Projekto lyginamasis variantas Projektas
Pakeisti 31 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Seniūną – ir savivaldybės administracijos filialo, ir
biudžetinės įstaigos vadovą – į pareigas priima ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis šiuo įstatymu ir Valstybės tarnybos įstatymu. Į seniūno pareigas priimama tik konkurso būdu, išskyrus atvejus, kai asmeniui, savo noru atsistatydinusiam iš seniūno pareigų, atkuriamas valstybės tarnautojo statusas taikant Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas garantijas, kai keičiama seniūnijos forma, o seniūno pareigas einantis asmuo atitinka reikalavimus, nustatytus šio straipsnio 10 dalyje, taip pat kai kitai 5 metų kadencijai priimamas seniūnas, kurio iki tol eitos kadencijos metu visi metiniai tarnybinės veiklos vertinimai buvo geri arba labai geri. Tuo atveju, kai kitai 5 metų kadencijai priimamas seniūnas, kurio iki tol eitos kadencijos metu visi metiniai tarnybinės veiklos vertinimai buvo geri arba labai geri, yra atsižvelgiama į išplėstinėje seniūnaičių sueigoje priimtą rekomendaciją dėl seniūno tinkamumo toliau eiti pareigas. Į seniūno pareigas negali būti priimamas asmuo taikant Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje numatytą garantiją, išskyrus atvejus, kai dėl kitos seniūnijos – biudžetinės įstaigos reorganizavimo ar savivaldybės administracijoje atliekamos seniūnijų, kurių forma yra filialas, struktūrinės pertvarkos naikinama seniūno pareigybė. Priimant į seniūno pareigas taip pat netaikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos dėl perkėlimo į seniūno pareigas po karjeros valstybės tarnautojų vertinimo ir tarnybinio kaitumo.
Pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija sudaroma iš 7 narių; ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 4 šios komisijos nariai turi būti tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti asmenys.“
Papildyti 34 straipsnio 1 dalį 7 punktu ir jį išdėstyti taip:
„7) turi teisę teikti rekomendaciją dėl seniūno tinkamumo toliau eiti
pareigas, priimant seniūną kitai 5 metų kadencijai, kai tol eitos kadencijos metu visi metiniai tarnybinės veiklos vertinimai buvo geri arba labai geri, atsižvelgiant į seniūno funkcijų vykdymą ir seniūnijos veiklos planų įgyvendinimą.“
Pakeisti 35¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Sprendžiant klausimus, susijusius su seniūnijos
aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių (seniūnaitijų) bendruomenių viešųjų poreikių ir iniciatyvų finansavimo tikslingumu, seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitos projekto svarstymu ir vertinimu, rekomendacija dėl seniūno tinkamumo toliau eiti pareigas, priimant seniūną kitai 5 metų kadencijai, kai iki tol eitos kadencijos metu visi metiniai tarnybinės veiklos vertinimai buvo geri arba labai geri, atstovų delegavimu į pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisijos narius, atstovų delegavimu dalyvauti tarybos sudaromų komitetų darbe, atstovų delegavimu į tarybos sudaromų komisijų narius, bendruomeninės veiklos ir partnerystės su savivaldybių institucijomis stiprinimu, viešųjų paslaugų, už kurių teikimą yra atsakinga savivaldybė, teikimo perdavimu bendruomeninėms ir kitoms nevyriausybinėmis organizacijoms, vietos verslumo skatinimu ir su kitais visiems tos teritorijos gyventojams svarbiais reikalais, organizuojama išplėstinė seniūnaičių sueiga.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Teikia Seimo narė Laima Nagienė
įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Esamas teisinis reguliavimas numato, kad į seniūno pareigas yra priima konkurso būdu, išskyrus LR Vietos savivaldos įstatyme numatytas išimtis. Priimant seniūną į pareigas konkurso būdu komisijoje dalyvauja tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti asmenys. LR Vietos savivaldos įstatyme numatyta, kad iš septynių komisijos narių, ne mažiau negu trys ir ne daugiau kaip keturi asmenys turi būti išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti asmenys (LR Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 9 dalis). Taigi, seniūną priimant į pareigas konkurso būdu per savo atstovus vietos bendruomenė gali išreikšti savo nuomonę. Tuo tarpu tokiu atveju, kuomet kitai penkerių metų kadencijai priimamas seniūnas, kurio iki tol eitos kadencijos metu visi metiniai tarnybinės veiklos vertinimai buvo geri arba labai geri, bendruomenė netenka teisės išreikšti savo nuomonę dėl seniūno tinkamumo šioms pareigoms toliau vykdyti. Todėl gali susidaryti tokios situacijos, kada bendruomenės poreikių neatitinkantis, nepalankiai bendruomenės vertinamas dėl netinkamo ar formalaus seniūnijos veiklos plano vykdymo seniūnas toliau eina savo pareigas. Todėl siūlomu pakeitimu yra siekiama sudaryti galimybę vietos bendruomenei per savo atstovus išplėstinėje seniūnaičių sueigoje išreikšti savo nuomonę dėl seniūno funkcijų vykdymo, įpareigojant savivaldybės atstovus įvertinti šią bendruomenės poziciją priimant seniūną kitai kadencijai ir tokiu atveju, kai visi seniūno metiniai tarnybinės veiklos vertinimai buvo geri arba labai geri. Taip užtikrinamas bendruomenės atstovavimas ir užkertamas kelias priimti į pareigas seniūną vadovaujantis subjektyviais kriterijais, neatsižvelgiant į bendruomenės nuomonę. 2.
Įstatymo projektą parengė Seimo narė Laima Nagienė. 3. Dabartinis teisinis įstatymo projekto aptartų teisinių santykių reglamentavimas LR Valstybės tarnybos įstatyme numatyta, kad priimant į seniūno pareigas, LR Valsybės tarnybos įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek priėmimo į seniūno pareigas sąlygų nenustato Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (LR Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 7 dalis). LR Vietos savivaldos įstatyme numatyta, kad į seniūno pareigas priimama tik konkurso būdu, taip pat yra išskiriami atvejai, išimtys, kuomet asmenį į seniūno pareigas galima priimti be konkurso. Viena iš šių išimčių yra kuomet kitai
metiniai tarnybinės veiklos vertinimai buvo geri arba labai geri (LR Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 9 dalis). Priimant seniūną į pareigas konkurso būdu, pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija sudaroma iš 7 narių; ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 4 šios komisijos nariai turi būti tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti asmenys (LR Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 9 dalis). Seniūnui yra nustatoma penkerių metų kadencija, kadencijų skaičius nėra ribojimas (LR Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 8 dalis). Bendruomenėms rūpimus klausimus seniūnaičiai svarsto seniūnaičių sueigoje. Sueigoje seniūnaičiai aptaria ir priima sprendimus ir dėl seniūnijos metinio veiklos plano projekto, ir dėl šio plano įgyvendinimo ataskaitos (LR Vietos savivaldos įstatymo 35 straipsnio 1 dalis).
Išplėstinėje seniūnaičių sueigoje yra sprendžiami klausimai, susiję su seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių (seniūnaitijų) bendruomenių viešųjų poreikių ir iniciatyvų finansavimo tikslingumu, seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitos projekto svarstymu ir vertinimu, atstovų delegavimu į pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisijos narius, atstovų delegavimu dalyvauti tarybos sudaromų komitetų darbe, atstovų delegavimu į tarybos sudaromų komisijų narius, bendruomeninės veiklos ir partnerystės su savivaldybių institucijomis stiprinimu, viešųjų paslaugų, už kurių teikimą yra atsakinga savivaldybė, teikimo perdavimu bendruomeninėms ir kitoms nevyriausybinėmis organizacijoms, vietos verslumo skatinimu ir su kitais visiems tos teritorijos gyventojams svarbiais reikalais (LR Vietos savivaldos įstatymo 35¹ straipsnio 1 dalis). Išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimai yra rekomendaciniai, tačiau kompetentinga savivaldybės institucija privalo juos įvertinti. Jeigu išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas priklauso savivaldybės tarybos kompetencijai, jie vertinami artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje reglamento nustatyta tvarka; jeigu šių sprendimų vertinimas priklauso savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijai, jis įvertina šiuos sprendimus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimo gavimo dienos. Savivaldybės institucijos, laikydamosi LR Vietos savivaldos įstatymo 37 straipsnyje nustatytų reikalavimų, privalo paskelbti savo vertinimus dėl išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimų, nurodydamos vertinimo motyvus ir numatomus veiksmus, jeigu tokių veiksmų bus imtasi (LR Vietos savivaldos įstatymo 35¹ straipsnio 5 dalis). 4.
laukiama Nauju teisiniu reglamentavimu siūloma seniūnaičiams numatyti teisę teikti rekomendaciją dėl seniūno tinkamumo toliau eiti pareigas, priimant kitai 5 metų kadencijai seniūną, kurio iki tol eitos kadencijos metu visi metiniai tarnybinės veiklos vertinimai buvo geri arba labai geri. Taip pat išskiriama, kad ši rekomendacija yra priimama atsižvelgiant į seniūno funkcijų vykdymą ir seniūnijos veiklos planų įgyvendinimą. Atsižvelgiant į klausimo svarbą rekomendacija dėl seniūno tinkamumo toliau eiti pareigas priskirta prie klausimų sprendžiamų išplėstinėje seniūnaičių sueigoje. Nors LR Vietos savivaldos įstatyme yra numatyta bendra taisyklė, kad kompetentinga savivaldybės institucija privalo įvertinti išplėstinės seniūnaičių sueigos rekomendacinio pobūdžio sprendimus, manytina, kad yra tikslinga atskirai išskirti atsižvelgimą į išplėstinėje seniūnaičių sueigoje priimtą rekomendaciją dėl seniūno tinkamumo toliau eiti pareigas 31 straipsnio
numatyta seniūno priėmimo į pareigas tvarka. Atsižvelgiant į seniūnaičių funkcijas, betarpišką bendravimą su tos gyvenamosios vietovės bendruomenėmis, išplėstinėje seniūnaičių sueigoje priimant rekomendaciją dėl seniūno tinkamumo toliau eiti pareigas bendruomenėms būtų išsaugoma teisė išreikšti savo nuomonę dėl seniūno veiklos vykdant savo funcijas ir įgyvendinant seniūnijos veiklos planus, taip padarant skaidresniu seniūno, kurio iki tol eitos kadencijos metu visi metiniai tarnybinės veiklos vertinimai buvo geri arba labai geri, priėmimo į pareigas procesą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus teikiamą Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7.
Įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturi. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės. 10. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimams bei bendrinės lietuvių kalbos normoms, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Įstatymų projektų atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projekto nuostatos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamieji teisės aktai nereikalingi. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. 14. Projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimų ir išvadų nereikės. 15. Reikšminiai įstatymo projektų žodžiai.
Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: seniūnas;seniūnaitis, seniūnaičių sueiga, išplėstinė seniūnaičių sueiga;
Papildomų paaiškinimų nėra. Seimo narė Laima Nagienė
2022-09-21 Nr. XIVP-1976 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma pakeisti galiojančio Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnį „Seniūnija ir seniūnas“, 34 straipsnį „Seniūnaičio teisės ir pareigos“ ir 35¹ straipsnį „Išplėstinė seniūnaičių sueiga“, o įstatymo įsigaliojimą nustatyti
galiojančios Vietos savivaldos įstatymo redakcijos pagrindu. Seimas 2022 m. birželio 30 d. priėmė Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1268, kuriuo Vietos savivaldos įstatymas išdėstytas nauja redakcija. Šis įstatymas įsigalios 2023 m. balandžio 1 d., o naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatymo straipsniai nesutaps su galiojančio įstatymo straipsniais, kuriuos siūloma keisti vertinamu projektu. Taigi projektu turėtų būti keičiamas ne galiojantis įstatymas, o Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1268: turėtų būti keičiami šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Vietos savivaldos įstatymo 35 straipsnis „Seniūnija ir seniūnas“, 39 straipsnis
„Seniūnaičio teisės ir pareigos“ ir 41 straipsnis „Išplėstinė seniūnaičių
sueiga“. 2. 2023 m. balandžio 1 d. įsigaliosiančio Vietos savivaldos įstatymo 35 straipsnio „Seniūnija ir seniūnas“ (kuris atitinka galiojančios redakcijos įstatymo 31 straipsnį) 9 dalyje nėra nustatyta išimtis, leidžianti į seniūno pareigas priimti ne konkurso būdu, „kai kitai 5 metų kadencijai priimamas seniūnas, kurio iki tol eitos kadencijos metu visi metiniai tarnybinės veiklos vertinimai buvo geri arba labai geri“, todėl projektu siūlomas teisinis reguliavimas nėra aktualus.
Projekto nuostatos turėtų prasmę tik tuo atveju, jei būtu siekiama į naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatymą grąžinti šią išimtį, kartu nustatant išplėstinės seniūnaičių sueigos rekomendacijos poreikį. 3. Jei projektu būtų siekiama į naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatymą grąžinti šiuo metu galiojančią išimtį dėl seniūnų priėmimo į pareigas be konkurso, o projektas būtų teikiamas ir svarstomas Seime, turėtų būti atkreiptas dėmesys į tai, kad projekto 2 straipsniu siūlomas reguliavimas neatitinka projekto tikslų ir projekto 1 bei 3 straipsniais siūlomo reguliavimo, nes juo siūloma nustatyti seniūnaičio teisę „teikti rekomendaciją dėl seniūno tinkamumo toliau eiti pareigas <...>“, o kitomis projekto nuostatomis ši teisė priskiriama išplėstinei seniūnaičių sueigai (ne kiekvienam konkrečiam seniūnaičiui). 4. Projekto pavadinime nenurodytas keičiamo įstatymo numeris. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]