Projekto lyginamasis variantas
2022 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 19 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, kai šių prekių įsigijimo išlaidos visiškai ar iš dalies kompensuojamos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka arba šios prekės naudojamos kraujo donorystės įstaigose kraujo ir jo komponentų, tiekiamų asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kurių teikiamos paslaugos visiškai ar iš dalies kompensuojamos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka, ruošimui, taip pat nekompensuojamiesiems receptiniams vaistams, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus;“
Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Jurgita Sejonienė
projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas ir uždaviniai — sudaryti visoms Lietuvos kraujo donorystės įstaigoms vienodas kraujo ir kraujo komponentų gamybos sąlygas, įsigyjant gamybai būtinas medicinos pagalbos priemones vienodomis finansinėmis sąlygomis. VšĮ Nacionalinis kraujo centras (toliau – NKC) yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos iš valstybės turto įsteigta asmens sveikatos priežiūros ne pelno įstaiga, teikianti asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir paslaugas, reikalingas asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimui užtikrinti. NKC tiesioginės sutarties su Teritorine ligonių kasa (toliau — TLK) nėra sudariusi, tačiau pagal kraujo ir kraujo komponentų pardavimo sutartis asmens sveikatos priežiūros įstaigoms (toliau – ASPĮ) teikia kraujo ir kraujo komponentus, už kuriuos ASPĮ atsiskaito iš TLK pagal sudarytas sutartis gautomis lėšomis. Lietuvoje neatlygintiną kraujo donorystę vykdo trys kraujo donorystės įstaigos (toliau ir KDĮ): 1) NKC (63 proc. visų donacijų[1]); 2) Vilniaus universiteto Santaros klinikų kraujo centras (toliau – VULSK) (26 proc. visų donacijų[2]), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų kraujo centras (toliau – LSMU KK) (11 proc. visų donacijų[3]). Kraujo donorystės įstaigos ruošia kraujo komponentus (eritrocitus, trombocitus ir plazmą) reikalingus asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimui, gelbstint paciento gyvybę ar stabilizuojant jo kritinę būklę. Visos trys KDĮ vykdo savo pagrindinę veiklos užduotį (viešąją funkciją) — nuolat ir laiku aprūpinti ASPĮ saugiu krauju ir jo komponentais.
Prekes ir paslaugas, tame tarpe medicinos pagalbos priemones, reikalingas kraujo ir jo komponentų gamybai užtikrinti, visos KDĮ įsigyja teisės aktų nustatyta tvarka vykdydamos viešuosius pirkimus. Susidaro paradoksali situacija, kai trys viešosios įstaigos vykdo tą pačią funkciją ir kurių veikla grindžiama tais pačiais principais, tačiau VULSK ir LSMU KK įsigyjamoms medicinos pagalbos priemonėms, reikalingoms kraujo ir jo komponentų gamybai, taikomas 5 proc. lengvatinis PVM tarifas, tuo tarpu NKC perkamos tos pačios medicinos pagalbos priemonės apmokestinamos taikant standartinį 21 proc. PVM tarifą. Valstybinė mokesčių inspekcija, Lietuvos Respublikos pridėtinė vertės mokesčio įstatymo komentare yra išaiškinusi, kad „medicinos pagalbos priemonės, teikiamos sveikatos priežiūros įstaigai, kuri su TLK yra sudariusi sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sutartį, apmokestinamos, taikant lengvatini 5 proc. PVM tarifą. Tačiau, kai medicinos pagalbos priemonės teikiamos įstaigai, kuri nėra su TLK sudariusi sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sutartį, tai medicinos pagalbos priemonės apmokestinamos taikant standartinį 21 proc. PVM tarifą“. Tokiu būdu didžiausia Lietuvos kraujo donorystės įstaiga, NKC, kuri sutarčių su TLK sudaryti negali, tačiau jos gaminamus kraujo komponentus naudoja su TLK sutartis sudariusios ASPĮ sveikatos priežiūros paslaugoms, priversta veiklą vykdyti diskriminuojančiomis sąlygomis lyginant su kitomis kraujo donorystės įstaigomis. Taikant skirtingą PVM tarifą, sąlygojamos nevienodos kraujo komponentų gamybos sąnaudos, ko pasekmėje pažeidžiamas Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnis - neužtikrinama sąžiningos konkurencijos laisvė bei diskriminuojami atskiri ūkio subjektai, šiuo atveju NKC.
Būtina atkreipti dėmesį, kad kitos KDĮ (VULSK ir LSMU KK) taip pat kaip ir NKC turi teisę sudaryti sutartis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis dėl kraujo ir jo komponentų pardavimo, o taikomas PVM tarifas perkamoms medicinos pagalbos priemonėms, reikalingoms kraujo ir jo komponentų gamybai, NKC ir minėtoms kraujo donorystės įstaigoms ženkliai skiriasi. Situacija suponuoja NKC tiesioginius finansinius nuostolius, nes PVM tarifo padidėjimas nuo 5 iki 21 proc. žymiai padidina kraujo komponentų gamybos savikainą, o tai mažina NKC pajamas, kurios priešingu atveju galėtų būti panaudotos investicijoms į kraujo komponentų gamybos ir kraujo tyrimų technologijų modernizavimą, IT sistemos saugumo didinimą, darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą, darbuotojų darbo užmokestį ir ypatingai svarbu - gamybiniai pajėgumai leistų operatyviai reaguoti į galimas ekstremalias situacijas ir esant poreikiui, ženkliai padidinti reikalingo kraujo ar jo komponentų apimtis. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Lietuvos Respublikos Seimo narė Jurgita Sejonienė (el. p. [email protected], tel. (8 5) 239 6692). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme 19 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad lengvatinis 5 procentu PVM tarifas taikomas vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, kai prekių įsigijimas visiškai ar iš dalies kompensuojamos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka, taip pat nekompensuojamiesiems receptiniams vaistams.
Jei medicinos pagalbos priemonės teikiamos įstaigai, kuri nėra sudariusi sveikatos priežiūros paslaugu teikimo sutarties su Teritorine ligoniu kasa, tai medicinos pagalbos priemonių įsigijimui (neišskiriant medicinos pagalbos priemonių, reikalingų kraujo ir kraujo komponentų ruošimui) taikomas standartinis 21 proc. PVM tarifas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu nustatoma, kad NKC įsigyjamoms medicinos pagalbos priemonėms, reikalingoms kraujo ir jo komponentų gamybai, bus taikomas
visų Lietuvos kraujo donorystės įstaigų lygiavertė padėtis, kadangi kitoms Lietuvoje veikiančios KDĮ toks PVM tarifas medicinos pagalbos priemonėms, skirtoms kraujo ir jo komponentų gamybai, jau yra taikomas. Pagrindinė Lietuvos kraujo donorystės įstaiga nepatirs finansinių nuostolių dėl kraujo donorystės įstaigoms taikomo skirtingo pridėtinės vertės mokesčio medicinos pagalbos priemonėms įsigyti. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas turės teigiamos įtakos korupcijos prevencijai. Vienodų prekių įsigijimo sąlygų užtikrinimas yra teigiamas veiksnys, leidžiantis sumažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje (toliau – Programa) numatyta:
kylančias grėsmes ir krizes, mokėti pasitikti ateities iššūkius, gebėti greitai reaguoti į pokyčius ir juos efektyviai valdyti, lanksčiai prisitaikant prie naujos realybės sąlygų, visu transformacijos laikotarpiu užtikrinant tinkamą ir nepertraukiamą veiklą saugant žmonių sveikatą ir gyvybę„“ (Programos 116 p.). 2. „<...> kurti „krizėms atsparią sveikatos priežiūros sistemą, nediskriminuodami ir privačių sveikatos priežiūros įstaigų. <...>“ (Programos 11 p.),
ir krizes, mokėtų pasitikti ateities iššūkius; <...> sveikatos sistemos valdymo, finansavimo ir priežiūros sistema būtų pagrindas, o ne kliuvinys ilgam, kokybiškam ir oriam žmogaus gyvenimui užtikrinti.“ (Programos 109.4. –
būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymo projektą kitų įstatymų keisti nereikės. 10.
laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projektui įgyvendinti naujų įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomo valstybės lėšų poreikio nenumatoma. Valstybės biudžeto įplaukų iš pridėtinės vertės mokesčio surinkimo sumažėtų apie 350000 Eur. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai: Lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio tarifas, kraujo donorystės įstaiga. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra Jurgita Sejonienė [1] 2021 m. duomenys. Higienos institutas, Kraujo donorų registro 2021 m. ataskaita, https://www.hi.lt/uploads/pdf/padaliniai/KDR/2021/KDR_statistika_2021_metine.pdf. [2] Ten pat. [3] Ten pat.
2022-10-10 Nr. XIVP-2060 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu siūloma pakeisti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 19 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir nustatyti lengvatinį 5 procentų pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) tarifą „vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, kai šių prekių įsigijimo išlaidos visiškai ar iš dalies kompensuojamos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka arba šios prekės naudojamos kraujo donorystės įstaigose kraujo ir jo komponentų, tiekiamų asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kurių teikiamos paslaugos visiškai ar iš dalies kompensuojamos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka, ruošimui, taip pat nekompensuojamiesiems receptiniams vaistams, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus“. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatų atžvilgiu taikytini 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – PVM direktyva) reikalavimai. PVM direktyvos 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad valstybės narės gali taikyti lengvatinius tarifus tik Direktyvos III priede nustatytoms kategorijoms priklausančių prekių tiekimui ar paslaugų teikimui. Šiame priede yra numatyta, kad lengvatinis PVM tarifas galėtų būti taikomas medicinos ir veterinarijos tikslams naudojamiems farmaciniams gaminiams, įskaitant gaminius, naudojamus kontracepcijai ir moterų sanitarinei apsaugai, ir sugeriamieji higienos gaminiai.
Pažymėtina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pripažinęs, kad PVM direktyvos III priedo 3 punktas taikomas tik galutiniams gaminiams, kuriuos gali tiesiogiai naudoti galutiniai vartotojai sveikatos priežiūrai, ligų profilaktikai ir medicininiam bei veterinariniam gydymui. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar vaistai ir medicinos pagalbos priemonės, kai šios prekės naudojamos kraujo donorystės įstaigose kraujo ir jo komponentų, tiekiamų asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kurių teikiamos paslaugos visiškai ar iš dalies kompensuojamos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka, ruošimui, gali būti vertinami kaip galutiniai gaminiai, skirti galutinių vartotojų medicinos ir veterinarijos tikslams. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka PVM direktyvos nuostatas. Antra, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „VšĮ Nacionalinis kraujo centras (toliau – NKC) yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos iš valstybės turto įsteigta asmens sveikatos priežiūros ne pelno įstaiga, teikianti asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir paslaugas, reikalingas asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimui užtikrinti. NKC tiesioginės sutarties su Teritorine ligonių kasa (toliau — TLK) nėra sudariusi, tačiau pagal kraujo ir kraujo komponentų pardavimo sutartis asmens sveikatos priežiūros įstaigoms (toliau – ASPĮ) teikia kraujo ir kraujo komponentus, už kuriuos ASPĮ atsiskaito iš TLK pagal sudarytas sutartis gautomis lėšomis“. Pastebėtina, jog iš projekto aiškinamojo rašto nėra aiškios priežastys, kodėl VšĮ
„Nacionalinis kraujo centras“ nėra sudariusi tiesioginės sutarties su
teritorine ligonių kasa.
Atsižvelgus į tai, atkreiptinas dėmesys į Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad „teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis su valstybės, savivaldybių ir kitomis licenciją sveikatos priežiūros ir farmacinei veiklai turinčiomis arba akredituotomis šiai veiklai bei pageidaujančiomis tokias sutartis sudaryti asmens sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis“. Pabrėžtina, kad keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostata nesieja lengvatinio 5 procentų PVM tarifo taikymo sąlygų su pareiga sudaryti sutartis su teritorine ligonių kasa, o formuluoja bendresnio pobūdžio taisyklę, iš esmės nukreipiančią į Sveikatos draudimo įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siekiamų tikslų nebūtų pasiekta keičiant Sveikatos draudimo įstatymą bei jo įgyvendinamuosius teisės aktus. 2. Projekto nuostatos įsigaliotų
straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią „Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys <...> mokesčio lengvatą <...> turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos“. Atsižvelgus į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. 3. Atsižvelgus į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo.
Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8
5) 239 6164, el. p. [email protected]