Projekto lyginamasis variantas
ĮSTATYMO Nr. XI-1196 3, 9¹, 24, 25, 32 ir 34 straipsnių PAKEITIMO
Pakeisti 3 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Iš Lietuvos Respublikos piliečio pilietybė negali būti atimta, išskyrus atvejus dėl nusikalstamos veikos prieš Lietuvos Respubliką. Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama tik šiame įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka.“
Pakeisti 9¹ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Lietuvos Respublikos pilietybė neišsaugoma, jeigu yra šio įstatymo 22 straipsnio 1, 2 ir
straipsnio 10 punkte nurodytų aplinkybių.“
Papildyti 24 straipsnį 10 punktu:
„10) jeigu asmuo padarė nusikalstamą veiką prieš
Lietuvos Respubliką.“4 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Lietuvos Respublikos piliečio prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo negali būti nagrinėjamas, jeigu jis liktų be pilietybės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės už nusikalstamą veiką prieš Lietuvos Respubliką atlikimo metu.“5 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas Pakeisti 32 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) kreipiasi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo paaiškėjus, kad asmuo įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę pateikęs suklastotus dokumentus ar kitokiu apgaulės būdu, taip pat paaiškėjus šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė negalėjo būti suteikta, atkurta ar grąžinta, arba paaiškėjus, kad sprendimas dėl asmens Lietuvos Respublikos pilietybės priimtas pažeidžiant šį ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, arba asmeniui atlikus teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę už nusikalstamą veiką prieš Lietuvos Respubliką.“
Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „34 straipsnis. Vilniaus apygardos administracinis teismas Vilniaus apygardos administracinis teismas vidaus reikalų ministro prašymu sprendžia dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo paaiškėjus, kad asmuo įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę pateikęs suklastotus dokumentus ar kitokiu apgaulės būdu, taip pat paaiškėjus šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė negalėjo būti suteikta, atkurta ar grąžinta, arba paaiškėjus, kad sprendimas dėl asmens Lietuvos Respublikos pilietybės priimtas pažeidžiant šį ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, arba asmeniui atlikus teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę už nusikalstamą veiką prieš Lietuvos Respubliką.“
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2022 m. spalio 28 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Arvydas Pocius Laurynas Kasčiūnas
24, 25, 32 ir 34 straipsnių PAKEITIMO
projekto tikslai ir uždaviniai Teikiamo Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 3, 9¹, 24, 25, 32 ir 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto parengimo tikslas – numatyti išskirtinius Lietuvos Respublikos piliečio pilietybės netekimo atvejus. Karas Ukrainoje parodė, kad agresorius dalį savo planų svetimoje teritorijoje sieja su kolaborantais, išdavikais, antikonstitucinių grupių ir organizacijų neteisėta veikla ir kitais nelojalių savo valstybei piliečių veiksmais, kurie sukelia pavojų valstybės saugumui, suverenitetui ir konstitucinei santvarkai. Lietuvos Respublikos pilietybė – asmens nuolatinis teisinis ryšys su Lietuvos Respublika, grindžiamas abipusėmis teisėmis ir pareigomis. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucija nedraudžia valstybei imtis griežtesnių veiksmų Lietuvos Respublikos piliečių atžvilgiu, kurie padarė nusikalstamas veikas prieš Lietuvos Respubliką. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Seimo narys Arvydas Pocius. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 3 straipsnio 8 dalis nustato, kad iš Lietuvos Respublikos piliečio pilietybė negali būti atimta. Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama tik šiame įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka. 4.
kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma pakeisti:
1) 3 straipsnio 8 dalį, nustatant, kad iš Lietuvos Respublikos piliečio pilietybė negali būti atimta, išskyrus dėl nusikalstamos veikos prieš Lietuvos Respubliką;
2) 9¹ straipsnio 3 dalį, numatant, kad Lietuvos Respublikos pilietybė neišsaugoma, jeigu yra šio įstatymo 22 straipsnio 1,
punkte nurodytų aplinkybių;
3) 24 straipsnį papildant 10 punktu, kuris nustato, jog pilietybės netenkama, jeigu asmuo padarė nusikalstamą veiką prieš Lietuvos Respubliką;
4) 25 straipsnio 4 dalį, nustatant, jog Lietuvos Respublikos piliečio prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo negali būti nagrinėjamas, jeigu jis liktų be pilietybės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės už nusikalstamą veiką prieš Lietuvos Respubliką atlikimo metu;
5) 32 straipsnio 4 punktą, suteikiant teisę vidaus reikalų ministrui kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo asmeniui atlikus teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę už nusikalstamą veiką prieš Lietuvos Respubliką;
6) 34 straipsnį, suteikiant teisę Vilniaus apygardos administraciniam teismui vidaus reikalų ministro prašymu spręsti dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, asmeniui atlikus teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę už nusikalstamą veiką prieš Lietuvos Respubliką. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo projekto pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymo projektas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projekto priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7.
sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto priėmimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai neigiamos įtakos neturės. 8. Įstatymo projekto inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Keisti kitų įstatymų nereikia. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte vartojamos sąvokos įvertintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymo projektui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projektui įgyvendinti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įgyvendinant Įstatymą papildomų valstybės biudžeto lėšų neprireiks. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „pilietybė“, „pilietybės netenkama“, „nusikalstama veika prieš Lietuvos Respubliką.“
paaiškinimai Nėra. Seimo nariai Arvydas Pocius Laurynas Kasčiūnas
2022-09-14 Nr. XIVP-1955 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu siūloma Pilietybės įstatymo 3 straipsnio 8 dalies nuostatą „Iš Lietuvos Respublikos piliečio pilietybė negali būti atimta“ papildyti išimtimi „išskyrus atvejus dėl nusikalstamos veikos prieš Lietuvos Respubliką“, nors kituose projekto straipsniuose yra numatytas ne pilietybės „atėmimas“, o jos netekimas padarius nusikalstamą veiką prieš Lietuvos Respubliką. Pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 12 straipsnio 3 dalį įstatymu turi būti nustatyta pilietybės įgijimo ir netekimo, o ne jos „atėmimo“ tvarka, taip pat kad galiojančio Pilietybės įstatymo 3 straipsnio 8 dalies nuostata, kuria draudžiama atimti Lietuvos Respublikos pilietybę, yra išreikštas tarptautinės teisės aktuose (be kita ko, 1948 m. Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje) įtvirtintas savavališko pilietybės atėmimo draudimo principas. Atsižvelgiant į visa tai, projekto 1 straipsnio atsisakytina. 2. Projekto 2 straipsnyje siūlomas Pilietybės įstatymo 9¹ straipsnio 3 dalies pakeitimas būtų perteklinis, nes galiojančio Pilietybės įstatymo 9¹ straipsnio 3 dalyje jau yra nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietybė neišsaugoma esant šio įstatymo 22 straipsnio 2 punkte nurodytai aplinkybei, t. y. jeigu asmuo rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė nusikalstamas veikas prieš Lietuvos Respubliką. 3. Projekto 3 straipsniu siūloma Pilietybės įstatymo
netekimo pagrindą: „jeigu asmuo padarė nusikalstamą veiką prieš Lietuvos Respubliką“. Pažymėtini šie probleminiai siūlomo teisinio reguliavimo aspektai. 3.1.
netekimo pagrindas būtų taikomas visiems nusikalstamą veiką prieš Lietuvos Respubliką padariusiems jos piliečiams, neatsižvelgiant į tai, ar jie turėtų tik Lietuvos Respublikos pilietybę, ar dvigubą (daugybinę) pilietybę. Seimas 2013 m. gegužės 9 d. priimtu įstatymu yra ratifikavęs 1961 m. Jungtinių Tautų konvenciją dėl asmenų be pilietybės skaičiaus mažinimo, kurioje įtvirtintas Susitariančiųjų Valstybių įsipareigojimas nepripažinti asmens netekusiu pilietybės, jeigu dėl tokio netekimo jis taptų asmeniu be pilietybės (8 straipsnio 1 dalis). Ratifikuodamas šią konvenciją, Seimas pasinaudojo joje numatyta išlygos galimybe (8 straipsnio 3 dalis) ir pareiškė, kad Lietuvos Respublika išsaugo teisę pripažinti asmenį netekusiu pilietybės (neatsižvelgiant į tai, kad jis taps asmeniu be pilietybės) Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 4 ir 6 punktuose numatytais Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindais ir sąlygomis, t. y. jeigu Lietuvos Respublikos pilietis tarnauja kitos valstybės tarnyboje neturėdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo (4 punktas) arba paaiškėjus Pilietybės įstatymo
Respublikos pilietybė negalėjo būti suteikta, atkurta ar grąžinta (6 punktas). Laikantis šio Lietuvos Respublikos tarptautinio įsipareigojimo, asmenims, turintiems tik Lietuvos Respublikos pilietybę, projektu siūlomas naujas jos netekimo pagrindas negalėtų būti taikomas. Tačiau projekte nėra numatyta jokių išlygų dėl šio pilietybės netekimo pagrindo taikymo tokiems asmenims, taigi šiuo atžvilgiu projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautinei sutarčiai.
Pažymėtina, kad pagal Konstituciją Lietuvos Respublika negali nesilaikyti savo tarptautinių sutarčių; tais atvejais, kai nacionalinės teisės aktu (išskyrus pačią Konstituciją) nustatytas teisinis reguliavimas konkuruoja su nustatytuoju tarptautinėje sutartyje, turi būti taikoma tarptautinė sutartis (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2012 m. rugsėjo 5 d., 2014 m. kovo 18 d. ir kiti nutarimai). 3.2. Projektu siūlomo pilietybės netekimo pagrindo formuluotė „jeigu asmuo padarė nusikalstamą veiką prieš Lietuvos Respubliką“ yra teisiškai netiksli ir neaiški. Baudžiamajame kodekse (BK) nėra numatyta „nusikalstamų veikų prieš Lietuvos Respubliką“, todėl projekte reikėtų patikslinti, kokių nusikalstamų veikų padarymas lemtų pilietybės netekimą. Apibrėžiant šias veikas atsakingai įvertintina, ar toks sunkus teisinis padarinys kaip pilietybės netekimas būtų proporcingas (adekvatus) kiekvienos konkrečios į tą apibrėžtį patenkančios nusikalstamos veikos pavojingumui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK XVI skyriuje „Nusikaltimai Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai“ numatyti nusikaltimai, pagal kėsinimosi objektą artimiausi „nusikalstamų veikų prieš Lietuvos Respubliką“ sampratai, tarpusavyje skiriasi savo pobūdžiu, tiesioginiu kėsinimosi objektu, padariniais, kaltės forma, sunkumu. Pavyzdžiui, BK
numatyti nusikaltimai yra priskiriami nesunkiems nusikaltimams, t. y. jie laikomi mažiausiai pavojingais iš visų tyčinių nusikaltimų.
BK 125 straipsnio 2 dalyje, 126 straipsnio 2 dalyje yra numatyti neatsargūs nusikaltimai, kuriems būdinga tai, kad juos darantys asmenys tam tikrais atvejais apskritai nesuvokia, jog elgiasi nusikalstamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-544/2005). Pažymėtina ir tai, kad BK XVI skyriuje nėra numatyta jokių baudžiamųjų nusižengimų, todėl neaišku, ar terminas
„nusikalstama veika“ formuluotėje „nusikalstama veika prieš Lietuvos
Respubliką“ teisiškai netiksliai vartojamas kaip „nusikaltimo“ sinonimas, ar turimi omenyje ir kokie nors kituose BK skyriuose numatyti baudžiamieji nusižengimai. Mūsų nuomone, neatsargūs nusikaltimai (juolab baudžiamieji nusižengimai) neturėtų lemti pilietybės netekimo, svarstytina ir tai, ar toks sunkus teisinis padarinys būtų adekvatus nesunkių nusikaltimų pavojingumui. Kartu atkreipiame dėmesį į tai, kad reikėtų patikslinti ir galiojančio Pilietybės įstatymo 22 straipsnio 2 punkto nuostatą, jog Lietuvos Respublikos pilietybė neteikiama ir negrąžinama asmenims, kurie rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė nusikalstamas veikas prieš Lietuvos Respubliką. 3.3.
straipsniais siūloma nustatyti teisinį reguliavimą, kuriuo vidaus reikalų ministrui būtų suteikti įgaliojimai kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, o šiam teismui – įgaliojimai spręsti dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo „asmeniui atlikus teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę už nusikalstamą veiką prieš Lietuvos Respubliką“, kyla abejonių, ar pagal projektu teikiamą siūlymą pilietybės turėtų būti netenkama tik tais atvejais, kai už nusikalstamos veikos padarymą būtų paskirta bausmė ir ji būtų atlikta, ar nusikalstamos veikos padarymas, kaip pilietybės netekimo pagrindas, turėtų būti suprantamas kaip apimantis ir tuos atvejus, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės. Projekto 3 straipsniu teikiamo Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 10 punkto formuluotė
„jeigu asmuo padarė nusikalstamą veiką“ apima visus nurodytus atvejus, nes
faktas, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką, gali būti konstatuotas ir tokiame teismo sprendime, kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės. Siekiant teisinio aiškumo, projektas šiuo atžvilgiu tikslintinas (priklausomai nuo projektu siūlomos sampratos, reikėtų arba pakoreguoti projekto 3 straipsniu teikiamo Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 10 punkto formuluotę „jeigu asmuo padarė nusikalstamą veiką“, arba patikslinti projekto 5 ir 6 straipsniais keičiamų šio įstatymo 32 straipsnio 4 punkto ir 34 straipsnio nuostatas (pavyzdžiui, įrašyti patikslinimą „jeigu bausmė buvo paskirta“, ar pan.). 4. Projekto 4 straipsniu siūloma papildyti Pilietybės įstatymo 25 straipsnio 4 dalies nuostatą „Lietuvos Respublikos piliečio prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo negali būti nagrinėjamas, jeigu jis liktų be pilietybės“ aplinkybe „teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės už nusikalstamą veiką prieš Lietuvos Respubliką atlikimo metu“.
Šio siūlymo atsisakytina kaip ydingo dviem aspektais. 4.1. Galiojančio Pilietybės įstatymo 25 straipsnio 4 dalies nuostata, kuria neleidžiama nagrinėti Lietuvos Respublikos piliečio prašymo dėl šios pilietybės atsisakymo, jeigu jis liktų be pilietybės, atitinka minėtą Lietuvos Respublikos tarptautinį įsipareigojimą, prisiimtą ratifikuojant 1961 m. Jungtinių Tautų konvenciją dėl asmenų be pilietybės skaičiaus mažinimo, nepripažinti asmens netekusiu pilietybės, jeigu dėl tokio netekimo jis taptų asmeniu be pilietybės. Šioje konvencijoje taip pat nustatyta, kad jei Susitariančiosios Valstybės teisės aktuose leidžiama atsisakyti pilietybės, pilietybės atsisakymas nereiškia jos praradimo, nebent suinteresuotasis asmuo turėtų ar įgytų kitą pilietybę (7 straipsnio 1 dalies a punktas). Pagal projektu teikiamą siūlymą minėtos Pilietybės įstatymo 25 straipsnio 4 dalies nuostatos turinys būtų visiškai pakeistas – draudimas nagrinėti prašymą atsisakyti pilietybės, jeigu jos atsisakęs asmuo liktų be pilietybės, iš esmės būtų panaikintas, išskyrus atvejį, jeigu atsisakyti pilietybės norėtų asmuo, atliekantis bausmę už nusikalstamą veiką prieš Lietuvos Respubliką. Kadangi visais kitais atvejais toks prašymas galėtų būti nagrinėjamas, manytina, jog tokiu teisiniu reguliavimu būtų sudarytos prielaidos pripažinti asmenį netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybės, nepaisant to, kad jos atsisakęs jis taptų asmeniu be pilietybės. Taigi šiuo atžvilgiu projektas taip pat neatitinka Seimo ratifikuota tarptautine sutartimi Lietuvos Respublikos prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų. 4.2.
Lietuvos Respublikos piliečio prašymas dėl šios pilietybės atsisakymo negalėtų būti nagrinėjamas bausmės už nusikalstamą veiką prieš Lietuvos Respubliką atlikimo metu, būtų perteklinis, nes galiojančio Pilietybės įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje jau yra įtvirtinta šį reguliavimą apimanti nuostata („Lietuvos Respublikos piliečio prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo negali būti nagrinėjamas, jeigu <…> jam yra įsiteisėjęs ir vykdytinas teismo nuosprendis“). 5. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto 5 ir 6 straipsniais keičiamų Pilietybės įstatymo 32 straipsnio 4 punkto ir 34 straipsnio nuostatos (įtvirtintos ir galiojančiame Pilietybės įstatyme), kuriomis nustatyti vidaus reikalų ministro įgaliojimai kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir šio teismo įgaliojimai spręsti dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo paaiškėjus šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė „negalėjo būti suteikta, atkurta ar grąžinta“, yra nesuderintos su Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 6 punkte nustatytu pilietybės netekimo pagrindu – paaiškėjus šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė „negalėjo būti suteikta, atkurta, grąžinta ar išsaugota“. 6. Projektas koreguotinas pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija), nustatytas teisės technikos taisykles. 6.1. Projekto 7 straipsnio 1 dalyje po žodžių „Šis įstatymas“ įrašytina išlyga „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. 6.2. Įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti priimti iki įstatymo įsigaliojimo, todėl projekto 7 straipsnio 2 dalyje numatytas jų priėmimo terminas turėtų būti 1 diena vėlesnis. 7. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seime įregistruotu Pilietybės įstatymo Nr.
XI-1196 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1914 siūloma nustatyti kitokį naują Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindą. Pagal Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalį šie projektai turėtų būti Seimo posėdyje pateikiami ir svarstomi kartu. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis S. Mikšys, tel. (8 5)
V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]