Projekto lyginamasis variantas
2022 m. d. Nr. Vilnius
1Papildyti 35 straipsnį 5 dalimi:
„5. Kiekvienas asmuo turi teisę Priežiūros institucijai arba loterijų organizatoriui pateikti prašymą neleisti jam dalyvauti interneto ryšio loterijose (toliau – prašymas neleisti dalyvauti). Prašyme neleisti dalyvauti gali būti nurodomas asmens pasirinktas laikotarpis, per kurį jam neleidžiama dalyvauti, kuris negali būti trumpesnis kaip 6 mėnesiai. Asmuo gali atsiimti pateiktą prašymą arba sutrumpinti prašyme neleisti dalyvauti nurodytą terminą, tačiau ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo prašymo neleisti dalyvauti pateikimo. Prašymų neleisti dalyvauti pateikimo Priežiūros institucijai arba loterijų organizatoriui tvarką nustato Priežiūros institucija.“
straipsnį 6 dalimi: „6. Asmenims, pateikusiems prašymus neleisti dalyvauti, draudžiama leisti dalyvauti interneto ryšio loterijose jų prašyme neleisti dalyvauti nurodytą laikotarpį, o jeigu prašyme neleisti dalyvauti laikotarpis nenurodytas, – 2 metus nuo prašymo neleisti dalyvauti pateikimo Priežiūros institucijai arba loterijų organizatoriui dienos. Šių reikalavimų vykdymą privalo užtikrinti loterijų organizatorius.“
3Papildyti 35 straipsnį 7 dalimi:
„7. Asmenims, pateikusiems prašymus neleisti lošti LR azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio
lošti asmenų registrą, draudžiama leisti dalyvauti interneto ryšio loterijose. Šių reikalavimų vykdymą privalo užtikrinti loterijų organizatorius. 2 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas Papildyti 37 straipsnį 5 punktu: „5) tvarko asmenų, pateikusių prašymus neleisti dalyvauti, duomenis, taip pat ir ypatingus asmens duomenis (apie asmenų neveiksnumą arba ribotą veiksnumą šioje srityje).“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1.
Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2023 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Andrius Palionis Jonas Pinskus Valius Ąžuolas Juozas Varžgalys Vytautas Gapšys Artūras Skardžius Andrius Kupčinskas Laima Nagienė
Projekto XIVP-2044(2) lyginamasis variantas
2023 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti 35 straipsnį 5, 6 ir 7 dalimis: „5. Kiekvienas asmuo turi teisę Priežiūros institucijai arba loterijų organizatoriui pateikti prašymą neleisti jam dalyvauti interneto ryšio loterijose (toliau – prašymas neleisti dalyvauti). Prašyme neleisti dalyvauti gali būti nurodomas asmens pasirinktas laikotarpis, per kurį jam neleidžiama dalyvauti interneto ryšio loterijose, kuris negali būti trumpesnis kaip 6 mėnesiai. Asmuo gali atsiimti pateiktą prašymą arba sutrumpinti prašyme neleisti dalyvauti nurodytą terminą, tačiau ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo prašymo neleisti dalyvauti pateikimo. Prašymų neleisti dalyvauti pateikimo Priežiūros institucijai arba loterijų organizatoriui tvarką nustato Priežiūros institucija.“ „6. Asmenims, pateikusiems prašymus neleisti dalyvauti, draudžiama leisti dalyvauti interneto ryšio loterijose jų prašyme neleisti dalyvauti nurodytą laikotarpį, o jeigu prašyme neleisti dalyvauti laikotarpis nenurodytas, – 2 metus nuo prašymo neleisti dalyvauti pateikimo Priežiūros institucijai arba loterijų organizatoriui dienos. Šių reikalavimų vykdymą privalo užtikrinti loterijų organizatorius.“ „7. Asmenims, pateikusiems prašymus neleisti lošti LR azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio
lošti asmenų registrą, draudžiama leisti dalyvauti interneto ryšio loterijose. Šių reikalavimų vykdymą privalo užtikrinti loterijų organizatorius. 2 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas Papildyti 37 straipsnį 5 punktu:
„5) tvarko asmenų, pateikusių prašymus neleisti
dalyvauti, duomenis, taip pat ir ypatingus asmens duomenis (apie asmenų neveiksnumą arba ribotą veiksnumą šioje srityje).“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio
įgaliota institucija iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Andrius Palionis Jonas Pinskus
DĖL Lietuvos Respublikos LOTERIJŲ įstatymo nr. IX-1661 35 ir 37 STRAIPSNIŲ
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo Nr. IX-1661 35 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas) yra siekiama apsaugoti asmenis nuo neigiamo interneto ryšiu platinamu loterijų poveikio, todėl, vadovaujantis Europos Sąjungos šalių (pvz.: Latvija, Estija) gerąja praktika siūloma nustati asmenims teisę Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Lošimų priežiūros tarnyba) arba loterijų organizatoriui pateikti prašymą neleisti jam pirkti ir dalyvauti interneto ryšio loterijose (toliau – prašymas neleisti dalyvauti interneto ryšio loterijose). Prašymai neleisti dalyvauti interneto ryšio loterijose turės būti registruojami (įtraukti) į Lietuvoje jau funkcionuojantį Apsiribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą. Tokiu būdu loterijų organizatoriai bus įpareigoti užtikrinti draudimą dalyvauti interneto ryšio loterijose ir asmenims, kurie jau yra įregistruoti Apsiribojusių savo galimybę lošti asmenų registre. Internetinio ryšio loterijos iš esmės atkartoja nuotolinių lošimo paslaugų (automatų) turinį, turi neribotą teikiamų paslaugų sklaidą. 2022 m. gegužės 25 d. Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje, atliekant parlamentinę kontrolę, Lošimų priežiūros tarnybos direktorius komiteto nariams pateikė tarnybos sukauptą informaciją apie skirtumų pagal pateikimo būdą, formą, turinį bei prasilošimo galimybes tarp internetinių lošimų ir internetu teikiamų momentinių loterijų nebuvimą. Priežiūros tarnybos direktoriaus poziciją palaikė tarnybos specialistas (psichologas) dirbantis su Apsiribojusių savo galimybę lošti asmenų registru bei konsultuojantis prašymus teikiančius asmenis.
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba pateiktose antikorupcinio vertinimo išvadose ne kartą nurodė, jog tam tikros interneto loterijos savo turiniu labai panašios į lošimų automatus, kurie priskiriami azartinių lošimų kategorijai. Kai kuriose loterijų interneto svetainėse galima betarpiškai pirkti ir tikrinti momentinės loterijos bilietus, tai užtrunka vos kelias sekundes (kaip ir lošiant lošimų automatais), vieno bilieto kainos siekia iki 20 Eur, o laimėjimas gali būti net
galimybė yra didesnė, nei lošiant kai kurių kategorijų lošimų automatais. Europos Sąjungos teisės aktuose pabrėžiama, kad lošimų paslaugos – tai bet kurios paslaugos, kurios apima pinigų sumos statymą sėkmės žaidimuose, įskaitant loterijas ir lažybų sandorius, ir yra teikiamos fiziniu arba nuotoliniu būdu elektroninėmis priemonėmis atskiru paslaugų gavėjo prašymu.[¹] Daugumoje Europos šalių loterijos yra azartinis lošimas (išskyrus Lietuvą, Latviją ir Sloveniją).[²] Nepaisant to, Latvijoje[3] ir Estijoje[4] funkcionuojantis Apsiribojusių savo galimybę lošti asmenų registras aprėpia asmens teisę pateikti prašymą neleisti jam pirkti ir dalyvauti interaktyviose (interneto ryšiu) loterijose bei numato prievolę loterijų organizatoriui užtikrinti draudimą teikti loterijų paslaugas nuotoliniu būdu ir asmenims parašiusiems prašymus dėl apsiribojimo nuo kitų lošimo rūšių.
Dabartinis Loterijų įstatymo reglamentavimas neturi pakankamai asmens apsaugos priemonių nuo galimų finansinių praradimų, neigiamo interneto ryšiu teikiamų loterijų poveikio, todėl ne tik pratina asmenis prie azartinių žaidimų bet ir suteikia galimybę interneto ryšio loterijose dalyvauti asmenims, kurie jau yra apsiriboję nuo kitų lošimo rūšių ir yra įtraukti į Asiribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą. Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigalioja draudimas loterijose dalyvauti asmenims, jaunesniems kaip 18 metų. Atsižvelgiant į tai, siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama skatinti dalyvauti interneto ryšio loterijose – bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleisti informaciją ar atlikti įtikinėjimo veiksmus, įskaitant paties loterijų organizatoriaus organizuojamus specialius renginius, bandomuosius žaidimus, akcijas, nuolaidas, dovanas ir panašaus pobūdžio skatinamąsias priemones, skatinančius dalyvauti interneto ryšiu loterijose.
Vertinant teisėkūros iniciatyvą bei jų siekiamus tikslus - asmenis apsaugoti nuo galimų finansinių praradimų, neigiamo interneto ryšiu teikiamų loterijų poveikio, reikalingas kompleksinis problematikos vertinimas bei sprendimo priemonių taikymas. Todėl Loterijų įstatyme siūloma nustatyti asmenims teisę Lošimų priežiūros tarnybai arba loterijų organizatoriui pateikti prašymą neleisti jam pirkti ir dalyvauti interneto ryšiu loterijose. Prašymai neleisti dalyvauti interneto ryšiu loterijose turės būti registruojami (įtraukti) į Lietuvoje jau funkcionuojantį Apsiribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą. Loterijų organizatoriai bus įpareigoti užtikrinti draudimą dalyvauti interneto ryšio loterijose ir asmenims, kurie jau yra įregistruoti Apsiribojusių savo galimybę lošti asmenų registre. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projekto rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narys Andrius Palionis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Loterijų įstatymas šiuo metu asmenų teisės Lošimų priežiūros tarnybai arba loterijų organizatoriui pateikti prašymą neleisti jam pirkti ir dalyvauti interneto ryšiu loterijose bei loterijų organizatoriams nenustato prievolės užtikrinti draudimą dalyvauti interneto ryšio loterijose asmenims, kurie jau yra įregistruoti Apsiribojusių savo galimybę lošti asmenų registre. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Projektu siekiama nustatyti kiekvieno asmens teisę Lošimų priežiūros tarnybai arba loterijų organizatoriui pateikti prašymą neleisti jam dalyvauti interneto ryšio loterijose, jo prašyme nurodytą laikotarpį. Asmenims, pateikusiems prašymus neleisti lošti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 21 dalyje nustatyta tvarka ir kurie yra įtraukti į Apsiribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą, bus draudžiama dalyvauti ir interneto ryšio loterijose. Siūlomas reguliavimas padidns asmenų apsaugą nuo galimų finansinių praradimų, neigiamo internetinio ryšio loterijų poveikio, apsaugos jau apsiribojusius nuo kitų lošomo rūšių asmenis bei sumažins asmenų įsitraukimą į azartinius žaidimus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimtas įstatymo projektas gali turėti įtakos loterijų verslo plėtrai, nes galimai sumažės loterijų žaidėjų skaičius. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Įstatymo projekto įgyvendinimui Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2023-04-30 turės patvirtinti Apsiribojusių savo galimybę lošti asmenų registro nuostatų pakeitimą. 10.
parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 11. Ar Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. Atitinka. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys. Įstatymui įgyvendinti reikės parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos teisės aktą, kuriuo tvirtinama prašymų neleisti dalyvauti interneto ryšio loterijose pateikimo ir informacijos apie prašymus neleisti dalyvauti interneto ryšio loterijose bei lošti parašiusius fizinius asmenis, keitimosi tarp Lošimų priežiūros tarnybos ir loterijų organizatorių taisyklės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo projekto įgyvendinimui reikšmingų papildomų valstybės lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nėra. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai „interneto ryšio loterijos“, „Apsiribojusių savo galimybę lošti asmenų registras“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai Andrius Palionis Jonas Pinskus Valius Ąžuolas Juozas Varžgalys Vytautas Gapšys Artūras Skardžius Andrius Kupčinskas Laima Nagienė [¹] Europos Komisija Žalioji knyga: Internetiniai lošimai vidaus rinkoje, (Briuselis, 2011), p.
[3] https://likumi.lv/ta/id/308241-no-azartspelem-un-interaktivajam-izlozem-pasatteikusos-personu-registra-noteikumi [4] https://www.emta.ee/en/private-client/e-services-tax-literacy/registers-inquiries/setting-restrictions-gambling#service-bureau
Projektui
DĖL Lietuvos Respublikos LOTERIJŲ įstatymo nr. IX-1661 35 ir 37 STRAIPSNIŲ
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo Nr. IX-1661 35 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas) yra siekiama apsaugoti asmenis nuo neigiamo interneto ryšiu platinamu loterijų poveikio, todėl, vadovaujantis Europos Sąjungos šalių (pvz.: Latvija, Estija) gerąja praktika siūloma nustati asmenims teisę Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Lošimų priežiūros tarnyba) arba loterijų organizatoriui pateikti prašymą neleisti jam pirkti ir dalyvauti interneto ryšio loterijose (toliau – prašymas neleisti dalyvauti interneto ryšio loterijose). Prašymai neleisti dalyvauti interneto ryšio loterijose turės būti registruojami (įtraukti) į Lietuvoje jau funkcionuojantį Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą. Tokiu būdu loterijų organizatoriai bus įpareigoti užtikrinti draudimą dalyvauti interneto ryšio loterijose ir asmenims, kurie jau yra įregistruoti Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre. Internetinio ryšio loterijos iš esmės atkartoja nuotolinių lošimo paslaugų (automatų) turinį, turi neribotą teikiamų paslaugų sklaidą. 2022 m. gegužės 25 d. Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje, atliekant parlamentinę kontrolę, Lošimų priežiūros tarnybos direktorius komiteto nariams pateikė tarnybos sukauptą informaciją apie skirtumų pagal pateikimo būdą, formą, turinį bei prasilošimo galimybes tarp internetinių lošimų ir internetu teikiamų momentinių loterijų nebuvimą. Priežiūros tarnybos direktoriaus poziciją palaikė tarnybos specialistas (psichologas) dirbantis su Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registru bei konsultuojantis prašymus teikiančius asmenis.
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba pateiktose antikorupcinio vertinimo išvadose ne kartą nurodė, jog tam tikros interneto loterijos savo turiniu labai panašios į lošimų automatus, kurie priskiriami azartinių lošimų kategorijai. Kai kuriose loterijų interneto svetainėse galima betarpiškai pirkti ir tikrinti momentinės loterijos bilietus, tai užtrunka vos kelias sekundes (kaip ir lošiant lošimų automatais), vieno bilieto kainos siekia iki 20 Eur, o laimėjimas gali būti net
prasilošimo galimybė yra didesnė, nei lošiant kai kurių kategorijų lošimų automatais. Europos Sąjungos teisės aktuose pabrėžiama, kad lošimų paslaugos – tai bet kurios paslaugos, kurios apima pinigų sumos statymą sėkmės žaidimuose, įskaitant loterijas ir lažybų sandorius, ir yra teikiamos fiziniu arba nuotoliniu būdu elektroninėmis priemonėmis atskiru paslaugų gavėjo prašymu.[¹] Daugumoje Europos šalių loterijos yra azartinis lošimas (išskyrus Lietuvą, Latviją ir Sloveniją).[²] Nepaisant to, Latvijoje[3] ir Estijoje[4] funkcionuojantis Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registras aprėpia asmens teisę pateikti prašymą neleisti jam pirkti ir dalyvauti interaktyviose (interneto ryšiu) loterijose bei numato prievolę loterijų organizatoriui užtikrinti draudimą teikti loterijų paslaugas nuotoliniu būdu ir asmenims parašiusiems prašymus dėl apribojimo nuo kitų lošimo rūšių.
Dabartinis Loterijų įstatymo reglamentavimas neturi pakankamai asmens apsaugos priemonių nuo galimų finansinių praradimų, neigiamo interneto ryšiu teikiamų loterijų poveikio, todėl ne tik pratina asmenis prie azartinių žaidimų bet ir suteikia galimybę interneto ryšio loterijose dalyvauti asmenims, kurie jau yra apriboję nuo kitų lošimo rūšių ir yra įtraukti į Asiribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą. Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigalioja draudimas loterijose dalyvauti asmenims, jaunesniems kaip 18 metų. Atsižvelgiant į tai, siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama skatinti dalyvauti interneto ryšio loterijose – bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleisti informaciją ar atlikti įtikinėjimo veiksmus, įskaitant paties loterijų organizatoriaus organizuojamus specialius renginius, bandomuosius žaidimus, akcijas, nuolaidas, dovanas ir panašaus pobūdžio skatinamąsias priemones, skatinančius dalyvauti interneto ryšiu loterijose.
Vertinant teisėkūros iniciatyvą bei jų siekiamus tikslus - asmenis apsaugoti nuo galimų finansinių praradimų, neigiamo interneto ryšiu teikiamų loterijų poveikio, reikalingas kompleksinis problematikos vertinimas bei sprendimo priemonių taikymas. Todėl Loterijų įstatyme siūloma nustatyti asmenims teisę Lošimų priežiūros tarnybai arba loterijų organizatoriui pateikti prašymą neleisti jam pirkti ir dalyvauti interneto ryšiu loterijose. Prašymai neleisti dalyvauti interneto ryšiu loterijose turės būti registruojami (įtraukti) į Lietuvoje jau funkcionuojantį Airibojusių savo galimybę lošti asmenų registrą. Loterijų organizatoriai bus įpareigoti užtikrinti draudimą dalyvauti interneto ryšio loterijose ir asmenims, kurie jau yra įregistruoti Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projekto rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narys Andrius Palionis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Loterijų įstatymas šiuo metu asmenų teisės Lošimų priežiūros tarnybai arba loterijų organizatoriui pateikti prašymą neleisti jam pirkti ir dalyvauti interneto ryšiu loterijose bei loterijų organizatoriams nenustato prievolės užtikrinti draudimą dalyvauti interneto ryšio loterijose asmenims, kurie jau yra įregistruoti Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Projektu siekiama nustatyti kiekvieno asmens teisę Lošimų priežiūros tarnybai arba loterijų organizatoriui pateikti prašymą neleisti jam dalyvauti interneto ryšio loterijose, jo prašyme nurodytą laikotarpį. Asmenims, pateikusiems prašymus neleisti lošti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 21 dalyje nustatyta tvarka ir kurie yra įtraukti į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą, bus draudžiama dalyvauti ir interneto ryšio loterijose. Siūlomas reguliavimas padidns asmenų apsaugą nuo galimų finansinių praradimų, neigiamo internetinio ryšio loterijų poveikio, apsaugos jau apribojusius nuo kitų lošomo rūšių asmenis bei sumažins asmenų įsitraukimą į azartinius žaidimus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimtas įstatymo projektas gali turėti įtakos loterijų verslo plėtrai, nes galimai sumažės loterijų žaidėjų skaičius. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Įstatymo projekto įgyvendinimui Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2023-12-31 turės patvirtinti Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registro nuostatų pakeitimą. 10.
parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 11. Ar Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. Atitinka. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys. Įstatymui įgyvendinti reikės parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos teisės aktą, kuriuo tvirtinama prašymų neleisti dalyvauti interneto ryšio loterijose pateikimo ir informacijos apie prašymus neleisti dalyvauti interneto ryšio loterijose bei lošti parašiusius fizinius asmenis, keitimosi tarp Lošimų priežiūros tarnybos ir loterijų organizatorių taisyklės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo projekto įgyvendinimui reikšmingų papildomų valstybės lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nėra. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai „interneto ryšio loterijos“, „Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registras“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai Andrius Palionis Jonas Pinskus [¹] Europos Komisija Žalioji knyga: Internetiniai lošimai vidaus rinkoje, (Briuselis, 2011), p. 15. [²] https://www.mruni.eu/wp-content/uploads/2022/05/Gretos-Genelienes-disertacija_MRUweb.pdf, p.
16, 36,37. [3] https://likumi.lv/ta/id/308241-no-azartspelem-un-interaktivajam-izlozem-pasatteikusos-personu-registra-noteikumi [4] https://www.emta.ee/en/private-client/e-services-tax-literacy/registers-inquiries/setting-restrictions-gambling#service-bureau
2022-09-28 Nr. XIVP-2044 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projektu 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 35 straipsnyje siūloma nustatyti asmenų teisę Lošimų priežiūros tarnybai prie Finansų ministerijos arba loterijų organizatoriui pateikti prašymą neleisti jiems dalyvauti interneto ryšio loterijose, ir tokius prašymus pateikusiems asmenims būtų draudžiama dalyvauti interneto ryšio loterijose. Vertinant siūlomą reglamentavimą, pažymėtina, kad asmenų teisę neleisti jiems dalyvauti loterijose siūloma nustatyti siauroje, tik vieną loterijų bilietų platinimo būdą – platinimą interneto ryšiu, apimančioje srityje. Keičiamo loterijų įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad loterijų bilietus galima platinti per tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalus, telefono ryšiu, interneto ryšiu bei netiesioginiu ryšiu. Atsižvelgiant į tai, kad asmenų, pateikusių prašymą neleisti jiems dalyvauti interneto ryšio loterijose, teisė dalyvauti kito bilietų platinimo būdo pagrindu organizuojamose loterijose nebūtų niekaip ribojama, svarstytina, ar siūlomu reguliavimu būtų pilnai įgyvendintas projekto iniciatorių tikslas – neleisti asmeniui, suvokiančiam savo patologinį potraukį, dalyvauti loterijose.
Pažymėtina, kad toks mechaninis identiškų nuostatų dėl azartiniuose lošimuose dalyvaujančių asmenų teisės pateikti prašymą neleisti lošti (kurios nustatytos Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 20 ir 21 dalyse) perkėlimas į Loterijų įstatymą neatliks tos pačios paskirties ir neįgyvendins tų pačių uždavinių, nes Azartinių lošimų įstatyme įtvirtintas būtent absoliutus draudimas asmeniui jo nurodytą laikotarpį lošti visų rūšių ir būdų azartiniuose žaidimuose. 2. Pažymėtina, kad projekto 1 straipsniu siūlomos nuostatos ne visai dera su keičiamo įstatymo
taikomus apribojimus, bet interneto ryšio loterijose jau dalyvaujančių žaidėjų apsaugą. Atitinkamai siūlomos nuostatos savo turiniu nedera ir su keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1-3 dalyse nustatytu reguliavimu, pavyzdžiui, šiose dalyse nustatyta, kad ne kiekvienas asmuo, bet tik žaidėjas, kuris yra prisijungęs prie savo paskyros sąskaitos, gali pateikti prašymą, kuriame būtų nurodytas vienas ar keli jam taikomi apribojimai; toks prašymas gali būti pateiktas ne priežiūros institucijai, bet loterijų organizatoriui arba loterijos bilietų platintojui. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nebūtų tikslingiau siūlomą reguliavimą dėl kiekvieno asmens teisės pateikti prašymą jam neleisti dalyvauti interneto ryšio loterijose dėstyti atskiru III skyriaus straipsniu.
Jeigu nebūtų atsižvelgta į šią pastabą, reikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 35 straipsnio pavadinimą bei jo nuostatų dėstymo tvarką, pradžioje dėstant bendrąsias nuostatas dėl asmenų teisės savo noru nedalyvauti interneto ryšio loterijose apskritai, o jau tik paskui – specialias nuostatas dėl dalyvaujančių žaidėjų galimos apsaugos sąlygų. 3. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 5 dalyje po žodžių „jam neleidžiama dalyvauti“ reikėtų įrašyti žodžius „interneto ryšio loterijose“
asmenims, pateikusiems prašymus Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 21 dalyje nustatyta tvarka ir įtrauktiems į Apsiribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą, draudžiama leisti dalyvauti ir interneto ryšio loterijose. Manytina, kad toks reglamentavimas prieštarautų ne tik šio instituto – galimybės apsiriboti savo dalyvavimą loterijose, savanoriškumo principui, t.y. pats asmuo turi aiškiai ir konkrečiai išreikšti savo pageidavimą ir siekį nedalyvauti būtent loterijose, o ne azartiniuose lošimuose apskritai, tačiau ir bendriesiems asmens civilinio veiksnumo apribojimo principams, pagal kuriuos fizinio asmens veiksnumas (šiuo atveju dalyvavimas loterijose jam neišreiškus tokio pageidavimo) prieš jo valią gali būti apribotas tik kompetentingų institucijų įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 7 dalies siūlome atsisakyti kaip teisiškai nepagrįstos. 5. Jeigu nebūtų atsižvelgta į aukščiau išdėstytą pastabą, tikslintinas projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 7 dalyje nurodyto registro pavadinimas, t.y. vietoj žodžio ,,Apsiribojusių“ įrašytinas žodis ,,Apribojusių“. 6.
keičiamo įstatymo ir projekte dėstomų nuostatų sistemiškumo ir darnos, turėtų būti revizuojamos bei tikslinamos ir kai kurios kitos Loterijų įstatymo nuostatos, reglamentuojančios loterijų organizatorių pareigą užtikrinti, kad loterijose nedalyvautų asmenys, kuriems tai daryti draudžiama, pvz., keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 punktas bei 34 straipsnio 3 dalis. 7. Įstatymo projekto 3 straipsnyje po žodžio „įstatymas“ įrašytinas žodžių junginys
„išskyrus šio straipsnio 2 dalį“, nes 2 dalies nuostatos turėtų įsigalioti
anksčiau nei visas įstatymas. 8. Atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Teisingumo ministro
straipsniu (ar jo struktūrine dalimi) ar punktu (papunkčiu) teisės aktas gali būti pildomas iš karto keliomis iš eilės einančiomis struktūrinėmis dalimis, siūlytina įstatymo projekto
į Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kompetenciją, susijusią su loterijų organizavimu ir priežiūra, manytina, kad dėl įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
2023-06-14 Nr. XIVP-2044(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projektu 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 35 straipsnyje siūloma nustatyti asmenų teisę Lošimų priežiūros tarnybai prie Finansų ministerijos arba loterijų organizatoriui pateikti prašymą neleisti jiems dalyvauti interneto ryšio loterijose, ir tokius prašymus pateikusiems asmenims būtų draudžiama dalyvauti interneto ryšio loterijose. Vertinant siūlomą reglamentavimą, pažymėtina, kad asmenų teisę neleisti jiems dalyvauti loterijose siūloma nustatyti siauroje, tik vieną loterijų bilietų platinimo būdą – platinimą interneto ryšiu, apimančioje srityje. Keičiamo įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad loterijų bilietus galima platinti per tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalus, telefono ryšiu, interneto ryšiu bei netiesioginiu ryšiu. Atsižvelgiant į tai, kad asmenų, pateikusių prašymą neleisti jiems dalyvauti interneto ryšio loterijose, teisė dalyvauti kito bilietų platinimo būdo pagrindu organizuojamose loterijose nebūtų niekaip ribojama, svarstytina, ar siūlomu reguliavimu būtų pilnai įgyvendintas projekto iniciatorių tikslas – neleisti asmeniui, suvokiančiam savo patologinį potraukį, dalyvauti loterijose.
Pažymėtina, kad toks mechaninis identiškų nuostatų dėl azartiniuose lošimuose dalyvaujančių asmenų teisės pateikti prašymą neleisti lošti (kurios nustatytos Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 20 ir 21 dalyse) perkėlimas į Loterijų įstatymą neatliks tos pačios paskirties ir neįgyvendins tų pačių uždavinių, nes Azartinių lošimų įstatyme įtvirtintas būtent absoliutus draudimas asmeniui jo nurodytą laikotarpį lošti visų rūšių ir būdų azartiniuose žaidimuose. 2. Pažymėtina, kad projekto 1 straipsniu siūlomos nuostatos ne visai dera su keičiamo įstatymo 35 straipsnio reguliavimo dalyku – šis straipsnis nustato ne visiems asmenims taikomus apribojimus, bet interneto ryšio loterijose jau dalyvaujančių žaidėjų apsaugą. Atitinkamai siūlomos nuostatos savo turiniu nedera ir su keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1-3 dalyse nustatytu reguliavimu, pavyzdžiui, šiose dalyse nustatyta, kad ne kiekvienas asmuo, bet tik žaidėjas, kuris yra prisijungęs prie savo paskyros sąskaitos, gali pateikti prašymą, kuriame būtų nurodytas vienas ar keli jam taikomi apribojimai; toks prašymas gali būti pateiktas ne priežiūros institucijai, bet loterijų organizatoriui arba loterijos bilietų platintojui. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nebūtų tikslingiau siūlomą reguliavimą dėl kiekvieno asmens teisės pateikti prašymą jam neleisti dalyvauti interneto ryšio loterijose dėstyti atskiru III skyriaus straipsniu.
Jeigu nebūtų atsižvelgta į šią pastabą, reikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 35 straipsnio pavadinimą bei jo nuostatų dėstymo tvarką, pradžioje dėstant bendrąsias nuostatas dėl asmenų teisės savo noru nedalyvauti interneto ryšio loterijose apskritai, o jau tik paskui – specialias nuostatas dėl dalyvaujančių žaidėjų galimos apsaugos sąlygų. 3. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad asmenims, pateikusiems prašymus Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 21 dalyje nustatyta tvarka ir įtrauktiems į Apsiribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą, draudžiama leisti dalyvauti ir interneto ryšio loterijose. Manytina, kad toks reglamentavimas prieštarautų ne tik šio instituto – galimybės apsiriboti savo dalyvavimą loterijose, savanoriškumo principui, t.y. pats asmuo turi aiškiai ir konkrečiai išreikšti savo pageidavimą ir siekį nedalyvauti būtent loterijose, o ne azartiniuose lošimuose apskritai, tačiau ir bendriesiems asmens civilinio veiksnumo apribojimo principams, pagal kuriuos fizinio asmens veiksnumas (šiuo atveju dalyvavimas loterijose jam neišreiškus tokio pageidavimo) prieš jo valią gali būti apribotas tik kompetentingų institucijų įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 7 dalies siūlome atsisakyti kaip teisiškai nepagrįstos. 4. Siekiant keičiamo įstatymo ir projekte dėstomų nuostatų sistemiškumo ir darnos, turėtų būti revizuojamos bei tikslinamos ir kai kurios kitos keičiamo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios loterijų organizatorių pareigą užtikrinti, kad loterijose nedalyvautų asmenys, kuriems tai daryti draudžiama, pvz., keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 punktas bei 34 straipsnio 3 dalis. 5.
2 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 5 punktas, kadangi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau –Reglamentas) nenustato tokios duomenų kategorijos kaip ypatingi asmens duomenys (šio Reglamento 9 straipsnyje vartojama sąvoka „specialių kategorijų asmens duomenys). 6. Atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, 155 punkto nuostatą, projekto 1 straipsnio pakeitimų esmėje pildomas dalis reikėtų dėstyti jas atskiriant ne kableliu ir jungtuku
„ir“, t. y. ne „Papildyti 35 straipsnį 5, 6 ir 7 dalimis”, o atskiriant
skiriamuoju ženklu - brūkšniu, t. y. „Papildyti 35 straipsnį 5 – 7 dalimis”. 7. Atsižvelgiant į Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kompetenciją, susijusią su loterijų organizavimu ir priežiūra, manytina, kad dėl įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Be to, atsižvelgiant į Reglamento 36 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta, kad rengiant pasiūlymą dėl teisėkūros priemonės, kurią turi priimti nacionalinis parlamentas, susijusios su duomenų tvarkymu, turi būti konsultuojamasi su priežiūros institucija, dėl įstatymo projekte siūlomo reguliavimo turėtų būti gauta ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos išvada. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (8
5) 239 6356, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]