1Konstitucinio įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, šio projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos peticijų konstitucinio įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatino poreikis tinkamo lygmens teisės aktu – konstituciniu įstatymu – sureguliuoti konstitucinės peticijų teisės įgyvendinimo tvarką, kadangi pagal Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 punktą peticijų teisės įgyvendinimas, kaip ypač reikšminga visuomeninių santykių sritis, turi būti reguliuojamas Lietuvos Respublikos peticijų konstituciniu įstatymu. Iki šiol peticijų teisės įgyvendinimo tvarka buvo nustatyta įstatymo lygmens teisės aktu – Lietuvos Respublikos peticijų įstatymu. Įstatymo projektas parengtas įgyvendinant Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ 191.7 papunktį, pagal kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybė įsipareigojo inicijuoti konstitucinių įstatymų rengimą. Įstatymo projekto tikslas – tinkamo lygmens teisės aktu, t. y. konstituciniu įstatymu, aiškiau ir nuosekliau sureguliuoti konstitucinės peticijų teisės įgyvendinimo tvarką, išspręsti teisinio reguliavimo, įtvirtinto Peticijų įstatyme, taikymo problemas ir užtikrinti sklandesnį kreipimųsi teikimo ir peticijų nagrinėjimo procesą.
Įstatymo projektu, iš esmės nereformuojant peticijų teisės įgyvendinimo mechanizmo, siekiama užtikrinti galimybę įgyvendinti peticijų teisę dėl visų norminių teisės aktų, papildant peticijų teisės sąvoką, aiškiau apibrėžiant peticijų komisijų kompetenciją bei sudarant galimybę pareiškėjui įgyvendinti peticijos teisę pateikiant kreipimąsi ne tik Lietuvos Respublikos Seimui, Vyriausybei ar savivaldybės institucijoms, kuriose veikia nuolatinės peticijų komisijos, bet ir kitoms institucijoms, su kurių priimamais norminiais teisės aktais sietini kreipimesi išdėstyti prašymai ar siūlymai. Įstatymo projektu taip pat tikslinamos peticijos teisę turinčių ir jas nagrinėjančių subjektų sąvokos, aiškiau įvardijami kreipimuisi (peticijai) keliami reikalavimai, tobulinamas peticijų nagrinėjimo procesas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės (vadovė Jolita Šlikienė, tel. 8 614 67 611, el. paštas [email protected], rengimą koordinavo vyriausiasis patarėjas Darius Trinkūnas, tel. 8 674 25 696, el. paštas [email protected]) vyresnioji patarėja Mėta Matuzevičienė (tel. 8 671 85 621, el. paštas [email protected]) ir patarėja Sandra Vasiulytė-Maliaukė (tel. 8 602 67 368, el. paštas [email protected]). 3. Dabartinis teisinis įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reglamentavimas Pagal galiojantį Peticijų įstatymą peticijos teisė yra apibrėžta kaip Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduojama teisė kreiptis šio įstatymo nustatyta tvarka tik į Seimą, Vyriausybę ar savivaldybės institucijas – savivaldybės tarybą bei savivaldybės administracijos direktorių.
„Peticijos“ sąvoka siejama su kreipimusi į nurodytas institucijas reikalaujant ar siūlant spręsti šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus klausimus, kai tam reikia priimti naują teisės aktą, pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiu galios galiojantį teisės aktą ir kai peticijų komisija tokį kreipimąsi pripažįsta peticija. Nuolatinės Seimo, Vyriausybės ir savivaldybės peticijų komisijos sprendžia kreipimosi pripažinimo peticija bei peticijų priėmimo nagrinėti klausimus, jas nagrinėja ir pateikia išvadas dėl peticijoje išdėstytų reikalavimų ir siūlymų tenkinimo. Prieš sprendžiant klausimą dėl kreipimosi pripažinimo peticija, peticijų komisija išsiaiškina, ar kreipimesi iškeltų reikalavimų ir siūlymų nagrinėjimas priklauso kreipimąsi užregistravusios institucijos kompetencijai. Iš esamo teisinio reguliavimo nėra iki galo aišku, kokia yra peticijų komisijų kompetencija ir konkrečiai dėl kokių teisės aktų šio įstatymo nustatyta tvarka gali būti kreipiamasi į nurodytas institucijas. Pagal susiformavusią praktiką, Seimo Peticijų komisija nagrinėja peticijas dėl įstatymų, Vyriausybės Peticijų komisija – dėl Vyriausybės nutarimų ir ministrų įsakymų, o savivaldybės peticijų komisija – dėl savivaldybės institucijų priimamų teisės aktų. Peticijų komisija, pripažinusi kreipimąsi peticija, priėmusi peticiją nagrinėti ir ją išnagrinėjusi, išvadą pateikia atitinkamai Seimui, Vyriausybei ar savivaldybės tarybai, kurie priima galutinį ir neskundžiamą sprendimą dėl peticijoje išdėstytų reikalavimų ir siūlymų tenkinimo.
Peticijų įstatyme peticijų nagrinėjimo stadijos nėra nuosekliai, aiškiai reglamentuotos, nurodomi skirtingi terminai, per kuriuos pareiškėjas ar jo atstovas yra informuojami apie priimtus sprendimus dėl kreipimosi (peticijos), nenurodytas terminas, per kurį institucijos turi pateikti išvadą dėl peticijų komisijos prašymo, nereglamentuota, kaip turėtų būti pasirašytas elektroniniu būdu pateiktas kreipimasis, neaišku, ar pareiškėjo atstovu gali būti asmuo, įgaliotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka, kokios jo teisės. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūlomu teisiniu reguliavimu tikslinama „peticijos teisės“ sąvoka, įvardijant, kad peticijos teisė yra Konstitucijos laiduojama teisė kreiptis šio įstatymo nustatyta tvarka su prašymu ar siūlymu spręsti šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytą klausimą, kai tam reikia pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiu galios galiojantį norminį teisės aktą arba priimti naują norminį teisės aktą, taip pat apibrėžiant norminio teisės akto sąvoką. Nustatant, kad peticijos teisė gali būti įgyvendinama kreipiantis tik dėl norminių teisės aktų, aiškiai atribojami kiti kreipimaisi, kurie turėtų būti nagrinėjami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo numatyta tvarka.
Po konsultacijų su peticijų komisijomis nuspręsta nekeisti nuolatinių peticijų komisijų (Seimo, Vyriausybės ir savivaldybės) kompetencijos, tačiau Įstatymo projekte, dėl aiškumo nustatant nuolatinių peticijų komisijų kompetenciją, konkrečiai nurodoma, kad Seimo Peticijų komisija nagrinėja peticijas dėl įstatymų ir kitų Seimo priimamų norminių teisės aktų, Vyriausybės Peticijų komisija – dėl Vyriausybės ir ministrų priimamų norminių teisės aktų, savivaldybės peticijų komisija – dėl savivaldybių institucijų priimamų norminių teisės aktų. Kadangi galiojantis teisinis reguliavimas neužtikrina galimybės pilna apimtimi įgyvendinti peticijos teisę teikiant kreipimąsi ir dėl kitų institucijų priimamų norminių teisės aktų, šią spragą siekiama panaikinti Įstatymo projekte nustatant, kad kreipimasis gali būti pateiktas ne tik Seimui, Vyriausybei ar savivaldybės institucijoms, bet ir kitai valstybės institucijai, kuri turi įgaliojimus priimti peticijoje pateiktiems prašymams ar siūlymams įgyvendinti reikalingą norminį teisės aktą (toliau – kita institucija). Atsižvelgiant į tai, kad kitose institucijose neveiks nuolatinės peticijų komisijos, Įstatymo projektu numatoma, kad peticijų komisijos funkcijas mutatis mutandis šio įstatymo nustatyta tvarka atliks kitos institucijos sudaryta komisija, kuri galės būti nuolatinė ar sudaroma konkretaus kreipimosi (peticijos) nagrinėjimo atveju, arba konkretus valstybės tarnautojas. Kiekviena kita institucija turės nustatyti tokios komisijos sudarymo ar konkretaus valstybės tarnautojo paskyrimo ir peticijų nagrinėjimo organizavimo tvarką, kuri užtikrintų sklandų kreipimųsi vertinimo ir peticijų nagrinėjimo procesą.
Įvertinus savivaldybių peticijų komisijų siūlymus bei nurodytas praktikoje kylančias problemas, taip pat atsižvelgiant į būsimus savivaldybių institucijų sąrangos pokyčius, Įstatymo projekte konkrečiai nenurodomi savivaldybės institucijų pavadinimai, o teikiama nuoroda į Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme apibrėžtą sąvoką „savivaldybės institucijos“. Be to, peticijų teisės įgyvendinimas savivaldybių institucijų lygmenyje yra tikslinamas nustatant, kad savivaldybės peticijų komisija išvadą gali teikti vienai iš savivaldybės institucijų, t. y. ne tik savivaldybės tarybai, bet ir vykdomajai savivaldybės institucijai, atsižvelgiant į tai, kurios kompetencijai priskirtas reikiamo norminio teisės akto priėmimas, t. y. kuri priima galutinį ir neskundžiamą sprendimą dėl peticijoje pateiktų prašymų ar siūlymų tenkinimo. Įstatymo projektu kreipimosi (peticijos) nagrinėjimo stadijos nekeičiamos, tik išdėstomos nuosekliau ir aiškiau, įvardijant kreipimosi vertinimo stadiją, kurios metu peticijų komisija (prieš spręsdama dėl kreipimosi pripažinimo peticija), aiškindamasi, ar kreipimasis priskirtinas jos kompetencijai, gali priimti sprendimą palikti kreipimąsi nenagrinėtą (kai kreipimasis yra anoniminis arba jo turinys yra nesuprantamas ar pažeidžiantis etikos ar moralės normas) arba persiųsti kreipimąsi nagrinėti kitai kompetentingai institucijai. Siūlomu teisiniu reguliavimu taip pat nustatoma ministerijoje gauto kreipimosi persiuntimo atitinkamai jį galinčiai nagrinėti institucijai tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kad peticijų komisijos sprendimas nepripažinti kreipimosi peticija gali būti skundžiamas, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad kreipimosi nagrinėjimas kitų teisės aktų nustatyta tvarka (kai yra priimtas sprendimas nepripažinti kreipimosi peticija) yra sustabdomas, jeigu yra gauta informacija apie pateiktą skundą dėl peticijų komisijos sprendimo nepripažinti kreipimosi peticija, iki institucijos, nagrinėjančios pateiktą skundą, sprendimo priėmimo arba teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Įstatymo projekte apibendrintas peticijų nagrinėjimo procesas, į atskirus straipsnius neišskiriant reguliavimo dėl skirtingų institucijų, kurioms peticijų komisija teikia išvadą, priimamų sprendimų. Išdėstoma aiškesnė peticijų nagrinėjimo eiga, peticijų komisijų teikiamų išvadų bei institucijų priimamų galutinių ir neskundžiamų sprendimų pobūdis. Įstatymo projektu taip pat nustatoma, kad šis Įstatymo projektas nėra taikomas piliečiams įgyvendinant Konstitucijoje įtvirtintą Konstitucijos keitimo iniciatyvos teisę, kadangi ši teisė nepatenka į peticijos teisę, esant nustatytai ypatingai Konstitucijos keitimo tvarkai. Įstatymo projektu tikslinamos peticijos teisę įgyvendinančių ir peticijas nagrinėjančių subjektų sąvokos ir šių subjektų teisės. Praktikoje kylantį neaiškumą dėl galimybės atstovauti pareiškėjui siūloma išspręsti nurodant, kad pareiškėjo atstovu gali būti ne tik pirmasis kreipimąsi pasirašęs ar kitas jame nurodytas pareiškėjas, bet ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka įgaliotas asmuo, kuris įgyvendina šiame įstatyme numatytas visas pareiškėjo teises ar konkrečiai kreipimesi ar įgaliojime nurodytas pareiškėjo jam suteiktas teises.
Įstatymo projektu taip pat detalizuojami kreipimosi pateikimo būdai, įtvirtinant, kad elektroninio ryšio priemonėmis teikiamas kreipimasis turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu arba suformuotas tokiu būdu, kuris užtikrina elektroninę asmens atpažintį ir teksto autentiškumą. Įstatymo projektu suvienodinami bei aiškiau nurodyti terminai, per kuriuos pareiškėjas ar jo atstovas turi būti informuojami apie priimtus sprendimus dėl kreipimosi (peticijos), įtvirtinama pareiga, pareiškėjui ar jo atstovui pageidaujant, kartu su pranešimu apie peticijos nagrinėjimo būdą, vietą ir laiką jiems išsiųsti peticijos komisijos prašymu gautą informaciją ar nuomones dėl peticijoje pateiktų prašymų ar siūlymų, taip pat numatoma, kad informuojant apie nurodytus peticijų komisijų priimtus sprendimus, šiuos sprendimus ar neveikimą apskundžiant ir skundus nagrinėjant, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek nereglamentuoja šis įstatymas. Atsižvelgiant į praktikoje kylančias problemas dėl užtrunkančio peticijų nagrinėjimo proceso, peticijų komisijų siūlymu Įstatymo projekte nustatytas maksimalus 20 darbo dienų terminas, per kurį valstybės ar savivaldybės institucijos, mokslo bei studijų institucijos, švietimo įstaigos turi pateikti nuomonę ar kitą reikiamą informaciją dėl kreipimesi (peticijoje) pateikto prašymo ar siūlymo.
Siekiant užtikrinti peticijų nagrinėjimo viešumą ir skaidrumą, šviesti visuomenę peticijų teisės įgyvendinimo klausimais, paskatinti piliečius tinkamai naudotis peticijų teise, siūlomu teisiniu reguliavimu nustatoma peticijų komisijų veiklos viešinimo pareiga – išvardijama, kas turi būti skelbiama peticijų komisiją sudariusios institucijos interneto svetainėje. Įstatymo projekte nurodoma, kad peticijos nagrinėjamos valstybine kalba, o šio reikalavimo įgyvendinimas, įskaitant peticijos vertimo į lietuvių kalbą užtikrinimą, turėtų būti numatytas atitinkamos peticijų komisijos veiklos organizavimą (peticijų nagrinėjimo organizavimą) reguliuojančiame poįstatyminiame teisės akte. Įstatymo projekte, siekiant užtikrinti efektyvų pastebėtų problemų sprendimą bei teisinio reguliavimo tobulinimą vadovaujantis atsakingo valdymo principu, nustatyta peticijų komisijos teisė tęsti peticijos nagrinėjimą pareiškėjui atsiėmus peticiją, jeigu savo sprendimu pripažįsta peticijos svarbą, t. y. pripažįsta, kad peticijoje išdėstyti prašymai ar siūlymai yra ypač svarbūs visai visuomenei ar jos daliai. Ši peticijų komisijai suteikiama teisė savo pobūdžiu panaši į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 68 straipsnyje nustatytą Konstitucinio Teismo pirmininko teisę nesutikti, kad būtų atšauktas prašymas ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai.
Įstatymo projektu nustatoma peticijų komisijos sprendimo nepripažinti kreipimosi peticija ar atsisakyti priimti peticiją nagrinėti apskundimo šią komisiją sudariusiai institucijai (Seimui, Vyriausybei ar savivaldybės tarybai) ir šios institucijos sprendimo apskundimo teismui tvarka (tapati nustatytajai šiuo metu galiojančiame Peticijų įstatyme), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 26 d. nutarimą (byloje Nr. 44/03), kuriuo Konstitucijai prieštaraujančia pripažinta Peticijų įstatymo nuostata, pagal kurią buvo nustatyti Vyriausybės kanclerio įgaliojimai priimti sprendimus nagrinėjant skundus dėl Vyriausybės Peticijų komisijos sprendimų nepripažinti kreipimosi peticija ar atsisakyti priimti peticiją nagrinėti (Konstitucinis Teismas konstatavo, jog „nustačius, kad įgaliojimus priimti sprendimus nagrinėjant skundus dėl Vyriausybės Peticijų komisijos sprendimų <...> turi Vyriausybės kancleris, yra įsiterpiama į iš Konstitucijos kylančius pačios Vyriausybės įgaliojimus“), taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimą Nr.
KT20-S10/216, kuriuo išaiškinta, kad „pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją pilietis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl Seimo sprendimo atsisakyti tenkinti skundą dėl Seimo peticijų komisijos sprendimo nepripažinti kreipimosi peticija ar peticijos nepriimti nagrinėti, jei toks sprendimas nėra grindžiamas Lietuvos Respublikos peticijų įstatyme ar kituose įstatymuose nustatytais pagrindais arba yra grindžiamas tokiais pagrindais, kurie nėra nustatyti Lietuvos Respublikos peticijų įstatyme ar kituose įstatymuose, o bylą nagrinėjantis teismas (teisėjas), kilus abejonėms dėl tokio Seimo sprendimo teisėtumo, privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šios abejonės būtų pašalintos“. Kadangi priėmus Įstatymo projektą atitinkamai turės būti pakeisti ir įgyvendinamaisiais teisės aktais patvirtinti peticijų komisijų nuostatai, taip pat kitos institucijos turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, siūloma nurodyti Įstatymo projekto įsigaliojimo datą 2023 m. sausio 1 d. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, Įstatymo projektu nustatomos pereinamojo pobūdžio nuostatos, nurodant, kokiu teisiniu reguliavimu vadovaujantis turės būti nagrinėjami iki Įstatymo projekto įsigaliojimo pateikti kreipimaisi (peticijos). 5.
5Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir priemonės, kurių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Neigiamų Įstatymo projekto priėmimo pasekmių nenumatoma. 6. Priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus Įstatymo projektą, jo įgyvendinimas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo projekto atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant į teisinę sistemą inkorporuoti priimtą įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos peticijų įstatymas Nr. VIII-1313 su visais pakeitimais ir papildymais turės būti pripažintas netekusiu galios. 10. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymo projekto sąvokų ir terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Naujos Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai suderinti Terminų banko įstatymo nustatyta tvarka. 11. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Teikiamas Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12.
12Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai
Priėmus Įstatymo projektą, iki Įstatymo įsigaliojimo dienos turės būti pakeisti:
Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės fondų lėšų Įstatymo projekto įgyvendinimui neprireiks. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą konsultuotasi su peticijų komisijomis dėl dažniausiai praktikoje kylančių problemų nagrinėjant peticijas.
Derinant Įstatymo projektą įvertintos gautos pastabos, kurias pateikė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba ir piliečiai. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšmingi žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „peticija“, „peticijos teisė“, „peticijų komisija“, „konstitucinis įstatymas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2022-09-15 Nr. XIVP–1974 Vilnius Įvertinę teikiamo projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodoma, kad „Peticijų komisija sudaroma ir jos veikla organizuojama vadovaujantis šiuo įstatymu ir atitinkamai Lietuvos Respublikos Seimo statuto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo ir peticijų komisijos nuostatų nustatyta tvarka”. Atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybės įstatyme Vyriausybės Peticijų komisijos sudarymo tvarka nėra nustatyta, šio įstatymo 27 straipsnio 4 dalis, pagal kurią „Vyriausybės komisijos sudaromos Vyriausybės pavestoms užduotims atlikti” netraktuotina kaip pagrindas sudaryti Vyriausybės Peticijų komisiją, nes peticijų nagrinėjimas yra įstatyme įtvirtinta funkcija, o ne Vyriausybės pavesta užduotis, todėl aptariama nuoroda į Vyriausybės įstatymą vertintina kaip klaidinanti. Analogiškai vertintina nuoroda į Vietos savivaldos įstatymą. 2. Projekto 8 straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodoma, kad kreipimesi, be kita, ko turi būti nurodomas „prašymas pripažinti kreipimąsi peticija, aiškiai nurodant, kokį šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytą klausimą prašoma ar siūloma spręsti”. Atkreiptinas dėmesys, kad 7 straipsnio 1 dalyje nenurodomi jokie konkretūs klausimai, viso labo išdėstyta abstrakcija „Kreipimusi gali būti prašoma ar siūloma spręsti žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ar įgyvendinimo klausimus, valstybės ir (ar) savivaldybės institucijų reformavimo klausimus arba kitus ne tik pareiškėjui, bet ir visai visuomenei ar jos daliai svarbius klausimus”, todėl siūlytina nuorodos į 7 straipsnio 1 dalį atsisakyti. 3.
straipsnyje siūlytina nustatyti maksimalų terminą, per kurį turėtų būti gauti pripažinimo peticija ir peticijos priėmimo nagrinėti klausimams išspręsti reikalingi papildomi dokumentai, duomenys, informacija ar nuomonė. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 12 straipsnio 5 daliai, kurioje nėra nustatomas maksimalus kreipimosi trūkumų šalinimo terminas. 4. Projekto 11 straipsnyje reikėtų nurodyti terminą, per kurį pareiškėjui ar jo atstovui pranešama apie kreipimosi persiuntimą atitinkamai institucijai. 5. Projekto 12 straipsnio 2 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad kreipimasis nepripažįstamas peticija, jeigu „pareiškėjas nepagrindžia kreipimesi išdėstyto prašymo ar siūlymo”. Pastebėtina, kad galiojančios redakcijos Peticijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punkte analogiškas kreipimosi nepripažinimo peticija pagrindas formuluojamas taip:
„pareiškėjas visiškai nepagrindžia kreipimesi išdėstytų reikalavimų ir
siūlymų <…>”. Mūsų nuomone, teikiamas projektas šiuo atžvilgiu kreipimusis teikiantiems pareiškėjams nustato gerokai griežtesnius reikalavimus, kadangi net ir nedidelis kreipimąsi pagrindžiančių argumentų trūkumas jau galėtų būti traktuojamas kaip suteikiantis priežastį kreipimosi nepripažinti peticija. Siekiant užtikrinti efektyvų peticijos teisės įgyvendinimą, siūlytina projekto 12 straipsnio 2 dalies 5 punkte po žodžio „pareiškėjas” įrašyti žodį „visiškai”. 6. Projekto 12 straipsnio 2 dalies 6 punkte siūlytina patikslinti, kad čia nurodomas vienerių kalendorinių metų terminas. 7. Siūlytina tikslinti projekto 12 straipsnio 3 dalies žodžių junginį „jeigu gauta informacija“, aiškiai nurodant, koks subjektas ir kokiais terminais turėtų informuoti instituciją, kuriai persiųstas peticija nepripažintas kreipimasis, apie tai, kad kreipimosi nagrinėjimas kitų teisės aktų nustatyta tvarka turėtų būti stabdomas. 8.
atvejais, kai „kreipimasis“ neatitinka tam tikrų reikalavimų (pvz., nepateiktas pareiškėjo atstovo įgaliojimą patvirtinantis dokumentas), tuomet peticijų komisija nustato terminą trūkumams pašalinti ir apie tai per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos praneša pareiškėjui ar jo atstovui; nurodytus trūkumus ištaisius, peticijų komisija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nustatyto termino trūkumams pašalinti pabaigos priima sprendimą priimti peticiją nagrinėti. Pažymėtina, kad sprendimai dėl peticijos priėmimo nagrinėti priimami tik po to, kai kreipimasis jau buvo pripažintas peticija (projekto 12 straipsnio 4 dalis). Dėl to, mūsų nuomone, projekto 12 straipsnio 5 dalyje reikėtų nuosekliai vartoti sąvoką „peticija”. Kita vertus, svarstytina, ar išties tikslinga projekto 12 straipsnio 5 dalyje nurodytus techninio pobūdžio klausimus (pvz., pareiškėjo vardo patikslinimą) spręsti ne prieš, o po to, kai kreipimasis buvo pripažintas peticija, - juo labiau, kad projekto 12 straipsnio 5 dalyje vardijami peticijos trūkumai peticijų komisijai paprastai turėtų būti žinomi nuo tada, kai kreipimasis užregistruojamas projekto 8 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. 9. Siekiant nuoseklaus sąvokų vartojimo projekto tekste projekto 15 straipsnyje siūlytina įvardyti ne „jo rengėją“, o
„pareiškėją ar jo atstovą“. 10. Projekto tekste nenuosekliai vartojamos sąvokos
„kreipimesi išdėstytas prašymas ar siūlymas“, „kreipimesi išdėstyti prašymai ar
siūlymai“, „peticijoje pateiktas prašymas ar siūlymas“, „peticijoje pateikti prašymai ar siūlymai“. Vartojama terminologija vienodinta, atsižvelgiant į tai, kad tikriausiai kreipimesi (peticijoje) galėtų būti išdėstytas daugiau nei vienas prašymas ar siūlymas. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] J.
Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. simonas.mikš[email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PETICIJŲ KONSTITUCINIO ĮSTATYMO PROJEKTO 2022-12-15 Nr. XIVP-1974(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected]
žmogaus teisių komiteto
Nr. XIVP–1974 2022-10-19
dalyvavo: Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kepenis, komiteto nariai Vytautas Bakas, Tomas Bičiūnas, Eugenijus Gentvilas, Andrius Navickas, Arūnas Valinskas. Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė; biuro patarėjos Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė, Inga Ališauskienė; biuro padėjėja Ingrida Aidietienė. Kviestieji asmenys: Seimo Peticijų komisijos pirmininkas Edmundas Pupinis, Teisingumo viceministrė Jurga Greičienė, Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės vyresnioji patarėja Mėta Matuzevičienė, Teisėkūros politikos grupės patarėja Sandra Vasiulytė-Maliaukė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus vedėja Jurgita Meškienė, Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėjas Simonas Mikšys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
1
straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodoma, kad „Peticijų komisija sudaroma ir jos veikla organizuojama vadovaujantis šiuo įstatymu ir atitinkamai Lietuvos Respublikos Seimo statuto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo ir peticijų komisijos nuostatų nustatyta tvarka”.
Atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybės įstatyme Vyriausybės Peticijų komisijos sudarymo tvarka nėra nustatyta, šio įstatymo 27 straipsnio 4 dalis, pagal kurią „Vyriausybės komisijos sudaromos Vyriausybės pavestoms užduotims atlikti” netraktuotina kaip pagrindas sudaryti Vyriausybės Peticijų komisiją, nes peticijų nagrinėjimas yra įstatyme įtvirtinta funkcija, o ne Vyriausybės pavesta užduotis, todėl aptariama nuoroda į Vyriausybės įstatymą vertintina kaip klaidinanti. Analogiškai vertintina nuoroda į Vietos savivaldos įstatymą. Nepritarti Vyriausybės Peticijų komisija sudaroma ne Vyriausybės įstatymo
atlikti, o teikiamo Projekto pagrindu, tačiau Vyriausybės įstatymo bendrosios komisijų sudarymo ir darbo organizavimo nuostatos taikomos ir šiai komisijai. Pastebėtina, kad Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 15 punktas ir 27 straipsnio 1 dalis (bendros nuostatos apie Vyriausybės komisijų sudarymą), 27 straipsnio 5 dalis (be bendrų nuostatų yra ir nuoroda į tai, kad Vyriausybės komisijų darbo organizavimo tvarką nustato Vyriausybės darbo reglamentas), 37 straipsnio
Vyriausybės narių balsų dauguma priimdama nutarimus) ir 40 straipsnio 1 ir 4 dalys (Vyriausybės nutarimų projektai rengiami, derinami, pristatomi Vyriausybės posėdyje, svarstomi ir priimami Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka) reglamentuoja Vyriausybės komisijų tiek sudarymo, tiek jų veiklos organizavimo tvarką. Konstituciniame įstatyme neturėtų būti nuorodų į žemesnės nei įstatymas galios teisės aktus ir labai detalių procedūrinių nuostatų.
Projekte užtenka nuorodos į Vyriausybės įstatymą, nukreipiantį į Vyriausybės darbo reglamentą, kuriame turi (turės) būti įtvirtintos procedūrinės nuostatos dėl Vyriausybės Peticijų komisijos sudarymo, jos veiklos organizavimo ir su jos veikla susijusių Vyriausybės nutarimų priėmimo. Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnyje (nuo 2023-04-01 – 22 straipsnyje) atitinkamai įtvirtintos nuostatos dėl savivaldybės tarybos sudaromų komisijų sudarymo ir jų veiklos organizavimo, įskaitant nuorodą, kad savivaldybės tarybos komisijų sudarymo tvarka nustatyta reglamente, o komisijų nuostatus tvirtina savivaldybės taryba. Be to, Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje aiškiai nurodyta, kad savivaldybės tarybos sprendimo sudaryti komisiją pagrindas gali būti ne Vietos savivaldos įstatymas, o kitas įstatymas. 2. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
35
straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodoma, kad kreipimesi, be kita, ko turi būti nurodomas „prašymas pripažinti kreipimąsi peticija, aiškiai nurodant, kokį šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytą klausimą prašoma ar siūloma spręsti”. Atkreiptinas dėmesys, kad 7 straipsnio 1 dalyje nenurodomi jokie konkretūs klausimai, viso labo išdėstyta abstrakcija „Kreipimusi gali būti prašoma ar siūloma spręsti žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ar įgyvendinimo klausimus, valstybės ir (ar) savivaldybės institucijų reformavimo klausimus arba kitus ne tik pareiškėjui, bet ir visai visuomenei ar jos daliai svarbius klausimus”, todėl siūlytina nuorodos į 7 straipsnio 1 dalį atsisakyti. Pritarti Siūloma Projekto 8 straipsnio 3 dalies 5 punktą patikslinti, nustatant „<...> kokį šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytą ne tik pareiškėjui, bet ir visai visuomenei ar jos daliai svarbų klausimą prašoma ar siūloma spręsti <...>“.
Papildomai siūlytina patikslinti ir Projekto 2 straipsnio 5 dalį, nustatant:
„Peticijos teisė - Lietuvos Respublikos Konstitucijoje laiduojama teisė
kreiptis šio įstatymo nustatyta tvarka su prašymu ar siūlymu spręsti šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytą ne tik pareiškėjui, bet ir visai visuomenei ar jos daliai svarbų klausimą, kai tam reikia pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiu galios galiojantį norminį teisės aktą arba priimti naują norminį teisės aktą.“
teisinio aiškumo principu, projekto 9 straipsnyje siūlytina nustatyti maksimalų terminą, per kurį turėtų būti gauti pripažinimo peticija ir peticijos priėmimo nagrinėti klausimams išspręsti reikalingi papildomi dokumentai, duomenys, informacija ar nuomonė. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 12 straipsnio 5 daliai, kurioje nėra nustatomas maksimalus kreipimosi trūkumų šalinimo terminas. Pritarti iš dalies Pastebėtina, kad Projekto 4 straipsnio 5 dalis 2 punkte yra nurodytas ne ilgesnis kaip 20 darbo dienų terminas institucijų ir įstaigų nuomonei ar kitai informacijai pateikti. Papildomai siūloma Projekto 4 straipsnio 5 dalies 4 punkte po žodžio „nustatytą“ ir 12 straipsnio 5 dalies pirmajame sakinyje po žodžio „nustato“ įrašyti žodžius „ne ilgesnį kaip 10 darbo dienų“. 4. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
straipsnyje reikėtų nurodyti terminą, per kurį pareiškėjui ar jo atstovui pranešama apie kreipimosi persiuntimą atitinkamai institucijai. Nepritarti Projekto 11 straipsnyje nustatytas 5 darbo dienų terminas skirtas kartu ir persiųsti, ir pranešti apie tai. 5.
25
straipsnio 2 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad kreipimasis nepripažįstamas peticija, jeigu „pareiškėjas nepagrindžia kreipimesi išdėstyto prašymo ar siūlymo”. Pastebėtina, kad galiojančios redakcijos Peticijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punkte analogiškas kreipimosi nepripažinimo peticija pagrindas formuluojamas taip: „pareiškėjas visiškai nepagrindžia kreipimesi išdėstytų reikalavimų ir siūlymų <…>”. Mūsų nuomone, teikiamas projektas šiuo atžvilgiu kreipimusis teikiantiems pareiškėjams nustato gerokai griežtesnius reikalavimus, kadangi net ir nedidelis kreipimąsi pagrindžiančių argumentų trūkumas jau galėtų būti traktuojamas kaip suteikiantis priežastį kreipimosi nepripažinti peticija. Siekiant užtikrinti efektyvų peticijos teisės įgyvendinimą, siūlytina projekto 12 straipsnio 2 dalies 5 punkte po žodžio „pareiškėjas” įrašyti žodį „visiškai”. Nepritarti Žodis „visiškai“ gali sukelti papildomų abejonių, nes dėl jo vertinamojo pobūdžio prasmės visada galima bus teigti, kad truputį pagrįsta. O formuluotė „nepagrindžia“ reiškia „nė kiek nepagrindžia“. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad Projekto derinimo metu šį klausimą kėlė Vidaus reikalų ministerija. Pagal formuluotę „visiškai nepagrindžia kreipimosi“ galėtų būti vertinama, kad kreipimasis yra nesuprantamas, o tokiu atveju pagal Projekto 10 straipsnio 2 dalį toks kreipimasis būtų paliekamas nenagrinėtas. Peticijų komisija turi nuspręsti, ar kreipimąsi galima laikyti „iš esmės“ pagrįstu. Projektu nereikalaujama, kad pareiškėjas visa apimtimi pagrįstų kreipimesi nurodytą prašymą ar siūlymą, todėl net iš dalies pagrindus kreipimesi nurodytą prašymą ar siūlymą nebus pagrindo šio kreipimosi nepripažinti peticija pagal Projekto 12 straipsnio 2 dalies 5 punktą. 6. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
26 6.
Projekto 12 straipsnio 2 dalies 6 punkte siūlytina patikslinti, kad čia nurodomas vienerių kalendorinių metų terminas. Pritarti Siūloma papildyti Projekto 12 straipsnio 2 dalies 6 punktą, prieš žodį „kalendorinius“ įrašant žodį „vienerius “. 7. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
3
tikslinti projekto 12 straipsnio 3 dalies žodžių junginį „jeigu gauta informacija“, aiškiai nurodant, koks subjektas ir kokiais terminais turėtų informuoti instituciją, kuriai persiųstas peticija nepripažintas kreipimasis, apie tai, kad kreipimosi nagrinėjimas kitų teisės aktų nustatyta tvarka turėtų būti stabdomas. Pritarti Siūloma papildyti Projekto 13 straipsnio 2 dalį arba šį straipsnį papildyti nauja 3 dalimi (atitinkamai pernumeruojant kitas straipsnio dalis), nurodant „Peticijų komisija apie gautą skundą dėl jos sprendimo nepripažinti kreipimosi peticija per 5 darbo dienas nuo šio skundo gavimo dienos informuoja instituciją, kuri nagrinėja kreipimąsi kitų teisės aktų nustatyta tvarka“. 8. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
5
straipsnio 5 dalyje numatoma, kad tais atvejais, kai „kreipimasis“ neatitinka tam tikrų reikalavimų (pvz., nepateiktas pareiškėjo atstovo įgaliojimą patvirtinantis dokumentas), tuomet peticijų komisija nustato terminą trūkumams pašalinti ir apie tai per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos praneša pareiškėjui ar jo atstovui; nurodytus trūkumus ištaisius, peticijų komisija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nustatyto termino trūkumams pašalinti pabaigos priima sprendimą priimti peticiją nagrinėti. Pažymėtina, kad sprendimai dėl peticijos priėmimo nagrinėti priimami tik po to, kai kreipimasis jau buvo pripažintas peticija (projekto 12 straipsnio 4 dalis). Dėl to, mūsų nuomone, projekto 12 straipsnio 5 dalyje reikėtų nuosekliai vartoti sąvoką „peticija”.
Kita vertus, svarstytina, ar išties tikslinga projekto 12 straipsnio 5 dalyje nurodytus techninio pobūdžio klausimus (pvz., pareiškėjo vardo patikslinimą) spręsti ne prieš, o po to, kai kreipimasis buvo pripažintas peticija, - juo labiau, kad projekto 12 straipsnio 5 dalyje vardijami peticijos trūkumai peticijų komisijai paprastai turėtų būti žinomi nuo tada, kai kreipimasis užregistruojamas projekto 8 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Pritarti iš dalies Siūloma tikslinti Projekto 12straipsnio 5 dalies pirmąjį sakinį, nustatant:
„Jeigu žinomi kreipimąsi pateikusio pareiškėjo kontaktiniai
duomenys, tačiau kreipimasis, kuris pripažintas peticija, nepateiktas
<...>“
arba
„Jeigu žinomi kreipimąsi pateikusio pareiškėjo kontaktiniai
duomenys, tačiau peticija pripažintas kreipimasis nepateiktas <...>“. Šiuo atveju sąvoka „peticija“ netinka, nes Projekto 8 straipsnyje dėstomi būtent kreipimosi formos, turinio ir pateikimo reikalavimai. Konsultuojantis su peticijų komisijomis, nuspręsta nekeisti dabar nustatyto sprendimų priėmimo eiliškumo, nes pirmiausia yra svarstoma, ar pagal turinį kreipimasis pripažintinas peticija, o paskui sprendžiama dėl jos priėmimo pagal formalius dalykus. Jeigu pagal turinį būtų nepripažįstama peticija, dėl priėmimo iš viso būtų nesprendžiama. Pastebėtina ir tai, kad nesprendžiant peticijos priėmimui būtinų formalių klausimų, nepripažintas peticija kreipimasis pagal Projekto 12 straipsnio 3 dalį gali būti perduodamas ar persiunčiamas nagrinėti kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 9. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
nuoseklaus sąvokų vartojimo projekto tekste projekto 15 straipsnyje siūlytina įvardyti ne „jo rengėją“, o „pareiškėją ar jo atstovą“.
Pritarti iš dalies Siūloma patikslinti Projekto 15 straipsnį, jame nustatant „apie tai informuojant jo teisės akto projekto rengėją, taip pat per 5 darbo dienas nuo tokio perdavimo apie tai pranešant pareiškėjui ar jo atstovui“. 10. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
tekste nenuosekliai vartojamos sąvokos „kreipimesi išdėstytas prašymas ar siūlymas“, „kreipimesi išdėstyti prašymai ar siūlymai“, „peticijoje pateiktas prašymas ar siūlymas“, „peticijoje pateikti prašymai ar siūlymai“. Vartojama terminologija vienodinta, atsižvelgiant į tai, kad tikriausiai kreipimesi (peticijoje) galėtų būti išdėstytas daugiau nei vienas prašymas ar siūlymas. Pritarti iš dalies Siūloma tikslinti Projekto 4 straipsnio 6 dalį, 7 straipsnio pavadinimą ir 2 dalį, 12 straipsnio 8 dalį, 15 straipsnį, 18 straipsnio 2, 4 ir 5 dalis, 19 straipsnio pavadinimą ir 1, 2 ir 3 dalis, 20 straipsnį, nurodant vienaskaitą (prašymas ar siūlymas), kartu atitinkamai vienaskaitos forma nurodant ir žodžius kreipimasis ar peticija. Kartu tikslinant Projekto 15 straipsnį, siūloma nustatyti, kad
„<...> projektas, kuriame suformuluotos nuostatos atitinka suformuluoti
peticijoje pateiktą prašymą ar siūlymą pateikti prašymai ar siūlymai <...>“. Atkreiptinas dėmesys, kad daugiskaita (prašymai ar siūlymai) Projekte vartotina tokiu atveju, kai kalbama apie keletą dokumentų (kreipimaisi ar peticijos). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
3 Pasiūlymas: Pakeisti projekto 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
išnagrinėjamas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jo gavimo dienos. Jeigu skundas pateiktas Seimui, į skundo nagrinėjimo terminą neįskaitomas laikas tarp Seimo sesijų. ir apie Apie priimtą sprendimą dėl skundo per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos pranešama pareiškėjui ar jo atstovui. Pritarti Argumentai:
Projekto 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad gautas skundas dėl peticijų komisijos sprendimo nepripažinti kreipimosi peticija ar atsisakyti priimti nagrinėti peticiją išnagrinėjamas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jo gavimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 80 straipsnio 5 dalimi, Seimas dėl skundo turi priimti motyvuotą Seimo nutarimą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 64 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimas kasmet renkasi į dvi eilines – pavasario ir rudens – sesijas, tarp kurių gali būti iki 2,5 mėn. ilgio pertraukos, kai Seimo posėdžiai nevyksta. Atsižvelgiant į tai ir siekiant nepažeisti Peticijų konstitucinio įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalyje nustatyto 20 darbo dienų skundo dėl Seimo Peticijų komisijos sprendimo nepripažinti kreipimosi peticija ar atsisakyti priimti nagrinėti peticiją termino, tikslinga Peticijų konstitucinio įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalyje papildomai nustatyti, kad, jeigu skundas pateiktas Seimui, į skundo nagrinėjimo terminą neįskaitomas laikas tarp Seimo sesijų. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektui Nr. XIVP-1974. 6.2. Pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti Lietuvos Respublikos Peticijų konstitucinio įstatymo projektą Nr. XIVP-1974 atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Seimo nario Edmundo Pupinio pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. 7.
sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Eugenijus Gentvilas, Tomas Bičiūnas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Tomas Vytautas Raskevičius ŽTK patarėja Inga Ališauskienė
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2022-11-30
posėdyje dalyvavo komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Irena Haase, Dainiaus Kreivio pavaduotojas Linas Slušnys, Gabrieliaus Landsbergio pavaduotojas Andrius Vyšniauskas, Česlav Olševski. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meile Čeputienė, Rivena Zegerienė. Teisingumo ministerijos atstovai: viceministrė Jurga Greičienė, Teisėkūros politikos grupės vyresnioji patarėja Mėta Matuzevičienė, Teisėkūros politikos grupės patarėja Sandra Vasiulytė-Maliaukė, Seimo Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja Milda Masteikienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 Įvertinę teikiamo projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto
ir jos veikla organizuojama vadovaujantis šiuo įstatymu ir atitinkamai Lietuvos Respublikos Seimo statuto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo ir peticijų komisijos nuostatų nustatyta tvarka”.
Atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybės įstatyme Vyriausybės Peticijų komisijos sudarymo tvarka nėra nustatyta, šio įstatymo 27 straipsnio 4 dalis, pagal kurią „Vyriausybės komisijos sudaromos Vyriausybės pavestoms užduotims atlikti” netraktuotina kaip pagrindas sudaryti Vyriausybės Peticijų komisiją, nes peticijų nagrinėjimas yra įstatyme įtvirtinta funkcija, o ne Vyriausybės pavesta užduotis, todėl aptariama nuoroda į Vyriausybės įstatymą vertintina kaip klaidinanti. Analogiškai vertintina nuoroda į Vietos savivaldos įstatymą. Nepritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės Peticijų komisija sudaroma ne Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 27 straipsnio 4 dalies pagrindu, t y. ne Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavestoms užduotims atlikti, o Lietuvos Respublikos peticijų konstitucinio įstatymo pagrindu (toliau – Projektas), tačiau Vyriausybės įstatymo bendrosios komisijų sudarymo ir darbo organizavimo nuostatos taikomos ir šiai komisijai. Pažymėtina, kad Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 15 punktas ir 27 straipsnio 1 dalis (bendros nuostatos apie Vyriausybės komisijų sudarymą), 27 straipsnio
bendrų nuostatų yra ir nuoroda į tai, kad Vyriausybės komisijų darbo organizavimo tvarką nustato Vyriausybės darbo reglamentas), 37 straipsnio 1 dalis (Vyriausybė valstybės valdymo reikalus sprendžia posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma priimdama nutarimus) ir 40 straipsnio 1 ir 4 dalys (Vyriausybės nutarimų projektai rengiami, derinami, pristatomi Vyriausybės posėdyje, svarstomi ir priimami Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka) reglamentuoja Vyriausybės komisijų tiek sudarymo, tiek jų veiklos organizavimo tvarką.
Konstituciniame įstatyme neturėtų būti nuorodų į žemesnės nei įstatymas galios teisės aktus ir labai detalių procedūrinių nuostatų. Projekte užtenka nuorodos į Vyriausybės įstatymą, nukreipiantį į Vyriausybės darbo reglamentą, kuriame turi (turės) būti įtvirtintos procedūrinės nuostatos dėl Vyriausybės Peticijų komisijos sudarymo, jos veiklos organizavimo ir su jos veikla susijusių Vyriausybės nutarimų priėmimo. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnyje (nuo 2023-04-01 – 22 straipsnyje) atitinkamai įtvirtintos nuostatos dėl savivaldybės tarybos sudaromų komisijų sudarymo ir jų veiklos organizavimo, įskaitant nuorodą, kad savivaldybės tarybos komisijų sudarymo tvarka nustatyta reglamente, o komisijų nuostatus tvirtina savivaldybės taryba. Be to, Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje aiškiai nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais arba savivaldybės tarybos sprendimu gali būti sudaromos ir kitos nuolatinės bei laikinosios komisijos. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2355 2.
Projekto
būti nurodomas „prašymas pripažinti kreipimąsi peticija, aiškiai nurodant, kokį šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytą klausimą prašoma ar siūloma spręsti”. Atkreiptinas dėmesys, kad 7 straipsnio 1 dalyje nenurodomi jokie konkretūs klausimai, viso labo išdėstyta abstrakcija
„Kreipimusi gali būti prašoma ar siūloma spręsti žmogaus teisių ir laisvių
apsaugos ar įgyvendinimo klausimus, valstybės ir (ar) savivaldybės institucijų reformavimo klausimus arba kitus ne tik pareiškėjui, bet ir visai visuomenei ar jos daliai svarbius klausimus”, todėl siūlytina nuorodos į 7 straipsnio 1 dalį atsisakyti. Pritarti Projekto 8 straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostatas tikslinti ir jas išdėstyti taip: „5) prašymas pripažinti kreipimąsi peticija, aiškiai nurodant, kokį šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytą ne tik pareiškėjui, bet ir visai visuomenei ar jos daliai svarbų klausimą prašoma ar siūloma spręsti, taip pat kreipimosi pateikimo priežastis ir tikslus;“ Atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento pastabą ir redaguojant išbraukus žodžius „galiojantį“ bei
„naują“, taip pat tikslinti Projekto 2 straipsnio 5 dalies nuostatas ir jas
išdėstyti taip: „Peticijos teisė ‑ Lietuvos Respublikos Konstitucijoje laiduojama teisė kreiptis šio įstatymo nustatyta tvarka su prašymu ar siūlymu spręsti šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytą ne tik pareiškėjui, bet ir visai visuomenei ar jos daliai svarbų klausimą, kai tam reikia priimti, pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiu galios galiojantį norminį teisės aktą arba priimti naują norminį teisės aktą.“
412554 3.
Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, projekto 9 straipsnyje siūlytina nustatyti maksimalų terminą, per kurį turėtų būti gauti pripažinimo peticija ir peticijos priėmimo nagrinėti klausimams išspręsti reikalingi papildomi dokumentai, duomenys, informacija ar nuomonė. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 12 straipsnio 5 daliai, kurioje nėra nustatomas maksimalus kreipimosi trūkumų šalinimo terminas. Pritarti iš dalies Projekto
institucijų ir įstaigų nuomonei ar kitai informacijai pateikti. Papildomai siūloma Projekto 4 straipsnio 5 dalies 4 punkte po žodžio „nustatytą“ ir 12 straipsnio
ilgesnį kaip 10 darbo dienų“. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
pranešama apie kreipimosi persiuntimą atitinkamai institucijai. Nepritarti Projekto 11 straipsnyje nustatytas 5 darbo dienų terminas skirtas kartu ir persiųsti, ir pranešti apie tai pareiškėjui ar jo atstovui. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
25
nepripažįstamas peticija, jeigu „pareiškėjas nepagrindžia kreipimesi išdėstyto prašymo ar siūlymo”. Pastebėtina, kad galiojančios redakcijos Peticijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punkte analogiškas kreipimosi nepripažinimo peticija pagrindas formuluojamas taip: „pareiškėjas visiškai nepagrindžia kreipimesi išdėstytų reikalavimų ir siūlymų <…>”. Mūsų nuomone, teikiamas projektas šiuo atžvilgiu kreipimusis teikiantiems pareiškėjams nustato gerokai griežtesnius reikalavimus, kadangi net ir nedidelis kreipimąsi pagrindžiančių argumentų trūkumas jau galėtų būti traktuojamas kaip suteikiantis priežastį kreipimosi nepripažinti peticija.
Siekiant užtikrinti efektyvų peticijos teisės įgyvendinimą, siūlytina projekto 12 straipsnio 2 dalies 5 punkte po žodžio „pareiškėjas” įrašyti žodį „visiškai”. Nepritarti Žodis „visiškai“ gali sukelti abejonių, dėl jo vertinamojo pobūdžio prasmės visada galima bus teigti, kad truputį pagrįsta. O formuluotė
„nepagrindžia“ reiškia „nė kiek nepagrindžia“. Pagal formuluotę „visiškai nepagrindžia kreipimosi“ galėtų būti
vertinama, kad kreipimasis yra nesuprantamas, o tokiu atveju pagal Projekto 10 straipsnio 2 dalį toks kreipimasis būtų paliekamas nenagrinėtas. Peticijų komisija turi nuspręsti, ar kreipimąsi galima laikyti „iš esmės“ pagrįstu. Projektu nereikalaujama, kad pareiškėjas visa apimtimi pagrįstų kreipimesi nurodytą prašymą ar siūlymą, todėl net iš dalies pagrindus kreipimesi nurodytą prašymą ar siūlymą nebus pagrindo šio kreipimosi nepripažinti peticija pagal Projekto 12 straipsnio 2 dalies 5 punktą. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
26
vienerių kalendorinių metų terminas. Pritarti
133
tikslinti projekto 12 straipsnio 3 dalies žodžių junginį „jeigu gauta informacija“, aiškiai nurodant, koks subjektas ir kokiais terminais turėtų informuoti instituciją, kuriai persiųstas peticija nepripažintas kreipimasis, apie tai, kad kreipimosi nagrinėjimas kitų teisės aktų nustatyta tvarka turėtų būti stabdomas. Pritarti Siūloma papildyti Projekto 13 straipsnį nauja 3 dalimi (atitinkamai pernumeruojant kitas straipsnio dalis), ir ją išdėstant taip: „3.
Jeigu apskųstas sprendimas nepripažinti kreipimosi peticija, kai kreipimasis pagal šio įstatymo
tvarka, peticijų komisija apie tokį skundą per 3 darbo dienas nuo jo gavimo dienos informuoja instituciją, kuri nagrinėja tą kreipimąsi kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“
5
neatitinka tam tikrų reikalavimų (pvz., nepateiktas pareiškėjo atstovo įgaliojimą patvirtinantis dokumentas), tuomet peticijų komisija nustato terminą trūkumams pašalinti ir apie tai per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos praneša pareiškėjui ar jo atstovui; nurodytus trūkumus ištaisius, peticijų komisija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nustatyto termino trūkumams pašalinti pabaigos priima sprendimą priimti peticiją nagrinėti. Pažymėtina, kad sprendimai dėl peticijos priėmimo nagrinėti priimami tik po to, kai kreipimasis jau buvo pripažintas peticija (projekto
reikėtų nuosekliai vartoti sąvoką „peticija”. Kita vertus, svarstytina, ar išties tikslinga projekto 12 straipsnio 5 dalyje nurodytus techninio pobūdžio klausimus (pvz., pareiškėjo vardo patikslinimą) spręsti ne prieš, o po to, kai kreipimasis buvo pripažintas peticija, - juo labiau, kad projekto 12 straipsnio 5 dalyje vardijami peticijos trūkumai peticijų komisijai paprastai turėtų būti žinomi nuo tada, kai kreipimasis užregistruojamas projekto 8 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.
Pritarti iš dalies Siūloma tikslinti Projekto 12 straipsnio 5 dalies pirmąjį sakinį, nustatant:
„Jeigu žinomi kreipimąsi pateikusio pareiškėjo kontaktiniai
duomenys, tačiau kreipimasis, kuris pripažintas peticija, <...>“ Šiuo atveju sąvoka „peticija“ netinka, nes Projekto 8 straipsnyje dėstomi būtent kreipimosi formos, turinio ir pateikimo reikalavimai. Projekto rengėjams konsultuojantis su peticijų komisijomis, nuspręsta nekeisti dabar nustatyto sprendimų priėmimo eiliškumo, nes pirmiausia yra svarstoma, ar pagal turinį kreipimasis pripažintinas peticija, o paskui sprendžiama dėl jos priėmimo pagal formalius dalykus. Jeigu pagal turinį būtų nepripažįstama peticija, dėl priėmimo iš viso būtų nesprendžiama. Pastebėtina ir tai, kad nesprendžiant peticijos priėmimui būtinų formalių klausimų, nepripažintas peticija kreipimasis pagal Projekto 12 straipsnio
nustatyta tvarka. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
nuoseklaus sąvokų vartojimo projekto tekste projekto 15 straipsnyje siūlytina įvardyti ne „jo rengėją“, o „pareiškėją ar jo atstovą“. Pritarti Siūloma patikslinti Projekto 15 straipsnį, jame nustatant „<...>Apie tai informuojamas jo teisės akto projekto rengėjas, taip pat per 5 darbo dienas nuo šios peticijos perdavimo apie tai pranešama pareiškėjui ar jo atstovui“. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Projekto tekste nenuosekliai vartojamos sąvokos „kreipimesi išdėstytas prašymas ar siūlymas“, „kreipimesi išdėstyti prašymai ar siūlymai“, „peticijoje pateiktas prašymas ar siūlymas“, „peticijoje pateikti prašymai ar siūlymai“. Vartojama terminologija vienodinta, atsižvelgiant į tai, kad tikriausiai kreipimesi (peticijoje) galėtų būti išdėstytas daugiau nei vienas prašymas ar siūlymas. Pritarti iš dalies Siūloma tikslinti Projekto 4 straipsnio 6 dalį, 7 straipsnio pavadinimą ir 2 dalį, 12 straipsnio 8 dalį, 15 straipsnį, 18 straipsnio 2, 4 ir 5 dalis, 19 straipsnio pavadinimą ir 1, 2 ir 3 dalis, 20 straipsnį, nurodant vienaskaitą (prašymas ar siūlymas), kartu atitinkamai vienaskaitos forma nurodant ir žodžius kreipimasis ar peticija. Vienodinant Peticijų konstitucinio įstatymo projekto ir Seimo statuto projekte vartojamas sąvokas, tikslinamos ir Projekto nuostatos, t.y. vietoje žodžio „išdėstytu“ įrašoma „pateiktu“. Kartu tikslinant Projekto 15 straipsnį, siūloma nustatyti, kad
„<...> projektas, kurio nuostatos atitinka suformuluoti peticijoje
pateiktą prašymą ar siūlymą pateikti prašymai ar siūlymai <...>“. Atkreiptinas dėmesys, kad daugiskaita (prašymai ar siūlymai) Projekte vartotina tokiu atveju, kai kalbama apie keletą dokumentų (kreipimaisi ar peticijos). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
narys Edmundas
4 Argumentai: Projekto 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad gautas skundas dėl peticijų komisijos sprendimo nepripažinti kreipimosi peticija ar atsisakyti priimti nagrinėti peticiją išnagrinėjamas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jo gavimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 80 straipsnio 5 dalimi, Seimas dėl skundo turi priimti motyvuotą Seimo nutarimą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 64 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimas kasmet renkasi į dvi eilines – pavasario ir rudens – sesijas, tarp kurių gali būti iki 2,5 mėn. ilgio pertraukos, kai Seimo posėdžiai nevyksta. Atsižvelgiant į tai ir siekiant nepažeisti Peticijų konstitucinio įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalyje nustatyto 20 darbo dienų skundo dėl Seimo Peticijų komisijos sprendimo nepripažinti kreipimosi peticija ar atsisakyti priimti nagrinėti peticiją termino, tikslinga Peticijų konstitucinio įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalyje papildomai nustatyti, kad, jeigu skundas pateiktas Seimui, į skundo nagrinėjimo terminą neįskaitomas laikas tarp Seimo sesijų. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
išnagrinėjamas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jo gavimo dienos. Jeigu skundas pateiktas Seimui, į skundo nagrinėjimo terminą neįskaitomas laikas tarp Seimo sesijų. ir apie Apie priimtą sprendimą dėl skundo per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos pranešama pareiškėjui ar jo atstovui. Pritarti Projekto 13 straipsnio
nepripažinti kreipimosi peticija ar atsisakyti priimti nagrinėti peticiją išnagrinėjamas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jo gavimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 80 straipsnio 5 dalimi, Seimas dėl skundo turi priimti motyvuotą Seimo nutarimą.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 64 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimas kasmet renkasi į dvi eilines – pavasario ir rudens – sesijas, tarp kurių gali būti iki 2,5 mėn. ilgio pertraukos, kai Seimo posėdžiai nevyksta. Atsižvelgiant į tai ir siekiant nepažeisti Peticijų konstitucinio įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalyje nustatyto 20 darbo dienų skundo dėl Seimo Peticijų komisijos sprendimo nepripažinti kreipimosi peticija ar atsisakyti priimti nagrinėti peticiją termino, tikslinga Peticijų konstitucinio įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalyje papildomai nustatyti, kad, jeigu skundas pateiktas Seimui, į skundo nagrinėjimo terminą neįskaitomas laikas tarp Seimo sesijų. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
teisių komitetas 2022-10-19 * iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos Peticijų konstitucinio įstatymo projektui
teisių komitetas 2022-10-19 * Siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti Lietuvos Respublikos Peticijų konstitucinio įstatymo projektą Nr. XIVP-1974 atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Seimo nario Edmundo Pupinio pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-1974(2) ir komiteto išvadoms, kurioms pritarė komitetas. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
ir teisėtvarkos komitetas 2022-11-3013 Argumentai: Siekiant nustatyti aiškesnį reglamentavimą, susijusį su kreipimosi nepripažinimo peticija ir atsisakymo priimti peticiją nagrinėti apskundimu, taip pat šias nuostatas sistemiškai derinant su Projekto lydimuoju Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 80 straipsnio pakeitimo projektu Nr. XIVP-2185, siūlytina tikslinti Projekto 13 straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„13 straipsnis. Kreipimosi nepripažinimo peticija ir atsisakymo
priimti peticiją nagrinėti apskundimas
kreipimosi peticija ar atsisakyti priimti peticiją nagrinėti pareiškėjas ar jo atstovas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pranešimo apie tokį sprendimą gavimo dienos gali apskųsti šią komisiją sudariusiai institucijai. Skundas paduodamas per peticijų komisiją, kurios sprendimas yra skundžiamas, o šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalies atveju – tiesiogiai kitai institucijai. 2. Skundas paduodamas šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Skunde turi būti nurodyta: pareiškėjo ir (ar) pareiškėjo atstovo vardas, pavardė, asmens kodas, kontaktiniai duomenys (adresas ir (ar) elektroninio pašto adresas informacijai siųsti, telefono numeris), aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo neteisėtumas ar nepagrįstumas. Skundas pasirašomas ir paduodamas šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. 3. Jeigu apskųstas sprendimas nepripažinti kreipimosi peticija, kai kreipimasis pagal šio įstatymo
nustatyta tvarka, pPeticijų komisija apie tokį skundą per 3 darbo dienas nuo gautą skundą dėl jos sprendimo nepripažinti kreipimosi peticija per 5 darbo dienas nuo šio skundo jo gavimo dienos informuoja instituciją, kuri nagrinėja tą kreipimąsi kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 4. Skundas išnagrinėjamas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jo gavimo dienos.
Jeigu skundas paduotas Seimui, į skundo nagrinėjimo terminą neįskaitomas laikas tarp Seimo sesijų. Apie priimtą sprendimą dėl skundo per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos pranešama pareiškėjui ar jo atstovui, taip pat institucijai, kuriai pagal šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalį kreipimasis buvo persiųstas nagrinėti kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 5. Nusprendus patenkinti skundą ir priėmus sprendimą pripažinti kreipimąsi peticija, peticija perduodama peticijų komisijai spręsti dėl jos priėmimo nagrinėti. Nusprendus patenkinti skundą ir priėmus sprendimą priimti peticiją nagrinėti, peticija perduodama peticijų komisijai nagrinėti. Peticijų komisiją sudariusios institucijos sprendimas atsisakyti tenkinti skundą dėl peticijų komisijos sprendimo nepripažinti kreipimosi peticija ar nepriimti peticijos nagrinėti, nepagrįstas šiame įstatyme ar kituose įstatymuose nustatytais pagrindais arba grindžiamas pagrindais, kurie nenustatyti šiame įstatyme ar kituose įstatymuose, gali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka.“
ir teisėtvarkos komitetas
2 Argumentai: Projekto nuostatose turi būti nustatyti visi, priimamo sprendimo dėl peticijoje pateikto prašymo ar siūlymo, galimi atvejai. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą priimanti
institucija nepritaria peticijų komisijos išvadai netenkinti peticijoje pateikto prašymo ar siūlymo, laikoma, kad nuspręsta tenkinti peticijoje pateiktą prašymą ar siūlymą. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą priimanti institucija nepritaria peticijų komisijos išvadai tenkinti peticijoje pateiktą prašymą ar siūlymą, laikoma, kad nuspręsta netenkinti peticijoje pateikto prašymo ar siūlymo.“ Pritarti 3.
Teisė ir teisėtvarkos komitetas 2022-11-3021 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad iki įstatymo įsigaliojimo ne tik Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, savivaldybių tarybos turės pakeisti įgyvendinamuosius teisės aktus, bet ir Seimas, be to, kitos institucijos turės nustatyti peticijų komisijos peticijų nagrinėjimo organizavimo tvarkas, siūlytina nustatyti vėlesnę Projekto įsigaliojimo datą ‑ 2023 m. liepos 1 d. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„21 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
savivaldybių tarybos ir kitos institucijos iki 2022 m. gruodžio 31 d. 2023 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pateiktus kreipimusis ir peticijas peticijų komisijos nagrinėja pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą.“
8Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys
Šedbaras, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė