Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS MOTORINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ REGISTRACIJOS MOKESČIO ĮSTATYMO NR. XIII-2690 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2021 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Mokestis įskaitomas į valstybės biudžetą savivaldybių biudžetus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2021 m. gruodžio 31 d.
priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Eugenijus Sabutis Kęstutis Vilkauskas Vidmantas Kanopa Vilija Targamadzė
RESPUBLIKOS MOTORINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ REGISTRACIJOS MOKESČIO ĮSTATYMO NR. XIII-2690 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2021-02-11 Nr. XIVP-193 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Respublikos motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnio 5 dalį ir joje nustatyti, kad šis mokestis būtų įskaitomas į savivaldybių biudžetus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įskaitymo į savivaldybių biudžetus taisyklės, numatančios, kaip gauti mokesčiai padalinami tarp savivaldybių, privalo būti nustatyti keičiamame įstatyme, o ne įstatymo lydimajame teisės akte. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos biudžetinę sistemą sudaro savarankiškas Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas, taip pat savarankiški vietos savivaldybių biudžetai. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d. nutarime nurodoma, kad „savivaldybių biudžetų savarankiškumas – svarbus savivaldybių veiklos savarankiškumo pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją konstitucinio principo aspektas <...> Lėšos savivaldybėms (pajamos ir šaltiniai) numatomos valstybės biudžete. Numatydamas šias lėšas valstybės biudžete, Seimas yra saistomas savo paties priimtų įstatymų, taip pat ir tų, kurie apibrėžia, kaip yra apskaičiuojamos valstybės biudžeto lėšos savivaldybėms, kokia tvarka jos yra skiriamos, kaip savivaldybių biudžetams yra prognozuojamos mokestinės pajamos ir įstatymų nustatytų mokesčių dalys ir t. t.“.
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčiai paskirstomi taip, kaip nustatyta Biudžeto sandaros įstatyme bei atitinkamų mokesčių įstatymuose. Šiame kontekste pastebėtina, jog tais atvejais, kai nustatoma, kad tam tikri mokesčiai įskaitomi į savivaldybių biudžetus, tų mokesčių įstatymuose nustatoma, kaip atitinkamas mokestis yra įskaitomas į atskirų savivaldybių biudžetus, pavyzdžiui, mokesčiai įskaitomi teritoriniu principu – atsižvelgiant į tai, kurios savivaldybės teritorijoje yra turtas, taršos šaltinis, išgaunami ištekliai ar kur registruotas atitinkamas mokesčio mokėtojas (aptariamos nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio 14 straipsnyje, Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 15 straipsnyje, Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 12 straipsnyje, Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 11 straipsnyje, Lietuvos Respublikos naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo 12 straipsnyje). Projekto aiškinamajame rašte nurodomos galimos taisyklės dėl motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įskaitymo į savivaldybių biudžetus („mokestis galėtų būti pilnai įskaitomas į savivaldybių biudžetą pagal transporto priemonės registracijos vietą arba įskaitomas į savivaldybių biudžetus pagal transporto priemonės savininko registracijos vietą“), tačiau atsižvelgiant į šioje pastaboje išdėstytus argumentus projektas tobulintinas, nustatant atitinkamas taisykles keičiamame įstatyme.
Antra, atkreiptinas dėmesys, kad priimant keičiamą įstatymą – Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-4132) aiškinamajame rašte buvo nurodyta, jog „priėmus projektą, planuojamos įplaukos į valstybės biudžetą – 15 700 000 Eur kasmet. Bus siekiama, kad dalis šių lėšų būtų panaudota aplinkosauginiais tikslais – jomis būtų skatinamas netaršaus transporto įsigijimas, kitos oro taršos prevencijos priemonės, pavyzdžiui, ES rekomendacijose siūloma vykdyti miškų sodinimo programas, kas, be abejo, taip pat yra ilgalaikė ir pripažinta CO₂mažinimo priemonė, o be to – būtų ir tvari ilgalaikė investicija į Lietuvos rekreacinius ar medienos resursus“. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „Iki
koordinuojančią valstybės instituciją ir nustato, kokia mokesčio dalis yra kasmet skiriama šios programos įgyvendinimui“. Svarstytina, ar pritarus projektu siūlomoms nuostatoms atitinkamai neturėtų būti koreguojamas ir šis keičiamo įstatymo straipsnis. Trečia, priimant keičiamą įstatymą – Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo projekto (reg. Nr.
Nr. XIIIP-4132) aiškinamajame rašte buvo nurodyta, kad „Pagrindiniai projekto tikslai – formuoti visuomenės įpročius renkantis motorines transporto priemones, atkreipti dėmesį į jų sukeliamą poveikį aplinkai bei klimato kaitai ir skatinti rinktis mažiau taršų transportą, didinti išteklių ir energijos vartojimo efektyvumą, taip mažinant poveikį aplinkai, žmonių sveikatai, klimato kaitai“. Atsižvelgiant į aiškinamajame rašte deklaruotus keičiamo įstatymo tikslus, motorinių transporto priemonių registracijos mokestis laikytinas vienu iš taršos mokesčių. Svarstytina, ar motorinių transporto priemonių tarša gali būti siejama tik su konkrečia savivaldybe, kadangi motorinių transporto priemonių mobilumas sudaro prielaidas visos valstybės teritorijos taršai. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar priėmus projektą galės būti pasiektas keičiamo įstatymo tikslas, susijęs su poveikio aplinkai ir klimato kaitai mažinimu. 2. Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]