Projekto lyginamasis variantas
2022 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) išduoda nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių ar
partnerių sudariusių civilinę sąjungą (toliau šiame įstatyme - „partneriai“) bendro turto liudijimus;“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 27 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) tvirtina tokius sandorius: testamentus, įgaliojimus,
pareiškimus dėl tėvystės pripažinimo, išankstinius nurodymus, sutartis dėl pagalbos priimant sprendimus, sutuoktinio ar partnerio ir bendraturčių rašytinius sutikimus sudaryti sandorius, bendraturčių pareiškimus dėl pirmenybės teisės pirkti parduodamas bendrosios nuosavybės turto dalis, pareiškimus dėl palikimo atsisakymo;“
pakeitimas 1.Pakeisti 46 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Notaras tvirtina sandorį, susijusį su sutuoktinių bendrąja
jungtine nuosavybe ar partnerių bendrąja daline nuosavybe, jei Civilinio kodekso ar Civilinės sąjungos įstatymo nustatytais atvejais sandorį sudaro abu sutuoktiniai ar partneriai arba vienas iš sutuoktinių ar partnerių turi kito sutuoktinio ar partnerio įgaliojimą sudaryti tokį sandorį, arba yra kito sutuoktinio ar partnerio rašytinis sutikimas, arba yra teismo leidimas.“ 2.Pakeisti 46 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra vieno sutuoktinio ar
partnerio asmeninė nuosavybė ir tas daiktas priskirtas šeimos ar partnerių bendram gyvenimui naudojamam turtui, perleidimo, įkeitimo ar kitokio teisių į jį suvaržymo notaras tvirtina tik tada, kai yra kito sutuoktinio ar partnerio rašytinis sutikimas.
Jeigu šeimoje yra ar partneriai turi nepilnamečių vaikų, sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos ar partnerių bendram gyvenimui naudojamas turtas, notaras tvirtina tada, kai yra teismo leidimas sutuoktiniai ar partneriai pateikia reikiamą informaciją ir ją pagrindžiančius dokumentus (dokumentus, patvirtinančius šeimos ar partnerių turtinę padėtį (pajamas, santaupas, kitą turtą, prievoles), duomenis apie perleidžiamą šeimos ar partnerių bendram gyvenimui naudojamą turtą, būsimo sandorio įvykdymo galimybes ir vaiko teisių apsaugos galimybes tuo atveju, jei sandoris nebus įvykdytas, ir kitus reikalingus duomenis), kad dėl tokio sandorio nepilnametis vaikas nebus paliktas be gyvenamojo būsto ir nebus pažeista jo teisė į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi užtikrinti.
Prieš tvirtindamas sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos ar partnerių bendram gyvenimui naudojamas turtas, kai šeimoje yra ar partneriai turi nepilnamečių vaikų, notaras Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje patikrina duomenis apie nustatytus vaiko teisių pažeidimus, tėvų valdžios ribojimą bei apie tai, ar šeima ar partneriai (vienas jų) iki 2018 m. birželio 30 d. buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, taip pat vaiko situacijos vertinimo rezultatus ir (ar) nepilnamečiam vaikui nustatytą globą (rūpybą). Jeigu yra nustatytas bent vienas iš šioje dalyje nurodytų atvejų, notaras kreipiasi į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją ir prašo pateikti informaciją, su kokiais galimais vaiko teisių pažeidimais yra susijęs tas atvejis. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija šioje dalyje nurodytą informaciją notarui pateikia ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jo kreipimosi gavimo dienos. Gavęs informaciją iš valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos, notaras įvertina, ar sudarius šį sandorį bus užtikrinta tinkama nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga.“
52 straipsnio pakeitimas Pakeisti 52 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „52 straipsnis. Liudijimo išdavimas vienam sutuoktiniui ar partneriui mirus Nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių ar partnerių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam sutuoktiniui ar partneriui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos ar civilinės sąjungos metu. Jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių ar bendroji dalinė partnerių nuosavybė, įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio ar partnerio vardu, šiam sutinkant gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio ar partnerio dalį nustatantis liudijimas. Nuosavybės teisės liudijimą, mirus vienam sutuoktiniui ar partneriui, išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras.“
Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. rugsėjo 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Jurgita Sejonienė
Projekto Nr. XIVP-2050(2) lyginamasis variantas
2023 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) išduoda nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių ar civilinės sąjungos partnerių
(toliau šiame įstatyme – partneriai), kai partnerių bendro turto dalys nenustatytos, bendro turto liudijimus;“. 2 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas Pakeisti 27 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) tvirtina tokius sandorius: testamentus, įgaliojimus,
pareiškimus dėl tėvystės pripažinimo, išankstinius nurodymus, sutartis dėl pagalbos priimant sprendimus, sutuoktinio ar partnerio ir bendraturčių rašytinius sutikimus sudaryti sandorius, bendraturčių pareiškimus dėl pirmenybės teisės pirkti parduodamas bendrosios nuosavybės turto dalis, pareiškimus dėl palikimo atsisakymo;“. 3 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Notaras neturi teisės atlikti notarinių veiksmų sau ir savo vardu,
savo sutuoktiniui sutuoktiniams ir jų jo vardu, savo partneriui ir jo vardu, sutuoktiniosutuoktinių, partnerio ir savo giminaičiams.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 46 straipsnio 2 ir 3 dalis ir jas išdėstyti taip:
„Notaras tvirtina sandorį, susijusį su sutuoktinių bendrąja
jungtine nuosavybe ar partnerių bendrąja daline nuosavybe, jei Civilinio kodekso ar Lietuvos Respublikos civilinės sąjungos įstatymo nustatytais atvejais sandorį sudaro abu sutuoktiniai ar partneriai arba vienas iš sutuoktinių ar partnerių turi kito sutuoktinio ar partnerio įgaliojimą sudaryti tokį sandorį, arba yra kito sutuoktinio ar partnerio rašytinis sutikimas, arba yra teismo leidimas.
Sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra vieno sutuoktinio ar partnerio asmeninė nuosavybė ir priskirtas šeimos ar partnerių bendram gyvenimui naudojamam turtui, perleidimo, įkeitimo ar kitokio teisių į jį suvaržymo notaras tvirtina tik tada, kai yra kito sutuoktinio ar partnerio rašytinis sutikimas. Jeigu šeimoje yra ar partneriai turi nepilnamečių vaikų, sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos ar partnerių bendram gyvenimui naudojamas turtas, notaras tvirtina tada, kai sutuoktiniai ar partneriai pateikia reikiamą informaciją ir ją pagrindžiančius dokumentus (dokumentus, patvirtinančius šeimos ar partnerių turtinę padėtį (pajamas, santaupas, kitą turtą, prievoles), duomenis apie perleidžiamą šeimos ar partnerių bendram gyvenimui naudojamą turtą, būsimo sandorio įvykdymo galimybes ir vaiko teisių apsaugos galimybes tuo atveju, jei sandoris nebus įvykdytas, ir kitus reikalingus duomenis), kad dėl tokio sandorio nepilnametis vaikas nebus paliktas be gyvenamojo būsto ir nebus pažeista jo teisė į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi užtikrinti.
Prieš tvirtindamas sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos ar partnerių bendram gyvenimui naudojamas turtas, kai šeimoje yra ar partneriai turi nepilnamečių vaikų, notaras Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje patikrina duomenis apie nustatytus vaiko teisių pažeidimus, tėvų valdžios ribojimą bei apie tai, ar šeima ar partneriai (vienas jų) iki 2018 m. birželio 30 d. buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, taip pat vaiko situacijos vertinimo rezultatus ir (ar) nepilnamečiam vaikui nustatytą globą (rūpybą). Jeigu yra nustatytas bent vienas iš šioje dalyje nurodytų atvejų, notaras kreipiasi į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją ir prašo pateikti informaciją, su kokiais galimais vaiko teisių pažeidimais yra susijęs tas atvejis. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija šioje dalyje nurodytą informaciją notarui pateikia ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jo kreipimosi gavimo dienos. Gavęs informaciją iš valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos, notaras įvertina, ar sudarius šį sandorį bus užtikrinta tinkama nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga.“
52 straipsnio pakeitimas Pakeisti 52 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „52 straipsnis. Liudijimo išdavimas vienam sutuoktiniui ar partneriui mirus Nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių ar partnerių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam sutuoktiniui ar partneriui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos ar civilinės sąjungos metu. Jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių ar bendroji dalinė partnerių nuosavybė, įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio ar partnerio vardu, šiam sutinkant gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio ar partnerio dalį nustatantis liudijimas. Nuosavybės teisės liudijimą, mirus vienam sutuoktiniui ar partneriui, išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. lapkričio 1 d. 2. Teisingumo ministras iki 2024 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
paskatinusios priežastys, įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete (toliau – ir komitetas) buvo rengiami klausymai dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto Nr. XIVP-1694 (toliau – ir CSĮ) ir lydinčiųjų teisės aktų. Išklausius įvairių valstybės institucijų atstovų, nevyriausybinių organizacijų bei piliečių nuomones, įstatymų projektai darbo tvarka buvo koreguojami. Tobulinant minėtus projektus bei jų nuostatas, iškilo poreikis teikti pataisas į kelis kitus teisės aktus. Siekiant tinkamai sureguliuoti Civilinės sąjungos įstatymo projekto Nr. XIVP-1694 nuostatas ir integruoti jas į teisės sistemą, papildomai teikiame šių lydinčiųjų teisės aktų pataisas ir projektus:
pavadinimo pakeitimo įstatymas (toliau - CPK);
(toliau - NĮ);
pakeitimo įstatymas (toliau - STSRĮ). 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektai inicijuoti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžių metu, įstatymo projektus parengė Lietuvos Respublikos Seimo narė Jurgita Sejonienė (el. p. [email protected], tel. (8 5) 239 6692). 3. Dabartinis Įstatymų projektuose aptartų teisinių santykių reguliavimas Įstatymų projektais keičiamose teisės aktų galiojančiose nuostatose civilinės sąjungos instituto teisiniai santykiai nenumatyti ir nėra reguliuojami. 4.
reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai Dėl CPK pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, jog norima priimti naują CSĮ įstatymą, kuriuo siekiama sureguliuoti tarpusavio asmeninius santykius kuriančių nesusituokusių asmenų turtines ir neturtines teises bei pareigas, papildomai kartu teikiamas ir CPK projektas, atitinkamai papildant šiame įstatyme galiojančias teisines nuostatas. Papildomas CPK 83 str. 1 dalies 12 punktas, nurodant, kad civilinę sąjungą sudarę partneriai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo už prašymus nutraukti civilinę sąjungą bendru sutikimu ar vienašališku partnerio prašymu. Koreguojamas CPK XXXV skyriaus pavadinimas, papildant žodžiais „DĖL CIVILINĖS SĄJUNGOS NUTRAUKIMO ABIEJŲ PARTNERIŲ BENDRU SUTIKIMU AR VIENAŠALIŠKAI PARTNERIO PRAŠYMU“. CPK 538, 539, 540 ir 541 straipsniuose detalizuojama, kokios bylos nagrinėjamos remiantis XXXV skirsnio nuostatomis, bylų leistinumas ir teismingumas, detalizuojamas teismui teikiamo prašymo turinys, bylų nagrinėjimo tvarka. Straipsnis papildomas nuostatomis dėl civilinės sąjungos nutraukimo pagrindų, prašymo turinio, nurodoma, kuriais atvejais civilinė sąjunga nutraukiama teismo sprendimu, kaip fiksuojama (registruojama) civilinės sąjungos susitarimo pabaiga. Dėl STSRĮ. Atsižvelgiant į tai, jog norima priimti naują CSĮ įstatymą, kuriuo siekiama sureguliuoti tarpusavio asmeninius santykius kuriančių nesusituokusių asmenų turtines ir neturtines teises bei pareigas, papildomai kartu teikiamas ir STSRĮ projektas, atitinkamai papildant šiame įstatyme galiojančias teisines nuostatas. Siūloma papildyti Sutarčių ir teisių suvaržymų registro objektų sąrašą, į jį įtraukiant susitarimo dėl civilinės sąjungos sudarymo faktą ir sutartis dėl turtinių teisių ir pareigų civilinės sąjungos metu ar civilinei sąjungai pasibaigus. Dėl NĮ.
Dėl NĮ. Atsižvelgiant į tai, jog norima priimti naują CSĮ įstatymą, kuriuo siekiama sureguliuoti tarpusavio asmeninius santykius kuriančių nesusituokusių asmenų turtines ir neturtines teises bei pareigas, papildomai kartu teikiamas ir NĮ projektas, atitinkamai papildant šiame įstatyme galiojančias teisines nuostatas. Įstatymo projektu papildomas NĮ 26 straipsnis, kuriame reglamentuojami notarų atliekami notariniai veiksmai. Nurodoma, kad notarai išduoda nuosavybės teisės į dalį partnerių, sudariusių civilinę sąjungą, bendro turto liudijimus. Atitinkamai keičiami NĮ 27, 46 ir 52 straipsniai, apibrėžiantys sandorių tvirtinimą ir registravimą, liudijimo išdavimus. Straipsniai pakoreguojami atsižvelgiant, kad susitarimas dėl civilinės sąjungos sudarymo registruojamas notarine tvarka ir siekiant, kad civilinę sąjungą sudariusių partnerių teisinė padėtis būtų aiškiai reglamentuota. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Aptariamų Įstatymų projektų, kaip lydinčiųjų įstatymų projektų prie CSĮ projektu siūlomo civilinės sąjungos instituto teisinio reguliavimo, priėmimas padės fiziniams asmenims išspręsti pagrindines praktines problemas (pavyzdžiui, klausimus, susijusius su disponavimu bendru turtu, tarpusavio išlaikymu, paveldėjimu po vieno iš partnerių mirties, susižinojimu sveikatos priežiūros įstaigose ir kt.), kylančias tiek partnerių tarpusavio asmeniniuose santykiuose, tiek partnerių santykiuose su trečiaisiais asmenimis, o kartu sudarys sąlygas partnerių poroms pilnavertiškai funkcionuoti, stiprinant šių asmenų tarpusavio teisinius santykius bei ginant jų teises ir teisėtus interesus. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai neturės.
Išviešinus bendrus tarpusavio asmeninius santykius kuriančių, tačiau nesusituokusių porų santykius Sutarčių ir teisių suvaržymo registre, bus sudaromos prielaidos išvengti galimų korupcijos atvejų, bus užtikrinama efektyvi viešų ir privačių interesų derinimo kontrolė. 7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų priėmimas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai, gerės Lietuvos investicinis klimatas, Lietuva tarptautinių partnerių ir investuotojų bus matoma kaip demokratiška, vakarietiška, žmogaus teises gerbianti Europos Sąjungos valstybė. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, panaikinti ar priimti, priėmus teikiamus Įstatymų projektus Priėmus teikiamus Įstatymų projektus, kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, Įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, Įstatymų projektuose naujos sąvokos neapibrėžiamos ir nevartojamos. 11. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką. 12.
reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir parengimo terminai Siekiant į teisinę sistemą inkorporuoti siūlomas Įstatymų projektų nuostatas, iki siūlomo šių Įstatymų projektų įsigaliojimo reikės pakeisti Sutarčių ir teisių suvaržymo registro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 432. 13. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Pagal siūlomą teisinį reguliavimą, Gyventojų registrui iš Sutarčių ir teisių suvaržymo registro būtų teikiamas ir tvarkomas požymis apie įregistruotą civilinę sąjungą. Preliminariais skaičiavimais šiam sprendimui įgyvendinti reikėtų apie
metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus, buvo atsižvelgta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos notarų rūmų, Teisėjų tarybos, VĮ „Registrų centras“ ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas bei pasiūlymus. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai yra „civilinė sąjunga“, „partneriai“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Jurgita Sejonienė
2022-09-29 Nr. XIVP-2050 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime, tačiau siūlytume projektą papildyti nauju 3 straipsniu, kuriuo būtų pakeistas Notariato įstatymo 33 straipsnis, reguliuojantis teisės atlikti notarinius veiksmus apribojimą, papildomai nurodant, kad notaras neturi teisės atlikti notarinių veiksmų savo partneriui ir jo vardu, taip pat partnerių giminaičiams, o projekto 3-5 straipsnius pernumeruoti. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2023-09-27
pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Arvydą Anušauską pavaduojanti Jurgita Sejonienė, Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Tomas Vytautas Raskevičius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Seimo narė Jurgita Sejonienė, Seimo narės Jurgitos Sejonienės patarėja Simona Virbickienė, Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės vyriausioji patarėja Reda Gabrilavičiūtė, Teisingumo ministerijos Teisinių paslaugų politikos grupės vyresnioji patarėja Reda Nikrėvičė, Teisingumo ministerijos Teisinių paslaugų politikos grupės vyresnioji patarėja Božena Rus, Registrų centro Turto IS skyriaus vadovė Karolina Jasaitė, Lietuvos notarų rūmų teisininkė Sima Sakalauskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09-293 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime, tačiau siūlytume projektą papildyti nauju 3 straipsniu, kuriuo būtų pakeistas Notariato įstatymo 33 straipsnis, reguliuojantis teisės atlikti notarinius veiksmus apribojimą, papildomai nurodant, kad notaras neturi teisės atlikti notarinių veiksmų savo partneriui ir jo vardu, taip pat partnerių giminaičiams, o projekto 3-5 straipsnius pernumeruoti. Pritarti Projektas papildytas. 2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2022-10-18 Įvertinę Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 26, 27, 46 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2050 (toliau
pateiktam pasiūlymui. Atsižvelgti
1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023 m. rugpjūčio 30 d. išvados dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1695(2) pirmoje pastaboje, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo, pasiūlė projekto nuostatas sistemiškai tikslinti, nuosekliai vartojant „civilinės sąjungos partnerio“ sąvoką (vietoje „civilinę sąjungą sudaręs partneris“ ar „partneris, su kuriuo sudaryta civilinė sąjunga“). Atitinkamai siūlytina tobulinti ir svarstomo projekto Nr. XIVP-2050 1 straipsnio nuostatas, kuriomis keičiamas Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2023-05-311 Lietuvos notarų rūmuose gautas Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto raštas, kuriuo prašoma įvertinti Civilinio proceso kodekso 83, 538, 539, 540, 541 straipsnių ir XXXV skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2049 (toliau – Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymas), Notariato įstatymo Nr. I-2882 26, 27, 46 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2050 (toliau – Notariato įstatymo pakeitimo projektas), Sutarčių ir teisių suvaržymų registro įstatymo Nr. XI-1140 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2051 (toliau - Sutarčių ir teisių suvaržymų registro įstatymo pakeitimo projektas), Lietuvos notarų rūmai teikia savo pastabas ir pasiūlymus. Dėl Notariato įstatymo projekto Notariato įstatymo projekto 1 ir 4 straipsniu siūloma įtvirtinti, jog notarai išduoda nuosavybės teisės liudijimus net tik į dalį bendro sutuoktinių, tačiau ir į dalį partnerių turto. Atsižvelgiant į aktualų teisinį reglamentavimą, t.y. Civilinės sąjungos įstatymo projektą, civilinę sąjungą sudarę partneriai turtą įgis bendrosios dalinės nuosavybės teise. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.73 straipsniu, bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, o bendroji jungtinė nuosavybė – kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos. Priešingai nei bendrosios dalinės nuosavybės bendraturtis, bendrosios jungtinės nuosavybės bendraturtis neturi teisės disponuoti savo dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kadangi bendraturčio dalis nėra iš anksto nustatyta, o nenustačius tos dalies konkrečiai negalima tiksliai apibrėžti jo asmeninio turto apimties ir vertės.
Dėl šios priežasties bendraturtis negali perleisti savo dalies jungtinėje nuosavybėje kitam asmeniui, kol bendroji jungtinė nuosavybė nebus padalinta.[1] Taigi, bendrojoje dalinėje nuosavybėje, kitaip nei bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, bendraturčių dalys yra nustatytos ir tam, kad bendraturtis galėtų disponuoti savo dalimi (ar, kad bendraturčio dalis galėtų būti paveldima), turto dalinti nereikia. Civilinės sąjungos įstatymo projekte numatyta, jog turtas, įgytas civilinės sąjungos metu, abiejų partnerių ar vieno iš jų vardu, būtų laikomas bendrąją daline nuosavybe. Taigi, bus galimos situacijos, kai turtas, pagal įstatymą pripažįstamas bendrąja daline nuosavybe, bus įgytas tik vieno savininko vardu, ir dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje iš anksto nebus nustatytos. Tokiu atveju, turto, įgyto vieno partnerio vardu ir esančio bendrąją daline nuosavybe, savininkai negalės laisvai disponuoti tokiu turtu, toks turtas negalės būti paveldimas kol nebus nustatytos bendraturčių dalys. Atsižvelgiant į tai, jog pagal siūlomą Civilinės sąjungos įstatyme numatytą reglamentavimą, darytina išvada, kad galės susiklostyti situacijos, kai dalis partnerių turto, esančio bendrąja daline nuosavybe, bus įgyta abiejų partnerių vardu ir jų dalys nuosavybėje bus iš anksto nustatytos, o dalis turto, kuris taip pat bus laikomas bendrąja nuosavybe, bus įgyti tik vieno partnerio vardu, t.y. dalys iš anksto nebus nustatytos.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti nuostatas, reglamentuojančias nuosavybės teisės liudijimų išdavimą vienam partneriui mirus: „notaras išduoda nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių ar partnerių, sudariusių civilinę sąjungą, kai partnerių bendro turto dalys nenustatytos, bendro turto liudijimus“. Pritarti
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija 2023-06-053 Notariato įstatymo projektą siūlytina papildyti nauju 3 straipsniu, kuriuo būtų keičiamas Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 33 straipsnis, papildomai įtvirtinant, kad notaras neturi teisės atlikti notarinių veiksmų savo partneriui ir jo vardu, taip pat partnerių giminaičiams. Pritarti Projektas papildytas. 2. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija 2023-06-054 Notariato įstatymo projekto 3 straipsnis taisytinas teisės technikos aspektu. Projekto lyginamajame variante keičiamo Notariato įstatymo 43 straipsnio 3 dalies tekste neturėtų būti paryškintos nuo 2023 m. sausio 1 d. jau galiojančios nuostatos. Pritarti
Teisingumo ministerija 2023-06-056 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija susipažino su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83, 538, 539, 540, 541 straipsnių ir XXXV skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektu Nr.
XIVP-2049 (toliau – Civilinio proceso kodekso projektas), Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 26, 27, 46 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2050 (toliau – Notariato įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos sutarčių ir teisių suvaržymų registro įstatymo Nr. XI-1140 įstatymo projektu Nr. XIVP-2051 (toliau – Sutarčių registro projektas) ir pagal kompetenciją teikia nurodytiems projektams (toliau – įstatymų projektai) šias pastabas ir pasiūlymus. 1. Pažymėtina, kad įstatymų projektuose (ir susijusiuose Lietuvos Respublikos civilinės sąjungos įstatymo projekte Nr. XIVP-1694 (toliau – Civilinės sąjungos įstatymas) ir lydinčiųjų teisės aktų projektuose) numatytiems pakeitimams įgyvendinti būtina atlikti Sutarčių ir teisių suvaržymų ir Lietuvos Respublikos gyventojų registro (toliau – Gyventojų registras) modernizavimo darbus. Šiuo metu vis dar vykdomas Gyventojų registro modernizavimo projektas, finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Projekto darbų pabaiga numatyta 2023 m. rugpjūčio 31 d. Todėl Gyventojų registro modernizavimo darbus, reikalingus įstatymų projektams įgyvendinti, būtų galima pradėti tik užbaigus Projektą, t. y. ne anksčiau 2023 m. rugsėjo
registrų pakeitimus, atitinkamai pakeitimus savo tvarkomuose registruose ir informacinėse sistemose turėtų įsidiegti ir minėtų registrų duomenų gavėjai (šie darbai gali būti planuojami ir atliekami tik nuosekliai). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų projektuose numatytiems pakeitimams įgyvendinti turi būti priimti poįstatyminiai teisės aktai, taip pat išspręstas registrų modernizavimo finansavimo klausimas.
Preliminariu vertinimu registrų modernizavimui reikėtų apie 160 tūkst. eurų. Įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus, manytina, kad įstatymų projektų įgyvendinimui reikalingi darbai užtruktų iki 12 mėn., todėl siūlytina atitinkamai nukelti Civilinės sąjungos įstatymo ir lydinčiųjų įstatymų įsigaliojimo datą. Pritarti Pasiūlymas: „6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
d. 2024 m. lapkričio 1 d. 2. Teisingumo ministras iki 2023 m. rugpjūčio
aktus. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Irena Haase Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė [1] Autorių kolektyvas, Daiktinė teisė. Vilnius:
Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2010, p. 177.