Projekto lyginamasis variantas Projektas
Pakeisti 66 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„66 straipsnis. Reikalavimai asmeniui, siekiančiam
tapti apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėju Apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėju gali būti skiriamas teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytas teisėjas arba teisės krypties socialinių mokslų daktaras, turintis ne mažesnį kaip ketverių metų teisėjo arba
(ir) teisinio pedagoginio arba teisinio mokslinio darbo stažą, pateikęs sveikatos pažymėjimą. Jeigu asmuo vienu metu dirbo teisėju ir teisinį pedagoginį darbą, skaičiuojant šiame straipsnyje nurodytą darbo stažą tokiu laikotarpiu įgytas teisėjo darbo stažas ir teisinio pedagoginio darbo stažas nėra sumuojami.“
Pakeisti 67 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vyriausiojo administracinio teismo ar Apeliacinio
teismo teisėju gali būti skiriamas teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytas teisėjas arba teisės krypties socialinių mokslų daktaras, turintis ne mažesnį kaip aštuonerių metų teisėjo arba (ir) teisinio pedagoginio arba teisinio mokslinio darbo stažą, pateikęs sveikatos pažymėjimą. Jeigu asmuo vienu metu dirbo teisėju ir teisinį pedagoginį darbą, skaičiuojant šioje dalyje nurodytą darbo stažą tokiu laikotarpiu įgytas teisėjo darbo stažas ir teisinio pedagoginio darbo stažas nėra sumuojami.“
Pakeisti 68 straipsnį ir jį išdėstyti taip: “68 straipsnis.
Reikalavimai asmeniui, siekiančiam tapti Aukščiausiojo Teismo teisėju Aukščiausiojo Teismo teisėju gali būti skiriamas teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytas teisėjas arba teisės krypties socialinių mokslų daktaras, turintis ne mažesnį kaip dešimties metų teisėjo arba (ir) teisinio pedagoginio arba teisinio mokslinio darbo stažą, pateikęs sveikatos pažymėjimą. Jeigu asmuo vienu metu dirbo teisėju ir teisinį pedagoginį darbą, skaičiuojant šiame straipsnyje nurodytą darbo stažą tokiu laikotarpiu įgytas teisėjo darbo stažas ir teisinio pedagoginio darbo stažas nėra sumuojami.“
Pakeisti 69 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„Teisinio pedagoginio arba teisinio mokslinio darbo
stažo pripažinimas“ Pakeisti 68 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šio Įstatymo 66, 67 ir 68 straipsniuose nurodytu
teisiniu pedagoginiu arba teisiniu moksliniu darbo stažu pripažįstamas teisės krypties socialinių mokslų daktaro teisinis pedagoginis arba teisinis mokslinis darbas, dirbtas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo nustatytose dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybėse universitetuose, rengiančiuose teisės bakalaurus ir (ar) teisės magistrus, taip pat teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį įgyjančius teisininkus, t. y. suteikiančiuose vienpakopį aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą arba Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo nustatytose mokslo darbuotojų pareigybėse mokslinių tyrimų institutuose, vykdančiuose teisės krypties mokslinius tyrimus. Teisinio pedagoginio arba teisinio mokslinio darbo stažo pripažinimo tvarką nustato Vyriausybė.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Teikia Seimo narė Laima Nagienė
Projekto lyginamasis variantas Projektas
Pakeisti 66 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„66 straipsnis. Reikalavimai asmeniui, siekiančiam
tapti apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėju Apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėju gali būti skiriamas teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytas teisėjas arba teisės krypties socialinių mokslų daktaras, turintis ne mažesnį kaip ketverių metų teisėjo arba
(ir) teisinio pedagoginio arba teisinio mokslinio darbo stažą, pateikęs sveikatos pažymėjimą. Jeigu asmuo vienu metu dirbo teisėju ir teisinį pedagoginį darbą, skaičiuojant šiame straipsnyje nurodytą darbo stažą tokiu laikotarpiu įgytas teisėjo darbo stažas ir teisinio pedagoginio darbo stažas nėra sumuojami.“
Pakeisti 67 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vyriausiojo administracinio teismo ar Apeliacinio
teismo teisėju gali būti skiriamas teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytas teisėjas arba teisės krypties socialinių mokslų daktaras, turintis ne mažesnį kaip aštuonerių metų teisėjo arba (ir) teisinio pedagoginio arba teisinio mokslinio darbo stažą, pateikęs sveikatos pažymėjimą. Jeigu asmuo vienu metu dirbo teisėju ir teisinį pedagoginį darbą, skaičiuojant šioje dalyje nurodytą darbo stažą tokiu laikotarpiu įgytas teisėjo darbo stažas ir teisinio pedagoginio darbo stažas nėra sumuojami.“
Pakeisti 68 straipsnį ir jį išdėstyti taip: “68 straipsnis.
Reikalavimai asmeniui, siekiančiam tapti Aukščiausiojo Teismo teisėju Aukščiausiojo Teismo teisėju gali būti skiriamas teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytas teisėjas arba teisės krypties socialinių mokslų daktaras, turintis ne mažesnį kaip dešimties metų teisėjo arba (ir) teisinio pedagoginio arba teisinio mokslinio darbo stažą, pateikęs sveikatos pažymėjimą. Jeigu asmuo vienu metu dirbo teisėju ir teisinį pedagoginį darbą, skaičiuojant šiame straipsnyje nurodytą darbo stažą tokiu laikotarpiu įgytas teisėjo darbo stažas ir teisinio pedagoginio darbo stažas nėra sumuojami.“
Pakeisti 69 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„Teisinio pedagoginio arba teisinio mokslinio darbo
stažo pripažinimas“ Pakeisti 68 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šio Įstatymo 66, 67 ir 68 straipsniuose nurodytu
teisiniu pedagoginiu arba teisiniu moksliniu darbo stažu pripažįstamas teisės krypties socialinių mokslų daktaro teisinis pedagoginis arba teisinis mokslinis darbas, dirbtas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo nustatytose dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybėse universitetuose, rengiančiuose teisės bakalaurus ir (ar) teisės magistrus, taip pat teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį įgyjančius teisininkus, t. y. suteikiančiuose vienpakopį aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą arba Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo nustatytose mokslo darbuotojų pareigybėse mokslinių tyrimų institutuose, vykdančiuose teisės krypties mokslinius tyrimus. Teisinio pedagoginio arba teisinio mokslinio darbo stažo pripažinimo tvarką nustato Vyriausybė.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Teikia Seimo narė Laima Nagienė
įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Esamas teisinis regmentavimas asmeniui, siekiančiam tapti apygardos administracinio, apygardos teismo, Vyriausiojo administracinio, Apeliacinio ir Aukščiausiojo Teismo teisėju, nustatytuose reikalavimuose numato tokią galimybę ir asmeniui turinčiam atitinkamą teisinio pedagoginio darbo stažą. Šiuo atveju pripažįstamas teisės krypties socialinių mokslų daktaro teisinis pedagoginis stažas, dirbtas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo nustatytose dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybėse universitetuose, rengiančiuose teisės bakalaurus ir (ar) teisės magistrus, taip pat teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį įgyjančius teisininkus, t. y. suteikiančiuose vienpakopį aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą. Kaip numatyta Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatyme (toliau - LR MSĮ) mokslo ir studijų institucijos yra dviejų grupių: aukštosios mokyklos ir mokslinių tyrimų institutai (LR MSĮ 6 straipsnis). Universitetas yra viena iš aukštosios mokyklos tipų (LR MSĮ 7 straipsnis). Taigi, pagal esamą teisinį reglamentavimą, teisės krypties socialinių mokslų daktaro darbo stažas mokslo darbuotojų pareigybėse pripažįstamas tik dirbus universitetuose, rengiančiuose teisės bakalaurus ir (ar) teisės magistrus, taip pat teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį įgyjančius teisininkus, t. y. suteikiančiuose vienpakopį aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą. Taigi, teisės krypties socialinių mokslų daktaro darbo stažas mokslo darbuotojų pareigybėse mokslinių tyrimų instutite nėra vertinamas kaip tinkamas asmens, siekiančio tapti aukštesnės teisėju, kvalifikacijai pagrįsti.
Kaip matyti iš esamo teisinio reglamentavimo, mokslinių tyrimų institutų mokslo darbuotojų, skirtingai nuo universitetų mokslo darbuotojų, darbo stažas nėra vertinamas, nors jų funkcijos, vadovaujantis LR MSĮ, dirbant universitete ar mokslinių tyrimų institute, niekuo nesiskiria. Be kita ko, vadovaujantis teisinių pareigybių sąrašu, tiek socialinių mokslų srities teisės krypties mokslo darbuotojas, tiek dėstytojas yra pripažįstamos teisinėmis pareigybėmis (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 1285, „Dėl teisinių pareigybių sąrašo patvirtinimo“, redakcija). Susidaro tokia situacija, kad, pavyzdžiui, vyriausiojo mokslo darbuotojo, kuris turi rengti mokslininkus, vadovauti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, skelbti tyrimų rezultatus (LR MSĮ 66 straipsnis) darbo stažas mokslinių tyrimų institute nėra pripažįstamas tinkamu minėtoms teisėjo pareigoms užimti, o tuo tarpu lektoriaus, turinčio teisės krypties socialinių mokslų daktaro laispnį, kuris, kaip numatyta LR MSĮ turi dėstyti studentams, dirbti metodinį darbą (LR MSĮ 65 straipsnis), yra vertinamas kaip tinkamas. Vertinant kitų valstybės reguliuojamų teisinių profesijų (advokato, prokuroro, antstolio, notaro, apylinkės teismo teisėjo pareigybių atveju) teisinį reguliavimą matyti, kad pretendentams į šias pareigybes yra keliami išsilavinimo ir teisinio darbo stažo reikalavimai. Skaičiuojamas tokio teisinio darbo, kuris yra numatytas teisinių pareigybių sąraše, stažas. Kaip minėta, tiek socialinių mokslų srities teisės krypties mokslo darbuotojas, tiek dėstytojas yra pripažįstamos teisinėmis pareigybėmis, nepriklausomai nuo to, kokioje mokslo ir studijų institucijoje šie asmenys dirba.
Tai, kad asmuo turi teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnį, paprastai yra pagrindas atleisti asmenį nuo kvalifikacinio egzamino (Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 4 straipsnis, Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatymo 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 51 straipsnis). Taigi, iš esamo teisinio reglamentavimo matyti, kad asmens kvalifikaciją pagrindžia būtent asmens turimas mokslinis laipsnis. Asmeniui siekiant tapti notaru, yra vertinamas ne tik teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnis, bet ir pedagoginis ar mokslinis darbo stažas (Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 3 straipnis). Sistemiškai vertinant, svarstytina, ar esamame teisiniame regulavime numatyti reikalavimai asmeniui, siekiančiam užimti aukštesnės pakopos teisėjo pareigas, be asmens turimo mokslinio laipsnio numatant tik specifinį stažą universitetuose, atitinka įstatymo leidėjo siekį, kad aukštesnės pakopos teisėjo pareigas užimtų aukščiausios kvalifikacijos teisininkai. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, manytina, kad toks teisinis reglamentavimas neatitinka teisinio aiškumo ir asmenų lygiateisiškumo principų, bei, nevertinant teisinio mokslinio stažo, nepagrįstai riboja net ir aukščiausios kompetencijos mokslininkų galimybes užimti aukštesnės pakopos teisėjų pareigas, taip pat diskriminuoja mokslo darbuotojus, atliekiančius lygiavertį darbą kitokios grupės mokslo ir studijų institucijoje. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Seimo narė Laima Nagienė. 3.
teisinių santykių reglamentavimas Esamas teisinis reglamentavimas asmeniui, siekiančiam tapti apygardos administracinio, apygardos teismo, Vyriausiojo administracinio, Apeliacinio ir Aukščiausiojo Teismo teisėju, nustatytuose reikalavimuose numato tokią galimybę ir asmeniui turinčiam atitinkamą teisinio pedagoginio darbo stažą. Apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėju gali būti skiriamas teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytas teisėjas arba teisės krypties socialinių mokslų daktaras, turintis ne mažesnį kaip ketverių metų teisėjo arba
(ir) teisinio pedagoginio darbo stažą, pateikęs sveikatos pažymėjimą (Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 66 straipsnis). Vyriausiojo administracinio teismo ar Apeliacinio teismo teisėju gali būti skiriamas teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytas teisėjas arba teisės krypties socialinių mokslų daktaras, turintis ne mažesnį kaip aštuonerių metų teisėjo arba (ir) teisinio pedagoginio darbo stažą, pateikęs sveikatos pažymėjimą (Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 67 straipsnis). Aukščiausiojo Teismo teisėju gali būti skiriamas teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytas teisėjas arba teisės krypties socialinių mokslų daktaras, turintis ne mažesnį kaip dešimties metų teisėjo arba (ir) teisinio pedagoginio darbo stažą, pateikęs sveikatos pažymėjimą. Jeigu asmuo vienu metu dirbo teisėju ir teisinį pedagoginį darbą, skaičiuojant darbo stažą tokiu laikotarpiu įgytas teisėjo darbo stažas ir teisinio pedagoginio darbo stažas nėra sumuojami (Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 68 straipsnis).
Minėtuose straipsniuose nurodytu teisiniu pedagoginiu darbo stažu pripažįstamas teisės krypties socialinių mokslų daktaro teisinis pedagoginis darbas, dirbtas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo nustatytose dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybėse universitetuose, rengiančiuose teisės bakalaurus ir (ar) teisės magistrus, taip pat teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį įgyjančius teisininkus, t. y. suteikiančiuose vienpakopį aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą. Teisinio pedagoginio darbo stažo pripažinimo tvarką nustato Vyriausybė (Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 69 straipsnis). 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Nauju teisiniu reglamentavimu siūloma numatyti, kad siekiant tapti apygardos administracinio, apygardos teismo, Vyriausiojo administracinio, Apeliacinio ir Aukščiausiojo Teismo teisėju yra pripažįstamas ir teisinis mokslinis darbo stažas, taip suteikiant galimybę aukščiausios kompetencijos teisės mokslininkams, atlikusiems fundamentalius tyrimus teisės srityje tapti pretententais į minėtas teisėjų pareigybes, taip užtikrinant asmenų lygiateisiškumo ir teisinio aiškumo principus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus teikiamą Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturi. 8.
projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės. Atsižvelgiant į siūlomus pakeitimus, reikia pakeisti Vyriausybės patvirtintą Teisinio pedagoginio darbo stažo pripažinimo tvarkos aprašą, patvirtintą 2011 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1402. 10. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimams bei bendrinės lietuvių kalbos normoms, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Įstatymų projektų atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projekto nuostatos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamieji teisės aktai nereikalingi. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. 14.
Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimų ir išvadų nereikės. 15. Reikšminiai įstatymo projektų žodžiai. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: Mokslinių tyrimų institutas, mokslo darbuotojas, apygardos administracinio teismo teisėjas, apygardos teismo teisėjas, Vyriausiojo administracinio teismo teisėjas, Apeliacinio Teismo teisėjas ir Aukščiausiojo Teismo teisėjas; teisinis pedagoginis stažas, teisinis mokslinis stažas;
Papildomų paaiškinimų nėra. Seimo narė Laima Nagienė
įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Esamas teisinis reglamentavimas asmeniui, siekiančiam tapti apygardos administracinio, apygardos teismo, Vyriausiojo administracinio, Apeliacinio ir Aukščiausiojo Teismo teisėju, nustatytuose reikalavimuose numato tokią galimybę ir asmeniui turinčiam atitinkamą teisinio pedagoginio darbo stažą. Šiuo atveju pripažįstamas teisės krypties socialinių mokslų daktaro teisinis pedagoginis stažas, dirbtas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo nustatytose dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybėse universitetuose, rengiančiuose teisės bakalaurus ir (ar) teisės magistrus, taip pat teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį įgyjančius teisininkus, t. y. suteikiančiuose vienpakopį aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą. Kaip numatyta Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatyme (toliau - LR MSĮ) mokslo ir studijų institucijos yra dviejų grupių: aukštosios mokyklos ir mokslinių tyrimų institutai (LR MSĮ 6 straipsnis). Universitetas yra viena iš aukštosios mokyklos tipų (LR MSĮ 7 straipsnis). Taigi, pagal esamą teisinį reglamentavimą, teisės krypties socialinių mokslų daktaro darbo stažas mokslo darbuotojų pareigybėse pripažįstamas tik dirbus universitetuose, rengiančiuose teisės bakalaurus ir
(ar) teisės magistrus, taip pat teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį įgyjančius teisininkus, t. y. suteikiančiuose vienpakopį aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą. Taigi, teisės krypties socialinių mokslų daktaro darbo stažas mokslo darbuotojų pareigybėse mokslinių tyrimų institute nėra vertinamas kaip tinkamas asmens, siekiančio tapti aukštesnės pakopos teisėju, kvalifikacijai pagrįsti.
Kaip matyti iš esamo teisinio reglamentavimo, mokslinių tyrimų institutų mokslo darbuotojų, skirtingai nuo universitetų mokslo darbuotojų, darbo stažas nėra vertinamas, nors jų funkcijos, vadovaujantis LR MSĮ, dirbant universitete ar mokslinių tyrimų institute, niekuo nesiskiria. Be kita ko, vadovaujantis teisinių pareigybių sąrašu, tiek socialinių mokslų srities teisės krypties mokslo darbuotojas, tiek dėstytojas yra pripažįstamos teisinėmis pareigybėmis (Lietuvos Respublikos Vyriausybės
patvirtinimo“, redakcija). Susidaro tokia situacija, kad, pavyzdžiui, vyriausiojo mokslo darbuotojo, kuris turi rengti mokslininkus, vadovauti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, skelbti tyrimų rezultatus (LR MSĮ 66 straipsnis) darbo stažas mokslinių tyrimų institute nėra pripažįstamas tinkamu minėtoms teisėjo pareigoms užimti, o tuo tarpu lektoriaus, turinčio teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnį, kuris, kaip numatyta LR MSĮ turi dėstyti studentams, dirbti metodinį darbą (LR MSĮ 65 straipsnis), yra vertinamas kaip tinkamas. Vertinant kitų valstybės reguliuojamų teisinių profesijų (advokato, prokuroro, antstolio, notaro, apylinkės teismo teisėjo pareigybių atveju) teisinį reguliavimą matyti, kad pretendentams į šias pareigybes yra keliami išsilavinimo ir teisinio darbo stažo reikalavimai. Skaičiuojamas tokio teisinio darbo, kuris yra numatytas teisinių pareigybių sąraše, stažas. Kaip minėta, tiek socialinių mokslų srities teisės krypties mokslo darbuotojas, tiek dėstytojas yra pripažįstamos teisinėmis pareigybėmis, nepriklausomai nuo to, kokioje mokslo ir studijų institucijoje šie asmenys dirba.
Tai, kad asmuo turi teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnį, paprastai yra pagrindas atleisti asmenį nuo kvalifikacinio egzamino (Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 4 straipsnis, Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatymo 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 51 straipsnis). Taigi, iš esamo teisinio reglamentavimo matyti, kad asmens kvalifikaciją pagrindžia būtent asmens turimas mokslinis laipsnis. Asmeniui siekiant tapti notaru, yra vertinamas ne tik teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnis, bet ir pedagoginis ar mokslinis darbo stažas (Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 3 straipsnis). Sistemiškai vertinant, svarstytina, ar esamame teisiniame reguliavime numatyti reikalavimai asmeniui, siekiančiam užimti aukštesnės pakopos teisėjo pareigas, be asmens turimo mokslinio laipsnio numatant tik specifinį stažą universitetuose, atitinka įstatymo leidėjo siekį, kad aukštesnės pakopos teisėjo pareigas užimtų aukščiausios kvalifikacijos teisininkai. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, manytina, kad toks teisinis reglamentavimas neatitinka teisinio aiškumo ir asmenų lygiateisiškumo principų, bei, nevertinant teisinio mokslinio stažo, nepagrįstai riboja net ir aukščiausios kompetencijos mokslininkų galimybes užimti aukštesnės pakopos teisėjų pareigas, taip pat diskriminuoja mokslo darbuotojus, atliekančius lygiavertį darbą kitokios grupės mokslo ir studijų institucijoje. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Seimo narė Laima Nagienė. 3.
teisinių santykių reglamentavimas Esamas teisinis reglamentavimas asmeniui, siekiančiam tapti apygardos administracinio, apygardos teismo, Vyriausiojo administracinio, Apeliacinio ir Aukščiausiojo Teismo teisėju, nustatytuose reikalavimuose numato tokią galimybę ir asmeniui turinčiam atitinkamą teisinio pedagoginio darbo stažą. Apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėju gali būti skiriamas teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytas teisėjas arba teisės krypties socialinių mokslų daktaras, turintis ne mažesnį kaip ketverių metų teisėjo arba
(ir) teisinio pedagoginio darbo stažą, pateikęs sveikatos pažymėjimą (Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 66 straipsnis). Vyriausiojo administracinio teismo ar Apeliacinio teismo teisėju gali būti skiriamas teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytas teisėjas arba teisės krypties socialinių mokslų daktaras, turintis ne mažesnį kaip aštuonerių metų teisėjo arba (ir) teisinio pedagoginio darbo stažą, pateikęs sveikatos pažymėjimą (Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 67 straipsnis). Aukščiausiojo Teismo teisėju gali būti skiriamas teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytas teisėjas arba teisės krypties socialinių mokslų daktaras, turintis ne mažesnį kaip dešimties metų teisėjo arba (ir) teisinio pedagoginio darbo stažą, pateikęs sveikatos pažymėjimą. Jeigu asmuo vienu metu dirbo teisėju ir teisinį pedagoginį darbą, skaičiuojant darbo stažą tokiu laikotarpiu įgytas teisėjo darbo stažas ir teisinio pedagoginio darbo stažas nėra sumuojami (Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 68 straipsnis).
Minėtuose straipsniuose nurodytu teisiniu pedagoginiu darbo stažu pripažįstamas teisės krypties socialinių mokslų daktaro teisinis pedagoginis darbas, dirbtas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo nustatytose dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybėse universitetuose, rengiančiuose teisės bakalaurus ir (ar) teisės magistrus, taip pat teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį įgyjančius teisininkus, t. y. suteikiančiuose vienpakopį aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą. Teisinio pedagoginio darbo stažo pripažinimo tvarką nustato Vyriausybė (Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 69 straipsnis). 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Nauju teisiniu reglamentavimu siūloma numatyti, kad siekiant tapti apygardos administracinio, apygardos teismo, Vyriausiojo administracinio, Apeliacinio ir Aukščiausiojo Teismo teisėju yra pripažįstamas ir teisinis mokslinis darbo stažas, taip suteikiant galimybę aukščiausios kompetencijos teisės mokslininkams, atlikusiems fundamentalius tyrimus teisės srityje tapti pretendentais į minėtas teisėjų pareigybes, taip užtikrinant asmenų lygiateisiškumo ir teisinio aiškumo principus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus teikiamą Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturi. 8.
projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės. Atsižvelgiant į siūlomus pakeitimus, reikia pakeisti Vyriausybės patvirtintą Teisinio pedagoginio darbo stažo pripažinimo tvarkos aprašą, patvirtintą 2011 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1402. 10. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimams bei bendrinės lietuvių kalbos normoms, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Įstatymų projektų atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projekto nuostatos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamieji teisės aktai nereikalingi. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. 14.
Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimų ir išvadų nereikės. 15. Reikšminiai įstatymo projektų žodžiai Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: Mokslinių tyrimų institutas, mokslo darbuotojas, apygardos administracinio teismo teisėjas, apygardos teismo teisėjas, Vyriausiojo administracinio teismo teisėjas, Apeliacinio Teismo teisėjas ir Aukščiausiojo Teismo teisėjas; teisinis pedagoginis stažas, teisinis mokslinis stažas;
Papildomų paaiškinimų nėra. Seimo narė Laima Nagienė
2022-09-08 Nr. XIVP–1956 Vilnius Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
tapti apygardos administracinio, apygardos teismo, Vyriausiojo administracinio, Apeliacinio ir Aukščiausiojo Teismo teisėju yra pripažįstamas ne tik teisinio pedagoginio darbo, tačiau ir teisinio mokslinis darbo, dirbto Mokslo ir studijų įstatymo nustatytose mokslo darbuotojų pareigybėse mokslinių tyrimų institutuose, stažas. Nesiimdami vertinti tokio siūlymo pagrįstumo, manytume, kad dėl tokio reguliavimo, kuriuo teisinio mokslinio darbo stažas pripažįstamas kaip pakankamas kriterijus asmeniui užimti atitinkamas teisėjų pareigybes, turėtų būti gauta ne tik Vyriausybės išvada (nes būtent Švietimo, mokslo ir sporto ministerija formuoja valstybės politiką mokslinių tyrimų srityje ir eksperimentinės plėtros srityje mokslo ir studijų institucijose, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą), tačiau ir Teisėjų tarybos, kaip vykdomosios teismų savivaldos institucijos, kuri bendradarbiauja su kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis ir organizacijomis teismų savivaldos, administravimo ir kitais teismų veiklos klausimais, nuomonę. 2. Atsižvelgiant į tai, kad teisinio mokslinio darbo stažo pripažinimo tvarką nustatyti būtų įgaliota Vyriausybė, projekto 5 straipsnis pildytinas 2 dalimi, nustatančia įpareigojimą Vyriausybei iki įstatymo įsigaliojimo priimti reikalingus teisės aktus.
Be to, projekto
įgyvendinimas, o šio straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytinas žodžių junginys „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“, nes 2 dalies nuostatos turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. 3. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, projektas neturėtų būti papildytas baigiamosiomis įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, nustatančiomis, ar pripažįstamas iki šio įstatymo įsigaliojimo įgytas teisinio mokslinio darbo stažas, ir jeigu taip – kokiomis sąlygomis. 4. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles:
didžiosiomis raidėmis;
paryškintomis raidėmis;
„69 straipsnio pakeitimas“, o pakeitimų esmė taip: „Pakeisti 69 straipsnį ir jį
išdėstyti taip“. Atitinkamai dėstomoje dalyje turi būti dėstomas visas keičiamas straipsnis nauja redakcija – su pakeistu pavadinimu ir vienintele dalimi, kurios numeruoti nereikia;
nereikia (jeigu nebūtų atsižvelgta į šios išvados 2 pastabą). Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8
5) 239 6376, el. p. [email protected]
2023-09-04 Nr. XIVP–1956(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Teikiamu projektu siūloma nustatyti, kad siekiant tapti apygardos administracinio, apygardos teismo, Vyriausiojo administracinio, Apeliacinio ir Aukščiausiojo Teismo teisėju yra pripažįstamas ne tik teisinio pedagoginio darbo, tačiau ir teisinio mokslinis darbo, dirbto Mokslo ir studijų įstatymo nustatytose mokslo darbuotojų pareigybėse mokslinių tyrimų institutuose, stažas. Nesiimdami vertinti tokio siūlymo pagrįstumo, manytume, kad dėl tokio reguliavimo, kuriuo teisinio mokslinio darbo stažas pripažįstamas kaip pakankamas kriterijus asmeniui užimti atitinkamas teisėjų pareigybes, turėtų būti gauta ne tik Vyriausybės išvada (nes būtent Švietimo, mokslo ir sporto ministerija formuoja valstybės politiką mokslinių tyrimų srityje ir eksperimentinės plėtros srityje mokslo ir studijų institucijose, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą), tačiau ir Teisėjų tarybos, kaip vykdomosios teismų savivaldos institucijos, kuri bendradarbiauja su kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis ir organizacijomis teismų savivaldos, administravimo ir kitais teismų veiklos klausimais, nuomonę. 2. Atsižvelgiant į tai, kad teisinio mokslinio darbo stažo pripažinimo tvarką nustatyti būtų įgaliota Vyriausybė, projekto 5 straipsnis pildytinas 2 dalimi, nustatančia įpareigojimą Vyriausybei iki įstatymo įsigaliojimo priimti reikalingus teisės aktus. Be to, projekto 2 straipsnio pavadinime po žodžio „įsigaliojimas“ įrašytini žodžiai „ir įgyvendinimas, o šio straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytinas žodžių junginys „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“, nes 2 dalies nuostatos turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. 3.
3Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo,
projektas neturėtų būti papildytas baigiamosiomis įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, nustatančiomis, ar pripažįstamas iki šio įstatymo įsigaliojimo įgytas teisinio mokslinio darbo stažas, ir jeigu taip – kokiomis sąlygomis. 4. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles:
didžiosiomis raidėmis;
paryškintomis raidėmis;
„69 straipsnio pakeitimas“, o pakeitimų esmė taip: „Pakeisti 69 straipsnį ir jį
išdėstyti taip“. Atitinkamai dėstomoje dalyje turi būti dėstomas visas keičiamas straipsnis nauja redakcija – su pakeistu pavadinimu ir vienintele dalimi, kurios numeruoti nereikia;
nereikia (jeigu nebūtų atsižvelgta į šios išvados 2 pastabą). Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]