Projekto lyginamasis variantas
VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO NR. VIII-729 23 IR 23¹ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„23 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių, kaip juridinio asmens dalyvio, turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimas
1Valstybės ir savivaldybių, kaip valstybės įmonių, savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, viešųjų įstaigų ir kitos teisinės formos juridinių asmenų dalyvio, turtines ir neturtines teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybės įgaliotos institucijos ir atitinkamai savivaldybių vykdomosios institucijos Vyriausybės nustatyta tvarka. Savivaldybių, kaip savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, viešųjų įstaigų ir kitos teisinės formos juridinių asmenų dalyvių, turtines ir neturtines teises ir pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka įgyvendina savivaldybių vykdomosios institucijos. Prireikus išsamią tvarką, reikalingą savivaldybių, kaip juridinių asmenų dalyvių, turtinėms ir neturtinėms teisėms ir pareigoms įgyvendinti, nustato savivaldybių vykdomosios institucijos. 2. Vyriausybė gali nustatyti, kurios pagal šio straipsnio 1 ir 2²dalis Vyriausybės priimtų teisės aktų nuostatos valstybės valdomoms įmonėms ir savivaldybės valdomoms įmonėms taikomos pagal taisyklę „laikykis arba paaiškink“.
Vyriausybė taip pat nustato gali nustatyti, kokios kurios pagal šio straipsnio 1 ir 2²dalis dalyje nurodytų Vyriausybės priimtų teisės aktų nuostatos taikomos be išimčių, (įprastai) arba pagal taisyklę „laikykis arba paaiškink“ arba netaikomos valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių dukterinėms akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kaip jos suprantamos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat visoms kitoms su valstybės ir (ar) savivaldybės valdomomis bendrovėmis per dukterines bendroves susijusioms paskesnių eilių dukterinėms bendrovėms, kaip jos suprantamos Akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje (toliau kartu – dukterinė bendrovė). Taisyklė „laikykis arba paaiškink“ suprantama taip, kad nukrypimas nuo Vyriausybės nustatytos tvarkos nuostatų turi būti racionaliai pagrįstas ir paaiškintas. 2². Valstybės valdomos įmonės, savivaldybės valdomos įmonės ir jų dukterinės bendrovės turi užtikrinti veiklos skaidrumą. Jų veiklos skaidrumo užtikrinimo gaires nustato Vyriausybė. 3. Su akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia 1/2 ar mažiau balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, valdymu susijusias funkcijas atlieka Vyriausybės įgaliotos institucijos, kurios įgyvendina valstybės, kaip juridinio asmens dalyvio, turtines ir neturtines teises ir pareigas.
Su akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių vienai ar kelioms savivaldybėms nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia 1/2 ar mažiau balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, valdymu susijusias funkcijas atlieka savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos), kuri (kurios) įgyvendina savivaldybės, kaip juridinio asmens dalyvio, turtines ir neturtines teises ir pareigas. 4. Viešoji įstaiga Valdymo koordinavimo centras, kurios savininkė yra valstybė, atlieka su valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių bei jų dukterinių bendrovių valdymo politikos įgyvendinimu susijusias funkcijas, nurodytas šio straipsnio 5 dalyje, ir turi teisę iš valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių bei jų dukterinių bendrovių, taip pat Vyriausybės įgaliotų institucijų ir atitinkamai savivaldybių vykdomųjų institucijų, įgyvendinančių valstybės ar savivaldybės, kaip juridinio asmens dalyvio, turtines ir neturtines teises ir pareigas valstybės įmonėse, savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse (toliau – valstybei ar savivaldybei atstovaujanti institucija), gauti informaciją apie valstybės ar savivaldybės valdomų įmonių bei jų dukterinių bendrovių veiklos rezultatus, valstybei ar savivaldybei atstovaujančių institucijų sprendimus, susijusius su valstybės ar savivaldybės turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimu, o valstybės ir savivaldybės valdomos įmonės bei jų dukterinės bendrovės, taip pat valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos privalo viešajai įstaigai Valdymo koordinavimo centrui šioje dalyje nurodytą informaciją teikti. 5.
5Viešoji įstaiga Valdymo koordinavimo centras:
1) kiekvienais metais rengia, teikia Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai ir skelbia savo interneto svetainėje valstybės valdomų įmonių veiklą apibendrinančias tarpines ataskaitas, taip pat valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių bei jų dukterinių bendrovių veiklą apibendrinančias metines ataskaitas, kurių turinio reikalavimus nustato Vyriausybė;
2) dėl visų valstybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių veiklos kiekvienais metais rengia apibendrinančią valstybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių gerojo valdymo indekso ataskaitą ir iki rugpjūčio 30 dienos ją pateikia Ekonomikos ir inovacijų ministerijai bei valstybei atstovaujančioms institucijoms. Gerojo valdymo indekso ataskaitos turinio reikalavimus nustato Vyriausybė; ši ataskaita rengiama pagal ekonomikos ir inovacijų ministro nustatytas rekomendacijas;
3) kiekvienais metais peržiūri valstybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių rengiamų veiklos strategijų projektus ir patvirtintas veiklos strategijas, teikia rekomendacijas valstybei atstovaujančioms institucijoms dėl veiklos strategijose numatomų tikslų ir jų vertinimo rodiklių nustatymo bei valstybei atstovaujančių institucijų nustatytų valstybės tikslų ir lūkesčių valstybės valdomose įmonėse, vertina veiklos strategijų įgyvendinimo rezultatus ir teikia Ekonomikos ir inovacijų ministerijai apibendrintas veiklos strategijų įgyvendinimo ataskaitas;
4) rengia rekomendacijas ir pasiūlymus, teikia metodinę pagalbą ir konsultuoja valstybei atstovaujančias institucijas dėl valstybės tikslų ir lūkesčių valstybės valdomose įmonėse nustatymo.
Valstybės tikslus ir lūkesčius nustato valstybei atstovaujanti institucija rašte dėl valstybės tikslų ir lūkesčių (toliau – raštas), kurio turinio reikalavimus ir rengimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija;
5) vertina raštų projektus ir teikia valstybei atstovaujančioms institucijoms išvadas dėl valstybei atstovaujančių institucijų rengiamų pateikti raštų;
6) analizuoja pasirinktų valstybei atstovaujančių institucijų sprendimus, susijusius su valstybės turtinių ir neturtinių teisių bei pareigų įgyvendinimu valstybės valdomose įmonėse, ir teikia išvadas valstybei atstovaujančioms institucijoms ir (arba) Ekonomikos ir inovacijų ministerijai;
7) kiekvienais metais apskaičiuoja valstybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių pelningumo rezultatus atlikdama jų individualų vertinimą (toliau – įmonės individualus vertinimas) ir teikia šią informaciją valstybei atstovaujančioms institucijoms, rengia ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijai teikia siūlymus dėl valstybės valdomoms įmonėms ir jų dukterinėms bendrovėms Vyriausybės nustatomų siektinų pelningumo rodiklių.
Individualus įmonės vertinimas suprantamas kaip Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto ir Vyriausybės patvirtinto įmonės siektino pelningumo rodiklio padidinimas arba sumažinimas, atsižvelgiant į įmonei iškeltus tikslus, jos veiklos specifiką, rinkos sąlygas, kuriomis veikia įmonė, kitus aktualius veiksnius, galinčius turėti įtakos įmonės pelningumui;
8) kiekvienais metais teikia informaciją Finansų ministerijai apie planuojamus valstybės valdomų įmonių dividendus ir pelno įmokas, konsultuoja valstybei atstovaujančias institucijas dividendų ir pelno įmokų apskaičiavimo klausimais, teikia išvadas Vyriausybei dėl valstybei atstovaujančios institucijos siūlomų mažesnių, negu nustatyta teisės aktuose, dividendų ar pelno įmokų;
9) skelbia savo interneto svetainėje informaciją apie valstybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių kolegialių organų narių ir vadovų atrankas, paskirtus kolegialių organų narius jų kadencijos laikotarpiu (vardą, pavardę ir profesinę patirtį), deleguoja savo atstovus dalyvauti šiame punkte nurodytų atrankų komisijų darbe, konsultuoja valstybei atstovaujančias institucijas dėl kandidatams nustatytinų specialiųjų reikalavimų, kurie nėra nustatyti įstatymuose;
10) skelbia ir nuolat atnaujina valstybei atstovaujančių institucijų, valstybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių sąrašą savo interneto svetainėje;
11) nuolat stebi ir analizuoja, kaip valstybei atstovaujančios institucijos įgyvendina valstybės turtines ir neturtines teises ir pareigas valstybės valdomose įmonėse, ir tuo pagrindu Ekonomikos ir inovacijų ministerijai teikia pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo;
12) teikia metodinę pagalbą savivaldybėms atstovaujančioms institucijoms savivaldybių valdomų įmonių tikslų ir strategijose numatomų vertinimo rodiklių nustatymo, strategijų rengimo, tikslų siekimo vertinimo, nepriklausomų valdybos narių atrankos ir kitais su savivaldybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių valdymu susijusiais klausimais vertina ir teikia pasiūlymus valstybei atstovaujančioms institucijoms ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijai dėl valstybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių vykdomų specialiųjų įpareigojimų, kurie nustatomi pagal ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintas rekomendacijas, veiklos rezultatų, jų įtakos valstybės valdomų įmonių finansiniams rodikliams, tinkamo specialiųjų įpareigojimų įtraukimo į apskaitą ir atskleidimo, taip pat vertina ir teikia informaciją valstybės valdomoms įmonėms, valstybei atstovaujančioms institucijoms ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijai dėl valstybės valdomų įmonių atliekamų funkcijų priskyrimo specialiesiems įpareigojimams.
Individualus įmonės vertinimas suprantamas kaip Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto ir Vyriausybės patvirtinto įmonės siektino pelningumo rodiklio padidinimas arba sumažinimas, atsižvelgiant į įmonei iškeltus tikslus, jos veiklos specifiką, rinkos sąlygas, kuriomis veikia įmonė, kitus aktualius veiksnius, galinčius turėti įtakos įmonės pelningumui;
8) kiekvienais metais teikia informaciją Finansų ministerijai apie planuojamus valstybės valdomų įmonių dividendus ir pelno įmokas, konsultuoja valstybei atstovaujančias institucijas dividendų ir pelno įmokų apskaičiavimo klausimais, teikia išvadas Vyriausybei dėl valstybei atstovaujančios institucijos siūlomų mažesnių, negu nustatyta teisės aktuose, dividendų ar pelno įmokų;
9) skelbia savo interneto svetainėje informaciją apie valstybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių kolegialių organų narių ir vadovų atrankas, paskirtus kolegialių organų narius jų kadencijos laikotarpiu (vardą, pavardę ir profesinę patirtį), deleguoja savo atstovus dalyvauti šiame punkte nurodytų atrankų komisijų darbe, konsultuoja valstybei atstovaujančias institucijas dėl kandidatams nustatytinų specialiųjų reikalavimų, kurie nėra nustatyti įstatymuose;
10) skelbia ir nuolat atnaujina valstybei atstovaujančių institucijų, valstybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių sąrašą savo interneto svetainėje;
11) nuolat stebi ir analizuoja, kaip valstybei atstovaujančios institucijos įgyvendina valstybės turtines ir neturtines teises ir pareigas valstybės valdomose įmonėse, ir tuo pagrindu Ekonomikos ir inovacijų ministerijai teikia pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo;
12) teikia metodinę pagalbą savivaldybėms atstovaujančioms institucijoms savivaldybių valdomų įmonių tikslų ir strategijose numatomų vertinimo rodiklių nustatymo, strategijų rengimo, tikslų siekimo vertinimo, nepriklausomų valdybos narių atrankos ir kitais su savivaldybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių valdymu susijusiais klausimais vertina ir teikia pasiūlymus valstybei atstovaujančioms institucijoms ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijai dėl valstybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių vykdomų specialiųjų įpareigojimų, kurie nustatomi pagal ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintas rekomendacijas, veiklos rezultatų, jų įtakos valstybės valdomų įmonių finansiniams rodikliams, tinkamo specialiųjų įpareigojimų įtraukimo į apskaitą ir atskleidimo, taip pat vertina ir teikia informaciją valstybės valdomoms įmonėms, valstybei atstovaujančioms institucijoms ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijai dėl valstybės valdomų įmonių atliekamų funkcijų priskyrimo specialiesiems įpareigojimams. Specialieji įpareigojimai suprantami kaip įmonės funkcijos, kurias ji įpareigota atlikti pagal įstatymus, Vyriausybės nutarimus ar savivaldybės tarybos sprendimus, kad būtų užtikrintas konkrečių socialinių, strateginių ir politinių valstybės ar savivaldybės tikslų įgyvendinimas.
Valstybės valdomų įmonių specialiųjų įpareigojimų sąrašą tvirtina ekonomikos ir inovacijų ministras; šis sąrašas skelbiamas viešosios įstaigos Valdymo koordinavimo centro interneto svetainėje;
13) konsultuoja valstybei ir savivaldybei atstovaujančias institucijas, valstybės ir savivaldybės valdomas įmones bei jų dukterines bendroves visais su valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių bei jų dukterinių bendrovių valdymo politikos įgyvendinimu susijusiais klausimais, taip pat konsultuoja valstybei atstovaujančias institucijas akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia 1/2 ar mažiau balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, šių bendrovių veiksmingo valdymo, strategijų įgyvendinimo, ilgalaikių ir trumpalaikių tikslų ir pasiektų konkrečių rodiklių įgyvendinimo rezultatų klausimais ir teikia rekomendacijas, kaip gerinti šiuos rodiklius. Šiais tikslais rengia pristatymus, organizuoja konsultacijų ir patirties mainų renginius ir seminarus;
14) tvirtina savivaldybių viešinamos informacijos apie savivaldybių valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių veiklą ir rezultatus formą;
15) vertina ir teikia pasiūlymus valstybei atstovaujančioms institucijoms ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijai dėl valstybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių vykdomų specialiųjų įpareigojimų, kurie nustatomi pagal ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintas rekomendacijas, įtakos valstybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių strategijose numatomiems vertinimo rodikliams, specialiųjų įpareigojimų masto, finansavimo, kokybės kriterijų ir teisinio reguliavimo tobulinimo.
Specialieji įpareigojimai suprantami kaip įmonės funkcijos, kurias ji įpareigota atlikti pagal įstatymus ar Vyriausybės nutarimus, kad būtų užtikrintas konkrečių socialinių, strateginių ir politinių valstybės tikslų įgyvendinimas. Specialiųjų įpareigojimų sąrašą tvirtina ekonomikos ir inovacijų ministras; šis sąrašas skelbiamas viešosios įstaigos Valdymo koordinavimo centro interneto svetainėje teikia metodinę pagalbą savivaldybių vykdomosioms institucijoms savivaldybių valdomų įmonių tikslų ir strategijose numatomų vertinimo rodiklių nustatymo, strategijų rengimo, tikslų siekimo vertinimo, nepriklausomų valdybos narių atrankos, savivaldybių valdomų įmonių atliekamų funkcijų priskyrimo specialiesiems įpareigojimams, kurie nustatomi pagal ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintas rekomendacijas, ir kitais su savivaldybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių valdymu susijusiais klausimais. 6. Viešosios įstaigos Valdymo koordinavimo centro veikla atliekant šio straipsnio 5 dalyje nurodytas funkcijas finansuojama iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų.“
Pakeisti 23¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „23¹ straipsnis.
Valstybės ir savivaldybių valdomos bendrovės bei dukterinės bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus priežiūros ar valdymo organo sudarymas
1Valstybės ir savivaldybių valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamame kolegialiame priežiūros ar valdymo organe turi būti:
1) bent vienas valstybės tarnautojas, atitinkantis šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus;
2) fiziniai asmenys (ne mažiau kaip 1/2 valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės įstatuose nurodyto kolegialaus organo narių skaičiaus), atitinkantys šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse nurodytus bendruosius, specialiuosius ir nepriklausomumo reikalavimus (toliau – kolegialaus organo nepriklausomi nariai). 2. Valstybės ir savivaldybių savivaldybės valdomos bendrovės dukterinės bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamame kolegialiame priežiūros ar valdymo organe kolegialaus organo nepriklausomų narių turi būti ne mažiau kaip 1/3 valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės dukterinės bendrovės įstatuose nurodyto kolegialaus organo narių skaičiaus. 3.
3Valstybės ir savivaldybių savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamame kolegialiame priežiūros ar valdymo organe gali būti ir kitų, negu šio straipsnio 1 ir 4 dalyje dalyse nurodytų, atranką inicijuojančio subjekto pasirinktų asmenų, kurie yra valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės, jos dukterinės arba patronuojančios bendrovės darbuotojai ar vadovai, atitinkantys šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus ir šio straipsnio 7 dalies 3 ir 5 punktuose nurodytus nepriklausomumo reikalavimus, ar juridinio asmens, kurio dalyvės yra šiame punkte nurodytos bendrovės, darbuotojai ar vadovai, atitinkantys šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus ir šio straipsnio 7 dalies 3 ir 5 punktuose nurodytus nepriklausomumo reikalavimus, taip pat tam tikros srities ekspertai, atitinkančių atitinkantys šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus ir šio straipsnio 7 dalies 3–6 3–5 punktuose nurodytus nepriklausomumo reikalavimus. Valstybės ir savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamame kolegialiame priežiūros ar valdymo organe gali būti ir kitų šių bendrovių akcininkų pasiūlytų asmenų, atitinkančių šio straipsnio 5 dalyje nurodytus bendruosius reikalavimus. 4. Valstybės ir savivaldybių valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės valdybos nariu gali būti skiriamas įmonės vadovas (išskyrus Akcinių bendrovių įstatymo 33 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodytą atvejį). 5. Kandidatas į kolegialaus organo narius ir kolegialaus organo narys turi atitikti šiuos bendruosius reikalavimus:
1) turi turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą;
2) turi būti nepriekaištingos reputacijos.
Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu įstatymų nustatyta tvarka jis pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikalstamos veikos nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, teisingumui, visuomenės saugumui, valdymo tvarkai padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
23) turi būti nesusijęs su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis ryšiais, dėl kurių einant kolegialaus organo nepriklausomo nario pareigas kiltų interesų konfliktas;
34) jam turi būti neatimta ar neapribota teisė eiti atitinkamas pareigas, į kurias pretenduojama, ar atlikti toms pareigoms priskirtas funkcijas;
45) per pastaruosius 5 metus turi nebūti atšauktas iš juridinio asmens vienasmenio ar kolegialaus organo dėl netinkamo pareigų atlikimo;
6) negali būti ministerijoje, Vyriausybės įstaigoje ar įstaigoje prie ministerijos einantis pareigas karjeros valstybės tarnautojas, kuriam pavestos su valstybės politikos formavimu toje ūkio sektoriaus šakoje, kurioje veikia įmonė, į kurios kolegialų organą kandidatuoja, susijusios funkcijos;
7) negali būti įstatymų nustatyta tvarka išrinktas ar paskirtas valstybės politiku ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju;
8) jeigu asmuo yra valstybės tarnautojas, jis negali būti iš viso daugiau kaip dviejų kolegialių organų, sudarytų valstybės ir (ar) savivaldybių valdomose įmonėse, narys. 6. Specialiuosius reikalavimus kolegialaus organo nariui savo sprendimu nustato atranką inicijuojantis subjektas. 7.
7Kandidatas į kolegialaus organo nepriklausomus narius ir kolegialaus organo nepriklausomas narys turi atitikti šiuos nepriklausomumo reikalavimus:
1) turi ne mažiau kaip metus nebūti tos bendrovės, į kurios kolegialų organą pretenduoja, jos dukterinės arba patronuojančios bendrovės ir su jomis susijusio juridinio asmens, kurio dalyvės, dalininkės ar steigėjos yra šiame punkte nurodytos bendrovės (toliau – susijęs juridinis asmuo), atranką inicijuojančio subjekto ar jam pavaldaus juridinio asmens valstybės tarnautojas ar darbuotojas ir paskutinius vienus metus turi būti nėjęs tokių pareigų;
2) turi nebūti tos bendrovės, į kurios kolegialų organą pretenduoja, jos dukterinės arba patronuojančios bendrovės ar susijusio juridinio asmens, kurio dalyvės, dalininkės ar steigėjos yra šiame punkte nurodytos bendrovės (toliau – susiję juridiniai asmenys), kolegialaus organo narys, vadovas ar darbuotojas ir paskutinius vienus metus turi būti nėjęs tokių pareigų ir negavęs atlygio iš šių juridinių asmenų, išskyrus atlygį už kolegialaus organo ar komiteto nario pareigas ne mažiau kaip metus nebūti bendrovės, į kurios kolegialų organą pretenduoja, vadovu, kito kolegialaus organo nariu, darbuotoju ar akcininku, šios bendrovės dukterinės arba patronuojančios bendrovės ar susijusio juridinio asmens vadovu, kolegialaus organo nariu, darbuotoju ar akcininku;
3) paskutinius vienus metus turi nebūti bendrovės, į kurios kolegialų organą pretenduoja, jos dukterinės arba patronuojančios bendrovės ar susijusio juridinio asmens dalyvis, šių juridinių asmenų dalyvių atstovas;
43) turi nebūti bendrovės, į kurios kolegialų organą pretenduoja, jos dukterinės arba patronuojančios bendrovės ar susijusio juridinio asmens dalyvio akcininko, kuriam priklauso daugiau kaip 1/5 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų, vadovo ar kolegialių organų narių artimas asmuo – sutuoktinis, sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, taip pat jų tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai;
54) turi neturėti reikšmingų verslo ryšių su ta bendrove, į kurios kolegialų organą pretenduoja, jos dukterine arba patronuojančia bendrove ar su susijusiu juridiniu asmeniu nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokių ryšių juridinio asmens dalyvis, kolegialaus organo narys ar vadovas.
Kandidatas į kolegialaus organo nepriklausomus narius ir kolegialaus organo nepriklausomas narys turi atitikti šiuos nepriklausomumo reikalavimus:
1) turi ne mažiau kaip metus nebūti tos bendrovės, į kurios kolegialų organą pretenduoja, jos dukterinės arba patronuojančios bendrovės ir su jomis susijusio juridinio asmens, kurio dalyvės, dalininkės ar steigėjos yra šiame punkte nurodytos bendrovės (toliau – susijęs juridinis asmuo), atranką inicijuojančio subjekto ar jam pavaldaus juridinio asmens valstybės tarnautojas ar darbuotojas ir paskutinius vienus metus turi būti nėjęs tokių pareigų;
2) turi nebūti tos bendrovės, į kurios kolegialų organą pretenduoja, jos dukterinės arba patronuojančios bendrovės ar susijusio juridinio asmens, kurio dalyvės, dalininkės ar steigėjos yra šiame punkte nurodytos bendrovės (toliau – susiję juridiniai asmenys), kolegialaus organo narys, vadovas ar darbuotojas ir paskutinius vienus metus turi būti nėjęs tokių pareigų ir negavęs atlygio iš šių juridinių asmenų, išskyrus atlygį už kolegialaus organo ar komiteto nario pareigas ne mažiau kaip metus nebūti bendrovės, į kurios kolegialų organą pretenduoja, vadovu, kito kolegialaus organo nariu, darbuotoju ar akcininku, šios bendrovės dukterinės arba patronuojančios bendrovės ar susijusio juridinio asmens vadovu, kolegialaus organo nariu, darbuotoju ar akcininku;
3) paskutinius vienus metus turi nebūti bendrovės, į kurios kolegialų organą pretenduoja, jos dukterinės arba patronuojančios bendrovės ar susijusio juridinio asmens dalyvis, šių juridinių asmenų dalyvių atstovas;
43) turi nebūti bendrovės, į kurios kolegialų organą pretenduoja, jos dukterinės arba patronuojančios bendrovės ar susijusio juridinio asmens dalyvio akcininko, kuriam priklauso daugiau kaip 1/5 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų, vadovo ar kolegialių organų narių artimas asmuo – sutuoktinis, sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, taip pat jų tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai;
54) turi neturėti reikšmingų verslo ryšių su ta bendrove, į kurios kolegialų organą pretenduoja, jos dukterine arba patronuojančia bendrove ar su susijusiu juridiniu asmeniu nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokių ryšių juridinio asmens dalyvis, kolegialaus organo narys ar vadovas. Turinčiu reikšmingų verslo ryšių laikomas fizinis ar juridinis asmuo, kurio pajamos iš įmonės, jos dalyvio ar susijusio juridinio asmens per paskutinius 12 mėnesių yra didesnės negu 1 000 eurų, išskyrus darbo užmokestį ar atlygį už kolegialaus organo ar komiteto nario pareigas kuris yra prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines, patariamąsias ir konsultacines paslaugas), ir jo pajamos, gautos iš bendrovės ar šiame punkte nurodytų juridinių asmenų per praėjusius finansinius metus, yra didesnės kaip 1 000 eurų, išskyrus atlygį už veiklą atliekant kolegialaus organo ar komiteto nario pareigas;
65) paskutinius 2 metus turi nebūti audito įmonės, kuri atlieka ar atliko tos bendrovės, į kurios kolegialų organą pretenduoja, jos dukterinės arba patronuojančios bendrovės ar susijusio juridinio asmens auditą, partneris, dalyvis, vadovas, kolegialaus organo narys arba darbuotojas;
76) turi nebūti tos bendrovės, į kurios kolegialų organą pretenduoja, jos dukterinės arba patronuojančios bendrovės, kolegialaus organo narys ilgiau kaip 10 metų.
Šis laikotarpis apskaičiuojamas prie būsimo kolegialaus organo nario pareigų ėjimo laikotarpio, kuriam kandidatas būtų skiriamas, pridedant praėjusius tos pačios įmonės kolegialaus organo nario pareigų ėjimo laikotarpius, tarp kurių yra ne didesnis kaip vienų metų laiko tarpas;
87) turi nebūti iš viso daugiau negu kaip keturių trijų kolegialių organų, sudarytų valstybės ir (ar) savivaldybių valdomų įmonių valdomose įmonėse, kolegialių organų narys. 8.
8Kandidatų į valstybės ar savivaldybės įmonės, valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės kolegialaus priežiūros ar valdymo organo nepriklausomo nario pareigas atranką inicijuojantis subjektas ar jo įgaliota perkančioji organizacija Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka įsigyja vadovų ar personalo paieškos (atrankos) paslaugas iš jas teikiančio fizinio arba juridinio asmens, kuris ieško kandidatų į kolegialių organų nepriklausomus narius, vertina jų atitiktį šiame straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir teikia kandidatų sąrašus atrankos komisijai. Kandidatų į valstybės ar savivaldybės įmonės, valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės kolegialų priežiūros ar valdymo organą, kai kolegialaus organo narius skiria valstybei ar savivaldybei atstovaujanti institucija arba renka valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas, atrankos tvarką nustato Vyriausybė. 9. Valstybės valdomos įmonės ir savivaldybių valdomos įmonės apdraudžia kolegialių organų narių civilinę atsakomybę atitinkamai valstybės valdomos įmonės ar savivaldybės valdomos įmonės lėšomis.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3–5 dalis, šio įstatymo 1 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2² dalį ir šio įstatymo 2 straipsniu keičiamo įstatymo 23¹ straipsnį, įsigalioja 2023 m. birželio 1 d. 2. Šio įstatymo 2 straipsniu keičiamo įstatymo 23¹ straipsnio nuostatos taikomos sudarant naują kolegialų organą ir atrenkant pavienius jo narius. Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudaryti kolegialūs organai atlieka savo funkcijas iki kadencijos, kuriai jie buvo sudaryti, pabaigos arba iki bus sudarytas naujas kolegialus organas. Kolegialaus organo narių atrankos, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos atlikti taikant kandidatams į kolegialaus organo narius reikalavimus, kurie galiojo iki šio įstatymo įsigaliojimo.
Kolegialaus organo nario pareigas einantiems valstybės tarnautojams šio įstatymo 2 straipsniu keičiamo įstatymo 23¹ straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatytas reikalavimas, įsigaliojus šiam įstatymui, turi būti įgyvendintas iki 2023 m. spalio 31 d. 3. Šio įstatymo 1 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2² dalis įsigalioja 2023 m. rugsėjo 1 d. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2023 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 5. Savivaldybių vykdomosios institucijos iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-2052(2) lyginamasis variantas
IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO NR. VIII-729 15, 23 IR 23¹ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
1 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Papildyti 15 straipsnio 1 dalį 3 punktu:
„3) nuomojama valstybės arba savivaldybės
elektroninių ryšių infrastruktūra, skirta šalies gynybai ar saugumui užtikrinti, ir tai nekelia grėsmės nacionalinio saugumo interesams. Vertinimo, ar dėl materialiojo turto nuomos kyla grėsmių šalies gynybos ar saugumo funkcijų vykdymui, tvarką nustato Vyriausybė.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „23 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių, kaip juridinio asmens dalyvio, turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimas
savivaldybių, kaip valstybės įmonių, savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, viešųjų įstaigų ir kitos teisinės formos juridinių asmenų dalyvio, turtines ir neturtines teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybės įgaliotos institucijos ir atitinkamai savivaldybių vykdomosios institucijos Vyriausybės nustatyta tvarka. Savivaldybių, kaip savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, viešųjų įstaigų ir kitos teisinės formos juridinių asmenų dalyvių, turtines ir neturtines teises ir pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka įgyvendina savivaldybių vykdomosios institucijos. Prireikus išsamią tvarką, reikalingą savivaldybių, kaip juridinių asmenų dalyvių, turtinėms ir neturtinėms teisėms ir pareigoms įgyvendinti, nustato savivaldybių vykdomosios institucijos. 2. Vyriausybė nustato, kurios pagal šio straipsnio 1 dalį Vyriausybės priimtų teisės aktų nuostatos valstybės valdomoms įmonėms ir savivaldybės valdomoms įmonėms taikomos be išimčių, pagal taisyklę „laikykis arba paaiškink“ arba netaikomos.
Vyriausybė taip pat nustato kurios pagal šio straipsnio 1 dalį dalyje nurodytų Vyriausybės priimtų teisės aktų nuostatos taikomos be išimčių, (įprastai) arba pagal taisyklę „laikykis arba paaiškink“ arba netaikomos valstybės ir (ar) savivaldybiųės valdomų bendrovių dukterinėms akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kaip jos suprantamos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat visoms kitoms su valstybės ir
(ar) savivaldybės valdomomis bendrovėmis per dukterines bendroves susijusioms paskesnių eilių dukterinėms bendrovėms, kaip jos suprantamos Akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje (toliau kartu – dukterinė bendrovė). Taisyklė
„laikykis arba paaiškink“ suprantama taip, kad nukrypimas nuo Vyriausybės
nustatytos tvarkos nuostatų turi būti racionaliai pagrįstas ir paaiškintas. 3. Su akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia 1/2 ar mažiau balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, valdymu susijusias funkcijas atlieka Vyriausybės įgaliotos institucijos, kurios įgyvendina valstybės, kaip juridinio asmens dalyvio, turtines ir neturtines teises ir pareigas. Su akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių vienai ar kelioms savivaldybėms nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia 1/2 ar mažiau balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, valdymu susijusias funkcijas atlieka savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos), kuri (kurios) įgyvendina savivaldybės, kaip juridinio asmens dalyvio, turtines ir neturtines teises ir pareigas. 4.
4Viešoji įstaiga Valdymo koordinavimo centras, kurios savininkė yra valstybė,
atlieka su valstybės ir savivaldybiųės valdomų įmonių bei jų dukterinių bendrovių valdymo politikos įgyvendinimu susijusias funkcijas, nurodytas šio straipsnio 5 dalyje, ir turi teisę iš valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių bei jų dukterinių bendrovių, taip pat Vyriausybės įgaliotų institucijų ir atitinkamai savivaldybių vykdomųjų institucijų, įgyvendinančių valstybės ar savivaldybės, kaip juridinio asmens dalyvio, turtines ir neturtines teises ir pareigas valstybės įmonėse, savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse (toliau – valstybei ar savivaldybei atstovaujanti institucija), gauti informaciją apie valstybės ar savivaldybės valdomų įmonių bei jų dukterinių bendrovių veiklos rezultatus, valstybei ar savivaldybei atstovaujančių institucijų sprendimus, susijusius su valstybės ar savivaldybės turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimu, o valstybės ir savivaldybės valdomos įmonės bei jų dukterinės bendrovės, taip pat valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos privalo viešajai įstaigai Valdymo koordinavimo centrui šioje dalyje nurodytą informaciją teikti. 5.
5Viešoji įstaiga Valdymo koordinavimo centras:
1) kiekvienais metais rengia, teikia Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai ir skelbia savo interneto svetainėje valstybės valdomų įmonių veiklą apibendrinančias tarpines ataskaitas, taip pat valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių bei jų dukterinių bendrovių veiklą apibendrinančias metines ataskaitas, kurių turinio reikalavimus nustato Vyriausybė kiekvienais metais rengia, teikia Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai ir skelbia savo interneto svetainėje apibendrinamąsias tarpines valstybės valdomų įmonių veiklos ataskaitas, taip pat apibendrinamąsias metines valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių bei jų dukterinių bendrovių veiklos ataskaitas, kurių turinio reikalavimus nustato Vyriausybė;
2) dėl visų valstybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių veiklos kiekvienais metais rengia apibendrinančią apibendrinamąją valstybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių gerojo valdymo indekso ataskaitą ir iki rugpjūčio 30 dienos ją pateikia Ekonomikos ir inovacijų ministerijai bei valstybei atstovaujančioms institucijoms.
Gerojo valdymo indekso ataskaitos turinio reikalavimus nustato Vyriausybė; ši ataskaita rengiama pagal ekonomikos ir inovacijų ministro nustatytas rekomendacijas;
rengiamų veiklos strategijų projektus ir patvirtintas veiklos strategijas, teikia rekomendacijas valstybei atstovaujančioms institucijoms dėl veiklos strategijose numatomų tikslų ir jų vertinimo rodiklių nustatymo bei valstybei atstovaujančių institucijų nustatytų valstybės tikslų ir lūkesčių valstybės valdomose įmonėse, vertina veiklos strategijų įgyvendinimo rezultatus ir teikia Ekonomikos ir inovacijų ministerijai apibendrintas apibendrinamąsias veiklos strategijų įgyvendinimo ataskaitas;
valstybei atstovaujančias institucijas valstybei atstovaujančioms institucijoms ir konsultuoja jas dėl valstybės tikslų ir lūkesčių valstybės valdomose įmonėse nustatymo.
Valstybės tikslus ir lūkesčius nustato valstybei atstovaujanti institucija rašte dėl valstybės tikslų ir lūkesčių (toliau – raštas), kurio turinio reikalavimus ir rengimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija;
išvadas dėl valstybei atstovaujančių institucijų rengiamų pateikti raštų;
susijusius su valstybės turtinių ir neturtinių teisių bei pareigų įgyvendinimu valstybės valdomose įmonėse, ir teikia išvadas valstybei atstovaujančioms institucijoms ir (arba) Ekonomikos ir inovacijų ministerijai;
dukterinių bendrovių pelningumo rezultatus atlikdama jų individualų vertinimą (toliau – įmonės individualus vertinimas) ir teikia šią informaciją valstybei atstovaujančioms institucijoms, rengia ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijai teikia siūlymus dėl valstybės valdomoms įmonėms ir jų dukterinėms bendrovėms Vyriausybės nustatomų siektinų pelningumo rodiklių.
Individualus įmonės vertinimas suprantamas kaip Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto ir Vyriausybės patvirtinto įmonės siektino pelningumo rodiklio padidinimas arba sumažinimas, atsižvelgiant į įmonei iškeltus tikslus, jos veiklos specifiką, rinkos sąlygas, kuriomis veikia įmonė, kitus aktualius veiksnius, galinčius turėti įtakos įmonės pelningumui;
valstybės valdomų įmonių dividendus ir pelno įmokas, konsultuoja valstybei atstovaujančias institucijas dividendų ir pelno įmokų apskaičiavimo klausimais, teikia išvadas Vyriausybei dėl valstybei atstovaujančios institucijos siūlomų mažesnių, negu nustatyta teisės aktuose, dividendų ar pelno įmokų;
jų dukterinių bendrovių kolegialių organų narių ir vadovų atrankas, paskirtus kolegialių organų narius jų kadencijos laikotarpiu (vardą, pavardę ir profesinę patirtį), deleguoja savo atstovus dalyvauti šiame punkte nurodytų atrankų komisijų darbe, konsultuoja valstybei atstovaujančias institucijas dėl kandidatams nustatytinų specialiųjų reikalavimų, kurie nėra nustatyti įstatymuose;
valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių sąrašą savo interneto svetainėje;
įgyvendina valstybės turtines ir neturtines teises ir pareigas valstybės valdomose įmonėse, ir tuo pagrindu Ekonomikos ir inovacijų ministerijai teikia pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo;
12) teikia metodinę pagalbą savivaldybėms atstovaujančioms institucijoms savivaldybių valdomų įmonių tikslų ir strategijose numatomų vertinimo rodiklių nustatymo, strategijų rengimo, tikslų siekimo vertinimo, nepriklausomų valdybos narių atrankos ir kitais su savivaldybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių valdymu susijusiais klausimais vertina valstybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių vykdomų specialiųjų įpareigojimų, kurie nustatomi pagal ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintas rekomendacijas, atlikimo rezultatus, jų įtaką valstybės valdomų įmonių finansiniams rodikliams, specialiųjų įpareigojimų įtraukimo į apskaitą ir jų atskleidimo tinkamumą ir teikia dėl viso to pasiūlymus valstybei atstovaujančioms institucijoms ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, taip pat vertina, ar valstybės valdomų įmonių atliekamos funkcijos priskirtinos specialiesiems įpareigojimams, ir apie tai teikia informaciją valstybės valdomoms įmonėms, valstybei atstovaujančioms institucijoms ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijai.
Individualus įmonės vertinimas suprantamas kaip Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto ir Vyriausybės patvirtinto įmonės siektino pelningumo rodiklio padidinimas arba sumažinimas, atsižvelgiant į įmonei iškeltus tikslus, jos veiklos specifiką, rinkos sąlygas, kuriomis veikia įmonė, kitus aktualius veiksnius, galinčius turėti įtakos įmonės pelningumui;
valstybės valdomų įmonių dividendus ir pelno įmokas, konsultuoja valstybei atstovaujančias institucijas dividendų ir pelno įmokų apskaičiavimo klausimais, teikia išvadas Vyriausybei dėl valstybei atstovaujančios institucijos siūlomų mažesnių, negu nustatyta teisės aktuose, dividendų ar pelno įmokų;
jų dukterinių bendrovių kolegialių organų narių ir vadovų atrankas, paskirtus kolegialių organų narius jų kadencijos laikotarpiu (vardą, pavardę ir profesinę patirtį), deleguoja savo atstovus dalyvauti šiame punkte nurodytų atrankų komisijų darbe, konsultuoja valstybei atstovaujančias institucijas dėl kandidatams nustatytinų specialiųjų reikalavimų, kurie nėra nustatyti įstatymuose;
valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių sąrašą savo interneto svetainėje;
įgyvendina valstybės turtines ir neturtines teises ir pareigas valstybės valdomose įmonėse, ir tuo pagrindu Ekonomikos ir inovacijų ministerijai teikia pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo;
12) teikia metodinę pagalbą savivaldybėms atstovaujančioms institucijoms savivaldybių valdomų įmonių tikslų ir strategijose numatomų vertinimo rodiklių nustatymo, strategijų rengimo, tikslų siekimo vertinimo, nepriklausomų valdybos narių atrankos ir kitais su savivaldybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių valdymu susijusiais klausimais vertina valstybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių vykdomų specialiųjų įpareigojimų, kurie nustatomi pagal ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintas rekomendacijas, atlikimo rezultatus, jų įtaką valstybės valdomų įmonių finansiniams rodikliams, specialiųjų įpareigojimų įtraukimo į apskaitą ir jų atskleidimo tinkamumą ir teikia dėl viso to pasiūlymus valstybei atstovaujančioms institucijoms ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, taip pat vertina, ar valstybės valdomų įmonių atliekamos funkcijos priskirtinos specialiesiems įpareigojimams, ir apie tai teikia informaciją valstybės valdomoms įmonėms, valstybei atstovaujančioms institucijoms ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijai. Specialieji įpareigojimai suprantami kaip įmonės funkcijos, kurias ji įpareigota atlikti pagal įstatymus, Vyriausybės nutarimus ar savivaldybės tarybos sprendimus, kad būtų užtikrintas konkrečių socialinių, strateginių ir politinių valstybės ar savivaldybės tikslų įgyvendinimas.
Valstybės valdomų įmonių specialiųjų įpareigojimų sąrašą tvirtina ekonomikos ir inovacijų ministras. Šis sąrašas skelbiamas viešosios įstaigos Valdymo koordinavimo centro interneto svetainėje;
ir savivaldybės valdomas įmones bei jų dukterines bendroves visais su valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių bei jų dukterinių bendrovių valdymo politikos įgyvendinimu susijusiais klausimais, taip pat konsultuoja valstybei atstovaujančias institucijas akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia 1/2 ar mažiau balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, šių bendrovių veiksmingo valdymo, strategijų įgyvendinimo, ilgalaikių ir trumpalaikių tikslų ir pasiektų konkrečių rodiklių įgyvendinimo rezultatų klausimais ir teikia rekomendacijas, kaip gerinti šiuos rodiklius. Šiais tikslais rengia pristatymus, organizuoja konsultacijų ir patirties mainų renginius ir seminarus;
ir jų dukterinių bendrovių veiklą ir rezultatus formą;
15) vertina ir teikia pasiūlymus valstybei atstovaujančioms institucijoms ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijai dėl valstybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių vykdomų specialiųjų įpareigojimų, kurie nustatomi pagal ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintas rekomendacijas, įtakos valstybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių strategijose numatomiems vertinimo rodikliams, specialiųjų įpareigojimų masto, finansavimo, kokybės kriterijų ir teisinio reguliavimo tobulinimo.
Specialieji įpareigojimai suprantami kaip įmonės funkcijos, kurias ji įpareigota atlikti pagal įstatymus ar Vyriausybės nutarimus, kad būtų užtikrintas konkrečių socialinių, strateginių ir politinių valstybės tikslų įgyvendinimas. Specialiųjų įpareigojimų sąrašą tvirtina ekonomikos ir inovacijų ministras; šis sąrašas skelbiamas viešosios įstaigos Valdymo koordinavimo centro interneto svetainėje teikia metodinę pagalbą savivaldybių vykdomosioms institucijoms savivaldybių valdomų įmonių tikslų ir šių įmonių strategijose numatomų vertinimo rodiklių nustatymo, strategijų rengimo, tikslų siekimo vertinimo, nepriklausomų valdybos narių atrankos, šių įmonių atliekamų funkcijų priskyrimo specialiesiems įpareigojimams, kurie nustatomi pagal ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintas rekomendacijas, ir kitais su savivaldybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių valdymu susijusiais klausimais. 6. Viešosios įstaigos Valdymo koordinavimo centro veikla atliekant šio straipsnio 5 dalyje nurodytas funkcijas finansuojama iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų.“. 3 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Vyriausybė gali nustatyti, nustato, kurios pagal šio straipsnio 1 ir 2¹dalis Vyriausybės priimtų teisės aktų nuostatos valstybės valdomoms įmonėms ir savivaldybės valdomoms įmonėms taikomos be išimčių, pagal taisyklę „laikykis arba paaiškink“ arba netaikomos. Vyriausybė taip pat nustato, gali nustatyti, kokios kurios pagal šio straipsnio 1 ir 2¹dalis dalyje nurodytų Vyriausybės priimtų teisės aktų nuostatos taikomos be išimčių, (įprastai) arba pagal taisyklę
„laikykis arba paaiškink“ arba netaikomos valstybės ir (ar)
savivaldybiųės valdomų bendrovių dukterinėms akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kaip jos suprantamos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat visoms kitoms su valstybės ir (ar) savivaldybės valdomomis bendrovėmis per dukterines bendroves susijusioms paskesnių eilių dukterinėms bendrovėms, kaip jos suprantamos Akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje (toliau kartu – dukterinė bendrovė). Taisyklė „laikykis arba paaiškink“ suprantama taip, kad nukrypimas nuo Vyriausybės nustatytos tvarkos nuostatų turi būti racionaliai pagrįstas ir paaiškintas.“
straipsnį 2¹ dalimi: „2¹. Turi būti užtikrinamas valstybės valdomų įmonių, savivaldybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių veiklos skaidrumas, kuris suprantamas kaip šių įmonių viešai atskleidžiamų duomenų, informacijos ir dokumentų paskelbimas jų interneto svetainėse ir šio straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodytose apibendrinamosiose ataskaitose. Valstybės valdomų įmonių, savivaldybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių veiklos skaidrumo užtikrinimo gaires, kuriose be kita ko gali būti nustatomi ir kiti negu įstatymuose nustatyti šių įmonių metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, pranešimų ir veiklos ataskaitų rengimo ir turinio reikalavimai, nustato Vyriausybė.“
23¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 23¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „23¹ straipsnis. Valstybės ir (ar) savivaldybės valdomos bendrovės bei dukterinės bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus priežiūros ar valdymo organo sudarymas
visuotinio akcininkų susirinkimo renkamame kolegialiame priežiūros ar valdymo organe turi būti:
nustatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus;
2) fiziniai asmenys (ne mažiau kaip 1/2 valstybės ir (ar) savivaldybės valdomos bendrovės įstatuose nurodyto kolegialaus organo narių skaičiaus), atitinkantys šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse nurodytus bendruosius, specialiuosius ir nepriklausomumo reikalavimus (toliau – kolegialaus organo nepriklausomi nariai). 2. Valstybės ir savivaldybių (ar) savivaldybės valdomos bendrovės dukterinės bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamame kolegialiame priežiūros ar valdymo organe kolegialaus organo nepriklausomų narių skaičius turi būti ne mažiau mažesnis kaip 1/3 valstybės ir (ar) savivaldybės valdomos bendrovės dukterinės bendrovės įstatuose nurodyto kolegialaus organo narių skaičiaus. 3.
bendrovės ar jos dukterinės bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamame kolegialiame priežiūros ar valdymo organe gali būti ir kitų, negu šio straipsnio 1 ir 4 dalyje dalyse nurodytų, atranką inicijuojančio subjekto pasirinktų asmenų, kurie yra šios valstybės ir (ar) savivaldybės valdomos bendrovės, jos dukterinės arba patronuojančios bendrovės darbuotojai ar vadovai, atitinkantys šio straipsnio 5 dalyje nurodytus bendruosius ir atranką inicijuojančio subjekto nustatytus specialiuosius reikalavimus ir šio straipsnio 7 dalies 3 ir 5 punktuose nurodytus nepriklausomumo reikalavimus, arba juridinio asmens, kurio dalyvės yra šioje dalyje nurodytos bendrovės, darbuotojai ar vadovai, atitinkantys šio straipsnio 5 dalyje nurodytus bendruosius ir atranką inicijuojančio subjekto nustatytus specialiuosius reikalavimus ir šio straipsnio 7 dalies 3 ir
srities ekspertai, atitinkančių atitinkantys šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus ir šio straipsnio 7 dalies 3–6 3–5 punktuose nurodytus nepriklausomumo reikalavimus. Valstybės ir (ar) savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamame kolegialiame priežiūros ar valdymo organe gali būti ir kitų šių bendrovių akcininkų pasiūlytų asmenų, atitinkančių šio straipsnio 5 dalyje nurodytus bendruosius reikalavimus. 4. Valstybės ir (ar) savivaldybiųės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės valdybos nariu gali būti skiriamas įmonės vadovas (išskyrus Akcinių bendrovių įstatymo 33 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodytą atvejį). 5.
į kolegialaus organo narius turi atitikti šiuos bendruosius reikalavimus Kandidatas į valstybės ir (ar) savivaldybės valdomos bendrovės ir valstybės ir (ar) savivaldybės valdomos bendrovės dukterinės bendrovės kolegialaus organo narius ir kolegialaus organo narys turi atitikti šiuos bendruosius reikalavimus:
reputacijos, jeigu įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikalstamos veikos nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, teisingumui, visuomenės saugumui, valdymo tvarkai padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
kurių einant kolegialaus organo nepriklausomo nario pareigas kiltų interesų konfliktas;
pareigas, į kurias pretenduojama, ar atlikti toms pareigoms priskirtas funkcijas;
asmens vienasmenio ar kolegialaus organo dėl netinkamo pareigų atlikimo;
6) negali būti ministerijoje, Vyriausybės įstaigoje ar įstaigoje prie ministerijos einantis pareigas karjeros valstybės tarnautojas, kuriam pavestos su valstybės politikos formavimu toje ūkio sektoriaus šakoje, kurioje veikia įmonė, į kurios kolegialų organą kandidatuoja, susijusios funkcijos;
7) negali būti įstatymų nustatyta tvarka išrinktas ar paskirtas valstybės politiku ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju;
kolegialių organų, sudarytų valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse, narys. 6.
reikalavimus kolegialaus organo nariui savo sprendimu nustato atranką inicijuojantis subjektas. Specialiuosius reikalavimus valstybės ir (ar) savivaldybės valdomos bendrovės ir valstybės (ar) savivaldybės valdomos bendrovės dukterinės bendrovės kolegialaus organo nariui savo sprendimu nustato atranką inicijuojantis subjektas. 7.
organo nepriklausomas narys turi atitikti šiuos nepriklausomumo reikalavimus:
1) turi ne trumpiau kaip vienus metus neturi nebūti tos bendrovės, į kurios kolegialų organą pretenduoja, jos dukterinės arba patronuojančios bendrovės ir su jomis susijusio juridinio asmens, kurio dalyvės, dalininkės ar steigėjos yra šiame punkte nurodytos bendrovės (toliau – susijęs juridinis asmuo), atranką inicijuojančio subjekto ar jam pavaldaus juridinio asmens valstybės tarnautojas ar darbuotojas ir paskutinius vienus metus turi būti nėjęs tokių pareigų;
2) turi nebūti tos bendrovės, į kurios kolegialų organą pretenduoja, jos dukterinės arba patronuojančios bendrovės ar susijusio juridinio asmens, kurio dalyvės, dalininkės ar steigėjos yra šiame punkte nurodytos bendrovės (toliau – susiję juridiniai asmenys), kolegialaus organo narys, vadovas ar darbuotojas ir paskutinius vienus metus turi būti nėjęs tokių pareigų ir negavęs atlygio iš šių juridinių asmenų, išskyrus atlygį už kolegialaus organo ar komiteto nario pareigas ne trumpiau kaip vienus metus neturi būti bendrovės, į kurios kolegialų organą pretenduoja, vadovu, kito kolegialaus organo nariu, darbuotoju ar akcininku, šios bendrovės dukterinės arba patronuojančios bendrovės ar susijusio juridinio asmens vadovu, kolegialaus organo nariu, darbuotoju ar akcininku;
3) paskutinius vienus metus turi nebūti bendrovės, į kurios kolegialų organą pretenduoja, jos dukterinės arba patronuojančios bendrovės ar susijusio juridinio asmens dalyvis, šių juridinių asmenų dalyvių atstovas;
43) turi neturi būti bendrovės, į kurios kolegialų organą pretenduoja, jos dukterinės arba patronuojančios bendrovės ar susijusio juridinio asmens dalyvio akcininko, kuriam priklauso daugiau kaip 1/5 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų, vadovo ar kolegialių organų narių artimas asmuo – sutuoktinis, sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, taip pat jų tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai tėvas (įtėvis), motina (įmotė), vaikas (įvaikis), brolis (įbrolis), sesuo (įseserė), senelis (-ė), vaikaitis (-ė) ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai;
54) turi neturėti reikšmingų verslo ryšių su ta bendrove, į kurios kolegialų organą pretenduoja, jos dukterine arba patronuojančia bendrove ar su susijusiu juridiniu asmeniu nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokių ryšių juridinio asmens dalyvis, kolegialaus organo narys ar vadovas.
Kandidatas į kolegialaus organo nepriklausomus narius ir kolegialaus organo nepriklausomas narys turi atitikti šiuos nepriklausomumo reikalavimus:
1) turi ne trumpiau kaip vienus metus neturi nebūti tos bendrovės, į kurios kolegialų organą pretenduoja, jos dukterinės arba patronuojančios bendrovės ir su jomis susijusio juridinio asmens, kurio dalyvės, dalininkės ar steigėjos yra šiame punkte nurodytos bendrovės (toliau – susijęs juridinis asmuo), atranką inicijuojančio subjekto ar jam pavaldaus juridinio asmens valstybės tarnautojas ar darbuotojas ir paskutinius vienus metus turi būti nėjęs tokių pareigų;
2) turi nebūti tos bendrovės, į kurios kolegialų organą pretenduoja, jos dukterinės arba patronuojančios bendrovės ar susijusio juridinio asmens, kurio dalyvės, dalininkės ar steigėjos yra šiame punkte nurodytos bendrovės (toliau – susiję juridiniai asmenys), kolegialaus organo narys, vadovas ar darbuotojas ir paskutinius vienus metus turi būti nėjęs tokių pareigų ir negavęs atlygio iš šių juridinių asmenų, išskyrus atlygį už kolegialaus organo ar komiteto nario pareigas ne trumpiau kaip vienus metus neturi būti bendrovės, į kurios kolegialų organą pretenduoja, vadovu, kito kolegialaus organo nariu, darbuotoju ar akcininku, šios bendrovės dukterinės arba patronuojančios bendrovės ar susijusio juridinio asmens vadovu, kolegialaus organo nariu, darbuotoju ar akcininku;
3) paskutinius vienus metus turi nebūti bendrovės, į kurios kolegialų organą pretenduoja, jos dukterinės arba patronuojančios bendrovės ar susijusio juridinio asmens dalyvis, šių juridinių asmenų dalyvių atstovas;
43) turi neturi būti bendrovės, į kurios kolegialų organą pretenduoja, jos dukterinės arba patronuojančios bendrovės ar susijusio juridinio asmens dalyvio akcininko, kuriam priklauso daugiau kaip 1/5 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų, vadovo ar kolegialių organų narių artimas asmuo – sutuoktinis, sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, taip pat jų tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai tėvas (įtėvis), motina (įmotė), vaikas (įvaikis), brolis (įbrolis), sesuo (įseserė), senelis (-ė), vaikaitis (-ė) ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai;
54) turi neturėti reikšmingų verslo ryšių su ta bendrove, į kurios kolegialų organą pretenduoja, jos dukterine arba patronuojančia bendrove ar su susijusiu juridiniu asmeniu nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokių ryšių juridinio asmens dalyvis, kolegialaus organo narys ar vadovas. Turinčiu reikšmingų verslo ryšių laikomas fizinis ar juridinis asmuo, kurio pajamos iš įmonės, jos dalyvio ar susijusio juridinio asmens per paskutinius 12 mėnesių yra didesnės negu 1 000 eurų, išskyrus darbo užmokestį ar atlygį už kolegialaus organo ar komiteto nario pareigas kuris yra prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines, patariamąsias ir konsultacines paslaugas), ir kurio pajamos, gautos iš bendrovės ar šiame punkte nurodytų juridinių asmenų per praėjusius finansinius metus, yra didesnės kaip 1 000 eurų, išskyrus atlygį už veiklą atliekant kolegialaus organo ar kolegialaus organo sudaryto komiteto nario pareigas;
kuri atlieka ar atliko tos bendrovės, į kurios kolegialų organą pretenduoja, jos dukterinės arba patronuojančios bendrovės ar susijusio juridinio asmens auditą, partneris, dalyvis, vadovas, kolegialaus organo narys arba darbuotojas;
76) turi neturi būti tos bendrovės, į kurios kolegialų organą pretenduoja, jos dukterinės arba patronuojančios bendrovės, kolegialaus organo narys ilgiau kaip 10 metų.
Šis laikotarpis apskaičiuojamas prie būsimo kolegialaus organo nario pareigų ėjimo laikotarpio, kuriam kandidatas būtų skiriamas, pridedant praėjusius tos pačios įmonės kolegialaus organo nario pareigų ėjimo laikotarpius, tarp kurių yra ne didesnis ilgesnis kaip vienų metų laiko tarpas;
87) turi neturi būti išviso daugiau negu kaip keturių 3 kolegialių organų, sudarytų valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių valdomose įmonėse, kolegialių organų narys. 8.
valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės kolegialaus priežiūros ar valdymo organo nepriklausomo nario pareigas atranką inicijuojantis subjektas ar jo įgaliota perkančioji organizacija Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka įsigyja vadovų ar personalo paieškos (atrankos) paslaugas iš jas teikiančio fizinio arba juridinio asmens, kuris ieško kandidatų į kolegialių organų nepriklausomus narius, vertina jų atitiktį šiame straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir teikia kandidatų sąrašus atrankos komisijai. Kandidatų į valstybės ar savivaldybės įmonės, valstybės ir (ar) savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės kolegialų priežiūros ar valdymo organą, kai kolegialaus organo narius skiria valstybei ar savivaldybei atstovaujanti institucija arba renka valstybės ir (ar) savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas, atrankos tvarką nustato Vyriausybė. 9. Valstybės valdomos įmonės ir savivaldybių valdomos įmonės apdraudžia kolegialių organų narių civilinę atsakomybę atitinkamai valstybės valdomos įmonės ar savivaldybės valdomos įmonės lėšomis.“
įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
įstatymas, išskyrus įstatymo 3 ir 4 straipsnius ir šio straipsnio 2-5 dalis, įsigalioja 2023 m. birželio 1 d.”
įstatymo 3 straipsnis įsigalioja 2023 m. rugsėjo 1 d. 3. Šio įstatymo 4 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 23¹ straipsnio nuostatos taikomos sudarant naują kolegialų organą ir atrenkant pavienius jo narius. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudaryti kolegialūs organai atlieka savo funkcijas iki kadencijos, kuriai jie buvo sudaryti, pabaigos arba iki sudaromas naujas kolegialus organas.
Kolegialaus organo narių atrankos, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiamos atlikti taikant kandidatams į kolegialaus organo narius reikalavimus, kurie galiojo iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Kolegialių organų, sudarytų valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse, nario pareigas einantys valstybės tarnautojai daugiau kaip 2 kolegialių organų tokiose įmonėse nariais gali būti ne ilgiau kaip iki 2023 m. spalio 31 d. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2023 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 5. Savivaldybių vykdomosios institucijos iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO NR. VIII-729 23 IR 23¹STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBĖS ĮMONIŲ ĮSTATYMO NR. I-722 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai. Parengti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 23 ir 23¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau – VSTVND įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – VSĮ įstatymo projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai) paskatino siekis suvienodinti ir užtikrinti reikalavimų kandidatams į valstybės valdomų įmonių ir savivaldybių valdomų įmonių kolegialių priežiūros ar valdymo organų narius nustatymą, taip pat patobulinti kitas VSTVND įstatymo nuostatas, siekiant aiškesnio ir išsamesnio teisinio reguliavimo. Įstatymų projektais siekiama patikslinti nuostatas dėl:
1) reikalavimų kandidatams į valstybės valdomų įmonių ir savivaldybių valdomų įmonių kolegialių priežiūros ar valdymo organų narius, taip pat siekiama įstatyme įtvirtinti imperatyvią nuostatą, siekiant užtikrinti, kad būtų apdrausta valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių kolegialių organų narių civilinė atsakomybė;
2) Vyriausybės nustatytų reikalavimų taikymo valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms, jų dukterinėms bendrovėms ir dukterinių bendrovių paskesnių eilių dukterinėms bendrovėms (toliau – dukterinė bendrovė);
3) valstybės valdomų įmonių, savivaldybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių veiklos skaidrumo užtikrinimo;
4) viešosios įstaigos Valdymo koordinavimo centro (toliau – Valdymo koordinavimo centras) vykdomų funkcijų. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai.
Įstatymo projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija. Įstatymo projektą parengė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Įmonių politikos departamento (direktorius Vaidotas Rudokas, tel. 8 640 92443, el. p. [email protected]) Valstybės valdomų įmonių politikos skyriaus (vedėja Laurentina Garbauskienė, tel. 8 657 05665, el. p. [email protected]) valstybės tarnautojai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu VSTVND įstatymo 23¹ straipsnyje ir VSĮ įstatymo 10 straipsnyje nustatyti iš dalies skirtingi reikalavimai kandidatams į valstybės ir savivaldybės įmonių ir valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių kolegialių priežiūros ar valdymo organų narius, priklausomai nuo juridinio asmens teisinės formos. Taip pat įstatymuose nėra įtvirtinti kai kurie svarbūs reikalavimai minėtiems kandidatams ir nėra įstatyminio pagrindo, leidžiančio užtikrinti, kad būtų apdrausta valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių kolegialių organų narių civilinė atsakomybė (šiuo metu yra tik rekomendacinio pobūdžio nuostata dėl minėtų kolegialių organų narių civilinės atsakomybės draudimo, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. spalio 14 d. nutarime Nr. 1092 „Dėl Atlygio valstybės valdomų įmonių ir savivaldybių valdomų įmonių kolegialių organų nariams mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir valstybės valdomų įmonių ir savivaldybių valdomų įmonių kolegialių organų narių civilinės atsakomybės draudimo”). Be to, nėra nustatyta, kas gali būti kiti atranką inicijuojančio subjekto pasirinkti asmenys.
VSTVND įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje, nustatyta, kad savivaldybių, kaip savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, viešųjų įstaigų ir kitos teisinės formos juridinių asmenų dalyvio, turtines ir neturtines teises ir pareigas įgyvendina savivaldybių vykdomosios institucijos Vyriausybės nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad juridinių asmenų, kurių dalyvės yra viena ar kelios savivaldybės, steigimas yra priskiriamas savivaldybių savarankiškoms funkcijoms, tačiau savivaldybių vykdomosioms institucijoms nesuteikta teisė nustatyti išsamią tvarką savivaldybių, kaip juridinių asmenų dalyvių, turtinėms ir neturtinėms teisėms ir pareigoms įgyvendinti, atsižvelgiant į jų įsteigtiems juridiniams asmenims keliamus tikslus ir vykdomos veiklos specifiką. VSTVND įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta galimybė Vyriausybės priimtų teisės aktų nuostatas taikyti pagal taisyklę „laikykis arba paaiškink“ tik valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių dukterinėms akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms ir per dukterines bendroves susijusioms paskesnių eilių dukterinėms bendrovėms, tačiau tokia galimybė nenumatyta valstybės valdomoms įmonėms ir savivaldybės valdomoms įmonėms. VSTVND įstatyme nenustatyta pareiga valstybės valdomoms įmonėms, savivaldybės valdomoms įmonėms ir jų dukterinėms bendrovėms užtikrinti veiklos skaidrumą bei įgaliojimai Vyriausybei nustatyti veiklos skaidrumo užtikrinimo gaires.
VSTVND įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje nenustatyta Valdymo koordinavimo centro funkcija teikti metodinę pagalbą savivaldybėms savivaldybių valdomų įmonių atliekamų funkcijų priskyrimo specialiesiems įpareigojimams klausimais, vertinti ir teikti pasiūlymus valstybei atstovaujančioms institucijoms ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijai dėl valstybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių veiklos rezultatų, jų įtakos valstybės valdomų įmonių finansiniams rodikliams, tinkamo specialiųjų įpareigojimų apskaitymo ir atskleidimo, taip pat vertinti ir teikti informaciją valstybės valdomoms įmonėms, valstybei atstovaujančioms institucijoms ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijai dėl valstybės valdomų įmonių atliekamų funkcijų priskyrimo specialiesiems įpareigojimams. VSTVND įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 7 punkte nustatyta, kad Valdymo koordinavimo centras kiekvienais metais apskaičiuoja valstybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių pelningumo rezultatus atlikdama jų individualų vertinimą ir teikia siūlymus dėl valstybės valdomoms įmonėms ir jų dukterinėms bendrovėms Vyriausybės nustatomų siektinų pelningumo rodiklių. Tačiau pažymėtina, kad pagal VSTVND įstatymo 23 straipsnio 1 dalį priimtuose teisės aktuose Vyriausybė nenustato individualaus vertinimo ir pelningumo rodiklių skaičiavimo dukterinėms bendrovėms, todėl ir VSTVND įstatymo įvardintose Valdymo koordinavimo centro funkcijose tai neturi būti numatyta. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymų projektais siūloma: 1.
VSTVND įstatymo 23¹ straipsnio 3 dalyje nustatyti, kad kiti atranką inicijuojančio subjekto pasirinkti asmenys į valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės kolegialaus organo narius gali būti valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės, jos dukterinės arba patronuojančios bendrovės darbuotojai ar vadovai, atitinkantys įstatyme nurodytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus bei keletą nepriklausomumo reikalavimų, juridinio asmens, kurio dalyvės yra pirmiau nurodytos bendrovės, darbuotojai ar vadovai, taip pat tam tikros srities ekspertai, atitinkantys įstatyme nurodytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus bei keletą nepriklausomumo reikalavimų. Papildyti VSTVND įstatymo 23¹ straipsnio 5 dalį trimis bendraisiais reikalavimais kandidatams į valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės kolegialių organų narius. Šie reikalavimai šiuo metu nustatyti VSĮ įstatyme ir Kandidatų į valstybės ar savivaldybės įmonės, valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 631 „Dėl Kandidatų į valstybės ar savivaldybės įmonės, valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašo patvirtinimo“. Patikslinti VSTVND įstatymo 23¹ straipsnio 7 dalyje nustatytus nepriklausomumo reikalavimus kandidatams į valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės kolegialių organų narius, siekiant didesnio suderinamumo su Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis, kurios įtvirtina reikalavimus akcinių bendrovių, kurių akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, stebėtojų tarybos nariams.
Taip pat, įvertinus praktinius aspektus ir valstybės tarnautojų darbo specifiką bei siekiant kiekvieno valdybos nario turimas kompetencijas ir įgūdžius pritaikyti geriausiai, kad būtų skiriama maksimaliai laiko įsigilinti į įmonių veiklą, valdyseną ir būtų siūlomi tinkamiausi sprendimai dėl veiklos ir valdysenos efektyvinimo, siūloma VSTVND įstatymo 23¹ straipsnio 5 dalį papildyti reikalavimu valstybės tarnautojams - jie negalėtų būti iš viso daugiau kaip dviejų kolegialių organų, sudarytų valstybės ir (ar) savivaldybių valdomose įmonėse, nariais, o 23¹ straipsnio 7 dalyje nustatyti, kad kandidatas į kolegialaus organo nepriklausomus narius turi nebūti iš viso daugiau kaip trijų kolegialių organų, sudarytų valstybės ir (ar) savivaldybių valdomose įmonėse, narys. Atsižvelgiant į tai, kad bendruosius ir nepriklausomumo reikalavimus turi atitikti tiek kandidatai į kolegialių organų narius, tiek jau esami kolegialių organų nariai, siūloma atitinkamai papildyti VSTVND įstatymo 23¹ straipsnio 5 ir 7 dalis. Siekiant užtikrinti, kad būtų apdrausta valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių kolegialių organų narių civilinė atsakomybė, siūloma 23¹ straipsnį papildyti 9 dalimi ir nustatyti, kad valstybės valdomos įmonės ir savivaldybių valdomos įmonės apdraudžia kolegialių organų narių civilinę atsakomybę atitinkamai valstybės valdomos įmonės ar savivaldybės valdomos įmonės lėšomis.
VSĮ įstatymo 10 straipsnį patikslinti taip, kad kandidatams į valstybės ir savivaldybės įmonių valdybų narius būtų taikomi tokie patys reikalavimai, kokie VSTVND įstatyme nustatyti kandidatams į valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių ir jų dukterinių bendrovių kolegialių priežiūros ir valdymo organų narius. Šiuo pakeitimu siekiama, kad visi reikalavimai kandidatams į valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių narius būtų įtvirtinti viename teisės akte. 2. VSTVND įstatyme įtvirtinti savivaldybių vykdomųjų institucijų teisę prireikus nustatyti išsamią tvarką, reikalingą savivaldybių, kaip juridinių asmenų dalyvių, turtinėms ir neturtinėms teisėms ir pareigoms įgyvendinti. Įvertinus tai, kad savivaldybės yra šių juridinių asmenų dalyvės (savininkės, akcininkės ar dalininkės), taip pat atsižvelgiant į Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintus vietos savivaldos principus, pagal keičiamo 23 straipsnio 1 dalies antrojo sakinio nuostatą Vyriausybė nustatytų bendruosius turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimo reikalavimus, o 23 straipsnio 1 dalies trečiojo sakinio nuostata skirta sudaryti galimybes pačioms savivaldybėms nusistatyti detalesnę tvarką, atsižvelgiant į jų įsteigtiems juridiniams asmenims keliamus tikslus ir vykdomos veiklos specifiką. 3.
3Papildyti VSTVND įstatymo 23 straipsnio 2 dalį dėl galimybės Vyriausybės priimtų teisės aktų nuostatas taikyti pagal taisyklę „laikykis arba paaiškink“ valstybės valdomoms įmonėms ir savivaldybės valdomoms įmonėms ir patikslinti VSTVND įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatas, susijusias su dukterinėms bendrovėms Vyriausybės nustatytų reikalavimų teisiniu reguliavimu. Siūlomose nuostatose atsisakoma imperatyvios nuostatos, kad Vyriausybė nustato, kokios pagal VSTVND įstatymo 23 straipsnio 1 dalį nurodytos Vyriausybės priimtų teisės aktų nuostatos taikomos dukterinėms bendrovėms, o Vyriausybei suteikiama teisė nustatyti, kokios minėtos nuostatos dukterinėms bendrovėms gali būti taikomos be išimčių, laikantis taisyklės „laikykis arba paaiškink“ arba netaikomos. 4. Papildyti VSTVND įstatymo 23 straipsnį 2²dalimi, kurioje nustatyti, kad valstybės valdomos įmonės, savivaldybės valdomos įmonės ir jų dukterinės bendrovės turi užtikrinti veiklos skaidrumą, ir įtvirtinti, kad veiklos skaidrumo užtikrinimo gaires nustato Vyriausybė. Pakeitimu įstatyme būtų nustatytas teisinis pagrindas Vyriausybei nustatyti valstybės valdomų įmonių ir savivaldybės valdomų įmonių, taip pat jų dukterinių bendrovių veiklos skaidrumo užtikrinimo gaires. 5. Atsisakyti VSTVND įstatymo 23 straipsnio 5 dalies perteklinių nuostatų. VSTVND įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad Gerojo valdymo indekso ataskaita rengiama pagal ekonomikos ir inovacijų ministro nustatytas rekomendacijas, tačiau tokių rekomendacijų nustatymas yra netikslingas. Gerojo valdymo indekso ataskaitas rengia Valdymo koordinavimo centras nuo 2016 metų.
Gerojo valdymo indekso ataskaitoje pateikiamas įvertinimas, kaip valstybės valdomose įmonėse ir dukterinėse bendrovėse įgyvendinamos valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimą, valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimą, kandidatų į valstybės valdomos įmonės kolegialų priežiūros ar valdymo organą atranką reguliuojančių teisės aktų nuostatos ir kaip valstybės valdomos įmonės ir dukterinės bendrovės valdymas atitinka NASDAQ Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso nuostatas. Valstybės valdomų įmonių gerosios valdysenos indekso metodiką nustato Valdymo koordinavimo centras. Metodika reguliariai peržiūrima bei atnaujinama tiek siekiant reaguoti į valstybės valdomų įmonių valdysenos teisinio reguliavimo ar valdysenos praktikų pokyčius, tiek siekiant didinti indekso patikimumą ir pajėgumą kokybiškai atspindėti įmonių valdyseną. Atitinkamai siūloma atsisakyti VSTVND įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 7 punkto nuostatos, kad Vyriausybė nustato įmonės siektino pelningumo rodiklio apskaičiavimo tvarką, kadangi įmonės siektinas pelningumo rodiklis neturi būti apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, o jo apskaičiavimą, taikydamas savo metodikas ir atlikdamas individualų įmonės vertinimą, atlieka Valdymo koordinavimo centras ir įmonės siektino pelningumo apskaičiavimas yra visiškai Valdymo koordinavimo centro kompetencijoje. Valstybės valdomoms įmonėms nustatomų siektinų ilgalaikių 3 metų pagrindinių finansinių veiklos rodiklių ir trumpalaikių 1 metų specializuotų finansinių bei nefinansinių veiklos rodiklių pagrindiniai reikalavimai ir jų nustatymo kriterijai reglamentuoti Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr.
665 „Dėl Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“. 6. VSTVND įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 12 punkte siūloma nustatyti, kad Valdymo koordinavimo centras vertina ir teikia pasiūlymus valstybei atstovaujančioms institucijoms ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijai dėl valstybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių specialiųjų įpareigojimų veiklos rezultatų, jų įtakos valstybės valdomų įmonių finansiniams rodikliams, tinkamo specialiųjų įpareigojimų apskaitymo ir atskleidimo, taip pat vertina ir teikia informaciją valstybės valdomoms įmonėms, valstybei atstovaujančioms institucijoms ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijai dėl valstybės valdomų įmonių atliekamų funkcijų priskyrimo specialiesiems įpareigojimams, o tos pačios dalies 15 punkte siūloma nustatyti, kad Valdymo koordinavimo centras teikia metodinę pagalbą savivaldybių vykdomosioms institucijoms savivaldybių valdomų įmonių tikslų ir strategijose numatomų vertinimo rodiklių nustatymo, strategijų rengimo, tikslų siekimo vertinimo, nepriklausomų valdybos narių atrankos, savivaldybių valdomų įmonių atliekamų funkcijų priskyrimo specialiesiems įpareigojimams, kurie nustatomi pagal ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintas rekomendacijas, ir kitais su savivaldybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių valdymu susijusiais klausimais.
VSTVND įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 12 punkte siūloma nustatyti, kad Valdymo koordinavimo centras vertina ir teikia pasiūlymus valstybei atstovaujančioms institucijoms ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijai dėl valstybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių specialiųjų įpareigojimų veiklos rezultatų, jų įtakos valstybės valdomų įmonių finansiniams rodikliams, tinkamo specialiųjų įpareigojimų apskaitymo ir atskleidimo, taip pat vertina ir teikia informaciją valstybės valdomoms įmonėms, valstybei atstovaujančioms institucijoms ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijai dėl valstybės valdomų įmonių atliekamų funkcijų priskyrimo specialiesiems įpareigojimams, o tos pačios dalies 15 punkte siūloma nustatyti, kad Valdymo koordinavimo centras teikia metodinę pagalbą savivaldybių vykdomosioms institucijoms savivaldybių valdomų įmonių tikslų ir strategijose numatomų vertinimo rodiklių nustatymo, strategijų rengimo, tikslų siekimo vertinimo, nepriklausomų valdybos narių atrankos, savivaldybių valdomų įmonių atliekamų funkcijų priskyrimo specialiesiems įpareigojimams, kurie nustatomi pagal ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintas rekomendacijas, ir kitais su savivaldybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių valdymu susijusiais klausimais. Pažymėtina, kad veiklos priskyrimo specialiesiems įpareigojimams, jų veiklos apskaitymo ir atskleidimo klausimai jau pakankamai nuosekliai sureguliuoti ir įgyvendinami valstybės valdomose įmonėse, tačiau savivaldybių valdomų įmonių vykdomų veiklų priskyrimas specialiesiems įpareigojimams nėra reguliuojamas įstatyme, atitinkamai veiklos nėra tinkamai atskiriamos ir atskleidžiama informacija, todėl šioje srityje savivaldybėms bei savivaldybių valdomoms įmonėms reikalinga kvalifikuota ekspertinė pagalba, kurią konsultacijomis suteiktų Valdymo koordinavimo centras. 7.
7VSTVND įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 7 punkte atsisakyti nuostatos, kad Valdymo koordinavimo centras kiekvienais metais apskaičiuoja dukterinių bendrovių pelningumo rezultatus atlikdama jų individualų vertinimą ir teikia siūlymus dėl jų dukterinėms bendrovėms Vyriausybės nustatomų siektinų pelningumo rodiklių. Pažymėtina, kad į dukterinių bendrovių strateginius veiklos planus įtraukiami patronuojančiųjų bendrovių joms nustatyti pelningumo rodikliai, kurie įgalina patronuojančiąją bendrovę pasiekti joms Vyriausybės nustatytus pelningumo rodiklius. Valdymo koordinavimo centras kasmet vertina strategijų įgyvendinimą, tuo pačiu įvertindamas, kaip dukterinių bendrovių rezultatai padeda patronuojančiajai valstybės valdomai įmonei siekti nustatytų pelningumo rodiklių. Svarbu pažymėti ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymą dukterinių bendrovių veiklos rezultatai konsoliduoti įmonių grupės finansinėse ataskaitose, kurių duomenimis galima vertinti valstybės valdomai įmonei iškeltų finansinių tikslų pasiekimą, įskaitant tuos, kurie vykdomi per jos dukterines bendroves. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priimti įstatymai prisidės prie valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių veiklos efektyvumo ir skaidrumo didinimo. Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymų projektai neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Priėmus Įstatymų projektais siūlomus pakeitimus, kitų įstatymų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus Įstatymų projektus, reikės atitinkamai pakeisti:
1Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. 631 „Dėl Kandidatų į valstybės ar savivaldybės įmonės, valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašo patvirtinimo“;
2Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 6 d. nutarimą Nr. 567 „Dėl Savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo savivaldybių valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“;
3Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 14 d. nutarimą Nr. 1052 „Dėl Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašo patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).
Papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų Įstatymų projektams įgyvendinti nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai žodžiai: „taisyklė „laikykis arba paaiškink“, „specialieji įpareigojimai“, „nepriklausomumo reikalavimai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
2022-10-05 Nr. XIVP–2052 Vilnius Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 2 dalies nuostatos, nustatančios, kad Vyriausybė gali nustatyti, kurios pagal šio straipsnio 1 ir 2²dalis Vyriausybės priimtų teisės aktų nuostatos atitinkamiems juridiniams asmenims taikomos pagal taisyklę
„laikykis arba paaiškink“, taikomos be išimčių arba visai netaikomos, yra
suformuluotos ydingai, nes ji ne įpareigoja Vyriausybę nustatyti konkrečias Vyriausybės priimtų teisės aktų taikymo atitinkamiems juridiniams asmenims taisykles (kaip yra šiuo metu galiojančiame įstatyme), o tik įgalina Vyriausybę nustatyti specialias Vyriausybės priimtų teisės aktų taikymo sąlygas. Tačiau pažymėtina, kad įstatyme neįtvirtinta bendroji Vyriausybės priimtų teisės aktų taikymo taisyklė, kuria turėtų būti vadovaujamasi tuo atveju, kai Vyriausybė nepasinaudotų jai suteiktais įgaliojimais ir nenustatytų specialių įstatymo taikymo taisyklių atitinkamiems juridiniams asmenims. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalį reikėtų tikslinti, arba aiškiai nustatant bendrąsias Vyriausybės priimtų teisės aktų taikymo atitinkamiems juridiniams asmenims taisykles (kurios būtų taikomos tuo atveju, jeigu Vyriausybė specialiomis taisyklėmis nenustatytų kitaip), arba įpareigojant (o ne įgalinant) pačią Vyriausybę nustatyti konkrečias Vyriausybės priimtų teisės aktų taikymo atitinkamiems juridiniams asmenims taisykles.
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatos galėtų būti aiškinamos taip, jog Vyriausybė galėtų nustatyti, kad jos pagal keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2²dalį nustatytos skaidrumo užtikrinimo gairės tam tikroms įmonėms galėtų būti netaikomos. Todėl kyla abejonių, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytus projekto tikslus. 2. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje siūlomo įtvirtinti principo ,,veiklos skaidrumas“ turinys nei projekte, nei keičiamame įstatyme nėra apibrėžtas. Atkreipiame dėmesį, kad valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai bei jų turinys yra apibrėžti keičiamo įstatymo 9 straipsnyje. Šiame kontekste pastebėtina, kad 2008 m. sausio 28 d. Konstitucinio Teismo nutarime pažymėta, kad skaidrumas, kaip viešosios valdžios institucijų ir pareigūnų veiklos principas, suponuoja informacijos sklaidą ir komunikavimą, atvirumą ir viešumą (tiek, kiek tai nekenkia kitoms teisės saugomoms vertybėms), atskaitingumą atitinkamai bendruomenei ir sprendimus priimančių pareigūnų atsakomybę už tuos sprendimus, taip pat tai, kad priimami sprendimai turi būti pagrįsti, aiškūs, kad juos iškilus reikalui būtų galima racionaliai motyvuoti.
Kartu atkreipiame dėmesį, kad Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime pažymėta, kad iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir aiškumo, svarstytina, ar keičiamame įstatyme siūlomo įtvirtinti valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių, bei jų dukterinių bendrovių veiklos principo turinys neturėtų būti apibrėžtas. 3. Svarstytina, ar būtent projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 12 punkte turėtų būti pateikiamas sąvokos „specialieji įpareigojimai“ apibrėžimas. Pažymėtina, kad šiame punkte reglamentuojami išimtinai valstybės valdomų įmonių bei jų dukterinių bendrovių reguliavimo klausimai, todėl tame pačiame punkte apibrėžti, kad specialieji įpareigojimai suprantami kaip įmonės funkcijos, kurias ji įpareigota atlikti pagal įstatymus, Vyriausybės nutarimus ar savivaldybės tarybos sprendimus, nėra pagrįsta ir logiška. Siekiant teisės akto nuostatų darnos ir sistemiškumo, galbūt tikslinga „specialiųjų įpareigojimų“ sąvoką apibrėžti keičiamo įstatymo 2 straipsnyje, reglamentuojančiame pagrindines įstatymo sąvokas. 4.
projekto nuostatų nėra aišku, kodėl keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 12 punkte nustatyta, kad specialiuosius įpareigojimus gali vykdyti valstybės valdomų įmonių dukterinės bendrovės, o keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies
bendrovėms nėra numatyta. 5. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 23¹ straipsnio 1 dalies nuostatoje iki dvitaškio vietoj žodžio „savivaldybių” įrašytinas žodis „savivaldybės“. Taip pat siūlome šioje ir kitose keičiamo įstatymo 23¹ straipsnio nuostatoje vietoj formuluotės „valstybės ir savivaldybės valdoma bendrovė“ vartoti tikslesnę formuluotę - „valstybės ir (ar) savivaldybės valdoma bendrovė“. 6. Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad kitiems atranką inicijuojančio subjekto pasirinktiems asmenims, nurodytiems projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 23¹ straipsnio 3 dalyje, nebūtų taikomi visi šio straipsnio 7 dalyje įtvirtinti nepriklausomumo reikalavimai, siūlome šioje dalyje aiškiai nurodyti, ar kitais valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės kolegialaus priežiūros ar valdymo organo nariais gali būti skiriami tos pačios bendrovės darbuotojai ir vadovas, ar, vis dėlto, turima omenyje, kad į bendrovės priežiūros ar valdymo organus gali būti skiriami kitų valstybės ar savivaldybės valdomų bendrovių, jų dukterinių arba patronuojančių bendrovių darbuotojai ar vadovai. 7. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 23¹ straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „šiame punkte“ įrašytini žodžiai „šioje dalyje“. 8. Pažymėtina, kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 23¹ straipsnio 3 dalyje vartojama formuluotė „asmenys atitinkantys šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus“ nėra tiksli, nes specialieji reikalavimai kandidatams šio straipsnio 6 dalyje nėra nurodomi.
Minėtoje dalyje tiesiog įtvirtinta, kad specialiuosius reikalavimus kolegialaus organo nariui savo sprendimu nustato atranką inicijuojantis subjektas. Atsižvelgiant į tai, nuostata tikslintina, ją dėstant taip: „asmenys atitinkantys šio straipsnio 5 dalyje nurodytus bendruosius ir atranką inicijuojančio subjekto nustatytus specialiuosius reikalavimus“. 9. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 23¹ straipsnio 5 dalies pirmoji pastraipa tikslintina, įvardinant, kokių bendrovių kolegialių organų nariai ir kandidatai į narius turimi omenyje, t. y. ar tik valstybės ir savivaldybės valdomų bendrovių, ar ir jų dukterinių bendrovių kolegialių valdymo organų nariai ir kandidatai į juos. 10. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 23¹ straipsnio 5 dalies 8 punkte siūloma nustatyti, kad kandidatas į valstybės ar savivaldybių valdomos bendrovės bei kolegialaus organo narius ir kolegialaus organo narys, jeigu jis yra valstybės tarnautojas, negali būti iš viso daugiau kaip dviejų kolegialių organų, sudarytų valstybės ir (ar) savivaldybių valdomose įmonėse, nariu. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad siūlomas teisinis reguliavimas nustatomas ,,įvertinus praktinius aspektus ir valstybės tarnautojų darbo specifiką bei siekiant kiekvieno valdybos nario turimas kompetencijas ir įgūdžius pritaikyti geriausiai, kad būtų skiriama maksimaliai laiko įsigilinti į įmonių veiklą, valdyseną ir būtų siūlomi tinkamiausi sprendimai dėl veiklos ir valdysenos efektyvinimo”.
Atkreipiame dėmesį, kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 23¹ straipsnio 7 dalies 7 punkte siūloma nustatyti, kad kandidatas į kolegialaus organo nepriklausomus narius ir kolegialaus organo nepriklausomas narys negali būti iš viso daugiau kaip trijų kolegialių organų, sudarytų valstybės ir (ar) savivaldybių valdomose įmonėse, nariu. Vertinant projektu siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, pažymėtina, kad nepriklausomi kandidatai į kolegialių valdymo organų narius ar kolegialių valdymo organų nariai, kaip ir valstybės tarnautojai, gali dirbti kitą darbą, t. y. vykdyti ne tik dviejų ar trijų valstybės valdomų įmonių kolegialių organų narių funkcijas, todėl nėra aišku, kokiais konkrečiai argumentais remiantis valstybės tarnautojams ir nepriklausomiems nariams siūloma nustatyti skirtingus ribojimus būtų valstybės valdomų įmonių kolegialių organų nariais. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, tuo atveju, jeigu turimas tikslas keičiamame įstatyme įtvirtinti siekį, kad tiek nepriklausomi kandidatai, tiek valstybės tarnautojai, būdami valstybės valdomos įmonės kolegialaus organo nariais, galėtų skirti maksimaliai laiko, kad įsigilintų į tos įmonės veiklą, svarstytina, ar projekte jiems siūlomų nustatyti atitinkamų reikalavimų nereikėtų suvienodinti. 11. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 23¹ straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatos ,,atranką inicijuojančio subjekto ar jam pavaldaus juridinio asmens valstybės tarnautojas ar darbuotojas“ turinys nėra aiškus. Nėra aišku, kurie juridiniai asmenys būtų laikomi pavaldžiais atranką inicijuojančiam subjektui.
Projekto nuostata tikslintina taip, kad būtų aišku, kuriuos ,,pavaldžius“ subjektus ji apimtų. 12. Nėra aišku kokio komiteto pareigos turimos omenyje projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 23¹ straipsnio 7 dalies 4 punkte. 13. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 23¹ straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės valdomos įmonės ir savivaldybių valdomos įmonės apdraudžia kolegialių organų narių civilinę atsakomybę atitinkamai valstybės valdomos įmonės ar savivaldybės valdomos įmonės lėšomis. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas yra pakankamas, nes iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia draudimo suma būtų draudžiama kiekvieno kolegialaus organo nario civilinė atsakomybė, nėra pakankamai aišku, ar būtų draudžiama civilinė atsakomybė už žalą, padarytą būtent tai įmonei, kurių kolegialaus organų nariais yra apdraustieji, taip pat neaišku, ar civilinės atsakomybės draudimas apimtų tik žalos, padarytos apdraustiesiems vykdant kolegialaus organo nario pareigas, atlyginimą, ar ir kitais jų veiksmais įmonei padarytos žalos atlyginimą. Be to, nėra aiškios ir kitos draudimo sąlygos. Iš projekto nuostatų taip pat nėra aišku, per kurį terminą, įsigaliojus įstatymui, aukščiau minėtos įmonės turėtų apdrausti savo kolegialių organų narių civilinę atsakomybę. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 3 straipsnis neturėtų būti papildytas įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, kuriose toks terminas būtų nustatytas. Taip pat iš projekto turinio nėra aišku, kokios teisinės pasekmės kiltų įmonei ir atsakomybė būtų taikoma jos vadovui tuo atveju, jeigu, įsigaliojus įstatymui ar praėjus nustatytam terminui, minėtų įmonių kolegialių organų narių civilinė atsakomybė nebūtų apdrausta.
Pastebėtina ir tai, kad nėra pakankamai aišku, kokias argumentais remiantis siūloma drausti vien tik kolegialių valdymo organo narių civilinę atsakomybę, nes atitinkamą žalą įmonei galėtų padaryti ir vienasmenis valdymo organas – įmonės vadovas. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar apdraustųjų civiline atsakomybe ratas neturėtų būti išplėstas. 14. Projekto 3 straipsnio pavadinimas dėstytinas taip:
„Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“. 15. Projekto 3 straipsnio 1 ir 3 dalyse siūloma
nustatyti, kad šio įstatymo 1 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2² dalis įsigalioja 2023 m. rugsėjo 1 d. Vertinant šią nuostatą, pažymėtina, kad teisės technikos taisyklės nenumato galimybės nustatyti kitokio (vėlesnio ar ankstesnio) nauja redakcija dėstomo straipsnio atskiros struktūrinės dalies įsigaliojimo nei taikoma visam straipsniui. Atsižvelgiant į tai, reikėtų projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnį dėstyti nauja redakcija , o 2 straipsniu - jo papildymą tokia dalimi, kurios įsigaliojimą projekto rengėjai nori nukelti vėlesniam laikui (atitinkamai turėtų būti nustatytas vėlesnis šio straipsnio įsigaliojimas). Beje, pažymėtina, kad nukėlus 23 straipsnio 2²dalies įsigaliojimą, reikėtų tikslinti ir šio straipsnio 2 dalies formuluotę (arba taip pat numatyti vėlesnį jos įsigaliojimą), nes šioje dalyje pateikiama nuoroda į 2² dalį. 16. Jeigu būtų atsižvelgta į aukščiau išdėstytą pastabą, projekto 3 straipsnio (jis turėtų tapti 4 straipsniu) 1 dalis dėstytina taip: „Šis įstatymas, išskyrus įstatymo 2 straipsnį ir šio straipsnio
2 dalyje reikėtų nustatyti įstatymo 2 straipsnio įsigaliojimo datą. 17.
dalies – jeigu būtų atsižvelgta į mūsų pastabą) pirmajame sakinyje po žodžio
„keičiamo“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių
turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo“. Tuo tarpu paskutinį šios dalies sakinį, siekiant teisinio aiškumo, siūlome dėstyti taip: „Kolegialių organų, sudarytų valstybės ir (ar) savivaldybių valdomose įmonėse, nario pareigas einantys valstybės tarnautojai daugiau kaip dviejų kolegialių organų tokiose įmonėse nariais gali būti ne ilgiau kaip iki 2023 m. spalio 31 d.“. 18. Teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti valstybės kaip valstybės valdomų įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, viešųjų įstaigų ir kitos teisinės formos juridinių asmenų dalyvio, turtinių ir neturtines teisių ir pareigas įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai bei į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 5 dalies nuostatas, turėtų būti atliktas projekto antikorupcinis vertinimas. Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymų projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
2022-11-25 Nr. XIVP–2052(2) Vilnius Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 2²dalį Vyriausybės priimtų teisės aktų nuostatos valstybės valdomoms įmonėms ir savivaldybės valdomoms įmonėms taikomos pagal taisyklę
„laikykis arba paaiškink“, taikomos be išimčių arba netaikomos, implikuoja
Vyriausybės įgaliojimus nustatyti, kad pagal keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2²dalį nustatytos skaidrumo užtikrinimo gairės tam tikroms įmonėms galėtų būti iš viso netaikomos. Tačiau toks įstatymo aiškinimas ir taikymas nederėtų nei su 23 straipsnio 2¹ dalyje įtvirtinta imperatyvia nuostata, numatančia, kad turi būti užtikrinamas valstybės valdomų įmonių, savivaldybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių veiklos skaidrumas, nei su projekto aiškinamajame rašte nurodytais projekto tikslais. 2. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 23¹ straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatos ,,atranką inicijuojančio subjekto ar jam pavaldaus juridinio asmens valstybės tarnautojas ar darbuotojas“ turinys nėra aiškus, nes neaišku, kurie juridiniai asmenys būtų laikomi pavaldžiais atranką inicijuojančiam subjektui. Atitinkamai nebūtų aišku, kurie valstybės tarnautojai ar darbuotojai būtų laikomi atranką organizuojančiam subjektui pavaldaus juridinio asmens valstybės tarnautojais ir darbuotojais. Taikant įstatymą, gali kilti minėtos nuostatos aiškinimo problemų.
Siekiant to išvengti, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 23¹ straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatas reikėtų papildyti, pateikiant minėtos nuostatos paaiškinimą. Atkreipiame dėmesį, kad paaiškinimai, kaip turėtų būti suprantamos vienos, ar kitos keičiamo įstatymo nuostatos, yra pateikti projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje, taip pat projekto 3 straipsnio 2 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2¹ dalyje. 3. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 23¹ straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės valdomos įmonės ir savivaldybių valdomos įmonės apdraudžia kolegialių organų narių civilinę atsakomybę atitinkamai valstybės valdomos įmonės ar savivaldybės valdomos įmonės lėšomis. Manytina, kad siūlomas teisinis reguliavimas nėra pakankamas, nes iš projekto nuostatų nėra aišku nei kokia draudimo suma būtų draudžiama kiekvieno kolegialaus organo nario civilinė atsakomybė, nei tai, ar būtų draudžiama civilinė atsakomybė už žalą, padarytą būtent tai įmonei, kurių kolegialaus organų nariais yra apdraustieji. Nenustačius tokių būtinųjų civilinės atsakomybės draudimo sąlygų, įstatymo taikymas gali būti probleminis ir nevienodas. Pastebėtina, kad apdraudus kolegialių organų narių civilinę atsakomybę nors ir labai mažai sumai (1000 eurų) imperatyvi įstatymo norma formaliai būtų įgyvendinta, nors praktinė tokio draudimo reikšmė būtų praktiškai niekinė.
Atkreipiame dėmesį, kad, pavyzdžiui, Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 131 straipsnio 1-3 dalyse detaliai reglamentuojami reikalavimai nemokumo administratoriaus privalomajam civilinės atsakomybės draudimui, nustatant minimalią profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumą, kuri yra
draudžiamiesiems įvykiams per metus, taip pat nustatomas minėtos civilinės atsakomybės draudimo objektas bei draudžiamuoju įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu nemokumo administratoriaus atlikti neteisėti veiksmai. Paminėtina ir tai, kad iš projekto nuostatų taip pat nėra aišku, per kurį terminą, įsigaliojus įstatymui, aukščiau minėtos įmonės turėtų apdrausti savo kolegialių organų narių civilinę atsakomybę. Atsižvelgus į tai, projekto 5 straipsnį siūlome papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, kuriose šis terminas būtų nustatytas. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
2022-10-19
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Bronislovas Matelis, Audrius Petrošius, Kęstutis Masiulis, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Rasa Mačiulytė, Skaistė Meškelė, Rasa Šidlauskaitė, Juras Taminskas. Kviestieji asmenys: Ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Įmonių politikos departamento direktorius Vaidotas Rudokas ir šio departamento Valstybės valdomų įmonių politikos skyriaus vedėja Laurentina Garbauskienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė ir patarėja Linda Kreimerytė, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento patarėja Jolita Gumaniukienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-051
Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatos, nustatančios, kad Vyriausybė gali nustatyti, kurios pagal šio straipsnio 1 ir 2²dalis Vyriausybės priimtų teisės aktų nuostatos atitinkamiems juridiniams asmenims taikomos pagal taisyklę „laikykis arba paaiškink“, taikomos be išimčių arba visai netaikomos, yra suformuluotos ydingai, nes ji ne įpareigoja Vyriausybę nustatyti konkrečias Vyriausybės priimtų teisės aktų taikymo atitinkamiems juridiniams asmenims taisykles (kaip yra šiuo metu galiojančiame įstatyme), o tik įgalina Vyriausybę nustatyti specialias Vyriausybės priimtų teisės aktų taikymo sąlygas. Tačiau pažymėtina, kad įstatyme neįtvirtinta bendroji Vyriausybės priimtų teisės aktų taikymo taisyklė, kuria turėtų būti vadovaujamasi tuo atveju, kai Vyriausybė nepasinaudotų jai suteiktais įgaliojimais ir nenustatytų specialių įstatymo taikymo taisyklių atitinkamiems juridiniams asmenims. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalį reikėtų tikslinti, arba aiškiai nustatant bendrąsias Vyriausybės priimtų teisės aktų taikymo atitinkamiems juridiniams asmenims taisykles (kurios būtų taikomos tuo atveju, jeigu Vyriausybė specialiomis taisyklėmis nenustatytų kitaip), arba įpareigojant (o ne įgalinant) pačią Vyriausybę nustatyti konkrečias Vyriausybės priimtų teisės aktų taikymo atitinkamiems juridiniams asmenims taisykles. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatos galėtų būti aiškinamos taip, jog Vyriausybė galėtų nustatyti, kad jos pagal keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2²dalį nustatytos skaidrumo užtikrinimo gairės tam tikroms įmonėms galėtų būti netaikomos.
atitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytus projekto tikslus. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-10-051
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje siūlomo įtvirtinti principo ,,veiklos skaidrumas“ turinys nei projekte, nei keičiamame įstatyme nėra apibrėžtas. Atkreipiame dėmesį, kad valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai bei jų turinys yra apibrėžti keičiamo įstatymo 9 straipsnyje. Šiame kontekste pastebėtina, kad 2008 m. sausio 28 d. Konstitucinio Teismo nutarime pažymėta, kad skaidrumas, kaip viešosios valdžios institucijų ir pareigūnų veiklos principas, suponuoja informacijos sklaidą ir komunikavimą, atvirumą ir viešumą (tiek, kiek tai nekenkia kitoms teisės saugomoms vertybėms), atskaitingumą atitinkamai bendruomenei ir sprendimus priimančių pareigūnų atsakomybę už tuos sprendimus, taip pat tai, kad priimami sprendimai turi būti pagrįsti, aiškūs, kad juos iškilus reikalui būtų galima racionaliai motyvuoti. Kartu atkreipiame dėmesį, kad Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime pažymėta, kad iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir aiškumo, svarstytina, ar keičiamame įstatyme siūlomo įtvirtinti valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių, bei jų dukterinių bendrovių veiklos principo turinys neturėtų būti apibrėžtas. Pritarti 3.
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-10-051
ar būtent projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies
apibrėžimas. Pažymėtina, kad šiame punkte reglamentuojami išimtinai valstybės valdomų įmonių bei jų dukterinių bendrovių reguliavimo klausimai, todėl tame pačiame punkte apibrėžti, kad specialieji įpareigojimai suprantami kaip įmonės funkcijos, kurias ji įpareigota atlikti pagal įstatymus, Vyriausybės nutarimus ar savivaldybės tarybos sprendimus, nėra pagrįsta ir logiška. Siekiant teisės akto nuostatų darnos ir sistemiškumo, galbūt tikslinga „specialiųjų įpareigojimų“ sąvoką apibrėžti keičiamo įstatymo 2 straipsnyje, reglamentuojančiame pagrindines įstatymo sąvokas. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-10-05
(12,
projekto aiškinamojo rašto, nei iš paties projekto nuostatų nėra aišku, kodėl keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 12 punkte nustatyta, kad specialiuosius įpareigojimus gali vykdyti valstybės valdomų įmonių dukterinės bendrovės, o keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 15 punkte specialių įpareigojimų vykdymo galimybė savivaldybių valdomų įmonių dukterinėms bendrovėms nėra numatyta. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-10-052 (23¹)
projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 23¹ straipsnio
žodis „savivaldybės“. Taip pat siūlome šioje ir kitose keičiamo įstatymo 23¹ straipsnio nuostatoje vietoj formuluotės „valstybės ir savivaldybės valdoma bendrovė“ vartoti tikslesnę formuluotę - „valstybės ir
(ar) savivaldybės valdoma bendrovė“.
Nepritarti Argumentai: Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 straipsnio 5 ir 15 dalys apibrėžia, kas yra savivaldybės valdoma bendrovė ir valstybės valdoma bendrovė. Valdymas siejamas su nuosavybės teise priklausančiomis akcijomis, kai jos suteikia daugiau kaip ½ balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Vadinasi, bendrovė tuo pačiu metu negali būti valdoma ir valstybės, ir savivaldybės. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekte yra vartojamos skirtingos sąvokos „valstybės įmonė“,
„valstybės ir savivaldybių valdomos bendrovės“, „valstybės ir savivaldybės
valdomos bendrovės“ „valstybės ir savivaldybių valdomos įmonės“ tiems patiems subjektams apibrėžti. Šių sąvokų turinys nėra atskleistas keičiamo įstatymo 2 straipsnyje. Šiame straipsnyje apibrėžtos kitokios sąvokos. Toks įstatymo nuostatų nenuoseklumas gali apsunkinti įstatymo taikymą. Atsižvelgiant į tai, tikslinga nuosekliai peržiūrėti įstatymo projekto nuostatas ir, atsižvelgiant į aiškinamajame rašte nurodytus įstatymo projekto tikslus, tikslinti jo turinį. Pasiūlymas:
įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 23¹ straipsnio pavadinimą ir 1 dalies nuostatą iki dvitaškio ir juos išdėstyti taip: „23¹ straipsnis. Valstybės valdomos bendrovės ir savivaldybiųės valdomos bendrovės bei dukterinės bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus priežiūros ar valdymo organo sudarymas
bendrovės ir savivaldybiųės valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamame kolegialiame priežiūros ar valdymo organe turi būti:“. 2.
projektu keičiamuose įstatymo straipsniuose vietoj vartojamų formuluočių
„valstybės ir savivaldybės valdoma bendrovė“ ir „valstybės ir savivaldybių
valdoma bendrovė“ vartoti formuluotę „valstybės valdoma bendrovė ir savivaldybės valdoma bendrovė“. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-052 (23¹)
teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad kitiems atranką inicijuojančio subjekto pasirinktiems asmenims, nurodytiems projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 23¹straipsnio 3 dalyje, nebūtų taikomi visi šio straipsnio 7 dalyje įtvirtinti nepriklausomumo reikalavimai, siūlome šioje dalyje aiškiai nurodyti, ar kitais valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės kolegialaus priežiūros ar valdymo organo nariais gali būti skiriami tos pačios bendrovės darbuotojai ir vadovas, ar, vis dėlto, turima omenyje, kad į bendrovės priežiūros ar valdymo organus gali būti skiriami kitų valstybės ar savivaldybės valdomų bendrovių, jų dukterinių arba patronuojančių bendrovių darbuotojai ar vadovai. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-10-052 (23¹)
straipsniu keičiamo įstatymo 23¹ straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „šiame punkte“ įrašytini žodžiai „šioje dalyje“. Pritarti
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-10-052 (23¹)
kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 23¹ straipsnio 3 dalyje vartojama formuluotė „asmenys atitinkantys šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus“ nėra tiksli, nes specialieji reikalavimai kandidatams šio straipsnio 6 dalyje nėra nurodomi. Minėtoje dalyje tiesiog įtvirtinta, kad specialiuosius reikalavimus kolegialaus organo nariui savo sprendimu nustato atranką inicijuojantis subjektas.
Atsižvelgiant į tai, nuostata tikslintina, ją dėstant taip:
„asmenys atitinkantys šio straipsnio 5 dalyje nurodytus bendruosius ir
atranką inicijuojančio subjekto nustatytus specialiuosius reikalavimus“. Pritarti
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-10-052 (23¹)
straipsniu keičiamo įstatymo 23¹ straipsnio 5 dalies pirmoji pastraipa tikslintina, įvardinant, kokių bendrovių kolegialių organų nariai ir kandidatai į narius turimi omenyje, t. y. ar tik valstybės ir savivaldybės valdomų bendrovių, ar ir jų dukterinių bendrovių kolegialių valdymo organų nariai ir kandidatai į juos. Pritarti
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-10-052 (23¹⁾ (5
straipsniu keičiamo įstatymo 23¹ straipsnio 5 dalies 8 punkte siūloma nustatyti, kad kandidatas į valstybės ar savivaldybių valdomos bendrovės bei kolegialaus organo narius ir kolegialaus organo narys, jeigu jis yra valstybės tarnautojas, negali būti iš viso daugiau kaip dviejų kolegialių organų, sudarytų valstybės ir (ar) savivaldybių valdomose įmonėse, nariu. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad siūlomas teisinis reguliavimas nustatomas ,,įvertinus praktinius aspektus ir valstybės tarnautojų darbo specifiką bei siekiant kiekvieno valdybos nario turimas kompetencijas ir įgūdžius pritaikyti geriausiai, kad būtų skiriama maksimaliai laiko įsigilinti į įmonių veiklą, valdyseną ir būtų siūlomi tinkamiausi sprendimai dėl veiklos ir valdysenos efektyvinimo“. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 23¹ straipsnio
nepriklausomus narius ir kolegialaus organo nepriklausomas narys negali būti iš viso daugiau kaip trijų kolegialių organų, sudarytų valstybės ir
(ar) savivaldybių valdomose įmonėse, nariu.
Vertinant projektu siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, pažymėtina, kad nepriklausomi kandidatai į kolegialių valdymo organų narius ar kolegialių valdymo organų nariai, kaip ir valstybės tarnautojai, gali dirbti kitą darbą, t. y. vykdyti ne tik dviejų ar trijų valstybės valdomų įmonių kolegialių organų narių funkcijas, todėl nėra aišku, kokiais konkrečiai argumentais remiantis valstybės tarnautojams ir nepriklausomiems nariams siūloma nustatyti skirtingus ribojimus būtų valstybės valdomų įmonių kolegialių organų nariais. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, tuo atveju, jeigu turimas tikslas keičiamame įstatyme įtvirtinti siekį, kad tiek nepriklausomi kandidatai, tiek valstybės tarnautojai, būdami valstybės valdomos įmonės kolegialaus organo nariais, galėtų skirti maksimaliai laiko, kad įsigilintų į tos įmonės veiklą, svarstytina, ar projekte jiems siūlomų nustatyti atitinkamų reikalavimų nereikėtų suvienodinti. Pritarti
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-10-052 (23¹)
straipsniu keičiamo įstatymo 23¹ straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatos ,,atranką inicijuojančio subjekto ar jam pavaldaus juridinio asmens valstybės tarnautojas ar darbuotojas“ turinys nėra aiškus. Nėra aišku, kurie juridiniai asmenys būtų laikomi pavaldžiais atranką inicijuojančiam subjektui. Projekto nuostata tikslintina taip, kad būtų aišku, kuriuos
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-10-052 (23¹)
kokio komiteto pareigos turimos omenyje projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 23¹ straipsnio 7 dalies 4 punkte. Pritarti 13.
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-10-052 (23¹)3
straipsniu keičiamo įstatymo 23¹ straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės valdomos įmonės ir savivaldybių valdomos įmonės apdraudžia kolegialių organų narių civilinę atsakomybę atitinkamai valstybės valdomos įmonės ar savivaldybės valdomos įmonės lėšomis. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas yra pakankamas, nes iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia draudimo suma būtų draudžiama kiekvieno kolegialaus organo nario civilinė atsakomybė, nėra pakankamai aišku, ar būtų draudžiama civilinė atsakomybė už žalą, padarytą būtent tai įmonei, kurių kolegialaus organų nariais yra apdraustieji, taip pat neaišku, ar civilinės atsakomybės draudimas apimtų tik žalos, padarytos apdraustiesiems vykdant kolegialaus organo nario pareigas, atlyginimą, ar ir kitais jų veiksmais įmonei padarytos žalos atlyginimą. Be to, nėra aiškios ir kitos draudimo sąlygos. Iš projekto nuostatų taip pat nėra aišku, per kurį terminą, įsigaliojus įstatymui, aukščiau minėtos įmonės turėtų apdrausti savo kolegialių organų narių civilinę atsakomybę. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 3 straipsnis neturėtų būti papildytas įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, kuriose toks terminas būtų nustatytas. Taip pat iš projekto turinio nėra aišku, kokios teisinės pasekmės kiltų įmonei ir atsakomybė būtų taikoma jos vadovui tuo atveju, jeigu, įsigaliojus įstatymui ar praėjus nustatytam terminui, minėtų įmonių kolegialių organų narių civilinė atsakomybė nebūtų apdrausta. Pastebėtina ir tai, kad nėra pakankamai aišku, kokias argumentais remiantis siūloma drausti vien tik kolegialių valdymo organo narių civilinę atsakomybę, nes atitinkamą žalą įmonei galėtų padaryti ir vienasmenis valdymo organas – įmonės vadovas. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar apdraustųjų civiline atsakomybe ratas neturėtų būti išplėstas. Pritarti
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-10-053 14.
Projekto 3 straipsnio pavadinimas dėstytinas taip: „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“. Pritarti
15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 1 ir 3 dalyse siūloma nustatyti, kad šio įstatymo 1 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2² dalis įsigalioja 2023 m. rugsėjo 1 d. Vertinant šią nuostatą, pažymėtina, kad teisės technikos taisyklės nenumato galimybės nustatyti kitokio (vėlesnio ar ankstesnio) nauja redakcija dėstomo straipsnio atskiros struktūrinės dalies įsigaliojimo nei taikoma visam straipsniui. Atsižvelgiant į tai, reikėtų projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnį dėstyti nauja redakcija , o 2 straipsniu
straipsnio įsigaliojimas). Beje, pažymėtina, kad nukėlus 23 straipsnio 2²dalies įsigaliojimą, reikėtų tikslinti ir šio straipsnio 2 dalies formuluotę (arba taip pat numatyti vėlesnį jos įsigaliojimą), nes šioje dalyje pateikiama nuoroda į 2² dalį. Pritarti
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
atsižvelgta į aukščiau išdėstytą pastabą, projekto 3 straipsnio (jis turėtų tapti 4 straipsniu) 1 dalis dėstytina taip: „Šis įstatymas, išskyrus įstatymo 2 straipsnį ir šio straipsnio 4 ir 5 dalis, įsigalioja 2023 m. birželio 1 d.“. Atitinkamai 4 straipsnio 2 dalyje reikėtų nustatyti įstatymo
17Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
straipsnio 2 dalies (arba 4 straipsnio 3 dalies – jeigu būtų atsižvelgta į mūsų pastabą) pirmajame sakinyje po žodžio „keičiamo“ įrašytini žodžiai
„Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo
juo“.
Tuo tarpu paskutinį šios dalies sakinį, siekiant teisinio aiškumo, siūlome dėstyti taip: „Kolegialių organų, sudarytų valstybės ir (ar) savivaldybių valdomose įmonėse, nario pareigas einantys valstybės tarnautojai daugiau kaip dviejų kolegialių organų tokiose įmonėse nariais gali būti ne ilgiau kaip iki 2023 m. spalio 31 d.“. Pritarti
18Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo projektu siūloma reglamentuoti valstybės kaip valstybės valdomų įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, viešųjų įstaigų ir kitos teisinės formos juridinių asmenų dalyvio, turtinių ir neturtines teisių ir pareigas įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai bei į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 5 dalies nuostatas, turėtų būti atliktas projekto antikorupcinis vertinimas. Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymų projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta Spręsti pagrindiniam komitetui Pagal įstatymo projekto rengėjų pateiktą informaciją, įstatymo projekto rengimo metu jis buvo teiktas įvertinti Specialiųjų tyrimų tarnybai (toliau – STT). STT 2022 m. balandžio 1 d. pateikė pastabų įstatymo projektui. Į pastabas atsižvelgta. 2022 m. rugpjūčio mėnesį STT atsakė įstatymo projekto rengėjams, kad pastabų ar pasiūlymų dėl patobulintų teisės aktų projektų neturi. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr.
XIVP-2052 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Kęstutis Masiulis. Komiteto pirmininkas (Parašas) Ričardas Juška Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Rasa Šidlauskaitė
posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: komiteto pirmininkas K.Starkevičius; komiteto nariai: A.Bagdonas, V.Fiodorovas, A.Kupčinskas, D.Labanavičius, L.Mogenienė, A.Nekrošius, I.Pakarklytė, P.Saudargas, L.Savickas, M.Skritulskas. Komiteto biuro: vedėja R.Petkūnienė; patarėjai: D. Šaltmeris, R. Duburaitė, R.Danė, L. Jasiukėnienė, I. Jurkšuvienė, Ž. Klimka; padėjėja Z. Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Įmonių politikos departamento direktorius Vaidotas Rudokas, VVĮ politikos skyriaus vedėja Laurentina Garbauskienė, VšĮ Valdymo koordinavimo centras Analizės skyriaus vadovas Gintaras Makšimas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę1
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-051
1 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatos, nustatančios, kad Vyriausybė gali nustatyti, kurios pagal šio straipsnio 1 ir 2²dalis Vyriausybės priimtų teisės aktų nuostatos atitinkamiems juridiniams asmenims taikomos pagal taisyklę
„laikykis arba paaiškink“, taikomos be išimčių arba visai netaikomos, yra
suformuluotos ydingai, nes ji ne įpareigoja Vyriausybę nustatyti konkrečias Vyriausybės priimtų teisės aktų taikymo atitinkamiems juridiniams asmenims taisykles (kaip yra šiuo metu galiojančiame įstatyme), o tik įgalina Vyriausybę nustatyti specialias Vyriausybės priimtų teisės aktų taikymo sąlygas.
Tačiau pažymėtina, kad įstatyme neįtvirtinta bendroji Vyriausybės priimtų teisės aktų taikymo taisyklė, kuria turėtų būti vadovaujamasi tuo atveju, kai Vyriausybė nepasinaudotų jai suteiktais įgaliojimais ir nenustatytų specialių įstatymo taikymo taisyklių atitinkamiems juridiniams asmenims. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalį reikėtų tikslinti, arba aiškiai nustatant bendrąsias Vyriausybės priimtų teisės aktų taikymo atitinkamiems juridiniams asmenims taisykles (kurios būtų taikomos tuo atveju, jeigu Vyriausybė specialiomis taisyklėmis nenustatytų kitaip), arba įpareigojant (o ne įgalinant) pačią Vyriausybę nustatyti konkrečias Vyriausybės priimtų teisės aktų taikymo atitinkamiems juridiniams asmenims taisykles. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatos galėtų būti aiškinamos taip, jog Vyriausybė galėtų nustatyti, kad jos pagal keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2²dalį nustatytos skaidrumo užtikrinimo gairės tam tikroms įmonėms galėtų būti netaikomos. Todėl kyla abejonių, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytus projekto tikslus. Pritarti Siūloma 23 straipsnio 2 dalį patikslinti taip: „2.
Vyriausybė gali nustatyti, nustato, kurios pagal šio straipsnio 1 ir 2²dalis Vyriausybės priimtų teisės aktų nuostatos valstybės valdomoms įmonėms ir savivaldybės valdomoms įmonėms taikomos be išimčių, pagal taisyklę „laikykis arba paaiškink“ arba netaikomos. Vyriausybė taip pat nustato, gali nustatyti, kokios kurios pagal šio straipsnio 1 ir 2²dalis dalyje nurodytų Vyriausybės priimtų teisės aktų nuostatos taikomos be išimčių, (įprastai) arba pagal taisyklę
„laikykis arba paaiškink“ arba netaikomos valstybės ir savivaldybių
valdomų bendrovių dukterinėms akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kaip jos suprantamos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat visoms kitoms su valstybės ir
(ar) savivaldybės valdomomis bendrovėmis per dukterines bendroves susijusioms paskesnių eilių dukterinėms bendrovėms, kaip jos suprantamos Akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje (toliau kartu – dukterinė bendrovė). Taisyklė „laikykis arba paaiškink“ suprantama taip, kad nukrypimas nuo Vyriausybės nustatytos tvarkos nuostatų turi būti racionaliai pagrįstas ir paaiškintas.“2
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-052
įtvirtinti principo ,,veiklos skaidrumas“ turinys nei projekte, nei keičiamame įstatyme nėra apibrėžtas. Atkreipiame dėmesį, kad valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai bei jų turinys yra apibrėžti keičiamo įstatymo 9 straipsnyje. Šiame kontekste pastebėtina, kad 2008 m. sausio 28 d.
Konstitucinio Teismo nutarime pažymėta, kad skaidrumas, kaip viešosios valdžios institucijų ir pareigūnų veiklos principas, suponuoja informacijos sklaidą ir komunikavimą, atvirumą ir viešumą (tiek, kiek tai nekenkia kitoms teisės saugomoms vertybėms), atskaitingumą atitinkamai bendruomenei ir sprendimus priimančių pareigūnų atsakomybę už tuos sprendimus, taip pat tai, kad priimami sprendimai turi būti pagrįsti, aiškūs, kad juos iškilus reikalui būtų galima racionaliai motyvuoti. Kartu atkreipiame dėmesį, kad Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime pažymėta, kad iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir aiškumo, svarstytina, ar keičiamame įstatyme siūlomo įtvirtinti valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių, bei jų dukterinių bendrovių veiklos principo turinys neturėtų būti apibrėžtas. Pritarti Patikslinti keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2²dalies numerį ir ją išdėstyti taip: „2¹. Valstybės valdomos įmonės, savivaldybės valdomos įmonės ir jų dukterinės bendrovės turi užtikrinti veiklos skaidrumą Turi būti užtikrinamas valstybės valdomų įmonių, savivaldybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių veiklos skaidrumas, kuris suprantamas kaip šių įmonių viešai atskleidžiamų duomenų, informacijos ir dokumentų paskelbimas jų interneto svetainėse ir šio straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodytose apibendrinančiose ataskaitose.
Valstybės valdomų įmonių, savivaldybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių Jų veiklos skaidrumo užtikrinimo gaires, kuriose be kita ko gali būti ir kiti nei įstatymuose nustatyti šių įmonių metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, pranešimų ir veiklos ataskaitų rengimo ir turinio reikalavimai, nustato Vyriausybė.“3
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-051
3Svarstytina,
ar būtent projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 12 punkte turėtų būti pateikiamas sąvokos „specialieji įpareigojimai“ apibrėžimas. Pažymėtina, kad šiame punkte reglamentuojami išimtinai valstybės valdomų įmonių bei jų dukterinių bendrovių reguliavimo klausimai, todėl tame pačiame punkte apibrėžti, kad specialieji įpareigojimai suprantami kaip įmonės funkcijos, kurias ji įpareigota atlikti pagal įstatymus, Vyriausybės nutarimus ar savivaldybės tarybos sprendimus, nėra pagrįsta ir logiška. Siekiant teisės akto nuostatų darnos ir sistemiškumo, galbūt tikslinga „specialiųjų įpareigojimų“ sąvoką apibrėžti keičiamo įstatymo 2 straipsnyje, reglamentuojančiame pagrindines įstatymo sąvokas. Nepritarti Šiame punkte kalbama tik apie specialiuosius įpareigojimus, todėl ir jų apibrėžimas šiame punkte galėtų išlikti, kaip yra šiuo metu aktualios įstatymo redakcijos 23 straipsnio 5 dalies 15 punkte. 4 LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-051 4.
Nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš paties projekto nuostatų nėra aišku, kodėl keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 12 punkte nustatyta, kad specialiuosius įpareigojimus gali vykdyti valstybės valdomų įmonių dukterinės bendrovės, o keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 15 punkte specialių įpareigojimų vykdymo galimybė savivaldybių valdomų įmonių dukterinėms bendrovėms nėra numatyta. Nepritarti Specialiųjų įpareigojimų vykdymas savivaldybių valdomų įmonių dukterinėms bendrovėms nėra numatytas dėl itin mažo tokių dukterinių bendrovių skaičiaus. 2022 metų sausio 1 d. duomenimis yra tik 4 savivaldybių valdomų įmonių dukterinės bendrovės, kurios nevykdo funkcijų, atitinkančių specialiųjų įpareigojimų kriterijus. Pažymėtina, kad ir savivaldybių valdomos įmonės vykdo labai nedaug specialiųjų įpareigojimų. 5
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-053
projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 23¹ straipsnio
žodis „savivaldybės“. Taip pat siūlome šioje ir kitose keičiamo įstatymo 23¹ straipsnio nuostatoje vietoj formuluotės „valstybės ir savivaldybės valdoma bendrovė“ vartoti tikslesnę formuluotę - „valstybės ir
(ar) savivaldybės valdoma bendrovė“. Pritarti6 LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-053 6.
Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad kitiems atranką inicijuojančio subjekto pasirinktiems asmenims, nurodytiems projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 23¹ straipsnio 3 dalyje, nebūtų taikomi visi šio straipsnio 7 dalyje įtvirtinti nepriklausomumo reikalavimai, siūlome šioje dalyje aiškiai nurodyti, ar kitais valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės kolegialaus priežiūros ar valdymo organo nariais gali būti skiriami tos pačios bendrovės darbuotojai ir vadovas, ar, vis dėlto, turima omenyje, kad į bendrovės priežiūros ar valdymo organus gali būti skiriami kitų valstybės ar savivaldybės valdomų bendrovių, jų dukterinių arba patronuojančių bendrovių darbuotojai ar vadovai. Pritarti Turima omenyje tos pačios bendrovės darbuotojai ir vadovas. Siūloma 23¹ straipsnio 3 dalies pirmą sakinį patikslinti taip: „3.
Valstybės ir (ar) savivaldybių savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamame kolegialiame priežiūros ar valdymo organe gali būti ir kitų, negu šio straipsnio 1 ir 4 dalyje dalyse nurodytų, atranką inicijuojančio subjekto pasirinktų asmenų, kurie yra šios valstybės ir (ar) savivaldybės valdomos bendrovės, jos dukterinės arba patronuojančios bendrovės darbuotojai ar vadovai, atitinkantys šio straipsnio
subjekto nustatytus specialiuosius reikalavimus ir šio straipsnio
juridinio asmens, kurio dalyvės yra šioje dalyje nurodytos bendrovės, darbuotojai ar vadovai, atitinkantys šio straipsnio 5 dalyje nurodytus bendruosius ir atranką inicijuojančio subjekto nustatytus specialiuosius reikalavimus ir šio straipsnio 7 dalies 3 ir 5 punktuose nurodytus nepriklausomumo reikalavimus, taip pat tam tikros srities ekspertai, atitinkančių atitinkantys šio straipsnio 5 dalyje nurodytus bendruosius ir atranką inicijuojančio subjekto nustatytus specialiuosius reikalavimus ir šio straipsnio 7 dalies 3–6 3–5 punktuose nurodytus nepriklausomumo reikalavimus.“7
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-053
žodžių „šiame punkte“ įrašytini žodžiai „šioje dalyje“. Pritarti Žr. pasiūlymą dėl
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-053
8Pažymėtina,
kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 23¹ straipsnio 3 dalyje vartojama formuluotė „asmenys atitinkantys šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus“ nėra tiksli, nes specialieji reikalavimai kandidatams šio straipsnio 6 dalyje nėra nurodomi.
Minėtoje dalyje tiesiog įtvirtinta, kad specialiuosius reikalavimus kolegialaus organo nariui savo sprendimu nustato atranką inicijuojantis subjektas. Atsižvelgiant į tai, nuostata tikslintina, ją dėstant taip:
„asmenys atitinkantys šio straipsnio 5 dalyje nurodytus bendruosius ir
atranką inicijuojančio subjekto nustatytus specialiuosius reikalavimus“. Pritarti Žr. pasiūlymą dėl 6 pastabos. 9
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-053
pirmoji pastraipa tikslintina, įvardinant, kokių bendrovių kolegialių organų nariai ir kandidatai į narius turimi omenyje, t. y. ar tik valstybės ir savivaldybės valdomų bendrovių, ar ir jų dukterinių bendrovių kolegialių valdymo organų nariai ir kandidatai į juos. Pritarti Turima omenyje kandidatai į valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės ir valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės dukterinės bendrovės kolegialaus organo narius, taip pat ir šių bendrovių kolegialių organų nariai. Analogiškai siūloma patikslinti ir 23¹ straipsnio
patikslinti taip: „5. Kandidatas į valstybės ir (ar) savivaldybės valdomos bendrovės ir valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės dukterinės bendrovės kolegialaus organo narius ir kolegialaus organo narys turi atitikti šiuos bendruosius reikalavimus:“. Siūloma 23¹ straipsnio 6 dalį patikslinti taip: „6.
Specialiuosius reikalavimus valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės ir valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės dukterinės bendrovės kolegialaus organo nariui savo sprendimu nustato atranką inicijuojantis subjektas.“ Siūloma 23¹ straipsnio 7 dalies pirmą pastraipą patikslinti taip: „7. Kandidatas į valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės ir valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės dukterinės bendrovės kolegialaus organo nepriklausomus narius ir kolegialaus organo nepriklausomas narys turi atitikti šiuos nepriklausomumo reikalavimus:“. 10
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-053
punkte siūloma nustatyti, kad kandidatas į valstybės ar savivaldybių valdomos bendrovės bei kolegialaus organo narius ir kolegialaus organo narys, jeigu jis yra valstybės tarnautojas, negali būti iš viso daugiau kaip dviejų kolegialių organų, sudarytų valstybės ir (ar) savivaldybių valdomose įmonėse, nariu. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad siūlomas teisinis reguliavimas nustatomas ,,įvertinus praktinius aspektus ir valstybės tarnautojų darbo specifiką bei siekiant kiekvieno valdybos nario turimas kompetencijas ir įgūdžius pritaikyti geriausiai, kad būtų skiriama maksimaliai laiko įsigilinti į įmonių veiklą, valdyseną ir būtų siūlomi tinkamiausi sprendimai dėl veiklos ir valdysenos efektyvinimo”. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 23¹ straipsnio 7 dalies 7 punkte siūloma nustatyti, kad kandidatas į kolegialaus organo nepriklausomus narius ir kolegialaus organo nepriklausomas narys negali būti iš viso daugiau kaip trijų kolegialių organų, sudarytų valstybės ir (ar) savivaldybių valdomose įmonėse, nariu.
Vertinant projektu siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, pažymėtina, kad nepriklausomi kandidatai į kolegialių valdymo organų narius ar kolegialių valdymo organų nariai, kaip ir valstybės tarnautojai, gali dirbti kitą darbą, t. y. vykdyti ne tik dviejų ar trijų valstybės valdomų įmonių kolegialių organų narių funkcijas, todėl nėra aišku, kokiais konkrečiai argumentais remiantis valstybės tarnautojams ir nepriklausomiems nariams siūloma nustatyti skirtingus ribojimus būtų valstybės valdomų įmonių kolegialių organų nariais. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, tuo atveju, jeigu turimas tikslas keičiamame įstatyme įtvirtinti siekį, kad tiek nepriklausomi kandidatai, tiek valstybės tarnautojai, būdami valstybės valdomos įmonės kolegialaus organo nariais, galėtų skirti maksimaliai laiko, kad įsigilintų į tos įmonės veiklą, svarstytina, ar projekte jiems siūlomų nustatyti atitinkamų reikalavimų nereikėtų suvienodinti. Nepritarti Reikalavimą valstybės tarnautojams nebūti iš viso daugiau kaip dviejų kolegialių organų nariais, o nepriklausomiems nariams - nebūti iš viso daugiau kaip trijų kolegialių organų nariais siūloma nustatyti įvertinus valstybės tarnautojų darbo specifiką bei su atlygiu kolegialių organų nariams susijusius aspektus. 11
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-053
punkto nuostatos ,,atranką inicijuojančio subjekto ar jam pavaldaus juridinio asmens valstybės tarnautojas ar darbuotojas“ turinys nėra aiškus. Nėra aišku, kurie juridiniai asmenys būtų laikomi pavaldžiais atranką inicijuojančiam subjektui.
Projekto nuostata tikslintina taip, kad būtų aišku, kuriuos ,,pavaldžius“ subjektus ji apimtų. Nepritarti Pateikta pastaba nėra susijusi su projektu siekiamais įgyvendinti tikslais ir minima nuostata įstatymo projektu nėra keičiama. Be to, pavaldumo santykių reglamentavimas nėra šio įstatymo objektas. 12
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-053
aišku kokio komiteto pareigos turimos omenyje projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 23¹ straipsnio 7 dalies 4 punkte. Pritarti Patikslinti, įrašant „kolegialaus organo ar kolegialaus organo sudaryto komiteto“. 13
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-052022-10-053
siūloma nustatyti, kad valstybės valdomos įmonės ir savivaldybių valdomos įmonės apdraudžia kolegialių organų narių civilinę atsakomybę atitinkamai valstybės valdomos įmonės ar savivaldybės valdomos įmonės lėšomis. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas yra pakankamas, nes iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia draudimo suma būtų draudžiama kiekvieno kolegialaus organo nario civilinė atsakomybė, nėra pakankamai aišku, ar būtų draudžiama civilinė atsakomybė už žalą, padarytą būtent tai įmonei, kurių kolegialaus organų nariais yra apdraustieji, taip pat neaišku, ar civilinės atsakomybės draudimas apimtų tik žalos, padarytos apdraustiesiems vykdant kolegialaus organo nario pareigas, atlyginimą, ar ir kitais jų veiksmais įmonei padarytos žalos atlyginimą. Be to, nėra aiškios ir kitos draudimo sąlygos. Iš projekto nuostatų taip pat nėra aišku, per kurį terminą, įsigaliojus įstatymui, aukščiau minėtos įmonės turėtų apdrausti savo kolegialių organų narių civilinę atsakomybę. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 3 straipsnis neturėtų būti papildytas įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, kuriose toks terminas būtų nustatytas.
Taip pat iš projekto turinio nėra aišku, kokios teisinės pasekmės kiltų įmonei ir atsakomybė būtų taikoma jos vadovui tuo atveju, jeigu, įsigaliojus įstatymui ar praėjus nustatytam terminui, minėtų įmonių kolegialių organų narių civilinė atsakomybė nebūtų apdrausta. Pastebėtina ir tai, kad nėra pakankamai aišku, kokias argumentais remiantis siūloma drausti vien tik kolegialių valdymo organo narių civilinę atsakomybę, nes atitinkamą žalą įmonei galėtų padaryti ir vienasmenis valdymo organas – įmonės vadovas. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar apdraustųjų civiline atsakomybe ratas neturėtų būti išplėstas. Nepritarti Konkrečios draudimo sąlygos nėra šio įstatymo objektas. Jos turėtų būti suderintos šalių susitarimu ir nustatomos draudimo sutartyje. Kolegialių organų narių civilinė atsakomybė turėtų būti apdrausta kaip įmanoma greičiau po įstatymo įsigaliojimo. Pažymėtina, kad ir dabar didžioji dalis įmonių, vadovaudamosi Vyriausybės nutarime esančia rekomendacija, jau yra apdraudusios kolegialių organų narių civilinę atsakomybę. Juridinio asmens ir jo organų atsakomybė už teisės aktų nuostatų nevykdymą nėra šio įstatymo objektas. Įmonės vadovą ir įmonę sieja darbo santykiai, todėl ir jo civilinės atsakomybės draudimo galimybės turėtų būti vertinamos darbo santykių kontekste. 14
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-054
4 straipsnio pavadinimas dėstytinas taip: „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“. Pritarti15
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-054
keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2² dalis įsigalioja 2023 m. rugsėjo 1 d.
Vertinant šią nuostatą, pažymėtina, kad teisės technikos taisyklės nenumato galimybės nustatyti kitokio (vėlesnio ar ankstesnio) nauja redakcija dėstomo straipsnio atskiros struktūrinės dalies įsigaliojimo nei taikoma visam straipsniui. Atsižvelgiant į tai, reikėtų projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnį dėstyti nauja redakcija, o 2 straipsniu - jo papildymą tokia dalimi, kurios įsigaliojimą projekto rengėjai nori nukelti vėlesniam laikui (atitinkamai turėtų būti nustatytas vėlesnis šio straipsnio įsigaliojimas). Beje, pažymėtina, kad nukėlus 23 straipsnio 2²dalies įsigaliojimą, reikėtų tikslinti ir šio straipsnio 2 dalies formuluotę (arba taip pat numatyti vėlesnį jos įsigaliojimą), nes šioje dalyje pateikiama nuoroda į 2² dalį. Pritarti Siūloma įstatymo 1 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnį išdėstyti nauja redakcija, o 2 straipsniu patikslinti keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalį ir papildyti 2¹ dalimi. 16
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-054
būtų atsižvelgta į aukščiau išdėstytą pastabą, projekto 3 straipsnio (jis turėtų tapti 4 straipsniu) 1 dalis dėstytina taip: „Šis įstatymas, išskyrus įstatymo 2 straipsnį ir šio straipsnio 4 ir 5 dalis, įsigalioja 2023 m. birželio 1 d.“. Atitinkamai 4 straipsnio 2 dalyje reikėtų nustatyti įstatymo 2 straipsnio įsigaliojimo datą. Pritarti Žr. pasiūlymą dėl 15 pastabos. 17
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-054
mūsų pastabą) pirmajame sakinyje po žodžio „keičiamo“ įrašytini žodžiai
„Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir
disponavimo juo“.
Tuo tarpu paskutinį šios dalies sakinį, siekiant teisinio aiškumo, siūlome dėstyti taip: „Kolegialių organų, sudarytų valstybės ir (ar) savivaldybių valdomose įmonėse, nario pareigas einantys valstybės tarnautojai daugiau kaip dviejų kolegialių organų tokiose įmonėse nariais gali būti ne ilgiau kaip iki 2023 m. spalio 31 d.“. Pritarti Žr. pasiūlymą dėl 15 pastabos. 18
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-05
įstatymo projektu siūloma reglamentuoti valstybės kaip valstybės valdomų įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, viešųjų įstaigų ir kitos teisinės formos juridinių asmenų dalyvio, turtinių ir neturtines teisių ir pareigas įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai bei į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 5 dalies nuostatas, turėtų būti atliktas projekto antikorupcinis vertinimas. Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymų projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. Susipažinta Įstatymo projektas du kartus buvo teiktas derinti Specialiųjų tyrimų tarnybai ir gautos išvados (2022-04-04 ir 2022-08-03). Atsižvelgus į gautas pastabas, projektas papildomai buvo suderintas darbo tvarka. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę1 Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2022-10-21 iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr.
XIVP-2052 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas, 2022-11-16 Argumentai: Išdėstyti žemiau, prie formuluojamo pasiūlymo. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO NR. VIII-729 15, 23 IR 23¹
Pritarti. 2. Ekonomikos komitetas, 2022-11-16 Argumentai: Nuo 2021 m., kai prasidėjo migrantų iš BY antplūdis, Lazdijų rajono, konkrečiai Kapčiamiesčio seniūnijos gyventojai, taip pat rajono vadovybė atkreipė dėmesį į mobilaus ryšio problemas, silpną ryšį arba apskritai neegzistuojantį ryšį. Pasikonsultavus su institucijomis, veikiančiomis LT pasienyje, taip pat mobilaus ryšio operatoriais, paaiškėjo, kad valstybė (VRM IRD ir VSAT) turi jai priklausančią telekomunikacijų infrastruktūrą, t.y., bokštus, kuri galėtų tarnauti ir civiliniam ryšiui, t.y., galėtų būti leidžiama operatorių antenas pakabinti ant VRM sistemai priklausančių bokštų, ir tokiu būdu sustiprinti ryšį bent dalyje gyvenviečių pasienyje. Tačiau, pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatas, sprendimą dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos gali priimti valstybės turto valdytojas <...>, jeigu: 1) valstybės arba savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas neskirtas šalies gynybai ar saugumui užtikrinti <...>.
Minimi VRM tarnybų bokštai yra skirti saugumui užtikrinti. Tuo pačiu tiek VRM IRD, tiek VSAT pažymi, kad būtent nurodyta įstatymo nuostata neleidžia joms nuomoti laisvos vietos ant joms priklausančių bokštų mobilaus ryšio operatoriams. Sprendimas: Pakeisti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnį (Valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuoma) tokiu būdu, kuris įgalintų turto valdytojus, patiems įvertinus kad grėsmės saugumo funkcijoms vykdyti nėra, priimti sprendimą įsileisti ant bokšto operatorių anteną. Pasiūlymas:
1Papildyti įstatymo projektą nauju 1 straipsniu:
„1 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Papildyti 15 straipsnio 1 dalį 3 punktu:
„3) nuomojama valstybės arba savivaldybės
elektroninių ryšių infrastruktūra, skirta šalies gynybai ar saugumui užtikrinti, ir tai nekelia grėsmės nacionalinio saugumo interesams. Vertinimo, ar dėl materialiojo turto nuomos kyla grėsmių šalies gynybos ar saugumo funkcijų vykdymui, tvarką nustato Vyriausybė.“
į 2-5 straipsnius. Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Kupčinskas, Laima Mogenienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris