Projekto lyginamasis variantas
2022 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 251 straipsnio pakeitimas Pakeisti 251 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Teismui priėmus sprendimą dėl streiko teisėtumo Įsiteisėjus teismo sprendimui dėl streiko pripažinimo neteisėtu, streikas negali būti pradėtas, o jau vykstantis streikas turi būti nedelsiant nutrauktas,. jeigu toks sprendimas nukreipiamas vykdyti skubiai ir vykdomas neįsiteisėjęs.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas Šis įstatymas, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Tomas Tomilinas
KODEKSO NR. IX-743 282 STRAIPSNIO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO NR. XII-2603 251 STRAIPSNIO PAKEITIMO
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvoje streikas yra laikomas paskutine priemone sprendžiant kolektyvinį darbo ginčą, kuomet visos kitos priemonės pasiekti susitarimą jau būna išnaudotos. Tik darbdaviui ar darbdavių organizacijai, gavus įspėjimą apie būsimą streiką arba jau paskelbus streiką, galima kreiptis į teismą dėl streiko pripažinimo neteisėtu. Streiką pripažinti neteisėtu gali tik teismas, o bylos dėl streiko pripažinimo neteistu yra nagrinėjamos apylinkės teismuose, bei, esant poreikiui, šių teismų sprendimai gali būti skundžiami aukštesniųjų instancijų teismams. Remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu (toliau – DK), įsiteisėjus teismo sprendimui dėl streiko pripažinimo neteisėtu, streikas negali būti pradėtas, o jau vykstantis streikas turi būti nedelsiant nutrauktas. Pabrėžtina, kad, remiantis šia DK nuostata, esminė problema kyla dėl to, jog neteisėtu pripažintas streikas negali būti pradėtas, o jau vykstantis streikas turi būti nedelsiant nutrauktas tik po to, kai toks teismo sprendimas įsiteisėja, t. y., nors pagal DK teismas bylą dėl streiko teisėtumo išnagrinėja per 5 dienas, reikia laukti 20 dienų kol sprendimas įsigalioja ir jis tampa galimas vykdyti (nutraukti ar pradėti streiką). Be kita ko, toks teismo sprendimas gali būti skundžiamas aukštesniosios instancijos teismams, o dėl užtrukusio bylos nagrinėjimo pradėti streiką ar jį nutraukti tampa nebeįmanoma. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas.
Tuo atveju, kai paduotas apeliacinis skundas, nepanaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, o apeliacinės instancijos teismo nutartis ar naujas sprendimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos. Tokių procesinių terminų taikymas sukelia nemažai neigiamų padarinių tiek streikuojantiems, tiek ne, nes tik įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymas gali visai sustabdyti neteisėtą streiką arba suteikti galimybę streikuoti. Šiuo metu dėl esamo netinkamo teisinio reguliavimo probleminė situacija susidarė Vilniaus viešojo transporto įmonėje, kur profesinė sąjunga negali surengti streiko. Piliečiai negali įgyvendinti savo konstitucinės teisės į streiką dėl darbdavio neribojamo naudojimosi savo procesine teise, kai viešajame transporte yra susidariusi kritinė situacija dėl darbuotojų trūkumo bei darbo krūvių. Paminėtina, kad šiuo metu yra įregistruotas Seimo nario G. Palucko projektas, kuriuo taip pat siekiama padaryti pakeitimus, apimančius teisę streikuoti, tačiau įregistruotas projektas nėra išsamus ir pakankamas, kad būtų užtikrinta teisė į teisingą streiką. Siūlomais CPK 282 straipsnio ir DK 251 straipsnio pakeitimo įstatymų projektais (toliau – Įstatymų projektai) siekiama, kad teismo sprendimas dėl streiko pripažinimo neteisėtu būtų vykdomas skubos tvarka, t. y., dar jam neįsiteisėjus, bei, teismui priėmus sprendimą dėl streiko teisėtumo, streikas negalėtų būti pradėtas, o jau vykstantis streikas turėtų būti nedelsiant nutrauktas.
Nei DK, nei CPK šiuo metu nenumato tokios teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl darbdavys, kreipdamasis į teismą dėl streiko pripažinimo neteisėtu, turi prašyti teismo, priimant sprendimą, numatyti, kad jis vykdytinas skubos tvarka, nes dėl ypatingų aplinkybių uždelsimas įvykdyti sprendimą gali padaryti išieškotojui didelės žalos arba sprendimas iš viso gali pasidaryti negalimu ar labai sunkiai galimu įvykdyti. Pažymėtina, kad tai yra nepakankamas pagrindas užkirsti kelią neigiamoms neteisto streiko pasekmėms, nes teismai patiria papildomą krūvį, o darbdavių, darbuotojų bei visuomenės interesai nėra užtikrinami. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Lietuvos Respublikos Seimo narys Tomas Tomilinas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Projekte aptarti teisiniai santykiai šiuo metu yra reguliuojami Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso. CPK yra apibrėžiama, kokius sprendimus ir nutartis teismas nukreipia vykdyti skubiai. DK numatoma, jog įsiteisėjus teismo sprendimui dėl streiko pripažinimo neteisėtu, streikas negali būti pradėtas, o jau vykstantis streikas turi būti nedelsiant nutrauktas, jeigu toks sprendimas nukreipiamas vykdyti skubiai. Tačiau šiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta, kad bylos dėl streikų teisėtumo nukreipiamos skubiam vykdymui ir nenumatoma galimybė pradėti ar sustabdyti streiką, kuomet teismo sprendimas dar nėra įsigaliojęs. 4.
teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma CPK 282 straipsnio 2 dalį papildyti nuostata „dėl streiko teisėtumo“, nustatant, kad sprendimus, priimtus bylose dėl streikų teisėtumo, teismas nukreipia skubiam vykdymui ir sprendimai šiose bylose turėtų būti vykdomi nelaukiant jų įsigaliojimo. DK 251 straipsnio
teisėtumo, streikas negali būti pradėtas, o jau vykstantis streikas turi būti nedelsiant nutrauktas. Toks sprendimas nukreipiamas vykdyti skubiai ir vykdomas neįsiteisėjęs.“ Tikimasi, kad nustačius tokį teisinį reguliavimą, būtų užtikrintas ne tik darbuotojų ir darbdavių, bet ir visuomenės teisėtas interesas bei teisė į teisėtą streiką. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimti įstatymai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimti įstatymai neturės įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priimtiems įstatymams inkorporuoti į teisinę sistemą priimti naujų, pakeisti galiojančių ar pripažinti netekusiais galios įstatymų nereikės. 10.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose naujos sąvokos nėra teikiamos, taip pat nekeičiamos galiojančios sąvokos. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti: Priimtiems įstatymams įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų parengti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti papildomų lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymų projektų rengimo metu gauti duomenys iš Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus dėl teisės streikuoti įgyvendinimo reglamentavimo Europos Sąjungos valstybėse narėse. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc" terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“, yra „neteisėtas streikas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Tomas Tomilinas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO NR. XII-2603 251 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2022-09-15 Nr. XIVP-1988 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad ,,teismui priėmus sprendimą dėl streiko teisėtumo, streikas negali būti pradėtas, o jau vykstantis streikas turi būti nedelsiant nutrauktas. Toks sprendimas nukreipiamas vykdyti skubiai ir vykdomas neįsiteisėjęs“. Siūloma nuostata tikslintina. Pažymėtina, kad teismai, spręsdami ginčą dėl streiko teisėtumo, gali streiką pripažinti tiek teisėtu, tiek neteisėtu. Todėl streikas negalėtų būti pradėtas ar tęsiamas tik tuo atveju, kai teismas priima sprendimą pripažinti streiką netesėtu. Be to, siūlomoje projekto nuostatoje brauktini žodžiai ,,ir vykdomas neįsiteisėjęs”, kadangi teismo sprendimo įvykdymo tvarkos užtikrinimas yra Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) reguliavimo dalykas, t.y. būtent CPK 282 straipsnyje nustatyta, kad skubaus vykdymo atveju teismo sprendimas ar nutartis (ar jų dalys) pradedami vykdyti dar jiems neįsiteisėjus. 2. Įstatymo projektas tikslintinas atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus:
1) įstatymo projekto pavadinime brauktinas teisės akto numeris, nes keičiant kodeksus numeriai nenurodomi. 2) įstatymo projekto 2 straipsnio pavadinime brauktini žodžiai „ir įgyvendinimas“, nes šio straipsnio tekste nėra įstatymo įgyvendinimo nuostatų. 3. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomos nuostatos turėtų įtakos tiek darbuotojų, tiek darbdavių teisėms ir pareigoms, įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas turėtų būti suderintas su socialiniais partneriais. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] I.
Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]