Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 52 straipsnio pakeitimo įstatymas
1Pakeisti 52 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas patiria
papildomų išlaidų, susijusių su jo darbu, kompensuojama ne tik su darbuotojo turimų priemonių naudojimu ar darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu susijusios išlaidos, jos privalo būti kompensuotos. bet ir su internetinio ryšio paslaugų, padidėjusiu elektros energijos, šildymo ir vandens, naudojamo darbo reikmėms, vartojimu susijusios išlaidos. Darbo sutarties šalys gali susitarti ir dėl kitų papildomų kompensacijų. Kompensacijos Kompensacijų dydį ir jos jų mokėjimo sąlygas darbo sutarties šalys nustato susitarimu.“
2Pakeisti 52 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Nuotolinio darbo atveju darbuotojo dirbtas laikas apskaičiuojamas
darbdavio nustatyta tvarka. Savo darbo laiką darbuotojas skirsto savo nuožiūra, nepažeisdamas maksimaliųjų darbo ir minimaliųjų poilsio laiko reikalavimų. Darbuotojas, jei to nereikalauja darbo pobūdis, turi teisę būti darbdavio nepasiekiamas ne darbo laiku.“
Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai
Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 52 straipsnio pakeitimo įstatymas
Pakeisti 52 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas patiria
papildomų išlaidų, susijusių su jo darbu, darbuotojo turimų darbo priemonių naudojimu ar darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu, ir naudojimu, jos privalo būti kompensuotos. Darbo sutarties šalys privalo susitarti dėl padidėjusių išlaidų internetinio ryšio paslaugoms, taip pat elektros energijos, šildymo ir vandens, naudojamo darbo reikmėms, vartojimo išlaidų kompensavimo ir (ar) dėl kitų papildomų išlaidų kompensavimo dydžio ir mokėjimo sąlygų. Kompensacijos dydį ir jos mokėjimo sąlygas darbo sutarties šalys nustato susitarimu.“
Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. kovo 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) parengimą paskatino kritinė situacija Lietuvos energetikos srityje bei dėl infliacijos nuolat augančios elektros, šildymo, vandens ir kitų būtiniausių prekių ir paslaugų kainos. Artėjančios žiemos su didžiuliu nerimu laukia tiek gyventojai, tiek ir verslas. Lietuvos Respublikos vyriausybė (toliau – Vyriausybė) energijos taupymo plano priemonių įgyvendinimo našta siekia perkelti ant gyventojų pečių, siūlant jiems dirbti iš namų. Įstatymo projektu siekiama nustatyti įpareigojimą darbdaviams kompensuoti ne tik su darbuotojo turimų priemonių naudojimu ar darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu susijusias išlaidas, bet privalomai susitarti bei kompensuoti ir internetinio ryšio paslaugų išlaidas, padidėjusio elektros energijos, šildymo ir vandens, naudojamo darbo reikmėms, vartojimo išlaidas. Paminėtina, kad pastaruoju metu vis daugiau įmonių sudaro galimybes darbuotojams atlikti užduotis nuotoliniu būdu, todėl akivaizdu, kad dalis išlaidų tenkančių su darbu namuose perkeliama ant paties darbuotojo pečių. Nors šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – DK) numato, kad jeigu dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas patiria papildomų išlaidų, susijusių su jo darbu, darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu, jos privalo būti kompensuotos. Tačiau esamas teisinis reguliavimas labiau palankus darbdaviams, nes jame nėra išvardinta dėl kokių darbuotojo dirbančio nuotoliniu būdu patiriamų išlaidų turi būti susitarta ir kompensuota visais atvejais sudarant susitarimą dėl nuotolinio darbo. Todėl dirbdami nuotolinį darbą darbuotojai dažnai nors ir patiria papildomas išlaidas, jokių kompensacijų negauna.
Daugelyje Europos Sąjungos šalių įstatymai įpareigoja darbdavį kompensuoti darbuotojų išlaidas, susijusias su darbuotojui priklausančios įrangos naudojimu nuotoliniam darbui, išlaidas ryšiams (telefonui, internetui). Taip pat dažnu atveju yra susitariama kompensuoti su nuotoliniu darbu susijusias darbuotojo išlaidas elektros energijai, patalpų šildymui ir kitas išlaidas. Dėl kompensavimo darbuotojui dažniausiai reikia susitarti su darbdaviu individualių ar kolektyvinių derybų keliu. Kai kurių šalių įstatymai, nesant kolektyvinių susitarimų, įpareigoja darbdavį išleisti tam tikras nuotolinio darbo organizavimo taisykles, kuriose gali būti aptariamos ir kompensacijos. Visgi dažniausiai tiek dėl kompensacijos dydžio nustatymo metodikų, tiek dėl kompensavimo formų sprendžiama derybose. Praktiškai kompensacijos gali būti mokamos atlyginant faktines išlaidas pagal jas įrodančius darbuotojo pateiktus dokumentus, taip pat gali būti mokamos fiksuoto dydžio periodinės išmokos. Austrijoje darbdavys privalo namų biure dirbančiam darbuotojui suteikti reikalingą skaitmeninę įrangą, tačiau šalys susitarimu gali nuo šio reikalavimo nukrypti, jeigu darbdavys įsipareigoja kompensuoti dėl to atsirandančias pagrįstas darbuotojo išlaidas. Kompensacija gali būti mokama ir fiksuoto dydžio išmokos pavidalu. Kompensuojama ne tik už darbuotojo įrangos naudojimą, bet ir už interneto ryšį, naudojamą darbo reikmėms[¹], kompensacija gali apimti ir padidėjusias darbuotojo išlaidas elektros energijai ar dujoms[²] ir pan. Belgijoje darbdavys dėl darbo namuose[³] turi sudaryti individualią rašytinę sutartį su kiekvienu taip dirbančiu darbuotoju, o joje, be kita ko, turi būti numatyta su darbu namuose susijusių išlaidų kompensacija.
Jeigu tokia kompensacija sutartyje nenumatyta ir darbuotojui netaikoma įstatymų nustatyta tvarka sudaryta kolektyvinė sutartis, jis turi teisę gauti išlaidų kompensaciją, lygią 10 proc. jam mokamo darbo užmokesčio. Kompensacija gali būti dar didesnė, jeigu darbuotojas dokumentais įrodo, kad turėjo didesnes nei 10 proc. darbo užmokesčio išlaidas, susijusias su darbu namuose. Latvijoje nustatyta bendroji darbdavio pareiga kompensuoti darbuotojo išlaidas, kurios pagal darbo sutartį yra būtinos dirbant ar buvo patirtos darbdaviui sutikus. Tarp kompensuotinų išlaidų šiame kontekste paminėtos darbuotojo patirtos išlaidos dėl jam priklausančios ir pagal darbo sutartį darbe naudojamos įrangos nusidėvėjimo[⁴]. Paminėtina, kad nuo 2021 m. Latvijoje darbuotojų gautos išlaidų, susijusių su nuotoliniu darbu, kompensacijos, neviršijančios 30 eurų per mėnesį (dirbant visą darbo laiką), neapmokestinamos pajamų mokesčiu[⁵]. Nuotolinio darbo išlaidų kompensavimą taiko Ispanija, Kroatija, Lenkija, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Slovėnija ir kitos šalys, taip pat dalyje šalių, pvz.: Belgijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje yra priimti įstatymai dėl nuotolinių būdu dirbančių darbuotojų teisės atsijungti nuo darbo laisvalaikiu. Todėl teikiamu Įstatymo projektu taip pat siūloma patikslinti Darbo kodekso 52 straipsnio 5 dalį, kad darbuotojas, jei to nereikalauja darbo pobūdis, turi teisę ne darbo laiku būti darbdavio nepasiekiamas.
Projekto tikslai ir uždaviniai: suteikti darbuotojams daugiau derybinių galių ir užtikrinti, kad susitariant dėl nuotolinio darbo visais atvejais darbuotojui būtų kompensuojamos padidėjusios elektros energijos, šildymo ir vandens, naudojamo darbo reikmėms, vartojimo išlaidos, taip pat užtikrinti darbuotojų teisę į privatų gyvenimą, t. y. teisė būti nepasiekiamu darbdavio nedarbo metu. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai yra Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu galiojančiame DK 52 str. 4 d. yra numatyta, kad jeigu dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas patiria papildomų išlaidų, susijusių su jo darbu, darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu, jos privalo būti kompensuotos. Kompensacijos dydį ir jos mokėjimo sąlygas darbo sutarties šalys nustato susitarimu. DK 52 str. 5 d. nustato, kad nuotolinio darbo atveju darbuotojo dirbtas laikas apskaičiuojamas darbdavio nustatyta tvarka. Savo darbo laiką darbuotojas skirsto savo nuožiūra, nepažeisdamas maksimaliųjų darbo ir minimaliųjų poilsio laiko reikalavimų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu tikimasi susitirpinti darbuotojų derybines galias sudarant susitarimą dėl nuotolinio darbo.
Jeigu dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas patiria papildomų išlaidų, susijusių su jo darbu, turi būti kompensuojama ne tik su darbuotojo turimų priemonių naudojimu ar darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu susijusios išlaidos, bet visais atvejais (sutartomis sąlygomis, būdais ar forma) būtų kompensuojamos ir darbuotojo su internetinio ryšio paslaugomis susijusios išlaidos, padidėjusios elektros energijos, šildymo ir vandens, naudojamo darbo reikmėms, suvartojimo išlaidos. Taip pat siekiama darbuotojams užtikrinti teisę likti darbdavio nepasiekiamais nedarbo metu, naktį, poilsio ir švenčių dienomis, jei to nereikalauja darbo pobūdis, užtikrinti darbuotojų teisę į privatų gyvenimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės. 10.
Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymo įgyvendinimui įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo įgyvendinimas papildomų valstybės biudžeto lėšų nepareikalaus. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų neprašyta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „darbo teisė“, „nuotolinis darbas“, „kompensuojama“, „išlaidos“, „nepasiekiamas ne darbo laiku“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai [1] Mercer. Austria enacts remote working measures. [2] Mondaq.
Austria: European Employment Law Update - Flexibility And Teleworking. [3] Darbu namuose laikomas darbas už atlygį darbuotojo namuose ar kitoje jo pasirinktoje vietoje be tiesioginės darbdavio priežiūros ar kontrolės (Darbo sutarčių įstatymo 119.1 str.). [4] Pagal Darbo įstatymo 77 straipsnį darbdavys turi kompensuoti ir nuostolius dėl darbuotojui priklausančios įrangos sugadinimo, jeigu ji sugadinta ne dėl darbuotojo kaltės. [5] Rödl & Partner. Covid-19: Changes following lifting of the state of emergency in Latvia: https://www.roedl.com/insights/covid-19/latvia-corona-changes-lifting-state-of-emergency#compensation
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) parengimą paskatino kritinė situacija Lietuvos energetikos srityje, nuolat augančios elektros, šildymo, vandens ir kitų būtiniausių prekių ir paslaugų kainos bei būtinybė tinkamai užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija) įtvirtintas darbo santykius reguliuojančias teisės normas, dirbančio žmogaus teises ir garantijas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė energijos taupymo plano priemonėms, kuriomis dalis jų įgyvendinimo naštos perkeliama ant gyventojų pečių. Tikimasi, kad siūlomos elgsenos priemonės viešajame sektoriuje per 2 metus sutaupys 20 procentų energijos. Viena iš ketinamų įgyvendinti elgsenos priemonių, kurios 2 metų taupymo efektas planuojama, kad sieks 10 procentų sutaupytos energijos, yra nuotolinis darbas pirmadieniais ir penktadieniais, kai šiam laikotarpiui iki 16-17 laipsnių sumažinama temperatūra pastatuose. Paminėtina, kad pastaruoju metu vis daugiau įmonių sudaro galimybes darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu, todėl akivaizdu, kad dalis išlaidų tenkančių su darbu namuose perkeliama ant darbuotojo pečių. Įstatymo projektu siekiama nustatyti, kad jeigu dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas patiria papildomų išlaidų, susijusių su jo darbu, darbuotojo turimų darbo priemonių naudojimu ar darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu, naudojimu, jos privalo būti kompensuotos. Dėl padidėjusių išlaidų internetinio ryšio paslaugoms, taip pat elektros energijos, šildymo ir vandens, naudojamo darbo reikmėms, vartojimo išlaidų kompensavimo ir (ar) dėl kitų papildomų išlaidų kompensavimo dydžio ir mokėjimo sąlygų, darbo sutarties šalys privalo susitarti sudarydamos susitarimą dėl nuotolinio darbo.
Nors šiuo metu galiojančios DK nuostatos numato, kad jeigu dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas patiria papildomų išlaidų, susijusių su jo darbu, darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu, jos privalo būti kompensuotos, tačiau esamas teisinis reguliavimas labiau palankus darbdaviams, nes jame nėra nurodyta dėl kokių darbuotojo dirbančio nuotoliniu būdu patiriamų išlaidų turi būti susitarta ir kompensuota visais atvejais sudarant susitarimą dėl nuotolinio darbo. Esant minėtam reguliavimui dirbdami nuotolinį darbą darbuotojai dažnai nors ir patiria papildomas išlaidas, jokių kompensacijų negauna. Pagal DK, darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkcijas, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Jeigu tarp šalių susiklosto darbo teisiniai santykiai, šalys privalo sudaryti darbo sutartį, kurioje turi būti numatytos visos šiai sutarčiai būtinosios DK sąlygos, o Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) pareiga yra užtikrinti tinkamą darbo santykių subjektų bendradarbiavimą socialinės partnerystės pagrindu ir saugoti darbuotojo, kaip silpnesnės pusės, teises. Konstitucijoje įtvirtinta, kad darbo santykius ir su jais susijusias sritis reguliuojančios teisės normos turi užtikrinti visą spektrą dirbančio žmogaus teisių ir garantijų siekiant išvengti vienos darbo santykių šalies nepagrįsto dominavimo ir kitos šalies priklausomybės.
Dėl esminės darbuotojo ir darbdavio derybinių pozicijų nelygybės, Seimas, kaip įstatymų leidėjas privalo užtikrinti, kad DK nuostatos, reglamentuojančios darbo sutarties pagrindu atsiradusius teisinius santykius tarp darbuotojo ir darbdavio, būtų aiškios ir nekeltų abejonių dėl darbo sutarčių sudarymo tinkamumo. Sparčiai besikeičianti Lietuvos ekonominė situacija, auganti infliacija, elektros, vandens, šildymo kainos ir su tuo susiję darbuotojų, darbdavių lūkesčiai bei poreikiai, įpareigoja ieškoti skubių sprendimų ir galvoti apie būtinybę prie pakitusios ekonominės tikrovės pritaikyti ir darbo santykių reguliavimą. Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas žmogus turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas. DK būtina aiškiai nustatyti, kad darbdavys, turėdamas galimybę su darbuotojais lanksčiau susitarti dėl darbo sąlygų, privalo užtikrinti ir darbuotojų poreikius turėti tinkamas, finansiškai ir socialiai saugias darbo sąlygas. Todėl Seimas turi pareigą darbdavio ir darbuotojo teisinius santykius reglamentuoti taip, kad darbuotojas, silpnoji darbo santykių pusė, būtų apsaugotas nuo galimų darbdavio piktnaudžiavimo atvejų. Deja, šiuo metu galiojantis DK šios interesų pusiausvyros neužtikrina. Daugelyje Europos Sąjungos šalių įstatymai įpareigoja darbdavį kompensuoti darbuotojų išlaidas, susijusias su darbuotojui priklausančios įrangos naudojimu nuotoliniam darbui, išlaidas ryšiams (telefonui, internetui). Taip pat dažnu atveju yra susitariama kompensuoti su nuotoliniu darbu susijusias darbuotojo išlaidas elektros energijai, patalpų šildymui ir kitas išlaidas.
Dėl kompensavimo darbuotojui dažniausiai reikia susitarti su darbdaviu individualių ar kolektyvinių derybų keliu. Kai kurių šalių įstatymai, nesant kolektyvinių susitarimų, įpareigoja darbdavį išleisti tam tikras nuotolinio darbo organizavimo taisykles, kuriose gali būti aptariamos ir kompensacijos. Visgi dažniausiai tiek dėl kompensacijos dydžio nustatymo metodikų, tiek dėl kompensavimo formų sprendžiama derybose. Praktiškai kompensacijos gali būti mokamos atlyginant faktines išlaidas pagal jas įrodančius darbuotojo pateiktus dokumentus, taip pat gali būti mokamos fiksuoto dydžio periodinės išmokos. Austrijoje darbdavys privalo namų biure dirbančiam darbuotojui suteikti reikalingą skaitmeninę įrangą, tačiau šalys susitarimu gali nuo šio reikalavimo nukrypti, jeigu darbdavys įsipareigoja kompensuoti dėl to atsirandančias pagrįstas darbuotojo išlaidas. Kompensacija gali būti mokama ir fiksuoto dydžio išmokos pavidalu. Kompensuojama ne tik už darbuotojo įrangos naudojimą, bet ir už interneto ryšį, naudojamą darbo reikmėms[¹], kompensacija gali apimti ir padidėjusias darbuotojo išlaidas elektros energijai ar dujoms[²] ir pan. Belgijoje darbdavys dėl darbo namuose[³] turi sudaryti individualią rašytinę sutartį su kiekvienu taip dirbančiu darbuotoju, o joje, be kita ko, turi būti numatyta su darbu namuose susijusių išlaidų kompensacija. Jeigu tokia kompensacija sutartyje nenumatyta ir darbuotojui netaikoma įstatymų nustatyta tvarka sudaryta kolektyvinė sutartis, jis turi teisę gauti išlaidų kompensaciją, lygią 10 proc. jam mokamo darbo užmokesčio. Kompensacija gali būti dar didesnė, jeigu darbuotojas dokumentais įrodo, kad turėjo didesnes nei 10 proc. darbo užmokesčio išlaidas, susijusias su darbu namuose.
Latvijoje nustatyta bendroji darbdavio pareiga kompensuoti darbuotojo išlaidas, kurios pagal darbo sutartį yra būtinos dirbant ar buvo patirtos darbdaviui sutikus. Tarp kompensuotinų išlaidų šiame kontekste paminėtos darbuotojo patirtos išlaidos dėl jam priklausančios ir pagal darbo sutartį darbe naudojamos įrangos nusidėvėjimo[⁴]. Paminėtina, kad nuo 2021 m. Latvijoje darbuotojų gautos išlaidų, susijusių su nuotoliniu darbu, kompensacijos, neviršijančios 30 eurų per mėnesį (dirbant visą darbo laiką), neapmokestinamos pajamų mokesčiu[⁵]. Nuotolinio darbo išlaidų kompensavimą taiko Ispanija, Kroatija, Lenkija, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Slovėnija ir kitos šalys. Projekto tikslai ir uždaviniai: suteikti darbuotojams daugiau derybinių galių, užtikrinti darbuotojų poreikius turėti tinkamas, finansiškai ir socialiai saugias darbo sąlygas, kad sudarant susitarimą dėl nuotolinio darbo visais atvejais būtų pareiga susitarti dėl padidėjusių išlaidų internetinio ryšio paslaugoms, taip pat elektros energijos, šildymo ir vandens, naudojamo darbo reikmėms, vartojimo išlaidų kompensavimo dydžio ir mokėjimo sąlygų. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai yra Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu galiojančiame DK 52 str. 4 d. yra numatyta, kad jeigu dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas patiria papildomų išlaidų, susijusių su jo darbu, darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu, jos privalo būti kompensuotos. Kompensacijos dydį ir jos mokėjimo sąlygas darbo sutarties šalys nustato susitarimu. 4.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projektu tikimasi susitirpinti darbuotojų derybines galias bei užtikrinti darbuotojų poreikius turėti tinkamas, finansiškai ir socialiai saugias darbo sąlygas sudarant susitarimą dėl nuotolinio darbo. Jeigu dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas patiria papildomų išlaidų, susijusių su jo darbu, darbuotojo turimų darbo priemonių naudojimu ar darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu, naudojimu, jos privalo būti kompensuotos. Darbo sutarties šalys visais atvejais sudarydamos susitarimą dėl nuotolinio darbo turi susitarti dėl padidėjusių išlaidų internetinio ryšio paslaugoms, taip pat elektros energijos, šildymo ir vandens, naudojamo darbo reikmėms, vartojimo išlaidų kompensavimo dydžio ir mokėjimo sąlygų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės. 10.
Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymo įgyvendinimui įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo įgyvendinimas papildomų valstybės biudžeto lėšų nepareikalaus. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų neprašyta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „darbo teisė“, „nuotolinis darbas“, „kompensuojama“, „išlaidos“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai [1] Mercer. Austria enacts remote working measures. [2] Mondaq.
Austria: European Employment Law Update - Flexibility And Teleworking. [3] Darbu namuose laikomas darbas už atlygį darbuotojo namuose ar kitoje jo pasirinktoje vietoje be tiesioginės darbdavio priežiūros ar kontrolės (Darbo sutarčių įstatymo 119.1 str.). [4] Pagal Darbo įstatymo 77 straipsnį darbdavys turi kompensuoti ir nuostolius dėl darbuotojui priklausančios įrangos sugadinimo, jeigu ji sugadinta ne dėl darbuotojo kaltės. [5] Rödl & Partner. Covid-19: Changes following lifting of the state of emergency in Latvia: https://www.roedl.com/insights/covid-19/latvia-corona-changes-lifting-state-of-emergency#compensation
kodekso 52 straipsnio pakeitimo
2022-09-16 Nr. XIVP-1993 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projektu siūloma Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 52 straipsnio 4 dalyje nustatyti, kad „jeigu dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas patiria papildomų išlaidų, susijusių su jo darbu, kompensuojama ne tik su darbuotojo turimų priemonių naudojimu ar darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu susijusios išlaidos, bet ir su internetinio ryšio paslaugų, padidėjusiu elektros energijos, šildymo ir vandens, naudojamo darbo reikmėms, vartojimu susijusios išlaidos.“ Siūloma nuostata svarstytina. Neaišku, kaip būtų nustatoma, kad interneto ryšys yra naudojamas konkrečiai darbo reikmėms ir kokios būtų to sąnaudos. Taip pat neaišku, kaip būtų nustatomas elektros energijos, šildymo ir vandens naudojimas darbo reikmėms, taip pat kaip būtų paskaičiuojamas su tuo susijusių išlaidų padidėjimas. Kartu pažymėtina, kad pagal DK 52 straipsnio 2 dalį, dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu; darbdavys gali netenkinti darbuotojo prašymo, jeigu dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas. Todėl svarstytina, ar imperatyvių nuostatų dėl konkrečių išlaidų kompensavimo įtvirtinimas skatintų darbdavius tartis dėl nuotolinio darbo. 2. Įstatymo projekto 2 straipsniu siūloma papildyti DK 52 straipsnio 5 dalį ir nustatyti, kad
„darbuotojas, jei to nereikalauja darbo pobūdis, turi teisę būti
darbdavio nepasiekiamas ne darbo laiku“. Siūloma nuostata svarstytina keliais aspektais.
Pirma, svarstytina, ar siūloma nuostata yra DK 52 straipsnio reguliavimo dalykas, kadangi darbuotojas turi turėti tokią teisę dirbdamas ne tik nuotoliniu būdu (pagal DK 52 straipsnio 1 dalį, nuotolinis darbas yra tik darbo organizavimo forma arba darbo atlikimo būdas), bet ir dirbdamas darbo vietoje. Antra, įstatymo projekte teikiamoje formuluotėje nustatoma išimtis, kad darbuotojas neturėtų teisės būti darbdavio nepasiekiamas ne darbo laiku, jei to reikalautų darbo pobūdis. Manytina, kad ši išimtis paneigia DK įtvirtintas maksimaliojo darbo ir minimaliojo poilsio laiko taisykles, sudaro galimybę esant tam tikram darbo pobūdžiui dirbti ir ne darbo laiku, poilsio ir švenčių dienomis, t. y. būti pasiekiamu. 3. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomas teisinis reguliavimas turėtų įtakos tiek darbuotojų, tiek darbdavių teisėms ir pareigoms, siūlomą teisinį reguliavimą reikėtų derinti su Lietuvos trišale taryba. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
kodekso 52 straipsnio pakeitimo
2022-10-13 Nr. XIVP-1993(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Tikslintinas projekto 1 straipsniu keičiamo Darbo kodekso (toliau – DK) 52 straipsnio 4 dalies pirmasis sakinys, kadangi jame kartojasi nuostatos dėl pareigos kompensuoti darbuotojui patirtas išlaidas, susijusias su darbo priemonių naudojimu. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo DK 52 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „darbo sutarties šalys privalo susitarti dėl padidėjusių išlaidų internetinio ryšio paslaugoms, taip pat elektros energijos, šildymo ir vandens, naudojamo darbo reikmėms, vartojimo išlaidų kompensavimo ir (ar) dėl kitų papildomų išlaidų kompensavimo dydžio ir mokėjimo sąlygų.“ Siūloma nuostata svarstytina. Neaišku, kaip būtų nustatoma, kad interneto ryšys yra naudojamas konkrečiai darbo reikmėms ir kokios būtų to sąnaudos. Taip pat neaišku, kaip būtų nustatomas elektros energijos, šildymo ir vandens naudojimas darbo reikmėms, taip pat kaip būtų paskaičiuojamas su tuo susijusių išlaidų padidėjimas. Neaišku ir kokios kitos sąlygos turimos omeny ir kur jos turėtų būti nustatytos. Kartu pažymėtina, kad pagal DK 52 straipsnio 2 dalį, dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu; darbdavys gali netenkinti darbuotojo prašymo, jeigu dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas. Todėl svarstytina, ar imperatyvių nuostatų dėl konkrečių išlaidų kompensavimo įtvirtinimas skatintų darbdavius tartis dėl nuotolinio darbo. Taip pat pastebėtina, kad formuluotė „darbo sutarties šalys privalo susitarti <...>“ yra ydinga, nes imperatyvi nuostata nedera su paties susitarimo esme, kai šalys laisvai išreiškia savo valią.
Be to, neaišku, kaip reikėtų tokią nuostatą įgyvendinti, jeigu viena iš šalių ar abi nesutiktų su pasiūlymais, ir per kiek laiko šalys privalėtų susitarti. 3. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomas teisinis reguliavimas turėtų įtakos tiek darbuotojų, tiek darbdavių teisėms ir pareigoms, siūlytina projektą derinti su Lietuvos trišale taryba. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]