Projekto lyginamasis variantas
Papildyti Įstatymą devintuoju⁶ skirsniu:
straipsnis. Taikymo sritis
dėl vartotojų viešojo intereso gynimo, pareikštas dėl verslininko padarytų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų, įskaitant tas, kurios perkeltos į nacionalinę teisę, pažeidimų, kuriais daroma ar gali būti padaryta žala vartotojų kolektyviniams interesams (toliau šiame skirsnyje – ieškinys), nagrinėjamas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. Šių Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų sąrašą tvirtina teisingumo ministras. Vartotojų kolektyviniai interesai – tai vartotojų bendrasis interesas, įskaitant vartotojų grupės interesus, kai reiškiamas ieškinys dėl teisių gynimo priemonių taikymo. 2. Šio skirsnio nuostatos taikomos ieškiniams dėl verslininko veiksmų ar neveikimo nutraukimo ar jų uždraudimo ir (ar) teisių gynimo priemonių taikymo, kuriuos vartotojų vardu pareiškia šio įstatymo 31²⁵ straipsnio
verslininko padarytas pažeidimas buvo nutrauktas prieš pareiškiant ieškinį arba prieš baigiant jį nagrinėti. Teisių gynimo priemone laikoma verslininko pareiga užtikrinti Europos Sąjungos teisės akte arba Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytos vartotojo teisės įgyvendinimą (pavyzdžiui, kompensacijos sumokėjimą, remonto darbų atlikimą, prekės pakeitimą, kainos sumažinimą, sutarties nutraukimą, sumokėtos kainos grąžinimą). 3.
skirsnio nuostatos nedaro įtakos Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytoms vartotojų teisėms. 31²⁵ straipsnis. Ieškinio pareiškimas
turi teisę pareikšti Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme ar kitame įstatyme nurodytas subjektas, kuriam tokia teisė suteikta (toliau šiame skirsnyje – kompetentingas subjektas). 2. Ieškinį keli skirtingų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingi subjektai gali pareikšti kartu, jeigu pažeidimu padaroma ar gali būti padaryta žala vartotojų kolektyviniams interesams skirtingose Europos Sąjungos valstybėse narėse. 31²⁶ straipsnis. Ieškinio senaties termino nutraukimo ypatumai
ieškinį dėl verslininko veiksmų ar neveikimo nutraukimo ar jų uždraudimo, nutraukiamas ir reikalavimams dėl teisių gynimo priemonių taikymo taikomas ieškinio senaties terminas. 2. Pareiškus ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo, nutraukiamas ir suinteresuotų vartotojų reikalavimams dėl teisių gynimo priemonių taikymo taikomas ieškinio senaties terminas. 31²⁷ straipsnis. Ieškinio dėl teisių gynimo priemonių taikymo finansavimo ypatumai
ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo finansuoja trečiasis asmuo, kompetentingas subjektas privalo imtis priemonių užtikrinti, kad toks finansavimas nekeltų interesų konflikto ir neturėtų neigiamo poveikio vartotojų kolektyvinių interesų apsaugai. 2. Jeigu ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo finansuoja trečiasis asmuo, kompetentingas subjektas privalo užtikrinti, kad jo priimami sprendimai dėl bylos vedimo, įskaitant sprendimus dėl taikos sutarties sudarymo, nepriklausytų nuo ieškinį finansuojančio trečiojo asmens interesų. Draudžiama finansuoti ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo, jeigu finansavimą teikiantis trečiasis asmuo yra verslininko, kuriam reiškiamas ieškinys, konkurentas arba nuo jo priklauso. 3.
ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo finansuoja trečiasis asmuo, kompetentingas subjektas privalo tai nurodyti ieškinyje ir teismui pateikti informaciją apie tokio finansavimo šaltinius. 4. Jeigu pareiškiant ieškinį nesilaikyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų reikalavimų, teismas nustato terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Jeigu šių trūkumų nepašalina, teismas atsisako priimti ieškinį, o priimtą ieškinį palieka nenagrinėtą. 31²⁸ straipsnis. Kompetentingo subjekto procesinio subjektiškumo vertinimas
Komisijos pagal Direktyvą (ES) 2020/1828 paskelbtas kompetentingų subjektų sąrašas laikomas tinkamu kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingo subjekto procesinio subjektiškumo pareiškiant ieškinį įrodymu, tačiau teismas turi teisę įvertinti, ar kompetentingo subjekto veiklos tikslai suderinami su konkretaus ieškinio pareiškimu. Nustatęs, kad jie nėra suderinami, teismas atsisako priimti ieškinį, o priimtą ieškinį palieka nenagrinėtą. 2. Verslininkas atsiliepime į ieškinį turi teisę teismui pateikti motyvuotą prašymą pripažinti, kad ieškinį pareiškęs kompetentingas subjektas neatitinka Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 13¹ straipsnyje ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktuose kompetentingiems subjektams nustatytų sąlygų. Jeigu teismas nustato, kad ieškinį pareiškęs kompetentingas subjektas neatitinka minėtų sąlygų, ieškinys paliekamas nenagrinėtas. 31²⁹ straipsnis. Ieškinių dėl verslininko veiksmų ar neveikimo nutraukimo ar jų uždraudimo pareiškimo ir nagrinėjimo ypatumai
subjektas apie ketinimą pareikšti ieškinį dėl verslininko veiksmų ar neveikimo nutraukimo ar jų uždraudimo turi pranešti verslininkui registruotąja pašto siunta išsiųsdamas rašytinę pretenziją verslininko – fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu arba verslininko – juridinio asmens buveinės adresu.
Pretenzijoje nurodomas verslininko padarytas pažeidimas, apibūdinami vartotojai, kurių kolektyviniams interesams ketinama atstovauti, išdėstomi reikalavimai verslininkui ir įspėjama, kad jų neįvykdžius per keturiolika dienų nuo pretenzijos gavimo dienos kompetentingas subjektas gali kreiptis į teismą ir pareikšti ieškinį. Jeigu per šį terminą atsakymas į pretenziją negaunamas, laikoma, kad verslininkas jos nepatenkino. 2. Pareiškiant ieškinį dėl verslininko veiksmų ar neveikimo nutraukimo ar jų uždraudimo, nereikalaujama įrodyti šių aplinkybių:
1) kad dėl verslininko padaryto pažeidimo atskiri vartotojai patyrė nuostolių;
2) kad verslininko pažeidimas padarytas tyčia ar dėl neatsargumo. 3. Ieškinyje dėl verslininko veiksmų ar neveikimo nutraukimo ar jų uždraudimo turi būti apibūdinama vartotojų, kurių kolektyviniams interesams atstovaujama pareikštu ieškiniu, grupė. 4. Nagrinėjant ieškinius dėl verslininko veiksmų ar neveikimo nutraukimo ar jų uždraudimo, netaikoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 49 straipsnio 4 dalies nuostata. 31³⁰ straipsnis. Ieškinių dėl teisių gynimo priemonių taikymo pareiškimo ir nagrinėjimo ypatumai
teismas per atskirą procesą būtų nustatęs verslininko padarytą pažeidimą. 2. Pareiškiant ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo nurodomi: kiekvieno vartotojo, kurio interesams atstovaujama pareikštu ieškiniu, vardas ir pavardė, gyvenamoji vieta, asmens kodas, duomenys ryšiams palaikyti (adresas pašto korespondencijos siuntoms, telefono numeris ir kiti duomenys).
Kartu su ieškiniu pateikiami vartotojų pareiškimai dėl to, kad jie sutinka, jog jų interesams būtų atstovaujama pareikštu ieškiniu. Pareiškimo formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras. 3. Teismas, priėmęs ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo, specialiame interneto tinklalapyje suinteresuotų vartotojų informavimo tikslu paskelbia pranešimą apie galimybę ieškinyje nenurodytiems vartotojams pateikti teismui šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pareiškimą. Atsižvelgdamas į ieškinio dalyką ir pagrindą bei į vartotojų, kurių kolektyviniams interesams atstovaujama pareikštu ieškiniu, skaičių ir jų sklaidą, teismas skelbiamame pranešime nustato nuo trisdešimt iki devyniasdešimt dienų terminą šioje dalyje nurodytam pranešimui pateikti. 4. Pasibaigus šio straipsnio 3 dalyje nurodytam terminui, kompetentingas subjektas, jeigu reikia, ne vėliau kaip per keturiolika dienų turi pateikti teismui patikslintą ieškinį. 5. Nagrinėjant ieškinius dėl teisių gynimo priemonių taikymo, netaikoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 49 straipsnio 4 dalies nuostata. 6. Patenkinus ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo ar teismui dėl šio reikalavimo patvirtinus taikos sutartį, teismo sprendime nurodomi konkretūs vartotojai, kurie turi teisę pasinaudoti šiomis priemonėmis. 7. Įsiteisėjus šio straipsnio 6 dalyje nurodytam teismo sprendimui, teismas išduoda vykdomuosius raštus pagal rašytinius kompetentingo subjekto ir (ar) šio straipsnio 6 dalyje nurodytų vartotojų pareiškimus. 8.
straipsnio 6 dalyje nurodytame teismo sprendime nurodytų teisių gynimo priemonių įgyvendinimas nedaro įtakos kitų teisių gynimo priemonių, kurios nustatytos įstatyme ar Europos Sąjungos teisės akte ir kurios nebuvo ieškinio dalykas, įgyvendinimui. 31³¹ straipsnis. Akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio pareiškimo pasekmės Teismas, pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu nustatęs, kad kompetentingas subjektas pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo nuspręsti ieškinį palikti nenagrinėtą. 31³² straipsnis. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ypatumai
išlaidos iš vartotojų, kurie teismui pateikė šio įstatymo 31³⁰ straipsnio
gali nukrypti nuo šio straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, mutatis mutandis taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalies nuostatą. 3. Kompetentingo subjekto patirtos išlaidos, susijusios su informacijos teikimu suinteresuotiems vartotojams ieškinio pareiškimo ar nagrinėjimo tikslu, priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. 4. Iš vartotojų, kurie teismui pateikė šio įstatymo 31³⁰ straipsnio
reikalauti sumokėti ieškinio administravimo mokestį. Vartotojų mokamas ieškinio administravimo mokestis priskiriamas prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. 5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytų bylinėjimosi išlaidų didžiausias dydis ir jų apmokėjimo tvarka nustatomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio
straipsnis. Vartotojų informavimas apie priimtą teismo sprendimą 1.
Išnagrinėjęs ieškinį dėl verslininko veiksmų ar neveikimo nutraukimo ar jų uždraudimo arba dėl šio reikalavimo patvirtinęs taikos sutartį, siekdamas informuoti suinteresuotus vartotojus, teismas priimtą sprendimą skelbia specialiame interneto tinklalapyje. 2. Išnagrinėjus ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo ar teismui dėl šio reikalavimo patvirtinus taikos sutartį, priimtas teismo sprendimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka įteikiamas vartotojams, kurie teismui pateikė šio įstatymo 31³⁰ straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus.“
Papildyti Įstatymo priedą 13 punktu:
„13. 2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva (ES) 2020/1828 dėl atstovaujamųjų ieškinių siekiant apsaugoti vartotojų kolektyvinius interesus, kuria panaikinama Direktyva 2009/22/EB.“3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. birželio 25 d. 2. Teisingumo ministras iki 2022 m. gruodžio 25 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo nuostatos taikomos, kai ieškinys pareiškiamas po šio įstatymo įsigaliojimo. Jei ieškinyje pareiškiami reikalavimai dėl teisių gynimo priemonių taikymo, šio įstatymo nuostatos dėl ieškinio senaties termino nutraukimo taikomos, kai šie reikalavimai grindžiami po šio įstatymo įsigaliojimo padarytais Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų, įskaitant tas, kurios perkeltos į nacionalinę teisę, pažeidimais. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
Papildyti Įstatymą devintuoju⁶ skirsniu:
straipsnis. Taikymo sritis
dėl vartotojų viešojo intereso gynimo, pareikšti dėl verslininkų padarytų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų, įskaitant perkeltąsias į nacionalinę teisę, pažeidimų, kuriais daroma ar gali būti padaryta žala vartotojų kolektyviniams interesams (toliau šiame skirsnyje – ieškinys), nagrinėjami pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. Šių Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Vartotojų kolektyviniai interesai – vartotojų bendrasis interesas, įskaitant vartotojų grupės interesus, kai reiškiamas ieškinys dėl teisių gynimo priemonių taikymo. 2. Šio skirsnio nuostatos taikomos ieškiniams dėl verslininkų veiksmų ar neveikimo nutraukimo ar jų uždraudimo ir (ar) teisių gynimo priemonių taikymo, kuriuos vartotojų vardu pareiškia šio įstatymo 31²⁵ straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai kaip ieškovai, įskaitant atvejus, kai verslininko padarytas pažeidimas buvo nutrauktas iki ieškinio pareiškimo arba iki jo nagrinėjimo pabaigos. Teisių gynimo priemone laikoma verslininko pareiga užtikrinti Europos Sąjungos teisės akte arba Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytos vartotojo teisės įgyvendinimą (pavyzdžiui, kompensacijos sumokėjimas, remonto darbų atlikimas, prekės pakeitimas, kainos sumažinimas, sutarties nutraukimas, sumokėtos kainos grąžinimas). 3.
skirsnio nuostatos nedaro įtakos Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytoms vartotojų teisėms. 31²⁵ straipsnis. Ieškinio pareiškimas
pareikšti ieškinį turi Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme ar kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodyti subjektai, kuriems ši teisė suteikta (toliau šiame skirsnyje – kompetentingas subjektas). 2. Ieškinį keli skirtingų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingi subjektai gali pareikšti kartu, jeigu pažeidimu padaroma ar gali būti padaryta žala vartotojų kolektyviniams interesams skirtingose Europos Sąjungos valstybėse narėse. 31²⁶ straipsnis. Ieškinio senaties termino nutraukimo ypatumai
ieškinį dėl verslininko veiksmų ar neveikimo nutraukimo ar jų uždraudimo, nutraukiamas ir reikalavimams dėl teisių gynimo priemonių taikymo taikomas ieškinio senaties terminas. 2. Pareiškus ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo, nutraukiamas ir suinteresuotų vartotojų reikalavimams dėl teisių gynimo priemonių taikymo taikomas ieškinio senaties terminas. 31²⁷ straipsnis. Ieškinių dėl teisių gynimo priemonių taikymo finansavimo ypatumai
dėl teisių gynimo priemonių taikymo finansuoja trečiasis asmuo, kompetentingas subjektas privalo imtis priemonių užtikrinti, kad toks finansavimas nekeltų interesų konflikto ir neturėtų neigiamo poveikio vartotojų kolektyvinių interesų apsaugai. 2. Kai ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo finansuoja trečiasis asmuo, kompetentingas subjektas privalo užtikrinti, kad jo priimami sprendimai dėl bylos vedimo, įskaitant sprendimus dėl taikos sutarties sudarymo, nepriklausytų nuo ieškinį finansuojančio trečiojo asmens interesų.
Draudžiama finansuoti ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo, kai finansavimą teikiantis trečiasis asmuo yra verslininko, kuriam reiškiamas ieškinys, konkurentas arba nuo šio verslininko priklauso. 3. Kai ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo finansuoja trečiasis asmuo, kompetentingas subjektas privalo tai nurodyti ieškinyje ir teismui nurodyti tokio finansavimo šaltinius. 4. Nustatęs, kad pareiškiant ieškinį nesilaikyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų, teismas nustato terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Jeigu šių trūkumų pašalinti neįmanoma, teismas atsisako priimti ieškinį, o priimtą ieškinį palieka nenagrinėtą. 31²⁸ straipsnis. Kompetentingų subjektų procesinio subjektiškumo vertinimas
Komisijos pagal Direktyvą (ES) 2020/1828 paskelbtas kompetentingų subjektų sąrašas laikomas tinkamu kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingo subjekto procesinio subjektiškumo pareiškiant ieškinį įrodymu, tačiau teismas turi teisę įvertinti, ar kompetentingo subjekto veiklos tikslai suderinami su konkretaus ieškinio pareiškimu. Nustatęs, kad jie nesuderinami, teismas atsisako priimti ieškinį, o priimtą ieškinį palieka nenagrinėtą. 2. Verslininkas atsiliepime į ieškinį turi teisę teismui pateikti motyvuotą prašymą pripažinti, kad ieškinį pareiškęs kompetentingas subjektas neatitinka Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 13¹ straipsnyje ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktuose kompetentingiems subjektams nustatytų sąlygų. Jeigu teismas nustato, kad ieškinį pareiškęs kompetentingas subjektas šių sąlygų neatitinka, ieškinys paliekamas nenagrinėtas. 31²⁹ straipsnis.
31²⁹ straipsnis. Ieškinių dėl verslininkų veiksmų ar neveikimo nutraukimo ar jų uždraudimo pareiškimo ir nagrinėjimo ypatumai
subjektas apie ketinimą pareikšti ieškinį dėl verslininko veiksmų ar neveikimo nutraukimo ar jų uždraudimo turi pranešti verslininkui registruotąja pašto siunta išsiųsdamas rašytinę pretenziją verslininko – fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu arba verslininko – juridinio asmens buveinės adresu. Pretenzijoje nurodomas verslininko padarytas pažeidimas, apibūdinami vartotojai, kurių kolektyviniams interesams ketinama atstovauti, išdėstomi reikalavimai verslininkui ir įspėjama, kad jų neįvykdžius per keturiolika dienų nuo pretenzijos gavimo dienos kompetentingas subjektas gali kreiptis į teismą ir pareikšti ieškinį. Jeigu per šį terminą atsakymas į pretenziją negaunamas, laikoma, kad verslininkas jos nepatenkino. 2. Pareiškiant ieškinį dėl verslininko veiksmų ar neveikimo nutraukimo ar jų uždraudimo, nereikalaujama įrodyti šių aplinkybių:
1) kad dėl verslininko padaryto pažeidimo atskiri vartotojai patyrė nuostolių;
2) kad verslininkas pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. 3. Ieškinyje dėl verslininko veiksmų ar neveikimo nutraukimo ar jų uždraudimo turi būti apibūdinama vartotojų, kurių kolektyviniams interesams atstovaujama pareikštu ieškiniu, grupė. 4. Nagrinėjant ieškinius dėl verslininkų veiksmų ar neveikimo nutraukimo ar jų uždraudimo, netaikoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 49 straipsnio 4 dalies nuostata. 31³⁰ straipsnis. Ieškinių dėl teisių gynimo priemonių taikymo pareiškimo ir nagrinėjimo ypatumai
teismas per atskirą procesą būtų nustatęs verslininko padarytą pažeidimą. 2.
ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo nurodomi: kiekvieno vartotojo, kurio interesams atstovaujama pareikštu ieškiniu, vardas ir pavardė, gyvenamoji vieta, asmens kodas, duomenys ryšiams palaikyti (adresas pašto korespondencijos siuntoms, telefono numeris ir kiti duomenys). Kartu su ieškiniu pateikiami vartotojų pareiškimai dėl to, kad jie sutinka, jog jų interesams būtų atstovaujama pareikštu ieškiniu. Šio pareiškimo formą tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. 3. Teismas, priėmęs ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo, specialioje interneto svetainėje suinteresuotų vartotojų informavimo tikslais paskelbia pranešimą apie ieškinyje nenurodytų vartotojų galimybę pateikti kompetentingam subjektui šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pareiškimą. Atsižvelgdamas į ieškinio dalyką ir pagrindą, į vartotojų, kurių kolektyviniams interesams atstovaujama pareikštu ieškiniu, skaičių ir jų sklaidą, teismas skelbiamame pranešime nustato nuo trisdešimt iki devyniasdešimt dienų terminą šioje dalyje nurodytam pranešimui pateikti. 4. Pasibaigus šio straipsnio 3dalyje nurodytam terminui, kompetentingas subjektas, jeigu reikia, ne vėliau kaip per keturiolika dienų turi pateikti teismui patikslintą ieškinį. Teismas nutartimi išsprendžia klausimą dėl to, ar šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pareiškimą pateikusių vartotojų interesams gali būti atstovaujama pareikštu ieškiniu. Ši teismo nutartis yra neskundžiama. Kartu su šios teismo nutarties kopija teismas atsakovui ir tretiesiems asmenims išsiunčia pranešimą dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo pateikimo nutartį priėmusiam teismui. 5. Nagrinėjant ieškinius dėl teisių gynimo priemonių taikymo, netaikoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 49 straipsnio 4 dalies nuostata. 6.
ieškinys dėl teisių gynimo priemonių taikymo tenkinamas ar teismas dėl šio reikalavimo patvirtina taikos sutartį, teismo sprendime nurodomi konkretūs vartotojai, kurie turi teisę pasinaudoti šiomis priemonėmis. 7. Įsiteisėjus šio straipsnio 6 dalyje nurodytam teismo sprendimui, teismas išduoda vykdomuosius raštus pagal rašytinius kompetentingo subjekto ir (ar) šio straipsnio 6 dalyje nurodytų vartotojų pareiškimus. 8. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytame teismo sprendime nurodytų teisių gynimo priemonių įgyvendinimas nedaro įtakos kitų teisių gynimo priemonių, kurios nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ar Europos Sąjungos teisės aktuose ir kurios nebuvo ieškinio dalykas, įgyvendinimui. 31³¹ straipsnis. Akivaizdžiai nepagrįstų ieškinių pareiškimo pasekmės Teismas, pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu nustatęs, kad kompetentingas subjektas pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo nuspręsti ieškinį palikti nenagrinėtą. 31³² straipsnis. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ypatumai
išlaidos iš vartotojų, kurie teismui pateikė šio įstatymo 31³⁰ straipsnio
gali nukrypti nuo šio straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės mutatis mutandis taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalies nuostatas. 3. Kompetentingo subjekto patirtos išlaidos, susijusios su informacijos teikimu suinteresuotiems vartotojams ieškinio pareiškimo ar nagrinėjimo tikslais, priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. 4. Iš vartotojų, kurie teismui pateikė šio įstatymo 31³⁰ straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus, kompetentingas subjektas gali reikalauti sumokėti ieškinio administravimo mokestį. Vartotojų mokamas ieškinio administravimo mokestis priskiriamas prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. 5.
straipsnio 4 dalyje nurodytų bylinėjimosi išlaidų didžiausias dydis ir jų apmokėjimo tvarka nustatomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. 31³³ straipsnis. Vartotojų informavimas apie priimtus teismo sprendimus
arba dėl šio reikalavimo patvirtinęs taikos sutartį, teismas priimtą sprendimą suinteresuotų vartotojų informavimo tikslais skelbia specialioje interneto svetainėje. 2. Išnagrinėjus ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo arba teismui dėl šio reikalavimo patvirtinus taikos sutartį, priimtas teismo sprendimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka įteikiamas vartotojams, kurie teismui pateikė šio įstatymo 31³⁰ straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus.“
Papildyti Įstatymo priedą 13 punktu:
„13. 2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva (ES) 2020/1828 dėl atstovaujamųjų ieškinių siekiant apsaugoti vartotojų kolektyvinius interesus, kuria panaikinama Direktyva 2009/22/EB.“3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. birželio 25 d. 2. Teisingumo ministras iki 2022 m. gruodžio 25 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo nuostatos taikomos, kai ieškinys pareiškiamas po šio įstatymo įsigaliojimo. Jei ieškinyje pareiškiami reikalavimai dėl teisių gynimo priemonių taikymo, šio įstatymo nuostatos dėl ieškinio senaties termino nutraukimo taikomos, kai šie reikalavimai grindžiami po šio įstatymo įsigaliojimo padarytais Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų, įskaitant perkeltąsias į nacionalinę teisę, pažeidimais. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
paskatinusios priežastys, projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 13¹, 30, 32, 33, 34 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1) ir Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 priedo pakeitimo ir papildymo devintuoju⁶ skirsniu įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2) (Įstatymo projektas Nr. 1 ir Įstatymo projektas Nr. 2 kartu – Įstatymų projektai) parengti, siekiant užtikrinti 2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2020/1828 dėl atstovaujamųjų ieškinių siekiant apsaugoti vartotojų kolektyvinius interesus, kuria panaikinama Direktyva 2009/22/EB (toliau – Direktyva (ES) 2020/1828), nuostatų perkėlimą į nacionalinę teisę. Direktyvos (ES) 2020/1828 tikslas – užtikrinant aukštą vartotojų apsaugos lygį, prisidėti prie tinkamo vidaus rinkos veikimo suderinant pagrindinius aspektus, susijusius su atstovaujamaisiais ieškiniais. Direktyva (ES) 2020/1828 nustato taisykles, kad atstovaujamojo ieškinio mechanizmas, skirtas apsaugoti vartotojų kolektyvinius interesus, būtų prieinamas visose Europos Sąjungos valstybėse narėse, kartu nustatant apsaugos priemones, jog būtų išvengta piktnaudžiavimo procesu.
Atstovaujamasis ieškinys – tai ieškinys, skirtas vartotojų kolektyvinių interesų apsaugai, kurį kaip ieškovas civiliniame procese pareiškia įgaliotas subjektas (juridinis asmuo) vartotojų vardu, siekdamas verslo subjektų veiksmų ar neveikimo nutraukimo, jų uždraudimo ir (ar) vartotojų teisių gynimo priemonių taikymo. Direktyva (ES) 2020/1828 taikoma atstovaujamiesiems ieškiniams, pareikštiems dėl šios direktyvos I priede nurodytų ES teisės nuostatų pažeidimų, kuriais daroma ar gali būti padaryta žala vartotojų kolektyviniams interesams. Šiame priede pateiktas 66 Europos Sąjungos teisės aktų, kurie apima vartotojų kolektyvinius interesus įvairiose veiklos srityse, sąrašas (t. y. apimami ne tik horizontalaus pobūdžio vartotojų apsaugos teisės aktai, bet ir teisės aktai, nustatantys keleivių teises, reglamentuojantys informacinės visuomenės paslaugas, elektroninių ryšių paslaugas, finansines paslaugas, maisto saugą, cheminių medžiagų tvarkymą, energijos tiekimą, medicinos priemonių ir kiti suderintų gaminių tiekimą rinkai, asmens duomenų apsaugą ir kt.). Pagal Direktyvą (ES) 2020/1828 atstovaujamieji ieškiniai gali būti reiškiami dėl uždraudžiamųjų priemonių (t. y. dėl verslo subjektų veiksmų nutraukimo ar uždraudimo) ir dėl vartotojų teisių gynimo priemonių (pavyzdžiui, žalos atlyginimo). Direktyva taikoma atstovaujamiesiems ieškiniams ir dėl vidaus, ir dėl tarpvalstybinių pažeidimų. Pažymėtina, kad pagal Direktyvą (ES) 2020/1828 atstovaujamuosius ieškinius vartotojų vardu reiškia kompetentingas subjektas.
Reiškiant ieškinį dėl uždraudžiamųjų priemonių taikymo, apskritai negali būti reikalaujama vartotojų dalyvavimo procese, o reiškiant ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo – vartotojams turi būti sudaroma galimybė pateikti poziciją, ar jie nori būti saistomi būsimo teismo sprendimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Direktyva (ES) 2020/1828 leidžia valstybėms narėms nustatyti taisykles dėl suinteresuotų vartotojų valios išraiškos būdo (t. y. leidžiamos vadinamosios opt-in ir opt-out sistemos). Direktyvos (ES) 2020/1828 nuostatos turi būti perkeltos į nacionalinę teisę ne vėliau kaip
įgyvendinant Direktyvoje (ES) 2020/1828 numatytą atstovaujamųjų ieškinių mechanizmą, skirtą apsaugoti vartotojų kolektyvinius interesus, nacionaliniu lygmeniu sudaryti veiksmingas sąlygas reikšti ieškinius dėl vartotojų viešojo intereso gynimo ir taip užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 49 straipsnyje nustatyta prokuroro, valstybės ir savivaldybių institucijų ir kitų asmenų teisė pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Ieškinys viešajam interesui ginti nagrinėjamas bendra ginčo teisenos tvarka. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 30–34 straipsniuose reglamentuojami vartotojų viešojo intereso gynimo[1] ypatumai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatos įgyvendina Direktyvą 2009/22/EB[2], kurią Direktyva (ES) 2020/1828 panaikina.
skyrius reglamentuoja grupės ieškinio bylų nagrinėjimą; grupės ieškiniu gali būti reiškiami ir reikalavimai, kylantys iš vartojimo teisinių santykių. Taigi, šiuo metu Lietuvos nacionalinė teisė nustato dvi vartotojų kolektyvinių interesų apsaugos procesines formas:
1) vartotojų viešojo intereso gynimą;
2) grupės ieškinio bylų nagrinėjimą. Klausimą, kuri procesinė forma būtų tinkamiausia atstovaujamųjų ieškinių mechanizmo įgyvendinimui Lietuvoje, apsvarstė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso priežiūros komitetas[3]. Šio komiteto 2022 m. gegužės 5 d. posėdyje buvo iš esmės pritarta, kad Direktyvoje (ES) 2020/1828 numatytas atstovaujamųjų ieškinių mechanizmas būtų įgyvendinamas, pritaikant vartotojų viešojo intereso gynimo institutą. Tokį apsisprendimą nulėmė tai, kad Direktyvoje (ES) 2020/1828 nustatytas atstovaujamųjų ieškinių nagrinėjimo modelis ženkliai skiriasi nuo CPK įtvirtinto grupės ieškinio bylų nagrinėjimo modelio: visų pirma skiriasi tai, koks subjektas laikomas ieškovu (pagal Direktyvą vartotojai nėra laikomi ieškovais, o pareiškiant ieškinį dėl uždraudžiamųjų priemonių taikymo apskritai nereikalaujama vartotojų dalyvavimo procese; tuo tarpu grupės ieškinio bylose patys vartotojai laikomi ieškovais); taip pat skiriasi vartotojų dalyvavimo bylose, jų informavimo, vartotojams tenkančių proceso išlaidų paskirstymo ypatumai ir kt. Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymas yra skirtas užtikrinti tinkamą civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede, ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimą.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 1 straipsnio
teisės aktus, kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose gali būti nustatomos ir kitos bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo bei vykdymo ar kitos procesinės taisyklės, negu numato CPK. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įvertinus Vartotojų teisių apsaugos įstatymo ir Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo paskirtį, tikslus ir reguliavimo dalyką, Direktyvos (ES) 2020/1828 nuostatas tikslinga perkelti į abu šiuos įstatymus:
1) Vartotojų teisių apsaugos įstatyme reglamentuoti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos įgaliojimus (įskaitant ir dėl vartotojų viešojo intereso gynimo), vartotojų viešojo intereso gynimo sampratą ir subjektus, turinčius teisę pareikšti ieškinį dėl vartotojų viešojo intereso gynimo. 2) Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatyme reglamentuoti ieškinių dėl vartotojų viešojo intereso gynimo pareiškimo ir nagrinėjimo procesinius ypatumus, kai tokie ieškiniai reiškiami dėl Direktyvos (ES) 2020/1828 I priede nurodytų Europos Sąjungos teisės nuostatų pažeidimų. Įstatymo projekte Nr. 1 numatomos šios pagrindinės nuostatos:
1) Patikslinama vartotojų viešojo intereso gynimo samprata, suderinant ją su Direktyvoje (ES) 2020/1828 apibrėžta atstovaujamojo ieškinio samprata, ir nurodoma, kurie įstatymai reglamentuoja ieškinių dėl vartotojų viešojo intereso gynimo nagrinėjimą.
Ieškiniai dėl vartotojų viešojo intereso gynimo, kaip ir kiti ieškiniai dėl viešojo intereso gynimo, nagrinėjami CPK nustatyta tvarka. Kai ieškinys dėl vartotojų viešojo intereso gynimo reiškiamas dėl verslininko padaryto Europos Sąjungos vartotojų apsaugos teisės aktų nuostatų pažeidimo, kuriuo daroma ar gali būti padaryta žala vartotojų kolektyviniams interesams, tokio ieškinio nagrinėjimo ypatumus nustato Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymas. 2) Nustatomi subjektai, turintys teisę pareikšti ieškinį Lietuvos teisme dėl vartotojų viešojo intereso gynimo, išskiriant, kaip ir numatyta Direktyvoje (ES) 2020/1828, dviejų tipų ieškinius:
a) ieškinius dėl verslininko veiksmų ar neveikimo nutraukimo ar jų uždraudimo – teisę pareikšti šiuos ieškinius turi iš esmės tie patys subjektai, kurie nustatyti galiojančiame Vartotojų teisių apsaugos įstatyme: Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, įgaliotosios vartotojų asociacijos, kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyti subjektai, taip pat kitų Europos Sąjungos valstybių narių pagal Direktyvą (ES) 2020/1828 paskirti kompetentingi subjektai atstovaujamiesiems ieškiniams pareikšti;
b) ieškinius dėl vartotojų teisių gynimo priemonių taikymo (pavyzdžiui, žalos atlyginimo) – teisę pareikšti šiuos ieškinius turi įgaliotosios vartotojų asociacijos, kituose įstatymuose nustatyti subjektai ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių pagal Direktyvą (ES) 2020/1828 paskirti kompetentingi subjektai atstovaujamiesiems ieškiniams pareikšti.
Pažymėtina, kad paprastai ieškinius dėl kolektyvinio žalos atlyginimo vartotojams reiškia vartotojų organizacijos (nevyriausybinės organizacijos), ir tokia veikla nėra būdinga kompetentingoms valstybės institucijoms. 3) Suteikiami įgaliojimai Lietuvos subjektams prireikus pareikšti ieškinį dėl vartotojų kolektyvinių interesų gynimo kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse:
a) ieškinius dėl verslininko veiksmų ar neveikimo nutraukimo ar jų uždraudimo turi teisę pareikšti Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir įgaliotoji vartotojų asociacija, kuri pateikė Teisingumo ministerijai prašymą būti paskirtai tokių ieškinių pareiškimo tikslu.
Teisingumo ministerija notifikuoja tokią įgaliotąją vartotojų asociaciją Europos Komisijai, kuri pagal Direktyvą (ES) 2020/1828 skelbia kompetentingų subjektų, turinčių teisę pareikšti atstovaujamuosius ieškinius, sąrašą;
b) ieškinius dėl vartotojų teisių gynimo priemonių taikymo turi teisę pareikšti įgaliotoji vartotojų asociacija, pateikusi Teisingumo ministerijai prašymą būti paskirtai tokių ieškinių pareiškimo tikslu ir įtraukta į minėtą Europos Komisijos pagal Direktyvą (ES) 2020/1828 sudarytą kompetentingų subjektų sąrašą. 4) Reglamentuojamas viešas informacijos apie ieškinius dėl vartotojų viešojo intereso gynimo skelbimas (vartotojų informavimas). Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos interneto svetainėje bus skelbiama informacija apie subjektus, turinčius teisę pareikšti ieškinį dėl vartotojų viešojo intereso gynimo, taip pat dėl vartotojų kolektyvinių interesų gynimo kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, ir apie pareikštus ieškinius dėl vartotojų viešojo intereso gynimo, taip pat ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse pareikštus ieškinius dėl vartotojų kolektyvinių interesų gynimo, šių bylų nagrinėjimo eigą ir jų rezultatus. 5) Atnaujinamos vartotojų asociacijų pripažinimo įgaliotosiomis vartotojų asociacijomis sąlygos. Direktyva (ES) 2020/1828 nustato kriterijus (sąlygas) kompetentingiems subjektams tarpvalstybinių atstovaujamųjų ieškinių[4] pareiškimo tikslu bei leidžia tuos pačius kriterijus (sąlygas) taikyti ir vidaus atstovaujamųjų ieškinių[5] pareiškimo tikslu.
Kadangi galiojančio Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatos jau suteikia įgaliojimus įgaliotosioms vartotojų asociacijoms reikšti ieškinius dėl vartotojų viešojo intereso gynimo, įskaitant ieškinius kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse (dėl Lietuvos vartotojų viešojo intereso pažeidimo) ir Įstatymo projektu Nr. 1 numatoma, kad įgaliotosios vartotojų asociacijos turi (t. y. išlaiko) įgaliojimus reikšti tiek ieškinius dėl vartotojų viešojo intereso gynimo (vidaus ieškinius), tiek ieškinius dėl vartotojų kolektyvinių interesų gynimo kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse (tarpvalstybinius ieškinius), vartotojų asociacijų pripažinimo įgaliotosiomis vartotojų asociacijomis sąlygos tokiu būdu suderinamos su Direktyvos (ES) 2020/1828 nuostatomis. Atsižvelgiant į pasikeitusius įgaliotosioms vartotojų asociacijoms keliamus reikalavimus ir siekiant išvengti pareigos iki įstatymo įsigaliojimo pripažintoms įgaliotosioms vartotojų asociacijoms pateikti naują prašymą dėl pripažinimo įgaliotąja vartotojų asociacija, numatoma, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba iki 2023 m. birželio 24 d. turi patikrinti, ar vartotojų asociacijos, įrašytos į įgaliotųjų vartotojų asociacijų sąrašą iki šio įstatymo įsigaliojimo, atitinka naujus reikalavimus. Įstatymo projekte Nr.
Įstatymo projekte Nr. 2 numatomos šios pagrindinės nuostatos:
1) Apibrėžiama ieškinių dėl vartotojų viešojo intereso gynimo, pareikštų dėl verslininko padarytų Europos Sąjungos vartotojų apsaugos teisės aktų nuostatų pažeidimų, kuriais daroma ar gali būti padaryta žala vartotojų kolektyviniams interesams, taikymo sritis, apimant ieškinius dėl verslininko veiksmų ar neveikimo nutraukimo ar uždraudimo ir ieškinius dėl vartotojų teisių gynimo priemonių taikymo (t. y. apimami ieškiniai, kurie patenka į Direktyvos (ES) 2020/1828 taikymo sritį). 2) Numatomi nurodytų ieškinių pareiškimo ir nagrinėjimo, vartotojų informavimo ypatumai, taip pat ieškinį pareiškusio subjekto procesinio subjektiškumo vertinimas. Be kita ko, numatoma, kad, pareiškiant ieškinį dėl verslininko veiksmų ar neveikimo nutraukimo ar jų uždraudimo, pakanka apibūdinti vartotojų, kurių kolektyviniams interesams atstovaujama pareikštu ieškiniu, grupę (pavyzdžiui, nurodant, kad ginami vartotojų, sudariusių organizuotos turistinės kelionės sutartis su konkrečiu kelionių organizatoriumi, interesai). Tuo tarpu, pareiškiant ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo, nurodomi kiekvieno vartotojo, kurio interesams atstovaujama pareikštu ieškiniu, duomenys. Taip pat pažymėtina, kad ieškinį dėl vartotojų viešojo intereso gynimo vartotojų vardu pareiškia kompetentingas subjektas (Vartotojų teisių apsaugos įstatyme ar kitame įstatyme nurodytas subjektas, kuriam tokia teisė suteikta), kaip ieškovas. Europos Komisijos pagal Direktyvą (ES) 2020/1828 paskelbtas kompetentingų subjektų sąrašas laikomas tinkamu kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingo subjekto procesinio subjektiškumo pareiškiant ieškinį įrodymu, tačiau teismas turi teisę įvertinti, ar kompetentingo subjekto veiklos tikslai suderinami su konkretaus ieškinio pareiškimu. Nustatęs, kad jie nėra suderinami, teismas atsisako priimti ieškinį, o priimtą ieškinį palieka nenagrinėtą.
Verslininkas atsiliepime į ieškinį turi teisę teismui pateikti motyvuotą prašymą pripažinti, kad ieškinį pareiškęs kompetentingas subjektas neatitinka kompetentingiems subjektams Direktyvoje (ES) 2020/1828 nustatytų kriterijų (reikalavimų). Jeigu teismas nustato, kad ieškinį pareiškęs kompetentingas subjektas neatitinka minėtų sąlygų, ieškinys paliekamas nenagrinėtas. 3) Reglamentuojami ieškinio senaties termino nutraukimo ypatumai. Pareiškus ieškinį dėl verslininko veiksmų ar neveikimo nutraukimo ar jų uždraudimo, nutraukiamas ir reikalavimams dėl teisių gynimo priemonių taikymo taikomas ieškinio senaties terminas. Pareiškus ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo, nutraukiamas ir suinteresuotų vartotojų reikalavimams dėl teisių gynimo priemonių taikymo taikomas ieškinio senaties terminas. 4) Numatomos akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio pareiškimo teisinės pasekmės. Teismas, pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu nustatęs, kad kompetentingas subjektas pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo nuspręsti ieškinį palikti nenagrinėtą. 5) Nustatomi ieškinio dėl teisių gynimo priemonių finansavimo ypatumai ir saugikliai dėl interesų konflikto, jeigu ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo finansuoja trečiasis asmuo. Jeigu ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo finansuoja trečiasis asmuo, ieškinį pareiškiantis kompetentingas subjektas privalo imtis priemonių užtikrinti, kad toks finansavimas nekeltų interesų konflikto ir neturėtų neigiamo poveikio vartotojų kolektyvinių interesų apsaugai, ir užtikrinti, kad jo priimami sprendimai dėl bylos vedimo, įskaitant sprendimus dėl taikos sutarties sudarymo, nepriklausytų nuo ieškinį finansuojančio trečiojo asmens interesų.
Be to, draudžiama finansuoti ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo, jeigu finansavimą teikiantis trečiasis asmuo yra verslininko, kuriam reiškiamas ieškinys, konkurentas arba nuo jo priklauso. Informacija, kad ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo finansuoja trečiasis asmuo, turi būti nurodyta ieškinyje ir teismui turi būti nurodyti tokio finansavimo šaltiniai. Teismas, nustatęs, kad pareiškiant ieškinį nesilaikyta nurodytų reikalavimų, nustato terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Jeigu šių trūkumų pašalinti neįmanoma, teismas atsisako priimti ieškinį, o priimtą ieškinį palieka nenagrinėtą. 6) Nustatomi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ypatumai. Bendra taisyklė yra ta, jog bylinėjimosi išlaidos iš vartotojų bylose pagal ieškinius dėl vartotojų viešojo intereso gynimo nepriteisiamos. Jei pareiškiamas ieškinys dėl teisių gynimo priemonių taikymo, bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos nei iš tų vartotojų, kurie savo sutikimus būti atstovaujamiems, pateikė dar iki ieškinio pareiškimo teisme, nei iš tų vartotojų, kurie tokius pareiškimus pateikė jau iškėlus bylą. Vis dėlto teismas gali atskirais atvejais nukrypti nuo šios normos, jeigu nustatomas nesąžiningas procesinis elgesys (mutatis mutandis taikant CPK
patirtos išlaidos, susijusios su informacijos teikimu suinteresuotiems vartotojams ieškinio pareiškimo ar nagrinėjimo tikslu, laikomos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu.
Be to, kompetentingas subjektas bylose dėl vartotojų teisių gynimo priemonių taikymo gali reikalauti iš vartotojų sumokėti ieškinio administravimo mokestį, kuris pagal Direktyvą (ES) 2020/1828 turi būti „nedidelis“. Tokiu atveju vartotojų mokamas ieškinio administravimo mokestis priskiriamas prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Didžiausias tokio mokesčio dydis bus nustatytas įstatymo įgyvendinamajame teisės akte. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatoma, kad, priėmus Įstatymų projektus, bus sudarytos palankesnės teisinės sąlygos ginti vartotojų kolektyvinius interesus, reiškiant ieškinius dėl vartotojų viešojo intereso gynimo. Tai turėtų sukurti didesnį atgrasomąjį poveikį verslo subjektams nesilaikyti vartotojų teisių apsaugos reikalavimų ir tuo pačiu prisidėti prie aukšto lygio vartotojų apsaugos užtikrinimo, kadangi ieškiniai dėl vartotojų viešojo intereso gynimo suteikia galimybę efektyviai ir veiksmingai apsaugoti vartotojų kolektyvinius interesus. Numatomas teisinis reguliavimas neturėtų padidinti teismų darbo krūvio (netgi priešingai – galėtų jį sumažinti), nes, pirma, vartotojų viešojo intereso gynimo institutas leidžia išvengti iš esmės analogiškų individualių reikalavimų, kylančių dėl vartotojų apsaugos teisės aktų pažeidimų, nagrinėjimo daugelyje skirtingų bylų, antra, įvertinus susiklosčiusią praktiką dėl grupės ieškinio bylų ir vartotojų viešojo intereso gynimo bylų[6], nėra pagrindo tikėtis, kad bylų dėl vartotojų viešojo intereso gynimo skaičius bus reikšmingai didesnis. 6.
įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus Įstatymų projektus, nenumatomas neigiamas poveikis kriminogeninei situacijai ir kovai su korupcija. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Kadangi Įstatymų projektuose numatomas teisinis reguliavimas turėtų sudaryti palankesnes sąlygas ginti vartotojų kolektyvinius interesus, kai verslo subjektai pažeidžia vartotojų apsaugos reikalavimus, įstatymų įgyvendinimas turėtų paskatinti verslo subjektus nepažeisti vartotojų teisių apsaugos reikalavimų, t. y. turės tam tikrą atgrasomąjį poveikį. Įstatymų įgyvendinimas bus nukreiptas į nesąžiningus verslo subjektus, kurie linkę nesilaikyti vartotojų teisių apsaugos reikalavimų. Nors įstatymų įgyvendinimas gali padidinti verslo, veikiančio vartojimo rinkose, bylinėjimosi riziką, tačiau, įvertinus tai, kad bylose dėl vartotojų viešojo intereso gynimo bus akumuliuojami vartotojų kolektyviniai interesai (taigi – verslo subjektams tokiu atveju neteks su atitinkamais vartotojais individualiai bylinėtis daugelyje skirtingų bylų), ir tai, kad siūlomas reguliavimas bus iš esmės vienodas visose Europos Sąjungos valstybėse narėse, numatomo teisinio reguliavimo nauda atsveria galimas neigiamas pasekmes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatymo projekte Nr. 2 numatyti įvairūs procesiniai saugikliai tam, kad nebūtų piktnaudžiaujama, reiškiant ieškinius dėl vartotojų viešojo intereso gynimo (akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio pareiškimo pasekmės, interesų konfliktų prevencijos priemonės, jeigu ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo finansuoja trečiasis asmuo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ypatumai ir kt.). 8. Ar įstatymo projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teisingumo sistemos plėtros programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 861, numatyta pažangos priemonė „didinti vartotojų teisių apsaugos sistemos efektyvumą (13-001-08-01-08)“, kuria sprendžiama problema – silpniau nei daugumoje kitų ES valstybių užtikrinama vartotojų apsauga (4 problema[7]). 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, nenumatomas poreikis keisti kitus galiojančius įstatymus. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų bei atitinka lietuvių kalbos normas. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms. Įstatymų projektais įgyvendinama Direktyva (ES) 2020/1828. 12.
reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymams įgyvendinti reikės priimti šiuos įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus:
1) teisingumo ministro įsakymą
„Dėl Europos Sąjungos teisės nuostatų, kurių pažeidimais
daroma ar gali būti padaryta žala vartotojų kolektyviniams interesams, sąrašo patvirtinimo“ (kartu pripažįstant netekusiu galios teisingumo ministro 2007 m. kovo 1 d. įsakymą Nr. 1R-91 „Dėl Europos Sąjungos teisės aktų ir juos įgyvendinančių Lietuvos Respublikos teisės aktų, kuriuos pažeidus Lietuvoje veikiančių prekių ar paslaugų pardavėjų (tiekėjų) veiksmais, Europos Sąjungos valstybių narių institucijos ar organizacijos turi teisę Lietuvos Respublikos teismuose pareikšti ieškinius, sąrašo patvirtinimo“);
2) teisingumo ministro įsakymą „Dėl teisingumo ministro 2020 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 1R-123 „Dėl Įgaliotųjų vartotojų asociacijų sąrašo sudarymo ir tvarkymo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“;
3) teisingumo ministro įsakymą „Dėl teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymo Nr. 344 „Dėl Išlaidų, susijusių su civilinės bylos nagrinėjimu, dydžių ir jų išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“;
4) teisingumo ministro įsakymą, kuriuo bus patvirtinta vartotojo pareiškimo, kad jis sutinka, jog jo interesams būtų atstovaujama pareikštu ieškiniu, forma;
5) Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus įsakymą, kuriuo bus patvirtintos Informacijos apie pareikštus ieškinius dėl vartotojų viešojo intereso gynimo ir ieškinius dėl vartotojų kolektyvinių interesų gynimo, jų nagrinėjimo eigą ir šių bylų rezultatus teikimo Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai teikimo tvarkos aprašas. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės.
Teismuose nagrinėjant bylas dėl vartotojų viešojo intereso gynimo, bus racionaliau panaudojami teismų sistemai skiriami finansiniai ištekliai, nei nagrinėjant vartotojų individualiai reiškiamus reikalavimus daugelyje skirtingų bylų. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Direktyvoje (ES) 2020/1828 numatyto atstovaujamųjų ieškinių mechanizmo įgyvendinimo galimybės Lietuvoje buvo apsvarstytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso priežiūros komiteto 2022 m. gegužės 5 d. posėdyje. Jame buvo iš esmės pritarta, kad atstovaujamųjų ieškinių mechanizmas būtų įgyvendinamas, pritaikant vartotojų viešojo intereso gynimo institutą. Dėl Įstatymų projektų buvo gautos Teisėjų tarybos, Lietuvos advokatūros, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ir įgaliotosios vartotojų asociacijos Vartotojų aljansas išvados. 15.
reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Vartotojų viešasis interesas“, „ieškinys
dėl vartotojų viešojo intereso gynimo“, „vartotojų kolektyviniai interesai“, „ieškinys dėl verslininko veiksmų ar neveikimo nutraukimo ar jų uždraudimo“, „ieškinys dėl vartotojų teisių gynimo priemonių taikymo“, „vartotojų teisių gynimo priemonė“. [1] Vartotojų viešojo intereso gynimas – tai ieškinio ar pareiškimo (skundo) vartotojų viešajam interesui ginti pareiškimas, kai siekiama pripažinti ar pakeisti teisinius santykius, uždrausti (nutraukti) pardavėjo ar paslaugų teikėjo veiksmus (neveikimą), kurie pažeidžia vartotojų teisėtus bendruosius interesus ir yra nesąžiningi vartotojų požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos arba prieštarauja Civiliniam kodeksui, šiam įstatymui ar kitiems teisės aktams. [2] 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/22/EB dėl ieškinių dėl uždraudimo ginant vartotojų interesus (kodifikuota redakcija). [3] Sudarytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. vasario 21 d. įsakymu Nr.
1R-55. [4] Tarpvalstybinis atstovaujamasis ieškinys – atstovaujamasis ieškinys, kurį kompetentingas subjektas pareiškia valstybėje narėje, kuri nėra valstybė narė, kurioje buvo paskirtas tas kompetentingas subjektas. [5] Vidaus atstovaujamasis ieškinys – atstovaujamasis ieškinys, kurį kompetentingas subjektas pareiškia valstybėje narėje, kurioje buvo paskirtas tas kompetentingas subjektas. [6] Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pateiktais duomenimis, bylų dėl vartotojų viešojo intereso gynimo skaičius: 2017 m. – 3, 2018 m. – 4, 2019 m. – 4, 2020 m. – 5, 2021 m. – 7. [7] Inter alia nurodytos šios problemos priežastys: žemas vartotojų asociacijų įsitraukimas į vartotojų apsaugą: neišnaudojamas vartotojų asociacijų potencialas ir vartotojų asociacijos neturi galimybės pašalinti dalies valstybės institucijų naštos (žr. 4.1.3 papunktį).
2022-09-06 Nr. XIVP-1933 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 31²⁷ straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,draudžiama finansuoti ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo, jeigu finansavimą teikiantis trečiasis asmuo yra verslininko, kuriam reiškiamas ieškinys, konkurentas arba nuo jo priklauso”. Taigi, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą asmeniui būtų draudžiama finansuoti ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo jeigu jis yra priklausomas nuo verslininko konkurento. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis būtų nustatomas asmens priklausomumas nuo verslininko konkurento. Siekiant išvengti galimo nevienodo šios nuostatos aiškinimo ir taikymo, svarstytina, ar tokius kriterijus nereikėtų nustatyti. 2. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 31³⁰straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad teismas, priėmęs ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo, specialiame interneto tinklalapyje suinteresuotų vartotojų informavimo tikslu paskelbia pranešimą apie galimybę ieškinyje nenurodytiems vartotojams pateikti teismui šio straipsnio
minėtas pranešimas būtų skelbiamas teismo interneto tinklalapyje, ar Vartotojų teisių apsaugos tarnybos interneto tinklalapyje ar kitos institucijos interneto tinklalapyje.
Manytina, kad iš įstatymo turinio turėtų būti aišku, kurios institucijos interneto tinklalapyje pranešimas būtų skelbiamas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų patikslinti ir projekto 1 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 31³³ straipsnio 1 dalies nuostatas. 3. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 31³⁰straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad teismas, priėmęs ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo, specialiame interneto tinklalapyje suinteresuotų vartotojų informavimo tikslu paskelbia pranešimą apie galimybę ieškinyje nenurodytiems vartotojams pateikti teismui šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pareiškimą. Taigi vadovaujantis projektu siūlomu teisiniu reguliavimu, prie ieškinio neprisijungusių vartotojų pareiškimai dėl to, kad jie sutinka, jog jų interesams būtų atstovaujama pareikštu ieškiniu, būtų administruojami ne ieškovo (kompetentingo subjekto), o teismo, tuo tarpu pareiga esant reikalui pateikti patikslintą ieškinį pasibaigus teismo nustatytam pareiškimų pateikimo laikui tenka kompetentingam subjektui (projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 31³⁰straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai abejotina, ar pradiniame ieškinyje nenurodytų vartotojų pateiktų pareiškimų administravimas neturėtų būti kompetentingo subjekto, kuris atsižvelgiant į naujai prisijungusių vartotojų reikalavimus vėliau turėtų esant reikalui tikslintų ieškinį, o ne teismo prievolė.
Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad projektu siūlomu teisiniu reguliavimu nėra nustatoma teismo prievolė patikrinti, ar pradiniame ieškinyje nenurodyti ir valią prisijungti prie ieškinio per teismo nustatytą terminą išreiškę vartotojai iš tiesų turi teisę būti atstovaujami, kaip tai yra reglamentuojama grupės ieškinio atveju (Civilinio proceso kodekso 441⁸ straipsnio 5 dalis). 4. Pastebėtina, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar teismui nustačius terminą ieškinyje nenurodytiems vartotojams pateikti teismui pareiškimą dėl jų interesų atstovavimo ieškiniu, bylos nagrinėjimo procesas būtų stabdomas iki minėto termino pabaigos ir patikslinto ieškinio pateikimo, ar galėtų vykti toliau. Todėl kyla abejonių, ar projekte siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas yra pakankamas. Svarstytina, ar projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 31³⁰straipsnio nereikėtų papildyti nuostatomis, detaliau reglamentuojančiomis ieškinių dėl verslininko veiksmų ar neveikimo nutraukimo ar jų uždraudimo pareiškimo ir nagrinėjimo procesą teisme, kaip tai, pavyzdžiui, nustatyta grupės ieškinio atveju (Civilinio proceso kodekso 441⁸ straipsnio 7 dalis). Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
2022-10-28 Nr. XIVP-1933(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 3 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,šio įstatymo nuostatos taikomos, kai ieškinys pareiškiamas po šio įstatymo įsigaliojimo”. Atkreipiame dėmesį, kad iš šios projekto nuostatos nėra aišku, kokiems konkrečiai ieškiniams, pareiškiamiems po įstatymo įsigaliojimo, būtų taikomos šio įstatymo nuostatos. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 31²⁴ straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad trumpinys ,,ieškinys” apima ieškinius dėl vartotojų viešojo intereso gynimo, pareikštus dėl verslininkų padarytų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų, įskaitant perkeltąsias į nacionalinę teisę, pažeidimų, kuriais daroma ar gali būti padaryta žala vartotojų kolektyviniams interesams, tačiau kartu nurodoma, šis trumpinys taikytinas tik keičiamo įstatymo Devintajame⁶ skirsnyje. Taigi, šis trumpinys projekto 3 straipsniui nėra taikomas. Atsižvelgus į tai, projekto 3 straipsnio 3 dalies nuostatos tikslintinos taip, kad būtų aišku, kokius konkrečiai ieškinius apimtų projekto 3 straipsnio 3 dalies terminas ,,ieškinys”. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
2022-10-05
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, Komiteto pirmininko
pavaduotojas Dainius Kepenis, nariai: Tomas Bičiūnas, Eugenijus Gentvilas, Andrius Navickas; Komiteto biuro patarėjos Inga Ališauskienė, Eglė Lukšienė ir Rūta Ragaliauskienė; biuro padėjėja Ingrida Aidietienė. Kviestieji asmenys: Teisingumo viceministrė Jurga Greičienė, Teisingumo ministerija Teisėkūros politikos grupės vyresnysis patarėjas Algis Baležentis, Vartotojų aljanso atstovas Rytis Jokubauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09-061 (31²⁷)
projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 31²⁷ straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,draudžiama finansuoti ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo, jeigu finansavimą teikiantis trečiasis asmuo yra verslininko, kuriam reiškiamas ieškinys, konkurentas arba nuo jo priklauso”. Taigi, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą asmeniui būtų draudžiama finansuoti ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo jeigu jis yra priklausomas nuo verslininko konkurento. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis būtų nustatomas asmens priklausomumas nuo verslininko konkurento.
Siekiant išvengti galimo nevienodo šios nuostatos aiškinimo ir taikymo, svarstytina, ar tokius kriterijus nereikėtų nustatyti. Nepritarti Pažymėtina, kad šį draudimą (t. y. kad ieškinys nebūtų pareiškiamas atsakovo, kuris yra finansavimo teikėjo konkurentas, atžvilgiu arba atsakovo, nuo kurio yra priklausomas finansavimo teikėjas, atžvilgiu) nustato Direktyva (ES) 2020/1828 (10 straipsnio 2 dalies b punktas), tačiau kriterijai joje nėra nustatyti. Nustačius tokius kriterijus nacionalinėje teisėje, kiltų rizika nepagrįstai susiaurinti (apriboti) šios Direktyvos nuostatos taikymą. Pažymėtina, kad šis aspektas turėtų būti aiškinamas ir nacionalinių, ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje. Be to, ši nuostata turėtų būti aiškinama, atsižvelgiant į Direktyvos preambulės 52 punkte pateiktus paaiškinimus. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09-061 (31³⁰)
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 31³⁰straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad teismas, priėmęs ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo, specialiame interneto tinklalapyje suinteresuotų vartotojų informavimo tikslu paskelbia pranešimą apie galimybę ieškinyje nenurodytiems vartotojams pateikti teismui šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pareiškimą. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar aukščiau minėtas pranešimas būtų skelbiamas teismo interneto tinklalapyje, ar Vartotojų teisių apsaugos tarnybos interneto tinklalapyje ar kitos institucijos interneto tinklalapyje. Manytina, kad iš įstatymo turinio turėtų būti aišku, kurios institucijos interneto tinklalapyje pranešimas būtų skelbiamas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą.
Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų patikslinti ir projekto 1 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 31³³ straipsnio
Formuluotė „specialus interneto tinklalapis“ yra nusistovėjusi ir nuosekliai vartojama, reglamentuojant civilinį procesą (pavyzdžiui, CPK 39 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 133 straipsnio 3 dalyje, 319 straipsnio 3 dalyje ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 31³⁰straipsnio 3 dalyje nuostatoje kalbama būtent apie teismo skelbiamą informaciją, praktikoje neturėtų kilti neaiškumų, kad ši informacija turi būti skelbiama teismų sistemos naudojamame interneto tinklalapyje (portale „Lietuvos teismai“ adresu https://www.teismai.lt/lt). 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09-061 (31³⁰)
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 31³⁰straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad teismas, priėmęs ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo, specialiame interneto tinklalapyje suinteresuotų vartotojų informavimo tikslu paskelbia pranešimą apie galimybę ieškinyje nenurodytiems vartotojams pateikti teismui šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pareiškimą. Taigi vadovaujantis projektu siūlomu teisiniu reguliavimu, prie ieškinio neprisijungusių vartotojų pareiškimai dėl to, kad jie sutinka, jog jų interesams būtų atstovaujama pareikštu ieškiniu, būtų administruojami ne ieškovo (kompetentingo subjekto), o teismo, tuo tarpu pareiga esant reikalui pateikti patikslintą ieškinį pasibaigus teismo nustatytam pareiškimų pateikimo laikui tenka kompetentingam subjektui (projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 31³⁰straipsnio 4 dalis).
Atsižvelgiant į tai abejotina, ar pradiniame ieškinyje nenurodytų vartotojų pateiktų pareiškimų administravimas neturėtų būti kompetentingo subjekto, kuris atsižvelgiant į naujai prisijungusių vartotojų reikalavimus vėliau turėtų esant reikalui tikslintų ieškinį, o ne teismo prievolė. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad projektu siūlomu teisiniu reguliavimu nėra nustatoma teismo prievolė patikrinti, ar pradiniame ieškinyje nenurodyti ir valią prisijungti prie ieškinio per teismo nustatytą terminą išreiškę vartotojai iš tiesų turi teisę būti atstovaujami, kaip tai yra reglamentuojama grupės ieškinio atveju
2022-09-061 (31³⁰)
4Pastebėtina,
kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar teismui nustačius terminą ieškinyje nenurodytiems vartotojams pateikti teismui pareiškimą dėl jų interesų atstovavimo ieškiniu, bylos nagrinėjimo procesas būtų stabdomas iki minėto termino pabaigos ir patikslinto ieškinio pateikimo, ar galėtų vykti toliau. Todėl kyla abejonių, ar projekte siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas yra pakankamas.
Svarstytina, ar projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 31³⁰straipsnio nereikėtų papildyti nuostatomis, detaliau reglamentuojančiomis ieškinių dėl verslininko veiksmų ar neveikimo nutraukimo ar jų uždraudimo pareiškimo ir nagrinėjimo procesą teisme, kaip tai, pavyzdžiui, nustatyta grupės ieškinio atveju (Civilinio proceso kodekso 441⁸ straipsnio 7 dalis). Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vartotojų aljansas 2022-09-201 (31³⁰) (2),
procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 priedo pakeitimo ir papildymo devintuoju⁶skirsniu įstatymo projektu (XIVP-1933), teikia šias pastabas: CPRESTTAĮĮ 31³⁰ str. 2 d. projekte nurodoma:
„2. Pareiškiant ieškinį dėl teisių gynimo
priemonių taikymo nurodomi: kiekvieno vartotojo, kurio interesams atstovaujama pareikštu ieškiniu, vardas ir pavardė, gyvenamoji vieta, asmens kodas, duomenys ryšiams palaikyti (adresas pašto korespondencijos siuntoms, telefono numeris ir kiti duomenys). Kartu su ieškiniu pateikiami vartotojų pareiškimai dėl to, kad jie sutinka, jog jų interesams būtų atstovaujama pareikštu ieškiniu.“ CPRESTTAĮĮ 31³⁰str. 6 d. projekte nurodoma: „6. Patenkinus ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo ar teismui dėl šio reikalavimo patvirtinus taikos sutartį, teismo sprendime nurodomi konkretūs vartotojai, kurie turi teisę pasinaudoti šiomis priemonėmis.“ Šios nuostatos reiškia, kad dar prieš kreipiantis į teismą reikės sudaryti nukentėjusių vartotojų grupę. Tai, kad priėmus ieškinį vartotojų grupę dar bus galima papildyti (31³⁰str. 3-4 dalys), nekeičia situacijos esmės.
Šis reikalavimas iš anksto sudaryti nukentėjusių vartotojų grupę, pavers ieškinių dėl verslininko veiksmų ar neveikimo nutraukimo ar jų uždraudimo ir ieškinių dėl teisių gynimo priemonių taikymo institutus deklaratyviais, kai praktiškai jais nebus naudojamasi, išskyrus pavienius atvejus, kurie tik patvirtins šio instituto neveiksmingumą (panašiai kaip kad buvo su grupės ieškiniais, ypač iki paskutinių pakeitimų). Vartotojų aljansas siūlo nustatyti vėlyvą opt-in principą, t.y. nustatyti, kad vartotojai gali prisijungti prie ieškinio ne tik pradinėje ieškinio stadijoje, bet ir galutinėje ieškinio nagrinėjimo stadijoje, po to kai daliniu sprendimu jau yra nustatoma verslininko atsakomybė (kaltė) ir lieka nuspręsti tik dėl kiekvieno individualaus vartotojo reikalavimo (žalos atlyginimo, kompensacijos dydžio ir pan.). Toks reglamentavimas yra ES valstybėse, pvz. Prancūzijoje ir Italijoje. Pritarti
įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 priedo pakeitimo ir papildymo devintuoju⁶ skirsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-1933 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Vartotojų aljanso ir Žmogaus teisių komiteto siūlymus, kuriems pritarė Žmogaus teisių komitetas ir pritarti komiteto išvadoms. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2022-10-051 (31³⁰) (3),
Atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento pateiktą 3 pastabą, manome, kad pradiniame ieškinyje nenurodytų vartotojų pateiktų pareiškimų administravimas turėtų tapti kompetentingo subjekto, o ne teismo prievolė. Atsižvelgiant į naujai prisijungusių vartotojų reikalavimus, kompetentingas subjektas turėtų pareigą, esant reikalui, patikslinti ieškinį. Taip pat siūlome nustatyti teismui prievolę patikrinti, ar pradiniame ieškinyje nenurodyti ir valią prisijungti prie ieškinio per teismo nustatytą terminą išreiškę vartotojai iš tiesų turi teisę būti atstovaujami, kaip tai yra reglamentuojama grupės ieškinio atveju (Civilinio proceso kodekso 4418 straipsnio 5 dalis). Pasiūlymas:
Pakeisti Projektu keičiamo įstatymo 31³⁰straipsnio 3 ir 4 dalis ir jas išdėstyti taip:
„3. Teismas, priėmęs ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo,
specialiame interneto tinklalapyje suinteresuotų vartotojų informavimo tikslu paskelbia pranešimą apie galimybę ieškinyje nenurodytiems vartotojams pateikti teismui kompetentingam subjektui šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pareiškimą. Atsižvelgdamas į ieškinio dalyką ir pagrindą bei į vartotojų, kurių kolektyviniams interesams atstovaujama pareikštu ieškiniu, skaičių ir jų sklaidą, teismas skelbiamame pranešime nustato nuo trisdešimt iki devyniasdešimt dienų terminą šioje dalyje nurodytam pranešimui pateikti. 4. Pasibaigus šio straipsnio 3 dalyje nurodytam terminui, kompetentingas subjektas, jeigu reikia, ne vėliau kaip per keturiolika dienų turi pateikti teismui patikslintą ieškinį. Teismas nutartimi išsprendžia klausimą dėl to, ar vartotojų, pateikusių šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pareiškimą, interesams gali būti atstovaujama pareikštu ieškiniu. Ši teismo nutartis yra neskundžiama.“ Pritarti 2.
Žmogaus teisių komitetas 2022-10-051 (31³⁰)
įstatymo 31³⁰ straipsnį papildyti nuostatomis, detaliau reglamentuojančiomis ieškinių dėl verslininko veiksmų ar neveikimo nutraukimo ar jų uždraudimo pareiškimo ir nagrinėjimo procesą teisme, kaip tai nustatyta grupės ieškinio atveju (Civilinio proceso kodekso 441⁸straipsnio 7 dalis). Pasiūlymas: Pakeisti Projektu keičiamo įstatymo 31³⁰ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Pasibaigus šio straipsnio 3 dalyje nurodytam terminui,
kompetentingas subjektas, jeigu reikia, ne vėliau kaip per keturiolika dienų turi pateikti teismui patikslintą ieškinį. Teismas nutartimi išsprendžia klausimą dėl to, ar vartotojų, pateikusių šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pareiškimą, interesams gali būti atstovaujama pareikštu ieškiniu. Ši teismo nutartis yra neskundžiama. Kartu su šios teismo nutarties kopija teismas atsakovui ir tretiesiems asmenims nusiunčia pranešimą dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo pateikimo nutartį priėmusiam teismui.“
7Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu ,,už“. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Tomas Vytautas
Raskevičius. Komiteto pirmininkas (Parašas) Tomas Vytautas Raskevičius Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja, Rūta Ragaliauskienė, tel. 2396821
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
2022-10-12
pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojanti Morgana Danielė, Irena Haase, Dainių Kreivį pavaduojantis Linas Slušnys, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Vyšniauskas, Česlav Olševski, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Kviestieji asmenys:
Teisingumo viceministrė Jurga Greičienė, Teisingumo ministerija Teisėkūros politikos grupės vyresnysis patarėjas Algis Baležentis, Vartotojų aljanso atstovas Rytis Jokubauskas, Vartotojų aljanso atstovė Rasa Ulevičiūtė, LRS Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja Milda Masteikienė, LRS Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas Saulius Švedas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09-061 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsnyje dėstomo Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 31²⁷ straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,draudžiama finansuoti ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo, jeigu finansavimą teikiantis trečiasis asmuo yra verslininko, kuriam reiškiamas ieškinys, konkurentas arba nuo jo priklauso”. Taigi, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą asmeniui būtų draudžiama finansuoti ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo jeigu jis yra priklausomas nuo verslininko konkurento. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis būtų nustatomas asmens priklausomumas nuo verslininko konkurento. Siekiant išvengti galimo nevienodo šios nuostatos aiškinimo ir taikymo, svarstytina, ar tokius kriterijus nereikėtų nustatyti. Nepritarti Pažymėtina, kad šį draudimą (t. y. kad ieškinys nebūtų pareiškiamas atsakovo, kuris yra finansavimo teikėjo konkurentas, atžvilgiu arba atsakovo, nuo kurio yra priklausomas finansavimo teikėjas, atžvilgiu) nustato Direktyva (ES) 2020/1828 (10 straipsnio 2 dalies b punktas), tačiau kriterijai joje nėra nustatyti. Nustačius tokius kriterijus nacionalinėje teisėje, kiltų rizika nepagrįstai susiaurinti (apriboti) šios Direktyvos nuostatos taikymą. Pažymėtina, kad šis aspektas turėtų būti aiškinamas ir nacionalinių, ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje. Be to, ši nuostata turėtų būti aiškinama, atsižvelgiant į Direktyvos preambulės 52 punkte pateiktus paaiškinimus. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09-061 2.
Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 31³⁰straipsnio
priemonių taikymo, specialiame interneto tinklalapyje suinteresuotų vartotojų informavimo tikslu paskelbia pranešimą apie galimybę ieškinyje nenurodytiems vartotojams pateikti teismui šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pareiškimą. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar aukščiau minėtas pranešimas būtų skelbiamas teismo interneto tinklalapyje, ar Vartotojų teisių apsaugos tarnybos interneto tinklalapyje ar kitos institucijos interneto tinklalapyje. Manytina, kad iš įstatymo turinio turėtų būti aišku, kurios institucijos interneto tinklalapyje pranešimas būtų skelbiamas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų patikslinti ir projekto 1 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 31³³ straipsnio 1 dalies nuostatas. Nepritarti Formuluotė
„specialus interneto tinklalapis“ yra nusistovėjusi ir nuosekliai vartojama,
reglamentuojant civilinį procesą (pavyzdžiui, CPK 39 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 133 straipsnio 3 dalyje, 319 straipsnio 3 dalyje ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 31³⁰straipsnio 3 dalyje nuostatoje kalbama būtent apie teismo skelbiamą informaciją, praktikoje neturėtų kilti neaiškumų, kad ši informacija turi būti skelbiama teismų sistemos naudojamame interneto tinklalapyje (portale
„Lietuvos teismai“ adresu https://www.teismai.lt/lt). 3. Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09-061 3.
Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 31³⁰straipsnio
priemonių taikymo, specialiame interneto tinklalapyje suinteresuotų vartotojų informavimo tikslu paskelbia pranešimą apie galimybę ieškinyje nenurodytiems vartotojams pateikti teismui šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pareiškimą. Taigi vadovaujantis projektu siūlomu teisiniu reguliavimu, prie ieškinio neprisijungusių vartotojų pareiškimai dėl to, kad jie sutinka, jog jų interesams būtų atstovaujama pareikštu ieškiniu, būtų administruojami ne ieškovo (kompetentingo subjekto), o teismo, tuo tarpu pareiga esant reikalui pateikti patikslintą ieškinį pasibaigus teismo nustatytam pareiškimų pateikimo laikui tenka kompetentingam subjektui (projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 31³⁰straipsnio
vartotojų pateiktų pareiškimų administravimas neturėtų būti kompetentingo subjekto, kuris atsižvelgiant į naujai prisijungusių vartotojų reikalavimus vėliau turėtų esant reikalui tikslintų ieškinį, o ne teismo prievolė. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad projektu siūlomu teisiniu reguliavimu nėra nustatoma teismo prievolė patikrinti, ar pradiniame ieškinyje nenurodyti ir valią prisijungti prie ieškinio per teismo nustatytą terminą išreiškę vartotojai iš tiesų turi teisę būti atstovaujami, kaip tai yra reglamentuojama grupės ieškinio atveju (Civilinio proceso kodekso 441⁸ straipsnio
Projekte Nr. XIVP-1933 keičiamo įstatymo 31³⁰straipsnio 3 dalis dėstytina taip:
„3. Teismas, priėmęs ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo,
specialiame interneto tinklalapyje suinteresuotų vartotojų informavimo tikslu paskelbia pranešimą apie galimybę ieškinyje nenurodytiems vartotojams pateikti teismui kompetentingam subjektui šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pareiškimą.
Atsižvelgdamas į ieškinio dalyką ir pagrindą bei į vartotojų, kurių kolektyviniams interesams atstovaujama pareikštu ieškiniu, skaičių ir jų sklaidą, teismas skelbiamame pranešime nustato nuo trisdešimt iki devyniasdešimt dienų terminą šioje dalyje nurodytam pranešimui pateikti.“ Keičiamo įstatymo 31³⁰straipsnio 4 dalis dėstytina taip: „4. Pasibaigus šio straipsnio 3 dalyje nurodytam terminui, kompetentingas subjektas, jeigu reikia, ne vėliau kaip per keturiolika dienų turi pateikti teismui patikslintą ieškinį. Teismas nutartimi išsprendžia klausimą dėl to, ar vartotojų, pateikusių šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pareiškimą, interesams gali būti atstovaujama pareikštu ieškiniu. Ši teismo nutartis yra neskundžiama.“
kanceliarijos Teisės departamentas
aišku, ar teismui nustačius terminą ieškinyje nenurodytiems vartotojams pateikti teismui pareiškimą dėl jų interesų atstovavimo ieškiniu, bylos nagrinėjimo procesas būtų stabdomas iki minėto termino pabaigos ir patikslinto ieškinio pateikimo, ar galėtų vykti toliau. Todėl kyla abejonių, ar projekte siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas yra pakankamas. Svarstytina, ar projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 31³⁰straipsnio nereikėtų papildyti nuostatomis, detaliau reglamentuojančiomis ieškinių dėl verslininko veiksmų ar neveikimo nutraukimo ar jų uždraudimo pareiškimo ir nagrinėjimo procesą teisme, kaip tai, pavyzdžiui, nustatyta grupės ieškinio atveju (Civilinio proceso kodekso 441⁸ straipsnio 7 dalis). Pritarti Projekte Nr. XIVP-1933 keičiamo įstatymo 31³⁰straipsnio 4 dalis dėstytina taip: „4.
Pasibaigus šio straipsnio 3 dalyje nurodytam terminui, kompetentingas subjektas, jeigu reikia, ne vėliau kaip per keturiolika dienų turi pateikti teismui patikslintą ieškinį. Teismas nutartimi išsprendžia klausimą dėl to, ar vartotojų, pateikusių šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pareiškimą, interesams gali būti atstovaujama pareikštu ieškiniu. Ši teismo nutartis yra neskundžiama. Kartu su šios teismo nutarties kopija teismas atsakovui ir tretiesiems asmenims nusiunčia pranešimą dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo pateikimo nutartį priėmusiam teismui.“
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2022-09-201 Vartotojų aljansas susipažinęs su Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 priedo pakeitimo ir papildymo devintuoju6 skirsniu įstatymo projektu (XIVP-1933), teikia šias pastabas: CPRESTTAĮĮ 31³⁰ str. 2 d. projekte nurodoma: „2. Pareiškiant ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo nurodomi: kiekvieno vartotojo, kurio interesams atstovaujama pareikštu ieškiniu, vardas ir pavardė, gyvenamoji vieta, asmens kodas, duomenys ryšiams palaikyti (adresas pašto korespondencijos siuntoms, telefono numeris ir kiti duomenys). Kartu su ieškiniu pateikiami vartotojų pareiškimai dėl to, kad jie sutinka, jog jų interesams būtų atstovaujama pareikštu ieškiniu.“ CPRESTTAĮĮ 31³⁰ str. 6 d. projekte nurodoma: „6.
6 d. projekte nurodoma: „6. Patenkinus ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo ar teismui dėl šio reikalavimo patvirtinus taikos sutartį, teismo sprendime nurodomi konkretūs vartotojai, kurie turi teisę pasinaudoti šiomis priemonėmis.“ Šios nuostatos reiškia, kad dar prieš kreipiantis į teismą reikės sudaryti nukentėjusių vartotojų grupę. Tai, kad priėmus ieškinį vartotojų grupę dar bus galima papildyti (31³⁰ str. 3-4 dalys), nekeičia situacijos esmės. Šis reikalavimas iš anksto sudaryti nukentėjusių vartotojų grupę, pavers ieškinių dėl verslininko veiksmų ar neveikimo nutraukimo ar jų uždraudimo ir ieškinių dėl teisių gynimo priemonių taikymo institutus deklaratyviais, kai praktiškai jais nebus naudojamasi, išskyrus pavienius atvejus, kurie tik patvirtins šio instituto neveiksmingumą (panašiai kaip kad buvo su grupės ieškiniais, ypač iki paskutinių pakeitimų). Nepritarti Nepritartina opt-out modeliui (t. y. kuomet vartotojams byloje atstovaujama be jų valios pareiškimo), nes toks modelis reikštų ilgesnį teismo procesą (opt-out modelis reiškia 2 teismo sprendimų byloje – tarpinio ir galutinio – priėmimą ir kiekvieną iš jų atsakovas galėtų atskirai apskųsti instancine tvarka (apeliacija, kasacija); taigi dvigubos apskundimo galimybės. Taip pat toks modelis lemtų didesnę naštą teismams, nes byla labai išsitęstų ir teismui tektų atskirų vartotojų reikalavimų administravimas po tarpinio teismo sprendimo. Be to, tai lemtų teisinio tikrumo ir apibrėžtumo trūkumą: vartotojams neprisijungus pirminiame bylos nagrinėjimo etape, teismui gali būti sunku įvertinti situaciją. Galiausiai tai būtų Lietuvos proceso teisėje nežinomas ir nebūdingas modelis: Lietuvos teisėje iki šiol nėra įtvirtintas toks modelis, pagal kurį proceso dalyviai atsiranda tik ženkliai pažengusiame proceso etape. Tai galėtų kelti daug praktinių neaiškumų ir trukdžių teismams. 2.
2022-09-20 Vartotojų aljansas siūlo nustatyti vėlyvą opt-in principą, t.y. nustatyti, kad vartotojai gali prisijungti prie ieškinio ne tik pradinėje ieškinio stadijoje, bet ir galutinėje ieškinio nagrinėjimo stadijoje, po to kai daliniu sprendimu jau yra nustatoma verslininko atsakomybė (kaltė) ir lieka nuspręsti tik dėl kiekvieno individualaus vartotojo reikalavimo (žalos atlyginimos, kompensacijos dydžio ir pan.). Toks reglamentavimas yra ES valstybėse, pvz. Prancūzijoje ir Italijoje. Tikimės, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas bei Žmogaus teisių komitetas atsižvelgs į aukščiau nurodytas pastabas ir atitinkamai papildys Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 31³⁰ straipsnį. Nepritarti Nepritartina vėlyvam opt-in modeliui (t. y. kuomet vartotojui leidžiama įstoti į bylą), nes tai taip pat ištęstų teismo procesą. Vėlyvas vartotojų prisijungimas prie ieškinio nagrinėjimo galėtų lemti tai, kad teismui jau pažengusiame procese tektų vertinti naujas faktines aplinkybes, vartotojų reiškiamus reikalavimus, jų sąsajas su nagrinėjama byla ir pan. Pažymėtina, kad projekte siekiant palankių vartotojams sąlygų sudarymo, jau numatyta vartotojų vėlesnio įstojimo į bylą galimybė: priėmus ieškinį, teismas nustato nuo 30 iki 90 dienų terminą prisijungti naujiems vartotojams. Galiausiai galimi vartotojų piktnaudžiavimo atvejai: dauguma (ar net visi) vartotojai pirmiausia norėtų sulaukti tarpinio sprendimo ir, tik esant teigiamam sprendimui, prisijungti prie bylos (vadinama „cherry-picking“ situacija). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
komitetas 2022-10-05 pritarti Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 priedo pakeitimo ir papildymo devintuoju⁶ skirsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-1933 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Vartotojų aljanso ir Žmogaus teisių komiteto siūlymus, kuriems pritarė Žmogaus teisių komitetas ir pritarti komiteto išvadoms. Pritarti iš dalies
komitetas 2022-10-051 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento pateiktą 3 pastabą, manome, kad pradiniame ieškinyje nenurodytų vartotojų pateiktų pareiškimų administravimas turėtų tapti kompetentingo subjekto, o ne teismo prievolė. Atsižvelgiant į naujai prisijungusių vartotojų reikalavimus, kompetentingas subjektas turėtų pareigą, esant reikalui, patikslinti ieškinį. Taip pat siūlome nustatyti teismui prievolę patikrinti, ar pradiniame ieškinyje nenurodyti ir valią prisijungti prie ieškinio per teismo nustatytą terminą išreiškę vartotojai iš tiesų turi teisę būti atstovaujami, kaip tai yra reglamentuojama grupės ieškinio atveju (Civilinio proceso kodekso 4418 straipsnio 5 dalis). Pasiūlymas:
Pakeisti Projektu keičiamo įstatymo 31³⁰straipsnio 3 ir 4 dalis ir jas išdėstyti taip:
„3. Teismas, priėmęs ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo,
specialiame interneto tinklalapyje suinteresuotų vartotojų informavimo tikslu paskelbia pranešimą apie galimybę ieškinyje nenurodytiems vartotojams pateikti teismui kompetentingam subjektui šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pareiškimą. Atsižvelgdamas į ieškinio dalyką ir pagrindą bei į vartotojų, kurių kolektyviniams interesams atstovaujama pareikštu ieškiniu, skaičių ir jų sklaidą, teismas skelbiamame pranešime nustato nuo trisdešimt iki devyniasdešimt dienų terminą šioje dalyje nurodytam pranešimui pateikti. 4.
šio straipsnio 3 dalyje nurodytam terminui, kompetentingas subjektas, jeigu reikia, ne vėliau kaip per keturiolika dienų turi pateikti teismui patikslintą ieškinį. Teismas nutartimi išsprendžia klausimą dėl to, ar vartotojų, pateikusių šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pareiškimą, interesams gali būti atstovaujama pareikštu ieškiniu. Ši teismo nutartis yra neskundžiama.“
komitetas 2022-10-051 Argumentai: Siūloma keičiamo įstatymo 31³⁰ straipsnį papildyti nuostatomis, detaliau reglamentuojančiomis ieškinių dėl verslininko veiksmų ar neveikimo nutraukimo ar jų uždraudimo pareiškimo ir nagrinėjimo procesą teisme, kaip tai nustatyta grupės ieškinio atveju (Civilinio proceso kodekso 441⁸straipsnio 7 dalis). Pasiūlymas:
Pakeisti Projektu keičiamo įstatymo 31³⁰ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Pasibaigus šio straipsnio 3 dalyje nurodytam terminui, kompetentingas subjektas, jeigu reikia, ne vėliau kaip per keturiolika dienų turi pateikti teismui patikslintą ieškinį. Teismas nutartimi išsprendžia klausimą dėl to, ar vartotojų, pateikusių šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pareiškimą, interesams gali būti atstovaujama pareikštu ieškiniu. Ši teismo nutartis yra neskundžiama. Kartu su šios teismo nutarties kopija teismas atsakovui ir tretiesiems asmenims nusiunčia pranešimą dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo pateikimo nutartį priėmusiam teismui.“
komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė