, kai funkcijų turinys bus tapatus. Toks priskyrimas nebuvo tinkamai įvykdytas ankstesniu laikotarpiu, po įvykdyto priskyrimo nemaža dalis technines funkcijas vykdančių darbuotojų tapo valstybės tarnautojais. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendimo galia tenka laikinai suburtai Komisijai, kuri sudaryta iš valstybės tarnautojų ir priima galutinį sprendimą (komisijos sprendimo niekas netikrina). Tai neatitinka konstitucinio atsakingo valdymo ir skaidrumo principų. Atsižvelgiant į tai, siūlau nustatyti aiškius kriterijus, pagal kuriuos konkrečios funkcijos, apibūdinant jų turinį, yra arba nėra priskirtinos vidaus administravimui. Kartu sudaryti galimybę dėl atskirų valstybės tarnybos institucijų specifikos, kilus ginčui, perduoti jį spręsti Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovui, atsižvelgiant į vidaus reikalų ministro nustatytus kriterijus, pagal kuriuos valstybės tarnautojo pareigybei pavestos funkcijas priskirtinos vidaus administravimui.
Pagal Konstitucijos 98 straipsnio 1 dalį ministras vadovauja ministerijai, sprendžia ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus, taip pat vykdo kitas įstatymų numatytas funkcijas. Atsižvelgiant į tai, kad ministras vadovauja ministerijai, todėl būtent ministras gali išleisti (priimti) teisės aktus, o ne ministerija, kuri gali tik rengti teisės aktų projektus (ne priimti, išleisti teisės aktus), todėl šis straipsnis taip pat koreguotinas, nustatant, kad ministras, o ne ministerija nustato kriterijus, pagal kuriuos valstybės tarnautojo pareigybei pavestos funkcijas priskirtinos vidaus administravimui. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, siūlome minėtą 2 straipsnio 8 dalies nuostatą išdėstyti taip: „8. Įsigaliojus šiam įstatymui valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudarytos komisijos vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2987 2 straipsnio 11 dalimi valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudarytos komisijos, atsižvelgdamos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ministro parengtas rekomendacijas nustatytais kriterijais, peržiūri įstaigos pareigybių sąraše esančias valstybės tarnautojų pareigybes ir jų sąrašą teikia tvirtinti įstaigos vadovui.
Kilus ginčui tarp Komisijos narių daugumos sprendimo ir įstaigos vadovo, pastarasis gali perduoti jį spręsti Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovui, atsižvelgdamas į vidaus reikalų ministro įsakymu nustatytus kriterijus, pagal kuriuos valstybės tarnautojo pareigybei pavestos funkcijas priskirtinos vidaus administravimui.“ Pasiūlymas:
Vadovaujantis pirmiau išdėstytais argumentais pakeisti projekto 2 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas.
<...>
savivaldybių institucijose ir įstaigose sudarytos komisijos vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2987 2 straipsnio 11 dalimi valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudarytos komisijos, atsižvelgdamos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ministro įsakymu parengtas rekomendacijas nustatytais kriterijais, peržiūri įstaigos pareigybių sąraše esančias valstybės tarnautojų pareigybes ir jų sąrašą teikia tvirtinti įstaigos vadovui. Kilus ginčui tarp Komisijos narių daugumos ir įstaigos vadovo priimtų sprendimų, pastarasis gali perduoti jį spręsti Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovui, atsižvelgdamas į vidaus reikalų ministro nustatytus kriterijus, pagal kuriuos valstybės tarnautojo pareigybei pavestos funkcijas priskirtinos vidaus administravimui.
Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje apibrėžtos valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančios valstybės tarnautojų pareigybės iki 2025 m. sausio 1 d. turi būti panaikintos arba vietoje vietoj jų įsteigtos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybės. Naikinant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančią valstybės tarnautojo pareigybę, su asmeniu, ėjusiu šias pareigas, su jo sutikimu sudaroma darbo sutartis dėl darbo toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu vietoj naikinamos valstybės tarnautojo pareigybės steigiama darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybė, kuriai priskiriamos analogiškos kaip naikinamos valstybės tarnautojo pareigybės funkcijos.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Komitetas pritaria dėl kriterijų nustatymo. Pareigybių vertinimo komisijos nėra savarankiški subjektai, kurie priima galutinius sprendimus – galutinį sprendimą priima valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovas, tvirtindamas pareigybių, kurių pavestos funkcijos yra priskirtinos vidaus administravimui, sąrašą ir atitinkamai – sprendimus dėl valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančių valstybės tarnautojų pareigybių panaikinimo. Todėl nėra pagrindo kilti ginčui tarp Komisijos narių daugumos ir įstaigos vadovo priimtų sprendimų, ir atitinkamai, nėra tikslinga nustatyti, kad šie ginčai būtų perduodami spręsti Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovui. 22.
17 Argumentai: Įsigaliojus šitai nuostatai gali stipriai nukentėti darbo rinka ir atsirasti dvejopa problema. Atleidus kvalifikuotus darbuotojus, kurie valstybės tarnyboje išdirbo dešimtmečius, kai jiems iki pensinio amžiaus lieka 5 metai, susirasti kitą darbą praktiškai neįmanoma ir jie papildys bedarbių gretas. Įvertinus esamą situaciją siūlau valstybės tarnautojams, kurie neįgijo aukštojo išsilavinimo, nebūtų atleidžiami iš darbo, kai jiems iki senatvės pensijos lieka ne daugiau kaip 5 metai, o jų darbo funkcija nėra perteklinė ir darbas buvo atliekamas kvalifikuotai. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 2 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
įsigaliojimo į pareigas priimti valstybės tarnautojai, kurie neturi aukštojo išsilavinimo, toliau eina pareigas, bet ne ilgiau kaip iki 2024 m. sausio 1 d., išskyrus tuos, kuriems iki senatvės pensijos lieka ne daugiau kaip 5 metai. Per šį laikotarpį aukštojo išsilavinimo neįgiję valstybės tarnautojai atleidžiami iš einamų pareigų, nemokant jiems išeitinės išmokos.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Komitetas pritarė pasiūlymui atsisakyti reikalavimo išsilavinimo neįgijusiems valstybės tarnautojams jį įgyti. Tačiau numatė, kad tokie valstybės tarnautojai negali būti perkeliami į kitas valstybės tarnautojo pareigas ir jiems negali būti pratęsiamas valstybės tarnybos laikas. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2022-12-16 * Pasiūlymas: Pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-2066(3) ir siūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Seimo narių pasiūlymus, kuriems papildomas Komitetas pritarė. Pritarti 2.
2Ateities komitetas,
2022-12-19 * Pasiūlymas: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo NR. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektui NR. XIVP-2066(3) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Komiteto pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė;
3Ateities komitetas,
2022-12-19 * Pasiūlymas: Atkreipti Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėmesį, kad vykdant valstybės tarnybos tobulinimą būtina turėti valstybės tarnybos ilgalaikės raidos koncepciją platesniame viešojo valdymo raidos kontekste, susietą su globaliomis viešojo valdymo raidos tendencijomis, valstybės ilgalaikės pažangos vizija ir strateginėmis ambicijomis. Ši koncepcija turėtų apimti valstybės tarnybos išskirtinumo viešojo administravimo sistemoje apibrėžtį ir pagrindimą (plg. angl. civil service vs public service), į ateities visuomenės poreikius orientuotą valdysenos modelį, institucinę sąrangą, kompetencijų raidos sampratą ir skaitmeninę transformaciją;
4Ateities komitetas,
2022-12-19 * Pasiūlymas: Siūlyti Vyriausybei, kad tokia koncepcija būtų parengta ir Lietuvos Respublikos Seimui pateikta kartu su valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ demokratinės kultūros ir valdysenos strateginės ambicijos įgyvendinimo kelrodžiu. Pritarti
5Ateities komitetas,
2022-12-19 I Argumentai: Teikiamas naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projektas Nr. XIVP-2066(3) reguliuoja tik valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principus, bendruosius priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas reikalavimus, priėmimą ir atleidimą, karjerą, atsakomybę, socialines ir kitas garantijas, susijusias su tarnybos ypatumais, valstybės tarnybos politiką formuojančias ir įgyvendinančias institucijas ir jų kompetenciją (1 str. 1 d.), todėl jo pavadinimas neatitinka turinio. Atsižvelgiant į teisės akto projekto turinį, siūlytina tikslinti įstatymo projekto pavadinimą.
Pasiūlymas: Pakeisti Valstybės tarnybos įstatymo projekto Nr. XIVP-2066(3) pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Nepritarti Argumentai: Keičiamo įstatymo pavadinimas atitinka jo turinį. Keičiamas įstatymas nustato ne tik pagrindinius valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principus, bendruosius priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas reikalavimus, valstybės tarnautojų priėmimą į pareigas ir atleidimą iš jų, valstybės tarnautojų karjerą, atsakomybę, socialines ir kitas garantijas, susijusias su tarnybos ypatumais, bet ir valstybės tarnybos politiką formuojančias ir įgyvendinančias institucijas ir jų kompetenciją. Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalis sako, kad piliečiai turi teisę <...> lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą. Ne tapti tarnautoju, o stoti į valstybinę tarnybą. 6. Ateities komitetas, 2022-12-193 11,12 Argumentai:
Teikiamame naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projekto Nr. XIVP-2066(3) 2 straipsnis reglamentuoja šio įstatymo sąvokas. Tačiau siūlomoje redakcijoje nėra reglamentuojama pagrindinė – valstybės tarnybos sąvoka. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Valstybės tarnautojais laikytini tie valstybės ar savivaldybių institucijose dirbantys asmenys, kurie priima sprendimus vykdant viešąjį administravimą ir (arba) teikiant viešąsias paslaugas (arba dalyvauja tuos sprendimus rengiant, vykdant, koordinuojant ir (arba) kontroliuojant jų vykdymą ir kt.). Konstitucinis Teismas taip pat pažymi, kad pagal Konstituciją valstybės tarnyba taip pat nelaikytina tokia veikla, kai asmenys, nors ir dalyvauja vykdant valstybės (ar savivaldybių) funkcijas, tai daro ne dirbdami valstybės ar savivaldybių institucijose. Pažymėtina, kad valstybės tarnyba apima siauresnį darbuotojų ratą, negu visi viešojo sektoriaus darbuotojai.
Jų išskirtinumas – darbas įgyvendinant valstybės valdžios ir savivaldos institucijoms priskirtas viešojo administravimo funkcijas. Konstitucinis Teismas taip pat yra nustatęs, kad pagal Konstituciją valstybės tarnyba taip pat nelaikytina tokia veikla, kai asmenys, nors ir dalyvauja vykdant valstybės (ar savivaldybių) funkcijas, tai daro ne dirbdami valstybės ar savivaldybių institucijose. Atsižvelgiant į išsakytus argumentus, siūlytina tikslinti Valstybės tarnybos įstatymo projekto Nr. XIVP-2066(3)
papildyti šį straipsnį nauja 13 dalimi, reglamentuojančia valstybės tarnybos sąvoką. Pasiūlymas: Pakeisti Valstybės tarnybos įstatymo projekto Nr. XIVP-2066(3) 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėtyti taip: „12.
Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje ir atliekantis viešojo administravimo funkcijas arba užtikrinantis diplomatinės tarnybos institucijų ar prekybos atstovybių užsienyje funkcionavimą, arba padedantis valstybės, vietos ar teisminę valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas, ir priimantis sprendimus vykdant viešąjį administravimą ir (arba) teikiant viešąsias paslaugas (arba dalyvaujantis tuos sprendimus rengiant, vykdant, koordinuojant ir (arba) kontroliuojant jų vykdymą), išskyrus vidaus administravimo funkcijas, kaip jos apibrėžtos Viešojo administravimo įstatyme.“ Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnį nauja 13 dalimi: „Valstybės tarnyba – valstybės ir savivaldybių institucijose dirbantys asmenys, priimantys sprendimus vykdant viešąjį administravimą ir (arba) teikiant viešąsias paslaugas (arba dalyvaujantys tuos sprendimus rengiant, vykdant, koordinuojant ir (arba) kontroliuojant jų vykdymą) ir (arba) padedantys valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas, išskyrus vidaus administravimo funkcijas.“. Nepritarti Argumentai:
Įstatymo projekte valstybės tarnybos sąvokos turinys integruotas į valstybės tarnautojo sąvoką. Šių dviejų sąvokų suliejimas atitinka teisėkūros ekonomiškumo principą ir sumažina teisinių kolizijų riziką keičiantis teisės aktų nuostatoms. 7. Ateities komitetas,
2 Argumentai: Pažymėtina, kad kai kuriose pažangiose šalyse gabiems asmenims leidžiama stoti į doktorantūrą arba meno aspirantūrą ir neįgijus magistro laipsnio, todėl privalomas reikalavimas turėti magistro kvalifikacinį laipsnį tokių asmenų atžvilgiu būtų diskriminacinis. Valstybės tarnybos reforma siekiama į vadovų pareigas pritraukti aukščiausios kvalifikacijos, inovatyvius ir kūrybiškus asmenis.
Vyriausybės politika taip pat siekiama padidinti mokslininkų ir kitų tyrėjų judumą darbo rinkoje, didinti jų skaičių verslo įmonėse ir viešajame sektoriuje. Trečiosios pakopos aukštąjį išsilavinimą turinčių vadovų skaičiaus didėjimas padidins viešojo sektoriaus imlumą naujovėms, dėmesį viešosios politikos sprendimus pagrindžiantiems įrodymams ir paskatins talentus, įgijusius mokslines kvalifikacijas, rinktis ne tik privataus verslo kelią, bet ir tarnybą valstybei. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Asmuo, priimamas į įstaigos vadovo pareigas,
turi atitikti šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytus bendruosius reikalavimus ir turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį arba mokslo (meno) daktaro laipsnį, arba jiems lygiavertę kvalifikaciją.“. Pritarti iš dalies Argumentai: Žodžiai „arba mokslo (meno) daktaro laipsnį” yra pertekliniai, nes iš asmens, priimamo į įstaigos vadovo pareigas reikalaujama ne žemesnio kaip magistro kvalifikacinio laipsnio, o tai apima lygiaverčius ir aukštesnius kvalifikacinius laipsnius. 8. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2023-03-15 * Pasiūlymas:
Siūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui įstatymo projektą Nr. XIVP-2066(3) tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, kitų institucijų pastabas, Seimo narių pasiūlymus, kuriems pritarė Teisės ir teisėtvarkos komitetas, ir projekto nuostatas sukonkretinti atsižvelgiant į antikorupcinio vertinimo išvadą. Pritarti
9Teisės ir teisėtvarkos komitetas,
2023-03-15 2(P)1 Pasiūlymas: Komitetas siūlo nustatyti vienodą Valstybės tarnybos įstatymo ir jo lydimųjų įstatymų įsigaliojimą visoms valstybės tarnautojų grupėms – nuo 2024 m. sausio 1 d. Pritarti 10.
10Teisės ir teisėtvarkos komitetas,
2023-03-15 * Pasiūlymas: Komitetas taip pat siūlo pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui apsvarstyti galimybę nustatyti, kad teisėjų ir prokurorų atlyginimų modelis įsigaliotų ankščiau už Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlomą Valstybės tarnybos įstatymo ir jo lydimųjų įstatymų projektų įsigaliojimo datą. Pritarti iš dalies Argumentai:
Komitetas pritarė, kad teisėjų atlyginimo modelis įsigaliotų 2023-07-01, o dėl prokurorų atlyginimo modelio bus sprendžiama Seimo 2023 m. rudens sesijoje. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektui XIVP-2066(4) ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2023-04-281 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo Kanceliarijos Teisės departamento (toliau – TD) 2 pastabą ir siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir sistemiškumo, 1 straipsnyje nustatoma įstatymo paskirtis, o įstatymo taikymo nuostatos dėstomos 2 straipsnyje. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas Šis įstatymas nustato pagrindinius valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principus, bendruosius priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas reikalavimus, valstybės tarnautojų priėmimą į pareigas ir atleidimą iš jų, valstybės tarnautojų karjerą, atsakomybę, socialines ir kitas garantijas, susijusias su tarnybos ypatumais, valstybės tarnybos politiką formuojančiąas ir įgyvendinančiąas institucijas ir jų kompetenciją.“
valdymo ir savivaldybių komitetas, 2023-04-282 N Argumentai: Atsižvelgiant į Komiteto 1 pasiūlymą, įstatymo taikymo nuostatos dėstytinos atskirame straipsnyje.
Valstybės tarnybos santykiai nėra darbo santykiai, todėl iš įstatymo projekto turi būti eliminuojamos visos nuostatos, kurios valstybės tarnybą įvardija kaip darbo santykius. Kolektyvinėmis sutartimis negalima pakeisti įstatymo projekto nuostatų, tačiau galima susitarti dėl kitų papildomų garantijų. Valstybės pareigūnus gali skirti ir Ministras pirmininkas, pvz., Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (toliau – VATESI) viršininko pavaduotojus. Galimybė atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą turi būti sudaryta ir Ministro Pirmininko skiriamiems valstybės pareigūnams. Atostogų garantija ne nuolat dirbantiems, o tik periodiškai komisijų, tarybų, fondų valdybų veikloje dalyvaujantiems valstybės pareigūnams neturėtų būti taikoma. Įstatymo projekto nuostatos derinamos tarpusavyje, atsižvelgiant į tai, kad yra numatytas amžiaus reikalavimas valstybės tarnautojams. Šis įstatymas neturi būti taikomas ne tik valstybės ir savivaldybių įmonių darbuotojams, bet ir valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių darbuotojams. Sąvoka
„valstybės ir savivaldybių valdomos įmonės“ apima ir valstybės ir
savivaldybių įmones. Komitetas pritarė Seimo narių pasiūlymui dėl seniūnų. Pagal Vietos savivaldos įstatymą, administracijos direktorius yra mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas (tai nurodyta ir įstatymo projekto 2 priede), tad jis patenka į mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojų kategoriją ir atskirai jo vardyti nereikia. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo taikymas
įstatymas, valstybės tarnautojų darbo santykius, socialines ir kitas garantijas nustato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir kiti darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys teisės aktai.
Darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. 2. Kolektyvinėse sutartyse galima susitarti dėl geresnių darbo užmokesčio, skatinimo sąlygų, atostogų, socialinių ar kitų garantijų, negu nustatyta šiame įstatyme ar kitose darbo teisės normose Kolektyvinėms deryboms ir kolektyvinių sutarčių sudarymui valstybės tarnyboje taikomas Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. 3. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleriui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kancleriui šis įstatymas taikomas be išlygų. Lietuvos Respublikos Seimo kancleriui šis įstatymas taikomas tiek, kiek jo statuso nereglamentuoja Lietuvos Respublikos Seimo statutas. 4. Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirtiems valstybės institucijų ir įstaigų vadovams – valstybės pareigūnams, kitiems Seimo, Respublikos Prezidento ar, Vyriausybės ar Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko paskirtiems valstybės pareigūnams, valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkams, jų pavaduotojams ir nariams, taip pat pagal specialiuosius įstatymus įsteigtų komisijų, tarybų, fondų valdybų pirmininkams ir nariams mutatis mutandis taikomi šio įstatymo 45 straipsnis (tiek, kiek jų nepriekaištingos reputacijos nereglamentuoja jų veiklą reglamentuojančių specialiųjų įstatymų nuostatos), 27, 28 straipsniai,
nereglamentuoja jų veiklą reglamentuojančių specialiųjų įstatymų nuostatos) ir 36 straipsniai (taikomas tik. 5.
institucijų ir įstaigų vadovams – valstybės pareigūnams taikomas šio įstatymo 37 straipsnis). 6. Šioje straipsnio 4 dalyje nurodytiems valstybės pareigūnams, išskyrus tuos, kurie tik periodiškai dalyvauja komisijų, tarybų, fondų valdybų posėdžiuose, ir tuos, kurių kasmetines atostogas reglamentuoja specialūsieji įstatymai, taip pat taikomos šio įstatymo 30 straipsnio 1, 2 ir 3 daliys ir 31 straipsnio 2 dalis. 7. Kai šio straipsnio 4 dalyje nurodytiems valstybės pareigūnams sukanka 65 metai, jie gali savo noru atsistatydinti iš pareigų. Išeitinė išmoka jiems apskaičiuojama ir mokama kaip valstybės tarnautojams, atleidžiamiems iš pareigų šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu, jeigu specialiuosiuose įstatymuose nenustatyta kitaip. 48. Šis įstatymas netaikomas:
1) valstybės politikams;
2) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir kitų teismų teisėjams, prokurorams;
3) prokurorams;
valdybos nariams ir kitiems Lietuvos banko tarnautojams;
iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų (toliau – darbuotojai);
pareigūnams;
12) diplomatams;
ir kitiems Lietuvos Respublikos Vvalstybės kontrolės darbuotojams. 59.
straipsnis, 8 9 straipsnio 1 ir 2 dalys, 12 13 straipsnio
galimybė būti paskirtam antrai kadencijai numatoma tik po pirmosios kadencijos veiklos tikslų ir pasiektų rezultatų įvertinimo), 18 straipsnis,
dalys, 35 straipsnis, išskyrus 5 dalį. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovui tarnybinę atsakomybę reglamentuojantys šio įstatymo straipsniai taikomi tik tais atvejais, kai jis įtariamas padaręs šiurkštausų tarnybinioį nusižengimoą padarymu. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovas atleidžiamas iš pareigų specialiajame įstatyme arba tiesiogiai taikomame Europos Sąjungos teisės akte nustatytais pagrindais. 10. Savivaldybės kontrolieriui netaikomi šio įstatymo 6 straipsnis, 13 straipsnio 4 dalis ir 5 dalis (tiek, kiek nustatyta galimybė būti paskirtam antrai kadencijai tik po pirmosios kadencijos veiklos tikslų ir pasiektų rezultatų įvertinimo) ir 18 straipsnis. 611. Priimant į sSeniūnoui pareigas, šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jo priėmimo į seniūno pareigas ir tarnybos sąlygų nenustato Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas. 712. Lietuvos Respublikos Seimo nuolatiniam atstovui, Seimo nuolatinio atstovo pavaduotojui šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja Lietuvos Respublikos Seimo nuolatinio atstovo įstatymas. 813. Kai savivaldybės teritorijoje įvedamas tiesioginis valdymas, šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios savivaldybės administracijos direktoriaus statusą ir mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų atleidimą iš pareigų, taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja Lietuvos Respublikos tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymas.“ Įstatymo projekto 2-12 straipsnius laikyti atitinkamai 3‑13 straipsniais. Pritarti 3.
komitetas,
1 Argumentai: Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė neskiria savivaldybių institucijų ar įstaigų vadovų. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Aukštesnysis vadovas – įstaigos vadovas (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ar valstybės pareigūnas, Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės paskirtas vadovauti valstybės ar savivaldybės institucijaios ar įstaigaios vadovas
komitetas,
7 Argumentai: Įstatymo projekto nuostatos derinamos su Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, pagal kurias politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų turės tik savivaldybės metras. Valstybės politiko sąvoka apibrėžta įstatymo projekte. Ji apima ir savivaldybės merą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į pareigas jį pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos įgaliojimų laikui arba kituose įstatymuose nustatytam laikui.“
komitetas,
9 Argumentai: Sąvoka
„statutinis valstybės tarnautojas“ skirta apibendrintai pavadinti dviejų
kategorijų valstybės tarnautojus: vidaus tarnybos sistemos pareigūnus ir diplomatus. Vidaus tarnybos sistemos pareigūno ir diplomato sąvokos yra apibrėžtos specialiuosiuose įstatymuose. Įstatymo projekte vartojamas sąvoka turinio prasme neapibrėžia naujos kategorijos valstybės tarnautojų, o tik pateikia nuorodą į kitus įstatymus.
Atsižvelgiant į TD pastabą, ši sąvoka nėra tinkama, nes statutai reglamentuoja ne tik vidaus tarnybos sistemos pareigūnų veiklą, bet ir pvz., universitetų darbuotojų, Seimo narių, tačiau šie asmenys nėra statutiniai valstybės tarnautojai. Teisinio aiškumo dėlei, įstatymo projekte įvardintos konkrečios kategorijos – vidaus tarnybos sistemos pareigūnai ir diplomatai. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir išbraukti jo 9 dalį: „9. Statutinis valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, kurio tarnybą reglamentuoja įstatymu patvirtintas statutas arba Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymas. 2 straipsnio 10-12 dalis laikyti atitinkamai
6Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
24 Argumentai: Įstatymo projekto nuostatos derinamos tarpusavyje: įstatymo projekto 23 straipsnyje vardijami ne „šiurkštūs pažeidimai“, o „šiukštūs tarnybiniai nusižengimai“. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už šio įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 1, 2, 3, 4, 5, 87, 98, 109 punktuose nurodytus šiurkščius pažeidimus tarnybinius nusižengimus arba šio įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju pripažintas padaręiusiu šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda
komitetas,
4 Argumentai: Atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabą, atsisakoma 30 dienų aplinkybių pašalinimo termino.
Šio straipsnio 3 dalyje yra išvardytos tokios aplinkybės kaip interesų konfliktas, prielaidos tarnybinę padėtį panaudoti privačiais interesais, valstybės tarnybos autoriteto diskreditavimas ir kt. Šios aplinkybės yra reikšmingos ir jos turi būti vertinamos nedelsiant, t. y. turi būti pradedamas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir sprendžiamas klausimas dėl valstybės tarnautojo nušalinimo nuo pareigų nelaukiant 30 dienų. Priešingu atvejų dar kurį laiką būtų daroma žala valstybės tarnybai. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Jeigu nustatomos Paaiškėjus šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių valstybės tarnautojas negali eiti kitų valstybės tarnautojo pareigų ir (ar) dirbti pagal darbo sutartį arba užsiimti kita veikla, pradedamas tarnybinio nusižengimo tyrimas valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima sprendimą nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų ir įpareigoti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo nurodytų aplinkybių nustatymo pašalinti nurodytas aplinkybes. Nepašalinus šio straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojas negali eiti kitų valstybės tarnautojo pareigų ir (ar) dirbti pagal darbo sutartį per 30 kalendorinių dienų, sprendžiama dėl valstybės tarnautojo tarnybinės atsakomybės.“
komitetas, 2023-04-287 Argumentai: Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų grupavimas sukuria papildomą administracinę naštą, t. y. turi būti atliekamas vertinimas ir priimami teisės aktai, kuriais institucijos ar įstaigos suskirstomo į grupes. Tokio institucijų ir įstaigų grupavimo pasekmė – neteisingas darbo užmokestis valstybės tarnyboje už tokių pačių funkcijų vykdymą.
Dirbtinai sumažintas žemesnėje grupėje esančių institucijų ir įstaigų konkurencingumas. Valstybės tarnautojui turi būti teisingai atlyginama už tai, kokio pobūdžio ir kokios apimties funkcijas jis atlieka, nepriklausomai nuo to, kokiai grupei priskirtoje institucijoje ar įstaigoje. Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Valstybės tarnautojų pareigybių grupės ir pareiginių algų koeficientai
„1. Valstybės tarnautojų (išskyrus įstaigų
vadovus) pareigybės skirstomos į 9 grupes, nurodytas šio įstatymo 1 priede. Aukščiausia yra 1 grupė, žemiausia – 9 grupė. Įstaigų vadovų pareigybės skirstomos į 3 grupes, nurodytas šio įstatymo
tarnautojų ir įstaigų vadovų pareigybių grupių pareiginių algų minimalūs koeficientai ar koeficientų intervalai, priskirti valstybės tarnautojų pareigybių grupėms, pateikiami šio įstatymo 1 ir 2 prieduose. Valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai nustatomi, atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirta valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga. 3. Kriterijai, kuriais vadovaujantis valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos skirstomos į grupes, nustatyti šio įstatymo 3 priede. Seimas, atsižvelgdamas į šio įstatymo
Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros bei savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašą pagal grupes. Vyriausybė, atsižvelgdama į šio įstatymo 3 priede nustatytus kriterijus, tvirtina šioje dalyje nenurodytų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašą pagal grupes.“ Pritarti 9.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2023-04-283 priedas Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad siūloma atsisakyti įstatymo projekto nuostatų, susijusių su valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų skirstymu į grupes, turi būti atsisakoma ir įstatymo projekto 3 priedo (kriterijų, pagal kuriuos jos skirstomos į grupes). Pasiūlymas:
Išbraukti 3 priedą:
Eil. Nr. Seimą, Respublikos Prezidentą, Vyriausybę, teismų savivaldos institucijas aptarnaujančios įstaigos Seimui ir (ar) Respublikos Prezidentui atskaitingos institucijos Teismai ir prokuratūra Kitos valstybės institucijos ir įstaigos Savivaldybių institucijos ir įstaigos Balai 1.
Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos veiklos pobūdis: 1.1. padėjimas vykdyti Seimo funkcijas arba padėjimas vykdyti Respublikos Prezidento funkcijas arba padėjimas vykdyti Vyriausybės ir Ministro Pirmininko funkcijas arba teismų savivaldos institucijų aptarnavimas dalyvavimas formuojant valstybės politiką nacionalinio saugumo srityje ir jos įgyvendinimas
politikos formavimas ir įgyvendinimas keliose valdymo srityse
1.2.
nagrinėjimas dėl pareigūnų ir kitų asmenų veiksmų ar neveikimo, dėl kurių gali būti pažeistos asmens teisės, laisvės ar teisėti interesai arba dalyvavimas formuojant daugiau kaip vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas
formuojant daugiau kaip vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas arba valstybės politikos formavimas ir įgyvendinimas vienoje valdymo srityje arba Europos Sąjungos struktūrinių ir investicinių fondų administravimo ir kontrolės funkcijų vykdymas
1.3.
formuojant vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas arba valstybės politikos įslaptintos informacijos apsaugos srityje įgyvendinimas
formuojant vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas arba valstybės politikos įgyvendinimas daugiau kaip vienoje valdymo srityje arba neteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos funkcijų vykdymas arba savivaldybių administracinės priežiūros funkcijų vykdymas
1.4.
politikos įgyvendinimas vienoje valdymo srityje
politikos įgyvendinimas vienoje valdymo srityje
1.5.
politikos formavimo arba įgyvendinimo aptarnavimas
politikos formavimo arba įgyvendinimo aptarnavimas
2.
Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos veiklos pobūdis: 1.1. padėjimas vykdyti Seimo funkcijas arba padėjimas vykdyti Respublikos Prezidento funkcijas arba padėjimas vykdyti Vyriausybės ir Ministro Pirmininko funkcijas arba teismų savivaldos institucijų aptarnavimas dalyvavimas formuojant valstybės politiką nacionalinio saugumo srityje ir jos įgyvendinimas – valstybės politikos formavimas ir įgyvendinimas keliose valdymo srityse – 100 1.2.
2Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos veiklos ir sprendimų galiojimo ribos:
2.1.
Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos santykis su pavaldžiais ir nepavaldžiais subjektais: 3.1.
Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų surinktų balų santykis su valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų grupe: I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 100 balų I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 200 balų II grupė, jeigu įstaiga įvertinta 180 balų III grupė, jeigu įstaiga įvertinta 160 arba mažiau balų I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 100 balų II grupė, jeigu įstaiga įvertinta 80 balų III grupė, jeigu įstaiga įvertinta 60 balų I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 260 arba daugiau balų (x ≥ 260) II grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo 200 iki 260 balų (260 > x ≥ 200) III grupė, jeigu įstaiga įvertinta mažiau negu 200 balų (200 > x) II grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo 60 iki 80 balų III grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo 20 iki 40 balų Pastaba. Gyventojų skaičius savivaldybės teritorijoje nustatomas pagal kalendorinių metų, einančių prieš kalendorinius metus, kuriais turi vykti eiliniai savivaldybių tarybų rinkimai, sausio 1 dienos gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitos duomenis, paskelbtus Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytojo interneto svetainėje šio tvarkytojo nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais.
Nustatytu konkrečios savivaldybės gyventojų skaičiumi vadovaujamasi iki kalendorinių metų, kuriais turi vykti kiti eiliniai savivaldybių tarybų rinkimai, sausio 1 dienos. Šiame priede vartojamų formuluočių reikšmės
suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, apimanti tiesioginį Seimo ir Vyriausybės sprendimų projektų (įstatymų projektų, Seimo nutarimų projektų, Vyriausybės nutarimų projektų), nustatančių valstybinio administravimo subjektus ir jų struktūras, viešojo administravimo procesus, reglamentuojančių visuomeninius santykius atskirose valdymo srityse, rengimą ir teikimą Seimui ar Vyriausybei. 2. Valstybės politikos įgyvendinimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų vykdomoji veikla (planavimas, organizavimas, koordinavimas, reguliavimas, vertinimas ir kontrolė (priežiūra), vykdoma įgyvendinant teisės aktais nustatytą valstybės politiką atskirose valdymo srityse. 3. Dalyvavimas formuojant valstybės politiką suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma darant poveikį rengiamų sprendimų projektų kokybei, vykdant vieną ar kelias aiškiai apibrėžtas funkcijas, susijusias su sprendimų projektų rengimu:
1) siūlymų dėl sprendimų projektų rengimo (ar atskirų procesų reglamentavimo) teikimas;
2) sprendimų projektų derinimas (koregavimas ir (ar) papildymas);
3) kompleksinis ar dalinis parengtų sprendimų projektų nagrinėjimas;
4) išvadų dėl parengtų sprendimų projektų formulavimas. 4.
įgyvendinimo aptarnavimas suprantamas kaip specializuota valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma pagal konkretų linijinį, funkcinį, programinį pavedimą arba pagal konkrečią instrukciją su aiškiu siekiamu materialiu rezultatu, kurį identifikuoja ir vertina pavedimą davęs subjektas (medžiagos kaupimo, registravimo, sisteminimo, informacinio aprūpinimo ar kiti techninio pobūdžio darbai, seminarų, diskusijų organizavimas, ekspertizių organizavimas ir įforminimas, taip pat kitų aptarnavimo funkcijų atlikimas). 5. Vertikalusis vadovavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, kurią vykdant daromas poveikis pavaldiems subjektams (valstybės institucijoms, įstaigoms ar teritoriniams struktūriniams padaliniams). 6. Funkcinis vadovavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma nepavaldžių subjektų (valstybės institucijų ar įstaigų) atžvilgiu tam tikroje valdymo srityje, apimanti nepavaldžių valstybės institucijų ar įstaigų veiklos planavimą, metodinę pagalbą, koordinavimą ir kontrolę (priežiūrą). 7. Dalinis funkcinis vadovavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma nepavaldžių subjektų (valstybės institucijų ar įstaigų) atžvilgiu tam tikroje valdymo srityje, apimanti bent vieną iš šių funkcijų – nepavaldžių valstybės institucijų ir įstaigų veiklos planavimą, metodinę pagalbą, koordinavimą ar kontrolę (priežiūrą). 8. Viena įstaigų sistema suprantama kaip ministerijos arba kitos valstybės institucijos ar įstaigos valdymo srityje esančių įstaigų visuma.“
10Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
2023-04-281 priedas Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad atsisakoma institucijų ir įstaigų skirstymo į grupes, įstatymo projekto nuostatos turi būti suderintos tarpusavyje. Valstybės duomenų agentūra paskelbė 2022 m. vidutinį darbo užmokesčio dydį, kuris lygus 1785,4 euro.
Įstatymo projekte pareiginės algos bazinis dydis buvo skaičiuojamas pagal 2021 m. vidutinį darbo užmokestį, t. y. 1579,4 euro. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekte minimalūs pareiginės algos koeficientai turi būti perskaičiuoti įvertinant 2022 m. vidutinį darbo užmokestį. Įstatymo projekto 1 priedas turi būti papildytas atsižvelgiant į tai, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimas, kuriuo 2 pareigybių grupei buvo priskirta nauja pareigybė – Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas. Įstatymo projekto nuostatas derinant su Viešojo administravimo įstatymu, 2 priedas papildomas karjeros valstybės tarnautojo – savivaldybės administracijos direktoriaus – pareigybe. Atsižvelgiant į Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo – vicemero – pareigybę siūloma perkelti į 3 grupę. Komiteto biuras Seimo kanceliarijoje yra savarankiškas padalinys, nesantis departamento (valdybos) struktūroje. Atsižvelgiant į tai, komiteto biuro vedėjo Seimo kanceliarijoje pareigybė priskirtina 5 grupei, kaip skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjo. Įstatymo projekto 1 priede numatomi tik minimalūs pareiginės algos koeficientai. Atsižvelgiant į tai, koreguotinas 1 priedo pavadinimas ir pastaba, numatanti, kad atitinkamu procentu didinami minimalūs pareiginės algos koeficientai. Pasiūlymas:
Pakeisti 1 priedą ir jį išdėstyti taip:
Eil. Nr.
Nr. Karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupė arba pareigybės Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių grupė arba pareigybės Minimalus Ppareiginės algos koeficientas, nuo (baziniais dydžiais) I įstaigų grupė II įstaigų grupė III įstaigų grupė 1. teismo kancleris viceministras, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas, Ministro Pirmininko biuro vadovas, ministerijos kancleris, Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas 2,28 2,17 1,99 1,76
2Vyriausybės kanclerio pavaduotojas, Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Respublikos Prezidento patarėjas, Seimo Pirmininko patarėjas, Ministro Pirmininko patarėjas 2,19 2,10 1,90 1,68 3.
Ddirektoriaus, viršininko pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui), savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas,
departamento direktorius, valdybos viršininkas, grupės vadovas, komisijos administracijos direktorius, tarybos administracijos direktorius, įstaigos prie ministerijos kancleris, savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojas, ministerijos gynybos politikos direktorius, generalinis inspektorius, vyriausiasis patarėjas, teismo pirmininko patarėjas, gynybos patarėjas vicemeras, Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas, Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, opozicijos lyderio patarėjas 1,35 1,23 1,11 0,98
padalinyje, vedėjas, komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje), komisijos sekretoriato vadovas, tarybos sekretoriato vadovas, seniūnas, vyresnysis patarėjas, Seimo nuolatinis atstovas teismo skyriaus pirmininko patarėjas, ministro patarėjas 1,29 1,05 0,95 0,84
padalinyje, vedėjas, biuro vedėjas, poskyrio vedėjas (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose), skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjo pavaduotojas (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose), seniūno pavaduotojas, patarėjas, vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinio atstovo pavaduotojas, specialusis atašė, prekybos atstovas Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko atstovas spaudai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai, ministro atstovas spaudai 1,08 0,97 0,87 0,77
specialiojo atašė pavaduotojas, prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje) savivaldybės tarybos posėdžių sekretorius, mero patarėjas, Respublikos Prezidento referentas, Seimo Pirmininko
Seimo nario patarėjas, Seimo nario
teismo administracijos sekretorius, teismo posėdžių sekretorius 0,71 0,68 0,64 0,57 Pastaba.
Ddirektoriaus, viršininko pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui), savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas,
departamento direktorius, valdybos viršininkas, grupės vadovas, komisijos administracijos direktorius, tarybos administracijos direktorius, įstaigos prie ministerijos kancleris, savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojas, ministerijos gynybos politikos direktorius, generalinis inspektorius, vyriausiasis patarėjas, teismo pirmininko patarėjas, gynybos patarėjas vicemeras, Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas, Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, opozicijos lyderio patarėjas 1,35 1,23 1,11 0,98
padalinyje, vedėjas, komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje), komisijos sekretoriato vadovas, tarybos sekretoriato vadovas, seniūnas, vyresnysis patarėjas, Seimo nuolatinis atstovas teismo skyriaus pirmininko patarėjas, ministro patarėjas 1,29 1,05 0,95 0,84
padalinyje, vedėjas, biuro vedėjas, poskyrio vedėjas (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose), skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjo pavaduotojas (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose), seniūno pavaduotojas, patarėjas, vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinio atstovo pavaduotojas, specialusis atašė, prekybos atstovas Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko atstovas spaudai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai, ministro atstovas spaudai 1,08 0,97 0,87 0,77
specialiojo atašė pavaduotojas, prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje) savivaldybės tarybos posėdžių sekretorius, mero patarėjas, Respublikos Prezidento referentas, Seimo Pirmininko
Seimo nario patarėjas, Seimo nario
teismo administracijos sekretorius, teismo posėdžių sekretorius 0,71 0,68 0,64 0,57 Pastaba. Jeigu savivaldybės teritorijoje yra kurortinė teritorija, vicemerui šio įstatymo 1 priedo 4 punkte nustatytas minimalus pareiginės algos koeficientas didinamas 4 procentais, o jeigu savivaldybės teritorijoje yra kurortas – 5 procentais.“ Pritarti 11.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2023-04-282 priedas Argumentai: Atsisakoma institucijų ir įstaigų skirstymo į grupes. Atsižvelgiant į tai, turi būti keičiamas įstatymo projekto 2 priedas. Valstybės duomenų agentūra paskelbė 2022 m. vidutinį darbo užmokesčio dydį, kuris lygus 1785,4 euro. Įstatymo projekte pareiginės algos bazinis dydis buvo skaičiuojamas pagal 2021 m. vidutinį darbo užmokestį, t. y. 1579,4 euro. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekte minimalūs pareiginės algos koeficientai turi būti perskaičiuoti įvertinant
nuostatas, nustatančias savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas ir atsakomybę, jo pareigybė turėtų būti priskirta 3 grupei. Siekiant didinti savivaldybės kontrolieriaus finansinį nepriklausomumą, tikslinga padidinti viršutinę pareiginės algos koeficiento ribą. Pasiūlymas: Pakeisti 1 priedą ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS Įstaigų vadovų (VALSTYBĖS
Eil. Nr. Įstaigų vadovų pareigybių grupė arba pareigybės arba pareigybių grupė Politinio (asmeninio) pasitikėjimo įstaigų vadovų pareigybių grupė arba pareigybės arba pareigybių grupė Pareiginės algos koeficientas (baziniais dydžiais) I įstaigų grupė
Vyriausybės kancleris, Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris 4,53,98
2Vyriausybės įstaigos vadovas,
Nacionalinės teismų administracijos vadovas, direktorius, viršininkas (įstaigos vadovas)
Ssavivaldybės kontrolierius savivaldybės administracijos direktorius
1,7–2,66 1,50 – 3 “
komitetas,
33 Argumentai: Prokuratūros įstatyme vartojama sąvoka, prokuratūra, kurią sudaro generalinė ir teritorinės-apygardų prokuratūros. Žodis „sistema“ yra perteklinis. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) prokuratūrosje sistemos – generalinis prokuroras;“
komitetas,
35 Argumentai: Įstatymo projekto nuostato derinamos su Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) savivaldybės administracijos direktoriaus, vicemero, savivaldybės tarybos sekretoriaus, kitų savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų
komitetas,
4 Argumentai: Pagal Konstitucinio Teismo doktriną, valstybės tarnautojų teisės ir pareigos turi būti nustatytos įstatymu ir tik procedūriniai klausimai gali būti nustatomi žemesnės galios teisės aktu. Pareigybės priskyrimas grupei lemia, kokie minimalūs pareiginės algos koeficientai ar koeficientų intervalai bus taikomi apskaičiuojant valstybės tarnautojo pareiginę algą. Tokiu būdu įstatymu įtvirtinama valstybės tarnautojo teisė gauti nustatyto dydžio pareiginę algą. Jei valstybės tarnautojo pareigybės pavadinimas nustatomas pagal kitus įstatymus, tuose įstatymuose turi būti nustatytas ir minimalus valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas arba koeficientų intervalas.
Pasiūlymas: Pakeisti 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Valstybės iar savivaldybiųės institucijųos iar įstaigųos valstybės tarnautojų pareigybių sąraše gali būti tik tos valstybės tarnautojų pareigybės, kurios nurodytos šio įstatymo 1 ir 2 priedeuose arba nustatytos pagal kitus įstatymus. Tuo atveju, kai valstybės tarnautojo pareigybės pavadinimas nustatomas pagal kitus įstatymus, valstybės ar savivaldybiųės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojų pareigybių sąraše ir valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme tos valstybės tarnautojo pareigybės pavadinimas ir minimalus valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas arba koeficientų intervalas nurodomas pagal kitą įstatymą.“
komitetas,
2 Argumentai: Kai kuriose pažangiose šalyse gabiems asmenims leidžiama stoti į doktorantūrą arba meno aspirantūrą neįgijus magistro kvalifikacinio laipsnio. Privalomas reikalavimas turėti magistro kvalifikacinį laipsnį diskriminuotų asmenis, kurie įgijo daktaro laipsnį neturėdami magistro kvalifikacinio laipsnio. Įstatymo projekto nuostata tobulintina numatant, kad asmuo, priimamas į įstaigos vadovo pareigas, turėtų ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Asmuoenys, priimamasi į įstaigosų vadovoų pareigas, turi atitikti šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytus bendruosius reikalavimus ir turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją.“
komitetas,
37 Argumentai: Įstatymo projekto nuostatos derinamo su Vietos savivaldos įstatymu.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnio 3 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) savivaldybės institucijoje savivaldybės administracijos direktorių, vicemerą, savivaldybės tarybos sekretorių ir kitus mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus – savivaldybės meras.“
komitetas,
8 Argumentai: Įstatymo projekto nuostatos derinamo su Vietos savivaldos įstatymu. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Kai valstybės tarnautoją į pareigas priima
kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, kitas šiame įstatyme nustatytas į pareigas priimančio asmens teises ir pareigas (išskyrus perkėlimą į kitas valstybės tarnautojo pareigas, atleidimą iš valstybės tarnautojo pareigų ir tarnybinės nuobaudos skyrimą) įgyvendina šios kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos vadovas ar savivaldybės meras, jeigu šiame įstatyme ar kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.“
komitetas,
32 Argumentai: Įstatymo nuostatos derinamos tarpusavyje: žodžiai „darbų mastas“ pakeičiami į žodžius
„veiklos apimtys“, nuosekliai išdėstoma įstatymo projekto nuostata. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „2) karo padėties, nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų atvejais ar kai dėl kitų įvykių, kurių nebuvo negalima buvo iš anksto numatyti, ir dėl to padidėjuso darbų mastui veiklos apimtys ir (ar) valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai skubiai reikia atlikti iš anksto nenumatytas užduotis ar funkcijas, bet-ne ilgiau neigu
Pritarti 19.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
6 Argumentai: Konkurso metu vertinamos asmens kompetencijos, įgūdžiai, patirtis. Nei į pareigas priimantis, nei į jas pretenduojantis asmuo neturi praktinių galimybių įsitikinti, ar pareigos tiks į jas pretenduojančiam asmeniui, ir, ar asmuo tiks eiti pareigas. Siekiant užtikrinti asmens teisėtus lūkesčius, informacija apie taikytiną išbandymo terminą turi būti pateikiama iš anksto. Asmuo, prieš apsispręsdamas pretenduoti į valstybės tarnautojo pareigas, turi būti informuotas apie tai, kas gali turėti įtakos jo apsisprendimui. Įstatymo projekto nuostatos tikslintos tuo aspektu, kad išbandymo termino metu tiek į pareigas priėmantis asmuo, tiek valstybės tarnautojas turėtų galimybę nutraukti tarnybos santykius, jei jų netenkina išbandymo rezultatai. Išbandymo terminas viešajame sektoriuje jau yra taikomas Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Vadovybės apsaugos tarnyboje ir kt. Išbandymo termino įteisinimas valstybės tarnyboje padėtų užtikrinti valstybės tarnybos efektyvumą, kuomet mažiausiomis sąnaudomis būtų galima formuoti valstybės tarnautojų korpusą. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo gali nuspręsti konkursą į karjeros valstybės tarnautojo pareigas laimėjusiam asmeniui, taip pat šio straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju į laikinojo valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui sprendime dėl priėmimo į pareigas nustatyti išbandymo laikotarpį siekiant patikrinti, ar asmuo tinkamas eiti šias pareigas. Išbandymo laikotarpiui ir rezultatams mutatis mutandis taikomas Darbo kodekso 36 straipsnis. Siekiant patikrinti, ar asmuo yra tinkamas eiti valstybės tarnautojo pareigas ir, ar valstybės tarnautojo pareigos tinka asmeniui, gali būti nustatomas išbandymo terminas. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo išbandymo terminą gali taikyti tik tuo atveju, jei apie tai buvo nurodyta skelbime apie konkursą (kai valstybės tarnautojas priimamas be konkurso – iki asmeniui priimant sprendimą stoti į valstybės tarnybą). Išbandymo terminas negali būti ilgesnis kaip 3 mėnesiai. Konkretus išbandymo terminas nurodomas valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendime dėl priėmimo į pareigas. Į išbandymo terminą neįskaitomas laikas, kurį valstybės tarnautojas nebuvo tarnyboje dėl laikinojo nedarbingumo, atostogų ar kitų svarbių priežasčių. Pripažinęs, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo iki išbandymo termino pabaigos gali priimti sprendimą atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 20 punkte nustatyta tvarka. Valstybės tarnautojas per išbandymo terminą gali atsistatydinti savo noru apie tai raštu įspėjęs valstybės tarnautoją į pareigas priimantį asmenį prieš 3 darbo dienas “
komitetas, 2023-04-2812 Argumentai: Įstatymo projekto nuostatos derinamos su Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis.
Pagal Vietos savivaldos įstatyme nustatomą teisinį reguliavimą, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus turės ir į pareigas priims tik savivaldybės meras. Seimo frakcijos politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų priėmimo į pareigas, atleidimas iš pareigų ir kiti klausimai įstatymo projekte nebuvo reglamentuoti. Atsižvelgiant į šių valstybės tarnautojų specifinį statusą, būtina papildyti įstatymo projektą. Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, 11 straipsnio 3 dalis naikintina kaip perteklinė. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „12 straipsnis. Priėmimas į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas
valstybės tarnautojų pareigas priimama be konkurso valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos, Seimo frakcijoje - Seimo frakcijos seniūno pasirinkimu. 2. Asmenų, pasirinktų į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas, atitiktį šio įstatymo 45 ir 89 straipsniuose nustatytiems reikalavimams privalo užtikrinti valstybės politikas, kurio pasitikėjimo pagrindu priimamas valstybės tarnautojas, arba kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos, kurios pasitikėjimo pagrindu priimamas valstybės tarnautojas, vadovas, Seimo frakcijoje - Seimo frakcijos seniūnas. 3. Vykdydamas šio straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą, valstybės politikas ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos vadovas naudojasi šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje numatyta teise. “
komitetas,
5 Argumentai: Įstatymo projekte turi būti įtvirtintas terminas, kada vėliausiai priimamas sprendimas skirti įstaigos vadovą kitai kadencijai be konkurso.
Toks reguliavimas suteiktų teisinio aiškumo tiek pačiam įstaigos vadovui dėl jo tolesnės karjeros, tiek priimant sprendimą skelbti konkursą į įstaigos vadovo pareigas. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 12 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Asmuo gali eiti tos pačios valstybės ar
savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Įstaigos vadovas jį į pareigas priimančio asmens ar kolegialios institucijos sprendimu gali būti be konkurso skiriamas antrajai kadencijai be konkurso, atsižvelgiant į tai, ar įstaigos vadovo pirmosios kadencijos laikotarpiu metu įstaigos vadovas jis pasiekė susitarime dėl pagrindinių kadencijos laikotarpio ir (ar) tam tikrų jo etapų veiklos tikslų ir rezultatų nustatytus veiklos tikslus ir rezultatus. Sprendimas skirti įstaigos vadovą antrai kadencijai be konkurso priimamas likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki jo pirmosios kadencijos pabaigos.“
komitetas, 2023-04-2813 Argumentai: Pretendentų į aukštesniuosius vadovus rezervo formavimas valstybės tarnyboje mažina valstybės tarnybos atvirumą, galimybes į valstybės tarnybą pritraukti naujų žmonių, įgijusių patirtį kituose sektoriuose. Be to, tai kuria papildomą administracinę naštą, kuri mažina valstybės tarnybos efektyvumą. Tiek Teisės departamentas, tiek Ateities ir Teisės ir teisėtvarkos komitetai pastebėjo, kad neaišku, kaip rezervas bus naudojamas, kokia jo paskirtis ir kuriama vertė. Siekiant pritraukti kompetentingus vadovus į valstybės tarnybą Vyriausybės įgaliotai įstaigai prieinamos visos priemonės kaip ir privataus ar nevyriausybinio sektorių subjektams.
Manytina, kad tos priemonės yra pakankamos ir poreikio kurti pretendentų rezervą nėra. Atsižvelgiant į tai, pretendentų į aukštesniuosius vadovus rezervo siūloma atsisakyti. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projektą ir išbraukti 13 straipsnį: „13 straipsnis. Pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervas
įgaliota institucija ar įstaiga Vyriausybės nustatyta tvarka sudaro ir tvarko pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą. 2. Į pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą gali būti įrašomi:
1) bent vieną kadenciją pabaigę buvę įstaigų vadovai (išskyrus priimamus politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu), kurių tarnybinė veikla pareigų eitos kadencijos metu visuose atliktuose tarnybinės veiklos vertinimuose buvo įvertinta gerai ir (arba) labai gerai (atitinkanti ir (arba) viršijanti lūkesčius) ir įstaigų vadovai, kurių veikla, laikantis Europos Sąjungos teisės aktų, siekiant užtikrinti jų nepriklausomumą, nėra vertinama;
2) bent vieną kadenciją pabaigę buvę Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės paskirti valstybės pareigūnai – valstybės institucijų ir įstaigų vadovai;
3) asmenys, šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka turintys teisę atkurti įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymuose nustatytai kadencijai) statusą;
4) konkursuose į įstaigų vadovų pareigas labai gerai pasirodę, tačiau nelaimėję konkursų asmenys;
5) karjeros valstybės tarnautojai, einantys valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos administracijos struktūrinio padalinio vadovo pareigas, kurių tarnybinė veikla bent
arba kaip viršijanti lūkesčius. 3.
rezervą šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys įrašomi su jų sutikimu vienų metų laikotarpiui. 4. Į pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą įrašytų asmenų duomenis Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga, organizuodama konkursus į įstaigų vadovų pareigas, tvarko kandidatų paieškos į įstaigos vadovus ir pasiūlymų užimti įstaigos vadovo pareigas teikimo tikslais.“
komitetas, 2023-04-2814 Argumentai: Įstatymo projekto 14 straipsnio nuostatos išdėstytos nenuosekliai, dubliuojasi, trūksta teisinio aiškumo. Atsižvelgiant į TD pastabą, 14 straipsnio nuostatos išdėstomos nauja tvarka, pradedant nuo bendrų nuostatų, taikomų visiems valstybės tarnautojams, ir baigiant specifinėmis nuostatomis, taikomomis konkrečioms valstybės tarnautojų grupėms. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„14 straipsnis. Valstybės tarnautojų perkėlimas į kitas valstybės
tarnautojų pareigas ir pasitelkimas
valstybės tarnautojas ar laikinasis valstybės tarnautojas, laimėjęs konkursą į karjeros valstybės tarnautojo pareigas arba į įstaigos vadovo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jį į pareigas priimančio asmens sprendimu perkeliamas į šias pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka. 2. Karjeros valstybės tarnautojas su jo rašytiniu sutikimu į specialiojo atašė ar jo pavaduotojo pareigas perkeliamas laikinai Vyriausybės tvirtinamuose Lietuvos Respublikos specialiųjų atašė nuostatuose nustatyta tvarka. 3. Karjeros valstybės tarnautojas į Seimo nuolatinio atstovo ar Seimo nuolatinio atstovo pavaduotojo pareigas perkeliamas Seimo nuolatinio atstovo įstatymo nustatyta tvarka. 4.
asmuo turi teisę karjeros valstybės tarnautoją jo rašytiniu prašymu ar su jo sutikimu nuolatos ar laikinai, bet ne ilgiau nei 3 metams, perkelti į kitas lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu jis atitinka toms pareigoms nustatytus specialiuosius reikalavimus. 5. Karjeros valstybės tarnautojas gali būti laikinai, bet ne ilgiau nei 3 metams, perkeltas į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu jis atitinka toms pareigoms nustatytus specialiuosius reikalavimus. 6. Karjeros valstybės tarnautojas gali būti laikinai perkeltas į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo, priimamo į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje jį pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimų laikui arba kituose įstatymuose nustatytam laikui, kuriam politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas buvo priimtas į pareigas, jeigu jis atitinka toms pareigoms nustatytus specialiuosius reikalavimus. 7. Valstybės tarnautoją nuolatos ar laikinai perkeliant į kitas valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje reikalingas kitos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sutikimas. 8. Pasibaigus valstybės tarnautojo laikino perkėlimo į kitas valstybės tarnautojo pareigas laikotarpiui, valstybės tarnautojas gražinamas į iki perkėlimo eitas arba jo sutikimu kitas lygiavertes pareigas. 9.
perkelti į kitas pareigas galima tik su jo rašytiniu sutikimu, išskyrus karo padėties, nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų atvejus. 10. Į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas be konkurso karjeros valstybės tarnautojas, išskyrus kadencijai priimtą valstybės tarnautoją, gali būti nuolatos perkeltas jį į pareigas priimančio asmens sprendimu tik tuo atveju, kai karjeros valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama kaip viršijanti lūkesčius ir jis atitinka toms pareigoms nustatytus specialiuosius reikalavimus. 11. Į karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu), laikinai negalinčio eiti pareigų, pareigas kitas karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeltas, iki grįš negalintis eiti pareigų valstybės tarnautojas. Kadencijai priimtas karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeliamas į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas ne ilgiau negu iki kadencijos pabaigos. 12. Kai yra tarnybinė būtinybė, Diplomatinės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis diplomatas gali būti laikinai perkeltas iš Užsienio reikalų ministerijos į karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės institucijoje ar įstaigoje, kai valstybės institucijų ar įstaigų vadovai šį klausimą suderina. 13. Kai yra tarnybinė būtinybė, Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis žvalgybos pareigūnas gali būti laikinai perkeltas iš žvalgybos institucijos į karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybių institucijoje ar įstaigoje, kai valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų vadovai šį klausimą suderina. 14.
Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis profesinės karo tarnybos karys gali būti laikinai perkeltas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės institucijoje ar įstaigoje, kai valstybės institucijų ar įstaigų vadovai šį klausimą suderina. 15. Kai yra tarnybinė būtinybė, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nustatyta tvarka ir sąlygomis vidaus tarnybos sistemos pareigūnas gali būti laikinai perkeltas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje statutinėje įstaigoje, arba, kai valstybės institucijų ar įstaigų vadovai šį klausimą suderina, – kitoje valstybės institucijoje ar įstaigoje. 16. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo rašytiniu prašymu, suderintu su jį pasirinkusiu valstybės politiku ar kolegialia valstybės institucija, jis gali būti perkeltas į kitas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje į šias pareigas priimančio asmens sprendimu, jeigu jis atitinka toms pareigoms nustatytus specialiuosius reikalavimus. 17. Kai yra tarnybinė būtinybė ir institucijų ir organizacijų vadovai tokią galimybę suderina, karjeros valstybės tarnautojas su jo sutikimu ne ilgesniam nei vienų metų terminui gali būti pasitelkiamas padėti kitai įstaigai ar organizacijai įgyvendinti šios įstaigos ar organizacijos funkcijas. Valstybės tarnautojui, pasitelktam į kitą įstaigą ar organizaciją, darbo užmokestis mokamas ir kitos garantijos užtikrinamos iš įstaigos, iš kurios valstybės tarnautojas pasitelkiamas, lėšų. Pasitelkimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė. 1. Valstybės tarnautojas, atitinkantis kitoms valstybės tarnautojo pareigoms nustatytus specialiuosius reikalavimus, gali būti į jas perkeltas nuolat arba laikinai, bet ne ilgiau kaip 3 metams. 2.
valstybės tarnautojo pareigas galima tik su jo rašytiniu sutikimu, išskyrus karo padėties, nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų atvejus. 3. Dėl valstybės tarnautojo perkėlimo į kitas valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje reikalingas tos kitos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojus į pareigas priimančio asmens sutikimas. 4. Pasibaigus valstybės tarnautojo laikino perkėlimo į kitas valstybės tarnautojo pareigas terminui, valstybės tarnautojas grąžinamas į iki perkėlimo jo eitas valstybės tarnautojo pareigas arba su jo rašytiniu sutikimu nuolat perkeliamas į kitas lygiavertes valstybės tarnautojo pareigas. 5. Tik karjeros valstybės tarnautojai gali būti perkeliami į žemesnes, lygiavertes ar aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo, įstaigos vadovo ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo, priimamo į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, pareigas. 6. Kadencijai priimtas karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeliamas į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas ne ilgiau negu iki kadencijos pabaigos. 7. Nuolat perkelti į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas galima tik tuo atveju, kai karjeros valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama kaip viršijanti lūkesčius. 8. Į įstaigos vadovo pareigas karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeltas tik laikinai. 9. Į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo, priimamo į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, pareigas perkeliama valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimų laikui arba kituose įstatymuose nustatytam laikui, kuriam politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas buvo priimtas į pareigas. 10.
valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) pareigas karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeltas, iki grįš negalintis eiti pareigų. 11. Laimėjęs konkursą į karjeros valstybės tarnautojo pareigas arba į įstaigos vadovo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje karjeros valstybės tarnautojas ar laikinasis valstybės tarnautojas jį į pareigas priimančio asmens sprendimu perkeliamas į šias pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka
valstybės tarnautojas perkeliamas laikinai Lietuvos Respublikos specialiųjų atašė nuostatuose nustatyta tvarka. 13. Į Seimo nuolatinio atstovo ar Seimo nuolatinio atstovo pavaduotojo pareigas karjeros valstybės tarnautojas perkeliamas Seimo nuolatinio atstovo įstatymo nustatyta tvarka. 14. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, suderinus su jį pasirinkusiu valstybės politiku ar kolegialia valstybės institucija, gali būti perkeltas į kitas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas. 15. Diplomatai, žvalgybos pareigūnai, profesinės karo tarnybos kariai ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, kai yra tarnybinė būtinybė, jų veiklą reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti laikinai perkelti į karjeros valstybės tarnautojų pareigas, kai valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų vadovai šį klausimą suderina. 16. Kai yra tarnybinė būtinybė ir valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai tokią galimybę suderina, karjeros valstybės tarnautojas su jo rašytiniu sutikimu ne ilgiau kaip vieniems metams gali būti pasitelkiamas padėti kitai valstybės ar savivaldybės institucijai arba įstaigai ar kitai organizacijai įgyvendinti funkcijas.
Valstybės tarnautojui, pasitelktam padėti kitai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai arba kitai organizacijai, darbo užmokestis mokamas ir kitos garantijos užtikrinamos iš tos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, iš kurios valstybės tarnautojas pasitelkiamas, lėšų. Valstybės tarnautojų pasitelkimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė.“
komitetas,
81 Argumentai: Komitetas pritaria Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pasiūlymui, kad nenumačius žemutinės koeficiento didinimo ribos įstatymu, kai kuriais atvejais tai gali lemti nykstamai mažą pareiginės algos padidėjimą, kas paneigtų pačią tarnybinės veiklos aukščiausio įvertinimo prasmę. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 18 straipsnio 8 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) valstybės tarnautojui, atsižvelgiant į valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemos (toliau – Darbo
apmokėjimo sistema) nuostatas, gali būti nustatomas didesnėis pareiginės algaos koeficientas, taikant ne mažiau kaip 0,06 didesnį pareiginės algos koeficientą, tačiau ne didesnį negu tai pareigybei nustatytas didžiausias pareiginės algos koeficientas, arba“
komitetas,
9 Argumentai: Atsisakius aukštesniųjų vadovų rezervo, įstatymo projekto nuostatos derintinos tarpusavyje. Pasiūlymas: Išbraukti 18 straipsnio 9 dalį: „9.
Karjeros valstybės tarnautojas, einantis valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos administracijos struktūrinio padalinio vadovo pareigas, išskyrus laikinąjį valstybės tarnautoją, kurio tarnybinė veikla bent 3 vertinimus iš eilės buvo įvertinta labai gerai arba kaip viršijanti lūkesčius, kartu su šio straipsnio 8 dalyje nurodytais pasiūlymais gali būti siūlomas įrašyti į
10-14 dalis laikyti atitinkamai 9-13 dalimis. 26. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
111 Argumentai: Siekiant pašalinti prielaidas valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla įvertinta kaip neatitinkanti lūkesčių, pareiginę algą sumažinti pernelyg dideliu, neadekvačiu mastu, pavyzdžiui, dvigubai ar pan., būtina patikslinti įstatymo projekto nuostatas ir numatyti galimo pareiginės algos sumažinimo masto apribojimą. Pasiūlymas:
Pakeisti 18 straipsnio 11 dalies 1punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) valstybės tarnautojui, atsižvelgiant į valstybės
ar savivaldybės institucijos ar įstaigos darbo apmokėjimo sistemos nuostatas, gali būti nustatoma mažesnė pareiginė alga atsižvelgiant į Darbo apmokėjimo sistemos nuostatas nustatomas mažesnis pareiginės algos koeficientas, taikant ne mažiau kaip 0,06 ir ne daugiau kaip 0,18 mažesnį pareiginės algos koeficientą, tačiau ne mažesnėį negu tai pareigybei nustatytas mažiausias minimalus pareiginės algos koeficientas, arba“
komitetas,
104 Argumentai: Atsižvelgiant į TD pastabą ir siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 18 straipsnio 12 dalies nuostatos integruotos į šio straipsnio 11 dalies 4 punktą.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 18 straipsnio 11 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) gali būti sudaromas ne trumpesnės negu 2 mėnesių ir ne ilgesnės negu 6 mėnesių trukmės valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos gerinimo planas valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų,. jJei pasibaigus valstybės tarnautojo jo tarnybinės veiklos gerinimo plano laikotarpiui terminui valstybės tarnautojo tarnybinęė veikląa neeilinio vertinimo metu įvertinusama kaip neatitinkančiąti lūkesčių, valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų.“
komitetas,
11 Argumentai: Įstatymo projekto 18 straipsnio 12 dalies nuostatos integruotos į šio straipsnio 11 dalies 4 punktą, todėl 18 straipsnio 12 dalis išbraukiama. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projektą ir išbraukti 18 straipsnio 12 dalį:
„12. Valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertinus kaip neatitinkančią lūkesčių,
gali būti sudaromas ne trumpesnis negu 2 mėnesių ir ne ilgesnis negu
komitetas,
13 N Argumentai: Priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą yra motyvacinė priemonė ir valstybės tarnautojo lojalumo valstybei įvertinimas. Valstybės tarnautojas, dirbdamas valstybės tarnyboje, kaupia darbo patirtį, dalyvauja formuojant institucinę atmintį, kelia valstybės tarnybos veiklos kokybę. Valstybės tarnautojo patirtis valstybės tarnyboje daro įtaką geresniems valstybės tarnautojų veiklos rezultatams. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalį 3 punktu ir jį išdėstyti taip: „3) priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą;“ Įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalies 3 punktą laikyti 4 punktu. Pritarti 30.
komitetas,
3 Argumentai: Specialių tyrimų tarnyba atkreipė dėmesį, kad būtina užtikrinti darbo apmokėjimo sistemos skaidrumą, sumažinti piktnaudžiavimo riziką. Viena iš efektyviausių priemonių tai padaryti – įpareigojimas skelbti darbo apmokėjimo sistemas viešai. Darbo patirtis nėra skirstoma į profesinę ir neprofesinę, paprastai iš kandidatų reikalaujama darbo patirties tam tikroje srityje, atsižvelgiant į tai, žodis „profesinė“ išbrauktinas. Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, nuostatos, susijusios su apmokėjimu už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą įtvirtintos 19 straipsnio 2 dalyje, todėl 19 straipsnio 3 dalyje šios nuostatos išbraukiamos. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje. Jeigu kolektyvinės sutarties nėra, darbo apmokėjimo sistemą nustato valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovas ir padaro ją prieinamą visiems įstaigos valstybės tarnautojams susipažinti paskelbia viešai valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos interneto svetainėje. Darbo apmokėjimo sistema nustatoma vadovaujantis Vyriausybės nustatytomis patvirtintomis rekomendacijomis.
Darbo apmokėjimo sistemoje, atsižvelgiant į šio įstatymo ir Darbo kodekso nuostatas, detalizuojami valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos pareigybių sąraše esančių pareigybių pareiginės algos koeficiento, viršijančio šio įstatymo 1 priede nustatytą minimalų pareiginės algos koeficientą, dydžio nustatymo kriterijai (profesinio darbo patirtis, veiklos sudėtingumas, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas ir pan.) ir, atsižvelgiant į nurodytuosius kriterijus, nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai, konkrečiai pareigybei nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalai konkrečioms pareigybėms, priemokų dydžiai ir jų skyrimo , mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą tvarka ir dydžiai. Prieš valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovui nustatant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą turi būti Darbo kodekso nustatyta tvarka įvykdytos darbuotojų informavimo ir konsultavimo procedūros Darbo kodekso nustatyta tvarka.“
31Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
1 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Respublikos Prezidentas nėra įstaigos vadovas, Respublikos Prezidento priimamų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų maksimalų koeficientą siūloma sieti su Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerio pareiginės algos koeficientu. Savivaldybės mero priimamų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareiginės algos maksimalų koeficientą siūloma susieti su savivaldybės mero pareiginės algos koeficientu. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Valstybės tarnautojoų pareiginė alga nustatoma iš darbo apmokėjimo sistemoje pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo.
Įstaigų vadovų pareiginė alga nustatoma pagal pareigybei šio įstatymo 2 priede nustatytą pareiginės algos koeficientą arba iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo. Jeigu pareiginė alga nustatoma iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo, pareiginės algos koeficientą nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo. Valstybės tarnautojo pareiginės algos maksimalus koeficientas negali viršyti įstaigos vadovo pareiginės algos maksimalaus koeficiento dydžio, nustatyto šio įstatymo 2 priede arba nustatyto kituose įstatymuose. Respublikos Prezidento priimamų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareiginės algos maksimalus koeficientas negali viršyti Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerio pareiginės algos koeficiento, savivaldybės mero priimamų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareiginės algos maksimalus koeficientas negali viršyti savivaldybės mero pareiginės algos koeficiento.“
komitetas, 2023-04-2821 T Argumentai: Komitetas pritarė pasiūlymui įstatymo projekte numatyti priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Atsižvelgiant į tai tikslintinas įstatymo projekto 21 straipsnio pavadinimas. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 21 straipsnio pavadinimą ir išdėstyti jį taip:
„21 straipsnis. Priemokos ir priedas už tarnybos Lietuvos
valstybei stažą“
komitetas,
3 N Argumentai: Komitetas pritarė pasiūlymui įstatymo projekte numatyti priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Atsižvelgiant į tai įstatymo projekto 21 straipsnis papildomas nuostatomis, reglamentuojančiomis priedo apskaičiavimo principus ir maksimalų dydį. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 21 straipsnį 3 dalimi ir ją išdėstyti jį taip: „3.
Valstybės tarnautojams priedą už tarnybos stažą sudaro vienas procentas pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti 20 procentų pareiginės algos.“
komitetas, 2023-04-0822 Argumentai: Įstatymo projekto nuostatos derinamos su Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis. Atsižvelgiant į Teisės departamento nuostatas, patikslinamas 2 dalies 3 punktas. Pritarus Seimo narių pasiūlymui, įstatymo projekto 22 straipsnio 2 dalis papildoma skatinimo priemone – kvalifikacijos tobulinimo finansavimu. Įstatymo projekto nuostatos derinamos su Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatomis. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„22 straipsnis. Skatinimas ir apdovanojimas
nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą valstybės tarnautojus į pareigas priimantis asmuo, o kai jį valstybės tarnautoją į pareigas priima Vyriausybė arba savivaldybės taryba, – atitinkamai Ministras Pirmininkas arba savivaldybės meras taryba gali skatinti šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 2. Valstybės tarnautojai gali būti skatinami šiomis skatinimo priemonėmis:
1) padėka;
2) nuo 1 iki 2 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka už asmeninį išskirtinį indėlį įgyvendinant valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai nustatytus tikslus arba pasiektus rezultatus ir įgyvendintus uždavinius (tačiau ne dažniau kaip 2 kartus per kalendorinius metus);
3) suteikiant iki 5 mokamų papildomų poilsio dienų (tačiau ne daugiau kaip
atitinkamai sutrumpinant darbo laiką;
4) vienkartine pinigine išmoka Vyriausybės nustatyta tvarka.;
vienos pareiginės algos dydžio suma per metus. 3.
tarnautojai, turintys galiojančią tarnybinę nuobaudą, neskatinami, išskyrus 18 straipsnio 8 dalyje nustatytą atvejį, kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama kaip viršijanti lūkesčius. Valstybės tarnautojai, turintys galiojančią tarnybinę nuobaudą už Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimus, gali būti skatinami tik praėjus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme numatytiems terminams nuo sprendimo pripažinti juos pažeidusiais Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimus priėmimo dienos. 4. Už ypatingus nuopelnus valstybės tarnybai valstybės tarnautojai gali būti teikiami valstybės apdovanojimui gauti. 5. Apie valstybės tarnautojo gautus paskatinimusą ir gautus valstybės apdovanojimus įrašoma į valstybės tarnautojo asmens bylą.“
komitetas,
53 Argumentai: Įstatymo projekto nuostatos derinamos su Administracinių nusižengimo kodekso ir Baudžiamojo kodekso nuostatomis. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23 straipsnio 5 dalį ir išbraukti 3 punktą: „3) korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, kaip jos apibrėžtos Korupcijos prevencijos įstatyme, susijusios su tarnybinių pareigų atlikimu, nors už šią veiką valstybės tarnautojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn;“
dalies 4-10 punktus laikyti atitinkamai 3‑9 punktais. Pritarti
komitetas,
1 Argumentai: Įstatymo projekto nuostatos derinamos su Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, Finansinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio nuostatomis, apibrėžiančiomis inventorizacijos sąvoką ir su Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 25 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos laikinojo nedarbingumo, buvo komandiruotėje arba atostogavo, buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat laikaso, per kurį Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo nesutikimaso dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui, o iškėlus baudžiamąją bylą vykstant baudžiamajam procesui arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos atliekamą patikrinimą, ikiteisminį tyrimą, tarnybinio nusižengimo tyrimą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo, ikiteisminio tyrimo pabaigos, motyvuotos išvados apie tyrimo rezultatus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju surašymo dienos. Į šioje dalyje nustatytą 2 mėnesių tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą neįskaitomas laikas, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, buvo komandiruotėje, atostogavo arba buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat laikas, per kurį Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo nesutikimaso dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui.
Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, o arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba, – atitinkamai Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, savivaldybės meras taryba pradeda tarnybinio nusižengimo tyrimą savo sprendimu arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo padarytą tarnybinį nusižengimą. Jeigu įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, šioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje turi būti pradėtas valstybės tarnautojų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimas. Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos atliekamas patikrinimas, ikiteisminis tyrimas arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos arba įsiteisėja teismo sprendimas, kuriame konstatuota, kad valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos.“ Pritarti 37.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
21 Argumentai: Įstatymo projekto nuostatos derinamos su Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 25 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) kai valstybės tarnautojas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo
gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, perkeliamas į valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. Šiuo atveju asmuo, pradėjęs tarnybinio nusižengimo tyrimą, motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus, kurioje konstatuojama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, ir siūloma jam skirti tarnybinę nuobaudą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perduoda valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, į kurią perkeltas valstybės tarnautojas, vadovui, dėl savivaldybės kontrolieriaus – savivaldybės tarybai, šio įstatymo 39 straipsnyje nurodytam registrui ir valstybės tarnautojui, kuris pripažintas padaręsiusiu tarnybinį nusižengimą. Sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui priima valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, į kurią valstybės tarnautojas yra perkeltas, vadovas, dėl savivaldybės kontrolieriaus – savivaldybės taryba, atsižvelgdamasi į šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus;“
komitetas,
4 Argumentai: Atsižvelgiant į TD pastabą, šalinama įstatymo projekte palikta spraga ir papildoma atvejais, kada baigus baudžiamąjį procesą gali būti tęsiamas tarnybinio nusižengimo tyrimas. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 25 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Kai paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama institucijai, kompetentingai tirti ir nagrinėti atitinkamas bylas. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą ar administracinio nusižengimo teiseną, baudžiamasis procesas nutraukiamas, arba asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, priimamas išteisinamasis nuosprendis arba asmuo atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminais. Kai valstybės tarnautojo veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos eigą.“
komitetas, 2023-04-2827 Argumentai: Straipsnio nuostatos koreguojamos pagal TD pastabas ir derinant su Vietos savivaldos įstatymu. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „27 straipsnis. Materialinės atsakomybės sąlygos ir žalos atlyginimo tvarka
atlyginti savo neteisėta kalta veika valstybės ir savivaldybėsių institucijaioms ir įstaigaioms padarytą tiesioginę materialinę žalą. Nustatant atlygintinos žalos dydį, taikomos Darbo kodekso nuostatos, išskyrus šios straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį. 2.
tarnautojasi atlygina visą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą žalą, jeigu ją padarė atlikdami savo atlikdamas viešojo administravimo veiklą ir (arba) padėdamas valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas, tačiau atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Nustatant atlygintinos žalos dydį, kitais atvejais mutatis mutandis taikomas Darbo kodekso 152 straipsnis. 3. Valstybės ir savivaldybėsių institucijaioms ir įstaigaioms padarytą žalą valstybės tarnautojasi gali atlyginti savo noru. 4. Jeigu valstybės tarnautojas gera valia šalių susitarimu žalos neatlygino natūra ar pinigais, padarytos žalos atlyginimas valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė ar savivaldybės taryba, – atitinkamai Seimo valdybos Pirmininko, Ministro Pirmininko ar savivaldybės mero tarybos sprendimu išskaitočiuojamas iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio. Ne teismo tvarka išskaitočiuojamas žalos atlyginimas negali viršyti žalą padariusio valstybės tarnautojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala. Sprendimas dėl žalos atlyginimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos. 5. Pagal šio straipsnio
liko neatlyginta po žalos atlyginimo išskaityčiavimo šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, išieškoma pareiškus ieškinį teisme. 6. Valstybės tarnautojas, nesutinkantis su jį į pareigas priimančio asmens, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė ar savivaldybės taryba, – atitinkamai Seimo valdybos Pirmininko, Ministro Pirmininko ar savivaldybės mero tarybos sprendimu dėl valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytos žalos atlyginimo, turi teisę kreiptis į teismą.
Kreipimasis į teismą sustabdo žalos atlyginimo išieškojimą pagal šio straipsnio
tarnautojo atleidimas iš valstybės tarnautojo pareigų arba valstybės tarnautojo perkėlimas arba priėmimas į valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje neatleidžia jo nuo dėl jo kaltės padarytos dėl jo kaltės žalos atlyginimo.“
komitetas,
3 Argumentai: Įstatymo projekto nuostatos derinamos su Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis. Pasiūlymas: Pakeisti 29 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Valstybės tarnautojas nuo pareigų nušalinamas jį į pareigas priimančio asmens ar jo įgalioto asmens, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba, – atitinkamai Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, savivaldybės mero tarybos sprendimu.“
komitetas,
8 Argumentai: Kai valstybės tarnautojas, nušalintas nuo pareigų, laikinai perkeliamas į lygiavertes ar žemesnes valstybės tarnautojo pareigas, jis gauna darbo užmokestį, t. y. nušalinimo metu nelieka be pajamų. Tokiu atveju, pripažinus, kad nušalinimas buvo nepagrįstas ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, valstybės tarnautojui turėtų būti išmokamas tik darbo užmokesčio skirtumas, jei eidamas kitas valstybės tarnautojo pareigas jis gavo mažesnį darbo užmokestį, nei tas, kurį būtų gavęs eidamas pareigas, nuo kurių buvo nušalintas. Pasiūlymas:
Pakeisti 29 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Valstybės tarnautojas, nuo pareigų nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų nuo dienos, kai valstybės tarnautojas vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras. Jeigu valstybės tarnautojas nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu buvo perkeltas į kitas valstybės tarnautojo pareigas, jam išmokamas darbo užmokesčio skirtumas už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų. Šioje dalyje numatyti Ddelspinigiai nemokami, jeigu valstybės tarnautojui žala atlyginta kitų įstatymų nustatyta tvarka.“
komitetas, 2023-04-2830 Argumentai: Daugelyje Europos ir Europos Sąjungos šalių be darbo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytų atostogų valstybės tarnautojai turi teisę į papildomas kasmetines atostogas ir papildomas garantijas. Valstybės tarnautojų kasmetines ir kitas atostogas nustato valstybės tarnybos veiklą reglamentuojantys įstatymai. Atostogų trukmė priklauso nuo darbo stažo, darbo rezultatų, darbo sąlygų, tarnautojo socialinių ir sveikatos veiksnių, amžiaus, negalios ir kt. Austrijoje valstybės tarnautojams priklauso kasmetinės atostogos, kurių trukmė yra 200 darbo valandų, o sulaukusiems 43 metų amžiaus – 240 darbo valandų. Vokietijoje valstybės tarnautojams kalendoriniais metais priklauso 30 darbo dienų trukmės kasmetinės atostogos. Suomijoje ne mažiau kaip vienerius metus valstybės tarnyboje dirbęs asmuo įgyja teisę į 30 darbo dienų trukmės kasmetines atostogas. Tarnautojas, sukaupęs 15 metų valstybės tarnybos stažą, įgyja teisę į 38 darbo dienų trukmės kasmetines atostogas.
Estijos Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnyje valstybės tarnautojams numatytos
Karalystėje valstybės tarnautojams priklauso 25 dienos kasmetinių atostogų, po 10 metų tarnybos atostogos pratęsiamos iki 30 dienų. Pasak Konstitucinio Teismo, valstybės tarnautojai – ypatinga socialinė grupė, kurios specifiką lemia valstybės tarnybos paskirtis ir visuomeninis reikšmingumas, todėl valstybės tarnautojų teisinis statusas, teisių ir laisvių, kurias jie turi pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, įgyvendinimas negali neturėti reikšmingų ypatumų; valstybės tarnautojams keliami dideli (didesni, palyginti su reikalavimais kitiems darbuotojams) kvalifikaciniai ir profesiniai reikalavimai; su konstituciniais reikalavimais yra susijusios konstituciškai pagrįstos ir būtinos garantijos valstybės tarnautojams; valstybės tarnybos teisiniai santykiai – tai teisiniai santykiai tarp valstybės tarnautojo ir valstybės, jie nėra tapatūs darbo santykiams, susiklostantiems tarp darbuotojo, kuris nėra valstybės tarnautojas, ir darbdavio (2004 m. gruodžio 13 d. ir kiti nutarimai). Atsižvelgiant į valstybės tarnautojams keliamus ypatingus reikalavimus ir įpareigojimus, kurie atitiktų konstitucinę valstybės tarnybos, kaip ypatingos profesinės veiklos sistemos, sampratą, būtų konstituciškai pagrįsta, valstybės tarnautojų kasmetines, kitas atostogas ir papildomas garantijas (atostogų dienas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą) nustatyti Valstybės tarnybos įstatyme. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „30 straipsnis. Atostogos
tarnautojams suteikiamos Darbo kodekse numatytos 22 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos.
Valstybės tarnautojui, vienam auginančiam vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat valstybės tarnautojui, kuris yra asmuo su negalia, suteikiamos
tarnautojams už kiekvienų 5 metų tarnybos Lietuvos valstybei stažą suteikiamos 3 darbo dienos kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 37 darbo dienos. 3. Valstybės tarnautojams kasmetinės atostogos suteikiamos Darbo kodekso nustatyta tvarka. 24. Be Darbo kodekse šio straipsnio
atostogos:
1) iki
tarnautojui dėl šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyto perkėlimo į kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje ir dėl šio įstatymo
diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose, dėl perkėlimo dirbti į specialiąsias misijas, taip pat dėl karjeros valstybės tarnautojo laikino perkėlimo dirbti į tarptautinę ar Europos Sąjungos instituciją ar užsienio valstybės instituciją skiriama iki 5 darbo dienų persikėlimo atostogų.
Už šį laikotarpį valstybės tarnautojui mokamas jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta tvarka;
2) valstybės tarnautojui jį į pareigas priimančio asmens ir valstybės tarnautojo susitarimu gali būti suteiktos atostogos dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, kuriuose vykdoma su valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos misija ir strateginiais tikslais nesusijusi veikla užsienio valstybėje, - valstybės tarnautojo ir jį į pareigas priimančio asmens susitarimu. Šiuo atveju valstybės tarnautojui paliekamos jo eitos pareigos, tačiau jam nustatytas darbo užmokestis nemokamas.;
3) iki vienų metų trukmės atostogos kvalifikacijai tobulinti - valstybės tarnautojui, turinčiam ne trumpesnį kaip 3 mėnesių tarnybos stažą toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jo ir į pareigas jį priimančio asmens susitarimu gali būti suteiktos iki vienų metų trukmės atostogos kvalifikacijai tobulinti. Šiuo atveju valstybės tarnautojui paliekamos jo eitos pareigos, tačiau jam nustatytas darbo užmokestis nemokamas.
Pasinaudoti šiomis atostogomis valstybės tarnautojas gali ne dažniau kaip vieną kartą per 5 metus.“
komitetas,
2 Argumentai: Įstatymo projekto nuostatos derinamos tarpusavyje, atsižvelgiant į tai, kad Komitetas pritarė pasiūlymui įstatymo projekte reglamentuoti valstybės tarnautojų kasmetines atostogas ir papildomas atostogas. Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto 31 straipsnio 2 dalį:
„2. Valstybės tarnautojui suteikiant papildomas kasmetines atostogas
pagal Darbo kodekso 138 straipsnio 2 dalį, į ilgalaikio nepertraukiamojo darbo pas tą patį darbdavį laiką įskaitomas šio straipsnio
projekto 21 straipsnio 3 ir 4 dalis laikyti atitinkamai 2 ir 3 dalimis. Pritarti
komitetas,
5 Argumentai: Įstatymo projekto
tikrais specifiniais atvejais ir numato išimtis, kuomet ta tvarka gali būti netaikoma. Sakinio dalis nuo žodžių „šio straipsnio“ būtent ir apibrėžia tas išimtis, todėl prieš šiuos žodžius turi būti įrašytas žodelis „išskyrus“. Taip pat tikslinga apibrėžti momentą, nuo kurio skaičiuojamas 10 darbo dienų terminas. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 32 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais, ar specialiajame įstatyme arba tiesiogiai taikomame Europos Sąjungos teisės akte nustatytais pagrindais atleidžiamam, pagal šį įstatymą nuolat į kitas valstybės tarnautojo pareigas į kitą valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą perkeliamam valstybės tarnautojui jo atleidimo (perkėlimo) iš pareigų (perkėlimo) dieną išmokamos visos jam priklausančios pinigų sumos, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą išeitinę išmoką, mokamą politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams, atleidžiamiems iš pareigų šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies
išmoką, nebent sudaromas susitariamas, kad su valstybės tarnautoju, kad bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt 10 darbo dienų nuo valstybės tarnautojo atleidimo ar perkėlimo dienos.“
komitetas,
1 1,2 Argumentai: Galimybė atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą sudaroma ne tik Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės bet ir Ministro Pirmininko skiriamiems valstybės pareigūnams. Tokie valstybės pareigūnai yra VATESI viršininko pavaduotojai. Įstatymo projekto nuostatos, susijusios su ribojimais atkurti valstybės tarnautojo statusą, yra perteklinės. Visų pirma, valstybės tarnautojas negalės atkurti valstybės tarnautojo statuso, jei jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos ir bendrųjų reikalavimų valstybės tarnautojams (pvz., praranda Lietuvos Respublikos pilietybę). Šiame įstatymo projekte numatyti apribojimai yra selektyvūs ir neapima visų atvejų, kuomet statusas negalėtų būti atkurtas vadovaujantis kitomis įstatymo projekto nuostatomis, todėl gali būti klaidinantys.
Pasiūlymas: Pakeisti 33 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus ir juos išdėstyti taip: „1) paskyrimo ar išrinkimo į valstybės politiko, Europos Parlamento nario, pareigas ar paskyrimo į Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės skiriamo valstybės institucijos ar įstaigos vadovo - valstybės pareigūno, kito Seimo, Respublikos Prezidento, ar Vyriausybės ar Ministro Pirmininko skiriamo valstybės pareigūno, Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybinės (nuolatinės) komisijos ar tarybos pirmininko, jo pirmininko pavaduotojo ar nario, taip pat pagal specialųjį įstatymą įsteigtos komisijos, tarybos, fondo valdybos pirmininko ar nario, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo, valstybės tarnautojo statusą turinčio įstaigos vadovo, priimto į pareigas šio įstatymo arba specialiųjų įstatymų nustatytai kadencijai, pareigas, – per 3 mėnesius po nuo tos dienos, kai pasibaigė išrinkimo arba paskyrimo (išrinkimo) į šias pareigas laikotarpio pabaigos terminas ar kitaip dėl kitų priežasčių nutrūkuso jų įgaliojimamsi; tokios teisės neturi asmenys, kurių įgaliojimai eiti šiame punkte nurodytas pareigas nutrūko dėl priežasčių, susijusių su nepatenkinamais tarnybinės veiklos rezultatais, ar už tarnybinius nusižengimus;
2) darbo viešojo administravimo srityje tarptautinėje organizacijoje ar institucijoje, Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, Europos Komisijos ar Tarybos įsteigtoje institucijoje, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių bendrai įsteigtoje organizacijoje (konsorciume), civilinėje tarptautinėje operacijoje ar misijoje (toliau – tarptautinė institucija) arba užsienio valstybės institucijoje – per 3 mėnesius nuo darbo tarptautinėje institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje pabaigos; tokios teisės neturi asmenys, kurie buvo atleisti iš tarptautinės institucijos arba užsienio valstybės institucijos darbo dėl priežasčių, susijusių su nepatenkinamais tarnybinės veiklos darbo rezultatais, ar už tarnybinius nusižengimus;“ Pritarti 46.
Pasiūlymas: Pakeisti 33 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus ir juos išdėstyti taip: „1) paskyrimo ar išrinkimo į valstybės politiko, Europos Parlamento nario, pareigas ar paskyrimo į Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės skiriamo valstybės institucijos ar įstaigos vadovo - valstybės pareigūno, kito Seimo, Respublikos Prezidento, ar Vyriausybės ar Ministro Pirmininko skiriamo valstybės pareigūno, Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybinės (nuolatinės) komisijos ar tarybos pirmininko, jo pirmininko pavaduotojo ar nario, taip pat pagal specialųjį įstatymą įsteigtos komisijos, tarybos, fondo valdybos pirmininko ar nario, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo, valstybės tarnautojo statusą turinčio įstaigos vadovo, priimto į pareigas šio įstatymo arba specialiųjų įstatymų nustatytai kadencijai, pareigas, – per 3 mėnesius po nuo tos dienos, kai pasibaigė išrinkimo arba paskyrimo (išrinkimo) į šias pareigas laikotarpio pabaigos terminas ar kitaip dėl kitų priežasčių nutrūkuso jų įgaliojimamsi; tokios teisės neturi asmenys, kurių įgaliojimai eiti šiame punkte nurodytas pareigas nutrūko dėl priežasčių, susijusių su nepatenkinamais tarnybinės veiklos rezultatais, ar už tarnybinius nusižengimus;
2) darbo viešojo administravimo srityje tarptautinėje organizacijoje ar institucijoje, Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, Europos Komisijos ar Tarybos įsteigtoje institucijoje, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių bendrai įsteigtoje organizacijoje (konsorciume), civilinėje tarptautinėje operacijoje ar misijoje (toliau – tarptautinė institucija) arba užsienio valstybės institucijoje – per 3 mėnesius nuo darbo tarptautinėje institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje pabaigos; tokios teisės neturi asmenys, kurie buvo atleisti iš tarptautinės institucijos arba užsienio valstybės institucijos darbo dėl priežasčių, susijusių su nepatenkinamais tarnybinės veiklos darbo rezultatais, ar už tarnybinius nusižengimus;“
komitetas, 2023-04-2834 Argumentai: Įstatymo projekte kalbant apie kitas garantijas turėtų būti aiškiai nurodoma, kad turimos mintyse garantijos, susijusios su specifiniu valstybės tarnautojo statusu.
Kitos garantijos, kurios nepriklauso nuo to, kokiame sektoriuje asmuo dirba, numatytos Darbo kodekse. Kaip numato įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalis, darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 34 straipsnio pavadinimą. Įstatymo projekto nuostatos derinamos su Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis ir su įstatymo projekto nuostatomis, reglamentuojančiomis veiklos vertinimą, prekybos atstovų statusą ir kt. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip:34 straipsnis. Su valstybės tarnautojo statusu susijusios Kitos garantijos
atlikdamas tarnybines pareigas arba miręs dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, laidojamas valstybės lėšomis. Valstybės tarnautojas pripažįstamas žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, jeigu įvykis, kuris buvo valstybės tarnautojo žūties (mirties) priežastis, įvyko jam atliekant jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas arba dėl šių funkcijų atlikimo, išskyrus atvejus, kai valstybės tarnautojas žuvo (mirė) darydamas tyčinę nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą, taip pat jeigu valstybės tarnautojo žūties (mirties) priežastis buvo apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų arba jeigu valstybės tarnautojas nusižudė dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba.
Valstybės tarnautojas pripažįstamas žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybės apmokamų laidojimo išlaidų aprašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Valstybės tarnautojo, kuris žuvo arba mirė užsienyje atlikdamas tarnybines pareigas, palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidas apmoka valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka. Paramos teikimo valstybės tarnautojui žuvus ar mirus užsienyje dėl priežasčių, nesusijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, paramos suteikimo palaikams pervežti į Lietuvą tvarką nustato Vyriausybė.
Žuvusio atliekant tarnybines pareigas arba mirusio dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, valstybės tarnautojo (išskyrus valstybės tarnautojus, Vyriausybės nustatyta tvarka apdraustus valstybės lėšomis) šeimos nariams (sutuoktiniui, partneriui, sugyventiniui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), iki jiems sukaks 18 metų, taip pat vyresniems vaikams (įvaikiams), jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), – iki jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikams (įvaikiams), vyresniems kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, žuvusiojo (mirusiojo) vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui (įtėviui), motinai (įmotei) išmokama vienkartinė 9,31 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, o žuvusio atliekant tarnybines pareigas arba mirusio dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, – 77,58 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Valstybės tarnautojui, kuris buvo sužalotas atlikdamas tarnybines pareigas arba susirgo sunkia liga dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, atsižvelgiant į jo sveikatos sutrikimo laipsnį, Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama vienkartinė nuo 23,28 iki 38,79 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.
Visais atvejais bendra valstybės tarnautojui žuvus atliekant tarnybines pareigas arba mirus dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, išmokamos kompensacijos suma negali viršyti
ilgiau kaip per 3 metus. Išmokėjusi kompensaciją valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš žalą padariusių juridinių ir fizinių asmenų. Kompensacija įskaitoma į atlygintinos žalos dydį. Tais atvejais, kai žalos dydis yra mažesnis negu išmokėta kompensacija, valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga regreso tvarka iš kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala. Mirusio, išskyrus žuvusį atliekant tarnybines pareigas arba mirusį dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, valstybės tarnautojo šeimos nariams išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Šios kompensacijos mokamos neatsižvelgiant į kitų įstatymų nustatytas ir išmokėtas išmokas ir pašalpas. 2. Valstybės tarnautojams, kurių materialinė būklė sunki dėl jų pačių ligos, artimųjų giminaičių, sutuoktinio, partnerio, sugyventinio, jo tėvų, vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių), taip pat išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas valstybės tarnautojas, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa.
Šią Ppašalpą skiria valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Vyriausybė ar savivaldybės taryba,
iš valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai skirtų lėšų. Įstaigos vadovui ši pašalpa skiriama iš jo vadovaujamai įstaigai skirtų lėšų. 3. Valstybės tarnautojo Ppersikėlimo išlaidas, susidariusias dėl šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyto perkėlimo, moka valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, iš kurios perkeliamas valstybės tarnautojas. 4. Valstybės tarnautojo, kuriam suėjo sukako 65 metai, valstybės tarnybaos laikas gali būti pratęstas, jeigu jo tarnybinė veikla per paskutinius trejus 3 metus buvo įvertinta kaip tik gerai ir (ar) labai gerai (atitinkanti lūkesčius ir (ar) viršijanti lūkesčius) (iki 2024 m. sausio 1 d. – gerai ir
(ar) labai gerai) ir jis neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų, bet ne ilgiau nei iki kadencijos pabaigos ar laikinojo valstybės tarnautojo priėmimo į pareigas termino pabaigos. Šio amžiaus sukakusio vValstybės tarnautojo tarnybąos laiką su jo sutikimu gali pratęsti jį į pareigas priėmęs asmuo. Valstybės tarnautojo tarnybos laikas gali būti pratęsiamas ne daugiau kaip vieneriems metams, o bendras pratęstaos tarnybos laikas negali viršyti penkerių 5 metų. Laikinojo valstybės tarnautojo tarnybos laikas gali būti pratęstas tik iki jo priėmimo į pareigas termino pabaigos. 5.
pareigas įstatymuose nustatytai kadencijai priimtas įstaigos vadovas arba karjeros valstybės tarnautojas, kuriam kadencijos laikotarpiu sukanka
gali eiti pareigas iki kadencijos, kuriai jis buvo priimtas, pabaigos, jeigu šios kadencijos metu jo tarnybinė veikla buvo įvertinta kaip atitinkanti lūkesčius ir (ar) viršijanti lūkesčius (iki 2024 m. sausio 1 d. – įvertinta gerai ir
(ar) labai gerai) ir jis neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų. 56. Darbo kodeksas ir kiti įstatymai gali nustatyti ir kitų garantijų Prekybos atstovams ir kartu su jais užsienyje gyvenantiems šeimos nariams taikomos specialiesiems atašė nustatytos socialinės ir kitos garantijos.“
komitetas,
16 Argumentai: Būtina atsižvelgti į Seimo frakcijų referentų statuso specifiką ir papildyti įstatymo projekto nuostatas. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 35 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) baigiasi pasibaigia politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai, išyra Seimo frakcija arba nutraukiama jos veikla;“
komitetas,
2 Argumentai: Įstatymo projekte nustatomi atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindai ir atleidimo tvarka nėra tapatūs nustatytiesiems Darbo kodekse. Valstybės tarnybos teisiniai santykiai nėra tapatūs darbo santykiams, susiklostantiems tarp darbuotojo, kuris nėra valstybės tarnautojas, ir darbdavio (nesvarbu, ar susiklostantiems valstybės ar savivaldybių institucijose, ar kitose įmonėse, įstaigose, organizacijose) (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 20 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, atsisakyta nuorodos į Darbo kodeksą ir pačiame įstatymo projekte formuluojamos nuostatos, susijusios su valstybės tarnautojo statuso specifika.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 35 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Atleidimo iš pareigų apribojimams mutatis mutandis
taikomas Darbo kodekso 61 straipsnis. Valstybės tarnautojas, ketinantis atsistatydinti savo noru, prašymą dėl atsistatydinimo privalo pateikti jį į pareigas priimančiam asmeniui ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų, išskyrus atvejus, kai jį į pareigas priimantis asmuo sutinka sutrumpinti šį terminą. Valstybės tarnautojas gali atšaukti prašymą dėl atsistatydinimo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo pateikimo dienos. Vėliau valstybės tarnautojas šį prašymą gali atšaukti tik su jį į pareigas priimančio asmens sutikimu.“
komitetas,
4 N Argumentai: Įstatymo projekte nustatomi atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindai ir atleidimo tvarka nėra tapatūs nustatytiesiems Darbo kodekse. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekte formuluojamos nuostatos, susijusios su valstybės tarnautojo statuso specifika. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 35 straipsnį papildyti 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „4. Nėščia valstybės tarnautoja, taip pat valstybės tarnautojas, auginantis vaiką
(vaikus) ar įvaikį (įvaikius) iki 3 metų, negali būti atleisti iš pareigų šio straipsnio 1 dalies 10 punkte (išskyrus atvejus, kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), 11, 13, 16 punktuose ir 19 punkte (išskyrus atvejus, kai valstybės tarnautojas pateikia pasiūlymą jį į pareigas priimančiam asmeniui dėl atleidimo iš pareigų šalių susitarimu) nurodytais pagrindais.“ Įstatymo projekto 35 straipsnio 4-6 dalis atitinkamai laikyti 5-7 dalimis. Pritarti 50.
komitetas,
5 Argumentai: Būtina atsižvelgti į Seimo frakcijų referentų statuso specifiką ir papildyti įstatymo projekto nuostatas. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 35 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas iš pareigų atleidžiamas paskutinę jį į pareigas pasirinkusio valstybės politiko įgaliojimų dieną ar naujai sudarytos kolegialios valstybės institucijos pirmajame posėdyje, Seimo frakcijoje – paskutinę Seimo frakcijos veiklos dieną, išskyrus atvejus, kai iš politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo, priimamo į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, pareigų grąžinama į šio įstatymo
eitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas.“
komitetas,
2 Argumentai: Atsižvelgiant į asmens duomenų apsaugos reikalavimus, įstatymo projektu Vyriausybės įgaliota įstaigai suteikiama teisė tvarkyti pretendentų asmens duomenis paieškos ir pritraukimo į įstaigų vadovų pareigas tikslais. Atsižvelgiant į tai, kad konkursų į valstybės tarnautojų pareigas vykdymas decentralizuojamas, įstatymo projektą tikslinga papildyti nuostatomis, numatančiomis pareigą Vyriausybės įgaliotai įstaigai prižiūrėti, kaip vykdomi konkursai į valstybės tarnautojų pareigas. Stiprinant valstybės tarnybą, diegiant geriausią kitų valstybių praktiką, Vyriausybės įgaliota įstaiga turėtų tapti kompetencijų centru, inicijuojančius pokyčius valstybės tarnyboje, kaip tai ir buvo pristatoma Valstybės tarnybos pertvarkos koncepcijoje. Atsižvelgiant į tai, turi būti papildytos ir Vyriausybės įgaliotos įstaigos funkcijos. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 36 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga:
1) organizuoja ir įgyvendina pretendentų į įstaigų vadovų pareigas paiešką ir pritraukimą, tvarko asmens duomenis paieškos ir pritraukimo į įstaigų vadovų pareigas tikslais;
2) organizuoja ir įgyvendina aukštesniųjų vadovų karjeros valdymą;
3) organizuoja aukštesniųjų vadovų kompetencijų ugdymą;
4) centralizuotai organizuoja ir koordinuoja valstybės tarnautojų mokymųus vykdymą, užtikrindama vienodą mokymų kokybę ir prieinamumą;
5) atlieka valstybės tarnautojų mokymų kokybės ir poveikio veiklos rezultatams vertinimą;
6) prižiūri, kaip valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos organizuoja konkursus į karjeros valstybės tarnautojų pareigas, prireikus deleguoja atstovus į konkursų komisijas ir teikia rekomendacijas valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl konkursų organizavimo, taip pat nagrinėja asmenų skundus ir prašymus dėl konkursų organizavimo ar vykdymo;
7) prižiūri, kaip įgyvendinami šis įstatymas ir su juo susiję teisės aktai, tiria asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl šio įstatymo ir kitų su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimo, teikia metodinę pagalbą ir konsultuoja šio įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų taikymo klausimais;
8) analizuoja patirtį valstybės tarnybos valdymo klausimais, dalyvauja kuriant žmogiškųjų išteklių valdymo standartus valstybės tarnyboje, teikia pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms žmogiškųjų išteklių valdymo valstybės tarnyboje tobulinimo klausimais;
9) atlieka pokyčių valstybės tarnyboje stebėseną ir jos rezultatus skelbia savo interneto svetainėje; 610) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.“ Pritarti 49.
Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga:
1) organizuoja ir įgyvendina pretendentų į įstaigų vadovų pareigas paiešką ir pritraukimą, tvarko asmens duomenis paieškos ir pritraukimo į įstaigų vadovų pareigas tikslais;
2) organizuoja ir įgyvendina aukštesniųjų vadovų karjeros valdymą;
3) organizuoja aukštesniųjų vadovų kompetencijų ugdymą;
4) centralizuotai organizuoja ir koordinuoja valstybės tarnautojų mokymųus vykdymą, užtikrindama vienodą mokymų kokybę ir prieinamumą;
5) atlieka valstybės tarnautojų mokymų kokybės ir poveikio veiklos rezultatams vertinimą;
6) prižiūri, kaip valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos organizuoja konkursus į karjeros valstybės tarnautojų pareigas, prireikus deleguoja atstovus į konkursų komisijas ir teikia rekomendacijas valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl konkursų organizavimo, taip pat nagrinėja asmenų skundus ir prašymus dėl konkursų organizavimo ar vykdymo;
7) prižiūri, kaip įgyvendinami šis įstatymas ir su juo susiję teisės aktai, tiria asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl šio įstatymo ir kitų su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimo, teikia metodinę pagalbą ir konsultuoja šio įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų taikymo klausimais;
8) analizuoja patirtį valstybės tarnybos valdymo klausimais, dalyvauja kuriant žmogiškųjų išteklių valdymo standartus valstybės tarnyboje, teikia pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms žmogiškųjų išteklių valdymo valstybės tarnyboje tobulinimo klausimais;
9) atlieka pokyčių valstybės tarnyboje stebėseną ir jos rezultatus skelbia savo interneto svetainėje; 610) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.“
komitetas,
1 1, 2, 3 Argumentai: Įstatymo projekte atsisakoma statutinio valstybės tarnautojo sąvokos, atsižvelgiant į tai, koreguojamos įstatymo projekto nuostatos, kuriose minima statutinio valstybės tarnautojo sąvoka ir vietoj jo įvardijamos konkrečios valstybės tarnautojų kategorijos.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 39 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktus ir juos išdėstyti taip: „1) valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų struktūrasą, laisvas ir užimtas valstybės tarnautojų pareigybes, teisingumo ministro valdymo srities ir finansų ministro valdymo srities statutinių valstybės tarnautojų vidaus tarnybos sistemos pareigūnų pareigybes ir darbuotojų, gaunančių darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, pareigybes;
2) valstybės tarnautojus, teisingumo ministro ir finansų ministro valdymo sričių statutinius valstybės tarnautojus vidaus tarnybos sistemos pareigūnus bei ir jų darbo užmokestį;
3) asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo, ar statutinio valstybės tarnautojo vidaus tarnybos sistemos pareigūno, diplomato ar konsulinio pareigūno pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar už pareigūno vardo pažeminimą;“
komitetas,
18 Argumentai: Įstatymo projekte atsisakoma statutinio valstybės tarnautojo sąvokos, atsižvelgiant į tai, koreguojamos įstatymo projekto nuostatos, kuriose minima statutinio valstybės tarnautojo sąvoka ir vietoj jo įvardijamos konkrečios valstybės tarnautojų kategorijos.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
8) vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinius valstybės tarnautojus vidaus tarnybos sistemos pareigūnus, kurių duomenys tvarkomi Vidaus reikalų pareigūnų registre, tiek, kiek reikia jiems pavaldžių valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimui atlikti, pareigybėms aprašyti ir vertinti, ir tiek, kiek reikia Dokumentų valdymo bendrosios informacinės sistemos tvarkytojų darbuotojams identifikuoti.“
komitetas, 2023-04-282 P Argumentai: Atsižvelgiant į įstatymo projektui įgyvendinti reikalingus parengti teisės aktus ir jų apimtį, pvz., valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbo apmokėjimo sistemų parengimą ir kt. siūlytina įstatymo įsigaliojimo datą perkelti į 2024 m. sausio 1 d., o įgyvendinamųjų teisės aktų parengimo datą – į 2023 m. gruodžio 31 d. Siekiant užtikrinti, kad valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sklandžiai vyktų valstybės tarnautojų pareigybių peržiūros procedūros, būtina nustatyti vienodus kriterijus, kuriais turi vadovautis visos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos. Be to, būtina atlikti ex post kontrolę ir įsitikinti, kad valstybės tarnautojų pareigybių peržiūra atlikta laikantis teisės aktų reikalavimų ir įstatymo nustatytu laiku. Įstatymo projekto 2 straipsnio nuostatos tikslintinos atsižvelgiant į tai, kad Komitetas pritarė pasiūlymui keičiamame įstatyme įtvirtinti priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą.
Susikūrus nepriklausomos Lietuvos valstybės tarnybai į ją stojantiems asmenims nebuvo keliamas reikalavimas turėti aukštąjį išsilavinimą. Didžioji dalis aukštojo išsilavinimo neįgijusių valstybės tarnautojų yra turintys didelį valstybės tarnybos stažą, t. y. įgiję patirties ir kompetencijų, buvo skatinami už tarnybinės veiklos rezultatus ir pan. Per ilgus tarnybos Lietuvos valstybei metus šių valstybės tarnautojų įgytos žinios neturi būti nuvertintos vien dėl to, kad savo laiku jie neįgijo aukštojo išsilavinimo. Aukštojo išsilavinimo neįgiję valstybės tarnautojai privalėjo jį įgyti iki 2024 m. sausio 1 d. Galėjo susiklostyti įvairių svarbių priežasčių, kurios sukliudė laiku įgyti išsilavinimą (sveikatos būklės pablogėjimas, materialinė padėtis ir pan.). Atsižvelgiant į tai, tikslinga atsisakyti reikalavimo tokiems valstybės tarnautojams įgyti aukštąjį išsilavinimą, tačiau apriboti jų galimybes daryti karjerą. Aukštojo išsilavinimo neįgiję valstybės tarnautojai negalės būti perkeliami į kitas valstybės tarnautojo pareigas, jiems negalės būti pratęstas valstybės tarnybos laikas. Atsižvelgiant į tai, kad Komitetas pritarė pasiūlymui keičiamame įstatyme įtvirtinti nuostatas dėl kasmetinių ir papildomų atostogų, įstatymo projekto 2 straipsnio 18 ir 19 dalys tampa nereikalingomis. Dalis keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų nuostatų galioja ir šiuo metu, atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto 2 straipsnio 22 dalyje numatyta išimtis yra per plati. Turėtų būti taikoma tik to paties straipsnio 14 dalyje numatyta išimtis. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 – 7 dalis, įsigalioja 20234 m. liepos sausio 1 d. 2.
Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2023 m. birželio gruodžio 301 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus šio straipsnio 4-7 dalyse išdėstytoms Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus, kuriuos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija priima iki 2024 m. gruodžio 31 d. 3. 2025 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1 punkto redakcija: „1) jeigu iš Lietuvos Respublikos Kkorupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, iš Viešojo sektoriaus darbuotojų registro gautos informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar pripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, iš asmens, siekiančio tapti valstybės tarnautoju, užpildytos deklaracijos ar kitų duomenų, gautų šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, paaiškėja, kad asmuo jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;“. 4. 2025 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 2 dalies redakcija: „2. Tarnybinio nusižengimo tyrimas, gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, pradedamas, o pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir atitinkamas sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas taip pat:
1) kai valstybės tarnautojas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, perkeliamas į valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.
Šiuo atveju asmuo, pradėjęs tarnybinio nusižengimo tyrimą, motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus, kurioje konstatuojama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, ir siūloma jam skirti tarnybinę nuobaudą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perduoda valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, į kurią perkeltas valstybės tarnautojas, vadovui, Viešojo sektoriaus darbuotojų registrui ir valstybės tarnautojui, kuris pripažintas padaręsiusiu tarnybinį nusižengimą. Sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui priima valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, į kurią valstybės tarnautojas yra perkeltas, vadovas, atsižvelgdamas į šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus;
2) kai valstybės tarnautojas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, atleidžiamas iš valstybės tarnautojo pareigų. Sprendimą dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padaręsiusiu tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima tarnybinio nusižengimo tyrimą pradėjęs asmuo, atsižvelgdamas į šio straipsnio
institucijos nustatyta tvarka perduodamas Viešojo sektoriaus darbuotojų registrui ir asmeniui, ėjusiam valstybės tarnautojo pareigas.“ 5.
2025 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 18 punkto redakcija:
„18) iš Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka
pateiktos informacijos, iš Viešojo sektoriaus darbuotojų registro gautos informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar pripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, iš kitų duomenų, gautų šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka paaiškėja, kad valstybės tarnautojas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir dėl to negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų;“. 6. 2025 m. sausio 1 d. netenka galios šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 39 ir 40 straipsniai. 7. 2025 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalies redakcija:
tarnautojo pažymėjimai išduodami vadovaujantis Viešojo sektoriaus darbuotojų registro duomenimis.“
šiam įstatymui valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudarytos komisijos, vadovaujantisdamosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. XIII-1234 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2987 2 straipsnio 11 dalimi valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudarytos komisijos, atsižvelgdamos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ministro parengtas rekomendacijas nustatytais kriterijais, peržiūri institucijos ar įstaigos pareigybių sąraše esančias valstybės tarnautojų pareigybes ir jų sąrašą teikia tvirtinti institucijos ar įstaigos vadovui.
Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 3 straipsnio 1211 dalyje apibrėžtos valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančios valstybės tarnautojų pareigybės iki 2025 m. sausio 1 d. turi būti panaikintos arba vietoje jų įsteigtos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybės. Naikinant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 3 straipsnio 1211 dalyje apibrėžtos valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančią valstybės tarnautojo pareigybę, su asmeniu, ėjusiu šias pareigas, su jo sutikimu sudaroma darbo sutartis dėl darbo toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu vietoj naikinamos valstybės tarnautojo pareigybės steigiama darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybė, kuriai priskiriamos analogiškos kaip naikinamos valstybės tarnautojo pareigybės funkcijos. 9. Vyriausybės įgaliota įstaiga iki 2030 m. sausio 1 d. įvertina, ar valstybės ir savivaldybių institucijos tinkamai įvertino jų pareigybių sąrašuose esančias valstybės tarnautojų pareigybes ir valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančias valstybės tarnautojų pareigybes iki 2025 m. sausio
sutartis, pareigybes. „910.
„910. Įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės tarnautojoų
pareiginės algos koeficientasi perskaičiuojamasi valstybės tarnautojo iki šio įstatymo įsigaliojimo gautą pareiginę algą su priedu už tarnybos Lietuvos valstybei stažą padalinusjant iš Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme einamiesiems metams taikomo nustatyto pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio. Gautas koeficientas apvalinamas pagal matematines skaičių apvalinimo taisykles iki šimtųjų dalių. Įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės tarnautojams iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta pareiginė alga, įskaitant gautą priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, negali būti sumažintama, tol, kol jie eina tas pačias pareigas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 11 dalies 1 punkte ir 20 straipsnio 4 dalies 4 punkte nurodytaius atvejaius. 11. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 8 dalies 1–5, 9–14 punktuose nurodytiems valstybės tarnautojams ir asmenims, kurių tarnybos Lietuvos valstybei stažas įsigaliojus šiam įstatymui yra didesnis negu 20 metų, priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis procentais yra fiksuojamas ir yra lygus šio įstatymo įsigaliojimo dieną sukauptam priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydžiui procentais. Fiksuotasis priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis nekinta ir šio dydžio priedas už iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sukauptą tarnybos Lietuvos valstybei stažą yra mokamas tol, kol jie eina pareigas valstybės tarnyboje. Fiksuotasis priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis išlieka ir jiems grįžus į valstybės tarnybą. Šios dalies nuostatos taikomos ir asmenims, ėjusiems šioje dalyje nurodytas pareigas ir priimtiems į valstybės tarnautojo pareigas iki ar po šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 102.
įstatymo 2 priede nustatyti pareiginių algų koeficientai taikomi įstaigų vadovams, priimamiems į pareigas po šio įstatymo įsigaliojimo, išskyrus šio straipsnio 113 dalyje nustatytą atvejį. 113. Su iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nustatytai kadencijai priimtais į pareigas įstaigų vadovais gali būti sudaromas šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nurodytas susitarimas, taikomas likusiai, bet ne trumpesnei kaip 2,5 metų kadencijos daliai, bet ne trumpesnei k 1 metai. Pasirašiusiems Sudariusiems šį susitarimą įstaigų vadovams nustatomas pareiginės algos koeficientas pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 priedą. Šio susitarimo nepasirašiusiems įstaigų vadovams iki jų kadencijos pabaigos paliekamas iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytas pareiginės algos koeficientas. 14. Priimti į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos įstaigų vadovai, kuriems iki kadencijos pabaigos liko mažiau negu 2,5 metų, šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka gali būti skiriami antrai kadencijai, jei jų tarnybinė veikla pirmosios kadencijos metu įvertinta gerai arba labai gerai. 125. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyti reikalavimai iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimtiems valstybės tarnautojams taikomi tik tais atvejais, jeigu kai faktai ar aplinkybės, dėl kurių valstybės tarnautojai gali būti pripažinti neatitinkančiais šių reikalavimų, bus įvykę įsigaliojus po šiamo įstatymuio įsigaliojimo. 136. Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytos kolektyvinės sutartys galioja iki sutartyse nustatyto termino pabaigos.
Poasibaigus šių kolektyvinių sutarčių galiojimo pabaigos terminams, naujos kolektyvinės sutartys sudaromos Lietuvos Respublikos Ddarbo kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. 147. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti valstybės tarnautojai, kurie neturi neturintys aukštojo išsilavinimo, toliau eina pareigas bet ne ilgiau kaip iki 2024 m. sausio 1 d. Per šį laikotarpį aukštojo išsilavinimo neįgiję valstybės tarnautojai atleidžiami iš einamų pareigų, nemokant jiems išeitinės išmokos tol, kol jiems sukanka 65 metai. Aukštojo išsilavinimo neturintys valstybės tarnautojai negali būti perkeliami į kitas valstybės tarnautojo pareigas, jų valstybės tarnybos laikas negali būti pratęsiamas. 158. Konkurso, atrankos, statuso atkūrimo, tarnybinės veiklos veiklos vertinimo, tarnybiniųo nusižengimųo tyrimo, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos Vvalstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 1 ir
šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. 169. Valstybės tarnautojams, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo taikomas materialinės žalos išskaičiavimas ne teismo tvarka, likusi neatlyginta priklausančios atlyginti žalos dalis išskaičiuojama iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusia tvarka. 1720. Įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos įvertina pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Valstybės tarnybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuo pareigų nušalinto valstybės tarnautojo nušalinimo pagrįstumą vadovaudamasis šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 1 punktu.
Nustačius, kad nušalinti nuo pareigų nebėra tikslinga ir pagrįsta, nuo pareigų nušalintas valstybės tarnautojas grąžinamas į eitas pareigas ir per 20 darbo dienų nuo dienos, kai kurią valstybės tarnautojas vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo tarnybos pareigų iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Valstybės tarnybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, bet ne ilgesnį kaip nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2018 m. birželio 29 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 41 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ paskelbimo iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, taip pat delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras. 18. Valstybės tarnautojams iki šio įstatymo įsigaliojimo įgytos kasmetinės atostogos išsaugomos ir jų trukmė įsigaliojus šiam įstatymui nesikeičia, išskyrus kai bendra kasmetinių ir papildomų atostogų trukmė pagal Darbo kodekso 126 straipsnio 2 dalį arba 3 dalį ir 138 straipsnio 2 dalį yra didesnė nei iki šio įstatymo įsigaliojimo įgyta kasmetinių atostogų trukmė.
Įgytos kasmetinės atostogos išsaugomos ir jų trukmė įsigaliojus šiam įstatymui nesikeičia ir tais atvejais, kai asmuo perkeliamas į kitas valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje įstaigoje arba nutraukia tarnybos teisinius santykius ir vėl pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas. Nepanaudotos valstybės tarnautojo kasmetinės atostogos, kurios valstybės tarnautojui priklausė iki šio įstatymo įsigaliojimo, suteikiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnį. 19. Valstybės pareigūnams, kuriems buvo taikomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnis, iki šio įstatymo įsigaliojimo įgytos kasmetinės atostogos išsaugomos ir jų trukmė įsigaliojus šiam įstatymui nesikeičia, išskyrus kai bendra kasmetinių ir papildomų atostogų trukmė pagal Darbo kodekso 126 straipsnio 2 dalį arba 3 dalį ir 138 straipsnio 2 dalį yra didesnė nei iki šio įstatymo įsigaliojimo įgyta kasmetinių atostogų trukmė. Nepanaudotos kasmetinės atostogos, kurios valstybės pareigūnams priklausė iki šio įstatymo įsigaliojimo, suteikiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnį. 20. Iki šio įstatymo įsigaliojimo valstybės tarnautojams pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnį ir 45 straipsnio 1 dalį suteiktos atostogos tęsiamos iki jų pabaigos. 21. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos su buvusiais valstybės tarnautojais sudarytos mentorystės sutartys galioja iki jų termino pabaigos. 22.
tarnautojo pareigas priimtiems valstybės tarnautojams, kurie įsigaliojus šiam įstatymui neatitinka šiame įstatyme nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, toliau eina valstybės tarnautojo pareigas tol, kol nėra naujai nustatomos šiuo įstatymu keičiamo Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės.“
paskirti pranešėjai: A. Petrošius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektas XIVP-2066(4). Komiteto pirmininkas Ričardas Juška Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Rasa Šidlauskaitė
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Valentinas Bukauskas, Domas Griškevičius, Andrius Kupčinskas, pavaduojantis Jurgitą Šiugždinienę, Kęstutis Masiulis, Bronislovas Matelis, Kęstutis Navickas, Audrius Petrošius, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Rasa Mačiulytė, Skaistė Meškelė, Rasa Šidlauskaitė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė.
Seimo komitetų biurų atstovai: Kultūros komiteto biuro patarėjai Milda Gureckienė, Aušra Pocienė, Deimantė Pukytė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuro patarėja Ieva Kuodienė, Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė; Seimo nariai: Vytautas Juozapaitis, Gintautas Paluckas, Rasa Petrauskienė, Jurgis Razma, Kęstutis Vilkauskas;
Seimo narių padėjėjai/patarėjai: Jurgitos Šiugždinienės padėjėjai Antanas Jankūnas ir Vytautas Vaitiekūnas, Vytauto Juozapaičio patarėjas Kęstutis Kaminskas; Kviestieji asmenys: Etninės kultūros globos tarybos Strateginių veiklos krypčių administravimo skyriaus patarėjas Valdas Voveris; Finansų ministerijos atstovai: viceministras Gediminas Norkūnas, Biudžeto departamento direktorė Daiva Kamarauskienė, Personalo valdymo skyriaus patarėja Arūnė Šerepkaitė; Krašto apsaugos ministerijos atstovai: Karo tarnybos ir personalo departamento Personalo valdymo skyriaus vedėja Liana Naujalytė ir patarėja Erika Batisienė, Teisėkūros skyriaus vedėjas Tomas Vainius; Lietuvos administracinių ginčų komisijos atstovai: Administravimo ir teisinės pagalbos skyriaus vedėja Edita Galiauskaitė ir patarėja Rūta Mockevičienė; Lietuvos generalinė prokurorė Nida Grunskienė; Lietuvos kultūros tarybos vyresnioji patarėja Gerda Leonavičienė; Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovai: pirmininko pavaduotoja Lina Urbonovičienė ir generalinė sekretorė Daiva Kvedaraitė; Lietuvos radijo ir televizijos komisijos atstovai: pirmininkas Rimantas Bagdzevičius ir Teisės skyriaus vedėjas Vadim Gasperskij; Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos atstovai: Respublikos Prezidento patarėjai Paulius Baltokas ir Simonas Mikšys; Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai: direktorė Roma Žakaitienė ir patarėja savivaldybių administravimo klausimais Linda Kreimerytė; Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacij
os pirmininkė Loreta Soščekienė; Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos atstovai: pirmininkė Irena Petraitienė ir pirmininko pavaduotojas Vidmantas Punelis; Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė; Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos atstovai: Dokumentų ir archyvų valdymo ir naudojimo skyriaus vedėja Daiva Lukšaitė, Veiklos administravimo ir finansų skyriaus vedėja Rasa Miškelevičiūtė; Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovai: lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė, Teisės grupės vadovė Audronė Daukšaitė-Timpė; Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės patarėjas Gintautas Vilkelis; Nacionalinės teismų administracijos atstovai: direktorė Natalija Kaminskienė, direktoriaus pavaduotojas Antanas Jatkevičius, Administravimo skyriaus vedėja Jovita Ramanauskienė, Strateginio planavimo skyriaus vyresnioji patarėja Vita Aleksandra Gudelevičiūtė; Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Saulius Džiautas; Savivaldybių kontrolierių asociacijos atstovai: prezidentas Gintaras Radavičius ir valdybos pirmininkė Daiva Čeporiūtė; Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: viceministras Vytautas Šilinskas ir Darbo teisės grupės vadovė Vita Baliukevičienė, vyresnioji patarėja Agnė Nakčerienė, patarėja Indrė Vaicekauskaitė; Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovai: direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius, Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Goda Kuznecovaitė; Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento direktorė Laima Taparauskienė; Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė, Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja Egidija Tamošiūnienė; Teisingumo ministerijos atstovai: kancleris Augustas Ručinskas ir Teisinio atstovavimo grupės vyresnioji patarėja Lina Urbaitė; Regionų plėtros tarybų atstovai: Šiaulių regiono plėtros tarybos administracijos direktorius Valerijus Simulik ir Utenos
regiono plėtros tarybos administracijos direktorius Nerijus Čepauskas; Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos atstovai: Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus vyriausioji patarėja Eivilė Žemaitytė; Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Audrius Misevičius; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Teisės departamento Tiesioginių mokesčių skyriaus vedėjas Rolandas Ragėnas; Vidaus reikalų ministerijos atstovai: viceministrė Sigita Ščajevienė, ministro patarėjas Edvardas Žukauskas, Strateginių sprendimų paramos grupės vyriausiasis patarėjas Sigitas Mitalauskas, Valstybės tarnybos politikos grupės vyriausioji patarėja, atliekanti grupės vadovės funkcijas Jūra Ivonaitytė, vyresnysis patarėjas Adrianas Mečkovskis, patarėja Giedrė Sušinskaitė; Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai: direktorius Darius Vedrickas ir Teisės skyriaus vedėja Sonata Vaitukaitytė; Vyriausybės atstovų įstaigos atstovai: vadovė Daiva Kerekeš, Vyriausybės atstovas Kauno ir Marijampolės apskrityse Andrius Cechanavičius, Vyriausybės atstovas Panevėžio ir Utenos apskrityse Egidijus Lapinskas; Vyriausybės kanceliarijos atstovai: Ministro Pirmininko patarėjas strateginio planavimo, viešojo administravimo, reformų ir pokyčių valdymo klausimais Darius Žeruolis ir Viešojo valdymo grupės vadovė Jurgita Žilinskienė; Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė.
Seimo komitetų biurų atstovai: Kultūros komiteto biuro patarėjai Milda Gureckienė, Aušra Pocienė, Deimantė Pukytė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuro patarėja Ieva Kuodienė, Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė; Seimo nariai: Vytautas Juozapaitis, Gintautas Paluckas, Rasa Petrauskienė, Jurgis Razma, Kęstutis Vilkauskas;
Seimo narių padėjėjai/patarėjai: Jurgitos Šiugždinienės padėjėjai Antanas Jankūnas ir Vytautas Vaitiekūnas, Vytauto Juozapaičio patarėjas Kęstutis Kaminskas; Kviestieji asmenys: Etninės kultūros globos tarybos Strateginių veiklos krypčių administravimo skyriaus patarėjas Valdas Voveris; Finansų ministerijos atstovai: viceministras Gediminas Norkūnas, Biudžeto departamento direktorė Daiva Kamarauskienė, Personalo valdymo skyriaus patarėja Arūnė Šerepkaitė; Krašto apsaugos ministerijos atstovai: Karo tarnybos ir personalo departamento Personalo valdymo skyriaus vedėja Liana Naujalytė ir patarėja Erika Batisienė, Teisėkūros skyriaus vedėjas Tomas Vainius; Lietuvos administracinių ginčų komisijos atstovai: Administravimo ir teisinės pagalbos skyriaus vedėja Edita Galiauskaitė ir patarėja Rūta Mockevičienė; Lietuvos generalinė prokurorė Nida Grunskienė; Lietuvos kultūros tarybos vyresnioji patarėja Gerda Leonavičienė; Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovai: pirmininko pavaduotoja Lina Urbonovičienė ir generalinė sekretorė Daiva Kvedaraitė; Lietuvos radijo ir televizijos komisijos atstovai: pirmininkas Rimantas Bagdzevičius ir Teisės skyriaus vedėjas Vadim Gasperskij; Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos atstovai: Respublikos Prezidento patarėjai Paulius Baltokas ir Simonas Mikšys; Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai: direktorė Roma Žakaitienė ir patarėja savivaldybių administravimo klausimais Linda Kreimerytė; Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė; Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos atstovai: pirminin
kė Irena Petraitienė ir pirmininko pavaduotojas Vidmantas Punelis; Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė; Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos atstovai: Dokumentų ir archyvų valdymo ir naudojimo skyriaus vedėja Daiva Lukšaitė, Veiklos administravimo ir finansų skyriaus vedėja Rasa Miškelevičiūtė; Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovai: lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė, Teisės grupės vadovė Audronė Daukšaitė-Timpė; Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės patarėjas Gintautas Vilkelis; Nacionalinės teismų administracijos atstovai: direktorė Natalija Kaminskienė, direktoriaus pavaduotojas Antanas Jatkevičius, Administravimo skyriaus vedėja Jovita Ramanauskienė, Strateginio planavimo skyriaus vyresnioji patarėja Vita Aleksandra Gudelevičiūtė; Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Saulius Džiautas; Savivaldybių kontrolierių asociacijos atstovai: prezidentas Gintaras Radavičius ir valdybos pirmininkė Daiva Čeporiūtė; Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: viceministras Vytautas Šilinskas ir Darbo teisės grupės vadovė Vita Baliukevičienė, vyresnioji patarėja Agnė Nakčerienė, patarėja Indrė Vaicekauskaitė; Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovai: direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius, Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Goda Kuznecovaitė; Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento direktorė Laima Taparauskienė; Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė, Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja Egidija Tamošiūnienė; Teisingumo ministerijos atstovai: kancleris Augustas Ručinskas ir Teisinio atstovavimo grupės vyresnioji patarėja Lina Urbaitė; Regionų plėtros tarybų atstovai: Šiaulių regiono plėtros tarybos administracijos direktorius Valerijus Simulik ir Utenos regiono plėtros tarybos administracijos direktorius Nerijus Čepauskas; Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos atstovai: Vaiko teisių apsa
ugos kontrolierė Edita Žiobienė ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus vyriausioji patarėja Eivilė Žemaitytė; Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Audrius Misevičius; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Teisės departamento Tiesioginių mokesčių skyriaus vedėjas Rolandas Ragėnas; Vidaus reikalų ministerijos atstovai: viceministrė Sigita Ščajevienė, ministro patarėjas Edvardas Žukauskas, Strateginių sprendimų paramos grupės vyriausiasis patarėjas Sigitas Mitalauskas, Valstybės tarnybos politikos grupės vyriausioji patarėja, atliekanti grupės vadovės funkcijas Jūra Ivonaitytė, vyresnysis patarėjas Adrianas Mečkovskis, patarėja Giedrė Sušinskaitė; Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai: direktorius Darius Vedrickas ir Teisės skyriaus vedėja Sonata Vaitukaitytė; Vyriausybės atstovų įstaigos atstovai: vadovė Daiva Kerekeš, Vyriausybės atstovas Kauno ir Marijampolės apskrityse Andrius Cechanavičius, Vyriausybės atstovas Panevėžio ir Utenos apskrityse Egidijus Lapinskas; Vyriausybės kanceliarijos atstovai: Ministro Pirmininko patarėjas strateginio planavimo, viešojo administravimo, reformų ir pokyčių valdymo klausimais Darius Žeruolis ir Viešojo valdymo grupės vadovė Jurgita Žilinskienė; Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė. 2.
2Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados,
pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma Valstybės tarnybos įstatymą (toliau – ir keičiamas įstatymas) išdėstyti nauja redakcija, pakeičiant daugelį valstybės tarnybos santykių teisinio reguliavimo aspektų, be kita ko, pertvarkant valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą. 1.1. Dėl konstitucinės valstybės tarnybos sampratos. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją pasirinkti ir įstatymuose įtvirtinti tam tikrą valstybės tarnybos organizavimo modelį, tačiau reguliuodamas valstybės tarnybos santykius įstatymų leidėjas yra saistomas konstitucinės valstybės tarnybos sampratos, jis turi paisyti Konstitucijos normų ir principų (2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimai).
Konstitucinio Teismo aktuose atskleidžiant konstitucinę valstybės tarnybos sampratą yra suformuota plati oficialioji konstitucinė valstybės tarnybos doktrina; vertinant projektu teikiamus siūlymus aktualios šios esminės doktrininės nuostatos:
(arba) kontroliuojant jų vykdymą ir kt.) (2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimai);
kitiems darbuotojams) kvalifikaciniai ir profesiniai reikalavimai; su konstituciniais reikalavimais yra susijusios konstituciškai pagrįstos ir būtinos garantijos valstybės tarnautojams (2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimai);
o principais; valstybės tarnautojų pareigybių hierarchijos nustatymas ar kitoks klasifikavimas, suskirstymas į kategorijas ar pan. privalo būti vieningas, grindžiamas tais pačiais kriterijais (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).
Konstitucinio Teismo aktuose atskleidžiant konstitucinę valstybės tarnybos sampratą yra suformuota plati oficialioji konstitucinė valstybės tarnybos doktrina; vertinant projektu teikiamus siūlymus aktualios šios esminės doktrininės nuostatos:
(arba) kontroliuojant jų vykdymą ir kt.) (2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimai);
projekto nuostatų prieštaravimo Konstitucijai.
Formuodamas oficialiąją konstitucinę valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo doktriną, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs:
Konstituciją įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją pasirinkti ir įstatymuose įtvirtinti tam tikrą valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą; nėra negalima nei tokia sistema, kai nustatoma fiksuoto dydžio alga, nei tokia sistema, kai nustatomos minimali ir maksimali algos atitinkamoms pareigoms, nei tokia sistema, kai darbo užmokestis yra reguliuojamas taikant koeficientus, kurių pagrindu imamas tam tikras nustatytas dydis (2009 m. gruodžio 11 d., 2016 m. spalio 27 d., 2019 m. gegužės 29 d. nutarimai);
Konstitucijos įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatyme nustatyti esmines asmenų, gaunančių atlyginimą iš valstybės (savivaldybės) biudžeto lėšų, darbo apmokėjimo sąlygas, lemiančias jų darbo užmokestį (kaip antai darbo apmokėjimo sistemą, darbo užmokesčio sudedamąsias dalis, kriterijus, nuo kurių turėtų priklausyti darbo užmokestis, jų įtaką darbo užmokesčiui) (2015 m. rugsėjo 29 d., 2016 m. spalio 27 d. nutarimai);
funkcijų sudėtingumą, apimtį ir tenkančią atsakomybę pareigas einantiems ir skirtingo profesinio lygio, kvalifikacijos asmenims, gaunantiems atlyginimą iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, būtų nustatytas vienodas ar iš esmės nesiskiriantis atlyginimo dydis (2013 m. liepos 1 d., 2016 m. spalio 27 d., 2019 m. gegužės 29 d. nutarimai);
Formuodamas oficialiąją konstitucinę valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo doktriną, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs:
Konstituciją įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją pasirinkti ir įstatymuose įtvirtinti tam tikrą valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą; nėra negalima nei tokia sistema, kai nustatoma fiksuoto dydžio alga, nei tokia sistema, kai nustatomos minimali ir maksimali algos atitinkamoms pareigoms, nei tokia sistema, kai darbo užmokestis yra reguliuojamas taikant koeficientus, kurių pagrindu imamas tam tikras nustatytas dydis (2009 m. gruodžio 11 d., 2016 m. spalio 27 d., 2019 m. gegužės 29 d. nutarimai);
Konstitucijos įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatyme nustatyti esmines asmenų, gaunančių atlyginimą iš valstybės (savivaldybės) biudžeto lėšų, darbo apmokėjimo sąlygas, lemiančias jų darbo užmokestį (kaip antai darbo apmokėjimo sistemą, darbo užmokesčio sudedamąsias dalis, kriterijus, nuo kurių turėtų priklausyti darbo užmokestis, jų įtaką darbo užmokesčiui) (2015 m. rugsėjo 29 d., 2016 m. spalio 27 d. nutarimai);
ybės tarnautojams mokamų atlyginimų dydžius; valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių skirtumai priklauso nuo daugelio objektyvių valstybės tarnybos ypatumų, kaip antai: valstybės institucijai priskirtų atitinkamų funkcijų pobūdžio, valstybės tarnautojui pavestų funkcijų sudėtingumo ir apimties, tenkančios atsakomybės už tų funkcijų vykdymą, užimamos pareigybės ypatumų, valstybės tarnautojo profesinio lygio, kvalifikacijos ir pan. (2009 m. gruodžio 11 d., 2016 m. spalio 27 d. nutarimai);
funkcijų sudėtingumą, apimtį ir tenkančią atsakomybę pareigas einantiems ir skirtingo profesinio lygio, kvalifikacijos asmenims, gaunantiems atlyginimą iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, būtų nustatytas vienodas ar iš esmės nesiskiriantis atlyginimo dydis (2013 m. liepos 1 d., 2016 m. spalio 27 d., 2019 m. gegužės 29 d. nutarimai);
einamoms pareigoms, turėjimą ir pan.), darbo apmokėjimo sistemoje nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai, konkrečiai pareigybei nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalai.
Projektu siūloma keičiamo įstatymo 19 straipsnio „Darbo užmokestis ir darbo apmokėjimo sistema“ 3 dalyje nustatyti, kad darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o jeigu tokios sutarties nėra, darbo apmokėjimo sistemą nustato įstaigos vadovas; darbo apmokėjimo sistema nustatoma vadovaujantis Vyriausybės nustatytomis rekomendacijomis; atsižvelgiant į įstaigos pareigybių sąraše esančių pareigybių pareiginės algos koeficiento, viršijančio šio įstatymo 1 priede nustatytą minimalų pareiginės algos koeficientą, dydžio nustatymo kriterijus (profesinio darbo patirtį, veiklos sudėtingumą, atsakomybės lygį, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimą ir pan.), darbo apmokėjimo sistemoje nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai, konkrečiai pareigybei nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalai. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad šio įstatymo 1 priede pateikiami minimalūs valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai; šiame priede siūloma nustatyti tik minimalius valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientus. Šio įstatymo 20 straipsnio
„Pareiginė alga“ 1 dalyje numatyta, kad valstybės tarnautojo pareiginės algos
maksimalus koeficientas negalėtų viršyti įstaigos vadovo pareiginės algos maksimalaus koeficiento dydžio, nustatyto šio įstatymo 2 priede arba nustatyto kituose įstatymuose. Pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą įstatyme nenustačius valstybės tarnautojų pareigybių konkrečių maksimalių pareiginės algos koeficientų, taikytinų apskaičiuojant pagrindinę jų darbo užmokesčio sudedamąją dalį, valstybės tarnautojų darbo užmokesčio dydis būtų iš esmės įstatyme neapibrėžtas. Bendro pobūdžio apribojimas, pagal kurį maksimalus valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas negali viršyti įstaigos vadovo maksimalaus pareiginės algos koeficiento dydžio, neatstoja konkrečių maksimalių pareiginės algos koeficientų atitinkamoms valstybės tarnautojų pareigybėms nustatymo.
Nors projekte minimi tam tikri kriterijai, į kuriuos turėtų būti atsižvelgiama nustatant konkrečių pareigybių pareiginės algos koeficientus arba jų intervalus, šių kriterijų įtaka valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dydžiui niekaip neapibrėžiama. Kaip minėta, pagal projektu keičiamo įstatymo nuostatas darbo apmokėjimo sistema, apimanti konkrečius valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientus arba galimus jų intervalus, būtų nustatoma kolektyvinėje sutartyje arba ją nustatytų įstaigos vadovas. Toks siūlomas teisinis reguliavimas akivaizdžiai neatitinka konstitucinio reikalavimo valstybės tarnautojų darbo užmokestį nustatyti įstatymu – juo nepaisoma iš Konstitucijos įstatymų leidėjui kylančios pareigos įstatyme nustatyti valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą, aiškius kriterijus, nuo kurių turėtų priklausyti šio apmokėjimo dydis (darbo užmokestis), ir šių kriterijų įtaką darbo užmokesčiui, kitas esmines valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sąlygas, lemiančias jų darbo užmokestį. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, jeigu sprendimai, lemiantys reikšmingą valstybės biudžeto išlaidų dalį, būtų įtvirtinti ne Seimo priimamais įstatymais, o kitų valstybės institucijų teisės aktais, Seimas, negalėdamas jų pakeisti, turėtų tvirtinti valstybės biudžetą, kurio turinio atitinkama reikšminga apimtimi jis pats negalėtų paveikti; tai reikštų, kad Seimo galimybės veiksmingai vykdyti savo konstitucinę biudžetinę funkciją yra suvaržytos (2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimas).
Pažymėtina ir tai, kad, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams suteikus diskreciją nustatyti valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientų intervalus ir iš jų – konkrečius valstybės tarnautojams taikytinus pareiginės algos koeficientus, kurie negalėtų viršyti tik paties įstaigos vadovo maksimalaus pareiginės algos koeficiento, skirtingose institucijose ir įstaigose galėtų susiklostyti labai nevienoda, nenuosekli valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo praktika, kuriai galėtų turėti įtakos ir tų institucijų bei įstaigų finansavimas. Pavyzdžiui, galėtų ženkliai skirtis tai pačiai grupei priskiriamų valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientai, nepriklausomai nuo to, kuriai grupei priskiriama tam tikra institucija ar įstaiga (galėtų būti paneigta ir pačių institucijų bei įstaigų skirstymo į grupes prasmė, nes III grupei priskiriamos institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojui galėtų būti nustatytas didesnis pareiginės algos koeficientas nei tos pačios pareigybės I ar II grupės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojui, ir pan.), arba skirtingas pagal atliekamų funkcijų sudėtingumą, apimtį ir tenkančią atsakomybę pareigas einantiems ir skirtingo profesinio lygio, kvalifikacijos valstybės tarnautojams galėtų būti nustatytas iš esmės nesiskiriantis darbo užmokestis.
Taigi siūlomu teisiniu reguliavimu nepaisoma valstybės tarnybos, kaip hierarchinės sistemos, konstitucinės sampratos, juo nebūtų užtikrintas hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą atitinkantis jų atlyginimų dydžių diferencijavimas, būtų sudarytos prielaidos pažeisti valstybės tarnybos sistemos vientisumą. Kaip minėta, bendro pobūdžio apribojimas, pagal kurį maksimalus valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas negalėtų būti didesnis už maksimalų įstaigos vadovo pareiginės algos koeficientą, neatstotų konkrečių maksimalių pareiginės algos koeficientų atitinkamoms valstybės tarnautojų pareigybėms nustatymo; juo būtų suformuoti pernelyg platūs galimi valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientų intervalai ir palikta daug erdvės valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių diferencijavimo, kuris turėtų atitikti hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą, iškraipymams.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad projekte nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, 19 straipsnio 3 dalis, 20 straipsnio 1 dalis ir 1 priedas tiek, kiek pagal juos šiame įstatyme būtų nustatyti tik minimalūs valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai, o maksimalūs pareiginių algų koeficientai, kurie negalėtų būti didesni tik už maksimalų atitinkamos įstaigos vadovo pareiginės algos koeficientą, būtų nustatomi kolektyvinėje sutartyje arba juos nustatytų įstaigų vadovai, prieštarauja Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai, kuria įtvirtinta piliečių teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, 48 straipsnio
teisingą apmokėjimą už darbą, 128 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad sprendimus dėl valstybės esminių turtinių įsipareigojimų priima Seimas.
Nepritarti Argumentai: Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2022 m. lapkričio 16 d. preliminariai įvertino, kad projekte nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, 19 straipsnio 3 dalis, 20 straipsnio 1 dalis ir 1 priedas tiek, kiek pagal juos šiame įstatyme būtų nustatyti tik minimalūs valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai, o maksimalūs pareiginių algų koeficientai, kurie negalėtų būti didesni tik už maksimalų atitinkamos įstaigos vadovo pareiginės algos koeficientą, būtų nustatomi kolektyvinėje sutartyje arba juos nustatytų įstaigų vadovai, neprieštarauja Konstitucijos
lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, kuria užtikrinta kiekvieno žmogaus teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą, 128 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad sprendimus dėl valstybės esminių turtinių įsipareigojimų priima Seimas. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-151 2.
Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 1 straipsnio nuostatos, kuriomis reglamentuojamas įstatymo taikymas, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir sistemiškumo neturėtų būti išdėstytos atskirame straipsnyje (1 straipsnyje nustatant tik įstatymo paskirtį). Pritarti
1
įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „priėmimą ir atleidimą, karjerą“ įrašytina tikslesnė formuluotė „valstybės tarnautojų priėmimą į pareigas ir atleidimą iš jų, valstybės tarnautojų karjerą“. Be to, šioje dalyje, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 36 straipsnio nuostatas, vietoj žodžių
įgyvendinančias“. Pritarti
3211
keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta šio įstatymo paskirtis ir reguliuojami santykiai, nuostatų turinį, taip pat kitas keičiamo įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad valstybės tarnybos santykius jame siūloma reguliuoti kaip savarankiškus tarnybos valstybei santykius, kurie nėra grindžiami darbo santykiams taikomais principais (pagal keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7 dalį, su valstybės tarnautojais darbo sutartys nesudaromos). Tai atitinka konstitucinę valstybės tarnybos, kaip profesinės veiklos sistemos, sampratą, pagal kurią šios tarnybos paskirtis ir visuomeninis reikšmingumas lemia valstybės tarnautojų teisinio statuso specifiką, jų teisių ir laisvių įgyvendinimo ypatumus, o valstybės tarnybos teisiniai santykiai nėra tapatūs darbo santykiams, susiklostantiems tarp darbuotojo, kuris nėra valstybės tarnautojas, ir darbdavio.
Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje vartojama formuluotė „valstybės tarnautojų darbo santykius“ ir 32 straipsnio 1 dalyje, kalbant apie valstybės tarnautoją, vartojama formuluotė „negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos“ nedera su konstitucine valstybės tarnybos samprata ir pačiame projekte siūlomu nustatyti valstybės tarnybos teisiniu institutu. Pritarti
5
įstatymo 1 straipsnio 3 dalies nuostata, kurioje išvardijamos tam tikros subjektų kategorijos ir nurodomi joms mutatis mutandis taikomi keičiamo įstatymo straipsniai, o paskui skliaustuose nustatoma, kad vienas iš šių straipsnių vis dėlto taikomas tik tam tikrai vienai subjektų kategorijai, suformuluota ydingai. Siūlome, siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 36 straipsnį (turėtų būti nukreipiama ne į 36 straipsnį, o į 37 straipsnį, kuriame reguliuojamas aukštesniųjų vadovų kompetencijų ugdymas) iš šio bendro sąrašo išbraukti ir šios dalies atskiru (priešpaskutiniu) sakiniu nustatyti, kad Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės paskirtiems valstybės institucijų ir įstaigų vadovams – valstybės pareigūnams taikomas ir šio įstatymo 37 straipsnis. Pritarti
įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje apibrėžiant sąvoką „statutinis valstybės tarnautojas“ siūloma nustatyti, kad tai – valstybės tarnautojas, kurio tarnybą reglamentuoja įstatymu patvirtintas statutas arba Diplomatinės tarnybos įstatymas.
Pažymėtina, kad teisės akto, kuriuo reguliuojama statutinių valstybės tarnautojų tarnyba, forma (pavadinimas) – „statutas“ – nėra jų teisinį statusą lemiantis veiksnys ir neatskleidžia esminių statutinio valstybės tarnautojo požymių. Statutinių valstybės tarnautojų tarnyba gali būti reguliuojama ir įstatymu. Be to, pavyzdžiui, universitetų steigimas ir veikla taip pat reguliuojama statutais, bet universitetų darbuotojai nėra statutiniai tarnautojai ar darbuotojai. Pažymėtina ir tai, kad diplomatų priskyrimas statutiniams valstybės tarnautojams taip pat yra teisiškai nepagrįstas, nes vienas iš esminių statutinio valstybės tarnautojo teisinio statuso bruožų yra įgaliojimai duoti privalomus nurodymus jam nepavaldiems asmenims, taip pat teisė panaudoti ginklą, specialiąsias priemones, o diplomatai tokių įgaliojimų neturi. Taigi projekte siūloma statutinio valstybės tarnautojo apibrėžtis neatskleidžia esminių tokį tarnautoją identifikuojančių požymių. Pritarti iš dalies Argumentai:
Sąvoka
„statutinis valstybės tarnautojas“ apibendrina dviejų kategorijų valstybės
tarnautojus: vidaus tarnybos sistemos pareigūnus ir diplomatus. Statutinio valstybės tarnautojo sąvoka įstatymo projekte minima tik 2 kartus – apibrėžiant, kam šio įstatymo nuostatos netaikomos ir kokie duomenys kaupiami Valstybės tarnautojų registre. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, įstatymo projekte vartotinos konkrečios sąvokos – vidaus tarnybos sistemos pareigūnai ir diplomatai -, kurių turinys atskleidžiamas kituose įstatymuose. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
10 7.
Pagal teisingumo ministro įsakymu patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 35 punktą, keičiamo įstatymo 2 straipsnio, kuriame nustatytos pagrindinės šio įstatymo sąvokos, 11 dalyje pateikiamoje termino
„valstybės politikas“ apibrėžtyje neturėtų būti įvedamas trumpinys „meras“;
tai turėtų būti padaryta tolesnėse keičiamo įstatymo nuostatose. Pritarti
11
įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje formuluotė „valstybės, vietos ar teisminę valdžią“ keistina formuluote „valstybės ar vietos valdžią“, nes teisminė valdžia yra viena iš valstybės valdžių (Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalis,
nutarimai). Pritarti
21
įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte vartojamos formuluotės „įstaigos ar institucijos vadovo“ ir „įstaigoje ar institucijoje“ tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad šio įstatymo 2 straipsnio 2 ir 10 dalyse yra apibrėžtos sąvokos „įstaigos vadovas“ ir „valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos“. Šios sąvokos nuosekliai vartotinos visame projekto tekste. Pritarti
21
įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte po žodžių „labai sunkaus nusikaltimo“ įrašytinas žodis „padarymo“. Pritarti
įstatymo 5 straipsnio pavadinimas tikslintinas, atsižvelgiant į tai, kad šiame straipsnyje reguliuojama valstybės tarnautojo teisė ne tik dirbti kitą darbą, bet ir eiti daugiau nei vienas valstybės tarnautojo pareigas. Pritarti
1
įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojas turi teisę eiti daugiau negu vienas valstybės tarnautojo pareigas.
Pažymėtina, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kaip valstybės tarnautojas, eidamas savo pareigas, tuo pat metu galėtų eiti dar ir kitas valstybės tarnautojo pareigas. Vien dėl darbo laiko trukmės sunku įsivaizduoti, kaip būtų galima tinkamai atlikti valstybės tarnautojo funkcijas keliose pareigose. Jeigu valstybės tarnautojo darbo krūvis būtų toks, kad jis turėtų galimybę tuo pat metu eiti dar vienas pareigas, pirmiausia turbūt turėtų būti peržiūrimas tos įstaigos pareigybių skaičius ir jų aprašymas (tarnautojų funkcijos), optimizuojant institucijos ar įstaigos darbą, žmogiškuosius ir finansinius išteklius. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keičiamo įstatymo
negu vienas valstybės tarnautojo pareigas, praktinis įgyvendinimas diskutuotinas. Nepritarti Argumentai: Galimybė eiti daugiau negu vienas valstybės tarnautojo pareigas nesuponuoja, kad tos pareigos bus einamos tuo pačiu metu. Valstybės tarnautojui nustatomas individualus darbo grafikas (darbo laiko pradžia ir pabaiga). Valstybės tarnautojas savo pareigas gali eiti ne visu etatu, o likusį darbo laiką panaudoti kitoms valstybės tarnautojo pareigoms ar kitam darbui. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, valstybės tarnautojai turi galimybę dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį ir tai nesukelia kliūčių jiems tinkamai vykdyti valstybės tarnautojo funkcijas. Įstatymo projekte siūlomu teisiniu reguliavimu valstybės tarnybai suteikiama daugiau lankstumo, patrauklumo ir sudaromos galimybės efektyviau panaudoti turimus žmogiškuosius resursus. Darbo kodekse yra nustatyta maksimali darbo laiko trukmė. Įstatymo projekte numatyta, kad klausimams, kurių nereglamentuoja šis įstatymas, taikomos Darbo kodekso nuostatos. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-156 1,3 13.
Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 ir 3 dalyse siūlome išbraukti žodžius „rūšies bei“, nes nėra aišku, į kokias rūšis galėtų būti skirstomos įmonės, įstaigos ar organizacijos. Pritarti
4
įstatymo 7 straipsnio 4 dalis tikslintina, nes iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiai pareigybių grupei turėtų būti priskiriama pareigybė, nenurodyta keičiamo įstatymo 1 priede, bet nustatyta pagal kitus įstatymus, ir koks minimalus pareiginės algos koeficientas turėtų būti jai nustatytas. Pritarti
2022-11-159 1,24
įstatymo terminiją su Mokslo ir studijų įstatymu ir atsižvelgiant į tai, kad asmens išsilavinimas paprastai siejamas su atitinkamų studijų programų tam tikro tipo aukštojoje mokykloje baigimu (o ne su jas baigus savaime įgyjama aukštojo mokslo kvalifikacija), keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas dėstytinas taip: „turėti ne žemesnį kaip aukštąjį universitetinį išsilavinimą arba aukštąjį koleginį išsilavinimą“. Kartu pažymime, kad šio straipsnio 2 dalyje po žodžio „lygiavertę“ įrašytini žodžiai „aukštojo mokslo“. Pritarti
123 1,
įstatymo 9 straipsnio 3 straipsnio 7 punkte siūloma nustatyti, kad į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas savivaldybės institucijoje priima savivaldybės meras. Ši nuostata atitinka 2023 m. balandžio 1 d. įsigaliojančiame naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, bet nedera su keičiamo įstatymo 2 straipsnio
(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas priimama valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasirinkimu.
Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalies ir 11 straipsnio 1–3 dalių nuostatos derintinos tarpusavyje, atsižvelgiant į 2023 m. balandžio
reguliavimą. Pritarti
6
įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo gali nuspręsti konkursą į karjeros valstybės tarnautojo pareigas laimėjusiam asmeniui taikyti išbandymo laikotarpį; išbandymo laikotarpiui ir rezultatams mutatis mutandis būtų taikomas Darbo kodekso 36 straipsnis. Keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 20 punkte numatomas atleidimo iš tarnybos pagrindas – pripažinus, kad išbandymo rezultatai yra nepatenkinami, iki išbandymo termino pabaigos apie atleidimą raštu įspėjus prieš tris darbo dienas. Pažymėtina, kad Darbo kodekso 36 straipsnyje reguliuojamas susitarimas dėl išbandymo, pagal šio straipsnio 1 dalį darbo sutarties šalys sudarydamos darbo sutartį gali sulygti dėl išbandymo, o keičiamo įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens teisę vienašališkai nuspręsti konkursą į karjeros valstybės tarnautojo pareigas laimėjusiam asmeniui nustatyti išbandymo laikotarpį. Be to, įvertinus keičiamo įstatymo ir Darbo kodekso 36 straipsnio nuostatų turinį ir tarpusavio santykį, neaišku, kaip praktikoje Darbo kodekso 36 straipsnio normas mutatis mutandis reikėtų taikyti, pavyzdžiui, rezultatams.
Pabrėžtina, jog konkurso paskirtis ir yra ta, kad įvertinus pretendentų kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti numatytas funkcijas būtų atrinktas toms pareigoms tinkamiausias asmuo. Taigi asmeniui, laimėjusiam konkursą, t. y. įgyvendinusiam privalomą sąlygą pareigoms užimti, nustačius papildomą būtiną sąlygą – išbandymo laikotarpį, būtų paneigta pati konkurso paskirtis ir esmė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išbandymo teisinis institutas buvo numatytas Seimui teiktame Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 8, 11, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 27, 29, 30, 47, 49 ir 51 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 15¹ straipsniu ir 37 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekte Nr. XIVP-1216, tačiau šis teisinis reguliavimas nenustatytas. Jeigu siūlomam teisiniam reguliavimui būtų pritarta, nuostata „išbandymo laikotarpiui ir rezultatams mutatis mutandis taikomas Darbo kodekso 36 straipsnis“ tikslintina kalbos požiūriu, nes teisės norma turėtų būti taikoma ne laikotarpiui ar rezultatams, o valstybės tarnautojui. Pritarti iš dalies Argumentai:
Konkurso metu vertinamos asmens kompetencijos, įgūdžiai, patirtis. Nei į pareigas priimantis, nei į jas pretenduojantis asmuo neturi praktinių galimybių įsitikinti, ar pareigos tiks į jas pretenduojančiam asmeniui, ir, ar asmuo tiks eiti pareigas. Siekiant užtikrinti asmens teisėtus lūkesčius, informacija apie taikytiną išbandymo terminą turi būti pateikiama iš anksto. Asmuo, prieš apsispręsdamas pretenduoti į valstybės tarnautojo pareigas, turi būti tinkamai informuotas apie tai, kas gali turėti įtakos jo apsisprendimui.
Įstatymo projekto nuostatos tikslintos tuo aspektu, kad išbandymo termino metu tiek į pareigas priėmęs asmuo, tiek valstybės tarnautojas turėtų galimybę nutraukti tarnybos santykius, jei jų netenkina išbandymo rezultatai. Išbandymo terminas viešajame sektoriuje jau yra taikomas Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Vadovybės apsaugos tarnyboje ir kt. Išbandymo termino įteisinimas valstybės tarnyboje padėtų užtikrinti valstybės tarnybos efektyvumą, kuomet mažiausiomis sąnaudomis būtų galima formuoti valstybės tarnautojų korpusą. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3 18. Manytina, kad keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalis yra perteklinė, nes keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta pareiga užtikrinti, kad į valstybės tarnautojo pareigas būtų priimti tik nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantys asmenys, be išlygų taikytina visiems valstybės tarnautojus į pareigas priimantiems asmenims. Pritarti
3
įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies pirmajame sakinyje turėtų būti numatyta išimtis dėl konkurso skelbimo, sąlygota šio straipsnio 5 dalies nuostatų (t. y. turėtų būti nustatyta, kad konkursas neskelbiamas, kai įstaigos vadovas skiriamas antrajai kadencijai be konkurso). Pritarti
1829 20.
Reikėtų aiškiau atskleisti keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatoje iki dvitaškio nurodytą įrašymo į pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą sąlygą – „gali būti įrašomi“, nes nėra aišku, ar turima omenyje tai, kad Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga turėtų prerogatyvą nuspręsti neįrašyti asmens į šį rezervą, nors asmuo atitiktų įstatyme nustatytus kriterijus, ar tai, kad kriterijus atitinkantis asmuo galėtų būti įrašomas į rezervą tik su jo sutikimu. Pastaruoju atveju žodžius „gali būti“, siekiant teisinio aiškumo, siūlytume išbraukti, nes asmens sutikimas kaip būtina sąlyga numatytas šio straipsnio 3 dalyje. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 18 straipsnio 9 dalies nuostatai. Pritarti
24
įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad į pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą gali būti įrašomi konkursuose į įstaigų vadovų pareigas labai gerai pasirodę, tačiau nelaimėję konkursų asmenys. Pažymėtina, kad įstatyme turėtų būti nustatyti aiškūs ir išsamūs įrašymo į pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą kriterijai, o ne subjektyvi atskirų asmenų nuomonė apie pretendento „labai gerą pasirodymą“ konkurse. Pritarti
12
teisės akto glaustumo, keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje išbrauktini pertekliniai žodžiai „Vyriausybės tvirtinamuose“, nes Vyriausybė kaip subjektas, įgaliotas tvirtinti šiuos nuostatus, nurodyta keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje. Pritarti
2022-11-1514 23.
Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 ir 9 dalių nuostatos derintinos tarpusavyje, nes 4 dalyje numatoma, kad valstybės tarnautojas jo sutikimu gali būti perkeltas į kitas lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, o 9 dalyje taip pat reglamentuojamas valstybės tarnautojo perkėlimas, tačiau nustatoma, kad valstybės tarnautojo sutikimo nereikia karo padėties, nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų atvejais. Pritarti
16
įstatymo 14 straipsnio 17 dalis tikslintina, nes iš siūlomo teisinio reguliavimo neaišku, kokios organizacijos turimos omenyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje yra apibrėžta sąvoka ,,valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos“, todėl būtent ši sąvoka turėtų būti nuosekliai vartojama. Nepritarti Argumentai:
Įstatymo projekto nuostatos ištakos siekia COVID-19 pandemiją, kuomet jos metu išaugo žmogiškųjų ir kitų išteklių poreikis pvz., reguliuoti ligonių srautus, teikti socialines paslaugas. Sąvoka
„organizacija“ apima bet kurią kitą organizaciją (pvz., gydymo, ugdymo įstaigas
ra nevyriausybines organizacijas). 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
201041 1,
į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį valstybės tarnautojams nustatomi minimalūs pareiginių algų koeficientai, siūlytume patikslinti keičiamo įstatymo 18 straipsnio 11 dalies 1 punktą, 20 straipsnio
koeficientas“ vartoti sąvoką ,,minimalus pareiginės algos koeficientas“. Pritarti
101 26.
Pagal keičiamo įstatymo 18 straipsnio 11 dalies 1 punktą, valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertinus kaip neatitinkančią lūkesčių, jam galėtų būti nustatoma mažesnė pareiginė alga; šiame punkte numatytas vienintelis leidžiamo pareiginės algos sumažinimo masto kriterijus – ji negalėtų būti nustatoma mažesnė, negu taikant tai pareigybei nustatytą mažiausią pareiginės algos koeficientą. Manome, kad tokiu teisiniu reguliavimu būtų sudarytos prielaidos valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla būtų įvertinta kaip neatitinkanti lūkesčių, pareiginę algą sumažinti pernelyg dideliu, neadekvačiu mastu, pavyzdžiui, dvigubai ar pan. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal tos pačios dalies 2 punktą, aiškinamą kartu su keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 4 punktu (kuriame numatyta, kaip būtų apskaičiuojama į žemesnes pareigas perkeliamam valstybės tarnautojui nustatoma pareiginė alga), karjeros valstybės tarnautoją, kurio tarnybinė veikla būtų įvertinta kaip neatitinkanti lūkesčių, perkeliant į žemesnes pareigas, jo pareiginė alga galėtų būti nustatyta taikant ne daugiau kaip 0,18 mažesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki perkėlimo nustatytas pareiginės algos koeficientas (ir kartu taip pat ne mažesnį, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias pareiginės algos koeficientas). Mūsų nuomone, siekiant apsaugoti valstybės tarnautojų interesus, keičiamo įstatymo 18 straipsnio 11 dalies 1 punkte taip pat reikėtų nustatyti atitinkamą valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių, galimo pareiginės algos sumažinimo masto apribojimą. Pritarti
104 27.
Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 18 straipsnio 12 dalį reikėtų sujungti su šio straipsnio 11 dalies 4 punktu, t. y. šiame punkte, derinant jį su 11 dalies nuostata iki dvitaškio, iš pradžių reikėtų nustatyti, kad tuo atveju, kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių, valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu gali būti sudaromas ne trumpesnis negu 2 mėnesių ir ne ilgesnis negu 6 mėnesių jo tarnybinės veiklos gerinimo planas, ir tik po to nurodyti, kad, jeigu pasibaigus šiam laikotarpiui valstybės tarnautojo tarnybinė veikla neeilinio vertinimo metu (pagal šio straipsnio 13 dalies 4 punktą) vėl įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių, valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų. Pritarti
1
straipsnio 1 dalyje siūloma, pertvarkant valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą, atsisakyti galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme nustatytos valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamosios dalies – priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas – pagal kurį, panaikinus valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamąją dalį – priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir pagal šio projekto 2 straipsnio 9 dalį perskaičiavus valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus, iki keičiamo įstatymo įsigaliojimo valstybės tarnautojui nustatyta pareiginė alga, perskaičiuota įskaitant minėtą priedą, negalėtų būti sumažinta, kol jis eitų tas pačias pareigas (projekto 2 straipsnio 9 dalis) arba jį perkėlus į lygiavertes ar aukštesnes pareigas (keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalis), – nemotyvuotų valstybės tarnautojų, turinčių nemažą tarnybos Lietuvos valstybei stažą, dalyvauti konkursuose į aukštesnes pareigas, nes priimant į pareigas konkurso būdu jiems galėtų būti nustatytas ženkliai mažesnis pareiginės algos koeficientas. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas šiuo atžvilgiu derėtų su konstituciniu reikalavimu įstatymais nustatyti tokį valstybės tarnautojų teisinį statusą, kuris suponuotų valstybės tarnybos, kaip sistemos, vidinį mobilumą, joje dirbančių asmenų žinių, įgūdžių ir patirties perimamumą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kai kuriuose kartu su šiuo projektu teikiamuose įstatymų projektuose (Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 5, 7, 10, 43, 69, 71, 72 ir 79 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2086(3), Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 20, 24, 25, 27, 40, 49 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2081(3) ir kt.) nesiūloma atsisakyti galiojančio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybės tarnautojams ar pareigūnams yra mokamas priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą.
Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į valstybės tarnybos sistemos vientisumą (Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje aiškinamą kaip vieną iš valstybės tarnybos konstitucinės sampratos elementų, kartu ir reikalavimų, kurių privalu paisyti organizuojant valstybės tarnybą ir reguliuojant valstybės tarnybos santykius), valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemos pertvarka turėtų būti atliekama sistemiškai, neišskiriant tam tikrų valstybės institucijų ar valstybės tarnautojų grupių. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, diferencijuotas valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo santykių teisinis reguliavimas iš principo nėra negalimas, tačiau būtina paisyti konstitucinių asmenų lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principų (2007 m. kovo 20 d. nutarimas); pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybės tarnyba tam tikrose valstybės (savivaldybių) institucijose (kuri nors valstybės tarnybos sistemos grandis) būtų eliminuota iš bendros valstybės tarnybos sistemos arba kuris įtvirtintų privilegijuotą tam tikrų institucijų valstybės tarnautojų padėtį kitų analogiškų institucijų valstybės tarnautojų atžvilgiu arba, priešingai, jų diskriminavimą (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Pritarti Argumentai:
Komitetas pritarė Seimo nario Algirdo Syso pasiūlymui dėl priedo už stažą. 29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 29.
Nėra aiškus keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad darbo apmokėjimo sistemoje nustatomi „mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą tvarka ir dydžiai“, santykis su šio straipsnio 2 dalies nuostata, kad už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą valstybės tarnautojams mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka, – atsižvelgiant į tai, kad Darbo kodekse yra nustatytos imperatyvios mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą taisyklės, neaišku, kas turėtų būti nustatoma darbo apmokėjimo sistemoje. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Darbo kodekso 144 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog vadovaujančias pareigas einančių darbuotojų darbo poilsio dieną, švenčių dieną, darbo naktį ir viršvalandinio darbo apskaita yra tvarkoma ir už jį mokama kaip už darbą įprastiniu darbo laiko režimu, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip. Su valstybės tarnautojais darbo sutartys nėra sudaromos, taigi vadovaujančias pareigas einantys valstybės tarnautojai neturėtų galimybės susitarti ir gauti teisingą apmokėjimą už darbą naktį, poilsio, švenčių dienomis ar viršvalandinį darbą. Atsižvelgdami į tai, kad Darbo kodekso 144 straipsnio 6 dalies nuostata dėl susitarimo darbo sutartyje valstybės tarnautojams negali būti taikoma, siūlytume keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje aiškiai nustatyti, kad valstybės tarnautojams už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą valstybės tarnautojams mokama Darbo kodekso 144 straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka (t. y. palikti šiuo metu galiojančią Valstybės tarnybos įstatymo nuostatą). Pritarti
2022-11-1519 3,4 30.
Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalies formuluotės „įstaigos valstybės tarnautojams“, „įstaigos pareigybių sąraše“, taip pat 4 dalies formuluotės
„įstaigos įgyvendinamuose projektuose“, „įstaigos sudarytas bendradarbiavimo
sutartis“, „įstaigos misija“ tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje yra apibrėžta sąvoka ,,valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos“. Pritarti
3
įstatymo 20 straipsnio 3 dalies pirmajame sakinyje vietoj žodžio
„koeficiento“ ir šios dalies antrajame sakinyje prieš žodį „intervalas“
įrašytinas žodis „koeficientų“. Pritarti
48
keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, 20 straipsnio 4 dalies 8 punkte vietoj žodžių „nustatomas ne mažesnis, negu jam iki perkėlimo nustatytas pareiginės algos koeficientas“ įrašytini žodžiai „nustatoma ne mažesnė negu jam iki perkėlimo nustatyta pareiginė alga“ (plg. su šios dalies 6, 7 punktais). Pritarti
23
patikslinti keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatą, kad valstybės tarnautojai gali būti skatinami „suteikiant iki 5 mokamų poilsio dienų (tačiau ne daugiau kaip 10 darbo dienų per metus) arba atitinkamai sutrumpinant darbo laiką“, nes neaišku, koks yra formuluotės „iki 5 mokamų poilsio dienų“ santykis su skliaustuose dėstoma tikslinančia formuluote „ne daugiau kaip 10 darbo dienų per metus“. Pritarti
3
įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje siūlytume aiškiai nustatyti, kad valstybės tarnautojai, turintys galiojančią tarnybinę nuobaudą, neskatinami, išskyrus atvejį, kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama kaip viršijanti lūkesčius.
Pritarti iš dalies Argumentai: Įstatymo projekto 22 straipsnio 3 dalies nuostata turi būti suderinta su Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 23 straipsnio 2-4 dalių nuostatomis. 35. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant, be kita ko, į „tarnybinį nusižengimą lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes“, derintina su keičiamo įstatymo 26 straipsnyje vartojama formuluote „tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės“. Pritarti
53
keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 3 punktą, šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu būtų laikomos „korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, kaip jos apibrėžtos Korupcijos prevencijos įstatyme, susijusios su tarnybinių pareigų atlikimu, nors už šią veiką valstybės tarnautojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn“. Ši nuostata turėtų būti patikslinta, nes situacija, kai asmuo už korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn, yra neįmanoma. Administracinės atsakomybės pagrindas yra administracinio nusižengimo, o ne nusikalstamos veikos padarymas. Svarstytina ir tai, ar pagrįstai šiame punkte korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos išskiriamos kaip viena iš šiurkščių tarnybinių nusižengimų rūšių.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, kuriam paskirta bausmė už korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, turėtų būti atleidžiamas iš pareigų pagal keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 17 punktą, todėl neaišku, ar yra kokia nors prasmė korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką dar papildomai įvardyti kaip šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Kartu pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalį šiurkštaus tarnybinio nusižengimo padarymas nebūtinai turėtų lemti valstybės tarnautojo atleidimą iš pareigų, tad šiuo atžvilgiu projektu siūlomas dviprasmiškas reguliavimas: viena vertus, asmens pripažinimas kaltu padarius korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką suteiktų pagrindą šį asmenį atleisti iš pareigų pagal keičiamo įstatymo
straipsnio 4 dalį būtų leidžiama korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui neskirti griežčiausios tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų. Be to, keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 3 punktas nekoreliuoja ir su keičiamo įstatymo 25 straipsnio 4 dalimi, kurioje apskritai nenumatoma, kad nusikalstamos veikos padarymo atveju sustabdytas tarnybinio nusižengimo tyrimas dar galėtų būti tęsiamas po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo (t. y. pasibaigus baudžiamajam procesui dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos net teoriškai nebūtų galimybės užbaigti pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą ir padarytą veiką kvalifikuoti kaip tarnybinį nusižengimą).
Jeigu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 3 punktas skirtas tik toms situacijoms, kai kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas kvalifikuojamos korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, už kurias asmuo „nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn“, tokiu atveju pabrėžtina, kad net jeigu asmuo už korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką „nebūtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn“, jis būtų laikomas neatitinkančiu nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, nes vertinamo punkto formuluotė „nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn“ reiškia, kad korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką padaręs asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenys pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punktą laikomi nesančiais nepriekaištingos reputacijos, t. y. tokie asmenys vis tiek turėtų būti atleisti iš pareigų pagal keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 18 punktą. Pritarti
1
įstatymo 25 straipsnio 1 dalies formuluotė „iškėlus baudžiamąją bylą“ išbrauktina (nes BPK nėra numatyta tokio procesinio veiksmo kaip
„baudžiamosios bylos iškėlimas“; šis procesinis veiksmas buvo atliekamas pagal
iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusį BPK) ir vietoj jos įrašytina formuluotė „vykstant baudžiamajam procesui“, apimanti tiek ikiteisminį tyrimą, tiek bylos nagrinėjimo teisme stadiją (kartu šioje dalyje reikėtų išbraukti perteklinius žodžius „ikiteisminį tyrimą“).
1
įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje vartojama formuluotė „piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją)“ tikslintina, atsižvelgiant į Finansinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje apibrėžtą sąvoką ,,inventorizacija“. Pritarti
4
įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti: „Kai paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama institucijai, kompetentingai tirti ir nagrinėti atitinkamas bylas. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą ar administracinio nusižengimo teiseną arba asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios arba administracinės atsakomybės, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminais.“ Pacituotas teisinis reguliavimas tobulintinas. Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 4 dalis nesudaro prielaidų tęsti tarnybinio nusižengimo tyrimo ir paskirti tarnybinės nuobaudos, jeigu baudžiamasis procesas baigiasi kitais pagrindais, pvz., jeigu nutraukiamas ikiteisminis tyrimas arba priimamas išteisinamasis nuosprendis dėl to, kad padaryta veika neturi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 212 straipsnio 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Mūsų nuomone, tai yra akivaizdi spraga, nes baudžiamojo proceso užbaigimas nenustačius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių nereiškia, kad nėra kitos rūšies teisės pažeidimo, įskaitant tarnybinio nusižengimo, požymių. Praktikoje neretai pasitaiko atvejų, kai asmens veika atitinka piktnaudžiavimo kaip tarnybinio nusižengimo požymius, tačiau ikiteisminis tyrimas nutraukiamas arba asmuo išteisinamas, nenustačius BK 228 straipsnyje numatyto būtinojo nusikalstamo piktnaudžiavimo elemento – didelės žalos valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui (teismų praktikoje pabrėžiama, kad pagrindinis kriterijus, pagal kurį piktnaudžiavimas, kaip nusikalstama veika, atribojamas nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis; žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-200-495/2020). Pritarti
2
įstatymo 27 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią valstybės tarnautojas atlygina visą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą žalą, jeigu ją padarė ,,atlikdamas viešojo administravimo veiklą ir (arba) padėdamas valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas“ yra nesuderinta su šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje apibrėžta valstybės tarnautojo sąvoka.
Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad valstybės tarnautojo sąvoka apima visą jo atliekamą veiklą (funkcijas), vietoj pacituotos 27 straipsnio 2 dalies formuluotės galėtų būti įrašyti žodžiai „atlikdamas savo funkcijas“. Pritarti
2
įstatymo 27 straipsnio 2 dalies paskutinį sakinį reikėtų patikslinti tuo atžvilgiu, kad nėra aišku, ar jame minimi „kiti atvejai“ reiškia atvejus, kai žala padaryta tyčia, ar kažkokius kitus atvejus. Pritarti
2022-11-1527 4,6
keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, įstatymo projekto 27 straipsnio 4 ir
7
įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį valstybės tarnautojui darbo užmokestis nemokamas, išskyrus Darbo kodekse nustatytus atvejus. Darbo kodekso 49 straipsnio 3 dalyje numatytas vienintelis atvejis, kai nuo darbo nušalintam darbuotojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis – kai darbdavys, tirdamas darbuotojo galimo padaryto darbo pareigų pažeidimo aplinkybes, nušalina darbuotoją nuo darbo iki trisdešimt kalendorinių dienų.
Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 1 punktą valstybės tarnautojas, įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams, galėtų būti nušalintas nuo pareigų iki 3 mėnesių laikotarpiui, prireikus šios priemonės taikymas galėtų būti pratęstas 1 mėnesiui, o pratesimų skaičius būtų neribojamas ir nušalinimas galėtų trukti iki baudžiamojo proceso pabaigos. Tokiu teisiniu reguliavimu būtų sudarytos prielaidos nuo pareigų nušalintam valstybės tarnautojui neapibrėžtą, taigi ir ilgą, laiką nemokėti darbo užmokesčio. Šiuo atžvilgiu atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo
įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje, pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai.
Konstitucinis Teismas šiame nutarime konstatavo, be kita ko, kad nuo pareigų nušalintas valstybės tarnautojas išlaiko valstybės tarnautojo statusą, taigi negali pasinaudoti įstatymų nustatyta tvarka valstybės suteikiama socialine apsauga nedarbo atveju, ir pažymėjo, jog pagal Konstituciją, inter alia jos 48 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, konstitucinius teisingumo, proporcingumo principus, įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį ilgam laikui nuo pareigų nušalintam valstybės tarnautojui, praėjus tam tikram įstatymų leidėjo nustatytam protingam laikui nuo nušalinimo pradžios, atlyginimas (ar jo dalis) ir toliau nebūtų mokamas, taip neužtikrinant jam net jo minimalių socialiai priimtinų poreikių patenkinimo. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad iš Konstitucijos 107 straipsnio 1, 2 dalių kyla draudimas vėliau priimtais įstatymais vėl nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris nesiderina su Konstitucinio Teismo aktuose išdėstyta Konstitucijos nuostatų samprata. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad keičiamo įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą reikėtų pakoreguoti, užtikrinant reikiamą ilgam laikui nuo pareigų nušalinto valstybės tarnautojo interesų apsaugą, t. y. bent tam tikros atlyginimo dalies mokėjimą praėjus tam tikram laikui.
Nepritarti Argumentai: Įstatymo projekto 29 straipsnio 2 dalis numato atvejus, kada valstybės tarnautojas gali būti nušalinamas nuo pareigų, t. y. valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo neprivalo nušalinti valstybės tarnautojo, bet, įvertinęs valstybės tarnautojo einamų pareigų pobūdį, atliekamas funkcijas ir kitas svarbias aplinkybes, gali priimti sprendimą nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų. Be to, valstybės tarnautojas nėra nušalinimas iki baudžiamojo proceso pabaigos. Valstybės tarnautojas gali būti nušalinamas nuo pareigų iki 3 mėnesių. Prireikus, terminas gali būti pratęstas vienam mėnesiui. Pratesimų skaičius neribojamas, bet visais atvejais nušalinimas nuo pareigų negali trukti ilgiau kaip iki baudžiamojo proceso pabaigos Įstatymo nuostato pareigą periodiškai vertinti nušalinimo pagrįstumą ir spręsti dėl termino pratęsimo. Be to, projektu numatoma galimybė nušalintą asmenį laikinai perkelti į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas, jeigu toks perkėlimas neprieštarauja nušalinimo tikslui. Laikinai perkeltam į kitas pareigas valstybės tarnautojui būtų mokamas darbo užmokestis už pareigų, į kurias perkelta, funkcijų vykdymą. Tokiu būdu būtų sudarytos prielaidos nušalintam asmeniui dirbti ir gauti darbo užmokestį, tuo pačiu išvengiant nepagrįsto apmokėjimo už nušalinimo laikotarpį, kai nušalintas valstybės tarnautojas nedirba ir jokių funkcijų nevykdo. Priešingu atveju, jeigu nušalinimo metu valstybės tarnautojui atlyginimas ar jo dalis būtų mokamas, tai apsunkintų galimybes susigrąžinti išmokėtą darbo užmokestį, jeigu paaiškėtų, kad valstybės tarnautojas nuo pareigų nušalintas pagrįstai.
Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai asmuo nušalinamas teismo sprendimu, atlyginimas jam nemokamas už visą nušalinimo laiką. 44. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojams suteikiamos Darbo kodekse numatytos atostogos. Pažymėtina, kad pagal keičiamą įstatymą valstybės tarnautojams keliami ypatingi bendrieji ir specialieji reikalavimai, jiems taip pat taikomi tokie įpareigojimai, kurie netaikomi arba tik iš dalies taikomi darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis. Valstybės tarnautojams, be kita ko, keliami lojalumo valstybei, nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, jie įpareigoti vengti interesų konfliktų, deklaruoti turtą ir pajamas, ir kt. Didesnių, palyginti su reikalavimais darbuotojams, reikalavimų taikymas, mūsų nuomone, implikuoja ir tam tikrų papildomų garantijų taikymą valstybės tarnautojams.
Kaip minėta, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad valstybės tarnautojai – ypatinga socialinė grupė, kurios specifiką lemia valstybės tarnybos paskirtis ir visuomeninis reikšmingumas, todėl valstybės tarnautojų teisinis statusas, teisių ir laisvių, kurias jie turi pagal Konstituciją ir įstatymus, įgyvendinimas negali neturėti reikšmingų ypatumų; valstybės tarnautojams keliami dideli (didesni, palyginti su reikalavimais kitiems darbuotojams) kvalifikaciniai ir profesiniai reikalavimai; su konstituciniais reikalavimais yra susijusios konstituciškai pagrįstos ir būtinos garantijos valstybės tarnautojams; valstybės tarnybos teisiniai santykiai – tai teisiniai santykiai tarp valstybės tarnautojo ir valstybės, jie nėra tapatūs darbo santykiams, susiklostantiems tarp darbuotojo, kuris nėra valstybės tarnautojas, ir darbdavio (2004 m. gruodžio 13 d. ir kiti nutarimai). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar valstybės tarnautojų atostogų reguliavimas Darbo kodeksu, valstybės tarnautojams taikant ypatingus reikalavimus ir įpareigojimus, atitiktų konstitucinę valstybės tarnybos, kaip ypatingos profesinės veiklos sistemos, sampratą ir būtų konstituciškai pagrįstas. Pritarti. 45. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „Atsistatydinusiam“ įrašytini žodžiai „Valstybės tarnautojui, atsistatydinusiam“. Pritarti
5
įstatymo 32 straipsnio 5 dalis tikslintina kalbos požiūriu, suderinant linksnius – išmokamos pinigų sumos ir ,,išmokos“, o ne ,,išmoką“. Nepritarti Argumentai: Įstatymo projekto 32 straipsnio 5 dalis reglamentuoja išeitinių išmokų mokėjimo tvarką tam tikrais specifiniais atvejais ir numato išimtis, kuomet ta tvarka gali būti netaikoma.
Sakinio dalis Nuo žodžių „šio straipsnio“ būtent ir apibrėžia tas išimtis, todėl prieš šiuos žodžius turi būti įrašytas žodelis
„išskyrus“. 47. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 1,2
„nepatenkinamais tarnybinės veiklos rezultatais“, tikslintini, nes keičiamo
įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad valstybės tarnautojo veikla vertinama atsižvelgiant ne į veiklos rezultatus, o į tai, ar veikla atitinka lūkesčius. Pritarti
5
įstatymo 33 straipsnio 5 dalyje siūlytume vietoj nuorodos į šio straipsnio 1,
straipsnį, nes jame nėra daugiau dalių. Pritarti
1
įstatymo 34 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurią valstybės tarnautojas, žuvęs atlikdamas tarnybines pareigas arba miręs dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, nebūtų laidojamas valstybės lėšomis, jeigu jis žūtų arba mirtų darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, pagrįstumas svarstytinas. Pažymėtina, kad pagal šią dalį valstybės tarnautojas, žuvęs arba miręs darydamas neatsargią nusikalstamą veiką, būtų laidojamas valstybės lėšomis. Nors neatsargios nusikalstamos veikos vertinamos kaip santykinai mažiau pavojingos nei tyčinės nusikalstamos veikos dėl skirtingo nusikalstamą veiką padariusio asmens psichinio santykio su padaryta veika ir tos veikos padariniais (neatsargią nusikalstamą veiką darančio asmens valia nėra nukreipta į nusikalstamų padarinių atsiradimą), pažymėtina, kad ir neatsargi nusikalstama veika yra pavojinga bei priešinga teisei.
BK 11 ir 12 straipsniuose aiškiai reglamentuota, kad visoms, taigi ir neatsargioms, nusikalstamoms veikoms būdingi du kriterijai – veikos pavojingumas (materialusis kriterijus) ir priešingumas teisei (formalusis kriterijus). Taigi pagal projektu teikiamą siūlymą būtų įtvirtinta nuostata, kuria būtų leidžiama valstybės lėšomis laidoti valstybės tarnautoją, padariusį pavojingus ir neteisėtus veiksmus. Toks teisinis reguliavimas kelia abejonių dėl jo atitikties bendrajam teisės principui ex injuria jus non oritur (ne teisės pagrindu teisė neatsiranda). Pažymėtina ir tai, kad pagal keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalį būtų draudžiama valstybės lėšomis laidoti valstybės tarnautojus, jeigu jie žūtų arba mirtų darydami „kitą teisės pažeidimą“. Ši sąvoka apima tiek tyčinius, tiek neatsargius teisės pažeidimus. Būtų neteisinga ir nepagrįsta, jeigu neatsargų „kitą teisės pažeidimą“ (pvz., neatsargų administracinį nusižengimą) padaręs valstybės tarnautojas nebūtų laidojamas valstybės lėšomis, o neatsargią nusikalstamą veiką, t. y. gerokai pavojingesnį teisės pažeidimą, padaręs valstybės tarnautojas – būtų. Pritarti
4 50.
Atsižvelgdami į tai, kad keičiamo įstatymo 18 straipsnyje 6 dalyje nustatomi nauji tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai (viršija lūkesčius, atitinka lūkesčius, iš dalies atitinka lūkesčius, neatitinka lūkesčių), siūlytume šio įstatymo 34 straipsnio 4 dalies nuostatą ,,valstybės tarnyba gali būti pratęsta, jeigu jo tarnybinė veikla per paskutinius trejus metus buvo vertinta tik gerai ir (ar) labai gerai (atitinkanti lūkesčius ir (ar) viršijanti lūkesčius)“ patikslinti, pirmiau nurodant keičiamame įstatyme nustatomus kriterijus, o tik po to skliaustuose paminint atitinkamus iki jo įsigaliojimo taikytus kriterijus: „<...> vertinta tik kaip atitinkanti lūkesčius ir (ar) viršijanti lūkesčius (iki šio įstatymo įsigaliojimo – gerai ir (ar) labai gerai)“. Pritarti
įstatymo 1 straipsnyje nurodoma, kad šis įstatymas nustato socialines ir kitas garantijas, susijusias su tarnybos ypatumais, tačiau šio įstatymo 34 straipsnyje siūloma panaikinti su tarnybos ypatumais susijusias garantijas, nustatytas galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 1, 3 ir 5 dalyse. Darbo kodekse tokios garantijos nenustatytos arba nustatytos ne visa apimtimi, taigi valstybės tarnautojų sąlygos būtų pablogintos. Atsižvelgdami į tai, siūlytume išlaikyti garantijų valstybės tarnautojams tęstinumą ir šių garantijų nenaikinti. Pritarti
5
įstatymo 34 straipsnio 5 dalies nuostata, kad Darbo kodeksas ir kiti įstatymai gali nustatyti ir kitų garantijų, yra teisiškai netiksli ir neaiški, gali kilti jos taikymo problemų, nes keičiamame įstatyme ir Darbo kodekse bei kituose įstatymuose gali būti nustatytos iš esmės analogiškos, bet nevisiškai tapačios garantijos. Pritarti
2022-11-1535 2(P)1518 53.
Nėra visiškai aišku, kokią teisinę reikšmę turi keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 18 punkto nuostatoje, pagal kurią valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai „paaiškėja, kad jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir dėl to negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų“, įrašyta sąlyga „ir dėl to negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų“. Atsižvelgiant į imperatyvią šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad
„valstybės tarnautojas privalo būti nepriekaištingos reputacijos“, manytina,
jog nepriekaištingos reputacijos reikalavimų neatitinkantis valstybės tarnautojas visais atvejais turėtų būti atleidžiamas iš pareigų be jokių papildomų sąlygų, todėl siūlytume formuluotę „ir dėl to negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų“ išbraukti kaip perteklinę ir klaidinančią. Atitinkamai taisytina projekto 2 straipsnio 5 dalyje išdėstyta 2025 m. sausio
2
įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad atleidimo iš pareigų apribojimams mutatis mutandis taikomas Darbo kodekso 61 straipsnis. Pažymėtina, kad keičiamame įstatyme nustatomi atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindai ir atleidimo tvarka nėra tapatūs nustatytiesiems Darbo kodekse, todėl galėtų kilti teisės taikymo neaiškumų (pavyzdžiui, neaišku, kaip Darbo kodekso 61 straipsnio normos turėtų būti taikomos politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams). Neaišku, kodėl keičiamame įstatyme siūloma atsisakyti galiojančių šiuos santykius reguliuojančių normų ir taikyti Darbo kodekso normas.
Siūlomas teisinis reguliavimas yra nenuoseklus, keičiamo įstatymo 35 straipsnio 2 dalį reikėtų derinti su šio straipsnio 5 dalies nuostata, kuria taip pat ribojamas atleidimas iš pareigų (numatoma, kad valstybės tarnautojas negali būti atleistas iš pareigų laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir atostogų metu, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 13, 14, 16, 18, 19 ir 20 punktuose nurodytus atvejus). Šiame kontekste primintina, kad, kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, valstybės tarnybos teisiniai santykiai nėra tapatūs darbo santykiams, susiklostantiems tarp darbuotojo, kuris nėra valstybės tarnautojas, ir darbdavio (nesvarbu, ar susiklostantiems valstybės ar savivaldybių institucijose, ar kitose įmonėse, įstaigose, organizacijose)
3
įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad įvadinis mokymas vykdomas pirmą kartą į pareigas paskirtiems aukštesniesiems vadovams siekiant juos supažindinti su darbo valstybės tarnyboje ypatumais ir vadovavimo įgūdžiams formuoti. Atsižvelgiant į aukštesniųjų vadovų grupei priskiriamas pareigybes, į tai, kokie asmenys pagal keičiamo įstatymo 13 straipsnį galėtų būti įrašomi į pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą, ir į reikalavimus vadovų pareigoms užimti, nurodytas įvadinio mokymo tikslas diskutuotinas. Nepritarti Argumerntai:
Aukštesniojo vadovo sąvoka yra apibrėžta įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje. Aukštesnysis vadovas nebūtinai turi turėti vadovaujamo darbo patirties. Įvadinis mokymas, vykdomas pirmą kartą į pareigas paskirtiems aukštesniesiems vadovams siekiant juos supažindinti su valstybės tarnybos ypatumais ir vadovavimo įgūdžiams formuoti. 56. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 56.
Keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalies nuostatos iki dvitaškio formuluotė tikslintina, atsižvelgiant į tai, kad Valstybės tarnautojų registro, kuris jau veikia, steigimas yra vienkartinis jau įvykęs juridinis faktas. Pritarti
priedas
nebūtų atsižvelgta į šioje išvadoje pateiktą pastabą dėl valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemos (be kita ko, maksimalių pareiginės algos koeficientų) nustatymo įstatymu, siūlytume keičiamo įstatymo 1 priedo pavadinime prieš žodžius „pareiginių algų koeficientai“ siekiant teisinio aiškumo įrašyti žodį „minimalūs“, o šio priedo pastaboje prieš žodžius
„pareiginės algos koeficientas“ – žodį „minimalus“ (plg. su keičiamo įstatymo
2022-11-15 2(P)8
straipsnio 8 dalyje tikslintinas įstatymo, į kurį daroma nuoroda, pavadinimas, įrašant praleistą numerį, – nuoroda turėtų būti į Lietuvos
2022-11-15 2(P)10
straipsnio 9 dalies pirmajame sakinyje po žodžio „padalinus“ įrašytinas žodis
„iš“, o po žodžių „įstatyme einamiesiems metams“ vietoj žodžio „taikomo“
reikėtų įrašyti žodį „nustatyto“. Pritarti
2022-11-15 2(P)10
straipsnio 9 dalies nuostatoje „valstybės tarnautojams iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta pareiginė alga, įskaitant gautą priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, negali būti sumažinama“ prieš žodį „įskaitant“ įrašytinas žodis „perskaičiuota“, atsižvelgiant į tai, kad pagal dabar galiojantį reguliavimą pareiginė alga neapima priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, ir negalėtų būti sumažinama būtent perskaičiuota pareiginė alga.
Nepritarti Argumentai: Komitetas pritarė pasiūlymui įstatymo projekte numatyti priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Atsižvelgiant į tai, pareiginė alga bus perskaičiuojama neįskaitant gauto priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. 61. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-15 2(P)22
straipsnio 22 dalyje vietoj žodžių „priimtiems valstybės tarnautojams“ įrašytina „priimti valstybės tarnautojai“. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės ir savivaldybių vidaus auditorių asociacija, 2022-09-15, 2022-10-19
pateikia argumentus:
valdymo teisė, nes reguliuoja valdymo santykius, tokius kaip Valstybinis valdymas. Valstybinis valdymas yra valstybinių institucijų vykdoma tam tikra viešoji tvarka, viešasis administravimas, kurį įgyvendina valstybės tarnautojai. Vietos savivaldos lygmeniu Valstybės vardu valstybės valdžią vykdo savivaldybių tarybos ir savivaldybių tarybų sudaromų ir joms atskaitingų vykdomųjų organų valstybės tarnautojai. Akivaizdu kad, visi valdžios organai veikia tik Valstybės vardu.
Valstybės tarnybos santykiai yra teisiniai santykiai, griežtai reglamentuoti teisės aktuose, turintys savų ypatumų, kurie iš esmės skiriasi nuo darbo teisinių santykių, valstybės tarnybos santykiams keliami dideli reglamentacijos reikalavimai. Valstybės tarnybos santykių negalima tapatinti su darbo santykiais. Valstybės tarnyba skirta viešajam interesui įgyvendinti ir užtikrinti. 2. Pagal Konstitucinio Teismo (KT) ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) jurisprudenciją valstybės tarnautoją nuo darbuotojo skiria pagrindiniai požymiai, tai: 1) valstybės tarnautojas priimamas pagal įstatymą ir visos tarnybos sąlygos yra nustatytos įstatymu, t. y. dėl tarnybos sąlygų nesiderama. Asmenims, siekiantiems eiti valstybės tarnautojo pareigas ir jau einantiems valstybės tarnautojo pareigas, keliami aukšti kvalifikaciniai, etikos, elgesio, atsakomybės ir pan. reikalavimai ir šie reikalavimai turi būti nustatyti įstatymu (tuo tarpu darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, su darbdaviu sudaro darbo sutartį, kurioje yra nustatomos šalių sulygtos darbo sąlygos: darbuotojo darbovietė ir darbo funkcijos, darbo užmokesčio mokėjimo sąlygos, kitos sutarties sąlygos); 2) valstybės tarnautoju laikomas asmuo, jei jis vykdo viešojo administravimo veiklą. Europos Komisija ir Europos Sąjungos teisingumo teismas savo praktikoje įtvirtino funkcinį valstybės tarnybos aiškinimo metodą, valstybės tarnybos vykdomų funkcijų svarbą valstybės interesams bei nurodė, kurios funkcijos nepriskiriamos valstybės tarnybai. Pagal Europos Komisijos ir Europos Sąjungos teisingumo teismo praktiką valstybės tarnybos funkcijos yra šios: teisės aktų rengimas ir priėmimas, teisės aktų įgyvendinimas, teisės aktų vykdymo kontrolė. 3. Įstatymine ir jurisprudencine prasme valstybės tarnyba yra Valstybės pavedimu asmenų, einančių pareigas valstybinėje tarnyboje, atliekama visuomenei naudinga veikla.
Valstybės tarnyba glaudžiai susijusi su viešuoju administravimu kaip sėkmingo ir veiksmingo jo vykdymo, įgyvendinimo ir užtikrinimo prielaida, o valstybės tarnautojai tarnauja valstybės ir savivaldybės įstaigose ir institucijose, vadinasi, tarnautojai turi būti lojalūs ne tik savo darbdaviui
5. Lietuva, siekdama narystės ES, į valstybinės tarnybos santykių sistemą įdiegė ES teisę atitinkantį valstybinės tarnybos teisinį reguliavimą, kad Lietuvai prisijungus prie ES, Lietuvos viešojo administravimo subjektai ir jų valstybės tarnautojai gebėtų užtikrinti Bendrijos tikslų siekimą, įgyvendinant viešosios valdžios reguliacines pareigas pagal nustatytas Bendrijos veiklos sritis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinėje redakcijoje (1 straipsnyje (ex 1 straipsnis), 2 straipsnyje (ex 2 straipsnis), 3 straipsnyje (ex 3 straipsnis), 4 straipsnyje (ex 3a straipsnyje) ir kituose straipsniuose). Todėl šiuo metu galiojantis Valstybės tarnybos įstatymo reguliavimas tinkamai įtvirtina Valstybės, kaip valstybės tarnautojo darbdavio, pareigas ir atsakomybę ir minėtą reguliavimą galima tik plėtoti, bet negalima jo naikinti, menkinti, iškraipyti ar išderinti. 6. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarimuose išaiškino konstitucinę valstybės tarnybos prasmę. Aiškindamas konstitucinę valstybės tarnybos prasmę, Konstitucinis Teismas, išimtinai atsižvelgdamas į konstitucines nuostatas, jų turinį ir sąsajas, pabrėžė, kad Konstitucijoje įtvirtintos valstybės tarnybos esminis bruožas tas, kad ji suvokiama kaip tarnyba Lietuvos Valstybei ir pilietinei Tautai, kad būtų garantuotas visos valstybinės bendruomenės - pilietinės Tautos viešasis interesas, santykių sistema. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluota nuostata, kad Valstybės tarnybos teisiniai santykiai susiklosto tarp valstybės tarnautojo ir valstybės, kuri atlieka darbdavio vaidmenį, ir yra netapatūs teisiniams santykiams, susiklostantiems sutartiniuose darbo santykiuose.
Iš minėtos jurisprudencijos visiškai aiški išvada, kad su valstybės tarnautojais sutartys nėra sudaromos, o valstybės tarnautojų statusas, darbo užmokestis, priedai, atsakomybė, socialinės ir kitos garantijos bei reikalavimai turi būti nustatomi tik įstatymu, ir jie turi būti aiškūs ir bendri visiems siekiantiems atitinkamų pareigų valstybės tarnyboje, ir stojantiems į valstybės tarnybą, ir turi būti žinomi iš anksto. Todėl akivaizdu, kad būtent Valstybė yra valstybės tarnautojo darbdavys. Akivaizdu ir tai, kad viešojo administravimo subjekto vadovas nėra valstybės tarnautojo darbdavys, ir jis neturi kompetencijos įstatymu nustatyti valstybės tarnautojų statusą, darbo užmokestį, priedus, atsakomybę, socialines ir kitas garantijas bei reikalavimus, todėl akivaizdžiai yra neįgalus perimti ir įgyvendinti išimtines Valstybės darbdavio funkcijas. Todėl būtent Valstybė Valstybės tarnybos įstatyme ir jo lydimuosiuose teisės aktuose privalo išsamiai numatyti ir užtikrinti valstybės tarnautojų statusą, pareigas, funkcijas, darbo apmokėjimą, priedus, socialines garantijas ir pan., ir Valstybė negali minėtų pareigų perleisti viešojo administravimo subjekto vadovams.
Neteisėtai, pažeidžiant daugybę teisinių reikalavimų, išimtinai tik Valstybei priklausančias pareigas perleidus viešojo administravimo subjekto vadovams, būtų sudarytos prielaidos valstybės tarnautojų teisių pažeidimams, diskriminacijai, moralinei ir materialinei žalai, kas reiškia, kad būtų sudarytos sąlygos ir pačios valstybės interesų pažeidimams (pavyzdžiui, neveikiant Valstybės tarnybos įstatymo saugikliams: 1) institucijos vadovas to paties sudėtingumo funkcijas vykdantiems asmenims galėtų nustatyti skirtingas socialines garantijas, skirtingas kitas darbo sąlygas ir pan. ne pagal lojalumą Valstybei, bet pagal lojalumą sau ir taip piktnaudžiauti institucijos vadovo valdiniais įgalinimais ir priversti valstybės tarnautoją atsisakyti įstatymų vykdymo ar juos interpretuoti institucijos vadovui palankiai, atsisakyti principingumo, teisingumo ir t.t; 2) institucijos vadovas įgytų jam konstituciškai nepriklausančią diskreciją vienodo sudėtingumo funkcijas vykdantiems asmenims nustatyti skirtingo dydžio apmokėjimą ir kitas tarnybos sąlygas, įtvirtinti valstybės tarnautojų diskriminaciją, o kadangi darbo apmokėjimas ir socialinės garantijos yra vieni iš svarbiausių valstybės tarnautoją motyvuojančių instrumentų, tai tokiu būdu institucijos vadovas įgytų galimybes apmokėjimo už tarnybą, socialinių garantijų ir pan. sąlygas taikyti partiniu principu, daryti poveikį valstybės tarnautojui, paveikti jo atsparumą korupcijai ir neįstatyminiams reikalavimams, būtų sudarytos prielaidos valstybės tarnautojų principingumo, nepriklausomumo pažeidimams ir pan.
Neteisėtai, pažeidžiant daugybę teisinių reikalavimų, išimtinai tik Valstybei priklausančias pareigas perleidus viešojo administravimo subjekto vadovams, būtų sudarytos prielaidos valstybės tarnautojų teisių pažeidimams, diskriminacijai, moralinei ir materialinei žalai, kas reiškia, kad būtų sudarytos sąlygos ir pačios valstybės interesų pažeidimams (pavyzdžiui, neveikiant Valstybės tarnybos įstatymo saugikliams: 1) institucijos vadovas to paties sudėtingumo funkcijas vykdantiems asmenims galėtų nustatyti skirtingas socialines garantijas, skirtingas kitas darbo sąlygas ir pan. ne pagal lojalumą Valstybei, bet pagal lojalumą sau ir taip piktnaudžiauti institucijos vadovo valdiniais įgalinimais ir priversti valstybės tarnautoją atsisakyti įstatymų vykdymo ar juos interpretuoti institucijos vadovui palankiai, atsisakyti principingumo, teisingumo ir t.t; 2) institucijos vadovas įgytų jam konstituciškai nepriklausančią diskreciją vienodo sudėtingumo funkcijas vykdantiems asmenims nustatyti skirtingo dydžio apmokėjimą ir kitas tarnybos sąlygas, įtvirtinti valstybės tarnautojų diskriminaciją, o kadangi darbo apmokėjimas ir socialinės garantijos yra vieni iš svarbiausių valstybės tarnautoją motyvuojančių instrumentų, tai tokiu būdu institucijos vadovas įgytų galimybes apmokėjimo už tarnybą, socialinių garantijų ir pan. sąlygas taikyti partiniu principu, daryti poveikį valstybės tarnautojui, paveikti jo atsparumą korupcijai ir neįstatyminiams reikalavimams, būtų sudarytos prielaidos valstybės tarnautojų principingumo, nepriklausomumo pažeidimams ir pan. Visa tai reiškia, kad institucijos vadovui turint konstituciškai jam nepriklausančią išimtinai tik Valstybei priklausančią valstybės tarnautojo darbdavio diskreciją, būtų iš esmės sunaikinta Valstybės, kaip valstybės tarnautojo darbdavio, esmė, sudarytos sąlygos valstybės tarnybos aukštos reglamentacijos kriterijaus pažeidimams bei iš esmės būtų išderinti visi valstybės tarnybos, kaip viešo intereso Įgyvendinimo mechanizmo, saugikliai, ir būtų pažeisti pačios Valstybės suverenumas ir interesai.
taip pat, kad ES sutartyje yra aiškiai atskirtas viešosios valdžios /viešojo administravimo valstybinės tarnybos sektorius nuo privataus kapitalo sektoriaus. Akcentuotina, kad ES sutartis numato aiškias išimtis veiklai, kuri bet kurioje valstybėje yra susijusi su viešosios valdžios funkcijų vykdymu, t. y., dėl visuomeninių interesų numato aiškias išimtis veiklai, kuriomis grindžiamas laisvas darbuotojų, asmenų, prekių, paslaugų, kapitalo judėjimo ribojimas (ES sutarties 45 straipsnis (ex 55 straipsnis): „Veiklai, kuri bet kurioje valstybėje yra susijusi, nors ir laikinai, su viešosios valdžios funkcijų vykdymu, šio skyriaus (ES sutarties dalies „Laisvas asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas“ skyriaus „Įsisteigimo teisė“ dėl savarankiškai dirbančių asmenų, dėl privataus kapitalo verslo įmonių, bendrovių, dukterinių bendrovių ir t.t. - VSVAA pastaba.) nuostatos netaikomos“. Akcentuotina, kad Europos Sąjungoje iš laisvo darbuotojų ir laisvo kapitalo judėjimo yra išimta viešojo administravimo sritis, kuri turi imunitetą rinkai ir konkurencijai, ir nėra rinkos ir konkurencijos objektas ir negali juo tapti, todėl viešojo administravimo sritis yra nepavaldi privačiam verslo sektoriui, o priešingai - Valstybė, vykdydama valdymą, turi valinę ir kontrolės galią ir reguliuoja privataus verslo sektoriaus santykius, nepažeisdama ES sutarties, ES direktyvų ir reglamentų.
Todėl akivaizdu, kad viešojo administravimo - valstybinės tarnybos sektorius nėra ir negali būti tapatinamas su privačiu verslo sektoriumi, ir valstybės valdymo veikla ir rinkos santykiais susaistytas privatus sektorius negali būti sujungti į vieną bendrą sektorių, nes tai pažeistų valstybės suverenitetą, valstybės saugumą ir valstybės interesus. 8. Konstitucijos
kitų konstitucinių teisių įgyvendinimo prielaida, tai ji turi būti garantuojama valstybės tarnautojui ne mažesne apimtimi nei kitiems dirbantiesiems asmenims. Valstybės tarnautojui turi būti mokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis, jį sumažinti galima tik esant aplinkybėms, nesusijusioms su valstybės tarnautojo dalykinėmis savybėmis, bei atsižvelgiant į konstitucinius proporcingumo, teisėtų lūkesčių principus.
Minėta jurisprudencija dėl valstybės tarnautojo veikimo konstitucinio proporcingumo, teisėtų lūkesčių principų ir atsižvelgiant, kad valstybės tarnautojas priimamas į tarnybą tik įstatymu, suponuoja išvadą, kad Valstybės tarnybos įstatyme negalima naikinti valstybės tarnautojo socialinių garantijų, įskaitant valstybės tarnautojo atostogas, negalima naikinti valstybės tarnautojų atlyginimų priedų (pvz., už stažą valstybės tarnyboje) ir pan., kadangi kito valstybės tarnautojo statuso, pareigų, funkcijų, darbo apmokėjimo, socialinių garantijų užtikrinimo, įgyvendinimo ir priežiūros instrumento negu Valstybės tarnybos įstatymas, Valstybė tiesiog negali turėti ir jo neturi. 9.
išdėstyti argumentai patvirtina akivaizdžius teisinius pagrindus, pagal kuriuos: Lietuvos teisėkūros subjektai, reguliuodami Valstybės tarnybos institutą, privalo laikytis ES, Lietuvos nacionalinių, konstitucinių teisės normų, privalo atsižvelgti į nacionalinių ir ES teismų jurisprudenciją ir jos nekvestionuoti, privalo vykdyti Lietuvos pareigas narystėje ES pagal ES sutartį, ir teisėkūros subjektai Valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojo statuso, įskaitant viešosios finansų kontrolės subjektų - Vidaus audito tarnybų vadovų ir vidaus auditorių, reguliavimą privalo vykdyti, tik atsižvelgdami į ES sutarties ir kitų teisės aktų imperatyviomis nuostatomis saistomą teisinių santykių sistemą, į Lietuvos Konstitucinio teismo jurisprudenciją, į Europos Komisijos išreikštas pozicijas, į Europos Sąjungos teisingumo teismo jurisprudenciją ir t.t., kas akivaizdžiai neleidžia menkinti, naikinti ar kitaip pažeisti valstybės tarnautojo teisinio statuso, bloginti arba daryti rizikingais valstybės tarnautojo darbo apmokėjimo, socialinių garantijų ir pan. užtikrinimą, nes kartu su valstybės tarnautojo teisinio statuso pažeidimais yra daromi ir Valstybės interesų, suverenumo ir saugumo pažeidimai. Todėl Lietuvos teisėkūros subjektai negali tapatinti viešosios valdžios ir valstybės valdymo administracinės veiklos sektoriaus su privačiu verslo sektoriumi, valstybės valdymo ir administracinės veiklos sektorių negali sujungti į vieną bendrą sektorių, negali griauti valstybės tarnybos santykių, negali jų pažeisti, negali naikinti „ribos tarp privataus kapitalo ir viešojo sektoriaus subjektų“. Teisėkūros subjektai negali valstybės tarnautojų darbdavio funkcijų perleisti viešojo administravimo subjekto vadovams, kadangi valstybės tarnautojų darbdavys yra išimtinai tik Valstybė, valstybės tarnautojai išimtinai veikia tik Valstybės vardu ir išimtinai vykdo tik Valstybės pavedimus.
Būtent Valstybės tarnybos įstatyme Valstybė privalo nustatyti aiškias visas valstybės tarnautojų, įskaitant viešosios finansų kontrolės subjektų - Vidaus audito tarnybų vadovų ir vidaus auditorių, statuso, veiklos, funkcijų, atsakomybės, darbo apmokėjimo, priedų, atostogų, socialinių garantijų ir kitas sąlygas, ir privalo kontroliuoti minėtų sąlygų laikymąsi, nes tik stiprus valstybinės tarnybos institutas yra Valstybės interesų ir jos suverenumo garantas, konstitucinis valdymo pamatas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ir atsižvelgiant į visus VSVAA pateiktus raštus Lietuvos teisėkūros subjektams, VSVAA dar kartą prašo Lietuvos teisėkūros subjektus:
valstybės tarnybos ir susijusių teisinių santykių, įskaitant viešosios finansų kontrolės subjektų - Vidaus audito tarnybų vadovų ir vidaus auditorių valstybės tarnybos santykių reguliavimą, stiprinant valstybės tarnautojų teisių, pareigų, darbo apmokėjimo, priedų, atostogų, socialinių garantijų, atsparumo poveikiui bei priklausomumui nuo viešojo administravimo subjekto vadovo ir kitiems galimiems poveikiams ir t.t. reguliavimą Valstybės tarnybos įstatyme (ir susijusiuose teisės aktuose), kuris yra Valstybės interesų ir suverenumo pamatinis konstitucinis garantas, taip pat pakartotinai prašo neperleisti išimtinės Valstybės kompetencijos - valstybės tarnautojo Darbdavio kompetencijos, institucijų vadovams, kurie nėra valstybės tarnautojų darbdaviai, - ir taip užtikrinti Valstybės interesus, Valstybės tarnybą Tautai ir Valstybės suverenumą; <...>. Įvertinta
asociacija, 2022-09-30, 2022-10-10, 2022-10-19 7.
Užtikrinti, kad teisingi teisiniai reikalavimai, kriterijai, VSVAA argumentai būtų taikomi ne fragmentuotai, bet teisingai ir sistemiškai visame teisyne, susijusiame su Vidaus audito tarnybų, jų vadovų ir vidaus auditorių statuso ir valstybinės tarnybos reguliavimu, jų nepažeisti, nepažeisti Lietuvos įsipareigojimų narystėje ES, nepažeisti ES sutarties ir iš jos išplaukiančių
ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga, 2022-10-06, 2022-11-23, 2022-11-24 Pagal egzistuojantį teisinį reglamentavimą su valstybės tarnautojais sutartys nėra sudaromos, o valstybės tarnautojų karjerą, priėmimo ir atleidimo sąlygas, atsakomybę, socialines ir kitas garantijas, iš esmės reglamentuoja tik Valstybės tarnybos įstatymas. Kitaip tariant, Valstybės tarnybos įstatymas ir yra de facto valstybės tarnautojų „sutartis“ su valstybe. Ši Vyriausybė, vykdydama savo programą, parengė naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projektą ir daugybę kitų su tuo siejamų įstatymų projektų, kuriais siekiama įgyvendinti vadinamąją Viešojo sektoriaus reformą. Šios reformos tikslui sunku būtų nepritarti – siūloma valstybės tarnybą padaryti lankstesnę ir patrauklesnę. Tačiau Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga nepritaria priemonėms, kuriomis yra siūloma pasiekti minėtą tikslą ir mano, kad tokios priemonės atvirkščiai sumažins valstybės tarnybos patrauklumą ir konkurencingumą, įneš daugiau neaiškumo nustatant darbo užmokestį, negana to, siūloma bent jau dvejiems ateinantiems metams „įšaldyti“ valstybės tarnautojų darbo užmokestį dėl naujai siūlomo taikyti bazinio dydžio, panaikinti ir taip menkas egzistuojančias socialines garantijas.
Atkreipiame dėmesį, kad kitoms valstybinėje tarnyboje dirbančioms asmenų grupėms, kurioms artimiausiu metu neketinama apčiuopiamai didinti darbo užmokesčio (Vadovybės apsaugos tarnybai, Specialiųjų tyrimų tarnybai, žvalgybos pareigūnams, diplomatams, prokurorams, statutiniams valstybės tarnautojams) nuo kitų metų egzistuojančios socialinės garantijos ir darbo užmokesčio apskaičiavimo sistemos paliekamos. Tiesa, reformos rengėjai teigia, kad šiai grupei asmenų darbo užmokesčio sistema pakeista, o esamos garantijos turėtų/galėtų būtų panaikintos kitame etape, t. y. po metų. Viena vertus, sąlygų bloginimo šios grupėms mes tikrai nepalaikome. Kita vertus, sunku būtų patikėti, kad dėl turimos įtakos sprendimų priėmėjams šioms asmenų grupėms sąlygos bus pablogintos, t. y. sąlygos jiems būtų prilygintos toms, kokios yra siūlomos valstybės tarnautojams. Kitas pavyzdys, iliustruojantis siūlomos reformos nenuoseklumą, yra tas, kad teisėjams yra siūloma nuo 2023 m. gerokai padidinti darbo užmokestį, tačiau reformos iniciatoriai nesiūlo teisėjams panaikinti šiuo metu Teismų įstatyme įtvirtintos atostogų skaičiavimo tvarkos, pagal kurią teisėjui už ilgą teisėjo darbo stažą gali būti suteikta 40 darbo dienų kasmetinių atostogų.
Šiuo metu valstybės tarnautojams taikomi įvairūs specialūs reikalavimai, kurių nereikia laikytis dirbantiems pagal darbo sutartis (turto ir pajamų deklaravimas, pareiga vengti interesų konflikto, puoselėti nepriekaištingą reputaciją, lojalumas), ir atitinkamai numatytos tam tikros garantijos (ilgesnės atostogos ir kt.). Šia reforma naikinamos garantijos, tačiau paliekami papildomi reikalavimai, o tai yra nelogiška, neteisinga ir galimai prieštarauja konstitucinei doktrinai. Valstybės tarnybos reformos rengėjai nuolat kartoja, kad viešasis sektorius, įskaitant valstybės tarnybą, atsilieka nuo privataus sektoriaus visais aspektais: savo veiklos efektyvumu, kokybe, lankstumu ir pan. Manome, kad toks tiesmukas viešojo ir privataus sektoriaus lyginimas ir supriešinimas yra nekorektiškas. Visų pirma dėl to, kad skiriasi viešojo sektoriaus ir privataus sektoriaus tikslai. Viešasis sektorius siekia viešojo intereso ir kokybiškų viešųjų paslaugų teikimo, o privatus – pelno. Sunku būtų lyginti netgi valstybės ir savivaldybių įstaigų veiklą su valstybės įmonėmis, kurios paprastai veikia monopolijos sąlygomis ir siekia pelno. Taip pat pasigedome valstybės tarnybos reformos rengėjų atlikto padidinto teisinio reguliavimo vertinimo, kaip tai yra numatyta Teisėkūros pagrindų įstatyme. Mūsų įsitikinimu, nesant išsamaus vertinimo, padarytos klaidos valstybei gali grėsti sunkiai ištaisomomis pasekmėmis. Be to, būtų buvę naudinga ir palyginti panašias funkcijas atliekančias valstybės ir savivaldybių institucijas tarpusavyje, išryškinant veiklos efektyvumo problemas.
Pavyzdžiui, pateikti „pavyzdines“ institucijas, kurios veikia efektyviai tam, kad kitos institucijos galėtų į jas lygiuotis. Tarkime, ar reformos rengėjai galėtų objektyviai įvardyti, kurios ministerijos kanceliarija veikia efektyviai, o kurios ne? Toliau pateikiame savo argumentus, kodėl parengtas naujos redakcijos Valstybės tarnybos projektas iš esmės nesudaro jokių prielaidų pasiekti deklaruotą tikslą, t. y. valstybės tarnybą padaryti patrauklesnę ir efektyvesnę, o atvirkščiai – įneš sumaišties, padidins riziką pažeisti tiek šiuo metu pareigas einančių, tiek naujai priimamų tarnautojų teisėtus lūkesčius, pablogins karjeros galimybes, diskriminuos kitą statusą turinčių valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų atžvilgiu. Neargumentuotas siūlymas didelei daliai dabartinių tarnautojų panaikinti valstybės tarnybos statusą. Valstybės tarnybos įstatymo projektu siūloma per artimiausius dvejus metus panaikinti valstybės tarnautojų statusą nemažai daliai, gal netgi keliems tūkstančiams iš šiuo metu maždaug 27 tūkst. pareigas einančių valstybės tarnautojų. Siūloma valstybės tarnautojais nelaikyti asmenų, kurių funkcijos susijusios su personalo administravimu, buhalterine apskaita, dokumentų tvarkymu, apskaita ir saugojimu, viešųjų pirkimų vykdymu, vidaus auditu, projektų valdymu, viešųjų ryšių palaikymu, teisiniu atstovavimu, korupcijos prevencija ir vidaus tyrimais, informacinių ir ryšių technologijų administravimu, turto administravimu. Aukščiau nurodytas funkcijas vykdantys valstybės tarnautojai, tikėtina, taptų darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartis, o nesant atitinkamų įstatyme numatytų saugiklių, galbūt apskritai netektų einamų pareigų.
Mažų mažiausiai, buvusiems tarnautojams tapus darbuotojams, dirbančiais pagal darbo sutartis, ateityje tai žymiai apribotų jų galimybes gauti didesnį darbo užmokestį. Primename, kad dar 2019 m. buvo peržiūrėtos visų valstybės tarnautojų pareigybės tam, kad būtų panaikintos pareigybės, kurių funkcijos yra ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio, tad nesuprantama, kodėl vėl reikėtų grįžti atgal ir tokiu būdu įnešti papildomos sumaišties. Nepagrįstas ir neargumentuotas siūlymas panaikinti priedą už stažą ir atostogų skaičiavimo tvarką valstybės tarnautojams. <...> Be to, priedas už stažą istoriškai buvo taikomas ir dėl to, kad tokiu būdu, bent nežymiai, siekiama padidinti valstybės tarnautojų darbo užmokestį negaunant pakankamo finansavimo iš biudžeto. O taip pat ši priemonė veikia ir kaip šiokia tokia atsvara įstaigų vadovų subjektyvumui vykdant kasmetinius veiklos vertinimus. Socialinių garantijų panaikinimas valstybės tarnautojams prieštarauja tarptautinei praktikai. Reformos iniciatoriai viešojoje erdvėje nuolat kartoja, kad pažangiose valstybėse valstybės tarnautojai esą neturi kažkokių išskirtinių socialinių garantijų, o priedą už stažą jie vadina XIX a. atgyvena ir darbo užmokesčio augimu vien už buvimą valstybės tarnautoju. Visų pirma, virtinėje Vakarų valstybių (Austrijoje, Belgijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje ir kt.) yra taikomos sistemos, kai darbo užmokestis tiesiogiai priklauso ir nuo stažo valstybės tarnyboje dydžio.
Absoliučioje daugumoje Europos valstybių į valstybės tarnybą naujai priimtiems valstybės tarnautojams yra suteikiamos ilgesnės atostogos lyginant su privačiu sektoriumi, o jau einantiems pareigas tarnautojams papildomos atostogų dienos dažniausiai yra suteikiamos už ilgesnį stažą valstybės tarnyboje. Estijos Valstybės tarnybos įstatymas nors ir nenumato priemokos už stažą mokėjimo, tačiau įtvirtina dar patrauklesnes garantijas nei Lietuvoje. Už stažą valstybės tarnyboje Estijoje yra gerokai didinama valstybinė senatvės pensija. Jeigu valstybės tarnautojo stažas siekia 10–15 metų, tuomet senatvės pensija didinama 10 proc., o jeigu tarnautojo stažas yra ilgesnis nei
Kanados parlamento administracija buvo pripažinta vienu patraukliausiu darbdaviu šalyje, o Kanados parlamento biblioteka buvo išrinkta vienu iš geidžiamiausių darbdavių Kanados sostinės regione. Tokio titulo Kanados parlamento administracija nusipelnė ne dėl darbo užmokesčio dydžio, kadangi į Kanados parlamentą priimtiems aukštųjų mokyklų absolventams iš pradžių siūlomas nedaug didesnis nei šalies vidutinis darbo užmokestis, o būtent dėl įvairių taikomų socialinių garantijų. Socialinių garantijų panaikinimas diskriminuos tiek naujai į valstybės tarnybą priimamus tarnautojus, tiek šiuo metu pareigas einančius tarnautojus. Reformos rengėjai pastaruoju metu viešojoje erdvėje naudoja įvairius argumentus, kodėl yra būtina panaikinti šiuo metu egzistuojančias socialines garantijas valstybės tarnautojams.
Vienas iš neseniai nuskambėjusių argumentų, kad 1 proc. dydžio priedas mokamas už vienerius stažo už tarnybą Lietuvos valstybei metus yra ydingas, nes esą „atlyginimas būtų teisingas, pagrįstas rezultatais, už atliktus darbus, o ne už egzistavimą ir buvimą tam tikrose pareigose“. Visų pirma, ir dabartinis teisinis reguliavimas leidžia tarnautoją atleisti ar sumažinti jam darbo užmokestį, jeigu jis nepasiekia jokių rezultatų. Antra, siūlymas
„įšaldyti“ priemoką už tarnybos stažą jau einantiems pareigas valstybės
tarnautojams taip pat suformuotų ydingą praktiką. Tokiu būdu pažeistų tarnautojų teisėtus lūkesčius dėl nuoseklaus tęstinio priedo augimo, atsirastų nepagrįsti darbo apmokėjimo tvarkos skirtumai tarp jau turinčių tarnybos stažą ir naujai į valstybės tarnybą ateinančių asmenų. Pažymėtina, kad pagal dabartinį Valstybės tarnybos įstatymą leidžiama naujai priimtiems valstybės tarnautojams nustatyti didesnius pareiginės algos koeficientus nei keliolika metų valstybės tarnyboje dirbantiems tarnautojams. O neretai būna ir taip, kad ką tik priimtas valstybės tarnautojas gauna faktiškai didesnį darbo užmokestį nei tarnautojas, turintis 30 metų darbo valstybės tarnyboje stažą. Nepagrįsti siūlymai iki 2025 m. „įšaldyti“ valstybės tarnautojams taikomą bazinį dydį ir nustatyti naują darbo užmokesčio sistemą. Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga visuomet sveikina darbo užmokesčio didinimą viešojo sektoriaus darbuotojams. Šia reforma Vyriausybė siūlo žymiai didinti darbo užmokestį pakankamai siaurai viešajame sektoriuje dirbančiai asmenų grupei (politikams, teisėjams, valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų vadovams, valstybės pareigūnams), iš viso mažiau nei 2 tūkst. asmenų.
Tačiau valstybės tarnautojams, kurių yra maždaug 27 tūkst., siūloma artimiausiems dvejiems metams naująjį bazinį dydį įšaldyti. Kitaip tariant, nuo kitų metų didelė dalis valstybės tarnautojų tiesiog gaus kone identišką darbo užmokestį, kurį gauna šiandien. Taip bus dėl to, kad ketinama panaikinti priedą už stažą valstybės tarnybai (t. y. 1 proc. darbo užmokesčio padidėjimą kas metus) ir neketinama didinti įstaigų darbo užmokesčio fondų arba padidinti minimaliai. Taigi valstybės tarnautojai šiuo aspektu yra akivaizdžiai diskriminuojami. Apskritai sunkiai suprantama, kodėl naujai taikomą bazinį dydį ketinama peržiūrėti kas trejus metus, kadangi tokiu būdu valstybės tarnautojų darbo užmokestis atsiliks nuo faktinio vidutinio darbo užmokesčio šalyje augimo. Naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projekte siūloma, kad įstaigos vadovas nustatytų įstaigos valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą, kurioje, atsižvelgiant į šio įstatymo ir Darbo kodekso nuostatas, nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai, konkrečiai pareigybei nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalai. Įstaigos vadovas nustatys darbo apmokėjimo sistemą vadovaudamasis Vyriausybės nustatytomis rekomendacijomis. Iniciatorių teigimu, tokiu būdu įstaigų vadovai esą galėtų lanksčiau nustatyti didesnį darbo užmokestį (t. y. konkrečiai pareigybei nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalus). Šiai siūlomai naujovei nepritariame dėl kelių priežasčių. Visų pirma, manome, kad maksimalūs pareiginės algos koeficientai įstaigose ir institucijose naujojoje darbo apmokėjimo sistemoje bus nustatomi pagal faktinį darbo užmokesčio fonde turimų asignavimų dydį.
Kitaip tariant, didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai iš esmės nesiskirs nuo šio metu galiojančio įstatymo, o jeigu ir bus didesni, tai de facto jie negalės būti suteikiami tarnautojams dėl riboto darbo užmokesčio asignavimų dydžio. Antra, manome, kad siūloma nauja darbo užmokesčio sistema sudarys prielaidas, kad panašias funkcijas vykdančiose institucijose bus nustatyti skirtingo dydžio didžiausi pareiginės algos koeficientai. Taip pat kelia abejonių, ar Vyriausybės parengtomis rekomendacijomis dėl darbo užmokesčio sistemos vadovausis visų įstaigų vadovai. Esame įsitikinę, kad esminiai darbo apmokėjimo sistemos principai turėtų būti įtvirtinti Valstybės tarnybos įstatyme, o ne rekomendacijų forma. Valstybės tarnybos įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „dėl lėšų trūkumo (darbo užmokesčio fonde) įstaigų galimybės finansiškai motyvuoti valstybės tarnautojus yra ribotos“. Su tuo sunku ginčytis, tačiau ši amžina problema valstybės tarnybos reformos iniciatorių nėra niekaip sprendžiama. Šiuo metu turbūt tik labai menka dalis valstybės tarnautojų (atmetus politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojus ir įstaigų vadovus) turi galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme nustatytas pareiginės algos koeficientų „lubas“, o jas pasiekti daugeliui tarnautojų reikėtų dar bent keleto metų. Taigi padidinus teorines koeficientų „lubas“ pagal naująją siūlomą darbo užmokesčio sistemą faktinis darbo užmokestis niekaip nepasikeis.
Galiausiai, suteikiant vadovams diskreciją nustatyti didesnį darbo užmokestį ir tuo pat metu valstybei neskiriant pakankamo finansavimo darbo užmokesčiui, gali susiklostyti tokia situacija, kad kai kuriose institucijose ir įstaigose darbo užmokestis kai kuriems tarnautojams didės vien dėl įstaigų vadovų subjektyvumo ar nepotizmo, o kiti tarnautojai gali būti atleisti. Nepritariame siūlymui eliminuoti profesines sąjungas iš derybų sudarant kolektyvinę sutartį dėl bazinio dydžio. Šiuo metu galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme numatyta, kad ateinančių finansinių metų bazinis dydis nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Nauju reglamentavimu atsisakius šios nuostatos, būtų eliminuotas profesinių sąjungų vaidmuo nustatant valstybes tarnautojų darbo užmokestį ir susiaurintos profesinių sąjungų galimybės ginti jų atstovaujamų darbuotojų socialines ir ekonomines teises. Apibendrinant konstatuojame, kad šia reforma yra siūloma iš esmės pabloginti valstybės tarnautojų darbo sąlygas, tuo pat metu tikintis, kad darbuotojai iš privataus sektoriaus pradės veržtis dirbti į valstybės tarnybą. O galbūt yra atvirkščiai, t. y. nemaža dalis viešojo sektoriaus nėra linkę ieškoti darbo privačiame sektoriuje dėl to, kad pastarajame ir dabar yra siūlomos prastesnės sąlygos nei viešajame sektoriuje? Be to, nemaža dalis viešojo sektoriaus ir taip šiuo metu dirba pagal Darbo kodekso nuostatas. Ar tai reiškia, kad vien dėl to valstybės tarnautojai dirba efektyviau? Galiausiai, ar neatrodo keista, kad patys valstybės tarnautojai, išskyrus galbūt įstaigų vadovus, švelniai tariant, nėra sužavėti siūlomais pokyčiais ir jiems priešinasi?
Atidžiai išanalizavę naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projektą, susipažinę su kitų valstybės ir savivaldybių institucijų derinimo metu pateiktomis pastabomis ir pasiūlymais (kuriuose, beje, net keletas naujai siūlomų nuostatų vertinamos kaip prieštaraujančios konstitucinei doktrinai) bei išmanydami įvairius praktikoje veikiančius aspektus, raginame Seime, svarstant šios reformos įstatymų projektų paketą atsižvelgti į profesinių sąjungų ir valstybės bei savivaldybių institucijų pastabas. Įvertinta
susivienijimas, 2022-10-10 Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (toliau - Susivienijimas) atsižvelgdamas į tai, kad 2022 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos Seime yra numatytas nenumatytasis posėdis, kurio metu bus sprendžiamas Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto ir su juo susijusių teisės aktų projektų (toliau - Projektas) priėmimo klausimas, teikia šį raštą, kuriame nurodo Projekto trūkumus ir išreiškia pagrįstas abejones dėl nauju teisiniu reglamentavimu siekiamo vieno iš Projekto rengėjų nurodomų tikslų - valstybės tarnybos efektyvumo didinimo, praktinio įgyvendinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad Susivienijimas pritaria teikiamo svarstyti Projekto idėjai, jog reforma valstybės tarnyboje yra reikalinga dėl vadovų gebėjimų stiprinimo, jų kompetencijų kėlimo, tačiau prieštarauja siūlomiems valstybės tarnautojų darbo teisinio reglamentavimo pakeitimams ir nepritaria galutinio Projekto redakcijai. Susivienijimas žemiau pateikia nesutikimo argumentus, kurių visuma sudaro pagrįstą pagrindą grąžinti Projektą jo rengėjams tolimesniam tobulinimui. Susivienijimas nepritaria socialinių garantijų mažinimui valstybės tarnautojams.
Akcentuotina, kad Projekto rengėjai nenurodo jokių svarbių motyvų, kodėl yra siūloma mažinti kasmetinių valstybės tarnautojų atostogų trukmę, naikinti priedus už stažą valstybės tarnyboje. Visuotinai pripažįstama ir nereikalaujanti papildomo įrodinėjimo aplinkybė yra šalyje didėjanti infliacija, kas tiesiogiai sąlygoja bendro kainų lygio didėjimą, dėl kurio mažėja pinigų perkamoji galia. Todėl naujuoju reglamentavimu pašalinus iš valstybės tarnautojų gaunamus priedus už stažą, tai labai jautriai atsilieps didžiajai daliai valstybės tarnautojų, kurių vidutinis darbo užmokestis dažnu atveju neviršija net 800 EUR (atskaičius mokesčius). Teikiamas Projektas dar labiau padidins socialinę atskirtį. Visų pirma, analizuojant senąjį ir naująjį reglamentavimus yra akivaizdu, kad didesnis dėmesys yra sutelktas tam tikrai grupei valstybės tarnautojų (politikams, teisėjams, įstaigų vadovams), kuriems numatomi ženkliai padidinti atlyginimai. Tuo tarpu didžiajai daliai valstybės tarnautojų atlyginimas bus įšaldomas
peržiūrėti kas 3 (tris) metus. Pažymėtina, kad šalies vidutinis darbo užmokestis per 3 (tris) metus gali reikšmingai padidėti. Todėl Susivienijimo įsitikinimu, tokie reglamentavimo pakeitimai tik dar labiau skatins valstybės tarnautojus žvalgytis į privatų sektorių ir neišspręs egzistuojančios valstybės tarnyboje problemos - etatų neužpildymo. Taip pat šiame Projekte visiškai nesprendžiamas motyvacinės sistemos valstybės tarnautojams klausimas. Nagrinėjamu atveju valstybė, kaip darbdavys, iš vienos pusės reikalauja aukštos kompetencijos bei nepriekaištingos reputacijos, o iš kitos pusės yra naikinamos socialinės garantijos, nepriklausančios nuo tiesioginio vadovo valios, o įgyjamos už lojalumą valstybei (priedai už stažą, ilgesnės trukmės kasmetinės atostogos).
Svarbu pažymėti, kad Projekte nenumatytos jokios priemonės, kurios atsvertų socialinių garantijų mažinimu kilsiančius padarinius valstybės tarnautojams. Paminėtina, kad Estijoje nėra taikomi priedai už stažą, tačiau jiems yra didinama pensija pagal ištarnautą laikotarpį. Taigi, siūlomi Projekto teisinio reglamentavimo pakeitimai yra ydingi siekiant didinti valstybės tarnybos, kaip viešojo sektoriaus, patrauklumą prieš privatų sektorių. Akivaizdu, kad įsigaliojus naujajam reglamentavimui valstybės tarnautojas neturėtų daugiau garantijų nei asmuo dirbantis pagal darbo sutartį privačiame sektoriuje. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, siūlytina palikti esamą teisinį reglamentavimą dėl socialinių garantijų, nes tai yra viena iš priemonių skatinanti asmenis pasirinkti darbą valstybės tarnyboje. Susivienijimas nepritaria profesinių sąjungų vaidmens valstybės tarnyboje sumažinimui. Pirmiausia Projekte nėra numatyta aiškaus teisinio reglamentavimo, susijusio su profesinių sąjungų veikla, garantijomis, kolektyvinių sutarčių sudarymo galimybėmis valstybės tarnyboje ir pan. Atkreipiame dėmesį, kad valstybės tarnybos santykiuose yra tam tikrų ypatumų, kuomet Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatytas reglamentavimas jo neapima, pavyzdžiui valstybės tarnybos santykių ypatumai sudarant šakos ar nacionalines kolektyvines sutartis, profesinių sąjungų atstovų dalyvavimas valstybės tarnautojų atrankose, veiklos vertinime ir pan. Taigi, naujuoju reguliavimu siekiama kardinaliai sumažinti profesinių sąjungų įsitraukimą į valstybės tarnybą.
Susivienijimo įsitikinimu Projekte privalo būti įtrauktas skyrius „Profesinių sąjungų garantijos valstybės tarnyboje“ (pagal analogiją su Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto). Susivienijimas atkreipia dėmesį, kad dvišalė valstybės tarnautojų komisija prie Trišalės Tarybos nepritarė Projektui. Todėl atsižvelgiant į tai siūlytina įsiklausyti į valstybės tarnautojų bendruomenę, atsižvelgti į profesinių sąjungų teikiamus siūlymus, kadangi priešingu atveju gali susiklostyti tokia situacija, jog įgyvendinus šiuo metu teikiamą valstybės tarnybos reformą sumažės valstybės tarnybos efektyvumas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Susivienijimas gerb. Seimo prašo:
susivienijimas, 2022-10-27 Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (toliau – NPPSS) susipažinę su 2022-10-18 pateiktu atnaujintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo projektu (toliau – Projektas) pažymi, kad į profesinių sąjungų anksčiau teiktas pastabas dėl Projekto nebuvo atsižvelgta. Taip pat akcentuotina, kad 2022-10-10 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (toliau – Departamentas) pateikė išvadą dėl VRM 2022-10-03 teikto projekto neatitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei norminiams teisės aktams, į kurią tik dalinai buvo atsižvelgta rengiant atnaujintą Projekto redakciją.
Atsižvelgiant į tai NPPSS teikia šį raštą ir žemiau išdėsto esminius Projekto trūkumus. <...> Socialinių garantijų mažinimas valstybės tarnautojams turės neigiamų pasekmių valstybės tarnybai. <...> Taip pat Projekto rengėjai visiškai neatsižvelgė į Departamento išvadoje nurodomas pastabas dėl naujuoju teisiniu reguliavimu siekiamų įtvirtinti pakeitimų valstybės tarnyboje atitikties Konstitucijai. Departamento išvadoje nurodoma, kad tam tikrai valstybės tarnautojų grupei nėra siūloma atsisakyti skirti priedus už darbo stažą, o tai yra valstybės tarnybos sistemos vientisumo pažeidimas. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybės tarnyba tam tikrose valstybės (savivaldybių) institucijose (kuri nors valstybės tarnybos sistemos grandis) būtų eliminuota iš bendros valstybės tarnybos sistemos arba kuris įtvirtintų privilegijuotą tam tikrų institucijų valstybės tarnautojų padėtį kitų analogiškų institucijų valstybės tarnautojų atžvilgiu arba, priešingai, jų diskriminavimą (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). <...>. Tokie pokyčiai neabejotinai turės neigiamą efektą valstybės tarnybai, kadangi aukštos kvalifikacijos specialistams toks pakeitimas parodys, kad ištikimybė valstybės tarnybai buvo beprasmis ir paskatins konkurencingesnio atlyginimo už sukauptą darbo patirtį ieškotis privačiame sektoriuje. Pažymėtina, kad dėl socialinių garantijų valstybės tarnautojams mažinimo taip pat pasisakė Departamentas.
Svarbu pažymėti, kad Departamento pateiktos išvados įžanginėje dalyje pateiktas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kuriame nurodoma, kad „valstybės tarnybos teisiniai santykiai – tai teisiniai santykiai tarp valstybės tarnautojo ir valstybės, kuri šio asmens atžvilgiu atlieka darbdavio vaidmenį; šie santykiai, nepaisant panašumų, nėra tapatūs darbo santykiams, susiklostantiems tarp darbuotojo, kuris nėra valstybės tarnautojas, ir darbdavio (nesvarbu, ar susiklostantiems valstybės ar savivaldybių institucijose, ar kitose įmonėse, įstaigose, organizacijose)“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. ir 2007 m. kovo 20 d. nutarimai). <...> Projektu siekiami įgyvendinti teisinio reguliavimo pokyčiai tik dar labiau padidins socialinę atskirtį. <...> Pažymėtina, kad šalies vidutinis darbo užmokestis per 3 (tris) metus gali reikšmingai padidėti ir tokiu atveju valstybės institucijos taptų nekonkurencingos. Bazinis dydis privalo būti peržiūrimas kiekvienais metais, nes tik tokiu būdu galima išvengti valstybės institucijose ir įstaigose mokamo darbo užmokesčio atotrūkio nuo darbo rinkos. Teikiamu Projektu nėra sprendžiama motyvacinės sistemos valstybės tarnautojams problema. Šiuo atveju valstybė, kaip darbdavys, iš vienos pusės reikalauja aukštos kompetencijos bei nepriekaištingos reputacijos, o iš kitos pusės yra naikinamos socialinės garantijos, nepriklausančios nuo tiesioginio vadovo valios, o įgyjamos už lojalumą valstybei (priedai už stažą, ilgesnės trukmės kasmetinės atostogos). Svarbu pažymėti, kad Projekte nėra numatytų priemonių, kurios atsvertų socialinių garantijų mažinimu kilsiančius padarinius valstybės tarnautojams. Projekto teisinio reglamentavimo pakeitimai yra ydingi siekiant didinti valstybės tarnybos, kaip viešojo sektoriaus, patrauklumą prieš privatų sektorių.
Todėl Projekto rengėjų siekiai didinti valstybės tarnybos konkurencingumą yra deklaratyvaus pobūdžio, kadangi analizuojant valstybės tarnautojų teisinio reglamentavimo siūlomus įgyvendinti pakeitimus tampa akivaizdu, kad įsigaliojus naujajam reglamentavimui valstybės tarnautojas neturėtų daugiau garantijų nei asmuo dirbantis pagal darbo sutartį privačiame sektoriuje. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, siūlytina palikti esamą teisinį reglamentavimą dėl socialinių garantijų, nes tai yra viena iš priemonių skatinanti asmenis pasirinkti darbą valstybės tarnyboje. Galiausiai, profesinėms sąjungoms kelia nerimą VRM retorika. VRM atstovų viešai pasisakoma, kad nors šiuo metu valstybės tarnautojų yra 27 tūkstančiai, bet kiek šių liks po reformos priklausys nuo sprendimų įstaigose. Naujuoju reglamentavimu siekiama įtvirtinti, kad institucijų ir įstaigų vadovams būtų suteikta daugiau diskrecijos patiems spręsti, kiek ir kokių pareigybių reikia veiklai vykdyti ir tikslams pasiekti, vadovas taip pat turėtų daugiau teisių sprendžiant dėl darbuotojo atlyginimo. NPPSS įsitikinimu tai yra didžiulis pavojaus signalas ne tik dėl tarnautojų masinių atleidimų ir šių darbo krūvio permetimo liksiantiems tarnyboje, o taip pat dėl prastėjančių viešųjų paslaugų. Svarbu suprasti, kad valstybės tarnybos silpninimas, viešųjų paslaugų kokybės suprastėjimas turės išorinį poveikį, t. y. tą pajaus tiek piliečiai, tiek verslo subjektai. Iš esmės valdymas perduodamas į vadovui, kuriam suteikiami įrankiai iš pagrindų keisti visą sistemą, tačiau nėra numatomi jokie tarnautojų apsaugos mechanizmai ir kyla reali grėsmė, kad reforma baigsis tuo, jog reikės iš naujo kurti efektyvią ir veikiančią valstybės tarnybą.
Į šią problemą taip pat buvo atkreiptas dėmesys Departamento išvadoje, kadangi siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų užtikrintas hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą atitinkantis jų atlyginimų dydžių diferencijavimas, būtų sudarytos prielaidos pažeisti valstybės tarnybos sistemos vientisumą, taip pat teisingumo ir protingumo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai matome aiškų, galimai net korupcinį pavojų, kai vadovas galės pats sumažinti tarnautojų skaičių, perskirstyti darbo krūvį, o decentralizuotą konkursą laimėjusiam tarnautojui (draugui, kaimynui, senam kolegai) skirti ne tik pareigų neatitinkančią algą, o taip pat dar skirti ir dosnų priedą. Apibendrinant aukščiau išdėstytą bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas išvadas, NPPSS ir kitų profesinių sąjungų reikštas pastabas, siūlome atmesti Projektą, kaip žalingą valstybei, ir pradėti naujas derybas (naujo projekto sukūrimą) Dvišalėje komisijoje prie
profesines sąjungas. Įvertinta
susivienijimas, 2022-11-23 Nacionaliniam pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimui (toliau – NPPSS), vienijančiam profesines sąjungas, ginančias ir atstovaujančias valstybės tarnautojų interesus, didelį susirūpinimą kelia siekiama įgyvendinti valstybės tarnybos reforma. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo komitetuose yra numatyta svarstyti 2022-11-15 pateikto Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo projektą Nr. XIVP-2066(3) (toliau – Projektas), NPPSS teikia šį raštą ir žemiau išdėsto esminius šio Projekto trūkumus bei pateikia siūlymus.
Pirmiausia pažymėtina, kad teikiamas Projektas yra prieštaraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija). Projekto atitiktį Konstitucijai yra išsamiai išanalizavęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (toliau – Teisės departamentas), kuris argumentuotai 2022-11-15 pateiktoje išvadoje pateikė objektyvias išvadas dėl Projekto nesuderinamumo su pagrindiniu valstybės įstatymu, todėl išvadoje pateiktos išvados ir jas pagrindžiantys argumentai šiame rašte pakartotinai nedėstomi. Tačiau svarbu paminėti, kad dėl ankstesnės Projekto redakcijos Teisės departamentas taip pat buvo pateikęs išvadą, kurioje taip pat buvo konstatuota Projekto neatitiktis Konstitucijai. Po Teisės departamento pateiktos išvados Projekto rengėjai atliko nedideles Projekto korekcijas, kurias dar kartą įvertino Teisės departamentas ir pateikė beveik analogiškas išvadas dėl naujausios Projekto redakcijos nesuderinamumo su Konstitucija. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Projekto rengėjai akivaizdžiai nepaiso Konstitucinio Teismo nuosekliai išplėtotos oficialios konstitucinės doktrinos ir siekia įtvirtinti tokį teisinį reguliavimą, kuris dėl akivaizdaus nesuderinamumo su Konstitucija lems šio teisės akto ar jo atskirų dalių vykdymo sustabdymą ateityje. Siekiama sumažinti profesinių sąjungų vaidmenį valstybės tarnyboje. Projekte nėra numatyta aiškaus teisinio reglamentavimo, susijusio su profesinių sąjungų veikla, garantijomis, kolektyvinių sutarčių sudarymo galimybėmis valstybės tarnyboje ir pan.
Atkreipiame dėmesį, kad valstybės tarnybos santykiuose yra tam tikrų ypatumų, kuomet Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatytas reglamentavimas neapima, pavyzdžiui, valstybės tarnybos santykių ypatumai sudarant šakos ar nacionalines kolektyvines sutartis, profesinių sąjungų atstovų dalyvavimas valstybės tarnautojų atrankose, veiklos vertinime ir pan. Todėl manome, kad naujuoju reglamentavimu nepagrįstai siekiama drastiškai sumažinti profesinių sąjungų įsitraukimą į valstybės tarnybą ir tokiu būdu sumažinti socialinio dialogo svarbą valstybės tarnyboje. Socialinių garantijų mažinimas valstybės tarnautojams turės neigiamų pasekmių valstybės tarnybai. <...> Pažymėtina, kad dėl socialinių garantijų valstybės tarnautojams mažinimo taip pat pasisakė Teisės departamentas. Teisės departamento nuomone, atsižvelgiant į tai, kad valstybės tarnautojams keliami didesni profesiniai ir kvalifikaciniai reikalavimai, tai implikuoja ir tam tikrų papildomų garantijų taikymą valstybės tarnautojams. Atsižvelgiant į tai, anot Teisės departamento, kyla abejonės ar valstybės tarnautojų atostogų reguliavimas Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, valstybės tarnautojams taikant ypatingus reikalavimus ir įpareigojimus, atitiktų konstitucinę valstybės tarnybos, kaip ypatingos profesinės veiklos sistemos, sampratą ir būtų konstituciškai pagrįstas. Taigi, apibendrinant išdėstytą konstatuotina, kad socialinių garantijų mažinimas valstybės tarnautojams, siekiant priartinti ar net suvienodinti valstybės tarnautojų darbo santykius su darbo santykiais pagal darbo sutartį, yra galimai prieštaraujantis aukščiausios juridinės galios teisės aktui – Konstitucijai.
Projektu siekiami įgyvendinti esamo teisinio reguliavimo pokyčiai tik dar labiau padidins socialinę atskirtį. <...> Taigi, būsimas pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio peržiūrėjimas ne rečiau kaip kas 3 (treji) metai pagal darbo užmokesčio pokyčių darbo rinkoje tendencijas ir šalies ekonominę situaciją, suponuoja, kad jos būsimo dydžio nustatymas niekaip nebebūtų susijęs su vidutinio darbo užmokesčio (kuris keičiasi ir yra nustatomas ne kas treji metai, o kas kiekvienų metų ketvirtį) pokyčiu šalyje. Pažymėtina, kad pagal nusistovėjusią praktiką darbo užmokesčio fondo dydis dažniausiai yra nedidinamas. Šiuo atveju pateiktame projekte siūloma tvarka šią tendenciją dar labiau sustiprins. Todėl kyla grėsmė, kad vadovai norėdami didinti darbo užmokestį paprasčiausiai atleis dalį darbuotojų, o likusiems darbuotojams darbo krūviai bus didinami neproporcingai jų darbo užmokesčiams. Nagrinėjamu atveju dėl per didelių darbo krūvių valstybės tarnautojai palieka valstybinę tarnybą, todėl yra visiškai nesuprantamas Projekto rengėjų siekis diferencijuoti valstybės tarnautojus ir išskirti tik mažą grupę valstybės tarnautojų, kuriems po reformos įgyvendinimo bus užtikrintas darbo užmokesčio kilimas. Atsižvelgiant į tai, NPPSS vertinimu, šiuo atveju Projekte tikslinga būtų nustatyti, kad bazinis dydis būtų peržiūrimas kiekvienais metais, nes tik tokiu būdu būtų galima išvengti valstybės institucijose ir įstaigose mokamo darbo užmokesčio atotrūkio nuo darbo rinkos.
<...>
Numatomi teisinio reguliavimo pokyčiai yra nesuderinami su Projekto aiškinamajame rašte įvardintais pasiekti reformos tikslais.
Nagrinėjamu atveju Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad reforma siekiama įtvirtinti teisines valstybės tarnybos tobulinimą, kurios tikslas – sustiprinti vadovavimo ir lyderystės gebėjimus, padidinti valstybės tarnybos profesionalumą, lankstumą ir efektyvumą. <...> NPPSS įsitikinimu, dėl Projekto rengėjų nenoro įsiklausyti į valstybės tarnautojų bendruomenę, atsižvelgti į profesinių sąjungų, įstaigų, institucijų teiktas pastabas, kyla reali grėsmė, kad valstybės tarnybos reforma baigsis tuo, jog reikės iš naujo kurti efektyvią ir veikiančią valstybės tarnybą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, siūlome:
Seimo statuto 54 straipsniu surengti komiteto klausymus dėl Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo projekto Nr. XIVP-2066(3), įtraukiant NPPSS kaip vieną iš dalyvaujančių šalių;
7Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“,
2022-11-25 Seimui pateikti Valstybės tarnybos reformą įgyvendinantys įstatymų projektai kelia didelį susirūpinimą profesinėms sąjungoms. <...> Įvertindami tai, siūlome, Vadovaujantis LR Seimo statuto 54 straipsniu surengti komiteto klausymus dėl pateiktų įstatymų projektų, dalyvaujant profesinių sąjungų atstovams, taip pat suteikti galimybę dalyvauti komitetų posėdžiuose svarstant šiuos projektus. Pritarti
8Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija,
2022-11-302 3(N) Argumentai: Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija susipažino su Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr.
VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2066(3), kuriuo siūloma Valstybės tarnybos įstatymą išdėstyti nauja redakcija, ir teikia šiuos siūlymus naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projektui (toliau - Projektas): Pasiūlymas:
papildyti Projekto 1 straipsnį nauja trečia dalimi (atitinkamai pernumeruoti kitas straipsnio dalis):
„3. Kolektyvinėms deryboms ir kolektyvinių sutarčių sudarymui valstybės tarnyboje
taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos. Nacionalinė kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų, atstovaujančių valstybės tarnautojams, ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos rašytinis susitarimas, kuriame nustatomos Lietuvos valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo), poilsio laiko ir kitos socialinės ir ekonominės sąlygos. Šakos kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų, atstovaujančių valstybės tarnautojams, dirbantiems vienoje viešojo administravimo veiklos srityje, ir Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų rašytinis susitarimas, kuriame nustatomos vienos viešojo administravimo veiklos srities valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo) ir poilsio laiko ir kitos socialinės ir ekonominės sąlygos.
Darbdavio lygmens ar įstaigos kolektyvinė sutartis yra rašytinis susitarimas, kuris sudaromas tarp valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens ir valstybės tarnautojams atstovaujančios valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios valstybės tarnautojų profesinės sąjungos ir kuriame nustatomi valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojų tarnybos (darbo) ir kitos socialinės ir ekonominės sąlygos. “ Pritarti iš dalies Argumentai:
Įstatymo projektas papildytas nuostata, kad Kolektyvinėms deryboms ir kolektyvinių sutarčių sudarymui valstybės tarnyboje taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos. Ši nuostata reiškia, kad minėtiems kolektyviniams santykiams Darbo kodekso nuostatos taikomos be jokių išimčių, todėl perrašyti Darbo kodekso nuostatų į įstatymo projektą netikslinga. Be to, Darbo kodekso 194 straipsnis apibrėžia ir kolektyvinių derybų viešajame sektoriuje ypatumus. 9. Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga,
2 Argumentai:
sąjungų veikla VTĮ projekte skiriama nedaug dėmesio tarnautojų atstovavimo, kolektyvinių sutarčių sudarymo, profesinių sąjungų veiklos klausimams. Galbūt manoma, kad tam pakanka kituose įstatymuose įtvirtinto reglamentavimo, tačiau konkrečių nuostatų stoka VTĮ gali paskatinti bent kai kurių įstaigų administracijas bendradarbiavimo su profesinėmis sąjungomis vengimui.
Pasiūlymas: Siūlome papildyti VTĮ projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
2Tiek, kiek nereglamentuoja šis įstatymas,
valstybės tarnautojų darbo santykius, socialines ir kitas garantijas nustato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir kiti darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys teisės aktai. Kolektyvinėse sutartyse galima susitarti dėl geresnių darbo užmokesčio, skatinimo sąlygų, atostogų, socialinių ar kitų garantijų, negu nustatyta šiame įstatyme ar kitose darbo teisės normose, ilgesnės nei įstatymų nustatyta mokamo tarnybos laiko, kurį valstybės tarnautojai-profesinių sąjungų atstovai gali skirti su atstovavimu susijusių pareigų vykdymui, trukmės. Nepritarti Argumentai:
Įstatymai neturi diferencijuoti profesinių sąjungų atstovų garantijų priklausomai nuo to, kokio sektoriaus – viešojo ar privataus – dirbančiuosius vienija profesinė sąjunga. Papildomos garantijos turi būti kolektyvinių derybų objektas ir nustatomos kolektyvinėse sutartyse. 10. Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga, 2022-12-1913 Argumentai:
VTĮ projekto 13 straipsnyje numatyta sukurti pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą, tačiau projekte nelieka galiojančiame VTĮ (17 str. 7 d.) įtvirtinto pretendentų (į valstybės tarnautojų pareigas) rezervo. Manome, kad tikslinga tausoti ne tik vadovų, bet ir visų tarnautojų sukauptą patirtį bei dirbant valstybės tarnyboje įgytas kompetencijas, kurių ugdymui, be kita ko, buvo naudojamos valstybės lėšos.
Pasiūlymas: Siūlome VTĮ projekte šalia pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervo numatyti ir pretendentų į kitas valstybės tarnautojų pareigas rezervą, į kurį įtraukti buvę tarnautojai galėtų grįžti į valstybės tarnybą supaprastinta tvarka. Nepritarti Argumentai: Komitetas pritarė pasiūlymui atsisakyti aukštesniųjų vadovų rezervo. Manytina, kad rezervų formavimas valstybės tarnyboje mažina valstybės tarnybos atvirumą, galimybes į valstybės tarnybą pritraukti naujų žmonių, įgijusių patirtį kituose sektoriuose. Be to, tai kuria papildomą administracinę naštą, kuri mažina valstybės tarnybos efektyvumą. 11. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija,
13 Argumentai: Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos nuomone, įstaigose privalo išlikti kolegialus subjektas, kuris atliktų nešališką tiesioginio vadovo įvertinimo peržiūrėjimą dviem atvejais: 1) kai abejonių kyla valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui, kuris priima galutinį sprendimą dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo, arba 2) kai su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu nesutinka valstybės tarnautojas. Taip būtų sudaromos prielaidos objektyvesniam „apeliaciniam“ institutui, sudarytos sąlygos valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą peržiūrėti specialistų praktikų lygmenyje, o ne tik tiesioginio pavaldumo santykiais susijusių vadovų lygmenyje. Toks institutas yra nustatytas ir šiuo metu galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme. Pasiūlymas:
pakeisti Projekto 18 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: „15.
Valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudaromos vertinimo komisijos, kurios į pareigas priimančio asmens prašymu arba valstybės tarnautojo, nesutinkančio su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu, kreipimusi, teikia į pareigas priimančiam asmeniui išvadą dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo. Ši išvada valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui nėra privaloma. Jeigu valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje yra įsteigta profesinė sąjunga ir vertinamas valstybės tarnautojas yra profesinės sąjungos narys, vienas vertinimo komisijos narys turi būti šios profesinės sąjungos atstovas. Kitais atvejais vertinimo komisijoje stebėtoją teisėmis dalyvauja darbo tarybos atstovas. “ Nepritarti Argumentai:
Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas nėra kolektyviniai darbo santykiai. Valstybės tarnautojas turi turėti galimybę pats apsispręsti, ar nori profesinės sąjungos dalyvavimo, t. y. įstatymas negali numatyti, kad vertinimo peržiūroje visais atvejais dalyvauja profesinės sąjungos atstovas. Steigiant komisijas didinama administracinė našta, komisijų nariai – valstybės tarnautojai – turi atsitraukti nuo tiesioginių pareigų. Manytina, kad įstatymo projektu nustatytas sprendimo dėl vertinimo rezultatų apskundimo mechanizmas yra pakankamas. Be to, įstatymo projekto 18 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad vertinami valstybės tarnautojai turi teisę kviesti biudžetinės įstaigos darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių subjektų atstovą dalyvauti tiesioginiam vadovui vertinant jų tarnybinę veiklą. 12. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija, 2022-11-3018 15(N) Pasiūlymas:
papildyti Projekto 18 straipsnį nauja 17 dalimi: „17.
Priimančio į pareigas ar jo įgalioto asmens sprendimas dėl tarnybinės veiklos vertinimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“ Nepritarti Argumentai: Siūloma įstatymo nuostata jau yra įtvirtinta įstatymo projekto 18 straipsnio 15 dalyje (antras sakinys). 13. Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga,
81 Argumentai:
VTĮ projekte nenumatytos pareiginės algos didinimo, kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama kaip viršijanti lūkesčius, ribos. Žemutinės tokio didinimo ribos nenustatymas įstatymu kai kuriais atvejais gali atvesti iki beveik nulinio pareiginės algos padidėjimo, kas faktiškai paneigtų pačią tarnybinės veiklos aukščiausio įvertinimo prasmę. Pareiginės algos didinimo „grindys“ taikomos pagal šiuo metu galiojantį VTĮ (27 str. 8 d.), o pats principas taikomas tiek Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme, tiek įvairių valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Pasiūlymas:
Siūlome suformuluoti VTĮ projekto 18 straipsnio 8 dalies 1 punktą taip:
1) valstybės tarnautojui gali būti nustatoma didesnė pareiginė alga atsižvelgiant į įstaigos valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemos (toliau – Darbo apmokėjimo sistema) nuostatas, taikant ne mažiau kaip 0,06 didesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas. Pritarti
14Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija,
1 Argumentai: Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija siūlo neatsisakyti šiuo metu Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtinto priedo už tarnybos Lietuvos valstybei metus.
Pastebėtina, kad tai yra motyvacinė priemonė, skatinanti nenutraukti, skatinanti tęsti darbą valstybės tarnyboje (keisti įstaigą, bet nepereiti į privatų sektorių). Kartu tai yra prielaida minimaliai, bet sistemingai didinti valstybės tarnautojo darbo užmokestį, priemonė, leidžianti diferencijuoti į pareigas valstybės tarnyboje priimamo tarnautojo ir ne vienerių metų tarnybos praktiką turinčio tarnautojo darbo apmokėjimą. Reikia sutikti, kad priimtą tarnautoją tenka apmokyti darbo konkrečioje įstaigoje, ne retu atveju ir kuruoti jo darbą. Pasiūlymas:
papildyti Projekto 19 straipsnio 1 dalį nauju trečiu punktu (atitinkamai pernumeruojant kitus punktus): „3) priedas už lojalumą Lietuvos valstybei;“. Pritarti
ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga,
1 3(N) Argumentai:
stažą (tarnybos stažą). Pagal VTĮ projektą valstybės tarnautojams nebebūtų mokamas priedas už tarnybos stažą, įtvirtintas galiojančiame VTĮ. Manome, kad tarnybos stažo Lietuvos valstybei nuvertinimas karjeros valstybės tarnyboje yra nepagrįstas ir nelogiškas, ypač tuomet, kai VTĮ projekte dar labiau akcentuojamas tarnautojų lojalumo reikalavimas. Valstybės tarnautojas, būdamas lojalus ir dirbdamas tam tikrą laiką valstybės tarnyboje, kaupia darbo patirtį, dalyvauja formuojant institucinę atmintį, kelia savo (ir kolegų) veiklos kokybę. Todėl stažas tiesiogiai daro įtaką geresniems valstybės tarnautojų veiklos rezultatams, o priedas už stažą turi būti išsaugotas kaip viena iš nedaugelio valstybės tarnybai būdingų motyvacijos priemonių.
Negalime sutikti su teiginiais, kad priedas už stažą kliudo teisingai apmokėti tarnautojams pagal jų kompetenciją, kadangi įstaigų vadovai turi (ir pagal VTĮ projektą turės) pakankamai mechanizmų, leidžiančių lanksčiai spręsti tarnautojų darbo apmokėjimo klausimus (vertinimai, priemokos ir kt.). Kita vertus, priedas už stažą veikia kaip tam tikra atsvara įstaigų vadovų subjektyvumui, kuriam pasireikšti pagal VTĮ projektą bus tik daugiau galimybių. Pastebime, kad tarnybos stažą taip pat siūloma panaikinti Lietuvos Respublikos teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. X-1771 pakeitimo įstatymo projektu, Lietuvos Respublikos valstybės politikų darbo užmokesčio įstatymo projektu, Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 pakeitimo įstatymo projektu. Tačiau asmenims, kurių darbo apmokėjimas reglamentuojamas šiais įstatymais, kartu numatoma drastiškai, tai yra 90 proc. ar daugiau padidinti darbo užmokestį. Taigi, karjeros valstybės tarnautojai, kuriems numatoma naikinti priedą už tarnybos stažą, lemiantį nedidelį automatinį darbo užmokesčio didėjimą, ir nenumatoma kitais būdais ženkliau didinti darbo užmokesčio, atsidurtų išskirtinai nepalankioje padėtyje. Pasiūlymas:
Siūlome VTĮ projekto 19 straipsnio 1 dalį papildyti 4 punktu:
4) priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau – tarnybos stažas). Jeigu tarnybos stažas vis dėlto būtų naikinamas, turi būti numatytas ženklus valstybės tarnautojų darbo užmokesčio didinimas, kaip numatoma kitų valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų, netenkančių priedo už tarnybos stažą, atveju. Pritarti
16Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija,
3 Pasiūlymas: Alternatyvus pasiūlymas: Siūlome pakeisti Projekto 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje. Jeigu kolektyvinės sutarties nėra, darbo apmokėjimo sistemą nustato įstaigos vadovas ir padaro ją prieinamą visiems įstaigos valstybės tarnautojams susipažinti. Darbo apmokėjimo sistema nustatoma vadovaujantis Vyriausybės nustatytomis rekomendacijomis. Darbo apmokėjimo sistemoje, atsižvelgiant į šio įstatymo ir Darbo kodekso nuostatas, detalizuojami įstaigos pareigybių sąraše esančių pareigybių pareiginės algos koeficiento, viršijančio šio įstatymo 1 priede nustatytą minimalų pareiginės algos koeficientą, dydžio nustatymo kriterijai (profesinio darbo patirtis (tarnybos Lietuvos valstybei stažas), veiklos sudėtingumas, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas ir pan.) ir, atsižvelgiant į nurodytuosius kriterijus, nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai, konkrečiai pareigybei nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalai, priemokų skyrimo, mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą tvarka ir dydžiai. Prieš įstaigos vadovui nustatant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą turi būti įvykdytos darbuotojų informavimo ir konsultavimo procedūros Darbo kodekso nustatyta tvarka“ Nepritarti Argumentai:
Komitetas pritarė pasiūlymui įstatymo projekte įtvirtinti priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Atsižvelgiant į tai, tarnybos Lietuvos valstybei stažas negali būti kriterijus minimaliam pareiginės algos dydžiui nustatyti. 17. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija, 2022-11-3021 Pasiūlymas:
pakeisti Projekto 21 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „21 straipsnis. Priemokos ir priedas už lojalumą“.
Pritarti iš dalies Argumentai: Komitetas pritarė pasiūlymui įstatymo projekte įtvirtinti priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. 18. Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga, 2022-12-1921 3(N) Pasiūlymas: Siūlome papildyti VTĮ projekto 21 straipsnio pavadinimą ir papildyti 21 straipsnį 3 dalimi išdėstant taip:
tarnybos stažą
procentas pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos. Pritarti iš dalies Argumentai: Komitetas pritarė Seimo nario Algirdo Syso pasiūlymui dėl priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. 19. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija, 2022-11-3021 3(N) Pasiūlymas:
papildyti Projekto 21 straipsnį trečia dalimi ir ją išdėstyti taip: „3. Valstybės tarnautojams priedą už lojalumą Lietuvos valstybei sudaro vienas procentas pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos.“ Pritarti iš dalies. Argumentai:
Komitetas pritarė Seimo nario Algirdo Syso pasiūlymui dėl priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. 20. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija,
1 Argumentai: Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos nuomone, valstybės tarnautojui už tarnybos valstybei ypatumus turi būti kompensuojama papildomu kasmetinio poilsio laiku. Pastebėtina, kad valstybės tarnautojų profesinė veikla yra susijusi su viešojo intereso garantavimu - tarnautojai priima sprendimus vykdant viešąjį administravimą, teikiant viešąsias paslaugas (arba dalyvauja tuos sprendimus rengiant, vykdant, koordinuojant, kontroliuojant jų vykdymą).
Valstybės tarnautojų teisinis statusas, atsakomybė visuomenei už jiems pavestų funkcijų vykdymą, teisių ir laisvių, kurias jie turi pagal Konstituciją ir įstatymus, įgyvendinimas negali neturėti reikšmingų ypatumų. Be to, valstybės tarnautojams keliami dideli kvalifikaciniai ir profesiniai reikalavimai. Valstybės tarnautojai, pagal savo funkcijų specifiškumą, aktyviai dalyvauja teisėkūroje (rengia įstatymų projektus, teikia siūlymus dėl poreikio keisti įstatyminį reglamentavimą ir pan.) Todėl valstybės tarnautojams turi būti nustatytos ilgesnės trukmės kasmetinės atostogos, kaip jiems keliamų aukštesnių reikalavimų ir didesnės atsakomybės kompensavimo priemonė. Pasiūlymas:
pakeisti Projekto 30 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Valstybės tarnautojui suteikiamos 22 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojui, vienam auginančiam vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų. taip pat valstybės tarnautojui, kuris pripažintas neįgaliuoju, suteikiamos 27 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojui už kiekvienų 5 metų tarnybos stažą suteikiamos 3 darbo dienos kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 37 darbo dienos.“
ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga,
1 Argumentai:
valstybės tarnautojų atostogų reglamentavimas, garantuojantis, inter alia, kiek ilgesnės trukmės atostogas nei numatyta Darbo kodekse (DK).
VTĮ projekto
numatytos atostogos. Galiojančio atostogų reglamentavimo panaikinimas būtų ženklus valstybės tarnybos sąlygų pabloginimas. Pažymėtina, kad jis (kaip ir kitos svarbios VTĮ projekto nuostatos) nėra pagrįstas išsamiu siūlomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimu. Lietuvos Respublikos teisės aktai valstybės tarnautojams kelia specialius reikalavimus bei taiko įpareigojimus, netaikomus ar tik iš dalies taikomus kito statuso darbuotojams. Šie reikalavimai ir įpareigojimai yra susiję su lojalumu valstybei, nepriekaištingos reputacijos turėjimu ir saugojimu, interesų konflikto vengimu, turto bei pajamų deklaravimu ir kt. Specialių reikalavimų taikymas, mūsų nuomone, aiškiai pagrindžia ir tam tikrų specialių garantijų taikymą valstybės tarnautojams. Teisinio reguliavimo keitimas, nustatant reikšmingai trumpesnės trukmės valstybės tarnautojų kasmetines atostogas, pažeistų ir teisėtų lūkesčių principą. Pažymėtina, kad valstybės tarnybos statuso specifiškumo klausimu ne kartą savo doktrinoje yra pasisakęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (KT). Pavyzdžiui, 2007 m. kovo 20 d. nutarime KT, be kita ko, pažymėjo, kad valstybės tarnautojai – ypatinga socialinė grupė, kurios specifiką lemia valstybės tarnybos paskirtis ir visuomeninis reikšmingumas, todėl valstybės tarnautojų teisinis statusas, teisių ir laisvių, kurias jie turi pagal Konstituciją ir įstatymus, įgyvendinimas negali neturėti reikšmingų ypatumų.
Pasak KT, valstybės tarnybos teisiniai santykiai – tai teisiniai santykiai tarp valstybės tarnautojo ir valstybės, kuri šio asmens atžvilgiu atlieka darbdavio vaidmenį; šie santykiai, nepaisant panašumų, nėra tapatūs darbo santykiams, susiklostantiems tarp darbuotojo, kuris nėra valstybės tarnautojas, ir darbdavio (nesvarbu, ar susiklostantiems valstybės ar savivaldybių institucijose, ar kitose įmonėse, įstaigose, organizacijose). Šiame kontekste manome, kad valstybės tarnautojų atostogų reglamentavimas pagal DK, valstybės tarnautojams toliau taikant specialius reikalavimus, kurių neturi laikytis kiti darbuotojai, būtų nepagrįsto valstybės tarnybos specifikos neigimo apraiška, galimai prieštaraujanti Konstitucinio Teismo suformuluotai doktrinai. Šiuo metu nustatytų valstybės tarnautojų atostogų trumpinimas neigiamai atsilieptų valstybės tarnybos, kaip profesinio pasirinkimo, patrauklumui. Šiuo požiūriu menkai padėtų VTĮ projekto rengėjų siūlymas dėl ilgesnių atostogų ir kitų papildomų socialinių garantijų susitarti kolektyvinėse sutartyse. Daugelyje įstaigų tokių sutarčių pasirašymas yra itin komplikuotas dėl vadovų nusistatymo, jos gali būti taikomos ne visiems tarnautojams, o tik profesinių sąjungų nariams, be to, tokių sutarčių galiojimas yra terminuotas, kas sąlygoja jose numatytų garantijų nestabilumą.
Pažymėtina, kad siūlant DK kodekse numatytas atostogas įtvirtinti naujos redakcijos VTĮ, susijusių įstatymų projektuose nesiūloma atsisakyti specialaus atostogų reglamentavimo kitoms valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų kategorijoms (pvz., teisėjams, vaiko teisių apsaugos kontrolieriui, STT pareigūnams). Taigi, šiuo požiūriu turime konstatuoti tam tikrą valstybės tarnautojų, kurių statusas apibrėžiamas VTĮ, diskriminavimą. Kartu tai – nesistemiškas reguliavimas. Manome, kad garantijos valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims turėtų būti nustatomos remiantis analogiškais ar bent jau panašiais principais. Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į valstybės tarnautojui keliamus specialius reikalavimus bei jo teisinio statuso specifiškumą, pripažįstamą konstitucinėje jurisprudencijoje, siekiant sistemingo valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų garantijų reglamentavimo ir prielaidų valstybės tarnybos patrauklumui išsaugojimo, siūlome pakeisti VTĮ projekto 30 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip:
Darbo kodekse numatytos atostogos. 22 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojams, vieniems auginantiems vaiką
(įvaikį) iki 14 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat valstybės tarnautojams, kurie yra pripažinti neįgaliaisiais, suteikiamos 27 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojams už kiekvienų 5 metų tarnybos stažą suteikiamos 3 darbo dienos kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 37 darbo dienos. Pritarti 22.
ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga,
4 Pasiūlymas: VTĮ projekto 30 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą siūlome pakeisti taip:
atostogos:
ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga,
4 4(N) Pasiūlymas: VTĮ projekto 30 straipsnio 2 dalį siūlome papildyti 4 punktu:
4) Nemokamos atostogos iki 3 mėnesių per vienus darbo metus dėl šeiminių ar kitų aplinkybių gali būti suteikiamos valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens ir valstybės tarnautojo susitarimu. Nepritarti Argumentai: Nemokamų atostogų suteikimo atvejai išsamiai aptarti Darbo kodekse. 24. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija, 2022-11-3034 4(N) Argumentai:
Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos nuomone, profesinių sąjungų atstovai valstybės tarnyboje turi daug daugiau pareigų nei profesinės sąjungos atstovas, pavyzdžiui, gamykloje. Valstybės tarnybos teisinių santykių ypatumai lemia platesnį spektrą profesinės sąjungos funkcijų, didesnį kvalifikacijos poreikį, didesnį įsitraukimą į darbdavio (valstybės) sprendimų priėmimą. Siekiant užtikrinti, kad valstybės tarnautojų teises ir teisėtus interesus atstovautų ne valstybės tarnybą palikę tarnautojai, o faktiškai dirbantys valstybės tarnautojai, jiems privalo būti sudarytos platesnės galimybės derinti profesinės sąjungos atstovo ir tarnautojo pareigas. Pasiūlymas:
papildyti Projekto 34 straipsnį nauja ketvirta dalimi (atitinkamai pernumeruoti kitas straipsnio dalis): „4. Valstybės tarnautojai, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, turi teisę dalyvauti sprendžiant klausimus, susijusius su valstybės tarnautojų darbo, socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis ir garantijomis, taip pat dalyvauti profesinių sąjungų organizacinėje veikloje.
Tam skiriama iki 16 valandų tarnybos (darbo) laiko per mėnesį ir už šį laiką mokamas darbo užmokestis, tačiau bendras tarnybos (darbo) laiko valandų skaičius per metus negali viršyti 100 valandų. Kolektyvinėse sutartyse gali būti sulygta dėl didesnio tarnybos (darbo) laiko valandų skaičiaus.“ Nepritarti Argumentai:
Profesinių sąjungų atstovai turi visas teises ir garantijas, numatytas Darbo kodekse. Darbuotojų atstovų garantijos neturėtų skirtis priklausomai nuo to, kokiame sektoriuje veikia profesinės sąjungos. 25. Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga, 2022-12-1934 Argumentai:
garantijos. Galiojančio VTĮ
tarnautojams: teisė būti paskirtam į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas, kai naikinama tarnautojo pareigybė, einamų pareigų ir nustatyto darbo užmokesčio garantija artimųjų giminaičių laidojimo atveju (iki 3 darbo dienų), išvykus į sveikatos priežiūros įstaigą ir valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, gavus tiesioginio vadovo rašytinį sutikimą (iki 2 darbo dienų per mėnesį) ir kt. Dauguma VTĮ 49 straipsnyje įtvirtintų garantijų VTĮ projekte nebenumatomos (34 straipsnis). Taigi, valstybės tarnautojas artimųjų mirties atveju pagal DK privalės prašyti nemokamų atostogų; išvykimui į sveikatos priežiūros įstaigą galės būti suteiktas nebent nemokamas laikas. Dėl nurodytų garantijų panaikinimo toliau mažės darbo valstybės tarnyboje patrauklumas.
Taip pat manome, kad šios garantijos, besiskiriančios nuo DK įtvirtintų garantijų, yra pagrįstos (kaip ir specialaus atostogų reglamentavimo atveju) dėl valstybės tarnautojų statuso ypatybių, susijusių su jiems taikomais specialiais reikalavimais. Minėtų garantijų panaikinimas būtų diskriminacinis, kadangi statutiniams valstybės tarnautojams panašios garantijos ir toliau būtų taikomos. Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į nediskriminavimo, lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus, siūlome į VTĮ projektą įtraukti galiojančio VTĮ 49 straipsnyje įtvirtintas garantijas. Pritarti iš dalies Argumentai: Dalis galiojančios redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio nuostatų yra perkelta į įstatymo projekto 34 straipsnį. Kita dalis, pvz., apie pareigų išsaugojimą perkėlimo atveju ir kt. išdėstytos kituose įstatymo projekto straipsniuose. Likusi dalis galiojančios redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnyje numatytų garantijų ne nustatė išskirtines garantijas valstybės tarnautojams, bet išvardijo garantijas, numatytas kituose teisės aktuose, pvz., donorų, karo prievolininkų garantijos, komandiruojamų tarnautojų garantijos ir kt. Įstatymo projekto 34 straipsnyje vardijamos tos garantijos, kurios yra specifinės valstybės tarnautojo statusą turintiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, straipsnis papildytinas garantija, taikytina prekybos atstovui. 26 Valstybės ir savivaldybių vidaus auditorių asociacija, 2022-07-18, 2022-09-15, 2022-10-10, 2022-10-191 priedas Argumentai:
Vidaus audito tarnybos vadovo, vyriausiojo vidaus auditoriaus, vyresniojo vidaus auditoriaus ir vidaus auditoriaus pareigybės yra specialios ir jos nustatytos specialiuose teisės institutuose - kituose įstatymuose ir jų lydimuosiuose teisės aktuose (Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme, jo lydimuosiuose teisės aktuose, Vietos savivaldos įstatyme).
Projekto 1 priede nėra išskirtos minėtos pareigybės, minėtoms pareigybėms nėra nustatyti ir pareiginių algų koeficientai (baziniais dydžiais). Kai tuo tarpu Projekto 1 priede yra išskirtos pareigybės ir nustatyti pareiginių algų koeficientai pareigybėms, kurios nustatytos kituose įstatymuose, pavyzdžiui: 1) prokuroro padėjėjas (1 priedo 7 eilutė), teisėjo padėjėjas (1 priedo 7 eilutė), teismo konsultantas (1 priedo 7 eilutė), savivaldybės administracijos direktorius (2 priedo 2 eilutė); 2) savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (2 priedo 4 eilutė); 3) savivaldybės kontrolierius (1 priedo 3 eilutė); 4) savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojas (1 priedo 4 eilutė); 5) seniūnas (1 priedo 5 eilutė). Tokiu būdu Projekte įtvirtinamas nevienodas teisės taikymas ir valstybės tarnautojų diskriminacija. Vidaus reikalų ministerija į VSVAA paklausimą, dėl kokių priežasčių yra išskirtos savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojo pareigybės paaiškino, kad savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojo pareigybės yra juridinio asmens teisinę formą turinčios biudžetinės įstaigos, o Vidaus audito tarnybos vadovo, vyriausiojo vidaus auditoriaus, vyresniojo vidaus auditoriaus ir vidaus auditoriaus pareigybės nėra išskirtos, kadangi jos nėra juridinio asmens teisinę formą turinčios biudžetinės įstaigos.
Toks paaiškinimas yra neteisingas, teisiškai niekinis, kadangi Vidaus audito tarnybos vadovo, vyriausiojo vidaus auditoriaus, vyresniojo vidaus auditoriaus ir vidaus auditoriaus pareigybės būtent yra juridinio asmens teisinę formą turinčioje savivaldybės vykdomojoje institucijoje ir dėl savivaldybės vykdomosios institucijos vykdomų funkcijų gausos, Vidaus audito tarnybos vadovo, vyriausiojo vidaus auditoriaus, vyresniojo vidaus auditoriaus ir vidaus auditoriaus pareigybės yra struktūrizuotos į vykdomosios institucijos skyrius. Pažymėtina, kad ir kitos pareigybės, kaip: prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas ir t.t. nėra biudžetinės įstaigos ir „neturi juridinio asmens teisinės formos, tačiau yra juridinio asmens teisinę formą turinčioje institucijoje ir dėl institucijos vykdomų funkcijų gausos, jos, kaip ir Vidaus audito tarnybos vadovo, vyriausiojo vidaus auditoriaus, vyresniojo vidaus auditoriaus ir vidaus auditoriaus pareigybės yra struktūrizuotos į viešojo juridinio asmens skyrius.
Minėtas paaiškinimas tik sustiprina įtarimą dėl galimai daromo poveikio Projektui ir patvirtina Projekte vykdomą nevienodą teisės taikymą vidaus audito subjektų atžvilgiu, vidaus audito tarnybos vadovo, vyriausiojo vidaus auditoriaus, vyresniojo vidaus auditoriaus ir vidaus auditoriaus teisių pažeidimus ir diskriminaciją kitų valstybės tarnautojų atžvilgiu, nevienodą teisės taikymą vidaus audito valstybės tarnautojų atžvilgiu, sudaromas sąlygas valstybės tarnybos santykių teisiniam neaiškumui, klaidoms ir pažeidimams, sudaromas sąlygas Vidaus audito teisės instituto normų pažeidimams ir /ar prieštaravimams valstybės tarnybos santykių reguliavime, įvairiems vidaus audito tarnybų valstybės tarnautojų santykių interpretavimams ir teisiniams neaiškumams ir nėra užtikrinamas vidaus audito tarnybų valstybės tarnautojų teisėtų teisių ir lygybės įtvirtinimas valstybės tarnyboje. <...> Pažymėtina, kad teisiškai nesuprantama kokiu pagrindu Projekto 1 priede nėra išskirti Lietuvos integruotoje viešosios finansų kontrolės sistemoje teisėtai vidaus auditą vykdantys subjektai: vidaus audito tarnybos vadovas, vidaus audito tarnybos vadovo pavaduotojas ir vidaus auditoriai, tačiau yra išskirti minėtoje finansų kontrolės sistemoje savivaldybėse neteisėtai vykdantys išorės auditą - savivaldybės kontrolierius, savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojas.
Minėtas paaiškinimas tik sustiprina įtarimą dėl galimai daromo poveikio Projektui ir patvirtina Projekte vykdomą nevienodą teisės taikymą vidaus audito subjektų atžvilgiu, vidaus audito tarnybos vadovo, vyriausiojo vidaus auditoriaus, vyresniojo vidaus auditoriaus ir vidaus auditoriaus teisių pažeidimus ir diskriminaciją kitų valstybės tarnautojų atžvilgiu, nevienodą teisės taikymą vidaus audito valstybės tarnautojų atžvilgiu, sudaromas sąlygas valstybės tarnybos santykių teisiniam neaiškumui, klaidoms ir pažeidimams, sudaromas sąlygas Vidaus audito teisės instituto normų pažeidimams ir /ar prieštaravimams valstybės tarnybos santykių reguliavime, įvairiems vidaus audito tarnybų valstybės tarnautojų santykių interpretavimams ir teisiniams neaiškumams ir nėra užtikrinamas vidaus audito tarnybų valstybės tarnautojų teisėtų teisių ir lygybės įtvirtinimas valstybės tarnyboje. <...> Pažymėtina, kad teisiškai nesuprantama kokiu pagrindu Projekto 1 priede nėra išskirti Lietuvos integruotoje viešosios finansų kontrolės sistemoje teisėtai vidaus auditą vykdantys subjektai: vidaus audito tarnybos vadovas, vidaus audito tarnybos vadovo pavaduotojas ir vidaus auditoriai, tačiau yra išskirti minėtoje finansų kontrolės sistemoje savivaldybėse neteisėtai vykdantys išorės auditą - savivaldybės kontrolierius, savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojas. Toks reguliavimas dar kartą patvirtina vidaus audito tarnybos vadovo, vidaus audito tarnybos vadovo pavaduotojo ir vidaus auditorių pareigybių diskriminavimą, minėtų pareigybių statuso ignoravimą, nevienodą teisės taikymą reguliavime.<...>
projektų pakete teisėkūros subjektai pažeidė Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintus Vidaus audito tarnybų karjeros valstybės tarnautojų statusą, teises, teisėtus interesus ir taip pažeidė LR teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d.
dėl teisėkūros principo, tokio kaip „pagarbos asmens teisėms ir laisvėms“, reiškiančio, kad teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų, ir įtvirtino Vidaus audito tarnybos vadovo, vidaus audito tarnybos vadovo pavaduotojo ir vidaus auditorių pareigybių diskriminavimą, minėtų pareigybių statuso ignoravimą, nevienodą teisės taikymą reguliavime. <...> Atsižvelgiant į šiame rašte išdėstytą, Valstybės ir savivaldybių vidaus auditorių asociacija prašo Lietuvos Respublikos Seimą:
Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 1 priede „Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų pareigybių grupės ir pareiginių algų koeficientai“ reglamentuoti Vidaus audito pareigybes ir atitinkamai pareiginių algų koeficientus (baziniais dydžiais) atitinkamose eilutėse: Vidaus audito tarnybos vadovas (1 priedo 3 eilutė); Vidaus audito tarnybos vadovo pavaduotojas (1 priedo 4 eilutė); vyriausiasis vidaus auditorius (1 priedo 5 eilutė), vyresnysis vidaus auditorius (1 priedo 6 eilutė) ir vidaus auditorius (1 priedo 7 eilutė), ir tuo panaikinti specialiųjų pareigybių
Argumentai: Kartu su įstatymo projektu svarstomu Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu vidaus auditorių veikla priskiriama vidaus administravimui. Atsižvelgiant į tai nelieka poreikio įstatymo projekto 1 priede vardyti vidaus auditorių pareigybes. 27. Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga, 2022-12-191 priedas Argumentai: 1.
Darbo apmokėjimo sistema <...> Naujos redakcijos VTĮ projekto (toliau – VTĮ projektas) 19 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad (nesant kolektyvinės sutarties) įstaigos vadovas nustato įstaigos valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą, kurioje nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai, konkrečiai pareigybei nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalai ir kt. Manome, kad toks reglamentavimas sudarys prielaidas maksimalių tos pačios tarnautojų pareigybės koeficientų diferenciacijai tarp įstaigų, o tokiu būdu netektų prasmės ir pačių įstaigų skirstymas į grupes. Pavyzdžiui, III įstaigų grupėje esančio tarnautojo maksimalus pareiginės algos koeficientas galės būti didesnis už I įstaigų grupėje esančio tos pačios pareigybės tarnautojo pareiginės algos koeficientą. Be to, pagal VTĮ projekto 19 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra aišku, ar įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje bus galima diferencijuoti tos pačios pareigybės valstybės tarnautojų koeficientų dydžius. Jeigu taip, tuomet būtų atvertas kelias visiškai subjektyviam tų pačių pareigybių finansiniam vertinimui skirtinguose vienos įstaigos struktūriniuose padaliniuose. Pritariame Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms, kad valstybės tarnautojų darbo užmokestis ir aiškūs jo nustatymo kriterijai turi būti įtvirtinti įstatymu. Kartu manome, kad tam tikrose įstatymu nustatytose ribose galima užtikrinti įstaigų savarankiškumą. Pasiūlymas:
Siūlome VTĮ projekto 1 priede valstybės tarnautojų pareigybėms nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalus, o, sudarant sąlygas įstaigoms pačioms nustatyti atlygio politiką, leisti nukrypti nuo minėtų intervalų viršutinės ribos, vadovaujantis nustatytais kriterijais, ne daugiau kaip 10-20 proc. Nepritarti.
Nepritarti. Argumentai: Komitetas pritarė siūlymui naikinti įstaigų grupes – valstybės tarnautojų atlyginimas turi priklausyti ne nuo to, kokioje valstybės institucijoje dirba, o kokią vertę Lietuvai kuria. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams nustatoma pareiga susitarti su valstybės tarnautojais, juos atstovaujančiomis profesinėmis sąjungomis dėl darbo apmokėjimo sistemos. Darbo apmokėjimo sistemos turės būti skelbiamos viešai. Socialinių partnerių dalyvavimas ir viešumas padės užtikrinti, kad darbo apmokėjimo sistemos būtų skaidrios ir labiausiai atitiktų valstybės tarnautojų poreikius. 28. Ramutė Kaulinienė, Regina Mockevičienė, Edita Vazgienė, 2022-12-292
Argumentai: Dėl Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto (naujos redakcijos) Nr. XIVP-2066(3). 2018 m. birželio 29 d. priimto Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo, kuris įsigaliojo nuo 2019 m. sausio 1 d., 9 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti priėmimo į valstybės tarnautojų pareigas reikalavimai: „Asmuo, priimamas į valstybės tarnautojo pareigas, turi atitikti šiuos bendruosius reikalavimus:
1) turėti Lietuvos Respublikos pilietybę;
2) mokėti valstybinę lietuvių kalbą;
3) būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 65 metų. Reikalavimas būti ne vyresniam kaip 65 metų netaikomas politinio (asmeninio) pasitikėjimo ir pakaitiniams valstybės tarnautojams;
4) turėti aukštąjį universitetinį arba aukštąjį koleginį išsilavinimą.“ Taigi, vienas iš bendrųjų reikalavimų, keliamų į valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui yra turėti aukštąjį universitetinį arba aukštąjį koleginį išsilavinimą. Nuostata dėl reikalavimo valstybės tarnautojui turėti aukštąjį išsilavinimą yra ir šiuo metu parengtame valstybės tarnybos pertvarkos koncepciją įgyvendinančiame Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2066(3) naujojoje redakcijoje.
Valstybės tarnybos 2 priedo Skyriaus „Šiame skyriuje vartojamos sąvokos“ 17 punkte nurodoma, jog iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti valstybės tarnautojai, kurie neturi aukštojo išsilavinimo, toliau eina pareigas, bet ne ilgiau kaip iki 2024 m. sausio 1 d. Per šį laikotarpį aukštojo išsilavinimo neįgiję valstybės tarnautojai atleidžiami iš einamų pareigų, nemokant jiems išeitinės išmokos. Valstybės tarnybos departamentas, dar 2018 m. rugsėjo 18 d. savo interneto tinklapyje komentuodamas tuomet dar tik įsigaliosiančias Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, nustatančias bendrąjį aukštojo išsilavinimo valstybės tarnautojams reikalavimą, nurodė: “Šiuo metu Lietuvoje yra apie 2200 valstybės tarnautojų, kurių išsilavinimas neatitiks naujojo Valstybės tarnybos įstatymų reikalavimų“. Pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą, skiriamas aukštasis universitetinis ir aukštasis koleginis išsilavinimas. Aukštuoju koleginiu išsilavinimu Lietuvoje laikomas išsilavinimas, įgytas baigus koleginių studijų programas aukštosiose mokyklose – kolegijose. Nors nuo 2000 m. aukštasis neuniversitetinis sektorius buvo pradėtas formuoti ir kolegijos imtos steigti reorganizuojant aukštesniąsias mokyklas, laikomasi nuostatos, kad švietimo įstaigos pavadinimo ir statuso (buvo aukštesnioji – tapo aukštąja mokykla (kolegija)) kaita nepakeičia įgyto išsilavinimo lygmens, t. y. nepaverčia jo koleginiu aukštuoju. Dalis šiuo metu valstybės tarnautojų pareigas einančių asmenų yra asmenys, kurie iki pradedant formuoti aukštojo neuniversitetinio (koleginio) išsilavinimo sektorių, buvo įgiję aukštesnįjį išsilavinimą.
Pozicija, anuomet įgytas aukštesnysis išsilavinimas negali būti prilyginamas aukštajam koleginiam išsilavinimui, kurį šiandieną teikia tos pačios mokymo įstaigos, kurios anksčiau teikė aukštesnįjį išsilavinimą, yra vien formalaus pobūdžio, sudaro prielaidas savo turiniu iš esmės vienodas situacijas vertinti skirtingai ir diskriminuoti tam tikrą asmenų grupę. Savo turiniu anksčiau įgytas aukštesnysis išsilavinimas iš esmės nieko nesiskiria nuo šiuo metu teikiamo aukštojo koleginio išsilavinimo. Be to, nustatant pareigybių reikalavimus būtina atsižvelgti ne tik į asmens įgytą išsilavinimą, tačiau ir į kvalifikaciją bei darbinę patirtį. Didžioji dalis šiuo metu valstybės tarnybos sistemoje dirbančių ir aukštesnįjį išsilavinimą turinčių asmenų yra asmenys, turintys ilgametį karjeros valstybės tarnautojo darbo stažą, jų tarnybinė veikla periodinio ir/ar neeilinio valstybės tarnautojų veiklos vertinimo metu buvo vertinama
„gerai“ arba „labai gerai“, nereti atvejai, kai tokių asmenų atžvilgiu buvo
taikomos Valstybės tarnybos įstatyme nustatytos valstybės tarnautojų skatinimo priemonės. Šios aplinkybės liudija tai, kad einant valstybės tarnautojo pareigas įgytos profesinės žinios ir įgūdžiai eilę metų buvo pakankamos tinkamai, efektyviai ir kokybiškai atlikti valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme išvardintas tarnybines funkcijas. Tuo tarpu Valstybės tarnybos įstatyme ir jo pakeitimo projekte įtvirtinta nuostata sukuria situaciją, kai iš esmės vienodais požymiais pasižymintys asmenys ir situacijos yra traktuojamos visiškai skirtingai. Diskriminuoti (lot. discriminare – atskirti) reiškia elgtis su vienais blogiau negu su kitais. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne diskriminacija apibrėžiama kaip teisių apribojimas ar atėmimas.
Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas, veikiantis pagal Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, aiškindamas diskriminaciją draudžiančią šio Pakto nuostatą, teigia, kad Paktas draudžia diskriminaciją bet kokiu pagrindu teisėje ar praktikoje. Toks diskriminacijos draudimas taikomas visoms valstybės reguliuojamoms ir ginamoms sritims. Taigi Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas numato absoliutų diskriminacijos draudimą. Aptariamos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos savo turiniu būtent ir yra ne tik nepagrįstai teises ribojantis, bet ir apskritai jas atimantis teisinis reguliavimas. Pažymėtina, kad laikotarpiu, kai išsilavinimo siekė ir jį įgijo asmenys, kuriuos palies įstatymo nuostata, įtvirtinanti bendrąjį į valstybės tarnautojo pareigas priimama asmeniui keliamą reikalavimą turėti aukštąjį išsilavinimą, švietimo sistemoje buvo skiriamas aukštesnysis ir aukštasis išsilavinimas, o pastarasis neskaidytas į universitetinį ir koleginį. Taigi, įgiję vidurinį išsilavinimą, tokie asmenys savo laiku turėjo galimybę rinktis tik tarp aukštojo ir aukštesniojo išsilavinimo. Lygiai taip pat, kaip šiuo metu asmenys turi galimybę pasirinkti tarp aukštojo universitetinio ir koleginio išsilavinimo. Vadinasi, iš esmės savo turiniu vienodose situacijose asmenys yra traktuojami skirtingai, vyresniojo amžiaus valstybės tarnautojų, savo laiku siekusių išsilavinimo ir jį įgijusio, atžvilgiu taikant esminius teisių apribojimus, o, tikriau tariant – apskritai paneigiant teisę užimti valstybės tarnautojo pareigas. Įstatymų leidėjas numatė galimybę išsaugoti valstybės tarnautojo teisinį statusą iki 2024 m. sausio 1 d. įgyjant aukštąjį (universitetinį arba koleginį) išsilavinimą, tačiau ši nuostata taip pat vertintina kritiškai.
Šiuo metu Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, kartu su partneriais (Lygių galimybių plėtros centru, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir kt.) įgyvendina iš dalies Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos (2014-2020) lėšomis finansuojamą projektą „Daugiau balanso“, kurio pamatinis tikslas yra skatinti įmanomai optimalesnį profesinės veiklos ir asmeninių, šeimos interesų derinimą. Pirmiau minėta nuostata, jog valstybės tarnautojo teisinį statusą asmuo gali išsaugoti iki 2024 m. sausio 1 d. įgydamas aukštąjį išsilavinimą, minėto balanso kontekste turėtų būti vertinamas labai kritiškai. Akivaizdu, kad skirtinguose asmens gyvenimo tarpsniuose prioritetas teikiamas tam tikriems interesams. Pavyzdžiui, išsilavinimo, profesinės kvalifikacijos įgijimui, ko pasiekiama įgyjant tam tikros rūšies išsilavinimą. Vėliau pirmumas teikiamas įsitvirtinimui darbo rinkai, šeimos, motinystės ir tėvystės teisinių santykių sukūrimui ir jų palaikymui bei puoselėjimui. Atitinkamai ir valstybės tarnautojai, kurie dėl turimo išsilavinimo nuo 2024 m. sausio 1 d. nebegalės eiti valstybės tarnautojo pareigų, savo laiku prioritetą teikė išsilavinimo įgijimui ir naudojosi to meto švietimo sistemos siūlomomis studijų programomis, išsilavinimo įgijimo variantais, turėdami teisėtus ir pagrįstus lūkesčius, jog įgytas išsilavinimas atvers galimybes profesinei karjerai. Šie teisėti lūkesčiai iš esmės ir buvo pateisinti iki įsigaliojant aptariamoms Valstybės tarnybos įstatymo pataisoms. Atitinkamai vėlesniame asmens gyvenimo tarpsnyje greta profesinės veiklos atsiranda šeiminiai interesai, asmuo save realizuoja ne tik darbinėje veikloje, bet ir kaip šeimos narys.
Net ir pirmiau minėtas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos įgyvendinamas projektas liudija, kad užtikrinti tinkamą šių interesų pusiausvyrą (balansą) yra pakankamai sudėtingas uždavinys ir darbdavys (šiuo atveju – valstybė) taip pat turėtų aktyviai prisidėti jį įgyvendinant. Tuo tarpu, akivaizdu, kad asmeniui, kuris yra vyresnio amžiaus ir praeityje jau įgijęs išsilavinimą, keliamas reikalavimas įgyti išsilavinimą „iš naujo“ yra itin sunkiai derinamas tiek su darbine veikla, tiek su įsipareigojimais šeimos atžvilgiu. Europos Sąjungos Užimtumo pagrindų direktyvos 4 straipsnyje nurodytos diskriminacijos draudimo išlygos aspektas yra teisėtas tikslas ir proporcingas reikalavimas. Minėta išlyga gali būti pateisinama, jeigu įrodoma, kad ja siekiama būtent teisėto tikslo. Reikalavimo proporcingumas turėtų būti vertinamas remiantis tik objektyviais kriterijais. Kitaip tariant, negali būti reikalaujama daugiau, negu objektyviai būtina. Tokios aplinkybės kaip valstybės tarnybos stažas, geras arba labai geras tarnybinės veiklos vertinimas per visą tarnybos laikotarpį turėtų būti vertinami kaip akivaizdūs įrodymai, jog turimas išsilavinimas sudaro visiškai pakankamas prielaidas atlikti tarnybines funkcijas bei pasiekti reikalaujamų rezultatų, o naujoje Valstybės tarnybos įstatymo redakcijoje nustatytas bendrasis aukštojo išsilavinimo reikalavimas yra perteklinis, neproporcingas ir negali būti pateisinamas Užimtumo direktyvos 4 straipsnyje nurodytos išlygos kontekste. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad reikalavimai, įtvirtinti Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, yra įvardinami kaip priėmimo į valstybės tarnautojų pareigas reikalavimai.
Tokia įstatymo formuluotė suponuoja tai, jog visi šie reikalavimai taikytini į valstybės tarnybą stojančiam, t. y. tapti valstybės tarnautoju siekiančiam asmeniui. Siekiant teisinių santykių stabilumo, teisėje taikomas principas lex retro non agit (įstatymas negalioja į praeitį), pagal kurį teisės aktai pagal bendrą taisyklę netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal teisėje galiojantį bendrąjį principą teisiniams santykiams taikomi tie įstatymai, kurie galioja tų santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu (žr., pavyzdžiui, civilinę bylą Nr. 3K-3-192/2008). Šis principas reiškia, kad įstatymai negali būti taikomi teisiniams santykiams, atsiradusiems iki šių įstatymų įsigaliojimo, t. y. įstatymas negalioja atgal (lex retro non agit). Taigi, naujai įtvirtintas reikalavimas turėti aukštąjį išsilavinimą neturėtų būti taikomas asmenims, kurių valstybės tarnybos teisiniai santykiai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo. Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į tai, siūlytina nustatyti tarnautojams, kurie turi tik aukštesnįjį profesinį išsilavinimą, tarnybos pratęsimą, panašiai kaip su tarnautojais, kuriems sukako 65 metai (Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 8 dalis). Tokiu būdu būtų užtikrintas gerai vertinamų, kompetentingų ir ilgametę patirtį turinčių tarnautojų išsaugojimas. Atkreiptinas dėmesys, kad į žemesnes pareigas, kurias daugeliu atveju užima minėti tarnautojai su aukštesniuoju profesiniu išsilavinimu, šiuo metu sumažėjęs pretendentų skaičius, neretai iš vis tokių neatsiranda.
Kaip minėta, Valstybės tarnybos 2 priedo Skyriaus „Šiame skyriuje vartojamos sąvokos“ 17 punkte nurodoma, jog iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti valstybės tarnautojai, kurie neturi aukštojo išsilavinimo, toliau eina pareigas, bet ne ilgiau kaip iki 2024 m. sausio 1 d. Kitaip tariant, įstatymų leidėjas numatė terminą, per kurį asmuo, siekiantis išsaugoti valstybės tarnautojo teisinį statusą, privalo įgyti aukštąjį išsilavinimą, tačiau šis terminas yra neproporcingai trumpas. Kaip žinia, trumpiausias laikotarpis, kurį trunka studijos ir per kurį galima įgyti aukštąjį išsilavinimą, priklausomai nuo aukštojo išsilavinimo rūšies (universitetinis ar koleginis), studijų programos mažiausiai trunka 4-5 metus. Naujoji valstybės tarnybos įstatymo redakcijai įsigaliojus 2019 m. sausio 1 d., nuo šios dienos valstybės tarnautojams, neturintiems aukštojo išsilavinimo, buvo pradėtas skaičiuoti terminas, skirtas šiam išsilavinimui įgyti. Kaip žinia, priėmimas į aukštojo mokslo įstaigas yra organizuojamas nustatytu metu ir laikantis nustatytos tvarkos, todėl valstybės tarnautojams, neturintiems aukštojo išsilavinimo, galimybė pradėti studijas ir siekti aukštojo išsilavinimo anksčiausiai atsirado 2019-2020 akademiniais (mokslo metais), t. y. nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio arba, kitaip tariant, praėjus 9 mėnesiams nuo reikalavimo turėti aukštąjį išsilavinimą įtvirtinimo įstatyminiu lygmeniu. Atsižvelgiant į tai, nustatytas terminas aukštajam išsilavinimui įgyti iki 2024 m. sausio 1 d. laikytinas nepakankamu ir neproporcingu (pvz. akademinių atostogų dėl sveikatos, ligos ar kt. priežasčių atveju).
Siūlytina įstatyme įtvirtinti nuostatą, kad studijas iki 2024 m. sausio 1 d. pradėjusiems ir aukštojo išsilavinimo siekiantiems valstybės tarnautojams leidžiama ir toliau eiti valstybės tarnautojo pareigas. Siekiant apibrėžtumo, būtų galima svarstyti galimybę suteikti teisę įstaigos, kurioje dirba valstybės tarnautojas vadovui, suderinus su valstybės tarnautoju ir objektyviai įvertinus situaciją, nustatyti terminą, iki kurio pabaigos valstybės tarnautojas privalo įgyti aukštąjį išsilavinimą ir pateikti darbdaviui jį patvirtinantį dokumentą. Pritarti iš dalies Argumentai:
Susikūrus nepriklausomos Lietuvos valstybės tarnybai į ją stojantiems asmenims nebuvo keliamas reikalavimas turėti aukštąjį išsilavinimą. Didžioji dalis aukštojo išsilavinimo neįgijusių valstybės tarnautojų yra turintys didelį tarnybos Lietuvos valstybei stažą, t. y. įgiję patirties ir kompetencijų, buvo skatinami už tarnybinės veiklos rezultatus ir pan. Per ilgus tarnybos metus šių valstybės tarnautojų įgytos žinios neturi būti nuvertintos vien dėl to, kad savo laiku jie neįgijo aukštojo išsilavinimo. Aukštojo išsilavinimo neįgiję valstybės tarnautojai privalėjo jį įgyti iki 2024 m. sausio 1 d. Galėjo susiklostyti įvairių svarbių priežasčių, kurios sukliudė laiku įgyti išsilavinimą (sveikatos būklės pablogėjimas, materialinė padėtis ir pan.). Atsižvelgiant į tai, tikslinga atsisakyti reikalavimo tokiems valstybės tarnautojams įgyti aukštąjį išsilavinimą, tačiau apriboti jų galimybes daryti karjerą. Aukštojo išsilavinimo neįgiję valstybės tarnautojai negalės būti perkeliami į kitas valstybės tarnautojo pareigas, jiems negalės būti pratęstas valstybės tarnybos laikas. 29.
Esu Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus mentorė, buvusi karjeros valstybės tarnautoja. Vadovaujantis LR valstybės tarnybos įstatymo (toliau - Įstatymas) (nauja redakcija nuo 2019-01-01) 51 straipsnio 1 dalies 6 punktu, kuris nurodo, kad „Valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai pasibaigia pakaitinio valstybės tarnautojo priėmimo laikas arba valstybės tarnautojui sukanka 65 metai, arba baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai“ ir, Įstatymo 49 straipsnio 7 dalimi, kuri nurodo, kad „Su įstaigos vadovu ar karjeros valstybės tarnautoju, kuriems sukako 65 metai ir kurie pagal šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 6 punktą atleidžiami iš pareigų, Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti sudaroma terminuota darbo sutartis dėl mentorystės (įgytos patirties perdavimo) ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui“, nuo 2021 m. liepos 7 d. esu atleista iš karjeros valstybės tarnybos, su manimi sudaryta terminuota darbo sutartis dvejiems metams. Iki 2018 m. gruodžio 31 d. galiojusiame Įstatyme (43 straipsnis
vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo, kuriems suėjo 65 metai, valstybės tarnyba gali būti pratęsta. Šio amžiaus sukakusio valstybės tarnautojo tarnybą gali pratęsti jį į pareigas priėmęs asmuo. Apie būsimą tarnybos pratęsimą jis privalo pranešti valstybės tarnybos tvarkymo funkciją atliekančiai įstaigai ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki tarnybos pratęsimo dienos.
Įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo tarnybos laikas pratęsiamas iki vienerių metų ir bendras pratęstas tarnybos laikas negali viršyti penkerių metų.“ 2021 m. gruodžio 23 d. papildytas Įstatymo 49 straipsnis 8 dalimi, kuri nurodo, kad „Karjeros valstybės tarnautojo, kuriam suėjo 65 metai, valstybės tarnyba gali būti pratęsta, jeigu jo tarnybinė veikla per paskutinius trejus metus buvo vertinta tik gerai arba labai gerai ir jis neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų. Šio amžiaus sukakusio valstybės tarnautojo tarnybą jo sutikimu gali pratęsti jį į pareigas priėmęs asmuo. Apie būsimą tarnybos pratęsimą jis privalo pranešti Vyriausybės įgaliotai įstaigai ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki tarnybos pratęsimo dienos. Karjeros valstybės tarnautojo tarnybos laikas pratęsiamas dar vieneriems metams ir bendras pratęstas tarnybos laikas negali viršyti penkerių metų.“ Iki 2019 m. sausio 1 d. Įstatyme buvo numatyta galimybė pratęsti karjeros valstybės tarnybą. Nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 14 d. Įstatyme numatyta galimybė sudaryti terminuotą sutartį dėl mentorystės tik dvejiems metams. Nuo
tarnybą. Kuo kalti buvę karjeros valstybės tarnautojai, kurie gimė 1954-1956 m. ir pateko į tą 3-jų metų laikotarpį, kai buvo keičiami įstatymai? Kodėl atimta galimybė dirbti ir būti naudingais Lietuvai tik būtent tuo laikotarpiu? Galbūt gerbiami Seimo nariai, priimdami Įstatymą, įsigaliojusį
terminuotą darbo sutartį kaip mentoriai. Šių trejų metų karjeros valstybės tarnautojai yra „išmesti už borto“, nors esame sukaupę daug patirties, pakankami energingi ir galime būti naudingi Lietuvai.
Taigi, kreipiuosi į Jus su prašymu, inicijuoti Įstatymo pakeitimą, kuriame būtų apspręstas mentorių likimas ar bent jau numatyta galimybė pratęsti mentorystę iki penkerių, o ne dvejų metų, kaip ir karjeros valstybės tarnautojų. Nepritarti Argumentai: Tiek galiojančioje Valstybės tarnybos įstatymo redakcijoje, tiek įstatymo projekte yra įtvirtinta galimybė, o ne garantija, kad 65 m. sulaukusiam valstybės tarnautojui bus pratęstas tarnybos laikas. Mentorystės (patirties perdavimo sutarties) sudarymo galimybė numatyta galiojančioje Valstybės tarnybos įstatymo redakcijoje. Įstatymo projekte mentorystės instituto atsisakoma, sudarytos mentorystės sutartys galioja iki jų termino pabaigos. Pagal esamą teisinį reguliavimą, terminuota darbo sutartis dėl patirties perdavimo sutarties sudaroma vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis. Valstybės tarnybos įstatyme nelikus mentorystės instituto, nebeliks ir mentorystės sutarties termino apribojimo. Įstaigos vadovas, įvertinęs, kad 65 m. sulaukusio valstybės tarnautojo patirtis gali padėti kitiems institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojams įgyti arba patobulinti turimas ar reikiamas pareigoms eiti žinias, kompetencijas, gebėjimus, kurti ir plėtoti ryšių tinklą, prisidėti tęsiant pradėtus ilgalaikius darbus, padėti suplanuoti asmeninę karjerą, supažindinti su valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos organizacine kultūra, tradicijomis arba motyvuoti siekti geresnių veiklos rezultatų, gali su juo sudaryti darbo sutartį (tiek terminuotą, tiek neterminuotą) šiems tikslams pasiekti. 30.
30Savivaldybių kontrolierių asociacija,
kontrolierių asociacija (toliau - SKA), siekdama sukurti prielaidas valstybės tarnautojų socialinių garantijų tobulinimui, efektyvesnei ir patrauklesnei valstybės tarnybai, teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektui (toliau – Įstatymo projektas). 1. Atsisakyti mero atliekamo kasmetinio savivaldybės kontrolieriaus veiklos vertinimo Savivaldybės kontrolieriaus (Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos nepriklausomumo, teisėtumo, viešumo, objektyvumo ir profesionalumo reikalavimas yra numatytas Vietos savivaldos įstatymo 27 str. (nuo 2023-04-01
INTOSAI principą, audito institucija jai patikėtus uždavinius gali atlikti objektyviai ir veiksmingai tik tuo atveju, jei ji yra nepriklausoma nuo audituojamų subjektų ir yra apsaugota nuo pašalinės įtakos. Minėtu INTOSAI principu pripažįstama, kad valdžios institucijos negali būti visiškai nepriklausomos, nes jos yra sudėtinė valstybės (savivaldybės) kaip visumos dalis, tačiau privalo turėti funkcinį ir organizacinį savarankiškumą, būtiną jai patikėtiems uždaviniams vykdyti. Ir šis savarankiškumas turi būti tinkamai reglamentuotas teisės aktais. Valstybės tarnybos įstatymo projekto 18 str. 6 d. nustatyta, kad įstaigos vadovo tarnybinę veiklą vertina šį valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, o kai įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali institucija, - šios institucijos vadovas.
Atsižvelgiant į tai, kad Vietos savivaldos įstatyme (redakcija nuo 2023-04-01) ir kituose teisės aktuose nėra numatyta, kas yra savivaldybės tarybos, kaip institucijos, vadovas, o mero institutas tampa vykdomąja valdžia – tai yra savivaldybės kontrolieriaus pagrindiniu audituojamu subjektu, siūlome atsisakyti įgaliojimo merui, kaip iki šiol, vertinti kasmet savivaldybės kontrolieriaus veiklą, kadangi toks vertinimas neatitiktų gero valdymo principų ir nesudarytų prielaidų objektyviai vertinti savivaldybės kontrolieriaus veiklą. Taigi, Savivaldybės kontrolieriaus, kaip įstaigos vadovo, kurio veiklos nepriklausomumas turi būti užtikrintas, laikantis tarptautinių audito standartų, Europos Sąjungos teisės aktų ir Vietos savivaldos įstatymo nuostatų, veikla negali būti vertinama audituojamo subjekto - mero. Savivaldoje yra tik viena valstybės tarnautojų - įstaigų vadovų, t. y., Savivaldybių kontrolierių grupė, kurie dirba pagal valstybės tarnybos įstatymą. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės tarnybos įstatymo projekto 29 str. 3 dalis numato, kad meras gali nušalinti Savivaldybės kontrolierių nuo pareigų tarnybinio tyrimo metu. O 25 str. 1 dalyje nurodyta, kad meras savo potvarkiu sudaro tarnybinio tyrimo komisiją. Taigi, vėlgi, susidaro teisiškai ydinga situacija, kuomet Savivaldybių kontrolieriai kontroliuos vykdomąją instituciją - merą, o meras jiems sudarinės tarnybinių tyrimų komisijas. Be to, Valstybės tarnybos įstatymo projekte siūloma su į įstaigos vadovo pareigas priimamu asmeniu sudaryti susitarimą dėl jo veiklos tikslų bei rezultatų ir atitinkamai siūloma nustatyti, kad įstaigos vadovo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – įvertinti pagal susitarimą jo pasiektus rezultatus.
Susitarimu dėl vadovo veiklos tikslų ir rezultatų bus įforminami priimančios į pareigas institucijos ar asmens lūkesčiai dėl įstaigos veiklos krypčių, keliamų tikslų ir veiklos principų. Lūkesčiai formuojami vadovo kadencijos laikotarpiui, pagal poreikį galės būti atnaujinami. Taip pat projekte siūloma sudaryti galimybę įstaigos vadovą pasibaigus pirmai kadencijai paskirti antrajai kadencijai be konkurso, atsižvelgiant į tai, ar įstaigos vadovo pirmosios kadencijos laikotarpiu įstaigos vadovas pasiekė susitarime dėl pagrindinių kadencijos laikotarpio ir (ar) tam tikrų jo etapų veiklos tikslų ir rezultatų nustatytus veiklos tikslus ir rezultatus. Valstybės tarnybos įstatymo projekto 11, 12, 18 str. kalbama apie kolegialios institucijos vadovą, bet meras nebebus Tarybos vadovas. Neaišku, kas bus tas kolegialios institucijos vadovas, kuris vertins veiklą, pasirašys susitarimą dėl veiklos rezultatų. Todėl siūlome dėl savivaldybių kontrolierių vertinimo numatyti, kad savivaldybių tarybos sudaro vertinimo komisijas, į kurių sudėtį deleguojami asmenys, turintys patirties išorės audito srityje. Duomenys apie lūkesčių dėl įstaigos veiklos krypčių, keliamų tikslų ir veiklos principų pasiekimą, išlaikant savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) atskaitingumo Tarybai principą, galėtų būti nurodomi
ataskaitoje. Pritarti
31Savivaldybių kontrolierių asociacija,
2023-03-272 priedas 2.
Dėl savivaldybės kontrolieriaus darbo užmokesčio Siūlome patikslinti Įstatymo projekto 2 priedą „Lietuvos Respublikos įstaigų vadovų (valstybės tarnautojų) pareigybių grupės ir pareiginių algų koeficientai“: Eil. Nr. Įstaigų vadovų pareigybių grupė arba pareigybė arba pareigybių grupė Politinio (asmeninio) pasitikėjimo įstaigų vadovų pareigybė arba pareigybių grupė Pareiginės algos koeficientas (baziniais dydžiais) I įstaigų grupė II įstaigų grupė III įstaigų grupė
2Vyriausybės įstaigos vadovas, Nacionalinės teismų administracijos vadovas, direktorius, viršininkas (įstaigos vadovas)
34. Savivaldybės kontrolierius – 3,6-4,0 3,2-3,4 savivaldybės administracijos direktorius 3,8–4,5 2,8–4,3 1,8–3 Argumentacija. Viena iš auditoriaus nepriklausomumo užtikrinimo sąlygų pagal 1-ąjį INTOSAI principą yra finansinė nepriklausomybė. Todėl būtina užtikrinti savivaldybės kontrolieriaus konkurencingą darbo užmokestį, numatant ne mažesnį nei Įstatymo projekto 2 priede 2 eilutėje numatytas savivaldybės administracijos direktoriaus pareiginės algos koeficientas. Atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo projekte numatytas savivaldybės administracijos direktoriui pareiginės algos koeficientų vidurkis 50 proc. (II įstaigų grupė) ir 10 proc. (III įstaigų grupė) didesnis nei planuojamas koeficientų vidurkis savivaldybės kontrolieriui (žr. lentelę). Pareigybės pavadinimas Pareiginės algos koeficientai II įstaigų grupė koeficientų vidurkis III įstaigų grupė koeficientų vidurkis Savivaldybės kontrolierius 1,9-2,82 2,36 1,7-2,66 2,18 Savivaldybės administracijos direktorius 2,8-4,3 3,55 1,8-3 2,4 Koeficientų vidurkių skirtumas x +50 proc.
x +10 proc.
Pagal Valstybės pareigūnų įstatymo projektą, Savivaldybių merams numatyti tokie koeficientai:5 Savivaldybių merai, kai savivaldybės teritorijoje gyvena per 500 tūkst. gyventojų nuo 100 tūkst. gyventojų iki 500 tūkst. gyventojų nuo 50 tūkst. gyventojų iki 100 tūkst. gyventojų nuo 15 tūkst. gyventojų iki 50 tūkst. gyventojų iki 15 tūkst. gyventojų 4,0 3,8 3,6 3,4 3,2 Svarbu paminėti, kad pagal Vietos savivaldos įstatymą (redakcija nuo 2023-04-01), savivaldybės administracijos direktorius nebėra savivaldybės vykdomosios institucijos vadovas (lieka tik įstaigos vadovu), jo funkcijos ir atsakomybės mažėja ir jo įgaliojimai apims tiek, kiek jų jam suteiks savivaldybės meras. Tuo tarpu savivaldybės kontrolieriaus įgaliojimai bei veiklos mastas nesikeičia ir apima visos savivaldybės veiklos, finansų ir turto, taip pat savivaldybei pavaldžių biudžetinių, viešųjų įstaigų bei kontroliuojamų įmonių finansinių ataskaitų, lėšų ir turto naudojimo teisėtumo ir veiklos efektyvumo, ekonomiškumo ir rezultatyvumo vertinimą. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme savivaldybės administracijos direktorius ir savivaldybės kontrolierius yra toje pačioje pareigybių grupėje su vienodais koeficientais. Esant aukščiau išvardintiems vietos savivaldos įstatymo pasikeitimams, siūlome naujoje Valstybės tarnybos įstatymo redakcijoje tinkamai nustatyti pareigybių grupes, nustatant savivaldybės kontrolieriui aukštesnę pareigybių grupę, ir atitinkamai aukštesnį nustatyti koeficientą.
Be to, pagal galiojančius ir planuojamus teisės aktų pakeitimus, numatomi savivaldybės kontrolieriaus atlyginimo koeficientai – vieni mažiausių tarp savivaldybei pavaldžių įstaigų vadovų, nors savivaldybės kontrolierių kontrolės ir audito sritys aprėpia visą savivaldybės biudžetą, kitus piniginius išteklius, visas savivaldybės veiklos sritis, o atliekamų auditų pobūdis, audituojamos problemos ir vertinami klausimai kaskart būna skirtingi, todėl išsamiam ir giliam audituojamos srities išmanymui, būtina ypač didelė savivaldybės kontrolieriaus kompetencija ir profesionalumas, finansinis nepriklausomumas. Todėl užtikrinant Savivaldybės kontrolieriaus nepriklausomumą (t. sk. ir finansinį pagal INTOSAI standartus) bei atsižvelgiant į jo funkcijų sudėtingumą bei jų vykdymui reikalingas kompetencijas, darbo užmokestis įstatymu savivaldybės kontrolieriui negali būti mažesnis už savivaldybės administracijos direktoriui nustatytą darbo užmokestį. Pritarti iš dalies Argumentai:
Siekiant didinti savivaldybės kontrolieriaus finansinį nepriklausomumą, didinama viršutinė pareiginės algos koeficientų intervalo riba. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 11. 32. Savivaldybių kontrolierių asociacija,
1
kadencijų savivaldybės kontrolieriui arba reikšmingai pailginti kadencijos trukmę Valstybės tarnybos įstatymo projekto 12 str. 1. d. numatyta, kad į įstaigų vadovų pareigas priimama 5 metų kadencijai konkurso būdu arba šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais be konkurso.
Tačiau pastebėtina, kad savivaldybės kontrolierius yra ne tik įstaigos vadovas, kuris privalo turėti specifinių žinių (išmanyti tarptautinius aukščiausiųjų audito institucijų standartus ir kt. teisės aktus), susijusių su audito atlikimu, bet dėl įstaigos veiklos pobūdžio ir dydžio (daugelyje savivaldybėse kontrolės ir audito tarnybų iš viso dirba 2 ar 3 darbuotojai), savivaldybės kontrolierius yra ir auditą atliekantis/audito kokybę užtikrinantis asmuo. Pvz., Valstybės kontrolėje, keičiantis įstaigos vadovui – Valstybės kontrolieriui, audito procesas yra nenutrūkstantis, nes tą užtikrina žemiau esanti Įstaigos valdymo grandis – departamentai ir jų vadovai (kuriems kadencija nenustatyta). Atsižvelgiant į Vidaus reikalų ministerijos skelbiamą valstybės tarnybos konkursų statistiką, kai „2022 m. duomenimis, 50 proc. konkursų į Valstybės tarnybą neįvyksta, iš jų 30 proc. – į įstaigų vadovų vietą. Stebimas didelis atlygio atotrūkis nuo privataus sektoriaus, ypač kalbant apie aukščiausios grandies vadovus – čia jis siekia net 40 proc.“, savivaldybėse gali susidaryti situacija, kai atleidus įstaigos vadovą – savivaldybės kontrolierių, nebebus kam vadovauti audito grupei ir užtikrinti Vietos savivaldos įstatyme numatytų funkcijų įgyvendinimą, t. y. iškyla grėsmė įstaigos strateginių veiklos tikslų pasiekimui, kokybiško audito proceso veiklos užtikrinimui ir tuo pačiu savivaldos lėšų ir turto naudojimo kontrolės funkcijų atlikimui. Manytume, kad (5 metų) kadencijų nustatymas savivaldybės kontrolieriams silpnina savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų veiklos efektyvumą, profesionalumą bei nepriklausomumą.
Nepritarti Argumentai: Savivaldybės kontrolieriaus kadencijų skaičius ir kadencijų trukmė turi būti vienoda kaip ir visų kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovų, nes nėra objektyvių priežasčių, kodėl kadencijų skaičius ir trukmė turėtų skirtis. 33. Savivaldybių kontrolierių asociacija,
4
Įstatymo projekto 34 straipsnio „Kitos garantijos“ papildymo Siūlome papildyti 34 straipsnio 4 dalį: Į pareigas įstatymų nustatytai kadencijai priimtas įstaigos vadovas arba karjeros valstybės tarnautojas, kuriam kadencijos laikotarpiu sukanka 65 metai, gali savo noru būti atleidžiamas iš pareigų suėjus 65 metams arba gali eiti pareigas iki kadencijos, kuriai jis buvo priimtas, pabaigos, jeigu šios kadencijos metu jo tarnybinė veikla buvo vertinta tik gerai arba labai gerai ir jis neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų. Argumentacija. Šiuo metu galiojančioje Valstybės tarnybos įstatymo redakcijoje, 51 str. 8 d. numatyta, kad į pareigas įstatymų nustatytai kadencijai priimtas įstaigos vadovas arba karjeros valstybės tarnautojas, kuriam kadencijos laikotarpiu sukanka 65 metai, gali savo noru būti atleidžiamas iš pareigų suėjus
priimtas, pabaigos, jeigu šios kadencijos metu jo tarnybinė veikla buvo vertinta tik gerai arba labai gerai ir jis neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų. Galiojančiame įstatyme garantija dėl amžiaus cenzo pratęsimo veikia ir karjeros valstybės tarnautojui (49 str. 8 d.), ir įstaigos vadovui (51 str. 8 d.). Pritarti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2022-07-18 Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Komisija) susipažino su LR Vidaus reikalų ministerijos (toliau - Ministerijos) teikiamais įstatymų projektais. <...> II. Pastabos dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo pakeitimo projekto Nr. 22-9948. 1. Įstatymo projekte nėra jokio reglamentavimo dėl kolektyvinių sutarčių ir profesinių sąjungų veiklos. Nėra ir jokių nuorodų į Darbo kodeksą. Galima būtų pagal teisinę logiką suprasti, kad pakanka Darbo kodekse numatyto reglamentavimo, tačiau viešajame sektoriuje yra tam tikrų niuansų, kurie suponuoja numatyti atskirą teisinį reguliavimą. Taip pat neaišku, ar valstybės tarnautojų veiklos vertinime galės dalyvauti profesinės sąjungos atstovai, toks pats klausimas kyla ir dėl atrankų, ir pan. Todėl siūlytina numatyti teisinį reguliavimą, apibrėžiantį profesinių sąjungų veiklą valstybės tarnyboje, kolektyvinių sutarčių sudarymą ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo įgyvendinimo įstatyme yra numatyta, kad iki šiol pasirašytos kolektyvinės sutartys galios iki jų pabaigos, tai suponuoja išvadą, kad vėliau jokių kolektyvinių sutarčių nebus galima sudaryti. 2. Projekte numatyta, kad atostogos bus suteikiamos pagal Darbo kodekso nuostatas, o tai reiškia, kad jos trumpės, nes valstybės tarnautojai turėjo ilgesnes atostogas (pavyzdžiui po 5 metų tarnybos prisidėdavo 2 darbo dienos ir pan.). 3. Projekte numatyta, kad keičiamas kasmetinis valstybės tarnautojų veiklos vertinimas, kuris siejamas su pasiektais tikslais (rezultatais). Tačiau anaiptol ne visi valstybės tarnautojai gali turėti konkrečius veiklos tikslus arba jie nebus tokie reikšmingi pagal diegiamą vertinimo sistemą. 4. Vertinant Projektą sunku prognozuoti, kaip keisis darbo užmokesčio dydis, nes nėra aiškių nustatytų taisyklių.
Pagal naują reglamentavimą, pavyzdžiui, specialistų algos galės skirtis keliais kartais, pati įstaiga susikurs darbo apmokėjimo sistemą ir taisykles, tačiau vėl kyla klausimas dėl profesinių sąjungų dalyvavimo šiame procese, o pažangių demokratinių valstybių praktika byloja, kad profesinės sąjungos šiame procese privalo dalyvauti. Darbo kodekse tai numatyta, tačiau Valstybės tarnybos įstatymo projekte apie tai nieko nepasisakyta. Projekte numatyta, kad atsisakoma priedo už stažą valstybės tarnyboje, tačiau esamiems valstybės tarnautojams, jis išsaugomas. Tai taip pat mažins Valstybės tarnybos patrauklumą, jaunų specialistų pritraukimą ir motyvaciją dirbti joje, skatins „kadrų nutekėjimą“ į privačias struktūras. Darbo užmokesčio dydis priklausys nuo įstaigos vadovo, griežto reglamentavimo atsisakoma. Darbo užmokestis turi tik minimalų koeficientą, neturės „lubų“. Atsižvelgiant į tai, kyla reali grėsmė, kad atsiras subjektyvumas, nes darbo užmokesčio didinimas priklausys nuo vadovo. Nepaisant diegiamų naujovių išlieka opi mobingo problema (taip pat ir institucinio lygmens), kuri liko neaptarta ir neįvardyta Valstybės tarnybos pertvarkos koncepcijoje, tačiau problemos nutylėjimas ją tik dar labiau gilina. Todėl minėti klausimai turi būti tiksliau ir aiškiau reglamentuojami. 5. Projekte numatoma daug naujovių, taip pat numatomas bandomasis laikotarpis, tarnautojų galimybė laisviau migruoti tarp įstaigų, atsisakoma valstybės tarnautojų maksimalaus skaičiaus įstaigoje, nebelieka amžiaus ribojimo, tik vadovų amžius ribojamas iki 65 m. ir pan.
Tačiau pastebėtina, kad nuosekliai vėlinant pensijos amžių visiškai nelogiškai atrodo paliekamas vadovų amžiaus ribojimas ties 65 metų riba, todėl manome, kad vėlinant pensinį amžių būtina vadovų amžiaus ribą nustatyti ties 70 metų, juolab turint omeny Koncepcijoje įvardytą problemą - patyrusių ir kompetentingų vadovų ir darbuotojų trūkumą. 6. Valstybės tarnybos pertvarkos koncepcijoje daug kalbama apie valstybės tarnybos patrauklumo ir efektyvumo, darbo užmokesčio konkurencingumo (lyginant su privačiu sektoriumi) didinimą, tačiau turint omeny pirmiau įvardytus teisinio reglamentavimo pokyčius, šie klausimai nesprendžiami sistemiškai, o tik fragmentiškai, labiau apsiribojant lozungais, kuriems nesuteikiamas praktinis turinys. Bendros praktinės tendencijos yra kaip tik atvirkštinės, kuomet blogėja valstybės tarnautojų socialinė apsauga, išlieka iš esmės tie patys veiklų ribojimai (5 straipsnis), aukšti reikalavimai (3, 4 str.) ir čia pat atsisakoma, pavyzdžiui, stažo vertinimo valstybės tarnyboje, o tai reiškia ne ką kitą, kaip asmens, tarnaujančio valstybei lojalumo ignoravimą, arba nieko nepasisakoma apie profesinių sąjungų dalyvavimą. Tokio teisinio reguliavimo pagrindu sunku tikėtis, kad į valstybės tarnybą bus pritraukta pakankamai asmenų - kompetentingų, išsilavinusių, kritiškai mąstančių, savo šalies patriotų. 7. Atkreiptinas dėmesys į Vidaus reikalų ministerijos pateikto lydraščio III skirsnį „Priemonių kaštai“.
Visų pirma pastebėtina tai, kad „Valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, karių pareiginėms algoms (atlyginimams) apskaičiuoti taikant naują pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį bus perskaičiuojami pareiginės algos koeficientai, Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės.“ Tuo tarpu konkretūs biudžeto asignavimai pareiginių algų didinimui siejami išimtinai su Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo ir Vyriausybės narių pareiginių algų didinimu. Tokios lydraščio nuostatos tik darsyk byloja apie tai, apie ką jau buvo pirmiau pasisakyta – apie kuriamą darbo užmokesčio valstybės tarnyboje
„kastų“ sistemą, kuri niekaip nedera su demokratinės teisinės valstybės
principais. Įvertinant visu įstatymų projektų paketu siūlomus pakeitimus, galima daryti išvadą, kad įstatymų pakeitimai niekaip neatsispindi įstaigų biudžetuose, nes įstaigos, spręsdamos Koncepcijoje keliamus darbo užmokesčio didinimo (ir Valstybės tarnybos patrauklumo) klausimus, turės pačios
„laviruoti“ su turimais biudžeto asignavimais. Apibendrinant
pirmiau išdėstytą, manome, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo pakeitimo projekto Nr. 22-9948 ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 pakeitimo įstatymo projektas nesudaro teisinių prielaidų išspręsti Valstybės tarnybos pertvarkos koncepcijoje aptartas (ir neaptartas) problemas ir pasiekti numatytus esminius tikslus ir siekius. Įvertinta
administracija, 2022-10-0329 Argumentai: Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas (2018 m. birželio 29 d. redakcija, galiojusi iki 2021 m. gruodžio 22 d.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) nutarimo paskelbimo) nustatė, kad valstybės tarnautojas nuo pareigų privalo būti nušalintas, jeigu šio straipsnio
įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams. VTĮ 41 straipsnio 2 dalis (2018 m. birželio 29 d. redakcija, galiojusi iki 2021 m. gruodžio 22 d. Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo) nustatė, kad už nušalinimo laikotarpį valstybės tarnautojui darbo užmokestis nemokamas. <...> Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktorius, vykdydamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 3 ir
tarnautoją nuo pareigų iki baudžiamojo proceso pabaigos. Primintina, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimu buvo pripažinta, kad VTĮ (2018 m. birželio 29 d. redakcija, TAR, 2018 m. liepos 16 d., Nr.
12037) 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas tiek, kiek pagal jį asmenys, priimantys sprendimą dėl valstybės tarnautojo nušalinimo nuo pareigų, gavę informacijos, kad valstybės tarnautojas įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams, visais atvejais privalo nušalinti tokį valstybės tarnautoją nuo pareigų, taip pat visais atvejais privalo nušalinti jį nuo pareigų iki baudžiamojo proceso pabaigos, prieštarauja Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi teisę <...> lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui, bei VTĮ (2018 m. birželio 29 d. redakcija, TAR, 2018 m. liepos 16 d., Nr. 12037) 41 straipsnio 2 dalis tiek, kiek pagal ją sudarytos prielaidos neapibrėžtą, taigi ir ilgą, laiką nemokėti darbo užmokesčio pagal šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuo pareigų nušalintam valstybės tarnautojui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr.
A-3400-1047/2022 įpareigojo atsakovą Vilkaviškio rajono savivaldybės administraciją: grąžinti nušalintą valstybės tarnautoją į <...> pareigas; išmokėti pareiškėjui darbo užmokestį už laikotarpį, kurį pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų, t. y. už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 27 d. (nušalinimo nuo pareigų pradžia) iki grąžinimo į pareigas dienos bei priteisė pareiškėjui <...> bylinėjimosi išlaidų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas aukščiau paminėtą nutartį, vadovavosi Konstitucinio Teismo nutarimu ir aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1932-552/2022), nes Konstitucinio Teismo nutarime aiškiai nurodyta, kad minėtos teisės akto nuostatos buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Šiuo metu Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas svarstyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo projektas (Reg. Nr. 22-9948(4)), tačiau minėtame projekte teisės normų redakcijos, kurios pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai, liko nepakitusios, išskyrus tai, kad imperatyvi sąvoka „privalo“ pakeista į sąvoką
„gali būti“ (įstatymo projekto 29 straipsnis) bei papildoma aplinkybe „įvertinus
valstybės tarnautojo einamų pareigų pobūdį, atliekamas funkcijas ir kitas svarbias aplinkybes, dėl kurių tolesnis jo pareigų vykdymas būtų nesuderinamas su pareikštais įtarimais ar kaltinimais“. Laikinu nušalinimu nuo pareigų siekiama, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso
panaikinti laikiną nušalinimą nuo pareigų, kai ši priemonė pasidaro nebereikalinga, iš to darytina išvada, kad minėtoji priemonė, kai ja siekiama užkirsti įtariamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, pasidaro nebereikalinga, kai asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu išteisinamas arba pripažįstamas kaltu. Manytina, kad tikslingiau būtų, jeigu nušalinimo nuo pareigų klausimą tuo atveju, kai taikoma priemone siekiama greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką, išspręstų teismas, o tuo atveju, kai taikoma priemone siekiama užkirsti įtariamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, išspręstų teismas kartu su asmenį į pareigas priimančia institucija (darbdaviu) ir šis klausimo sprendimas būtų sureguliuotas viename teisės akte – Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. Pasiūlymas:
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta aukščiau, prašome svarstant ir priimant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo projektą šias normas sureguliuoti taip, kad jų taikymas praktikoje būtų aiškus, nekonkuruotų su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio nuostatomis bei neprieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Įvertinta
inspekcija,
11 Argumentai: Šiuo pakeitimu būtų sudaryta galimybė atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą ne tik Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Prezidento ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės bet ir Ministro Pirmininko skiriamiems valstybės pareigūnams. Tokie valstybės pareigūnai yra VATESI viršininko pavaduotojai, kurie yra skiriami Ministro Pirmininko Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo 23 str.
2 d. nustatyta tvarka. Pasiūlymas: Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (toliau – VATESI) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimui pateiktą Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas) ir teikia siūlymą papildyti Įstatymo projekto 33 str. 1 d. 1 p. ir jį išdėstyti taip: „1) paskyrimo ar išrinkimo į valstybės politiko, Europos Parlamento nario, Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės skiriamo valstybės institucijos ar įstaigos vadovo - valstybės pareigūno, kito Seimo, Respublikos Prezidento, ar Vyriausybės ar Ministro Pirmininko skiriamo valstybės pareigūno, Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybinės (nuolatinės) komisijos ar tarybos pirmininko, jo pavaduotojo ar nario, taip pat pagal specialų įstatymą įsteigtos komisijos, tarybos, fondo valdybos pirmininko ar nario, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo, valstybės tarnautojo statusą turinčio įstaigos vadovo, priimto į pareigas įstatymo nustatytai kadencijai, pareigas, – per 3 mėnesius po paskyrimo (išrinkimo) į šias pareigas laikotarpio pabaigos ar kitaip nutrūkus jų įgaliojimams; tokios teisės neturi asmenys, kurių įgaliojimai eiti šiame punkte nurodytas pareigas nutrūko dėl priežasčių, susijusių su nepatenkinamais tarnybinės veiklos rezultatais, ar už tarnybinius nusižengimus;“. Pritarti
4Specialiųjų tyrimų tarnyba,
2023-03-07 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi (gautas Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto prašymas) atliko Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2066(3) (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą.
Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnio 13 dalies nuostatomis, teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas yra esamo ir (ar) numatomo teisinio reguliavimo vertinimas antikorupciniu požiūriu ir teisinio reguliavimo trūkumų, galinčių sudaryti prielaidas korupcijai, nustatymas. Atsižvelgdama į tai, Specialiųjų tyrimų tarnyba (kaip neturėdama tam teisės aktais suteiktų įgaliojimų) nevertino Projektu siūlomomis nuostatomis siekiamos įgyvendinti valstybės politikos, susijusios su valstybės tarnybos reforma, tikslingumo ir /ar kitų susijusių aspektų. Taip pat pastebėtina, kad pagal Projektu siūlomą įstatymą, dalies Projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimas bus konkretizuojamas įstatymą lydinčiuosiuose teisės aktuose, kurių projektai šiuo metu nėra parengti. Dėl minėtos priežasties visapusiškai ir objektyviai įvertinti (visa apimtimi) Projektu siūlomą teisinį reglamentavimą (kol neparengti lydinčiųjų teisės aktų projektai) Specialiųjų tyrimų tarnyba negali. Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, teikiame žemiau išdėstytas pastabas ir pasiūlymus. 1. Kritinių antikorupcinių pastabų ir pasiūlymų neturime. Įvertinta
5Specialiųjų tyrimų tarnyba,
3
2Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
Rizikos veiksniai: darbo užmokesčio sistemos/dydžio nustatymo skaidrumas, sprendimų pagrįstumas, duomenų viešumas. 2.1. Įstaigos vadovams suteikiamos diskrecinės teisės priimti sprendimus, susijusius su darbo užmokesčio sistemos /dydžio nustatymu. Galimai neužtikrinamas su tokių sprendimų priėmimu susijusių procesų skaidrumas ir viešumas.
Pagal Projekto
kolektyvinėje sutartyje, o jeigu tokios nėra, darbo apmokėjimo sistemą vadovaujantis Vyriausybės nustatytomis rekomendacijomis nustato įstaigos vadovas. Šioje sistemoje detalizuojami įstaigos pareigybių sąraše esančių pareigybių pareiginės algos koeficiento dydžio nustatymo kriterijai (profesinio darbo patirtis, veiklos sudėtingumas, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas ir pan.) ir, atsižvelgiant į nurodytuosius kriterijus, nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai. Pagal Projekto 20 straipsnio 1 dalies nuostatas, valstybės tarnautojo pareiginė alga nustatoma iš darbo apmokėjimo sistemoje pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo, o pareiginės algos koeficientą nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo. Valstybės tarnautojo pareiginės algos maksimalus koeficientas negali viršyti įstaigos vadovo pareiginės algos maksimalaus koeficiento dydžio, nustatyto šio įstatymo 2 priede arba nustatyto kituose įstatymuose. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos nuostatos yra svarstytinos keliais aspektais: 2.1.1.
Projekto nuostatomis įstaigų vadovams suteikiamos diskrecinės sąlygos spręsti su valstybės tarnautojų darbo užmokesčio nustatymu susijusius klausimus: nors Projektas ir numato konkrečių sprendimų priėmimo principus (pavyzdžiui: kad pareiginės algos dydžio koeficientas nustatomas atsižvelgiant į darbo patirtį, veiklos sudėtingumą ir kt.) bei pagrindus (pavyzdžiui: kad darbo sistema nustatoma vadovaujantis Vyriausybės nustatytomis rekomendacijomis), tačiau minėti Projekto sprendiniai nėra konkretūs (pavyzdžiui: pareiginės algos koeficiento dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nebaigtinis, todėl gali būti pasirenkami ir kiti algos dydžiui reikšmingi kriterijai) ir galimai nėra privalomi (Vyriausybės priimto teisės akto taikymas galimai yra tik rekomendacinio pobūdžio). Dėl minėtos priežasties, Projekto nuostatos jas taikant /įgyvendinant atskirais atvejais gali būti įvairiai interpretuojamos (ar net sudaryti sąlygas nesąžiningam elgesiui). Sprendžiant iš Projekto Aiškinamojo rašto (o taip pat ir viešų pasisakymų dėl Projekto), minėtomis Projekto nuostatomis siekiama didinti valstybės tarnybos patrauklumą ir konkurencingumą, išspręsti su valstybės tarnautojų trūkumu susijusią problemą ir pan. Sutiktina, kad įstaigų vadovams suteikiant galimybę individualizuotai spręsti dėl minėtų tikslų įgyvendinimą užtikrinančių priemonių taikymo (pavyzdžiui: atsižvelgiant į konkrečias personalo valstybės įstaigoje trūkumo problemas parinkti individualias problemos sprendimo priemones - užtikrinti didesnį atlyginimą specifines funkcijas vykdantiems valstybės tarnautojams; kitaip skatinti jų motyvaciją ir pan.), tai gali turėti teigiamą efektą, tačiau tuo pačiu tai gali sukelti nepagrįstas abejones (arba regimybę) dėl įstaigos vadovo sprendimų ar įstaigos veiklos skaidrumo.
Šių neigiamų veiksnių pasireiškimui reikšmės gali turėti ir tai, kad pagal Projekto 19 straipsnio 3 dalies nuostatas įstaigoje nustatyta darbo apmokėjimo sistema prieinama tik įstaigos valstybės tarnautojams /jų atstovams, tačiau neaišku, ar tokie duomenys būtų prieinami visuomenei ar kitoms institucijoms (nors, manytume, kad būtent tokios sistemos viešinimas gali turėti reikšmės didinant įstaigos konkurencingumą ir patrauklumą). Atsižvelgdama į išdėstytą, antikorupciniu požiūriu Specialiųjų tyrimų tarnyba siūlytų:
Argumentai: Komitetas pritarė pasiūlymui papildyti įstatymo projekto 19 straipsnio 3 dalį, kad darbo apmokėjimo sistemos būtų skelbiamos viešai interneto svetainėje. Su darbo apmokėjimo sistema susiję sprendimai turėtų būti grindžiami ir kitais principais, užtikrinančiais jos skaidrumą. Visų principų taikymą tikslinga aptarti viename dokumente ir užtikrinti jo nuolatinę peržiūrą. Tokiu dokumentu turėtų tapti Vyriausybės nustatytos rekomendacijos, kurias įstatymo projektu Vyriausybė įpareigojama parengti. 6.
6Specialiųjų tyrimų tarnyba,
2023-03-0719 Rizikos veiksnys: su darbo užmokesčio sistema susijusių duomenų valdymas
savivaldybių institucijų vadovams suteikiamos priemonės spręsti su valstybės tarnyba susijusias problemas, tačiau, mūsų nuomone, lieka neaišku, kaip (Projekto priėmimo atveju) būtų užkertamas kelias galimam nesąžiningam elgesiui; kokiomis priemonėmis /būdais bus užtikrinamas galimų rizikų (pavyzdžiui: kad atskirose institucijose nebus taikomi nepagrįsti darbo užmokesčio dydžiai) valdymas. Atsižvelgdami į išdėstytą, manytume, kad siekiant užtikrinti minimų tikslų (užtikrinti su darbo užmokesčio sistema susijusių sprendimų objektyvumą) įgyvendinimą, Projektas galėtų būti tobulinamas įteisinant centralizuotą duomenų kaupimo ir valdymo sistemą (kurioje būtų kaupiami duomenys apie institucijose nustatytas darbo užmokesčio sistemas; su darbo užmokesčiu susiję duomenys, argumentuojantys sprendimai ir pan.). Tokia sistema, mūsų nuomone, ne tik leistų užtikrinti įstatymo įgyvendinimo stebėseną, bet taip būtų reikšminga prevenciniu požiūriu. Nepritarti Argumentai:
Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai negalės vienašališkai nustatyti darbo apmokėjimo sistemos. Pirma jų pareiga nustatant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą - įvykdyti darbuotojų informavimo ir konsultavimo procedūras Darbo kodekso nustatyta tvarka. Antra pareiga - darbo apmokėjimo sistemą paskelbti viešai interneto svetainėje. Šios dvi priemonės užtikrins, kad darbo apmokėjimo sistemos būtų skaidrios, pagrįstos ir labiausiai atitiktų viešąjį interesą. 7. Specialiųjų tyrimų tarnyba,
2 Rizikos veiksnys: galimybės susitarti dėl geresnių darbo sąlygų ir /ar garantijų. 2.1.3.
ir nustato tam tikras su valstybės tarnautojų darbo užmokesčiu ir kitomis garantijomis susijusias ribas (pavyzdžiui: pagal Projekto 20 straipsnio 1 dalies nuostatas Valstybės tarnautojo pareiginės algos maksimalus koeficientas negali viršyti įstaigos vadovo pareiginės algos maksimalaus koeficiento dydžio, nustatyto šio įstatymo 2 priede arba nustatyto kituose įstatymuose; pagal Projekto 21 straipsnio 2 dalies nuostatas, valstybės tarnautojui skiriamų priemokų suma negali viršyti 80 procentų pareiginės algos ir kt.), Projekto 1 straipsnio 2 dalis nustato, kad kolektyvinėse sutartyse galima susitarti dėl geresnių darbo užmokesčio, skatinimo sąlygų, atostogų, socialinių ar kitų garantijų, negu nustatyta šiame įstatyme ar kitose darbo teisės normose. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, šiuo atveju kildintinas klausimas, kokia apimtimi vadovaujantis Projekto 1 straipsnio 2 dalies nuostata galima (ir ar taip galima) nustatyti palankesnes (neatitinkančias Projektu nustatytų maksimalių ribų) darbo užmokesčio, skatinimo, atostogų, socialines ar kitas garantijas, todėl siekiant teisinio aiškumo siūlytume šį santykį atskleisti. Pritarti
8Specialiųjų tyrimų tarnyba,
4 Rizikos veiksniai: padariniai atvejais, kuomet nustatomos aplinkybės, dėl kurių neleidžiama dirbti kito darbo. 2.2. Neaiški valstybės tarnautojo teisinė atsakomybė atvejais, kuomet nustatomos aplinkybės, dėl kurių valstybės tarnautojas negali eiti kitų pareigų /dirbti kito darbo. Projekto 5 straipsnio 4 dalis nustato, kad „Jeigu nustatomos šio straipsnio 3 dalyje aplinkybės, dėl kurių valstybės tarnautojas negali eiti kitų valstybės tarnautojo pareigų ir (ar) dirbti pagal darbo sutartį, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima sprendimą nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų ir įpareigoti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo nurodytų aplinkybių nustatymo pašalinti nurodytas aplinkybes.
Nepašalinus šio straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojas negali eiti kitų valstybės tarnautojo pareigų ir
(ar) dirbti pagal darbo sutartį per 30 kalendorinių dienų, sprendžiama dėl valstybės tarnautojo tarnybinės atsakomybės“. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos Projekto nuostatos svarstytinos keliais aspektais:
nuostatos suponuoja nuomonę, kad paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių valstybės tarnautojas negali eiti kitų valstybės tarnautojo pareigų ir (ar) dirbti pagal darbo sutartį, valstybės tarnautojo teisinės atsakomybės klausimas sprendžiamas tik tuo atveju, jeigu per 30 kalendorinių dienų valstybės tarnautojas šių aplinkybių nepašalino. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad Projekto 5 straipsnio 3 dalyje nustatytos aplinkybės (dėl kurių valstybės tarnautojas negali eiti kitų valstybės tarnautojo pareigų ir
(ar) dirbti pagal darbo sutartį) siejamos su valstybės tarnautojo interesų konflikto ir kitų, valstybės tarnybai neigiamos reikšmės galinčių turėti situacijų rizikomis. Pastebėtina, kad šių rizikų vengimas taip pat reikšmingas ir antikorupciniu požiūriu, kadangi nustatytos aplinkybės gali sukelti pagrįstų abejonių dėl valstybės tarnautojo objektyvumo, veiklos skaidrumo ir kt. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, tikėtina situacija, kuomet tokios aplinkybės gali būti nustatomos po tam tikro laikotarpio, kurio metu valstybės tarnautojas jau dirbo papildomą darbą esant realiai antikorupciniu požiūriu neigiamų situacijų pasireiškimo galimybei.
Taigi, manytume, paaiškėjus tokioms aplinkybėms valstybės tarnautojo teisinės atsakomybės procedūros turėtų būti inicijuojamos nedelsiant (galimai inicijuojant ir valstybės tarnautojo veiklos konkrečiu laikotarpiu vertinimą), o ne tik atvejais, kada jis per Projektu nustatytą terminą nepašalina su valstybės tarnautojo veikla nesuderinamų aplinkybių. 2.2.2. Mūsų nuomone, iš Projekto siūlomo teisinio reglamentavimo nėra aišku, kokios pasekmės kyla, jeigu po numatomo 30 kalendorinių dienų termino, valstybės tarnautojas nepašalina aplinkybių, dėl kurių negali eiti kitų valstybės tarnautojo pareigų ir (ar) dirbti pagal darbo sutartį, pavyzdžiui:
a) Projekto 23 straipsnio 5 dalies 1 – 9 punktuose nurodyti šiurkštaus tarnybinių nusižengimų (už kurį pagal minėto straipsnio 4 dalį gali būti taikoma nuobauda – atleidimas iš pareigų) kriterijai savo turiniu pilna apimtimi neapima Projekto 5 straipsnio
punktuose nustatyti kriterijai gali būti interpretuojamos kitokiame kontekste);
b) Projekto 35 straipsnio 1 dalies 1 – 20 punktuose nurodyti valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų atvejai nenumato, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, jeigu pagal Projekto 5 straipsnio nuostatas per 30 kalendorinių dienų nepašalina minėto (5) straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojas negali eiti kitų valstybės tarnautojo pareigų ir (ar) dirbti pagal darbo sutartį. Atsižvelgdami į išdėstytą ir siekdami teisinio aiškumo, siūlytume minėtas Projekto nuostatas tikslinti. Pritarti
9Specialiųjų tyrimų tarnyba,
118 Rizikos veiksnys: neužtikrinama atitiktis nepriekaištingos reputacijos reikalavimams 2.3.
Galimai sudaromos sąlygos valstybės tarnyboje dirbti nepriekaištingos reputacijos reikalavimų neatitinkantiems asmenims. Pagal Projekto 35 straipsnio 1 dalies 18 punkto nuostatas valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai paaiškėja, kad valstybės tarnautojas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir dėl to negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų. Atkreipiame dėmesį, kad Projekto 4 straipsnio 1 dalis nustato imperatyvų reikalavimą, kad valstybės tarnautojas privalo būti nepriekaištingos reputacijos. Tuo tarpu Projekto 35 straipsnio 1 dalies 18 punkto nuostatos suponuoja nuomonę, kad atskirais atvejais (šių atvejų Projektas neatskleidžia) valstybės tarnautojas, net ir neatitinkantis nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, gali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigas. Atsižvelgdami į išdėstytą ir siekiant išvengti sąlygų dviprasmiškumams ir nepagrįstoms Projekto nuostatų interpretacijoms, siūlytume minėtas Projekto nuostatas tikslinti. Pritarti
10Specialiųjų tyrimų tarnyba,
2023-03-07 Rizikos veiksniai: diskrecija Projektu siūlomo įstatymo taikymą konkretizuojančių lydinčiųjų teisės aktų rengėjams. 2.4. Dalies Projekto nuostatų taikymo tvarka bus detalizuojami lydinčiuosiuose teisės aktuose, tačiau Projektu neatskleidžiama tokio teisinio reglamentavimo koncepcija.
Projektu siūlomo teisinio reglamentavimo įgyvendinimas didžiąja dalimi bus konkretizuojamas lydinčiuosiuose teisės aktuose (pavyzdžiui: pagal Projekto 5 straipsnio 2 dalies nuostatas už valstybės tarnautojo veiklą einant valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės ar jos dukterinės bendrovės kolegialaus organo nario pareigas atlyginama valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės ar jos dukterinės bendrovės lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka; pagal Projekto 7 straipsnio 2 dalies nuostatas valstybės tarnautojų pareigybės aprašomos ir vertinamos Vyriausybės nustatyta tvarka; pagal Projekto 10 straipsnį, konkursai į karjeros valstybės tarnautojų pareigas organizuojami Vyriausybės nustatyta tvarka ir kt. Dėl minėtos aplinkybės objektyviai įvertinti (ar dėl jų pasisakyti) dalies Projektu siūlomų nuostatų (kol neparengti lydinčiųjų teisės aktų projektai) Specialiųjų tyrimų tarnyba negali. Tačiau, Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, dalis Projekto nuostatų (kurios bus konkretinamos lydinčiaisiais teisės aktais) siekiant teisinio aiškumo (o taip pat mažinant lydinčiuosius teisės aktus priimti turinčių subjektų diskreciją savo nuožiūra interpretuoti įstatymines nuostatas ir kt.) galėtų atskleisti jų įgyvendinimo principus (t. y., kokia tvarka, kokių principų laikantis jos turėtų būti įgyvendinamos ir pan.). Įvertinta
11Specialiųjų tyrimų tarnyba,
2 Rizikos veiksnys: diskrecija dėl konkurso organizavimo būdo pasirinkimo
atvejais konkursus į valstybės tarnautojo pareigas turėtų organizuoti pati įstaiga, o kuriais Vyriausybės įgaliota institucija.
Projekto 10 straipsnio 2 dalis nustato, kad priėmimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas konkursus Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos, arba valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos prašymu į karjeros valstybės tarnautojo pareigas valstybės tarnautojus atrenka Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, kadangi minėtomis nuostatomis sukuriama diskrecija valstybės ar savivaldybių institucijoms, ar įstaigoms pačioms nuspręsti, kokiu būdu vykdyti atrankas į valstybės tarnautojo pareigas, atskirais priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas atvejais gali kilti abejonių (arba susidaryti tokia regimybė) dėl konkurso organizavimo skaidrumo /su priėmimu į valstybės tarnautojo pareigas susijusių procesų objektyvumo ar pan. Atsižvelgiant į tai, gali būti svarstytina, ar Projektu neturėtų būti rekomenduojama, kuris atrankos būdas (ir kokiais atvejais) galėtų būti taikomas prioritetiškai, pavyzdžiui: kadangi kiekvienai valstybės ar savivaldybių institucijai ar įstaigai yra deleguojamos ne tik specifinio pobūdžio funkcijos /uždaviniai, bet ir bendrosios (paprastai organizacinio /administracinio pobūdžio, būdingos visoms institucijoms ar įstaigoms), Projektas galėtų rekomenduoti, kad atranką į su bendrojo pobūdžio funkcijų vykdymu susijusias pareigas galėtų organizuotu Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga. Tuo tarpu atvejais, kada vykdoma atranka į su specifinių funkcijų įgyvendinimą susijusias pareigas, priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas konkursus galėtų būti rekomenduojama organizuoti pačioms valstybės ar savivaldybių institucijoms ar įstaigoms.
Pritarti iš dalies Argumentai: Siekiant užtikrinti konkursų į valstybės tarnautojo pareigas skaidrumą, papildytos Vyriausybės įgaliotos įstaigos funkcijos ir numatyta, kad ji prižiūri, kaip valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos organizuoja konkursus į karjeros valstybės tarnautojų pareigas, prireikus deleguoja atstovus į konkursų komisijas ir teikia rekomendacijas valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl konkursų organizavimo, taip pat nagrinėja asmenų skundus ir prašymus dėl konkursų organizavimo ar vykdymo. 12. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2023-03-0733 Rizikos veiksnys: galimybės skirti į pareigas neįvertinus valstybės tarnautojo gebėjimų
asmenims nesuteikiama teisė patikrinti valstybės tarnautojo statusą atkuriančių asmenų gebėjimus eiti pareigas atvejais, kuomet statusas atkuriamas kitoje įstaigoje (nei buvo dirbama). Pagal Projekto 10 straipsnio 5 dalies nuostatas be konkurso į karjeros valstybės tarnautojo pareigas gali būti priimama atkūrus valstybės tarnautojo statusą šio įstatymo 33 straipsnyje nurodytais atvejais ir tvarka. Atkreipiame dėmesį, kad pagal minėtas Projekto nuostatas priimamam asmeniui negali būti taikomos Projekto 10 straipsnio 4 ir 6 dalyse nustatytos gebėjimų atlikti pareigybės apraše nustatytas funkcijas patikrinimo ir išbandymo laikotarpio (ar asmuo tinkamas eiti šias pareigas) procedūros. Šiuo atveju reikšminga gali būti tai, kad Projektu siūlomo įstatymo 33 straipsnio nuostatos reglamentuoja karjeros valstybės tarnautojo ir įstaigos vadovo statuso atkūrimo klausimus, tačiau pagal minėtas nuostatas sukuriamos sąlygos pareigas atkurti ne tik toje pačioje, bet ir kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.
Atsižvelgdami į tai manytume, kad svarstytina, ar į pareigas priimančiam asmeniu neturėtų būti suteikiama teisė karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo statusą atkuriančio asmens atžvilgiu taikyti gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų patikrinimą /nustatyti išbandymo laikotarpį, jeigu statusas atkuriamas suteikiant pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje (negu jis dirbo). Nepritarti Argumentai:
Valstybės tarnautojo pareigos ir gebėjimai patikrinami priimant valstybės tarnautoją į pareigas. Preziumuojama, kad įstatymo projekto 33 straipsnyje minimi asmenys nepraranda gebėjimų eidami šiame straipsnyje išvardytas pareigas ar dirbdami darbą nurodytose organizacijose. Dėl šios priežasties netikslinga pakartotinai tikrinti jų gebėjimų. Atkreiptinas dėmesys, kad statusas atkuriamas į turėtas pareigas, o jei nėra galimybės - į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas. Valstybės tarnautojui negalės būti atkuriamas valstybės tarnautojo statusas, jei jis neatitiks pareigybės aprašyme nustatytų reikalavimų ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimų. 13. Specialiųjų tyrimų tarnyba,
2518 Rizikos veiksniai: diskrecija diferencijuojant ir taikant tarnybines nuobaudas
neatskleidžiamas tarnybinių nuobaudų diferencijavimo ir taikymo taisyklės / principai. Projekto 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad „Valstybės tarnautojui už tarnybinius nusižengimus, išskyrus mažareikšmius tarnybinius nusižengimus, skiriamos šio įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos.
Tarnybiniu nusižengimu laikomas valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu laikomas tarnybinis nusižengimas, kurio tyrimą atlikus nustatyta, kad jis yra formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių, o tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui“. Pagal minėto straipsnio 3 dalies nuostatas už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš tarnybinių nuobaudų – pastaba, papeikimas ar griežtas papeikimas. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos projekto nuostatos svarstytinos keliais aspektais:
„mažareikšmio tarnybinio nusižengimo“ sąvoka, kuri suponuoja nuomonę, kad
tokiu pripažįstamas nusižengimas, iš esmės turintis valstybės tarnautojo kaltės ir veiklos, priešingos valstybės tarnybai, požymių (valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas). Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, įgyvendinant minėtas nuostatas tose pačiose /skirtingose institucijose gali būti formuojama ir taikoma itin skirtinga praktika, o taip palankios sąlygos nesąžiningam elgesiui (pavyzdžiui: kuomet sprendimus priimantys asmenys apeliuodami į Projektu siūlomą (savo turiniu abstrakčią) nuostatą, kad tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas, savo pareigų arba jas netinkamai atlikusio valstybės tarnautojo atžvilgiu nuobaudos nuspręstų neskirti). Siekiant teisinio aiškumo ir (atskirais atvejais) išvengiant sąlygų nesąžiningam elgesiui (pavyzdžiui: kuomet valstybės tarnautojų atžvilgiu sąmoningai būtų skiriama /neskiriama padaryto nusižengimo požiūriu neadekvati nuobauda) siūlytume apsvarstyti minėtų Projekto nuostatų tobulinimo tikslingumą. 2.8.
sąlygos nepagrįstai sutrumpinti tarnybinės nuobaudos galiojimo terminą. Pagal projekto 25 straipsnio 8 punkto nuostatas, tarnybinė nuobauda ją paskyrusio asmens motyvuotu sprendimu gali būti panaikinta anksčiau, negu sueis šio straipsnio 7 dalyje nustatytas nuobaudos galiojimo terminas, tačiau ne anksčiau negu po 6 mėnesių nuo jos paskyrimo dienos. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, iš minėtų nuostatų neaišku, kokiais pagrindais nuobauda /jos galiojimo terminas gali būti sutrumpinamas, todėl siekiant teisinio aiškumo, o taip pat apribojant sprendimus dėl nuobaudų priimančių asmenų diskreciją bei sąlygas pasielgti nepagrįstai, siūlytume minėtas Projekto nuostatas konkretinti. Nepritarti Argumentai:
Valstybės tarnautojas, nesutikdamas su jam paskirta tarnybine nuobauda, turi teisę ją skųsti įstatymų nustatyta tvarka. Tarnybinė nuobauda gali būti panaikinta tik motyvuotu ją paskyrusio asmens sprendimu. Nuobaudos panaikinimo pagrindai gali būti labai įvairūs, todėl juos vardyti įstatyme nėra tikslinga. Svarbu, kad sprendimas būtų motyvuotas. 14. Specialiųjų tyrimų tarnyba,
neturime. Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad dalis Projekto nuostatų yra svarstytinos antikorupciniu požiūriu, kadangi:
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Seimo nariai: Kęstutis Vilkauskas,
2 Argumentai: Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomame VTĮ valstybės tarnautojų atstovavimo, kolektyvinių sutarčių sudarymo, profesinių sąjungų veiklos klausimams reglamentuoti skiriama palyginti nedaug dėmesio. Konkrečių nuostatų stoka gali paskatinti dalies įstaigų administracijų bendradarbiavimo su profesinėmis sąjungomis vengimu. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Tiek, kiek nereglamentuoja šis įstatymas,
valstybės tarnautojų darbo santykius, socialines ir kitas garantijas nustato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir kiti darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys teisės aktai. Kolektyvinėse sutartyse galima susitarti dėl geresnių darbo užmokesčio, skatinimo sąlygų, atostogų, socialinių ar kitų garantijų, negu nustatyta šiame įstatyme ar kitose darbo teisės normose; ilgesnės nei įstatymų nustatyta mokamo tarnybos laiko, kurį valstybės tarnautojai – profesinių sąjungų atstovai gali skirti su atstovavimu susijusių pareigų vykdymui, trukmės.“ Nepritarti Argumentai:
Įstatymai neturi diferencijuoti profesinių sąjungų atstovų garantijų priklausomai nuo to, kokio sektoriaus – viešojo ar privataus – dirbančiuosius vienija profesinė sąjunga. Papildomos garantijos turi būti kolektyvinių derybų objektas ir nustatomos kolektyvinėse sutartyse. 2. Seimo narys Algirdas Sysas,
3 N Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojančioje Valstybės tarnybos įstatymo redakcijoje yra straipsnis, aiškiai apibrėžiantis kolektyvines sutartis valstybės tarnyboje, siūlome į Įstatymo projektą grąžinti šiuo metu galiojančias nuostatas. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 1 straipsnį papildyti nauja 3 dalimi, atitinkamai patikslinant kitų dalių numeraciją ir šią dalį išdėstyti taip: „3.
Kolektyvinėms deryboms ir kolektyvinių sutarčių sudarymui valstybės tarnyboje taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos. Nacionalinė kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų, atstovaujančių valstybės tarnautojams, ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos rašytinis susitarimas, kuriame nustatomos Lietuvos valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo), poilsio laiko ir kitos socialinės ir ekonominės sąlygos. Šakos kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų, atstovaujančių valstybės tarnautojams, dirbantiems vienoje viešojo administravimo veiklos srityje, ir Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų rašytinis susitarimas, kuriame nustatomos vienos viešojo administravimo veiklos srities valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo) ir poilsio laiko ir kitos socialinės ir ekonominės sąlygos. Įstaigos kolektyvinė sutartis yra rašytinis susitarimas, kuris sudaromas tarp valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens ir valstybės tarnautojams atstovaujančios valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios valstybės tarnautojų profesinės sąjungos ir kuriame nustatomi valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojų tarnybos (darbo) ir kitos socialinės ir ekonominės sąlygos.“ Nepritarti Argumentai:
Įstatymo projektas papildytas nuostata, kad Kolektyvinėms deryboms ir kolektyvinių sutarčių sudarymui valstybės tarnyboje taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos. Ši nuostata reiškia, kad minėtiems kolektyviniams santykiams Darbo kodekso nuostatos taikomos be jokių išimčių, todėl perrašyti Darbo kodekso nuostatų į įstatymo projektą netikslinga. Be to, Darbo kodekso
ypatumus. 3.
3Seimo nariai: Kęstutis Vilkauskas,
11 Argumentai: Siekiant suderinti Vietos savivaldos įstatymo, įsigaliosiančio 2023 m. balandžio 1 d. ir šio Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto nuostatas, reglamentuojančias seniūno (seniūnijos - savivaldybės administracijos filialo, ir seniūnijos - savivaldybės biudžetinės įstaigos vadovo) statusą ir priėmimo į pareigas sąlygas ir tvarką (tam tikrų išlygų ir specifinių sąlygų taikymą), būtina pakeisti Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 1 straipsnio 6 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 1 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Priimant į seniūno pareigas, Seniūnui
šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jo priėmimo į seniūno pareigas ir tarnybos sąlygų nenustato Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas. Pritarti
4Seimo narys Jurgis Razma,
2 Argumentai: Įstatymo projekto 1 straipsniu išdėstomo 10 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konkursus į karjeros ir laikinojo valstybės tarnautojo pareigas organizuoja pačios institucijos, kuriose dirbs valstybės tarnautojas, ir tik tais atvejais, jei jos nori, gali prašyti, kad asmenis į karjeros valstybės tarnautojus atrinktų Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga. Pastaroji įgaliota institucija ar įstaiga konkursus privalomai organizuoja centralizuotai tik priimant asmenis į įstaigos vadovus. Manytina, kad toks teisinis reguliavimas gali sudaryti prielaidas neskaidriam karjeros valstybės tarnautojų priėmimui į pareigas, toks reguliavimas sumažina galimybes pritraukti didesnį kandidatų, pretenduojančių į karjeros valstybės tarnautojus, skaičių.
Todėl siūlau nustatyti, kad konkursą į karjeros valstybės tarnautojo pareigas centralizuotai organizuoja Vyriausybės įgaliota institucija; nurodyti, kad valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos į pareigas priimantis asmuo yra kviečiamas dalyvauti konkurso procedūrose, kurių metu centralizuota institucija atrenka 2 geriausiai konkurse įvertintus pretendentus, o tais atvejais, jei dalyvavo tik vienas kandidatas – konkursą laimėjusį asmenį, taip pat nustatyti, kad konkurse stebėtojo teisėmis gali dalyvauti valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios darbo tarybos, profesinės sąjungos atstovai. Siūlome konkursui paskelbti nustatyti ne ilgesnį kaip vieno mėnesio terminą nuo pareigų atsilaisvinimo, naujos pareigybės įsteigimo. Pasiūlymas:
Pakeisti 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. „Konkursus Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos. Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos prašymu į karjeros valstybės tarnautojo pareigas valstybės tarnautojus atrenka Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga.“ Pagal valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų poreikį konkursus į karjeros valstybės tarnautojų pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintus ir viešai paskelbtus vertinimo metodus ir kriterijus centralizuotai organizuoja Vyriausybės įgaliota įstaiga, kuri atrenka 2 geriausiai centralizuotame konkurse įvertintus pretendentus, o tais atvejais, jei dalyvavo tik vienas kandidatas – konkursą laimėjusį asmenį. Į pareigas priimantis asmuo priima galutinį sprendimą, kurį iš atrinktų pretendentų priimti į valstybės tarnautojo pareigas.
Valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos į pareigas priimantis asmuo ir (ar) jo įgalioti asmenys yra kviečiami dalyvauti centralizuoto konkurso procedūrose. Stebėtojo teisėmis gali dalyvauti valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios darbo tarybos, o kai jos nėra, profesinės sąjungos atstovas. Konkursas skelbiamas ne vėliau kaip per mėnesį nuo pareigų atsilaisvinimo ar naujos pareigybės įsteigimo.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Siekiant užtikrinti konkursų į valstybės tarnautojo pareigas skaidrumą, papildytos Vyriausybės įgaliotos įstaigos funkcijos ir numatyta, kad ji prižiūri, kaip valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos organizuoja konkursus į karjeros valstybės tarnautojų pareigas, prireikus deleguoja atstovus į konkursų komisijas ir teikia rekomendacijas valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl konkursų organizavimo, taip pat nagrinėja asmenų skundus ir prašymus dėl konkursų organizavimo ar vykdymo. 5. Seimo narys Jurgis Razma,
31 Argumentai: Siekiant nesudaryti prielaidų aiškinti Projektu siūlomą teisinį reguliavimą (10 straipsnio 3 dalį ir 14 straipsnio 4 dalį) kaip leidžiantį laikinai 3 metų laikotarpiui priimtam į pareigas valstybės tarnautojui tuo metu užimti be konkurso ir kitas pareigas, būtina papildyti Projekto 10 straipsnio 3 dalies 1 punktą nuostata, kad laikinai be konkurso į pareigas priimtas valstybės tarnautojas negali būti perkeltas į kitas lygiavertes, žemesnes ar aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalies 2 punkte.
Pasiūlymas: Pakeisti 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 10 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir šį punktą išdėstyti taip: „1) kai priimama pakeisti laikinai negalintį pareigų eiti karjeros valstybės tarnautoją ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją, iki kol grįžta pareigų negalintis eiti tarnautojas, bet ne ilgiau kaip 3 metų laikotarpiui. Laikinai be konkurso 3 metų laikotarpiu į pareigas priimtas valstybės tarnautojas negali būti perkeltas į kitas lygiavertes, žemesnes ar aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalies 2 punkte.“ Nepritarti Argumentai:
Pasiūlyme minimoje įstatymo projekto 14 straipsnio 4 dalyje kalbama apie galimybę perkelti karjeros valstybės tarnautoją. Laikinasis valstybės tarnautojas tik vienu atveju gali būti perkeltas nuolat į karjeros valstybės tarnautojo pareigas – jei laimi konkursą valstybės tarnautojo pareigoms užimti. Laikinasis tarnautojas gali būti priimamas tik tada, jei karjeros valstybės tarnautojas ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas negali eiti pareigų ir, bet kuriuo atveju, ne ilgiau kaip 3 metams.
Jeigu valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje susiklosto tokia situacija, kad kitas karjeros valstybės tarnautojas ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas laikinai negali eiti savo pareigų, įstaigos vadovas, užtikrindamas įstaigos veiklos tęstinumą, svarbių funkcijų vykdymą, turi turėti galimybę perkelti laikinąjį tarnautoją į tokias pareigas. 6. Seimo narys Algirdas Sysas,
6 Argumentai: Siekiant didesnio apibrėžtumo dėl ateities asmeniui, ketinančiam dalyvauti konkurse karjeros valstybės tarnautojo pareigoms užimti ar be konkurso būti priimtam į laikinojo valstybės tarnautojo pareigas, būtų tikslinga asmenį apie numatomą išbandymą informuoti iš anksto. Pasiūlymas: įstatymo projekto 10 straipsnio 6 dalį siūloma išdėstyti taip: ,,6. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo gali nuspręsti konkursą į karjeros valstybės tarnautojo pareigas laimėjusiam asmeniui, taip pat šio straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju į laikinojo valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui sprendime dėl priėmimo į pareigas nustatyti išbandymo laikotarpį, jeigu apie numatomą išbandymą buvo iš anksto informuota, siekiant patikrinti, ar asmuo tinkamas eiti šias pareigas. Išbandymo laikotarpiui ir rezultatams mutatis mutandis taikomas Darbo kodekso 36 straipsnis.“
7Seimo nariai: Kęstutis Vilkauskas,
Gintautas Paluckas, Eugenijus Sabutis, Algirdas Sysas 2023-01-3114 N Argumentai: Pagal Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo VTĮ 13 straipsnį numatyta sukurti pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą, tačiau projekte nebelieka galiojančiame VTĮ įtvirtinto pretendentų į kitų valstybės tarnautojų pareigas rezervo.
Manytina, kad tikslinga tausoti ne tik vadovų, bet ir kitų valstybės tarnautojų sukauptą patirtį ir įgytas kompetencijas, kurių ugdymui buvo naudojamos ir valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšos. Pasiūlymas: Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomą VTĮ papildyti nauju 13¹ straipsniu ir šalia pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervo numatyti ir pretendentų į kitas valstybės tarnautojų pareigas rezervą, į kurį įtraukti asmenys /valstybės tarnautojai galėtų grįžti į valstybės tarnybą supaprastinta tvarka. Nepritarti Argumentai:
Komitetas pritarė pasiūlymui atsisakyti aukštesniųjų vadovų rezervo. Manytina, kad rezervų formavimas valstybės tarnyboje mažina valstybės tarnybos atvirumą, galimybes į valstybės tarnybą pritraukti naujų žmonių, įgijusių patirtį kituose sektoriuose. Be to, tai kuria papildomą administracinę naštą, kuri mažina valstybės tarnybos efektyvumą. 8. Seimo nariai Rita Tamašunienė, Jonas Pinskus, Agnė Širinskienė, Česlav Olševski; Remigijus Žemaitaitis, Beata Pietkiewicz, Andrius Palionis,
13 N Argumentai: Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2066(3) siūloma, pertvarkant valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą, atsisakyti galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme nustatytos valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamosios dalies – priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą.
Remiantis Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2022-11-15 pateiktoje išvadoje išdėstytais argumentais, kuriais atkreipiamas dėmesys į tai, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas – pagal kurį, panaikinus valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamąją dalį – priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir pagal šio projekto 2 straipsnio 9 dalį perskaičiavus valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus, iki keičiamo įstatymo įsigaliojimo valstybės tarnautojui nustatyta pareiginė alga, perskaičiuota įskaitant minėtą priedą, negalėtų būti sumažinta, kol jis eitų tas pačias pareigas (projekto
pareigas (keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalis), – nemotyvuotų valstybės tarnautojų, turinčių nemažą tarnybos Lietuvos valstybei stažą, dalyvauti konkursuose į aukštesnes pareigas, nes priimant į pareigas konkurso būdu jiems galėtų būti nustatytas ženkliai mažesnis pareiginės algos koeficientas. Todėl svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas šiuo atžvilgiu derėtų su konstituciniu reikalavimu įstatymais nustatyti tokį valstybės tarnautojų teisinį statusą, kuris suponuotų valstybės tarnybos, kaip sistemos, vidinį mobilumą, joje dirbančių asmenų žinių, įgūdžių ir patirties perimamumą. Taip pat ir į tai, kad kai kuriuose kartu su šiuo projektu teikiamuose įstatymų projektuose (Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 5, 7, 10, 43, 69, 71, 72 ir 79 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2086(3), Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 20, 24, 25, 27, 40, 49 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr.
XIVP-2081(3) ir kt.) nesiūloma atsisakyti galiojančio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybės tarnautojams ar pareigūnams yra mokamas priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į valstybės tarnybos sistemos vientisumą (Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje aiškinamą kaip vieną iš valstybės tarnybos konstitucinės sampratos elementų, kartu ir reikalavimų, kurių privalu paisyti organizuojant valstybės tarnybą ir reguliuojant valstybės tarnybos santykius), valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemos pertvarka turėtų būti atliekama sistemiškai, neišskiriant tam tikrų valstybės institucijų ar valstybės tarnautojų grupių. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, diferencijuotas valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo santykių teisinis reguliavimas iš principo nėra negalimas, tačiau būtina paisyti konstitucinių asmenų lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principų (2007 m. kovo 20 d. nutarimas); pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybės tarnyba tam tikrose valstybės (savivaldybių) institucijose (kuri nors valstybės tarnybos sistemos grandis) būtų eliminuota iš bendros valstybės tarnybos sistemos arba kuris įtvirtintų privilegijuotą tam tikrų institucijų valstybės tarnautojų padėtį kitų analogiškų institucijų valstybės tarnautojų atžvilgiu arba, priešingai, jų diskriminavimą (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, siūlome palikti galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamąją dalį – priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Pasiūlymas:
Papildyti projekto 19 straipsnio 1 dalį 4 punktu ir ją išdėstyti taip: „19 straipsnis. Darbo užmokestis ir darbo apmokėjimo sistema
<...>
4) priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau – tarnybos stažas);“ Pritarti 9.
Seimo narys Algirdas Sysas,
13 N Argumentai: Įstatymo projekte siūloma, pertvarkant valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą, atsisakyti galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme nustatytos valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamosios dalies – priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Remiantis Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2022-11-15 pateiktoje išvadoje išdėstytais argumentais, kuriais atkreipiamas dėmesys į tai, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas – pagal kurį, panaikinus valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamąją dalį – priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir pagal šio projekto 2 straipsnio 9 dalį perskaičiavus valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus, iki keičiamo įstatymo įsigaliojimo valstybės tarnautojui nustatyta pareiginė alga, perskaičiuota įskaitant minėtą priedą, negalėtų būti sumažinta, kol jis eitų tas pačias pareigas (projekto
pareigas (keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalis), – nemotyvuotų valstybės tarnautojų, turinčių nemažą tarnybos Lietuvos valstybei stažą, dalyvauti konkursuose į aukštesnes pareigas, nes priimant į pareigas konkurso būdu jiems galėtų būti nustatytas ženkliai mažesnis pareiginės algos koeficientas. Todėl svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas šiuo atžvilgiu derėtų su konstituciniu reikalavimu įstatymais nustatyti tokį valstybės tarnautojų teisinį statusą, kuris suponuotų valstybės tarnybos, kaip sistemos, vidinį mobilumą, joje dirbančių asmenų žinių, įgūdžių ir patirties perimamumą.
Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, siūlome palikti galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamąją dalį – priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, tačiau atsižvelgiant į naują darbo užmokesčio skaičiavimo tvarką – sumažinti maksimalų šio priedo procentą iki 20 proc. Pasiūlymas:
Papildyti projekto 19 straipsnio 1 dalį 4 punktu ir jį išdėstyti taip: „4) priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau – tarnybos stažas);“
10Seimo nariai: Kęstutis Vilkauskas,
12 Argumentai: Pagal Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomą VTĮ valstybės tarnautojams nebebūtų mokamas priedas už tarnybos stažą. Manytina, kad Tarnybos stažo Lietuvos valstybei nuvertinimas karjeros valstybės tarnyboje yra nepagrįstas, ypač tuomet kai nauja redakcija dėstomame VTĮ dar labiau akcentuojamas valstybės tarnautojų lojalumas. Tarnybos stažas tiesiogiai daro įtaką geresniems valstybės tarnautojų veiklos rezultatams, o priedas už stažą turi būti išsaugotas kaip viena iš valstybės tarnybai būdingų motyvacijos priemonių. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:
1) pareiginė alga;
2) priemokos ir priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą;
3) mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą ir budėjimą.“ Pritarti 11.
Seimo nariai Rita Tamašunienė, Jonas Pinskus, Agnė Širinskienė, Česlav Olševski; Remigijus Žemaitaitis, Beata Pietkiewicz, Andrius Palionis,
213 N Argumentai: Žr. prie 8 pasiūlymo. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 21 straipsnio pavadinimą ir papildyti šį straipsnį 3 dalimi: „21 straipsnis. Priemokos ir priedas už tarnybos stažą
<...>
tarnautojams priedą už tarnybos stažą sudaro vienas procentas pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos. Pritarti iš dalies Argumentai: Komitetas pritarė Seimo nario A. Syso pasiūlymui. 12. Seimo narys Algirdas Sysas,
3 N Argumentai: Žr. argumentus prie 9 pasiūlymo. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 21 straipsnio pavadinimą ir papildyti šį straipsnį 3 dalimi: „21 straipsnis. Priemokos ir priedas už tarnybos stažą „3. Valstybės tarnautojams priedą už tarnybos stažą sudaro vienas procentas pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti
13Seimo nariai: Kęstutis Vilkauskas,
Gintautas Paluckas, Eugenijus Sabutis, Algirdas Sysas 2023-01-3121 Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„21 straipsnis. Priemokos ir priedas už tarnybos
Lietuvos valstybei stažą 1.
Valstybės tarnautojui skiriamos šios priemokos:
1) už pavadavimą, kai raštu pavedama laikinai atlikti ir kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybei nustatytas funkcijas, ar profesinės karo tarnybos kario pareigybei nustatytas funkcijas, išskyrus funkcijas, kurių valstybės tarnautojas negali atlikti dėl profesinės karo tarnybos specifikos. Priemokos už pavadavimą dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, tačiau ši priemoka negali būti mažesnė kaip 10 procentų pareiginės algos;
2) už papildomų užduočių, suformuluotų raštu, atlikimą, kai dėl to viršijamas įprastas darbo krūvis arba kai atliekamos pareigybės aprašyme nenumatytos funkcijos. Priemokos už papildomų užduočių atlikimą dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, tačiau ši priemoka negali būti mažesnė kaip 10 procentų pareiginės algos;
3) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės. Priemokos dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, tačiau ši priemoka negali būti mažesnė kaip 10 procentų pareiginės algos. 2. Valstybės tarnautojui skiriamų priemokų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, suma negali viršyti 80 procentų pareiginės algos. 3. Valstybės tarnautojams priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą sudaro vienas procentas pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti
Pritarti iš dalies Argumentai: Komitetas pritarė Seimo nario A. Syso pasiūlymui.. 14. Seimo nariai: Kęstutis Vilkauskas,
15 N Argumentai: Teigtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte Nr.
XIVP-2066(3) yra nepagrįstai pamiršta valstybės tarnautojų kokybiškos veiklos ir kompetencijos didinimo skatinimo priemonė, susijusi su jų kvalifikacijos tobulinimo finansavimu. Ši spraga gali būti užpildyta Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 1 dalį papildant nauju 5 punktu. Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 1 dalį nauju 5 punktu:
„5) finansuojant kvalifikacijos tobulinimą
ne didesne kaip valstybės tarnautojo vienos pareiginės algos dydžio suma per metus.“
15Seimo narys Algirdas Sysas,
2022-12-1430 1,4 Argumentai: Valstybės tarnautojams keliami ypatingi bendrieji ir specialieji reikalavimai bei tam tikri ribojimai, kurie netaikomi ar tik iš dalies taikomi asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis. Didesnių, palyginus su reikalavimais darbuotojams, reikalavimų taikymas implikuoja ir tam tikrų papildomų garantijų taikymą valstybės tarnautojams. Siūlome grąžinti šiuo metu Valstybės tarnybos įstatyme galiojančią kasmetinių atostogų tvarką. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projekto 30 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip: „30 straipsnis. Atostogos
tarnautojui suteikiamos 22 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojui, vienam auginančiam vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat valstybės tarnautojui, kuris pripažintas neįgaliuoju, suteikiamos 27 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojui už kiekvienų 5 metų tarnybos stažą suteikiamos 3 darbo dienos kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 37 darbo dienos. 2.
dalyje ir Darbo kodekse numatytų atostogų, valstybės tarnautojams suteikiamos šios atostogos:“
16Seimo nariai: Kęstutis Vilkauskas,
Gintautas Paluckas, Eugenijus Sabutis, Algirdas Sysas 2023-01-3130 Argumentai: Pagal Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomame VTĮ 30 straipsnyje nurodyta, kad valstybės tarnautojams suteikiamos Darbo kodekse numatytos atostogos. Galiojančio dabar valstybės tarnautojų atostogų reglamentavimo panaikinimas būtų ženklus valstybės tarnybos sąlygų pabloginimas. Toks tarnybos sąlygų pabloginimas nėra pagrįstas išsamiu siūlomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimu. Toks galiojančio valstybės tarnautojų atostogų teisinio reguliavimo keitimas, nustatant trumpesnės trukmės valstybės tarnautojų kasmetines atostogas, galimai pažeidžia teisėtų lūkesčių principą. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „30 straipsnis. Atostogos
kodekse numatytos atostogos 22 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojams, vieniems auginantiems vaiką
(įvaikį) iki 14 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat valstybės tarnautojams, kurie pripažinti neįgaliaisiais, suteikiamos27 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojams už kiekvienų 5 metų tarnybos stažą suteikiamos 3 darbo dienos kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 37 darbo dienos. 2.
atostogos:
1) iki 5 darbo dienų trukmės persikėlimo atostogos karjeros valstybės tarnautojui dėl šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyto perkėlimo į kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje ir dėl šio įstatymo 16 straipsnyje nustatyto perkėlimo į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose, dėl perkėlimo dirbti į specialiąsias misijas, taip pat dėl karjeros valstybės tarnautojo laikino perkėlimo dirbti į tarptautinę ar Europos Sąjungos instituciją ar užsienio valstybės instituciją skiriama iki 5 darbo dienų persikėlimo atostogų. Už šį laikotarpį valstybės tarnautojui mokamas jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta tvarka;
2) valstybės tarnautojui jį į pareigas priimančio asmens ir valstybės tarnautojo susitarimu gali būti suteiktos atostogos dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir
(arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, kuriuose vykdoma su valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos misija ir strateginiais tikslais nesusijusi veikla užsienio valstybėje. Šiuo atveju valstybės tarnautojui paliekamos jo eitos pareigos, tačiau jam nustatytas darbo užmokestis nemokamas;
3) valstybės tarnautojui, turinčiam ne trumpesnį kaip 3 mėnesių tarnybos stažą toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jo ir į pareigas jį priimančio asmens susitarimu gali būti suteiktos iki vienų metų trukmės atostogos kvalifikacijai tobulinti. Šiuo atveju valstybės tarnautojui paliekamos jo eitos pareigos, tačiau jam nustatytas darbo užmokestis nemokamas.
Pasinaudoti šiomis atostogomis valstybės tarnautojas gali ne dažniau kaip vieną kartą per 5 metus;
4) nemokamos atostogos iki 3 mėnesių per vienus darbo metus dėl šeiminių ar kitų aplinkybių gali būti suteikiamos valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens ir valstybės tarnautojo susitarimu.“ Pritarti iš dalies Argumentai: Komitetas pritaria pasiūlymui dėl kasmetinių atostogų, tačiau nepritaria pasiūlymui dėl nemokamų atostogų. Nemokamų atostogų suteikimo atvejai išsamiai aptarti Darbo kodekse, kurio nuostatos valstybės tarnautojams taikomos subsidiariai (kai klausimai nėra sureglamentuoti Valstybės tarnybos įstatyme). 17. Seimo nariai: Kęstutis Vilkauskas, Gintautas Paluckas, Eugenijus Sabutis, Algirdas Sysas 2023-01-3131 N Argumentai:
Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2066(3) yra galimai pažeidžiamas balansas tarp nuostatų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų veiklos ir etikos principus (savo esme – valstybės tarnautojų pareigas) ir nuostatų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų teises. Ši spraga gali būti užpildyta Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomą Valstybės tarnybos įstatymą papildant nauju 3¹straipsniu, kuriuo būtų nustatomos svarbiausios (beje – įtvirtintos ir šiuo metu galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme) valstybės tarnautojų teisės. Pasiūlymas:
Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomą Valstybės tarnybos įstatymą papildyti nauju 31 straipsniu:
„31 straipsnis. Valstybės tarnautojų teisės
1.
Valstybės tarnautojai turi teisę:
1) gauti įstatymų nustatytą darbo užmokestį, taip pat gauti įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindu nustatytą atlyginimą:
a) už darbą visų lygių rinkimų, referendumo komisijose ir kitose komisijose (tarybose);
b) už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas ne tarnybos (darbo) metu arba tarnybos (darbo) laiku;
c) kitą šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka mokamą atlyginimą;
2) į Darbo kodekse nustatytas atostogas, taip pat šio įstatymo nustatyta tvarka suteikiamas kasmetines papildomas atostogas;
3) į socialinio draudimo pensiją, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas socialines ir kitas garantijas;
4) streikuoti, išskyrus valstybės tarnautojus, einančius valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos padalinio vadovo ar aukštesnes pareigas;
5) būti profesinių sąjungų, organizacijų ar susivienijimų nariais, taip pat politinių partijų ar organizacijų nariais ne tarnybos (darbo) laiku, išskyrus valstybės tarnautojus, atliekančius savivaldybės tarybos nario pareigas, dalyvauti politinėje veikloje (taikant įstatymu nustatytus apribojimus);
6) būti atleisti nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose įstatymų nustatyta tvarka paskelbus juos kandidatais, už tą laikotarpį negaudami darbo užmokesčio;
7) būti paskirti (išrinkti) eiti pareigas įmonių, įstaigų, organizacijų, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, kolegialiuose organuose;
8) tobulinti kvalifikaciją valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis ar kitomis teisėtomis lėšomis;
9) į karjerą valstybės tarnyboje pagal turimą kvalifikaciją;
10) į saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas ir būti aprūpinti kokybiška darbo įranga ir priemonėmis, o naudodami asmeninę įrangą ir priemones, – į kompensaciją už jų naudojimą;
11) į ne trumpesnę negu vieno mėnesio nuo priėmimo, perkėlimo ar grįžimo į pareigas dienos adaptaciją (su mentoriumi arba be mentoriaus) Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Nepritarti Argumentai: Siūlomas įstatymo projekto papildymas yra perteklinis.
Valstybės tarnautojai turi teisę:
1) gauti įstatymų nustatytą darbo užmokestį, taip pat gauti įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindu nustatytą atlyginimą:
a) už darbą visų lygių rinkimų, referendumo komisijose ir kitose komisijose (tarybose);
b) už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas ne tarnybos (darbo) metu arba tarnybos (darbo) laiku;
c) kitą šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka mokamą atlyginimą;
2) į Darbo kodekse nustatytas atostogas, taip pat šio įstatymo nustatyta tvarka suteikiamas kasmetines papildomas atostogas;
3) į socialinio draudimo pensiją, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas socialines ir kitas garantijas;
4) streikuoti, išskyrus valstybės tarnautojus, einančius valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos padalinio vadovo ar aukštesnes pareigas;
5) būti profesinių sąjungų, organizacijų ar susivienijimų nariais, taip pat politinių partijų ar organizacijų nariais ne tarnybos (darbo) laiku, išskyrus valstybės tarnautojus, atliekančius savivaldybės tarybos nario pareigas, dalyvauti politinėje veikloje (taikant įstatymu nustatytus apribojimus);
6) būti atleisti nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose įstatymų nustatyta tvarka paskelbus juos kandidatais, už tą laikotarpį negaudami darbo užmokesčio;
7) būti paskirti (išrinkti) eiti pareigas įmonių, įstaigų, organizacijų, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, kolegialiuose organuose;
8) tobulinti kvalifikaciją valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis ar kitomis teisėtomis lėšomis;
9) į karjerą valstybės tarnyboje pagal turimą kvalifikaciją;
10) į saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas ir būti aprūpinti kokybiška darbo įranga ir priemonėmis, o naudodami asmeninę įrangą ir priemones, – į kompensaciją už jų naudojimą;
11) į ne trumpesnę negu vieno mėnesio nuo priėmimo, perkėlimo ar grįžimo į pareigas dienos adaptaciją (su mentoriumi arba be mentoriaus) Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Nepritarti Argumentai: Siūlomas įstatymo projekto papildymas yra perteklinis. Dalis siūlomų įtvirtinti valstybės tarnautojų teisių yra nustatytos kituose įstatymuose ar teisės aktuose, pvz., gauti apmokėjimą už darbą, gauti socialinio draudimo pensiją, streikuoti, būti profesinių sąjungų nariais ir kt.
Kitos teisės – teisė į kvalifikacijos tobulinimą, teisė į atostogas ir kt. įtvirtinta kituose įstatymo projekto straipsniuose. 18. Seimo narys Jurgis Razma,
4 Argumentai: Projekto 33 straipsnio 4 dalyje numatyta garantija įstaigų vadovams ar valstybės karjeros valstybės tarnautojams (kai jie atleidžiami 35 straipsnio1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu – kai pasibaigia įstaigos vadovo kadencija ar karjeros valstybės tarnautojo kadencija) per 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos būti priimtiems į lygiavertes arba žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas valstybės institucijoje be konkurso. Panaši garantija numatyta ir Konstitucinio Teismo įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje, pagal kurią
„pasibaigus teisėjo įgaliojimų laikui, išskyrus kai Konstitucinio Teismo
teisėjas pašalinamas iš pareigų apkaltos proceso tvarka, teisėjui turi būti suteiktas iki tol turėtas darbas arba pareigos valstybinėse įstaigose, o jei galimybių nėra, – kitas tolygus darbas arba pareigos“. Atsižvelgiant į tai, kad šios garantijos vykdymas vyksta per tą pačią Vyriausybės įgaliotą instituciją, kuriai pavesta spręsti su valstybės tarnyba susijusius klausimus, tokios garantijos įgyvendinimas turėtų būti reglamentuotas būtent šiame įstatyme. Atsižvelgiant į tai siūlau papildyti Projekto 33 straipsnio 4 dalį, nustatant garantijos teisėjams, kurie prieš tapdami teisėjais ėjo karjeros valstybės tarnautojo ar vadovo (išskyrus įstaigos vadovo, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu), pareigas, įgyvendinimą. Pasiūlymas:
Pakeisti 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 33 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Įstatymuose nustatytai kadencijai į pareigas priimti įstaigų vadovai, išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, ar kadencijai priimti karjeros valstybės tarnautojai Vyriausybės nustatyta tvarka per 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos (kai iš pareigų atleidžiama šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu) gali būti priimti į lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės įstaigoje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje be konkurso. Ši garantija taikoma ir kadencijai priimtam teisėjui, pasibaigus teisėjo įgaliojimų laikui, išskyrus atvejį, kai Konstitucinio Teismo teisėjas pašalinamas iš pareigų apkaltos proceso tvarka.“ Nepritarti Argumentai:
Baigęs kadenciją įstaigos vadovas, gali būti paskirtas be konkurso, nes jis, laimėjęs konkursą, užėmė valstybės tarnautojo – įstaigos vadovo pareigas ir vykdė valstybės tarnautojo funkcijas. Numatant galimybę paskirti į kitas pareigas be konkurso, didinamas valstybės tarnautojų korpuso formavimo efektyvumas, išvengiama perteklinių procedūrų. Skyrimo į teisėjus procedūra yra kitokia – laikomas egzaminas arba teisėjas skiriamas politiniu sprendimu. Teismai ir teisėjai vykdo teisingumą, jie nevykdo valstybės tarnautojų funkcijų. Be to, be konkurso skiriant į valstybės tarnautojo pareigas būtų sudėtinga nustatyti, kokios pareigos yra lygiavertės buvusioms teisėjo pareigoms, manytina, kad tokių pareigų valstybės tarnyboje nėra. Tad siūlomas pakeitimas taptų neįgyvendinamas. 19. Seimo narys Algirdas Sysas, 2022-12-1336 N Argumentai:
Įvertinus tai, kad Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekte Nr.
XIVP-2066(3) nėra numatyta aiškaus teisinio reglamentavimo, susijusio su profesinių sąjungų veikla, garantijomis, kolektyvinių sutarčių sudarymo galimybėmis valstybės tarnyboje, siūloma pagal analogija su Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutu įtvirtinti atskirą skyrių „Profesinių sąjungų veiklos ypatumai“. Taip pat siekiant užtikrinti, kad valstybės tarnautojų, kurie yra profesinių sąjungų nariai, veiklos vertinimas būtų atliekant objektyviai, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, siūlytina įstatyme įtvirtinti, kad atliekant valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą vertinime galėtų dalyvauti profesinės sąjungos atstovas:
Pasiūlymas: Siūlau įtraukti atskirą skyrių „Profesinių sąjungų veiklos ypatumai“. Šį atskirą skyrių įtraukti VIII numeriu pakeičiant tolimesnių straipsnių eiliškumo tvarką, ir jį išdėstyti taip:
tarnautojai specialių įstatymų ir šio įstatymo nustatyta tvarka gali steigti profesines sąjungas ar stoti į jas savo interesams ginti. 2. Valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovas ir vadovo pavaduotojai negali būti statutinėje įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos nariai. 3. Valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos kolektyvinė sutartis yra rašytinis susitarimas, kurį sudaro įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo ir valstybės tarnautojams atstovaujančios valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos ir kuriame nustatomos šių institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojų darbo ir poilsio laiko ir kitos socialinės bei ekonominės sąlygos. Valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos kolektyvinėje sutartyje negali būti nustatyta papildomų sąlygų, susijusių su papildomomis valstybės ir savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų lėšomis.
Šakos kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų (susivienijimo, federacijos, centro ir kitų), atstovaujančių vienoje viešojo administravimo veiklos srityje tarnaujantiems valstybės tarnautojams, ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos rašytinis susitarimas, kuriame nustatomos visų tos viešojo administravimo veiklos srities valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, darbo ir poilsio laiko ir kitos socialinės bei ekonominės sąlygos. Valstybės tarnautojams taikoma profesinių sąjungų organizacijų (susivienijimo, federacijos, centro ir kitų), atstovaujančių valstybės tarnautojams, ir Vyriausybės sudaryta nacionalinė kolektyvinė sutartis, kurioje nustatomos Lietuvos valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, darbo, poilsio laiko ir kitos socialinės ir ekonominės sąlygos. 4. Profesinių sąjungų veikla valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje įstatymų nustatyta tvarka gali būti sustabdyta ar nutraukta, jeigu ji prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams ar trukdo įgyvendinti valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos funkcijas siekiant užtikrinti žmogaus teises ir viešąjį saugumą. 5. Valstybės tarnautojų profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. 6.
sąjungų nariai, atleisti iš pareigų jų pačių prašymu dėl išrinkimo į renkamąsias pareigas profesinių sąjungų organizacijose, pasibaigus įgaliojimams einant renkamąsias pareigas, jų prašymu grąžinami į iki išrinkimo eitas pareigas, o kai jų nėra, – į kitas lygiavertes pareigas toje pačioje arba šio asmens rašytiniu sutikimu kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, o kai ir šių pareigų nėra, – šio asmens rašytiniu sutikimu į žemesnes pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. 7. Profesinės sąjungos veiklai valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje sudaromos sąlygos, nustatytos profesinės sąjungos susitarime su valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovu. 8. Valstybės tarnautojai, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, turi teisę dalyvauti sprendžiant valstybės tarnautojų profesinius, ekonominius ir socialinius klausimus, taip pat profesinių sąjungų organizacinėje veikloje. Tam skiriama iki 120 valandų darbo laiko per metus ir už šį laiką mokamas darbo užmokestis. Valstybės tarnautojams, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, šakos kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas kitas profesinių sąjungų veiklai vykdyti skiriamų darbo valandų skaičius per metus. 9. Šakos kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta galimybė darbo laiku organizuoti profesinių sąjungų narių susirinkimus (jiems vadovauti), naudoti profesinių sąjungų veiklai tarnybines patalpas, ryšio ir transporto priemones. 10. Jeigu valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje yra įsteigta profesinė sąjunga ir vertinamas valstybės tarnautojas yra profesinės sąjungos narys, valstybės tarnautojo prašymu gali būti kviečiamas profesinės sąjungos atstovas dalyvauti šio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinime.“ Nepritarti Argumentai:
Visų dirbančiųjų teisė stoti į profesines sąjungas yra įtvirtinta Darbo kodekse.
Įstatymo projektas papildytas nuostata, kad Kolektyvinėms deryboms ir kolektyvinių sutarčių sudarymui valstybės tarnyboje taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos. Ši nuostata reiškia, kad minėtiems kolektyviniams santykiams Darbo kodekso nuostatos taikomos be jokių išimčių, todėl perrašyti Darbo kodekso nuostatų į įstatymo projektą netikslinga. Be to, Darbo kodekso
ypatumus. Įstatymai neturi diferencijuoti profesinių sąjungų atstovų garantijų priklausomai nuo to, kokio sektoriaus – viešojo ar privataus – dirbančiuosius vienija profesinė sąjunga. Papildomos garantijos turi būti kolektyvinių derybų objektas ir nustatomos kolektyvinėse sutartyse. 20. Seimo nariai: Kęstutis Vilkauskas,
1 Argumentai: Manytina, kad Vidaus reikalų ministerijos kompetencija (įgaliojimai) valstybės tarnybos klausimais yra apibrėžta nepakankamai išsamiai. Ši spraga gali būti užpildyta pakeičiant Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 36 straipsnio
valstybės tarnybos klausimais. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 36 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Vidaus reikalų ministerija:
1) formuoja valstybės politiką ministrui pavestoje valstybės tarnybos valdymo srityje organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą;
2) teikia Vyriausybei su valstybės tarnyba susijusių teisės aktų projektus;
3) prižiūri, kaip įgyvendinami šis įstatymas ir su juo susiję teisės aktai, teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka atlieka patikrinimus įstaigose, taip pat tiria asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl šio įstatymo ir kitų su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimo, teikia metodinę pagalbą ir konsultuoja šio įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų taikymo klausimais arba šią funkciją paveda vykdyti Vyriausybės įgaliotai institucijai ar įstaigai;
4) analizuoja patirtį valstybės tarnybos valdymo klausimais, dalyvauja kuriant žmogiškųjų išteklių valdymo standartus valstybės tarnyboje, teikia pasiūlymus įstaigoms žmogiškųjų išteklių valdymo valstybės tarnyboje tobulinimo klausimais arba šią funkciją paveda vykdyti Vyriausybės įgaliotai institucijai ar įstaigai;
5) vykdo pokyčių valstybės tarnyboje stebėseną ir jos rezultatus skelbia Valstybės tarnybos departamento interneto svetainėje arba šią funkciją paveda vykdyti Vyriausybės įgaliotai institucijai ar įstaigai;
nustatytas funkcijas valstybės tarnybos valdymo srityje.“ Pritarti iš dalies Argumentai: Atsižvelgiant į įstatymo projekte jau išdėstytų Vidaus reikalų ministerijos ir Vyriausybės įgaliotos įstaigos funkcijų turinį, siūlomos funkcijos priskirtinos Vyriausybės įgaliotai įstaigai. 21. Seimo narys Jurgis Razma, 2022-11-28 2(P)8 Argumentai:
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2066(2) (toliau tekste – ir Projektas) 1 straipsniu, naujai išdėstoma Valstybės tarnybos įstatymo Nr.
VIII-1316 redakcija, o 2 straipsnio (Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas) 8 dalyje, be kita ko, nustatoma: „Įsigaliojus šiam įstatymui vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2987 2 straipsnio 11 dalimi valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudarytos komisijos, atsižvelgdamos į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos parengtas rekomendacijas, peržiūri įstaigos pareigybių sąraše esančias valstybės tarnautojų pareigybes.“ Atsižvelgiant į tai, kad kriterijai, pagal kuriuos valstybės tarnautojui paliekamas valstybės tarnautojo statusas arba jis jo netenka, bus nustatyti tik vidaus reikalų ministerijos parengtose rekomendacijose, todėl sprendimas priskirti ar nepriskirti valstybės tarnautojo pareigybei pavestas funkcijas vidaus administravimui, nebus vienodas valstybės tarnyboje ir tais atvejais, kai funkcijų turinys bus tapatus. Toks priskyrimas nebuvo tinkamai įvykdytas ankstesniu laikotarpiu, po įvykdyto priskyrimo nemaža dalis technines funkcijas vykdančių darbuotojų tapo valstybės tarnautojais. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendimo galia tenka laikinai suburtai Komisijai, kuri sudaryta iš valstybės tarnautojų ir priima galutinį sprendimą (komisijos sprendimo niekas netikrina). Tai neatitinka konstitucinio atsakingo valdymo ir skaidrumo principų. Atsižvelgiant į tai, siūlau nustatyti aiškius kriterijus, pagal kuriuos konkrečios funkcijos, apibūdinant jų turinį, yra arba nėra priskirtinos vidaus administravimui. Kartu sudaryti galimybę dėl atskirų valstybės tarnybos institucijų specifikos, kilus ginčui, perduoti jį spręsti Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovui, atsižvelgiant į vidaus reikalų ministro nustatytus kriterijus, pagal kuriuos valstybės tarnautojo pareigybei pavestos funkcijas priskirtinos vidaus administravimui.
Pagal Konstitucijos 98 straipsnio 1 dalį ministras vadovauja ministerijai, sprendžia ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus, taip pat vykdo kitas įstatymų numatytas funkcijas. Atsižvelgiant į tai, kad ministras vadovauja ministerijai, todėl būtent ministras gali išleisti (priimti) teisės aktus, o ne ministerija, kuri gali tik rengti teisės aktų projektus (ne priimti, išleisti teisės aktus), todėl šis straipsnis taip pat koreguotinas, nustatant, kad ministras, o ne ministerija nustato kriterijus, pagal kuriuos valstybės tarnautojo pareigybei pavestos funkcijas priskirtinos vidaus administravimui. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, siūlome minėtą 2 straipsnio 8 dalies nuostatą išdėstyti taip: „8. Įsigaliojus šiam įstatymui valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudarytos komisijos vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2987 2 straipsnio 11 dalimi valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudarytos komisijos, atsižvelgdamos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ministro parengtas rekomendacijas nustatytais kriterijais, peržiūri įstaigos pareigybių sąraše esančias valstybės tarnautojų pareigybes ir jų sąrašą teikia tvirtinti įstaigos vadovui.
Kilus ginčui tarp Komisijos narių daugumos sprendimo ir įstaigos vadovo, pastarasis gali perduoti jį spręsti Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovui, atsižvelgdamas į vidaus reikalų ministro įsakymu nustatytus kriterijus, pagal kuriuos valstybės tarnautojo pareigybei pavestos funkcijas priskirtinos vidaus administravimui.“ Pasiūlymas:
Vadovaujantis pirmiau išdėstytais argumentais pakeisti projekto 2 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas.
<...>
savivaldybių institucijose ir įstaigose sudarytos komisijos vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2987 2 straipsnio 11 dalimi valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudarytos komisijos, atsižvelgdamos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ministro įsakymu parengtas rekomendacijas nustatytais kriterijais, peržiūri įstaigos pareigybių sąraše esančias valstybės tarnautojų pareigybes ir jų sąrašą teikia tvirtinti įstaigos vadovui. Kilus ginčui tarp Komisijos narių daugumos ir įstaigos vadovo priimtų sprendimų, pastarasis gali perduoti jį spręsti Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovui, atsižvelgdamas į vidaus reikalų ministro nustatytus kriterijus, pagal kuriuos valstybės tarnautojo pareigybei pavestos funkcijas priskirtinos vidaus administravimui.
Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje apibrėžtos valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančios valstybės tarnautojų pareigybės iki 2025 m. sausio 1 d. turi būti panaikintos arba vietoje vietoj jų įsteigtos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybės. Naikinant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančią valstybės tarnautojo pareigybę, su asmeniu, ėjusiu šias pareigas, su jo sutikimu sudaroma darbo sutartis dėl darbo toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu vietoj naikinamos valstybės tarnautojo pareigybės steigiama darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybė, kuriai priskiriamos analogiškos kaip naikinamos valstybės tarnautojo pareigybės funkcijos.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Komitetas pritaria dėl kriterijų nustatymo. Pareigybių vertinimo komisijos nėra savarankiški subjektai, kurie priima galutinius sprendimus – galutinį sprendimą priima valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovas, tvirtindamas pareigybių, kurių pavestos funkcijos yra priskirtinos vidaus administravimui, sąrašą ir atitinkamai – sprendimus dėl valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančių valstybės tarnautojų pareigybių panaikinimo. Todėl nėra pagrindo kilti ginčui tarp Komisijos narių daugumos ir įstaigos vadovo priimtų sprendimų, ir atitinkamai, nėra tikslinga nustatyti, kad šie ginčai būtų perduodami spręsti Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovui. 22.
17 Argumentai: Įsigaliojus šitai nuostatai gali stipriai nukentėti darbo rinka ir atsirasti dvejopa problema. Atleidus kvalifikuotus darbuotojus, kurie valstybės tarnyboje išdirbo dešimtmečius, kai jiems iki pensinio amžiaus lieka 5 metai, susirasti kitą darbą praktiškai neįmanoma ir jie papildys bedarbių gretas. Įvertinus esamą situaciją siūlau valstybės tarnautojams, kurie neįgijo aukštojo išsilavinimo, nebūtų atleidžiami iš darbo, kai jiems iki senatvės pensijos lieka ne daugiau kaip 5 metai, o jų darbo funkcija nėra perteklinė ir darbas buvo atliekamas kvalifikuotai. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 2 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
įsigaliojimo į pareigas priimti valstybės tarnautojai, kurie neturi aukštojo išsilavinimo, toliau eina pareigas, bet ne ilgiau kaip iki 2024 m. sausio 1 d., išskyrus tuos, kuriems iki senatvės pensijos lieka ne daugiau kaip 5 metai. Per šį laikotarpį aukštojo išsilavinimo neįgiję valstybės tarnautojai atleidžiami iš einamų pareigų, nemokant jiems išeitinės išmokos.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Komitetas pritarė pasiūlymui atsisakyti reikalavimo išsilavinimo neįgijusiems valstybės tarnautojams jį įgyti. Tačiau numatė, kad tokie valstybės tarnautojai negali būti perkeliami į kitas valstybės tarnautojo pareigas ir jiems negali būti pratęsiamas valstybės tarnybos laikas. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2022-12-16 * Pasiūlymas: Pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-2066(3) ir siūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Seimo narių pasiūlymus, kuriems papildomas Komitetas pritarė. Pritarti 2.
2Ateities komitetas,
2022-12-19 * Pasiūlymas: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo NR. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektui NR. XIVP-2066(3) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Komiteto pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė;
3Ateities komitetas,
2022-12-19 * Pasiūlymas: Atkreipti Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėmesį, kad vykdant valstybės tarnybos tobulinimą būtina turėti valstybės tarnybos ilgalaikės raidos koncepciją platesniame viešojo valdymo raidos kontekste, susietą su globaliomis viešojo valdymo raidos tendencijomis, valstybės ilgalaikės pažangos vizija ir strateginėmis ambicijomis. Ši koncepcija turėtų apimti valstybės tarnybos išskirtinumo viešojo administravimo sistemoje apibrėžtį ir pagrindimą (plg. angl. civil service vs public service), į ateities visuomenės poreikius orientuotą valdysenos modelį, institucinę sąrangą, kompetencijų raidos sampratą ir skaitmeninę transformaciją;
4Ateities komitetas,
2022-12-19 * Pasiūlymas: Siūlyti Vyriausybei, kad tokia koncepcija būtų parengta ir Lietuvos Respublikos Seimui pateikta kartu su valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ demokratinės kultūros ir valdysenos strateginės ambicijos įgyvendinimo kelrodžiu. Pritarti
5Ateities komitetas,
2022-12-19 I Argumentai: Teikiamas naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projektas Nr. XIVP-2066(3) reguliuoja tik valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principus, bendruosius priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas reikalavimus, priėmimą ir atleidimą, karjerą, atsakomybę, socialines ir kitas garantijas, susijusias su tarnybos ypatumais, valstybės tarnybos politiką formuojančias ir įgyvendinančias institucijas ir jų kompetenciją (1 str. 1 d.), todėl jo pavadinimas neatitinka turinio. Atsižvelgiant į teisės akto projekto turinį, siūlytina tikslinti įstatymo projekto pavadinimą.
Pasiūlymas: Pakeisti Valstybės tarnybos įstatymo projekto Nr. XIVP-2066(3) pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Nepritarti Argumentai: Keičiamo įstatymo pavadinimas atitinka jo turinį. Keičiamas įstatymas nustato ne tik pagrindinius valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principus, bendruosius priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas reikalavimus, valstybės tarnautojų priėmimą į pareigas ir atleidimą iš jų, valstybės tarnautojų karjerą, atsakomybę, socialines ir kitas garantijas, susijusias su tarnybos ypatumais, bet ir valstybės tarnybos politiką formuojančias ir įgyvendinančias institucijas ir jų kompetenciją. Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalis sako, kad piliečiai turi teisę <...> lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą. Ne tapti tarnautoju, o stoti į valstybinę tarnybą. 6. Ateities komitetas, 2022-12-193 11,12 Argumentai:
Teikiamame naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projekto Nr. XIVP-2066(3) 2 straipsnis reglamentuoja šio įstatymo sąvokas. Tačiau siūlomoje redakcijoje nėra reglamentuojama pagrindinė – valstybės tarnybos sąvoka. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Valstybės tarnautojais laikytini tie valstybės ar savivaldybių institucijose dirbantys asmenys, kurie priima sprendimus vykdant viešąjį administravimą ir (arba) teikiant viešąsias paslaugas (arba dalyvauja tuos sprendimus rengiant, vykdant, koordinuojant ir (arba) kontroliuojant jų vykdymą ir kt.). Konstitucinis Teismas taip pat pažymi, kad pagal Konstituciją valstybės tarnyba taip pat nelaikytina tokia veikla, kai asmenys, nors ir dalyvauja vykdant valstybės (ar savivaldybių) funkcijas, tai daro ne dirbdami valstybės ar savivaldybių institucijose. Pažymėtina, kad valstybės tarnyba apima siauresnį darbuotojų ratą, negu visi viešojo sektoriaus darbuotojai.
Jų išskirtinumas – darbas įgyvendinant valstybės valdžios ir savivaldos institucijoms priskirtas viešojo administravimo funkcijas. Konstitucinis Teismas taip pat yra nustatęs, kad pagal Konstituciją valstybės tarnyba taip pat nelaikytina tokia veikla, kai asmenys, nors ir dalyvauja vykdant valstybės (ar savivaldybių) funkcijas, tai daro ne dirbdami valstybės ar savivaldybių institucijose. Atsižvelgiant į išsakytus argumentus, siūlytina tikslinti Valstybės tarnybos įstatymo projekto Nr. XIVP-2066(3)
papildyti šį straipsnį nauja 13 dalimi, reglamentuojančia valstybės tarnybos sąvoką. Pasiūlymas: Pakeisti Valstybės tarnybos įstatymo projekto Nr. XIVP-2066(3) 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėtyti taip: „12.
Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje ir atliekantis viešojo administravimo funkcijas arba užtikrinantis diplomatinės tarnybos institucijų ar prekybos atstovybių užsienyje funkcionavimą, arba padedantis valstybės, vietos ar teisminę valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas, ir priimantis sprendimus vykdant viešąjį administravimą ir (arba) teikiant viešąsias paslaugas (arba dalyvaujantis tuos sprendimus rengiant, vykdant, koordinuojant ir (arba) kontroliuojant jų vykdymą), išskyrus vidaus administravimo funkcijas, kaip jos apibrėžtos Viešojo administravimo įstatyme.“ Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnį nauja 13 dalimi: „Valstybės tarnyba – valstybės ir savivaldybių institucijose dirbantys asmenys, priimantys sprendimus vykdant viešąjį administravimą ir (arba) teikiant viešąsias paslaugas (arba dalyvaujantys tuos sprendimus rengiant, vykdant, koordinuojant ir (arba) kontroliuojant jų vykdymą) ir (arba) padedantys valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas, išskyrus vidaus administravimo funkcijas.“. Nepritarti Argumentai:
Įstatymo projekte valstybės tarnybos sąvokos turinys integruotas į valstybės tarnautojo sąvoką. Šių dviejų sąvokų suliejimas atitinka teisėkūros ekonomiškumo principą ir sumažina teisinių kolizijų riziką keičiantis teisės aktų nuostatoms. 7. Ateities komitetas,
2 Argumentai: Pažymėtina, kad kai kuriose pažangiose šalyse gabiems asmenims leidžiama stoti į doktorantūrą arba meno aspirantūrą ir neįgijus magistro laipsnio, todėl privalomas reikalavimas turėti magistro kvalifikacinį laipsnį tokių asmenų atžvilgiu būtų diskriminacinis. Valstybės tarnybos reforma siekiama į vadovų pareigas pritraukti aukščiausios kvalifikacijos, inovatyvius ir kūrybiškus asmenis.
Vyriausybės politika taip pat siekiama padidinti mokslininkų ir kitų tyrėjų judumą darbo rinkoje, didinti jų skaičių verslo įmonėse ir viešajame sektoriuje. Trečiosios pakopos aukštąjį išsilavinimą turinčių vadovų skaičiaus didėjimas padidins viešojo sektoriaus imlumą naujovėms, dėmesį viešosios politikos sprendimus pagrindžiantiems įrodymams ir paskatins talentus, įgijusius mokslines kvalifikacijas, rinktis ne tik privataus verslo kelią, bet ir tarnybą valstybei. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Asmuo, priimamas į įstaigos vadovo pareigas,
turi atitikti šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytus bendruosius reikalavimus ir turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį arba mokslo (meno) daktaro laipsnį, arba jiems lygiavertę kvalifikaciją.“. Pritarti iš dalies Argumentai: Žodžiai „arba mokslo (meno) daktaro laipsnį” yra pertekliniai, nes iš asmens, priimamo į įstaigos vadovo pareigas reikalaujama ne žemesnio kaip magistro kvalifikacinio laipsnio, o tai apima lygiaverčius ir aukštesnius kvalifikacinius laipsnius. 8. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2023-03-15 * Pasiūlymas:
Siūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui įstatymo projektą Nr. XIVP-2066(3) tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, kitų institucijų pastabas, Seimo narių pasiūlymus, kuriems pritarė Teisės ir teisėtvarkos komitetas, ir projekto nuostatas sukonkretinti atsižvelgiant į antikorupcinio vertinimo išvadą. Pritarti
9Teisės ir teisėtvarkos komitetas,
2023-03-15 2(P)1 Pasiūlymas: Komitetas siūlo nustatyti vienodą Valstybės tarnybos įstatymo ir jo lydimųjų įstatymų įsigaliojimą visoms valstybės tarnautojų grupėms – nuo 2024 m. sausio 1 d. Pritarti 10.
10Teisės ir teisėtvarkos komitetas,
2023-03-15 * Pasiūlymas: Komitetas taip pat siūlo pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui apsvarstyti galimybę nustatyti, kad teisėjų ir prokurorų atlyginimų modelis įsigaliotų ankščiau už Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlomą Valstybės tarnybos įstatymo ir jo lydimųjų įstatymų projektų įsigaliojimo datą. Pritarti iš dalies Argumentai:
Komitetas pritarė, kad teisėjų atlyginimo modelis įsigaliotų 2023-07-01, o dėl prokurorų atlyginimo modelio bus sprendžiama Seimo 2023 m. rudens sesijoje. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektui XIVP-2066(4) ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2023-04-281 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo Kanceliarijos Teisės departamento (toliau – TD) 2 pastabą ir siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir sistemiškumo, 1 straipsnyje nustatoma įstatymo paskirtis, o įstatymo taikymo nuostatos dėstomos 2 straipsnyje. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas Šis įstatymas nustato pagrindinius valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principus, bendruosius priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas reikalavimus, valstybės tarnautojų priėmimą į pareigas ir atleidimą iš jų, valstybės tarnautojų karjerą, atsakomybę, socialines ir kitas garantijas, susijusias su tarnybos ypatumais, valstybės tarnybos politiką formuojančiąas ir įgyvendinančiąas institucijas ir jų kompetenciją.“
valdymo ir savivaldybių komitetas, 2023-04-282 N Argumentai: Atsižvelgiant į Komiteto 1 pasiūlymą, įstatymo taikymo nuostatos dėstytinos atskirame straipsnyje.
Valstybės tarnybos santykiai nėra darbo santykiai, todėl iš įstatymo projekto turi būti eliminuojamos visos nuostatos, kurios valstybės tarnybą įvardija kaip darbo santykius. Kolektyvinėmis sutartimis negalima pakeisti įstatymo projekto nuostatų, tačiau galima susitarti dėl kitų papildomų garantijų. Valstybės pareigūnus gali skirti ir Ministras pirmininkas, pvz., Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (toliau – VATESI) viršininko pavaduotojus. Galimybė atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą turi būti sudaryta ir Ministro Pirmininko skiriamiems valstybės pareigūnams. Atostogų garantija ne nuolat dirbantiems, o tik periodiškai komisijų, tarybų, fondų valdybų veikloje dalyvaujantiems valstybės pareigūnams neturėtų būti taikoma. Įstatymo projekto nuostatos derinamos tarpusavyje, atsižvelgiant į tai, kad yra numatytas amžiaus reikalavimas valstybės tarnautojams. Šis įstatymas neturi būti taikomas ne tik valstybės ir savivaldybių įmonių darbuotojams, bet ir valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių darbuotojams. Sąvoka „valstybės ir savivaldybių valdomos įmonės“ apima ir valstybės ir savivaldybių įmones. Komitetas pritarė Seimo narių pasiūlymui dėl seniūnų. Pagal Vietos savivaldos įstatymą, administracijos direktorius yra mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas (tai nurodyta ir įstatymo projekto 2 priede), tad jis patenka į mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojų kategoriją ir atskirai jo vardyti nereikia. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo taikymas
įstatymas, valstybės tarnautojų darbo santykius, socialines ir kitas garantijas nustato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir kiti darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys teisės aktai.
Darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. 2. Kolektyvinėse sutartyse galima susitarti dėl geresnių darbo užmokesčio, skatinimo sąlygų, atostogų, socialinių ar kitų garantijų, negu nustatyta šiame įstatyme ar kitose darbo teisės normose Kolektyvinėms deryboms ir kolektyvinių sutarčių sudarymui valstybės tarnyboje taikomas Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. 3. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleriui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kancleriui šis įstatymas taikomas be išlygų. Lietuvos Respublikos Seimo kancleriui šis įstatymas taikomas tiek, kiek jo statuso nereglamentuoja Lietuvos Respublikos Seimo statutas. 4. Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirtiems valstybės institucijų ir įstaigų vadovams – valstybės pareigūnams, kitiems Seimo, Respublikos Prezidento ar, Vyriausybės ar Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko paskirtiems valstybės pareigūnams, valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkams, jų pavaduotojams ir nariams, taip pat pagal specialiuosius įstatymus įsteigtų komisijų, tarybų, fondų valdybų pirmininkams ir nariams mutatis mutandis taikomi šio įstatymo 45 straipsnis (tiek, kiek jų nepriekaištingos reputacijos nereglamentuoja jų veiklą reglamentuojančių specialiųjų įstatymų nuostatos), 27, 28 straipsniai,
nereglamentuoja jų veiklą reglamentuojančių specialiųjų įstatymų nuostatos) ir 36 straipsniai (taikomas tik. 5.
institucijų ir įstaigų vadovams – valstybės pareigūnams taikomas šio įstatymo 37 straipsnis). 6. Šioje straipsnio 4 dalyje nurodytiems valstybės pareigūnams, išskyrus tuos, kurie tik periodiškai dalyvauja komisijų, tarybų, fondų valdybų posėdžiuose, ir tuos, kurių kasmetines atostogas reglamentuoja specialūsieji įstatymai, taip pat taikomos šio įstatymo 30 straipsnio 1, 2 ir 3 daliys ir 31 straipsnio 2 dalis. 7. Kai šio straipsnio 4 dalyje nurodytiems valstybės pareigūnams sukanka 65 metai, jie gali savo noru atsistatydinti iš pareigų. Išeitinė išmoka jiems apskaičiuojama ir mokama kaip valstybės tarnautojams, atleidžiamiems iš pareigų šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu, jeigu specialiuosiuose įstatymuose nenustatyta kitaip. 48. Šis įstatymas netaikomas:
1) valstybės politikams;
2) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir kitų teismų teisėjams, prokurorams;
3) prokurorams;
valdybos nariams ir kitiems Lietuvos banko tarnautojams;
iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų (toliau – darbuotojai);
pareigūnams;
12) diplomatams;
ir kitiems Lietuvos Respublikos Vvalstybės kontrolės darbuotojams. 59.
straipsnis, 8 9 straipsnio 1 ir 2 dalys, 12 13 straipsnio
galimybė būti paskirtam antrai kadencijai numatoma tik po pirmosios kadencijos veiklos tikslų ir pasiektų rezultatų įvertinimo), 18 straipsnis,
dalys, 35 straipsnis, išskyrus 5 dalį. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovui tarnybinę atsakomybę reglamentuojantys šio įstatymo straipsniai taikomi tik tais atvejais, kai jis įtariamas padaręs šiurkštausų tarnybinioį nusižengimoą padarymu. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovas atleidžiamas iš pareigų specialiajame įstatyme arba tiesiogiai taikomame Europos Sąjungos teisės akte nustatytais pagrindais. 10. Savivaldybės kontrolieriui netaikomi šio įstatymo 6 straipsnis, 13 straipsnio 4 dalis ir 5 dalis (tiek, kiek nustatyta galimybė būti paskirtam antrai kadencijai tik po pirmosios kadencijos veiklos tikslų ir pasiektų rezultatų įvertinimo) ir 18 straipsnis. 611. Priimant į sSeniūnoui pareigas, šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jo priėmimo į seniūno pareigas ir tarnybos sąlygų nenustato Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas. 712. Lietuvos Respublikos Seimo nuolatiniam atstovui, Seimo nuolatinio atstovo pavaduotojui šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja Lietuvos Respublikos Seimo nuolatinio atstovo įstatymas. 813. Kai savivaldybės teritorijoje įvedamas tiesioginis valdymas, šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios savivaldybės administracijos direktoriaus statusą ir mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų atleidimą iš pareigų, taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja Lietuvos Respublikos tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymas.“ Įstatymo projekto 2-12 straipsnius laikyti atitinkamai 3‑13 straipsniais. Pritarti 3.
komitetas,
1 Argumentai: Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė neskiria savivaldybių institucijų ar įstaigų vadovų. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Aukštesnysis vadovas – įstaigos vadovas (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ar valstybės pareigūnas, Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės paskirtas vadovauti valstybės ar savivaldybės institucijaios ar įstaigaios vadovas
komitetas,
7 Argumentai: Įstatymo projekto nuostatos derinamos su Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, pagal kurias politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų turės tik savivaldybės metras. Valstybės politiko sąvoka apibrėžta įstatymo projekte. Ji apima ir savivaldybės merą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į pareigas jį pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos įgaliojimų laikui arba kituose įstatymuose nustatytam laikui.“
komitetas,
9 Argumentai: Sąvoka
„statutinis valstybės tarnautojas“ skirta apibendrintai pavadinti dviejų
kategorijų valstybės tarnautojus: vidaus tarnybos sistemos pareigūnus ir diplomatus. Vidaus tarnybos sistemos pareigūno ir diplomato sąvokos yra apibrėžtos specialiuosiuose įstatymuose. Įstatymo projekte vartojamas sąvoka turinio prasme neapibrėžia naujos kategorijos valstybės tarnautojų, o tik pateikia nuorodą į kitus įstatymus.
Atsižvelgiant į TD pastabą, ši sąvoka nėra tinkama, nes statutai reglamentuoja ne tik vidaus tarnybos sistemos pareigūnų veiklą, bet ir pvz., universitetų darbuotojų, Seimo narių, tačiau šie asmenys nėra statutiniai valstybės tarnautojai. Teisinio aiškumo dėlei, įstatymo projekte įvardintos konkrečios kategorijos – vidaus tarnybos sistemos pareigūnai ir diplomatai. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir išbraukti jo 9 dalį: „9. Statutinis valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, kurio tarnybą reglamentuoja įstatymu patvirtintas statutas arba Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymas. 2 straipsnio 10-12 dalis laikyti atitinkamai
6Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
24 Argumentai: Įstatymo projekto nuostatos derinamos tarpusavyje: įstatymo projekto 23 straipsnyje vardijami ne „šiurkštūs pažeidimai“, o „šiukštūs tarnybiniai nusižengimai“. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už šio įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 1, 2, 3, 4, 5, 87, 98, 109 punktuose nurodytus šiurkščius pažeidimus tarnybinius nusižengimus arba šio įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju pripažintas padaręiusiu šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda
komitetas,
4 Argumentai: Atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabą, atsisakoma 30 dienų aplinkybių pašalinimo termino.
Šio straipsnio 3 dalyje yra išvardytos tokios aplinkybės kaip interesų konfliktas, prielaidos tarnybinę padėtį panaudoti privačiais interesais, valstybės tarnybos autoriteto diskreditavimas ir kt. Šios aplinkybės yra reikšmingos ir jos turi būti vertinamos nedelsiant, t. y. turi būti pradedamas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir sprendžiamas klausimas dėl valstybės tarnautojo nušalinimo nuo pareigų nelaukiant 30 dienų. Priešingu atvejų dar kurį laiką būtų daroma žala valstybės tarnybai. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Jeigu nustatomos Paaiškėjus šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių valstybės tarnautojas negali eiti kitų valstybės tarnautojo pareigų ir (ar) dirbti pagal darbo sutartį arba užsiimti kita veikla, pradedamas tarnybinio nusižengimo tyrimas valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima sprendimą nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų ir įpareigoti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo nurodytų aplinkybių nustatymo pašalinti nurodytas aplinkybes. Nepašalinus šio straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojas negali eiti kitų valstybės tarnautojo pareigų ir (ar) dirbti pagal darbo sutartį per 30 kalendorinių dienų, sprendžiama dėl valstybės tarnautojo tarnybinės atsakomybės.“
komitetas, 2023-04-287 Argumentai: Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų grupavimas sukuria papildomą administracinę naštą, t. y. turi būti atliekamas vertinimas ir priimami teisės aktai, kuriais institucijos ar įstaigos suskirstomo į grupes. Tokio institucijų ir įstaigų grupavimo pasekmė – neteisingas darbo užmokestis valstybės tarnyboje už tokių pačių funkcijų vykdymą.
Dirbtinai sumažintas žemesnėje grupėje esančių institucijų ir įstaigų konkurencingumas. Valstybės tarnautojui turi būti teisingai atlyginama už tai, kokio pobūdžio ir kokios apimties funkcijas jis atlieka, nepriklausomai nuo to, kokiai grupei priskirtoje institucijoje ar įstaigoje. Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Valstybės tarnautojų pareigybių grupės ir pareiginių algų koeficientai
„1. Valstybės tarnautojų (išskyrus įstaigų
vadovus) pareigybės skirstomos į 9 grupes, nurodytas šio įstatymo 1 priede. Aukščiausia yra 1 grupė, žemiausia – 9 grupė. Įstaigų vadovų pareigybės skirstomos į 3 grupes, nurodytas šio įstatymo
tarnautojų ir įstaigų vadovų pareigybių grupių pareiginių algų minimalūs koeficientai ar koeficientų intervalai, priskirti valstybės tarnautojų pareigybių grupėms, pateikiami šio įstatymo 1 ir 2 prieduose. Valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai nustatomi, atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirta valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga. 3. Kriterijai, kuriais vadovaujantis valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos skirstomos į grupes, nustatyti šio įstatymo 3 priede. Seimas, atsižvelgdamas į šio įstatymo
Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros bei savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašą pagal grupes. Vyriausybė, atsižvelgdama į šio įstatymo 3 priede nustatytus kriterijus, tvirtina šioje dalyje nenurodytų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašą pagal grupes.“ Pritarti 9.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2023-04-283 priedas Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad siūloma atsisakyti įstatymo projekto nuostatų, susijusių su valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų skirstymu į grupes, turi būti atsisakoma ir įstatymo projekto 3 priedo (kriterijų, pagal kuriuos jos skirstomos į grupes). Pasiūlymas:
Išbraukti 3 priedą:
Eil. Nr. Seimą, Respublikos Prezidentą, Vyriausybę, teismų savivaldos institucijas aptarnaujančios įstaigos Seimui ir (ar) Respublikos Prezidentui atskaitingos institucijos Teismai ir prokuratūra Kitos valstybės institucijos ir įstaigos Savivaldybių institucijos ir įstaigos Balai 1.
Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos veiklos pobūdis: 1.1. padėjimas vykdyti Seimo funkcijas arba padėjimas vykdyti Respublikos Prezidento funkcijas arba padėjimas vykdyti Vyriausybės ir Ministro Pirmininko funkcijas arba teismų savivaldos institucijų aptarnavimas dalyvavimas formuojant valstybės politiką nacionalinio saugumo srityje ir jos įgyvendinimas
politikos formavimas ir įgyvendinimas keliose valdymo srityse
1.2.
nagrinėjimas dėl pareigūnų ir kitų asmenų veiksmų ar neveikimo, dėl kurių gali būti pažeistos asmens teisės, laisvės ar teisėti interesai arba dalyvavimas formuojant daugiau kaip vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas
formuojant daugiau kaip vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas arba valstybės politikos formavimas ir įgyvendinimas vienoje valdymo srityje arba Europos Sąjungos struktūrinių ir investicinių fondų administravimo ir kontrolės funkcijų vykdymas
1.3.
formuojant vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas arba valstybės politikos įslaptintos informacijos apsaugos srityje įgyvendinimas
formuojant vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas arba valstybės politikos įgyvendinimas daugiau kaip vienoje valdymo srityje arba neteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos funkcijų vykdymas arba savivaldybių administracinės priežiūros funkcijų vykdymas
1.4.
politikos įgyvendinimas vienoje valdymo srityje
politikos įgyvendinimas vienoje valdymo srityje
1.5.
politikos formavimo arba įgyvendinimo aptarnavimas
politikos formavimo arba įgyvendinimo aptarnavimas
2.
Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos veiklos pobūdis: 1.1. padėjimas vykdyti Seimo funkcijas arba padėjimas vykdyti Respublikos Prezidento funkcijas arba padėjimas vykdyti Vyriausybės ir Ministro Pirmininko funkcijas arba teismų savivaldos institucijų aptarnavimas dalyvavimas formuojant valstybės politiką nacionalinio saugumo srityje ir jos įgyvendinimas – valstybės politikos formavimas ir įgyvendinimas keliose valdymo srityse – 100 1.2.
2Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos veiklos ir sprendimų galiojimo ribos:
2.1.
Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos santykis su pavaldžiais ir nepavaldžiais subjektais: 3.1.
Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų surinktų balų santykis su valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų grupe: I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 100 balų I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 200 balų II grupė, jeigu įstaiga įvertinta 180 balų III grupė, jeigu įstaiga įvertinta 160 arba mažiau balų I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 100 balų II grupė, jeigu įstaiga įvertinta 80 balų III grupė, jeigu įstaiga įvertinta 60 balų I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 260 arba daugiau balų (x ≥ 260) II grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo 200 iki 260 balų (260 > x ≥ 200) III grupė, jeigu įstaiga įvertinta mažiau negu 200 balų (200 > x) II grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo 60 iki 80 balų III grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo 20 iki 40 balų Pastaba. Gyventojų skaičius savivaldybės teritorijoje nustatomas pagal kalendorinių metų, einančių prieš kalendorinius metus, kuriais turi vykti eiliniai savivaldybių tarybų rinkimai, sausio 1 dienos gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitos duomenis, paskelbtus Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytojo interneto svetainėje šio tvarkytojo nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais.
Nustatytu konkrečios savivaldybės gyventojų skaičiumi vadovaujamasi iki kalendorinių metų, kuriais turi vykti kiti eiliniai savivaldybių tarybų rinkimai, sausio 1 dienos. Šiame priede vartojamų formuluočių reikšmės
suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, apimanti tiesioginį Seimo ir Vyriausybės sprendimų projektų (įstatymų projektų, Seimo nutarimų projektų, Vyriausybės nutarimų projektų), nustatančių valstybinio administravimo subjektus ir jų struktūras, viešojo administravimo procesus, reglamentuojančių visuomeninius santykius atskirose valdymo srityse, rengimą ir teikimą Seimui ar Vyriausybei. 2. Valstybės politikos įgyvendinimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų vykdomoji veikla (planavimas, organizavimas, koordinavimas, reguliavimas, vertinimas ir kontrolė (priežiūra), vykdoma įgyvendinant teisės aktais nustatytą valstybės politiką atskirose valdymo srityse. 3. Dalyvavimas formuojant valstybės politiką suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma darant poveikį rengiamų sprendimų projektų kokybei, vykdant vieną ar kelias aiškiai apibrėžtas funkcijas, susijusias su sprendimų projektų rengimu:
1) siūlymų dėl sprendimų projektų rengimo (ar atskirų procesų reglamentavimo) teikimas;
2) sprendimų projektų derinimas (koregavimas ir (ar) papildymas);
3) kompleksinis ar dalinis parengtų sprendimų projektų nagrinėjimas;
4) išvadų dėl parengtų sprendimų projektų formulavimas. 4.
įgyvendinimo aptarnavimas suprantamas kaip specializuota valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma pagal konkretų linijinį, funkcinį, programinį pavedimą arba pagal konkrečią instrukciją su aiškiu siekiamu materialiu rezultatu, kurį identifikuoja ir vertina pavedimą davęs subjektas (medžiagos kaupimo, registravimo, sisteminimo, informacinio aprūpinimo ar kiti techninio pobūdžio darbai, seminarų, diskusijų organizavimas, ekspertizių organizavimas ir įforminimas, taip pat kitų aptarnavimo funkcijų atlikimas). 5. Vertikalusis vadovavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, kurią vykdant daromas poveikis pavaldiems subjektams (valstybės institucijoms, įstaigoms ar teritoriniams struktūriniams padaliniams). 6. Funkcinis vadovavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma nepavaldžių subjektų (valstybės institucijų ar įstaigų) atžvilgiu tam tikroje valdymo srityje, apimanti nepavaldžių valstybės institucijų ar įstaigų veiklos planavimą, metodinę pagalbą, koordinavimą ir kontrolę (priežiūrą). 7. Dalinis funkcinis vadovavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma nepavaldžių subjektų (valstybės institucijų ar įstaigų) atžvilgiu tam tikroje valdymo srityje, apimanti bent vieną iš šių funkcijų – nepavaldžių valstybės institucijų ir įstaigų veiklos planavimą, metodinę pagalbą, koordinavimą ar kontrolę (priežiūrą). 8. Viena įstaigų sistema suprantama kaip ministerijos arba kitos valstybės institucijos ar įstaigos valdymo srityje esančių įstaigų visuma.“
10Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
2023-04-281 priedas Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad atsisakoma institucijų ir įstaigų skirstymo į grupes, įstatymo projekto nuostatos turi būti suderintos tarpusavyje. Valstybės duomenų agentūra paskelbė 2022 m. vidutinį darbo užmokesčio dydį, kuris lygus 1785,4 euro.
Įstatymo projekte pareiginės algos bazinis dydis buvo skaičiuojamas pagal 2021 m. vidutinį darbo užmokestį, t. y. 1579,4 euro. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekte minimalūs pareiginės algos koeficientai turi būti perskaičiuoti įvertinant 2022 m. vidutinį darbo užmokestį. Įstatymo projekto 1 priedas turi būti papildytas atsižvelgiant į tai, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimas, kuriuo 2 pareigybių grupei buvo priskirta nauja pareigybė – Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas. Įstatymo projekto nuostatas derinant su Viešojo administravimo įstatymu, 2 priedas papildomas karjeros valstybės tarnautojo – savivaldybės administracijos direktoriaus – pareigybe. Atsižvelgiant į Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo – vicemero – pareigybę siūloma perkelti į 3 grupę. Komiteto biuras Seimo kanceliarijoje yra savarankiškas padalinys, nesantis departamento (valdybos) struktūroje. Atsižvelgiant į tai, komiteto biuro vedėjo Seimo kanceliarijoje pareigybė priskirtina 5 grupei, kaip skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjo. Įstatymo projekto 1 priede numatomi tik minimalūs pareiginės algos koeficientai. Atsižvelgiant į tai, koreguotinas 1 priedo pavadinimas ir pastaba, numatanti, kad atitinkamu procentu didinami minimalūs pareiginės algos koeficientai. Pasiūlymas:
Pakeisti 1 priedą ir jį išdėstyti taip:
Eil. Nr.
Nr. Karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupė arba pareigybės Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių grupė arba pareigybės Minimalus Ppareiginės algos koeficientas, nuo (baziniais dydžiais) I įstaigų grupė II įstaigų grupė III įstaigų grupė 1. teismo kancleris viceministras, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas, Ministro Pirmininko biuro vadovas, ministerijos kancleris, Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas 2,28 2,17 1,99 1,76
2Vyriausybės kanclerio pavaduotojas, Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Respublikos Prezidento patarėjas, Seimo Pirmininko patarėjas, Ministro Pirmininko patarėjas 2,19 2,10 1,90 1,68 3.
Ddirektoriaus, viršininko pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui), savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas,
departamento direktorius, valdybos viršininkas, grupės vadovas, komisijos administracijos direktorius, tarybos administracijos direktorius, įstaigos prie ministerijos kancleris, savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojas, ministerijos gynybos politikos direktorius, generalinis inspektorius, vyriausiasis patarėjas, teismo pirmininko patarėjas, gynybos patarėjas vicemeras, Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas, Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, opozicijos lyderio patarėjas 1,35 1,23 1,11 0,98
padalinyje, vedėjas, komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje), komisijos sekretoriato vadovas, tarybos sekretoriato vadovas, seniūnas, vyresnysis patarėjas, Seimo nuolatinis atstovas teismo skyriaus pirmininko patarėjas, ministro patarėjas 1,29 1,05 0,95 0,84
padalinyje, vedėjas, biuro vedėjas, poskyrio vedėjas (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose), skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjo pavaduotojas (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose), seniūno pavaduotojas, patarėjas, vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinio atstovo pavaduotojas, specialusis atašė, prekybos atstovas Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko atstovas spaudai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai, ministro atstovas spaudai 1,08 0,97 0,87 0,77
specialiojo atašė pavaduotojas, prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje) savivaldybės tarybos posėdžių sekretorius, mero patarėjas, Respublikos Prezidento referentas, Seimo Pirmininko
Seimo nario patarėjas, Seimo nario
teismo administracijos sekretorius, teismo posėdžių sekretorius 0,71 0,68 0,64 0,57 Pastaba.
Ddirektoriaus, viršininko pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui), savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas,
departamento direktorius, valdybos viršininkas, grupės vadovas, komisijos administracijos direktorius, tarybos administracijos direktorius, įstaigos prie ministerijos kancleris, savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojas, ministerijos gynybos politikos direktorius, generalinis inspektorius, vyriausiasis patarėjas, teismo pirmininko patarėjas, gynybos patarėjas vicemeras, Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas, Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, opozicijos lyderio patarėjas 1,35 1,23 1,11 0,98
padalinyje, vedėjas, komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje), komisijos sekretoriato vadovas, tarybos sekretoriato vadovas, seniūnas, vyresnysis patarėjas, Seimo nuolatinis atstovas teismo skyriaus pirmininko patarėjas, ministro patarėjas 1,29 1,05 0,95 0,84
padalinyje, vedėjas, biuro vedėjas, poskyrio vedėjas (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose), skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjo pavaduotojas (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose), seniūno pavaduotojas, patarėjas, vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinio atstovo pavaduotojas, specialusis atašė, prekybos atstovas Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko atstovas spaudai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai, ministro atstovas spaudai 1,08 0,97 0,87 0,77
specialiojo atašė pavaduotojas, prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje) savivaldybės tarybos posėdžių sekretorius, mero patarėjas, Respublikos Prezidento referentas, Seimo Pirmininko
Seimo nario patarėjas, Seimo nario
teismo administracijos sekretorius, teismo posėdžių sekretorius 0,71 0,68 0,64 0,57 Pastaba. Jeigu savivaldybės teritorijoje yra kurortinė teritorija, vicemerui šio įstatymo 1 priedo 4 punkte nustatytas minimalus pareiginės algos koeficientas didinamas 4 procentais, o jeigu savivaldybės teritorijoje yra kurortas – 5 procentais.“ Pritarti 11.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2023-04-282 priedas Argumentai: Atsisakoma institucijų ir įstaigų skirstymo į grupes. Atsižvelgiant į tai, turi būti keičiamas įstatymo projekto 2 priedas. Valstybės duomenų agentūra paskelbė 2022 m. vidutinį darbo užmokesčio dydį, kuris lygus 1785,4 euro. Įstatymo projekte pareiginės algos bazinis dydis buvo skaičiuojamas pagal 2021 m. vidutinį darbo užmokestį, t. y. 1579,4 euro. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekte minimalūs pareiginės algos koeficientai turi būti perskaičiuoti įvertinant
nuostatas, nustatančias savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas ir atsakomybę, jo pareigybė turėtų būti priskirta 3 grupei. Siekiant didinti savivaldybės kontrolieriaus finansinį nepriklausomumą, tikslinga padidinti viršutinę pareiginės algos koeficiento ribą. Pasiūlymas: Pakeisti 1 priedą ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS Įstaigų vadovų (VALSTYBĖS
Eil. Nr. Įstaigų vadovų pareigybių grupė arba pareigybės arba pareigybių grupė Politinio (asmeninio) pasitikėjimo įstaigų vadovų pareigybių grupė arba pareigybės arba pareigybių grupė Pareiginės algos koeficientas (baziniais dydžiais) I įstaigų grupė
Vyriausybės kancleris, Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris 4,53,98
2Vyriausybės įstaigos vadovas,
Nacionalinės teismų administracijos vadovas, direktorius, viršininkas (įstaigos vadovas)
Ssavivaldybės kontrolierius savivaldybės administracijos direktorius
1,7–2,66 1,50 – 3 “
komitetas,
33 Argumentai: Prokuratūros įstatyme vartojama sąvoka, prokuratūra, kurią sudaro generalinė ir teritorinės-apygardų prokuratūros. Žodis „sistema“ yra perteklinis. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) prokuratūrosje sistemos – generalinis prokuroras;“
komitetas,
35 Argumentai: Įstatymo projekto nuostato derinamos su Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) savivaldybės administracijos direktoriaus, vicemero, savivaldybės tarybos sekretoriaus, kitų savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų
komitetas,
4 Argumentai: Pagal Konstitucinio Teismo doktriną, valstybės tarnautojų teisės ir pareigos turi būti nustatytos įstatymu ir tik procedūriniai klausimai gali būti nustatomi žemesnės galios teisės aktu. Pareigybės priskyrimas grupei lemia, kokie minimalūs pareiginės algos koeficientai ar koeficientų intervalai bus taikomi apskaičiuojant valstybės tarnautojo pareiginę algą. Tokiu būdu įstatymu įtvirtinama valstybės tarnautojo teisė gauti nustatyto dydžio pareiginę algą. Jei valstybės tarnautojo pareigybės pavadinimas nustatomas pagal kitus įstatymus, tuose įstatymuose turi būti nustatytas ir minimalus valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas arba koeficientų intervalas.
Pasiūlymas: Pakeisti 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Valstybės iar savivaldybiųės institucijųos iar įstaigųos valstybės tarnautojų pareigybių sąraše gali būti tik tos valstybės tarnautojų pareigybės, kurios nurodytos šio įstatymo 1 ir 2 priedeuose arba nustatytos pagal kitus įstatymus. Tuo atveju, kai valstybės tarnautojo pareigybės pavadinimas nustatomas pagal kitus įstatymus, valstybės ar savivaldybiųės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojų pareigybių sąraše ir valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme tos valstybės tarnautojo pareigybės pavadinimas ir minimalus valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas arba koeficientų intervalas nurodomas pagal kitą įstatymą.“
komitetas,
2 Argumentai: Kai kuriose pažangiose šalyse gabiems asmenims leidžiama stoti į doktorantūrą arba meno aspirantūrą neįgijus magistro kvalifikacinio laipsnio. Privalomas reikalavimas turėti magistro kvalifikacinį laipsnį diskriminuotų asmenis, kurie įgijo daktaro laipsnį neturėdami magistro kvalifikacinio laipsnio. Įstatymo projekto nuostata tobulintina numatant, kad asmuo, priimamas į įstaigos vadovo pareigas, turėtų ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Asmuoenys, priimamasi į įstaigosų vadovoų pareigas, turi atitikti šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytus bendruosius reikalavimus ir turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją.“
komitetas,
37 Argumentai: Įstatymo projekto nuostatos derinamo su Vietos savivaldos įstatymu.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnio 3 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) savivaldybės institucijoje savivaldybės administracijos direktorių, vicemerą, savivaldybės tarybos sekretorių ir kitus mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus – savivaldybės meras.“
komitetas,
8 Argumentai: Įstatymo projekto nuostatos derinamo su Vietos savivaldos įstatymu. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Kai valstybės tarnautoją į pareigas priima
kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, kitas šiame įstatyme nustatytas į pareigas priimančio asmens teises ir pareigas (išskyrus perkėlimą į kitas valstybės tarnautojo pareigas, atleidimą iš valstybės tarnautojo pareigų ir tarnybinės nuobaudos skyrimą) įgyvendina šios kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos vadovas ar savivaldybės meras, jeigu šiame įstatyme ar kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.“
komitetas,
32 Argumentai: Įstatymo nuostatos derinamos tarpusavyje: žodžiai „darbų mastas“ pakeičiami į žodžius
„veiklos apimtys“, nuosekliai išdėstoma įstatymo projekto nuostata. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „2) karo padėties, nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų atvejais ar kai dėl kitų įvykių, kurių nebuvo negalima buvo iš anksto numatyti, ir dėl to padidėjuso darbų mastui veiklos apimtys ir (ar) valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai skubiai reikia atlikti iš anksto nenumatytas užduotis ar funkcijas, bet-ne ilgiau neigu
Pritarti 19.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
6 Argumentai: Konkurso metu vertinamos asmens kompetencijos, įgūdžiai, patirtis. Nei į pareigas priimantis, nei į jas pretenduojantis asmuo neturi praktinių galimybių įsitikinti, ar pareigos tiks į jas pretenduojančiam asmeniui, ir, ar asmuo tiks eiti pareigas. Siekiant užtikrinti asmens teisėtus lūkesčius, informacija apie taikytiną išbandymo terminą turi būti pateikiama iš anksto. Asmuo, prieš apsispręsdamas pretenduoti į valstybės tarnautojo pareigas, turi būti informuotas apie tai, kas gali turėti įtakos jo apsisprendimui. Įstatymo projekto nuostatos tikslintos tuo aspektu, kad išbandymo termino metu tiek į pareigas priėmantis asmuo, tiek valstybės tarnautojas turėtų galimybę nutraukti tarnybos santykius, jei jų netenkina išbandymo rezultatai. Išbandymo terminas viešajame sektoriuje jau yra taikomas Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Vadovybės apsaugos tarnyboje ir kt. Išbandymo termino įteisinimas valstybės tarnyboje padėtų užtikrinti valstybės tarnybos efektyvumą, kuomet mažiausiomis sąnaudomis būtų galima formuoti valstybės tarnautojų korpusą. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo gali nuspręsti konkursą į karjeros valstybės tarnautojo pareigas laimėjusiam asmeniui, taip pat šio straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju į laikinojo valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui sprendime dėl priėmimo į pareigas nustatyti išbandymo laikotarpį siekiant patikrinti, ar asmuo tinkamas eiti šias pareigas. Išbandymo laikotarpiui ir rezultatams mutatis mutandis taikomas Darbo kodekso 36 straipsnis. Siekiant patikrinti, ar asmuo yra tinkamas eiti valstybės tarnautojo pareigas ir, ar valstybės tarnautojo pareigos tinka asmeniui, gali būti nustatomas išbandymo terminas. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo išbandymo terminą gali taikyti tik tuo atveju, jei apie tai buvo nurodyta skelbime apie konkursą (kai valstybės tarnautojas priimamas be konkurso – iki asmeniui priimant sprendimą stoti į valstybės tarnybą). Išbandymo terminas negali būti ilgesnis kaip 3 mėnesiai. Konkretus išbandymo terminas nurodomas valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendime dėl priėmimo į pareigas. Į išbandymo terminą neįskaitomas laikas, kurį valstybės tarnautojas nebuvo tarnyboje dėl laikinojo nedarbingumo, atostogų ar kitų svarbių priežasčių. Pripažinęs, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo iki išbandymo termino pabaigos gali priimti sprendimą atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 20 punkte nustatyta tvarka. Valstybės tarnautojas per išbandymo terminą gali atsistatydinti savo noru apie tai raštu įspėjęs valstybės tarnautoją į pareigas priimantį asmenį prieš 3 darbo dienas “
komitetas, 2023-04-2812 Argumentai: Įstatymo projekto nuostatos derinamos su Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis.
Pagal Vietos savivaldos įstatyme nustatomą teisinį reguliavimą, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus turės ir į pareigas priims tik savivaldybės meras. Seimo frakcijos politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų priėmimo į pareigas, atleidimas iš pareigų ir kiti klausimai įstatymo projekte nebuvo reglamentuoti. Atsižvelgiant į šių valstybės tarnautojų specifinį statusą, būtina papildyti įstatymo projektą. Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, 11 straipsnio 3 dalis naikintina kaip perteklinė. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „12 straipsnis. Priėmimas į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas
valstybės tarnautojų pareigas priimama be konkurso valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos, Seimo frakcijoje - Seimo frakcijos seniūno pasirinkimu. 2. Asmenų, pasirinktų į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas, atitiktį šio įstatymo 45 ir 89 straipsniuose nustatytiems reikalavimams privalo užtikrinti valstybės politikas, kurio pasitikėjimo pagrindu priimamas valstybės tarnautojas, arba kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos, kurios pasitikėjimo pagrindu priimamas valstybės tarnautojas, vadovas, Seimo frakcijoje - Seimo frakcijos seniūnas. 3. Vykdydamas šio straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą, valstybės politikas ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos vadovas naudojasi šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje numatyta teise. “
komitetas,
5 Argumentai: Įstatymo projekte turi būti įtvirtintas terminas, kada vėliausiai priimamas sprendimas skirti įstaigos vadovą kitai kadencijai be konkurso.
Toks reguliavimas suteiktų teisinio aiškumo tiek pačiam įstaigos vadovui dėl jo tolesnės karjeros, tiek priimant sprendimą skelbti konkursą į įstaigos vadovo pareigas. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 12 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Asmuo gali eiti tos pačios valstybės ar
savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Įstaigos vadovas jį į pareigas priimančio asmens ar kolegialios institucijos sprendimu gali būti be konkurso skiriamas antrajai kadencijai be konkurso, atsižvelgiant į tai, ar įstaigos vadovo pirmosios kadencijos laikotarpiu metu įstaigos vadovas jis pasiekė susitarime dėl pagrindinių kadencijos laikotarpio ir (ar) tam tikrų jo etapų veiklos tikslų ir rezultatų nustatytus veiklos tikslus ir rezultatus. Sprendimas skirti įstaigos vadovą antrai kadencijai be konkurso priimamas likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki jo pirmosios kadencijos pabaigos.“
komitetas, 2023-04-2813 Argumentai: Pretendentų į aukštesniuosius vadovus rezervo formavimas valstybės tarnyboje mažina valstybės tarnybos atvirumą, galimybes į valstybės tarnybą pritraukti naujų žmonių, įgijusių patirtį kituose sektoriuose. Be to, tai kuria papildomą administracinę naštą, kuri mažina valstybės tarnybos efektyvumą. Tiek Teisės departamentas, tiek Ateities ir Teisės ir teisėtvarkos komitetai pastebėjo, kad neaišku, kaip rezervas bus naudojamas, kokia jo paskirtis ir kuriama vertė. Siekiant pritraukti kompetentingus vadovus į valstybės tarnybą Vyriausybės įgaliotai įstaigai prieinamos visos priemonės kaip ir privataus ar nevyriausybinio sektorių subjektams.
Manytina, kad tos priemonės yra pakankamos ir poreikio kurti pretendentų rezervą nėra. Atsižvelgiant į tai, pretendentų į aukštesniuosius vadovus rezervo siūloma atsisakyti. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projektą ir išbraukti 13 straipsnį: „13 straipsnis. Pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervas
įgaliota institucija ar įstaiga Vyriausybės nustatyta tvarka sudaro ir tvarko pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą. 2. Į pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą gali būti įrašomi:
1) bent vieną kadenciją pabaigę buvę įstaigų vadovai (išskyrus priimamus politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu), kurių tarnybinė veikla pareigų eitos kadencijos metu visuose atliktuose tarnybinės veiklos vertinimuose buvo įvertinta gerai ir (arba) labai gerai (atitinkanti ir (arba) viršijanti lūkesčius) ir įstaigų vadovai, kurių veikla, laikantis Europos Sąjungos teisės aktų, siekiant užtikrinti jų nepriklausomumą, nėra vertinama;
2) bent vieną kadenciją pabaigę buvę Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės paskirti valstybės pareigūnai – valstybės institucijų ir įstaigų vadovai;
3) asmenys, šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka turintys teisę atkurti įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymuose nustatytai kadencijai) statusą;
4) konkursuose į įstaigų vadovų pareigas labai gerai pasirodę, tačiau nelaimėję konkursų asmenys;
5) karjeros valstybės tarnautojai, einantys valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos administracijos struktūrinio padalinio vadovo pareigas, kurių tarnybinė veikla bent
arba kaip viršijanti lūkesčius. 3.
rezervą šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys įrašomi su jų sutikimu vienų metų laikotarpiui. 4. Į pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą įrašytų asmenų duomenis Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga, organizuodama konkursus į įstaigų vadovų pareigas, tvarko kandidatų paieškos į įstaigos vadovus ir pasiūlymų užimti įstaigos vadovo pareigas teikimo tikslais.“
komitetas, 2023-04-2814 Argumentai: Įstatymo projekto 14 straipsnio nuostatos išdėstytos nenuosekliai, dubliuojasi, trūksta teisinio aiškumo. Atsižvelgiant į TD pastabą, 14 straipsnio nuostatos išdėstomos nauja tvarka, pradedant nuo bendrų nuostatų, taikomų visiems valstybės tarnautojams, ir baigiant specifinėmis nuostatomis, taikomomis konkrečioms valstybės tarnautojų grupėms. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„14 straipsnis. Valstybės tarnautojų perkėlimas į kitas valstybės
tarnautojų pareigas ir pasitelkimas
valstybės tarnautojas ar laikinasis valstybės tarnautojas, laimėjęs konkursą į karjeros valstybės tarnautojo pareigas arba į įstaigos vadovo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jį į pareigas priimančio asmens sprendimu perkeliamas į šias pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka. 2. Karjeros valstybės tarnautojas su jo rašytiniu sutikimu į specialiojo atašė ar jo pavaduotojo pareigas perkeliamas laikinai Vyriausybės tvirtinamuose Lietuvos Respublikos specialiųjų atašė nuostatuose nustatyta tvarka. 3. Karjeros valstybės tarnautojas į Seimo nuolatinio atstovo ar Seimo nuolatinio atstovo pavaduotojo pareigas perkeliamas Seimo nuolatinio atstovo įstatymo nustatyta tvarka. 4.
asmuo turi teisę karjeros valstybės tarnautoją jo rašytiniu prašymu ar su jo sutikimu nuolatos ar laikinai, bet ne ilgiau nei 3 metams, perkelti į kitas lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu jis atitinka toms pareigoms nustatytus specialiuosius reikalavimus. 5. Karjeros valstybės tarnautojas gali būti laikinai, bet ne ilgiau nei 3 metams, perkeltas į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu jis atitinka toms pareigoms nustatytus specialiuosius reikalavimus. 6. Karjeros valstybės tarnautojas gali būti laikinai perkeltas į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo, priimamo į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje jį pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimų laikui arba kituose įstatymuose nustatytam laikui, kuriam politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas buvo priimtas į pareigas, jeigu jis atitinka toms pareigoms nustatytus specialiuosius reikalavimus. 7. Valstybės tarnautoją nuolatos ar laikinai perkeliant į kitas valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje reikalingas kitos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sutikimas. 8. Pasibaigus valstybės tarnautojo laikino perkėlimo į kitas valstybės tarnautojo pareigas laikotarpiui, valstybės tarnautojas gražinamas į iki perkėlimo eitas arba jo sutikimu kitas lygiavertes pareigas. 9.
perkelti į kitas pareigas galima tik su jo rašytiniu sutikimu, išskyrus karo padėties, nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų atvejus. 10. Į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas be konkurso karjeros valstybės tarnautojas, išskyrus kadencijai priimtą valstybės tarnautoją, gali būti nuolatos perkeltas jį į pareigas priimančio asmens sprendimu tik tuo atveju, kai karjeros valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama kaip viršijanti lūkesčius ir jis atitinka toms pareigoms nustatytus specialiuosius reikalavimus. 11. Į karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu), laikinai negalinčio eiti pareigų, pareigas kitas karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeltas, iki grįš negalintis eiti pareigų valstybės tarnautojas. Kadencijai priimtas karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeliamas į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas ne ilgiau negu iki kadencijos pabaigos. 12. Kai yra tarnybinė būtinybė, Diplomatinės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis diplomatas gali būti laikinai perkeltas iš Užsienio reikalų ministerijos į karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės institucijoje ar įstaigoje, kai valstybės institucijų ar įstaigų vadovai šį klausimą suderina. 13. Kai yra tarnybinė būtinybė, Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis žvalgybos pareigūnas gali būti laikinai perkeltas iš žvalgybos institucijos į karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybių institucijoje ar įstaigoje, kai valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų vadovai šį klausimą suderina. 14.
Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis profesinės karo tarnybos karys gali būti laikinai perkeltas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės institucijoje ar įstaigoje, kai valstybės institucijų ar įstaigų vadovai šį klausimą suderina. 15. Kai yra tarnybinė būtinybė, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nustatyta tvarka ir sąlygomis vidaus tarnybos sistemos pareigūnas gali būti laikinai perkeltas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje statutinėje įstaigoje, arba, kai valstybės institucijų ar įstaigų vadovai šį klausimą suderina, – kitoje valstybės institucijoje ar įstaigoje. 16. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo rašytiniu prašymu, suderintu su jį pasirinkusiu valstybės politiku ar kolegialia valstybės institucija, jis gali būti perkeltas į kitas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje į šias pareigas priimančio asmens sprendimu, jeigu jis atitinka toms pareigoms nustatytus specialiuosius reikalavimus. 17. Kai yra tarnybinė būtinybė ir institucijų ir organizacijų vadovai tokią galimybę suderina, karjeros valstybės tarnautojas su jo sutikimu ne ilgesniam nei vienų metų terminui gali būti pasitelkiamas padėti kitai įstaigai ar organizacijai įgyvendinti šios įstaigos ar organizacijos funkcijas. Valstybės tarnautojui, pasitelktam į kitą įstaigą ar organizaciją, darbo užmokestis mokamas ir kitos garantijos užtikrinamos iš įstaigos, iš kurios valstybės tarnautojas pasitelkiamas, lėšų. Pasitelkimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė. 1. Valstybės tarnautojas, atitinkantis kitoms valstybės tarnautojo pareigoms nustatytus specialiuosius reikalavimus, gali būti į jas perkeltas nuolat arba laikinai, bet ne ilgiau kaip 3 metams. 2.
valstybės tarnautojo pareigas galima tik su jo rašytiniu sutikimu, išskyrus karo padėties, nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų atvejus. 3. Dėl valstybės tarnautojo perkėlimo į kitas valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje reikalingas tos kitos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojus į pareigas priimančio asmens sutikimas. 4. Pasibaigus valstybės tarnautojo laikino perkėlimo į kitas valstybės tarnautojo pareigas terminui, valstybės tarnautojas grąžinamas į iki perkėlimo jo eitas valstybės tarnautojo pareigas arba su jo rašytiniu sutikimu nuolat perkeliamas į kitas lygiavertes valstybės tarnautojo pareigas. 5. Tik karjeros valstybės tarnautojai gali būti perkeliami į žemesnes, lygiavertes ar aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo, įstaigos vadovo ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo, priimamo į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, pareigas. 6. Kadencijai priimtas karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeliamas į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas ne ilgiau negu iki kadencijos pabaigos. 7. Nuolat perkelti į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas galima tik tuo atveju, kai karjeros valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama kaip viršijanti lūkesčius. 8. Į įstaigos vadovo pareigas karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeltas tik laikinai. 9. Į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo, priimamo į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, pareigas perkeliama valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimų laikui arba kituose įstatymuose nustatytam laikui, kuriam politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas buvo priimtas į pareigas. 10.
valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) pareigas karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeltas, iki grįš negalintis eiti pareigų. 11. Laimėjęs konkursą į karjeros valstybės tarnautojo pareigas arba į įstaigos vadovo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje karjeros valstybės tarnautojas ar laikinasis valstybės tarnautojas jį į pareigas priimančio asmens sprendimu perkeliamas į šias pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka
valstybės tarnautojas perkeliamas laikinai Lietuvos Respublikos specialiųjų atašė nuostatuose nustatyta tvarka. 13. Į Seimo nuolatinio atstovo ar Seimo nuolatinio atstovo pavaduotojo pareigas karjeros valstybės tarnautojas perkeliamas Seimo nuolatinio atstovo įstatymo nustatyta tvarka. 14. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, suderinus su jį pasirinkusiu valstybės politiku ar kolegialia valstybės institucija, gali būti perkeltas į kitas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas. 15. Diplomatai, žvalgybos pareigūnai, profesinės karo tarnybos kariai ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, kai yra tarnybinė būtinybė, jų veiklą reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti laikinai perkelti į karjeros valstybės tarnautojų pareigas, kai valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų vadovai šį klausimą suderina. 16. Kai yra tarnybinė būtinybė ir valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai tokią galimybę suderina, karjeros valstybės tarnautojas su jo rašytiniu sutikimu ne ilgiau kaip vieniems metams gali būti pasitelkiamas padėti kitai valstybės ar savivaldybės institucijai arba įstaigai ar kitai organizacijai įgyvendinti funkcijas.
Valstybės tarnautojui, pasitelktam padėti kitai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai arba kitai organizacijai, darbo užmokestis mokamas ir kitos garantijos užtikrinamos iš tos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, iš kurios valstybės tarnautojas pasitelkiamas, lėšų. Valstybės tarnautojų pasitelkimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė.“
komitetas,
81 Argumentai: Komitetas pritaria Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pasiūlymui, kad nenumačius žemutinės koeficiento didinimo ribos įstatymu, kai kuriais atvejais tai gali lemti nykstamai mažą pareiginės algos padidėjimą, kas paneigtų pačią tarnybinės veiklos aukščiausio įvertinimo prasmę. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 18 straipsnio 8 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) valstybės tarnautojui, atsižvelgiant į valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemos (toliau – Darbo
apmokėjimo sistema) nuostatas, gali būti nustatomas didesnėis pareiginės algaos koeficientas, taikant ne mažiau kaip 0,06 didesnį pareiginės algos koeficientą, tačiau ne didesnį negu tai pareigybei nustatytas didžiausias pareiginės algos koeficientas, arba“
komitetas,
9 Argumentai: Atsisakius aukštesniųjų vadovų rezervo, įstatymo projekto nuostatos derintinos tarpusavyje. Pasiūlymas: Išbraukti 18 straipsnio 9 dalį: „9.
Karjeros valstybės tarnautojas, einantis valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos administracijos struktūrinio padalinio vadovo pareigas, išskyrus laikinąjį valstybės tarnautoją, kurio tarnybinė veikla bent 3 vertinimus iš eilės buvo įvertinta labai gerai arba kaip viršijanti lūkesčius, kartu su šio straipsnio 8 dalyje nurodytais pasiūlymais gali būti siūlomas įrašyti į
10-14 dalis laikyti atitinkamai 9-13 dalimis. 26. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
111 Argumentai: Siekiant pašalinti prielaidas valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla įvertinta kaip neatitinkanti lūkesčių, pareiginę algą sumažinti pernelyg dideliu, neadekvačiu mastu, pavyzdžiui, dvigubai ar pan., būtina patikslinti įstatymo projekto nuostatas ir numatyti galimo pareiginės algos sumažinimo masto apribojimą. Pasiūlymas:
Pakeisti 18 straipsnio 11 dalies 1punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) valstybės tarnautojui, atsižvelgiant į valstybės
ar savivaldybės institucijos ar įstaigos darbo apmokėjimo sistemos nuostatas, gali būti nustatoma mažesnė pareiginė alga atsižvelgiant į Darbo apmokėjimo sistemos nuostatas nustatomas mažesnis pareiginės algos koeficientas, taikant ne mažiau kaip 0,06 ir ne daugiau kaip 0,18 mažesnį pareiginės algos koeficientą, tačiau ne mažesnėį negu tai pareigybei nustatytas mažiausias minimalus pareiginės algos koeficientas, arba“
komitetas,
104 Argumentai: Atsižvelgiant į TD pastabą ir siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 18 straipsnio 12 dalies nuostatos integruotos į šio straipsnio 11 dalies 4 punktą.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 18 straipsnio 11 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) gali būti sudaromas ne trumpesnės negu 2 mėnesių ir ne ilgesnės negu 6 mėnesių trukmės valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos gerinimo planas valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų,. jJei pasibaigus valstybės tarnautojo jo tarnybinės veiklos gerinimo plano laikotarpiui terminui valstybės tarnautojo tarnybinęė veikląa neeilinio vertinimo metu įvertinusama kaip neatitinkančiąti lūkesčių, valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų.“
komitetas,
11 Argumentai: Įstatymo projekto 18 straipsnio 12 dalies nuostatos integruotos į šio straipsnio 11 dalies 4 punktą, todėl 18 straipsnio 12 dalis išbraukiama. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projektą ir išbraukti 18 straipsnio 12 dalį:
„12. Valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertinus kaip neatitinkančią lūkesčių,
gali būti sudaromas ne trumpesnis negu 2 mėnesių ir ne ilgesnis negu
komitetas,
13 N Argumentai: Priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą yra motyvacinė priemonė ir valstybės tarnautojo lojalumo valstybei įvertinimas. Valstybės tarnautojas, dirbdamas valstybės tarnyboje, kaupia darbo patirtį, dalyvauja formuojant institucinę atmintį, kelia valstybės tarnybos veiklos kokybę. Valstybės tarnautojo patirtis valstybės tarnyboje daro įtaką geresniems valstybės tarnautojų veiklos rezultatams. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalį 3 punktu ir jį išdėstyti taip: „3) priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą;“ Įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalies 3 punktą laikyti 4 punktu. Pritarti 30.
komitetas,
3 Argumentai: Specialių tyrimų tarnyba atkreipė dėmesį, kad būtina užtikrinti darbo apmokėjimo sistemos skaidrumą, sumažinti piktnaudžiavimo riziką. Viena iš efektyviausių priemonių tai padaryti – įpareigojimas skelbti darbo apmokėjimo sistemas viešai. Darbo patirtis nėra skirstoma į profesinę ir neprofesinę, paprastai iš kandidatų reikalaujama darbo patirties tam tikroje srityje, atsižvelgiant į tai, žodis „profesinė“ išbrauktinas. Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, nuostatos, susijusios su apmokėjimu už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą įtvirtintos 19 straipsnio 2 dalyje, todėl 19 straipsnio 3 dalyje šios nuostatos išbraukiamos. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje. Jeigu kolektyvinės sutarties nėra, darbo apmokėjimo sistemą nustato valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovas ir padaro ją prieinamą visiems įstaigos valstybės tarnautojams susipažinti paskelbia viešai valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos interneto svetainėje. Darbo apmokėjimo sistema nustatoma vadovaujantis Vyriausybės nustatytomis patvirtintomis rekomendacijomis.
Darbo apmokėjimo sistemoje, atsižvelgiant į šio įstatymo ir Darbo kodekso nuostatas, detalizuojami valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos pareigybių sąraše esančių pareigybių pareiginės algos koeficiento, viršijančio šio įstatymo 1 priede nustatytą minimalų pareiginės algos koeficientą, dydžio nustatymo kriterijai (profesinio darbo patirtis, veiklos sudėtingumas, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas ir pan.) ir, atsižvelgiant į nurodytuosius kriterijus, nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai, konkrečiai pareigybei nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalai konkrečioms pareigybėms, priemokų dydžiai ir jų skyrimo , mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą tvarka ir dydžiai. Prieš valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovui nustatant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą turi būti Darbo kodekso nustatyta tvarka įvykdytos darbuotojų informavimo ir konsultavimo procedūros Darbo kodekso nustatyta tvarka.“
31Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
1 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Respublikos Prezidentas nėra įstaigos vadovas, Respublikos Prezidento priimamų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų maksimalų koeficientą siūloma sieti su Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerio pareiginės algos koeficientu. Savivaldybės mero priimamų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareiginės algos maksimalų koeficientą siūloma susieti su savivaldybės mero pareiginės algos koeficientu. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Valstybės tarnautojoų pareiginė alga nustatoma iš darbo apmokėjimo sistemoje pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo.
Įstaigų vadovų pareiginė alga nustatoma pagal pareigybei šio įstatymo 2 priede nustatytą pareiginės algos koeficientą arba iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo. Jeigu pareiginė alga nustatoma iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo, pareiginės algos koeficientą nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo. Valstybės tarnautojo pareiginės algos maksimalus koeficientas negali viršyti įstaigos vadovo pareiginės algos maksimalaus koeficiento dydžio, nustatyto šio įstatymo 2 priede arba nustatyto kituose įstatymuose. Respublikos Prezidento priimamų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareiginės algos maksimalus koeficientas negali viršyti Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerio pareiginės algos koeficiento, savivaldybės mero priimamų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareiginės algos maksimalus koeficientas negali viršyti savivaldybės mero pareiginės algos koeficiento.“
komitetas, 2023-04-2821 T Argumentai: Komitetas pritarė pasiūlymui įstatymo projekte numatyti priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Atsižvelgiant į tai tikslintinas įstatymo projekto 21 straipsnio pavadinimas. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 21 straipsnio pavadinimą ir išdėstyti jį taip:
„21 straipsnis. Priemokos ir priedas už tarnybos Lietuvos
valstybei stažą“
komitetas,
3 N Argumentai: Komitetas pritarė pasiūlymui įstatymo projekte numatyti priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Atsižvelgiant į tai įstatymo projekto 21 straipsnis papildomas nuostatomis, reglamentuojančiomis priedo apskaičiavimo principus ir maksimalų dydį. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 21 straipsnį 3 dalimi ir ją išdėstyti jį taip: „3.
Valstybės tarnautojams priedą už tarnybos stažą sudaro vienas procentas pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti 20 procentų pareiginės algos.“
komitetas, 2023-04-0822 Argumentai: Įstatymo projekto nuostatos derinamos su Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis. Atsižvelgiant į Teisės departamento nuostatas, patikslinamas 2 dalies 3 punktas. Pritarus Seimo narių pasiūlymui, įstatymo projekto 22 straipsnio 2 dalis papildoma skatinimo priemone – kvalifikacijos tobulinimo finansavimu. Įstatymo projekto nuostatos derinamos su Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatomis. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„22 straipsnis. Skatinimas ir apdovanojimas
nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą valstybės tarnautojus į pareigas priimantis asmuo, o kai jį valstybės tarnautoją į pareigas priima Vyriausybė arba savivaldybės taryba, – atitinkamai Ministras Pirmininkas arba savivaldybės meras taryba gali skatinti šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 2. Valstybės tarnautojai gali būti skatinami šiomis skatinimo priemonėmis:
1) padėka;
2) nuo 1 iki 2 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka už asmeninį išskirtinį indėlį įgyvendinant valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai nustatytus tikslus arba pasiektus rezultatus ir įgyvendintus uždavinius (tačiau ne dažniau kaip 2 kartus per kalendorinius metus);
3) suteikiant iki 5 mokamų papildomų poilsio dienų (tačiau ne daugiau kaip
atitinkamai sutrumpinant darbo laiką;
4) vienkartine pinigine išmoka Vyriausybės nustatyta tvarka.;
vienos pareiginės algos dydžio suma per metus. 3.
tarnautojai, turintys galiojančią tarnybinę nuobaudą, neskatinami, išskyrus 18 straipsnio 8 dalyje nustatytą atvejį, kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama kaip viršijanti lūkesčius. Valstybės tarnautojai, turintys galiojančią tarnybinę nuobaudą už Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimus, gali būti skatinami tik praėjus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme numatytiems terminams nuo sprendimo pripažinti juos pažeidusiais Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimus priėmimo dienos. 4. Už ypatingus nuopelnus valstybės tarnybai valstybės tarnautojai gali būti teikiami valstybės apdovanojimui gauti. 5. Apie valstybės tarnautojo gautus paskatinimusą ir gautus valstybės apdovanojimus įrašoma į valstybės tarnautojo asmens bylą.“
komitetas,
53 Argumentai: Įstatymo projekto nuostatos derinamos su Administracinių nusižengimo kodekso ir Baudžiamojo kodekso nuostatomis. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23 straipsnio 5 dalį ir išbraukti 3 punktą: „3) korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, kaip jos apibrėžtos Korupcijos prevencijos įstatyme, susijusios su tarnybinių pareigų atlikimu, nors už šią veiką valstybės tarnautojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn;“
dalies 4-10 punktus laikyti atitinkamai 3‑9 punktais. Pritarti
komitetas,
1 Argumentai: Įstatymo projekto nuostatos derinamos su Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, Finansinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio nuostatomis, apibrėžiančiomis inventorizacijos sąvoką ir su Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 25 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos laikinojo nedarbingumo, buvo komandiruotėje arba atostogavo, buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat laikaso, per kurį Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo nesutikimaso dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui, o iškėlus baudžiamąją bylą vykstant baudžiamajam procesui arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos atliekamą patikrinimą, ikiteisminį tyrimą, tarnybinio nusižengimo tyrimą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo, ikiteisminio tyrimo pabaigos, motyvuotos išvados apie tyrimo rezultatus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju surašymo dienos. Į šioje dalyje nustatytą 2 mėnesių tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą neįskaitomas laikas, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, buvo komandiruotėje, atostogavo arba buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat laikas, per kurį Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo nesutikimaso dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui.
Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, o arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba, – atitinkamai Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, savivaldybės meras taryba pradeda tarnybinio nusižengimo tyrimą savo sprendimu arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo padarytą tarnybinį nusižengimą. Jeigu įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, šioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje turi būti pradėtas valstybės tarnautojų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimas. Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos atliekamas patikrinimas, ikiteisminis tyrimas arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos arba įsiteisėja teismo sprendimas, kuriame konstatuota, kad valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos.“ Pritarti 37.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
21 Argumentai: Įstatymo projekto nuostatos derinamos su Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 25 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) kai valstybės tarnautojas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo
gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, perkeliamas į valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. Šiuo atveju asmuo, pradėjęs tarnybinio nusižengimo tyrimą, motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus, kurioje konstatuojama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, ir siūloma jam skirti tarnybinę nuobaudą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perduoda valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, į kurią perkeltas valstybės tarnautojas, vadovui, dėl savivaldybės kontrolieriaus – savivaldybės tarybai, šio įstatymo 39 straipsnyje nurodytam registrui ir valstybės tarnautojui, kuris pripažintas padaręsiusiu tarnybinį nusižengimą. Sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui priima valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, į kurią valstybės tarnautojas yra perkeltas, vadovas, dėl savivaldybės kontrolieriaus – savivaldybės taryba, atsižvelgdamasi į šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus;“
komitetas,
4 Argumentai: Atsižvelgiant į TD pastabą, šalinama įstatymo projekte palikta spraga ir papildoma atvejais, kada baigus baudžiamąjį procesą gali būti tęsiamas tarnybinio nusižengimo tyrimas. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 25 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Kai paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama institucijai, kompetentingai tirti ir nagrinėti atitinkamas bylas. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą ar administracinio nusižengimo teiseną, baudžiamasis procesas nutraukiamas, arba asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, priimamas išteisinamasis nuosprendis arba asmuo atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminais. Kai valstybės tarnautojo veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos eigą.“
komitetas, 2023-04-2827 Argumentai: Straipsnio nuostatos koreguojamos pagal TD pastabas ir derinant su Vietos savivaldos įstatymu. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „27 straipsnis. Materialinės atsakomybės sąlygos ir žalos atlyginimo tvarka
atlyginti savo neteisėta kalta veika valstybės ir savivaldybėsių institucijaioms ir įstaigaioms padarytą tiesioginę materialinę žalą. Nustatant atlygintinos žalos dydį, taikomos Darbo kodekso nuostatos, išskyrus šios straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį. 2.
tarnautojasi atlygina visą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą žalą, jeigu ją padarė atlikdami savo atlikdamas viešojo administravimo veiklą ir (arba) padėdamas valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas, tačiau atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Nustatant atlygintinos žalos dydį, kitais atvejais mutatis mutandis taikomas Darbo kodekso 152 straipsnis. 3. Valstybės ir savivaldybėsių institucijaioms ir įstaigaioms padarytą žalą valstybės tarnautojasi gali atlyginti savo noru. 4. Jeigu valstybės tarnautojas gera valia šalių susitarimu žalos neatlygino natūra ar pinigais, padarytos žalos atlyginimas valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė ar savivaldybės taryba, – atitinkamai Seimo valdybos Pirmininko, Ministro Pirmininko ar savivaldybės mero tarybos sprendimu išskaitočiuojamas iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio. Ne teismo tvarka išskaitočiuojamas žalos atlyginimas negali viršyti žalą padariusio valstybės tarnautojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala. Sprendimas dėl žalos atlyginimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos. 5. Pagal šio straipsnio
liko neatlyginta po žalos atlyginimo išskaityčiavimo šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, išieškoma pareiškus ieškinį teisme. 6. Valstybės tarnautojas, nesutinkantis su jį į pareigas priimančio asmens, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė ar savivaldybės taryba, – atitinkamai Seimo valdybos Pirmininko, Ministro Pirmininko ar savivaldybės mero tarybos sprendimu dėl valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytos žalos atlyginimo, turi teisę kreiptis į teismą.
Kreipimasis į teismą sustabdo žalos atlyginimo išieškojimą pagal šio straipsnio
tarnautojo atleidimas iš valstybės tarnautojo pareigų arba valstybės tarnautojo perkėlimas arba priėmimas į valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje neatleidžia jo nuo dėl jo kaltės padarytos dėl jo kaltės žalos atlyginimo.“
komitetas,
3 Argumentai: Įstatymo projekto nuostatos derinamos su Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis. Pasiūlymas: Pakeisti 29 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Valstybės tarnautojas nuo pareigų nušalinamas jį į pareigas priimančio asmens ar jo įgalioto asmens, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba, – atitinkamai Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, savivaldybės mero tarybos sprendimu.“
komitetas,
8 Argumentai: Kai valstybės tarnautojas, nušalintas nuo pareigų, laikinai perkeliamas į lygiavertes ar žemesnes valstybės tarnautojo pareigas, jis gauna darbo užmokestį, t. y. nušalinimo metu nelieka be pajamų. Tokiu atveju, pripažinus, kad nušalinimas buvo nepagrįstas ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, valstybės tarnautojui turėtų būti išmokamas tik darbo užmokesčio skirtumas, jei eidamas kitas valstybės tarnautojo pareigas jis gavo mažesnį darbo užmokestį, nei tas, kurį būtų gavęs eidamas pareigas, nuo kurių buvo nušalintas. Pasiūlymas:
Pakeisti 29 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Valstybės tarnautojas, nuo pareigų nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų nuo dienos, kai valstybės tarnautojas vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras. Jeigu valstybės tarnautojas nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu buvo perkeltas į kitas valstybės tarnautojo pareigas, jam išmokamas darbo užmokesčio skirtumas už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų. Šioje dalyje numatyti Ddelspinigiai nemokami, jeigu valstybės tarnautojui žala atlyginta kitų įstatymų nustatyta tvarka.“
komitetas, 2023-04-2830 Argumentai: Daugelyje Europos ir Europos Sąjungos šalių be darbo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytų atostogų valstybės tarnautojai turi teisę į papildomas kasmetines atostogas ir papildomas garantijas. Valstybės tarnautojų kasmetines ir kitas atostogas nustato valstybės tarnybos veiklą reglamentuojantys įstatymai. Atostogų trukmė priklauso nuo darbo stažo, darbo rezultatų, darbo sąlygų, tarnautojo socialinių ir sveikatos veiksnių, amžiaus, negalios ir kt. Austrijoje valstybės tarnautojams priklauso kasmetinės atostogos, kurių trukmė yra 200 darbo valandų, o sulaukusiems 43 metų amžiaus – 240 darbo valandų. Vokietijoje valstybės tarnautojams kalendoriniais metais priklauso 30 darbo dienų trukmės kasmetinės atostogos. Suomijoje ne mažiau kaip vienerius metus valstybės tarnyboje dirbęs asmuo įgyja teisę į 30 darbo dienų trukmės kasmetines atostogas. Tarnautojas, sukaupęs 15 metų valstybės tarnybos stažą, įgyja teisę į 38 darbo dienų trukmės kasmetines atostogas.
Estijos Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnyje valstybės tarnautojams numatytos
Karalystėje valstybės tarnautojams priklauso 25 dienos kasmetinių atostogų, po 10 metų tarnybos atostogos pratęsiamos iki 30 dienų. Pasak Konstitucinio Teismo, valstybės tarnautojai – ypatinga socialinė grupė, kurios specifiką lemia valstybės tarnybos paskirtis ir visuomeninis reikšmingumas, todėl valstybės tarnautojų teisinis statusas, teisių ir laisvių, kurias jie turi pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, įgyvendinimas negali neturėti reikšmingų ypatumų; valstybės tarnautojams keliami dideli (didesni, palyginti su reikalavimais kitiems darbuotojams) kvalifikaciniai ir profesiniai reikalavimai; su konstituciniais reikalavimais yra susijusios konstituciškai pagrįstos ir būtinos garantijos valstybės tarnautojams; valstybės tarnybos teisiniai santykiai – tai teisiniai santykiai tarp valstybės tarnautojo ir valstybės, jie nėra tapatūs darbo santykiams, susiklostantiems tarp darbuotojo, kuris nėra valstybės tarnautojas, ir darbdavio (2004 m. gruodžio 13 d. ir kiti nutarimai). Atsižvelgiant į valstybės tarnautojams keliamus ypatingus reikalavimus ir įpareigojimus, kurie atitiktų konstitucinę valstybės tarnybos, kaip ypatingos profesinės veiklos sistemos, sampratą, būtų konstituciškai pagrįsta, valstybės tarnautojų kasmetines, kitas atostogas ir papildomas garantijas (atostogų dienas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą) nustatyti Valstybės tarnybos įstatyme. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „30 straipsnis. Atostogos
tarnautojams suteikiamos Darbo kodekse numatytos 22 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos.
Valstybės tarnautojui, vienam auginančiam vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat valstybės tarnautojui, kuris yra asmuo su negalia, suteikiamos
tarnautojams už kiekvienų 5 metų tarnybos Lietuvos valstybei stažą suteikiamos 3 darbo dienos kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 37 darbo dienos. 3. Valstybės tarnautojams kasmetinės atostogos suteikiamos Darbo kodekso nustatyta tvarka. 24. Be Darbo kodekse šio straipsnio
atostogos:
1) iki
tarnautojui dėl šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyto perkėlimo į kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje ir dėl šio įstatymo
diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose, dėl perkėlimo dirbti į specialiąsias misijas, taip pat dėl karjeros valstybės tarnautojo laikino perkėlimo dirbti į tarptautinę ar Europos Sąjungos instituciją ar užsienio valstybės instituciją skiriama iki 5 darbo dienų persikėlimo atostogų.
Už šį laikotarpį valstybės tarnautojui mokamas jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta tvarka;
2) valstybės tarnautojui jį į pareigas priimančio asmens ir valstybės tarnautojo susitarimu gali būti suteiktos atostogos dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, kuriuose vykdoma su valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos misija ir strateginiais tikslais nesusijusi veikla užsienio valstybėje, - valstybės tarnautojo ir jį į pareigas priimančio asmens susitarimu. Šiuo atveju valstybės tarnautojui paliekamos jo eitos pareigos, tačiau jam nustatytas darbo užmokestis nemokamas.;
3) iki vienų metų trukmės atostogos kvalifikacijai tobulinti - valstybės tarnautojui, turinčiam ne trumpesnį kaip 3 mėnesių tarnybos stažą toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jo ir į pareigas jį priimančio asmens susitarimu gali būti suteiktos iki vienų metų trukmės atostogos kvalifikacijai tobulinti. Šiuo atveju valstybės tarnautojui paliekamos jo eitos pareigos, tačiau jam nustatytas darbo užmokestis nemokamas.
Pasinaudoti šiomis atostogomis valstybės tarnautojas gali ne dažniau kaip vieną kartą per 5 metus.“
komitetas,
2 Argumentai: Įstatymo projekto nuostatos derinamos tarpusavyje, atsižvelgiant į tai, kad Komitetas pritarė pasiūlymui įstatymo projekte reglamentuoti valstybės tarnautojų kasmetines atostogas ir papildomas atostogas. Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto 31 straipsnio 2 dalį:
„2. Valstybės tarnautojui suteikiant papildomas kasmetines atostogas
pagal Darbo kodekso 138 straipsnio 2 dalį, į ilgalaikio nepertraukiamojo darbo pas tą patį darbdavį laiką įskaitomas šio straipsnio
projekto 21 straipsnio 3 ir 4 dalis laikyti atitinkamai 2 ir 3 dalimis. Pritarti
komitetas,
5 Argumentai: Įstatymo projekto
tikrais specifiniais atvejais ir numato išimtis, kuomet ta tvarka gali būti netaikoma. Sakinio dalis nuo žodžių „šio straipsnio“ būtent ir apibrėžia tas išimtis, todėl prieš šiuos žodžius turi būti įrašytas žodelis „išskyrus“. Taip pat tikslinga apibrėžti momentą, nuo kurio skaičiuojamas 10 darbo dienų terminas. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 32 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais, ar specialiajame įstatyme arba tiesiogiai taikomame Europos Sąjungos teisės akte nustatytais pagrindais atleidžiamam, pagal šį įstatymą nuolat į kitas valstybės tarnautojo pareigas į kitą valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą perkeliamam valstybės tarnautojui jo atleidimo (perkėlimo) iš pareigų (perkėlimo) dieną išmokamos visos jam priklausančios pinigų sumos, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą išeitinę išmoką, mokamą politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams, atleidžiamiems iš pareigų šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies
išmoką, nebent sudaromas susitariamas, kad su valstybės tarnautoju, kad bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt 10 darbo dienų nuo valstybės tarnautojo atleidimo ar perkėlimo dienos.“
komitetas,
1 1,2 Argumentai: Galimybė atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą sudaroma ne tik Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės bet ir Ministro Pirmininko skiriamiems valstybės pareigūnams. Tokie valstybės pareigūnai yra VATESI viršininko pavaduotojai. Įstatymo projekto nuostatos, susijusios su ribojimais atkurti valstybės tarnautojo statusą, yra perteklinės. Visų pirma, valstybės tarnautojas negalės atkurti valstybės tarnautojo statuso, jei jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos ir bendrųjų reikalavimų valstybės tarnautojams (pvz., praranda Lietuvos Respublikos pilietybę). Šiame įstatymo projekte numatyti apribojimai yra selektyvūs ir neapima visų atvejų, kuomet statusas negalėtų būti atkurtas vadovaujantis kitomis įstatymo projekto nuostatomis, todėl gali būti klaidinantys.
Pasiūlymas: Pakeisti 33 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus ir juos išdėstyti taip: „1) paskyrimo ar išrinkimo į valstybės politiko, Europos Parlamento nario, pareigas ar paskyrimo į Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės skiriamo valstybės institucijos ar įstaigos vadovo - valstybės pareigūno, kito Seimo, Respublikos Prezidento, ar Vyriausybės ar Ministro Pirmininko skiriamo valstybės pareigūno, Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybinės (nuolatinės) komisijos ar tarybos pirmininko, jo pirmininko pavaduotojo ar nario, taip pat pagal specialųjį įstatymą įsteigtos komisijos, tarybos, fondo valdybos pirmininko ar nario, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo, valstybės tarnautojo statusą turinčio įstaigos vadovo, priimto į pareigas šio įstatymo arba specialiųjų įstatymų nustatytai kadencijai, pareigas, – per 3 mėnesius po nuo tos dienos, kai pasibaigė išrinkimo arba paskyrimo (išrinkimo) į šias pareigas laikotarpio pabaigos terminas ar kitaip dėl kitų priežasčių nutrūkuso jų įgaliojimamsi; tokios teisės neturi asmenys, kurių įgaliojimai eiti šiame punkte nurodytas pareigas nutrūko dėl priežasčių, susijusių su nepatenkinamais tarnybinės veiklos rezultatais, ar už tarnybinius nusižengimus;
2) darbo viešojo administravimo srityje tarptautinėje organizacijoje ar institucijoje, Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, Europos Komisijos ar Tarybos įsteigtoje institucijoje, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių bendrai įsteigtoje organizacijoje (konsorciume), civilinėje tarptautinėje operacijoje ar misijoje (toliau – tarptautinė institucija) arba užsienio valstybės institucijoje – per 3 mėnesius nuo darbo tarptautinėje institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje pabaigos; tokios teisės neturi asmenys, kurie buvo atleisti iš tarptautinės institucijos arba užsienio valstybės institucijos darbo dėl priežasčių, susijusių su nepatenkinamais tarnybinės veiklos darbo rezultatais, ar už tarnybinius nusižengimus;“ Pritarti 46.
Pasiūlymas: Pakeisti 33 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus ir juos išdėstyti taip: „1) paskyrimo ar išrinkimo į valstybės politiko, Europos Parlamento nario, pareigas ar paskyrimo į Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės skiriamo valstybės institucijos ar įstaigos vadovo - valstybės pareigūno, kito Seimo, Respublikos Prezidento, ar Vyriausybės ar Ministro Pirmininko skiriamo valstybės pareigūno, Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybinės (nuolatinės) komisijos ar tarybos pirmininko, jo pirmininko pavaduotojo ar nario, taip pat pagal specialųjį įstatymą įsteigtos komisijos, tarybos, fondo valdybos pirmininko ar nario, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo, valstybės tarnautojo statusą turinčio įstaigos vadovo, priimto į pareigas šio įstatymo arba specialiųjų įstatymų nustatytai kadencijai, pareigas, – per 3 mėnesius po nuo tos dienos, kai pasibaigė išrinkimo arba paskyrimo (išrinkimo) į šias pareigas laikotarpio pabaigos terminas ar kitaip dėl kitų priežasčių nutrūkuso jų įgaliojimamsi; tokios teisės neturi asmenys, kurių įgaliojimai eiti šiame punkte nurodytas pareigas nutrūko dėl priežasčių, susijusių su nepatenkinamais tarnybinės veiklos rezultatais, ar už tarnybinius nusižengimus;
2) darbo viešojo administravimo srityje tarptautinėje organizacijoje ar institucijoje, Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, Europos Komisijos ar Tarybos įsteigtoje institucijoje, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių bendrai įsteigtoje organizacijoje (konsorciume), civilinėje tarptautinėje operacijoje ar misijoje (toliau – tarptautinė institucija) arba užsienio valstybės institucijoje – per 3 mėnesius nuo darbo tarptautinėje institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje pabaigos; tokios teisės neturi asmenys, kurie buvo atleisti iš tarptautinės institucijos arba užsienio valstybės institucijos darbo dėl priežasčių, susijusių su nepatenkinamais tarnybinės veiklos darbo rezultatais, ar už tarnybinius nusižengimus;“
komitetas, 2023-04-2834 Argumentai: Įstatymo projekte kalbant apie kitas garantijas turėtų būti aiškiai nurodoma, kad turimos mintyse garantijos, susijusios su specifiniu valstybės tarnautojo statusu.
Kitos garantijos, kurios nepriklauso nuo to, kokiame sektoriuje asmuo dirba, numatytos Darbo kodekse. Kaip numato įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalis, darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 34 straipsnio pavadinimą. Įstatymo projekto nuostatos derinamos su Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis ir su įstatymo projekto nuostatomis, reglamentuojančiomis veiklos vertinimą, prekybos atstovų statusą ir kt. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip:34 straipsnis. Su valstybės tarnautojo statusu susijusios Kitos garantijos
atlikdamas tarnybines pareigas arba miręs dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, laidojamas valstybės lėšomis. Valstybės tarnautojas pripažįstamas žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, jeigu įvykis, kuris buvo valstybės tarnautojo žūties (mirties) priežastis, įvyko jam atliekant jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas arba dėl šių funkcijų atlikimo, išskyrus atvejus, kai valstybės tarnautojas žuvo (mirė) darydamas tyčinę nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą, taip pat jeigu valstybės tarnautojo žūties (mirties) priežastis buvo apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų arba jeigu valstybės tarnautojas nusižudė dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba.
Valstybės tarnautojas pripažįstamas žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybės apmokamų laidojimo išlaidų aprašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Valstybės tarnautojo, kuris žuvo arba mirė užsienyje atlikdamas tarnybines pareigas, palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidas apmoka valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka. Paramos teikimo valstybės tarnautojui žuvus ar mirus užsienyje dėl priežasčių, nesusijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, paramos suteikimo palaikams pervežti į Lietuvą tvarką nustato Vyriausybė.
Žuvusio atliekant tarnybines pareigas arba mirusio dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, valstybės tarnautojo (išskyrus valstybės tarnautojus, Vyriausybės nustatyta tvarka apdraustus valstybės lėšomis) šeimos nariams (sutuoktiniui, partneriui, sugyventiniui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), iki jiems sukaks 18 metų, taip pat vyresniems vaikams (įvaikiams), jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), – iki jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikams (įvaikiams), vyresniems kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, žuvusiojo (mirusiojo) vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui (įtėviui), motinai (įmotei) išmokama vienkartinė 9,31 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, o žuvusio atliekant tarnybines pareigas arba mirusio dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, – 77,58 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Valstybės tarnautojui, kuris buvo sužalotas atlikdamas tarnybines pareigas arba susirgo sunkia liga dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, atsižvelgiant į jo sveikatos sutrikimo laipsnį, Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama vienkartinė nuo 23,28 iki 38,79 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.
Visais atvejais bendra valstybės tarnautojui žuvus atliekant tarnybines pareigas arba mirus dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, išmokamos kompensacijos suma negali viršyti
ilgiau kaip per 3 metus. Išmokėjusi kompensaciją valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš žalą padariusių juridinių ir fizinių asmenų. Kompensacija įskaitoma į atlygintinos žalos dydį. Tais atvejais, kai žalos dydis yra mažesnis negu išmokėta kompensacija, valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga regreso tvarka iš kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala. Mirusio, išskyrus žuvusį atliekant tarnybines pareigas arba mirusį dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, valstybės tarnautojo šeimos nariams išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Šios kompensacijos mokamos neatsižvelgiant į kitų įstatymų nustatytas ir išmokėtas išmokas ir pašalpas. 2. Valstybės tarnautojams, kurių materialinė būklė sunki dėl jų pačių ligos, artimųjų giminaičių, sutuoktinio, partnerio, sugyventinio, jo tėvų, vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių), taip pat išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas valstybės tarnautojas, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa.
Šią Ppašalpą skiria valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Vyriausybė ar savivaldybės taryba,
iš valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai skirtų lėšų. Įstaigos vadovui ši pašalpa skiriama iš jo vadovaujamai įstaigai skirtų lėšų. 3. Valstybės tarnautojo Ppersikėlimo išlaidas, susidariusias dėl šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyto perkėlimo, moka valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, iš kurios perkeliamas valstybės tarnautojas. 4. Valstybės tarnautojo, kuriam suėjo sukako 65 metai, valstybės tarnybaos laikas gali būti pratęstas, jeigu jo tarnybinė veikla per paskutinius trejus 3 metus buvo įvertinta kaip tik gerai ir (ar) labai gerai (atitinkanti lūkesčius ir (ar) viršijanti lūkesčius) (iki 2024 m. sausio 1 d. – gerai ir
(ar) labai gerai) ir jis neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų, bet ne ilgiau nei iki kadencijos pabaigos ar laikinojo valstybės tarnautojo priėmimo į pareigas termino pabaigos. Šio amžiaus sukakusio vValstybės tarnautojo tarnybąos laiką su jo sutikimu gali pratęsti jį į pareigas priėmęs asmuo. Valstybės tarnautojo tarnybos laikas gali būti pratęsiamas ne daugiau kaip vieneriems metams, o bendras pratęstaos tarnybos laikas negali viršyti penkerių 5 metų. Laikinojo valstybės tarnautojo tarnybos laikas gali būti pratęstas tik iki jo priėmimo į pareigas termino pabaigos. 5.
pareigas įstatymuose nustatytai kadencijai priimtas įstaigos vadovas arba karjeros valstybės tarnautojas, kuriam kadencijos laikotarpiu sukanka
gali eiti pareigas iki kadencijos, kuriai jis buvo priimtas, pabaigos, jeigu šios kadencijos metu jo tarnybinė veikla buvo įvertinta kaip atitinkanti lūkesčius ir (ar) viršijanti lūkesčius (iki 2024 m. sausio 1 d. – įvertinta gerai ir (ar) labai gerai) ir jis neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų. 56. Darbo kodeksas ir kiti įstatymai gali nustatyti ir kitų garantijų Prekybos atstovams ir kartu su jais užsienyje gyvenantiems šeimos nariams taikomos specialiesiems atašė nustatytos socialinės ir kitos garantijos.“
komitetas,
16 Argumentai: Būtina atsižvelgti į Seimo frakcijų referentų statuso specifiką ir papildyti įstatymo projekto nuostatas. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 35 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) baigiasi pasibaigia politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai, išyra Seimo frakcija arba nutraukiama jos veikla;“
komitetas,
2 Argumentai: Įstatymo projekte nustatomi atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindai ir atleidimo tvarka nėra tapatūs nustatytiesiems Darbo kodekse. Valstybės tarnybos teisiniai santykiai nėra tapatūs darbo santykiams, susiklostantiems tarp darbuotojo, kuris nėra valstybės tarnautojas, ir darbdavio (nesvarbu, ar susiklostantiems valstybės ar savivaldybių institucijose, ar kitose įmonėse, įstaigose, organizacijose) (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 20 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, atsisakyta nuorodos į Darbo kodeksą ir pačiame įstatymo projekte formuluojamos nuostatos, susijusios su valstybės tarnautojo statuso specifika.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 35 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Atleidimo iš pareigų apribojimams mutatis mutandis
taikomas Darbo kodekso 61 straipsnis. Valstybės tarnautojas, ketinantis atsistatydinti savo noru, prašymą dėl atsistatydinimo privalo pateikti jį į pareigas priimančiam asmeniui ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų, išskyrus atvejus, kai jį į pareigas priimantis asmuo sutinka sutrumpinti šį terminą. Valstybės tarnautojas gali atšaukti prašymą dėl atsistatydinimo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo pateikimo dienos. Vėliau valstybės tarnautojas šį prašymą gali atšaukti tik su jį į pareigas priimančio asmens sutikimu.“
komitetas,
4 N Argumentai: Įstatymo projekte nustatomi atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindai ir atleidimo tvarka nėra tapatūs nustatytiesiems Darbo kodekse. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekte formuluojamos nuostatos, susijusios su valstybės tarnautojo statuso specifika. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 35 straipsnį papildyti 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „4. Nėščia valstybės tarnautoja, taip pat valstybės tarnautojas, auginantis vaiką
(vaikus) ar įvaikį (įvaikius) iki 3 metų, negali būti atleisti iš pareigų šio straipsnio 1 dalies 10 punkte (išskyrus atvejus, kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), 11, 13, 16 punktuose ir 19 punkte (išskyrus atvejus, kai valstybės tarnautojas pateikia pasiūlymą jį į pareigas priimančiam asmeniui dėl atleidimo iš pareigų šalių susitarimu) nurodytais pagrindais.“ Įstatymo projekto 35 straipsnio 4-6 dalis atitinkamai laikyti 5-7 dalimis. Pritarti 50.
komitetas,
5 Argumentai: Būtina atsižvelgti į Seimo frakcijų referentų statuso specifiką ir papildyti įstatymo projekto nuostatas. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 35 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas iš pareigų atleidžiamas paskutinę jį į pareigas pasirinkusio valstybės politiko įgaliojimų dieną ar naujai sudarytos kolegialios valstybės institucijos pirmajame posėdyje, Seimo frakcijoje – paskutinę Seimo frakcijos veiklos dieną, išskyrus atvejus, kai iš politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo, priimamo į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, pareigų grąžinama į šio įstatymo
eitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas.“
komitetas,
2 Argumentai: Atsižvelgiant į asmens duomenų apsaugos reikalavimus, įstatymo projektu Vyriausybės įgaliota įstaigai suteikiama teisė tvarkyti pretendentų asmens duomenis paieškos ir pritraukimo į įstaigų vadovų pareigas tikslais. Atsižvelgiant į tai, kad konkursų į valstybės tarnautojų pareigas vykdymas decentralizuojamas, įstatymo projektą tikslinga papildyti nuostatomis, numatančiomis pareigą Vyriausybės įgaliotai įstaigai prižiūrėti, kaip vykdomi konkursai į valstybės tarnautojų pareigas. Stiprinant valstybės tarnybą, diegiant geriausią kitų valstybių praktiką, Vyriausybės įgaliota įstaiga turėtų tapti kompetencijų centru, inicijuojančius pokyčius valstybės tarnyboje, kaip tai ir buvo pristatoma Valstybės tarnybos pertvarkos koncepcijoje. Atsižvelgiant į tai, turi būti papildytos ir Vyriausybės įgaliotos įstaigos funkcijos. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 36 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga:
1) organizuoja ir įgyvendina pretendentų į įstaigų vadovų pareigas paiešką ir pritraukimą, tvarko asmens duomenis paieškos ir pritraukimo į įstaigų vadovų pareigas tikslais;
2) organizuoja ir įgyvendina aukštesniųjų vadovų karjeros valdymą;
3) organizuoja aukštesniųjų vadovų kompetencijų ugdymą;
4) centralizuotai organizuoja ir koordinuoja valstybės tarnautojų mokymųus vykdymą, užtikrindama vienodą mokymų kokybę ir prieinamumą;
5) atlieka valstybės tarnautojų mokymų kokybės ir poveikio veiklos rezultatams vertinimą;
6) prižiūri, kaip valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos organizuoja konkursus į karjeros valstybės tarnautojų pareigas, prireikus deleguoja atstovus į konkursų komisijas ir teikia rekomendacijas valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl konkursų organizavimo, taip pat nagrinėja asmenų skundus ir prašymus dėl konkursų organizavimo ar vykdymo;
7) prižiūri, kaip įgyvendinami šis įstatymas ir su juo susiję teisės aktai, tiria asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl šio įstatymo ir kitų su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimo, teikia metodinę pagalbą ir konsultuoja šio įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų taikymo klausimais;
8) analizuoja patirtį valstybės tarnybos valdymo klausimais, dalyvauja kuriant žmogiškųjų išteklių valdymo standartus valstybės tarnyboje, teikia pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms žmogiškųjų išteklių valdymo valstybės tarnyboje tobulinimo klausimais;
9) atlieka pokyčių valstybės tarnyboje stebėseną ir jos rezultatus skelbia savo interneto svetainėje; 610) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.“ Pritarti 49.
Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga:
1) organizuoja ir įgyvendina pretendentų į įstaigų vadovų pareigas paiešką ir pritraukimą, tvarko asmens duomenis paieškos ir pritraukimo į įstaigų vadovų pareigas tikslais;
2) organizuoja ir įgyvendina aukštesniųjų vadovų karjeros valdymą;
3) organizuoja aukštesniųjų vadovų kompetencijų ugdymą;
4) centralizuotai organizuoja ir koordinuoja valstybės tarnautojų mokymųus vykdymą, užtikrindama vienodą mokymų kokybę ir prieinamumą;
5) atlieka valstybės tarnautojų mokymų kokybės ir poveikio veiklos rezultatams vertinimą;
6) prižiūri, kaip valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos organizuoja konkursus į karjeros valstybės tarnautojų pareigas, prireikus deleguoja atstovus į konkursų komisijas ir teikia rekomendacijas valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl konkursų organizavimo, taip pat nagrinėja asmenų skundus ir prašymus dėl konkursų organizavimo ar vykdymo;
7) prižiūri, kaip įgyvendinami šis įstatymas ir su juo susiję teisės aktai, tiria asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl šio įstatymo ir kitų su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimo, teikia metodinę pagalbą ir konsultuoja šio įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų taikymo klausimais;
8) analizuoja patirtį valstybės tarnybos valdymo klausimais, dalyvauja kuriant žmogiškųjų išteklių valdymo standartus valstybės tarnyboje, teikia pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms žmogiškųjų išteklių valdymo valstybės tarnyboje tobulinimo klausimais;
9) atlieka pokyčių valstybės tarnyboje stebėseną ir jos rezultatus skelbia savo interneto svetainėje; 610) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.“
komitetas,
1 1, 2, 3 Argumentai: Įstatymo projekte atsisakoma statutinio valstybės tarnautojo sąvokos, atsižvelgiant į tai, koreguojamos įstatymo projekto nuostatos, kuriose minima statutinio valstybės tarnautojo sąvoka ir vietoj jo įvardijamos konkrečios valstybės tarnautojų kategorijos.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 39 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktus ir juos išdėstyti taip: „1) valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų struktūrasą, laisvas ir užimtas valstybės tarnautojų pareigybes, teisingumo ministro valdymo srities ir finansų ministro valdymo srities statutinių valstybės tarnautojų vidaus tarnybos sistemos pareigūnų pareigybes ir darbuotojų, gaunančių darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, pareigybes;
2) valstybės tarnautojus, teisingumo ministro ir finansų ministro valdymo sričių statutinius valstybės tarnautojus vidaus tarnybos sistemos pareigūnus bei ir jų darbo užmokestį;
3) asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo, ar statutinio valstybės tarnautojo vidaus tarnybos sistemos pareigūno, diplomato ar konsulinio pareigūno pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar už pareigūno vardo pažeminimą;“
komitetas,
18 Argumentai: Įstatymo projekte atsisakoma statutinio valstybės tarnautojo sąvokos, atsižvelgiant į tai, koreguojamos įstatymo projekto nuostatos, kuriose minima statutinio valstybės tarnautojo sąvoka ir vietoj jo įvardijamos konkrečios valstybės tarnautojų kategorijos.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
8) vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinius valstybės tarnautojus vidaus tarnybos sistemos pareigūnus, kurių duomenys tvarkomi Vidaus reikalų pareigūnų registre, tiek, kiek reikia jiems pavaldžių valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimui atlikti, pareigybėms aprašyti ir vertinti, ir tiek, kiek reikia Dokumentų valdymo bendrosios informacinės sistemos tvarkytojų darbuotojams identifikuoti.“
komitetas, 2023-04-282 P Argumentai: Atsižvelgiant į įstatymo projektui įgyvendinti reikalingus parengti teisės aktus ir jų apimtį, pvz., valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbo apmokėjimo sistemų parengimą ir kt. siūlytina įstatymo įsigaliojimo datą perkelti į 2024 m. sausio 1 d., o įgyvendinamųjų teisės aktų parengimo datą – į 2023 m. gruodžio 31 d. Siekiant užtikrinti, kad valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sklandžiai vyktų valstybės tarnautojų pareigybių peržiūros procedūros, būtina nustatyti vienodus kriterijus, kuriais turi vadovautis visos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos. Be to, būtina atlikti ex post kontrolę ir įsitikinti, kad valstybės tarnautojų pareigybių peržiūra atlikta laikantis teisės aktų reikalavimų ir įstatymo nustatytu laiku. Įstatymo projekto 2 straipsnio nuostatos tikslintinos atsižvelgiant į tai, kad Komitetas pritarė pasiūlymui keičiamame įstatyme įtvirtinti priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą.
Susikūrus nepriklausomos Lietuvos valstybės tarnybai į ją stojantiems asmenims nebuvo keliamas reikalavimas turėti aukštąjį išsilavinimą. Didžioji dalis aukštojo išsilavinimo neįgijusių valstybės tarnautojų yra turintys didelį valstybės tarnybos stažą, t. y. įgiję patirties ir kompetencijų, buvo skatinami už tarnybinės veiklos rezultatus ir pan. Per ilgus tarnybos Lietuvos valstybei metus šių valstybės tarnautojų įgytos žinios neturi būti nuvertintos vien dėl to, kad savo laiku jie neįgijo aukštojo išsilavinimo. Aukštojo išsilavinimo neįgiję valstybės tarnautojai privalėjo jį įgyti iki 2024 m. sausio 1 d. Galėjo susiklostyti įvairių svarbių priežasčių, kurios sukliudė laiku įgyti išsilavinimą (sveikatos būklės pablogėjimas, materialinė padėtis ir pan.). Atsižvelgiant į tai, tikslinga atsisakyti reikalavimo tokiems valstybės tarnautojams įgyti aukštąjį išsilavinimą, tačiau apriboti jų galimybes daryti karjerą. Aukštojo išsilavinimo neįgiję valstybės tarnautojai negalės būti perkeliami į kitas valstybės tarnautojo pareigas, jiems negalės būti pratęstas valstybės tarnybos laikas. Atsižvelgiant į tai, kad Komitetas pritarė pasiūlymui keičiamame įstatyme įtvirtinti nuostatas dėl kasmetinių ir papildomų atostogų, įstatymo projekto 2 straipsnio 18 ir 19 dalys tampa nereikalingomis. Dalis keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų nuostatų galioja ir šiuo metu, atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto 2 straipsnio 22 dalyje numatyta išimtis yra per plati. Turėtų būti taikoma tik to paties straipsnio 14 dalyje numatyta išimtis. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 – 7 dalis, įsigalioja 20234 m. liepos sausio 1 d. 2.
Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2023 m. birželio gruodžio 301 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus šio straipsnio 4-7 dalyse išdėstytoms Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus, kuriuos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija priima iki 2024 m. gruodžio 31 d. 3. 2025 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1 punkto redakcija: „1) jeigu iš Lietuvos Respublikos Kkorupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, iš Viešojo sektoriaus darbuotojų registro gautos informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar pripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, iš asmens, siekiančio tapti valstybės tarnautoju, užpildytos deklaracijos ar kitų duomenų, gautų šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, paaiškėja, kad asmuo jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;“. 4. 2025 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 2 dalies redakcija: „2. Tarnybinio nusižengimo tyrimas, gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, pradedamas, o pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir atitinkamas sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas taip pat:
1) kai valstybės tarnautojas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, perkeliamas į valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.
Šiuo atveju asmuo, pradėjęs tarnybinio nusižengimo tyrimą, motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus, kurioje konstatuojama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, ir siūloma jam skirti tarnybinę nuobaudą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perduoda valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, į kurią perkeltas valstybės tarnautojas, vadovui, Viešojo sektoriaus darbuotojų registrui ir valstybės tarnautojui, kuris pripažintas padaręsiusiu tarnybinį nusižengimą. Sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui priima valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, į kurią valstybės tarnautojas yra perkeltas, vadovas, atsižvelgdamas į šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus;
2) kai valstybės tarnautojas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, atleidžiamas iš valstybės tarnautojo pareigų. Sprendimą dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padaręsiusiu tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima tarnybinio nusižengimo tyrimą pradėjęs asmuo, atsižvelgdamas į šio straipsnio
institucijos nustatyta tvarka perduodamas Viešojo sektoriaus darbuotojų registrui ir asmeniui, ėjusiam valstybės tarnautojo pareigas.“ 5.
2025 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 18 punkto redakcija:
„18) iš Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka
pateiktos informacijos, iš Viešojo sektoriaus darbuotojų registro gautos informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar pripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, iš kitų duomenų, gautų šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka paaiškėja, kad valstybės tarnautojas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir dėl to negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų;“. 6. 2025 m. sausio 1 d. netenka galios šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 39 ir 40 straipsniai. 7. 2025 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalies redakcija:
tarnautojo pažymėjimai išduodami vadovaujantis Viešojo sektoriaus darbuotojų registro duomenimis.“
šiam įstatymui valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudarytos komisijos, vadovaujantisdamosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. XIII-1234 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2987 2 straipsnio 11 dalimi valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudarytos komisijos, atsižvelgdamos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ministro parengtas rekomendacijas nustatytais kriterijais, peržiūri institucijos ar įstaigos pareigybių sąraše esančias valstybės tarnautojų pareigybes ir jų sąrašą teikia tvirtinti institucijos ar įstaigos vadovui.
Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 3 straipsnio 1211 dalyje apibrėžtos valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančios valstybės tarnautojų pareigybės iki 2025 m. sausio 1 d. turi būti panaikintos arba vietoje jų įsteigtos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybės. Naikinant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 3 straipsnio 1211 dalyje apibrėžtos valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančią valstybės tarnautojo pareigybę, su asmeniu, ėjusiu šias pareigas, su jo sutikimu sudaroma darbo sutartis dėl darbo toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu vietoj naikinamos valstybės tarnautojo pareigybės steigiama darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybė, kuriai priskiriamos analogiškos kaip naikinamos valstybės tarnautojo pareigybės funkcijos. 9. Vyriausybės įgaliota įstaiga iki 2030 m. sausio 1 d. įvertina, ar valstybės ir savivaldybių institucijos tinkamai įvertino jų pareigybių sąrašuose esančias valstybės tarnautojų pareigybes ir valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančias valstybės tarnautojų pareigybes iki 2025 m. sausio
sutartis, pareigybes. „910.
„910. Įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės tarnautojoų
pareiginės algos koeficientasi perskaičiuojamasi valstybės tarnautojo iki šio įstatymo įsigaliojimo gautą pareiginę algą su priedu už tarnybos Lietuvos valstybei stažą padalinusjant iš Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme einamiesiems metams taikomo nustatyto pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio. Gautas koeficientas apvalinamas pagal matematines skaičių apvalinimo taisykles iki šimtųjų dalių. Įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės tarnautojams iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta pareiginė alga, įskaitant gautą priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, negali būti sumažintama, tol, kol jie eina tas pačias pareigas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 11 dalies 1 punkte ir 20 straipsnio 4 dalies 4 punkte nurodytaius atvejaius. 11. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 8 dalies 1–5, 9–14 punktuose nurodytiems valstybės tarnautojams ir asmenims, kurių tarnybos Lietuvos valstybei stažas įsigaliojus šiam įstatymui yra didesnis negu 20 metų, priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis procentais yra fiksuojamas ir yra lygus šio įstatymo įsigaliojimo dieną sukauptam priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydžiui procentais. Fiksuotasis priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis nekinta ir šio dydžio priedas už iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sukauptą tarnybos Lietuvos valstybei stažą yra mokamas tol, kol jie eina pareigas valstybės tarnyboje. Fiksuotasis priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis išlieka ir jiems grįžus į valstybės tarnybą. Šios dalies nuostatos taikomos ir asmenims, ėjusiems šioje dalyje nurodytas pareigas ir priimtiems į valstybės tarnautojo pareigas iki ar po šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 102.
įstatymo 2 priede nustatyti pareiginių algų koeficientai taikomi įstaigų vadovams, priimamiems į pareigas po šio įstatymo įsigaliojimo, išskyrus šio straipsnio 113 dalyje nustatytą atvejį. 113. Su iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nustatytai kadencijai priimtais į pareigas įstaigų vadovais gali būti sudaromas šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nurodytas susitarimas, taikomas likusiai, bet ne trumpesnei kaip 2,5 metų kadencijos daliai, bet ne trumpesnei k 1 metai. Pasirašiusiems Sudariusiems šį susitarimą įstaigų vadovams nustatomas pareiginės algos koeficientas pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 priedą. Šio susitarimo nepasirašiusiems įstaigų vadovams iki jų kadencijos pabaigos paliekamas iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytas pareiginės algos koeficientas. 14. Priimti į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos įstaigų vadovai, kuriems iki kadencijos pabaigos liko mažiau negu 2,5 metų, šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka gali būti skiriami antrai kadencijai, jei jų tarnybinė veikla pirmosios kadencijos metu įvertinta gerai arba labai gerai. 125. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyti reikalavimai iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimtiems valstybės tarnautojams taikomi tik tais atvejais, jeigu kai faktai ar aplinkybės, dėl kurių valstybės tarnautojai gali būti pripažinti neatitinkančiais šių reikalavimų, bus įvykę įsigaliojus po šiamo įstatymuio įsigaliojimo. 136. Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytos kolektyvinės sutartys galioja iki sutartyse nustatyto termino pabaigos.
Poasibaigus šių kolektyvinių sutarčių galiojimo pabaigos terminams, naujos kolektyvinės sutartys sudaromos Lietuvos Respublikos Ddarbo kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. 147. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti valstybės tarnautojai, kurie neturi neturintys aukštojo išsilavinimo, toliau eina pareigas bet ne ilgiau kaip iki 2024 m. sausio 1 d. Per šį laikotarpį aukštojo išsilavinimo neįgiję valstybės tarnautojai atleidžiami iš einamų pareigų, nemokant jiems išeitinės išmokos tol, kol jiems sukanka 65 metai. Aukštojo išsilavinimo neturintys valstybės tarnautojai negali būti perkeliami į kitas valstybės tarnautojo pareigas, jų valstybės tarnybos laikas negali būti pratęsiamas. 158. Konkurso, atrankos, statuso atkūrimo, tarnybinės veiklos veiklos vertinimo, tarnybiniųo nusižengimųo tyrimo, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos Vvalstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 1 ir
šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. 169. Valstybės tarnautojams, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo taikomas materialinės žalos išskaičiavimas ne teismo tvarka, likusi neatlyginta priklausančios atlyginti žalos dalis išskaičiuojama iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusia tvarka. 1720. Įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos įvertina pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Valstybės tarnybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuo pareigų nušalinto valstybės tarnautojo nušalinimo pagrįstumą vadovaudamasis šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 1 punktu.
Nustačius, kad nušalinti nuo pareigų nebėra tikslinga ir pagrįsta, nuo pareigų nušalintas valstybės tarnautojas grąžinamas į eitas pareigas ir per 20 darbo dienų nuo dienos, kai kurią valstybės tarnautojas vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo tarnybos pareigų iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Valstybės tarnybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, bet ne ilgesnį kaip nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2018 m. birželio 29 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 41 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ paskelbimo iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, taip pat delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras. 18. Valstybės tarnautojams iki šio įstatymo įsigaliojimo įgytos kasmetinės atostogos išsaugomos ir jų trukmė įsigaliojus šiam įstatymui nesikeičia, išskyrus kai bendra kasmetinių ir papildomų atostogų trukmė pagal Darbo kodekso 126 straipsnio 2 dalį arba 3 dalį ir 138 straipsnio 2 dalį yra didesnė nei iki šio įstatymo įsigaliojimo įgyta kasmetinių atostogų trukmė.
Įgytos kasmetinės atostogos išsaugomos ir jų trukmė įsigaliojus šiam įstatymui nesikeičia ir tais atvejais, kai asmuo perkeliamas į kitas valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje įstaigoje arba nutraukia tarnybos teisinius santykius ir vėl pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas. Nepanaudotos valstybės tarnautojo kasmetinės atostogos, kurios valstybės tarnautojui priklausė iki šio įstatymo įsigaliojimo, suteikiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnį. 19. Valstybės pareigūnams, kuriems buvo taikomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnis, iki šio įstatymo įsigaliojimo įgytos kasmetinės atostogos išsaugomos ir jų trukmė įsigaliojus šiam įstatymui nesikeičia, išskyrus kai bendra kasmetinių ir papildomų atostogų trukmė pagal Darbo kodekso 126 straipsnio 2 dalį arba 3 dalį ir 138 straipsnio 2 dalį yra didesnė nei iki šio įstatymo įsigaliojimo įgyta kasmetinių atostogų trukmė. Nepanaudotos kasmetinės atostogos, kurios valstybės pareigūnams priklausė iki šio įstatymo įsigaliojimo, suteikiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnį. 20. Iki šio įstatymo įsigaliojimo valstybės tarnautojams pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnį ir 45 straipsnio 1 dalį suteiktos atostogos tęsiamos iki jų pabaigos. 21. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos su buvusiais valstybės tarnautojais sudarytos mentorystės sutartys galioja iki jų termino pabaigos. 22.
tarnautojo pareigas priimtiems valstybės tarnautojams, kurie įsigaliojus šiam įstatymui neatitinka šiame įstatyme nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, toliau eina valstybės tarnautojo pareigas tol, kol nėra naujai nustatomos šiuo įstatymu keičiamo Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės.“
paskirti pranešėjai: Audrius Petrošius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektas XIVP-2066(4). Komiteto pirmininkas Ričardas Juška Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Rasa Šidlauskaitė