Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 83 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip:
„12) sutuoktiniai – už prašymus nutraukti santuoką bendru sutikimu
(Civilinio kodekso 3.51 straipsnis) ir vieno sutuoktinio prašymu (Civilinio kodekso 3.55 straipsnis) ar civilinę sąjungą sudarę partneriai – už prašymus nutraukti civilinę sąjungą bendru sutikimu ar vienašališku partnerio prašymu;“. 2 straipsnis. XXXV skyriaus pavadinimo pakeitimas Pakeisti XXXV skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
straipsnio pakeitimas Pakeisti 538 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „538 straipsnis. Leistinumas ir teismingumas
santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (Civilinio kodekso 3.51 straipsnis), taip pat bylos dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu (Civilinio kodekso 3.55 straipsnis), bylos dėl civilinės sąjungos nutraukimo abiejų partnerių bendru sutikimu, taip pat bylos dėl civilinės sąjungos nutraukimo vienašališku partnerio prašymu. 2. Prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ar prašymas nutraukti civilinę sąjungą abiejų partnerių bendru sutikimu paduodamas vieno iš sutuoktinių ar vieno iš civilinę sąjungą sudariusių partnerių gyvenamosios vietos apylinkės teismui. 3. Prašymas nutraukti santuoką vieno sutuoktinio prašymu ar prašymas nutraukti civilinę sąjungą vienašališku partnerio prašymu paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui. 4.
sudariusio partnerio interesais prašymą dėl santuokos ar civilinės sąjungos nutraukimo gali paduoti jo globėjas, prokuroras arba globos ir rūpybos institucija. 5. Jeigu buvę sutuoktiniai ar civilinę sąjungą sudarę partneriai arba vienas iš jų kreipiasi į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties ar susitarimo dėl civilinės sąjungos nutraukimo teisinių pasekmių sąlygų pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šių bylų nagrinėjimui mutatis mutandis taikomos šio skyriaus nuostatos.“
straipsnio pakeitimas
1Papildyti 539 straipsnį 4 dalimi:
„4. Prašyme nutraukti civilinę sąjungą bendru sutikimu, be duomenų, nurodytų šio
Kodekso 135 straipsnyje, turi būti nurodyta:
ir nurodymas, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (šiuo atveju mutatis mutandis taikomos Civilinio kodekso
straipsnį 5 dalimi:
„ 5. Kartu su šio straipsnio 4 dalyje nurodytu prašymu nutraukti civilinę sąjungą
partneriai turi pateikti partnerių sudarytą susitarimą dėl civilinės sąjungos nutraukimo teisinių pasekmių, kuriame turi būti aptarti bendrų nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, turto padalijimo klausimai ir kitos turtinės teisės ir pareigos.“
straipsnį 6 dalimi: „6.
Prašyme nutraukti civilinę sąjungą vienašališku partnerio prašymu, be duomenų, nurodytų šio Kodekso 135 straipsnyje, turi būti nurodyta:
1) civilinę sąjungą sudariusių partnerių gimimo metai;
nepilnamečiams vaikams;
pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (šiuo atveju mutatis mutandis taikomos Civilinio kodekso 3.126 straipsnio nuostatos).“
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 540 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Bylas pagal šio skirsnio nuostatas teismas nagrinėja žodinio
proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pripažįsta, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos ar civilinę sąjungą sudariusių partnerių santykių stabilumui ir vaikų bei sutuoktinių ar civilinę sąjungą sudariusių partnerių interesams. Bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, teismo posėdžio eiga nefiksuojama.“
2Pakeisti 540 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu šiame skirsnyje nustatyta tvarka nagrinėjant santuokos ar
civilinės sąjungos nutraukimo bylą reikalavimus pareiškia sutuoktinių ar civilinę sąjungą sudariusių partnerių ar vieno iš jų kreditoriai, santuokos ar civilinės sąjungos nutraukimo byla sustabdoma, kol bus išspręsti kreditorių reikalavimai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 541 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „541 straipsnis. Teismo sprendimas
sąjungą abiejų sutuoktinių ar civilinę sąjungą sudariusių partnerių bendru sutikimu, teismas patvirtina sutuoktinių ar civilinę sąjungą sudariusių partnerių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ar susitarimą dėl civilinės sąjungos nutraukimo teisinių pasekmių, jeigu ši sutartis ar susitarimas atitinka įstatymų reikalavimus. 2.
sutuoktinio ar civilinę sąjungą sudariusio partnerio vienašališku prašymu, teismas taip pat turi išspręsti sutuoktinių ar civilinę sąjungą sudariusių partnerių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio ar civilinę sąjungą sudariusio partnerio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių ar civilinę sąjungą sudariusių partnerių susitarimu, patvirtintu notaro, arba yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl bendro turto padalijimo. 3. Santuoka ar civilinė sąjunga laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti civilinę sąjungą įsiteisėjimo dienos, Sutarčių ir teisių suvaržymų registro tvarkytojui šio registro nuostatų nustatyta tvarka pateikia duomenis apie įregistruotos civilinės sąjungos pabaigą, kad šis įrašytų duomenis apie civilinės sąjungos susitarimo pabaigą.“7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. rugsėjo 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Jurgita Sejonienė
Projekto Nr. XIVP-2049(2) lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas
5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas, teismo valstybės tarnautojas ar teismo darbuotojas ir byla teisminga teismui, kuriame jis dirba, arba kai teisme (išskyrus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos apeliacinį teismą), kuriam teisminga byla, teisėju, teismo valstybės tarnautoju ar teismo darbuotoju dirba dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinis, civilinės sąjungos partneris, (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), arba kai prieš paskiriant teisėjui nagrinėti bylą paaiškėja, kad tame teisme nėra teisėjų, turinčių teisę ją nagrinėti, byla perduodama nagrinėti kitam teismui šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį.“
6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas, teismo valstybės tarnautojas ar teismo darbuotojas ir byla teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui, kuriame jis dirba, arba kai iš teismo rūmų sudarytame teisme, kuriam teisminga byla, teisėju, teismo valstybės tarnautoju ar teismo darbuotoju dirba dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinis, civilinės sąjungos partneris, (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), tokio teismo pirmininkas ar teismo pirmininko pavaduotojas šią bylą perduoda nagrinėti to teismo kitiems teismo rūmams, kuriems šie asmenys nėra priskirti ar kuriuose šie asmenys nedirba.“
7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teismo pirmininkas ar teismo
pirmininko pavaduotojas ir byla teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui, į kurį jis paskirtas, arba kai iš teismo rūmų sudarytame teisme, kuriam teisminga byla, teismo pirmininku ar teismo pirmininko pavaduotoju yra dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinis, civilinės sąjungos partneris, (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), byla perduodama nagrinėti kitam teismui šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 56 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį
išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui, ar civilinės sąjungos partneriui, ar (sugyventiniui);“. 3 straipsnis.
straipsnio pakeitimas Pakeisti 65 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) jeigu jis pats, jo sutuoktinis, civilinės sąjungos
partneris, (sugyventinis) arba jo artimieji giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi;“. 4 straipsnis. 83 straipsnio pakeitimas Pakeisti 83 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip:
„12) sutuoktiniai – už prašymus nutraukti santuoką bendru sutikimu
(Civilinio kodekso 3.51 straipsnis) ir vieno sutuoktinio prašymu (Civilinio kodekso 3.55 straipsnis) ar civilinės sąjungos partneriai – už prašymus nutraukti civilinę sąjungą bendru sutikimu (Lietuvos Respublikos civilinės sąjungos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis) ar vienašališku partnerio prašymu (Civilinės sąjungos įstatymo
straipsnio pakeitimas Pakeisti 231² straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) jis pats, jo sutuoktinis, civilinės sąjungos
partneris, (sugyventinis) arba jo artimieji giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi;“. 6 straipsnis. Kodekso papildymas XIX¹ skyriumi Papildyti Kodeksą XIX¹ skyriumi:
pareiškiamas pagal atsakovų ar vieno iš jų gyvenamąją vietą. 2. Ieškinį dėl civilinės sąjungos pripažinimo negaliojančia turi teisę pareikšti asmenys, nurodyti Civilinės sąjungos įstatymo 11–13 straipsniuose. 409²straipsnis.
409²straipsnis. Ieškinio turinys Be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ieškinyje turi būti nurodoma:
1) ieškovo ir atsakovo gimimo data ir vieta;
2) motyvai, dėl kurių paduodamas pareiškimas pripažinti civilinę sąjungą negaliojančia;
3) jeigu civilinės sąjungos partneriai turi bendrų vaikų, – duomenys apie bendrus vaikus (vardas, pavardė, gimimo data) ir reikalavimas dėl jų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, jeigu jų gyvenamoji vieta ir išlaikymas nėra nustatytas tėvų susitarimu. Jeigu bendrų vaikų gyvenamoji vieta ir išlaikymas yra nustatyti tėvų susitarimu, kartu su ieškiniu teismui turi būti pateikiamas šis susitarimas;
4) duomenys apie bendrą civilinės sąjungos partnerių turtą ir reikalavimas jį padalyti, išskyrus atvejus, kai partneriai turtą yra pasidaliję notaro patvirtinta sutartimi arba kai partneriai dalintino turto neturi, taip pat reikalavimas dėl išlaikymo partneriui priteisimo arba nuoroda, kad išlaikymo nereikalaujama arba išlaikymas nustatytas šalių susitarimu;
5) duomenys apie civilinės sąjungos partnerių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad ieškovas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (šiuo atveju mutatis mutandis taikomos Civilinio kodekso 3.126 straipsnio nuostatos);
6) ieškinio priedų sąrašas. Tarp pridedamų dokumentų turi būti bendrų vaikų gimimo įrašus liudijantys išrašai, pažymos apie šalių gaunamas pajamas, išskyrus atvejus, kai ieškovas neturi galimybių pateikti šiuos dokumentus. 409³straipsnis. Draudimas kelti kitus reikalavimus Bylose, nagrinėjamose šiame skirsnyje nustatyta tvarka, šalys negali kelti kitų reikalavimų, išskyrus numatytus šio Kodekso 409⁵straipsnio
nesant, be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą. 2.
2Kai atsakovas, gavęs šaukimą, bet neprašęs nagrinėti bylą jo nesant,
be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį, teismas bylą nagrinėja iš esmės. Teismas nutartimi gali pripažinti atsakovo atvykimą būtinu ir tai pranešti atsakovui. Jeigu šiuo atveju dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta nesvarbiomis, atsakovas neatvyksta į teismo posėdį, jam skiriama iki trijų šimtų eurų bauda ir jis gali būti atvesdinamas. 3. Teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į civilinės sąjungos partnerių, bendrų vaikų, taip pat į vieno partnerio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones (šiuo atveju mutatis mutandis taikomos Civilinio kodekso 3.65 straipsnio nuostatos). 4. Mirus vienai iš ginčo šalių, teismas bylos nagrinėjimą nutraukia. 5. Teismas civilinę sąjungą pripažįsta negaliojančia, kai nustato nors vieną iš civilinės sąjungos pripažinimo negaliojančia pagrindų. 409⁵straipsnis. Teismo sprendimas
išspręsti bendrų vaikų ir sąžiningo partnerio išlaikymo, taip pat vaikų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, taip pat turto padalijimo klausimus. 2. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo pripažinti civilinę sąjungą negaliojančia įsiteisėjimo dienos Sutarčių ir teisių suvaržymų registro tvarkytojui šio registro nuostatų nustatyta tvarka pateikia duomenis apie civilinės sąjungos pripažinimą negaliojančia.“
skyriaus pavadinimo pakeitimas Pakeisti XXXV skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
AR VIENAŠALIŠKU PARTNERIO PRAŠYMU“. 8 straipsnis. 538 straipsnio pakeitimas Pakeisti 538 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „538 straipsnis. Leistinumas ir teismingumas 1.
Šiame skirsnyje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (Civilinio kodekso 3.51 straipsnis), taip pat bylos dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu (Civilinio kodekso 3.55 straipsnis), bylos dėl civilinės sąjungos nutraukimo abiejų partnerių bendru sutikimu (Civilinės sąjungos įstatymo 20 straipsnio
partnerio prašymu (Civilinės sąjungos įstatymo 20 straipsnio 3 ir 4 dalys). 2. Prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ar prašymas nutraukti civilinę sąjungą abiejų partnerių bendru sutikimu paduodamas vieno iš sutuoktinių ar vieno iš civilinės sąjungos partnerių gyvenamosios vietos apylinkės teismui. 3. Prašymas nutraukti santuoką vieno sutuoktinio prašymu ar prašymas nutraukti civilinę sąjungą vienašališku partnerio prašymu paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui. 4. Neveiksnaus šioje srityje sutuoktinio ar civilinės sąjungos partnerio interesais prašymą dėl santuokos ar civilinės sąjungos nutraukimo gali paduoti jo globėjas, prokuroras arba globos ir rūpybos institucija. 5. Jeigu buvę sutuoktiniai ar civilinės sąjungos partneriai arba vienas iš jų kreipiasi į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties ar susitarimo dėl civilinės sąjungos nutraukimo teisinių pasekmių sąlygų pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms, nagrinėjant šias bylas šių bylų nagrinėjimui mutatis mutandis taikomos šio skyriaus nuostatos.“
straipsnio pakeitimas
1Papildyti 539 straipsnį 4 dalimi:
„4.
Prašyme nutraukti civilinę sąjungą bendru sutikimu, be duomenų, nurodytų šio Kodekso 135 straipsnyje, turi būti nurodoma:
1) civilinės sąjungos partnerių gimimo metai;
yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (šiuo atveju mutatis mutandis taikomos Civilinio kodekso 3.126 straipsnio nuostatos).“
straipsnį 5 dalimi: „5. Kartu su šio straipsnio 4 dalyje nurodytu prašymu nutraukti civilinę sąjungą partneriai turi pateikti savo sudarytą susitarimą dėl civilinės sąjungos nutraukimo teisinių pasekmių, kuriame turi būti aptarti bendrų nepilnamečių vaikų, vienas kito išlaikymo, turto padalijimo klausimai ir kitos partnerių turtinės teisės ir pareigos.“
straipsnį 6 dalimi:
„6. Prašyme nutraukti civilinę sąjungą vienašališku partnerio prašymu, be duomenų,
nurodytų šio Kodekso 135 straipsnyje, turi būti nurodoma:
1) civilinės sąjungos partnerių gimimo metai;
nepilnamečiams vaikams, jeigu jų yra;
pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (šiuo atveju mutatis mutandis taikomos Civilinio kodekso 3.126 straipsnio nuostatos).“
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 540 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Bylas pagal šio skirsnio nuostatas teismas nagrinėja žodinio
proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pripažįsta, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos ar civilinės sąjungos partnerių santykių stabilumui ir vaikų bei sutuoktinių ar civilinės sąjungos partnerių interesams. Bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, teismo posėdžio eiga nefiksuojama.“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Jeigu šiame skirsnyje nustatyta tvarka nagrinėjant santuokos ar civilinės sąjungos nutraukimo bylą reikalavimus pareiškia sutuoktinių ar civilinės sąjungos partnerių arba vieno iš jų kreditoriai, santuokos ar civilinės sąjungos nutraukimo byla sustabdoma, kol bus išspręsti kreditorių reikalavimai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 541 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „541 straipsnis. Teismo sprendimas
sąjungą abiejų sutuoktinių ar civilinės sąjungos partnerių bendru sutikimu, teismas patvirtina sutuoktinių ar civilinės sąjungos partnerių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ar susitarimą dėl civilinės sąjungos nutraukimo teisinių pasekmių, jeigu ši sutartis ar šis susitarimas atitinka įstatymų reikalavimus. 2. Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką ar civilinę sąjungą vieno sutuoktinio ar civilinės sąjungos partnerio vienašališku prašymu, teismas taip pat turi išspręsti sutuoktinių ar civilinės sąjungos partnerių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio ar civilinės sąjungos partnerio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių ar civilinės sąjungos partnerių susitarimu, patvirtintu notaro, arba yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl bendro turto padalijimo. 3. Santuoka ar civilinė sąjunga laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.
Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti civilinę sąjungą įsiteisėjimo dienos Sutarčių ir teisių suvaržymų registro tvarkytojui šio registro nuostatų nustatyta tvarka pateikia duomenis apie įregistruotos civilinės sąjungos pabaigą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 709 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Varžytynėse neturi teisės dalyvauti antstolis,
organizuojantis tas varžytynes, taip pat vienoje antstolių kontoroje su juo dirbantys kiti antstoliai, darbuotojai ir šioje dalyje išvardytų asmenų artimieji giminaičiai, sutuoktiniai, civilinės sąjungos partneriai, (sugyventiniai).“13 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. lapkričio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
paskatinusios priežastys, įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete (toliau – ir komitetas) buvo rengiami klausymai dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto Nr. XIVP-1694 (toliau – ir CSĮ) ir lydinčiųjų teisės aktų. Išklausius įvairių valstybės institucijų atstovų, nevyriausybinių organizacijų bei piliečių nuomones, įstatymų projektai darbo tvarka buvo koreguojami. Tobulinant minėtus projektus bei jų nuostatas, iškilo poreikis teikti pataisas į kelis kitus teisės aktus. Siekiant tinkamai sureguliuoti Civilinės sąjungos įstatymo projekto Nr. XIVP-1694 nuostatas ir integruoti jas į teisės sistemą, papildomai teikiame šių lydinčiųjų teisės aktų pataisas ir projektus:
pavadinimo pakeitimo įstatymas (toliau - CPK);
(toliau - NĮ);
pakeitimo įstatymas (toliau - STSRĮ). 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektai inicijuoti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžių metu, įstatymo projektus parengė Lietuvos Respublikos Seimo narė Jurgita Sejonienė (el. p. [email protected], tel. (8 5) 239 6692). 3. Dabartinis Įstatymų projektuose aptartų teisinių santykių reguliavimas Įstatymų projektais keičiamose teisės aktų galiojančiose nuostatose civilinės sąjungos instituto teisiniai santykiai nenumatyti ir nėra reguliuojami. 4.
reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai Dėl CPK pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, jog norima priimti naują CSĮ įstatymą, kuriuo siekiama sureguliuoti tarpusavio asmeninius santykius kuriančių nesusituokusių asmenų turtines ir neturtines teises bei pareigas, papildomai kartu teikiamas ir CPK projektas, atitinkamai papildant šiame įstatyme galiojančias teisines nuostatas. Papildomas CPK 83 str. 1 dalies 12 punktas, nurodant, kad civilinę sąjungą sudarę partneriai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo už prašymus nutraukti civilinę sąjungą bendru sutikimu ar vienašališku partnerio prašymu. Koreguojamas CPK XXXV skyriaus pavadinimas, papildant žodžiais „DĖL CIVILINĖS SĄJUNGOS NUTRAUKIMO ABIEJŲ PARTNERIŲ BENDRU SUTIKIMU AR VIENAŠALIŠKAI PARTNERIO PRAŠYMU“. CPK 538, 539, 540 ir 541 straipsniuose detalizuojama, kokios bylos nagrinėjamos remiantis XXXV skirsnio nuostatomis, bylų leistinumas ir teismingumas, detalizuojamas teismui teikiamo prašymo turinys, bylų nagrinėjimo tvarka. Straipsnis papildomas nuostatomis dėl civilinės sąjungos nutraukimo pagrindų, prašymo turinio, nurodoma, kuriais atvejais civilinė sąjunga nutraukiama teismo sprendimu, kaip fiksuojama (registruojama) civilinės sąjungos susitarimo pabaiga. Dėl STSRĮ. Atsižvelgiant į tai, jog norima priimti naują CSĮ įstatymą, kuriuo siekiama sureguliuoti tarpusavio asmeninius santykius kuriančių nesusituokusių asmenų turtines ir neturtines teises bei pareigas, papildomai kartu teikiamas ir STSRĮ projektas, atitinkamai papildant šiame įstatyme galiojančias teisines nuostatas. Siūloma papildyti Sutarčių ir teisių suvaržymų registro objektų sąrašą, į jį įtraukiant susitarimo dėl civilinės sąjungos sudarymo faktą ir sutartis dėl turtinių teisių ir pareigų civilinės sąjungos metu ar civilinei sąjungai pasibaigus. Dėl NĮ.
Dėl NĮ. Atsižvelgiant į tai, jog norima priimti naują CSĮ įstatymą, kuriuo siekiama sureguliuoti tarpusavio asmeninius santykius kuriančių nesusituokusių asmenų turtines ir neturtines teises bei pareigas, papildomai kartu teikiamas ir NĮ projektas, atitinkamai papildant šiame įstatyme galiojančias teisines nuostatas. Įstatymo projektu papildomas NĮ 26 straipsnis, kuriame reglamentuojami notarų atliekami notariniai veiksmai. Nurodoma, kad notarai išduoda nuosavybės teisės į dalį partnerių, sudariusių civilinę sąjungą, bendro turto liudijimus. Atitinkamai keičiami NĮ 27, 46 ir 52 straipsniai, apibrėžiantys sandorių tvirtinimą ir registravimą, liudijimo išdavimus. Straipsniai pakoreguojami atsižvelgiant, kad susitarimas dėl civilinės sąjungos sudarymo registruojamas notarine tvarka ir siekiant, kad civilinę sąjungą sudariusių partnerių teisinė padėtis būtų aiškiai reglamentuota. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Aptariamų Įstatymų projektų, kaip lydinčiųjų įstatymų projektų prie CSĮ projektu siūlomo civilinės sąjungos instituto teisinio reguliavimo, priėmimas padės fiziniams asmenims išspręsti pagrindines praktines problemas (pavyzdžiui, klausimus, susijusius su disponavimu bendru turtu, tarpusavio išlaikymu, paveldėjimu po vieno iš partnerių mirties, susižinojimu sveikatos priežiūros įstaigose ir kt.), kylančias tiek partnerių tarpusavio asmeniniuose santykiuose, tiek partnerių santykiuose su trečiaisiais asmenimis, o kartu sudarys sąlygas partnerių poroms pilnavertiškai funkcionuoti, stiprinant šių asmenų tarpusavio teisinius santykius bei ginant jų teises ir teisėtus interesus. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai neturės.
Išviešinus bendrus tarpusavio asmeninius santykius kuriančių, tačiau nesusituokusių porų santykius Sutarčių ir teisių suvaržymo registre, bus sudaromos prielaidos išvengti galimų korupcijos atvejų, bus užtikrinama efektyvi viešų ir privačių interesų derinimo kontrolė. 7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų priėmimas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai, gerės Lietuvos investicinis klimatas, Lietuva tarptautinių partnerių ir investuotojų bus matoma kaip demokratiška, vakarietiška, žmogaus teises gerbianti Europos Sąjungos valstybė. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, panaikinti ar priimti, priėmus teikiamus Įstatymų projektus Priėmus teikiamus Įstatymų projektus, kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, Įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, Įstatymų projektuose naujos sąvokos neapibrėžiamos ir nevartojamos. 11. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką. 12.
reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir parengimo terminai Siekiant į teisinę sistemą inkorporuoti siūlomas Įstatymų projektų nuostatas, iki siūlomo šių Įstatymų projektų įsigaliojimo reikės pakeisti Sutarčių ir teisių suvaržymo registro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 432. 13. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Pagal siūlomą teisinį reguliavimą, Gyventojų registrui iš Sutarčių ir teisių suvaržymo registro būtų teikiamas ir tvarkomas požymis apie įregistruotą civilinę sąjungą. Preliminariais skaičiavimais šiam sprendimui įgyvendinti reikėtų apie
metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus, buvo atsižvelgta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos notarų rūmų, Teisėjų tarybos, VĮ „Registrų centras“ ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas bei pasiūlymus. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai yra „civilinė sąjunga“, „partneriai“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Jurgita Sejonienė
DĖL
2022-09-29 Nr. XIVP-2049 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
kodekso pakeitimo įstatymo projektu reg. Nr. XIVP-1695(2) siūloma pripažinti netekusiu galios Civilinio kodekso trečiosios knygos VI dalies XV skyrių, kuriame buvo įtvirtinta sugyventinio sąvoka (šią sąvoką pakeičia Civilinės sąjungos įstatymo projekte reg. Nr. XIVP-1694(2) siūloma įtvirtinti partnerio sąvoka), svarstytina, ar, siekiant aiškumo, kartu nereikėtų pakeisti ir kitų Civilinio proceso kodekso straipsnių:
šalia sutuoktinio vartojamas terminas skliaustuose „sugyventinis“;
sutuoktinis (sugyventinis);
pagrindus, kuriame šalia sutuoktinio vartojamas terminas skliaustuose „sugyventinis“;
pareigą nusišalinti, jeigu jo sutuoktinis (sugyventinis) suinteresuotas bylos baigtimi;
neturi teisės dalyvauti varžytynėse ir kuriame šalia sutuoktinio vartojamas terminas skliaustuose „sugyventinis“. 2. Pastebėtina, kad Seimui pateikto Civilinės sąjungos įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-1694(2) 10 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad pripažinti civilinę sąjungą negaliojančia gali tik teismas, tačiau minėtame įstatymo projekte nėra detalizuota ieškinio padavimo dėl civilinės sąjungos pripažinimo negaliojančia tvarka, t. y. teismingumas, ieškinio turinys ir kt.
Pastebėtina, kad Civilinio proceso kodekso IV dalies XIX skyriaus II skirsnis, inter alia reglamentuojantis santuokos pripažinimą negaliojančia, teikiamu įstatymo projektu taip pat nėra pildomas nuostatomis dėl civilinės sąjungos pripažinimo negaliojančia. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimui pateikto Civilinės sąjungos įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-1694(2) 20 straipsnyje, civilinės sąjungos nutraukimas teismo tvarka yra reglamentuojamas išsamiai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina civilinės sąjungos pripažinimo negaliojančią tvarką atitinkamai tikslinti teikiamame įstatymo projekte arba Seimui pateikto Civilinės sąjungos įstatymo projekte reg. Nr. XIVP-1694(2). Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
2023-09-27
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė
Širinskienė, nariai: Arvydą Anušauską pavaduojanti Jurgita Sejonienė, Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Tomas Vytautas Raskevičiuss, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meile Čeputienė, Rivena Zegerienė. Seimo narė Jurgita Sejonienė, Seimo narės Jurgitos Sejonienės patarėja Simona Virbickienė, Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės vyriausioji patarėja Reda Gabrilavičiūtė, Teisingumo ministerijos Teisinių paslaugų politikos grupės vyresnioji patarėja Reda Nikrėvičė, Teisingumo ministerijos Teisinių paslaugų politikos grupės vyresnioji patarėja Božena Rus, Registrų centro Turto IS skyriaus vadovė Karolina Jasaitė, Lietuvos notarų rūmų teisininkė Sima Sakalauskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09-29 1, 2, 3, 5,12
Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projektu reg. Nr. XIVP-1695(2) siūloma pripažinti netekusiu galios Civilinio kodekso trečiosios knygos VI dalies XV skyrių, kuriame buvo įtvirtinta sugyventinio sąvoka (šią sąvoką pakeičia Civilinės sąjungos įstatymo projekte reg. Nr.
Nr. XIVP-1694(2) siūloma įtvirtinti partnerio sąvoka), svarstytina, ar, siekiant aiškumo, kartu nereikėtų pakeisti ir kitų Civilinio proceso kodekso straipsnių:
šalia sutuoktinio vartojamas terminas skliaustuose „sugyventinis“;
būti sutuoktinis (sugyventinis);
pagrindus, kuriame šalia sutuoktinio vartojamas terminas skliaustuose „sugyventinis“;
mediatoriaus pareigą nusišalinti, jeigu jo sutuoktinis (sugyventinis) suinteresuotas bylos baigtimi;
neturi teisės dalyvauti varžytynėse ir kuriame šalia sutuoktinio vartojamas terminas skliaustuose „sugyventinis“. Pritarti iš dalies Argumentai: Atsižvelgiant į atitinkamas Civilinio proceso kodekso bei kitų įstatymų nuostatas ir jų taikymo praktiką, pastebėtina, kad šiuo metu teisės aktuose įtvirtintos „sugyventinio“ sąvokos samprata ne visais atvejais sutaptų su „civilinės sąjungos partnerio“ sąvoka. Todėl tobulinant pastaboje nurodytus Civilinio proceso kodekso straipsnius siūlytina ne atsisakyti „sugyventinio“ sąvokos, o šalia nurodyti ir
„civilinės sąjungos partnerį“. Projektas patobulintas jį papildant naujais 1, 2, 3,
kodekso 34, 56, 65, 231²ir 709 straipsnius. Pasiūlymas:
1Pakeisti 34 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas, teismo valstybės tarnautojas ar teismo darbuotojas ir byla teisminga teismui, kuriame jis dirba, arba kai teisme (išskyrus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos apeliacinį teismą), kuriam teisminga byla, teisėju, teismo valstybės tarnautoju ar teismo darbuotoju dirba dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinis, civilinės sąjungos partneris, (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), arba kai prieš paskiriant teisėjui nagrinėti bylą paaiškėja, kad tame teisme nėra teisėjų, turinčių teisę ją nagrinėti, byla perduodama nagrinėti kitam teismui šio straipsnio
atvejį.“
2Pakeisti 34 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas, teismo
valstybės tarnautojas ar teismo darbuotojas ir byla teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui, kuriame jis dirba, arba kai iš teismo rūmų sudarytame teisme, kuriam teisminga byla, teisėju, teismo valstybės tarnautoju ar teismo darbuotoju dirba dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinis, civilinės sąjungos partneris, (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), tokio teismo pirmininkas ar teismo pirmininko pavaduotojas šią bylą perduoda nagrinėti to teismo kitiems teismo rūmams, kuriems šie asmenys nėra priskirti ar kuriuose šie asmenys nedirba.“
3Pakeisti 34 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7.
Kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teismo pirmininkas ar teismo pirmininko pavaduotojas ir byla teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui, į kurį jis paskirtas, arba kai iš teismo rūmų sudarytame teisme, kuriam teisminga byla, teismo pirmininku ar teismo pirmininko pavaduotoju yra dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinis, civilinės sąjungos partneris, (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), byla perduodama nagrinėti kitam teismui šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.“
Pakeisti 56 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį
išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui, ar civilinės sąjungos partneriui, ar (sugyventiniui);“
Pakeisti 65 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) jeigu jis pats, jo sutuoktinis, civilinės
sąjungos partneris, (sugyventinis) arba jo artimieji giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi;“
Pakeisti 231² straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) jis pats, jo sutuoktinis, civilinės sąjungos partneris (sugyventinis) arba jo artimieji giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi;“
Pakeisti 709 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Varžytynėse neturi teisės dalyvauti antstolis,
organizuojantis tas varžytynes, taip pat vienoje antstolių kontoroje su juo dirbantys kiti antstoliai, darbuotojai ir šioje dalyje išvardytų asmenų artimieji giminaičiai, sutuoktiniai, civilinės sąjungos partneriai, (sugyventiniai).“ 2.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09-296 Pastebėtina, kad Seimui pateikto Civilinės sąjungos įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-1694(2) 10 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad pripažinti civilinę sąjungą negaliojančia gali tik teismas, tačiau minėtame įstatymo projekte nėra detalizuota ieškinio padavimo dėl civilinės sąjungos pripažinimo negaliojančia tvarka, t. y. teismingumas, ieškinio turinys ir kt. Pastebėtina, kad Civilinio proceso kodekso IV dalies XIX skyriaus II skirsnis, inter alia reglamentuojantis santuokos pripažinimą negaliojančia, teikiamu įstatymo projektu taip pat nėra pildomas nuostatomis dėl civilinės sąjungos pripažinimo negaliojančia. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimui pateikto Civilinės sąjungos įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-1694(2) 20 straipsnyje, civilinės sąjungos nutraukimas teismo tvarka yra reglamentuojamas išsamiai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina civilinės sąjungos pripažinimo negaliojančią tvarką atitinkamai tikslinti teikiamame įstatymo projekte arba Seimui pateikto Civilinės sąjungos įstatymo projekte reg. Nr. XIVP-1694(2). Pritarti Projektas patobulintas jį papildant nauju 6 straipsniu, kuriuo siūloma Civilinio proceso kodeksą papildyti XIX¹ skyriumi „Bylų dėl civilinės sąjungos pripažinimo negaliojančia ypatumai“. 3. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2022-10-14 Įvertinę Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83, 538, 539, 540, 541 straipsnių ir XXXV skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2049 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti 4.
patarėja M.Civilkienė 1-12 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023 m. rugpjūčio 30 d. išvados dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1695(2) pirmoje pastaboje, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo, pasiūlė projekto nuostatas sistemiškai tikslinti, nuosekliai vartojant „civilinės sąjungos partnerio“ sąvoką (vietoje „civilinę sąjungą sudaręs partneris“ ar „partneris, su kuriuo sudaryta civilinė sąjunga“). Atitinkamai siūlytina tobulinti ir svarstomo projekto Nr. XIVP-2049 straipsnio nuostatas. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos notarų rūmai 2023-05-31 4,82 Lietuvos notarų rūmuose gautas Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto raštas, kuriuo prašoma įvertinti Civilinio proceso kodekso 83, 538, 539, 540, 541 straipsnių ir XXXV skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2049 (toliau – Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymas), Notariato įstatymo Nr. I-2882 26, 27, 46 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2050 (toliau – Notariato įstatymo pakeitimo projektas), Sutarčių ir teisių suvaržymų registro įstatymo Nr. XI-1140 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2051 (toliau - Sutarčių ir teisių suvaržymų registro įstatymo pakeitimo projektas), Lietuvos notarų rūmai teikia savo pastabas ir pasiūlymus.
Dėl Civilinio proceso kodekso pakeitimo projekto Projekto 3 straipsnyje siūloma numatyti, jog Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu (Civilinio kodekso 3.51 straipsnis), bylos dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu (Civilinio kodekso 3.55 straipsnis), bylos dėl civilinės sąjungos nutraukimo abiejų partnerių bendru sutikimu, taip pat bylos dėl civilinės sąjungos nutraukimo vienašališku partnerio prašymu. Atsižvelgiant į tai, jog vadovaujantis Civilinės sąjungos projektu civilinė sąjunga, jei partneriai neturi bendrų nepilnamečių vaikų, nutraukiama notarine tvarka, siūlytina Projekto 3 ir atitinkamai Projekto 1 straipsnį papildyti nuoroda į Civilinės sąjungos įstatymą. Pritarti Projektas patobulintas:
pakeitimas Pakeisti 83 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip:
„12) sutuoktiniai – už prašymus nutraukti santuoką bendru
sutikimu (Civilinio kodekso 3.51 straipsnis) ir vieno sutuoktinio prašymu (Civilinio kodekso 3.55 straipsnis) ar civilinę sąjungą sudarę partneriai
Pakeisti 538 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „538 straipsnis. Leistinumas ir teismingumas 1.
Šiame skirsnyje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (Civilinio kodekso 3.51 straipsnis), taip pat bylos dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu (Civilinio kodekso 3.55 straipsnis), bylos dėl civilinės sąjungos nutraukimo abiejų partnerių bendru sutikimu (Civilinės sąjungos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis), taip pat bylos dėl civilinės sąjungos nutraukimo vienašališku partnerio prašymu (Civilinės sąjungos įstatymo 20 straipsnio 3 ir 4 dalys). 2.
<...>“
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija 2023-06-056 Siūlytina įvertinti galimybę Civilinio proceso kodekso projektą papildyti nuostatomis dėl bylų, kuriose sprendžiama dėl civilinės sąjungos pripažinimo negaliojančia, nagrinėjimo ypatumų. Pritarti Projektas patobulintas jį papildant nauju 6 straipsniu, kuriuo siūloma Civilinio proceso kodeksą papildyti XIX¹ skyriumi „Bylų dėl civilinės sąjungos pripažinimo negaliojančia ypatumai“. 2. Lietuvos Respublikos
23 Pastebėtina, kad tam tikros Civilinio proceso kodekso projektu numatomos nuostatos nesutampa su numatytomis Civilinės sąjungos įstatyme. Siūlytina Civilinio proceso kodekso projekto keičiamoje Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 539 straipsnio 5 dalį patikslinti pagal Civilinės sąjungos įstatymo 20 straipsnio 2 dalį (įrašant
„kitos partnerių turtinės“), o 539 straipsnio 6 dalies 2 punktą –
pagal Civilinės sąjungos įstatymo 20 straipsnio 3 dalį (įrašant
„nepilnamečiams vaikams, jeigu jų yra“). Pritarti
Projekto 9 straipsnio, kuriuo siūloma keisti Civilinio proceso kodekso 539 straipsnį, 2 ir 3 dalys patobulintos:
pakeitimas
<...>
2Papildyti 539 straipsnį 5 dalimi:
„ 5.
Kartu su šio straipsnio 4 dalyje nurodytu prašymu nutraukti civilinę sąjungą partneriai turi pateikti partnerių sudarytą susitarimą dėl civilinės sąjungos nutraukimo teisinių pasekmių, kuriame turi būti aptarti bendrų nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, turto padalijimo klausimai ir kitos partnerių turtinės teisės ir pareigos.“
3Papildyti 539 straipsnį 6 dalimi:
„6. Prašyme nutraukti civilinę sąjungą vienašališku
partnerio prašymu, be duomenų, nurodytų šio Kodekso 135 straipsnyje, turi būti nurodyta:
1) civilinės sąjungos partnerių gimimo metai;
2) kaip pareiškėjas įvykdys savo pareigas kitam partneriui ir jų bendriems nepilnamečiams vaikams, jeigu jų yra;
3) duomenys apie partnerių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (šiuo atveju mutatis mutandis taikomos Civilinio kodekso 3.126 straipsnio nuostatos).“
Teisingumo ministerija 2023-06-0513 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija susipažino su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83, 538, 539, 540, 541 straipsnių ir XXXV skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2049 (toliau – Civilinio proceso kodekso projektas), Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 26, 27, 46 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2050 (toliau – Notariato įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos sutarčių ir teisių suvaržymų registro įstatymo Nr. XI-1140 įstatymo projektu Nr. XIVP-2051 (toliau – Sutarčių registro projektas) ir pagal kompetenciją teikia nurodytiems projektams (toliau – įstatymų projektai) šias pastabas ir pasiūlymus. 1. Pažymėtina, kad įstatymų projektuose (ir susijusiuose Lietuvos Respublikos civilinės sąjungos įstatymo projekte Nr.
XIVP-1694 (toliau – Civilinės sąjungos įstatymas) ir lydinčiųjų teisės aktų projektuose) numatytiems pakeitimams įgyvendinti būtina atlikti Sutarčių ir teisių suvaržymų ir Lietuvos Respublikos gyventojų registro (toliau – Gyventojų registras) modernizavimo darbus. Šiuo metu vis dar vykdomas Gyventojų registro modernizavimo projektas, finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Projekto darbų pabaiga numatyta 2023 m. rugpjūčio 31 d. Todėl Gyventojų registro modernizavimo darbus, reikalingus įstatymų projektams įgyvendinti, būtų galima pradėti tik užbaigus Projektą, t. y. ne anksčiau 2023 m. rugsėjo
registrų pakeitimus, atitinkamai pakeitimus savo tvarkomuose registruose ir informacinėse sistemose turėtų įsidiegti ir minėtų registrų duomenų gavėjai (šie darbai gali būti planuojami ir atliekami tik nuosekliai). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų projektuose numatytiems pakeitimams įgyvendinti turi būti priimti poįstatyminiai teisės aktai, taip pat išspręstas registrų modernizavimo finansavimo klausimas. Preliminariu vertinimu registrų modernizavimui reikėtų apie 160 tūkst. eurų. Įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus, manytina, kad įstatymų projektų įgyvendinimui reikalingi darbai užtruktų iki 12 mėn., todėl siūlytina atitinkamai nukelti Civilinės sąjungos įstatymo ir lydinčiųjų įstatymų įsigaliojimo datą. Pritarti Pasiūlymais: „7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. rugsėjo 1 d. 2024 m. lapkričio 1 d.“
teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 0. 9.
paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Irena Haase Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė Komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė