Projekto lyginamasis variantas
PAPILDYMO 125³, 125⁴ STRAIPSNIais ir 125³, 125⁴straipsniŲ pripažinimo netekusiAIS galios
2022 m. d. Nr. Vilnius
125³ straipsniu Papildyti Įstatymą 125³ straipsniu: „125³ straipsnis. PVM kompensavimas iš biudžeto
straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas prekes apskaičiuotas PVM – 9 procentinių punktų tarifo dydžio. 2. Šio straipsnio nuostatų taikymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“
netekusiu galios 125³straipsnį. 125³ straipsnis. PVM kompensavimas iš biudžeto
straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas prekes apskaičiuotas PVM – 9 procentinių punktų tarifo dydžio. 2. Šio straipsnio nuostatų taikymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 3 straipsnis. Įstatymo papildymas 125⁴ straipsniu Papildyti Įstatymą 125⁴ straipsniu:
„125⁴ straipsnis. PVM kompensavimas iš biudžeto
straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas prekes apskaičiuotas PVM – 9 procentinių punktų tarifo dydžio. 2. Šio straipsnio nuostatų taikymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“
netekusiu galios 125⁴straipsnį. 125⁴ straipsnis. PVM kompensavimas iš biudžeto
straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas prekes apskaičiuotas PVM – 9 procentinių punktų tarifo dydžio. 2. Šio straipsnio nuostatų taikymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šio įstatymo 1 straipsnis įsigalioja 2022 m. spalio 1 d. 2. Šio įstatymo 2 straipsnis įsigalioja 2023 m. gegužės 1 d. 3.
3Šio įstatymo 3 straipsnis įsigalioja 2023 m. spalio 1 d. 4. Šio įstatymo 4 straipsnis įsigalioja 2024 m. gegužės 1 d. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2022 m. rugsėjo 30 d. priima šio
įstatymo 1 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2023 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo 3 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus. 7. Šio įstatymo 1 straipsnis taikomas nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. faktiškai patiektoms prekėms. 8. Šio įstatymo 3 straipsnis taikomas nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. faktiškai patiektoms prekėms. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
PAPILDYMO 125³, 125⁴ STRAIPSNIais ir 125³, 125⁴straipsniŲ pripažinimo netekusiAIS galios
2022 m. d. Nr. Vilnius
125³ straipsniu Papildyti Įstatymą 125³ straipsniu: „125³ straipsnis. PVM kompensavimas iš biudžeto
straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas prekes apskaičiuotas PVM – 9 procentinių punktų tarifo dydžio. 2. Šio straipsnio nuostatų taikymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“
netekusiu galios 125³straipsnį. 125³ straipsnis. PVM kompensavimas iš biudžeto
straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas prekes apskaičiuotas PVM – 9 procentinių punktų tarifo dydžio. 2. Šio straipsnio nuostatų taikymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 3 straipsnis. Įstatymo papildymas 125⁴ straipsniu Papildyti Įstatymą 125⁴ straipsniu:
„125⁴ straipsnis. PVM kompensavimas iš biudžeto
straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas prekes apskaičiuotas PVM – 9 procentinių punktų tarifo dydžio. 2. Šio straipsnio nuostatų taikymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“
netekusiu galios 125⁴straipsnį. 125⁴ straipsnis. PVM kompensavimas iš biudžeto
straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas prekes apskaičiuotas PVM – 9 procentinių punktų tarifo dydžio. 2. Šio straipsnio nuostatų taikymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šio įstatymo 1 straipsnis įsigalioja 2022 m. spalio 1 d. 2. Šio įstatymo 2 straipsnis įsigalioja 2023 m. gegužės 1 d. 3.
3Šio įstatymo 3 straipsnis įsigalioja 2023 m. spalio 1 d. 4. Šio įstatymo 4 straipsnis įsigalioja 2024 m. gegužės 1 d. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2022 m. rugsėjo 30 d. priima šio
įstatymo 1 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2023 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo 3 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus. 7. Šio įstatymo 1 straipsnis taikomas nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. faktiškai patiektoms prekėms. 8. Šio įstatymo 3 straipsnis taikomas nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. faktiškai patiektoms prekėms. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Atsižvelgiant į besitęsiantį energetinių žaliavų kainų augimą pasaulio rinkose, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 papildymo 125³, 125⁴ straipsniais ir 125³, 125⁴ straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektu (toliau
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento (direktorė Jūratė Laurikėnaitė, tel. 239 0151) Netiesioginių mokesčių skyriaus (vedėja Asta Zelo, tel. 219 9383) patarėja Rūta Pileckienė (tel. 219 9359). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Lietuvoje nėra kompensuojamas pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) ar jo dalis už šilumos energiją, tiekiamą gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamą karštą vandenį arba šaltą vandenį karštam vandeniui paruošti ir šilumos energiją, sunaudotą šiam vandeniui pašildyti (toliau – šilumos energija ir karštas vanduo). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte siūloma laikinai iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto kompensuoti PVM, apskaičiuotą už šilumos energiją ir karštą vandenį, 9 procentinių punktų PVM tarifo dydžiu (nuo 9 iki 0 procentų skirtumas).
Tokia tvarka būtų taikoma nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. ir nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. faktiškai patiektoms prekėms. Pažymėtina, kad tokia pat kompensavimo priemonė buvo taikoma ir nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma. 8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kitų įstatymų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
Įstatymo projekte neapibrėžiama naujų sąvokų. 11. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, nustatantį PVM kompensavimo iš valstybės biudžeto tvarką. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Remiantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos prognozuojamomis šilumos energijos ateities kainomis (pagal turimą informaciją apie ateities dujų ir biokuro sandorių kainas), valstybės biudžetas dėl 9 procentų PVM, apskaičiuoto už šilumos energiją ir karštą vandenį per 2022–2023 metų šildymo sezoną, kompensavimo netektų apie 54 mln. eurų. Darant prielaidą, kad tokios pat kainos išliks kaip 2023 metų I pusmetį, dėl 9 procentų PVM, apskaičiuoto už šilumos energiją ir karštą vandenį per 2023–2024 metų šildymo sezoną, kompensavimo valstybės biudžetas netektų apie 57 mln. eurų.
Jei realizuotųsi rizika, kad šilumos energijos kainos augs sparčiau, pavyzdžiui, jei jos nuo prognozuojamų papildomai išaugtų 30 procentų, valstybės biudžeto netekimai sudarytų apie 74 mln. eurų per vieną šildymo sezoną. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Pridėtinės vertės mokestis“, „šilumos energija“. 16. Kiti, iniciatorių
nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2022-09-13 Nr. XIVP-2005 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsnio nuostatos įsigaliotų 2022 m. spalio 1 d.,
tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią „Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys <...> mokesčio lengvatą <...> turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos“. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad „mokesčių įstatymai <...> bei jų pakeitimai, darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas“. Atsižvelgus į tai, kad kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, jog „valstybės biudžetas dėl 9 procentų PVM, apskaičiuoto už šilumos energiją ir karštą vandenį per 2022 – 2023 per šildymo sezoną, kompensavimo netektų apie 54 mln. eurų“, svarstytina, ar kartu su teikiamu projektu neturėtų būti teikiamas atitinkamas Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. 2.
Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą (toliau – keičiamas įstatymas) 125³, 125⁴ straipsniais bei juose nustatyti, kad „iš valstybės biudžeto kompensuojamas už šio Įstatymo 19 straipsnio
tarifo dydžio“. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodyta, kad projektu „siekiama iš dalies sumažinti Lietuvos gyventojams teksiančią finansinę naštą dėl būsimų sąskaitų už šildymą ir karštą vandenį“. Pastebėtina, kad šildymui gali būti naudojama ir elektros energija, gamtinės dujos (kuriems taikomas standartinis 21 procento PVM tarifas), malkos ir medienos produktai (kuriems taikomas lengvatinis 9 procentų PVM tarifas), tačiau projekto rengėjai siūlo iš valstybės biudžeto kompensuoti tik lengvatinį 9 procentų PVM tarifą, apskaičiuotą šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti. Pažymėtina, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas vienos ar kitos rūšies energijos apmokestinimas, tačiau, tokiu atveju turi būti aiškiai įvardijami objektyvūs tokio skirtingo apmokestinimo kriterijai. Atsižvelgus į tai, kad projekto aiškinamajame rašte nenurodytos objektyvios priežastys, pateisinančios tokios energijos išskyrimą iš kitų tarpo, diskutuotina, ar toks teisinis reguliavimas nesudarytų sąlygų pažeisti Mokesčių administravimo įstatymo 7 straipsnyje įtvirtinto mokesčių mokėtojų lygybės principo, o tuo pačiu nediskriminuotų kitų gyventojų, besišildančių patalpas ir ruošiančių karštą vandenį naudojant kitas energijos rūšis. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatų atžvilgiu taikytini 2006 m. lapkričio 28 d.
Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – Direktyva) reikalavimai. Direktyvos 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad minimalus lengvatinis PVM tarifas negali būti mažesnis negu 5 procentai ir jis gali būti taikomas tik Direktyvos III priede išvardytų prekių tiekimui ir paslaugų teikimui (Direktyvos III priedo 22 punkte numatytas ir centralizuotas šilumos tiekimas). Projektu siūlomas įvesti kompensacinis mechanizmas galėtų būtų prilygintas lengvatinių tarifų taikymui, nes savo esme atitinka tuos pačius tikslus ir siekiamą poveikį visuomenei, kurie galėtų būti pasiekti nustatant lengvatinius tarifus. Direktyvos 105a straipsnyje nustatytos sąlygos, kurioms esant galima taikyti lengvatinį PVM tarifą, mažesnį negu 5 procentai, arba neapmokestinimą PVM su teise atskaityti anksčiau sumokėtą PVM, tačiau tai leidžiama tik tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios 2021 m. sausio 1 d. buvo taikomos kitose valstybėse narėse. Atsižvelgus į Direktyvoje nustatytą teisinį reguliavimą ir į tai, kad siūlomų nuostatų atitikčiai Direktyvos reikalavimams įvertinti būtina papildoma informacija dėl kitų valstybių narių taikytų lengvatinių PVM tarifų, siūlytina atitinkamai papildyti projekto aiškinamąjį raštą, nurodant kuriose kitose valstybėse narėse 2021 m. sausio 1 d. buvo taikomas 0 procentų PVM centriniam šildymui. Tuo atveju, jeigu tokių valstybių narių nebuvo, būtų laikoma, jog aptariama nuostata neatitinka Direktyvos reikalavimų, ir projektu teikiamas siūlymas galimai laikytinas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo
suderinama tik laikantis minėtos sutarties 108 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis R.
Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5)
D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-751 PAPILDYMO 125³, 125⁴ STRAIPSNIAIS IR 125³, 125⁴ STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
2022-09-21
Čepononis, Vytautas Gapšys, Liudas Jonaitis, Mykolas Majauskas, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai Alina Brazdilienė, Dalia Mudėnienė, Mindaugas Pečiulis, Audronė Čekanavičienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr.. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2022-09-131 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nuostatos įsigaliotų 2022 m. spalio 1 d., tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo
užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys <...> mokesčio lengvatą <...> turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos“. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad „mokesčių įstatymai <...> bei jų pakeitimai, darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas“.
Atsižvelgus į tai, kad kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, jog „valstybės biudžetas dėl 9 procentų PVM, apskaičiuoto už šilumos energiją ir karštą vandenį per 2022 – 2023 per šildymo sezoną, kompensavimo netektų apie 54 mln. eurų“, svarstytina, ar kartu su teikiamu projektu neturėtų būti teikiamas atitinkamas Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Nepritarti Įstatymo projektu siūloma 9 proc. PVM, apskaičiuotą už šilumos energiją, dengti iš valstybės biudžeto. Kitaip tariant, šilumos tiekimo įmonės tiekiamą šilumos energiją ir toliau apmokestintų taikant 9 proc. PVM tarifą, tačiau gyventojai už tiekiamą šilumos energiją PVM nemokėtų, o 9 proc. PVM (skirtumas tarp 9 ir 0 proc.) šilumos tiekėjui būtų dengiamas iš valstybės biudžeto pagal atskirą pranešimą teikiamą prie PVM deklaracijos. Todėl šiuo konkrečiu atveju, toks PVM kompensavimo mechanizmo taikymas nebūtų traktuojamas kaip principo, pagal kurį teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, pažeidimas. Dėl valstybės biudžeto tikslinimo. Atsižvelgiant į tai, kad dėl teikiamo PVM įstatymo pakeitimo 2022 m. valstybės biudžeto išlaidos nedidėja ir pakeitimas reikšmingo poveikio biudžeto pajamų plano vykdymui neturės, Komiteto nuomone, keisti 2022 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą netikslinga. 2. LRS Teisės departamentas, 2022-09-13 1,3 2.
Projekto 1 ir 3 straipsniais siūloma laikinai papildyti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą (toliau – keičiamas įstatymas) 125³, 125⁴ straipsniais bei juose nustatyti, kad „iš valstybės biudžeto kompensuojamas už šio Įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas prekes apskaičiuotas PVM –
aspektais. Pirma, kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodyta, kad projektu „siekiama iš dalies sumažinti Lietuvos gyventojams teksiančią finansinę naštą dėl būsimų sąskaitų už šildymą ir karštą vandenį“. Pastebėtina, kad šildymui gali būti naudojama ir elektros energija, gamtinės dujos (kuriems taikomas standartinis 21 procento PVM tarifas), malkos ir medienos produktai (kuriems taikomas lengvatinis 9 procentų PVM tarifas), tačiau projekto rengėjai siūlo iš valstybės biudžeto kompensuoti tik lengvatinį 9 procentų PVM tarifą, apskaičiuotą šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti. Pažymėtina, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas vienos ar kitos rūšies energijos apmokestinimas, tačiau, tokiu atveju turi būti aiškiai įvardijami objektyvūs tokio skirtingo apmokestinimo kriterijai. Atsižvelgus į tai, kad projekto aiškinamajame rašte nenurodytos objektyvios priežastys, pateisinančios tokios energijos išskyrimą iš kitų tarpo, diskutuotina, ar toks teisinis reguliavimas nesudarytų sąlygų pažeisti Mokesčių administravimo įstatymo 7 straipsnyje įtvirtinto mokesčių mokėtojų lygybės principo, o tuo pačiu nediskriminuotų kitų gyventojų, besišildančių patalpas ir ruošiančių karštą vandenį naudojant kitas energijos rūšis.
Nepritarti Pirma, Lietuvoje didžioji dalis daugiabučių namų yra prijungti prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemų, iš kurių renovuotų ir naujos statybos daugiabučių yra labai mažai. Didelė dalis tokių daugiabučių gyventojų yra socialiai jautrios gyventojų grupės. Pagrindinis skirtumas tarp seno tipo daugiabučio ir naujo ar renovuoto su autonominiu arba individualiu šildymo reguliavimu yra šilumos vartojimo reguliavimo pagal savo poreikius ir išgales nebuvimas. Lietuvoje apie 57 proc. visos suvartojamos šilumos yra patiekiama centralizuotu būdu, šiuo būdu šilumą gauna beveik 694 tūkst. namų ūkių. Taip pat vertėtų pažymėti, kad siekiant sumažinti elektros ir dujų kainų augimo pasaulinėse rinkose įtaką galutinėms vartotojų sąskaitoms, Vyriausybė patvirtino tvarką, kaip gyventojams iš dalies kompensuojamos elektros ir dujų kainos. Todėl gyventojai, besišildantys patalpas ar ruošiantys karštą vandenį elektros energija ar gamtinėmis nėra diskriminuojami, jiems energetikos išlaidos taip pat iš dalies yra kompensuojamos valstybės. 3. LRS Teisės departamentas, 2022-09-13 Antra, atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatų atžvilgiu taikytini 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – Direktyva) reikalavimai.
Direktyvos 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad minimalus lengvatinis PVM tarifas negali būti mažesnis negu 5 procentai ir jis gali būti taikomas tik Direktyvos III priede išvardytų prekių tiekimui ir paslaugų teikimui (Direktyvos III priedo 22 punkte numatytas ir centralizuotas šilumos tiekimas). Projektu siūlomas įvesti kompensacinis mechanizmas galėtų būtų prilygintas lengvatinių tarifų taikymui, nes savo esme atitinka tuos pačius tikslus ir siekiamą poveikį visuomenei, kurie galėtų būti pasiekti nustatant lengvatinius tarifus. Direktyvos 105a straipsnyje nustatytos sąlygos, kurioms esant galima taikyti lengvatinį PVM tarifą, mažesnį negu 5 procentai, arba neapmokestinimą PVM su teise atskaityti anksčiau sumokėtą PVM, tačiau tai leidžiama tik tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios 2021 m. sausio 1 d. buvo taikomos kitose valstybėse narėse. Atsižvelgus į Direktyvoje nustatytą teisinį reguliavimą ir į tai, kad siūlomų nuostatų atitikčiai Direktyvos reikalavimams įvertinti būtina papildoma informacija dėl kitų valstybių narių taikytų lengvatinių PVM tarifų, siūlytina atitinkamai papildyti projekto aiškinamąjį raštą, nurodant kuriose kitose valstybėse narėse 2021 m. sausio 1 d. buvo taikomas 0 procentų PVM centriniam šildymui. Tuo atveju, jeigu tokių valstybių narių nebuvo, būtų laikoma, jog aptariama nuostata neatitinka Direktyvos reikalavimų, ir projektu teikiamas siūlymas galimai laikytinas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama valstybės pagalba, kuri galėtų būti suderinama tik laikantis minėtos sutarties 108 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Nepritarti Projektu nėra keičiamas PVM tarifų taikymo apimtis ar dydis, (tarifas nėra keičiamas ir nėra nustatomas 0 tarifas). Projektu yra nustatomas kompensavimo mechanizmas, o kompensacijos dydis atitinka PVM 9 proc. dydį.
Atsižvelgiant į tai, manytina, kad Projektu numatomi pakeitimai nepažeidžia 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos reikalavimų. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Lukas Savickas, Domas Griškevičius, Laima Nagienė, 2022-09-20 Argumentai: Atsižvelgiant į nevaldomai augančią infliaciją šalyje ir besitęsiantį energetinių žaliavų kainų augimą pasaulio rinkose, turi būti siekiama iš dalies sumažinti Lietuvos gyventojams artėjančio šildymo sezonu teksiančią finansinę naštą dėl išaugusių sąskaitų ne tik už šildymą, karštą vandenį, bet ir elektrą, dujas bei malkas ir medienos produktus, skirtas kūrenimui. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojantis PVM įstatymas nenumato lengvatinio PVM tarifo buitinių vartotojų suvartojamai elektros energijai ir šildymui tiekiamoms gamtinėms dujoms. Malkoms ir medienos produktams, skirtiems kūrenimui, taikomas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas. Įstatymo projektu siūloma laikinai iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto kompensuoti PVM, apskaičiuotą už šilumos energiją ir karštą vandenį, 9 procentinių punktų PVM tarifo dydžiu (nuo 9 iki 0 procentų skirtumas). Tokią tvarką siūloma taikyti nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. ir nuo 2023 m. spalio 1 d. iki
galimai diskriminuoja kitus gyventojus, besišildančius patalpas ir ruošiančius karštą vandenį naudojant kitas energijos rūšis.
Pastaruoju metu didmeninės elektros kainos Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse yra ženkliai didesnės nei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Kieto kuro kainos taip pat ženkliai padidėjusios. Be to, prognozuojamas apie 40 proc. gamtinių dujų brangimas ženkliai padidins namų ūkių, besišildančių dujomis, išlaidas. Tai kelia rimtą grėsmę gyventojų socialiniams saugumui. Nesant objektyvių priežasčių, pateisinančių tam tikrų energijos šaltinių išskyrimą iš kitų tarpo, siūlome ateinančius du šildymo valstybės biudžeto lėšomis finansuoti lengvatinį PVM tarifą buitiniams energijos vartotojams tiekiamai elektros energijai ir šildymui tiekiamoms gamtinėms dujoms bei malkoms ir medienos produktams, skirtiems kūrenimui. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Papildyti Įstatymo projektą nauju 1 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Papildyti 19 straipsnio 3 dalį 9 punktu:
„9) iki 2024 m. balandžio 30 d. buitiniams
energijos vartotojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, tiekiamai elektros energijai ir šildymui tiekiamoms gamtinėms dujoms.“ Projekto 1-5 straipsnius laikyti 2-6 straipsniais. Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo papildymas 125³ straipsniu Papildyti Įstatymą 125³ straipsniu: „125³ straipsnis. PVM kompensavimas iš biudžeto
šio Įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1, 5 ir 9 punkte punktuose nurodytas prekes apskaičiuotas PVM – 9 procentinių punktų tarifo dydžio. 2.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“ Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Įstatymo papildymas 125⁴ straipsniu
Papildyti Įstatymą 125⁴ straipsniu: „125⁴ straipsnis. PVM kompensavimas iš biudžeto
Įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1, 5 ir 9 punkte punktuose nurodytas prekes apskaičiuotas PVM – 9 procentinių punktų tarifo dydžio. 2. Šio straipsnio nuostatų taikymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nesvarstyti Seimo nariai siūlo papildyti projektą nauju pavadinimu, bei nauju straipsniu, iš esmės praplečiant lengvatinio PVM tarifo taikymo apimtį. Be kita ko, siūlo kompensuoti PVM elektros energijai ir šildymui tiekiamoms gamtinėms dujoms bei malkoms ir medienos produktams, skirtiems kūrenimui. Pažymėtina, kad Etikos ir procedūra komisija 2014 m. spalio 8 d. priėmė išvadą „Dėl teisės aktų projektų registravimo“ Nr. 101-I-21, kurioje buvo konstatuota: „Jeigu Seimo nario parengtas projektas iš esmės yra tos pačios apimties kaip Teisės aktų informacinėje sistemoje jau esantis įstatymo projektas, t. y. juo siūloma keisti, pildyti ar pripažinti netekusiomis galios tas pačias įstatymo ar jo straipsnių sudedamąsias dalis, projektas turėtų būti teikiamas registruoti kaip alternatyvus įstatymo projektas. Jeigu Seimo nario parengtas projektas yra siauresnės apimties nei Teisės aktų informacinėje sistemoje esantis įstatymo projektas, jis turėtų būti teikiamas registruoti kaip Seimo nario pasiūlymas.“ Pažymėtina, kad Seimo narių pasiūlymas yra platesnės apimties, nei LR Vyriausybės registruotas projektas, todėl darytina išvada, jog šis Seimo narių pasiūlymas turėtų būti registruojamas kaip alternatyvus projektas ir turėtų būti pateikiamas Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje. Be kita ko, analogiško projekto pateikimas numatytas 2022 m. rugsėjo 22 d. plenarinio posėdžio darbotvarkėje. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 papildymo 125(3), 125(4) straipsniais ir 125(3), 125(4) straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektui Nr. XIVP-2005(2) ir Komiteto išvadai. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė -1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Mykolas Majauskas, Vytautas Gapšys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė:
Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė