Projekto lyginamasis variantas
2022
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis Šis įstatymas nustato perkančiųjų organizacijų ir perkančiųjų subjektų gynybos ir saugumo srityje atliekamus pirkimus, kurių objektas yra:
1) karinė įranga, įrašyta į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamą Bendrąjį karinės įrangos sąrašą arba priskirtina bent vienam iš produktų tipų, išvardytų 1958 m. balandžio 15 d. Europos ekonominės bendrijos Tarybos sprendimu 255/58 patvirtintame Ginklų, amunicijos ir karinių medžiagų sąraše;
2) jautri įranga;
3) šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytos įrangos detalės, sudedamosios dalys ir (arba) jų mazgai;
4) darbai, prekės ir paslaugos, tiesiogiai susiję su šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodyta įranga ir perkami bet kuriuo šios įrangos gyvavimo ciklo etapu;
5) išskirtinai kariniams tikslams perkami darbai ir paslaugos;
6) jautrūs darbai ir jautrios paslaugos. Šis įstatymas nustato perkančiųjų organizacijų ir perkančiųjų subjektų gynybos ir saugumo srityje atliekamus pirkimus, kurių objektas yra:
1) karinės įrangos, įrašytos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamą Bendrąjį karinės įrangos sąrašą arba priskirtinos bent vienam iš produktų tipų, išvardytų 1958 m. balandžio 15 d.
Europos ekonominės bendrijos Tarybos sprendimu 255/58 patvirtintame Ginklų, amunicijos ir karinių medžiagų sąraše, įskaitant bet kokias jos detales, sudedamąsias dalis ir (arba) mazgus, tiekimas;
2) jautrios įrangos, įskaitant bet kokias jos detales, sudedamąsias dalis ir (arba) mazgus, tiekimas;
3) darbai, prekės ir paslaugos, tiesiogiai susiję su šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodyta įranga ir perkami bet kuriuo šios įrangos gyvavimo ciklo etapu;
4) išskirtinai kariniams tikslams perkami darbai ir paslaugos;
5) jautrūs darbai ir jautrios paslaugos.“2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų,
kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.98 straipsnio 2 dalyje, pirkimams arba nuomai ar teisėms į šiuos daiktus įsigyti bet kokiomis finansinėmis priemonėmis įsigijimui arba nuomai bet kokiomis finansinėmis priemonėmis ar teisių į šiuos daiktus įsigijimui. Šių pirkimų tvarką nustato Vyriausybė;“. 3 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Pirkimo planai. Pirkimo procedūrų pradžia ir pabaiga
einamaisiais kalendoriniais metais pirkimų planus ir pagal Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytus reikalavimus ir tvarką Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbti planuojamų atlikti pirkimų, nesusijusių su įslaptinta informacija, suvestinę.
Ši suvestinė turi būti paskelbta kiekvienais metais ne vėliau kaip iki kovo 15 dienos, o patikslinus planuojamų atlikti einamaisiais kalendoriniais metais pirkimų planus, – ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Planuojamų atlikti pirkimų suvestinė papildomai gali būti paskelbta specialiai tam skirtoje perkančiosios organizacijos interneto svetainės skiltyje (toliau – pirkėjo profilis). Paskelbtos planuojamų atlikti pirkimų suvestinės turinys visur turi būti tapatus. 2. Pirkimo procedūros prasideda, kai:
(supaprastinto pirkimo atveju paskelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje) perkančiosios organizacijos pateiktą skelbimą apie pirkimą;
2) tiekėjui (tiekėjams) išsiunčiamas kvietimas dalyvauti neskelbiamose derybose;
kitu perkančiosios organizacijos mažos vertės pirkimų taisyklėse nurodytu būdu, kai apie jį neskelbiama, procedūrose;
pateikti pasiūlymą dalyvauti atnaujinto tiekėjų varžymosi procedūrose. 3.
3Pirkimo (ar atskiros pirkimo dalies) pirkimo procedūros baigiasi, kai:
1) sudaroma pirkimo sutartis ir pateikiamas sutarties įvykdymo užtikrinimas, jeigu jo buvo reikalaujama, sudaroma preliminarioji sutartis;
4) per nustatytą terminą nepateikiama nė vienos paraiškos ar pasiūlymo;
sutartis nesudaroma dėl priežasčių, kurios priklauso nuo tiekėjų;
sutartį ar preliminariąją sutartį. 4. Perkančioji organizacija bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo turi teisę savo iniciatyva nutraukti pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti iki pirkimo pradžios, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir šios padėties negalima ištaisyti. 8 straipsnis. Pirkimo planai. Pasirengimas pirkimui
einamaisiais kalendoriniais metais numatomų atlikti pirkimų planus ir pagal Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytus reikalavimus ir tvarką Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbti planuojamų atlikti pirkimų, nesusijusių su įslaptinta informacija, suvestinę. Ši suvestinė turi būti paskelbta kiekvienais metais ne vėliau kaip iki kovo 15 dienos, o patikslinus planuojamų atlikti einamaisiais kalendoriniais metais pirkimų planus, – ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Planuojamų atlikti pirkimų suvestinė papildomai gali būti paskelbta specialiai tam skirtoje perkančiosios organizacijos interneto svetainės skiltyje (toliau – pirkėjo profilis). Paskelbtos planuojamų atlikti pirkimų suvestinės turinys visur turi būti tapatus. 2.
organizacija, siekdama pasirengti pirkimui ir pranešti tiekėjams apie savo pirkimo planus ir reikalavimus, gali:
1) prašyti suteikti ir gauti nepriklausomų ekspertų, institucijų arba rinkos dalyvių konsultacijas, taip pat konsultuotis su visuomene. Šiomis konsultacijomis remiamasi pirkimo metu, jeigu dėl tokių konsultacijų nėra iškreipiama konkurencija ir pažeidžiami nediskriminavimo ir skaidrumo principai. Perkančiajai organizacijai nusprendus paskelbti kvietimą suteikti šiame punkte nurodytas konsultacijas, šis kvietimas turi būti skelbiamas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka;
2) iš anksto Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbti pirkimų, nesusijusių su įslaptinta informacija, techninių specifikacijų projektus. Techninių specifikacijų projektai skelbiami, dėl šių projektų gautos pastabos ir pasiūlymai vertinami Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka. 3. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbus šio straipsnio 2 dalies 1 papunktyje nurodytą kvietimą suteikti konsultacijas arba šio straipsnio 2 dalies 2 papunktyje nurodytą techninių specifikacijų projektą, šie dokumentai papildomai gali būti skelbiami pirkėjo profilyje, kitur internete ir (arba) leidiniuose. To paties dokumento turinys visur turi būti tapatus. 4. Tais atvejais, kai kandidatas ar dalyvis pats arba su juo bendradarbiaujantis ūkio subjektas padėjo pasirengti pirkimui, perkančioji organizacija privalo imtis tinkamų priemonių, kad dėl tokių kandidatų ir dalyvių dalyvavimo pirkime nebūtų pažeista konkurencija. Tinkamomis priemonėmis laikomas informacijos, kurią gavo pasirengti pirkimui padėję ūkio subjektai, pateikimas kitiems kandidatams ir dalyviams ir jos paskelbimas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, taip pat pakankamo pasiūlymų pateikimo termino nustatymas.“
Papildyti įstatymą 8¹ straipsniu: „8¹ straipsnis.
ir pabaiga
1Pirkimo procedūros prasideda, kai:
1) Viešųjų pirkimų tarnyba išsiunčia Europos Sąjungos leidinių biurui (supaprastinto pirkimo atveju paskelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje) perkančiosios organizacijos pateiktą skelbimą apie pirkimą;
2) tiekėjui (tiekėjams) išsiunčiamas kvietimas dalyvauti neskelbiamose derybose;
3) tiekėjui (tiekėjams) pateikiamas kvietimas dalyvauti pirkimo, atliekamo kitu perkančiosios organizacijos mažos vertės pirkimų taisyklėse nurodytu būdu, kai apie jį neskelbiama, procedūrose;
4) tiekėjams, su kuriais sudaryta preliminarioji sutartis, išsiunčiamas kvietimas pateikti pasiūlymą dalyvauti atnaujinto tiekėjų varžymosi procedūrose. 2. Pirkimo (ar atskiros pirkimo dalies) pirkimo procedūros baigiasi, kai:
1) sudaroma pirkimo sutartis ir pateikiamas sutarties įvykdymo užtikrinimas, jeigu jo buvo reikalaujama, sudaroma preliminarioji sutartis;
2) atmetamos visos paraiškos ar pasiūlymai;
3) nutraukiamos pirkimo procedūros;
4) per nustatytą terminą nepateikiama nė vienos paraiškos ar pasiūlymo;
5) baigiasi pasiūlymų galiojimo laikas ir pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis nesudaroma dėl priežasčių, kurios priklauso nuo tiekėjų;
6) visi tiekėjai atsiima paraiškas ar pasiūlymus arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį. 3. Perkančioji organizacija privalo nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir šios padėties negalima ištaisyti. 4. Perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, arba pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties.“
1.
9 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „12) administruoja pagal šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalį paskelbtą informaciją apie tiekėjus, kurie pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šio įstatymo 34, 35, 36, 37 straipsniuose nustatytiems reikalavimams ir pagal šio įstatymo
pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus;“. 2. Papildyti 9 straipsnio 1 dalį nauju 13 punktu: „13) pagal savo kompetenciją vertina, kaip perkančiojoje organizacijoje veikia pirkimų vidaus kontrolės sistema;“. 3. Papildyti 9 straipsnio 1 dalį 14 punktu: „14) patvirtinti šio įstatymo įgyvendinimo priežiūros vykdymo tvarką.“
straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 10 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„10 straipsnis. Pirkimo komisija, ekspertai,
stebėtojai Pirkimą atliekantys ir kiti su pirkimu susiję asmenys“. 2. Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Perkančioji organizacija pirkimui (pirkimams) organizuoti ir atlikti sudaro (mažos
vertės pirkimams, pagal preliminariąją sutartį atliekamoms atnaujinto tiekėjų varžymosi procedūroms gali sudaryti) viešojo pirkimo komisiją (toliau – komisija), nustato jos jai užduotis ir suteikia visus įgaliojimus atlikti tas užduotis. Perkančioji organizacija gali sudaryti atskiras komisijas pasirengimo pirkimui, ginčų nagrinėjimo ar sutarties vykdymo etapams vykdyti arba tokias užduotis nustatyti pirkimo procedūras atliekančiai komisijai. Komisija dirba pagal ją sudariusios organizacijos patvirtintą darbo reglamentą, yra jai atskaitinga ir atlieka tik rašytines ją sudariusios organizacijos užduotis ir įpareigojimus.
Valstybės valdymo institucijos vadovo įsakymu (potvarkiu) gali būti sudaromos komisijos šiai institucijai pavaldžių perkančiųjų organizacijų pirkimams atlikti. Reikalavimo sudaryti Komisiją perkančioji organizacija gali nesilaikyti atlikdama mažos vertės pirkimų procedūras, pagal preliminariąją sutartį atlikdama atnaujinto tiekėjų varžymosi procedūras ar šio įstatymo 22 straipsnio 17 dalyje nustatytais atvejais.“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Komisija sudaroma perkančiosios organizacijos vadovo įsakymu (potvarkiu) iš ne
mažiau kaip 3 fizinių asmenų – komisijos pirmininko ir bent 2 komisijos narių (toliau kartu – komisijos narys, komisijos nariai). Komisiją sudaranti organizacija turi teisę kviestis ekspertų – dalyko žinovų konsultuoti klausimu, kuriam reikia specialiųjų žinių, ar jį įvertinti. Komisijos pirmininku skiriamas komisiją sudariusios organizacijos vadovas ar jo įgaliotas šios organizacijos darbuotojas arba bendru pavaldumu susijusios kitos perkančiosios organizacijos darbuotojas. Komisijos nariais, išskyrus komisijos pirmininką, gali būti ir ne komisiją sudarančios organizacijos darbuotojai. Komisijos pirmininku ir nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Skiriant komisijos pirmininką ir narius turi būti atsižvelgiama į jų ekonomines, technines, teisines žinias ir šio įstatymo bei kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymą, patirtį organizuoti ir atlikti pirkimus. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai ir valstybės politikai, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, negali būti komisijos nariais ar ekspertais.
Komisijos nariai prieš dalyvavimą komisijos darbe turi pasirašyti nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą ir Viešųjų pirkimų tarnybos kartu su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija nustatytos formos nešališkumo deklaraciją, kai privačius interesus deklaruoti nėra privaloma Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nustatyta tvarka.“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Komisiją sudaranti organizacija turi teisę kviesti komisijos
posėdžiuose stebėtojo teisėmis dalyvauti valstybės ir savivaldybės institucijų ar įstaigų atstovus (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus ir valstybės politikus), pateikusius atstovaujamo subjekto įgaliojimą.“
5Papildyti 10 straipsnį 9 dalimi:
„9. Perkančioji organizacija paskiria asmenį (asmenis),
atsakingą (atsakingus) už pirkimo sutarties vykdymą. Šis reikalavimas gali būti netaikomas, jeigu komisijai nustatytos užduotys apima visus sutarties vykdymo etapus. Skiriant asmenį (asmenis), atsakingą (atsakingus) už pirkimo sutarties vykdymą, turi būti atsižvelgiama į pirkimo objekto ir šio įstatymo 53 ir 54 straipsnių išmanymą.“7 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„13 straipsnis. Perkančiosios organizacijos konfidencialumo
įsipareigojimai
kiti asmenys, nepažeisdami šio įstatymo reikalavimų, susijusių su informacijos skelbimu ir su jos teikimu kandidatams ir dalyviams, negali tretiesiems asmenims atskleisti iš tiekėjų gautos informacijos, kurią jie nurodė kaip konfidencialią. 2.
informacija, tačiau tiekėjas gali nurodyti, kad tam tikra jo pasiūlyme pateikta informacija yra konfidenciali. Konfidencialia informacija gali būti, įskaitant, bet neapsiribojant, komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai. Konfidencialia negalima laikyti informacijos:
1) jeigu tai pažeistų įstatymus, nustatančius informacijos atskleidimo ar teisės gauti informaciją reikalavimus, ir šių įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus;
2) jeigu tai pažeistų šio įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje ir 47 straipsnyje nustatytus reikalavimus dėl paskelbimo apie sudarytą pirkimo sutartį, kandidatų ir dalyvių informavimo, įskaitant informaciją apie pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų ar darbų kainą, išskyrus jos sudedamąsias dalis. 3. Jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo, ji privalo prašyti tiekėjo įrodyti, kodėl nurodyta informacija yra konfidenciali. Jeigu tiekėjas per perkančiosios organizacijos nurodytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos, nepateikia tokių įrodymų arba pateikia netinkamus įrodymus, laikoma, kad tokia informacija yra nekonfidenciali. 4. Ne vėliau kaip praėjus 6 mėnesiams nuo pirkimo sutarties sudarymo suinteresuoti dalyviai gali prašyti perkančiosios organizacijos supažindinti juos su laimėjusio tiekėjo pasiūlymu ar paraiška (kandidatai – su kitų tiekėjų, kurie buvo pakviesti pateikti pasiūlymus ar dalyvauti konkurenciniame dialoge, paraiškomis), tačiau negali būti atskleidžiama informacija, kurią kandidatai ar dalyviai nurodė kaip konfidencialią nepažeisdami šio straipsnio 2 dalies nuostatų. 5. Perkančioji organizacija gali nustatyti reikalavimus tiekėjams, siekdama apsaugoti informacijos, kurią perkančioji organizacija teikia vykdant pirkimo procesą, konfidencialų pobūdį. 1.
kiti asmenys, nepažeisdami šio įstatymo reikalavimų, susijusių su informacijos skelbimu ir su jos teikimu kandidatams ir dalyviams, negali tretiesiems asmenims atskleisti iš tiekėjų gautos informacijos, kurią jie nurodė kaip konfidencialią. 2. Visas tiekėjo pasiūlymas ir paraiška negali būti laikomi konfidencialia informacija, tačiau tiekėjas gali nurodyti, kad tam tikra jo pasiūlyme pateikta informacija yra konfidenciali. Konfidencialia informacija gali būti, įskaitant, bet neapsiribojant, komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai. Konfidencialia negalima laikyti informacijos:
1) jeigu tai pažeistų įstatymus, nustatančius informacijos atskleidimo ar teisės gauti informaciją reikalavimus, ir šių įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus;
2) jeigu tai pažeistų šio įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje ir 47 straipsnyje nustatytus reikalavimus dėl paskelbimo apie sudarytą pirkimo sutartį, kandidatų ir dalyvių informavimo, įskaitant informaciją apie pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų ar darbų kainą, išskyrus jos sudedamąsias dalis;
3) pateiktos atitiktį kvalifikacijos reikalavimams patvirtinančiuose dokumentuose, išskyrus informaciją, kurią atskleidus būtų pažeisti tiekėjo įsipareigojimai pagal su trečiaisiais asmenimis sudarytas sutartis, – tuo atveju, kai ši informacija reikalinga tiekėjui jo teisėtiems interesams ginti;
4) informacija apie pasitelktus ūkio subjektus, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas, ir subtiekėjus – tuo atveju, kai ši informacija reikalinga tiekėjui jo teisėtiems interesams ginti. 3. Jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo, ji privalo prašyti tiekėjo įrodyti, kodėl nurodyta informacija yra konfidenciali.
Jeigu tiekėjas per perkančiosios organizacijos nurodytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 3 darbo dienos, nepateikia tokių įrodymų arba pateikia netinkamus įrodymus, laikoma, kad tokia informacija yra nekonfidenciali. 4. Perkančioji organizacija gali nustatyti reikalavimus tiekėjams, siekdama apsaugoti informacijos, kurią perkančioji organizacija teikia vykdant pirkimo procesą, konfidencialų pobūdį.“8 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„17 straipsnis. Pirkimų reglamentavimo ypatumai
šio įstatymo 1 priede nurodytos paslaugos, pirkimas atliekamas vadovaujantis šio įstatymo II ir III skyrių nuostatomis. 2. Jeigu ketinama sudaryti sutartį, kurios pirkimo objektas yra šio įstatymo 2 priede nurodytos paslaugos, pirkimas, neatsižvelgiant į jo vertę, atliekamas vadovaujantis supaprastintiems pirkimams taikomais šio įstatymo reikalavimais. Skelbimas apie sudarytą pirkimo sutartį skelbiamas šio įstatymo 45 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka. 3. Jeigu šio įstatymo 2 priede nurodytos paslaugos perkamos kartu su šio įstatymo 1 priede nurodytomis paslaugomis, kurių vertė didesnė už šio įstatymo 2 priede nurodytų perkamų paslaugų vertę, viso pirkimo ypatumai pasirenkami vadovaujantis šio straipsnio 1 dalies nuostatomis, kitu atveju – šio straipsnio 2 dalies nuostatomis. 4. Perkančioji organizacija, atlikdama mažos vertės pirkimus, vadovaujasi šio įstatymo I skyriuje (išskyrus šio įstatymo 12 straipsnį), 33,
straipsniuose, 52 straipsnio 4, 5, 6, 8 dalyse ir IV skyriuje nustatytais reikalavimais. Mažos vertės pirkimai atliekami pagal perkančiosios organizacijos patvirtintas taisykles.
Perkančiosios organizacijos taisyklėse gali būti nustatyta atvejų, kai perkančioji organizacija tiekėjams nenustato kvalifikacijos reikalavimų, išskyrus atvejus, kai perkamos prekės ar paslaugos, kurių objektų BVPŽ kodai nurodomi Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13 dalyje numatytame sąraše. 1. Tarptautinį ar supaprastintą pirkimą perkančioji organizacija atlieka šiame įstatyme nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus. 2. Mišri pirkimo sutartis, kurios pirkimo objektas apima šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nurodytas paslaugas, sudaroma vadovaujantis šiomis taisyklėmis:
nurodytų paslaugų vertė yra didesnė už šio įstatymo 2 priede nurodytų perkamų paslaugų vertę, pirkimo sutartis sudaroma vadovaujantis tarptautiniams pirkimams taikomomis šio įstatymo nuostatoms;
nurodytų paslaugų vertė yra mažesnė už šio įstatymo 2 priede nurodytų perkamų paslaugų vertę, pirkimo sutartis sudaroma vadovaujantis supaprastintiems pirkimams taikomomis šio įstatymo nuostatoms. 3. Perkančioji organizacija, atlikdama mažos vertės pirkimus, vadovaujasi šio įstatymo I skyriuje (išskyrus šio įstatymo 12 straipsnį), 33, 34 straipsniuose (išskyrus 34 straipsnio 1 dalį), 35, 36, 37, 40, 43, 47,
nustatytais reikalavimais ir savo patvirtintomis taisyklėmis. Perkančiosios organizacijos taisyklėse gali būti nustatyta atvejų, kai perkančioji organizacija tiekėjams nenustato kvalifikacijos reikalavimų, išskyrus atvejus, kai perkamos prekės ar paslaugos, kurių objektų BVPŽ kodai nurodomi Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13 dalyje numatytame sąraše. 4.
Respublikos diplomatinių atstovybių užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybių prie tarptautinių organizacijų, konsulinių įstaigų ir specialiųjų misijų, taip pat kitų perkančiųjų organizacijų, kurios užsienyje įsigyja prekių, paslaugų ar darbų, skirtų užsienyje esantiems jų padaliniams, kariniams atstovams ar specialiesiems atašė arba skirtų užsienyje vykdomiems vystomojo bendradarbiavimo ir kitiems projektams, supaprastintus pirkimus, taikomos šio įstatymo 1–9 straipsnių, 48 straipsnio, 52 straipsnio 8 dalies nuostatos ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame tokių pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės.“9 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Dalyvauti pirkimo neskelbiamų derybų būdu procedūrose
perkančioji organizacija pasirenka tiekėjus pagal turimus rinkos būklės duomenis ir atsižvelgdama į kitą perkančiajai organizacijai prieinamą informaciją. Pasirinktiems tiekėjams siunčiamas kvietimas dalyvauti pirkimo procedūrose. Kartu su kvietimu tiekėjams pateikiamos pirkimo sąlygos, kuriose nurodoma, kaip bus tikrinama ir vertinama tiekėjų kvalifikacija, taip pat pateikiama kita pirkimo dokumentuose teiktina neįslaptinta informacija. Perkančioji organizacija neskelbiamas derybas vykdo šiais etapais:
tiekėjams pateikiamos pirkimo sąlygos, kuriose nurodoma, kaip bus tikrinama ir vertinama tiekėjų kvalifikacija, taip pat pateikiama kita pirkimo dokumentuose nurodyta neįslaptinta informacija;
pasiūlymas atitinka techninės specifikacijos ir kitus pirkimo dokumentų reikalavimus;
pateikti galutinius pasiūlymus.
Perkančioji organizacija neprivalo prašyti pateikti galutinio pasiūlymo tuo atveju, kai neskelbiamose derybose dalyvauja vienas tiekėjas;
2Pakeisti 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Atliekant pirkimą skelbiamų derybų būdu, paraišką gali
pateikti kiekvienas suinteresuotas tiekėjas. Pirminius pasiūlymus teikia tik perkančiosios organizacijos pakviesti kandidatai. Vykdydama supaprastintą pirkimą skelbiamų derybų būdu, perkančioji organizacija gali neprašyti tiekėjų pateikti paraiškų ir leisti visiems tiekėjams pateikti pirminius pasiūlymus.“
3Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Atlikdama pirkimą skelbiamų derybų būdu, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo pirkimo objektą, pasiūlymų vertinimo kriterijus ir minimalius reikalavimus, kuriuos turi atitikti visi pasiūlymai. Pateikta informacija turi būti pakankamai tiksli, kad tiekėjai galėtų nustatyti pirkimo pobūdį ir apimtį ir nuspręsti, ar pateikti paraišką, ar pirminį pasiūlymą, kai supaprastintų pirkimų atveju paraiška neteikiama.“
4Pakeisti 22 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7.
Perkančioji organizacija skelbiamas derybas vykdo šiais etapais:
1) skelbia apie pirkimą šio įstatymo 45, 46 straipsniuose nustatyta tvarka ir kviečia tiekėjus pateikti paraiškas ar pirminius pasiūlymus, kai supaprastintų pirkimų atveju paraiškos neteikiamos;
2) patikrina, ar kandidatai atitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus;
3) atlieka kandidatų kvalifikacinę atranką pagal nustatytas procedūras ir kriterijus, jeigu tokia atranka nustatyta pirkimo dokumentuose;
4) atrinktus kandidatus vienu metu raštu kviečia pateikti pirminius pasiūlymus, išskyrus atvejus, kai supaprastintų pirkimų atveju paraiškos nebuvo teikiamos. Kvietime pateikiama šio straipsnio 8, 9, 10, 11 dalyse nurodyta informacija. Kai supaprastintų pirkimų atveju paraiškos nėra teikiamos, šio straipsnio 8, 9, 10, 11 dalyse nurodyta informacija pateikiama kvietime pateikti pirminius pasiūlymus;
5) šio straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka derasi su dalyviais, kurių pirminiai ir vėlesni pasiūlymai atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius reikalavimus, prašo jų pateikti galutinius pasiūlymus., kuriuose nurodytos galutinės jų siūlomos kainos, taip pat galutiniai techniniai duomenys, kurie vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų. Perkančioji organizacija neprivalo prašyti pateikti galutinio pasiūlymo tuo atveju, kai skelbiamose derybose dalyvauja vienas tiekėjas;
6) įvertina galutinius pasiūlymus ir nustato laimėtoją.“
22 straipsnio 12 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) derybos turi būti protokoluojamos. Derybų protokolą pasirašo komisijos pirmininkas posėdžiui pirmininkaujantis narys ir dalyvio, su kuriuo derėtasi, įgaliotas atstovas. 6. Papildyti 22 straipsnį 17 dalimi: „17.
Supaprastinto pirkimo ir šio įstatymo 2 priede nurodytų paslaugų tarptautinio pirkimo atvejais perkančioji organizacija, vykdydama neskelbiamas derybas šio įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 3, 4 ir
nesilaikydama šiame straipsnyje nurodytiems etapams taikomų ir kitų pirkimo procedūroms bei pirkimo sutarties turiniui ir formai nustatytų reikalavimų. Šių reikalavimų perkančioji organizacija taip pat gali nesilaikyti tarptautinio pirkimo atveju, vykdydama neskelbiamas derybas šio įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytomis sąlygomis, išskyrus reikalavimą sutartį pasirašyti raštu.“10 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai, susiję su informacijos apsauga ir tiekimo patikimumu, nustatyti pagal šio įstatymo 43 ir 44 straipsniuose nurodytus reikalavimus;“. 2. Pakeisti 24 straipsnio 2 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip:
„12) subrangovų parinkimo ir jų pakeitimo sąlygos, kurias
perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio įstatymo 42 straipsnio nuostatomis, nustato laimėjusiam dalyviui subrangos reikalavimai, nustatyti vadovaujantis šio įstatymo 42 straipsnio nuostatomis;“. 3. Papildyti 24 straipsnio 2 dalį nauju 28 punktu: „28) informacija, kad jeigu tiekėjo kvalifikacija dėl teisės verstis atitinkama veikla nebuvo tikrinama arba tikrinama ne visa apimtimi, tiekėjas perkančiajai organizacijai įsipareigoja, kad pirkimo sutartį vykdys tik tokią teisę turintys asmenys;“. 4. Buvusį 24 straipsnio 2 dalies 28 punktą atitinkamai laikyti 29 punktu. 5. Pakeisti 24 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Pirkimo dokumentai rengiami lietuvių kalba. Papildomai pirkimo dokumentai
gali būti rengiami ir kitomis kalbomis. vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymu.“
Pakeisti 25 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Tuo atveju, kai tikslinama pirkimo dokumentuose pateikta informacija, perkančioji organizacija privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną atitinkamai patikslinti skelbimą apie pirkimą ir prireikus pratęsti pasiūlymų priėmimo terminą protingumo kriterijų atitinkančiam terminui, per kurį tiekėjai, rengdami pasiūlymus, galėtų atsižvelgti į patikslinimus. Tarptautinių pirkimų atveju negali būti daromi tokie esminiai pirkimo sąlygų pakeitimai, dėl kurių pirkimu galėtų būti suinteresuoti nauji tiekėjai.“12 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 26 straipsnio 7 dalį. 7. Jeigu tiekėjas pateikė netikslius, neišsamius kartu su pasiūlymu teikiamus pirkimo dokumentuose nurodytus dokumentus: jungtinės veiklos sutartį, tiekėjo įgaliojimą asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą arba jų nepateikė, perkančioji organizacija privalo prašyti tiekėjo patikslinti, papildyti arba pateikti minėtus dokumentus per jos nustatytą protingą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 3 darbo dienos nuo prašymo gavimo iš perkančiosios organizacijos dienos. 13 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„28 straipsnis. Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir
pasiūlymų palyginimas 1.
Perkančioji organizacija pasiūlymus vertina remdamasi šiais kriterijais:
1) ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo, kai pirkimo sutartį sudaro su dalyviu, pateikusiu perkančiajai organizacijai naudingiausią pasiūlymą, išrinktą pagal jos nustatytus kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, – paprastai kokybės, kainos, techninių pranašumų, estetinių ir funkcinių charakteristikų, aplinkos apsaugos charakteristikų, eksploatavimo išlaidų, veiksmingumo, garantinio aptarnavimo ir techninės pagalbos, pristatymo datos, pristatymo laiko arba užbaigimo laiko, tiekimo patikimumo, sąveikos ir veikimo charakteristikomis;
2) mažiausios kainos. 2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju perkančioji organizacija nurodo pirkimo dokumentuose kiekvienam ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti pasirinkto kriterijaus lyginamąjį svorį. Kriterijų lyginamasis svoris gali būti išreikštas konkrečiu dydžiu arba nustatant intervalą, į kurį patenka kiekvienam kriterijui priskiriama reikšmė. Tais atvejais, kai dėl pirkimo objekto ypatybių neįmanoma nustatyti kriterijų lyginamojo svorio, perkančioji organizacija turi nurodyti pirkimo dokumentuose taikomų kriterijų svarbos eiliškumą mažėjimo tvarka. 3. Perkančioji organizacija, norėdama priimti sprendimą sudaryti pirkimo sutartį, turi pagal pirkimo dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus ir tvarką nedelsdama įvertinti pateiktus dalyvių pasiūlymus, nustatyti pasiūlymų eilę (išskyrus atvejus, kai pasiūlymą pateikti kviečiamas tik vienas tiekėjas arba pasiūlymą pateikia tik vienas tiekėjas) ir laimėjusį pasiūlymą. Pasiūlymų eilė nustatoma ekonominio naudingumo mažėjimo arba kainų didėjimo tvarka.
Tais atvejais, kai taikomas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus ir kelių tiekėjų pasiūlymų ekonominis naudingumas yra vienodas arba kai pasiūlymų vertinimo kriterijus yra mažiausia kaina ir keli pasiūlymai pateikiami vienodomis kainomis, sudarant pasiūlymų eilę pirmesnis į šią eilę įrašomas tiekėjas, kurio vokas su pasiūlymais gautas ar pasiūlymas elektroninėmis priemonėmis pateiktas anksčiausiai. 4. Perkančioji organizacija gali prašyti, kad dalyviai paaiškintų savo pasiūlymus, tačiau negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo metu, skelbiamų ar neskelbiamų derybų esmės – pakeisti kainos arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Perkančioji organizacija, pasiūlymų vertinimo metu radusi pasiūlyme nurodytos kainos apskaičiavimo klaidų, privalo paprašyti dalyvių per jos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio metu paskelbtos kainos. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis neturi teisės atsisakyti kainos sudedamųjų dalių arba papildyti kainą naujomis dalimis. Jeigu dalyvis per perkančiosios organizacijos nurodytą terminą neištaiso aritmetinių klaidų ir
(ar) nepaaiškina pasiūlymo, jo pasiūlymas atmetamas kaip neatitinkantis pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. 5.
5Perkančioji organizacija paraišką arba pasiūlymą turi atmesti,
jeigu:
1) paraišką arba pasiūlymą pateikęs tiekėjas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų arba perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją;
2) pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų;
3) dalyvis per jos nustatytą terminą nepaaiškina pasiūlymo;
4) tiekėjas per jos nustatytą terminą, kaip nurodyta šio įstatymo
teikiamų pirkimo dokumentuose nurodytų dokumentų: jungtinės veiklos sutarties, tiekėjo įgaliojimo asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinančio dokumento;
5) tiekėjas nepagrindė neįprastai mažos kainos;
6) pasiūlyme, kuris pasiūlymų eilėje yra pirmas, nurodyta kaina yra per didelė ir perkančiajai organizacijai nepriimtina. Jeigu ekonomiškai naudingiausiame pasiūlyme nurodyta kaina yra per didelė ir nepriimtina ir perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nėra nurodžiusi pirkimui skirtų lėšų sumos, kiti pasiūlymų eilėje esantys pasiūlymai negali būti nustatyti laimėjusiais. Laikoma, kad pasiūlyta kaina yra per didelė, jeigu ji viršija perkančiosios organizacijos pirkimui skirtas lėšas, nustatytas ir užfiksuotas perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą. Pirkimui skirtų lėšų suma, jeigu ji yra nurodyta pirkimo dokumentuose, negali būti keičiama. Pirkimui skirtų lėšų suma, nustatyta ir užfiksuota perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūras, gali būti keičiama, kai perkančiajai organizacijai tiekėjų pasiūlytos kainos yra priimtinos ir perkančioji organizacija gali pagrįsti kainų priimtinumą. 6.
pasiūlymo, jeigu patikrinusi jo dalį nustato, kad, vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais, pasiūlymas turi būti atmestas. 7. Jeigu perkančioji organizacija pasiūlymus vertina pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, ji privalo, išskyrus atvejus, kai pirkimas atliekamas derybų ar konkurencinio dialogo būdu, iš pradžių patikrinti ir įvertinti tik pasiūlymų techninius duomenis ir po to, dalyviams pranešusi apie šio patikrinimo ir įvertinimo rezultatus, atsižvelgdama į pasiūlymo kainą, atlikti bendrą pasiūlymo įvertinimą. 8. Perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio straipsnio 1 dalyje nurodytais pasiūlymų vertinimo kriterijais ir atsižvelgdama į šio įstatymo 29 ir 41 straipsniuose nustatytus reikalavimus, laimėjusiu pripažįsta pasiūlymą iš tų pasiūlymų, kurie nebuvo atmesti pagal šio įstatymo 33–37, 39, 40 straipsniuose nustatytus reikalavimus. 28 straipsnis. Pasiūlymų vertinimas ir palyginimas
1Perkančioji organizacija pasiūlymus vertina remdamasi šiais kriterijais:
pateikusiu perkančiajai organizacijai naudingiausią pasiūlymą, išrinktą pagal jos nustatytus kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, – paprastai kokybės, kainos, techninių pranašumų, estetinių ir funkcinių charakteristikų, aplinkos apsaugos charakteristikų, eksploatavimo išlaidų, veiksmingumo, garantinio aptarnavimo ir techninės pagalbos, pristatymo datos, pristatymo laiko arba užbaigimo laiko, tiekimo patikimumo, sąveikos ir veikimo charakteristikomis;
organizacija nurodo pirkimo dokumentuose kiekvienam ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti pasirinkto kriterijaus lyginamąjį svorį. Kriterijų lyginamasis svoris gali būti išreikštas konkrečiu dydžiu arba nustatant intervalą, į kurį patenka kiekvienam kriterijui priskiriama reikšmė.
Tais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių neįmanoma nustatyti kriterijų lyginamojo svorio, perkančioji organizacija turi nurodyti pirkimo dokumentuose taikomų kriterijų svarbos eiliškumą mažėjimo tvarka. 3. Perkančioji organizacija, norėdama priimti sprendimą sudaryti pirkimo sutartį, turi pagal pirkimo dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus ir tvarką nedelsdama įvertinti pateiktus dalyvių pasiūlymus, nustatyti pasiūlymų eilę (išskyrus atvejus, kai pasiūlymą pateikti kviečiamas arba pasiūlymą pateikia, arba įvertinus pasiūlymus liko tik vienas tiekėjas) ir laimėjusį pasiūlymą. Pasiūlymų eilė nustatoma ekonominio naudingumo mažėjimo arba kainų didėjimo tvarka. Tais atvejais, kai taikomas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus ir kelių tiekėjų pasiūlymų ekonominis naudingumas yra vienodas arba kai pasiūlymų vertinimo kriterijus yra mažiausia kaina ir keli pasiūlymai pateikiami vienodomis kainomis, sudarant pasiūlymų eilę pirmesnis į šią eilę įrašomas tiekėjas, kurio vokas su pasiūlymais gautas ar pasiūlymas elektroninėmis priemonėmis pateiktas anksčiausiai. 4. Jeigu tiekėjas pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba jų nepateikė, perkančioji organizacija gali nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti tiekėjo patikslinti, papildyti arba paaiškinti minėtus dokumentus per jos nustatytą protingą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 3 darbo dienos nuo prašymo gavimo iš perkančiosios organizacijos dienos. Tikslinant pasiūlymus negali būti keičiami pasiūlymo duomenys, kurie vertinami sudarant pasiūlymų eilę, ir sutartyje ketinama nurodyti kaina, išskyrus atvejus, kai taisoma pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo klaida. 5.
5Perkančioji organizacija paraišką arba pasiūlymą turi atmesti, jeigu:
nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų arba perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją;
nepatikslino, nepapildė ar nepateikė kartu su pasiūlymu teikiamų pirkimo dokumentuose nurodytų dokumentų: jungtinės veiklos sutarties, tiekėjo įgaliojimo asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinančio dokumento;
perkančiajai organizacijai nepriimtina. Jeigu ekonomiškai naudingiausiame pasiūlyme nurodyta kaina yra per didelė ir nepriimtina ir perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nėra nurodžiusi pirkimui skirtų lėšų sumos, kiti pasiūlymų eilėje esantys pasiūlymai negali būti nustatyti laimėjusiais. Laikoma, kad pasiūlyta kaina yra per didelė, jeigu ji viršija perkančiosios organizacijos pirkimui skirtas lėšas, nustatytas ir užfiksuotas perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą. Pirkimui skirtų lėšų suma, jeigu ji yra nurodyta pirkimo dokumentuose, negali būti keičiama. Pirkimui skirtų lėšų suma, nustatyta ir užfiksuota perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūras, gali būti keičiama, kai perkančiajai organizacijai tiekėjų pasiūlytos kainos yra priimtinos ir perkančioji organizacija gali pagrįsti kainų priimtinumą. 6.
patikrinusi jo dalį nustato, kad, vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais, pasiūlymas turi būti atmestas. Taikant šią nuostatą pasiūlymas negali būti atmestas dėl to, kad jame nurodyta kaina viršija pirkimui skirtas lėšas, jei laimėjęs pasiūlymas išrenkamas pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų ir perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nėra nurodžiusi pirkimui skirtų lėšų sumos, išskyrus atvejus, kai atmetami visi gauti pasiūlymai. 7. Jeigu perkančioji organizacija pasiūlymus vertina pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų ir jos pasirinktos vertinti pasiūlymo techninės charakteristikos nėra kokybiškai vertinamos, ji privalo iš pradžių patikrinti ir įvertinti tik pasiūlymų techninius duomenis ir tuomet, dalyviams pranešusi apie šio patikrinimo ir įvertinimo rezultatus, atsižvelgdama į pasiūlymo kainą, atlikti bendrą pasiūlymo įvertinimą. 8. Perkančioji organizacija gali pasirinkti, ar dokumentų, įrodančių atitiktį šio įstatymo 33 straipsnio 9 dalies ir 40 straipsnio
ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo, prieš nustatydama jo pasiūlymą laimėjusiu. Informacija apie tokį pasirinkimą nurodoma pirkimo dokumentuose.“
pakeitimas Pakeisti 29 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Jeigu pateiktame pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina yra neįprastai maža, perkančioji organizacija privalo pareikalauti, kad dalyvis (supaprastinto pirkimo atveju – ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikęs tiekėjas) pagrįstų siūlomą kainą.
Pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina visais atvejais turi būti laikoma neįprastai maža, jeigu ji yra 30 ir daugiau procentų mažesnė už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį.“
Pakeisti 30 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Kol nesibaigė pasiūlymų galiojimo terminas, Pirkimo procedūrų metu, taip pat sustabdžius pirkimo procedūras dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perkančioji organizacija gali prašyti, kad dalyviai pratęstų savo pasiūlymų galiojimą iki konkrečiai nurodyto laiko. Dalyvis gali atmesti tokį prašymą neprarasdamas teisės į savo pasiūlymo galiojimo užtikrinimą.“
pakeitimas
ją išdėstyti taip:
„1. Pradinis susipažinimas su paraiškomis ar pasiūlymais vyksta komisijos posėdyje,
išskyrus atvejus, kai su paraiškomis ar pasiūlymais susipažįstama naudojantis šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančiomis elektroninėmis priemonėmis. Pradiniu susipažinimu su paraiškomis ar pasiūlymais, pateiktais ne elektroninėmis priemonėmis, laikomas vokų su paraiškomis ar pasiūlymais atplėšimas.“
ją išdėstyti taip: „9.
Susipažinimo su paraiškomis ar pasiūlymais procedūros rezultatus komisija įformina pagal Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytus rekvizitus parengtu protokolu., išskyrus atvejus, kai vadovaujantis šio įstatymo 12 straipsniu su paraiškomis ar pasiūlymais susipažįstama naudojantis elektroninėmis priemonėmis. Susipažinimo su pasiūlymais procedūros protokolo privalomuosius rekvizitus nustato Viešųjų pirkimų tarnyba.“17 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas
netekusia galios 33 straipsnio 5 dalį. 5. Jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius ar neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytų pirkimų principų prašyti kandidatą ar dalyvį per protingą terminą šiuos duomenis papildyti arba paaiškinti. 2. Pakeisti 33 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Pirkimo Atliekant supaprastinto pirkimo procedūras atliekant atviro konkurso būdu, vietoj kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų perkančioji organizacija gali prašyti tiekėjų pateikti pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacinių reikalavimų atitikties deklaraciją, kurios formą tvirtina Viešųjų pirkimų tarnyba. Tokiais atvejais atitiktį minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams patvirtinančių dokumentų reikalaujama tik iš to tiekėjo, kurio pasiūlymas pagal vertinimo rezultatus gali būti pripažintas laimėjusiu.“
3Pakeisti 33 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Perkančioji organizacija, tikrindama paraiškos ar pasiūlymo atitiktį šio straipsnio 9 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimams, iš tiekėjo (išskyrus atvejus, kai perkančioji organizacija taiko šio įstatymo 28 straipsnio 8 dalies nuostatas) reikalauja Viešųjų pirkimų įstatymo 51 straipsnio 12 dalyje nurodytų dokumentų.“
Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„34 straipsnis. Sąlygos, kuriomis draudžiamas ir ribojamas tiekėjų dalyvavimas pirkime
1.
Perkančioji organizacija atmeta paraiškas ir pasiūlymus, jeigu tiekėjas:
ūkinės bendrijos tikrasis (tikrieji) narys (nariai), turintis (turintys) teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, ar buhalteris (buhalteriai), ar kitas
(kiti) asmuo (asmenys), turintis (turintys) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo apskaitos dokumentus, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba dėl tiekėjo (juridinio asmens) per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam, už teroristinį ir su teroristine veikla susijusį nusikaltimą, valstybės paslapties atskleidimą ar praradimą, už kyšininkavimą, prekybą poveikiu, papirkimą, sukčiavimą, kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, mokesčių nesumokėjimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą ar piktnaudžiavimą, kai šiomis nusikalstamomis veikomis kėsinamasi į Europos Sąjungos finansinius interesus, kaip apibrėžta Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, parengtos vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu,
valstybių tiekėjų yra priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už Direktyvos 2009/81/EB 39 straipsnio 1 dalyje išvardytuose Europos Sąjungos teisės aktuose apibrėžtus nusikaltimus;
2) yra padaręs profesinį pažeidimą, kai už finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimus tiekėjui ar jo vadovui paskirta administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kitų valstybių teisės aktuose, ir nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos arba nuo dienos, kai asmuo įvykdė administracinį nurodymą, praėjo mažiau kaip vieni metai.
Perkančioji organizacija atmeta paraiškas ir pasiūlymus, jeigu tiekėjas:
ūkinės bendrijos tikrasis (tikrieji) narys (nariai), turintis (turintys) teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, ar buhalteris (buhalteriai), ar kitas
(kiti) asmuo (asmenys), turintis (turintys) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo apskaitos dokumentus, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba dėl tiekėjo (juridinio asmens) per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam, už teroristinį ir su teroristine veikla susijusį nusikaltimą, valstybės paslapties atskleidimą ar praradimą, už kyšininkavimą, prekybą poveikiu, papirkimą, sukčiavimą, kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, mokesčių nesumokėjimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą ar piktnaudžiavimą, kai šiomis nusikalstamomis veikomis kėsinamasi į Europos Sąjungos finansinius interesus, kaip apibrėžta Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, parengtos vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu,
valstybių tiekėjų yra priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už Direktyvos 2009/81/EB 39 straipsnio 1 dalyje išvardytuose Europos Sąjungos teisės aktuose apibrėžtus nusikaltimus;
2) yra padaręs profesinį pažeidimą, kai už finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimus tiekėjui ar jo vadovui paskirta administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kitų valstybių teisės aktuose, ir nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos arba nuo dienos, kai asmuo įvykdė administracinį nurodymą, praėjo mažiau kaip vieni metai. 2.
pasiūlymas atmetami, jeigu:
sutartį (tiekėjo ir kreditorių susitarimą tęsti tiekėjo veiklą, kai tiekėjas prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti), sustabdęs ar apribojęs savo veiklą arba jo padėtis pagal valstybės, kurioje jis registruotas, įstatymus yra tokia pati ar panaši;
vykdomas ne teismo tvarka, inicijuotos priverstinio likvidavimo ar susitarimo su kreditoriais procedūros arba jam atliekamos analogiškos procedūros pagal valstybės, kurioje jis registruotas, įstatymus;
arba tiekėjas, kuris yra juridinis asmuo, dėl kurio per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, intelektinei ar pramoninei nuosavybei, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, taip pat už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu ginklais, šaudmenimis, karine įranga, sprogmenimis, sprogstamosiomis bei radioaktyviosiomis medžiagomis, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje išvardytas veikas;
4) tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, kurį perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis.
Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu:
sutartį (tiekėjo ir kreditorių susitarimą tęsti tiekėjo veiklą, kai tiekėjas prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti), sustabdęs ar apribojęs savo veiklą arba jo padėtis pagal valstybės, kurioje jis registruotas, įstatymus yra tokia pati ar panaši;
vykdomas ne teismo tvarka, inicijuotos priverstinio likvidavimo ar susitarimo su kreditoriais procedūros arba jam atliekamos analogiškos procedūros pagal valstybės, kurioje jis registruotas, įstatymus;
arba tiekėjas, kuris yra juridinis asmuo, dėl kurio per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, intelektinei ar pramoninei nuosavybei, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, taip pat už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu ginklais, šaudmenimis, karine įranga, sprogmenimis, sprogstamosiomis bei radioaktyviosiomis medžiagomis, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje išvardytas veikas;
4) tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, kurį perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis. Šiuo pagrindu tiekėjas iš pirkimo procedūros gali būti pašalinamas, kai yra bent vienas iš šių perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose pasirinktinai nurodytų pažeidimų:
aplinkos apsaugos, informacijos apsaugos, intelektinės nuosavybės apsaugos, už kurį tiekėjui ar jo vadovui yra paskirta administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, nustatytos Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių įstatymuose, kai nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai;
ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, pažeidimas, kai nuo sprendimo paskirti Konkurencijos įstatyme ar kitos valstybės teisės akte nustatytą ekonominę sankciją įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai;
profesinės etikos normų momento praėjo mažiau kaip vieni metai;
d) tiekėjas yra neįvykdęs pirkimo sutarties, sudarytos vadovaujantis šiuo įstatymu, Viešųjų pirkimų įstatymu ar Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu, ar koncesijos sutarties arba netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Civiliniame kodekse (toliau – esminis pirkimo sutarties pažeidimas), dėl kurio per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta sutartis arba per pastaruosius 3 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais.
Šiuo pagrindu tiekėjas iš pirkimo procedūros gali būti pašalinamas, kai yra bent vienas iš šių perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose pasirinktinai nurodytų pažeidimų:
aplinkos apsaugos, informacijos apsaugos, intelektinės nuosavybės apsaugos, už kurį tiekėjui ar jo vadovui yra paskirta administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, nustatytos Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių įstatymuose, kai nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai;
ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, pažeidimas, kai nuo sprendimo paskirti Konkurencijos įstatyme ar kitos valstybės teisės akte nustatytą ekonominę sankciją įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai;
profesinės etikos normų momento praėjo mažiau kaip vieni metai;
d) tiekėjas yra neįvykdęs pirkimo sutarties, sudarytos vadovaujantis šiuo įstatymu, Viešųjų pirkimų įstatymu ar Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu, ar koncesijos sutarties arba netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Civiliniame kodekse (toliau – esminis pirkimo sutarties pažeidimas), dėl kurio per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta sutartis arba per pastaruosius 3 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais. Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat pašalinamas iš pirkimo procedūros, kai vadovaujantis kitų valstybių teisės aktais per pastaruosius 3 metus nustatyta, kad jis, vykdydamas ankstesnę pirkimo ar koncesijos sutartį, sutartyje nustatytą esminį reikalavimą įgyvendino su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to ta ankstesnė sutartis buvo nutraukta anksčiau laiko, buvo pareikalauta atlyginti žalą ar taikomos kitos panašios sankcijos.
Perkančioji organizacija iš pirkimo procedūros pašalina tiekėją ir tuo atveju, kai ji turi įtikinamų duomenų, kad tiekėjas yra įsteigtas siekiant išvengti šio pašalinimo pagrindo taikymo;
gamintojas ar juos kontroliuojantis asmuo (įskaitant jų teikiamų paslaugų, tiekiamų prekių, įrangos ypatybes) nėra patikimas ar kelia grėsmę nacionaliniam ar kitos valstybės narės saugumui;
mokėjimu pagal valstybės, kurioje jis registruotas, ar valstybės, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus;
valstybės, kurioje jis registruotas, ar valstybės, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus. Tiekėjas laikomas įvykdžiusiu įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, jeigu jo neįvykdytų įsipareigojimų suma yra mažesnė kaip 50 eurų;
informaciją apie atitiktį šio įstatymo 34, 35, 36, 37 straipsniuose nustatytiems reikalavimams ir tai perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis.
Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat šalinamas iš pirkimo procedūros, kai ankstesnių procedūrų, atliktų šio įstatymo, Viešųjų pirkimų įstatymo, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo nustatyta tvarka, metu nuslėpė informaciją ar pateikė šiame punkte nurodytą melagingą informaciją ir dėl to per pastaruosius vienus metus buvo pašalintas iš pirkimo procedūrų arba per pastaruosius vienus metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat pašalinamas iš pirkimo procedūros, kai, vadovaujantis kitų valstybių teisės aktais, ankstesnių pirkimo procedūrų metu jis nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją ir dėl to per pastaruosius vienus metus buvo pašalintas iš pirkimo procedūrų arba per pastaruosius vienus metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas ar taikomos kitos panašios sankcijos. 3. Perkančioji organizacija, pirkimo dokumentuose reikalaudama, kad tiekėjas įrodytų, jog šio straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1, 2, 3, 6 ir 7 punktuose nurodytų aplinkybių nėra, kaip pakankamą įrodymą priima teismo, valstybės įmonės Registrų centro ar kitos kompetentingos institucijos dokumentą. Tiekėjas nurodytoms aplinkybėms įrodyti gali pateikti valstybės įmonės Registrų centro Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą dokumentą, patvirtinantį jungtinius kompetentingų institucijų tvarkomus duomenis.
Perkančioji organizacija negali reikalauti dokumentų ir informacijos, kurie perkančiajai organizacijai pagal Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymą ar kitus teisės aktus yra neatlygintinai prieinami Lietuvos Respublikos registruose, valstybės informacinėse sistemose ir kitose informacinėse sistemose. 4. Perkančioji organizacija, pirkimo dokumentuose reikalaudama, kad tiekėjas ar jo subrangovas įrodytų, jog šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytų aplinkybių nėra, pirkimų, susijusių su įslaptinta informacija, atvejais kaip įrodymą priima tiekėjo patikimumo pažymėjimą, įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančią pažymą ar tiekėjo leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Perkančioji organizacija visais atvejais gali laikyti, kad tiekėjas, jo subrangovas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, gamintojas ar juos kontroliuojantis asmuo nėra patikimas ar kelia grėsmę nacionaliniam ar kitos valstybės narės saugumui, jeigu ji gauna kompetentingų institucijų pateiktą tai patvirtinančią informaciją. Informaciją, reikalingą įvertinti, ar tiekėjas, jo subrangovas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, gamintojas ar juos kontroliuojantis asmuo kelia grėsmę nacionaliniam ar kitos valstybės narės saugumui, pagal perkančiosios organizacijos kreipimąsi teikia kompetentingos institucijos, vadovaudamosi Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nurodytais patikros dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo kriterijais.
Perkančiųjų organizacijų, veikiančių gynybos srityje, atliekamiems pirkimams atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 5. Jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo tinkamumo, ji turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas, kad gautų visą reikiamą informaciją. Jeigu reikalinga informacija yra susijusi su tiekėju iš kitos valstybės narės negu perkančioji organizacija, ji gali kreiptis į atitinkamas tos valstybės narės kompetentingas institucijas. 6. Jeigu tiekėjas negali pateikti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų, nes atitinkamoje valstybėje tokie dokumentai neišduodami arba toje valstybėje išduodami dokumentai neapima visų šio straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1, 2 ar 3 punkte nurodytų aplinkybių, jie gali būti pakeisti priesaikos deklaracija arba valstybėse, kuriose ji netaikoma, – oficialia tiekėjo deklaracija, kurią jis yra pateikęs kompetentingai teisinei arba administracinei institucijai, notarui arba kompetentingai profesinei ar prekybos organizacijai savo kilmės valstybėje arba valstybėje, iš kurios jis atvyko, o šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytais atvejais, kai tiekėjas su kreditoriais nėra sudaręs taikos sutarties, sustabdęs ar apribojęs veiklos, šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu atveju, kai nesiekiama priverstinio likvidavimo procedūros ar susitarimo su kreditoriais, ir šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu atveju
institucijų, kompetentingų išduoti šio straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus, sąrašą ir jį pateikti Europos Komisijai. Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat atsakinga už naujų šio sąrašo duomenų pateikimą Europos Komisijai. 1.
1Perkančioji organizacija atmeta paraiškas ir pasiūlymus, jeigu:
1) tiekėjas, kuris yra fizinis asmuo, arba tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, vadovas, kitas valdymo ar priežiūros organo narys ar kitas asmuo (asmenys), turintis (turintys) teisę turinčio (turinčių) teisę atstovauti tiekėjui ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, asmuo (asmenys), turintis (turintys) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus (supaprastinto pirkimo atveju – tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, vadovo ar asmens (asmenų), turinčio (turinčių) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus), turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba dėl tiekėjo (juridinio asmens) per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam, už teroristinį ir su teroristine veikla susijusį nusikaltimą, valstybės paslapties atskleidimą ar praradimą, už kyšininkavimą, prekybą poveikiu, papirkimą, sukčiavimą, kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, mokesčių nesumokėjimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą ar piktnaudžiavimą, kai šiomis nusikalstamomis veikomis kėsinamasi į Europos Sąjungos finansinius interesus, kaip apibrėžta Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, parengtos vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, 1 straipsnyje, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą arba dėl kitų valstybių tiekėjų yra priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už Direktyvos 2009/81/EB 39 straipsnio 1 dalyje išvardytuose Europos Sąjungos teisės aktuose apibrėžtus nusikaltimus;
2) perkančioji organizacija bet kokiomis tinkamomis priemonėmis gali įrodyti, kad tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, dėl kurio perkančioji organizacija abejoja tiekėjo sąžiningumu, kai jis:
ir audito teisės aktų pažeidimą ir nuo jo padarymo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai;
b) neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40¹ straipsnio 1 dalyje.
Perkančioji organizacija atmeta paraiškas ir pasiūlymus, jeigu:
1) tiekėjas, kuris yra fizinis asmuo, arba tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, vadovas, kitas valdymo ar priežiūros organo narys ar kitas asmuo (asmenys), turintis (turintys) teisę turinčio (turinčių) teisę atstovauti tiekėjui ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, asmuo (asmenys), turintis (turintys) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus (supaprastinto pirkimo atveju – tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, vadovo ar asmens (asmenų), turinčio (turinčių) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus), turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba dėl tiekėjo (juridinio asmens) per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam, už teroristinį ir su teroristine veikla susijusį nusikaltimą, valstybės paslapties atskleidimą ar praradimą, už kyšininkavimą, prekybą poveikiu, papirkimą, sukčiavimą, kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, mokesčių nesumokėjimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą ar piktnaudžiavimą, kai šiomis nusikalstamomis veikomis kėsinamasi į Europos Sąjungos finansinius interesus, kaip apibrėžta Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, parengtos vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, 1 straipsnyje, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą arba dėl kitų valstybių tiekėjų yra priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už Direktyvos 2009/81/EB 39 straipsnio 1 dalyje išvardytuose Europos Sąjungos teisės aktuose apibrėžtus nusikaltimus;
2) perkančioji organizacija bet kokiomis tinkamomis priemonėmis
gali įrodyti, kad tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, dėl kurio perkančioji organizacija abejoja tiekėjo sąžiningumu, kai jis:
ir audito teisės aktų pažeidimą ir nuo jo padarymo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai;
b) neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40¹ straipsnio 1 dalyje. Taikant šį tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindą vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo 40¹ straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais, juos skaičiuojant nuo Mokesčių administravimo įstatymo 40¹ straipsnio
terminai negali būti ilgesni negu 3 metai;
c) yra padaręs draudimo sudaryti draudžiamus susitarimus, įtvirtinto Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnyje ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, pažeidimą ir nuo jo padarymo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai;
d) tiekėjas yra neįvykdęs pirkimo sutarties, sudarytos vadovaujantis šiuo įstatymu, Viešųjų pirkimų įstatymu ar Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu, ar koncesijos sutarties arba netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Civilinio kodekso 6.217 straipsnyje (toliau – esminis pirkimo sutarties pažeidimas), dėl kurio per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta sutartis arba per pastaruosius 3 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos, perkančiojo subjekto ar suteikiančiosios institucijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ar per pastaruosius 3 metus buvo priimtas perkančiosios organizacijos sprendimas, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkuma
is ir dėl to buvo pritaikyta sutartyje nustatyta sankcija.
Taikant šį tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindą vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo 40¹ straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais, juos skaičiuojant nuo Mokesčių administravimo įstatymo 40¹ straipsnio
terminai negali būti ilgesni negu 3 metai;
c) yra padaręs draudimo sudaryti draudžiamus susitarimus, įtvirtinto Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnyje ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, pažeidimą ir nuo jo padarymo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai;
d) tiekėjas yra neįvykdęs pirkimo sutarties, sudarytos vadovaujantis šiuo įstatymu, Viešųjų pirkimų įstatymu ar Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu, ar koncesijos sutarties arba netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Civilinio kodekso 6.217 straipsnyje (toliau – esminis pirkimo sutarties pažeidimas), dėl kurio per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta sutartis arba per pastaruosius 3 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos, perkančiojo subjekto ar suteikiančiosios institucijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ar per pastaruosius 3 metus buvo priimtas perkančiosios organizacijos sprendimas, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to buvo pritaikyta sutartyje nustatyta sankcija. Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat pašalinamas iš pirkimo procedūros, kai vadovaujantis kitų valstybių teisės aktais per pastaruosius 3 metus nustatyta, kad jis, vykdydamas ankstesnę pirkimo ar koncesijos sutartį, sutartyje nustatytą esminį reikalavimą įgyvendino su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to ta ankstesnė sutartis buvo nutraukta anksčiau laiko, buvo pareikalauta atlyginti žalą ar taikomos kitos panašios sankcijos.
2Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti,
kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu:
1) tiekėjas yra nemokus, jam iškelta restruktūrizavimo ar bankroto byla, inicijuotos ar pradėtos likvidavimo procedūros, kai jo turtą valdo teismas ar nemokumo administratorius, kai jis su kreditoriais yra sudaręs taikos sutartį (tiekėjo ir kreditorių susitarimą tęsti tiekėjo veiklą, kai tiekėjas prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti), kai jis yra sustabdęs ar apribojęs savo veiklą arba jo padėtis pagal valstybės, kurioje jis registruotas, teisės aktus yra tokia pati ar panaši;
2) tiekėjas, kuris yra fizinis asmuo, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba tiekėjas, kuris yra juridinis asmuo, dėl kurio per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, intelektinei ar pramoninei nuosavybei, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, taip pat už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu ginklais, šaudmenimis, karine įranga, sprogmenimis, sprogstamosiomis bei radioaktyviosiomis medžiagomis, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje išvardytas veikas;
3) tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą (išskyrus nurodytą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte), dėl kurio perkančioji organizacija abejoja tiekėjo sąžiningumu ir šį pažeidimą gali įrodyti bet kokiomis tinkamomis priemonėmis.
Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu:
1) tiekėjas yra nemokus, jam iškelta restruktūrizavimo ar bankroto byla, inicijuotos ar pradėtos likvidavimo procedūros, kai jo turtą valdo teismas ar nemokumo administratorius, kai jis su kreditoriais yra sudaręs taikos sutartį (tiekėjo ir kreditorių susitarimą tęsti tiekėjo veiklą, kai tiekėjas prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti), kai jis yra sustabdęs ar apribojęs savo veiklą arba jo padėtis pagal valstybės, kurioje jis registruotas, teisės aktus yra tokia pati ar panaši;
2) tiekėjas, kuris yra fizinis asmuo, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba tiekėjas, kuris yra juridinis asmuo, dėl kurio per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, intelektinei ar pramoninei nuosavybei, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, taip pat už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu ginklais, šaudmenimis, karine įranga, sprogmenimis, sprogstamosiomis bei radioaktyviosiomis medžiagomis, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje išvardytas veikas;
3) tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą (išskyrus nurodytą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte), dėl kurio perkančioji organizacija abejoja tiekėjo sąžiningumu ir šį pažeidimą gali įrodyti bet kokiomis tinkamomis priemonėmis. Šiuo pagrindu perkančioji organizacija gali pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jei nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai;
4) tiekėjas, jo subrangovas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, gamintojas ar juos kontroliuojantis asmuo (įskaitant jų teikiamų paslaugų, tiekiamų prekių, įrangos ypatybes) nėra patikimas ar kelia grėsmę nacionaliniam saugumui;
5) tiekėjas nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įmokų mokėjimu pagal valstybės, kurioje jis registruotas, ar valstybės, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus;
6) tiekėjas nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu pagal valstybės, kurioje jis registruotas, ar valstybės, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus.
Tiekėjas laikomas įvykdžiusiu įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, jeigu jo neįvykdytų įsipareigojimų suma yra mažesnė kaip 50 eurų;
7) tiekėjas pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šio įstatymo 34, 35, 36, 37 straipsniuose nustatytiems reikalavimams ir tai perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis. Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat šalinamas iš pirkimo procedūros, kai ankstesnių procedūrų, atliktų šio įstatymo, Viešųjų pirkimų įstatymo, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo ar Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nustatyta tvarka, metu nuslėpė informaciją ar pateikė šiame punkte nurodytą melagingą informaciją ir dėl to per pastaruosius vienus metus buvo pašalintas iš pirkimo procedūrų.
Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat pašalinamas iš pirkimo procedūros, kai, vadovaujantis kitų valstybių teisės aktais, ankstesnių pirkimo procedūrų metu jis nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją ir dėl to per pastaruosius vienus metus buvo pašalintas iš pirkimo ar koncesijos suteikimo procedūrų arba jam taikomos kitos panašios sankcijos. 3. Perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalyje nurodytus pašalinimo pagrindus ir tuo atveju, kai ji turi įtikinamų duomenų, kad tiekėjas, siekdamas išvengti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalyje nurodytų pašalinimo pagrindų taikymo, yra įsteigtas arba dalyvauja pirkime vietoj kito asmens. 4. Perkančioji organizacija, priimdama sprendimus dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalyje nurodytus pašalinimo pagrindus, atsižvelgia į tai, ar vertinant tiekėjo patikimumą tiekėjo pašalinimas iš pirkimo procedūros proporcingas vertinamam tiekėjo elgesiui, šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčio atveju – ar taikant šį tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindą būtų reikšmingai apribota konkurencija. Priimant sprendimus dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalyje nurodytus pašalinimo pagrindus, gali būti atsižvelgiama į pagal šio įstatymo 38 ir 55 straipsnius skelbiamą informaciją. 5.
5Perkančioji organizacija, pirkimo dokumentuose reikalaudama,
kad tiekėjas įrodytų, jog šio straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 dalies 1, 2, 3,
teismo, valstybės įmonės Registrų centro ar kitos kompetentingos institucijos dokumentą. Tiekėjas nurodytoms aplinkybėms įrodyti gali pateikti valstybės įmonės Registrų centro Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą dokumentą, patvirtinantį jungtinius kompetentingų institucijų tvarkomus duomenis. Perkančioji organizacija negali reikalauti dokumentų ir informacijos, kurie perkančiajai organizacijai pagal Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymą ar kitus teisės aktus yra neatlygintinai prieinami Lietuvos Respublikos registruose, valstybės informacinėse sistemose ir kitose informacinėse sistemose. 6. Perkančioji organizacija, pirkimo dokumentuose reikalaudama, kad tiekėjas ar jo subrangovas įrodytų, jog šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytų aplinkybių nėra, pirkimų, susijusių su įslaptinta informacija, atvejais kaip įrodymą priima tiekėjo patikimumo pažymėjimą, įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančią pažymą ar tiekėjo leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Perkančioji organizacija visais atvejais gali laikyti, kad tiekėjas, jo subrangovas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, gamintojas ar juos kontroliuojantis asmuo nėra patikimas ar kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, jeigu ji gauna kompetentingų institucijų pateiktą tai patvirtinančią informaciją.
Informaciją, reikalingą įvertinti, ar tiekėjas, jo subrangovas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, gamintojas ar juos kontroliuojantis asmuo kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, pagal perkančiosios organizacijos kreipimąsi teikia kompetentingos institucijos, vadovaudamosi Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nurodytais patikros dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo kriterijais. Perkančiųjų organizacijų, veikiančių gynybos srityje, atliekamiems pirkimams atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 7. Jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo tinkamumo, ji turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas, kad gautų visą reikiamą informaciją. Jeigu reikalinga informacija yra susijusi su tiekėju iš kitos valstybės narės negu perkančioji organizacija, ji gali kreiptis į atitinkamas tos valstybės narės kompetentingas institucijas. 8. Jeigu tiekėjas negali pateikti šio straipsnio 5 dalyje nurodytų dokumentų, nes atitinkamoje valstybėje tokie dokumentai neišduodami arba toje valstybėje išduodami dokumentai neapima visų šio straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1, 2 punktuose nurodytų aplinkybių, jie gali būti pakeisti priesaikos deklaracija arba valstybėse, kuriose ji netaikoma, – oficialia tiekėjo deklaracija, kurią jis yra pateikęs kompetentingai teisinei arba administracinei institucijai, notarui arba kompetentingai profesinei ar prekybos organizacijai savo kilmės valstybėje arba valstybėje, iš kurios jis atvyko. 9.
įmonių ir institucijų, kompetentingų išduoti šio straipsnio 5 dalyje nurodytus dokumentus, sąrašą ir jį pateikti Europos Komisijai. Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat atsakinga už naujų šio sąrašo duomenų pateikimą Europos Komisijai.“19 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „38 straipsnis. Informacijos nuslėpimas ar melagingos informacijos pateikimas
pašalinti tiekėją, kuris ankstesnių pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šio įstatymo 34, 35, 36, 37 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 10 dienų Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia informaciją apie tiekėją, kai:
1) jis buvo pašalintas iš pirkimo procedūros, nes nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šio įstatymo 34, 35, 36, 37 straipsniuose nustatytiems reikalavimams;
2) įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo netenkinamas tiekėjo reikalavimas panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą dėl jo pašalinimo iš pirkimo procedūros. 2. Šio įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas skaičiuojamas:
1) jeigu tiekėjas neteikė pretenzijos ar nesikreipė į teismą, ginčydamas perkančiosios organizacijos sprendimą dėl jo pašalinimo iš pirkimo procedūros, – nuo šio įstatymo 62 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto termino pabaigos;
2) jeigu tiekėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas perkančiosios organizacijos sprendimą dėl jo pašalinimo iš pirkimo procedūros, – nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, įsiteisėjimo dienos. 3.
informacinėje sistemoje paskelbusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas apie tai informuoja tiekėją. 1. Perkančioji organizacija Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia šią informaciją apie tiekėją (jei pirkime dalyvauja tiekėjų grupė, – apie visus grupės narius), kuris pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šio įstatymo 34, 35, 36, 37 straipsniuose nustatytiems reikalavimams:
perkančiosios organizacijos sprendimo pašalinti tiekėją pagal šio įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 8 punktą iš pirkimo procedūros priėmimo data ir priežastys, dėl kurių priimtas šis sprendimas;
kuriuo ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, data;
3) galutinio teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, kuriuo ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas dėl jo pašalinimo iš pirkimo procedūros, įsiteisėjimo data ir nuoroda į šį sprendimą. 2. Perkančioji organizacija šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją paskelbia nedelsdama, bet ne anksčiau, nei tiekėjui pateikė informaciją pagal šio straipsnio 3 dalį, ir ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų įvykių dienos. Jeigu šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas tiekėjo reikalavimas galutiniu teismo sprendimu yra patenkinamas, perkančioji organizacija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalina šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie tiekėją. 3.
ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų įvykių dienos informuoja tiekėją apie tai, kad Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje bus paskelbta šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija. Tiekėjas turi teisę Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka pateikti šio straipsnio
nurodytos informacijos paskelbimo tikslas – informuoti perkančiąsias organizacijas, perkančiuosius subjektus ar suteikiančiąsias institucijas apie galimą tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros ar dalyvio pašalinimo iš koncesijos suteikimo procedūros pagrindą. Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikdama šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 12 punktu nustatytą funkciją, užtikrina, kad šiame straipsnyje nustatyta informacija būtų skelbiama 1 metus nuo perkančiosios organizacijos sprendimo pašalinti tiekėją pagal šio įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 8 punktą iš pirkimo procedūros priėmimo datos.“
Pakeisti 40 straipsnio 10 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„10. Perkančioji organizacija, tikrindama tiekėjo pasiūlymo
atitiktį šio įstatymo 40 straipsnio 9 dalies reikalavimams, iš tiekėjo (išskyrus atvejus, kai perkančioji organizacija taiko šio įstatymo 28 straipsnio 8 dalies nuostatas) reikalauja šių dokumentų:“. 21 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali (jei nustato tiesioginio
atsiskaitymo su subrangovais galimybę pagal šio straipsnio 12 dalį, – privalo) nustatyti, kad kandidatas ar dalyvis savo paraiškoje ar pasiūlyme nurodytų, kokiai ir kuriai pirkimo sutarties daliai ir kokius subrangovus jis ketina pasitelkti subrangos sutarčiai vykdyti.
Pirkimo dokumentuose gali būti nustatyta (jei nustato tiesioginio atsiskaitymo su subrangovais galimybę pagal šio straipsnio
nurodytų įsipareigojimą pranešti perkančiajai organizacijai apie subrangovų pasikeitimą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpiu.“
straipsnį 12 dalimi:
„12. Jeigu tai leidžiama dėl pirkimo sutarties pobūdžio,
perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti tiesioginio atsiskaitymo su subrangovais galimybę ir tokio atsiskaitymo tvarką, kurioje, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyta teisė tiekėjui prieštarauti nepagrįstiems mokėjimams. Perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo informacijos apie pasirinktus subrangovus gavimo raštu informuoja subrangovą apie tokią tiesioginio atsiskaitymo galimybę, o subrangovas, norėdamas pasinaudoti tokia galimybe, raštu pateikia prašymą perkančiajai organizacijai. Tais atvejais, kai subrangovas išreiškia norą pasinaudoti tiesioginio atsiskaitymo galimybe, turi būti sudaroma trišalė sutartis tarp perkančiosios organizacijos, pirkimo sutartį sudariusio tiekėjo ir jo subrangovo, kurioje aprašoma tiesioginio atsiskaitymo su subrangovu tvarka, atsižvelgiant į pirkimo dokumentuose ir subrangos sutartyje nustatytus reikalavimus.“
pakeitimas Pakeisti 45 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Perkančioji organizacija, vykdydama pirkimą, apie kurį, jos manymu, neprivalo skelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir (ar) Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, ir priėmusi sprendimą sudaryti pirkimo sutartį, gali paskelbti skelbimą dėl savanoriško ex ante skaidrumo ne vėliau kaip likus 10 dienų (supaprastinto pirkimo atveju – ne vėliau kaip likus
23 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas Pakeisti 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) pirkimų, kurių vertė yra didesnė už nustatytas tarptautinio pirkimo vertės ribas, atveju – 2015 m. lapkričio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2015/1986, kuriuo nustatomos standartinės formos, naudojamos skelbiant su viešaisiais pirkimais susijusius pranešimus, ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (EB) Nr. 842/2011 (OL 2015 L 296, p. 1) 2019 m. rugsėjo 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2019/1780, kuriuo nustatomos viešųjų pirkimų skelbimo standartinės formos ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1986 (e. formos);“. 24 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas Pakeisti 47 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „47 straipsnis. Informavimas apie pirkimo procedūros rezultatus
suinteresuotiems dalyviams, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu praneša apie priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, dėl kurio bus sudaroma pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, pateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytos atitinkamos informacijos, kuri dar nebuvo pateikta pirkimo procedūros metu, santrauką, nurodo nustatytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą, pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminą.
Perkančioji organizacija taip pat turi nurodyti priežastis, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nesudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties arba pradėti pirkimą iš naujo. 2. Perkančioji organizacija, gavusi kandidato ar dalyvio raštu pateiktą prašymą, turi ne vėliau kaip per 15 dienų nuo prašymo gavimo dienos nurodyti:
jų ir šio įstatymo 40 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytas priežastis, dėl kurių priimtas sprendimas dėl nelygiavertiškumo arba sprendimas, kad prekės, paslaugos ar darbai neatitinka rezultatų apibūdinimo ar funkcinių reikalavimų, ir priežastis, dėl kurių priimtas sprendimas dėl pasiūlymų neatitikties informacijos apsaugos ir tiekimo patikimumo reikalavimams;
charakteristikas ir santykinius pranašumus, dėl kurių šis pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu, taip pat šį pasiūlymą pateikusio dalyvio ar preliminariosios sutarties šalių pavadinimus. 3.
atvejais negali teikti informacijos, jeigu jos atskleidimas prieštarauja teisės aktams, kenkia svarbiems visuomenės interesams, valstybės gynybos ir saugumo interesams, teisėtiems tiekėjų komerciniams interesams arba trukdo užtikrinti sąžiningą konkurenciją. 4. Jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose prašo pateikti ir prekių pavyzdžių, ji, įvertinusi pasiūlymus, nustačiusi pasiūlymų eilę ir priėmusi sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo, iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo turi leisti visiems dalyviams susipažinti su pateiktais pavyzdžiais. 5. Susipažinti su visa su pirkimais susijusia informacija gali tik komisijos nariai, komisijos posėdžiuose dalyvaujantys stebėtojai ir perkančiosios organizacijos pakviesti ekspertai, Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai, perkančiosios organizacijos vadovas, jo įgalioti asmenys, kiti asmenys ir institucijos, turinčios tokią teisę pagal jų veiklą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat Vyriausybės nutarimu įgalioti Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinę paramą administruojantys viešieji juridiniai asmenys. Kiti asmenys gali susipažinti tik su ta su pirkimais susijusia informacija, kurią atskleisti leidžia šis įstatymas. 1. Perkančioji organizacija suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu praneša apie priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, dėl kurio bus sudaroma pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, pateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytos atitinkamos informacijos, kuri dar nebuvo pateikta pirkimo procedūros metu, santrauką, nurodo nustatytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą, pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminą.
Perkančioji organizacija taip pat turi nurodyti priežastis, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nesudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties arba pradėti pirkimą iš naujo. 2. Perkančioji organizacija, gavusi kandidato ar dalyvio raštu pateiktą prašymą, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo gavimo dienos pateikia šią informaciją:
1) kandidatams, kurių paraiškos buvo atmestos, – paraiškų atmetimo priežastis;
2) dalyviui, kurio pasiūlymas buvo atmestas, – pasiūlymo atmetimo priežastis, įskaitant, jeigu taikoma, informaciją apie tai, kad buvo remtasi šio įstatymo 28 straipsnio 6 dalies ir šio įstatymo 40 straipsnio 4 ir 5 dalyse nuostatomis; taip pat priežastis, dėl kurių priimtas sprendimas dėl nelygiavertiškumo arba sprendimas, kad prekės, paslaugos ar darbai neatitinka rezultatų apibūdinimo ar funkcinių reikalavimų, ir priežastis, dėl kurių priimtas sprendimas dėl pasiūlymų neatitikties informacijos apsaugos ir tiekimo patikimumo reikalavimams;
3) dalyviui, kurio pasiūlymas nebuvo atmestas, – laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus, dėl kurių šis pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu, taip pat šį pasiūlymą pateikusio dalyvio ar preliminariosios sutarties šalių pavadinimus. 3.
teikti informacijos, jeigu jos atskleidimas prieštarauja teisės aktams, kenkia svarbiems visuomenės interesams, valstybės gynybos ir saugumo interesams, teisėtiems tiekėjų komerciniams interesams arba trukdo užtikrinti sąžiningą konkurenciją. 4. Suinteresuoti dalyviai nuo perkančiosios organizacijos pranešimo apie sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą pateikimo dalyviams dienos iki atidėjimo termino pabaigos gali prašyti perkančiosios organizacijos pateikti laimėjusį pasiūlymą. Tokiu atveju šio įstatymo 62 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas ir atidėjimo terminas pratęsiamas nuo suinteresuoto dalyvio prašymo pateikti laimėjusį pasiūlymą pateikimo perkančiajai organizacijai dienos iki tol, kol suinteresuotam dalyviui bus pateiktas minėtas pasiūlymas. Perkančioji organizacija laimėjusį pasiūlymą suinteresuotiems dalyviams gali pateikti teikdama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją. 5. Suinteresuoti kandidatai turi teisę prašyti perkančiosios organizacijos supažindinti juos su kitų tiekėjų, kurie buvo pakviesti pateikti pasiūlymus ar dalyvauti konkurenciniame dialoge, paraiškomis, tačiau negali būti atskleidžiama informacija, kurią kandidatai ar dalyviai nurodė kaip konfidencialią nepažeisdami 13 straipsnio 2 dalies nuostatų. 6. Jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose prašo pateikti ir prekių pavyzdžių, ji, įvertinusi pasiūlymus, nustačiusi pasiūlymų eilę ir priėmusi sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo, iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo turi leisti visiems dalyviams susipažinti su pateiktais pavyzdžiais. 7.
nariai, komisijos posėdžiuose dalyvaujantys stebėtojai ir perkančiosios organizacijos pakviesti ekspertai, Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai, perkančiosios organizacijos vadovas, jo įgalioti asmenys, kiti asmenys ir institucijos, turinčios tokią teisę pagal jų veiklą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat Vyriausybės nutarimu įgalioti Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinę paramą administruojantys viešieji juridiniai asmenys. Kiti asmenys gali susipažinti tik su ta su pirkimais susijusia informacija, kurią atskleisti leidžia šis įstatymas.“25 straipsnis. Penktojo skirsnio pakeitimas Pakeisti penktojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
PIRKIMO SUTARTIS SUTARTIES AR PRELIMINARIOSIOS SUTARTIES SUDARYMAS IR VYKDYMAS“. 26 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 52 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„52 straipsnis. Pirkimo sutartis sutarties ar
preliminariosios sutarties sudarymas“. 2. Pakeisti 52 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Perkančioji organizacija sudaryti pirkimo sutartį siūlo tam
dalyviui, Dalyvis, kurio pasiūlymas pripažintas nustatytas laimėjusiu. laimėjęs, Dalyvis sudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties kviečiamas raštu (išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu) ir jam nurodomas laikas, iki kada jis turi reikia atvykti sudaryti pirkimo sutarties. sutartį ar preliminariąją sutartį.“
ir ją išdėstyti taip: „2.
Jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo arba jeigu tiekėjas iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko neatvyksta nepasirašo sudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį šiame įstatyme ir pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis, arba jeigu ūkio subjektų tiekėjų grupė neįsteigia juridinio asmens, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, laikoma, kad jis (jie) atsisakė sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį. Tuo Tokiu atveju arba jeigu tiekėjas iki perkančiosios organizacijos nurodyto termino nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento arba neįvykdo kitų pirkimo sutartyje nustatytų jos įsigaliojimo sąlygų, perkančioji organizacija, siūlo sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, nepateikusio pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo ar neįvykdžiusio kitų pirkimo sutarties įsigaliojimo sąlygų, vadovaudamasi šio įstatymo 28 straipsnio nuostatomis ir pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir tvarka., siūlo sudaryti sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį.“
dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) kainodaros taisyklės, nustatytos pagal Vyriausybės arba jos
įgaliotos institucijos Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą metodiką;“. 5. Papildyti 52 straipsnio 5 dalį 14 punktu: „14) perkančiosios organizacijos vadovo sprendimu skiriamas asmuo (asmenys), atsakingas (atsakingi) už sutarties vykdymą.“ 6.
Pakeisti 52 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu, kai supaprastinto
pirkimo sutarties vertė mažesnė kaip 3 5 000 (trys penki tūkstančiai) eurų be pridėtinės vertės mokesčio. Šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nurodytame apraše nustatytais atvejais gali būti leidžiama žodžiu sudaryti supaprastinto pirkimo sutartis, kurių vertė ne didesnė kaip 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).“
7Papildyti 52 straipsnį 9 dalimi:
„9. Šio straipsnio 5 dalies reikalavimai gali būti netaikomi raštu sudaromai
sutarčiai, jeigu numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio) arba kai sutarties turinys yra vienodas visiems tokių prekių, paslaugų ar darbų gavėjams ir tiekėjas jo nekeičia pagal individualius poreikius.“
pakeitimas Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „55 straipsnis. Pirkimo sutarties neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas
pašalinti tiekėją (kai sutartis pasirašyta su tiekėjų grupe, – visus grupės narius), kuris neįvykdė ankstesnės pirkimo sutarties ar netinkamai ją įvykdė, perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 10 dienų Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia informaciją, kai:
reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais. 2.
įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 4 punkto d papunktyje ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas skaičiuojamas:
esminio pirkimo sutarties pažeidimo, – nuo šio įstatymo 62 straipsnio 5 dalyje nurodyto termino pabaigos;
esminio pirkimo sutarties pažeidimo, – nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, įsiteisėjimo dienos;
3) nuo teismo sprendimo, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, įsiteisėjimo dienos. 3. Perkančioji organizacija, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas apie tai informuoja tiekėją. 1.
informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia šią informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus (tiekėjų grupės atveju – visus grupės narius), taip pat apie ūkio subjektus, kurių pajėgumais rėmėsi tiekėjas ir kurie su tiekėju prisiėmė solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą, jeigu pažeidimas įvykdytas dėl tos pirkimo sutarties dalies, kuriai jie buvo pasitelkti:
1) tiekėjo pavadinimas (jei tiekėjas yra fizinis asmuo – vardas ir pavardė), perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo arba perkančiosios organizacijos sprendimo, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė pirkimo sutartyje nustatytą sankciją, priėmimo data ir priežastys, dėl kurių priimtas šis sprendimas;
2) tiekėjo kreipimosi į teismą, kuriuo ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ar sprendimas, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė pirkimo sutartyje nustatytą sankciją, data;
3) galutinio teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, kuriuo ginčijamas pirkimo sutarties nutraukimas dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ar perkančiosios organizacijos sprendimas, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė sutartyje nustatytą sankciją, įsiteisėjimo data ir nuoroda į šį sprendimą;
4) teismo sprendimo, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, įsiteisėjimo data.
Perkančioji organizacija Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia šią informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus (tiekėjų grupės atveju – visus grupės narius), taip pat apie ūkio subjektus, kurių pajėgumais rėmėsi tiekėjas ir kurie su tiekėju prisiėmė solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą, jeigu pažeidimas įvykdytas dėl tos pirkimo sutarties dalies, kuriai jie buvo pasitelkti:
1) tiekėjo pavadinimas (jei tiekėjas yra fizinis asmuo – vardas ir pavardė), perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo arba perkančiosios organizacijos sprendimo, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė pirkimo sutartyje nustatytą sankciją, priėmimo data ir priežastys, dėl kurių priimtas šis sprendimas;
2) tiekėjo kreipimosi į teismą, kuriuo ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ar sprendimas, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė pirkimo sutartyje nustatytą sankciją, data;
3) galutinio teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, kuriuo ginčijamas pirkimo sutarties nutraukimas dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ar perkančiosios organizacijos sprendimas, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė sutartyje nustatytą sankciją, įsiteisėjimo data ir nuoroda į šį sprendimą;
4) teismo sprendimo, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, įsiteisėjimo data. 2.
informaciją paskelbia nedelsdama, bet ne anksčiau, nei tiekėjui pateikė informaciją pagal šio straipsnio 3 dalį, ir ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyto įvykio dienos. Jei šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas tiekėjo reikalavimas galutiniu teismo sprendimu yra patenkinamas, perkančioji organizacija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalina šio straipsnio
nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų įvykių dienos, informuoja tiekėją apie tai, kad bus paskelbta šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija. Tiekėjas turi teisę Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka pateikti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos informacijos paaiškinimą. 4. Šiame straipsnyje nurodytos informacijos paskelbimo tikslas – informuoti perkančiąsias organizacijas, perkančiuosius subjektus ar suteikiančiąsias institucijas apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus. Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikdama šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 12 punktu nustatytą funkciją, užtikrina, kad šiame straipsnyje nustatyta informacija būtų skelbiama 3 metus nuo perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo arba perkančiosios organizacijos sprendimo, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė pirkimo sutartyje nustatytą sankciją, priėmimo datos.“
Pakeisti 61 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties, įskaitant atvejus, kai ji sudaroma pagal preliminariąją sutartį, ar preliminariosios sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai šiame skyriuje nustatyta tvarka. Pretenzija turi būti pateikta raštu šio įstatymo 12 straipsnyje nurodytomis priemonėmis. Perkančiosios organizacijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus tiekėjo pretenziją, gali būti skundžiamas teismui šiame skyriuje nustatyta tvarka.“
Pakeisti 69 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „69 straipsnis. Perkančiosios organizacijos vadovų ir kitų asmenų atsakomybė
perkančiosios organizacijos vadovas. 2. Komisijos nariai ir ekspertai už savo veiką atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 69 straipsnis. Perkančiosios organizacijos atsakomybė ir pirkimų vidaus kontrolė
atsako perkančiosios organizacijos vadovas. 2. Komisijos nariai, ekspertai, stebėtojai, už sutarties vykdymą atsakingi asmenys atsako už savo veiką pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, yra traukiami tarnybinėn, administracinėn, civilinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. 3. Pirkimų vidaus kontrolės procese dalyvaujantys asmenys (struktūriniai padaliniai), jų funkcijos, atsakomybė ir atskaitomybė apibrėžiama perkančiosios organizacijos patvirtintame pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės tvarkos apraše. Perkančiosios organizacijos kuriama ir įgyvendinama pirkimų vidaus kontrolė turi padėti užtikrinti Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme nurodytų vidaus kontrolės tikslų pasiekimą per visą pirkimo procesą – nuo pasirengimo pirkimui iki pirkimo sutarties įvykdymo.“
įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
m. sausio 1 d. 2. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 22 straipsnis įsigalioja 2022 m. lapkričio 14 d. 4. Iki 2022 m. gruodžio 31 d. pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos, sudarytų preliminariųjų sutarčių pagrindu atnaujintas tiekėjų varžymasis atliekamas pagal iki 2022 m. gruodžio
saugumo srityje, įstatymo nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Komiteto patobulinto įstatymo projekto Nr. XIVP-1925(2) lyginamasis variantas
2022
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis Šis įstatymas nustato perkančiųjų organizacijų ir perkančiųjų subjektų gynybos ir saugumo srityje atliekamus pirkimus, kurių objektas yra:
1) karinė įranga, įrašyta į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamą Bendrąjį karinės įrangos sąrašą arba priskirtina bent vienam iš produktų tipų, išvardytų 1958 m. balandžio 15 d. Europos ekonominės bendrijos Tarybos sprendimu 255/58 patvirtintame Ginklų, amunicijos ir karinių medžiagų sąraše;
2) jautri įranga;
3) šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytos įrangos detalės, sudedamosios dalys ir (arba) jų mazgai;
4) darbai, prekės ir paslaugos, tiesiogiai susiję su šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodyta įranga ir perkami bet kuriuo šios įrangos gyvavimo ciklo etapu;
5) išskirtinai kariniams tikslams perkami darbai ir paslaugos;
6) jautrūs darbai ir jautrios paslaugos. Šis įstatymas nustato perkančiųjų organizacijų ir perkančiųjų subjektų gynybos ir saugumo srityje atliekamus pirkimus, kurių objektas yra:
1) karinės įrangos, įrašytos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamą Bendrąjį karinės įrangos sąrašą arba priskirtinos bent vienam iš produktų tipų, išvardytų 1958 m. balandžio 15 d.
Europos ekonominės bendrijos Tarybos sprendimu 255/58 patvirtintame Ginklų, amunicijos ir karinių medžiagų sąraše, įskaitant bet kokias jos detales, sudedamąsias dalis ir (arba) mazgus, tiekimas;
2) jautrios įrangos, įskaitant bet kokias jos detales, sudedamąsias dalis ir (arba) mazgus, tiekimas;
3) darbai, prekės ir paslaugos, tiesiogiai susiję su šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodyta įranga ir perkami bet kuriuo šios įrangos gyvavimo ciklo etapu;
4) išskirtinai kariniams tikslams perkami darbai ir paslaugos;
5) jautrūs darbai ir jautrios paslaugos.“2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų,
kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.98 straipsnio 2 dalyje, pirkimams arba nuomai ar teisėms į šiuos daiktus įsigyti bet kokiomis finansinėmis priemonėmis įsigijimui arba nuomai bet kokiomis finansinėmis priemonėmis ar teisių į šiuos daiktus įsigijimui. Šių pirkimų tvarką nustato Vyriausybė;“. 3 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Pirkimo planai. Pirkimo procedūrų pradžia ir pabaiga
einamaisiais kalendoriniais metais pirkimų planus ir pagal Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytus reikalavimus ir tvarką Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbti planuojamų atlikti pirkimų, nesusijusių su įslaptinta informacija, suvestinę.
Ši suvestinė turi būti paskelbta kiekvienais metais ne vėliau kaip iki kovo 15 dienos, o patikslinus planuojamų atlikti einamaisiais kalendoriniais metais pirkimų planus, – ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Planuojamų atlikti pirkimų suvestinė papildomai gali būti paskelbta specialiai tam skirtoje perkančiosios organizacijos interneto svetainės skiltyje (toliau – pirkėjo profilis). Paskelbtos planuojamų atlikti pirkimų suvestinės turinys visur turi būti tapatus. 2. Pirkimo procedūros prasideda, kai:
(supaprastinto pirkimo atveju paskelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje) perkančiosios organizacijos pateiktą skelbimą apie pirkimą;
kitu perkančiosios organizacijos mažos vertės pirkimų taisyklėse nurodytu būdu, kai apie jį neskelbiama, procedūrose;
pateikti pasiūlymą dalyvauti atnaujinto tiekėjų varžymosi procedūrose. 3.
3Pirkimo (ar atskiros pirkimo dalies) pirkimo procedūros baigiasi, kai:
1) sudaroma pirkimo sutartis ir pateikiamas sutarties įvykdymo užtikrinimas, jeigu jo buvo reikalaujama, sudaroma preliminarioji sutartis;
4) per nustatytą terminą nepateikiama nė vienos paraiškos ar pasiūlymo;
sutartis nesudaroma dėl priežasčių, kurios priklauso nuo tiekėjų;
sutartį ar preliminariąją sutartį. 4. Perkančioji organizacija bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo turi teisę savo iniciatyva nutraukti pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti iki pirkimo pradžios, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir šios padėties negalima ištaisyti. 8 straipsnis. Pirkimo planai. Pasirengimas pirkimui
einamaisiais kalendoriniais metais numatomų atlikti pirkimų planus ir pagal Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytus reikalavimus ir tvarką Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbti planuojamų atlikti pirkimų, nesusijusių su įslaptinta informacija, suvestinę. Ši suvestinė turi būti paskelbta kiekvienais metais ne vėliau kaip iki kovo 15 dienos, o patikslinus planuojamų atlikti einamaisiais kalendoriniais metais pirkimų planus, – ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Planuojamų atlikti pirkimų suvestinė papildomai gali būti paskelbta specialiai tam skirtoje perkančiosios organizacijos interneto svetainės skiltyje (toliau – pirkėjo profilis). Paskelbtos planuojamų atlikti pirkimų suvestinės turinys visur turi būti tapatus. 2.
organizacija, siekdama pasirengti pirkimui ir pranešti tiekėjams apie savo pirkimo planus ir reikalavimus, gali:
1) prašyti suteikti ir gauti nepriklausomų ekspertų, institucijų arba rinkos dalyvių konsultacijas, taip pat konsultuotis su visuomene. Šiomis konsultacijomis remiamasi pirkimo metu, jeigu dėl tokių konsultacijų nėra iškreipiama konkurencija ir pažeidžiami nediskriminavimo ir skaidrumo principai. Perkančiajai organizacijai nusprendus paskelbti kvietimą suteikti šiame punkte nurodytas konsultacijas, šis kvietimas turi būti skelbiamas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka;
2) iš anksto Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbti pirkimų, nesusijusių su įslaptinta informacija, techninių specifikacijų projektus. Techninių specifikacijų projektai skelbiami, dėl šių projektų gautos pastabos ir pasiūlymai vertinami Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka. 3. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą kvietimą suteikti konsultacijas arba šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą techninių specifikacijų projektą, šie dokumentai papildomai gali būti skelbiami pirkėjo profilyje, kitur internete ir (arba) leidiniuose. Paskelbto to paties dokumento turinys visur turi būti tapatus. 4. Kai kandidatas ar dalyvis pats arba su juo bendradarbiaujantis ūkio subjektas padėjo pasirengti pirkimui, perkančioji organizacija privalo imtis tinkamų priemonių, kad dėl tokių kandidatų ir dalyvių dalyvavimo pirkime nebūtų pažeista konkurencija. Tinkamomis priemonėmis laikomas informacijos, kurią gavo pasirengti pirkimui padėję ūkio subjektai, pateikimas kitiems kandidatams ir dalyviams ir jos paskelbimas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, taip pat pakankamo pasiūlymų pateikimo termino nustatymas.“
Papildyti Įstatymą 8¹ straipsniu: „8¹ straipsnis.
ir pabaiga
1Pirkimo procedūros prasideda, kai:
1) Viešųjų pirkimų tarnyba išsiunčia Europos Sąjungos leidinių biurui (supaprastinto pirkimo atveju paskelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje) perkančiosios organizacijos pateiktą skelbimą apie pirkimą;
2) tiekėjui (tiekėjams) išsiunčiamas kvietimas dalyvauti neskelbiamose derybose;
3) tiekėjui (tiekėjams) pateikiamas kvietimas dalyvauti pirkimo, atliekamo kitu perkančiosios organizacijos mažos vertės pirkimų taisyklėse nurodytu būdu, kai apie jį neskelbiama, procedūrose;
4) tiekėjams, su kuriais sudaryta preliminarioji sutartis, išsiunčiamas kvietimas pateikti pasiūlymą dalyvauti atnaujinto tiekėjų varžymosi procedūrose. 2. Pirkimo (ar atskiros pirkimo dalies) procedūros baigiasi, kai:
1) sudaroma pirkimo sutartis ir pateikiamas sutarties įvykdymo užtikrinimas, jeigu jo buvo reikalaujama, arba sudaroma preliminarioji sutartis;
2) atmetamos visos paraiškos ar pasiūlymai;
3) nutraukiamos pirkimo procedūros;
4) per nustatytą terminą nepateikiama nė vienos paraiškos ar pasiūlymo;
5) baigiasi pasiūlymų galiojimo laikas ir pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis nesudaroma dėl priežasčių, kurios priklauso nuo tiekėjų;
6) visi tiekėjai atsiima paraiškas ar pasiūlymus arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį. 3. Perkančioji organizacija privalo nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir šios padėties negalima ištaisyti. 4. Perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, arba pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių pirkimas tampa nebetikslingas ar jį įvykdžius būtų įsigytas perkančiosios organizacijos poreikių neatitinkantis pirkimo objektas.“
1.
9 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) vykdo šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, prižiūri, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų nuostatų, įskaitant šių teisės aktų reikalavimus nuostatų dėl pirkimo sutarčių vykdymo, taip pat nuostatų, lemiančių pareigą taikyti šio įstatymo reikalavimus;“. 2. Pakeisti 9 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „12) administruoja pagal šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalį paskelbtą informaciją apie tiekėjus, kurie pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šio įstatymo 34, 35, 36, 37 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, ir pagal šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalį perkančiųjų organizacijų paskelbtą informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus;“. 3. Papildyti 9 straipsnio 1 dalį nauju 13 punktu: „13) pagal savo kompetenciją vertina, kaip perkančiojoje organizacijoje vykdomas pirkimų organizavimas ir veikia pirkimų vidaus kontrolės sistema;“. 4. Papildyti 9 straipsnio 1 dalį 14 punktu: „14) tvirtina šio įstatymo įgyvendinimo priežiūros vykdymo tvarkos aprašą;“. 5. Buvusį 9 straipsnio
straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) įtarusi šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti perkančiąją organizaciją juridinį asmenį sustabdyti pirkimo procedūras, pirkimą ir (ar) neatlikti kitų veiksmų, kuriais galimai pažeidžiami šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimai, kol Viešųjų pirkimų tarnyba pateiks perkančiosios organizacijos juridinio asmens pateiktų dokumentų ir sprendimų vertinimą, o nustačiusi šiuos pažeidimus – įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus;“. 7.
straipsnio 2 dalį nauju 5 punktu: „5) nustačiusi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti juridinį asmenį nutraukti pirkimo procedūras, vykdyti pirkimus pagal šį įstatymą, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus, įskaitant sprendimą ar veiksmą prekių, paslaugų ar darbų įsigijimui netaikyti šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų, o nustačiusi, kad pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis sudaryta neteisėtai, gindama viešąjį interesą, kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia ir (arba) alternatyvių sankcijų taikymo;“
netekusiu galios 9 straipsnio 2 dalies 8 punktą: „8) nustačiusi šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus, gindama viešąjį interesą, ypač gynybos ir (arba) saugumo interesą, kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir (arba) alternatyvių sankcijų taikymo;“. 10. Pakeisti 9 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) gauti iš perkančiosios organizacijos ar kitų asmenų su pirkimais ir pirkimo sutarties vykdymu susijusią informaciją ir dokumentus, reikalingus Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijoms atlikti, taip pat laikinai, ne ilgiau kaip 30 dienų, paimti iš perkančiosios organizacijos ar kitų asmenų šių dokumentų originalus, įforminusi tai dokumentų poėmio aktu. Prireikus Viešųjų pirkimų tarnyba gali šį terminą pratęsti dar 30 dienų.“
straipsnį 2¹ dalimi: „2¹.
Skundo padavimas dėl sprendimo, kuriuo juridinis asmuo Viešųjų pirkimų tarnybos įpareigojamas pakeisti ar panaikinti sprendimą ar veiksmą prekių, paslaugų ar darbų įsigijimui netaikyti šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų, nesustabdo Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo vykdymo, išskyrus atvejus, kai ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija ar teismas nusprendžia kitaip.“6 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 10 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„10 straipsnis. Pirkimo komisija, ekspertai,
stebėtojai Pirkimą atliekantys ir kiti su pirkimu susiję asmenys“. 2. Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Perkančioji organizacija pirkimui (pirkimams) organizuoti ir atlikti sudaro (mažos
vertės pirkimams, pagal preliminariąją sutartį atliekamoms atnaujinto tiekėjų varžymosi procedūroms gali sudaryti) viešojo pirkimo komisiją (toliau – komisija), nustato jos jai užduotis ir suteikia visus įgaliojimus atlikti tas nustatytas užduotis. Perkančioji organizacija gali sudaryti atskiras komisijas pasirengimo pirkimui, ginčų nagrinėjimo ar sutarties vykdymo etapams vykdyti arba tokias užduotis nustatyti pirkimo procedūras atliekančiai komisijai. Komisija dirba pagal ją sudariusios perkančiosios organizacijos patvirtintą darbo reglamentą, yra jai atskaitinga ir atlieka tik rašytines ją sudariusios organizacijos užduotis ir įpareigojimus. Valstybės valdymo institucijos vadovo įsakymu (potvarkiu) gali būti sudaromos komisijos šiai institucijai pavaldžių perkančiųjų organizacijų pirkimams atlikti. Reikalavimo sudaryti komisiją perkančioji organizacija gali nesilaikyti atlikdama mažos vertės pirkimų procedūras, pagal preliminariąją sutartį atlikdama atnaujinto tiekėjų varžymosi procedūras ar šio įstatymo 22 straipsnio 17 dalyje nustatytais atvejais.“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Komisija sudaroma perkančiosios organizacijos vadovo įsakymu (potvarkiu) iš ne mažiau kaip 3 fizinių asmenų – komisijos pirmininko ir bent 2 komisijos narių (toliau kartu – komisijos narys, komisijos nariai). Komisiją sudaranti organizacija turi teisę kviestis ekspertų – dalyko žinovų konsultuoti klausimu, kuriam reikia specialiųjų žinių, ar jį įvertinti. Komisijos pirmininku skiriamas komisiją sudariusios organizacijos vadovas ar jo įgaliotas šios organizacijos darbuotojas arba bendru pavaldumu susijusios kitos perkančiosios organizacijos darbuotojas. Komisijos nariais, išskyrus komisijos pirmininką, gali būti ir ne komisiją sudarančios organizacijos darbuotojai. Komisijos pirmininku ir nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Skiriant komisijos pirmininką ir narius turi būti atsižvelgiama į jų ekonomines, technines, teisines žinias ir šio įstatymo bei kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymą, patirtį organizuoti ir atlikti pirkimus. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai ir valstybės politikai, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, negali būti komisijos nariais ar ekspertais. Komisijos nariai prieš dalyvavimą komisijos darbe turi pasirašyti nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą ir Viešųjų pirkimų tarnybos kartu su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija nustatytos formos nešališkumo deklaraciją, kai jiems privačius interesus deklaruoti neprivaloma Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nustatyta tvarka.“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Komisiją sudaranti perkančioji organizacija turi teisę
kviesti komisijos posėdžiuose stebėtojo teisėmis dalyvauti valstybės ir savivaldybės institucijų ar įstaigų atstovus (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus ir valstybės politikus), pateikusius atstovaujamo subjekto įgaliojimą.“ 5.
Papildyti 10 straipsnį 9 dalimi:
„9. Perkančioji organizacija paskiria asmenį (asmenis), atsakingą
(atsakingus) už pirkimo sutarties vykdymą. Šis reikalavimas gali būti netaikomas, jeigu komisijai nustatytos užduotys apima visus sutarties vykdymo etapus. Skiriant asmenį (asmenis), atsakingą (atsakingus) už pirkimo sutarties vykdymą, turi būti atsižvelgiama į pirkimo objekto ir šio įstatymo 53 ir 54 straipsnių nuostatų išmanymą.“7 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„13 straipsnis. Perkančiosios organizacijos konfidencialumo
įsipareigojimai
kiti asmenys, nepažeisdami šio įstatymo reikalavimų, susijusių su informacijos skelbimu ir su jos teikimu kandidatams ir dalyviams, negali tretiesiems asmenims atskleisti iš tiekėjų gautos informacijos, kurią jie nurodė kaip konfidencialią. 2. Visas tiekėjo pasiūlymas ir paraiška negali būti laikomi konfidencialia informacija, tačiau tiekėjas gali nurodyti, kad tam tikra jo pasiūlyme pateikta informacija yra konfidenciali. Konfidencialia informacija gali būti, įskaitant, bet neapsiribojant, komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai.
Konfidencialia negalima laikyti informacijos:
1) jeigu tai pažeistų įstatymus, nustatančius informacijos atskleidimo ar teisės gauti informaciją reikalavimus, ir šių įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus;
2) jeigu tai pažeistų šio įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje ir 47 straipsnyje nustatytus reikalavimus dėl paskelbimo apie sudarytą pirkimo sutartį, kandidatų ir dalyvių informavimo, įskaitant informaciją apie pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų ar darbų kainą, išskyrus jos sudedamąsias dalis. 3. Jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo, ji privalo prašyti tiekėjo įrodyti, kodėl nurodyta informacija yra konfidenciali. Jeigu tiekėjas per perkančiosios organizacijos nurodytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos, nepateikia tokių įrodymų arba pateikia netinkamus įrodymus, laikoma, kad tokia informacija yra nekonfidenciali. 4. Ne vėliau kaip praėjus 6 mėnesiams nuo pirkimo sutarties sudarymo suinteresuoti dalyviai gali prašyti perkančiosios organizacijos supažindinti juos su laimėjusio tiekėjo pasiūlymu ar paraiška (kandidatai – su kitų tiekėjų, kurie buvo pakviesti pateikti pasiūlymus ar dalyvauti konkurenciniame dialoge, paraiškomis), tačiau negali būti atskleidžiama informacija, kurią kandidatai ar dalyviai nurodė kaip konfidencialią nepažeisdami šio straipsnio 2 dalies nuostatų. 5. Perkančioji organizacija gali nustatyti reikalavimus tiekėjams, siekdama apsaugoti informacijos, kurią perkančioji organizacija teikia vykdant pirkimo procesą, konfidencialų pobūdį. 1.
kiti asmenys, nepažeisdami šio įstatymo reikalavimų, susijusių su informacijos skelbimu ir su jos teikimu kandidatams ir dalyviams, negali tretiesiems asmenims atskleisti iš tiekėjų gautos informacijos, kurią jie nurodė kaip konfidencialią. 2. Visas tiekėjo pasiūlymas ir paraiška negali būti laikomi konfidencialia informacija, tačiau tiekėjas gali nurodyti, kad tam tikra jo pasiūlyme pateikta informacija yra konfidenciali. Konfidencialia informacija gali būti, įskaitant, bet neapsiribojant, komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai. Konfidencialia negalima laikyti informacijos:
1) jeigu tai pažeistų įstatymus, nustatančius informacijos atskleidimo ar teisės gauti informaciją reikalavimus, ir šių įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus;
2) jeigu tai pažeistų šio įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje ir 47 straipsnyje nustatytus reikalavimus dėl paskelbimo apie sudarytą pirkimo sutartį, kandidatų ir dalyvių informavimo, įskaitant informaciją apie pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų ar darbų kainą, išskyrus kainos sudedamąsias dalis;
3) pateiktos atitiktį kvalifikacijos reikalavimams patvirtinančiuose dokumentuose, išskyrus informaciją, kurią atskleidus būtų pažeisti tiekėjo įsipareigojimai pagal su trečiaisiais asmenimis sudarytas sutartis, – tuo atveju, kai ši informacija reikalinga tiekėjui jo teisėtiems interesams ginti;
4) apie pasitelktus ūkio subjektus, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas, ir subtiekėjus – tuo atveju, kai ši informacija reikalinga tiekėjui jo teisėtiems interesams ginti. 3. Jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo, ji privalo prašyti tiekėjo įrodyti, kodėl nurodyta informacija yra konfidenciali.
Jeigu tiekėjas per perkančiosios organizacijos nurodytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 3 darbo dienos, nepateikia tokių įrodymų arba pateikia netinkamus įrodymus, laikoma, kad tokia informacija nėra konfidenciali. 4. Perkančioji organizacija gali nustatyti reikalavimus tiekėjams, siekdama apsaugoti informacijos, kurią perkančioji organizacija teikia vykdant pirkimo procesą, konfidencialų pobūdį.“8 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„17 straipsnis. Pirkimų reglamentavimo ypatumai
šio įstatymo 1 priede nurodytos paslaugos, pirkimas atliekamas vadovaujantis šio įstatymo II ir III skyrių nuostatomis. 2. Jeigu ketinama sudaryti sutartį, kurios pirkimo objektas yra šio įstatymo 2 priede nurodytos paslaugos, pirkimas, neatsižvelgiant į jo vertę, atliekamas vadovaujantis supaprastintiems pirkimams taikomais šio įstatymo reikalavimais. Skelbimas apie sudarytą pirkimo sutartį skelbiamas šio įstatymo 45 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka. 3. Jeigu šio įstatymo 2 priede nurodytos paslaugos perkamos kartu su šio įstatymo 1 priede nurodytomis paslaugomis, kurių vertė didesnė už šio įstatymo 2 priede nurodytų perkamų paslaugų vertę, viso pirkimo ypatumai pasirenkami vadovaujantis šio straipsnio 1 dalies nuostatomis, kitu atveju – šio straipsnio 2 dalies nuostatomis. 4. Perkančioji organizacija, atlikdama mažos vertės pirkimus, vadovaujasi šio įstatymo I skyriuje (išskyrus šio įstatymo 12 straipsnį), 33,
straipsniuose, 52 straipsnio 4, 5, 6, 8 dalyse ir IV skyriuje nustatytais reikalavimais. Mažos vertės pirkimai atliekami pagal perkančiosios organizacijos patvirtintas taisykles.
Perkančiosios organizacijos taisyklėse gali būti nustatyta atvejų, kai perkančioji organizacija tiekėjams nenustato kvalifikacijos reikalavimų, išskyrus atvejus, kai perkamos prekės ar paslaugos, kurių objektų BVPŽ kodai nurodomi Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13 dalyje numatytame sąraše. 1. Tarptautinį ar supaprastintą pirkimą perkančioji organizacija atlieka šiame įstatyme nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus. 2. Mišri pirkimo sutartis, kurios pirkimo objektas apima šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nurodytas paslaugas, sudaroma vadovaujantis šiomis taisyklėmis, jeigu šio įstatymo 1 priede nurodytų paslaugų vertė:
nurodytų perkamų paslaugų vertę, pirkimo sutartis sudaroma vadovaujantis tarptautiniams pirkimams taikomomis šio įstatymo nuostatoms;
nurodytų perkamų paslaugų vertę, pirkimo sutartis sudaroma vadovaujantis supaprastintiems pirkimams taikomomis šio įstatymo nuostatoms. 3. Perkančioji organizacija, atlikdama mažos vertės pirkimus, vadovaujasi šio įstatymo I skyriuje (išskyrus šio įstatymo 12 straipsnį), 33, 34 straipsniuose (išskyrus 34 straipsnio 1 dalį), 35, 36, 37, 40, 43, 47,
nustatytais reikalavimais ir savo patvirtintomis taisyklėmis. Perkančiosios organizacijos patvirtintose taisyklėse gali būti nustatyta atvejų, kai perkančioji organizacija tiekėjams nenustato kvalifikacijos reikalavimų, išskyrus atvejus, kai perkamos prekės ar paslaugos, kurių objektų BVPŽ kodai nurodomi Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13 dalyje numatytame sąraše.
Šio įstatymo 40 straipsnio 9 dalies reikalavimai gali būti netaikomi, kai sutarties vertė neviršija 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio) ir tiekėjui, subtiekėjui ar ūkio subjektui, kurio pajėgumais yra remiamasi, nėra suteikiama teisė aptarnauti, gauti prieigą ar kitaip susipažinti su perkančiosios organizacijos vidaus dokumentuose nustatytomis ryšių ir informacinėmis sistemomis (ar jų dalimis), kurios yra reikšmingos perkančiosios organizacijos veiklai, šių ryšių ir informacinių sistemų (ar jų dalių) technologijomis, duomenų bazėmis ar jose esamais duomenimis. Tokiu atveju perkančioji organizacija iš prieinamų šaltinių įsitikina, kad prekių gamintojas ar paslaugų teikėjas nėra registruoti (jeigu fizinis asmuo – nuolat gyvenantis ar turintis pilietybę) Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose. 4. Atliekant Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybių prie tarptautinių organizacijų, konsulinių įstaigų ir specialiųjų misijų, taip pat kitų perkančiųjų organizacijų, kurios užsienyje įsigyja prekių, paslaugų ar darbų, skirtų užsienyje esantiems jų padaliniams, kariniams atstovams ar specialiesiems atašė arba skirtų užsienyje vykdomiems vystomojo bendradarbiavimo ir kitiems projektams, supaprastintus pirkimus, taikomos šio įstatymo 1–9 straipsnių, 48 straipsnio, 52 straipsnio 8 dalies nuostatos ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame tokių pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės.“9 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Dalyvauti pirkimo neskelbiamų derybų būdu procedūrose perkančioji organizacija pasirenka tiekėjus pagal turimus rinkos būklės duomenis ir atsižvelgdama į kitą perkančiajai organizacijai prieinamą informaciją. Pasirinktiems tiekėjams siunčiamas kvietimas dalyvauti pirkimo procedūrose. Kartu su kvietimu tiekėjams pateikiamos pirkimo sąlygos, kuriose nurodoma, kaip bus tikrinama ir vertinama tiekėjų kvalifikacija, taip pat pateikiama kita pirkimo dokumentuose teiktina neįslaptinta informacija. Perkančioji organizacija neskelbiamas derybas vykdo šiais etapais:
tiekėjams pateikiamos pirkimo sąlygos, kuriose nurodoma, kaip bus tikrinama ir vertinama tiekėjų kvalifikacija, taip pat pateikiama kita pirkimo dokumentuose nurodyta neįslaptinta informacija;
pasiūlymas atitinka techninės specifikacijos ir kitus pirkimo dokumentų reikalavimus;
pateikti galutinius pasiūlymus. Perkančioji organizacija neprivalo prašyti pateikti galutinio pasiūlymo tuo atveju, kai neskelbiamose derybose dalyvauja vienas tiekėjas;
2Pakeisti 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Atliekant pirkimą skelbiamų derybų būdu, paraišką gali
pateikti kiekvienas suinteresuotas tiekėjas. Pirminius pasiūlymus teikia tik perkančiosios organizacijos pakviesti kandidatai. Vykdydama supaprastintą pirkimą skelbiamų derybų būdu, perkančioji organizacija gali neprašyti tiekėjų pateikti paraiškų ir leisti visiems tiekėjams pateikti pirminius pasiūlymus.“
3Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Atlikdama pirkimą skelbiamų derybų būdu, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo pirkimo objektą, pasiūlymų vertinimo kriterijus ir minimalius reikalavimus, kuriuos turi atitikti visi pasiūlymai. Pateikta informacija turi būti pakankamai tiksli, kad tiekėjai galėtų nustatyti pirkimo pobūdį ir apimtį ir nuspręsti, ar pateikti paraišką, ar pirminį pasiūlymą, kai supaprastintų pirkimų atveju paraiška neteikiama.“
4Pakeisti 22 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Perkančioji organizacija skelbiamas derybas vykdo šiais etapais:
1) skelbia apie pirkimą šio įstatymo 45, 46 straipsniuose nustatyta tvarka ir kviečia tiekėjus pateikti paraiškas ar pirminius pasiūlymus, kai supaprastintų pirkimų atveju paraiškos neteikiamos;
2) patikrina, ar kandidatai atitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus;
3) atlieka kandidatų kvalifikacinę atranką pagal nustatytas procedūras ir kriterijus, jeigu tokia atranka nustatyta pirkimo dokumentuose;
4) atrinktus kandidatus vienu metu raštu kviečia pateikti pirminius pasiūlymus, išskyrus atvejus, kai supaprastintų pirkimų atveju paraiškos nebuvo teikiamos. Kvietime pateikiama šio straipsnio 8, 9, 10, 11 dalyse nurodyta informacija. Kai supaprastintų pirkimų atveju paraiškos nėra teikiamos, šio straipsnio 8, 9, 10, 11 dalyse nurodyta informacija pateikiama kvietime pateikti pirminius pasiūlymus;
5) šio straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka derasi su dalyviais, kurių pirminiai ir vėlesni pasiūlymai atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius reikalavimus, prašo jų pateikti galutinius pasiūlymus., kuriuose nurodytos galutinės jų siūlomos kainos, taip pat galutiniai techniniai duomenys, kurie vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų. Perkančioji organizacija neprivalo prašyti pateikti galutinio pasiūlymo tuo atveju, kai skelbiamose derybose dalyvauja vienas tiekėjas;
6) įvertina galutinius pasiūlymus ir nustato laimėtoją.“ 5.
Pakeisti 22 straipsnio 12 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) derybos turi būti protokoluojamos. Derybų protokolą pasirašo komisijos pirmininkas posėdžiui pirmininkaujantis narys ir dalyvio, su kuriuo derėtasi, įgaliotas atstovas.“
straipsnį 17 dalimi:
„17. Supaprastinto pirkimo ir šio įstatymo 2 priede
nurodytų paslaugų tarptautinio pirkimo atvejais perkančioji organizacija, vykdydama neskelbiamas derybas šio įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 punktuose ir 6 dalyje nustatytomis sąlygomis, gali pirkimo sutartį sudaryti nesilaikydama šiame straipsnyje nurodytiems etapams taikomų ir kitų šiame įstatyme pirkimo procedūroms bei pirkimo sutarties turiniui ir formai nustatytų reikalavimų. Šių reikalavimų perkančioji organizacija taip pat gali nesilaikyti tarptautinio pirkimo atveju, vykdydama neskelbiamas derybas šio įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytomis sąlygomis, išskyrus reikalavimą sutartį pasirašyti raštu.“10 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai, susiję su informacijos apsauga ir tiekimo patikimumu, nustatyti pagal šio įstatymo 43 ir 44 straipsniuose nurodytus reikalavimus;“. 2. Pakeisti 24 straipsnio 2 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip:
„12) subrangovų parinkimo ir jų pakeitimo sąlygos, kurias
perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio įstatymo 42 straipsnio nuostatomis, nustato laimėjusiam dalyviui subrangos reikalavimai, nustatyti vadovaujantis šio įstatymo 42 straipsnio nuostatomis;“. 3.
24 straipsnio 2 dalį nauju 28 punktu: „28) informacija, kad jeigu tiekėjo kvalifikacija dėl teisės verstis atitinkama veikla nebuvo tikrinama arba buvo tikrinama ne visa apimtimi, tiekėjas perkančiajai organizacijai įsipareigoja, kad pirkimo sutartį vykdys tik tokią teisę turintys asmenys;“. 4. Buvusį 24 straipsnio 2 dalies 28 punktą laikyti 29 punktu. 5. Pakeisti 24 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Pirkimo dokumentai rengiami lietuvių kalba. Papildomai pirkimo dokumentai
gali būti rengiami ir kitomis kalbomis. vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymu.“11 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Tuo atveju, kKai tikslinama pirkimo dokumentuose pateikta informacija, perkančioji organizacija privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną atitinkamai patikslinti skelbimą apie pirkimą ir prireikus pratęsti pasiūlymų priėmimo terminą protingumo kriterijų atitinkančiam terminui, per kurį tiekėjai, rengdami pasiūlymus, galėtų atsižvelgti į patikslinimus. Tarptautinių pirkimų atveju negali būti daromi tokie esminiai pirkimo sąlygų pakeitimai, dėl kurių būtų buvę galima leisti dalyvauti kitiems kandidatams, nei iš pradžių atrinktieji arba pirkimo procedūra būtų pritraukusi daugiau dalyvių.“12 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 26 straipsnio 7 dalį. 7. Jeigu tiekėjas pateikė netikslius, neišsamius kartu su pasiūlymu teikiamus pirkimo dokumentuose nurodytus dokumentus: jungtinės veiklos sutartį, tiekėjo įgaliojimą asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą arba jų nepateikė, perkančioji organizacija privalo prašyti tiekėjo patikslinti, papildyti arba pateikti minėtus dokumentus per jos nustatytą protingą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 3 darbo dienos nuo prašymo gavimo iš perkančiosios organizacijos dienos. 13 straipsnis.
13 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„28 straipsnis. Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir
pasiūlymų palyginimas
kriterijais:
1) ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo, kai pirkimo sutartį sudaro su dalyviu, pateikusiu perkančiajai organizacijai naudingiausią pasiūlymą, išrinktą pagal jos nustatytus kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, – paprastai kokybės, kainos, techninių pranašumų, estetinių ir funkcinių charakteristikų, aplinkos apsaugos charakteristikų, eksploatavimo išlaidų, veiksmingumo, garantinio aptarnavimo ir techninės pagalbos, pristatymo datos, pristatymo laiko arba užbaigimo laiko, tiekimo patikimumo, sąveikos ir veikimo charakteristikomis;
2) mažiausios kainos. 2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju perkančioji organizacija nurodo pirkimo dokumentuose kiekvienam ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti pasirinkto kriterijaus lyginamąjį svorį. Kriterijų lyginamasis svoris gali būti išreikštas konkrečiu dydžiu arba nustatant intervalą, į kurį patenka kiekvienam kriterijui priskiriama reikšmė. Tais atvejais, kai dėl pirkimo objekto ypatybių neįmanoma nustatyti kriterijų lyginamojo svorio, perkančioji organizacija turi nurodyti pirkimo dokumentuose taikomų kriterijų svarbos eiliškumą mažėjimo tvarka. 3. Perkančioji organizacija, norėdama priimti sprendimą sudaryti pirkimo sutartį, turi pagal pirkimo dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus ir tvarką nedelsdama įvertinti pateiktus dalyvių pasiūlymus, nustatyti pasiūlymų eilę (išskyrus atvejus, kai pasiūlymą pateikti kviečiamas tik vienas tiekėjas arba pasiūlymą pateikia tik vienas tiekėjas) ir laimėjusį pasiūlymą. Pasiūlymų eilė nustatoma ekonominio naudingumo mažėjimo arba kainų didėjimo tvarka.
Tais atvejais, kai taikomas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus ir kelių tiekėjų pasiūlymų ekonominis naudingumas yra vienodas arba kai pasiūlymų vertinimo kriterijus yra mažiausia kaina ir keli pasiūlymai pateikiami vienodomis kainomis, sudarant pasiūlymų eilę pirmesnis į šią eilę įrašomas tiekėjas, kurio vokas su pasiūlymais gautas ar pasiūlymas elektroninėmis priemonėmis pateiktas anksčiausiai. 4. Perkančioji organizacija gali prašyti, kad dalyviai paaiškintų savo pasiūlymus, tačiau negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo metu, skelbiamų ar neskelbiamų derybų esmės – pakeisti kainos arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Perkančioji organizacija, pasiūlymų vertinimo metu radusi pasiūlyme nurodytos kainos apskaičiavimo klaidų, privalo paprašyti dalyvių per jos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio metu paskelbtos kainos. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis neturi teisės atsisakyti kainos sudedamųjų dalių arba papildyti kainą naujomis dalimis. Jeigu dalyvis per perkančiosios organizacijos nurodytą terminą neištaiso aritmetinių klaidų ir
(ar) nepaaiškina pasiūlymo, jo pasiūlymas atmetamas kaip neatitinkantis pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. 5.
5Perkančioji organizacija paraišką arba pasiūlymą turi atmesti,
jeigu:
1) paraišką arba pasiūlymą pateikęs tiekėjas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų arba perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją;
2) pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų;
3) dalyvis per jos nustatytą terminą nepaaiškina pasiūlymo;
4) tiekėjas per jos nustatytą terminą, kaip nurodyta šio įstatymo
teikiamų pirkimo dokumentuose nurodytų dokumentų: jungtinės veiklos sutarties, tiekėjo įgaliojimo asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinančio dokumento;
5) tiekėjas nepagrindė neįprastai mažos kainos;
6) pasiūlyme, kuris pasiūlymų eilėje yra pirmas, nurodyta kaina yra per didelė ir perkančiajai organizacijai nepriimtina. Jeigu ekonomiškai naudingiausiame pasiūlyme nurodyta kaina yra per didelė ir nepriimtina ir perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nėra nurodžiusi pirkimui skirtų lėšų sumos, kiti pasiūlymų eilėje esantys pasiūlymai negali būti nustatyti laimėjusiais. Laikoma, kad pasiūlyta kaina yra per didelė, jeigu ji viršija perkančiosios organizacijos pirkimui skirtas lėšas, nustatytas ir užfiksuotas perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą. Pirkimui skirtų lėšų suma, jeigu ji yra nurodyta pirkimo dokumentuose, negali būti keičiama. Pirkimui skirtų lėšų suma, nustatyta ir užfiksuota perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūras, gali būti keičiama, kai perkančiajai organizacijai tiekėjų pasiūlytos kainos yra priimtinos ir perkančioji organizacija gali pagrįsti kainų priimtinumą. 6.
pasiūlymo, jeigu patikrinusi jo dalį nustato, kad, vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais, pasiūlymas turi būti atmestas. 7. Jeigu perkančioji organizacija pasiūlymus vertina pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, ji privalo, išskyrus atvejus, kai pirkimas atliekamas derybų ar konkurencinio dialogo būdu, iš pradžių patikrinti ir įvertinti tik pasiūlymų techninius duomenis ir po to, dalyviams pranešusi apie šio patikrinimo ir įvertinimo rezultatus, atsižvelgdama į pasiūlymo kainą, atlikti bendrą pasiūlymo įvertinimą. 8. Perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio straipsnio 1 dalyje nurodytais pasiūlymų vertinimo kriterijais ir atsižvelgdama į šio įstatymo 29 ir 41 straipsniuose nustatytus reikalavimus, laimėjusiu pripažįsta pasiūlymą iš tų pasiūlymų, kurie nebuvo atmesti pagal šio įstatymo 33–37, 39,
vertinimas ir palyginimas
1Perkančioji organizacija pasiūlymus vertina remdamasi šiais kriterijais:
pateikusiu perkančiajai organizacijai naudingiausią pasiūlymą, išrinktą pagal jos nustatytus kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, – paprastai kokybės, kainos, techninių pranašumų, estetinių ir funkcinių charakteristikų, aplinkos apsaugos charakteristikų, eksploatavimo išlaidų, veiksmingumo, garantinio aptarnavimo ir techninės pagalbos, pristatymo datos, pristatymo laiko arba užbaigimo laiko, tiekimo patikimumo, sąveikos ir veikimo charakteristikomis;
organizacija nurodo pirkimo dokumentuose kiekvienam ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti pasirinkto kriterijaus lyginamąjį svorį. Kriterijų lyginamasis svoris gali būti išreikštas konkrečiu dydžiu arba nustatant intervalą, į kurį patenka kiekvienam kriterijui priskiriama reikšmė.
Tais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių neįmanoma nustatyti kriterijų lyginamojo svorio, perkančioji organizacija turi nurodyti pirkimo dokumentuose taikomų kriterijų svarbos eiliškumą mažėjimo tvarka. 3. Perkančioji organizacija, norėdama priimti sprendimą sudaryti pirkimo sutartį, turi pagal pirkimo dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus ir tvarką nedelsdama įvertinti pateiktus dalyvių pasiūlymus, nustatyti pasiūlymų eilę (išskyrus atvejus, kai pasiūlymą pateikti kviečiamas arba pasiūlymą pateikia, arba įvertinus pasiūlymus liko tik vienas tiekėjas) ir laimėjusį pasiūlymą. Pasiūlymų eilė nustatoma ekonominio naudingumo mažėjimo arba kainų didėjimo tvarka. Kai taikomas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus ir kelių tiekėjų pasiūlymų ekonominis naudingumas yra vienodas arba kai pasiūlymų vertinimo kriterijus yra mažiausia kaina ir keli pasiūlymai pateikiami vienodomis kainomis, sudarant pasiūlymų eilę pirmesnis į šią eilę įrašomas tiekėjas, kurio vokas su pasiūlymais gautas ar pasiūlymas elektroninėmis priemonėmis pateiktas anksčiausiai. 4. Jeigu tiekėjas pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba jų nepateikė, perkančioji organizacija gali, nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, prašyti tiekėjo patikslinti, papildyti arba paaiškinti minėtus dokumentus per jos nustatytą protingą terminą. Pasiūlymai tikslinami, papildomi arba paaiškinami vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytomis taisyklėmis. 5.
5Perkančioji organizacija paraišką arba pasiūlymą turi atmesti, jeigu:
nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų arba perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją;
nepatikslino, nepapildė ar nepateikė kartu su pasiūlymu teikiamų pirkimo dokumentuose nurodytų dokumentų: jungtinės veiklos sutarties, tiekėjo įgaliojimo asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinančio dokumento;
perkančiajai organizacijai nepriimtina. Jeigu ekonomiškai naudingiausiame pasiūlyme nurodyta kaina yra per didelė ir nepriimtina ir perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nėra nurodžiusi pirkimui skirtų lėšų sumos, kiti pasiūlymų eilėje esantys pasiūlymai negali būti nustatyti laimėjusiais. Laikoma, kad pasiūlyta kaina yra per didelė, jeigu ji viršija perkančiosios organizacijos pirkimui skirtas lėšas, nustatytas ir užfiksuotas perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą. Pirkimui skirtų lėšų suma, jeigu ji yra nurodyta pirkimo dokumentuose, negali būti keičiama. Pirkimui skirtų lėšų suma, nustatyta ir užfiksuota perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūras, gali būti keičiama, kai perkančiajai organizacijai tiekėjų pasiūlytos kainos yra priimtinos ir perkančioji organizacija gali pagrįsti kainų priimtinumą. 6.
6Perkančioji organizacija gali nevertinti viso tiekėjo pasiūlymo, jeigu,
patikrinusi jo dalį, nustato, kad, vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais, pasiūlymas turi būti atmestas. Taikant šią nuostatą, pasiūlymas negali būti atmestas dėl to, kad jame nurodyta kaina viršija pirkimui skirtas lėšas, jeigu laimėjęs pasiūlymas išrenkamas pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų ir perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nėra nurodžiusi pirkimui skirtų lėšų sumos, išskyrus atvejus, kai atmetami visi gauti pasiūlymai. 7. Jeigu perkančioji organizacija pasiūlymus vertina pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų ir jos pasirinktos vertinti pasiūlymo techninės charakteristikos nėra kokybiškai vertinamos, ji privalo iš pradžių patikrinti ir įvertinti tik pasiūlymų techninius duomenis ir tada, dalyviams pranešusi apie šio patikrinimo ir įvertinimo rezultatus, atsižvelgdama į pasiūlymo kainą, atlikti bendrą pasiūlymo įvertinimą. 8. Perkančioji organizacija gali pasirinkti, ar dokumentų, įrodančių atitiktį šio įstatymo 33 straipsnio 9 dalies ir 40 straipsnio
ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo, prieš nustatydama jo pasiūlymą laimėjusiu. Informacija apie tokį pasirinkimą nurodoma pirkimo dokumentuose.“
pakeitimas Pakeisti 29 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Jeigu pateiktame pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina yra neįprastai maža, perkančioji organizacija privalo pareikalauti, kad dalyvis (supaprastinto pirkimo atveju – ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikęs tiekėjas) pagrįstų siūlomą kainą.
Pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina visais atvejais turi būti laikoma neįprastai maža, jeigu ji yra 30 ir daugiau procentų mažesnė už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį.“
Pakeisti 30 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Kol nesibaigė pasiūlymų galiojimo terminas, Pirkimo procedūrų metu, taip pat sustabdžius pirkimo procedūras dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perkančioji organizacija gali prašyti, kad dalyviai pratęstų savo pasiūlymų galiojimą iki konkrečiai nurodyto laiko. Dalyvis gali atmesti tokį prašymą neprarasdamas teisės į savo pasiūlymo galiojimo užtikrinimą.“
pakeitimas
ją išdėstyti taip:
„1. Pradinis susipažinimas su paraiškomis ar pasiūlymais vyksta komisijos posėdyje,
išskyrus atvejus, kai su paraiškomis ar pasiūlymais susipažįstama naudojantis šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančiomis elektroninėmis priemonėmis. Pradiniu susipažinimu su paraiškomis ar pasiūlymais, pateiktais ne elektroninėmis priemonėmis, laikomas vokų su paraiškomis ar pasiūlymais atplėšimas.“
ją išdėstyti taip: „9.
Susipažinimo su paraiškomis ar pasiūlymais procedūros rezultatus komisija įformina pagal Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytus rekvizitus parengtu protokolu., išskyrus atvejus, kai vadovaujantis šio įstatymo 12 straipsniu su paraiškomis ar pasiūlymais susipažįstama naudojantis elektroninėmis priemonėmis. Susipažinimo su pasiūlymais procedūros protokolo privalomuosius rekvizitus nustato Viešųjų pirkimų tarnyba.“17 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas
netekusia galios 33 straipsnio 5 dalį. 5. Jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius ar neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytų pirkimų principų prašyti kandidatą ar dalyvį per protingą terminą šiuos duomenis papildyti arba paaiškinti. 2. Pakeisti 33 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Pirkimo Atliekant supaprastinto pirkimo procedūras atliekant atviro konkurso būdu, vietoj kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų perkančioji organizacija gali prašyti tiekėjų pateikti pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacinių reikalavimų atitikties deklaraciją, kurios formą tvirtina Viešųjų pirkimų tarnyba. Tokiais atvejais atitiktį minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams patvirtinančių dokumentų reikalaujama tik iš to tiekėjo, kurio pasiūlymas pagal vertinimo rezultatus gali būti pripažintas laimėjusiu.“
3Pakeisti 33 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9.
Mobilizacijos, karo, nepaprastosios padėties atveju ar kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įvertinusi riziką, kad veiksniai, dėl kurių buvo ar gali būti paskelbta mobilizacija, įvesta karo ar nepaprastoji padėtis, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, yra priėmusi sprendimą dėl šios nuostatos taikymo, perkančioji organizacija gali atmesti paraišką ar pasiūlymą, jeigu yra bent viena iš šių perkančiosios organizacijos pasirinktų sąlygų ar sąlygos dalių:
1) tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, tiekėjo siūlomų prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis, pakuotes) gamintojas ar juos kontroliuojantys asmenys yra juridiniai asmenys, registruoti Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose;
2) tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, tiekėjo siūlomų prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis, pakuotes) gamintojas ar juos kontroliuojantys asmenys yra fiziniai asmenys, nuolat gyvenantys Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose arba turintys šių valstybių pilietybę;
3) prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis, pakuotes) kilmė yra ar paslaugos teikiamos iš Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytų valstybių ar teritorijų;
4) Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme įtvirtintais kriterijais, yra priėmusi sprendimą, patvirtinantį, kad šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti subjektai ar su jais ketinamas sudaryti (sudarytas) sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų;
5) perkančioji organizacija turi kompetentingų institucijų informacijos, kad šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti subjektai turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.“
4Pakeisti 33 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10.
Perkančioji organizacija, tikrindama paraiškos ar pasiūlymo atitiktį šio straipsnio
pirkimų įstatymo 51 straipsnio 12 dalyje nurodytų dokumentų. Perkančioji organizacija, tikrindama paraiškos ar pasiūlymo atitiktį šio įstatymo 33 straipsnio 9 dalies 1, 2, 3 punktų reikalavimams, iš tiekėjo reikalauja pateikti laisvos formos atitikties deklaraciją. Jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo nurodytos informacijos, įrodančios šio įstatymo 33 straipsnio 9 dalies 1, 2, 3 punktų reikalavimus, teisingumo, ji privalo paprašyti tiekėjo, kurio pasiūlymas yra pirmas eilėje, prieš nustatydama jo pasiūlymą laimėjusiu, pateikti informaciją patvirtinančius Viešųjų pirkimų įstatymo 51 straipsnio 12 dalyje nurodytus (vieną ar kelis) ar kitus perkančiajai organizacijai priimtinus dokumentus. Perkančioji organizacija šių dokumentų gali paprašyti ir iš kandidatų ar dalyvių bet kuriuo pirkimo procedūros metu, jeigu tai būtina siekiant užtikrinti tinkamą pirkimo procedūros atlikimą.“
Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„34 straipsnis. Sąlygos, kuriomis draudžiamas ir ribojamas tiekėjų dalyvavimas pirkime
1.
Perkančioji organizacija atmeta paraiškas ir pasiūlymus, jeigu tiekėjas:
ūkinės bendrijos tikrasis (tikrieji) narys (nariai), turintis (turintys) teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, ar buhalteris (buhalteriai), ar kitas
(kiti) asmuo (asmenys), turintis (turintys) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo apskaitos dokumentus, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba dėl tiekėjo (juridinio asmens) per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam, už teroristinį ir su teroristine veikla susijusį nusikaltimą, valstybės paslapties atskleidimą ar praradimą, už kyšininkavimą, prekybą poveikiu, papirkimą, sukčiavimą, kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, mokesčių nesumokėjimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą ar piktnaudžiavimą, kai šiomis nusikalstamomis veikomis kėsinamasi į Europos Sąjungos finansinius interesus, kaip apibrėžta Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, parengtos vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu,
valstybių tiekėjų yra priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už Direktyvos 2009/81/EB 39 straipsnio 1 dalyje išvardytuose Europos Sąjungos teisės aktuose apibrėžtus nusikaltimus;
2) yra padaręs profesinį pažeidimą, kai už finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimus tiekėjui ar jo vadovui paskirta administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kitų valstybių teisės aktuose, ir nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos arba nuo dienos, kai asmuo įvykdė administracinį nurodymą, praėjo mažiau kaip vieni metai.
Perkančioji organizacija atmeta paraiškas ir pasiūlymus, jeigu tiekėjas:
ūkinės bendrijos tikrasis (tikrieji) narys (nariai), turintis (turintys) teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, ar buhalteris (buhalteriai), ar kitas
(kiti) asmuo (asmenys), turintis (turintys) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo apskaitos dokumentus, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba dėl tiekėjo (juridinio asmens) per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam, už teroristinį ir su teroristine veikla susijusį nusikaltimą, valstybės paslapties atskleidimą ar praradimą, už kyšininkavimą, prekybą poveikiu, papirkimą, sukčiavimą, kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, mokesčių nesumokėjimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą ar piktnaudžiavimą, kai šiomis nusikalstamomis veikomis kėsinamasi į Europos Sąjungos finansinius interesus, kaip apibrėžta Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, parengtos vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu,
valstybių tiekėjų yra priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už Direktyvos 2009/81/EB 39 straipsnio 1 dalyje išvardytuose Europos Sąjungos teisės aktuose apibrėžtus nusikaltimus;
2) yra padaręs profesinį pažeidimą, kai už finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimus tiekėjui ar jo vadovui paskirta administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kitų valstybių teisės aktuose, ir nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos arba nuo dienos, kai asmuo įvykdė administracinį nurodymą, praėjo mažiau kaip vieni metai. 2.
pasiūlymas atmetami, jeigu:
sutartį (tiekėjo ir kreditorių susitarimą tęsti tiekėjo veiklą, kai tiekėjas prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti), sustabdęs ar apribojęs savo veiklą arba jo padėtis pagal valstybės, kurioje jis registruotas, įstatymus yra tokia pati ar panaši;
vykdomas ne teismo tvarka, inicijuotos priverstinio likvidavimo ar susitarimo su kreditoriais procedūros arba jam atliekamos analogiškos procedūros pagal valstybės, kurioje jis registruotas, įstatymus;
arba tiekėjas, kuris yra juridinis asmuo, dėl kurio per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, intelektinei ar pramoninei nuosavybei, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, taip pat už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu ginklais, šaudmenimis, karine įranga, sprogmenimis, sprogstamosiomis bei radioaktyviosiomis medžiagomis, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje išvardytas veikas;
4) tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, kurį perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis.
Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu:
sutartį (tiekėjo ir kreditorių susitarimą tęsti tiekėjo veiklą, kai tiekėjas prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti), sustabdęs ar apribojęs savo veiklą arba jo padėtis pagal valstybės, kurioje jis registruotas, įstatymus yra tokia pati ar panaši;
vykdomas ne teismo tvarka, inicijuotos priverstinio likvidavimo ar susitarimo su kreditoriais procedūros arba jam atliekamos analogiškos procedūros pagal valstybės, kurioje jis registruotas, įstatymus;
arba tiekėjas, kuris yra juridinis asmuo, dėl kurio per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, intelektinei ar pramoninei nuosavybei, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, taip pat už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu ginklais, šaudmenimis, karine įranga, sprogmenimis, sprogstamosiomis bei radioaktyviosiomis medžiagomis, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje išvardytas veikas;
4) tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, kurį perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis. Šiuo pagrindu tiekėjas iš pirkimo procedūros gali būti pašalinamas, kai yra bent vienas iš šių perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose pasirinktinai nurodytų pažeidimų:
aplinkos apsaugos, informacijos apsaugos, intelektinės nuosavybės apsaugos, už kurį tiekėjui ar jo vadovui yra paskirta administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, nustatytos Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių įstatymuose, kai nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai;
ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, pažeidimas, kai nuo sprendimo paskirti Konkurencijos įstatyme ar kitos valstybės teisės akte nustatytą ekonominę sankciją įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai;
profesinės etikos normų momento praėjo mažiau kaip vieni metai;
d) tiekėjas yra neįvykdęs pirkimo sutarties, sudarytos vadovaujantis šiuo įstatymu, Viešųjų pirkimų įstatymu ar Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu, ar koncesijos sutarties arba netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Civiliniame kodekse (toliau – esminis pirkimo sutarties pažeidimas), dėl kurio per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta sutartis arba per pastaruosius 3 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais.
Šiuo pagrindu tiekėjas iš pirkimo procedūros gali būti pašalinamas, kai yra bent vienas iš šių perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose pasirinktinai nurodytų pažeidimų:
aplinkos apsaugos, informacijos apsaugos, intelektinės nuosavybės apsaugos, už kurį tiekėjui ar jo vadovui yra paskirta administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, nustatytos Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių įstatymuose, kai nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai;
ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, pažeidimas, kai nuo sprendimo paskirti Konkurencijos įstatyme ar kitos valstybės teisės akte nustatytą ekonominę sankciją įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai;
profesinės etikos normų momento praėjo mažiau kaip vieni metai;
d) tiekėjas yra neįvykdęs pirkimo sutarties, sudarytos vadovaujantis šiuo įstatymu, Viešųjų pirkimų įstatymu ar Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu, ar koncesijos sutarties arba netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Civiliniame kodekse (toliau – esminis pirkimo sutarties pažeidimas), dėl kurio per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta sutartis arba per pastaruosius 3 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais. Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat pašalinamas iš pirkimo procedūros, kai vadovaujantis kitų valstybių teisės aktais per pastaruosius 3 metus nustatyta, kad jis, vykdydamas ankstesnę pirkimo ar koncesijos sutartį, sutartyje nustatytą esminį reikalavimą įgyvendino su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to ta ankstesnė sutartis buvo nutraukta anksčiau laiko, buvo pareikalauta atlyginti žalą ar taikomos kitos panašios sankcijos.
Perkančioji organizacija iš pirkimo procedūros pašalina tiekėją ir tuo atveju, kai ji turi įtikinamų duomenų, kad tiekėjas yra įsteigtas siekiant išvengti šio pašalinimo pagrindo taikymo;
gamintojas ar juos kontroliuojantis asmuo (įskaitant jų teikiamų paslaugų, tiekiamų prekių, įrangos ypatybes) nėra patikimas ar kelia grėsmę nacionaliniam ar kitos valstybės narės saugumui;
mokėjimu pagal valstybės, kurioje jis registruotas, ar valstybės, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus;
valstybės, kurioje jis registruotas, ar valstybės, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus. Tiekėjas laikomas įvykdžiusiu įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, jeigu jo neįvykdytų įsipareigojimų suma yra mažesnė kaip 50 eurų;
informaciją apie atitiktį šio įstatymo 34, 35, 36, 37 straipsniuose nustatytiems reikalavimams ir tai perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis.
Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat šalinamas iš pirkimo procedūros, kai ankstesnių procedūrų, atliktų šio įstatymo, Viešųjų pirkimų įstatymo, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo nustatyta tvarka, metu nuslėpė informaciją ar pateikė šiame punkte nurodytą melagingą informaciją ir dėl to per pastaruosius vienus metus buvo pašalintas iš pirkimo procedūrų arba per pastaruosius vienus metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat pašalinamas iš pirkimo procedūros, kai, vadovaujantis kitų valstybių teisės aktais, ankstesnių pirkimo procedūrų metu jis nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją ir dėl to per pastaruosius vienus metus buvo pašalintas iš pirkimo procedūrų arba per pastaruosius vienus metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas ar taikomos kitos panašios sankcijos. 3. Perkančioji organizacija, pirkimo dokumentuose reikalaudama, kad tiekėjas įrodytų, jog šio straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1, 2, 3, 6 ir 7 punktuose nurodytų aplinkybių nėra, kaip pakankamą įrodymą priima teismo, valstybės įmonės Registrų centro ar kitos kompetentingos institucijos dokumentą. Tiekėjas nurodytoms aplinkybėms įrodyti gali pateikti valstybės įmonės Registrų centro Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą dokumentą, patvirtinantį jungtinius kompetentingų institucijų tvarkomus duomenis.
Perkančioji organizacija negali reikalauti dokumentų ir informacijos, kurie perkančiajai organizacijai pagal Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymą ar kitus teisės aktus yra neatlygintinai prieinami Lietuvos Respublikos registruose, valstybės informacinėse sistemose ir kitose informacinėse sistemose. 4. Perkančioji organizacija, pirkimo dokumentuose reikalaudama, kad tiekėjas ar jo subrangovas įrodytų, jog šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytų aplinkybių nėra, pirkimų, susijusių su įslaptinta informacija, atvejais kaip įrodymą priima tiekėjo patikimumo pažymėjimą, įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančią pažymą ar tiekėjo leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Perkančioji organizacija visais atvejais gali laikyti, kad tiekėjas, jo subrangovas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, gamintojas ar juos kontroliuojantis asmuo nėra patikimas ar kelia grėsmę nacionaliniam ar kitos valstybės narės saugumui, jeigu ji gauna kompetentingų institucijų pateiktą tai patvirtinančią informaciją. Informaciją, reikalingą įvertinti, ar tiekėjas, jo subrangovas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, gamintojas ar juos kontroliuojantis asmuo kelia grėsmę nacionaliniam ar kitos valstybės narės saugumui, pagal perkančiosios organizacijos kreipimąsi teikia kompetentingos institucijos, vadovaudamosi Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nurodytais patikros dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo kriterijais.
Perkančiųjų organizacijų, veikiančių gynybos srityje, atliekamiems pirkimams atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 5. Jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo tinkamumo, ji turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas, kad gautų visą reikiamą informaciją. Jeigu reikalinga informacija yra susijusi su tiekėju iš kitos valstybės narės negu perkančioji organizacija, ji gali kreiptis į atitinkamas tos valstybės narės kompetentingas institucijas. 6. Jeigu tiekėjas negali pateikti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų, nes atitinkamoje valstybėje tokie dokumentai neišduodami arba toje valstybėje išduodami dokumentai neapima visų šio straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1, 2 ar 3 punkte nurodytų aplinkybių, jie gali būti pakeisti priesaikos deklaracija arba valstybėse, kuriose ji netaikoma, – oficialia tiekėjo deklaracija, kurią jis yra pateikęs kompetentingai teisinei arba administracinei institucijai, notarui arba kompetentingai profesinei ar prekybos organizacijai savo kilmės valstybėje arba valstybėje, iš kurios jis atvyko, o šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytais atvejais, kai tiekėjas su kreditoriais nėra sudaręs taikos sutarties, sustabdęs ar apribojęs veiklos, šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu atveju, kai nesiekiama priverstinio likvidavimo procedūros ar susitarimo su kreditoriais, ir šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu atveju
institucijų, kompetentingų išduoti šio straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus, sąrašą ir jį pateikti Europos Komisijai. Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat atsakinga už naujų šio sąrašo duomenų pateikimą Europos Komisijai. 1.
1Perkančioji organizacija atmeta paraiškas ir pasiūlymus:
1) dėl tiekėjo, kuris yra fizinis asmuo, arba dėl tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, vadovo, kito valdymo ar priežiūros organo nario ar kito asmens (asmenų), turinčio (turinčių) teisę atstovauti tiekėjui ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, asmens (asmenų) turinčio (turinčių) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus (supaprastinto pirkimo atveju – tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, vadovo ar asmens (asmenų), turinčio (turinčių) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus), per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis ir šis asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už:
atskleidimą ar praradimą;
d) sukčiavimą, turto pasisavinimą, turto iššvaistymą, apgaulingą pareiškimą apie juridinio asmens veiklą, kredito, paskolos, tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą ir (arba) organizavimą ar piktnaudžiavimą, kai šiomis nusikalstamomis veikomis kėsinamasi į Europos Sąjungos finansinius interesus, kaip apibrėžta Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, parengtos vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, 1 straipsnyje;
f) kitose valstybėse atliktą nusikaltimą, apibrėžtą kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, įgyvendinančiuose Direktyvos 2009/81/EB 39 straipsnio 1 dalyje išvardytus Europos Sąjungos teisės aktus;
2) dėl tiekėjo (juridinio asmens) per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šios dalies 1 punkto a–f papunkčiuose nurodytas nusikalstamas veikas;
3) perkančioji organizacija bet kokiomis tinkamomis priemonėmis gali įrodyti, kad tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, dėl kurio perkančioji organizacija abejoja tiekėjo sąžiningumu, kai jis:
a) yra padaręs finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimą ir nuo jo padarymo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai;
b) neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40¹ straipsnio 1 dalyje.
Perkančioji organizacija atmeta paraiškas ir pasiūlymus:
1) dėl tiekėjo, kuris yra fizinis asmuo, arba dėl tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, vadovo, kito valdymo ar priežiūros organo nario ar kito asmens (asmenų), turinčio (turinčių) teisę atstovauti tiekėjui ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, asmens (asmenų) turinčio (turinčių) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus (supaprastinto pirkimo atveju – tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, vadovo ar asmens (asmenų), turinčio (turinčių) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus), per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis ir šis asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už:
atskleidimą ar praradimą;
d) sukčiavimą, turto pasisavinimą, turto iššvaistymą, apgaulingą pareiškimą apie juridinio asmens veiklą, kredito, paskolos, tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą ir (arba) organizavimą ar piktnaudžiavimą, kai šiomis nusikalstamomis veikomis kėsinamasi į Europos Sąjungos finansinius interesus, kaip apibrėžta Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, parengtos vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, 1 straipsnyje;
f) kitose valstybėse atliktą nusikaltimą, apibrėžtą kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, įgyvendinančiuose Direktyvos 2009/81/EB 39 straipsnio 1 dalyje išvardytus Europos Sąjungos teisės aktus; 2)
dėl tiekėjo (juridinio asmens) per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šios dalies 1 punkto a–f papunkčiuose nurodytas nusikalstamas veikas;
3) perkančioji organizacija bet kokiomis tinkamomis priemonėmis gali įrodyti, kad tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, dėl kurio perkančioji organizacija abejoja tiekėjo sąžiningumu, kai jis:
a) yra padaręs finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimą ir nuo jo padarymo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai;
b) neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40¹ straipsnio
vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo 40¹ straipsnio
administravimo įstatymo 40¹ straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų padarymo dienos, tačiau visais atvejais šie terminai negali būti ilgesni negu 3 metai;
c) yra padaręs draudimo sudaryti draudžiamus susitarimus, įtvirtinto Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnyje ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, pažeidimą ir nuo jo padarymo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai;
d) tiekėjas yra neįvykdęs pirkimo sutarties, sudarytos vadovaujantis šiuo įstatymu, Viešųjų pirkimų įstatymu ar Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu, ar koncesijos sutarties arba netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Civilinio kodekso 6.217 straipsnyje (toliau – esminis pirkimo sutarties pažeidimas), dėl kurio per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta sutartis arba per pastaruosius 3 metus buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos, perkančiojo subjekto ar suteikiančiosios institucijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę s
utarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ar per pastaruosius 3 metus buvo priimtas perkančiosios organizacijos sprendimas, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to buvo pritaikyta sutartyje nustatyta sankcija.
Taikant šį tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindą vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo 40¹ straipsnio
administravimo įstatymo 40¹ straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų padarymo dienos, tačiau visais atvejais šie terminai negali būti ilgesni negu 3 metai;
c) yra padaręs draudimo sudaryti draudžiamus susitarimus, įtvirtinto Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnyje ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, pažeidimą ir nuo jo padarymo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai;
d) tiekėjas yra neįvykdęs pirkimo sutarties, sudarytos vadovaujantis šiuo įstatymu, Viešųjų pirkimų įstatymu ar Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu, ar koncesijos sutarties arba netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Civilinio kodekso 6.217 straipsnyje (toliau – esminis pirkimo sutarties pažeidimas), dėl kurio per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta sutartis arba per pastaruosius 3 metus buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos, perkančiojo subjekto ar suteikiančiosios institucijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ar per pastaruosius 3 metus buvo priimtas perkančiosios organizacijos sprendimas, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to buvo pritaikyta sutartyje nustatyta sankcija. Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat pašalinamas iš pirkimo procedūros, kai vadovaujantis kitų valstybių teisės aktais per pastaruosius 3 metus nustatyta, kad jis, vykdydamas ankstesnę pirkimo ar koncesijos sutartį, sutartyje nustatytą esminį reikalavimą įgyvendino su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to ta ankstesnė sutartis buvo nutraukta anksčiau laiko, buvo pareikalauta atlyginti žalą ar taikomos kitos panašios sankcijos.
2.
2Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti,
kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu:
1) tiekėjas yra nemokus, jam iškelta restruktūrizavimo ar bankroto byla, inicijuotos ar pradėtos likvidavimo procedūros, kai jo turtą valdo teismas ar nemokumo administratorius, kai jis su kreditoriais yra sudaręs taikos sutartį (tiekėjo ir kreditorių susitarimą tęsti tiekėjo veiklą, kai tiekėjas prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti), kai jis yra sustabdęs ar apribojęs savo veiklą arba jo padėtis pagal valstybės, kurioje jis registruotas, teisės aktus yra tokia pati ar panaši;
2) dėl tiekėjo, kuris yra fizinis asmuo, per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis ir šis asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, intelektinei ar pramoninei nuosavybei, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, taip pat už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu ginklais, šaudmenimis, karine įranga, sprogmenimis, sprogstamosiomis bei radioaktyviosiomis medžiagomis, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje išvardytas nusikalstamas veikas;
3) dėl tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šios dalies 2 punkte nurodytas nusikalstamas veikas;
4) tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą (išskyrus nurodytą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte), dėl kurio perkančioji organizacija abejoja tiekėjo sąžiningumu ir šį pažeidimą gali įrodyti bet kokiomis tinkamomis priemonėmis.
Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu:
1) tiekėjas yra nemokus, jam iškelta restruktūrizavimo ar bankroto byla, inicijuotos ar pradėtos likvidavimo procedūros, kai jo turtą valdo teismas ar nemokumo administratorius, kai jis su kreditoriais yra sudaręs taikos sutartį (tiekėjo ir kreditorių susitarimą tęsti tiekėjo veiklą, kai tiekėjas prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti), kai jis yra sustabdęs ar apribojęs savo veiklą arba jo padėtis pagal valstybės, kurioje jis registruotas, teisės aktus yra tokia pati ar panaši;
2) dėl tiekėjo, kuris yra fizinis asmuo, per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis ir šis asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, intelektinei ar pramoninei nuosavybei, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, taip pat už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu ginklais, šaudmenimis, karine įranga, sprogmenimis, sprogstamosiomis bei radioaktyviosiomis medžiagomis, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje išvardytas nusikalstamas veikas;
3) dėl tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šios dalies 2 punkte nurodytas nusikalstamas veikas;
4) tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą (išskyrus nurodytą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte), dėl kurio perkančioji organizacija abejoja tiekėjo sąžiningumu ir šį pažeidimą gali įrodyti bet kokiomis tinkamomis priemonėmis. Šiuo pagrindu perkančioji organizacija gali pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai;
5) tiekėjas, jo subrangovas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, gamintojas ar juos kontroliuojantis asmuo (įskaitant jų teikiamų paslaugų, tiekiamų prekių, įrangos ypatybes) nėra patikimas ar kelia grėsmę nacionaliniam saugumui;
6) tiekėjas nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įmokų mokėjimu pagal valstybės, kurioje jis registruotas, ar valstybės, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus;
7) tiekėjas nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu pagal valstybės, kurioje jis registruotas, ar valstybės, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus.
Tiekėjas laikomas įvykdžiusiu įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, jeigu jo neįvykdytų įsipareigojimų suma yra mažesnė kaip 50 eurų;
8) tiekėjas pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šio įstatymo 34, 35, 36, 37 straipsniuose nustatytiems reikalavimams ir tai perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis. Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat šalinamas iš pirkimo procedūros, kai ankstesnių procedūrų, atliktų šio įstatymo, Viešųjų pirkimų įstatymo, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo ar Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nustatyta tvarka, metu nuslėpė informaciją ar pateikė šiame punkte nurodytą melagingą informaciją ir dėl to per pastaruosius vienus metus buvo pašalintas iš pirkimo procedūrų.
Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat pašalinamas iš pirkimo procedūros, kai, vadovaujantis kitų valstybių teisės aktais, ankstesnių pirkimo procedūrų metu jis nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją ir dėl to per pastaruosius vienus metus buvo pašalintas iš pirkimo ar koncesijos suteikimo procedūrų arba jam taikomos kitos panašios sankcijos. 3. Perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalyje nurodytus pašalinimo pagrindus ir tuo atveju, kai ji turi įtikinamų duomenų, kad tiekėjas, siekdamas išvengti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalyje nurodytų pašalinimo pagrindų taikymo, yra įsteigtas arba dalyvauja pirkime vietoj kito asmens. 4. Perkančioji organizacija, priimdama sprendimus dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalyje nurodytus pašalinimo pagrindus, atsižvelgia į tai, ar vertinant tiekėjo patikimumą tiekėjo pašalinimas iš pirkimo procedūros proporcingas vertinamam tiekėjo elgesiui, šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunkčio atveju – ar taikant šį tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindą būtų reikšmingai apribota konkurencija. Priimant sprendimus dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalyje nurodytus pašalinimo pagrindus, gali būti atsižvelgiama į pagal šio įstatymo 38 ir 55 straipsnius skelbiamą informaciją. 5.
5Perkančioji organizacija, pirkimo dokumentuose reikalaudama,
kad tiekėjas įrodytų, jog šio straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 dalies 1, 2, 3,
teismo, valstybės įmonės Registrų centro ar kitos kompetentingos institucijos dokumentą. Tiekėjas nurodytoms aplinkybėms įrodyti gali pateikti valstybės įmonės Registrų centro Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą dokumentą, patvirtinantį jungtinius kompetentingų institucijų tvarkomus duomenis. Perkančioji organizacija negali reikalauti dokumentų ir informacijos, kurie perkančiajai organizacijai pagal Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymą ar kitus teisės aktus yra neatlygintinai prieinami Lietuvos Respublikos registruose, valstybės informacinėse sistemose ir kitose informacinėse sistemose. 6. Perkančioji organizacija, pirkimo dokumentuose reikalaudama, kad tiekėjas ar jo subrangovas įrodytų, jog šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytų aplinkybių nėra, pirkimų, susijusių su įslaptinta informacija, atvejais kaip įrodymą priima tiekėjo patikimumo pažymėjimą, įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančią pažymą ar tiekėjo leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Perkančioji organizacija visais atvejais gali laikyti, kad tiekėjas, jo subrangovas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, gamintojas ar juos kontroliuojantis asmuo nėra patikimas ar kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, jeigu ji gauna kompetentingų institucijų pateiktą tai patvirtinančią informaciją.
Informaciją, reikalingą įvertinti, ar tiekėjas, jo subrangovas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, gamintojas ar juos kontroliuojantis asmuo kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, pagal perkančiosios organizacijos kreipimąsi teikia kompetentingos institucijos, vadovaudamosi Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nurodytais patikros dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo kriterijais. Perkančiųjų organizacijų, veikiančių gynybos srityje, atliekamiems pirkimams atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 7. Jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo tinkamumo, ji turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas, kad gautų visą reikiamą informaciją. Jeigu reikalinga informacija yra susijusi su tiekėju iš kitos valstybės narės negu perkančioji organizacija, ji gali kreiptis į atitinkamas tos valstybės narės kompetentingas institucijas. 8. Jeigu tiekėjas negali pateikti šio straipsnio 5 dalyje nurodytų dokumentų, nes atitinkamoje valstybėje tokie dokumentai neišduodami arba toje valstybėje išduodami dokumentai neapima visų šio straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1, 2 punktuose nurodytų aplinkybių, jie gali būti pakeisti priesaikos deklaracija arba valstybėse, kuriose ji netaikoma, – oficialia tiekėjo deklaracija, kurią jis yra pateikęs kompetentingai teisinei arba administracinei institucijai, notarui arba kompetentingai profesinei ar prekybos organizacijai savo kilmės valstybėje arba valstybėje, iš kurios jis atvyko. 9.
įmonių ir institucijų, kompetentingų išduoti šio straipsnio 5 dalyje nurodytus dokumentus, sąrašą ir jį pateikti Europos Komisijai. Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat atsakinga už naujų šio sąrašo duomenų pateikimą Europos Komisijai.“19 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „38 straipsnis. Informacijos nuslėpimas ar melagingos informacijos pateikimas
pašalinti tiekėją, kuris ankstesnių pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šio įstatymo 34, 35, 36, 37 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 10 dienų Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia informaciją apie tiekėją, kai:
1) jis buvo pašalintas iš pirkimo procedūros, nes nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šio įstatymo 34, 35, 36, 37 straipsniuose nustatytiems reikalavimams;
2) įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo netenkinamas tiekėjo reikalavimas panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą dėl jo pašalinimo iš pirkimo procedūros. 2. Šio įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas skaičiuojamas:
1) jeigu tiekėjas neteikė pretenzijos ar nesikreipė į teismą, ginčydamas perkančiosios organizacijos sprendimą dėl jo pašalinimo iš pirkimo procedūros, – nuo šio įstatymo 62 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto termino pabaigos;
2) jeigu tiekėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas perkančiosios organizacijos sprendimą dėl jo pašalinimo iš pirkimo procedūros, – nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, įsiteisėjimo dienos. 3.
informacinėje sistemoje paskelbusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas apie tai informuoja tiekėją. 1. Perkančioji organizacija Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia šią informaciją apie tiekėją (jeigu pirkime dalyvauja tiekėjų grupė, – apie visus grupės narius), kuris pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šio įstatymo 34, 35, 36, 37 straipsniuose nustatytiems reikalavimams:
perkančiosios organizacijos sprendimo pašalinti tiekėją pagal šio įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 8 punktą iš pirkimo procedūros priėmimo data ir priežastys, dėl kurių priimtas šis sprendimas;
kuriuo ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, data;
3) galutinio teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, kuriuo ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas dėl jo pašalinimo iš pirkimo procedūros, įsiteisėjimo data ir nuoroda į šį sprendimą. 2. Perkančioji organizacija šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją paskelbia nedelsdama, bet ne anksčiau, negu tiekėjui pateikė informaciją pagal šio straipsnio 3 dalį, ir ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų įvykių dienos. Jeigu šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas tiekėjo reikalavimas galutiniu teismo sprendimu yra patenkinamas, perkančioji organizacija nedelsdama, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalina šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie tiekėją. 3.
vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų įvykių dienos, informuoja tiekėją apie tai, kad Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje bus paskelbta šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija. Tiekėjas turi teisę Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka pateikti šio straipsnio
nurodytos informacijos paskelbimo tikslas – informuoti perkančiąsias organizacijas, perkančiuosius subjektus ar suteikiančiąsias institucijas apie galimą tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros ar dalyvio pašalinimo iš koncesijos suteikimo procedūros pagrindą. Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikdama šio įstatymo 9 straipsnio
nustatyta informacija būtų skelbiama vienus metus nuo perkančiosios organizacijos sprendimo pašalinti tiekėją pagal šio įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 8 punktą iš pirkimo procedūros priėmimo datos.“
ir ją išdėstyti taip: „9.
Perkančioji organizacija, atlikdama prekių ar paslaugų pirkimus, kurių objektas apima objektų BVPŽ kodai nurodomi Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13 dalyje numatytame sąraše nurodytų BVPŽ kodų prekes ar paslaugas, laiko, kad prekės ar paslaugos kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, kai:
1) techninės ar programinės įrangos prekių tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, ar gamintojas bei juos kontroliuojantis asmuo yra registruoti (jeigu tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, gamintojas ar juos kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo – nuolat gyvenantis ar turintis pilietybę) Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose;
2) techninės ar programinės įrangos priežiūra ar palaikymas paslaugų teikimas būtų vykdomas iš Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytų valstybių ar teritorijų.“
ir ją išdėstyti taip: „10.
Perkančioji organizacija, tikrindama tiekėjo pasiūlymo atitiktį šio įstatymo
dokumentų pateikti Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytos formos atitikties deklaraciją, iš pirmą eilėje esantį pasiūlymą pateikusio tiekėjo – vieną ar kelis šiuos dokumentus:
1) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo, tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, arba gamintojas ar juos kontroliuojantis asmuo yra juridinis asmuo, pateikiama juridinio asmens vadovo patvirtinta patvirtintą juridinio asmens steigimo dokumentų kopija kopiją, Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas išplėstinį išrašą su istorija, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos išrašą, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (tapatybės kortelės ar paso) kopiją, leidimo verstis atitinkama ūkine veikla patvirtinančio dokumento (pavyzdžiui, verslo liudijimo, individualios veiklos pažymėjimo ir pan.) kopiją, pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą arba atitinkami atitinkamus valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai dokumentus ar kitus perkančiajai organizacijai priimtinus dokumentus.
Dokumentai, kuriuose nenurodytas galiojimo terminas, turi būti išduoti ar atspausdinti iš informacinės sistemos ne anksčiau kaip likus 3 mėnesiams iki tos dienos, kurią perkančiosios organizacijos prašymu tiekėjas turi pateikti dokumentus.;
2) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo, tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, arba gamintojas ar juos kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo, pateikiama jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (tapatybės kortelės ar paso) kopija, leidimo verstis atitinkama ūkine veikla patvirtinančio dokumento (pavyzdžiui, verslo liudijimo, individualios veiklos pažymėjimo ir pan.) kopija ir pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą arba atitinkami valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai.“ 3.
Papildyti 40 straipsnį 11, 12, 13 ir 14 dalimis: „11. Jeigu prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė, valstybės įmonė, savivaldybės įmonė, taip pat valstybės valdoma bendrovė ir jų dukterinės bendrovės, išvardytos Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme, šiems subjektams šio straipsnio 9 dalis netaikoma. 12. Perkančioji organizacija bet kuriuo pirkimo procedūros metu gali paprašyti kandidatų ar dalyvių pateikti visus ar dalį dokumentų, patvirtinančių šio straipsnio 9 dalyje nustatytus reikalavimus, jeigu tai būtina siekiant užtikrinti tinkamą pirkimo procedūros atlikimą. 13. Šio straipsnio 10 dalyje nurodytų dokumentų nereikalaujama, kai:
1) perkančioji organizacija turi galimybę susipažinti su šiais dokumentais ar informacija tiesiogiai ir neatlygintinai prisijungusi prie nacionalinės duomenų bazės bet kurioje valstybėje narėje arba naudodamasi Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis;
2) perkančioji organizacija šiuos dokumentus jau turi iš ankstesnių pirkimo procedūrų. 14.
dokumentų, jeigu iš kitų šaltinių, negu nurodyta šio straipsnio 13 dalyje, gali nustatyti pasiūlymo atitiktį keliamiems reikalavimams.“21 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali (jeigu nustato
tiesioginio atsiskaitymo su subrangovais galimybę pagal šio straipsnio 12 dalį,
straipsnį 12 dalimi:
„12. Jeigu tai leidžiama dėl pirkimo sutarties pobūdžio,
perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti tiesioginio atsiskaitymo su subrangovais galimybę ir tokio atsiskaitymo tvarką, kurioje, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyta teisė tiekėjui prieštarauti nepagrįstiems mokėjimams. Perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo informacijos apie pasirinktus subrangovus gavimo dienos raštu informuoja subrangovą apie tokią tiesioginio atsiskaitymo galimybę, o subrangovas, norėdamas pasinaudoti tokia galimybe, raštu pateikia prašymą perkančiajai organizacijai. Kai subrangovas išreiškia norą pasinaudoti tiesioginio atsiskaitymo galimybe, turi būti sudaroma trišalė sutartis tarp perkančiosios organizacijos, pirkimo sutartį sudariusio tiekėjo ir jo subrangovo, kurioje aprašoma tiesioginio atsiskaitymo su subrangovu tvarka, atsižvelgiant į pirkimo dokumentuose ir subrangos sutartyje nustatytus reikalavimus.“
pakeitimas Pakeisti 45 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Perkančioji organizacija, vykdydama pirkimą, apie kurį, jos manymu, neprivalo
skelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir (ar) Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, ir priėmusi sprendimą sudaryti pirkimo sutartį, gali paskelbti skelbimą dėl savanoriško ex ante skaidrumo ne vėliau kaip likus 10 dienų (supaprastinto pirkimo atveju – ne vėliau kaip likus
23 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas Pakeisti 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) pirkimų, kurių vertė yra didesnė už nustatytas tarptautinio pirkimo vertės ribas, atveju – 2015 m. lapkričio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2015/1986, kuriuo nustatomos standartinės formos, naudojamos skelbiant su viešaisiais pirkimais susijusius pranešimus, ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (EB) Nr. 842/2011 (OL 2015 L 296, p. 1) 2019 m. rugsėjo 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2019/1780, kuriuo nustatomos viešųjų pirkimų skelbimo standartinės formos ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1986 (e. formos);“. 24 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas Pakeisti 47 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „47 straipsnis. Informavimas apie pirkimo procedūros rezultatus 1.
Perkančioji organizacija suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu praneša apie priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, dėl kurio bus sudaroma pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, pateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytos atitinkamos informacijos, kuri dar nebuvo pateikta pirkimo procedūros metu, santrauką, nurodo nustatytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą, pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminą. Perkančioji organizacija taip pat turi nurodyti priežastis, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nesudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties arba pradėti pirkimą iš naujo. 2. Perkančioji organizacija, gavusi kandidato ar dalyvio raštu pateiktą prašymą, turi ne vėliau kaip per 15 dienų nuo prašymo gavimo dienos nurodyti:
jų ir šio įstatymo 40 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytas priežastis, dėl kurių priimtas sprendimas dėl nelygiavertiškumo arba sprendimas, kad prekės, paslaugos ar darbai neatitinka rezultatų apibūdinimo ar funkcinių reikalavimų, ir priežastis, dėl kurių priimtas sprendimas dėl pasiūlymų neatitikties informacijos apsaugos ir tiekimo patikimumo reikalavimams;
charakteristikas ir santykinius pranašumus, dėl kurių šis pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu, taip pat šį pasiūlymą pateikusio dalyvio ar preliminariosios sutarties šalių pavadinimus. 3.
atvejais negali teikti informacijos, jeigu jos atskleidimas prieštarauja teisės aktams, kenkia svarbiems visuomenės interesams, valstybės gynybos ir saugumo interesams, teisėtiems tiekėjų komerciniams interesams arba trukdo užtikrinti sąžiningą konkurenciją. 4. Jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose prašo pateikti ir prekių pavyzdžių, ji, įvertinusi pasiūlymus, nustačiusi pasiūlymų eilę ir priėmusi sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo, iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo turi leisti visiems dalyviams susipažinti su pateiktais pavyzdžiais. 5. Susipažinti su visa su pirkimais susijusia informacija gali tik komisijos nariai, komisijos posėdžiuose dalyvaujantys stebėtojai ir perkančiosios organizacijos pakviesti ekspertai, Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai, perkančiosios organizacijos vadovas, jo įgalioti asmenys, kiti asmenys ir institucijos, turinčios tokią teisę pagal jų veiklą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat Vyriausybės nutarimu įgalioti Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinę paramą administruojantys viešieji juridiniai asmenys. Kiti asmenys gali susipažinti tik su ta su pirkimais susijusia informacija, kurią atskleisti leidžia šis įstatymas. 1. Perkančioji organizacija suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu praneša apie priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, dėl kurio bus sudaroma pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, pateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytos atitinkamos informacijos, kuri dar nebuvo pateikta pirkimo procedūros metu, santrauką, nurodo nustatytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą, pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminą.
Perkančioji organizacija taip pat turi nurodyti priežastis, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nesudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties arba pradėti pirkimą iš naujo. 2. Perkančioji organizacija, gavusi kandidato ar dalyvio raštu pateiktą prašymą, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo gavimo dienos pateikia šią informaciją:
1) kandidatams, kurių paraiškos buvo atmestos, – paraiškų atmetimo priežastis;
2) dalyviui, kurio pasiūlymas buvo atmestas, – pasiūlymo atmetimo priežastis, įskaitant, jeigu taikoma, informaciją apie tai, kad buvo remtasi šio įstatymo 28 straipsnio 6 dalies ir šio įstatymo 40 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatomis; taip pat priežastis, dėl kurių priimtas sprendimas dėl nelygiavertiškumo arba sprendimas, kad prekės, paslaugos ar darbai neatitinka rezultatų apibūdinimo ar funkcinių reikalavimų, ir priežastis, dėl kurių priimtas sprendimas dėl pasiūlymų neatitikties informacijos apsaugos ir tiekimo patikimumo reikalavimams;
3) dalyviui, kurio pasiūlymas nebuvo atmestas, – laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus, dėl kurių šis pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu, taip pat šį pasiūlymą pateikusio dalyvio ar preliminariosios sutarties šalių pavadinimus. 3.
teikti informacijos, jeigu jos atskleidimas prieštarauja teisės aktams, kenkia svarbiems visuomenės interesams, valstybės gynybos ir saugumo interesams, teisėtiems tiekėjų komerciniams interesams arba trukdo užtikrinti sąžiningą konkurenciją. 4. Suinteresuoti dalyviai nuo perkančiosios organizacijos pranešimo apie sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą pateikimo dalyviams dienos iki atidėjimo termino pabaigos gali prašyti perkančiosios organizacijos pateikti laimėjusį pasiūlymą. Tokiu atveju šio įstatymo 62 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas ir atidėjimo terminas pratęsiamas nuo suinteresuoto dalyvio prašymo pateikti laimėjusį pasiūlymą pateikimo perkančiajai organizacijai dienos, iki suinteresuotam dalyviui bus pateiktas minėtas pasiūlymas. Perkančioji organizacija laimėjusį pasiūlymą suinteresuotiems dalyviams gali pateikti teikdama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją. 5. Suinteresuoti kandidatai turi teisę prašyti perkančiosios organizacijos supažindinti juos su kitų tiekėjų, kurie buvo pakviesti pateikti pasiūlymus ar dalyvauti konkurenciniame dialoge, paraiškomis, tačiau negali būti atskleidžiama informacija, kurią kandidatai ar dalyviai nurodė kaip konfidencialią nepažeisdami šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatų. 6. Jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose prašo pateikti ir prekių pavyzdžių, ji, įvertinusi pasiūlymus, nustačiusi pasiūlymų eilę ir priėmusi sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo, iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo turi leisti visiems dalyviams susipažinti su pateiktais pavyzdžiais. 7.
nariai, komisijos posėdžiuose dalyvaujantys stebėtojai ir perkančiosios organizacijos pakviesti ekspertai, Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai, perkančiosios organizacijos vadovas, jo įgalioti asmenys, kiti asmenys ir institucijos, turinčios tokią teisę pagal jų veiklą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat Vyriausybės nutarimu įgalioti Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinę paramą administruojantys viešieji juridiniai asmenys. Kiti asmenys gali susipažinti tik su ta su pirkimais susijusia informacija, kurią atskleisti leidžia šis įstatymas.“25 straipsnis. Penktojo skirsnio pakeitimas Pakeisti penktojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
PIRKIMO SUTARTIS SUTARTIES AR PRELIMINARIOSIOS SUTARTIES SUDARYMAS IR VYKDYMAS“. 26 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 52 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„52 straipsnis. Pirkimo sutartis sutarties ar
preliminariosios sutarties sudarymas“. 2. Pakeisti 52 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Perkančioji organizacija sudaryti pirkimo sutartį siūlo tam
dalyviui, Dalyvis, kurio pasiūlymas pripažintas nustatytas laimėjusiu. laimėjęs, Dalyvis sudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties kviečiamas raštu (išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu) ir jam nurodomas laikas, iki kada jis turi reikia atvykti sudaryti pirkimo sutarties. sutartį ar preliminariąją sutartį.“
ir ją išdėstyti taip: „2.
Jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo arba jeigu tiekėjas iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko neatvyksta nepasirašo sudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį šiame įstatyme ir pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis, arba jeigu ūkio subjektų tiekėjų grupė neįsteigia juridinio asmens, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, laikoma, kad jis (jie) atsisakė sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį. Tuo Tokiu atveju arba jeigu tiekėjas iki perkančiosios organizacijos nurodyto termino nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento arba neįvykdo kitų pirkimo sutartyje nustatytų jos įsigaliojimo sąlygų, perkančioji organizacija, siūlo sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, nepateikusio pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo ar neįvykdžiusio kitų pirkimo sutarties įsigaliojimo sąlygų, vadovaudamasi šio įstatymo 28 straipsnio nuostatomis ir pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir tvarka., siūlo sudaryti sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį.“
dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) kainodaros taisyklės, nustatytos pagal Vyriausybės arba jos
įgaliotos institucijos Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą metodiką;“. 5. Papildyti 52 straipsnio 5 dalį 14 punktu: „14) perkančiosios organizacijos vadovo sprendimu skiriamas asmuo (asmenys), atsakingas (atsakingi) už sutarties vykdymą.“ 6.
Pakeisti 52 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu, kai supaprastinto
pirkimo sutarties vertė mažesnė kaip 3 5 000 (trys penki tūkstančiai) eurų (be pridėtinės vertės mokesčio). Šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nurodytame apraše nustatytais atvejais gali būti leidžiama žodžiu sudaryti supaprastinto pirkimo sutartis, kurių vertė ne didesnė kaip 15 000 (penkiolika tūkstančių) eurų (be pridėtinės vertės mokesčio).“
7Papildyti 52 straipsnį 9 dalimi:
„9. Šio straipsnio 5 dalies reikalavimai gali būti netaikomi raštu sudaromai
sutarčiai, jeigu numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 15 000 (penkiolika tūkstančių) eurų (be pridėtinės vertės mokesčio) arba kai sutarties turinys yra vienodas visiems tokių prekių, paslaugų ar darbų gavėjams ir tiekėjas sutarties turinio nekeičia pagal individualius poreikius.“
Papildyti 54 straipsnio 1 dalį 4 punktu: „4) paaiškėjo šio įstatymo 33 straipsnio 9 dalyje, 40 straipsnio 9 dalyje nurodytos aplinkybės.“
pakeitimas Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „55 straipsnis. Pirkimo sutarties neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas 1.
Siekdama sudaryti galimybes iš pirkimo procedūros pašalinti tiekėją (kai sutartis pasirašyta su tiekėjų grupe, – visus grupės narius), kuris neįvykdė ankstesnės pirkimo sutarties ar netinkamai ją įvykdė, perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 10 dienų Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia informaciją, kai:
reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais. 2. Šio įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 4 punkto d papunktyje ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas skaičiuojamas:
esminio pirkimo sutarties pažeidimo, – nuo šio įstatymo 62 straipsnio 5 dalyje nurodyto termino pabaigos;
2) jeigu tiekėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, – nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, įsiteisėjimo dienos;
3) nuo teismo sprendimo, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, įsiteisėjimo dienos. 3. Perkančioji organizacija, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas apie tai informuoja tiekėją. 1.
informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia šią informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus (tiekėjų grupės atveju – visus grupės narius), taip pat apie ūkio subjektus, kurių pajėgumais rėmėsi tiekėjas ir kurie su tiekėju prisiėmė solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą, jeigu pažeidimas įvykdytas dėl tos pirkimo sutarties dalies, kuriai jie buvo pasitelkti:
1) tiekėjo pavadinimas (jeigu tiekėjas yra fizinis asmuo – vardas ir pavardė), perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo arba perkančiosios organizacijos sprendimo, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė pirkimo sutartyje nustatytą sankciją, priėmimo data ir priežastys, dėl kurių priimtas šis sprendimas;
2) tiekėjo kreipimosi į teismą, kuriuo ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ar sprendimas, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė pirkimo sutartyje nustatytą sankciją, data;
3) galutinio teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, kuriuo ginčijamas pirkimo sutarties nutraukimas dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ar perkančiosios organizacijos sprendimas, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė sutartyje nustatytą sankciją, įsiteisėjimo data ir nuoroda į šį sprendimą;
4) teismo sprendimo, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, įsiteisėjimo data.
Perkančioji organizacija Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia šią informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus (tiekėjų grupės atveju – visus grupės narius), taip pat apie ūkio subjektus, kurių pajėgumais rėmėsi tiekėjas ir kurie su tiekėju prisiėmė solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą, jeigu pažeidimas įvykdytas dėl tos pirkimo sutarties dalies, kuriai jie buvo pasitelkti:
1) tiekėjo pavadinimas (jeigu tiekėjas yra fizinis asmuo – vardas ir pavardė), perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo arba perkančiosios organizacijos sprendimo, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė pirkimo sutartyje nustatytą sankciją, priėmimo data ir priežastys, dėl kurių priimtas šis sprendimas;
2) tiekėjo kreipimosi į teismą, kuriuo ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ar sprendimas, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė pirkimo sutartyje nustatytą sankciją, data;
3) galutinio teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, kuriuo ginčijamas pirkimo sutarties nutraukimas dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ar perkančiosios organizacijos sprendimas, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė sutartyje nustatytą sankciją, įsiteisėjimo data ir nuoroda į šį sprendimą;
4) teismo sprendimo, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, įsiteisėjimo data. 2.
informaciją paskelbia nedelsdama, bet ne anksčiau, negu tiekėjui pateikė informaciją pagal šio straipsnio 3 dalį, ir ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyto įvykio dienos. Jeigu šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas tiekėjo reikalavimas galutiniu teismo sprendimu yra patenkinamas, perkančioji organizacija nedelsdama, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalina šio straipsnio
nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų įvykių dienos, informuoja tiekėją apie tai, kad bus paskelbta šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija. Tiekėjas turi teisę Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka pateikti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos informacijos paaiškinimą. 4. Šiame straipsnyje nurodytos informacijos paskelbimo tikslas – informuoti perkančiąsias organizacijas, perkančiuosius subjektus ar suteikiančiąsias institucijas apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus. Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikdama šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatytą funkciją, užtikrina, kad šiame straipsnyje nustatyta informacija būtų skelbiama 3 metus nuo perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo arba perkančiosios organizacijos sprendimo, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė pirkimo sutartyje nustatytą sankciją, priėmimo datos.“
Pakeisti 61 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties, įskaitant atvejus, kai ji sudaroma pagal preliminariąją sutartį, ar preliminariosios sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai šiame skyriuje nustatyta tvarka. Pretenzija turi būti pateikta raštu šio įstatymo 12 straipsnyje nurodytomis priemonėmis. Perkančiosios organizacijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus tiekėjo pretenziją, gali būti skundžiamas teismui šiame skyriuje nustatyta tvarka.“
Pakeisti 69 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „69 straipsnis. Perkančiosios organizacijos vadovų ir kitų asmenų atsakomybė
perkančiosios organizacijos vadovas. 2. Komisijos nariai ir ekspertai už savo veiką atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 69 straipsnis. Perkančiosios organizacijos atsakomybė ir pirkimų vidaus kontrolė
atsako perkančiosios organizacijos vadovas. 2. Komisijos nariai, ekspertai, stebėtojai, už sutarties vykdymą atsakingi asmenys už savo veiksmus ir sprendimus atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. 3. Pirkimų vidaus kontrolės procese dalyvaujantys asmenys (struktūriniai padaliniai), jų funkcijos, atsakomybė ir atskaitomybė apibrėžiami perkančiosios organizacijos patvirtintame pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės tvarkos apraše. Perkančiosios organizacijos kuriama ir įgyvendinama pirkimų vidaus kontrolė turi padėti užtikrinti Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme nurodytų vidaus kontrolės tikslų pasiekimą per visą pirkimo procesą – nuo pasirengimo pirkimui iki pirkimo sutarties įvykdymo.“
įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1.
Šis įstatymas, išskyrus 23 straipsnį ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, Viešųjų pirkimų tarnyba iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki 2022 m. gruodžio 31 d. pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos, sudarytų preliminariųjų sutarčių pagrindu atnaujintas tiekėjų varžymasis atliekamas pagal iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusias Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. IX-1491 pakeitimo įstatymo projektas parengtas (toliau – Įstatymo projektas) atsižvelgiant į perkančiųjų organizacijų, vykdančių gynybos ir saugumo srities viešuosius pirkimus, pateiktus siūlymus supaprastinti ir palengvinti tokių pirkimų vykdymą, taip pat Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatas suderinti su Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis. Pažymėtina, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija, siekdama įgyvendinti Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje įvardintus tikslus, susijusius su viešųjų pirkimų sistemos efektyvinimu, bei išsiaiškinti viešųjų pirkimų sistemos ypatumus ir priimti reikiamus sprendimus dėl jos tobulinimo, kurie galėtų padėti efektyviau vykdyti viešuosius pirkimus ir pasiekti geresnių rezultatų, atliko viešųjų pirkimų sistemos poveikio vertinimą. Atliekant viešųjų pirkimų sistemos vertinimą, analizuoti Europos Komisijos ir Viešųjų pirkimų tarnybos skelbiami duomenys, rengta viešoji konsultacija, kurios metu organizuoti susitikimai ir diskusijos su savivaldybių, didžiųjų perkančiųjų organizacijų, mažesnių perkančiųjų organizacijų, asociacijų, finansinę paramą administruojančių institucijų, tiekėjų atstovais, taip pat skelbtos perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų apklausos.
Viešųjų pirkimų sistemos sritys, kurioms reikia skirti papildomą dėmesį siekiant geresnių viešųjų pirkimų rezultatų ir kokybiškesnių viešųjų paslaugų vartotojams, ir esminiai veiksmai, reikalingi minėtoms sritims tobulinimui, nurodyti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtame ir paskelbtame dokumente „Viešųjų pirkimų problematika ir kryptys“ ir yra daugiau susiję su viešųjų pirkimų politikos įgyvendinimu. Įstatymo projektu, kaip ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektu, siekiama padėti spręsti kai kurias praktines problemas, palengvinanti pirkimų vykdymą perkančiosioms organizacijoms, skatinanti aktyvesnį tiekėjų dalyvavimą pirkimuose, stiprinti vidaus kontrolės sistemas perkančiosiose organizacijose. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija. Įstatymo projektą parengė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Viešųjų pirkimų politikos skyriaus (vedėja – Aurelija Ylė, tel. 8 611 13 021, el. p. [email protected]) patarėja Dovilė Šacikauskė, tel. 8 652
projekte aptarti teisiniai santykiai Įstatymo 3 straipsnyje išvardinti specialūs atvejai, kada atliekant pirkimus Įstatymo reikalavimai netaikomi.
Įstatymo 8 straipsnyje reglamentuojama pirkimo procedūros pradžia ir pabaiga, t. y. išvardijami atvejai, kada laikoma, kad pirkimas prasideda, ir kada jis ar atskira jo dalis baigiasi. Pažymėtina, kad perkančioji organizacija iki pirkimo sutarties sudarymo taip pat gali savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Įstatyme nustatyta pareiga, išskyrus tam tikrus atvejus, perkančiosioms organizacijoms pirkimo procedūroms atlikti sudaryti viešojo pirkimo komisiją (toliau – Komisija). Komisija gali būti nesudaroma mažos vertės pirkimų procedūroms, pagal preliminariąją sutartį atliekamoms atnaujinto tiekėjų varžymosi procedūroms atlikti. Komisijos nariai prieš dalyvavimą Komisijos darbe turi pasirašyti nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą. Įstatymo 13 straipsnyje įtvirtinti bendri informacijos konfidencialumo reikalavimai pirkimuose. Taip pat įtvirtinta pareiga perkančiajai organizacijai, turint abejonių dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo, kreiptis į tiekėją, kad jis įrodytų, kodėl jo nurodyta informacija yra konfidenciali. Tiekėjas tokius įrodymus turi pateikti per perkančiosios organizacijos nustatytą ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą. Įstatymo 17 straipsnyje nustatytos taisyklės, taikomos sudarant mišrias pirkimo sutartis. Perkančioji organizacija, įvertinusi perkamų paslaugų vertę, pasirenka, kokias nuostatas – tarptautinės vertės pirkimų ar supaprastintų pirkimų – taikys atlikdama pirkimą. Įstatymo II skyriuje įtvirtinti pirkimų būdai, kuriais perkančioji organizacija gali įsigyti prekių, paslaugų ar darbų.
Įstatymo 22 straipsnyje aprašytos skelbiamų ir neskelbiamų derybų vykdymo taisyklės. Skelbiamų derybų etapai aiškiai išdėstyti minėto straipsnio 7 dalyje. Perkančioji organizacija po pirkimo dokumentų paskelbimo gali tikslinti tik tą informaciją, kurioje pastebėjo klaidas. Pažymėtina, kad tokiu atveju yra patikslinamas skelbimas apie pirkimą ir apie tai informuojami visi suinteresuoti tiekėjai. Įstatymas numato pareigą perkančiosioms organizacijoms prašyti tiekėjo patikslinti, papildyti pateiktą pasiūlymą ir kartu su juo teikiamus dokumentus. Pažymėtina, kad tikslinat pasiūlymą negali būti keičiama pateikto pasiūlymo esmė, t. y. negalima leisti daryti tokių pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Taip pat negali būti keičiamos ar atsisakyta kainos sudedamųjų dalių ar papildyta naujomis dalimis. Perkančioji organizacija, vykdydama atvirą konkursą, gali tiekėjų prašyti vietoj kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų pateikti kvalifikacinių reikalavimų atitikties deklaraciją. Įstatymo
pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros. Šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, koks pažeidimas laikomas rimtu profesiniu pažeidimu, kurį padarius tiekėjas gali būti šalinamas iš pirkimo procedūros, o 1 dalies 2 punkte – turi būti šalinamas iš pirkimo procedūros, kai perkančioji organizacija tokį pašalinimo pagrindą nustatė pirkimo dokumentuose. Padarius rimtą profesinį pažeidimą tiekėjas viešuosiuose pirkimuose negali dalyvauti nuo 1 iki 3 metų, priklausomai nuo padaryto pažeidimo pobūdžio. Pavyzdžiui, jei už pažeidimo padarymą yra taikoma administracinė atsakomybė, tiekėjas pirkimuose negali dalyvauti vienerius metus nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta sankcija, įsiteisėjimo dienos.
Jei tiekėjas pažeidė draudimą sudaryti draudžiamą susitarimą, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, pirkimuose jis negali dalyvauti ne mažiau kaip 3 metus nuo sprendimo paskirti ekonominę sankciją įsiteisėjimo dienos. Įstatymo
pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu jis pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį nustatytiems reikalavimams. Šiuo pagrindu tiekėjas iš pirkimo procedūros taip pat šalinamas, jei per pastaruosius vienerius metus nuslėpė informaciją ar buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros. Įstatymo
organizacija gali pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu jis yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą – neįvykdęs pirkimo sutarties ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis pirkimo sutarties pažeidimas, dėl kurio per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta sutartis arba buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, ar buvo priimtas perkančiosios organizacijos sprendimas, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to buvo pritaikyta sutartyje nustatyta sankcija. Pažymėtina, kad perkančioji organizacija informaciją apie tokius tiekėjus, taip pat apie tiekėjus, pateikusius melagingą informaciją, skelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVPIS).
Perkančioji organizacija gali nustatyti pareigą tiekėjui, kad šis teikdamas pasiūlymą ar paraišką nurodytų, kokiai ir kuriai pirkimo sutarties daliai ketina pasitelkti subrangovus. Taip pat gali būti prašoma nurodyti ir kokius subrangovus tiekėjas ketina pasitelkti sutarčiai vykdyti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Dėl Įstatymo projekto 1 straipsnio. Siekiant užtikrinti vienodą ir aiškų teisės akto supratimą ir taikymą, taip pat atsižvelgiant į perkančiųjų organizacijų pastebėjimus dėl 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo ir iš dalies keičianti direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB (toliau - Direktyva 2009/81/EB) nuostatų galimo aiškesnio perkėlimo į nacionalinę teisę, siūloma tikslinti Įstatymo projekto 1 straipsnyje keičiamo Įstatymo 2 straipsnį atsižvelgiant Direktyvoje 2009/81/EB vartojamas formuluotes anglų kalba. Dėl Įstatymo projekto 2 straipsnio. Praktikoje kylant klausimų, kokių nekilnojamųjų daiktų pirkimus galima atlikti vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtinta išimtimi, siūloma atsižvelgiant 2009 m. liepos 13 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo ir iš dalies keičianti direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB (toliau - Direktyva 2009/81/EB) nustatytos išimties apimtį, Įstatymo projekto 2 straipsnyje keičiamo Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte aiškiai įtvirtinti, kad nekilnojamas daiktas, kuriam įsigyti nereikia taikyti Įstatymo reikalavimų, turėtų būti suprantamas taip, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.98 straipsnio 2 dalyje. Dėl Įstatymo projekto 3, 4 straipsnių. Perkančioji organizacija, siekdama įsigyti labiau jos poreikius atitinkančius prekes, paslaugas ar darbus, turi didelį dėmesį skirti pirkimo pasirengimui. Įvertinus Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintus pasirengimo pirkimui būdus, atitinkamai siūloma Įstatymo projekto 3 straipsnyje keičiamą Įstatymo 8 straipsnį papildyti naujomis dalimis, kuriose būtų nustatyta galimybė perkančiosioms organizacijoms pasirengti pirkimams šiais būdais: gauti rinkos dalyvių, nepriklausomų ekspertų konsultacijas ir (ar) skelbti techninių specifikacijų projektus CVPIS. Tokiu būdu perkančioji organizacija gali gauti aktualią informaciją apie rinkoje esančią pasiūlą, įsivertinti savo poreikius ir pasitikrinti tiekėjų konkurenciją. Pažymėtina, kad perkančioji organizacija privalo užtikrinti, jog tarp tiekėjų nebūtų pažeista konkurencija, t. y. visiems ūkio subjektams turi pateikti vienodą informaciją. Siekiant teisinio aiškumo ir sistemiškumo, Įstatymo projekto 4 straipsnyje pildomo Įstatymo 8¹ straipsnyje siūloma iš Įstatymo 8 straipsnio perkelti nuostatas, reglamentuojančias pirkimo procedūrų pradžią ir pabaigą.
Praktikoje perkančiosios organizacijos susiduria su sunkumais, kai joms reikia nutraukti pirkimo procedūras dėl įvykusių klaidų rengiant pirkimo dokumentus (pavyzdžiui, dėl neteisingų duomenų rengiant techninę specifikaciją ir pan.). Ne visuomet perkančiosios organizacijos klaidas galima priskirti viešųjų pirkimų teisės aktų pažeidimams ar aplinkybėms, kurių nebuvo galima numatyti. Taigi perkančioji organizacija neturi pasirinkimo nutraukti pirkimo procedūras net ir tuo atveju, kai pradėjusi pirkimo procedūras pastebi, kad pirkimo dokumentuose padarė esminių klaidų, dėl kurių pirkimas tampa nebetikslingas ar jam įvykus būtų nusipirktas ne tas objektas, kokio reikia perkančiajai organizacijai. Siekiant sudaryti sąlygas paprasčiau vykdyti viešuosius pirkimus, siūloma suteikti teisę perkančiajai organizacijai nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties. Dėl Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalies, 6 straipsnio
vykdant viešuosius pirkimus svarbu ne tik gerai atlikti pirkimo procedūras, bet ypač daug dėmesio perkančioji organizacija turėtų skirti sprendimams iki pirkimo procedūrų pradžios, taip pat sutarties vykdymui, t. y. vertinti, ar tikrai įsigijo tą produktą, paslaugas ar darbus, kurių prašyta pirkimo dokumentuose ir nurodyta pasiūlymuose. Siekiant užtikrinti viso pirkimo proceso teisėtumą ir racionalų lėšų panaudojimą būtina skatinti perkančiąsias organizacijas stiprinti pirkimų vidaus kontrolės sistemas.
Todėl Įstatymo projekte siūloma nustatyti pareigą perkančiajai organizacijai apibrėžti pirkimų vidaus kontrolės procese dalyvaujančių asmenų, įskaitant asmenį, kuris būtų atsakingas už sutarties vykdymą, funkcijas, atsakomybę ir atskaitomybę. Siekiant užtikrinti pakankamą perkančiųjų organizacijų vidaus kontrolės sistemų veikimą, siūloma Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalyje keičiamo Įstatymo 9 straipsnio 1 dalį papildyti nauju punktu, nustatančiu Viešųjų pirkimų tarnybai naują funkciją, pagal kurią ji galėtų pagal savo kompetenciją vertinti, kaip veikia pirkimų vidaus kontrolės sistema perkančiosiose organizacijose. Dėl Įstatymo projekto 6, 8 straipsnių. Norint pasiekti gerų viešųjų pirkimų rezultatų, perkančioji organizacija turi skirti reikiamą dėmesį pasirengimo pirkimui etapui: bendrauti su rinkos dalyviais, apsibrėžti esmines perkamo objekto savybes, aiškius pasiūlymų vertinimo kriterijus ir sutarties vykdymo sąlygas. Tačiau svarbu ne tik gerai pasirengti pirkimui, bet ir skirti pakankamai dėmesio sutarčių vykdymui. Pirkimo pasirengimo ir vykdymo etapuose įdėtos pastangos neduos efektyvaus rezultato, jeigu nebus visiškai įvykdytos sutarties sąlygos, priimtas objektas neatitiks kokybės reikalavimų ir pan. Įvertinus tai, kad viešuosiuose pirkimuose formuojamas naujas požiūris, kas laikoma viešuoju pirkimu, t. y. pirkimas yra procesas nuo jo planavimo momento iki pirkimo sutarties vykdymo etapo, Įstatymo projekte siūloma aiškiai įvardyti, kad Komisijos įgaliojimai galėtų būti suprantami plačiau ir apimti daugiau pirkimo etapų. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte siūloma išplėsti Komisijos įgaliojimus ir leisti jai veikti nuo pirkimo inicijavimo iki sutarties įvykdymo.
Įvertinus pirkimų ir pačių organizacijų specifiką, Įstatymo projekte siūloma perkančiajai organizacijai suteikti teisę sudaryti atskiras komisijas pirkimo pasirengimo, ginčų nagrinėjimo ar sutarties vykdymo etapams arba visas užduotis numatyti Komisijai. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekte nesiekiama detaliai nustatyti, kokioms užduotims sudaroma komisija, kokia turėtų būti komisijos narių atsakomybė ir pan. Tai paliekama spręsti pačiai perkančiajai organizacijai, kadangi būtent ji, įvertinusi perkamą objektą, gali priimti spendimą dėl užduočių nustatymo komisijai. Siekiant greitesnių, paprastesnių ir sklandesnių viešųjų pirkimų procedūrų, Įstatymo projekto 6 straipsnyje keičiamo Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje siūloma atsisakyti pridėtinės vertės nesukuriančių procedūrų ir nustatyti, kad Komisija gali būti nesudaroma 22 straipsnio 17 dalyje nustatytais atvejais, t. y. tais atvejais, kai atliekant pirkimą nėra priimami diskutuotini sprendimai. Pažymėtina, kad įstatymai nustatytų galimybę nesudaryti Komisijos, tačiau kiekvienu atveju, atsižvelgusi į pirkimo pobūdį ir sudėtingumą, perkančioji organizacija turėtų įvertinti, ar tikslinga nesudaryti Komisijos. Įvertinus perkančiųjų organizacijų pasiūlymus dėl paprastesnio neskelbiamų derybų vykdymo, Įstatymo projekto 9 straipsnyje keičiamo Įstatymo 22 straipsnio 17 dalyje taip pat siūloma nustatyti galimybę tam tikrais atvejais, kai įstatyme nustatytų reikalavimų laikymasis nėra prasmingas arba neįmanomas, vykdant neskelbiamas derybas nesilaikyti visų pirkimo etapams, procedūroms, sutarties turiniui keliamų reikalavimų.
Siekiant sumažinti administracinę naštą perkančiosioms organizacijoms atsisakant besidubliuojančių reikalavimų, Įstatymo projekto 6 straipsnyje keičiamą Įstatymo 10 straipsnį siūloma papildyti nuostatomis, pagal kurias asmenys, dalyvaujantys pirkimo procedūrose ar priimantys su pirkimu susijusius sprendimus, galėtų neteikti nešališkumo deklaracijos, jeigu jiems pareiga deklaruoti privačius interesus nustatyta Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme. Taip pat siekiant suvienodinti Komisijos sudarymo reikalavimus su nustatytais Viešųjų pirkimų įstatyme, minėtame Įstatymo projekto straipsnyje siūloma įtvirtinti draudimą Komisijos veikloje dalyvauti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams. Dėl Įstatymo projekto 7, 23 straipsnių. Siekiant palengvinti pirkimų pagal Įstatymą atlikimą bei suvienodinti pirkimams taikomas taisykles, siūloma, atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų įstatymo teisinį reguliavimą, Įstatyme papildyti atvejų, kada informacijos negalima laikyti konfidencialia, sąrašą. Siekiant lankstumo tiekėjų teisėtų interesų ginimo procese, perkančiosioms organizacijoms Įstatymo projekto 23 straipsnyje keičiamo Įstatymo 47 straipsnio 4 dalyje suteikiama teisė kartu su šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija pateikti ir laimėjusio dalyvio pasiūlymą. Suinteresuotieji dalyviai visada gali prašyti perkančiosios organizacijos supažindinti juos su laimėjusio tiekėjo pasiūlymu iki atidėjimo termino pabaigos.
Siekiant tinkamai užtikrinti tiekėjų teisę ginti savo interesus, taip pat siūloma nustatyti, kad Įstatymo 62 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas ir atidėjimo terminas pratęsiamas nuo suinteresuoto dalyvio prašymo pateikti laimėjusį pasiūlymą pateikimo perkančiajai organizacijai dienos iki tol, kol suinteresuotam dalyviui bus pateiktas minėtas pasiūlymas, t. y., jeigu perkančioji organizacija užtruko dvi dienas pateikdama informaciją suinteresuotam dalyviui, tai Įstatymo 62 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas ir atidėjimo terminas pratęsiamas dviem dienom. Dėl Įstatymo projekto 9 straipsnio. Atliekant pirkimą skelbiamų derybų būdu, perkančioji organizacija pirmiausia prašo tiekėjo pateikti paraiškas dalyvauti pirkime, o paskui pateikti pirminius pasiūlymus. Taigi paraišką gali pateikti kiekvienas suinteresuotas tiekėjas, o pirminius pasiūlymus teikia tik perkančiosios organizacijos pakviesti kandidatai. Tokiu būdu pirkimo procedūra išsitęsia. Pažymėtina, kad tarptautinių pirkimų atveju skelbiamų derybų sąlygos ir vykdymas į nacionalinę teisę perkeltas įgyvendinant Direktyvos 2009/81/EB nuostatas ir negali būti keičiamas. Siekiant paspartinti supaprastintų pirkimų, atliekamų skelbiamų derybų būdu, vykdymą, Įstatymo projekto 9 straipsnyje keičiamame Įstatymo 22 straipsnyje siūloma sudaryti galimybę perkančiajai organizacijai sutrumpinti skelbiamų derybų vykdymą – neprašyti tiekėjų pateikti paraiškų, o iškart pateikti pirminius pasiūlymus. Taip pat siekiant teisinio aiškumo ir paprastumo vykdant neskelbiamas derybas, Įstatymo projekte siūloma aiškiai įtvirtinti neskelbiamų derybų vykdymo etapus. Dėl Įstatymo projekto 10 straipsnio 2 dalies ir 20 straipsnio.
Įvertinus perkančiųjų organizacijų siūlymus, Įstatymo projekto 20 straipsnyje keičiamame Įstatymo 42 straipsnyje siūloma nustatyti galimybę perkančiajai organizacijai tiesiogiai atsiskaityti su subrangovais. Pažymėtina, kad tokio atsiskaitymo tvarka turi būti numatyta pirkimo dokumentuose. Įvertinus tai, kad subrangovą pasirenka tiekėjas, labai svarbu sudaryti sąlygas teikėjui prieštarauti nepagrįstiems mokėjimams. Perkančioji organizacija, gavusi informaciją apie pasirinktus subrangovus, apie galimybę atsiskaityti tiesiogiai informuoja subrangovą. Visa atsiskaitymo tvarka turi būti aprašoma trišalėje sutartyje, sudarytoje tarp perkančiosios organizacijos, tiekėjo ir subrangovo. Tokiu būdu būtų siekiama užtikrinti savalaikį atsiskaitymą subrangovui už atliktus darbus bei išvengti tiekėjo nepagrįsto piktnaudžiavimo neatliekant mokėjimų subrangovui. Dėl Įstatymo projekto 11 straipsnio. Paskelbus pirkimo dokumentus ir gavus tiekėjų prašymus juos paaiškinti, patikslinti, ar gavus pretenziją dėl pirkimo dokumentų, perkančioji organizacija, kol nesuėjęs pasiūlymų pateikimo terminas, gali nuspręsti pakeisti, patikslinti pirkimo dokumentus. Pažymėtina, kad, pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, esminės pirkimo sąlygos (pakeičiami reikalavimai kvalifikacijai ar techninė specifikacija taip, jog po atliktų pakeitimų daugiau tiekėjų galėtų dalyvauti pirkime, keičiamas sutarties tipas, keičiamas pirkimo objektas) negali būti keičiamos. Siekiant lankstumo, siūloma Įstatymo projekto 11 straipsnyje keičiamo Įstatymo 25 straipsnio 7 dalyje nustatyti, kad perkančioji organizacija visada gali paaiškinti ar patikslinti pirkimo dokumentus nepasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui, tačiau tarptautinių pirkimų atveju negali būti daromi tokie pakeitimai, dėl kurių pirkimu būtų suinteresuoti nauji tiekėjai.
Supaprastintų pirkimų atvejais nebūtų taikomos tokios griežtos pirkimo dokumentų tikslinimo sąlygos. Siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų principų laikymąsi, perkančioji organizacija privalėtų pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą protingam terminui, kad tiekėjai galėtų atsižvelgti į patikslinimus rengdami pasiūlymus. Dėl Įstatymo projekto 12, 13 straipsnių. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vykdytose grupinėse diskusijose perkančiosios organizacijos pažymėjo, kad praktikoje dažnai susiduria su situacijomis, kai pasiūlyme esant netikslumų jos negali leisti tiekėjui atlikti redakcinio pobūdžio patikslinimų ar pataisymų ir pasiūlymą turi atmesti. Tokiais atvejais gali būti ne tik atmetami racionaliausi pasiūlymai, bet gali tekti pirkimą vykdyti iš naujo. Įvertinus išsakytus pastebėjimus bei siekiant supaprastinti pirkimų vykdymą, Įstatymo projekto 13 straipsnyje keičiamo Įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti galimybę tikslinti, papildyti, paaiškinti ar pateikti naujus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams, jeigu šių dokumentų ar duomenų trūksta. Pažymėtina, kad tikslinant pasiūlymus negali būti keičiami tie pasiūlymų duomenys, kurie bus vertinami sudarant pasiūlymų eilę, ir sutartyje ketinama nurodyti kaina, išskyrus atvejus, kai taisoma pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo klaida. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymas nedetalizuoja, kokiu būdu gali būti tikslinami duomenys.
Pavyzdžiui, perkančioji organizacija, įvertinusi tiekėjo pateiktuose duomenyse esančias korektūros ar skaičiavimo klaidas, gali nuspręsti pati atlikti patikslinimus, o į tiekėją kreiptis tik dėl padarytų pataisymų teisingumo patvirtinimo. Praktikoje Įstatymo 28 straipsnio 6 dalyje nustatyta galimybe nevertinti viso tiekėjo pasiūlymo ir jį atmesti pasinaudojama ir dėl tos priežasties, kad nurodyta kaina yra per didelė. Tačiau toks atmetimas neturėtų būti galimas (ir būtų nesuderinamas su Įstatymo 28 straipsnio 5 dalies 6 punktu) tuo atveju, kai pasiūlymą ketinama išrinkti pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų. Todėl siūloma Įstatymo projekto 13 straipsnyje keičiamo Įstatymo 28 straipsnio 6 dalyje nustatyti kad, jeigu pasiūlyme nurodyta kaina viršija pirkimui skirtas lėšas, o pasiūlymas išrenkamas pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų ir perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nėra nurodžiusi pirkimui skirtų lėšų sumos, perkančioji organizacija negalėtų atmesti tokio pasiūlymo. Dėl Įstatymo projekto 14 straipsnio. Siekiant aiškesnio reguliavimo ir paprastesnio jo taikymo tais atvejais, kai pasiūlyme nurodyta kaina atrodo neįprastai maža, Įstatymo projekto 14 straipsnyje keičiamo Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti, kada prekių, paslaugų ar darbų kaina turėtų būti laikoma neįprastai maža. Remiantis galiojančia viešųjų pirkimų praktika, siūloma nustatyti, kai jeigu siūloma kaina 30 ir daugiau procentų mažesnė už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti kainą, laikoma, kad tiekėjo pasiūlyta kaina yra neįprastai maža. Dėl Įstatymo projekto 15 straipsnio. Teismui sustabdžius pirkimo procedūras dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, perkančiosios organizacijos susiduria su sunkumais, kai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu baigiasi pasiūlymo galiojimas.
Šiuo metu Įstatyme nėra nustatyta galimybė perkančiajai organizacijai tokiu atveju prašyti tiekėjo pratęsti pasiūlymo galiojimą. Todėl atnaujinus pirkimo procedūras gali nebebūti nei vieno galiojančio pasiūlymo. Siekiant spręsti tokias situacijas ir sudaryti galimybę toliau vykdyti pirkimą, Įstatymo projekto
nuostata, pagal kurią perkančioji organizacija galėtų prašyti tiekėjų pratęsti pasiūlymų galiojimą sustabdytų pirkimo procedūrų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu. Dėl Įstatymo projekto 17 straipsnio 2 dalies. Siekiant supaprastinti ir palengvinti pirkimo procedūras, siūloma perkančiosioms organizacijoms nustatyti galimybę iš tiekėjų prašyti pateikti pirkimo dokumentuose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų atitikties deklaraciją, o ne kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Pažymėtina, kad tokia galimybė nenumatyta Direktyvoje 2009/81/EB ir negalėtų būti taikoma tarptautinių pirkimų atveju. Atsižvelgiant į tai, pateikti minėtą deklaraciją būtų galima visų supaprastintų pirkimų atveju, o kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus pateiktų tik laimėtojas. Šis pakeitimas sumažintų administracinę ir finansinę naštą tiekėjams, nes jiems nereiktų kiekvieną kartą teikti dokumentų perkančiosioms organizacijoms. Dėl 13 straipsnio, 17 straipsnio 3 dalies ir 20 straipsnio.
Siekiant spartinti pirkimų vykdymą ir sumažinti administracinę naštą, tenkančią perkančiosioms organizacijoms prašant tiekėjų pateikti ir tikrinant jų pateiktus dokumentus dėl tiekėjų ar jų tiekiamų prekių, teikiamų paslaugų ar atliekamų darbų atitikimą nacionaliniams saugumo interesams, Įstatymo projekto 13 straipsnyje keičiamo Įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti galimybę perkančiosioms organizacijoms reikalauti pateikti įrodančius dokumentus tik iš ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo prieš priimant sprendimą jo pasiūlymą pripažinti laimėjusiu. Dėl Įstatymo projekto 18 straipsnio. Atsižvelgiant į Direktyvos 2014/24/ES nuostatas, susijusias su tiekėjo pašalinimo pagrindu dėl rimto profesinio pažeidimo bei siekiant tinkamai įgyvendinti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimą byloje Nr. C-41/18 (toliau – ESTT byla), tikslinamos Įstatymo 34 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūrų dėl rimto profesinio pažeidimo pagrindą. Direktyvos 2009/81/EB 39 straipsnio
dalyvavimo pirkimo procedūroje ekonominės veiklos vykdytojus, esančius bet kurioje iš minėtoje nuostatoje nurodytų situacijų. ESTT byloje, aiškindamas tokias pačias Direktyvos 2014/24/ES nuostatas, nurodė, kad „iš šios nuostatos formuluotės matyti, kad perkančiosios organizacijos, o ne nacionalinis teismas turi įvertinti, ar ekonominės veiklos vykdytojas turi būti pašalintas iš viešojo pirkimo procedūros.“ Kaip nurodyta Direktyvos 2014/24/ES 101 preambulėje, perkančiosios organizacijos teisė pašalinti konkurso dalyvį iš viešojo pirkimo procedūros visų pirma yra skirta tam, kad ji galėtų įvertinti kiekvieno konkurso dalyvio sąžiningumą ir patikimumą.
ESTT byloje taip pat pažymėta, kad prieš nuspręsdama pašalinti tiekėją perkančioji organizacija turėtų atsižvelgti į padarytų pažeidimų nereikšmingumą arba į nereikšmingų pažeidimų pasikartojimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad Direktyvos 2014/24/ES ir Direktyvos 2009/81/EB nuostatos dėl profesinio pažeidimo sutampa, Įstatymo projekto 18 straipsnyje keičiamo Įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalies 3 punkte siūloma patikslinti nuostatas, susijusias su tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūrų dėl rimto profesinio pažeidimo pagrindais. Siekiama nustatyti, kad perkančioji organizacija šalina arba gali pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūrų, jeigu tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, dėl kurio perkančioji organizacija abejoja tiekėjo sąžiningumu, ir šį pažeidimą gali įrodyti bet kokiomis tinkamomis priemonėmis, jei nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo ne daugiau kaip 1–3 metai. Taip pat Įstatymo projekto 18 straipsnyje keičiamo Įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 3 punkte siūloma atsisakyti konkrečių teisės aktų pažeidimų išvardijimo, nes Įstatyme negalėtų būti pateiktas baigtinis pažeidimų, kurie laikomi rimtu profesiniu pažeidimu, sąrašas. Pažymėtina, kad Įstatymo projekto 18 straipsnyje keičiamo Įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodomas privalomas (tuo tarpu minėto straipsnio 2 dalyje – galimas) tiekėjo pašalinimo dėl rimto profesinio pažeidimo iš pirkimo procedūros pagrindas.
Vienas iš privalomų tiekėjo pašalinimo dėl rimto profesinio pažeidimo iš pirkimo procedūros pagrindų – tiekėjas neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40¹ straipsnio
diskrecijos teisė perkančiajai organizacijai, įvertinus turimą informaciją apie rimtą profesinį pažeidimą, dėl kurio ji abejoja teikėjo sąžiningumu, spręsti, ar tiekėją šalinti iš pirkimo procedūros, ar ne. Svarbu pažymėti, kad priemonės, kuriomis perkančioji organizacija gali įrodyti minėto pagrindo buvimą, nėra išimtinai siejamos su teismo ar kitos institucijos sprendimu, o paliekama teisė pačiai perkančiajai organizacijai bet kokiomis priemonėmis įrodyti turimą informaciją. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad perkančioji organizacija, priimdama sprendimą dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros, vertintų tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros proporcingumą vertinamam tiekėjo elgesiui. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos įgyvendinimo 2020–2022 metų tarpinstitucinį veiklos plano, patvirtinto 2020 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.
Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos įgyvendinimo 2020–2022 metų tarpinstitucinį veiklos plano patvirtinimo“, priemones, siūlytina Įstatymo projekto 18 straipsnyje keičiamo Įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 2 punktą papildyti nauju punktu ir nustatyti, kad perkančioji organizacija pašalina (buvo – „gali pašalinti“) tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu ji bet kokiomis tinkamomis priemonėmis gali įrodyti, kad tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, dėl kurio perkančioji organizacija abejoja tiekėjo sąžiningumu, – draudimo sudaryti draudžiamus susitarimus, įtvirtinto Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, pažeidimą ir jei nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai. Dėl Įstatymo projekto 19, 27 straipsnių. Įvertinus tai, kad perkančiosios organizacijos sprendimai dėl Įstatymo projekto 18 straipsnyje keičiamo Įstatymo
pašalinimo pagrindų taikymo nėra išimtinai siejami su teismo ar kitos institucijos sprendimais, atitinkamai tikslinamos Įstatymo projekto 19 straipsnyje keičiamo Įstatymo 38 straipsnio ir Įstatymo projekto 27 straipsnyje keičiamo Įstatymo 55 straipsnio nuostatos. Įstatymo projektu papildoma, kokią informaciją perkančioji organizacija turės skelbti apie tiekėjus, kurie pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją, arba dėl pateiktos melagingos informacijos nepateikė patvirtinančių dokumentų, taip pat apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus. Pažymėtina, kad turės būti skelbiama informacija ir apie tiekėjų grupės visus narius.
Informacija apie tiekėjus, teikusius melagingą informaciją, ar tiekėjus, blogai vykdžiusius ankstesnes pirkimo sutartis, CVPIS skelbiama nuo atitinkamo perkančiosios organizacijos sprendimo priėmimo dienos, tačiau tiekėjui ginčijant šį sprendimą, kartu pateikiama ir informacija apie tai. Siekiant sudaryti sąlygas tiekėjui pasiaiškinti, kodėl informacija apie jį yra skelbiama, Įstatymo projekte siūloma nustatyti teisę tiekėjui Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka CVPIS pateikti minėtos informacijos paaiškinimą (pavyzdžiui, tiekėjų grupės atveju – paaiškinti, ar dėl savo ar kitų grupės narių skelbiama tokia informacija). Siekiant supaprastinti ir pagreitinti informacijos apie tiekėją tikrinimą bei sumažinti administracinę naštą tiekėjams teikiant duomenis, Įstatymo projekte siūloma supaprastintų pirkimų atveju susiaurinti dėl teistumo tikrinamų asmenų ratą. Tokių pirkimų atveju būtų tikrinamas tiekėjo vadovas, buhalteris ar kitas asmuo, kuris turi teisę surašyti ir pasirašyti finansinės apskaitos dokumentus. Atkreiptinas dėmesys, kad tarptautinių pirkimų atveju tikrinamų asmenų sąrašas yra įtvirtintas Direktyvoje 2009/81/EB ir negali būti keičiamas. Dėl Įstatymo projekto 22 straipsnio. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo 45 straipsnio 6 dalyje nėra aiškiai nurodyta, kada pirkimo procedūrų metu turi būti paskelbtas skelbimas dėl savanoriškas ex ante skaidrumo, o šis terminas yra netiesiogiai nurodytas tik Įstatymo 65 straipsnio
ex ante skaidrumo paskelbimo terminą. Dėl Įstatymo projekto 26 straipsnio 6 dalies.
Diskusijų su perkančiosiomis organizacijomis metu keltas klausimas dėl reikalavimų raštu sudaromai pirkimo sutarčiai nes ne visais atvejais, pavyzdžiui, perkant lėktuvo bilietus, sudaroma sutartis atitinka Įstatyme nustatytus reikalavimus. Tai taip pat aktualu, kai sudaroma standartinė sutartis, kuri nėra keičiama pagal kiekvienos perkančiosios organizacijos poreikius. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto 26 straipsnio 6 dalyje keičiamo Įstatymo 52 straipsnį siūloma papildyti nauja dalimi, kurioje būtų nustatyta galimybė netaikyti minėto straipsnio reikalavimų raštu sudaromai sutarčiai, kurios vertė yra mažesnė kaip 15 000 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio) arba kai visiems prekių, paslaugų ar darbų gavėjams nustatomas vienodas sutarties turinys. Siekiant aiškesnio ir tikslesnio viešųjų pirkimų reglamentavimo bei suvienodinti teisinį reglamentavimą gynybos ir saugumo bei klasikiniame viešųjų pirkimų sektoriuose, atliekami ir kiti pakeitimai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Įstatymo projekto nuostatos sudarys lankstesnes, paprastesnes ir aiškesnes sąlygas vykdyti pirkimus, kas skatins tiekėjus aktyviau dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Išsamus viešųjų pirkimų sistemos poveikio vertinimas pateikiamas dokumente „Viešųjų pirkimų problematika ir sprendimų kryptys“. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti Įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7.
verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų nuostatos paskatins smulkiojo ir vidutinio verslo dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, nes, pavyzdžiui, tiekėjai nebebus šalinami iš pirkimo procedūrų dėl formalių pasiūlymuose padarytų klaidų, lankstesnės skelbiamų derybų vykdymo sąlygos skatins tiekėjus dalyvauti pirkimuose. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja atitinkamoms Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo nuostatomis. Siūlomu teisiniu reglamentavimu neplanuojama rengti ar tvirtinti atskirų planavimo dokumentų, kurie neatitiktų Strateginio valdymo įstatymo apibrėžiamų planavimo dokumentų tipų. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant Įstatymo projekte siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių teisės aktų nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentus. 12.
teisės aktų – kas ir kada juos turės priimti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki
Respublikos diplomatinių atstovybių užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybių prie tarptautinių organizacijų, konsulinių įstaigų ir specialiųjų misijų, taip pat kitų perkančiųjų organizacijų, kurios užsienyje įsigyja prekių, paslaugų ar darbų, skirtų užsienyje esantiems jų padaliniams, kariniams atstovams ar specialiesiems atašė arba skirtų užsienyje vykdomiems vystomojo bendradarbiavimo ir kitiems projektams, supaprastintų pirkimų tvarkos aprašą. 13. Kiek valstybės, savivaldybės biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Priėmus Įstatymo projektą, neigiamo ar teigiamo poveikio valstybės biudžetui nenumatoma. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą buvo gauti perkančiųjų organizacijų, vykdančių pirkimus gynybos ir saugumo srityje, pasiūlymai dėl teisinio reguliavimo tobulinimo. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „viešasis pirkimas“, „viešojo pirkimo sutartis“, „pirkimas“, „pirkimo sutartis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Įstatymas turėtų būti išversti į anglų kalbą.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ, ATLIEKAMŲ GYNYBOS IR SAUGUMO SRITYJE, ĮSTATYMO NR. XI-1491 PAKEITIMO
2022-09-12 Nr. XIVP-1925 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 3 straipsniu keičiamo Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 8 straipsnio 3 dalyje nuoroda turėtų būti teikiama ne į šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 papunkčius, o į šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus (past. – šie punktai papunkčių apskritai neturi). 2. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 8¹ straipsnio 2 dalies nuostatoje iki dvitaškio brauktinas perteklinis žodis „pirkimo“. 3. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 8¹ straipsnio 2 dalies 1 punkte prieš žodžius „sudaroma preliminarioji sutartis“ įrašytinas žodis „arba“. 4. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 8¹ straipsnio 4 dalies nuostata dėl teisės nutraukti pirkimo procedūras, jei pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių perkančioji organizacija
„negali sudaryti pirkimo sutarties“ vertintina kaip netiksli. Net jei pirkimo dokumentuose
ir padarytos tokios klaidos, objektyviai pirkimo sutartis gali būti sudaryta, tik ji neatitiks perkančiosios organizacijos interesų, ir, kaip nurodoma projekto aiškinamajame rašte, „pirkimas tampa nebetikslingas ar jam įvykus būtų nusipirktas ne tas objektas, kokio reikia perkančiajai organizacijai“. Dėl šios priežasties sąlyga „negali sudaryti pirkimo sutarties“ keistina nurodant minėtas aplinkybes. 5. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 14 punkte žodis „patvirtinti“ keistinas į „tvirtina“. 6. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje esantis žodis „jos“ rašytinas neperbrauktai. 7.
dalyje prieš žodžius „nėra privaloma“ įrašytinas žodis „jiems“. 8. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punkte brauktinas perteklinis žodis „informacija“. 9. Projekto 9 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 22 straipsnio 17 dalyje siūloma nustatyti atvejus, kada perkančioji organizacija gali pirkimo sutartį sudaryti nesilaikydama „kitų <…> pirkimo sutarties <…> formai nustatytų reikalavimų“. Ši nuostata tikslintina nurodant, kad turimi omenyje tik keičiamame įstatyme nustatyti reikalavimai sutarties formai, nes siūloma formuluotė gali būti suprantama ir kaip konkuruojanti su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73 ir 1.74 straipsniuose nustatytais imperatyviais reikalavimais sandorių formai. 10. Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punkto formuluotėje „turintis (turintys) teisę turinčio (turinčių) teisę“ brauktini pertekliniai žodžiai
„turinčio (turinčių) teisę“. 11. Kalbine prasme derinant
projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punkto formuluotę „vadovo ar asmens (asmenų), turinčio (turinčių) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus“ su formuluote „turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą“, siūlytina pirmąją iš jų dėstyti taip:
„vadovas ar asmuo (asmenys) turintis (turintys) teisę surašyti ir pasirašyti
tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus“. 12. Siūlytina suvienodinti projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 1 dalies 2 punkto d papunktyje, 2 dalies 2 punkte vartojamas formuluotes „buvo priimtas ir įsiteisėjęs“, „yra priimtas ir įsiteisėjęs“, „yra įsiteisėjęs“, kurios visos skirtos apibūdinti atitinkamus teismo sprendimus baudžiamosiose ir civilinėse bylose. Pastebėtina, kad formuluotės, kuriose vartojamas ir žodis
„priimtas“, ir žodis „įsiteisėjęs“, galėtų kelti tam tikrų praktinių taikymo
problemų.
Pvz., neaišku, kaip tiksliai reikėtų apskaičiuoti, ar asmens atžvilgiu „per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis“ (projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kadangi apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo ir įsiteisėjimo momentai vienas nuo kito gali būti labai nutolę. Tarkim, įmanomos situacijos, kai apkaltinamasis nuosprendis priimtas prieš 6 metus, tačiau įsiteisėjo prieš 4 metus, nes baudžiamoji byla buvo nagrinėjama apeliacine tvarka (past. – Baudžiamojo proceso kodekso 336 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jei yra paduotas apeliacinis skundas, tuomet pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos). Siekiant to išvengti, siūlytina visose nurodytose keičiamo įstatymo struktūrinėse dalyse vartoti formuluotę „yra įsiteisėjęs“. 13. Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punktas galimai neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Remiantis šiuo punktu, perkančioji organizacija privalo atmesti tiekėjų (juridinių asmenų) paraiškas ir pasiūlymus, jeigu tiekėjas (juridinis asmuo) yra padaręs šiame punkte numatytą nusikalstamą veiką ir dėl tos nusikalstamos veikos padarymo „per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis“ . Ši keičiamo įstatymo nuostata visas projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio
traktuoja vienodai, nepaisant to, kad jų pavojingumo pobūdis ženkliai skiriasi.
Dalis šiame punkte vardijamų nusikalstamų veikų priskiriamos baudžiamiesiems nusižengimams (pvz., kyšininkavimas, kai kyšio vertė yra mažiau nei 1 MGL (Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 4 dalis)), kurie nusikalstamų veikų klasifikacijoje laikomi mažiausiai pavojingomis veikomis, dalis – labai sunkiems nusikaltimams (pvz., dalyvavimas nusikalstamame susivienijime (BK 249 straipsnio 1 dalis)), t. y. pačioms pavojingiausioms nusikalstamoms veikoms, ir t. t. Konstitucinis Teismas, analizuodamas proporcingumo principo turinį, yra pažymėjęs, jog ribojantis asmens teises ir laisves įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas turi būti toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens padėtį ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones (Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, svarstytina galimybė projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti bent vieną papildomą paraiškų ir pasiūlymų atmetimo pagrindą, skirtą situacijoms, kai tiekėjas (juridinis asmuo) yra padaręs labai sunkų nusikaltimą, – tokiu atveju tiekėjas (juridinis asmuo) galėtų būti laikomas neatitinkančiu keičiamo įstatymo reikalavimų 8 metus po apkaltinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo (past. – toks teisinis reguliavimas iš esmės derėtų su BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto c papunktyje nustatytu teistumo terminu, skirtu asmenims[[1]], padariusiems labai sunkų nusikaltimą).
Jeigu pastabai būtų pritarta, tuomet projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punktas galėtų būti dėstomas, pvz., taip: „<...> dėl tiekėjo (juridinio asmens) per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis (arba apkaltinamasis teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs per pastaruosius 8 metus, jeigu tiekėjo (juridinio asmens) padarytas nusikaltimas, nurodytas šiame punkte, priskiriamas labai sunkiems nusikaltimams) už <...>“. 14. Siekiant teisinio reguliavimo tikslumo, siūlytina projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punkte minimas nusikalstamas veikas dėstyti ne atsitiktine tvarka, o tokiu eiliškumu, kokiu jos išdėstytos BK specialiojoje dalyje. 15. Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatoma, kad perkančioji organizacija atmeta paraiškas ir pasiūlymus, jeigu paaiškėja, kad dėl tiekėjo (juridinio asmens) per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už „teroristinį ir su teroristine veikla susijusį nusikaltimą“. Pažymėtina, kad „teroristiniai nusikaltimai“ bei „su teroristine veikla susiję nusikaltimai“ BK 252¹ straipsnio 1 ir 2 dalyse išskiriami kaip dvi savarankiškos teisinės kategorijos.
Sisteminė ir loginė šios projekto nuostatos bei BK 252¹ straipsnio 1 ir 2 dalių analizė suponuoja išvadą, kad tiekėjo (juridinio asmens) paraiškos ir pasiūlymo atmetimą turėtų sąlygoti bet kurio, o ne abiejų nurodytų nusikaltimų padarymas. Taip pat pastebėtina, jog Direktyvos (ES) 2009/81/EB 39 straipsnio 1 dalies d punkte, kurį įgyvendina vertinama projekto nuostata, numatyta, kad kandidatui arba dalyviui neleidžiama dalyvauti pirkimo sutarties sudarymo procedūroje, jeigu teismas jo atžvilgiu yra priėmęs galutinį sprendimą dėl „teroristinio nusikaltimo arba su teroristine veikla susijusio nusikaltimo“. Atsižvelgiant į tai, pacituotoje projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punkto formuluotėje jungtukas „ir“ keistinas jungtuku „ar“. 16. Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad perkančioji organizacija atmeta paraiškas ir pasiūlymus, jeigu paaiškėja, kad dėl tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už „valstybės paslapties atskleidimą ar praradimą“. Atkreipiame dėmesį, kad pagal BK 125 ir 126 straipsnius juridiniai asmenys nėra šių nusikalstamų veikų subjektai, t. y. už jų padarymą atsako išimtinai tik fiziniai asmenys. Dėl to vertinamos projekto nuostatos siūlytina atsisakyti kaip neturinčios jokio teisinio krūvio.
Kartu pabrėžtina, kad atvejus, kuomet tiekėjo-juridinio asmens vadovaujantys darbuotojai yra teisti už valstybės paslapties atskleidimą ar praradimą, apima projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punkto norma, nustatanti perkančiajai organizacijai pareigą atmesti paraiškas ir pasiūlymus, jeigu tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, vadovas ar kitas atitinkamus įgaliojimus turintis asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą (past. – ši norma apima teistumą, atsiradusį dėl bet kokio nusikaltimo, taigi ir numatyto BK 125 ar 126 straipsnyje, padarymo). 17. Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punkte vardijami nusikalstamų veikų pavadinimai derintini su BK specialiosios dalies straipsniais, nustatančiais baudžiamąją atsakomybę už šias nusikalstamas veikas:
paskirtį ar nustatytą tvarką nusikalstamos veikos pavadinimas tikslintinas atsižvelgiant į BK 206 straipsnį, kuriame ši nusikalstama veika įvardijama kaip
„Kredito, paskolos, tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos
panaudojimas ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką“, t. y. jos dalykas yra ne tik kreditas, paskola ar tikslinė parama, bet ir subsidija ar dotacija. 18.2. apgaulingo apskaitos tvarkymo nusikalstamos veikos pavadinimas derintinas su BK 222 straipsniu, kuriame ši nusikalstama veika įvardijama kaip „Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir
(arba) organizavimas“. 18. Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatomas nusikalstamų veikų sąrašas, siejamas su tiekėjais (juridiniais asmenimis), iš esmės atitinka nusikalstamų veikų sąrašą, įtvirtintą Direktyvos 2009/81/EB 39 straipsnio 1 dalyje.
Tačiau pažymėtina, kad keičiamame įstatyme visų šių nusikalstamų veikų (išskyrus nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą) padarymas laikomas teisiškai reikšmingu (užkertančiu kelią tiekėjams (juridiniams asmenims) dalyvauti viešuosiuose pirkimuose) tik tada, kai šiomis veikomis kėsinamasi į „Europos Sąjungos finansinius interesus, kaip apibrėžta Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos <...> 1 straipsnyje“. Tuo tarpu Europos Sąjungos finansiniai interesai kaip nusikalstamos veikos objektas Direktyvos 2009/81/EB 39 straipsnio 1 dalyje būdingi ne visoms šioje dalyje nurodytoms nusikalstamoms veikoms, o išimtinai tik c punkte nurodytam sukčiavimui. Dėl to manytina, jog dalis projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies
Europos Sąjungos finansinius interesus – pvz., dalyvavimas nusikalstamame susivienijime, jo organizavimas ar vadovavimas jam, teroristiniai arba su teroristine veikla susiję nusikaltimai, kyšininkavimas, prekyba poveikiu, papirkimas. 19.
keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punkte atsispindi trys teisinio reguliavimo modeliai, taikytini skirtingoms subjektų grupėms: pirma, fiziniams asmenims (tiek tiekėjams-fiziniams asmenims, tiek tiekėjų-juridinių asmenų vadovams) keliamas reikalavimas neturėti teistumo dėl bet kokio nusikaltimo; antra, juridiniams asmenims keliamas reikalavimas, kad jų atžvilgiu per pastaruosius 5 metus nebūtų priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl šiame punkte expressis verbis (tiesiogiai) nurodytų nusikalstamų veikų; trečia, kitų valstybių tiekėjams (past. – šiuo atveju sąvoka „tiekėjas“, manytina, apima tiek fizinius, tiek juridinius asmenis) keliamas reikalavimas, kad jų atžvilgiu nebūtų priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už Direktyvos 2009/81/EB 39 straipsnio 1 dalyje išvardytuose Europos Sąjungos teisės aktuose apibrėžtus nusikaltimus. Siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas. Pirmoms dviem grupėms būdinga tai, kad jų atžvilgiu keičiamas įstatymas numato terminuoto pobūdžio ribojimus, t. y. jų trukmė siejama su teistumu (konkrečius teistumo terminus reglamentuoja BK 97 straipsnis) ir 5 metų laikotarpiu po apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo ir įsiteisėjimo. Tuo tarpu paskutinei grupei – kitų valstybių tiekėjams – keliamas reikalavimas nėra siejamas su kokiu nors terminu. Tai reiškia, jog apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimas ir įsiteisėjimas už tam tikrus Europos Sąjungos teisės aktuose apibrėžtus nusikaltimus visam gyvenimui užkerta kelią kitos valstybės tiekėjui teikti paraiškas ir pasiūlymus perkančiajai organizacijai. Svarstytina, ar toks teisinis reguliavimas yra proporcingas.
Konstitucinio Teismo jurisprudencija suponuoja, kad tam tikrose gyvenimo srityse taikomi neterminuoti (t. y. trunkantys visą gyvenimą) asmens teisių ribojimai proporcingumo principą atitinka tik ta apimtimi, kuria šie ribojimai skirti asmenims, padariusiems „itin pavojingus nusikaltimus, už kuriuos numatytos pačios griežčiausios bausmės“ (Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d., 2021 m. balandžio 14 d. nutarimai). Išanalizavus Direktyvos 2009/81/EB 39 straipsnio 1 dalį kyla abejonių, ar bet kurį šioje dalyje paminėtą nusikaltimą padarę kitų valstybių tiekėjai ipso facto (savaime) galėtų būti laikomi padariusiais „itin pavojingą nusikaltimą, už kurį numatytos pačios griežčiausios bausmės“. Pvz., Direktyvos 2009/81/EB 39 straipsnio 1 dalies c punktas draudžia asmenims dalyvauti
„pirkimo sutarties sudarymo procedūroje, jei perkančiosios organizacijos
(subjekto) žiniomis teismas jo atžvilgiu yra priėmęs galutinį sprendimą dėl <...>: c) sukčiavimo, kaip tai apibrėžta Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 1 straipsnyje“. Nurodytos Konvencijos 1 straipsnis, 2 straipsnio 1 ir 2 dalys akivaizdžiai patvirtina, kad Europos Bendrijų finansiniams interesams kenkiantis sukčiavimas ne visais atvejais traktuotinas kaip pasižymintis išskirtiniu pavojingumu ir itin griežtomis bausmėmis (past. – Konvencijos 2 straipsnio 1 ir 2 dalys Europos Sąjungos valstybėms narėms leidžia už stambaus masto sukčiavimo kriterijų neatitinkantį sukčiavimą numatyti bausmes, kurios apskritai nėra susijusios su laisvės atėmimo bausme).
Dėl to siūlytina apsvarstyti, ar projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punkte nereikėtų nustatyti, kad tais atvejais, kai kitų valstybių tiekėjai yra padarę Europos Sąjungos teisės aktuose nurodytus nusikaltimus, tuomet jų paraiškos ir pasiūlymai turi būti atmetami tam tikrą laiko tarpą po apkaltinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo[[2]], t. y. nustatyti analogišką taisyklę kaip ta, kuri numatoma nacionalinių tiekėjų atžvilgiu. Juo labiau, kad projekto
neterminuotų draudimų net ir tiems nacionaliniams tiekėjams, kurie yra padarę labai sunkius nusikaltimus (tokias nusikalstamas veikas, kurios, remiantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, jau galėtų būti vertinamos kaip pagrindžiančios visą gyvenimą trunkančius atitinkamų teisių ribojimus). 20. Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punkte fiziniams asmenims (tiek tiekėjams-fiziniams asmenims, tiek tiekėjų-juridinių asmenų vadovams) keliamas reikalavimas neturėti teistumo dėl absoliučiai bet kokio BK numatyto nusikaltimo, o nacionaliniams tiekėjams, kurie yra juridiniai asmenys, ir kitų valstybių tiekėjams, kuriais gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, keliamas reikalavimas nebūti pripažintiems kaltais dėl šiame punkte pateiktame baigtiniame sąraše išvardintų nusikalstamų veikų. Toks teisinis reguliavimas kelia abejonių dėl jo atitikties lygiateisiškumo principui.
Žvelgiant sistemiškai galima pastebėti, kad Koncesijų įstatymo Nr. I-1510 pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIVP-1926) tiek fizinių, tiek juridinių asmenų pašalinimo iš koncesijų suteikimo procedūros pagrindas yra tų pačių nusikalstamų veikų padarymas, t. y. pastarajame projekte nusikalstamų veikų sąrašas nėra diferencijuojamas priklausomai nuo subjekto rūšies. 21. Iš projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatomo teisinio reguliavimo lieka neaišku, ar reikalavimas tiekėjų-juridinių asmenų vadovams neturėti teistumo galioja tik tais atvejais, kai tiekėjas-juridinis asmuo yra įsisteigęs Lietuvoje, ar ir tada, kai tiekėjas-juridinis asmuo registruotas kitoje valstybėje. Turint omenyje tai, kad šio punkto pabaigoje kaip savarankiška teisinė kategorija išskiriama „kitų valstybių tiekėjai“, keltina prielaida, jog punkto pradžioje vartojama formuluotė „tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, vadovas, kitas valdymo ar priežiūros organo narys <...> turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą“ apima tik Lietuvoje registruotų tiekėjų-juridinių asmenų vadovus ir kitus vadovaujančias pareigas einančius fizinius asmenis. Vėlgi, toks teisinis reguliavimas kažin ar suderinamas su lygiateisiškumo principu, kadangi jis Lietuvoje registruotų tiekėjų-juridinių asmenų vadovams be jokios aiškios priežasties kelia didesnius reikalavimus negu kitų valstybių tiekėjų vadovams. 22. Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punktas tarpusavyje nedera su keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punktu.
Remiantis projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tiekėjo, kuris yra fizinis asmuo, turimas teistumas automatiškai lemia, kad tokio tiekėjo paraiškos ir pasiūlymai atmetami („Perkančioji organizacija atmeta paraiškas ir pasiūlymus, jeigu: 1) tiekėjas, kuris yra fizinis asmuo, <...> turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą“). Tuo tarpu projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti dispozityvią normą, jog „Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu: <...> 2) tiekėjas, kuris yra fizinis asmuo, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą“. Taigi lieka neaišku, kokią teisinę reikšmę keičiamo įstatymo kontekste siekiama suteikti tiekėjo-fizinio asmens turimam teistumui, t. y. ar tai turėtų būti imperatyvus, ar dispozityvus tiekėjo-fizinio asmens teikiamos paraiškos ar pasiūlymo atmetimo pagrindas. 23. Taip pat pastebėtina, jog projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punkte reikalavimai nebūti padariusiam atitinkamų nusikalstamų veikų keliami: pirma, tiekėjams, kurie yra fiziniai asmenys, antra, tiekėjų, kurie yra juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, vadovams ir kitiems tam tikrus įgaliojimus turintiems fiziniams asmenims, trečia, tiekėjams, kurie yra juridiniai asmenys, ketvirta, kitų valstybių tiekėjams. Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato perkančiosios organizacijos teisę pirkimo dokumentuose nustatyti tokio paties pobūdžio reikalavimus tik dviem subjektų grupėms iš prieš tai paminėtų keturių: pirma, tiekėjams, kurie yra fiziniai asmenys, antra, tiekėjams, kurie yra juridiniai asmenys.
Svarstytina, ar projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio
straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punktu. 24. Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punktas tobulintinas kalbine prasme
paryškintu šriftu dėstomas visas naujos redakcijos straipsnio tekstas. Atkreipiame dėmesį, kad šie projektu keičiami straipsniai yra didelės apimties, yra keičiama mažesnioji teksto dalis, todėl lyginamajame variante visų straipsnių dėstymas naujai neatitinka Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2021 m. lapkričio 18 d. d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) 203.3 punkte išdėstytos nuostatos „projekto lyginamajame variante naujos redakcijos straipsnio ar punkto ir (ar) jų sudedamųjų dalių tekste daromi pakeitimai paryškinami (paryškintu šriftu rašomi tik pakeitimai, t. y. teisės akto paryškinimai panaikinami), o siūlomas išbraukti tekstas perbraukiamas plona linija“ bei neatitinka projekto lyginamojo varianto pagrindinio tikslo – aiškiai iliustruoti daromų pakeitimų turinį. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis S. Mikšys, tel. (85) 239 6891, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5)
[1] Nors BK 97 straipsnis to expressis verbis nereglamentuoja, tačiau teisėkūroje dominuoja požiūris, jog teistumas būdingas tik tiems atvejams, kai dėl nusikaltimo padarymo kaltu pripažįstamas fizinis asmuo. Būtent dėl to nesiūlome projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punkte juridinių asmenų teisės teikti paraiškas ir pasiūlymus ribojimo sieti su neišnykusiu ar nepanaikintu teistumu. [2] Pvz., 5 metus po apkaltinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, jeigu kitos valstybės tiekėjas yra juridinis asmuo, ir pan.
2022-12-06 Nr. XIVP-1925(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai galimai neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Remiantis šiais punktais, perkančioji organizacija privalo atmesti paraiškas ir pasiūlymus, jeigu tiekėjas (fizinis ar juridinis asmuo) ar tiekėjo (juridinio asmens) atitinkami vadovai, organų nariai, atstovai „per pastaruosius 5 metus“ yra padarę 1 punkto a-f papunkčiuose numatytas nusikalstamas veikas, ir dėl šių nusikalstamų veikų padarymo yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis“, o fiziniai asmenys turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą. Ši projekto nuostata visas keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punkte išvardintas nusikalstamas veikas traktuoja vienodai, nepaisant to, kad jų pavojingumo pobūdis ženkliai skiriasi. Dalis šiame punkte vardijamų nusikalstamų veikų priskiriamos baudžiamiesiems nusižengimams (pvz., kyšininkavimas, kai kyšio vertė yra mažiau nei 1 MGL (Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 4 dalis)), kurie nusikalstamų veikų klasifikacijoje laikomi mažiausiai pavojingomis veikomis, dalis – labai sunkiems nusikaltimams (pvz., dalyvavimas nusikalstamame susivienijime (BK 249 straipsnio 1 dalis)), t. y. pačioms pavojingiausioms nusikalstamoms veikoms, ir t. t.
Konstitucinis Teismas, analizuodamas proporcingumo principo turinį, yra pažymėjęs, jog ribojantis asmens teises ir laisves įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas turi būti toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens padėtį ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones (Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, svarstytina galimybė projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytą 5 metų terminą diferencijuoti priklausomai nuo padaryto nusikaltimo sunkumo. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis P. Žukauskas, tel. (8 5)
2022-10-12
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis, komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė, komiteto nariai: Sergejus Jovaiša, Asta Kubilienė, Jurgis Razma, Artūras Skardžius. Komiteto biuras: vedėja Laura Pranaitytė, patarėjos: Diana Andriūnaitė, Aurita Buragienė, Eglė Jonevičienė, Rūta Petrukaitė. Kviestieji asmenys: Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vedėja Aurelija Ylė, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos referentė Audronė Janulaitytė, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius Darius Vedrickas, Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Viktorija Namavičienė, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė, Lietuvos savivaldybių asociacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Tiaškevičius, UAB „EPSO-G“ Pirkimų vadovė Megana Margytė – Maksimiak, UAB „EPSO-G“ Viešųjų pirkimų teisės vadovas Martynas Palionis, UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ Grupės pirkimų vadovė Inga Macijauskienė, Lietuvos verslo konfederacijos patarėja-teisininkė Akvilė Razumienė, asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdantysis direktorius Šarūnas Frolenko, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas Giedrius Krasauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-09-123
Projekto 3 straipsniu keičiamo Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 8 straipsnio 3 dalyje nuoroda turėtų būti teikiama ne į šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 papunkčius, o į šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus (past. – šie punktai papunkčių apskritai neturi). Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-09-124 (8¹)
įstatymo 8¹ straipsnio 2 dalies nuostatoje iki dvitaškio brauktinas perteklinis žodis „pirkimo“. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-09-124 (8¹)
Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 8¹ straipsnio 2 dalies 1 punkte prieš žodžius „sudaroma preliminarioji sutartis“ įrašytinas žodis „arba“. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-09-124 (8¹)
įstatymo 8¹ straipsnio 4 dalies nuostata dėl teisės nutraukti pirkimo procedūras, jei pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių perkančioji organizacija „negali sudaryti pirkimo sutarties“ vertintina kaip netiksli. Net jei pirkimo dokumentuose ir padarytos tokios klaidos, objektyviai pirkimo sutartis gali būti sudaryta, tik ji neatitiks perkančiosios organizacijos interesų, ir, kaip nurodoma projekto aiškinamajame rašte, „pirkimas tampa nebetikslingas ar jam įvykus būtų nusipirktas ne tas objektas, kokio reikia perkančiajai organizacijai“. Dėl šios priežasties sąlyga „negali sudaryti pirkimo sutarties“ keistina nurodant minėtas aplinkybes. Pritarti Argumentai:
Siūlytina patikslinti svarstomo įstatymo projekto nuostatą, aiškiai nurodant, kad galimybė nutraukti pradėtas pirkimo procedūras yra siejama su pasekmėmis - pirkimas tampa nebetikslingas ar jam įvykus būtų įsigytas perkančiosios organizacijos poreikių neatitinkantis pirkimo objektas, kurios atsirado dėl klaidų, padarytų pirkimų dokumentuose. Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 2. 5.
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-09-125
dalies 14 punkte žodis „patvirtinti“ keistinas į „tvirtina“. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-09-126
dalyje esantis žodis „jos“ rašytinas neperbrauktai. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-09-126
Projekto 6 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje prieš žodžius „nėra privaloma“ įrašytinas žodis „jiems“
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-09-127
dalies 4 punkte brauktinas perteklinis žodis „informacija“. Pritarti
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-09-129
straipsnio 17 dalyje siūloma nustatyti atvejus, kada perkančioji organizacija gali pirkimo sutartį sudaryti nesilaikydama „kitų <…> pirkimo sutarties <…> formai nustatytų reikalavimų“. Ši nuostata tikslintina nurodant, kad turimi omenyje tik keičiamame įstatyme nustatyti reikalavimai sutarties formai, nes siūloma formuluotė gali būti suprantama ir kaip konkuruojanti su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73 ir 1.74 straipsniuose nustatytais imperatyviais reikalavimais sandorių formai. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Papildyti 22 straipsnį 17 dalimi:
„17. Supaprastinto pirkimo ir šio įstatymo 2 priede nurodytų paslaugų tarptautinio
pirkimo atvejais perkančioji organizacija, vykdydama neskelbiamas derybas šio įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 3, 4 ir 5 punktuose, 6 dalyje nustatytomis sąlygomis, gali pirkimo sutartį sudaryti nesilaikydama šiame straipsnyje nurodytiems etapams taikomų ir kitų šio įstatymo pirkimo procedūroms bei pirkimo sutarties turiniui ir formai nustatytų reikalavimų.
Šių reikalavimų perkančioji organizacija taip pat gali nesilaikyti tarptautinio pirkimo atveju, vykdydama neskelbiamas derybas šio įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytomis sąlygomis, išskyrus reikalavimą sutartį pasirašyti raštu.“
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-09-1218
dalies 1 punkto formuluotėje „turintis (turintys) teisę turinčio (turinčių) teisę“ brauktini pertekliniai žodžiai „turinčio (turinčių) teisę“. Pritarti
komiteto pasiūlymą Nr. 3
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-09-1218
įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punkto formuluotę „vadovo ar asmens (asmenų), turinčio (turinčių) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus“ su formuluote „turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą“, siūlytina pirmąją iš jų dėstyti taip: „vadovas ar asmuo (asmenys) turintis (turintys) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus“. Pritarti Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 3. 12.
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-09-1218
(2)d
įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 1 dalies 2 punkto d papunktyje, 2 dalies 2 punkte vartojamas formuluotes „buvo priimtas ir įsiteisėjęs“, „yra priimtas ir įsiteisėjęs“, „yra įsiteisėjęs“, kurios visos skirtos apibūdinti atitinkamus teismo sprendimus baudžiamosiose ir civilinėse bylose. Pastebėtina, kad formuluotės, kuriose vartojamas ir žodis „priimtas“, ir žodis „įsiteisėjęs“, galėtų kelti tam tikrų praktinių taikymo problemų. Pvz., neaišku, kaip tiksliai reikėtų apskaičiuoti, ar asmens atžvilgiu „per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis“ (projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies
įsiteisėjimo momentai vienas nuo kito gali būti labai nutolę. Tarkim, įmanomos situacijos, kai apkaltinamasis nuosprendis priimtas prieš 6 metus, tačiau įsiteisėjo prieš 4 metus, nes baudžiamoji byla buvo nagrinėjama apeliacine tvarka (past. – Baudžiamojo proceso kodekso 336 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jei yra paduotas apeliacinis skundas, tuomet pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos). Siekiant to išvengti, siūlytina visose nurodytose keičiamo įstatymo struktūrinėse dalyse vartoti formuluotę „yra įsiteisėjęs“. Pritarti Žr. Audito komiteto pasiūlymus Nr. 3, 4. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-1218
dalies 1 punktas galimai neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.
Remiantis šiuo punktu, perkančioji organizacija privalo atmesti tiekėjų (juridinių asmenų) paraiškas ir pasiūlymus, jeigu tiekėjas (juridinis asmuo) yra padaręs šiame punkte numatytą nusikalstamą veiką ir dėl tos nusikalstamos veikos padarymo „per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis“ . Ši keičiamo įstatymo nuostata visas projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punkte išvardintas juridinių asmenų padarytas nusikalstamas veikas traktuoja vienodai, nepaisant to, kad jų pavojingumo pobūdis ženkliai skiriasi. Dalis šiame punkte vardijamų nusikalstamų veikų priskiriamos baudžiamiesiems nusižengimams (pvz., kyšininkavimas, kai kyšio vertė yra mažiau nei 1 MGL (Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 4 dalis)), kurie nusikalstamų veikų klasifikacijoje laikomi mažiausiai pavojingomis veikomis, dalis – labai sunkiems nusikaltimams (pvz., dalyvavimas nusikalstamame susivienijime (BK 249 straipsnio 1 dalis)), t. y. pačioms pavojingiausioms nusikalstamoms veikoms, ir t. t. Konstitucinis Teismas, analizuodamas proporcingumo principo turinį, yra pažymėjęs, jog ribojantis asmens teises ir laisves įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas turi būti toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens padėtį ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones (Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarimas).
Atsižvelgiant į tai, svarstytina galimybė projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti bent vieną papildomą paraiškų ir pasiūlymų atmetimo pagrindą, skirtą situacijoms, kai tiekėjas (juridinis asmuo) yra padaręs labai sunkų nusikaltimą, – tokiu atveju tiekėjas (juridinis asmuo) galėtų būti laikomas neatitinkančiu keičiamo įstatymo reikalavimų 8 metus po apkaltinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo (past. – toks teisinis reguliavimas iš esmės derėtų su BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto c papunktyje nustatytu teistumo terminu, skirtu asmenims[[1]], padariusiems labai sunkų nusikaltimą). Jeigu pastabai būtų pritarta, tuomet projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punktas galėtų būti dėstomas, pvz., taip: „<...> dėl tiekėjo (juridinio asmens) per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis (arba apkaltinamasis teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs per pastaruosius 8 metus, jeigu tiekėjo (juridinio asmens) padarytas nusikaltimas, nurodytas šiame punkte, priskiriamas labai sunkiems nusikaltimams) už <...>“. Nepritarti Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje išvardintos nusikalstamos veikos nurodytos perkeliant ES direktyvą 2009/81/EB (37 str.), o terminai nustatyti siekiant suvienodinti šio įstatymo nuostatas su Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis (kurioms taikomi terminai perkelti įgyvendinant ES direktyvą 2014/24/ES) ir palengvinti pirkimų vykdymą.
Skirtingas tokių pačių nuostatų apibrėžimas panašiuose teisės aktuose, ypač kai pirkimus dažniausia vykdo tie patys asmenys, galimai sukeltų dar daugiau neaiškumų ir nebūtų pasiekti Įstatymo pakeitimo tikslai. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-1218
tikslumo, siūlytina projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punkte minimas nusikalstamas veikas dėstyti ne atsitiktine tvarka, o tokiu eiliškumu, kokiu jos išdėstytos BK specialiojoje dalyje. Apsispręsti pagrindiniame komitete Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 3. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-1218
dalies 1 punkte numatoma, kad perkančioji organizacija atmeta paraiškas ir pasiūlymus, jeigu paaiškėja, kad dėl tiekėjo (juridinio asmens) per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už „teroristinį ir su teroristine veikla susijusį nusikaltimą“. Pažymėtina, kad „teroristiniai nusikaltimai“ bei „su teroristine veikla susiję nusikaltimai“ BK 252¹ straipsnio 1 ir 2 dalyse išskiriami kaip dvi savarankiškos teisinės kategorijos. Sisteminė ir loginė šios projekto nuostatos bei BK 252¹ straipsnio 1 ir 2 dalių analizė suponuoja išvadą, kad tiekėjo (juridinio asmens) paraiškos ir pasiūlymo atmetimą turėtų sąlygoti bet kurio, o ne abiejų nurodytų nusikaltimų padarymas.
Taip pat pastebėtina, jog Direktyvos (ES) 2009/81/EB 39 straipsnio 1 dalies d punkte, kurį įgyvendina vertinama projekto nuostata, numatyta, kad kandidatui arba dalyviui neleidžiama dalyvauti pirkimo sutarties sudarymo procedūroje, jeigu teismas jo atžvilgiu yra priėmęs galutinį sprendimą dėl „teroristinio nusikaltimo arba su teroristine veikla susijusio nusikaltimo“. Atsižvelgiant į tai, pacituotoje projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punkto formuluotėje jungtukas „ir“ keistinas jungtuku „ar“. Pritarti Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 3. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-1218
dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad perkančioji organizacija atmeta paraiškas ir pasiūlymus, jeigu paaiškėja, kad dėl tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už „valstybės paslapties atskleidimą ar praradimą“. Atkreipiame dėmesį, kad pagal BK 125 ir 126 straipsnius juridiniai asmenys nėra šių nusikalstamų veikų subjektai, t. y. už jų padarymą atsako išimtinai tik fiziniai asmenys. Dėl to vertinamos projekto nuostatos siūlytina atsisakyti kaip neturinčios jokio teisinio krūvio.
Kartu pabrėžtina, kad atvejus, kuomet tiekėjo-juridinio asmens vadovaujantys darbuotojai yra teisti už valstybės paslapties atskleidimą ar praradimą, apima projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punkto norma, nustatanti perkančiajai organizacijai pareigą atmesti paraiškas ir pasiūlymus, jeigu tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, vadovas ar kitas atitinkamus įgaliojimus turintis asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą (past. – ši norma apima teistumą, atsiradusį dėl bet kokio nusikaltimo, taigi ir numatyto BK
Įstatymo projekte nuostatos nėra dėstomos pagal nusikalstamas veikas. Jeigu už Baudžiamajame kodekse numatytą nusikalstamą veiką baudžiamas tik fizinis asmuo, tai juridiniam asmeniui ji ir negalėtų būti pritaikyta. Šia nuostata yra perkeliamos Direktyvos 2009/81/EU nuostatos, kurių atsisakyti negalima. Siekiant paprastesnio teisės akto taikymo, šias nuostatas siekiama suvienodinti su Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, kuriose nusikalstamos veikos dėstomos taip kaip siūloma svarstomame įstatymo projekte. Siūlytina patikslinti svarstomu projektu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies punktų dėstymą. Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 3. 17.
17Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-09-1218
įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punkte vardijami nusikalstamų veikų pavadinimai derintini su BK specialiosios dalies straipsniais, nustatančiais baudžiamąją atsakomybę už šias nusikalstamas veikas:
paramos panaudojimo ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką nusikalstamos veikos pavadinimas tikslintinas atsižvelgiant į BK 206 straipsnį, kuriame ši nusikalstama veika įvardijama kaip „Kredito, paskolos, tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos panaudojimas ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką“, t. y. jos dalykas yra ne tik kreditas, paskola ar tikslinė parama, bet ir subsidija ar dotacija. 18.2. apgaulingo apskaitos tvarkymo nusikalstamos veikos pavadinimas derintinas su BK 222 straipsniu, kuriame ši nusikalstama veika įvardijama kaip „Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas“. Pritarti Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 3. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-1218
dalies 1 punkte numatomas nusikalstamų veikų sąrašas, siejamas su tiekėjais (juridiniais asmenimis), iš esmės atitinka nusikalstamų veikų sąrašą, įtvirtintą Direktyvos 2009/81/EB 39 straipsnio 1 dalyje. Tačiau pažymėtina, kad keičiamame įstatyme visų šių nusikalstamų veikų (išskyrus nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą) padarymas laikomas teisiškai reikšmingu (užkertančiu kelią tiekėjams (juridiniams asmenims) dalyvauti viešuosiuose pirkimuose) tik tada, kai šiomis veikomis kėsinamasi į „Europos Sąjungos finansinius interesus, kaip apibrėžta Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos <...> 1 straipsnyje“.
Tuo tarpu Europos Sąjungos finansiniai interesai kaip nusikalstamos veikos objektas Direktyvos 2009/81/EB 39 straipsnio 1 dalyje būdingi ne visoms šioje dalyje nurodytoms nusikalstamoms veikoms, o išimtinai tik c punkte nurodytam sukčiavimui. Dėl to manytina, jog dalis projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio
kėsinimusi į Europos Sąjungos finansinius (interesus – pvz., dalyvavimas nusikalstamame susivienijime, jo organizavimas ar vadovavimas jam, teroristiniai arba su teroristine veikla susiję nusikaltimai, kyšininkavimas, prekyba poveikiu, papirkimas. Pritarti Argumentai: Siekiant aiškumo, tikslintinas svarstomu projektu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies punktų dėstymas. Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 3. 19.
19Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-09-1218
įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punkte atsispindi trys teisinio reguliavimo modeliai, taikytini skirtingoms subjektų grupėms: pirma, fiziniams asmenims (tiek tiekėjams-fiziniams asmenims, tiek tiekėjų-juridinių asmenų vadovams) keliamas reikalavimas neturėti teistumo dėl bet kokio nusikaltimo; antra, juridiniams asmenims keliamas reikalavimas, kad jų atžvilgiu per pastaruosius
šiame punkte expressis verbis (tiesiogiai) nurodytų nusikalstamų veikų; trečia, kitų valstybių tiekėjams (past. – šiuo atveju sąvoka
„tiekėjas“, manytina, apima tiek fizinius, tiek juridinius asmenis) keliamas
reikalavimas, kad jų atžvilgiu nebūtų priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už Direktyvos 2009/81/EB 39 straipsnio 1 dalyje išvardytuose Europos Sąjungos teisės aktuose apibrėžtus nusikaltimus. Siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas. Pirmoms dviem grupėms būdinga tai, kad jų atžvilgiu keičiamas įstatymas numato terminuoto pobūdžio ribojimus, t. y. jų trukmė siejama su teistumu (konkrečius teistumo terminus reglamentuoja BK 97 straipsnis) ir 5 metų laikotarpiu po apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo ir įsiteisėjimo. Tuo tarpu paskutinei grupei – kitų valstybių tiekėjams – keliamas reikalavimas nėra siejamas su kokiu nors terminu. Tai reiškia, jog apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimas ir įsiteisėjimas už tam tikrus Europos Sąjungos teisės aktuose apibrėžtus nusikaltimus visam gyvenimui užkerta kelią kitos valstybės tiekėjui teikti paraiškas ir pasiūlymus perkančiajai organizacijai. Svarstytina, ar toks teisinis reguliavimas yra proporcingas.
Konstitucinio Teismo jurisprudencija suponuoja, kad tam tikrose gyvenimo srityse taikomi neterminuoti (t. y. trunkantys visą gyvenimą) asmens teisių ribojimai proporcingumo principą atitinka tik ta apimtimi, kuria šie ribojimai skirti asmenims, padariusiems
„itin pavojingus nusikaltimus, už kuriuos numatytos pačios griežčiausios
bausmės“ (Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d., 2021 m. balandžio 14 d. nutarimai). Išanalizavus Direktyvos 2009/81/EB 39 straipsnio 1 dalį kyla abejonių, ar bet kurį šioje dalyje paminėtą nusikaltimą padarę kitų valstybių tiekėjai ipso facto (savaime) galėtų būti laikomi padariusiais „itin pavojingą nusikaltimą, už kurį numatytos pačios griežčiausios bausmės“. Pvz., Direktyvos 2009/81/EB 39 straipsnio 1 dalies c punktas draudžia asmenims dalyvauti „pirkimo sutarties sudarymo procedūroje, jei perkančiosios organizacijos (subjekto) žiniomis teismas jo atžvilgiu yra priėmęs galutinį sprendimą dėl <...>: c) sukčiavimo, kaip tai apibrėžta Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 1 straipsnyje“. Nurodytos Konvencijos 1 straipsnis, 2 straipsnio 1 ir 2 dalys akivaizdžiai patvirtina, kad Europos Bendrijų finansiniams interesams kenkiantis sukčiavimas ne visais atvejais traktuotinas kaip pasižymintis išskirtiniu pavojingumu ir itin griežtomis bausmėmis (past. – Konvencijos 2 straipsnio 1 ir 2 dalys Europos Sąjungos valstybėms narėms leidžia už stambaus masto sukčiavimo kriterijų neatitinkantį sukčiavimą numatyti bausmes, kurios apskritai nėra susijusios su laisvės atėmimo bausme).
Dėl to siūlytina apsvarstyti, ar projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punkte nereikėtų nustatyti, kad tais atvejais, kai kitų valstybių tiekėjai yra padarę Europos Sąjungos teisės aktuose nurodytus nusikaltimus, tuomet jų paraiškos ir pasiūlymai turi būti atmetami tam tikrą laiko tarpą po apkaltinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo[[2]], t. y. nustatyti analogišką taisyklę kaip ta, kuri numatoma nacionalinių tiekėjų atžvilgiu. Juo labiau, kad projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo
nacionaliniams tiekėjams, kurie yra padarę labai sunkius nusikaltimus (tokias nusikalstamas veikas, kurios, remiantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, jau galėtų būti vertinamos kaip pagrindžiančios visą gyvenimą trunkančius atitinkamų teisių ribojimus). Pritarti iš dalies Argumentai: Sutiktina, kad tikslinga atskirti subjektų grupes ir aiškiau išdėstyti, kada perkančioji organizacija atmeta paraiškas ir pasiūlymus, tiek fizinio, tiek juridinio asmens atžvilgiu. Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 3. Vadovaujantis Įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, organizacija tiekėją iš pirkimo procedūros galėtų šalinti ne ilgiau kaip 5 metus nuo teismo sprendimo įsigaliojimo. Jei tiekėjas fizinis asmuo – galioja ta pati 5 metų sąlyga ir jeigu asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą.
Taigi nustatyti terminai galioja visiems tiekėjams – fiziniams ir juridiniams asmenims – nepriklausomai nuo valstybės, iš kurios jie yra. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-1218
dalies 1 punkte fiziniams asmenims (tiek tiekėjams-fiziniams asmenims, tiek tiekėjų-juridinių asmenų vadovams) keliamas reikalavimas neturėti teistumo dėl absoliučiai bet kokio BK numatyto nusikaltimo, o nacionaliniams tiekėjams, kurie yra juridiniai asmenys, ir kitų valstybių tiekėjams, kuriais gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, keliamas reikalavimas nebūti pripažintiems kaltais dėl šiame punkte pateiktame baigtiniame sąraše išvardintų nusikalstamų veikų. Toks teisinis reguliavimas kelia abejonių dėl jo atitikties lygiateisiškumo principui. Žvelgiant sistemiškai galima pastebėti, kad Koncesijų įstatymo Nr. I-1510 pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIVP-1926) tiek fizinių, tiek juridinių asmenų pašalinimo iš koncesijų suteikimo procedūros pagrindas yra tų pačių nusikalstamų veikų padarymas, t. y. pastarajame projekte nusikalstamų veikų sąrašas nėra diferencijuojamas priklausomai nuo subjekto rūšies. Nepritarti Sistemiškai vertinant įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, manytina, kad tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims nustatytos tokios pačios taisyklės, t.y. abi asmenų grupės vertinamos tik dėl nustatytų nusikaltimų, kurie išvardinti šiame punkte. Tačiau siekiant teisės akto aiškumo, siūlytina šį punktą dėstyti papunkčiais. Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 3. 21.
21Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-09-1218
reikalavimas tiekėjų-juridinių asmenų vadovams neturėti teistumo galioja tik tais atvejais, kai tiekėjas-juridinis asmuo yra įsisteigęs Lietuvoje, ar ir tada, kai tiekėjas-juridinis asmuo registruotas kitoje valstybėje. Turint omenyje tai, kad šio punkto pabaigoje kaip savarankiška teisinė kategorija išskiriama „kitų valstybių tiekėjai“, keltina prielaida, jog punkto pradžioje vartojama formuluotė „tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, vadovas, kitas valdymo ar priežiūros organo narys <...> turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą“ apima tik Lietuvoje registruotų tiekėjų-juridinių asmenų vadovus ir kitus vadovaujančias pareigas einančius fizinius asmenis. Vėlgi, toks teisinis reguliavimas kažin ar suderinamas su lygiateisiškumo principu, kadangi jis Lietuvoje registruotų tiekėjų-juridinių asmenų vadovams be jokios aiškios priežasties kelia didesnius reikalavimus negu kitų valstybių tiekėjų vadovams. Pritarti Argumentai:
Žr. argumentus prie 19 Teisės departamento pastabos ir Audito komiteto pasiūlymą Nr. 3. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-1218
dalies 1 punktas tarpusavyje nedera su keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Remiantis projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tiekėjo, kuris yra fizinis asmuo, turimas teistumas automatiškai lemia, kad tokio tiekėjo paraiškos ir pasiūlymai atmetami („Perkančioji organizacija atmeta paraiškas ir pasiūlymus, jeigu: 1) tiekėjas, kuris yra fizinis asmuo, <...> turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą“).
Tuo tarpu projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo
organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu: <...> 2) tiekėjas, kuris yra fizinis asmuo, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą“. Taigi lieka neaišku, kokią teisinę reikšmę keičiamo įstatymo kontekste siekiama suteikti tiekėjo-fizinio asmens turimam teistumui, t. y. ar tai turėtų būti imperatyvus, ar dispozityvus tiekėjo-fizinio asmens teikiamos paraiškos ar pasiūlymo atmetimo pagrindas. Nepritarti Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyti privalomi tiekėjų šalinimo iš pirkimo procedūros atvejai. 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta diskrecijos teisė perkančiajai organizacijai kiekvieno pirkimo atveju nuspręsti ar tai taikyti ten nurodytus pagrindus tiekėjui ar ne. Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies nuostata įgyvendinamas Direktyvos 2009/81/EU 39 straipsnio 2 dalies c punktas. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-1218
įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punkte reikalavimai nebūti padariusiam atitinkamų nusikalstamų veikų keliami: pirma, tiekėjams, kurie yra fiziniai asmenys, antra, tiekėjų, kurie yra juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, vadovams ir kitiems tam tikrus įgaliojimus turintiems fiziniams asmenims, trečia, tiekėjams, kurie yra juridiniai asmenys, ketvirta, kitų valstybių tiekėjams.
Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo
pirkimo dokumentuose nustatyti tokio paties pobūdžio reikalavimus tik dviem subjektų grupėms iš prieš tai paminėtų keturių: pirma, tiekėjams, kurie yra fiziniai asmenys, antra, tiekėjams, kurie yra juridiniai asmenys. Svarstytina, ar projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punktas šiuo atžvilgiu neturėtų būti derinamas su projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Nepritarti Šiais dviem punktais yra perkeliamos skirtingos Direktyvos 2009/81/EB nuostatos. Svarstomo Įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punkto subjektų ratas apibrėžtas minėtos direktyvos 39 str. 1 d. 4 pastraipoje, o Įstatymo 34 str. 2 d. 2 p. – dirketyvos 39 st. 2 d. c) p. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-1218
dalies 2 punktas tobulintinas kalbine prasme – vietoje formuluotės „tiekėjas, kuris yra juridinis asmuo, dėl kurio per pastaruosius“ įrašytina formuluotė
„dėl tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, per pastaruosius“. Be to, po žodžio
„išvardytas“ įrašytinas žodis „nusikalstamas“. Pritarti
Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 4. 25.
25Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir projekto 26 straipsniu keičiamo įstatymo 52 straipsnio 8,
pinigines sumas, rašybą. Pritarti
26Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-09-1229
Projekto 29 straipsniu keičiamo įstatymo 69 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuriose vardinamos atsakomybės, kuri gali būti taikoma nurodytiems asmenims, rūšys, vertintinos kaip perteklinės ir nesukuriančios papildomo teisinio reguliavimo, todėl jų atsisakytina. Pritarti
27Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-09-12 * Projekto lyginamojo varianto 7, 13, 18, 24 straipsniuose dėstant keičiamo įstatymo atitinkamai 13, 28, 34 bei 47 straipsnius, išbraukiamas visas galiojančio straipsnio tekstas, ir paryškintu šriftu dėstomas visas naujos redakcijos straipsnio tekstas. Atkreipiame dėmesį, kad šie projektu keičiami straipsniai yra didelės apimties, yra keičiama mažesnioji teksto dalis, todėl lyginamajame variante visų straipsnių dėstymas naujai neatitinka Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2021 m. lapkričio 18 d. d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) 203.3 punkte išdėstytos nuostatos „projekto lyginamajame variante naujos redakcijos straipsnio ar punkto ir (ar) jų sudedamųjų dalių tekste daromi pakeitimai paryškinami (paryškintu šriftu rašomi tik pakeitimai, t. y. teisės akto paryškinimai panaikinami), o siūlomas išbraukti tekstas perbraukiamas plona linija“ bei neatitinka projekto lyginamojo varianto pagrindinio tikslo – aiškiai iliustruoti daromų pakeitimų turinį. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4.
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2022-09-274 (8¹) N
2Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
procedūras nėra pakankamai reglamentuojama. VPĮ projekto Nr. 1919 9 straipsnio 2 dalimi siūloma papildyti Viešųjų pirkimų įstatymo 29 straipsnį 4 dalimi ir nustatyti, kad perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu, be kita ko, „<...> pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties.“ Manome, kad formuluotė „esminė klaida, dėl kurios perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties“ yra abstrakti bei neinformatyvi, ir dėl to ji gali būti plačiai interpretuojama. Siekdami mažinti galimybes piktnaudžiauti nepagrįstais procedūrų nutraukimais, ir tuo pačiu sudaryti galimybę nutraukti procedūras, kai pradėjusi pirkimo procedūras pastebima, kad pirkimo dokumentuose yra esminių klaidų, dėl kurių pirkimas tampa nebetikslingas ar jam įvykus būtų nusipirktas ne tas objektas, kokio reikia perkančiajai organizacijai, siūlome aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyti, kada pirkimo dokumentų klaida laikoma esmine. Pažymėtina, kad ši pastaba taip pat aktuali:
<...>
straipsniui;
<...>
Pritarti Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 2. 2. Viešųjų pirkimų tarnyba, 2022-10-034
<...>
Dėl VPĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1919 9 straipsnio (29 straipsnio pakeitimas)/ PĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1922 8 straipsnio (41 straipsnio pakeitimas) – Tarnybos nuomone, reikėtų patikslinti siūlomą naują 4 dalies formuluotę, ją išdėstant taip: „4.
Perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, arba pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties pirkimas tampa nebetikslingas ar jį įvykdžius būtų įsigytas perkančiosios organizacijos poreikių neatitinkantis pirkimo objektas.“
<...>
Tarnyba naujai siūlomo straipsnio 4 daliai teikia tokią pačią pastabą
<...>
<...>
Pritarti Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 2. 3. Viešųjų pirkimų tarnyba, 2022-10-035
N
<...>
Dėl VPĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1919 35 straipsnio (95 straipsnio pakeitimas)/ PĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1922 31 straipsnio (101 straipsnio pakeitimas) – Tarnyba siūlytų patikslinti naujai siūlomą VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 19 punktą/ PĮ 101 straipsnio 1 dalies 15 punktą, žodžius „vidaus kontrolė“ pakeičiant žodžiu „valdysena“, taip aiškiau išdėstant, kad Tarnyba turės galimybes vertinti įvairius viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo aspektus. Pvz., VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 19 punktas tuomet būtų dėstomas taip:
„19) pagal savo kompetenciją vertina, kaip
perkančiojoje organizacijoje veikia pirkimų valdysena vidaus kontrolė;“.
<...>
Tarnyba naujai siūlomo 9 straipsnio 1 dalies 13 punkto formuluotei teikia tokią pačią pastabą <...>.
<...>
Pritarti iš dalies Argumentai: Pritariant Viešųjų pirkimų tarnybos pasiūlymo esmei, teikiamą formuluotę žr. Audito komiteto pasiūlyme Nr. 1. 4. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2022-09-276
(1),5
antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
pirkimų komisijos įgaliojimų išplėtimas didintų funkcijų koncentracijos prielaidas. VPĮ projekto Nr.
VPĮ projekto Nr. 1919 4 straipsnio 2 ir 4 dalimis siūloma keisti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas) 19 straipsnio 1 dalį, papildyti šį straipsnį 7 dalimi ir išplėsti viešųjų pirkimų komisijos įgaliojimus, kad ji galėtų (numatoma diskrecija) veikti ne tik pirkimo atlikimo etape, bet ir iniciavimo ir (ar) sutarties vykdymo. Iš aiškinamajame rašte pateikiamos informacijos darytina išvada, kad tokiu pakeitimu siekiama, kad organizuojant pirkimo procesą didesnis dėmesys būtų skiriamas iniciavimo ir sutarties vykdymo etapams. Kaip nurodėme 2022 m. vasario 24 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje, nekvestionuojame pasirengimo pirkimui ir viešojo pirkimo sutarties vykdymo svarbos pirkimo procedūrose. Tačiau laikomės pozicijos, kad kontrolės galimybės didėja ir neskaidrių susitarimų tikimybė mažėja, kai pirkimo iniciavimo, jo atlikimo ir sutarties vykdymo priežiūros funkcijos yra kaip įmanoma labiau atskirtos. Ir atvirkščiai, kai šios funkcijos sutelkiamos vieno asmens ar vienos asmenų grupės (komisijos) rankose, išauga korupcijos pasireiškimo ir neskaidrių sprendimų tikimybė. Manome, kad aiškinamajame rašte nurodomas šio pakeitimo siekis gali būti pasiekiamas be galimybių koncentruoti pirkimo iniciavimo, jo atlikimo ir sutarties vykdymo priežiūros funkcijas įtvirtinimo įstatyminiame lygmenyje. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome atsakyti nurodyto pakeitimo ir įstatyminiame lygmenyje įtvirtinti prikimo iniciavimo, jo atlikimo ir sutarties vykdymo funkcijų atskyrimą. Pažymėtina, kad ši pastaba taip pat aktuali:
<...>
straipsnio 2 ir 5 dalims;
<...>
Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad svarstomu įstatymo projektu siūloma įtvirtinti perkančiųjų organizacijų teisę (ne pareigą), tam tikrais atvejais tai pačiai komisijai veikti ne tik pirkimo atlikimo, bet ir iniciavimo ir (ar) sutarties vykdymo procesuose.
Pastebėtina, kad ir dabar praktikoje pirkimų komisijos bendradarbiauja su pirkimų iniciatoriais. Tai itin aktualu sudėtingų pirkimų atveju, ir tais atvejais, kai pirkimų atlikimui svarbus laiko momentas. Sudėtingų pirkimų atvejais komisijos dalyvavimas pirkimų pasirengimo etape galėtų prisidėti prie komisijos didesnio pirkimo objekto išmanymo ir profesionalesnio pirkimo atlikimo, ypač dėl to, kad komisijos turės būti specialisto pažymėjimą turintys asmenys. Įvertinus siūlomos nuostatos tikslus, svarstomu įstatymo projektu teikiamas nuostatas, susijusias su viešųjų pirkimų proceso skaidrinimu (interesų konflikto deklaravimu), siūlytina nepritarti Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabai. 5. Viešųjų pirkimų tarnyba, 2022-10-0311
Dėl VPĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1919 12 straipsnio (36 straipsnio pakeitimas)/ PĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1922 11 straipsnio (49 straipsnio pakeitimas) – Tarnyba siūlytų patikslinti siūlomas VPĮ 36 straipsnio 6 dalies/ PĮ 49 straipsnio 9 dalies formuluotes, suvienodinant jas su viešuosius pirkimus reglamentuojančių direktyvų nuostatomis ir išdėstant taip: „Perkančioji organizacija savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) dokumentus nesibaigus pasiūlymų pateikimo terminui. Tuo atveju, kai tikslinama skelbime paskelbta informacija, perkančioji organizacija privalo atitinkamai patikslinti skelbimą ir prireikus pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą protingumo kriterijų atitinkančiu laikotarpiu, per kurį tiekėjai, rengdami pasiūlymus, galėtų atsižvelgti į patikslinimus.
Tarptautinių pirkimų atveju negali būti daromi tokie esminiai pirkimo sąlygų pakeitimai, dėl kurių pirkimu galėtų būti suinteresuoti nauji tiekėjai būtų buvę galima leisti dalyvauti kitiems kandidatams nei iš pradžių atrinktieji arba pirkimo procedūra būtų pritraukusi daugiau dalyvių.“
<...>
11 straipsnio (25 straipsnio pakeitimas) – Tarnyba teikia tokią pačią pastabą <...>.
<...>
6Specialiųjų tyrimų tarnyba,
2022-09-2713
pasiūlymai:
<...>
pareigą) prašyti patikslinti, papildyti arba paaiškinti pateiktus dokumentus ar duomenis būtų sudaromos sąlygos tendencingai vertinti tiekėjų pateiktus dokumentus ar duomenis Pagal esamą reglamentavimą, Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 3 dalį, jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Tuo tarpu VPĮ projekto Nr. 1919 17 straipsnio 1 dalimi siūloma nustatyti ne pareigą prašyti patikslinti, papildyti arba paaiškinti pateiktus dokumentus ar duomenis, o teisę.
Manome, kad tokios diskrecijos nustatymas sudarys sąlygas šia teise naudotis nesąžiningai, t. y. galimos situacijos, kai tam tikrais atvejais dėl asmeninio suinteresuotumo nebus prašoma patikslinti, papildyti arba paaiškinti pateiktus dokumentus ar duomenis, bet pasiūlymai bus iš karto atmetami ar nepalankiai įvertinami pagal akivaizdžiai netikslius dokumentus ar duomenis (neobjektyviai dėl akivaizdžių netikslumų). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šio pakeitimo motyvai nenurodomi aiškinamajame rašte. Siekdami neišbalansuoti esamo reglamentavimo, siūlome atsisakyti minėto pakeitimo. Pažymėtina, kad ši pastaba taip pat aktuali:
<...>
straipsniui;
<...>
Nepritarti Pažymėtina kad Europos Sąjungos direktyvose 2014/24/ES ir 2014/25/ES taip pat numatyta teisė, o ne pareiga, perkančiajai organizacijai ar perkančiajam subjektui prašyti patikslinti pasiūlymą. Tokiu būdu siekiama, kad teikėjai atsakingai rengtų pasiūlymus ir dirbtinai nevilkintų pirkimo procedūrų. Pažymėtina, kad įstatymo projektu iš esmės keičiamas reguliavimas, kuriuo galima tikslinti pasiūlymą – siūloma perkančiajai organizacijai suteikti daugiau diskrecijos. Be kita ko, tokiu keitimu siekiama užtikrinti, kad nebūtų atmesti pasiūlymai, kai padaromos ne tik įstatyme išvardintos klaidos. 7. Viešųjų pirkimų tarnyba, 2022-10-0313
Tarnyba atkreipia dėmesį, jog keičiamo 28 straipsnio
nėra tiksli. Pažymėtina, jog kitaip nei VPI ir PĮ, kainos kriterijus nelaikomas vienu iš būdų nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą.
Atitinkamai, „ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikęs tiekėjas“ gali būti suprantama kaip referuojanti tik į 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą vertinimo kriterijų (o ne geriausio pasiūlymo nustatymą apskritai). Atitinkamai, tikslinga peržiūrėti ir kitas nuostatas, kuriose vartojama ši formuluotė. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 13 straipsniu keičiamą 28 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Perkančioji organizacija gali pasirinkti, ar dokumentų, įrodančių atitiktį šio įstatymo 33 straipsnio 9 dalies ir 40 straipsnio 9 dalies reikalavimams, prašo iš visų kandidatų ar dalyvių, ar tik iš tiekėjo, kurio pasiūlymas yra pirmas eilėje, ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo, prieš nustatydama jo pasiūlymą laimėjusiu. Informacija apie tokį pasirinkimą nurodoma pirkimo dokumentuose.“
Tarnyba siūlytų suvienodinti šio straipsnio formuluotę su atitinkamomis VPĮ ir PĮ nuostatomis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento išsakytas pastabas Pritarti Žr. Audito komiteto pasiūlymus Nr. 3, 4. 9. Viešųjų pirkimų tarnyba, 2022-10-0326
Dėl VPĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1919 30 straipsnio (86 straipsnio pakeitimas)/ PĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1922 27 straipsnio (94 straipsnio pakeitimas) – siekiant aiškumo, Tarnyba siūlo patikslinti siūlomą 86 straipsnio 2 dalies formuluotę ir išdėstyti ją taip: „2.
Laikoma, kad Jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, atsisakė ją sudaryti, jeigu:
sudaryti, arba arba nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento,
2) iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko nepasirašo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, arba
3) atsisako sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį šiame įstatyme ir pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis, arba
4) tiekėjų grupė neįsteigia juridinio asmens, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, arba
5) , laikoma, kad jis (jie) atsisakė sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį. Tokiu atveju arba jeigu tiekėjas iki perkančiosios organizacijos nurodyto termino nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, arba
6) neįvykdo kitų pirkimo sutartyje nustatytų jos įsigaliojimo sąlygų., Tokiu atveju perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, nepateikusio pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo ar neįvykdžiusio kitų pirkimo sutarties įsigaliojimo sąlygų, jeigu tenkinamos šio įstatymo
<...>
Tarnyba keičiamai 52 straipsnio 2 daliai teikia tokią pačią pastabą <...>.
<...>
Nepritarti Viešųjų pirkimų tarnybos siūlomas straipsnio nuostatų išdėstymas pakeičia įstatymo projekto siūlomo straipsnio esmę. Siūlomi 5 ir 6 punktai laikytini atskirais atvejais, nesusijusiais su 1-4 punktuose nurodytais atsisakymo sudaryti sutartį atvejais.
Todėl netikslinga atsisakymo sudaryti pirkimo ar preliminariąją sutartis pagrindus dėstyti punktais. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas dėstymas iš esmės yra neteisingas, nes Įstatymo straipsnį sudaro dalys ir jų punktai. 10. Viešųjų pirkimų tarnyba, 2022-10-0326
<...>
Pakeitimų projektai taip pat papildo VPĮ 19 straipsnį / PĮ 31 straipsnį nauja 7 dalimi, kuri numato, jog už pirkimo sutarties vykdymą atsakingais galima skirti ne tik asmenis, bet ir Komisiją. Tarnyba atkreipia Jūsų dėmesį, kad ši nauja nuostata yra susijusi su VPĮ 87 straipsnio 1 dalies 12 punkto/ PĮ 95 straipsnio 1 dalies
pakeitimo projekto 28 straipsnio 1 dalis), kurios numato pareigą pirkimo sutartyje nustatyti už sutarties vykdymą atsakingą asmenį (asmenis). Tarnyba siūlytų patikslinti VPĮ pakeitimo projekto 31 straipsnio 1 dalimi/ PĮ pakeitimo projekto 28 straipsnio 1 dalimi atliekamus VPĮ 87 straipsnio 1 dalies 12 punkto/ PĮ 95 straipsnio 1 dalies 12 punkto nuostatų pakeitimus ir išdėstyti šias nuostatas atsižvelgiant į galimybę, jog sutarties vykdymą atsakinga gali būti ir Komisija. Pvz., VPĮ 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata galėtų būti formuluojama taip: „12) perkančiosios organizacijos vadovo sprendimu už sutarties vykdymą skiriamas atsakingas asmuo (asmenys) ar Komisija, atsakingas už sutarties vykdymą, sutarties ir pakeitimų paskelbimą pagal šio įstatymo 86 straipsnio 9 dalies nuostatas.“
<...>
Naujai siūlomo 52 straipsnio 5 dalies 14 punkto formuluotei teikiama tokia pati pastaba, <...>(dėl VPĮ 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto formuluotės).
<...>
Nepritarti Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo 52 straipsnis reglamentuoja raštu sudaromos pirkimų sutarties turinį.
Įstatymo projekto 26 straipsnio 5 dalimi siūloma numatyti, kad raštu sudaromoje sutartyje turi būti nurodytas asmuo, atsakingas už sutarties vykdymą. Iš esmės nurodomas kontaktinis asmuo. Atkreiptinas dėmesys, kad dažniausiai pirkimų komisiją sudaro keletas žmonių, todėl nėra tikslinga juos visus nurodyti sutartyje. Tiekėjui svarbu ne visi komisijos nariai, o tie, su kuriais bus reikalinga bendrauti, todėl tikslinga pirkimo sutartyje nurodyti konkrečius kontaktinius asmenis, o ne komisiją in corpore. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto nuostatos siūlytina netikslinti. 11. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2022-09-2726
pasiūlymai:
<...>
įstatyme nustatytų reikalavimų pirkimo sutarties turiniui sudarytų galimybę sutarties šalims piktnaudžiauti susitariant dėl galimai viešojo intereso neatitinkančio sutarties turinio. VPĮ projekto Nr. 1919 31 straipsnio 2 dalimi siūloma Viešųjų pirkimų įstatymo 87 straipsnį papildyti 4 dalimi: „4.
Šio straipsnio reikalavimai gali būti netaikomi raštu sudaromai sutarčiai, jeigu numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio) arba kai sutarties turinys yra vienodas visiems tokių prekių, paslaugų ar darbų gavėjams ir tiekėjas jo nekeičia pagal individualius poreikius.“ Kaip nurodėme 2022 m. vasario 24 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje, iš siūlymo teisinio reglamentavimo nėra aišku, kurie reikalavimai pirkimo sutarties turiniui gali būti netaikomi, pavyzdžiui, ar pirkimo sutartyje gali būti nenustatomos sutarties šalių teisės ir pareigos (Viešųjų pirkimų įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba perkamos prekės, paslaugos ar darbai, preliminarus ar tikslus jų kiekis (Viešųjų pirkimų įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad dėl to, jog nuo 2023 m. sausio 1 d., kai numatoma pirkimo sutarties vertė neviršys 15 000 Eur, apie mažos vertės pirkimą bus galima neskelbti, mažės tokių pirkimų viešumas ir skaidrumas, manome, kad galimybė netaikyti tam tikrų reikalavimų pirkimo sutarties turiniui gali būti taikoma selektyviai ir gali padidinti korupcijos pasireiškimo tikimybę. Siekdami teisinio reglamentavimo aiškumo, siūlome detaliau reglamentuoti, kurie reikalavimai pirkimo sutarties turiniui gali būti netaikomi ir svarstyti, ar numatoma 15 000 Eur riba, iki kada šie reikalavimai gali būti netaikomi, yra proporcinga galimai rizikai, susijusiai su galimybe sutarties šalims piktnaudžiauti dėl sutarties turinio sudarymo. Pažymėtina, kad ši pastaba taip pat aktuali:
<...>
2.2.2. VPGSĮ projekto Nr. 1925 26 straipsnio 7 daliai.
Sutiktina su įstatymo projekto iniciatorių teigimu, kad perkančiosios organizacijos gali susidurti su praktiniais sunkumais, kuomet sudarant standartines sutartis būtina laikytis Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytų pirkimų sutarčių turinio reikalavimų. Siekiant išvengti tokių situacijų siūlytina pritarti teikiamoms pataisoms, pagal kurias viešųjų pirkimų sutartims galėtų būti netaikomi Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyti sutarties turinio reikalavimai, kai sutarties turinys yra vienodas visiems tokių prekių, paslaugų ar darbų gavėjams ir tiekėjams. Manytina, kad detalizuoti, kurie konkrečiai viešųjų pirkimų sutarties turiniui keliami reikalavimai netaikomi yra netikslinga, nes standartinės sutartys gali būti skirtingos. Įtvirtinus detalizavimą – nebūtų išspręsta praktikoje kylanti problema, su kuria susiduria perkančiosios organizacijos. Atsižvelgiant į tai, kad svarstomame įstatyme yra numatyta, kad pirkimai iki 15 000 Eur gali vykti neskelbiamų derybų būdu ir kad įstatymo projektu siekiama paprastinti viešųjų pirkimų vykdymą atliepiant į perkančiosioms organizacijoms praktikoje kylančias problemas, manytina, kad perkančiosios organizacijos, įvertinusios perkamą objektą bei atsižvelgdamos į pirkimo ypatumus, pačios galėtų pasirinkti, kuriuos sutarties turinio reikalavimus tikslinga įtraukti į sutartį. 12. Viešųjų pirkimų tarnyba, 2022-10-0329
<...>
Dėl VPĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1919 36 straipsnio (97 straipsnio pakeitimas)/ PĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1922 32 straipsnio (103 straipsnio pakeitimas) – Tarnyba siūlo patikslinti keičiamą VPĮ 97 straipsnio 2 dalies/PĮ 103 straipsnio 2 dalies nuostatą ir išdėstyti ją taip: „2.
Komisijos nariai, ekspertai, stebėtojai, už sutarties vykdymą atsakingi asmenys ir kiti pirkimuose dalyvaujantys ar galintys daryti įtaką jų rezultatams asmenys už savo veiksmus ir sprendimus veiką atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, yra traukiami tarnybinėn, administracinėn, civilinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn“. Taikomos atsakomybės rūšių išvardinimas yra perteklinė nuostata, kadangi konkrečiu atveju taikomos atsakomybės rūšį apsprendžia kiti specialieji teisės aktai. Taipogi, Tarnybos vertinimu, sąvoka „veika“ yra nevartotina – ji būdinga baudžiamajai teisei.
<...>
Tarnyba teikia tą pačią pastabą,<...>. Taip pat Tarnyba siūlytų suvienodinti šio straipsnio formuluotę su atitinkamomis VPĮ ir PĮ nuostatomis, papildant ją 4-6 punktais.
<...>
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1925 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Viešųjų pirkimų tarnybos pasiūlymus, kuriems Audito komitetas pritarė, Audito komiteto pasiūlymus bei Audito komiteto pasiūlymus, pateiktus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1919. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Audito komitetas, 2022-10-125
1.
Praktikoje kyla neaiškumų, ar Viešųjų pirkimų tarnybos kompetencija apima pirkimų, kurie atliekami visiškai nesilaikant viešųjų pirkimų teisės aktų reikalavimų, vertinimą. Tais atvejais, kai priimamas neteisingas sprendimas dėl juridinio asmens neatitikimo perkančiosios organizacijos apibrėžimui, sutarties neatitikimo viešojo pirkimo sutarties apibrėžimui, išimties netinkamo taikymo ar pan. ir dėl šių sprendimų atliekant pirkimus nesivadovaujama Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimais, padaromas grubiausias įstatymo pažeidimas. Tačiau šiais atvejais taip pat keliamas klausimas, ar Viešųjų pirkimų tarnyba gali vertinti pirkimą, kuris juridinio asmens teigimu nėra viešasis pirkimas, taip pat ar Viešųjų pirkimų tarnyba gali atlikti vertinimus dėl juridinio asmens sprendimų ar veiksmų nelaikyti savęs perkančiąja organizacija. Todėl būtina patikslinti Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijos formuluotę, iš kurios būtų aišku, kad įstatymo laikymosi priežiūra apima ir įstatymo nuostatų, kurios lemia pareigą taikyti įstatymo reikalavimus, laikymosi priežiūrą. Atitinkamai, tikslinga aiškiau suformuluoti Viešųjų pirkimų tarnybos teises. Iš 9 straipsnio 2 dalies nuostatų turi būti aišku, kad Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę gauti informaciją ir dokumentus ne tik susijusius su konkrečiu viešuoju pirkimu, bet ir visus kitus dokumentus, kurie reikalingi funkcijoms atlikti. Taip pat turi būti aišku, kad Viešųjų pirkimų tarnybos įpareigojimai pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus apima visus sprendimus ir veiksmus, kurie prieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms, t. y. ir tuos sprendimus ir veiksmus, kurie lemia visišką įstatymo reikalavimų nesilaikymą (pvz., dėl netinkamo perkančiosios organizacijos, pirkimo sutarties apibrėžimo ar išimčių interpretavimo). 2.
tarnybos sprendimų būtų laikomasi, siūlytina nustatyti Viešųjų pirkimų tarnybai teisę, nustačius įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus, priimti įpareigojančius sprendimus juridinių asmenų atžvilgiu dėl pirkimo procedūrų nutraukimo, pirkimų vykdymo pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, neteisėtų sprendimų ar veiksmų, įskaitant sprendimą ar veiksmą prekių, paslaugų ar darbų įsigijimui netaikyti viešuosius pirkimus reglamentuojančio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų, pakeitimo ar panaikinimo. Taip pat nustačiusi, kad sutartys sudarytos neteisėtai, gindama viešąjį interesą, Viešųjų pirkimų tarnyba galėtų kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia ir (arba) alternatyvių sankcijų taikymo. 3. Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti Viešųjų pirkimų tarnybos funkciją vertinti, kaip perkančiojoje organizacijoje veikia pirkimų vidaus kontrolė. Atsižvelgiant į tarnybos siekį vertinti įvairius viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo aspektus, ne tik susijusius su pirkimų vidaus kontrole, siūlytina išplėsti Viešųjų pirkimų tarnybai projektu pavedamą funkciją, nustatant, kad tarnyba vertina kaip perkančiojoje organizacijoje vykdomas pirkimų organizavimas ir kaip veikia pirkimų vidaus kontrolė. 4. Atsižvelgiant į praktikoje kylančias problemas, kai Viešųjų pirkimų tarnybai priėmus sprendimą perkančiosios organizacijos turi galimybes apskundus tarnybos vertinimus toliau vykdyti pirkimus nesilaikant Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, siūlytina nustatyti, kad skundo padavimas dėl Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo, kuriuo perkančioji organizacija įpareigojama pakeisti ar panaikinti sprendimus ar veiksmus, kurie lemia šio įstatymo reikalavimų nesilaikymą, nesustabdo Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo vykdymo, išskyrus atvejus, kai ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija ar teismas nusprendžia kitaip.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
ir jį išdėstyti taip:
1) vykdo šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, prižiūri, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų nuostatų, įskaitant šių teisės aktų reikalavimus nuostatų dėl pirkimo sutarčių vykdymo, taip pat nuostatų, lemiančių pareigą taikyti šio įstatymo reikalavimus;
dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „12) administruoja pagal šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalį paskelbtą informaciją apie tiekėjus, kurie pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šio įstatymo 34, 35, 36, 37 straipsniuose nustatytiems reikalavimams ir pagal šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalį perkančiųjų organizacijų paskelbtą informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus;“. 2.3. Papildyti 9 straipsnio 1 dalį nauju 13 punktu: „13) pagal savo kompetenciją vertina, kaip perkančiojoje organizacijoje vykdomas pirkimų organizavimas ir veikia pirkimų vidaus kontrolės sistema;“. 3.4. Papildyti 9 straipsnio 1 dalį 14 punktu: „14) patvirtinti šio įstatymo įgyvendinimo priežiūros vykdymo tvarką.“
atitinkamai laikyti 15 punktu. 6.
dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) gauti iš perkančiosios organizacijos ar kitų asmenų su pirkimais ir pirkimo sutarties vykdymu susijusią informaciją ir dokumentus, reikalingus Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijoms atlikti, taip pat laikinai, ne ilgiau kaip 30 dienų, paimti iš perkančiosios organizacijos ar kitų asmenų šių dokumentų originalus, įforminusi tai dokumentų poėmio aktu. Prireikus Viešųjų pirkimų tarnyba gali šį terminą pratęsti dar 30 dienų.“
dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) įtarusi šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti perkančiąją organizaciją juridinį asmenį sustabdyti pirkimo procedūras, pirkimą ir
(ar) neatlikti kitų veiksmų, kuriais galimai pažeidžiami šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimai, kol Viešųjų pirkimų tarnyba pateiks perkančiosios organizacijos juridinio asmens pateiktų dokumentų ir sprendimų vertinimą, o nustačiusi šiuos pažeidimus – įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus;“. 8. Papildyti 95 straipsnio 2 dalį nauju 5 punktu ir jį išdėstyti taip: „5) nustačiusi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti juridinį asmenį nutraukti pirkimo procedūras, vykdyti pirkimus pagal šį įstatymą, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus, įskaitant sprendimą ar veiksmą prekių, paslaugų ar darbų įsigijimui netaikyti šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų, o nustačiusi, kad pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis sudaryta neteisėtai, gindama viešąjį interesą, kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia ir (arba) alternatyvių sankcijų taikymo;“ 9.
Pripažinti netekusiu galios 9 straipsnio 2 dalies 8 punktą:
„8) nustačiusi šio įstatymo ir kitų su jo
įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus, gindama viešąjį interesą, ypač gynybos ir (arba) saugumo interesą, kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir (arba) alternatyvių sankcijų taikymo;“. 10. Buvusius 9 straipsnio 2 dalies 5-7 punktus laikyti 6-8 punktais. 11. Papildyti 9 straipsnį 2¹ dalimi: „2¹. Skundo padavimas dėl sprendimo, kuriuo juridinis asmuo Viešųjų pirkimų tarnybos įpareigojamas pakeisti ar panaikinti sprendimą ar veiksmą prekių, paslaugų ar darbų įsigijimui netaikyti šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų, nesustabdo Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo vykdymo, išskyrus atvejus, kai ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija ar teismas nusprendžia kitaip.“
2Seimo Audito komitetas,
2022-10-124 (8¹) N (4)N Argumentai: Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti perkančiųjų organizacijų teisę nutraukti pradėtas pirkimo ar konkurso procedūras, jeigu pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų.
Pritariant Seimo Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Viešųjų pirkimų tarnybos pastaboms, sutiktina, kad projekto nuostata yra netiksli, galimai sudaranti sąlygas piktnaudžiauti procedūrų nutraukimais. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti svarstomo įstatymo projekto nuostatą, aiškiai nurodant, kad galimybė nutraukti pradėtas pirkimo procedūras yra siejama su pasekmėmis - pirkimas tampa nebetikslingas ar jam įvykus būtų nusipirktas ne tas objektas, kokio reikia perkančiajai organizacijai, kurios atsirado dėl klaidų, padarytų pirkimų dokumentuose. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsniu pildomą įstatymo 8¹ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, arba pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties. pirkimas tampa nebetikslingas ar jį įvykdžius būtų įsigytas perkančiosios organizacijos poreikių neatitinkantis pirkimo objektas.“
3Seimo Audito komitetas,
2022-10-1218
Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento bei Viešųjų pirkimų tarnybos pastabas, siekiant teisinio aiškumo, tikslinga aiškiai atskirti subjektų grupes, kurioms taikytini reikalavimai dėl teistumo, tikslinti nusikalstamų veikų sąrašą, derinant veikų pavadinimus su Baudžiamajame kodekse naudojamais pavadinimais, tiksliai atskiriant, kokiomis veikomis kėsinamasi į Europos Sąjungos finansinius interesus, konkrečiau išdėstyti atvejus, kuomet perkančioji organizacija atmeta tiekėjo paraiškas ir pasiūlymus.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punktą skaidyti į atskirus punktus ir papunkčius. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 18 straipsniu keičiamą 34 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Perkančioji organizacija atmeta paraiškas ir pasiūlymus, jeigu:
1) tiekėjas, kuris yra fizinis asmuo, arba tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, vadovas, kitas valdymo ar priežiūros organo narys ar kitas asmuo (asmenys), turintis (turintys) teisę turinčio (turinčių) teisę atstovauti tiekėjui ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, asmuo (asmenys), turintis (turintys) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus (supaprastinto pirkimo atveju – tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, vadovo ar asmens (asmenų), turinčio (turinčių) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus), turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba dėl tiekėjo (juridinio asmens) per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam, už teroristinį ir su teroristine veikla susijusį nusikaltimą, valstybės paslapties atskleidimą ar praradimą, už kyšininkavimą, prekybą poveikiu, papirkimą, sukčiavimą, kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, mokesčių nesumokėjimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą ar piktnaudžiavimą, kai šiomis nusikalstamomis veikomis kėsinamasi į Europos Sąjungos finansinius interesus, kaip apibrėžta Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, parengtos vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, 1 straipsnyje, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą arba dėl kitų valstybių tiekėjų yra priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už Direktyvos 2009/81/EB 39 straipsnio 1 dalyje išvardytuose Europos Sąj
ungos teisės aktuose apibrėžtus nusikaltimus;
1) dėl tiekėjo, kuris yra fizinis asmuo, arba dėl tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, vadovo, kito valdymo ar priežiūros organo nario ar kito asmens (asmenų), turinčio (turinčių) teisę atstovauti tiekėjui ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, asmens (asmenų) turinčio (turinčių) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus (supaprastinto pirkimo atveju – tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, vadovo ar asmens (asmenų), turinčio (turinčių) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus), per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis ir šis asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už:
paslapties atskleidimą ar praradimą;
juridinio asmens veiklą, kredito, paskolos, tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą ir (arba) organizavimą ar piktnaudžiavimą, kai šiomis nusikalstamomis veikomis kėsinamasi į Europos Sąjungos finansinius interesus, kaip apibrėžta Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, parengtos vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, 1 straipsnyje;
f) kitose valstybėse atliktą nusikaltimą, apibrėžtą kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, įgyvendinančiuose Direktyvos 2009/81/EB 39 straipsnio 1 dalyje išvardytus Europos Sąjungos teisės aktus;
2) dėl tiekėjo
(juridinio asmens) per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šios dalies 1 punkto a-f papunkčiuose nurodytas nusikalstamas veikas;
2) 3) perkančioji organizacija bet kokiomis tinkamomis priemonėmis gali įrodyti, kad tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, dėl kurio perkančioji organizacija abejoja tiekėjo sąžiningumu, kai jis:
a) yra padaręs finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimą ir nuo jo padarymo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai;
b) neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40¹ straipsnio 1 dalyje.
Perkančioji organizacija atmeta paraiškas ir pasiūlymus, jeigu:
1) tiekėjas, kuris yra fizinis asmuo, arba tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, vadovas, kitas valdymo ar priežiūros organo narys ar kitas asmuo (asmenys), turintis (turintys) teisę turinčio (turinčių) teisę atstovauti tiekėjui ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, asmuo (asmenys), turintis (turintys) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus (supaprastinto pirkimo atveju – tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, vadovo ar asmens (asmenų), turinčio (turinčių) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus), turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba dėl tiekėjo (juridinio asmens) per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam, už teroristinį ir su teroristine veikla susijusį nusikaltimą, valstybės paslapties atskleidimą ar praradimą, už kyšininkavimą, prekybą poveikiu, papirkimą, sukčiavimą, kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, mokesčių nesumokėjimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą ar piktnaudžiavimą, kai šiomis nusikalstamomis veikomis kėsinamasi į Europos Sąjungos finansinius interesus, kaip apibrėžta Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, parengtos vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, 1 straipsnyje, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą arba dėl kitų valstybių tiekėjų yra priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už Direktyvos 2009/81/EB 39 straipsnio 1 dalyje išvardytuose Europos Sąjungos teisės aktuose apibrėžtus nusikaltimus;
1) dėl tiekėjo, kuris yra fizinis asmuo, arba dėl tiekėjo, kuri
s yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, vadovo, kito valdymo ar priežiūros organo nario ar kito asmens (asmenų), turinčio (turinčių) teisę atstovauti tiekėjui ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, asmens (asmenų) turinčio (turinčių) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus (supaprastinto pirkimo atveju – tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, vadovo ar asmens (asmenų), turinčio (turinčių) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus), per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis ir šis asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už:
paslapties atskleidimą ar praradimą;
juridinio asmens veiklą, kredito, paskolos, tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą ir (arba) organizavimą ar piktnaudžiavimą, kai šiomis nusikalstamomis veikomis kėsinamasi į Europos Sąjungos finansinius interesus, kaip apibrėžta Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, parengtos vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, 1 straipsnyje;
f) kitose valstybėse atliktą nusikaltimą, apibrėžtą kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, įgyvendinančiuose Direktyvos 2009/81/EB 39 straipsnio 1 dalyje išvardytus Europos Sąjungos teisės aktus;
2) dėl tiekėjo (juridinio asmens) per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šios dalies
1 punkto a-f papunkčiuose nurodytas nusikalstamas veikas;
2) 3) perkančioji organizacija bet kokiomis tinkamomis priemonėmis gali įrodyti, kad tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, dėl kurio perkančioji organizacija abejoja tiekėjo sąžiningumu, kai jis:
a) yra padaręs finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimą ir nuo jo padarymo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai;
b) neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40¹ straipsnio
vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo 40¹ straipsnio
administravimo įstatymo 40¹ straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų padarymo dienos, tačiau visais atvejais šie terminai negali būti ilgesni negu 3 metai;
c) yra padaręs draudimo sudaryti draudžiamus susitarimus, įtvirtinto Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnyje ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, pažeidimą ir nuo jo padarymo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai;
d) tiekėjas yra neįvykdęs pirkimo sutarties, sudarytos vadovaujantis šiuo įstatymu, Viešųjų pirkimų įstatymu ar Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu, ar koncesijos sutarties arba netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Civilinio kodekso 6.217 straipsnyje (toliau – esminis pirkimo sutarties pažeidimas), dėl kurio per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta sutartis arba per pastaruosius 3 metus buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos, perkančiojo subjekto ar suteikiančiosios institucijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ar per pastaruosius 3 metus buvo priimtas perkančiosio
s organizacijos sprendimas, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to buvo pritaikyta sutartyje nustatyta sankcija.
Taikant šį tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindą vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo 40¹ straipsnio
administravimo įstatymo 40¹ straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų padarymo dienos, tačiau visais atvejais šie terminai negali būti ilgesni negu 3 metai;
c) yra padaręs draudimo sudaryti draudžiamus susitarimus, įtvirtinto Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnyje ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, pažeidimą ir nuo jo padarymo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai;
d) tiekėjas yra neįvykdęs pirkimo sutarties, sudarytos vadovaujantis šiuo įstatymu, Viešųjų pirkimų įstatymu ar Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu, ar koncesijos sutarties arba netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Civilinio kodekso 6.217 straipsnyje (toliau – esminis pirkimo sutarties pažeidimas), dėl kurio per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta sutartis arba per pastaruosius 3 metus buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos, perkančiojo subjekto ar suteikiančiosios institucijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ar per pastaruosius 3 metus buvo priimtas perkančiosios organizacijos sprendimas, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to buvo pritaikyta sutartyje nustatyta sankcija. Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat pašalinamas iš pirkimo procedūros, kai vadovaujantis kitų valstybių teisės aktais per pastaruosius 3 metus nustatyta, kad jis, vykdydamas ankstesnę pirkimo ar koncesijos sutartį, sutartyje nustatytą esminį reikalavimą įgyvendino su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to ta ankstesnė sutartis buvo nutraukta anksčiau laiko, buvo pareikalauta atlyginti žalą ar taikomos kitos panašios sankcijos.“ Pritarti 4.
Seimo Audito komitetas, 2022-10-1218
Argumentai: Atsižvelgiant į teisės departamento pastabas, siekiant teisinio aiškumo reglamentuojant atvejus, kuomet perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, tikslinga suvienodinti įstatyme naudojamus terminus. Atsižvelgiant į tai, siūlytina pakeisti Įstatymo projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 18 straipsniu keičiamo 34 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu:
1) tiekėjas yra nemokus, jam iškelta restruktūrizavimo ar bankroto byla, inicijuotos ar pradėtos likvidavimo procedūros, kai jo turtą valdo teismas ar nemokumo administratorius, kai jis su kreditoriais yra sudaręs taikos sutartį (tiekėjo ir kreditorių susitarimą tęsti tiekėjo veiklą, kai tiekėjas prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti), kai jis yra sustabdęs ar apribojęs savo veiklą arba jo padėtis pagal valstybės, kurioje jis registruotas, teisės aktus yra tokia pati ar panaši;
2) tiekėjas, kuris yra fizinis asmuo, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba tiekėjas, kuris yra juridinis asmuo, dėl kurio per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, intelektinei ar pramoninei nuosavybei, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, taip pat už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu ginklais, šaudmenimis, karine įranga, sprogmenimis, sprogstamosiomis bei radioaktyviosiomis medžiagomis, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje išvardytas veikas;
2) dėl tiekėjo, kuris yra fizinis asmuo, per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis ir šis asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, intelektinei ar pramoninei nuosavybei, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, taip pat už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu ginklais, šaudmenimis, karine įranga, sprogmenimis, sprogstamosiomis bei radioaktyviosiomis medžiagomis, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje išvardytas nusikalstamas veikas;
3) dėl tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šios dalies 2 punkte nurodytas nusikalstamas veikas;
3) 4) tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą (išskyrus nurodytą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte), dėl kurio perkančioji organizacija abejoja tiekėjo sąžiningumu ir šį pažeidimą gali įrodyti bet kokiomis tinkamomis priemonėmis.
Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu:
1) tiekėjas yra nemokus, jam iškelta restruktūrizavimo ar bankroto byla, inicijuotos ar pradėtos likvidavimo procedūros, kai jo turtą valdo teismas ar nemokumo administratorius, kai jis su kreditoriais yra sudaręs taikos sutartį (tiekėjo ir kreditorių susitarimą tęsti tiekėjo veiklą, kai tiekėjas prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti), kai jis yra sustabdęs ar apribojęs savo veiklą arba jo padėtis pagal valstybės, kurioje jis registruotas, teisės aktus yra tokia pati ar panaši;
2) tiekėjas, kuris yra fizinis asmuo, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba tiekėjas, kuris yra juridinis asmuo, dėl kurio per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, intelektinei ar pramoninei nuosavybei, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, taip pat už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu ginklais, šaudmenimis, karine įranga, sprogmenimis, sprogstamosiomis bei radioaktyviosiomis medžiagomis, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje išvardytas veikas;
2) dėl tiekėjo, kuris yra fizinis asmuo, per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis ir šis asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, intelektinei ar pramoninei nuosavybei, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, taip pat už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu ginklais, šaudmenimis, karine įranga, sprogmenimis, sprogstamosiomis bei radioaktyviosiomis medžiagomis, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje išvardytas nusikalstamas veikas;
3) dėl tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šios dalies 2 punkte nurodytas nusikalstamas veikas;
3) 4) tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą (išskyrus nurodytą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte), dėl kurio perkančioji organizacija abejoja tiekėjo sąžiningumu ir šį pažeidimą gali įrodyti bet kokiomis tinkamomis priemonėmis. Šiuo pagrindu perkančioji organizacija gali pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jei nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai;
4) 5) tiekėjas, jo subrangovas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, gamintojas ar juos kontroliuojantis asmuo (įskaitant jų teikiamų paslaugų, tiekiamų prekių, įrangos ypatybes) nėra patikimas ar kelia grėsmę nacionaliniam saugumui;
5) 6) tiekėjas nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įmokų mokėjimu pagal valstybės, kurioje jis registruotas, ar valstybės, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus;
6) 7) tiekėjas nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu pagal valstybės, kurioje jis registruotas, ar valstybės, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus.
Tiekėjas laikomas įvykdžiusiu įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, jeigu jo neįvykdytų įsipareigojimų suma yra mažesnė kaip 50 eurų;
7) 8) tiekėjas pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šio įstatymo 34, 35, 36, 37 straipsniuose nustatytiems reikalavimams ir tai perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis. Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat šalinamas iš pirkimo procedūros, kai ankstesnių procedūrų, atliktų šio įstatymo, Viešųjų pirkimų įstatymo, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo ar Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nustatyta tvarka, metu nuslėpė informaciją ar pateikė šiame punkte nurodytą melagingą informaciją ir dėl to per pastaruosius vienus metus buvo pašalintas iš pirkimo procedūrų.
Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat pašalinamas iš pirkimo procedūros, kai, vadovaujantis kitų valstybių teisės aktais, ankstesnių pirkimo procedūrų metu jis nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją ir dėl to per pastaruosius vienus metus buvo pašalintas iš pirkimo ar koncesijos suteikimo procedūrų arba jam taikomos kitos panašios sankcijos.“
7Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0,
susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: J. Razma. Komiteto pirmininkas (Parašas) Zigmantas Balčytis (Komiteto biuro patarėja R. Petrukaitė) [1] Nors BK 97 straipsnis to expressis verbis nereglamentuoja, tačiau teisėkūroje dominuoja požiūris, jog teistumas būdingas tik tiems atvejams, kai dėl nusikaltimo padarymo kaltu pripažįstamas fizinis asmuo. Būtent dėl to nesiūlome projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punkte juridinių asmenų teisės teikti paraiškas ir pasiūlymus ribojimo sieti su neišnykusiu ar nepanaikintu teistumu. [2] Pvz., 5 metus po apkaltinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, jeigu kitos valstybės tiekėjas yra juridinis asmuo, ir pan.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
DĖL Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. IX-1491 pakeitimo įstatymo projektO NR. XIVP-1925 2022-09-28
dalyvavo: Komiteto nariai: pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas, Virgilijus Alekna, Raimundas Lopata, Arvydas Pocius, Valdas Rakutis, Saulius Skvernelis, Dovilė Šakalienė. Komiteto biuras: vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Mantas Lapinskas, Justas Gaidys, vyresnysis specialistas Gediminas Kazėnas. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėjas Simonas Mikšys, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vedėja Aurelija Ylė, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Viešųjų pirkimų politikos skyriaus skyriaus patarėja Dovilė Šacikauskė, Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, Krašto apsaugos ministerijos Įsigijimų politikos skyriaus patarėja Ramunė Bernotienė, Vadovybės apsaugos tarnybos vadas Rymantas Mockevičius, Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus viršininkas Mindaugas Gusčius, Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Andrėjus Fominas, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius Darius Vedrickas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-133 1.
Projekto 3 straipsniu keičiamo Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 8 straipsnio 3 dalyje nuoroda turėtų būti teikiama ne į šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 papunkčius, o į šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus (past. – šie punktai papunkčių apskritai neturi). Pritarti Techninė pastaba. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nuostatoje iki dvitaškio brauktinas perteklinis žodis „pirkimo“. Pritarti Redakcinė pastaba. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 81 straipsnio 2 dalies 1 punkte prieš žodžius
„sudaroma preliminarioji sutartis“ įrašytinas žodis „arba“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 8¹ straipsnio 4 dalies nuostata dėl teisės nutraukti pirkimo procedūras, jei pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių perkančioji organizacija „negali sudaryti pirkimo sutarties“ vertintina kaip netiksli. Net jei pirkimo dokumentuose ir padarytos tokios klaidos, objektyviai pirkimo sutartis gali būti sudaryta, tik ji neatitiks perkančiosios organizacijos interesų, ir, kaip nurodoma projekto aiškinamajame rašte, „pirkimas tampa nebetikslingas ar jam įvykus būtų nusipirktas ne tas objektas, kokio reikia perkančiajai organizacijai“. Dėl šios priežasties sąlyga „negali sudaryti pirkimo sutarties“ keistina nurodant minėtas aplinkybes.
Pritarti Pasiūlymas: Atsižvelgiant į LRSK Teisės departamento pastabą, siūloma patikslinti Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 8¹ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.Perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, arba pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių pirkimas tampa nebetikslingas ar jam įvykus būtų nusipirktas ne tas objektas, kokio reikia perkančiajai organizacijai. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 14 punkte žodis
„patvirtinti“ keistinas į „tvirtina“. Pritarti
Redakcinė pastaba. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
rašytinas neperbrauktai. Pritarti Techninė pastaba (žodis „jos“ yra perteklinis). 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje prieš žodžius
„nėra privaloma“ įrašytinas žodis „jiems“. Pritarti
Redakcinė pastaba. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punkte brauktinas perteklinis žodis „informacija“. Pritarti Redakcinė pastaba. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
siūloma nustatyti atvejus, kada perkančioji organizacija gali pirkimo sutartį sudaryti nesilaikydama „kitų <…> pirkimo sutarties <…> formai nustatytų reikalavimų“.
Ši nuostata tikslintina nurodant, kad turimi omenyje tik keičiamame įstatyme nustatyti reikalavimai sutarties formai, nes siūloma formuluotė gali būti suprantama ir kaip konkuruojanti su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73 ir 1.74 straipsniuose nustatytais imperatyviais reikalavimais sandorių formai. Pritarti Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į LRSK Teisės departamento pastabą, siūloma patikslinti 9 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Papildyti 22 straipsnį 17 dalimi:
pirkimo ir šio įstatymo 2 priede nurodytų paslaugų tarptautinio pirkimo atvejais perkančioji organizacija, vykdydama neskelbiamas derybas šio įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 3, 4 ir 5 punktuose, 6 dalyje nustatytomis sąlygomis, gali pirkimo sutartį sudaryti nesilaikydama šiame straipsnyje nurodytiems etapams taikomų ir kitų šiame įstatyme pirkimo procedūroms bei pirkimo sutarties turiniui ir formai nustatytų reikalavimų. Šių reikalavimų perkančioji organizacija taip pat gali nesilaikyti tarptautinio pirkimo atveju, vykdydama neskelbiamas derybas šio įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytomis sąlygomis, išskyrus reikalavimą sutartį pasirašyti raštu.“
Teisės departamentas,
„turintis (turintys) teisę turinčio (turinčių) teisę“ brauktini pertekliniai
žodžiai „turinčio (turinčių) teisę“. Pritarti Redakcinė pastaba. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-1318 11.
Kalbine prasme derinant projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punkto formuluotę „vadovo ar asmens (asmenų), turinčio (turinčių) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus“ su formuluote „turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą“, siūlytina pirmąją iš jų dėstyti taip: „vadovas ar asmuo (asmenys) turintis (turintys) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus“. Pritarti Redakcinė pastaba. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
suvienodinti projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies
formuluotes „buvo priimtas ir įsiteisėjęs“, „yra priimtas ir įsiteisėjęs“,
„yra įsiteisėjęs“, kurios visos skirtos apibūdinti atitinkamus teismo
sprendimus baudžiamosiose ir civilinėse bylose. Pastebėtina, kad formuluotės, kuriose vartojamas ir žodis „priimtas“, ir žodis „įsiteisėjęs“, galėtų kelti tam tikrų praktinių taikymo problemų. Pvz., neaišku, kaip tiksliai reikėtų apskaičiuoti, ar asmens atžvilgiu „per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis“ (projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kadangi apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo ir įsiteisėjimo momentai vienas nuo kito gali būti labai nutolę. Tarkim, įmanomos situacijos, kai apkaltinamasis nuosprendis priimtas prieš 6 metus, tačiau įsiteisėjo prieš 4 metus, nes baudžiamoji byla buvo nagrinėjama apeliacine tvarka (past. – Baudžiamojo proceso kodekso 336 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jei yra paduotas apeliacinis skundas, tuomet pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos). Siekiant to išvengti, siūlytina visose nurodytose keičiamo įstatymo struktūrinėse dalyse vartoti formuluotę „yra įsiteisėjęs“.
Pritarti Redakcinė pastaba. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Remiantis šiuo punktu, perkančioji organizacija privalo atmesti tiekėjų (juridinių asmenų) paraiškas ir pasiūlymus, jeigu tiekėjas (juridinis asmuo) yra padaręs šiame punkte numatytą nusikalstamą veiką ir dėl tos nusikalstamos veikos padarymo „per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis“ . Ši keičiamo įstatymo nuostata visas projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punkte išvardintas juridinių asmenų padarytas nusikalstamas veikas traktuoja vienodai, nepaisant to, kad jų pavojingumo pobūdis ženkliai skiriasi. Dalis šiame punkte vardijamų nusikalstamų veikų priskiriamos baudžiamiesiems nusižengimams (pvz., kyšininkavimas, kai kyšio vertė yra mažiau nei 1 MGL (Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 4 dalis)), kurie nusikalstamų veikų klasifikacijoje laikomi mažiausiai pavojingomis veikomis, dalis – labai sunkiems nusikaltimams (pvz., dalyvavimas nusikalstamame susivienijime (BK
veikoms, ir t. t. Konstitucinis Teismas, analizuodamas proporcingumo principo turinį, yra pažymėjęs, jog ribojantis asmens teises ir laisves įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas turi būti toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens padėtį ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones (Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarimas).
Atsižvelgiant į tai, svarstytina galimybė projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti bent vieną papildomą paraiškų ir pasiūlymų atmetimo pagrindą, skirtą situacijoms, kai tiekėjas (juridinis asmuo) yra padaręs labai sunkų nusikaltimą, – tokiu atveju tiekėjas (juridinis asmuo) galėtų būti laikomas neatitinkančiu keičiamo įstatymo reikalavimų 8 metus po apkaltinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo (past. – toks teisinis reguliavimas iš esmės derėtų su BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto c papunktyje nustatytu teistumo terminu, skirtu asmenims[[1]], padariusiems labai sunkų nusikaltimą). Jeigu pastabai būtų pritarta, tuomet projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punktas galėtų būti dėstomas, pvz., taip: „<...> dėl tiekėjo (juridinio asmens) per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis (arba apkaltinamasis teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs per pastaruosius 8 metus, jeigu tiekėjo (juridinio asmens) padarytas nusikaltimas, nurodytas šiame punkte, priskiriamas labai sunkiems nusikaltimams) už <...>“. Pritarti Žr. komiteto pasiūlymą Nr. 1. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
teisinio reguliavimo tikslumo, siūlytina projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punkte minimas nusikalstamas veikas dėstyti ne atsitiktine tvarka, o tokiu eiliškumu, kokiu jos išdėstytos BK specialiojoje dalyje. Atsižvelgti Siūlyti spręsti pagrindiniam komitetui. 15.
kanceliarijos Teisės departamentas,
perkančioji organizacija atmeta paraiškas ir pasiūlymus, jeigu paaiškėja, kad dėl tiekėjo (juridinio asmens) per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už „teroristinį ir su teroristine veikla susijusį nusikaltimą“. Pažymėtina, kad „teroristiniai nusikaltimai“ bei „su teroristine veikla susiję nusikaltimai“ BK 2521 straipsnio 1 ir 2 dalyse išskiriami kaip dvi savarankiškos teisinės kategorijos. Sisteminė ir loginė šios projekto nuostatos bei BK 2521 straipsnio 1 ir 2 dalių analizė suponuoja išvadą, kad tiekėjo (juridinio asmens) paraiškos ir pasiūlymo atmetimą turėtų sąlygoti bet kurio, o ne abiejų nurodytų nusikaltimų padarymas. Taip pat pastebėtina, jog Direktyvos (ES) 2009/81/EB 39 straipsnio 1 dalies d punkte, kurį įgyvendina vertinama projekto nuostata, numatyta, kad kandidatui arba dalyviui neleidžiama dalyvauti pirkimo sutarties sudarymo procedūroje, jeigu teismas jo atžvilgiu yra priėmęs galutinį sprendimą dėl „teroristinio nusikaltimo arba su teroristine veikla susijusio nusikaltimo“. Atsižvelgiant į tai, pacituotoje projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punkto formuluotėje jungtukas „ir“ keistinas jungtuku „ar“. Pritarti Žr. komiteto pasiūlymą Nr. 1. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nustatyti, kad perkančioji organizacija atmeta paraiškas ir pasiūlymus, jeigu paaiškėja, kad dėl tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už
„valstybės paslapties atskleidimą ar praradimą“. Atkreipiame dėmesį, kad
pagal BK 125 ir 126 straipsnius juridiniai asmenys nėra šių nusikalstamų veikų subjektai, t. y. už jų padarymą atsako išimtinai tik fiziniai asmenys.
Dėl to vertinamos projekto nuostatos siūlytina atsisakyti kaip neturinčios jokio teisinio krūvio. Kartu pabrėžtina, kad atvejus, kuomet tiekėjo-juridinio asmens vadovaujantys darbuotojai yra teisti už valstybės paslapties atskleidimą ar praradimą, apima projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punkto norma, nustatanti perkančiajai organizacijai pareigą atmesti paraiškas ir pasiūlymus, jeigu tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, vadovas ar kitas atitinkamus įgaliojimus turintis asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą (past. – ši norma apima teistumą, atsiradusį dėl bet kokio nusikaltimo, taigi ir numatyto BK 125 ar 126 straipsnyje, padarymo). Pritarti Žr. komiteto pasiūlymą Nr. 1. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nusikalstamų veikų pavadinimai derintini su BK specialiosios dalies straipsniais, nustatančiais baudžiamąją atsakomybę už šias nusikalstamas veikas: 17.1. kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimo ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką nusikalstamos veikos pavadinimas tikslintinas atsižvelgiant į BK 206 straipsnį, kuriame ši nusikalstama veika įvardijama kaip „Kredito, paskolos, tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos panaudojimas ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką“, t. y. jos dalykas yra ne tik kreditas, paskola ar tikslinė parama, bet ir subsidija ar dotacija. 17.2. apgaulingo apskaitos tvarkymo nusikalstamos veikos pavadinimas derintinas su BK 222 straipsniu, kuriame ši nusikalstama veika įvardijama kaip „Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas“. Pritarti Žr. komiteto pasiūlymą Nr. 1. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-1318 18.
Projekto
nusikalstamų veikų sąrašas, siejamas su tiekėjais (juridiniais asmenimis), iš esmės atitinka nusikalstamų veikų sąrašą, įtvirtintą Direktyvos 2009/81/EB 39 straipsnio 1 dalyje. Tačiau pažymėtina, kad keičiamame įstatyme visų šių nusikalstamų veikų (išskyrus nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą) padarymas laikomas teisiškai reikšmingu (užkertančiu kelią tiekėjams (juridiniams asmenims) dalyvauti viešuosiuose pirkimuose) tik tada, kai šiomis veikomis kėsinamasi į „Europos Sąjungos finansinius interesus, kaip apibrėžta Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos <...> 1 straipsnyje“. Tuo tarpu Europos Sąjungos finansiniai interesai kaip nusikalstamos veikos objektas Direktyvos 2009/81/EB 39 straipsnio 1 dalyje būdingi ne visoms šioje dalyje nurodytoms nusikalstamoms veikoms, o išimtinai tik c punkte nurodytam sukčiavimui. Dėl to manytina, jog dalis projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punkte vardijamų nusikalstamų veikų nepagrįstai asocijuojamos su kėsinimusi į Europos Sąjungos finansinius interesus – pvz., dalyvavimas nusikalstamame susivienijime, jo organizavimas ar vadovavimas jam, teroristiniai arba su teroristine veikla susiję nusikaltimai, kyšininkavimas, prekyba poveikiu, papirkimas. Pritarti Žr. komiteto pasiūlymą Nr. 1. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-1318 19.
Projekto
trys teisinio reguliavimo modeliai, taikytini skirtingoms subjektų grupėms: pirma, fiziniams asmenims (tiek tiekėjams-fiziniams asmenims, tiek tiekėjų-juridinių asmenų vadovams) keliamas reikalavimas neturėti teistumo dėl bet kokio nusikaltimo; antra, juridiniams asmenims keliamas reikalavimas, kad jų atžvilgiu per pastaruosius 5 metus nebūtų priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl šiame punkte expressis verbis (tiesiogiai) nurodytų nusikalstamų veikų; trečia, kitų valstybių tiekėjams (past. – šiuo atveju sąvoka „tiekėjas“, manytina, apima tiek fizinius, tiek juridinius asmenis) keliamas reikalavimas, kad jų atžvilgiu nebūtų priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už Direktyvos 2009/81/EB 39 straipsnio 1 dalyje išvardytuose Europos Sąjungos teisės aktuose apibrėžtus nusikaltimus. Siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas. Pirmoms dviem grupėms būdinga tai, kad jų atžvilgiu keičiamas įstatymas numato terminuoto pobūdžio ribojimus, t. y. jų trukmė siejama su teistumu (konkrečius teistumo terminus reglamentuoja BK 97 straipsnis) ir 5 metų laikotarpiu po apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo ir įsiteisėjimo. Tuo tarpu paskutinei grupei – kitų valstybių tiekėjams – keliamas reikalavimas nėra siejamas su kokiu nors terminu. Tai reiškia, jog apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimas ir įsiteisėjimas už tam tikrus Europos Sąjungos teisės aktuose apibrėžtus nusikaltimus visam gyvenimui užkerta kelią kitos valstybės tiekėjui teikti paraiškas ir pasiūlymus perkančiajai organizacijai. Svarstytina, ar toks teisinis reguliavimas yra proporcingas.
Konstitucinio Teismo jurisprudencija suponuoja, kad tam tikrose gyvenimo srityse taikomi neterminuoti (t. y. trunkantys visą gyvenimą) asmens teisių ribojimai proporcingumo principą atitinka tik ta apimtimi, kuria šie ribojimai skirti asmenims, padariusiems „itin pavojingus nusikaltimus, už kuriuos numatytos pačios griežčiausios bausmės“ (Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d.,
Direktyvos 2009/81/EB 39 straipsnio 1 dalį kyla abejonių, ar bet kurį šioje dalyje paminėtą nusikaltimą padarę kitų valstybių tiekėjai ipso facto (savaime) galėtų būti laikomi padariusiais „itin pavojingą nusikaltimą, už kurį numatytos pačios griežčiausios bausmės“. Pvz., Direktyvos 2009/81/EB 39 straipsnio 1 dalies c punktas draudžia asmenims dalyvauti „pirkimo sutarties sudarymo procedūroje, jei perkančiosios organizacijos (subjekto) žiniomis teismas jo atžvilgiu yra priėmęs galutinį sprendimą dėl <...>: c) sukčiavimo, kaip tai apibrėžta Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 1 straipsnyje“. Nurodytos Konvencijos 1 straipsnis, 2 straipsnio 1 ir 2 dalys akivaizdžiai patvirtina, kad Europos Bendrijų finansiniams interesams kenkiantis sukčiavimas ne visais atvejais traktuotinas kaip pasižymintis išskirtiniu pavojingumu ir itin griežtomis bausmėmis (past. – Konvencijos 2 straipsnio 1 ir 2 dalys Europos Sąjungos valstybėms narėms leidžia už stambaus masto sukčiavimo kriterijų neatitinkantį sukčiavimą numatyti bausmes, kurios apskritai nėra susijusios su laisvės atėmimo bausme).
Dėl to siūlytina apsvarstyti, ar projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punkte nereikėtų nustatyti, kad tais atvejais, kai kitų valstybių tiekėjai yra padarę Europos Sąjungos teisės aktuose nurodytus nusikaltimus, tuomet jų paraiškos ir pasiūlymai turi būti atmetami tam tikrą laiko tarpą po apkaltinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo[[2]], t. y. nustatyti analogišką taisyklę kaip ta, kuri numatoma nacionalinių tiekėjų atžvilgiu. Juo labiau, kad projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo
nacionaliniams tiekėjams, kurie yra padarę labai sunkius nusikaltimus (tokias nusikalstamas veikas, kurios, remiantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, jau galėtų būti vertinamos kaip pagrindžiančios visą gyvenimą trunkančius atitinkamų teisių ribojimus). Pritarti Žr. komiteto pasiūlymą Nr. 1. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
asmenims (tiek tiekėjams-fiziniams asmenims, tiek tiekėjų-juridinių asmenų vadovams) keliamas reikalavimas neturėti teistumo dėl absoliučiai bet kokio BK numatyto nusikaltimo, o nacionaliniams tiekėjams, kurie yra juridiniai asmenys, ir kitų valstybių tiekėjams, kuriais gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, keliamas reikalavimas nebūti pripažintiems kaltais dėl šiame punkte pateiktame baigtiniame sąraše išvardintų nusikalstamų veikų.
Toks teisinis reguliavimas kelia abejonių dėl jo atitikties lygiateisiškumo principui. Žvelgiant sistemiškai galima pastebėti, kad Koncesijų įstatymo Nr. I-1510 pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIVP-1926) tiek fizinių, tiek juridinių asmenų pašalinimo iš koncesijų suteikimo procedūros pagrindas yra tų pačių nusikalstamų veikų padarymas, t. y. pastarajame projekte nusikalstamų veikų sąrašas nėra diferencijuojamas priklausomai nuo subjekto rūšies. Pritarti Žr. komiteto pasiūlymą Nr. 1. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatomo teisinio reguliavimo lieka neaišku, ar reikalavimas tiekėjų-juridinių asmenų vadovams neturėti teistumo galioja tik tais atvejais, kai tiekėjas-juridinis asmuo yra įsisteigęs Lietuvoje, ar ir tada, kai tiekėjas-juridinis asmuo registruotas kitoje valstybėje. Turint omenyje tai, kad šio punkto pabaigoje kaip savarankiška teisinė kategorija išskiriama
„kitų valstybių tiekėjai“, keltina prielaida, jog punkto pradžioje vartojama
formuluotė „tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, vadovas, kitas valdymo ar priežiūros organo narys <...> turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą“ apima tik Lietuvoje registruotų tiekėjų-juridinių asmenų vadovus ir kitus vadovaujančias pareigas einančius fizinius asmenis.
Vėlgi, toks teisinis reguliavimas kažin ar suderinamas su lygiateisiškumo principu, kadangi jis Lietuvoje registruotų tiekėjų-juridinių asmenų vadovams be jokios aiškios priežasties kelia didesnius reikalavimus negu kitų valstybių tiekėjų vadovams. Pritarti Žr. komiteto pasiūlymą Nr. 1. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nedera su keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Remiantis projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tiekėjo, kuris yra fizinis asmuo, turimas teistumas automatiškai lemia, kad tokio tiekėjo paraiškos ir pasiūlymai atmetami („Perkančioji organizacija atmeta paraiškas ir pasiūlymus, jeigu: 1) tiekėjas, kuris yra fizinis asmuo, <...> turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą“). Tuo tarpu projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti dispozityvią normą, jog „Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu: <...> 2) tiekėjas, kuris yra fizinis asmuo, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą“. Taigi lieka neaišku, kokią teisinę reikšmę keičiamo įstatymo kontekste siekiama suteikti tiekėjo-fizinio asmens turimam teistumui, t. y. ar tai turėtų būti imperatyvus, ar dispozityvus tiekėjo-fizinio asmens teikiamos paraiškos ar pasiūlymo atmetimo pagrindas. Pritarti Žr. komiteto pasiūlymus Nr. 1 ir Nr. 2. 23.
kanceliarijos Teisės departamentas,
pastebėtina, jog projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punkte reikalavimai nebūti padariusiam atitinkamų nusikalstamų veikų keliami: pirma, tiekėjams, kurie yra fiziniai asmenys, antra, tiekėjų, kurie yra juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, vadovams ir kitiems tam tikrus įgaliojimus turintiems fiziniams asmenims, trečia, tiekėjams, kurie yra juridiniai asmenys, ketvirta, kitų valstybių tiekėjams. Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato perkančiosios organizacijos teisę pirkimo dokumentuose nustatyti tokio paties pobūdžio reikalavimus tik dviem subjektų grupėms iš prieš tai paminėtų keturių: pirma, tiekėjams, kurie yra fiziniai asmenys, antra, tiekėjams, kurie yra juridiniai asmenys. Svarstytina, ar projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punktas šiuo atžvilgiu neturėtų būti derinamas su projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies
Žr. komiteto pasiūlymus Nr. 1 ir Nr. 2. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
kalbine prasme – vietoje formuluotės „tiekėjas, kuris yra juridinis asmuo, dėl kurio per pastaruosius“ įrašytina formuluotė „dėl tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, per pastaruosius“. Be to, po žodžio „išvardytas“ įrašytinas žodis „nusikalstamas“. Pritarti Redakcinė pastaba. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
26
suvienodinti formuluočių, apibūdinančių eurais išreikštas pinigines sumas, rašybą. Pritarti Redakcinė pastaba. 26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-1329 26.
Projekto
vardinamos atsakomybės, kuri gali būti taikoma nurodytiems asmenims, rūšys, vertintinos kaip perteklinės ir nesukuriančios papildomo teisinio reguliavimo, todėl jų atsisakytina. Pritarti Pasiūlymas: Atsižvelgiant į LRSK Teisės departamento pastabą, siūloma patikslinti Projekto 29 straipsniu keičiamo įstatymo 69 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Komisijos nariai, ekspertai, stebėtojai, už sutarties vykdymą atsakingi asmenys atsako už savo veiką pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, yra traukiami tarnybinėn, administracinėn, civilinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
lyginamojo varianto 7, 13, 18, 24 straipsniuose dėstant keičiamo įstatymo atitinkamai 13, 28, 34 bei 47 straipsnius, išbraukiamas visas galiojančio straipsnio tekstas, ir paryškintu šriftu dėstomas visas naujos redakcijos straipsnio tekstas. Atkreipiame dėmesį, kad šie projektu keičiami straipsniai yra didelės apimties, yra keičiama mažesnioji teksto dalis, todėl lyginamajame variante visų straipsnių dėstymas naujai neatitinka Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2021 m. lapkričio 18 d. d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija)
redakcijos straipsnio ar punkto ir (ar) jų sudedamųjų dalių tekste daromi pakeitimai paryškinami (paryškintu šriftu rašomi tik pakeitimai, t. y. teisės akto paryškinimai panaikinami), o siūlomas išbraukti tekstas perbraukiamas plona linija“ bei neatitinka projekto lyginamojo varianto pagrindinio tikslo
Techninė pastaba. 3.
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
tarnyba, 2022-09-15 Nr. S-2022-3875. 625 Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Audito komiteto 2022 m. rugsėjo 15 d. raštą Nr. S-2022-3875, atlikome šių teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą:
<...>
antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
pirkimų komisijos įgaliojimų išplėtimas didintų funkcijų koncentracijos prielaidas. VPĮ projekto Nr. 1919 4 straipsnio 2 ir 4 dalimis siūloma keisti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas) 19 straipsnio 1 dalį, papildyti šį straipsnį 7 dalimi ir išplėsti viešųjų pirkimų komisijos įgaliojimus, kad ji galėtų (numatoma diskrecija) veikti ne tik pirkimo atlikimo etape, bet ir iniciavimo ir (ar) sutarties vykdymo. Iš aiškinamajame rašte pateikiamos informacijos darytina išvada, kad tokiu pakeitimu siekiama, kad organizuojant pirkimo procesą didesnis dėmesys būtų skiriamas iniciavimo ir sutarties vykdymo etapams. Kaip nurodėme 2022 m. vasario 24 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje, nekvestionuojame pasirengimo pirkimui ir viešojo pirkimo sutarties vykdymo svarbos pirkimo procedūrose. Tačiau laikomės pozicijos, kad kontrolės galimybės didėja ir neskaidrių susitarimų tikimybė mažėja, kai pirkimo iniciavimo, jo atlikimo ir sutarties vykdymo priežiūros funkcijos yra kaip įmanoma labiau atskirtos. Ir atvirkščiai, kai šios funkcijos sutelkiamos vieno asmens ar vienos asmenų grupės (komisijos) rankose, išauga korupcijos pasireiškimo ir neskaidrių sprendimų tikimybė.
Manome, kad aiškinamajame rašte nurodomas šio pakeitimo siekis gali būti pasiekiamas be galimybių koncentruoti pirkimo iniciavimo, jo atlikimo ir sutarties vykdymo priežiūros funkcijas įtvirtinimo įstatyminiame lygmenyje. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome atsakyti nurodyto pakeitimo ir įstatyminiame lygmenyje įtvirtinti prikimo iniciavimo, jo atlikimo ir sutarties vykdymo funkcijų atskyrimą. Pažymėtina, kad ši pastaba taip pat aktuali:
projekto Nr. 1922 4 straipsnio 2 ir 4 dalims;
projekto Nr. 1925 6 straipsnio 2 ir 5 dalims;
Nr. 1926 8 straipsnio 2 ir 4 dalims. Atsižvelgti Siūlyti spręsti pagrindiniam komitetui. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2022-09-15 Nr. S-2022-3875. 28
prašyti patikslinti, papildyti arba paaiškinti pateiktus dokumentus ar duomenis būtų sudaromos sąlygos tendencingai vertinti tiekėjų pateiktus dokumentus ar duomenis Pagal esamą reglamentavimą, Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 3 dalį, jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Tuo tarpu VPĮ projekto Nr. 1919 17 straipsnio 1 dalimi siūloma nustatyti ne pareigą prašyti patikslinti, papildyti arba paaiškinti pateiktus dokumentus ar duomenis, o teisę.
Manome, kad tokios diskrecijos nustatymas sudarys sąlygas šia teise naudotis nesąžiningai, t. y. galimos situacijos, kai tam tikrais atvejais dėl asmeninio suinteresuotumo nebus prašoma patikslinti, papildyti arba paaiškinti pateiktus dokumentus ar duomenis, bet pasiūlymai bus iš karto atmetami ar nepalankiai įvertinami pagal akivaizdžiai netikslius dokumentus ar duomenis (neobjektyviai dėl akivaizdžių netikslumų). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šio pakeitimo motyvai nenurodomi aiškinamajame rašte. Siekdami neišbalansuoti esamo reglamentavimo, siūlome atsisakyti minėto pakeitimo. Pažymėtina, kad ši pastaba taip pat aktuali:
daliai; 1.2.2. VPGSĮ projekto Nr. 1925 28 straipsniui;
Siūlyti spręsti pagrindiniam komitetui. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2022-09-15 Nr. S-2022-3875. 4
ir pasiūlymai:
procedūras nėra pakankamai reglamentuojama. VPĮ projekto Nr. 1919 9 straipsnio 2 dalimi siūloma papildyti Viešųjų pirkimų įstatymo 29 straipsnį 4 dalimi ir nustatyti, kad perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu, be kita ko, „<...> pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties.“ Manome, kad formuluotė „esminė klaida, dėl kurios perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties“ yra abstrakti bei neinformatyvi, ir dėl to ji gali būti plačiai interpretuojama.
Siekdami mažinti galimybes piktnaudžiauti nepagrįstais procedūrų nutraukimais, ir tuo pačiu sudaryti galimybę nutraukti procedūras, kai pradėjusi pirkimo procedūras pastebima, kad pirkimo dokumentuose yra esminių klaidų, dėl kurių pirkimas tampa nebetikslingas ar jam įvykus būtų nusipirktas ne tas objektas, kokio reikia perkančiajai organizacijai, siūlome aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyti, kada pirkimo dokumentų klaida laikoma esmine. Pažymėtina, kad ši pastaba taip pat aktuali: 2.1.1. KSPĮ projekto Nr. 1922 8 straipsnio 2 daliai; 2.1.2. VPGSĮ projekto Nr. 1925 4 straipsniui;
Siūlyti spręsti pagrindiniam komitetui Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2022-09-15 Nr. S-2022-3875. 267
reikalavimų pirkimo sutarties turiniui sudarytų galimybę sutarties šalims piktnaudžiauti susitariant dėl galimai viešojo intereso neatitinkančio sutarties turinio. VPĮ projekto Nr. 1919 31 straipsnio 2 dalimi siūloma Viešųjų pirkimų įstatymo 87 straipsnį papildyti 4 dalimi: „4.
Šio straipsnio reikalavimai gali būti netaikomi raštu sudaromai sutarčiai, jeigu numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio) arba kai sutarties turinys yra vienodas visiems tokių prekių, paslaugų ar darbų gavėjams ir tiekėjas jo nekeičia pagal individualius poreikius.“ Kaip nurodėme 2022 m. vasario 24 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje, iš siūlymo teisinio reglamentavimo nėra aišku, kurie reikalavimai pirkimo sutarties turiniui gali būti netaikomi, pavyzdžiui, ar pirkimo sutartyje gali būti nenustatomos sutarties šalių teisės ir pareigos (Viešųjų pirkimų įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba perkamos prekės, paslaugos ar darbai, preliminarus ar tikslus jų kiekis (Viešųjų pirkimų įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad dėl to, jog nuo 2023 m. sausio 1 d., kai numatoma pirkimo sutarties vertė neviršys 15 000 Eur, apie mažos vertės pirkimą bus galima neskelbti, mažės tokių pirkimų viešumas ir skaidrumas, manome, kad galimybė netaikyti tam tikrų reikalavimų pirkimo sutarties turiniui gali būti taikoma selektyviai ir gali padidinti korupcijos pasireiškimo tikimybę. Siekdami teisinio reglamentavimo aiškumo, siūlome detaliau reglamentuoti, kurie reikalavimai pirkimo sutarties turiniui gali būti netaikomi ir svarstyti, ar numatoma 15 000 Eur riba, iki kada šie reikalavimai gali būti netaikomi, yra proporcinga galimai rizikai, susijusiai su galimybe sutarties šalims piktnaudžiauti dėl sutarties turinio sudarymo. Pažymėtina, kad ši pastaba taip pat aktuali:
daliai;
Siūlyti spręsti pagrindiniam komitetui. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
komitetui pritarti įstatymo projektui ir jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė, ir komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
saugumo ir gynybos komitetas, 2022-09-28. 18 Argumentai: Atsižvelgiant į LRSK Teisės departamento pastabas ir siekiant teisinio aiškumo reglamentuojant atvejus, kuomet perkančioji organizacija atmeta tiekėjo paraiškas ir pasiūlymus, tikslinga Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punktą skaidyti į atskirus punktus ir papunkčius. Pasiūlymas:
Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „1.
Perkančioji organizacija atmeta paraiškas ir pasiūlymus, jeigu:
1) dėl tiekėjo, kuris yra fizinis asmuo, arba dėl tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, vadovo, kito valdymo ar priežiūros organo nario ar kito asmens (asmenų), turinčio (turinčių) teisę atstovauti tiekėjui ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, asmens
(asmenų) turinčio (turinčių) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus (supaprastinto pirkimo atveju – tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, vadovo ar asmens (asmenų), turinčio (turinčių) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus), per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis ir šis asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už:
a) dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam;
b) teroristinį ar su teroristine veikla susijusį nusikaltimą, valstybės paslapties atskleidimą ar praradimą;
d) sukčiavimą, turto pasisavinimą, turto iššvaistymą, apgaulingą pareiškimą apie juridinio asmens veiklą, kredito, paskolos, tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą ir (arba) organizavimą ar piktnaudžiavimą, kai šiomis nusikalstamomis veikomis kėsinamasi į Europos Sąjungos finansinius interesus, kaip apibrėžta Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, parengtos vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, 1 straipsnyje;
e) nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą;
f) kitose valstybėse atliktą nusikaltimą, apibrėžtą kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, įgyvendinančiuose Direktyvos 2009/81/EB 39 straipsnio 1 dalyje išvardytus Europos Sąjungos teisės aktus;
2) dėl tiekėjo (juridinio asmens) per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šios dalies 1 punkto a-f papunkčiuose nurodytas nusikalstamas veikas.“ Pritarti 2.
Perkančioji organizacija atmeta paraiškas ir pasiūlymus, jeigu:
1) dėl tiekėjo, kuris yra fizinis asmuo, arba dėl tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, vadovo, kito valdymo ar priežiūros organo nario ar kito asmens (asmenų), turinčio (turinčių) teisę atstovauti tiekėjui ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, asmens
(asmenų) turinčio (turinčių) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus (supaprastinto pirkimo atveju – tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, vadovo ar asmens (asmenų), turinčio (turinčių) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus), per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis ir šis asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už:
a) dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam;
b) teroristinį ar su teroristine veikla susijusį nusikaltimą, valstybės paslapties atskleidimą ar praradimą;
d) sukčiavimą, turto pasisavinimą, turto iššvaistymą, apgaulingą pareiškimą apie juridinio asmens veiklą, kredito, paskolos, tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą ir (arba) organizavimą ar piktnaudžiavimą, kai šiomis nusikalstamomis veikomis kėsinamasi į Europos Sąjungos finansinius interesus, kaip apibrėžta Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, parengtos vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, 1 straipsnyje;
e) nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą;
f) kitose valstybėse atliktą nusikaltimą, apibrėžtą kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, įgyvendinančiuose Direktyvos 2009/81/EB 39 straipsnio 1 dalyje išvardytus Europos Sąjungos teisės aktus;
2) dėl tiekėjo (juridinio asmens) per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šios dalies 1 punkto a-f papunkčiuose nurodytas nusikalstamas veikas.“
saugumo ir gynybos komitetas, 2022-09-28.
18 Argumentai: Atsižvelgiant į LRSK Teisės departamento pastabas ir siekiant teisinio aiškumo reglamentuojant atvejus, kuomet perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, siūloma Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punktą skaidyti į atskirus punktus, atitinkamai pakeičiant paskesnių punktų numeraciją. Pasiūlymas:
Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punktą skaidyti į du atskirus punktus, atitinkamai pakeičiant paskesnių punktų numeraciją ir šiuos 2 ir 3 punktus išdėstyti taip: „2) dėl tiekėjo, kuris yra fizinis asmuo, per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis ir šis asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, intelektinei ar pramoninei nuosavybei, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, taip pat už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu ginklais, šaudmenimis, karine įranga, sprogmenimis, sprogstamosiomis bei radioaktyviosiomis medžiagomis, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje išvardytas nusikalstamas veikas;
3) dėl tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šios dalies 2 punkte nurodytas nusikalstamas veikas;
susitarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Laurynas Kasčiūnas, Dovilė Šakalienė. Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas NSGK biuro patarėjas Justas Gaidys [1] Nors BK 97 straipsnis to expressis verbis nereglamentuoja, tačiau teisėkūroje dominuoja požiūris, jog teistumas būdingas tik tiems atvejams, kai dėl nusikaltimo padarymo kaltu pripažįstamas fizinis asmuo.
Būtent dėl to nesiūlome projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punkte juridinių asmenų teisės teikti paraiškas ir pasiūlymus ribojimo sieti su neišnykusiu ar nepanaikintu teistumu. [2] Pvz., 5 metus po apkaltinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, jeigu kitos valstybės tiekėjas yra juridinis asmuo, ir pan.
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko
pavaduotojas Gintautas Paluckas; Komiteto nariai: Andrius Bagdonas; Viktoras Fiodorovas; Andrius Kupčinskas; Deividas Labanavičius; Laima Mogenienė; Arvydas Nekrošius; Ieva Pakarklytė; Jonas Pinskus; Paulius Saudargas; Lukas Savickas; Mindaugas Skritulskas. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis, Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vedėja Aurelija Ylė, Viešųjų pirkimų politikos skyriaus patarėja Dovilė Šacikauskė, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius Darius Vedrickas, direktoriaus pavaduotoja Viktorija Namavičienė, Lietuvos verslo konfederacijos patarėja-teisininkė Akvilė Razumienė, Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius Sigitas Dzekunskas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Įsigijimų politikos skyriaus vedėja Ramunė Bernotienė, Teisės departamento Teisės taikymo ir atstovavimo skyriaus vedėjas Sergėjus Montvila, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus viršininkas Mindaugas Guščius, UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ Pirkimų teisės vadovė Inga Andriušytė, Grupės pirkimų vadovė Inga Macijauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-09-133
3 straipsniu keičiamo Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 8 straipsnio 3 dalyje nuoroda turėtų būti teikiama ne į šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 papunkčius, o į šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus (past. – šie punktai papunkčių apskritai neturi). Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymas Nr. 1 ir patobulintą įstatymo projektą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-134 (8¹)
nuostatoje iki dvitaškio brauktinas perteklinis žodis „pirkimo“. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2 ir patobulintą įstatymo projektą. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-134 (8¹)
punkte prieš žodžius „sudaroma preliminarioji sutartis“ įrašytinas žodis „arba“. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2 ir patobulintą įstatymo projektą. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-134 (8¹)
nuostata dėl teisės nutraukti pirkimo procedūras, jei pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių perkančioji organizacija „negali sudaryti pirkimo sutarties“ vertintina kaip netiksli. Net jei pirkimo dokumentuose ir padarytos tokios klaidos, objektyviai pirkimo sutartis gali būti sudaryta, tik ji neatitiks perkančiosios organizacijos interesų, ir, kaip nurodoma projekto aiškinamajame rašte, „pirkimas tampa nebetikslingas ar jam įvykus būtų nusipirktas ne tas objektas, kokio reikia perkančiajai organizacijai“. Dėl šios priežasties sąlyga „negali sudaryti pirkimo sutarties“ keistina nurodant minėtas aplinkybes. Pritarti Patobulinti įstatymo projekto nuostatą pagal Audito komiteto pasiūlymą Nr. 6, kuriam pritarta. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-135
Projekto
„patvirtinti“ keistinas į „tvirtina“. Pritarti
Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 4 ir patobulintą įsttaymo projektą. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-136
rašytinas neperbrauktai. Pritarti iš dalies Pritarti pastabai dėl įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies tikslinimo, tačiau žodį „jos“ pakeisti į žodį „jai“. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 5 ir patobulintą įstatymo projektą. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-136
„nėra privaloma“ įrašytinas žodis „jiems“. Pritarti
Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 6 ir patobulintą įstatymo projektą. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-137
perteklinis žodis „informacija“. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 7 ir patobulintą įstatymo projektą. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-139
nustatyti atvejus, kada perkančioji organizacija gali pirkimo sutartį sudaryti nesilaikydama „kitų <…> pirkimo sutarties <…> formai nustatytų reikalavimų“. Ši nuostata tikslintina nurodant, kad turimi omenyje tik keičiamame įstatyme nustatyti reikalavimai sutarties formai, nes siūloma formuluotė gali būti suprantama ir kaip konkuruojanti su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73 ir 1.74 straipsniuose nustatytais imperatyviais reikalavimais sandorių formai. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 9 ir patobulintą įstatymo projektą. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-1318
Projekto
„turintis (turintys) teisę turinčio (turinčių) teisę“ brauktini
pertekliniai žodžiai „turinčio (turinčių) teisę“. Pritarti Įstatymo projektą tobulinti pagal Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymą Nr. 2 bei Audito komiteto pasiūlymą Nr. 7, kuriems pritarta. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-1318
prasme derinant projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punkto formuluotę „vadovo ar asmens (asmenų), turinčio (turinčių) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus“ su formuluote „turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą“, siūlytina pirmąją iš jų dėstyti taip: „vadovas ar asmuo (asmenys) turintis (turintys) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus“. Pritarti Žr. Komiteto argumentus dėl viena pozicija aukščiau pateiktos Teisės departamento pastabos Nr. 10. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-1318
suvienodinti projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies
formuluotes „buvo priimtas ir įsiteisėjęs“, „yra priimtas ir įsiteisėjęs“,
„yra įsiteisėjęs“, kurios visos skirtos apibūdinti atitinkamus teismo
sprendimus baudžiamosiose ir civilinėse bylose. Pastebėtina, kad formuluotės, kuriose vartojamas ir žodis „priimtas“, ir žodis „įsiteisėjęs“, galėtų kelti tam tikrų praktinių taikymo problemų. Pvz., neaišku, kaip tiksliai reikėtų apskaičiuoti, ar asmens atžvilgiu „per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis“ (projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kadangi apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo ir įsiteisėjimo momentai vienas nuo kito gali būti labai nutolę.
Tarkim, įmanomos situacijos, kai apkaltinamasis nuosprendis priimtas prieš 6 metus, tačiau įsiteisėjo prieš 4 metus, nes baudžiamoji byla buvo nagrinėjama apeliacine tvarka (past. – Baudžiamojo proceso kodekso 336 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jei yra paduotas apeliacinis skundas, tuomet pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos). Siekiant to išvengti, siūlytina visose nurodytose keičiamo įstatymo struktūrinėse dalyse vartoti formuluotę „yra įsiteisėjęs“. Pritarti Įstatymo projekto nuostatą tobulinti pagal Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pateiktą pasiūlymą Nr. 3 ir Audito komiteto pasiūlymą Nr. 8, kuriems pritarta. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-1318
neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Remiantis šiuo punktu, perkančioji organizacija privalo atmesti tiekėjų (juridinių asmenų) paraiškas ir pasiūlymus, jeigu tiekėjas (juridinis asmuo) yra padaręs šiame punkte numatytą nusikalstamą veiką ir dėl tos nusikalstamos veikos padarymo „per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis“ . Ši keičiamo įstatymo nuostata visas projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punkte išvardintas juridinių asmenų padarytas nusikalstamas veikas traktuoja vienodai, nepaisant to, kad jų pavojingumo pobūdis ženkliai skiriasi.
Dalis šiame punkte vardijamų nusikalstamų veikų priskiriamos baudžiamiesiems nusižengimams (pvz., kyšininkavimas, kai kyšio vertė yra mažiau nei 1 MGL (Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 4 dalis)), kurie nusikalstamų veikų klasifikacijoje laikomi mažiausiai pavojingomis veikomis, dalis – labai sunkiems nusikaltimams (pvz., dalyvavimas nusikalstamame susivienijime (BK
veikoms, ir t. t. Konstitucinis Teismas, analizuodamas proporcingumo principo turinį, yra pažymėjęs, jog ribojantis asmens teises ir laisves įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas turi būti toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens padėtį ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones (Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, svarstytina galimybė projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti bent vieną papildomą paraiškų ir pasiūlymų atmetimo pagrindą, skirtą situacijoms, kai tiekėjas (juridinis asmuo) yra padaręs labai sunkų nusikaltimą, – tokiu atveju tiekėjas (juridinis asmuo) galėtų būti laikomas neatitinkančiu keičiamo įstatymo reikalavimų 8 metus po apkaltinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo (past. – toks teisinis reguliavimas iš esmės derėtų su BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto c papunktyje nustatytu teistumo terminu, skirtu asmenims[[¹]], padariusiems labai sunkų nusikaltimą).
Jeigu pastabai būtų pritarta, tuomet projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punktas galėtų būti dėstomas, pvz., taip:
„<...> dėl tiekėjo (juridinio asmens) per pastaruosius 5 metus yra
įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis (arba apkaltinamasis teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs per pastaruosius 8 metus, jeigu tiekėjo (juridinio asmens) padarytas nusikaltimas, nurodytas šiame punkte, priskiriamas labai sunkiems nusikaltimams) už <...>“. Pritarti Įstatymo projekto nuostatą tobulinti pagal Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pateiktą pasiūlymą Nr. 2, kuriam pritarta. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-1318
teisinio reguliavimo tikslumo, siūlytina projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punkte minimas nusikalstamas veikas dėstyti ne atsitiktine tvarka, o tokiu eiliškumu, kokiu jos išdėstytos BK specialiojoje dalyje. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad Projekto Nr. XIVP-1925 nuostatas siekiama suvienodinti su Projekto Nr. XIVP-1919 nuostatomis, nėra tikslinga kitaip dėstyti pastaboje minimą nuostatą. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-1318
Projekto
perkančioji organizacija atmeta paraiškas ir pasiūlymus, jeigu paaiškėja, kad dėl tiekėjo (juridinio asmens) per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už „teroristinį ir su teroristine veikla susijusį nusikaltimą“. Pažymėtina, kad „teroristiniai nusikaltimai“ bei „su teroristine veikla susiję nusikaltimai“ BK 252¹ straipsnio 1 ir 2 dalyse išskiriami kaip dvi savarankiškos teisinės kategorijos. Sisteminė ir loginė šios projekto nuostatos bei BK 252¹ straipsnio
paraiškos ir pasiūlymo atmetimą turėtų sąlygoti bet kurio, o ne abiejų nurodytų nusikaltimų padarymas. Taip pat pastebėtina, jog Direktyvos (ES) 2009/81/EB 39 straipsnio 1 dalies d punkte, kurį įgyvendina vertinama projekto nuostata, numatyta, kad kandidatui arba dalyviui neleidžiama dalyvauti pirkimo sutarties sudarymo procedūroje, jeigu teismas jo atžvilgiu yra priėmęs galutinį sprendimą dėl „teroristinio nusikaltimo arba su teroristine veikla susijusio nusikaltimo“. Atsižvelgiant į tai, pacituotoje projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punkto formuluotėje jungtukas „ir“ keistinas jungtuku „ar“. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto argumentus dėl Teisės departamento pastabos Nr. 10. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-1318
nustatyti, kad perkančioji organizacija atmeta paraiškas ir pasiūlymus, jeigu paaiškėja, kad dėl tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už
„valstybės paslapties atskleidimą ar praradimą“.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal BK 125 ir 126 straipsnius juridiniai asmenys nėra šių nusikalstamų veikų subjektai, t. y. už jų padarymą atsako išimtinai tik fiziniai asmenys. Dėl to vertinamos projekto nuostatos siūlytina atsisakyti kaip neturinčios jokio teisinio krūvio. Kartu pabrėžtina, kad atvejus, kuomet tiekėjo-juridinio asmens vadovaujantys darbuotojai yra teisti už valstybės paslapties atskleidimą ar praradimą, apima projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punkto norma, nustatanti perkančiajai organizacijai pareigą atmesti paraiškas ir pasiūlymus, jeigu tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, vadovas ar kitas atitinkamus įgaliojimus turintis asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą (past. – ši norma apima teistumą, atsiradusį dėl bet kokio nusikaltimo, taigi ir numatyto BK 125 ar 126 straipsnyje, padarymo). Nepritarti Įstatymo projekte nuostatos nėra dėstomos pagal nusikalstamas veikas. Jeigu už Baudžiamajame kodekse numatytą nusikalstamą veiką baudžiamas tik fizinis asmuo, tai juridiniam asmeniui ji ir negalėtų būti pritaikyta. Šia nuostata yra perkeliamos Direktyvos 2009/81/EU nuostatos, kurių atsisakyti negalima. Siekiant paprastesnio teisės akto taikymo, šias nuostatas siekiama suvienodinti su Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, kuriose nusikalstamos veikos dėstomos taip kaip siūloma svarstomame įstatymo projekte. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-1318
Projekto
nusikalstamų veikų pavadinimai derintini su BK specialiosios dalies straipsniais, nustatančiais baudžiamąją atsakomybę už šias nusikalstamas veikas: 18.1. kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimo ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką nusikalstamos veikos pavadinimas tikslintinas atsižvelgiant į BK 206 straipsnį, kuriame ši nusikalstama veika įvardijama kaip „Kredito, paskolos, tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos panaudojimas ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką“, t. y. jos dalykas yra ne tik kreditas, paskola ar tikslinė parama, bet ir subsidija ar dotacija. 18.2. apgaulingo apskaitos tvarkymo nusikalstamos veikos pavadinimas derintinas su BK 222 straipsniu, kuriame ši nusikalstama veika įvardijama kaip
„Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir
(arba) organizavimas“. Pritarti Įstatymo projektą tobulinti pagal Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymą Nr. 2 bei Audito komiteto pasiūlymą Nr. 7, kuriems pritarta. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-1318
nusikalstamų veikų sąrašas, siejamas su tiekėjais (juridiniais asmenimis), iš esmės atitinka nusikalstamų veikų sąrašą, įtvirtintą Direktyvos 2009/81/EB 39 straipsnio 1 dalyje. Tačiau pažymėtina, kad keičiamame įstatyme visų šių nusikalstamų veikų (išskyrus nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą) padarymas laikomas teisiškai reikšmingu (užkertančiu kelią tiekėjams (juridiniams asmenims) dalyvauti viešuosiuose pirkimuose) tik tada, kai šiomis veikomis kėsinamasi į „Europos Sąjungos finansinius interesus, kaip apibrėžta Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos <...> 1 straipsnyje“.
Tuo tarpu Europos Sąjungos finansiniai interesai kaip nusikalstamos veikos objektas Direktyvos 2009/81/EB 39 straipsnio 1 dalyje būdingi ne visoms šioje dalyje nurodytoms nusikalstamoms veikoms, o išimtinai tik c punkte nurodytam sukčiavimui. Dėl to manytina, jog dalis projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punkte vardijamų nusikalstamų veikų nepagrįstai asocijuojamos su kėsinimusi į Europos Sąjungos finansinius interesus – pvz., dalyvavimas nusikalstamame susivienijime, jo organizavimas ar vadovavimas jam, teroristiniai arba su teroristine veikla susiję nusikaltimai, kyšininkavimas, prekyba poveikiu, papirkimas. Pritarti Įstatymo projektą tobulinti pagal Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymą Nr. 2 bei Audito komiteto pasiūlymą Nr. 7, kuriems pritarta. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-1318
Projekto
trys teisinio reguliavimo modeliai, taikytini skirtingoms subjektų grupėms: pirma, fiziniams asmenims (tiek tiekėjams-fiziniams asmenims, tiek tiekėjų-juridinių asmenų vadovams) keliamas reikalavimas neturėti teistumo dėl bet kokio nusikaltimo; antra, juridiniams asmenims keliamas reikalavimas, kad jų atžvilgiu per pastaruosius 5 metus nebūtų priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl šiame punkte expressis verbis (tiesiogiai) nurodytų nusikalstamų veikų; trečia, kitų valstybių tiekėjams (past. – šiuo atveju sąvoka „tiekėjas“, manytina, apima tiek fizinius, tiek juridinius asmenis) keliamas reikalavimas, kad jų atžvilgiu nebūtų priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už Direktyvos 2009/81/EB 39 straipsnio 1 dalyje išvardytuose Europos Sąjungos teisės aktuose apibrėžtus nusikaltimus. Siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas. Pirmoms dviem grupėms būdinga tai, kad jų atžvilgiu keičiamas įstatymas numato terminuoto pobūdžio ribojimus, t. y. jų trukmė siejama su teistumu (konkrečius teistumo terminus reglamentuoja BK 97 straipsnis) ir 5 metų laikotarpiu po apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo ir įsiteisėjimo. Tuo tarpu paskutinei grupei – kitų valstybių tiekėjams – keliamas reikalavimas nėra siejamas su kokiu nors terminu. Tai reiškia, jog apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimas ir įsiteisėjimas už tam tikrus Europos Sąjungos teisės aktuose apibrėžtus nusikaltimus visam gyvenimui užkerta kelią kitos valstybės tiekėjui teikti paraiškas ir pasiūlymus perkančiajai organizacijai. Svarstytina, ar toks teisinis reguliavimas yra proporcingas.
Konstitucinio Teismo jurisprudencija suponuoja, kad tam tikrose gyvenimo srityse taikomi neterminuoti (t. y. trunkantys visą gyvenimą) asmens teisių ribojimai proporcingumo principą atitinka tik ta apimtimi, kuria šie ribojimai skirti asmenims, padariusiems „itin pavojingus nusikaltimus, už kuriuos numatytos pačios griežčiausios bausmės“ (Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d.,
Direktyvos 2009/81/EB 39 straipsnio 1 dalį kyla abejonių, ar bet kurį šioje dalyje paminėtą nusikaltimą padarę kitų valstybių tiekėjai ipso facto (savaime) galėtų būti laikomi padariusiais „itin pavojingą nusikaltimą, už kurį numatytos pačios griežčiausios bausmės“. Pvz., Direktyvos 2009/81/EB 39 straipsnio 1 dalies c punktas draudžia asmenims dalyvauti „pirkimo sutarties sudarymo procedūroje, jei perkančiosios organizacijos (subjekto) žiniomis teismas jo atžvilgiu yra priėmęs galutinį sprendimą dėl <...>: c) sukčiavimo, kaip tai apibrėžta Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 1 straipsnyje“. Nurodytos Konvencijos 1 straipsnis, 2 straipsnio 1 ir 2 dalys akivaizdžiai patvirtina, kad Europos Bendrijų finansiniams interesams kenkiantis sukčiavimas ne visais atvejais traktuotinas kaip pasižymintis išskirtiniu pavojingumu ir itin griežtomis bausmėmis (past. – Konvencijos 2 straipsnio 1 ir 2 dalys Europos Sąjungos valstybėms narėms leidžia už stambaus masto sukčiavimo kriterijų neatitinkantį sukčiavimą numatyti bausmes, kurios apskritai nėra susijusios su laisvės atėmimo bausme).
Dėl to siūlytina apsvarstyti, ar projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punkte nereikėtų nustatyti, kad tais atvejais, kai kitų valstybių tiekėjai yra padarę Europos Sąjungos teisės aktuose nurodytus nusikaltimus, tuomet jų paraiškos ir pasiūlymai turi būti atmetami tam tikrą laiko tarpą po apkaltinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo[[²]], t. y. nustatyti analogišką taisyklę kaip ta, kuri numatoma nacionalinių tiekėjų atžvilgiu. Juo labiau, kad projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punktas nenumato neterminuotų draudimų net ir tiems nacionaliniams tiekėjams, kurie yra padarę labai sunkius nusikaltimus (tokias nusikalstamas veikas, kurios, remiantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, jau galėtų būti vertinamos kaip pagrindžiančios visą gyvenimą trunkančius atitinkamų teisių ribojimus). Pritarti iš dalies Sutiktina, kad tikslinga atskirti subjektų grupes ir aiškiau išdėstyti, kada perkančioji organizacija atmeta paraiškas ir pasiūlymus, tiek fizinio, tiek juridinio asmens atžvilgiu. Vadovaujantis Įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, organizacija tiekėją iš pirkimo procedūros galėtų šalinti ne ilgiau kaip 5 metus nuo teismo sprendimo įsigaliojimo. Jei tiekėjas fizinis asmuo – galioja ta pati 5 metų sąlyga ir jeigu asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą. Taigi nustatyti terminai galioja visiems tiekėjams – fiziniams ir juridiniams asmenims – nepriklausomai nuo valstybės, iš kurios jie yra. Žr.
Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-1318
asmenims (tiek tiekėjams-fiziniams asmenims, tiek tiekėjų-juridinių asmenų vadovams) keliamas reikalavimas neturėti teistumo dėl absoliučiai bet kokio BK numatyto nusikaltimo, o nacionaliniams tiekėjams, kurie yra juridiniai asmenys, ir kitų valstybių tiekėjams, kuriais gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, keliamas reikalavimas nebūti pripažintiems kaltais dėl šiame punkte pateiktame baigtiniame sąraše išvardintų nusikalstamų veikų. Toks teisinis reguliavimas kelia abejonių dėl jo atitikties lygiateisiškumo principui. Žvelgiant sistemiškai galima pastebėti, kad Koncesijų įstatymo Nr. I-1510 pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIVP-1926) tiek fizinių, tiek juridinių asmenų pašalinimo iš koncesijų suteikimo procedūros pagrindas yra tų pačių nusikalstamų veikų padarymas, t. y. pastarajame projekte nusikalstamų veikų sąrašas nėra diferencijuojamas priklausomai nuo subjekto rūšies. Pritarti iš dalies Sistemiškai vertinant įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, manytina, kad tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims nustatytos tokios pačios taisyklės, t. y. abi asmenų grupės vertinamos tik dėl nustatytų nusikaltimų, kurie išvardinti šiame punkte. Tačiau siekiant teisės akto aiškumo, siūlytina šį punktą dėstyti papunkčiais. Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-1318
projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatomo teisinio reguliavimo lieka neaišku, ar reikalavimas tiekėjų-juridinių asmenų vadovams neturėti teistumo galioja tik tais atvejais, kai tiekėjas-juridinis asmuo yra įsisteigęs Lietuvoje, ar ir tada, kai tiekėjas-juridinis asmuo registruotas kitoje valstybėje.
Turint omenyje tai, kad šio punkto pabaigoje kaip savarankiška teisinė kategorija išskiriama
„kitų valstybių tiekėjai“, keltina prielaida, jog punkto pradžioje vartojama
formuluotė „tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, vadovas, kitas valdymo ar priežiūros organo narys <...> turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą“ apima tik Lietuvoje registruotų tiekėjų-juridinių asmenų vadovus ir kitus vadovaujančias pareigas einančius fizinius asmenis. Vėlgi, toks teisinis reguliavimas kažin ar suderinamas su lygiateisiškumo principu, kadangi jis Lietuvoje registruotų tiekėjų-juridinių asmenų vadovams be jokios aiškios priežasties kelia didesnius reikalavimus negu kitų valstybių tiekėjų vadovams. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-1318
nedera su keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Remiantis projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tiekėjo, kuris yra fizinis asmuo, turimas teistumas automatiškai lemia, kad tokio tiekėjo paraiškos ir pasiūlymai atmetami („Perkančioji organizacija atmeta paraiškas ir pasiūlymus, jeigu: 1) tiekėjas, kuris yra fizinis asmuo, <...> turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą“).
Tuo tarpu projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo
„Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti,
kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu: <...> 2) tiekėjas, kuris yra fizinis asmuo, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą“. Taigi lieka neaišku, kokią teisinę reikšmę keičiamo įstatymo kontekste siekiama suteikti tiekėjo-fizinio asmens turimam teistumui, t. y. ar tai turėtų būti imperatyvus, ar dispozityvus tiekėjo-fizinio asmens teikiamos paraiškos ar pasiūlymo atmetimo pagrindas. Pritarti iš dalies Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyti privalomi tiekėjų šalinimo iš pirkimo procedūros atvejai. 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta diskrecijos teisė perkančiajai organizacijai kiekvieno pirkimo atveju nuspręsti ar tai taikyti ten nurodytus pagrindus tiekėjui ar ne. Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies nuostata įgyvendinamas Direktyvos 2009/81/EU 39 straipsnio 2 dalies c punktas. Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-1318
pat pastebėtina, jog projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punkte reikalavimai nebūti padariusiam atitinkamų nusikalstamų veikų keliami: pirma, tiekėjams, kurie yra fiziniai asmenys, antra, tiekėjų, kurie yra juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, vadovams ir kitiems tam tikrus įgaliojimus turintiems fiziniams asmenims, trečia, tiekėjams, kurie yra juridiniai asmenys, ketvirta, kitų valstybių tiekėjams.
Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato perkančiosios organizacijos teisę pirkimo dokumentuose nustatyti tokio paties pobūdžio reikalavimus tik dviem subjektų grupėms iš prieš tai paminėtų keturių: pirma, tiekėjams, kurie yra fiziniai asmenys, antra, tiekėjams, kurie yra juridiniai asmenys. Svarstytina, ar projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punktas šiuo atžvilgiu neturėtų būti derinamas su projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies
iš dalies Šiais dviem punktais yra perkeliamos skirtingos Direktyvos 2009/81/EB nuostatos. Svarstomo Įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punkto subjektų ratas apibrėžtas minėtos direktyvos 39 str. 1 d. 4 pastraipoje, o Įstatymo 34 str. 2 d. 2 p. – dirketyvos 39 st. 2 d. c) p. Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-1318
kalbine prasme – vietoje formuluotės „tiekėjas, kuris yra juridinis asmuo, dėl kurio per pastaruosius“ įrašytina formuluotė „dėl tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, per pastaruosius“. Be to, po žodžio „išvardytas“ įrašytinas žodis „nusikalstamas“. Pritarti Įstatymo projekto nuostatą tikslinti pagal Audito komiteto pasiūlymą Nr. 8, kuriam pritarta. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Projekto
suvienodinti formuluočių, apibūdinančių eurais išreikštas pinigines sumas, rašybą. Pritarti Žr. Komiteto patobulinto įstatymo projektą. 26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-1330
vardinamos atsakomybės, kuri gali būti taikoma nurodytiems asmenims, rūšys, vertintinos kaip perteklinės ir nesukuriančios papildomo teisinio reguliavimo, todėl jų atsisakytina. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 15 ir patobulintą įstatymo projektą. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
lyginamojo varianto 7, 13, 18, 24 straipsniuose dėstant keičiamo įstatymo atitinkamai 13, 28, 34 bei 47 straipsnius, išbraukiamas visas galiojančio straipsnio tekstas, ir paryškintu šriftu dėstomas visas naujos redakcijos straipsnio tekstas. Atkreipiame dėmesį, kad šie projektu keičiami straipsniai yra didelės apimties, yra keičiama mažesnioji teksto dalis, todėl lyginamajame variante visų straipsnių dėstymas naujai neatitinka Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
Respublikos teisingumo ministro 2021 m. lapkričio 18 d. d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) 203.3 punkte išdėstytos nuostatos „projekto lyginamajame variante naujos redakcijos straipsnio ar punkto ir (ar) jų sudedamųjų dalių tekste daromi pakeitimai paryškinami (paryškintu šriftu rašomi tik pakeitimai, t. y. teisės akto paryškinimai panaikinami), o siūlomas išbraukti tekstas perbraukiamas plona linija“ bei neatitinka projekto lyginamojo varianto pagrindinio tikslo – aiškiai iliustruoti daromų pakeitimų turinį.
Nepritarti Nepritarti, nes keitėsi daugiau nei pusė straipsnio nuostatų: Įstatymo projekto 7 straipsnyje iš 5 dalių keičiamos 3, todėl visas straipsnio tekstas išbraukiamas; Įstatymo projekto 13 str. keičiasi 7 dalys iš 8; Įstatymo projekto 18 str. keičiamo 34 str. keičiasi ne tik dalys, bet ir straipsnio struktūra;
Įstatymo projekto 24 str. keičiasi 4 dalys iš 7. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2022-09-274 (8¹)
pakankamai reglamentuojama. VPĮ projekto Nr. 1919 9 straipsnio 2 dalimi siūloma papildyti Viešųjų pirkimų įstatymo 29 straipsnį 4 dalimi ir nustatyti, kad perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu, be kita ko, „<...> pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties.“ Manome, kad formuluotė „esminė klaida, dėl kurios perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties“ yra abstrakti bei neinformatyvi, ir dėl to ji gali būti plačiai interpretuojama.
Siekdami mažinti galimybes piktnaudžiauti nepagrįstais procedūrų nutraukimais, ir tuo pačiu sudaryti galimybę nutraukti procedūras, kai pradėjusi pirkimo procedūras pastebima, kad pirkimo dokumentuose yra esminių klaidų, dėl kurių pirkimas tampa nebetikslingas ar jam įvykus būtų nusipirktas ne tas objektas, kokio reikia perkančiajai organizacijai, siūlome aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyti, kada pirkimo dokumentų klaida laikoma esmine. Pažymėtina, kad ši pastaba taip pat aktuali: 2.1.1. KSPĮ projekto Nr. 1922 8 straipsnio 2 daliai;
Nr. 1925 4 straipsniui;
Įstatymo projekto nuostatą tikslinti pagal Audito komiteto pasiūlymą Nr. 6, kuriam pritarta. 2. Viešųjų pirkimų tarnyba, 2022-10-034 (8¹)
straipsniu) – Tarnyba naujai siūlomo straipsnio 4 daliai teikia tokią pačią pastabą, kaip nurodytoji šio rašto 5 punkte. 5) Dėl VPĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1919 9 straipsnio (29 straipsnio pakeitimas)/ PĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1922 8 straipsnio (41 straipsnio pakeitimas) – Tarnybos nuomone, reikėtų patikslinti siūlomą naują 4 dalies formuluotę, ją išdėstant taip: „4.
Perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, arba pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties pirkimas tampa nebetikslingas ar jį įvykdžius būtų įsigytas perkančiosios organizacijos poreikių neatitinkantis pirkimo objektas.“ Pritarti Įstatymo projekto nuostatą tikslinti pagal Audito komiteto pasiūlymą Nr. 6, kuriam pritarta. 3. Viešųjų pirkimų tarnyba, 2022-10-035
Tarnyba naujai siūlomo 9 straipsnio 1 dalies 13 punkto formuluotei teikia tokią pačią pastabą, kaip nurodytoji šio rašto 10 punkte. 10) Dėl VPĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1919 35 straipsnio (95 straipsnio pakeitimas)/ PĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1922
patikslinti naujai siūlomą VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 19 punktą/ PĮ 101 straipsnio 1 dalies 15 punktą, žodžius „vidaus kontrolė“ pakeičiant žodžiu „valdysena“, taip aiškiau išdėstant, kad Tarnyba turės galimybes vertinti įvairius viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo aspektus. Pvz., VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 19 punktas tuomet būtų dėstomas taip: „19) pagal savo kompetenciją vertina, kaip perkančiojoje organizacijoje veikia pirkimų valdysena vidaus kontrolė;“. Pritarti iš dalies Įstatymo projekto nuostatą tikslinti pagal Audito komiteto pasiūlymą Nr. 5, kuriam pritarta. 4. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2022-09-276
didintų funkcijų koncentracijos prielaidas. VPĮ projekto Nr.
VPĮ projekto Nr. 1919 4 straipsnio 2 ir 4 dalimis siūloma keisti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas) 19 straipsnio 1 dalį, papildyti šį straipsnį 7 dalimi ir išplėsti viešųjų pirkimų komisijos įgaliojimus, kad ji galėtų (numatoma diskrecija) veikti ne tik pirkimo atlikimo etape, bet ir iniciavimo ir (ar) sutarties vykdymo. Iš aiškinamajame rašte pateikiamos informacijos darytina išvada, kad tokiu pakeitimu siekiama, kad organizuojant pirkimo procesą didesnis dėmesys būtų skiriamas iniciavimo ir sutarties vykdymo etapams. Kaip nurodėme 2022 m. vasario 24 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje, nekvestionuojame pasirengimo pirkimui ir viešojo pirkimo sutarties vykdymo svarbos pirkimo procedūrose. Tačiau laikomės pozicijos, kad kontrolės galimybės didėja ir neskaidrių susitarimų tikimybė mažėja, kai pirkimo iniciavimo, jo atlikimo ir sutarties vykdymo priežiūros funkcijos yra kaip įmanoma labiau atskirtos. Ir atvirkščiai, kai šios funkcijos sutelkiamos vieno asmens ar vienos asmenų grupės (komisijos) rankose, išauga korupcijos pasireiškimo ir neskaidrių sprendimų tikimybė. Manome, kad aiškinamajame rašte nurodomas šio pakeitimo siekis gali būti pasiekiamas be galimybių koncentruoti pirkimo iniciavimo, jo atlikimo ir sutarties vykdymo priežiūros funkcijas įtvirtinimo įstatyminiame lygmenyje. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome atsakyti nurodyto pakeitimo ir įstatyminiame lygmenyje įtvirtinti prikimo iniciavimo, jo atlikimo ir sutarties vykdymo funkcijų atskyrimą. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad svarstomu įstatymo projektu siūloma įtvirtinti perkančiųjų organizacijų teisę (ne pareigą), tam tikrais atvejais tai pačiai komisijai veikti ne tik pirkimo atlikimo, bet ir iniciavimo ir (ar) sutarties vykdymo procesuose. Pastebėtina, kad ir dabar praktikoje pirkimų komisijos bendradarbiauja su pirkimų iniciatoriais. Tai itin aktualu sudėtingų pirkimų atveju, ir tais atvejais, kai pirkimų atlikimui svarbus laiko momentas.
Sudėtingų pirkimų atvejais komisijos dalyvavimas pirkimų pasirengimo etape galėtų prisidėti prie komisijos didesnio pirkimo objekto išmanymo ir profesionalesnio pirkimo atlikimo, ypač dėl to, kad komisijos turės būti specialisto pažymėjimą turintys asmenys. Įvertinus siūlomos nuostatos tikslus, svarstomu įstatymo projektu teikiamas nuostatas, susijusias su viešųjų pirkimų proceso skaidrinimu (interesų konflikto deklaravimu), siūlytina nepritarti Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabai. 5. Viešųjų pirkimų tarnyba, 2022-10-0311
11 straipsnio (25 straipsnio pakeitimas) – Tarnyba teikia tokią pačią pastabą, kaip nurodytoji šio rašto 6 punkte. 6) Dėl VPĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1919 12 straipsnio (36 straipsnio pakeitimas)/ PĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1922 11 straipsnio (49 straipsnio pakeitimas) – Tarnyba siūlytų patikslinti siūlomas VPĮ 36 straipsnio 6 dalies/ PĮ 49 straipsnio 9 dalies formuluotes, suvienodinant jas su viešuosius pirkimus reglamentuojančių direktyvų nuostatomis ir išdėstant taip: „Perkančioji organizacija savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) dokumentus nesibaigus pasiūlymų pateikimo terminui. Tuo atveju, kai tikslinama skelbime paskelbta informacija, perkančioji organizacija privalo atitinkamai patikslinti skelbimą ir prireikus pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą protingumo kriterijų atitinkančiu laikotarpiu, per kurį tiekėjai, rengdami pasiūlymus, galėtų atsižvelgti į patikslinimus. Tarptautinių pirkimų atveju negali būti daromi tokie esminiai pirkimo sąlygų pakeitimai, dėl kurių pirkimu galėtų būti suinteresuoti nauji tiekėjai būtų buvę galima leisti dalyvauti kitiems kandidatams nei iš pradžių atrinktieji arba pirkimo procedūra būtų pritraukusi daugiau dalyvių.“ Pritarti iš dalies Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 10 ir patobulintą įstatymo projektą. 6. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2022-09-2713
1.2.
Siūloma nustatyti teisę (eliminuojant pareigą) prašyti patikslinti, papildyti arba paaiškinti pateiktus dokumentus ar duomenis būtų sudaromos sąlygos tendencingai vertinti tiekėjų pateiktus dokumentus ar duomenis Pagal esamą reglamentavimą, Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 3 dalį, jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Tuo tarpu VPĮ projekto Nr. 1919 17 straipsnio 1 dalimi siūloma nustatyti ne pareigą prašyti patikslinti, papildyti arba paaiškinti pateiktus dokumentus ar duomenis, o teisę. Manome, kad tokios diskrecijos nustatymas sudarys sąlygas šia teise naudotis nesąžiningai, t. y. galimos situacijos, kai tam tikrais atvejais dėl asmeninio suinteresuotumo nebus prašoma patikslinti, papildyti arba paaiškinti pateiktus dokumentus ar duomenis, bet pasiūlymai bus iš karto atmetami ar nepalankiai įvertinami pagal akivaizdžiai netikslius dokumentus ar duomenis (neobjektyviai dėl akivaizdžių netikslumų). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šio pakeitimo motyvai nenurodomi aiškinamajame rašte. Siekdami neišbalansuoti esamo reglamentavimo, siūlome atsisakyti minėto pakeitimo. Pažymėtina, kad ši pastaba taip pat aktuali: 1.2.1. KSPĮ projekto Nr. 1922 16 straipsnio 1 daliai; 1.2.2. VPGSĮ projekto Nr. 1925 28 straipsniui;
Pažymėtina kad Europos Sąjungos direktyvose 2014/24/ES ir 2014/25/ES taip pat numatyta teisė, o ne pareiga, perkančiajai organizacijai ar perkančiajam subjektui prašyti patikslinti pasiūlymą.
Tokiu būdu siekiama, kad teikėjai atsakingai rengtų pasiūlymus ir dirbtinai nevilkintų pirkimo procedūrų. Pažymėtina, kad įstatymo projektu iš esmės keičiamas reguliavimas, kuriuo galima tikslinti pasiūlymą – siūloma perkančiajai organizacijai suteikti daugiau diskrecijos. Be kita ko, tokiu keitimu siekiama užtikrinti, kad nebūtų atmesti pasiūlymai, kai padaromos ne tik įstatyme išvardintos klaidos. 7. Viešųjų pirkimų tarnyba, 2022-10-0313
Tarnyba atkreipia dėmesį, jog keičiamo 28 straipsnio
nėra tiksli. Pažymėtina, jog kitaip nei VPI ir PĮ, kainos kriterijus nelaikomas vienu iš būdų nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Atitinkamai, „ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikęs tiekėjas“ gali būti suprantama kaip referuojanti tik į 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą vertinimo kriterijų (o ne geriausio pasiūlymo nustatymą apskritai). Atitinkamai, tikslinga peržiūrėti ir kitas nuostatas, kuriose vartojama ši formuluotė. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į pastabą bei siekiant aiškumo ir paprastumo taikant Įstatymo nuostatas, atitinkamos Įstatymo projekto 13 straipsniu keičiamo Įstatymo 28 str. 8 d. nuostatos išdėstytos 33 str. 10 d. ir 40 str. 10 d. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 11 ir patobulintą įstatymo projektą. 8. Viešųjų pirkimų tarnyba, 2022-10-0318
Tarnyba siūlytų suvienodinti šio straipsnio formuluotę su atitinkamomis VPĮ ir PĮ nuostatomis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento išsakytas pastabas. Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 9. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2022-09-2726
Siūloma galimybė netaikyti įstatyme nustatytų reikalavimų pirkimo sutarties turiniui sudarytų galimybę sutarties šalims piktnaudžiauti susitariant dėl galimai viešojo intereso neatitinkančio sutarties turinio. VPĮ projekto Nr. 1919 31 straipsnio 2 dalimi siūloma Viešųjų pirkimų įstatymo 87 straipsnį papildyti 4 dalimi: „4. Šio straipsnio reikalavimai gali būti netaikomi raštu sudaromai sutarčiai, jeigu numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio) arba kai sutarties turinys yra vienodas visiems tokių prekių, paslaugų ar darbų gavėjams ir tiekėjas jo nekeičia pagal individualius poreikius.“ Kaip nurodėme 2022 m. vasario 24 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje, iš siūlymo teisinio reglamentavimo nėra aišku, kurie reikalavimai pirkimo sutarties turiniui gali būti netaikomi, pavyzdžiui, ar pirkimo sutartyje gali būti nenustatomos sutarties šalių teisės ir pareigos (Viešųjų pirkimų įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba perkamos prekės, paslaugos ar darbai, preliminarus ar tikslus jų kiekis (Viešųjų pirkimų įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad dėl to, jog nuo 2023 m. sausio 1 d., kai numatoma pirkimo sutarties vertė neviršys 15 000 Eur, apie mažos vertės pirkimą bus galima neskelbti, mažės tokių pirkimų viešumas ir skaidrumas, manome, kad galimybė netaikyti tam tikrų reikalavimų pirkimo sutarties turiniui gali būti taikoma selektyviai ir gali padidinti korupcijos pasireiškimo tikimybę. Siekdami teisinio reglamentavimo aiškumo, siūlome detaliau reglamentuoti, kurie reikalavimai pirkimo sutarties turiniui gali būti netaikomi ir svarstyti, ar numatoma 15 000 Eur riba, iki kada šie reikalavimai gali būti netaikomi, yra proporcinga galimai rizikai, susijusiai su galimybe sutarties šalims piktnaudžiauti dėl sutarties turinio sudarymo. Pažymėtina, kad ši pastaba taip pat aktuali: 2.2.1. KSPĮ projekto Nr.
KSPĮ projekto Nr. 1922 28 straipsnio 2 daliai;
Sutiktina su įstatymo projekto iniciatorių teigimu, kad perkančiosios organizacijos gali susidurti su praktiniais sunkumais, kuomet sudarant standartines sutartis būtina laikytis Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytų pirkimų sutarčių turinio reikalavimų. Siekiant išvengti tokių situacijų siūlytina pritarti teikiamoms pataisoms, pagal kurias viešųjų pirkimų sutartims galėtų būti netaikomi Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyti sutarties turinio reikalavimai, kai sutarties turinys yra vienodas visiems tokių prekių, paslaugų ar darbų gavėjams ir tiekėjams. Manytina, kad detalizuoti, kurie konkrečiai viešųjų pirkimų sutarties turiniui keliami reikalavimai netaikomi yra netikslinga, nes standartinės sutartys gali būti skirtingos. Įtvirtinus detalizavimą – nebūtų išspręsta praktikoje kylanti problema, su kuria susiduria perkančiosios organizacijos. Atsižvelgiant į tai, kad svarstomame įstatyme yra numatyta, kad pirkimai iki 15 000 Eur gali vykti neskelbiamų derybų būdu ir kad įstatymo projektu siekiama paprastinti viešųjų pirkimų vykdymą atliepiant į perkančiosioms organizacijoms praktikoje kylančias problemas, manytina, kad perkančiosios organizacijos, įvertinusios perkamą objektą bei atsižvelgdamos į pirkimo ypatumus, pačios galėtų pasirinkti, kuriuos sutarties turinio reikalavimus tikslinga įtraukti į sutartį. 10. Viešųjų pirkimų tarnyba, 2022-10-0326
šio rašto 8 punkte. 8) Dėl VPĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1919 30 straipsnio (86 straipsnio pakeitimas)/ PĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1922
siūlomą 86 straipsnio 2 dalies formuluotę ir išdėstyti ją taip: „2.
Laikoma, kad Jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, atsisakė ją sudaryti, jeigu:
sudaryti, arba arba nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento,
pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, arba
šiame įstatyme ir pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis, arba
straipsnio 4 dalyje, arba
preliminariąją sutartį. Tokiu atveju arba jeigu tiekėjas iki perkančiosios organizacijos nurodyto termino nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, arba
kitų pirkimo sutartyje nustatytų jos įsigaliojimo sąlygų., Tokiu atveju perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, nepateikusio pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo ar neįvykdžiusio kitų pirkimo sutarties įsigaliojimo sąlygų, jeigu tenkinamos šio įstatymo
Nepritarti Viešųjų pirkimų tarnybos siūlomas straipsnio nuostatų išdėstymas pakeičia įstatymo projekto siūlomo straipsnio esmę. Siūlomi 5 ir 6 punktai laikytini atskirais atvejais, nesusijusiais su 1-4 punktuose nurodytais atsisakymo sudaryti sutartį atvejais. Todėl netikslinga atsisakymo sudaryti pirkimo ar preliminariąją sutartis pagrindus dėstyti punktais.
Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas dėstymas iš esmės yra neteisingas, nes Įstatymo straipsnį sudaro dalys ir jų punktai. 11. Viešųjų pirkimų tarnyba, 2022-10-0326
punkto formuluotei teikiama tokia pati pastaba, kaip nurodytoji šio rašto 2 punkte (dėl VPĮ 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto formuluotės). Pakeitimų projektai taip pat papildo VPĮ 19 straipsnį / PĮ 31 straipsnį nauja 7 dalimi, kuri numato, jog už pirkimo sutarties vykdymą atsakingais galima skirti ne tik asmenis, bet ir Komisiją. Tarnyba atkreipia Jūsų dėmesį, kad ši nauja nuostata yra susijusi su VPĮ 87 straipsnio 1 dalies 12 punkto/ PĮ 95 straipsnio 1 dalies
pakeitimo projekto 28 straipsnio 1 dalis), kurios numato pareigą pirkimo sutartyje nustatyti už sutarties vykdymą atsakingą asmenį (asmenis). Tarnyba siūlytų patikslinti VPĮ pakeitimo projekto 31 straipsnio 1 dalimi/ PĮ pakeitimo projekto 28 straipsnio 1 dalimi atliekamus VPĮ 87 straipsnio 1 dalies 12 punkto/ PĮ 95 straipsnio 1 dalies 12 punkto nuostatų pakeitimus ir išdėstyti šias nuostatas atsižvelgiant į galimybę, jog sutarties vykdymą atsakinga gali būti ir Komisija. Pvz., VPĮ 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata galėtų būti formuluojama taip: „12) perkančiosios organizacijos vadovo sprendimu už sutarties vykdymą skiriamas atsakingas asmuo (asmenys) ar Komisija, atsakingas už sutarties vykdymą, sutarties ir pakeitimų paskelbimą pagal šio įstatymo 86 straipsnio 9 dalies nuostatas.“ Nepritarti Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo 52 straipsnis reglamentuoja raštu sudaromos pirkimų sutarties turinį. Įstatymo projekto 26 straipsnio 5 dalimi siūloma numatyti, kad raštu sudaromoje sutartyje turi būti nurodytas asmuo, atsakingas už sutarties vykdymą. Iš esmės nurodomas kontaktinis asmuo.
Atkreiptinas dėmesys, kad dažniausiai pirkimų komisiją sudaro keletas žmonių, todėl nėra tikslinga juos visus nurodyti sutartyje. Tiekėjui svarbu ne visi komisijos nariai, o tie, su kuriais bus reikalinga bendrauti, todėl tikslinga pirkimo sutartyje nurodyti konkrečius kontaktinius asmenis, o ne komisiją in corpore. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto nuostatos siūlytina netikslinti. 12. Viešųjų pirkimų tarnyba, 2022-10-0330
<...>
Dėl VPĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1919 36 straipsnio (97 straipsnio pakeitimas)/ PĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1922 32 straipsnio (103 straipsnio pakeitimas) – Tarnyba siūlo patikslinti keičiamą VPĮ 97 straipsnio 2 dalies/PĮ 103 straipsnio 2 dalies nuostatą ir išdėstyti ją taip: „2. Komisijos nariai, ekspertai, stebėtojai, už sutarties vykdymą atsakingi asmenys ir kiti pirkimuose dalyvaujantys ar galintys daryti įtaką jų rezultatams asmenys už savo veiksmus ir sprendimus veiką atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, yra traukiami tarnybinėn, administracinėn, civilinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn“. Taikomos atsakomybės rūšių išvardinimas yra perteklinė nuostata, kadangi konkrečiu atveju taikomos atsakomybės rūšį apsprendžia kiti specialieji teisės aktai. Taipogi, Tarnybos vertinimu, sąvoka „veika“ yra nevartotina – ji būdinga baudžiamajai teisei.
<...>
Tarnyba teikia tą pačią pastabą,<...>. Taip pat Tarnyba siūlytų suvienodinti šio straipsnio formuluotę su atitinkamomis VPĮ ir PĮ nuostatomis, papildant ją 4-6 punktais.
<...>
Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 15 ir patobulintą įstatymo projektą. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2022-09-28 siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti įstatymo projektui ir jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė, ir komiteto pasiūlymus. Pritarti iš dalies Ekonomikos komitetas pritarė Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadai. 2. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2022-09-2818
Atsižvelgiant į LRSK Teisės departamento pastabas ir siekiant teisinio aiškumo reglamentuojant atvejus, kuomet perkančioji organizacija atmeta tiekėjo paraiškas ir pasiūlymus, tikslinga Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punktą skaidyti į atskirus punktus ir papunkčius. Pasiūlymas:
Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „1.
Perkančioji organizacija atmeta paraiškas ir pasiūlymus, jeigu:
1) dėl tiekėjo, kuris yra fizinis asmuo, arba dėl tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, vadovo, kito valdymo ar priežiūros organo nario ar kito asmens (asmenų), turinčio (turinčių) teisę atstovauti tiekėjui ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, asmens (asmenų) turinčio (turinčių) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus (supaprastinto pirkimo atveju – tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, vadovo ar asmens (asmenų), turinčio (turinčių) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus), per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis ir šis asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už:
a) dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam;
b) teroristinį ar su teroristine veikla susijusį nusikaltimą, valstybės paslapties atskleidimą ar praradimą;
c) kyšininkavimą, prekybą poveikiu, papirkimą;
d) sukčiavimą, turto pasisavinimą, turto iššvaistymą, apgaulingą pareiškimą apie juridinio asmens veiklą, kredito, paskolos, tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą ir (arba) organizavimą ar piktnaudžiavimą, kai šiomis nusikalstamomis veikomis kėsinamasi į Europos Sąjungos finansinius interesus, kaip apibrėžta Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, parengtos vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, 1 straipsnyje;
e) nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą;
f) kitose valstybėse atliktą nusikaltimą, apibrėžtą kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, įgyvendinančiuose Direktyvos 2009/81/EB 39 straipsnio 1 dalyje išvardytus Europos Sąjungos teisės aktus;
2) dėl tiekėjo (juridinio asmens) per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šios dalies 1 punkto a-f papunkčiuose nurodytas nusikalstamas veikas.“ Pritarti Žr.
Perkančioji organizacija atmeta paraiškas ir pasiūlymus, jeigu:
1) dėl tiekėjo, kuris yra fizinis asmuo, arba dėl tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, vadovo, kito valdymo ar priežiūros organo nario ar kito asmens (asmenų), turinčio (turinčių) teisę atstovauti tiekėjui ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, asmens (asmenų) turinčio (turinčių) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus (supaprastinto pirkimo atveju – tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, vadovo ar asmens (asmenų), turinčio (turinčių) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus), per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis ir šis asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už:
a) dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam;
b) teroristinį ar su teroristine veikla susijusį nusikaltimą, valstybės paslapties atskleidimą ar praradimą;
c) kyšininkavimą, prekybą poveikiu, papirkimą;
d) sukčiavimą, turto pasisavinimą, turto iššvaistymą, apgaulingą pareiškimą apie juridinio asmens veiklą, kredito, paskolos, tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą ir (arba) organizavimą ar piktnaudžiavimą, kai šiomis nusikalstamomis veikomis kėsinamasi į Europos Sąjungos finansinius interesus, kaip apibrėžta Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, parengtos vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, 1 straipsnyje;
e) nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą;
f) kitose valstybėse atliktą nusikaltimą, apibrėžtą kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, įgyvendinančiuose Direktyvos 2009/81/EB 39 straipsnio 1 dalyje išvardytus Europos Sąjungos teisės aktus;
2) dėl tiekėjo (juridinio asmens) per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šios dalies 1 punkto a-f papunkčiuose nurodytas nusikalstamas veikas.“ Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą.
3Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2022-09-2818
Atsižvelgiant į LRSK Teisės departamento pastabas ir siekiant teisinio aiškumo reglamentuojant atvejus, kuomet perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, siūloma Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punktą skaidyti į atskirus punktus, atitinkamai pakeičiant paskesnių punktų numeraciją. Pasiūlymas:
Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punktą skaidyti į du atskirus punktus, atitinkamai pakeičiant paskesnių punktų numeraciją ir šiuos 2 ir 3 punktus išdėstyti taip:
„2) dėl tiekėjo, kuris yra fizinis asmuo,
per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis ir šis asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, intelektinei ar pramoninei nuosavybei, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, taip pat už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu ginklais, šaudmenimis, karine įranga, sprogmenimis, sprogstamosiomis bei radioaktyviosiomis medžiagomis, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje išvardytas nusikalstamas veikas;
3) dėl tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šios dalies 2 punkte nurodytas nusikalstamas veikas; Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. 4. Seimo Audito komitetas, 2022-10-14 pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIVP-1925 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Viešųjų pirkimų tarnybos pasiūlymus, kuriems Audito komitetas pritarė, Audito komiteto pasiūlymus bei Audito komiteto pasiūlymus, pateiktus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1919. Pritarti iš dalies Ekonomikos komitetas pritarė Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadai. 5. Seimo Audito komitetas, 2022-10-125
pirkimų tarnybos kompetencija apima pirkimų, kurie atliekami visiškai nesilaikant viešųjų pirkimų teisės aktų reikalavimų, vertinimą. Tais atvejais, kai priimamas neteisingas sprendimas dėl juridinio asmens neatitikimo perkančiosios organizacijos apibrėžimui, sutarties neatitikimo viešojo pirkimo sutarties apibrėžimui, išimties netinkamo taikymo ar pan. ir dėl šių sprendimų atliekant pirkimus nesivadovaujama Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimais, padaromas grubiausias įstatymo pažeidimas. Tačiau šiais atvejais taip pat keliamas klausimas, ar Viešųjų pirkimų tarnyba gali vertinti pirkimą, kuris juridinio asmens teigimu nėra viešasis pirkimas, taip pat ar Viešųjų pirkimų tarnyba gali atlikti vertinimus dėl juridinio asmens sprendimų ar veiksmų nelaikyti savęs perkančiąja organizacija. Todėl būtina patikslinti Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijos formuluotę, iš kurios būtų aišku, kad įstatymo laikymosi priežiūra apima ir įstatymo nuostatų, kurios lemia pareigą taikyti įstatymo reikalavimus, laikymosi priežiūrą. Atitinkamai, tikslinga aiškiau suformuluoti Viešųjų pirkimų tarnybos teises. Iš 9 straipsnio 2 dalies nuostatų turi būti aišku, kad Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę gauti informaciją ir dokumentus ne tik susijusius su konkrečiu viešuoju pirkimu, bet ir visus kitus dokumentus, kurie reikalingi funkcijoms atlikti.
Taip pat turi būti aišku, kad Viešųjų pirkimų tarnybos įpareigojimai pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus apima visus sprendimus ir veiksmus, kurie prieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms, t. y. ir tuos sprendimus ir veiksmus, kurie lemia visišką įstatymo reikalavimų nesilaikymą (pvz., dėl netinkamo perkančiosios organizacijos, pirkimo sutarties apibrėžimo ar išimčių interpretavimo). 2. Siekiant, kad Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimų būtų laikomasi, siūlytina nustatyti Viešųjų pirkimų tarnybai teisę, nustačius įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus, priimti įpareigojančius sprendimus juridinių asmenų atžvilgiu dėl pirkimo procedūrų nutraukimo, pirkimų vykdymo pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, neteisėtų sprendimų ar veiksmų, įskaitant sprendimą ar veiksmą prekių, paslaugų ar darbų įsigijimui netaikyti viešuosius pirkimus reglamentuojančio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų, pakeitimo ar panaikinimo. Taip pat nustačiusi, kad sutartys sudarytos neteisėtai, gindama viešąjį interesą, Viešųjų pirkimų tarnyba galėtų kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia ir (arba) alternatyvių sankcijų taikymo. 3. Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti Viešųjų pirkimų tarnybos funkciją vertinti, kaip perkančiojoje organizacijoje veikia pirkimų vidaus kontrolė. Atsižvelgiant į tarnybos siekį vertinti įvairius viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo aspektus, ne tik susijusius su pirkimų vidaus kontrole, siūlytina išplėsti Viešųjų pirkimų tarnybai projektu pavedamą funkciją, nustatant, kad tarnyba vertina kaip perkančiojoje organizacijoje vykdomas pirkimų organizavimas ir kaip veikia pirkimų vidaus kontrolė. 4.
problemas, kai Viešųjų pirkimų tarnybai priėmus sprendimą perkančiosios organizacijos turi galimybes apskundus tarnybos vertinimus toliau vykdyti pirkimus nesilaikant Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, siūlytina nustatyti, kad skundo padavimas dėl Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo, kuriuo perkančioji organizacija įpareigojama pakeisti ar panaikinti sprendimus ar veiksmus, kurie lemia šio įstatymo reikalavimų nesilaikymą, nesustabdo Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo vykdymo, išskyrus atvejus, kai ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija ar teismas nusprendžia kitaip. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
ir jį išdėstyti taip:
1) vykdo šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, prižiūri, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų nuostatų, įskaitant šių teisės aktų reikalavimus nuostatų dėl pirkimo sutarčių vykdymo, taip pat nuostatų, lemiančių pareigą taikyti šio įstatymo reikalavimus;
dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „12) administruoja pagal šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalį paskelbtą informaciją apie tiekėjus, kurie pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šio įstatymo 34, 35, 36, 37 straipsniuose nustatytiems reikalavimams ir pagal šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalį perkančiųjų organizacijų paskelbtą informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus;“. 2.3. Papildyti 9 straipsnio 1 dalį nauju 13 punktu: „13) pagal savo kompetenciją vertina, kaip perkančiojoje organizacijoje vykdomas pirkimų organizavimas ir veikia pirkimų vidaus kontrolės sistema;“. 3.4. Papildyti 9 straipsnio 1 dalį 14 punktu: „14) patvirtinti šio įstatymo įgyvendinimo priežiūros vykdymo tvarką.“
atitinkamai laikyti 15 punktu. 6.
dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) gauti iš perkančiosios organizacijos ar kitų asmenų su pirkimais ir pirkimo sutarties vykdymu susijusią informaciją ir dokumentus, reikalingus Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijoms atlikti, taip pat laikinai, ne ilgiau kaip 30 dienų, paimti iš perkančiosios organizacijos ar kitų asmenų šių dokumentų originalus, įforminusi tai dokumentų poėmio aktu. Prireikus Viešųjų pirkimų tarnyba gali šį terminą pratęsti dar 30 dienų.“
dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) įtarusi šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti perkančiąją organizaciją juridinį asmenį sustabdyti pirkimo procedūras, pirkimą ir
(ar) neatlikti kitų veiksmų, kuriais galimai pažeidžiami šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimai, kol Viešųjų pirkimų tarnyba pateiks perkančiosios organizacijos juridinio asmens pateiktų dokumentų ir sprendimų vertinimą, o nustačiusi šiuos pažeidimus – įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus;“. 8. Papildyti 95 straipsnio 2 dalį nauju 5 punktu ir jį išdėstyti taip: „5) nustačiusi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti juridinį asmenį nutraukti pirkimo procedūras, vykdyti pirkimus pagal šį įstatymą, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus, įskaitant sprendimą ar veiksmą prekių, paslaugų ar darbų įsigijimui netaikyti šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų, o nustačiusi, kad pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis sudaryta neteisėtai, gindama viešąjį interesą, kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia ir (arba) alternatyvių sankcijų taikymo;“ 9.
Pripažinti netekusiu galios 9 straipsnio 2 dalies 8 punktą:
„8) nustačiusi šio įstatymo ir kitų su jo
įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus, gindama viešąjį interesą, ypač gynybos ir (arba) saugumo interesą, kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir (arba) alternatyvių sankcijų taikymo;“. 10. Buvusius 9 straipsnio 2 dalies 5-7 punktus laikyti 6-8 punktais. 11. Papildyti 9 straipsnį 2¹ dalimi:
„2¹. Skundo padavimas dėl sprendimo, kuriuo
juridinis asmuo Viešųjų pirkimų tarnybos įpareigojamas pakeisti ar panaikinti sprendimą ar veiksmą prekių, paslaugų ar darbų įsigijimui netaikyti šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų, nesustabdo Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo vykdymo, išskyrus atvejus, kai ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija ar teismas nusprendžia kitaip.“ Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. Pastaba. Audito komiteto pasiūlymo 7 ir 8 dalyje siūloma keisti 95 str. 2 d. punktus. Tai techninė klaida – turi būti keičiamas ne 95, tačiau 9 str. 6.
6Seimo Audito komitetas,
2022-10-144 (8¹) N (4)N Argumentai: Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti perkančiųjų organizacijų teisę nutraukti pradėtas pirkimo ar konkurso procedūras, jeigu pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų. Pritariant Seimo Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Viešųjų pirkimų tarnybos pastaboms, sutiktina, kad projekto nuostata yra netiksli, galimai sudaranti sąlygas piktnaudžiauti procedūrų nutraukimais. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti svarstomo įstatymo projekto nuostatą, aiškiai nurodant, kad galimybė nutraukti pradėtas pirkimo procedūras yra siejama su pasekmėmis - pirkimas tampa nebetikslingas ar jam įvykus būtų nusipirktas ne tas objektas, kokio reikia perkančiajai organizacijai, kurios atsirado dėl klaidų, padarytų pirkimų dokumentuose. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsniu pildomą įstatymo 8¹ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas
pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, arba pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties. pirkimas tampa nebetikslingas ar jį įvykdžius būtų įsigytas perkančiosios organizacijos poreikių neatitinkantis pirkimo objektas.“ Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. 7. Seimo Audito komitetas, 2022-10-1418
Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento bei Viešųjų pirkimų tarnybos pastabas, siekiant teisinio aiškumo, tikslinga aiškiai atskirti subjektų grupes, kurioms taikytini reikalavimai dėl teistumo, tikslinti nusikalstamų veikų sąrašą, derinant veikų pavadinimus su Baudžiamajame kodekse naudojamais pavadinimais, tiksliai atskiriant, kokiomis veikomis kėsinamasi į Europos Sąjungos finansinius interesus, konkrečiau išdėstyti atvejus, kuomet perkančioji organizacija atmeta tiekėjo paraiškas ir pasiūlymus.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punktą skaidyti į atskirus punktus ir papunkčius. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 18 straipsniu keičiamą 34 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Perkančioji organizacija atmeta paraiškas ir pasiūlymus, jeigu:
1) tiekėjas, kuris yra fizinis asmuo, arba tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, vadovas, kitas valdymo ar priežiūros organo narys ar kitas asmuo (asmenys), turintis (turintys) teisę turinčio (turinčių) teisę atstovauti tiekėjui ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, asmuo (asmenys), turintis (turintys) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus (supaprastinto pirkimo atveju – tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, vadovo ar asmens (asmenų), turinčio (turinčių) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus), turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba dėl tiekėjo (juridinio asmens) per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam, už teroristinį ir su teroristine veikla susijusį nusikaltimą, valstybės paslapties atskleidimą ar praradimą, už kyšininkavimą, prekybą poveikiu, papirkimą, sukčiavimą, kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, mokesčių nesumokėjimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą ar piktnaudžiavimą, kai šiomis nusikalstamomis veikomis kėsinamasi į Europos Sąjungos finansinius interesus, kaip apibrėžta Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, parengtos vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, 1 straipsnyje, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą arba dėl kitų valstybių tiekėjų yra priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už Direktyvos 2009/81/EB 39 straipsnio 1 dalyje išvardytuose Europos Sąj
ungos teisės aktuose apibrėžtus nusikaltimus;
1) dėl tiekėjo, kuris yra fizinis asmuo, arba dėl tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, vadovo, kito valdymo ar priežiūros organo nario ar kito asmens (asmenų), turinčio (turinčių) teisę atstovauti tiekėjui ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, asmens (asmenų) turinčio (turinčių) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus (supaprastinto pirkimo atveju – tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, vadovo ar asmens (asmenų), turinčio (turinčių) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus), per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis ir šis asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už:
paslapties atskleidimą ar praradimą;
juridinio asmens veiklą, kredito, paskolos, tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą ir (arba) organizavimą ar piktnaudžiavimą, kai šiomis nusikalstamomis veikomis kėsinamasi į Europos Sąjungos finansinius interesus, kaip apibrėžta Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, parengtos vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, 1 straipsnyje;
f) kitose valstybėse atliktą nusikaltimą, apibrėžtą kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, įgyvendinančiuose Direktyvos 2009/81/EB 39 straipsnio 1 dalyje išvardytus Europos Sąjungos teisės aktus;
2) dėl tiekėjo
(juridinio asmens) per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šios dalies 1 punkto a-f papunkčiuose nurodytas nusikalstamas veikas;
2) 3) perkančioji organizacija bet kokiomis tinkamomis priemonėmis gali įrodyti, kad tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, dėl kurio perkančioji organizacija abejoja tiekėjo sąžiningumu, kai jis:
a) yra padaręs finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimą ir nuo jo padarymo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai;
b) neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40¹ straipsnio 1 dalyje.
Perkančioji organizacija atmeta paraiškas ir pasiūlymus, jeigu:
1) tiekėjas, kuris yra fizinis asmuo, arba tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, vadovas, kitas valdymo ar priežiūros organo narys ar kitas asmuo (asmenys), turintis (turintys) teisę turinčio (turinčių) teisę atstovauti tiekėjui ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, asmuo (asmenys), turintis (turintys) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus (supaprastinto pirkimo atveju – tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, vadovo ar asmens (asmenų), turinčio (turinčių) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus), turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba dėl tiekėjo (juridinio asmens) per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam, už teroristinį ir su teroristine veikla susijusį nusikaltimą, valstybės paslapties atskleidimą ar praradimą, už kyšininkavimą, prekybą poveikiu, papirkimą, sukčiavimą, kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, mokesčių nesumokėjimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą ar piktnaudžiavimą, kai šiomis nusikalstamomis veikomis kėsinamasi į Europos Sąjungos finansinius interesus, kaip apibrėžta Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, parengtos vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, 1 straipsnyje, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą arba dėl kitų valstybių tiekėjų yra priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už Direktyvos 2009/81/EB 39 straipsnio 1 dalyje išvardytuose Europos Sąjungos teisės aktuose apibrėžtus nusikaltimus;
1) dėl tiekėjo, kuris yra fizinis asmuo, arba dėl tiekėjo, kuri
s yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, vadovo, kito valdymo ar priežiūros organo nario ar kito asmens (asmenų), turinčio (turinčių) teisę atstovauti tiekėjui ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, asmens (asmenų) turinčio (turinčių) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus (supaprastinto pirkimo atveju – tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, vadovo ar asmens (asmenų), turinčio (turinčių) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus), per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis ir šis asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už:
paslapties atskleidimą ar praradimą;
juridinio asmens veiklą, kredito, paskolos, tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą ir (arba) organizavimą ar piktnaudžiavimą, kai šiomis nusikalstamomis veikomis kėsinamasi į Europos Sąjungos finansinius interesus, kaip apibrėžta Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, parengtos vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, 1 straipsnyje;
f) kitose valstybėse atliktą nusikaltimą, apibrėžtą kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, įgyvendinančiuose Direktyvos 2009/81/EB 39 straipsnio 1 dalyje išvardytus Europos Sąjungos teisės aktus;
2) dėl tiekėjo (juridinio asmens) per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šios dalies
1 punkto a-f papunkčiuose nurodytas nusikalstamas veikas;
2) 3) perkančioji organizacija bet kokiomis tinkamomis priemonėmis gali įrodyti, kad tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, dėl kurio perkančioji organizacija abejoja tiekėjo sąžiningumu, kai jis:
a) yra padaręs finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimą ir nuo jo padarymo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai;
b) neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40¹ straipsnio
vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo 40¹ straipsnio
administravimo įstatymo 40¹ straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų padarymo dienos, tačiau visais atvejais šie terminai negali būti ilgesni negu 3 metai;
c) yra padaręs draudimo sudaryti draudžiamus susitarimus, įtvirtinto Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnyje ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, pažeidimą ir nuo jo padarymo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai;
d) tiekėjas yra neįvykdęs pirkimo sutarties, sudarytos vadovaujantis šiuo įstatymu, Viešųjų pirkimų įstatymu ar Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu, ar koncesijos sutarties arba netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Civilinio kodekso 6.217 straipsnyje (toliau
s organizacijos sprendimas, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to buvo pritaikyta sutartyje nustatyta sankcija.
Taikant šį tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindą vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo 40¹ straipsnio
administravimo įstatymo 40¹ straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų padarymo dienos, tačiau visais atvejais šie terminai negali būti ilgesni negu 3 metai;
c) yra padaręs draudimo sudaryti draudžiamus susitarimus, įtvirtinto Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnyje ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, pažeidimą ir nuo jo padarymo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai;
d) tiekėjas yra neįvykdęs pirkimo sutarties, sudarytos vadovaujantis šiuo įstatymu, Viešųjų pirkimų įstatymu ar Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu, ar koncesijos sutarties arba netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Civilinio kodekso 6.217 straipsnyje (toliau
Pritarti Žr.
Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. 8. Seimo Audito komitetas, 2022-10-1418
Argumentai: Atsižvelgiant į teisės departamento pastabas, siekiant teisinio aiškumo reglamentuojant atvejus, kuomet perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, tikslinga suvienodinti įstatyme naudojamus terminus. Atsižvelgiant į tai, siūlytina pakeisti Įstatymo projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 18 straipsniu keičiamo 34 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu:
1) tiekėjas yra nemokus, jam iškelta restruktūrizavimo ar bankroto byla, inicijuotos ar pradėtos likvidavimo procedūros, kai jo turtą valdo teismas ar nemokumo administratorius, kai jis su kreditoriais yra sudaręs taikos sutartį (tiekėjo ir kreditorių susitarimą tęsti tiekėjo veiklą, kai tiekėjas prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti), kai jis yra sustabdęs ar apribojęs savo veiklą arba jo padėtis pagal valstybės, kurioje jis registruotas, teisės aktus yra tokia pati ar panaši;
2) tiekėjas, kuris yra fizinis asmuo, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba tiekėjas, kuris yra juridinis asmuo, dėl kurio per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, intelektinei ar pramoninei nuosavybei, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, taip pat už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu ginklais, šaudmenimis, karine įranga, sprogmenimis, sprogstamosiomis bei radioaktyviosiomis medžiagomis, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje išvardytas veikas;
2) dėl tiekėjo, kuris yra fizinis asmuo, per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis ir šis asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, intelektinei ar pramoninei nuosavybei, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, taip pat už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu ginklais, šaudmenimis, karine įranga, sprogmenimis, sprogstamosiomis bei radioaktyviosiomis medžiagomis, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje išvardytas nusikalstamas veikas;
3) dėl tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šios dalies 2 punkte nurodytas nusikalstamas veikas;
3) 4) tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą (išskyrus nurodytą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte), dėl kurio perkančioji organizacija abejoja tiekėjo sąžiningumu ir šį pažeidimą gali įrodyti bet kokiomis tinkamomis priemonėmis.
Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu:
1) tiekėjas yra nemokus, jam iškelta restruktūrizavimo ar bankroto byla, inicijuotos ar pradėtos likvidavimo procedūros, kai jo turtą valdo teismas ar nemokumo administratorius, kai jis su kreditoriais yra sudaręs taikos sutartį (tiekėjo ir kreditorių susitarimą tęsti tiekėjo veiklą, kai tiekėjas prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti), kai jis yra sustabdęs ar apribojęs savo veiklą arba jo padėtis pagal valstybės, kurioje jis registruotas, teisės aktus yra tokia pati ar panaši;
2) tiekėjas, kuris yra fizinis asmuo, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba tiekėjas, kuris yra juridinis asmuo, dėl kurio per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, intelektinei ar pramoninei nuosavybei, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, taip pat už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu ginklais, šaudmenimis, karine įranga, sprogmenimis, sprogstamosiomis bei radioaktyviosiomis medžiagomis, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje išvardytas veikas;
2) dėl tiekėjo, kuris yra fizinis asmuo, per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis ir šis asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, intelektinei ar pramoninei nuosavybei, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, taip pat už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu ginklais, šaudmenimis, karine įranga, sprogmenimis, sprogstamosiomis bei radioaktyviosiomis medžiagomis, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje išvardytas nusikalstamas veikas;
3) dėl tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šios dalies 2 punkte nurodytas nusikalstamas veikas;
3) 4) tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą (išskyrus nurodytą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte), dėl kurio perkančioji organizacija abejoja tiekėjo sąžiningumu ir šį pažeidimą gali įrodyti bet kokiomis tinkamomis priemonėmis. Šiuo pagrindu perkančioji organizacija gali pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jei nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai;
4) 5) tiekėjas, jo subrangovas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, gamintojas ar juos kontroliuojantis asmuo (įskaitant jų teikiamų paslaugų, tiekiamų prekių, įrangos ypatybes) nėra patikimas ar kelia grėsmę nacionaliniam saugumui;
5) 6) tiekėjas nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įmokų mokėjimu pagal valstybės, kurioje jis registruotas, ar valstybės, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus;
6) 7) tiekėjas nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu pagal valstybės, kurioje jis registruotas, ar valstybės, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus.
Tiekėjas laikomas įvykdžiusiu įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, jeigu jo neįvykdytų įsipareigojimų suma yra mažesnė kaip 50 eurų;
7) 8) tiekėjas pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šio įstatymo 34, 35, 36, 37 straipsniuose nustatytiems reikalavimams ir tai perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis. Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat šalinamas iš pirkimo procedūros, kai ankstesnių procedūrų, atliktų šio įstatymo, Viešųjų pirkimų įstatymo, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo ar Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nustatyta tvarka, metu nuslėpė informaciją ar pateikė šiame punkte nurodytą melagingą informaciją ir dėl to per pastaruosius vienus metus buvo pašalintas iš pirkimo procedūrų.
Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat pašalinamas iš pirkimo procedūros, kai, vadovaujantis kitų valstybių teisės aktais, ankstesnių pirkimo procedūrų metu jis nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją ir dėl to per pastaruosius vienus metus buvo pašalintas iš pirkimo ar koncesijos suteikimo procedūrų arba jam taikomos kitos panašios sankcijos.“ Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymas: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Ekonomikos komitetas, 2022-10-263
Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, jog Projekto 3 straipsniu keičiamo Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 8 straipsnio 3 dalyje nuoroda turėtų būti teikiama ne į šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 papunkčius, o į šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus (past. – šie punktai papunkčių apskritai neturi), siūloma nuostatą atitinkamai patikslinti. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip: „3.
Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbus šio straipsnio 2 dalies 1 papunktyje punkte nurodytą kvietimą suteikti konsultacijas arba šio straipsnio 2 dalies 2 papunktyje punkte nurodytą techninių specifikacijų projektą, šie dokumentai papildomai gali būti skelbiami pirkėjo profilyje, kitur internete ir (arba) leidiniuose. Paskelbto to paties dokumento turinys visur turi būti tapatus.“
2Seimo Ekonomikos komitetas,
2022-10-264 (8¹)
Atsižvelgiant į Teisės departamentoi pastabą Nr. 2, jog Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 8¹ straipsnio 2 dalies nuostatoje iki dvitaškio brauktinas perteklinis žodis „pirkimo“, siūloma nuostatą atitinkamai patikslinti. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 8¹ straipsnio 2 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„2. Pirkimo (ar atskiros pirkimo dalies) pirkimo procedūros baigiasi,
Projektas tikslinamas, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departmaneto pastabą Nr. 3. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 8¹ straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) sudaroma pirkimo sutartis ir pateikiamas sutarties įvykdymo užtikrinimas, jeigu jo buvo reikalaujama, arba sudaroma preliminarioji sutartis;“
4Seimo Ekonomikos komitetas,
2022-10-265
Projektas tikslinamas, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departmaneto pastabą Nr. 5. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 14 punktą ir jį išdėstyti taip: „14) patvirtinti tvirtina šio įstatymo įgyvendinimo priežiūros vykdymo tvarkos aprašą.“. Pritarti 5.
5Seimo Ekonomikos komitetas,
2022-10-266
Projektas tikslinamas, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departmaneto pastabą Nr. 6. Komiteto pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Perkančioji organizacija pirkimui (pirkimams)
organizuoti ir atlikti sudaro (mažos vertės pirkimams, pagal preliminariąją sutartį atliekamoms atnaujinto tiekėjų varžymosi procedūroms gali sudaryti) viešojo pirkimo komisiją (toliau – komisija), nustato jos jai užduotis ir suteikia visus įgaliojimus atlikti tas nustatytas užduotis. Perkančioji organizacija gali sudaryti atskiras komisijas pasirengimo pirkimui, ginčų nagrinėjimo ar sutarties vykdymo etapams vykdyti arba tokias užduotis nustatyti pirkimo procedūras atliekančiai komisijai. Komisija dirba pagal ją sudariusios perkančiosios organizacijos patvirtintą darbo reglamentą, yra jai atskaitinga ir atlieka tik rašytines ją sudariusios organizacijos užduotis ir įpareigojimus. Valstybės valdymo institucijos vadovo įsakymu (potvarkiu) gali būti sudaromos komisijos šiai institucijai pavaldžių perkančiųjų organizacijų pirkimams atlikti. Reikalavimo sudaryti komisiją perkančioji organizacija gali nesilaikyti atlikdama mažos vertės pirkimų procedūras, pagal preliminariąją sutartį atlikdama atnaujinto tiekėjų varžymosi procedūras ar šio įstatymo
6Seimo Ekonomikos komitetas,
2022-10-266
Argumentai: Projektas tikslinamas, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departmaneto pastabą Nr. 7 Komiteto pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Komisija sudaroma perkančiosios organizacijos vadovo
įsakymu (potvarkiu) iš ne mažiau kaip 3 fizinių asmenų – komisijos pirmininko ir bent 2 komisijos narių (toliau kartu – komisijos narys, komisijos nariai).
Komisiją sudaranti organizacija turi teisę kviestis ekspertų – dalyko žinovų konsultuoti klausimu, kuriam reikia specialiųjų žinių, ar jį įvertinti. Komisijos pirmininku skiriamas komisiją sudariusios organizacijos vadovas ar jo įgaliotas šios organizacijos darbuotojas arba bendru pavaldumu susijusios kitos perkančiosios organizacijos darbuotojas. Komisijos nariais, išskyrus komisijos pirmininką, gali būti ir ne komisiją sudarančios organizacijos darbuotojai. Komisijos pirmininku ir nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Skiriant komisijos pirmininką ir narius turi būti atsižvelgiama į jų ekonomines, technines, teisines žinias ir šio įstatymo bei kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymą, patirtį organizuoti ir atlikti pirkimus. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai ir valstybės politikai, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, negali būti komisijos nariais ar ekspertais. Komisijos nariai prieš dalyvavimą komisijos darbe turi pasirašyti nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą ir Viešųjų pirkimų tarnybos kartu su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija nustatytos formos nešališkumo deklaraciją, kai jiems privačius interesus deklaruoti neprivaloma Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nustatyta tvarka.“
7Seimo Ekonomikos komitetas,
2022-10-267
Projektas tikslinamas, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departmaneto pastabą Nr. 8.
8Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) apie pasitelktus ūkio subjektus, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas, ir subtiekėjus – tuo atveju, kai ši informacija reikalinga tiekėjui jo teisėtiems interesams ginti.“
8Seimo Ekonomikos komitetas,
2022-10-268
Argumentai:
patikra nacionalinio saugumo aspektu, taikomi ir atliekant mažos vertės pirkimus. Tačiau mažareikšmių pirkimų (iki 5 000 Eur) atveju nėra proporcinga taikyti tokią sudėtingą patikrą. Todėl tikslinga tokių pirkimų atvejams nustatyti paprastesnes patikros procedūras, taip kaip siūloma nustatyti ir Viešųjų pirkimų įstatyme. Pasiūlymas:
Pakeisti 17 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Perkančioji organizacija, atlikdama mažos vertės pirkimus, vadovaujasi šio įstatymo I skyriuje (išskyrus šio įstatymo 12 straipsnį), 33, 34 straipsniuose (išskyrus 34 straipsnio 1 dalį), 35, 36, 37, 40, 43, 47, 48 straipsniuose, 52 straipsnio 4, 5, 6, 8, 9 dalyse, IV skyriuje nustatytais reikalavimais ir savo patvirtintomis taisyklėmis. Perkančiosios organizacijos patvirtintose taisyklėse gali būti nustatyta atvejų, kai perkančioji organizacija tiekėjams nenustato kvalifikacijos reikalavimų, išskyrus atvejus, kai perkamos prekės ar paslaugos, kurių objektų BVPŽ kodai nurodomi Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13 dalyje numatytame sąraše.
Šio įstatymo 33 straipsnio 9 dalies, 40 straipsnio 9 dalies reikalavimai gali būti netaikomi, kai sutarties vertė neviršija 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio) ir tiekėjui, subtiekėjui ar ūkio subjektui, kurio pajėgumais yra remiamasi, nėra suteikiama teisė aptarnauti, gauti prieigą ar kitaip susipažinti su perkančiosios organizacijos vidaus dokumentuose nustatytomis ryšių ir informacinėmis sistemomis (ar jų dalimis), kurios yra reikšmingos perkančiosios organizacijos veiklai, šių ryšių ir informacinių sistemų (ar jų dalių) technologijomis, duomenų bazėmis ar jose esamais duomenimis. Tokiu atveju perkančioji organizacija iš prieinamų šaltinių įsitikina, kad prekių gamintojas ar paslaugų teikėjas nėra registruoti (jeigu fizinis asmuo – nuolat gyvenantis ar turintis pilietybę) Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose.“
9Seimo Ekonomikos komitetas,
2022-10-269
Argumentai: Projektas tikslinamas, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departmaneto pastabą Nr. 9. Komiteto pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Papildyti 22 straipsnį 17 dalimi:
„17. Supaprastinto pirkimo ir šio įstatymo 2 priede nurodytų
paslaugų tarptautinio pirkimo atvejais perkančioji organizacija, vykdydama neskelbiamas derybas šio įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 3, 4 ir 5 punktuose, 6 dalyje nustatytomis sąlygomis, gali pirkimo sutartį sudaryti nesilaikydama šiame straipsnyje nurodytiems etapams taikomų ir kitų šiame įstatyme pirkimo procedūroms bei pirkimo sutarties turiniui ir formai nustatytų reikalavimų.
Šių reikalavimų perkančioji organizacija taip pat gali nesilaikyti tarptautinio pirkimo atveju, vykdydama neskelbiamas derybas šio įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytomis sąlygomis, išskyrus reikalavimą sutartį pasirašyti raštu.“
10Seimo Ekonomikos komitetas,
2022-10-2611
Argumentai: Atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybos pasiūlymą Nr. 5, siūloma patikslinti Įstatymo 25 straipsnio 7 dalį. Komiteto pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Tuo atveju, kKai tikslinama pirkimo dokumentuose
pateikta informacija, perkančioji organizacija privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną atitinkamai patikslinti skelbimą apie pirkimą ir prireikus pratęsti pasiūlymų priėmimo terminą protingumo kriterijų atitinkančiam terminui, per kurį tiekėjai, rengdami pasiūlymus, galėtų atsižvelgti į patikslinimus. Tarptautinių pirkimų atveju negali būti daromi tokie esminiai pirkimo sąlygų pakeitimai, dėl kurių pirkimu galėtų būti suinteresuoti nauji tiekėjai. būtų buvę galima leisti dalyvauti kitiems kandidatams nei iš pradžių atrinktieji arba pirkimo procedūra būtų pritraukusi daugiau dalyvių.“ Pritarti 11.
Seimo Ekonomikos komitetas, 2022-10-2613
Argumentai: Įstatymo projektu, siekiant sudaryti galimybę tiekėjui atlikti redakcinio pobūdžio pataisymus, siūloma numatyti teisę tiekėjui tikslinti, papildyti, paaiškinti ar pateikti naujus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams, jeigu šių dokumentų ar duomenų trūksta. Tačiau įstatymo projektu įtvirtinamas draudimas tikslinti pasiūlymo duomenis, kurie vertinami sudarant pasiūlymų eilę. Manytina, kad toks draudimas yra neproporcingas, nes juo siaurinama tiekėjų galimybė tikslinti savo pasiūlymus tais atvejais, kai taisomos formalios/redakcinės klaidos, duomenyse, kurie yra vertinami sudarant pasiūlymų eilę. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte įtvirtintas draudimas neatitinka aktualiausios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, taip pat į Viešųjų pirkimų tarnybos siūlymus, pateiktus Įstatymo projektui XIVP-1919, siūlytina atsisakyti nuostatos, kad tikslinant pasiūlymus negali būti keičiami pasiūlymų duomenys, kurie vertinami sudarant pasiūlymų eilę. Visgi siekiant užtikrinti, kad atsisakius minėtos nuostatos nebūtų piktnaudžiaujama tikslinant pasiūlymų duomenis, kurie vertinami sudarant pasiūlymų eilę, siūlytina nustatyti, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nustatytų taisykles, kaip pasiūlymai turėtų būti tikslinami, papildomi arba paaiškinami. Atsižvelgiant į tai, Viešųjų pirkimų tarnyba šios nuostatos įgyvendinamuosius teisės aktus parengs iki 2022 m. gruodžio 31 d. Siekiant aiškumo ir paprastumo taikant Įstatymo nuostatas, atitinkamos Įstatymo projekto 13 straipsniu keičiamo Įstatymo 28 str. 8 d. nuostatos yra išdėstytos 33 str. 10 d. ir 40 str. 10 d., todėl 13 str.
10 d., todėl 13 str. 8 d., kuria keičiama Įstatymo 28 str. 8 d., turi būti išbraukta. Pasiūlymai:
1Pakeisti 13 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu tiekėjas pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus
ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba jų nepateikė, perkančioji organizacija gali, nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, prašyti tiekėjo patikslinti, papildyti arba paaiškinti minėtus dokumentus per jos nustatytą protingą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 3 darbo dienos nuo prašymo gavimo iš perkančiosios organizacijos dienos. Tikslinant pasiūlymus, negali būti keičiami pasiūlymo duomenys, kurie vertinami sudarant pasiūlymų eilę, ir sutartyje ketinama nurodyti kaina, išskyrus atvejus, kai taisoma pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo klaida. Pasiūlymai tikslinami, papildomi arba paaiškinami vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytomis taisyklėmis.“
28 straipsnio 8 dalies pakeitimą:
„8. Perkančioji organizacija gali pasirinkti, ar
dokumentų, įrodančių atitiktį šio įstatymo 33 straipsnio 9 dalies ir 40 straipsnio 9 dalies reikalavimams, prašo iš visų kandidatų ar dalyvių, ar tik iš ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo, prieš nustatydama jo pasiūlymą laimėjusiu. Informacija apie tokį pasirinkimą nurodoma pirkimo dokumentuose.“ Pritarti 12.
Seimo Ekonomikos komitetas, 2022-10-2617
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad viešųjų pirkimų reglamentavimas, kai tenka įrodinėti ar visos sudėtinės prekės dalys nėra pagamintos Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio
viešuosiuose pirkimuose, o perkančiosios organizacijos susiduria su pasirinkimo trūkumu, siūlytina nustatyti perkančiosioms organizacijoms galimybes atmesti paraišką ar pasiūlymą esant bent vienai iš perkančiosios organizacijos pasirinktų sąlygų ar sąlygos dalių, o ne dėl visų prekių sudėtinių dalių. Atkreipiant dėmesį, kad siekiant palengvinti perkančiosioms organizacijoms galimybes sulaukti daugiau pasiūlymų viešuosiuose pirkimuose esant mobilizacijos, karo, nepaprastosios padėties atveju, ar kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė, yra priėmusi sprendimą dėl nuostatų taikymo, siūlytina nustatyti, kad perkančioji organizacija iš tiekėjų gali reikalauti pateikti laisvos formos atitikties įstatymo reikalavimams deklaraciją, o visų įrodančių dokumentų reikalauti iš ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo. Pasiūlymai:
straipsnį 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9.
Mobilizacijos, karo, nepaprastosios padėties atveju ar kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įvertinusi riziką, kad veiksniai, dėl kurių buvo ar gali būti paskelbta mobilizacija, įvesta karo ar nepaprastoji padėtis, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, yra priėmusi sprendimą dėl šios nuostatos taikymo, perkančioji organizacija gali atmesti paraišką ar pasiūlymą, jeigu yra bent viena iš šių perkančiosios organizacijos pasirinktų sąlygų ar sąlygos dalių:
1) tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, tiekėjo siūlomų prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis, pakuotes) gamintojas ar juos kontroliuojantys asmenys yra juridiniai asmenys, registruoti Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose;
2) tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, tiekėjo siūlomų prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis, pakuotes) gamintojas ar juos kontroliuojantys asmenys yra fiziniai asmenys, nuolat gyvenantys Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose arba turintys šių valstybių pilietybę;
3) prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis, pakuotes) kilmė yra ar paslaugos teikiamos iš Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytų valstybių ar teritorijų;
4) Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme įtvirtintais kriterijais, yra priėmusi sprendimą, patvirtinantį, kad šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti subjektai ar su jais ketinamas sudaryti (sudarytas) sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų;
5) perkančioji organizacija turi kompetentingų institucijų informacijos, kad šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti subjektai turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.“
išdėstyti taip: „10.
Perkančioji organizacija, tikrindama paraiškos ar pasiūlymo atitiktį šio straipsnio
perkančioji organizacija taiko šio įstatymo 28 straipsnio 8 dalies nuostatas) reikalauja Viešųjų pirkimų įstatymo 51 straipsnio 12 dalyje nurodytų dokumentų. Perkančioji organizacija, tikrindama paraiškos ar pasiūlymo atitiktį šio įstatymo 33 straipsnio 9 dalies 1, 2, 3 punktų reikalavimams, iš tiekėjo reikalauja pateikti laisvos formos atitikties deklaraciją. Jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo nurodytos informacijos, įrodančios šio įstatymo 33 straipsnio 9 dalies 1, 2, 3 punktų reikalavimus, teisingumo, ji privalo paprašyti tiekėjo, kurio pasiūlymas yra pirmas eilėje, prieš nustatydama jo pasiūlymą laimėjusiu, pateikti informaciją patvirtinančius Viešųjų pirkimų įstatymo 51 straipsnio 12 dalyje nurodytus (vieną ar kelis) ar kitus perkančiajai organizacijai priimtinus dokumentus. Perkančioji organizacija šių dokumentų gali paprašyti ir iš kandidatų ar dalyvių bet kuriuo pirkimo procedūros metu, jeigu tai būtina siekiant užtikrinti tinkamą pirkimo procedūros atlikimą.“
13Seimo Ekonomikos komitetas,
2022-10-2620
Atsižvelgiant į tai, kad Įstatyme nurodytus dokumentus prašoma pateikti ne kartu su pasiūlymu, o sudarius pasiūlymų eilę, terminą reikėtų skaičiuoti nuo dokumentams pateikti nustatytos datos. Siūloma patikslinti Įstatymo 40 straipsnį. Pasiūlymas: „20 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas
ją išdėstyti taip: „9.
Perkančioji organizacija, atlikdama prekių ar paslaugų pirkimus, kurių objektas apima objektų BVPŽ kodai nurodomi Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13 dalyje numatytame sąraše nurodytų BVPŽ kodų prekes ar paslaugas, laiko, kad prekės ar paslaugos kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, kai:
1) techninės ar programinės įrangos prekių tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, ar gamintojas bei juos kontroliuojantis asmuo yra registruoti (jeigu tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, gamintojas ar juos kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo – nuolat gyvenantis ar turintis pilietybę) Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose;
2) techninės ar programinės įrangos priežiūra ar palaikymas paslaugų teikimas būtų vykdomas iš Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytų valstybių ar teritorijų.“
40 straipsnį 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10.
Perkančioji organizacija, tikrindama tiekėjo pasiūlymo atitiktį šio įstatymo 40 straipsnio 9 dalies reikalavimams, iš tiekėjo reikalauja šių dokumentų pateikti Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytos formos atitikties deklaraciją, iš pirmą eilėje esantį pasiūlymą pateikusio tiekėjo – vieną ar kelis šiuos dokumentus:
1) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo, tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, arba gamintojas ar juos kontroliuojantis asmuo yra juridinis asmuo, pateikiama juridinio asmens vadovo patvirtinta patvirtintą juridinio asmens steigimo dokumentų kopija kopiją, Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas išplėstinį išrašą su istorija, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos išrašą, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (tapatybės kortelės ar paso) kopiją, leidimo verstis atitinkama ūkine veikla patvirtinančio dokumento (pavyzdžiui, verslo liudijimo, individualios veiklos pažymėjimo ir pan.) kopiją, pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą arba atitinkami atitinkamus valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai dokumentus ar kitus perkančiajai organizacijai priimtinus dokumentus.
Dokumentai, kuriuose nenurodytas jų galiojimo terminas, turi būti išduoti ar atspausdinti iš informacinės sistemos ne anksčiau kaip likus 3 mėnesiams iki tos dienos, kurią perkančiosios organizacijos prašymu tiekėjas turi pateikti dokumentus.;
2) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo, tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, arba gamintojas ar juos kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo, pateikiama jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (tapatybės kortelės ar paso) kopija, leidimo verstis atitinkama ūkine veikla patvirtinančio dokumento (pavyzdžiui, verslo liudijimo, individualios veiklos pažymėjimo ir pan.) kopija ir pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą arba atitinkami valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai.“ 3.
Papildyti 40 straipsnį 11, 12, 13 ir 14 dalimis:
„11. Jeigu prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas,
jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė, valstybės įmonė, savivaldybės įmonė, taip pat valstybės valdoma bendrovė ir jų dukterinės bendrovės, išvardytos Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme, šiems subjektams šio straipsnio 9 dalis netaikoma. 12. Perkančioji organizacija bet kuriuo pirkimo procedūros metu gali paprašyti kandidatų ar dalyvių pateikti visus ar dalį dokumentų, patvirtinančių šio straipsnio 9 dalyje nustatytus reikalavimus, jeigu tai būtina siekiant užtikrinti tinkamą pirkimo procedūros atlikimą. 13. Šio straipsnio 10 dalyje nurodytų dokumentų nereikalaujama, kai:
1) perkančioji organizacija turi galimybę susipažinti su šiais dokumentais ar informacija tiesiogiai ir neatlygintinai prisijungusi prie nacionalinės duomenų bazės bet kurioje valstybėje narėje arba naudodamasi Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis;
2) perkančioji organizacija šiuos dokumentus jau turi iš ankstesnių pirkimo procedūrų. 14.
nereikalauti šio straipsnio 10 dalyje nurodytų dokumentų, jeigu iš kitų šaltinių, negu nurodyta šio straipsnio 13 dalyje, gali nustatyti pasiūlymo atitiktį keliamiems reikalavimams.“
14Seimo Ekonomikos komitetas,
2022-10-2627
Argumentai: Siekiant paprastinti pirkimų vykdymą perkančiosioms organizacijoms, keičiamame įstatyme numatyti saugikliai, nustatant, kad išvardintos perkančiosios organizacijos gali vienašališkai nutraukti preliminarias ir (ar) pirkimo sutartis, paaiškėjus, kad prekės ar paslaugos (arba tiekėjo interesai) gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Pasiūlymas: „27 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas Papildyti 54 straipsnio 1 dalį 4 punktu: „4) paaiškėjo šio įstatymo 33 straipsnio
nurodytos aplinkybės.“
15Seimo Ekonomikos komitetas,
2022-10-2630
Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 26, kad keičiamo įstatymo 69 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuriose vardinamos atsakomybės, kuri gali būti taikoma nurodytiems asmenims, rūšys, vertintinos kaip perteklinės ir nesukuriančios papildomo teisinio reguliavimo, todėl jų atsisakytina, reikalinga patikslinti Projekto 30 straipsnį. Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 30 straipsniu keičiamo įstatymo 69 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Komisijos nariai, ekspertai, stebėtojai, už sutarties vykdymą atsakingi asmenys atsako už savo veiką pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, yra traukiami tarnybinėn, administracinėn, civilinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn už savo veiksmus ir sprendimus atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.“
16Seimo Ekonomikos komitetas,
2022-10-26 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto svarstymas Seime užsitęsė, siūloma patikslinti įstatymo įsigaliojimo nuostatas, taip pat atsižvelgiant į Komiteto pasiūlymą Nr.
11, reikalinga patikslinti įstatymo projekto 31 straipsnio nuostatas, nustatant pareigą Viešųjų pirkimų tarnybai iki 2022 m. gruodžio 31 d. parengti Įstatymo 28 straispnio 4 dalyje nurodytas taisykles. Pasiūlymas: „1. Šis įstatymas, išskyrus 23 straipsnį ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, Viešųjų pirkimų tarnyba iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 22 straipsnis įsigalioja 2022 m. lapkričio 14 d. 43. Iki 2022 m. gruodžio 31 d. pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos, sudarytų preliminariųjų sutarčių pagrindu atnaujintas tiekėjų varžymasis atliekamas pagal iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusias Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatas.“
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Kupčinskas, Lukas Savickas. 10. Komiteto narių atskiroji
nuomonė: PRIDEDAMA. Komiteto suredaguotas patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Ekonomikos komiteto biuro patarėja Raimonda Danė