Projekto lyginamasis variantas
taip: „1. Asmuo, norintis įregistruoti Žemės gelmių registre jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausantį arba jo valdomą ir (arba) naudojamą Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, turi gauti savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama naudoti anksčiau įrengtą gręžinį, vykdomosios institucijos pritarimą. Jis savivaldybės vykdomajai institucijai teikia paraišką dėl savivaldybės pritarimo naudoti gręžinį Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka. Savivaldybės vykdomoji institucija, atsižvelgdama į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus arba į savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, pateikia pagrįstą nuomonę dėl pritarimo ar nepritarimo naudoti gręžinį. Savivaldybės vykdomoji institucija nepritaria gręžinio naudojimui tik tokiu atveju, kai gręžinys yra viešojo vandens tiekimo teritorijoje, kurioje įrengta ar įrengiama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 13 19 dalimi, išskyrus tuos atvejus, kai asmuo yra sudaręs viešąją geriamojo vandens tiekimo sutartį dėl vandens tiekimo žemės sklype, kuriame yra gręžinys dėl kurio teikiama paraiška.“
2Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Asmuo, kuriam nuosavybės ar patikėjimo teise priklauso Žemės gelmių registre neregistruotas gręžinys arba kuris valdo ir (arba) naudoja tokį gręžinį, ir kuriam:
1) reikia leidimo gavęs savivaldybės vykdomosios institucijos pritarimą naudoti gręžinį, turi kreiptis į fizinį ar juridinį asmenį ar šių asmenų grupę, veikiančią pagal jungtinės veiklos sutartį, turinčius leidimą tirti žemės gelmes, suteikiantį teisę atlikti požeminio vandens paiešką ir žvalgybą, kad būtų atlikti aplinkos ministro nustatytame tvarkos apraše nurodyti veiksmai, būtini gręžiniui registruoti Žemės gelmių registre, ir parengtas Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos nustatytos formos gręžinio pasas;
2) nereikia leidimo gavęs savivaldybės vykdomosios institucijos pritarimą naudoti gręžinį, pateikia Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos aplinkos ministro nustatytame tvarkos apraše nurodytus duomenis, būtinus gręžiniui registruoti Žemės gelmių registre.“
3Pakeisti 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Grežinio pasas teikiamas Lietuvos geologijos tarnybai prie
Aplinkos ministerijos ir gręžiniai registruojami Žemės gelmių registre Žemės gelmių registro nuostatuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.“
Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Romualdas Vaitkus
Projektas
taip: „1. Asmuo, norintis įregistruoti Žemės gelmių registre jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausantį arba jo valdomą ir (arba) naudojamą Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, turi gauti savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama naudoti anksčiau įrengtą gręžinį, vykdomosios institucijos pritarimą. Jis savivaldybės vykdomajai institucijai teikia paraišką dėl savivaldybės pritarimo naudoti gręžinį aplinkos ministro nustatyta tvarka. Savivaldybės vykdomoji institucija, atsižvelgdama į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus arba į savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, pateikia pagrįstą nuomonę dėl pritarimo ar nepritarimo naudoti gręžinį. Savivaldybės vykdomoji institucija nepritaria gręžinio naudojimui tik tokiu atveju, kai gręžinys yra viešojo vandens tiekimo teritorijoje, kurioje įrengta ar įrengiama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 13 19 dalimi, išskyrus atvejus, kai asmuo, pateikęs paraišką dėl savivaldybės pritarimo naudoti gręžinį, yra sudaręs viešąją geriamojo vandens tiekimo sutartį dėl geriamojo vandens paslaugų gavimo vandens tiekimo žemės sklype, kuriame yra gręžinys dėl kurio teikiama paraiška.“
2Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Asmuo, kuriam nuosavybės ar patikėjimo teise priklauso Žemės gelmių registre neregistruotas gręžinys arba kuris valdo ir (arba) naudoja tokį gręžinį ir kuriam:
1) reikia leidimo, gavęs savivaldybės vykdomosios institucijos pritarimą naudoti gręžinį, turi kreiptis į fizinį ar juridinį asmenį ar šių asmenų grupę, veikiančią pagal jungtinės veiklos sutartį, turinčius leidimą tirti žemės gelmes, suteikiantį teisę atlikti požeminio vandens paiešką ir žvalgybą, kad būtų atlikti aplinkos ministro nustatytame tvarkos apraše nurodyti veiksmai, būtini gręžiniui registruoti Žemės gelmių registre, ir parengtas Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos nustatytos formos gręžinio pasas;
2) nereikia leidimo, gavęs savivaldybės vykdomosios institucijos pritarimą naudoti gręžinį, pateikia Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos aplinkos ministro nustatytame tvarkos apraše nurodytus duomenis, būtinus gręžiniui registruoti Žemės gelmių registre.“
3Pakeisti 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Grežinio pasas teikiamas Lietuvos geologijos tarnybai prie
Aplinkos ministerijos ir GGręžiniai registruojami Žemės gelmių registre Žemės gelmių registro nuostatuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus 1 straipsnio 1 dalį ir 2 straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Romualdas Vaitkus
projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Seime svarstomas Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektas, atsižvelgiant į tai, kad teisės aktas dėstomas nauja redakcija, reikalinga Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo (toliau – Įstatymo) 3 straipsnio 1 dalyje naudojamą nuorodą į Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio dalį, nurodančią geriamojo vandens infrastruktūros įrengimo sąlygas, patikslinti ir vietoje minėto straipsnio 13 dalies teikti nuorodą į 19 dalį. Vadovaujantis Įstatymo nuostatomis tuo atveju, kai gręžinys, dėl kurio savivaldybės institucijai yra teikiama paraiška dėl savivaldybės pritarimo naudoti gręžinį (toliau – paraiška), yra viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje, kurioje įrengta ar įrengiama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 13 dalimi, savivaldybės institucija teikia nepritarimą nepaisant to, kad gręžinio savininkas geriamuoju vandeniu apsirūpina iš viešajai paslaugai teikti įrengtos infrastruktūros, moka mokesčius už suteiktas paslaugas, o išteklius išgaunamus iš gręžinio naudoja kitoms namų ūkio reikmėms.
Atsižvelgiant į tai, kad gręžinys jau įrengtas, o asmuo naudojasi viešąja paslauga, taip pat įvertinus tai, kad Lietuvoje pasitaiko atvejų, kada dėl nepalankių oro sąlygų ar kitų su centralizuotu vandens tiekimu susijusių aspektų vandens tiekėjai informuoja vartotojus ir abonentus vasaros sezono metu tieki amus geriamojo vandens išteklius naudoti saikingiau (pvz. laistymui ar kt. ūkio reikmėms) manytina, kad ekonominiu požiūriu tikslingiau leisti gręžinį naudoti toliau, nei jį likviduoti. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas pakeitimas aktualus Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainą kontekste, kur daugelyje puolamų gyvenviečių sutrikus viešojo geriamojo vandens tiekimo paslaugai, alternatyvus apsirūpinimas geriamuoju vandeniu tampa strategiškai svarbus. Todėl siūlymas įteisinti jau įrengtus nelegalius gręžinius, padėtų užtikrinti nenutrūkstamą vandens apsirūpinimą gręžinio naudotojui.
Atsižvelgiant į įmonių, turinčių teisę teikti Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – Lietuvos geologijos tarnyba) reikalingus dokumentus gręžinio įteisinimui, teikiamus komercinius pasiūlymus, kai gręžinio įteisinimo sąmata siekia ir 1500 eur, taip pat įvertinus dabartinę ekonominę situaciją siūloma sudaryti sąlygas fiziniam asmeniui, kuris naudoja nelegalaus gręžinio vandenį savo reikmėms, tiesiogiai pačiam, o ne tarpininkaujant įmonėms, pateikti Lietuvos geologijos tarnybai reikalingus duomenis gręžinio įteisinimui. Taip būtų ženkliai sumažinta ekonominė našta tenkanti minėtų gręžinių savininkams. Apibendrinant tai kas išdėstyta pažymėtina, kad šio Projekto tikslas – išplėsti gręžinio įteisinimo atvejus, numatant, kad jei asmuo yra prisijungęs prie centralizuotos geriamojo vandens sistemos, galėtų įsiteisinti turimą Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį ir numatyti, kad pats fizinis asmuo galėtų pateikti reikalingus duomenis gręžinio įteisinimui. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos Seimo narys Romualdas Vaitkus. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu vadovaujantis Įstatymo nuostatomis tuo atveju, kai gręžinys, dėl kurio savivaldybės institucijai yra teikiama paraiška dėl savivaldybės pritarimo naudoti gręžinį (toliau – paraiška), yra viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje, kurioje įrengta ar įrengiama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 13 dalimi, savivaldybės institucija teikia nepritarimą.
Šiuo metu duomenis būtinus gręžinio įteisinimui Lietuvos geologijos tarnybai pateikti gali tik fizinis ar juridinis asmuo ar šių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, turintys leidimą tirti žemės gelmes, suteikiantį teisę atlikti požeminio vandens paiešką ir žvalgybą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Teikiamu Įstatymo projektu siūloma:
1) patikslinti Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje teikiamą nuorodą į Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio dalį, nurodančią geriamojo vandens infrastruktūros įrengimo sąlygas, nurodant minėto straipsnio 19 dalį vietoje 13 dalies;
2) numatyti, kad savivaldybės vykdomoji institucija teiktų pritarimą naudoti gręžinį tais atvejais, kai gręžinys, dėl kurio savivaldybės institucijai yra teikiama paraiška, yra viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje, kurioje įrengta ar įrengiama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra, vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatomis, ir minėto gręžinio savininkas yra sudaręs viešąją geriamojo vandens tiekimo sutartį;
3) numatyti, kad atvejais, kai nereikia leidimo naudoti požeminio vandens išteklius, asmuo galėtų pats pateikti Lietuvos geologijos tarnybai duomenis, reikalingus gręžiniui registruoti Žemės gelmių registre. 5.
rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymo projektas įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymo projektas įtakos verslui, jo sąlygoms ir plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Žr. 12 p. 9. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymo projektą iki 2022 m. gruodžio 31 d. turės būti pakeisti::
Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 10 d. nutarimu Nr.
Respublikos žemės gelmių įstatymo įgyvendinimo“;
vandens gavybos gręžinių įteisinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. D1-111 „Dėl Žemės gelmių registre neregistruotų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1-45 „Dėl Žemės gelmių registro tvarkymo taisyklių patvirtinimo“. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomo valstybės lėšų poreikio nenumatoma. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„gėlo požeminio vandens ištekliai“, „gręžinys“, „įteisinimas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra. Teikia Seimo narys Romualdas Vaitkus
VANDENS GAVYBOS GRĘŽINIŲ ĮTEISINIMO LAIKINOJO ĮSTATYMO NR. XIV-730 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2022-10-06 Nr. XIVP-2043 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą savivaldybės vykdomosios institucijos turėtų pritarti asmens, norinčio įregistruoti Žemės gelmių registre jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausantį arba jo valdomą ir (arba) naudojamą Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, kai gręžinys yra viešojo vandens tiekimo teritorijoje, kurioje yra įrengta ar įrengiama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra, ir ,,asmuo yra sudaręs viešąją geriamojo vandens tiekimo sutartį dėl vandens tiekimo žemės sklype, kuriame yra gręžinys dėl kurio teikiama paraiška”. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais:
Pirma, atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto nuostatas asmenys, siekiantys įregistruoti neregistruotą gėlo požeminio vandens gręžinį, esantį viešojo vandens tiekimo teritorijoje, kurioje yra įrengta ar įrengiama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra, atsidurtų skirtingoje teisinėje padėtyje vien tik dėl tos aplinkybės, kad yra sudarę arba nesudarę viešosios geriamojo vandens tiekimo sutarties, nors visų jų gėlo požeminio vandens gręžiniai būtų toje pačioje viešojo vandens tiekimo teritorijoje. Kyla abejonių, ar vien tik viešosios geriamojo vandens tiekimo sutarties sudarymas ar jos nesudarymas galėtų būti pagrindu asmenims nustatyti skirtingas gėlo požeminio vandens gręžinių įregistravimo Žemės gelmių registre sąlygas, o projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka teisėkūros proporcingumo principą.
Kartu pastebėtina, kad dalis asmenų, kuriems nuosavybės ar patikėjimo teise priklausantys arba jų valdomi ir (arba) naudojami Žemės gelmių registre neregistruoti gėlo požeminio vandens gręžiniai, esantys viešojo vandens tiekimo teritorijoje, kurioje yra įrengta ar įrengiama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra, negavę savivaldybės vykdomosios institucijos pritarimo gręžinio įteisinimui, tokius gręžinius, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 3 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti jau likvidavę. Tokiu būdu keičiamu įstatymu vienai asmenų grupei, nuosavybės ar patikėjimo teise valdomus ir (arba) naudojamus gėlo požeminio vandens gręžinius, būtų sudarytos palankesnės sąlygos įregistruoti tokius vandens gręžinius Žemės gelmių registre. Svarstytina, ar tokiu būdu nebūtų pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas. Antra, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybių institucijos turi siekti, kad pagal geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus visi savivaldybės gyventojai gautų saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas arba turėtų galimybę individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas. Aglomeracijose turi būti planuojamos centralizuotosios geriamojo vandens tiekimo ir centralizuotosios nuotekų surinkimo sistemos, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje.
Nėra aiškus vertinamosios projekto nuostatos santykis su minėta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią savivaldybių institucijos privalo užtikrinti geriamojo vandens tiekimą arba centralizuotai, arba sudaryti galimybes gyventojams individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu. Be to, pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą aglomeracijose planuojamos tik centralizuotos geriamojo vandens tiekimo sistemos, išskyrus išimtį, nustatytą Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgus į tai, vertinamoji projekto nuostata turėtų būti suderinta su Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis arba turėtų būti teikiami atitinkami Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio 2 ir 3 dalių pakeitimai. Trečia, asmenims leidus įregistruoti gėlo požeminio vandens gręžinius viešojo vandens tiekimo teritorijoje, kurioje yra įrengta ar įrengiama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra, nėra aišku, ar tokių gręžinių savininkai turėtų galimybę naudotis viešojo vandens tiekėjo įrengta vandens nuotekų sistema. Diskutuotina, ar projektu keičiamame įstatyme arba Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme tokia galimybė neturėtų būti nustatyta bei įtvirtintos naudojimosi nuotekų sistema sąlygos. Tokiu atveju, manytina, turėtų būti keičiamos viešosios geriamojo vandens tiekimo sutartys, kuriose būtų nustatyta gėlo požeminio vandens gręžinių savininkų teisė atlygintinai naudotis nuotekų sistema. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai papildyti.
Ketvirta, viešoji geriamojo vandens tiekimo sutartis paprastai sudaroma dėl geriamojo vandens tiekimo vartotojui, bet ne dėl vandens tiekimo, pavyzdžiui, gyvenamajame name, bute ar žemės sklype. Todėl projekto nuostata ,,vandens tiekimo žemės sklype“ tikslintina, įvardinant subjektus, bet ne objektus, kuriems tiekiamas geriamasis vanduo. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje pateikta nuoroda „Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 19 dalimi“ yra derinama ne su galiojančio minėto įstatymo nuostatomis, o su Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 pakeitimo įstatymo projekto (nauja redakcija) (reg. Nr. XIVP-1805) nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatose pateiktos nuorodos keitimo tikslingumas priklauso nuo minėto įstatymo projekto (Nr. XIVP-1805) svarstymo ir priėmimo procedūrų Seime eigos. Atitinkamai turėtų būti derintinos ir teikiamame projekte bei įstatymo projekte (Nr. XIVP-1805) siūlomos nustatyti įstatymų įsigaliojimo datos. 3. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo įgyvendinimui reikės priimti poįstatyminius teisės aktus. Atsižvelgus į tai, projekto 2 straipsnis pildytinas 2 dalimi, nustatančia įpareigojimą atitinkamoms valstybės institucijoms iki įstatymo įsigaliojimo priimti reikalingus teisės aktus. Be to, projekto 2 straipsnio pavadinime po žodžio „įsigaliojimas“ įrašytini žodžiai „ir įgyvendinimas“, o šio straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytinas žodžių junginys
„išskyrus šio straipsnio 2 dalį“, nes 2 dalies nuostatos turėtų įsigalioti
anksčiau nei visas įstatymas. 4. Teikiamu įstatymo projektu siūloma pakeisti teisinį reguliavimą, susijusį su valstybės turto – žemės gelmių išteklių (geriamojo vandens) naudojimu.
Atsižvelgus į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 ir 15 punktų nuostatas, turėtų būti atliktas teikiamo projekto antikorupcinis vertinimas. 5. Atsižvelgiant į Aplinkos ministerijos kompetenciją, nustatytą keičiamame įstatyme, manytina, kad dėl įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
VANDENS GAVYBOS GRĘŽINIŲ ĮTEISINIMO LAIKINOJO ĮSTATYMO NR. XIV-730 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2022-11-21 Nr. XIVP-2043(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą savivaldybės vykdomosios institucijos turėtų pritarti asmens, norinčio įregistruoti Žemės gelmių registre jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausantį arba jo valdomą ir (arba) naudojamą Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, jeigu asmuo ,,yra sudaręs viešąją geriamojo vandens tiekimo sutartį dėl geriamojo vandens paslaugų gavimo”. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais:
Pirma, atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto nuostatas asmenys, siekiantys įregistruoti neregistruotą gėlo požeminio vandens gręžinį, atsidurtų skirtingoje teisinėje padėtyje vien tik dėl tos aplinkybės, kad yra sudarę arba nesudarę ,,viešąją geriamojo vandens tiekimo sutartį dėl geriamojo vandens paslaugų gavimo“. Kyla abejonių, ar vien tik minėtos sutarties sudarymas ar jos nesudarymas galėtų būti pagrįstas pagrindas asmenims nustatyti skirtingas gėlo požeminio vandens gręžinių įregistravimo Žemės gelmių registre sąlygas, o projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka teisėkūros proporcingumo principą. Svarstytina, ar sąlygas nereikėtų suvienodinti, nes siūlomas teisinis reguliavimas neskatintų asmenų, nesudariusių atitinkamas sutartis, įteisinti neregistruotus gėlo požeminio vandens gręžinius, bet skatintų ir toliau jais naudotis. Antra, sąlyga, kad asmenys turi būti sudarę ,,sutartį dėl geriamojo vandens paslaugų gavimo“ nėra pakankamai aiški ir tiksli, nes nėra aišku, kokių konkrečiai paslaugų gavimą apimtų nuostata ,,geriamojo vandens paslaugos“.
Atkreipiame dėmesį, kad Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme vartojamos kiek kitokios sąvokos, t. y. ,,geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos“, ,,geriamojo vandens tiekimas“, ,,geriamojo vandens tiekimo paslaugos“. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatą reikėtų patikslinti, atsižvelgiant į Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme vartojamas sąvokas. 2. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje vietoj skaičiaus ir žodžio ,,2 straipsnio” įrašytini žodžiai ,,šio straipsnio“. 3. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje vietoj nuostatos ,,Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija” įrašytina nuostata ,,Lietuvos Respublikos aplinkos ministras“, o nuostata ,,Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos“ keistina į nuostatą ,,Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorius“. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
DĖL Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo Nr. XIV-730 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektO NR. XIVP-2043 2022-11-09
Pranckietis, pirmininko pavaduotojas Vidmantas Kanopa, komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Kęstutis Mažeika. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Teisės departamentas 2022-10-06 Nr. XIVP-2043 1(3) 1(1)
projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą savivaldybės vykdomosios institucijos turėtų pritarti asmens, norinčio įregistruoti Žemės gelmių registre jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausantį arba jo valdomą ir (arba) naudojamą Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, kai gręžinys yra viešojo vandens tiekimo teritorijoje, kurioje yra įrengta ar įrengiama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra, ir ,,asmuo yra sudaręs viešąją geriamojo vandens tiekimo sutartį dėl vandens tiekimo žemės sklype, kuriame yra gręžinys dėl kurio teikiama paraiška”. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais:
Pirma, atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto nuostatas asmenys, siekiantys įregistruoti neregistruotą gėlo požeminio vandens gręžinį, esantį viešojo vandens tiekimo teritorijoje, kurioje yra įrengta ar įrengiama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra, atsidurtų skirtingoje teisinėje padėtyje vien tik dėl tos aplinkybės, kad yra sudarę arba nesudarę viešosios geriamojo vandens tiekimo sutarties, nors visų jų gėlo požeminio vandens gręžiniai būtų toje pačioje viešojo vandens tiekimo teritorijoje.
Kyla abejonių, ar vien tik viešosios geriamojo vandens tiekimo sutarties sudarymas ar jos nesudarymas galėtų būti pagrindu asmenims nustatyti skirtingas gėlo požeminio vandens gręžinių įregistravimo Žemės gelmių registre sąlygas, o projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka teisėkūros proporcingumo principą. Kartu pastebėtina, kad dalis asmenų, kuriems nuosavybės ar patikėjimo teise priklausantys arba jų valdomi ir (arba) naudojami Žemės gelmių registre neregistruoti gėlo požeminio vandens gręžiniai, esantys viešojo vandens tiekimo teritorijoje, kurioje yra įrengta ar įrengiama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra, negavę savivaldybės vykdomosios institucijos pritarimo gręžinio įteisinimui, tokius gręžinius, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 3 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti jau likvidavę. Tokiu būdu keičiamu įstatymu vienai asmenų grupei, nuosavybės ar patikėjimo teise valdomus ir (arba) naudojamus gėlo požeminio vandens gręžinius, būtų sudarytos palankesnės sąlygos įregistruoti tokius vandens gręžinius Žemės gelmių registre. Svarstytina, ar tokiu būdu nebūtų pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas.
Antra, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybių institucijos turi siekti, kad pagal geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus visi savivaldybės gyventojai gautų saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas arba turėtų galimybę individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas. Aglomeracijose turi būti planuojamos centralizuotosios geriamojo vandens tiekimo ir centralizuotosios nuotekų surinkimo sistemos, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje. Nėra aiškus vertinamosios projekto nuostatos santykis su minėta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią savivaldybių institucijos privalo užtikrinti geriamojo vandens tiekimą arba centralizuotai, arba sudaryti galimybes gyventojams individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu. Be to, pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą aglomeracijose planuojamos tik centralizuotos geriamojo vandens tiekimo sistemos, išskyrus išimtį, nustatytą Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgus į tai, vertinamoji projekto nuostata turėtų būti suderinta su Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis arba turėtų būti teikiami atitinkami Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio 2 ir 3 dalių pakeitimai. Trečia, asmenims leidus įregistruoti gėlo požeminio vandens gręžinius viešojo vandens tiekimo teritorijoje, kurioje yra įrengta ar įrengiama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra, nėra aišku, ar tokių gręžinių savininkai turėtų galimybę naudotis viešojo vandens tiekėjo įrengta vandens nuotekų sistema.
Diskutuotina, ar projektu keičiamame įstatyme arba Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme tokia galimybė neturėtų būti nustatyta bei įtvirtintos naudojimosi nuotekų sistema sąlygos. Tokiu atveju, manytina, turėtų būti keičiamos viešosios geriamojo vandens tiekimo sutartys, kuriose būtų nustatyta gėlo požeminio vandens gręžinių savininkų teisė atlygintinai naudotis nuotekų sistema. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai papildyti. Ketvirta, viešoji geriamojo vandens tiekimo sutartis paprastai sudaroma dėl geriamojo vandens tiekimo vartotojui, bet ne dėl vandens tiekimo, pavyzdžiui, gyvenamajame name, bute ar žemės sklype. Todėl projekto nuostata ,,vandens tiekimo žemės sklype“ tikslintina, įvardinant subjektus, bet ne objektus, kuriems tiekiamas geriamasis vanduo. Pritarti
Teisės departamentas 2022-10-06 Nr. XIVP-2043 1(3),2 1(1)
dėmesys, kad projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje pateikta nuoroda „Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 19 dalimi“ yra derinama ne su galiojančio minėto įstatymo nuostatomis, o su Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 pakeitimo įstatymo projekto (nauja redakcija) (reg. Nr. XIVP-1805) nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatose pateiktos nuorodos keitimo tikslingumas priklauso nuo minėto įstatymo projekto (Nr. XIVP-1805) svarstymo ir priėmimo procedūrų Seime eigos. Atitinkamai turėtų būti derintinos ir teikiamame projekte bei įstatymo projekte (Nr. XIVP-1805) siūlomos nustatyti įstatymų įsigaliojimo datos. Pritarti 3.
aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo įgyvendinimui reikės priimti poįstatyminius teisės aktus. Atsižvelgus į tai, projekto 2 straipsnis pildytinas 2 dalimi, nustatančia įpareigojimą atitinkamoms valstybės institucijoms iki įstatymo įsigaliojimo priimti reikalingus teisės aktus. Be to, projekto 2 straipsnio pavadinime po žodžio „įsigaliojimas“ įrašytini žodžiai „ir įgyvendinimas“, o šio straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytinas žodžių junginys „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“, nes 2 dalies nuostatos turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. Pritarti
įstatymo projektu siūloma pakeisti teisinį reguliavimą, susijusį su valstybės turto – žemės gelmių išteklių (geriamojo vandens) naudojimu. Atsižvelgus į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 ir 15 punktų nuostatas, turėtų būti atliktas teikiamo projekto antikorupcinis vertinimas. Pritarti 2022-10-27 gauta STT antikorupcinio vertinimo išvada dėl šio projekto (žr. šios Išvados, šios lentelės 7 d.)
į Aplinkos ministerijos kompetenciją, nustatytą keičiamame įstatyme, manytina, kad dėl įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Spręsti pagrindiniam komitetui
teisės grupė 2022-10-18 „<...> kad pastabų ir pasiūlymų neturime.<...>“
tarnyba 2022-10-27 g-2022-8930 1(3) 1(1) Atlikę antikorupcinį vertinimą teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
pasiūlymai: Pritarus Projekto nuostatoms būtų sudaromos išskirtinės sąlygos įteisinant gėlo vandens gręžinius asmenims sudariusiems viešąsias geriamojo vandens tiekimo sutartis dėl geriamojo vandens tiekimo.
Projekto
nustatant, kad savivaldybės vykdomoji institucija negali nepritarti gėlo vandens gręžinio naudojimui tais atvejais, kai asmuo yra sudaręs viešąją geriamojo vandens tiekimo sutartį ir savo valdomame žemės sklype turi įsirengęs gręžinį, t. y. turi galimybę naudoti ir centralizuotai tiekiamą geriamąjį vandenį, ir gėlo vandens gręžinio vandenį. Pritarus projekto nuostatoms šiems asmenims būtų sudaromos išskirtinės sąlygos naudotis ir vandentiekiu ir gręžiniu, tų asmenų atžvilgiu, kurie pageidauja įsirengti gėlo vandens gręžinius, tačiau savivaldybės vykdomosios institucijos pritarimo negautų, kadangi jų valdomas objektas patenka į viešojo vandens tiekimo teritoriją ir privalėtų prisijungti prie viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, bei tų asmenų atžvilgiu, kurie jau yra likvidavę turėtus gėlo vandens gręžinius, nesant galimybės juos įteisinti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad asmenys, kurie yra prisijungę prie viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir turimų gėlo vandens gręžinių vandenį naudojantys buityje, tuo pačiu didina neapskaitytų nuotekų kiekius, kurių tvarkymas būtų apmokamas visų viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudotojų. 2. Kitų antikorupcinių pastabų ir pasiūlymų neteikiame. 3. Kitų pastabų ir pasiūlymų neteikiame.
Atsižvelgdami į antikorupcinio vertinimo metu pateiktus argumentus, manome, kad Projekto 1 straipsnio 1 dalimi siūlomi įstatymo 3 straipsnio 1 dalies pakeitimai – antikorupciniu požiūriu svarstytini, kadangi asmenims, sudariusiems viešąsias geriamojo vandens tiekimo sutartis, būtų sudaromos išskirtinai palankesnės sąlygos naudotis gėlo vandens gręžiniais nei kitiems viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudotojams, o išskirtinių sąlygų sudarymas asmenims yra laikytinas korupcijos rizikos veiksniu. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms bei siūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui projektą tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir
pritarė
7Balsavimo rezultatai:
už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Viktoras Pranckietis. Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis (Komiteto biuro patarėja, Simantė Kairienė)
aplinkos apsaugos komitetas
ĮSTATYMo projekto Nr. xivp-2043 2022-11-09
dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, Arūnas Valinskas (pavaduojantis Agnę Bilotaitę); komiteto biuro darbuotojai: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Rasa Liucija Matusevičiūtė, Aistrida Latvėnė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė; kviestieji asmenys: Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, viceministrė Raminta Radavičienė, Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės Vandens ir žemės gelmių išteklių politikos patarėjai Tomas Želvys, Valentina Tuskenytė, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Hidrogeologijos skyriaus vedėja Rasa Radienė, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos vadybos viršininkė Svetlana Krasilnikova, Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Bronius Miežutavičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p.
1
1 Pagal projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą savivaldybės vykdomosios institucijos turėtų pritarti asmens, norinčio įregistruoti Žemės gelmių registre jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausantį arba jo valdomą ir (arba) naudojamą Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, kai gręžinys yra viešojo vandens tiekimo teritorijoje, kurioje yra įrengta ar įrengiama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra, ir ,,asmuo yra sudaręs viešąją geriamojo vandens tiekimo sutartį dėl vandens tiekimo žemės sklype, kuriame yra gręžinys dėl kurio teikiama paraiška”. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais:
Pirma, atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto nuostatas asmenys, siekiantys įregistruoti neregistruotą gėlo požeminio vandens gręžinį, esantį viešojo vandens tiekimo teritorijoje, kurioje yra įrengta ar įrengiama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra, atsidurtų skirtingoje teisinėje padėtyje vien tik dėl tos aplinkybės, kad yra sudarę arba nesudarę viešosios geriamojo vandens tiekimo sutarties, nors visų jų gėlo požeminio vandens gręžiniai būtų toje pačioje viešojo vandens tiekimo teritorijoje. Kyla abejonių, ar vien tik viešosios geriamojo vandens tiekimo sutarties sudarymas ar jos nesudarymas galėtų būti pagrindu asmenims nustatyti skirtingas gėlo požeminio vandens gręžinių įregistravimo Žemės gelmių registre sąlygas, o projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka teisėkūros proporcingumo principą.
Kartu pastebėtina, kad dalis asmenų, kuriems nuosavybės ar patikėjimo teise priklausantys arba jų valdomi ir
(arba) naudojami Žemės gelmių registre neregistruoti gėlo požeminio vandens gręžiniai, esantys viešojo vandens tiekimo teritorijoje, kurioje yra įrengta ar įrengiama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra, negavę savivaldybės vykdomosios institucijos pritarimo gręžinio įteisinimui, tokius gręžinius, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 3 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti jau likvidavę. Tokiu būdu keičiamu įstatymu vienai asmenų grupei, nuosavybės ar patikėjimo teise valdomus ir (arba) naudojamus gėlo požeminio vandens gręžinius, būtų sudarytos palankesnės sąlygos įregistruoti tokius vandens gręžinius Žemės gelmių registre. Svarstytina, ar tokiu būdu nebūtų pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas. Antra, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybių institucijos turi siekti, kad pagal geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus visi savivaldybės gyventojai gautų saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas arba turėtų galimybę individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas. Aglomeracijose turi būti planuojamos centralizuotosios geriamojo vandens tiekimo ir centralizuotosios nuotekų surinkimo sistemos, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje.
Nėra aiškus vertinamosios projekto nuostatos santykis su minėta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią savivaldybių institucijos privalo užtikrinti geriamojo vandens tiekimą arba centralizuotai, arba sudaryti galimybes gyventojams individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu. Be to, pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą aglomeracijose planuojamos tik centralizuotos geriamojo vandens tiekimo sistemos, išskyrus išimtį, nustatytą Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgus į tai, vertinamoji projekto nuostata turėtų būti suderinta su Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis arba turėtų būti teikiami atitinkami Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio 2 ir 3 dalių pakeitimai. Trečia, asmenims leidus įregistruoti gėlo požeminio vandens gręžinius viešojo vandens tiekimo teritorijoje, kurioje yra įrengta ar įrengiama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra, nėra aišku, ar tokių gręžinių savininkai turėtų galimybę naudotis viešojo vandens tiekėjo įrengta vandens nuotekų sistema. Diskutuotina, ar projektu keičiamame įstatyme arba Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme tokia galimybė neturėtų būti nustatyta bei įtvirtintos naudojimosi nuotekų sistema sąlygos. Tokiu atveju, manytina, turėtų būti keičiamos viešosios geriamojo vandens tiekimo sutartys, kuriose būtų nustatyta gėlo požeminio vandens gręžinių savininkų teisė atlygintinai naudotis nuotekų sistema. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai papildyti.
Ketvirta, viešoji geriamojo vandens tiekimo sutartis paprastai sudaroma dėl geriamojo vandens tiekimo vartotojui, bet ne dėl vandens tiekimo, pavyzdžiui, gyvenamajame name, bute ar žemės sklype. Todėl projekto nuostata ,,vandens tiekimo žemės sklype“ tikslintina, įvardinant subjektus, bet ne objektus, kuriems tiekiamas geriamasis vanduo. Pritarti iš dalies Pirmoje pasiūlymo dalyje minimi asmenys, nepaisant Įstatymo projektu Nr. XIVP-2043 siūlomų pakeitimų, ir taip yra skirtingoje teisinėje padėtyje. Teikiamu Įstatymo projektu Nr. XIVP-2043 siekiama asmenims, sudariusiems sutartį dėl vandens tiekimo t. y. besinaudojantiems viešąja paslauga, leisti įsiteisinti turimą Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, o asmenis, nesudariusius sutarčių, tačiau turinčius galimybes prisijungti prie geriamojo vandens infrastruktūros, paskatinti pasinaudoti už valstybės lėšas įrengta geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad savivaldybės administracija nepritaria gręžinio naudojimui, vadovaudamasi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 13 dalies nuostatomis, tik tokiu atveju, kai gręžinys yra viešojo vandens tiekimo teritorijoje, kurioje įrengta ar įrengiama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra iki abonentui ir (arba) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir
(arba) naudojamo turto ribos.
Atsižvelgiant į tai, kad gręžinys dėl kurio savivaldybės administracijai teikiama paraiška dėl savivaldybės pritarimo naudoti gręžinį jau yra įrengtas, o asmuo yra sudaręs viešąją sutartį dėl geriamojo vandens tiekimo paslaugos teikimo, taip pat įvertinus tai, kad Lietuvoje pasitaiko atvejų, kada dėl nepalankių oro sąlygų ar kitų su centralizuotu vandens tiekimu susijusių ypatybių vandens tiekėjai informuoja vartotojus ir abonentus vasaros sezono metu tiekiamus geriamojo vandens išteklius naudoti saikingiau (pvz.: laistymui ar kt. ūkio reikmėms) manytina, kad ekonominiu požiūriu būtų tikslinga pritarti Įstatymo projektu XIVP-2043 teikiamam teisiniam reglamentavimui ir leisti gręžinį naudoti toliau, nei privalomai jį likviduoti. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis iki š. m. IV ketv. pradžios Tarnybai nebuvo pateikti derinti požeminio vandens gręžinio likvidavimo projektai. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent ta sąlyga, kad asmuo yra sudaręs sutartį įgyvendina Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „<...> savivaldybės gyventojai gautų saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas arba turėtų galimybę individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas.“ Įstatymo projektu Nr.
siūloma ne keisti apsirūpinimo geriamuoju vandeniu būdą, o naudojantis centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens paslaugomis įsiteisinti turimą Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį. Pažymėtina, kad vadovaujantis teisės aktų, reglamentuojančių geriamojo vandens infrastruktūros įrengimą ir naudojimą, nuostatomis sudarydamas sutartį abonentas ir (arba) vartotojas įsipareigoja prie geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros neprijungti jokių kitų nesusijusių tinklų. Pažymėtina, kad Įstatymo projektu Nr. XIVP-2043 nekeičiamas teisinis reglamentavimas dėl nuotekų infrastruktūros naudojimo. Pažymėtina, kad praktikoje yra atvejų, kai vartotojai gauna vieną centralizuotą paslaugą: nuotekų arba vandens. Siūloma patikslinti projekto 1 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti taip: „1. Asmuo, norintis įregistruoti Žemės gelmių registre jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausantį arba jo valdomą ir (arba) naudojamą Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, turi gauti savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama naudoti anksčiau įrengtą gręžinį, vykdomosios institucijos pritarimą. Jis savivaldybės vykdomajai institucijai teikia paraišką dėl savivaldybės pritarimo naudoti gręžinį Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka. Savivaldybės vykdomoji institucija, atsižvelgdama į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus arba į savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, pateikia pagrįstą nuomonę dėl pritarimo ar nepritarimo naudoti gręžinį.
Savivaldybės vykdomoji institucija nepritaria gręžinio naudojimui tik tokiu atveju, kai gręžinys yra viešojo vandens tiekimo teritorijoje, kurioje įrengta ar įrengiama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 19 dalimi, išskyrus tuos atvejus, kai asmuo, pateikęs paraišką dėl savivaldybės pritarimo naudoti gręžinį, yra sudaręs viešąją geriamojo vandens tiekimo sutartį dėl geriamojo vandens paslaugų gavimo vandens tiekimo žemės sklype, kuriame yra gręžinys dėl kurio teikiama paraiška.“2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-062 Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje pateikta nuoroda „Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 19 dalimi“ yra derinama ne su galiojančio minėto įstatymo nuostatomis, o su Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 pakeitimo įstatymo projekto (nauja redakcija) (reg. Nr. XIVP-1805) nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatose pateiktos nuorodos keitimo tikslingumas priklauso nuo minėto įstatymo projekto (Nr. XIVP-1805) svarstymo ir priėmimo procedūrų Seime eigos. Atitinkamai turėtų būti derintinos ir teikiamame projekte bei įstatymo projekte (Nr. XIVP-1805) siūlomos nustatyti įstatymų įsigaliojimo datos. Pritarti Siūloma patikslinti projekto 2 straipsnį ir išdėstyti taip : „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 1 dalį ir 2 straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2.
2Vyriausybė, Aplinkos ministerija ir Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos iki
3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-062 Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo įgyvendinimui reikės priimti poįstatyminius teisės aktus. Atsižvelgus į tai, projekto 2 straipsnis pildytinas 2 dalimi, nustatančia įpareigojimą atitinkamoms valstybės institucijoms iki įstatymo įsigaliojimo priimti reikalingus teisės aktus. Be to, projekto 2 straipsnio pavadinime po žodžio
„įsigaliojimas“ įrašytini žodžiai „ir įgyvendinimas“, o šio straipsnio 1
dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytinas žodžių junginys „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“, nes 2 dalies nuostatos turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. Pritarti Siūloma patikslinti projekto 2 straipsnį ir išdėstyti taip :
„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 1 dalį ir 2 straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Vyriausybė, Aplinkos ministerija ir Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos iki
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-06 Teikiamu įstatymo projektu siūloma pakeisti teisinį reguliavimą, susijusį su valstybės turto – žemės gelmių išteklių (geriamojo vandens) naudojimu. Atsižvelgus į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio
antikorupcinis vertinimas. Pritarti Kreiptasi į Specialių tyrimų tarnybą, 2022-10-27 gautas projekto antikorupcinis vertinimas. 5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-06 Atsižvelgiant į Aplinkos ministerijos kompetenciją, nustatytą keičiamame įstatyme, manytina, kad dėl įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada.
Nepritarti Aplinkos ministerijos vertinimu, Vyriausybės išvados rengimas šiuo atveju būtų perteklinė procedūra, pareikalausianti tik papildomo laiko svarstant labai aktualų projektą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 LR Specialiųjų tyrimų tarnyba 2022-10-27 Atlikę antikorupcinį vertinimą teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
1Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
Pritarus Projekto nuostatoms būtų sudaromos išskirtinės sąlygos įteisinant gėlo vandens gręžinius asmenims sudariusiems viešąsias geriamojo vandens tiekimo sutartis dėl geriamojo vandens tiekimo. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi siūloma pakeisti įstatymo 3 straipsnio 1 dalį nustatant, kad savivaldybės vykdomoji institucija negali nepritarti gėlo vandens gręžinio naudojimui tais atvejais, kai asmuo yra sudaręs viešąją geriamojo vandens tiekimo sutartį ir savo valdomame žemės sklype turi įsirengęs gręžinį, t. y. turi galimybę naudoti ir centralizuotai tiekiamą geriamąjį vandenį, ir gėlo vandens gręžinio vandenį.
Pritarus projekto nuostatoms šiems asmenims būtų sudaromos išskirtinės sąlygos naudotis ir vandentiekiu ir gręžiniu, tų asmenų atžvilgiu, kurie pageidauja įsirengti gėlo vandens gręžinius, tačiau savivaldybės vykdomosios institucijos pritarimo negautų, kadangi jų valdomas objektas patenka į viešojo vandens tiekimo teritoriją ir privalėtų prisijungti prie viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, bei tų asmenų atžvilgiu, kurie jau yra likvidavę turėtus gėlo vandens gręžinius, nesant galimybės juos įteisinti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad asmenys, kurie yra prisijungę prie viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir turimų gėlo vandens gręžinių vandenį naudojantys buityje, tuo pačiu didina neapskaitytų nuotekų kiekius, kurių tvarkymas būtų apmokamas visų viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudotojų. 2. Kitų antikorupcinių pastabų ir pasiūlymų neteikiame. 3. Kitų pastabų ir pasiūlymų neteikiame. Atsižvelgdami į antikorupcinio vertinimo metu pateiktus argumentus, manome, kad Projekto 1 straipsnio 1 dalimi siūlomi įstatymo 3 straipsnio 1 dalies pakeitimai – antikorupciniu požiūriu svarstytini, kadangi asmenims, sudariusiems viešąsias geriamojo vandens tiekimo sutartis, būtų sudaromos išskirtinai palankesnės sąlygos naudotis gėlo vandens gręžiniais nei kitiems viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudotojams, o išskirtinių sąlygų sudarymas asmenims yra laikytinas korupcijos rizikos veiksniu.
Nepritarti Tuo atveju, jei asmuo, patenkantis į viešojo vandens tiekimo teritoriją ir sudaręs viešąją sutartį dėl geriamojo vandens tiekimo paslaugos kreiptųsi į savivaldybę dėl naujo gręžinio įrengimo, savivaldybė, vadovaudamasi teisės aktų reglamentuojančių požeminio vandens gręžinių įrengimą nuostatomis, turės galimybę tiek pritarti, tiek ir nepritarti naujo gręžinio įrengimui. Atsakymas kiekvienu atveju priklauso nuo konkrečios situacijos. Atsižvelgiant į tai, kad gręžinys, neregistruotas Žemės gelmių registre, dėl kurio savivaldybės administracijai teikiama paraiška dėl savivaldybės pritarimo naudoti gręžinį jau yra įrengtas, o asmuo yra sudaręs viešąją sutartį dėl geriamojo vandens tiekimo paslaugos teikimo, taip pat įvertinus tai, kad Lietuvoje pasitaiko atvejų, kada dėl nepalankių oro sąlygų ar kitų su centralizuotu vandens tiekimu susijusių ypatybių vandens tiekėjai informuoja vartotojus ir abonentus vasaros sezono metu tiekiamus geriamojo vandens išteklius naudoti saikingiau (pvz.: laistymui ar kt. ūkio reikmėms) manytina, kad ekonominiu požiūriu būtų tikslinga pritarti Įstatymo projektu XIVP-2043 teikiamam teisiniam reglamentavimui ir leisti gręžinį naudoti toliau, nei privalomai jį likviduoti. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis iki š. m. IV ketv. pradžios Tarnybai nebuvo pateikti derinti požeminio vandens gręžinio likvidavimo projektai. Pažymėtina, kad Įstatymo projektu Nr.
XIVP-2043 nekeičiamas teisinis reglamentavimas dėl apsirūpinimo geriamuoju vandeniu būdo ar nuotekų infrastruktūros naudojimo. Praktikoje yra atvejų, kai vartotojai gauna vieną centralizuotą paslaugą: nuotekų arba vandens, tuomet už paslaugas mokama skirtingu Valstybinės kainų ir energetikos komisijos (toliau - VERT) nustatytu tarifu. Atvejais kada gaunamos abi paslaugos, VERT tarifas nustatomas vienas (bendras), tačiau, jei įsiteisinus gręžinį staiga padidėtų išleidžiamų nuotekų kiekis, geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas turi galimybę patikrinti tokio vartotojo naudojamus tinklus, t.y. įsivertinti, ar prie jų yra prijungta kita ne su paslaugos teikimu susijusi infrastruktūra ar padidėjimą lemia kitos priežastys. Vadovaujantis teisės aktų, reglamentuojančių geriamojo vandens infrastruktūros įrengimą ir naudojimą, nuostatomis, sudarydamas sutartį abonentas ir (arba) vartotojas įsipareigoja prie geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros neprijungti jokių kitų nesusijusių tinklų. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad tiek šiuo metu galiojančiame Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, tiek š.m. spalio 27 d. Seimo priimtame Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatyme numatyta, kad „Geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas turi teisę ties nuotekų atidavimo riba įrengti nuotekų apskaitos prietaisą ir už nuotekų tvarkymo paslaugas reikalauti atsiskaityti pagal jo rodmenis, kai iš esmės skiriasi suvartojamo geriamojo vandens ir išleidžiamų nuotekų kiekiai“. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p.
1 Kaimo reikalų komitetas 2022-11-09 Pritarti iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms bei siūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui projektą tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo Nr. XIV-730 3 straipsnio pakeitimo projektui Nr. XIVP-2043 ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: J. Urbanavičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo Nr. XIV-730 3 straipsnio pakeitimo projektas Nr. XIVP-2043(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Aistė Gedvilienė Biuro patarėjas Audrius Želvys, [email protected]