Projekto lyginamasis variantas
2022 m. d. Nr. Vilnius
energetikos sektoriuje, leidimais reguliuojamos veiklos sąlygos ir bendrieji principai“ pakeitimas. Pakeisti 16 straipsnio 4¹ dalį ir ją išdėstyti taip: 4¹. Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo pajėgumus pirmiausia išduodami jau veikiančioms įmonėms jų pačių reikmėms pagal jų praeitais kalendoriniais metais suvartotą kiekį. Tik tada, jei dar lieka prisijungimo galių, jas išdavinėti kitiems rinkos subjektams. Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo pajėgumus, išskyrus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant saulės šviesos energijos elektrines, kurių leistina generuoti galia yra mažesnė negu 6 MW, ir leidimai tiesti tiesioginę liniją išduodami 36 mėnesių laikotarpiui. Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant saulės šviesos energijos elektrines, kurių leistina generuoti galia yra mažesnė negu 6 MW, išduodami 24 mėnesių laikotarpiui. Leidimai modernizuoti iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančią elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį išduodami 36 mėnesių laikotarpiui. 2 straipsnis. 49 straipsnio keitimas. Papildyti 49 straipsnį „Vartotojų teisių apsaugos priemonės“ 5 punktu:
elektros tiekėjais, turi teisę informavę tiekėją prieš 5 dienas, jas nutraukti nemokėdami nei baudų, nei netesybų ir jiems negali būti taikomos jokios sankcijos už tokį sutarties nutraukimą. 3 straipsnis. Papildymas 69¹ straipsniu.
Papildymas 69¹ straipsniu. Papildyti įstatymą 69¹ straipsniu: 69¹straipsnis: Elektrą gaminančių, perduodančių, skirstančių ir visuomeninio tiekimo paslaugą atliekančių įmonių antkainio reguliavimas Elektrą gaminančių, perduodančių, skirstančių ir visuomeninio tiekimo paslaugą atliekančių įmonių antkainis negali būti didesnis nei 10 procentai, o jų finansinės ataskaitos skelbiamos viešai. 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. spalio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Petras Gražulis
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai yra mažinti elektros kainą panašiais būdais, kuriuos pasirinko Estijos Parlamentas, priėmęs iš dalies analogiškas pataisas praeitą savaitę: suteikti galimybę elektros vartotojams be sankcijų per 5 dienas pakeisti elektros tiekėją, nustatyti visoms elektros gamybos ir teikimo grandinėje dalyvaujančioms įmonėms ne didesnį, nei 10 proc. antkainį, jų finansines ataskaitas skelbti viešai, o leidimus plėtoti elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo pajėgumams pirmiausia išduoti jau veikiančioms įmonėms jų pačių reikmėms pagal jų praeitais kalendoriniais metais suvartotą kiekį ir tik tada, jei dar lieka prisijungimo galių, jas išdavinėti kitiems rinkos subjektams. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Seimo narys Petras Gražulis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančiame įstatyme taikomos elektros vartotojams nepalankios nuostatos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma suteikti galimybę elektros vartotojams be sankcijų per 5 dienas pakeisti elektros tiekėją, nustatyti visoms elektros gamybos ir teikimo grandinėje dalyvaujančioms įmonėms ne didesnį, nei 10 proc. antkainį , o jų finansines ataskaitas skelbti viešai ir leidimus plėtoti elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo pajėgumams pirmiausia išduoti jau veikiančioms įmonėms jų pačių reikmėms pagal jų praeitais kalendoriniais metais suvartotą kiekį ir tik tada, jei dar lieka prisijungimo galių, jas išdavinėti kitiems rinkos subjektams. 5.
vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Sumažėtų elektros kainos vartotojams. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai, maisto pramonei ir šalies ūkio augimui. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Nereikia. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Nereikės tokių lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra gauta. 14.
projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„elektra“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Petras Gražulis
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTROS ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. VIII-1881 16, 49 IR 69¹STRAIPSNIŲ
2022-09-23 Nr. XIVP-2024 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
(toliau – keičiamas įstatymas) 16 straipsnio 4¹ dalį ir atsisakyti joje nustatytų terminų, kuriems išduodami leidimai plėtoti elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo pajėgumus, išskyrus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant saulės šviesos energijos elektrines, kurių leistina generuoti galia yra mažesnė negu 6 MW; tiesti tiesioginę liniją; plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant saulės šviesos energijos elektrines, kurių leistina generuoti galia yra mažesnė negu
išteklių elektros energiją gaminančią elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį. Vietoje minėtų nuostatų projekte siūloma nustatyti: „Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo pajėgumus pirmiausia išduodami jau veikiančioms įmonėms jų pačių reikmėms pagal jų praeitais kalendoriniais metai suvartotą kiekį. Tik tada, jei dar lieka prisijungimo galių, jas išdavinėti kitiems rinkoms subjektams.“ Teikiamas siūlymas diskutuotinas keliais aspektais. Pirma, teikiamas siūlymas sistemiškai nedera su kitomis keičiamo įstatymo 16 straipsnio nuostatomis.
Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimai išduodami neterminuotam laikui, išskyrus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo pajėgumus, leidimus tiesti tiesioginę liniją, leidimus gaminti elektros energiją elektrinėse, įrengtose Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalyje, ir leidimus modernizuoti iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančią elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį“, o keičiamo įstatymo 16 straipsnio 5, 6, 7 ir 24 dalyse reglamentuojamas keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4¹ dalyse nustatytų leidimų galiojimo terminų pratęsimas. Antra, projektu siūloma nustatyti, kad leidimai plėtoti elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo pajėgumus pirmiausia būtų išduodami tik juridiniams asmenims ir tik tam kiekiui, kurio reikia „jų pačių reikmėms“. Kitoms reikmėms ir kitiems asmenims (fiziniams ir juridiniams) jie būtų išduodami tik tuo atveju, jeigu „lieka prisijungimo galių“. Pažymėtina, jog kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nepateikiama ne tik objektyvių tokį teisinį reguliavimą pagrindžiančių motyvų, tačiau visiškai nepateikiama jokių motyvų, kokiais kriterijais vadovaujantis siūloma nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą tarp fizinių ir juridinių asmenų bei tarp tų juridinių asmenų, kurie elektros energiją vartoja savo poreikiams, ir tų, kurie elektros energiją gamina ar kaupia kitais tikslais.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą konstatuota, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą; šis principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (2012 m. vasario 6 d. ir kiti nutarimai). 2. Projekto 2 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 49 straipsnį papildyti 5 dalimi ir joje nustatyti, kad „elektros vartotojai, kurie yra sudarę ilgalaikes sutartis su elektros tiekėjais, turi teisę informavę tiekėją prieš 5 dienas, jas nutraukti nemokėdami nei baudų, nei netesybų ir jiems negali būti taikomos jokios sankcijos už tokį sutarties nutraukimą“. Teikiamas siūlymas svarstytinas. Pastebėtina, kad projektu siūlomos nuostatos nedera su galiojančio įstatymo 47 straipsnio 3 dalies ir 52 straipsnių nuostatomis.
Pastebėtina ir tai, kad keičiamo įstatymo 52 straipsnio, reglamentuojančio buitinių vartotojų teisių apsaugos priemones, 1 dalies 1 punkte įtvirtinta buitinio vartotojo teisė vienašališkai neatlygintinai nutraukti elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį, raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis informavus tiekėją ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki numatomos sutarties nutraukimo dienos. Iš teikiamo siūlymo nėra aiškus keičiamo įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir siūlomos nuostatos santykis – ar kitiems, negu buitiniams, vartotojams siekiama nustatyti palankesnes sąlygas nutraukti elektros energijos pirkimo-pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartis (pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 54 dalį sąvoka „vartotojas“ apima visus asmenis, įsigyjančius ir vartojančius elektros energiją savo tiesioginiam elektros energijos poreikiui patenkinti). 3. Projektu 3 straipsniu siūloma papildyti keičiamą įstatymą 69¹ straipsniu ir jame reguliuoti elektrą gaminančių, perduodančių, skirstančių ir visuomeninio tiekimo paslaugą atliekančių įmonių antkainį bei nustatyti, kad „įmonių antkainis negali būti didesnis nei 10 procentų, o jų finansinės ataskaitos skelbiamos viešai“. Teikiamas siūlymas svarstytinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad siūlymas reguliuoti antkainio dydį nėra aiškiai ir objektyviai pagrįstas, neaišku, kodėl pasirinktas būtent toks maksimalus antkainių dydis ir kokią įtaką toks reguliavimas gali turėti galutinei elektros energijos kainai. Pastebėtina, kad kainų reguliavimas paprastai gali būti pateisinamas tik ten, kur yra monopolizuota rinka, ir taikomas kaip išskirtinė vartotojų teisių gynimo priemonė.
Tačiau tokiais atvejais įstatyme turi būti nustatyti kainų ribų nustatymo kriterijai, šie kriterijai ir jų nustatymo metodika, tvarka turi būti aiški, skaidri, pagrįsta. (Konstitucinio Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutarimas). Siūlymas reguliuoti elektrą gaminančių įmonių antkainį nėra grindžiamas jokiais argumentais, patvirtinančiais, kad šių paslaugų rinka yra monopolizuota. Antra, projekto nuostatos nedera su keičiamo įstatymo 67 ir 69 straipsnių nuostatomis, nustatančiomis kainų reguliavimo elektros energetikos sektoriuje taisykles. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal keičiamo įstatymo 67 straipsnio 1¹ dalį parduodamos elektros energijos ir (ar) teikiamų papildomų paslaugų kainos, kai elektros energija ir (ar) paslaugomis prekiaujama nacionalinėje rinkoje, nereguliuojamos, išskyrus atvejus, kai Taryba, vadovaudamasi Elektros energijos rinkos tyrimo taisyklėmis, ištyrusi nacionalinę rinką, nustato, kad toks asmuo turi didelę įtaką rinkoje ar atskirame jos segmente ir dėl veiksmingos konkurencijos trūkumo gali taikyti pernelyg dideles kainas arba naudoti kainų spaudimą, tuo darydamas žalą kitiems asmenims, veikiantiems elektros energijos rinkoje ar atskiruose jos segmentuose. Pagal keičiamo įstatymo 69 straipsnio 1 dalį viršutines perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų ribas nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, vadovaudamasi Energetikos įstatymu, keičiamu įstatymu ir viršutinių kainų ribų nustatymo metodikomis, taigi jau pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą yra ribojamos aptariamų paslaugų kainos. Trečia, atkreiptinas dėmesys, jog elektros energijos gamintojas gali būti ne tik įmonė, t. y. juridinis asmuo, bet ir kitas subjektas – fizinis asmuo.
Pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, elektros energijos gamintojas – asmuo, gaminantis elektros energiją ir turintis leidimą arba teisę vykdyti šią veiklą be leidimo. Kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nenurodoma, kodėl projektu siūloma riboti tik elektros energiją gaminančių įmonių parduodamos elektros energijos kainą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą objektyviai pateisintų (Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. balandžio 29 d., 2010 m. balandžio 20 d. nutarimai). Ketvirta, iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip projektu siūloma nuostata būtų taikoma iki jos įsigaliojimo sudarytų sutarčių atžvilgiu – ar būtų taikoma iki šios nuostatos įsigaliojimo sudarytoms sutartims. Penkta, keičiamo įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje reglamentuojami elektros energetikos įmonių finansinių ataskaitų skelbimo atvejai ir tvarka, pagal kurią visos elektros energetikos įmonės (išskyrus gamintojus, gaminančius elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių) turi paskelbti finansines ataskaitas savo interneto svetainėse, o jei jų neturi, ataskaitas pateikia Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai, kuri jas paskelbia savo svetainėje. Be to, šioje dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai elektros energetikos įmonei pagal minėtas nuostatas neprivaloma skelbti finansinių ataskaitų interneto svetainėje, šių ataskaitų kopijos turi būti įmonės buveinėje, kurioje su jomis gali susipažinti visuomenė.
Atsižvelgus į tai, laikytina, kad projekte teikiamas siūlymas dėl finansinių ataskaitų skelbimo viešai yra perteklinis. Šešta, projekto formuluotės tikslintinos atsižvelgus į tai, kad antkainis gali būti nustatomas ne įmonei, o įmonės teikiamos paslaugos kainai. 4. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:
žodžius „LIETUVOS RESPUBLIKOS“, o vietoje „16, 49 IR 69¹ STRAIPSNIŲ
pavadinimas dėstytinas taip: „16 straipsnio pakeitimas“;
taip: „49 straipsnio pakeitimas“, o šio straipsnio pakeitimų esmė dėstytina taip: „Papildyti 49 straipsnį 5 dalimi:“;
taip: „Įstatymo papildymas 69¹ straipsniu:“;
„ir taikymas“ išbrauktina kaip perteklinė. 4.6. projekte
vartojamos sąvokos ir formuluotės (pvz., „veikiančios įmonės“, „prisijungimo galios“, „rinkos subjektai“ „ilgalaikės sutartys su elektros tiekėjais“,
„elektros vartotojai“, „įmonių antkainis“), derintinos su galiojančiame
įstatyme vartojamomis sąvokomis ir formuluotėmis. 4.7. projekto kalba tobulintina, visos taisyklės turi būti dėstomos kaip teisės normos. 5.
straipsniuose nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės, jos įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos funkcijas, dėl projekto turėtų būti gautos Vyriausybės ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos išvados. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5)
D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]