Projekto lyginamasis variantas
2022
9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Išsamus įsipareigojamasis pasiūlymas – ekonominės veiklos vykdytojo raštu ir elektroninėmis priemonėmis teikiamų dokumentų ir duomenų visuma, kuria teikiamas siūlymas atlikti darbus ir (ar) teikti paslaugas pagal suteikiančiosios institucijos nustatytas koncesijos suteikimo sąlygas.“
10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Koncesija – suteikiančiosios institucijos
koncesininkui pagal šį įstatymą ir sudaromą sutartį suteikiamas leidimas vykdyti ūkinę komercinę ekonominę veiklą, apimančią paslaugų teikimą ir (ar) darbų vykdymą, ir (ar) viešųjų paslaugų teikimą, kai koncesininkas prisiima visą ar didžiąją dalį su tokia veikla susijusios rizikos bei atitinkamas teises ir pareigas, o jo atlygį už tokią veiklą sudaro tik teisės užsiimti atitinkama veikla suteikimas ir pajamos iš tokios veiklos arba tokios teisės suteikimas ir pajamos iš tokios veiklos kartu su atlygiu, mokamu koncesininkui suteikiančiosios institucijos, atsižvelgiant į jos prisiimtą riziką.“
13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Koncesijos sutarties sudarymo atidėjimo terminas
(toliau – atidėjimo terminas) – 15 dienų pagal šio įstatymo reikalavimus nustatytas laikotarpis, kuris prasideda nuo pranešimo apie sprendimą sudaryti koncesijos sutartį išsiuntimo suteikiančiosios institucijos suinteresuotiems dalyviams dienos ir kurio metu negali būti kuriam pasibaigus sudaroma koncesijos sutartis.“
4Pakeisti 3 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip:
„18.
Nepriekaištingos reputacijos asmuo – asmuo:
1) kuris atitinka Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos kriterijus, keliamus asmeniui, einančiam valstybės tarnautojo pareigas;
2) kuris nėra pripažintas pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą arba dėl kurio sprendimas pripažinti jį pažeidusiu šį įstatymą priimtas daugiau anksčiau kaip prieš vienus metus iki Komisijos sudarymo dienos;
3) kuriam nėra paskirta administracinė nuobauda (išskyrus įspėjimą) už šio įstatymo, Viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo, taip pat šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimą arba sprendimas dėl tokios administracinės nuobaudos paskyrimo priimtas įsiteisėjo ar asmuo įvykdė administracinį nurodymą daugiau anksčiau kaip prieš vienus metus iki Komisijos sudarymo dienos.“
5Pakeisti 3 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip:
„20. Netinkama paraiška – paraiška, kurią pateikęs ekonominės
veiklos vykdytojas dalyvis atitinka suteikiančiosios institucijos koncesijos dokumentuose nustatytą ekonominės veiklos vykdytojo pašalinimo pagrindą arba neatitinka šiuose dokumentuose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų.“
ją išdėstyti taip: „23. Pasiūlymas
7Papildyti 3 straipsnį 28¹ dalimi:
„28¹. Supaprastinta koncesija – koncesija, kurios
vertė yra mažesnė už šio įstatymo 3 straipsnio 29 dalyje nurodytą vertę.“
8Pakeisti 3 straipsnio 30 dalį ir ją išdėstyti taip:
„30.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių (OL 2008 L 293, p. 3) (toliau – Reglamentas Nr. 1008/2008/EB), 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinančiame Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70 (OL 2007 L 315, p. 1), keleivinio autobusų, tramvajų, geležinkelių ar metro transporto viešosioms paslaugoms teikti, kurios buvo suteiktos konkurso tvarka (toliau – Reglamentas Nr. 1370/2007/EEB), Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme (toliau – Elektroninių ryšių įstatymas), Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme, Viešųjų pirkimų įstatyme, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme, Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme.“
Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Koncesijos vertę sudaro suteikiančiosios institucijos koncesijos sutarties
vykdymo laikotarpiu apskaičiuotos koncesininko pajamos, neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio, kurios bus gautos kaip atlygis už darbus ir paslaugas, kurie yra koncesijos dalykas, taip pat už prekes, susijusias su tokiais darbais ir paslaugomis. 2. Koncesijos vertė apskaičiuojama iki šio įstatymo 14 straipsnio 9 ir 10 dalyse nurodytų sprendimų priėmimo dienos. 3. Koncesijos vertė apskaičiuojama taikant objektyvų koncesijos dokumentuose nurodytą metodą.
Apskaičiuojant koncesijos vertę, suteikiančioji institucija turi atsižvelgti į:
1) koncesijos sutarties trukmę ir koncesijos sutarties pratęsimą, jeigu toks numatytas;
2) koncesininko pajamas iš darbų ir teisės eksploatuoti darbų rezultatus ir (ar) paslaugų, gautinas kaip tiesioginių vartotojų sumokami mokėjimai (įskaitant netesybas) už naudojimąsi darbų rezultatais ir paslaugomis;
3) suteikiančiosios institucijos koncesininkui mokamą atlygį arba kitą bet kurios rūšies finansinę naudą, įskaitant kompensacijas už viešųjų paslaugų teikimą ar investicijų subsidijas, atsižvelgiant į suteikiančiosios institucijos prisiimamą riziką;
4) bet kokius trečiųjų asmenų mokėjimus už koncesijos vykdymą;
5) pajamas, gautinas pardavus turtą, kuris yra koncesijos dalis;
6) prekių ir paslaugų, kurias suteikiančioji institucija perduoda koncesininkui, vertę, jeigu tokios prekės ar paslaugos yra būtinos darbams vykdyti ar paslaugoms teikti;
7) prizus ar mokėjimus dalyviams;
8) visas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos koncesijos vertės pasikeitimui;
9) kitas koncesijos sutarties vykdymo metu gautinas pajamas, nenurodytas šios dalies 1–8 punktuose. 4. Jeigu koncesijos suteikimo metu koncesijos vertė padidėja arba sumažėja daugiau kaip 20 procentų negu vertė, nustatyta šio įstatymo 14 straipsnio 9 ir 10 dalyse nurodytuose sprendimuose, koncesijos verte laikoma ta vertė, kuri apskaičiuota koncesijos suteikimo metu. 5. Numatomos koncesijos vertės apskaičiavimo metodas negali būti pasirenkamas taip, kad būtų siekiama išvengti šio įstatymo taikymo. Koncesija negali būti skaidoma į dalis, siekiant išvengti šio įstatymo taikymo, išskyrus atvejus, kai toks skaidymas pagrįstas objektyviomis priežastimis. 6. Tais atvejais, kai koncesija skaidoma į atskiras darbų ir paslaugų dalis, bendrą koncesijos vertę sudaro visų dalių vertė. 1.
sutarties vykdymo laikotarpiu apskaičiuotos koncesininko pajamos, neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio, kurios bus gautos kaip atlygis už darbus ir paslaugas, kurie yra koncesijos dalykas, taip pat už prekes, susijusias su tokiais darbais ir paslaugomis. 2. Koncesijos vertė apskaičiuojama iki šio įstatymo 14 straipsnio 9 ir 10 dalyse nurodytų sprendimų priėmimo dienos ir gali būti tikslinama iki koncesijos suteikimo procedūros pradžios. 3. Koncesijos vertė apskaičiuojama taikant objektyvų koncesijos dokumentuose nurodytą metodą. Apskaičiuojant koncesijos vertę, suteikiančioji institucija turi atsižvelgti į:
1) visas koncesijos sutarties pasirinkimo galimybes, koncesijos sutarties trukmę ir koncesijos sutarties pratęsimą, jeigu toks numatytas;
2) koncesininko pajamas iš darbų ir teisės eksploatuoti darbų rezultatus ir (ar) paslaugų, gautinas kaip tiesioginių vartotojų sumokami mokėjimai (įskaitant netesybas) už naudojimąsi darbų rezultatais ir paslaugomis. Į šias pajamas neįskaičiuojamos koncesininko pajamos, kurias pagal koncesijos sutartį koncesininkas perduoda suteikiančiajai institucijai;
3) suteikiančiosios institucijos koncesininkui mokamą atlygį arba kitą bet kurios rūšies finansinę naudą, įskaitant kompensacijas už viešųjų paslaugų teikimą ar investicijų subsidijas, atsižvelgiant į suteikiančiosios institucijos prisiimamą riziką;
4) bet kokius trečiųjų asmenų mokėjimus už koncesijos vykdymą;
5) pajamas, gautinas pardavus turtą, kuris yra koncesijos dalis;
6) prekių ir paslaugų, kurias suteikiančioji institucija perduoda koncesininkui, vertę, jeigu tokios prekės ar paslaugos yra būtinos darbams vykdyti ar paslaugoms teikti;
7) prizus ar mokėjimus dalyviams;
8) visas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos koncesijos vertės pasikeitimui;
9) kitas koncesijos sutarties vykdymo metu gautinas pajamas, nenurodytas šios dalies 1–8 punktuose. 4.
kaip 20 procentų lyginant su ta verte, kuri apskaičiuota iki koncesijos suteikimo procedūros pradžios, koncesijos verte laikoma ta vertė, kuri apskaičiuota koncesijos suteikimo metu. 5. Numatomos koncesijos vertės apskaičiavimo metodas negali būti pasirenkamas taip, kad būtų siekiama išvengti šio įstatymo taikymo. Koncesija negali būti skaidoma į dalis, siekiant išvengti šio įstatymo taikymo, išskyrus atvejus, kai toks skaidymas pagrįstas objektyviomis priežastimis. 6. Tais atvejais, kai koncesija skaidoma į atskiras darbų ir paslaugų dalis, bendrą koncesijos vertę sudaro visų dalių vertė. Kai koncesijos suteikimo metu ketinama sudaryti koncesijos sutartį kiekvienai koncesijos daliai, vadovaujamasi šio įstatymo nuostatomis, kurios taikytinos atsižvelgiant į bendrą visų koncesijos dalių vertę.“
Pripažinti netekusia galios 6 straipsnio 7 dalį. 7) darbo sutarčių;
skirsnio pakeitimas Pakeisti I skyriaus ketvirtąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
1Mišriomis sutartimis laikomos šios sutartys:
1) kurių dalykas yra darbai ir paslaugos.
Jeigu koncesijos dalykas yra ir darbai, ir paslaugos, tokia koncesija laikytina atitinkamai darbų koncesija arba paslaugų koncesija, priklausomai nuo to, kuri – darbų ar paslaugų – vertė yra didesnė;
2) kurios vienai ar kelioms dalims taikytinas šis įstatymas, o kitai daliai ar dalims – Viešųjų pirkimų įstatymo arba Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio arba Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos;
3) kurios vienai daliai ar kelioms dalims taikomos šio įstatymo nuostatos, o kitai daliai ar dalims – kiti Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos teisės aktai, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą sutartį. Tokiu atveju suteikiančioji institucija gali pasirinkti sudaryti vieną sutartį dėl visų dalių arba sudaryti sutartis dėl kiekvienos dalies atskirai. Suteikiančioji institucija, nusprendusi sudaryti sutartis dėl atskirų dalių, sprendimą, ar taikyti šio įstatymo nuostatas, priima įvertinusi atitinkamos koncesijos sutarties dalies savybes. 2. Tuo atveju, kai suteikiančioji institucija pasirenka sudaryti mišrią sutartį atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, tokiai sutarčiai taikomos šio įstatymo nuostatos. 3. Jeigu dėl objektyvių priežasčių turi būti sudaroma mišri sutartis, kurioje yra tiek su koncesijomis, tiek su viešaisiais pirkimais susijusios dalys, kaip numatyta šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, tokios sutarties sudarymui atitinkamai taikomos Viešųjų pirkimų įstatymo arba Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo, arba Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio, arba Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos. 4.
nulemti siekis išvengti šio įstatymo, Viešųjų pirkimų įstatymo arba Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo, arba Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio, arba Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatų taikymo. 12 straipsnis. Sutartys, apimančios šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių ir kitų rūšių veiklą
1Jeigu siekiama suteikti koncesiją kelių rūšių veikloms,
suteikiančioji institucija, vykdanti kurią nors iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklą, gali sudaryti vieną sutartį arba atskiras kiekvienai veiklos rūšiai sutartis:
1) priėmus sprendimą sudaryti atskiras sutartis, turi būti taikomos taisyklės, atsižvelgiant į atskiros veiklos pobūdį;
2) priėmus sprendimą sudaryti vieną sutartį, taikomos šio straipsnio 2 dalies nuostatos. 2. Sutarčiai, kuria siekiama apimti kelias veiklos rūšis, taikomos taisyklės, taikytinos veiklos rūšiai, kuriai vykdyti iš esmės suteikiama koncesija. Jeigu dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės nustatyti, kuriai veiklos rūšiai iš esmės suteikiama koncesija, tokiu atveju koncesija suteikiama vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, reguliuojančiomis suteikiančiosios institucijos koncesijos suteikimą, jeigu vienai iš veiklos rūšių taikytinos šio įstatymo nuostatos, reguliuojančios suteikiančiosios institucijos koncesijos suteikimą, o kitai – suteikiančiosios institucijos, vykdančios kurią nors iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklą, koncesijų suteikimą. 13 straipsnis.
Mokslinių tyrimų plėtros paslaugų koncesijoms, kurių BVPŽ kodai yra nuo 73000000-2 iki 73120000-9, 73300000-5, 73420000-2 ir 73430000-5, šis įstatymas taikomas, kai yra tenkinamos visos šios sąlygos:
1) gauta nauda yra naudojama tik suteikiančiosios institucijos veiklos poreikiams tenkinti;
2) už teikiamą paslaugą viską sumoka pati suteikiančioji institucija. KETVIRTASIS SKIRSNIS
1Kai koncesijos dalykas apima:
1) darbus kartu su paslaugomis, taikomos šio įstatymo nuostatos, kurios taikytinos pagrindinei mišrios koncesijos sutarties dalyko daliai;
2) šio įstatymo 4 priede nurodytas paslaugas ir kitas paslaugas, taikomos šio įstatymo nuostatos, taikytinos mišrios koncesijos sutarties dalyko daliai, kurios numatoma koncesijos vertė yra didžiausia, palyginti su kitomis tos koncesijos dalimis. 2. Kai sudaroma sutartis, kurios dalykas apima koncesijų ir kitus elementus, suteikiančioji institucija gali sudaryti vieną sutartį arba sudaryti atskiras sutartis dėl skirtingų dalyko dalių.
Tuo atveju, kai suteikiančioji institucija nusprendžia sudaryti:
1) sutartis dėl skirtingų dalyko dalių, sprendimas dėl šio įstatymo nuostatų taikymo priimamas dėl kiekvienos dalies atskirai, įvertinus atitinkamo dalyko dalies ypatybes;
2) mišrią sutartį, neatsižvelgiant į dalyko dalių vertę ir į tai, kokių teisės aktų nuostatos turėtų būti taikomas toms dalims, tokiai sutarčiai taikomos šio įstatymo nuostatos, išskyrus šio įstatymo 11¹ straipsnyje arba šios dalies 3 punkte numatytus atvejus;
3) mišrią sutartį dėl dalyko, turinčio koncesijų ir viešųjų pirkimų ar pirkimų sutarčių, kurioms taikomos atitinkamai Viešųjų pirkimų įstatymo arba Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo nuostatos, elementų, tokiai sutarčiai taikytinas teisės aktas nustatomas vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto arba Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatomis. 3. Jeigu dėl objektyvių priežasčių, susijusių su sutarties dalyko techninėmis ir (arba) ekonominėmis ypatybėmis, sutarties dalykas negali būti atskirtas, tokiai sutarčiai taikytinos teisės aktų nuostatos nustatomos atsižvelgiant į tai, kuri sutarties dalyko dalis yra pagrindinė. Tuo atveju, kai sutartis apima paslaugų koncesijos ir prekių sutarties elementus, pagrindinė sutarties dalyko dalis nustatoma atsižvelgiant į tai, kuri iš atitinkamų paslaugų ar prekių numatomų verčių yra didesnė. 4.
4Jeigu sutartimi siekiama apimti kelių rūšių veiklą,
kurių vienai taikomas šio įstatymo 2 priedas arba Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymas, taikytinos nuostatos nustatomos atitinkamai pagal šio įstatymo 12 straipsnį ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 21 straipsnį. 11¹ straipsnis. Mišrios sutartys, apimančios gynybos ar saugumo aspektus
sudaroma mišri sutartis dėl dalyko, kurio daliai taikomos šio įstatymo nuostatos, o kitai daliai – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio arba Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos. 2. Kai sudaroma mišri sutartis apima kelių rūšių veiklas, kurių dalis patenka į šio įstatymo 2 priedo arba Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo taikymo sritį, o kitai daliai taikomos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio arba Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos, taikomos šio įstatymo 12 straipsnio ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 24 straipsnio nuostatos. 3. Jeigu objektyviai gali būti sudaromos atskiros sutartys dėl skirtingų dalyko dalių, suteikiančioji institucija gali sudaryti vieną sutartį arba sudaryti sutartis dėl skirtingų dalyko dalių.
Tuo atveju, kai suteikiančioji institucija nusprendžia sudaryti:
1) atskiras sutartis dėl skirtingų dalių, sprendimas, kokio teisės akto nuostatas taikyti, priimamas dėl kiekvienos sutarties atskirai, įvertinus atitinkamos sutarties dalyko ypatybes;
2) mišrią sutartį dėl dalyko, kurio daliai taikomos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio nuostatos arba skirtingoms dalims taikomos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio ir Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos, tokiai sutarčiai šio įstatymo nuostatos netaikomos, jeigu mišrios sutarties sudarymas pagrįstas objektyviomis priežastimis;
3) mišrią sutartį dėl dalyko, kurio daliai taikomos Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos, tokiai sutarčiai taikomos šio įstatymo arba Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos, jeigu mišrios sutarties sudarymas pagrįstas objektyviomis priežastimis. 4. Pasirinkimo sudaryti mišrią sutartį negali nulemti siekis išvengti šio įstatymo ir Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatų taikymo. 5. Jeigu dėl objektyvių priežasčių, susijusių su sutarties dalyko techninėmis ir (arba) ekonominėmis ypatybėmis, negali būti sudaromos atskiros sutartys dėl dalyko, kurio daliai taikomos:
1) Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio nuostatos, tokiai sutarčiai šio įstatymo nuostatos gali būti netaikomos;
2) Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos, tokiai sutarčiai suteikiančioji institucija gali taikyti šio įstatymo arba Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatas. 12 straipsnis. Sutartys, apimančios šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių ir kitų rūšių veiklą 1.
Neatsižvelgdama į šio įstatymo 11 straipsnio nuostatas, suteikiančioji institucija, vykdanti kurią nors iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklą, siekdama sudaryti sutartį dėl kelių rūšių veiklų, gali sudaryti vieną sutartį arba atskiras sutartis dėl kiekvienos veiklos rūšies. Suteikiančioji institucija, nusprendusi sudaryti vieną sutartį, vadovaujasi šio straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatomis. Tačiau tuo atveju, kai vienai iš veiklų, kurias apima sutartis, taikomos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio arba Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos, vadovaujamasi šio įstatymo 12¹ straipsnio nuostatomis. 2. Pasirinkimo sudaryti vieną ar kelias atskiras sutartis negali nulemti siekis išvengti šio įstatymo taikymo arba atitinkamais atvejais Viešųjų pirkimų įstatymo ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo taikymo. 3. Jeigu sutartis apima kelių rūšių veiklą, ji sudaroma vadovaujantis reguliavimu, taikytinu tai veiklai, dėl kurios sutartis iš esmės yra sudaryta. 4.
rūšies sutartis iš esmės yra sudaryta, taikytinas reguliavimas nustatomas vadovaujantis šiomis nuostatomis:
1) sutartis sudaroma vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, taikomomis šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytai suteikiančiajai institucijai, jei vienai iš veiklos rūšių, dėl kurios sudaroma sutartis, turėtų būti taikomos šio įstatymo nuostatos, skirtos šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytai suteikiančiajai institucijai, o kitai – šio įstatymo nuostatos, skirtos šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytai suteikiančiajai institucijai;
2) sutartis sudaroma vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, jeigu vienai iš veiklos rūšių, dėl kurios sudaroma sutartis, taikomos šio įstatymo nuostatos, o kitai – Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos;
3) sutartis sudaroma vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, jeigu vienai iš veiklos rūšių, dėl kurios sudaroma sutartis, taikomos šio įstatymo nuostatos, o kitai – netaikomos nei šio įstatymo, nei Viešųjų pirkimų įstatymo, nei Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo nuostatos. 12¹ straipsnis. Koncesijų sutartys, apimančios šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių ir veiklą, susijusią su gynybos arba saugumo aspektais
šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklą, siekdama sudaryti sutartį dėl kelių rūšių veiklų, gali sudaryti vieną sutartį arba atskiras sutartis dėl kiekvienos veiklos rūšies. Suteikiančiajai institucijai nusprendus:
1) sudaryti atskiras sutartis dėl skirtingų veiklos rūšių, sprendimas, kokio teisės akto nuostatas taikyti, priimamas dėl kiekvienos sutarties atskirai, įvertinus atitinkamos veiklos ypatybes;
2) sudaryti vieną sutartį, neatsižvelgiant į šio įstatymo 11¹ straipsnio nuostatas, taikomos šio straipsnio 3 dalies nuostatos. 2.
sutartis negali nulemti siekis išvengti šio įstatymo arba Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo taikymo. 3. Tuo atveju, kai sudaroma sutartis apima veiklą, kuriai taikytinos šio įstatymo ir:
1) Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio nuostatos, sudarant sutartį šio įstatymo nuostatos gali būti netaikomos;
2) Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos, sudarant sutartį taikomos šio įstatymo arba Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos. Ši nuostata taikoma atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme nustatytas pirkimo vertės ribas ir atvejus, kai Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo reikalavimai netaikomi. Jeigu šiame punkte nurodytos sutartys turi pirkimų ar kitų elementų, kuriems taikomos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio nuostatos, jos gali būti sudaromos netaikant šio įstatymo nuostatų. 13 straipsnis. Mokslinių tyrimų plėtros paslaugos Mokslinių tyrimų plėtros paslaugų koncesijoms, kurių BVPŽ kodai yra nuo 73000000-2 iki 73120000-9, 73300000-5, 73420000-2 ir 73430000-5, šis įstatymas taikomas, kai yra tenkinamos visos šios sąlygos:
1) gauta nauda yra taikoma tik suteikiančiosios institucijos veiklos poreikiams tenkinti;
2) už teikiamą paslaugą viską sumoka pati suteikiančioji institucija.“
14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Koncesijos suteikiamos šio įstatymo III skyriaus
pirmajame skirsnyje numatytu konkurso būdu, išskyrus atvejus, numatytus šio įstatymo III skyriaus antrajame skirsnyje, kai koncesijos gali būti suteikiamos be konkurso skyriuje nurodytais koncesijų suteikimo būdais.“
14 straipsnį 12 dalimi: „12.
Mobilizacijos, karo, nepaprastosios padėties atveju ar kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įvertinusi riziką, kad veiksniai, dėl kurių buvo ar gali būti paskelbta mobilizacija, įvesta karo ar nepaprastoji padėtis, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, yra priėmusi sprendimą dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 2¹ dalies nuostatos taikymo, suteikiančioji institucija paraiškos ar pasiūlymo vertinimui ir sutarties nutraukimui mutatis mutandis gali taikyti Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 2¹ dalies ir 90 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas.“
Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Koncesijos sutarčių, kurių trukmė ilgesnė kaip 5 metai, trukmė negali būti ilgesnė už laikotarpį, per kurį koncesininkas pagrįstai gali tikėtis atgauti atliekant darbus ir teikiant paslaugas įdėtas investicijas Ilgiau nei penkerius metus trunkančių koncesijos sutarčių maksimali trukmė neturi viršyti laikotarpio, kurio koncesininkui galėtų pagrįstai prireikti, kad būtų atgautos investicijos, skirtos darbams vykdyti ar paslaugoms teikti, ir būtų gauta investuoto kapitalo grąža, atsižvelgiant į investicijas, būtinas konkretiems tikslams pasiekti. Investicijos, į kurias atsižvelgiama apskaičiavimo tikslais, turi apimti pradines investicijas ir investicijas, padarytas koncesijos vykdymo metu.“7 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Suteikiančioji institucija turi teisę apriboti dalyvių, kuriuos ji kvies pateikti pasiūlymus, skaičių. Suteikiančioji institucija koncesijos skelbime nurodo objektyvius ir nediskriminacinius kriterijus ir taisykles, kuriuos suteikiančioji institucija ketina taikyti atrinkdama dalyvius, kurie atitinka minimalius kvalifikacijos reikalavimus, mažiausią ir, jeigu reikia, didžiausią kviečiamų pateikti pasiūlymus dalyvių skaičių.
Kviečiamų dalyvių skaičius turi būti pakankamas konkurencijai užtikrinti, tačiau negali būti mažesnis kaip trys, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje ir šio įstatymo 29
20 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „20 straipsnis. Koncesijos suteikimo komisija suteikimą atliekantys ir kiti su koncesijos suteikimu ar jos vykdymu susiję asmenys“. 2. Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Suteikiančioji institucija koncesijų suteikimo procedūroms atlikti privalo sudaryti Komisiją, nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims atlikti. Suteikiančioji institucija gali sudaryti atskiras komisijas koncesijos pasirengimo, ginčų nagrinėjimo ar sutarties vykdymo etapams vykdyti arba tokias užduotis nustatyti koncesijos procedūras atliekančiai Komisijai. Jeigu suteikiančioji institucija koncesijos suteikimui organizuoti ir procedūroms iki koncesijos sutarties sudarymo atlikti įgalioja kitą instituciją, šiuos veiksmus atlieka įgaliotoji institucija. Komisija dirba pagal suteikiančiosios institucijos patvirtintą darbo reglamentą, yra jai atskaitinga ir vykdo tik rašytines jos užduotis ir įpareigojimus. Darbo reglamente taip pat turi būti nustatyta Komisijos narių, patekusių į interesų konflikto situaciją, nusišalinimo tvarka.“
dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Komisijos pirmininku skiriamas Komisiją
sudariusios suteikiančiosios institucijos vadovas arba jo įgaliotas šios suteikiančiosios institucijos ar bendru pavaldumu susijusios kitos suteikiančiosios institucijos darbuotojas.
Jeigu suteikiančioji institucija koncesijos suteikimui organizuoti ir procedūroms iki koncesijos sutarties sudarymo atlikti įgalioja kitą instituciją, Komisijos pirmininku gali būti skiriamas šios institucijos vadovas arba jo įgaliotas šios institucijos darbuotojas. Skiriant Komisijos narius, turi būti atsižvelgiama į jų ekonomines, technines, teisines žinias ir šio įstatymo bei kitų koncesijas reguliuojančių teisės aktų išmanymą, taip pat kitas specialiąsias žinias, kurios padėtų siekti aplinkos apsaugos, socialinių tikslų, skatinti inovacijų pasiūlą. Komisijos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Komisijos posėdžiai ir priimami sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Komisijos narių.“
4Papildyti 20 straipsnį 7 dalimi:
„7. Suteikiančioji institucija skiria asmenį
(asmenis), atsakingą (atsakingus) už koncesijos sutarties vykdymą. Šis reikalavimas gali būti netaikomas, jeigu Komisijai nustatytos užduotys apima visus sutarties vykdymo etapus. Skiriant asmenį (asmenis), atsakingą (atsakingus) už koncesijos sutarties vykdymą, turi būti atsižvelgiama į koncesijos dalyko ir šio įstatymo 62 ir 63 straipsnių išmanymą.“
21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Konfidencialia negalima laikyti informacijos:
1) jeigu tai pažeistų teisės aktų, įskaitant teisės aktus dėl teisės gauti informaciją, reikalavimus;
2) jeigu tai pažeistų šio įstatymo 29 ir 58 straipsniuose nustatytus reikalavimus dėl paskelbimo apie sudarytą koncesijos sutartį ir dalyvių informavimo;
3) pateiktos dalyvio pašalinimo pagrindų nebuvimą, ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams patvirtinančiuose dokumentuose., išskyrus informaciją, kurią atskleidus būtų pažeisti dalyvio įsipareigojimai pagal su trečiaisiais asmenimis sudarytas sutartis, – tuo atveju, kai ši informacija reikalinga dalyviui jo teisėtiems interesams ginti;
4) apie pasitelktus ūkio subjektus, kurių pajėgumais remiasi dalyvis, ir subrangovus – tuo atveju, kai ši informacija reikalinga dalyviui jo teisėtiems interesams ginti.“
2Pakeisti 21 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Suteikiančioji institucija, kilus abejonių dėl pasiūlyme nurodytos
informacijos konfidencialumo, gali prašyti dalyvio įrodyti informacijos konfidencialumo pagrįstumą. Jeigu dalyvis per suteikiančiosios institucijos nurodytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 3 darbo dienos, nepateikia tokių įrodymų arba pateikia netinkamus įrodymus, laikoma, kad tokia informacija yra nekonfidenciali.“
Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „22 straipsnis. Interesų konfliktas
suteikiančiosios institucijos ar įgaliotosios institucijos darbuotojai, iniciatoriai, Komisijos nariai ar ekspertai, dalyvaujantys koncesijos suteikimo procedūroje ar galintys daryti įtaką jos rezultatams, turi tiesioginį ar netiesioginį finansinį, ekonominį ar kitokio pobūdžio asmeninį suinteresuotumą, galintį neigiamai paveikti koncesijos suteikimo procedūroje priimamų sprendimų nešališkumą ir nepriklausomumą. 2.
2Suteikiančioji institucija,
siekdama užkirsti kelią koncesijose kylantiems interesų konfliktams, turi reikalauti, kad kiekvienas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo nedalyvautų koncesijos suteikimo procedūroje, ir tik tuo atveju, jeigu nėra kitų alternatyvų, koncesijos suteikimo procedūrose dalyvautų ar su koncesija susijusius sprendimus priimtų tik prieš tai pasirašęs konfidencialumo pasižadėjimą – ir Viešųjų pirkimų tarnybos kartu su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija nustatytos formos nešališkumo deklaraciją. Suteikiančiosios institucijos ar įgaliotosios institucijos darbuotojai, Komisijos nariai ar ekspertai, dalyvaujantys koncesijos suteikimo procedūroje ar galintys daryti įtaką jos rezultatams, patekę į interesų konflikto situaciją, privalo nusišalinti nuo su atitinkama koncesija susijusių sprendimų. 3. Gavusi pagrįstos informacijos apie tai, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo gali būti patekęs į interesų konflikto situaciją ir nenusišalino nuo su atitinkama koncesija susijusių sprendimų priėmimo, suteikiančioji institucija ar jos įgaliota institucija sustabdo nurodyto asmens dalyvavimą priimant su atitinkama koncesija susijusius sprendimus ir atlieka to asmens su koncesija susijusios veiklos patikrinimą. Suteikiančioji institucija ar jos įgaliota institucija, nustačiusi, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo pateko į interesų konflikto situaciją, pašalina jį iš su atitinkama koncesija susijusių sprendimų priėmimo ir įvertina, ar dėl nustatyto interesų konflikto neatsirado šio įstatymo 26 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytas ekonominės veiklos vykdytojo ar dalyvio pašalinimo pagrindas. 22 straipsnis. Interesų konfliktas suteikiančiojoje institucijoje 1.
Suteikiančiosios institucijos koncesijose kylantiems interesų konfliktams priskiriami atvejai, kai suteikiančiosios institucijos ar įgaliotosios institucijos darbuotojai, iniciatoriai, Komisijos nariai ar ekspertai, dalyvaujantys koncesijos suteikime ar galintys daryti įtaką jo rezultatams, turi tiesioginį ar netiesioginį finansinį, ekonominį ar kitokio pobūdžio asmeninį suinteresuotumą, galintį neigiamai paveikti koncesijos suteikimo procedūroje rengiamų, svarstomų ir (ar) priimamų sprendimų nešališkumą ir nepriklausomumą. 2. Suteikiančioji institucija, siekdama užkirsti kelią koncesijose kylantiems interesų konfliktams, turi:
1) reikalauti, kad kiekvienas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo koncesijos suteikime dalyvautų ar su koncesija susijusius sprendimus priimtų tik prieš tai pasirašęs konfidencialumo pasižadėjimą, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravęs privačius interesus, o asmenys, kuriems neprivaloma deklaruoti privačius interesus, – pasirašę Viešųjų pirkimų tarnybos kartu su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija nustatytos formos nešališkumo deklaraciją. Suteikiančiosios institucijos ar įgaliotosios institucijos darbuotojai, Komisijos nariai ar ekspertai, dalyvaujantys koncesijos suteikime ar galintys daryti įtaką jos rezultatams, patekę į interesų konflikto situaciją, privalo nusišalinti nuo su atitinkama koncesija susijusių sprendimų rengimo, svarstymo ir priėmimo;
2) pateikti šio įstatymo 67 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytoje ataskaitoje Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 8 punkte nurodytų asmenų vardus, pavardes. 3.
apie tai, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo gali būti patekęs į interesų konflikto situaciją ir nenusišalino nuo su atitinkama koncesija susijusių sprendimų rengimo, svarstymo ir (ar) priėmimo, suteikiančioji institucija ar jos įgaliota institucija sustabdo nurodyto asmens dalyvavimą rengiant, svarstant ir (ar) priimant su atitinkama koncesija susijusius sprendimus ir atlieka to asmens su koncesija susijusios veiklos patikrinimą. Suteikiančioji institucija ar jos įgaliota institucija, nustačiusi, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo pateko į interesų konflikto situaciją, pašalina jį iš su atitinkama koncesija susijusių sprendimų rengimo, svarstymo ir (ar) priėmimo ir įvertina, ar dėl nustatyto interesų konflikto neatsirado šio įstatymo 26 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytas ekonominės veiklos vykdytojo ar dalyvio pašalinimo pagrindas.“
Papildyti 23 straipsnį 6 dalimi:
„6. Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonės, informacinės
sistemos „E. sąskaita“ priemonės ir jų techninės charakteristikos turi nediskriminuoti ekonominės veiklos vykdytojų, būti visiems prieinamos ir suderintos su visuotinai naudojamomis informacinių ir ryšių technologijų priemonėmis, neriboti ekonominės veiklos vykdytojų galimybių dalyvauti koncesijos suteikimo procedūrose.“
Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1.
Suteikiančioji institucija, nurodyta šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose, pašalina, o suteikiančioji institucija, kaip nurodyta šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose, gali pašalinti dalyvį iš koncesijos suteikimo procedūros, jeigu sužino, kad dalyvis arba jo atsakingas asmuo, nurodytas šio straipsnio 2 dalies 2 punkte, nuteistas už šią nusikalstamą veiką:
1) dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam;
2) kyšininkavimą, prekybą poveikiu, papirkimą;
3) sukčiavimą, turto pasisavinimą, turto iššvaistymą, apgaulingą pareiškimą apie juridinio asmens veiklą, kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą ar piktnaudžiavimą, kai šiomis nusikalstamomis veikomis kėsinamasi į Europos Sąjungos finansinius interesus, kaip apibrėžta Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 1 straipsnyje;
4) teroristinį ir su teroristine veikla susijusį nusikaltimą;
5) nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą ar legalizavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą;
6) prekybą žmonėmis, vaiko pirkimą arba pardavimą. 2.
nurodytą nusikalstamą veiką, kai dėl:
1) dalyvio, kuris yra fizinis asmuo, per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis ir šis asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
2) dalyvio, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, vadovo, kito valdymo ar priežiūros organo nario ar kito asmens, turinčio (turinčių) teisę atstovauti dalyviui ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, ar buhalterio (buhalterių) ar kito (kitų) asmens (asmenų), turinčio (turinčių) teisę surašyti ir pasirašyti dalyvio apskaitos dokumentus, per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis ir šis (šie) asmuo (asmenys) turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
3) dalyvio, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis arba šio straipsnio 3 dalies atveju – galutinis administracinis sprendimas, jeigu toks sprendimas priimamas pagal dalyvio šalies teisės aktų reikalavimus. 3. Už įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, nevykdymą pagal šalies, kurioje registruotas dalyvis, ar pagal šalies, kurioje yra dalyvio, kaip fizinio asmens, gyvenamoji vieta, ar šalies, kurioje yra suteikiančioji institucija, reikalavimus dalyvis iš koncesijos suteikimo procedūros pašalinamas, jeigu suteikiančioji institucija, kaip nurodyta šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose, sužino, kad dalyvis arba jo atsakingas asmuo nuteistas, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, arba turi kitų įrodymų apie šių įsipareigojimų nevykdymą.
Ši nuostata netaikoma, jeigu:
1) dalyvis yra įsipareigojęs sumokėti mokesčius, įskaitant socialinio draudimo įmokas, ir dėl to laikomas jau įvykdžiusiu šiuos įsipareigojimus;
2) įsiskolinimo suma neviršija 50 (penkiasdešimt) eurų;
3) dėl esamo įsipareigojimų neįvykdymo dalyvis dar nelaikomas skolingu pagal šalies, kurioje jis registruotas ar kurioje yra jo gyvenamoji vieta, teisės aktus;
4) dalyvis apie tikslią jo įsiskolinimo sumą informuotas tokiu metu, kad iki paraiškų ar pasiūlymų pateikimo termino pabaigos nespėjo sumokėti mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, sudaryti mokestinės paskolos sutarties ar kito panašaus pobūdžio įpareigojančio susitarimo dėl jų sumokėjimo ar imtis kitų priemonių, kad atitiktų šios dalies 2 punkto nuostatas. Dalyvis šiuo pagrindu nepašalinamas iš pirkimo procedūros, jis laikomas jau įvykdžiusiu savo įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, sumokėjimu. 4.
procedūros, jeigu:
1) suteikiančioji institucija, nurodyta šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose, išskyrus instituciją, vykdančią kurią nors iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklą, turi pakankamai įtikinamų duomenų, kad dalyvis su kitais koncesijos suteikimo procedūroje dalyvaujančiais ekonominės veiklos vykdytojais yra sudaręs susitarimus, kuriais siekiama iškreipti arba kurie iškreipia koncesijos suteikimo procedūroje dalyvaujančių ekonominės veiklos vykdytojų konkurenciją;
2) koncesijos suteikimo procedūrų metu dalyvis pateko į interesų konflikto situaciją, kaip apibrėžta šio įstatymo 22 straipsnyje, ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti;
3) dalyvis dalyvavo pasirengiant koncesijos suteikimui, kaip apibrėžta šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje, ir dėl to pažeista konkurencija, ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti;
4) koncesijos suteikimo procedūrų metu dalyvis nuslėpė ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šiame straipsnyje ir šio įstatymo 41 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir suteikiančioji institucija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis;
5) koncesijos suteikimo procedūrų metu dalyvis ėmėsi veiksmų, siekdamas daryti įtaką suteikiančiosios institucijos sprendimams, gauti konfidencialios informacijos, kuri suteiktų jam neteisėtą pranašumą koncesijos suteikimo procedūroje, ar teikė klaidinančią informaciją, kuri gali daryti esminę įtaką suteikiančiosios institucijos sprendimams dėl dalyvių pašalinimo, jų kvalifikacijos vertinimo, laimėtojo nustatymo, ir suteikiančioji institucija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis;
6) dalyvis yra neįvykdęs koncesijos, viešojo pirkimo–pardavimo, pirkimo–pardavimo sutarties, kaip apibrėžta Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme, su suteikiančiąja institucija ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Civiliniame kodekse (toliau – esminis koncesijos sutarties pažeidimas), dėl kurio per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta sutartis arba per pastaruosius 3 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos ar suteikiančiosios institucijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad dalyvis sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais.
Suteikiančioji institucija pašalina dalyvį iš koncesijos suteikimo procedūros, jeigu:
1) suteikiančioji institucija, nurodyta šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose, išskyrus instituciją, vykdančią kurią nors iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklą, turi pakankamai įtikinamų duomenų, kad dalyvis su kitais koncesijos suteikimo procedūroje dalyvaujančiais ekonominės veiklos vykdytojais yra sudaręs susitarimus, kuriais siekiama iškreipti arba kurie iškreipia koncesijos suteikimo procedūroje dalyvaujančių ekonominės veiklos vykdytojų konkurenciją;
2) koncesijos suteikimo procedūrų metu dalyvis pateko į interesų konflikto situaciją, kaip apibrėžta šio įstatymo 22 straipsnyje, ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti;
3) dalyvis dalyvavo pasirengiant koncesijos suteikimui, kaip apibrėžta šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje, ir dėl to pažeista konkurencija, ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti;
4) koncesijos suteikimo procedūrų metu dalyvis nuslėpė ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šiame straipsnyje ir šio įstatymo 41 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir suteikiančioji institucija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis;
5) koncesijos suteikimo procedūrų metu dalyvis ėmėsi veiksmų, siekdamas daryti įtaką suteikiančiosios institucijos sprendimams, gauti konfidencialios informacijos, kuri suteiktų jam neteisėtą pranašumą koncesijos suteikimo procedūroje, ar teikė klaidinančią informaciją, kuri gali daryti esminę įtaką suteikiančiosios institucijos sprendimams dėl dalyvių pašalinimo, jų kvalifikacijos vertinimo, laimėtojo nustatymo, ir suteikiančioji institucija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis;
6) dalyvis yra neįvykdęs koncesijos, viešojo pirkimo–pardavimo, pirkimo–pardavimo sutarties, kaip apibrėžta Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme, su suteikiančiąja institucija ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Civiliniame kodekse (toliau – esminis koncesijos sutarties pažeidimas), dėl kurio per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta sutartis arba per pastaruosius 3 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos ar suteikiančiosios institucijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad dalyvis sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais. Šiuo pagrindu dalyvis taip pat pašalinamas iš koncesijos suteikimo procedūros, kai vadovaujantis kitų valstybių teisės aktais per pastaruosius 3 metus nustatyta, kad jis, vykdydamas ankstesnę sutartį, nurodytą šiame punkte, nustatytą esminį reikalavimą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to ta ankstesnė sutartis buvo nutraukta anksčiau laiko, buvo pareikalauta atlyginti žalą ar taikomos kitos panašios sankcijos.
Suteikiančioji institucija iš koncesijų suteikimo procedūros pašalina dalyvį ir tuo atveju, kai ji turi įtikinamų duomenų, kad dalyvis yra įsteigtas siekiant išvengti šio pašalinimo pagrindo taikymo;
7) gynybos ir saugumo srityse suteikiamų koncesijų atveju, kai, remiantis bet kurios rūšies įrodymais, įskaitant apsaugotus duomenų šaltinius, paaiškėjo, kad dalyvis nėra patikimas, kai tai būtina, kad nekiltų pavojus valstybės saugumui. 5. Suteikiančioji institucija šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytais pagrindais gali nepašalinti dalyvio iš koncesijos suteikimo procedūros tik išimtiniais atvejais, kai būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą, įskaitant visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugą. 6.
suteikimo procedūros, jeigu jis:
1) yra pažeidęs bent vieną iš šio įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų ir už tai dalyviui paskirta administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kitų valstybių teisės aktuose, kai nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai;
2) yra nemokus, jam iškelta restruktūrizavimo ar bankroto byla, pradėtas bankroto procesas ne teismo tvarka, inicijuotos likvidavimo procedūros, kai jo turtą valdo teismas ar bankroto administratorius, kai jis su kreditoriais yra sudaręs taikos sutartį (dalyvio ir kreditorių susitarimą tęsti dalyvio veiklą, kai dalyvis prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti), kai jo veikla sustabdyta ar apribota arba jo padėtis pagal šalies, kurioje jis registruotas, įstatymus yra tokia pati ar panaši. Tačiau, kai yra šiame punkte nurodyta padėtis, suteikiančioji institucija negali pašalinti dalyvio iš koncesijos suteikimo procedūros, jeigu jis pateikė pagrįstų įrodymų, kad sugebės tinkamai įvykdyti koncesijos sutartį;
3) yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, kaip nurodyta Viešųjų pirkimų įstatyme, ir dėl to kyla abejonių, kad jis sąžiningai vykdys sudarytą koncesijos sutartį.
Šiuo pagrindu suteikiančioji institucija, nurodyta šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose, išskyrus vykdančią kurią nors iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklą, dalyvį iš koncesijos suteikimo procedūros gali pašalinti, kai yra bent vienas iš šių pažeidimų:
a) profesinės etikos pažeidimas, kai nuo sprendimo pripažinti dalyvį nesilaikančiu profesinės etikos normų momento praėjo mažiau kaip vieni metai;
b) konkurencijos, darbuotojų saugos ir sveikatos, informacijos apsaugos, intelektinės nuosavybės apsaugos, finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimas, už kurį dalyviui ar jo vadovui yra paskirta administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, nustatytos Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių įstatymuose, kai nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai;
c) draudimo sudaryti draudžiamus susitarimus, įtvirtinto Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos įstatymas) ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, pažeidimas, kai nuo sprendimo paskirti Konkurencijos įstatyme ar kitos valstybės teisės akte nustatytą ekonominę sankciją įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai;
d) dalyvis, kuris yra fizinis asmuo, arba dalyvis, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, vadovas, kitas valdymo ar priežiūros organo narys ar kitas asmuo, turintis (turintys) teisę atstovauti dalyviui ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, arba juridinio asmens dalyvis, turintis balsų daugumą juridinio asmens dalyvių susirinkime, yra pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – Įmonių bankroto įstatymas) ar panašaus pobūdžio kitų valstybių teisės aktuose, kai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai.
Šiuo pagrindu suteikiančioji institucija, nurodyta šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose, išskyrus vykdančią kurią nors iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklą, dalyvį iš koncesijos suteikimo procedūros gali pašalinti, kai yra bent vienas iš šių pažeidimų:
a) profesinės etikos pažeidimas, kai nuo sprendimo pripažinti dalyvį nesilaikančiu profesinės etikos normų momento praėjo mažiau kaip vieni metai;
b) konkurencijos, darbuotojų saugos ir sveikatos, informacijos apsaugos, intelektinės nuosavybės apsaugos, finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimas, už kurį dalyviui ar jo vadovui yra paskirta administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, nustatytos Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių įstatymuose, kai nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai;
c) draudimo sudaryti draudžiamus susitarimus, įtvirtinto Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos įstatymas) ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, pažeidimas, kai nuo sprendimo paskirti Konkurencijos įstatyme ar kitos valstybės teisės akte nustatytą ekonominę sankciją įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai;
d) dalyvis, kuris yra fizinis asmuo, arba dalyvis, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, vadovas, kitas valdymo ar priežiūros organo narys ar kitas asmuo, turintis (turintys) teisę atstovauti dalyviui ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, arba juridinio asmens dalyvis, turintis balsų daugumą juridinio asmens dalyvių susirinkime, yra pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – Įmonių bankroto įstatymas) ar panašaus pobūdžio kitų valstybių teisės aktuose, kai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai. 7.
procedūros bet kuriame koncesijos suteikimo procedūros etape, jeigu paaiškėja, kad dėl savo veiksmų ar neveikimo prieš koncesijos suteikimo procedūrą ar jos metu jis atitinka koncesijos dokumentuose nustatytus reikalavimus dėl pašalinimo pagrindų, nurodytų šio straipsnio 1 ir 3 dalyse. 8. Jeigu dalyvis atitinka šio straipsnio 1, 4 ir 6 dalyse nustatytus pašalinimo pagrindus, suteikiančioji institucija gali jo nepašalinti iš koncesijos suteikimo procedūros, jeigu yra visos šios sąlygos kartu:
1) dalyvis pateikė suteikiančiajai institucijai informaciją apie tai, kad, siekdamas įrodyti savo patikimumą, jis ėmėsi atitinkamų priemonių, įskaitant:
a) savanorišką nusikalstama veika ar pažeidimu padarytos žalos atlyginimą, pašalinimą;
b) bendradarbiavimą, aktyvią pagalbą ar kitas priemones, padedančias ištirti, išsiaiškinti jo padarytą nusikalstamą veiką ar pažeidimą;
c) technines, organizacines, personalo valdymo priemones, skirtas tolesnių nusikalstamų veikų ar pažeidimų prevencijai;
2) suteikiančioji institucija įvertino dalyvio informaciją, pateiktą pagal šios dalies 1 punktą, ir priėmė motyvuotą sprendimą, kad priemonės, kurių ėmėsi dalyvis, siekdamas įrodyti savo patikimumą, yra pakankamos. Šių priemonių pakankamumas vertinamas atsižvelgiant į nusikalstamos veikos ar pažeidimo rimtumą ir aplinkybes. Suteikiančioji institucija turi pateikti dalyviui motyvuotą sprendimą raštu ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios dalies 1 punkte nurodytos dalyvio informacijos gavimo. 9. Šio straipsnio 8 dalis netaikoma, jeigu dalyvis galutiniu teismo sprendimu yra pašalintas iš pirkimo ar koncesijos suteikimo procedūrų. 1.
institucija, nurodyta šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir
iš koncesijos suteikimo procedūros, jeigu sužino, kad dalyvis arba jo atsakingas asmuo, nurodytas šio straipsnio 2 dalies 2 punkte, nuteistas už šią nusikalstamą veiką:
1) dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam;
2) kyšininkavimą, prekybą poveikiu, papirkimą;
3) sukčiavimą, turto pasisavinimą, turto iššvaistymą, apgaulingą pareiškimą apie juridinio asmens veiklą, kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą ar piktnaudžiavimą, kai šiomis nusikalstamomis veikomis kėsinamasi į Europos Sąjungos finansinius interesus, kaip apibrėžta Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 1 straipsnyje;
4) teroristinį ir su teroristine veikla susijusį nusikaltimą;
5) nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą ar legalizavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą;
6) prekybą žmonėmis, vaiko pirkimą arba pardavimą. 2.
nurodytą nusikalstamą veiką, kai dėl:
1) dalyvio, kuris yra fizinis asmuo, per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis ir šis asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
2) dalyvio, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, vadovo, kito valdymo ar priežiūros organo nario ar kito asmens, turinčio (turinčių) teisę atstovauti dalyviui ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, ar buhalterio (buhalterių) ar kito
(kitų) asmens (asmenų), turinčio (turinčių) teisę surašyti ir pasirašyti dalyvio apskaitos dokumentus (supaprastintos koncesijos atveju – dalyvio, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, vadovo ar buhalterio (buhalterių) ar kito (kitų) asmens (asmenų), turinčio (turinčių) teisę surašyti ir pasirašyti dalyvio apskaitos dokumentus), per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis ir šis (šie) asmuo (asmenys) turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
3) dalyvio, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis arba šio straipsnio 3 dalies atveju – galutinis administracinis sprendimas, jeigu toks sprendimas priimamas pagal dalyvio šalies teisės aktų reikalavimus. 3.
socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, nevykdymą pagal šalies, kurioje registruotas dalyvis, ar pagal šalies, kurioje yra dalyvio, kaip fizinio asmens, gyvenamoji vieta, ar šalies, kurioje yra suteikiančioji institucija, reikalavimus dalyvis iš koncesijos suteikimo procedūros pašalinamas (jei koncesiją suteikia suteikiančioji institucija, kaip nurodyta šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose, gali būti pašalinamas), jeigu suteikiančioji institucija sužino, kad dalyvis arba jo atsakingas asmuo nuteistas, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, arba turi kitų įrodymų apie šių įsipareigojimų nevykdymą. Ši nuostata netaikoma, jeigu:
1) dalyvis yra įsipareigojęs sumokėti mokesčius, įskaitant socialinio draudimo įmokas, ir dėl to laikomas jau įvykdžiusiu šiuos įsipareigojimus;
2) įsiskolinimo suma neviršija 50 (penkiasdešimt) eurų;
3) dėl esamo įsipareigojimų neįvykdymo dalyvis dar nelaikomas skolingu pagal šalies, kurioje jis registruotas ar kurioje yra jo gyvenamoji vieta, teisės aktus;
4) dalyvis apie tikslią jo įsiskolinimo sumą informuotas tokiu metu, kad iki paraiškų ar pasiūlymų pateikimo termino pabaigos nespėjo sumokėti mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, sudaryti mokestinės paskolos sutarties ar kito panašaus pobūdžio įpareigojančio susitarimo dėl jų sumokėjimo ar imtis kitų priemonių, kad atitiktų šios dalies 2 punkto nuostatas. Dalyvis šiuo pagrindu nepašalinamas iš koncesijos suteikimo procedūros, jeigu susipažinęs su paraiška ar pasiūlymu jis įrodo, kad jau yra laikomas įvykdžiusiu įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu. 4.
procedūros, jeigu:
1) suteikiančioji institucija turi pakankamai įtikinamų duomenų, kad dalyvis su kitais koncesijos suteikimo procedūroje dalyvaujančiais ekonominės veiklos vykdytojais yra sudaręs susitarimus, kuriais siekiama iškreipti arba kurie iškreipia koncesijos suteikimo procedūroje dalyvaujančių ekonominės veiklos vykdytojų konkurenciją;
2) koncesijos suteikimo procedūrų metu dalyvis pateko į interesų konflikto situaciją, kaip apibrėžta šio įstatymo 22 straipsnyje, ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti;
3) dalyvis dalyvavo pasirengiant koncesijos suteikimui, kaip apibrėžta šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje, ir dėl to pažeista konkurencija, ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti;
4) koncesijos suteikimo procedūrų metu dalyvis nuslėpė ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šiame straipsnyje ir šio įstatymo 41 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir suteikiančioji institucija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis, arba dalyvis dėl pateiktos melagingos informacijos negali pateikti šio įstatymo 42–45 straipsniuose nurodytų patvirtinančių dokumentų. Šiuo pagrindu dalyvis taip pat šalinamas iš koncesijos suteikimo procedūros, kai ankstesnių procedūrų, atliktų šio įstatymo, Viešųjų pirkimų įstatymo, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo nustatyta tvarka, metu nuslėpė informaciją ar pateikė šiame punkte nurodytą melagingą informaciją arba dalyvis dėl pateiktos melagingos informacijos negalėjo pateikti šio įstatymo 42–45 straipsniuose nurodytų patvirtinančių dokumentų, dėl kokių priežasčių per pastaruosius vienus metus buvo pašalintas iš koncesijos suteikimo ar pirkimo procedūrų.
Šiuo pagrindu dalyvis taip pat pašalinamas iš koncesijos suteikimo procedūros, kai, vadovaudamasis kitų valstybių teisės aktais, ankstesnių procedūrų metu jis nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją arba dėl melagingos informacijos pateikimo negalėjo pateikti patvirtinančių dokumentų, dėl kokių priežasčių per pastaruosius vienus metus buvo pašalintas iš koncesijos suteikimo ar pirkimo procedūrų, arba taikomos kitos panašios sankcijos;
5) koncesijos suteikimo procedūrų metu dalyvis ėmėsi veiksmų, siekdamas daryti įtaką suteikiančiosios institucijos sprendimams, gauti konfidencialios informacijos, kuri suteiktų jam neteisėtą pranašumą koncesijos suteikimo procedūroje, ar teikė klaidinančią informaciją, kuri gali daryti esminę įtaką suteikiančiosios institucijos sprendimams dėl dalyvių pašalinimo, jų kvalifikacijos vertinimo, laimėtojo nustatymo, ir suteikiančioji institucija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis;
6) dalyvis yra neįvykdęs koncesijos sutarties, viešojo pirkimo–pardavimo sutarties, kaip ji apibrėžta Viešųjų pirkimų įstatyme, pirkimo–pardavimo sutarties, kaip ji apibrėžta Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme, viešojo pirkimo–pardavimo sutarties, kaip ji apibrėžta Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme, su suteikiančiąja institucija, perkančiąja organizacija ar perkančiuoju subjektu ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Civilinio kodekso 6.217 straipsnyje (toliau
Šiuo pagrindu dalyvis taip pat pašalinamas iš koncesijos suteikimo procedūros, kai, vadovaudamasis kitų valstybių teisės aktais, ankstesnių procedūrų metu jis nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją arba dėl melagingos informacijos pateikimo negalėjo pateikti patvirtinančių dokumentų, dėl kokių priežasčių per pastaruosius vienus metus buvo pašalintas iš koncesijos suteikimo ar pirkimo procedūrų, arba taikomos kitos panašios sankcijos;
5) koncesijos suteikimo procedūrų metu dalyvis ėmėsi veiksmų, siekdamas daryti įtaką suteikiančiosios institucijos sprendimams, gauti konfidencialios informacijos, kuri suteiktų jam neteisėtą pranašumą koncesijos suteikimo procedūroje, ar teikė klaidinančią informaciją, kuri gali daryti esminę įtaką suteikiančiosios institucijos sprendimams dėl dalyvių pašalinimo, jų kvalifikacijos vertinimo, laimėtojo nustatymo, ir suteikiančioji institucija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis;
6) dalyvis yra neįvykdęs koncesijos sutarties, viešojo pirkimo–pardavimo sutarties, kaip ji apibrėžta Viešųjų pirkimų įstatyme, pirkimo–pardavimo sutarties, kaip ji apibrėžta Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme, viešojo pirkimo–pardavimo sutarties, kaip ji apibrėžta Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme, su suteikiančiąja institucija, perkančiąja organizacija ar perkančiuoju subjektu ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Civilinio kodekso 6.217 straipsnyje (toliau
nuolatiniais trūkumais ir dėl to buvo pritaikyta sutartyje nustatyta sankcija. Šiuo pagrindu dalyvis taip pat pašalinamas iš koncesijos suteikimo procedūros, kai vadovaujantis kitų valstybių teisės aktais per pastaruosius 3 metus nustatyta, kad jis, vykdydamas ankstesnę sutartį, nurodytą šiame punkte, nustatytą esminį reikalavimą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to ta ankstesnė sutartis buvo nutraukta anksčiau laiko, buvo pareikalauta atlyginti žalą ar taikomos kitos panašios sankcijos;
7) suteikiant gynybos ir saugumo sričių koncesijas, kai, remiantis bet kurios rūšies įrodymais, įskaitant apsaugotus duomenų šaltinius, paaiškėjo, kad dalyvis nėra patikimas, kai tai būtina, kad nekiltų pavojus valstybės saugumui;
8) suteikiančioji institucija bet kokiomis tinkamomis priemonėmis gali įrodyti, kad dalyvis yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, dėl kurio suteikiančioji institucija abejoja dalyvio sąžiningumu.
Šiuo pagrindu dalyvis iš pirkimo procedūros pašalinamas, kai jis:
a) yra padaręs finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimą ir nuo jo padarymo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai;
b) neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40¹ straipsnio 1 dalyje. Taikant šį dalyvio pašalinimo iš koncesijos suteikimo procedūros pagrindą vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo 40¹ straipsnio
įstatymo 40¹ straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų padarymo dienos, tačiau visais atvejais šie terminai negali būti ilgesni nei treji metai;
c) yra padaręs draudimo sudaryti draudžiamus susitarimus, įtvirtinto Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, pažeidimą ir nuo jo padarymo dienos praėjo mažiau kaip treji metai. 5.
pagrindais gali nepašalinti dalyvio iš koncesijos suteikimo procedūros tik išimtiniais atvejais, kai būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą, įskaitant visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugą. 6. Suteikiančioji institucija gali pašalinti dalyvį iš koncesijos suteikimo procedūros, jeigu jis:
1) yra pažeidęs bent vieną iš šio įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, kurį suteikiančioji institucija gali įrodyti bet kokiomis tinkamomis priemonėmis. Šiuo pagrindu suteikiančioji institucija gali pašalinti dalyvį iš koncesijos suteikimo procedūros, jei nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai;
2) yra nemokus, jam iškelta restruktūrizavimo ar bankroto byla, pradėtas bankroto procesas ne teismo tvarka, inicijuotos likvidavimo procedūros, kai jo turtą valdo teismas ar nemokumo administratorius, kai jis su kreditoriais yra sudaręs taikos sutartį (dalyvio ir kreditorių susitarimą tęsti dalyvio veiklą, kai dalyvis prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti), kai jo veikla sustabdyta ar apribota arba jo padėtis pagal šalies, kurioje jis registruotas, įstatymus yra tokia pati ar panaši. Tačiau kai yra šiame punkte nurodyta padėtis, suteikiančioji institucija gali nepašalinti dalyvio iš koncesijos suteikimo procedūros, jeigu jis pateikė pagrįstų įrodymų, kad sugebės tinkamai įvykdyti koncesijos sutartį;
3) yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą (išskyrus nurodytą šio įstatymo 26 straipsnio 4 dalies 8 punkte), dėl kurio suteikiančioji institucija abejoja koncesininko sąžiningumu, ir šį pažeidimą gali įrodyti bet kokiomis tinkamomis priemonėmis. Šiuo pagrindu suteikiančioji institucija gali pašalinti dalyvį iš koncesijos suteikimo procedūros, jei nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai. 7.
koncesijos suteikimo procedūros pagal šio straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytus pašalinimo pagrindus ir tuo atveju, kai ji turi įtikinamų duomenų, kad dalyvis yra įsteigtas arba dalyvauja koncesijos suteikimo procedūroje vietoj kito asmens, siekdama išvengti šio straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytų pašalinimo pagrindų taikymo. 8. Suteikiančioji institucija, priimdama sprendimus dėl dalyvio pašalinimo iš koncesijos suteikimo procedūros pagal šio straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytus pašalinimo pagrindus, atsižvelgia į tai, ar vertinant dalyvio patikimumą dalyvio pašalinimas iš koncesijos suteikimo procedūros proporcingas vertinamam dalyvio elgesiui, šio straipsnio 4 dalies 8 punkto c papunkčio atveju – ar taikant šį dalyvio pašalinimo iš koncesijos suteikimo procedūros pagrindą būtų reikšmingai apribota konkurencija. Priimant sprendimus dėl dalyvio pašalinimo iš koncesijos suteikimo procedūros pagal šio straipsnio 4 dalies 4 ir 6 punktuose nurodytus pašalinimo pagrindus, gali būti atsižvelgiama į pagal šio įstatymo 46¹ ir 64 straipsnius skelbiamą informaciją. 9. Suteikiančioji institucija dalyvį pašalina iš koncesijos suteikimo procedūros bet kuriame koncesijos suteikimo procedūros etape, jeigu paaiškėja, kad dėl savo veiksmų ar neveikimo prieš koncesijos suteikimo procedūrą ar jos metu jis atitinka koncesijos dokumentuose nustatytus reikalavimus dėl pašalinimo pagrindų. 10.
1, 4 ir 6 dalyse nustatytus pašalinimo pagrindus, suteikiančioji institucija gali jo nepašalinti iš koncesijos suteikimo procedūros, jeigu yra visos šios sąlygos kartu:
1) dalyvis pateikė suteikiančiajai institucijai informaciją apie tai, kad, siekdamas įrodyti savo patikimumą, jis ėmėsi atitinkamų priemonių, įskaitant:
a) savanorišką nusikalstama veika ar pažeidimu padarytos žalos atlyginimą, pašalinimą;
b) bendradarbiavimą, aktyvią pagalbą ar kitas priemones, padedančias ištirti, išsiaiškinti jo padarytą nusikalstamą veiką ar pažeidimą;
c) technines, organizacines, personalo valdymo priemones, skirtas tolesnių nusikalstamų veikų ar pažeidimų prevencijai;
2) suteikiančioji institucija įvertino dalyvio informaciją, pateiktą pagal šios dalies 1 punktą, ir priėmė motyvuotą sprendimą, kad priemonės, kurių ėmėsi dalyvis, siekdamas įrodyti savo sąžiningumą, yra pakankamos. Šių priemonių pakankamumas vertinamas atsižvelgiant į nusikalstamos veikos ar pažeidimo rimtumą ir aplinkybes. Suteikiančioji institucija turi pateikti dalyviui motyvuotą sprendimą raštu ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios dalies 1 punkte nurodytos dalyvio informacijos gavimo. 11. Šio straipsnio 9 dalis netaikoma, jeigu dalyvis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pašalintas iš pirkimo ar koncesijos suteikimo procedūrų teismo sprendime numatytą laikotarpį. 12. Kai priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu dalyviui yra nustatytas šio straipsnio 1, 2, 4 ir 6 dalyse nurodytų pašalinimo pagrindų laikotarpis, suteikiančioji institucija šalina dalyvį iš koncesijos suteikimo procedūros teismo sprendime nurodytą laikotarpį.“
ir ją išdėstyti taip: „1.
Koncesijos suteikimo procedūra prasideda, kai Viešųjų pirkimų tarnyba išsiunčia Europos Sąjungos leidinių biurui (supaprastintos koncesijos atveju – paskelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje) suteikiančiosios institucijos pateiktą koncesijos skelbimą. Kai šio įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais apie koncesijos suteikimą neskelbiama, koncesijos suteikimo procedūra prasideda pateikus ekonominės veiklos vykdytojui (vykdytojams) kvietimą dalyvauti koncesijos suteikimo procedūroje.“
ir ją išdėstyti taip:
„3. Suteikiančioji institucija bet kuriuo metu iki koncesijos
sutarties sudarymo turi teisę nutraukti koncesijos suteikimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti ir kurios iš esmės keičia koncesijos objektą arba tolesnė koncesijos suteikimo procedūra neužtikrina konkurencijos (dalyvauti konkurse norą pareiškia mažiau kaip 3 dalyviai), arba dėl kurių koncesijos sutartis negali būti įgyvendinama, arba koncesijos sutartimi prisiimami finansiniai įsipareigojimai viršija suteikiančiosios institucijos atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, arba koncesijos dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių suteikiančioji institucija negali sudaryti koncesijos sutarties. 14 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„29 straipsnis. Koncesijos skelbimai, skelbimai apie
koncesijos suteikimą ir skelbimai dėl koncesijos pakeitimo 1.
Suteikiančioji institucija, ketinanti suteikti koncesiją, privalo paskelbti koncesijos skelbimą, išskyrus atvejus, kai šiame įstatyme nurodyta, kad neprivaloma skelbti apie ketinimą suteikti koncesiją, taip pat skelbimą apie koncesijos suteikimą, skelbimą dėl koncesijos pakeitimo laikydamasi šių reikalavimų:
1) skelbimas apie koncesijos suteikimą skelbiamas ne vėliau kaip per 48 dienas po koncesijos sutarties sudarymo;
2) skelbimai apie šio įstatymo 4 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų koncesijų suteikimą gali būti grupuojami kas ketvirtį ir suteikiančioji institucija sugrupuotus skelbimus privalo išsiųsti per 48 dienas nuo kiekvieno ketvirčio pabaigos;
3) skelbimas dėl koncesijos pakeitimo skelbiamas šio įstatymo 62 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais nedelsiant po koncesijos sutarties pakeitimo. 2. Skelbime apie koncesijos suteikimą gali būti neskelbiama informacija, kurios atskleidimas trukdytų įgyvendinti šį įstatymą arba kitaip prieštarautų visuomenės interesams, pažeistų teisėtus konkretaus ekonominės veiklos vykdytojo komercinius interesus ar būtų pažeista konkurencija. 3. Suteikiančioji institucija neprivalo skelbti koncesijos skelbimo:
1) jeigu darbus atlikti arba paslaugas suteikti gali tik konkretus ekonominės veiklos vykdytojas, tais atvejais, kai koncesijos tikslas yra unikalaus meno kūrinio ar meninio pasirodymo sukūrimas arba įsigijimas;
2) jeigu darbus atlikti arba paslaugas suteikti gali tik konkretus ekonominės veiklos vykdytojas dėl konkurencijos nebuvimo dėl techninių priežasčių, išimtinės teisės ar intelektinės nuosavybės teisių ir kitų išimtinių teisių, negu apibrėžta šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje, apsaugos ir nėra pagrįstos alternatyvos arba pakaitalo ir konkurencijos nebuvimas nėra nulemtas dirbtinio koncesijos suteikimo parametrų susiaurinimo. 4.
koncesijos skelbimo, kai per ankstesnę koncesijos procedūrą nebuvo pateikta paraiškų ar pasiūlymų arba buvo pateiktos netinkamos paraiškos ar netinkami pasiūlymai, su sąlyga, kad iš esmės nekeičiamos pradinės koncesijos sutarties sąlygos ir kad Europos Komisijai nusiunčiama ataskaita, kai ji to prašo. 29 straipsnis. Koncesijos skelbimai, išankstiniai informaciniai skelbimai, skelbimai apie koncesijos suteikimą ir skelbimai dėl koncesijos pakeitimo
koncesiją, privalo paskelbti koncesijos skelbimą, o ketinanti suteikti šio įstatymo 4 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų koncesiją – išankstinį informacinį skelbimą (toliau – koncesijos skelbimas), išskyrus atvejus, kai šiame įstatyme nurodyta, kad neprivaloma skelbti apie ketinimą suteikti koncesiją, taip pat skelbimą apie koncesijos suteikimą, skelbimą dėl koncesijos pakeitimo, laikydamasi šių reikalavimų:
1) skelbimas apie koncesijos suteikimą skelbiamas ne vėliau kaip per 48 dienas po koncesijos sutarties sudarymo;
2) skelbimai apie šio įstatymo 4 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų koncesijų suteikimą gali būti grupuojami kas ketvirtį ir suteikiančioji institucija sugrupuotus skelbimus privalo išsiųsti per 48 dienas nuo kiekvieno ketvirčio pabaigos;
3) skelbimas dėl koncesijos pakeitimo skelbiamas šio įstatymo 62 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais nedelsiant po koncesijos sutarties pakeitimo. 2. Skelbime apie koncesijos suteikimą gali būti neskelbiama informacija, kurios atskleidimas trukdytų įgyvendinti šį įstatymą arba kitaip prieštarautų visuomenės interesams, pažeistų teisėtus konkretaus ekonominės veiklos vykdytojo komercinius interesus ar būtų pažeista konkurencija.“
Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „30 straipsnis.
koncesijos suteikimą ir skelbimų dėl koncesijos pakeitimo rengimas ir skelbimas
skelbimuose, skelbimuose apie koncesijos suteikimą, skelbimų standartinės formos, klaidų ištaisymo formos ir skelbimų reikalavimai nustatyti 2015 m. lapkričio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2015/1986, kuriuo nustatomos standartinės formos, naudojamos skelbiant su viešaisiais pirkimais susijusius pranešimus, ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (EB) Nr. 842/2011 (OL 2015 L 296, p. 1). Informacija, kuri turi būti nurodyta skelbimuose dėl koncesijos pakeitimo, ir skelbimų dėl koncesijos pakeitimo reikalavimai nustatyti šio įstatymo 6 priede. 2. Koncesijos skelbimai, skelbimai apie koncesijos suteikimą ir skelbimai dėl koncesijos pakeitimo, išskyrus skelbimus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje, skelbiami per Europos Sąjungos leidinių biurą ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. 3. Koncesijų, kurių vertė yra mažesnė, negu nurodyta Direktyvos 2014/23/ES 8 straipsnio 1 dalyje, koncesijos skelbimai, skelbimai apie koncesijos suteikimą ir skelbimai dėl koncesijos pakeitimo skelbiami Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir suteikiančiosios institucijos interneto svetainėje. 4. Koncesijos skelbimai, skelbimai apie koncesijos suteikimą ir skelbimai dėl koncesijos pakeitimo rengiami ir teikiami elektroninėmis priemonėmis Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka. Visus skelbimus, kurie skelbtini Europos Sąjungos leidinių biuro ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, suteikiančioji institucija pateikia Viešųjų pirkimų tarnybai. Viešųjų pirkimų tarnyba šio įstatymo reikalavimus atitinkančius skelbimus Europos Komisijos nustatyto formato elektroninėmis priemonėmis privalo per 5 darbo dienas nuo skelbimo gavimo dienos pateikti Europos Sąjungos leidinių biurui.
Skelbimo paskelbimo data yra laikoma Europos Sąjungos leidinių biuro suteikiančiajai institucijai atsiųstoje informacijoje nurodyta paskelbimo data. 5. Viešųjų pirkimų tarnyba persiunčia Europos Sąjungos leidinių biurui skelbti suteikiančiųjų institucijų koncesijos skelbimus, skelbimus apie koncesijos suteikimą ir skelbimus dėl koncesijos pakeitimo ir užtikrina suteikiančiųjų institucijų perduodamų kitų pranešimų ir informacijos persiuntimą. 6. Viešųjų pirkimų tarnyba koncesijos skelbimus, skelbimus apie koncesijos suteikimą ir skelbimus dėl koncesijos pakeitimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje turi paskelbti ne vėliau kaip per 2 dienas po to, kai skelbimus paskelbė Europos Sąjungos leidinių biuras, arba per 2 dienas po to, kai buvo gautas Europos Sąjungos leidinių biuro patvirtinimas apie skelbimo gavimą Europos Sąjungos leidinių biure, tačiau skelbimas per 48 valandas nebuvo paskelbtas per Europos Sąjungos leidinių biurą. 7. Koncesijos skelbimai, skelbimai apie koncesijos suteikimą ir skelbimai dėl koncesijos pakeitimo turi būti skelbiami lietuvių kalba. Papildomai jie gali būti skelbiami ir kitomis suteikiančiosios institucijos pasirinktomis oficialiosiomis Europos Sąjungos institucijų kalbomis. Autentišku laikomas tik suteikiančiosios institucijos parengtas skelbimų tekstas. 8. Suteikiančiosios institucijos interneto svetainėje papildomai gali būti skelbiami koncesijos skelbimai, skelbimai apie koncesijos suteikimą ir skelbimai dėl koncesijos pakeitimo bei kita su koncesijomis susijusi informacija, įskaitant informaciją apie galiojančius kvietimus teikti paraiškas ir pasiūlymus, planuojamas koncesijas, sudarytas koncesijos sutartis ir kitą bendrojo pobūdžio informaciją. 9.
suteikimą ir skelbimai dėl koncesijos pakeitimo papildomai gali būti skelbiami ne tik suteikiančiosios institucijos interneto svetainėje, bet ir kituose leidiniuose ar internete, laikantis šių reikalavimų:
1) prieš tai juos turi paskelbti Europos Sąjungos leidinių biuras, taip pat jie turi būti paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir (ar) suteikiančiosios institucijos interneto svetainėje;
2) juose turi būti nurodyta skelbimo išsiuntimo Europos Sąjungos leidinių biurui data;
3) to paties skelbimo turinys visur turi būti tapatus. 30 straipsnis. Koncesijos skelbimų, skelbimų apie koncesijos suteikimą ir skelbimų dėl koncesijos pakeitimo rengimas ir skelbimas
straipsnio 1 dalyje nurodytuose skelbimuose, skelbimų standartinės formos, klaidų ištaisymo formos ir skelbimų reikalavimai nustatyti 2015 m. lapkričio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2015/1986, kuriuo nustatomos standartinės formos, naudojamos skelbiant su viešaisiais pirkimais susijusius pranešimus, ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (EB) Nr. 842/2011. 2. Sudarant tarptautinės koncesijos sutartį, koncesijos skelbimai, skelbimai apie koncesijos suteikimą ir skelbimai dėl koncesijos pakeitimo skelbiami per Europos Sąjungos leidinių biurą ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. 3. Sudarant supaprastintos koncesijos sutartį, koncesijos skelbimai, skelbimai apie koncesijos suteikimą ir skelbimai dėl koncesijos pakeitimo skelbiami Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. 4. Koncesijos skelbimai, skelbimai apie koncesijos suteikimą ir skelbimai dėl koncesijos pakeitimo rengiami ir teikiami elektroninėmis priemonėmis Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka. Visus skelbimus, kurie skelbtini Europos Sąjungos leidinių biuro ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, suteikiančioji institucija pateikia Viešųjų pirkimų tarnybai. 5.
5Viešųjų pirkimų tarnyba,
gavusi suteikiančiosios institucijos pateiktus skelbimus, privalo:
1) kai sudaroma tarptautinės koncesijos sutartis, per 3 darbo dienas nuo jų gavimo Europos Komisijos nustatytu formatu išsiųsti Europos Sąjungos leidinių biurui ir po 48 valandų nuo patvirtinimo apie skelbimo gavimą Europos Sąjungos leidinių biure paskelbti juos Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Skelbimo paskelbimo data yra laikoma Europos Sąjungos leidinių biuro suteikiančiajai institucijai atsiųstoje informacijoje nurodyta paskelbimo data;
2) kai sudaroma supaprastintos koncesijos sutartis, per
sistemoje. Skelbimo paskelbimo data yra laikoma jo paskelbimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje data. 6. Koncesijos skelbimai, skelbimai apie koncesijos suteikimą ir skelbimai dėl koncesijos pakeitimo turi būti skelbiami lietuvių kalba. Papildomai jie gali būti skelbiami ir kitomis suteikiančiosios institucijos pasirinktomis oficialiosiomis Europos Sąjungos institucijų kalbomis. Autentišku laikomas tik suteikiančiosios institucijos parengtas skelbimų tekstas. 7. Koncesijų skelbimai, skelbimai apie koncesijos suteikimą ir skelbimai dėl koncesijos pakeitimo papildomai gali būti skelbiami suteikiančiosios institucijos interneto svetainėje, kitur internete ir (arba) leidiniuose. Kita su koncesijomis susijusi informacija, įskaitant informaciją apie galiojančius kvietimus teikti paraiškas ir pasiūlymus, planuojamas koncesijas, sudarytas koncesijos sutartis ir kitą bendrojo pobūdžio informaciją, papildomai gali būti skelbiama suteikiančiosios institucijos interneto svetainėje. 8.
koncesijų skelbimus, skelbimus apie koncesijos suteikimą ir skelbimus dėl koncesijos pakeitimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, suteikiančiosios institucijos interneto svetainėje, kitur internete ar leidiniuose, turi būti laikomasi šių reikalavimų:
1) prieš tai juos turi paskelbti Europos Sąjungos leidinių biuras;
2) juose turi būti nurodyta skelbimo išsiuntimo Europos Sąjungos leidinių biurui data;
3) to paties skelbimo turinys visur turi būti tapatus. 9. Sudarant supaprastintos koncesijos sutartį, koncesijos skelbimai, skelbimai apie koncesijos suteikimą ir skelbimai dėl koncesijos pakeitimo prieš skelbiami suteikiančiosios institucijos interneto svetainėje, kitur internete ar leidiniuose turi būti paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir to paties skelbimo turinys visur turi būti tapatus.“
Pakeisti 30 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Informacija, kuri turi būti nurodyta koncesijos
skelbimuose, skelbimuose apie koncesijos suteikimą, šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodytuose skelbimuose, skelbimų standartinės formos, klaidų ištaisymo formos ir skelbimų reikalavimai nustatyti 2015 m. lapkričio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2015/1986, kuriuo nustatomos standartinės formos, naudojamos skelbiant su viešaisiais pirkimais susijusius pranešimus, ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (EB) Nr. 842/2011 (OL 2015 L 296, p. 1) 2019 m. rugsėjo 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2019/1780, kuriuo nustatomos viešųjų pirkimų skelbimo standartinės formos ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1986 (e. formos). Informacija, kuri turi būti nurodyta skelbimuose dėl koncesijos pakeitimo, ir skelbimų dėl koncesijos pakeitimo reikalavimai nustatyti šio įstatymo 6 priede.“
ir ją išdėstyti taip: „1.
Suteikiančioji institucija koncesijos dokumentuose turi pateikti visą informaciją apie koncesijos suteikimo sąlygas, ir procedūras ir nurodyti, kuri informacija yra konfidenciali ir negali būti skelbiama pagal šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalį.“
31 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) ekonominės veiklos vykdytojų pašalinimo pagrindai, kvalifikacijos reikalavimai, tarp jų ir reikalavimai atskiriems bendrą paraišką ar pasiūlymą pateikiantiems ekonominės veiklos vykdytojams;. Suteikiančioji institucija koncesijos dokumentuose turi paaiškinti, kaip ekonominės veiklos vykdytojų grupės turi atitikti kvalifikacijos reikalavimus, keliamus pagal šio įstatymo 41–44 straipsnį. Jeigu ekonominės veiklos vykdytojų grupei keliami reikalavimai, taip pat koncesijos sutarties vykdymo sąlygos, įskaitant reikalavimus, kad ekonominės veiklos vykdytojų grupė paskirtų bendrą atstovą arba vadovaujantį narį, nurodytų grupės sudėtį, skiriasi nuo atskiriems dalyviams keliamų reikalavimų ir sąlygų, šie reikalavimai ir sąlygos turi būti pagrįsti objektyviomis priežastimis ir proporcingi.“
31 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) informacija apie dalyvių pareiga pareigą
pateikti preliminarius neįsipareigojamuosius pasiūlymus, jei tai nustato suteikiančioji institucija;“. 4. Pakeisti 31 straipsnio 2 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip:
„12) teisinės formos reikalavimai, kai suteikiančioji
institucija reikalauja suteikiančiajai institucijai priėmus sprendimą reikalauti, kad, ekonominės veiklos vykdytojo ar tokių vykdytojų grupės pateiktą pasiūlymą pripažinus laimėjusiu ir pasiūlius sudaryti koncesijos sutartį, šis ekonominės veiklos vykdytojas ar tokių vykdytojų grupė įsteigtų juridinį asmenį, nurodant pareigą ekonominės veiklos vykdytojui ar tokių vykdytojų grupei laiduoti už įsteigto juridinio asmens prievoles, susijusias su koncesijos sutarties sąlygų įvykdymu.
Šiame punkte išdėstyti reikalavimai negali būti keliami tam, kad ekonominės veiklos vykdytojų grupės galėtų pateikti paraišką ar pasiūlymą;“. 5. Pakeisti 31 straipsnio 2 dalies 23 punktą ir jį išdėstyti taip:
„23) informacija, kad pasiūlymuose nurodytas
koncesijos mokestis (jeigu taikoma), pajamos ir sąnaudos bus vertinami eurais. Jeigu pasiūlymuose koncesijos mokestis (jeigu taikoma), pajamos ir sąnaudos nurodyti užsienio valiuta, jie bus perskaičiuojami eurais pagal Europos centrinio banko skelbiamą orientacinį euro ir užsienio valiutų santykį, o tais atvejais, kai orientacinio euro ir užsienio valiutų santykio Europos centrinis bankas neskelbia, – pagal Lietuvos banko nustatomą ir skelbiamą orientacinį euro ir užsienio valiutų santykį paskutinę pasiūlymų pateikimo termino dieną;“. 18 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas
33 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Suteikiančioji institucija koncesijos dokumentus, kuriuos įmanoma
pateikti elektroninėmis priemonėmis, įskaitant technines specifikacijas, dokumentų paaiškinimus (patikslinimus), taip pat atsakymus į ekonominės veiklos vykdytojų paklausimus dėl koncesijos dokumentų, skelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje kartu su koncesijos skelbimu, siunčiamu kviečiant pateikti paraišką ar pateikti pasiūlymą.
Jeigu koncesijos dokumentų neįmanoma paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, suteikiančioji institucija koncesijos dokumentus ekonominės veiklos vykdytojui pateikia kitomis priemonėmis.“
33 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu suteikiančioji institucija negali koncesijos
dokumentų paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, nes jų neįmanoma pateikti elektroninėmis priemonėmis dėl bent vienos šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nurodytos priežasties ar yra taikomi šio įstatymo
informacijos apsaugos reikalavimai, suteikiančioji institucija koncesijos dokumentus pateikia taikydama koncesijos skelbime nurodytas kitas priemones ir
(ar) konfidencialumo reikalavimus, o pasiūlymų pateikimo terminas yra pratęsiamas.“
33 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Ekonominės veiklos vykdytojo prašymu suteikiančioji
institucija jam pateikia papildomą su koncesijos dokumentais susijusią informaciją, koncesijos dokumentų patikslinimus, paaiškinimus, pataisymus, o šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju – ir pačius koncesijos dokumentus Jeigu papildomos su koncesijos dokumentais susijusios informacijos paprašoma laiku, suteikiančioji institucija ją pateikia visiems ekonominės veiklos vykdytojams ne vėliau kaip likus 6 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, jeigu jų paprašyta laiku.“
4Pripažinti netekusia galios 4 dalį. 4.
4Nepasibaigus koncesijos pasiūlymų pateikimo terminui,
suteikiančioji institucija savo iniciatyva ar atsakydama į ekonominės veiklos vykdytojo prašymą gali paaiškinti (patikslinti) koncesijos dokumentus. Suteikiančioji institucija turi užtikrinti, kad visi ekonominės veiklos vykdytojai turėtų galimybę susipažinti su šiais paaiškinimais, tačiau ji neturi nurodyti, iš ko buvo gautas prašymas teikti paaiškinimą. 5. Pakeisti 33 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Tuo atveju, kai suteikiančioji institucija tikslina informaciją, pateiktą tikslinama pirmiau koncesijos skelbime paskelbta informacija, suteikiančioji institucija ji privalo per 5 dienas atitinkamai patikslinti koncesijos skelbimą, o prireikus pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą protingumo kriterijų atitinkančiam terminui, per kurį ekonominės veiklos vykdytojai, rengdami pasiūlymus, galėtų atsižvelgti į pateiktus patikslinimus.“
36 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Paraiškų, nepriklausomai nuo to, ar su
jomis pateikiami ir pasiūlymai, dalyvauti koncesijoje pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip:
1) 30 dienų nuo Viešųjų pirkimų tarnybos skelbimo išsiuntimo Europos Sąjungos oficialiajam leidiniui dienos – tarptautinės koncesijos suteikimo procedūros atveju;
2) 22 dienos nuo skelbimo paskelbimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ar nuo kvietimo pateikti paraiškas išsiuntimo dienos – supaprastintos koncesijos suteikimo procedūros atveju.“
išdėstyti taip: „3. Jeigu suteikiančioji institucija kviečia ekonominės veiklos vykdytojus pateikti preliminarius neįsipareigojamuosius pasiūlymus, tokių pasiūlymų pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 22 dienos nuo kvietimo pateikti pasiūlymus išsiuntimo dienos.
Jei suteikiančioji institucija nekviečia ekonominės veiklos vykdytojų pateikti preliminariųjų neįsipareigojamųjų pasiūlymų, šioje dalyje nustatytas terminas taikomas išsamiems įsipareigojamiesiems pasiūlymams.“
36 straipsnį 9 dalimi:
„9. Jeigu dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar
klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį koncesijos dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, suteikiančioji institucija gali nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Tikslinant galutinius pasiūlymus negali būti keičiami pasiūlymo duomenys, kurie vertinami sudarant pasiūlymų eilę, ir sutartyje ketinama nurodyti kaina, išskyrus atvejus, kai taisoma pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo klaida.“
Pakeisti 40 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Susipažinimas su paraiškomis ar pasiūlymais pradedamas
koncesijų dokumentuose nurodytą dieną, valandą ir minutę. Komisijos posėdžio diena, ir valanda ir minutė turi sutapti su paraiškų ar pasiūlymų pateikimo termino pabaiga. Pakeitus šį terminą, atitinkamai turi būti pakeistas ir susipažinimo su paraiškomis ar pasiūlymais laikas. Nustatytu laiku turi įvykti pradinis susipažinimas su visomis paraiškomis ar pasiūlymais, gautais nepasibaigus jų pateikimo terminui.“
pakeitimas Pakeisti 41 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Minimalūs kvalifikacijos ir informacijos bei dokumentų, kuriais dalyviai turi pagrįsti kvalifikaciją ir kuriuos turi pateikti suteikiančiajai institucijai, reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 48–52 42–45 straipsniais.“
pakeitimas
ir ją išdėstyti taip:
„1. Suteikiančioji institucija gali nustatyti šiuos
ekonominės ir finansinės būklės reikalavimus, būtinus koncesijos sutarčiai įvykdyti:
1) nustatyti tam tikrą iš dalyvių reikalaujamą metinių veiklos pajamų, įskaitant pajamas, gautas iš visos veiklos arba konkrečios veiklos, su kuria susijusi suteikiama koncesija, sumą. Reikalaujama metinė dalyvio veiklos pajamų suma negali būti daugiau kaip du kartus didesnė už numatomos koncesijos vertę, išskyrus pagrįstus atvejus, kai dėl paslaugų ar darbų pobūdžio arba su tuo susijusios rizikos būtina nustatyti didesnę reikalaujamą metinę dalyvio veiklos pajamų sumą. Suteikiančioji institucija koncesijos dokumentuose arba atskiroje ataskaitoje nurodo pagrindines tokio reikalavimo priežastis;
2) reikalauti, kad dalyvis pateiktų informaciją apie metinį finansinių ataskaitų rinkinį, kuriame matytųsi dalyvio turimo turto ir įsipareigojimų santykis. Suteikiančioji institucija gali vertinti dalyvio pateiktą informaciją, jeigu koncesijos dokumentuose nurodė skaidrius, objektyvius ir nediskriminacinius tokio vertinimo kriterijus ir metodus;
3) reikalauti atitinkamų įrodymų, kad dalyvis yra apsidraudęs profesinės civilinės atsakomybės draudimu. 1. Tikrindama tiekėjo finansinį ir ekonominį pajėgumą, suteikiančioji institucija gali:
1) nustatyti tam tikrą iš dalyvių reikalaujamą metinių veiklos pajamų iš visos veiklos arba iš veiklos, su kuria susijusi suteikiama koncesija, sumą.
Reikalaujama metinė dalyvio veiklos pajamų suma negali būti daugiau kaip du kartus didesnė už numatomą atliekamos koncesijos vertę, išskyrus pagrįstus atvejus, kai dėl paslaugų ar darbų pobūdžio arba su tuo susijusios rizikos būtina nustatyti didesnę reikalaujamą metinę dalyvio veiklos pajamų sumą. Suteikiančioji institucija koncesijos dokumentuose arba koncesijos procedūrų ataskaitoje nurodo pagrindines tokio reikalavimo priežastis;
2) atsižvelgti į tam tikrą finansinį santykį, įskaitant turimo turto ir įsipareigojimų santykį. Suteikiančioji institucija gali atsižvelgti į tokį santykį, jeigu koncesijos dokumentuose ji nurodė skaidrius, objektyvius ir nediskriminacinius finansinio santykio vertinimo kriterijus ir metodus;
3) reikalauti atitinkamo lygio dalyvio profesinės civilinės atsakomybės draudimo;
4) nustatyti kitus reikalavimus, kurie įrodytų, kad dalyvis yra finansiškai pajėgus finansuoti ir įvykdyti sutartį.“
43 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Suteikiančioji institucija turi teisę koncesijos dokumentuose prašyti pateikti šiuos (vieną ar kelis) ekonominę ir finansinę dalyvio būklę apibūdinančius dokumentus:
1) atitinkamas banko pažymas arba, jeigu reikia, atitinkamus įrodymus, kad dalyvis yra apsidraudęs profesinės civilinės atsakomybės draudimu;
2) paskutinių finansinių metų dalyvio juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinį su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) ar jo ištrauką, jeigu šalies, kurioje registruotas dalyvis, įstatymuose reikalaujama skelbti metinį finansinių ataskaitų rinkinį;
3) daugiausia paskutinių 3 finansinių metų, o jeigu juridinis asmuo įregistruotas ar veiklą atitinkamoje srityje pradėjo vėliau, – nuo juridinio asmens įregistravimo ar veiklos su koncesija susijusioje srityje pradžios dalyvio juridinio asmens pažymą apie visos veiklos pajamas ar, jeigu reikia, pažymą apie pajamas, gautas iš konkrečios veiklos, su kuria susijusi suteikiama koncesija, jeigu ši informacija turima. 3.
pateikti šiuos dokumentus (vieną ar kelis), patvirtinančius jų finansinį ir ekonominį pajėgumą:
1) atitinkamus banko ar kitos finansų įstaigos raštus ar pažymas;
2) atitinkamus įrodymus, kad dalyvis yra apsidraudęs profesiniu civilinės atsakomybės draudimu, jeigu tokia profesinė rizika yra draudžiama;
3) paskutinių finansinių metų ekonominio veiklos vykdytojo finansinių ataskaitų rinkinį su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) ar jo ištrauką, jeigu šalies, kurioje registruotas dalyvis, įstatymuose reikalaujama skelbti metinį finansinių ataskaitų rinkinį;
4) daugiausia paskutinių 3 finansinių metų, o jeigu ekonominės veiklos vykdytojas įregistruotas ar veiklą atitinkamoje srityje pradėjo vėliau, – nuo ekonominės veiklos vykdytojo įregistravimo ar veiklos su koncesija susijusioje srityje pradžios dalyvio įmonės pažymą apie gautas pajamas iš visos veiklos ar iš veiklos, su kuria susijęs suteikiama koncesija, jeigu ši informacija turima;
5) kitų dokumentų, kurie įrodytų, kad dalyvis yra pajėgus finansuoti koncesijos sutartį.“
pakeitimas Pakeisti 45 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „45 straipsnis. Dalyvio kvalifikacijos patvirtinimo priemonės
1Suteikiančioji institucija, koncesijos dokumentuose reikalaudama,
kad dalyvis įrodytų, jog šio įstatymo 26 straipsnio 1, 3 ir 6 dalyse nurodytų aplinkybių nėra, kaip pakankamą įrodymą priima teismo, valstybės įmonės Registrų centro ar kitos kompetentingos institucijos dokumentą. 2.
dokumentų, nes valstybėje narėje ar atitinkamoje šalyje tokie dokumentai neišduodami arba toje šalyje išduodami dokumentai neapima visų šio įstatymo 26 straipsnio 1, 3 ir 6 dalyse keliamų klausimų, jie gali būti pakeisti priesaikos deklaracija arba šalyse, kuriose ji netaikoma, – oficialia dalyvio deklaracija, kurią jis yra pateikęs kompetentingai teisinei arba administracinei institucijai, notarui arba kompetentingai profesinei ar prekybos organizacijai valstybėje narėje ar savo kilmės šalyje arba šalyje, kurioje jis yra įsisteigęs. 45 straipsnis. Dalyvio pašalinimo pagrindų nebuvimą patvirtinančios priemonės
1Suteikiančioji institucija, koncesijos dokumentuose reikalaudama,
kad dalyvis įrodytų, jog šio įstatymo 26 straipsnio 1, 3 dalyse ir 6 dalies 2 punkte nurodytų aplinkybių nėra, kaip pakankamą įrodymą priima teismo, valstybės įmonės Registrų centro ar kitos kompetentingos institucijos dokumentą. 2. Jeigu dalyvis negali pateikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, nes valstybėje narėje ar atitinkamoje šalyje tokie dokumentai neišduodami arba toje šalyje išduodami dokumentai neapima visų šio įstatymo 26 straipsnio 1, 3 dalyse ir 6 dalies 2 punkte keliamų klausimų, jie gali būti pakeisti priesaikos deklaracija arba šalyse, kuriose ji netaikoma, – oficialia dalyvio deklaracija, kurią jis yra pateikęs kompetentingai teisinei arba administracinei institucijai, notarui arba kompetentingai profesinei ar prekybos organizacijai valstybėje narėje ar savo kilmės šalyje arba šalyje, kurioje jis yra įsisteigęs.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 46¹ straipsniu: „46¹ straipsnis. Informacijos nuslėpimas ar melagingos informacijos pateikimas arba dokumentų nepateikimas 1.
Suteikiančioji institucija Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia šią informaciją apie dalyvį (esant dalyvių grupei – apie visus grupės narius), kuris (kurie) koncesijos suteikimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šio įstatymo 26 ir
dėl pateiktos melagingos informacijos nepateikė šio įstatymo 42–45 straipsniuose nurodytų patvirtinančių dokumentų:
1) dalyvio pavadinimas (jei dalyvis yra fizinis asmuo, – vardas ir pavardė), suteikiančiosios institucijos sprendimo pašalinti dalyvį pagal šio įstatymo 26 straipsnio 4 dalies 6 punktą iš koncesijos suteikimo procedūros priėmimo data ir priežastys, dėl kurių priimtas šis sprendimas;
sprendimas pašalinti dalyvį iš koncesijos suteikimo procedūros, data;
3) galutinio teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti dalyvio reikalavimą, kuriuo ginčijamas suteikiančiosios institucijos sprendimas dėl jo pašalinimo iš koncesijos suteikimo procedūros, įsiteisėjimo data ir nuoroda į šį sprendimą. 2. Suteikiančioji institucija šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją paskelbia nedelsdama, bet ne anksčiau, nei dalyviui pateikė informaciją pagal šio straipsnio 3 dalį, ir ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodyto įvykio dienos. Jei šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas dalyvio reikalavimas galutiniu teismo sprendimu yra patenkinamas, suteikiančioji institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalina šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie dalyvį. 3.
3Suteikiančioji institucija nedelsdama,
bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytų įvykių dienos, informuoja dalyvį apie tai, kad bus paskelbta šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija. Dalyvis turi teisę Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka pateikti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos informacijos paaiškinimą. 4. Šiame straipsnyje nurodytos informacijos paskelbimo tikslas – informuoti perkančiąsias organizacijas, perkančiuosius subjektus ar suteikiančiąsias institucijas apie tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros ar dalyvio pašalinimo iš koncesijos suteikimo procedūros pagrindą. Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikdama šio įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 11 punktu nustatytą funkciją, užtikrina, kad šiame straipsnyje nustatyta informacija būtų skelbiama ne ilgiau kaip 1 metus nuo šio įstatymo 26 straipsnio 4 dalies 4 punkte nurodyto pažeidimo padarymo dienos.“
47 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) šio įstatymo 29 ir 31 straipsniuose nustatyta tvarka
kviečia ekonominės veiklos vykdytojus pateikti paraiškas dalyvauti konkurse;. Supaprastintos koncesijos atveju paraiškas dalyvauti konkurse gali kviesti teikti kartu su pasiūlymais.“
47 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) patikrina, ar nėra koncesijos dokumentuose nustatytų dalyvių
pašalinimo pagrindų, ar kandidatai atitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus, atlieka dalyvių kvalifikacinę atranką, jeigu tokia atranka numatyta koncesijos dokumentuose, ir dalyvių, kuriuos kvies teikti pasiūlymus, atranką pagal koncesijos dokumentuose nustatytas procedūras ir kriterijus;“. 3.
3Pakeisti 47 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) kviečia dalyvius teikti preliminarius neįsipareigojamuosius
pasiūlymus, jeigu koncesijos dokumentuose nustatyta, kad jie turi būti teikiami ir nebuvo pateikti kartu su paraiška, ir įvertina šiuos pasiūlymus pagal koncesijos dokumentuose nustatytus kriterijus reikalavimus ir tvarką, jeigu taikoma;“. 4. Pakeisti 47 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) kviečia dalyvius teikti išsamius įsipareigojamuosius
pasiūlymus, jeigu jie nebuvo pateikti kartu su paraiška;“. 26 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„1. Išsamiuose įsipareigojamuosiuose pasiūlymuose privalo
būti nurodyti koncesijos dokumentuose suformuluoti techniniai, finansiniai ir komerciniai klausimai bei pateikta koncesijos dokumentuose reikalaujama informacija, kuri visais atvejais turi apimti:“. 27 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas Pakeisti 51 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„51 straipsnis. Išsamių įsipareigojamųjų pasiūlymų
vertinimas ir palyginimas Vadovaudamasi koncesijos skelbime ir koncesijos dokumentuose nustatytais vertinimo kriterijais, suteikiančioji institucija įvertina gautus išsamius įsipareigojamuosius dalyvių pasiūlymus, koncesijos dokumentuose pasiūlytų sutarties projekto sąlygų komentarą ar išlygas dėl jų ir sudaro dalyvių sąrašą pagal suteiktų vertinimų eiliškumą. Jeigu yra gautas tik vienas išsamus įsipareigojamasis pasiūlymas, kuris atitinka koncesijos dokumentų reikalavimus, suteikiančioji institucija skelbia kvietimą kviečia pateikti pasiūlymą ir pradeda su dalyviu derybas dalyvį dalyvauti derybose šio įstatymo 53 straipsnyje nustatyta tvarka, jeigu nepasinaudoja teise nutraukti koncesijos suteikimo procedūrų, vadovaudamasi šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalimi.“
ir ją išdėstyti taip: „1.
Suteikiančioji institucija pakviečia dalyvį, kuris šio įstatymo 51 ir 52 straipsniuose nustatyta tvarka gavo aukščiausią įvertinimą, dalyvauti derybose. Derantis negali būti iš esmės pakeistas koncesijos dalykas, taip pat negali būti keičiami vertinimo kriterijai ir minimalūs kvalifikacijos reikalavimai. Bet kuriuo atveju esminiu koncesijos dalyko pakeitimu laikytina, kai koncesininko pasiūlyme nurodyta koncesijos vertė yra 50 procentų ir daugiau mažesnė arba didesnė, negu buvo numatyta pradiniuose koncesijos dokumentuose ir koncesijos skelbime, arba tokiu pakeitimu labai išplečiama arba labai susiaurinama koncesijos taikymo sritis.“
53 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pasibaigus deryboms, suteikiančioji institucija turi
teisę paprašyti dalyvio pateikti paprašo dalyvio pateikti galutinį pasiūlymą, atsižvelgiant į derybų rezultatus.“
Pakeisti III skyriaus antrąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
Sąlygos, kai koncesijos gali būti suteikiamos be konkurso Suteikiančioji institucija gali suteikti koncesiją be konkurso, nesivadovaudama šio įstatymo III skyriaus pirmajame skirsnyje nustatyta tvarka, jeigu koncesijos vertė yra mažesnė už tarptautinės koncesijos vertę ir kai yra bent viena iš šių aplinkybių:
1) yra neatidėliotinas infrastruktūros ir su ja susijusių paslaugų poreikis, kurio nebuvo galima iš anksto numatyti, ir (ar) reikia užtikrinti nenutrūkstamą paslaugų teikimą, ir susidarius tokioms nenumatytoms aplinkybėms nėra galimybės rengti konkursą dėl koncesijos suteikimo;
2) dėl turimų išimtinių teisių teikti viešąsias paslaugas, suteiktų teisės akto, atitinkančio Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, yra tik vienas įmanomas paslaugų, dėl kurių suteikiama koncesija, teikimo šaltinis ir nėra kitos alternatyvos;
3) buvo surengtas konkursas, tačiau nebuvo gauta pasiūlymų, atitinkančių konkurso sąlygas. Tokiu atveju sprendimas dėl koncesijos suteikimo be konkurso turi būti priimtas ne vėliau kaip per šešis mėnesius po surengto konkurso pabaigos ir tokia koncesijos sutartis gali būti sudaryta ne ilgesniam terminui kaip iki koncesijos sutarties, sudarytos su kitu koncesininku, kuris bus atrinktas konkurso būdu, įsigaliojimo;
4) koncesijos projektas yra ne mažiau kaip 50 procentų finansuojamas užsienio institucijos ar valstybės palankesnėmis sąlygomis negu koncesijos suteikimo metu Lietuvoje esamos rinkos sąlygos ir tokia finansuojančioji institucija ar valstybė yra potencialiems koncesininkams nustačiusi reikalavimus, kuriuos atitinka tik tam tikra asmenų kategorija, bei reikalavimus, kokia tvarka turi būti parenkamas koncesininkas, ir tokia tvarka skiriasi nuo šio įstatymo nustatytos konkurso tvarkos. 55 straipsnis. Koncesijos suteikimas be konkurso 1.
Suteikiančioji institucija, ketindama suteikti koncesiją be konkurso, privalo priimti motyvuotą sprendimą dėl koncesijos suteikimo be konkurso. 2. Suteikiančioji institucija apie koncesijos suteikimą be konkurso skelbia vadovaudamasi šio įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio nuostatomis. 3. Suteikiančioji institucija, suteikdama koncesiją be konkurso, turi laikytis šio įstatymo 14 straipsnyje nustatytų reikalavimų. 4. Suteikiančioji institucija koncesiją be konkurso, išskyrus koncesijas, suteikiamas pagal šio įstatymo 54 straipsnio 4 punktą, suteikia šiais etapais:
1) pasirinktų ekonominės veiklos vykdytojų kvietimas raštu pateikti preliminarius neįsipareigojamuosius pasiūlymus ir dalyvių pateiktų preliminarių neįsipareigojamųjų pasiūlymų įvertinimas pagal koncesijos dokumentuose nustatytus kriterijus ir tvarką, jeigu taikoma;
2) pasirinktų ekonominės veiklos vykdytojų kvietimas raštu pateikti išsamius įsipareigojamuosius pasiūlymus ir dalyvių pateiktų išsamių įsipareigojamųjų pasiūlymų įvertinimas pagal koncesijos dokumentuose nustatytus kriterijus ir tvarką;
3) derybos su dalyviu ar dalyviais, kaip nurodyta šio įstatymo 53 straipsnyje;
4) kvietimas dalyviui arba dalyviams pateikti galutinius išsamius pasiūlymus pagal derybų rezultatus;
5) koncesijos sutarties pasirašymas. 5. Suteikiančioji institucija, suteikdama koncesiją be konkurso pagal šio įstatymo 54 straipsnio 2 punktą, gali netaikyti šio straipsnio 4 dalies nuostatų ir koncesijos sutartį sudaryti tiesiogiai. 6.
koncesijos sutartį (ir kitas papildomas bei susijusias sutartis, įskaitant sutartis su koncesijos finansuotojais be konkurso), turi imtis visų reikiamų veiksmų, kad koncesijos sutartyje būtų kiek galima geriau užtikrinti viešieji interesai ir būtų užtikrintos suteikiančiajai institucijai palankiausios koncesijos sutarties sąlygos, atsižvelgiant į visus susijusius veiksnius, įskaitant rizikos, kurią prisiima koncesininkas, mastą, galimybę gauti alternatyvius pasiūlymus iš kitų potencialių koncesininkų, koncesijos dalyko sudėtingumą, konfidencialumo bei kitus aspektus, susijusius su aplinkybėmis, dėl kurių konkursas neskelbiamas. ANTRASIS SKIRSNIS
skelbimo
yra bent viena iš šių sąlygų:
1) jeigu darbus atlikti arba paslaugas suteikti gali tik konkretus ekonominės veiklos vykdytojas dėl vienos iš šių priežasčių:
a) koncesijos tikslas yra unikalaus meno kūrinio ar meninio pasirodymo sukūrimas arba įsigijimas;
b) konkurencijos nėra dėl techninių priežasčių;
c) išimtinės teisės egzistavimas;
d) intelektinės nuosavybės teisių ir kitų išimtinių teisių, negu apibrėžta šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje, apsaugos;
2) jeigu supaprastinta koncesija suteikiama dėl neatidėliotino infrastruktūros ir su ja susijusių paslaugų poreikio, kurio nebuvo galima iš anksto numatyti, ir (ar) reikia užtikrinti nenutrūkstamą paslaugų teikimą, ir susidarius tokioms nenumatytoms aplinkybėms nėra galimybės rengti konkursą dėl koncesijos suteikimo.
Aplinkybės, kuriomis grindžiamas neatidėliotinas poreikis, negali priklausyti nuo suteikiančiosios institucijos;
3) jei per ankstesnę koncesijos procedūrą nebuvo pateikta paraiškų ar pasiūlymų arba buvo pateiktos netinkamos paraiškos ar netinkami pasiūlymai, su sąlyga, kad iš esmės nekeičiamos pradinės koncesijos dokumentų sąlygos ir kad Europos Komisijai nusiunčiama ataskaita, kai ji to prašo. 2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkto b, c ir d papunkčiuose nustatytos išimtys taikomos tik tuo atveju, kai nėra pagrįstos alternatyvos arba pakaitalo ir konkurencijos nebuvimas nėra nulemtas dirbtinio koncesijos suteikimo parametrų susiaurinimo. 55 straipsnis. Koncesijos suteikimo, kai neprivaloma skelbti koncesijos skelbimo, etapai 1.
Suteikiančioji institucija koncesiją, kai neprivaloma skelbti koncesijos skelbimo, suteikia šiais etapais:
1) pasirinktus ekonominės veiklos vykdytojus kviečia raštu pateikti paraiškas arba jas pateikti kartu su pasiūlymais dalyvauti koncesijos suteikimo procedūroje;
2) patikrina, ar nėra koncesijos dokumentuose nustatytų dalyvių pašalinimo pagrindų ir ar dalyviai atitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus;
3) dalyvius kviečia raštu pateikti išsamius įsipareigojamuosius pasiūlymus, išskyrus atvejus, kai jie buvo pateikti kartu su paraiška, ir jų pateiktus išsamius įsipareigojamuosius pasiūlymus vertina pagal koncesijos dokumentuose nustatytus kriterijus ir tvarką;
4) vykdo derybas su dalyviu ar dalyviais, kaip nurodyta šio įstatymo 53 straipsnyje;
5) pasirašo koncesijos sutartį su laimėtoju. 2. Suteikiančioji institucija, suteikdama koncesiją, kai vadovaujantis šio įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punktu neprivaloma skelbti koncesijos skelbimo, gali nesilaikyti šio straipsnio 1 dalyje nustatytų etapų, tačiau privalo laikytis šio įstatymo 14 straipsnyje nustatytų reikalavimų.“
Pakeisti 58 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Suteikiančioji institucija suinteresuotiems dalyviams ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio įstatymo 53, 55 ir 57 straipsniuose nurodytų procedūrų pasibaigimo raštu praneša apie priimtą sprendimą sudaryti koncesijos sutartį, pateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytos atitinkamos informacijos, kuri dar nebuvo pateikta koncesijos suteikimo procedūros metu, santrauką ir nurodo nustatytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą ir tikslų atidėjimo terminą. Tais atvejais, kai koncesijos sutartis nėra sudaroma, suteikiančioji institucija turi nurodyti priežastis, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nesudaryti koncesijos sutarties arba pradėti koncesijos suteikimo procedūrą iš naujo. 2.
pateiktą prašymą, turi ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šio prašymo gavimo dienos nurodyti:
1) dalyviui, kurio pasiūlymas nebuvo atmestas, – laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus, dėl kurių šis pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu, taip pat šį pasiūlymą pateikusio dalyvio pavadinimą;
2) dalyviui, kurio pasiūlymas buvo atmestas, – pasiūlymo atmetimo priežastis. 3. Suteikiančioji institucija šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais negali teikti informacijos, jeigu jos atskleidimas prieštarauja teisės aktams, kenkia visuomenės interesams, teisėtiems konkretaus ekonominės veiklos vykdytojo komerciniams interesams arba trukdo užtikrinti sąžiningą ekonominės veiklos vykdytojų konkurenciją. 4. Tais atvejais, kai šis įstatymas neleidžia atskleisti su koncesija susijusios informacijos, su ja gali susipažinti tik Komisijos nariai ir suteikiančiosios institucijos pakviesti ekspertai, Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai, kitų Vyriausybės įgaliotų institucijų bei įstaigų, pagal kompetenciją atliekančių koncesijų priežiūrą, atstovai, suteikiančiosios institucijos vadovas, jo įgalioti asmenys bei kiti asmenys ir institucijos, turinčios tokią teisę pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinę paramą administruojantys viešieji juridiniai asmenys, kuriems įgaliojimai suteikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) nustatyta tvarka. 1.
per 5 darbo dienas nuo šio įstatymo 53, 55 ir 57 straipsniuose nurodytų procedūrų pasibaigimo raštu praneša apie priimtą sprendimą sudaryti koncesijos sutartį, pateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytos atitinkamos informacijos, kuri dar nebuvo pateikta koncesijos suteikimo procedūros metu, santrauką ir nurodo nustatytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą ir tikslų atidėjimo terminą. Tais atvejais, kai koncesijos sutartis nėra sudaroma, suteikiančioji institucija turi nurodyti priežastis, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nesudaryti koncesijos sutarties arba pradėti koncesijos suteikimo procedūrą iš naujo. 2. Suteikiančioji institucija, gavusi suinteresuoto dalyvio raštu pateiktą prašymą, kaip įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šio prašymo gavimo dienos turi nurodyti:
1) dalyviui, kurio pasiūlymas nebuvo atmestas, – laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus, dėl kurių šis pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu, taip pat šį pasiūlymą pateikusio dalyvio pavadinimą;
2) dalyviui, kurio pasiūlymas buvo atmestas, – pasiūlymo atmetimo priežastis. 3. Suinteresuoti dalyviai nuo suteikiančiosios institucijos pranešimo apie sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą pateikimo dalyviams dienos iki atidėjimo termino pabaigos gali prašyti suteikiančiosios institucijos pateikti laimėjusio dalyvio pasiūlymą. Tokiu atveju šio įstatymo 73 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas ir atidėjimo terminas pratęsiamas nuo suinteresuoto dalyvio prašymo pateikti laimėjusio dalyvio pasiūlymą pateikimo suteikiančiajai institucijai dienos iki tol, kol suinteresuotam dalyviui bus pateiktas minėtas pasiūlymas. Suteikiančioji institucija laimėjusį pasiūlymą suinteresuotiems dalyviams gali pateikti teikdama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją. 4.
prašyti suteikiančiosios institucijos supažindinti juos su kitų dalyvių, kurie buvo pakviesti pateikti pasiūlymų, paraiškomis. 5. Suteikiančioji institucija šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais negali teikti informacijos, jeigu jos atskleidimas prieštarauja informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeidžia teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turi neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai. 6. Tais atvejais, kai šis įstatymas neleidžia atskleisti su koncesija susijusios informacijos, su ja gali susipažinti tik Komisijos nariai ir suteikiančiosios institucijos pakviesti ekspertai, Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai, kitų Vyriausybės įgaliotų institucijų bei įstaigų, pagal kompetenciją atliekančių koncesijų priežiūrą, atstovai, suteikiančiosios institucijos vadovas, jo įgalioti asmenys bei kiti asmenys ir institucijos, turinčios tokią teisę pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinę paramą administruojantys viešieji juridiniai asmenys, kuriems įgaliojimai suteikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) nustatyta tvarka.“
dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Suteikiančioji institucija gali reikalauti, kad dalyvis, siekdamas
tinkamai įvykdyti koncesijos sutartį, įsteigtų tam tikrą teisinę formą turintį juridinį asmenį, jei tai būtina sutarčiai tinkamai įvykdyti. Reikalavimai dėl tokio juridinio asmens įsteigimo ir jo teisinės formos turi būti nustatyti koncesijos dokumentuose. Jeigu suteikiančioji institucija reikalauja iš dalyvio, kurio pasiūlymas pripažintas geriausiu, įsteigti juridinį asmenį, koncesijos sutartis sudaroma su dalyviu ir su jo įsteigtu juridiniu asmeniu.
Dalyvis ar ūkio subjektai, įsteigę juridinį asmenį, privalo laiduoti už įsteigto juridinio asmens prievoles, susijusias su koncesijos sutarties sąlygų įvykdymu. Tai turi būti nurodyta ir koncesijos dokumentuose.“
pakeitimas
60 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Sudarant koncesijos sutartį, joje negali būti keičiamos
laimėjusio dalyvio derybų protokole ar po derybų pateiktame galutiniame pasiūlyme, jeigu toks buvo pateiktas pagal šio įstatymo 53 straipsnio 2 dalį, nustatytos koncesijos sąlygos bei pradinės koncesijos sąlygos, dėl kurių šalys nesiderėjo.“
60 straipsnio 6 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7. šalių teisės į turtą, kuris bus sukuriamas, naudojamas,
keičiamas, valdomas, prižiūrimas ar perduodamas arba kuriuo bus naudojamasi teikiant paslaugas ar atliekant darbus pagal koncesijos sutartį, ir iš to kylančios pareigos;“. 3. Pakeisti60 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Koncesijos sutartis turi būti sudaroma nedelsiant, bet
ne anksčiau, negu pasibaigė atidėjimo terminas., kuris negali būti trumpesnis kaip 10 dienų (supaprastintos koncesijos atveju – ne trumpesnis kaip
nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, terminas negali būti trumpesnis kaip 15 dienų. Atidėjimo terminas gali būti netaikomas, kai vienintelis suinteresuotas dalyvis yra tas, su kuriuo sudaroma koncesijos sutartis, ir nėra kitų suinteresuotų dalyvių.“
60 straipsnį 8 dalimi: „8.
Suteikiančioji institucija laimėjusio dalyvio galutinį pasiūlymą, sudarytą koncesijos sutartį ir šios sutarties pakeitimus, išskyrus informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeistų teisėtus konkretaus ekonominės veiklos vykdytojo komercinius interesus arba turėtų neigiamą poveikį ekonominės veiklos vykdytojų konkurencijai, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo koncesijos sutarties sudarymo ar jos pakeitimo Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka turi paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.“
išdėstyti taip:
„1. Draudžiami tokie koncesijos sutarties pakeitimai ar
pasirinkimo galimybės, dėl kurių iš esmės pasikeistų koncesijos sutarties pobūdis. Jeigu koncesijos sutarties pakeitimas laikomas esminiu pagal šio straipsnio 2 dalį ar jis nepatenka tarp šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse apibrėžtų atvejų, tokiam pakeitimui atlikti turi būti vykdoma nauja koncesijos suteikimo procedūra pagal šio įstatymo reikalavimus.“
2Pakeisti 62 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Koncesijos sutartis gali būti keičiama, kai pakeitimas,
neatsižvelgiant į jo piniginę vertę, iš anksto buvo numatytas koncesijos dokumentuose, aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotose koncesijos sutarties peržiūros sąlygose ar pasirinkimo galimybėse. Jose turi būti nurodytos galimos pakeitimo ar pasirinkimo galimybių apimtis, pobūdis ir sąlygos, kurioms esant tai gali būti atliekama. Pakeitimas gali apimti vertės peržiūrą. Neleidžiami tokie pakeitimai ar pasirinkimo galimybės, dėl kurių iš esmės pasikeistų koncesijos sutarties pobūdis.“ 3.
Pakeisti 62 straipsnio 5 dalies 2 punkto c papunktį ir jį išdėstyti taip: „c) kiekvieno atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 procentų pradinės koncesijos, kurią suteikiančioji institucija, nurodyta šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose, išskyrus vykdančią kurią nors iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklą, suteikė kitų negu šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklai, sutarties vertės. jei sutartis nėra skirta kuriai nors iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklai, kiekvieno atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 procentų pradinės koncesijos, sutarties vertės. Jeigu koncesijos sutarties vertė buvo peržiūrėta pagal joje numatytas kainų peržiūros sąlygas, atsižvelgiama į patikslintą sutarties vertę. Atskiri pakeitimai negali būti vykdomi vien siekiant išvengti šio įstatymo taikymo. Ši nuostata taikoma koncesijoms, suteikiamoms kitai negu šio įstatymo 2 priede nurodytai veiklai vykdyti;“. 4. Pakeisti 62 straipsnio 5 dalies 3 punkto b papunktį ir jį išdėstyti taip:
„b) dėl pradinio koncesininko reorganizavimo ar nemokumo,
kaip jis suprantamas pagal Įmonių bankroto Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą, naujas koncesininkas, atitinkantis anksčiau koncesijos dokumentuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, visiškai arba iš dalies perima pradinio koncesininko teises ir pareigas. Toks koncesininko pakeitimas negali lemti kitų esminių sutarties pakeitimų ir taip negali būti siekiama išvengti šio įstatymo taikymo;“. 34 straipsnis. 64 straipsnio pakeitimas Pakeisti 64 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„64 straipsnis. Informacijos apie dalyvius skelbimas,
kai yra esminis sutarties pažeidimas 1.
Suteikiančioji institucija ne vėliau kaip per 10 dienų Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia informaciją apie koncesininkus, kai:
1) sutartis nutraukta dėl esminio koncesijos sutarties pažeidimo;
2) priimtas teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas suteikiančiosios institucijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad koncesininkas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas skaičiuojamas:
1) jeigu dalyvis nesikreipė į teismą, ginčydamas koncesijos sutarties nutraukimą dėl esminio koncesijos sutarties pažeidimo, – per 30 dienų nuo pranešimo kitai sutarties šaliai apie koncesijos sutarties nutraukimą;
2) jeigu dalyvis kreipėsi į teismą, ginčydamas koncesijos sutarties nutraukimą dėl esminio koncesijos sutarties pažeidimo, – nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti dalyvio reikalavimą, įsiteisėjimo dienos;
3) nuo teismo sprendimo, kuriuo tenkinamas suteikiančiosios institucijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad koncesininkas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, įsiteisėjimo dienos. 3. Suteikiančioji institucija, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, nedelsdama, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo informacijos paskelbimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje dienos, apie tai informuoja dalyvį. 64 straipsnis. Koncesijos sutarties neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas 1.
Suteikiančioji institucija Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia šią informaciją apie koncesijos sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius koncesininkus (koncesininkų grupės atveju – visus grupės narius), taip pat apie ūkio subjektus, kurių pajėgumais rėmėsi koncesininkas ir kurie su koncesininku prisiėmė solidarią atsakomybę už koncesijos sutarties įvykdymą pagal šio įstatymo 46 straipsnio 2 dalį, jeigu pažeidimas įvykdytas dėl tos koncesijos sutarties dalies, kuriai jie buvo pasitelkti:
1) koncesininko pavadinimas (jei koncesininkas yra fizinis asmuo, – vardas ir pavardė), suteikiančiosios institucijos sprendimo nutraukti koncesijos sutartį dėl esminio koncesijos sutarties pažeidimo arba suteikiančiosios institucijos sprendimo, kad koncesininkas koncesijos sutartyje nustatytą esminę koncesijos sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to suteikiančioji institucija pritaikė koncesijos sutartyje nustatytą sankciją, priėmimo data;
2) koncesininko kreipimosi į teismą, kuriuo ginčijamas suteikiančiosios institucijos sprendimas nutraukti koncesijos sutartį dėl esminio koncesijos sutarties pažeidimo ar sprendimas, kad koncesininkas koncesijos sutartyje nustatytą esminę koncesijos sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to suteikiančioji institucija pritaikė koncesijos sutartyje nustatytą sankciją, data;
3) galutinio teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti koncesininko reikalavimą, kuriuo ginčijamas koncesijos sutarties nutraukimas dėl esminio koncesijos sutarties pažeidimo ar suteikiančiosios institucijos sprendimas, kad koncesininkas koncesijos sutartyje nustatytą esminę koncesijos sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to suteikiančioji institucija pritaikė koncesijos sutartyje nustatytą sankciją, įsiteisėjimo data ir nuoroda į šį sprendimą;
4) teismo sprendimo, kuriuo tenkinamas suteikiančiosios institucijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad koncesininkas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, įsiteisėjimo data.
Suteikiančioji institucija Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia šią informaciją apie koncesijos sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius koncesininkus (koncesininkų grupės atveju – visus grupės narius), taip pat apie ūkio subjektus, kurių pajėgumais rėmėsi koncesininkas ir kurie su koncesininku prisiėmė solidarią atsakomybę už koncesijos sutarties įvykdymą pagal šio įstatymo 46 straipsnio 2 dalį, jeigu pažeidimas įvykdytas dėl tos koncesijos sutarties dalies, kuriai jie buvo pasitelkti:
1) koncesininko pavadinimas (jei koncesininkas yra fizinis asmuo, – vardas ir pavardė), suteikiančiosios institucijos sprendimo nutraukti koncesijos sutartį dėl esminio koncesijos sutarties pažeidimo arba suteikiančiosios institucijos sprendimo, kad koncesininkas koncesijos sutartyje nustatytą esminę koncesijos sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to suteikiančioji institucija pritaikė koncesijos sutartyje nustatytą sankciją, priėmimo data;
2) koncesininko kreipimosi į teismą, kuriuo ginčijamas suteikiančiosios institucijos sprendimas nutraukti koncesijos sutartį dėl esminio koncesijos sutarties pažeidimo ar sprendimas, kad koncesininkas koncesijos sutartyje nustatytą esminę koncesijos sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to suteikiančioji institucija pritaikė koncesijos sutartyje nustatytą sankciją, data;
3) galutinio teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti koncesininko reikalavimą, kuriuo ginčijamas koncesijos sutarties nutraukimas dėl esminio koncesijos sutarties pažeidimo ar suteikiančiosios institucijos sprendimas, kad koncesininkas koncesijos sutartyje nustatytą esminę koncesijos sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to suteikiančioji institucija pritaikė koncesijos sutartyje nustatytą sankciją, įsiteisėjimo data ir nuoroda į šį sprendimą;
4) teismo sprendimo, kuriuo tenkinamas suteikiančiosios institucijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad koncesininkas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, įsiteisėjimo data. 2.
institucija šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją paskelbia nedelsdama, bet ne anksčiau, nei koncesininkui pateikė informaciją pagal šio straipsnio 3 dalį ir ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyto įvykio dienos. Jei šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas koncesininko reikalavimas galutiniu teismo sprendimu yra patenkinamas, suteikiančioji institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalina šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie koncesininką. 3. Suteikiančioji institucija nedelsdama, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų įvykių dienos informuoja koncesininką apie tai, kad bus paskelbta šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija. Koncesininkas turi teisę Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka pateikti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos informacijos paaiškinimą. 4. Šiame straipsnyje nurodytos informacijos paskelbimo tikslas – informuoti perkančiąsias organizacijas, perkančiuosius subjektus ar suteikiančiąsias institucijas apie koncesijos sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius koncesininkus.“
65 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Koncesijų priežiūrą atlieka Viešųjų pirkimų tarnyba ir
kitos Vyriausybės įgaliotos institucijos bei įstaigos pagal kompetenciją, taip pat Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinę paramą administruojantys viešieji juridiniai asmenys, kuriems įgaliojimai suteikti Viešojo administravimo įstatymo, pagal savo kompetenciją. Koncesijas prižiūrinčios institucijos turi teisę stebėti visas koncesijų suteikimo procedūras, prireikus filmuoti Komisijos posėdžius ir kitas koncesijų suteikimo procedūras.“
65 straipsnį 10 dalimi: „10.
Duomenis apie koncesijos sutarčių vykdymą iš informacinės sistemos „E. sąskaita“ į Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą teikia valstybės įmonė Registrų centras. Informaciją, kuri turi būti teikiama pagal šį reikalavimą, nustato Viešųjų pirkimų tarnyba.“
dalimi:
„11. Informaciją apie subjektus, neatitinkančius
minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, kaip tai nurodyta šio įstatymo
mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymu.“
Pakeisti 66 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Viešųjų pirkimų tarnyba, be kitų šiame įstatyme nustatytų funkcijų:
1) pagal savo kompetenciją rengia ir (ar) priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus;
2) vykdo šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, kontroliuoja, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų;
3) vertina koncesijos dokumentų atitiktį šio įstatymo nuostatoms iki jų paskelbimo;
3) pagal savo kompetenciją nagrinėja administracinių nusižengimų bylas;
5) vertina koncesijos suteikimo procedūras iki koncesijos sutarties sudarymo;
6) teikia nuomonę dėl koncesijos sutarties pakeitimų atitikties šio įstatymo reikalavimams;
7) 4) analizuoja ir vertina koncesijų suteikimą, pastebėjusi trūkumų, rengia valstybės institucijoms pasiūlymus dėl koncesijos suteikimo teisės aktų tobulinimo;
8) 5) konsultuoja suteikiančiąsias institucijas ir suinteresuotus dalyvius bei koncesininkus ekonominės veiklos vykdytojus šio įstatymo taikymo klausimais, taip pat atrankos proceso teisėtumo, bei šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų taikymo klausimais koncesininkų atrankos metu klausimais, rengia metodines rekomendacijas koncesininko atrankos dokumentų rengimo ir atrankos vykdymo klausimais;
9) 6) renka, kaupia ir analizuoja informaciją apie koncesijas, sudarytas koncesijos sutartis ir sutarčių vykdymo rezultatus, koncesijų ginčus, nustatytus koncesijų suteikimo tvarkos pažeidimus ir koncesijų praktikoje kylančias problemas.
Viešųjų pirkimų tarnyba, be kitų šiame įstatyme nustatytų funkcijų:
1) pagal savo kompetenciją rengia ir (ar) priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus;
2) vykdo šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, kontroliuoja, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų;
3) vertina koncesijos dokumentų atitiktį šio įstatymo nuostatoms iki jų paskelbimo;
3) pagal savo kompetenciją nagrinėja administracinių nusižengimų bylas;
5) vertina koncesijos suteikimo procedūras iki koncesijos sutarties sudarymo;
6) teikia nuomonę dėl koncesijos sutarties pakeitimų atitikties šio įstatymo reikalavimams;
7) 4) analizuoja ir vertina koncesijų suteikimą, pastebėjusi trūkumų, rengia valstybės institucijoms pasiūlymus dėl koncesijos suteikimo teisės aktų tobulinimo;
8) 5) konsultuoja suteikiančiąsias institucijas ir suinteresuotus dalyvius bei koncesininkus ekonominės veiklos vykdytojus šio įstatymo taikymo klausimais, taip pat atrankos proceso teisėtumo, bei šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų taikymo klausimais koncesininkų atrankos metu klausimais, rengia metodines rekomendacijas koncesininko atrankos dokumentų rengimo ir atrankos vykdymo klausimais;
9) 6) renka, kaupia ir analizuoja informaciją apie koncesijas, sudarytas koncesijos sutartis ir sutarčių vykdymo rezultatus, koncesijų ginčus, nustatytus koncesijų suteikimo tvarkos pažeidimus ir koncesijų praktikoje kylančias problemas. Šią informaciją, išskyrus konfidencialią, teikia Europos Komisijai ir skelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje;
10) 7) koordinuoja informacijos pagal kitų valstybių narių institucijų, suteikiančiųjų institucijų ar ekonominės veiklos vykdytojų paklausimus dėl šio įstatymo 26, 34, 35 ir 41 straipsniu teikimą;
8) administruoja suteikiančiųjų institucijų pagal šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalį paskelbtą informaciją apie koncesijos sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius koncesininkus ir pagal šio įstatymo 46¹ straipsnio 1 dalį paskelbtą informaciją apie dalyvius, kurie koncesijos suteikimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šio įstatymo 26 ir 41 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, arba apie dalyvius, kurie dėl pateiktos melagingos informacijos nepateikė patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 42–45 straipsnius;
9) pagal savo kompetenciją vertina, kaip suteikiančiojoje institucijoje veikia koncesijos suteikimo vidaus kontrolė;
10) patvirtina šio įstatymo įgyvendinimo priežiūros vykdymo tvarką;
11) kiekvienais metais Europos Komisijai teikia visų sprendimų dėl koncesijų, kuriuos priėmė teismas pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 104 straipsnio
informacinėje sistemoje;
12) Europos Komisijai teikia informaciją apie šio įstatymo 65 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas institucijas;
13) Europos Komisijos prašymu perduoda šio įstatymo
informaciją;
14) Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbia informaciją apie tarptautinės koncesijos vertės ribas, įskaitant informaciją apie patikslintas vertės ribas;
15) tais atvejais, kai ekonominės veiklos vykdytojui suteikiama išimtinė teisė vykdyti vienos iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklą, per vieną mėnesį po šios išimtinės teisės suteikimo apie tai informuoja Europos Komisiją;
16) bendradarbiauja su Europos Komisija koncesijų teisės aktų taikymo klausimais, palaiko ryšius su atitinkamomis kitų valstybių narių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis.“
Šią informaciją, išskyrus konfidencialią, teikia Europos Komisijai ir skelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje;
10) 7) koordinuoja informacijos pagal kitų valstybių narių institucijų, suteikiančiųjų institucijų ar ekonominės veiklos vykdytojų paklausimus dėl šio įstatymo 26, 34, 35 ir 41 straipsniu teikimą;
8) administruoja suteikiančiųjų institucijų pagal šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalį paskelbtą informaciją apie koncesijos sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius koncesininkus ir pagal šio įstatymo 46¹ straipsnio 1 dalį paskelbtą informaciją apie dalyvius, kurie koncesijos suteikimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šio įstatymo 26 ir 41 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, arba apie dalyvius, kurie dėl pateiktos melagingos informacijos nepateikė patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 42–45 straipsnius;
9) pagal savo kompetenciją vertina, kaip suteikiančiojoje institucijoje veikia koncesijos suteikimo vidaus kontrolė;
10) patvirtina šio įstatymo įgyvendinimo priežiūros vykdymo tvarką;
11) kiekvienais metais Europos Komisijai teikia visų sprendimų dėl koncesijų, kuriuos priėmė teismas pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 104 straipsnio
informacinėje sistemoje;
12) Europos Komisijai teikia informaciją apie šio įstatymo 65 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas institucijas;
13) Europos Komisijos prašymu perduoda šio įstatymo
informaciją;
14) Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbia informaciją apie tarptautinės koncesijos vertės ribas, įskaitant informaciją apie patikslintas vertės ribas;
15) tais atvejais, kai ekonominės veiklos vykdytojui suteikiama išimtinė teisė vykdyti vienos iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklą, per vieną mėnesį po šios išimtinės teisės suteikimo apie tai informuoja Europos Komisiją;
16) bendradarbiauja su Europos Komisija koncesijų teisės aktų taikymo klausimais, palaiko ryšius su atitinkamomis kitų valstybių narių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis.“
Pakeisti 67 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Suteikiančioji institucija privalo Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis Viešųjų pirkimų tarnybai pateikti:
koncesijos suteikimo procedūrų ataskaitą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po koncesijos suteikimo procedūros pabaigos;
2) visų per kalendorinius metus suteiktų koncesijų pagal šį įstatymą ataskaitą per 30 dienų, pasibaigus ataskaitiniams kalendoriniams metams;
3) kiekvienos įvykdytos ar nutrauktos koncesijos sutarties ataskaitą ne vėliau kaip per 14 dienų, įvykdžius ar nutraukus koncesijos sutartį.“
Pakeisti 68 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„68 straipsnis. Koncesijų suteikimo eigą pagrindžiantys dokumentai
ir informacija, jų saugojimas
suteikimo procedūros eigą, neatsižvelgdama į tai, ar koncesijos suteikimo procedūros vykdomos elektroninėmis priemonėmis. 2. Koncesijas prižiūrinčios institucijos turi teisę stebėti visas koncesijos suteikimo procedūras, prireikus filmuoti Komisijos posėdžius ir kitas koncesijos suteikimo procedūras. 3. Planavimo ir pasirengimo koncesijai dokumentai, koncesijos dokumentai, paraiškos, pasiūlymai bei jų nagrinėjimo ir vertinimo dokumentai, Komisijos sprendimų priėmimo, derybų ir kiti protokolai, susirašinėjimo su ekonominės veiklos vykdytojais dokumentai, kiti su koncesija susiję dokumentai saugomi ne mažiau kaip 4 metus nuo koncesijos suteikimo, koncesijos sutartys, jų pakeitimai ir su jų vykdymu susiję dokumentai – ne mažiau kaip 4 metus nuo sutarties įvykdymo. 4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti dokumentai, neatsižvelgiant į jų pateikimo būdą, formą ir laikmeną, saugomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka. 68 straipsnis. Suteikiančiosios institucijos atsakomybė ir koncesijos suteikimo procedūros bei koncesijos sutarties vykdymo vidaus kontrolė 1.
Už suteikiančiosios institucijos atliekamas koncesijos suteikimo procedūras bei koncesijos sutarties vykdymą atsako suteikiančiosios institucijos vadovas. 2. Komisijos nariai, ekspertai, stebėtojai, už sutarties vykdymą atsakingi asmenys ir kiti koncesijos suteikime dalyvaujantys ar galintys daryti įtaką jo rezultatams asmenys atsako už savo veiką pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, civilinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. 3. Koncesijos suteikimo procedūros bei koncesijos sutarties vykdymo vidaus kontrolės procese dalyvaujantys asmenys (struktūriniai padaliniai), jų funkcijos, atsakomybė ir atskaitomybė apibrėžiama suteikiančiosios institucijos patvirtintame koncesijos suteikimo procedūros organizavimo bei koncesijos sutarties vykdymo ir vidaus kontrolės tvarkos apraše. Suteikiančiosios institucijos kuriama ir įgyvendinama koncesijos suteikimo procedūros bei koncesijos sutarties vykdymo vidaus kontrolė turi padėti užtikrinti Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme nurodytų vidaus kontrolės tikslų pasiekimą per visą koncesijos suteikimo procedūrą – nuo pasirengimo koncesijos suteikimo procedūrai iki koncesijos sutarties įvykdymo. 4. Suteikiančioji institucija turi dokumentais pagrįsti atliekamos koncesijos suteikimo procedūros eigą net ir tuo atveju, kai koncesija suteikiama elektroninėmis priemonėmis. 5.
5Planavimo ir pasirengimo koncesijos suteikimo procedūrai dokumentai,
koncesijos suteikimo procedūros dokumentai, paraiškos, pasiūlymai bei jų nagrinėjimo ir vertinimo dokumentai, Komisijos sprendimų priėmimo, derybų ar kiti protokolai, susirašinėjimo su dalyviais dokumentai, kiti su koncesijos suteikimu susiję dokumentai saugomi ne trumpiau kaip 4 metus nuo koncesijos suteikimo procedūros pabaigos, koncesijos sutartys, jų pakeitimai ir su jų vykdymu susiję dokumentai – ne trumpiau kaip 4 metus nuo koncesijos sutarties įvykdymo. Šioje dalyje nurodyti dokumentai saugomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka.“
Pripažinti netekusiu galios 71 straipsnį. 71 straipsnis. Suteikiančiosios institucijos vadovų ir kitų įgaliotų asmenų atsakomybė
suteikiančiosios institucijos vadovas teisės aktų nustatyta tvarka. 2. Komisijos nariai, ekspertai, stebėtojai, už sutarties vykdymą atsakingi asmenys ir kiti asmenys už savo veiką atsako teisės aktų nustatyta tvarka. 40 straipsnis. 73 straipsnio pakeitimas Pakeisti 73 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Ekonominės veiklos vykdytojas turi teisę pateikti pretenziją suteikiančiajai institucijai ar įgaliotajai institucijai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui (išskyrus ieškinį dėl koncesijos sutarties pripažinimo negaliojančia ar ieškinį dėl koncesijos sutarties nutraukimo pripažinimo nepagrįstu):
1) per 10 dienų (suteikiant supaprastintą koncesiją – per 5 darbo dienas) nuo suteikiančiosios institucijos ar įgaliotosios institucijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo ekonominės veiklos vykdytojui dienos, o jeigu šis pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – per 15 dienų nuo pranešimo išsiuntimo ekonominės veiklos vykdytojui dienos;
2) per 10 dienų (suteikiant supaprastintą koncesiją – per 5 darbo dienas) nuo paskelbimo apie suteikiančiosios institucijos ar įgaliotosios institucijos priimtą sprendimą dienos, jeigu šiame įstatyme nėra reikalavimo raštu informuoti ekonominės veiklos vykdytojus ar suinteresuotus dalyvius apie suteikiančiosios institucijos ar įgaliotosios institucijos priimtus sprendimus.“
galios Pripažinti netekusiu galios Įstatymo 6 priedą. Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo
informacijos suteikti galinčios tarnybos pavadinimas, identifikacinis numeris (jeigu numatytas nacionalinės teisės aktų), adresas, įskaitant bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) kodą, telefono numeris, fakso numeris, el. pašto ir interneto adresas. 2. Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno kodai. 3. Pagrindinės darbų vykdymo vietos NUTS kodas, jeigu tai yra darbų koncesija, arba pagrindinės paslaugų suteikimo vietos NUTS kodas, jeigu tai yra paslaugų koncesija. 4.
apimtis, paslaugų pobūdis ir apimtis. 5. Kai taikoma, koncesijos vertės pakeitimas, įskaitant dėl pakeitimo padidėjusias kainas ar mokesčius. 6. Aplinkybių, dėl kurių buvo būtina daryti pakeitimus, aprašymas. 7. Sprendimo dėl koncesijos suteikimo data. 8. Kai taikoma, naujo ekonominės veiklos vykdytojo ar vykdytojų pavadinimas, adresas, įskaitant NUTS kodą, telefono numeris, fakso numeris, el. pašto adresas ir interneto adresas. 9. Informacija, ar koncesija susijusi su iš Europos Sąjungos lėšų finansuojamu projektu ir (ar) programa. 10. Įstaigos, atsakingos už peržiūros ir atitinkamais atvejais tarpininkavimo procedūras, pavadinimas ir adresas. Tiksli informacija, susijusi su peržiūros procedūrų terminu, arba prireikus tarnybos, iš kurios šią informaciją galima gauti, pavadinimas, adresas, telefono numeris, fakso numeris ir el. pašto adresas. 11. Ankstesnių publikacijų Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dėl šiame skelbime minimos (minimų) sutarties (sutarčių) data (datos) ir nuoroda (nuorodos). 12. Skelbimo išsiuntimo data. 13. Kita aktuali informacija. 42 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
įsigalioja 2022 m. lapkričio 14 d. 2. Viešųjų pirkimų tarnyba iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos koncesijų suteikimo procedūros tęsiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-1926(2) lyginamasis variantas
2022
9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Išsamus įsipareigojamasis pasiūlymas – ekonominės veiklos vykdytojo raštu ir elektroninėmis priemonėmis teikiamų dokumentų ir duomenų visuma, kuria teikiamas siūlymas atlikti darbus ir (ar) teikti paslaugas pagal suteikiančiosios institucijos nustatytas koncesijos suteikimo sąlygas.“
10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Koncesija – suteikiančiosios institucijos
koncesininkui pagal šį įstatymą ir sudaromą sutartį suteikiamas leidimas vykdyti ūkinę komercinę ekonominę veiklą, apimančią paslaugų teikimą ir (ar) darbų vykdymą, ir (ar) viešųjų paslaugų teikimą, kai koncesininkas prisiima visą ar didžiąją dalį su tokia veikla susijusios rizikos bei atitinkamas teises ir pareigas, o jo atlygį už tokią veiklą sudaro tik teisės užsiimti atitinkama veikla suteikimas ir pajamos iš tokios veiklos arba tokios teisės suteikimas ir pajamos iš tokios veiklos kartu su atlygiu, mokamu koncesininkui suteikiančiosios institucijos, atsižvelgiant į jos prisiimtą riziką.“
13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Koncesijos sutarties sudarymo atidėjimo terminas (toliau
4Pakeisti 3 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip:
„18.
Nepriekaištingos reputacijos asmuo – asmuo:
1) kuris atitinka Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos kriterijus, keliamus asmeniui, einančiam valstybės tarnautojo pareigas;
2) kuris nėra pripažintas pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą arba dėl kurio sprendimas pripažinti jį pažeidusiu šį įstatymą priimtas daugiau anksčiau kaip prieš vienus metus iki Komisijos sudarymo dienos;
3) kuriam nėra paskirta administracinė nuobauda (išskyrus įspėjimą) už šio įstatymo, Viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo, taip pat šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimą arba sprendimas dėl tokios administracinės nuobaudos paskyrimo priimtas įsiteisėjo ar asmuo įvykdė administracinį nurodymą daugiau anksčiau kaip prieš vienus metus iki Komisijos sudarymo dienos.“
5Pakeisti 3 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip:
„20. Netinkama paraiška – paraiška, kurią pateikęs ekonominės
veiklos vykdytojas dalyvis atitinka suteikiančiosios institucijos koncesijos dokumentuose nustatytą ekonominės veiklos vykdytojo pašalinimo pagrindą arba neatitinka šiuose dokumentuose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų.“
ją išdėstyti taip: „23. Pasiūlymas
7Papildyti 3 straipsnį 28¹ dalimi:
„28¹. Supaprastinta koncesija – koncesija, kurios
vertė yra mažesnė už šio įstatymo 3 straipsnio 29 dalyje nurodytą vertę.“
8Pakeisti 3 straipsnio 30 dalį ir ją išdėstyti taip:
„30.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių (OL 2008 L 293, p. 3) (toliau – Reglamentas Nr. 1008/2008/EB), 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinančiame Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70 (OL 2007 L 315, p. 1), keleivinio autobusų, tramvajų, geležinkelių ar metro transporto viešosioms paslaugoms teikti, kurios buvo suteiktos konkurso tvarka (toliau – Reglamentas Nr. 1370/2007/EEB), Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme (toliau – Elektroninių ryšių įstatymas), Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme, Viešųjų pirkimų įstatyme, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme, Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme.“
Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Numatomos koncesijos vertės
skaičiavimas
sutarties vykdymo laikotarpiu apskaičiuotos koncesininko pajamos, neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio, kurios bus gautos kaip atlygis už darbus ir paslaugas, kurie yra koncesijos dalykas, taip pat už prekes, susijusias su tokiais darbais ir paslaugomis. 2. Koncesijos vertė apskaičiuojama iki šio įstatymo 14 straipsnio 9 ir 10 dalyse nurodytų sprendimų priėmimo dienos. 3. Koncesijos vertė apskaičiuojama taikant objektyvų koncesijos dokumentuose nurodytą metodą.
Apskaičiuojant koncesijos vertę, suteikiančioji institucija turi atsižvelgti į:
1) koncesijos sutarties trukmę ir koncesijos sutarties pratęsimą, jeigu toks numatytas;
2) koncesininko pajamas iš darbų ir teisės eksploatuoti darbų rezultatus ir (ar) paslaugų, gautinas kaip tiesioginių vartotojų sumokami mokėjimai (įskaitant netesybas) už naudojimąsi darbų rezultatais ir paslaugomis;
3) suteikiančiosios institucijos koncesininkui mokamą atlygį arba kitą bet kurios rūšies finansinę naudą, įskaitant kompensacijas už viešųjų paslaugų teikimą ar investicijų subsidijas, atsižvelgiant į suteikiančiosios institucijos prisiimamą riziką;
4) bet kokius trečiųjų asmenų mokėjimus už koncesijos vykdymą;
5) pajamas, gautinas pardavus turtą, kuris yra koncesijos dalis;
6) prekių ir paslaugų, kurias suteikiančioji institucija perduoda koncesininkui, vertę, jeigu tokios prekės ar paslaugos yra būtinos darbams vykdyti ar paslaugoms teikti;
7) prizus ar mokėjimus dalyviams;
8) visas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos koncesijos vertės pasikeitimui;
9) kitas koncesijos sutarties vykdymo metu gautinas pajamas, nenurodytas šios dalies 1–8 punktuose. 4. Jeigu koncesijos suteikimo metu koncesijos vertė padidėja arba sumažėja daugiau kaip 20 procentų negu vertė, nustatyta šio įstatymo 14 straipsnio 9 ir 10 dalyse nurodytuose sprendimuose, koncesijos verte laikoma ta vertė, kuri apskaičiuota koncesijos suteikimo metu. 5. Numatomos koncesijos vertės apskaičiavimo metodas negali būti pasirenkamas taip, kad būtų siekiama išvengti šio įstatymo taikymo. Koncesija negali būti skaidoma į dalis, siekiant išvengti šio įstatymo taikymo, išskyrus atvejus, kai toks skaidymas pagrįstas objektyviomis priežastimis. 6. Tais atvejais, kai koncesija skaidoma į atskiras darbų ir paslaugų dalis, bendrą koncesijos vertę sudaro visų dalių vertė. 1.
sutarties vykdymo laikotarpiu apskaičiuotos koncesininko pajamos, neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio, kurios bus gautos kaip atlygis už darbus ir paslaugas, kurie yra koncesijos dalykas, taip pat už prekes, susijusias su tokiais darbais ir paslaugomis. 2. Koncesijos vertė apskaičiuojama iki šio įstatymo 14 straipsnio 9 ir
koncesijos suteikimo procedūros pradžios. 3. Koncesijos vertė apskaičiuojama taikant objektyvų koncesijos dokumentuose nurodytą metodą. Apskaičiuojant koncesijos vertę, suteikiančioji institucija turi atsižvelgti į:
1) visas koncesijos sutarties pasirinkimo galimybes, koncesijos sutarties trukmę ir koncesijos sutarties pratęsimą, jeigu toks numatytas;
2) koncesininko pajamas iš darbų ir teisės eksploatuoti darbų rezultatus ir (ar) paslaugų, gautinas kaip tiesioginių vartotojų sumokami mokėjimai (įskaitant netesybas) už naudojimąsi darbų rezultatais ir paslaugomis. Į šias pajamas neįskaičiuojamos koncesininko pajamos, kurias pagal koncesijos sutartį koncesininkas perduoda suteikiančiajai institucijai;
3) suteikiančiosios institucijos koncesininkui mokamą atlygį arba kitą bet kurios rūšies finansinę naudą, įskaitant kompensacijas už viešųjų paslaugų teikimą ar investicijų subsidijas, atsižvelgiant į suteikiančiosios institucijos prisiimamą riziką;
4) bet kokius trečiųjų asmenų mokėjimus už koncesijos vykdymą;
5) pajamas, gautinas pardavus turtą, kuris yra koncesijos dalis;
6) prekių ir paslaugų, kurias suteikiančioji institucija perduoda koncesininkui, vertę, jeigu tokios prekės ar paslaugos yra būtinos darbams vykdyti ar paslaugoms teikti;
7) prizus ar mokėjimus dalyviams;
8) visas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos koncesijos vertės pasikeitimui;
9) kitas koncesijos sutarties vykdymo metu gautinas pajamas, nenurodytas šios dalies 1–8 punktuose. 4.
kaip 20 procentų lyginant su ta verte, kuri apskaičiuota iki koncesijos suteikimo procedūros pradžios, koncesijos verte laikoma ta vertė, kuri apskaičiuota koncesijos suteikimo metu. 5. Numatomos koncesijos vertės apskaičiavimo metodas negali būti pasirenkamas taip, kad būtų siekiama išvengti šio įstatymo taikymo. Koncesija negali būti skaidoma į dalis, siekiant išvengti šio įstatymo taikymo, išskyrus atvejus, kai toks skaidymas pagrįstas objektyviomis priežastimis. 6. Kai koncesija skaidoma į atskiras darbų ir paslaugų dalis, bendrą koncesijos vertę sudaro visų dalių vertė. Kai koncesijos suteikimo metu ketinama sudaryti koncesijos sutartį kiekvienai koncesijos daliai, vadovaujamasi šio įstatymo nuostatomis, kurios taikytinos atsižvelgiant į bendrą visų koncesijos dalių vertę.“
Pripažinti netekusia galios 6 straipsnio 7 dalį. 7) darbo sutarčių;
skirsnio pakeitimas Pakeisti I skyriaus ketvirtąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
1Mišriomis sutartimis laikomos šios sutartys:
1) kurių dalykas yra darbai ir paslaugos.
Jeigu koncesijos dalykas yra ir darbai, ir paslaugos, tokia koncesija laikytina atitinkamai darbų koncesija arba paslaugų koncesija, priklausomai nuo to, kuri – darbų ar paslaugų – vertė yra didesnė;
2) kurios vienai ar kelioms dalims taikytinas šis įstatymas, o kitai daliai ar dalims – Viešųjų pirkimų įstatymo arba Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio arba Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos;
3) kurios vienai daliai ar kelioms dalims taikomos šio įstatymo nuostatos, o kitai daliai ar dalims – kiti Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos teisės aktai, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą sutartį. Tokiu atveju suteikiančioji institucija gali pasirinkti sudaryti vieną sutartį dėl visų dalių arba sudaryti sutartis dėl kiekvienos dalies atskirai. Suteikiančioji institucija, nusprendusi sudaryti sutartis dėl atskirų dalių, sprendimą, ar taikyti šio įstatymo nuostatas, priima įvertinusi atitinkamos koncesijos sutarties dalies savybes. 2. Tuo atveju, kai suteikiančioji institucija pasirenka sudaryti mišrią sutartį atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, tokiai sutarčiai taikomos šio įstatymo nuostatos. 3. Jeigu dėl objektyvių priežasčių turi būti sudaroma mišri sutartis, kurioje yra tiek su koncesijomis, tiek su viešaisiais pirkimais susijusios dalys, kaip numatyta šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, tokios sutarties sudarymui atitinkamai taikomos Viešųjų pirkimų įstatymo arba Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo, arba Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio, arba Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos. 4.
nulemti siekis išvengti šio įstatymo, Viešųjų pirkimų įstatymo arba Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo, arba Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio, arba Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatų taikymo. 12 straipsnis. Sutartys, apimančios šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių ir kitų rūšių veiklą
1Jeigu siekiama suteikti koncesiją kelių rūšių veikloms,
suteikiančioji institucija, vykdanti kurią nors iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklą, gali sudaryti vieną sutartį arba atskiras kiekvienai veiklos rūšiai sutartis:
1) priėmus sprendimą sudaryti atskiras sutartis, turi būti taikomos taisyklės, atsižvelgiant į atskiros veiklos pobūdį;
2) priėmus sprendimą sudaryti vieną sutartį, taikomos šio straipsnio 2 dalies nuostatos. 2. Sutarčiai, kuria siekiama apimti kelias veiklos rūšis, taikomos taisyklės, taikytinos veiklos rūšiai, kuriai vykdyti iš esmės suteikiama koncesija. Jeigu dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės nustatyti, kuriai veiklos rūšiai iš esmės suteikiama koncesija, tokiu atveju koncesija suteikiama vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, reguliuojančiomis suteikiančiosios institucijos koncesijos suteikimą, jeigu vienai iš veiklos rūšių taikytinos šio įstatymo nuostatos, reguliuojančios suteikiančiosios institucijos koncesijos suteikimą, o kitai – suteikiančiosios institucijos, vykdančios kurią nors iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklą, koncesijų suteikimą. 13 straipsnis.
Mokslinių tyrimų plėtros paslaugų koncesijoms, kurių BVPŽ kodai yra nuo 73000000-2 iki 73120000-9, 73300000-5, 73420000-2 ir 73430000-5, šis įstatymas taikomas, kai yra tenkinamos visos šios sąlygos:
1) gauta nauda yra naudojama tik suteikiančiosios institucijos veiklos poreikiams tenkinti;
2) už teikiamą paslaugą viską sumoka pati suteikiančioji institucija. „KETVIRTASIS SKIRSNIS
1Kai koncesijos dalykas apima:
1) darbus kartu su paslaugomis, taikomos šio įstatymo nuostatos, kurios taikytinos pagrindinei mišrios koncesijos sutarties dalyko daliai;
2) šio įstatymo 4 priede nurodytas paslaugas ir kitas paslaugas, taikomos šio įstatymo nuostatos, taikytinos mišrios koncesijos sutarties dalyko daliai, kurios numatoma koncesijos vertė yra didžiausia, palyginti su kitomis tos koncesijos dalimis. 2. Kai sudaroma sutartis, kurios dalykas apima koncesijų ir kitus elementus, suteikiančioji institucija gali sudaryti vieną sutartį arba sudaryti atskiras sutartis dėl skirtingų dalyko dalių.
Kai suteikiančioji institucija nusprendžia sudaryti:
1) sutartis dėl skirtingų dalyko dalių, sprendimas dėl šio įstatymo nuostatų taikymo priimamas dėl kiekvienos dalies atskirai, įvertinus atitinkamo dalyko dalies ypatybes;
2) mišrią sutartį, neatsižvelgiant į dalyko dalių vertę ir į tai, kokių teisės aktų nuostatos turėtų būti taikomas toms dalims, tokiai sutarčiai taikomos šio įstatymo nuostatos, išskyrus šio įstatymo 11¹ straipsnyje arba šios dalies 3 punkte numatytus atvejus;
3) mišrią sutartį dėl dalyko, turinčio koncesijų ir viešųjų pirkimų ar pirkimų sutarčių, kurioms taikomos atitinkamai Viešųjų pirkimų įstatymo arba Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo nuostatos, elementų, tokiai sutarčiai taikytinas teisės aktas nustatomas vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto arba Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatomis. 3. Jeigu dėl objektyvių priežasčių, susijusių su sutarties dalyko techninėmis ir (ar) ekonominėmis ypatybėmis, sutarties dalykas negali būti atskirtas, tokiai sutarčiai taikytinos teisės aktų nuostatos nustatomos atsižvelgiant į tai, kuri sutarties dalyko dalis yra pagrindinė. Kai sutartis apima paslaugų koncesijos ir prekių sutarties elementus, pagrindinė sutarties dalyko dalis nustatoma atsižvelgiant į tai, kuri iš atitinkamų paslaugų ar prekių numatomų verčių yra didesnė. 4.
4Jeigu sutartimi siekiama apimti kelių rūšių veiklą,
kurių vienai taikomas šio įstatymo 2 priedas arba Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymas, taikytinos nuostatos nustatomos atitinkamai pagal šio įstatymo 12 straipsnį ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 21 straipsnį. 11¹ straipsnis. Mišrios sutartys, apimančios gynybos ar saugumo aspektus
sudaroma mišri sutartis dėl dalyko, kurio daliai taikomos šio įstatymo nuostatos, o kitai daliai – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio arba Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos. 2. Kai sudaroma mišri sutartis apima kelių rūšių veiklas, kurių dalis patenka į šio įstatymo 2 priedo arba Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo taikymo sritį, o kitai daliai taikomos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio arba Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos, taikomos šio įstatymo 12 straipsnio ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 24 straipsnio nuostatos. 3. Jeigu objektyviai gali būti sudaromos atskiros sutartys dėl skirtingų dalyko dalių, suteikiančioji institucija gali sudaryti vieną sutartį arba sudaryti sutartis dėl skirtingų dalyko dalių.
Tuo atveju, kai suteikiančioji institucija nusprendžia sudaryti:
1) atskiras sutartis dėl skirtingų dalių, sprendimas, kokio teisės akto nuostatas taikyti, priimamas dėl kiekvienos sutarties atskirai, įvertinus atitinkamos sutarties dalyko ypatybes;
2) mišrią sutartį dėl dalyko, kurio daliai taikomos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio nuostatos arba skirtingoms dalims taikomos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio ir Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos, tokiai sutarčiai šio įstatymo nuostatos netaikomos, jeigu mišrios sutarties sudarymas pagrįstas objektyviomis priežastimis;
3) mišrią sutartį dėl dalyko, kurio daliai taikomos Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos, tokiai sutarčiai taikomos šio įstatymo arba Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos, jeigu mišrios sutarties sudarymas pagrįstas objektyviomis priežastimis. 4. Pasirinkimo sudaryti mišrią sutartį negali nulemti siekis išvengti šio įstatymo ir Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatų taikymo. 5. Jeigu dėl objektyvių priežasčių, susijusių su sutarties dalyko techninėmis ir (arba) ekonominėmis ypatybėmis, negali būti sudaromos atskiros sutartys dėl dalyko, kurio daliai taikomos:
1) Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio nuostatos, tokiai sutarčiai šio įstatymo nuostatos gali būti netaikomos;
2) Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos, tokiai sutarčiai suteikiančioji institucija gali taikyti šio įstatymo arba Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatas. 12 straipsnis. Sutartys, apimančios šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių ir kitų rūšių veiklą 1.
Neatsižvelgdama į šio įstatymo 11 straipsnio nuostatas, suteikiančioji institucija, vykdanti kurią nors iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklą, siekdama sudaryti sutartį dėl kelių rūšių veiklų, gali sudaryti vieną sutartį arba atskiras sutartis dėl kiekvienos veiklos rūšies. Suteikiančioji institucija, nusprendusi sudaryti vieną sutartį, vadovaujasi šio straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatomis. Tačiau tuo atveju, kai vienai iš veiklų, kurias apima sutartis, taikomos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio arba Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos, vadovaujamasi šio įstatymo 12¹ straipsnio nuostatomis. 2. Pasirinkimo sudaryti vieną ar kelias atskiras sutartis negali nulemti siekis išvengti šio įstatymo taikymo arba atitinkamais atvejais Viešųjų pirkimų įstatymo ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo taikymo. 3. Jeigu sutartis apima kelių rūšių veiklą, ji sudaroma vadovaujantis reguliavimu, taikytinu tai veiklai, dėl kurios sutartis iš esmės yra sudaryta. 4.
veiklos rūšies sutartis iš esmės yra sudaryta, taikytinas reguliavimas nustatomas vadovaujantis šiomis nuostatomis:
1) sutartis sudaroma vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, taikomomis šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytai suteikiančiajai institucijai, jeigu vienai iš veiklos rūšių, dėl kurios sudaroma sutartis, turėtų būti taikomos šio įstatymo nuostatos, skirtos šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytai suteikiančiajai institucijai, o kitai – šio įstatymo nuostatos, skirtos šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytai suteikiančiajai institucijai;
2) sutartis sudaroma vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, jeigu vienai iš veiklos rūšių, dėl kurios sudaroma sutartis, taikomos šio įstatymo nuostatos, o kitai – Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos;
3) sutartis sudaroma vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, jeigu vienai iš veiklos rūšių, dėl kurios sudaroma sutartis, taikomos šio įstatymo nuostatos, o kitai – netaikomos nei šio įstatymo, nei Viešųjų pirkimų įstatymo, nei Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo nuostatos. 12¹ straipsnis. Koncesijų sutartys, apimančios šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių ir veiklą, susijusią su gynybos arba saugumo aspektais
šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklą, siekdama sudaryti sutartį dėl kelių rūšių veiklų, gali sudaryti vieną sutartį arba atskiras sutartis dėl kiekvienos veiklos rūšies. Suteikiančiajai institucijai nusprendus:
1) sudaryti atskiras sutartis dėl skirtingų veiklos rūšių, sprendimas, kokio teisės akto nuostatas taikyti, priimamas dėl kiekvienos sutarties atskirai, įvertinus atitinkamos veiklos ypatybes;
2) sudaryti vieną sutartį, neatsižvelgiant į šio įstatymo 11¹ straipsnio nuostatas, taikomos šio straipsnio 3 dalies nuostatos. 2.
sutartis negali nulemti siekis išvengti šio įstatymo arba Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo taikymo. 3. Kai sudaroma sutartis apima veiklą, kuriai taikytinos šio įstatymo ir:
1) Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio nuostatos, sudarant sutartį šio įstatymo nuostatos gali būti netaikomos;
2) Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos, sudarant sutartį taikomos šio įstatymo arba Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos. Ši nuostata taikoma atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme nustatytas pirkimo vertės ribas ir atvejus, kai Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo reikalavimai netaikomi. Jeigu šiame punkte nurodytos sutartys turi pirkimų ar kitų elementų, kuriems taikomos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio nuostatos, jos gali būti sudaromos netaikant šio įstatymo nuostatų. 13 straipsnis. Mokslinių tyrimų plėtros paslaugos Mokslinių tyrimų plėtros paslaugų koncesijoms, kurių BVPŽ kodai yra nuo 73000000-2 iki 73120000-9, 73300000-5, 73420000-2 ir 73430000-5, šis įstatymas taikomas, kai yra tenkinamos visos šios sąlygos:
1) gauta nauda yra taikoma tik suteikiančiosios institucijos veiklos poreikiams tenkinti;
2) už teikiamą paslaugą viską sumoka pati suteikiančioji institucija.“
14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Koncesijos suteikiamos šio įstatymo III skyriaus
pirmajame skirsnyje numatytu konkurso būdu, išskyrus atvejus, numatytus šio įstatymo III skyriaus antrajame skirsnyje, kai koncesijos gali būti suteikiamos be konkurso skyriuje nurodytais koncesijų suteikimo būdais.“ Papildyti 14 straipsnį 12 dalimi: „12.
Mobilizacijos, karo, nepaprastosios padėties atveju ar kai Vyriausybė, įvertinusi riziką, kad veiksniai, dėl kurių buvo ar gali būti paskelbta mobilizacija, įvesta karo ar nepaprastoji padėtis, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, yra priėmusi sprendimą dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 2¹ dalies nuostatos taikymo, suteikiančioji institucija paraiškos ar pasiūlymo vertinimui ir sutarties nutraukimui mutatis mutandis gali taikyti Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 2¹ dalies ir 90 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas.“
Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Koncesijos sutarčių, kurių trukmė ilgesnė kaip 5 metai, trukmė negali būti ilgesnė už laikotarpį, per kurį koncesininkas pagrįstai gali tikėtis atgauti atliekant darbus ir teikiant paslaugas įdėtas investicijas Ilgiau kaip 5 metus trunkančių koncesijos sutarčių maksimali trukmė neturi viršyti laikotarpio, kurio koncesininkui galėtų pagrįstai prireikti, kad būtų atgautos investicijos, skirtos darbams vykdyti ar paslaugoms teikti, ir būtų gauta investuoto kapitalo grąža, atsižvelgiant į investicijas, būtinas konkretiems tikslams pasiekti. Investicijos, į kurias atsižvelgiama apskaičiavimo tikslais, turi apimti pradines investicijas ir investicijas, padarytas atliktas koncesijos vykdymo metu.“7 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Suteikiančioji institucija turi teisę apriboti dalyvių, kuriuos ji kvies pateikti pasiūlymus, skaičių.
Suteikiančioji institucija koncesijos skelbime nurodo objektyvius ir nediskriminacinius kriterijus ir taisykles, kuriuos suteikiančioji institucija ketina taikyti atrinkdama dalyvius, kurie atitinka minimalius kvalifikacijos reikalavimus, mažiausią ir, jeigu reikia, didžiausią kviečiamų pateikti pasiūlymus dalyvių skaičių. Kviečiamų dalyvių skaičius turi būti pakankamas konkurencijai užtikrinti, tačiau negali būti mažesnis kaip trys, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje ir šio įstatymo 29
20 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „20 straipsnis. Koncesijos suteikimo komisija suteikimą atliekantys ir kiti su koncesijos suteikimu ar jos vykdymu susiję asmenys“. 2. Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Suteikiančioji institucija koncesijų suteikimo procedūroms atlikti privalo sudaryti Komisiją, nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims atlikti. Suteikiančioji institucija gali sudaryti atskiras komisijas koncesijos pasirengimo, ginčų nagrinėjimo ar sutarties vykdymo etapams vykdyti arba tokias užduotis nustatyti koncesijos procedūras atliekančiai Komisijai. Jeigu suteikiančioji institucija koncesijos suteikimui organizuoti ir procedūroms iki koncesijos sutarties sudarymo atlikti įgalioja kitą instituciją, šiuos veiksmus atlieka įgaliotoji institucija. Komisija dirba pagal suteikiančiosios institucijos patvirtintą darbo reglamentą, yra jai atskaitinga ir vykdo tik rašytines jos užduotis ir įpareigojimus. Darbo reglamente taip pat turi būti nustatyta Komisijos narių, patekusių į interesų konflikto situaciją, nusišalinimo tvarka.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Komisijos pirmininku skiriamas Komisiją sudariusios suteikiančiosios institucijos vadovas arba jo įgaliotas šios suteikiančiosios institucijos ar bendru pavaldumu susijusios kitos suteikiančiosios institucijos darbuotojas. Jeigu suteikiančioji institucija koncesijos suteikimui organizuoti ir procedūroms iki koncesijos sutarties sudarymo atlikti įgalioja kitą instituciją, Komisijos pirmininku gali būti skiriamas šios institucijos vadovas arba jo įgaliotas šios institucijos darbuotojas. Skiriant Komisijos narius, turi būti atsižvelgiama į jų ekonomines, technines, teisines žinias ir šio įstatymo bei kitų koncesijas reguliuojančių reglamentuojančių teisės aktų išmanymą, taip pat kitas specialiąsias žinias, kurios padėtų siekti aplinkos apsaugos, socialinių tikslų, skatinti inovacijų pasiūlą. Komisijos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Komisijos posėdžiai ir priimami sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Komisijos narių.“
4Papildyti 20 straipsnį 7 dalimi:
„7. Suteikiančioji institucija skiria asmenį (asmenis), atsakingą (atsakingus) už koncesijos sutarties vykdymą. Šis reikalavimas gali būti netaikomas, jeigu Komisijai nustatytos užduotys apima visus sutarties vykdymo etapus. Skiriant asmenį (asmenis), atsakingą (atsakingus) už koncesijos sutarties vykdymą, turi būti atsižvelgiama į koncesijos dalyko ir šio įstatymo 62 ir 63 straipsnių nuostatų išmanymą.“
21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Konfidencialia negalima laikyti informacijos:
1) jeigu tai pažeistų teisės aktų, įskaitant teisės aktus dėl teisės gauti informaciją, reikalavimus;
2) jeigu tai pažeistų šio įstatymo 29 ir 58 straipsniuose nustatytus reikalavimus dėl paskelbimo apie sudarytą koncesijos sutartį ir dalyvių informavimo;
3) pateiktos dalyvio pašalinimo pagrindų nebuvimą, ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams patvirtinančiuose dokumentuose., išskyrus informaciją, kurią atskleidus būtų pažeisti dalyvio įsipareigojimai pagal su trečiaisiais asmenimis sudarytas sutartis, – tuo atveju, kai ši informacija reikalinga dalyviui jo teisėtiems interesams ginti;
4) apie pasitelktus ūkio subjektus, kurių pajėgumais remiasi dalyvis, ir subrangovus – tuo atveju, kai ši informacija reikalinga dalyviui jo teisėtiems interesams ginti.“
2Pakeisti 21 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Suteikiančioji institucija, kilus abejonių dėl pasiūlyme nurodytos
informacijos konfidencialumo, gali prašyti dalyvio įrodyti informacijos konfidencialumo pagrįstumą. Jeigu dalyvis per suteikiančiosios institucijos nurodytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 3 darbo dienos, nepateikia tokių įrodymų arba pateikia netinkamus įrodymus, laikoma, kad tokia informacija yra nekonfidenciali.“
Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „22 straipsnis. Interesų konfliktas
suteikiančiosios institucijos ar įgaliotosios institucijos darbuotojai, iniciatoriai, Komisijos nariai ar ekspertai, dalyvaujantys koncesijos suteikimo procedūroje ar galintys daryti įtaką jos rezultatams, turi tiesioginį ar netiesioginį finansinį, ekonominį ar kitokio pobūdžio asmeninį suinteresuotumą, galintį neigiamai paveikti koncesijos suteikimo procedūroje priimamų sprendimų nešališkumą ir nepriklausomumą. 2.
2Suteikiančioji institucija,
siekdama užkirsti kelią koncesijose kylantiems interesų konfliktams, turi reikalauti, kad kiekvienas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo nedalyvautų koncesijos suteikimo procedūroje, ir tik tuo atveju, jeigu nėra kitų alternatyvų, koncesijos suteikimo procedūrose dalyvautų ar su koncesija susijusius sprendimus priimtų tik prieš tai pasirašęs konfidencialumo pasižadėjimą – ir Viešųjų pirkimų tarnybos kartu su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija nustatytos formos nešališkumo deklaraciją. Suteikiančiosios institucijos ar įgaliotosios institucijos darbuotojai, Komisijos nariai ar ekspertai, dalyvaujantys koncesijos suteikimo procedūroje ar galintys daryti įtaką jos rezultatams, patekę į interesų konflikto situaciją, privalo nusišalinti nuo su atitinkama koncesija susijusių sprendimų. 3. Gavusi pagrįstos informacijos apie tai, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo gali būti patekęs į interesų konflikto situaciją ir nenusišalino nuo su atitinkama koncesija susijusių sprendimų priėmimo, suteikiančioji institucija ar jos įgaliota institucija sustabdo nurodyto asmens dalyvavimą priimant su atitinkama koncesija susijusius sprendimus ir atlieka to asmens su koncesija susijusios veiklos patikrinimą. Suteikiančioji institucija ar jos įgaliota institucija, nustačiusi, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo pateko į interesų konflikto situaciją, pašalina jį iš su atitinkama koncesija susijusių sprendimų priėmimo ir įvertina, ar dėl nustatyto interesų konflikto neatsirado šio įstatymo 26 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytas ekonominės veiklos vykdytojo ar dalyvio pašalinimo pagrindas. 22 straipsnis. Interesų konfliktas suteikiančiojoje institucijoje 1.
Suteikiančiosios institucijos koncesijose kylantiems interesų konfliktams priskiriami atvejai, kai suteikiančiosios institucijos ar įgaliotosios institucijos darbuotojai, iniciatoriai, Komisijos nariai ar ekspertai, dalyvaujantys koncesijos suteikimo procese ar galintys daryti įtaką jos rezultatams, turi tiesioginį ar netiesioginį finansinį, ekonominį ar kitokio pobūdžio asmeninį suinteresuotumą, galintį neigiamai paveikti koncesijos suteikimo proceso metu rengiamų, svarstomų ir (ar) priimamų sprendimų nešališkumą ir nepriklausomumą. 2. Suteikiančioji institucija, siekdama užkirsti kelią koncesijose kylantiems interesų konfliktams, turi:
1) reikalauti, kad kiekvienas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo koncesijos suteikimo procese dalyvautų ar su koncesija susijusius sprendimus priimtų tik prieš tai pasirašęs konfidencialumo pasižadėjimą, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravęs privačius interesus, o asmenys, kuriems neprivaloma deklaruoti privačius interesus, – pasirašę Viešųjų pirkimų tarnybos kartu su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija nustatytos formos nešališkumo deklaraciją. Suteikiančiosios institucijos ar įgaliotosios institucijos darbuotojai, iniciatoriai, Komisijos nariai ar ekspertai, dalyvaujantys koncesijos suteikimo procese ar galintys daryti įtaką jos rezultatams, patekę į interesų konflikto situaciją, privalo nusišalinti nuo su atitinkama koncesija susijusių sprendimų rengimo, svarstymo ir priėmimo;
2) pateikti šio įstatymo 67 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytoje ataskaitoje Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 8 punkte nurodytų asmenų vardus, pavardes. 3.
apie tai, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo gali būti patekęs į interesų konflikto situaciją ir nenusišalino nuo su atitinkama koncesija susijusių sprendimų rengimo, svarstymo ir (ar) priėmimo, suteikiančioji institucija ar jos įgaliota institucija sustabdo nurodyto asmens dalyvavimą rengiant, svarstant ir (ar) priimant su atitinkama koncesija susijusius sprendimus ir atlieka to asmens su koncesija susijusios veiklos patikrinimą. Suteikiančioji institucija ar jos įgaliota institucija, nustačiusi, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo pateko į interesų konflikto situaciją, pašalina jį iš su atitinkama koncesija susijusių sprendimų rengimo, svarstymo ir (ar) priėmimo ir įvertina, ar dėl nustatyto interesų konflikto neatsirado šio įstatymo 26 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytas ekonominės veiklos vykdytojo ar dalyvio pašalinimo pagrindas.“
Papildyti 23 straipsnį 9 dalimi: „9. Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonės, informacinės sistemos
„E. sąskaita“ priemonės ir jų techninės charakteristikos turi
nediskriminuoti ekonominės veiklos vykdytojų, būti visiems prieinamos ir suderintos su visuotinai naudojamomis informacinių ir ryšių technologijų priemonėmis, neriboti ekonominės veiklos vykdytojų galimybių dalyvauti koncesijos suteikimo procedūrose.“
Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1.
Suteikiančioji institucija, nurodyta šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose, pašalina, o suteikiančioji institucija, kaip nurodyta šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose, gali pašalinti dalyvį iš koncesijos suteikimo procedūros, jeigu sužino, kad dalyvis arba jo atsakingas asmuo, nurodytas šio straipsnio 2 dalies 2 punkte, nuteistas už šią nusikalstamą veiką:
1) dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam;
2) kyšininkavimą, prekybą poveikiu, papirkimą;
3) sukčiavimą, turto pasisavinimą, turto iššvaistymą, apgaulingą pareiškimą apie juridinio asmens veiklą, kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą ar piktnaudžiavimą, kai šiomis nusikalstamomis veikomis kėsinamasi į Europos Sąjungos finansinius interesus, kaip apibrėžta Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 1 straipsnyje;
4) teroristinį ir su teroristine veikla susijusį nusikaltimą;
5) nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą ar legalizavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą;
6) prekybą žmonėmis, vaiko pirkimą arba pardavimą. 2.
nurodytą nusikalstamą veiką, kai dėl:
1) dalyvio, kuris yra fizinis asmuo, per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis ir šis asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
2) dalyvio, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, vadovo, kito valdymo ar priežiūros organo nario ar kito asmens, turinčio (turinčių) teisę atstovauti dalyviui ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, ar buhalterio (buhalterių) ar kito (kitų) asmens (asmenų), turinčio (turinčių) teisę surašyti ir pasirašyti dalyvio apskaitos dokumentus, per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis ir šis (šie) asmuo (asmenys) turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
3) dalyvio, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis arba šio straipsnio 3 dalies atveju – galutinis administracinis sprendimas, jeigu toks sprendimas priimamas pagal dalyvio šalies teisės aktų reikalavimus. 3. Už įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, nevykdymą pagal šalies, kurioje registruotas dalyvis, ar pagal šalies, kurioje yra dalyvio, kaip fizinio asmens, gyvenamoji vieta, ar šalies, kurioje yra suteikiančioji institucija, reikalavimus dalyvis iš koncesijos suteikimo procedūros pašalinamas, jeigu suteikiančioji institucija, kaip nurodyta šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose, sužino, kad dalyvis arba jo atsakingas asmuo nuteistas, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, arba turi kitų įrodymų apie šių įsipareigojimų nevykdymą.
Ši nuostata netaikoma, jeigu:
1) dalyvis yra įsipareigojęs sumokėti mokesčius, įskaitant socialinio draudimo įmokas, ir dėl to laikomas jau įvykdžiusiu šiuos įsipareigojimus;
2) įsiskolinimo suma neviršija 50 (penkiasdešimt) eurų;
3) dėl esamo įsipareigojimų neįvykdymo dalyvis dar nelaikomas skolingu pagal šalies, kurioje jis registruotas ar kurioje yra jo gyvenamoji vieta, teisės aktus;
4) dalyvis apie tikslią jo įsiskolinimo sumą informuotas tokiu metu, kad iki paraiškų ar pasiūlymų pateikimo termino pabaigos nespėjo sumokėti mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, sudaryti mokestinės paskolos sutarties ar kito panašaus pobūdžio įpareigojančio susitarimo dėl jų sumokėjimo ar imtis kitų priemonių, kad atitiktų šios dalies 2 punkto nuostatas. Dalyvis šiuo pagrindu nepašalinamas iš pirkimo procedūros, jis laikomas jau įvykdžiusiu savo įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, sumokėjimu. 4.
procedūros, jeigu:
1) suteikiančioji institucija, nurodyta šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose, išskyrus instituciją, vykdančią kurią nors iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklą, turi pakankamai įtikinamų duomenų, kad dalyvis su kitais koncesijos suteikimo procedūroje dalyvaujančiais ekonominės veiklos vykdytojais yra sudaręs susitarimus, kuriais siekiama iškreipti arba kurie iškreipia koncesijos suteikimo procedūroje dalyvaujančių ekonominės veiklos vykdytojų konkurenciją;
2) koncesijos suteikimo procedūrų metu dalyvis pateko į interesų konflikto situaciją, kaip apibrėžta šio įstatymo 22 straipsnyje, ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti;
3) dalyvis dalyvavo pasirengiant koncesijos suteikimui, kaip apibrėžta šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje, ir dėl to pažeista konkurencija, ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti;
4) koncesijos suteikimo procedūrų metu dalyvis nuslėpė ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šiame straipsnyje ir šio įstatymo 41 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir suteikiančioji institucija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis;
5) koncesijos suteikimo procedūrų metu dalyvis ėmėsi veiksmų, siekdamas daryti įtaką suteikiančiosios institucijos sprendimams, gauti konfidencialios informacijos, kuri suteiktų jam neteisėtą pranašumą koncesijos suteikimo procedūroje, ar teikė klaidinančią informaciją, kuri gali daryti esminę įtaką suteikiančiosios institucijos sprendimams dėl dalyvių pašalinimo, jų kvalifikacijos vertinimo, laimėtojo nustatymo, ir suteikiančioji institucija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis;
6) dalyvis yra neįvykdęs koncesijos, viešojo pirkimo–pardavimo, pirkimo–pardavimo sutarties, kaip apibrėžta Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme, su suteikiančiąja institucija ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Civiliniame kodekse (toliau – esminis koncesijos sutarties pažeidimas), dėl kurio per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta sutartis arba per pastaruosius 3 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos ar suteikiančiosios institucijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad dalyvis sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais.
Suteikiančioji institucija pašalina dalyvį iš koncesijos suteikimo procedūros, jeigu:
1) suteikiančioji institucija, nurodyta šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose, išskyrus instituciją, vykdančią kurią nors iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklą, turi pakankamai įtikinamų duomenų, kad dalyvis su kitais koncesijos suteikimo procedūroje dalyvaujančiais ekonominės veiklos vykdytojais yra sudaręs susitarimus, kuriais siekiama iškreipti arba kurie iškreipia koncesijos suteikimo procedūroje dalyvaujančių ekonominės veiklos vykdytojų konkurenciją;
2) koncesijos suteikimo procedūrų metu dalyvis pateko į interesų konflikto situaciją, kaip apibrėžta šio įstatymo 22 straipsnyje, ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti;
3) dalyvis dalyvavo pasirengiant koncesijos suteikimui, kaip apibrėžta šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje, ir dėl to pažeista konkurencija, ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti;
4) koncesijos suteikimo procedūrų metu dalyvis nuslėpė ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šiame straipsnyje ir šio įstatymo 41 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir suteikiančioji institucija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis;
5) koncesijos suteikimo procedūrų metu dalyvis ėmėsi veiksmų, siekdamas daryti įtaką suteikiančiosios institucijos sprendimams, gauti konfidencialios informacijos, kuri suteiktų jam neteisėtą pranašumą koncesijos suteikimo procedūroje, ar teikė klaidinančią informaciją, kuri gali daryti esminę įtaką suteikiančiosios institucijos sprendimams dėl dalyvių pašalinimo, jų kvalifikacijos vertinimo, laimėtojo nustatymo, ir suteikiančioji institucija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis;
6) dalyvis yra neįvykdęs koncesijos, viešojo pirkimo–pardavimo, pirkimo–pardavimo sutarties, kaip apibrėžta Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme, su suteikiančiąja institucija ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Civiliniame kodekse (toliau – esminis koncesijos sutarties pažeidimas), dėl kurio per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta sutartis arba per pastaruosius 3 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos ar suteikiančiosios institucijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad dalyvis sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais. Šiuo pagrindu dalyvis taip pat pašalinamas iš koncesijos suteikimo procedūros, kai vadovaujantis kitų valstybių teisės aktais per pastaruosius 3 metus nustatyta, kad jis, vykdydamas ankstesnę sutartį, nurodytą šiame punkte, nustatytą esminį reikalavimą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to ta ankstesnė sutartis buvo nutraukta anksčiau laiko, buvo pareikalauta atlyginti žalą ar taikomos kitos panašios sankcijos.
Suteikiančioji institucija iš koncesijų suteikimo procedūros pašalina dalyvį ir tuo atveju, kai ji turi įtikinamų duomenų, kad dalyvis yra įsteigtas siekiant išvengti šio pašalinimo pagrindo taikymo;
7) gynybos ir saugumo srityse suteikiamų koncesijų atveju, kai, remiantis bet kurios rūšies įrodymais, įskaitant apsaugotus duomenų šaltinius, paaiškėjo, kad dalyvis nėra patikimas, kai tai būtina, kad nekiltų pavojus valstybės saugumui. 5. Suteikiančioji institucija šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytais pagrindais gali nepašalinti dalyvio iš koncesijos suteikimo procedūros tik išimtiniais atvejais, kai būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą, įskaitant visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugą. 6.
suteikimo procedūros, jeigu jis:
1) yra pažeidęs bent vieną iš šio įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų ir už tai dalyviui paskirta administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kitų valstybių teisės aktuose, kai nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai;
2) yra nemokus, jam iškelta restruktūrizavimo ar bankroto byla, pradėtas bankroto procesas ne teismo tvarka, inicijuotos likvidavimo procedūros, kai jo turtą valdo teismas ar bankroto administratorius, kai jis su kreditoriais yra sudaręs taikos sutartį (dalyvio ir kreditorių susitarimą tęsti dalyvio veiklą, kai dalyvis prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti), kai jo veikla sustabdyta ar apribota arba jo padėtis pagal šalies, kurioje jis registruotas, įstatymus yra tokia pati ar panaši. Tačiau, kai yra šiame punkte nurodyta padėtis, suteikiančioji institucija negali pašalinti dalyvio iš koncesijos suteikimo procedūros, jeigu jis pateikė pagrįstų įrodymų, kad sugebės tinkamai įvykdyti koncesijos sutartį;
3) yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, kaip nurodyta Viešųjų pirkimų įstatyme, ir dėl to kyla abejonių, kad jis sąžiningai vykdys sudarytą koncesijos sutartį.
Šiuo pagrindu suteikiančioji institucija, nurodyta šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose, išskyrus vykdančią kurią nors iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklą, dalyvį iš koncesijos suteikimo procedūros gali pašalinti, kai yra bent vienas iš šių pažeidimų:
a) profesinės etikos pažeidimas, kai nuo sprendimo pripažinti dalyvį nesilaikančiu profesinės etikos normų momento praėjo mažiau kaip vieni metai;
b) konkurencijos, darbuotojų saugos ir sveikatos, informacijos apsaugos, intelektinės nuosavybės apsaugos, finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimas, už kurį dalyviui ar jo vadovui yra paskirta administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, nustatytos Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių įstatymuose, kai nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai;
c) draudimo sudaryti draudžiamus susitarimus, įtvirtinto Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos įstatymas) ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, pažeidimas, kai nuo sprendimo paskirti Konkurencijos įstatyme ar kitos valstybės teisės akte nustatytą ekonominę sankciją įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai;
d) dalyvis, kuris yra fizinis asmuo, arba dalyvis, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, vadovas, kitas valdymo ar priežiūros organo narys ar kitas asmuo, turintis (turintys) teisę atstovauti dalyviui ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, arba juridinio asmens dalyvis, turintis balsų daugumą juridinio asmens dalyvių susirinkime, yra pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – Įmonių bankroto įstatymas) ar panašaus pobūdžio kitų valstybių teisės aktuose, kai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai.
Šiuo pagrindu suteikiančioji institucija, nurodyta šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose, išskyrus vykdančią kurią nors iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklą, dalyvį iš koncesijos suteikimo procedūros gali pašalinti, kai yra bent vienas iš šių pažeidimų:
a) profesinės etikos pažeidimas, kai nuo sprendimo pripažinti dalyvį nesilaikančiu profesinės etikos normų momento praėjo mažiau kaip vieni metai;
b) konkurencijos, darbuotojų saugos ir sveikatos, informacijos apsaugos, intelektinės nuosavybės apsaugos, finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimas, už kurį dalyviui ar jo vadovui yra paskirta administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, nustatytos Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių įstatymuose, kai nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai;
c) draudimo sudaryti draudžiamus susitarimus, įtvirtinto Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos įstatymas) ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, pažeidimas, kai nuo sprendimo paskirti Konkurencijos įstatyme ar kitos valstybės teisės akte nustatytą ekonominę sankciją įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai;
d) dalyvis, kuris yra fizinis asmuo, arba dalyvis, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, vadovas, kitas valdymo ar priežiūros organo narys ar kitas asmuo, turintis (turintys) teisę atstovauti dalyviui ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, arba juridinio asmens dalyvis, turintis balsų daugumą juridinio asmens dalyvių susirinkime, yra pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – Įmonių bankroto įstatymas) ar panašaus pobūdžio kitų valstybių teisės aktuose, kai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai. 7.
procedūros bet kuriame koncesijos suteikimo procedūros etape, jeigu paaiškėja, kad dėl savo veiksmų ar neveikimo prieš koncesijos suteikimo procedūrą ar jos metu jis atitinka koncesijos dokumentuose nustatytus reikalavimus dėl pašalinimo pagrindų, nurodytų šio straipsnio 1 ir 3 dalyse. 8. Jeigu dalyvis atitinka šio straipsnio 1, 4 ir 6 dalyse nustatytus pašalinimo pagrindus, suteikiančioji institucija gali jo nepašalinti iš koncesijos suteikimo procedūros, jeigu yra visos šios sąlygos kartu:
1) dalyvis pateikė suteikiančiajai institucijai informaciją apie tai, kad, siekdamas įrodyti savo patikimumą, jis ėmėsi atitinkamų priemonių, įskaitant:
a) savanorišką nusikalstama veika ar pažeidimu padarytos žalos atlyginimą, pašalinimą;
b) bendradarbiavimą, aktyvią pagalbą ar kitas priemones, padedančias ištirti, išsiaiškinti jo padarytą nusikalstamą veiką ar pažeidimą;
c) technines, organizacines, personalo valdymo priemones, skirtas tolesnių nusikalstamų veikų ar pažeidimų prevencijai;
2) suteikiančioji institucija įvertino dalyvio informaciją, pateiktą pagal šios dalies 1 punktą, ir priėmė motyvuotą sprendimą, kad priemonės, kurių ėmėsi dalyvis, siekdamas įrodyti savo patikimumą, yra pakankamos. Šių priemonių pakankamumas vertinamas atsižvelgiant į nusikalstamos veikos ar pažeidimo rimtumą ir aplinkybes. Suteikiančioji institucija turi pateikti dalyviui motyvuotą sprendimą raštu ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios dalies 1 punkte nurodytos dalyvio informacijos gavimo. 9. Šio straipsnio 8 dalis netaikoma, jeigu dalyvis galutiniu teismo sprendimu yra pašalintas iš pirkimo ar koncesijos suteikimo procedūrų. 1.
1Suteikiančioji institucija,
nurodyta šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose, pašalina, o suteikiančioji institucija, kaip nurodyta šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose, gali pašalinti dalyvį iš koncesijos suteikimo procedūros, jeigu sužino, kad dalyvis arba jo atsakingas asmuo, nurodytas šio straipsnio 2 dalies 2 punkte, nuteistas už šią nusikalstamą veiką:
1) dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam;
2) kyšininkavimą, prekybą poveikiu, papirkimą;
3) sukčiavimą, turto pasisavinimą, turto iššvaistymą, apgaulingą pareiškimą apie juridinio asmens veiklą, kredito, paskolos, tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą ir (ar) organizavimą ar piktnaudžiavimą, kai šiomis nusikalstamomis veikomis kėsinamasi į Europos Sąjungos finansinius interesus, kaip apibrėžta Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 1 straipsnyje;
4) teroristinį nusikaltimą ar su teroristine veikla susijusį nusikaltimą;
legalizavimą;
6) prekybą žmonėmis, vaiko pirkimą arba pardavimą. 2.
nurodytą nusikalstamą veiką, kai dėl:
1) dalyvio, kuris yra fizinis asmuo, per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis ir šis asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
2) dalyvio, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, vadovo, kito valdymo ar priežiūros organo nario ar kito asmens, turinčio (turinčių) teisę atstovauti dalyviui ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, ar buhalterio (buhalterių) ar kito
(kitų) asmens (asmenų), turinčio (turinčių) teisę surašyti ir pasirašyti dalyvio apskaitos dokumentus (supaprastintos koncesijos atveju – dalyvio, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, vadovo ar buhalterio (buhalterių) ar kito (kitų) asmens (asmenų), turinčio (turinčių) teisę surašyti ir pasirašyti dalyvio apskaitos dokumentus), per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis ir šis (šie) asmuo (asmenys) turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
3) dalyvio, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis arba šio straipsnio 3 dalies atveju – galutinis administracinis sprendimas, jeigu toks sprendimas priimamas pagal dalyvio šalies teisės aktų reikalavimus. 3.
socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, nevykdymą pagal šalies, kurioje registruotas dalyvis, ar pagal šalies, kurioje yra dalyvio, kaip fizinio asmens, gyvenamoji vieta, ar šalies, kurioje yra suteikiančioji institucija, reikalavimus dalyvis iš koncesijos suteikimo procedūros pašalinamas (jeigu koncesiją suteikia suteikiančioji institucija, kaip nurodyta šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose, gali būti pašalinamas), jeigu suteikiančioji institucija sužino, kad dalyvis arba jo atsakingas asmuo nuteistas, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, arba turi kitų įrodymų apie šių įsipareigojimų nevykdymą. Ši nuostata netaikoma, jeigu:
1) dalyvis yra įsipareigojęs sumokėti mokesčius, įskaitant socialinio draudimo įmokas, ir dėl to laikomas jau įvykdžiusiu šiuos įsipareigojimus;
2) įsiskolinimo suma neviršija 50 (penkiasdešimt) eurų;
3) dėl esamo įsipareigojimų neįvykdymo dalyvis dar nelaikomas skolingu pagal šalies, kurioje jis registruotas ar kurioje yra jo gyvenamoji vieta, teisės aktus;
4) dalyvis apie tikslią jo įsiskolinimo sumą informuotas tokiu metu, kad iki paraiškų ar pasiūlymų pateikimo termino pabaigos nespėjo sumokėti mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, sudaryti mokestinės paskolos sutarties ar kito panašaus pobūdžio įpareigojančio susitarimo dėl jų sumokėjimo ar imtis kitų priemonių, kad atitiktų šios dalies 2 punkto nuostatas. Dalyvis šiuo pagrindu nepašalinamas iš koncesijos suteikimo procedūros, jeigu jis, suteikiančiajai institucijai susipažinus su paraiška ar pasiūlymu, įrodo, kad jau yra laikomas įvykdžiusiu įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu. 4.
procedūros, jeigu:
1) suteikiančioji institucija turi pakankamai įtikinamų duomenų, kad dalyvis su kitais koncesijos suteikimo procedūroje dalyvaujančiais ekonominės veiklos vykdytojais yra sudaręs susitarimus, kuriais siekiama iškreipti arba kurie iškreipia koncesijos suteikimo procedūroje dalyvaujančių ekonominės veiklos vykdytojų konkurenciją;
2) koncesijos suteikimo procedūrų metu dalyvis pateko į interesų konflikto situaciją, kaip apibrėžta šio įstatymo 22 straipsnyje, ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti;
3) dalyvis dalyvavo pasirengiant koncesijos suteikimui, kaip apibrėžta šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje, ir dėl to pažeista konkurencija, ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti;
4) koncesijos suteikimo procedūrų metu dalyvis nuslėpė ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šiame straipsnyje ir šio įstatymo 41 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir suteikiančioji institucija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis arba dalyvis dėl pateiktos melagingos informacijos negali pateikti šio įstatymo 42–45 straipsniuose nurodytų patvirtinančių dokumentų. Šiuo pagrindu dalyvis taip pat šalinamas iš koncesijos suteikimo procedūros, kai ankstesnių procedūrų, atliktų šio įstatymo, Viešųjų pirkimų įstatymo, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo nustatyta tvarka, metu jis nuslėpė informaciją ar pateikė šiame punkte nurodytą melagingą informaciją arba dėl pateiktos melagingos informacijos negalėjo pateikti šio įstatymo 42–45 straipsniuose nurodytų patvirtinančių dokumentų, dėl kokių priežasčių per pastaruosius vienus metus buvo pašalintas iš koncesijos suteikimo ar pirkimo procedūrų.
Šiuo pagrindu dalyvis taip pat pašalinamas iš koncesijos suteikimo procedūros, kai, vadovaudamasis kitų valstybių teisės aktais, ankstesnių procedūrų metu jis nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją arba dėl melagingos informacijos pateikimo negalėjo pateikti patvirtinančių dokumentų, dėl ko per pastaruosius vienus metus buvo pašalintas iš koncesijos suteikimo ar pirkimo procedūrų, arba taikomos kitos panašios sankcijos;
5) koncesijos suteikimo procedūrų metu dalyvis ėmėsi veiksmų, siekdamas daryti įtaką suteikiančiosios institucijos sprendimams, gauti konfidencialios informacijos, kuri suteiktų jam neteisėtą pranašumą koncesijos suteikimo procedūroje, ar teikė klaidinančią informaciją, kuri gali daryti esminę įtaką suteikiančiosios institucijos sprendimams dėl dalyvių pašalinimo, jų kvalifikacijos vertinimo, laimėtojo nustatymo, ir suteikiančioji institucija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis;
6) dalyvis yra neįvykdęs koncesijos sutarties, viešojo pirkimo–pardavimo sutarties, kaip ji apibrėžta Viešųjų pirkimų įstatyme, pirkimo–pardavimo sutarties, kaip ji apibrėžta Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme, viešojo pirkimo–pardavimo sutarties, kaip ji apibrėžta Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme, su suteikiančiąja institucija, perkančiąja organizacija ar perkančiuoju subjektu ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Civilinio kodekso 6.217 straipsnyje (toliau – esminis koncesijos sutarties pažeidimas), dėl kurio per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta sutartis arba per pastaruosius 3 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas suteikiančiosios institucijos, perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad dalyvis sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, ar per pastaruosius 3 metus buvo priimtas suteikiančiosios institucijos, perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto sprendimas, kad dalyvis sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, ir dėl to buvo pritaikyta sutartyje nustatyta sankcija.
Šiuo pagrindu dalyvis taip pat pašalinamas iš koncesijos suteikimo procedūros, kai, vadovaudamasis kitų valstybių teisės aktais, ankstesnių procedūrų metu jis nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją arba dėl melagingos informacijos pateikimo negalėjo pateikti patvirtinančių dokumentų, dėl ko per pastaruosius vienus metus buvo pašalintas iš koncesijos suteikimo ar pirkimo procedūrų, arba taikomos kitos panašios sankcijos;
5) koncesijos suteikimo procedūrų metu dalyvis ėmėsi veiksmų, siekdamas daryti įtaką suteikiančiosios institucijos sprendimams, gauti konfidencialios informacijos, kuri suteiktų jam neteisėtą pranašumą koncesijos suteikimo procedūroje, ar teikė klaidinančią informaciją, kuri gali daryti esminę įtaką suteikiančiosios institucijos sprendimams dėl dalyvių pašalinimo, jų kvalifikacijos vertinimo, laimėtojo nustatymo, ir suteikiančioji institucija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis;
6) dalyvis yra neįvykdęs koncesijos sutarties, viešojo pirkimo–pardavimo sutarties, kaip ji apibrėžta Viešųjų pirkimų įstatyme, pirkimo–pardavimo sutarties, kaip ji apibrėžta Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme, viešojo pirkimo–pardavimo sutarties, kaip ji apibrėžta Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme, su suteikiančiąja institucija, perkančiąja organizacija ar perkančiuoju subjektu ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Civilinio kodekso 6.217 straipsnyje (toliau – esminis koncesijos sutarties pažeidimas), dėl kurio per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta sutartis arba per pastaruosius 3 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas suteikiančiosios institucijos, perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad dalyvis sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, ar per pastaruosius 3 metus buvo priimtas suteikiančiosios institucijos, perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto sprendimas, kad dalyvis sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, ir dėl to buvo pritaikyta sutartyje nustatyta sankcija. Šiuo pagrindu dalyvis taip pat pašalinamas iš koncesijos suteikimo procedūros, kai vadovaujantis kitų valstybių teisės aktais per pastaruosius 3 metus nustatyta, kad jis, vykdydamas ankstesnę sutartį, nurodytą šiame punkte, nustatytą esminį reikalavimą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to ta ankstesnė sutartis buvo nutraukta prieš terminą, buvo pareikalauta atlyginti žalą ar taikomos kitos panašios sankcijos;
7) suteikiant gynybos ir saugumo sričių koncesijas, kai, remiantis bet kurios rūšies įrodymais, įskaitant apsaugotus duomenų šaltinius, paaiškėja, kad dalyvis nėra patikimas, kai tai būtina, kad nekiltų pavojus valstybės saugumui;
8) suteikiančioji institucija bet kokiomis tinkamomis priemonėmis gali įrodyti, kad dalyvis yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, dėl kurio suteikiančioji institucija abejoja dalyvio sąžiningumu.
Šiuo pagrindu dalyvis iš pirkimo procedūros pašalinamas, kai jis:
a) yra padaręs finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimą ir nuo jo padarymo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai;
b) neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40¹ straipsnio 1 dalyje. Taikant šį dalyvio pašalinimo iš koncesijos suteikimo procedūros pagrindą, vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo 40¹ straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais, juos skaičiuojant nuo Mokesčių administravimo įstatymo 40¹ straipsnio
terminai negali būti ilgesni negu 3 metai;
c) yra padaręs draudimo sudaryti draudžiamus susitarimus, įtvirtinto Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, pažeidimą ir nuo jo padarymo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai. 5.
pagrindais gali nepašalinti dalyvio iš koncesijos suteikimo procedūros tik išimtiniais atvejais, kai yra būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą, įskaitant visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugą. 6. Suteikiančioji institucija gali pašalinti dalyvį iš koncesijos suteikimo procedūros, jeigu jis:
1) yra pažeidęs bent vieną iš šio įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, kurį suteikiančioji institucija gali įrodyti bet kokiomis tinkamomis priemonėmis. Šiuo pagrindu suteikiančioji institucija gali pašalinti dalyvį iš koncesijos suteikimo procedūros, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai;
2) yra nemokus, jam iškelta restruktūrizavimo ar bankroto byla, pradėtas bankroto procesas ne teismo tvarka, inicijuotos likvidavimo procedūros, kai jo turtą valdo teismas ar nemokumo administratorius, kai jis su kreditoriais yra sudaręs taikos sutartį (dalyvio ir kreditorių susitarimą tęsti dalyvio veiklą, kai dalyvis prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti), kai jo veikla sustabdyta ar apribota arba jo padėtis pagal šalies, kurioje jis registruotas, įstatymus yra tokia pati ar panaši. Tačiau, kai yra šiame punkte nurodyta padėtis, suteikiančioji institucija gali nepašalinti dalyvio iš koncesijos suteikimo procedūros, jeigu jis pateikė pagrįstų įrodymų, kad sugebės tinkamai įvykdyti koncesijos sutartį;
3) yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą (išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 dalies 8 punkte), dėl kurio suteikiančioji institucija abejoja koncesininko sąžiningumu, ir šį pažeidimą gali įrodyti bet kokiomis tinkamomis priemonėmis. Šiuo pagrindu suteikiančioji institucija gali pašalinti dalyvį iš koncesijos suteikimo procedūros, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai. 7.
koncesijos suteikimo procedūros pagal šio straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytus pašalinimo pagrindus ir tuo atveju, kai ji turi įtikinamų duomenų, kad dalyvis yra įsteigtas arba dalyvauja koncesijos suteikimo procedūroje vietoj kito asmens, siekdama išvengti šio straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytų pašalinimo pagrindų taikymo. 8. Suteikiančioji institucija, priimdama sprendimus dėl dalyvio pašalinimo iš koncesijos suteikimo procedūros pagal šio straipsnio 4 ir
dalyvio patikimumą dalyvio pašalinimas iš koncesijos suteikimo procedūros proporcingas vertinamam dalyvio elgesiui, šio straipsnio
koncesijos suteikimo procedūros pagrindą būtų reikšmingai apribota konkurencija. Priimant sprendimus dėl dalyvio pašalinimo iš koncesijos suteikimo procedūros pagal šio straipsnio 4 dalies 4 ir 6 punktuose nurodytus pašalinimo pagrindus, gali būti atsižvelgiama į pagal šio įstatymo 46¹ ir 64 straipsnius skelbiamą informaciją. 9. Suteikiančioji institucija dalyvį pašalina iš koncesijos suteikimo procedūros bet kuriuo koncesijos suteikimo procedūros etapu, jeigu paaiškėja, kad dėl savo veiksmų ar neveikimo prieš koncesijos suteikimo procedūrą ar jos metu jis atitinka koncesijos dokumentuose nustatytus reikalavimus dėl pašalinimo pagrindų. 10.
1, 4 ir 6 dalyse nustatytus pašalinimo pagrindus, suteikiančioji institucija gali jo nepašalinti iš koncesijos suteikimo procedūros, jeigu yra abi šios sąlygos kartu:
1) dalyvis pateikė suteikiančiajai institucijai informaciją apie tai, kad, siekdamas įrodyti savo patikimumą, jis ėmėsi atitinkamų priemonių, įskaitant:
a) savanorišką nusikalstama veika ar pažeidimu padarytos žalos atlyginimą, pašalinimą;
b) bendradarbiavimą, aktyvią pagalbą ar kitas priemones, padedančias ištirti, išsiaiškinti jo padarytą nusikalstamą veiką ar pažeidimą;
c) technines, organizacines, personalo valdymo priemones, skirtas tolesnių nusikalstamų veikų ar pažeidimų prevencijai;
2) suteikiančioji institucija įvertino dalyvio informaciją, pateiktą pagal šios dalies 1 punktą, ir priėmė motyvuotą sprendimą, kad priemonės, kurių ėmėsi dalyvis, siekdamas įrodyti savo sąžiningumą, yra pakankamos. Šių priemonių pakankamumas vertinamas atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą ar pažeidimo rimtumą ir aplinkybes. Suteikiančioji institucija turi pateikti dalyviui motyvuotą sprendimą raštu ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios dalies 1 punkte nurodytos dalyvio informacijos gavimo. 11. Šio straipsnio 9 dalis netaikoma, jeigu dalyvis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pašalintas iš pirkimo procedūros ar koncesijos suteikimo procedūros teismo sprendime nurodytam laikotarpiui. 12. Kai priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu dalyviui yra nustatytas šio straipsnio 1, 2, 4 ir 6 dalyse nurodytų pašalinimo pagrindų laikotarpis, suteikiančioji institucija pašalina dalyvį iš koncesijos suteikimo procedūros teismo sprendime nurodytam laikotarpiui.“
ir ją išdėstyti taip: „1.
Koncesijos suteikimo procedūra prasideda, kai Viešųjų pirkimų tarnyba išsiunčia Europos Sąjungos leidinių biurui (supaprastintos koncesijos atveju – paskelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje) suteikiančiosios institucijos pateiktą koncesijos skelbimą. Kai šio įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais apie koncesijos suteikimą neskelbiama, koncesijos suteikimo procedūra prasideda pateikus ekonominės veiklos vykdytojui (vykdytojams) kvietimą dalyvauti koncesijos suteikimo procedūroje.“
ir ją išdėstyti taip:
„3. Suteikiančioji institucija bet kuriuo metu iki
koncesijos sutarties sudarymo turi teisę nutraukti koncesijos suteikimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti ir kurios iš esmės keičia koncesijos objektą arba tolesnė koncesijos suteikimo procedūra neužtikrina konkurencijos (dalyvauti konkurse norą pareiškia mažiau kaip 3 dalyviai), arba dėl kurių koncesijos sutartis negali būti įgyvendinama, arba koncesijos sutartimi prisiimami finansiniai įsipareigojimai viršija suteikiančiosios institucijos atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, arba koncesijos dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių koncesijos suteikimas tampa nebetikslingas ar ją suteikus sutarties dalykas būtų ne toks, kokio reikia suteikiančiajai institucijai.“
Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„29 straipsnis. Koncesijos skelbimai, skelbimai apie
koncesijos suteikimą ir skelbimai dėl koncesijos pakeitimo 1.
Suteikiančioji institucija, ketinanti suteikti koncesiją, privalo paskelbti koncesijos skelbimą, išskyrus atvejus, kai šiame įstatyme nurodyta, kad neprivaloma skelbti apie ketinimą suteikti koncesiją, taip pat skelbimą apie koncesijos suteikimą, skelbimą dėl koncesijos pakeitimo laikydamasi šių reikalavimų:
1) skelbimas apie koncesijos suteikimą skelbiamas ne vėliau kaip per 48 dienas po koncesijos sutarties sudarymo;
2) skelbimai apie šio įstatymo 4 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų koncesijų suteikimą gali būti grupuojami kas ketvirtį ir suteikiančioji institucija sugrupuotus skelbimus privalo išsiųsti per 48 dienas nuo kiekvieno ketvirčio pabaigos;
3) skelbimas dėl koncesijos pakeitimo skelbiamas šio įstatymo 62 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais nedelsiant po koncesijos sutarties pakeitimo. 2. Skelbime apie koncesijos suteikimą gali būti neskelbiama informacija, kurios atskleidimas trukdytų įgyvendinti šį įstatymą arba kitaip prieštarautų visuomenės interesams, pažeistų teisėtus konkretaus ekonominės veiklos vykdytojo komercinius interesus ar būtų pažeista konkurencija. 3. Suteikiančioji institucija neprivalo skelbti koncesijos skelbimo:
1) jeigu darbus atlikti arba paslaugas suteikti gali tik konkretus ekonominės veiklos vykdytojas, tais atvejais, kai koncesijos tikslas yra unikalaus meno kūrinio ar meninio pasirodymo sukūrimas arba įsigijimas;
2) jeigu darbus atlikti arba paslaugas suteikti gali tik konkretus ekonominės veiklos vykdytojas dėl konkurencijos nebuvimo dėl techninių priežasčių, išimtinės teisės ar intelektinės nuosavybės teisių ir kitų išimtinių teisių, negu apibrėžta šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje, apsaugos ir nėra pagrįstos alternatyvos arba pakaitalo ir konkurencijos nebuvimas nėra nulemtas dirbtinio koncesijos suteikimo parametrų susiaurinimo. 4.
koncesijos skelbimo, kai per ankstesnę koncesijos procedūrą nebuvo pateikta paraiškų ar pasiūlymų arba buvo pateiktos netinkamos paraiškos ar netinkami pasiūlymai, su sąlyga, kad iš esmės nekeičiamos pradinės koncesijos sutarties sąlygos ir kad Europos Komisijai nusiunčiama ataskaita, kai ji to prašo. 29 straipsnis. Koncesijos skelbimai, išankstiniai informaciniai skelbimai, skelbimai apie koncesijos suteikimą ir skelbimai dėl koncesijos pakeitimo
koncesiją, privalo paskelbti koncesijos skelbimą, o ketinanti suteikti šio įstatymo 4 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų koncesiją – išankstinį informacinį skelbimą (toliau – koncesijos skelbimas), išskyrus atvejus, kai šiame įstatyme nurodyta, kad neprivaloma skelbti apie ketinimą suteikti koncesiją, taip pat skelbimą apie koncesijos suteikimą, skelbimą dėl koncesijos pakeitimo, laikydamasi šių reikalavimų:
1) skelbimas apie koncesijos suteikimą skelbiamas ne vėliau kaip per 48 dienas po koncesijos sutarties sudarymo;
2) skelbimai apie šio įstatymo 4 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų koncesijų suteikimą gali būti grupuojami kas ketvirtį ir suteikiančioji institucija sugrupuotus skelbimus privalo išsiųsti per 48 dienas nuo kiekvieno ketvirčio pabaigos;
3) skelbimas dėl koncesijos pakeitimo skelbiamas šio įstatymo 62 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais nedelsiant po koncesijos sutarties pakeitimo. 2. Skelbime apie koncesijos suteikimą gali būti neskelbiama informacija, kurios atskleidimas trukdytų įgyvendinti šį įstatymą arba kitaip prieštarautų visuomenės interesams, pažeistų teisėtus konkretaus ekonominės veiklos vykdytojo komercinius interesus ar būtų pažeista konkurencija.“
Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „30 straipsnis.
koncesijos suteikimą ir skelbimų dėl koncesijos pakeitimo rengimas ir skelbimas
skelbimuose, skelbimuose apie koncesijos suteikimą, skelbimų standartinės formos, klaidų ištaisymo formos ir skelbimų reikalavimai nustatyti 2015 m. lapkričio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2015/1986, kuriuo nustatomos standartinės formos, naudojamos skelbiant su viešaisiais pirkimais susijusius pranešimus, ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (EB) Nr. 842/2011 (OL 2015 L 296, p. 1). Informacija, kuri turi būti nurodyta skelbimuose dėl koncesijos pakeitimo, ir skelbimų dėl koncesijos pakeitimo reikalavimai nustatyti šio įstatymo 6 priede. 2. Koncesijos skelbimai, skelbimai apie koncesijos suteikimą ir skelbimai dėl koncesijos pakeitimo, išskyrus skelbimus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje, skelbiami per Europos Sąjungos leidinių biurą ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. 3. Koncesijų, kurių vertė yra mažesnė, negu nurodyta Direktyvos 2014/23/ES 8 straipsnio 1 dalyje, koncesijos skelbimai, skelbimai apie koncesijos suteikimą ir skelbimai dėl koncesijos pakeitimo skelbiami Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir suteikiančiosios institucijos interneto svetainėje. 4. Koncesijos skelbimai, skelbimai apie koncesijos suteikimą ir skelbimai dėl koncesijos pakeitimo rengiami ir teikiami elektroninėmis priemonėmis Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka. Visus skelbimus, kurie skelbtini Europos Sąjungos leidinių biuro ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, suteikiančioji institucija pateikia Viešųjų pirkimų tarnybai. Viešųjų pirkimų tarnyba šio įstatymo reikalavimus atitinkančius skelbimus Europos Komisijos nustatyto formato elektroninėmis priemonėmis privalo per 5 darbo dienas nuo skelbimo gavimo dienos pateikti Europos Sąjungos leidinių biurui.
Skelbimo paskelbimo data yra laikoma Europos Sąjungos leidinių biuro suteikiančiajai institucijai atsiųstoje informacijoje nurodyta paskelbimo data. 5. Viešųjų pirkimų tarnyba persiunčia Europos Sąjungos leidinių biurui skelbti suteikiančiųjų institucijų koncesijos skelbimus, skelbimus apie koncesijos suteikimą ir skelbimus dėl koncesijos pakeitimo ir užtikrina suteikiančiųjų institucijų perduodamų kitų pranešimų ir informacijos persiuntimą. 6. Viešųjų pirkimų tarnyba koncesijos skelbimus, skelbimus apie koncesijos suteikimą ir skelbimus dėl koncesijos pakeitimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje turi paskelbti ne vėliau kaip per 2 dienas po to, kai skelbimus paskelbė Europos Sąjungos leidinių biuras, arba per 2 dienas po to, kai buvo gautas Europos Sąjungos leidinių biuro patvirtinimas apie skelbimo gavimą Europos Sąjungos leidinių biure, tačiau skelbimas per 48 valandas nebuvo paskelbtas per Europos Sąjungos leidinių biurą. 7. Koncesijos skelbimai, skelbimai apie koncesijos suteikimą ir skelbimai dėl koncesijos pakeitimo turi būti skelbiami lietuvių kalba. Papildomai jie gali būti skelbiami ir kitomis suteikiančiosios institucijos pasirinktomis oficialiosiomis Europos Sąjungos institucijų kalbomis. Autentišku laikomas tik suteikiančiosios institucijos parengtas skelbimų tekstas. 8. Suteikiančiosios institucijos interneto svetainėje papildomai gali būti skelbiami koncesijos skelbimai, skelbimai apie koncesijos suteikimą ir skelbimai dėl koncesijos pakeitimo bei kita su koncesijomis susijusi informacija, įskaitant informaciją apie galiojančius kvietimus teikti paraiškas ir pasiūlymus, planuojamas koncesijas, sudarytas koncesijos sutartis ir kitą bendrojo pobūdžio informaciją. 9.
suteikimą ir skelbimai dėl koncesijos pakeitimo papildomai gali būti skelbiami ne tik suteikiančiosios institucijos interneto svetainėje, bet ir kituose leidiniuose ar internete, laikantis šių reikalavimų:
1) prieš tai juos turi paskelbti Europos Sąjungos leidinių biuras, taip pat jie turi būti paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir (ar) suteikiančiosios institucijos interneto svetainėje;
2) juose turi būti nurodyta skelbimo išsiuntimo Europos Sąjungos leidinių biurui data;
3) to paties skelbimo turinys visur turi būti tapatus. „30 straipsnis. Koncesijos skelbimų, skelbimų apie koncesijos suteikimą ir skelbimų dėl koncesijos pakeitimo rengimas ir skelbimas
straipsnio 1 dalyje nurodytuose skelbimuose, skelbimų standartinės formos, klaidų ištaisymo formos ir skelbimų reikalavimai nustatyti 2019 m. rugsėjo 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2019/1780, kuriuo nustatomos standartinės formos, naudojamos skelbiant su viešaisiais pirkimais susijusius pranešimus, ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (EB) Nr. 2015/1986 (e. formos). 2. Sudarant tarptautinės koncesijos sutartį, koncesijos skelbimai, skelbimai apie koncesijos suteikimą ir skelbimai dėl koncesijos pakeitimo skelbiami per Europos Sąjungos leidinių biurą ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. 3. Sudarant supaprastintos koncesijos sutartį, koncesijos skelbimai, skelbimai apie koncesijos suteikimą ir skelbimai dėl koncesijos pakeitimo skelbiami Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. 4. Koncesijos skelbimai, skelbimai apie koncesijos suteikimą ir skelbimai dėl koncesijos pakeitimo rengiami ir teikiami elektroninėmis priemonėmis Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka.
Visus skelbimus, kurie skelbiami Europos Sąjungos leidinių biuro ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, suteikiančioji institucija pateikia Viešųjų pirkimų tarnybai. 5. Viešųjų pirkimų tarnyba, gavusi suteikiančiosios institucijos pateiktus skelbimus, privalo:
1) kai sudaroma tarptautinės koncesijos sutartis, – per
išsiųsti Europos Sąjungos leidinių biurui ir po 48 valandų nuo patvirtinimo apie skelbimo gavimą Europos Sąjungos leidinių biure paskelbti juos Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Skelbimo paskelbimo data yra laikoma Europos Sąjungos leidinių biuro suteikiančiajai institucijai atsiųstoje informacijoje nurodyta paskelbimo data;
2) kai sudaroma supaprastintos koncesijos sutartis, – per 3 darbo dienas nuo jų gavimo dienos paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Skelbimo paskelbimo data yra laikoma jo paskelbimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje data. 6. Koncesijos skelbimai, skelbimai apie koncesijos suteikimą ir skelbimai dėl koncesijos pakeitimo turi būti skelbiami lietuvių kalba. Papildomai jie gali būti skelbiami ir kitomis suteikiančiosios institucijos pasirinktomis oficialiosiomis Europos Sąjungos institucijų kalbomis. Autentišku skelbimo tekstu laikomas tik suteikiančiosios institucijos parengtas skelbimų tekstas. 7. Koncesijų skelbimai, skelbimai apie koncesijos suteikimą ir skelbimai dėl koncesijos pakeitimo papildomai gali būti skelbiami suteikiančiosios institucijos interneto svetainėje, kitur internete ir (ar) leidiniuose.
Kita su koncesijomis susijusi informacija, įskaitant informaciją apie galiojančius kvietimus teikti paraiškas ir pasiūlymus, planuojamas koncesijas, sudarytas koncesijos sutartis ir kitą bendrojo pobūdžio informaciją, papildomai gali būti skelbiama suteikiančiosios institucijos interneto svetainėje. 8. Kai sudaroma tarptautinės koncesijos sutartis, skelbiant koncesijų skelbimus, skelbimus apie koncesijos suteikimą ir skelbimus dėl koncesijos pakeitimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, suteikiančiosios institucijos interneto svetainėje, kitur internete ir (ar) leidiniuose, turi būti laikomasi šių reikalavimų:
1) prieš tai juos turi paskelbti Europos Sąjungos leidinių biuras;
2) juose turi būti nurodyta skelbimo išsiuntimo Europos Sąjungos leidinių biurui data;
3) to paties skelbimo turinys visur turi būti tapatus. 9. Sudarant supaprastintos koncesijos sutartį, koncesijos skelbimai, skelbimai apie koncesijos suteikimą ir skelbimai dėl koncesijos pakeitimo prieš skelbiant suteikiančiosios institucijos interneto svetainėje, kitur internete ir (ar) leidiniuose turi būti paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir to paties skelbimo turinys visur turi būti tapatus.“
ir ją išdėstyti taip:
„1. Suteikiančioji institucija koncesijos dokumentuose turi
pateikti visą informaciją apie koncesijos suteikimo sąlygas, ir procedūras ir nurodyti, kuri informacija yra konfidenciali ir negali būti skelbiama pagal šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalį.“ 2.
Pakeisti 31 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) ekonominės veiklos vykdytojų pašalinimo pagrindai, kvalifikacijos reikalavimai, tarp jų ir reikalavimai atskiriems bendrą paraišką ar pasiūlymą pateikiantiems ekonominės veiklos vykdytojams;. Suteikiančioji institucija koncesijos dokumentuose turi paaiškinti, kaip ekonominės veiklos vykdytojų grupės turi atitikti kvalifikacijos reikalavimus, keliamus pagal šio įstatymo 41–44 straipsnius. Jeigu ekonominės veiklos vykdytojų grupei keliami reikalavimai, taip pat koncesijos sutarties vykdymo sąlygos, įskaitant reikalavimus, kad ekonominės veiklos vykdytojų grupė paskirtų bendrą atstovą arba vadovaujantį narį, nurodytų grupės sudėtį, skiriasi nuo atskiriems dalyviams keliamų reikalavimų ir sąlygų, šie reikalavimai ir sąlygos turi būti pagrįsti objektyviomis priežastimis ir proporcingi;“. 3. Pakeisti 31 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) informacija apie dalyvių pareiga pareigą
pateikti preliminarius neįsipareigojamuosius pasiūlymus, jeigu tai nustato suteikiančioji institucija;“. 4. Pakeisti 31 straipsnio 2 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip:
„12) teisinės formos reikalavimai, kai suteikiančioji
institucija reikalauja suteikiančiajai institucijai priėmus sprendimą reikalauti, kad, ekonominės veiklos vykdytojo ar tokių vykdytojų grupės pateiktą pasiūlymą pripažinus laimėjusiu ir pasiūlius sudaryti koncesijos sutartį, šis ekonominės veiklos vykdytojas ar tokių vykdytojų grupė įsteigtų juridinį asmenį, nurodant pareigą ekonominės veiklos vykdytojui ar tokių vykdytojų grupei laiduoti už įsteigto juridinio asmens prievoles, susijusias su koncesijos sutarties sąlygų įvykdymu.
Šiame punkte išdėstyti reikalavimai negali būti keliami tam, kad ekonominės veiklos vykdytojų grupės galėtų pateikti paraišką ar pasiūlymą;“. 5. Pakeisti 31 straipsnio 2 dalies 23 punktą ir jį išdėstyti taip:
„23) informacija, kad pasiūlymuose nurodytas
koncesijos mokestis (jeigu taikoma), pajamos ir sąnaudos bus vertinami eurais. Jeigu pasiūlymuose koncesijos mokestis (jeigu taikoma), pajamos ir sąnaudos nurodyti užsienio valiuta, jie bus perskaičiuojami eurais pagal Europos centrinio banko skelbiamą orientacinį euro ir užsienio valiutų santykį, o tais atvejais, kai orientacinio euro ir užsienio valiutų santykio Europos centrinis bankas neskelbia, – pagal Lietuvos banko nustatomą ir skelbiamą orientacinį euro ir užsienio valiutų santykį paskutinę pasiūlymų pateikimo termino dieną;“. 17 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas
33 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Suteikiančioji institucija koncesijos dokumentus, kuriuos įmanoma
pateikti elektroninėmis priemonėmis, įskaitant technines specifikacijas, dokumentų paaiškinimus (patikslinimus), taip pat atsakymus į ekonominės veiklos vykdytojų paklausimus dėl koncesijos dokumentų, skelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje kartu su koncesijos skelbimu, siunčiamu kviečiant pateikti paraišką ar pateikti pasiūlymą.
Jeigu koncesijos dokumentų neįmanoma paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, suteikiančioji institucija koncesijos dokumentus ekonominės veiklos vykdytojui pateikia kitomis priemonėmis.“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu suteikiančioji institucija negali koncesijos
dokumentų paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, nes jų neįmanoma pateikti elektroninėmis priemonėmis dėl bent vienos šio įstatymo 23 straipsnio
dalyje nurodyti konfidencialios informacijos apsaugos reikalavimai, suteikiančioji institucija koncesijos dokumentus pateikia taikydama koncesijos skelbime nurodytas kitas priemones ir (ar) konfidencialumo reikalavimus, o pasiūlymų pateikimo terminas yra pratęsiamas.“
33 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Ekonominės veiklos vykdytojo prašymu suteikiančioji
institucija jam pateikia papildomą su koncesijos dokumentais susijusią informaciją, koncesijos dokumentų patikslinimus, paaiškinimus, pataisymus, o šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju – ir pačius koncesijos dokumentus Jeigu papildomos su koncesijos dokumentais susijusios informacijos paprašoma laiku, suteikiančioji institucija ją pateikia visiems ekonominės veiklos vykdytojams ne vėliau kaip likus 6 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, jeigu jų paprašyta laiku.“
4Pripažinti netekusia galios 33 straipsnio 4 dalį. 4.
4Nepasibaigus koncesijos pasiūlymų pateikimo terminui,
suteikiančioji institucija savo iniciatyva ar atsakydama į ekonominės veiklos vykdytojo prašymą gali paaiškinti (patikslinti) koncesijos dokumentus. Suteikiančioji institucija turi užtikrinti, kad visi ekonominės veiklos vykdytojai turėtų galimybę susipažinti su šiais paaiškinimais, tačiau ji neturi nurodyti, iš ko buvo gautas prašymas teikti paaiškinimą. 5. Pakeisti 33 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Tuo atveju, kai suteikiančioji institucija tikslina informaciją, pateiktą tikslinama pirmiau koncesijos skelbime paskelbta informacija, suteikiančioji institucija ji privalo per 5 dienas atitinkamai patikslinti koncesijos skelbimą, o prireikus pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą protingumo kriterijų atitinkančiam terminui, per kurį ekonominės veiklos vykdytojai, rengdami pasiūlymus, galėtų atsižvelgti į pateiktus patikslinimus.“
36 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Paraiškų, nepaisant to, ar su jomis pateikiami ir pasiūlymai, dalyvauti koncesijoje pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip:
1) 30 dienų nuo Viešųjų pirkimų tarnybos skelbimo išsiuntimo Europos Sąjungos oficialiajam leidiniui dienos – tarptautinės koncesijos suteikimo procedūros atveju;
2) 22 dienos nuo skelbimo paskelbimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ar nuo kvietimo pateikti paraiškas išsiuntimo dienos – supaprastintos koncesijos suteikimo procedūros atveju.“
išdėstyti taip: „3. Jeigu suteikiančioji institucija kviečia ekonominės veiklos vykdytojus pateikti preliminarius neįsipareigojamuosius pasiūlymus, tokių pasiūlymų pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 22 dienos nuo kvietimo pateikti pasiūlymus išsiuntimo dienos.
Jeigu suteikiančioji institucija nekviečia ekonominės veiklos vykdytojų pateikti preliminariųjų neįsipareigojamųjų pasiūlymų, šioje dalyje nustatytas terminas taikomas išsamiems įsipareigojamiesiems pasiūlymams.“
36 straipsnį 9 dalimi: „9. Jeigu dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį koncesijos dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, suteikiančioji institucija gali nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, gali prašyti dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Pasiūlymai tikslinami, papildomi arba paaiškinami vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytomis taisyklėmis.“
Pakeisti 40 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Susipažinimas su paraiškomis ar pasiūlymais pradedamas
koncesijų dokumentuose nurodytą dieną, valandą ir minutę. Komisijos posėdžio diena, ir valanda ir minutė turi sutapti su paraiškų ar pasiūlymų pateikimo termino pabaiga. Pakeitus šį terminą, atitinkamai turi būti pakeistas ir susipažinimo su paraiškomis ar pasiūlymais laikas. Nustatytu laiku turi įvykti pradinis susipažinimas su visomis paraiškomis ar pasiūlymais, gautais nepasibaigus jų pateikimo terminui.“
pakeitimas Pakeisti 41 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Minimalūs kvalifikacijos ir informacijos bei dokumentų, kuriais dalyviai turi pagrįsti kvalifikaciją ir kuriuos turi pateikti suteikiančiajai institucijai, reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 48–52 42–45 straipsniais.“
pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „1.
Suteikiančioji institucija gali nustatyti šiuos ekonominės ir finansinės būklės reikalavimus, būtinus koncesijos sutarčiai įvykdyti:
1) nustatyti tam tikrą iš dalyvių reikalaujamą metinių veiklos pajamų, įskaitant pajamas, gautas iš visos veiklos arba konkrečios veiklos, su kuria susijusi suteikiama koncesija, sumą. Reikalaujama metinė dalyvio veiklos pajamų suma negali būti daugiau kaip du kartus didesnė už numatomos koncesijos vertę, išskyrus pagrįstus atvejus, kai dėl paslaugų ar darbų pobūdžio arba su tuo susijusios rizikos būtina nustatyti didesnę reikalaujamą metinę dalyvio veiklos pajamų sumą. Suteikiančioji institucija koncesijos dokumentuose arba atskiroje ataskaitoje nurodo pagrindines tokio reikalavimo priežastis;
2) reikalauti, kad dalyvis pateiktų informaciją apie metinį finansinių ataskaitų rinkinį, kuriame matytųsi dalyvio turimo turto ir įsipareigojimų santykis. Suteikiančioji institucija gali vertinti dalyvio pateiktą informaciją, jeigu koncesijos dokumentuose nurodė skaidrius, objektyvius ir nediskriminacinius tokio vertinimo kriterijus ir metodus;
3) reikalauti atitinkamų įrodymų, kad dalyvis yra apsidraudęs profesinės civilinės atsakomybės draudimu. 1. Suteikiančioji institucija tikrindama tiekėjo finansinį ir ekonominį pajėgumą, suteikiančioji institucija gali:
1) nustatyti tam tikrą iš dalyvių reikalaujamą metinių veiklos pajamų iš visos veiklos arba iš veiklos, su kuria susijusi suteikiama koncesija, sumą. Reikalaujama metinė dalyvio veiklos pajamų suma negali būti daugiau kaip du kartus didesnė už numatomą atliekamos koncesijos vertę, išskyrus pagrįstus atvejus, kai dėl paslaugų ar darbų pobūdžio arba su tuo susijusios rizikos būtina nustatyti didesnę reikalaujamą metinę dalyvio veiklos pajamų sumą.
Suteikiančioji institucija koncesijos dokumentuose arba koncesijos procedūrų ataskaitoje nurodo pagrindines tokio reikalavimo priežastis;
2) atsižvelgti į tam tikrą finansinį santykį, įskaitant turimo turto ir įsipareigojimų santykį. Suteikiančioji institucija gali atsižvelgti į tokį santykį, jeigu koncesijos dokumentuose ji nurodė skaidrius, objektyvius ir nediskriminacinius finansinio santykio vertinimo kriterijus ir metodus;
3) reikalauti atitinkamo lygio dalyvio profesinės civilinės atsakomybės draudimo;
4) nustatyti kitus reikalavimus, kurie įrodytų, kad dalyvis yra finansiškai pajėgus finansuoti ir įvykdyti sutartį.“
43 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Suteikiančioji institucija turi teisę koncesijos dokumentuose prašyti pateikti šiuos (vieną ar kelis) ekonominę ir finansinę dalyvio būklę apibūdinančius dokumentus:
1) atitinkamas banko pažymas arba, jeigu reikia, atitinkamus įrodymus, kad dalyvis yra apsidraudęs profesinės civilinės atsakomybės draudimu;
2) paskutinių finansinių metų dalyvio juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinį su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) ar jo ištrauką, jeigu šalies, kurioje registruotas dalyvis, įstatymuose reikalaujama skelbti metinį finansinių ataskaitų rinkinį;
3) daugiausia paskutinių 3 finansinių metų, o jeigu juridinis asmuo įregistruotas ar veiklą atitinkamoje srityje pradėjo vėliau, – nuo juridinio asmens įregistravimo ar veiklos su koncesija susijusioje srityje pradžios dalyvio juridinio asmens pažymą apie visos veiklos pajamas ar, jeigu reikia, pažymą apie pajamas, gautas iš konkrečios veiklos, su kuria susijusi suteikiama koncesija, jeigu ši informacija turima. 3.
pateikti šiuos dokumentus (vieną ar kelis), patvirtinančius jų finansinį ir ekonominį pajėgumą:
1) atitinkamus banko ar kitos finansų įstaigos raštus ar pažymas;
2) atitinkamus įrodymus, kad dalyvis yra apsidraudęs profesiniu civilinės atsakomybės draudimu, jeigu tokia profesinė rizika yra draudžiama;
3) paskutinių finansinių metų ekonominio veiklos vykdytojo finansinių ataskaitų rinkinį su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) ar jo ištrauką, jeigu šalies, kurioje registruotas dalyvis, įstatymuose reikalaujama skelbti metinį finansinių ataskaitų rinkinį;
4) daugiausia paskutinių 3 finansinių metų, o jeigu ekonominės veiklos vykdytojas įregistruotas ar veiklą atitinkamoje srityje pradėjo vėliau, – nuo ekonominės veiklos vykdytojo įregistravimo ar veiklos su koncesija susijusioje srityje pradžios dalyvio įmonės pažymą apie gautas pajamas iš visos veiklos ar iš veiklos, su kuria susijęs suteikiama koncesija, jeigu ši informacija turima;
5) kitų dokumentų, kurie įrodytų, kad dalyvis yra pajėgus finansuoti koncesijos sutartį.“
pakeitimas Pakeisti 45 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „45 straipsnis. Dalyvio kvalifikacijos patvirtinimo priemonės
1Suteikiančioji institucija, koncesijos dokumentuose reikalaudama,
kad dalyvis įrodytų, jog šio įstatymo 26 straipsnio 1, 3 ir 6 dalyse nurodytų aplinkybių nėra, kaip pakankamą įrodymą priima teismo, valstybės įmonės Registrų centro ar kitos kompetentingos institucijos dokumentą. 2.
dokumentų, nes valstybėje narėje ar atitinkamoje šalyje tokie dokumentai neišduodami arba toje šalyje išduodami dokumentai neapima visų šio įstatymo 26 straipsnio 1, 3 ir 6 dalyse keliamų klausimų, jie gali būti pakeisti priesaikos deklaracija arba šalyse, kuriose ji netaikoma, – oficialia dalyvio deklaracija, kurią jis yra pateikęs kompetentingai teisinei arba administracinei institucijai, notarui arba kompetentingai profesinei ar prekybos organizacijai valstybėje narėje ar savo kilmės šalyje arba šalyje, kurioje jis yra įsisteigęs. 45 straipsnis. Dalyvio pašalinimo pagrindų nebuvimą patvirtinančios priemonės
1Suteikiančioji institucija, koncesijos dokumentuose reikalaudama,
kad dalyvis įrodytų, jog šio įstatymo 26 straipsnio 1, 3 dalyse ir 6 dalies 2 punkte nurodytų aplinkybių nėra, kaip pakankamą įrodymą priima teismo, valstybės įmonės Registrų centro ar kitos kompetentingos institucijos dokumentą. 2. Jeigu dalyvis negali pateikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, nes valstybėje narėje ar atitinkamoje šalyje tokie dokumentai neišduodami arba toje šalyje išduodami dokumentai neapima visų šio įstatymo 26 straipsnio 1, 3 dalyse ir 6 dalies 2 punkte keliamų klausimų, jie gali būti pakeisti priesaikos deklaracija arba šalyse, kuriose ji netaikoma, – oficialia dalyvio deklaracija, kurią jis yra pateikęs kompetentingai teisinei arba administracinei institucijai, notarui arba kompetentingai profesinei ar prekybos organizacijai valstybėje narėje ar savo kilmės šalyje arba šalyje, kurioje jis yra įsisteigęs.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 46¹ straipsniu: „46¹ straipsnis. Informacijos nuslėpimas ar melagingos informacijos pateikimas arba dokumentų nepateikimas 1.
Suteikiančioji institucija Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia šią informaciją apie dalyvį (esant dalyvių grupei – apie visus grupės narius), kuris (kurie) koncesijos suteikimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šio įstatymo 26 ir
dėl pateiktos melagingos informacijos nepateikė šio įstatymo 42–45 straipsniuose nurodytų patvirtinančių dokumentų:
1) dalyvio pavadinimas (jeigu dalyvis yra fizinis asmuo,
sprendimas pašalinti dalyvį iš koncesijos suteikimo procedūros, data;
3) galutinio teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti dalyvio reikalavimą, kuriuo ginčijamas suteikiančiosios institucijos sprendimas pašalinti jį iš koncesijos suteikimo procedūros, įsiteisėjimo data ir nuoroda į šį sprendimą. 2. Suteikiančioji institucija šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją paskelbia nedelsdama, bet ne anksčiau, negu dalyviui pateikė informaciją pagal šio straipsnio 3 dalį, ir ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodyto įvykio dienos. Jei šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas dalyvio reikalavimas galutiniu teismo sprendimu yra patenkinamas, suteikiančioji institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalina šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie dalyvį. 3.
3Suteikiančioji institucija nedelsdama,
bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytų įvykių dienos, informuoja dalyvį apie tai, kad bus paskelbta šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija. Dalyvis turi teisę Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka pateikti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos informacijos paaiškinimą. 4. Šiame straipsnyje nurodytos informacijos paskelbimo tikslas – informuoti perkančiąsias organizacijas, perkančiuosius subjektus ar suteikiančiąsias institucijas apie tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros ar dalyvio pašalinimo iš koncesijos suteikimo procedūros pagrindą. Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikdama šio įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatytą funkciją, užtikrina, kad šiame straipsnyje nustatyta informacija būtų skelbiama ne ilgiau kaip vienus metus nuo šio įstatymo 26 straipsnio 4 dalies 4 punkte nurodyto pažeidimo padarymo dienos.“
Pakeisti 47 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „47 straipsnis.
Konkurso vykdymas Suteikiančioji institucija konkursą vykdo šiais etapais:
1) šio įstatymo 29 ir 31 straipsniuose nustatyta tvarka kviečia ekonominės veiklos vykdytojus pateikti paraiškas dalyvauti konkurse;
2) patikrina, ar nėra koncesijos dokumentuose nustatytų dalyvių pašalinimo pagrindų, atlieka dalyvių kvalifikacinę atranką, jeigu tokia atranka numatyta koncesijos dokumentuose, ir dalyvių, kuriuos kvies teikti pasiūlymus, atranką pagal koncesijos dokumentuose nustatytas procedūras ir kriterijus;
3) kviečia dalyvius teikti preliminarius neįsipareigojamuosius pasiūlymus ir įvertina šiuos pasiūlymus pagal koncesijos dokumentuose nustatytus kriterijus ir tvarką, jeigu taikoma;
4) kviečia dalyvius teikti išsamius įsipareigojamuosius pasiūlymus;
5) įvertina dalyvių pateiktus išsamius įsipareigojamuosius pasiūlymus pagal koncesijos dokumentuose nustatytus kriterijus ir tvarką;
6) vykdo derybas su dalyviu ar dalyviais;
7) pasirašo koncesijos sutartį su konkurso laimėtoju. Suteikiančioji institucija konkursą vykdo šiais etapais:
1) šio įstatymo 29 ir
pateikti paraiškas dalyvauti konkurse.
Supaprastintos koncesijos atveju paraiškas dalyvauti konkurse gali kviesti teikti kartu su pasiūlymais;
2) patikrina, ar nėra koncesijos dokumentuose nustatytų dalyvių pašalinimo pagrindų, ar kandidatai atitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus, atlieka dalyvių kvalifikacinę atranką, jeigu tokia atranka numatyta koncesijos dokumentuose;
3) kviečia dalyvius teikti preliminarius neįsipareigojamuosius pasiūlymus, jeigu koncesijos dokumentuose nustatyta, kad jie turi būti teikiami ir nebuvo pateikti kartu su paraiška, ir įvertina šiuos pasiūlymus pagal koncesijos dokumentuose nustatytus reikalavimus ir tvarką;
4) kviečia dalyvius teikti išsamius įsipareigojamuosius pasiūlymus, jeigu jie nebuvo pateikti kartu su paraiška;
5) įvertina dalyvių pateiktus išsamius įsipareigojamuosius pasiūlymus pagal koncesijos dokumentuose nustatytus kriterijus ir tvarką;
6) vykdo derybas su dalyviu ar dalyviais;
7) pasirašo koncesijos sutartį su konkurso laimėtoju.“
Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„1. Išsamiuose įsipareigojamuosiuose pasiūlymuose privalo
būti nurodyti koncesijos dokumentuose suformuluoti techniniai, finansiniai ir komerciniai klausimai bei pateikta koncesijos dokumentuose reikalaujama informacija, kuri visais atvejais turi apimti:“. 26 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas Pakeisti 51 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „51 straipsnis.
Išsamių įsipareigojamųjų pasiūlymų vertinimas ir palyginimas Vadovaudamasi koncesijos skelbime ir koncesijos dokumentuose nustatytais vertinimo kriterijais, suteikiančioji institucija įvertina gautus išsamius įsipareigojamuosius dalyvių pasiūlymus, koncesijos dokumentuose pasiūlytų sutarties projekto sąlygų komentarą ar išlygas dėl jų ir sudaro dalyvių sąrašą pagal suteiktų vertinimų eiliškumą. Jeigu yra gautas tik vienas išsamus įsipareigojamasis pasiūlymas, kuris atitinka koncesijos dokumentų dokumentuose nustatytus reikalavimus, suteikiančioji institucija skelbia kvietimą kviečia pateikti pasiūlymą ir pradeda su dalyviu derybas dalyvį dalyvauti derybose šio įstatymo 53 straipsnyje nustatyta tvarka, jeigu suteikiančioji institucija nepasinaudoja teise nutraukti koncesijos suteikimo procedūrų, vadovaudamasi šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalimi.“
ir ją išdėstyti taip:
„1. Suteikiančioji institucija pakviečia dalyvį, kuris šio
įstatymo 51 ir 52 straipsniuose nustatyta tvarka gavo aukščiausią įvertinimą, dalyvauti derybose. Derantis negali būti iš esmės pakeistas koncesijos dalykas, taip pat negali būti keičiami vertinimo kriterijai ir minimalūs kvalifikacijos reikalavimai. Bet kuriuo atveju esminiu koncesijos dalyko pakeitimu laikytina, kai koncesininko pasiūlyme nurodyta koncesijos vertė yra 50 procentų ir daugiau mažesnė arba didesnė, negu buvo numatyta pradiniuose koncesijos dokumentuose ir koncesijos skelbime, arba tokiu pakeitimu labai išplečiama arba labai susiaurinama koncesijos taikymo sritis.“
53 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pasibaigus deryboms, suteikiančioji institucija turi
teisę paprašyti dalyvio pateikti paprašo dalyvio pateikti galutinį pasiūlymą, atsižvelgiant į derybų rezultatus.“
III skyriaus antrojo skirsnio pakeitimas Pakeisti III skyriaus antrąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
konkurso Suteikiančioji institucija gali suteikti koncesiją be konkurso, nesivadovaudama šio įstatymo III skyriaus pirmajame skirsnyje nustatyta tvarka, jeigu koncesijos vertė yra mažesnė už tarptautinės koncesijos vertę ir kai yra bent viena iš šių aplinkybių:
1) yra neatidėliotinas infrastruktūros ir su ja susijusių paslaugų poreikis, kurio nebuvo galima iš anksto numatyti, ir (ar) reikia užtikrinti nenutrūkstamą paslaugų teikimą, ir susidarius tokioms nenumatytoms aplinkybėms nėra galimybės rengti konkursą dėl koncesijos suteikimo;
2) dėl turimų išimtinių teisių teikti viešąsias paslaugas, suteiktų teisės akto, atitinkančio Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, yra tik vienas įmanomas paslaugų, dėl kurių suteikiama koncesija, teikimo šaltinis ir nėra kitos alternatyvos;
3) buvo surengtas konkursas, tačiau nebuvo gauta pasiūlymų, atitinkančių konkurso sąlygas.
Tokiu atveju sprendimas dėl koncesijos suteikimo be konkurso turi būti priimtas ne vėliau kaip per šešis mėnesius po surengto konkurso pabaigos ir tokia koncesijos sutartis gali būti sudaryta ne ilgesniam terminui kaip iki koncesijos sutarties, sudarytos su kitu koncesininku, kuris bus atrinktas konkurso būdu, įsigaliojimo;
4) koncesijos projektas yra ne mažiau kaip 50 procentų finansuojamas užsienio institucijos ar valstybės palankesnėmis sąlygomis negu koncesijos suteikimo metu Lietuvoje esamos rinkos sąlygos ir tokia finansuojančioji institucija ar valstybė yra potencialiems koncesininkams nustačiusi reikalavimus, kuriuos atitinka tik tam tikra asmenų kategorija, bei reikalavimus, kokia tvarka turi būti parenkamas koncesininkas, ir tokia tvarka skiriasi nuo šio įstatymo nustatytos konkurso tvarkos. 55 straipsnis. Koncesijos suteikimas be konkurso
konkurso, privalo priimti motyvuotą sprendimą dėl koncesijos suteikimo be konkurso. 2.
skelbia vadovaudamasi šio įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio nuostatomis. 3. Suteikiančioji institucija, suteikdama koncesiją be konkurso, turi laikytis šio įstatymo 14 straipsnyje nustatytų reikalavimų. 4. Suteikiančioji institucija koncesiją be konkurso, išskyrus koncesijas, suteikiamas pagal šio įstatymo 54 straipsnio 4 punktą, suteikia šiais etapais:
1) pasirinktų ekonominės veiklos vykdytojų kvietimas raštu pateikti preliminarius neįsipareigojamuosius pasiūlymus ir dalyvių pateiktų preliminarių neįsipareigojamųjų pasiūlymų įvertinimas pagal koncesijos dokumentuose nustatytus kriterijus ir tvarką, jeigu taikoma;
2) pasirinktų ekonominės veiklos vykdytojų kvietimas raštu pateikti išsamius įsipareigojamuosius pasiūlymus ir dalyvių pateiktų išsamių įsipareigojamųjų pasiūlymų įvertinimas pagal koncesijos dokumentuose nustatytus kriterijus ir tvarką;
3) derybos su dalyviu ar dalyviais, kaip nurodyta šio įstatymo 53 straipsnyje;
4) kvietimas dalyviui arba dalyviams pateikti galutinius išsamius pasiūlymus pagal derybų rezultatus;
5) koncesijos sutarties pasirašymas. 5. Suteikiančioji institucija, suteikdama koncesiją be konkurso pagal šio įstatymo 54 straipsnio 2 punktą, gali netaikyti šio straipsnio 4 dalies nuostatų ir koncesijos sutartį sudaryti tiesiogiai. 6.
koncesijos sutartį (ir kitas papildomas bei susijusias sutartis, įskaitant sutartis su koncesijos finansuotojais be konkurso), turi imtis visų reikiamų veiksmų, kad koncesijos sutartyje būtų kiek galima geriau užtikrinti viešieji interesai ir būtų užtikrintos suteikiančiajai institucijai palankiausios koncesijos sutarties sąlygos, atsižvelgiant į visus susijusius veiksnius, įskaitant rizikos, kurią prisiima koncesininkas, mastą, galimybę gauti alternatyvius pasiūlymus iš kitų potencialių koncesininkų, koncesijos dalyko sudėtingumą, konfidencialumo bei kitus aspektus, susijusius su aplinkybėmis, dėl kurių konkursas neskelbiamas. ANTRASIS SKIRSNIS
skelbimo
yra bent viena iš šių sąlygų:
1) jeigu darbus atlikti arba paslaugas suteikti gali tik konkretus ekonominės veiklos vykdytojas dėl vienos iš šių priežasčių:
a) koncesijos tikslas yra unikalaus meno kūrinio ar meninio pasirodymo sukūrimas arba įsigijimas;
b) konkurencijos nėra dėl techninių priežasčių;
c) išimtinės teisės egzistavimas;
d) dėl intelektinės nuosavybės teisių ir kitų išimtinių teisių, negu apibrėžta šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje, apsaugos;
2) jeigu supaprastinta koncesija suteikiama dėl neatidėliotino infrastruktūros ir su ja susijusių paslaugų poreikio, kurio nebuvo galima iš anksto numatyti, ir (ar) reikia užtikrinti nenutrūkstamą paslaugų teikimą, ir susidarius tokioms nenumatytoms aplinkybėms nėra galimybės rengti konkursą dėl koncesijos suteikimo.
Aplinkybės, kuriomis grindžiamas neatidėliotinas poreikis, negali priklausyti nuo suteikiančiosios institucijos;
3) jeigu per ankstesnę koncesijos suteikimo procedūrą nebuvo pateikta paraiškų ar pasiūlymų arba buvo pateiktos netinkamos paraiškos ar netinkami pasiūlymai, su sąlyga, kad iš esmės nekeičiamos pradinės koncesijos dokumentų sąlygos ir kad Europos Komisijai nusiunčiama ataskaita, kai ji to prašo. 2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkto b, c ir d papunkčiuose nustatytos išimtys taikomos tik tuo atveju, kai nėra pagrįstos alternatyvos arba pakaitalo ir konkurencijos nebuvimas nėra nulemtas dirbtinio koncesijos suteikimo parametrų susiaurinimo. 55 straipsnis. Koncesijos suteikimo, kai neprivaloma skelbti koncesijos skelbimo, etapai 1.
Suteikiančioji institucija koncesiją, kai neprivaloma skelbti koncesijos skelbimo, suteikia šiais etapais:
1) pasirinktus ekonominės veiklos vykdytojus kviečia raštu pateikti paraiškas arba jas pateikti kartu su pasiūlymais dalyvauti koncesijos suteikimo procedūroje;
2) patikrina, ar nėra koncesijos dokumentuose nustatytų dalyvių pašalinimo pagrindų ir ar dalyviai atitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus;
3) dalyvius kviečia raštu pateikti išsamius įsipareigojamuosius pasiūlymus, išskyrus atvejus, kai jie buvo pateikti kartu su paraiška, ir jų pateiktus išsamius įsipareigojamuosius pasiūlymus vertina pagal koncesijos dokumentuose nustatytus kriterijus ir tvarką;
4) vykdo derybas su dalyviu ar dalyviais, kaip nurodyta šio įstatymo 53 straipsnyje;
5) pasirašo koncesijos sutartį su laimėtoju. 2. Suteikiančioji institucija, suteikdama koncesiją, kai vadovaujantis šio įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punktu neprivaloma skelbti koncesijos skelbimo, gali nesilaikyti šio straipsnio 1 dalyje nustatytų etapų, tačiau privalo laikytis šio įstatymo 14 straipsnyje nustatytų reikalavimų.“
Pakeisti 58 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Suteikiančioji institucija suinteresuotiems dalyviams ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio įstatymo 53, 55 ir 57 straipsniuose nurodytų procedūrų pasibaigimo raštu praneša apie priimtą sprendimą sudaryti koncesijos sutartį, pateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytos atitinkamos informacijos, kuri dar nebuvo pateikta koncesijos suteikimo procedūros metu, santrauką ir nurodo nustatytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą ir tikslų atidėjimo terminą. Tais atvejais, kai koncesijos sutartis nėra sudaroma, suteikiančioji institucija turi nurodyti priežastis, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nesudaryti koncesijos sutarties arba pradėti koncesijos suteikimo procedūrą iš naujo. 2.
pateiktą prašymą, turi ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šio prašymo gavimo dienos nurodyti:
1) dalyviui, kurio pasiūlymas nebuvo atmestas, – laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus, dėl kurių šis pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu, taip pat šį pasiūlymą pateikusio dalyvio pavadinimą;
2) dalyviui, kurio pasiūlymas buvo atmestas, – pasiūlymo atmetimo priežastis. 3. Suteikiančioji institucija šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais negali teikti informacijos, jeigu jos atskleidimas prieštarauja teisės aktams, kenkia visuomenės interesams, teisėtiems konkretaus ekonominės veiklos vykdytojo komerciniams interesams arba trukdo užtikrinti sąžiningą ekonominės veiklos vykdytojų konkurenciją. 4. Tais atvejais, kai šis įstatymas neleidžia atskleisti su koncesija susijusios informacijos, su ja gali susipažinti tik Komisijos nariai ir suteikiančiosios institucijos pakviesti ekspertai, Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai, kitų Vyriausybės įgaliotų institucijų bei įstaigų, pagal kompetenciją atliekančių koncesijų priežiūrą, atstovai, suteikiančiosios institucijos vadovas, jo įgalioti asmenys bei kiti asmenys ir institucijos, turinčios tokią teisę pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinę paramą administruojantys viešieji juridiniai asmenys, kuriems įgaliojimai suteikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) nustatyta tvarka. „58 straipsnis. Informavimas apie koncesijos suteikimo procedūros rezultatus 1.
Suteikiančioji institucija suinteresuotiems dalyviams ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio įstatymo 53, 55 ir 57 straipsniuose nurodytų procedūrų pasibaigimo raštu praneša apie priimtą sprendimą sudaryti koncesijos sutartį, pateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytos atitinkamos informacijos, kuri dar nebuvo pateikta koncesijos suteikimo procedūros metu, santrauką ir nurodo nustatytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą ir tikslų atidėjimo terminą. Kai koncesijos sutartis nėra sudaroma, suteikiančioji institucija turi nurodyti priežastis, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nesudaryti koncesijos sutarties arba pradėti koncesijos suteikimo procedūrą iš naujo. 2. Suteikiančioji institucija, gavusi suinteresuoto dalyvio raštu pateiktą prašymą, kaip įmanoma greičiau, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šio prašymo gavimo dienos turi nurodyti:
1) dalyviui, kurio pasiūlymas nebuvo atmestas, – laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus, dėl kurių šis pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu, taip pat šį pasiūlymą pateikusio dalyvio pavadinimą;
2) dalyviui, kurio pasiūlymas buvo atmestas, – pasiūlymo atmetimo priežastis. 3. Suinteresuoti dalyviai nuo suteikiančiosios institucijos pranešimo apie sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą pateikimo dalyviams dienos iki atidėjimo termino pabaigos gali prašyti suteikiančiosios institucijos pateikti laimėjusio dalyvio pasiūlymą. Tokiu atveju šio įstatymo 73 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas ir atidėjimo terminas pratęsiamas nuo suinteresuoto dalyvio prašymo pateikti laimėjusio dalyvio pasiūlymą pateikimo suteikiančiajai institucijai dienos tol, kol suinteresuotam dalyviui bus pateiktas minėtas pasiūlymas. Suteikiančioji institucija laimėjusį pasiūlymą suinteresuotiems dalyviams gali pateikti teikdama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją. 4.
prašyti suteikiančiosios institucijos supažindinti juos su kitų dalyvių, kurie buvo pakviesti pateikti pasiūlymų, paraiškomis. 5. Suteikiančioji institucija šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais negali teikti informacijos, jeigu jos atskleidimas prieštarauja informacijos ir duomenų apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeidžia teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turi neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai. 6. Kai šis įstatymas neleidžia atskleisti su koncesija susijusios informacijos, su ja gali susipažinti tik Komisijos nariai ir suteikiančiosios institucijos pakviesti ekspertai, Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai, kitų Vyriausybės įgaliotų institucijų bei įstaigų, pagal kompetenciją atliekančių koncesijų priežiūrą, atstovai, suteikiančiosios institucijos vadovas, jo įgalioti asmenys bei kiti asmenys ir institucijos, turinčios tokią teisę pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinę paramą administruojantys viešieji juridiniai asmenys, kuriems įgaliojimai suteikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.“
dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Suteikiančioji institucija gali reikalauti, kad dalyvis, siekdamas
tinkamai įvykdyti koncesijos sutartį, įsteigtų tam tikrą teisinę formą turintį juridinį asmenį, jeigu tai būtina sutarčiai tinkamai įvykdyti. Reikalavimai dėl tokio juridinio asmens įsteigimo ir jo teisinės formos turi būti nustatyti koncesijos dokumentuose. Jeigu suteikiančioji institucija reikalauja iš dalyvio, kurio pasiūlymas pripažintas geriausiu, įsteigti juridinį asmenį, koncesijos sutartis sudaroma su dalyviu ir su jo įsteigtu juridiniu asmeniu. Dalyvis ar ūkio subjektai, įsteigę juridinį asmenį, privalo laiduoti už įsteigto juridinio asmens prievoles, susijusias su koncesijos sutarties sąlygų įvykdymu.
Tai turi būti nurodyta ir koncesijos dokumentuose.“
pakeitimas
60 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Sudarant koncesijos sutartį, joje negali būti keičiamos
laimėjusio dalyvio derybų protokole ar po derybų pateiktame galutiniame pasiūlyme, jeigu toks buvo pateiktas pagal šio įstatymo 53 straipsnio 2 dalį, nustatytos koncesijos sąlygos bei pradinės koncesijos sąlygos, dėl kurių šalys nesiderėjo.“
60 straipsnio 6 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) šalių teisės į turtą, kuris bus sukuriamas, naudojamas,
keičiamas, valdomas, prižiūrimas ar perduodamas arba kuriuo bus naudojamasi teikiant paslaugas ar atliekant darbus pagal koncesijos sutartį, ir dėl to atsirandančios pareigos;“. 3. Pakeisti60 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Koncesijos sutartis turi būti sudaroma nedelsiant, bet
ne anksčiau, negu pasibaigė atidėjimo terminas., kuris negali būti trumpesnis kaip 10 dienų (supaprastintos koncesijos atveju – ne trumpesnis kaip
nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, terminas negali būti trumpesnis kaip 15 dienų. Atidėjimo terminas gali būti netaikomas, kai vienintelis suinteresuotas dalyvis yra tas, su kuriuo sudaroma koncesijos sutartis, ir nėra kitų suinteresuotų dalyvių.“
60 straipsnį 8 dalimi: „8.
Suteikiančioji institucija laimėjusio dalyvio galutinį pasiūlymą, sudarytą koncesijos sutartį ir šios sutarties pakeitimus, išskyrus informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų informacijos ir duomenų apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeistų teisėtus konkretaus ekonominės veiklos vykdytojo komercinius interesus arba turėtų neigiamą poveikį ekonominės veiklos vykdytojų konkurencijai, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo koncesijos sutarties sudarymo ar jos pakeitimo Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka turi paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.“
išdėstyti taip:
„1. Draudžiami tokie koncesijos sutarties pakeitimai ar
pasirinkimo galimybės, dėl kurių iš esmės pasikeistų koncesijos sutarties pobūdis. Jeigu koncesijos sutarties pakeitimas laikomas esminiu pagal šio straipsnio 2 dalį ar jis nepatenka tarp šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse apibrėžtų atvejų, tokiam pakeitimui atlikti turi būti vykdoma nauja koncesijos suteikimo procedūra pagal šio įstatymo reikalavimus.“
2Pakeisti 62 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Koncesijos sutartis gali būti keičiama, kai pakeitimas,
neatsižvelgiant į jo piniginę vertę, iš anksto buvo numatytas koncesijos dokumentuose, aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotose koncesijos sutarties peržiūros sąlygose ar pasirinkimo galimybėse. Jose turi būti nurodytos galimos pakeitimo ar pasirinkimo galimybių apimtis, pobūdis ir sąlygos, kurioms esant tai gali būti atliekama. Pakeitimas gali apimti vertės peržiūrą. Neleidžiami tokie pakeitimai ar pasirinkimo galimybės, dėl kurių iš esmės pasikeistų koncesijos sutarties pobūdis.“ 3.
Pakeisti 62 straipsnio 5 dalies 2 punkto c papunktį ir jį išdėstyti taip: „c) kiekvieno atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 procentų pradinės koncesijos, kurią suteikiančioji institucija, nurodyta šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose, išskyrus vykdančią kurią nors iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklą, suteikė kitų negu šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklai, sutarties vertės. jeigu sutartis nėra skirta kuriai nors iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklai, kiekvieno atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 procentų pradinės koncesijos, sutarties vertės. Jeigu koncesijos sutarties vertė buvo peržiūrėta pagal joje numatytas kainų peržiūros sąlygas, atsižvelgiama į patikslintą sutarties vertę. Atskiri pakeitimai negali būti vykdomi vien siekiant išvengti šio įstatymo taikymo. Ši nuostata taikoma koncesijoms, suteikiamoms kitai negu šio įstatymo 2 priede nurodytai veiklai vykdyti;“. 4. Pakeisti 62 straipsnio 5 dalies 3 punkto b papunktį ir jį išdėstyti taip:
„b) dėl pradinio koncesininko reorganizavimo ar nemokumo,
kaip jis suprantamas pagal Įmonių bankroto Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą, naujas koncesininkas, atitinkantis anksčiau koncesijos dokumentuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, visiškai arba iš dalies perima pradinio koncesininko teises ir pareigas. Toks koncesininko pakeitimas negali lemti kitų esminių sutarties pakeitimų ir taip negali būti siekiama išvengti šio įstatymo taikymo;“. 33 straipsnis. 64 straipsnio pakeitimas Pakeisti 64 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„64 straipsnis. Informacijos apie dalyvius skelbimas,
kai yra esminis sutarties pažeidimas 1.
Suteikiančioji institucija ne vėliau kaip per 10 dienų Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia informaciją apie koncesininkus, kai:
1) sutartis nutraukta dėl esminio koncesijos sutarties pažeidimo;
2) priimtas teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas suteikiančiosios institucijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad koncesininkas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas skaičiuojamas:
1) jeigu dalyvis nesikreipė į teismą, ginčydamas koncesijos sutarties nutraukimą dėl esminio koncesijos sutarties pažeidimo, – per 30 dienų nuo pranešimo kitai sutarties šaliai apie koncesijos sutarties nutraukimą;
2) jeigu dalyvis kreipėsi į teismą, ginčydamas koncesijos sutarties nutraukimą dėl esminio koncesijos sutarties pažeidimo, – nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti dalyvio reikalavimą, įsiteisėjimo dienos;
3) nuo teismo sprendimo, kuriuo tenkinamas suteikiančiosios institucijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad koncesininkas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, įsiteisėjimo dienos. 3. Suteikiančioji institucija, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, nedelsdama, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo informacijos paskelbimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje dienos, apie tai informuoja dalyvį. 64 straipsnis. Koncesijos sutarties neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas 1.
Suteikiančioji institucija Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia šią informaciją apie koncesijos sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius koncesininkus (koncesininkų grupės atveju – visus grupės narius), taip pat apie ūkio subjektus, kurių pajėgumais rėmėsi koncesininkas ir kurie su koncesininku prisiėmė solidarią atsakomybę už koncesijos sutarties įvykdymą pagal šio įstatymo 46 straipsnio 2 dalį, jeigu pažeidimas įvykdytas dėl tos koncesijos sutarties dalies, kuriai jie buvo pasitelkti:
1) koncesininko pavadinimas (jeigu koncesininkas yra fizinis asmuo, – vardas ir pavardė), suteikiančiosios institucijos sprendimo nutraukti koncesijos sutartį dėl esminio koncesijos sutarties pažeidimo arba suteikiančiosios institucijos sprendimo, kad koncesininkas koncesijos sutartyje nustatytą esminę koncesijos sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to suteikiančioji institucija pritaikė koncesijos sutartyje nustatytą sankciją, priėmimo data;
2) koncesininko kreipimosi į teismą, kuriuo ginčijamas suteikiančiosios institucijos sprendimas nutraukti koncesijos sutartį dėl esminio koncesijos sutarties pažeidimo ar sprendimas, kad koncesininkas koncesijos sutartyje nustatytą esminę koncesijos sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to suteikiančioji institucija pritaikė koncesijos sutartyje nustatytą sankciją, data;
3) galutinio teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti koncesininko reikalavimą, kuriuo ginčijamas koncesijos sutarties nutraukimas dėl esminio koncesijos sutarties pažeidimo ar suteikiančiosios institucijos sprendimas, kad koncesininkas koncesijos sutartyje nustatytą esminę koncesijos sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to suteikiančioji institucija pritaikė koncesijos sutartyje nustatytą sankciją, įsiteisėjimo data ir nuoroda į šį sprendimą;
4) teismo sprendimo, kuriuo tenkinamas suteikiančiosios institucijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad koncesininkas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, įsiteisėjimo data.
Suteikiančioji institucija Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia šią informaciją apie koncesijos sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius koncesininkus (koncesininkų grupės atveju – visus grupės narius), taip pat apie ūkio subjektus, kurių pajėgumais rėmėsi koncesininkas ir kurie su koncesininku prisiėmė solidarią atsakomybę už koncesijos sutarties įvykdymą pagal šio įstatymo 46 straipsnio 2 dalį, jeigu pažeidimas įvykdytas dėl tos koncesijos sutarties dalies, kuriai jie buvo pasitelkti:
1) koncesininko pavadinimas (jeigu koncesininkas yra fizinis asmuo, – vardas ir pavardė), suteikiančiosios institucijos sprendimo nutraukti koncesijos sutartį dėl esminio koncesijos sutarties pažeidimo arba suteikiančiosios institucijos sprendimo, kad koncesininkas koncesijos sutartyje nustatytą esminę koncesijos sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to suteikiančioji institucija pritaikė koncesijos sutartyje nustatytą sankciją, priėmimo data;
2) koncesininko kreipimosi į teismą, kuriuo ginčijamas suteikiančiosios institucijos sprendimas nutraukti koncesijos sutartį dėl esminio koncesijos sutarties pažeidimo ar sprendimas, kad koncesininkas koncesijos sutartyje nustatytą esminę koncesijos sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to suteikiančioji institucija pritaikė koncesijos sutartyje nustatytą sankciją, data;
3) galutinio teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti koncesininko reikalavimą, kuriuo ginčijamas koncesijos sutarties nutraukimas dėl esminio koncesijos sutarties pažeidimo ar suteikiančiosios institucijos sprendimas, kad koncesininkas koncesijos sutartyje nustatytą esminę koncesijos sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to suteikiančioji institucija pritaikė koncesijos sutartyje nustatytą sankciją, įsiteisėjimo data ir nuoroda į šį sprendimą;
4) teismo sprendimo, kuriuo tenkinamas suteikiančiosios institucijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad koncesininkas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, įsiteisėjimo data. 2.
institucija šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją paskelbia nedelsdama, bet ne anksčiau, negu koncesininkui pateikė informaciją pagal šio straipsnio 3 dalį ir ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyto įvykio dienos. Jeigu šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas koncesininko reikalavimas galutiniu teismo sprendimu yra patenkinamas, suteikiančioji institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalina šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie koncesininką. 3. Suteikiančioji institucija nedelsdama, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų įvykių dienos informuoja koncesininką apie tai, kad bus paskelbta šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija. Koncesininkas turi teisę Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka pateikti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos informacijos paaiškinimą. 4. Šiame straipsnyje nurodytos informacijos paskelbimo tikslas – informuoti perkančiąsias organizacijas, perkančiuosius subjektus ar suteikiančiąsias institucijas apie koncesijos sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius koncesininkus.“
65 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Koncesijų priežiūrą atlieka Viešųjų pirkimų tarnyba ir
kitos Vyriausybės įgaliotos institucijos bei įstaigos pagal kompetenciją, taip pat Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinę paramą administruojantys viešieji juridiniai asmenys, kuriems įgaliojimai suteikti Viešojo administravimo įstatymo, pagal savo kompetenciją. Koncesijas prižiūrinčios institucijos turi teisę stebėti visas koncesijų suteikimo procedūras, prireikus filmuoti Komisijos posėdžius ir kitas koncesijų suteikimo procedūras.“
65 straipsnį 10 ir 11 dalimis: „10.
Duomenis apie koncesijos sutarčių vykdymą iš informacinės sistemos „E. sąskaita“ į Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą teikia valstybės įmonė Registrų centras. Informaciją, kuri turi būti teikiama pagal šį reikalavimą, nustato Viešųjų pirkimų tarnyba. 11. Informaciją apie subjektus, neatitinkančius minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, kaip tai nurodyta šio įstatymo
mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymu.“
Pakeisti 66 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Viešųjų pirkimų tarnyba, be kitų šiame įstatyme nustatytų funkcijų:
1) pagal savo kompetenciją rengia ir (ar) priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus;
2) vykdo šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, kontroliuoja, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų;
3) vertina koncesijos dokumentų atitiktį šio įstatymo nuostatoms iki jų paskelbimo;
3) pagal savo kompetenciją nagrinėja administracinių nusižengimų bylas;
5) vertina koncesijos suteikimo procedūras iki koncesijos sutarties sudarymo;
6) teikia nuomonę dėl koncesijos sutarties pakeitimų atitikties šio įstatymo reikalavimams;
7) 4) analizuoja ir vertina koncesijų suteikimą, pastebėjusi trūkumų, rengia valstybės institucijoms pasiūlymus dėl koncesijos suteikimo teisės aktų tobulinimo;
8) 5) konsultuoja suteikiančiąsias institucijas ir suinteresuotus dalyvius bei koncesininkus ekonominės veiklos vykdytojus šio įstatymo taikymo klausimais, taip pat atrankos proceso teisėtumo, bei šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų taikymo klausimais koncesininkų atrankos metu klausimais, rengia metodines rekomendacijas koncesininko atrankos dokumentų rengimo ir atrankos vykdymo klausimais;
9) 6) renka, kaupia ir analizuoja informaciją apie koncesijas, sudarytas koncesijos sutartis ir sutarčių vykdymo rezultatus, koncesijų ginčus, nustatytus koncesijų suteikimo tvarkos pažeidimus ir koncesijų praktikoje kylančias problemas.
Viešųjų pirkimų tarnyba, be kitų šiame įstatyme nustatytų funkcijų:
1) pagal savo kompetenciją rengia ir (ar) priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus;
2) vykdo šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, kontroliuoja, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų;
3) vertina koncesijos dokumentų atitiktį šio įstatymo nuostatoms iki jų paskelbimo;
3) pagal savo kompetenciją nagrinėja administracinių nusižengimų bylas;
5) vertina koncesijos suteikimo procedūras iki koncesijos sutarties sudarymo;
6) teikia nuomonę dėl koncesijos sutarties pakeitimų atitikties šio įstatymo reikalavimams;
7) 4) analizuoja ir vertina koncesijų suteikimą, pastebėjusi trūkumų, rengia valstybės institucijoms pasiūlymus dėl koncesijos suteikimo teisės aktų tobulinimo;
8) 5) konsultuoja suteikiančiąsias institucijas ir suinteresuotus dalyvius bei koncesininkus ekonominės veiklos vykdytojus šio įstatymo taikymo klausimais, taip pat atrankos proceso teisėtumo, bei šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų taikymo klausimais koncesininkų atrankos metu klausimais, rengia metodines rekomendacijas koncesininko atrankos dokumentų rengimo ir atrankos vykdymo klausimais;
9) 6) renka, kaupia ir analizuoja informaciją apie koncesijas, sudarytas koncesijos sutartis ir sutarčių vykdymo rezultatus, koncesijų ginčus, nustatytus koncesijų suteikimo tvarkos pažeidimus ir koncesijų praktikoje kylančias problemas. Šią informaciją, išskyrus konfidencialią, teikia Europos Komisijai ir skelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje;
10) 7) koordinuoja informacijos pagal kitų valstybių narių institucijų, suteikiančiųjų institucijų ar ekonominės veiklos vykdytojų paklausimus dėl šio įstatymo 26, 34, 35 ir 41 straipsnių nuostatų teikimą;
8) administruoja suteikiančiųjų institucijų pagal šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalį paskelbtą informaciją apie koncesijos sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius koncesininkus ir pagal šio įstatymo 46¹ straipsnio 1 dalį paskelbtą informaciją apie dalyvius, kurie koncesijos suteikimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šio įstatymo 26 ir 41 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, arba apie dalyvius, kurie dėl pateiktos melagingos informacijos nepateikė patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 42–45 straipsnius;
9) pagal savo kompetenciją vertina, kaip suteikiančiojoje institucijoje veikia koncesijos suteikimo vidaus kontrolė;
10) patvirtina šio įstatymo įgyvendinimo priežiūros vykdymo tvarkos aprašą;
11) kiekvienais metais Europos Komisijai teikia visų sprendimų dėl koncesijų, kuriuos priėmė teismas pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 104 straipsnio
informacinėje sistemoje;
12) Europos Komisijai teikia informaciją apie šio įstatymo 65 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas institucijas;
13) Europos Komisijos prašymu perduoda šio įstatymo
informaciją;
14) Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbia informaciją apie tarptautinės koncesijos vertės ribas, įskaitant informaciją apie patikslintas vertės ribas;
15) tais atvejais, kai ekonominės veiklos vykdytojui suteikiama išimtinė teisė vykdyti vienos iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklą, per vieną mėnesį po šios išimtinės teisės suteikimo apie tai informuoja Europos Komisiją;
16) bendradarbiauja su Europos Komisija koncesijų teisės aktų taikymo klausimais, palaiko ryšius su atitinkamomis kitų valstybių narių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis.“
Šią informaciją, išskyrus konfidencialią, teikia Europos Komisijai ir skelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje;
10) 7) koordinuoja informacijos pagal kitų valstybių narių institucijų, suteikiančiųjų institucijų ar ekonominės veiklos vykdytojų paklausimus dėl šio įstatymo 26, 34, 35 ir 41 straipsnių nuostatų teikimą;
8) administruoja suteikiančiųjų institucijų pagal šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalį paskelbtą informaciją apie koncesijos sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius koncesininkus ir pagal šio įstatymo 46¹ straipsnio 1 dalį paskelbtą informaciją apie dalyvius, kurie koncesijos suteikimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šio įstatymo 26 ir 41 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, arba apie dalyvius, kurie dėl pateiktos melagingos informacijos nepateikė patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 42–45 straipsnius;
9) pagal savo kompetenciją vertina, kaip suteikiančiojoje institucijoje veikia koncesijos suteikimo vidaus kontrolė;
10) patvirtina šio įstatymo įgyvendinimo priežiūros vykdymo tvarkos aprašą;
11) kiekvienais metais Europos Komisijai teikia visų sprendimų dėl koncesijų, kuriuos priėmė teismas pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 104 straipsnio
informacinėje sistemoje;
12) Europos Komisijai teikia informaciją apie šio įstatymo 65 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas institucijas;
13) Europos Komisijos prašymu perduoda šio įstatymo
informaciją;
14) Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbia informaciją apie tarptautinės koncesijos vertės ribas, įskaitant informaciją apie patikslintas vertės ribas;
15) tais atvejais, kai ekonominės veiklos vykdytojui suteikiama išimtinė teisė vykdyti vienos iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklą, per vieną mėnesį po šios išimtinės teisės suteikimo apie tai informuoja Europos Komisiją;
16) bendradarbiauja su Europos Komisija koncesijų teisės aktų taikymo klausimais, palaiko ryšius su atitinkamomis kitų valstybių narių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis.“
Pakeisti 67 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Suteikiančioji institucija privalo Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis Viešųjų pirkimų tarnybai pateikti:
koncesijos suteikimo procedūrų ataskaitą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po koncesijos suteikimo procedūros pabaigos;
2) visų per kalendorinius metus suteiktų koncesijų pagal šį įstatymą ataskaitą per 30 dienų, pasibaigus ataskaitiniams kalendoriniams metams;
3) kiekvienos įvykdytos ar nutrauktos koncesijos sutarties ataskaitą ne vėliau kaip per 14 dienų, įvykdžius ar nutraukus koncesijos sutartį.“
Pakeisti 68 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„68 straipsnis. Koncesijų suteikimo eigą pagrindžiantys dokumentai
ir informacija, jų saugojimas
suteikimo procedūros eigą, neatsižvelgdama į tai, ar koncesijos suteikimo procedūros vykdomos elektroninėmis priemonėmis. 2. Koncesijas prižiūrinčios institucijos turi teisę stebėti visas koncesijos suteikimo procedūras, prireikus filmuoti Komisijos posėdžius ir kitas koncesijos suteikimo procedūras. 3. Planavimo ir pasirengimo koncesijai dokumentai, koncesijos dokumentai, paraiškos, pasiūlymai bei jų nagrinėjimo ir vertinimo dokumentai, Komisijos sprendimų priėmimo, derybų ir kiti protokolai, susirašinėjimo su ekonominės veiklos vykdytojais dokumentai, kiti su koncesija susiję dokumentai saugomi ne mažiau kaip 4 metus nuo koncesijos suteikimo, koncesijos sutartys, jų pakeitimai ir su jų vykdymu susiję dokumentai – ne mažiau kaip 4 metus nuo sutarties įvykdymo. 4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti dokumentai, neatsižvelgiant į jų pateikimo būdą, formą ir laikmeną, saugomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka. 68 straipsnis. Suteikiančiosios institucijos atsakomybė ir koncesijos suteikimo procedūros bei koncesijos sutarties vykdymo vidaus kontrolė 1.
Už suteikiančiosios institucijos atliekamas koncesijos suteikimo procedūras ir koncesijos sutarties vykdymą atsako suteikiančiosios institucijos vadovas. 2. Komisijos nariai, ekspertai, stebėtojai, už sutarties vykdymą atsakingi asmenys ir kiti koncesijos suteikime dalyvaujantys ar galintys daryti įtaką jo rezultatams asmenys atsako už savo veiką pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. 3. Koncesijos suteikimo procedūros ir koncesijos sutarties vykdymo vidaus kontrolės procese dalyvaujantys asmenys (struktūriniai padaliniai), jų funkcijos, atsakomybė ir atskaitomybė apibrėžiama suteikiančiosios institucijos patvirtintame koncesijos suteikimo procedūros organizavimo bei koncesijos sutarties vykdymo ir vidaus kontrolės tvarkos apraše. Suteikiančiosios institucijos kuriama ir įgyvendinama koncesijos suteikimo procedūros ir koncesijos sutarties vykdymo vidaus kontrolė turi padėti užtikrinti Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme nurodytų vidaus kontrolės tikslų pasiekimą per visą koncesijos suteikimo procedūrą – nuo pasirengimo koncesijos suteikimo procedūrai iki koncesijos sutarties įvykdymo. 4. Suteikiančioji institucija turi dokumentais pagrįsti atliekamos koncesijos suteikimo procedūros eigą net ir tuo atveju, kai koncesija suteikiama elektroninėmis priemonėmis. 5. Planavimo ir pasirengimo koncesijos suteikimo procedūrai dokumentai, koncesijos suteikimo procedūros dokumentai, paraiškos, pasiūlymai bei jų nagrinėjimo ir vertinimo dokumentai, Komisijos sprendimų priėmimo, derybų ar kiti protokolai, susirašinėjimo su dalyviais dokumentai, kiti su koncesijos suteikimu susiję dokumentai saugomi ne trumpiau kaip 4 metus nuo koncesijos suteikimo procedūros pabaigos, koncesijos sutartys, jų pakeitimai ir su jų vykdymu susiję dokumentai – ne trumpiau kaip 4 metus nuo koncesijos sutarties įvykdymo.
Šioje dalyje nurodyti dokumentai saugomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka.“
Pripažinti netekusiu galios 71 straipsnį. 71 straipsnis. Suteikiančiosios institucijos vadovų ir kitų įgaliotų asmenų atsakomybė
suteikiančiosios institucijos vadovas teisės aktų nustatyta tvarka. 2. Komisijos nariai, ekspertai, stebėtojai, už sutarties vykdymą atsakingi asmenys ir kiti asmenys už savo veiką atsako teisės aktų nustatyta tvarka. 39 straipsnis. 73 straipsnio pakeitimas Pakeisti 73 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Ekonominės veiklos vykdytojas turi teisę pateikti pretenziją suteikiančiajai institucijai ar įgaliotajai institucijai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui (išskyrus ieškinį dėl koncesijos sutarties pripažinimo negaliojančia ar ieškinį dėl koncesijos sutarties nutraukimo pripažinimo nepagrįstu):
1) per 10 dienų (suteikiant supaprastintą koncesiją – per 5 darbo dienas) nuo suteikiančiosios institucijos ar įgaliotosios institucijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo ekonominės veiklos vykdytojui dienos, o jeigu šis pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – per 15 dienų nuo pranešimo išsiuntimo ekonominės veiklos vykdytojui dienos;
2) per 10 dienų (suteikiant supaprastintą koncesiją – per 5 darbo dienas) nuo paskelbimo apie suteikiančiosios institucijos ar įgaliotosios institucijos priimtą sprendimą dienos, jeigu šiame įstatyme nėra reikalavimo raštu informuoti ekonominės veiklos vykdytojus ar suinteresuotus dalyvius apie suteikiančiosios institucijos ar įgaliotosios institucijos priimtus sprendimus.“
galios Pripažinti netekusiu galios Įstatymo 6 priedą. Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo
informacijos suteikti galinčios tarnybos pavadinimas, identifikacinis numeris (jeigu numatytas nacionalinės teisės aktų), adresas, įskaitant bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) kodą, telefono numeris, fakso numeris, el. pašto ir interneto adresas. 2. Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno kodai. 3. Pagrindinės darbų vykdymo vietos NUTS kodas, jeigu tai yra darbų koncesija, arba pagrindinės paslaugų suteikimo vietos NUTS kodas, jeigu tai yra paslaugų koncesija. 4.
apimtis, paslaugų pobūdis ir apimtis. 5. Kai taikoma, koncesijos vertės pakeitimas, įskaitant dėl pakeitimo padidėjusias kainas ar mokesčius. 6. Aplinkybių, dėl kurių buvo būtina daryti pakeitimus, aprašymas. 7. Sprendimo dėl koncesijos suteikimo data. 8. Kai taikoma, naujo ekonominės veiklos vykdytojo ar vykdytojų pavadinimas, adresas, įskaitant NUTS kodą, telefono numeris, fakso numeris, el. pašto adresas ir interneto adresas. 9. Informacija, ar koncesija susijusi su iš Europos Sąjungos lėšų finansuojamu projektu ir (ar) programa. 10. Įstaigos, atsakingos už peržiūros ir atitinkamais atvejais tarpininkavimo procedūras, pavadinimas ir adresas. Tiksli informacija, susijusi su peržiūros procedūrų terminu, arba prireikus tarnybos, iš kurios šią informaciją galima gauti, pavadinimas, adresas, telefono numeris, fakso numeris ir el. pašto adresas. 11. Ankstesnių publikacijų Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dėl šiame skelbime minimos (minimų) sutarties (sutarčių) data (datos) ir nuoroda (nuorodos). 12. Skelbimo išsiuntimo data. 13. Kita aktuali informacija. 41 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 15 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo 30 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2022 m. lapkričio 14 d. 3. Viešųjų pirkimų tarnyba iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtos koncesijų suteikimo procedūros tęsiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
priežastys, parengto projekto tikslas ir uždaviniai Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo Nr. I-1510 pakeitimo įstatymas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant suderinti Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo (toliau – Koncesijų įstatymas) nuostatas su 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/23/ES dėl koncesijų sutarčių suteikimo (toliau – Direktyva 2014/23/ES) nuostatomis. Ekonomikos ir inovacijų ministerija, vertindama visą viešųjų pirkimų sistemą, analizavo Europos Komisijos ir Viešųjų pirkimų tarnybos skelbiamus duomenis, rengė viešąją konsultaciją, kurios metu buvo organizuoti susitikimai ir diskusijos su savivaldybių, didžiųjų perkančiųjų organizacijų, mažesnių perkančiųjų organizacijų, asociacijų, finansinę paramą administruojančių institucijų, tiekėjų atstovais, taip pat skelbtos perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų apklausos. Viešosios konsultacijos metu organizuotas susitikimas ir su suteikiančiosiomis institucijomis. Jos metu aptarti suteikiančiosioms institucijoms bei koncesijas kontroliuojančioms institucijoms praktikoje kylantys klausimai. Reikšmingų pasiūlymų dėl koncesijų suteikimą reguliuojančių teisės aktų tobulinimo nebuvo gauta. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija. Įstatymo projektą parengė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Viešųjų pirkimų politikos skyriaus (vedėja – Aurelija Ylė, tel. 8 611 13 021, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Laura Banevičiūtė, tel. 8 653 11 921, el. p. [email protected]. 3.
projekte aptarti teisiniai santykiai Koncesijų įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje apibrėžiama išsamaus įsipareigojamojo pasiūlymo sąvoka, pagal kurią ekonominės veiklos vykdytojas raštu ir elektroninėmis priemonėmis teikia dokumentus ir duomenis, kuriais teikiamas siūlymas atlikti darbus ir
(ar) teikti paslaugas pagal suteikiančiosios institucijos nustatytas koncesijos suteikimo sąlygas. Koncesijų įstatymo 3 straipsnio 10 dalyje apibrėžiama koncesijos sąvoka, pagal kurią suteikiančioji institucija, vadovaudamasi Koncesijų įstatymu ir sudaroma sutartimi, koncesininkui suteikia leidimą vykdyti ūkinę komercinę veiklą, kuri apima paslaugų teikimą ir (ar) darbų vykdymą, ir (ar) viešųjų paslaugų teikimą, kai koncesininkas prisiima visą ar didžiąją dalį su tokia veikla susijusios rizikos bei atitinkamas teises ir pareigas, o jo atlygį už tokią veiklą sudaro tik teisės užsiimti atitinkama veikla suteikimas ir pajamos iš tokios veiklos arba tokios teisės suteikimas ir pajamos iš tokios veiklos kartu su atlygiu, mokamu koncesininkui suteikiančiosios institucijos, atsižvelgiant į jos prisiimtą riziką. Koncesijų įstatymo 3 straipsnio 20 dalyje apibrėžiama netinkamos paraiškos sąvoka, t.y. tokia paraiška, kurią pateikęs ekonominės veiklos vykdytojas atitinka suteikiančiosios institucijos koncesijos dokumentuose nustatytą ekonominės veiklos vykdytojo pašalinimo pagrindą arba neatitinka šiuose dokumentuose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų. Koncesijų įstatymo 3 straipsnio 13 dalyje apibrėžiamas koncesijos sutarties sudarymo atidėjimo terminas, kuris prasideda nuo pranešimo apie sprendimą sudaryti koncesijos sutartį išsiuntimo suteikiančiosios institucijos suinteresuotiems dalyviams dienos ir kuriam pasibaigus sudaroma koncesijos sutartis, ir nustatoma termino trukmė – 15 dienų. Koncesijų įstatymo 3 straipsnio 23 dalyje nurodoma pasiūlymo sąvoka.
Pagal ją tai yra dalyvio raštu ir elektroninėmis priemonėmis teikiamų dokumentų ir duomenų visuma, apimanti preliminarų neįsipareigojamąjį pasiūlymą, išsamų įsipareigojamąjį pasiūlymą ir paaiškinimus. Šiuo metu galiojančiame Koncesijų įstatyme nenumatyta galimybė suteikti supaprastintą koncesiją. Koncesijų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatoma, kad apskaičiuojant koncesijos vertę, suteikiančioji institucija turi atsižvelgti į koncesijos sutarties trukmę ir koncesijos sutarties pratęsimą, jeigu toks numatytas. Koncesijų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatoma, kad suteikiančioji institucija, apskaičiuodama koncesijos vertę, turi atsižvelgti ir į koncesininko pajamas iš darbų ir teisės eksploatuoti darbų rezultatus ir (ar) paslaugų, gautinas kaip tiesioginių vartotojų sumokami mokėjimai (įskaitant netesybas) už naudojimąsi darbų rezultatais ir paslaugomis. Koncesijų įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kuri numato, jog koncesijos suteikimo metu koncesijos vertei padidėjus arba sumažėjus daugiau kaip 20 procentų negu vertei, nustatytai šio įstatymo 14 straipsnio 9 ir 10 dalyse nurodytuose sprendimuose, koncesijos verte laikoma ta vertė, kuri apskaičiuota koncesijos suteikimo metu. Koncesijų įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai koncesija skaidoma į atskiras darbų ir paslaugų dalis, bendrą koncesijos vertę sudaro visų dalių vertė. Koncesijų įstatymo 6 straipsnyje nurodytos išimtys, kada netaikomos Koncesijų įstatymo nuostatos. Šio straipsnio 7 dalyje numatyta, kad Koncesijų įstatymo nuostatos netaikomos sudaromoms sutartims dėl darbo sutarčių. Koncesijų įstatymo I skyriaus ketvirtajame skirsnyje nustatyti mišrių koncesijų, sutarčių, apimančių Koncesijų įstatymo 2 priede nurodytų rūšių ir kitų rūšių veiklą bei mokslinių tyrimų plėtros paslaugų koncesijų ypatumai.
Šiuo metu Koncesijų įstatyme nėra numatyta galimybė suteikiančiosioms institucijoms nesudaryti sutarties ar ją nutraukti, kai dalyvis, subrangovas, koncesininkas ar ekonominės veiklos vykdytojai, kurių pajėgumais yra remiamasi, patys ar juos kontroliuojantys asmenys, ar dalyvio siūlomos prekės ar paslaugos yra iš priešiškų valstybių netgi tuo atveju, kai dėl tokių valstybių veiksmų yra paskelbta mobilizacija, nepaprastoji padėtis ar vyksta karas. Koncesijų įstatymo
jos veiklą. Koncesijų įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, kad visas dalyvio pasiūlymas negali būti laikomas konfidencialia informacija, tačiau dalyvis turi teisę tam tikrą pateiktą informaciją nurodyti kaip konfidencialią. Konfidencialia informacija gali būti komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai. Minėtame straipsnyje taip pat įtvirtinti kriterijai, pagal kuriuos informacija nėra laikoma konfidencialia, pavyzdžiui, jeigu būtų pažeisti Koncesijų įstatymo reikalavimai dėl paskelbimo apie sudarytą pirkimo sutartį ar dėl dalyvių informavimo. Taip pat yra įtvirtinta pareiga suteikiančiajai institucijai, turint abejonių dėl dalyvio pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo, kreiptis į dalyvį, kad jis įrodytų, kodėl jo nurodyta informacija yra konfidenciali. Dalyvis tokius įrodymus turi pateikti per suteikiančiosios institucijos nustatytą ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą.
Koncesijų įstatymo 22 straipsnyje įtvirtinta pareiga suteikiančiosioms institucijoms reikalauti, kad jos ar įgaliotosios institucijos darbuotojai, iniciatoriai, Komisijos nariai ar ekspertai koncesijos suteikimo procedūrose dalyvautų ar su koncesijos suteikimu susijusius sprendimus priimtų tik prieš tai pasirašę konfidencialumo pasižadėjimą ir Viešųjų pirkimų tarnybos kartu su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija nustatytos formos nešališkumo deklaraciją. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas nustato pareigą suteikiančiosios institucijos vadovams, koncesijų suteikimo komisijų nariams, koncesijos suteikimo procedūrose dalyvaujantiems ekspertams ir iniciatoriams deklaruoti privačius interesus pateikiant privačių interesų deklaraciją. Šiuo metu Koncesijų įstatymas nereguliuoja komunikavimui pasirinktų priemonių bei jų techninių charakteristikų vienodo prieinamumo visiems ekonominės veiklos vykdytojams ir jų suderinamumo su visuotinai naudojamomis informacinių ir ryšių technologijų priemonėmis. Koncesijų įstatymo 26 straipsnyje įtvirtinta, kada suteikiančioji institucija pašalina arba gali pašalinti dalyvį iš koncesijos procedūros. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, nevykdymą dalyvis iš koncesijos suteikimo procedūros pašalinamas, jeigu suteikiančioji institucija, nurodyta Koncesijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose, sužino, kad dalyvis už tai nuteistas arba turi kitų įrodymų apie šių įsipareigojimų nevykdymą.
Koncesijų įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje numatyti atvejai, kai suteikiančioji institucija pašalina dalyvį iš koncesijos suteikimo procedūros, o 6 dalyje – gali būti šalinamas iš koncesijos suteikimo procedūros, kai suteikiančioji institucija tokį pašalinimo pagrindą nustatė koncesijos suteikimo dokumentuose. Koncesijų įstatymo 26 straipsnio 4 dalies
koncesijos procedūros, jeigu jis koncesijos procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį nustatytiems reikalavimams. Šiuo pagrindu dalyvis iš koncesijos suteikimo procedūros taip pat šalinamas, jei per pastaruosius vienerius metus nuslėpė informaciją ar buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl dalyvio pašalinimo iš koncesijos suteikimo procedūros. Koncesijų įstatymo 26 straipsnio 4 dalies
koncesijos procedūros, jeigu jis yra neįvykdęs koncesijos sutarties ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis koncesijos sutarties pažeidimas, dėl kurio per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta sutartis arba buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad dalyvis sutartyje nustatytą esminę koncesijos sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, ar buvo priimtas suteikiančiosios institucijos sprendimas, kad dalyvis koncesijos sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to buvo pritaikyta sutartyje nustatyta sankcija.
Pažymėtina, kad suteikiančioji institucija informaciją apie tokius dalyvius, taip pat apie dalyvius, pateikusius melagingą informaciją, skelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Koncesijų įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nurodomi atvejai, kada suteikiančioji institucija bet kuriuo metu iki koncesijos sutarties sudarymo gali nutraukti koncesijos suteikimo procedūras. Koncesijų įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Viešųjų pirkimų tarnyba Koncesijų įstatymo reikalavimus atitinkančius skelbimus Europos Komisijos nustatyto formato elektroninėmis priemonėmis privalo per 5 darbo dienas nuo skelbimo gavimo dienos pateikti Europos Sąjungos leidinių biurui. Koncesijų įstatymo 31 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad suteikiančioji institucija koncesijos dokumentuose turi pateikti visą informaciją apie koncesijos suteikimo sąlygas, procedūras ir nurodyti, kuri informacija yra konfidenciali ir negali būti skelbiama pagal šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalį. Koncesijų įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje nurodoma informacija, kuri turi būti pateikiama koncesijos dokumentuose. Koncesijų įstatymo 33 straipsnis reguliuoja koncesijos dokumentų teikimo aspektus.
Koncesijų įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paraiškų dalyvauti koncesijoje pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 30 dienų nuo Viešųjų pirkimų tarnybos skelbimo išsiuntimo Europos Sąjungos oficialiajam leidiniui ar nuo kvietimo pateikti paraiškas išsiuntimo dienos. Koncesijų įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai suteikiančioji institucija kviečia ekonominės veiklos vykdytojus pateikti preliminarius neįsipareigojamuosius pasiūlymus, šių pasiūlymų pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 22 dienos nuo kvietimo pateikti pasiūlymus išsiuntimo dienos. Koncesijų įstatymo 40 straipsnio 2 dalis detalizuoja susipažinimo su dalyvio paraiškomis ar pasiūlymais konkretų laiką – nurodoma diena, valanda ir minutė. Taip pat numatyta, kad komisijos posėdžio diena, valanda ir minutė turi sutapti su paraiškų ir pasiūlymų pateikimo termino pabaiga. Koncesijų įstatymo 43 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kokius ekonominės ir finansinės būklės reikalavimus, reikalingus koncesijos sutarčiai įvykdyti, gali nustatyti suteikiančioji institucija. To paties straipsnio 3 dalyje įvardijami dokumentai, kurių suteikiančioji institucija turi teisę prašyti pateikti, kad įsitikintų dalyvio atitikimu nustatytiems reikalavimams. Koncesijų įstatymo 53 straipsnio 1 dalies nuostatos detalizuoja koncesijos dalyko pakeitimo galimybes po derybų. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad pasibaigus deryboms, suteikiančioji institucija turi teisę paprašyti dalyvio pateikti galutinį pasiūlymą, atsižvelgiant į derybų rezultatus. Koncesijų įstatymo III skyriaus antrajame skirsnyje nustatytos sąlygos, kada koncesijos gali būti suteikiamos be konkurso ir jų suteikimo tvarka. Koncesijų įstatymo 60 straipsnio 6 dalies 4 punktas nustato, jog koncesijos sutartyje turi būti numatyti koncesijos sutarties įvykdymo terminai.
Koncesijų įstatymas nenumato pareigos skelbti koncesijų sutartis ir jų pakeitimus Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Koncesijų įstatymo 62 straipsnis detalizuoja koncesijos sutarties keitimą jos galiojimo laikotarpiu. Koncesijų įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga suteikiančiosioms institucijoms teikti Viešųjų pirkimų tarnybai ataskaitas po koncesijos suteikimo, visų suteiktų koncesijų per kalendorinius metus ir dėl kiekvienos įvykdytos ar nutrauktos koncesijos sutarties. Koncesijų įstatymo 6 priede „Skelbimo dėl koncesijos pakeitimo pagal Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo 30 straipsnį turinys“ išdėstytas skelbimo dėl koncesijos pakeitimo turinys. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Dėl Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 ir 6 dalies (Koncesijų įstatymo 3 straipsnio 9 ir 23 dalies). Atsižvelgiant į tai, kad sąvokos „raštu“ apibrėžimas apima ir elektroninėmis priemonėmis perduotą ir saugomą informaciją, išsamaus įsipareigojamojo pasiūlymo ir pasiūlymo sąvokose siūloma atsisakyti perteklinių nuostatų, jas patikslinant. Dėl Įstatymo projekto 1 straipsnio
suderinti Koncesijų įstatyme vartojamus terminus tikslinama Koncesijų įstatymo
vietoje žodžių „ūkinė komercinė veikla“ įrašoma „ekonominė veikla“. Dėl Įstatymo projekto 1 straipsnio 5 dalies (Koncesijų įstatymo 3 straipsnio 20 dalies). Siekiant suderinti Koncesijų įstatyme vartojamus terminus patikslinama netinkamos paraiškos sąvoka – vietoje žodžių
„ekonominės veiklos vykdytojas“ įrašant „dalyvis“. Dėl Įstatymo projekto 1 straipsnio
įstatymo 3 straipsnio 13 dalies ir 60 straipsnio 7 dalies).
Suteikiančiosios institucijos, teikdamos pasiūlymus dėl Koncesijų įstatymo tobulinimo, pažymėjo, kad koncesijos suteikimo procedūra yra ilga ir nepatraukli dėl teisės aktuose nustatytų koncesijos suteikimo terminų. Todėl, siekiant pagreitinti koncesijos suteikimo procedūras, siūloma keisti Koncesijų įstatymo 3 straipsnio 13 dalies ir 60 straipsnio
sudarymo atidėjimo terminas negali būti trumpesnis kaip 10 dienų, supaprastintos koncesijos atveju – ne trumpesnis kaip 5 darbo dienos, o jeigu pranešimas apie sprendimą sudaryti koncesijos sutartį nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, terminas negali būti trumpesnis kaip 15 dienų. Taip pat numatoma, kad atidėjimo terminas gali būti netaikomas, kai vienintelis dalyvis yra tas, su kuriuo sudaroma koncesijos sutartis, ir nėra kitų dalyvių. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – Įstatymas) ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme Nr. XIII-328 (toliau – KS įstatymas) tokie viešojo pirkimo–pardavimo sutarties ir pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo atidėjimo terminai jau yra įtvirtinti. Dėl Įstatymo projekto 1 straipsnio
straipsnio 28¹ dalis). Įstatymo projektu siekiama sutrumpinti ir supaprastinti suteikiančiosioms institucijoms koncesijos suteikimo procedūrą, kai koncesijos vertė nesiekia tarptautinės koncesijos vertės. Įvertinus tai, kad viešuosius pirkimus reguliuojančiuose teisės aktuose vartojamos ir sistemos dalyviams jau žinomos supaprastintų viešųjų pirkimų ir supaprastintų pirkimų sąvokos, analogišką sąvoką (supaprastinta koncesija) siūloma nustatyti ir Įstatymo projekto 1 straipsnio 7 dalyje.
Dėl Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalies (Koncesijų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Siekiant nacionalinio reguliavimo suderinamumo su Direktyvos 2014/23/ES nuostatomis, tikslinama Koncesijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostata – numatoma, kad suteikiančioji institucija apskaičiuodama koncesijos vertę turi atsižvelgti ne tik į koncesijos sutarties trukmę ir koncesijos sutarties pratęsimą, jeigu toks numatytas, tačiau ir visas koncesijos sutarties pasirinkimo galimybes. Dėl Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalies (Koncesijų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies
tam tikrą sumą, koncesininkas dalijasi pajamomis, viršijančiomis nustatytą ribą, su suteikiančiąja institucija. Tokiais atvejais ta dalis pajamų, kurią gauna suteikiančioji institucija, neturėtų būti įskaičiuojama į koncesijos vertę. Atsižvelgiant į tai, siūloma patikslinti Koncesijų įstatymo 5 straipsnio
neįskaičiuojama suteikiančiajai institucijai mokama pajamų dalis, jeigu sutartyje numatytas pajamų, viršijančių nustatytą ribą, dalijimasis. Dėl Įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalies (Koncesijų įstatymo 5 straipsnio 4 dalies). Atsižvelgiant į Europos Komisijos 2019 m. spalio 10 d. oficialiame pranešime dėl Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūros Nr.
2019/2246 dėl Direktyvų netinkamo perkėlimo į nacionalinę teisę išdėstytą nuomonę ir siekiant nacionalinio reguliavimo suderinamumo su Direktyvos 2014/23/ES nuostatomis, tikslinama Koncesijų įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostata – numatoma, kad koncesijos suteikimo metu koncesijos vertei padidėjus daugiau kaip 20 procentų, palyginti su ta verte, kuri apskaičiuota iki koncesijos suteikimo procedūros pradžios, koncesijos verte laikoma ta vertė, kuri apskaičiuota koncesijos suteikimo metu. Dėl Įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalies (Koncesijų įstatymo 5 straipsnio 6 dalies). Siekiant Koncesijų įstatymo suderinamumo su Direktyvos 2014/23/ES nuostatomis, patikslinama Koncesijų įstatymo 5 straipsnio 6 dalis, papildant, kad tokiu atveju, kai koncesijos suteikimo metu ketinama sudaryti koncesijos sutartį kiekvienai koncesijos daliai, turi būti vadovaujamasi Koncesijų įstatymo nuostatomis, kurios taikomos atsižvelgus į bendrą visų koncesijos dalių vertę. Dėl Įstatymo projekto 3 straipsnio (Koncesijų įstatymo 6 straipsnio 7 dalies). Atsižvelgiant į tai, kad Direktyvoje 2014/23/ES nėra numatyta išimtis sudaromoms darbo sutartims, atsisakoma Koncesijų įstatymo 6 straipsnio 7 dalies nuostatų. Dėl Įstatymo projekto 4 straipsnio (Koncesijų įstatymo I skyriaus ketvirtojo skirsnio). Siekiant suderinamumo su Direktyvos 2014/23/ES 20 ir 21 straipsniais, Įstatymo projektu siūloma patikslinti 11 ir 12 straipsnius, taip pat siūlomos naujų 11¹ ir 12¹ straipsnių nuostatos, kurios įgyvendina Direktyvos 2014/23/ES 21 ir 23 straipsnius. Dėl Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalies (Koncesijų įstatymo 14 straipsnio 12 dalies).
perkančiosioms organizacijoms numato galimybes atliekant viešuosius pirkimus mobilizacijos, karo ar nepaprastosios padėties atveju atmesti pasiūlymus, kai tiekėjas, subtiekėjas ar ūkio subjektai, kurių pajėgumais yra remiamasi, patys ar juos kontroliuojantys asmenys yra registruoti Vyriausybės tvirtiname sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose arba prekių kilmė yra ar paslaugos teikiamos iš minėtame sąraše nurodytų valstybių ar teritorijų. Toks pasiūlymų atmetimas galimas ir Vyriausybei priėmus sprendimą, kad yra poreikis taikyti atitinkamas nuostatas atsižvelgiant į ypatingą grėsmę nacionaliniam saugumui. Esant minėtoms aplinkybėms taip pat galima nutraukti ir jau sudarytas pirkimo sutartis. Atsižvelgiant į šį reguliavimą, Įstatymo projekte siūloma numatyti, kad esant aukščiau išvardintoms aplinkybėms suteikiančiosios institucijos paraiškos ar pasiūlymo vertinimui ir sutarties nutraukimui mutatis mutandis galės taikyti Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 2¹ dalies ir 90 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas. Dėl Įstatymo projekto 8 straipsnio 1 ir 2 dalies, 38 straipsnio (Koncesijų įstatymo 20 ir 68 straipsnio). Pažymėtina, kad labai svarbu ne tik gerai atlikti koncesijų suteikimo procedūras, bet ypač daug dėmesio suteikiančioji institucija turėtų skirti koncesijos sutarties vykdymui, t. y. vertinti, ar tikrai įsigijo tas, paslaugas ar darbus, kurių prašyta koncesijos suteikimo dokumentuose ir nurodyta pasiūlymuose. Siekiant užtikrinti viso koncesijos suteikimo teisėtumą ir racionalų lėšų panaudojimą būtina skatinti suteikiančiąsias institucijas stiprinti koncesijos suteikimo vidaus kontrolės sistemas.
Todėl Įstatymo projekte siūloma nustatyti pareigą suteikiančiajai institucijai apibrėžti koncesijos suteikimo vidaus kontrolės procese dalyvaujančių asmenų, įskaitant asmenį, kuris būtų atsakingas už koncesijos sutarties vykdymą, jos ar pakeitimų skelbimą, funkcijas, atsakomybę ir atskaitomybę. Pažymėtina, kad siekiant didesnį dėmesį skirti tinkamam koncesijų sutarčių vykdymui, Įstatymo projekte siūloma nustatyti pareigą suteikiančiajai institucijai paskirti asmenį arba sudaryti komisiją, atsakingą už koncesijos sutarties vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad koncesijos yra labai skirtingos, siūloma suteikti diskrecijos teisę pačiai suteikiančiajai institucijai nuspręsti, kurį koncesijos sutarties vykdymo priežiūros variantą pasirinkti. Siekiant išvengti galimybės atskirais atvejais ilginti koncesijos suteikimo procedūras bei suteikiančiojoje institucijoje formuoti skirtingą praktiką, manytina, kad suteikiančiosios institucijos iš esmės panašiose koncesijos suteikimo procedūrose turėtų taikyti tą pačią praktiką skiriant už koncesijos sutarties vykdymą atsakingą asmenį ar komisiją. Dėl Įstatymo projekto 9 straipsnio (Koncesijų įstatymo 21 straipsnio 3 ir 4 dalies). Įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalyje keičiamo 21 straipsnio 3 dalimi siūloma nustatyti, kad konfidencialia informacija negalima laikyti pateiktos dalyvio pašalinimo pagrindų nebuvimą ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams patvirtinančiuose dokumentuose, taip pat informacijos apie pasitelktus ūkio subjektus, kuriais remiasi dalyvis, ir subrangovus, išskyrus informaciją, kurią atskleidus būtų pažeisti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimai arba kiti dalyvio įsipareigojimai. Pastebėtina, kad toks reguliavimas jau yra numatytas Įstatyme.
Įvertinus tai, kad Įstatyme dalyviams yra įtvirtinta pareiga pagrįsti jų nurodomos informacijos konfidencialumą, bei siekiant trumpinti koncesijos suteikimo procedūras, Koncesijų įstatymo 21 straipsnio
institucija turi duoti dalyviui, kad jis pagrįstų nurodytą konfidencialią informaciją. Dėl Įstatymo projekto 10 straipsnio (Koncesijų įstatymo 22 straipsnio 2 dalies). Siekiant atsisakyti besidubliuojančių reikalavimų, Koncesijų įstatymo 22 straipsnio 2 dalį siūloma papildyti nuostatomis, pagal kurias asmenys, dalyvaujantys koncesijos suteikimo procedūrose ar priimantys su koncesijos suteikimu susijusius sprendimus, galėtų neteikti nešališkumo deklaracijos, jeigu jiems pareiga deklaruoti privačius interesus nustatyta Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme. Atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos atliktus analitinės antikorupcinės žvalgybos tyrimus, pateiktas korupcijos rizikas bei siekiant dar didesnio viešųjų pirkimų ir koncesijų suteikimo skaidrumo ir susitarimų dėl pirkimų ir koncesijų suteikimo užkardymo, siūloma Koncesijų įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyti pareigą suteikiančiajai institucijai pasibaigus koncesijos suteikimui paviešinti visus koncesijos suteikimo metu sprendimų priėmime dalyvavusius asmenis (vardus, pavardes). Įvertinus tai, kad viešųjų pirkimų duomenys yra aktualūs viešojo intereso apsaugai, pavyzdžiui, valstybės intuicijoms atliekant patikrinimus ar tyrimus, Įstatymo projekte nenustatomas tokių duomenų skelbimo laikotarpis. Pažymėtina, kad koncesijos suteikimo procedūrų ataskaitoje būtų nurodomi tų asmenų vardai ir pavardės, kuriems pareiga deklaruoti viešus ir privačius interesus jau nustatyta Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme, t. y. minėtų asmenų duomenys jau viešinami teisės aktų nustatyta tvarka.
Šiuo atveju papildomi asmenų, dalyvaujančių koncesijų suteikime, duomenys nebūtų viešinami tokiu būdu būtų laikantis asmens duomenų kiekio mažinimo principo, o tik jau skelbiami duomenys susiejami su konkrečia suteikta koncesija. Dėl Įstatymo projekto 11 straipsnio (Koncesijų įstatymo 23 straipsnio 6 dalies). Siekiant tinkamai įgyvendinti Direktyvos 2014/23/ES 29 straipsnio 2 dalies nuostatas, susijusias su komunikavimui pasirinktomis priemonėmis bei jų techninėmis charakteristikomis, Koncesijų įstatymo 23 straipsnį siūloma papildyti nauja 6 dalimi. Ja nustatoma, kad Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonės, informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonės ir jų techninės charakteristikos turi nediskriminuoti ekonominės veiklos vykdytojų, būti visiems prieinamos ir suderintos su visuotinai naudojamomis informacinių ir ryšių technologijų priemonėmis, negali riboti ekonominės veiklos vykdytojų galimybių dalyvauti koncesijos suteikimo procedūrose. Dėl Įstatymo projekto 12 straipsnio (Koncesijų įstatymo 26 straipsnio). Siekiant tinkamai įgyvendinti Direktyvos 2014/23/ES nuostatas dėl rimto profesinio pažeidimo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimą byloje Nr. C-41/18 (toliau – ESTT byla), tikslinamos Koncesijų įstatymo
procedūrų dėl rimto profesinio pažeidimo pagrindą.
Direktyvos 2014/23/ES 38 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai gali pašalinti arba gali būti valstybių narių įpareigoti pašalinti iš dalyvavimo koncesijos procedūroje ekonominės veiklos vykdytojus, esančius bet kurioje iš minėtoje nuostatoje nurodytų situacijų. ESTT byloje nurodė, kad „iš šios nuostatos formuluotės matyti, kad perkančiosios organizacijos, o ne nacionalinis teismas turi įvertinti, ar ekonominės veiklos vykdytojas turi būti pašalintas iš viešojo pirkimo procedūros.“ Kaip nurodyta Direktyvos 2014/23/ES 70 preambulėje, suteikiančiosioms institucijoms suteikiama teisė pašalinti dalyvį iš koncesijos procedūros visų pirma yra skirta tam, kad ji galėtų įvertinti kiekvieno konkurso dalyvio sąžiningumą ir patikimumą. Jei suteikiančioji institucija būtų automatiškai saistoma trečiosios šalies atlikto vertinimo, jai tikriausiai būtų sunku taikant neprivalomus pašalinimo pagrindus skirti ypatingą dėmesį proporcingumo principui. ESTT byloje taip pat pažymėta, kad prieš nuspręsdama pašalinti dalyvį suteikiančioji institucija turėtų atsižvelgti į padarytų pažeidimų nereikšmingumą arba į nereikšmingų pažeidimų pasikartojimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Koncesijų įstatymo
iš koncesijos suteikimo procedūrų dėl rimto profesinio pažeidimo pagrindu. Siekiama nustatyti, kad suteikiančioji institucija šalina arba gali pašalinti dalyvį iš koncesijų suteikimo procedūrų, jeigu jis yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, dėl kurio suteikiančioji institucija abejoja dalyvio sąžiningumu ir kurį gali įrodyti bet kokiomis tinkamomis priemonėmis, jei nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo ne daugiau kaip 1–3 metai.
Pažymėtina, kad Koncesijų įstatymo 26 straipsnio 6 dalyje siūloma atsisakyti konkrečių teisės aktų pažeidimų vardijimo, nes, siekiant tinkamai įgyvendinti Direktyvos 2014/23/ES nuostatas, Koncesijų įstatyme negalėtų būti pateiktas baigtinis pažeidimų, kurie laikomi rimtu profesiniu pažeidimu, sąrašas. Įstatymo projekto 9 straipsnyje nurodomas privalomas (Koncesijų įstatymo 26 straipsnio 6 dalies 3 punkte – galimas) dalyvio pašalinimo dėl rimto profesinio pažeidimo iš koncesijos suteikimo procedūros pagrindas. Vienas iš privalomų dalyvio pašalinimo dėl rimto profesinio pažeidimo iš koncesijos suteikimo procedūros pagrindų – dalyvis neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40¹ straipsnio 1 dalyje. Siekiant sudaryti tinkamas sąlygas suteikiančiajai institucijai nuspręsti dėl dalyvio pašalinimo iš koncesijos suteikimo procedūros, pažymėtina, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turėtų skelbti Mokesčių administravimo įstatymo 40¹ straipsnio 1 dalyje išvardytų pažeidimų padarymo datą. Įgyvendinant Direktyvos 2014/23/ES tikslus ir nuostatas, suteikiama diskrecijos teisė suteikiančiajai institucijai, įvertinus turimą informaciją apie rimtą profesinį pažeidimą, dėl kurio ji abejoja dalyvio sąžiningumu, spręsti, ar dalyvį šalinti iš koncesijos suteikimo procedūros, ar ne.
Svarbu pažymėti, kad priemonės, kuriomis suteikiančioji institucija gali įrodyti minėto pagrindo buvimą, nėra išimtinai siejamos su teismo ar kitos institucijos sprendimu, o paliekama teisė pačiai institucijai bet kokiomis tinkamomis priemonėmis įrodyti turimą informaciją. Taip pat, įgyvendinant Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos įgyvendinimo 2020–2022 metų tarpinstitucinį veiklos plano, patvirtinto 2020 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos įgyvendinimo 2020–2022 metų tarpinstitucinį veiklos plano patvirtinimo“ Nr. 1232, priemones, siūlytina pakeisti Koncesijų įstatymo 26 straipsnio 4 dalį – papildyti nauju punktu ir nustatyti, kad suteikiančioji institucija pašalina (buvo – „gali pašalinti“) dalyvį iš koncesijos procedūros, jeigu ji bet kokiomis tinkamomis priemonėmis gali įrodyti, kad dalyvis yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, dėl kurio suteikiančioji institucija abejoja dalyvio sąžiningumu, – draudimo sudaryti draudžiamus susitarimus, įtvirtinto Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, pažeidimą ir jei nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai. Taip pat Koncesijų įstatymo 26 straipsnio
dalyvį iš koncesijos suteikimo procedūros ne tik tuo atveju, kai šis koncesijos suteikimo procedūros metu nuslėpė ar pateikė melagingą informaciją, tačiau ir tuo atveju, kai tai įvyko ankstesnių koncesijos suteikimo ar viešųjų pirkimų procedūrų metu.
Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnyje ir Direktyvos 2014/23/ES 38 straipsnyje įtvirtintas ribojimas tiekėjams ir dalyviams, kurie galutiniu teismo sprendimu yra pašalinti iš pirkimo ar koncesijos suteikimo procedūros. Tokie tiekėjai ir dalyviai negali teismo sprendime nurodytą pašalinimo laikotarpį pasinaudoti reputacijos susigrąžinimo (angl. self-cleaning) mechanizmu ir toliau dalyvauti pirkimuose ar koncesijos suteikimo procedūroje. Siekiant tinkamai įgyvendinti minėtų direktyvų nuostatas ir neleisti tokiems dalyviams dalyvauti koncesijos suteikimo procedūroje, keičiamas Koncesijų įstatymo 26 straipsnis – jis papildomas 10 dalimi, kurioje draudžiama dalyviui teismo sprendime nurodytą laikotarpį pasinaudoti šio straipsnio 9 dalyje nustatyta galimybe, kai jis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu pašalintas iš pirkimo ar koncesijos suteikimo procedūros. Įvertinus tai, kad teismas priimdamas sprendimą gali nurodyti laikotarpį, kurį tiekėjas ar dalyvis šalinamas iš pirkimo ar koncesijos suteikimo procedūrų, atitinkamai pildomos Koncesijų įstatymo 26 straipsnio nuostatos, nustatančios dalyvio šalinimo iš koncesijos suteikimo procedūrų laikotarpį.
Siekiant sudaryti galimybę Koncesijų įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje nurodytu mechanizmu naudotis ir kitoms suteikiančiosioms institucijoms, Įstatymo projekte numatoma, kad suteikiančiosioms institucijoms, nurodytoms įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose, suteikiama teisė pašalinti dalyvį iš koncesijos suteikimo procedūros už įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, nevykdymą pagal šalies, kurioje registruotas dalyvis, ar pagal šalies, kurioje yra dalyvio, kaip fizinio asmens, gyvenamoji vieta, ar šalies, kurioje yra suteikiančioji institucija, reikalavimus, jei suteikiančioji institucija turi duomenų, kad dalyvis yra teistas ar turi įrodymų dėl įstatyme numatytų įsipareigojimų nevykdymo. Taip pat, atsižvelgiant į Direktyvos 2014/23/ES nuostatas, siūloma patikslinti Koncesijų įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 4 punktą numatant, kad dalyvis iš koncesijos suteikimo procedūros nepašalinamas, jei suteikiančiajai institucijai po susipažinimo su paraiška ar pasiūlymu įrodo, kad įvykdė įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu. Siekiant suderinamumo su Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 11 dalies nuostatomis, siūloma Koncesijų įstatymo 26 straipsnį papildyti nauja 11 dalimi, kurioje numatoma, kad dalyvis taip pat pašalinamas, kai turima duomenų, kad jis įsteigtas siekiant išvengti ir kitų pašalinimo pagrindų taikymo. Siekiant teisinio aiškumo siūloma patikslinti Koncesijų įstatymo 26 straipsnio 6 dalies 2 punktą vietoje žodžių „negali pašalinti“ įrašant žodžius „gali nepašalinti“. Dėl Įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalies (Koncesijų įstatymo 28 straipsnio 3 dalies).
Siekiant teisės normų aiškumo bei pritaikomumo praktikoje, siūloma patikslinti Koncesijų įstatymo 28 straipsnio 3 dalį, numatant, kad iki koncesijos sutarties sudarymo koncesijos suteikimo procedūras suteikiančioji institucija gali nutraukti, kai atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti arba koncesijos dokumentuose padaryta klaidų, dėl kurių suteikiančioji institucija negali sudaryti koncesijos sutarties. Atitinkamas pakeitimas teikiamas ir Viešųjų pirkimų įstatymo projektui. Dėl Įstatymo projekto 13, 15 straipsnių ir 19 straipsnio (Koncesijų įstatymo 28 straipsnio 1 dalies, 30 straipsnio ir 36 straipsnio 2 ir 3 dalies, 9 dalies). Įvertinus suteikiančiųjų institucijų pasiūlymus dėl Koncesijų įstatymo tobulinimo ir siekiant sutrumpinti bei supaprastinti koncesijos suteikimo procedūrą, Įstatymo projektu siūloma:
1) pakeisti Koncesijų įstatymo 30 straipsnio
koncesijos suteikimą ir skelbimai dėl koncesijos skelbiami tik Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir neskelbiami per Europos Sąjungos leidinių biurą. Atitinkamai siūloma tikslinti Koncesijų įstatymo 28 straipsnio
procedūra prasideda paskelbus koncesijos skelbimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje;
2) pakeisti Koncesijų įstatymo 30 straipsnio 5 dalį ir numatyti, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, gavusi suteikiančiosios institucijos pateiktus skelbimus, per 3 darbo dienas nuo jų gavimo tarptautinės koncesijos atveju juos išsiunčia Europos Sąjungos leidinių biurui, o supaprastintos koncesijos atveju – paskelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje;
3) pakeisti Koncesijų įstatymo 36 straipsnio 2 ir 3 dalį ir numatyti galimybę kartu su paraiška teikti ir pasiūlymą.
Supaprastintos koncesijos suteikimo procedūros atveju nustatomas ir trumpesnis paraiškos (kartu gali būti teikiamas ir pasiūlymas) pateikimo terminas – 22 dienos nuo skelbimo pateikimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vykdytose grupinėse diskusijose perkančiosios organizacijos pažymėjo, kad praktikoje dažnai susiduria su situacijomis, kai pasiūlyme esant netikslumų jos negali leisti tiekėjui atlikti redakcinio pobūdžio patikslinimų ar pataisymų ir pasiūlymą turi atmesti. Tokiais atvejais gali būti ne tik atmetami racionaliausi pasiūlymai, bet gali tekti pirkimą vykdyti iš naujo. Įvertinus išsakytus pastebėjimus bei siekiant supaprastinti pirkimų ir koncesijų vykdymą, Koncesijų įstatymo 36 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti galimybę tikslinti, papildyti, paaiškinti ar pateikti naujus dokumentus ar duomenis apie atitiktį koncesijos dokumentų reikalavimams, jeigu šių dokumentų ar duomenų trūksta. Pažymėtina, kad tikslinant galutinius pasiūlymus negali būti keičiami tie pasiūlymų duomenys, kurie bus vertinami sudarant pasiūlymų eilę, ir sutartyje ketinama nurodyti kaina, išskyrus atvejus, kai taisoma pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo klaida.
Atkreiptinas dėmesys, kad Koncesijų įstatymas nedetalizuoja, kokiu būdu gali būti tikslinami duomenys. Pavyzdžiui, suteikiančioji institucija, įvertinusi dalyvio pateiktuose duomenyse esančias korektūros ar skaičiavimo klaidas, gali nuspręsti pati atlikti patikslinimus, o į dalyvį kreiptis tik dėl padarytų pataisymų teisingumo patvirtinimo. Dėl Įstatymo projekto 16 ir 41 straipsnių (Koncesijų įstatymo 30 straipsnio ir 6 priedo). Koncesijų skelbimai skelbiami vadovaujantis 2015 m. lapkričio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/1986, kuriuo nustatomos standartinės formos, naudojamos skelbiant su viešaisiais pirkimais susijusius pranešimus, ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (EB) Nr. 842/2011 (OL 2015 L 296, p. 1). Atsižvelgiant į tai, siūloma patikslinti Koncesijų įstatymo 3 straipsnį ir pripažinti netekusiu galios Koncesijų įstatymo 6 priedą – atsisakyti perteklinių nuostatų. Taip pat pakeitimu siekiama mažinti suteikiančiosioms institucijoms perteklinius veiksmus bei suvienodinti su viešųjų pirkimų reguliavimu atsisakant reikalavimo, tačiau paliekant galimybę suteikiančiosioms institucijoms koncesijos skelbimą, skelbimą apie koncesijos suteikimą ir skelbimą dėl koncesijos pakeitimo skelbti savo interneto svetainėje. Dėl Įstatymo projekto 17 straipsnio (Koncesijų įstatymo 31 straipsnio 1 ir 2 dalies). Įvertinus tai, kad Koncesijų įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje teikiama nuoroda į 29 straipsnio 2 dalį, kuri reguliuoja ekonominės veiklos vykdytojų konfidencialios informacijos neatskleidimą, o 31 straipsnis reguliuoja perkančiosios organizacijos rengiamų koncesijos dokumentų turinį, siūloma šią nuostatą patikslinti atsisakant su šiuo straipsniu nesusijusių nuostatų.
Siekiant suderinamumo su Direktyvos 2014/23/ES 26 straipsnio nuostatomis bei ištaisyti techninio pobūdžio neatitikimus, siūloma patikslinti Koncesijų įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 2, 9, 12 ir 23 punktus. Dėl Įstatymo projekto 18 straipsnio (Koncesijų įstatymo 33 straipsnio). Siekiant suderinamumo su Direktyvos 2014/23/ES 34 straipsnio 3 dalies nuostatomis siūloma patikslinti Koncesijų įstatymo 33 straipsnio 3 dalies nuostatas ir pripažinti netekusiu galios 4 dalies nuostatas numatant, kad papildomą informaciją, kuri susijusi su koncesijos dokumentais, suteikiančioji institucija pateikia visiems ekonominės veiklos vykdytojams, jeigu jos buvo paprašyta laiku. Siekiant teisinio aiškumo bei ištaisyti techninio pobūdžio neatitikimus siūloma patikslinti Koncesijų įstatymo 33 straipsnio 1, 2 ir 5 dalis. Dėl Įstatymo projekto 20 straipsnio (Koncesijų įstatymo 40 straipsnio 2 dalies). Susipažinimas su paraiškomis ar pasiūlymais vyksta naudojantis Centrine viešųjų pirkimų informacine sistema. Dalyviams užšifravus paraišką ar pasiūlymą, komisijos posėdžio laikas fiziškai negali sutapti su paraiškų ar pasiūlymu pateikimu, todėl siūloma patikslinti Koncesijų įstatymo 40 straipsnio 2 dalies antrąjį sakinį – išbraukti žodį „minutė“. Dėl Įstatymo projekto 14 straipsnio ir 29 straipsnio (Koncesijų įstatymo 29 straipsnio 3 ir 4 dalies ir III skyriaus antrojo skirsnio).
Siekiant aiškumo ir įstatymo nuostatų nuoseklumo Koncesijų įstatymo trečiojo skyriaus antrasis skirsnis „Koncesijos suteikimas be konkurso“ keičiamas į skirsnį „Koncesijos suteikimas, kai neprivaloma skelbti koncesijos skelbimo“ ir jame išdėstomi visi atvejai, kuomet koncesijos gali būti suteikiamos apie jas neskelbiant: Koncesijų įstatymo 29 straipsnio
dalies 1 ir 3 punktus, 54 straipsnio 1 punkto atvejis – į Koncesijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktą, jį papildant, kad neatidėliotinos nenutrūkstamos infrastruktūros ar su ja susijusių paslaugų teikimo aplinkybės, kurioms esant galima neskelbti apie koncesijos suteikimą, susiklostė ne dėl suteikiančiosios institucijos kaltės. Įstatymo projektu Koncesijų įstatymo 55 straipsnyje numatyti koncesijos, kai neprivaloma skelbti koncesijos skelbimo, etapai. Kartu minėto straipsnio 2 dalyje numatoma galimybė nesilaikyti nustatytų koncesijos, kai neprivaloma skelbti koncesijos skelbimo, etapų, jei atlikti darbus arba suteikti paslaugas gali tik konkretus ekonominės veiklos vykdytojas, esant bent vienai iš 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų sąlygų. Tačiau tokiu atveju suteikiančioji institucija privalo laikytis pagrindinių koncesijos suteikimo principų ir tikslų, nurodytų Koncesijų įstatymo 14 straipsnyje. Dėl Įstatymo projekto 22 straipsnio (Koncesijų įstatymo 43 straipsnio 1 ir 3 dalies). Siekiant teisinio aiškumo, siūloma patikslinti Koncesijų įstatymo 43 straipsnio 1 ir 3 dalis aiškiai atskiriant šių dalių reguliavimo apimtis: 1 dalyje nustatoma, kokie finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimai gali būti keliami, o 3 dalyje – įvardijami dokumentai, kurių gali reikalauti suteikiančioji institucija.
Taip pat 43 straipsnis papildomas nuostatomis, kad suteikiančioji institucija gali nustatyti ir kitus reikalavimus, kurie įrodytų, kad dalyvis yra finansiškai pajėgus finansuoti ir įvykdyti sutartį ir suteikiančioji institucija atitinkamai gali reikalauti kitų dokumentų, kurie įrodytų, kad dalyvis yra pajėgus finansuoti koncesijos sutartį. Įvertinus tai, kad koncesijų sutartys gali būti finansuojamos ne tik bankų, bet ir kitų finansų įstaigų, siūloma numatyti, kad suteikiančiajai institucijai pareikalavus dalyvis savo finansinį ar ekonominį pajėgumą galėtų įrodyti pateikdamas ne tik banko pažymas, tačiau ir kitos finansų įstaigos raštus ar pažymas. Dėl Įstatymo projekto 23 straipsnio (Koncesijų įstatymo 45 straipsnio). Įvertinus tai, kad Koncesijų įstatymo 45 straipsnio pavadinimas neatitinka straipsnyje esančio turinio, pakeičiamas jo pavadinimas, kuris atspindi minėto straipsnio nuostatas. Dėl Įstatymo projekto 24 ir 34 straipsnio (Koncesijų įstatymo 46¹ ir 64 straipsnio). Įvertinus tai, kad suteikiančiosios institucijos sprendimai dėl Įstatymo projekto 26 straipsnio 4 ir 6 dalyse nustatytų pašalinimo pagrindų taikymo nėra išimtinai siejami su teismo ar kitos institucijos sprendimais, atitinkamai Koncesijų įstatymas papildomas nauju 46¹ straipsniu ir tikslinamos 64 straipsnio nuostatos. Įstatymo projektu papildoma, kokią informaciją suteikiančioji institucija turės skelbti apie dalyvius, kurie koncesijos suteikimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją arba dėl pateiktos melagingos informacijos nepateikė patvirtinančių dokumentų, taip pat apie koncesijos sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius dalyvius.
Pažymėtina, kad turės būti skelbiama informacija ir apie visus dalyvių grupės narius. Informacija apie dalyvius, teikusius melagingą informaciją, ar dalyvius, blogai vykdžiusius ankstesnes koncesijos sutartis, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbiama nuo atitinkamo suteikiančiosios institucijos sprendimo priėmimo dienos, tačiau dalyviui ginčijant šį sprendimą, kartu pateikiama ir informacija apie tai. Siekiant sudaryti sąlygas dalyviui pasiaiškinti, kodėl informacija apie jį yra skelbiama, Įstatymo projekte siūloma nustatyti teisę dalyviui Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka pateikti minėtos informacijos paaiškinimą (pavyzdžiui, dalyvių grupės atveju – paaiškinti, ar dėl savo ar kitų grupės narių skelbiama tokia informacija). Dėl Įstatymo projekto 28 straipsnio ir 32 straipsnio 1 ir 4 dalies (Koncesijų įstatymo 53 straipsnio 1 ir 2 dalies ir 60 straipsnio 5 ir 8 dalies). Siekiant suderinamumo su Direktyvos 2014/23/ES 37 straipsnio 6 dalimi, siūloma patikslinti Koncesijų įstatymo
pakeitimų, kuriuos užfiksavus tik protokoluose, tampa gana sudėtinga vykdyti sutarties vykdymo priežiūrą, praktikoje suteikiančiosios institucijos paprastai dalyvio prašo pateikti galutinį pasiūlymą parengtą pagal derybų rezultatus. Įvertinus tai, Koncesijų įstatymo
teisę, bet pareigą prašyti iš dalyvio pateikti galutinį pasiūlymą.
Atitinkamai, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų reguliavimą, siūloma patikslinti Koncesijų įstatymo 60 straipsnio 5 ir 8 dalis. Dėl Įstatymo projekto 30 straipsnio (Koncesijų įstatymo 58 straipsnio 2 dalies). Siekiant suderinamumo su Direktyvos 2014/23/ES 40 straipsnio 1 dalies antrosios pastraipos nuostatomis, siūloma patikslinti Koncesijų įstatymo 58 straipsnio 2 dalies nuostatas, numatant, kad suteikiančioji institucija gavusi suinteresuoto dalyvio raštu pateiktą prašymą, kaip įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per
laimėjo, kodėl pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu (nurodant charakteristikas ir santykinius pranašumus), o dalyviui, kurio pasiūlymas buvo atmestas, – pasiūlymo atmetimo priežastis. Dėl Įstatymo projekto 26 straipsnio 1 ir 4 dalies (Koncesijų įstatymo 60 straipsnio 6 dalies 4 punkto ir
į Koncesijų įstatymo 17 straipsnyje išdėstytus koncesijos sutarties trukmės nustatymo principus ir siekiant nustatyti, kad koncesijos sutartis pasibaigtų, kai pasiekiama koncesijos sutartyje nurodyta vertė, siūloma papildyti sutarties turinio reikalavimus – nustatyti, kad koncesijos sutartyje apibrėžiamas sutarties terminas būtų nustatomas ne tik laiku, bet ir su sąlyga, pagal kurią, pasiekus koncesijos sutartyje nurodytą vertę, koncesijos sutartis pasibaigtų nelaukiant joje numatyto termino pabaigos.
Koncesijų įstatyme numatyta, kad suteikiančioji institucija interneto svetainėje papildomai gali skelbti koncesijos skelbimus, skelbimus apie koncesijos suteikimą ir skelbimus dėl koncesijos pakeitimo bei kitą su koncesijomis susijusią informaciją, įskaitant informaciją apie galiojančius kvietimus teikti paraiškas ir pasiūlymus, planuojamas koncesijas, sudarytas koncesijos sutartis ir kitą bendrojo pobūdžio informaciją. Siekiant skaidrumo bei sudarant galimybes suinteresuotiems asmenims susipažinti su jiems aktualiomis koncesijų sutartimis, Įstatymo projekte siūloma koncesijų sutartis ir jų pakeitimus skelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Pažymėtina, kad Įstatyme ir KS įstatyme taip pat numatyta, jog Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka viešųjų pirkimų ir pirkimų sutartys skelbiamos Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Dėl Įstatymo projekto 33 straipsnio (Koncesijų įstatymo 62 straipsnio 1 ir 4 dalies bei 5 dalies 2 punkto c papunkčio).
Siekiant suderinamumo su Direktyvos 2014/23/ES 41 straipsnio 1 dalies nuostatomis, siūloma patikslinti Koncesijų įstatymo 62 straipsnio 1 ir 4 dalies bei 5 dalies c punkto nuostatas: atsisakoma perteklinio reguliavimo, numatoma, kad koncesijų sutartyje neleidžiami tokie pakeitimai ar pasirinkimo galimybės, dėl kurių iš esmės pasikeistų koncesijos sutarties pobūdis, patikslinama nuostata dėl sutarties keitimo, kai ši nėra skirta kuriai nors iš Koncesijų įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklai(nustatoma, kad tokiu atveju kiekvieno atskiro pakeitimo vertė negali viršyti 50 procentų pradinės koncesijos sutarties vertės). Dėl Įstatymo projekto 37 straipsnio (Koncesijų įstatymo 67 straipsnio 1 dalies). Koncesijų įstatymas numato suteikiančiajai institucijai pareigą teikti Viešųjų pirkimų tarnybai ataskaitas po koncesijos suteikimo, visų suteiktų koncesijų per kalendorinius metus ir dėl kiekvienos įvykdytos ar nutrauktos koncesijos sutarties. Siekiant išvengti tos pačios informacijos teikimo dubliavimo ir mažinant administracinę naštą, Įstatymo projektu siūloma atsisakyti ataskaitų dėl visų suteiktų koncesijų per kalendorinius metus teikimo. Dėl Įstatymo projekto 36 straipsnio ir 38 straipsnio (Koncesijų įstatymo 66 straipsnio 1 dalies ir 68 straipsnio 3 dalies). Pažymėtina, kad koncesijos suteikime svarbu ne tik gerai atlikti koncesijos suteikimo procedūras, bet ypač daug dėmesio suteikiančioji institucija turėtų skirti sprendimams iki koncesijos suteikimo procedūrų pradžios, taip pat sutarties vykdymui. Siekiant užtikrinti viso koncesijos suteikimo proceso teisėtumą ir racionalų lėšų panaudojimą būtina skatinti suteikiančiąsias institucijas stiprinti koncesijų suteikimo vidaus kontrolės sistemas.
Todėl Įstatymo projekte siūloma nustatyti pareigą suteikiančiajai institucijai apibrėžti koncesijos suteikimo vidaus kontrolės procese dalyvaujančių asmenų, įskaitant asmenį, kuris būtų atsakingas už sutarties vykdymą, funkcijas, atsakomybę ir atskaitomybę. Siekiant skatinti suteikiančiąsias institucijas nusimatyti aktyviai veikiančias vidaus kontrolės sistemas, Įstatymo projekto 33 straipsnyje keičiamas 66 straipsnis papildomas nauju punktu, nustatančiu Viešųjų pirkimų tarnybai naują funkciją, pagal kurią ji galėtų pagal savo kompetenciją vertinti, kaip veikia koncesijų vidaus kontrolės sistema suteikiančiosiose institucijose. Siekiant aiškumo taip pat tikslinamos Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijos atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų įstatyme išdėstytas Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijas ir atsisakant perteklinių nuostatų, t. y. atsisakant Įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 3, 5, 6 punktų, kurių apimtis patenka į Įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 2 punkto apimtį. Taip pat tikslinamas Įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 4 punktas aiškiai įvardijant, kad pasiūlymų teikimas valstybės institucijoms apima siūlymus dėl teisės aktų tobulinimo. Įstatymo projekte atliekamos ir kai kurios kitos pataisos, kurių tikslas – ištaisyti techninio pobūdžio klaidas ir netikslumus, taip pat atlikti kitus techninio pobūdžio pakeitimus (Koncesijų įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, 29 straipsnio 1 dalis, 41 straipsnio 2 dalis, 62 straipsnio 5 dalies 3 punkto b papunktis). Atlikus šiuos pakeitimus, koncesijų reglamentavimas bus aiškesnis ir tikslesnis. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. Įstatymu nustatoma pareiga viešinti Komisijos narius turės teigiamą įtaką korupcijos mažinimui. Tokiu būdu bus galima identifikuoti galimas korupcijos rizikas bei tokia nuostata veiks prevenciškai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo nuostatos užtikrins aiškių reikalavimų taikymą suteikiančiajai institucijai. 8. Ar Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja atitinkamoms Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo nuostatoms. Siūlomu teisiniu reglamentavimu neplanuojama rengti ar tvirtinti atskirų planavimo dokumentų, kurie neatitiktų Strateginio valdymo įstatymo apibrėžiamų planavimo dokumentų tipų. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus įtraukti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 12.
teisės aktų, – kas ir kada juos turės priimti Įstatymui įgyvendinti Viešųjų pirkimų tarnyba turės parengti reikalingus teisės aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybės biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Priėmus Įstatymo projektą, neigiamo ar teigiamo poveikio valstybės biudžetui nenumatoma. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą analizuoti statistiniai duomenys, rengta viešoji konsultacija, kurioje dalyvavo savivaldybių ir kitų įstaigų atstovai pastaraisiais metais inicijavę ar jau sudarę koncesijos sutartis. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „koncesija“, „suteikiančioji institucija“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Įstatymas turėtų būti išverstas į anglų kalbą. ––––––––––––––
2022-08-31 Nr. XIVP-1926 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (toliau – Rekomendacijos) 35 punktu sąvokas įvardijantys terminai rašomi iš didžiosios raidės mažosiomis paryškintomis raidėmis, siūlytina projekto 1 straipsniu keičiamo Koncesijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 9 dalį tikslinti ir sąvoką apibrėžiantį terminą paryškinti. Analogiško turinio pastabos teiktina ir dėl projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 10, 13,18, 20, 23 ir 28¹ dalių. 2. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 2 straipsniu yra keičiamas visas keičiamo įstatymo 5 straipsnis, nurodytinas ir keičiamo straipsnio pavadinimas. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio ir dėl projekto 30 straipsniu keičiamo įstatymo 58 straipsnio. 3. Projekto 1 straipsnio 2 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 3 straipsnio 10 dalyje sąvoka ,,ūkinė komercinės veikla” keičiama sąvoka ,,ekonominė veikla”. Atkreipiame dėmesį, kad kituose projekto straipsniuose, pavyzdžiui, projekto 4 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje, keičiamo įstatymo 11¹ straipsnio 2 dalyje, keičiamo įstatymo 12 straipsnio ir 12¹ straipsnio atitinkamose struktūrinėse dalyse, taip pat kituose projekte dėstomuose keičiamo įstatymo straipsniuose vartojama sąvoka ,,veikla”. Svarstytina, ar siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, keičiamame įstatyme vartojamas sąvokas nereikėtų suvienodinti. 4.
dėstomame keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 3 punkte vartojama nuostata ,,investicijų subsidija“, kurios turinys nei keičiamame įstatyme, nei keičiamo įstatymo 3 straipsnio 30 dalyje nurodytuose teisės aktuose nėra apibrėžtas. Siekiant teisinio aiškumo, svarstytina, ar keičiamame įstatyme nereikėtų apibrėžti šios sąvokos turinio. 5. Projekto 5 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 14 straipsnio 12 dalyje yra vartojami pilni Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pavadinimai. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Rekomendacijų 112 punktu, jei institucijos ar teisės akto pavadinimas, prasidedantis žodžiais „Lietuvos Respublikos“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo
„Lietuvos Respublikos“. 6. Projekto 8 straipsnio 4 dalyje
dėstomoje keičiamo įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad ,, Skiriant asmenį (asmenis), atsakingą (atsakingus) už koncesijos sutarties vykdymą, turi būti atsižvelgiama į koncesijos dalyko ir šio įstatymo
tvarka vertintų, bei kokiais vertinimo kriterijais remiantis būtų nustatoma, kad asmuo išmano keičiamo įstatymo 62 ir 63 straipsnių nuostatas. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. 7.
keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi, projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punkto paskutinis sakinys pildytinas nuostata, kad, esant interesų konflikto situacijai, pareigą nusišalinti turi ne tik suteikiančiosios institucijos ar įgaliotosios institucijos darbuotojai, Komisijos nariai ar ekspertai, dalyvaujantys koncesijos suteikime ar galintys daryti įtaką jos rezultatams, bet ir iniciatoriai. 8. Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnis yra pildomas 6 dalimi. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančio įstatymo 23 straipsnis turi 6 dalį. 9. Siekiant teisinio reguliavimo tikslumo ir ekonomiškumo, siūlytina projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 5, 6 punktus apjungti į vieną punktą ir jame visas nusikalstamas veikas išvardinti pagal šių nusikalstamų veikų eiliškumą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) specialiojoje dalyje. 10. Projekto 12 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punkto formuluotė „kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką“ yra netiksli. BK 206 straipsnyje ši nusikalstama veika įvardijama kaip „Kredito, paskolos, tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos panaudojimas ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką“, t. y. jos dalykas yra ne tik kreditas, paskola ar tikslinė parama, bet ir subsidija ar dotacija. Dėl to projekto 12 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas turėtų būti tikslinamas. Be to, atitinkamai tikslintina ir tame pačiame punkte esanti formuluotė „apgaulingą apskaitos tvarkymą“, kadangi ši nusikalstama veika BK
tvarkymas ir (arba) organizavimas“. 11.
dėstomame keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatoma, kad koncesijos dalyvis pašalinamas iš koncesijos suteikimo procedūros, jeigu paaiškėja, kad jis yra nuteistas už „teroristinį ir su teroristine veikla susijusį nusikaltimą“. Pažymėtina, kad „teroristiniai nusikaltimai“ bei
„su teroristine veikla susiję nusikaltimai“ BK 252¹ straipsnio 1 ir
loginė šios projekto nuostatos bei BK 252¹ straipsnio 1 ir 2 dalių analizė suponuoja išvadą, kad koncesijos dalyvio pašalinimą iš koncesijos suteikimo procedūros turėtų sąlygoti bet kurio, o ne abiejų nurodytų nusikaltimų padarymas. Atsižvelgiant į tai, projekto 12 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 4 punkte jungtukas „ir“ keistinas jungtuku „ar“. 12. Neaišku, kokia konkreti nusikalstama veika turima omenyje projekto 12 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 5 punkte vartojant konstrukciją „nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą ar legalizavimą“. Visame BK žodis „legalizavimas“ vartojamas apibrėžiant vienintelę nusikalstamą veiką – nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą (BK 216 straipsnis). Visgi tai, jog vartojant nurodytą formuluotę kalbama ne apie BK 216 straipsnį, suponuoja tolimesnis projekto 12 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 5 punkto tekstas, kuriame BK 216 straipsnyje įvardintą nusikalstamą veiką bandoma apibrėžti kaip
„nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą“ (past. – ši formuluotė
irgi nedera su BK 216 straipsniu). Keltina prielaida, jog šiame punkte siekiama išvardinti dvi pagrindines pinigų plovimo nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamąją atsakomybę numato BK 189 ir 216 straipsniai.
Jeigu taip, tuomet projekto 12 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 5 punktas dėstytinas taip: „nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą arba realizavimą, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą“. 13. Projekto 12 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 1 punkte koncesijos dalyvis laikomas „nuteistu“ už atitinkamą nusikalstamą veiką, kai dėl „dalyvio, kuris yra fizinis asmuo, per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis ir šis asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą“. Šiame punkte tiek per pastaruosius 5 metus priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, tiek neišnykęs ar nepanaikintas teistumas dėstoma kaip dvi kumuliatyvios sąlygos (t. y. jos abi būtinos), reikalingos norint asmenį pripažinti „nuteistu“ (past. – tokį teisės aiškinimo rezultatą lemia šiame punkte vartojamas antrasis jungtukas „ir“). Jeigu nėra vienos iš šių sąlygų, tuomet asmuo laikytinas „nenuteistu“. Svarstytinas tokio teisinio reguliavimo pagrįstumas. 13.1. Pažymėtina, kad projekto 12 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje vardijama daug nusikaltimų, kurių padarymas užtraukia ženkliai ilgesnius teistumo terminus nei 5 metai. Antai projekto 12 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte minimas dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 6 dalis, 249 straipsnio 1 dalis), kas reiškia, kad jį padariusiam asmeniui teistumo terminas trunka dar 8 metus po bausmės atlikimo (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto c papunktis).
Taip pat pabrėžtina, kad tyčinių nusikaltimų padarymo atveju BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a-d papunkčiuose nurodyti teistumo terminai skaičiuojami ne nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuo bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo momento. Pastaroji aplinkybė sudaro prielaidas situacijoms, kai, praėjus 5 metams nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo, BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a-d papunkčiuose išvardinti teistumo terminai nusikaltimą padariusiam asmeniui dar net nebus pradėti skaičiuoti (jeigu toks asmuo bus nebaigęs atlikti bausmės). Taigi projekto 12 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 1 punktas ne visais atvejais užkirstų kelią tam, kad teistumą už tam tikrus projekte nurodytus itin pavojingus nusikaltimus turintys asmenys netaptų koncesijų dalyviais. 13.2. Kita vertus, pastebėtina ir tai, kad ne visos projekto 12 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos užtraukia teistumą. Pvz., projekto 12 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas kyšininkavimas apima, be kita ko, kyšininkavimą, kai kyšio vertė yra mažesnė nei 1 MGL, - ši veika kvalifikuojama kaip teistumo neužtraukiantis baudžiamasis nusižengimas (BK 225 straipsnio 4 dalis).
Dabartinė projekto 12 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 1 punkto redakcija suformuluota taip, kad tokią nusikalstamą veiką padaręs asmuo projekto nuostatų kontekste būtų laikomas „nenuteistu“ nepriklausomai nuo to, koks laiko tarpas būtų praėjęs po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo bei įsiteisėjimo (past. – kadangi nėra būtinos asmens pripažinimo „nuteistu“ sąlygos – neišnykusio ar nepanaikinto teistumo). Apibendrinus pažymėtina, kad projekto 12 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 1 punktas akivaizdžiai nedera su keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje pateiktu nusikaltimų sąrašu, t. y. vienais atvejais lieka teisiškai neįvertinti ilgi teistumo terminai, o kitais atvejais keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas apskritai net teoriškai negali nulemti koncesijos dalyvio pašalinimo iš koncesijos suteikimo procedūros. Mūsų nuomone, išvardintas teisinio reguliavimo problemas būtų galima išspręsti, jeigu projekto 12 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 1 punkte asmens pripažinimą „nuteistu“ apibrėžtų 2 alternatyvios, o ne kumuliatyvios aplinkybės: per pastaruosius 5 metus priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis arba neišnykęs ar nepanaikintas teistumas. Jeigu asmuo neatitiktų nei vienos iš jų, tuomet jis būtų laikomas „nenuteistu“. Analogiško turinio pastaba teiktina ir projekto 12 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 2 punkto atžvilgiu. 14.
straipsnyje dėstomu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 3 punktu, juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys turėtų „nuteisto“ asmens statusą, jeigu dėl šio asmens padarytos nusikalstamos veikos „per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis“. Ši nuostata visas juridinių asmenų padarytas nusikalstamas veikas – baudžiamuosius nusižengimus, neatsargius nusikaltimus, nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius nusikaltimus – traktuoja vienodai, nepaisant to, kad skirtingų rūšių nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdis yra skirtingas. Abejotina, ar toks teisinis reguliavimas dera su proporcingumo principu, įpareigojančiu įstatymų leidėją nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog ribojantis asmens teises ir laisves įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas turi būti toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens padėtį ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones (Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarimas). Dėl to siūlytina projekto 12 straipsnyje dėstomą keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 3 punktą papildyti bent vienu papildomu „nuteisimą“ liudijančiu kriterijumi, skirtu situacijoms, kai juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys yra padarę labai sunkų nusikaltimą, – tokiu atveju koncesijos dalyvis galėtų būti laikomas „nuteistu“
teisinis reguliavimas iš esmės derėtų su BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto c papunktyje nustatytu teistumo terminu, skirtu asmenims, padariusiems labai sunkų nusikaltimą).
Jeigu pastabai būtų pritarta, tuomet projekto 12 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 3 punktas turėtų būti dėstomas taip: „dalyvio, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, arba dėl šio dalyvio padaryto labai sunkaus nusikaltimo per pastaruosius 8 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, arba <...>“. 15. Projekto 12 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3 dalies
vieneto pavadinimas turėtų būti rašomas vadovaujantis Rekomendacijų 120 punktu. 16. Projekto 12 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 26 straipsnio 4 dalies
koncesijos suteikimo procedūros ,,jeigu koncesijos suteikimo procedūrų metu dalyvis pateko į interesų konflikto situaciją, kaip apibrėžta šio įstatymo 22 straipsnyje, ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 10 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 22 straipsnyje siūloma reglamentuoti interesų konfliktą suteikiančiojoje organizacijoje, bet tai neapima koncesijų dalyvių interesų konflikto atvejų.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 12 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje pateikta nuoroda į keičiamo įstatymo 22 straipsnį yra tiksli, o atvejai, kuomet gali kilti koncesijų dalyvių interesų konfliktai, neturėtų būti apibrėžti atskirai. 17. Projekto 12 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 26 straipsnio 4 dalies
aspektu, kad neaišku, iki kokio įvykio turėtų būti skaičiuojamas vienų metų terminas. Jeigu būtų pritarta aukščiau išdėstytai pastabai, vadovaujantis analogiškais argumentais reiktų patikslinti projekto 12 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 26 straipsnio 4 dalies 6 punkto nuostatas, kuriose vartojamos nuostatos ,,per pastaruosius 3 metus“. 18. Projekto 12 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 26 straipsnio 4 dalies 6 punkto nuostata ,,ankstesnė sutartis buvo nutraukta prieš laiką“ nėra pakankamai aiški, nes nėra aišku koks ,,laikas“ turimas omenyje. Jeigu turimas tikslas nustatyti, kad ankstesnė sutartis buvo nutraukta nepasibaigus jos galiojimo terminui, svarstytina, ar vertinamosios nuostatos nereikėtų patikslinti vietoj nuostatos ,,prieš laiką“ įrašyti nuostatą ,,prieš terminą“. 19. Projekto 12 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 26 straipsnio 6 dalies
įstatymo 26 straipsnio 4 dalies 8 punkte“ keistini žodžiais „išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 dalies 8 punkte“. 20.
dėstomos keičiamo įstatymo 26 straipsnio 9 dalies nuostatas suteikiančioji institucija dalyvį iš koncesijos suteikimo procedūros gali pašalinti bet kuriame koncesijos suteikimo procedūros etape, jeigu paaiškėja, kad dėl savo veiksmų ar neveikimo prieš koncesijos suteikimo procedūrą ar jos metu jis atitinka koncesijos dokumentuose nustatytus reikalavimus dėl pašalinimo pagrindų. Atkreiptinas dėmesys, kad koncesijos dalyvių pašalinimo pagrindus teikiamu projektu siūloma nustatyti ir pačiame keičiamame įstatyme, todėl projekto nuostata, pagal kurį koncesijos dalyvis galėtų būti šalinamas bet kuriame koncesijos suteikimo etape vien tik koncesijos dokumentuose nustatytais pašalinimo pagrindais kelia abejonių. Svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas neturėtų būti tikslinamas. 21. Iš projekto 12 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 26 straipsnio 10 dalies nuostatos iki dvitaškio matyti („<...> jeigu yra visos šios sąlygos kartu:“), kad koncesijos dalyvis iš koncesijos suteikimo procedūros galėtų būti nepašalinamas tik tuo atveju, jeigu egzistuoja visos projekto 12 straipsnyje dėstomuose keičiamo įstatymo 26 straipsnio 10 dalies 1 punkto a-c papunkčiuose išvardintos sąlygos. Siūlomas teisinis reguliavimas tobulintinas. 21.1. Projekto 12 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 26 straipsnio 10 dalies 1 punkto a papunktyje nurodyta sąlyga – savanoriškas nusikalstama veika ar pažeidimu padarytos žalos atlyginimas, pašalinimas – įmanoma tik tuo atveju, jeigu padarytu teisės pažeidimu tokia žala apskritai buvo padaryta. Tuo tarpu padarius projekto 12 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas žala gali ir nekilti (pvz., jei asmens veika nutrūko kėsinimosi stadijoje). Dėl to siūlytina aptariamą papunktį dėstyti taip: „savanorišką nusikalstama veika ar pažeidimu padarytos žalos atlyginimą, pašalinimą (jeigu žala buvo padaryta)“. 21.2.
keičiamo įstatymo 26 straipsnio 10 dalies 1 punkto c papunktyje nurodytos techninės, organizacinės, personalo valdymo priemonės, skirtos tolesnių nusikalstamų veikų ar pažeidimų prevencijai, gali būti pritaikomos tik tada, kai koncesijos dalyvis yra juridinis asmuo (past. – būtent tokio pobūdžio priemonių taikymas po nusikalstamos veikos padarymo laikomas teisiškai reikšmingu baudžiamosiose bylose, kuriose sprendžiamas juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimas[[1]]). Jeigu taip, tuomet šį papunktį siūlytina formuluoti taip: „technines, organizacines, personalo valdymo priemones, skirtas tolesnių nusikalstamų veikų ar pažeidimų prevencijai (jeigu dalyvis yra juridinis asmuo)“. 22. Projekto 12 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 26 straipsnio 10 dalies 2 punkto formuluotėje „nusikalstamos veikos ar pažeidimo rimtumą <...>“ žodis „rimtumą“ keistinas žodžiu
„pavojingumą“. Nusikalstamas veikas apibūdina ne rimtumo, o būtent pavojingumo
kriterijus (BK 11, 12 straipsniai). 23. Projekto 12 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 26 straipsnio 12 dalies nuostatos „Kai priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu dalyviui yra nustatytas šio straipsnio 1, 2 <...> dalyse nurodytų pašalinimo pagrindų laikotarpis, suteikiančioji institucija šalina dalyvį iš koncesijos suteikimo procedūros teismo sprendime nurodytą laikotarpį“ turinys neaiškus. Projekto 12 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje vardijamos nusikalstamos veikos, kurių padarymas sąlygoja arba gali sąlygoti koncesijos dalyvio pašalinimą iš koncesijos suteikimo procedūros, o šio straipsnio 2 dalyje – atvejai, kada asmuo laikomas „nuteistu“ už šių nusikalstamų veikų padarymą.
Konkretūs laikotarpiai, kurių trukmės metu ribojama koncesijos dalyvio teisė dalyvauti koncesijos suteikimo procedūroje, numatomi pačioje projekto 12 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje, t. y. teismas baudžiamojoje byloje jokio atskiro sprendimo dėl „pašalinimo pagrindo laikotarpio“ nepriima. Galbūt projekte minimas „pašalinimo pagrindų laikotarpis“ galėtų būti suprantamas kaip, pvz., baudžiamojoje byloje paskirtos terminuotos bausmės, de facto užkertančios asmeniui kelią dalyvauti koncesijos suteikimo procedūrose, laikotarpis (pvz., laisvės atėmimo bausmės trukmę atitinkantis laikotarpis). Kita vertus, net ir tokiu atveju siūlomas teisinis reguliavimas nebūtų tikslus, nes projekto nuostatų kontekste asmens laikymas „nuteistu“ ir, atitinkamai, asmens teisės dalyvauti koncesijos suteikimo procedūrose ribojimas siejamas ne vien tik su bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir po bausmės atlikimo sekančiu teistumu (projekto 12 straipsnyje dėstomi keičiamo įstatymo
projekto 12 straipsnyje dėstomą keičiamo įstatymo 26 straipsnio 12 dalį revizuoti iš esmės ir ją suderinti su keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1, 2 dalimis. 24. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, projekto 14 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 2 punkte nereikėtų nurodyti subjekto, kuriam suteikiančioji institucija privalėtų išsiųsti sugrupuotus skelbimus. 25. Vadovaujantis rekomendacijų
straipsnis dėstytinas nauja redakcija, kadangi keičiama daugiau nei pusė straipsnio sudėtinių dalių. 26.
dėstomame keičiamo įstatymo 51 straipsnyje yra numatoma, kad „Jeigu yra gautas tik vienas išsamus įsipareigojamasis pasiūlymas, kuris atitinka koncesijos dokumentų reikalavimus, suteikiančioji institucija kviečia dalyvį dalyvauti derybose šio įstatymo 53 straipsnyje nustatyta tvarka, jeigu nepasinaudoja teise nutraukti koncesijos suteikimo procedūrų, vadovaudamasi šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalimi“. Iš teikiamo reguliavimo nėra aišku, kas nepasinaudoja teise nutraukti koncesijos suteikimo procedūrų, atsižvelgiant į tai projekto 27 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 51 straipsnis tikslintinas. 27. Projekto 18 straipsnio 3 dalyje dėstomos keičiamo įstatymo 33 straipsnio 3 dalies nurodoma, kad ,,Jeigu papildomos su koncesijos dokumentais susijusios informacijos paprašoma laiku, suteikiančioji institucija ją pateikia visiems ekonominės veiklos vykdytojams ne vėliau kaip likus 6 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos”. Formuluotė „informacijos paprašoma laiku” nėra pakankamai tiksli ir aiški. Jeigu turima omenyje, kad papildomos informacijos paprašoma teisės aktų nustatytais terminais ar nepraleidus nustatytų terminų, vertinamąją projekto formuluotę reikėtų patikslinti. 28. Projekto 30 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 58 straipsnio 6 dalyje atsisakytina įvedamo skliaustuose trumpinio „(toliau – Viešojo administravimo įstatymas)“ kaip perteklinio, kadangi vadovaujantis rekomendacijų 112 punktu, jei teisės akto pavadinimas, prasidedantis žodžiais
„Lietuvos Respublikos“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą,
toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“. 29. Projekto 32 straipsnio 2 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 60 straipsnio 6 dalies 7 punkto numerį reikėtų žymėti skaičiumi su skliausteliu. 30.
dėstomos keičiamo įstatymo 68 straipsnio 2 dalies konstrukcijoje „<...> atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, civilinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn“ vartojamas jungtukas „ar“ suponuoja, kad asmuo už tą pačią veiką gali būti traukiamas tik vienos rūšies atsakomybėn. Pastebėtina, kad toks teisinis reguliavimas yra netikslus. Konstitucinis Teismas yra pripažinęs, jog principas non bis in idem nereiškia, kad asmuo už tą patį teisės pažeidimą negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas). Pvz., už tą pačią veiką asmuo gali būti patrauktas tarnybinėn ir administracinėn atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutarimas). Dėl to pacituotoje projekto nuostatoje šalia jungtuko „ar“ skliausteliuose įrašytinas jungtukas „(ir)“. 31. Projekto 42 straipsnio 2 dalyje dėstomas pavedimas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priimti poįstatyminius teisės aktus yra teisiškai neįgyvendinamas, kadangi šį pavedimą nustatanti teisės norma įsigaliotų kartu su kitomis įstatymo nuostatomis. Kitaip tariant, ji taptų teisiškai įpareigojanti tik tada, kai jau būtų įsigaliojęs pats įstatymas. Siekiant išspręsti šią problemą, svarstytina, ar projekto 42 straipsnio 1 dalyje nereikėtų nustatyti konkrečios viso įstatymo, išskyrus 16 straipsnį, įsigaliojimo datos, šioje dalyje taip pat įtvirtinant, kad nuostata dėl pavedimo priimti poįstatyminius teisės aktus įsigalioja anksčiau nei visos kitos įstatymo nuostatos. Viešosios teisės skyriaus vedėja, laikinai atliekanti departamento direktoriaus funkcijas Jurgita Meškienė M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] S. Mikšys, tel. (85) 239 6891, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] [1] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-84/2012.
2022-12-05 Nr. XIVP-1926(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 18 dalyje siūloma apibrėžti sąvokos ,,nepriekaištinga reputacija” turinį. Iš sąvokos turinio nėra pakankamai aišku, ar asmuo būtų laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis vienu metu atitiktų visas tris keičiamo įstatymo 3 straipsnio 18 dalies 1-3 punktuose nustatytas sąlygas. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto 1 straipsnio 4 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 18 dalies pirmosios pastraipos nereikėtų patikslinti, nurodant, kad ,,nepriekaištingos reputacijos asmuo – asmuo, atitinkantis visas šias sąlygas:”. 2. Projekto 10 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 22 straipsnio
straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytus ekonominės veiklos vykdytojo ar dalyvio pašalinimo pagrindus. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 12 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 26 straipsnio 4 dalies 2 punkte siūloma nustatyti dalyvio pašalinimo iš koncesijos suteikimo procedūros pagrindą, bet ne ekonominės veiklos vykdytojo pašalinimo pagrindą. Atsižvelgiant į tai, projekto
reikėtų patikslinti. 3. Projekto 12 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 1 punkte koncesijos dalyvis laikomas „nuteistu“ už atitinkamą nusikalstamą veiką, kai dėl „dalyvio, kuris yra fizinis asmuo, per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis ir šis asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą“.
Toks dėstymas suponuoja išvadą, kad nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, asmuo laikomas neteistu. Reiktų įvertinti, kad padarytos nusikalstamos veikos skiriasi savo pavojingumu ir jų padarymas užtraukia skirtingas teisines pasekmes. Teistumo išnykimo terminus ir trukmę nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) normos. Ir nors teistumo terminai gali būti ilgesni nei 5 metai, tačiau pasibaigus Direktyvoje 2014/23/ES įtvirtintam 5 metų sprendimo priėmimo terminui, nepriklausomai nuo to ar asmuo turėtų neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, jis būtų laikomas neteistu. Tokia situacija leistų asmenimis, turintiems teistumą už tam tikrus projekte nurodytus itin pavojingus nusikaltimus, tapti koncesijų dalyviais. Pastebėtina, kad Direktyvoje 2014/23/ES numatytas 5 metų pašalinimo terminas skaičiuojamas nuo galutinio teismo sprendimo dėl nuteisimo dienos, nėra atsižvelgiama į tai, ar asmuo turi neišnykusį ar įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Atsižvelgiant į tai, mūsų vertinimu, projekto 12 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 26 straipsnio
aplinkybėms: per pastaruosius 5 metus priimtas arba įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis arba šis asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą. Analogiško turinio pastaba teiktina ir projekto 12 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 2 punkto atžvilgiu. 4.
straipsnio 2 dalies 3 punktu, juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys turėtų „nuteisto“ asmens statusą, jeigu dėl šio asmens padarytos nusikalstamos veikos „per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis“. Kaip ir minėta, teistumo išnykimo terminus ir trukmę nustato BK normos. Veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms ir negali būti traktuojamos vienodai. Dėl to siūlytina projekto 12 straipsnyje dėstomą keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 3 punktą papildyti bent vienu papildomu „nuteisimą“ liudijančiu kriterijumi, skirtu situacijoms, kai juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys yra padarę labai sunkų nusikaltimą, – tokiu atveju koncesijos dalyvis galėtų būti laikomas „nuteistu“ 8 metus po apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo ir įsiteisėjimo. Jeigu pastabai būtų pritarta, tuomet projekto 12 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 3 punktas turėtų būti dėstomas taip: „dalyvio, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, arba dėl šio dalyvio padaryto labai sunkaus nusikaltimo per pastaruosius 8 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, arba <...>“. 5. Projekto 23 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 46¹ straipsnio 4 dalies nuostata ,,Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikdama šio įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatytą funkciją <...>“ tikslintina, nes projekto 35 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 11 punkte siūloma nustatyti Viešųjų pirkimų tarnybos funkcija yra nesusijusi su projekto 23 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 46¹ straipsnyje siūlomu nustatyti teisiniu reguliavimu.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 23 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 46¹ straipsnio 4 dalies nuostata ,,atlikdama šio įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatytą funkciją“ neturėtų būti pakeista nuostata ,,atlikdama šio įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytą funkciją“. 6. Projekto 41 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,šio įstatymo 15 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo 30 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2022 m. lapkričio 14 d.“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 41 straipsnio 1 dalies nuostatas projekto 15 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo 30 straipsnio 1 dalis įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d. Tuo atveju, jeigu turimas tikslas nustatyti, kad projekto 15 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo 30 straipsnio 1 dalis įsigalioja anksčiau nei visas įstatymas, bei siekiant projekto nuostatų suderinamumo, projekto 41 straipsnio 1 dalyje turėtų būti nurodyta išimtis dėl projekto 15 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies įsigaliojimo. Atsižvelgiant į tai, projekto 41 straipsnio 1 dalyje po žodžio ,,išskyrus“ įrašytini žodžiai ,,šio įstatymo 15 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo 30 straipsnio
projekto 41 straipsnio 2 dalyje nurodytas keičiamo įstatymo 15 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies įsigaliojimo data, kadangi ši data yra praėjusi.
Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: komiteto pirmininkas K.Starkevičius, komiteto pirmininko pavaduotojas G.Paluckas; komiteto nariai: A.Bagdonas, V.Fiodorovas, D.Labanavičius, A.Kupčinskas, L.Mogenienė, A.Nekrošius, I.Pakarklytė, J.Pinskus, P.Saudargas, L.Savickas. Komiteto biuro: vedėja R.Petkūnienė; patarėjai: D. Šaltmeris, R. Duburaitė, R.Danė, L. Jasiukėnienė, I. Jurkšuvienė, Ž. Klimka; padėjėja Z. Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vedėja Aurelija Ylė, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę1
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-08-311
vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (toliau – Rekomendacijos) 35 punktu sąvokas įvardijantys terminai rašomi iš didžiosios raidės mažosiomis paryškintomis raidėmis, siūlytina projekto 1 straipsniu keičiamo Koncesijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 9 dalį tikslinti ir sąvoką apibrėžiantį terminą paryškinti. Analogiško turinio pastabos teiktina ir dėl projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio
straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Išsamus įsipareigojamasis pasiūlymas – ekonominės veiklos vykdytojo raštu teikiamas siūlymas atlikti darbus ir (ar) teikti paslaugas pagal suteikiančiosios institucijos nustatytas koncesijos suteikimo sąlygas.“ 1.
Pakeisti 3 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Koncesija – suteikiančiosios institucijos koncesininkui pagal šį įstatymą ir sudaromą sutartį suteikiamas leidimas vykdyti ekonominę veiklą, apimančią paslaugų teikimą ir (ar) darbų vykdymą, ir (ar) viešųjų paslaugų teikimą, kai koncesininkas prisiima visą ar didžiąją dalį su tokia veikla susijusios rizikos bei atitinkamas teises ir pareigas, o jo atlygį už tokią veiklą sudaro tik teisės užsiimti atitinkama veikla suteikimas ir pajamos iš tokios veiklos arba tokios teisės suteikimas ir pajamos iš tokios veiklos kartu su atlygiu, mokamu koncesininkui suteikiančiosios institucijos, atsižvelgiant į jos prisiimtą riziką.“
2Pakeisti 3 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Koncesijos sutarties sudarymo atidėjimo
terminas (toliau – atidėjimo terminas) – pagal šio įstatymo reikalavimus nustatytas laikotarpis, kuris prasideda nuo pranešimo apie sprendimą sudaryti koncesijos sutartį išsiuntimo suteikiančiosios institucijos suinteresuotiems dalyviams dienos ir kuriam pasibaigus sudaroma koncesijos sutartis.“
4Pakeisti 3 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip:
„18.
Nepriekaištingos reputacijos asmuo – asmuo:
1) kuris atitinka Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos kriterijus, keliamus asmeniui, einančiam valstybės tarnautojo pareigas;
2) kuris nėra pripažintas pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą arba dėl kurio sprendimas pripažinti jį pažeidusiu šį įstatymą priimtas anksčiau kaip prieš vienus metus iki Komisijos sudarymo dienos;
3) kuriam nėra paskirta administracinė nuobauda (išskyrus įspėjimą) už šio įstatymo, Viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo, šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimą arba sprendimas dėl tokios administracinės nuobaudos paskyrimo įsiteisėjo ar asmuo įvykdė administracinį nurodymą anksčiau kaip prieš vienus metus iki Komisijos sudarymo dienos.“
taip: „20. Netinkama paraiška – paraiška, kurią pateikęs dalyvis atitinka suteikiančiosios institucijos koncesijos dokumentuose nustatytą ekonominės veiklos vykdytojo pašalinimo pagrindą arba neatitinka šiuose dokumentuose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų.“
straipsnio 23 dalį ir ją išdėstyti taip: „23. Pasiūlymas – dalyvio raštu teikiamų dokumentų ir duomenų visuma, apimanti preliminarų neįsipareigojamąjį pasiūlymą ir išsamų įsipareigojamąjį pasiūlymą ir paaiškinimus.“
7Papildyti 3 straipsnį 28¹ dalimi:
„28¹. Supaprastinta koncesija – koncesija, kurios vertė yra mažesnė už
šio įstatymo 3 straipsnio 29 dalyje nurodytą vertę.“2
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-08-312
yra keičiamas visas keičiamo įstatymo 5 straipsnis, nurodytinas ir keičiamo straipsnio pavadinimas.
Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio ir dėl projekto 30 straipsniu keičiamo įstatymo 58 straipsnio. Pritarti3
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-08-3112
įstatymo 3 straipsnio 10 dalyje sąvoka ,,ūkinė komercinės veikla” keičiama sąvoka ,,ekonominė veikla”. Atkreipiame dėmesį, kad kituose projekto straipsniuose, pavyzdžiui, projekto 4 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo
dalyje, keičiamo įstatymo 12 straipsnio ir 12¹ straipsnio atitinkamose struktūrinėse dalyse, taip pat kituose projekte dėstomuose keičiamo įstatymo straipsniuose vartojama sąvoka ,,veikla”. Svarstytina, ar siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, keičiamame įstatyme vartojamas sąvokas nereikėtų suvienodinti. Nepritarti Koncesijų įstatymo 3 str. 10 d. sąvoka „ekonominė veikla“ perkelia ir paaiškina Direktyvos nuostatą, kad koncesija yra piniginės naudos sutartis. Kituose pastaboje išvardintuose straipsniuose jau kalbama apie koncesijos sutarčių ypatumus, todėl netikslinga identiškai atkartoti koncesijos sutarties sąvoką, o žodis „veikla“ naudojamas bendrąja prasme. 4
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-08-312
įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 3 punkte vartojama nuostata ,,investicijų subsidija“, kurios turinys nei keičiamame įstatyme, nei keičiamo įstatymo 3 straipsnio 30 dalyje nurodytuose teisės aktuose nėra apibrėžtas. Siekiant teisinio aiškumo, svarstytina, ar keičiamame įstatyme nereikėtų apibrėžti šios sąvokos turinio. Nepritarti Nuostata įgyvendina Direktyvos 8 str. 3 d. c punktą. Vienaip ar kitaip apibrėžus šią sąvoką rizikuotume išplėsti ar susiaurinti nuostatos taikymą.
5
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-08-315
įstatymo 14 straipsnio 12 dalyje yra vartojami pilni Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pavadinimai. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Rekomendacijų 11 punktu, jei institucijos ar teisės akto pavadinimas, prasidedantis žodžiais
„Lietuvos Respublikos“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą
pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo
„12. Mobilizacijos, karo, nepaprastosios padėties atveju ar kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įvertinusi riziką, kad veiksniai, dėl kurių buvo ar gali būti paskelbta mobilizacija, įvesta karo ar nepaprastoji padėtis, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, yra priėmusi sprendimą dėl Lietuvos Respublikos vViešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 2¹ dalies nuostatos taikymo, suteikiančioji institucija paraiškos ar pasiūlymo vertinimui ir sutarties nutraukimui mutatis mutandis gali taikyti Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 2¹ dalies ir 90 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas.“6
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-08-3184
įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad ,, Skiriant asmenį (asmenis), atsakingą (atsakingus) už koncesijos sutarties vykdymą, turi būti atsižvelgiama į koncesijos dalyko ir šio įstatymo 62 ir
tvarka vertintų, bei kokiais vertinimo kriterijais remiantis būtų nustatoma, kad asmuo išmano keičiamo įstatymo 62 ir 63 straipsnių nuostatas. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus.
Nepritarti Koncesijų įstatymo 71 str. 1 d. nurodyta, kad už suteikiančiosios institucijos suteikiamas koncesijas atsako suteikiančiosios institucijos vadovas. Todėl vadovas, kaip ir skirdamas Komisijos narius procedūroms atlikti, taip ir skirdamas asmenį ar komisiją, atsakingą už koncesijos sutarties vykdymą, įvertins, kas kompetentingai gali atlikti nustatytas užduotis. Nuostata dėl Komisijos narių skyrimo jau yra galiojanti („Skiriant Komisijos narius, turi būti atsižvelgiama į jų ekonomines, technines, teisines žinias ir šio įstatymo bei kitų koncesijas reguliuojančių teisės aktų išmanymą.“). 7
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-08-3110
dėstomą keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punktą su keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi, projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punkto paskutinis sakinys pildytinas nuostata, kad, esant interesų konflikto situacijai, pareigą nusišalinti turi ne tik suteikiančiosios institucijos ar įgaliotosios institucijos darbuotojai, Komisijos nariai ar ekspertai, dalyvaujantys koncesijos suteikime ar galintys daryti įtaką jos rezultatams, bet ir iniciatoriai. Pritarti Nuostatą papildyti žodžiu „iniciatorius“: „2. Suteikiančioji institucija, siekdama užkirsti kelią koncesijose kylantiems interesų konfliktams, turi:
1) reikalauti, kad kiekvienas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo koncesijos suteikime dalyvautų ar su koncesija susijusius sprendimus priimtų tik prieš tai pasirašęs konfidencialumo pasižadėjimą, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravęs privačius interesus, o asmenys, kuriems neprivaloma deklaruoti privačius interesus, – pasirašę Viešųjų pirkimų tarnybos kartu su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija nustatytos formos nešališkumo deklaraciją.
Suteikiančiosios institucijos ar įgaliotosios institucijos darbuotojai, iniciatoriai, Komisijos nariai ar ekspertai, dalyvaujantys koncesijos suteikime ar galintys daryti įtaką jos rezultatams, patekę į interesų konflikto situaciją, privalo nusišalinti nuo su atitinkama koncesija susijusių sprendimų rengimo, svarstymo ir priėmimo;“8
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-08-3111
straipsnis yra pildomas 6 dalimi. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančio įstatymo 23 straipsnis turi 6 dalį. Pritarti Vietoj skaičiau „6“ įrašyti skaičių „7“. 9
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-08-3112
ekonomiškumo, siūlytina projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 5, 6 punktus apjungti į vieną punktą ir jame visas nusikalstamas veikas išvardinti pagal šių nusikalstamų veikų eiliškumą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) specialiojoje dalyje. Nepritarti Viešųjų pirkimų įstatyme ir Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme yra išvardinta punktais. Todėl siekiant sistemiškumo ir patogaus teisės aktų naudojimo siūloma neapjungti į punktus. Atitinkamai dėstomas ir eiliškumas. 10 LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-08-3112 10.
Projekto 12 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo
paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką“ yra netiksli. BK 206 straipsnyje ši nusikalstama veika įvardijama kaip „Kredito, paskolos, tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos panaudojimas ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką“, t. y. jos dalykas yra ne tik kreditas, paskola ar tikslinė parama, bet ir subsidija ar dotacija. Dėl to projekto 12 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas turėtų būti tikslinamas. Be to, atitinkamai tikslintina ir tame pačiame punkte esanti formuluotė „apgaulingą apskaitos tvarkymą“, kadangi ši nusikalstama veika BK 222 straipsnyje apibrėžta kaip „Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas“. Pritarti „3) sukčiavimą, turto pasisavinimą, turto iššvaistymą, apgaulingą pareiškimą apie juridinio asmens veiklą, kredito, paskolos, ar tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą ar piktnaudžiavimą, kai šiomis nusikalstamomis veikomis kėsinamasi į Europos Sąjungos finansinius interesus, kaip apibrėžta Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 1 straipsnyje;“11
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-08-3112
įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatoma, kad koncesijos dalyvis pašalinamas iš koncesijos suteikimo procedūros, jeigu paaiškėja, kad jis yra nuteistas už „teroristinį ir su teroristine veikla susijusį nusikaltimą“.
Pažymėtina, kad „teroristiniai nusikaltimai“ bei „su teroristine veikla susiję nusikaltimai“ BK 252¹ straipsnio 1 ir 2 dalyse išskiriami kaip dvi savarankiškos teisinės kategorijos. Sisteminė ir loginė šios projekto nuostatos bei BK 252¹ straipsnio 1 ir 2 dalių analizė suponuoja išvadą, kad koncesijos dalyvio pašalinimą iš koncesijos suteikimo procedūros turėtų sąlygoti bet kurio, o ne abiejų nurodytų nusikaltimų padarymas. Atsižvelgiant į tai, projekto 12 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 4 punkte jungtukas „ir“ keistinas jungtuku „ar“. Pritarti
„4) teroristinį ir ar su teroristine veikla susijusį nusikaltimą;“
12
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-08-3112
turima omenyje projekto 12 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 5 punkte vartojant konstrukciją „nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą ar legalizavimą“. Visame BK žodis „legalizavimas“ vartojamas apibrėžiant vienintelę nusikalstamą veiką – nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą (BK 216 straipsnis). Visgi tai, jog vartojant nurodytą formuluotę kalbama ne apie BK 216 straipsnį, suponuoja tolimesnis projekto 12 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 5 punkto tekstas, kuriame BK 216 straipsnyje įvardintą nusikalstamą veiką bandoma apibrėžti kaip „nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą“ (past.
Jeigu taip, tuomet projekto 12 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 5 punktas dėstytinas taip: „nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą arba realizavimą, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą“. Pritarti iš dalies Formuluotę patikslinti taip:
„5) nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą“;. 13
įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 1 punkte koncesijos dalyvis laikomas
„nuteistu“ už atitinkamą nusikalstamą veiką, kai dėl „dalyvio, kuris yra
fizinis asmuo, per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis ir šis asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą“. Šiame punkte tiek per pastaruosius 5 metus priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, tiek neišnykęs ar nepanaikintas teistumas dėstoma kaip dvi kumuliatyvios sąlygos (t. y. jos abi būtinos), reikalingos norint asmenį pripažinti „nuteistu“ (past. – tokį teisės aiškinimo rezultatą lemia šiame punkte vartojamas antrasis jungtukas
„ir“). Jeigu nėra vienos iš šių sąlygų, tuomet asmuo laikytinas „nenuteistu“. Svarstytinas tokio teisinio reguliavimo pagrįstumas. Nepritarti
Koncesijų įstatyme koncesijos dalyvis laikomas teistu 5 metus (pagal Direktyvą 2014/23/ES), tačiau teistumas pagal BK gali būti ilgesnis, todėl būtinos nurodytos dvi kumuliatyvios sąlygos. 13.1. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-08-3112
straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje vardijama daug nusikaltimų, kurių padarymas užtraukia ženkliai ilgesnius teistumo terminus nei 5 metai.
Antai projekto 12 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte minimas dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 6 dalis, 249 straipsnio 1 dalis), kas reiškia, kad jį padariusiam asmeniui teistumo terminas trunka dar 8 metus po bausmės atlikimo (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto c papunktis). Taip pat pabrėžtina, kad tyčinių nusikaltimų padarymo atveju BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a-d papunkčiuose nurodyti teistumo terminai skaičiuojami ne nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuo bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo momento. Pastaroji aplinkybė sudaro prielaidas situacijoms, kai, praėjus 5 metams nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo, BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a-d papunkčiuose išvardinti teistumo terminai nusikaltimą padariusiam asmeniui dar net nebus pradėti skaičiuoti (jeigu toks asmuo bus nebaigęs atlikti bausmės). Taigi projekto 12 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 1 punktas ne visais atvejais užkirstų kelią tam, kad teistumą už tam tikrus projekte nurodytus itin pavojingus nusikaltimus turintys asmenys netaptų koncesijų dalyviais. Nepritarti Terminai nustatyti įgyvendinant Direktyvos 2014/23/ES 38 str. 10 d. nuostatas. 13.2. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-08-3112
tai, kad ne visos projekto 12 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos užtraukia teistumą.
Pvz., projekto 12 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas kyšininkavimas apima, be kita ko, kyšininkavimą, kai kyšio vertė yra mažesnė nei 1 MGL, - ši veika kvalifikuojama kaip teistumo neužtraukiantis baudžiamasis nusižengimas (BK 225 straipsnio 4 dalis). Dabartinė projekto 12 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 26 straipsnio
veiką padaręs asmuo projekto nuostatų kontekste būtų laikomas „nenuteistu“ nepriklausomai nuo to, koks laiko tarpas būtų praėjęs po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo bei įsiteisėjimo (past. – kadangi nėra būtinos asmens pripažinimo „nuteistu“ sąlygos – neišnykusio ar nepanaikinto teistumo). Apibendrinus pažymėtina, kad projekto 12 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 1 punktas akivaizdžiai nedera su keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje pateiktu nusikaltimų sąrašu, t. y. vienais atvejais lieka teisiškai neįvertinti ilgi teistumo terminai, o kitais atvejais keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas apskritai net teoriškai negali nulemti koncesijos dalyvio pašalinimo iš koncesijos suteikimo procedūros. Mūsų nuomone, išvardintas teisinio reguliavimo problemas būtų galima išspręsti, jeigu projekto 12 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 1 punkte asmens pripažinimą „nuteistu“ apibrėžtų 2 alternatyvios, o ne kumuliatyvios aplinkybės: per pastaruosius 5 metus priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis arba neišnykęs ar nepanaikintas teistumas. Jeigu asmuo neatitiktų nei vienos iš jų, tuomet jis būtų laikomas
„nenuteistu“. Analogiško turinio pastaba teiktina ir projekto 12 straipsnyje
dėstomo keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 2 punkto atžvilgiu.
Nepritarti
14
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-08-3112
keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 3 punktu, juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys turėtų „nuteisto“ asmens statusą, jeigu dėl šio asmens padarytos nusikalstamos veikos „per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis“. Ši nuostata visas juridinių asmenų padarytas nusikalstamas veikas – baudžiamuosius nusižengimus, neatsargius nusikaltimus, nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius nusikaltimus – traktuoja vienodai, nepaisant to, kad skirtingų rūšių nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdis yra skirtingas. Abejotina, ar toks teisinis reguliavimas dera su proporcingumo principu, įpareigojančiu įstatymų leidėją nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog ribojantis asmens teises ir laisves įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas turi būti toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens padėtį ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones (Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarimas).
Dėl to siūlytina projekto 12 straipsnyje dėstomą keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 3 punktą papildyti bent vienu papildomu „nuteisimą“ liudijančiu kriterijumi, skirtu situacijoms, kai juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys yra padarę labai sunkų nusikaltimą, – tokiu atveju koncesijos dalyvis galėtų būti laikomas „nuteistu“ 8 metus po apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo ir įsiteisėjimo (toks teisinis reguliavimas iš esmės derėtų su BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto c papunktyje nustatytu teistumo terminu, skirtu asmenims, padariusiems labai sunkų nusikaltimą). Jeigu pastabai būtų pritarta, tuomet projekto 12 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 3 punktas turėtų būti dėstomas taip:
„dalyvio, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, per
pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, arba dėl šio dalyvio padaryto labai sunkaus nusikaltimo per pastaruosius 8 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, arba <...>“. Nepritarti Koncesijų įstatymo 26 straipsnio
terminai įgyvendinant Direktyvą 2014/23/ES
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-08-3112
įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 2 punkte piniginio vieneto pavadinimas turėtų būti rašomas vadovaujantis Rekomendacijų 120 punktu.
Pritarti
„2) įsiskolinimo suma neviršija 50 Eur (penkiasdešimt) eurų);“
16
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-08-3112
įstatymo 26 straipsnio 4 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad suteikiančioji institucija pašalina dalyvį iš koncesijos suteikimo procedūros ,,jeigu koncesijos suteikimo procedūrų metu dalyvis pateko į interesų konflikto situaciją, kaip apibrėžta šio įstatymo 22 straipsnyje, ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto
reglamentuoti interesų konfliktą suteikiančiojoje organizacijoje, bet tai neapima koncesijų dalyvių interesų konflikto atvejų. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 12 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo
tiksli, o atvejai, kuomet gali kilti koncesijų dalyvių interesų konfliktai, neturėtų būti apibrėžti atskirai. Nepritarti Koncesijų įstatymo 22 str. apima tuos atvejus, kai suteikiančiosios institucijos darbuotojams, iniciatoriams, Komisijos nariams, ekspertams ir kitiems, dalyvaujantiems koncesijos suteikime gali kilti interesų konfliktai su dalyviais. Tokį apibrėžimą ir pašalinimo pagrindą nustato Direktyvos 2014/23/ES 38 str. 7 d. d) punktas. 17
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-08-3112
įstatymo 26 straipsnio 4 dalies 4 punkte vartojama nuostata ,,per pastaruosius vienus metus“ nėra aiški tuo aspektu, kad neaišku, iki kokio įvykio turėtų būti skaičiuojamas vienų metų terminas.
Jeigu būtų pritarta aukščiau išdėstytai pastabai, vadovaujantis analogiškais argumentais reiktų patikslinti projekto 12 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 26 straipsnio 4 dalies 6 punkto nuostatas, kuriose vartojamos nuostatos ,,per pastaruosius 3 metus“. Pritarti iš dalies Praktika yra tokia, kad tiekėjo atitiktis vertinama susipažinimo su pasiūlymais momentui ir nustačius laimėtoją. Tačiau tiek ES, tie nacionalinis reguliavimas leidžia suteikiančiajai institucijai (kaip ir perkančiajai organizacijai atliekant pirkimą) dalyvį patikrinti bet kuriuo procedūros metu (26 str. 9 d.). Todėl įrašius tikslų momentą, iki kokio įvykio skaičiuojamas terminas, nuostata neatitiktų ES reguliavimo ir kitų įstatymo nuostatų. Tikslintina redakciniu požiūriu:
“4) <…> šiuo pagrindu dalyvis taip pat pašalinamas iš
koncesijos suteikimo procedūros, kai, vadovaudamasis kitų valstybių teisės aktais, ankstesnių procedūrų metu jis nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją arba dėl melagingos informacijos pateikimo negalėjo pateikti patvirtinančių dokumentų, dėl ko per pastaruosius vienus metus buvo pašalintas iš koncesijos suteikimo ar pirkimo procedūrų, arba taikomos kitos panašios sankcijos;“18
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-08-3112
įstatymo 26 straipsnio 4 dalies 6 punkto nuostata ,,ankstesnė sutartis buvo nutraukta prieš laiką“ nėra pakankamai aiški, nes nėra aišku koks ,,laikas“ turimas omenyje. Jeigu turimas tikslas nustatyti, kad ankstesnė sutartis buvo nutraukta nepasibaigus jos galiojimo terminui, svarstytina, ar vertinamosios nuostatos nereikėtų patikslinti vietoj nuostatos ,,prieš laiką“ įrašyti nuostatą ,,prieš terminą“.
Pritarti
„6) <…> nustatytą esminį reikalavimą vykdė su dideliais arba nuolatiniais
trūkumais ir dėl to ta ankstesnė sutartis buvo nutraukta anksčiau laiko prieš terminą, buvo pareikalauta atlyginti žalą ar taikomos kitos panašios sankcijos;“19
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-08-3112
įstatymo 26 straipsnio 6 dalies 3 punkte žodžiai „išskyrus nurodytą šio įstatymo 26 straipsnio 4 dalies 8 punkte“ keistini žodžiais
„išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 dalies 8 punkte“. Pritarti
„3) yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą (išskyrus nurodytą šio įstatymo 26 straipsnio
suteikiančioji institucija abejoja koncesininko sąžiningumu, ir šį pažeidimą gali įrodyti bet kokiomis tinkamomis priemonėmis. Šiuo pagrindu suteikiančioji institucija gali pašalinti dalyvį iš koncesijos suteikimo procedūros, jei nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai “. 20
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-08-3112
įstatymo 26 straipsnio 9 dalies nuostatas suteikiančioji institucija dalyvį iš koncesijos suteikimo procedūros gali pašalinti bet kuriame koncesijos suteikimo procedūros etape, jeigu paaiškėja, kad dėl savo veiksmų ar neveikimo prieš koncesijos suteikimo procedūrą ar jos metu jis atitinka koncesijos dokumentuose nustatytus reikalavimus dėl pašalinimo pagrindų.
Atkreiptinas dėmesys, kad koncesijos dalyvių pašalinimo pagrindus teikiamu projektu siūloma nustatyti ir pačiame keičiamame įstatyme, todėl projekto nuostata, pagal kurį koncesijos dalyvis galėtų būti šalinamas bet kuriame koncesijos suteikimo etape vien tik koncesijos dokumentuose nustatytais pašalinimo pagrindais kelia abejonių. Svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas neturėtų būti tikslinamas. Nepritarti Koncesijų įstatymo projekte 31 str. 2 d. 2 p. (keičiamas 17 str.) pašalinimo pagrindai nurodomi koncesijos dokumentuose. Be to, įstatymas nustato ne tik privalomus pašalinimo pagrindus. 21
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-08-3112
įstatymo 26 straipsnio 10 dalies nuostatos iki dvitaškio matyti („<...> jeigu yra visos šios sąlygos kartu:“), kad koncesijos dalyvis iš koncesijos suteikimo procedūros galėtų būti nepašalinamas tik tuo atveju, jeigu egzistuoja visos projekto 12 straipsnyje dėstomuose keičiamo įstatymo 26 straipsnio 10 dalies 1 punkto a-c papunkčiuose išvardintos sąlygos. Siūlomas teisinis reguliavimas tobulintinas. Pritarti Projektu norima pasakyti, kad turi būti sąlygos nurodytos 1 ir 2 punktuose, o ne 1 punkto a-c papunkčiuose. „10. Jeigu dalyvis atitinka šio straipsnio 1, 4 ir 6 dalyse nustatytus pašalinimo pagrindus, suteikiančioji institucija gali jo nepašalinti iš koncesijos suteikimo procedūros, jeigu yra visos abi šios sąlygos kartu: <...>“. 21.1. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-08-3112 21.1.
Projekto 12 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 26 straipsnio 10 dalies 1 punkto a papunktyje nurodyta sąlyga – savanoriškas nusikalstama veika ar pažeidimu padarytos žalos atlyginimas, pašalinimas – įmanoma tik tuo atveju, jeigu padarytu teisės pažeidimu tokia žala apskritai buvo padaryta. Tuo tarpu padarius projekto 12 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas žala gali ir nekilti (pvz., jei asmens veika nutrūko kėsinimosi stadijoje). Dėl to siūlytina aptariamą papunktį dėstyti taip:
„savanorišką nusikalstama veika ar pažeidimu padarytos žalos atlyginimą,
pašalinimą (jeigu žala buvo padaryta)“. Nepritarti a-c papunkčiuose nurodyti atvejai yra pavyzdiniai ir taikytini, jei aktualūs. 21.2. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-08-3112
projekto 12 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 26 straipsnio 10 dalies 1 punkto c papunktyje nurodytos techninės, organizacinės, personalo valdymo priemonės, skirtos tolesnių nusikalstamų veikų ar pažeidimų prevencijai, gali būti pritaikomos tik tada, kai koncesijos dalyvis yra juridinis asmuo (past.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-08-3112
pažeidimo rimtumą <...>“ žodis „rimtumą“ keistinas žodžiu „pavojingumą“.
Nusikalstamas veikas apibūdina ne rimtumo, o būtent pavojingumo kriterijus (BK 11, 12 straipsniai). Pritarti Baudžiamojo kodekso 11 ir 12 str. apibūdina tik nusikalstamų veikų pavojingumo kriterijus. Tikslintina: „2) suteikiančioji institucija įvertino dalyvio informaciją, pateiktą pagal šios dalies 1 punktą, ir priėmė motyvuotą sprendimą, kad priemonės, kurių ėmėsi dalyvis, siekdamas įrodyti savo sąžiningumą, yra pakankamos. Šių priemonių pakankamumas vertinamas atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą ar pažeidimo rimtumą ir aplinkybes. Suteikiančioji institucija turi pateikti dalyviui motyvuotą sprendimą raštu ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios dalies 1 punkte nurodytos dalyvio informacijos gavimo.“23
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-08-3112
įstatymo 26 straipsnio 12 dalies nuostatos „Kai priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu dalyviui yra nustatytas šio straipsnio 1, 2 <...> dalyse nurodytų pašalinimo pagrindų laikotarpis, suteikiančioji institucija šalina dalyvį iš koncesijos suteikimo procedūros teismo sprendime nurodytą laikotarpį“ turinys neaiškus. Projekto 12 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje vardijamos nusikalstamos veikos, kurių padarymas sąlygoja arba gali sąlygoti koncesijos dalyvio pašalinimą iš koncesijos suteikimo procedūros, o šio straipsnio 2 dalyje – atvejai, kada asmuo laikomas „nuteistu“ už šių nusikalstamų veikų padarymą. Konkretūs laikotarpiai, kurių trukmės metu ribojama koncesijos dalyvio teisė dalyvauti koncesijos suteikimo procedūroje, numatomi pačioje projekto 12 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje, t. y. teismas baudžiamojoje byloje jokio atskiro sprendimo dėl „pašalinimo pagrindo laikotarpio“ nepriima.
Galbūt projekte minimas „pašalinimo pagrindų laikotarpis“ galėtų būti suprantamas kaip, pvz., baudžiamojoje byloje paskirtos terminuotos bausmės, de facto užkertančios asmeniui kelią dalyvauti koncesijos suteikimo procedūrose, laikotarpis (pvz., laisvės atėmimo bausmės trukmę atitinkantis laikotarpis). Kita vertus, net ir tokiu atveju siūlomas teisinis reguliavimas nebūtų tikslus, nes projekto nuostatų kontekste asmens laikymas „nuteistu“ ir, atitinkamai, asmens teisės dalyvauti koncesijos suteikimo procedūrose ribojimas siejamas ne vien tik su bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir po bausmės atlikimo sekančiu teistumu (projekto 12 straipsnyje dėstomi keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 1,
straipsnyje dėstomą keičiamo įstatymo 26 straipsnio 12 dalį revizuoti iš esmės ir ją suderinti su keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1, 2 dalimis. Nepritarti Koncesijų įstatymo 26 str. 12 d. neturi būti derinama su 1 ir 2 dalimis, nes 12 dalyje kalbama apie atskirą atvejį, kuomet nebus taikomi 1 ir 2 dalyse nustatyti terminai. T. y., jei teismas nustato, kad dėl išvardintų nusikaltimų ar pažeidimų ekonominės veiklos subjektas negali dalyvauti koncesijose tam tikrą laikotarpį, tai ir bus atsižvelgiama į teismo sprendimą. Toks reguliavimas nustatomas atsižvelgiant į Direktyvos 2014/23/ES 38 str. 10 d. nuostatas. Pastebėtina, kad pagal Direktyvos 2014/23/ES 38 str. 9 d. nuostatas, jei teismas nustato, kad dėl išvardintų nusikaltimų ar pažeidimų ekonominės veiklos subjektas negali dalyvauti koncesijose tam tikrą laikotarpį, jis taip pat negali pasinaudoti direktyvoje ir įstatymo 26 str.
patikslinti Projekto
nuorodą: „11. Šio straipsnio 9
įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pašalintas iš pirkimo ar koncesijos suteikimo procedūrų teismo sprendime numatytą laikotarpį.“24
straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 2 punkte nereikėtų nurodyti subjekto, kuriam suteikiančioji institucija privalėtų išsiųsti sugrupuotus skelbimus. Nepritarti Pagal Koncesijų įstatymo 30 str. 4 dalį visi skelbtini skelbimai yra teikiami Viešųjų pirkimų tarnybai. 25
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-08-3125
25Vadovaujantis rekomendacijų 141 punktu,
projekto 25 straipsniu keičiamo įstatymo 47 straipsnis dėstytinas nauja redakcija, kadangi keičiama daugiau nei pusė straipsnio sudėtinių dalių. Pritarti26
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-08-3127
įstatymo 51 straipsnyje yra numatoma, kad „Jeigu yra gautas tik vienas išsamus įsipareigojamasis pasiūlymas, kuris atitinka koncesijos dokumentų reikalavimus, suteikiančioji institucija kviečia dalyvį dalyvauti derybose šio įstatymo 53 straipsnyje nustatyta tvarka, jeigu nepasinaudoja teise nutraukti koncesijos suteikimo procedūrų, vadovaudamasi šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalimi“. Iš teikiamo reguliavimo nėra aišku, kas nepasinaudoja teise nutraukti koncesijos suteikimo procedūrų, atsižvelgiant į tai projekto 27 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 51 straipsnis tikslintinas.
Pritarti „Jeigu yra gautas tik vienas išsamus įsipareigojamasis pasiūlymas, kuris atitinka koncesijos dokumentų reikalavimus, suteikiančioji institucija kviečia dalyvį dalyvauti derybose šio įstatymo 53 straipsnyje nustatyta tvarka, jeigu suteikiančioji institucija nepasinaudoja teise nutraukti koncesijos suteikimo procedūrų, vadovaudamasi šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalimi.“27
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-08-31183
įstatymo 33 straipsnio 3 dalies nurodoma, kad ,,Jeigu papildomos su koncesijos dokumentais susijusios informacijos paprašoma laiku, suteikiančioji institucija ją pateikia visiems ekonominės veiklos vykdytojams ne vėliau kaip likus 6 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos”. Formuluotė „informacijos paprašoma laiku” nėra pakankamai tiksli ir aiški. Jeigu turima omenyje, kad papildomos informacijos paprašoma teisės aktų nustatytais terminais ar nepraleidus nustatytų terminų, vertinamąją projekto formuluotę reikėtų patikslinti. Nepritarti Nuostata perkelia Direktyvos 2014/23/ES 34 str. 3 d.:
Su sąlyga, kad papildomos informacijos, susijusios su koncesijos dokumentais, prašoma tinkamu laiku, perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai ar kompetentingi padaliniai ją pateikia visiems koncesijos suteikimo procedūroje dalyvaujantiems paraiškų teikėjams ar konkurso dalyviams ne vėliau likus šešioms dienoms iki nustatyto pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Šioje nuostatoje žodį „laiku“ reikia suprasti taip, kad informacijos paprašoma tuo metu, kai suteikiančioji institucija gali pateikti informaciją likus 6 dienom. T. y., jei informacijos bus paprašyta likus 5 dienoms iki pasiūlymų termino pabaigos, tai jau nebus laiku.
28
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-08-3130
įstatymo 58 straipsnio 6 dalyje atsisakytina įvedamo skliaustuose trumpinio
„(toliau – Viešojo administravimo įstatymas)“ kaip perteklinio, kadangi
vadovaujantis rekomendacijų 112 punktu, jei teisės akto pavadinimas, prasidedantis žodžiais „Lietuvos Respublikos“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“. Pritarti „6. Tais atvejais, kai šis įstatymas neleidžia atskleisti su koncesija susijusios informacijos, su ja gali susipažinti tik Komisijos nariai ir suteikiančiosios institucijos pakviesti ekspertai, Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai, kitų Vyriausybės įgaliotų institucijų bei įstaigų, pagal kompetenciją atliekančių koncesijų priežiūrą, atstovai, suteikiančiosios institucijos vadovas, jo įgalioti asmenys bei kiti asmenys ir institucijos, turinčios tokią teisę pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinę paramą administruojantys viešieji juridiniai asmenys, kuriems įgaliojimai suteikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) nustatyta tvarka.“29
įstatymo 60 straipsnio 6 dalies 7 punkto numerį reikėtų žymėti skaičiumi su skliausteliu. Pritarti „7) šalių teisės į turtą, kuris bus sukuriamas, naudojamas, keičiamas, valdomas, prižiūrimas ar perduodamas arba kuriuo bus naudojamasi teikiant paslaugas ar atliekant darbus pagal koncesijos sutartį, ir iš to kylančios pareigos;“. 30 LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-08-3138 30.
Projekto 38 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 68 straipsnio 2 dalies konstrukcijoje „<...> atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, civilinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn“ vartojamas jungtukas „ar“ suponuoja, kad asmuo už tą pačią veiką gali būti traukiamas tik vienos rūšies atsakomybėn. Pastebėtina, kad toks teisinis reguliavimas yra netikslus. Konstitucinis Teismas yra pripažinęs, jog principas non bis in idem nereiškia, kad asmuo už tą patį teisės pažeidimą negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas). Pvz., už tą pačią veiką asmuo gali būti patrauktas tarnybinėn ir administracinėn atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutarimas). Dėl to pacituotoje projekto nuostatoje šalia jungtuko „ar“ skliausteliuose įrašytinas jungtukas „(ir)“. Pritarti Atsižvelgiant į tai, kad dėl analogiškos nuostatos Viešųjų pirkimų įstatymo projekte pateikta pastaba, kad vardinamos atsakomybės rūšys vertintinos kaip perteklinės ir nesukuriančios papildomo teisinio reguliavimo, siūlytina jų atsisakyti ir Koncesijų įstatyme. „2. Komisijos nariai, ekspertai, stebėtojai, už sutarties vykdymą atsakingi asmenys ir kiti koncesijos suteikime dalyvaujantys ar galintys daryti įtaką jo rezultatams asmenys atsako už savo veiką pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, civilinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.“31
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-08-31422
pavedimas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priimti poįstatyminius teisės aktus yra teisiškai neįgyvendinamas, kadangi šį pavedimą nustatanti teisės norma įsigaliotų kartu su kitomis įstatymo nuostatomis.
Kitaip tariant, ji taptų teisiškai įpareigojanti tik tada, kai jau būtų įsigaliojęs pats įstatymas. Siekiant išspręsti šią problemą, svarstytina, ar projekto 42 straipsnio 1 dalyje nereikėtų nustatyti konkrečios viso įstatymo, išskyrus 16 straipsnį, įsigaliojimo datos, šioje dalyje taip pat įtvirtinant, kad nuostata dėl pavedimo priimti poįstatyminius teisės aktus įsigalioja anksčiau nei visos kitos įstatymo nuostatos. Pritarti Siūlytina nustatyti įstatymo įsigaliojimo datą – 2023 m. sausio
atsisakoma. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba,
24
didintų funkcijų koncentracijos prielaidas. VPĮ projekto Nr. 1919 4 straipsnio 2 ir 4 dalimis siūloma keisti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas) 19 straipsnio 1 dalį, papildyti šį straipsnį 7 dalimi ir išplėsti viešųjų pirkimų komisijos įgaliojimus, kad ji galėtų (numatoma diskrecija) veikti ne tik pirkimo atlikimo etape, bet ir iniciavimo ir (ar) sutarties vykdymo. Iš aiškinamajame rašte pateikiamos informacijos darytina išvada, kad tokiu pakeitimu siekiama, kad organizuojant pirkimo procesą didesnis dėmesys būtų skiriamas iniciavimo ir sutarties vykdymo etapams.
Kaip nurodėme 2022 m. vasario 24 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje, nekvestionuojame pasirengimo pirkimui ir viešojo pirkimo sutarties vykdymo svarbos pirkimo procedūrose. Tačiau laikomės pozicijos, kad kontrolės galimybės didėja ir neskaidrių susitarimų tikimybė mažėja, kai pirkimo iniciavimo, jo atlikimo ir sutarties vykdymo priežiūros funkcijos yra kaip įmanoma labiau atskirtos. Ir atvirkščiai, kai šios funkcijos sutelkiamos vieno asmens ar vienos asmenų grupės (komisijos) rankose, išauga korupcijos pasireiškimo ir neskaidrių sprendimų tikimybė. Manome, kad aiškinamajame rašte nurodomas šio pakeitimo siekis gali būti pasiekiamas be galimybių koncentruoti pirkimo iniciavimo, jo atlikimo ir sutarties vykdymo priežiūros funkcijas įtvirtinimo įstatyminiame lygmenyje. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome atsakyti nurodyto pakeitimo ir įstatyminiame lygmenyje įtvirtinti prikimo iniciavimo, jo atlikimo ir sutarties vykdymo funkcijų atskyrimą. Pažymėtina, kad ši pastaba taip pat aktuali: 1.1.1. KSPĮ projekto Nr. 1922 4 straipsnio 2 ir 4 dalims;
dalims;
Įstatymo projekte siekiama didesnį dėmesį skirti dviem labai svarbiems koncesijų suteikimo etapams – koncesijos pasirengimui ir sutarties vykdymui – kurie daro didelę įtaką tinkamam suteikiančiosios institucijos poreikio patenkinimui. Įstatymo projekte nesiekiama visų sprendimų sukoncentruoti vienose rankose. Suteikiančioji institucija galėtų sudaryti skirtingas komisijas atskiriems koncesijos suteikimo etapams, jeigu matytų, kad tai yra reikalinga.
Tačiau gali būti atvejų, kai koncesijos pobūdis reikalauja, kad procedūras vykdytų tie patys asmenys, kurie dalyvavo pasirengiant koncesijos procedūrai (arba sutartį vykdytų tie patys asmenys, kurie vykdė procedūras) ir sukaupė tam tikras žinias. Toks koncesijų suteikimo būdas gali padėti profesionaliau atlikti koncesijų suteikimo procedūras ir sutarties vykdymą. 2. Specialiųjų tyrimų tarnyba,
3
arba paaiškinti pateiktus dokumentus ar duomenis būtų sudaromos sąlygos tendencingai vertinti tiekėjų pateiktus dokumentus ar duomenis Pagal esamą reglamentavimą, Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 3 dalį, jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Tuo tarpu VPĮ projekto Nr. 1919 17 straipsnio 1 dalimi siūloma nustatyti ne pareigą prašyti patikslinti, papildyti arba paaiškinti pateiktus dokumentus ar duomenis, o teisę. Manome, kad tokios diskrecijos nustatymas sudarys sąlygas šia teise naudotis nesąžiningai, t. y. galimos situacijos, kai tam tikrais atvejais dėl asmeninio suinteresuotumo nebus prašoma patikslinti, papildyti arba paaiškinti pateiktus dokumentus ar duomenis, bet pasiūlymai bus iš karto atmetami ar nepalankiai įvertinami pagal akivaizdžiai netikslius dokumentus ar duomenis (neobjektyviai dėl akivaizdžių netikslumų). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šio pakeitimo motyvai nenurodomi aiškinamajame rašte.
Siekdami neišbalansuoti esamo reglamentavimo, siūlome atsisakyti minėto pakeitimo. Pažymėtina, kad ši pastaba taip pat aktuali: 1.2.1. KSPĮ projekto Nr. 1922 16 straipsnio 1 daliai; 1.2.2. VPGSĮ projekto Nr. 1925 28 straipsniui;
Įstatymo projektu iš esmės keičiamas reguliavimas, kuriuo galima tikslinti pasiūlymą – siūloma suteikiančiajai institucijai suteikti daugiau diskrecijos. Tokiu keitimu siekiama užtikrinti, kad nebūtų atmesti pasiūlymai, kai padaromos ne tik įstatyme išvardintos klaidos. Pažymėtina, kad ES direktyvose taip pat numatyta teisė, o ne pareiga, suteikiančiajai institucijai prašyti patikslinti pasiūlymą. Kadangi nebelieka griežtų taisyklių, kuomet galima tikslinti pasiūlymus, tikėtina, dalyviai gali tuo piktnaudžiauti ir pateikę netvarkingus pasiūlymus reikalauti leisti juos patikslinti. Sudarant sąlygas suteikiančiajai institucijai pačiai spręsti, kada ji leidžia tikslinti pasiūlymus, siekiama, kad dalyviai atsakingai rengtų pasiūlymus ir dirbtinai nevilkintų koncesijos suteikimo procedūrų. 3. Specialiųjų tyrimų tarnyba,
2
reglamentuojama. VPĮ projekto Nr. 1919 9 straipsnio 2 dalimi siūloma papildyti Viešųjų pirkimų įstatymo 29 straipsnį 4 dalimi ir nustatyti, kad perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu, be kita ko, „<...> pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties.“ Manome, kad formuluotė „esminė klaida, dėl kurios perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties“ yra abstrakti bei neinformatyvi, ir dėl to ji gali būti plačiai interpretuojama.
Siekdami mažinti galimybes piktnaudžiauti nepagrįstais procedūrų nutraukimais, ir tuo pačiu sudaryti galimybę nutraukti procedūras, kai pradėjusi pirkimo procedūras pastebima, kad pirkimo dokumentuose yra esminių klaidų, dėl kurių pirkimas tampa nebetikslingas ar jam įvykus būtų nusipirktas ne tas objektas, kokio reikia perkančiajai organizacijai, siūlome aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyti, kada pirkimo dokumentų klaida laikoma esmine. Pažymėtina, kad ši pastaba taip pat aktuali: 2.1.1. KSPĮ projekto Nr. 1922 8 straipsnio 2 daliai;
Nr. 1925 4 straipsniui;
Siekiant aiškumo, kada suteikiančioji institucija gali nutraukti koncesijos procedūrą, siūlytina taip tikslinti Įstatymo projekto nuostatą:
„3. Suteikiančioji institucija bet kuriuo metu
iki koncesijos sutarties sudarymo turi teisę nutraukti koncesijos suteikimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, arba koncesijos dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių suteikiančioji institucija negali sudaryti koncesijos sutarties koncesijos suteikimas tampa nebetikslingas ar ją suteikus sutarties dalykas būtų ne toks, kokio reikia suteikiančiajai institucijai.“
teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1.
Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo Ekonomikos komitetas,
3 Argumentai: Įstatymo projekte nustatoma, kad jeigu dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį koncesijos dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, suteikiančioji institucija gali nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Tačiau kartu nustatoma taisyklė, kad tikslinant galutinius pasiūlymus negali būti keičiami pasiūlymo duomenys, kurie vertinami sudarant pasiūlymų eilę, ir sutartyje ketinama nurodyti kaina, išskyrus atvejus, kai taisoma pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo klaida. Įvertinus tai, kad tokios taisyklės atsisakoma Viešųjų pirkimų įstatyme, tikslinga jos atsisakyti ir Koncesijų įstatyme. Tačiau kartu reikėtų nustatyti, kad pasiūlymai gali būti tikslinami, papildomi arba paaiškinami vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytomis taisyklėmis (taip kaip siūloma nustatyti Viešųjų pirkimų įstatyme. Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Papildyti 36 straipsnį 9 dalimi:
„9. Jeigu dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar
duomenis apie atitiktį koncesijos dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, suteikiančioji institucija gali nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą.
Tikslinant galutinius pasiūlymus negali būti keičiami pasiūlymo duomenys, kurie vertinami sudarant pasiūlymų eilę, ir sutartyje ketinama nurodyti kaina, išskyrus atvejus, kai taisoma pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo klaida. Pasiūlymai tikslinami, papildomi arba paaiškinami vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytomis taisyklėmis.“ Pritarti. 2 Ekonomikos komitetas, 2022-10-26 16, 42 Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 31 siūloma nustatyti įstatymo įsigaliojimo datą 2023 m. sausio 1 d. Pagal dėstomą įstatymo įsigaliojimo straipsnį 16 straipsnis, kuris keitė įstatymo 15 straipsniu keičiamą Koncesijų įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, turėjo įsigalioti vėliau (2022 m. lapkričio 14 d.) nei visas įstatymas (planuota, kad įstatymas įsigalios iki 2022 m. lapkričio 14 d.). Nukėlus įstatymo įsigaliojimo datą, 16 straipsnis tampa nebetikslingu, tačiau svarbu, kad įstatymo 15 straipsniu keičiama Koncesijų įstatymo 30 straipsnio 1 dalis įgyvendintų 2019 m. rugsėjo 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2019/1780 ir įsigaliotų 2022 m. lapkričio 14 d. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 15 straipsniu keičiamą Koncesijų įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, išbraukti įstatymo projekto 16 straipsnį atitinkamai pakeičiant įstatymo projekto straipsnių numeraciją bei įstatymo įsigaliojimo nuostatas. 15 straipsniu keičiamo Koncesijų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies pakeitimas: „1.
Informacija, kuri turi būti nurodyta šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodytuose skelbimuose, skelbimų standartinės formos, klaidų ištaisymo formos ir skelbimų reikalavimai nustatyti 2015 m. lapkričio 11 d. 2019 m. rugsėjo 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2015/1986 2019/1780, kuriuo nustatomos standartinės formos, naudojamos skelbiant su viešaisiais pirkimais susijusius pranešimus, ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (EB) Nr. 842/2011 (ES) 2015/1986 (e. formos).“ „16 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Informacija, kuri turi būti nurodyta šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodytuose skelbimuose, skelbimų standartinės formos, klaidų ištaisymo formos ir skelbimų reikalavimai nustatyti 2019 m. rugsėjo 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2019/1780, kuriuo nustatomos viešųjų pirkimų skelbimo standartinės formos ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1986 (e. formos).“
įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
2023 m. sausio 1 d. 12. Šio įstatymo 16 straipsnis įsigalioja 2022 m. lapkričio 14 d. 15 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo 30 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2022 m. lapkričio 14 d. 23. Viešųjų pirkimų tarnyba iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 34. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtos koncesijų suteikimo procedūros tęsiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nuostatas. Pritarti
8Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A.Kupčinskas, L.Savickas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo
projektas ir jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris